LIETUVOS R LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
aiškinamasis raštas
1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas, numatant pasiekti Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos Krizės įveikimo plane numatytą tikslą subalansuoti pinigų srautus ir į socialinio draudimo sistemą įtraukti šiuo metu visai arba tik dalinai įtrauktus asmenis – autorinius atlyginimus gaunančius asmenis bei savarankiškai dirbančius asmenis, tame tarpe ir ūkininkus, sportininkus, atlikėjus. 2009 ir 2010 metais išvardintieji asmenys mokės sumažintą, o nuo 2011 metų – visą socialinio draudimo įmokų tarifą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta nuostata „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“ suponuoja įstatymų leidėjų pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų šioms išmokoms mokėti, sukaupimą. Tuo tarpu gana didelė dalis asmenų Lietuvoje, gaunančių kitokias nei su darbo santykiais ar valstybės tarnyba susijusias pajamas, visai nedalyvauja arba dalyvauja tik iš dalies solidarumo principu paremtoje socialinio draudimo sistemoje, taip neužtikrindami ne tik pakankamų pajamų sukaupimo jų tėvų ir senelių pensijoms mokėti, bet ir patys neįgyja socialinio draudimo garantijų. Tai visų pirma asmenys, gaunantys autorinius atlyginimus, ūkininkai, sportininkai bei kiti savarankiškai dirbantys asmenys, individualių įmonių savininkai, mokantys įmokas tik bazinei pensijai.
Paplitusi yra praktika ir darbo santykiuose esantiems asmenis šalia darbo užmokesčio mokėti autorinį atlyginimą, taip išvengiant socialinio draudimo įmokų.
Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau ir pačių savarankiškai dirbančių asmenų prašymų nustatyti jiems primtiną socialinio draudimo sistemą. Labiausia pageidaujama gauti pensinę apsaugą ir motinystės išmokas, todėl projektu siūloma nustatyti, kad šios asmenų grupės būtų draudžiamos visai pensijai (senatvės, netekto darbingumo ir našlių/našlaičių) ir motinystės, tėvystės bei motinystės/tėvystės pašalpoms. Tuo tarpu tie asmenys, kurie kartu gauna ir atlyginimą iš to paties darbdavio, gali būti draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis.
Siekiant palengvinti naujų apdraustųjų asmenų įsiliejimą į valstybinį socialinį draudimą, numatoma, kad 2009 ir 2010 metais valstybinio socialinio draudimo įmokos jiems didės palaipsniui kol 2011m. pasieks galutinį dydį.
2. Projektų tikslai ir uždaviniai
Projektu siūloma nustatyti, kad 2009-2010 metais į socialinio draudimo sistemą bus įtraukti asmenys, kurie šioje sistemoje nedalyvauja arba dalyvauja tik tam tikra dalimi.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projektuose aptarti klausimai
Šiuo metu autorinius atlyginimus gaunantys asmenys, sportininkai bei atlikėjai nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu. Advokatų pensijų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos, tik tuo atveju, jei šie asmenys pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą laikomi individualia veikla užsiimančiais asmenimis.
4. Projektuose numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos
Projektu siūloma nustatyti, kad:
1) autorinius atlyginimus gaunantys asmenys būtų draudžiami taip:
- jei minėtieji asmenys gauna autorinius atlyginimus iš draudėjo, su kuriuo jie yra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose, tai šie asmenys draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis;
- jei minėtieji asmenys gauna tik autorinius atlyginimus arba autorinius atlyginimus iš draudėjo, su kuriuo jie nėra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose, tai šie asmenys draudžiami pensijų bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti;
2) sportininkai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjai, gaunantys pajamas iš atlikėjo veiklos būtų draudžiami pensijų bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti;
3) savarankiškai dirbantys asmenys, tame tarpe ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais įregistruoti ūkininkai ir jų partneriai, draudžiami pensijų bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti.
2009-2010 metais aukščiau paminėtiems asmenims numatomas dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimas pagal atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.
5. Naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
2009-2010 metais, palaipsniui įtraukiant autorinius atlyginimus gaunančius asmenis, sportininkus , atlikėjus bei savarankiškai dirbančius asmenis, tarp jų – ir ūkininkus, bus užtikrintos minėtųjų asmenų socialinio draudimo teikiamos garantijos bei gautos papildomos socialinio draudimo įmokos.
6. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės
Priėmus teikiamą įstatymą prognozuojama autorinius atlyginimus gaunančių asmenų, sportininkų, atlikėjų ir savarankiškai dirbančių asmenų nepasitenkinimas dėl didėjančių mokesčių arba atitinkamai sumažėjusių jų pajamų.
7. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai.
8. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas turės įtakos verslo plėtrai ta apimtimi, kad savarankiškai dirbantys asmenys papildomai turės mokėti, o už autorinius atlyginimus gaunančius asmenis, sportininkus bei atlikėjus naujai atsiras prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas, taigi mokestinė našta didės.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus
Įgyvendinant projektu siūlomas nuostatas priimti naujų teisės aktų nereikės. Reikės tikslinti Vyriausybės nutarimu tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (Žin., 2005, Nr. 75-2725).
10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentusProjektu siūlomos nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktaiProjektas teikiamas kartu su kitais įstatymų, skirtų subalansuoti 2009 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, projektais. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimasSiūlomo projekto įgyvendinimas leis papildomai surinkti apie 50 mln. Lt. 13. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriaiProjekto rengimą koordinavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė (tel. 266 42 02), tiesioginis rengėjas – šios ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Kalinauskas (tel. 266 4115). 14. Reikšminiai projektų žodžiaiValstybinis socialinis draudimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys