LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS  RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant projektą

Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo  4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos  valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymo projektai) parengti įgyvendinant  Penkioliktosios Vyriausybės  veiklos programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d., II dalies „Krizės įveikimo planas“ antro skyriaus „Neatidėliotini veiksmai mokesčių srityje“ 14 punktą.

Rengiant įstatymo projektą dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo santykių ir apmokėjimo skyrius.

2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai

Įstatymų projektų tikslas –įteisinti nuostatą, kuri leistų Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinant naują bazinį dydį atsižvelgti į valstybės biudžeto finansines galimybes esant iš esmės pablogėjusiai valstybės ekonominei ir finansinei būklei.

3. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas

 Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo  4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos  valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnyje yra numatyta, kad  valstybės politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį.

4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos

  Įstatymų projektuose siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, įteisinant nuostatą, kuri leistų Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinant naują bazinį dydį, atsižvelgti į valstybės biudžeto finansines galimybes esant iš esmės pablogėjusiai valstybės ekonominei ir finansinei būklei.

Taip pat, atsižvelgiant į  Penkioliktosios Vyriausybės  veiklos programos Krizės įveikimo plano 14 punktą, bei įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame  Konstitucinis Teismas  yra pasisakęs dėl Teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) nuostatos ,,Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas“  ir III skyriaus 4 punkte nurodė: ,,Pažymėtina, kad esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai paprastai turėtų būti peržiūrimas ir mažinamas visų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų biudžetinis finansavimas, taip pat įvairių iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų sričių finansavimas, o 5 punkte, kad pagal ginčijamą Teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d.) nuostatą teismų finansinės ir materialinės veiklos sąlygos gali būti peržiūrėtos tik tuo atveju, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, o pagal 96 straipsnio 2 dalį (2002 m. sausio 24 d.) teisėjo atlyginimas jo darbo teisme metu gali būti mažinamas taip pat tik tuo atveju, kai iš esmės pablogėja  valstybės ekonominė ir finansinė būklė“ bus sudarytos sąlygos Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti valstybės politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų ir valstybės tarnautojų bazinį dydį, mažesnį už esamą.

5. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą

            Sudarytos galimybės nustatyti mažesnį  bazinį dydį ir mažinti valstybės ir savivaldybių biudžetų deficitą.

 6. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti

Neigiamų įstatymų pasekmių nenumatoma.

7.  Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

            Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės.

8. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Verslui ir jo plėtrai įstatymas įtakos neturės.

9.  Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą

Įstatymai inkorporuojasi į teisinę sistemą.  Įstatymo projektas atitinka Penkioliktosios Vyriausybės programą.  Kitų teisės aktų keisti nereikės.

10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

11. Įstatymo įgyvendinimo išlaidos

 Lėšų šių Įstatymų projektų įgyvendinimui nereikės.

12. Įstatymo projekto autorius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.     

13.  Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai

             Reikšminiai žodžiai, reikalingi, kad šis projektas būtų įtrauktas į kompiuterinės paieškos sistemą: „pareiginė alga“, „darbo užmokestis“,  ,,bazinis dydis.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                                     Rimantas Jonas Dagys