DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje kaip viena iš Krizės įveikimo plano priemonių numatyta iki 20 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą (šį tarifą išskaidant į 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, ir 5 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokas) kartu atsisakant lengvatinio mokesčio tarifo bei peržiūrint kitas gyventojų pajamų mokesčio lengvatas (įskaitant leidžiamas atimti iš pajamų išlaidas), paliekant tik socialiniu požiūriu pagrįstas išlygas, o taip pat į taupymą orientuotas lengvatas. Taip pat numatyta į pajamų mokesčiu apmokestinamų asmenų sąrašą įtraukti kai kuriuos šiuo metu mokesčio nemokančius asmenis, pakeisti neapmokestinamų pajamų dydžio (toliau – NPD) taikymo tvarką, padidinant jį mažas pajamas gaunantiems asmenims ir jo netaikant didesnes už vidutines pajamas gaunantiems asmenims.
Teikiamas įstatymo projektas tiesiogiai susijęs su 2009 m. valstybės biudžeto projektu.
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant ir į tarptautinę praktiką dėl gyventojų pajamų, gautų natūra, reglamentavimo, taip pat mokestinių lengvatų taikymo tam tikro ne individualios veiklos nekilnojamojo turto perleidimo pajamoms.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas – įgyvendinant Vyriausybės veiklos programos nuostatas, nustatyti vienodą visoms pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, taikomą 15 procentų (atskyrus privalomo sveikatos draudimo įmokas) pajamų mokesčio tarifą.
Be to, atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos programos nuostatas, projektu siekiama pakeisti NPD taikymo tvarką – NPD taikyti tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, o konkretų taikytiną NPD nustatyti atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD, o tam tikrą lygį viršijančioms pajamoms NPD netaikomas.
Taip pat, įgyvendinant Vyriausybės veiklos programos nuostatas, siekiama atsisakyti dalies taikomų mokesčio lengvatų, kurios nėra socialiai orientuotos ar neskatina taupymo: panaikinti dalį sektorinių pajamų mokesčio lengvatų, pailginti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą minimalų laikotarpį, kurį išlaikius ne individualios veiklos nekilnojamąjį turtą, tokio turto pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu, neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tam tikro gyvenamojo būsto pardavimo pajamas, neapmokestinamosioms pajamoms priskirti išmokas tik pagal tokias gyvybės draudimo sutartis, kuriomis kartu siekiama ir taupyti, patikslinti išlaidų, kurios gali būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų, sąrašą.
Taip pat įstatyme reglamentuoti atvejus, kada gyventojų gaunama nauda nelaikoma šių gyventojų natūra gaunamomis pajamomis ir nėra pajamų mokesčio objektas.
Taip pat projektu siekiama patikslinti įstatyme vartojamas sąvokas, jas suvienodinant su Pelno mokesčio įstatyme vartojamomis sąvokomis, bei suderinti įstatymo nuostatas su kitų galiojančių teisės aktų nuostatomis.
3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas gyventojų gautos pajamos priklausomai nuo jų rūšies apmokestinamos taikant 15 arba 24 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Gyventojai, gaunantys pajamų iš individualios veiklos, pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas turi teisę pasirinkti pajamų mokesčio tarifą: 24 proc. taikomi individualios veiklos pajamoms, iš kurių atimti įstatyme nustatyti leidžiami atskaitymai, ir 15 proc., jeigu leidžiami atskaitymai neatimti. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, individualios veiklos pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnis nustato bendrą 320 Lt pagrindinį NPD, kuris taikomas visiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų gaunamų pajamų lygį ar jų rūšį. Taip pat tam tikroms asmenų grupėms nustatyti individualūs NPD, o asmenims, auginantiems vaikus (ar įvaikius) iki 18 metų ar besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, taikomas papildomas NPD (šiuo metu – 32 litai).
Neapmokestinamosioms pajamoms taip pat priskiriamos bei ūkininkų ir kitų fizinių asmenų iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos bei visos jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos. Taip pat pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama dauguma pagal ilgalaikes gyvybės draudimo sutartis gaunamų išmokų, viršijančių įmokas, dalis, o išmokų dalis, atitinkanti įmokas, kurias gyventojas, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, atskaitė iš apmokestinamųjų pajamų, apmokestinama lengvatiniu 15 proc. tarifu. Be to, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama ir draudimo išmokos, gautos pagal kai kurias taupymo neskatinančias gyvybės draudimo sąlygas.
Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu toks turtas yra įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas darbuotojo gaunamos kompensacijos darbo sutartį nutraukus ne darbdavio valia priskiriamos neapmokestinamosioms gyventojo pajamoms, kai tuo tarpu ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos yra apmokestinamos, nors visų šių išmokų tikslas yra kompensuoti dėl atitinkamų priežasčių tam tikrą laikotarpį prarandamą darbo užmokestį.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio nuostatas gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs apmokestinamųjų pajamų, iš jų gali atimti palūkanas, mokamas už vieną paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, sumokėtas banko, kitoms kredito įstaigoms, arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Taip pat leidžiama atimti išlaidas už vieną 2004–2009 metais įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančias 4 000 Lt. Be to, iš apmokestinamųjų pajamų galima atimti sumas, sumokėtas už bet kurį profesinį mokymą ar studijas, kuriuos baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija ar aukštasis išsilavinimas.
Taip pat pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalį pajamomis laikoma ir gyventojo natūra gauta nauda. Pagal įstatymo 9 straipsnį pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymu Nr. 339 buvo patvirtinta „Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarka“, kurioje pateikiamas gyventojo gautos naudos, kuri laikytina pajamomis natūra, sąrašas.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose tam tikro darbingumo lygio asmenų apmokestinimą, pateikiamos nuorodos į iki 2007 m. birželio 30 d. nustatytą invalidumo grupę. Tačiau pagal 2004 m. gegužės 11 d. priimto Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas iki 2007 m. birželio 30 d. visiems asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, turėjo būti nustatytas atitinkamas darbingumo lygis.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį honoraru laikomas atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, taip pat atlyginimas už licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), o taip pat kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatas nenuolatinio Lietuvos gyventojo iš šaltinio Lietuvoje gauti honorarai, t.y. ir kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą yra laikomi pajamų mokesčio objektu Lietuvoje.
4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Atsižvelgiant į Vyriausybės veiklos programos nuostatas, Projekte siūloma nustatyti, kad visos gyventojų pajamos, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno būtų apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pajamoms iš paskirstytojo pelno, siūloma nustatyti 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Kartu, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme visoms pajamoms taikomas vienas mokesčio tarifas, siūloma gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos nėra apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, 15 proc. pajamų mokesčio tarifą taikyti pajamoms, iš kurių atimti nustatyti leidžiami atskaitymai. Be to, siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. gyventojai individualios veiklos (išskyrus, atlikėjų, sportininkų veiklą ar veiklą, pajamos iš kurios apmokestinamos įsigijus verslo liudijimą), pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, jeigu šis gyventojas yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo tokiai veiklai priskiria ir naudoja ilgalaikį turtą. Tokiu būdu užtikrinama, kad individualią veiklą vykdantys gyventojai, tapę pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, kuriems jau šiuo metu taikomi skirtingi apskaitos reikalavimai, neprivalėtų vesti atskiros apskaitos pridėtinės vertės mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tikslais.
Taip pat, kaip numatoma Vyriausybės veiklos programos nuostatose, įstatymo projekte siūloma keisti NPD taikymo tvarką, nustatant kad pagrindinis NPD gali būti taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, tačiau konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas nustatytų rūšių pajamas, užtikrinant, kad mažiausias pajamas gaunantys asmenys gautų didesnį pagrindinį NPD, o tam tikrą lygį viršijančias pajamas gaunantiems asmenims pagrindinis NPD išvis nebūtų taikomas. Siūloma nustatyti, kad gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 9600 litų (800 litų per mėnesį) taikomas metinis NPD negali būti didesnis nei 5640 litų (470 litų per mėnesį). Jeigu gyventojo metinės pajamos viršija 9600 litus, metinis pagrindinis NPD atitinkamai mažinamas, apskaičiuojant jį pagal įstatyme nustatytą formulę, pagal kurią kiekvieniems 1200 litų metinių (100 litų per mėnesį) pajamų tenka 240 litų (20 litų per mėnesį) mažesnis NPD, t.y. gyventojai, kurių metinės pajamos siekia 37800 litų (3150 litų per mėnesį) neturi teisės atimti NPD iš savo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. Gyventojo prašymu NPD gali būti taikomas mokestinio laikotarpio eigoje vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, tačiau mokestiniam laikotarpiui pasibaigus metinis pagrindinis NPD turėtų būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į metines gyventojo pajamas.
Be to, gyventojams, auginantiems vaikus, siūloma leisti atimti iš pajamų papildomą NPD: už pirmąjį vaiką siūloma nustatyti 100 litų papildomą NPD, o už kiekvieną paskesnį vaiką – papildomą NPD dvigubinti.
Be to, atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas, projekte siūloma neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tų ūkininkų (ir jo partnerių) iš vykdomos žemės ūkio veiklos gautas pajamas ar tik tų gyventojų iš nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar teisės aktų tvarka suteiktoje žemėje užaugintos ar užaugintos ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos realizavimo gautas pajamas, kurių, atitinkamai, ūkio ar žemės valdos dydis neviršija 4 europinio dydžio vienetų . Tačiau kartu siekiant kad ūkininkams ir kitiems iš realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamų gaunantiems gyventojams atsirandanti mokesčių našta didėtų palaipsniui, numatoma, kad jų gautoms pajamoms, kurios bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 m. taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 proc. mokesčio tarifas.
Projekte neapmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti tik Europos Ekonominės erdvės valstybių laivuose dirbančių jūrininkų pajamas
Taip pat siūloma patikslinti pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis gautų išmokų apmokestinimo tvarką, nustatant, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik pagal ilgalaikes taupymą skatinančias sutartis gautos išmokos, viršijančios gyventojo sumokėtas įmokas. Gaunamos išmokos dalis, atitinkanti pagal sutartį sumokėtas įmokas būtų neapmokestinama visais atvejais, jeigu nebuvo naudojamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta teise iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas arba išmokos gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų amžiaus. Jei išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą (šiuo metu – 55) arba jam nustatytas 0-25 procentų ar 30-40 procentų darbingumo lygis arba jis yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, Projekte siūloma nustatyti, kad visos jo gaunamos išmokos pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 5 metai, neapmokestinamos. Kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, siūloma neapmokestinti išmokų pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir nutraukus tokias sutartis gaunamų sumų, jei pagal tokias sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimtos iš pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kartu Įstatymo projektu siūloma pakeisti gyventojo ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms tvarką: kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos būtų priskiriamos neapmokestinamosioms, siūloma pailginti nuo 3 iki 10 metų.
Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas formalus 3 metų terminas, kurį išlaikius nekilnojamąjį turtą šio turto perleidimo pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms, labai riboja gyventojų, susidūrusių su įvairiomis asmeninėmis aplinkybėmis, įskaitant finansinius sunkumus dėl ypač padidėjusių įmokų už būsto kreditus bei didelių būsto išlaikymo sąnaudų, galimybes turimą naujai įsigytą gyvenamąjį būstą keisti į mažesnį, taip pat įvertinus Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, susijusią su ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimu, projektu neapmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti pajamas, gautas perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat numatant, jog tais atvejais, kai gyventojas perleidžia gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskirtos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per 1 metus panaudotų kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui.
Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (tačiau kartu, atsižvelgiant į teisėtus lūkesčius, siūloma suteikti gyventojams teisę atimti iš pajamų palūkanas už bet kurį vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti). Lengvatos būsto paskolų palūkanoms siūloma atsisakyti atsižvelgiant į tai, kad perteklinė paklausa, sąlygojama, be kita ko, būsto kreditų prieaugio (kuris savo ruožtu buvo papildomai skatinamas per šią mokesčio lengvatą) – vienas iš infliacijos spartėjimo veiksnių. Dėl spartaus būsto kainų augimo, stebėto pastaruosius kelis metus, lengvata prarado savo socialinę paskirtį (palengvinti būsto įsigijimą, visų pirma, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims), kadangi būstą įsigyti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tapo vis sudėtingiau. Lengvatos atsisakymas laikytinas socialiai orientuotu, nes nebeskatintų turto rinkos neišmanančius gyventojus įsigyti pervertintą būstą, pasmerkiant juos dideliems finansiniams įsipareigojimams visam gyvenimui. Jos išlaikymas, net apribotos, subsidijuotų galinčius gauti būsto kreditus, t.y. sąlyginai turtingesnius, visų mokesčių mokėtojų sąskaita, įskaitant gyventojus, kurie dėl pajamų dydžio ir bankų kreditavimo sąlygų, būsto kreditų gauti nebegali. Nors kreditų prieaugio tempai iš esmės pasikeitė ir lengvatos panaikinimas negalėtų reikšmingai paveikti artimiausio laikotarpio infliacijos, jos atsisakymas yra aktualus ir padėtų užkirsti kelią būsto kainų didėjimui virš ekonomiškai pagrįsto lygio ateityje.
Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų, suteikiančių gyventojams teisę iš pajamų atimti išlaidas už vieną 2004-2009 m. įsigytą asmeninį kompiuterį ir (arba) interneto prieigos įrengimą, kartu užtikrinant galimybę iš pajamų atimti už 2004-2008 m. pagal lizingo sutartį įsigytą kompiuterį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai apmokėtą kainos dalį, neviršijančią nustatytų dydžių.
Be to, nuo 2009 metų siūloma leisti atskaityti iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų sumas, sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas tik tuo atveju, jei juos baigus įgyjama pirmas atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija.
Kartu, projektu siūloma pačiame įstatyme aiškiai reglamentuoti gyventojo gautos naudos, kuri nebūtų laikoma jo pajamomis, gautomis natūra, rūšis. Siūloma gyventojo pajamomis, gautomis natūra, nelaikyti:
- tam tikrų nepiniginių dovanų ir laimėjimų (prizų);
- gyventojo gautos naudos, darbdaviui visiškai ar iš dalies sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
- naudos, gautos gyventojui nemokamai suteikus naudotis darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitų turtu, kai su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
- naudos, gautos kitam asmeniui mokymo įstaigoms sumokėjus už tam tikrą gyventojo mokymą;
- kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis.
Tačiau siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisėti gyventojų lūkesčiai, gyventojų gauta nauda, kai gyventojas už paimtą kreditą arba paskolą moka lengvatines palūkanas arba jų išvis nemoka, bus priskiriama pajamoms natūra tik tuo atveju, jeigu kreditas ar paskola paimta 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau.
Minimos nuostatos į įstatymą perkeliamos atsižvelgiant į šiuo metu įstatyme pateiktas išimtis iš „pajamų“ sąvokos, o taip pat aukščiau minėtą finansų ministro įsakymą, reglamentuojantį pajamų natūra pripažinimą.
Kartu, siekiant išvengti piktnaudžiavimo tais atvejais, kai pajamas gyventojui suteikia ne tiesiogiai darbdavys, o su darbdaviu susiję asmenys, arba kai pajamos natūra suteikiamos ne tiesiogiai darbuotojui, o jo šeimos nariams, atitinkamai siūloma papildyti įstatymo 9 straipsnio nuostatas.
Pajamų, gautų natūra, įvertinimo (apskaičiavimo) tvarką projektu siūloma pavesti nustatyti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai.
Atsižvelgiant į siūlomus paminėtus pakeitimus, atitinkamai siūloma patikslinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą pajamų apibrėžimą.
Be to, projekte siūloma patikslinti įstatyme vartojamą honoraro sąvoką, nustatant, kad kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą nėra laikomos honoraru. Kartu siekiant, kad patikslinus honoraro sąvoką nepakistų nenuolatinių Lietuvos gyventojų gaunamų tokių kompensacijų apmokestinimo tvarka, siūloma papildyti nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per nuolatinę bazę gautų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, sąrašą, į jį įtraukiant minėtas kompensacijas. Kartu siūloma patikslinti pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, sąvokos apibrėžimą bei nuostatų, reglamentuojančių nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų pripažinimą pajamų mokesčio objektu, redakciją. Taip pat projekte siūloma išbraukti įstatyme esančias nuorodas į iki 2007 m. birželio 30 d. gyventojams nustatytas invalidumo grupes. Taip pat projekte, atsižvelgiant į tam tikrų pašalpų ir kompensacijų tikslinę paskirtį, siūloma numatyti, kad visos kompensacijos, mokamos gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, būtų laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, neatsižvelgiant į tokios sutarties nutraukimo aplinkybes.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kreditą būstui paėmusiems gyventojams užtikrinamas pajamų mokesčio lengvatos tęstinumas. Dėl sugriežtėjusių kreditavimo sąlygų ir pasikeitusių gyventojų lūkesčių nenumatoma, kad pajamų mokesčio lengvatos būsto kreditams panaikinimas turės neigiamos įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir (arba) gyventojų galimybėms ir ketinimams įsigyti būstą.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi darbo jėgos apmokestinimo mažinimas teigiamai įtakoja konkurencingumą regione. NPD didinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims didins jų perkamąją galią, leis amortizuoti dėl PVM tarifo padidiėjimo galimai išaugsiančias išlaidas.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus teikiamą projektą, atsižvelgiant į Vyriausybės suteiktus įgaliojimus, turės būti pakeistas arba pripažintas netekusiu galios 2002 m. spalio 30 d. Finansų ministro įsakymas Nr. 339 „Dėl Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos patvirtinimo“.
9. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei
Projekto nuostatos minėtai konvencijai bei ES teisei neprieštarauja.
10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai
Priėmus projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės nustatyti pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką.
11. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms
Priėmus projektą ir sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifo iki 15 proc., tačiau padidinus jį iki 20 proc. pajamoms iš paskirstytojo pelno, panaikinus dalį gyventojų pajamų mokesčio lengvatų mažinimo ir pakeitus NPD taikymo schemą nacionalinis biudžetas neteks apie 240 mln. litų pajamų.
12. Projekto rengėjai
Projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Jūratė Balevičienė, tel. 2390 151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėja – Audronė Misiūnaitė, tel. 2390 291) vedėjo pavaduotoja Laima Šikšnelytė (tel. 2390 169), vyriausiasis specialistas Mindaugas Lukas (tel. 2390 284) ir vyriausioji specialistė Živilė Kvedytė (tel. 2399 301).
13. Projekto reikšminiai žodžiai
Gyventojų pajamų mokestis, mokesčio tarifas, pajamos, gautos natūra, neapmokestinamasis pajamų dydis.
Finansų ministras Algirdas Šemeta