DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 401 STRAIPSNIU IR IX¹ SKYRIUMI
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kaip viena iš Krizės įveikimo plano priemonių, numatyta iki 20 procentų padidinti pelno mokesčio tarifą, kartu nustatant pelno mokesčio lengvatą vienetams, investuojantiems į technologinį atsinaujinimą. Vyriausybės programoje taip pat numatyta atsisakyti tam tikroms verslo šakoms taikomų lengvatų.
Projektas taip pat parengtas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pelno nesiekiantiems vienetams vykdyti veiklą, tenkinančią viešuosius interesus.
Projektu taip pat siekiama sudaryti palankesnes apmokestinimo sąlygas vienetams, jų dalyviams, dalyvaujantiems reorganizavimo, perleidimo procesuose bei, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, patikslinti kai kurias reorganizavimo, perleidimo atvejų sąlygas, kurias tenkinus vienetų, jų dalyvių turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai pripažįstami pagal Pelno mokesčio įstatymo IX skyriaus nuostatas.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslai – iki 20 procentų padidinti pelno mokesčio tarifą, kartu nustatant pelno mokesčio lengvatą, leidžiančią iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną, vienetams, investuojantiems į esminį technologinį atsinaujinimą, apmokestinti pelno mokesčiu kredito unijų, Centrinės kredito unijos, žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų pelną bei sudaryti palankesnes sąlygas pelno nesiekiantiems vienetams vykdyti veiklą, tenkinančią viešuosius interesus. Projekto tikslas, siekiant pagerinti verslo sąlygas, taip pat yra kai kurių reorganizavimo, perleidimo atvejų, kuriems vykstant vienetų, jų dalyvių turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai pripažįstami pagal Pelno mokesčio įstatymo IX skyriaus nuostatas, sąlygų patikslinimas.
3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatas, taikomi šie – 0, 10, 13 ir 15 procentų pelno mokesčio tarifai. 15 procentų pelno mokesčio tarifas yra pagrindinis, juo apmokestinamas daugumos vienetų apmokestinamasis pelnas, pajamos iš paskirstytojo pelno.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas skatina investicijas į ilgalaikį turtą numatydamas galimybę jį nudėvėti (amortizuoti) taikant dvigubo balanso metodą, dėl kurio nusidėvėjimo išlaidos, įsigytą naują turto vienetą pradėjus naudoti veikloje, pirmaisiais metais padidėja (ir atitinkamai sumažina mokėtiną pelno mokestį) labiausiai. Be to, nuo 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio papildomomis lengvatomis skatinami vienetai, vykdantys veiklą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje bei investuojantys į šioje veikloje naudojamą turtą.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas kredito unijos, Centrinė kredito unija yra atleidžiamos nuo pelno mokesčio pirmuosius tris mokestinius laikotarpius skaičiuojant nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka dienos, o pradedant ketvirtuoju mokestiniu laikotarpiu, mokėtina pelno mokesčio suma mažinama 70 procentų.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos iš tenkinant viešuosius interesus vykdomos pagrindinės veiklos.
Pelno mokesčio įstatyme taip pat yra nustatytos sąlygos, kurias tenkinusių žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų bei kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), parduodančių iš savo narių įsigytus šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) parduodančių savo nariams degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.
Vienetų, jų dalyvių turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai pripažįstami pagal Pelno mokesčio įstatymo IX skyriaus nuostatas jei:
- vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą įsigyjant kvalifikuotą daugumą balsų (t. y. turėti ne mažiau kaip 2/3 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ar turėdamas kvalifikuotą daugumą balsų (t. y. ne mažiau kaip 2/3 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ir siekdamas įsigyti daugiau to vieneto akcijų, perleidžia išleidžiamas savo akcijas (dalis, pajus) mainais įsigyjamojo vieneto dalyviams už jų turimas įsigyjamojo vieneto akcijas;
- vienetas, toliau tęsiantis veiklą, atskiria dalį, kuriai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu sukuriamas vienas ar keli nauji vienetai, ir visą kapitalą, turtą, teises ir pareigas padalija proporcingai perleidžiančiajame vienete likusių ir iš jo atskirtų akcijų skaičiui.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas turto vertės padidėjimo pajamos už tam tikrų akcijų perleidimą (nepriklausomai nuo jų perleidimo būdo) priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms tuo atveju, kai jos išlaikomos 2 metus.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, jei vieneto apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) nebuvo apmokestintas pelno mokesčiu, paskirstant pelną fiziniams asmenims, pelnas vieneto lygmenyje nėra apmokestinamas.
4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Siūloma nustatyti, kad pagrindinis pelno mokesčio tarifas, kuriuo apmokestinamas daugumos vienetų apmokestinamasis pelnas, pajamos iš paskirstytojo pelno, būtų 20 procentų.
Projekte siūloma nustatyti, kad vienetas, vykdantis investicinį projektą – atliekantis investicijas į ilgalaikį turtą, skirtas naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, galėtų sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 50 procentų. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nebūtų laikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).
Apmokestinamasis pelnas būtų mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:
1) turtas yra priskirtinas Įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Minėtų reikalavimų tikslas - užtikrinti, kad būtų investuojama tik į naujausias technologijas, kadangi tik jų dėka galima maksimaliai padidinti vienetų konkurencingumą ir energetinį efektyvumą. Be to, konkrečios materialiojo turto rūšys nurodytos siekiant išvengti piktnaudžiavimų dėl turto, galinčio turėti ir asmeninį panaudojimą (baldų, automobilių ar pan.), įsigijimo vienetų vardu siekiant pasinaudoti lengvata.
Aukščiau nurodyti reikalavimai yra iš esmės suderinti su dokumentais, reglamentuojančiais ES paramos skyrimą vienetų produktyvumui didinti (priemonė „Lyderis LT“).
Siūloma nustatyti, kad įsigyjant investicinio projekto įgyvendinimui skirtą turtą faktiškai patirtų išlaidų dydis turėtų būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų suma, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų suma, jei tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta.
Siekiant užtikrinti stabilias valstybės biudžeto pajamas iš pelno mokesčio, reikalingas įvairioms socialinėms reikmėms ir kitiems valstybės įsipareigojimams finansuoti, siūloma nustatyti, kad už konkretų mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 50 procentų. Jei galima atskaityti išlaidų suma būtų didesnė nei 50 procentų už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos, tai šią sumą viršijančios išlaidos galėtų būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotiems apmokestinamiesiems pelnams sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negalėtų būti sumažintas daugiau kaip 50 procentų.
Tam, kad būtų užtikrinta, jog ilgalaikis turtas, kurio įsigijimui pritaikyta lengvata, būtų naudojamas vieneto veikloje ir didintų jos produktyvumą, siūloma nustatyti, kad ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turėtų būti naudojamas ne trumpiau nei trejus metus. Jei toks ilgalaikis turtas būtų naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuota pelno mokesčio suma turėtų būti sumokėta į biudžetą.
Siekiant sistemiškai bei periodiškai vertinti lengvata įgyvendinamų tikslų pasiekimą, siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas galėtų būti sumažintas tik per 2009-2013 metų mokestinius laikotarpius faktiškai patirtomis išlaidomis. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant ir į Valstybės kontrolės 2006 m. gruodžio 19 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ pateiktas rekomendacijas Vyriausybei: sistemiškai vertinti mokesčių lengvatų rezultatyvumą ir, jei mokesčių lengvata nepasiekia jai keliamų tikslų, spręsti klausimą dėl jos panaikinimo ar pakeitimo alternatyviomis priemonėmis. Projekte nustatyto laikotarpio antrojoje pusėje bus tikslinga įvertinti, kokią naudą vienetų produktyvumo ir konkurencingumo didėjimui suteikė minėtoji lengvata ir spręsti klausimą dėl tolesnio jos taikymo pratęsimo.
Projektu siūloma atsisakyti lengvatinio pelno mokesčio tarifo žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) bei kredito unijoms, Centrinei kredito unijai nustatytų lengvatų. Šie vienetai pelno mokestį mokėtų bendra tvarka. Tačiau projektu siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį lengvatinį pelno mokesčio tarifą mokėjusiems žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams): už 2009 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną jie galėtų apmokestinti taikant 5 procentų pelno mokesčio tarifą, o už 2010 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį – 10 procentų pelno mokesčio tarifą, jei tenkintų nustatytas sąlygas. Taip pat siūloma nustatyti, kad kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis pajininkų, kurių ūkis arba valda atitiktų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatytus kriterijus (tai numatantis projektas taip pat kartu teikiamas su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu), pajinių įnašų vertei paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, būtų apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu:
1) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudarys pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, arba
2) per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 85 procentus kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pajamų sudarys pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) pajamos už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus ir (arba) savo nariams parduotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių bei materialųjį turtą, skirtą naudoti tik savo narių žemės ūkio veikloje.
Projekte siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nebūtų priskiriamos pajamos, gautos iš tenkinant viešuosius interesus vykdomos veiklos, kurios skiriamos tokiai veiklai finansuoti.
Projektu siūloma patikslinti kai kurias reorganizavimo, perleidimo atvejų sąlygas ir nustatyti, kad vienetų, jų dalyvių turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai būtų pripažįstami pagal Pelno mokesčio įstatymo IX skyriaus nuostatas, jei:
- vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą įsigyjant daugumą balsų (t. y. turėti daugiau kaip 1/2 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ar turėdamas daugumą balsų (t. y. daugiau kaip 1/2 to vieneto akcijų suteikiamų balsų) ir siekdamas įsigyti daugiau to vieneto akcijų, perleidžia išleidžiamas savo akcijas (dalis, pajus) mainais įsigyjamojo vieneto dalyviams už jų turimas įsigyjamojo vieneto akcijas; - vienetas, toliau tęsiantis veiklą, atskiria dalį, kuriai proporcingai priskirtų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pagrindu sukuriamas vienas ar keli nauji vienetai.
Projektu siūloma nustatyti, kad turto vertės padidėjimo pajamos už tam tikrų akcijų, perleistų reorganizavimo ar perleidimo atvejais, perleidimą būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms tuo atveju, kai jos išlaikomos 3 metus.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos vieneto, kuris nėra laisvosios ekonominės zonos įmonė, fiziniams asmenims paskirstomas pelnas (ar jo dalis), proporcingai tenkantis dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 5, 15, 16 punktuose, 46¹ straipsnyje nustatytų lengvatų neapmokestintam apmokestinamajam pelnui ir (arba) taikant 0 procentų tarifą apmokestintam apmokestinamajam pelnui (išskyrus kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) numatytas išlygas), būtų apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti lygiavertes įmonių akcininkų apmokestinimo sąlygas - standartinius atveju akcininkai gautų dividendus iš jau apmokestinto pelno, todėl efektyvi kapitalo apmokestinimo našta būtų 36 procentai (20 procentų įmonės lygmenyje ir 20 procentų akcininko). Tuo tarpu išmokant nuliniu tarifu apmokestintą pelną mokesčių našta tebūtų 20, jeigu nebūtų daromi siūlomi pakeitimai, kurie grąžintų į biudžetą lengvatą lengvatinio pelno paskirstymo atveju. Nuo tokio paskirstomo pelno apskaičiuotą pelno mokestį į biudžetą reikėtų sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį toks paskirstytas pelnas buvo išmokėtas fiziniams asmenims, dešimtos dienos.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą, neigiama pasekme galėtų būti neigiama potencialių investuotojų nuomonė dėl pelno mokesčio tarifo didinimo. Tačiau šis klausimas sprendžiamas nustatant lengvatą investuojančioms į naujausias technologijas įmonėms – tokių įmonių mokesčio našta gali net sumažėti lyginant su esama iki 10 procentų tarifo (dėl mokesčio bazės mažinimo 50 procentų).
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Vienetai bus paskatinti investuoti į technologinį atsinaujinimą, todėl tikėtinas tokių investicijų padidėjimas. Tai didintų vienetų produktyvumą ir konkurencingumą. Taip pat būtų sudarytos palankesnės apmokestinimo sąlygos vienetams, jų dalyviams, dalyvaujantiems reorganizavimo procesuose.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. Projektas turėtų būti svarstomas kartu su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu bei su juo susijusiais ir kartu teikiamais teisės aktų projektais.
9. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei
Projekto nuostatos minėtai konvencijai bei ES teisei neprieštarauja.
10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai
Projekto nuostatų įgyvendinimui nereikės priimti įstatymus lydinčių teisės aktų.
11. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms
Dėl projekto nuostatų, siūlančių pelno mokesčio tarifą padidinti iki 20 procentų, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio, preliminariu vertinimu, padidėtų apie 440 mln. Lt.
Dėl projekto nuostatų, siūlančių leisti vienetams, vykdantiems investicinius projektus, sumažinti apmokestinamąjį pelną, valstybės biudžeto pajamos 2010 metais gali sumažėti iki 600 mln. Lt (maksimalus neigiamas poveikis). Tačiau siekiant įvertinti minėtąjį poveikį kuo tiksliau ir turėti galimybę, esant reikalui, imtis papildomų priemonių valdžios sektoriaus finansų stabilumui išlaikyti, siūloma nustatyti, kad numatomas lengvatos taikymas negali būti pagrindas avansiniams pelno mokesčio mokėjimams mažinti, o, be to, mokesčio mokėtojams, planuojantiems naudotis minėtąja lengvata nustatoma pareiga apie tai pranešti mokesčių administratoriui.
Dėl projekto nuostatų, siūlančių suvienodinti žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų bei, su tam tikromis išlygomis, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinimo pelno mokesčiu sąlygas su kitiems vienetams taikomomis sąlygomis, valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio, preliminariu vertinimu, padidėtų 20 mln. Lt.
12. Projekto rengėjai
Projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Jūratė Balevičienė, tel. 2390 151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėja – Audronė Misiūnaitė, tel. 2390 291) vyriausiasis specialistas Mindaugas Mažylis (tel. 2199 332).
13. Projekto reikšminiai žodžiai
Pelno mokestis, lengvata, investicinis projektas, tarifas, išlaidos darbuotojų naudai, reorganizavimas.
Finansų ministras Algirdas Šemeta