Keturioliktasis
(14) posėdis
2008
m. gruodžio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti vietas salėje, pradedame popietinį posėdį. Registruojamės.
Gerbiamieji kolegos, kol salėje nedaug Seimo narių, siūlyčiau pradėti nuo darbotvarkės rezervinio klausimo, tai būtų rezervinis 3 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-44. Pranešėjas – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Noriu priminti, kad mes ne taip seniai esame patvirtinę programą dėl krizių valdymo sistemos plėtotės. Patvirtinus šią programą, buvo pakeistas šiuo metu dar vadinamas Krizių valdymo centras. Jį siūloma vadinti Krizių prevencijos ir koordinavimo centru. Taip pat įstatyme esančius žodžius „grėsmes“ pakeisti „krizėmis“. Todėl ir pateikiamas šis įstatymo projektas. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar yra užsirašiusių? Klausti niekas nenori. Dėkoju pranešėjui.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti ir bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymo projektui? Dėkoju. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti… Labai atsiprašau, ne į tą rezervinį klausimą pasižiūrėjau. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų nenumatyta. Ir jeigu nėra pasiūlymų, apsiribosime šiuo komitetu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Siūlome svarstyti šią sesiją, jeigu suspėsime, žinoma. Ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Kolegos, supratau, kad jeigu galimybės leis, įtrauksime dar į šią sesiją. Dėkoju.
Prašom, gerbiamasis R. Šukys.
R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš nesiūlyčiau forsuoti. Šio projekto esmė yra tokia, kad reikės gauti ir Vyriausybės išvadą, nes tai yra ministerijų kompetencijos perskirstymas, ir mes turėsime gauti Vyriausybės išvadą. Tikrai galima svarstyti tik pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Olekas nori paaiškinti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų čia su jokiu perskirstymu nesusiję. Čia kalbama apie Krizių valdymo centro pavadinimą. Tam mes pritarėme komitete patvirtindami Nacionalinę krizių prevencijos programą. Tikrai labai prašyčiau, jeigu bus laiko, aišku, kad ta programa įsigaliotų nuo sausio 1 d. Tiesiog, jeigu įmanoma, prašau palikti galimybę dar šioje sesijoje įtraukti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar neprieštarautumėte, kad mes įrašytume dar šioje sesijoje svarstyti šį klausimą? Dėkoju.
Kitas darbotvarkės klausimas pagal mūsų sutarimą rytiniame posėdyje – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 58, 60, 611, 64, 69, 801, 81, 172, 177, 180, 188 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-26. Priminsiu, kad Seimo Pirmininkas pasiūlė jį nagrinėti ypatingos skubos tvarka priėmimo stadijoje. Praėjo trys valandos po sprendimo, ir siūlau, kad pateiktų įstatymo projektą kolega Seimo narys S. Šedbaras.
Atsiprašau, dar dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolegė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vis dėlto frakcijos vardu aš prašau daryti pertrauką, nes dabar išėjo taip, kad tos pačios funkcijos atsirado keliuose komitetuose. Tikrai nesąmoninga. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų funkcija ketverius metus buvo Audito komitete, o dabar ir Audito komitete, ir Ekonomikos komitete. Tą patį Ekonomikos komiteto pirmininkas sako, kad funkcijos kartojasi kelių komitetų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasitikslinti, ar jūs žiūrite suredaguotą ketvirtąjį variantą, nes jis turėjo būti išdalintas? Gerbiamoji Graužiniene, ar jūs žiūrite ketvirtąjį variantą? Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad paskui bus svarstomos Seimo narių pataisos, kurios teikiamos priėmimo stadijoje. Taigi būtų galima prieš priėmimą spręsti, kalbėti, ar tikrai vieni straipsniai neprieštarauja kitiems.
Gerbiamasis J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš žiūriu paskutinį, ketvirtąjį, variantą ir 611 straipsnyje yra paliekamas transportas ir logistika, nors mes balsavome dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo ir visur iš jų kuruojamos srities išbraukėme transportą ir logistiką. Dabar žiūriu ketvirtąjį variantą – 611 straipsnio 1 punkte įrašyta „Transportas ir logistika“. Gerbiamieji kolegos, kas čia dabar yra?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal pakvieskime į tribūną poną S. Šedbarą, kad jis išdėstytų visą esamą situaciją. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, atsirado tai, ką pastebėjo kolega J. Veselka, natūraliai, nes kai mes balsavome, mes balsavome dėl kitų punktų, o štai dėl šio 1 punkto – tai ta pataisa, dėl kurios vakar pagrindiniame komitete buvo jau kitaip nubalsuota. Tai yra ta vieta, dėl kurios ir sakėme, kad priėmimo stadijoje turėsime apsispręsti. Ir kai priėmimo stadijoje apsispręsime, tada viskas išsilygins. Jeigu neišsilygins, tada jau kitas reikalas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti.
PIRMININKAS. Ponia L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Viešųjų pirkimų tarnyba atsiranda Ekonomikos komitete. Siūlymas išbraukti iš Audito komiteto funkcijų nebuvo svarstomas ir jis nebuvo teiktas. Tai kaip dabar bus? Mes dėl pirminio varianto, kai ir aš buvau jūsų komitete, visi sutarėme, kad viešieji pirkimai taip ir lieka, kontrolė, kaip ir buvo visus metus Audito komitete. Dabar atsiranda dviejuose komitetuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas ponas S. Šedbaras turėtų atsakyti į šiuos klausimus. Prašom sėsti į savo vietą. Prašom, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Matote, kadangi mes rytiniame posėdyje atitinkamai balsavome, ir Seimo valia buvo priimtas toks sprendimas, tai dabar galutiniame variante ši funkcija atsiranda Ekonomikos komitete. Taip buvo balsuota, tačiau nebuvo pateikta pataisos dėl kito komiteto funkcijų patikslinimo. Aš, kaip pagrindinio komiteto atstovas, nieko daugiau negaliu pasakyti, tik priimti balsavimo rezultatą ir per tas tris valandas parengti tokį projekto variantą, dėl kokio buvo balsuota svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume svarstyti pastraipsniui?.. (Balsai salėje) Taip, supratau. Ar mums nebūtų tikslinga padaryt pertrauką iki kito posėdžio, jeigu kyla tokia situacija, kai vienas straipsnis prieštarauja kitam? Gerbiamieji kolegos, sėskite į savo vietas. Siūlau balsuoti, ar darome pertrauką iki kito posėdžio? Tuo tarpu… Noriu paklausti, ar aš teisingai supratau Darbo frakcijos pasiūlymą? (Balsai salėje) Dėkoju, balsuojame. Kas už pertrauką iki kito posėdžio?
Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal Statutą reikia vieno penktadalio balsų, pritariančių pertraukai, tai pertraukai yra pritarta ir darome šio klausimo pertrauką iki kito posėdžio. Taip pat noriu priminti, kad turi būti atidėtas ir lydintysis įstatymo projektas. Man sufleruoja, kad galbūt šitas lydintysis įstatymo projektas nėra susijęs su pagrindinėmis pataisomis. Ar ponas K. Daukšys turėjo omeny, kad ir dėl Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto darytume pertrauką?
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, iš esmės jie vienas be kito negyvens, kai vieną įstatymą pakeisime, reikės ir kitą keisti. Tai gal tada juos susiekime?
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Darome ir šio įstatymo priėmimo stadijos pertrauką.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūs ryte patvirtintos darbotvarkės. Priminsiu, kad iš rytinės darbotvarkės likę du klausimai 1-7a ir 1-7b nebus svarstomi. Mes nespėjome per darbotvarkėje numatytą laiką, todėl Seniūnų sueiga juos įtrauks į kito posėdžio darbotvarkę. Deja, negalime pažeisti opozicinės darbotvarkės, dėl Statuto buvo bendras Seimo sutarimas, o čia mes vėl turėsime problemų.
Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-60 (pateikimas)
Kolegos, į tribūną kviečiu pristatyti Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-60 E. Žakarį… Projektą pristato A. Rimas. Prašom.
A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas – pagerinti apie 73 tūkst. neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją, gyvenimo sąlygas, palengvinti jų integraciją į visuomenę. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į nuolatinius šalies neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją, prašymus ir skundus.
Nuo 2001 m. sausio 1 d. neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, nustatyta teisė kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensaciją. Kompensacijos suma sudaro 32,5 litus per mėnesį. Kasmet turintiems sutrikusio judėjimo funkciją transporto išlaidų kompensacijoms išmokama apie 26 mln. Nuo 2001 m. kylant kainoms, transporto išlaidų kainoms, transporto išlaidų kompensacijos dydis padidėjo 1 litu 25 centais. Tai itin apsunkino neįgaliųjų situaciją, pablogino šių asmenų galimybę lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kultūrinėje veikloje, daliai neįgaliųjų vykti į darbą, dirbantiems neįgaliesiems. Nustačius siūlomą transporto išlaidų kompensacijos dydį, šios kompensacijos dydis padidėtų nuo 32,5 litų iki 52 litų.
Priėmus įstatymą, apie 70 tūkst. neįgaliųjų, turinčių sutrikusią judėjimo funkciją, bus sudarytos geresnės sąlygos dalyvauti visuomeninėje veikloje, lankytis sveikatos priežiūros įstaigose ir kitur. Preliminariai paskaičiuota, kad projektui įgyvendinti papildomai metams reikės 16 mln. biudžeto lėšų. Kadangi jį įgyvendinti siūlo 2009 m., tai per pusę mažiau. Dabar įvykdžius, jeigu jūs sutiksite ir bus priimtas šis įstatymo projektas, iš viso išlaidų kompensacijoms, manoma, būtų skirta apie 42 mln. Tai iš esmės viską pasakiau. Jeigu kas turi paklausti… Kviečiu po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pirmasis klausti užsirašė D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, be abejo, ar dėl 32,5, ar dėl padidintos kompensacijos, matyt, siūlymas yra logiškas ir aiškus. Tačiau norėčiau jūsų paklausti. Galbūt jūs, kaip teikiantis projektą, sutiktumėte ir tada bendru sutarimu Seimas galėtų nutarti, kad paprašytume Vyriausybės išvados ir toliau tęstume svarstymą? Nors ir 8 mln. litų, kaip jūsų rašote aiškinamajame rašte, įvertinate ir tai, kad jūs siūlote įsigaliojimą nuo liepos 1 d.
A. RIMAS (LSDPF). Taip.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ar sutiktumėte, kad paprašytume Vyriausybės išvados ir toliau tęstume svarstymą?
A. RIMAS (LSDPF). Manau, kad būtų gerai.
PIRMININKAS. V. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad socialiniai poskyriai turi mašinų neįgaliesiems vežti, neįgalumo centrai taip pat turi, tik kitas reikalas, kiek metų toms mašinos, nes keliami specialūs reikalavimai. Ar jūs nemanote, kad šiuo laikotarpiu tie neįgalūs asmenys yra nevienodi su fizine negalia, vieni turi silpnesnę negalią, kiti stipresnę negalią, ir ką jūs čia turite omeny? Žinote, 16 mln. litų tai yra nemaži pinigai, bent šiuo laiku. Jeigu jūs siūlytumėte nuo sausio 1 d., galbūt pagerėtų padėtis. Ar negalima to termino truputį atidėti? Aš puikiai suprantu, nes pati turiu neįgalų vaiką. (Balsai salėje) Taip, tai būtų 2010 m. sausio 1 d.
A. RIMAS (LSDPF). Sausio 1 d. Mes manydami, kad labai nedaug liko iki sausio 1 d. ir gali būti problemų, kad minimaliai būtų tenkinama, kad būtų ir minimalios išlaidos, siūlom liepos 1 d. Bet čia jūsų apsisprendimo reikalas, kaip jūs apsispręsite.
O dėl savivaldybių turiu pasakyti, kad analizė rodo, kad ne visos savivaldybės turi transportą ir vežioja pagal poreikius. Patiems neįgaliesiems su judėjimo sutrikimais tenka įvairiais būdais spręsti, kaip nuvykti į sveikatos įstaigas, neretai ir taksi paslaugomis tenka naudotis, prašyti kaimynų, pirkti benziną ir t. t.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų klausti. Kai jūs rašėt šio įstatymo pataisas (tai birželio mėnesį yra įregistruota), ar tos lėšos jau buvo numatytos valstybės biudžete, kaip papildomos lėšos ar buvo planuojamos į valstybės biudžetą?
A. RIMAS (LSDPF). Taip.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
A. RIMAS (LSDPF). Šiais metais nebuvo planuota, nes mes ir numatėm, manėm, kad 2008 m. šis įstatymas nebus įgyvendintas.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju pranešėjui. Visi norintys jūsų paklausė. Dabar kalbos dėl motyvų. Prašom sėstis. Už – Z. Balčytis. Z. Balčyčio salėje nėra. Toliau J. Olekas. Taip pat nėra. Yra. Gerbiamasis kolega Juozai, jūs norite kalbėti už?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo kolegų teikiamam projektui. Kaip matėte, problema yra aktuali. Mes svarstymo metu galėsime pasitikslinti, ką mano kolegė kalbėjo dėl įsigaliojimo datų. Todėl siūlau tikrai po pateikimo visiems pritarti.
PIRMININKAS. Kalbėti prieš užsirašė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suprantu daugelį žmonių, kurie yra su negalia, kad iš tikrųjų jiems reikia padėti, tačiau turbūt ir anoje kadencijoje mes priėmėme įvairių Transporto įstatymo lengvatų, kurios tikrai kainuoja labai didelius pinigus. Tačiau aš norėčiau pasakyti kitą dalyką. Ar ne geriau kaip civilizuotose Vakarų Europos valstybėse – pirmiausia duodami žmogui pinigai, t. y. ar pensija didinama, ar neįgalumo pensija didinama. Žmogus už tuos pinigus puikiai žino, ką daryti. Ar samdyti transportą, ar taksi važiuoti, ar dar kaip kitaip. Suteikiama žmogui galimybė pačiam apsispręsti, ką daryti. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas. Iš tikrųjų man atrodo, kad kolegos socialdemokratai iki šios akimirkos nėra įvertinę, kokia yra ta mūsų finansinė situacija ir koks tas mūsų biudžetas, ir kokį mes turėsim 2009 metais. Duok Dieve, kad mūsų būtų tokia situacija, kad tiems, kam paskyrėm transporto lengvatas, jų nereikėtų atimti. O jau kalbėti apie naują socialinę grupę tikrai šiandien būtų turbūt neprotinga ir tiesiog negarbinga tų žmonių atžvilgiu. Todėl aš ir nepritariu. (Balsai salėje) Aš gyvenime nesiūliau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojam, ar pritariam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 44 – už, 1 – prieš, 21 susilaikė. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Ar galim, kolegos, bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą ir prašyti Vyriausybės išvados? Dėkoju. Pagrindinis komitetas svarstant šio įstatymo pataisą siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar nėra prieštaraujančių? Galim sutarti. Taip, yra norinčių kalbėti. Prašau, gerbiamoji Degutiene.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš tiesiog norėčiau replikuoti. Kai buvo Vyriausybės valanda, eksministrė V.Blinkevičiūtė uždavė tokį klausimą: kada bus išmokėtos šalpos pensijos. Šiandien trūksta pinigų jau šalpos pensijoms išmokėti, o mes visi čia laisva ranka transporto lengvatas dalijam. Iš tikrųjų susimąstykim, ką mes darom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar mes turėtume sutarti dėl svarstymo datos. Ar sutiktų pranešėjas, Socialdemokratų frakcija, kurios atstovas pateikė projektą, kad mes šį klausimą svarstytume neeilinėje, jeigu tokia bus, sesijoje arba pavasario sesijoje, jeigu anos nebūtų. Sutinkam? Labai ačiū, kolegos. Ponas Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip, iš tikrųjų replikos teise. Kai mes tvirtinant 2008 m. biudžetą mėginom apeliuoti į buvusią opoziciją sakydami, kad biudžetas iš tikrųjų bus faktiškai per didelis pagal tas makroekonomines prognozes, mūsų irgi neklausė ir pusantro milijardo buvo per daug padidintas biudžetas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu gerbiamajam Z. Balčyčiui pasakyti, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nebalsavo už praeitų metų biudžetą, todėl jūs turit būti mums dėkingi.
PIRMININKAS. Kolega A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad ši kompensacija išduodama pinigais kiekvienam, kuriam priklauso.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Visos nuomonės, replikos išsakytos. Svarstom kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Tai Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-2577(4). Teikėjas – V. Mazuronis. Priėmimo stadija. Kolegos, pirmiausia registruojamės. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo liko tik balsuoti, dėl motyvų per ankstesnes stadijas, per ankstesnę priėmimo procedūrą buvo kalbėta, dabar liko tik balsuoti. Kas už šio įstatymo priėmimą?
Gerbiamieji kolegos, kadangi užsiregistravo ir balsavo mažiau nei 71 Seimo narys, t. y. tiktai 46, 55 užsiregistravo, šis įstatymas nėra priimtas, t. y. yra atidedamas. Replikos teise pasinaudos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nors ir pasikeitė valdančioji dauguma, kuri apeliavo, kad rūpinsis žmonėmis, ir tai yra pirmas kovos su infliacija projektas, bet kažkodėl krikščionys demokratai nenori atstovauti žmogui, nenori, kad atpigtų maisto produktai, kad žmonės šiuo sunkmečiu daug lengviau pragyventų, kad maisto produktų kainos atpigtų bent 20 %. Jie paprasčiausiai nesiregistruoja. Šis įstatymas teikiamas jau šeštą kartą, jo priėmimui pritarė Kaimo reikalų komitetas, Žemės ūkio rūmai, žemdirbiai, Smulkiųjų verslininkų konfederacija, ir niekaip negalime šio įstatymo priimti. Tai jūs viena deklaruojate programoje, o jūsų veiksmai visiškai kiti. Ir veiksmai nukreipti tie, kurie naudingi monopolistams prekybininkams. Čia apribojama monopolistų prekybininkų, ir maisto prekes norima atpiginti, ir jūs nesiregistruojate.
Krikščionys demokratai, kai aš kalbu, bent man į akis žiūrėkite! Net nežiūri į akis. (Balsai salėje) Jūs žiūrėkite man į akis ir pasiteisinkite, dėl ko jūs nebalsuojate už tokį gerą įstatymą. Visi tylite.
PIRMININKAS. Prašom. E.Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Aš repliką po balsavimo. Žiūriu į balsavimo rezultatus ir prisimenu, kad aname Seime, kai mes balsavome ne vieną kartą už šį įstatymą, tuomet konservatoriai balsavo už jį, o nesiregistravo socialdemokratai. Dabar konservatoriai atėjo į valdžią, jie sėdi Seimo posėdžių salėje, nesiregistruoja, o socialdemokratai balsuoja. Štai yra labai įdomi mūsų seimų darbo praktika. Aš dar kartą sakau, bet pirmą kartą šiame Seime, kad naujai Seimo vadovybei reikia labai rimtai pagalvoti apie situaciją, kai Seimo nariai sėdi plenarinių posėdžių salėje, jie dalyvauja Seimo posėdyje, bet pagal viską jie nedalyvauja Seimo posėdyje. Jeigu mes šitą pradedame nuo pačios Seimo kadencijos pradžios, tai ko mes sulauksime į pabaigą, aš dar nelabai įsivaizduoju šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Trumpa replika arba retorinis klausimas. Kas greičiau bankrutuotų, kolegos, jeigu būtų priimtas toks įstatymas: didieji prekybos centrai ar mažos kaimo parduotuvės?
PIRMININKAS. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atidžiai žiūrėdamas į vieno kolegos akis, norėčiau atsakingai pasakyti, kad jeigu yra tokia politinė valia… atsiprašau, nusiimsiu akinius, kad jūs geriau matytumėte. Jeigu tokia politinė valia iš vienos kadencijos persikelia į kitos kadencijos Seimą, galbūt reikėtų pagalvoti apie to klausimo išbraukimą, tiesiog mes gaištame laiką.
Kita vertus, su visa krikščioniška morale ir atsakomybe galėčiau pasakyti, kad žmogus, kuris vengdamas mokesčių registruoja savo automobilį gretimoje valstybėje (neminėsiu pavardės), nelabai gali moralizuoti ir visiems skaityti pamokslus. Tai tęsiasi posėdis iš posėdžio. Galbūt vertėtų sustoti vieną kartą. Pavardės neminėjau, tikiuosi, nesukėliau atgalinės reakcijos.
PIRMININKAS. Kolegos, matau daug norinčių kalbėti. Jūs gausite žodį, tik prašyčiau daugiau prie mikrofonų nestoti, taip pat ir Petrą, kuris jau kalbėjo.
Prašau. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui. Mielieji kolegos, ekonominio sunkmečio sąlygomis mes, atrodo, visi kalbame, kad reikia ieškoti sprendimų. Atrodo, atsiranda ir viltis, kad kai kurie sprendimai gali būti priimti. Bet jeigu ir toliau spekuliuosime ir manysime, kad mūsų siūlomi voliuntaristiški sprendimai gali pagerinti žmonių gyvenimą, prašydami, kad mes žiūrėtume jiems į akis, tai aš manau, kad kai kas turėtų vaikščioti nudelbęs akis. Tas posakis – žvelkite į akis – nereiškia, kad tu matai kito akis. Gerbiamasis Petrai, man atrodo, žvelgiate ne į tą pusę.
PIRMININKAS. Kolega V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Aš noriu atkreipti dėmesį labai paprastai. Žiūrėdamas į tablo matau, kad konservatoriai – jau nepataisomas dalykas, bet prisikėlėliai – iš karto juodi taškučiai. Jau kalbėjote – ir atlyginimo atsisakyti, ir žmonėms padėti, o čia ribojamas antkainis galėtų padėti ir sumažinti maisto produktų kainą. Būtų labai malonu, jeigu laikytumėtės savo rinkiminės programos. (Balsai salėje) Dešimt Dievo įstakymų.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš dar norėčiau…
PIRMININKAS. R. Smetona. Prašom.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, buvo labai svarbus balsavimas. Labai svarbus, labai išraiškingas, labai daug ką pasakantis. Pasakė patį svarbiausią dalyką, kad anam Seime „Maximos“ draugai, rėmėjai atviri buvo socialdemokratai. Atviri. Visiems buvo viskas aišku. Konservatoriai-krikščionys demokratai buvo paslėpti draugai – paaiškėjo dabar, pasislėpę „maximų“ draugai. Paaiškėjo dabar, nes dabar jie pasakė, kas yra jie iš tikrųjų. Labai gaila, kolegos. Jūs veidmainiavote.
PIRMININKAS. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kaip naujokas nelabai suprantu, kas čia vyksta, nes čia dabar frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai kalbėjo, jų pačių nė ketvirtadalis nebalsavo už tą, ką pasiūlė, net ir autorius nedalyvauja. Aš nesuprantu, kas čia kur išsislapstė ir kur išsislapstė frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai. (Balsai salėje) Ačiū. Nors paaiškinote, bet būtų gerai buvę kaip nors kitaip organizuoti, nes norėtųsi matyti ir jūsų frakcijos narius, kaip jie balsuoja už savo pačių pasiūlymus.
PIRMININKAS. Paskutinė replika dar kartą P. Gražuliui. Prašau, tik prašau trumpai.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi buvo du kartus minėtas mano vardas, trečią kartą norėjo minėti, bet neišėjo, todėl turiu teisę pareplikuoti. Pirmiausia, gerbiamieji krikščionys demokratai, uždavėte klausimą, kadangi sakėte nelabai suprantate situacijos. Noriu pasakyti, kad smulkiosios parduotuvės neužsideda 20 % prekybinio antkainio. Tai jūsų žiniai, paimkite statistinius duomenis ir sužinosite.
Kitas dalykas. Kodėl jūs taip tarnaujate monopoliui? Tarnavo vieni, dabar tarnauja kiti. Ta pati mergelė, tik kita suknelė. Pasirodo, tik programos kitokios, o darbai tie patys. Pavyzdžiui, dėl „Leo LT“ nieko neįrašyta jūsų Vyriausybės programoje, kad imsitės sankcijų prieš „Leo LT“. Jūs vėl tarnausite jiems kaip tarnavo buvusieji? Noriu pasakyti, kad vis dėlto krikščionys demokratai turėtų atstovauti socialiniam teisingumui. Apie liberalus aš nekalbu, nepriekaištauju, nes iš prigimties jų ideologijoje nustatyta, kad jie tarnauja stambiajam kapitalui. Tai tiek to, jeigu jie nebalsuoja, tai čia juos pateisins jų programa ir visa kita. Bet kad jūs nebalsuojate, tai nėra suprantama. Tikiuosi, kad kitą kartą, kai bus pateiktas klausimas, visi susirinksite ir visi balsuosite už.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems išsakiusiems savo vertingas nuomones.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-99. Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti įstatymo projektą. Jis gana paprastas, galbūt dėl to ir sudėtingas. Nes tam, kad pateiktume šį įstatymą, reikia šiek tiek papasakoti ir priešistorę, kodėl atsirado toks įstatymas Lietuvoje. Iš anksto noriu pasakyti, kad Teisės departamento pastaboms iš dalies pritariu ir svarstymo stadijoje galėsime kai ką taisyti.
Dabar apie patį įstatymą. Šį įstatymą paskatino pateikti susitikimai su atominės elektrinės darbuotojais. Iniciatoriai buvo šios atominės elektrinės darbuotojų profesinė sąjunga. Esmė yra ta, kad tai yra specialus įstatymas, reglamentuojantis šitų darbuotojų, dirbančių atominėje elektrinėje, socialines garantijas.
Kai buvo priimtas sprendimas, kad Lietuva turės uždaryti atominės elektrinės ir antrą bloką, dirbantys atominėje elektrinėje darbuotojai, kurie dirba tiesiogiai su atominiu reaktoriumi, tai yra aukštos kvalifikacijos, retos specialybės darbuotojai, iš karto gavo labai daug pasiūlymų iš kitų šalių išvažiuoti dirbti į kitas atomines elektrines, nes tai buvo parengti specialistai. Tada buvo sugalvotas būdas, kad tie darbuotojai liktų darbo vietose, užtikrintų saugų atominės elektrinės darbą, užtikrintų Lietuvai normalų elektros energijos tiekimą, kad aptarnavimas atominės elektrinės nebūtų nekokybiškas. Ekonomikos, arba Ūkio ministerija, po ilgų diskusijų su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priėmė specialų įstatymą, reglamentuojantis specialias socialines garantijas tiems darbuotojams, kurie dirbo, pavadinsiu trumpai, „karštoje“ zonoje, tai yra tiesiogiai su reaktoriumi, kad jie neišvažiuotų iš Lietuvos, nes tai daugiausia buvo darbuotojai, kurie gimė ir baigė aukštąsias mokyklas ne Lietuvoje. Daugiausia tai buvo rusai, ukrainiečiai ir kitų tautybių žmonės, kurie atvažiavo dirbti į šitą atominę elektrinę, todėl buvo priimtos specialios garantijos žmonėms, dirbantiems „karštoje“ zonoje, kad jie nepaliktų Lietuvos, dirbtų toliau, iki visiško atominės elektrinės uždarymo, taip garantuodami šitos elektrinės saugumą. Įstatymas buvo priimtas ilgai derintis su darbuotojais ir su profesine sąjunga.
Tačiau laikui bėgant, jau po įstatymo įsigaliojimo, kai pradėjo mažėti darbo, daliai tų žmonių, kurie dirbo tiesiogiai su reaktoriumi, darbo jau neliko ir jie buvo perkeliami į kitas darbo vietas. Įstatyme buvo norma, kad jiems galioja tos pačios teisės, jeigu jie sugalvoja nutraukti sutartį, papildomos garantijos, persikraustymo garantijos, specialūs draudimai ir t. t. Bet buvo keletas atvejų šiais metais ir praeitais, man keletą kartų teko susitikti su darbuotojais ir su administracijos darbuotojais, aiškintis su Visagino mieste darbo biržos darbuotojais… Atleidžiant iš darbo žmonės, kurie nedirbo tiesiogiai prie reaktoriaus, nutraukiant darbo sutartį, buvo taikomos ne visos socialinės garantijos.
Todėl šito įstatymo esmė ir yra ta, kad 1 ir 2 straipsnį aš siūliau pakeisti, reglamentuoti ne tiems, kam taikomos išlygos, o tiems, kam netaikomos. Tai yra tiems, kurie atėjo po įstatymo įsigaliojimo, kurie nedirbo „karštoje“ zonoje, prie reaktoriaus, arba dar ateis vykstant procesui, nes atominės elektrinės uždarymo procesas bus labai ilgas, niekas negali pasakyti, kada licencija galutinai baigsis. Naujai atėjusiems žmonėms tos socialinės garantijos nebūtų taikomos. Taip mes išvengtume dviprasmybių, su kuriom susidūrė tie darbuotojai, kurie dirbo atominėje elektrinėje, kai nutrūko jų santykiai su atomine elektrine ir prasidėjo socialinių garantijų taikymas. Tai yra šio įstatymo esmė.
Aš pasistengsiu atsakyti į jūsų klausimus, jeigu kažkas neaišku. Kaip tik tai paskatino, kad tie žmonės toliau normaliai dirbtų, dar yra visi metai reaktoriaus darbo. Išjungus reaktorių, pavojingumas šito objekto išlieka, ir aš manau, kad pažadus, kuriuos davėme tiems žmonėms, kad jie neišvyktų, dirbtų ir saugiai dirbtų šitam objekte… Manau, papildomų lėšų šitas įstatymas nereikalauja. Tai pašalintų nereikalingą įtampą, o ji visą laiką kyla diskusijose pačioje atominėje elektrinėje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš esmės pritardamas jūsų teikiamam projektui noriu pasitikslinti, ar čia ne per griežtai nubrėžta riba – po atominės antrojo bloko sustabdymo, nes tas procesas, kaip jūs pats paminėjote, gali būti labai ilgas. Ir tie žmonės, kurie dirbs uždarymo proceso metu, gali būti ir keleri metai ir keliolika… Ar ne per daug griežtai nukertama?
A. SYSAS (LSDPF). Patys darbuotojai taip siūlo, nes, dar kartą priminsiu, pakartosiu, šitas įstatymas priėmimo stadijoje buvo taikomas tik tiems, kurie dirbo su atominiu reaktoriumi. Niekam kitam. Tiems, kurie aptarnavo kitus barus ir neturėjo tiesioginio sąlyčio su atominės elektrinės reaktoriumi, taikomos tradicinės socialinės garantijos, kokios taikomos visiems kitiems Lietuvos piliečiams, dirbantiems kitose įmonėse. Tai yra sutarimo klausimas, ir pirmiausia aš norėjau šituo įstatymu suteikti aiškumo dėl tų žmonių, kurie dirbo įstatymo priėmimo dieną.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ačiū ir jums už išsamų įstatymo projekto pristatymą. Ar jūs esate tikras, kad tai nekainuos papildomų biudžeto lėšų?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, vienašališkai, nes jokių papildomų socialinių garantijų neteikiame, visos garantijos, kurios buvo iki tos dienos, kai buvo priimamas įstatymas, tai yra papildomos garantijos per darbo biržą, ilgesnis mokymo laikotarpis, kvalifikacijos keitimo klausimai, lėšos, kurių reikia, jeigu žmogus nutaria išvažiuoti gyventi į kitą šalį, miestą ar grįžti į tėvynę, papildomi socialiniai draudimai, sveikatos draudimai – visa tai numatyta ir nereikalauja. Šitame įstatyme kalbama tik apie tuos žmones, kurie dirbo prieš 2–3 metus, priimant šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man gėda prisipažinti, bet aš nelabai supratau. Gerbiamasis Algirdai, kokios tai asmenų grupės, nes įstatymą aš labai gerai prisimenu. Kai jis buvo priimtas, buvo numatytos visos socialinės garantijos tiems dirbantiems, kurie dirbo „karštojoje“ zonoje. Tai ar čia prasiplečia asmenų grupė, jeigu ji prasiplečia, kaip aš supratau iš jūsų pristatymo, tai gal galite labai tiksliai įvardinti, kokia tai darbuotojų grupė.
A. SYSAS (LSDPF). Labai atsiprašau, kad neaiškiai aiškinau. Neprasiplečia nė vienu žmogumi, kaip ir buvo, aš bijau sumeluoti, tai buvo apie 300 žmonių, jiems ir taikomos tos lengvatos. Bet aš kalbu apie tai, apie tuos žmones, kurie priėmimo metu dirbo su reaktoriumi, bet darbo proceso metu buvo pasiūlytas kitas darbas, nes apimtys mažėjo. Jiems neliko darbo, pasiūlė darbą kituose skyriuose, jie tiesiogiai nedirba, ir jeigu jie nutraukia sutartis, jiems jau pradeda skirtingai traktuoti, kad jie lyg ir nedirba su reaktoriumi, todėl taikomos kitos lengvatos. Tokie atvejai buvo du, todėl tas siūlymas atėjo. Galbūt jų ir nebus, bet dėl šventos ramybės, jeigu norime, kad pačiame kolektyve būtų ramiau, tai mes galime padaryti pataisas, kurios nieko nekainuoja.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš dalies jūs jau atsakėte į mano klausimą atsakydamas prieš tai kolegoms. Bet aiškinamasis raštas gal šiek tiek klaidina, kai jūs sakote, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Bet jeigu aš teisingai supratau, tai papildomų „Sodros“ biudžeto lėšų taip pat nereikės.
A. SYSAS (LSDPF). Taip. Galima sakyti nacionalinio biudžeto lėšų nereikės. Čia yra forma, kurią reikia užpildyti pateikiant įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui. Kolega, aš įsivaizduoju, kad norite išskirti kai kurias kategorijas Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų. Pirma, tie, kurie dirbo anksčiau, ir tie, kurie įsidarbino po tam tikro laiko. Bet jums yra žinoma, kad atominės elektrinės neuždaromos pakabinus spyną. Ir tas faktas, kad metus po reaktoriaus sustabdymo kuras reaktoriuje neliečiamas, jis tiesiog pasilieka ten, kad natūraliai atauštų ir būtų saugus, kad jį būtų galima iškelti ir patalpinti kitur. Mano manymu, pavojus yra gana didelis ir po vadinamojo sustabdymo. Ar nebūtų logiškiau, kad tos visos garantijos būtų laipsniškos? Kitaip sakant, apimtų tam tikrą dalį tų garantijų, kurias turėjo veikiančios elektrinės darbuotojai. Aš noriu pasakyti, kad ir sustabdytos elektrinės darbuotojų kvalifikacijai turi būti keliami labai aukšti reikalavimai, darbas bus ne visada toks pat saugus kaip, pavyzdžiui, runkelių laukuose. Manau, jeigu darytume, tai reikėtų daryti tam tikrą išskyrimą, skirti tik tam tikrus procentus tų priemokų. Ką jūs apie tai manote?
A. SYSAS (LSDPF). Visiškai su jumis sutinku ir dar kartą pasikartosiu ir galbūt paaiškinsiu. Šitas įstatymas ir buvo parengtas tai kategorijai žmonių, nes prie reaktoriaus, net sustabdyto, negalima priimti bet kokios specialybės žmogaus. Tai yra atominės specialybės specialistai, kurie dirbo ir dirbs. Šis įstatymas ir buvo parengtas kaip tik tai grupei, kuri dirbo, suteikiant jiems garantiją į priekį tol, kol Lietuvai ir atominei elektrinei reikės tų specialistų pagalbos. Tas galutinis terminas yra nenusakomas ir mes negalime pasakyti, kad po dešimties ar penkiolikos metų. Tokie dalykai yra nusprendžiami VATESI komisijos, kad visas kuras išimamas, atiduodamas į saugyklą ir t. t. Aš nesikišu į to uždarymo ribos nustatymą, jis ir įstatyme nenurodytas, pasakyta aptakiai nustačius tam tikrą laiką.
PIRMININKAS. Klausia V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūs iš dalies jau atsakėte gerbiamajai Irenai, kad jūs žinote du tris tokius atvejus. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek apskritai turėtų būti tokių žmonių, kuriems turėtų būti taikomos tos papildomos socialinės ir kitokios garantijos? Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Priimant šį įstatymą labai konkrečiai buvo apibrėžta žmonių grupė. Aš dabar nenoriu sumeluoti, bet tai buvo apie 300 žmonių, kurie tuo metu dirbo, ir jiems tos išskirtinės garantijos ir taikomos, niekam daugiau. Nė vienas naujas žmogus tų garantijų turėti negali.
PIRMININKAS. Paskutinioji klausia V. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, daugelis klausiančiųjų atsakė man į klausimą, tačiau sveikinu su tuo, kad jūs manote, jog prie sustabdytų reaktorių negali būti bet kas, nes tai garantuoja saugumą. Tai yra labai gerai ir su tuo aš jus sveikinu. Balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju pateikėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl motyvų vienas kalbės už, vienas – prieš. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų nebuvo lengva suprasti visą įstatymo esmę, kai paimtas tik vienas fragmentas, bet kolega A. Sysas labai aiškiai paaiškino, kad yra dalis žmonių, kurie, dirbę tomis karštomis sąlygomis, pereina į kitas ir lyg ir netenka garantijų. Man atrodo, labai logiška, kad už tą darbą, kurį jie dirbo prie reaktoriaus, tos garantijos išliktų, nepaisant to, kad paskui jie perėjo į kitą vietą. Mes iš tikrųjų tada būtume lyg ir apgavę žmones, nes jie tikėjosi, kad dirbdami tuo metu, kai buvo priimtas įstatymas, tos garantijos bus suteiktos, ir jokių išlygų apie tai nebuvo. Kviečiu pritarti kolegas teikiamo įstatymo pataisoms.
PIRMININKAS. M. Varaška – prieš.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų prieš esu ne dėl pačių darbuotojų garantijų skirstant juos į vienus ar kitus, bet esu prieš pačią idėją, kuri buvo išsakyta ir iš tribūnos, girdi, kai nustos veikti reaktoriai. Mūsų nuomone, reaktoriai veikti nenustos. Tie, kurie šiandien taip galvoja, turės dar kartą pagalvoti kitais metais, aš tai sakau ir frakcijos vardu. Mes turime užtektinai teisinių argumentų, kurie leidžia apskritai abejoti viso šio proceso pagrįstumu, ir šiuos argumentus išsakysime kitų metų pradžioje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime. Kas už įstatymo projektą po pateikimo ir, žinoma, kas prieš?
Už – 62, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar yra papildomų pasiūlymų? R. Žilinskas. Prašom.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Dar kartą dėkoju. Kadangi šis klausimas susijęs su Ignalinos atominės elektrinės regiono problemomis, o tai įeina ir į mano vadovaujamos komisijos kompetenciją, siūlau mano komisiją paskirti papildomai išvadai parengti.
PIRMININKAS. Be jokios abejonės, niekas neprieštaraus, kad Atominės energetikos komisija svarstytų šį klausimą. Taigi dėl to sutariame. Kolegos, turime apsispręsti dėl svarstymo datos. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas neeilinėje sesijoje arba pavasarį? (Balsai salėje) Pavasarį. Labai gerai. Ačiū, kolegos.
Repliką – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne repliką, aš tiesiog manau, kad klausimas yra ypatingos svarbos, ir įsipareigojimai tiems žmonėms, be abejo, taip pat yra. Todėl aš prašyčiau Vyriausybės išvados, kad būtų pakankamai įsigilinta į šias problemas, ir daugiau nereikėtų grįžti prie panašaus pobūdžio klausimų. Įsipareigojimai yra, ir garbė, ir šlovė tiems žmonėms, kurie pačiais sunkiausiais momentais vis dėlto nepakeitė savo apsisprendimo dirbti atsakingai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš mačiau, kad projekto teikėjas pritaria šiam pasiūlymui. Kolegos, galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-64. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, projekto tikslas yra tas, kad savivaldybių administravimo subjektų priimti norminiai administraciniai teisės aktai savivaldybės gyventojų teikimu galėtų būti apskundžiami teismui ir teismas galėtų įvertinti, ar teisės aktas neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams ar kitiems teisės aktams. Šiuo metu yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad savivaldybės gyventojai negali patys tiesiogiai apskųsti savivaldybių administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų. Manyčiau, tai šiek tiek netgi iškreipia Konstitucijos numatytas jų teises, kad jie gali savo pažeistas konstitucines teises ar laisves ginti teisme. Manyčiau, kad subjektų, kurie gali skųstis ir tikrinti, išplėtimas tik padidintų savivaldybių administracinių subjektų skaidrumą priimamų norminių teisės aktų srityje. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar užduosime klausimus. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau jūsų paklausti. Kadangi Konstitucijoje numatyta, kad kiekvienas asmuo gali savo pažeistas teises ginti teisme, gal reikėtų šiek tiek pakoreguoti šį projektą. Ar jūs sutiktumėte su tokia korekcija po to pagrindiniame komitete?
V. GAPŠYS (DPF). Taip, mes kalbėjome ir aš manau, mes sutiktume, nes reikėtų peržiūrėti visus korekcinius dalykus Teisės ir teisėtvarkos komitete.
PIRMININKAS. Klausia V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti. Gerai, aš, pilietis, atėjau į savivaldybę, man pasipūtęs valdininkas neatsako, tai iš kur aš galiu žinoti, kad reikia kokios nors įstatymo pataisos, kad išspręstų mano problemą?
V. GAPŠYS (DPF). Šiuo atveju yra kalbama apie tuos administracinius norminius teisės aktus, kurie jau yra priimti savivaldybės subjektų, taip pat ir savivaldybių tarybų, nes šiuo metu susidaro tokia situacija, kad gyventojai patys neturi teisės apskųsti net savivaldybės tarybos sprendimų, tų norminių aktų. Todėl tokios teisės suteikimas išplėstų jų galimybes ginti savo pažeistas teises.
PIRMININKAS. V. Margevičienė norėtų patikslinti klausimą.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Bet tam kiekvienoje apskrityje yra Vyriausybės atstovas, kuris yra įgaliotas skųsti neteisėtus savivaldybių tarybų sprendimus. Tai dabar kaip? Tas pareigūnas, vadinasi, neatlieka savo darbo, jeigu jis neskundžia, kai yra neteisėtas tarybos sprendimas. Ar jūs žinot tokius?..
V. GAPŠYS (DPF). Aš žinau. Žinau, kad tai gali apskųsti, yra subjektų grupė, kuri gali, ji yra ribota. Tarp jų yra ir Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos ir Vyriausybės atstovai, kaip jūs minėjote, gali apskųsti. Tačiau tai yra asmens teisė gintis, ir nemanau, kad reikia sudaryti papildomas kliūtis asmeniui, kad jis dar turėtų kreiptis į vieną ar kitą instituciją, prašydamas apsiginti nuo pažeidimo. Manau, jis turi turėti teisę įgyvendinti tai tiesiogiai.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kiek tai susiję su viešojo intereso gynimu? Nes ar reikia išplėsti bazę, kad kiekvienas gyventojas galėtų skųsti tarybos sprendimus, jeigu jie susiję tik su asmeniniais dalykais. Aš suprantu, kad čia būtų viešasis interesas, nes praeitą kadenciją buvo svarstoma galimybė priimti interesų gynimo įstatymą. Bet ar čia nebus per daug problemų teismams ir panašiai, nes kai kada ginami valstybės ir savivaldybių interesai bei viešasis interesas, o žmogus dažnai prieštarauja tam? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Aš suprantu, kad tai išplečia ir teismams gali padidėti krūvis. Natūralu, kad žmonės gali kreiptis. Bet vien dėl to, kad atsiras didesnis skundų kiekis, nereiškia, kad mes turėtume riboti tokią gyventojų teisę. Juo labiau kad yra labai daug įvairių situacijų, kai asmuo elgiasi ne visai korektiškai, pavyzdžiui, ir vairuoja blaivus, bet dėl to mes neuždraudžiame vairuoti visiems. Aš manyčiau, išplėtimas šiuo atveju leistų apginti netgi asmeninį interesą, ne tik viešąjį interesą, bet ir kiekvieno gyventojo asmeninį interesą, ir tik skatintų aktyviau dalyvauti vietos savivaldos veikloje.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užduoti visi klausimai. Dabar dėl šio projekto prieš balsavimą dėl motyvų už kalbės D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti šį projektą. Iš tiesų nereikėtų nuogąstauti, kad teismams padaugės darbo, kad jiems gali atsirasti kokių nors problemų. Priešingai – mūsų žmonės skęsta problemų liūnuose ir neturi teisės teisėtai ginti savo interesus. Lengvai pasiekti teisybę mūsų valstybėje yra labai sunku. Įstatymų bazė iš dalies dėl to taip pat yra kalta. Todėl aš manau, kad ir asmeninio intereso, ne tiktai viešojo intereso gynimas… Mes mūsų piliečiams įstatymu turim sudaryti šią teisę. Aš kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano pastaba būtų labai paprasta. Pritariu kolegoms, kurie abejojo, ar tai nebus būdas tenkinti asmeninius interesus tam tikru įteisintu keistoku būdu. Antra, visiškai prapuola viešasis interesas. Trečias momentas, šiandien piliečiai, abejojantys tam tikros savivaldos ar kitos institucijos norma, turi teisę eiti juridiniu keliu ir kreiptis į Peticijų komisiją. Peticijų komisija gali svarstyti ir nuspręsti, ar tai yra tam tikro teisės dokumento problema.
Aš dėl tų motyvų abejočiau šio projekto tikslingumu ir būtinybe.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad įstatymo projekto pateikimo stadijoje kalbama tik po vieną už ir prieš. Taigi registruojamės ir balsuojame, kas už, prieš arba susilaiko dėl šio įstatymo projekto.
Už balsavo 44, prieš – 9, 21 Seimo narys susilaikė. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų… Taip, prašau pateikti pasiūlymą. Prašau. (Balsas salėje: „Gerbiamasis pirmininke, mes norim paprašyti, kad papildomu komitetu svarstyti būtų įtrauktas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.“)
Yra pasiūlymas įtraukti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Niekas neprieštarauja. Pritariam pasiūlymui. Dėkoju, kolegos. Dabar svarstymo datą siūlytume pavasario sesijoje. Ar pranešėjas sutiktų? Dėkoju. Taigi šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Mūsų popietinės darbotvarkės 5 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – M. Petrauskienė. Ar yra salėje pranešėja M. Petrauskienė? Ar pateiks kas nors klausimą? Tada atidedam šį klausimą.
Darbotvarkės 6 klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas –E. Žakaris. Nėra. Skliaustuose įrašytas J. Juozapaitis arba A. Rimas. Pranešėjų nėra. (Balsai salėje) Prašau, replika. Gerbiamasis A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos. Kadangi dabar jau svarstytume klausimą, kurio svarstymo laikas yra apie 16.40 val., aš siūlyčiau dabar apsvarstyti keletą rezervinių klausimų, nes mes viršijom grafiką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai galėtume pabaigti pagrindinę darbotvarkę. Jeigu jūs neprieštarautumėte, jeigu dauguma kolegų neprieštarautų, vis dėlto būtų gerai mums atsisakyti pertraukos ir pabaigti šios dienos pagrindinę darbotvarkę, po to – rezervinius klausimus. Dėkoju už supratimą.
Noriu pakviesti pateikti šios darbotvarkės 7 klausimą – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-36 kolegą J. Oleką. Prašau, pateikimo stadija.
J. OLEKAS (LSDPF). Kolegos, noriu pateikti minėtą įstatymo projektą, kurio tikslas yra užtikrinti kariuomenės tobulinimo procesą. Projekto nuostatomis siūloma pakeisti eilinių, seržantų, puskarininkių karinių laipsnių sistemą, tobulinti karininkų karjeros sistemą, profesinės ir savanorių karo tarnybos sutarties terminus ir (…); suvienodinti karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių tarnybos sąlygas ir reikalavimus bei karių išleidimo į atsargą ribinį amžių; tobulinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų, socialinių garantijų sistemą; sudaryti sąlygas teikti sveikatos priežiūros paslaugas didesnei asmenų grupei bei maksimaliai reabilituoti karį po sužeidimo ar ligos; sudaryti sąlygas profesinės karo tarnybos kariams tarnybos laiku naudotis bendra gyvenamąja patalpa kareivinėse.
Siūlyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju pranešėjui. Dabar užduodam klausimus. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas susijęs su 34 straipsniu, kuris keičia 69 straipsnio pavadinimą ir 2 dalį. Ar jums neatrodytų, kad šitas straipsnis, siūlantis suteikti tam tikrų lengvatų, susijusių su aukštojo mokslo studijomis, būtų ne šio įstatymo teisinio reguliavimo sritis, o bent jau Aukštojo mokslo įstatymo objektas? Ar tai neperžengia šio įstatymo ribų?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš manau, galbūt galima tartis, kur geriau šią nuostatą įrašyti, bet yra buvę nemažai diskusijų, kad tokia nuostata turėtų atsirasti, tik ji turėtų įsigalioti po ketverių metų. Atrodo, kad tai tiesiogiai nesusiję su aukštuoju mokslu arba švietimu, nes ten bus taip pat, kaip ir buvo, tik kariams atsirastų papildoma garantija. Aš manau, svarstydami mes galėsime pasitarti, kuriame įstatyme būtų geriau tą nuostatą palikti.
PIRMININKAS. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pone Oleka, kaip aš suprantu, šis įstatymo pakeitimas yra tęsinys tų visų reformų, dėl kurių mes esame ilgai diskutavę. Tai toks natūralus klausimus. Dabar yra nauja ministrė, ar jūs su ja kalbėjotės, derinotės, ar ji tikrai šitaip mato reformos tęsinį, ar dar norėtų nuo savęs prie tų pataisų ką nors pridėti? Manau, tai neprieštarautų jūsų pagrindiniam sumanymui, bet būtų korektiškiau šiandien neskubėti su šiuo įstatymu. Gal po pateikimo galime ir pritarti, bet reikia suteikti galimybę ir naujai ministrei pridėti tai, ko reikia, kad po kelių mėnesių nereikėtų vėl to paties įstatymo taisyti. Tai būtų nekorektiška, tas kaltinimas, kad mes tą patį įstatymą kas dvi savaites vis taisom, būtų kaip ir praktinis priekaištas. Kokia būtų jūsų nuomonė? Ar jūs žinote naujos ministrės nuomonę, gal galite mums perteikti? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Aš konkrečiai negalėčiau pasakyti dėl šių visų nuostatų. Mes tam tikrą pokalbį turėjome, perdaviau daug ką, kas lieka ir kas laukia ateityje. Svarbiausia, kad aš palikau ir vieną iš pagrindinių autorių, iniciatorių, kuris tikrai perduos visas žinias apie to įstatymo rengimo nuostatas. Manau, svarstymo metu mes komitete turėsime galimybę išklausyti ministrės ir atsižvelgti į jos pasiūlymus, jeigu ji numatys kokį kitą aspektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Užduoti visi klausimai. Kalbos dėl motyvų. Užsirašiusių nėra.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas balsuoti. Registruojamės ir balsuojame dėl pateikto įstatymo projekto.
Už balsavo 50, prieš – 2, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Dėkoju, kolegos. Svarstymo data galėtų būti pavasario sesija, taip? Dėkoju. Šis įstatymo projektas bus svarstomas pavasario sesijoje.
Terorizmo prevencijos ir teroro aktų nutraukimo įstatymo projektas Nr. XIP-35 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas Terorizmo prevencijos ir teroro aktų nutraukimų įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-35. Pranešėjas – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamo įstatymo tikslas yra sumažinti terorizmo keliamą grėsmę ir valstybės pažeidžiamumą dėl šio reiškinio. Įstatymu siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius: padidinti terorizmo prevencijos efektyvumą, sureguliuoti teroristinio akto, sukeliančio krizinę situaciją valstybėje, likvidavimo mechanizmus, reglamentuoti tarpinstitucinį kovos su terorizmu koordinavimą. Šiuo metu tokio reglamentuojančio įstatymo nėra. Kai kuriuos klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Kelių institucijų – Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos ir kitų – pasitarimo metu buvo prieita prie išvados, kad tokio įstatymo reikia, todėl jis teikiamas jums pritarti. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis užsirašė klausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, pirmasis toks nerimtas. Ar dar liko ministerijoje nors vienas įstatymas, kuris bus pateiktas ministerijos, o ne jūsų?
Kitas dalykas, ar nebūtų galima šių dalykų sureguliuoti kitais įstatymais, nes tokių negerų socialinių reiškinių yra nemažai? Jeigu kiekvienam rašysime po įstatymą, galbūt nelabai gerai bus, galbūt reikėtų inkorporuoti į bendrą sistemą kitų įstatymų? Norėčiau paklausti, ar yra tokių pavyzdžių? Ar kiekviena šalis turi terorizmą ribojantį įstatymą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega. Atsakysiu į visus jūsų klausimus, ir į pirmąjį. Taip, Krašto apsaugos ministerijos siūlymai yra pateikti. Kai kurie iš jų yra turbūt inkorporuoti į sesijos darbotvarkę, dabar negalėčiau pasakyti. Matyt, ir neeilinėje sesijoje, ir pavasario sesijoje tokių įstatymų taip pat bus, nes nesibaigia su Šv. Kalėdom teikiami ir mūsų sistemos įstatymų projektai. Kadangi buvo ilgas darbas, tai šį įstatymo projektą pateikėme, kad būtų pradėta bent pateikimo procedūra dar šioje sesijoje.
Dėl jūsų klausimo esmės, ar užtenka reglamentuoti Vyriausybės nutarimais, kaip buvo iki šiol, ar kitos šalys turi tokių įstatymų. Taip, kitos šalys turi tokių ir reglamentuoja įstatymu. Manau, neužtenka vien Vyriausybės nutarimais ar po kelis įstatymus išbarstytomis teisinėmis normomis reguliuoti. Yra geriau, nes įtrauktos kelios institucijos, kad viename Seimo priimtame įstatyme jos matytų visą šį procesą reglamentuojančią teisinę bazę. Todėl buvo prieita prie išvados, kad reikia teikti tokį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, daug klausimų kyla, į kai kuriuos jūs atsakėte. Čia lyg ir mados dalykas pasidarė po tam tikrų įvykių kiekvienai šaliai prisiimt specialų įstatymą dėl kovos su terorizmu ir dėl prevencijos. Ar tikrai mums tą reikia daryti? Žiūriu, dar viena koordinacinė komisija, ten deleguoja ir Prezidentas, ir Pirmininkas, tai dar viena kažkokia gynimo taryba sudaroma, vėl etatai ir kiti dalykai. Mes turime Ypatingų situacijų įstatymą, ten irgi įvairios komisijos. Ar nebuvo galima vis dėlto turėti vieną rimtą instituciją, kuri visus tuos klausimus spręstų, o ne kiekvienam atskiram klausimui steigti po atskirą komisiją su atskiromis galiomis ir t. t., ir panašiai?
Toks mano ir klausimas: ar nereikėtų iš viso to, ką jūs čia surašėte, du trečdalius nubraukti, vieną trečdalį įrašyti jau į kitus įstatymus, kurie apie tai kalba, tik sustiprinant šitą akcentą, o ne rašyti kiekvienu klausimu vis atskiro įstatymo? Kad būtų aiškiau, priminsiu tokią juokingą situaciją, gal kiek viršydamas laiką. Labai trumpai, pone pirmininke. Atsimenate turbūt ir jūs, pone Juozai, kai priiminėjome Cukraus įstatymą ar dar kažkokį, tai aš laukiau, kad dar būtų Makaronų įstatymas. Tai dėl kiekvienos prekės – atskiro įstatymo, taip ir čia: dėl kiekvienos problemos – atskiro įstatymo. Nemanau, kad tai geriausias būdas. Kokia jūsų nuomonė?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Visada gyvenime yra keli būdai, o ne vienas vienintelis. Bet tam tikru laikotarpiu visuomet yra aktuali viena ar kita problema. Turbūt jūs vienas iš tų, kuris labai gerai žinote, koks šiandien aktualus terorizmo reiškinys ir problemos, tą mes kartkartėmis matome. Mūsų gyvenimo praktika, ypač vykdomosios valdžios žmonių, parodė, kad reikia tam tikro specifinio koordinavimo ir reguliavimo. Tenkintis vien tomis institucijomis, kurias mes turime. Čia iš tikrųjų daugiau koordinavimo klausimas, kokiu mastu koordinuoti atskirų žinybų dalykus. Mums atrodė, kad tai geriau padaryti ne atskirais aktais, ne Vyriausybės nutarimais, o vienu bendru įstatymu, reglamentuojančiu tą sferą. Todėl šis projektas yra teikiamas. Aš manau, kad Seime svarstydami, komitetuose dar kartą nagrinėdami tuos aspektus, galbūt mes prieisime prie kitos išvados. Bet kiek man teko susidurti su šia problema per paskutiniuosius dvejus su pusę metų, tai aš pasisakau būtent už tokį reglamentavimą – atskiru įstatymu dabartiniame etape.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia labai teisingai buvo pastebėta kolegos, ar neužtenka dabartinių ir galiojančių teisės aktų išspręsti visas teisines, šiuo atveju dėl terorizmo prevencijos, tas problemas. Čia yra parašyta, kad bus komisija kovai su terorizmu, į ją įeina labai aukšti asmenys, pareigūnai. Bet vis dėlto realiai kasdieninėje veikloje kas ta prevencija užsiims? Gal aš nespėjau perskaityti viso įstatymo, bet man rodos, kad čia irgi apie tai turėtų būti pagalvota. Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų kviečiami aukšti pareigūnai, nes tai sukelia labai didelį rezonansą. Mes matome, ten, kur įvyksta, neišsiverčia vien atskirų žinybų darbu. O taip, be abejo, atskiros žinybos, ir Valstybės saugumo departamentas, ir krašto apsaugos sistema, ir Vidaus reikalų ministerijos sistema – jos visos turi savo užduotis ir įstatymas daugiau kalba ne apie atskirų žinybų veiklą, bet apie tos bendros veiklos užkertant kelią tokiam terorizmui reglamentavimą, todėl ir yra toks teikiamas siūlymas.
PIRMININKAS. Paklausė visi užsirašę.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų. S.Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, nors aš šiek tiek pasirodžiau skeptiškas savo klausimu, bet yra keli dalykai. Aišku, mums dabar nepritarimas tokio klausimo svarstymui Seime atrodytų dar keisčiau, todėl aš siūlau pritarti. Bet svarstant tikrai tą daryti įsigilinant, nes yra nemažai Teisės departamento pastabų, pranešėjas apie jas nepasakė nė žodžio. Ten yra keliami gana rimti klausimai. Mums komitete tikrai reikės gana daug laiko visiems tiems dalykams sureguliuoti. Aš siūlyčiau elgtis taip: pritarti po pateikimo ir tos tolimesnių procedūrų datos neskelbti labai anksti. Nėra didelio gaisro, mes turime rimtai pasvarstyti ir atsakyti į visus iškilusius klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kitų pasiūlymų nėra.
Prašau. (Balsai salėje) Atsiprašau, įjungiu.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašysime įtraukti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kadangi įstatyme yra siūloma steigti naują instituciją ir numatyti jos veiklos formas, tai, manau, būtų tikslinga, kad ir mes pasižiūrėtume.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti šiam pasiūlymui? Prieštaraujančių nėra. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – pavasario sesija. (Balsai salėje) Prašau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos aš siūlyčiau pasvarstyti, ar nevertėtų įtraukti Žmogaus teisių komiteto svarstyti šį projektą, nes kas yra terorizmas, kaip pareigūnai gali elgtis ir su kokiomis galiomis… Tikrai yra labai daug klausimų. Jeigu tas komitetas pasvarstytų, mes įgytume daugiau pasitikėjimo, kad čia nėra prasilenkiama kai kuriais klausimais ir negausime po to priekaištų. Manau, kaip papildomam komitetui tikrai būtų verta tai pažiūrėti ir mes jaustumės ramiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Buvo pasiūlymas svarstyti ir Žmogaus teisių komitetui. Ar Žmogaus teisių komitetas sutinka su šiuo siūlymu? Taip, sutinka. Taigi bendru sutarimu. Galime sutarti, kad pavasario sesijoje būtų svarstomas šis klausimas? Taip. Dėkoju kolegos.
Pilietybės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-108 (pateikimas)
Pereiname prie rezervinių klausimų. Kolegos, aš siūlyčiau padaryti tam tikrą išimtį ir svarstyti rezervinį 5 klausimą. Argumentas neatremiamas, nes du opozicinės Socialdemokratų frakcijos klausimai nebuvo pateikti, tai pagrįstas prašymas vietoj jų svarstyti 5 rezervinį klausimą – Pilietybės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-108. Kviečiu pranešėją Č. Juršėną. Pateikimo stadija.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Kolegos, siūlomo Pilietybės įstatymo 15 straipsnio pataisos arba papildymai susiję su dviem dalykais. Pirmas dalykas, per kiek mėnesių ar metų reikia prisiekti? Turint omeny, kad prisiekia ir tie užsieniečiai arba bepiliečiai, kurie gauna Lietuvos pilietybę, bet gyvena Lietuvoje, o iš kitos pusės ir tie, kurie gyvena užsienyje ir tolimuose užsieniuose ir turi visokių reikalų – jiems reikia atsisakyti savo pilietybės ar galų gale sutvarkyti kitus įvairius reikalus, tai laiko klausimas yra svarbus. Man atrodo, kad tas laikas, kuris dabar nustatytas – dveji metai, yra šiek tiek per ilgas. Galėtų būti metai, bet čia būtų galima ginčytis. Gali būti ir pusantrų metų.
Antras dalykas yra tradicinis. Aš sakau tradicinis daugiau tiems kolegoms, kurie su manim kartu dirba daugelį metų. Tai yra mano siekis ir kolegų palaikytas siekis, kad visiems piliečiams prisiekiant būtų lygios teisės. Tai yra ir tiems, kurie yra tikintys, ir tiems, kurie yra laisvamaniai. Nes pagal ankstesnį modelį tas, kuris yra laisvamanis ir nori prisiekti be paskutiniojo sakinio, turi tą sakinį arba Dievą išbraukti. Tai yra nekorektiška. Ne tik nepaminėti, bet ir išbraukti. Tai yra nekorektiška. Dabar daugelyje įstatymų – Prezidento, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Vyriausybės ir taip toliau tai yra sureguliuota, visur yra du tekstai – vienas visas su paskutiniu sakiniu ir kitas be to paskutinio sakinio. Štai vienas iš svarbių įstatymų, kur tai nepadaryta, yra Pilietybės įstatymas. Aš siūlau čia įrašyti dvi tas formuluotes. Įdomumo dėlei galiu priminti, kad pirmojoje Respublikoje, arba prieškario Respublikoje, kaip kas vadina, buvo priesaika ir pasižadėjimas, abu jie turėjo vienodą juridinę galią. Tik priesaika su žodžiu „Dievas“, pasižadėjimas – be to paskutinio sakinio, abu tekstai juridine prasme buvo vienodai galiojantys. Mūsų buvo pasirinktas kitas kelias, bet dabar ir vieni, ir kiti Seimai sutiko, kad ir čia reikėtų išlaikyti lygybę. Tai tokie du siūlymai. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Paklausti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega Česlovai, tie jūsų pateikti pakeitimai yra priimtini, gal net kiek pavėluoti, galėjote tą ir anksčiau padaryti, čia ginčų nesukeltų. Mano klausimas truputį kitas.
Žinome, tam tikrų problemų buvo su pačiu prisiekimu, tai yra su ta aplinka, su tomis procedūromis, kad tai kartais daroma nieko bendro su tuo iškilmingumu neturinčioje aplinkoje ir būdu. Ar nebūtų gerai, taisant ir šias dvi vietas, dar atkreipti dėmesį į įstatymo tekstą ir pažiūrėti, ar nėra kokių nors vietų, kurias reikėtų aiškiau reglamentuoti, idant tokių akibrokštų tikrai nevyktų. Man teko matyti visokių priesaikų ir Lietuvoje, ir ne Lietuvoje ypač, tai ten labai preciziškai žiūrima, kad ta aplinka ir ta visa procedūra įsimintų žmogui visam gyvenimui ir kad jis suprastų, kas vyksta, kokia tai yra ir garbė, ir džiaugsmas, ir atsakomybė. Aš manau, kad jūs supratote mano klausimą.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Supratau ir galiu paaiškinti. Priesaika arba Lietuvoje, arba užsienyje kur nors. Lietuvoje yra Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, ceremonijos yra nustatytos, ir čia jokių problemų. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad, mano žiniomis, vakar kaip tik prisiekė apie 60 naujų piliečių. Kadangi kai kurie jų buvo iš trečiojo pasaulio šalių, tai kaip tik prisiekė be paskutiniojo sakinio. Žodžiu, pusė tokių, pusė tokių. Kita potencialių Lietuvos Respublikos piliečių grupė prisiekia mūsų diplomatinėse arba konsulinėse įstaigose, kur irgi jau yra nustatyta ceremonija ir yra atitinkama aplinka. Pirmaisiais metais mums buvo sunkumų, kai mes neturėjome patalpų, neturėjome nustatytų ceremonijų ir neturėjome patyrusių žmonių. Dabar, kaip tvirtina man Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, didesnių problemų jie nemato, galima papildomai pasidomėti.
PIRMININKAS. Kitas klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote du priesaikos teksto variantus, anksčiau buvo rašoma – prisiekiama be paskutiniojo sakinio. Aišku, būtų galima palikti. Tiesiog man kyla tokia mintis, kad vis dėlto prieš priesaiką to prisiekiančiojo reikia pasiteirauti, kaip jis prisieks. Ar jis taip, ar kitaip, nes reikia vienokį ar kitokį tekstą jam pateikti. Dėl išbraukimo nežinau, gal nereikėtų taip plačiai, užtenka parašyti, kad prisiekiama be paskutinio sakinio, tiesiog turėti du tekstų variantus. Ar būtina įstatyme tai apibrėžti?
Dar vienas dalykas, aišku, gal tai ne šito įstatymo, tiksliau, ne šito įstatymo projekto reikalas, bet vis dėlto, kai vykdoma priesaika, kažkokia stebėsena turėtų būti, nereikėtų laukti, kol pilietis padarytų nusikaltimą, nusižengimą ar kitaip sulaužytų priesaiką. Atsiprašau, bet čia turbūt kito projekto reikalas. Ačiū.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, antras klausimas taip pat įdomus, bet jis su tuo nesusijęs. O jeigu kalbėsime apie pirmąjį jūsų keliamą klausimą, tai aš noriu pasakyti, kad dabar mes jau turime tam tikrą praktiką, ir ne šiaip sau praktiką, o įstatyminio reguliavimo praktiką. Praktiškai yra parengtas modelis, kaip yra pateikiama įvairiuose įstatymuose, jų yra daugiau nei 20, kaip pateikiamas prisaikdinimas. Vienodai yra padaryta ir Vyriausybės nariams, ir Konstitucinio Teismo teisėjams, ir pačiam Prezidentui, ir įvairiems kitiems pareigūnams. Čia nėra ko nors naujo arba kas nors kitaip padaryta. Tiesiog žmogui, vyrui ar moteriai, prieš prisiekiant pateikiami du variantai ir jis pasirenka. Lygiai taip, kaip ir ministrams, kurie prisiekė, buvo parengti du variantai, bet šiuo atveju nereikėjo. O Seimo nariams, kaip žinote, buvo šiek tiek kitaip.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš ne visai supratau, kokiais kriterijais remdamasis jūs siūlote trumpinti terminą, kodėl siūlote trumpinti būtent tiek, o ne iki 6 mėnesių? Ar tai tik jūsų manymas, ar tai kažkuo pagrįsta konkrečiau?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Čia mano siekis, kad mes kuo daugiau piliečių ir kuo greičiau turėtume, nors iš tikrųjų tie 2 metai turi tam tikrą logiką, nes žmogui kartais reikia susitvarkyti įvairius reikalus, susijusius su ankstesne pilietybe. Jeigu jis gyvena tolesnėje šalyje ir yra užimtas žmogus, tai kartais tų metų gali neužtekti. Bet man atrodo, kad čia yra ištęstas terminas, bet dėl to galima diskutuoti komitetuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo užduoti visi klausimai, dabar kalbos dėl motyvų. S. Pečeliūnas. Dėkui pranešėjui.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Siūlau pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas pritarti bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti dėl bendro pritarimo įstatymo projektui po pateikimo? Yra bendras sutarimas. Dėkoju. Dabar lieka apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Siūlomas Žmogaus teisių komitetas. Daugiau pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu – Žmogaus teisių komitetas. Svarstymo laikas – pavasario sesija. Sutarta, kad bus svarstoma pavasario sesijos metu. Dėkoju, kolegos.
Grįžtame prie rezervinio 1 klausimo – Savaitės, prasidedančios gruodžio 15 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti savaitės, prasidedančios gruodžio 15 d., preliminarią posėdžių darbotvarkę. Gruodžio 16 d., antradienį, kai kas pasikeitė, kaip jums yra pateikta. Kadangi mes šiandieną baigėme Farmacijos įstatymo ir Administracinių teisų pažeidimų kodekso svarstymą, tai iš karto sakau, kad bus siūlomas priėmimas, nors čia buvo numatytas tik svarstymas. Baigėme įvairias konvencijas, kurių yra svarstymas ir priėmimas. Ir yra numatyti pagal eilę registruoti kai kurie įstatymų projektai. Tam šiandien pritarė ir Seniūnų sueiga. Antradienį yra Vyriausybės pusvalandis, tiesiog informuoju, kad Vyriausybės pusvalandis yra skiriamas Seimo pavaldžių institucijų vadovams pristatyti rūpimą klausimą. Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta, kad tai bus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, kuris atsakys į Seimo narių klausimus. Gruodžio 18 d., ketvirtadienį, kadangi pavieniai Seimo nariai teiraujasi, kada bus pristatytas biudžetas, būtent gruodžio 18 d. bus visas paketas, tai yra 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų antras svarstymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektai. Faktiškai yra visas paketas ir kartu, kiek žinau, gali būti dar papildymų, nes su biudžetu bus pateikta daug įstatymų projektų.
Nors jūs dabar darbotvarkėje matote, bet, kaip minėjau, Farmacijos įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo svarstymas buvo šiandien, priėmimas bus antradienį, tai ketvirtadienį iš karto šituos išbraukite ir jų nebus. Baigsime kai kuriuos konvencijų ratifikavimo įstatymus. Į darbotvarkę yra įtraukta visas paketas – Šaulių sąjungos, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo svarstymas. Bet tai priklausys, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Biudžeto ir finansų komitetai apsvarstys šiuos įstatymus. Jeigu jie nebus komitetuose apsvarstyti, mes negalėsime jų svarstyti plenariniame posėdyje. Tai tiek informacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Seimo Pirmininko pavaduotojai. Paklausti užsirašė 8 Seimo nariai. Pirma – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes ketvirtadienio darbotvarkėje matome patį biudžetą, tačiau nematome jokių lydimųjų mokestinių įstatymo projektų. Pagal įstatymą mokestiniai įstatymai arba pateikiami kartu su biudžetu, arba įsigalioja tik po 5 mėnesių, jeigu teikiami kitaip. Ar tai reiškia, kad nebus tų įstatymų projektų prie biudžeto kaip lydimųjų? Vienas klausimas. Kitas klausimas, kada mes galėsime pamatyti grąžintą biudžetą, bus pateikta ketvirtadienį, bet kada galėsime pamatyti? Iš esmės, kiek suprantu, biudžetas bus visiškai naujas, ir Valstybės kontrolė bus įvertinusi aną biudžetą, bet naujų procedūrų neatlikusi. Manau, kad mes, komitetai, turime labai atidžiai išnagrinėti. Kada mes pamatysime, ar galime tikėtis, kad antradienį turėsime bent jau užregistruotą?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tiek, kiek aš turiu informacijos iš Vyriausybės ir kiek kalbėjau su finansų ministru, jau šį pirmadienį, kaip jūs girdėjote Vyriausybės valandos metu, kai klausėte ministro, Vyriausybės posėdyje bus pateikti visi biudžetai ir visi lydintieji mokesčių įstatymai ir jau kitą savaitę, antradienį, jie turėtų patekti į Seimą. Todėl aš tik ketvirtadienį galėjau įrašyti į darbotvarkę. Be abejo, yra būtini lydintieji mokesčių įstatymai, kurie, greičiausiai, įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
PIRMININKAS. Klausia V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, šiandien į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“ projektas. Parašyta išvada, kad negauta Vyriausybės nuomonės. Kaip žinome, Vyriausybė dar neturėjo kada nei posėdžiauti, nei būti… Jeigu būtų taip, kad trečiadienį Vyriausybė pateiktų savo nuomonę, nes šis projektas jau seniai buvo aptartas, registruotas Seime rugpjūčio mėn., apie jį tikrai žinoma, ar galima tikėtis, kad būtų įrašyta į ketvirtadienio darbotvarkę, jeigu trečiadienį bus Vyriausybės išvada?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš buvau įrašiusi šį projektą, tačiau vakar valdyba gavo Biudžeto ir finansų komiteto prašymą, kad šis klausimas nebūtų svarstomas Seime tol, kol negauta Vyriausybės išvada. Kai tik gausime Vyriausybės išvadą, iš karto įrašysime į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimą apie biudžetą jau paklausė. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau pateikti pasiūlymą. Siūloma iš ketvirtadienio darbotvarkės Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą išbraukti ir nukelti vėlesniam laikui, nes įstatymas yra labai rimtas, yra geras, tačiau yra galimų spragų, ypač dėl šaulių statuso gynybos metu, ir tiesiog reikia laiko pataisoms ir patikslinimams padaryti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerai, jeigu nėra pritarimo, galime atidėti vėlesniam laikui, gal net ir pavasario sesijai, tuo labiau, kaip sakiau, nėra komiteto išvados.
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. K. Glaveckas atsisakė.
K. GLAVECKAS (LSF). Į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kadangi į darbotvarkę antradienį mes turėsime įrašyti šiandien nukeltą Seimo statuto projektą, kuris užima nemažai laiko, ar nemanytumėte, kad tikslinga posėdį planuoti nuo 10 val., tikintis, kad iki to laiko atsiras dar būtinų projektų? Vieną iš jų, kurį už 5 minučių įregistruosiu, norėčiau paminėti. Tai yra Biudžeto sandoros įstatymo vieno straipsnio pataisos. Jeigu nepanaikinsime tos nuostatos… Ten yra parašyta, kad mes prieš dvi savaites iki kitų metų pradžios turime patvirtinti naują biudžeto projektą, kai tuo tarpu mes iš Vyriausybės dar nebūsime gavę to projekto. Tokią pataisą būtinai reikia daryti, gali atsirasti ir daugiau. Kaip dėl 10 val. ir dėl mano minėtų papildymų, kokia būtų jūsų pozicija?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū kolegai už pasiūlymą. Man atrodo, kad šioje situacijoje, kai mes turėsime intensyviau dirbti vien todėl, kad šiais metais reikia priimti biudžetą, kad biudžetiniais metais mes turėtume patvirtiną ir valstybės, ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos fondo draudimo biudžetą, aš sutinku, kad antradienį posėdis galėtų prasidėti 10 val. Jeigu Seimo nariai ir dabar, pateikiant, tam neprieštarauja, tai mes galime pradėti nuo 10 val. ir atitinkamai planuoti ir frakcijų laiką, ir visą kitą laiką. Naudodamasi proga galiu pasakyti ir tai, kad mes žiūrime, kokie galimi projektai ir koks kiekis įstatymų gali būti pateiktas prie biudžeto, skaičiuojame jų apie 50, tai tikrai nusiteikite, kad posėdžiai gali vykti ne tik antradienį ir ketvirtadienį, bet ir penktadienį, pirmadienį ir trečiadienį. (Balsai salėje) Per Kalėdas tau jau ne, šventes reikia švęsti namuose.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia norėčiau padėkoti, kad jūs taip operatyviai reagavote į Baltijos Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl 2009 metų paskelbimo Baltijos kelio 20-čio metais. Čia yra ir kitas projektas, be abejo, aš jam pritariu, – Laisvės Kovos Sąjūdžio metai. Kaip ir šiais metais, taip ir kitais metais gali būti keli paminėjimai, ypatingos datos gali būti minimos ir tie metai gali vadintis keliais pavadinimais. Dėkoju, kad jūs įrašėte. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums.
PIRMININKAS.Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktam darbotvarkės projektui? Dėkoju.
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo 2, 3, 4 straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – V. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo tikslas – suvienodinti gydytojų odontologų rezidentų statusą su gydytojais rezidentais ir įtvirtinti nuostatą, kad gydytojas odontologas rezidentas yra ne tik studentas, bet ir dirbantis gydytojas odontologas, turintis teises, pareigas ir atsakomybę.
Praeitais metais buvo priimtas Medicinos praktikos įstatymas, jis sulaukė labai gero įvertinimo. Gydytojai rezidentai neemigravo į kitas šalis, bet dirbo Lietuvoje. To tikimės ir iš odontologų. Kadangi gydytojų odontologų rezidentų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas, todėl iškilo būtinybė pakeisti šį įstatymą ir suvienodinti gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų statusą. Tuomet gydytojas odontologas rezidentas įgis teisę į ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokas, bus kaupiama valstybinė socialinio draudimo pensija. Tas yra labai svarbu, nes rezidentūroje paprastai tiek turinčios mediko specialybę, tiek odontologijos moterys gimdo, sulaukia vaikų ir jos bus socialiai draustos. Todėl reikės pakeisti ir papildyti Vyriausybės nutarimą dėl gydytojo odontologų rengimo.
Aišku, reikės papildomų biudžeto lėšų apie 2,5 mln. kiekvienais metais, todėl reikia prašyti Vyriausybės išvados. Iš viso 2009 m. gydytojų odontologų rezidentų bus 81. Siūlyčiau pritarti šiam pateiktam įstatymui, nagrinėti komitetuose, gauti Vyriausybės išvadą ir nuspręsti. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti viena Seimo narė – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ar su jūsų teikiamu įstatymo projektu susijęs projektas, kuriame buvo teigiama, kad odontologai privalo priklausyti Odontologų asociacijai, ar tai nesusiję su jūsų teikiamu įstatymu?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne, tai nesusiję. Yra universitetinis mokymas, yra rezidentūra, yra rezidentūra kaip apskritai medikams, taip ir gydytojams odontologams. Jis gali būti ir veido žandikaulio chirurgas. Baigs rezidentūrą, ir bus toks. Odontologijos rūmai, čia visa kita, asociacija yra visai kiti dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausti daugiau užsirašiusių nėra. Dabar kalbos dėl motyvų. Užsirašiusių nėra.
Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galėtume. Ar reikia mūsų protokolinio nutarimo, kad Seimas kreipiasi į Vyriausybę dėl išvadų?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Reikia.
PIRMININKAS. Sutarta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų, papildomas… (Balsai salėje) Atsiprašau, Sveikatos reikalų – pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Pavasario sesijoje bus svarstomas klausimas.
Taigi pagal darbotvarkę kitas mūsų rezervinis klausimas – 4a, 4b, 4c. Kadangi visi projektai susiję tarpusavyje, tai galbūt pranešėjas V. Stundys juos pateiks vienu sykiu. Tai bus projektai Nr. XIP-110, Nr. XIP-111 ir Nr. XIP-112. Pagrindinis 4a įstatymo projektas – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tai yra trijų teisės aktų projektų paketas, rengtas dar kadenciją baigusio Seimo, jo valdybos sudarytos grupės. Jis buvo parengtas mažne prieš pusantrų metų. Tai yra dokumentų paketas, reglamentuojantis labai svarbią sritį, t. y. nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Darbo grupė buvo tarpžinybinė, iš įvairių institucijų atstovų ir Seimo atstovų. Kai kurie iš jų yra ir šioje salėje.
Kas nauja šiame įstatymo projekte, kadangi anksčiau, 2002 m., buvo priimtas pirmasis tokio įstatymo variantas? Taigi lyginant šį projektą ir aną projektą, pasakyčiau paprastai, projektas reaguoja į viešosios informacijos erdvės pokyčius. O pokyčiai yra gana akivaizdūs – be informacijos apie pornografiją, seksualinę ir fizinę prievartą, smurtą prieš vaikus, yra visiškai nauja informacija apie tai, kaip pasigaminti kokius nors sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas. Gausėja informacijos apie paranormalius reiškinius. Nepilnamečiai turi teisę į apsaugą, Konstitucijos vienas iš straipsnių labai aiškiai sako: „Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.“ Taigi šiame įstatymo projekte yra fiksuojami nauji dalykai, kurių nebuvo ankstesniajame įstatyme – hipnozė, paranormalūs reiškiniai, kompiuterinis žaidimas.
Šiame įstatymo projekte aiškiau ir detaliau apibrėžiama ta viešoji informacija, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių psichofizinei raidai ir brandai. Naujai siūloma tai, kad interneto paslaugas teikiantys asmenys privalės užtikrinti žalingo internetinio turinio, darančio neigiamą poveikį nepilnamečiams, filtravimo priemonių įdiegimą ir veikimą, kompiuterinių žaidimų gamintojai ir platintojai privalės žymėti kompiuterinius žaidimus pagal vartotojo amžiaus cenzą. Nustatyta, kad už įstatymo įgyvendinimo priežiūrą pagal savo kompetenciją bus atsakingos aiškiai įvardytos institucijos.
Su šiuo įstatymu susijęs antrasis paketo projektas, t. y. Kino įstatymo 10 ir 12 straipsnių papildymo įstatymo projektas. Šiame įstatyme darbo grupė siūlo reglamentuoti, kad kino organizacijos, kurios verčiasi viešu filmų rodymu, privalėtų užtikrinti, kad filmo rodymo metu į kino salę negalėtų patekti jaunesni nei numatyta pagal filmo indeksą nepilnamečiai žiūrovai. Siūlo reglamentuoti ir anonsavimo tvarką.
Trečiasis paketo teisinis projektas yra dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso keturių straipsnių papildymo. Jis taip pat susietas su administracine prievole, bauda, pažeidus šią nustatytą tvarką. Turiu pasakyti, kad visuomenė tokių aiškių taisyklių, aiškios tvarkos, kad valstybės institucijos, kurios prižiūri šią sritį, aiškios tvarkos laukia. Prašyčiau Seimą pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašę klausti 8 Seimo nariai. Pirmoji klausia R.Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūs paminėjote, kad praeitos kadencijos Seime jau buvo pradėtas rengti šis teisės aktas. Reikėtų priminti, kad praeitos kadencijos Seime jis labai ir strigo dėl tam tikros mažumos įtakos. Galbūt tai tikrai buvo neigiami dalykai, bet taip jau atsitiko. Todėl tariu tikrai širdingai ačiū jums, kad jūs ėmėtės iniciatyvos operatyviai dabar teikti šį įstatymo projektą, tikiuosi, kad jis bus priimtas, nes jo labai laukia.
O norėjau paklausti dėl įstatymo projekto 5 straipsnio „Viešosios informacijos nepriskyrimas neigiamą poveikį nepilnamečiams turinčiai kategorijai“ 4 papunkčio – „kai jos apimtis ir poveikis yra mažareikšmiai.“ Norėčiau vis dėlto paklausti, ar nemanoma, kad reikėtų tikslinti šią sąvoką, nes kas gi nustatys, kokie yra mažareikšmiai? Vieniems tai gali atrodyti mažareikšmiai, kitiems gali atrodyti ganėtinai svarūs ir reikalingi. Prašyčiau jūsų nuomonės šiuo klausimu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, bus galimybė svarstant tuos dalykus tikslinti, dėl jų diskutuoti. Taip, iš pirmo įspūdžio, iš pirmo žvilgsnio, visiškai neaiškūs mažareikšmiškumo kriterijai. Apimtis tarsi aiški, bet poveikis mažareikšmis, kuo tai būtų pamatuojama. Manau, čia gali būti tam tikrų diskusijų.
PIRMININKAS. Klausia E.Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti, ar nevertėtų čia tam tikros atsakomybės duoti ir patiems žmonėms, kurie abejingai į tuos procesus žiūri, pavyzdžiui, neinformuoja apie tokius reiškinius? Savaime suprantama, visi įstatymai nėra galbūt taip lengvai įgyvendinami, jeigu į juos žiūrima per biurokratinę prizmę, kontrolieriai, kontroliuojančiai… kontrolierių nėra. Gautum panašiai, bet būtų tam tikra prievolė, pastebėjus tam tikrus reiškinius, galbūt ir tam tikrą informaciją pateikiamą kino teatruose, kad žmogus išėjęs galėtų informuoti tam tikras struktūras, o ne būtų kažkokie kontrolieriai, vaikščiojantys po kinus ir panašiai. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pritardamas jūsų pozicijai, galiu tik sakyti, kad bet kuriuo atveju visuomenės atstovai tokią galimybę turi, nes įstatymo projektas nustato įgyvendinimo priežiūros procedūrą, žinoma, nustato, kad pagrindinė institucija yra žurnalistų etikos inspektorius. Jeigu pažiūrėtumėt jo galimybes, jo pareigas, jis turėtų reaguoti ir į tokius dalykus.
PIRMININKAS. Klausia A.Lydeka.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau užduoti, gerbiamasis pranešėjau, tokį bendresnį jums klausimą iš kelių dalių. Ar teisinga, kad jūs pasirašote po įstatymo projektu, kurį rengė kiti žmonės, darbo grupė, ir prie kurio rengimo jūs neprisidėjot? Ar teisinga, kad šis projektas dabar stumiamas kaip pirmos svarbos, kai jau praeitame Seime, jo projektą parengtus, jis buvo sulaukęs begalės priešpriešos, daugybės visuomeninių organizacijų, net darbo grupės pirmininkas V. Domarkas atsisakė jį teikti? Ar teisinga, kad jūsų patarėjai ar kiti asmenys taip bando jus išnaudoti pateikiant jūsų vardu šį projektą, o jūs atitinkamai bandote apgauti naujai susirinkusį Seimą, kuris dar gali ne visai suprasti, koks projektas, koks įstatymas, kad jį iš esmės reikia taisyti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū už labai įdomų klausimą. Ar aš teisingai atsakysiu, nežinau, tiesiog interpretuokite.
Aš manau, teisinga, kad komitetas, aptaręs tuos įstatymų projektus, kuriuos paliko anos kadencijos Seimas, priėmė sprendimą teikti darbo grupės parengtą projektą. Komitetas priėmė sprendimą pateikti man. Ar teisinga, spręskite.
Antras momentas. Manau, jūs, šitaip ginčydami šito teisės akto būtinybę, matyt, esate vienas iš oponuojančių. Taigi turėsite galimybę svarstant savo poziciją pareikšti.
Trečias dalykas. Ar teisinga jūsų interpretacija apie kažkokį stūmimą? Manau, visiškai neteisinga, nes 2002 m. įstatymas veikia. Jo kai kurios normos neaiškiai apibrėžtos. Šis įstatymo projektas patikslina, konkretina ir detalizuoja naujus reiškinius bei nustato aiškesnes procedūras. Taigi jeigu jūs sakote, kad šis įstatymo projektas yra stumiamas ir nereikalingas, vadinasi, jūs neigiate ir ano įstatymo būtinybę, o tas įstatymas, matyt, kai kuriais atvejais nelabai veikia. Ar tai teisinga, spręskite.
PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu ir manau, kad šio teisės akto tikrai labai reikia. Kiek man teko susipažinti, ten yra labai daug draudimų. Tas, kas draudžiama, yra labai įdomu, ir norisi žinoti, kodėl tas yra draudžiama, ypač vaikams. Ar neatsisuks tas įstatymas prieš mus pačius, prieš mūsų vaikus, nes jiems sukelsime dar didesnį interesą pažiūrėti, kas yra taip draudžiama? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Suprantu. Aišku, projektas nustato gana tikslius kriterijus, šios neigiamos informacijos pateikimo kriterijus, nustato labai aiškius reikalavimus. Šiuo atveju atsakomybę turi prisiimti tie, kurie yra šalia vaikų. Tas, ko gero, neabejotina. Jeigu žiūrėtume tas tvarkas ir kriterijus, kurie yra nustatyti, jie yra gana aiškūs – tai indeksavimas ir laikas, kurio metu gali būti transliuojama tokia informacija; laikas, kai tuo metu vaikai turėtų ilsėtis.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma norėčiau paklausti, ar pakankamos šių įstatymų projektų nuostatos pažaboti neigiamą informaciją, kuri sklinda iš įvairių žiniasklaidos šaltinių? Be abejo, labai teigiama, kad vienokių ar kitokių priemonių imamasi prieš nepilnamečių vaišinimą, jeigu galima taip pasakyti, tokia informacija.
Noriu jūsų paklausti, ar vis dėlto ne per mažai galimybių? Įvairios institucijos yra atsakingos už stebėjimą, kaip kokia informacija sklinda iš žiniasklaidos įvairių šaltinių. Vien tik žurnalistų etikos inspektoriaus, man atrodo, neužtenka galimybių, juo labiau kad čia kalbama tik apie administracinius teisės pažeidimus, bet ar ne laikas pažiūrėti ir į Baudžiamąjį kodeksą ir panašiai, kad būtų efektyvesnės užkardymo priemonės, ir būtų efektyvesni rezultatai, nes dabar to pasakyti negalima, nors ir Žurnalistų etikos inspektoriaus institucija, ir kitos paminėtos? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Jeigu pažiūrėtumėte į įstatymo projektą, yra ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus institucija, kuri prižiūri šio įstatymo įgyvendinimą. Nustatytos ir kitos pagal savo kompetenciją institucijos, atsakingos už šito įstatymo įgyvendinimą, ir jų yra net 8 formaliai.
Antras dalykas, dėl sankcijų, kitų dalykų. Jūs turėsite galimybę, svarstydami įstatymo projektą, visą paketą, siūlyti, ar reikia kitų įstatymų pataisų. Darbo grupės požiūriu, supratimu, trijų teisės dokumentų projektų rengimas yra susijęs ir šiuo metu pakankamas siekiant nustatyti aiškią teisinę reglamentaciją, kaip nepilnamečius apsaugoti nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, kaip asmuo, išdirbęs 18 metų žiniasklaidoje, norėčiau paklausti, ar visapusiški draudimai ir ribojimai neatves mūsų prie kiniško modelio – interneto cenzūros? Kaip didžiumą iš tų metų dirbęs „Žiniose“, norėčiau įspėti ir paklausti, ar saugodami nepilnamečius nuo neigiamo poveikio per „Žinių“ laidas, kurios yra rodomos ir jų žiūrimu laiku, mes neprieisime prie to, kad rodysime vien multiplikacinius filmus, užuot rodę tikrovę, kur yra, deja, karas, badas, smurtas, skurdas ir kitos socialinės neteisybės?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai yra jūsų interpretacija, tam tikra versija. Aš tik primenu, kad nuo 2002 m. galioja šis įstatymas. Tai yra nauja redakcija, papildymas. Kaip matote, žiniasklaida atspindėjo realybės prieštaringumus. Vien multiplikacinių filmų nei LNK, nei kitas komercinis kanalas tikrai nerodė. Aš manyčiau, čia yra mūsų interpretacijos ir supratimo reikalas.
Esminis dalykas yra vaikas, vaiko teisė gyventi saugioje, sveikoje aplinkoje. Viešoji informacijos erdvė yra viena iš aplinkų, kuri vaiko psichofizinei brandai daro didžiulę įtaką. Ne laiku neigiamas poveikis jo brandą gali pasukti netikėta linkme ir suformuoti visiškai netikėtus kompleksus, įpročius, jo elgesį gali keisti. Aš manau, mes turime prisiimti atsakomybę už vaikus, už visuomenės – tai valstybės ateitį.
PIRMININKAS. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jokiu būdu nekvestionuoju šio projekto reikalingumo ir šių pataisų. Norėtųsi sureaguoti į gerbiamojo A. Šedžiaus pastabą dėl draudimo, kad draudimas – uždraustas vaisius, ypač jaunam žmogui jis yra patrauklesnis, įdomesnis. Mano galva, pagrindinė neigiama įtaka, ypač vaikams, paaugliams, sklinda iš interneto, nekalbant apie mūsų tam tikru būdu nebrandžias televizijas, bet čia kitas klausimas, tą galbūt lengviau kontroliuoti. Yra interneto specialios programos, kurios neleidžia vaikams netyčia susirasti. Jie net nežinos, kad jiems buvo drausta ar nedrausta.
Šiame įstatyme aš radau tik prieigas prie viešo naudojimo, kad yra reglamentuota, tačiau asmeniniuose kompiuteriuose, ar nereikėtų pagalvoti, kad reikia pasiūlyti kiekvienam, perkančiam asmeninį kompiuterį, įsigyti ir papildomas specialias programas, neleidžiančias susirasti tam tikros medžiagos nepilnamečiams?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūsų klausimas yra provokatyvus. Atkreipiu dėmesį, kad mes kalbame apie viešąjį informacijos lauką ir aiškių taisyklių nustatymą tame lauke. Šeimos, tėvų atsakomybė, be abejo, pasilieka savo vaikams, ir tėvai turi teisę diegti tas priemones savo asmeninio naudojimo kompiuteriuose.
PIRMININKAS. Paskutinė, užsirašiusi klausti, – Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, praeitos kadencijos kai kurie Seimo nariai, esantys šioje salėje, rengė šį įstatymą. Gal jis buvo ne toks išsamus, tačiau jis buvo derintas su vaiko teisių tarnyba, buvo diskutuojama dėl amžiaus grupių, svarstė įvairūs komitetai. Ar jūs manote, kad tai yra korektiška, kad jūs tų žmonių neįtraukėte į darbo grupę? Aš manyčiau, kad jūs pasielgėte nekorektiškai, nes galbūt tie Seimo nariai dar nerado laiko paruošti, užbaigti ir papildyti, o jūs staiga taip, tai sveikintina, bet, žinote, reikia truputėlį ir etikos laikytis. Labai ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už tokį klausimą. Darbo grupė savo misiją ir paskirtį atliko. Darbo grupė parengė įstatymų projektų paketą. Aš galiu priminti, kad toje darbo grupėje buvo 19 politikų, specialistų, buvo specialistų iš įvairiausių sričių, pradedant nuo vaikų teisių kontrolierės, Žurnalistų etikos, Kultūros ministerijos, Švietimo ministerijos, Žmogaus teisių komiteto atstovų, kitų Seimo narių, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir taip toliau. Taigi ši komisija darbą valdybos sprendimu atliko ir komitetas teikia tokį rezultatą. Atsiprašau. (Balsai salėje) Vadinasi, neteisingai supratau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimai baigti. Dėkoju pateikusiam projektą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. Dabar, kadangi yra vienas pagrindinis ir du lydimieji projektai, tai yra trys tarpusavyje susiję projektai, siūlyčiau pasisakyti trims už ir trims prieš. Užsirašė dėl motyvų už E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors buvo išsakyta daug klausimų, daug abejonių, tačiau problema yra aktuali. Tarkime, kai kada patys nuėję į kiną matome, kai prieš pat filmą, nors filmas būna skirtas vaikams, pradeda reklamuoti įvairias prekes ir rodyti įvairius siužetus, kurie galbūt neatitinka tos amžiaus grupės, kuriai yra skirtas tas filmas. Čia yra ir kitų abejotinų klausimų, kurie išsakyti įstatyme ir kurie turėtų būti normuoti mūsų teisės aktais. Manyčiau, turėtume tą įstatymo projektą svarstyti ir po to diskutuodami rasti teisybę. Aš – už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Užsirašė prieš A. Lydeka.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų problema yra didelė ir rimta. Aš pats asmeniškai praeitos kadencijos Seime organizavau net kelis renginius, kad su ekspertais specialistais išsiaiškintume, kaip apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo ir mūsų komiteto atstovai, ir kitų su vaiko teisėmis susijusių institucijų atstovai. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad šis įstatymas buvo paruoštas ir gana daug darbo grupės narių jam prieštaravo, nes dangstantis gera idėja, kartoju, dangstantis gera idėja daromi blogi darbai. Šiuo atveju tai yra bandymas įvesti stalinistinę cenzūrą.
Kolegos, jokiu būdu negalima pritarti tokiam įstatymo projektui, kai yra iš esmės suvaržomas laisvas žodis. Aš neįsitikinęs, kad net pats autorius, šio įstatymo pateikėjas, įsigilino, ką pateikė. Kaip pavyzdį galiu paminėti, kad jeigu būtų priimtas toks įstatymo projektas, tai fantastinių filmų nebūtų galima demonstruoti per jokias televizijas, jie būtų uždrausti, nes priešingu atveju tai prieštarautų 4 straipsnio 1 dalies 12 punktui.
Taip pat visi mes pripažįstame, kad greitojo maitinimo maistas yra blogas, tai yra bloga mityba. Tai propaguoja, rodo ir pateikia „McDonald’s“ užkandinių tinklas. Taigi per jokias televizijas negalėtų būti demonstruojamas joks filmas, kuriame rodomas policininkas, per pertrauką valgantis mėsainį ar dešrainį, ar vaikas, geriantis kokakolą, nes tai prieštarautų 4 straipsnio 1 dalies 17 punktui. Galėčiau tęsti ir toliau tokių neteisingų, netgi neprotingų šio įstatymo pozicijų dėstymą.
Kolegos, negalime dangstytis gera idėja. Mes visi suprantame, kad įstatymą reikia atnaujinti. Šiandien Lietuva turi nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, tai nėra kažkoks naujas atradimas. Bet jeigu jau mes jį norime atnaujinti, siekiame to tikslo, būtina sukurti gerą, teisingą įstatymą ir nepasiduoti tokiam bendram davatkiškumui, kad jaunimas Lietuvoje nuo ryto iki vakaro per visas televizijas žiūrėtų „Duokim garo“ ar Lietuvos trispalvė 365 dienas per metus plevėsuotų tik su juoda gedulo juostele.
PIRMININKAS. Už pasisako R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad priekaištai pranešėjui tikrai yra nepagrįsti. Jam tariu tikrai didžiulį ačiū, nes jis pateikė įstatymo projektą, kurį buvo parengusi darbo grupė, vadovaujama buvusio Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko. Natūralu, kad dabar tęstinumas turi būti, ir labai gerai, kad šis įstatymo projektas pateiktas.
Toliau noriu reaguoti į kolegos A. Lydekos priekaištą. Iš tikrųjų naujiems Seimo nariams kolegoms norėčiau pasakyti, kad teigiama visiška netiesa, kad kažkas kažką bando apgauti. Niekas nebando nieko apgauti. Kadangi dirbau darbo grupėje, noriu atsakingai pareikšti, kad už kiekvieną punktą darbo grupė balsavo ir nulėmė balsų dauguma, kad jokio stūmimo nebuvo. Jeigu būsime atviri iki galo, šis įstatymo projektas tikrai labai naudingas ir reikalingas, o pasipriešinimo priežastis yra iš esmės dėl vieno ar dviejų punktų. Vieną iš jų aš jums įvardinsiu ir jūs suprasite priežastį, kodėl bandoma šį įstatymą blokuoti ir jį stabdyti. Štai neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti viešoji informacija (13 punktas), kurioje agituojama už homoseksualius santykius. Tai buvo pagrindinė vinis, kodėl kilo šitiek prieštaravimų. Ar mes norime, kad mūsų nepilnamečiai vaikai būtų agituojami tokiu būdu? Aš manau, nenorime. Ar mums trukdo 14 punktas, kai mes sakome, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daro viešoji informacija, kuria iškreipiami šeimos santykiai ir paniekinama jų vertybė? Manau, taip pat ne. Tai štai kodėl buvo tiek daug priešų, nes yra kitaip mąstančių apie šeimos vertybes ir apie lytinę orientaciją.
PIRMININKAS. Prieš pasisako M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų aš nesiginčysiu su kitais kolegomis dėl įstatymo projekto pateikimo formos, autorių ir iniciatorių laurų. Man kyla klausimas, ar apskritai darbo grupė ir pateikęs projektą pranešėjas yra mėginę įsivaizduoti, su kokia informacijos prieiga dažniausiai susiduria vaikai?
Vaikai šiandieną nežiūri televizijos, neklauso radijo laidų, vaikai šiandien turi mobiliojo ryšio telefoną, to visiškai pakanka, kad jie gautų visą informaciją, absoliučiai visą, kuri juos domina. Stengimasis apriboti šios informacijos sklaidą šiandieną būtų iš tiesų gana drastiškas žingsnis.
Galima paklausti ir ką gero padarė nepilnamečių ugdymo įstatymas, kuris buvo priimtas 2002 m. Nieko. Jeigu mes pasižiūrėtume į galiojančio įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, draudimą platinti informaciją, kuria skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai, rastume, kad bendras reklaminių transliacijų laikas kokakolai arba traškučiams populiarinti buvo ilgesnis, negu kokie du tūkstančiai metų.
Aš manyčiau, kad reikėtų pritarti tik vienai šio projekto minčiai – apriboti tokios informacijos platinimą viešosios informacijos tinkluose, t. y. dažniausiai mokyklose, tam, kad iš tiesų tokiose vietose mokiniai neužsiimtų tuo, kuo jiems nederėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbantis už – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Aš noriu padėkoti gerbiamajai kolegei R. Baškienei, kurios principingumą žinau, ir manau, kad nevyniojant į vatą buvo pasakyta esmė. Šiandien yra pateikiamas projektas svarstyti. Mielieji, darbo grupė daug dirbo, čia buvo aiškinama, kad daugelis darbo grupės narių nepritarė. Tai jeigu daugelis nepritarė, tai kokia logika, kaip tada atsirado projektas svarstymo stadijoje? Tai netiesa. Iš tikrųjų čia nereikėtų laužyti iečių dėl smulkesnių dalykų, ką detalizuoti, ką priimti, ko nepriimti. Juk ir teikiama svarstyti, bet kad problema yra labai labai aktuali, tai nė vienas, man atrodo, iš čia esančių neprieštaraus. Todėl aš siūlau pritarti ir toliau svarstyti, o visus kolegas, galų gale galima ir kitas organizacijas, jeigu jūs matysite, svarstymo metu galima pakviesti pareikšti nuomonę. Nuo to tiktai įstatymas bus geresnis ir tobulesnis. Aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų visi kalbėjo. Dabar siūlyčiau balsuoti po pateikimo dėl visų trijų įstatymų projektų – Nr. XIP-110, Nr. XIP-111 ir Nr. XIP-112, nes jie tarpusavyje susiję. Ar galime balsuoti dėl visų? Dėkoju už supratimą. Taigi registruojamės ir balsuojame. Kas už, prieš ar susilaiko dėl šių įstatymų projektų?
Iš 58 balsavusių Seimo narių už – 43, prieš – 4, susilaikė 11. Taigi minėtiems įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas yra siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Papildomi – Žmogaus teisių, Biudžeto ir finansų ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai. Ar yra papildomų pasiūlymų? (Balsai salėje)
Dėl klausimo r-4c, lydinčio projekto, siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomais – Informacinės visuomenės plėtros, Žmogaus teisių ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetus.
Dėl klausimo r-4b Biudžeto ir finansų komitetas nėra siūlomas. Ar galime sutarti dėl šių komitetų? Svarstymo laikas – pavasario sesija. Ar pritartumėte, kad būtų svarstoma pavasario sesijoje? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos.
Seimo nutarimo „Dėl Saulėlydžio komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-82 (pateikimas)
Kitas pagal darbotvarkę r-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Saulėlydžio komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-82. Pranešėjas – A. Zuokas. Pateikimas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vadovaudamasis Seimo statuto 71 straipsniu siūlau Seime įkurti Saulėlydžio komisiją, kurios narių skaičių nuspręstume svarstydami komitetuose. Be abejo, galbūt pritarčiau pasiūlymui, apie kurį diskutavome su ponu J. Razma, kad galbūt reikėtų ne nuolat veikiančios, o aiškiai apibrėžto laiko, pavyzdžiui, vieni metai. Suprantama, komisijos tikslas, atsižvelgiant į dabartinę patvirtintą Vyriausybės programą – padėti tobulinti valstybės valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir efektyvinti valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Be abejo, tai nėra naujas darinys, jis egzistuoja daugelyje pasaulio šalių, pradžioje buvo įsteigta dar 1977 m. JAV. Šiandien daugelyje Europos valstybių taip pat veikia. Pirmoji tokia komisija buvo įkurta prie Vyriausybės 1999 m. A. Kubiliaus. Taip pat atnaujintas šios komisijos darbas 2006 m. Kodėl yra siūloma būtent Seime?
Paminėsiu keletą argumentų. Pirmiausia todėl, kad iš tikrųjų dažnai Vyriausybei pačiai sunku priimti sprendimus, kurie susiję su bendra sistema. Mes puikiai žinome, ką reiškia kolegiškumo jausmas, kai vienas ministras paprašo – nelieskite mano struktūros žmonių aš neliesiu jūsų struktūros žmonių ir todėl dažniau Saulėlydžio komisijos nepasiekia to tikslo, kurio norėtų arba kurio reikėtų šiandien mūsų valstybei ir mūsų visuomenei. Taigi Seimo narių dalyvavimas tokioje veikloje, be abejo, padėtų ir Vyriausybei, ir ministrams, ir visai valstybės tarnybai efektyviau, greičiau ir sparčiau priimti reikalingus sprendimus ir organizuoti tokio pobūdžio reformas.
Kartu norėčiau pasakyti, kad papildomų lėšų ar dar ko nors tikrai nekainuos, nes Seime yra komisijų biuras. Su juo esu bendravęs, jie mielu noriu skirtų atskirus asmenis iš savo biuro, kurie padėtų šią komisiją aptarnauti. Todėl kviesčiau Seimo narius pritarti po pateikimo ir apsitarti komitetuose, galbūt atsirastų papildomų siūlymų ir tobulinimų tokią komisiją kuo skubiau įsteigti, kad ji pradėtų darbą. Analogiškos nuomonės laikosi ir vidaus reikalų ministras, nes jis matytų taip pat nemažą paramą suderinant būtent valstybės institucijas, Vyriausybės institucijas, taip pat ir Seimo. Juolab tai tam tikra prasme būtų viena iš Seimo kontrolės priemonių. Dėkui.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu jūsų pasiteirauti, kodėl keliate tokią iniciatyvą, nes visa tai yra suplanuota Vyriausybės. Manau, kad Vyriausybėje tokia komisija bus. Man teko A. Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei metu dirbti tokioje komisijoje, būti netgi jos pirmininko pavaduotoju. Jinai gana efektyviai veikė Vyriausybėje. Vyriausybė turi visus instrumentus. Man visiškai natūralu, kad ji ir turi būti Vyriausybėje. Kodėl jūs keliate tokią iniciatyvą, bėgate prieš traukinį ir kažką bandote padaryti, kas suplanuota Vyriausybės darbotvarkėje?
A. ZUOKAS (LCSF). Pirmiausia atsakysiu, kad tokia komisija ir šiuo metu veikia Vyriausybėje, jinai veikia nuo 2006 m. Klausimas tokių komisijų darbo efektyvumas ir galimybė priimti tam tikrus sprendimus, o jūs, kaip tikrai žinantis, ką reiškia viešoji vadyba arba bendrąja prasme vadyba, puikiai suprantate, kad pati sistema save reorganizuoti gali, bet yra labai sudėtinga. Būtent paprastai reorganizavimo pasiūlymai kaip tokie ateina iš išorės. Tam mes turime tą pačią Valstybės kontrolę, kuri teikia nemažą dalį įvairiausių siūlymų, kaip reikėtų reorganizuoti arba peržiūrėti tam tikras valdymo funkcijas. Deja, gaila, dažnai į juos nėra atsižvelgiama ir kol kas tai nėra kaip įpareigojimas. Tokiu būdu mes įgyvendintume vieną iš mūsų parlamentinės kontrolės funkcijų ir padėtume Vyriausybei įgyvendinti būtent priemones, numatytas programoje.
O iniciatyva. Aš manyčiau, kad jeigu mes visi būsime iniciatyvūs ir imsimės to, kas privalu mums kaip Seimo nariams ir kaip žmonėms, turintiems vienokią ar kitokią patirtį, tuo greičiau mes galėsime priimti ir reikalingus sprendimus. O, kaip žinote, jų šiandien tikrai reikia.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Nėra. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinant jūsų sugebėjimą ypač gerai naudotis viešaisiais ryšiais, tai yra pati geriausia erdvė šioje komisijoje jums tuo pasinaudoti. Tačiau pasižiūrėjus į funkcijas, uždavinius ir visa kita, kaip ir ką tik klausė kolega, aš aiškiai suprantu, kad jūs norite perimti dalį premjero veiklos. Nes tai yra komisijai iškelti pagrindiniai uždaviniai ir šios funkcijos yra tai, kas yra kertiniai naujos Vyriausybės deklaruoti uždaviniai. Vieną jų aš pacituosiu: „Įgyvendinti valstybės valdymo reformą ir auditą“. Įgyvendinti.
Taigi prašom man paaiškinti, kaip jūsų komisija įgyvendins valstybės valdymo auditą, kaip ir kokias audito kompanijas samdysite ir visa kita? Drįstu priminti, kad Valstybės kontrolė pagal mūsų įstatymus ir Konstituciją yra nepriklausoma institucija.
A. ZUOKAS (LCSF). Dėkui už klausimą. Aš tik paprašyčiau, prieš tai parašyta: „Komisija sudaroma siekiant įgyvendinti.“ Tai yra mūsų siekis įgyvendinti. Taip pat aiškiai yra parašyta: bendradarbiaujant su analogiškomis struktūromis, egzistuojančiomis Vyriausybėje, siekti, kad tie tikslai (tai yra įgyvendinti valstybės valdymo reformas, optimizuoti valstybės institucijų arba padalinių funkcijas, didinti valstybės valdymo sistemos skaidrumą ir efektyvumą) būtų mūsų komisijos siekis. Pirmiausia tai, kad aš siūlau sudaryti tokią komisiją, dar visiškai nereiškia, kad aš jai vadovausiu. Tai spręs pirmiausia Seimo nariai, pagaliau koalicijos partneriai, atitinkamai pagal esamas kvotas ir proporcijas. Todėl šiandien į tai nereikėtų žiūrėti taip, kad mano siūlymas, todėl aš ir norėčiau. Aš, be abejo, sutikčiau, bet tai dar nereiškia, kad taip būtų.
O pats aš turiu tikrai nemažą vadovavimo patirtį, matyt, puikiai žinote Vilniaus miesto savivaldybės reorganizavimo planą, per kurį reorganizuojant yra daugiau negu 20 % nereikalingų etatų panaikinta. Taip pat yra įvertinta ir tarp Skandinavijos valstybių kaip viena iš moderniausių institucijų. Taigi tam tikros patirties yra. Taip pat reikėtų žiūrėti taip, kad tai yra priemonė padėti įgyvendinti mūsų permainų koalicijos užsibrėžtą programą. Ir čia nėra konfrontacijos, priešingai, tai yra pagalba. Todėl man kartais šiek tiek keista girdėti tokius klausimus.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, praėjo tik 10 dienų po to, kai buvo pasirašyta permainų koalicijos įsteigimo sutartis, kurioje, beje, šalia kitų daugelio reikšmingų darbų paminėta, kad Vyriausybės kanceliarijoje numatomas įkurti valdymo reformų biuras, kuris pagal apibrėžimą, matyt, turėtų užsiimti tuo, ką jūs siūlote savo aiškinamajame rašte. Ar jūs galite patvirtinti, kad ši jūsų iniciatyva yra suderinta su Ministru Pirmininku A. Kubiliumi? Kitaip tariant, jūs imatės įgyvendinti jo dešinės rankos – kanceliarijos numatytų institucijų funkcijas iš Seimo. Nors aiškinamajame rašte jūs rašote, kad įstatymą inicijavote, tačiau jūs kalbate apie nutarimą. Komisija, kaip žinote, gali patarinėti, ji neturi įstatymo leidžiamosios teisės. Ar jūs galite patvirtinti, kad tai jūsų bendra su A. Kubiliumi iniciatyva? Ir antra, ar nemanote, kad toks junginys kaip komisija vis dėlto yra per menkas tokiems reikšmingiems darbams? Dėkui.
A. ZUOKAS (LCSF). Pirmiausia šis mano nutarimas, arba šis projektas, buvo registruotas gal prieš porą savaičių, netgi specialiai, nors jis buvo teiktas anksčiau Seimo darbotvarkėje, aš paprašiau neteikti, kad turėtume apie tai diskusiją. Ir tas, kas domėjosi ir su kuo teko diskutuoti apie šios iniciatyvos tikslus… Aš tik dar kartą pabrėšiu, kad tikslas – padėti tai padaryti. Ir bet kuriuo atveju, norint atlikti valstybės valdymo vienokią ar kitokią reformą, kurią inicijuotų, pavyzdžiui, ar Vidaus reikalų ministerija, ar Saulėlydžio komisija Vyriausybės lygmeniu, ar bet koks kitas įsteigtas biuras, turi būti labai aiški sąveika su Seimu ir Seimo nariais. Kaip tik būtų pagalba ir parama. Bet jeigu jūs manote, kad čia yra kas nors ne taip, tai man tiesiog keisti klausimai ir tiek. Atsakiau labai aiškiai į klausimą. Tai yra pagalba A. Kubiliui. (Balsai salėje) Be abejonės, žino. Tik negaliu pasakyti, kad jis tam pritaręs, nes mes nediskutavome apie tai, ar jis pritaria, ar nepritaria, bet jis apie tai žino.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad čia yra intervencija į Vyriausybės darbą? Juk yra valdžių atskyrimo principai, tai yra vykdomoji valdžia ir įstatymų leidyba. Jūs sakote, kad mes čia užsiimsime parlamentine kontrole. Tai ir užsiimkime, ir žiūrėkime, kaip prie Vyriausybės ta Saulėlydžio komisija dirbs, o ne kurkime naują komisiją, kuri, beje, jūs parašėte, net nėra laikina. Jūs tik sakėte, kad galės būti laikina, nes pavadinime tai neatsispindi. Kaip jūs manote?
A. ZUOKAS (LCSF). Atsakysiu gal nuo paskutinės klausimo dalies. Iš tikrųjų buvo mintis apie laikinąją komisiją, tačiau pritarčiau, apie ką kalbėjome su ponu J. Razma, kad gal nebūtų tikslinga nuolat veikianti, t. y. nuolatinė. Turėtų būti labai aiškus laikas ir aiškūs tikslai. Ir, aišku, matyt, svarstymo metu apsispręstume. Ji turėtų būti metus veikianti, dvejus arba kokį nors kitą laiką. Dar kartą pabrėžiu, kad mes turime puikią patirtį ir žinome (tie, kurie bent jau turi daugiau valdymo patirties), kad pačiai institucijai save reorganizuoti yra labai sudėtinga, kad ir kas būtų, ar tai būtų mūsų permainų koalicijos Vyriausybė šiuo metu, ar bet kuri kita. Nes veikia natūralus kolegiškumo principas, ir didžioji dalis visų, jeigu pažiūrėtume, literatūroje rašoma, kokios yra Saulėlydžio komisijos nesėkmės – tai, kad jas kuria tos pačios institucijos, kurios turėtų pačios save reorganizuoti. Ir jeigu nėra šalia, kas palaiko, ir už sistemos ribų, dažniausiai tai būna tik gražus pavadinimas, bet nebūna tam tikrų veiksmų. Todėl ir yra toks tikslas – padėti tai padaryti. Nes kitaip, manau, ir A. Kubiliui bus sunkiau, ir mūsų pačiai permainų koalicijai. Ir manau, kad mes aktyviai turėtume dalyvauti tame. (Balsai salėje) Žinote, pagalba visą laiką yra gera, kada siūlosi, o ne kada reikalaujama.
PIRMININKAS. Klausia L.Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jau yra tam tikra ir patirtis teisėkūroje, sakysime, jeigu tai yra Seimas, jeigu tai yra Vyriausybė, ir jeigu tai yra savivaldybė. Kiekviena institucija turi iniciatyvos teisę išleisti teisės aktus. Šiuo atveju jūs pripažinkite, kad savo siūlymu teigiate, jog reikia priimti Seimui nutarimą, tačiau šiame projekte nė žodelio nėra pasakyta, kokios bus tos komisijos funkcijos, prievolės, atskaitomybė ir veikla? Kitaip sakant, mes nieko nematome iš nutarimo projekto, kuo užsiims ši komisija. Gal galėtumėte išversti į suprantamą kalbą, ką tai reikštų, saulėlydis ir Saulėlydžio komisija? Kaip, deja, dažnai šiandien madinga sakyti: žinių visuomenė, žinių ekonomika ir t. t. Tačiau ten bent paaiškinama programose ar kitur, ką tai reiškia. Šiuo atveju jūsų teikiamame projekte nė žodeliu neužsiminta. Tik pasakyta, kad būtų 7 personos, ir Dievas žino, kuo jie užsiimtų. Visa tai, ką jūs aiškinote iš tribūnos, yra nulis, visiškai nereikalinga, nes nėra to dėstoma projekte.
A. ZUOKAS (LCSF). Dėkui už klausimą. Seimo statutas nereikalauja to, ką jūs minėjote, todėl ir nėra pateikta. Tačiau yra pateiktas aiškinamasis raštas, kuris ir paaiškina, ką reiškia Saulėlydžio komisija, jos kilimo istorija, kokią praktiką Saulėlydžio komisija turi Lietuvos Vyriausybės darbe. Kaip minėjau, 1999 m. pirmą kartą ją įsteigė tuometinis premjeras A. Kubilius, 2006 m. ji atnaujinta ir egzistuoja iki šiol. Tačiau klausimas vėlgi dėl jos efektyvumo.
O svarstant komitetuose, tam ir yra komitetai, tam ir esate, kolegos, kad padėtumėte, patobulintumėte, pasiūlytumėte, kad galėtume, kaip minėjau, dar kartą turėti labai aiškią struktūrą, kuri padėtų šiandien įgyvendinti mūsų permainų koalicijos tikslus ir padėtų mūsų Vyriausybei. Ir neabejoju, kad tokia pagalba reikalinga. Tik kartais iš klausimų aš pradedu jausti, kad gal mes nenorime tų permainų. Tada reikėjo iš anksto perspėti, tikrai nebūčiau ėjęs į tribūną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi tik vienas liko užsirašęs klausti, nors laikas baigėsi, gal neprieštarautumėte, kad trumpai užduotų klausimą. V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, mes sveikiname kiekvieną iniciatyvą, jos visos įdomios, nors aš iš kairės, iš K. Glavecko girdžiu komentarą, kad šis pasiūlymas primena norą sėdint bagažinėje vairuoti automobilį. Galbūt, aš nežinau, galime pasvarstyti ir tokį variantą. Tačiau mano klausimas būtų toks. Ar jūs, gerbiamasis kolega, nemanote, kad tą, ką jūs čia siūlote, labai sėkmingai galėtų atlikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, turintis įgaliojimus? Ar tai nebūtų komisijos ir mūsų komiteto dubliavimasis?
A. ZUOKAS (LCSF). Dėkoju už klausimą. Žinote, galima ir sėdint bagažinėje vairuoti automobilį, tai priklauso nuo automobilio dydžio ir rankų ilgumo. O dėl jūsų siūlymo, be abejo, mes diskutavome mūsų komitete, aš pats inicijavau ir apie tai kalbėjome. Dar kartą pabrėšiu, kad komitetas užsiima labai plačia darbotvarke, kuri atsiranda Seimo iniciatyva, iš Vyriausybės arba ministerijų teikiamų projektų. Jis negali strategiškai koncentruotis į vieną tikslą ir į vieną kryptį. Čia yra labai aiškus tikslas – valstybės valdymo reforma, padėti Vyriausybei ją įgyvendinti, nepaisant nieko, nesimėtant į šoną ar į kairę. Mūsų valstybėje problema daugeliu atvejų ir yra ta, kad yra daug (…), kurios dirba kasdieninį darbą, tačiau nėra koncentracijos į gylį. Šios komisijos tikslas būtų eiti gilyn, padėti dabartinei Vyriausybei atlikti reikalingas valdymo reformas. Sistema pati save iš vidaus reorganizuoja arba reformuoja labai sudėtingai ir labai sunkiai. Šiuo atveju būtų mūsų parama ir pagalba. Dėkoju už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl vedimo tvarkos – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau šio klausimo pateikimo pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau, kad jūs prašote iki kito posėdžio, taip? Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už šio klausimo pateikimo pertrauką iki kito posėdžio?
Už – 20, prieš – 17, susilaikė 3. Taigi šiam pasiūlymui pritarta. Pertrauka iki kito posėdžio.
Tai buvo paskutinis mūsų darbotvarkės projektas. Dabar Seimo narių pareiškimai. Yra užsirašęs kolega A. Endzinas. Prašom į tribūną.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji dar dirbantys kolegos, mes, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, reaguodami į Vyriausybės narių priimtą sprendimą sunkiu šaliai ekonominiu metu susimažinti 15 % savo pareiginio atlyginimo, solidarizuojamės su mūsų Vyriausybės ministrais. Šiuo klausimu mes priėmėme analogišką sprendimą, kurį įforminome šiuo pareiškimu.
„Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Pareiškimas „Dėl Seimo narių atlyginimo mažinimo“. Mes, šį pasireiškimą pasirašiusieji Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, atsižvelgdami į sunkią šalies ekonominę padėtį ir solidarizuodamiesi su Lietuvos visuomene, pareiškiame, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybės biudžeto naudai atsisakome pagal įstatymą apskaičiuotos ir po mokesčių priklausančios išmokėti Seimo nario pareiginės algos 15 % dalies.“ Pasirašo K. Glaveckas, A. Kašėta, D. Kuodytė, A. Endzinas, V. Grubliauskas, G. Navaitis, P. Auštrevičius, E. Tamašauskas. Gerbiamoji frakcijos narė D. Teišerskytė yra išvykusi, tačiau pasirašys šį pareiškimą grįžusi.
Prašome Sekretoriato apie šį mūsų sprendimą informuoti Seimo buhalteriją, kad būtų atlikti reikalingi veiksmai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Yra užsirašęs dar vienas Seimo narys – L. Dinius.
L. DINIUS (TPPF). Mielieji kolegos, natūralu, kad mūsų pareiškimas bus trumpesnis. Iš tikrųjų mūsų frakcijai jau po tam tikro neilgo laikotarpio, solidarizuojantis su vyresniųjų kolegų tam tikrais metodais ir būdais, tenka suprasti, ką reiškia mūsų viename iš pirmųjų posėdžių pavartoti tam tikrų kolegų posakiai. Bet tai nėra pareiškimas, o pareiškimas yra toks.
„Vadovaudamiesi solidarumo principu, pareiškiame, kad nuo sausio 1 d., iki bus gautas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, ar (ir) kokiu nors teisiniu būdu gali būti sumažintas įstatymo nustatytas Seimo narių darbo užmokestis, atsisakome pagal įstatymą apskaičiuotos ir po mokesčių atskaitymo priklausančios išmokėti savo pareiginės algos 15 % dalies. Ją skirsime jautriausiems visuomenės sluoksniams paremti.“ Tautos prisikėlimo partijos frakcija. Nevardysiu visų jos narių, mūsų sąrašas gana gausus, pasirašė visi.
Dar noriu pasakyti, kad mūsų frakcija teiks registruotą, gerbiamojo M. Varaškos parengtą sprendimo projektą, nes manome, kad savanoriškas atsisakymas nėra visiškai tas būdas, kuris tiktų Seimo nariams, todėl mes tikimės, jog artimiausiu metu bus svarstomas (ir jūs pritarsite) mūsų projektas dėl Seimo narių lėšų, skiriamų parlamentinei veiklai, sumažinimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu R. Baškienę, kuri taip pat nori perskaityti trumpą pranešimą.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Dėkoju. Aš nekartosiu teksto, nes jis labai analogiškas tam, ką perskaitė kolegos. Valstiečiai liaudininkai, trys atstovai Seime, K. Ramelis, A. Baura ir aš, R. Baškienė, Naujosios sąjungos atstovas V. Simulikas (šiuo metu serga, bet su juo suderinta) sudarome Mišrią Seimo narių grupę, taip pat solidarizuojamės ir prašome, kad nuo sausio 1 d. 15 % mūsų atlyginimo taip pat būtų atskaityta. Nekartosiu teksto, tiesiog manau, kad mes visi turėtume pasekti tuo pavyzdžiu, suvokdami sunkią Lietuvos situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar galima vieną minutę patikslinti stenogramai. Kadangi buvo du skirtingi pranešimai dėl 15 %, tai su kuria frakcija jūs solidarizuojatės?
R. BAŠKIENĖ (MSG). Su Liberalų sąjūdžio frakcija.
PIRMININKAS. Su Liberalų sąjūdžio frakcija. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra dar norinčių perskaityti pranešimus? Taip. Prašom V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes irgi solidarizuojamės su tokiu veiksmu, baigiami rinkti parašai, juos įteiksime nustatyta tvarka, frakcija apsisprendusi. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jeigu teisingai suprantu, tai buvo Krikščionių demokratų frakcijos prareiškimas.
Replika – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad visiems reikia padaryti viešųjų ryšių akciją, be nepamirškime, kad patys esame įstatymų leidėjai. Drįstu priminti, kad Seimas yra biudžetinė organizacija, ir jai galioja visi biudžetinės apskaitos nurodymai ir visi apskaitos principai. Taigi pagal jūsų pareiškimą, perskaitytą žodžiu, buhalteris tikrai negalės atlikti to veiksmo, kurio prašote, nes to neleidžia įstatymas. Kaip finansininkė, drįstu tai priminti, nes gal ne visi susidūrėte su finansiniais dalykais. Dar pasakysiu, kad įstatymai nedraudžia kiekvienam Seimo nariui gavus atlyginimą jį panaudoti ten, kur jis nori. Tačiau Seimo narys pagal įstatymus negali ir neturi teisės atsisakyti dalies atlyginimo, kurį numato įstatymas. Taigi jūs kiekvienas laisvas, kaip kažkada sakė J. Veselka, apsispręsti, kiek ir kam paremti ar padėti. Jeigu biudžetas įsteigs labdaros fondą, iš kurio Finansų ministerija priims šiuos mūsų pinigus, tada taip, bet čia irgi reikia taisyti įstatymą. Taigi kurdami viešuosius ryšius pažiūrėkime, kaip jie derinasi su finansiniais įstatymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Prie šoninio mikrofono repliką norėtų išsakyti A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro sąjunga taip pat, kaip ir visi koalicijos partneriai, visa frakcija šiandien vieningai pasirašė sutarimą ir susitarimą, pagal kurį nuo gaunamo Seimo narių atlyginimo 15 % būtų grąžinta į valstybės biudžetą. Suprantama, mes turime rodyti pavyzdį ir solidarizuotis su kitais Lietuvos žmonėmis, esant sunkiai valstybės ekonominei situacijai. Matyt, mums nebūtų moralu priimti vienokius ar kitokius sprendimus, taupyti, dar ką nors kalbėti, jei patys neatliktume tokio veiksmo.
Aš nesutikčiau su ponios L.Graužinienės pasakymu, nes visada rasime formą, kaip padaryti tai legaliai ir teisingai, taigi čia daugiau technikos ir kaip tai įgyvendinti, klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratau, kad pirmoji dalis buvo pareiškimas, o po to replika. Ar dar yra Seimo narių? Prašom. V. Stundys prie šoninio mikrofono.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką dėl L. Graužinienės moralo. Džiugu, kad Seimas turi naują buhalterę, tai labai smagu. Tačiau ji neturėtų taip elgtis, kaip elgėsi savo replikoje sakydama didžiulį pamokslą.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėtas vardas, prašom. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Kiekviena specialybė yra gerbtina, juo labiau – finansininko. Tai viena replika kolegai. Kita, aš nieko nepasakiau kito, ko nėra įstatymuose. Aš tik atkreipiau dėmesį, kad auditoriai, atlikdami auditą, pateiks pastabas. Kaip auditorė, jaučiau pareigą tą jums pasakyti. Jūsų paliktos lėšos turės būti kažkur padėtos. Jeigu jos turėtų būti grąžintos į biudžetą, atitinkamai turi būti kažkoks fondas, į kurį grąžinta, nes turi būti numatytas jų panaudojimas. Būkime iki galo sąžiningi.
PIRMININKAS. Tai buvo paskutinė replika prie šoninio mikrofono.
Gerbiamieji kolegos, turiu labai trumpą informaciją, kurią pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Tai posėdžio protokolo išrašas, kuriame konstatuojama: „Antrojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo rinkimai. Nutarta frakcijos seniūno pavaduotoju išrinkti A. Vidžiūną.“ Sveikiname jį. (Plojimai)
Skelbiu vakarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.