Tryliktasis (13) posėdis
2008 m. gruodžio 11 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gruodžio 11 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame gruodžio 11 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį. Skelbiu jį pradėtą. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas yra darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė yra pateikta tokia, kokia buvo suderinta ir kokiai pritarta Seimo seniūnų sueigoje. Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, darbotvarkę patvirtinti? Kolega P. Gražulis per šoninį mikrofoną dėl darbotvarkės nori kalbėti. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau, kad pirmas klausimas būtų Kainų įstatymo priėmimas. Visos stadijos yra pereitos, ir tai yra vienas iš svarbiausių klausimų, jis atitinka šiandienos aktualijas, tai yra Antikrizinės programos įgyvendinimo įstatymas, todėl prašyčiau frakcijos vardu šį klausimą pirmąjį įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Bet ar jums žinoma, kad šis klausimas yra opozicinės darbotvarkės klausimas? Jūs reikalaujate balsuoti, kad būtų įtrauktas į rytinį plenarinį posėdį, perkeltas iš vakarinio posėdžio ir būtų pirmasis klausimas, taip? Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas gautas, turėtume dėl šio klausimo – perkėlimo iš vakarinio plenarinio posėdžio į rytinio posėdžio pradžią balsuoti, apsispręsti balsuodami. Gerbiamieji kolegos, skelbiu registraciją ir balsavimą. Kas pritaria kolegos Seimo nario P. Gražulio pasiūlymui vakarinio posėdžio klausimą 2-2, projekto Nr. XIP-2577, perkelti į rytinį posėdį, į posėdžio pradžią, prašom registruotis ir balsuoti. Kas pritaria, kas turi kitokią nuomonę, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavo 71, pritarė pasiūlymui 24, prieš – 29, susilaikė 18. Nepritarta pasiūlymui dėl klausimo perkėlimo iš vakarinio posėdžio į rytinį.

Gerbiamieji kolegos, nematau daugiau pageidaujančių pateikti pasiūlymų dėl posėdžio darbotvarkės, todėl klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti gruodžio 11 d. plenarinių posėdžių darbotvarkei, tiek rytinio, tiek vakarinio? Prieštaravimų nėra. Darbotvarkė patvirtinta. Dėkoju.

Įstatymo dėl Konvencijos dėl tarptautinių parodų ratifikavimo projektas Nr. XIP-51(2) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2 klausimas, projekto Nr. XIP-51(2) – įstatymo dėl Konvencijos dėl tarptautinių parodų ratifikavimo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto narys kolega J. Karosas. Prašom į tribūną.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, vakar Užsienio reikalų komitetas svarstė Prezidento siūlomą įstatymo projektą ir, suprasdamas jo svarbą mūsų valstybės reikalams, kitaip sakant, aktyviai dalyvauti tarptautinėse parodose, jas organizuoti, komitetas vienbalsiai šiam projektui pritarė. Kviečiu Seimą pritarti tokiai mūsų pozicijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoms kalbėti niekas neužsirašė. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Šio įstatymo projekto svarstymui ypatingą skubą siūlo Seimo Pirmininkas. Prašom patvirtinti mano…

A. VALINSKAS. Ačiū. Siūlau šį įstatymą svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka, jeigu pritariame, bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai? Prieštaraujančių nėra. Pereiname prie įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas yra iš vieno straipsnio, ar galėtume, atsižvelgiant į tai, kad kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių Seimo narių, iš karto pereiti prie balsavimo dėl viso įstatymo projekto priėmimo? Gerbiamieji kolegos, skelbiu registraciją ir balsavimą. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo dėl Konvencijos dėl tarptautinių parodų ratifikavimo projektas, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 80, už – 79, prieš – 1. Susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas dėl Konvencijos dėl tarptautinių parodų ratifikavimo priimtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 58, 60, 61¹, 64, 69, 80¹, 81, 172, 177, 180, 188 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-26(3) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas – kompleksinis 1-3a klausimas. Pradėsime nuo šio klausimo, tai Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 58, 60, 61¹ ir daugelio kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projekto Nr. XIP-26(3). Tribūnoje jau yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kolega S. Šedbaras. Prašom. Svarstymo stadija.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, mūsų komitetas ne kartą svarstė, daugelis žinote, šį projektą. Buvo gauta papildomų komitetų nemažai išvadų, taip pat ir Seimo narių pasiūlymų, todėl atkreipiu jūsų dėmesį, kad yra parengtas išvados antras variantas ir projekto trečias variantas. Laiku gavus visus pasiūlymus, tokie dokumentai parengti. Komitete buvo apsvarstyti Teisės departamento pasiūlymai, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos, Trišalės tarybos, taip pat Seimo narių A. Syso, L. Graužinienės, P. Auštrevičiaus, K. Daukšio, V. Aleknaitės-Abramikienės, M. Varaškos, L. Sabučio, Z. Balčyčio ir I. Šiaulienės, J. Šimėno, D. Budrio ir J. Razmos pasiūlymai, papildomų komitetų, t. y. Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Socialinių reikalų ir darbo, Užsienio reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų ir Informacinės visuomenės plėtros pasiūlymai. Daliai pasiūlymų ir pastabų buvo pritarta arba pritarta iš dalies, su kai kuriais pasiūlymų autoriais tiesiog buvo rastas bendras sutarimas, pagal tai projektas buvo patobulintas, ir štai toks yra dabar pateiktas projektas. Baigdamas noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pagrindinės problemos, sprendžiamos šiose Statuto pataisose, yra susijusios visų pirma su Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir Ekonomikos komiteto tam tikrų veiklos sričių pasidalijimu. Taip pat yra Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymų, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, na, ir dar kai kurie kiti, kurie galbūt didesnių ginčų nekėlė. Toks būtų trumpas pateikimas.

PIRMININKAS. Dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui. Noriu kviesti į tribūną pateikti papildomų komitetų išvadas. Pirmiausia Audito komiteto pirmininkę kolegę L. Graužinienę. Prašom į tribūną pateikti Audito komiteto išvadą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Statuto pataisas. Priimtas sprendimas iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui atsižvelgiant ir į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai.

Kviečiu pateikti Ekonomikos komiteto išvadą komiteto atstovą kolegą J. Veselką.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė pasiūlymus dėl Statuto, pritarė visiems Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams. Nepritarė gerbiamosios I. Šiaulienės ir Z. Balčyčio pasiūlymams nemažinti pavaduotojų skaičiaus. Pritarė A. Syso pasiūlymui, kad jų komitetui priklausytų dar ir „šeimos“ pavadinimas; pritarė A. Syso siūlymui, kad iš Ekonomikos komiteto būtų išbraukti darbo santykiai, užimtumas, ir pritarė pasiūlymams, kad Ekonomikos komitetui, kaip tradiciškai buvo susisiekimo ir infrastruktūros klausimai, būtų palikti visi klausimai, kurie 16 metų buvo svarstomi šiame komitete. Palikti tuos visus klausimus Ekonomikos komitetui.

Tokie yra Ekonomikos komiteto pasiūlymai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prieš pakviesdamas į tribūną kitą kolegą, norėčiau pateikti informaciją kolegoms, kad būtų lengviau dirbti su šiuo projektu. Jūsų kompiuteriuose darbotvarkėje yra šis klausimas. Prie susijusių dokumentų yra konsoliduotas dokumento tekstas su visais pasiūlymais ir komitetų atitinkamais sprendimais. Taip bus lengviau jums suprasti, koks tas projektas dabar yra, nes buvo labai daug pasiūlymų.

Kviečiu į tribūną pateikti Europos reikalų komiteto išvadą komiteto pirmininką Č. V. Stankevičių. Prašom.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Europos reikalų komitetas svarstė šį projektą ir priėmė tokį sprendimą. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti minėtąjį projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas ir komiteto išvados rengėjo Seimo nario P. Auštrevičiaus siūlymą dėl projekto 4 straipsnio 2 dalies papildymo. Buvo Seimo nario ir komiteto nario P. Auštrevičiaus pasiūlymas pagrindiniam komitetui 4 straipsnio 2 dalyje įrašyti žodžius: „Atsižvelgiant į Europos Sąjungos socialinės politikos garantijas“, t. y. svarstyti ir teikti siūlymus dėl valstybės, šeimos ir socialinės politikos formavimo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos socialinės politikos gaires.

Komitetas apsvarstė savo nario A. Syso registruotus siūlymus ir rekomendavo spręsti pagrindiniam komitetui gavus frakcijų nuomonę.

Tokia komiteto išvada. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užsienio reikalų komiteto išvadą prašyčiau pateikti komiteto pirmininką gerbiamąjį A. Ažubalį. Prašom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas dėl klausimų, kurie nesusiję su jo kompetencija, siūlė apsispręsti pagrindiniam komitetui.

Kalbant apie projekto 6 straipsnį, kuriam pataisą siūlė Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė, komitetas siūlo iš dalies pritarti. Seimo nario P. Auštrevičiaus pataisai 6 straipsniui – 81 straipsnio 2 dalies pakeitimui siūlyta nepritarti. Seimo nario pono M. Varaškos siūlymui pakeisti ir papildyti 81 straipsnio 2, 3 ir 7 dalis taip pat nepritarta.

Komitetas pateikė savo siūlymus keisti atitinkamus, kaip jūs matote, straipsnius, kurie pagaliau padarytų tvarką formuojant tarpparlamentines ryšių grupes, taip pat atsižvelgiant į kai kuriuos mūsų kanceliarijoje įvykusius pasikeitimus, sakykim, vietoj tarptautinių ryšių skyriaus dabar yra įsteigtas Tarptautinių ryšių departamentas. Tai daugiau formalūs siūlymai, tačiau ten, kur kalbama apie tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymą, yra komiteto siūlymai ir aš siūlyčiau už juos balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks Seimo narys kolega A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurioms iš esmės yra pritarta, ir komitetas pritarė mano pateiktoms pataisoms.

Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo statuto pakeitimo projektui kartu su Seimo nario A. Syso pasiūlymais. Dėl kitų Seimo narių siūlymų siūlyti apsispręsti pagrindiniam komitetui. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks Seimo narys kolega L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 25 d. svarstė teikiamas pataisas. Suderinęs savo poziciją su Teisės departamento siūlymais, taip pat įvertinęs ir pritaręs Teisės departamento siūlymams, įvertinęs Seimo nario A. Syso siūlymus, nepritarė šiems siūlymams. Pritarė iniciatorių siūlomoms pataisoms. Taip pat atsižvelgė į komiteto narių siūlymus ir vienbalsiai, balsavime dalyvavo 8 komiteto nariai, nutarė, kad reikia toms pataisoms pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į mūsų komiteto siūlymus ir kitų komitetų pasiūlymus. Todėl kviečiu Seimą taip pat pritarti, svarstyti toliau ir priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas kolega V. Grubliauskas. Prašom į tribūną.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė siūlomas Seimo statuto pataisas. Komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti svarstomam Seimo statuto projektui Nr. XIP-26 ir, įgyvendinant politinius susitarimus, kurie užfiksuoti valdančiosios koalicijos susitarimuose, plėsti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto veiklos kryptis perduodant šio komiteto teisėdaros ir parlamentinės kontrolės žinion transporto, logistikos bei komunikacijos sektorius, įvertinant informacinės visuomenės plėtros Lietuvoje rezultatus, tendencijas ir perspektyvas, siūlyti Seimo statuto projekto 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio nuostatas tikslinančias bei aktualinančias formuluotes, taip pat buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymams, Teisės departamento pastaboms, kurioms komitetas pritarė.

Noriu pažymėti, kad šis komiteto sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Visų komitetų išvados jums buvo pristatytos. Toliau pagal Statutą vyks diskusija. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmasis diskusijoje kalbės Seimo narys P. Gražulis. Prašom į tribūną. Prašyčiau visų laikytis reglamento. Jums skirtos 5 min. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį gal į porą esminių dalykų dėl šių Statuto pataisų, kurias rengiamės priimti šiandien. Man atrodo, kad mes truputį per daug skubame ir bandome dėlioti, perdėlioti funkcijas tarp komitetų. Tuo tarpu Vyriausybės patvirtintoje programoje taupant lėšas numatyta steigti dar vieną ministeriją. Įsteigus šią ministerija vėl bus numatytos jos funkcijos, bus įsteigtas komitetas, ir vėl bus teikiamos šio Statuto pataisos. Todėl manau, kad yra per ankstyva. Nėra kur labai skubėti ir reikėtų palaukti, kol Vyriausybė gal apsispręs. Nebent Vyriausybė persigalvotų, iš tikro taupytų biudžeto lėšas ir atsisakytų steigti dar vieną papildomą ministeriją. Tokiu atveju gal ir būtų galima tvirtinti šį biudžetą. Tai viena pastaba.

Antras dalykas. Vis dėlto nenorėčiau pritarti 188 straipsnio 2 daliai, kur siūloma opozicijai sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių nuo dviejų… ne mažiau dviejų arba trijų esančių iki vieno arba dviejų. Kodėl? Manau, kad visada reikia pradėti taupyti nuo savęs. Šiuo metu valdančioji dauguma turi Seimo Pirmininką ir išnaudojo visas galimybes, pasiėmė tiek, kiek dabar pagal galiojantį Statutą priklauso Seimo Pirmininko pavaduotojų, t. y. keturis Seimo Pirmininko pavaduotojus. Aš manau, tikrai yra perteklius. Reikėtų pirmiausia pakeisti Seimo statutą taip, kad Seimo dauguma rodytų pavyzdį ir, pavyzdžiui, pasiliktų ne daugiau kaip du pavaduotojus ir tokiu atveju duotų bent vieną opozicijai. Tai būtų demokratiška, tai būtų suprantama ir būtų logiška. Bet visada nori taupyti kieno nors kito sąskaita, tik ne savo sąskaita.

Lygiai taip, kaip ir Vyriausybės programoje. Aiškiai numatyta, kad taupoma tik pensininkų sąskaita, patentininkų sąskaita, bet jokiu būdu ne tų žmonių, kurie gauna po 100 tūkst., 50 tūkst. atlyginimus. Apie tai Vyriausybės programoje nė žodžiu neužsiminta, kad mes sureguliuosime taip valstybinio sektoriaus darbo užmokestį, kad nė vienas valstybės tarnautojas, dirbdamas arba valstybės tarnyboje, arba kitoje įmonėje, kur valstybė turi daugiau kaip 50 % akcijų, negalės gauti didesnio atlyginimo negu ministras. Ne, dabar puikiai žinome, kokius atlyginimus gauna net ir ligoninių gydytojai, institutų, universitetų rektoriai – po 50, 60 tūkst., ir tai visiškai nė motais valdančiajai daugumai. Todėl manau, reikia pradėti nuo savęs. Tai bus etiška, supras žmonės ir opozicija tokius sprendimus palaikys. Todėl aš kviečiu neskubėti ir prašau Seimo daugumos nepalaikyti šių įstatymo pataisų.

Ir dar vienas momentas. Lygiai taip pat ir su Europos reikalų komitetu. Šiuo metu Europos reikalų komitete taip pat yra net penki pirmininko pavaduotojai. Kam jų tiek reikia? Aš manau, iš tikro yra perteklius, išpūstas biurokratinis aparatas. Manau, užtektų dviejų. Taigi reikėtų iš esmės peržiūrėti Statutą, atkreipti dėmesį į mano išsakytas pastabas ir balsuoti už šio Statuto priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju diskusijoje dalyvavusiam P. Gražuliui. Diskusijoje kviečiamas dalyvauti kolega Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti kolegoms, kurie pritaria siūlymams nekeisti Statuto kai kurių straipsnių ir neperduoti, kaip tai yra Europoje, kokia yra europinė praktika, darbo politikos klausimų svarstymo iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto Ekonomikos komitetui. Aš manau, kad tuo mano kalba galėtų būti baigta, tačiau antradienį svarsčius Vyriausybės programą vis tiek šios nuostatos išlieka Vyriausybės programoje. Todėl leisiu atimti dar kokias 1–2 min. ir priminti kolegoms, kad tokia tvarka, kokia šiandien yra Lietuvoje, yra 25 Europos Sąjungos valstybėse. Yra Tarptautinė darbo organizacija, į kurią važiuoja kiekvienais metais (į pasitarimą trišaliu principu) vyriausybės, kurioms atstovauja socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, profsąjungos ir darbdavių organizacijos. Europos Parlamente nėra Darbo ir verslo komiteto, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Europos Komisijoje lygiai taip pat ši sritis kuruojama.

Todėl siūlymas daryti kitaip, negu yra Europoje, manau, pridarytų papildomų bėdų, nes darbo teisė charakterizuojama kaip teisės šaka, kuri gina ir saugo darbuotojus pirmiausia. Ir vargu ar verslo santykius reglamentuojančioje ministerijoje atsirastų tiek specialistų ir toks noras, koks jau per tuos 19 metų yra pasiektas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Todėl ir buvo mano siūlymas, kad sutikime, nes nuostata yra daugiau remti šeimą, pradėkime nuo šeimos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, ir nekeiskime tų dalykų, nes kartu iškiltų ir papildomas klausimas dėl Europos socialinio fondo panaudojimo. Jau prasidėjo projektų teikimas, prasidėjo šių lėšų panaudojimas. Noras keisti sukeltų papildomų problemų, mes negalėtume pasinaudoti ir europiniais pinigais, o situacija, patys kalbame, yra įtempta ir vis daugiau žmonių šiandien netenka darbo, ir juos reikia permokyti, kad surastų naują darbą, paskatinti juos ieškoti to darbo.

Todėl tikiuosi, kad tokie 15-osios Vyriausybės pasiūlymai, kurie buvo priimti antradienį, gali likti, o būtų dar geriau, kad jie nebūtų vykdomi. Aš kalbu būtent apie norą darbo politikos srities reguliavimą atiduoti į verslo sritį. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A. Sysui. Į tribūną kviečiu kalbėti diskusijoje kolegą Seimo narį E. Klumbį. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos Tautos atstovai, svarstant Statutą aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tris blokus, kuriuos yra siūloma keisti šiame Statute. Pirmasis yra susijęs su Informacinės plėtros komitetu. Jeigu imtume tai, kas buvo anksčiau, tai Informacinės visuomenės plėtros komitetas, jeigu taip galima pasakyti, užsiėmė minkštąja dalimi, t. y. žiniomis, jų plėtra mūsų visuomenei. Dabar pagal šią logiką komitetui yra perduodama kietoji dalis, t. y. transportas, logistika. Aš manau, kad pagal visą logiką šie dalykai: transportas, logistika, ryšiai, yra ekonomikos dalis. Nors pats esu šiame komitete, galiu pasakyti, tai yra suprantamas sprendimas. Tai yra sprendimas, turbūt susijęs su tuo, kad susiekimo ministru tapo Liberalų sąjūdžio atstovas, o komiteto pirmininku irgi yra Liberalų sąjūdžio atstovas, plius abu vadovai atstovauja Klaipėdai. Manau, kad čia yra būtent Klaipėdos interesas padaryti tokį žingsnį. Taigi aš nepritariu ir siūlyčiau jums taip pat šiam sprendimui nepritarti.

Antras blokas yra susijęs su parlamentinėmis grupėmis. Taip, pripažįstu, kad buvo atsitokėta ir buvo atsisakyta politinės cenzūros kuriant šias grupes. Labai gerai, kad liko ta nuostata, kad politinės parlamentinės grupės ryšiams su kitų valstybių parlamentais kyla iš apačios, Seimo narių iniciatyva. Tačiau iš tikrųjų nesiūloma išspręsti tos situacijos, su kuria mes pirmą kartą realiai susidūrėme šiame Seime, kai atsiranda skirtingų konkuruojančių politinių grupių parlamente iniciatyva kurti parlamentinę draugystės grupę su viena ir ta pačia užsienio valstybe. Pavyzdžiui, kaip buvo su Ukraina. Atsirado socdemų iniciatyva ir konservatorių irgi tokia pat iniciatyva. Manau, Statute reikia numatyti mechanizmą, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama, galbūt atsiras ir trečia iniciatyvinė grupė. Todėl Seimo vadovybė turi imtis iniciatyvos, kai yra tokios konkurencinės iniciatyvos, tokių grupių steigiamąjį susirinkimą imti į savo rankas ir vadovauti, kad nebūtų nesusipratimų. Atvirai sakant, gėda, kai tu matai tas iniciatyvas: kas pirmas nuneša popierių, užregistruoja ir sako, kad yra tos grupės iniciatorius.

Ir trečias blokas yra tai, ką minėjo mano kolega P. Gražulis, t. y. dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų. Gerbiamieji kolegos, jūs, konservatoriai, imatės tos iniciatyvos. Praeitame Seime buvo šeši pavaduotojai, ir jūs turėjote savo žmogų, nebuvo jokių problemų. Jeigu dabar jūs šį žingsnį mažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių inicijuojate dėl to, kad reikia taupyti, tai siūlyčiau pradėti nuo savęs ir sumažinti valdančiųjų Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių. Aš sakiau aname Seime ir sakau šiame, kad yra tikrai absurdas, jog yra šeši Seimo Pirmininko pavaduotojai. Tai yra iš tikrųjų prabanga ir visais aspektais lėšų švaistymas. Susitarkime, trys ar keturi, kad tai būtų solidu, o ne pradėti nuo to, kad mažiname vieną Seimo Pirmininko pavaduotoją nuo opozicijos. Tai yra negarbinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kalbėti diskusijoje pageidaujančių Seimo narių daugiau nėra. Mes turėtume svarstyti pastraipsniui, apsispręsti dėl pagrindinio komiteto siūlymų ir išspręsti tuos, kuriems pagrindinis komitetas nepritaria.

Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Seimo narį kolegą S. Šedbarą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip matote…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dabar pateiksiu tas pastabas, kurios yra, jūs pakomentuosite, kokia komiteto nuomonė, ar pritaria, ar nepritaria, ir pranešėjai patys pasakys dėl tų pataisų.

1 straipsniui yra gauta Seimo nario J. Šimėno pataisa. Pateikė naujesnį straipsnį, naujesnę pataisą, kuriai komitetas yra pritaręs.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ankstesnei pataisai nepritarė, bet yra naujesnė pataisa. Man atrodo, kad kolega J. Šimėnas sutinka su šia pataisa, ji jau yra įdėta į 2 straipsnį ir čia ginčų turbūt nekyla.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu komitetas pritaria naujesnei pataisai, manau, mums balsuoti nereikia. Noriu informuoti, kad buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, buvo atkreiptas dėmesys, kad turi būti išspręstas numeracijos klausimas. Komitetas tai pastabai pritarė. Noriu informuoti, kad mes į tai po svarstymo atsižvelgsime.

Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės L. Graužinienės pataisa. Prašom Seimo narę pateikti savo pataisą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pataisa gimė iš ketverių metų darbo patirties. Galbūt Statuto pataisa buvo nevisiškai aiškiai ir tiksliai suformuluota, tačiau norėčiau paaiškinti Seimo nariams, kad Audito komitetas nenori jokių išskirtinių teisių ar sąlygų. Audito komitetas, dirbdamas ketverius metus, daugybę kartų susidūrė su ta problema, kad parlamente tikrai labai vangiai vykdoma parlamentinė įstatymų lydimųjų teisės aktų kontrolė. Valstybės kontrolė atlikdama auditus dažnai pastebi šią problemą. Mes norėjome ir buvo susitarta, kad Valstybės kontrolė informuos apie sistemines klaidas, ir Audito komitetas turėtų galimybę perduoti tiems komitetams, kurie yra specializuoti toje srityje, kad atkreiptų dėmesį į šią problemą. Problema yra labai aštri, gal ne visose srityse, bet kai kuriose tikrai, kas nurodoma įstatymuose, dažnai neįvykdoma arba lydimieji teisės aktai dažnai prieštarauja mūsų priimtam įstatymui. Taigi siūlau palaikyti. Manau, tai yra bendras mūsų darbas. Mes turime dirbti bendrai, nepaisydami to, kuris komitetas pagal ką kam atrodys viršesnis.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pasakys komiteto nuomonę.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas buvo labai atidžiai išstudijuotas, buvo karštai diskutuota ir vieningai sutarta nepritarti. Argumentai yra išvadoje, tačiau trumpai pasakysiu, kad komiteto nariai, balsuodami dėl šio pasiūlymo, įžvelgė tam tikrą vieno komiteto funkcijų iškėlimą virš kitų komitetų, nes vienas komitetas tam tikroje srityje koordinuoja kitų komitetų veiklą. Audito komitetui niekas netrukdo teikti savo išvadas pagal specializaciją kitiems komitetams, kurie privalo atitinkamai reaguoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Mes turime apsispręsti dėl šios pataisos balsuodami. Dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Prieš – Seimo narys P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš iš Seimo tribūnos jau išsakiau savo poziciją, kodėl negaliu pritarti šiam įstatymui. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl kolegės L. Graužinienės pasiūlymo.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso. Aišku. Gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs negalite, nes jūs esate pataisos iniciatorė. Daugiau nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas už šį pasiūlymą, kuris pateiktas kolegės L. Graužinienės? Primenu, kad šiam pasiūlymui pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl kolegės L. Graužinienės pasiūlymo, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai, balsavo 93. Už – 29, prieš – 36, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.

3 straipsniui yra gauti šeši pasiūlymai. Audito komiteto pasiūlymas, kuriuo siūloma palikti galiojančią 60 straipsnio 1 punkto redakciją. Komitetas iš dalies pritarė šiam pasiūlymui. Ar norėtų kalbėti Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė? Prašom. Dėl 3 straipsniui jūsų komiteto teikiamo pasiūlymo palikti Statuto 60 straipsnio 1 punkto redakciją galiojančią.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, Audito komiteto buvo pasiūlyta palikti galiojančią nuostatą.

PIRMININKAS. Prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pateikti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl šio pasiūlymo Audito komitetas… atsiprašau, Audito komiteto pasiūlymui buvo pritarta tiktai iš dalies. Dėl darbo santykių reglamentavimo srities palikimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui buvo pritarta. O toliau projektas buvo papildytas, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto siūlomą formuluotę. Tokia yra mūsų išvada. Na, ir kai kurios redakcinės pastabos.

PIRMININKAS. Aš dar norėčiau paklausti Audito komiteto pirmininkės ponios L.Graužinienės, gal jūs vis dėlto sutinkate su ta formuluote, kurią yra pateikęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir gal mes galėtume apsieiti be balsavimo?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, aš dalyvavau komiteto posėdyje, ir mes tikrai sutinkame, nes tai yra…

PIRMININKAS. Supratau, dėkoju. Vadinasi, šios pataisos mes nebalsuosime. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario kolegos A. Syso. Prašom pateikti šį pasiūlymą. Pasiūlymas pakeisti 60 straipsnio 1 punktą atitinkamai jį išdėstant. Prašom jį pateikti.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas buvo palikti pagal galiojančią tvarką, kuri ir šiandien yra Statute, o ne taip, kaip siūlė kolega J. Razma, kuris siūlė išbraukti darbo sritį ir dar kai kuriuos punktus, susijusius su tuo. Todėl aš dėkoju, kad komitetas pritaria tokiems siūlymams. Ir mes priėmėm 43 straipsnį, noriu priminti, kuriame jau yra įtvirtintos komiteto funkcijos.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas pritarė iš dalies, tai aš norėčiau paklausti, gal jūs ir nebereikalaujate toliau svarstyti?

A. SYSAS (LSDPF). Aš sutinku, sutinku, taip.

PIRMININKAS. Sutinkate, taip? Tuomet nereikia toliau svarstyti ir kalbėti dėl šios pataisos. Kitas pasiūlymas – Seimo nario kolegos D. Budrio. Prašom pateikti savo pasiūlymą.

D. BUDRYS (TPPF). Mes siūlome palikti seną redakciją.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūsų buvo pasiūlyta 60 straipsnio 1 punktą atitinkamai išdėstyti. Tai į esamą redakciją jūs siūlėte įrašyti papildomą tekstą po žodžių „valstybinio reguliavimo energetikos (elektros energetikos, centralizuoto šilumos tiekimo, naftos, gamtinių dujų ir tt.)“ ir papildomai prie transporto, oro, vandens geležinkelių ir kelių saugaus eismo transporto infrastruktūros… Žodžiu, jūs pasiūlėte redakcinių, aiškinančių, detalizuojančių pataisų. Jūs palaikote savo pasiūlymą, ar jus tenkina komiteto dabar išdėstyta redakcija? Gal galėtumėte iš karto pasakyti?

D. BUDRYS (TPPF). Kadangi mes turime kitą pasiūlymą, šitą norime atsiimti.

PIRMININKAS. Šitą jūs atsiimate?

D. BUDRYS (TPPF). Taip.

PIRMININKAS. Supratau, dėkoju. Tuomet pereiname prie kito pasiūlymo, jis buvo pateiktas Ekonomikos komiteto. Tai 60 straipsnio 1 punktą vėlgi siūloma atitinkamai išdėstyti. Kas Ekonomikos komiteto vardu pateiks šį pasiūlymą? Kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, man atrodo, pasiūlė tai, kam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kad visus susijusius klausimus Susisiekimo ministerijos palikti, kaip buvo 16 metų, Ekonomikos komiteto kompetencijai. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kiek aš žinau, padarė vieną redakcinę pataisą, vietoj kablelio įrašė žodį „ir“. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti, nes nelogiška atplėšti ūkio infrastruktūrą į atskirą dalinį, paliekant pliką ūkį, kuris yra privatus, ir nebėra ką per daug reguliuoti. Su tuo, kas buvo 16 metų, su šiuo kompleksu, Ekonomikos komitetas sėkmingai tvarkėsi. Galiu pasakyti, kad ten liko labai daug žmonių, kurie po daugelį kadencijų dirba Ekonomikos komitete. Manau, komitetas kompetentingas spręsti tuos klausimus, kuriuos sprendė 16 metų. Todėl esu dėkingas Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris pritarė mūsų pasiūlymui.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad jūs nereikalaujate balsuoti ir pritariate tam pakeitimui, kuris, iš dalies pritariant Ekonomikos komiteto pastabai, yra suredaguotas, ir dabartinė straipsnio redakcija jums tinka, tenkina. Pirmosios… Mes kalbam dabar apie 60 straipsnio 1 punktą. Kol kas. Tai kaip tik tą, ką kolega J.Veselka ir pristatė. Kolega J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Dabar mes svarstom pagal anksčiau pateiktą išvadą. Kolega J. Veselka kalbėjo apie vakarykštį komiteto posėdžio svarstymą dėl papildomo Seimo narių grupės siūlymo, už kurį jis dėkoja komitetui, kad komitetas pritaria. Matot, šioje išvadoje yra visai kitoks sprendimas. Tai aš norėčiau pasitarti, posėdžio pirmininke, kaip dabar darysim. Ar po to dar turėtume balsuoti papildomai už tą siūlymą, nes šioje išvadoje tam siūlymui nepritarta, kaip matote? Aš galiu informuoti, kad tris kartus buvo balsuojama dėl tų išvadų. Vieną kartą viename posėdyje buvo pritarta Ekonomikos komiteto siūlymui, antrame posėdyje buvo pritarta IVPK siūlymui ir trečią kartą vakar papildomai dar kartą buvo balsuojama dėl Seimo narių grupės, kur vėl grąžinta Ekonomikos komitetui transporto sritis.

PIRMININKAS. Prašyčiau šio komiteto pirmininką pakomentuoti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolega J.Sabatauskas yra teisus. Kai buvo rengiama išvada, kurią gerbiamieji Seimo nariai turi, ir trečias projektas, kurį taip pat Seimo nariai turi ir dabar svarsto, pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuostata buvo tokia, kad transporto ir logistikos klausimai yra perduodami Informacinės visuomenės (kol dabar dar taip vadinasi) komitetui. Vakar buvo gautas pasiūlymas, Seimo narių grupės pasiūlymas, jis buvo komitete apsvarstytas, ir komitete daugumą surinko kitas pasiūlymas – transporto ir logistikos reikalus perduoti Ekonomikos komitetui. Tačiau šis pasiūlymas pagal procedūrą buvo pavėluotas, ir Seimo nariams dabar yra pateikta svarstyti redakcija, už kurią balsuota anksčiau. Priėmimo stadijoje dėl šito bus galima balsuoti, bet dabar yra pateikta prieš tai buvusio balsavimo redakcija.

PIRMININKAS. Ar kolega J.Sabatauskas suprato, kad… Dar J. Veselka pageidauja.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nesuprantu – kažkokią atgyveną svarstom. Yra patobulintas projektas, kur mūsų pasiūlymams pritarta. Vakar pats buvau, girdėjau, mačiau, kaip balsavo 5 už, 2 susilaikė tiktai. Ir dabar duodam kažkokią atgyveną. Tai ką mes svarstom dabar? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš galiu paaiškinti, jeigu dar komiteto pirmininkas jums neteisingai arba jūs nesupratot paaiškinimo…

J. VESELKA (TTF). Supratau…

PIRMININKAS. Kas buvo vakar sprendžiama Teisės ir teisėtvarkos komitete? Buvo svarstomos pateiktos pataisos, bet jos šiandien negali būti svarstomos, nes pateiktos nesilaikant Seimo statuto nustatytų terminų. Jos buvo apsvarstytos ir buvo nepritarta toms pataisoms, kas palieka status quo, kitaip tariant, tenkina jus ir Ekonomikos komitetą, tą, ką ankstesnės jūsų pataisos ir siūlė – sugrąžinti kompetenciją Ekonomikos komitetui, tačiau priėmimo stadijoje bus grįžta, ar pritarti Seime toms pataisoms priėmimo stadijoje, ar palikti vakarykštį komiteto sprendimą, koks yra suformuluotas, t. y. nepritarti pasiūlymui.

Gerbiamasis Veselka, šiuo atveju mes svarstome ankstesnę išvadą. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi popiet sueis tos reikalingos valandos, prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio (popietinio posėdžio) ir popietiniame posėdyje priimsime tikrą, natūralų variantą, o ne atgyveną. Todėl siūlau frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kito posėdžio, ir popiet, suėjus terminui, visos procedūros bus išlaikytos, priimsime patį naujausią projektą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju daryti pertrauką aš nematau pagrindo, nes jeigu mes darysime pertraukas tik dėl to, kad kažkas vėluoja ir Statuto nustatyta tvarka laiku neįregistruoja pataisų, tai prie įstatymų projektų dirbsime po pusę metų.

Noriu pasakyti, kad priėmimo stadijoje bus galimybė balsuoti dėl visų įregistruotų pataisų, bus galima apsispręsti priėmimo stadijoje. Šiandien svarstymo stadijoje, nes turime dar labai daug pataisų, negalime daryti viso projekto svarstymo pertraukos ir taip pat negalime daryti atskirai dėl vieno straipsnio. Mes svarstome visą projektą, svarstome pagrindinio komiteto išvadą ir tam tikras pataisas, pasiūlymus. Atskiro pasiūlymo svarstymo pertraukos negali būti daromos, o dėl viso projekto, gerbiamieji kolegos, aš prašau nesiūlyti tokių procedūrinių pertraukų, nes mes, neapsvarstę kitų pataisų, labai ilgai svarstysime.

Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad frakcija turi teisę, frakcija paprašė daryti pertrauką. Kolega V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, frakcijų pateikti reikalavimai, jeigu jie teisėti, jie nekomentuojami, tiesiog siūloma dėl jų balsuoti. Frakcijos turi teisę.

Kitas klausimas. Pritarčiau, kad nereikėtų stabdyti, juo labiau kad susidūrėme tik su vienu straipsniu. Komiteto pirmininkas, esantis tribūnoje, turi teisę pats paprašyti, kad šis punktas būtų atidėtas vėlesniam laikui, nes šiandien vis tiek viso Statuto nepriimsime ir visko iki galo nepavyks padaryti. Šiuo atveju arba mes frakcijos reikalavimu balsuojame, ar bus pertrauka, arba komiteto pirmininkas gali atsižvelgti, kad pateikta redakcija yra tobulesnė, ir paprašyti šį straipsnį atidėti, kol bus priimti visi kiti straipsniai.

PIRMININKAS. Dabar ne priėmimo stadija, kolega Andriukaiti. Mes svarstome visą įstatymo projektą, t. y. pateiktą komiteto išvadą. Aš noriu, kad labai aiškiai suprastumėte, ar jūs prašote, norėčiau, kad būtų suformuluota frakcijos vardu, jeigu yra toks formulavimas, viso įstatymo svarstymo pertraukos. Vadinasi, toliau nesvarstysime nė vienos pataisos, nes procedūriškai negalima daryti pertraukos dėl vieno straipsnio. Tokios procedūros nėra.

Dar noriu priminti, kad pagal Seimo statutą netgi po pertraukos svarstymo stadijoje vėliau pateiktos pataisos, kurios šiandien, dabar, negali būti svarstomos, taip pat negalės būti svarstomos, nes projekto svarstymas prasidėjo tuo laiku, ir iki to laiko, prieš 48 val., iki 10.20 val., kai mes pradėjome svarstyti projektą, nebuvo laiku įregistruotos pataisos, ir jos negali būti svarstomos ar iki pertraukos, ar po pertraukos, jeigu tai bus svarstymo stadija.

Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu į tai atkreipti dėmesį ir prašau kolegų galbūt atsiimti siūlymą dėl balsavimo dėl pertraukos. Ar galiu suprasti, kad pasiūlymas yra atsiimamas, ir mes toliau tęsime viso projekto svarstymą?

Gerbiamasis J. Veselka nori kalbėti.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, skaudama širdimi atsiimu prašymą dėl pertraukos, nes, manau, per priėmimo procedūras tie logiški pasiūlymai bus priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju už supratimą. Jūsų, Ekonomikos komiteto, yra dvi pataisos: viena pataisa apie tai, ką mes kalbėjome – transportas, logistika, investicijos; kita pataisa buvo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės papildymas kaip komiteto kompetencijos srities. Pirmąją jūs atsiimate. Gal mes galime apsispręsti dėl antrojo Ekonomikos komiteto siūlymo, nors jis yra susijęs, ten taip pat Susisiekimo ir Ūkio ministerijos. Tiesiogiai įrašyta Susisiekimo ministerija.

J. VESELKA (TTF). Kiek žinau, Audito komitetas nori tos tarnybos kompetenciją perimti, bet iki šiol buvo Ekonomikos komitete. Gal balsuodami ir apsispręskime.

PIRMININKAS. Gerai. Pereiname prie pataisos. Kolega J. Veselka jau pateikė. Mes galėtume šiuo atveju išklausyti komiteto nuomonę. Kadangi komiteto buvo pritarta iš dalies, gal kolega S. Šedbaras galėtų pakomentuoti šią pataisą, tuomet apsispręstume balsuodami.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Argumentai tokie, kad… Pritarta, teisingai pasakyta, iš dalies. Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlymą, nepritarta Ekonomikos komitetui priskirti klausimus, susijusius su Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos sritimi. Buvo pritarta tik siūlymui dėl Susisiekimo ministerijos. Tai reikėtų apsispręsti balsuojant.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes turime apsispręsti dėl šios pataisos. Pagrindinis komitetas pritarė pataisai iš dalies. Mes turėtume balsuodami apsispręsti konkrečiai dėl Ekonomikos komiteto šios pataisos. Kas balsuoja už, pritaria Ekonomikos komiteto pasiūlymui, kas balsuoja prieš ar susilaiko, iš esmės siūlo palikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotą redakciją, kuria iš dalies šiai pataisai pritarta.

Dėl balsavimo motyvų. V. P. Andriukaitis nori palaikyti komiteto poziciją ar pataisą? Tada kolega A. Butkevičius. Aš suprantu, ne dėl šios pataisos.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, posėdžio pirmininke, norėčiau kalbėti dėl J. Veselkos išdėstytos minties, kad transporto sektorius būtų paliktas Ekonomikos ministerijai, pasakyti keletą motyvų.

Vis dėlto šiuo metu transporto sektorius Lietuvoje vaidina vieną pagrindinių vaidmenų sukuriant bendrąjį vidaus produktą. Jis sukuria apie 13 % bendrojo vidaus produkto. O Europos Sąjungos valstybėse svyruoja nuo 5 iki 6 %. Aš manau, tai yra vienas pagrindinių sektorių, darantis įtaką ekonomikos augimui. Manau, šiuo metu reforma būtų (…).

PIRMININKAS. Jūs kalbėjote iš esmės ir tai nesikerta su Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluota redakcija, toje dalyje tikrai nesikerta su šia redakcija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šioje srityje ir pritarė Ekonomikos komiteto siūlymui. Mes turime apsispręsti dėl Viešųjų pirkimų tarnybos, tam komitetas nepritarė savo redakcijoje.

Kolegos, pereiname prie balsavimo. Kas balsuoja už, palaiko Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ir atitinkamai visa pataisa, taip kaip siūlo Ekonomikos komitetas, būtų suformuluota pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kas nepalaiko to pasiūlymo, balsuoja už pagrindinio komiteto, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, formuluotę taip, kaip yra, iš dalies pritariant Ekonomikos komitetui, suformuluota nauja 60 straipsnio 1 punkto redakcija. Prašom balsuoti. Balsavimas ne alternatyvus. Šiuo atveju skaičiuojami visi balsai tiek už, tiek prieš, tiek susilaikę.

Užsiregistravo 98, balsavo 97, pritarė Ekonomikos komiteto redakcijai 64, prieš – 12, susilaikė 21. Šiuo atveju po svarstymo yra pritarta Ekonomikos komiteto suformuluotoms 60 straipsnio 7 ir 8 punktų redakcijoms. Prašau gerbiamąjį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką atkreipti dėmesį į šį balsavimą. Kadangi viena minėta pataisa buvo įregistruota netinkamu laiku, ji dabar nebus svarstoma ir pereisime, grįšime prie jos priėmimo stadijoje.

Pereiname prie 45 straipsnio, kur yra 61¹ straipsnio pakeitimas. Taip pat yra gauta pataisų. Pagrindinės pataisos yra Ekonomikos komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto.

Pradedame nuo Ekonomikos komiteto pataisos, kurioje yra siūloma pakeisti 61¹ straipsnio 1 punktą jį atitinkamai išdėstant. Prašyčiau turbūt kolegą J. Veselką pateikti Ekonomikos komiteto pataisą. Čia yra pataisa dėl papildymo pašto, telekomunikacijų, naujųjų inovacinių technologijų bei informacinių ir žinių visuomenės plėtros klausimais. Šiais tekstais papildoma esama redakcija. Prašom pateikti.

J. VESELKA (TTF). Mes siūlome Informacinės visuomenės komitetą, kuris buvo… perduoti inovacijas, ryšius, paštą, tas sritis, kurios iš tikrųjų labai susijusios su žinių visuomene. Tai labai didelė veiklos rūšis, nes visą inovacijų valdymą perduodame žinioms, kas ir yra susiję. Taip pat paštą ir telekomunikacijas. Todėl prašyčiau mūsų pasiūlymams pritarti praplečiant šio komiteto veiklos sritis.

PIRMININKAS. Prašau pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies. Iš principo pritarė, tik ten buvo tam tikri daugiau neesminiai, procedūriniai, galbūt teksto pataisymai.

J. VESELKA (TTF). Tai nereikia balsuoti.

PIRMININKAS. Gal Ekonomikos komiteto pozicija yra pasikeitusi, gal jūs nereikalaujate balsuoti?

J. VESELKA (TTF). Taip, iš esmės yra pritarta visiems tiems dalykams, todėl mes nereikalaujame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi pereiname prie kitos pataisos, kurią siūlė Ekonomikos komitetas, – pakeisti 61¹ straipsnio 2 punktą išdėstant jį atitinkamai. Ten yra papildoma žodžiais „pašto ir telekomunikacijų politikos.“ Apie tą patį kalbama ir pasiūlyme, čia mes sujunkime ir 4 punkto keitimą, tie patys keitimai yra siūlomi. Ir penktasis pasiūlymas, t. y. kitas pasiūlymas, kur yra 61¹ straipsnio 5 punktas, taip pat yra analogiški pasiūlymai, galbūt šiek tiek kitame kontekste, bet komitetas jiems visiems nepritarė. Prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto… Atsiprašau, dar kolega J. Veselka pateiks.

J. VESELKA (TTF). Man neaišku, kodėl nepritarė, nes ką tik sutarėme, kad visas šias funkcijas perdavėme Informatikos komitetui, ten toliau tik detalizuojama yra. Tai kaip čia galima nepritarti, pritarus čia? Visur kitur logiška, yra viena logika.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom pakomentuoti, nes buvo pirmajam pasiūlymui pritarta iš dalies, toliau dėl kitų punktų keitimo komiteto buvo nepritarta. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia esmė yra ne paštas, telekomunikacijas, dėl ko buvo pritarta, tačiau jeigu matote, tai kaip tik ir buvo susiję klausimai su transporto išbraukimu. Todėl argumentai yra tokie, kad komitetas buvo pritaręs išvadoje, kurią svarstome, Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymui, todėl mes nepritarėme Ekonomikos komiteto siūlymui, apie ką jau pirmai buvo kalbėta. Tie nauji pasiūlymai yra įregistruoti ir svarstyti jau pavėluotai.

PIRMININKAS. Tai ką pagrindinis komitetas šiuo atveju siūlytų? Jūs laikotės tos pozicijos, kad reikia balsuoti, ar?..

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, šioje situacijoje iš tiesų mūsų išvada yra ta, kad transporto, logistikos klausimai yra atsidūrę Informacinės visuomenės plėtros dispozicijoje, šiandien mes kaip tik dėl to ir svarstome. Svarstymas vyksta dėl to. O Ekonomikos komiteto buvo siūlymas išbraukti šį žodį „transporto“.

PIRMININKAS. Supratau. Dabar mes dar svarstome senesnę išvadą, tai šiuo atveju mes turime balsuoti ir apsispręsti dėl transporto. Su paštu ir telekomunikacijomis viskas yra aišku, iš dalies tam yra pritarta, o dėl transporto nebuvo komiteto sutikimo. Tai šiuo atveju Ekonomikos komitetas turi savo pasiūlymus, prašau atkreipti visų dėmesį į žodį „transporto“, kuris yra Ekonomikos komiteto pasiūlyme, kad jis liktų Ekonomikos komiteto kompetencijoje. Tas, kas balsuoja už Ekonomikos komiteto siūlomas pataisas, pritaria tai pozicijai, kas balsuoja prieš, pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto suredaguotam tekstui, pagal kurį yra ši kompetencija priskirta Informacinės visuomenės ir plėtros komitetui. Kolega V. Grubliauskas. Prašom.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Jeigu aš teisingai supratau, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pateikęs savo išvadą. Ji yra ta, kurią mes matome. Ji prieštarauja Ekonomikos komiteto išvadai. Ar mes turime balsuoti? Šiuo atveju noriu pasitikslinti. Turime balsuoti.

PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas reikalauja balsuoti. Mes privalome balsuoti, apsispęsti dėl šios pataisos. Kolega A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Mes, rodos, perbėgome per straipsnius ir liko tik balsavimas dėl ginčytinų klausimų, manyčiau, kad vis dėlto apsispręsti reikėtų šiek tiek laiko. Tą galėtume padaryti iš karto po pietų, pradėję kaip popietinės darbotvarkės pirmąjį klausimą. Apsispręsti šiek tiek laiko iš tikrųjų reikėtų, aš pritariu tam, kas buvo pasakyta kolegos J. Veselkos, ką jis apgailestaudamas atsiėmė. Vis dėlto frakcijos vardu mes manome, kad verta padaryti pertrauką iki popietinio posėdžio. Dėkoju.

PIRMININKAS. Aš dar kartą norėčiau kolegai pasakyti, kad mes neapsvarstėme pastraipsniui, čia nėra svarstymas pastraipsniui, mes svarstome pataisas. Ir tų pasiūlymų…

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu…

PIRMININKAS. …mes negalime buvusių pasiūlymų svarstyti ir po pertraukos. Aš siūlyčiau baigti visų pasiūlymų svarstymą, tuomet kitoje stadijoje apsispręsti dėl tų pasiūlymų, kurie reikalauja apsisprendimo. Kolega J. Veselka atsiėmė savo pasiūlymą dėl pertraukos. Aš prašau jūsų dabar kol kas…

A. ENDZINAS (LSF). Pirmininke, neturiu galimybės, tai yra frakcijos pasiūlymas.

PIRMININKAS. Mes turėtume baigti balsuoti dėl Ekonomikos komiteto pataisos. Dėl vedimo tvarkos nepriimami pasiūlymai. Gerbiamieji kolegos, motyvus galite išsakyti. Vienas – už, vienas – prieš. Kolega J.Veselka nori kalbėti už.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą pasakyti paprastą dalyką. Gerbiamieji valdantieji, na, nedarykite įvairių negerų žaidimų, kurių reikia dėl valdybos valdymo naudos. Dar kartą – šešiolika metų Ekonomikos komitetas užsiėmė tais klausimais. Dėl tų klausimų jokių pretenzijų niekada niekam nebuvo. Ekonomikos komitete daugiau kaip pusė narių, kurie po dvi tris kadencijas dirba šiame komitete. Jie šiuos klausimus žino kaip nuluptus. Ir štai atsirado komitetas, kuris nori iš minkšto paimti kietą. Gerbiamieji, aš dar kartą siūlau balsuoti už Ekonomikos komiteto pasiūlymus, kad nekeistume ten, kur buvo profesionaliai tvarkomasi, kur yra visos žinios, sukaupta patirtis. Todėl prašau balsuoti už Ekonomikos komiteto pasiūlymą.

PIRMININKAS. V. Grubliauskas.

J. VESELKA (TTF). Viskas, kas susiję su paštu, su informatika, jau nusprendėme, perdavėme Informacinės visuomenės plėtros komitetui.

PIRMININKAS. V. Grubliauskas nori išsakyti motyvus prieš. Prašom.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Aš sutinku, kad 16 metų patirtis yra gana rimtas ir svarus argumentas. Ne visai sutinku su Juliaus suvokimu, kas yra minkšta ir kas yra kieta. Per 16 metų situacija labai pasikeitė. Kita vertus, jūsų dosnumas tikrai kelia susižavėjimą, bet norėčiau priminti, kad tuos dalykus, kuriuos taip dosniai žarstote, kaip jūs sakote, į kažkokį susikūrusį komitetą, kuris jau veikia ne pirmus metus, paštas ir komunikacijos, apie ką jūs kalbate, ir taip buvo to komiteto kuravimo sritis, gerbiamasis Juliau, tiesiog priminčiau jums. Kitas dalykas, 16 metų iš tiesų yra daug, patirtis yra neginčytina, tačiau manyčiau, kad labai nekorektiška lyginti komiteto narių kompetenciją. Aš sutinku, kad faktiškai visose srityse mes galime kalbėti apie tai, kad ekonomika tikrai yra vienas iš lemiamų argumentų. Tačiau, manau, jūs turėtumėte sutikti, kad, matyt, nėra srities, kurioje žinių ekonomika ir žinių visuomenė nebūtų paliesta arba šitie klausimai nebūtų sprendžiami per tą prizmę. Taigi aš nenuvertindamas nė vieno komiteto kompetencijos, bet įvertindamas kiekvieno komiteto nario, kiekvieno Seimo nario kompetenciją ir lygybę prieš Konstituciją ir įstatymą, vis dėlto manyčiau, kad politiniuose susitarimuose užfiksuota valia, kad šio komiteto (būtent pagal naują pavadinimą, ką mes kalbėsime po to) žinioje būtų visas transportas ir logistika. Tai nėra kažkoks kaprizas ar sumanymas, ar dar kažkoks, sakykim, ne visai geras dalykas. Tai yra gyvenimo iššūkiai, tai yra laikmetis, į kurį mes turime atsižvelgti. Aš sakyčiau, kelti klausimą, kad kompetencijos, patirties stoka, yra tiesiog nekorektiška kitų Seimo narių ir kitų komitetų atžvilgiu. Siūlau palaikyti pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ir balsuoti palaikant Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš pasakyti. Balsuojame dėl J. Veselkos siūlymo.

Kolega V. Andriukaitis pageidauja kalbėti dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Buvau užsirašęs kalbėti dėl motyvų už, paremiant J. Veselkos pristatytą Ekonomikos komiteto poziciją, tačiau nežinau, kodėl negavau žodžio, o gavo po manęs kalbėjęs už. Manau, kad eilė turėtų būti išlaikyta, kaip užregistruota kompiuteryje.

PIRMININKAS. Kadangi jūsų užsirašymas dėl kelių pataisų buvo tas pats, o į vieną jūs neatsiliepėte, naujo užsirašymo nebuvo, tai šiuo atveju buvo kviečiama, kas pageidauja pasisakyti, jūs neatsiliepėte, buvo leista kolegai J. Veselkai asmeniškai pasisakyti. Manau, kad yra išnaudotos statutinės galimybės kalbėti už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, daugiau nebus per šoninį mikrofoną suteiktas žodis.

Skelbiu balsavimą. Kas už – palaiko Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kas nepalaiko, palaiko pagrindinio, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, poziciją. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 87, balsavo 87 Seimo nariai: už – 48, prieš – 22, susilaikė 17. Pritarta Ekonomikos komiteto siūlymui.

Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto jeigu aš paprašiau žodžio dėl vedimo tvarkos, prašyčiau laikytis Statuto ir tą žodį suteikti.

Aš norėjau pasakyti esminį dalyką. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą svarstė tris kartus ir paskutinis sprendimas buvo – pritarti Ekonomikos komiteto nuostatai. Jūs to neleidote pasakyti ir klaidinote visus Seimo narius. Ačiū Dievui, kad Seimas vis dėlto pritarė Ekonomikos komiteto sprendimui. Reikėjo aiškiai suformuluoti paskutinį Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą. Jis nebuvo suformuluotas ir pasakytas Seimo nariams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, paskutinį kartą kartoju, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas, kuris buvo pateiktas vakar, priimtas išvadoje dėl pataisos, kuri negali būti šiandien svarstoma. Ir komiteto išvada, pritarimas šiandien tai pataisai dar negalioja. Priėmimo metu tai bus paskelbta ir tuomet Seimas priėmimo stadijoje galės apsispręsti, ar palaikyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą (vakarykštė išvada), kuri šiuo atveju sutampa su Ekonomikos komiteto pataisa, kuriai ką tiktai Seimas pritarė, ar nepalaikyti. Tai bus priėmimo metu, gerbiamasis kolega, aš tikrai viską esu atsakęs ir aiškiai išdėstęs.

Kolega A. Endzinas atsiėmė dėl pertraukos? Taip, gerai. Nesvarstom.

Svarstome kitus pasiūlymus, kurie yra pateikti, tai Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas 61¹ straipsnio 1 punktą atitinkamai išdėstyti. Kolega V. Grubliauskas. Prašom pristatyti jūsų pasiūlymą.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Taupydamas laiką ir stengdamasis jo negaišinti informuoju, kad komiteto siūlymas pakeisti pataisų teikėjo gerbiamojo J. Razmos siūlymą… Informatikos ir komunikacijų komiteto pavadinimą pakeisti Žinių visuomenės ir komunikacijų komitetu būtų visiškai logiška, jeigu būtų išlikęs visas spektras kuruojamų sričių, dėl kurių vyksta tokios diskusijos. Jeigu bus tam tikrų korektūrų, o panašu, kad linkstama į tai, tai aš beveik drįsčiau suabejoti, ar tada tikslinga būtų keisti pavadinimą, nors, aišku, jis yra išsamesnis ir šiuolaikiškesnis. Taigi siūlomas Žinių visuomenės ir komunikacijų komiteto pavadinimas yra logiškas, siūlyčiau pritarti, tuo labiau kad jam pritarė ir pagrindinis komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs tenkina pagrindinio komiteto formuluotė, kur pritarta iš dalies jūsų pasiūlymams?

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Taip.

PIRMININKAS. Tenkina. Dėkui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjo tuomet nekviečiu komentuoti. Kitas pasiūlymas. 61¹ straipsnis, 2 punktas. Ar tokia pati situacija?

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Taip, tokia pati situacija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio straipsnio 4 punktas. Taip suprantu, kad yra lygiai taip pat.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Taip, taip pat.

PIRMININKAS. Pritarta iš dalies. Ir tokia pati situacija, kaip matau, yra ir dėl 61¹ straipsnio 5 punkto, yra pritarta iš dalies jūsų pataisai.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo atveju balsuoti nereikės. Šiam straipsniui buvo pateiktos Seimo narių J. Veselkos, D. Budrio, V. Bacevičiaus, P. Žeimio, L. Kernagio, A. Nedzinsko, D. Meiželytės-Svilienės, S. Stomos, A. Stirblytės ir A. Valinsko pataisos, kurioms neišlaikyti pateikimo terminai, todėl dabar mes jų nesvarstome, bus svarstoma ir apsisprendžiama dėl jų priėmimo stadijoje. Čia yra būtent pataisos, dėl ko komiteto nuomonė buvo vakar išdėstyta.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Atsiprašau! Gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Pereiname prie 5 straipsnio svarstymo, kuriam taip pat yra gauta pataisų, pasiūlymų. Kolega Seimo narys A. Sysas galėtų pristatyti 64 straipsnio 1 punkto pataisą. Yra pasiūlymas įrašyti žodį „šeimos“. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pasakyti, kad „šeimos“ siūlė ponas J. Razma. Bet ponas J. Razma kartu siūlė išbraukti žodį „darbo“. Aš savo pasiūlymu grąžinau tą nuostatą, kuri šiandien egzistuoja Statute, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o ponas J. Razma siūlė „šeimos“. Aš neprieštaravau.

PIRMININKAS. Komitetas iš dalies yra pritaręs šiai pataisai. Gal jūs, kolega Algirdai…

A. SYSAS (LSDPF). Aš neprieštarauju, viskas gerai.

PIRMININKAS. Neprieštaraujate, tai ir pereiname prie kito siūlymo. Seimo nario P. Auštrevičiaus siūlymas. Prašom pristatyti šį pasiūlymą. Vėlgi tai pasiūlymas dėl 64 straipsnio 1 punkto. Prašom. Kolega P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Kolegos, aš teikiu šį siūlymą, nes pritariu pirmajai pasiūlytai šio punkto formuluotei, t. y. svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės, šeimos ir socialinės politikos formavimo, jeigu mes manome, kad reikia valstybės mastu, ir tai visiškai pagrįsta, kreipti dėmesį ne vien tik į socialinę politiką, bet ypatingai išskirti ir šeimos politikos reikalus. Tačiau kartu esu įsitikinęs, kad mes negalime ignoruoti ir Europos Sąjungos socialinės politikos siūlymų, praktikos, o aš tai įvardiju kaip gaires, esančių sprendimų. Todėl siūlau šią dalį po kablelio dar papildyti: atsižvelgiant į Europos Sąjungos socialinės politikos gaires. Kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu Statuto 64 straipsnio 1 dalyje yra nuoroda į Europos Sąjungos socialinės plėtros ir gyvenimo lygio kriterijus. Iš tikrųjų tai yra labai bendras nurodymas, ir aš nesu tikras, kad jie yra visiškai teisingi, nors pati kryptis, tiksliau, atspara paminint Europos Sąjungos socialinę politiką, rodo, kad iš tikrųjų Lietuva pripažįsta, kad Europos Sąjungos socialinės politikos praktika ir politika mums yra svarbi. Mes negalime plėtoti savo socialinės politikos neatsižvelgdami į bendros Europos Sąjungos rinkos reikalus. Todėl aš manau, formuluojant kitaip, vis dėlto padaryti pataisą ir paminėti Europos Sąjungos socialinės politikos gaires. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas šiai jūsų pataisai nepritarė. Prašom komiteto pirmininką pakomentuoti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė, nes mano, jog frazė „atsižvelgiant į Europos Sąjungos socialinės politikos gaires“ yra labai bendro pobūdžio. Šiaip jau tai būtų kaip ir blanketinė norma, kalbant teisine kalba. O kai kurie komiteto nariai išsakė abejonę, kad nėra tokio dokumento – Europos Sąjungos socialinės politikos gairės, todėl tampa neapibrėžta pati norma ir galbūt ateityje jos taikymas. Štai tokie būtų argumentai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Už pageidauja kalbėti kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju nėra būtinybės apibrėžti detaliai tai, ką kolega P. Auštrevičius pasiūlė. Iš tikro Europos socialinė chartija, Pagrindinių teisių chartija, Europos socialinis paktas ir daugelis kitų dokumentų turėtų būti mūsų objektu. Šis pasiūlymas visiškai atitinka tą kryptį, kurios reikėtų laikytis. Juo labiau kad komitetas ir pagal mūsų konstitucinį reguliavimą turi pasisakyti visais Europos klausimais. Manau, kad esmė pasakyta. Detalizuoti šiuo atveju teks tada, kai bus konkretūs klausimai, todėl aš remiu P. Auštrevičiaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Yra dar vienas kolega Seimo narys, kuris nori prieš pasiūlymą kalbėti, tai kolega R. Smetona. Prašom.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Aš manau, kad nereikia papildyti šiuo sakiniu, kurį siūlo gerbiamasis P. Auštrevičius, nes jeigu mes sutarėme, kad į tas gaires turi būti atsižvelgiama, ir manome, kad tai turi būti parašyta, tai, be abejo, turėtų būti dar pridurta „ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos“, bet visiems akivaizdu, kad tai būtų perteklinė norma. Taigi ir ši siūloma norma taip pat akivaizdžiai yra perteklinė ir nereikalinga. Todėl aš siūlau jos nepriimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie balsavimo. Kviečiu balsuoti. Kas balsuoja už – remia Seimo nario P. Auštrevičiaus pasiūlymą, kas turi kitą nuomonę – remia pagrindinio komiteto išvadoje suformuluotą poziciją. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 81, balsavo 80 Seimo narių. Už – 25, prieš – 41, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.

Dar yra 68 straipsniui pasiūlymas, tai Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas. Kas pageidauja pristatyti 68 straipsnio papildymą 4 punktu, atitinkamai dalies išbraukimą, dalies redakcijos pakeitimą? Kolega komiteto pirmininkas A. Ažubalis. Jeigu galima per šoninį mikrofoną, kol technika leis kitas galimybes. Prašom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs čia turite mintyje pasiūlymą 5 straipsniui? 68 straipsnio 4 punkto pakeitimas, taip?

PIRMININKAS. Taip, 5 straipsnis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra tiesiog formalus dalykas, nes buvęs Seimo Tarptautinių ryšių skyrius dabar yra Tarptautinių ryšių departamentas. Čia yra tiesiog tam, kad Statute būtų išlaikyta tvarka pagal esamą situaciją. Taip pat mes siūlome… Ne, daugiau nieko nesiūlome. Viskas lieka tas pats, kas ir buvo. Tik išbrauktas žodis „skyriaus“ ir įrašytas „departamentas“.

PIRMININKAS. Tačiau aš norėčiau jums dar pasakyti, komitetas nepritarė kaip tik jūsų pasiūlymo daliai, kur departamento… Šiuo atveju pasakys komiteto pirmininkas, bet jūs ne viską pristatėte, dar yra teisės aktų projektus svarstyti, teikti išvadas dėl Seimo delegacijų sudarymo, svarstyti išvadas dėl tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymo tikslingumo ir t. t.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, teisingai. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom ir tą dalį.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pasakysiu labai paprastai. Tam, kad Seimo delegacijos ir tarpparlamentinių ryšių grupės būtų sudaromos atsižvelgiant į valstybės prioritetus, kad būtų išvengta chaotiškumo, kuris iki šiol yra, kai steigia kaip kas nori, mes siūlome įvesti tam tikrą tvarką. Tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymas iš esmės atspindi Seimo politinę valią, o iki šiol to nebuvo. Ir būdavo, kad sudarinėjo grupes, sakykime, chaotiškai, kaip kas nori, o paskui atsirasdavo problemų dėl šių grupių finansavimo. Tai šiuo atveju, aš manau, kad šios mūsų pataisos ir pastabos yra tikslingos su viena sąlyga, – jeigu norime padaryti tvarką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar paprašysiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją išdėstyti gerbiamąjį S. Šedbarą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų komitetas ilgai svarstė šiuos pasiūlymus. Kaip matome, išvadoje yra nuostata pritarti iš dalies. Dėl 13 punkto išbraukimo, dėl redakcinių pastabų nebuvo problemų. Tačiau buvo pateikti du pasiūlymai: Užsienio reikalų komiteto ir Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės. Komitetas apsisprendė (mes toliau prieisime, gal aš dabar neatskleisiu viso turinio) dėl daug švelnesnės Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės siūlomos šio straipsnio redakcijos. Aš galiu ją pacituoti, bet jeigu jūs išvadoje pasižiūrėtumėte, tai yra pasiūlyti tam tikri amortizaciniai V. Aleknaitės-Abramikienės mechanizmai, ir komitetas taip balsavo. Čia yra tokia esmė.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik, gerbiamasis…

PIRMININKAS. Ar jūs dėl motyvų, ar papildyti?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti. Nes yra dar viena svarbi priežastis, kodėl mes siūlome sutvarkyti šių tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymo tvarką. Tai yra todėl, kad kitą kartą vieno ar kito Seimo nario parodyta iniciatyva sudaryti tarpparlamentinių ryšių grupes su valstybėmis, su kuriomis mūsų Lietuvos parlamentas nepalaiko tarpparlamentinių ryšių, turiu omeny –tarpparlamentinių, ne tarpvalstybinių, kaip su Baltarusija, gali pastatyti į keblią padėtį ir mūsų Vyriausybę, ir mus visus. Aš manau, šitas dalykas yra labai svarbus.

Antras dalykas. Mes į ponios V. Aleknaitės pasiūlymą irgi atsižvelgėme iš dalies ir įtraukėme apie finansavimą tų grupių, kurioms būtų skiriamas sekretoriatas, lėšos išvykti į tą šalį arba priimti iš tos šalies delegacijas, kad tai spręstų Seimo valdyba, žinoma, apsvarsčius Užsienio reikalų komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju, bet jūs jau kalbate dėl motyvų antrą kartą. Gerbiamieji kolegos, prašau komitetų pirmininkus, komitetų atstovus ruoštis pateikti pataisas iš karto, kad nereikėtų po du ar tris kartus kalbėti tuo pačiu klausimu, nes dabar matau, kad ne visi atidžiai pasirengę. Prašyčiau kalbėti tik dėl motyvų. Motyvai už, t. y. palaikantys Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, – kolega V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Galbūt pateikdamas Užsienio reikalų komiteto poziciją komiteto pirmininkas truputį kietai akcentavo kai kuriuos dalykus, kurių šiuo atveju nevertėtų akcentuoti. Užsienio reikalų komitetas svarstė, kartu žinojo ir svarstė ir gerbiamosios V. Abramikienės pasiūlymą. Šiuo atveju iš tikrųjų kalbama apie parlamentinę diplomatiją ir tos parlamentinės diplomatijos pripažinimas tikrai turėtų būti derinamas ir su Užsienio reikalų komiteto kompetencija. Skirkime du dalykus: grupių, kurios gali turėti įvairius ryšius ir kurioms nereikia tokios reglamentacijos, ir parlamentinių grupių, kurios jau turi valstybinės politikos tęstinumo dimensiją.

Šiuo atveju Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas yra logiškas ir į jį turėtume atsižvelgti. Gaila, kad Užsienio reikalų komitetas nepriėmė pastabos, kad ir Europos reikalų komiteto nuomonė svarstant tokius dalykus turėtų būti pasakyta Seimo valdybai, ypač dėl tų klausimų, kurie yra Europos Sąjungos parlamentų dimensijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvus prieš, t. y. nepritarimą Užsienio reikalų komiteto pozicijai kuruoti vieną iš kanceliarijos padalinių, taip pat spręsti dėl delegacijų sudarymo, tarti paskutinį žodį, prašau išdėstyti J. Sabatauską.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei, nes komitetas tikrai atidžiai svarstė šiuos siūlymus, ypač atidžiai dėl tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymo, nes buvo įvairių siūlymų. Užsienio reikalų komiteto siūlymas, kad pagal Užsienio reikalų komiteto išvadas būtų sprendžiama apskritai dėl tokių grupių sudarymo tikslingumo, mūsų manymu, prieštarauja laisvam Seimo nario mandatui. Niekas negali Seimo nariui nurodyti, ką jis gali sakyti ir ką ne. Mes kiekvienas davėme priesaiką, mes turime vykdyti Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus ir veikti Lietuvos Respublikos naudai, o ne prieš ją. Todėl abejoti, kad Seimo nariai to nesupranta, o jeigu jie nesupranta ir padaro ką nors kita, yra kitos procedūros. Todėl mes pritariame kitam reguliavimo būdui dėl tų grupių veikimo, kad atsižvelgusi į Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės siūlymą, atsižvelgusi į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas valdyba spręstų dėl tokių tarpparlamentinių ryšių grupių veiklos finansavimo ar kitokio parėmimo.

Taigi čia būtų racionalus ir demokratiškas kelias, kaip mes turėtume tvarkytis su tarpparlamentinių ryšių grupėmis. Čia visiškai ne vieta kokiam nors diktatui ar cenzūrai. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už ir prieš išklausyti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau balsuojant apsispręsti, ar pritariame Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto suformuluotai redakcijai, kuria yra tik iš dalies pritarta Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui. Prašyčiau balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimas nutraukiamas. Jūs pageidaujate kalbėti dėl vedimo tvarkos? (Balsas iš salės: „Posėdžio pirmininke, gal jūs galėtumėte patikslinti balsavimo klausimą, už ką balsuojame už, prieš ir panašiai? Ačiū.“)

Patikslinu, jeigu kolegoms neaišku. Užsienio reikalų komitetas pateikė pasiūlymą, dėl kurio buvo išsakyta pozicija ir išklausyti motyvai už ir prieš. Ją iš dalies palaikė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tačiau ne visa apimtimi. Jeigu jūs balsuosite už, tai palaikysite Užsienio reikalų komiteto pataisą visa apimtimi taip, kaip yra, žodis žodin, jeigu išreikšite kitą nuomonę – prieš ar susilaikysite, jūs palaikysite pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją, t. y. komiteto išdėstytą redakciją. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 93 Seimo nariai, balsavo 93. Už – 21, prieš – 59, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.

Dėl vedimo tvarkos – kolega S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį ir paprašyti ir posėdžio pirmininko, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko aiškiau pabrėžti tas vietas, kai kokie nors siūlymai nesuderinami su Konstitucija, nes mūsų Statutas dėl tokių dalykų mums draudžia net balsuoti. Dabar mes balsavome. Buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba, kad tas siūlymas nedera su Konstitucijoje numatytomis Seimo nario teisėmis ir pareigomis. Mano prašymas, kad ateityje nekiltų tokių nesusipratimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Šiuo atveju tokios Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kaip jūs kategoriškai suformulavote, nebuvo, todėl dėl to pasiūlymo ir buvo balsuojama. O formuluoti dar kaip nors tiksliau aš nematau galimybių, bet stengsiuosi. Ačiū už pastabą.

Gerbiamieji kolegos, dėl Seimo statuto 8 straipsnio yra pasiūlymų. Gerbiamieji kolegos, pereiname prie 8 straipsnio pasiūlymų svarstymo. Pirmasis Audito komiteto pasiūlymas, kuriuo siūloma palikti galiojančią Seimo statuto 81 straipsnio redakciją. Kolegę komiteto pirmininkę L. Graužinienę kviečiu paaiškinti šio pasiūlymo esmę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Atsiprašau, posėdžio pirmininke, neišgirdau kurio.

PIRMININKAS. Jūsų pataisos esmė yra palikti galiojančią 81 straipsnio redakciją, t. y. nedaryti jokių pakeitimų, kurie buvo pasiūlyti pateiktame Seimo statuto keitimo projekte. Prašom pakomentuoti.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsiprašau už neatidumą. Komitetas tikrai siūlė palikti galiojančią redakciją, kitaip aš keisti nuomonės negaliu, nes yra komiteto sprendimas.

PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė jūsų siūlymui. Prašau komiteto pirmininką paaiškinti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, kaip aiškiau pasakyti. Pagrindinis komitetas nepritarė, nes suredagavo šį straipsnį pagal Seimo narės Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymą. Daugiau jokiems kitiems šio straipsnio siūlymams komitetas nepritarė, tokia yra komiteto valia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų už norėtų pasisakyti, t. y. palaikyti Audito komiteto siūlymą, V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komiteto siūlymas atitinka tą praktiką, kurią Audito komitetas jau suformavo praėjusios kadencijos metu. Šiuo atveju manau, ji yra gana išsami ir atitinka Audito komiteto darbo kryptį. Todėl palaikau visus komiteto siūlymus, ir šiuo atveju jie yra tikrai logiški.

PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime balsuodami, ar palaikome Audito komiteto siūlymą palikti seną redakciją ir nieko nekeisti Seimo statuto 81 straipsnyje, ar palaikome Teisės teisėtvarkos komiteto poziciją, kurioje yra pritariama, kad reikia keisti. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 89. Balsavo 86. Už – 9, prieš – 61, susilaikė 16. Audito komiteto siūlymui nepritarta.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo Pirmininkas A.Valinskas. Prašom.

A. VALINSKAS. Ačiū, pirmininke. Norėčiau dar kartą prisidėti prie prašymo tiksliau formuluoti, nes mes išgirstame du pasiūlymus, kas už tą arba kas už tą. Tai prašyčiau šiek tiek tiksliau: kas balsuoja už – balsuoja plius, kas balsuoja už tą – balsuoja minus. Taip bus aiškiau, nes dabar jau kelintą kartą du kartus už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir kolegos, bijau, kad būsiu apkaltintas jau ir šališkumu, jeigu formuluosiu taip, kaip jūs formuluojate, nes nuo to mano formulavimo priklauso Seimo narių laisvo apsisprendimo galimybė. Manau, tų priekaištų bus labai įvairių. Aš stengsiuosi dar aiškiau formuluoti, bet, gerbiamieji kolegos, aš prašau atidumo tiek pranešėjų, tiek pataisas pristatančių ir sekti mūsų svarstymo eigą, nes mes gaištame daug laiko dėl šios priežasties.

Dėl vedimo tvarkos kalbėti pageidauja kolega V.Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, tikrai jūs tiksliai formuluojate ir Seimo nariai privalėtų įsiklausyti į jūsų formuluotes. Šiaip norėčiau pasakyti, kad čia ne ta laida.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau santūrumo, replikomis galima apsikeisti ne posėdžių salėje.

Kitas siūlymas, 81 straipsnio 2, 3, 7 dalims yra Seimo nario… Atsiprašau, pirmiausia yra pasiūlymas 81 straipsnio 2 daliai. Tai siūlo kolega Seimo narys P. Auštrevičius. Prašom pristatyti savo pasiūlymą, kuriame siūloma pakeisti 81 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai ją išdėstyti, būtent siūloma atsižvelgiant į Europos reikalų komiteto nuomonę. Prašau paaiškinti savo pasiūlymo esmę.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, mano pasiūlymas remiasi daugiau praktika ir bandymu rasti balansą dėl kurio, manau, jūs, išgirdę mano paaiškinimą, sutiksite.

Pirma, iš penkiasdešimties įvairiausių grupių trisdešimt yra susijusios su Europa. Todėl, kad mūsų ryšiai su Europos valstybėmis yra labai platūs, todėl, kad Europos Sąjungos valstybės iš esmės dominuoja tų grupių sąrašuose, o ypač todėl, kad apskritai mūsų politika remiasi bandymu surasti sprendimus europiniu mastu, aš ir siūlau, jeigu mes darysime šį sprendimą, kad Užsienio reikalų komitetui suteiktume vieną ar kitą žodį, taip pat leistume, kad Europos reikalų komitetas pareikštų savo nuomonę. Aš sakau tik nuomonę, o ne kokį privalomą sprendimą. Kad jis irgi pasakytų, su kokiomis valstybėmis mums reikėtų turėti tokias grupes, galbūt ne su visom mes turime, o reikėtų turėti. Nenoriu, kad tai būtų imperatyvas, noriu, kad tai būtų išreikšta konsultacinio pobūdžio nuomonė. Tikrai nemanau, kad toks pasakymas sumenkina arba nustumia Užsienio reikalų komiteto teikimą, jeigu mes tokiam pritariame, į kiek menkesnį statusą. Kolegos, aš siūlau europietiškai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis komitetas nepritarė šiam jūsų pasiūlymui. Prašau komiteto pirmininką.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė dėl vienos labai paprastos priežasties: pasižiūrėjus Užsienio reikalų komiteto ir Europos reikalų komiteto kuravimo sritis Seimo statute, yra aišku, kad pagal 68 straipsnio 4 punktą Užsienio reikalų komitetas, be kitų klausimų, koordinuoja tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą. Atsižvelgdamas į tai, komitetas ir mano, kad tai Statute sukeltų sisteminę sumaištį, tokiu atveju reikėtų koreguoti ir kitų straipsnių turinį. Todėl ir nepritarėme.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išdėstyti kviečiamas kolega A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų pritariu pono S. Šedbaro nuomonei, kad tokiu atveju prasidėtų kompetencijų painiava, kas tikrai nepadėtų išspręsti einamųjų klausimų. Kita vertus, noriu pasakyti, kad Lietuvos užsienio politika yra viena ir nedaloma. Tai, kas vyksta Europoje, ar tai, ką mes darome Europoje, negali neatsiliepti mūsų Rytų kaimynystei ir atvirkščiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų už kalbės V.Andriukaitis. Vieną sekundę, tuoj įjungs mikrofoną!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). (Ačiū, jau veikia.) Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko dėmesį į tai, kad Europos reikalų komitetas svarsto Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos ataskaitas, ir mandatą, svarsto bendrosios užsienio ir saugumo ir gynybos politikos kryptis, svarsto išorės santykius, naujosios kaimynystės klausimus, tai yra Europos reikalų komiteto kompetencija.

Užsienio reikalų komitetas koordinuoja tarpparlamentinių ryšių grupes, ir tai yra logiška. Tačiau Europos reikalų komiteto siūlymas, kad būtų nuomonė dėl tarpparlamentinių ryšių Europos Sąjungos viduje, yra visiškai atitinkanti Europos reikalų komiteto kompetenciją ir nesikerta su jokiu Užsienio reikalų komiteto koordinavimu. Juo labiau kad Europos reikalų komiteto nuomonė pateikiama kaip patariamoji, netgi ir Užsienio reikalų komiteto nuomonė yra patariamoji, nes Seimo valdyba gali nuspręsti, o Seimas gali vienaip ar kitaip atsižvelgti arba neatsižvelgti į šiuos dalykus. Taigi P. Auštrevičiaus pasiūlymas yra visiškai logiškas ir absoliučiai nesikerta su Užsienio reikalų komiteto pateikta pozicija, todėl siūlyčiau paremti P. Auštrevičiaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pereisime prie balsavimo procedūros. Kolegos, prašau dėmesio! Balsavimo metu po salę nevaikštoma. Formuluoju balsavimą. Kas balsuoja už, balsuoja ir pritaria P. Auštrevičiaus pasiūlymui, kad yra atsižvelgiama į Europos reikalų komiteto nuomonę, kas balsuoja prieš arba susilaiko, palaiko Teisės ir teisėtvarkos komiteto kitą poziciją, t. y. nepritarimą šiam pasiūlymui. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 90: už – 24, prieš – 51, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas pasiūlymas yra Seimo nario M. Varaškos. Jis siūlo pakeisti ir papildyti 81 straipsnio 2, 3 ir 7 dalis. Atitinkamai yra išdėstyta. Prašau kolegos M. Varaškos pateikti šį pasiūlymą.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų nuosekliai laikausi pasiūlymo esmės. Tai yra būdas dar tiksliau ir aiškiau reglamentuoti tarpparlamentinių ryšių darbo grupių veiklą siekiant, kad tokių grupių sudarymo iniciatoriai teiktų prašymą Užsienio reikalų komitetui, kad Užsienio reikalų komitetas, išanalizavęs prašymą, teiktų jį Seimui. Seimas galėtų gauti Seimo valdybos teikimą, jeigu Užsienio reikalų komitetas iniciatyvai prieštarauja, ir patvirtinti tokių grupių sąrašą Seimo nutarimu. Taip pat manyčiau, jog teikiant iniciatyvas būtų reikalingas Užsienio reikalų komitetui aiškinamasis raštas, nes Seimo nariai ne visada yra įsigilinę į tai, su kokia valstybe ir kokiu būdu jie nori tokius tarpparlamentinius ryšius užmegzti, t. y. ne visada iniciatyva yra racionali. Taip pat manyčiau, kad taisytina 81 straipsnio 7 dalis, kuri šiandien reiškia tik tai, kad per visą Seimo kadenciją tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininkas bent du kartus turi pateikti ataskaitą Užsienio reikalų komitetui, vadinasi, jis tai gali padaryti paskutiniųjų metų paskutiniais dviem mėnesiais du kartus, ir tokia Statuto nuostata būtų išlaikyta. Siūlau griežtinant tarpparlamentinių ryšių darbo grupių veiklą nustatyti, kad ataskaitos būtų teikiamos kasmet. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau pagrindinio komiteto poziciją pateikti komiteto pirmininką gerbiamąjį S. Šedbarą. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pagrindinis komitetas šiam siūlymui nepritarė. Esminiai pasiūlymai, kaip ir kolega M. Varaška kalbėjo, buvo dėl to, kad Užsienio reikalų komiteto teikimu grupių sąrašą tvirtintų Seimas. Komitetas, kaip ne kartą esu minėjęs, yra nutaręs palaikyti V. Aleknaitės-Abramikienės poziciją. O dėl aiškinamojo rašto teikimo dėl grupės steigimo komitetas mano, kad tokio rašto teikimas nėra tikslingas. Tai irgi tam tikra prasme gali turėti įtakos Seimo nario laisvam mandatui. Taip pat manė, kad ataskaitų teikimas kasmet būtų papildoma nereikalinga biurokratinė procedūra. Taigi nepritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl balsavimo motyvų už pageidauja pasisakyti kolega P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, jeigu mes norime pradėti reglamentuoti parlamentines grupes, jeigu mes nusprendžiame, kad tai yra į gera, žinodami, kad labai dažnai (visos prieš tai buvusios Seimo kadencijos yra puikus įrodymas) kai kurios (ir dažnos) draugystės grupės panyra į savo veiklos rūką ir nevyksta nei susirinkimai, nei kokie nors mezgami ryšiai, nėra tos veiklos, būtų logiška tuomet, kad kartą per metus mes pasidarome savotišką patikrą. Jeigu darbo grupė veikia… Aš nemanyčiau, kad tai reikėtų daryti raštu, aš esu prieš bet kokį biurokratizmą. Užtenka visiškai nelogiškų atsiskaitymų už komandiruotes, ką aš siūlau taip pat naikinti ateityje Seime, atsisakyti to nereikalingo atsiskaitymo už komandiruotes. Atėjęs pirmininkas kartą per metus informuotų Užsienio reikalų komitetą ir pasakytų, kas, jo manymu, darytina, kas yra padaryta. Nenukris Jurgiui kepurė. Manau, kad mes visi esame tam, kad bendraudami rastume geresnius sprendimus. Tai būtų tikrai į naudą Seimui ir mūsų tarptautiniams ryšiams, todėl aš pritariu šiam logiškam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šie raštai, paaiškinimai – tai tam tikri laisvos iniciatyvos ir parlamentarų teisės varžymai. Manau, kad nėra tikslinga papildomai apsunkinti tarpparlamentinių ryšių grupių kūrimosi procesą, sukuriant tą prievolę grupės iniciatoriams pateikti Užsienio reikalų komitetui aiškinamąjį raštą. Komitete dirba kvalifikuoti žmonės ir jie žino, čia tie raštai, žinot… Žinoma, galima sugalvoti ir du raštus, ir kas ketvirtį. Aš palaikyčiau pagrindinio komiteto nuomonę šiuo atveju ir siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pereiname prie balsavimo. Gerbiamieji kolegos, formuluoju klausimą balsavimui. Prašau balsuoti. Kas pritaria Seimo nario M. Varaškos pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria ir palaiko pagrindinio komiteto nepritariančią poziciją, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 87: už – 19, prieš – 50, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, prieš pereinant prie kito pasiūlymo svarstymo noriu jus informuoti, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, priėmiau sprendimą pratęsti šio klausimo svarstymą, nes liko labai nedaug pasiūlymų ir mes galime tikrai baigti svarstymo procedūrą rytiniame posėdyje, todėl pertraukos atsisakyta. Tęsiame toliau šio klausimo svarstymą.

Kolega S. Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų pateiktą informaciją, bet tokius sprendimus, ar keičiam Seimo patvirtintą darbotvarkę, ar ne, gali, jūsų siūlymu, priimti tik Seimas. Jeigu aš teisingai suprantu, mes kito klausimo jau nesvarstysim.

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas priėmė sprendimą ir apie jį informavo. Gerbiamasis Pečeliūnai, jūsų teisė nesutikti, tačiau sprendimas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame svarstymą. Yra Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas 81 straipsnio kai kurias dalis pakeisti ir atitinkamai išdėstyti. Prašyčiau Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą pateikti komiteto pirmininką Seimo narį A. Ažubalį. Prašom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Būkit malonus, pasakykite, kuris straipsnis.

PIRMININKAS. 81 straipsnis, vis dar tas pats straipsnis. Iš esmės tai yra jūsų pasiūlymas, panašus arba iš dalies panašus, apie tuos pačius klausimus, kokius mes svarstėme iki šiol dėl kolegos M. Varaškos pataisos. 1, 2, 3, 6 dalis jūs siūlote keisti ir nemažai numeracijos.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pradėsiu nuo to, kad pirmiausia šiomis pataisomis yra įtvirtinamas vienas labai svarbus dalykas – parlamentinės delegacijos paprastai yra tvirtinamos visai kadencijai. Taip yra todėl, kad nebūtų šokinėjimų, kad mūsų žmonės, kurie yra tarpparlamentinėse delegacijose, normaliai galėtų dirbti. Turiu omeny, galėtų užsitarnauti tam tikras pozicijas tose tarptautinėse organizacijose, tapti komitetų pirmininkais, pavaduotojais, pranešėjais. Tai yra vienas labai svarbus dalykas.

Ir kitas dalykas yra svarbu, dar kartą pakartosiu, kad, siekdamas išvengti susidariusio chaotiškumo formuojant tarpparlamentines grupes, aš kviečiu priimti šias pataisas. Kai susidurs ir valdyba, ir susidursime mes su tam tikromis iniciatyvomis, kurios skirsis nuo mūsų valstybės oficialios politikos, štai tada mes turėsime problemų. Nenoriu dabar minėti tų valstybių, su kuriomis kai kam norėtųsi arba kiltų idėja sudaryti tarpparlamentinių ryšių grupes, tuo tarpu mūsų Lietuvos valstybė net nėra užmezgusi diplomatinių santykių su ta valstybe. Aš tikrai nenoriu minėti tų valstybių, bet manau, kad Č. Juršėnas puikiai žino, apie ką aš kalbu, kaip ir kiti mūsų senbuviai. Kad neįklimptume į šią balą, mes ir siūlome padaryti šias pataisas. Kita vertus, Seimo nariai gali kurti parlamentinių ryšių grupes. Tai yra sukurti parlamentinių ryšių grupę, kuri neturėtų tokio valstybinio arba Seimo statuso, ir dirbti, susisiekti su kolegomis iš įvairiausių kraštų, ar tai būtų Venesuelos, ar tai būtų Kubos, ar dar kiti demokratai.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau pritarti šioms mūsų pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi komitetas šiam jūsų komiteto pasiūlymui pritarė tik iš dalies, prašau komiteto pirmininką išdėstyti motyvus.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt pastebėjote, kad šis straipsnis, kuris iki šiol buvo daug trumpesnis, reglamentuoja parlamentinių delegacijų ir tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą. Dabar svarstant pasiūlymą buvo siūloma dar trimis dalimis išplėsti parlamentinių delegacijų formavimo tvarką, principus ir t. t. Pagrindinis komitetas labai ilgai svarstęs, išklausęs įvairių nuomonių nusprendė, kad delegacijų dalyje reikia nepritarti pasiūlymams, palikti taip, kaip yra senajame Statute. Vienas iš argumentų, išsakytas diskusijų metu, kad jeigu visai parlamento kadencijai būtų sudaromos delegacijos, tai keičiantis daugumai ir t. t. keistųsi tam tikros proporcijos, kvotos, tai vargu ar būtų priimtina.

O toliau iš dalies buvo pritarta todėl, kad kai kurie pasiūlymai jau dėl tarpparlamentinių darbo grupių sutapo su Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymu, kuris yra tik 81 straipsnio 6 dalyje, dėl jo nėra ginčų, kad Seimo valdyba, atsižvelgdama į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas ir konkrečios darbo grupės darbo intensyvumą, priima sprendimus. Tai tik tokiam pasiūlymui komitetas ir pritarė. Štai čia yra kaip ir to straipsnio svarstymo komitete užbaigimas. Dar sykį kartoju, dėl delegacijų mes sutarėme nesiūlyti, nepritarėme kaip nors koreguoti, o dėl tarpparlamentinių ryšių grupių štai tokią papildomą procedūrą siūlome įrašyti, kad būtų atsižvelgiama į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų už užsirašiusi kalbėti kolegė Seimo narė I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, aš atsisakau.

PIRMININKAS. Atsisako. Dėkoju. Tuomet už pageidauja kalbėti E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš manau, kad buvo labai aiškiai išdėstyti pagrindiniai motyvai. Jie susiję su tuo, ką veikia tiek šalies išrinktas Prezidentas, tiek Ministras Pirmininkas, o pirmiausia tai konstitucine teise įvardytas mūsų Konstitucijoje Užsienio reikalų komitetas. Kadangi tai susiję su mūsų valstybės pagrindinėms kryptimis ir sąjungininkiškais įsipareigojimais, aš siūlyčiau tvirtinti tokias mūsų pasiūlytas nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą atkreipiu dėmesį į iniciatorių bandymą riboti Seimo narių iniciatyvą. Ypač tai matyti siūlomoje 81 straipsnio 5 dalyje, kad „tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu.“ Aiškiai yra pasakoma, kad tai yra laisvas apsisprendimo principas, tačiau „grupės sudarymo iniciatorių teikimą iš anksto apsvarsčius Užsienio reikalų komitete“. Vadinasi, iš karto mes uždedame barjerą, kad jūs, brangieji, galite spirgėti, tačiau yra išminčių sprendimas ir jūs jo turite laikytis.

Noriu pasakyti, kad parlamentinės grupės tai yra Seimo vidaus reikalas ir jų nereglamentuoja Konstitucija, kur aiškiai pasakyta, kas vykdo užsienio politiką. Tačiau, jeigu jau Seimo narys turi teisę, tai jis gali bandyti organizuoti grupę su vieno bloko šalimi, bet niekas jam nedraudžia pabandyti organizuoti su kitos pakraipos šalimi, nes tai yra teisė. O parlamentas nėra vienos mąstymo pakraipos žmonių grupė. Taigi jūsų iniciatyva čia yra daromi labai rimti barjerai ir tokiems pasiūlymams pritarti negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus už ir prieš Seimas išklausė. Apsispręsime balsuodami. Prašom, kolegos, susikaupti ir balsuoti. Kas pritaria Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui taip, kaip buvo pristatyta ir išdėstyta, besąlygiškai balsuoja už. Kas palaiko pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kuria yra pritarta iš dalies pasiūlymui, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 87. Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 41, susilaikė 18. Užsienio reikalų komiteto pasiūlymui nepritarta.

Taigi mums liko dar du pasiūlymai. Tai būtų buvusiam 9 straipsniui, šiuo metu tai yra 12 straipsnis. Tai yra Statuto 188 straipsnio pakeitimas. Pirmiausia yra kolegės I. Šiaulienės ir Z. Balčyčio pasiūlymas. Jie siūlo išbraukti buvusį 9 straipsnį, dabartinį 12 straipsnį. Prašom. Kolegė I. Šiaulienė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes manome, kad nėra tikslinga keisti, ypač turint tokią daugumą Seime šiuo metu, Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiaus, t. y. mažinant, išbraukiant „du ar trys“ ir paliekant „vienas ar du“ Seimo opozicijos atstovus. Yra šventa taisyklė, kad pozicija visada turi pasirūpinti opozicija. Todėl, kolegos, noriu, kad atkreiptumėte dėmesį ir palaikytumėte mano ir kolegos Z. Balčyčio siūlymą palikti ankstesniąją redakciją, išbraukti 1 arba 2, o liktų 2 arba 3 Seimo opozicijos atstovai.

PIRMININKAS. Komitetas šiam jūsų pasiūlymui nepritarė. Prašau komiteto pirmininką išdėstyti poziciją.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kokių nors teisinių argumentų nei svarstymo metu, nei dabar mes neišgirdome. Tai yra daugiau politinio apsisprendimo dalykas. Komiteto nariai nepritarė šiam pasiūlymui ir diskusijoje buvo pasakyta kodėl. Pagrindinis motyvas yra lėšų taupymas, nes tai pareikalautų papildomų išlaidų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų. Kadangi ponia I. Šiaulienė kalbėjo, žodis suteikiamas L. Graužinienei. Prašom. Motyvai už.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turiu pasakyti, kad Audito komitetas balsavo ir pritarė, kad vis dėlto Seime būtų išlaikomi demokratiniai principai. Noriu pasakyti: visuose punktuose Audito komitetas atkreipė valdančiosios daugumos dėmesį, kad visi šie struktūriniai pakeitimai, kuriuos jūs visą laiką siūlėte, reikalauja papildomų išlaidų, ir tikrai ne tokių, kokias sudarytų pavaduotojo atlyginimo priedas ar kitos papildomos išlaidos. Jeigu pagrindinis motyvas yra lėšų taupymas, vis dėlto valdančioji dauguma turi galimybę savo sąskaita sumažinti pavaduotojų skaičių, tačiau išlaikant demokratijos principus opozicijai suteikti jai priklausančias teises.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, jeigu liks ir pagrindinio komiteto aprobuota redakcija, dar vieną Pirmininko pavaduotoją opozicija gali siūlyti, bet ir taip tų pavaduotojų tikrai pas mus nemažai; yra opozicijos lyderis, prilygstantis Seimo Pirmininko pavaduotojui. Manau, opozicija turi energingai išnaudoti jai valdančiosios koalicijos pasiūlytus svarbius kontrolės postus: Etikos ir procedūrų komisiją, Audito komitetą, Antikorupcijos komisiją. Opozicijai tikrai nereikia skųstis kokiu nors suvaržymu ar galimybių sumažinimu. Tai yra tikrai racionalus skaičiaus sumažinimas, nes vis tiek dėl Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičiaus turi būti sveiko proto ribos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš pasakyti. Apsispręsime balsuodami. Kas balsuoja už, palaiko I. Šiaulienės ir Z. Balčyčio pasiūlymą išbraukti projekto 12 straipsnį, kas balsuoja prieš ir susilaiko, pritaria pagrindinio komiteto pozicijai ir nesutinka su straipsnio išbraukimu. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 87. Už – 27, prieš – 40, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.

Mes iš esmės jau baigėme šio projekto svarstymą. Liko vienas pasiūlymas. Galbūt pasiūlymo autorius galėtų net atsisakyti, nes buvo pasiūlymas pildyti projektą nauju straipsniu. Anksčiau tai būtų buvęs 10 straipsnis, dabar 13 straipsnis, kuriame siūloma, kad Statutas įsigaliotų nuo jo pasirašymo dienos. Kadangi tai ne visai su Konstitucija suderinamas pasiūlymas, gal pasiūlymo autorius galėtų jį atsiimti. Ar jūs vis dėlto laikotės savo pozicijos? Prašom. Kolega M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Komitete jau buvo išreikštas sutikimas dėl atsisakymo. Taip, atsiimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes baigėme visų pasiūlymų svarstymą. Gerbiamieji kolegos, galima kalbėti dėl balsavimo motyvų vienam už ir vienam prieš. Kalbantis už kalba už komiteto išvadą, t. y. pritarti po svarstymo projektui su komiteto pataisomis, su visais pasiūlymais, kuriems buvo pritarta komitete, čia, Seime, svarstymo metu, taip pat atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. O kas prieš – turės kitą nuomonę.

Pirmasis už kalbės Seimo narys P. Saudargas. Prašom.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tiesų po šio svarstymo ir tam tikrų pataisų priėmimo, vieno komiteto vienaip, kito kitaip, manyčiau, vėliau gali pasirodyti, kad šiame projekte yra šiek tiek prieštaravimų, ypač dalijantis funkcijas Ekonomikos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetams. Tikiuosi, mes vėliau, priėmimo metu, viską sutvarkysime iki galo ir priimsime tokį, kad tos funkcijos būtų taip padalytos, kad visiems būtų aišku.

Norėčiau pritarti gerbiamajam buvusiam susisiekimo ministrui A. Butkevičiui, kad transportas mūsų šalyje – vienas iš svarbiausių sektorių, kuriantis daugiau nei dešimtadalį bendrojo vidaus produkto, ir ateityje, matyt, bus dar stipresnis sektorius, jeigu naujasis ministras ir naujoji Vyriausybė sugebės iš to sektoriaus išspausti daugiau. Ką noriu tuo pasakyti? Užkrauti šią sritį, taip pat energetikos sritį ir visas kitas sritis vien tik Ekonomikos komitetui yra nelogiška. Todėl buvo visiškai logiški siūlymai atiduoti šią sritį šiek tiek pakoreguotam ir pervadintam Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Tačiau jeigu dabar yra tam tikras kompromisas ir jeigu jau taip nubalsavome, siūlau pritarti visam projektui ir raginu už tai balsuoti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis. Nematau Seimo nario P. Gražulio. Tuomet – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra keletas pozityvių pataisų, tačiau tai, kas yra siūloma daugiau, su minuso ženklu, vis dėlto atsveria neigiamą šių teikiamų Seimo statuto pataisų pusę. Taigi negaliu pritarti. Jeigu būtų balsuojama atskirai už kokį nors bloką kaip Seimo statuto pakeitimą, tada būtų galima diskutuoti, bet kai viskas eina viena krūva, aš negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mes išklausėme motyvus už ir prieš. Apsispręsime balsuodami. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Visų pirma norėčiau paklausti, ar nėra bendro sutarimo? Nėra, nes buvo motyvų prieš. Balsuojame. Kas balsuoja už, pritaria pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai su komiteto pataisomis ir tais pasiūlymais, kuriems šiandien Seimas pritarė svarstymo metu, ir su Teisės departamento pastabų įvertinimu. Tai būtų balsavimas už. Kas balsuoja prieš arba susilaiko, nepritaria įstatymo projektui, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai po svarstymo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsavo 96. Už – 67, prieš – 17, susilaikė 12. Pagrindinio Teisės teisėtvarkos komiteto išvadai ir projektui po svarstymo su pataisomis ir pasiūlymais pritarta.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo Pirmininkas A. Valinskas. Prašau.

A. VALINSKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, norėčiau kaip Seimo Pirmininkas siūlyti šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad projektas priimamas ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Ar reikalaujate balsuoti? Nėra reikalavimo balsuoti. (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti. Kolega A.Endzinas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Taip yra reikalavimas balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami dėl pritarimo ypatingai skubai. (Balsai salėje) Prašau balsuoti. Dėl vedimo tvarkos po balsavimo. Paskelbiau balsavimą, prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsavo 97. Už – 64, prieš – 25, susilaikė 8. Kadangi projekto svarstymo metu buvo pritarta nemažai daliai pataisų, pasiūlymų, reikia laiko projektą sutvarkyti atsižvelgiant į juos ir parengti galutinį tekstą, todėl šio projekto priėmimui skelbiama 3 val. pertrauka. Tai reiškia, kad šis projektas bus priimamas vakariniame posėdyje.

Dėl vedimo tvarkos – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju turime šiokią tokią koliziją, nes po pietų yra numatyta opozicijos darbotvarkė. Kaip jūs žinote, reikėtų bent jau opozicinių frakcijų solidaraus atsiklausimo, nes Statutas numato, kad opozicijos darbotvarkė yra šventas reikalas.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, arba mes laikomės Statuto, arba deriname tai su opozicinėmis frakcijomis. Kitas vertus, Seimo statutas Konstitucijoje paminėtas kaip ypatingas įstatymas, reglamentuojantis Seimo darbą. Nemanau, kad viena ar kita diena labai pakeistų reikalo esmę. Šiuo atveju manau, kad ypatingos skubos tvarka nėra korektiškas Seimo statuto pataisų priėmimo būdas.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų išsakytą nuomonę, sprendimas yra priimtas, bus svarstoma taip, kaip yra nustatyta. Pertrauka yra trijų valandų, tai reiškia, kad bus svarstoma kitame posėdyje. Aš atsižvelgsiu į jūsų išsakytą pastabą, stengsimės, kad opozicinių frakcijų darbotvarkė taip pat nenukentėtų ir būtų apsvarstyti jūsų teikiami projektai pagal galimybes.

Gerbiamieji kolegos, po svarstymo… Dar pageidauja kolega J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kad opozicinės frakcijos čia neskelbtų, kad yra kažkokia skriauda, aš atkreipčiau dėmesį, kad vienas projektas, kuris buvo opozicijos darbotvarkėje yra atkeltas į rytinę dalį. Taigi šiuo atveju balansas yra išlaikomas – Operatyvinės veiklos įstatymo pataisos yra iš opozicijos darbotvarkės atkeltos į rytą.

Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-81(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Tada mes kaip tik pereitume prie kito darbotvarkės klausimo. (Balsai salėje:„Pertrauka.“) Projektas Nr. XIP-81(2), pateikimo stadija – Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – K. Daukšys. Kviečiu į tribūną. Tuomet gerbiamasis kolega V. Gapšys. Prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pirmininke, teikiame įstatymo Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymą. Jame skelbiama, kad Seimo statuto nustatyta tvarka – Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaroma Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija (toliau – komisija). Komisijoje turi būti atstovaujama visoms Seimo frakcijoms. Ši komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 7 narių ir yra nuolatinė.

Tai yra susiję su Seimo statuto pataisomis. Mes Statute nustatome, kad komisija galėtų būti plečiama, iki šiol buvo iš septynių narių, o mes siūlome ją išplėsti, kad sudarytų visų parlamentinių frakcijų atstovai ir galėtų būti didesnė negu septyni nariai. Prašome, jeigu galima, pritarti tam, kad būtų priimama kartu su Seimo statuto pataisomis.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė vienas Seimo narys – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ši komisija Seime yra seniai, ir jos formavimo principai jau tada, dar Aukščiausiojoje Taryboje, buvo numatyti. Tikrai, mano nuomone, tai nėra ta komisija, kur privalomas visų frakcijų atstovavimas. Ir manyčiau, jūs galėtumėte (norėčiau jūsų nuomonės) netgi griežtinti poziciją. Nebūtinai į šią komisiją, bent kituose kraštuose taip yra, kad į tokias komisijas patenka žmonės tik su labai didele parlamentine patirtim ir kitokiom indikacijom… Vien noro neturėtų pakakti ir vien frakcijos delegavimo neturėtų pakakti deleguojant į tokią komisiją su tokiom teisėm. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.

V. GAPŠYS (DPF). Mano nuomonė yra tokia, kad ši komisija yra labai svarbi, ir ypač opozicinėm frakcijom. Dabar susidaro situacija, kad mes nežinome, iki susiformuojant Seimui, kiek turėsime frakcijų ir kaip joms galės būti atstovaujama. Todėl kartais nutinka taip, kad būna susitarimas, jog vienas ar kitas asmuo pateks, bet dėl to, kad neatitinka kvotos, o komisija yra tik iš septynių narių, jis nebetelpa. Galiu paminėti pavyzdį iš šios kadencijos Seimo. Buvo sutarta ir Seniūnų sueigoje netgi buvo sutarta, kad komisija bus iš aštuonių narių, bet Seimo plenariniame posėdyje vis dėlto turėjome sumažinti narių skaičių, nes paprasčiausiai netilpo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų už – kolega J. Sabatauskas. Prašom. Dėkoju pranešėjui.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau atkreipti dėmesį, kad ką tik apsvarstytame Statute buvo pritarta Seimo nario K. Daukšio siūlymui, analogiškam siūlymui, kad Seimo statuto 71 straipsnio nustatyta tvarka – Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, būtų atstovaujama visoms Seimo frakcijoms. Taigi čia nėra galbūt taip, kaip nuogąstauja kai kurie kolegos, kad bus visų frakcijų po lygiai, atstovavimas bus proporciniu pagrindu, bet svarbu, kad visoms frakcijoms būtų atstovaujama. Aš nematau nieko blogo, jeigu šioje komisijoje būtų atstovaujama frakcijoms, o kaip tik būtų demokratijos labui geriau tarnaujantis įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš noriu jums, ypač senbuviams, priminti, kaip buvo anksčiau formuojama Etikos ir procedūrų komisija. Kai nebuvo proporcingo atstovavimo principo, kitaip sakant, ta komisija nebuvo politizuota, o buvo tam tikros Seimo narių grupės iniciatyva, tikrai jinai tada dirbo geriau. Tą galime turbūt visi konstatuoti, nebuvo jos darbe politinio motyvo. Dabar daugelyje jos sprendimų natūraliai išlenda politinis motyvas, nes yra toks formavimo principas. Šioje komisijoje, mes turime atkreipti dėmesį, politinis motyvas neturi net matytis.

Tai jeigu mes įvedame tą patį principą, kaip ir į Etikos procedūrų komisiją, mano konstitucinė pareiga, žinant tą patirtį, jus perspėti. Ar neatsitiks taip pat, kaip atsitiko su Etikos ir procedūrų komisija? Siūlyčiau vienu ir kitu atveju grįžti prie nepolitizuotų sprendimų ir išvengti tų bėdų, su kuriomis jau šiandien susiduriame. Ačiū. Aš nepritariu tokiam siūlymui, nes jis turi savyje vidinę ydą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išklausyti. Kolegos, turėtume apsispręsti, ar pritariame Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-81(2) po pateikimo. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Negalime, nes buvo kolegos S. Pečeliūno motyvai prieš. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už pritarimą po pateikimo? Kas turite kitą nuomonę, prašau išreikšti balsuojant.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai, balsavo 62: už – 51, prieš – 2, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Mes turėtume apsispręsti dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueiga siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Ar galime apsispręsti dėl šių komitetų? Dėkojame. Kolega J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Seniūnų sueigoje Seimo Pirmininkas žadėjo ypatingą skubą šiam projektui, kad pasivytų jis Statuto pataisas, nes tai yra tie patys klausimai. Nežinau, ar Seimo Pirmininkas tęsės pažadą? Nereikėtų tada jokių komitetų.

A. VALINSKAS. Atsiprašau, užsižiūrėjau į ministrus. Jeigu pritartumėte, siūlyčiau iš tiesų ypatingos skubos tvarką, kad po to galėtume kartu svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime tada bendru sutarimu apsispręsti dėl ypatingos skubos? Kolega J. Sabatauskas. Jūs prieštaraute?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, aš kaip tik norėčiau pritarti, tuo labiau kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Statuto pataisas, pritarė. Čia analogiška formuluotė.

PIRMININKAS. Labai gerai.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tikrai būtų galima…

PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra. Suprantu, kad apsisprendžiama dėl ypatingos skubos. Tuomet lygiai taip pat trijų valandų pertrauka, gerbiamieji kolegos, ir… (Balsai salėje) Kolega S. Pečeliūnas reikalauja balsavimo? Dėl ko? Dėl ypatingos skubos jau apsisprendėme. Aš negirdėjau jūsų prieštaravimo taip, kaip jis turėtų būti išreikštas. Šiuo atveju iš vietos nėra tokių pareiškimų priėmus sprendimą. Mes apsisprendėme: bus svarstymas ir priėmimas kartu su Seimo statutu. Trijų valandų pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, dabar yra Vyriausybės valanda. Aš noriu atsiprašyti Vyriausybės narių, kad mes šiek tiek jų laiko esame jau atėmę. Noriu taip pat informuoti, kad klausimai, kurie buvo numatyti, t. y. kompleksiniai 1-4a, 1-4b, 1-4c, 1-4d bus svarstomi, jeigu bus laiko po Vyriausybės valandos. Jeigu laiko neliks, atitinkamai bus apsispręsta dėl jų svarstymo eigos ir laiko. Tuomet, gerbiamieji kolegos, dėl pagrindinių komitetų mes vis dėlto baigėme apsispręsti. Kadangi dėl šių projektų aš jau informavau, tuomet pradedame Vyriausybės valandą.

Kviečiu rytiniam posėdžiui toliau pirmininkauti Seimo Pirmininką gerbiamąjį A. Valinską.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Laba diena, mielieji kolegos, dar kartą! Aš taip pat asmeniškai atsiprašau Vyriausybės atstovų ir ministrų, kad šiek tiek užtempėme laiko. Priminsiu, kad Vyriausybės valandos metu dirbama pagal Statuto 208 straipsnį. Kadangi šiandien gerbiamasis Ministras Pirmininkas A. Kubilius yra išvykęs ir negali dalyvauti, tai jį pavaduoja finansų ministras ponas A. G. Šemeta. Visus klausimus, kuriuos turėjote premjerui, galėsite pateikti jam.

Pradeda opozicijos lyderis. Prašau, pone G. Kirkilai. Atsiprašome, neįjungė. Priminsiu, du klausimai. (Balsai salėje) Čia ne iš piktos valios, dėl techninių problemų. (Balsai salėje) Rodo, kad įjungta. Jeigu jūs nieko prieš, ar jums suteiksiu žodį per šoninį mikrofoną. (Balsas salėje: „Provokacija!“)

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pirmiausia sveikinu Vyriausybę su pirmąją Vyriausybės valanda. Manau, kad tai labai svarbi forma, ir pats tuo įsitikinau, ir kiti kolegos. Su darbo pradžia!

Norėčiau paklausti galbūt dabar laikinai pavaduojančio premjerą finansų ministro. Iš karto visus klausimus pasakysiu. Kai kurie ministrai, berods, ponas K. Starkevičius, jau pristato po du ar net po tris politinius viceministrus. Mano požiūriu, tai nėra labai korektiška, nes įstatymai nepakeisti. Aš norėčiau paklausti, kiek tokia partinė politinė konservatorių statyba papildomai kainuos biudžetui ir kaip tai galėtų atsiliepti visų ministerijų, žinybų veiklos kompetencijos didinimui arba mažinimui? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Apskritai valdymo reforma grindžiama principu, kad bendras efektas iš valdymo reformos turėtų būti kaip tik ne išlaidų didinimas, o išlaidų mažinimas. Ir šiuo atveju tas principas galioja. Dabar kalbant apskritai dėl politinių pozicijų, aš manau, gerbiamasis opozicijos lydery, jūs turbūt susipažinęs su daugelio valstybių ministerijų veikla. Aš nežinau Vakarų valstybės, kurioje nebūtų ministerijos politinio aparato, t. y. darbuotojų, kurie dirba įgyvendinant Vyriausybės programą. Manau, kad ta reforma tikrai yra būtina. O dėl lėšų, tai papildomų lėšų neturėtų reikėti.

PIRMININKAS. Jau veikia?

G. KIRKILAS (LSDPF). Veikia. Dabar, gerbiamasis kolega, yra ta politinė dalis, yra vienas viceministras. Aš konkrečiai klausiu, kiek kainuos dar dviejų politinių viceministrų įsteigimas, kaip tai atrodo taupymo kontekste ir koks bus efektyvumas kompetencijos požiūriu? Jūs man neatsakėte į šį klausimą. Politiniai patarėjai, viceministrai ir dabar buvo po vieną, jūs steigiate tris. Teigiate, kad taupote valdymo lėšas. Aš klausiu, kiek tai kainuos? Tik tiek.

A. G. ŠEMETA. Galbūt jūs nelabai įsigilinote į tos reformos esmę. Yra numatoma panaikinti sekretorių institutą ir padaryti viceministrus. Tai yra normali praktika. Mūsų supratimu, vienas viceministras dabar faktiškai nieko negali atlikti normaliai tam, kad programos numatyti tikslai ir uždaviniai būtų įgyvendinti. Ne paslaptis, kad ankstesnė reforma buvo padaryta tuos pačius politinio pasitikėjimo pareigūnus perkeliant į ministerijų sekretorių lygmenį. Aš manau, kad toks kalbėjimas nėra visiškai tikslus.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Norėčiau tiesiog priminti reglamentą, kuriame parašyta, kad galbūt turėtume gerbti vieni kitus, leisti išsakyti klausimus ir išgirsti atsakymus. Taip pat kreipiuosi ir į pozicijos, ir daugumos, atstovus, galbūt per jūsų garsias kalbas klausėjai neišgirsta atsakymų… Štai šiek tiek protestuoja. Ačiū.

Klausimas opozicijos lyderiui. Ar jūsų antrasis klausimas buvo patikslinimas pirmojo klausimo, ar antrasis klausimas?

Tai turite dar vieną klausimą.

G. KIRKILAS (LSDPF). Taip, aš turiu dar vieną klausimą, bet teks dar kartą patikslinti. Tai dar kartą klausiu. Kas yra labiau kompetentingi? Ar specialistai, kurie turi ilgametę patirtį, dirba ir tam yra rengti, ar tie, kurie bus dabar įdarbinti politiniais viceministrais atleidus, mano požiūriu, kompetentingiausią mūsų tarnautojų dalį?

A. G. ŠEMETA. Aš dar kartą norėčiau pakartoti, kad dauguma dabartinių sekretorių yra buvę viceministrai. Jie lygiai tokios kompetencijos… Tada norėčiau jau jūsų paklausti. Tai kaip tada su tomis kompetencijomis? Kaip jie iš viceministrų, tapę sekretoriais, staiga tapo kompetentingesni. Aš manau, kad kompetencijos klausimas yra tikrai labai svarbus klausimas, ir yra labai svarbu, kad ministerijose specialistų kompetencijos būtų išlaikytos, ir jose dirbtų kompetentingiausi specialistai. O programos įgyvendinimo dalykai, patikėkite, aš manau, kad ir jums buvo svarbu, ir mums tas svarbu, kad programos numatyti tikslai būtų įgyvendinti. Tam reikalinga politinė komanda, kuri tuos tikslus nuolat kontroliuotų, kaip jie vykdomi, ir užtikrintų įgyvendinimą.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Dabar klausimai pateikiami pagal frakcijų dydžius. Taigi didžiausia opozicinė frakcija yra socialdemokratai. Prašom. Jūsų vardu – Seimo narys Z. Balčytis. Prašom,

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti finansų ministrui, gal šiek tiek paprastesnį. Jūsų būsimoje programoje, Vyriausybės programoje, kuri neseniai buvo patvirtinta, yra labai daug pasiūlymų keisti mokesčių sistemą. Tai pirmas klausimas, kada jūs pristatysite visus įstatymų projektus.

Ir antras. Nuo kada pradės veikti pasiūlymai dėl gyventojų pajamų mokesčio, o jų esmė yra ta, kad pajamos turi būti deklaruojamos, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ir vienam šeimos asmeniui, kai dabar yra atvirkščiai – pagal deklaruojamo asmens pajamas. Ar tai reiškia, kad permokėtą pajamų sumą, kurią žmogus permokės per metus, atgauti bus galima tik kitais metais? Kaip gyventojų pajamų mokesčių sistema planuoja veikti ir nuo kada?

A. G. ŠEMETA. Atsakau į pirmą klausimą. Įstatymų projektai bus pateikti kartu su biudžeto projektu, ir mes tai numatome padaryti kitą savaitę. Pirmadienį yra numatytas Vyriausybės posėdis, kuriame bus svarstomi visi biudžetai, valstybės biudžetas, „Sodros“ biudžetas ir sveikatos draudimo biudžetas. Apsvarstę iš karto teiksime Seimui kartu su įstatymų projektais, kurių reikia, kad biudžetas būtų įgyvendintas.

Toliau. Visi mokesčių įstatymai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., tačiau pačiuose įstatymuose, ypač tuose, kurie yra susiję su socialiniu draudimu, bus numatyti pereinamieji laikotarpiai, bet tie pereinamieji laikotarpiai taip pat bus numatyti tuose pačiuose įstatymuose, kad žmonės žinotų, kokia yra numatoma procedūra, kaip socialinio draudimo įmokos ateityje bus išdėstomos.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio vėlgi galioja ta pati nuostata – nuo kitų metų sausio 1 d. Jūs turbūt kalbate apie neapmokestinamą pajamų dydį, kuris yra siejamas su šeimos pajamomis. Taip, mes numatome, kad neapmokestinamas pajamų dydis būtų skaičiuojamas avansu žmonėms metų laikotarpiu, o pasibaigus metams ir deklaravus pajamas būtų arba žmogui kompensuojama, jeigu avansinės išmokos buvo mažesnės, negu jam priklauso, arba būtų atitinkamai jo jau įsipareigojimas grąžinti tam tikras sumas, jeigu tos avansinės įmokos buvo didesnės, negu buvo realios šeimos pajamos. Toks mechanizmas, ir mes jau esame aptarę visa tai su ekspertais ir nėra labai sudėtinga įgyvendinti.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Tęsiame Vyriausybės valandą, kuri labiau panaši į A. Šemetos rečitalį. Priminsiu, klausimui pateikti yra 1 min., atsakyti – 2 min. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu – Seimo V. Galvonas. Prašom.

V. GALVONAS (TTF). Dėkui. Buvau sugalvojęs klausimą premjerui, bet jo šiuo metu nėra, tai ištraukiu rezervinį klausimą. Klausimas visam ministrui kabinetui, kas sugebės atsakyti, nes tai yra programinės nuostatos klausimas.

Viena iš Vyriausybės funkcijų yra, ne viena, pagrindinė funkcija yra sukurti klestinčią visuomenę, kad valstybei būtų gerai, bet taip pat yra ir kova su žalingais įpročiais. Ir štai jūsų programos 22 straipsnis „Kova su nesaikingu alkoholio vartojimu ir narkomanija“. Nuo vaikystės man visą laiką tėvai, mokykla aiškindavo, kad visi žalingi įpročiai kyla dėl to, kad neturi kuo užsiimti, kad daug laisvo laivo, kad dykaduoniauja. O skaitydamas jūsų programą radau visai kitą priežastį. 769 straipsnis. Skaitau: „Uždrausime alkoholinius gėrimus pilstyti į tarą, kuri skatina alkoholinių gėrimų vartojimą.“ Jeigu yra tara, kuri skatina alkoholinių gėrimų vartojimą, tai turi būti ir tara, kuri kaip tik trukdo alkoholinių gėrimų vartojimui. Labai norėčiau, kad Vyriausybė įvardytų pagal savo programą ir vienos taros tipą, ir kitos taros tipą ir pasakytų, gal verta skatinti tą taros gamybą, kuri žlugdo alkoholizmą?

PIRMININKAS. Dėkoju už klausimą. Priminsiu, laiko reglamentas – viena minutė. Ar yra norinčių padiskutuoti apie alkoholį? Kuris ryšitės, vis tiek klausimas yra pateiktas. A. Čaplikas kažkodėl prisiima. Prašom.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis Vytautai, gal tai daugiau kalba, pamąstymas arba kritika pačiai programai. Tai mes ją girdime, ją suprantame. Bet jūs turbūt sutiksite su manimi, kad ir jums, ir man rūpi mūsų vaikų ateitis, ir mūsų pačių sveikata. Siekis bet kuriuo atveju yra geras. O mechanizmas, keliai ir būdai, ką gi, gyvenimas parodys, kokie jie bus. Šiuo atveju svarbiausia turėti tikslą. Ir jeigu turime bendrą tikslą, mes jį ir pasieksime.

PIRMININKAS. Krašto apsaugos ministrė ponia R. Juknevičienė. Prašom.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, daugiau kaip Vyriausybės narė ir kaip tos partijos, kuri savo programoje buvo įrašiusi kovą su alkoholizmu, atstovė Vyriausybėje. Visų pirma ko aš norėčiau paprašyti ir kam pakviesti. Aš noriu paprašyti pradėti keisti mūsų pačių požiūrį į šią labai skaudžią mūsų tautos problemą. Ir jeigu Seime toliau bus juokeliai šiuo klausimu, tai bijau, kad mes nieko ir nepasieksime. O Vyriausybė ateis į Seimą, kartu su Sveikatos reikalų komitetu svarstys labai atidžiai tuos klausimus, tarp jų ir tą klausimą, kurį jūs iškėlėte. Specialistai sako, kad tai yra problema, kad tai, kaip tas pats stiprus alus pardavinėjamas tam tikroje taroje kaimuose, yra taip pat vartojimo skatinimas. Todėl aš labai nuoširdžiai kviečiu keisti požiūrį ir matyti, kad Lietuvoje iš tiesų ši didžiulė bėda egzistuoja.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar yra norinčių kalbėti, tačiau atsakymui į šį klausimą skirtas laikas baigtas. Toliau Darbo partijos frakcijos vardu –L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tiesiog norėčiau paprašyti naujos Vyriausybės neperimti praėjusios Vyriausybės retorikos ir nuo pirmo posėdžio nepradėti auklėti Seimo. Čia tokia bendra pastaba. Mano klausimas taip pat būtų finansų ministrui. Mane domina kitas mokestis – pridėtinės vertės mokestis. Jeigu jūs kitą savaitę į Seimą atnešite mokesčių įstatymus kartu su biudžetu, kol vyks procedūros Seime, mes sulauksime Naujųjų metų. Sakykite, kaip įmonėms pradėti taikyti šio įstatymo nuostatas, kada įmonės spės perprogramuoti visus kasos aparatus, buhalterines programas? Bus visi šie sunkumai. Ar jūs siūlysite užsidaryti visoms parduotuvėms ir savaitę neprekiauti? Kaip spręsite šią problemą, nes visi laukia ir nežino, kurios lengvatos tiksliai bus panaikintos?

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

A. G. ŠEMETA. Manau, mūsų šalyje reikia pereiti prie vakarietiško programų įgyvendinimo būdo. Jau seniai, kartu su Vyriausybės programa, yra paskelbta, koks bus pridėtinės vertės mokesčio dydis, kad naikinamos lengvatos, ir verslas jau dabar gali rengtis mokesčio įvedimui nuo 2009 m. sausio 1 d. Manau, tai realiai galima padaryti. Mes tik vakar pradėjome dirbti. Ar jūs norite, kad įstatymus rengtume pusę metų ir atsidurtume dar prastesnėje padėtyje negu esame dabar? Mes neturime jokios galimybės rinktis. Kai padėtis pasitaisys, nebus tokia kritinė, kokia yra dabar, be abejo, bus galima grįžti prie normalaus darbo režimo. Tačiau dabar kito kelio nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Papildymas?

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Praeitos kadencijos Seime buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad per Vyriausybės valandą klausiantysis galėjo patikslinti klausimą. Kadangi yra pirma Vyriausybės valanda, noriu paklausti, ta praktika bus tęsiama, ar jūs įvesite naują tvarką?

PIRMININKAS. Pone Ačai, šiuo atveju jūs turite prisiimti priekaištą sau, nes tuo metu, kai papildyti buvo suteikta proga ponui G. Kirkilui, jūsų nebuvo salėje. Praktika liko.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke, kad leidote patikslinti. Gerbiamasis ministre, šiandien laikinai einantis premjero pareigas, sakote, kad jūs nekalti, nes dirbate tik dvi dienas. Bet verslininkas neturės ir vienos dienos įstatymui įgyvendinti. Tai vienas dalykas.

Aš suprantu, kad programuotojai gali ruoštis, bet pakeisti galiojančio įstatymo pats verslininkas negali ir neturi jokios teisės. Taigi įstatymas įsigalios tada, kada įsigalios, kai priims Seimas ir bus paskelbta „Valstybės žiniose“. Jūs teisinatės, kad tik dvi dienas dirbate ir nespėjate, bet aš klausiu realiai, kaip reikės įgyvendinti jūsų nuostatą verslo subjektams?

A. G. ŠEMETA. Aš galiu dar kartą pakartoti, kad verslas gali rengtis įstatymo pakeitimui jau šiuo metu. Bet kuriuo atveju, kai yra keičiami mokesčių tarifai, visada atsiranda problema, kad vieną dieną, nesvarbu, ar tai sausio 1 d., ar gruodžio 1 d., visada bus diena X, kai pakeitimas turės įvykti. Vadovaujantis jūsų logika apskritai negalima keisti jokių įstatymų, nes verslas niekada negalės prisitaikyti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Mes šį klausimą aptarinėjome su įvairiomis verslo grupėmis, ir aš pasakiau, kad jie gali pradėti rengtis dabar, nes yra Vyriausybės ir koalicijos tvirta nuostata šias įstatymo pataisas įgyvendinti. Be abejo, sudėtinga, tačiau nėra taip sudėtinga, kaip jūs bandote pateikti.

PIRMININKAS. Ačiū už atsakymus. Priminsiu, kad 208 straipsnio 4 punkte sakoma, kad posėdžio pirmininkas gali nutraukti bet kokį klausimą, kuris, jo manymu, yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą. Kol kas visi papildymai didžiąja dalimi buvo tokie. Jūs, mielieji kolegos, atimate savo pačių laiką, tačiau turėsime laiko ne daugiau negu skirta, tik valandą.

Mišrios Seimo narių grupės vardu klausia Seimo narys A. Baura. Prašom, žodis jums.

A. BAURA (MSG). Ačiū. Mano klausimas žemės ūkio ministrui ponui K. Starkevičiui. Prieš porą savaičių Kaimo reikalų komitete mes, Kaimo reikalų komiteto nariai, buvome patikinti, kad jau pradėta mokėti tiesioginių išmokų pagrindinė dalis, ir tada buvo pabrėžta, kad yra trylika probleminių rajonų, kurie yra nukentėję nuo sausros ir kitų meteorologinių reiškinių.

Klausimas būtų toks: kiek išmokėta tiesioginių išmokų ir ar iki Kalėdų ar Naujųjų metų kokią nors dalį išmokų gali tikėtis gauti ir kiti šalies rajonai? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū už gerą klausimą. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nuo gruodžio 1 d. tiesioginės išmokos mokamos. Išmokėti 59 mln. Šiuo metu yra paraiška dėl panašios sumos. Aš tik noriu pasakyti, kad buvo priimtas sprendimas išmokėti tiems, kurie buvo prie ribos dėl nukentėjimo nuo sausros, tiems rajonams. Buvo išmokėta ir tiems, kurie kreipėsi dėl paramos, ir dabar jiems reikia grąžinti bankams paskolas. Dabar bus pradėta mokėti, galima sakyti, nuo viduriniojo sluoksnio. Bus baigta, kaip ir numatyta, balandžio 1 d.

PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Dabar pozicijos frakcijos pagal dydį. J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis finansų ministre, norėčiau pasiteirauti, kokia apimtimi radote neapmokėtų sąskaitų, kokia šiuo metu yra valstybės pinigų būklė? Gal paminėtumėte, kokio dydžio yra negrąžintas pridėtinės vertės mokestis. Galbūt jus galėtų papildyti ir tie ministrai, kurie jau spėjo pasižiūrėti savo srities finansinę padėtį, kiek jų kuruojami asignavimų valdytojai turi įsiskolinimo? Kokia šių metų finansinė situacija, kokie poreikiai ir kokios įplaukos prognozuojamos per likusį gruodžio mėnesį?

A. G. ŠEMETA. Dėkoju už klausimą. Norėčiau patikslinti, kad mes radome situaciją, kokia ji yra, ir šiandien mums buvusi Vyriausybė paliko įsiskolinimų, įsipareigojimų už 1 mlrd. 26 mln. 999 tūkst. Tai tiek šiandien yra neapmokėtų sąskaitų. Per milijardą litų negrąžinta pridėtinės vertės mokesčio. Tokia yra padėtis. Ne mes ją sukūrėme, ji yra tokia, kokia yra. Nesinori nieko kaltinti, tiesiog visiems kartu, ir pozicijai, ir opozicijai, reikia ieškoti būdų, kaip iš tos padėties išeiti, nes ji yra tikrai grėsminga.

Kitų ministerijų vadovai pasakys apie padėtį jų srityje. Tačiau pagal mūsų prognozes, kadangi gruodžio mėnesio pajamų planas yra gana įtemptas, vėlgi nežinau, dėl kokios priežasties tokios didelės pajamos yra numatytos gruodžio mėnesį, mes manome, kad bet kuriuo atveju iki metų pabaigos liks tam tikri įsiskolinimai biudžetinėms įstaigoms. Planuojame šiek tiek pakeisti tų įsiskolinimų padengimo tvarką, nes, mūsų manymu, svarbu ne vien tik darbo užmokestis, kas dabar numatyta kaip pirmasis prioritetas, tačiau, mano supratimu, kad dalis pajamų, kurios yra gaunamos, būtų skiriamos ir atsiskaityti su verslu. Jeigu mes neatsiskaitysime su verslu, be abejo, pjausime šaką, ant kurios sėdime, nes verslas tokiu atveju negali sumokėti mokesčių. Tai tokia yra padėtis. Tikrai šiuo metu nėra jokio pagrindo bandyti atlikti kokius nors veiksmus, kurie susiję su mokesčių mažinimu, kaip kažkas siūlė, nes paprasčiausiai po kelių mėnesių valstybės biudžetas būtų nepajėgus vykdyti įsipareigojimų. Tokia yra padėtis.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš papildysiu ministrą. Galiu pasakyti, jau beveik penkias dienas vėluoja išmokos socialinės rūpybos sektoriuje ir pašalpų mokėjimas, nes pinigų nėra. Savivaldybės, aišku, visą kaltę verčia ministerijai. Taigi, jeigu nebus artimiausiu laiku rasta papildomų lėšų, kurios yra tikrai nemažos, tai sukels tam tikrą socialinę įtampą. Lygiai taip pat Darbo biržos sistema šį mėnesį jau išeikvojo visų metų limitą ir finansuojama avansu iš kitų „Sodros“ biudžeto eilučių. Taigi toks pat palikimas, entuziazmo nekeliantis.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš taip pat norėjau pasakyti, kad vakar buvo pirmoji darbo diena. Nepaisant gražaus renginio, kuris tikrai buvo smagus, žinia po to buvo gerokai liūdnesnė, ir liūdnesnė negu įsivaizdavau. Gavau 150 mln. ir 495 tūkst. litų skolos palikimą. Neapmokėtų sąskaitų. (Balsai salėje) Taip, per 150 mln. Tai yra personalo negaunami pinigai, tai yra įsiskolinimai tiekėjams, tai yra problemos su „Sodros“ įmokomis ir panašūs dalykai.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Pirmininke, gal būtų galima pratęsti? Pirmininke, gal būtų galima pratęsti, ar jau užtenka skolų?

PIRMININKAS. Gal užtenka, svarbiausia, kad užtektų premijoms. (Balsai salėje) Bet labai trumpai, skaičiais, nes paskui neliks laiko kitiems klausimams. Gerai? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu tai domina, tikrai nieko nekaltinant kaip sakė ir kolegė Rasa, bet ministerijos ir jai pavaldžių institucijų neapmokėtos sąskaitos siekia apie 43 mln. litų. Jeigu kalbame apie ligonių kasų veiklą arba Privalomojo sveikatos draudimo fondo veiklą, tai ligoniams šiandien vėluojame, įstatymo nustatyta tvarka leidžiame mokėjimus atidėti mėnesiui. Priešingu atveju, mes šiandien būtume nepajėgūs apmokėti visų ligoninių sąskaitų. Skolos yra tikrai nemažos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip, dėl vedimo tvarkos. Klausti – minutė, atsakyti – trys minutės, nes mūsų yra labai daug užsirašiusiųjų. Tai nėra Vyriausybės ataskaita ar dar kokie nors dalykai, todėl siūlau laikytis Statuto.

PIRMININKAS. Gerai, dabar laikysimės griežtai Statuto. Priminsiu, kad pirmieji šiek tiek pažeidėte būtent jūs. Dabar žiūrėsime sekundę į sekundę. Pagal reglamentą antroji pagal dydį pozicinė frakcija – Tautos prisikėlimo partijos frakcija. Kol kas nėra užsiregistravusių. Jiems viskas aišku, klausimų nėra. Iš eilės yra Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcija. K. Glaveckas. Po to klaus Liberalų ir centro sąjungos atstovas A. Zuokas.

K. GLAVECKAS (LSF). Kai ministrai atėjo į savo kabinetus, tas atėjimas įvyko tik prieš pusantros paros, natūralu, kad ne visi rado tai, ką tikėjosi tenai rasti. Viena iš problemų, kuri, atrodo, finansų ministrui bus labai sudėtinga, – tai savivaldybių skolos.

Mes žinome situaciją, kad Argentina dabartiniu metu bankrutuoja, nes savivaldybės prisiėmė baisiai didelius portfelius paskolų, kurias ne tik kad nebepajėgūs patys apmokėti, bet nebepajėgi apmokėti ir federalinė Argentinos valdžia. Argentinos peso devalvavimas yra ne kas kita, kaip rezultatas paslėptų valstybės skolų. Dažniausiai dėl to tas ir vyksta.

Tai klausimas būtų toks. Sakykite, gerbiamasis ministre, ką jūs radote savivaldybių biudžeto dėžutėje? Kokia yra situacija? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Didelė problema yra ta, kad iš tikrųjų savivaldybių biudžetų įsiskolinimai šiuo metu nėra tinkamai kontroliuojami ir Finansų ministerija negali tiksliai žinoti, kiek savivaldybės yra įsiskolinusios. Šiuo metu yra nustatyti savivaldybių skolinimosi limitai, tačiau kiek jos realiai yra įsiskolinusios, tokios informacijos trūksta. Jūs turbūt pamatėte, kad mūsų programoje yra numatytas vienas iš svarbiausių uždavinių – būtent savivaldybių įsiskolinimų kontrolė. Mes puikiai žinome, kad per savivaldybes mes galime tuos gerus norus ir tikslus, kurie yra numatyti valstybės biudžete, sunaikinti, mes galime viską sunaikinti per savivaldybių skolinimąsi. Todėl savivaldybių skolinimosi kontrolė, griežtas reikalavimas laikytis numatytų biudžeto asignavimų, nes kai kurios savivaldybės įsigudrina skolintas lėšas įrašyti į pajamas, yra pirmasis uždavinys, vienas iš pirmųjų uždavinių, kuriuos Finansų ministerijai reikės atlikti.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas A. Zuokas. Ruošiasi ponas Seimo narys J. Olekas. Prašau.

A. ZUOKAS (LCSF). Norėčiau kreiptis į gerbiamąjį finansų ministrą. Norėčiau paklausti, ar jau spėjote, ar planuojate panaikinti buvusių finansų ministrų įsakymą Nr. 49, kuris anuomet buvo priimtas ministro pono Jono Liongino, po to buvo pratęstas ir kuris iš esmės diskredituoja kitus Lietuvos bankus, nes dažniausiai valstybės arba biudžetinių institucijų lėšos laikomos tik tam tikruose bankuose, tai yra daugiau užsienio? Taip nacionaliniai bankai arba mažieji bankai yra diskredituojami. Buvo minėta ir verslo skatinimo plane, kad tai būtų teisinga panaikinti.

A. G. ŠEMETA. Dėkoju už klausimą. Dar tikrai nespėjau susipažinti su visais įsakymais, kuriuos leidžia Finansų ministerija, nes jų yra labai didelis skaičius, tiesiog fiziškai neįmanoma tiek jų perskaityti, kiek jų yra. Tačiau šią problemą, kurią jūs minite, aš žinau. Mes galvojame pertvarkyti apskritai laikino lėšų investavimo sistemą, padaryti ją skaidresnę, ten problemų yra ir daugiau, likučių. Mes neturime realiai veikiančio iždo, nes asignavimų valdytojų sąskaitose lieka likučiai, kuriuos perkėlus į iždą vienai nakčiai mes uždirbtume palūkanas už tas lėšas. Yra daugelis dalykų, kurie yra taisytini iždo sistemoje, vienas iš jų yra tas, kurį jūs paminėjote, tai yra investavimo strategijos sutvarkymas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas, po to žodis bus suteikiamas J. Veselkai. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš irgi noriu užduoti klausimą finansų ministrui. Kadangi jūs paminėjote, kad yra tam tikrų sunkumų dėl lėšų surinkimo, ir kadangi mes kalbėjome apie ministerijų sekretorių keitimą į viceministrus, jūs taip ir neatsakėte, kiek tas galėtų kainuoti. Tai aš sukonkretinsiu pavyzdį. Jūsų ministerijoje vienu iš sekretorių dirba Edmundas Žilevičius. Šį įstatymą priėmus, kiek jam reikės išmokėti išeitinės pašalpos ir ar jis taps politiniu veikėju krikščionių demokratų, kad įgyvendintų jūsų nuostatas, o po to, kai jums teks atsistatydinti ir jam teks atsistatydinti, vėl reikės ieškoti kito žmogaus? Labai konkretus pavyzdys, tokių sekretorių ministerijose yra ir daugiau.

A. G. ŠEMETA. Manau, kad neetiška kalbėti apie asmenis iš Seimo tribūnos, kai jokie sprendimai tais klausimais nėra priimti, todėl aš norėčiau į šitą jūsų klausimą neatsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J. Veselka, po to žodis bus suteikiamas Seimo nariui S. Bucevičiui. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis finansų ministre, jūs čia ką tik paminėjote, kad verslo įsiskolinimas dėl PVM yra per milijardą, labai gerai pasakė, kad verslas negali mokėti mokesčių ir taip toliau. Kada, per kiek laiko šį milijardą ir iš kokių lėšų žadate grąžinti, nes jeigu negrąžinsite, tai krizė dar gilės?

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu mes visi kartu su jumis pritarsime Valstybės biudžetui ir lydintiesiems įstatymams, kurie, be abejo, nėra labai populiarūs ir gana sunkūs. Manau, kad kitais metais mes turėsime galimybę sumažinti tuos įsipareigojimus. Jeigu mes nepriimsime tų įstatymų, kuriems jūs pats ir kai kurie kiti kolegos priešinasi, tada aš nežinau.

J. VESELKA (TTF). Patikslinti noriu. Vis dėlto, gerbiamasis ministre, nemaišykime verslo ir valstybės. Valstybė skolinga verslui. Kada verslui sugrąžinsite milijardą? Negi visus kitus metus negrąžinsite?

A. G. ŠEMETA. Aš dar kartą kartoju, jeigu bus priimti įstatymai, kurie numatyti krizės įveikimo plane, mes dėsime visas pastangos, kad skolos verslui būtų grąžintos kaip galima greičiau. Jeigu tai nebus padaryta, paprasčiausiai valstybė neturės galimybių tų skolų grąžinti. Negi jūs manote, kad finansų ministras piešia pinigus ir juos gali dalyti žmonėms? Taip nėra. Pinigų yra tiek, kiek įplaukė į biudžetą, ir pagal tas galimybes mes finansuojame, taip pat ir grąžiname skolas, kurios susidarė verslui. Aš dar kartą sakau, kad ne ši Vyriausybė sukūrė tą padėtį, kuri susidarė. Taip, yra labai blogai, kad yra per milijardą litų pridėtinės vertės mokesčio skolų. Negi jūs manote, kad dabartinėje padėtyje yra įmanoma milijardą litų iš karto grąžinti? Visų pirma reikia sutvarkyti įstatymus, sutvarkyti valstybės pajamas, apkarpyti valstybės išlaidas ir tai, ką mes gausime, papildomą efektą, skirti atsiskaitymams su verslu. Kito kelio nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai geranoriška pastaba J. Veselkai. Maišyti galima tik žirnius su kruopom, o šiaip tai interesai yra painiojami. Ačiū.

Žodis suteikiamas S. Bucevičiui. Po to klaus E. Pupinis.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministro. Ministre, tęstiniai projektai objektų, kurie nėra baigti renovuoti. Sakykite, nuėjusi Vyriausybė, jeigu nesuklysiu, buvo įsitraukusi 60 % skirti naujiems objektams. Jūsų manymu, kas bus su tęstiniais įstaigų projektais?

A. G. ŠEMETA. Mūsų programoje numatyta, kad mes iš esmės atsisakome visų, turbūt daugumos, naujų projektų investicijų programoje ir koncentruojame lėšas į tuos objektus, kurie yra tęsiami ar kuriuos galima užbaigti 2009 m. Tos nuostatos yra laikomasi. Jau dabar svarstome su ministrais investicijų programą. Tie pasiūlymai, kurie ateina, pateikiami pagal Vyriausybės programos nuostatas. Aš tikiuosi, kad mums pavyks pertvarkyti ir padaryti efektyvesnę valstybės investicijų sistemą, kad mes neužsiplėštume darbų, kuriuos nežinia kada galėsime padaryti. Geriau mes padarykime mažiau, bet padarykime iki galo. Tokia būtų principinė nuostata.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Po to žodis bus suteiktas S. Stomai.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau klausti žemės ūkio ministro. Susitikimuose su ūkininkais mes ne kartą kalbėjome, kad yra palikta tam tikra problema – 180 mln. Lt Lietuvos dalies, skirtos tiesioginėms išmokoms kitiems metams. Savaime suprantama, kad kalbant apie šių metų visas išmokas sunku prognozuoti, kiek lėšų trūks, nes keliais mėnesiais vėliau buvo pradėtos mokėti išmokos, tačiau tų Lietuvos biudžeto dalies išmokų stygius pasimatys metų viduryje, balandžio mėnesį. Norėčiau paklausti, kaip šiuo metu yra su einamosiomis išlaidomis, nes kai kurie ministrai pasakė. Kokia situacija žemės ūkio srityje?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Pradėsiu nuo paskutinės klausimo dalies. Iš tikrųjų šiandien Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų neapmokėtų mokėjimų paraiškų suma sudaro apie 18 mln. Didžiulė dalis lėšų, užsakytų pagal šias mokėjimų paraiškas, yra skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms mokėti ir atsiskaityti už įstaigoms suteiktas elektros tiekimo, šildymo, ryšių, kuro tiekimo paslaugas. Tai labai jaudina ir išbalansuoja visą ūkio sektoriaus veiklą, bet, kaip sakoma, padėtis yra tokia, ir čia tie paaiškinimai, kurie anksčiau būdavo iš Vyriausybės, kad viskas yra gerai, tai realybė yra tokia.

Dabar dėl 180 mln. Tokia skylė šiame biudžete tikrai yra numatyta, tačiau, kaip mes jau ir buvome sakę, šitą skylę mums palieka, bet aiškinam, kad tiesioginėms išmokoms lėšos turės būti rastos. Mes dabar dirbame su Finansų ministerija, kad tai naujajame biudžete būtų pakoreguota ir kad kaimo žmonės dėl to nekentėtų ateityje. Problema yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Stoma. Po to žodis Seimo nariui V. Bogušiui. Prašau.

S. STOMA (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti populiariausio ministro – gerbiamojo A. G. Šemetos. Ką jūs galvojate apie dabar vis didesnius siūlymus Vyriausybei išleisti taupymo lakštus ir surinkti tuos kelis milijardus, kuriuos dabar žmonės yra atsiėmę iš bankų? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Mes svarstome ir nagrinėjame kitų metų skolinimosi politiką, ir vienas iš variantų yra tas, ką jūs minite, tai yra taupymo lakštai kaip viena iš galimų alternatyvų. Tačiau čia mes turime labai atidžiai išnagrinėti padėtį rinkose ir nepadaryti taip, kad lėšos būtų atitraukiamos iš bankų, nes finansų sektorius yra labai svarbus sektorius. Mes turime surasti tinkamą balansą. Šiandien konkrečiai atsakyti į šį klausimą negaliu, bet tokia alternatyva yra nagrinėjama.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bogušis, po to žodis bus suteiktas Seimo narei V. Blinkevičiūtei. Prašau.

V. BOGUŠIS (LCSF). Šiaip tai aš turiu trylika klausimų, bet šiai dienai suformuluosiu vieną ir tikrai neklausiu finansų ministro. Noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, žiniasklaidoje pasirodė tokios tendencijos, jog reikia taupyti, taupymas geras dalykas, bet jūs norite taupyti viešojo saugumo sąskaita, o tai reiškia – mūsų žmonių, mūsų piliečių nesaugumo sąskaita. Nes žinome, kad tam tikroje ekonominėje situacijoje didėja nusikalstamumas, kriminologinė tendencija pagal prognozes yra prasta, bloga, plius bloga padėtis yra tarptautiniame kontekste, sakyčiau, net ir pasauliniame, nes gaivalas kelia galvas. O jūs dabar norite mažinti finansavimą viešajam saugumui, vadinasi, mes, aš ir net Pirmininkas, įsivaizduoju, jaučiamės ypač nesaugūs. Ar galima ta sąskaita, mano saugumo sąskaita, taupyti vaikų nesaugumui? Ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už gerą klausimą. Iš tikrųjų problema aktuali. Jeigu, sakysim, ekonominio klestėjimo laikotarpiu pas mus nusikalstamumas mažėjo, pradedant 2003 m. kasmet mažėjo. Ir dabar per 2008 m. vienuolika mėnesių, palyginti su 2007 m. vienuolika mėnesių, nusikalstamumas vėl pradėjo augti, ir tai yra normali praktika visame pasaulyje. Krizės laikotarpiu visi ieško pinigų, taip pat ir nusikaltėliai. Pasižiūrėkim dabar vien į bankomatų vagystes, bankomatų plėšimus, tai yra viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra, matyt, galimi socialiniai neramumai. Visi žiūrim televizorių, matom Tailandą, kaip žmonės sukilo, matom Graikijos įvykius, matom daug kitų valstybių. Prisimenam Islandijos pavyzdžių, kai ramūs skandinavai, šiauriečiai, tikrai ramaus būdo, iškilus finansiniams neramumams puolė bankų langus daužyti, bankus plėšti. Vargu ar reikėtų viešojo saugumo sąskaita taupyti. Mūsų teisėsaugos sistema krizės akivaizdoje turėtų išlikti stabili ir pajėgi išspręsti visus iškilusius iššūkius. Mes ministerijoje buvom sukvietę visus asignavimų valdytojus, o jų yra gana daug, ir Sienos apsaugos tarnyba, ir Policijos departamentas, ir priešgaisriniai daliniai, žiūrėjome resursus, kuriuos galima sutaupyti. Pati įtempčiausia padėtis, ko gero, yra gaisrinės daliniuose ir policijos daliniuose. Aš kreipsiuosi į finansų ministrą, mes susitinkame 13.45 val., iš karto po Vyriausybės valandos, kad gal iš tikrųjų kažkokių vidinių resursų dar surastume, bet 12 % mažinimą darbo užmokesčio fondo bus labai sunku atlaikyti. Bijau, kad krizės laikotarpiu teisėsaugos sistema neliktų šiek tiek silpnesnė, negu buvo. Darysime viską, ką galime. Ir jeigu teks taupyti, tai noriu pabrėžti, kad mes tikrai netaupysime arčiausiai žmonių esančių policininkų sąskaita. Dirbančių su žmonėmis. Jeigu ir bus kas nors daroma, tai greičiausiai vidutiniam pareigūnų sluoksniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Po to žodis bus suteiktas V. V. Margevičienei. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Pirmiausia noriu palinkėti stiprybės visiems Vyriausybės nariams, o ypač socialinės apsaugos ir darbo ministrui. O klausimą užduosiu finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, vėluoja atsiskaitymai vienai iš jautriausių žmonių grupių, tai yra neįgaliesiems, kurie gauna šalpos pensijas. Kiekvieną kartą, kai buvo kreipiamasi į Finansų ministeriją, buvo gaunamas atsakymas – ne dabar, o vėliau. Šiandien vėl iš jūsų lūpų išgirdau, jog pirmiausia Finansų ministerija atsiskaitys su verslu, ir taip reikėtų suprasti, kad tik po to šalpos išmokas gaus neįgalūs žmonės. Ar jūs galėtumėte dabar šioje salėje viešai pasakyti, kada bus pervestos lėšos mokėti šalpos išmokas neįgaliesiems, konkrečią datą, o ne maitinti pažadais, kad vis rytoj ir rytoj?

A. G. ŠEMETA. Jeigu gerbiamoji Seimo narė V. Blinkevičiūtė man duos milijardą litų, kurių trūksta, tai atsiskaitysiu rytoj. Bet, deja, tų pinigų tiek, kiek reikia, nėra. Dėl to, ką aš jums kalbėjau apie atsiskaitymą ir su verslu, galiu patikslinti atsakymą, kad šiuo metu yra mokamas tik darbo užmokestis, įskaitant ir Seimo narius. Principo pakeitimas būtų toks, kad mes turime paraiškų tam tikrą skaičių ir bandome proporcingai atsiskaityti su įvairiais įsipareigojimais net ir darbo užmokesčio sąskaita.Tokiu atveju ir šalpos pensijos pagal galimybes bus išmokėtos. Tačiau aš negaliu patvirtinti, kad visą sumą galima išmokėti šiuo metu. Tiesiog tų lėšų dabar trūksta.

PIRMININKAS. Prašom, trumpai patikslinti. V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš dar kartą sakau, jūs pasakėte, kad pirmiausia bus mokamas darbo užmokestis. Tai gal ministrai ir Seimo nariai galėtų palūkėti keletą dienų to darbo užmokesčio, tačiau šalpos išmokos neįgaliesiems, visiškos negalios ligoniams yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis.

A. G. ŠEMETA. Aš dar kartą kartoju: reikėjo išmokėti tas išmokas. Tas įsiskolinimas yra daugiau kaip savaitė laiko. Tai kodėl neišmokėjote, kai galėjote? (Plojimai) Kodėl neišmokėjote? Jūs kalbate turbūt televizijai, o ne realiai rūpinatės žmonėmis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Mielieji ministrai, prašom nepykti, Seimo nariai turi teisę paklausti ir nelabai smagių klausimų. O ponios Vilijos pasiūlyme įžvelgiau visai racionalų grūdą – iš tiesų, kol nebus išmokėti, mes galime palaukti ir dvi savaites be atlyginimų. Ir Seimo nariai, ir ministrai. Ir tegul žmonės turi ką nusipirkti laiku Kalėdoms. Mes pakentėsime. Visai geras pasiūlymas. Priminsiu, kad Vyriausybės valanda trunka iki 13.30 val. Mes turime dar 4 minutes, taigi simboliškai dar du klausimai. Klausia V. V. Margevičienė ir paskutinė – I. Šiaulienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Noriu kreiptis į teisingumo ir į švietimo ministrus. Nuolatos žiniasklaidoje mirga straipsniai apie nepilnamečių nusikalstamumą. Lietuvos valstybės atstovas prie Jungtinių Tautų Dainius Pūras konferencijoje konstatavo, kad nepilnamečių nusikalstamumas, smurtas, patyčios Lietuvoje jau įgavo epidemijos mastą. Gerbiamasis teisingumo ministre, aš žinau, kad nauja Nepilnamečių justicijos reformos programa jau yra parengta ir, ko gero, pasieks Vyriausybę. Prieš tai buvusi programa iš tiesų buvo surašyta labai gražiai, bet, deja, jai nebuvo skirti finansiniai ištekliai.

Taip pat pagal tą programą parengtas ir Lietuvos Respublikos Seime priimtas Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, bet nebuvo skirta lėšų jam įgyvendinti. Ir gerbiamasis premjeras G. Kirkilas viešai per Vyriausybės valandą žadėjo, kad atkreips dėmesį į šią problemą ir skirs lėšų, bet taip ir neskyrė. Noriu jūsų abiejų klausti. Ar ir toliau nepilnamečių justicijos reforma bus taip vangiai vykdoma Lietuvoje ir mes toliau skinsime tokius vaisius nedirbdami su nepilnamečiais? Dėkui.

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Visų pirma noriu pasakyti, kad šia sritimi užsiima specifinės įstaigos, kurios turi ir kitų tradicinių funkcijų, tai yra saugoti laisvės atėmimo įstaigas. Iš tiesų taupymo vajus šias įstaigas paliečia labai specifiškai. Mums kyla klausimas, kiek galima pradėti naujus dalykus, o kiek reikia išlaikyti senus, kurie visiems atrodo labai svarbūs. Iš tikrųjų tai, bent jau iš mano srities, bene skaudžiausiai paliečiama institucija taupymo vajaus požiūriu, ir negalėčiau prižadėti labai didelio dosnumo kitais metais toms naujoms programoms. Bet galiu garantuoti, kad ir nepilnamečių justicija, ir probacija, ir nusikaltimų prevencija – visa tai yra ta kryptis, į ką galiausiai mes turime išeiti. Ne uždaryti žmones ir saugoti kaip daiktus laisvės atėmimo įstaigose, o spręsti realias problemas yra tikrasis tikslas. Ir žiūrėsime, ką galime padaryti kitiems metams. Tikrai nedaug. Bet išeisime tikrai į tą kryptį, apie kurią kalbate.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Atsiprašau, jeigu galima, pone Pirmininke.

PIRMININKAS. Taip, labai trumpai, nes liko paskutinis klausimas.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tiesiog pritardamas kolegai teisingumo ministrui, sakyčiau taip, kad čia yra tarpministerinė iš esmės programa, ir popamokinis ugdymas, neformalusis ugdymas, be abejo, sistemiškai žiūrint, turi apimti ir jūsų minimas jaunimo rizikos grupes. Tikrai turėsime kartu su jumis, kaip viena iš tų, kurios praeitoje kadencijoje dirbo šioje srityje, angažavosi, žiūrėti konkrečiai, kokios yra galimybės programas rengti ne popierines, o realiai veikiančias ir pagrįstas bent minimaliais finansiniais resursais.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausimas. Žodis suteikiamas Seimo narei I. Šiaulienei. Prašom.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministrą. Vyriausybės programoje… Ūkio ministre, klausimas jums. Vyriausybės programoje jūs žadate užtikrinti sąžiningą konkurenciją, padėti visokeriopai smulkiam ir vidutiniam verslui, skatinti jo plėtrą. Tik nežinau, kaip tie nauji mokesčių įstatymai praktiškai jam padės. Žadate atlikti monopolijų auditą. Nežinau, ką tas monopolijų auditas duos, bet kad problema yra, tikrai pripažįstu. Norėtųsi tikslesnio, detalesnio jūsų atsakymo, kaip kovosite su tomis monopolijomis? Ar nereikėtų tiesiog koreguoti monopolijų apibrėžimą ir kaip tą padarytumėte?

D. KREIVYS. Atsakau į klausimą dėl smulkaus ir vidutinio verslo. Šiandien mes…

PIRMININKAS. Atsiprašau, šiek tiek arčiau mikrofoną.

D. KREIVYS. Mes kartu su ministerijos sekretoriumi peržiūrėjome mūsų galimybes ir planuojame dvigubinti ar net trigubinti Europos Sąjungos lėšų kiekį, skiriamą kitiems metams per valdantį fondą, skirtą mikrokreditams, garantijoms ir rizikos kapitalui. Planuojame padidintą lėšų kiekį iki pusę milijardo, jeigu pavyks. Artimiausiu metu tos lėšos pasiektų smulkų ir vidutinį verslą, tai yra reali galimybė.

Dėl monopolijų. Aš manau, kad pagal šį Vyriausybės programos punktą mūsų ministerijoje bus parengtas priemonių planas, ir kai jis bus parengtas, aš galėsiu tiksliau atsakyti į jūsų klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū ministrams, ypač A. Šemetai, kuris lyg Matrosovas uždengė krūtine Vyriausybės ambrazūrą.

Ir dar vienas patikslinimas ir paskutinis klausimas. Prašom. R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau patikslinimo iš finansų ministro. Ar įmanoma sustabdyti atlyginimų išmokėjimą valstybės tarnautojams tam, kad pirmiausia būtų atsiskaityta su pensininkais ir neįgaliaisiais?

A. G. ŠEMETA. Aš minėjau, kad mes peržiūrėjome tuos prioritetus, kurie buvo nustatyti. Mes turime suprasti lėšų dydžius. Valstybės tarnautojams išmokamų lėšų dydis, kuris išmokamas atlyginimams, jokiu būdu nelygus tai sumai, kurią reikia išmokėti šalpos, pensijų gavėjams ir panašiai. Mes galime sumažinti valstybės tarnautojams išmokamų atlyginimų dydžius, tačiau to vis tiek nepakaks, kad mes galėtume išmokėti visas pašalpas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Norėčiau dar kartą patikslinti. Mano klausimas buvo, ar įmanoma sustabdyti šiandieną? Ne apie dydžius klausiu.

A. G. ŠEMETA. Techniškai tai yra įmanoma, tačiau pagal įstatymus darbo užmokestį reikia mokėti. Mes turime valstybės tarnautojus, kurie dirba įvairiose srityse. Mes dažnai suprantame, kad valstybės tarnautojai yra ministerijų pareigūnai ir panašiai. Tačiau yra didelė grupė žmonių, kurie dirba specialistų darbą ir gyvena iš atlyginimo. Jiems nemokėti atlyginimų būtų tiesiog neetiška, mano supratimu. Mes galime daryti tam tikras proporcijas, kad mokėtume mažesniais dydžiais, tačiau visiškai sustabdyti mokėjimą valstybės tarnautojams, manau, tikrai netikslinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū Vyriausybei, ačiū ministrams. Dovanokite, kad ne visi galėjot kalbėti, matyt, ne visiems buvo paruošti klausimai. Kitą kartą paruošime.

Mielieji kolegos, kviečiu visus į salę, pratęsime darbą pagal šiek tiek pakoreguotą darbotvarkę. Kaip supratau Seimo nario R. Žilinsko klausimą, jis kalbėjo ne apie visus valstybės tarnautojus, o apie aukščiausius. Ar galima susilaikyti nuo atlyginimų mokėjimo Vyriausybės nariams ir Seimo nariams? Taip norėjo paklausti, bet tai palikime jau istorijai. (Balsai salėje) Mes kol kas tik svarstome tol, kol visi susirinks į salę.

Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-86. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-87. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-88 (pateikimas)

Galime pradėti pagal mūsų pakoreguotą darbotvarkę. Siūlau pereiti prie 1-4a klausimo (Nr. XIP-85) pateikimo. Pranešėjas – J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai paprastas teikiamų įstatymų projektų paketo turinys. Tiesiog siūloma atitinkamai pakeitus Vyriausybės įstatymą nustatyti šiek tiek kitokią aukščiausių Vyriausybės, ministerijų pareigūnų sąrašą. Vietoj ministerijų sekretorių ir valstybės sekretorių numatyti daugiau negu vieną viceministrą ir karjeros pareigūną kanclerį. Tai būtų nauja pareigybė, bet toks pavadinimas mums yra žinomas, kancleris yra Vyriausybėje, dabar yra ir Seime. Kalbos prasme turėtume aiškesnius pareigūnus, nes dabar ministerijos valstybės sekretoriaus pavadinimas man iš tiesų skamba keistokai. Šiaip tai yra galimybė ministrams turėti šiek tiek platesnę politinę komandą, kad dar energingiau būtų vykdoma Vyriausybės patvirtinta programa, būtų vykdomi žmonėms duoti pažadai. Analitikai, vertindami valstybės situaciją, neretai pasako, kad pas mus yra silpnos valstybės požymių. Tai yra per silpnai išreikšta politinė valia, dominuojantis biurokratinis aparatas, kuris slegia, kaip į liūną įklampina atėjusius, ypač naujus politikus. Manau, jeigu mes padarytume, kaip teikiu, tokius pakeitimus Vyriausybėje, kai šalia ministro atsirastų keletas viceministrų, kurie padėtų energingai vykdyti programą, rengti strategijas, tai būtų valstybės stiprinimas.

Taip pat noriu pasakyti, kad šie siūlymai grįsti ir taupymo sumetimais. Dabar ministerijose kai kur yra labai daug sekretorių, pastaruoju metu, traukiantis prieš tai buvusiai Vyriausybei, jų buvo padidinta. Mes siūlome, kad viceministrų būtų ne daugiau kaip keturi, kad kiekvienas viceministro etatas būtų įsteigtas ne ministro asmeniniu sprendimu, o visos Vyriausybės nutarimu, būtų žiūrima, kad ministrai apsieitų su kuo mažesniu skaičiumi. Yra tokie siūlymai, tokie pakeitimai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs šiuo konkrečiu ir trupu pateikimu pateikėte visus klausimus: 1-4a, b, c, d?

J. RAZMA (TS-LKDF). Lydimieji projektai yra tik formalūs, juose vietoj esančių ar valstybės sekretorių, ar ministerijų sekretorių pavadinimų yra įrašomi naujai siūlomi pavadinimai. Ten jokių naujų politinių nuostatų nesiūloma.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pagal Statutą yra keturi klausimai ir jiems visiems turi būti skiriama po 10 minučių. Aš siūlyčiau apsiriboti, kad iš viso konteksto visiems keturiems būtų skiriamas pusvalandis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Turime dešimt klausimų ir, jeigu daugiau nesiregistruos, leisime paklausti visiems. Taip tinka. Ačiū.

Klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš neklausiu, kiek tai kainuos, nes tai antrasis jūsų siūlymas „taupyti“. Mano klausimas būtų toks. Ar nueinant nuo arenos konservatoriai vėl pakeis šį įstatymą taip, kaip padarė būdami anoje kadencijoje?

J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs šiek tiek painiojate. Tą pakeitimą padarėte jūs, kai pirmą kartą po 2000 m. buvote valdančiojoje koalicijoje, užėmėte tuos buvusius viceministrų postus, pamatėte, kad būtų neblogai, jeigu jie išliktų amžiams, ir pavadinote juos sekretoriais. Tiesa, pavadinote ne tiesmukai, surengėte tariamus konkursus, jie visi, žinoma, laimėjo. Aš tikrai nemanau, kad ši valdančioji koalicija kadencijos pabaigoje keistų tą sistemą, kurią aš dabar teikiu. Reikia mums pamėginti visiems sutarti, kad ji ateityje nebūtų keičiama. Manau, po pateikimo gal turėsime galimybę pamėginti čia rasti konsensusą. Man atrodo, tai yra geras siūlymas. Šalia ministro turi būti rimta politinė komanda.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys J. Olekas. Nėra. Seimo narys J. Veselka. Nėra. Seimo narys R. Smetona. Prašom.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Tenka pakartoti vieną jau skambėjusį klausimą. Jūsų siūlomi pakeitimai, mano manymu, tikrai reikalingi. Abejotina tik ar dabar tinkamas laikas dėl tų neišvengiamų papildomų lėšų, kurių prireiks tiems pakeitimams, su visomis išeitinėmis ir panašiai. Na, duok Dieve! Tačiau aš norėčiau, kad jūs įsipareigotumėte dabar, šiandien, šią minutę, iš šios garbingos tribūnos savo partijos ir visos valdančiosios koalicijos vardu, kad jūs nekartosite, ką teisingai paminėjote, to socialdemokratų ir, atrodo, Juozo Bernatonio žingsnio, dėl kurio dabar ir reikia daryti tą pakeitimą? Ar jūs įsipareigojate nedaryti to baigiantis savajai kadencijai?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą galiu pakartoti, kad išnaudosiu visas savo įtakos galimybes, kad niekada tas pakeitimas šios dalies nebūtų daromas. Tai aš viešai skelbiau. Žinoma, aš formaliai nesu prašęs kitų koalicijos dalyvių leidimo jų vardu čia paskelbti, bet įsivaizduoju, kad yra ir jų toks nusiteikimas negudrauti ir nedaryti to, kas jau buvo netinkamai padaryta socialdemokratų.

O dėl taupymo. Tikrai Vyriausybės programoje parašyta, kad visose ministerijose ir kitose institucijose tarnautojų išlaikymo išlaidos bus mažinamos 12 %, ir tas bus įvykdyta. Ministrai turės atitinkamai susitvarkyti ir daugiau lėšų nebus iš kur paimti. Manau, mes tokį patikslintą biudžeto projektą jiems patvirtinsime. Jeigu kai kuriais atvejais atsirastų didesnis išeitinių pašalpų poreikis, jeigu, sakykim, ministrai visus naujus žmones kviestų užimti viceministrų pareigas, nes, manau, tikrai ne vienu atveju jie kalbins, kvies ir dabartinius sekretorius, nebus taip, kad bus ieškoma tik naujų žmonių, pavyzdžiui, aš neabejoju, kad finansų ministras kvies tuos patyrusius specialistus, tikrai bus tokių atvejų, tada ministras turės taupyti, pavyzdžiui, atsisakydamas politinių patarėjų, padėjėjų, kurių šiek tiek būdavo kiekvienoje ministerijoje, ar dar kažkaip, bet taupymo įsipareigojimai yra besąlygiški ir jie negali būti keičiami.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega Jurgi, norėčiau paties paklausti. Klausimas iš kelių dalių. Pirmoji dalis bus įvadas. Man teko Konstituciniame Teisme laimėti ginčą dėl jūsų padarytų Vyriausybės įstatymo pakeitimų prie Vagnoriaus pirmojo, sąlyginai pavadinkime. Atsimenate tą gerai, ir kolega L. Sabutis taip pat atsimena. Iš tikrųjų 1999 m. nueidami jūs padarėte Vyriausybės įstatymo pakeitimus, po to Algirdo Brazausko Vyriausybei teko daryti pakeitimus. Taip, tradicija tęsiasi.

Bet sakykite, ministerijos kancleris jūsų projekte yra valstybės tarnautojas, o viceministras – politinio pasitikėjimo pareigūnas, ir štai jūs numatote, kad ministerijos kancleris, o kai jo laikinai nėra, viceministras, atliekantis ministerijos kanclerio funkcijas, pagal savo kompetenciją priima potvarkius.

Kaip jūs manote, ar Konstitucinio Teismo nutarimas nepakankamai išaiškino, kas ką gali, kokias funkcijas kam gali perduoti valstybės politinio pasitikėjimo pareigūnas ir valstybės tarnybos atstovas, ir taip toliau? Kita vertus, kokia čia pareigybė visuomeninis konsultantas ir kaip tai atitinka Lobistinės veiklos įstatymo funkcijas?

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl jūsų pacituotos projekto nuostatos. Taip, aš manau, ten galima ir kitaip parašyti, kad ne viceministras atlieka kanclerio pareigas, kai jis negali, o kurio nors departamento vadovas, t. y. karjeros pareigūnas. Tą galima iš tikrųjų teisiškai padiskutavus pataisyti. Beje, tai nėra esminis klausimas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Teks taisyti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ne esminis mano, kaip teikėjo, požiūriu, bet čia reikia teisiškai tvarkingai parašyti, kad nebūtų abejonių. Manau, galima pataisyti mano paminėta kryptimi, ir tada tos jūsų abejonės (…). O dėl tų pareigūnų, kurių etatai kaip karjeros pareigūnų dingsta, sekretorių, valstybės sekretoriaus, be abejo, jiems išlieka galimybės pretenduoti į atsirandančias pareigas kanclerio, kaip karjeros pareigūno, taip pat pretenduoti į kitas aukštas laisvas pareigas valstybės tarnyboje. Be abejo, įstatymų reikalavimų ir Konstitucijos šiuo atveju tikrai turi būti laikomasi.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tik patikslinu. Klausiau dėl visuomeninių konsultantų, kokia čia pareigybė?

J. RAZMA (TS-LKDF). Palaukite, o kur jūs matote mano naujai siūlomus visuomeninius konsultantus?

PIRMININKAS. Minutėlę!

J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs paimkite projekto lyginamąjį variantą. Argi aš siūlau kokius nors naujus visuomeninius konsultantus?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega, 1 straipsnis „Ministro politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai“. Toliau pabaigoje taip pat apie juos kalbate. Kas tai yra?

J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs žinote, kad ir dabar Ministras Pirmininkas turi patvirtinęs visą grupę visuomeninių konsultantų, ekspertų, kurie nėra etatiniai darbuotojai, bet jie, kaip ekspertai, talkina savo patarimais, ir nieko čia nėra ypatingo. Aš čia nieko naujo nesiūlau.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Jurgi, nežinau, kiek mano atmintis leidžia prisiminti, man atrodo, vis dėlto jūs inicijavote šį projektą, 2000 m., atrodo, buvo priimtas ir įvesti ministerijų sekretoriai.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, klystate.

P. GRAŽULIS (TTF). Ne tai svarbiausia. Gal klystu. Bet aš norėjau pateikti kitą klausimą. Vis dėlto tuo pačiu metu buvo ir seniūnai padaryti valstybės tarnautojais. Prieš tai jie buvo politinio pasitikėjimo. Keičiantis politinei daugumai keitėsi ir seniūnijų seniūnai.

Ar jūs nemanote, kad reikėtų irgi grįžti prie tos pačios tvarkos, kad seniūnijų seniūnai taip pat būtų politinio pasitikėjimo? Manau, vis dėlto valdančiajai daugumai būtų daug lengviau prisiimti atsakomybę už ketverių metų darbą, jei jie galėtų laimėję rinkimus paskirti savo seniūnijos seniūnus.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, šiuo atveju aš nenorėčiau sutikti. Seniūno aš nenorėčiau matyti kaip politizuoto pareigūno. Aš norėčiau matyti seniūną kaip bendruomenės lyderį, ir mes savo programoje esame įrašę, kad būtų pageidautini seniūnų tiesioginiai rinkimai. Visa koalicija taip, atrodo, dar nėra sutarusi, bet aš negailėsiu laiko ir pastangų dabartinėje koalicijoje idėją dėl tiesioginių seniūnų rinkimų propaguoti, kad išties dėl jų svariausią žodį tartų vietos bendruomenė, o ne kokios nors politinės partijos arba savivaldybės valdančioji dauguma, kuriai atstovauja meras ar administracijos direktorius. Manau, tai yra kas kita.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jurgi, už tai, kad atsakėte į klausimą gerbiamajam Petrui. Dabar klausia L. Sabutis.

J. RAZMA (TS-LKDF). Maniau, kad atsakius Petrui jau viskas baigsis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Svarbiausia ir buvo atsakyti Petrui, kuris amžinai nieko nežino, nors daug metų dirba parlamente.

Aš norėčiau vis dėlto ir pritardamas, ir tartum pasiūlydamas paklausti, kodėl vis dėlto apsiribojote, kad ministerijose turi būti keturi viceministrai? Mūsų Konstitucijoje yra taip, kad kai nėra ministro, pavaduoja kitas ministras. Ką reiškia viceministras? Tai ministro analogas, o kai ministro analogų ne vienas, o keletas, jau kyla klausimų.

Be to, ministerijoje dabar būtų kancleris ir galėtų būti jo pavaduotojas. Yra padalinių vadovai. Sakykite, ar racionalu nurodyti skaičių nenurodant kriterijų? Savivaldybėms mes nustatėme, taip, buvo įsibėgėję, labai labai norėjo turėti daug vicemerų dėl kiekvienos grupelės, tam tikrą gyventojų skaičių. Tai ar nereikėtų įstatymų leidėjui čia taip pat apriboti, nes nepalyginsi, sakysim, Vidaus reikalų ministerijos su Aplinkos ministerija? Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, čia yra mūsų apsisprendimo klausimas, galima to viceministrų maksimalaus skaičiaus nenurodyti, bet jeigu mes norime tam tikrus saugiklius turėti, kad ministrai nerengtų vis naujų ir naujų pagrindimų, kad reikia štai daugiau tų viceministrų, manau, kad nekenktų tokį ribinį skaičių nurodyti. Ir tas skaičius aiškiai leidžia įsivaizduoti, kad mes pasiekiame ir taupymo. Nes, kaip minėjau, dabar ministerijų sekretorių skaičius ne vienoje ministerijoje yra didesnis. Manau, kad ir didžiausia ministerija gali apsieiti su keturiais viceministrais. Rengiant tą projektą buvo kalbėta ir su būsimais ministrais, ir koalicijoje buvo šiek tiek kalbėtasi. Yra štai toks pasiūlymas. Gyvenimas parodys. Manau, kad jis yra logiškas ir, kaip minėjau, leidžia mums įsivaizduoti taupymą, jeigu ne tokį ryškų ateinančiais metais, tai tikrai jau gana ryškų dar kitais metais, kai jau nebebus jokių atleidimų klausimų, jokių išeitinių pašalpų klausimų ir t. t.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis. Pašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Klausimas ir galbūt šioks toks paaiškinimas. Nė vienas ministras, kuris yra šiek tiek ėjęs šias pareigas, neteiktų šio įstatymo projekto siūlymo.

Pirma – beveik visi ministerijų specialistai yra aukšto lygio specialistai, sekretoriai paprastai nenori dalyvauti politinėje veikloje. Dabar per prievartą jie bus priversti rašyti pareiškimus, kad priklauso vienai ar kitai daugumos politinei partijai.

Antra – Vyriausybės formavimas iš 14 narių sukėlė daug problemų dėl kompetencijos, dėl atitikimo ir t. t. Dabar, 14 padauginus iš 4, išeina 46, reikės surasti 46 žmones, kurie iš tikrųjų tuo laikotarpiu mėgins atlikti savo pareigas. Kad perprastų šias pareigas, reikia nuo pusės metų iki metų. Ar tikrai jūs manote, kad šios sumaišties galimybė yra būtina prie šių problemų, kurios čia buvo šiandien minimos per Vyriausybės valandą, tos būsimos ekonominės krizės priešaušryje?

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, mes manome, kad toks pasiūlymas yra naudingas ir jį teikiame. Dabar aš neįžvelgiu jokios sumaišties. Mano teikiamo projekto įgyvendinimas gali vykti gana ramiai, palaipsniui. Dabar bus priimta, kaip jūs suprantate, po vieną viceministrą pagal galiojantį įstatymą. Ministrai turės galimybę susipažinti su dirbančiais čia sekretoriais, pasikalbėti, apsispręsti, kurie iš jų sutiktų pereiti į viceministro pareigas. Tai tikrai nebūtina sieti su žmogaus partiškumu. Tai daugiau gal reikia sieti su vertybiniu artumu, kad jis, kaip ir ministras, sakykime, sutinka, kad pripažįsta tas pačias vertybes, prioritetus ir gali tuo pagrindu sutarti, kad energingai įsilieja į ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandą. Visokių atvejų, aš manau, bus. Tikrai nematau jokios sumaišties. Tai ramus, gana apgalvotas ir reikalingas sprendimas. Kad nebūtų taip, kaip jūsų Vyriausybės atveju, kai jūs net Vyriausybės programą rengėte ne patys, kaip politikai, o jums parengė tas biurokratinis aparatas. Manau, kad tai nėra normalu. Vis dėlto kur yra mūsų darbo politinė dalis, tai taip ir turi būti, mes neturime to perduoti biurokratiniam aparatui.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Aš turiu tokį pasiteiravimą. Kodėl jūs teikdamas šiuos pakeitimus vis dėlto nurodote, kad gali ministerijoje būti ne mažiau nei keturi viceministrai?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ne daugiau.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip, ne daugiau nei keturi viceministrai. Ar tai yra protinga? Nes, sutikite, ministerijų veiklos sričių apimtys ir jų tarnautojų skaičius yra labai skirtingas. Ar nereikėtų nereglamentuoti, kiek turi būti viceministrų, vis dėlto laikantis nuostatos, kad paskirtieji ministrai ir visas kabinetas yra racionalūs, linkę taupiai naudoti valstybės lėšas ir tą daro?

O šiaip aš pasakysiu viena kolegoms, kad Europoje mes nerasime tokios valstybės kaip Lietuva, su tokia valstybės tarnybos sistema. Sakyčiau, Franko stiliumi reglamentuota, tokia nelanksčia ir su tokiu blogu perimamu kaip mūsų. Jeigu mes manome, kad tai yra gerai, mes užsirišime akis ir tikrai nieko nepasieksime. Pokyčiai reikalingi, bet aš norėčiau pasiteirauti dėl to mažo aspektuko. Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pasiūliau vieną būdą parodyti, kad mes vis dėlto turime politinę valią riboti viceministrų skaičių. Galimi kitokie ribojimo variantai. Pavyzdžiui, mes galime parašyti nesakydami, kiek maximum gali būti vienoje ministerijoje, galime parašyti, kad bendras viceministrų skaičius neviršija 50, ir taškas, kaip nori. Aš manau, kad iki priėmimo jūs galite parodyti ir pasiūlyti kitokius variantus, bet mes vis tiek Seimo lygiu turime parodyti, kad taupome. Kad tikrai bendras skaičius, kiek dabar yra sekretorių, yra didesnis, negu mes siūlome viceministrų. Tai aš tą norėčiau, kad mes jau Seimo lygiu pademonstruotume, o ne paliktume Vyriausybei tikėdamiesi, kad jie būtent taip ir pasielgs. Kad galtume visuomenei aiškiai šioje stadijoje pasakyti, kad štai yra akivaizdžiai taupymu grįstas mūsų sprendimas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys A. Rimas. Prašom.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano klausimas siejasi su gerbiamojo V. P. Andriukaičio klausimu, bet aš vis tiek noriu dar patikslinimo. Ministras, viceministras – politinė pareigybė. Jis priims pavaduodamas kanclerį ministerijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus. Esu įsitikinęs, kad tai nevisiškai atitinka politiko veiklą. Čia galimi poliniai susidorojimai su kitų politinių pažiūrų valstybės tarnautojais.

J. RAZMA (TS-LKDF). Matyt, apie tuos politinius susidorojimus jūs kalbate iš savo patirties. Matyt, tikrai socialdemokratams valdant ministerijų aparate nėra likę nė vieno kitos partijos nario, bet tai nereiškia, kad ir dabartinė koalicija taip elgtųsi. Dėl kanclerio pavadavimo, aš minėjau ir kolegai V. P. Andriukaičiui, kad šioje dalyje galima pasiūlyti pataisą, kad kanclerį galėtų pavaduoti ne viceministras, o ministerijos kokio nors departamento vadovas. Žinoma, jeigu nebūtų taupymo poreikio, mes galėtume įstatyme pažymėti ir parašyti kanclerio pavaduotoją, bet aš bent jau dėl šių artėjančių metų sudėtingos finansų situacijos siūlyčiau neskubėti įrašyti kanclerio pavaduotojo, o įsivaizduoti, kad išties gali pavaduoti kanclerį ir kuris nors departamento vadovas. Kaip karjeros pareigūnas taip pat.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui Seimo nariui J. Razmai. Dabar motyvai. Kadangi nagrinėjame 4a, 4b, 4c, 4d klausimus, tai siūlyčiau bendru sutarimu pritarti, kad būtų po keturis už, keturis prieš pasirinktinai. Galime taip sutarti? Gerai. Tuomet pradėsime. Už – M. Varaška. Prašom.

M. VARAŠKA (TPPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų čia, posėdžių salėje, teko išgirsti ir gražių istorinių leitmotyvų, kas ir kaip veikė per šiuos 15–16 metų. Bet tai yra tik pateikimo stadija. Iš tiesų kolegos J. Razmos pateiktas įstatymo projektas atitinka dažną užsienio šalyse susiklostančią praktiką, kai ministerijoje yra daugiau politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Jie, aišku, yra išreiškiami skirtingai. Gali būti jų lygis vienodas kaip Švedijoje, lygiai gali būti skirtingi kaip kokioje Korėjoje. Bet pati mintis yra priimtina, svarstytina, todėl nematau jokių problemų balsuoti už projektą po pateikimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pats asmeniškai vos neįtikėjau konservatorių programa taupyti, bet ponas J. Razma iš tribūnos vis kalbėjo apie įsivaizduojamą taupymą. Gerbiamieji kolegos iš dešinės, jūsų pažadais patikėjo ne vienas žmogus Lietuvoje, kalbėjome apie tai, kad tikrai reikia taupyti, bet sprendžiant iš to, ką jūs siūlote, tai tikrai šiose pataisose aš nematau taupymo, nes reikės visus atleisti, reikės išmokėti išeitines pašalpas. Aš manau, tuo nebus apsiribojama. Puikiai prisimenu 1996 m., kai jūs atėjote į valdžią ir kai pakeitėte beveik visų departamentų vadovus. Jeigu jūs eisite tuo pačiu keliu toliau, tai tikrai Lietuva turės gana daug išlaidų. Todėl negaliu pritarti tokiems siūlymams, noriu padėti konservatoriams įvykdyti savo pažadus rinkėjams.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Motyvai už – P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Manau, kad iš tikrųjų yra labai logiškas pasiūlymas. Jeigu į ministeriją, įsivaizduokite, ateina vienas ministras ir dar pora viceministrų, kol jis pradeda toje situacijoje susigaudyti, tikrai praeina nemažai laiko. Tuo labiau jeigu turi tik keletą politinio pasitikėjimo pareigūnų, o ministerijos sekretorius ir visi departamentai lieka senieji ir jie vis dėlto turi savo nuostatas, savo tam tikras net ir politines nuostatas, nes daugelis iš jų priklauso politinėm partijom, manau, kad sunku ministrui vykdyti savo priimtą programą. Manau, kad tai yra labai logiškas žingsnis, tik gaila, kad tai būtų kaitaliojama, kaip buvo minima. Manau, čia reikėtų platesnio sutarimo, kad ši nuostata ir išliktų, nes vis dėlto galutinį politinį vertinimą… Tauta vis dėlto vertina politinę valdžią, kuri atėjo į valdžią, ar ji sugebėjo įgyvendinti savo rinkiminius pažadus. O jinai gali įgyvendinti per vykdomąją valdžią. Vykdomoji valdžia turi turėti svertus, kad tie priimti politiniai sprendimai galėtų būti įgyvendinti. Todėl manau, kad visiškai logiškas šitas siūlymas ir aš jam pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Motyvas prieš – Seimo narys J. Olekas. Nėra. Tuomet – R. Sinkevičius. Prašau.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio Pirmininke. Aš žiūriu į šį pasiūlytą klausimą gana racionaliai. Manau, problemą kelia tai, kad arba ministrai yra nepakankamos politinės kvalifikacijos, kad galėtų atlikti savo darbą ir jiems reikia dar papildomos didelės politinės komandos, arba iš tikrųjų planuojamas neilgalaikis darbas. Aš suprantu, kad jokio lėšų taupymo nebus, suprantu ir kita, kad valstybės valdymo lėšos, taupomos per atlyginimą, neduoda ryškaus efekto. Yra kitų taupymo būdų, kurie visoje išlaidų skalėje užima kur kas didesnę vietą, todėl apie taupymą čia tikrai nekalbama. Manau, kad su tokiais pakeitimais mes prarasime kvalifikaciją, prarasime gerus specialistus ir nieko gero iš to naujoji Vyriausybė neturės.

Kadangi buvo paminėtas klausimas dėl konstitucingumo, aš, gerbiamasis Pirmininke, siūlyčiau prie svarstomų komitetų prijungti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Čia gal vėliau, kai mes pritarsime ar ne. Atsižvelgsime į šį pasiūlymą, jeigu pamiršime, tai priminkite. Ačiū.

R. Ačas. Prašau. Už.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, esu įsitikinęs, kad šis žingsnis yra reikalingas, nors, atrodo, esu opozicijos atstovas ir turėčiau kalbėti kitaip. Tačiau, žinoma, šis klausimas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Mes visi suprantame, kad pašalpas reikės išmokėti, kad tam tikrų išlaidų bus. Žinoma, socialdemokratams yra labai skaudu, nes žmonėms, kurie per tiek metų yra infiltruoti ir dirba šitą darbą, reikės palikti tuos postus. Tačiau noriu pasakyti, kad iš valdymo pusės, na, ne vieną kartą esu girdėjęs, kad ministerijose yra susikūrusios tam tikros interesų piramidės ir piramidės viršuje yra sekretorius. Taip sakant, ministrai ateina, išeina, sekretoriai lieka su savo žmonėmis ir tvarkosi savo reikaliukus. Esu įsitikinęs, kad tai yra „chebrokratijos“ principas ir tikrai tą „chebrokratiją“ reikia naikinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Motyvas prieš – Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš norėčiau pabrėžti tik kelis momentus. Visų pirma smagu, kad mūsų Teisės departamentas labai tiksliai įvardijo, kad šio įstatymo projekto tikslas yra tik panaikinti ministerijų valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pareigybes. Čia nėra valdymo reforma, čia nėra suderinta Vyriausybės koncepcija su Valstybės tarnybos ir politikų įstatymais, bet tikslas yra labai aiškus, be galo žmogiškas. Visos mintys apie žmonių kompetenciją ir visa kita šiuo atveju nėra esminės.

Kitas dalykas. Labai gerai, kad projekto autoriaus pastebima, jog galbūt lėšų ir prireiks, bet tikimės sutaupyti ir taip toliau. Įstatymo leidybos procedūra nustato tikslius reikalavimus, kad reikėtų nurodyti lėšas ir įvardyti lėšas, parodyti, iš kur jos bus paimtos ir panašiai. Bet J. Razmai galima atleisti šį netikslumą, nes politinis tikslas yra kitoks.

O šiaip, aišku, konstitucingumo prasme čia yra apie ką pakalbėti, ypač dėl politinės pasitikėjimo pareigybės ir valstybės tarnybos santykių, bet aš manau, gal šitą pataisą ir ištaisys. Bet, mano nuomone, valdymo reforma, Vyriausybės įstatymo pataisos, Valstybės tarnybos įstatymo pataisos tokiu kontekstu nėra daromos, sugriūna sisteminis požiūris į problemas, o tuomet kaitaliojimai, kaitaliojimai, be galo kaitaliojimai. Taigi pritarti negaliu, trūksta sisteminio požiūrio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Už – Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia jau buvo atsakyta į klausimą dėl taupymo. Tam ir yra apribojimas, kiek bus tų viceministrų, yra numatoma kur kas mažiau nei buvusių sekretorių. Turbūt daug mes buvome kalbėję apie įvairias reformas. Vieni kalbėjo apie apskričių naikinimus, kiti apie funkcijų perdavimą, deja, kas kaip politikas dalyvavo valdyme tam tikrų sistemų ar savivaldų, ar kitų didesnių ministerijų, turbūt įsivaizduoja, kaip sunku suvaldyti biurokratinį aparatą, kai esi vienas. Iš esmės tų programų rašymas.. todėl žmonės mumis ir netiki, kad tos visos programos ir lieka tik programomis, nes nuėjus į tam tikras struktūras surandama šimtai problemų, kodėl nereikia ko nors daryti, ko nors keisti, nes ta struktūra susigulėjusi, nusistovėjusi ir nė vienas aukštesnis valdininkas nenori prarasti savo įtakos sferos.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad be sistemos suvaldymo, manyčiau, yra kitų dalykų, kuriuos įgyvendinant, programas galbūt reikia žmogiško patarimo, kurį gali gauti iš savo komandos, negali lakstyti vien į politines struktūras, galvoti ir tartis, ir panašiai. Tam ir yra Vyriausybė, kad prisiimtų tam tikrą atsakomybę už programų įgyvendinimą. Todėl nematau kokių nors rimtų anos pusės argumentų, kad vis dėlto būdami politikais negalėtume stiprinti politinio atstovavimo tam tikros organizacijos, net ir ministerijų lygmeniu. Aš už tai, kad būtų pakeista struktūra.

PIRMININKAS. Paskutiniai motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas. Prašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau šiek tiek pakalbėti apie kitus aspektus. Teisinius ir loginio mąstymo. Gerbiamieji kolegos, kur jūs matėte Konstitucijoje viceministro pareigybę? Nėra jos. Konstitucijos 98 straipsnis, kur rašoma apie ministras, sako, kad ministras vadovauja ministerijai, o ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

Toliau. Savo pavadinimu viceministras yra ministro pavaduotojas, taigi pažiūrėkite pagal funkcijas. Pagal šias funkcijas aš pavadinčiau viceministrą, kaip jis čia įvardijamas, po Spalio revoliucijos buvo tokie politiniai komisarai, kurie prižiūrėdavo vadą arba vadovą, kad jis nenukryptų nuo politinės idėjos, arba partinis sekretorius. Tai ir pavadinkim: ministerijos partinis sekretorius, nes ką jis daro? Jis prižiūri, ar teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas, žiūri, kaip vykdomi ministro pavedimai. Jeigu norite padauginti ministerijos patarėjų, dauginkite, bet pakelti juos į viceministro statusą… Jie gi nieko nesprendžia, nė vienos neturi savo kuruojamos srities, kaip šiandien turi ministerijos sekretoriai, kurie iš tikrųjų atlieka kvalifikuotą, naudingą darbą. Nemojuokite čia rankomis, kolegos, nes darote eilinį valymą. Plius, ar atsimenate, kada buvo pakeisti viceministrai sekretoriais? Po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris pasakė, kad tokia pareigybė Konstitucijoje nenumatyta, todėl aš matau rimtų problemų. Logiškai žiūrint tikrai viceministras nėra joks viceministras. Geriausiu atveju tik ministro patarėjas, nes jokio viešojo administravimo funkcijų jam nenumatyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi už, keturi prieš išsakė motyvus. Turėdamas iliuzijų paklausiu, gal galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Manau, kad tuomet eisime papunkčiui. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-85? Prašom registruotis ir balsuoti.

Balsavo 77: už – 60, prieš – 10, susilaikė 7. Projektui pritarta.

Kolegos, aš siūlau visiems keturiems pritarti arba nepritarti ir po to pasiūlysim komitetus, kurie nagrinės. Galima taip bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai. Tuomet gal iš karto, jeigu yra prieš. Projektui Nr. XIP-85 siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Audito komitetai. Kokių būtų pasiūlymų? (Balsai salėje) Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtinai turėtų pasisakyti, nes abejonių dėl šio projekto atitikties Konstitucinio Teismo nutarimui ir kitiems teisės aktams yra gana daug. Taip pat manau, kad ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas gali būti įtrauktas, nes tai susiję netgi su tomis pastabomis, kur Teisės departamentas jau nurodė dėl atleidimo iš darbo, dėl motyvų ir dėl kitų dalykų – išmokų ir visų kitų labai sudėtingų valstybės tarnybos klausimų. Todėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat turėtų nagrinėti.

PIRMININKAS. Gerai, aš turiu klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Ar jūs siūlote įtraukti abu minėtus prie visų klausimų: 4a, 4b, 4c ir 4d?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, logiška, jie visi susiję.

PIRMININKAS. Gerai, tada papildomi komitetai, kuriuos pasiūlė Seimo narys V. P. Andriukaitis, būtų įtraukiami į visus klausimus: 4a, 4b, 4c ir 4d. Bendru sutarimu? Gerai, ačiū.

Pereikime prie projekto Nr. XIP-86. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Projektas Nr. XIP-87, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Ir projektas Nr. XIP-88, galime? (Balsai salėje) Dėkojame.

Komitetus kaip ir papildėme. Dėl svarstymo datos ar yra pasiūlymų?

Seimo narys J. Razma. Prašau per šoninį mikrofoną.

J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, fiksuokim, kad yra šioje rudens sesijoje. Galime fiksuoti laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, tikrai aktyviai dirbsime, komitetai iki to laiko apsvarstys. Tai kokią datą? Gruodžio 28 d. ar kokią?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, mielieji kolegos parlamentarai, bent penkias minutes neišeikite, prašom, iš salės. Minutėlę! Fiksuokime pasiūlymą. Data iki vasario 10 d., taip?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėjau paklausti, iki kada bus pratęsta rudens sesija? Jeigu siūlote 28 d., logiškiau būtų siūlyti galbūt gruodžio 31 d. popietinį posėdį.

PIRMININKAS. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų šiek tiek netaktiški siūlymai svarstyti dar nepratęstoje sesijoje. Todėl paskutinė data yra gruodžio 23 d. ir mes galime tik iki tos dienos. O po to visi kiti veiksmai yra galimi, tačiau į kitą laikotarpį tiesiog būtų negalima…

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Kol kas yra siūloma bendru sutarimu numatyti gruodžio 23 d. Minutėlę! Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seimas turi teisę numatyti ir kitoje sesijoje, šiuo atveju, pavasario sesijoje. Jeigu sesija bus pratęsta, pratęstoje sesijoje, jeigu bus neeilinė sesija, o Sausio 13-ąją greičiausiai teks rengti neeilinę sesiją, nes Sausio 13-osios minėjimas tikrai bus. Tai šiuo atveju vienaip ar kitaip, na, nekomplikuokim tų dalykų ir priimkime solidžiai. Labai aišku, kad tai gali būti pratęstoje arba kitoje sesijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerai, kadangi yra dvi nuomonės, tai aš teikiu šiuos pasiūlymus balsuoti. Kas už pasiūlymą, kad klausimo svarstymas būtų numatytas gruodžio 23-osios dienos posėdyje? O jeigu ne, balsuoja už antrąjį pasiūlymą, kurį pateikė Seimo narys V. P. Andriukaitis, – nukelti į kitą artimiausią sesiją. Prašau registruotis ir balsuoti. Balsuojama alternatyviai.

Kolegos, balsavo 69: už – 56, prieš – 13. Gruodžio 23 d.

Labai trumpai dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A. Matulas. Prašau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Labai prašyčiau jūsų dar iki pietų apsvarstyti kitą įstatymo projektą, darbotvarkės 1-6a klausimą, nes jis pažymėtas Europos Sąjungos ženklu. Iš tikrųjų pradėta pažeidimų procedūra, todėl labai prašyčiau iki pietų apsvarstyti. Kalbančiųjų nėra, aš dėl motyvų užsirašiau, bet irgi išsibrauksiu, taigi labai trumpai užtruks.

PIRMININKAS. Kadangi darbotvarkė yra darbotvarkė, matyt, reikėtų pratęsti posėdį, tuomet reikia balsuoti arba bendru sutarimu. (Balsai salėje) Yra siūlymas baigti.

Mielieji kolegos, aš ne be reikalo prašiau pasilikti salėje, nes iš tiesų ne viskas gyvenime taip sklandžiai, viskas turi pradžią, turi pabaigą. Noriu pranešti ne pačią linksmiausią žinią. Vilniaus Sapiegos ligoninėje mirė rašytojas ir buvęs jūsų kolega, na, ne visų mūsų, Seimo narys Vytautas Petkevičius. Norėčiau šviesų jo atminimą pagerbti čia tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū. Galbūt jo knygų pavadinimai įpareigos Seimo narius ateityje dirbti taip, kad būtų kuo mažiau ydų toje šalyje, kurioje mes gyvename. Labai ačiū dar kartą.

Kiek suprantu, pono A.Matulo pasiūlymui nepritarta. Ar balsuojame dėl pratęsimo? (Balsai salėje) Gerai. Siūlymas yra pratęsti ir užbaigti visus klausimus, kitas siūlymas – nepratęsti. Taigi aš skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už, balsuoja už pratęsimą, kas prieš, balsuoja prieš. Prašom registruotis.

Balsavo 63 Seimo nariai: už – 45, prieš – 18. Pasiūlymui pratęsti darbą pritarta.

Farmacijos įstatymo 1, 2, 24, 39, 62, 74 straipsnių, penkioliktojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo bei tryliktojo skirsnio ir 68 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XP-3300(2)ES (svarstymas)

Klausimas Nr. XIP-3300. Pranešėja – D. Mikutienė. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir skirsnių pakeitimo bei 68 straipsnio pripažinimo netekusiu galios.

Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas, joms pritarė ir bendru sutarimu teikia jums patobulintą įstatymo projektą, ir prašo pritarimo.

PIRMININKAS. Ar būtų siūlymų?

D. MIKUTIENĖ (DPF). Siūlymas pritarti, bet yra viena pataisa, kuriai komitetas nepritarė, ir mes turėtume balsuoti dėl B. Vėsaitės pataisos.

Gerbiamieji kolegos, jums yra pateikta išvada ir trys protokolai. Vienai iš pataisų kolegės B. Vėsaitės nebuvo pritarta, galėčiau pateikti, arba kolegė pateiks, ir turime balsuoti. Man leidžiate pateikti, ar ne? Pirmininke, ar galėčiau tęsti?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Kolegė B.Vėsaitė teikė dėl įsigaliojimo datos, tai yra susiję dėl vienos produktų grupių, tai yra medicininės…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau pranešėjos. Mielasis pone Antanai, pasiūlėte pratęsti, o dabar keliate daugiausia triukšmo. Tai greičiau baigsime. Ačiū.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Kolegė B. Vėsaitė siūlė, kad įsigaliojimo terminas būtų pratęstas iki 2010 m. liepos 1 d. Sveikatos reikalų komitetas nepritarė, nes pagal Europos Sąjungos teisę medicininės paskirties produktai į atskirą grupę neišskiriami. Tai yra reglamentuojama Europos Bendrijos sutarties 28 straipsnio, todėl komitetas šiam siūlymui nepritarė.

PIRMININKAS. Gal B.Vėsaitė nori atsiimti šį pasiūlymą?

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nenorėčiau atsiimti, nes žmonės, verslininkai, kurie planavo savo verslą, nežinojo apie šios datos pakeitimą, pasiėmė paskolas ir, sakyčiau, nebūtų etiška dabar varyti juos į bankrotą. Pataisos neatsiimu, prašom balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, galime pereiti prie balsavimo, ar pritarti, ar nepritarti Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymui.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš norėčiau, jeigu galima, patikslinti. Gerbiamieji kolegos, mes nepritarėme pataisai, bet yra numatytas pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis. Verslo struktūros tikrai žinojo tai, kad tokie medicininės paskirties produktai rinkoje negali būti, jie puikiai šitą žinojo, šitam dalykui ruošėsi. Aš nemanau, juo labiau iš tiesų buvo gana ilgai užtęstas dėl objektyvių priežasčių šio įstatymo svarstymas. Taigi terminas yra pakankamas, ir mums nereikėtų sulaukti Europos Sąjungos sankcijų dėl procedūrų pažeidimų.

PIRMININKAS. Yra pasiūlymas balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymui?..

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ne, komiteto siūlymas…

PIRMININKAS. Komiteto. Taip. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narės B.Vėsaitės siūlymui, balsuoja už, kas už tai, kad būtų nepritarta, balsuoja prieš.

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 7, prieš – 36, susilaikė 6. Pasiūlymui nepritarta.

Prašom toliau. Yra Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, komitetas pritarė, turbūt balsuoti nereikia.

PIRMININKAS. Tačiau reikėtų pritarti ne tik komitete. Kadangi nebuvo 10 balsų, tai siūlyčiau pritarti bendru sutarimu. Ar būtų galima? Yra vienas balsas prieš, ne, tai siūlau balsuoti. Kas už tai, kad Seimo narės D. Mikutienės pasiūlymui būtų pritarta, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš. Prašom. Prieš balsavimą gal labai trumpai pranešėja. Prašom, apie ką kalbama bent jau.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš galbūt galėčiau pasakyti dėl kelių pataisų. Aš pasiūliau išbraukti 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį dėl to, kad siūlymas, kuris buvo pateiktas įstatyme, netinka šias nuostatas reglamentuoti skirsnyje „Gamyba ir importas“. Aš pasiūliau kartu įtraukti 24¹ straipsnį, kur būtų išskirtinai reglamentuoti pažangios terapijos vaistinių preparatų konkretiems pacientams gamybos reikalavimai. Tai tiek galėčiau pasakyti, nes ne tas straipsnis buvo šiai pataisai…

PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu pasakyti Seimo narės D.Mikutienės pasiūlymo esmę: siūloma 3 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį išbraukti.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Tos nuostatos bus reglamentuotos 24¹ straipsnyje, atskirame straipsnyje.

PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad būtų pritarta, balsuojame už. Ar galime bendru sutarimu? Galima. Ačiū.

3 straipsnio 2 dalis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū.

4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

Žvelgiame tolyn. (…) puslapis, 12 straipsnis, 4 dalis. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Ar galim pritarti bendru sutarimu visam įstatymui po svarstymo su priimtais pasiūlymais, kuriuos ką tik paminėjome? Yra norinčių balsuoti. Gerai. Tuomet balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta visam įstatymui po svarstymo. Prašom registruotis ir balsuojame.

Balsavo 52, už – 50, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta po svarstymo su visomis ką tik minėtomis Seimo narės D. Mikutienės pataisomis ir pasiūlymais.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹, 44³, 44⁴, 44⁵ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3301(2) (svarstymas)

Kitas klausimas 1-6b – įstatymo projektas Nr. XIP-3301. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Jūsų papildomas. Prašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas yra susijęs su prieš tai svarstytu Farmacijos įstatymo projektu. Buvo tik Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė dėl teisės šaltinių sąrašo. Taip pat iš esmės pritarė Sveikatos reikalų komiteto siūlymui. Bendra komiteto išvada, už kurią komitete buvo pasisakyta bendru pritarimu, – pritarti iniciatorių pateiktam projektui. Kita organizacinė išvada, kad būtų svarstymas ir priėmimas kartu su Farmacijos įstatymu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto nuomonę pateiks Seimo narė D. Mikutienė. Prašau.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Papildomas Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹, 44³, 44⁴ ir 44⁵ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Už, prieš nėra. Siūlome pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Galim? Ačiū. Dėkoju. Tuoj ir opozicija, ir pozicija liks nevalgiusios. Labai trumpai du rezerviniai klausimai, kuriuos, matyt, mes labai greitai… J. Razma. Nes paskui tikrai nenorėsime įlįsti į opozicijos darbotvarkę. Rezerviniai 7 a ir 7b, jeigu aš neklystu. Prašau.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-144 (pateikimas)

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpi ir aiškūs projektai. Jais mes įgyvendintume vienos mūsų kolegės A. Baukutės norą kuo geriau dirbti tame komitete, kur ji gali labiausiai atsiskleisti, tai yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Tam tikslui reikia pakeisti dviejų komitetų narių skaičių ir perkelti, kad būtų išlaikytas frakcijų atstovavimo balansas, dar ir mūsų kolegę R. Rutkelytę iš Žmogaus teisių komiteto į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Dėl to mes su Rūta sutarėm. Kiek žinau, yra Pirmininko teikimas ypatingos skubos tvarka pirma priimti nutarimą dėl narių skaičiaus, o po to ir nutarimą dėl komitetų sudėties, kuriuo ir būtų įgyvendintas mano minėtas Seimo narės pageidavimas. Seniūnų sueiga šiandien reikiamus frakcijų atstovavimo pasikeitimus patvirtino.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar būtų klausimų? Nėra. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ačiū. Ir ar būtų galima… (Balsai salėje) Gerai, yra pasiūlymas balsuoti, kiek aš supratau… Taip, dabar priėmimas. Yra pasiūlymas balsuoti priėmimo stadijoje. J. Sabatauskas. Taip, Statutas. Tuomet kas už tai, kad pateiktas Seimo nario J. Razmos projektas po svarstymo būtų priimtas?

Balsavo 47, už – 47, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimo projektas Nr. XIP-144 – Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo“ priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-145 (pateikimas)

Ir dar vienas projektas Nr. XIP-145, kurį pateikė Seimo narys J. Razma, dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo. Ar būtų galima pritarti po pateikimo? Galima. Ačiū. Siūlau priimti įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Už, prieš kalbėti dėl motyvų nėra. Ačiū. Siūlau pradėti priėmimo stadiją. Skelbiu balsavimą, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-145? Prašau balsuoti.

Balsavo 47, už – 46, susilaikė 1. Nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas. Ačiū už kantrybę ir už tai, kad improvizuodami darbotvarkę vis dėlto vaisingai padirbėjome. Iki pasimatymo vakariniame posėdyje. Posėdis baigtas. (Balsai salėje) Taip, trečią valandą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.