Dvyliktasis (12) posėdis
2008 m. gruodžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. V. STANKEVIČIUS ir A. KAŠĖTA

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIP-127 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, prašome užimti savo vietas. Pradedame popietinį Seimo posėdį.

Pagal darbotvarkę svarstysime 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektą Nr.XIP-127.

Norėčiau pasakyti, kad pirmininkaudamas vadovausiuosi Statuto 196 straipsniu, kuris specialiai reglamentuoja Vyriausybės programos svarstymą Seimo posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje pasakyta: „Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas.“ Tačiau Seimo opozicijos lyderio nėra. Toliau Statutas nurodo, kad turėtų būti „frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados.“ Taigi norėčiau pakviesti opozicinės partijos frakcijos vadovą ar atstovą. Darysiu tai abėcėlės tvarka. Pirmasis Darbo partijos frakcijos išvadą pateiks šios frakcijos atstovas. Kas kalbės Darbo frakcijos vardu? (Balsai sakėje) Nėra. Praleidžiu. Prašom. Vicepirmininkė. Prašom. (Balsai salėje)

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Atsiprašau. Yra užregistruotas mūsų seniūnas V. Uspaskichas, kuris ateis. Matyt, pagal frakcijų dydį kalbėsime.

PIRMININKAS. Statute nepasakyta, kokia tvarka reikia kviesti frakcijas. Aš buvau pasirinkęs abėcėlės tvarka, bet problemos nėra, galime pakeisti. Tada kviečiu Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją. Ar seniūnas Z. Balčytis pateiks frakcijos poziciją dėl Vyriausybės programos? Taip. Prašom. Seimo narys, frakcijos seniūnas Z. Balčytis. Jums skirtos 7 minutės.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Šiandieną esame labai atsakingo klausimo svarstymo vadinamojoje tiesiojoje, todėl turime šiek tiek pakalbėti apie tam tikras priežastis, kodėl taip energingai, taip prieštaringai vyksta diskusijos, ypač dėl naujos Vyriausybės programos.

Visiškai neseniai, prieš keletą dienų, Europos Parlamento Socialdemokratų frakcijos nariai buvo susirinkę į didžiulį forumą Mančesteryje ir taip pat nagrinėjo šiuos klausimus, tačiau kur kas platesniu mastu, ne vien tik tokios nedidelės valstybės kaip Lietuva mastu. Norėčiau šiek tiek pacituoti, kokios išvados buvo vienbalsiai pasiektos šio forumo metu. „Išgyvename didžiausią ekonominę krizę per pastaruosius 80 metų. Krizė – tai mūsų institucijų, demokratinės valdžios ir Europos vertybių išbandymas. Ar mūsų lyderiai sugebės įveikti šį iššūkį, yra labai didelis klausimas. Ar jie dirbs kartu, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir mūsų gerovė, ar tikrai bus pasirinktas tinkamas metodas, pagal kurį mes galėsime atgaivinti savo ekonomikas, užtikrinti geresnį, stabilesnį ekonomikos valdymą ateityje, sustiprinti demokratiją ir paskatinti visuomenės pažangą.“

Iš tikrųjų iškeltas labai aiškus retorinis klausimas: ar dabartiniai mūsų vykdomosios valdžios lyderiai ir ši komanda iš tikrųjų yra pasirinkę tinkamus metodus išeiti ne iš Lietuvos, ne iš lietuviškos, bet išeiti iš pasaulinės krizės, kuri pagal ekonominę teoriją vienaip ar kitaip palies ir Lietuvos ekonomiką? Iš tikrųjų mes visi kartu su jumis labai laukėme Vyriausybės programos, kuri mums buvo pateikta 102 puslapiuose. Mes įsivaizdavome, kad ten rasime labai daug atsakymų ir galėsime visi kartu su Lietuvos žmonėmis nusiraminti. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, ši Vyriausybės programa, ypač krizės įveikimo planas, sukėlė daug diskusijų ir aistrų. Ir ne be reikalo. Šiandieną kiekvienas iš mūsų elektroniniu paštu arba kaip oficialius dokumentus gauname įvairių abejonių iš įvairių institucijų, kurios taip pat turi glaudų ryšį su mūsų Lietuvos žmonėmis. Net 16 profesinių sąjungų nepritaria krizės įveikimo planui, nepritaria jaunimo organizacijos, nepritaria smulkaus ir vidutinio verslo institucijos, nepritaria daugelis šiandien mažas pajamas gaunančių žmonių.

Kodėl taip yra? Mūsų supratimu, Socialdemokratų frakcijos supratimu, pasirinktas metodas iki galo neatskleidžia pagrindinio tikslo – dėl ko mes didiname mokesčius ir kur bus skirti tie 5,3 mlrd. lyg ir papildomai surinktų pinigų, kur jie nueis? Skaitant Vyriausybės programą susidaro dvejopas įspūdis, kad šie pinigai daugiausia bus skiriami įvairioms valdymo reformoms, kurios yra numatytos ir sudaro beveik per du trečdalius Vyriausybės pateiktos programos. Tai yra Žemės ūkio ministerijos pavadinimo pakeitimas, kas papildomai reikalauja gana nemažų išteklių, jos perkėlimas į Kauną, net 14 įvairių institucijų, kurios šiandien veikia ir turi savo funkcijas, yra numatyta pakeisti pavadinimus arba iš dalies pakeisti funkcijas iš vienų į kitas. Tai yra papildomos išlaidos: reikia keisti blankus, reikia išrašyti žmonėms atleidimo lapelius, reikia išmokėti išeitines kompensacijas ir atlikti daugelį kitų dalykų. Ar iš tikrųjų šiandieną, būsimos tam tikros krizės akivaizdoje, šie darbai yra neatidėliotini ir būtina juos atlikti?

Mūsų supratimu, Socialdemokratų frakcijos supratimu, turėjome eiti šiek tiek kitokiu keliu, kaip eina kitos, didesnės už mus, turinčios didesnės patirties valdydamos savo ekonomikas laisvosios rinkos sąlygomis – Didžioji Britanija, Prancūzija, Olandija ir kitos Europos Sąjungos valstybės. Jos eina mokesčių mažinimo keliu, jos eina pačios visuomenės nuraminimo keliu, kviesdamos visus žmones suprasti būsimą problemą ir kartu ieškoti būdų, kaip iš krizės išeiti, eina tam tikru fondų sudarymo keliu, kurie aiškiai sako: mes remsime smulkias ir vidutines įmones, mes kiek galėsime remsime tas įmones, kurios patirs bankroto požymius. Socialdemokratų partijos prezidiumas svarstė šią problemą ir mano, kad tas kelias būtų pats geriausias kelias. Aišku, kad yra nauja koalicija, nauja dauguma, ji turi teisę pasirinkti savo plėtros, arba savo ėjimo, kelią ir mes tam neprieštaraujame. Mes norime užtikrinti, kad būsime ne tokie agresyvūs, kokia buvo iki šiol opozicija, stengsimės kiek įmanoma konstruktyviai prisidėti prie visų sprendimų būdų.

Mes linkime, kad šiai Vyriausybei pasisiektų, tačiau mes netikime, kad jai pasiseks, nes pasiūlyti būdai, metodai mažinti verslo liudijimų skaičių, atsisakyti tam tikrų lengvatų, kurios užtikrina mūsų įmonių konkurencingumo sąlygas, atves prie dar didesnio nedarbo. Baigdamas vis dėlto norėčiau palinkėti, kad būsimoji Vyriausybė galbūt iš tikrųjų turėtų įsiklausyti į tai, ką kalba ne tik Lietuvos žmonės, ką kalba įvairūs ekspertai, bet ir ką kalba tie patys prieš tai buvusio pirmojo plano rengimo dalyviai. Tai yra kelias, kuris iš tikrųjų gali nuvesti į dar didesnę krizę.

Todėl, manau, šiandien būtų protingiausia nebalsuoti už šią Vyriausybės programą, ją atmesti tobulinti, ir kartu mes visi su jumis mėgintume dar kartą peržiūrėti visus šiuos punktus, kurie ateityje, aš esu giliai įsitikinęs, sukels didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą ir taip pat turės labai neigiamą poveikį ne tik mūsų visai ekonomikai, bet ypač verslui.

Todėl Socialdemokratų frakcija iš tikrųjų negali pritarti šiai programai, kurios sudėtinė dalis yra krizės įveikimo planas. Jame yra numatytas mokesčių didinimas, smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų bloginimas, taip pat numatyta, kad bendra išėjimo iš krizės našta teks mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Todėl mūsų frakcijos vardu galiu pasakyti, kad mes šiai programai iš tikrųjų nepritarsime.

PIRMININKAS. Ačiū Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui ponui Z. Balčyčiui. Dabar frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ poziciją kviečiu išdėstyti jos seniūną V. Mazuronį. Visus kalbančius frakcijų vardu ir vėliau komitetų vardu prašyčiau griežtai laikytis reglamento, kad galėtume skirti laiko klausimams ir atsakymams.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji būsimosios Vyriausybės nariai, mielieji kolegos Seimo nariai, iš tiesų labai gerai, kad mes turime Vyriausybės programą, ir reikia atvirai pasakyti, kad Vyriausybės programa yra pateikta labai greitai, labai operatyviai, taip kaip ir reikia daryti dabartinėmis sąlygomis.

Iš tiesų programa apima iš esmės visas gyvenimo sritis bei numato naujos Vyriausybės darbus, kas taip pat yra teisinga, ir trumpojo laiko tarpo, t. y. vadinamoji antikrizinė programa, ar antikrizinis planas, ir ilgojo periodo.

Mes, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, aišku, šioje programoje matome teigiamų ketinimų, visiškai sutampančių su partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymais. Sakykime, mes negalime nepritarti perteklinių valstybės išlaidų ribojimui, taip pat negalime nepritarti apskričių naikinimui, tas yra ir mūsų rinkimų programoje. Mes sveikiname išmintingesnį požiūrį užsienio politikos klausimais, kuris atsispindi šioje programoje, tačiau pritarti šiai Vyriausybės programai mes negalime kaip visumai, nes siūlymų, kuriems mes nepritariame, šioje pateiktoje programoje yra daug daugiau negu tokių, kurie mums atrodo priimtini ir kuriuos toliau vykdant mes tikrai pritarsime.

Mes negalime pritarti Vyriausybės planams, kai matematiškai ir mechaninėmis bei buhalterinėmis priemonėmis, didinant mokesčius, beje, daugiausiai silpniausiai socialiai apgintiems gyventojų sluoksniams, siekiamas tik biudžeto mažinimas kitiems metams. Mes klausiame, o kas bus toliau? Kas mokės mokesčius dar po metų?

Mes negalime pritarti Vyriausybės planams, žlugdantiems verslą, ir ypač smulkųjį. Didinami esami mokesčiai, turime galvoje PVM ir pelno mokestį, bei įvedami nauji mokesčiai. Mokesčiai už automobilius. Kurių partijų rinkimų programose visa tai buvo? Mes negalime pritarti smulkaus verslo sąlygų sunkinimui. Mes turime omenyje iki galo niekam neaiškią patentų sistemos reformą, kuri atims pragyvenimo šaltinį tūkstančiams piliečių.

Mums atrodo, kad… Tiksliau, man atrodo, šios programos kūrėjai užmiršo paprastą taisyklę. Norint, kad greičiau augtų vilnos, kurias galima kirpti, gyvūnėlius reikia šerti, rūpintis ir globoti, o ne kastruoti.

Mes negalime pritarti kuo greitesniam ir maksimaliam akcizų didinimui alkoholiui, tabakui, nes, brangieji, toks žingsnis tik padidins kiekį kontrabandos, įvežamos į Lietuvą, ir mes priversime, ne sudarysime sąlygas, o priversime klestėti naminukės varytojų ir „bobučių“ biznį.

Mes negalime pritarti aukštojo mokslo iš esmės visuotinio apmokestinimo idėjai, net neturint sukurtos kreditavimo sistemos, leidžiančios studijuoti neturtingų mūsų valstybės piliečių vaikams. Taip pat negalime pritarti oficialių priemokų už sveikatos apsaugą įvedimui. Mielieji kolegos, aš norėčiau paklausti, kodėl tik sveikatos apsaugai? Tai įveskime oficialias priemokas mokytojams, kurie moko mūsų vaikus, įveskime oficialias priemokas policijos darbuotojams, kurie mus saugo, įveskime oficialias priemokas bibliotekininkams, kurie atneša mums knygas. Jūs man pasakykite, kuo jie blogesni?

Galų gale mes negalime pritarti ir programai, kurioje beveik nieko nekalbama apie realią kovą su mūsų visuomenės vėžiu, kurio metastazės apraizgė ne tik valstybės institucijas, bet ir kiekvieno iš mūsų pinigines. Kalbu apie būtinybę radikaliai tramdyti monopolijas ir atimti iš mūsų visų neteisėtai nusavintus pinigus, o ne šokti pagal jų pageidavimus ir norus, kukliai nuleidus akis pareiškiant, kad reikia stengtis geriau atstovauti valstybiniam interesui. Ir tik tiek?

Galėčiau kalbėti ir apie darbo vietų kūrimo būtinumą, apie socialinius klausimus ir t. t. Tačiau ir iš to, ką pasakiau, manau, visiškai pakanka suprasti, kodėl mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ negali pritarti ir nepritars pateiktai Vyriausybės programai.

Lietuvos ūkio, jo žmonių smukdymo programiniam dokumentui, kurio įgyvendinimas mūsų valstybei ir jos piliečiams gali atnešti nepataisomą žalą, mūsų frakcijos nariai pritarti negali ir nuoširdžiai kviečiame ir opozicijos, ir valdančiosios daugumos atstovus nepritarti taip pat.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną Darbo partijos frakcijos atstovą. Kalbės frakcijos seniūnas V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, analizavome, susitikinėjome, diskutavome, bet nuo to niekas nesikeičia, programa nesikeičia, vadinasi, mes nieko naujo ten nepamatėme ir nepamatysime, todėl esu įsitikinęs kaip ir mūsų Darbo partijos frakcijos kolegos, kad, gerinant verslo aplinką, investicijų pritraukimą aplinkai, mokesčius reikia ne didinti, o mažinti. Todėl pritarti PVM didinimui, pelno mokesčio didinimui, vadinasi, pritarti verslo aplinkos bloginimui. Dėl to 2009 m. iš tikrųjų, galima galvoti, surinksime daugiau pinigų, bet vien tik iš inercijos. Manau, kad 2010–2011 m. rezultatas bus toks, kad mokesčių mokėtojų skaičius sumažės.

Šiandien susitikimo metu kalbėjo, kad mes leisime įsteigti įmones turint ir 1 Lt įstatinį kapitalą, bet tai nepadės. Bet kokiai įmonei pradedant veiklą 1 Lt neužteks. Tai ne burtai, tai verslo dėsniai, biznio dėsniai. Dar būtų galima sutikti, jei įvedus šiuos mokesčius būtų pagalvota dėl įvedimo (…), pelno reinvesticijų galimybės, bet to jūsų programoje nėra ir tai yra blogai. O reinvesticija iš tikrųjų neapmokestinama. Ji galėtų paskatinti daugiau investicijų į mūsų ūkį.

Kitas momentas – mokesčių sistemoje būtina atsižvelgti į tai, kad mes esam Europos Sąjungos šalis ir su visomis Europos Sąjungos šalimis turime atviras sienas. Tai reiškia, kad mokesčių Europos Sąjungos šalyse, ypač kaimyninėse, skirtumas (Lietuvoje – į didesnę pusę) blogina konkurencines sąlygas Lietuvos įmonėms, nekalbant apie tai, kad Lietuva ribojasi ir ne su Europos Sąjungos šalimis, per kurias vyksta nepažabojama kontrabanda.

Galbūt neetiška kalbėti iš šios tribūnos, bet aš, kaip nacionalinio verslo patriotas, galiu pasakyti: eksportinė kontrabanda galbūt nepateisinama, bet valstybei ji duoda daugiau naudos nei importinė kontrabanda. Bet jos niekada nebus, nes mūsų mokesčiai nėra konkurencingi net ir su Rusija, su Baltarusija, ir tai yra neišvengiamas procesas. Nė viena pasaulio demokratinė šalis nesugebėjo prevenciniais metodais apsaugoti savo sienų, savęs nuo importinės kontrabandos. Vienintelis būdas, kurį yra suradę ekonomistai, – tai mažinti, o ne didinti mokesčius, nesvarbu, ar tai yra krizės metu, ar ne. Esu įsitikinęs, tai rodo ir Kinija – į Kiniją kontrabanda neplaukia. Artimiausiu metu Kinijai tai negresia, nes Kinijoje mokesčiai mažiausi, ko gero, visame pasaulyje, bet jų ekonomika vystosi geriau, sparčiau.

Dar noriu pasakyti vieną paprastą dalyką, dėl kurio, ko gero, valdančioji dauguma rinkimų metu gavo balsų. Šiandien ten, jų skyriuose, kalbama ir apie elektrą, šilumą ir t. t., bet žodis „Leo.LT“ net neegzistuoja. Apie jo formavimą, veiklą ne tik kalbama švelniai, apie juos jau programoje išvis nekalbama. Tai, aš manau, irgi vienas iš signalų, kad to, apie ką buvo kalbama prieš rinkimus, nebus daroma po rinkimų atėjus prie valstybės vairo. Beje, norisi… Tai mano pastaba.

Jūsų skirsnyje dėl korupcijos, kuriame jūs atradote formulę, yra „Korupcija=monopolija+diskrecija–atskaitomybė“. Galiu pasakyti, kad diskrecija sąžiningam valdininkui eina į naudą, nes tai yra laisvas sprendimų priėmimo būdas, ir sąžiningam valdininkui tai netrukdytų. Todėl siūlyčiau jums toje formulėje diskreciją pakeisti į protekcionizmą.

Dabar matyti, kad verslo skatinimo srityje yra noras padėti mažoms įmonėms, apie tai šiandien kalbėjo paskirtasis ūkio ministras, bet mes nematom jūsų programoje mechanizmo. O verslo aplinkoje, jeigu sudarysi vieniems sąlygas, palyginti su kitais, vadinasi, iškreipsi konkurenciją, ir tai neduos naudos mūsų rinkoje.

Kitas dalykas, labai gražus jūsų programos 22 puslapis – „Kova su korupcija“. Gražiai skamba 52 punktas: „Išvengti politinių ekonomikos ciklų, kuriuos galima laikyti įteisinta politine korupcija. Valdančiosios partijos šimtus milijonų litų leidžia viešiesiems ryšiams prieš pat rinkimus, didina socialines garantijas, išmokas, teikdamos naujų mokesčių lengvatų ir t. t.“ Visiškai pritariu, teisingas punktas, bet toje pačioje vietoje skaitau kitą dalyką. Jūs kalbat apie apskričių reformavimą ir, deja, ruošiatės pradėti tik savo kadencijos pabaigoje. Ko gero, yra du pagrindiniai momentai: šias sritis norima išlaikyti savo rankose ir tuo naudotis, kitas – prieš rinkimus taip pat pasireklamuoti.

Nenoriu kalbėti apie visą programą. Yra neblogų minčių, idėjų, bet, matyt, tos priemonės, kurios yra numatytos programoje, esu įsitikinęs, ypač verslo srityje, po dvejų metų gali padaryti meškos paslaugą. Bet kokiu atveju programa, ypač krizės metu, kai mes matom, kad didžiulis lėšų surinkimo deficitas… išspręsti tik didinant mokesčius yra pavojinga ir, aš manau, neatsakinga. Todėl, gerbiamieji, Darbo partijos frakcija negali palaikyti tokios programos. Bet matant kairėje paruoštą stalą, prie kurio bus uždėta ranka ant širdies ir ant Konstitucijos, norėtųsi palinkėti, kad Vyriausybė sugebėtų įgyvendinti programą taip, kad nepadarytų žalos mūsų valstybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Iš mažumos frakcijų dar nekalbėjo frakcijos teisėmis besinaudojanti Mišri Seimo narių grupė. Kviečiu jos seniūną A. Baurą pateikti grupės poziciją.

A. BAURA (MSG). Gerbiamieji kolegos, Mišri Seimo narių grupė apsvarstė Vyriausybės programos projektą ir iš principo palaiko koalicijos pastangas didinti taupumą valdymo srityje. Pritariame apskričių reformai, dalį funkcijų perduodant savivaldai, o apskričių viršininkų administracijoms paliekant regioninės plėtros klausimus. Taip pat linkę pritarti šeimos politikos nuostatoms, tarp jų ryžtingam tikslui įgyvendinti Valstybinę šeimos politikos koncepciją, prie kurios rengimo praėjusios Seimo kadencijos metu svariai prisidėjo ir Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai. Linkime, kad, įgyvendinant šeimos politikos nuostatas, krikščioniškosios vertybės neištirptų liberalizmo jūroje. Taip pat tikimės, kad, įgyvendinant švietimo ir mokslo pertvarką, vykdant kultūros politiką, nebus uždaromos kaimo mokyklos, ikimokyklinės vaikų ugdymo įstaigos, kaimų kultūros namai.

Deja, mūsų manymu, Vyriausybės programa yra nesubalansuota, o dauguma antikrizinių priemonių gali duoti net priešingą rezultatą. Mūsų įsitikinimu, pirmiausia dėmesys turėjo būti skirtas ekonomikai suaktyvinti vidaus ir užsienio rinkose, priemonėms, kurios palaikytų ir stiprintų verslo konkurencingumą, įgyvendinti. Didelį susirūpinimą kelia mokesčių sistemos pertvarkymas, taip pat pridėtinės vertės mokesčio didinimas. Tai ypač svarbu maisto produktams, nes tikrai atsilieps jų vartojimo pristabdymui ir Lietuvos gamintojų konkurencingumo mažinimui.

Būtina pabrėžti, kad mes nepritariame daugumos nuomonei, jog šalies žemės ūkis nėra kuo nors išskirtinė ūkio šaka, kuriai ir toliau galiotų tam tikros lengvatos, tad būtina jas naikinti. Aš tiesiog noriu priminti, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių žemės ūkio veiklos subjektai naudojasi mokesčių lengvatomis. Valstybės, taikydamos lengvatas žemės ūkio ir socialinės apsaugos srityse, siekia išvengti tiesioginių išlaidų. Tais atvejais, kai lengvatos taikomos specifinėms mokesčių mokėtojų kategorijoms, pavyzdžiui, ūkininkams, jos laikomos viena iš subsidijų formų ir yra labai svarbus nacionalinės politikos instrumentas, padedantis kompensuoti žemdirbių prarandamas pajamas.

Daugumos žemdirbių nuomone, esant sunkiai padėčiai, o tai ypač liečia žemės ūkio sektorių, nes šiais metais drastiškai sumažėjo pieno ir grūdų supirkimo kainos, nepaprastai padidėjo mineralinių trąšų, kuro ir aptarnavimo kainos, apmokestinti žemdirbius būtų nedovanotina klaida. Pasisakome ir prieš Kaimo rėmimo programos apkarpymą. Mums nesuprantamas daugumos noras į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją, nes tai pareikalautų didžiulių investicijų bei žmogiškųjų resursų. Mes linkę abejoti Minimaliojo darbo užmokesčio, Socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymų panaikinimo tikslingumu, nes, infliacijai didėjant, gali nukentėti sunkiausiai gyvenantys žmonės. Taip pat abejotinas sprendimas atimti iš dalies vaikų vaiko pinigus. Ekonominis efektas, įskaičius administravimo kaštus, bus nedidelis, o moralinis nusivylimas, be abejo, didelis.

Panašiai galima pasakyti ir apie nemokamą moksleivių maitinimą. Manome, kad siekiant suvaldyti ekonominę krizę buvo galima surasti daugelį kitų sprendimų, kurie būtų mažiau skausmingi tiek finansiškai, tiek moraliai daugeliui Lietuvos žmonių.

Valstiečių liaudininkų sąjungos nariai Seime pritarsime racionaliems ir žmonėms naudingiems sprendimams, bet dėl anksčiau išdėstytų motyvų Vyriausybės programai, deja, šiandien pritarti negalėsime. Ačiū.

PIRMININKAS. Visos mažumos frakcijos kalbėjo. Dabar kviesiu daugumą sudarančių Seimo frakcijų atstovus. Pirmas kviečiamas, laikantis tos pačios tvarkos, didžiausios frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas. Seniūno salėje nematau. Tada žodis… (Balsai salėje) Ar V. Matuzas išdėstys frakcijos poziciją? Prašau Seimo narį V.Matuzą kalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis paskirtasis premjere, gerbiamieji paskirtieji ministrai, gerbiamieji kolegos, aš nemėginsiu įtikinėti kitų politinių pažiūrų kolegas balsuoti už Vyriausybės permainų programą, bet norėčiau pakeisti jūsų požiūrį.

Jau šiandien, paspausdami balsavimo mygtuką, turime galvoti ir apie tai, ką apie mus rašys istorija, atpasakodama, kokia buvo ši valdžia ir šis Seimas. Ar sugebėjome susitelkti bendroms problemoms spręsti, kai buvo nepakeliamai sunku, kai mūsų valstybei iškilo rimtų problemų, ir ar tikrai padarėme viską, kad su kuo mažesniais praradimais įveiktume atėjusį sunkmetį. Dėl vieno fakto sutariame visi – šiandien ekonominė finansinė krizė yra išbandymas Lietuvos valstybei ir tiems žmonėms, kurie šiuo metu turi Lietuvos vairą.

Pasitikėjimo mandatą žmonės įteikė permainų koalicijai, kuri siūlo drąsų krizės įveikimo planą. Pastaroji situacija parodė pasauliui, kad ekonomiką lemia ne tik verslo ciklai, bet ir pamatinės vertybės. Visuotinai pripažįstama, kad didžiausias krizės kaltininkas – tai yra godumas, korupcijos išvešėjimas, neskaidrūs sandoriai, monopolijų įsigalėjimas.

Deja, ir prieš tai buvusi Vyriausybė laiku neatliko veiksmų, kad apsaugotų šalies finansus nuo negandų. Manau, kad akivaizdi klaida, kai šalies ekonominio augimo sąlygomis nebuvo sukaupti būtini privalomi finansų rezervai, kaip tai darė mūsų šiaurės kaimynai estai. Manau, buvo praleista tinkama proga pasiruošti įvairioms negandoms. O juk mes, atsargūs lietuviai, visada pasidedame juodai dienai. Matyt, nueinanti Vyriausybė, uoliai talkinusi stambiajam kapitalui ir lengvabūdiškai leisdama monopolizuoti svarbiausias sritis (dujų, elektros sritį), nepastebėjo, kad, kol jie aštuonerius metus valdė Lietuvą, tos juodos dienos jau atėjo.

Taip pat nebuvo užtikrinti tinkami biudžeto kontrolės mechanizmai, įvairūs išlaidų subjektai buvo linkę leisti daugiau nei galima, nebuvo skatinama taupyti ir kaupti, realiai nevyko rimta kova su korupcija. Tyrimai rodo, kad kuo didesnis skaidrumas, tuo didesnis biudžeto kontrolės procesas ir išlaidų efektyvumo didinimas.

Prie šalies ekonomikos plėtros tikrai neprisidėjo oligarchijos įsigalėjimas šaliai svarbiame energetikos sektoriuje. Nesuvokiama ir nepateisinama, kai valstybės ūkio tvarkymo prioritetai buvo kuriami privačiose bendrovėse. Mano manymu, ypač svarbu, kad naujoji Vyriausybė yra pasirengusi ryžtingai ir skaidriai įgyvendinti ūkio pertvarką, pradėdama nuo monopolijų audito. Būtina atsakyti ir į tokius klausimus, kiek prie spartaus kainų kilimo prisidėjo stambiojo kapitalo viršpelniai ir kodėl buvo pataikaujama tokiai situacijai.

Be jokių abejonių, naujosios Vyriausybės permainų programa yra didelių iššūkių ir didelių darbų programa. Ji turi aiškų planą, kaip pasiekti būtiną 5 mlrd. Lt finansinį rezultatą ir tokiu būdu sumažinti kitų metų nacionalinio biudžeto bei „Sodros“ deficitą. Tik atlikus neatidėliotinus veiksmus mokesčių srityje, įgyvendinus valdymo reformas, perėjus prie šalies ekonominio augimo skatinimo, bus užtikrintas šalies makroekonominis stabilumas.

Vyriausybės svertai, Europos Sąjungos priemonės ir protingai derinama veikla gali padėti užkirsti kelią tolesniam nuosmukiui. Lietuva yra pasirengusi sparčiai ir tvirtai imtis plataus užmojo bei tikslinių veiksmų. Esu tikras, kad naujoji Vyriausybė sugebės sustabdyti nuosmukį ir pradėti keisti įvykių eigą.

Pagrindinis Vyriausybės programos principas yra solidarumas ir socialinis teisingumas. Sunkiu metu mes padėsime tiems, kam pagalbos labiausiai reikia. Stengsimės, kad nenukentėtų labiausiai socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių interesai. Naujosios Vyriausybės programa apima visus šiuos aspektus.

Kiekvieno iš mūsų balsas už permainų Vyriausybę ir jos programą yra sėkminga investicija į ateitį. Sakau tai ne todėl, kad būčiau nepataisomas optimistas, o todėl, kad esu pragmatikas bei realistas ir tikiu dviem svarbiais dalykais. Pirma, tikiu, kad anksčiau ar vėliau pasaulio šalių ekonomikos atsigaus ir akcijų kursai ūgtels į viršų. Laukdamas šio momento aš, kaip ir daugelis jūsų, balsuoju už permainas ir investuoju į ateitį šiandien. Nes net pradedantysis ekonomikos studentas žino, kad akcijos paprastai pradeda kilti anksčiau nei ekonomikos parodo savo atsigavimo ženklus.

Antra, yra fundamentali investavimo taisyklė: akcijas reikia pirkti tada, kai jos krenta, o parduoti, kai jos kyla. Mes labai tinkamu laiku tvirtiname Vyriausybę ir jos programą. Paprastai prieš priimant lemtingą sprendimą patariama bent akimirką stabtelti, kad išgirstum, ką tau sako sąžinė ir širdis. Patariama ir atsiprašyti. Socialdemokratams atsiprašyti tautos, manau, derėtų lotyniškai: „Mea culpa, mea maxima culpa“, Išskirtinai pabrėžiant žodį „maxima“.

Kalbu kaip konservatorius ir kaip krikščionis. Manau, esame stiprūs ir galime atleisti nuoširdžiai atgailaujantiems, juolab kad mus vienija aukštesni tikslai už partines ambicijas.

Mano kalbėjimas paprastas, nesigėdint sakyti, kad tau ne tas pats, kaip Lietuva gyvena ir kaip gyvens, ir kad tu esi savo šalies patriotas. Reikia tuos jausmus vadinti tikrais vardais ir nesišalinti idealizmo, o priimant sprendimus visų pirma prisiminti, kad esame tautos atstovai ir pirmiausia turime tarnauti Lietuvai bei jos interesams. Tai turime daryti nesižvalgydami nei į kairę, nei į dešinę.

Manau, priimant svarbius sprendimus privalome ieškoti sutarimo tarp visų parlamentinių partijų. Todėl drįstu prašyti link opozicijos einančiųjų: nesinaudokite dabartine keblia valstybės situacija, prie kurios esate patys prisidėję, ir nerinkite sau politinių taškų. Jūsų balsavimas ir bus atsakymas, ar jūs esate kartu ir ar esate kartu už Lietuvą. Baigsis krizė, galėsime vėl diskutuoti apie būtus ir nebūtus dalykus, bet šiandien yra tikrai ne tas laikas. Šiandien reikia visiems susiimti rankomis ir padėti Lietuvai. Tad linkiu mums visiems balsuoti už permainas ir iššūkius. Mes juk visi galime. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar – Tautos prisikėlimo tautos frakcijos vardu kalbės jos seniūnas L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji būsimosios Vyriausybės nariai, mielosios kolegės ir kolegos! Svarstant programą ar iš pradžių derybų metu tiek kai kurių kolegų, tiek iš šalies pastabos buvo tokios, kad mes pernelyg mažai kalbame, mažai siūlome. Priežastys čia yra dvi, bet aš tikiuosi, jog mūsų frakcija ir dabar tokia būdama išliks tokia ir ateityje, kai mums bus daug svarbiau, ne kas kada ir kaip kalba, o kas kada ir ką daro. Toks būtų mūsų esminis štrichas. Juo labiau kad mums, kaip politikos naujokams, atrodo visiškai suprantama, kad politika – tai yra susitarimo menas. Buvo labai keista stebėti, kada kai kurie politikos senbuviai šitai ignoruoja.

Kalbant apie svarstomą programą, apie esminius punktus, kai kurios nuostatos, kai kurie sprendimai buvo labai sunkiai priimami. Visi puikiai suprasdami tik vieną labai svarbų momentą, kad šiandienos situacija yra tokia, kad be kompromisų ir be visų susitelkimo neįmanoma pakeisti esamos situacijos.

Dabar paminėsiu antrą momentą, kodėl mes kartais, jeigu kam atrodo, taip mažai kalbame ir galbūt svarstant programą labai aktyviai nesireiškėme. Yra visiškai ne taip. Mes teikėme labai daug pasiūlymų ir dabar galiu su pasididžiavimu ir džiugesiu pasakyti, kad kai kurie mūsų esminiai siūlymai buvo priimti be ypatingų ginčų ar blokavimų. Tarkime, mūsų noras peržiūrėti situaciją ir visas būtinąsias priemones atskirti nuo sisteminių pakeitimų tiek mokesčių sistemos, tiek įvedant vienokias ar kitokias būtinas ir galbūt skausmingas šiam laikotarpiui priemones. Dėl dividendų apmokestinimo, kurie buvo suvienodinti, kad nebūtų išimčių ir būtų išlaikytas mokesčių naštos solidarumas. Dėl patentų, kad yra būtinas pereinamasis laikotarpis ir kad būtina atsisakyti tų, kurių iš tikrųjų būtina atsisakyti, ir išsaugoti tuos, kuriuos būtina išsaugoti.

Grįžtu prie minčių, kurias pasakiau pradžioje. Gerbiamasis V. Uspaskichas pasakė, kad programoje nieko nekalbama apie „Leo LT“. Ne taip svarbu, galbūt pakartosiu, kad ten nekalbama, bet mūsų frakcijos yra principinė nuostata, kad bus daroma šia linkme daug, mes apie tai garsiai ir kalbėsime. Taip pat mes pritarėm kai kurių mūsų kolegų ir partnerių siūlymams, jog labai svarbūs taupymo ir tam tikrų kontroliuojančių įstaigų funkcijų peržiūrėjimo momentai, nes iš tikrųjų negalime veržti diržų kitiems, nesiverždami sau. Šioje vietoje noriu pasakyti, kad mūsų frakcijos yra principinė, kartais neteisingai interpretuota nuomonė – mes esame už tai, kad savo atlygį ar gaunamas pajamas taip pat susimažintume.

Įvertindama daugybę valandų, praleistų svarstant šią programą, ir suprasdama, kad šioje situacijoje, matyt, teks susitelkus ir tik bendromis jėgomis išbristi iš tos nekokios, švelniai pasakysiu, ekonominės būklės, kurioje esame, mūsų frakcija pritaria ir kviečia kolegas ir koleges pritarti Vyriausybės programai. Sėkmės jums!

PIRMININKAS. Dabar Seimo tribūna suteikiama Liberalų sąjūdžio frakcijai. Kalbės jos seniūnas A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, rengdamasis šiai kalbai analizavau gana daug ir ilgai Vyriausybės programą. Lyginau ją mūsų partijų, šiek tiek skirtingų partijų, rinkimų programų pagrindu, analizavau ją pagal mūsų partijų ideologijas. Iš tikrųjų galėčiau skaityti savo kalbą, tačiau tai, kas buvo pasakyta iki šiol, kelia norą padėti parengtą kalbą ir paliesti šiek tiek kitus klausimus.

Iš tikrųjų opozicijos formuotas klausimas tarsi kybo ore: kodėl taip atsitiko? kodėl po tiek metų šalies valdymo mes esame vienos pusės, turiu omenyje vienos pusės šalies valdymo, mes esame tokioje situacijoje, kokioje esame? Klausydamasis, dabar jau galima sakyti, buvusio premjero interviu, aš neišgirdau padarytų klaidų, vadinasi, mes dirbome sistemiškai, ėjome keliu, vedančiu į tą situaciją, kokioje esame. Aš prisiimu ir reikia visiems mums prisiimti tam tikrą atsakomybę už padarytą veiklą, už per mažą Vyriausybės kontrolę. Parlamentas turi ir privalo vykdyti parlamentinę Vyriausybės kontrolę. Iš tikrųjų mums reikia visiems tai pasakyti, per mažai ją mes vykdėm, galbūt nepakankamai konstruktyviai. Tikiuosi, kad šioje kadencijoje Seimas elgsis šiek tiek kitaip. Jis sieks, kad mes gyventume pagal kišenę. O šios Vyriausybės programos neparašyta vinis, neparašyta sentencija, yra gyventi pagal kišenę. Pajamų didinimas, nesant pakankam rezervui ir galimybei skolintis, reiškia ne ką kita, kaip sudaryti galimybę, susidarius objektyviai gana palankioms sąlygoms, plėsti verslą. Priešingu atveju nepamatuotas skolinimasis reikštų mūsų visų, mūsų vaikų ateities praskolinimą.

Išties galima kalbėti ir nagrinėti Vyriausybės programą įvairiais pjūviais. Mes, derėdamiesi su partneriais, siekėme vienų tikslų, partneriai įrodinėjo panašias, bet šiek tiek kitas tiesas. Manau, kad tai yra objektyvus bendro darbo rezultatas, kurį, pasidėjus tam tikras ir vieniems, ir kitiems galbūt ir tinkančias ambicijas į šoną, reikia realizuoti. Suprantu, kad kito kelio nėra, mes jo neturime. Tiesiog neturime. Todėl frakcijos vardu raginu kolegas būti išmintingiems ir prisiimti kolegialiai kartu su Vyriausybe įsipareigojimus už šį sprendimą. Raginu palaikyti Vyriausybės programą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Visos Seimo frakcijos turėjo… (Balsai salėje) Atsiprašau, ne visos dar. Liberalų ir centro sąjungos frakcija paskutinė pristatys savo poziciją. Ją pristato seniūnas A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien turėsime pasirinkti, kaip greitai ir kaip efektyviai išspręsti pasaulinės finansinės krizės ir vietos skirtingų laikotarpių valdžių klaidų sukeltus sunkumus. Permainų koalicija pristato Vyriausybės programą ir krizės įveikimo planą, apie kurį buvo ir tebėra skirtingų nuomonių. Mums labai svarbu suvokti, kad šios Vyriausybės tikslas turi būti ne biudžeto deficito, o visuomenės pasitikėjimo savo jėgomis ir valstybe deficito sumažinimas.

Pagarbos verti koalicijos partneriai, kurie vadovaujami A. Kubiliaus per trumpą laiką parengė 15-osios Vyriausybės programą, galinčia tapti taip reikalingų permainų pagrindu. Pakartosiu, esame tikri, kad dabartinius sunkumus galime ir turime paversti iššūkiu vykdyti reformas, kurioms vis nerasdavome tinkamo laiko ir pritrūkdavome ryžto. Vyriausybės programa turi sukurti sąlygas ateities ekonomikai ir ūkio augimui, kurio tikslas – gerai apmokamos darbo vietos. Būtent darbo vietos, nes kiekvieną Lietuvos žmogų Šv. Kalėdų išvakarėse tai jaudina bene labiausiai. Statistika žiauri ir negailestinga – per kelis mėnesius darbo neteko tūkstančiai žmonių, kiekvieną dieną girdime pranešimus apie galimus įmonių bankrotus ir naujai atleidžiamus žmones. Privalome už kiekvieno Vyriausybės sprendimo matyti ne biudžeto skaičius, o konkretaus žmogaus likimą.

Mes, koalicijos partneriai, sutarėme dėl gyventojų mokesčio sumažinimo iki 20 %, sutarėme dėl to, kad pelno mokestis didės nuo 15 % iki 20 %. Tačiau mums, Liberalų ir centro sąjungai, nepavyko apginti pozicijos ir išlaikyti esamą 18 % PVM tarifą. Tik liberalioms koalicijos partijoms suvienijus jėgas pavyko sutarti dėl kompromisinio sprendimo – 1 % didesnio PVM dydžio, kurį dar galima būtų pavadinti krizės mokesčiu ir kuris galiotų tik 2009 m. Noriu viešai priminti finansų ministrui, kad būtent tai būtų įrašyta ir įstatymo projekte. PVM dydis 18 % ir 1 % PVM dydžio krizės mokestis, kuris galios, kaip minėjau, tik kitais metais. Taip pat tikimės dar iki minėto įstatymo pateikimo matyti išsamius skaičiavimus, kurie pagrįstų, kad toks PVM didinimas yra būtinas ir kiek kainuos šie pakeitimai ūkiui, kiek reikės laiko tai įgyvendinti.

PVM lengvatos taip pat nėra vienalypė problema. Didžiąją dalį lengvatų reikia naikinti, tačiau yra išimtys, kurios skatina tam tikrų ūkio šakų konkurencingumą ir padeda išlaikyti darbo vietas. Liberalų ir centro sąjungos siūlymas palikti 50 PVM dydžio lengvatas vaistams, spaudai, kultūros renginiams, apgyvendinimo paslaugoms ir visuomeniniam transportui, deja, bet nebuvo išgirstos. Tikrai nesuprantu, kodėl turi būti panaikinta PVM lengvata spaudai ir knygoms, kuri egzistuoja visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Bulgariją. Tačiau žinome, kokių sankcijų ėmėsi Europos Komisija prieš šią šalį, kurios bėda – įsigalėjusi korupcija. Vien tik paskutiniosiomis dienomis keli šimtai spaudos darbuotojų gavo atleidimo iš darbo pranešimus. O kur dar knygų leidėjų eilė? Ir nesutinku su gerbiamuoju A. Kubiliumi, kad bandysime augančią mokesčių naštą spaudai kompensuoti skirdami didesnes lėšas Spaudos rėmimo fondui, kurį, savaime suprantama, kontroliuos valdžia. Taip spauda praras ne tik galimybę būti verslu, bet ir laisvę. Laisvas žodis – tai pamatinė demokratinės visuomenės vertybė. O tai kur kas daugiau negu tik ekonomika. Spauda taps tik valdžios ir oligarchų privilegija. Ar to tikrai reikia Lietuvai?

Finansų ministras žada, kad vaistų pabrangimas bus kompensuojamas, skiriant sveikatos apsaugos sričiai papildomas biudžeto lėšas. Net neabejoju, kad reikės pridėti lėšų ir policijai. Jei neremsime kultūros, teks remti kalėjimus. Panaikintos PVM lengvatos, padidinti kiti mokesčiai kultūros darbuotojams – ne pati geriausia kalėdinė dovana. Žinau, kad panašiai galvoja nemaža dalis permainų koalicijos narių. Todėl priminsiu susitarimą, kad kiekvienas teikiamas PVM išimčių naikinimo įstatymas privalo turėti aiškų ekonominį bei socialinį pagrindimą. Tik tada programoje numatytos gairės gali tikėtis pritarimo Seime.

Reikia aiškumo ir dėl ketinimo apmokestinti įmonių automobilius. Tikiu, kad drauge rasime protingesnius sprendimus ir to išvengsime. Lietuvos laivai plaukioja su Lotynų Amerikos šalių vėliavomis. Nesinorėtų, kad Lietuvoje visų mašinų numeriai būtų su Latvijos ar Estijos simbolika.

Vertinu tvirtą koalicijos partnerių sutarimą dėl valstybės valdymo reformos. Tikiuosi, kad ji neapsiribos tik iškabų keitimu, kaip antai Žemės ūkio ministerijos virsmas į Kaimo ministeriją. Priminsiu, permainų plane negali būti jokių politinių sprendimų, tik kaštų naudos principas – vienintelis vertinimo kriterijus.

Smulkusis verslas. Verslo liudijimų turėtojai gali ramiai sutikti Šventas Kalėdas ir ruoštis kitų metų darbams, nes koalicijos partneriai vertina jūsų indėlį į valstybės ekonomiką. Nebus jokių neapgalvotų sprendimų, apie kuriuos čia bandė kalbėti kitos politinės partijos, nes puikiai suprantame smulkaus ir vidutinio verslo reikšmę konkurencijos skatinimui. Žinome, kiek šiandien šeimų pačios dirba ir uždirba, todėl nestovi darbo biržų eilėse.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija kviečia susitelkti ieškant konkrečių sprendimų, nes mes turime labai aiškias ir konkrečias problemas, todėl turime įsiklausyti į Europos valstybių lyderių pareiškimus, kad siekdami išsaugoti darbo vietas bei skatindami ekonomikos augimą planuoja viršyti Europos Sąjungos numatytą 3 % bendrojo vidaus produkto deficitą.

Krizės sąlygomis reikalingi ir atitinkami veiksmai, todėl manau, jog naujoji Vyriausybė turės dar ne kartą peržiūrėti, tobulinti krizės priemonių planą, kad jis taptų tikru ekonomikos augimo bei piliečių perkamosios galios atkūrimo planu.

Ir baigdamas noriu pagirti Ministro Pirmininko A. Kubiliaus kalboje parodytą tvirtumą ir pasitikėjimą Lietuvos ekonomika bei finansų sistema, jo ryžtą ir teiginį, kad nėra jokio poreikio Lietuvai skubėti ir skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, ir tvirtą poziciją dėl to, jog negalima net kalbėti apie lito devalvavimą.

Mes esame maža valstybė, bet mažais mus daro mažos ambicijos ir menkos svajonės. Permainų koalicijos Vyriausybės programa yra didelė ambicija ir verta drąsios tautos, tarpusavio ginčų bei diskusijų. Iš šios pasaulį ir Lietuvą krečiančios krizės turime išeiti stipresni. Linkiu tvirtybės ir sėkmės Ministrui Pirmininkui bei naujajam ministrų kabinetui. Liberalų centro sąjungos frakcija vieningai balsuos už programą. Ačiū.

PIRMININKAS. Visos frakcijos savo pozicijas dėl Vyriausybės programos Seimui išdėstė. Dabar savo išvadas pateiks Seimo komitetai. Pirmasis kviečiamas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir visi, kurie klausosi Vyriausybės programos pristatymo. Norėčiau paklausti, ar aš galėčiau iš karto kalbėti kaip komiteto pirmininkas ir kaip Seimo narys? Ne.

PIRMININKAS. Jūs kalbate komiteto vardu.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Labai trumpai norėčiau paskelbti, kad Aplinkos apsaugos komitetas nagrinėjo aplinkos politikos sektorių. Esminių pastabų aplinkos politikos reikalams neturėjome. Iš 6 dalyvavusių komiteto narių 4 balsavo už, niekas nebalsavo prieš ir 2 susilaikė. Taigi Aplinkos apsaugos komitetas aplinkos politikai naujosios Vyriausybės programoje pritaria.

PIRMININKAS. Savo išvadą pateikti kviečiama Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Suprantu, kad kalbėdamas Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas ir frakcijos seniūnas sukėlė tam tikro neaiškumo, todėl turbūt yra labai didžiulis sąmyšis salėje. Tačiau, manau, komitetų nuomonės taip pat yra labai svarbios, juo labiau kad komitetai labai atidžiai išnagrinėjo Vyriausybės programą.

Prieš paskelbdama Audito komiteto išvadą, noriu pasakyti, kad Audito komitetas, išnagrinėjęs Vyriausybės programą, įžvelgė labai daug neūkiškumo. Jeigu yra deklaruojama, kad bus taupoma, bus pasiektas tam tikras efektas, tai akivaizdžiai programoje yra priešingai. Labai paprastas pavyzdys. Mes suskaičiavome, kad bus įkurta 12 naujų institucijų. Dar papildomai bus reorganizavimai, perkėlimai iš vietos į vietą. Patys suprantate, kiek tai pareikalauja sąnaudų. Turime atkreipti dėmesį ir į tai, kad visa tai gali būti daroma tikslingai tam, kad būtų galima pakeisti dirbančius valstybės tarnautojus sau reikalingais žmonėmis.

Vyriausybės programoje labai daug dėmesio skiriama auditui. Beveik kiekviename skirsnyje kalbama: atliksime auditą, padarysime valstybės auditą visose srityse. Noriu pasakyti, kad nė vienoje programos dalyje nėra aiškiai pasakyta, kas atliks tą auditą. Visiškai nesuprantama, ar tai bus samdomos nepriklausomos institucijos, o tai Lietuvoje pajėgios atlikti tik tarptautinės audito kompanijos, kurios tikrai už tą darbą pareikalaus milžiniškų pinigų. Jeigu galvojama, kad visa tai bus pajėgi atlikti Valstybės kontrolė, tai noriu priminti, kad pagal mūsų Konstituciją ir įstatymus Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir valstybės kontrolierė pati sprendžia, kokius auditus valstybėje atlikti.

Dar norėčiau pasakyti, kad daug kalbama apie principingumą: padarysime tą, nepamiršime „Leo LT“, nepamiršime to ar kito. Realiai veiksmų dar nematyti. Jau akivaizdžiai ir sekmadienį visi matėme akis badantį neūkiškumą. (Balsai salėje) Aš kalbu tai, ką man leido kalbėti Audito komiteto nariai, aš jų atsiklausiau.

Baigdama noriu paskelbti Audito komiteto balsavimo rezultatus. Balsavimo rezultatai dėl Vyriausybės programos: už – 3, prieš – 1, susilaikė 2. Rezultatas buvo lygus. Pirmininkės balsas lėmė, kad Vyriausybės programai nepritarta. Seimui kaip Audito komiteto pirmininkė turiu pasakyti: visada būsiu principinga ir teisinga dėl Lietuvos valstybės. Nereikia manęs gąsdinti, kad už priimtus sprendimus būsiu pašalinta iš šio posto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar savo išvadą pateiks Biudžeto ir finansų komitetas. Jo vardu – pirmininkas K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tą Vyriausybės programos dalį, kuri vadinasi „Finansų politika ir krizės įveikimo priemonės, arba planas“ ir jai pritarė: 5 balsavo už, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Dėl dvejopo mano balso Biudžeto ir finansų komitetas pritarė.

Taip pat leiskite paaiškinti kai kuriuos dalykus, kurie buvo apsvarstyti ir kuriuos mes nagrinėjome Biudžeto ir finansų komitete.

Dabartinė pasaulinė finansų krizė užklupo pasaulį nepasiruošusį. Mes visi tai matėme, pranešėjai apie tai kalbėjo. Pasekmės, kaip žinote, yra labai skaudžios. Skirtingai nuo Lietuvą palietusios 1998 m. Rusijos krizės, šios krizės pasekmės, atrodo, bus kur kas didesnės ir sunkesnės. Krizė nėra šalia, ji atėjo į Lietuvą. Visų pirma ji pasireiškė kaip mokumo krizė, finansų krizė. Tuo pat metu Lietuvoje mes turime keturias vietinės reikšmės arba nesukontroliuotas krizes, arba keturis nesukontroliuotus burbulus, kuriuos esame išpūtę. Jie taip pat yra viena iš tos krizės priežasčių. Pirmiausia tai yra nekilnojamojo turto burbulas, kuris, kaip žinote, po truputį leidžia orą. Jis gali sėkmingai nusileisti per artimiausius dvejus–trejus metus ir nebus toks skaudus ekonomikai.

Kur kas skaudesnis burbulas yra darbo užmokesčio burbulas, nes paskutiniuosius ketverius metus darbo užmokestis Lietuvoje didėjo beveik du kartus greičiau negu darbo našumas. Makroekonomikai ir ekonomikai tai neišvengiamai sukėlė didžiulių problemų, nes yra gaunama daugiau, negu padaroma.

Esminis burbulas, kuris dar neleidžia oro, bet tai gresia ir tam yra skirtas Krizės įveikimo planas, tai yra biudžeto išlaidų burbulas. Jos yra labai išpūstos, išpūstas mūsų valdymas, neefektyvios sąnaudos arba programos, kurios nepakoreguotos, nesumažintos. Neišleidus oro, ir toliau bus didžiulė grėsmė.

Be daugelio kitų, yra dar vienas burbulas – vartojimo burbulas, tai, ką mums paskolino bankai, tie dvidešimt keli milijardai litų, kurie yra paimti žmonių vartojimui ir kurie šiuo metu yra tapę didele našta.

Visi tie burbulai susijungė į vieną burbulą ir tapo krize, kurią galima pavadinti paprastai – pavojumi litui ir Lietuvos ūkiui. Kodėl aš sakau litui? Todėl, kad visi tie burbulai, kurie buvo nekontroliuojami ir išsipūtę, dabar gresia ir veda į mokėjimo sutrikimų, atsiskaitymų krizę, pigių pinigų nebuvimą ir kitus labai aiškius finansinės krizės požymius. Lietuva su savo finansų sistema ir esant Valiutų valdybai neturi jokių rezervų. Mes turėjome idealią progą prie ketverius–penkerius metus, kai buvo didžiulis nekilnojamojo turto bumas, kai spekuliaciniai sandoriai nekilnojamojo turto rinkoje buvo kapitalizuoti dešimtims milijardų litų… Jeigu būtų buvęs taikomas tik 5 % spekuliacinis mokestis, mes būtume turėję 5 mlrd. litų rezervą. Jeigu prie to rezervo dar būtume pridėję privatizavimo pinigus, kuriuos taip greitai iššvaistėme, ir kitus dalykus, mes būtume dabar turėję 5–6 mlrd. litų pagalvę, kuri mums būtų padėjusi sumažinti ir neleisti sprogti tiems dalykams.

Dabar mes viso to neturime ir neturime galimybės skolintis, nes visur aplinkui yra krizė, ne vien Lietuvoje, bet aplinkui, ir tai yra sunkiausia. Komercinių bankų paskolos iš esmės priartėjo prie 13–14 %, o tai daro neįmanoma skolintis litais. Paskolos eurais taip pat yra sunkiai pasiekiamos, nes Europos Sąjungos bankai neskolina pinigų. Skolinimuisi lieka tik keli dalykai. Pats blogiausias variantas, apie kurį mes nekalbame, manau, kad jo nereikės, tai yra greitoji Tarptautinio valiutos fondo pagalba. Yra dar kiti šaltiniai: Europos Sąjungos pinigai, Centrinio banko pinigai, Rytų Azijos pinigai, galų gale kitų šalių pinigai, į kuriuos dabartinei Vyriausybei reikės rasti kelią, nes priešingai – pagrindinis antikrizinis tikslas yra ne tiek biudžeto subalansavimas arba deficito sumažinimas, bet pinigų „prietekis“, mūsų ekonomikos ir finansų sistemos papildymas. Jeigu biudžetą mes galime kontroliuoti mokesčiais, tai privatus verslas dėl tarpusavio atsiskaitymų, nesant bankų paskolų ir kitų pagrindinių instrumentų, kurie naudojami, iš tikrųjų stoja.

Tos priemonės, kurios numatytos, kurios yra Antikriziniame plane, gali būti diskutuojamos. Yra prociklinė ir anticiklinė programa. Vienos sako, kad reikia mažinti mokesčius, o kitos – didinti. Mes didiname PVM 1 %, latviai padidino 3 %. Jeigu paimsite visas Europos Sąjungos (…) šalis, tai tik trijose šalyse – Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje ir Kipre – PVM yra mažesnis – 15 %. Visose kitose yra didesnis. Paimkite mūsų kaimynus lenkus – yra 22 % ir t. t.

Pagrindinį akcentą mes dėjome į gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą, nes tai vienintelis mokestis, kuris Lietuvoje skatina eksportą, o eksportas yra papildomas pajamų šaltinis, pinigų šaltinis, ypač svarbus Lietuvai, žinant, kad 40 % mūsų bendrojo vidaus produkto yra „persukama“ per užsienio prekybą. Todėl aš manau, kad šis žingsnis yra privalomas.

Dėl kitų mokesčių dalinio koregavimo. Tai yra pats švelniausias variantas, kurį buvo galima priimti. Visas Antikrizinis planas yra tik galimybė, būdas ir bandymas sustabdyti tą pagrindinį pavojų, kuris Lietuvoje gali atsirasti ir dėl krizės, ir dėl to, kaip sakiau, kad nebuvo išspręstos problemos. Mes komitete tuos dalykus svarstėme.

Čia būtų galima tęsti diskusiją dėl vieno ar kito būdo. Opozicija siūlo senąjį L. Trockio principą, kad nei karo, nei taikos, armiją paleisti, kitaip sakant, siūlo nieko nedaryti. Aš galiu pasakyti, kad geresnės ar blogesnės alternatyvos Antikriziniam planui nėra, nes nieko nedaryti, palikti biudžetą tokį, koks yra, vadinasi, pasmerkti ekonomiką sustoti ir turėti dėl to nepaprastai didelių problemų, ypač, kaip sakiau, problemų dėl pinigų politikos, lito, žmonių santaupų ir t. t.

Reziumuodamas noriu pasakyti, kad Vyriausybės pastangos nėra savanaudiškos. Tokios Antikrizinės programos priėmimas yra labai atsakingas ir nepopuliarus dalykas, bet tiesos sakymas yra geras ir blogas tam, kas ją sako. Nepaisant šios senos patarlės, Vyriausybė ryžtasi. Mes palaikome tą ryžtą, kad reikia tą problemą sustabdyti ir išspręsti, kad žmonės būtų ne tik ramūs, kai posėdžiauja mūsų Seimas, bet būtų ramūs dėl savo pinigų, laimės ir ateities. Ačiū.

PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas D. Budrys.

D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikėkime, kad burbulai jau susprogo, ir mes puikiai suvokiame, kad ekonomikai labai svarbu yra finansai. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, įsigilino ir priėmė sprendimą. Buvo nutarta pritarti Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė.

Norėčiau palinkėti sėkmės būsimai Vyriausybei. (Plojimai)

PIRMININKAS. Europos reikalų komiteto išvadą pateiks pirmininko pavaduotojas P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Europos reikalų komitetas giliai ir visapusiškai apsvarstė naujosios Vyriausybės programą. Komitetas yra įsitikinęs, kad permainų reikia ir jos neišvengiamos. Permainų reikia Lietuvoje, permainų reikia ir Europoje. Todėl ir mūsų balsavimo rezultatas beveik vieningas: 6 – prieš, 10 – už. Mes manome, kad toks balsavimas – tai Europos reikalų komiteto mandatas sėkmingai būsimosios Vyriausybės misijai. Sėkmės.

PIRMININKAS. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas V. Grubliauskas pateiks šio komiteto išvadą.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš irgi pabandysiu pratęsti gerą toną, kurį nustatė prieš mane kalbėję du kolegos, ir tikrai nebetęsiu raiškaus skaitymo konkurso, kuris čia vyko prieš tai.

Noriu jums pateikti Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą, kuri taip pat yra palanki Vyriausybės pateiktai programai. Svarstymas taip pat buvo gana išsamus. Dalyvavo 6 komiteto nariai, buvo pakviesti 3 ministrai, dalyvavo būrys kitų komiteto kuruojamų sričių institucijų vadovų. Komitetas santykiu 4 – už, 2 – prieš pritarė Vyriausybės programai. Linkime Vyriausybei kuo greičiau tapti tikrąja e. vyriausybe, o gerbiamam premjerui tapti realiu e. premjeru taip pat. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kviečiamas Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis pateikti šio komiteto išvadą.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ko gero, tam ir yra Vyriausybės programos svarstymas, kad mes galėtume padiskutuoti. Savaime suprantama, kad šiandien yra ta diena, kai opozicija gali pareikšti savo kritišką nuomonę. Savaime suprantama, kad pozicija turi šiek tiek ginti programą. Tačiau aš viliuosi, kad mes vis dėlto į darbą įsitrauksime ne su tokiomis aistromis, kokiomis šiuo metu kalbama, o vis dėlto šiek tiek pažvelgsime į valstybės reikalus ir iš reikalo pusės.

Savaime suprantama, kad pirma, viena iš pirmųjų, dalių Vyriausybės programos yra krizės įveikimo planas. Tai ne šiaip sau programos dalis, o krizės įveikimo planas. Ir, savaime suprantama, prie krizės įveikimo turi prisidėti visi. Ne tik verslas, tas, kuris turi uždarąsias akcines bendroves, kažką gamina, bet ir ta verslo dalis, kuri buvo šiek tiek išskirta, t. y. kaimo verslo dalis: bendrovės, ūkininkai.

Svarstant šią programą gana normaliai su specialistais buvo kalbama apie tai. Dauguma ūkininkų vis dėlto pasakė, kad taip, pelną reikia… tikrai nevengti to apmokestinimo, galbūt prisidėti prie valstybės gelbėjimo plano. Savaime suprantama, daugiau diskusijų kyla dėl mokesčių lengvatų, dėl tam tikro plano įvesti pridėtinės vertės mokestį ir visos sistemos. Vis dėlto komitetas svarstydamas suprato ir pritarė šiai Vyriausybės programai.

Tačiau vieno dalyko norėčiau šiandien viešai paprašyti: kad vis dėlto visos asocijuotos struktūros stengtųsi daugiau kalbėti, stengtųsi dalyvauti diskusijų procese, o ne mėtytųsi tam tikrais politiniais teiginiais iš anksto su blogomis nuostatomis. Tarkim, buvo paleista tam tikra antis, kad žemės ūkio gamintojams bus naikinami akcizai, kurie atsispindi įsigyjant dyzelinius degalus, arba kiti dalykai, tarkim, kad staigiai bus pereinama prie pajamų mokesčio įvedimo. Deja, to nebus. Vyks palaipsniui, bus tvarkoma dokumentacija, bus įdiegiamos tam tikros sistemos.

Taip pat mane stebina dar vienas dalykas, kurį šiandien gavau, t. y. kai tam tikros rezoliucijos pakliūva ne tiesiai pas komiteto pirmininką, o konkrečiai per Seimo narį gerbiamąjį J. Jagminą. Norėčiau priminti tokį dalyką kaip Seimo narių interesų deklaracija. Tie klausimai gana svarbūs, ir, deja, nereikia slėpti, kai kurie iš mūsų tam tikrų interesų turi. Todėl prašyčiau ypač asocijuotas struktūras elgtis šiek tiek atsargiau, kreiptis tiesiai į mane. Ir šiandien buvome susitikę, diskutavome su kai kuriais ūkininkais, stengėmės surasti tam tikrų tiesų.

Perskaitau išvadą. Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas A. Anušauskas pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, nenorėčiau, kad mano asmeninis kalbėjimas užgožtų komiteto išvadą, kuri yra labai aiški – pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui. Balsavimo rezultatai: 7 – už, susilaikė 2. Čia iš dalyvavusių balsavime. O Vyriausybei sėkmės. Nebus lengva. Ačiū.

PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip ir visi Seimo komitetai, be abejo, įdėmiai svarstė Vyriausybės programą. Buvo užduota tikrai daug klausimų. Atsakymų buvo ne mažiau negu klausimų. Buvo atsakyta į visus pateiktus klausimus, kuriuos komiteto nariai tikrai aktyviai uždavė. Be abejo, labiausiai buvo analizuojamos tos Vyriausybės programos dalys, kurios kalba apie socialinę sritį, vaiko priežiūrą, paramą šeimai. Vyriausybės ryžtingas posūkis paramos šeimai kryptimi kėlė daugiausiai susidomėjimo.

O diskusija, be abejo, nebuvo nei paprasta, nei lengva. Ir kažin ar gali būti lengva ir paprasta diskusija, kai vien per 11 šių metų mėnesių „Sodros“ išlaidos gerokai daugiau nei milijardu viršija pajamas, kai ekonominio sunkmečio ir krizės akivaizdoje didžiausias rūpestis, matyt, ir vykdomosios valdžios, t. y. Vyriausybės, ir mūsų, gerbiamieji kolegos, kaip įstatymų leidėjų, be abejo, turės būti orientuotas į socialiai labiausiai pažeidžiamus sluoksnius.

Šiandien, kai vyksta diskusijos ir ateina apsisprendimo momentas, kai kiekvienam Seimo nariui reikia balsuojant išsakyti savo poziciją, be abejo, nėra taip paprasta ir lengva atsispirti tam, kas yra galbūt labiau populiaru, bet ne taip veiksminga, kai kalbama apie krizės įveikimo planą ir priemones krizei įveikti.

Šios dienos komiteto posėdžio balsavimo rezultatai tą rodo. Balsuojant už nutarimą dėl Vyriausybės programos pasisakė 4 komiteto nariai, prieš pasisakė 3 komiteto nariai, o 2 komiteto nariai susilaikė, nepasakė savo nuomonės. Sprendimas yra toks, kad komiteto dauguma nepritarė Vyriausybės programai.

O Seimas, tikiu, jai pritars. Linkiu socialiai jautriai vykdomajai valdžiai elgtis įstatymų leidyboje. Tikiu, kad bendromis jėgomis krizę, kaip ir ekonominį sunkmetį, įveiksime, apsaugodami Lietuvos žmones, kuriems labiausiai to reikia.

PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateiks komiteto pirmininkas A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, vakar Sveikatos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės programą. Svarstymo metu dalyvavo paskirtieji sveikatos ir finansų ministrai. Taip pat į posėdį buvo pakviesta nemažai įvairių pacientų ir medikų nevyriausybinių organizacijų atstovų, kai kurie žinomi sveikatos politikos ekspertai. Visi, tiek komitetų nariai, tiek posėdyje dalyvavę atstovai, iš esmės įvardijo, kad Vyriausybės sveikatos programa yra ambicinga ir būtina. Beveik visi posėdyje dalyvavę asmenys džiaugėsi, kad pagaliau bent jau 15-osios Vyriausybės programoje atsirado atskira Alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programa. Kartu visi posėdyje dalyvavę asmenys išsakė labai daug abejonių dėl krizės įveikimo plane numatytų priemonių, tai yra dėl atskiro sveikatos draudimo mokesčio įvedimo (jį įvedus pajamų mokestis sumažėtų nuo 7,2 % iki 5 %) ir dėl ketinimų panaikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas kompensuojamiesiems vaistams. Atkreiptas dėmesys ir pritarta toms išsakytoms abejonėms, kurias pateikė Valstybinės ligonių kasos direktorius apie „Sodros“ informaciją, jog pagal naujausias makroekonomikos prognozes kitų metų įplaukos į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą iš „Sodros“ gali sumažėti dar 300 mln. litų. Mes norime atkreipti būsimosios Vyriausybės dėmesį į tuos skaičius.

Išvada – Sveikatos reikalų komitetas pritarė pateiktai Lietuvos Vyriausybės programai, 6 balsavo už, 1 – prieš, 2 susilaikė. Taip pat pateikėme šiuos siūlymus. Komitetas prašo ir siūlo užtikrinti, kad kitais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansavimas būtų nemažesnis negu 5,1 mlrd., koks yra pateiktas kitų metų biudžeto projekte, kuriam Seimas pritarė po pateikimo. Taip pat prašome, kad, įvedant atskirą sveikatos draudimo mokestį, būtų užtikrinta, kad atsiradęs skirtumas dėl pajamų mokesčių mažėjimo būtų kompensuojamas iš valstybės biudžeto, kas jau yra įrašyta krizių įveikimo plane. Mes dar siūlome konkrečiai įrašyti, kad būtų kompensuojama per valstybės įmokų už valstybės draudžiamuosius asmenis didinimą. Taip pat siūlome panaikinti pridėtinės vertės mokesčių lengvatas kompensuojamiesiems vaistams tik po to, kai bus parengtas kompensavimo mechanizmas, kuris sergantiems asmenims leistų sumažinti padidėjusias išlaidas vaistams. Komitetas pateikė septyniems straipsniams redakcinius pasiūlymus. Kadangi ministrai dalyvavo, jie iš esmės sutiko su tais redakciniais pasiūlymais, taupydamas laiką aš jų nekomentuosiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys pateiks šio komiteto išvadą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Netuščiažodžiausiu. Komitetas labai dalykiškai ir konstruktyviai svarstė Vyriausybės programą, labai vaisingai diskutavo su dviem kandidatais į ministrus – Gintaru Steponavičiumi ir Remigijumi Vilkaičiu. Todėl komiteto išvada yra labai aiški – pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui. Nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 3, pritarė 5. Taigi komiteto pozicija labai aiški – komitetas išreiškė labai tvirtą nuostatą dėl reformatoriškų programos nuostatų, dėl labai aiškių švietimo plėtros tikslų ir ambicingų kultūros politikos siekių. Linkime Vyriausybei sėkmės jos veikloje. Dėkui.

PIRMININKAS. Išvadą pateikti į Seimo tribūną kviečiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat diskutavo su paskirtaisiais ministrais – vidaus reikalų ir teisingumo. Klausimų buvo taip pat nemažai, ypač iš dalyvavusios opozicijos, į visus juos buvo atsakyta. Buvo bendras sutarimas. Visi tie klausimai, man atrodo, buvo išsklaidyti, buvo bendras sutarimas, todėl komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai yra gana įspūdingi: 7 – už, tik 1 – prieš ir 1 susilaikė. Taip pat linkime sėkmės, ypač tiems ministrams, kurie vykdys valstybės valdymo pertvarką, tvarkys teismų, teisingumo ir viešojo saugumo reikalus.

PIRMININKAS. Užsienio reikalų komiteto išvadą pateiks jo pirmininkas A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui. Balsavimo rezultatai: už balsavo 7, prieš – 2 ir 2 susilaikė.

Daugiau buvo diskutuota dėl Lietuvos saugumo ir užsienio politikos dalių. Malonu pasakyti, kad skaidrumas ir aiškumas, tai iš tų programų matyti, bus tie principai, kuriais remsis Lietuvos Respublikos Vyriausybė vykdydama savo programą. Labai džiugu, kad tai yra užfiksuota, kad tai bus vykdoma ir diplomatinėje tarnyboje. Kitaip negu dabartinės valdžios, kai laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas ponas P. Vaitiekūnas šiandien šios Vyriausybės paskutinėmis valandomis į diplomatinę tarnybą priėmė dar vieną prieštaringos reputacijos asmenį, kartu tarsi patvirtindamas žurnalistų sakomą frazę, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba pamažu tampa ta kanalizacine anga, į kurią gali ateiti visi, kurie turi kažką prieštaringo, netikro ir panašiai. Aš tikiu, kad naujoji Vyriausybė ir naujasis ministras taip nesielgs. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutiniam abėcėlės tvarka suteikiu žodį komiteto išvadoms pateikti Žmogaus teisių komiteto pirmininkui… Atsiprašau, praleidau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Jo pirmininkas V. Kurpuvesas pateiks šio komiteto išvadą.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite paskelbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Sprendimas būtų toks: pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

Kita vertus, norėčiau pabrėžti, kad kalbant apie Vyriausybės programos dalį tiek, kiek ji susijusi su mūsų komiteto veiklos kryptimis, didesnių pastabų nebuvo pareikšta. Į visas pastabas vidaus reikalų ir teisingumo ministrai atsakė, todėl mums visiems lieka palinkėti sėkmės Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinio komiteto išvadą pateiks Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka.

A. LYDEKA (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas labai rimtai ir atidžiai išnagrinėjo Vyriausybės programą, įvertino daug svarbių elementų, kuriuos galima vertinti tik pozityviai, palankiai, teigiamai. Tačiau dėl teisingumo reikia pabrėžti, kad buvo atkreiptas dėmesys į tam tikrą negatyvų aspektą, tai yra kad žmogaus teisių gynimo klausimai yra išbarstyti per kelis atskirus skyrius. Ateityje linkėtume, kad žmogaus teisių gynimo klausimai būtų sutelkti į vieną atskirą skyrių, nes, išgyvenant rūpestį dėl ekonomikos, iš tiesų yra ypač svarbu tinkamai ginti žmogaus teises.

Teikdamas komiteto išvadą, noriu pabrėžti, kad triuškinančia balsų persvara Žmogaus teisių komitetas pritarė Vyriausybės programai, t. y. tik 1 balsavus prieš, o visiems kitiems balsavus už. Linkiu naujajai Vyriausybei sėkmės darbe.

PIRMININKAS. Visų komitetų išvados buvo pateiktos, iš penkiolikos komitetų trylikos išvados yra pritarti Vyriausybės programai, dviejų komitetų išvados balsų dauguma – nepritarti.

Dabar, vadovaudamasis 196 straipsniu, numatau pradėti diskusijas, tačiau konstatuoju, kad yra labai daug užsirašiusiųjų ir posėdžio pirmininkas turi dilemą laiku baigti posėdį, laikytis Seimo patvirtintos darbotvarkės, kuri skiria tam tikrą laiko limitą, taip pat atlikti visa, kas numatyta Statuto šiuo klausimu. Taigi posėdžio pirmininkas vėliau kreipsis į Seimą dėl diskusijų nutraukimo, taip pat klausimų apribojimo, atsižvelgdamas į tai, kad reikės palikti laiko ir Ministro Pirmininko kalbai.

Pradedame diskusijas. Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, kaip jūs minėjote, yra daug užsirašiusiųjų dabar kalbėti, gal tiesiog Seimas galėtų apsispręsti dėl tam skirto laiko, pusvalandžio ar 40 minučių, ir jums būtų aiškiau, ir mums būtų aiškiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau taip pat galbūt pagal frakcijas ir pirmenybę teikti opozicinėms frakcijoms, nes tikrai daug užsirašiusiųjų kalbėti, todėl manau, kad reikėtų prioritetą teikti opozicinėms frakcijoms. Pirmiausia gal ir man.

PIRMININKAS. Pirmininkas tegali teikti žodį ta tvarka, kuria Seimo nariai yra užsirašę, nebent Seimas nuspręstų kitaip. Paisau Statuto, tačiau Seimas turi sprendimo teisę. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ponas A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau jums vadovautis Seimo statutu. Numatyta pusantros valandos, įskaitant premjero 20 minučių, tada nebus jokių problemų. Jeigu mes iš karto pradėsime čia į vieną ar į kitą pusę stumdytis, daugiau laiko sugaišime, nei dirbdami kaip numato Statutas.

PIRMININKAS. Pirmininkas dėkoja Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, rekomendacija priimta. Žodis diskusijose pirmajam suteikiamas J. Karosui. Jūsų laiko limitas – iki 5 minučių. Labai prašau visų kalbančiųjų neviršyti.

J. KAROSAS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, aš norėčiau trumpai atkreipti Seimo narių dėmesį į Vyriausybės programos užsienio politikos skyrių, manydamas, kad tai labai svarbi ir reikšminga Vyriausybės veiklos dalis. Ir iš karto pasakysiu, reaguodamas į kai kurių kolegų kvietimus, kad jeigu bus tam tikro mano kritiškumo, tai ne dėl to, kad aš nelinkėčiau valstybei sėkmingo darbo, mes tuo visi suinteresuoti, bet dėl to, kad tas darbas būtų gal kiek nors geresnis. Aš manau, kad kritiškumas apskritai yra demokratinio Seimo veiklos vienas iš rodiklių, ir kvietimas visiems vieningai pritarti, man atrodo, tikrai su šituo nedera.

Apskritai Vyriausybės programa – svarbiausių uždavinių, kuriuos ji tikisi išspręsti per palyginti trumpą laiką, t. y. ketverius metus, toks aiškus ir suprantamas išdėstymas. Įdomu, kad naujoji Vyriausybė savo programoje šiuo atžvilgiu nepateikė jokių kritinių pastabų buvusios Vyriausybės ir buvusios užsienio politikos atžvilgiu, nors šiaip tie dalykai paprastai yra minimi. Atrodytų, kad tai yra gražus užsienio politikos tęstinumo ženklas. Deja, toks tęstinumas džiaugsmo teikia nedaug, nes lieka neaišku, kas čia yra tęsiama ir kas čia keičiama. Nors mūsų politiniai oponentai kardinalius proveržius jau pakeitė kuklesnėmis permainomis, tačiau aiškiau suformuluoti tų permainų savo programoje jie nesiima. Toks visiškas neapibrėžtumas programoje yra savaip užprogramuotas. Pirma, užprogramuotas jos dėstymo stiliuje. Kiekviena pastraipa čia prasideda kuriuo nors žodžiu: „sieksime“, „užtikrinsime“, „rasime“, „aktyviai prisidėsime“, „rūpinsimės“ ir t. t. Toks stilius ir leidžia programą paversti didele gerų ketinimų sankaupa, kur kompiliuojami ir dubliuojami įvairūs užsienio politikos dokumentai be kokios nors uždavinių atrankos pagal jų svarbumą ir sprendimo realumą.

Dramatiški šių dienų vidaus ir išorės konfliktai, prieštaringos jų sprendimų galimybės, skausminga savo politikos prioritetų paieška programoje yra tiesiog sunykę. Problemos tiesiog paskandinamos abstrakčiose deklaracijose. Šiaip ar taip dėl tokio šios programos pobūdžio realūs užsienio politikos orientyrai racionaliai beveik neformuluojami, juos galima nebent šifruoti pagal instinktyviai nujaučiamus „geriečius“ ir „blogiečius“. Tokį instinktyvų orientavimąsi kažkiek išduoda ir pati programos struktūra. Antai pradedama Lietuvos regioniniu bendradarbiavimu, po to išdėstoma Rytų kaimynystės politika, o dar toliau kaip atskiras punktas – santykiai su Rusija. Programoje sakoma, kad regioninį bendradarbiavimą lemia strateginė Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos partnerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Žodžiu, tai keturių regioninių sesių ratelis, kuris sukasi apie didįjį savo partnerį, apie JAV. Aišku, kad šitaip norima pabrėžti, kad mūsų regioninis bendradarbiavimas prašoka Europos teikiamas galimybes.

Kodėl yra taip, trumpai paaiškina dabartinės mūsų valdančiosios koalicijos svarbiausio nario – konservatorių ir krikdemų – veiklos programa 2009–2012 metams. Cituoju: „Rusijos agresija prieš Gruziją – tai egzaminas Europai, kurioje ši kol kas neišlaikė, nes nepasimokė ir savo istorijos“. Citatos pabaiga. Todėl dabartinėje programoje nurodoma, kad svarbiausias Lietuvos uždavinys – mokyti mūsų egzamino neišlaikiusius Europos partnerius. Beje, Vyriausybės programoje akcentuojama: Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu. Kaip prisimename, neseniai Briuselyje Lietuva, mokydama Europą, ir prakalbo būtent vienu balsu. Tai yra gražus Lietuvos užsienio politikos tęstinumo pavyzdys.

Toliau programoje išdėstyta Lietuvos Rytų kaimynystės politika. Šiai kaimynystei Rusija, žinoma, nepriklauso. Ji apima mūsų santykius su Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo šalimis. Šioms artimoms mūsų kaimynėms esame pasiryžę padėti. Pasiūlome joms tai, ką turime. Cituoju: „Analitinius Lietuvos gebėjimus Rytų kryptimi“. Terminas yra gana tikslus, nes Lietuvos gebėjimai Vakarų kryptimi yra aiškiai kitokie. Ginčytis būtų galima nebent dėl to, ar kurie nors iš jų gebėjimų apskritai yra analitiniai. Ir pagaliau – santykių su kitomis valstybėmis programos vinis – santykiai su Rusija. Šiuo atveju intriguoja tai, kad čia mes susiduriame su dviem labai skirtingomis pozicijomis. Savo dabar galiojančioje konservatorių ir krikdemų veiklos programoje Rusijos net nenorima vadinti kaimyne. Ji, kaip ten sakoma, yra veikiausiai gerai kaimynystei kylantis pavojus.

Vyriausybės programoje visai netikėtai apsiverčia viskas aukštyn kojomis. Čia jau kalbama apie atvirą dialogą su Rusija, gerą kaimynystę ir tarpusavio pasitikėjimą. Greta to tikriausiai tokio pasitikėjimo stiprinimui programos 177 ir 127 punktuose į Baltijos regioną ir Lietuvą kviečiamos Jungtinės Amerikos karinės pajėgos. O dar įdomiau tai, kad Vyriausybės programoje jau nelieka to esminio reikalavimo, dėl kurio…

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas atsiprašo, laikas jūsų baigėsi.

J. KAROSAS (LSDPF). …buvo nuolat kalama Vyriausybė prie gėdos stulpo, būtent žalos atlyginimo.

Baigdamas noriu pasakyti štai ką, kodėl tokios metamorfozės yra ir, antra, ar galima laikyti valstybės gerovei skirta programa tokią programą, kuri gana ideologizuota?

PIRMININKAS. Dabar žodis suteikiamas tos pačios frakcijos atstovui A. Butkevičiui. Prašom. Prašau suspėti per 5 min.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasistengsiu spėti per 5 min. Kalbėsiu konkrečiai apie Vyriausybės pateiktą programą ir Krizės įveikimo planą. Aš pažadu, kad nekalbėsiu kaip susisiekimo ministras apie transporto sektoriaus dalį.

Vis dėlto rengiant Vyriausybės programą, arba Krizės įveikimo planą, yra nepaprastai svarbu įvertinti esančią ekonominę situaciją, nes yra tam tikri metodiniai reikalavimai, kokia ta programa turėtų būti, ypač tada, kai yra ekonomikos lėtėjimas arba artėja ekonominė krizė. Vis dėlto aš norėčiau pasakyti savo nuomonę, kad nesutinku su Krizės įveikimo planu, ir išdėstyti kai kuriuos motyvus.

Pirma. Jeigu gresia ekonominė krizė, Vyriausybės pareiga yra užtikrinti, kad darbo užmokestis, pensijos ir socialinės pašalpos būtų išmokėti laiku, kad nebūtų bauginami žmonės, jog laiku negaus pensijų arba darbo užmokesčio, taip pat nereikėtų gąsdinti žmonių, kad bus mažinamas darbo užmokestis. Galima kalbėti apie darbo užmokesčio įšaldymą tam tikrai grupei žmonių.

Antras labai svarbus momentas. Niekada nėra geriau, kaip esant ekonomikos sulėtėjimui, daryti biudžeto išlaidų struktūrinę reformą, turiu minty peržiūrėti visas atskirų biudžetinių organizacijų vykdomas valstybės funkcijas, nes yra nepaprastai daug besidubliuojančių funkcijų. Taupydamas laiką, galėčiau pasakyti apie vieną, pavyzdžiui, informacines technologijas. Susisiekimo ministerija atsakinga, Vidaus reikalų ministerija atsakinga, Žemės ūkio ministerija atsakinga, IVPK, Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos. Rezervai dideli. Kalbant apie tam tikras institucijas, kurios vykdo tam tikras biudžetinių organizacijų funkcijas, aš turiu minty įvairiausius skaičiavimo centrus, informacinius centrus, vos ne kiekviena biudžetinė įstaiga turi savarankiškus – Muitinės departamentas, Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir kai kurios ministerijos, nenoriu minėti, bet Lietuvoje tikriausiai būtų galima suskaičiuoti iki 20 tokių institucijų. Manau, kad reikėtų centralizuoti. Užtektų dviejų ir jos galėtų centralizuotai atlikti šias funkcijas. Šią struktūrinę reformą būtų galima atlikti per metus ir būtų galima sutaupyti nemažai lėšų.

Jeigu matoma, kad biudžetas dar yra nesubalansuojamas, yra kitų išlaidų mažinimas. Vis dėlto pasižiūrėkime, koks yra biudžetinio sektoriaus automobilių parkas. Gal vis dėlto reikėtų palikti ministrui, dar ministerijai po kokias dvi transporto priemones ir pereiti prie nuomos, jeigu tai yra būtina, ir numatyti labai griežtą atskaitomybę: jeigu valdininkas ar valstybės tarnautojas vyksta į tam tikrą įstaigą arba į komandiruotę, kokiu tikslu vyko, kada grįžo. Turi būti atsiskaitoma už tai. Tai irgi yra, manau, apie 70–80 mln. Lt rezervas. Šią analizę prieš keletą metų buvo atlikusi Valstybės kontrolė.

Aišku, būtų dar kitas pasiūlymas. Programoje tikriausiai neturėtų atsirasti nė vieno naujo objekto. Tai būtų netikslinga, kai yra tokia sunki finansinė situacija. Aišku, galima dar mažinti kai kuriuos asignavimus kitų išlaidų straipsnyje, kas yra numatyta inventoriui įsigyti ir taip toliau, bet nepritariu tokiai minčiai ir manau, kad neteisingai kalbama, jog reikia visoms, kaip yra pabrėžta, biudžeto eilutėms mažinti 10–15 %. Tai yra iš socialistinių laikų atėjęs principas. Vis dėlto mes jau esame pažengę į priekį. Kalbame apie tai, kad biudžetas yra programinis ir reikia kiekvieną programą analizuoti, turi būti numatyti programų vertinimo modeliai ir kriterijai. Reikia pasakyti, kad kai kurias programas vykdysim vėliau, jų vykdymą atidėsime vėlesniam laikotarpiui.

Apie ekonomikos skatinimo priemones. Aš jų gal pasigedau, bet jeigu skatinimo priemonė yra mokesčių didinimas, kai yra ekonominė krizė arba ji artėja… Nežinau, nė viename ekonomikos vadovėlyje nemačiau, kad reikėtų didinti mokesčius. Svarbiausia, nepritariu PVM tarifo didinimui. Kai visos šalys kalba apie vartojimo didėjimą, tai mes padidinam PVM tarifą ir dar sumažinam kai kurias mokesčių lengvatas. Tai gana stipriai atsilieps pensinio amžiaus žmonėms, neįgaliems žmonėms, nes jie vartoja daugiausiai vaistų.

Pelno ir dividendų mokesčių tarifas. Gerbiamieji, didžiausia problema yra atsiskaitymai tarp ūkio subjektų. Jeigu mes tuos tarifus padidinsim, tai dar labiau sumažinsim įmonių apyvartines lėšas. Reikia įvertinti dar vieną labai svarbų aspektą – kad dabar ūkio subjektai moka avansinį pelną. Jeigu kitais metais dirbs nuostolingai, jie pareikalaus pelną grąžinti. Taip pat nepritariame patentų naikinimui, nes po kurio laiko, jeigu bus priimtas toks sprendimas, Vyriausybei reikės organizuoti viešuosius darbus ir numatyti asignavimus ir savivaldybių biudžetuose, ir „Sodros“ biudžete, ir kituose biudžetuose.

Manau, toks Krizės įveikimo planas po metų arba po dvejų duos rezultatą, kad bendrasis vidaus produktas labai sumažės, nedarbas padidės, sukels daugelio įmonių bankrotus. Keletą ateinančių metų mėnesių gali būti mokesčių įplaukų padidėjimas, bet po to gali būti tokia situacija, kad kai kurios įmonės vargu ar turės ką mokėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, buvo pasakyta daug gražių žodžių. Visiems geriems žodžiams pritariu, bet man labiausiai patinka, kai dedi ant stalo pinigus. Tada viskas geriausiai matyti.

Gerbiamieji, pagal jūsų mokesčių reformą tam, kuris uždirba 800 Lt per mėnesį, o tokių yra nemažai – apie 20 %, dabartinė jūsų valdžia padidins mėnesines pajamas, atsižvelgiant į tai, kad neapmokestinamasis minimumas bus 420 Lt, 129 Lt per mėnesį, arba per metus jis papildomai gaus 1548 Lt. Jeigu tiems, kurie uždirba 5 tūkst. Lt, neapmokestinamąjį minimumą paliksite 320 Lt, papildomai per mėnesį gaus 187 Lt., per metus – 2244 Lt. Tie, kurie uždirba 10 tūkst. Lt, per mėnesį papildomai gaus 387 Lt, per metus – 4144 Lt. Tie, kurie uždirba 50 tūkst., per mėnesį papildomai gaus 1987 Lt, per metus – 23 tūkst. Lt. Tie, kurie uždirba 100 tūkst. Lt, per mėnesį gaus 3900 Lt, per metus gaus beveik 48 tūkst. Lt. Taigi, gerbiamieji krikščionys, Tautos prisikėlimo partijos atstovai, tai jūsų krikščioniškosios vertybės – vienam, kuris ir taip gauna 100 tūkst., esant biudžeto deficitui, sunkmečiu padovanoti 48 tūkst., o tam, kuris gauna 800 Lt, padovanoti tik 1548 Lt? Įvertinkit tai, kad visus tuos pinigus teks išleisti vaistams ir maistui, taigi nieko neliks. Gerbiamieji krikščionys ir Tautos prisikėlimo partijos atstovai, krikščioniškosios vertybės, tautos prisikėlimas – kol eini į valdžią. Atėję į valdžią, tai į „užpečkį“ sumetat. Tikrai morali politika.

Gerbiamieji, o ką darysite su pensininkais ir neįgaliaisiais, kuriems niekas neindeksuojama ir nieko nepridedate? O kas vaistus vartoja? Pensininkai. Gerbiamieji krikščionys demokratai ir Tautos prisikėlimo partijos atstovai, štai jūsų valstybės ir tautos gaivinimo planas. Tai yra prismaugimo planas. Labai malonu, kad jūs už šį planą balsuosite. Atsiminkite, kad tie pensininkai, kurie gauna, o jūs jiems nieko nekompensuojate, tiktai vaistų kainas padidinsite, visas kitas kainas padidinsite… noriu pasakyti, jie sukuria pigiausią energetiką Europoje, konkurencingiausią energetikos sistemą, ir jūs jau 20 metų šią energetiką norite sugriauti. Noriu pabrėžti – ne Europos Sąjunga reikalauja uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Jūs prisiėmėte įsipareigojimus, ir Europos Sąjunga laukia, kada jūs nevykdysite šių kvailų įsipareigojimų, o jūs juos norite būtinai įvykdyti.

Dabar pasižiūrėsime, gerbiamieji, kiek jūs padovanojate turtingiausiems žmonėms papildomai lėšų krizės sąlygomis. O kur turto mokestis? Jūs jiems jau padovanojate… Jeigu pradėtumėt taikyti turto mokestį 1 % nuo milijono, jie privalėtų sumokėti 10 tūkst. Jūs tiems turtingiausiems jau padovanojate vieniems beveik 50 tūkst., kitiems – 20 tūkst. Lt, o turto mokestį atidedate, kai nebūsite valdžioje. Iš tikrųjų puiku.

Toliau apie elektrą. Gerbiamieji kolegos, Lietuva turi konkurencingiausią elektrą. „Leo LT“ dabar siekia padidinti energijos kainas 6 ct. Kainos energetiniams resursams mažėja. Ignalinai paliekate 6,57. Jie nori gauti papildomai 500 mln. Lt projektams vykdyti. Naujosios elektrinės Lietuvai priklausys 34 %. Šiandien UAB Visagino atominė elektrinė jau investuoja pinigus šimtu procentų įvairiems projektams rengti vien iš Lietuvos vartotojų lėšų. O jiems priklausys tik 34. 66 % latviams, estams, lenkams, jie nieko neinvestuoja. Ir jūs darysite auditą. O kam čia auditas? Šiandien Lietuvos Vyriausybė, „Leo LT“ išnaudoja Lietuvos vartotojus tam, kad mažiau reikėtų mokėti lenkams, latviams, estams. O jeigu latviai, estai ir lenkai neateis? Tada nebus statoma, o 500 mln. jau bus sukaupta vartotojų sąskaita. Padalinkite 32,8 privatiems, likusi dalis valstybei, 191 mln. Lt atiteks VST prie to, ką jau jie pasiėmė. Ką jūs čia auditą darysite? Jeigu jums neaišku, manęs paprašykite, aš jums viską išaiškinsiu. Klausykite.

Gerbiamieji, žadate Stabilizavimo fonde sukaupti 1 mlrd. eurų. Tai yra beveik 3,5 mlrd. Lt. Iš kur sukaupsite?

PIRMININKAS. Liko 10 sekundžių.

J. VESELKA (TTF). Gerai, tai, kas liko, dar parduosite. Nebėra laiko. Gerbiamieji tautininkai, ar jūs nesuprantate, kad globalizmo tikslas yra sumenkinti nacionalines valstybes, palikti joms tik teatrą. Ir jūs už šią programą balsuosite? Už globalistinę Vyriausybę balsuosite?

PIRMININKAS. Laikas baigėsi.

J. VESELKA (TTF). Ir baigdamas, gerbiamasis, labai trumpai. Labai pritariu Žemės ūkio ministerijos perkėlimui į Kauną, bet kartu siūlau Lietuvos centrinį banką, Ūkio ministeriją, Finansų ministeriją, Aplinkos ministeriją perkelti į Siesikus.

PIRMININKAS. Dabar kalbės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas A. Sysas. Visus kalbėtojus prašau laikytis reglamento.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, aišku, visų pirma norėčiau palinkėti sėkmės sunkiame darbe. Gal taip grėsmingai kaip Julius nekalbėsiu, bet vis tiek turiu pastabų. Mūsų komiteto pirmininkas jau pasakė, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstydamas Vyriausybės programą, jai nepritarė. Aišku, vieni pasakys, kad tai atsitiktinumas, gal tai pirmas blynas, kuris visada prisvyla. Bet aš manau, kad tai yra dėsninga, nes jeigu mes žiūrėsime į šios Vyriausybės programos užimtumo ir socialinės apsaugos dalykus, tai, vienu atveju, paprasčiausiai ta programa yra labai silpna, kitu atveju, nieko gero nežada.

Lygiai taip pat kaip Julius aš noriu pasakyti ir tikėjausi, kad vis dėlto čia daugumą sudaro krikščionys demokratai. Bet sprendžiu iš to, ką skaitau programoje, – taip kartais nesielgdavo liberalai. Jūs dažnai kalbate apie šeimą. Jeigu paimsime tradicinę standartinę šeimą – 2T ir 2V, daugeliu atvejų jūs atimsite dalį realių pajamų iš šios šeimos nieko nepasiūlę. Žadate miglotą rytojų. Maža to, programoje galima rasti labai įdomų dalyką: po tokių siūlymų tautiečiai puls daugintis ir kadencijos pabaigoje jau kiekvienoje šeimoje bus po keturias atžalas, nes žadate, šioje programoje vieninteliai konkretūs skaičiai įrašyti žiūrint į ateitį, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens jau 4 mln. gyventojų. Mes bandėme sužinoti kitus skaičius, bet apie kitus skaičius, sakėte, nekalbėsite.

Noriu priminti. Tam, kad šeimoje būtų daugiau vaikučių, neužtenka vien šeimos koncepcijos arba nutraukti elektros tiekimą miestams ir miesteliams. Paprasčiausiai šeima turi turėti pajamų; šeima turi turėti darbą. Kai skaitau programą, tai apie užimtumą, apie darbo vietas, manau, yra pati silpniausia vieta. Mes žiūrime, ką žada ir ką ketina daryti Europa šiuo kriziniu laikotarpiu. Jie kalba apie užimtumą. Visos programos dalys yra aptakios, tolimoje perspektyvoje nenumatyta nieko konkretaus. Maža to, galima rasti, pagrindinis siūlymas dėl darbo santykių – juos liberalizuoti, padaryti lankstesnius. Ir kai klausi, o kur tas lankstumas bus, reikia suprasti, kad didesnės teisės darbdaviams ir mažesnės darbuotojams.

Aš manau, kad tai ne sprendimo būdas. Jeigu mes tikrai norime išeiti iš krizės, tai socialinį dialogą, bendradarbiavimą su darbuotojų organizacijomis privalu stiprinti, ne mažinti.

Sakiau, mažai kalbama apie užimtumą. Mes turime šaltinį. Mes turime europinį šaltinį. Europos socialinį fondą. Ir mes po Vyriausybės programos dar (…) Statutą. Statute mes tom nuostatom apie stumdymus iš vienos ministerijos į kitą departamentų… Aš kalbu apie darbo santykius. Darbo politikos Statute jau lyg ir nekeičiame, bet Vyriausybės programoje mes toliau norime tą daryti. Tai yra realios europinės lėšos, kurias mes galime panaudoti šiandien, kai vyksta gana didelis darbuotojų atleidimas. Mes juos turime perkvalifikuoti, sukurti naujas darbo vietas. Apie tai su jumis kalbėjo profesinės sąjungos, bet vėl darome visiškai kitus veiksmus. Taigi aš nekartosiu, čia Julius gana gerai paskaičiavo, ko gali tikėtis tos tradicinės 2T ir 2V šeimos.

Apie minimalų atlyginimą šiandien tiesiogiai klausiau ministro, ar tikimės, kad nuo sausio 1 d. jis šiek tiek padidės? Ne – atvirai pasakė socialinės apsaugos ir darbo ministras. Norima paprasčiausia atsisakyti net indeksuoti, tų minimaliausių išmokų pakeisti įstatymą. Vadinasi, kam mes tas šeimas nuteikiame? Kad gaus mažesnius pinigus. Tai vargu ar mes iš viso turėsime 2T ir 2V. Mes galime turėti 1V, jeigu bus įvykdyta viskas, ką siūlė Vyriausybė.

Matau, kad laikas baigiasi. Turėčiau dar labai daug pastabų. Bet manau, kad bus proga pasakyti. Negaliu pritarti šiai programai.

PIRMININKAS. Žodį suteikiame Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovui J. Jagminui.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos kaimas yra labai jautrus neapgalvotoms politikų primetamoms reformoms, kurių ne vieną kaimo žmonės jau yra išgyvenę. Susipažinus su paskirtosios Vyriausybės pateikta programa, galima daryti išvadą, kad vėl skaudžiausi pokyčiai laukia atsigaunančio Lietuvos kaimo. Bet tuo ir nereikia stebėtis. Prisiminkime, kas su kaimu atsitiko pirmojo konservatorių valdymo metu. Dėl neapgalvotų sprendimų Lietuvos kaimas tada prarado ne vieną dešimtį milijardų litų vertės turto. Taigi kokia reformų puokštė laukia žemdirbių šįkart?

Ogi ūkininkai bus apmokestinti pajamų, o bendrovės – pelno mokesčiu. Bus atsisakyta 5 % lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo šviežiai ir atšaldytai mėsai, žuviai, ekologiškiems produktams. Nuo 2009 m. nebus taikomas įstatyme jau įtvirtintas lengvatinis tarifas vaisiams ir daržovėms. Programoje numatoma padidinti akcizo mokestį kurui, padvigubinti akcizo mokestį suskystintoms dujoms, kurios kaimo žmonių naudojamos ne tik buityje, bet ir fermų, šiltnamių bei kitų kaime esančių objektų šildymui. Kėsinamasi net į valstybės pagalbos priemones, kurios yra suderintos su Briuseliu ir yra taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau tai tik dalis šios spygliuotos puokštės, norėčiau pasakyti.

Keista, kad siūloma nepaisyti prieš keletą mėnesių Seime priimtų įstatymų, dėl kaimo… plėtros įstatymo nustatytoje redakcijoje dėl žemės ūkio subjektų, kurių metinės pajamos ir žemės ūkio veikla sudaro daugiau negu 50 % visų gautų pajamų, taikomos įstatyme nustatytos lengvatos. Dabar tai lengva ranka nubraukiama.

Absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių taiko lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus maisto produktams. Lengvatinių PMV tarifų panaikinimas ir jų padidinimas iki 19 % pabrangins maisto produktus bent dešimtadaliu. Jie taps daug mažiau konkurencingi vidaus ir užsienio rinkose. Taigi tokios „antikrizinės“ priemonės greičiau sukels jau pradedančią stiprėti kaime dar didesnę krizę nei padės jos išvengti. Tai aišku visiems, tik gaila, kad neaišku paskirtiems Vyriausybės nariams. Nepamirškime ir to, kad per ketverius metus žemės ūkio ir maisto pramonės atstovai aktyviai dalyvavo įvairiose Europos Sąjungos valstybės remiamuose projektuose ir iš bankų pasiskolino beveik milijardą litų. Neabejotina, kad finansinis spaudimas agrariniam sektoriui neigiamai atsilieps ir bankams.

Europos Komisija kaip vieną iš krizės įveikimo priemonių įvardijo mokesčių mažinimą, tačiau mūsų paskirtoji Vyriausybė to nežino arba nesidomi Europos Komisijos siūlomu planu. Specialistų nuomone, kainų šuolis, įgyvendinus siūlomas priemones, bus didelis ir tie 4 % vargu ar užlopys biudžeto skylę. Tačiau akivaizdu, kad padidinus mokesčius ta skylė, ko gero, bus dar didesnė.

Taigi aš norėčiau pasakyti, kad paanalizavus programą galima aptikti ir kitų keistų dalykų: vienur teigiama, kad kaimo interesams atstovaujančios institucijos atstovaus žemdirbiams, kitur – atiduos Žemės ūkio rūmams ir greičiau baigsime žemės grąžinimą, tačiau asignavimams siūloma skirti mažiau pinigų. Tačiau kaip viena kurioziškiausių programoje numatytų kaimo „gelbėjimo“ priemonių yra siekti Žemės ūkio ministeriją pervardyti Kaimo reikalų ministerija ir ją perkelti į Kauną. Kyla teisėti klausimai: kodėl iš pavadinimo dingo kaimiečiui brangiausias žodis „žemė“? kas rūpinsis žemės ūkio produkcijos perdirbimu, kuris daugiausia sutelktas miestuose? Didysis kukurūzų augintojas Nikita Chruščiovas Žemės ūkio ministeriją buvo perkėlęs į Dotnuvą, bet ten ji išsilaikė tik keletą dienų ir vėl buvo sugrąžinta į Vilnių. Dabar vėl mėginama pakartoti nepavykusį N. Chruščiovo triuką pakelti kaimą perkeliant ministeriją. Kas paskaičiavo, kiek toks perkėlimas kainuos? Manau, kad numatyto mokesčių padidinimo tam vargu ar užteks. Noriu paklausti, ar konservatoriai savo rinkimų programoje deklaravo tokias kaimo permainas? Ne. Jeigu kaimo žmonės būtų žinoję apie tokias kaimo permainas, apie jūsų planus, gerbiamieji, kaimiečiai už jus būtų tikrai nebalsavę.

Panašu, kad pateikta Vyriausybės programa yra tik deklaratyvių frazių rinkinys, parengtas mažai nutuokiančių ir apie žemės ūkį, ir apie kaimą. Aš negaliu balsuoti už tokią programą, manau, kad tai padarys ir visa Socialdemokratų frakcija. Kviečiu ir kitų frakcijų narius nepalaikyti šios programos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kalbės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys D. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, susipažinus su pateikta naujosios Vyriausybės programa, joje galima rasti daug gerų idėjų, kurios tikrai padės kai kur sumažinti krizę. Tačiau keletas straipsnių ir principų yra tokie, kuriems, manau, jokiu būdu negalima pritarti, nes tai dar labiau padidins vis labiau skurstančių ir vis labiau turtėjančių socialinę atskirtį.

Pirma, šiandien Lietuvoje yra numatytos pagal verslo liudijimus 98 veiklos sritys. Šiose srityse dirba daugiau kaip 135 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie per metus avansu sausio mėnesį į biudžetą sumoka apie 400 mln. litų. Taip pat jie nereikalauja jokių socialinių garantijų ir išlaiko ne tik save, bet ir savo šeimas. Kas atsitiks Lietuvoje panaikinus verslo liudijimus? Pirma, daugelis užsiregistruos darbo biržoje ir taps socialinių pašalpų prašytojais. Antra, dalis, netekusi verslo liudijimų, nesugebėjusi susirasti kito darbo, emigruos į užsienį. Trečia, dalis pereis į nelegalų verslą. Gerbiamieji Vyriausybės nariai, nedarykite to ir nestumkite Lietuvos žmonių į ekonominę prapultį.

Antra, mane labai liūdina pozicija dėl pridėtinės vertės mokesčio. Pirmiausia dėl lengvatų, kurios yra naikinamos už vaistus, kai kuriuos maisto produktus, šildymą, transportą ir spaudą. Tai sukels kainų augimą, o atsiradęs kainų augimas pagal ekonominę teoriją mažins vartojimą, kartu prasidės ne tik juridinių asmenų, bet ir asmenų bankrotai. Gerbiamieji naujosios Vyriausybės nariai, prašau jūsų, jeigu galite, dar yra laiko, peržiūrėkite šiuos pagrindinius ekonomikos stabdymo Lietuvoje punktus. Kol to nebus padaryta, už tokią programą balsuoti negalima, ir aš nebalsuosiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės K. Masiulis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, svarstome pirmą tokią Vyriausybės programą. Ne ministerijų biurokratai, kaip būdavo iki šiol, o politikai, pasitelkę ekspertus, rengė šią programą. Ji parengta pačių politikų pasitelkiant geriausius Lietuvoje esančius ekspertus. Leisiu sau šiokį tokį kalambūrą ir pasakysiu, kad programa yra programiška, ji teikia aiškius, aiškiai pasvertus, o ne abstrakčius siūlymus. Ne abstrakčius, kaip anksčiau būdavo, ką nors tobulinti, gerinti, ugdyti, lavinti, bet turi aiškų ir gerą dvasinį užtaisą. Ja žadama įveikti krizę, todėl ji teikia mums visiems viltį. Programoje yra aiškiai suformuluotas informacinis signalas ne tik visuomenei, bet ir verslui, finansų sluoksniams, o jiems tikrai yra labai svarbu žinoti informaciją apie tai, kaip bus elgiamasi krizės akivaizdoje. Svarbu, nes jie taip pat nori priimti teisingus sprendimus, kurie derėtų su Vyriausybės veiksmais.

Programa gimė dėl objektyvių poreikių ir yra atsakas į krizę, atsakas į iki šiol valdančiosios Vyriausybės veiksmus ir neveiklumą artėjančios krizės akivaizdoje. Todėl jos struktūra ir siekiai yra nulemti realybės dramatizmo. Politika yra viešųjų reikalų tvarkymo sritis. Šiandien Lietuvoje turime poreikį sutvarkyti ne tik krizę, bet ir daugelį kitų iki šiol nesutvarkytų, net užpūliavusių problemų. Turiu omeny biurokratinę valdymo sandarą, bado dietas maitinamas dvi sritis – švietimą ir sveikatą, monopolijos siautėjimą, krizę valdant korupcijos reiškinius. Ne visų problemų suvaldymo sprendimai yra gana aiškūs ir detalizuoti, tačiau dirbant tą dar bus galima padaryti. Šioje programoje aš matau atsakymus dėl pagrindinių, pačių svarbiausių sprendimų, ir tai yra svarbiausia.

Aš linkiu Vyriausybei dirbti sutelktai, įveikti krizę, linkiu sėkmės vykdant ambicingus kitus tikslus. Noriu priminti jai, kad žmonės į šią Vyriausybę žiūri su viltimi. Aš irgi taip pat žiūriu. Linkiu tas viltis pateisinti, gal taip visuomenei bus grąžintas pasitikėjimas ir mūsų valstybės institucijomis. Kelią nueina einantieji, todėl linkiu, kad našta būtų jums pakeliama. Sėkmės darbe. Linkiu mažiau politikuoti. Vis dėlto klausydamasis opozicijos aš tiesiog stebėjausi, atrodo, kad jie atėjo iš kitos srities, jie galėtų sau prisiimti bent dalį atsakomybės dėl tų problemų, kurios šiandien yra ištikusios Lietuvą.

PIRMININKAS. Pirmininkas atsižvelgė į Statuto 105 straipsnio 2 dalį, kuri sako, kad jis gali keisti kalbėtojų eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms.

Dabar yra kalbėję 4 Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovai, 2 „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovai, nė vienas Darbo partijos ir vienintelis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos. Todėl posėdžio pirmininkas linkęs išlyginti šitą disproporciją. Ir dabar žodį suteikiu V. Gapšiui, Darbo partijos frakcijos nariui.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, perskaitęs programą ir išklausęs ir Vyriausybės atstovų frakcijose, išklausęs vieno iš jų valdančiosios koalicijos Seimo nario pasisakymą čia, turiu konstatuoti, kad iš jaunimo pozicijų žiūrint – tai yra nevilties programa. Tai yra jaunimui nedraugiška Vyriausybės programa, kuri jaunimą nuvarys į visišką neviltį ir nesuteiks jokių perspektyvų ateityje. Deja, bet turiu tai konstatuoti.

O dabar apie programos nuostatas ir kai kuriuos aspektus. Pirmiausia iš Vyriausybės taip ir neišgirdome krizės apibrėžimo, o, kas svarbiausia, kada krizė baigsis ir kaip jie vertins tai skaičiais, o ne vien pamąstymais, kad krizė yra ar jos nėra. Tai ypač svarbu, nes Vyriausybės programa yra visa surašyta taip, kad tai yra krizės įveikimo programa. Tačiau jeigu pati Vyriausybė negali sau nusistatyti, kada krizė baigiasi, ir negali savęs kontroliuoti, ar ji tą krizę įveikia, ar neįveikia, tai, manau, yra beprasmiška ir pradėti.

Dar daugiau. Mes paklausėme, ką darys konkrečiais atvejais. Frakcijose buvo klausiama, ar skolinsis iš Tarptautinio valiutos fondo. Atsakė, kad tai galutinis variantas ir tai darys tik blogiausiu atveju. Klausėme dėl lito devalvavimo, klausėme, ar gali būti litas nuvertintas dabartiniu santykiu, kad būtų santykis blogesnis. Atsakė, kad tai neaišku ir tai bus matyti ateityje. Tačiau premjeras nepasakė, ar jis prisiims asmeninę atsakomybę už visus šiuos veiksmus, ir nepasakė to momento, kada jis pripažins, kad jiems krizės įveikti nepavyko. Dar daugiau. Premjeras pasakė, kad yra planas „B“, kuris bus įgyvendinamas, jeigu nepasiseks šitas planas. Tai kodėl jis yra slepiamas nuo mūsų? Kodėl būsimasis premjeras nepasako, kaip tą planą įgyvendins ir kas jame yra numatyta. Gal vis dėlto šiandien būtų ir apsigalvojusių, ir balsavusių kitaip.

O dabar prie jaunimo. Šiandien taip pat uždaviau klausimą būsimajam švietimo ir mokslo ministrui klausdamas, ką reiškia jų programos nuostata, kad gabiausiems studentams bus garantuojamas mokslas. Vis dėlto turiu pripažinti, kad Konstitucijai ši nuostata prieštarauja, nes Konstitucijos 41 straipsnis numato, kad gerai besimokantys studentai turi teisę gauti nemokamą aukštąjį mokslą. Deja, matyti, kad šiuo metu mūsų aukštojo mokslo sistema bus nekonkurencinga su užsienio šalių aukštojo mokslo sistemomis. Mūsų studentai turės mokėti mokesčius už mokslą, užuot gavę jį nemokamai savo tėvynėje.

Dar daugiau. Programoje nėra aiškių apibrėžimų, kaip bus įveikta emigracijos iš Lietuvos problema. Nors ir dabar sakoma ir teigiama, kad lietuviai grįžta lėktuvais ir mes vos spėjame juos priimti, tačiau kas bus, kai krizė Lietuvoje užsitęs ne vienus metus, kaip daugelyje Europos Sąjungos šalių, o trejus ar dvejus metus, kai lietuviai dar masiškiau pradės išvykti iš savo tėvynės, ir neturėsime progos jų susigrąžinti. Juk kartu ruošiamės pakeisti ir sveikatos sistemą taip, kad jiems nebus galima gauti nemokamų sveikatos paslaugų vos grįžus į tėvynę ir pradėjus darbą.

Todėl manau, kad visa ši programa yra neapgalvota jaunimo atžvilgiu, neapgalvota Lietuvos ateities atžvilgiu. Ir siūlau už ją nebalsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės V. Gedvilas, Darbo partijos frakcija.

V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mieli, brangūs kolegos. Beveik jau du dešimtmečius gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Daug kas pasikeitė, jau net pavargome nuo kalbėjimo apie reformas. Be to, kai kurios tęsiasi irgi panašų laiko tarpą kaip ir pati nepriklausomybė. Lietuvai, kaip daugeliui kitų valstybių, iškilo panašių problemų, bet mes ir savų dar nebuvome išsprendę iki galo. Taigi reikia viską labai gerai apgalvoti, kaip geriau mažesnėmis sąnaudomis be didelio nuosmukio, praradimų, nesutarimų pradėti tvarkytis, spręsti susikaupusias opiausias problemas.

Suprantu, kad dabar mes turime imtis labai ryžtingų veiksmų, netgi nepopuliarių. Be tokių sprendimų, kaip jau matyti, nė iš vietos. Taigi ar tikrai ši pateikta programa padės siekti tų teigiamų poslinkių, suteiks bent šiek tiek žmonėms vilčių? Ar tai tas projektas, kurio mums reikia? Žinau, kad visiems neįtiksite, bet daugumai tai privalote. Juk žmonės jumis pasitikėjo, todėl ir laukia permainų.

Vyriausybės programa – išties didelės apimties dokumentas. Jame numatyta daug naujovių, gerų dalykų. Tačiau ar šia programa galite pasakyti, ko siekiate, kokių rezultatų tikitės, ką ji duos konkrečiai kiekvienam žmogui, ypač mažai uždirbančiam, šiaip taip pragyvenančiai savo jėgomis šeimai?

Programoje jūs pateikėte tris svarbiausius prioritetus, net septynias esmines permainas, bet darosi neramu dėl daugybės abejotinų naujų struktūrų sukūrimo, senų panaikinimo, įvairių projektų, modelių, sistemų parengimo. Iš kur imsite lėšų tokiems darbams nudirbti? Dabar jau bedarbių pilnos darbo biržos, o po kelių mėnesių tokius būrius turėsime atleisti valdininkų. Ir, kaip visada, darbą praras tik eiliniai. Jeigu skelbiate tokią krizinę situaciją šalyje, restruktūrizacijos nėra būtinos, nes jos patuštins valstybės biudžetą. Garantuoju, kad niekas nepaskaičiavo, kiek tai kainuos ekonominiame nuosmukyje atsidūrusiai valstybei.

Įdomu, kam reikės labiausiai susiveržti, kuriam gyventojų socialiniam sluoksniui? Kaip jūs sieksite stiprybės vienybėje, jei toks baisus skirtumas tarp skurdžiai gyvenančio ir turtingo, smulkaus verslininko ir monopolisto, darbininko ir vadovo? Jūs pirmiausia sakote, kad sumažinsite išlaidas aukščiausiajai šalies valdžiai, bet tos išlaidos ne tokios jau didelės. Jei įrašytumėte visa tai skaičiais programoje, tai nebūtų labai įspūdingos sumos. Jūs niekur nekalbate, ką darysite su monopolijomis, su astronominius dydžius siekiančiais monopolininkų, bankininkų, bendrovių vadovų atlyginimais, su nesumokėtais mokesčiais, su iššvaistytomis biudžeto lėšomis.

Visiškai manęs neįtikino jūsų paskelbti svarbiausi darbai nei dėl kovos su korupcija, nei dėl socialinės atskirties mažinimo, nei kiti. Jau dabar tai tikrai nepadės jokie priemonių planai ir dar su steigiamais kontrolės padaliniais, nei paskubomis sukurpti įstatymai, prevencijos programos. Tai tik pinigų švaistymas, vienkartinės akcijos, ir tiek.

Beveik visose programos dalyse pasisakote už konkurencijos taikymą. Man atrodo, kad ja piktnaudžiaujate. Iš esmės tariamoje konkurencijoje visada laimės stipresnis visomis prasmėmis. Tai kaip reikės išgyventi silpnesniam?

Todėl, mano supratimu, valstybė daug kur turėtų įsikišti šiuo sunkiu laikotarpiu – pradėti labiau koordinuoti, reguliuoti, nepalikti savieigai, kažkokiai nesuprantamai konkurencijai. Valdžia turi imtis atsakomybės. Jos negalime permesti paprastiems žmonėms mokesčių mokėtojams, jiems ir taip nebus lengva gyventi ir dirbti tokiomis sąlygomis.

Jeigu mūsų valstybėje striuka, tuomet programoje turėtų būti tik labai svarbūs darbai, tik labai stipri koncentracija į svarbiausias žmonėms ir kartu valstybei sritis. Skaitant programą, dingteli mintis, kad toks dokumentas gal daugiau reikalingas valdžiai, bet ne žmonėms.

Aiškiai šioje programoje nesilaikote tęstinumo principo – buvusių vyriausybių pradėtų darbų tąsos. Juk tie svyravimai tai į vieną, tai į kitą pusę tikrai nesuteikia žmonėms pastovumo, o ypač saugumo. Juk programa kuriama tam, kad mes ne tik įveiktume krizę, bet ir išsikapstytume iš jos, kad žmonės gyventų gal šiek tiek geriau ar bent jau neblogėtų visų mūsų gyvenimas.

Dar kelios mintys apie švietimo ir mokslo pertvarkos dalį.

Programoje sieksite, kad švietimas ir mokslas taptų katalizatoriumi kuriant konkurencingą ir šiuolaikinę demokratinę valstybę.

PIRMININKAS. Laikas!

V. GEDVILAS (DPF). Galiu pasakyti, kad bendrojo lavinimo… Aš pabandysiu dar keletą minučių. …bendrojo lavinimo srityje, kryptyje jūs numatėte daug labai gerų ir prasmingų, ir reikalingų darbų. Pavyzdžiui, kaip jūs įgyvendinsite savo nuostatą, kad mokyklos direktorius mokytojui nustatys atlyginimą? Aš niekaip neįsivaizduoju, kaip jūs tai padarysite.

Kita nuostata, kad po 25 metų darbo jūs išleisite mokytoją į pensiją. Aš įsivaizduoju, kad jūs 47 metų mokytoją jau išleisite į pensiją. Iš kur gausite pinigų pensijoms ir atlyginimams mokėti? Tai labai svarbu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…

V. GEDVILAS (DPF). Dėl aukštojo mokslo. Noriu pasakyti, kad aukštojo mokslo kryptyse trūksta konceptualių strateginių dalykų. Jeigu jūs nenumatote, kad valstybė turi sukurti aukštojo mokslo strategiją ir parengti tą strategiją, kaip įsivaizduojate – kai jūs baigsite vadovauti mūsų valstybei ir ateis kitos politinės partijos vadovai, kad jie vėl iš naujo griaus tą, ką jūs sukūrėte…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, bet privalau išjungti.

V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Dabar žodis suteikiamas V. Stundžiui (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

V. STUNDYS (TS-LKDF). Kelios mano pastabos, matant programos vertinimo ypatumus Seime. Neabejoju, kad nesolidu kadenciją baigiančios Vyriausybės, ypač socialdemokratų, atstovams kalbėti taip, tarsi jie nebūtų atsakingi už tą socialinę ekonominę padėtį, kurioje dabar yra Lietuva ir jos žmonės. Esu įsitikinęs, kad pirmiausia tai jų ketverių metų rezultatas.

Artėjančią globalią krizę mūsų valstybėje tik dar labiau sustiprino socialdemokratiškos valdžios neveiklumas, atsakomybės stoka ir visiškas jų kapituliavimas jau prieš rinkimus. Šiandien jie patys bus išsigandę to, ką palieka po savęs. Taigi XV koalicinė Vyriausybė dirbs ypač sudėtingomis ekonominėmis socialinėmis sąlygomis, kurias lemia tiek vidinės, tiek išorinės aplinkybės.

Nueinanti Vyriausybė, džiaugdamasi, kad įgyvendino savo programoje numatytus kiekybinius ekonominius, socialinius parametrus, tai yra padidino šį bei tą (būtų keista, jei tai būtų neatsitikę ekonominio pakilimo sąlygomis), pamiršta esminį dalyką – nors ir raginama, bet nesiėmė jokių veiksmų artėjančiam sunkmečiui amortizuoti. Priešingai – jos darbotvarkės centre buvo ne ši situacija, o tada artėję Seimo rinkimai. Prieš rinkimus pasišvaistyta biudžeto pinigais ne esminiams, o veikiau populistiniams siekiams, nesiekta sisteminių reformų ir socialinio teisingumo.

Suprantama, socialdemokratai privalo nepritarti būsimosios Vyriausybės programai, nes, susilaikydami ar pritardami, jie pademonstruotų neįsivaizduojamą dalyką – savo dviejų kadencijų veiklos neigiamą įvertinimą. Todėl jie bejėgiškai ironizuoja, šaiposi, nes baigėsi jų valdymo epochos maskuotė. Realybės yla, jos prieštaringumai, žodžių ir tikrovės neatitikimas išlindo iš demagogijos maišo. Pasirodo, jau šiandien valstybė nepajėgi finansuoti suplanuotų asignavimų, nors kiekybiniai parametrai ir pasiekti. Tai ko jie verti?

Suprantama, kad naujosios Vyriausybės programos projektas viešojoje erdvėje komentuojamas įvairiai. Ypač daug dėmesio skiriama nedideliam programos segmentui – Antikriziniam planui, visiškai pamirštant programos branduolį – 2009 m. septynių permainų sričių ir sektorių programas, kuriose formuluojami pagrindiniai Vyriausybės veiklos tikslai. Abejojant viena kita programos detale, iš akių išleidžiama visuma. Ir jokios alternatyvos, kaip švelninti artėjantį sunkmetį, socialinę padėtį, nes oponentai, šitaip komentuodami, pirmiausia gąsdina pačią visuomenę.

Oponentai gerokai persūdo, kad naujoji Vyriausybės programa problemas spręs vargstančiųjų sąskaita. Turtinę diferenciaciją, beje, per 8 metus sukūrė tie patys socialdemokratai, nuskurdinę dalį visuomenės, visame biudžetiniame sektoriuje sukūrę neįtikėtiną atlyginimų disproporciją. Priešingai, naujosios Vyriausybės programa sunkmečio sąlygomis pirmiausia išsako socialinį jautrumą pačioms jautriausioms visuomenės grupėms ir profesijoms.

Man be galo svarbus dalykas, kad programoje programos autoriai, Vyriausybė kviečia visuomenę, piliečius bendram darbui, kuriant modernią ir veržlią Lietuvą. Vyriausybė solidarizuojasi su visuomene, kaip mūsų bendros ateities kūrėja. Krizę įveiksime tik sutelktomis pastangomis, tik visi kartu, tik visi drauge. Žinoma, oponentus nauja, kitokia, „nunomenklatūrinta“ programos stilistika erzina, erzina konceptualus požiūris, ambicingi siekiai ir reformatoriška laikysena.

Linkiu naujai Vyriausybei geriausios kloties tvarkantis su sudėtingais dabarties iššūkiais.

PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį G. Songailą (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Tautos atstovai, mes, lietuviai, skirtingai negu indai, neturime įpročio kiekvieną karvę laikyti šventa, bet apie šventą karvę mes turime patikrintą priežodį, keliavusį per mūsų tautos kartų kartas.

Natūralu, kad opozicija ir žiniasklaida atkakliai kritikuoja Permainų Vyriausybės programą, nes, lietuviškai tariant, tai juk ne šventa karvė. Vis dėlto Permainų Vyriausybės programą pavadinti įprastu reiškiniu būtų nesusipratimas. Akivaizdu, tai išskirtinis atvejis Lietuvos politinėje istorijoje ne tik dėl susiklosčiusios padėties. Mat, ji ne liūliuoja amžinam miegui, o ieško valingų atsakymų į sudėtingus šiandienos ir ateities klausimus.

Beje, pagal nustatytą procedūrą Vyriausybės programą Seimas gali tik patvirtinti arba atmesti. Tačiau siūlau atkreipti dėmesį, kad pateiktame Permainų programos tekste, taip pat ir paskirtojo premjero programos pateikimo kalboje yra lankstumo įsipareigojimas – esminė išlyga, kuri vadinasi nacionaliniu susitarimu. Taigi Permainų Vyriausybės programa kaip tik dėl to, kad siūlo tokį susitarimą, jau pati savaime nėra šventa karvė.

Verta prisiminti, kad šventasis objektas paprastai priklauso ne kuriam nors vienam asmeniui, ne kuriam nors didžiūnų būriui, o visai tautai. Tik nacionalinis susitarimas gali būti ir šventas, ir tikrai veiksmingas. Paskirtojo premjero dažnai minimas Airijos pavyzdys įkvepia tokiam požiūriui.

Didžiausia nesantaika kyla ar yra keliama dėl Permainų programos dalies, kuri vadinama Krizės įveikimo planu. Čia siūlomos ir kai kurios skausmingos priemonės, o būtinybė jų imtis yra grindžiama sparčiai didėjančiu biudžeto deficitu ir dideliais sunkumais pasiskolinti lėšų iš finansinio kredito institucijų tiek Lietuvos, tiek ir krizės apimtose tarptautinėse rinkose. Lietuvos padėtį papildomai apsunkina žemas jos tarptautinis kredito reitingas ir visų rezervų iššvaistymas.

Lietuviškoje politinės kovos arenoje jau rikiuojasi dvi kariuomenės su daugybe vėliavų: iš vienos pusės – SOS vaikai, SOS smulkusis verslas, SOS leidyba, iš kitos – SOS finansinis stabilumas, SOS valstybės patikimumas. Visi šie daliniai turi ir bendrą, ne vien šiam momentui skirtą, vėliavą – SOS tautos ateitis.

Ne viskas Permainų programoje kaip į akmenį įkalta, ne viskas ir gali būti numatyta. Daugelio veiksmų pasirinkimas yra siejamas su kredito išteklių stoka. Todėl nacionalinio susitarimo vardan ir tautos vienybės labui siūlau gana paprastą papildomą sprendimą, padėsiantį siaurinti atsivėrusią biudžeto skylę, o kartu ir naikinti drastiškų priemonių poreikį. Pasiūlymas net labai paprastas – patvirtinus Permainų programą, priimti ir papildomą nacionalinio masto priemonę – taupymo lakštų platinimą. Tikiu, kad tai būtų vienas iš kertinių būsimojo nacionalinio susitarimo pastato akmenų, juo labiau kad būsimasis finansų ministras prieš 10 metų buvo šios finansinės priemonės įvedimo Lietuvoje pradininkas. Lietuvos žmonėms tokie lakštai buvo platinami iki 2004 m., o paskui kažkodėl nustota. Galbūt todėl, kad tokia misija neįdomi bankams ir finansų makleriams, bet tai svarbu tautai, ypač dabar.

2003 m. pabaigoje net ir be specialios nacionalinės kampanijos už Lietuvos žmonėms parduotus taupymo lakštus valstybės skola sudarė 617,4 mln. Lt. Tai leidžia pagrįstai tikėti, kad jei šiandien Vyriausybė rimtai imtųsi investuoti į visos šalies vajų, kreipdamasi į piliečius, kad jie skolintų valstybei, sau ir visai šaliai naudingomis sąlygomis, bei investavus į šį reikalą bent 10 mln. Lt Vyriausybė netrukus gautų ne mažesnę kaip milijardo paskolą, ir piliečiai padėtų užtikrinti valstybės finansinį stabilumą.

Kartu tai paskatintų tautos kaip piliečių visuomenės stiprėjimą, didintų piliečių atsakomybę už bendrą ateitį ir ugdytų supratimą, kad mūsų valstybė – tai savotiška mūsų visų Lietuvos piliečių kredito unija. Pagaliau visa tai duotų reikšmingą postūmį piliečiams geriau suvokti padėtį, gilintis į valstybės finansus, padėtų ugdyti tautos kultūrą šioje srityje. O galiausiai padėtų pasiekti ir šventą tikslą, kad krizės įveikimas būtų mūsų visų bendras rūpestis, tikro nacionalinio susitarimo dalis.

Šiame plane greitai subliūkštų nepagrįstas erzelis dėl programoje siūlomų logiškų priemonių, o svarbiausia, skausmingi sprendimai, kurių finansinis efektas abejotinas, taptų beprasmiški ir nereikalingi. Kalbu ypač apie tokius sprendimus, kurie galimai žlugdytų smulkųjį verslą, spaudą, privačia iniciatyva paremtą švietimą ir kultūros veiklą. Kalbu ir apie tą beatodairišką, ne visada pagrįstą nuostatą naikinti bet kokias mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas kredito unijoms, apie kurias būsimasis finansų ministras paskelbė, kad jas automatiškai naikins, nors to nėra įsakmiai parašyta Vyriausybės permainų programoje.

Jeigu mums iš tikro brangus Airijos pavyzdys ir ta patirtis, kaip ji lipo iš krizės, neturėtume užmerkti akis prieš tiesą, kad ši šalis sėkmingai taikė gerai apgalvotas lengvatas, kurios skatina eksportą, didina valstybės biudžeto pajamas.

Prašydamas pritarti savo pasiūlymui dėl piliečių skolinimo savo valstybei programos ir nacionalinio viešojo…

PIRMININKAS. Laikas.

G. SONGAILA (TS-LKDF). …vajaus kreipiuosi į… ne vien dėl to, kad joje daug Seimo narių, kurie profesionaliau supranta, apie ką aš kalbu, aš kalbu apie Tautos prisikėlimo frakciją, kaip apie nacionalinės garbės akciją, bet ir dėl to, kad šiame kelyje slypi tautos prisikėlimo galimybės. Siūlau balsuoti už, nes tai yra kelias į nacionalinį susitarimą.

PIRMININKAS. Dabar pirmininkas planuotų taip: leisti kalbėti dar Darbo partijos frakcijos vienam atstovui, dviem frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovams, dviem Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovams – tai P. Luomanui ir J. Šimėnui, taip pat Tautos prisikėlimo partijos frakcijos atstovui S. Stomai ir tada Seimui siūlyti diskusijas baigti, nes reikia palikti laiko Ministrui Pirmininkui, taip pat dar Seimo nariai keletą klausimų norės pateikti Ministrui Pirmininkui ir ministrams.

Dabar kalbėti žodis suteikiamas Darbo partijos frakcijos atstovui K. Daukšiui. Dėl vedimo tvarkos – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, pradėjus diskusijas ir iš pradžių leidus kalbėti Seimo nariams iš eilės, po to nusprendus pakeisti tvarką, iš tikro šiek tiek komplikuojasi šio posėdžio vedimo nuoseklumas. Jūs tą turėjote daryti iš karto. Būtų tikrai logiška, jeigu jūs derintumėte visų frakcijų proporcijas ir būtų išlaikyta visų frakcijų teisė. Dabar jūs taip padarėte įpusėjus ir štai kyla iš tikro pagrįsti nuogąstavimai, kad būtų labai sunku pasverti, kaip jūs matuojate šias proporcijas. Ir kodėl socialdemokratai tuo atveju lieka be galimybės dar kalbėti?

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Tačiau keturi socialdemokratų atstovai jau kalbėjo, daugiausia iš visų frakcijų, nors tai nėra didžiausia frakcija. Kita vertus, man buvo pasakyta pastaba vieno iš Seimo narių, kad reikėtų proporcingiau suteikti žodį. Todėl aš pasitaisiau. Keičiu kalbėjimo eilę atsižvelgdamas į sąrašą, taip pat remiuosi Statuto 105 straipsnio 2 dalimi, kad posėdžio pirmininkas gali šią eilę keisti, kad diskusijose būtų proporcingiau atstovaujama, ir pagaliau posėdžio pirmininkas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šios dienos posėdžio darbotvarkėje skirto laiko, jis nebūtų viršytas, jeigu įmanoma.

Dabar kalba K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visų pirma norėčiau būsimajai Vyriausybei palinkėti sėkmės, nes bet kuriuo atveju jiems reikės dirbti ir tos sėkmės reikės visai Lietuvai. Mes kalbame apie tą programą, kurią Vyriausybė pateikė. Aš kalbėsiu tik apie ekonominę dalį. Toje ekonominėje dalyje realiai yra dvi programos: viena yra vadinamoji krizės įveikimo programa, kita – tiesiog ekonomikos gyvinimo programa.

Programoje iš tikrųjų be galo daug gerų nuostatų, tik visa bėda, kad tos nuostatos surinktos iš įvairių ekonomikos vystymosi periodų, kai buvo ekonomikos krizė, kai buvo ekonomikos pakilimas, kai buvo ekonomikos stagnacija, ir visos sudėtos į vieną katilą manant, kad bus išvirta gera košė.

Gerbiamieji, apskritai šią krizę sukėlė, ko gero, bankų finansinė krizė, kurią reikėtų spręsti pirmiausia. Jeigu mes kalbame apie tai, kaip iš viso krizes sprendžia valstybė, jeigu jai trūksta pinigų, tai vaistai yra be galo paprasti: importo mažinimas, eksporto skatinimas, kapitalo pritraukimas ir vidaus paklausos, t. y. vidaus gamybos, didinimas. Tai yra tas vaistas, kurio Vyriausybė turėtų imtis.

Kalbėkime apie tai, ką Vyriausybė mums siūlo. Siūlo pritraukti kapitalą ir sako: gerbiamieji kapitalistai, ateikite į Lietuvą, mes padidinsime pelno mokestį 5 %, dividendų mokestį dar 5 %. Kapitalistai jau atėjo. Toliau. Vyriausybė sako: mes paskatinsime smulkų ir vidutinį verslą, mes leiskime jiems neduosime mokesčių (…). Tik Vyriausybė tuo pat metu pasako: mes padidinsime PVM iki 19 %, gerbiamieji verslininkai, kiekvienas, kuris turite kasos aparatą, turėsite sumokėti po 200 Lt už tai, kad jį perprogramuotų; neduok, Dieve, jūs esate šiek tiek rimtesni verslininkai ir turite buhalterinės apskaitos programas, sumokėsite po 2000 Lt ir tai padarysite sausio pradžioje, nelaukdami, kol valstybė surinks savo PVM (…). Ar čia yra skatinimas smulkaus ir vidutinio verslo? Aš labai abejoju.

Jeigu mes kalbame apie importo sustabdymą, aš irgi čia nieko nematau, matau paprastus dalykus. Vyriausybė sako, kad mes skatinsime technologijų importą į Lietuvą. Tas aiškiai programoje parašyta, bet niekur neparašyta, kokiu būdu bus sustabdytas importas. Kas bus įvesti? Mes negalime devalvuoti lito, mes negalime imtis fiskalinių priemonių, tai ką mes turėsime įvesti? Ar įvesti muitus užsienietiškoms prekėms, ar kitus dalykus, jeigu mes norime tą dalyką padaryti? Kodėl apie tai niekas nekalba ir net negalvoja?

Ir apie kapitalo trūkumą, t. y. apie pinigų trūkumą. Aš neįsivaizduoju, kokiu būdu Vyriausybė (savo programoje ji niekaip neatskleidžia) kovos su tuo, kad švedų ir kiti bankai išsivežė pinigus iš Lietuvos ir neduoda jų Lietuvos verslininkams. Kokiu būdu Vyriausybė suras tų pinigų, kuriuos žadėjo šiandien susitikime su frakcija, pusantro šimto milijonų smulkioms ir vidutinėms įmonėms? Drįstu priminti visiems Seimo nariams, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas ir standartus smulkios ir vidutinės įmonės Lietuvoje yra beveik visos, išskyrus galbūt „Achemą“, „Mažeikių naftą“, „Vilniaus prekybą“, TEO ir visus kitus. Aš buvau suskaičiavęs Lietuvoje gal 36 įmones, kurios nėra smulkios ir vidutinės. Tai kaip mes su 150 mln. Lt pamaitinsime tas įmones, suteiksime joms paskolų? Nejuokinkite žmonių, nejuokinkite verslininkų, kurie turės tą visą verslą daryti.

Manau, įvairių neaiškumų ekonominėje programoje yra daug. Dar blogiau yra tai, kad paskirtasis premjeras atsistojo ir iš karto pasakė: pas mus krizė, ir taip išgąsdino visus Lietuvos žmones, ne tik verslininkus, pasakydamas: mes jums vaistus pabranginsime, mes jums mokesčius už komunalines paslaugas padidinsime, mes jums kitus dalykus padarysime, ir Lietuvoje iš viso liks elgetos.

Įsivaizduokite paprastą dalyką, aš jums pasakysiu paprastai. Grįžkite kuris nors iš jūsų, būdamas tėvas ar motina, namo ir pasakykite savo vaikams: „Vaikai, namas dega!“ Ką jie darys? Čiups daiktus ir bėgs iš to namo, negalvos apie kitus dalykus. Jeigu tikrai dega, reikia visų pirma žinoti, kad jis tikrai dega, tada pakviesti gaisrininkus ir tik po to pranešti. O dabar manau, kad šiandien, ko gero, krizė daugiau šios Vyriausybės, kalbu apie programos ekonominę dalį, galvose sukels mūsų visų krizę mūsų visų kišenėse. Ir kodėl tas nekelia jokių abejonių? Aš pasižiūrėjau, kad Vyriausybėje iš tikrųjų tikrų ekonomistų nėra. Vienintelis galbūt ponas A. G. Šemeta būtų su pritraukimu, nes jis, kaip pats sakė, (…) universitete.

PIRMININKAS. Laikas baigėsi.

K. DAUKŠYS (DPF). Bet kuriuo atveju už tokią ekonominę programą balsuoti negalima, nors manau, kad valdančioji dauguma sugebės tą balsavimą atlikti sau naudinga linkme. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Endzinas – dėl vedimo tvarkos.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad artėja 18 val. Jeigu mes dar norėtume išklausyti, o iš tikrųjų to norėtume, Ministro Pirmininko kalbą, tai mes fiziškai nespėtume pagal mūsų darbotvarkę. Siūlyčiau stabdyti kalbas, nutraukti jas ir dirbti pagal darbotvarkę. Dėkoju. Prašau frakcijos vardu. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasiūlymas nutraukti diskusiją yra teisėtas. Seimas dėl to gali spręsti balsuodamas. Ar dar nors vienas Seimo narys remia šį pasiūlymą? Jūs frakcijos vardu teikiat? Ačiū. Nereikia daugiau paramos.

Teikiu pasiūlymą balsuoti be jokio aptarimo. Kas už tai, kad Seimas diskusiją dėl Vyriausybės programos nutrauktų, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Balsavimo rezultatus paskelbkite!

PIRMININKAS. Atsiprašau, nepaskelbiau balsavimo rezultatų. Balsavo 95, už – 61, prieš – 27, susilaikė 7. Seimas nusprendė diskusiją nutraukti.

Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Pagal Statuto 108 straipsnio 3 dalį – „Nutarus diskusiją nutraukti (tas buvo padaryta), posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie…“ Toliau. Aš esu pirmas toje eilėje, tai man priklauso žodis.

PIRMININKAS. Pirmininkas mano, kad neverta diskutuoti, ar šis straipsnis taikomas, ir žodį suteikia Seimo nariui E. Klumbiui. (Šurmulys salėje)

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pradėti nuo to, kad aš išgirdau daug kaltinimų socialdemokratams, kurie atvedė Lietuvą į dabartinę situaciją. Juos tikrai yra už ką kaltinti – ir už valdžios aroganciją, ir už valdžios atitrūkimą nuo piliečių, ir už didėjantį skurdą jų valdymo metu, ir už „Leo LT“, ir taip toliau. Bet aš noriu priminti, kad valdančiojoje koalicijoje buvo ir liberalcentristai, kurie dabar yra paimti daryti permainas dėl to, ką jie patys pridarė kartu su socialdemokratais. Socialdemokratus ir jų Vyriausybę, aš noriu priminti, rėmė tie patys konservatoriai, kurie dabar yra patys didžiausi permainų skelbėjai. Juk jie parėmė G. Kirkilo kandidatūrą, jie balsavo už Vyriausybės programą ir jie balsavo už 2007–2008 m. biudžetą, kurio rezultatas yra dabartinė situacija. Jie puikiai suvokė situaciją ir taip pat atsako už tai.

O dabar trumpai dėl programų. Susipažinus su šia programa aišku, kad atsiras dešimtys tūkstančių bedarbių, kad šioje programoje iš esmės nėra jokio ekonomikos gaivinimo ir verslo skatinimo plano, kuris būtinas krizės metu. Šiuo metu paskirtojo premjero A. Kubiliaus kalbos apie baisią šalies situaciją ir Lietuvos gelbėjimą man labai primena tarybinius laikus, Leonido Brežnevo laikus, kai būdavo sakoma, kad „glavnoje čtob niebylo voiny“, ir tuo buvo galima viską pateisinti. Dabar, kalbant apie krizę, irgi galima lygiai taip pat bet ką pateisinti. Kur matyta pasaulyje – liberalų valdymo laikais didinami mokesčiai? Kiek liberalai, vadovaujami Laisvosios rinkos instituto, tampė mokesčių akmenį Gedimino prospektu ir keikė mokesčius kraunančią socdemų valdžią? Dabar jie patys balsuoja už mokesčių didinimą. Ir tie mokesčiai bus, aš nežinau, būdavo balandžio 18 d. pasibaigdavo terminas, kai dirbdavome valstybei, aš manau, kad dabar tai bus jau gegužės viduryje. Socdemai, pradedant A. M. Brazausku ir baigiant G. Kirkilu, Lietuvoje iš esmės sukūrė liberalizmo rojų, nuo kurio dabar bėga patys liberalai. Ir dar yra įdomiausia, kad dabartinis liberalcentristų lyderis kritikuoja šią Vyriausybės programą. Paklausęs pagalvojau, kad kalba ne tos pusės žmogus, tačiau vis tiek žada vieningai balsuoti už tą programą, nes valdžia ir ministrų postai yra svarbiau už ideologiją.

Apskritai kalbant, mums pateiktas planas, kuris vadinamas Vyriausybės programa, yra primityvus susidorojimas su mažai pelningomis verslo įmonėmis. Pirmiausia tai pajus knygų leidyba, nedideli rajoniniai laikraščiai ir dar daug smulkių gamintojų. Ekspertai sako, kad rinkimus laimėjusios partijos persistengė niūriomis spalvomis vaizduodamos joms tekusį palikimą. Tai išgąsdino užsienio kreditorius, kurie galėtų finansuoti augantį Lietuvos biudžeto deficitą. Net sulaukta susirūpinusių užsienio kreditorių klausimų, ar Lietuva nebankrutuoja. Antikrizinė programa sunkiai pakeliama ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, ir verslui. Tai ne mano žodžiai, tai yra ekspertų žodžiai. Šiandien mes čia girdėjome daug žodžių apie burbulus. Aš vis dėlto manau, kad didžiausias burbulas, kuris, manau, netrukus sprogs, tai yra Permainų koalicija su šia veiksmų programa. Aš nebalsuosiu už šią programą.

PIRMININKAS. Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau padaryti posėdžio pertrauką, nes akivaizdžiai matyti, kad vis dėlto pavargo valdančioji dauguma ir nenori klausyti gana racionalių Seimo narių pastabų. Labai daug racionalių pastabų išsakė G. Songaila, taip pat valdančiosios daugumos atstovas A. Zuokas. Man atrodo, jeigu padarius pertrauką mes įrašytume tas pastabas, galbūt ir opozicija galėtų balsuoti už programą. Todėl aš manau, tikrai reikėtų padaryti pertrauką ir nepriimti.

Pabaigoje noriu racionalų vieną pasiūlymą pasakyti. Nežino, iš kur paimti lėšų. 2000 m. …

PIRMININKAS. Atsiprašau…

P. GRAŽULIS (TTF). (Vieną sakinį!) 2000 m. Seimas priėmė nutarimą, kur…

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos.

P. GRAŽULIS (TTF). Pabaigsiu vieną sakinį. 2000 m. Seimas patvirtino nutarimą, kur paskaičiavo, kad Rusija okupacijos metais padarė 80 mlrd. žalą valstybei, ir įpareigojo Vyriausybę išsireikalauti. Dabar jūs turite Vyriausybę, ir aš manau, per metus laiko reikėtų iš Rusijos išsireikalauti bent 20 mlrd. žalos. Tokiu atveju, man atrodo, visos problemos bus išspręstos. Jeigu nepavyks diplomatinėmis priemonėmis, tai galima ir kitokiomis priemonėmis išsireikalauti.

PIRMININKAS. Negaliu priimti pasiūlymo padaryti pertrauką, nes Seimas ką tik nusprendė diskusijas nutraukti. Noriu konstatuoti, kad labiausiai dėl to nukentėjo daugumos frakcijos, ypač Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos atstovas irgi negavo žodžio. Taigi opozicija turėjo neproporcingai didesnes galimybes kalbėti prieš ir tos kalbos buvo pasakytos.

Dabar žodis suteikiamas Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui kalbėti po diskusijos. Ir po to, kiek liks laiko iš numatytos pusantros valandos, skirtos visam svarstymui, bus galimybė atsakyti į porą trejetą klausimų.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma noriu padėkoti už labai vertingą diskusiją. Pradėčiau nuo padėkos už kritiką opozicijai, kuri, man atrodo, taip pat parodo tikrąjį veidą. Taip, kaip darbai parodo tikrąjį valdžios veidą, taip ir kritika, jos turinys, jos pagrįstumas parodo, kokią opoziciją turime šiandien Seime.

Iš tiesų nenoriu daug kalbėti. Paprasčiausiai norėčiau pakviesti atsikvošėti. Klausantis susidaro vaizdas, kad yra nesuprantama. Ar čia tos Seimo sienos gal kartais yra tokios izoliuojančios nuo realaus gyvenimo, nuo situacijos už šių langų? Nesu nustebęs, kad naujasis opozicijos lyderis šiandien nedalyvauja čia, posėdyje, matyt, jis geriau supranta, kokį palikimą palieka. Šiandien ministras R. Šadžius džiaugiasi, kad porą dienų vėluojančius atlyginimus valstybės tarnybai išmokėjo. Bet įsiskolinimai… noriu priminti, gerbiamasis Gražuli, kokią situaciją turime, ir jums pasakyti. Įsiskolinimai pagal ministro R. Šadžiaus pareiškimą, šiandien paskelbtą spaudoje, valstybės biudžeto įsiskolinimai asignavimų valdytojams siekia 500 mln. litų, pusę milijardo. Tai yra šiandieninė situacija. Situacija, kai šiandieninė Vyriausybė, kuri jau pereina į opozicijos statusą, šiandien, aš tikiuosi, paliks tas problemas mums spręsti.

Aš tikrai manau, kad ir opozicija, ir jos jauni atstovai, taip gražiai kalbantys apie jaunimą, galėtų būti šiek tiek sąžiningesni. Klausydamasis štai šių diskusijų turiu konstatuoti, kad opozicijai kol kas nepavyko pateikti jokios aiškios alternatyvos. Tai ką siūlote daryti štai tokioje situacijoje, kokią gerbiamieji socialdemokratai mums palieka? Kita vertus, turiu pasakyti, kad man susidarė vaizdas, kad dalis kritikų nelabai stengiasi skaityti mūsų programos. Ką padarysi, aš tikiuosi, kad ras laiko ir perskaitys. Labiausiai nustebino V. Uspaskicho kritika, kad mes, pasirodo, neskelbiame, jog nedelsiant išardysime „Leo LT“, už kurį V. Uspaskicho partija taip vieningai balsavo (…) šiame Seime.

Nenoriu daug diskutuoti su opozicija. Tikrai manau, kad rasime ir racionalesnio kalbėjimo būdų. Ir savo trumpą kalbą, kad iš tikrųjų pajustume, kokioje realybėje gyvename, aš baigsiu keliomis citatomis iš šios dienos spaudos pranešimo, kad nebūtume ir toliau mums konstruktyvios ir draugiškos opozicijos kaltinami, kad mes tariamai savo krizės įveikimo planu keliame paniką ir todėl sukuriame papildomų problemų. Štai šios dienos BNS agentūros pranešimas. Cituoju.

„Latvija be tarptautinės finansinės paramos bankrutuos, – pareiškė finansų ministras Atis Slakteris parlamento Biudžeto ir finansų komisijai motyvuodamas būtinybę keisti jau priimtą 2009 metų valstybės iždo įstatymą pagal Vyriausybės rengiamą antikrizinių priemonių programą.“ Citata toliau: „Nesulaukusi tarptautinės finansinės paramos, Latvija pirmąjį 2009 metų pusmetį pristigs lėšų pensijoms ir atlyginimams. Įplaukos į valstybės iždą mažėja dramatiškai. Tokio nuosmukio niekas nesitikėjo. Būtent todėl Latvijai būtina tarptautinė finansinė pagalba“, – pabrėžė finansų ministras. Jo žodžiais, jei nebus imtasi skubių priemonių, šalies bendrajam vidaus produktui kitąmet sumažėjus 5 %, valstybės ižde atsivers 1,5 mlrd. latų, arba 7,5 mlrd. litų, skylė. Vyriausybė šiandien ketina patvirtinti 2009 metų biudžeto įstatymo pataisas, kuriose būtų numatytas išlaidų apkarpymas beveik 700 mln. latų ir pajamų didinimas 300 mln. latų. Tai yra milijardo latų apimties paketas.

Kitas pranešimas šiandien iš „Delfi“: „Rengiant makroekonominės stabilizacijos programą, sprendžiamas klausimas dėl dabartinio 18 % pridėtinės vertės mokesčio PVM tarifo padidinimo iki 21 %“, – praneša naujienų agentūra LETA iš Latvijos. Taigi iki Europos Sąjungos reikalaujamo dydžio padidės ir akcizo mokestis degalams. Tuo pačiu metu planuojama sumažinti gyventojų pajamų mokestį, kuris dabar yra 25 %. Vyriausybė tikisi, kad tokios priemonės palengvins mokesčių naštą.

Štai žinios iš kaimyninės Latvijos. Ne tam, kad keltume kokią nors paniką, o tam, kad suvoktume, kokioje realybėje gyvename ir kokioje realybėje egzistuojame.

Ir paskutinis dalykas, atsakant į daugybę priekaištų, kuriuos tenka girdėti, ypač iš opozicijos atstovų, nors ir kaip būtų keista, iš dabartinės Vyriausybės ministrų, baigiančių šiandien savo veiklą, kurie tikrai turėtų suvokti, kuo skiriasi Lietuvos finansinė ir Latvijos finansinė sistema nuo, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos. Aš noriu perskaityti Europos Komisijos ekonomikos skatinimo priemonių paketo vieną trumpą citatą. „Yra aišku, kad ne visos šalys narės yra toje pačioje padėtyje. Tos, kurios pasinaudojo gerais laikais ir pasiekė tvaresnius valdžios sektoriaus finansus, ir pagerino savo konkurencingumą, dabar turi didesnę manevro laisvę. Toms šalims, ypač esančioms už euro zonos ribų, kurios susiduria su reikšmingais išorės ir vidaus disbalansais (lietuviškai tariant, su fiskaliniu biudžeto deficitu ir einamosios sąskaitos deficitu), biudžeto politikos tikslas tokioms šalims turi būti panaikinti, pakoreguoti šiuos disbalansus.“ Štai ką sako ne mūsų Vyriausybė, ne mūsų Vyriausybės finansų ministras, ne Ministras Pirmininkas, o tai sako Europos Komisija, kuri labai gerai supranta, kokie skirtumai yra tarp Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lietuvos ir kodėl Lietuvoje negalima taikyti tų priemonių, kurios yra taikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Baigdamas noriu pasakyti labai paprastai ir aiškiai. Mes dirbsime. Mes dirbsime gavę jūsų paramą mūsų mandatui. Mes dirbsime intensyviai, konstruktyviai ir efektyviai. Kviečiu ir opoziciją į darbą. Kviečiu suvokti visų mūsų atsakomybę. Ir kviečiu paprasčiausiam solidarumui šioje situacijoje, kurią mums tenka paveldėti iš dabartinės valdžios.

Ir atsakysiu jaunajam kolegai V. Gapšiui dėl plano „B“. Noriu paskelbti planą „B“ dabar čia viešai.

„Mes, šį pareiškimą pasirašiusieji Vyriausybės nariai, atsižvelgdami į itin sunkią šalies ekonominę padėtį, verčiančią Seimą ir naują Lietuvos Vyriausybę vykdyti krizės įveikimo planą, žinodami, kad šis planas tarp kitų valstybės išlaidų taupymo priemonių numato ir valstybės institucijų darbo užmokesčio fondo sumažinimą vidutiniškai 12 %, vadovaudamiesi visuomenės solidarumo principu, pareiškiame, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki bus gautas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo išaiškinimas ar / ir kokiu teisiniu būdu gali būti sumažintas įstatymo nustatytas Seimo ir Vyriausybės narių darbo užmokestis, bet ne trumpiau kaip iki kitų biudžetinių metų, kuriais valstybės biudžeto krizė bus įveikta, pabaigos, atsisakome valstybės biudžeto naudai pagal įstatymą apskaičiuotos ir po mokesčių priklausančios išmokėti savo pareiginės algos 15 % dalies. Prašome Vyriausybės kanceliarijos aukščiau nurodytos mums priklausančios išmokėti pareiginės algos dalies nemokėti ir kas mėnesį grąžinti į valstybės biudžetą.“

Pasirašo A. Kubilius, R. Juknevičienė, A. G. Šemeta, V. Ušackas, D. Kreivys, E. Masiulis, G. Steponavičius, K. Starkevičius, R. Šimašius, R. Vilkaitis, R. J. Dagys, R. Palaitis, A. Čaplikas ir G. Kazlauskas.

Po jūsų balsavimo šis planas B bus įgyvendintas. (Plojimai)

PIRMININKAS. Seimo visapusiškam klausimo svarstymui skirtas laikas baigėsi 18 val., tačiau mes nedarėme pertraukos ir, nepaisant to, klausimams neliko laiko. Ar Seimas sutinka, kad posėdžio pirmininkas privalo siūlyti Seimui priimti sprendimą? (Balsai salėje) Aš konstatavau, kad klausimams neliko laiko. Kitų pasiūlymų nėra, todėl klausimų Vyriausybei daugiau pateikta nebus, nes darbotvarkėje neliko laiko, kadangi jis buvo sunaudotas pasiūlymams. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Ryte per šį mikrofoną siūliau, kad šis labai svarbus mūsų valstybei klausimas būtų svarstomas rytiniame posėdyje ir skiriama tiek laiko, kiek prireiks. Deja, jūs pasirinkote kitus prioritetus – Vyriausybės programos tvirtinimą, ministrų priesaiką nukėlėte į naktį. Manau, leiskite nors 5 Seimo nariams paklausti, tegul jis atsako į klausimus, o aš galiu paklausti per šį mikrofoną.

Gerbiamasis Kubiliau, jūs sakote, kad gavote tokią naštą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau jums pasiūlyti laikytis mūsų patvirtintos darbotvarkės, kurioje yra numatytas klausimų laikas. Jeigu jūs, kaip posėdžio pirmininkas, išnaudojote laiką kitaip, atsiprašau, mielasis kolega, tai yra jūsų problema. Darbotvarkėje yra numatyti klausimai Vyriausybei, todėl mes turime teisę paklausti.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu paaiškinti, kad posėdžio pirmininkas pats nieko nenusprendė. Seniūnų sueiga pasiūlė darbotvarkės klausimų laiką, Seimas patvirtino darbotvarkę. Tačiau posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti kompromisą, galbūt visiems priimtiną išeitį – užduoti po vieną klausimą nuo kiekvienos frakcijos. Pagal užsirašymo eilę suteikčiau teisę. Ar Seimo nariai sutinka? (Balsai salėje) Ne. Sutinka. (Triukšmas salėje) Girdėti nesutinkančiųjų balsų, todėl turiu prašyti Seimo sutikimo. Mano siūlymas yra po vieną klausimą nuo kiekvienos frakcijos.

Seimo narys V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų klausimas yra svarbus ir įdomus visai valstybei ir mūsų Seimui. Kodėl jūs bijote, kad būtų užduodami klausimai, kaip buvo numatyta darbotvarkėje? Ką reiškia po vieną klausimą? Darbotvarkėje buvo laikas, skirtas klausimams užduoti. Labai atsiprašau, jeigu jūs nesugebėjote vesti posėdžio taip ir uždelsėte, tai ne mūsų problema. Darbotvarkėje laikas buvo ir būkite malonus tą laiką skirti klausimams.

PIRMININKAS. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų šiandien mes tris valandas tuščiažodžiavome. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai, kuriems neproporcingai buvo suteiktas žodis ir opozicijai buvo suteikta galimybė kalbėti, neišnaudojo savęs, tai galės išnaudoti kitomis dienomis per Vyriausybės valandas, kaip numatyta Statute, kiekvieną ketvirtadienį. Šiandien mes gyvename pagal šios dienos reglamentą, o pagal jį laikas yra išnaudotas. Siūlyčiau dirbti vadovaujantis šios dienos darbotvarke ir nutraukti nereikalingas diskusijas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad kiekvienas sprendimas negali išeiti už sveiko proto ribų. Yra užsirašę klausti 28 žmonės. Posėdžio pirmininkas neturi galimybės suteikti visiems galimybės paklausti ir Ministrui Pirmininkui atsakyti į visų klausimus. Vienintelis sprendimas, kurį galiu pasiūlyti Seimui, – jeigu Seimas sutiktų, nuo kiekvienos frakcijos po vieną klausimą.

Dabar žodis Seimo Pirmininkui.

A. VALINSKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, manau, laikas, skirtas pagal reglamentą ir numatytas bendru sutarimu, išnaudotas, išnaudotas taip, kad vieni, teikdami komitetų išvadas, ne tik jas teikė, bet diskutavo ir klausinėjo. Manau, būtų logiška baigti žaidimus. Siūlau balsuoti, ar pakeisti. Po to eisime tuo keliu, kurį lems balsų dauguma. Viskas. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nenorėčiau, kad Vyriausybės programos tvirtinimas atsidurtų Etikos ir procedūrų komisijoje dėl Statuto pažeidimų. Statutas aiškiai numato, ir mes kol kas viską labai gerai vykdome: gerbiamasis premjeras kalbėjo 20 min., po to buvo atsakymai į klausimus. Šiai procedūrai skyrėme 1 valandą 30 minučių. Vadinasi, jeigu premjeras kalbėjo 20 min., 1 valanda ir 10 min. liko atsakymams į Seimo narių klausimus. Taip numato Seimo statutas. Ką padarysi, už lango jau tamsu, bet vykdykime Statuto normas, kad Vyriausybė gautų įgaliojimus, kaip ir numato Seimo statutas, t. y. premjero kalba – 20 min., o tai procedūrai skiriama 1 valanda 30 min., tai 1 valanda ir 10 min. lieka atsakymams į klausimus. Ką padarysi? Ne aš rengiau Statutą, bet A. Kubilius, kuris tokį Statutą parengė kartu su Č. Juršėnu.

PIRMININKAS. K. Daukšys. Atsiprašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nemanau, kad dabar reikėtų priimti tokį buldozerinį sprendimą ir neleisti A. Kubiliui atsakyti į klausimus, tuo labiau kad jis labai gražiai atsakinėja. Mane dar labiau stebina, kad tokius pasiūlymus teikia Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri praeitame Seime daugiausia kalbėdavo. Tai kaip – jūs per vieną dieną padarėte perversmą ir tapote kalbų draudėjais? Aš nesupratau. Ar tokie konstruktyvūs pasidarėte? Ačiū. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statutas taip pat numato, kad Seimo nariai gali paprašyti nutraukti diskusiją ir pasiūlyti balsuoti. Taigi siūlau nutraukti diskusiją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Vis dėlto Pirmininko pasiūlymas buvo nutraukti klausimus.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galima dar kartą?

PIRMININKAS. Aš nežinau, kaip posėdžio pirmininkas gali spręsti. Etikos ir procedūrų… pirmininkas neišnaudojo laiko, bet jį sunaudojo visi kalbėję, iš kurių daugelis dar negavo žodžio. Yra daug užsirašiusių klausti. Seimas darbotvarkę patvirtino. Negalime išspręsti vienos lygties su tiek daug nežinomųjų. Seimas turėtų šį klausimą spręsti kompleksiškai. Aš siūliau sprendimą, bet jis kai kuriems Seimo nariams nepriimtinas.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Noriu atkreipti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko dėmesį, kad Seimas gali priimti ir kitokį sprendimą, negu numato Statutas, todėl Seimo Pirmininko pasiūlymas yra teisėtas. Aš Liberalų ir centro frakcijos vardu, gerbdamas demokratiją ir labai gerbdamas konstruktyvią opoziciją, siūlau nutraukti diskusiją ir dėl to balsuoti. Ačiū. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Dar kartą Seimo Pirmininkas. Prašom.

A. VALINSKAS. Ačiū. Gerai. Padarome kompromisą. Kadangi yra septynios frakcijos, tie, kurie yra pozicijoje, neklausinės, o kiekvienai opozicinei frakcijai po vieną klausimą, ir važiuojam. Klausimui 1 minutė. Tinka? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti Seimo Pirmininko pasiūlymą? Negalime. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Seimo Pirmininke, tikrai siūlau jums dar kartą atidžiai perskaityti Statutą ir neteikti tokių nekonstruktyvių pasiūlymų. O Vyriausybei ir daugumai vis dėlto siūlyčiau pagalvoti: jeigu jau ryžtatės imtis valstybės valdymo šiuo tokiu sunkiu valstybei metu, negi jau taip sunku dar pasėdėti vieną valandą Seime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Pirmininkas pasakė, kad Seimas turi teisę nuspręsti, ir pateikė pasiūlymą suteikti opozicinių, arba mažumos, frakcijų atstovams po vieną galimybę paklausti Ministro Pirmininko ir ministrų. Teikiu šį pasiūlymą balsuoti.

Balsavo 108, už – 67, prieš – 34, susilaikė 7. Seimo Pirmininko pasiūlymui Seimas pritarė. (Balsai salėje) Aš neturėjau pagrindo, gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, neteikti balsuoti dėl Seimo Pirmininko pasiūlymo. (Balsai salėje) Dar leidžiu jums pasakyti repliką po balsavimo.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, mes visi iš tikrųjų nenorime nei kur nors važiuoti, nei joti, nei skristi. Mes tiesiog norim dirbti tėvynės labui. Ir čia, Seime, dirbdami tėvynės labui, mes turim vadovautis savo pagrindiniu įstatymu Seime – Seimo statutu. Seimo statuto 196 straipsnis labai aiškiai apibrėžia, kokia yra procedūra dėl Vyriausybės programos. Yra diskusija, yra kalbos, bet yra ir klausimai. Po premjero apibendrinimo, skirta 20 min. jo atsakymui, kita dalis yra skirta klausimams. Ir mūsų kompiuterinėje sistemoje yra visiškai atskira dalis užsirašyti diskusijoms ir yra atskira dalis klausimams.

Seimo nariai, kurie nenorėjo trukdyti nei gerbiamojo premjero, nei Vyriausybės narių, nei kitų kolegų, nedalyvavo diskusijoje ir užsirašė klausti, tam skirta 1 val. 30 min. Ir šitą dalį kaip nors išmesti, Seimo Pirmininkas pasako, jis kažkur važiuoja, aš manau, yra nekorektiška, nežinau, kaip čia reaguos Etikos ir procedūrų komisija, bet mes turim dirbti pagal mūsų patvirtintą ir mūsų gerbiamojo kolegos A. Kubiliaus daug redaguotą Statutą, kuriame yra aiškiai apibrėžtas kitas žanras.

Tai prašom laikytis visumos, kas yra sudėliota. Manau, kad dėl tų mūsų klausimų ir atsakymų bus lengviau Lietuvai ir Vyriausybei dirbti.

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jau cituojame Statutą, tai cituokim iki galo.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Irena, įjunkit mikrofoną. (Balsai salėje)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu cituojam Statutą, tai cituokim iki galo. 196 straipsnio „Vyriausybės programos svarstymas Seimo posėdyje“ 3 punktas: „Po to rengiama diskusija (jinai įvyko), kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 min.). (Įvyko.) Taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (galimybė, pabrėžiu) (iš viso iki pusantros valandos).“ Vadinasi, įskaitant ir tą laiką, kada kalbėjo Ministras Pirmininkas iki 20 min.

Mes dabar vėl įsivėlėm į Statuto citavimą. Per tą laiką bent jau opozicinių frakcijų žmonės galėjo iš tiesų paklausti. Jeigu mes norime konstruktyvaus darbo, dirbkime konstruktyviai. Bet dar kartą noriu pasakyti, kad suteikiama galimybė, ne prievolė, o galimybė. Ir kita, jeigu ta galimybė būtų suteikta, tai iš viso iki pusantros valandos, o ne vien atsakymams į klausimus pusantros valandos.

PIRMININKAS. Kadangi Seimas nusprendė, kad dar reikia suteikti galimybę klausti, posėdžio pirmininkas norėtų tokią galimybę ir suteikti žiūrėdamas į sąrašą. Ir po to Seimas, jeigu bus kokių nors pasiūlymų, gali svarstyti. Bet aš prašyčiau pereiti prie tiesioginės procedūros, t. y. prie klausimų ir atsakymų. Pirmas sąraše yra Seimo… (Balsai salėje) Kas čia yra? Gerbiamieji Seimo nariai, juk negalim iki begalybės svarstyti to paties. Replikas pasakėte. Aš negalėsiu Darbo partijos frakcijai suteikti galimybės paklausti, jeigu nuolat prie šoninio mikrofono trukdysite. Gerai. Aš matau, kad dalis Seimo narių negerbia ką tik Seimo priimto sprendimo.

Gerbiamasis Seimo narys V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš suprantu, jeigu jūs eilės tvarka duotumėte, tai būtų kitas klausimas. Bet kai jūs pirmiausia saviems, o paskui mus kaltinate kažkuo, aš to nesuvokiu. Man tikrai nesuvokiamas gerbiamojo Seimo Pirmininko pasakymas, kad viena iš svarbiausių diskusijų Seime yra, kaip jis leido sau pasakyti, nereikalingi žaidimai. Atsiprašau, Pirmininke, tai yra pats pagrindinis klausimas, dėl kurio diskutuojama Seime.

Dabar posėdžio pirmininkui. Aš noriu paklausti, kuriame Statuto straipsnyje yra parašyta, kad, Seimo Pirmininkui paprašius, Statutas Seime nebegalioja?

PIRMININKAS. Seimo Pirmininko pasiūlymas buvo teisėtas. Apie tai paaiškino perskaičiusi Statuto straipsnį Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Visas svarstymas prasidėjo 16.40 val. Pusantros valandos jau praėjo, ir daugiau. Mes dabar svarstydami Statuto klausimus gaišiname laiką. Ir aš nežinau. Dar kartą, paskutinį, suteikiu žodį Etikos ir procedūrų komisijai. Tačiau aš vis tiek vykdysiu Seimo sprendimą suteikti galimybę paklausti opozicinių frakcijų atstovams. Prašau, dar kartą Seimo narys A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, gerbiamasis premjere, man atrodo, mes ginčijamės ten, kur nereikia. Išties Statutas yra toks. Be abejonės, Seimo Pirmininkas turi didžiulę valią, bet šiuo atveju, atleiskite, pone Valinskai, jūs esate eilinis Seimo narys. Seimo statutas nenumato galimybės, kad Seimo Pirmininkas liepė ir mes turime jums paklusti. Tai yra pirmas dalykas.

Antras dalykas, balsavimo rezultatai. Žiūrint pagal Seimo statutą, jeigu yra vienas ketvirtadalis balsuojančių prieš, pagal šį Statuto straipsnį diskusijos turi būti tęsiamos.

Gerbiamasis pirmininke, jūs viską atlikote teisingai. Padarykime iki galo viską teisingai ir suteikime Seimui, nes tikrai jau vėlyvas vakaras, prisieks Vyriausybė, be abejonės, dar pusę valandos šiandieną paklausti Ministro Pirmininko ir ministrų, ir visos problemos bus išspręstos. Ir opozicija, ir pozicija, manau, bus patenkinta, be jokių skundų, be nieko. Nutraukti besąlygiškai atsakymus į klausimus, aš manyčiau, nėra tikslinga. Išties Statutas numato 1 val. 30 min.

PIRMININKAS. Taip, posėdžio pirmininkas skelbia, kad klausia Seimo narys P. Gražulis. (Balsai salėje)

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, ar jūs nesate atsakingi už esamą ekonominę, finansinę situaciją, nes jūs, būdamas Seimo narys, ir kaip Krikščionių demokratų frakcija Seime, balsavote už premjerą G. Kirkilą, kuris sukūrė „Leo LT“, jūs balsavote už praeitų ir užpraeitų metų biudžetus, kuriuos formavo G. Kirkilo Vyriausybė, jūs balsavote už G. Kirkilo Vyriausybės programą? Taigi, ar ši finansinė našta negula ir ant jūsų pečių?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, jūs esate atsakingas, aš esu atsakingas…

P. GRAŽULIS (TTF). Aš nebalsavau!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs esate atsakingas rinkėjams, aš esu atsakingas rinkėjams. Jūs prisiekėte, aš prisiekiau. Taigi žiūrėkime geriau į tai, kokia dabar yra situacija, ir ką turime daryti, o ne bandykime toliau tokiomis jūsų labai mėgstamomis „špilkomis“ aiškintis tarpusavyje. Jūs visada esate teisus, tik mes klystame.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Darbo partijos frakcija.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, ne paslaptis, kad šios dienos biudžeto nesurinkimo viena didžiausių priežasčių yra ta, kad verslas nebeturi iš bankų normalaus finansavimo ir kai kada nesugeba sumokėti mokesčių arba papildyti apyvartinių lėšų, kad įvykdytų normalias ūkines operacijas. Pasakykite, jeigu ne paslaptis, kokių priemonių imsis Vyriausybė, kad būtų atkurtas finansavimas realiais mastais, o ne per 150 mln. per INVEGA ar dar kaip nors, kas, aišku, yra maži dalykai? Ar jūs kaip nors bandysite Lietuvoje sukurti kokią nors valstybinio banko sistemą, kurią galėtų Vyriausybė valdyti, nes šiandien, labai gaila, daugelis bankų yra užsienietiški, ir visi suprantame, kad jūs jokios įtakos jiems jokios neturite, greičiau jie turės jums įtaką? Kokia būtų jūsų pozicija šio klausimu?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs, kaip buvęs ministras, ir visai neblogai, man atrodo, tvarkęsis, gerai suprantate realią situaciją. Pirmas dalykas, kodėl bankai dabar neskolina pinigų? Ne todėl, kad jie tų pinigų neturėtų, o todėl, kad jie labai nervingai žiūri į bendrą valstybės finansų sistemos situaciją. Lygiai taip pat jie žiūri Latvijoje, lygiai taip pat jie žiūri iš dalies ir Estijoje, lygiai taip pat ir pas mus žiūri. Jeigu valstybė nesugebės įvykdyti savo pareigos, tai yra susitvarkyti savo finansus, ir parodyti bankams, kad valstybės finansų sistemos situacija bus stabili, tai, be abejo, bankai neramiai žiūrės į perspektyvą, neramiai žiūrės į visokias galimas iš to kylančias problemas ir neatvers savo kreditinių išteklių.

Antras dalykas, kas yra labai svarbu, jūs teisingai keliate klausimą, o kaip padėti verslui, net jeigu valstybė ir gautų kur nors pasiskolinti nemažą pinigų sumą. Mes galime matyti vieną labai aiškų aspektą: jeigu tokie pinigai būtų paskolinti su valstybės garantija ir būtų bandoma juos skirstyti per Lietuvoje veikiančius bankus, sukuriant specialias programas, kad kreditai būtų suteikiami verslui, tai būtų didelė tikimybė, kad tie valstybės pasiskolinti išplauktų į pagrindinius bankus. Mes savo programoje esame įrašę vieną punktą, jis nėra labai konkretus, bet esame įsipareigoję per pirmuosius mėnesius Vyriausybės darbo kurti tokį finansinių instrumentų paketą, kuris padėtų verslui grįžti arba ateiti prie kreditinių išteklių. Kaip tą padaryti, dar reikės nemažai diskutuoti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu palinkėti būsimai Vyriausybei sėkmės, kad įgyvendintų programos nuostatas ir pasiektų tų rezultatų, kuriuos užsibrėžė. Tik noriu pasitikslinti tuos dalykus. Gerbiamasis Kubiliau, jūs konstatavote, kad dabar yra nesurinkta apie 500 mln. Biudžeto, t. y. apie 1,5 % viso mūsų biudžeto. Kaip jūs manote užbaigti šiuos metus? Kodėl jūs manote, kad reikia kitais metais taip griežtai dar sutaupyti beveik 2 mlrd. Lt išlaidų, kurios atimamos iš mūsų vartojimo ir iš verslo plėtros?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, net nelabai sugebėjau suprasti jūsų labai gudraus klausimo. Noriu pasakyti, kad dabar dar jūsų Vyriausybė ir ministras R. Šadžius šiandien pasakė tiesą, kuri yra labai sudėtinga. 500 mln. nefinansuotų biudžetinių asignavimų tai yra problema. Vadinasi, valstybė įsiskolina tiem biudžeto asignavimų valdytojams, biudžeto asignavimų valdytojai įsiskolina, pavyzdžiui, verslui, verslas įsiskolina savo tiekėjams ir t. t., ir atsiveria visa skolų grandinė.

Aš pamenu 1999 m. pabaigą ir 2000 m. pradžią, kai man teko paveldėti lygiai tokia pat situaciją, nepamenu, kokie tada buvo įsiskolinimai, bet panašaus dydžio. Turiu pasakyti, kad tų uodegų problemas teko labai ilgai spręsti. Tikrai nenorime, kad panaši situacija klostytųsi kitais metais. Jau užteks mums tų 600 mln. Lt neapmokėtų biudžetų asignavimų sąskaitų, ką iš jūsų paveldėjome, nes tai tampa labai didele valstybės problema. Todėl mes siekiame kitų metų biudžetą, kiek galima, labiau subalansuoti. Jeigu paliktume tokias išlaidas, kokias jūs suplanavote, tai matydami, kad iš tiesų ekonominė situacija blogėja, turėtume valdžios sektoriaus deficitą kitais metais beveik 5 mlrd. Lt, be tų 600 mln., kuriuos dabar paveldėjome iš jūsų ir kas yra nefinansuojama. (Balsai salėje) Jūs įsivaizduojate, ką reiškia 500 mln. Lt neapmokėtų sąskaitų? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dabar klausia Mišrios grupės narys A. Baura. Atsisako klausti. Atsakymai į klausimus baigti. Seimo statuto 197 straipsnis sako: „Kai […] baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose.“ Absoliuti dauguma, išskyrus vieną komitetą, išvadose pritarė… (Balsai salėje) …atsiprašau, išskyrus du komitetus, savo išvadose pritarė Vyriausybės programai. Todėl jums yra išdalytas nutarimo projektas, kuris atspindi daugelio komitetų išvadas. Nutarimo 1 straipsnyje siūloma pritarti Ministro Pirmininko A. Kubiliaus pateiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, kuri pridedama. Ar galime priimti šį nutarimą bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime, nes Statutas numato sprendimą priimti balsuojant. Nutarimas negali būti… Todėl aš formuluoju sprendimą, kad skelbiamas balsavimas. (Balsai salėje)

Ar dėl vedimo tvarkos P. Gražulis dar nori?.. (Balsai salėje: „Pirmininke, balsuojame!“)

P. GRAŽULIS (TTF). Palaukite. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Dėl motyvų dėl balsavimo 4 kalba už ir 4 – prieš. Jūs praleidote šią stadiją, yra užsirašę Seimo nariai.

PIRMININKAS. Specialus straipsnis dėl Vyriausybės programos tvirtinimo to nenumato. V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos norėčiau pasiūlyti. Gal paprašome bendru sutarimu pono Petro, kad jis važiuotų į Rusiją parvežti pinigų, nušautume du zuikius: būtų pinigai ir nebūtų Petro, tai greičiau viską išspręstume.

PIRMININKAS. Skelbiu balsavimą dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, kurio tekstą jūs turite ir aš jį dar kartą perskaitysiu.

„Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92 straipsnio 5 dalimi ir apsvarstęs Lietuvos Respublikos programą, nutaria…“

1 straipsnis. Ar galime priimti šį straipsnį balsuodami? Ar dėl viso nutarimo bus galima?.. Atsiprašau, mane pataisė, kad galima balsuoti dėl viso nutarimo, nereikia balsavimo pastraipsniui, nes 2 straipsnis irgi yra tik dėl įsigaliojimo. Todėl Konstitucija ir įstatymas numato, kad Vyriausybė įgyja įgaliojimus, kai Seimas priima šį sprendimą. Todėl skelbiu balsavimo pradžią dėl mano paminėto nutarimo. Aš paskelbiau balsavimo pradžią ir prašau balsuoti. Prašau Seimo narius registruotis ir balsuoti.

Balsavimo rezultatai: balsavo 128 Seimo nariai, už – 83, prieš – 40, susilaikė 5. Nutarimas dėl Vyriausybės programos priimtas. Sveikinu Ministrą Pirmininką, sveikinu ministrus, sveikinu Seimą priėmus sprendimą dėl Vyriausybės.

Dabar skelbiu techninę 5 minučių pertrauką, po to ministrai prisieks čia, Seimo salėje.

Replika po balsavimo, Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasveikinti Vyriausybės narius ką tik patvirtinus programą, tik labai apgailestauju, kad ji buvo priimta ne taip, kaip visada iki šiol, neatlikus visų statutinių procedūrų, neleidžiant Seimo nariams kalbėti už programą ir prieš.

Pertrauka

Vyriausybės narių prisaikdinimas

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Kviečiu sėsti į savo vietas. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną prisaikdinti Vyriausybės narius.

A. VALINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, koalicijos partneriai, opozicijos atstovai! Norėčiau dar kartelį supažindinti jus su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ (2008 m. lapkričio 27 diena). „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 6 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 20 d. dekretą, nutaria: pritarti Respublikos Prezidento teikiamai A. Kubiliaus kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas“. Šiandien patvirtinus Vyriausybės programą liko pati iškilmingiausia šios procedūros dalis, nes prieš pradėdami eiti savo pareigas Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia.

Taigi aš kviečiu Lietuvos Respublikos kol kas paskirtąjį Ministrą Pirmininką A. Kubilių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, Andrius Kubilius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

A. VALINSKAS. Sveikiname, Vyriausybė turi vadovą. O dabar norėčiau jums pristatyti ir Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties (2008 m. gruodžio 4 diena). 1 straipsnis: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus teikimą, tvirtinu tokios sudėties Lietuvos Respublikos Vyriausybę.“ Visi ministrai išvardyti, ir aš dabar ta eilės tvarka kviečiu jus, gerbiamieji, prisiekti.

Sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Sveikinu ministre, sveikatos jums. Norėčiau paprašyti kolegų žurnalistų elgtis etiškai, duodama Lietuvos Respublikos ministrų priesaika. Aš prašau apsaugos darbuotojus tiesiog įpareigoti juos patylėti. Mes palauksime.

Aš dar kartą noriu priminti apsaugai, prašau vykdyti savo funkcijas, kad Seimo nariai galėtų išgirsti Lietuvos Respublikos ministrų priesaikas. Seimas dirba žmonėms, ne televizijoms.

Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrą kandidatą R. J. Dagį.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Ko gero, pati maloniausia akimirka – kviečiu prisiekti kandidatę į krašto apsaugos ministro postą Rasą Juknevičienę. Prašau.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti paskirtąjį aplinkos apsaugos ministrą Gediminą Kazlauską.

G. KAZLAUSKAS. Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti paskirtąjį ūkio ministrą Dainių Kreivį.

D. KREIVYS. Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Linkime dar vienam ministrui tikrai gerų ir ūkiškų sprendimų.

Kviečiu prisiekti paskirtąjį susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį.

E. MASIULIS (LSF). Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti paskirtąjį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

R. PALAITIS. Aš, Raimundas Palaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gėrybei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kadangi priesaikos tekstas negali būti keičiamas, tačiau kaip priesaiką priimantis atstovas galiu pasakyti, kad suklydimas buvo neesminis ir priesaika yra laikoma duota.

Kviečiu prisiekti paskirtąjį žemės ūkio ministrą Kazimierą Starkevičių.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Priesaika. (Plojimai, balsai salėje)

A. VALINSKAS. Nieko keista, ne kasdien prisieki būti ministru.

Kviečiu prisiekti paskirtąjį švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti paskirtąjį finansų ministrą Algirdą Gediminą Šemetą.

A. G. ŠEMETA. Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti paskirtąjį teisingumo ministrą Remigijų Šimašių.

R. ŠIMAŠIUS. Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti paskirtąjį užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką.

V. UŠACKAS. Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Ir kaip visada kultūra paskutinėje vietoje. Kviečiu prisiekti paskirtąjį kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį.

R. VILKAITIS. Priesaika. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Štai ir mūsų koalicijos partneriams atlėgo, kad ministras jau nebevaidins.

Gerbiamieji Seimo nariai, mielieji šios ceremonijos stebėtojai, svečiai, skelbiu, kad visų ministrų ir Ministro Pirmininko A. Kubiliaus priesaikos priimtos. Mes turime naująją Vyriausybę, paplokime jiems, palinkėkime sėkmės. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji prisiekę ministrai, kviečiame visus į centrą, prie centrinės tribūnos, padaryti naujojo kabineto bendrą nuotrauką.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3132Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų vakarinį posėdį. Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XP-3132. Prezidento grąžintas įstatymas pakartotinai svarstyti. Svarstymas ir vėliau priėmimas.

Pagal Statutą dabar išklausomi pagrindinių ir papildomų komitetų pranešimai. Taigi kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją. Tai bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas. Prašom, pone. V. Kurpuvesas. Prašom, pirmininke.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstant projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos. Pirmoji pastaba yra susijusi su Teisės departamento abejone, ar dabar galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas, tiek, kiek jis riboja priedų dydį, neprieštarauja Konstitucijai. Norėčiau informuoti, kad šis klausimas yra sprendžiamas Konstituciniame Teisme. Antroji pastaba yra grynai redakcinio pobūdžio. Komitetas nusprendė nepritarti tokiai pastabai, nes galiojantys teisės aktai nenumato galimybės redaguoti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu teikiamų pasiūlymų. Taigi Teisės departamento pastaboms komitetas nepritarė.

Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų nebuvo gauta. Taip pat nebuvo gauta ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymų.

Komitetas, apsvarstęs Respublikos Prezidento pasiūlymus, nutarė abiem pasiūlymams pritarti. Komitete taip pat buvo apsvarstyti abiejų Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, t. y. Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Šie abu komitetai pasiūlė pritarti Respublikos Prezidento teikiamoms pataisoms. Pagrindinis komitetas pritarė abiem papildomiems komitetams. Taigi pagrindinio komiteto sprendimas yra siūlyti Seimui pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 27, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir III skyriaus pakeitimo įstatymui su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pastabomis ir papildymais.

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė vienas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu papildomo Biudžeto ir finansų komiteto atstovą J. Palionį.

J. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį Prezidento dekretą ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 21 d. dekretu Nr. 1K-1610 teikiamoms pataisoms ir pasiūlyti Seimui priimti Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 26¹ ir 43¹ straipsniais ir III priedo 2 skyriaus pakeitimo įstatymui su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsuota bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Kviečiu Savivaldybių ir darbo reikalų komiteto atstovę V. Margevičienę. Socialinių reikalų ir darbo komiteto.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas komitetas. Leiskite pateikti mūsų komiteto išvadą. Komiteto sprendimas ir siūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 27 d. dekretu Nr. 1K-1610 pateiktiems siūlymams. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Diskutuoti užsirašė V. Andriukaitis. Jam suteikiamos 5 minutės. Prašau į tribūną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiuo atveju komitetų nuomonė ir viso Seimo iš esmės yra bendra, tačiau tai yra tik precedentas, kuris mums turėtų dar kartą patvirtinti tą seną tiesą, kad praeitos kadencijos Seimo sprendimas, kurį Prezidentas vetavo, kuris buvo priimtas pažeidžiant daugelį dalykų, taip pat ir teisėtus proporcingumo principus, kurie taikomi, nediskriminavimo principą, kuris buvo pažeistas, dar kartą įrodo, kad mums galvojant apie kitus pakeitimus, kuriuos mes turėtume vykdyti, dera įsiklausyti į Prezidento nuomonę. Gerai, kad yra kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl jo kalbos reguliuojant darbo užmokesčio ir priedų sritį, tačiau reikia pagirti tuos Seimo narius, kurie ir tada matė, kad tokia problema bus, kad Prezidentas promulguodamas turi vienintelį būdą šį įstatymą vetuoti. Manau, kad mes šią pamoką dabar turime fiksuoti ir išmokti. Galvojant apie tolesnę darbo užmokesčio priedų ir visą reformą mums reikėtų užsibrėžti ir sistemiškai pažiūrėti į visus dalykus, kad vėl nepadarytume klaidų ir neturėtume tokios pamokos, kokią dabar čia turime išmokti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom. L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū už suteiktą galimybę pasakyti savo nuomonę. Manau, kad šio dekreto privalumas yra tas, kad Seimas buvo teisus priimdamas įstatymą tokios redakcijos, kokia buvo pateikta Prezidentui, bet Seimas ir komitetai galėtų sutikti ir su Prezidento teikiama redakcija, nes siūlymu kaip tik yra nustatoma, kad grąžintinas 70 % dydis neturi viršyti priemokų ir priedų sumos. Be to, to papildo, jog į šį dydį neįskaitomi mokėjimai už darbą poilsio, švenčių dienomis, naktinį, viršvalandinį darbą ir budėjimą. Manau, tai yra geras pasiūlymas, tam tikra prasme ribojantis ir kartu paliekantis galimybę mokėti priedus ir priemokas, kaip buvo iki šiol.

2 dalis galėtų būti ginčytina, tačiau ir komitete, ir čia aš pritariu, kad priemokų dydis galėtų būti reguliuojamas neviršijant daugiau kaip 60 % turimos pareiginės algos. Iš esmės pritariu, o dėl susisteminimo darbo užmokesčio tiek valstybės tarnautojų, tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnų ar tarnautojų priekaištas būtų nuėjusiai Vyriausybei, kad ketverius metus žadėjo, bet taip ir nepadarė dėl dirbančių valstybės tarnyboje darbuotojų. Iš tiesų mūsų Seimo priimtas įstatymas įpareigoja naująją Vyriausybę iki 2009 m. spalio 1 d. parengti įstatymą, kuris atitiktų visų dirbančių valstybės tarnyboje lūkesčius. Pritariu ir kviečiu Seimo narius taip pat pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia balsuosime. Kalbėti yra užsirašęs kolega A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasakyčiau dar keletą žodžių dėl šio įstatymo projekto apie tai, ką sakė kolega Vytenis ir mano kolega iš dešinės, kad mes, priimdami įstatymus, kartais neatsižvelgiame į specializuotų komitetų nuomonę. Ne vienerius metus teikiau įstatymų projektus ir kalbėjau apie tai, kad turime sutvarkyti statutinių pareigūnų darbo apmokėjimą, nes ribojamas 70 %, kuris buvo ir iki šiol galioja įstatyme, sudarė prielaidas, kad sąžiningai dirbantys statutiniai pareigūnai negaudavo viso jiems priklausančio atlyginimo, todėl teismuose susikaupė ne viena byla. Kita vertus, panaikinus ribą, kuri buvo pasiūlyta pirminiame įstatymo projekte, iškilo kita problema, kad kai kurie valstybės tarnautojai galėjo gauti kur kas didesnius priedus ir priemokas negu jų pagrindinis atlyginimas. Manau, kad šiuo dekretu subalansuojama galimybė ir valstybės tarnautojams, kurie gerai dirba, gauti papildomus priedus ir priemokas iki 70 %, atimant iš priedų ir priemokų apmokėjimą už viršvalandinį darbą, švenčių ir poilsio dienomis, statutiniams pareigūnams už stažą leidžiant gauti visą jiems priklausantį atlyginimą. Galbūt taip mes išspręstume dėl jų kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Todėl dar kartą kviečiu, kai ateityje svarstysime vieną ar kitą projektą, rimčiau atsižvelgti į specializuotų komitetų siūlymus, nes jie kartais būna labai teisingi. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Užsirašiusių kalbėti prieš nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu registruotis ir balsuoti, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Turiu omeny anksčiau Seimo priimtą įstatymą. Primenu, kad po svarstymo nebalsuojame, o iš karto eina priėmimo stadija. Registruojamės ir balsuosime. Kas už įstatymo projektą be įstatymo pakeitimų, taip pat kas prieš ar susilaiko? Patikslinu: be Prezidento pataisų.

Gerbiamieji kolegos, už – 8, prieš – 52, susilaikė 17. Taigi įstatymas nėra priimtas.

Ir pagal Statutą mes dabar privalom balsuoti. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojam, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi balsuojam. Kas už įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais? Balsavimas vyksta.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys, už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas su visomis Prezidento teiktomis pataisomis yra priimtas. Dabar suteikiu žodį Seimo nariui Z. Balčyčiui.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Aš atsiprašau, man čia sufleruoja, kad iš tribūnos galėčiau… Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau perskaityti Socialdemokratų frakcijos pareiškimą dėl opozicijos lyderio. „Remiantis Darbo partijos frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos politinių opozicinių frakcijų deklaracija, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos lyderis būtų iš didžiausios opozicinės frakcijos, vadinti Seimo opozicijos lyderiu Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narį G. Kirkilą.“ Posėdžio protokolas. Z. Balčytis pasirašo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume sutarti, kad šio pareiškimo pagrindu mes papildysim šios dienos, šio vakaro popietinio posėdžio darbotvarkę dviem klausimais, t. y. nutarimu „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“, taip pat nutarimu „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“. Ar galėtume sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę pateikti projektą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr. XIP-138 (pateikimas)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po Socialdemokratų frakcijos seniūno pareiškimo jums teikiamas nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“. 1 straipsnio 7 punktu papildoma valdyba, įrašant „G.Kirkilas – Seimo opozicijos lyderis“. Prašau šiandieną patvirtinti ir kad įsigaliotų nuo priėmimo dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėja. Ar norėtų kas nors paklausti? Klausti niekas nenori. Galim pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, ar galim sutarti, kad priėmimo stadijoje mes balsuotume? Taigi po svarstymo galim sutarti bendru sutarimu? Dėkoju. Priėmimo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. 1 straipsnyje įrašyti G. Kirkilą, Seimo opozicijos lyderį, ir visą straipsnį išdėstyti taip, kaip yra pateikta projekte. Nėra pastabų. Bendru sutarimu galim pritarti.

2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Galim sutarti. Gerbiamieji kolegos, kas norėtų kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojam dėl viso nutarimo projekto.

Už nutarimą balsavo 70 Seimo narių. Už – 59, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi nutarimui pritarta. Nutarimas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“ projektas (Nr. XIP-139) (pateikimas)

Kviečiu gerbiamąją vicepirmininkę I. Degutienę pateikti nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo“ projektą.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ papildymo. Irgi 1 straipsnio 7 punktas, įrašomas G. Kirkilas, Seimo opozicijos lyderis. Irgi prašau šiandieną pritarti. Įsigalioja nuo priėmimo dienos.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Niekas nenori klausti. Ar galim pritarti po pateikimo, po svarstymo taip pat? Ir priėmimas. Klausiu, ar dėl 1 straipsnio yra pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti dėl viso nutarimo projekto.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 77 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 2, susilaikė 4. Taigi nutarimo projektui yra pritarta.

Norėčiau pasitarti su kolegomis dėl mūsų darbotvarkės. Numatytas darbotvarkės laikas baigėsi. Ir noriu paklausti, kokia būtų jūsų nuomonė, ar svarstom darbotvarkės 2-4 klausimą dėl Seimo statuto pataisų? (Balsai salėje) Nuomonės skiriasi. Tai siūlau alternatyvų balsavimą. Ar galėtume pabalsuoti dėl šio pasiūlymo? Yra sprendimas balsuoti. Gerbiamasis Jurgis pritaria tokiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Patikslinu: balsuosime, ar pratęsiame posėdžio laiką ir svarstome pataisas dėl Statuto, ar baigiame posėdį nesvarstydami šio klausimo, žinoma, suteikdami galimybę paskaityti Seimo narių pareiškimus.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai kviesčiau palaikyti šiokį tokį pratęsimą. Pripažintume, jog išties patys užgaišom šiandien per daug, ir tikrai prireiks laiko, kad svarstymo stadijoje balsuotume už visas teiktas Seimo statuto pataisas. Mes šiandien galėtume svarstymą pereiti ir tada liktų priėmimas kitame posėdyje. Priešingu atveju mes labai daug laiko šio Statuto svarstymui sunaudosim kitame posėdyje, kuriame yra daug svarbių klausimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau netęsti diskusijos. Balsuokime alternatyviai, po to bus aišku, ką darysime toliau. Kviečiu sėsti į savo vietas ir balsuojame.

Buvo pasiūlymas baigti posėdį ir perskaityti Seimo narių pareiškimus. Kas už, kad baigtume posėdį ir nesvarstytume Seimo statuto pataisų, t. y. darbotvarkės 2-4 klausimo? Balsuojame. (Balsai salėje) Už – baigiame, prieš – dirbame pagal darbotvarkę.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 35, prieš – 43. Taigi dirbame pagal darbotvarkę – svarstome kitus klausimus.

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 58, 60, 61¹, 64, 69, 80¹, 81, 172, 177, 180, 188 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas, registracijos Nr. XIP-26(3). Teikėjas – J. Razma. (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos – kolega A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi mes šiandien intensyviai dirbome, turime premjerą, turime naująją Vyriausybę, patvirtintą programą, frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi reikalavimas yra statutinis, gerbiamieji kolegos, privalome balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas už pono A. Syso pateiktą pasiūlymą, spaudžiate mygtuką „už“, kas prieš – „prieš“. Balsuojame.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo opozicinės frakcijos pasiūlymas, tai pagal Statutą nutraukiame, t. y. baigiame svarstyti šį klausimą, ir darome pertrauką iki kito posėdžio.

Seimo narių pareiškimai

Taigi Seimo narių pareiškimai. Pirmiausia norėčiau perskaityti Sekretoriatui raštu pateiktus pareiškimus.

Dėl seniūno pavaduotojų paskyrimo. Lietuvos Respublikos Seimo tautos prisikėlimo partijos frakcija. Tautos prisikėlimo partijos frakcijos sprendimu pirmuoju Seniūno pavaduotoju paskirtas J. Stanevičius, pavaduotoju – A. Sacharuk. Pasirašo Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas L. Dinius.

Taip pat turiu paskelbti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto protokolinį nutarimą dėl plenarinio posėdžio protokolinio nutarimo. Seimo 2008 m. gruodžio 4 d. posėdyje buvo svarstytas Seimo nutarimo „Dėl Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-107. Atsižvelgęs į Teisės departamento išvadas, Seimas pasiūlė kreiptis į Vyriausybę išvados dėl šio projekto. Manytume, kad tokios išvados prašyti netikslinga, nes Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšos šios komisijos veiklai numatytos. Svarstomo projekto pagrindinis tikslas – atnaujinti komisijos sudėtį, pradėjus dirbti naujos kadencijos Seimui ir pasikeitus kai kurių institucijų vadovams. Pasirašo komiteto pirmininkas V. Stundys.

Taigi, kolegos, yra prašymas atšaukti ankstesnį sprendimą ir paprašyti Vyriausybės išvados. Mane patikslinto, kad reikėtų atšaukti sprendimą prašyti Vyriausybės išvados. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galima.“) Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume sutarti dėl vieno techninio klausimo – galbūt mes galėtume papildyti ką tik neseniai mūsų priimtą patikslintą nutarimą dėl Seniūnų sueigos. Ką tik buvo perskaitytas Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūno pasirašytas raštas, kad keičiasi frakcijos atstovų pareigos Seniūnų sueigoje. Ar galėtume tuos redakcinius patikslinimus priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.

Ir paskutinis prašymas paskaityti pranešimą yra Seimo Europos klubo. Jį pasirašė klubo prezidentas P. Auštrevičius. Naujos kadencijos Seimo Europos klubo atidarymo renginys vyks gruodžio 10 d. (trečiadienį) 16.30 val. Seimo Europos informacijos biure, III rūmų 130 kabinete.

Dėkoju, gerbiamieji kolegos, už jūsų kantrybę ir dėmesį. Skelbiu šios dienos popietinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.