Vienuoliktasis (11) posėdis
2008 m. gruodžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

Iškilmingas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečio minėjimas

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas. Lygiai 11 valanda. Minėjimą, skirtą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečiui, skelbiu pradėtą. Minėjime dalyvauja: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, diplomatinių misijų atstovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas, Seimo kontrolieriai, tautinių bendrijų atstovai ir kiti garbingi svečiai. Laba diena visiems.

Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę. Prašau.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiamieji susirinkusieji. Į Seimo tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A. Valinską.

Seimo Pirmininko A. Valinsko kalba

A. VALINSKAS. Gerbiamieji Ekscelencijos, ponios ir ponai, kolegos Seimo nariai! Šiandien mes minime labai svarbų įvykį pasaulio istorijoje – prieš 60 metų Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo bendras idealas, kurio turėjo ir turi siekti visos tautos, visos valstybės. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo žmonijos atsakas į Antrojo pasaulinio karo žvėriškumus. Tokiu būdu bendros kalbos ir bendrų vertybių ieškantis pasaulis apibendrino tai, kas buvo sukurta geriausia per visą istoriją. Ir šiandien čia, mūsų demokratijos šventovėje, turime būti dėkingi tiems idealams, kurie priverčia žlugti galingiausias blogio imperijas. Idealai ir vertybės yra ta sprogstamoji medžiaga, kuri anksčiau ar vėliau išlaisvina visus dvasios kalėjimus.

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, žmonės ne iš karto, deja, bet ne iš karto galėjo pasinaudoti žmogiškosios laisvės vertybėmis. Tačiau dabar visa tai yra mūsų pačių rankose. Neužmirškime, kad šiuolaikinė demokratija nėra vien daugumos valdžia. Labiau nei daugumos valią mes turime gerbti kiekvieno, kad ir paties menkiausio, žmogaus teises ir laisves. Tai yra liberaliosios demokratijos – mūsų politikos idėjinio pagrindo – alfa ir omega.

Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs. Kiekvienas turi teisę dalyvauti valdant savo šalį. Žmonių valia yra valstybės valdžios pagrindas. Prisiminus šiuos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos žodžius, taip ir norisi pridurti: grąžinkime valstybę žmonėms. Grąžinkime žmonių tikėjimą valstybe ir valdžia. Darbuokimės visi kartu, kad patys gražiausi žmonijos idealai pakeistų mūsų tėvynę, vienintelę tėvynę Lietuvą, ir kad mes galėtume didžiuotis savo valstybe, kuri yra laisva laisvų žmonių šalis.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija nėra vien istorinis faktas. Tai deklaracija, kuri pakeitė ir tebekeičia pasaulį. Tai deklaracija, kurios idėjos verčia keistis mus pačius ir keisti savo visuomenę. Tad keiskimės ir keiskime į gerąją pusę. Ačiū jums visiems, kurie dalyvauja kilnių idėjų sklaidoje. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū Seimo Pirmininkui. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekaną profesorių Egidijų Jarašiūną.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekano prof. dr. E. Jarašiūno kalba

E. JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji, leiskite kreiptis į visus nevardijant pareigų, titulų, laipsnių, kaip į žmones, kurie turi iš prigimties gautas gimimu teises, neatimamas teises, kaip į orias, vertingas būtybes.

Visų žmonių giminės narių orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas. Pirmas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos sakinys, iš karto svarbiausias akcentas: „Laisvė, teisingumas ir taika yra galimi tik vienu atveju – jeigu žmonės yra orūs, lygūs, jeigu jų teisės yra gerbiamos.“

Minim Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos šešiasdešimtmetį, šešiasdešimt metų. Aišku viena, kad iki šiol Lietuvoje deklaracijos reikšmė, bent visuomenėje, giliau nėra suprasta. Taip jau atsitiko, kad deklaracija pasimetė tarp daugybės chartijų, konvencijų, sutarčių, nepaisant to, kad tai aktas, kuris XX a. viduryje iš esmės nubrėžė tas vertybes, kuriomis apskritai gali būti kuriama valstybiškai organizuota visuomenė. Ir pradžių pradžios pozicija – prigimtinės neatimamos žmonių teisės. Valstybė, tarptautinės organizacijos, įvairiausi susivienijimai yra prasmingi tik tiek, tik tokiu mastu, kiek padeda užtikrinti šitas teises ir laisves. Asmens teisės ir laisvės nubrėžia ir valdžios ribas valstybėje. Jokia bendra valia šitų teisių peržengti negali. Tiksliau sakant, peržengdama ji nustoja būti bendra valia. Pats valstybės egzistavimo prasmingumas – žmonių teisių ir laisvių apsauga. Žmogaus teisės – tai ir bet kokio visuomeninio susitarimo pagrindas.

Deklaracijos preambulėje pabrėžiama būtinybė, kad žmogaus teises turi saugoti įstatymo galia. Esam įstatymų leidybos institucijos salėje. Taigi iškyla įstatymo žmogiškojo matmens klausimas. Įstatymas – visuotinai pripažintas žmogaus teisių saugojimo instrumentas, bet, kita vertus, šis instrumentas lygiai taip pat gali tapti ir žmogaus teisių pažeidimo priemone. Įstatymas ir žmogaus teisės neatsiejami. Ir šią sąsają išreiškia keliolika taisyklių, kurias yra nukalusi demokratinė konstitucinė santvarka.

Pirma taisyklė, kad visa, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, yra reguliuojama tik įstatymais. Vykdomajai valdžiai tų klausimų perleisti negalima. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, šitų teisių turinio apibrėžimas, apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, leistinas jų apribojimas. Kitaip sakant, ta sritis, kuri priklauso išimtinai tik įstatymų leidėjui ir tik įstatymo forma.

Antra, įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisinius santykius, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, gali nustatyti tik tokius būdus ir priemones, kurie nesudarytų sąlygų nepagrįstai apriboti žmogaus teises. Ribų išvedimas per teisę – visada problemiškas klausimas. Žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą galima riboti, jeigu laikomasi tokių sąlygų: tai daryti įstatymu; tokie ribojimai turi būti būtini demokratinei visuomenei siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, taip pat konstitucines vertybes ir kitus konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais neturi būti paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Trečia, negalima nustatyti teisinio reguliavimo, kuris galiotų atgal, nebent juo būtų sušvelninama teisinių santykių subjektų padėtis. Teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Bausmė už pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto.

Ketvirta, asmens teisių ir laisvių įgyvendinimas įstatymu reiškia teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principo paisymą asmens teisių srityje. Ar bet kada ir bet kaip galima keisti įstatymus? Matyt, tik paisant teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principų. Teisinėje valstybėje ir reformos vyksta, ir krizės įveikiamos. Pakeitimais teisinio reguliavimo pataisomis, kad ir kokios jos būtų, negalima paneigti asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo teisėtų lūkesčių.

Penkta, paisyti asmens lygiateisiškumo principo. Diferencijuotas teisinis reguliavimas galimas tik tuo atveju, jeigu iš esmės skiriasi subjektai ir jeigu situacija skiriasi iš esmės. Visi žmonės yra lygūs.

Šešta, žmogaus teisės turi būti užtikrintos ne tik kalbant apie valstybės ir asmens santykius, bet valstybei taip pat tenka pareiga įstatymu numatyti, kad žmogaus teisės būtų saugomos ir kalbant apie santykius tarp asmenų. Įstatyme turi būti nustatytas reguliavimas, užtikrinantis asmens teisių gynybą. Asmuo, kurio teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą. Šios teisės, kuri yra absoliuti, negalima apriboti ar paneigti. Įstatymas prasmingas tik tuo atveju, jeigu įgyvendinami tikslai, susiję su pagrindine valstybės misija.

Šį sąrašą galėtume pratęsti. Tai vis įvairūs žmogiškojo matmens parametrai. Taigi įstatymas ir žmogiškasis matmuo.

Kadangi esu tarp įstatymų leidėjų, norėčiau, svarstant teisinio reguliavimo klausimus, nepamiršti, kad, be tikslingumo, be efektyvumo, yra ir toks matmuo, matmuo, kuris mus veda į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju profesoriui E. Jarašiūnui. Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėkoju Seimo narei I. Degutienei. Į tribūną kviečiu Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentę ponią Rasą Kavaliauskaitę.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentės R. Kavaliauskaitės kalba

R. KAVALIAUSKAITĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji posėdžio svečiai! Dėkoju už suteiktą galimybę bent trumpai priminti apie neįgaliuosius ir kartu su visais pamąstyti, kas mes tokie esame, kas mes sau, visuomenei, kultūrai? Kas mes, norintys turėti prieinamą informaciją, reikalingą medicinos priežiūrą, veiksmingą reabilitaciją, geras bendravimo galimybes, humanišką mokymo sistemą, darbo vietas, gerą šeiminį gyvenimą, poilsį, sportą ir kultūrą?

Atstovauju galbūt didžiausiai mažumai – neįgaliesiems. Europoje gyvena 50 mln. neįgaliųjų, Lietuvoje – apie 250 tūkst. Manau, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje bei kitose pokomunistinėse valstybėse per daug dešimtmečių, o gal ir šimtmečių, susiformavo nepalankus visuomenės požiūris į neįgaliuosius, todėl yra gausybė iškreiptų ir nehumaniškų aspektų, žeminančių neįgaliuosius, trukdančių jiems integruotis į prasmingo gyvenimo erdvę. Šiuos aspektus aš įvardyčiau kaip diskriminaciją.

Palyginti su kitų žmonių grupių diskriminacija, neįgaliųjų diskriminacija yra labai ryški. Tai rodo įvairūs tyrimai. Tarkime, juntama netgi labai didelė – apie 95 % – sutrikusio intelekto ir sutrikusios psichikos žmonių diskriminacija. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad neįgalumas yra susijęs su daugeliu žmogaus gyvenimo aspektų, jis yra labai svarbi priežastis atsidurti skurde. Dabar praraja visuomenėje dar labiau gilėja.

Akivaizdžiai vyrauja netiesioginė diskriminacija. Kol kas labai sunku sudaryti neįgaliesiems ir įgaliems asmenims vienodas galimybes mokytis, dirbti ir vienodai užsidirbti. Niekada epilepsija, jeigu ji yra labai sunkiai kontroliuojama, sergantis asmuo, aklas, silpnaregis ar kurčias ir neprigirdintis asmuo neturės tokio profesijų pasirinkimo, kokį turi panašių profesijų įgalus asmuo.

Neįgalieji taip pat susiduria su sistemine diskriminacija – nuo žmogaus raidos, aplinkybių priklausančia diskriminacija – ir pasijunta tarsi užburtame rate. Darbdavys, nepriimdamas į darbą neįgalaus žmogaus dėl jo nepakankamų profesinių kompetencijų arba dėl to, kad jis neturi universitetinio išsilavinimo, lygių galimybių principo nepažeis: jis priima tokių gebėjimų ir tokio išsilavinimo, kokio reikia pagal darbo pobūdį. Jis neatsako už tai, kad dėl nepritaikytos aplinkos fiziškai neįgaliam asmeniui nebus sudarytos sąlygos mokytis ir įgyti reikiamą specialybę. Vėlgi neįstoti į norimą mokymo įstaigą jis galėjo ir dėl mokymosi spragų – dėl nepritaikytos bendrojo lavinimo mokyklos jis mokėsi namuose. Toks mokslas namuose yra pats brangiausias ir pats beprasmiškiausias, kaip aš manau.

Dar. Nėra bendros neįgaliųjų socialinės politikos. Viena vertus, skelbiama daug deklaracijų ir konkrečių teisės aktų, deklaruojančių ir skatinančių asmens dalyvavimą visuomenės ir bendruomenės gyvenime, skatinančių įgyvendinti prigimtines žmogaus teises, tai yra gyventi kaip ir kiti. Kita vertus, tuose teisiniuose dokumentuose reikalaujama plėsti socialinę paramą, lengvatas ir visa kita, tai yra tą patį žmogų izoliuoti nuo visuomenės, silpninti jo vidines paskatas dalyvauti. Yra puoselėjama išlaikytinio psichologija. Patogiausia neįgalų žmogų apgyvendinti specializuotoje įstaigoje, įkalinti nepritaikytame būste.

Socialinis būstas ir savarankiški gyvenimo namai daugeliui neįgaliųjų yra tik graži ir sunkiai pasiekiama svajonė, puikus išsilavinimas ir gerai mokamas darbas – irgi sunkiai suvokiama realybė.

Dar iki šiol nesuvokiama, kad civilizuotas pasaulis nieko apie neįgaliuosius nesprendžia be jų pačių, o pas mus neaišku, kieno noru buvo panaikinta Neįgaliųjų reikalų taryba prie Vyriausybės ir įsteigtas Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vienam departamentui pavesta rūpintis Nacionaline neįgaliųjų socialinės integracijos programa. Už neįgaliuosius departamentas kuria įvairius perspektyvinis planus Seimui, Vyriausybei, Prezidentui. Kyla klausimas, ar neįgaliųjų problemos turi rūpėti tik vienai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai? Kodėl nėra konkrečių veiklos priemonių su paskaičiuotomis lėšomis ir atsakomybe Švietimo ir mokslo, Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Kultūros ir kitoms ministerijoms.

Nevarginsiu jūsų ilgomis kalbomis dėl reformų, kad numatoma skirti lėšų per savivaldą. Ir dar kitokios reformos. Bet galiu tikrai labai ilgai kalbėti apie fizinės urbanistinės aplinkos ir transporto infrastruktūros neprieinamumą. Neįgalieji negali normaliai patekti nei į universitetus, nei į mokyklas ar gimnazijas.

Noriu pakalbėti apie universalią aplinką, patogią visiems. Tiek žmogui su negalia, tiek pagyvenusiam asmeniui, tiek jauniems tėvams su vaikais Lietuvoje apie tokią aplinką tik pradedama galvoti. Demokratinėse Vakarų šalyse šios problemos faktiškai nėra, todėl ten žmogus su negalia matomas ir sutinkamas visur. O mes, neįgalieji, Lietuvoje jaučiamės socialiai atskirti.

Daug kas yra žinoma, daug yra ir gerų įstatymų, bet visa bėda – ne visi jie vykdomi. Valstybei dabar nelabai rūpi žmogaus teisės, tikrosios gyvenimo vertybės, o tuos vertybių dydžius sudėlioti – gana nedėkingas darbas. Daug vilčių aš dedu į JTO Neįgaliųjų žmonių teisių konvenciją. Konvencija, kaip ir kitos deklaracijos ir taisyklės, įpareigotų visas valstybes gerbti neįgalių žmonių teises ir panaikinti įvairaus pobūdžio diskriminaciją. (Ne, ne, aš pastovėsiu.)

Taip, mes esame labai skirtingi. Neįgaliųjų gyvenimas – specifinis. Toje specifikoje yra labai daug prasmingų dalykų, kurie gali ne tik paįvairinti, bet ir praturtinti sveikųjų gyvenimą, kultūrą, visuomeninę raidą. Integracija – judėjimas į abi puses. Taigi judėkime ir būkime kartu.

Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentei poniai Rasai Kavaliauskaitei už tokią nuoširdžią ir labai jaudinančią kalbą. Manau, tas jaudulys persiduos ir kitiems, kurie ne tik kalba, bet ir klauso. Ačiū.

Į tribūną kviečiu Tautinių bendrijų tarybos pirmininko pavaduotoją, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininką daktarą Adą Jakubauską.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininko pavaduotojo, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko dr. A. Jakubausko kalba

A. JAKUBAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo ir Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio valstybių diplomatai, bažnyčių hierarchai, tautinių bendrijų atstovai, garbūs ponai ir ponios!

Atstovauju vienai seniausių bendruomenių, Lietuvos teritorijoje įsikūrusiai daugiau nei prieš 600 metų ir savo istorija glaudžiai susijusiai su LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto vardu, bei esu Tautinių bendrijų tarybos prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento pirmininko pavaduotojas, todėl kalbėsiu apie bendruomenę, kuriai priklausau, ir kitoms tautinėms bendrijoms rūpimais klausimais.

Lietuvos totorių bendruomenė turi garbingą istoriją, kuria gali teisėtai didžiuotis. Per tuos ilgus šimtmečius Lietuva mums tapo Tėvyne.

Be jokios abejonės, didžiausias totorių indėlis buvo kovojant Žalgirio mūšyje, tarnaujant savo gentinėse vėliavose, o vėliau Priešakinės sargybos pulkuose LDK ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenėje, dalyvaujant visuose be išimties karuose dėl Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės. Lietuvos totoriai karo istorijai davė ulonų kavaleriją, atsiradusią XVIII a. ir paplitusią ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Prūsijos, Prancūzijos, Austrijos, carinės Rusijos, o vėliau ir kitose kariuomenėse.

Iš mažos Lietuvos totorių bendruomenės, kurios nariai dabar gyvena Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje, kilo daugiau nei 30 generolų. Galime pasigirti tarptautinę šlovę pelniusių mokslininkų, architektų, menininkų vardais.

Lietuvos totorių kultūra įvairiomis spalvomis sužydo tarpukario Vilniuje, susikūrus galingam kultūrinio ir religinio atgimimo Sąjūdžiui, kuriam vadovavo teisininkai broliai Leonas ir Olgierdas Kričinskiai. Kaip tik Vilniuje pradėti leisti fundamentalūs ir šiandien savo svarbos nepraradę totorių metraščiai. Vilniuje buvo įkurtas totorių muziejus, archyvas ir biblioteka.

Nors nepriklausomos Lietuvos totorių bendruomenėje ir nebuvo tokių iškilių intelektualų kaip Vilniuje, vietos bendruomenė taip pat išgyveno pakilimą. Visų pirma tai pasakytina apie Raižius, tradiciškai vadinamus Lietuvos totorių Meka. Tarpukario Lietuvoje šis ir greta esantys kaimai sudarė labai didelį totorių gyvenamą arealą; čia labai stipriai buvo plėtojama totorių tradicija.

Intensyvus totorių gyvenimas buvo ir laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. 1933 m. liepos 15 d., minint 523-ąsias Žalgirio mūšio metines, duris atvėrė Kauno mečetė. Simboliška, kad, įvertinusi totorių nuopelnus Lietuvos valstybei, mečetės statybai pinigus skyrė tautininko Augustino Voldemaro vyriausybė…

Tarybinis laikmetis, deja, sukėlė visišką bendruomenės sustabarėjimą. Geriausi jos žmonės žuvo karo metu arba bijodami represijų buvo priversti emigruoti, arba buvo ištremti. Komandinė – administracinė ir kolūkinė sistema sugriovė per amžius nusistovėjusias bendruomeninio gyvenimo tradicijas. Buvo baiminamasi, kad jeigu sistema išliks dar bent 50 metų, totorių bendruomenė Lietuvoje išnyks. Dėkui Dievui, taip neatsitiko. Nors nūnai turime neribojamą saviraiškos teisę, tačiau ir šiandien egzistuoja ne mažiau pavojų nutautėti, negu jų buvo anuomet.

Šiandien Lietuvos totorių bendruomenę palietė tie patys faktoriai kaip ir visos Lietuvos visuomenę: nemažai bendruomenės narių išvažiavo ieškoti skalsesnės duonos į Airiją, Didžiąją Britaniją, Jungtines Amerikos Valstijas. Statistikos skaičiai kiek jaudina. Pagal 1989 m. surašymą totorių Lietuvoje gyveno 5100, tačiau paskutinis visuotinis gyventojų surašymas, atliktas 2001 m., pateikia kiek niūresnį vaizdą: Lietuvoje gyveno 3225 totorių tautybės žmonės.

Praradimus, kuriuos Lietuvos totorių bendruomenė patyrė, galėčiau iliustruoti tokiu pavyzdžiu. Šiandien šalia Vilniaus žinomos dvi totorių gyvenvietės – Keturiasdešimt totorių kaimas ir Nemėžio kaimas. Ne taip seniai jų buvo kur kas daugiau: Kozaklarai, Kolnolarai, Merešlėnai, Melekonys, Liudvinavas, Kazbėjai, Afindzėvičiai, Vilniaus Lukiškės. Šiandien šių mano paminėtų kaimų jau nebėra. Ne visi jie buvo gausūs, bet jie buvo, juose gyveno totoriai. Toks pat likimas ištiko Vinkšnupių kaimą Vilkaviškio rajone bei Bazorų kaimą Alytaus rajone ir dar keletą kitų. Dabar apie juos byloja tik į žemę susmigę seni kapinių akmenys, o kai kur net nėra ir akmenų.

Bet nesinori kalbėti vien tik apie liūdnus dalykus. Lietuvos totorių bendruomenė atsikūrė 1988 m. rugsėjo mėn., paveikta Lietuvos atgimimo. Per devyniolika metų nuveikta nemažai, bet daug darbų dar laukia savo eilės: vis dar neaišku dėl mečetės ir kultūros centro atstatymo Vilniaus mieste, būtina statyti bendruomenės namus Nemėžio ir Keturiasdešimt totorių kaimuose bei kultūros centrą Kaune. 1996 m. buvo įkurta Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga – didžiausia Lietuvos totorius jungianti organizacija. 1995 m. sausio mėn. pradėtas leisti laikraštis „Lietuvos totoriai“, kuris fiksuoja mūsų bendruomenės istoriją, rašo apie atskirus žmones. Jis patenka ir į pagrindines Lietuvos bibliotekas. Kažkas paskaičiavo, kad, sudėjus visus laikraščio numerius į vieną komplektą, susidarytų per 1200 puslapių A4 formato knyga…

Šiandien bendruomenė nors ir lėtai, tačiau atgimsta. Karo metais praradusi savo inteligentiją, ji po truputį tvirtėja, apie ją vis dažniau kalbama ir rašoma žiniasklaidoje. Džiugu tai, kad Lietuvos totorių bendruomenėje atgimsta inteligentija, ypač jaunoji. Šiandien turime devynis mokslų daktarus, o įgijusių aukštąjį išsilavinimą Lietuvos totorių vidurkis yra panašus kaip ir visoje Lietuvoje.

Likimo taip buvo lemta, kad Lietuvos totorių bendruomenė gyvena Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Atsivėrus sienai su Lenkija, su šioje šalyje gyvenančiais tautiečiais bendravimas suaktyvėjo, tačiau dėl vizų režimo su Baltarusija kontaktų kur kas sumažėjo ir tai neigiamai paveikė bendravimo kokybę su bendruomenės nariais, likusiais kitoje sienos pusėje.

Atrodo, visai neseniai šventėme totorių įsikūrimo LDK teritorijoje 600-ąsias metines, o nuo to laiko prabėgo jau dešimt metų. Išaugo nauja Lietuvos totorių karta, ir labai norėtųsi tikėti, kad Lietuvos totorių bendruomenė, nors ir veikiama išorės ir vidaus veiksnių, galės išlikti Lietuvos žemėje ir pratęsti gražias tradicijas, kurias puoselėjo ne viena jos protėvių karta.

2010 m. liepos mėnesį, kai Lietuvoje bus švenčiamos Žalgirio mūšio 600-osios metinės, Lietuvos totorių bendruomenė Alytaus rajono Raižių kaime nutarė pastatyti paminką Didžiajam Kunigaikščiui Vytautui ir taip įprasminti bendrą lietuvių ir totorių istoriją.

Kaip jau minėjau, esu Tautinių bendrijų tarybos prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento pirmininko pavaduotojas. Ši taryba kitaip dar vadinama Etnoparlamentu. Pagrindinis Tautinių bendrijų tarybos tikslas – skatinti tautinių mažumų kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. Tautinių bendrijų taryboje savo atstovus turi visos Lietuvos tautinės mažumos, susibūrusios į asociacijas. Norėčiau paminėti būsimos Vyriausybės pasvarstymus, kuriuos išplatino žiniasklaida, apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės reorganizaciją jo funkcijas paskirsčius Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijoms. Tautinių bendrijų taryba savo posėdyje, įvykusiame prieš keletą dienų, nutarė kreiptis į Seimą ir Vyriausybę su prašymu nemažinti valstybinės institucijos, dirbančios su tautinėmis mažumomis, statuso, nes tai labai pablogintų Lietuvos tautinių mažumų, kurios sudaro apie 17 procentų visų valstybės gyventojų, poreikių tenkinimą bei prisidėtų prie tarpetninės harmonijos Lietuvoje suardymo. Suprantame, pertvarkos čia būtinos, tačiau šio klausimo sprendimas turi būti pamatuotas, be skubos, pasitariant su tautinių bendrijų atstovais. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame daktarui A. Jakubauskui. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką A. Lydeką.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko A. Lydekos kalba

A. LYDEKA (LCSF). Jūsų Ekscelencijos Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ambasadoriai, ministrai, ponios ir ponai!

Žmonija, pergyvenusi dviejų pasaulinių karų žiaurumus, iškentusi Stalino ir Hitlerio režimų nusikaltimus, suprato, kad savo žmonių negerbiančios valstybės yra agresyvios ir kelia pavojų pasauliui. Pažangi visuomenė pastebėjo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pagarbos žmogaus teisėms ir taikos, tautų saugumo ir ekonominės gerovės.

1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (cituoju), „kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės.“ Šį dokumentą galime drąsiai vadinti autoritetingiausiu žmogaus teisių dokumentu, nors jis ir neturi įstatymo galios. Paskelbus Deklaraciją žmogaus teisės tapo tarptautinės teisės dalimi. Pasaulis pripažino, kad žmogaus orumas yra aukščiausia vertybė. Kiekvienam žmogui, nepaisant jo skirtybių, laiduotos lygios galimybės įgyvendinti ekonomines, socialines, pilietines, kultūrines teises ir siekti gerųjų gyvenimo tikslų. Deklaracijos idėjų pagrindu sukurta visa tarptautinė žmogaus teisių apsaugos sistema, priimtos nacionalinės konstitucijos ir įstatymai.

Koks būtų pasaulis šiandien, jei ne Deklaracija ir jos pagrindu pasirašyti visuotinai pripažinti tarptautiniai susitarimai dėl pagarbos žmogaus teisėms? Ar mes, Lietuvos tauta, būtume išlikę ir kalbėtume lietuviškai? Ar Europos šalys gyventų santarvėje ir drauge priimtų sprendimus? Tikriausiai ne. Deklaracijos 1 straipsnis skelbia: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.“ Žodžiai, atrodo, visai paprasti. Juose neįžvelgsime teisinės kalbos įmantrybių. Tačiau šiuose žodžiuose slypi taikaus egzistavimo Žemėje paslaptis, visuomenės santarvės esmė.

1991 m. Lietuva prisijungė prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos, kuri susideda iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 1966 m. Generalinės Asamblėjos priimtų Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyvinio protokolo. Ar Lietuva tikrai pripažino žmogaus teisių institutą su visais jo teisiniais, moraliniais, etiniais, filosofiniais aspektais? Pasakyčiau, kad teisinius aspektus iš esmės sureguliavome nepriekaištingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad žmogaus teisės yra prigimtinės. Konstitucijos įpareigoti įtvirtinome žmogaus teisių apsaugą įstatymuose, sukūrėme visa apimančią institucijų sistemą, padedančią užtikrinti žmogaus teises. Lietuva dalyvauja formuojant bendrą Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politiką, kurios labai svarbi sudėtinė dalis yra žmogaus teisių apsauga.

Ar to pakanka? Juk žmogaus teisių apsauga turėtų suponuoti mūsų orumą ir gerą savijautą visuomenėje. Žmogaus teisės be visuomenės supratimo, be visuomenės moralės ir etinio pagrindo yra menkavertės. Deja, etiniai ir moraliniai žmogaus teisių aspektai dažnai yra mūsų silpnoji pusė. Kalbu apie mus visus: ir esančius valdžioje, ir tarnaujančius valstybės institucijose, taip pat dirbančius kūrybinį darbą, verslininkus, ir auginančius vaikus, ir apie visus kitus. Daugelyje gyvenimo sričių tenka susidurti su nepakantumo kitokiam apraiškomis. Taigi kol kas negalime savęs vadinti tolerantiška tauta. Stigmatizuojamos tam tikros profesijos ir veiklos (blogais laikomi ir mokytojai, ir teisėjai, ir verslininkai, ir žemdirbiai, ir Seimo nariai). Pakankamai neuždirbantys turtingus dažnai vadina vagimis. Religijas skirstome į geras ir blogas. Šviesi odos spalva yra „teisinga“, o kitokia, na, neaišku. Tikriausiai paniekindami kitokį, siekiame pakelti savo vertę visuomenėje, o tai liudija, kad patys esame silpni.

Šiandien išgyvename nerimą dėl ekonomikos, todėl pagarba žmogaus teisėms yra ypač aktuali. Ekonominio kilimo laikotarpiu visiškai nepažabojome skurdo, nespėjome apginti silpniausiųjų grupių, lygių galimybių realizuoti savo gebėjimus. Šiandien apie 6000 vaikų auga vaikų globos namuose. Tai yra taikos metu. Ar jie turės lygias galimybes siekti savo tikslų ir įsitvirtinti visuomenėje? Daugelis šių vaikų turi tėvus, o tai liudija apie sunkią šių tėvų socialinę ligą – neatsakomybę. Socialinės ligos taip pat turi priežastis, kurias privalome atpažinti ir pašalinti.

Dar nesukūrėme saugios ir patogios aplinkos žmonėms su fizine negalia. Ar jaunas žmogus su fizine negalia turi lygias galimybes studijuoti universitetuose ir prisidėti savo gebėjimais prie visuomenės gerovės kūrimo? Tikriausiai ne. Padaryta daug, bet ne viskas. Sąmoningai paminėjau pažeidžiamų žmonių grupes, kurių problemos, deja, nėra populiarios žmogaus teisių gynėjų akiratyje. Socialiai jautrių grupių yra ir daugiau: gausios šeimos, pabėgėliai, asmenys, pasirinkę menkai apmokamas profesijas, moterys, patiriančios smurtą šeimoje, seksualinės mažumos, senoliai. Sąrašą būtų galima tęsti.

Jeigu mes pamiršime solidarumo principą ir nesuteiksime galimybės šiems žmonėms išlikti oriais, kaip įpareigoja deklaracija, pakenksime visos Lietuvos gerovei. Jokiu būdu neskatinu paramos nepamatuotomis išmokomis. Tinkamai sumodeliuota valstybės parama skatins ekonomikos augimą, o nepamatuota ekonomika žlugdys bei žemins remiamo asmens orumą. Svarbiausias mūsų uždavinys – suteikti galimybę kiekvienam būti reikalingam. Toks deklaracijos siekis. Kiekvienas gimęs žmogus yra vienodai svarbus ir reikalingas pasauliui. Ir jis taip turi ir jaustis. Žmogus, iš kurio visuomenė atima galimybę, kartu ir orumą, tampa nepakančiu ir priešišku visuomenei. Neturėdamas galimybės būti reikalingu, jis gali tapti pavojingu. Todėl Žmogaus teisių aspektai ypač svarbūs šiandien.

Norėčiau padėkoti visiems, kurie prisideda prie tolerancijos sklaidos. Norėčiau padėkoti tiems, kam nesvetimos solidarumo idėjos. Teisingas visuomenės požiūris į žmogaus teises yra pats didžiausias šiandienos uždavinys. Požiūris be populizmo, nes populizmas žmogaus teisėse yra toks pats pavojingas kaip ir nepakantumas. Populizmu vadinu vienos teisės iškėlimą virš kitų teisių. Nepamirškime, kad deklaracijos 18 straipsnis skelbia: „Kiekvienas turi teisę į minties laisvę“. Tik taikus dialogas padės susikalbėti skirtingos prigimties ir pažiūrų žmonėms. Tolerancijos sklaida negali būti netolerantiška. Viena teisė neturi paneigti kitos teisės. Teisės neatsiejamos ir nuo pareigų. Tai yra pagrindiniai žinios apie žmogaus teises sklaidos principai.

Siekdamas, kad visuomenė kuo plačiau suvoktų deklaracijos įtvirtintą lygių galimybių tolerancijos ir solidarumo idėją, žinotų apie lygių galimybių įgyvendinimo galimybes, teisinę ir institucinę Žmogaus teisių sistemą, Žmogaus teisių komitetas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečio proga parengė ir išleido knygą „Laisvi ir lygūs.“ Dėkoju partneriams – Žmogaus teisių centrui ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Knygą visuomenei pristatysime rytoj 12 val. pirmųjų Seimo rūmų fojė. Kelis šimtus šio leidinio egzempliorių paskleisime kaimo mokyklų bibliotekose.

Žmogaus teisių komitetas neapsiriboja įstatymų leidybos procesu, o imasi visų galimų priemonių, siekdamas ugdyti teigiamą visuomenės požiūrį į deklaracijoje paskelbtas vertybes.

Žmogaus teisų komiteto vardu dėkoju visiems jums, kurie išpažįstate šias vertybes ir jas puoselėjate. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui A. Lydekai. Dėkoju visiems pranešėjams. Skelbiu iškilmingą minėjimą baigtą. Ačiū.

Beje, deklaracijos 23 straipsnis skelbia, kad kiekvienas turi teisę į darbą. Aš kviečiu Seimo narius šią teisę realizuoti po trumpos pertraukėlės naujojoje posėdžių salėje ir padirbėti. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, nors Kovo 11-osios salėje jau įvyko iškilmingas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečio minėjimas, tačiau Seimo rytinio plenarinio posėdžio pradžią naujojoje salėje norėčiau paskelbti gongu.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gruodžio 9 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkės. Ar galėtume patvirtinti tokią darbotvarkę, kokia yra pateikta? Manau, kad per šoninį mikrofoną pageidauja kalbėti kolega J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Prieš tai mano turėtoje darbotvarkėje Vyriausybės programą buvo numatyta svarstyti po 12 val., šiandien matau, kad ji nukelta į tamsų laiką. Kaip žinote, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tamsus laikas yra dviem dalykams geras: demografinėms problemoms spręsti ir tamsiems dalykams daryti. Aš manau, kad programa turi būti svarstoma dieną, skaidriai, aiškiai, todėl frakcijos vardu siūlau, kad Vyriausybės programa būtų svarstoma, kaip buvo numatyta anksčiau, patvirtinus šią darbotvarkę, o visi kiti klausimai nukeliami vėliau, po programos. Todėl frakcijos vardu prašyčiau balsuoti dėl šio mūsų pasiūlymo.

PIRMININKAS. Pirmiausia norėčiau atsakyti į jūsų pasiūlymą. Pirmasis ir procedūrinis aspektas yra toks, kad buvo padaryta klausimų, kurie yra numatyti rytinio posėdžio darbotvarkėje pirmieji, svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. Jeigu būtų popietiniame posėdyje, kaip tai buvo numatyta, arba kitu laiku, mes, ko gero, pažeistume šių klausimų svarstymo eigą.

Antras aspektas, vėlgi procedūrinis, – Seniūnų sueiga patvirtino kaip tik tokią šios dienos posėdžio darbotvarkę, ir jūsų frakcijos atstovas, kuris šiandien pirmininkavo, neprieštaravo šiuo klausimu. (Balsai salėje) Be abejo, jūs turite teisę pareikšti savo poziciją balsuodami, kai bus tvirtinama arba netvirtinama darbotvarkė, tačiau atskirai dėl jūsų pasiūlymo nebus balsuojama.

P. GRAŽULIS (TTF). Mes frakcijos vardu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašome, kad būtų balsuojama dėl darbotvarkės pakeitimo. Kaip jūs sudėliojate prioritetus? Negi ir valdančioji dauguma išsigando savo programos, kad ją tvirtins naktį, kai nebus žurnalistų, kai žmonės nematys? Negi jūs šiandien supratote, kad jinai tokia žalinga visuomenei, jog bandote naktį ją svarstyti? Pirmiausia V. Uspaskichą reikia paimti, visus kitus areštuoti, o paskui programą tvirtinti. Absurdas!

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegė I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man truputį keista klausyti to, ką jūs dabar kalbate dėl darbotvarkės. Jeigu darbotvarkė būtų palikta tokia, kokią aš pristačiau kaip projektą, jūs šiandien lygiai taip pat stovėtumėte ir pasakytumėte, kad aš, sudarydama darbotvarkę, pažeidžiau Seimo statutą, nes, kaip posėdžio pirmininkas jau sakė, buvo padaryta pertrauka dviem klausimais. Pirmas klausimas – tai dėl Seimo rezoliucijų dėl R. Žilinsko, V. Gapšio ir V. Uspaskicho padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Kitas posėdis yra dabar, nuo 12 iki 14 val., o ne dar kitas posėdis. Antras dalykas, Darbo partijos prašymu, pažiūrėkim stenogramą, buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio dėl Šaulių sąjungos įstatymo. Taigi darbotvarkė buvo sutvarkyta taip, kaip reikalauja Statutas.

Taip, aš puikiai suprantu, kad labai keistai atrodo, jog Vyriausybės programa nukeliama į vakarinį posėdį, o rytiniame posėdyje, deja, pagal Statutą mes turime daryti tai, ką šiandien darome. Todėl, kolegos, iš tiesų susikaupkime ir pirmiausia pasižiūrėkime, kas yra prioritetai, o kai mes vienas per kitą ir vienas kitą skubindami prašome pertraukų iki kito posėdžio, tai tada pagal jūsų valią ir reikia sutvarkyti darbotvarkę taip, kad ji neprieštarautų Statutui. Kitu atveju jūs vėl kreipsitės į Etikos ir procedūrų komisiją, kad yra pažeistas Statutas. Aš siūlau daugiau nediskutuoti, nesiginčyti dėl darbotvarkės ir balsuoti. Iš tikrųjų yra pateikta tokia darbotvarkė, kaip reikalauja Statutas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega V. Bogušis.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikia pripažinti, kad daktaro J. Veselkos reikalavimas yra teisėtas, statutinis, ir mes balsuojam. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašau. Kolega V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, kad mes visi turime laikytis Statuto ir turėjome laikytis praeitos savaitės ketvirtadienio darbotvarkės, todėl frakcijos vardu norėčiau prašyti išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projektą Nr. XIP-114, nes nėra pateikta Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl darbotvarkės pageidauja kalbėti J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes turime gražią tradiciją – kai yra teisėti reikalavimai, paprastai remiamės tuo teisiniu reikalavimu, kuris yra pateiktas pirmesnis. Šiuo atveju pirmesnis reikalavimas – įtraukti į artimiausios darbotvarkės posėdį klausimus, dėl kurių buvo padaryta pertrauka, todėl siūlau pradėti darbą pagal jūsų pateiktą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J. Olekui. Aš kaip tik taip ir planavau – balsuoti pagal pasiūlymų pateikimo Seimui tvarką. Pirmas balsavimas bus toks: balsuosime dėl patvirtinimo tokios darbotvarkės, kokiai yra pritarta Seniūnų sueigoje, be pakeitimų. Jeigu nebus pritarta, bus balsuojama dėl kitų pasiūlymų, kurie buvo pateikti. Dar kolega A. Salamakinas. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paaiškinti, kodėl nėra Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl pono V. Gapšio imuniteto atėmimo. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja paprašė, kad būtų padaryta viena išvada, kuri bus taikoma ir kitiems atvejams. Mes tą ir padarėme. Mes vadovavomės tuo, ką suformulavo posėdžio pirmininkė, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, todėl antroji išvada visai nebūtina, nes tokio prašymo nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, diskusija dėl darbotvarkės baigta. Siūlau pereiti prie balsavimo, registruotis ir balsuoti.

Pirmas balsavimas. Kas už tai, kad patvirtintume posėdžio darbotvarkę, kokia yra pasiūlyta Seniūnų sueigos? Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 118 Seimo narių, balsavo 118: už – 84, prieš – 19, susilaikė 5. Darbotvarkė patvirtinta. (Balsai salėje)

Prašau. Repliką po balsavimo – kolega V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man kažkaip keista matyti jus, liberalų žmogų, priklausantį Liberalų partijai, sėdintį prie buldozerio vairo įsitvėrus vairalazdžių dviem rankom ir įsispyrus dviem kojom. Iki šiol niekada Seime nebuvo… Seimo statute aiškiai pasakyta: frakcijos turi teisę siūlyti pakeisti darbotvarkę. Visada buvo balsuojama dėl pasiūlymų ir pabaigoje balsuojama dėl visos darbotvarkės. Jeigu jūs dabar iš esmės keičiate Seimo praktiką ir tampate buldozerininku, man lieka tik pareikšti jums užuojautą.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Daugiau niekas nenori pareikšti nuomonių.

Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-115 (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1-3 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“ projekto Nr. XIP-115. Priėmimo stadija. Kadangi šiuo klausimu, Seimui balsavus, buvo padaryta pertrauka ir buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, ir paprašyta pateikti išvadą, kaip Seimas turėtų procedūriškai spręsti iškilusią procedūrinę problemą, išvada Seimo nariams yra pateikta. Norėčiau pakviesti į tribūną kolegą A. Salamakiną trumpai pateikti išvadą. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tenka antrą kartą kartoti tą patį, nes aš posėdyje, kai buvo svarstomas tas klausimas, pristačiau išvadą. Bet nieko baisaus.

Etikos ir procedūrų komisija sprendė dėl susidariusios situacijos ir priėmė sprendimą, kad vis dėlto turėtume balsuoti alternatyviai. Jeigu komisijos priėmė sprendimą dviem iš trijų Seimo narių neduoti teisės panaikinti imunitetą, Etikos ir procedūrų komisija mano, kad turėtume balsuoti alternatyviai: tie, kurie balsuos už, pritars komisijų išvadoms neduoti teisės panaikinti imunitetą, tie, kurie balsuos prieš, – leisti panaikinti imunitetą. Panaikinti imunitetą reikia 71 balso. Todėl jeigu prieš balsuojančių bus daugiau nei 71, Etikos ir procedūrų komisija mano, kad taip problema bus išspręsta.

Buvo siūlomi alternatyvūs, kad dar kartą būtų balsuota, ir jeigu bus toks balsavimas, koks yra dabar, kartoti balsavimą formuluojant, kad kas už – leisti patraukti, kas prieš – neleisti. Manau, tai būtų klaidingas balsavimas, nes gali susiklostyti tokia situacija, kad bus pritariančių komisijos sprendimui neleisti 68. Tai ar tada iš naujo kartosime, kol pasieksime rezultatą?

Aš manau, šis veiksmas turi būti atliktas vienu balsavimu, o ne kartojant, koks dabar yra Teisės departamento siūlymas, kad jeigu nepritarta tam, ką pateikė komisijos, balsuojame kitaip. Manyčiau, tai būtų klaidinga. Manyčiau, turime laikytis tos formulės, siūlymo, kurį pateikė Etikos ir procedūrų komisija, ir vienu balsavimu išspręsti šią problemą.

Yra galvojančių, ką daryti su susilaikiusiais. Be abejonės, susilaikymas irgi dorybė, kaip sakoma. Seimo narys turi tokią teisę. Tada jis nepritaria nei vienam, nei antram variantui, ir jie bus skaičiuojami, vis tiek reikia surinkti 71 balsą. Tai tas veiksmas irgi gali būti atliktas.

Todėl aš pasisakau už Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir siūlau balsuoti, kad mes vykdytume tokią procedūrą, o ne kokią nors kitokią, kokią sugalvojo Teisės departamentas ar dar kažkas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui. Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos pageidauja kalbėti kolega V. Gedvilas. Prašom.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau kalbėti dėl procedūrinių dalykų. Sprendžiant dėl balsavimo, frakcijos vardu prašau vykdyti slaptą balsavimą dėl visų trijų rezoliucijų. Tai yra gana asmeniška, ir mes galėtume asmeniškai, niekieno nespaudžiami, jokios politinės valios, apsispręsti ir priimti objektyvų ir gerą sprendimą.

PIRMININKAS. Kolega V. Uspaskichas. Prašom.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto noriu paprašyti, kad reikia laikytis aiškaus, suprantamo balsavimo. Statute pasakyta, už panaikinimą turi balsuoti 71 Seimo narys. Tai suorganizuokime balsavimą būtent taip. Ko bijoti? Aš nesuprantu. Suformuluoti… ne tie, kurie nubalsuos prieš komisijos sprendimą, vadinasi, bus panaikinta neliečiamybė. Aiškiai Statute parašyta: 71 už panaikinimą. Ir padarykite tokį balsavimą.

PIRMININKAS. Viskas bus padaryta, kaip to reikalauja Statutas, atsižvelgiant į Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą. Kolega A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamasis kolega V. Gedvilas pasakė labai įdomią poziciją, tarsi kažkas vieniems ar kitiems Seimo nariams daro kokį nors spaudimą dėl balsavimo motyvų. Šiuo atveju arba turėtų būti aiškus pasakymas, kad toks spaudimas daromas, arba tai yra tik teorinis pamąstymas. Aš manau, į šią pastabą verta sureaguoti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes pirmiausia turėtume apsispręsti dėl to, ar pritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, kurią pateikė kolega A. Salamakinas. Ar yra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados? Galėtų kalbėti vienas už, vienas prieš. Pageidauja kalbėti už E. Klumbys.

Ar jūs dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, ar?.. Dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Yra. Kolegė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad pastebėjote. Iš viso nelabai suprantama, kur čia galima užsirašyti.

Gerbiamieji kolegos, šį kartą Etikos ir procedūrų komisija elgiasi tikrai neetiškai. Ji varžo laisvę tų Seimo narių, kurie balsuojant susilaikė. Jie verčiami balsuoti arba už, arba prieš. Tai yra pažeidžiami demokratiniai principai. Tokios procedūros mūsų Statutas nenumato. Būkime „biedni“, bet teisingi. Nebijokime sąžiningo proceso. Pagal visą procesą Etikos ir procedūrų komisija pagal mūsų Statutą turėjo padaryti kitą išvadą – ji turėjo pasiūlyti Seimui iš naujo sudaryti komisiją, kuri pateiktų kitą išvadą. Taigi bent jau tiek būkime sąžiningi. O jeigu jau niekas nesvarbu Lietuvoje, tai, manau, iš viso galbūt paleiskime Seimą ir palikime tik valdančiąją daugumą priiminėti sprendimus savo nuožiūra.

PIRMININKAS. Motyvus už pageidauja pasakyti kolega A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Aš, reaguodamas į gerbiamosios L. Graužinienės kalbą dėl Etikos ir procedūrų komisijos veiksmų etiškumo, norėčiau pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisijai vadovauja opozicijos atstovas. Gerbiamieji opozicijos kolegos, jūs susitarkite dėl tam tikrų, jūsų nuomone, svarbių klausimų atstovavimo pačioje komisijoje. Arba keiskite savo narius, ten deleguotus, arba dar kaip nors, jeigu manote, kad jūsų deleguoti nariai neatspindi jūsų partijų nuomonės. Čia tik tokia pastaba. O be abejo, tai, ką mes prašėme padaryti, Etikos ir procedūrų komisija padarė. Yra jos verdiktas. Tai ar mes pradedame kvestionuoti jos funkcijas iš esmės? Man atrodo, mes turime bendrą sutarimą ir reikia juo vadovautis. Dėkui. Aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kolega A. Salamakinas. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kadangi iškilo klausimas dėl Etikos ir procedūrų komisijos, pozicija, opozicija… Mes niekuomet nesvarstome, kas yra kur, mes ieškome tiesos. Iš 12 dalyvavusiųjų Etikos ir procedūrų komisijoje 11 buvo už šį variantą. Tik vienas siūlė kitokį variantą ir jis nebalsavo už šį variantą. Manau, beveik bendru sutarimu priimtas šis sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes turėtume apsispręsti dėl siūlymo, kuris buvo pateiktas kolegos V. Gedvilo dėl balsavimo būdo. Ar balsuoti… Atsiprašau, man priminė, kad mes dar neapsisprendėme dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Motyvai už ir prieš buvo pasakyti. Tuomet skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 119 Seimo narių. Balsavo 118. Už – 97, prieš – 15, susilaikė 6. Etikos ir procedūrų komisijos išvadai pritarta.

Kaip minėjau, pereiname prie apsisprendimo dėl balsavimo būdo. Buvo pasiūlyta balsuoti slaptai. Norėčiau kolegoms priminti, kad slapto balsavimo procedūrą reglamentuoja ir nustato atvejus, kada tokia gali būti skelbiama, Statuto 115 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad Seimui nutarus gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais, t. y. tais klausimais, kurie neišvardyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ar tai laikytina kaip personalinis klausimas, ar ne, manau, kad gali būti ilga diskusija, tačiau prašymas teisėtas ir geriausia apsispręsti dėl balsavimo būdo mums balsuojant.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų balsuojama dėl visų trijų rezoliucijų, siūlyčiau iš karto apsispręsti dėl to, slaptu balsavimu? Kas už, pasisako už slaptą balsavimą, kas prieš – už atvirą balsavimą. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Prašom apsispręsti. Balsuojame.

Užsiregistravo 122 Seimo nariai, balsavo 122. Už – 47, prieš – 75. Nepritarta dėl balsavimo slaptai. Pagal Statutą bus balsuojama atvirai pasitelkiant elektroniką.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie balsavimo dėl rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“. Diskusijos buvo, dėl motyvų nuomonės buvo išsakytos praeitame posėdyje, yra likę tik balsuoti. Kaip balsuojama, yra išaiškinta Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje, kuriai mes pritarėme.

Taigi skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas balsuoja už, vadinasi, pritaria suformuluotai komisijos nuostatai, tai yra nesutinka, kad Seimo narys R. Žilinskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kas balsuoja prieš, turi kitokią nuomonę, – pritaria, kad Seimo narys R. Žilinskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas arba kitaip suvaržoma jo laisvė. Skelbiu balsavimą. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 121 Seimo narys, balsavo 106 Seimo nariai. Už – 18, prieš – 88. Komisijos siūlytam rezoliucijos projektui nepritarta. Seimas nusprendė leisti Seimo narį R. Žilinską patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę. Rezoliucija priimta.

Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-114 (priėmimas)

Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projektas Nr.XIP-114. Situacija tokia pat. Balsuosime pagal Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimą tokiu pat būdu. Dėl motyvų nuomonės buvo išsakytos, todėl liko tik balsavimas.

Dėl vedimo tvarkos? Kolegė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dar kartą bandome atkreipti dėmesį, kad dėl V. Gapšio situacija yra visiškai kita negu dėl R. Žilinsko. Etikos ir procedūrų komisijos išvados tuo klausimu nebuvo. Todėl dar kartą frakcijos vardu prašome daryti šio svarstymo pertrauką ir gauti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją papildomai, dėl tokio sprendimo aš nematau pagrindo. Tačiau yra teisėtas prašymas frakcijos vardu dėl pertraukos darymo. Jūs siūlėte pusės valandos pertrauką, kaip supratau? (Balsai salėje)

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Frakcija siūlo pertrauką iki kito posėdžio, kad Etikos ir procedūrų komisija galėtų ramiai susirinkti ir pateikti išvadą.

PIRMININKAS. Pirmiausia apsisprendžiame dėl pertraukos, o ar Etikos ir procedūrų komisija privalo teikti išvadą, ar ne, šiuo atveju tokio sprendimo… jeigu jūs, kaip frakcija, kreipsitės ir Etikos ir procedūrų komisija manys, kad reikia susirinkti į posėdį ir teikti tokią išvadą, gal ir bus, bet pertraukos prašymas yra pagrįstas. Mes turėtume balsuoti ir dėl to apsispręsti.

Kolega V. Bogušis. Prašom.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Frakcija gali kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją raštiškai arba tai gali padaryti Seimo Pirmininkas, arba posėdžio pirmininkas. Taigi šis reikalavimas truputį abejotinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Šiuo atveju yra tik motyvų klausimas, kodėl yra prašoma pertraukos. Tačiau buvo prašymas dėl pertraukos ir jis yra statutinis. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą dėl pertraukos. Kas balsuoja už, balsuoja už pertrauką, kas turi kitą nuomonę, – kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 126 Seimo nariai, balsavo 125. Už pertrauką balsavo 23, prieš – 90, susilaikė 12.

Statutas šiuo atveju reikalauja vieno penktadalio, bet vieno penktadalio nėra. Pertrauka nedaroma.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą dėl rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės panaikinimo“ projekto. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuoja už – pritaria komisijos nuostatai, kad Seimo narys V. Gapšys nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė, kas balsuoja prieš – išreiškia sutikimą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės panaikinimo. Prašom balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami.

Užsiregistravo 116 Seimo narių, balsavo 103. Už – 15, prieš – 88. Nutarta leisti Seimo narį V. Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti jo laisvę. Rezoliucija priimta. Dėkoju.

Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-113 (svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės panaikinimo“ projektas. Per šios stadijos diskusiją iki pertraukos niekas nekalbėjo. Pagal Seimo statutą dabar du gali kalbėti už, du – prieš ir po keturis dėl balsavimo motyvų. Dėl vedimo tvarkos pageidauja kolega V. Bukauskas. Prašom.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pradžioje minėjau, kad vis dėlto mes turėtume laikytis Statuto. Darbo partijos frakcija kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtent Etikos ir procedūrų komisija apsvarstytų Nr. XIP-113, susijusį su Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės“ svarstymu, nes praeitame posėdyje kolega J. Razma paprašė pertraukos savo asmeniniu vardu, o tam prieštarauja mūsų Statuto 109 straipsnio 1 dalis. Todėl prašome šio klausimo svarstymo daryti pertrauką tol, kol bus apsvarstytas pasiūlymas dėl pertraukos. Statuto…

PIRMININKAS. Tokios informacijos aš neturėjau ir neturiu, kad yra jūsų kreipimasis, tačiau bet kokiu atveju mes dėl pertraukos turime apsispręsti balsuodami.

Kolega A. Salamakinas. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Bes abejonės, Etikos ir procedūrų komisija svarstys šį jų prašymą, svarstys Statuto nustatyta tvarka, tačiau tas prašymas nesuteikia teisės dabar sustabdyti procesą. Šiandien eiti toliau… Jeigu išties frakcijos seniūnas ponas J. Razma ką nors pažeidė, mes šitą konstatuosime. Bet jokiu būdu nemanau, kad tai yra susiję vienas su kitu. Aš manyčiau, kad dabar vien dėl to daryti pertrauką nėra galimybių. Mes šį trečiadienį šį klausimą spręsime, bet manyčiau, kad Seimas neturėtų daryti dabar kokių nors pertraukų, kol Etikos ir procedūrų komisija atsakys, ar frakcijos seniūnas J.Razma buvo teisus, ar ne.

PIRMININKAS. Kolega K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kiek aš supratau, Etikos ir procedūrų komisija iš anksto nusprendė, kad: a) viskas buvo gerai ir dėl to šiandien leidžia daryti toliau visą darbą arba b) kas atsitiks, jeigu Etikos ir procedūrų komisija nuspręs, kad praeitą posėdį pertrauka buvo nepadaryta be reikalo, ji turėjo būti padaryta. Ar tada mes visą procedūrą iš naujo pradėsime? Šiandien pabaigsime, o kitame posėdyje pradėsime iš naujo? Kaip tada bus? Todėl frakcijos vardu dar kartą prašau, darome pertrauką, kol Etikos ir procedūrų komisija duos atsakymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašymas iš tiesų yra nuskambėjęs. Dar pageidauja dėl vedimo tvarkos kolega J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, gerbiamieji „darbiečiai“, nejuokinkime žmonių. Kokia komisija gali pasakyti, ar aš kalbėjau frakcijos vardu, jeigu aš pats sakau, kad aš kalbėjau frakcijos vardu, tą pasakiau ir praėjusį sykį. Neįsivaizduoju, kokia dar komisija gali įrodyti ką nors priešingo? Pagaliau aš visą laiką esu seniūnas, niekas tų pareigų iš manęs neatėmė kokiam nors intervalui, ir tikrai kiekvieną kartą prieš kalbėdamas nesakysiu, kad aš kalbu frakcijos vardu. Jeigu kalba kitas frakcijos narys, taip, jis turi paaiškinti, ar jis asmeniškai, ar frakcijos vardu.

Aš siūlau baigti šitą klausimą ir atsiimti jums savo nelogišką prašymą. Pagaliau visas Seimas balsavo praeitą sykį dėl pertraukos ir tai buvo Seimo valia.

PIRMININKAS. Ar kolega A. Vidžiūnas pageidauja taip pat dėl vedimo tvarkos? Prašom.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau tik pacituoti Statutą ir atmesti visas abejones, kurias kelia gerbiamoji Darbo partija. Pertrauką skelbti arba atidėti svarstymą galima tik trim kreipimaisis: posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu ir frakcijos reikalavimu. Visi asmeniniai Seimo narių kreipimaisi net nesvarstomi ir nepriimami. J. Razma yra frakcijos seniūnas, jis pagal Statutą turėjo teisę tai daryti, posėdžio pirmininkė teikė balsuoti, ir pertrauka buvo padaryta. Visa kita yra pasakos, gerbiamieji Darbo partijos frakcijos nariai.

PIRMININKAS. Dėkoju, bet siūlyčiau daugiau jau prie mikrofono nebestoti. Dar paskutinis kolega V. Bukauskas.

V. BUKAUSKAS (DPF). Pirmininke, aš tik norėčiau patikslinti, kad vis dėlto kolega J. Razma, nors jis yra seniūnas, bet Etikos ir procedūrų komisijai yra pateikta stenograma, aiškiai yra parašyta, taigi aš siūlau…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusija jau vyksta dėl motyvų, daryti ar nedaryti pertrauką, tai jau nėra dėl vedimo tvarkos. Ateityje prašyčiau, kolegos, laikytis korektiškumo. Šiuo atveju mes vis tiek, kadangi frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos, turime apsispręsti dėl pertraukos darymo ar nedarymo balsuodami, todėl skelbiu balsavimą. Kas palaiko šį prašymą, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 120 Seimo narių, balsavo 120. Už pertrauką balsavo 20, prieš – 91, susilaikė 9. Taigi pertraukai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau tęsiamas rezoliucijos svarstymas ir pagal Seimo statutą gali diskusijoje kalbėti du Seimo nariai prieš, du – už. Yra iš anksto užsirašę, praeitą kartą jau buvo užsirašę kolegos. Kviečiu į tribūną.

Diskusijoje pasakyti motyvus prieš yra užsirašiusi Seimo narė L. Graužinienė. Prašom. Norėčiau tik paklausti, jūs frakcijos ar savo vardu dalyvaujate diskusijoje?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Frakcijos.

PIRMININKAS. Frakcijos. 7 minutės.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, Seimo nariai, šiandien mano kalba bus šiek tiek kitokia negu ji būtų buvusi ketvirtadienį. Teisingai, gerbiamasis Jurgi, sakėte, kad kai ramiai apmąstai, tikrai supranti, kad šiandien išėjome tik į finišo tiesiąją. Iki finišo linijos liko laiko ir progų dar daug ką pasakyti. Permąsčiau per tą laiką, ką gi mes veikėme ketvirtadienį? Komisijos išvados – tik būtini formalumai. Argumentai asmenų atžvilgiu, yra ar nėra įrodymų, visiškai nesvarbūs. Gerbiamasis S. Pečeliūnas visą laiką apeliavo į politinį persekiojimą, dėstomi politiniai argumentai, neįdomu. Šiandien dar kartą jūs akivaizdžiai tai pademonstravote. Natūraliai kyla klausimas, kodėl toks abejingumas? Baimė būti nepopuliariam, jei stosi ginti kolegą? Taip. Tai baimė, tačiau ji turi gilesnes priežastis.

O atsakymas labai paprastas. 2003–2004 metais mes kūrėme Darbo partiją, o jūs, didžioji dalis čia esančių, kūrėte jos sunaikinimo planą. Nevardysiu šiandien visos chronologijos, nes niekam tai čia, šioje salėje, neįdomu, galbūt išskyrus naujokus, kurie žiūri ir nesupranta, kas čia darosi. Tą chronologiją mes turime, o jūs patys taip pat gerai žinote, ką darėte, norėdami sunaikinti Darbo partiją. Ne, tikrai ne visi čia esantys, tačiau šioje salėje šiandien, manau, yra daugiau kaip septyni vadinamieji mūsų kolegos, kurie aktyviai dalyvavo kuriant Darbo partijos, kaip politinės organizacijos, sunaikinimo planą ir keičiant nepavykusius įvairius scenarijus.

Suformuluosiu, kad nebūčiau apkaltinta, taip, kaip formuluojamos politinės komisijų išvados. Turiu pagrindo teigti, kad per 30 čia, šioje salėje, esančių Seimo narių nesate laisvi dėl savo sprendimų, nes tie, kurie realiai valdo valstybę, tiesiogiai arba per kitus asmenis jus vienaip ar kitaip tampo už virvučių primindami, kad šiandien – V. Uspaskichas ir Darbo partija, rytoj galite būti jūs. Kai kurių šioje salėje šios kadencijos metu jau neliko, tačiau jų įtaka, šiaip ar taip, dar jaučiama. Būtų naivu tikėtis, kad tie, kurie patys aktyviai dalyvavo politinės bylos kūrimo procese, kai artėja taip ilgai laukta pergalė, iki kurios buvo eita ketverius ir daugiau metų, patys balsuotų ir kitiems leistų balsuoti taip, kaip liepia jų sąžinė, kad nebūtų panaikinta V. Uspaskicho ar kitų… V. Gapšio neliečiamybė, juk įdėta šitiek pastangų, išleista šitiek pinigų, į darbą įtrauktos visos struktūros, žiniasklaida, šiandien prieš jus atsistotų ir sakytų: taip, tai politinė byla, mes neleisime atimti neliečiamybės. Tai atrodytų tiesiog juokingai.

Visi supranta gyvenimo realybę. Koks idealistas turi būti teisėjas ar prokuroras, kuris aukotų savo karjerą, sugadintų savo ir savo vaikų gyvenimą, jei tiesiogiai ar per kitus asmenis neklausytų nurodymų, kokį priimti sprendimą, kai nurodymai ateina iš aukščiausių šalies pareigūnų?

Žiūrėdama televiziją visada galvojau, kas galėjo sugalvoti tokią kvailą Mokesčių inspekcijos reklamą apie anoniminį klubą (turbūt visi matėt?), tačiau ketvirtadienį supratau, kad reklama gera, tik ją reikėtų šiek tiek pakoreguoti, todėl pradėkime čia, sąžiningi ir gerbiami Seimo nariai: gerbiamieji kolegos, šiandien mes susirinkome į tautos atstovybę – Seimą. Kas pradės kalbėti pirmas? Gal iš kairės (nedaug liko), gal iš dešinės (taip pat neįdomu), o gal centras pradės? Ne, šiandien jūs nė vienas nedrįstate, bet reikalaujate iš tautos to, ko patys nesugebate padaryti.

Taigi, kaip matot, norinčių pasakyti apie save nėra, tad drąsūs tik dėl kitų. Bet būkite drąsūs pradėti nuo savęs.

Šiandien balsavimas neeilinis – šiandien kiekvienas turėsite priimti sprendimą ne dėl V. Uspaskicho, ne dėl Vytauto, dėl kurio jau balsavote, kad vaikas čia iš viso niekuo dėtas, bet sprendimą dėl 13 tūkst. Darbo partijos narių, Lietuvos piliečių, kurie kalti tuo, kad susibūrė į politinę organizaciją ir tikėjo, kad Lietuvai reikia naujų protų, naujų žinių, kad padėtų valstybei, kalti tuo, kad tikėjo vaikų ateitimi.

Galbūt sutapimas, tačiau negaliu nepasakyti, kad šiuo metu, šiandien 13 val., Rusijoje laidojamas patriarchas, dvasininkas, kuris suvienijo visas Rusijos religijas, patriarchas, kuris V. Uspaskichui už nuopelnus padedant atgaivinti dvasinį stačiatikių tikėjimą pats įteikė tris ordinus. Žinote, ne kiekvienam iš mūsų tenka garbė bučiuoti popiežiui ranką, o šis viso pasaulio gerbiamas dvasininkas lankėsi Urdomoje, Viktoro namuose, ir priėmė šventą duonos kepalą iš jo motinos rankų. Šiandien čia, Lietuvoje, parlamente, tuo pačiu laiku jūs rašote politinį nuosprendį politikui V. Uspaskichui už tai, kad jis nevykdė kai kurių valstybininkų valios ir jiems pasipriešino.

Gerbiamieji Lietuvos žmonės, dabar kreipiuosi į jus, šiandien atidžiai stebėkite šį procesą, stebėkite ir įsidėmėkite veidus tų žmonių, kurie, balsuodami už šį politinį procesą – susidorojimą su Darbo partija, tiesiogiai arba vedami baimės tarnauja valstybininkų klanui. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs viršijote laiką. Prašyčiau kitų diskusijoje dalyvaujančių Seimo narių laikytis laiko limito. Kviečiu į tribūną diskusijoje kalbėti, pasisakyti už rezoliucijos projektą, Seimo narį K. Masiulį. Prašom. 5 minutės. Prašau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš dalyvavau komisijoje, kuri pritarė, kad būtų atimta V. Uspaskicho neliečiamybė. Labai įdėmiai klausiau visų argumentų ir labiausiai stengiausi suprasti, ar iš tikrųjų yra bent vienas argumentas, kuris leistų suabejoti, kad V. Uspaskichui byla yra iškelta dėl politinių motyvų. Tokių argumentų aš nemačiau. Visi kiti argumentai, kad byloje galbūt yra nepakankamai įrodymų ar jie yra ne taip surinkti ir panašiai, tikrai neturėtų būti svarstomi ir analizuojami Seimo komisijoje, juo labiau Seimo plenariniame posėdyje. Kadangi tokių argumentų nėra, man yra labai aiškus apsisprendimas, kad reikia balsuoti už. Kviečiu ir kitus taip elgtis – atimti Seimo nario neliečiamybę.

Seimo nario imunitetas tautos akyse turi nekokį vardą. Šį savaitgalį dalyvavau susitikimuose su Kelmės rajono gyventojais. Viena pagrindinių temų, kurios buvo svarstomos, tai buvo būsimas balsavimas dėl Seimo narių imuniteto. Žmonės tiesiog taip ir sakė, kad jūs galite pasielgti pagal principą „Varnas varnui akies nekerta“. Imunitetas žmonių akyse yra dar viena parlamentarų privilegija, viena iš privilegijų. Kad taip nebūtų, reikia tikrai labai gerai pasverti balsavimą.

Aš noriu pasakyti, kad apskritai teisinis imuniteto institutas, man atrodo, yra nereikalingas rudimentas, ateinantis iš tų laikų, kai formavosi parlamentinė demokratija. Tuo metu iš tikrųjų buvo galima manyti, kad Seimo nariai ar parlamento nariai gali būti persekiojami dėl politinių aplinkybių. Taigi aš manau, kad tai yra rudimentas, kuris galėtų būti panaikintas arba juo turėtų būti naudojamasi ypač retai. Yra trys valdžios, ir kiekviena iš jų turėtų atlikti savo darbą. Teismai turi dirbti savo darbą. Tam ir yra teismai, kaip nepriklausoma valdžios grandis, kad nustatytų, ar V. Uspaskichas arba kiti mūsų kolegos Seimo nariai yra nusikaltę, ar nėra nenusikaltę. Čia ne vieta mums analizuoti teisminius įrodymus, dėl jų ginčytis ir juos vertinti.

Aš noriu pasakyti, kad yra tokių valstybių kaip Baltarusija, kur, man atrodo, Seimo nario imunitetas galbūt reikalingas, bet ten jis pavirsta savo priešingybe, kai Seimo nariai vienos krypties eismo juosta važinėja priešinga kryptimi ir išvengia atsakomybės. Aš nemanau, kad mes turėtume sekti tokiais pavyzdžiais. Mes turime elgtis labai paprastai – jeigu nėra politinio persekiojimo motyvų, kad ir kaip L. Graužinienė įrodinėtų, aš tokių motyvų nemačiau, mes turime leisti teismui aiškintis visas aplinkybes ir priimti sprendimą, kokio V. Uspaskichas yra vertas. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam K. Masiuliui. Diskusijoje prieš kalbėti užsirašė Seimo narys V. Uspaskichas. Prašom į tribūną.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nenoriu kartoti savo pirmos kalbos, bet šiek tiek noriu sudėti akcentus.

Kai mums patogu, mes rėkiame, kad mandatas turi būti laisvas, nepriklausomas ir neveikiamas iš išorės ir aplinkos. Mandatas – tai žmonių valia. O demokratinėje valstybėje aukščiausia valdžia yra žmonės, ir aš tuo tikėsiu iki paskutinio savo kvėpavimo, kol valstybė vadinsis demokratinė. Gražu, bet realiai yra kitaip.

Laisvas mandatas buvo reikalingas apsaugoti savus nuo bausmės. Pavyzdžių galiu vardyti labai daug ir tokių, kurie padarė valstybei milijardinius nuostolius. Bet viskas buvo slepiama po laisvu mandatu, po nepriklausomu mandatu arba po kolegialiu sprendimu, kad reikia vertinti ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai.

Bet mano atveju kalbame visai kitaip. Jūs turite balsuoti visi kaip vienas ir būtų buvę labai gerai, jei balsavimas būtų slaptas. Tačiau aš noriu iš šios tribūnos paklausti kiekvieno iš jūsų: ar jūs žinote mano kaltę? Būtų labai gerai, kaip V. Žiemelio komisijoje buvo taip paprašyta. Ir nė viena dabar žiūrėjusi akis… neišgirsiu atsakymo, vienokio ar kitokio. Ar jūs matote mano veiksmuose nusikaltimo sudėties? Jums teks balsuoti ir nė vienas nematė. Ar sugebėjote išgauti iš prokuroro nors vieną mano kaltės įrodymą? Nė vieno nesugebėjote. Visose kalbose net prokuroro ir komisijos pirmininko pono S. Šedbaro vienintelė įvardyta kaltė, kad V. Uspaskichas yra Darbo partijos pirmininkas. Štai tikrovė – būti Darbo partijos pirmininku yra nusikaltimas. Nesugebėdami su manimi kovoti atvirai politinėje arenoje, jūs nusprendėte susidoroti su manimi kaip Stalino laikais pasitelkę represinius organus.

Nedidelė paralelė. Tie patys, kurie šiandien nori mane nulinčiuoti, daugiausia rėkė gindami Michailą Chodorkovskį, atsimenate turbūt, ar ne? Visi rėkė – su M. Chodorkovskiu yra politinis susidorojimas, nors jis nepriklausė nė vienai partijai, nebuvo nė vienos partijos politinis lyderis. Net Lietuva suteikė Igoriui Babenkai prieglobstį. Įvardyta taip, kad išgelbėjo nuo politinio susidorojimo. Bankininkas. Iš viso nedalyvavo jokioje politikoje.

Štai, gerbiamieji, kur jūsų standartai! Vieni vieniems, kiti kitiems. Aš, žiūrėdamas jums tiesiai į akis, ir paklausiu, ir noriu paklausti kiekvieną: pasakykite už ką? Man būtų lengviau išeiti iš šios salės. Jūs atsakymo nežinote nė vienas.

Provokatorius buvo infiltruotas, kaip patys VSD darbuotojai sakė, nuo pat partijos įsikūrimo pradžios. Net keletas įstatymų buvo pakeista, politinės partijos pirmininko atsakomybė buvo įvesta tik 2004 m. rugpjūčio mėn. po Europos Parlamento rinkimų, kai Darbo partija laimėjo daugiausia vietų. Tada susiėmė už galvos ir pradėjo keisti įstatymus, kaip susidoroti tokiu būdu.

Bet pasižiūrėkite kitą dalyką. Ką sakė konservatoriai prieš šiuos Seimo rinkimus? Neatsimenate? Priimant vieną ar kitą įstatymą Seime konservatoriai rėkė: „Socdemai manipuliuoja Darbo partijos byla ir verčia juos balsuoti taip, kaip reikia. Tai bus nuolaidų byloje.“ Čia jūs kalbėjote, gerbiamieji. O sakote, kad byla ne politinė. Jūs tuo pripažinote, kad teismas yra valdomas. Pasikeitė valdžia. Dabar socdemai. V. Andriukaitis atėjo ir sako interviu televizijoje: „Man įdomu, kodėl atidėjo balsavimą. Pertrauką padarė. Čia konservatorių politinis žaidimas.“ O byla ne politinė. O byla ne politinė! Arba, gerbiamieji, kalbėjo gerbiamasis profesorius Vytautas Landsbergis. Jo žodžiai: „Ar jis, V. Uspaskichas, būtų atvažiavęs, jei nebūtų susitaręs su socdemais dėl bylos?“

PIRMININKAS. Prašom laikytis laiko reglamento.

V. USPASKICH (DPF). Vadinasi, daromos įtakos. Arba gerbiamoji R. Juknevičienė: „Įdomu, ką socdemai pažadėjo V. Uspaskichui dėl balsavimo LT.“

Štai, gerbiamieji, dėl ko reikia kalbėti. Nes jie patys žino ir supranta, kad teismas yra valdomas. Ką reiškia toks pasakymas – nuolaidų Darbo partijos byloje? Todėl, kad byla politizuota ir Seimo… ir teismai yra įtakojami.

PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi, gerbiamasis Viktorai Uspaskichai.

V. USPASKICH (DPF). Galiu baigti. Jokių problemų.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. USPASKICH (DPF). (Kalba ne per mikrofoną) …kada pabaigti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūsų laikas baigėsi.

V. USPASKICH (DPF). (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)

PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi, aš išjungiau mikrofoną, gerbiamasis Viktorai Uspaskichai. Gerbiamasis Seimo nary, prašau laikytis nustatytos Statuto tvarkos! Jūs pažeidžiate Seimo statutą. Dėkoju jums.

Sakyti motyvus už, diskusijoje dalyvauti taip pat yra užsirašęs kolega Seimo narys J. Razma. Kviečiu į tribūną. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, sutiksime, kad praėjusią savaitę mūsų paprašyta pertrauka vis dėlto buvo naudinga ir reikalinga. Štai šiandien mes ramiai, konstruktyviai išsprendėme jau du klausimus dėl Seimo narių neliečiamybės, ir, sakyčiau, tais balsavimais apgynėme Seimo garbę. Mūsų frakcija visada laikėsi tokios pozicijos, kad, esant motyvuotam teisėsaugos atstovų kreipimuisi, mes balsuojame, kad būtų leista atlikti ikiteisminį tyrimą, ar šiuo atveju jau tęsti prasidėjusį bylos nagrinėjimą teisme. Taip mes balsavome ir 2000 m., kai tai reikėjo spręsti dėl mūsų frakcijos atstovo. Taip esame nusiteikę balsuoti dėl visų trijų atvejų ir šiandien.

Gerai, kad Seimo nariai nepasidavė tiems bandymams, kurie buvo ypač emocingai stipriai išreikšti, kai buvo norima Seimui primesti teismo funkciją, lyg ir norima padaryti, kad štai čia, šioje salėje, mes pasakytume, ar kuris nors Seimo narys kaltas ar nekaltas, ir paskelbtume vos ne nuosprendį. Gaila, kad Darbo partijos frakcijos atstovai tą liniją tęsia ir šiandien.

Bet aš noriu pabrėžti: mes, priimdami sprendimą, kai balsuojame, jog reikia leisti tęstis teismo posėdžiams, kurių dalyviai yra ir Seimo nariai, nesakome, kad jie yra kalti ar nekalti. Mes patys jų niekuo nekaltiname. Mes tik leidžiame, kad jiems būtų taikomos tokios pat procedūros kaip ir kitiems Lietuvos piliečiams.

Kaip atrodytų priešingas sprendimas? Priešingas sprendimas būtų ženklas visiems kitiems, kuo nors įtariamiems, kurių laukia teismas ar ikiteisminis tyrimas, jeigu priartėja Seimo rinkimai, iš visų jėgų stengtis pakliūti į Seimą ir čia ieškoti priedangos, kaip pasislėpti nuo teisingumo. Aš manau, mes tokio ženklo, tokios paskatos niekam neturime šioje salėje pasiųsti. Manau, kad todėl mes lygiai taip pat ramiai balsuosime ir dėl trečiojo atvejo, kurį mums šiandien tenka spręsti. Tuo labiau kad dėl tos pačios bylos vieno dalyvio jau priėmėme atitinkamą sprendimą. Aišku, keistai atrodytų, kad dėl vieno dalyvio būtų vienoks, dėl kito kitoks sprendimas. Aš kviečiu neplėtoti emocijų, netęsti kalbų, nes dar bus galima kalbėti keturiems už ir keturiems prieš dėl motyvų, o, ramiai išsprendus šį klausimą, imtis Vyriausybės programos svarstymo ir dalykiškai spręsti tuos reikalus, kurie yra susikaupę mūsų valstybėje įsisiūbuojant krizei. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip Seimo statutas numato, diskusijoje prieš kalbėjo du Seimo nariai, už taip pat kalbėjo du Seimo nariai. Priėmimo stadijoje dėl motyvų keturi gali kalbėti už, keturi – prieš. Iš anksto kalbėti dėl motyvų buvo užsirašę Seimo nariai. Kalbėti už suteikiama galimybė kolegai Seimo nariui V. Andriukaičiui. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad tai visos Socialdemokratų frakcijos motyvai. Norime labai aiškiai pasakyti, kad nė vienas iš čia esančių Seimo narių, kurių problemos dabar svarstomos, yra nekaltas. Nė vienas! Kol nebus viešame ir nešališkame teisme įrodyta kitaip.

Antra, visi mūsų kolegos turi teisę į viešą ir teisingą jų bylos nagrinėjimą nešališkame teisme. Pabrėžiu – teisę. Tai yra pati puikiausia teisė, kurios turime trokšti mes visi ir visi Lietuvos žmonės, kai galima nagrinėti savo klausimus teisme. Romėnų teisė suformulavo Europai vieną šventą principą: jeigu tave kviečia į teismą, eik, nebėk nuo teismo, nevenk teismo, bet eik į teismą, nes nuo to prasideda teisingumo vykdymas, savęs apgynimas ir visi kiti klausimai. Taigi klasikinė romėnų teisė tvirtina šventą principą: eik, ten tu pasieksi pergalę ir įrodysi savo tiesą. Taigi frakcija mano, kad šiuo atveju imuniteto panaikinimas yra tik formalus klausimas, mes tikime tiek mūsų kolegų nekaltumu, tiek Lietuvos teismų nešališkumu. Visa visuomenė galės stebėti tų procesų nešališkumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia visai nesuprasi, kas ir kada turime kalbėti, bet tai nesvarbu. Aš dar kartą noriu apeliuoti į kolegų Seimo narių sąžinę. Visai neseniai čia, šioje salėje, jūs padėję ranką ant Konstitucijos prisiekėte elgtis sąžiningai. Šiandien vyksta politinio susidorojimo procesas. Ir šiandien jums, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kurių daugelis iš čia esate tikrai niekuo dėti ir nesate kalti, yra išsukinėjamos rankos ir jūs verčiami balsuoti taip, kaip reikia jūsų partijų vadovams. Jie verčia jus daryti tai todėl, kad juos verčia tai daryti tariami valstybininkai. Taigi šiandien šiuo balsavimu jūs pademonstruosite ne tai, ar leisite atimti neliečiamybę, ar ne, bet jūs labai akivaizdžiai pademonstruosite Lietuvos žmonėms, kas iš tiesų valdo valstybę: ar tie šešėliniai žmonės, ar teisėtai žmonių rinktas Seimas. Dar kartą siūlau pagalvoti.

PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis. Prašom. Nepageidauja. Tuomet dėl motyvų už – kolega E.Pupinis. Nėra. (Šurmulys salėje) Yra.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji, užsirašiau vos ne prieš savaitę, kai situacija buvo kitokia ir buvo ką pasakyti. Šiandien, manau, nereikia daug kalbėti, reikia baigti balsuoti, savaime suprantama, nes kitu atveju mūsų tauta nesuprastų. Siūlau tęsti pradėtą procedūrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – kolegė D. Mikutienė. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, dar labai seniai Konfucijus yra pasakęs: kai valstybė eina teisingu keliu – gėda būti nevykėliui, gėda būti neturtingam; kai valstybė neina teisingu keliu – gėda būti žymiam, gėda būti turtingam. Iš tiesų dėl šios situacijos laikas viską parodys. Praeis dar keletas metų ir jūs skaitydami archyvus nuo 2005 m. viską labai tvarkingai susidėliosite. Klausimas: ar nebus jums gėda už šį priimtą sprendimą? Kažkodėl niekas iš Seimo tribūnos nepasakė tokių žodžių: Rokai, Vytautai, Viktorai, eikite, ginkitės, mes prižiūrėsime, kad šis procesas nebūtų politinis, nė vienas neišdrįsote pažiūrėti tiesai į akis. Linkiu jums apsispręsti taip, kaip sako jūsų sąžinė, o laikas viską įvertins, ir žmonės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narė V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Seimo sudaryta Komisija dėl Seimo narių V. Uspaskicho ir V. Gapšio imuniteto panaikinimo iškėlė pagrindinį tikslą – nustatyti, ar Darbo partijos byla yra politizuota. Tik tie, kurie dabar patys politikuoja, nemato politinių jėgų ir pavienių valstybės pareigūnų, vadinamųjų valstybininkų, įtakos šiai bylai, šią bylą pradėti ir ją vykdyti. Tai parodė ir ketvirtadienį konservatorių paprašyta pertrauka. Pamatė, kad neturi pakankamai balsų, ir paprašė tos pertraukos. Ar tai ne politikavimas?

Ir dar noriu pridėti. Tai, kas šiandien vyksta, tai, kas vyko ketvirtadienį, parodo, kad 2K projektas sėkmingai tęsiamas toliau. Nesvarbu, kad viena ar kita pusė, socialdemokratai ar konservatoriai- krikščionys demokratai, bando parodyti, kad jie yra skritingose pusėse, deja, matome, kad 2K projektas sėkmingai vykdomas toliau. Pagalvokime, ar mes duodame kelią tam 2K projektui ir toliau, ar vis dėlto Seime yra ir kitų politinių jėgų. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinysis motyvus prieš pageidauja išsakyti Seimo narys E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš buvau šios komisijos narys, gana gerai susipažinau su prokurorų pateikta medžiaga, girdėjau prokuroro atsakymus į komisijos narių klausimus. Kokios mano išvados? Pirma, prokuratūros medžiaga yra nekokybiška, o kai uždaviau klausimą prokurorui, jis man neatsakė ir patarė susipažinti su medžiaga. Ir taip jis atsako Seimo nariui, kuris yra paskirtas į komisiją nagrinėti šią medžiagą. Aš darau išvadą: jeigu taip elgiamasi su Seimo nariu, tai ką galima kalbėti apie bylas prieš eilinius Lietuvos piliečius? Toliau. Yra daug epizodų, kai kolega Viktoras Uspaskichas yra kaltinamas už veikas, padarytas arba kai jis nebuvo Lietuvoje, arba kai jis nebuvo partijos pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, man vis dėlto yra kur kas daugiau argumentų už tai, kad byla prieš V. Uspaskichą iš tikrųjų yra politinė. Aš nekalbu apie bylą prieš Darbo partiją. Ten yra dalykai, veikos, kuriuos prokuratūra turi aiškintis toliau. Be to, kelia nuostabą tai, kad per tą laiką (jau turbūt daugiau kaip dveji metai) nelabai kas juda į priekį ir dabar yra ateinama į Seimą. Man susidaro įspūdis, kad čia yra dar vienas prokuratūros viešųjų ryšių žingsnis.

Apie tai, kas buvo pasakyta dėl parlamentinio imuniteto. Čia kolega konservatorius sakė, kad tai yra atgyvena, kad tai yra Baltarusija. Aš jums noriu priminti dešiniojo politiko, garsaus politiko, Silvijo Berluskonio istoriją dėl visų nuodėmių ir kiek vargo Italijos parlamentas dėl jo imuniteto, kuris taip ir nebuvo panaikintas. Aš noriu pasakyti, kad jūs neklaidinkite žmonių – parlamentinis imunitetas yra būdingas viso pasaulio parlamentams.

PIRMININKAS. Dėkoju už visas nuomones už ir prieš.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu visus grįžti į savo vietas, nes balsavimo metu, kaip nustatyta Statute, salėje nevaikščiojama. Norėčiau priminti šią Statuto nuostatą.

Gerbiamieji kolegos, komisija teikia rezoliucijos projektą, kuriuo siūlo leisti Seimo narį V. Uspaskichą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti jo laisvę. Taigi skelbiamas alternatyvus balsavimas: kas balsuoja už, pritaria komisijos siūlomai rezoliucijai leisti patraukti Seimo narį V. Uspaskichą baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti jo laisvę, kas balsuoja prieš, atitinkamai nesutinka. Toks pat balsavimas, kaip buvo ir dėl kitų dviejų rezoliucijų, kaip išaiškino Etikos ir procedūrų komisija. Gerbiamieji kolegos, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 116 Seimo narių, balsavo 102: už – 90 Seimo narių, prieš – 12. Rezoliucija priimta.

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas… Repliką po balsavimo – kolega S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš noriu paprašyti gerbiamosios L. Graužinienės pasiimti šios dienos stenogramą ir priklijuoti ją prie savo kalbos, pasakytos čia, tvirtinant komisijos išvadas dėl Juro Abromavičiaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A. Salamakinas. Taip pat replika po balsavimo. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpa replika. Nesinorėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų, tačiau mes turime šios dienos situaciją. Aš pats tikrai neturiu nieko nė prieš vieną Seimo narį, kurių imunitetas panaikintas, tačiau nė vienas nei komisijos, nei Seimo narys nepabrėžė vieno dalyko – kad tie veiksmai, kurie buvo jų atlikti ir už kuriuos jie patraukti baudžiamojon atsakomybėn, padaryti nesant Seimo nariais. Lietuvos Respublikos Konstitucija numato vienareikšmiškai – tik dėl Seimo nario galima svarstyti taip arba taip. Ar nesukursime precedento, ką padarė dvi komisijos, kad Lietuvos Respublikos pilietis, likus pusei metų iki Seimo rinkimų padaręs nusikaltimą, kandidatuoja į Seimą ir Seimas neleidžia panaikinti imuniteto, tuo labiau, sakysime, jį tarsi išteisindamas ketveriems metams. Po ketverių metų senaties terminai, visi kiti veiksmai. Aš manau, kad Statute yra klaida. Konstitucijoje, aišku, yra aiškiai parašyta, kad tik Seimo narį, tačiau, aš manau, turėtume daryti Statuto pataisą, kad jeigu tas veiksmas atliktas nebūnant Seimo nariu, mes turėtume automatiškai, sakykime taip, leisti, duoti sutikimą, nes imunitetas yra tik Seimo nariui, kai jis vykdo savo pareigas. Nė vienas iš trijų, kurių imunitetas šiuo metu panaikintas, nebuvo Seimo nariai. Tą aš noriu pabrėžti.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – kolegė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš negaliu neatsakyti, bet prieš tai noriu repliką į gerbiamojo A. Salamakino pasakytas mintis.

Visą savaitę svarstėme, ir, pasirodo, Seimo narys net nežino, apie kurį periodą yra kalbama. Vadinasi, taip laisvai jis balsavo.

O dabar dėl gerbiamojo S. Pečeliūno pasakymo. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai, aš šiandien supratau savo klaidą, kad komisija tada garsiai neįvardijo žmonių ir asmenų. Šiandien konservatoriai, pasirodo, atkeršijo Darbo partijai, nes aš buvau komisijos pirmininkė ir Konservatorių partija buvo įvardyta kaip galimai susijusi su teroristais. Ką gi, lieka tik pasidžiaugti, kad šiandien valstybei vadovaus ši partija. Šiandien mes matome, kad krikščioniški principai negalioja. Nors A. Kubilius sakė, kad konservatoriai du kartus už tą pačią nuodėmę nebaudžia, atleidžia, bet, pasirodo, kerštas yra galingiau už viską.

PIRMININKAS. Ir kolega S. Stoma. Replika po balsavimo. Prašom.

S. STOMA (TPPF). Ačiū. Po šitų ilgų aistrų, kurios, ko gero, pasirodė visai beprasmės, norėčiau pasiūlyti Seimui pagalvoti, ar mums nereikėtų daryti taip pat, kaip yra daugelyje demokratinių Vakarų šalių, kad apskritai Seimo nariams nereikėtų turėti tokios privilegijos. Galbūt imunitetą būtų galima suteikti tik dėl kardomosios priemonės – suėmimo, o visais kitais atvejais tiesiog automatiškai pareigūnai atliktų savo darbą. Seimo narys būtų apsaugotas tik dėl to, kad nebūtų galima jo netikėtai sulaikyti, suimti ir panašiai, kad jis visą laiką turėtų išėjimą į visuomenę ir visada galėtų apsiginti. Ačiū.

Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3456. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 7, 18 ir 24 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3457. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3, 9, 14 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3458 (pateikimas)

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Kitas darbotvarkės 1-6a, 1-6b, 1-6c kompleksinis klausimas. Pateikimo stadija. Teikia laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas kolega J.Olekas. Prašom į tribūną.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad galiu pateikti pagrindinį ir lydimuosius iš karto, taip?

PIRMININKAS. Galbūt visus galima pateikti.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiandien aš jums noriu pateikti Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Rengti projektą paskatino Lietuvos kariuomenės transformavimo ir tapimo profesionalia procesas, t. y. būtinybė stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, kaip nevyriausybinį nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektą, padedantį Lietuvos kariuomenei vykdyti jos funkcijas ir atrinkti karo tarnybai tinkamus piliečius, taip pat padedantį kitiems nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektams.

Noriu priminti, kad egzistuojantis Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymas buvo priimtas jau daugiau kaip prieš 11 metų. Buvo padaryti kai kurie pakeitimai, todėl šio naujojo įstatymo tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviai Lietuvos šaulių sąjungos veiklai, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo bei šalies gynybos poreikius, taip pat atnaujinti Šaulių sąjungos veiklos teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į pakitusias kitų įstatymų nuostatas.

Siekiant šio tikslo, projektu siekiama taip pat pakeisti įstatymo nuostatas, tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinį reglamentavimą, performuoti Lietuvos šaulių sąjungos tikslus, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungos vaidmenį nacionalinio saugumo sistemoje, tiksliau reglamentuoti Lietuvos šaulių sąjungos struktūros pradmenis, taip pat tiksliau ir išsamiau reglamentuoti narystės Lietuvos šaulių sąjungoje, Lietuvos šaulių statuso, socialinių garantijų klausimus, taip pat atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas atnaujinti Lietuvos šaulių sąjungos turto klausimų reglamentavimą.

Lydimieji įstatymai: Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 7, 18 ir 24 skyrių pakeitimo įstatymas (yra redakcinio pobūdžio pastabų, pavyzdžiui, vietoj „Šaulių sąjungos“ įrašyti „Lietuvos Šaulių sąjunga“ ir kt.), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3, 9, 14 ir 48 straipsnių pakeitimai taip pat yra susiję su Šaulių sąjungos funkcijų apibrėžimu, kaip minėjau, redakciniais pakeitimais, vietoj „Šaulių sąjungos“ – „Lietuvos šaulių sąjunga“ ir kt. Todėl siūlyčiau pritarti pateiktiems įstatymo projektams.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų klausti užsirašė aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys A. Dumčius. Prašom.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, aš pritariu įstatymui, ypač Šaulių sąjungos. Bet aš noriu paklausti apie tokią jaunųjų šaulių grupę, būtent šauliukų skyrius, kuriuos dažniausiai kuria šiandien švietimo įstaigose, kolegijose ir panašiai. Tos grupės, sakykim, kad ir mano apygardoje kuriasi, jos yra mokyklose, tai ar nereikėtų vis dėlto jiems, jauniesiems, nuostatas sudaryti derinant ne tik Šaulių įstatymą, bet ir su Švietimo įstatymu, nes jų mokymosi, buvimo, veikimo vieta kaip tik labai siejasi su Švietimo įstatymu. Kaip jums atrodytų jaunųjų šauliukų organizacijos likimas?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Man atrodo, kad būtina sustiprinti veiklą su jaunimu. Toks ir yra Lietuvos šaulių sąjungos vienas iš uždavinių – įtraukti kuo daugiau jaunimo. Įstatymas numato, kad į Šaulių sąjungą galima įstoti nuo 12 metų amžiaus. Mes diskutavome, ar nebūtų galima paankstinti nuo 10 metų, bet kol kas yra palikta 12, ir ta veikla nuo 12 iki 18 metų, kol sueina pilnametystė, kol jaunuoliai mokosi, yra labai svarbi. Manau, kad svarstant įstatymą galima diskutuoti, kokias dar formas pritaikyti, bet šiuo metu galioja tokia nuostata. Veiklai mokyklose, vasaros stovyklose, manau, yra labai daug vietos. Noriu patvirtinti, kad įstatymo projekte nuo 12 iki 11 metų pajauniname ir apimame dar vienais metais jaunesnius.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia jau buvo pradėta kalbėti apie sąsajas su švietimo sistema. Norėčiau paklausti. Dabar mes turime tam tikrą struktūrą, kuomet atsisakome šauktinių ir einame prie profesionalios kariuomenės. Ar nemanote, kad (aišku, tai ne jūsų programinės nuostatos) būtų galimybė šią struktūrą galbūt kartu su Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyba panaudoti išsamesniam pradiniam kariniam mokymui, galbūt sudaryti tam tikrą programą, kad jauni žmonės turėtų galimybę pasimokyti tam tikrų karybos elementų ne tik rengiant juos kariuomenei, profesionaliai kariuomenei, bet tai būtų ir kaip ugdomoji priemonė. Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Turiu jus informuoti, kad mes labai glaudžiai bendradarbiavome su Švietimo ministerija. Mes – tai Krašto apsaugos ministerija su Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat su Lietuvos šaulių sąjunga. Esame pasirašę tokį trišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo. Jis įgauna pagreitį. Šie metai buvo pirmieji, kada egzistavo toks susitarimas. Taip pat Lietuvos kariuomenės vadas yra pasirašęs įsakymą dėl savanorių pajėgų karių paskyrimo darbui su jaunimu per savaitę 2–3 valandoms. Mes kaip tik turėjome tą nuostatą, kad jaunieji šauliai galėtų ateiti ir gauti profesionalias pamokas Lietuvos savanorių korpuse.

Dėl dar tolesnio žingsnio. Galimybių visiems jauniems yra. Kitas žingsnis, ar tokia prievolė atsirastų. Tokio sprendimo nebuvo priimta. Aš manau, kad tokios diskusijos galėtų tęstis, koks integralumas su tiesiogiai formaliuoju mokymu galėtų būti mokyklose. Čia yra vienas „bet“, nes Vaiko teisių chartija reikalauja, kad vaikai nebūtų supažindinami ir jiems nebūtų įduodami į rankas koviniai ginklai. Tai čia mums reikia surasti formas galbūt per žaidimus, per muliažus ir panašius dalykus, kiek tos informacijos pateikti. Bet tikrai yra atvira vieta diskusijai, ką galime padaryti.

PIRMININKAS. Klausia kolega Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Norėčiau ministro paklausti dėl 9 straipsnio, kurio 2 dalyje rašoma apie Šaulių dalyvavimą ginkluotoje valstybės gynyboje, ypač tuo atveju, kai nėra mobilizacijos. Pasakyta, kad koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai ginklu gina valstybę veikdami kaip savarankiški ginkluotojų pajėgų vienetai. Taigi iš to aš matau, kad jūs buvote iniciatorius panaikinti karo prievolę, nežiūrint, kad Konstitucija tą numato, ir visos teritorinės gynybos funkcijos gula ant Šaulių sąjungos narių, būtent kovinių būrių.

Mano klausimas būtų toks. Tokiu atveju, kai nėra mobilizacijos, t. y. šauliai nėra integruoti į kariuomenę, koks yra jų karinis statusas vykdant gynybos operacijas? Aš gal neatidžiai peržiūrėjau įstatymą, bet šito pasigedau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad mobilizacija nėra panaikinta, mobilizacija yra numatyta ir egzistuoja kaip tokia sistema. Šiuo metu yra sustabdytas privalomas šaukimas į privalomąją krašto apsaugos tarnybą.

Dėl Šaulių sąjungos ir jos kovinių padalinių. Iš tikrųjų, kaip aš matau ir kaip mes stengiamės pateikti šiame įstatymo projekte, šauliai būtų tam tikros parengties mūsų piliečiai, kurie turėtų tam tikrą kovinį parengimą ir, esant tam tikrom aplinkybėm, jie galėtų būti mobilizuoti ir dalyvauti tėvynės gynyboje. Ne jie vieninteliai tą darytų, tą darytų Lietuvos karių savanorių pajėgos, tą darytų ir mūsų reguliariosios pajėgos, tą darytų atvykę mums padėti mūsų partneriai iš Šiaurės Atlanto organizacijos. Todėl manau, kad kiekvienas turėtų pagal šio įstatymo nuostatas savo kertelę, bet tai nebūtų atskiri padaliniai, kurie veiktų savarankiškai. Tai būtų koordinuotas tėvynės gynimas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kazulėnas.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Per aštuonerius metus jūs, socdemai, sunaikinote kariuomenę, t. y. šauktinių, arba karo prievolininkų, kariuomenę. Man labai įdomu, ką dabar jūs siūlote Šaulių sąjungai, ar nepaversite jų profesionalais ir legionieriais kaip Lietuvos kariuomenės? Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Mielas kolega, tikrai turiu pataisyti, nes Lietuvos kariuomenė po aštuonerių metų yra kur kas stipresnė nei buvo prieš aštuonerius metus tiek savo kovine dvasia, tiek pasirengimu, tiek apsiginklavimu. Esate ir jūs saugesnis, ir visa tėvynė po tų aštuonerių metų. Linkiu, kad dar po aštuonerių metų būtų dar saugiau.

Šaulių sąjungai šio įstatymo nuostatomis suteikiamos papildomos galimybės pagerinti savo kovinę parengtį, taip pat yra tam tikros garantijos, kurių jie anksčiau neturėjo kaip organizacijos nariai. Todėl manau, kad priėmus šį įstatymą mūsų šalies gynyba taip pat bus dar tvirtesnė nei buvo iki šiol.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. V. Margevičienė. Prašau.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs kalbate apie tai, kad šios visos įstatymo pataisos yra tam, kad būtų efektyvesnė Lietuvos Šaulių sąjungos veikla, kad ji galėtų turėti papildomas galimybes. Aš noriu jūsų klausti, ar bus Šaulių sąjungai suteiktos ir kokios nors papildomos bazės, ten, kur jie galėtų užsiimti su tais vaikais, padėti tiems vaikams sportuoti ar ką nors daryti? Jūs žinote. Pavyzdžiui, Lietuvos šaulių sąjunga Laisvės alėjoje turi 100 kv. metrų patalpas. Kur ten galima ką nors su vaikais daryti? Lygiai taip pat Veiverių šaulių namai. Tai yra mažas namelis. Ir taip kiekvienoje savivaldybėje. Siekiant suaktyvinti visą tą veiklą, būkite malonus, pasakykite, gal jie gaus kokias nors papildomas bazes, ar pagal sutartis, ar kažkaip? Kur dirbti su tais vaikais? Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mieloji kolege. Jeigu atidžiai klausėte mano pateikimo, iš tiesų esu puikiai susipažinęs su visa Šaulių sąjunga ir mūsų savanorių pajėgomis, ir mūsų kariuomenės turimomis galimybėmis. Manau, plėtoti atskirą kaip turto ūkį Šaulių sąjungai būtų tikrai netikslinga. Tą, ką mūsų garbūs šauliai paveldėjo nuo prieškario, aš manau, reikia puoselėti, saugoti ir panaudoti. Ir tas yra daroma. Sutvarkytos Šaulių sąjungos patalpos Veiveriuose. Galiu pasakyti, kai kur nesutvarkyta.

Bet mano siūlymas ir mūsų tikslas – leisti pasinaudoti tomis bazėmis, kurias turi, pavyzdžiui, savanoriškosios pajėgos, kurias turi (…) kariuomenė. Jeigu pažiūrėtumėte, vasaros stovyklos rengiamos Kazlų Rūdos poligono teritorijoje ir panašiai. Tai būtų racionalu, nes visą laiką išlaikyti turtą kainuotų per brangiai. Kur kas geriau, kai jaunimas susitinka su profesionaliais kariais, ir jiems tai yra tam tikras pavyzdys, uždegantis ir patraukiantis į tą pačią Šaulių sąjungą.

Todėl aš labai skatinu Lietuvos šaulių sąjungos, savanorių pajėgų ir apskritai kariuomenės bendradarbiavimą, nesiskaidant į atskiras kunigaikštystes. Aš manau, tai yra mūsų ateitis.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Klausimams skirtas laikas baigėsi.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū visiems klausiusiems.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų yra užsirašęs kalbėti už vienas Seimo narys – kolega L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt nereikėtų papildomų ypatingų komentarų, tačiau pats įstatymas ir ypač dabartinė teikiamo įstatymo redakcija, projektas, yra, man atrodo, apmąstytas. Pasvarsčius bus galima dar kai kurias jo vietas pakoreguoti.

O iš savo gyvenimo istorijos ir savo tėvų žinau, kokia tai buvo veiksminga organizacija iki 1940 m. birželio–liepos mėn. ir kad pirmiausia didžiausias pavojus grėsė kaip tik šiems žmonėms.

Norėtųsi palinkėti ir tiems, kurie rengia šį įstatymą, pamąstyti kartu su naujuoju ministru, kad iš tikrųjų būtų ugdomas ne tik formalusis supratimas, tai, kas yra parašyta įstatyme, bet ir gebėjimas vykdyti savo pareigas, t. y. tarnauti kartu, kaip kitame įstatyme pasakyta, kai esant pavojui bus įtraukiami į valstybės apsaugą ir šauliai. Todėl jų gebėjimai, tiek vadų, tiek eilinių žmonių, dabar priklauso ir priklausytų nuo vykdomosios valdžios, kad jie ne vien tik savo gyvybe rizikuotų gindami valstybę, bet kad prisiimtų savo pareigą ir valstybės institucija, visų pirma Krašto apsaugos ministerija ir, žinoma, pati Šaulių sąjunga. Pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pateikimo stadijoje gali kalbėti vienas Seimo narys už, vienas prieš. Prieš kalbėti nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pateiktiems visiems trims įstatymų projektams pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta. Tuomet turime apsispręsti dėl siūlomų komitetų. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta ir nuspręsta dėl pirmo įstatymo projekto – Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – pagrindiniu komitetu (kaip ir dėl kitų dviejų) skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. O papildomu komitetu tik dėl Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – Biudžeto ir finansų komitetą. Dėl lydimųjų teisės aktų, įstatymų projektų, papildomų komitetų nesiūloma skirti. Ar galėtume apsispręsti dėl šių komitetų paskyrimo? Dėkoju. Pritarta.

Siūloma svarstymo data – šių metų gruodžio 16 d. Ar dėl datos galime pritarti? Pritariame, gerbiamieji kolegos, svarstymo datai – gruodžio 16 d.

Gerbiamieji kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkę baigėme. Prieš baigdamas rytinį posėdį norėčiau paskelbti keletą informacijų.

Gautas Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ raštas, kad frakcija „Tvarka ir teisingumas“ savo sprendimu dar vienu seniūno pavaduotoju paskyrė R. Ačą. Seniūnų sueigoje atstovai nesikeičia. Tai tokia informacija.

Taip pat norėčiau informuoti, kad Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, gerbiamasis Seimo narys K. Komskis yra jums pateikęs anketas ir tokius gražius lipdukus, tikrai turiningus, prašo užpildyti pietų pertraukos metu ir vakariniame posėdyje užpildytas anketas palikti Seimo Posėdžių sekretoriate. Tai tokia informacija.

Gerbiamieji kolegos, gruodžio 9 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.