Dešimtasis (10) nenumatytas posėdis
2008 m. gruodžio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS

Seimo valdybos patvirtinta 2008 m. gruodžio 5 d. (penktadienio) nenumatyto plenarinio posėdžio darbotvarkė

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau užimti savo vietas. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame gruodžio 5 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Pagal Seimo statuto 99 straipsnį nenumatytas Seimo posėdis yra sušauktas Seimo valdybos sprendimu. Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai, t. y. Seimo valdyba, todėl siūlyčiau bendru sutarimu pritarti plenarinio posėdžio darbotvarkei. (Balsai salėje) Pritariat? Ačiū.

Dabar, mielieji kolegos, prašau registruotis.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIP-127 (pateikimas)

Pradedame darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektą Nr. XIP-127. Pagal Seimo statuto 194 straipsnį Vyriausybės programą pristato paskirtasis Ministras Pirmininkas, kuriam suteikiama galimybė kalbėti iki 40 min. Kviečiu į tribūną paskirtąjį Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Prezidento patvirtintos Vyriausybės nariai! Iš tiesų man didelė garbė pristatyti Permainų koalicijos sudarytos ir Prezidento patvirtintos Vyriausybės programą, kartu ir pačią Vyriausybę.

Išties džiaugiuosi tuo, ką mums per šį laiką, labai gerai prabėgusį po rinkimų, pavyko pasiekti. Galiu drąsiai pasakyti, kad pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje koalicija formavosi tardamasi ne dėl postų (kaip pamenate, tai užtruko tik dvi dienas), bet dėl esminių programinių dalykų – dėl Krizės įveikimo plano ir dėl Permainų programos. Kaip matėte ir galbūt girdėjote, diskusijos kartais buvo karštos ir iš tiesų principingos. Bet svarbiausia, kad jos buvo vertybinės – didžiausios diskusijos vyko dėl idėjinių ar ideologinių dalykų: mokesčių dydžio, valstybės funkcijų apimties, paramos šeimai politikos, kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonių ir daugelio kitų dalykų. Todėl šiandien turime išsamią, detalią ir gana tikslią Vyriausybės veiklos programą, kurios sudėtinė dalis yra jau ir visiems gerai žinomas Krizės įveikimo planas, turbūt ilgiausiai ir karščiausiai diskutuotas politinis dokumentas, kurio visa apimtis yra penki puslapiai.

Noriu pasakyti, kad visos programos apimtis yra 102 puslapiai. Aš tikiuosi, kad ir kiti puslapiai, ne tik tie pirmieji penki, taip pat bus karštai diskutuojami.

Turiu pasakyti, kad ši diskusijų dvasia mane labiausiai ir džiugina bei teikia tvirto tikėjimo. Tikėjimo, kad ateina tikrų permainų metas, tikrų vertybinių permainų laikas, ir tai tvirtinti man leidžia koalicinės Vyriausybės komanda, kuriai aš esu tikrai nuoširdžiai dėkingas už tai, kad jie sutiko eiti kartu ir prisiimti didelės atsakomybės naštą.

Komanda yra stipri tuo, kad atstovaujame skirtingoms partijoms ir skirtingoms, nors tikrai suderinamoms, idėjoms, esame skirtingų charakterių ir turime skirtingą patirtį, bet esame vieningi savo pasiryžimu permainoms. Esame vieningi, esame ambicingi ir, drįstu tvirtinti, esame bent šiek tiek kitokie nei prieš mus dirbusi Vyriausybė. Esame pasiryžę kalbėti ir dirbti atvirai, sąžiningai ir atsakingai. Netiesos, demagogijos ir cinizmo laikas valdžioje baigiasi. Baigiasi pažadų be darbų laikas, prasideda sutartų didelių darbų laikas.

Mus vienija mūsų patirtis, sukaupta per nepriklausomybės metus – mes esame ta karta, kuri nebijo didelių iššūkių ir didelių permainų. Per aštuoniolika nepriklausomybės metų tai tapo mūsų visų kasdienybe. Palyginti mus su kitomis Europos tautomis, toks gebėjimas keistis ir permainų alkis, aš esu įsitikinęs, yra tikrai didelis pranašumas. Šį pranašumą paprasčiausiai privalome tinkamai išnaudoti.

Esame vieningi savo ambicija – Lietuva negali būti Europos atsilikėlė. Būdami dinamiški, nebijantys permainų, sąžiningi, solidarūs, mes galime ir privalome ne tik efektyviai įveikti ekonominę krizę, bet ir padėti tvirtus pamatus ilgalaikei Lietuvos sėkmei.

Mūsų vienybė ir veikla grindžiamos moralinėmis vertybėmis ir padorios politikos principais bei nuostatomis, kurios įtvirtintos Vyriausybės programoje.

Penkioliktoji Vyriausybė mato tris svarbiausius tiek trumpalaikius, tiek ir vidutinės trukmės strateginius savo veiklos prioritetus, kurie ir sudaro visos Vyriausybės programos pamatą. Pirmas prioritetas: privalome neatidėliodami pasirengti šalies ekonomikos staigiam lėtėjimui ir to sukeliamoms didelėms įtampoms valstybės finansų sistemoje, keliančioms ypač aštrų pavojų esant pasaulinei finansų krizei.

Antras prioritetas: privalome vykdyti esmines permainas tose šalies ir visuomenės gyvenimo srityse, kuriose iki šiol jos buvo atidėliojamos. Laikomės nuostatos, kad ekonomikos sunkmetis atveria galimybes sutelkti konsoliduotą visuomenės politinę valią tokioms esminėms permainoms. Esame įsitikinę, kad tokios permainos yra neatidėliotinai būtinos iš esmės pertvarkant valstybės valdymą, suintensyvinant kovą su korupcija, pagreitinant strateginių energetikos problemų sprendimą, kuriant inovatyvią ekonomiką, pertvarkant švietimo ir sveikatos sistemas ir įveikiant socialinę atskirtį.

Trečias prioritetas: mums tenka telkiančios lyderystės atsakomybė, kuri yra būtina ir siekiant efektyviai įveikti artimiausio laikotarpio ekonominius sunkumus, ir įgyvendinant esmines permainas. Tokią lyderystės atsakomybę Vyriausybė gali realizuoti tik atviros ir sąžiningos veiklos, konstruktyvaus dialogo su visuomene ir jos grupėmis būdu.

Turėdami šiuos tikslus ir strategines kryptis prieš akis, kviečiame. Kviečiame labai paprastai: pradėkime. Pradėkime būtinas permainas, kurių laikas tikrai subrendo.

Labai trumpai apie mūsų programos esminius strateginius akcentus, visų pirma apie Krizės įveikimo planą, kuris yra sudėtinė mūsų programos dalis. Daug apie jį nekalbėsiu, nes apie jį iki šiol buvo daugiausia viešai kalbėta. Tačiau noriu pabrėžti keletą dalykų: tai tikrai ambicingas planas. Jo bendra vertė, noriu priminti, – per 5 mlrd. Lt, o tai reiškia, kad jo vertė yra lygi maždaug 5 % BVP. Tenka pasakyti, kad analogiški antikriziniai Europos Sąjungos, JAV, Britanijos ar Prancūzijos planai nesiekia ir 1 % bendrojo vidaus produkto. Tai, kad mes sutarėme dėl tokio plano, man leidžia su santūriu optimizmu žiūrėti į kitus metus. Šis planas padės mums sėkmingai pergyventi nelengvą laikotarpį, kuris atneša nemažų iššūkių, bet turime būti pasiruošę ir bet kokiems naujiems išmėginimams, kurie nuo mūsų pačių gali ir visai nepriklausyti.

Artimiausiomis dienomis turėsime galimybę aptarti mūsų planus su tradicine, kiekvienais metais atvykstančia Tarptautinio valiutos fondo misija, bet turiu šiek tiek nuliūdinti gandų mėgėjus – šiandien nematau jokio poreikio skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, tuo labiau nematau jokio poreikio ir jokių galimybių kalbėti apie lito devalvavimą. (Plojimai) Tačiau Tarptautinio valiutos fondo ekspertų patarimai visuomet buvo ir yra didžiai vertingi.

Tenka apgailestauti, kad prieš keletą metų Vyriausybė neišgirdo Valiutos fondo ekspertų perspėjimų dėl gresiančios ekonominės krizės Lietuvai, jeigu Vyriausybė nesiims valdyti to meto ekonomikos perkaitimo. Vyriausybė to nesiėmė, todėl šiandien turime krizę.

Kartais girdžiu priekaištus, kad mes per daug niūriai piešiame artimiausio laikotarpio ekonomikos perspektyvas. Tikrai to nedarome. Tai, kad Lietuvoje kitais metais matysime ekonomikos recesiją su minus 1,5 % bendrojo vidaus produkto susitraukimu, nėra kažkas niūraus ar baisaus. Galime pasidrąsinti, kad galingojoje Vokietijoje, gerbiamasis Algirdai, recesija sieks apie minus 1 %, mūsų kaimynėje Estijoje – minus 3,5 %, o Latvijoje – minus 5 %. Taigi mūsų minus 1,5 % nėra toks gąsdinantis dalykas, bet tam, kad jį pergyventume daugmaž sėkmingai, reikia įgyvendinti 5 mlrd. Lt vertės mūsų parengtą planą. Mes jį įgyvendinsime, jeigu iš Seimo gausime mandatą – pritarimą mūsų programai. Gąsdintis reikėtų, jeigu Lietuva tokio plano neturėtų.

Keletą žodžių apie likusią programos dalį, apie esminių permainų planus. Vyriausybės programoje išskyrėme esminių permainų paketą, pabrėždami tas sritis, kurioms artimiausiu metu skirsime ypatingą dėmesį. Dar ir dar kartą galiu pakartoti tai, ką ne vieną kartą esu sakęs: ekonominis sunkmetis, mano įsitikinimu, yra geriausias laikas drąsioms permainoms, kurios Lietuvai seniai buvo reikalingos. Geriausias laikas, nes sunkmetis sutelkia ir priverčia veikti. Kol ekonomika Vyriausybei nieko neveikiant savaime auga po 8 ar 10 %, be abejo, Vyriausybei labai sunku imtis kokių nors permainų, nes pagunda ir toliau nieko neveikti visada būna stipresnė už norą imtis kokių nors permainų. Kaip Vyriausybės pasiduoda tokioms pagundoms, matėm paskutinius septynetą metų. Todėl savotiškai galima net padėkoti tam, kad šventė Lietuvoje baigėsi, tai privers mus dirbti. (Triukšmas salėje) Kai kalbu… Aš džiaugiuosi, kad socialdemokratai sveikina tai, kad baigėsi tas septynerių metų laikmetis.

Kai kalbu apie esmines permainas, taip pat jau ne pirmus metus kartoju, kad turime tris didžiausias bėdas, kurias reikia nedelsiant įveikti. Tos bėdos – tai nestabdoma tautos erozija, ekonominės minties ir ekonominės politikos stagnacija bei valdžios neveiksnumas. Šioms trims bėdoms įveikti ir skiriame ypatingą dėmesį permainų septyniose svarbiausiose srityse pakete, kurį esame pasiruošę pradėti įgyvendinti nuo pirmųjų dienų.

Mano įsitikinimu, aktualiausias dalykas artimiausiu laikotarpiu – tai valdžios neveiksnumo įveikimas. Be modernių, skaidrių ir efektyvių valdžios instrumentų valstybė yra bejėgė įgyvendinti kokias nors permainas. Todėl programoje daug dėmesio skiriame visų pirma ilgalaikiams mūsų valstybės valdymo modernizavimo projektams: moderniosios viešosios vadybos, strateginio veiksmų ir su tuo susietų biudžetų planavimo principų įgyvendinimui.

Ne mažiau svarbus yra ministerijų funkcijų išgryninimas, sutelkiant reikalingus administracinius pajėgumus tose srityse, kurios turės ypatingą reikšmę valstybės gyvenime vidutinės trukmės laikotarpiu. Tuo yra pagrįstas mūsų siekis įkurti atskirą Energetikos ministeriją, pertvarkyti Socialinių reikalų ir darbo ministeriją ir vietoj jos turėti Šeimos ir socialinių reikalų ministeriją.

Lygiai taip pat esame įsitikinę, kad yra būtina neatidėliotina ministerijų valdymo pertvarka išgryninant politinės atsakomybės ir valstybės tarnybos atsakomybės lygmenis. Ne mažiau svarbu bus peržiūrėti ir audituoti valstybės funkcijas bei veikiančias institucijas. Ar tikrai visos jos yra reikalingos, ar tikrai galime jas finansuoti valstybės lėšomis, jeigu esame pasiryžę likti šalimi su viena mažiausių mokestinių naštų Europoje. Negalime toliau sau leisti tokios prabangos, kokią iki šiol turėjome, – mokesčių našta viena mažiausių Europoje, o norai iš valstybės biudžeto finansuoti valstybės funkcijas – kaip Skandinavijoje, kur mokesčių našta, kaip žinote, Europoje yra didžiausia. Programoje esame įsipareigoję išlikti tarp šalių su mažiausia mokestine našta ir tai reiškia, kad atitinkamai turime apsispręsti dėl ligi šiol finansuotų valstybės funkcijų.

Valstybės valdymo pertvarka, mano įsitikinimu, nieko nereikš, jeigu kardinaliai nepadidinsime savivaldos galių ir atsakomybės. Todėl esame pasiryžę neatidėliotinai naikinti apskritis, o absoliučią daugumą jų funkcijų perduoti savivaldybėms. Biurokratijos saulėlydis prasidės nuo saulėlydžio apskritims. Vietoje apskričių gims regionai, kurių vienintelė funkcija bus regionų plėtra ir Europos Sąjungos paramos tokiai plėtrai panaudojimas.

Mūsų pasiryžimą tikrai regioninei politikai demonstruoja ir mūsų programinis įsipareigojimas Kaimo reikalų ministeriją perkelti į Kauną, o šios ministerijos Žuvininkystės departamentą – į Klaipėdą. Tokios valstybės valdymo permainos yra būtinos tam, kad valdžia tikrai pradėtų tarnauti žmonėms. Ne valstybės tarnautojai yra blogi, o valstybės valdymo dabartinė sistema yra bloga. Jaučiu sujudimą tarp socialdemokratų. Nesupratau, ar nerimas apėmė, ar džiaugsmas? Malonu.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, rimties!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taigi ne valstybės tarnautojai yra blogi, o valstybės valdymo dabartinė sistema, mano įsitikinimu, tikrai yra bloga. Dėl tokios sistemos žmonės neranda tiesos ir teisingų sprendimų, kai kreipiasi į valdžios institucijas, dėl tokios pasenusios, biurokratinės valdymo sistemos joje dirbantys valstybės tarnautojai yra priversti rūpintis įvairiomis niekam nereikalingomis biurokratinėmis ataskaitomis ar pažymomis, o ne kasdieniais žmonių rūpesčiais. Esu įsitikinęs, kad vertinant valdžios institucijas esminiu turi tapti žmonių pasitenkinimas ir pasitikėjimas tokiomis institucijomis.

Permainoms yra būtinas valdžios gebėjimas prisiimti telkiančios lyderystės naštą. Mano įsitikinimu, tam reikia trijų dalykų: tarpusavio pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo kultūros ir nacionalinės ambicijos. Visų pirma valdžia turi pradėti gerbti savo šalies piliečius, tikėdama, kad ir piliečiai kada nors ims šiek tiek daugiau gerbti valdžią. Tai gali pasiekti tik sąžininga, nesavanaudiška ir nekorumpuota valdžia, nebijanti sakyti tiesos ir nebijanti išgirsti tiesą. Privalome pagaliau įveikti korupcijos vėžį. Jeigu to reikia mūsų kūno sveikatai, nebijokime net ir negailestingiausių operacijų. Tarpusavio pasitikėjimas yra ne mažiau svarbi vertybė, jeigu norime turėti veiksmingą demokratiją. Pasitikėjimui reikia dialogo kultūros.

Diskusija yra tarpusavio pasitikėjimo link vedantis dialogas. Tokio dialogo pavyzdį visų pirma turi parodyti valdančioji koalicija ir parlamentinė opozicija. Tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas nereiškia, kad opozicija turi atsisakyti konstitucinės priedermės kritikuoti valdžią, o valdžia atsisakyti žmogiško malonumo kartais švelniai pasišaipyti iš opozicijos. Tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas reiškia, kad turime ieškoti sutarimo dėl strateginių prioritetų ir dėl nacionalinės ambicijos. Tokio sutarimo turime ieškoti ne tik čia, užsidarę Seimo rūmuose, bet turime ieškoti ir plačiojoje visuomenėje.

Nacionalinė ambicija yra tai, dėl ko visų pirma turime sutarti. Sutarti su mūsų tauta, kurioje nusivylimo, netikėjimo, tarpusavio nepasitikėjimo yra ženkliai per daug. Vyriausybės programą įsipareigojame parengti ir pasiūlyti pasirašyti naują nacionalinį susitarimą dėl svarbiausių permainų. Aš jį pavadinčiau nacionalinės ambicijos susitarimu. Mums reikia patikėti, kad mes galime ir privalome būti dinamiški, modernūs, solidarūs, kad mes galime čia, Lietuvoje, sukurti savo tautai padorų gyvenimą. Tai galime pasiekti tik tada, jeigu dėl tokios ambicijos telksimės visi. Todėl ypatingą dėmesį skirsime dialogui su visuomene. To siekdami skatinsime ir kursime mechanizmus visuomenės konsensusui ir tarpusavio pasitikėjimui svarbiausiais strateginiais klausimais surasti ir puoselėti.

Sekdami daugelio Europos valstybių pavyzdžiu, steigsime Nacionalinę ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybą, į kurią įeis žymiausi verslo, mokslo visuomenės atstovai ir kuri svarstys svarbiausius ekonominės ir socialinės politikos klausimus, patars Vyriausybei. Skandinavijos šalių pavyzdžiu įsteigta Nacionalinė globalizacijos taryba padės ieškoti sutarimo rengiant Lietuvos atsakus į globalius iššūkius.

Veiksminga valdžia; valdžia, gebanti veikti dinamiškai ir strategiškai; valdžia, sauganti pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo ir nacionalinės ambicijos vertybes, yra pajėgi spręsti ir likusias dvi didžiąsias mūsų gyvenimo problemas – tai tautos erozijos ir ekonominės politikos stagnacijos problemas.

Šeima, gimstamumas, socialinė atskirtis, alkoholizmas, švietimas ir kultūra, sveikatos apsauga – visa tai yra didžiulių susikaupusių problemų ir valdžios nenuveiktų darbų laukas. Šiame lauke yra ir skaudi tautos dabartis, ir mūsų visų ilgalaikė ateitis.

Vyriausybės programa pateikia aiškią strategiją, kaip gydysime didžiausias visuomenės ligas ir kaip kursime sėkmės Lietuvą. Tam iš tiesų reikalingos didelės permainos, kuriomis turime suderinti tikrą, nuoširdų solidarumą ir asmeninę atsakomybę ne tik už savo, bet ir viso krašto ateitį. Mes esame tikrai pasiryžę didelėms švietimo permainoms, ypač aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos, toms permainoms, kurios ilgą laiką buvo žadėtos, bet taip ir liko nepradėtos.

Lygiai taip pat esame įsitikinę, kad atėjo laikas, nors galbūt ir gerokai pavėlavęs, realizuoti valstybės pareigą remti šeimą. Rūpestį kelia ir nemažėjanti, o kartais, atrodo, net ir didėjanti socialinė atskirtis. Mūsų siūlomos mokesčių politikos permainos skirtos padėti tiems, kuriems tikrai to reikia, tikint, kad turtingesni prie to solidariai prisidės.

Esame įsitikinę, kad efektyviausiai socialinę atskirtį ir elgesio skurdą galėtume įveikti, jeigu kur kas labiau pasitikėtume bendruomenėmis, ypač religinėmis.

Šalies ekonomikos ir finansų reikalai bus svarbiausias rūpestis artimiausiu laikotarpiu. Bet ne tik krizės suvaldymas ir šalies finansų sistemos stabilizavimas mums rūpi. Ekonominis sunkmetis reikalauja neatidėliojant ieškoti pačių radikaliausių veiksmų, kaip padėti verslui. Mes neturime milijardų kaip kitos šalys, kad galėtume stimuliuoti mūsų ekonomiką, bet turime visas galimybes pasirūpinti radikaliu verslo saulėtekiu, radikaliai palengvintomis sąlygomis smulkiam ir vidutiniam verslui, darbo rinkos lankstumu, lengvesniu priėjimu prie įvairiausių finansinių instrumentų, mokestinių kreditų, mikrokreditų, rizikos kapitalo.

Mums žūtbūt reikalingos kardinalios investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo politikos permainos. Esame įsipareigoję ne pasyviai laukti, kol kokios nors investicijos ateis į Lietuvą ar koks nors verslas atras naujas eksporto rinkas – esame pasiryžę pertvarkyti šioje srityje veikiančias institucijas, konsoliduoti jų veiklą ir imtis agresyvios bei taiklios medžioklės, jeigu galiu pavartoti tokį žodį. Medžiosime ir geriausias investicijas, ir naujas rinkas mūsų eksportui.

Finansų politikoje būsime liberaliai konservatyvūs ir svarbiausiu strateginiu tikslu laikome euro įvedimą tada, kai būsime tam pasiruošę, tačiau apie tikslesnes datas, mano įsitikinimu, kalbėti galėsime, matyt, tik po 2011 m.

Šalies ekonomikos perspektyvoms ne mažiau svarbi ir energetikos perspektyva. Tikiu, kad įkūrus naują Energetikos ministeriją kur kas sparčiau pajudės ne tik strateginiai energetikos projektai ir pasirengimas gyvenimui po to, kai Ignalinos atominė elektrinė bus uždaryta, bet kur kas geriau tvarkysimės ir Lietuvos viduje su energetikos monopolistais bei jų nepasotinamu noru didinti energetikos kainas net ir tuo metu, kai pasaulyje energetinių resursų kainos drastiškai krenta.

Manau, laikas baigti su, drįsčiau sakyti, stebuklinga ir nesuvokiama situacija, kai pasaulio energetinių resursų kainos tai kyla, tai krenta, o Lietuvoje energetikos kainos tik kyla.

Ne mažiau svarbu mums bus labai greitai išmokti energetinius resursus naudoti kur kas taupiau, ir išmokti tokį paprastą dalyką, kad, pavyzdžiui, šilumą galima gaminti ne vien tik importines dujas deginant. Energetinis saugumas liks vienu iš svarbiausių užsienio politikos ir nacionalinio saugumo politikos prioritetų. Energingas, efektyvus ir nuoširdus tęstinumas tos užsienio politikos, kurią iki šiol vykdė Prezidentas V. Adamkus, bus ryškiausias mūsų darbų užsienio politikos baruose bruožas. Atvira diskusija, o ne vien kabinetiniai ir koridoriniai sprendimai, bus svarbus instrumentas išsaugant ir stiprinant visuomenės pasitikėjimą pasirinkta užsienio politikos kryptimi.

Esu įsitikinęs, kad strateginei partnerystei trukdančios smulkios, tačiau jau seniai tarpusavio pasitikėjimą gadinančios problemos turi būti nedelsiant sprendžiamos, ar tai būtų pavardžių rašymas, ar religinių bendruomenių turto grąžinimas.

Dešimtmečius trukę pažadai turi būti pakeisti kelių savaičių darbais. Mažiau pažadų, daugiau darbų – toks bus mūsų veiklos moto.

Pagaliau krašto saugumo reikalais sieksime paprasto principo: ne vien NATO turi mus apsaugoti – ir patys savimi turime pasirūpinti. Teritorinės gynybos doktrina turi būti paremta realiais resursais ir realiais tokios gynybos planais.

Apie programą dar būtų galima kalbėti daug ir ilgai. Nekalbėjau, be abejo, tokiomis svarbiomis temomis kaip teisingumas, žemės ūkis ar susisiekimas, informacinė visuomenė ir jaunimo politika. Tai nereiškia, kad tai nesvarbios temos. Tai reiškia tik tiek, kad nelabai galiu piktnaudžiauti jūsų kantrybe.

Tačiau baigdamas noriu dar kartą pasakyti: permainos, ambicija, tarpusavio pasitikėjimas – tai pagrindiniai žodžiai, kurie mus visus turėtų sutelkti bendrai atsakomybei. Tikiuosi, ir tuos, kuriems likimas lėmė laikinai pabūti opozicijoje.

Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke, gal prisidėkite prie gražaus ministrų būsimo kabineto, nes pagal Seimo statutą dabar mes galime pusantros valandos klausti ne tik paskirtą Ministrą Pirmininką, bet ir bet kurį iš būsimųjų ministrų, kurie turėtų atsakyti į klausimus. Klausti užsirašiusių yra daugiau kaip 40. Gal tada ir pradėsime iš eilės nuo pirmojo užsirašiusio, tai yra A. Baura. Gal iš karto pasakykite, ko klausite.

A. BAURA (MSG). Pono Algirdo Šemetos. Galiu klausti?

Gerbiamasis ministre, per paskutinius penkerius metus didelę paramą apsirūpinant kreditais pajuto šalies žemdirbiai daugiausia dėl kredito unijų, kurių dabartiniu metu yra arti 70, ir jų veikla yra labai reikalinga. Iki šių dienų kredito unijos naudojosi lengvatiniu pelno mokesčio tarifu – sumokėdavo 4,5 % pelno mokesčio.

Noriu paklausti, ar Vyriausybės programos projekte dėl neatidėliotinų veiksmų mokesčių srityje yra numatomos kokios nors išlygos kad ir šiuo klausimu dėl kredito unijų? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Laba diena. Jūs turbūt atidžiai skaitėte mūsų krizės įveikimo planą. Ten yra parašyta, kad pelno mokestis numatomas 20 %, ir išimčių šioje srityje nėra numatyta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būsimajam žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, buvusi G. Kirkilo Vyriausybė žadėjo žemės reformą užbaigti 2007 metais, po to čia, šioje salėje, jis tvirtai pažadėjo ją užbaigti 2008 metais. Tačiau pažadai, kaip žinote, liko pažadais. Ta žemės reforma atrodo kaip taškas horizonte, kuo labiau prie jo artėji, tuo labiau tas taškas tolsta. Todėl aš noriu jūsų paklausti, ar tikrai užteks jums drąsos, ryžto ir politinės valios šią užsitęsusią reformą galų gale užbaigti? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už labai gerą klausimą, šį klausimą man uždavė prezidentūroje ir gerbiamasis Jo Ekscelencija mūsų šalies Prezidentas. Jeigu skaitėte programą, tai matyti, kad išskirti problemiškiausi miestai – tai Kaunas ir Vilnius. Artimiausiu metu turi būti sudaryta speciali programa, kaip mes spręsime dėl žemės grąžinimo šiuose miestuose, o toliau, glaudžiai dirbant su prezidentūra, reikės įveikti tuos klausimus, kurie visą laiką sukeldavo daug diskusijų čia, Seime, grįždavo vėl į prezidentūrą, būdavo vetuojami. Aš manau, kartu dirbdami su šiuo Seimu, ryžtingai spręsdami mes galėsime sakyti, kad nuosavybė de jure yra atkurta.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai už atsakymą. Toliau klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau kreiptis į Ministrą Pirmininką gerbiamąjį A. Kubilių. Mes puikiai prisimename tuos metus, kai 1999–2000 metais, būdami koalicijoje Tėvynės sąjunga ir krikščionys demokratai, jums patikėjome Vyriausybę. Jūs tada nuėjote sunkų kelią, išvedėte Lietuvą iš tos aklavietės, kurioje Lietuva buvo atsidūrusi po Rusijos krizės, jūs atvedėte Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO ir kairiosioms jėgoms jau reikėjo tik praryti tą kąsnį, gal nenorėjo kai kas praryti, bet privalėjo praryti. Šiuo metu jums vėl tenka sunki atsakomybė, vėl ant jūsų pečių užgriūva našta. Aišku, jūsų Vyriausybės šiuo metu didesnis politinis spektras, atsiranda ir liberalių jėgų, todėl programoje svarstant nuosekliai visa tai išdėstyta. Matau, kad jūsų Vyriausybė susidoros ir vėl su sunkmečiu. Mane, kaip kaunietį, kaip sportininką, jaudina Kauno kultūros ir sporto rūmų statybos padėtis. Esant šiam sunkmečiui, ar bus Vyriausybė įpareigota ir įsipareigos vykdyti toliau finansinius įsipareigojimus dėl šių rūmų statybos, nes 2011 metais, kai Europoje bus Europos krepšinio čempionatas, jau turi stovėti šie rūmai? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai gal ir per daug tų nuopelnų buvo įvardyta, aš manau, kad tikrai visi bendromis pastangomis siekėme narystės Europos Sąjungoje ir NATO ir visi tą, ką galėjome, padarėme. Net ir socialdemokratai prie to laimėjimo yra daug prisidėję. Dėl Kauno drąsiai galiu pasakyti, kad tikrai Kaunas yra Kaunas, Kaunas yra tikrai svarbus miestas. Skolą grąžiname Kaunui ir tuo, kad įsipareigojome Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną. O kadangi prieš porą mėnesių iš mero Andriaus Kupčinsko esu gavęs kvietimą į Sporto rūmų atidarymą, rodos, po metų ar gerų pusantrų, ir priėmiau tą kvietimą, tai dabar jau teks viską padaryti, kad tas mūsų sutarimas dėl atidarymo ir kvietimo būtų realizuotas. Negaliu pasakyti, peržiūrėsime investicijų programą, bet tikrai esame labai aiškiai įrašę krizės plane, kad ypatingą dėmesį skirsime tiems objektams, kurie gali būti užbaigti artimiausiu metu. Tokį kriterijų, mano įsitikinimu, atitinka ir naujieji Kauno sporto rūmai.

PIRMININKĖ. Ačiū premjerui už atsakymą. Kolegos, noriu priminti, kad klausti viena minutė, atsakyti trys minutės. Tikrai norinčių paklausti labai daug, nutrauksiu ir išjungsiu mikrofoną, būsiu griežta, bet teisinga. Kitas klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui K. Starkevičiui. Buvusi valdžia netgi Europos Sąjungos fondų skirtą paramą žemdirbiams apkarpė ir sumažino, didžiausi piniginiai srautai nueidavo stambiems ūkininkams vienetams, jų pelnams ir viršpelniams, o ne kaimui. Aš žiūriu, kad Lietuvos kaimo plėtros programa tikrai yra gana gerai išdėstyta. Kokia, ministre, bus jūsų pozicija dėl Europos Sąjungos lėšų, skirtų kaimui?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Programoje aiškiai numatytas Europos struktūrinių fondų, kurie susiję su kaimu, išplėtimas įvairiais aspektais, šiuo metu – sklaida. Šiuo metu yra gavusios tik apie 1000 šeimų, iš viso 3000, galima sakyti, objektų yra gavę paramą. Kai mes turime šiandien 90 tūkst. įregistruotų ūkininkų ūkių, tai štai tokia yra sklaida. O tikslas yra padidinti paramos gavimą, kad kuo daugiau ūkininkų gautų šią paramą, ir supaprastinti paramos gavimo taisykles. Šiandien apie 20–25 % lėšų nueina vien tik projektui parengti. Štai matau tam tikrus rezervus, kur mes galėsime daugiau lėšų surasti, kad jos tiesiogiai pasiektų kaimo žmogų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš matau tokią šaunią jūsų ministrų komandą, todėl net neabejoju, kad jūs visus finansinius sunkumus labai greitai įveiksite. Aš norėčiau jūsų paklausti. Kokios jūsų įžvalgos yra dėl jau pradėtų valstybės investicinių projektų tęstinumo 2009 metais? Labiausiai mane domintų tie projektai, kurie susiję su sveikatos priežiūra, su ugdymo, švietimo įstaigomis. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dar sykį galiu pakartoti tai, ką mes esame numatę. Iš tiesų dėl finansinių problemų, kaip matote, krizės įveikimo plane esame numatę taupyti ir investicijų programos lėšas, jas mažinsime, bet taip pat turime labai aiškų planą, kaip šioje vietoje išskirti strateginius prioritetus. Tik dar kartą galiu pakartoti tai, kas parašyta, paprasčiausiai perskaityti šio plano 25 punktą. Jis skamba taip: „Valstybės investicijų programoje atsisakysime investicijų į naujus statybos projektus ir projektus, kurių statybos trukmė, atsižvelgiant į projekto likutinę vertę ir 2009 metais numatomus asignavimus, būtų ilgesnė nei penkeri metai. Atsilaisvinusias lėšas skirsime daugiabučiams namams renovuoti ir objektams, kuriuos galima užbaigti 2009 metais.“ Jeigu į tokį sąrašą patenka jūsų minėti objektai, ar tai būtų švietimo, ar sveikatos apsaugos sistemos objektai, tai jiems investicijas bandysime koncentruoti, atsisakydami tų projektų, kuriuos galbūt buvo planuojama tik pradėti.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Aišku, Vyriausybės programoje negali sakyti, kad viskas blogai, čia nieko nebus, yra ir gerų dalykų – ir Europos Sąjungos pinigų sklaida, ir t. t., bet ar jūsų kas nors galite aiškiai pasakyti, kaip bus su kaimu ir žemės ūkiu? Jeigu Europos Sąjungos ūkininkas vidutiniškai gauna 2000 litų tiesioginių išmokų (su kaimo plėtra skaičiuojant), mūsų – 400 litų ir (apie mokesčius, faktiškai jie nemoka), tai dabar, kai žemės ūkio subjektams reikės mokėti pagal programą pelno mokestį 20 %, pajamų mokestį 20 %, kaip tas mūsų žemdirbys galės konkuruoti su Europos Sąjungos žemdirbiais? Tuo labiau kad dabar į Lietuvą, aš suprantu, nėra rinkos apsaugos, negalima tiesiogiai per standartus (…), suvežamos visos atliekos ir maitinamas mūsų vartotojas. Kaip šioje konkurencinėje rinkoje apmokestinamas išgyvens mūsų Lietuvos kaimo žmogus? Ar galite pasakyti dviem ar trim sakiniais, ar daugiau, ar iš viso jiems visiems kelti rankas ir žemės ūkiu nebereikia užsiimti. Aš noriu labai rimtai pasakyti, nes, šiaip ar taip, tai žemdirbiams rūpi ir norėčiau, kad atsakytų ne žemės ūkio ministras, o kiti, finansų ir taip toliau.

PIRMININKĖ. Tiksliai ko klausiat?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš galiu tiktai atsakyti J. Ramonui. Jeigu jis mano, kad žemės ūkio ministrui nerūpi, tai jis apsirinka. Ir žemės ūkio ministrui rūpi, ir visai Vyriausybei rūpi kaimo reikalai, kaimo problemos. Taip pat tos problemos, kurių ligšiolinės valdžios nesugebėjo ir nedrįso spręsti. Prieš atiduodamas žodį žemės ūkio ministrui ar finansų ministrui, noriu pasakyti, kad tikrai turėjome daug diskusijų su žemdirbių organizacijomis, taip pat ir dėl tokių problemų, kurių nesprendimas gali sudaryti tikrai didžiules problemas po dešimties ar penkiolikos metų. Turiu omenyje tą problemą, kad žemdirbiai, kaip jūs žinote, iki šiol nėra įtraukti į socialinio draudimo sistemą, tai reiškia, kad jie yra palikti, neapsaugoti, kalbant apie jų tolesnę ateitį. Mes esame sutarę, žemdirbiai sutinka su tuo modeliu, taip, kaip ir kitos grupės, kurios iki šiol nebuvo įtrauktos, ar tai būtų patentininkai, ar kūrybiniai darbuotojai, kad šią problemą reikia laipsniškai spręsti ir įtraukti juos į socialinio draudimo sistemą. Toliau finansų ministras, prašau.

A. G. ŠEMETA. Taip, aš suprantu žemdirbių susirūpinimą, man tas klausimas taip pat yra labai sudėtingas, tačiau, aš manau, ne tik žemdirbiai, bet apskritai visas mūsų ūkis gali išlikti konkurencingas tarptautinėje globalioje rinkoje tik tuo atveju, jeigu mes visur sugebėsime didinti efektyvumą ir darbo našumą. Žemės ūkyje tai būtina padaryti, būtina turėti mums efektyvesnį žemės ūkį, kad galėtume konkuruoti tiek Europoje, tiek kitose pasaulio valstybėse. Tai vienas dalykas. Suprasdami, kad negalima iš karto nustatyti tokių pačių tarifų žemės ūkyje kaip kitose srityse, kur mokesčiai yra mokami normalūs, mes numatome gana ilgą pereinamąjį laikotarpį žemdirbiams, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujos sistemos. Pradedame nuo labai mažų tarifų, kurie palengva juos tiesiog įtrauktų į sistemą ir po truputį būtų keliami iki tokio dydžio, koks yra kituose ūkio sektoriuose. Aš manau, kad tai yra normalus žingsnis. O jeigu mes turėsime tokią situaciją, kad po penkiolikos, dvidešimt metų didžiulis žmonių kiekis neturės jokių socialinių garantijų ir visi dėl to susidurs su problemomis, tai ką mes tada darysime? Mes dabar turime galvoti apie ateitį dvidešimt metų į priekį.

PIRMININKĖ. Ačiū už ilgą atsakymą, prašyčiau tikrai formuluoti klausimą, ko norite paklausti, ir tas žmogus turi atsakyti. Jeigu bus kompleksinis klausimas, tada klauskite premjero.

Klausia R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Formuluoju klausimą krašto apsaugos ministrei. Permainų krašto saugumo srityje žadama nemažai. Kai kurios tikrai pribrendusios ir būtinos, kai kurios kelia abejonių. Paaiškės vėliau. Tačiau vieną dalyką aš prašyčiau paaiškinti dabar.

Lietuvos kariuomenės ir jos aktyviojo rezervo rengimas, teritorinės gynybos galimybės Vyriausybės programoje (241 punktas) remiasi viena sąlyga – Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Klausiu. Kaip įgyvendinsite savo įsipareigojimus, jeigu Konstitucinis Teismas išaiškins, kad praėjusios kadencijos Seimo sprendimas dėl nulio šauktinių neprieštarauja Konstitucijai? Kaip tuomet jūs su savo liberaliais koalicijos partneriais vykdysite šią Vyriausybės programą ir teritorinės gynybos doktriną, kurią ką tik paminėjo gerbiamasis A. Kubilius. Ar nebus Konstitucinis Teismas tik priedanga nevykdyti programos?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai ne, nes rezervo rengimas ir Lietuvos piliečių rengimas gynybai, net jeigu ir Konstitucinis Teismas taip išaiškintų, neprieštarautų tam pasiryžimui, kad vis tiek piliečius reikėtų rengti. Tik kokia forma? Konstitucijoje yra pasakyta, kad yra privaloma. Dėl to, kad reikia rengti, koalicijos partneriai sutinka, sutaria. O pati strategija, kokia forma tai darysim ir kaip sugebėsime tai greitai padaryti išsaugant, sakykim, ir tą mokymo sistemą, kurią dabar turime ir kuri jau šiek tiek yra bandoma aptrupinti, tai čia iš tikrųjų pirmaeiliai artimiausi darbai pradėjus darbą šioje srityje.

PIRMININKĖ. Ačiū ministrei už atsakymą. Klausia S. Stoma.

S. STOMA (TPPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, ar jūs žinote, kad šiuo metu vien Vilniuje ir Kaune jau atleidimo lapeliai yra įteikti apie 200 žurnalistų. Žinau, kad tai ne jūsų kaltė, bet ar nemanote, kad vis dėlto detalizuojant šią programą, antikrizinį planą reikėtų pagalvoti apie tas sritis, kurios turėtų būti skatinamos, jeigu mes negalvojame vien apie tai, kaip išgyventi šitą pusmetį, o vis dėlto mąstome ir apie mūsų valstybės ateitį? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, kad esame nemažai diskutavę su žurnalistais, su kai kuriais leidėjais, pavyzdžiui, regioninių laikraščių, ir dar susitiksime su šios grupės atstovais. Galiu pasakyti, kad išties mes sprendžiame tas problemas, kurios iki šiol nebuvo sprendžiamos.

Viena vertus, mes jaučiam pareigą pasirūpinti ir žurnalistais, kad jie būtų socialiai apsaugoti. Turiu pasakyti, kad viename iš susitikimų su viena iš žurnalistų organizacijų gavome priekaištų iš jaunų žurnalisčių, kad mes numatome per ilgą pereinamąjį laikotarpį tam, kad būtų išspręstos ir jų įtraukimo į socialinę sistemą problemos. Turime prisiminti, kad ne tik pensijų klausimas yra problema, bet ir motinystės atostogų, taip pat šios moterys negali gauti visa apimtimi. Štai ką reiškia tariama parama žiniasklaidai, kuri iki šiol Lietuvoje egzistavo.

Kita vertus, mes labai gerai suprantame, kad tikrai tos mokesčių permainos, ypač tokiu sunkesniu laikotarpiu, kai kuriai žiniasklaidai gali būti sunkiai pakeliama. Aš nekalbu apie centrinius laikraščius, nacionalinius laikraščius. Man atrodo, kad jie tikrai turi galimybių lygiai taip pat, nes, kaip mes visose valstybės biudžeto eilutėse mažinam sąnaudas nuo 12 % iki 15 %, tai ir jie gali tą patį padaryti savo veikloje. Bet didžiausia problema, be abejo, mums kyla žiūrint į regioninius laikraščius. Todėl mes esame su jais susitikę ir sutarę dėl kelių dalykų, kas iš tiesų šiems laikraščiams padėtų.

Pirmiausia tai, kad esame numatę, jog už bet kurių laikraščių prenumeratą jau surinkti pinigai nėra apmokestinami papildomais mokesčiais, nes tai jau yra šiais metais įvykę sandoriai, todėl PVM lengvatos atsisakymas nuo Naujųjų metų jų nepalies.

Antras dalykas, esame taip pat numatę, kad regioniniams laikraščiams mes galėtume Spaudos rėmimo fonde skirti papildomą 2,5–3 mln. Lt sumą (turėsime dar tiksliau skaičiuoti) padėti šiems laikraščiams išgyventi tą papildomą finansinę naštą, kurią jie patirs, kai PVM lengvata bus panaikinta. Tai štai taip konkrečiai spręsdami kiekvieną atvejį mes, mano įsitikinimu, galime iš tikrųjų spręsti tas žiniasklaidos problemas, kurios yra suprantamos, bet valstybės resursus, valstybės lėšas, kaip ir kitais atvejais, turime skirti šiuo atveju tom grupėm, kuriom tokia parama tikrai yra reikalinga.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, nors ir gerbiu jus, tokios nekonkrečios ir fragmentiškos Vyriausybės programos mano politinėje karjeroje tikrai neteko matyti, joje daugiau citatų iš Šventojo rašto nei konkrečių įsipareigojimų. Bet ne viskas taip blogai. Džiaugiuosi, kad konservatoriai įvykdys buvusio Seimo nario socialdemokrato K. Kriščiūno seną svajonę Žemės ūkio ministeriją perkleti į Kauną. O klausimas toksai: kaip konservatoriai skatins prigimdyti tautą apie 1 mln. vaikų, didindami pridėtinės vertės mokestį, kuris tikrai žiauriai palies jaunas šeimas, nes jie perka vaistus kūdikiams, kurie nekompensuojami, nekalbėdami apie naujų darbo vietų ir žmonių atlyginimų išsaugojimą? Kodėl mes elgiamės kitaip negu visa Europa, kuri sako, nesilaikysime Mastrichto kriterijų krizės laikotarpiu, o priešingai, investuosime į žaliąją ekonomiką, į modernią infrastruktūrą, bet svarbiausia kalba apie darbo vietas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, gerbiamoji Birute, jūs manote, kad G. Kirkilo Vyriausybės programa buvo labai konkreti. Galim palyginti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, aš supratau iš jūsų klausimo, kad jūs pagaliau pakeitėte savo nuomonę ir pritariate praeito Seimo priimtai Valstybinei šeimos koncepcijai. Aš sveikinu, kad pagaliau ir jūs tai supratote, kiek tai svarbu, nes jeigu mes tokios koncepcijos neįgyvendinsime, nenumatysime tam resursų ir dar papildomų kitų instrumentų, tai susidursime su tuo faktu, ką mes rašome savo programoje, kad 2050 metais Lietuvoje, kaip rodo statistikos tyrimai, pasaulio statistikos tyrimai, gyvens tik 2 mln. 800 tūkst. gyventojų. Tada net ir M. Mikutavičiaus dainos apie 3 mln. negalėsime dainuoti.

Ir paskutinis dalykas dėl ekonomikos. Išties šiek tiek gaila ir keista, kad jūs, kaip buvusi Ekonomikos komiteto ilgametė pirmininkė, nesuvokiate, kuo skiriasi mūsų ekonomikos, mūsų finansų sistemos ir kitų Europos šalių finansų sistemos. Noriu priminti, ką jūs galbūt užmiršote, kad mes gyvename valiutų valdybos režimu, vadinasi, kad esant deficitams, kokius turime dabar ir kokius paveldėjome, mūsų abai labai rizikinga situacija. Todėl kalbėti apie papildomas investicijas į ką nors, kai nėra jokių paliktų rezervų, kai esame pliki ir nuogi tokių problemų akivaizdoje, iš tikrųjų yra nelabai išmintinga. Todėl raginu į Ekonomikos komitetą pasikviesti finansų ministrą, ekonomikos, ūkio ministrus ir išsamiai išgvildenti tuos mūsų ir kitų šalių skirtumus.

PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Klausia M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Klausimą norėčiau pateikti gerbiamajam premjerui. Akivaizdu, kad asignavimų mažinimas ir numatoma nauja mokesčių politika smogs žemės ūkiui, mažins jo konkurencingumą. Be abejo, atsiras daug neigiamų pasekmių, sumažės eksporto galimybės, o tai jau prieštarauja kai kuriems jūsų programos teiginiams. Jeigu leiste, aš pacituosiu: „Sieksime suvienodinti konkurencines sąlygas Lietuvos žemdirbiams ir Europos Sąjungos valstybių senbuvių ūkininkams, skatinsime eksportą.“ Tam, ką aš jums pateikiau kaip klausimą, iš esmės prieštarauja, tie jūsų numatomi veiksmai toms numatytoms programinėms nuostatoms. Kaip jūs tai galėtumėte suderinti? Dėkoju už atsakymą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu priminti, gerbiamasis Seimo nary, kad eksportui, tarp jų ir žemės ūkio produkcijos eksportui, PVM yra nulinio tarifo. Taigi nulio mes jau niekaip negalime daugiau sumažinti ar padidinti. Šioje vietoje tai neliečia eksporto. Dabar dėl paramos suvienodinimo sąlygų Europos ir Lietuvos žemdirbiams, tai mes, manau, turime kur kas aktyviau dirbti Europos Sąjungoje, Briuselyje, ir siekti, kad bendrosios žemės ūkio politikos peržiūra būtų realizuota kuo greičiau ir kad būtų net ir atsisakyta kai kurių tų instrumentų, kurie iki šiol buvo taikomi ir kuriais naudojosi senosios Europos Sąjungos valstybės. Manau, kad mes iš to tik išloštume, nes mūsų žemdirbiai dėl mažesnių sąnaudų esant mažesnei paramai visoje Europos Sąjungoje galėtų kur kas sėkmingiau konkuruoti. O visi kiti dalykai yra, be abejo, labai svarbūs, mes tikrai tikimės, kad tai, ką kalbėjo žemės ūkio ministras K. Starkevičius apie paramos daug platesnį paskleidimą įvairiems kaimo sluoksniams, bus taikoma ne vien tik stambiausiems ūkiams, bet leis modernizuoti ir mažesnius ūkius, leis pasiekti darbo našumo visame žemės ūkyje. Manau, taip mes sėkmingai realizuosime permainas ir žemės ūkyje, jos seniai ten yra reikalingos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Vidžiūnas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, pirmiausia aš norėčiau jums palinkėti, kad jūs taptumėte tikrieji savo sričių lyderiai, moralios politikos, intelektualios vadybos politikos lyderiai, kad įgautumėte piliečių pasitikėjimą, tada Seimui bus lengviau realizuoti kartu su jumis parengtus planus.

Mano klausimas būtų toks, ypač norėčiau žiūrėti į ūkio ministrą, apie kurį, kaip ir apie kitus, verslo struktūros, kiek susitikimų turėjau, susidaro gana mielą įspūdį. Pone ūkio ministre ir premjere, savaime suprantama, kad krizės sąlygomis reikia taupyti ir verslas sutinka solidariai dalį tos naštos prisiimti. Bet vis dėlto šis laikas verslui bus nelengvas ir, pone premjere, pone ministre, kokių jūs turėtumėte mokestinių ar kokių kitokių priemonių pasiūlyti per kitus metus, kad verslas jaustųsi ramesnis ir kad jaustų Vyriausybės paramą? Taip pat kuriose srityse Vyriausybė planuotų investuoti per ateinančius metus, kad verslui taip pat būtų daugiau įlieta finansinio kraujo?

D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Mes puikiai suprantame, kad padėtis, kuri klostosi tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse rinkose, finansinėse rinkose, yra gana įtempta, todėl priemonių skaičius nėra labai platus, tačiau šį bei tą galima padaryti. Pirmiausia mes planuojame energetikos srityje renovacijos programas, pagal kurias kiekvienais metais bandysime renovuoti iki 2 tūkst. namų, jeigu pavyks. Tai šiek tiek padėtų stabilizuoti krentantį statybų sektorių, būtų ir šiokia tokia parama statybų verslui.

Kitas dalykas, mes planuojame kiek įmanoma stiprinti pagalbą smulkiam ir viduriniam verslui. Čia galėtų būti kelios kryptys. Viena iš krypčių būtų finansinių srautų paieška, kurią mes galėtume gauti arba iš Europos investicijų banko, arba iš Šiaurės investicijų banko, arba Europos investicijų fondo, taip pat planuojame administracinės naštos mažinimą, verslo debiurokratizavimą. Jeigu jūs pažiūrėtumėte atidžiau mūsų programas, pamatytumėte Saulėtekio komisijos atkūrimą ir palengvintą įmonių įėjimą ir išėjimą iš verslo, reikalavimų dėl įstatinio kapitalo mažinimą ir panašiai. Tų priemonių skaičius yra gana didelis, manau, kad ką bus įmanoma padaryti šiuo metu ūkyje, mes tikrai darysime, stengsimės daryti daugiau negu galime. Verslo problemas mes gana gerai žinome, ko gero, glaudžiai bendraudami su verslu, spręsdami jų problemas mes ieškosime sprendimų.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui, ne Ministrui Pirmininkui, nes per daug jam reikia atsakinėti. Socialdemokratai suskubo parengi ir kalbėti apie alternatyvų antikrizinį planą. Tai vienas įdomus aspektas. Antras įdomus aspektas yra tas, kad dabartinė valdžia, dabartinė Vyriausybė su Ministru Pirmininku G. Kirkilu priešaky nepripažįsta, kad yra krizė. Klausimas galėtų būti toks: koks galėtų būti tas alternatyvus planas tam daiktui, kurio nėra? Tai pirmas.

Antras klausimas būtų. Kas kaltas, aš manau, neverta kalbėti. Ką daryti, jūs parašėte antikriziniame plane, bet svarbiausias klausimas, aišku, visuomet bus kur gauti pinigų, gerbiamasis finansų ministre? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Bandysiu trumpai atsakyti. Visų pirma aš nenoriu kaltinti kažko dėl to, kas įvyko, manau, kad yra labai svarbu kaip galima sutelkčiau žiūrėti į priekį ir daryti tuos žingsnius, kurie yra būtini. Ekonomikos situacija pastaraisiais mėnesiais labai smarkiai pasikeitė, tie pokyčiai nuolat tęsiasi, ir tai, kad situacija labai sunki, rodo dabartinė valstybės biudžeto padėtis, kai mokesčiai nesurenkami, įstaigos nefinansuojamos. Tai jau akivaizdus nenuneigiamas požymis, kad mes susidūrėme su finansinėmis problemomis.

Kalbant apie planą, su kuriuo aš susipažinau ir kuris buvo pateiktas, aš manau, jeigu mes įgyvendintume tokį planą, mūsų valstybės sektorius po kelių mėnesių sustotų. Jis būtų nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimų. Tokia, mano supratimu, yra alternatyvinio plano kaina ir lieka tikėtis, kad to neatsitiks.

Dabar dėl pinigų. Be abejo, mes labai aktyviai dirbsime su Europos Komisija ir tas paketas, kuris yra numatytas, struktūrinis paketas Europos Sąjungoje… mes dėsime visas pastangas, kad maksimaliai panaudotume tai, ką galima iš to paketo paimti Lietuvai. Ten numatyta ir energetikos sektoriui, ir smulkiam ir vidutiniam verslui, ir kitoms sritims, ir tos lėšos iš tikrųjų yra galimos. Kitos lėšos – iš privačių šaltinių. Kol kas apie tai kalbėti anksti, bet, be abejo, mes dirbsime ir šioje srityje, kad tuos kreditinius išteklius, kurie yra būtini, užtikrintume.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu klausti gerbiamojo socialinės apsaugos ir darbo ministro R. Dagio. Gerbiamasis būsimasis ministre, labai atidžiai perskaičiau Vyriausybės programą ir labai džiaugiuosi. Pagaliau jūs labai ryžtingai rašote, kad bus vaikų globos namai ir visa sistema perduota savivaldai, kad bus rengiami globėjai ir įtėviai, ir vaikai iš tikrųjų gyvens šeimose. Ačiū jums už tai.

Bet šiandien noriu pasakyti, kad sulaukiu skambučių iš visos Lietuvos, iš valstybinių biudžetinių įstaigų, vaikų globos namų, ir jie visi skundžiasi, kad jau trečias mėnuo yra finansuojami tik komunaliniai patarnavimai, t. y. vanduo, šiluma, na, ir dar šiek tiek elektra. Vaikams nėra žieminių batų, žieminių rūbų. Kas atsitiko? Ar iždas yra visai tuščias, ar laikinoji Vyriausybė nutarė labiausiai skriausti mažus vaikus? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Pradėsiu atsakyti nuo antrosios dalies. Iš tikrųjų iždas, kurį mes perimame, po valdymo yra tuščias. Daugiau nei tuščias. Valstybės ižde trūksta, kiek aš žinau, per 700 mln., „Sodros“ yra paveldėta, įskaitant fondų problemą, per 2 mlrd., tai yra faktiškai 20 % „Sodros“ biudžeto. Toks yra paveldas. Neturiu net epiteto apibūdinti, kaip galima taip valdyti šalį. Jūsų iškeltos problemos turės būti kuo greičiau išspręstos ir mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta nemažai priemonių, taip pat ir peržiūrėti visą politiką. Mes turėtume stengtis, kad vaikai gyventų šeimose arba būtų įvaikinti, arba šeimose, kur būtų prižiūrimi žmonių, kurie nori jais pasirūpinti. Dabar, jeigu mes pažiūrėsime, vaikams, kurie gyvena vaikų namuose, parama yra kur kas didesnė nei gyvenantiems šeimynose, o jeigu pažiūrėtume į vaikus, gyvenančius šeimose, taip pat. Mes numatome šeimynoms paramą nuo Naujųjų metų padidinti dvigubai.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia V. Matuzas. Prašau dėl vedimo tvarkos.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Faktiškai baigiasi pirma valanda, tačiau paklausė tik 13 Seimo narių ir dauguma iš jų iš Tėvynės sąjungos ir valdančiosios daugumos. Noriu pasiūlyti. Matau, kad naujoji koalicija neskaitė savo programos, todėl siūlau frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio, perskaityti koalicijai programą ir tada Seimo opozicijai leisti paklausti. Frakcijos vardu siūlau balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, pagal Statutą jūs puikiai žinote, kad Seimo nariai yra užsirašę į eilę. Aš suteikiu žodį tam, kas yra iš eilės užsirašęs, ir kiek dabar matau, toliau yra žmonių, užsirašiusių iš opozicijos. Kol kas laiko limitas tikrai yra dar labai menkas, tik 38 minutės. Mes turime klausimams 1,5 val. Aš įsitikinusi, kad tikrai, jeigu taip, kaip pagal Statutą priklauso, 1 minutė klausimui, 3 minutės atsakymui, tai visi, kas yra užsirašę, turės galimybę paklausti. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi jau praėjo labai aiškus minučių skaičius ir matom, kiek žmonių spėjo paklausti, tai klausimas paprastas, ar darome pertrauką ir tada atkris daug kam klausimai, arba tada susitarkime iš karto, kad klausinėsime ilgiau, nes šiandien… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūsų reikalavimas daryti pertrauką nėra statutinis. Pagal Statuto 194 straipsnį aš to padaryti negaliu. Pirmiausia tai yra nenumatytas posėdis, tai yra Vyriausybės programos pateikimas ir pagal Statutą nėra numatyta pertraukos galimybė. Todėl aš apgailestauju. Dirbu pagal Statutą. Toliau suteikiu žodį V. Matuzui.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji būsimosios Vyriausybės nariai! Smagu matyti jus čia, prisimenu aiškius sakinius, kur buvo pasakyta: mes turime aiškų planą. Šiandien jūs šitą planą pristatote Lietuvai. Manau, kad mintys materializuojasi, ir džiaugiuosi, kad jūs nepasidavėte kairiųjų įtikinėjimams, kad biudžeto subalansuoti mokesčių didinimo prasme negalima, girdi, to neleidžia Europa. Pasirodo, šiandien mes išgirdome labai aiškų atsakymą iš dabartinio laikinojo finansų ministro R. Šadžiaus, kad Europos Sąjunga nereglamentuoja, ir dauguma pasisakė prieš PVM mažinimo programas. Džiaugiuosi, kad jūs nepasidavėte populizmui, kuris sklido iš kairės pusės.

Mano klausimas būtų, kadangi energetikos ministro nėra, matyt, premjere, teks jums atsakyti. Mane ir daugelį Lietuvos gyventojų domina „Leo LT“ kompanijos buvimas kaip ir valstybine, nors iki šiol jinai buvo nepanaši į valstybinę kompaniją. Kokie bus jūsų pirmieji veiksmai, kad vis dėlto tie per 60 %, kuriuos valdo Lietuvos valstybė, iš tikrųjų būtų valdomi ir priklausytų visuomenei?

Baigdamas norėčiau…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš supratau klausimą, jeigu galiu, labai trumpai pabandysiu atsakyti. Kaip matote, dar netapę visateise Vyriausybe, mes turėjome rūpintis kai kuriomis problemomis, kurias paveldėjome iš dabartinės Vyriausybės, t. y. energetikos tarifais. Aš galiu dar kartą pasveikinti Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, kad jinai atsižvelgė į mūsų prašymą, kad būtų sudaryta galimybė naujajai Vyriausybei, kaip didžiausiai akcininkei „Leo LT“ įmonėje, peržiūrėti tuos pateiktus argumentus, kodėl reikėtų didinti elektros kainų tarifus. Manau, kad tai bus vienas pirmųjų mūsų darbų. Aš tik dar kartą galiu pasakyti, kad tikrai matau labai daug galimybių labai rimtai argumentuoti, jeigu ne dėl tarifų sumažinimo, tai bent dėl kur kas mažesnio jo didinimo. Galiu paminėti keletą argumentų.

Pirmas dalykas, yra akivaizdus faktas, kad energetinių resursų kainos pasaulyje krenta, bent jau naftos kainos, tikėtina, kad ir dujų kaina turės kristi. Ir tai reikia įskaičiuoti.

Antras dalykas, ką norėčiau pasakyti, jeigu Europos Vadovų Taryba artimiausiame posėdyje kitą savaitę patvirtins 200 mlrd. eurų ekonominės paramos paketą, tai jame yra numatyta 5 mlrd. eurų speciali programa, iš kurių 4 mlrd. skiriami energetiniams projektams. Tikėtina, kad apie pusė šių pinigų gali tekti strateginiams Baltijos jūros jungčių projektams. Taigi vėl tai būtų nemaža parama tiems strateginiams projektams, kuriuos turi realizuoti mūsų energetikos įmonės. Akivaizdu, kad gavus tokią europinę paramą reikia perskaičiuoti visus kitus skaičius, kuriais ta pati „Leo LT“, kaip suprantu, bando pagrįsti, kodėl reikia didinti tarifus.

Dar daugiau. Aš manau, kad artimiausiu metu Vyriausybė taip pat ragins Seimą svarstyti Elektros ir Šilumos įstatymų pataisas, kad vėlgi būtų labai aiškiai apibrėžta tarifų politika, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų labai aiškius instrumentus, kaip ginti visuomenės interesus.

Dėl pačios „Leo LT“, matau jos valdymo problemų. Manau, tai irgi turėsime svarstyti labai atidžiai, galbūt atlikti tam tikrą specialų auditą, nes jeigu per penkis mėnesius po įsteigimo turėjo pasikeisti visa valdyba, kyla klausimas, kokios to priežastys. Mano įsitikinimu, priežastys yra nevisiškai tinkamai sutvarkyta valdymo sistema.

PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Dar kartą primenu: klausti – 1 minutė, atsakyti – 3. Tikrai išjungsiu mikrofonus, nes labai ilgai klausiate ir labai ilgai atsakote.

Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, prašome būti visiems vienodai teisinga, nes kitiems leidote klausti kur kas ilgiau.

Noriu pasveikinti kolegas, kurie šiandien sėdi Vyriausybės ložėje, ir palinkėti jiems sėkmės. Džiaugiuosi, kad jūsų programoje galima rasti tęstinį įgyvendinimą. Kasmet nuosekliai didinsime finansavimą krašto apsaugai, kas buvo daroma ir anksčiau. Ačiū, kolegos, už tokius pažadus ir tikrai noriu palinkėti jums sėkmės.

Noriu pasakyti, kad permainos vyksta, ir labai gaila, kad šeimos, jaunimo, sveikatos politika jūsų programoje atsidūrė po šiukšlių tvarkymo. Bet aš manau, kad kasdieniniame darbe nebus taip, kaip surašyta programoje.

Norėčiau paprašyti finansų ir sveikatos ministrų atsakyti į porą klausimų. Jūs vienur rašote, kad žmonės anksčiau išeis į pensiją, tai yra 570 punktas. Kitur, 717 punkte, rašote, kad sparčiau didinsite įmokas už draudžiamus Lietuvos žmones. Gal galėtumėte pasakyti, kada jie anksčiau išeis į pensiją ir kiek sparčiau didinsite sveikatos įmokas už draudžiamus gyventojus?

PIRMININKĖ. Klausimas finansų ir sveikatos apsaugos ministrams. Atsakymui iš viso 3 minutės.

A. G. ŠEMETA. Gerai, gal aš pradėsiu, o kolegos mane papildys. Dėl ankstesnio išėjimo į pensiją. Jūs turbūt skaitėte mokytojų dalyje. Tas yra numatyta programoje, tačiau kada konkrečiai tai bus galima padaryti, mes spręsime, kai matysime, kokia padėtis bus su valstybės finansais. Mes negalime šiuo momentu pasakyti ankstesnių įsipareigojimų.

Dėl sveikatos draudimo. Jau kitų metų biudžete už valstybės draudžiamus asmenis bus numatytos didesnės sumos negu anksčiau pateiktame biudžete. O toliau didinsime taip, kad sveikatos srities problemos būtų išspręstos. Tačiau, manau, sveikatos ministras pasakys, kad tam reikia labai daug reformų šioje srityje. Manau, padidinę efektyvumą mes galėsime sutaupyti sveikatos srityje lėšų ir panaudoti tam, kad normaliai uždirbtų ir gydytojai, ir paslaugos būtų kokybiškos.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš galiu tik papildyti finansų ministrą, kad kitais metais padidinsime įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, kiek tai priklausys nuo naujai formuojamo biudžeto, nuo tikros realios ekonominės situacijos. Manau, kai tvirtinsime šalies biudžetą, taip pat sveikatos draudimo biudžetą tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, tada bus aišku. Bet kad šį žingsnį žengsime, taip, šiais metais tai darysime rengdamiesi kitiems metams.

PIRMININKĖ. Atsakymą dar nori papildyti švietimo ir mokslo ministras.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl priemonių, susijusių su galimai ankstesniu mokytojų išėjimu į pensiją. Be abejo, mes visiškai suprantame, kad šiuo metu mokyklose trūksta apie pusantro tūkstančio mokytojų. Lygiai taip pat suprantame, kad nemaža dalis dabartinių mokytojų yra priešpensinio amžiaus ir per artimiausius penkerius ar panašiai metų išeis į pensiją. Kaip minėjo finansų ministras, tai yra palaipsnis judėjimas ta linkme, ir tik tada, kai sistemiškai bus išspręstas mokytojų prestižo kilimo klausimas, tada, turint konkrečius skaičiavimus, kiek tai kainuotų, ir kai realybė leis tai daryti, apie tai bus galima kalbėti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju. Visų pirma aš norėčiau replikuoti finansų ministrui. Būkite malonus, nevartokite termino „sutaupysime sveikatos sektoriuje“. Negalima taupyti ten, kur nuolat trūksta pinigų.

Aš norėčiau kreiptis į sveikatos ministrą. Krizės įveikimo planas, 59 punktas, ir Konstitucijos 53 straipsnis. Krizės įveikimo plano 59 punkte jūs kalbate apie tai, kad nustatysite oficialias priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas, o Konstitucijoje kalbama apie tai, kad valstybinėse gydymo įstaigose yra nemokama medicinos pagalba. Noriu paklausti, ar jūs keisite Konstituciją?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamoji Mikutiene, mes tikrai nekeisime Konstitucijos, ir netgi nustatydami arba svarstydami galimybę nustatyti papildomas mokamas paslaugas tikrai nepažeisime Konstitucijos. Jūs puikiai žinote, kad dalis paslaugų sveikatos sistemoje yra mokama. Jums, kaip komiteto pirmininkei, tai tikrai yra žinoma, ir jūs nesakote, kad Konstitucija buvo pažeista tuo metu, kai tai atsirado. Konstitucijos tikrai nepažeisime, viskas bus įstatymo nustatyta tvarka ir tikrai suderinus su Konstitucija.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai, pirmiausia norėčiau palinkėti jums sėkmės nelengvame darbe, nes tą darbą puikiai žinau.

Norėčiau Ministrui Pirmininkui pasakyti, kad šiandien klausantis jūsų pranešimo, ypač apie ekonominę dalį, buvo visiškai kitaip kalbama negu jus pristatė Respublikos Prezidentas. Aš tą dalį vertinu labai teigiamai. Tikriausia jūs nesikonsultavote su eurokomisare iš Briuselio, bet gana dalykiškai pakalbėjote su rimtais ekonomistais, kurie tikrai žino, kaip reikia kalbėti, ypač kai vyksta ekonomikos augimo nuosmukis arba lėtėjimo procesai.

Jeigu kalbėtume apie jūsų Vyriausybės programą, vis dėlto aš esu šiek tiek skeptikas, kai kalbate apie krizės įveikimo planą ir pradedate nuo taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo. Jūsų buvo pasakyta, kad jūs visoms ūkio šakoms ar ekonomikos sritims mažinsite vienodu procentiniu dydžiu. Aš manau, gresiant ekonominei krizei tai yra neteisingas pasirinkimas, nes reikia atlikti ekonomikos šakų analizę, pažiūrėti, kokių ekonomikos šakų nepalies ekonominė krizė, ir numatyti tam tikrą prioritetų sąrašą.

Mano klausimas toks. Ar jūs esate atlikę ekonominės veiklos analizę, išnagrinėję atskiras ekonomikos šakas, kurios nėra paliestos dabartinio ekonomikos nuosmukio, ir galvojate, kad kitais metais irgi jas mažiausiai palies? Žmonės gaus pajamas, bus išlaikomos darbo vietos ir bus mokami mokesčiai į biudžetą. Tai yra nepaprastai svarbu, nes kalbant sportiniais terminais, jeigu visas programas…

PIRMININKĖ. Kolega, jau minutė 40…

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerai. Jeigu visas programas apkarpysime, tai visų neįgyvendinsime. Gal geriau pasirinkti, kurias įgyvendiname, o kurias atidedame vėlesniam laikui? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, tiesą sakant, aš gal pasitelksiu finansų ministrą padėti man atsakyti, nes aš nelabai supratau jūsų klausimo. Aš supratau jūsų klausimą kaip doro socialdemokrato. Mes kalbame apie valdžios sektoriaus išlaidų mažinimą, jūs kalbate apie ekonomiką. Lietuvoje visa ekonomika nėra vien valdžios sektorius. Šį faktą reikia suprasti. Mes kalbame apie valdžios sektoriaus išlaidų mažinimą. Deja, turime šioje vietoje elgtis gana radikaliai, nes ta situacija, kokią paveldim, reikalauja iš mūsų nedelsiant priimti tokius sprendimus, kuriais pasiektume 5 mlrd. litų efektą. Ir tada, kai Prezidentas mane pristatė kaip kandidatą į premjerus, ir dabar aš kalbėjau lygiai tą patį apie tą patį tikslą ir rezultatą – 5 mlrd. litų efektą. Be šito efekto, be šito rezultato, be 5 % bendrojo vidaus produkto paketo, mes iš tikrųjų negalim garantuoti ekonomikai, ne valdžios sektoriui, o ekonomikai, kurioje 75 %, jeigu ne daugiau, yra ekonomikos, paremtos privačiu kapitalu, saugių ir stabilių pamatų. Jeigu mes kalbam apie valstybės sektorių ir jūs siūlote tenai išskirti prioritetus, tai, deja, mes šiuo momentu to negalim padaryti, bet numatom po to pradėti visų išlaidų auditą, visų funkcijų auditą ir pasižiūrėti nuosekliai, kur galim dar daugiau sutaupyti, o kur galbūt reikia kokios nors nedidelės papildomos paramos. Bet to mes negalim padaryti per vieną dieną, kai mums reikia apsispręsti dėl kitų metų biudžeto ir sugebėti parodyti vieną to biudžeto rezultatą, kad deficitas kitų metų biudžeto bus minimalus ir nekels grėsmės finansų sistemos stabilumui. Tai, ką jūs kėlėte kaip klausimą, mes tą galėsim padaryti nuosekliai vėliau atlikdami visų funkcijų auditą.

PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Man atrodo, kad dar bus daug laiko organizuoti ekonomikos forumus, išsiaiškinti visas problemas. Toliau klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau taip pat paklausti gerbiamojo premjero. Šiandien sulaukiau skambučio, kai rimti verslininkai sakė, kad vis dėlto planas gana geras, nes mokesčiai bus paskirstomi tolygiau. (Balsai salėje) Galėsiu pasakyti. Toliau, tam tikri santykiai verslo bus išlyginti, nes galbūt ir paskirstyta mokestinė našta leis geriau dirbti. Tačiau yra viena kita problema, kuri dabar labai trukdo verslui, t. y. dėl paskolų, kurios buvo paimtos. Šiuo metu, kai verslininkai eina perskolinti arba atidėti tam tikrų mokėjimų, paprasčiausiai jiems siūloma pasirašyti sutartis visai kitomis sąlygomis. Ar nemanote, kad šioje situacijoje reikėtų taip pat daryti įtaką, nežinau, galbūt ieškoti tam tikros sistemos, kai būtų sąlygos pagerintos ir bankai nediktuotų taip smarkiai verslui sąlygų? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Aš suprantu tą problemą, tačiau šiuo momentu nemanau, kad mes galėtume daryti kokią nors intervenciją. Tai yra dviejų privačių ūkio subjektų – banko ir privačios įmonės – privatūs santykiai. Tokia valstybės intervencija būtų nepateisinama. Mes programoje numatome gal kitą būdą, kuris turbūt labiausiai liečia nekilnojamojo turto sektorių, statybų sektorių. Programoje yra numatyta didžiulė būstų renovavimo programa, tas pats statybų sektorius galės persiorientuoti iš to, ką jis iki šiol darė, į tą būsto renovavimą ir taip palaikyti savo finansines galimybes.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, nuoširdūs sveikinimai pradedant įdomų ir atsakingą darbą. Linkiu sėkmės.

Skaitydamas Vyriausybės programą, gerbiamasis premjere ir gerbiamasis finansų ministre, aš užkliuvau už štai tokios, taip sakant, įdomios nuostatos. Jūs sakote, kad esat pasiryžę taupyti ir efektyviai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas. Taupymas ir mokesčių mokėtojų efektyvus lėšų naudojimas, o tuo tarpu jūs kalbate apie darbo užmokesčio mažinimą. Ir darbo užmokesčio mažinimą tiek švietimo, sveikatos, kultūros, meno darbuotojams, dėstytojams ir t. t. Krizės sąlygomis, kai tai apima šimtus tūkstančių darbuotojų, kai jie neturi jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, jūs, užuot atsakęs į klausimą, ar galima šitaip elgtis, pradedat būtent nuo to – nuo darbo užmokesčio mažinimo ir tai vadinat taupymu. Šiuo atveju taupymo priemonių yra daugelyje kitų sričių, tuo tarpu darbo užmokestis neturėtų būti liečiamas. Kaip jūs manote, ar tai taupymas, ar tai yra priešingas efektas?

A. KUBILIUS. Gerbiamasis Vyteni, ačiū už sveikinimus, bet jūs gal ne visai atidžiai perskaitėt, kas parašyta. Mokytojams, kultūros darbuotojams, bibliotekininkams atlyginimai ir kitais metais, ir krizės metais augs. Ir augs per 20 %. Jie augs šiek tiek lėčiau, negu buvo suplanuota pavasarį, kai buvo suplanuotas 30 % augimas. Dėl krizės augimas sulėtėja iki 20 %, bet auga. Noriu pabrėžti – auga. Mes taupom iš darbo užmokesčio fondo kitų sistemų ir mažinam ne darbo užmokestį, o mažinam darbo užmokesčio fondą, t. y. bendrą sumą, kurią skiriam įstaigai. Seimas turės susimažinti taip pat 12 % darbo užmokesčio fondą. Tai nereiškia, kad sumažės kam nors dirbančiam Seimo kanceliarijoje atlyginimas. Bet, kaip ir visose įstaigose, yra tuščių etatų, yra premijų išmokėjimai. Aš tikrai esu šiek tiek nustebęs dar ir dabar, pavyzdžiui, kai štai skaitau žinutę: „Prieš šventes teisėjai bus pamaloninti priedais.“ Nežinau, ar tikrai tą reikia daryti dabar. (Balsai salėje) Tikrai norėčiau, kad visos įstaigos, visos valstybės tarnybos, visos kitos valstybės žinybos pagalvotų, ar tikrai neapsimoka šioje situacijoje rūpintis visiems kartu krizės sprendimu ir premijų nemokėti. Bet, atsakydamas į jūsų klausimą trumpai, dar sykį noriu pabrėžti: atlyginimai nė vienam žmogui, nė vienam valstybės tarnautojui, nė vienam mokytojui, nė vienam bibliotekininkui nemažės. O visai grupei žmonių, tokių kaip mokytojai, bibliotekininkai, kultūros darbuotojai, kuriems buvo numatytas atlyginimų augimas, toks augimas ir bus, tik šiek tiek lėtesnis.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji kabineto nariai, iš tikrųjų linkim sėkmės. Tačiau, perskaičius Vyriausybės programą ir tas dvi savaites sekant įvykius čia, Seime, vis dėlto kyla tam tikrų klausimų. Pirmiausia, gerbiamasis premjere, jūs kažkada paminėjote, kad niekada neprašysit opozicijos paramos, ir labai malonu, kad jūs šiandien sakot, kad jau kviesit į bendrą darbą. Toliau kalbat apie efektyvumą, tačiau Vyriausybės programoje labai konkrečiai numatot perkelti ministeriją ten, kur gyvena ministras. Tai tikrai jokio efektyvumo dėl šių dalykų aš nematau.

Trečia, dėl jūsų krizės įveikimo programos. Iš tikrųjų kyla labai daug klausimų. Taip pat mums skambina žmonės ir sako, ar tai nebus krizės kūrimo programa, nes visos aplinkui valstybės, kaip jūs pats paminėjot, netgi tos, kurios turi kur kas geresnius rodiklius, negali pasiskolinti pinigų, o mes, Lietuva, su jūsų vadovaujama Vyriausybe yra nusprendusi didinti mokesčius, atsisakyti tam tikrų lengvatų, panaikinti verslo liudijimus ir daugelį kitų dalykų. Ir tai, jau aš nebenoriu čia kalbėti, daugiausia palies mažas pajamas gaunančius žmones, smulkų ir vidutinį verslą. Taip pat jūs būdavot labai preciziškas trims prieš tai buvusioms Vyriausybėms ir reikalaudavot – kur jūs nuvesit valstybę taip vadovaudami?

Aš dabar noriu labai konkrečiai paklausti jūsų, kur yra skaičiai, kas bus 2012 metais po jūsų vadovavimo, kokia bus infliacija, koks bus einamosios sąskaitos deficitas, kokia bus minimali alga, vidutinis darbo užmokestis, vidutinė senatvės pensija, nors sakot, kad grožėsis didele pensija, kaip bus su tiesioginėmis užsienio investicijomis, koks bus biudžeto deficitas, nedarbo lygis, ar padaugės asfaltuotų kelių? Jūs to prašydavot iš mūsų visada. Tai aš norėčiau, kad šie klausimai būtų kaip nors atspindėti Vyriausybės programoje, kad mes ateityje galėtume su jumis gana korektiškai kalbėti ir tikrai sekti mūsų valstybės visą ekonominę plėtrą. Linkiu sėkmės, ir tikrai lauksim šių labai reikalingų rodiklių.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Balčyti, jūs daugiau kaip dvi minutes klausėt.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Negali būti.

A. KUBILIUS. Kadangi klausimas buvo 2,5 karto ilgesnis, negu leido norma, tai aš suprantu, kad ir atsakymas gali būti 2,5 karto ilgesnis. 8 minutės, nes tikrai, ministre, daug uždavėte klausimų.

Pirmas dalykas dėl kelių. Aš galiu pasakyti, kad keliai bus asfaltuojami ne tik Šilalės rajone. Tai yra faktas. (Balsai salėje) Antras dalykas, tikrai keliams nebus prioritetas Antakalnyje.

Dėl sutaupymo perkeliant ministerijas. Turiu priminti, kad ministeriją perkėlus į Kauną, tai bent jau ministrui važiuoti benzino reikės mažiau ir žemdirbiams mažiau. Jeigu perkeltume Vyriausybės kanceliariją kur nors į Antakalnį, manau, irgi galėtume juokais sakyti, kad sutaupytume.

Dabar rimtai. Jūsų geras klausimas, kur nuvesime. Bet pirmoji klausimo dalis turėtų būti labai paprasta. Kai nori sužinoti, kur nuvesti, tai turi žinoti, iš kur išvedi. Iš kur išvedame, mes tikrai žinome ir matome šiandien labai gerai, ir apie tai daug kalbame. Jūs, kaip buvęs finansų ministras, turbūt irgi suprantate, iš kur mes turime išvesti. Ir kas būtų, jeigu mes nebandytume išvesti. Štai šitą situaciją mes visi kartu turime labai gerai suprasti. Aš tikiuosi ir opozicijos solidarumo dėl šio supratimo. Aš visą laiką kartodavau ir toliau kartosiu, kad norėčiau matyti visų mūsų solidarumą šios nelabai lengvos situacijos akivaizdoje.

Kur nuvesime, tai turiu pasakyti labai paprastai ir aiškiai. Pirmas dalykas, ką mes padarysime, tai sustiprinsime strateginio planavimo gebėjimus Vyriausybėje, visų pirma, Vyriausybės kanceliarijoje, kad ir mes patys žinotume, kur per metus turime nuvesti, ir kad jūs žinotumėte. Tada mes galėtume diskutuoti labai konkrečiai dėl tų skaičių, kurių jūs pageidaujate. Manau, mūsų valstybėje gyvenimas turi būti sutvarkytas taip, kad mes visi žinotume, kur einame.

PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Klausia A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti finansų, sveikatos ir ūkio ministrus. Man prieš pusantros valandos skambino vilnietis ir susijaudinęs klausia (jis paskaičiavo), kad kas mėnesį praras apie 30 Lt dėl to, kad bus panaikintos PVM lengvatos kompensuojamiesiems vaistams. Jis serga bronchine astma ir kasdien naudoja inhaliatorius. Ar jau Vyriausybė sugalvojo mechanizmą, kaip bus kompensuojamos išlaidos bent tiems socialiai jautriausiems gyventojams, sergantiems lėtinėmis ligomis?

Noriu paklausti ūkio ministro. Jūs žinote, kad aštuonios teritorijos Vyriausybės yra pripažintos probleminiais regionais. Be abejo, krizė juos gali labiausiai paliesti. Aš programoje lyg ir nepastebėjau, bet ar numatytos kokios nors papildomos priemonės šiems probleminiams regionams apsaugoti, kad krizė juos paliestų dar mažiau, kad atskirtis tarp šalies rodiklių ir tų regionų dar labiau nedidėtų? Ačiū.

D. KREIVYS. Dėl probleminių regionų. Kaip jūs matote, mes keičiame patį Lietuvos administracinį suskirstymą, kuriami keturi regionai. Vilnius yra išskiriamas į atskirą regioną. Esant šiam naujam teritoriniam suskirstymui regionai gaus daugiau Europos Sąjungos lėšų.

Dėl probleminių regionų galiu pasakyti, kad mes Lietuvoje turime aštuonis industrinius parkus ir nemaža dalis jų yra greta tų probleminių regionų. Atkreipdami dėmesį į šiuos regionus, mes ypač stiprinsime ir stengsimės pritraukti tiesiogines užsienio investicijas ir verslą skatinsime būtent šiuose industriniuose parkuose.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia A. Rimas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu galima dėl vaistų. Galbūt finansų ministras pratęs.

PIRMININKĖ. Atsiprašau.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip yra parašyta mūsų…

PIRMININKĖ. Prašyčiau trumpinti atsakymus.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Trumpiname. Neatidėliotinų veiksmų mokesčių srityje yra numatyta, jog Vyriausybė turės parengti kompensavimo mechanizmą. Taip yra ne kartą kalbėta su socialinės apsaugos, su finansų ministrais, taip pat tam pritarė premjeras. Tik, viena, reikėtų, matyt, mums patiems nusiraminti ir žmonėms nusiraminti, nes kainų pakėlimo dar neįvyko. Šiandien sunku suskaičiuoti, kiek realiai kainos pakils.

Kompensavimo mechanizmas bus rengiamas, kai pradės dirbti ši Vyriausybė. Vienas iš būdų, kaip esu ne kartą sakęs, aš manau, kad kai kurioms sritims dėl PVM mokesčių lengvatos reikalingas pereinamasis laikotarpis, tarp jų yra vaistai. Aš esu taip įsitikinęs kaip būsimasis ministras arba kaip Seimo narys.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Rimas. Prašau įdėti kortelę.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti tokią pastabą žiūrėdamas į Vyriausybę. Aš atsimenu, anoje paskutinėje 14-ojoje Vyriausybėje buvo 3 moterys, šioje Vyriausybėje – viena. Lyg ir mažoka! Dabar noriu klausti.

Buvusių Vyriausybių, kurių darbe aktyviai dalyvavo Socialdemokratų partijos atstovai, vykdoma politika buvo orientuota į šeimą, į jos stiprinimą ir jos rėmimą. Žodžiais naujos Vyriausybės vadovas gerbiamasis A. Kubilius, taip pat kai kurie ministrai, iš pokalbių girdėti, kad yra už tai. Tačiau praktiškais darbais tai kol kas nepatvirtinta, o pirmiausia to pasigendu Vyriausybės programoje. Kaip jūs paaiškintumėte 15-osios Vyriausybės norą taupyti valstybės lėšas šeimų ir jose augančių mažamečių vaikų, ir motinų, auginančių vaikus, sąskaita? Ar nebuvo galima rasti kitų rezervų taupyti, pavyzdžiui, apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir t. t.?

PIRMININKĖ. Laikas!

A. RIMAS (LSDPF). Baigiau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai anksčiau nepastebėjau labai didelio dėmesio šeimos politikai, ypač tai pasireiškė, kai svarstėme šeimos koncepciją šioje salėje. Tikrai nespindėjo socialdemokratų pusė noru paremti šeimą. Manau, mes tai turėsime padaryti. Radome sutarimą ir su mūsų partneriais liberalais, kaip mes tai darysime. Tai bus daroma nuosekliai. Šeimos prestižo klausimas bus nuoseklus dalykas. Bet mes paveldėjome tokią situaciją, kaip minėjau, iš esmės yra per 2 mlrd. pinigų trūkumas. Mes turime ne mažinti, kaip jūs sakote, bet racionalizuoti kai kurių išmokų mokėjimą. Šiuo metu pasirodė tam tikros spragos. Pabrėžiu, motinystės atostogos lieka tokios pačios, kaip ir buvo, ir nereikia tuo gąsdinti žmonių. Dalis naštos yra perkeliama į biudžetą, paremiant pametinukus, dvynukus, trynukus, jiems parama per valstybės biudžetą, bet nemokant dvigubos „Sodros“ pensijos. Tai buvo nelogiška anksčiau. Kita vertus, yra racionalizuojamas įmokų skaičiavimas, nes pamatėme, kad yra spragų, kai skaičiuojama iš trijų mėnesių, yra tam tikri susitarimai su darbdaviu, mokamos maksimalios motinystės atostogos, o to neturėtų būti. Mes tik ilginame skaičiavimo laikotarpį suprasdami, kad yra atskira problema tų motinų, kurios atėjo po studijų ir po mokslų. Mes tik sutvarkome šią sistemą.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, leiskite pasveikinti jus su jūsų darbo pradžia. Šiandien pirmoji diena, kai jūs visi atsakote į svarbius klausimus.

Mane šiek tiek jaudina socialinės apsaugos ir darbo ministras gerbiamasis R. Dagys, kai jis jau pradeda dalyti pažadus, kad nuo Naujųjų metų finansinė parama daugiavaikėms šeimoms padidės dvigubai. Manau, žiniasklaidos atstovai tai užfiksavo.

Noriu paklausti finansų ministro. Ar jūs prisiimate atsakomybę už tai, kad jūsų Vyriausybės programos antikrizinis planas sukėlė tikrą krizę finansų ir bankų sektoriuje. Prakalbę apie savo planą, jūs išgąsdinote Lietuvos gyventojus ir dėl to kilo katastrofiškas nepasitikėjimas Lietuvos bankais. Šiandien mus pasiekė duomenys, kad fiziniai ir juridiniai asmenys iš Lietuvos bankų atsiėmė 2,3 mlrd. Lt. Vakar Europos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 2,5 %, o bazinės palūkanos sumažėjo Švedijos bei Anglijos centriniuose bankuose, o Lietuvos šešių mėnesių trukmės VILIBOR pakilo iki 9,48 %, t. y. aštuoniais baziniais punktais.

PIRMININKĖ. Laikas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Tai ne kas kita kaip bankų spekuliacija, susidarius krizinei finansinei situacijai. Susidaro įspūdis, kad jūsų planas parengtas bankininkų ir finansinių grupuočių interesams tenkinti, paliekant pamirštus…

PIRMININKĖ. Užduokite klausimą.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …gyventojus. Aš klausimą uždaviau iš karto.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš iš karto sureaguosiu į ką tik kolegos užduotą klausimą. Jūs, kaip ir dera doram socialdemokratui, kaip visada, sakote netiesą. Aš kalbėjau apie padidintą paramą tiems našlaičiams, kurie gyvena šeimynose. Taigi būkite dėmesingas ir nesekite savo kolegų pėdomis.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, finansų ministras dar kartą…

A. G. ŠEMETA. Aš bandysiu atsakyti į klausimą, kurio nelabai supratau, tiesą sakant. Tačiau aš manau, ir mūsų visa Vyriausybė mano, kad svarbu žmonėms sakyti tiesą, kad ir kokia karti ji būtų, ir tai yra svarbiausias dalykas, ką reikia padaryti. Tik pripažindamas situaciją, kokia ji yra, gali pasiūlyti ir veiksmus, kaip galima spręsti problemas, kurios yra susiformavusios.

Deja, mes turime pripažinti, kad iki šiol ta tiesa nebuvo pripažinta, o dėl to ir neatsirado veiksmų, kurie reikalingi ekonomikai. Garsiausi Lietuvos ekonomistai, ne bankų ekonomistai, jau nuo 2005 m. kalbėjo, kad reikia imtis veiksmų ekonomikos perkaitimo problemoms spręsti. Deja, jos nebuvo išspręstos. Dabar mes atsidūrėme iš tikrųjų nepavydėtinoje situacijoje, kai, smunkant ekonomikai, turime imtis tokių sudėtingų žingsnių. Jeigu per tuos keletą metų būtų sukaupti bent minimalūs rezervai, 5–10 milijardų litų, tai mūsų padėtis būtų daug geresnė ir tokių sudėtingų priemonių nereikėtų imtis.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš noriu kreiptis galbūt į premjerą, o gal ir į aplinkos apsaugos ministrą.

Taigi praėjusios kadencijos pradžioje aš, jaunas pradedantis parlamentaras, kreipiausi į tuometinį Vyriausybės vadovą A. M. Brazauską dėl mūsų valstybės plėtros prioritetų. Iš jo atsakymo supratau, kad pirmenybė bus teikiama infrastruktūros plėtrai, naudojant Europos Sąjungos investicijas ir vietinio biudžeto lėšas, o dėl intelekto mes galėtume lietuviams siūlyti ir užsienyje tobulintis, jį pagausinti ir t. t. Na, šiandien turime tą, ką turime. Klausimas būtų toks: ar numatote subalansuoti turimus prioritetus? Šiandien mes žinome, kad nepanaudojame iki 30 % Europos Sąjungos investicijų lėšų, nemaža dalis investicijų, mokesčių mokėtojų lėšų skiriama tai pačiai infrastruktūrai plėtoti, o švietimas, kultūra, mokslas vis lieka tarsi podukros vietoje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Laikas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš galiu labai trumpai atsakyti. Aš jau minėjau, kad mes manome, jog vienas iš svarbiausių dalykų, ką reikia padaryti artimiausiu metu, tai susitvarkyti su strateginio planavimo gebėjimais mūsų valstybėje, nes tikrai per daug chaoso, centrinei valdžiai nesugebant aiškiai išskirti prioritetų ir po to juos įgyvendinti, o tai tikrai atveda prie tokios situacijos, kad didelė dalis tų resursų, kuriuos mes turime arba gauname iš Europos Sąjungos, yra iššvaistoma visiškai netikslingai.

Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos prioritetus, kam iš esmės panaudoti Europos Sąjungos pinigai paskutiniuoju laikotarpiu, tai tikrai turiu pasakyti, kad švietimas ir mokslas, nors visi mes kalbame apie žinių ekonomiką ir žinių visuomenę, kaip prioritetą, tikrai nebuvo prioritetas. Vienas dalykas, kas buvo prioritetas ir ką galima labai aiškiai pasakyti, tai, be abejo, sportas ir krepšinis. Per vieną laikotarpį Lietuvoje pastatyta tiek sporto rūmų, kad tikrai reikia pripažinti, jog šiuo metu tai yra mūsų prioritetas. Aš nepasisakau prieš sportą ir krepšinį, bet tikiuosi, kad ateis toks metas, kai ir švietimas, ir aukštasis mokslas irgi taps nacionaliniu prioritetu. Tam reikalingas ir strateginis planavimas, tam reikalingas ir toks instrumentas, kurį mes esame įrašę į programą „Nacionalinis susitarimas“, kad jame aiškiai apibrėžtume ilgalaikius mūsų valstybės prioritetus, sutartume dėl jų ir tada imtumės siekti jų realiame gyvenime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Klausimas finansų ministrui. Kaip žinote, kai yra ekonominė krizė, tai pirmiausia krenta perkamasis pajėgumas vidaus rinkoje ir užsienio rinkose. Iš visų krizių buvo bandoma išeiti, ieškant būdų pagyvinti vidaus rinką ir eksportą. Dabar taip… Kai buvo pritaikytas Valiutų tarybos modelis, iš Lietuvos buvo atimtas pagrindinis rinkos ekonominio reguliavimo svertas – nuosava monetarinė politika. Dabar tie sunkumai, apie kuriuos sakoma „ypač palyginti su kitomis“, dėl to yra ypatingi. Dabar yra tokie trys scenarijai: pamažu protingai atsisakyti Valiutų tarybos modelio su visais sunkumais, kaip žinote; antras – klauptis ant kelių ir prašyti Ch. Almunijos, kad leistų įsivesti eurą; ir trečias – nieko nedaryti, dejuoti ir laukti dar didesnės ekonominės griūties, po kurios reikės ką nors daryti su Valiutų tarybos modeliu. Kurį scenarijų jūs galvojate kuo greičiau realizuoti?

A. G. ŠEMETA. Na, iš tikrųjų teisingai pasakėte, kad mūsų finansų politiką lemia Valiutų valdybos modelis, kurį mes turime. Čia aš norėčiau kai kuriems ekonomistams, kurie labai mėgsta Samuelseną ar kitus, pasakyti, kad mes tiesiog negalime vykdyti tokių priemonių todėl, kad turime Valiutų tarybos modelį. Tačiau vėlgi mes turime suprasti, kad dabartinėmis sąlygomis koks nors kitoks sprendimas visai ekonomikai sukurtų daug daugiau problemų negu per griežta mūsų finansų politika, valstybės finansų stabilizavimas ir paskui privataus sektoriaus atkūrimas. Mano supratimu, visa mūsų programa ir yra parašyta ta kryptimi, ir turbūt pastebėjote, kad kaip vidutinės trukmės finansų politikos tikslą mes keliame įstojimą į euro zoną, tačiau, be abejo, mes turime griežtai pasiekti, kad tvariai vykdytume Mastrichto kriterijus. Tas yra numatyta ir tą bandysime padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui. Jūs labai gražiai pristatėte ketverių metų Vyriausybės programą. Visa kalba tiesiog nuostabūs lozungai: iššūkiai, proveržiai, ciniška buvusi Vyriausybė ir jos baisus palikimas, būsima atsidavusi ir sąžininga valdžia, erozija, negailestingos operacijos, investicijų ir investuotojų medžioklės – vienu žodžiu, minčių ir žodžių perliukai. Turbūt jie dar ilgai skambės ir spaudoje, ir visur kitur.

Bet aš jūsų kalboje neišgirdau nieko konkretaus, todėl noriu labai konkrečių atsakymų. Pirmiausia, kiek, jūsų nuomone, tęsis ta krizė, kada jūs ją įveiksite, o kaip Lietuva atrodys, kai įveiksite tą krizę, apie kurią taip daug kalbate? Ar išvis išliks smulkusis ir vidutinis verslas, gal jam išlikti padės jūsų planuojamas kurti naujasis departamentas, kaip girdėjau tokią mintį? Ar sumažinsite valstybės sektoriaus išlaidas, jeigu planuojate kurti naują ministeriją, pavadinti kitaip ministerijas, jas perkelti į kitas vietas? O gal tai tik noras susodinti sau lojalius žmones, vykdant tam tikras reformas? Mano nuomone, aš bent tokią susidariau ir manau, kad daugelis paprastų Lietuvos žmonių po jūsų programos pristatymo, ką jūs čia šiandien kalbėjote, susidarys tokią nuomonę, kad viskas daroma tik stambaus kapitalo įmonėms, monopolijoms ir bankams.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Bet aš pradėsiu gal nuo pabaigos. Tiesą sakant, net ir nesupratau, kodėl jūs taip manote. Mes tikrai daug kalbėjome ir apie monopolijų reguliavimą, ypač energetikos, ir aš tikrai tikiuosi, kad kartu su jūsų kolege Audito komiteto pirmininke L. Graužiniene mes tikrai turėsime ką kartu svarstyti. Tas yra parašyta labai aiškiai. Monopolijos tikrai bus kur kas griežčiau prižiūrimos, ypač ten, kur valstybė turi valdantį paketą, tikrai tai bus mūsų atsakomybė. Čia vienas dalykas.

Antras dalykas dėl smulkaus verslo. Vėlgi, jeigu jūs perskaitysite mūsų programą ir tai, ką kalbėjo ir ūkio ministras Dainius Kreivys, mes tikrai sieksime gana radikalių permainų, apie kurias aš ir savo kalboje kalbėjau. Šiomis sunkiomis aplinkybėmis, į kurias pakliūva verslas, esant ekonomikos ir finansų sistemos nuosmukiui, vienas dalykas, kuo galime padėti, be to, kad sumažiname gyventojų pajamų mokestį, kas verslui yra labai svarbu, tai galime padėti palengvindami verslo sąlygas pačiomis įvairiausiomis prasmėmis – nuo verslo steigimosi iki darbo rinkos reguliavimo, iki priėjimo prie mikrokreditų, rizikos kapitalo ir kitų dalykų, ko iki šiol Lietuvoje ir trūkdavo.

Ir paskutinis dalykas, aš dėkoju už mano paslėpto literatūrinio talento įvertinimą. Tikrai esu baigęs sustiprintą lietuvių kalbą ir literatūrą gimtojoje Vilniaus miesto 22-ojoje vidurinėje mokykloje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Atsiprašau. Geras klausimas. Jūs iš manęs prašote tokių orakulinių gebėjimų. Visiškai neseniai teko matyti vienos žinomos pasaulinės finansų analitikų kompanijos apžvalgą, kurioje jie spėlioja, kokiais scenarijais gali rutuliotis pasaulinė finansų sistemos krizė. Mes tam tikra prasme esame šios pasaulinės finansų sistemos įkaitai. Mes turime savo vietinę krizę, kuri atėjo iš perkaitimo, ir išėjimas iš jos yra sąlygojamas tos situacijos, kuri susiklostė pasaulio finansų sistemoje. Deja, turiu pasakyti, kad yra prognozuojami ir optimistiniai gana greito išėjimo iš tos krizės scenarijai, bet yra prognozuojami ir prasti scenarijai. Nežinau, ar yra koks nors Nobelio premijos laureatas, kuris šiandien galėtų pasakyti, kaip tikrai susiklostys situacija per artimiausią pusmetį ar metus. Aš tikrai esu optimistas ir tikiuosi geresnių scenarijų, bet vieną pastabą norėčiau pasakyti. Kai jūs sakote, kada jūs įveiksite krizę, aš noriu atsakyti į tai kitu klausimu – kada mes visi kartu įveiksime krizę. Čia aš turiu santūraus optimizmo, bet tas optimizmas kol kas yra santūrus.

PIRMININKĖ. Ačiū už santūrų optimizmą ir įdomų atsakymą. Toliau L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiamasis premjere, už tokį išreikštą man didelį pasitikėjimą ir tokią didelę naštą kovoti su monopolininkais, tikiuosi, jūs man padėsite.

O dabar apie programą. Visą laiką ieškojau, kaip ją apibūdinti. Skaičiau skaičiau ir patyriau tokį jausmą. Didinsime, didinsime, mažinsime, mažinsime, uždarysime, sugriausime ir nusižudysime. Toks buvo jausmas. Aš galvojau, kodėl taip yra? Šiek tiek čia kolega pasakė. Todėl, kad Vyriausybėje nėra moterų. Nes krizinėje situacijoje psichologai yra įrodę, vien… (Balsai salėje) aš pabaigsiu savo nuomonę. Psichologai yra įrodę, kad krizinėje situacijoje greičiausiai neišlaiko vyrų nervai. Vienintelę moterį, kurią paskyrėte, kažkodėl nepaskyrėte į Šeimos ministeriją, bet paskyrėte į karinę. Tai aš taip suprantu, kad pati svarbiausia sritis bus karo sritis, nes svarbiausia užduotis yra teikiama moteriai.

O dabar labai konkretų klausimą turiu E. Masiuliui. Savo srityje jūs kalbate, kad atskirsite geležinkelių infrastruktūros valdymą nuo komercinės valstybinės institucijos prisiimant finansinę atsakomybę už keleivių vežimą. Gerai žinome, kad keleivių vežimas yra nuostolingas. Prašom konkrečiai įvardyti skaičius, kokią finansinę naštą patirs valstybė, jeigu jūs prisiimsite šį įsipareigojimą? Skaičiais?

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Loreta. Turbūt mėnulio mėnesienoje skaitėte Vyriausybės programą, kad tokios suicidinės mintys jums kilo. Kalbant apie konkretų Lietuvos geležinkelių reformos projektą, aš noriu pasakyti, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pagal Europos Sąjungos direktyvą atskirti infrastruktūrą nuo pervežimų. Tai yra Lietuvos įsipareigojimas ir nuo 2004 m. tas įsipareigojimas buvo pradėtas vykdyti pakeičiant kai kuriuos teisės aktus, bet taip iki galo ir neįvykdytas. Iš esmės tik buhalteriškai yra atskirta infrastruktūra nuo pervežimų, o toliau ir nepajudėta. Noriu pasakyti, kad Lietuva turi laikytis bendrų Europos Sąjungos taisyklių. Šią reformą reikia įgyvendinti iki galo. Kartu noriu pasakyti, kad Lietuva, kaip valstybė, turi ir privalo išlaikyti savo tranzito į Kaliningradą įtaką. Kitas dalykas, kad privačių vežėjų įsileidimas į rinką tikrai bus labai gerai apgalvotas ir nereikš, kad privatūs vežėjai pasiims pelningas sritis, o valstybei liks vien tik nuostolingas keleivių pervežimas. Sprendimai bus pamatuoti ir valstybei naudingi. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos už atsakymą. Klausia V. Tomaševskis.

V. TOMAŠEVSKI (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, šiandien susitikimo su frakcija metu gavome mus tenkinančius jūsų atsakymus dėl tradicinės tautinių mažumų sistemos išlaikymo, dėl pavardžių rašymo. Sveikintinas jūsų pasiryžimas išspręsti žemės grąžinimo problemas Vilniuje, Kaune. Taip pat reikšmingi jūsų planai saugoti negimusių vaikų gyvybę. Labai svarbu įgyvendinti ne tik žmogiškąją teisę, bet ir Dievo teisę.

Atsižvelgdamas į faktą, kad Vyriausybė koalicinė, norėčiau paklausti, ar užteks jums ryžto realizuoti jūsų Vyriausybės programos dalį, kur skelbiate įsitikinimą, „kad gyvenimo kultūra laimės prieš mirties kultūrą“? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Valdemarai, už gerą klausimą. Kaip matote, mes pasiryžę spręsti daug tų problemų, kurių jums būnant kitose koalicijose nepavyko išspręsti. Kartais tiesiog reikia geriau pagalvoti ir nedaryti politinių klaidų. Tiesą sakant, nelabai supratau jūsų klausimo. Ar jūs klausėte apie mūsų partijos programą, ar jūs klausėte apie Vyriausybės programą?

V. TOMAŠEVSKI (TTF). Aš galiu patikslinti. Jūsų Vyriausybės programoje parašyta, kad jūs skelbiate įsitikinimą, „kad gyvenimo kultūra laimės prieš mirties kultūrą.“ Tai citata.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). O kas tam gali prieštarauti? Ar yra kas nors, kas galvoja, kad Lietuvoje gali nugalėti mirties kultūra?

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Tam, kad ministrai persiskaitytų dienos šviesoje savo programas, dar kartą prašau frakcijos vardu ir remdamasi Statuto 109 straipsniu padaryti pertrauką, nes tikrai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas patvirtino, kad mano prašymas buvo teisėtas ir motyvuotas. Opozicinių frakcijų vardu prašom balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip tik dabar laikas, kuris buvo skirtas pusantros valandos, yra 1 val. 30 min. ir 50 s. Aš norėjau pasiūlyti Seimui, gal norite pratęsti klausimus? L. Graužinienė siūlo nutraukti, bet ir taip jau yra pabaiga. Pertraukos daryti nebėra prasmės, nes šiuo klausimu jau viskas yra baigta. Aš dar kartą sakau. Tai yra atskira procedūra. 6 dalyje – pareigūnų rinkimas, skyrimas ir pritarimas jų skyrimui bei Vyriausybės programų svarstymas. Tai yra visiškai atskira procedūrinė statutinė nuostata ir tai priklauso 194 straipsniui, jeigu žiūrėtume į Statutą.

Kitas dalykas, laikas, skirtas atsakymams į Seimo narių klausimus, baigėsi. Aš jūsų klausiu, ar mes taip, kaip darbotvarkėje ir Statute numatyta, baigiame atsakymus į klausimus ar, kadangi dar yra norinčių klausti, tęsiame toliau? K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, visų pirma dėl pertraukos. Man atrodo, kad reikėtų išsiaiškinti Statutą. Tam yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri galėtų išaiškinti, galima ar negalima daryti pertrauką. Prieš tai jūs pasakėte, kad negalima.

Antras dalykas. Mūsų posėdis baigiasi 16.20 val. Manyčiau, turėtume daryti du balsavimus: pirmą balsavimą dėl pertraukos, paskui, jeigu pertraukos nepaskirs, nes, aš manau, jūs turėsite daugiau galimybių, dėl tolesnio klausinėjimo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dar kartą sakau, kad procedūriškai pagal Seimo statutą šiai konkrečiai procedūrai, Vyriausybės programos pateikimui, pertrauka nepriklauso. Antra. Pagal man skirtus įgaliojimus aš nesikreipiu į Etikos ir procedūrų komisiją, nes man viskas aišku, kas parašyta Statute. Trečias dalykas. Aš klausiu, ar Seimo nariai pageidauja balsuoti dėl klausimų Vyriausybės nariams teikimo pratęsimo. Jeigu ne, tada šis klausimas yra baigtas. (Balsai salėje)

V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Laikas, skirtas atsakymams į klausimus, baigėsi, lygiai 16 val. baigėsi. Nors aš esu visiškai arti, bet siūlau baigti klausinėti ir baigti šio klausimo svarstymą.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi mano prašymas skambėjo kur kas anksčiau, jūs ignoravote mano prašymą ir neteikėte balsuoti, dabar jūs taip pat ignoruojate prašymą ir neteikiate balsuoti, aš informuoju Seimą, kad mes kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. Jeigu ji išaiškins kitaip, šis posėdis bus neteisėtas. Tai jūs galvokite, ką daryti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai apgailestauju, kad dėl procedūrinių dalykų kyla nesusipratimų, ir visą rimtą procedūrą, kuri yra įrašyta mūsų Statute, aš tą Statuto straipsnį citavau, nežinau, gal tris kartus… mes vis tiek nesusikalbame. Tačiau dėl kompromiso, nors Statute to neparašyta, aš skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad šios dienos darbotvarkės būtų padaryta pertrauka? Iki kada, gerbiamoji Loreta? (Triukšmas salėje)

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kai aš į jus kreipiausi ir prašiau frakcijos vardu, aš aiškiai pasakiau – iki kito posėdžio, iki antradienio.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš jums dar kartą cituoju. Čia nėra Vyriausybės nutarimas, čia nėra Seimo nutarimas, čia yra Vyriausybės programos pateikimas. Statuto 194 straipsnis. Jūs pagal Statutą negalite daryti jokios pertraukos, aš taip pat. Todėl dar kartą sakau, Statuto 194 straipsnis, kad Vyriausybės programos pateikimo procedūra yra baigta. Ačiū kandidatams į ministrus, ačiū premjerui. Komitetai yra pasiskyrę ir suderinę laiką, frakcijos irgi yra suderinusios laiką. Taigi Sekretoriate viskas numatyta.

Dabar prašyčiau kolegą Č. Stankevičių, jeigu galima, pakeisti mane kaip posėdžio pirmininkę. Mes pratęsime šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Po tokio sunkaus ir sudėtingo klausimo svarstymo dabar mes pradėsime kitą šios dienos posėdžio darbotvarkės klausimą – kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Kviečiu pranešėją Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę pateikti darbotvarkės projektą.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dėl bendros tvarkos noriu aiškumo ir informuoti, jeigu kam nors kyla abejonių. Vyriausybės programa yra tvirtinama Seimo nutarimu. Taigi nutarimo svarstymui taip pat galioja tos pačios taisyklės. Jeigu kai konservatoriai buvo opozicijoje galiojo kitos Statuto taisyklės, tai atsiprašau.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Buvo Seimo nutarimo pateikimas. Antras klausimas jau paskelbtas. Tribūnoje – pranešėja I. Degutienė.

Savaitės (nuo 2008-12-08) – 2008 m. gruodžio 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Seimo plenarinių posėdžio darbotvarkę, prasidedančią gruodžio 8 d. Gruodžio 9 d., antradienį, 11 val., yra numatytas iškilmingas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 60-mečio paminėjimas. Primenu, kad tai įvyks Kovo 11-osios salėje. Toliau, po pertraukos, bus Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projekto svarstymas. Tai tęsis iki pietų. Aš tikiuosi, kad po svarstymo šis Seimo nutarimas bus priimtas, naujoji Vyriausybė galės prisiekti ir pradėti savo darbą.

Po pietų mes baigsime Seimo rezoliucijų dėl Seimo narių R. Žilinsko, V. Gapšio ir V. Uspaskicho asmens neliečiamybės priėmimą bei bus du klausimai, kurie itin svarbūs – tai Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimas ir Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Numatomas svarstymas ir priėmimas.

Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, iš ryto pagal planą yra vienos konvencijos ratifikavimas, svarstymas ir priėmimas, nes spaudžia laikas. Ir pagal registraciją yra tam tikri projektai, kurie įregistruoti šio Seimo, ir kai kurie projektai, kurie yra iš anos kadencijos. Pabrėžiu, kad po pietų, nuo 15 val., bus opozicinių frakcijų darbotvarkė. Laukiame konkrečių įstatymų projektų, kad kitą savaitę galėtume juos įtraukti į konkrečią darbotvarkę.

Dar yra du rezerviniai klausimai – tai posėdžių darbotvarkės tvirtinimas ir rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“ svarstymas. Šiuo klausimu norėčiau kreiptis, nes girdėjau, kad Biudžeto ir finansų komitetas šį klausimą nori grąžinti Vyriausybei, bet buvo anos Vyriausybės išvada. Žinau, pinigai šiam Seimo nutarimui įsigalioti jau paskirti ir numatyti Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Tai tiek dėl kitos savaitės darbotvarkės.

PIRMININKAS. Užsirašęs paklausti Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, ačiū už pristatymą. Aš norėčiau pasiteirauti. Buvo įtraukta į šios savaitės darbotvarkę jūsų partijos Šaulių sąjungos įstatymas ir dar keletas, kurių nebuvo galimybės pristatyti dėl įvairių aplinkybių, bet dabar nėra kitą savaitę. Ar negalėtumėte sugrįžti prie tų klausimų?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs iš tikrųjų prisimenate, kad buvo įtraukta, bet buvo paprašyta pertraukos. Mes ketinome tai padaryti antradienį, bet vėl matote, kokia ypatinga kito antradienio darbotvarkė – yra Vyriausybės programos svarstymo ir priėmimo procedūra ir Vyriausybės narių prisaikdinimas, po to trys mūsų kolegų klausimai, tai yra Seimo rezoliucijos. Aš esu davusi pažadą šiai auditorijai, kad tikrai mes naktimis nedirbsime, yra darbo ir poilsio režimas. Nebent ketvirtadienį, tai yra gruodžio 11 d., galėtume dar ką nors pakeisti, bet, kaip matote, mes turime labai svarbią popietinę opozicinių frakcijų darbotvarkę. Jeigu būtume turėję laisvą grafiką, būtume įtraukę. Aš pažadu, kad dar kitos savaitės antradienį bus.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pavaduotoja, remiantis mūsų ilgalaike praktika Seime, ar nevertėtų vis dėlto kai kurių antradienio klausimų, nes visur yra priėmimai, jie numatyti net 17 val., dėl to labai abejoju, ar jie bus priimti, nes gali pritrūkti 71 Seimo nario… O ketvirtadienį iš pat ryto eina daug pateikimų, kuriuos būtų galima sukeisti vietomis. Tai galbūt būtų logiška, nes gali atsitikti taip, kad mes antradienį vėl neįvykdysime savo užsibrėžtų planų ir viskas nusikels į ketvirtadienį. Ar nebūtų logiška pagalvoti ir dalį pateikimų geriau numatyti antradienį vakare? Labai ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą ir pasiūlymą. Mūsų mintys kartais labai sutampa, aš irgi turėjau tokį ketinimą matydama, kad priėmimas numatytas gana vėlai, tačiau esmė ta, kad tie, kas buvo iniciatoriai šitų įstatymų, tai ir Valstybės tarnybos įstatymo, ir Statuto, sako, kad tai yra labai skubūs dalykai ir juos dar nukelti savaitei yra netikslinga. Aišku, aš pati turiu abejonių, ar tikrai mes po 17 val. turėsime 71 Seimo narį šioje salėje. Bet matydami dabartinį vaizdą turiu vilčių, kad gruodžio 9 d. 17 val. mes turėsime kvorumą ir bus daugiau negu 71 Seimo narys.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš dviem klausimais. Kaip atsimename, vakar opozicinės frakcijos paprašė Šaulių sąjungos įstatymo pertraukos iki kito posėdžio. Pagal Statutą mes turėtume antradienį prie to klausimo bent kažkiek prisiliesti. Gal dar kas nors paprašys pertraukos, tokia teisė dar sykį prašyti yra, tada žiūrėsime, kaip ten bus. Čia taip sau, pažiūrėkite, gal galima ką nors padaryti tuo klausimu.

Dabar dėl jūsų pasakytų žodžių, labai sveikintinų, kad jūs vis dėlto valdyboje stengiatės, kad mes nedirbtume naktimis ir kad būtų normalios darbo ir poilsio sąlygos. Pažiūrėjęs į antradienio darbotvarkę, aš to negalėčiau pasakyti, nes mes šimtu procentų liekame be pietų. Trumpiausias numatytas pietų laikas turėtų būti pusvalandis, bet mes turime tik 20 min., o kitų pertraukėlių net ketvirtadienį irgi nenumatoma, net po 15 min. per 4 valandų posėdį. Aš prašyčiau vis dėlto jūsų ir šiuo požiūriu atkreipti dėmesį svarstant darbotvarkes ir bent jau pamėginti grįžti prie to net Aukščiausiojoje Taryboje laikytosi grafiko, kad būtų pertraukėlės kas pusantros ar dvi valandos, nors trumpos, kad žmonės galėtų atsistoti, prasimankštinti ir sugrįžti su šviežesnėm galvom į salę. O pietums nors pusvalandį reikia surasti, nes kitaip tikrai bus blogai, prasidės skrandžių opos ir kitokios ligos. Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų norai ir galimybės kartais būna labai skirtingi. Netgi jūs pats kalbėdamas, tiksliau, užduodamas klausimą man, sau prieštaravote. Viena vertus, jūs į pirmąjį dalį man pasiūlėt įtraukti dar tris įstatymus, Šaulių sąjungos su dar trim lydinčiaisiais, kita vertus, jūs sakote, kad per ilga darbotvarkė. Tai dabar aš ir esu pasimetusi, kaip man reikia pasielgti, ar įtraukti dar tuos tris įstatymus ir pratęsti darbotvarkę iki 20 val., ar išbraukti tikrai taip reikalingą Seimo statutą, dėl kurio mūsų frakcijos kolega J. Razma man kiekvieną dieną sako, kodėl nėra šito projekto ir kad jis yra labai skubus. Iš tiesų aš siūlyčiau, kad jūs su J. Razma susitartumėte frakcijoje, man pasakytumėte, aš išbraukčiau iš darbotvarkės Seimo statutą ir Valstybės tarnybos įstatymą, ir baigtume 18 val. taip, kaip esame pažadėję, kad visi būtumėte sveiki ir sotūs.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Daugiau užsirašiusių klausti ar siūlyti nėra. Ar galime pritarti gruodžio 9 d. posėdžio darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuosime, nes yra prieštaraujančių. Ačiū pranešėjai. Skelbiu balsavimo pradžią.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Už darbotvarkės projektą – 72, prieš – 3, susilaikė 9. Darbotvarkės projektui pritarta.

Mūsų šios dienos darbotvarkėje buvo numatyti Seimo narių pareiškimai. Pranešimų apie norinčius skaityti pareiškimus nėra, todėl šios dienos posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.