Devintasis (9) posėdis
2008 m. gruodžio 4 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau sėsti į vietas ir pradėti gruodžio 4 d. plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau sėsti į vietas ir registruotis. Registracija pradėta.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gruodžio 4 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jums pateikta šiandieninė plenarinio posėdžio darbotvarkė. Kaip matote, po Seniūnų sueigos ji tapo trumpesnė ir ketiname pabaigti iki pietų. Noriu pasakyti, kad šiandien po pietų buvo numatyta teikti Vyriausybės programą, tačiau Prezidentas nepateikė Seimui dekreto dėl Vyriausybės kabineto ir Vyriausybės programos, o pagal Statutą turi būti 24 val. nuo dekreto pateikimo tam, kad pradėtume tos programos svarstymą Seime. Todėl iš karto informuoju, kad šiandien buvo Valdybos posėdis ir nenumatytas plenarinis posėdis bus rytoj preliminariai 13 val., nes tikimės, kad šiandien iki 12 val. bus Prezidento dekretas dėl Vyriausybės programos.

Kaip minėjau, gruodžio 4 d. plenarinio posėdžio darbotvarkė pakoreguota pagal Seniūnų sueigos svarstymus ir pasiūlymus. Jeigu neturite pastabų ir komentarų, tai galėtume patvirtinti tokią darbotvarkę, kokią siūlo Seniūnų sueiga. Gerbiamasis A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mes pastabų turime, deja, Seniūnų sueigoje į kai kurias nebuvo atsižvelgta. Būtent, darbotvarkėje kaip 1-15 klausimą siūloma svarstyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo negaliojančiu projektą Nr. XIP-96, tačiau analogiško pavadinimo projektas yra įregistruotas ir perėjęs pateikimo stadiją, projekto Nr. XP-3237. Jeigu pateikimo stadija yra pereita, komitetai turėtų svarstyti ir priimti išvadas dėl pateikto įstatymo. Jeigu įstatymo… naujai įregistruotas įstatymas nekeičia iš esmės siūlymo, jis galėtų būti tik kaip teikto įstatymo papildymas. Mes siūlome šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės.

Ir antras siūlymas yra nesvarstyti nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projekto Nr. XIP-62 tol, kol nebus apsispręsta dėl Prezidentas rinkimų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIP- 66. Todėl šį nutarimo projektą taip pat siūlome išbraukti iš darbotvarkės. Dėkoju. Tai siūlau frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Norėčiau paprieštarauti ką tik kalbėjusio Seimo nario pasiūlymui dėl įstatymo Nr. XIP-96, kuriuo siūlomas įstatymo 13 straipsnio pakeitimas. Jis yra susijęs su tuo, kad yra padarytas 13 straipsnio pakeitimas šių metų gegužės mėnesį, jis įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Mes siūlome, kad tas pakeitimas neįsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. ir galiotų dabar galiojantis įstatymas. Juo labiau mes žinome, kad Vyriausybės programoje yra siūlomas visiškai kitas būstų įsigijimo ir modernizavimo mechanizmas, kuris neįtvirtinamas nei vienu, nei kitu, nei trečiu šio įstatymo straipsniu. Todėl siūlau svarstyti ir kad liktų įsigalioti dabartinis įstatymo projektas. O įstatymo projektas Nr. XP-3237 yra susijęs su dešimties straipsnių keitimu, todėl taip būtų ilgesnė procedūra. Siūlau pritarti šiandienos darbotvarkei, kad būtų galima pateikti šio įstatymo straipsnio pakeitimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Šimėnai, norėtume, kad pakartotumėte, kurį dar įtraukti konkrečiai įstatymo projektą, ir numerį pasakykite.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kaip dabar įrašyta darbotvarkėje. Pritarti, kad būtų pateiktas projektas Nr. XIP-96.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu ponas A. Endzinas prašė išbraukti iš darbotvarkės būtent minėtą įstatymo projektą Nr. XIP-96, todėl siūlau balsuoti. Jūs girdėjote pono J. Šimėno argumentus, jo manymu, reikia palikti šį įstatymo projektą, o ponas A. Endzinas mano, kad šį įstatymo projektą reikia išbraukti. Atsiprašau, nepastebėjau gerbiamojo Česlovo.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, čia yra dar vienas, kuris turi būti pastebėtas labiau negu aš, nes jis pirmas atsistojo. Bet jeigu jau man suteikėte žodį, tai aš siūlyčiau daryti šiek tiek kitaip. Jeigu jūs būtumėte maloninga ir sutiktumėte – išklausome visus siūlymus, tada jūs eilės tvarka juos dėstote ir balsuojame dėl kiekvieno. O mano konkretus siūlymas – neišbraukti to nutarimo projekto, apie kurį kalbėjo kolega A. Endzinas, nes čia yra svarstymo stadija. Baikime svarstymo stadiją, o priėmimą darykime tik tada, kai bus susitarta dėl įstatymo.

PIRMININKĖ. Ponas J. Veselka, atsiprašau, kad jūsų nepastebėjau.

J. VESELKA (TTF). Niekis, mano atžvilgiu taip dažnai būna. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dėl darbotvarkės 1-2 klausimo. Nežinau, ar bus čia kokios procedūros, ar tik iš tribūnos mums papasakos, mes išgirsime ir viskas. Mano galva, turėtų būti procedūros kažkokios. Balsavimas bus, todėl reiktų žinoti, kokios čia bus procedūros. Nes nieko neužrašyta.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Galbūt iš karto atsakysiu ponui J. Veselkai. Statuto 139 straipsnį mes pakeitėme praeitos kadencijos Seime. Pacituosiu, kaip jis skamba: „Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seime. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, atatinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.“ Taigi mes turėsime apsispręsti čia, Seime, kai Seimo Pirmininkas pateiks šį projektą.

Grįžtame prie pasiūlymų. Dar kartą kviečiu apsispręsti dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projekto Nr. XIP-96. Jį Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu ponas A. Endzinas prašo išbraukti, tuo tarpu ponas J. Šimėnas ir ponas Č. Juršėnas sako, kad šis įstatymo projektas turėtų likti. Kas už tai… (Balsai salėje) Atsiprašau, ponas J. Šimėnas prašo palikti. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-96 būtų paliktas darbotvarkėje, kaip yra pateikta dabar?

Už tai, kad projektas liktų darbotvarkėje, balsavo 71, prieš – 4, susilaikė 27. Klausimas Nr. XIP-69 darbotvarkėje paliekamas.

Kitas balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projekto. Ponas A. Endzinas siūlo, kad šį klausimą svarstymo stadijoje išbrauktume iš darbotvarkės, ponas Č. Juršėnas siūlo palikti. Kai bus priėmimas, tuomet abu projektai priėmimo stadijoje bus kartu. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti, ar Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektą Nr. XIP-62(2) palikti darbotvarkėje. (Balsai salėje) Prašau?

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, čia kita procedūra. Šis klausimas jau buvo įtrauktas į darbotvarkę. Vadinasi, mes turime balsuoti atvirkščiai. Kolega A. Endzinas siūlo išbraukti, t. y. kas už išbraukimą, o kas už palikimą, balsuoja prieš arba susilaiko.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi šis klausimas yra darbotvarkėje, tada formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektas Nr. XIP-62 būtų išbrauktas iš darbotvarkės, prašom balsuoti.

Už išbraukimą balsavo 13, prieš – 46, susilaikė 47. Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektas darbotvarkėje lieka.

Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad 2008 m. gruodžio 4 d. plenarinio posėdžio darbotvarkė būtų patvirtinta, prašom balsuoti.

Už darbotvarkę balsavo 105 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIP-53 galimo prieštaravimo Konstitucijai (pagal Seimo statuto 139 straipsnio 1 dalį)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIP-53 galimo prieštaravimo Konstitucijai“. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos Seimo nariai, gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIP-53(2) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios išvados esmė. Komitetas įvertinęs priėmė išvadą, jog Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIP-53(2) galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai. Todėl pagal Statuto 139 straipsnio 1 dalį teikiu Seimui balsuoti ir apsispręsti, ar šiai išvadai pritariame, ar ne. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. (Balsai salėje) Atsakau gerbiamajam P. Gražuliui, kuris užduoda klausimą iš vietos, kad tai yra procedūrinis klausimas, todėl nėra balsavimo už ir prieš. Dar kartą cituoju Statuto 139 straipsnį. Seimo Pirmininkas pateikė išvadą svarstyti Seime ir Seimas turi apsispręsti, ar pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Dabar kviečiu balsuoti. Ar Seimas pritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Kas už tai, kad pritartume?

Už – 79, prieš – 19, susilaikė 7. Taigi Seimas pritarė komiteto išvadai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai. Šis klausimas toliau svarstomas nebus.

Replika po balsavimo – ponas P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man vakar teko dalyvauti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš manau, jeigu būtų padaryta pertrauka ir sulaukta projekto autoriaus Č. Stankevičiaus, komiteto išvada būtų buvusi visiškai kita. Tačiau jam išėjus iš posėdžio į Audito komitetą buvo priimtas toks Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas. Manau, kai buvo mažinami atlyginimai visiems valstybinio sektoriaus darbuotojams, tai Seimo nariams pasilikti tokį atlyginimą nėra moralu. Todėl manau, kad vis dėlto ir pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas nežino, nes jie rašo, kad galimai gali prieštarauti, jie nėra įsitikinę. Nemanau, kad čia reikėtų šį klausimą užbaigti. Šį klausimą reikia svarstyti iš esmės.

PIRMININKAS. Č. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man tenka tik apgailestauti dėl to, kas įvyko Seime. Pirma, aš neturėjau galimybės ne dėl savo kaltės netgi balsuoti Teisės ir teisėtvarkos komitete už savo pasiūlymą. Kita vertus, manau, kad Seimo nariams tikrai yra nelengva savo paties byloje priimti kitokį sprendimą. Esu įsitikinęs, kad tie Konstitucinio Teismo sprendimai, kurie priimti anksčiau, rodo, kad nė vienos asmenų grupės negalima išskirti, kai šalyje yra itin sunki situacija, negalima laikyti neliečiamos dėl jų atlyginimų. Būtų labai teisinga, jeigu Seimas būtų leidęs svarstyti klausimą iš esmės. Tačiau balsavimas įvyko. Lieka tik apgailestauti. Lieka klausimas, ką mes galėsim pasakyti ir kaip pažiūrėti į akis žmonėms, kuriems atlyginimai mažės, o Seimo narių atlyginimai išliks tokie patys. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad šiuo atveju būtų buvę geriau, kad ne patys būtume sprendę dėl to, ar prieštarauja Konstitucijai tokia Č. Stankevičiaus siūloma Statuto nuostata. Geriau būtų, jeigu būtume priėmę ir, jeigu yra abejonių, kreipęsi į Konstitucinį Teismą. Jo, kaip objektyvaus arbitro, atsakymas, man atrodo, mums visiems būtų įtikinamesnis. Dabar, kai mes patys nusprendėm, aišku, tokios galimybės nebeturim, nes užkirtom kelią priimti tą Statuto pataisą. Iš tikrųjų visuomenei turbūt šiaip sau atrodys, kad mes štai tuoj tvirtinsim Vyriausybės programą ir ten bus numatytas atlyginimų mažinimas iš esmės visam biudžetiniam sektoriui, o patys apsisaugom konstitucinėmis garantijomis.

PIRMININKĖ. Ačiū. L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro gana keista klausytis kalbų iš dešinės ir iš kairės, tuo labiau kai kurių Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių. Atleiskit, bet kitaip kaip spekuliacijom šito pavadinti nelabai išeitų.

Tarkim, mūsų frakcija yra pateikusi pasiūlymų (apie tai buvo kalbėta ir komitete), labai aiškiai ir konkrečiai apibrėžiančių, kaip Seimo nariai gali sumažinti savo gaunamas pajamas, pabrėžiu, ne atlyginimus, dėl kurių reikėtų ginčytis ar aiškintis Konstituciniame Teisme, o tai yra beviltiškas ir ištęstas procesas. Galbūt tuščiomis kalbomis šito ir yra siekiama, užuot priėmus konkretų ir aiškų sprendimą susimažinti vadinamąsias kanceliarines išlaidas. Ir viskas. Visa kita yra tik politikavimas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl to, ką pasakė prieš tai kalbėjęs kolega. Vakar buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis. Jo sprendimas iš dalies yra susijęs su Tautos prisikėlimo partijos seniūno pasakytais žodžiais. Mes, mūsų komitetas, ir siūlom eiti šiek tiek kitu keliu – nedaryti žingsnių, kurie gali tą procesą ištęsti ir turėti neigiamų pasekmių, o eiti visiškai kitu keliu – grįžti prie Statuto 15 straipsnio kitų dalių dėl Seimo nario išlaidų, susijusių su atsiskaitymais, svarstymo ir sumažinti tą dalį vienu ar kitu dydžiu. Taip išspręsim tą problemą. Tai, ką šiandien kelia Permainų koalicija – susimažinti 15, 12 ar 20 %, visa tai mes galim padaryti. Todėl nereikia kalbėti apie tai, kad mes, esant dabartinei situacijai, visiems mažinsim, o patys sau priimti negalim. Galim priimti.

PIRMININKĖ. Ačiū. J.Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pastebiu nuo pat mūsų Seimo pradžios, kad mes tampam panašūs į Filipinų musulmonus: einam, daužom sau nugarą rimbais, užuot dirbę, ir rėkiam, ir verkiam. Kiekvienas iš jūsų turit šventą pareigą ir teisę, jeigu jaučiate, kad neprofesionaliai dirbate Seime, visai atsisakyti atlyginimo, jį susimažinti, pasekti gerbiamojo A. Valinsko pavyzdžiu ir t. t. Kam mes čia save plakame, kai turime visas teises? Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesutikčiau, kad mes panašūs į filipiniečius. Mes galbūt šiandien labiau panašūs į estus, nes Estijos parlamente yra susiklosčiusi panaši situacija, kadangi jų priimami sprendimai galbūt prieštarauja Estijos Konstitucijai.

Aš manau, kad mes turėtume šiandien priimti išmintingą sprendimą (gaila, kad jau baigėsi balsavimas) ir vis dėlto sudaryti prielaidas ir sąlygas įgyvendinti Permainų koalicijos Vyriausybės programą, nes ten yra aiškiai parašyta: 0,85 koeficientas, pradedant Prezidentu ir baigiant visais valstybės tarnautojais. Mes privalom šį klausimą išspręsti. Aš manau, kad priešingu atveju, jeigu pradėsim ne nuo savęs daryti tas tokias drastiškas, sakyčiau, bet reikalingas priemones ir jas įgyvendinti valstybėje, neturėsim teisės. Pirmiausia turim pradėti nuo savęs. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Aleknaitė-Abramikienė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiktai atkreipti jūsų dėmesį, kad dauguma Tėvynės sąjungos frakcijos narių balsavo prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Mes manome, kad tai yra viso labo jūsų pateiktas konkretaus projekto vertinimas, bet mes tikrai imsimės atsakomybės ir ieškosime priemonių, kaip, nepažeidžiant Konstitucijos, įgyvendinti mūsų tikslą – ekonominės krizės metu parodyti solidarumą su visa tauta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos! Yra vienas procedūrinis ėjimas, kuris gali palengvinti mūsų situaciją: galima kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo (tą teisę turi ir visas Seimas, ir Seimo Pirmininkas, kad būtų paprasčiau) ir, paėmus atitinkamą ankstesnį Konstitucinio Teismo nutarimą, paprašyti papildomo išaiškinimo. Paprastai tai yra padaroma labai greitai, nes nagrinėjama pirmiau negu kiti klausimai, o klausimų Konstitucinis Teismas turi labai daug, ir mes gautume atsakymą. Tada nebūtų sąžinės graužimo dėl didelių algų ir, kita vertus, be reikalo nesikirstume su Konstitucija.

PIRMININKĖ. Ačiū. Seimo Pirmininkas.

A. VALINSKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš suprantu, kad filmuoja, bet mes penktą kartą sakom tą patį per tą patį. Aš, kaip Seimo Pirmininkas, pritarčiau pono Č. Juršėno siūlymui pateikti Konstituciniam Teismui ir dabar neaiškinti, kurie pirmi pateikė pasiūlymą susimažinti. Pasirinkime vieną būdą – pirmiausia tikslą, kad turi būti sumažintos ar Seimo narių algos, ar atsisakoma dalies padėjėjų, ar kanceliarinių išlaidų, bet kad vieno Seimo nario išlaikymo pinigų stulpelis sumažėtų 15 %. Dabar tai galime padaryti. O siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, be jokios abejonės, reikia palaikyti ir šį klausimą išspręsti vieną kartą ir visiems laikams, bet kol jis bus priimtas, realiai tą sprendimą įgyvendinti galima keičiant ne įstatymą, o Statutą. Tam galima pritarti ir išspręsti. Ir vienas prašymas: baikim aiškinti, kad vieni didesni krikščionys už kitus. Mes pasiūlėm susimažinti vienaip, jūs – kitaip. Svarbu tikslo pasiekimas, o ne priemonės. Ačiū.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 173 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XP-1821(3) (priėmimas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 1-2 klausimas baigtas. Kitas darbotvarkės klausimas 1-3, Nr. XIP-1821(3), – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 173 straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – L. Sabutis. Priėmimo stadija.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, apsvarsčius projektą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, buvo gautos Teisės departamento išvados ir pasiūlymai. Komitetas nusprendė pritarti Teisės departamento pasiūlymui projektą papildyti nuostata, kuria būtų atitinkamai keičiamos Seimo statuto 59¹ straipsnio nuostatos. Reaguodamas į tokias Teisės departamento išvadas, pateikiau pasiūlymą. Siūlau projektą papildyti nauju 1 straipsniu, papildyti Statuto 59¹ straipsnį nauju 13 punktu ir tiesiog konkretizuoti Audito komiteto veiklos kryptis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Palaukit minutę. Ačiū. Kaip tik yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pono V. Kurpuveso pataisa. Gal tada jūs ją iškart ir pateikite.

V. KURPUVESAS (TPPF). Kalbant apie mano pasiūlymą, tai pasiūlymas yra paremtas Teisės departamento pateikta išvada, kad, atsižvelgiant į Seimo statuto pakeitimus, į šio projekto pakeitimus, būtina taip pat papildyti Seimo Audito komiteto kompetenciją, t. y. veiklos kryptis. Todėl pasiūliau papildyti 59¹ straipsnį nauju 13 punktu ir nurodyti, kad viena iš Audito komiteto krypčių yra įvertinti valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto pateiktas pastabas bei pasiūlymus ir teikti Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu ir Seimui, savo nuomonę bei siūlymus dėl jų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galim bendru sutarimu pritarti šios pateiktos pataisos svarstymui? Gal kas norite kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Komitetas šiai pataisai, primenu, pritarė. Yra siūlymas bendru sutarimu priimti šią pataisą. Ar galima? (Balsai salėje) Pritariame.

Kadangi įstatymas yra iš vieno straipsnio (1 straipsnis – 173 straipsnio 1 dalies pakeitimas), 4 – už, 4 – prieš. Už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti šią pataisą, nes Valstybės kontrolė Audito komitetui pateikė tiek ataskaitą apie biudžeto vykdymą, tiek savo pasiūlymus dėl būsimo biudžeto. Audito komiteto priedermė būtų išanalizuoti ir teikti siūlymus, kur matome netaupiai, neekonomiškai numatytų lėšų panaudojimą ir t. t. Manau, tai labai svarbu dėl mūsų bendro darbo, bendro rezultato. Prašau nežiūrėti asmeniškai, kad vieno ar kito komiteto funkcijos gali būti išspręstos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nori kalbėti prieš Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl šios dienos balsavimo balsuosiu už, bet noriu išreikšti abejonę, kad tai nebūtų tam tikra sistema ir ateityje. Matyt, ateityje reikėtų šiek tiek koreguoti šį įstatymo straipsnį, kad ta nuostata galiotų keičiantis Vyriausybėms, arba po Seimo rinkimų. Tai yra logiška, kad nauja Vyriausybė galėtų peržiūrėti biudžetą ir pateikti, bet kad tai nebūtų kiekvienais metais. Tai leistų ir Vyriausybei, ir daugumai nesilaikyti labai aiškių principų, kad biudžetas turėtų būti patvirtintas paskutinėje rudens sesijoje. Todėl aš šiuo metu balsuosiu už, bet ateityje, matyt, mums reikėtų nutarti, kad tai būtų keičiantis Vyriausybėms po Seimo rinkimų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ponas Z.Balčytis kalbėjo už. Dar vienas, norintis kalbėti už, – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi pasisakau už. Palaikau kolegės L. Graužinienės nuomonę. Tik noriu papildyti, kad Audito komitetui pagal savo funkcijas ir tą darbą, kurį jis atlieka Seime, priklausytų svarstyti Valstybės kontrolės išvadą dėl biudžeto ir daryti išvadas. Tai, mano supratimu, pagerintų biudžeto galimybę taisyti, koreguoti biudžetą Seime ir, natūralu, pagerintų visą finansinį valstybės pajamų ir išlaidų planavimą. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo pakeitimui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 173 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIP-1821(3), prašom balsuoti. Kas už?

Už balsavo 107, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 173 straipsnio pakeitimo“ projektas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“ projektas Nr. XIP-62(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėja – D. Bekintienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininko pavaduotoja, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projekto Nr. XIP-62. Gauta Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvada. Departamentas pastabų neturi. Kitų piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų taip pat negauta. Todėl komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir Seimo nutarimo projektui.

Balsavimo rezultatai: 7 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Komiteto narių atskirosios nuomonės taip pat nėra. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiam nutarimo projektui pritarė. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 3 susilaikė.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurių susilaikiusių Seimo narių motyvus. Respublikos Prezidento kadencija baigiasi kitų metų liepos 12 d. Nuo gegužės 17 d. iki liepos 12 d. nelieka dviejų mėnesių, o Konstitucijos 80 straipsnyje yra pasakyta: „Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiam iki kadencijos pabaigos.“ Kaip minėjau, nors komitetas pritarė, bet atkreipiu dėmesį į šią Konstitucijos normą.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti vienas užsirašęs Seimo narys. Kviečiu S. Pečeliūną. Jums skirta kalbėti 5 min.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, norime to ar nenorime, vis tiek turime kalbėti ir svarstyti ne tik šiuo klausimu, bet kartu prisiminti ir mūsų paskutinį plenarinį posėdį, kuriame buvo kalbama apie dviejų tais pačiais metais vyksiančių rinkimų vykdymą vieną dieną. Tuomet seimų patriarchas Č. Juršėnas naujuosius Seimo narius norėjo patikinti, kad dėl tokio sujungimo, kurių buvo ir anksčiau, niekas niekada nėra prieštaravęs. Taigi toje vietoje jūs buvote suklaidinti. Kai Seimas norėjo sujungti Prezidento ir savivaldos rinkimus, ne kas kitas, o pats Č. Juršėnas tokiam jungimui tada prieštaravo. Noriu, kad jūs žinotumėte, kad ne visada ir patyrę žmonės čia sako sąžiningai ir visą teisybę, kai ką nutyli arba mėgina suklaidinti.

Taigi tų datų skyrimas yra tiesiogiai siejamas su ketinimu dvejus rinkimus vykdyti vienu metu. Prie viso to pridėkite tai, ką ką tik pasakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, ir tų susilaikiusiųjų konstitucinius motyvus. Norėdami sutaupyti vieną kitą litą, mes tikrai prasilenksime su Konstitucija.

Aš pasakysiu savo nuomonę. Manau, kad Konstitucijos laikymasis yra aukštesnė, svarbesnė ir didesnė vertybė negu vienas ar kitas litas. Kitas motyvas, tų dviejų datų nereikėtų sudėti į vieną krūvą, nes taip mes iš principo vieną tų procedūrų šiek tiek sumenkiname. Prezidento rinkimai yra Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai yra Europos Parlamento rinkimai. Argumentacijos, agitacijos ir visa kita yra skirtingos, ir suplakimas tik supainios mūsų rinkėjus.

Aš siūlyčiau šiandien po svarstymo šiam nutarimui (čia mano asmeninė nuomonė) nepritarti, pasitarti komitetuose, frakcijose ir tarpusavyje dėl konstitucinės rinkimų datos, ir vis dėlto atskirti šiuos du rinkimus, o ne suplakti, ir tada sugrįžti čia su suderintu abiejų rinkimų sprendimu ir su konkrečiomis datomis. Gerbkime save ir tautos balsu priimtą Konstituciją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar kviečiu registruotis. Vienas – už, vienas – prieš. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Atsiprašau, atsirado. Prieš nori kalbėti K. Masiulis. Prašau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, išgirdęs teisininko S. Šedbaro paaiškinimą ir S. Pečeliūno kalbą, aš iš tikro supratau, kad turime didelę problemą. Gali būti taip, kad mes, taupydami pinigus, išrinksime Prezidentą, o vėliau kokiu nors būdu bus apskųsti rinkimai, ir jis bus neteisėtas, nes buvo išrinktas pažeidžiant Konstituciją. Aš matau tikrai didžiulę problemą ir kaip nors reikėtų tą dalyką spręsti neskubant.

PIRMININKĖ. Ačiū. Č. Juršėnas nori kalbėti už.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, reikia skaityti visą Konstitucijos straipsnį. Jeigu likus dviem mėnesiams, pabrėžiu, dviem mėnesiams – 60 dienų, tai rinkimų skyrimas ankstesnį sekmadienį reiškia kitoje vietoje Konstitucijos pažeidimą. Čia mes turime tik tokį pasirinkimą. Jeigu, žinoma, taip traktuojame. Mano nuomone, taip traktuoti nereikia, nes mums visą laiką tenka rinktis sekmadienį, kuris yra arba šiek tiek arčiau esamo Prezidento kadencijos pabaigos, arba toliau. Tai ir taip negerai, ir taip negerai.

Tai štai šiuo atveju yra rinkimasis, sakyčiau, iš dviejų blogybių. Kadangi mano siūloma blogybė leidžia sutaupyti 10 mln. ir užtikrinti gausesnį rinkėjų atėjimą į vienus ir į kitus rinkimus tą pačią dieną, štai ir atsirado šis siūlymas. O pasirinkimas yra toks: ar taip mes nutolstame nuo Konstitucijos, ar taip nutolstame, nėra išeities. Turime rinktis. Siūlau rinktis šį variantą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektui Nr. XIP-62(2) po svarstymo. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo 95, prieš – 4, susilaikė 12. Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektui po svarstymo yra pritarta.

Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-115 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-115. Pateikimo stadija. Pranešėjas – laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas V. Žiemelis. Prašau.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Visi Seimo nariai yra gavę rezoliucijos projektą, taip pat laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį R. Žilinską pažymą. Aš necituosiu pažymos ir nekartosiu to, kas joje parašyta, tačiau jūsų leidimu plačiau papasakosiu apie komisijos darbą, nulėmusį šios išvados surašymą ir šios rezoliucijos teksto pateikimą.

Komisijos darbo eiga. Pirmajame posėdyje, įvykusiame gruodžio 1 d., prokuratūros atstovai negalėjo paaiškinti ir konkretizuoti, kokiais nusikalstamais veiksmais R. Žilinskas padarė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, bei atsakyti į komisijos narių klausimus. Todėl buvo nutarta išreikalauti iš Vilniaus miesto I apylinkės teismo baudžiamąją bylą ir vaizdo įrašą, pridėtą prie baudžiamosios bylos, kaip R. Žilinsko nusikalstamų veiksmų įrodomąją medžiagą. Be to, pasiūlyta prokuratūros atstovams kitame posėdyje būti pasirengusiems pagrįsti R. Žilinskui inkriminuojamus nusikaltimus bei atsakyti į komisijos narių klausimus.

Kitame komisijos posėdyje, įvykusiame gruodžio 3 d., prokuratūros atstovai iš esmės nepasakė daugiau negu per pirmąjį posėdį, motyvuodami tuo, kad jie neturi teisės vertinti įrodymų. Taip pat neatsakė, kodėl R. Žilinskui už jo padarytus veiksmus buvo taikyta ne administracinė atsakomybė, o kraštutinė baudžiamoji atsakomybė.

Generalinio prokuroro Seimui skirtame rašte dėl Seimo nario asmens neliečiamybės yra pažymima, kad R. Žilinskas kaltinamas tuo, jog pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir jam pasipriešino. Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 14 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K–397/2005) yra aiškiai pabrėžęs, kad visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta didelė materialinė žala, sustabdytas eismas ir panašiai. Ir pabrėžiama, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Tokių pasekmių Seimo nario veiksmai nesukėlė.

Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar už paminėtus pažeidimus būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 8 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K–542/2005) konstatavo: sprendžiant atsakomybės klausimą už viešosios tvarkos pažeidimą kyla Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytų veikų atribojimo problema. Veika gali būti pripažįstama nusikalstama dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių, (…) buvo ilgesnė nei administracinės teisės pažeidimas. R. Žilinsko veiksmuose pagal bylos medžiagą komisija šių požymių neįžvelgė.

Be to, Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje labai aiškiai pabrėžė, kad Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veiklos sudėties požymis yra fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tokį smurtą panaudoti. Baudžiamosios bylos medžiaga byloja, kad R. Žilinsko veiksmuose nei smurto, nei realaus grasinimo jį pavartoti nėra.

Peržiūrėję vaizdo įrašą kaip įrodomąją medžiagą, pridėtą prie baudžiamosios bylos, R. Žilinsko veiksmuose nepamatėme nusikalstamos veiklos požymių, neišgirdome jį vartojant įžeidžiančius žodžius policininko atžvilgiu ar vartojant necenzūrinius žodžius.

Dėl vaizdumo aš galėčiau pateikti ne vieną pavyzdį, kaip Lietuvos teismai vertina panašius veiksmus, tačiau, matyt, dėl laiko stokos nėra galimybės tą padaryti.

Seimas, spręsdamas Seimo nario neliečiamybės panaikinimo ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo klausimą, turi būti įsitikinęs, kad tam yra pakankamas pagrindas. Šiuo atveju komisija nusprendė, kad tokio pagrindo nėra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū V. Žiemeliui. Dabar, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti vienuolika Seimo narių. Laikas, skiriamas paklausti – 10 minučių. Pirmasis klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man, kaip ne teisininkui, kyla toks klausimas. (Aš čia.) Toks klausimas. Dabar abi komisijos nutarė, kad du – nekalti, vienas – kaltas. Teisėsauga prašo paprasto dalyko: leisti teisėsaugai atlikti jai priklausančius veiksmus iki galo ir pasakyti – kalti, nekalti. Seimas dabar nori nuspręsti už teisėsaugą: vienas – kaltas, du – nekalti. Taip jūs pasakote, kad Lietuvos teisėsauga niekam tikusi, daro kažką politizuoto. Jeigu taip yra, kaip nusprendė abi komisijos, tai ką jūs manote daryti su teisėsauga, kuri yra neprofesionali, nekvalifikuota ir pagal jūsų pranešimą daro politinius sprendimus, o ne užsiima teisėsauga? Ką žadate toliau daryti su teisėsauga?

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Klausimų daug. Jeigu ką žadame daryti su teisėsauga, tai mes visi, Seimo nariai, turime nuspręsti, kaip pagerinti teisėsaugos darbą, nes problemų yra ne tik teisėsaugos, bet ir Seimo darbe. Drįstu teigti, kad įstatymai ir šioje srityje yra nepakankamai aiškiai surašyti, todėl pačioms teisėsaugos institucijoms dėl to kyla problemų. Aš negaliu atsakyti, ką nusprendė komisija, kuri tyrė kitų dviejų Seimo narių neliečiamybės atėmimo klausimą, aš negaliu pasakyti, tačiau jeigu yra Seimo nario neliečiamybė įtvirtinta Konstitucijoje, labai aiškiai įtvirtinta, tada jeigu mes sprendžiame taip, nereikia nei komisijų, nereikia nei neliečiamybės. Gal komisijos pirmininku būtų geriau skirti ne teisininką, teisininkui ypač nelengva priimti prieštaraujantį vidiniam įsitikimui sprendimą. Šioje komisijoje dalyvavo ir ilgametis teisėjas gerbiamasis K. Ramelis, turintis didelės patirties. Jo nuomonė buvo tokia pati, kaip ir visos komisijos.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas iš tikrųjų yra gana sudėtingas. Ar jūs nemanote, aš to nenoriu susieti su R. Žilinsko asmeniu, kad vis dėlto pastaruoju metu mūsų prokuratūra, teismai politikuoja? Kaip jūs manote, ar neužsiima politikavimu?

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Jeigu atsakyčiau jūsų klausimą, aš jau pradėčiau politizuoti. O politizuoti aš nenoriu. Ačiū, Petrai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi aš negaliu Roko paklausti, tai klausiu jūsų. Jau iki rinkimų ir per rinkimus mielas mūsų parlamentaras tapo tarsi nacionaliniu didvyriu atvirkštine prasme. Kaip jums atrodo, kai dirbote komisijoje ir vadovavote, ar tai, kas buvo inicijuota teisėsaugos, yra politinis priekabiavimas, ar tiktai skandalų kėlimo įprasta logika, kurią mes dabar labai praktikuojame?

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Žinote, iš baudžiamosios bylos tokių dalykų išaiškinti negalima. Tačiau aišku, kad nuo pirmo momento, kai įvyko konfliktas tarp R. Žilinsko ir taksi vairuotojo, taksi vairuotojui jau buvo aišku, kad tai yra R. Žilinskas. Vairuotojas atpažino R. Žilinską ir incidentas prasidėjo nuo to, kad R. Žilinskas buvo neblaivus, jį vežančiame taksi iš jo rankų iškrito bokalas ir išsiliejo automobilyje. Vairuotojas, nenorėdamas jų toliau vežti į namus, pasakė: lipkite ir eikite į namus, kaip norite, o aš važiuosi, ir susimokėkite. Tai ir buvo pradinis konflikto etapas. Atsakau į jūsų klausimą, kad aš turiu savo vidinį įsitikinimą, bet neturiu to įrodymų, aš sprendžiu šią bylą kaip politikas, bet pirmiausia kaip teisininkas. Ne sprendžiu, tiksliau, pateikiu komisijos išvadą. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Ne, šiuo atveju aš ir politikas. (Balsai salėje) Kaip politikas, be abejonės.

PIRMININKĖ. Kolega, kviesčiau klausti ne daugiau kaip vieną minutę ir atsakyti per dvi minutes.

Klausia D. Mikutienė. Prašau. Minutę, išsitrynė! Prašau.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, mes dirbome komisijoje, todėl ačiū jums už protingą iš išmintingą pirmininkavimą, jūs buvote labai tolerantiškas pareigūnų atžvilgiu. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar netampa tos komisijos formalios, kai iš pareigūnų sunkiai gauname paaiškinimus mums iškilusioms abejonėms išsklaidyti, nes mes turime priimti sprendimą arba politinį, arba teisinį? Tie kolegos, kurie nėra susipažinę su byla ir nedalyvavo diskusijose, komisijos darbe, jie turi remtis tiktai mūsų išvada ir pasitikėti mumis, tais, kurie dirbo komisijoje. Politiniai sprendimai yra instrumentas išsivaldyti politinę erdvę. Juk faktiškai šiandien paaukosime vieną Seimo narį, rytoj kitą, poryt trečią, suduosime smūgį vienai, kitai politinei partijai. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Komisija tam ir sudaroma, kartu aš norėčiau ir gerbiamajam A. Dumčiui atsakyti, kad komisija tam ir sudaroma, kad komisijos pareigūnai, tiriantys bylą, atsakingi už šią bylą, atsakytų į visos komisijos pateiktus klausimus. Yra specialus įstatymas, kaip dirba ši komisija, ir negalima neatsakyti. Komisijos nariai įsipareigoja nepagarsinti visos medžiagos ir atskleistų jiems slaptų dokumentų, nors šiuo atveju nėra slaptų dokumentų. Komisija turi gauti visus atsakymus į jų pateiktus klausimus. Šiuo atveju prokurorai neatsakė į komisijos narių pateiktus klausimus, tai jie turi būti suinteresuoti, kad Seimui, pirmiausia komisijai, reikia įrodyti, kad šio Seimo nario veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Mes nekalbame apie konkrečią nusikaltimo sudėtį, veikos požymius, net politinio sprendimo aš negaliu priimti, jeigu nėra veikos požymių. Aš, kaip politikas.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs galbūt pasielgėte kaip teisininkas, aš čia sėdėdamas jaučiuosi taip pat, kaip teisme, kai yra skaitomas tam tikras nuosprendis. Tačiau mes esame politikai. Ar nemanote, kad visa teisinė bazė turėtų būti parengta viena kryptimi, ar yra politinis persekiojimas, ar nėra? Kad atmestume visus tuos aiškinimusis, tai galbūt pagal visą teisinę bazę turėtų vykdyti teisininkai, nes galbūt ir patys teisininkai ne viską gali pateikti. Aš norėčiau tokio konkretaus atsakymo: ar jūs nemanote, kad teisinė bazė turėtų būti pertvarkyta taip, kad būtų klausimas atsakomas teisingai, ar tai politinis persekiojimas, ar ne, ir tuo viskas baigtųsi? Ačiū.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs pateikėte esminį klausimą. Jeigu taip bus pakeista mūsų teisinė bazė, sutinku, bet šiandien to nėra. Ar įmanoma įrodyti politinį persekiojimą nors vienoje baudžiamojoje byloje? Praktiškai to neįmanoma padaryti, tačiau aišku, kad teisinė bazė turi būti peržiūrima ir keičiama. Paprastas pavyzdys – Seimo narys turėtų turėti teisę, mano požiūriu, pats paprašyti, kad būtų atimta jo neliečiamybė. Šiuo atveju jis pas to padaryti negali. Jau turėjome mes pavyzdį iš praeitų Seimų, kai Seimo nariai norėjo patys, kad būtų atimta jų neliečiamybė, tačiau Seimas pasielgė priešingai. Sutinku su jūsų klausimu. Taip.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis komisijos pirmininke, aš noriu paklausti tokį dalyką. Jūs aiškinote, kad įstatymuose viskas surašyta gana sudėtingai. Aš sutinku, kad Baudžiamajame kodekse ar kokiame kitame įstatyme viskas surašyta tikrai gana sudėtingai, bet, šalia to, nežinau, ar teisininkų, ar kitų sugalvota tokia sąvoka „protingumo kriterijus“. Noriu paklausti. Gerbiamasis R. Žilinskas, šiaip ar taip, nebuvo Seimo narys, bet jis buvo žinomas žmogus. Vienas pavyzdys, jeigu jis būtų visai nežinomas, kažin ar būtų buvęs toks ažiotažas ir veiksmai. Kitas dalykas, prieš rinkimus du ūkininkus uždarė trim parom, neva jie pasipriešino policijai. Dabar tą pasipriešinimą labai sudėtinga įrodyti. Kitas dalykas, kai Šilalės rajone buvo vežama gimdyvė, sustabdė, surašė protokolą, komisija tyrė ir veiksmai… Teisės, bet šalia to protingumo kriterijus. Toliau buvo vykdomos slaptos operacijos sulaikant „daktarus“ ir kitus žmones, visos televizijos rodo, visi žinom, gerbiamasis komisaras duoda interviu. Baigdamas aš noriu paklausti, ar štai čia turi vis dėlto galioti tam tikra prasme, tuose veiksmuose pareigūnų protingumo kriterijus, pagal kurį turi ir nuspręsti.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Protingumo kriterijai, aišku, turi galioti, nėra kalbos, ir ypač tais atvejais, kai įstatymai gana sudėtingai išaiškinami, ypač šiuo atveju. Labai sudėtinga atskirti, kur baigiasi nedidelis chuliganizmas, kur prasideda baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, labai sunku atriboti. Reikia žiūrėti, kaip sprendžia, kokia Aukščiausiojo Teismo praktika. Aš pacitavau keletą Aukščiausiojo Teismo nutarčių. Praktika jau yra. Jeigu mes, įstatymo leidėjai, surašėme nepakankamai aiškiai Baudžiamąjį kodeksą, tai Aukščiausiasis Teismas labai gerai, kad jau šioje vietoje padarė korekcijas ir suteikė tam tikro aiškumo. Tai yra gerai.

Konkrečiai, ko manęs klausėte. Protingumo principu teismas visą laiką turi vadovautis, bet ir įstatymais, šiuo atveju konkrečia praktika, jeigu yra neaišku. Ar aš atsakiau, ar ne, nežinau.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Laikas klausimams baigėsi. Yra siūloma nutraukti pateikti klausimus laikinosios komisijos pirmininkui V. Žiemeliui. Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pranešėjau.

Dabar į tribūną kviečiamas R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, man iš tiesų liūdna, kad man tenka kalbėti iš šios tribūnos pirmą kartą gyvenime būtent apie šį reikalą. Man gėda dėl to, kad iš šios tribūnos kalbant generaliniam prokurorui, man teko raudonuoti „galiorkoje“. Bet labiausiai gėda dėl to, kad tūkstančiai žmonių Lietuvoje nesugeba apsiginti nuo teisėsaugos savivalės taip, kaip buvau savo kolegų apgintas aš. Man labai neramu dėl savo draugo, kuris prieš teisėsaugos buldozerį dabar gali likti stovėti vienas.

Aš nesijaučiu kaltas, aš tikiu savo teisumu ir aš nebijau teismo. Bet turint galvoje, su kokia jėga prokuratūra buvo įjungusi tą buldozerį ir važiavo ant manęs, aš truputėlį bijau. Nesiūlau jums balsuoti už arba prieš, balsuokite taip, kaip liepia sąžinė ir sveikas protas. Aš, kadangi svarstomas mano asmeninis klausimas, balsavime nedalyvausiu. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą jums klausimai nėra užduodami. Dėkoju. Pagal Statuto 23 straipsnio 6 dalį buvo diskusija dėl rezoliucijos projekto. Pranešėjas – komisijos pirmininkas. Išklausėme Seimo narį, dabar po du Seimo narius kalba už ir prieš. Užsirašiusi D. Mikutienė – už komisijos išvadą. (Balsas salėje) Taip, iš tribūnos.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien mes turėsime priimti sprendimą dėl pateiktos rezoliucijos, kiekvienas iš tiesų turėtume savęs paklausti, kokiais motyvais mes vadovausimės, politiniais ar teisiniais? Aš pirmą kartą dirbau tokio pobūdžio komisijoje ir stengiausi vadovautis teisiniais motyvais, susipažinau su visa byla, su visa filmuota medžiaga. Man labai gaila, kad į iškilusius klausimus prokurorai nepateikė atsakymo. Aš taip suprantu, kad kiekvienas iš mūsų, kiekvienas eilinis Lietuvos pilietis gali atsidurti tokioje situacijoje, kai neadekvačiai traktuojami jo veiksmai. Į pateiktus klausimus, kodėl tai yra baudžiamosios teisės klausimas o ne administracinės, prokurorai taip pat nesugebėjo atsakyti. Kai mes pareikalavome ir paprašėme leisti susipažinti su filmuota medžiaga, filmuota medžiaga ir prokurorų atsakymai mūsų dar labiau neįtikino. Tie aptakūs kaltinimai, vietomis net pritempti kaltinimai, nors akivaizdžiai matyti, kad yra net ir žmogaus teisių pažeidimų, pareigūnai provokavo įtariamuosius, visa tai suformavo mano nuomonę iš tiesų palaikyti šią rezoliuciją ir neleisti patraukti Seimo nario R. Žilinsko baudžiamojon atsakomybėn. Aš kviečiu jus palaikyti šią rezoliuciją.

Pabaigai noriu pasakyti, perskaičius visą bylą, akivaizdu, kad tai buitinis konfliktas. Praėjusios kadencijos Seime mes labai daug kovojome, kad pareigūnai tinkamai atliktų pareigas, kai yra į šeimų buitinius konfliktus kviečiami pareigūnai, kad apgintų šeimą nuo smurtautojo. Klausimas pamąstyti. Ar mūsų teisėsauga išdrįs taip pat „principingai“ elgtis smurtautojo atžvilgiu šeimose, kai kenčia motinos ir kenčia vaikai. Adekvačių veiksmų, deja, šiandien aš nematau. Labai norėtųsi, kad jūs priimtumėte sprendimą vadovaudamiesi teisiniais motyvais, nes politiniai motyvai mūsų bendruomenėje suteikia galimybę ir negerą praktiką: pirma – nudaužti vienus, po to kitus, po to trečius. Tada lieka klausimas, kas kitas?

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Toliau S. Pečeliūnas – prieš laikinosios tyrimo komisijos išvadas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, šiuo klausimu mūsų Statutas tikrai nėra tobulas, net šioje dalyje. Aš visiškai sutinku su tuo, ką kalbėjo V. Žiemelis ir ką komisija ištyrė. Tikrai nenoriu tapti to revizoriumi arba tapti prokuroru, ar teisėju čia, Seime. Jie savo darbą atliko, manau, sąžiningai ir iki galo ir pasakė, ką jie pamatė toje byloje. Tačiau čia dabar mes priimsime visai kitą sprendimą. Mes priimsime politinį sprendimą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, ar šita istorija dar 4 metus bus tampoma po visus laikraščius, ar mūsų kolega Seimo narys dar 4 metus bus toks „pakabintas“ lyg kaltas, lyg nekaltas, o mes tapsime prokurorais ir teisėjais. Tokią situaciją savo Seimų istorijoje jau turėjome, ji tęsiasi ir ji niekada nepasibaigs, ir kiekviena patogia proga vėl bus prisimenama. Lyg ir kalti tie žmonės, lyg ir nekalti.

Vienas mūsų kolega tą situaciją irgi turėjo, jis perėjo po to jau ilgą teismų maratoną ir įrodė, kad vis dėlto yra teisus. Jeigu tada Seimas būtų pasielgęs kitaip, manęs tame Seime vėl nebuvo, aš galiu atsietai kalbėti, stebėjau tuos procesus iš šalies, aš manau, išvados būtų buvusios visiškai kitokios, tie teismai būtų vykę greičiau, būtų įvykę iki rinkimų ir prieš rinkimus politikai ir visuomenė būtų turėję aiškius atsakymus į visus tuos klausimus. Dabar į kai kuriuos klausimus jie tų atsakymų neturės niekada ir tai yra labai geras penas žaisti visokius žaidimėlius už – prieš, patinka – nepatinka, geras – blogas, vagis – šventasis, kaip tik norit, galime vadinti. Todėl aš manyčiau, netapkime prokurorais, netapkime teisėjais, vienas esminis klausimas, ką turėtų išsiaiškinti papildomai šitos komisijos ir Seimui atsakyti: ar prokurorų pateiktoje medžiagoje jie įžvelgia politinį motyvą, ar ta byla yra politinė priemonė, taip sakant, visai kitiems tikslams pasiekti. Jeigu šito komisija neįžvelgia, klausimas turi būti vienareikšmiškas. Ta komisija turi atlikti savo reikalą. Mes pažiūrime, ar profesionaliai, mūsų akimis, dirbo prokurorai, bet galutinį vertinimą turime duoti ne mes, o teismas. Mes leidžiame visai teisėsaugos sistemai atlikti visus savo veiksmus ir jau po teismo sprendimo galėsime juos vertinti. Negalėsime kvestionuoti, bet galėsime vertinti, žinodami visą tą medžiagą, kokia ten buvo byla. Gal teisme viskas kitaip apsivers ir paaiškės, gal prokurorai po šių Seimo išvadų jau kitaip teismui kvalifikuos savo siūlymus ir kitus dalykus? Viskas gali keistis.

Aš vis dėlto turiu nemažai visokių patirčių su įvairių lygių teismais, pradedant nuo paties žemiausio iki Konstitucinio, ir nenorėčiau mesti akmenėlio, kaip čia dažnai metama, ant viso teismo ir ant visų teismų, kokie jie blogi, šiokie ar tokie… Yra visaip. Labai priklauso nuo konkrečių teisėjų, nuo atsakomybės, nuo jų sąžinės. Tam yra pakopos (tai kainuoja brangiai – nervų, pinigų ir viso kito), bet norint, pasiryžus galima tą tiesą rasti. Ir tai yra labai svarbu. Dabar mes atimsime galimybę ieškoti tiesos ir patys tapsime prokurorais ir teisėjais.

Aš labai kviečiu jus išgirsti, ką sakau, nevertinti dabar savo kolegos, ar jis kaltas, ar nekaltas, profesionalūs mūsų prokurorai ar neprofesionalūs, nespręsti, turint išankstinę nuostatą, kaip teisėjams, nuteisti arba išteisinti, galų gale netgi leisti teisti arba neleisti teisti. Tai yra be galo pavojinga ir netgi labai žalinga.

Kviesčiau jus apie tai pagalvoti ir nepritarti komisijos išvadai. Ponui kolegai siūlyčiau pasisemti drąsos, jeigu jis tiki savo teisumu, pereiti šį karą su teisėsauga ir teisme įrodyti savo teisumą. Dėl to bus geriau ir jam, ir mums, ir visai Lietuvai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį, kuris irgi pasisako prieš komisijos išvadą.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu pasakyti savo vertinimus, savo nuomonę, galbūt neliesdamas konkrečiai vieno asmens – R. Žilinsko, bet bendrai kalbėdamas apie tai, kokia yra mūsų valstybės teisinė situacija.

Aš prisimenu gana seną įvykį. Buvau Seimo narys, kai prokurorai taip pat paprašė, kad tris Seimo narius būtų leidžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir panaikinti jų imunitetą. Tai buvo Seimo nariai, kurie dabar vėl sugrįžo į Seimą, – ponas A. Vidžiūnas, V. P. Andriukaitis ir V. Kvietkauskas. Du iš jų vėl yra Seimo nariai. Pažiūrėkite, taip Seimas nediskutuodamas, labai nesigilindamas į procesus, leido teisėtvarkai prieš tuos Seimo narius vykdyti teisminius procesus. Kas atsitiko? (Balsai salėje) Atsiprašau, galbūt, bet vis tiek. Kokios pasekmės? Pasekmės tos, kad tie Seimo nariai yra išteisinti. Jie nėra nubausti.

Taip pat noriu prisiminti neseną buvusio Seimo Pirmininko V. Muntiano įvykį. Žiūrėkite, kas yra. V. Muntianas teisėtvarkos institucijoms labai reikalingas, tuojau reikia jį suimti, negalima palaukti nė vienos dienos. Kas atsitinka? Taip pat panaikinamas V. Muntiano imunitetas, atsisako Seimo pirmininkų, jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šiandien mes nieko negirdime, lyg jis nebūtų reikalingas.

Imkime dabar kad ir V. Uspaskicho klausimą. V. Uspaskichas ne Seimo narys, berods, buvo trejus metus. Kiek galima vilkinti tokią bylą? Man atrodo, kad prokuratūra turėjo laiko seniai pasodinti V. Uspaskichą. Bet ne – kai tik jis priėmė priesaiką, iš karto reikalingas prokuratūrai.

Aš prisimenu vieną įvykį su Vilniaus miesto tarybos nariu, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, dėl kurio irgi, kai tik buvo įrašytas į sąrašą ir kai tik prasidėjo rinkimų kampanija, Vyriausiosios rinkimų komisijos jau prašo prokuratūra, kad leistų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, leistų apklausti. Sutikimas duodamas, tačiau net nekviečiamas į prokuratūrą. Aš manau, kad mūsų prokuratūra užsiima politikavimu ir siekia kažkokios politinės naudos.

Dabar jeigu dar trumpai grįžčiau prie V. Uspaskicho, esu įsitikinęs, kad mūsų valstybei yra padaryta daug didesnių nusižengimų, ir net teismai tai įrodė. Štai „Alitos“ privatizavimas. Aiškiai pasakė visi teismai – ir Konstitucinis Teismas ir Aukščiausiasis Teismas: yra padaryti pažeidimai, tačiau prokuratūra nei domisi, nei baudžiamosios bylos pradeda. Aiškina, kad kažkokie kolektyviai sprendimai ar kas.

Iš tikro mūsų valstybėje vyksta labai keisti ir nesuprantami dalykai. Man atrodo, kad Seimas turėtų šiuos klausimus nagrinėti iš esmės, ne paviršutiniškai, kaip keisti mūsų teisės sistemą, kad ji veiktų efektyviau, kad tos bylos nebūtų vilkinamos metų metais, net dešimtmečiais, kad nebūtų politikuojama. O šiandien to politikavimo ausys, man atrodo, kyšo.

Dar vieną detalę priminsiu, ar yra politinis atspalvis, ar nėra. Aš manau, kadangi tai susiję su politiku, su Seimo nariu, kad ir koks būtų įvykis ar kokia būtų byla, vis tiek ji turės politinį atspalvį. Prisimenu prieš rinkimus tokią visišką smulkmeną. Pastačiau automobilį prie ženklo „Sustoti draudžiama“, kad į automobilį galėčiau susikrauti laikraščius. Stovėjo gal penkios mašinos, bet užblokavo mano automobilį. Priėjęs policininkas surašė protokolą ir pats lyg niekur nieko sako: mes čia jokios žiniasklaidos nekviesime, tik surašome protokolą. Kuo čia dėta žiniasklaida? Pasirodo, net nespėjo surašyti protokolo, žiniasklaida jau čia. Paprasčiausiai yra kažkokios sutartys su žiniasklaida, su prokuratūra. Kam reikalinga eskaluoti tą klausimą, įdėti į dienraščius tuos sakinius, kurių visai nesu pasakęs? Pagrindinis tikslas politinis, kad tik prarastum žmonių akyse pasitikėjimą.

Vis dėlto matydamas tuos procesus, kurie tęsiasi tiek laiko, aš, kaip Seimo narys, nusprendžiau juose nedalyvauti.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamasis Gražuli, mes taip ir nesupratome, ar jūs pritariate komisijos išvadai, ar nepritariate? (Balsai salėje) Gal galite pasakyti, kaip jūs čia kalbėjote? Vadinasi, tokia padėtis –nei šis, nei tas. Mes supratom, bent jau Sekretoriatas, kad jūs kalbėjote už komisijos išvadą. (Balsai salėje) Jūs kalbėjote prieš?

Iš tikrųjų daugiau kalbančių už… L. Graužinienė už? Tada prašom, nes dar galima vienam kalbėti už. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai nesiruošiau kalbėti, tačiau negaliu nekalbėti, išklausiusi gerbiamojo S. Pečeliūno kalbą.

Jeigu pasižiūrėsite į esmę, kodėl sudaromos komisijos… Kadangi teko dirbti ne vienoje tokioje komisijoje, tai komisija sudaroma konkrečiai asmeniui. Ir jeigu taip, kaip pasakė gerbiamasis S. Pečeliūnas, kad kai kurie mūsų kolegos po daugelio metų įrodė esą teisūs, tai jie pirmiausia turėjo nueiti ir paklausti to kolegos, kiek jam ir jo šeimai kainavo sveikatos, nervų, kiek vaikai buvo terorizuojami tuo klausimu, ir ar mes kiekvienas galime taip leisti įrodinėti savo tiesą. Apie tai kalbėkime. Todėl ir sudaromos komisijos. O komisijos pirmininkas aiškiai pasakė: konkrečiai asmeniui jokių įrodymų nepateikta. Tai apie ką mes kalbame?

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Gerbiamieji kolegos, kaip citavau Statutą, du Seimo nariai pasisakė už, du – prieš. Dabar siūlyčiau užsirašyti dėl motyvų keturi – už, keturi – prieš, nes buvo šioks toks nesusipratimas su V. Andriukaičio užsirašymu, taigi iš karto kviečiu V. Andriukaitį kalbėti dėl motyvų prieš. Iš vietos, gerbiamasis Vyteni.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamoji posėdžio pirmininke! Aš buvau užsirašęs kalbėti frakcijos vardu, bet kompiuteryje dėl motyvų taip pat nėra grafos „Frakcijos vardu“, todėl tenka kalbėti lyg ir asmeniškai, tačiau frakcijos nuomonė yra vienareikšmė. Šiuo atveju frakcija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti pamatiniai baziniai principai, kurių mums visiems privalu laikytis. Pirma, preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės siekis. Antra, 5 straipsnyje labai aiškiai įtvirtinta: „Valstybės valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija.“ Ir 109 straipsnyje sakoma: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik tesimai.“ Šiuo atveju teisingumo vykdymas yra pradėtas, teismai yra pradėję darbą ir, mūsų nuomone, laikinoji tyrimo komisija turėjo spręsti vadovaudamasi Konstitucija tik vieną klausimą – leisti teismui vykdyti teisingumą. Kadangi Seimas neturi galios kištis į teismų vykdomą teisingumą ir tos mūsų galios yra ribotos, frakcija nesutinka su komisijos išvada ir siūlo, kad Seimo nariui R. Žilinskui imunitetas būtų panaikintas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų kalbėti už užsirašė D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, tiesa yra tiesa ir ji negali turėti jokių versijų. Aš linkiu jums protingo ir išmintingo sprendimo. Vadovaukitės savo širdimi ir sąžine. Aš balsuosiu už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš tik priminsiu, ką kalbėjau iš centrinės tribūnos. Mes dabar nesprendžiame teisumo ar neteisumo klausimo. Mes sprendžiame, ar leidžiame teismui vykdyti teisingumą. Tai yra išsiaiškinti visą tiesą ir atsakyti į visus klausimus. Jeigu mes manome kitaip ir mūsų sprendimas yra politinis, yra tam teismo reikalai ir ką ten komisija tyrė… politinis motyvas susidoroti su Seimo nariu… ar nėra. Kad būtų kokie politiniai motyvai, aš neišgirdau, ir komisija to nepatvirtino, netgi daugiau – paneigė sakydama, kad istorija yra vos ne buitinė.

Dabar aš noriu jūsų paklausti, ypač savo kolegos, Statuto žinovo, pono Č. Juršėno. Jeigu mes dabar nepritariame šios komisijos išvadai, kaip mes galėsime tą imunitetą panaikinti ir leisti teismams vykdyti teisingumą? Jeigu mes komisijos išvadai pritariame, tada mes vienareikšmiškai neleidžiame to teisingumo vykdyti. Aš esu prieš komisijos išvadas, bet klausimas vis tiek lieka, mes į jį neatsakome. Aš prašyčiau Seniūnų sueigos, valdybos ar ko tik norite susirinkti ir į šiuos klausimus atsakyti čia kaip galima greičiau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai išsakau daugumos frakcijos nuomonę, kad reikia pasitikėti komisija, kuri atliko darbą. Dar kartą pakartosiu: komisijos pirmininkas aiškiai iš Seimo tribūnos pasakė, kad teisėsaugos pareigūnai nepateikė jokių įrodymų dėl R. Žilinsko kaip asmens galimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Aš tikiu kolegomis, kurie dirbo toje komisijoje, ir tikrai balsuosiu už komisijos išvadas.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Prieš kalbės A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega R. Žilinskas pasakė, kad jis nesijaučia kaltas. Manau, kad mūsų naujasis kolega turi jaustis kaltas vien todėl, kad jis pasirodė viešoje vietoje neblaivus, kad viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Aišku, kad ir po to jis pažeidė tam tikrus Administracinio kodekso straipsnius vairuodamas išgėręs arba vairuodamas be teisių. Tų pažeidimų, manau, yra. Manau, kad komisija, kurios daugumą sudarė teisininkai, pasielgė teisingai, nes jiems pritrūko argumentų dėl baudžiamosios atsakomybės.

Kolegos, mes šiandien turime priimti politinį sprendimą, o tas politinis sprendimas turi būti toks, kad mes turime sudaryti vienodas sąlygas tiek Seimo nariui, tiek visuomenei apsiginti. Jeigu šiandien parlamentas, Seimas, jus apgins, gerbiamasis Rokai Žilinskai, tai visuomenė taip ir galvos, kad jūs esate kaltas, bet parlamentas jums neleido įrodyti savo tiesos teisme. Todėl esu įsitikinęs, kad ta komisija, kurios daugumą sudarė teisininkai, yra teisūs ir yra visos galimybės jums apsiginti teisme ir įrodyti savo tiesą, kad jūs neatlikote baudžiamajame kodekse numatytų veikų, bet padarėte tam tikrus administracinės teisės pažeidimus. Jūsų labui prašau nepritarti komisijos išvadai ir jūs turėsite tokią pat galimybę kaip eilinis Lietuvos pilietis – apsiginti teisme ir įrodyti savo teisumą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš balsuosiu už komisijos sprendimą ir balsuosiu todėl, kad vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, žmonės išrinko R. Žilinską į Lietuvos Respublikos Seimą žinodami jo visus darbus, visus poelgius, juo pasitikėjo ir išrinko. Manau, kad jo veiksmai yra paprasčiausiai galbūt iš ne patirties. Pagaliau mes visi savo gyvenime susiduriame su įvairiomis situacijomis ir ne visada pasirenkame teisingus sprendimo būdus, todėl jo nusikaltimas yra nedidelis. Mūsų valstybėje padaryta tiek nusikaltimų, net Konstitucinis Teismas yra įrodęs, ir nėra jokios atsakomybės. Manau, kad R. Žilinskas yra gana sąmoningas, dalyvaus ikiteisminiuose tyrimuose, o teismas nuspręs, ar jis kaltas, ar nekaltas. Aš palaikysiu komisijos nuomonę ir balsuosiu už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Dumčius – nuomonė prieš.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš labai trumpai norėjau pakartoti tai, ką kalbėjo kiti kolegos, kodėl mes šiandien neturime pritarti laikinosios komisijos išvadai. Čia yra du aspektai. Pirmas – valstybinis aspektas. Jeigu mes šiandien nepritariame prokuratūros inicijavimui, visi dejuojame, kad nepasitikime teisėsauga, tada mes patys savimi nepasitikime. Mes neleisime jiems įvykdyti teisingumo proceso. Vienas aspektas.

 Antras yra asmeninis aspektas ponui R. Žilinskui. Manyčiau, kiekvienas nori įrodyti, kad jis yra švarus ir panašiai. Jis be šito taps ir toliau persona non grata, kaip sakiau, politinis didvyris atvirkštine prasme. Kas nori, kad toks būtų ketverius metus? Toks žmogus neturės perspektyvos. Tai yra antrasis aspektas. Manau, kad komisijos išvadai reikia nepritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo prieš, trys už komisijos išvadas. Daugiau norinčių kalbėti už nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo rezoliucijai „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“, kurioje pagal komisijos išvadas nesutinkama, kad Seimo narys R. Žilinskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė? Kas už rezoliuciją, balsuoja už, kas prieš rezoliuciją, tai yra prieš komisijos išvadą, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, 26 balsavo už, prieš – 58, susilaikė 18. Tokiai rezoliucijai ir laikinosios komisijos išvadai nėra pritarta.

Dabar, kolegos, dar kartą noriu pacituoti Seimo statuto 23 straipsnio 6 punktą, kuriame sakoma, ar rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą ir tokia rezoliucija gali būti priimta arba nepriimta. Kadangi mes balsuodami nepritarėme rezoliucijos projektui, kuriuo laikinoji komisija nesutinka patraukti Seimo narį R. Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, dabar siūlau balsuoti, kas už tai, kad būtų sutikta patraukti Seimo narį R. Žilinską baudžiamojon atsakomybėn ir patenkinti generalinio prokuroro teikimą.

Etikos ir procedūrų komisija turi pastabą. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Galbūt tas jūsų variantas ir yra teisingas, tačiau kad būtų visiškai aišku, prašykime nors pusvalandžio ar valandos pertraukos, nes, kaip sakė gerbiamasis S. Pečeliūnas, aiškumo yra nedaug. Bent Etikos ir procedūrų komisija išaiškintų, o ar jūs pritarsite mūsų išaiškinimui, ar nepritarsite, yra jūsų problema. Bet vis tiek padarykime viską pagal Statutą, kad paskui neatsirastų skundų, vėl iš naujo reikėtų grįžti. Tad, miela posėdžio pirmininke, gal padarykime taip, kaip aš sakau.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pritardamas kolegai A. Salamakinui, jeigu formaliai reikia, frakcijos vardu galėčiau paprašyti kokios valandos pertraukos. Aš manau, vis tiek laiko prireiks, kol Etikos ir procedūrų komisija parengs teisiškai argumentuotą išvadą. Grįžtume prie šio klausimo, kai Etikos ir procedūrų komisija turės pranešimą, nes Statutas iš tikrųjų šiuo atveju turi spragų. Jis neaprašo situacijos, kuri susidaro po tokio kaip dabartinis balsavimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū kolegoms už pagalbą. Iš tikrųjų tai, ką skaičiau Statute, mūsų rezoliucijos projekto išvada ne visai atitinka Statuto reikalavimą, nes mes turėjome arba patenkinti generalinio prokuroro teikimą, arba nepatenkinti. Dabar formuluotė buvo kita. Todėl aš siūlau Seimui pritarti siūlomai vienos valandos pertraukai, per tą laiką susirinkti Etikos ir procedūrų komisijai ir nuspręsti, kaip procedūriškai mes turėtume baigti šio klausimo sprendimą.

Nori kalbėti kolega A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji pirmininke, aš siūlyčiau apsvarstyti visus tris nutarimus. Gali būti, kad Etikos ir procedūrų komisijai teks dar vieno ar kito nutarimo svarstyti sprendimą… tai yra mūsų sprendimą čia, salėje. Siūlyčiau dabar nedaryti šio klausimo svarstymo pertraukos, o padaryti po trijų nutarimų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau kitokį sprendimo būdą. Etikos ir procedūrų komisija, spręsdama šį konkretų klausimą, t. y. tai, kas mūsų Statute parašyta vienaip ir kaip mes galime interpretuoti, būtų kaip modelis, jeigu atitinkami sprendimai būtų priimti dėl antro ir trečio Seimo nutarimų dėl pono V. Uspaskicho ir V. Gapšio, skirtingi sprendimai. Mes turėtume Etikos ir procedūrų komisijos Statuto išaiškinimą, kaip vienu ar kitu klausimu turėtume elgtis. Dabar mums yra problema, kad Statute nėra numatyta tokių aplinkybių, kokios susidarė mums priėmus šį sprendimą. Todėl aš siūlyčiau tęsti darbą toliau, o Etikos ir procedūrų komisija pagal mūsų numatytą darbotvarkę, kai bus pertrauka, susirinks, ir mes po valandos grįžtume prie šio klausimo sprendimo. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Ačiū.

Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-114 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-114. Pranešėjas – laikinosios komisijos pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sveiki, mielieji kolegos. Taupydamas laiką iš karto pristatyčiau laikinosios komisijos, kuriai buvo pavesta spręsti dviejų Seimo narių klausimus t. y. V. Uspaskicho ir V. Gapšio… Komisija nutarė balsuoti atskirai dėl kiekvieno komisijai pateikto Seimo nario klausimo. Komisija dėl Seimo nario V. Gapšio balsavo taip: siūlo Seimui neduoti sutikimo, kad Seimo narys V. Gapšys būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 3. Kadangi komisijos pirmininkas susilaikė, sprendimas duoti sutikimą nebuvo priimtas.

Dabar aš galėčiau tik papildyti kolegą V. Žiemelį, kuris kalbėjo prieš tai. Iš tiesų kokia yra komisijos misija, kokia yra komisijos paskirtis ir ką jinai turi padaryti?

Aš manyčiau, kad, kaip ir buvo pasakyta Seimo posėdžių salėje, vienas dalykas įsitikinti, ar byla nėra politizuota, ar nėra politinės įtakos. Tačiau manyčiau, kad Statutas komisiją verčia įsitikinti ir dar dėl vieno dalyko: ar nėra pakankamų pagrįstų prielaidų teigti, jog byla, aš čia nevisiškai literatūriškai pasakysiu, bet tai vartojama teisinėje leksikoje, nėra pritempta, ar byla nėra „padaryta“ vienam ar kitam asmeniui, nebūtinai dėl politinių motyvų, bet nėra pakankamai medžiagos teigti, jog tie įtarimai arba kaltinimai, kurie pareikšti, iš tiesų pagrįsti objektyvia medžiaga.

Komisija nėra nei apkaltos… nei ji yra teismas, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalį, kad svarstant šį klausimą apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.

Komisija rinkosi tris kartus. Vieną kartą buvo parengiamasis pasitarimas, buvo išreikalauta nemažai papildomos medžiagos. Taip pat komisija dar du kartus rinkosi į savo posėdžius. Išklausė ir Seimo narius, išklausė prokurorą. Manyčiau, tų, kurie nulėmė, susilaikiusiųjų poziciją suformavo kai kurios aplinkybės kaip tik V. Gapšio atžvilgiu. Viena vertus, kadangi tai kartu yra susiję su V. Uspaskichui pareikštu kaltinimu ir įtarimais, tai yra beveik analogiškos frazės, tačiau pati apimtis, vaidmuo yra visiškai skirtingi. Be to, kas komisijai negalėjo nekristi į akis? Ikiteisminio tyrimo terminai. Tarkime, V. Uspaskichas buvo išvykęs ir ilgą laiką jo nebuvo Lietuvoje, o V.Gapšys, kurio atžvilgiu buvo toks balsavimas, visą laiką buvo čia.

Kitas dalykas, ką komisija labai atidžiai tyrė, – paties įtarimo pateikimo V. Gapšiui aplinkybės. Dar vienas dalykas, kratos jo namuose darymo aplinkybės, kai teismo nutartyje įrašomi vieni paimtini daiktai, o yra paimami visai kiti daiktai, kas po to su tais daiktais vyksta. Tai yra kompiuterinės laikmenos ir įranga. Taip pat komisija analizavo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto svarstymo medžiagą, kuri yra vieša, kurioje yra tam tikrų aplinkybių, taip pat ir Valstybės saugumo departamento veiklą arba vaidmenį būtent V. Gapšio atžvilgiu atliekant kratą, kitus veiksmus. Manyčiau, esant tokioms aplinkybėms, turbūt visiems komisijos nariams susidarė įspūdis, jog V. Gapšio atžvilgiu ta byla, kaip minėjau, gali būti šiek tiek ir pritempta.

Kas yra Seimo nario imunitetas? Seimo nario imunitetas yra konstitucinė vertybė. Jeigu mes manome, kad užtenka pareikšti įtarimą Seimo nariui arba kaltinimą, jeigu buvo spėta, Seimas turėtų vardan teisingumo bet kuriuo atveju jį naikinti, manyčiau, tokiu atveju nereikėtų Konstitucijoje palikti ir pačios imuniteto doktrinos. Jeigu imuniteto doktrina lieka (mano nuomone, yra svarbu, ar byla nėra politizuota ir ar byla nėra dirbtinai pritempta, kam irgi nežinia kieno gali būti daroma įtaka), tokiu atveju, manyčiau, kad tyrimo komisija, žinoma, kaip tam tikras pirminis filtras, po to parlamentas ir turi apsispręsti, ar šitą imunitetą, kuris yra svarbus Tautos atstovo teisinio statuso elementas, naikinti. Tai tiek, mielieji kolegos, būtų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis komisijos pirmininke, jūsų paklausti užsirašė dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, bet aš šiuo atveju norėčiau dalyvauti diskusijoje, o ne klausti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia iš tribūnos aiškiai pasakėte, kad V. Gapšio atžvilgiu ir kratos buvo atliktos labai abejotinai. Iš jūsų pranešimo susidariau įspūdį, kad V. Gapšio atžvilgiu arba dirbo visiškai nekvalifikuoti teisėsaugos atstovai, arba tai buvo aiškiai politinė byla, todėl klausiu. Pagal jūsų traktavimą susidariau įspūdį, kad V. Gapšio byla yra politinė, todėl prašau paaiškinti, kaip čia yra. Prokuroras rašo: dėl organizuotos grupės. Viena, jūs rodote, kad tai yra politinė byla, iš jūsų kalbos supratau, nes visur buvo pažeidimai, kita, jūs jau norite pasakyti, kad tai ne politinė byla, tai yra kitokio pobūdžio byla. Niekaip nesuprantu. Kartu veikė, kartu dirbo, vienam – politinė byla, kitam – ne politinė. Tada, gerbiamasis, ar netikslinga būtų taikyti tuos pačius principus V. Uspaschui, kaip ir V. Gapšiui? O kad išvažiavo į Maskvą, galbūt tai buvo kitos priežastys. Jūs mane visiškai supainiojote, todėl prašyčiau paaiškinti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aiškinu. Aš ir bandžiau savo kalbos pradžioje pasakyti, kaip aš įsivaizduoju pagrindą panaikinti imunitetą, atimti tą prielaidą Seimo nariui vykdyti visas savo funkcijas arba apsaugą nuo neteisėtos įtakos dviem argumentais. Viena, jeigu tai būtų grynai politinė byla, kitas dalykas, man, kaip teisininkui, yra labai svarbu, ar tie įrodymai, tegul ir visai be politinių argumentų, visai be politinės potekstės, mes to negalime iki galo išsiaiškinti, nėra kuriami? O tokių atvejų esama, dirbtinai pritempiant, norint parodyti gerus rezultatus, norint parodyti tam tikrą skambesį visuomenėje. To pasitaiko, deja, ir teisėsaugos institucijų veikloje, tai yra aprašoma ir žiniasklaidoje, todėl į tai aš daugiau kreipčiau dėmesio. Kad būtų buvę kokių nors politinių motyvų, kažkokia politinė partija ar politikas būtų kalbėjęs, rašęs, kad reikia vienaip ar kitaip daryti, komisija to nenustatė. Tačiau štai šitie procedūriniai dalykai, kurių nesilaikė, arba kai kurie procesiniai pažeidimai rodo, kad galima daryti prielaidą, jog buvo bandoma pritempti bylą V. Gapšiui, todėl kilo tam tikrų abejonių komisijai. Štai tiek aš galiu atsakyti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausias L. Graužinienė. Atsiprašau, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu teisingai supratau, tai komisija ir įžvelgė tai, kad arba pati byla yra politizuota, arba prokuratūra, kaip jūs sakote, ir Valstybės saugumo departamentas stengėsi pasirodyti, kad jie yra geresni, nei yra iš tikrųjų, ir tokiu būdu bandė V. Gapšiui tą bylą sukurti lyg ir neteisėtai, neturėdami tam pagrindo. Ar aš teisingai suprantu šitą dalyką, nes tai yra iš tikrųjų labai svarbu mums?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes nesprendžiame teisėtumo įrodymų, mes pačių įrodymų visų neturime ir nevertiname. Mes iš tos medžiagos visumos ir iš tos informacijos visumos, kurią gavome, iš tiesų, kaip prieš tai buvo minėta, išklausę Seimo nario V. Gapšio ir pateikdami klausimus prokuratūros atstovui… iš tiesų ne į visus… ir neišsamius klausimus gavome. Kaip aš ir minėjau, pavyzdžiui, dėl tos pačios kratos. Teismo nutartyje yra įrašomi vieni daiktai, tačiau kratos metu yra paimami papildomi daiktai. Tai klausimas prokurorui, kodėl taip buvo pasielgta ir ką prokuratūra padarė, kad nebūtų tokių procesinių pažeidimų? Atsakymo nebuvo. Ir daugiau tokių atvejų aš galiu įvardyti. Tai koks čia yra noras, ar čia politikavimas, ar ne, mes negalime atsakyti, tačiau prielaidų abejonėms kilo ir tos prielaidos, tos abejonės atsispindėjo komisijai balsuojant. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dar kartą pakartosiu, nes esu dirbusi ne vienoje panašioje komisijoje. Konkrečiai mes nagrinėjome buvusio Seimo Pirmininko V. Muntiano atvejį. Ir pagal Statutą, ir pagal tai, ką turi padaryti komisija, ji turi įsitikinti konkrečiai dėl asmens. Juk prašoma neliečiamumo panaikinimo. Tai noriu paklausti, ar konkrečiai kaip asmeniui V. Gapšiui… buvo komisijai pateikta konkreti medžiaga, kuri nurodytų jo konkrečius veiksmus?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pažymą ir prokuroro teikimą mes visi gavome, taip pat pirmosios instancijos teismo nutartį gavome, daugiau jokios papildomos medžiagos dar negalėjome gauti, nes byla yra teisme. Aš jau taip pat minėjau, kad kaltinimų, kurie yra pareikšti V. Uspaskichui, kaip partijos pirmininkui, tekstai sutampa su V. Gapšio, tik yra daug mažesnės apimtiems. Tai čia irgi kyla tam tikrų klausimų. Vis dėlto kur yra konkretizuojama kaltė, jeigu institucijos, įstaigos, organizacijos vadovas turi vieną atsakomybę, tačiau pavaldiniai arba tam tikri kiti darbuotojai turi kitokią, turbūt dalinę atsakomybę? Šitai nei prokuroro teikimo, nei kituose teisiniuose dokumentuose nebuvo padaryta. Šito individualizavimo mums pateiktoje medžiagoje aiškaus nebuvo, taigi mes tą aiškinomės komisijos darbo metu, tačiau, kaip minėjau, tos abejonės ir nebuvo išsklaidytos.

PIRMININKĖ. Loreta nori papildyti klausimą. Įjunkite mikrofoną.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, kiek suprantu, jeigu byla yra teisme, tai jinai yra vieša ir prieinama visiems. Aš tiesiog norėčiau dar pasitikslinti, ar tik tais dokumentais, kuriais prokuratūra visą laiką motyvavo, kas liečia į Darbo partiją kreipiamus veiksmus, visi dėstymai yra tie patys, ar tai klausimas ėjo dėl dotacijos, ar tai klausimas ėjo dėl pirmininko priemonių vienokių ar kitokių priėmimo, kardomųjų priemonių, ar tai buvo prokuroro pateikta konkrečiai dėl V. Gapšio? Taigi mes per trejus metus nematėme kitų pateiktų viešų įrodymų, tik tie patys ir vieni. Ar komisija domėjosi, ar yra konkrečių šio asmens atveju įrodymų, ar tiesiog nesidomėjo?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komisija tikrai nesidomėjo konkrečiais įrodymais. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, ką jau minėjau, į Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalį, kur yra komisijos kompetencijos ribos. Čia yra pasakyta labai kategoriškai: „tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.“ Mes ėmėme teikimą, bandėme išskirti iš to teikimo suformuluotų kaltinimų vienam ir kitam Seimo nariui esmę ir pagal tai toliau aiškintis, interpretuoti tuos pateiktus faktus. O reikalauti iš teismo bylos iš tiesų Statutas mums neleido interpretuoti tuos faktus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Rutkelytė.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Šedbarai, jeigu balsuotume už komisijos rezoliuciją, reikštų, kad nepasitikime prokurorų sprendimu. Po jūsų paaiškinimo apie pritempimą, man tai reikštų, kad bet kuriam Lietuvos piliečiui galima pritempti bylą, nors galbūt remiantis ir kitais motyvais. Ar aš teisi?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Negaliu šito atsakyti, tai yra konkrečios bylos reikalas, kiekvienas konkretus atvejis. Mes čia dabar kiekvieną konkretų atvejį vertiname ir, be abejo, tiek prokuratūra, tiek teismas kiekvienu atveju vertina konkretų asmenį ir jo veiką. Aš tik galiu pasikartoti, kad aš, kaip teisininkas, nors čia buvo irgi pasakyta, kad laikinoji komisija neturėtų daryti teisinio vertinimo, o turėtų daryti politinį vertinimą, aš manau, kad Seimas daro politinį vertinimą, o komisija turi daryti ir politinį, ir tam tikrą prasme teisinį išaiškinimą. Šitoje vietoje tų teisinių procedūrų atlikimas rodo, jog, kaip aš minėjau, pasikartosiu ir trečią kartą, kelia pagrįstų abejonių štai šitų įtarimų ir kaltinimų V. Gapšiui objektyvumas, tikrumas, pateikimas ir visų procedūrų atlikimas laiku. Jeigu viskas būtų buvę tikrai taip, kaip dabar teigė generalinis prokuroras, tai procedūros turėjo būti kitokios, operatyvesnės, greitesnės ir sprendimai turėjo būti priimti gana greitai. Tiek galiu atsakyti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Laikas klausti baigėsi. Jau 10 min. ponas S. Šedbaras atsakinėjo į mūsų pateiktus klausimus. Dėkoju. Dabar du Seimo nariai už rezoliuciją, du prieš rezoliuciją. V. Bacevičius, kaip? Prieš? Prieš. Prašau. V. Bacevičius, bet prieš tai gerbiamasis A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tik norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Štai jau antrą kartą mes, frakcijos vardu užsirašantys paklausti, tai darome iš anksto. Štai antrą kartą užsirašęs paklausti antru numeriu frakcijos vardu, tampu paskutinis. Tiesiog kitą kartą prašyčiau į tai atkreipti dėmesį. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš šiandien jau trečią kartą cituosiu Statuto 23 straipsnį. Dar kartą noriu pasakyti, kad diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, ir toliau po du Seimo narius, kalbančius už ir prieš. Dėl frakcijų, čia ne diskusija, kad frakcijos vardu, mes negalime keisti eiliškumo kaip frakcijos nariai yra užsirašę. Frakcijos vardu, pabrėžiu, lygiai taip pat buvo su V. Andriukaičiu, kuris sakė, kad norėjo klausti frakcijos vardu, dabar ponas A. Endzinas. Dar kartą pabrėžiu, šiuo procedūriniu klausimu pagal Statutą gali klausti Seimo narys, tačiau savo vardu, o ne frakcijos vardu. Kalbėti savo vardu, bet ne frakcijos vardu.

Dar viena. Kol kalbės V. Bacevičius, į tribūną kviečiame poną V. Gapšį. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiuo atveju, matote, nėra mūsų kompiuteryje tokių grafų, kurios pasakytų už ar prieš rezoliuciją. Kai užsirašome frakcijos vardu, lyg ir norėtume išreikšti frakcijos nuomonę, irgi negalima sakyti už ar prieš. Arba mes turime papildyti tą kompiuterio programą, kad būtų aišku. Jeigu negalime, tai gal tada tiesiog susitartume, kad tie, kurie kalba už ir prieš, kažkaip iš anksto praneštų Sekretoriatui, jums būtų lengviau ir būtų labai paprasta.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Iš tikrųjų mes kiekvienu atveju, nenumatytu Seime, ekstra kompiuterinės programos įvesti negalime, bet Sekretoriatas stengiasi išsiaiškinti, kad tie, kas užsirašė kalbėti, kad pasakytų Sekretoriatui, ar jie kalbės už ar prieš, todėl mes tikrai bandome tai ištaisyti šiuo metu. Bet įvesti atskirą programą turbūt tikrai nepavyks, nes, tikiuosi, gal daugiau prokuroras nesikreips į Seimą ir nereikės nemalonių klausimų spręsti Seime. Dabar kalba ponas V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pritardamas komisijos sprendimui ir komisijos pirmininko išsakytom pozicijom, noriu papildyti tuo, ko jūs dar negirdėjote nebūdami komisijoje. Aš pateiksiu dalį tų faktų ir medžiagos, kurią aš pateikiau komisijai ir kuria remdamasi komisija pateikė jums rezoliuciją, siūlančią nenaikinti imuniteto.

Gerbiamieji Seimo nariai, Europoje pagal susiklosčiusias parlamentines tradicijas parlamentaro imunitetas nenaikinamas šiais atvejais: kai pripažįstama, kad byla turi politinį atspalvį, kai valstybės institucijos nepateikia pakankamai aiškių duomenų, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką arba galėjo ją padaryti. Dar daugiau, Europos Parlamento praktikoje yra susiklostę taip, kad jeigu valstybės institucijos atsisako bendradarbiauti su komisija, kuri tiria šį klausimą, sprendimas yra visada neigiamas ir yra nepritariama.

Kaip paaiškėjo iš Seimo surinktos medžiagos išklausant Valstybės saugumo departamento pareigūnus per parlamentinį VSD veiklos tyrimą, vos įsikūrusią ir veiklą pradėjusią Darbo partiją stengtasi sukompromituoti, o VSD turėjo tirti ne vieną ar kitą veiklos epizodą, tačiau rasti reikiamos medžiagos. Apie tai liudija VSD pareigūnas, jis sako, kad aukšti valstybės pareigūnai kalbėjo su verslininkais, kaip Lietuvoje turi nelikti V. Uspaskicho. Dar daugiau, iš pareigūnų liudijimų matyti, kad sukaupta medžiaga ilgai gulėjo stalčiuose, kol kažkam atsirado politinis motyvas ją pateikti. Ir cituoju pareigūną, kuris sako, „o paskui gegužės mėnesį, susijus su kažkokiom aplinkybėm, greitai greitai, staiga reikėjo viską tada per savaitgalį paruošti ir pateikti prokuratūrai. Aš nežinau, čia buvo keista“. Iš 15-ojo posėdžio medžiagos. Jūs esate politikai, dalis jūsų esate teisininkai, dėstote ar dėstėte universitetuose teisines disciplinas. Tai pasakykite man, jaunam teisininkui, kur kodekse, įstatyme ar Konstitucijoje yra parašyta, kad bylą galima inicijuoti politiniais motyvais? Girdėjau pamąstymus, kad neva bylos medžiagoje nėra parašyta, jog tai yra politinė byla. Bet jūs parodykite bent vieną tarptautinės bendruomenės pripažįstamą politinę bylą, kurioje valstybės institucijos būtų pačios parašiusios, jog tai yra politinė byla. Negi jūs tikitės, kad aš jums atnešiu iš Valstybės saugumo departamento pažymą, kuria jis pats patvirtins, kad politizavo procesą?

Aš galiu vienintelį dalyką padaryti, ką aš dariau ir parlamentinėje komisijoje, pateikti jums argumentus, cituoti pareiškimus. Ne vienas iš jūsų abejojate tuo, kad Lietuvoje kaip demokratinėje valstybėje gali būti politinių bylų, bet štai mano rankose Europos Parlamento apibendrinta praktika, kurioje sakoma, kad Europos Parlamentas nenaikina imuniteto, jeigu yra politinės bylos aspektas, o nuo tada, kai Europos Parlamentas pradėtas rinkti tiesiogiai, iki 2001 metų, imunitetas buvo panaikintas vos 19,5 % atvejų iš beveik 100 atvejų, kai buvo kreiptasi su prašymu panaikinti imunitetą. Jūs puikiai žinote, kad ne Baltarusija ar Rusija yra Europos Sąjungos narės ir kad Europos Parlamentas sprendė ne tai, ar tose šalyse iškeltos bylos yra su politiniu atspalviu, sprendė ne tai, ar Baltarusijoje ar Rusijoje, ar dar kitoje Afrikos valstybėje yra politinės bylos, o sprendė tai, ar Vakarų demokratijos širdyje – Europos Sąjungoje iškeltos bylos turi politinį atspalvį, ir pripažino, kad taip yra. Bet ten ir yra tikroji demokratija, nes ten nebijoma pasakyti, kad valstybės institucijos irgi piktnaudžiauja ir neteisėtai pasielgė, o ne visais atvejais, širdyje suvokiant, kad byla yra politizuota, stengiamasi pateisinti neteisėtus valstybės veiksmus. Negi jūs abejojate tuo, kad ten teismai yra politizuoti? Negi jūs keliate tokį klausimą?

O dabar šiek informacijos apie man pareikštus įtarimus, kurie atsirado labai įdomiai. Pirmiausia buvau pakviestas kaip liudytojas. Prokuroras nenurodė, kad pakeis mano statusą baudžiamojoje byloje, nors, remiantis baudžiamuoju procesu, liudytojams, kuriems numatoma pareikšti įtarimus, taikomas specialus statusas. Tačiau mano statusas pasikeitė. Pasikeitė po to, kai Strasbūre, Europos Parlamente, pasakiau Europos liberalų ir demokratų frakcijai kalbą ir pateikiau duomenis apie Darbo partijos baudžiamąją bylą.

Tai, kad aš užsiėmiau partijos užsienio reikalais, nėra niekam paslaptis. Vos grįžus birželio 22 d., man pateikė įtarimus, pateikė formaliai ir paskubomis. Kažkodėl taip skubėjo, kad įtarimus surašė iš 80 žodžių. Dar daugiau – pateikė neteisingus duomenis. Mane kaltino, kad aš daviau, pateikiau, duomenis tuo metu, kai nedirbau Darbo partijoje ir jokių duomenų pateikti ne tik kad negalėjau, bet ir neturėjau jokios teisinės galimybės. Mano nustebusiam advokatui pasiteiravus, ar tas įtarimas tikslus, buvo pasakyta, kad jie patys ką reikės, tą ir patikslins. Prisipažinsim – advokato praktikoje buvo tokia pirma byla ir jis man tegalėjo pasakyti: sakyk, kad nesupranti tų įtarimų, nes jų suprasti neįmanoma.

Žiniasklaida puikiai nušvietė, kad Darbo partijos byloje yra 150 tomų, o aš gavau įtarimus iš 80 žodžių. Ir jūs manote, kad tai gal buvo pirminiai įtarimai? Bet su tais įtarimais aš gyvenau iki 2007-ųjų pabaigos. Jūs sakote, kad procesas yra vilkinamas? Tai paklauskite Generalinės prokuratūros, ką jie darė, kad pateiktų man įtarimus.

Priminsiu ir tą kratą, kurią jau minėjo komisijos pirmininkas. Septintą ryto Valstybės saugumo departamento pareigūnai, nesuprantu, kokiais valstybiniais nusikaltimais esu kaltinamas, įsiveržė pro mano duris, įteikė man nutartį ir pasakė: mes darysime kratą. Natūralu, aš paprašau advokato, aš esu įtariamasis byloje. Sako: ne, ne, darome kratą, po to galėsi skųstis, galėsi galvoti ką nori. Natūralu – septintą ryto pabandykite prisiskambinti advokatui. Padarė kratą. Nepaisant mano protestų, ėmė daiktus, kurie nutartyse neįrašyti. Komisijos pirmininkas turėjo progą susipažinti su tuo komisijos darbo metu ir tai patvirtino.

Ir dar, gerbiamieji Seimo nariai, nepaisant visų teigimų, kad aš daviau kokius nors nurodymus Darbo partijos darbuotojams, komisija taip ir negavo jokių įrodymų, kad aš kam nors daviau kokius nors nurodymus dėl Darbo partijos juodosios, žaliosios ar mėlynosios buhalterijos. Tegul prokuratūra pateikia vaizdo, garso įrašus, teisinius dokumentus, kad tokie parodymai buvo. Jie jų pateikti paprasčiausiai negali, jų neturi.

Manau, neverta man pakartoti visų konstitucinių teisių pažeidimų, kurie buvo atlikti šioje byloje. Aš tik priminsiu, kad nebuvau išleistas į Europos demokratų partijos tarybos posėdį, neišleido manęs į Europos Tarybos organizuotą seminarą, motyvuodami tuo, kad bendrausiu su kitais įtariamaisiais. Apie ką? Apie dviejų sakinių įtarimą iš 80 žodžių? Ir ar mes galime kalbėti, kad nėra politinio atspalvio?

Dar daugiau, generalinis prokuroras, pateikdamas medžiagą, prašo taikyti kardomąsias priemones, tik kažkodėl nutyli, kad tų kardomųjų priemonių esmė – kad aš negalėčiau bendrauti su V. Uspaskichu. Tai čia ne politizuota byla?

Pagal europinę praktiką parlamentai neleidžia sau tokios prabangos, neišgirdę teisinių argumentų, atimti imunitetą, o iš institucijų, prašančių atimti imunitetą, reikalauja nedviprasmiškos medžiagos. Ten nesakoma: mes jus atiduosime teismui, o po to žiūrėsime, kas išeis, pažiūrėsime, ar demokratija veikia. Ten taip nesakoma. Ir niekas nebijo žiniasklaidos dėmesio, ir prašo konkrečių įrodymų ir konkrečios medžiagos. Jūs juk neabejojate, kad, kai neleidžiama atimti vokiečio, italo ar prancūzo imuniteto, teismai ten blogai išnagrinės tų žmonių bylas. Niekas taip nesako.

Niekas nesako ir čia. Ne dėl to yra klausimas. Klausimas yra, ar byla yra politizuota ir ar yra byloje pakankamai medžiagos, liudijančios, kad šis asmuo turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kaip pasakė komisijos pirmininkas ir komisija priėjo prie išvados, tokios medžiagos pakankamai nėra.

Dar daugiau. Niekas nesako, kad aš negalėsiu apsiginti, pasibaigus Seimo kadencijai. Aš galiu ir pats paprašyti netaikyti senaties terminų, ir tai padarysiu, jeigu aplinkybės bus tokios, kad byla bus išnagrinėta gerai, bet šiandien prašau jūsų pritarti rezoliucijai ir kviečiu neleisti atimti imuniteto. Dėkui už dėmesį. Labai atsiprašau.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Šiek tiek užtęsėme laiką. Klausti jūsų nepriklauso. Galite eiti į vietą. Dabar pagal Statutą po du Seimo narius pasisakys už ir prieš. Tai prieš kalbės ponas A. Endzinas. Iš tribūnos.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tiek aš pats, tiek Liberalų frakcija esame įsitikinę, kad konstitucinės nuostatos, garantuojančios Seimo nario neliečiamybę, tikslas yra apsaugoti Seimo narius nuo neteisėtų bandymų suvaržyti jų, kaip tautos atstovų, galimybes vykdyti šias pareigas. Mes pažymime, kad Seimo nariams Konstitucijos garantuojamas imunitetas negali būti priemonė pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojamo už veikas, padarytas asmeniui ar neinant Seimo nario pareigų ir niekaip su tomis pareigomis nesusijusias.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad baudžiamojo persekiojimo išvengimas, pasinaudojant Seimo nario statusu, pažeidžia konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui principą. Atsižvelgdami į tai, kad įtarimai dėl nusikalstamų veikų Seimo nariams, aš gal pasakysiu iš karto – visiems trims nariams, nes, taupydamas laiką, nekalbėsiu kitą kartą, tai V. Gapšiui, V. Uspaskichui, R. Žilinskui, pareikšti dar jiems neįgijus Seimo nario statuso. Todėl mes priėmėm sprendimą užtikrinti sprendimų dėl asmens neliečiamybės konstitucingumą ir kartu galimybę Seimo nariams V. Gapšiui, V. Uspaskichui ir R. Žilinskui paneigti jiems pareikštus įtarimus įstatymų numatyta tvarka. Nei Seimas, nei atskira Seimo struktūra neturi įgaliojimų priimti Konstitucijos išimtinai teismams, prokuratūrai ar kitų teisėsaugos institucijų kompetencijai paskirtų sprendimų. Todėl mes balsuosime už Seimo narių R. Žilinsko, tą ir padarėme, V. Uspaskicho ir V. Gapšio teisinio imuniteto panaikinimą. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien šioje tribūnoje ir šioje salėje mes turime nuspręsti, ar yra pakankamai pagrindo patraukti Seimo narius atsakomybėn ir leisti suvaržyti jų laisvę, vykdant vieno ar kito Seimo nario pareigas ir įgyvendinant savo teises.

Komisija, kuri nagrinėjo konkretų V. Gapšio atvejį, pasakė aiškiai, kad mano, jog V. Gapšio atveju buvo arba persistengta prokuratūros, bandant parodyti intensyvų darbą ar užtikrinti žiniasklaidos dėmesį, arba iš tikrųjų buvo politikuojama, ir ta byla V. Gapšio atveju yra „pritempta“. Todėl manau, kad tuo, jog ši byla buvo politizuota, šioje salėje, ko gero, neabejoja niekas, tik vieni bando užsimerkti ir vaidinti, kad nesupranta, o kiti tą pasakys tiesiai šviesiai.

Žiniasklaidoje Darbo partijos byla jau seniai yra išnagrinėta ir seniai priimtas sprendimas. Ir prokuratūra, ir saugumas tame aktyviai dalyvavo. Dar nebuvo net ketinimų duoti bylą į teismą, mes jau buvome čia nuteisti. Manau, kad ir atidavimas bylos teismui prieš pat Seimo rinkimus yra tam tikras parodymas, kad tai yra politinė byla. Manau, kad laikymas medžiagos, kurią esą saugumas turėjo, ir jos „išmetimas“ tada, kai kažkam reikėjo, ir mes daugelis žinome kam, irgi yra parodymas, kad ta byla yra politinė. Galų gale manau, kad aktyvus prokuratūros dalyvavimas spaudos… žiniasklaidos rengiamuose šios bylos paaiškinimuose ir kituose dalykuose irgi parodo, kad tai yra politizuota byla. Todėl manau, kad mes turėtume aiškiai sau pasakyti, kad taip, yra bandoma suvaržyti Seimo nario V. Gapšio laisvę politizuotoje byloje.

Aš remiu komisijos išvadas. Manau, Seimas irgi turi jas remti ir neapsimesti, kad mes šventesni už šventuosius. Iš tikrųjų mes visi suprantame, kodėl taip yra daroma, tik nereikia gražiais žodžiais dangstyti vieno arba kito veiksmo. Ačiū komisijai už gerą sprendimą, ačiū Seimo nariams už tai, kad išklausė, ir linkiu balsuoti teisingai.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. V. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prieš tai kai kurie kolegos Seimo nariai pateikė pavyzdžius ankstesniųjų Seimo kadencijų nagrinėjant vienus ar kitus prokuratūros teikimus. Norėčiau pasakyti, kad šį kartą svarstome precedentą, kurio anksčiau nebuvo. Minėtas Seimo narių svarstymo epizodas, kai prokuratūra Seimo narius paprašė patraukti ne atsakomybėn, o pateikė įtarimus ir norėjo juos apklausti kaip liudininkus. Šiuo atveju net nebuvo suformuluoti prokuratūros kaltinimai – jie buvo apklausiami tik kaip liudininkai. Tam reikėjo sustabdyti imunitetą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją. Prokuratūra surinko kaltinamąją medžiagą, ją pateikė teismams, teismai išnagrinėjo medžiagą ir priėmė sprendimą, kad galima pradėti teismo procesą. Teismo procesai yra prasidėję tiek dėl R. Žilinsko, tiek dėl kitų kolegų.

Šiuo atveju Socialdemokratų frakcija nori labai aiškiai pasakyti, kad mes manome, jog šie asmenys yra nekalti. Tą teigia Konstitucijos 31 straipsnis: „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nebus įrodytas.“ Taigi dabar teismai pradėjo įrodinėjimo procesą ir tai vykdys. Toliau kalbama, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šiuo atveju mes turime aiškiai atsakyti, ar mes galime šiems trims Seimo nariams atimti teisę apsiginti nešališkame teisme ir įrodyti savo nekaltumą. Taip pat asmenys turi teisę į gynybą.

 Šiuo atveju nenorėčiau komentuoti Seimo komisijų išvadų, nes bet kokie komentarai po to gali būti traktuojami kaip vienoks ar kitoks spaudimas teismams, kolegos. Šioje salėje noriu visų paprašyti būti be galo atidiems ir atsargiems, nes spaudimas teismui bet kokiu pavidalu yra negalimas. Todėl mes manome, kad mūsų kolegos Seimo nariai turi teisę kuo greičiau stoti ir viešai, teisingai įrodyti teismui, kad teismas priimtų sprendimus. Kolegos V. Gapšio argumentai yra labai stiprūs. Manau, teismui jūs galėsite jų pateikti dar daugiau.

Todėl mūsų frakcija mano, kad negalime pritarti šiam komisijos nutarimui, siūlome suteikti galimybę gintis teisme ir šiuo atveju suvaržyti imunitetą, kad jie galėtų apsiginti, ir šie procesai pagaliau baigsis.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už rezoliucijos projektą – V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų šiandien labai daug išgirdome apie komisijos darbą tiek iš komisijos pirmininko, tiek iš paties V. Gapšio. Nenorėdama daug kartotis, pabrėšiu kelis akcentus. Nenoriu dalyti šios bylos į dvi dalis – atskirai V. Gapšio ir V. Uspaskicho.

Nagrinėdama pati komisija pripažino, kad ši byla, Darbo partijos byla, turi politinį atspalvį. Nežinau, kodėl šiandien komisijos pirmininkas to nepasakė, bet vakar komisijoje buvo nuspręsta kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad išsiaiškintų, pradėtų tyrimą ir sudarytų specialią komisiją, kuri išsiaiškintų, kokią įtaką turėjo atskiros politinės partijos ir atskiri valstybės pareigūnai pradedant šią bylą ir vykdant ją prokuratūroje. Daugelis (ne visi šimtu procentų, bet daugelis) pasakė, kad ši byla turi politinį atspalvį.

Komisija, pradėjusi darbą, visų pirma ir akcentavo, kad norint priimti sprendimą reikia nustatyti, ar yra politinis kvapas šioje byloje, ar nėra. Šiandien išgirdome, kad tie akcentai, politinis kvapas šioje byloje yra, ir nė vienas negalime to paneigti, nes VSD tyrimą vykdė dvejus metus, kažkodėl bylos neatidavė prokuratūrai tada, kai medžiaga buvo surinkta, bet atidavė tada, kai Darbo partijos pirmininkui buvo leista išvykti į Rusiją, ir tik jam išvykus prasidėjo kratos. Vakar prokuroras minėjo, kad kratą stebėti leido baigiantis kratai. Ar jūs matėte kurioje nors teisinėje valstybėje, kad krata vyktų be liudininkų, nebuvo įleidžiamas nei advokatas, nei partijos vadovai? Pats prokuroras pripažino, kad tik kratos pabaigoje buvo įleista. Galėjo stebėti, kas ten vyksta, nors krata vyko keletą valandų.

Tai irgi parodo, kad yra politinis atspalvis. Kas šiandien gali paneigti, kad jeigu panaikinsime šių dviejų Seimo narių neliečiamybę, nebus politinių partijų ar atskirų veikėjų spaudimo ir teismui? Teismai turi būti nešališki, jiems negalima daryti spaudimo.

Komisijoje buvo numatyta, kad reikia kontroliuoti, kaip vyks teisminis procesas. Turbūt iš tiesų reikėtų kontroliuoti, kaip vyks Darbo partijos byla, nors mes žinome, kad tiesiogiai jokio poveikio teismams daryti negalime.

Manau, visiems reikėtų aiškiai sau pripažinti, kad ši byla yra politizuota. V. Gapšiui apskritai nebuvo pareikšti jokie kaltinimai. Mes nesulaukėme jokių prokuroro motyvų, kodėl V. Gapšys buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kuo jis kaltinamas ir kokie yra įrodymai. Kaip minėjo, nebuvo nei garso, nei vaizdo įrašų, buvo tik kelių liudininkų parodymai, kurie prieštarauja vienas kitam.

Todėl aš siūlau visiems sąžiningai elgtis, priimti sprendimą, neleisti žlugdyti jauno politiko, jauno žmogaus ir negalvoti, kad teisme yra lengva tiek paprastam žmogui, tiek politikui įrodyti savo teisybę. Nesam garantuoti, kad rytoj visa teisėsaugos mašina neatsisuks prieš kiekvieną iš mūsų. Linkiu pasielgti sąžiningai ir pritarti komisijos išvadoms.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Pagal Seimo statutą du kalbėjo už, du – prieš rezoliuciją. Dabar kalbos dėl visos rezoliucijos dėl motyvų: keturi – už, keturi – prieš.

Už – V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Kadangi mes čia visi visur prisirašėm, tai nesikartosiu. Dar kartą kviečiu visus gerai pamąstyti, kokioje situacijoje šiandien esame, kokioje situacijoje atsidūrė V. Gapšys. Jis nesislapsto nuo baudžiamosios atsakomybės, nesislapsto nuo prokuratūros ir teismo.

Dar noriu pasakyti, kad bylos nagrinėjimas teisme nepradėtas, yra tik procesiniai klausimai. Jis nesiruošia slėptis. Matydama, kad tai yra politinė byla, siūlau balsuoti už komisijos išvadas ir neatimti imuniteto iš V. Gapšio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų kalbės prieš V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad jeigu mes palaikytume komisijos teikiamą rezoliucijos projektą, sustabdytume baudžiamąjį procesą ir nebūtų galimybės jiems apsiginti teisme, mes iš esmės spręstume kaltumo ar nekaltumo klausimą, o to tikrai neturėtume daryti.

Mano manymu, kaip minėjo ir kolega V. Andriukaitis, abu asmenys, tiek V. Gapšys, tiek V. Uspaskichas, kol kas yra nekalti. Tai yra konstitucinė nekaltumo prezumpcija. Bet manau, kad jie abu yra lygūs, ir mes turėtume klausimą spręsti vienodai. Jeigu yra komisijos sprendimas, kad teikiame duoti sutikimą dėl V. Uspaskicho, analogiškas sprendimas turi būti ir dėl V. Gapšio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Iš tikrųjų manyčiau, kad tos visos kalbos apie tai, kad čia sustabdysime teisingumą ar dar ką nors, tai yra iš dalies išsigalvojimas. Jeigu teisingumas būtų norėjęs ir iš tikrųjų turėtų rimtų įrodymų, jau seniai tą bylą buvo galima baigti ir atiduoti į teismą prieš pusantrų metų. Manau, ir dar kartą sakau, kad šiandieną Seimo komisijoje, matyt, teisės buvo gerokai daugiau negu politikos, o prokuratūroje, matyt, politikos buvo gerokai daugiau negu teisės, todėl prokurorai ir atėjo su tuo prašymu į teismą. Aš džiaugiuosi, kad Seimo komisija rado išmintingą ir aiškų sprendimą. Manau, šiandieną kalbėti apie tai, kad V. Gapšys, jaunas politikas, yra koks nors organizuotos gaujos narys, būtų tiesiog juokinga. Sakyčiau, reikėtų mums palaikyti komisijos išvadą, nes komisija pasvėrė visus argumentus, kurie buvo pateikti prokuroro. Iš tikrųjų komisija galėjo išklausyti daugiau žinių apie šią bylą, negu mes visi čia, Seimo salėje. Aš manau, kad komisija reikia pasitikėti ir aiškiai pasakyti, kad ši byla iš esmės yra tam tikro politinio susidorojimo su atskirais Darbo partijos nariais ir visa partija instrumentas.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš pasisako D. Kuodytė.

D. KUODYTĖ (LSF). Mielieji kolegos, manau, kad niekaip negalima pritarti komisijos išvadai. Todėl, kad be viso šito, kas jau buvo pasakyta, turime pagalvoti apie tai, kokią žinią mes siunčiame tautai. Mes sakome: štai mes sukūrėme jums teisinę sistemą, imkite ją ir vartokite. O mes turime imunitetą, spręsime komisijoje, gal trupučiuką labiau kaltas ir taip apsisaugosime. Aš manau, kad tai yra mažų mažiausiai amoralu. Juo labiau kad komisija iš tiesų neturėjo jokių galimybių įvertinti nei rodomosios bazės, nei tiek, kiek tie žmonės iš tiesų kalti ar nekalti. Tą daro tik teismas. Kalbėjimas apie tai, kad kažkokie procesiniai pažeidimai reiškia pritempimą, man mažų mažiausiai keisti. Man regis, kad tai rodo neprofesionalumą, bet apie teisėsaugos sistemos neprofesionalumą, manau, reikia kalbėti ne šiandien ir ne šioje diskusijoje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už pasisako V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Mielieji kolegos, per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvoje tikrai buvo įvairiausių įvykių. Buvo neteisingos privatizacijos, buvo labai daug Lietuvai nenaudingų sprendimų, tačiau apie tai mes nekalbame, o jeigu ir kalbame, tai kaltų nerandame ir nuteistų per 20 nepriklausomybės metų kažkodėl nebuvo. To, ką pergyveno Darbo partija per šiuos paskutinius trejus metus, aš nelinkėčiau pergyventi nė vienai politinei jėgai, esančiai Lietuvoje. Tas puolimas, kuris tęsiasi ir šiandien, šiame posėdyje… aišku, aš suprantu, kad lietuviui suvalgyti kitą lietuvį yra geriausias desertas pietums, bet taip eidami ir taip vienas kitą gerbdami ir naudodami tokius argumentus, tiesiog tų argumentų nėra, ir aš labai džiaugiuosi komisijos pirmininku gerbiamuoju S. Šedbaru, kuris yra teisininkas. Aš manau, kad jis šiandien nesutepė teisininko munduro, labai aiškiai įvardino tas aplinkybes, dėl kurių komisija nusprendė neatimti imuniteto iš gerbiamojo V. Gapšio, ir tas sprendimas, manau, šiandienai yra gana teisingas.

Kodėl kitos valstybės, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ar Olandija, gerbia savo politikus ir neatima tos teisinės neliečiamybės ir leidžia toliau darbuotis? Galiu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, balsuodami ir rinkdami Seimo narius į parlamentą, apsisprendė ir juos išrinko, ir jie turėjo didelį žmonių pasitikėjimą. Teisėsaugos institucijos per trejus metus nesugebėjo išspręsti ir nesugebėjo pateikti rimtų argumentų, kurie būtų šiandien iškloti čia iš tribūnos. Suprantu, tada mums būtų labai lengva apsispręsti, jeigu tie argumentai būtų, bet jų nėra, yra tik politiniai motyvai. Todėl aš visus kviečiu nepalaikyti… palaikyti komisijos sprendimą ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už pasisako V. Andriukaitis. Atsiprašau, prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, motyvus aš jau išsakiau ir dar kartą norėčiau pasakyti, kad kolegos Seimo nario V. Gapšio pateikti argumentai yra labai stiprūs, labai įtikinantys ir aš jo vietoje kuo greičiau siekčiau, kad teisminis procesas įvyktų, ir įrodyčiau savo pozicijų teisingumą. Todėl aš negaliu palaikyti komisijos išvadų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už Seimo rezoliuciją ir komisijos išvadą pasisako V. Uspaskich.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų esu dėkingas komisijos pirmininkui, kad jis neįžvelgė veiksmų, už kuriuos žmogus gali būti teisiamas. Tai yra labai sveikintinas dalykas.

Kitas dalykas. Lietuvoje, ypač po V. Andriukaičio, kuris yra kilęs iš tremtinių, pats yra persekiojamas ir taip toliau… bet nė vienoje byloje, kai siųsdavo į Sibirą, nebuvo parašyta, kad siunčia dėl politinių motyvų, tokios pažymos niekas neduodavo.

Štai, gerbiamieji, ir kitas dalykas. Iš tikrųjų esu Darbo partijos pirmininkas ir gailiuosi, kad negalėjau apsaugoti šio jaunimo nuo tokio susidorojimo. Man reikėjo jų tiesiog neįtraukti į šią veiklą, todėl, kad politikoje būti labai pavojinga. Esu įsitikinęs, kad bet koks veiksmas prieš politiką tai yra politinis veiksmas.

Kitas dalykas. Gerbiamieji, tai yra jaunas, perspektyvus žmogus. Aš jį stebėjau nuo pat pradžios, nuo mokyklos. Tai yra mylintis savo valstybę žmogus ir paimti ir atiduoti susidoroti… Daugiau kaip trejus metus vyksta ta byla, ar nebuvo galima jo nuteisti iki Seimo rinkimų?

Gerbiamieji, buvo galima, ne, jie specialiai laukė ir tempė iki kito susidorojimo. Todėl labai prašyčiau visų Seimo kolegų… Man tiek to, kaip nuspręsite, taip nuspręsite, bet negadinkite savo jaunimo, kuris padarys didžiulį naudingą darbą ir paslaugą savo valstybei, politinės karjeros.

PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Viktorui. Prieš pasisako S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš apgailestauju ir man labai nemiela visa tai, kas čia dabar vyksta, nes jeigu jūs sudėliosite pagal teismo procedūras visus čia kalbėjusius, tai iš principo čia, Seimo salėje, prasidėjo teismo procesas. Su advokatais, su kaltinamaisiais, su prokurorais, o tai iš principo yra netoleruotinas dalykas. Mes pradėjome čia žiūrėti vos ne įrodymus, kokie jie yra, bet tai ne mūsų darbas. Labai jūsų prašyčiau susilaikyti nuo tokių kalbų ir tokių veiksmų.

Aš nekartosiu to, ką kalbėjau anksčiau, bet priminsiu vieną motyvą, į kurį jūs turbūt neatkreipėte dėmesio. Komisija balsuodama nebuvo vienodai nusiteikusi, viską nusprendė vienas pirmininkas, nes balsai pasidalijo po lygiai. Tai pirma. Antra, abu asmenys yra veikiantys asmenys toje pačioje byloje. Tai vienam atimsime, kitam neatimsime, kaip siūlo komisijos. Taip mes savo veiksmais galime tiesiog sužlugdyti bylą, nes byloje gali pritrūkti to vieno asmens vieno žodžio, kaip įrodymo, ir byla bus uždaryta, arba nebus perspektyvi. Nesiimkime prokurorų ir teisėjų funkcijos, leiskime prokuratūrai ir teismams vykdyti teisingumą, o jeigu visa tai, ką žmonės čia kalbėjo, yra tiesa, tai, manau, jie turėtų kuo greičiau į tą teismą ir nueiti. O jeigu mes elgiamės kitaip, mes pažeidžiame Konstituciją ir skelbiame totalinį nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, ką ponas V. Uspaskichas skelbė, bet tada jis gaus dar ir viso Seimo indulgenciją, kad taip yra. Na, susimąstykite, ką darote ir ką reiškia jūsų žodžiai čia ir jūsų veiksmai. Aš esu prieš tai, kad Seimas taptų prokuroru ar teisėju. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų keturi kalbėjo už, keturi – prieš, todėl dabar skelbiu balsavimą. Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projektas. Kas už komisijos, kuri nesutinka, kad Seimo narys V. Gapšys būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržoma jo laisvė, išvadą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 87 Seimo nariai, už – 18, prieš – 56, susilaikė 13. Rezoliucijos projektui nėra pritarta. Todėl, kaip ir pirmuoju rezoliucijos „Dėl Seimo nario pono R. Žilinsko asmens neliečiamybės“ projekto atveju, irgi siūlau pertrauką, kol Etikos ir procedūrų komisija pateiks išvadas, kaip procedūriškai mes turėtume toliau elgtis, nebent ponas A. Salamakinas turi kitokį pasiūlymą. Prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Aš neturiu pasiūlymo, bet prašau Seimo leidimo, kol bus pristatytas trečiasis nutarimo projektas, Etikos ir procedūrų komisijai susirinkti. Mes, manau, po 10–15 min. galėtume pateikti Seimui savo išvadą. Be Seimo leidimo mes negalime daryti posėdžio, bet prašau padaryti išimtį, kad mes galėtume greitai, netrukdydami Seimo darbo, pateikti išvadas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nesutikčiau su tokiu pasiūlymu, kad plenarinio posėdžio metu ir svarstant kitą svarbią rezoliuciją dalis Seimo narių dalyvautų Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje. Mes patys taip pažeistume procedūras. Aš matau ir laiką, pagal mūsų darbotvarkę jau seniai turėjo būti pertrauka ir mes tikrai vėluojame. Todėl jūsų noriu atsiklausti, ar jūs sutiktumėte pratęsti posėdį be pertraukos, kad pabaigtume trečiąją Seimo rezoliuciją „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės“ ir po to darytume pertrauką? Tada susirinktų Etikos ir procedūrų komisija ir po pertraukos Etikos ir procedūrų komisija procedūriškai pasakytų, kaip mes turėtume pabaigti sprendimus dėl Seimo dviejų rezoliucijų, kurioms Seimas nėra pritaręs. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – kolega V. Bukauskas. Prašau.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų peržiūrėtas ir apsvarstytas B. Paužos elgesys dėl neetiško balsavimo nesant kolegai.

PIRMININKĖ. Prašau. Dar L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš viso nesuprantu Seimo Etikos ir procedūrų komisijos reikalavimo, nes to visiškai nereikalauja Statutas. Aš čia įžvelgiu tik norą panaudoti viešuosius ryšius – susirinkti ir protingu veidu išėjus pasakyti savo nuomonę. Todėl tikrai Statutui nereikalaujant prašau vykdyti darbą toliau ir jokios Etikos ir procedūrų komisijos išvados šiuo atveju nereikia.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, už pasakymą. Tik dar kartą noriu pasakyti, kad iš tiesų tokie sprendimai, kokie yra priimti dėl R. Žilinsko ir V. Gapšio, Statute nėra numatyti, kaip pabaigti procedūrą, todėl mes jau po dėl R. Žilinsko priimto sprendimo kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją. Dar kartą akcentuoju, kad Etikos ir procedūrų komisija gali susirinkti tik po to, kai bus pertrauka. Dabar pertraukos mes tikrai nesiūlome daryti, o tęsti posėdį pasiūlė keli kolegos.

S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau, kad mes laikytumės patys savo priimtų sprendimų, jeigu norime, kad ir tauta laikytųsi įstatymų. Mūsų darbotvarkė mums yra įstatymas, mes ją galime keisti tik savo sprendimu. Čia yra parašyta, tie visi klausimai, kuriuos dabar apsvarstėme, užsitęsė ilgiau, ką padarysi, būna ir šitaip, bet nesiūlau perimti blogos ano Seimo pono Č. Juršėno praktikos, kai (pasakysiu nelietuvišką žodį) buvo verčiama dirbti naizmor, t. y. kol kas nors neiškris iš kėdės, sėdėdamas čia aštuonias valandas, neištiks infarktas ar dar kas. Aš siūlyčiau vis dėlto suderinti du dalykus: laikytis darbotvarkės, padaryti tą dabar susitartą pertrauką, per tą laiką Etikos ir procedūrų komisija įgaus galimybę susirinkti, ir mes nušausime du zuikius – turėsime jų išaiškinimą ir grįšime čia, į salę, laikydamiesi savo priimtos darbotvarkės, pailsėję nuo šios įtampos, kuri čia tikrai susikaupė. Toks yra mano statutinis ir procedūrinis pasiūlymas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jeigu mažiau kalbėtume, tai tikrai sutaupytume ir laiko.

Gerbiamasis B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, reaguodamas į kaltinimą mano kolegai B. Paužai, pasakau, kad aš šalia stovėjau ir jam parodžiau, kad balsuotų už mane, nes kalbėjau su kitu žmogumi. Tiesiog jis įvykdė mano prašymą, jokių pažeidimų jis nepadarė. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra išreikšta nuomonė, manau, mes turime apsispręsti Seime, ar darome 15 min. pertrauką, kaip yra numatyta darbotvarkėje, todėl skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad būtų 15 min. pertrauka ir per tą laiką Etikos ir procedūrų komisija įvykdytų jai suteiktus įpareigojimus, balsuoja už, kas prieš pertrauką, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 101 Seimo narys. Už – 69, prieš – 32. Skelbiama 15 min. pertrauka. Prašau Etikos ir procedūrų komisiją susirinkti ir po to pateikti išvadą. Pertrauka.

Pertrauka

Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės“ projektas Nr. XIP-113 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ. Prašau sėsti į vietas, o tuos, kurie šalia salės, kviečiu ateiti į salę. Pertrauka baigėsi, mes pagal darbotvarkę turime 1-7 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės“ projektą Nr. XIP-113. Kviečiu pranešėją – Laikinosios tyrimo komisijos pirmininką S. Šedbarą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog teikiu Laikinosios komisijos sprendimą dėl Seimo nario V. Uspaskicho. Komisija siūlo Seimui duoti sutikimą, kad Seimo narys V. Uspaskichas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 1. Taigi sprendimas buvo priimtas. Aš nemažai kalbėjau kalbėdamas apie ankstesnį Seimo narį, šiek tiek bandydamas atskirti tuos du atvejus. Jeigu gerbiamoji posėdžio pirmininkė leistų, tai gal pereitume prie klausimų, ar kartoti, ką buvau pasakęs.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų nori klausti 7 Seimo nariai. P. Gražulio nematau, todėl klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti apie tai, ką jūs ir minėjote, kad bandėte atskirti šiame procese du žmones, iš esmės nepažiūrėjote kaip į kažkokį procesą. Ar jūs galėjote taip vertinti, ar jūs turėjote visą medžiagą, apskritai ar jūs galėjote įsigilinti į visą medžiagą per tas kelias valandas? Aš norėčiau sužinoti. Suprantama, kaip teisininkui galbūt kai kurie aspektai buvo pateikti ir leido priimti tam tikrus sprendimus. Bet žvelgiant į visą procesą, ar negalėtų toks jūsų komisijos priėmimas užkirsti kelią tolesniam tyrimui. Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš jau minėjau, kad visos medžiagos, kuri yra byloje, mes nematėme ir negalėjome matyti, mes vertinome paties prokuroro pateikto teikimo, kaip aš jau citavau, visą esmę, sąsajas su kita informacija, kurią komisija gavo. Žinoma, stovėdamas tribūnoje aš kalbu lyg aš vienas būčiau priėmęs sprendimą ir ankstesnį, ir dabartinį, bet kas buvo komisijoje akcentuojama, kaip buvo diskutuojama tarpusavyje ir tarp komisijos narių ir kodėl komisija priėmė tokį sprendimą, asmeniškai kaip aš balsavau, galiu pasakyti štai ką. V. Uspaskichas – partijos steigėjas, tai yra tam tikro juridinio asmens vadovas, ir tai yra visiškai kitas teisinis statusas, teisinė padėtis negu kitų juridinio asmens dalyvių, darbuotojų ir t. t. Komisija, analizuodama teikimą ir teismo nutartį, taip pat atsižvelgdama į tas diskusijas ir į tą informaciją, kurią teikia Seimo nariai, taip pat ir komisijos nariai, taip pat ir Generalinės prokuratūros atstovas, susidarė nuomonę, kad juridinio asmens vadovas šioje situacijoje, nors buvo teigiama, kad buvo išvykta, kad kai kuriais periodais nebuvo partijos pirmininkas, tačiau buvo kiti periodai, mes manome, kad juridinio asmens vadovas už buhalterinę apskaitą, būtent dėl ko dabar čia yra keliamas klausimas, tikrai atsako, taip pat atsako už pavaldžių darbuotojų, kurie tvarkė finansus, veiksmus. Jeigu yra pareikšti įtarimai ir kaltinimas, kad buvo slepiami tam tikri pinigai arba jie buvo netraukiami į apskaitą, tai, vadinasi, juridinio asmens vadovui išvengti atsakomybės, manau, tikrai nebūtų nei moralinio, nei teisinio pagrindo.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų paklausti asmeniškai. Kaip jūs vertinate tai, kad du asmenis, kurie, anot prokuratūros, veikia susitarę, jiems abiem iškelta byla, vieną mes laikome mažiau kaltu, nebūdami teisėjais ir teismu, o kitą labiau patrauktinu, kitą nepatrauktinu.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl žodžio „susitarę“ arba dėl žodžio „grupė“ įtarimuose ir kaltinime yra, bet tai, be abejo, nėra faktas, patvirtintas teismo nuosprendžiu. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas yra tai, kad net veiklos periodai… Kaip šiandien kitas Seimo narys V. Gapšys minėjo, ir savo veiklos pradžią arba savo veiklos sritį, kaip jis sakė, tarptautinius ryšius ir kitus aspektus, arba, sakyčiau, tą atsakomybę ir veiklą, kurią atlieka juridinio asmens, politinės partijos vadovas, yra atskiros srities specialistas, tai, be jokios abejonės, kad čia yra esminis skirtumas. Kiek jie buvo tarpusavyje susitarę, kiek tai buvo organizuota grupė, pasakys tik teismas. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad mastas, veiklos periodai ir šitų asmenų įtaka galimam buhalterinės apskaitos netinkamam vedimui, be jokios abejonės, buvo skirtinga. Aš manau, kad komisijos nariams tai ir padarė tam tikrą įtaką.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kiek suprantu, šios komisijos visiškai neatsižvelgia, kiek yra medžiagos pateikta konkretaus asmens atžvilgiu. Dėl to kitaip elgiasi būtent kitos komisijos, jos išsireikalauja konkrečių įrodymų. Faktiškai, keldami ranką, komisijos nariai priima tam žmogui politinį nuosprendį, ne teisinį, bet politinį. Šiandien daug skambėjo išsakytų motyvų, kad turime žiūrėti, kiek yra politinių motyvų, ar byla nėra politinė. Gerbiamasis pirmininke, kaip jūs nagrinėjote šitą aspektą ir kodėl jūs manęs kaip liudininkės nepakvietėte į savo komisiją, nes aš asmeniškai taip pat buvau tuo laikotarpiu, kai V. Uspaskicho nebuvo Lietuvoje, politinių įvykių dalyvė. Aš taip pat labai daug žinau politinių aspektų. Kodėl jūs manęs nepakvietėte ir neišklausėte, kad galėtumėte objektyviai įvertinti politinį šios bylos aspektą?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip turi vykti tokios komisijos, kurios posėdis įvyko ir kurios išvada jums pateikta, veikla, kas turi būti išklausyta ir kas turi būti ištirta, yra aiškiai pasakyta Seimo statute. Jeigu mes būtume atlikę dar papildomus veiksmus, kvietę liudytojus ir t. t., tai mes būtume peržengę savo kompetencijos ribas, šito mes negalėjome daryti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prašau, Loreta papildo klausimą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Kaip jūs, gerbiamasis pirmininke, komisijoje tokiu atveju nusprendėte, kad čia nėra politinė byla, jeigu jūs rėmėtės tik teisminiais pateiktais argumentais.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip tik išklausę Seimo narius, dėl kurių komisija buvo sudaryta, taip pat susipažinę su ta medžiaga, kuri buvo iš tiesų papildomai išreikalauta, ten nebuvo baudžiamosios bylos medžiaga, bet tai buvo Seimo komiteto medžiaga, aš jau ją minėjau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiaga, taip pat buvo pateikta kai kuri medžiaga ir vienos komisijos narės V. Baltraitienės, su kuria mes susipažinome, iš šitų įrodymų mes niekur neradome pagrindimo, kad atskiri politikai, kaip aš minėjau prieš tai darydamas pranešimą, būtų pasisakę, būtų darę įtaką, būtų žiniasklaidoje pasirodę kokie nors vertinimai arba nurodymai, ar kitokia forma išsakyta pozicija, išankstinė pozicija teisėsaugos institucijoms. Aš jau minėjau, kad prieš tai buvusiu V. Gapšio atveju mes įžvelgėme tam tikrus procedūrinius pažeidimus, kurie jau dabar atitinkamai įvertinti, tačiau politinio aspekto, kuris leistų mums pasakyti, kad tai yra politinė byla, tokių įrodymų, tokių duomenų komisija nesurinko. Nes jeigu mes teigtume taip, vadinasi, mes iš tiesų priimtume sprendimą nesiremdami faktais.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kaip teisininkas turbūt žinote, kad už buhalterinių įrašų teisingumą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį atsako buhalteris. O šiuo atveju buhalteris pagal prokuroro pageidavimą atleistas nuo atsakomybės ir jūs nagrinėjate veikas, kurias tariamai padarė politinės partijos lyderis, Seimo narys, taigi politikas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsakymas labai paprastas, jeigu tai būtų tik buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas, nesumokėti mokesčiai, nuslėpti mokesčiai, tai būtų vienas dalykas. Tačiau byloje, kaip mes matome iš prokuroro pateiktų duomenų, taip pat iš pareikštų kaltinimų, matyti, jog apskritai nebuvo įtrauktos tam tikros lėšos į apskaitą. Kaip tik Seimo narys V. Uspaskichas kėlė klausimą, kodėl nesiaiškinama šitų pinigų kilmė, buvo įvardinta ir suma, aš nenoriu jos dabar sakyti, nes aš neturiu tokių įrodymų. Tai yra visai kitas aspektas, tai yra tam tikros papildomos lėšos, kurios galbūt sukosi šitos politinės partijos apyvartoje ir niekur nebuvo fiksuotos, štai tokie yra įtarimai ir kaltinimai. Jie, be abejo, komisijos buvo įvertinti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. Yra. Prašom įdėti kortelę.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, atsiprašau už sutrukdymą. Gerbiamasis komisijos pirmininke, sakykite, birželio mėnesį buvo vienas iš teismų. Jis atidėjo svarstymą iki po rinkimų. Mes šiandien kalbame, ar šioje byloje egzistuoja politiniai motyvai. Sakykite, ar prokurorams buvo užduotas komisijos klausimas, ar jūs gavote atsakymą, kodėl byla buvo atidėta būtent iki po rinkimų?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komisija tikrai išsireikalavo medžiagą apie visą bylos eigą, kai ji buvo perduota teismui. Visa ši medžiaga yra komisijos medžiagoje. Procesas buvo keletą kartų atidedamas, bet tikrai ne teismo iniciatyva. Vienu atveju vieno iš kaltinamųjų buvo prašyta leisti susipažinti su bylos medžiaga (nežinau, kodėl nebuvo leista susipažinti anksčiau arba nebuvo galimybių), po to advokatas negalėjo dalyvauti, buvo vienos iš kaltinamųjų liga. Tas procesas užsitęsė iki Seimo rinkimų ir, kaip dabar matome, iki po rinkimų.

PIRMININKĖ. Gal iš vietos nekomentuokime. Ačiū Stasiui už atsakymą. Klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, mes ir prieš pertrauką svarstėme šį klausimą, ir dažnai pasigirsta, ar politizuota, ar nepolitizuota tai, kokį mes dabar sprendimą priimsime. Aš manyčiau, vis dėlto jau ne kartą buvo minėta, kad teisingumą vykdo teismai. Manyčiau, nevertėtų ilgai diskutuoti, nes čia jau prasideda teismo procesai, ką minėjo gerbiamasis Seimo narys S. Pečeliūnas ir daugelis kitų. Mano būtų toks labai paprastas klausimas: ar mums visiems dar verta diskutuoti, ar taip, ar ne. Manyčiau, kad šie žmonės jausis kur kas oriau, jeigu teismas galės laisvai vykdyti teisingumą.

Aš gavau nemažai savo rinkėjų klausimų, ar jūs ten išskirtinė kasta? Konstitucijoje pasakyta, kad visi įstatymui lygūs. Man atrodo, kad čia neturėtų patys Seimo nariai ginti vieni kitų ir gintis dėl savo imuniteto, o paprasčiausiai šis imunitetas, net nesinori sakyti – „imunitetas“… Kuo mes esame lygesni už tą mūsų tautos dalį, kuri mus rinko? Dėkui.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsakymas taip pat galėtų būti labai paprastas (jis ir komisijos darbo metu kolegų buvo minimas): ar tikrai reikia, nors tokia praktika yra ne tik Lietuvos teisinėje doktrinoje ir praktikoje, kad parlamentaras turėtų tokio pobūdžio neliečiamybę? Bet ji dabar yra Konstitucijoje. Be abejo, procedūra yra tokia, kokią mes atliekame.

Kol yra tokia Konstitucija, mes privalome išanalizuoti, ar tautos atstovą atiduodame teisingumui, ar neatiduodame. Mes turime tą atlikti. Kol yra parlamentaro imunitetas, jis negali būti taip imamas ir pašalinamas, paniekinamas. Kaip buvo minėta, iš tiesų turi būti išanalizuota, ar nėra politinės potekstės, ar nėra kitų aplinkybių, kurios dirbtinai sukurtų situaciją, jog parlamentaras atiduodamas teisėsaugai, o po to paaiškėja, kad jokių argumentų ir pagrindų kaip ir nebuvo.

Aš manyčiau, kad ši procedūra verčia ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą dirbti atidžiau ne tik parlamentaro, bet kiekvieno Lietuvos gyventojo atžvilgiu. Tai, ką komisija matė ir dėl ko (aš buvau pamiršęs paminėti) perdavė visą surinktą medžiagą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, taip pat Operatyvinės veiklos kontrolės komisijai… Mes tiesiog perdavėme spręsti pagal kompetenciją, kad įvertintų, kokie dalykai vyksta operatyvinės veiklos srityje, kitose sistemose, kad tokie dalykai nebūtų taikomi ne tik parlamentarui, bet ir apskritai bet kuriam Lietuvos gyventojui, kad būtų laikomasi terminų, procedūrų. Tada bus ir daugiau teisinės valstybės požymių.

PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Kaip tik baigėsi laikas. Ačiū už atsakymus.

Dabar pagal Seimo statutą į tribūną kviečiamas Seimo narys V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Esu įsitikinęs, kad iš šios garbingos Seimo tribūnos turi skambėti garbinga, argumentuota kalba. Esu įsitikinęs, kad mūsų valstybėje, šioje salėje, būtent iš šios garbingos tribūnos, kuriama šios šalies istorija, gyvenimas, ateitis. Iš šios tribūnos formuojama demokratinė, teisinė, civilizuota sistema. Mes norime, kad ji būtų panaši mažų mažiausiai į Europos Sąjungos šalių sistemą. Net ir ši nauja salė tapo panaši į Europos Sąjungos valstybių parlamentų salę. Labai norėtųsi, kad būtų perimta tų civilizuotų demokratinių teisinių šalių patirtis.

Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad per beveik visą istoriją nebuvo panaikinta nė vieno Europos parlamentaro teisinė neliečiamybė, jeigu byloje buvo nors šiek tiek politinio kvapo. Tik mažiau nei penktadalio neliečiamybė buvo panaikinta, nes jie buvo kaltinami prievarta, smurtu, terorizmu, o tose bylose nebuvo net mažiausio politinio kvapo.

Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos šalyse teismai ne blogesni negu Lietuvoje. Dauguma tų šalių teisėsaugos institucijų turi didesnį visuomenės pasitikėjimą nei pas mus, ir nė vienas Europos Sąjungos šalių parlamentaras niekada neapeliuoja į tai, kad tegul išaiškina teismais. Kodėl mes nepasitikime teismais? Nors, kaip minėjau, tų šalių teismai turi daug didesnį visuomenės pasitikėjimą. Tiesiog ten yra taisyklė ir supratimas, kad teisėsaugos sistema, jos struktūra ir skyrimas formuojami tokiose pat salėse. Vadinasi, mes visi balsuojame už teisėjus, už prokurorus. Tai pasakykite man dabar, kaip šie žmonės, ir aš tarp jų, jeigu bus atimta neliečiamybė, balsuočiau už prokuroro paskyrimą? Kaip aš balsuočiau už teisėją, kuris stovės šioje tribūnoje, bet, pagal mūsų praktiką, dar atvirai? Todėl Europos Sąjungos šalyse Seimo narys, parlamentaras, yra apsaugotas nuo susidorojimo, kad ir jam negalėtų daryti įtakos, ir jis negalėtų daryti įtakos.

Greitai čia įvyks Aukščiausiojo Teismo ir generalinio prokuroro skyrimas, nes baigiasi jų kadencija. Kaip elgtis, kai paskui mane gali patraukti kitoj vietoj? Štai kodėl Europos Sąjungos šalių parlamentaras yra apgintas ir jam suteikta neliečiamybė. Keista, bet panašių Europos Sąjungos šalių komisijų, kai svarstomas toks klausimas, posėdžiai būna uždari. Pasidomėjau kodėl. Pasirodo, kad net komisijos negali paveikti niekas iš aplinkos – nei žurnalistai, nei kas kitas, nes ji yra pažeidžiama.

Štai, gerbiamieji, stovėdamas šioje garbingoje tribūnoje, labai atsakingai kalbu. Vienintelis prašymas – kad man būtų taikomi tokie pat kriterijai ir standartai kaip Europos Sąjungos šalies parlamentarui, nepaisant to, kad čia stovi V. Uspaskichas, o ne Valdas Adamkus, ne Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas. Maža to, esu įsitikinęs, kad mes visi, esantys šioje šalyje, turime rūpintis tikrosios teisinės sistemos sukūrimu. Sistemos, kurioje negalimi pažeidimai prieš žmogų, kurioje būtų taikoma nekaltumo prezumpcija.

Mes artiname savo teisę prie Europos Sąjungos šalių sistemos teisės, garsiai kalbame apie pažeidimus Gruzijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Matyt, tą patį turime daryti ir savo šalyje. Todėl skamba absurdiškai, kai žmogus, nesuradęs teisės šalyje, kreipiasi į Europos Sąjungos institucijas ir tai vadinama skundimu, šmeižimu, mūsų valstybės dergimu.

Kodėl mes įstojome į Europos Sąjungą? Tam, kad save apgintume, jeigu nerandame tiesos čia. Jei mano atveju teko ir dar teks kreiptis dėl tokių dalykų, tai darysiu ne tik dėl savo gynybos, bet tai darysiu tam, kad apingčiau Lietuvą, Lietuvos žmones, žmones, kurie mane išrinko stovėti šioje tribūnoje. O ginti reikia. Ir vienas, ir kitas komisijos pirmininkas pasakė, kad yra labai šiurkščių pažeidimų, o teisėsaugos pažeidimai yra teisinis nihilizmas, gerbiamieji, ir su tuo reikia kovoti. Aš džiaugiuosi, kad man šiandien tenka stovėti šioje tribūnoje ir kalbėti, gal kas nors pasakys, kaip sako J. Veselka: reikia kaip nors sutvarkyti teisės sistemą, kad nebūtų baisu jai atiduoti žmogų. Tai gal reikia iš pradžių sutvarkyti, o paskui atiduoti, o ne atvirkščiai.

Sakykite, ar man buvo pritaikyta nekaltumo prezumpcija, ar prokuratūra išnaudojo visas teisines priemones, kad išaiškintų tiesą, ir tik po to mestų man įtarimo šešėlį? Gerbiamieji, pagal statistiką apie šią bylą ir mane yra daugiau negu 18 tūkst. straipsnių, komentarų, kalbų, televizijos laidų. Ar tai yra nešališkas procesas, ar tai yra nešališkas procesas politikoje ir politinės organizacijos atžvilgiu?

Nenoriu kalbėti apie visus pasakymus, bet apie tai kalbėjo šalies Prezidentas, Seimo Pirmininkas (aš kalbu apie aną kadenciją), premjeras, politinių organizacijų vadovai, ministrai. Kalbėjo vartodami tokius epitetus, kaip vagis, politinis lavonas, apsivogęs, nusikaltėlis. Aš ir Darbo partija nuteisti jau iki teismo. Nenoriu visko cituoti, tačiau kodėl dienraštis „LT“ 2007 m. įvardijo? Todėl, kad to leidinio nėra ir aš nereklamuosiu. 2007 m. kovo 22 d. straipsnis. Cituoju: „Kai V. Uspaskichas atvyko į Vilnių, buvo duotas nurodymas jį iš Lietuvos išginti. Tai darė įtakingi žmonės per prokuratūrą ir mokesčių inspekciją.“

Ar tai ne politinė byla? Tai kalbėjo premjeras, tai kalbėjo Prezidentas A. Brazauskas. Išginti iš Lietuvos ir tokia komanda buvo duota Mokesčių inspekcijai ir prokuratūrai. Tai dabar ir vyksta.

Kita citata: „Su V. Uspaskichu jokių santykių. Jis taip pasakė paklaustas dienraščio „Respublika“. „Darbo partija turi su juo nutraukti bet kokius santykius.“ Taip sakė A. Brazauskas. Jo žodis būnant premjeru ir turint tokį autoritetą yra kaip įstatymas, kaip įsakymas.

Jūs sakote, kad tai nėra politinis atspalvis? V. Adamkaus žodžiai: „Kaip galima registruoti V. Uspaskichą į kandidatus?“ Tai kokie nurodymai yra duoti komisijai, teismams? Kito premjero kalba: „Mano pirmasis uždavinys – sunaikinti Darbo partiją.“ Jūs sakote, kad tai yra ne politinė byla?

Gerbiamieji, aš remiuosi faktais, kuriuos galiu pateikti. Gerbiamasis Masiulis, nežinau, jis čia sėdi ar ne čia…(Balsai salėje) Ne, ne šitas, iš sąjungos. Vienoje laidoje paklaustas, kaip jis vertina Rusijos prezidento mestą frazę apie Gruzijos prezidentą, atsakė: „Jis mums – politinis lavonas.“ Gerbiamasis (…) atsisakė tai komentuoti, kad tai nusikaltėlių žargonas, teisinėje demokratinėje valstybėje taip elgtis negalima.

Štai kitas pavyzdys. „Lietuvos ryto“ dienraščio antrajame puslapyje jau ne Rusijos, o Lietuvos teisingumo ministras pasakė: „V. Uspaskichas – politinis lavonas.“ Ir tylu. Tokie žargonai Lietuvos ministrui tinkami. Bet juk kalbama apie V. Uspaskichą, viskas gerai. Štai, gerbiamieji, taip yra.

Neturiu daug laiko kalbėti apie tai, nes man suteikta ne tiek daug laiko, bet priminsiu, nuo ko viskas prasidėjo. Tik tapęs ministru sėkmingai pradėjau „Mažeikių naftos“ reprivatizavimą, iškėliau klausimą dėl gamtinių dujų, elektros, šilumos reguliavimo, antkainių sumažinimo pelno, maniau, kad elgiuosi teisingai, kad to reikia valstybei. Pasirodo, tai pavojinga valstybei ir VSD pradėjo rinkti prieš mane kompromatą. Jeigu tik VSD, tai tiek to, bet kartu su „Dujotekana“ kūrė planą, kaip sunaikinti V. Uspaskichą. Tai patvirtina įslaptinta informacija iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždaro posėdžio. Ją pateikė VSD pareigūnas uždarame komiteto posėdyje, kad VSD padėdavo „Dujotekanai“ rengti kompromatą, kad tuo metu Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius derino su KGB generolu, kaip sunaikinti V. Uspaskichą. Čia, Seime, komiteto posėdyje buvo ištarta tokia frazė ir nė vienam Seimo nariui tai nebuvo įdomu, nes buvo kalbama apie V. Uspaskichą.

Gerbiamieji, tai girdėjo ir kai kurie dabartiniai Seimo nariai, tarp jų ir gerbiamoji R. Juknevičienė, nes ji dalyvavo tame posėdyje. Tačiau šį uždarą komiteto posėdį dabartinis jūsų kolega ir parneris Seimo narys M. Varaška vakar įvardijo, girdi, tai buvo pasisėdėjimas prie „bonkos“. Ponia Rasa, aš noriu paklausti, ar iš tikrųjų taip buvo? Vakar jis komisijos posėdyje pasakė, gerbiamasis komisijos pirmininkas gali patvirtinti, jis perskaitė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto medžiagą ir pasakė, kad tai buvo pasisėdėjimas prie „bonkos“. Gerbiamoji Rasa, ar iš tikrųjų jūs uždarame komisijos posėdyje reikalus sprendžiate prie „bonkos“? (Balsai salėje) Tai štai, gerbiamieji, kaip vyksta politinis susidorojimas. Kai aš pasidomėjau, kas jis toks, pasirodo, buvęs P. Baguškos patarėjas. Na, viskas aišku, kad ir koks būtų jo komentaras apie mane, man būtų aiškus iš anksto.

Ko gero, padarysiu meškos paslaugą buvusiam tuometiniam vidaus reikalų ministrui ponui R. Šukiui, bet turiu tai pasakyti, nes taip irgi buvo. Atsiprašau, jeigu sukelsiu jam nepatogumų. Kartą, jau atvažiavus į Lietuvą, itin gerbiamų advokatų ir teisininkų būryje išgirdau apie jį tokią frazę: vien todėl, kad jis susitiko su V. Uspaskichu ir parodė prokuratūrai, teismams ir visai visuomenei, kad V. Uspaskichas nesislapsto, jis vertas Prezidento posto. Jis atvėrė akis visai teisėsaugos sistemai. Bet ne tai norėjau pasakyti. Man dar ir dabar ausyse skamba R. Šukio pasakyti žodžiai, ir tai, ko gero, patys brangiausi žodžiai šioje byloje ir mano gyvenime. Cituoju: „Man gėda, kad su tavim, buvusiu ministru, taip elgiasi mūsų valstybė.“ Jis su manim sugebėjo susitikti, paskambino ir po penkiolikos minučių mes susitikome Maskvos centre kavinėje, kurioje tuo metu sėdėjo Lietuvos generalinės prokuratūros… pavaduotojas. O čia visur skelbiama, kad V. Uspaskichas slapstosi.

Bylos esmė. Gerbiamieji, mūsų komisija, kitaip nei R. Žilinsko komisija, nesidomėjo nei byla, nei įrodymais. Prokuroras taip ir neatsakė nė į vieną ir nepateikė nė vieno įrodymo, kuris aiškiai įrodytų mano kaltę. Stovėdamas šioje garbingoje tribūnoje noriu būti sąžiningas.

Susipažinau su šia byla ir visa buhalterijos veikla neseniai, kai buvo leista susipažinti. Galiu pripažinti, matau, yra pažeidimų, klaidų, suprantu, kad už tai reikia atsakyti, bet ne taip persekioti, ne taip kankinti. Aš suprantu, kad galbūt aš, kaip vadovas, kažko nesužiūrėjau, bet tas žmogus, kuris pildė visus popieriukus, sugalvojo formą, nė vienas mūsų partijos narys to nedarė, visa tai pats sukūrė, pats pristatė saugumui, ir tik tada mes supratome, kad tai yra (…) žmogus. Po mūsų partijos buhalterijos jinai buvo kišama, tai galite patikrinti, pas kardinolą Audrį Juozą Bačkį į buhalteriją. Tai yra provokatorė, tiesiog dirba savo darbą. Mes pasakėme, neduok Dieve, turėsite problemų, tada jis jos atsisakė.

Gerbiamieji, tai jums paprasti įrodymai, kaip galima susidoroti su politine organizacija ar politiniu vadovu. Primygtinai buvo išvengta ieškoti įrodymų, iš 320 liudininkų tik 2 sakė, kad trumpai per ketverius metus vieną kartą buvo susitikę su V. Uspaskichu. Savo rankomis į mano rankas neperdavė jokių dokumentų, jie tai patys liudijo. Ir visoje šioje byloje kitų įrodymų prieš mane nėra. Tik dviejų moteriškių pasakymas: man atrodo, aš mačiau, kad jis žiūrėjo tą ataskaitą. Ar tai ne per daug? Gal reikia iš karto pasodinti į kalėjimą.

Gerbiamieji, šis kaltinamasis aktas yra 500 puslapių, nė vieno įrodymo nėra. Vakar komisijos nariai prašė: nors vieną padėkite ant stalo perskaityti, kur V. Uspaskichas tiesiogiai yra susijęs. Na, čia reikia apskritai viską žiūrėti. Štai, gerbiamieji, kur yra problemos. Kitų epizodų, kaltinimų man iš viso nėra. Labai norėčiau, komisijai nepavyko išreikalauti iš prokuroro tos medžiagos, gal paprašykite jūs, tegu parodo jums. Kad V. Uspaskichas gavo pinigus, paėmė, pasirašė, nėra nė vieno epizodo.

Gerbiamieji, esu įsitikinęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje, labai gerbiu jus visus ir teisėsaugos sistemą, ir užkietėjęs nusikaltėlis turi žinoti už ką. Pasakykite už ką. Jeigu man negalima žinoti, nors jūs sužinokite, dėl ko jūs turite priimti tokį sprendimą.

Aš, ko gero, galiu įtarti, už ką tai yra padaryta. Kad iš valstybės pavogta šimtai milijonų PVM, ir aš apie tai kalbu, tai padaryta su premjero ir ministrų pagalba, kad privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus su 2,5 mlrd. nuostoliu, kad Kainų ir energetikos kontrolės komisija ir metodika sukurta tam, kad visi Lietuvos žmonės iš savo kišenės sumestų ir pastatytų privatininkams atominę elektrinę, kad „Lietuvos dujos“ privatizuotos su 2 mlrd. nuostoliu. Aš galiu vardinti labai daug. Bet aš mažiau nežinosiu, jeigu mane nuteisite. Gerbiamieji, aš vis tiek žinosiu tą informaciją, aš vis tiek apie ją kalbėsiu.

Kažkas sugebėjo pavadinti mane bailiu. Aš noriu pasakyti kitką. Man baisu, jeigu paprastam Lietuvos piliečiui, mano rinkėjui, tektų eiti tokį kelią, kokį man reikėjo nueiti.

Gerbiamieji, norint nors ir sekundę demokratinėje teisinėje valstybėje atimti arba apriboti kažkieno laisvę, turi būti aiškus įrodymas, o jo nėra. Nekalbu apie tai, kad demokratinėje teisinėje valstybėje krata vyksta be liudininkų, ir tai niekam neįdomu, tyli ir Seimo nariai. Banditai informuojami, kad kratos metu pas mane rasti pinigai, informuojami tie patys saugumiečiai, per radiją, VSD puslapiuose nurodo adresą ir pinigų sumą. O visi mes žinome, kad visai neseniai Vilniuje apvogė ginkluotus inkasatorius, tokia pati suma. Ir vėl Seimas tyli. Tegul, čia juk V. Uspaskichas, nieko baisaus.

Gerbiamieji, ko gero, per visą Lietuvos teismų praktiką iš manęs paimtas didžiausias užstatas – 1,5 mln. Lt. Bylų buvo ir dėl milijardo, ir dėl pusantro, ir dėl šimtų milijonų – nebuvo jokio užstato, iš manęs paėmė 1,5 mln. Maža to, būtinai apriboja mano laisvę ir judėjimą, skiria namų areštą.

Gerbiamieji, ar tai ne politika? Ačiū prokurorui, man suteikė galimybę važiuoti į ligoninę, Tėvo Stanislovo kapą… pailsėti į Druskininkus, bet kai paprašiau, kad leistų susitikti su rinkėjais, jie atsakė – ne. Ar tai ne politinė byla? Ar tai ne politinė byla? Ar apsaugotas žmogus? Kaip gerbiamasis pirmininkas S. Šedbaras kalbėjo iš šios tribūnos, V. Uspaskichas – partijos pirmininkas. Vadinasi, būti Darbo partijos pirmininku yra nusikaltimas. Ačiū, prigyvenome, teisinėje demokratinėje valstybėje būti politinės organizacijos vadovu jau yra nusikaltimas.

Gerai, baigiu, ačiū, kad leidote.

Nesvarbu, kokį sprendimą jūs priimsite, kiekvienas pasielgs pagal savo sąžinę, tačiau kiekvienas nusikaltėlis turi teisę į paskutinį prašymą. Todėl noriu atkreipti jūsų, gerbiamieji, dėmesį. Pažiūrėkite, kas darosi šioje byloje. Gal šios bylos pagrindu išgydykite teisėsaugos sistemą, kuri šiandien neužtikrina žmogaus teisių gynimo ir taip toliau.

Jūs visai neseniai buvote liudininkai. Šios bylos dalyvė nėščia moteris (aštuonių mėnesių nėštumas) buvo iškviesta į prokuratūrą ir jos paklausė, ką jinai darė prieš dvejus metus. Jinai sako: aš nuoširdžiai neatsimenu, neprisimenu, aš neneigiu to, ką jūs man teigiate, bet aš neatsimenu. Tada jai kaip Stalino laikais paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Kaip Stalino laikais psichiatrinę ekspertizę! Nustatė, kad jinai sveika, ir iškėlė baudžiamąją bylą.

Gerbiamieji, kur mes gyvename? Ačiū žurnalistams. Aš kreipiuosi į jus, kad jūs kitą dieną po šios publikacijos padarėte eksperimentą su Seimo nariais, apklausėte dešimt Seimo narių. Kaip aš atsimenu, į tą apklausą pateko D. Teišerskytė, į eksperimentą. Paklausė, ką jie darė prieš mėnesį ar dvi savaites, iš dešimt Seimo narių nė vienas nesugebėjo atsakyti į šį klausimą, o tos moteriškės prašo dviejų metų senumo įvykių.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, labai jau užtęsėte…

V. USPASKICH (DPF). Ar jums neįdomūs tie faktai? Leiskite paskutinį kartą pakalbėti. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Mes jūsų nenuteisiam.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji, pažiūrėkite į kitą dalyką. Yra labai svarbu, jūs atsimenate, matėte mane su antrankiais. O jūs žinote, kaip tie antrankiai buvo uždėti? Iš Vilniaus nuovados V. Uspaskichą veža be antrankių, atveda į teismą be antrankių, niekam nekeliu pavojaus, ir nei iš šio, nei iš to ateina policininkas ir sako: klausyk, Viktorai, atsiprašau, bet turiu uždėti antrankius. Jau teismo patalpoje, koridoriuje. Klausiu kas atsitiko? Paskambino generalinis prokuroras V. Grigaravičius, paprašė uždėti antrankius iš nugaros ir pravesti pro žurnalistus. (Balsai salėje) Gerbiamieji, ar jūs tiesos ieškote, ar šou norite daryti? Iš nuovados be antrankių, į teismo salę be antrankių, bet žurnalistai neužfiksavo, blin reikia kažkaip parodyti V. Uspaskichą su antrankiais. Tai ir čia uždėkit, čia pilna žurnalistų. Visi išjunkite mikrofonus, tik rodykite mane su antrankiais. Štai visų mūsų tiesa! Nori mane atiduoti į tokį teismą.

Kitas dalykas. Teismas vyksta dėl kardomosios priemonės pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnį, kur turi būti užtikrintas žmogaus viešumas, kad nebūtų slapto susidorojimo. Teisėjas klausia prokuroro: ar teismą darome atvirą? Atsako: taip. Manęs klausia, atsakau: taip, man nėra ko slėpti nuo Lietuvos žmonių. Advokatai: taip, tegu būna atviras. Teisėjai sako, vadinasi, bus uždaras. Gerbiamieji, jūs sakote dėl teismo viskas gerai, eikite ieškoti teisybės. Į kokį teismą? Jeigu jūs nenorite parodyti, ką aš noriu pasakyti. Pažeista, ir visi tyli, pažeista.

Gerbiamieji, nenoriu kalbėti per daug, baigiu, bet noriu pasakyti dar vieną paprastą dalyką. Štai V. Uspaskichas ir Darbo partija. Štai pinigai iš kažkur atėjo, štai pinigai kažkam išleisti. Vakar prokuroras pamelavo, pasakė, kad jis nesakė apie tai, kad jam neįdomu, iš kur pinigai. Ištraukiu iš interneto jo interviu „Kauno dienoje“. Jis pasakė: mes nesidomėjome, iš kur pinigai atėjo. O jeigu mus finansuoja mafija, kažkokių banditų struktūra, jiems neįdomu?! Tai nebuvo mūsų tyrimo objektas. Gerai, neįdomu, iš kur atėjo. Gerbiamieji, įdomu, kur išėjo? Per trejus metus nepaprašyta nė iš vieno, neišreikalauta. Jeigu pinigai pripažinti nelegaliais, tai juos reikia paimti valstybės naudai. Per trejus metu nepadarytas nė vienas veiksmas, kad juos grąžintume valstybei. Vadinasi, iš kur – nesvarbu, kur – nesvarbu, svarbu, kad jie buvo lyg ir pas V. Uspaskichą. Štai jums ir politinė byla. Nesvarbu šitas nusikaltėlis, ten kriminalas. Nesvarbus šitas, kuris naudojasi nelegaliais pinigais, ten kriminalas, o čia jau V. Uspaskichas.

Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Viktorai, tikrai iš šono Seimo nariai protestuoja.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji, negaliu daugiau piktnaudžiauti jūsų valia, jūsų leistą galimybę kalbėti ir taip per daug išnaudojau. Neturime mes pykčio, visiška tolerancija visiems procesams, nėra kažkokių sugalvojimų, tiesiog yra tiesa, kuri skambėjo iš šios tribūnos. Negalėjau iš šios tribūnos jums meluoti, norėjau, kad jūs ją žinotumėte. Ir tai yra tikra tiesa. Tiesiog linkiu sėkmės ir linkiu padaryti teisingą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ir šiam, ir prieš tai buvusiems dviem klausimams dėl kitų rezoliucijų mūsų darbotvarkėje numatytas laikas jau yra pasibaigęs daugiau nei prieš valandą. Tai aš siūlau bent dabar baigti šių klausimų, kurių laikas tikrai užsitęsė, svarstymą, perkelti tą svarstymo tąsą į kitą posėdį, tai, matyt, bus antradienį. Kaip tik per tą laiką būtų gera proga susipažinti su tuo, ką nusprendė Etikos ir procedūrų komisija, o šiandien imtis tų darbotvarkės klausimų, kurie yra įrašyti toliau. Prašau dėl mano pasiūlymų balsuoti, jeigu ne visi su tuo sutinka.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad jūs jau daug ko nebenorite girdėti ir klausyti… (Balsai salėje) …tačiau mes turime teisę atlikti visas procedūras, kurie norime kalbėti, pagal Statutą mes turime teisę tai padaryti. (Balsai salėje) Todėl prašau nevaržyti mano, kaip Seimo narės, teisių išsakyti savo nuomonę.

J. RAZMA (TS-LKDF). Antradienį tas galiotų.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kodėl antradienį?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai neturime ginčytis. Dirbame pagal Statuto 109 straipsnį. J. Razma frakcijos vardu paprašė pertraukos šiuo klausimu iki kito eilinio posėdžio, t. y. antradienio, todėl aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų dabar šiuo klausimu daroma pertrauka?

Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą cituoju Statuto 109 straipsnį, kuriame sakoma: „frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvavusių Seimo narių.“ Tai čia yra daugiau nei vienas trečdalis, 50 balsavo už tai, kad būtų daroma pertrauka, todėl skelbiama pertrauka iki antradienio… (Balsai salėje) Prašau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Pirmiausia tai mes balsavome už J. Razmos pasiūlymą, o ne už frakcijos. J. Razma formaliai nepasakė, kad jis frakcijos vardu siūlo. (Balsai salėje)

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kokie jūsų motyvai? (Kalba visi kartu) Mes visiškai nesinervinkime, bet aš noriu gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kai buvo svarstomas labai svarbus klausimas dėl „Leo LT“ ir kai aš paprašiau padaryti priėmimo stadijos pertrauką, tada visi sakėte: negalima, tai yra Statuto pažeidimas ir panašiai, nors po to padarėte dvidešimt kartų tą patį pažeidimą. Dabar, kai sakomos kalbos, jūs tiesiog ribojate teises žmonėms kalbėti. Ir nenumato Statutas vidury procedūros jos nutraukimo. Elkitės tikrai korektiškai! (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau, kad būtų nereikalingų emocijų. Dar kartą cituoju Statuto 109 straipsnį: „Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.“ Taigi, man atrodo, pagal šį Statuto straipsnį jokių pažeidimų nebuvo. Dar kartą atsiprašau, Loreta. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, bet ne dar kartą, aš pirmą kartą.

PIRMININKĖ. Čia aš Loretai sakiau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Niekas negali žinoti.

Mielieji kolegos, kai mes kalbame apie Statutą, pirma pažiūrėkime į save. Pagal Statutą mūsų kolega tribūnoje turėjo teisę kalbėti 5 minutes. Laikrodžius turite, man atrodo, Seimas buvo be galo tolerantiškas, atidus ir leido kalbėti tiek, kiek kas norėjo. Tai nėra gera praktika, pripažinkime.

Kitas dalykas. Jokių balsavimų netgi galėjo nebūti, posėdžio pirmininkė ir Č. Juršėnas tam pritars, Statutas tą leidžia. Klausimui skirtas laikas baigėsi ir jis pats vienasmeniškai nukelia klausimą į kitą dieną, ir vėl įtraukia į darbotvarkę. Šiuo atveju netgi Seimas nusprendė daryti pertrauką, nes kitaip mes žlugdome pačių savo patvirtintą darbotvarkę, su visom minutėm, valandom, pertraukom ir kuo tik nori. Būkime vieni kitų atžvilgiu teisingi, skaitykime Statutą. Aš prašyčiau posėdžio pirmininkės ir Sekretoriato, kad visi, kurie buvo užsirašę pagal procedūras paskui kalbėti už ir prieš dėl motyvų, būtų išsaugoti, kad paskui nekiltų kokių nors nesusipratimų, jog kažką kažkas išbraukė, užmiršo ar neleido kalbėti. Taip mes visus tuos piktumus išspręsime ir toliau tvarkingai dirbsime. O poniai L.Graužinienei ir kitiems, kurie dar kažką sakys, apie tai noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Džiaukitės, jūs gausite dar vieną progą po savaitgalio apie tai viešai pakalbėti ir piaras tęsis. Ko jūs pykstate? Jums būtų naudinga. Ačiū.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pažiūrėkite, iki kiek šiandien numatytas Seimo darbas, jis numatytas iki 14.00 valandos. Jūs, Seimo nariai, turite dirbti visą darbo dieną, jūs siūlote tą klausimą nukelti į antradienį, tada, kai bus svarstoma Vyriausybės programa ir naujas kabinetas. Tai apie ką kalbame? Vienas momentas.

Kitas momentas, kadangi visas procesas buvo sustabdytas prieš mano kalbą, aš vis dėlto drįstu įtarti, kad kai kurie Seimo nariai mano kalbos nenorėjo šiandien išgirsti. Todėl opozicinės frakcijos vardu, nes rezultatas buvo lygus, prašau perbalsuoti dėl pertraukos nedarymo.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji Loreta, aš puikiai suvokiu tas emocijas, bet toks buvo balsavimas ir aš laikausi Statuto 109 straipsnio. Dar kartą sakau, kad balsavo 1/3 posėdyje dalyvaujančių žmonių, t. y. balsavo už tai, kad būtų pertrauka, 50 yra daugiau negu 1/3 dalyvaujančių. Aš nutraukiu bet kokias kalbas ir 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Uspaskicho asmens neliečiamybės“ projekto Nr. XIP-113 svarstymas bus antradienį. Tie, kas šiandien buvo užsirašę, galės kalbėti, bus priimtas galutinis sprendimas.

Toliau 1-8 darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-103. Pranešėjas – A. Butkevičius. Kol ateis ponas Algirdas, prašau K. Daukšį.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš turiu klausimą. Pagal mūsų darbotvarkę, kurios taip aktyviai siūlė laikytis gerbiamasis J. Razma, dabar: a) posėdis turėtų iš viso baigtis, nes pabaiga buvo numatyta 14.00 val.; b) turėtų įvykti bent pertrauka. Kaip mes dabar dirbsime? Vienu klausimu dirbsime pagal darbotvarkę, o kitais klausimais ne pagal darbotvarkę, kaip mes čia darysime?

PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, aš jums pakomentuosiu. Pirmiausia mūsų posėdis pagal darbotvarkę turi baigtis 14.40 val., jeigu jau tiksliai, tada posėdžio pirmininkas kreipsis į Seimo narius, ar posėdis bus pratęstas ar nepratęstas, mes dėl to balsuosime. Toliau, pertrauka buvo padaryta prieš svarstant Seimo rezoliuciją, 15 min., o dabar pagal darbotvarkę viskas yra taip, kaip priklauso. Atsiprašau, žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui. Kalba Seimo Pirmininkas. Prašau.

A. VALINSKAS. Dabar taip ir liko nesupratusi didžioji dauguma, ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Mes darome pertrauką tik V. Uspaskicho byloje ar taip pat ir R. Žilinsko ir pono V. Gapšio, nes komisijos ateis ar neateis šiandien ar antradienį. Paaiškinkite, kaip mes toliau dirbsime.

PIRMININKĖ. Jeigu galima, tikrai atsakysiu į klausimą. Man atrodo, kad čia iš tikrųjų nereikalingi plojimai, tai normalūs procedūriniai klausimai. Aš apgailestauju, kad Seimas nesuprato, kodėl mes buvome paprašę pertraukos ir Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl pirmų dviejų rezoliucijų, kaip mes jas turėtume pabaigti. Šiuo atveju daroma pertrauka iki antradienio dėl visų trijų rezoliucijų. Dar kartą akcentuoju. (Balsai salėje) Prašau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu mes grįžtame prie ankstesnio klausimo svarstymo, tada aš neturiu klausimų. Aš turiu dėl kito darbotvarkės klausimo, kai A. Butkevičius eis į tribūną.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar Loreta, paskutinis klausimas.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visai teisėtai Seimo Pirmininkas prašo paaiškinti, nes Seimo nariams visiškai neaišku. Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėjo susirinkti, pateikti šiandien čia savo išvadą ir Seimas turėjo apsispręsti dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikiamų rekomendacijų. Nedarykite… Aš suprantu, kad jūs turite daugumą, bet nedarykite ir neikite buldozeriu tokiais svarbiais žmonėms klausimais, kai kalbama apie žmonių asmenybes.

PIRMININKĖ. Aš dar kartą noriu pasakyti, kaip matote, nei Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko dar nėra, ir komisijos narių… (Šurmulys salėje) Atsiprašau, pertrauka jau seniai buvo padaryta, ir ta pertrauka yra išnaudota, bet galbūt Etikos ir procedūrų komisija nebaigė savo pasitarimo, todėl aš neturiu jokio Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymo. Ar jūs matote poną A. Salamakiną salėje? Aš jo nematau. Seimo Pirmininkas.

A. VALINSKAS. Vienas pasiūlymas. Iš tiesų, patikėkite, aš tikiu tuo, ką girdėjau savo ausim, mieloji posėdžio pirmininke, buvo klausimas, ar darome pertrauką šiuo klausimu? Visi supratome, kad šiuo. O jeigu yra pasiūlymas daryti ir anais dviem, tai aš siūlau balsuoti, tada bus aišku, ar ir anais dviem daroma pertrauka, ar ne. Bet jau ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas… Tiesiog būkime nuoseklūs.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs teisus, nes tik dabar pasirodė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Kai mes jam suteiksime žodį ir jis pateiks mums Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, tada mes galėsime Seime apsispręsti, ką mes darome toliau, nes pagal pateiktą išvadą mes žinosime sprendimo būdą, ar mes darome ir dėl šitų dviejų rezoliucijų toliau pertrauką, ar yra koks nors kitas pasiūlymas. Dabar atsakyti į šį klausimą aš tikrai negaliu. V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūs puikiai šiandien pirmininkaujate, dėkojame už toleranciją, sugebate išklausyti visus Seimo narius, tai puikus demokratijos pavyzdys. Noriu pasakyti viena. Visi Seimo nariai nesuprato, kuriuo klausimu mes šiandien darome pertrauką, ar vienu klausimu, ar visais trim rezoliucijų klausimais, todėl aš noriu jūsų paprašyti, kad Darbo partijos frakcijos vardu prašau 15 min. pertraukos svarstant visus tris klausimus. Prašau balsuoti. Opozicinės partijos vardu, nes niekas nesuprato, už ką balsuoja, tą patį patvirtino ir Seimo Pirmininkas. Todėl prašau 15 min. pertraukos Darbo partijos frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, aš prašyčiau primininkės tiksliau pirmininkauti ir klausyti, ko yra prašoma. Kai kalbėjau, aš labai aiškiai pabrėžiau, kad prašau pertraukos iki kito posėdžio visais trim klausimais. Pabrėžiau, kad per tą pertrauką bus proga susipažinti su Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Labai aiškiai tai pasakiau. Jeigu norite, pažiūrėkite stenogramas. Paskui iš tikrųjų, formuluojant balsavimą, gal buvo ne visai tiksliai pasakyta, bet jeigu netiksliai kas nors buvo suprasta, tai galioja mano pirmasis siūlymas – visais trim klausimais pertrauka iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, jeigu neteisingai supratau, bet aš supratau, kad balsavimas dėl paskutinio, 3, klausimo dėl rezoliucijos, kadangi prieš pertrauką Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad po pertraukos (tai užsitęsė ilgiau) Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas pasakytų, kaip užbaigti pirmųjų dviejų rezoliucijų svarstymą. Aš taip supratau. Jeigu ne taip supratau, galiu Seimo tik atsiprašyti. Todėl ir formulavau balsavimą dėl paskutinės Seimo rezoliucijos, t. y. dėl V. Uspaskicho, pertraukos iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio.

Dabar atėjo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas. Jeigu Seimas sutiktų, mes išklausome Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir tada bus aišku, ką darome su pirmomis dviem rezoliucijomis, tai yra dėl R. Žilinsko ir V. Gapšio. Ar sutinkate, kad dabar išklausome Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką poną A. Salamakiną? Dar nori kalbėti S. Pečeliūnas, nors šiandien labai daug kalba. (Juokas salėje) Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ponia posėdžio pirmininke, aš kalbėsiu čia tiek, kiek matysiu reikalinga, ir tiek, kiek leidžia Statutas. (Šurmulys salėje)

Mielieji kolegos, aš manau, kad imuniteto atėmimo klausimu Etikos ir procedūrų komisijos procedūriniai sprendimai, kad ir kokie jie būtų, turi būti mums visiems išdalinti. Tokius sprendimus priimti iš klausos yra tiesiog neetiška. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom. Ponas A. Salamakinas.

Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl veiksmų, nepritarus Seimo rezoliucijai

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Mielieji kolegos, aš manau, kad išvada yra labai trumpa ir aiški ir nereikės net jos dauginti.

Išties Seimo statute yra tam tikra, vadinkime, nesusipratimų dalis, nes pirmą kartą Seimas patenka į tokią padėtį, kaip pateko šiandien, kai Seimo laikinoji komisija atneša vieną išvadą, o Seimas balsuoja ir nepritaria šiai išvadai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo tokį sprendimą: balsuojantys už rezoliucijos projektą pritaria tam, ką atnešė laikinoji komisija, balsuojantys prieš, manytina, pritaria prokuroro prašymui, kad asmuo, Seimo narys, būtų patrauktas, būtų duotas sutikimas jį patraukti, baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo teises. Seimo posėdžio pirmininkė nepadarė jokios klaidos, nes buvo svarstoma, galbūt buvo klaida, posėdis buvo vedamas visiškai tiksliai, bet manau, kad, susidarius tokiai padėčiai, vienintelė išeitis – skelbti alternatyvų balsavimą. Jeigu balsuojate už, vadinasi, kaip ir manė komisija, balsuojate už tai, kad neduotume sutikimo, balsuojantys prieš pasisako už tai, kad duotume sutikimą. Jeigu balsuojančių prieš bus daugiau nei 71, t. y. daugiau nei pusė visų Seimo narių, tada leidimas bus duotas.

Tokia yra mūsų išvada ir, manau, dauginti… Gal po minutės ir bus padauginta Seimo nariams. Tai yra akivaizdžiai labai trumpa ir aiški išvada. Ačiū.

Jeigu yra klausimų, galiu atsakyti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal Statutą mes išklausėme Etikos ir procedūrų komisiją žodžiu, tai šiuo klausimu skelbiu 15 min. pertrauką, kol projektas bus išdalintas kiekvienam Seimo nariui, kad galėtume priimti kolegialų sprendimą. Ačiū šiuo klausimu.

Įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-103 (pateikimas)

Kadangi pagal darbotvarkę dar yra 10 min., kviečiu į tribūną A. Butkevičių, laikinai einantį susisiekimo ministro pareigas. Įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-103. Pateikimo stadija.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projekto tikslas – ratifikuoti Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimą dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos, priimtą 2005 m. gruodžio 1 d. Kijeve. Susitarimo ratifikavimu siekiama parengti pagrindus skatinti, lengvinti ir stiprinti susitariančių šalių bendradarbiavimą civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos srityje. Susitarimo tikslas, kaip ir minėjau, – skatinti, lengvinti ir stiprinti šalių bendradarbiavimą.

Galiu, trumpindamas šį savo pranešimą, pasakyti, kad Lietuva yra prisijungusi ir ratifikavusi Europos Bendrijos susitarimus su šiomis šalimis: Maroko Karalyste, Korėjos Respublika, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Izraelio Valstybe. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausti lyg ir niekas nenori. Ačiū.

Už, prieš užsirašiusių taip pat nėra, todėl įstatymo „Dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendradarbiavimo susitarimo dėl civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ratifikavimo“ projektui Nr. XIP-103 po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Svarstymo data numatyta gruodžio 23 d.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-102. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-104. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-105 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-102. Pateikimo stadija. Užsienio reikalų valstybės sekretorius ponas Deividas Matulionis.

D. MATULIONIS. Teikiame jums tris analogiškus įstatymus, faktiškai labai panašus. Tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercegovinos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymas ir paskutinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo įstatymas.

Trumpai norėčiau pasakyti, kad sutartis su Bosnija ir Hercegovina pasirašyta 2007 m. Bosnija ir Hercegovina sutartį jau ratifikavo. Bosnijoje yra kelios didelės mūsų investicijos – tai Ūkio banko investicinės grupės ir „Žievaldos“, taip pat Ūkio banko investicija į vieną iš didžiausių Bosnijos bankų.

Ši sutartis yra ilgalaikė ekonominė sutartis, todėl turi būti ratifikuota. Pagrindiniai šios sutarties punktai yra įsipareigojimas priimti ir leisti investicijas viena kitos teritorijose, taip pat investicijoms suteikiamas didžiausio palankumo statusas, įsipareigojama nenacionalizuoti ir nesiimti kitų panašių priemonių prieš kitos susitariančios šalies investicijas, taip pat nustatoma labai svarbi nuostata dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Sutartis su Kroatija pasirašyta šių metų balandžio 15 d. Kroatija jau yra ratifikavusi šią sutartį. Kroatijoje yra šiek tiek Lietuvos investicijų – yra investavusi kompanija „Arvi“. Lietuvoje Kroatijos investicijų yra labai nedaug, tik už 67 tūkst. litų.

Kirgizija. Kirgizijos investicijų mes neturime. Lietuvos investicijos Kirgizijoje irgi yra labai menkos. Bet kalbant apie sutartį, tai yra bazinė ekonominė sutartis, mes esame jau sudarę 47 panašias sutartis, taigi dar trys papildomos. Prašome svarstyti šias tris sutartis ir įstatymą dėl ratifikavimo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti vienas Seimo narys E. Vareikis. Prašom.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Mano klausimas dėl Bosnijos. Bosnijos ir Hercogovinos Respublika šiuo metu padalyta į Serbijos Respubliką ir Federaciją. Kiek žinau, daugelis mūsų investicijų ir ekonominių interesų yra susiję su Serbijos Respublika. Ar tas padalijimas netrukdo ir ar nesutrukdys ateityje?

D. MATULIONIS. Šiandien tikrai netrukdo, nes juridinis subjektas yra vienas – Bosnija ir Hercogovina, todėl bus taikoma ir Serbijos Respublikoje, ir kitose Bosnijos vietose. Tai netrukdo, nors jūs teisus, mūsų investicijos yra serbiškoje dalyje.

PIRMININKĖ. Daugiau klausti niekas nenori. Ačiū. Užsirašiusių kalbėti dėl motyvų už ir prieš nėra. Siūlau bendru sutarimu pritarti visiems trims įstatymų projektams: įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Bosnijos ir Hercogovinos susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektui Nr. XIP-102, įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektui Nr. XIP-104 ir įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kroatijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos ratifikavimo projektui Nr. XIP-105. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Pritariame po pateikimo visiems trims minėtiems projektams bendru sutarimu. Labai ačiū.

Komitetai: pagrindinis visiems trims projektams – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Visų trijų projektų numatoma svarstymo data gruodžio 23 d. Ačiū.

Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl veiksmų, nepritarus Seimo rezoliucijai (tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, man atrodo, jums išdalytas Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas. Nors Statute nėra apibrėžta, tačiau Seimo nariai, perskaitę Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, nusprendžia, ar pritaria Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Todėl siūlyčiau apsispręsti balsuojant, ar pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Nori kalbėti L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo statutas šiuo atveju nenumato alternatyvaus balsavimo. Etikos ir procedūrų komisija, pateikusi tokią išvadą, suvaržo tų Seimo narių teisę, kurie balsavo ir susilaikė… įpareigoti apsispręsti kitaip. Todėl manau, kadangi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio, Seimui reikia atlikti demokratinį veiksmą ir turi būti visi trys veiksmai – už, prieš ir susilaikę.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, todėl ir siūlau, nes iš esmės Loreta jau kalbėjo prieš Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, siūlau balsuoti, ar pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Jeigu nepritariame, aš, kaip posėdžio pirmininkė, turėsiu atskirą pasiūlymą. Kviečiu balsuoti, ar pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadai? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – ponas A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra gana svarstytina, todėl aš frakcijos vardu, kaip frakcijos seniūnas, prašau pertraukos iki kito plenarinio posėdžio, kad galėtume šį klausimą aptarti iš esmės. Prašome pertraukos iki antradienio plenarinio posėdžio.

PIRMININKĖ. Seimo narys V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu dėl šio klausimo svarstymo buvau prašęs 15 min. pertraukos. Kažkodėl niekas nebalsavo. Reikia priimti sprendimą, o po to visi kiti sprendimai. Mes visi sutikome, kai Seimo pirmininkas kalbėjo, kad Seimo nariai nesuprato, dėl ko yra daroma pertrauka: ar dėl trijų rezoliucijų, ar dėl vienos. Dabar siūlau balsuoti dėl 15 min. pertraukos.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reaguodama į pono Vydo kalbą, noriu pasakyti, kad mes iš pradžių balsavome ir darėme pertrauką dėl vienos rezoliucijos. Dėl dviejų dar neturėjome Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Dabar, kaip suprantu, Darbo frakcija prašo 15 min. pertraukos. (Balsai salėje) Dėl dviejų rezoliucijų ar dėl visų trijų? Tai bus nestatutinis veiksmas.

V. GEDVILAS (DPF). Gerbiamoji Irena, gerbiamasis J. Razma prašydamas pertraukos nepaminėjo, kad prašo frakcijos vardu, bet prašė savo vardu. Tai yra du skirtingi dalykai. (Balsai salėje) Jeigu norite, pažiūrėkite į stenogramą. Mano prašymas yra statutinis, ir jeigu yra statutinis prašymas, tai jūs turite svarstyti.

PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, kas nežino, J. Razma yra frakcijos seniūnas. Jeigu J. Razma kalbėjo, tai kalbėjo frakcijos vardu.

V. GEDVILAS (DPF). Jis turi pasakyti, kad kalba frakcijos vardu, nes jis yra ir Seimo narys, ne tik frakcijos seniūnas.

PIRMININKĖ. V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu priminti, kad dėl vienos rezoliucijos yra padaryta pertrauka iki kito posėdžio, ir Etikos ir procedūrų komisijos išvada susijusi tik su dviem rezoliucijomis. Čia negali būti kalbama apie tris rezoliucijas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas dėl dviejų pirmųjų rezoliucijų daryti 15 min. pertrauką, bet pagal Statutą negalima mažiau kaip 30 min. Tai kaip čia? (Balsai salėje) Ne dėl šių dviejų rezoliucijų. Mes pažiūrėjome stenogramą ir jūs tikrai nesiūlėte dėl dviejų, tik dėl paskutinės. (Šurmulys salėje) Gerbiamasis Gedvilai, ar jūs pasitaisote vietoj 15 min. 30 min.?

V. GEDVILAS (DPF). Taip, aš noriu paprašyti 30 min. pertraukos dėl visų trijų klausimų, nes dėl J. Razmos pasiūlymo balsavimas buvo nestatutinis. Dėl visų trijų klausimų 30 min. pertraukos prašau frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet balsavimas buvo statutinis, ir dėl trečiosios rezoliucijos pertrauka yra padaryta iki kito posėdžio. Pagal Statutą mes galime daryti 30 min. pertrauką tik dėl dviejų pirmųjų rezoliucijų. (Balsai salėje) A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu prieš tai nuskambėjo pasiūlymas daryti nestatutinę pertrauką, o po to aš frakcijos vardu paprašiau pertraukos iki kito posėdžio, iki antradienio, manau, kad reikia reaguoti į statutinį pasiūlymą. Tai padaryta frakcijos vardu. Jeigu gerbiamasis pranešėjas po mano pasiūlymo koregavo savo pirmąjį pasiūlymą, tai jau yra kitas pasiūlymas. Jeigu aš neteisingai suprantu, prašau mane pataisyti. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Iš tiesų jūs suprantate visiškai teisingai. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, pripažįstu savo negriežtą poziciją. Aš neturėjau suteikti žodžio ponui V. Gedvilui, nes jis prašė 15 min. nestatutinės pertraukos. Jūsų statutinis veiksmas buvo frakcijos vardu. Todėl visas diskusijas ir kalbas nutraukiu. Dabar balsuosime dėl pertraukos dėl dviejų rezoliucijos klausimų iki kito posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, pasiruoškime balsuoti dėl A. Endzino pasiūlymo Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu daryti pertrauką dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“ projekto Nr. XIP-115. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki antradienio? (Balsai salėje) Pasakys po balsavimo.

Balsavo 99. Už – 56, prieš – 34, susilaikė 9. Tai yra daugiau negu vienas trečdalis, pertrauka iki antradienio posėdžio.

Dėl vedimo tvarkos – ponas A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kiekvienas iš mūsų nenori užsiimti tokiu eiliniu darbu, nes ponas A. Endzinas prašė ne dėl rezoliucijos projekto, jis prašė dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Dabar jūs suformulavote, kad dėl rezoliucijos projekto. Tai aš įsitikinęs, kad po pusvalandžio gausiu skundą, vėl man teks rinkti Etikos komisiją ir spręsti, kad ne už tą balsavome. Tai arba pataisykime balsavimą, arba raskime kaip nors išeitį.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Endzinai, man atrodo, kad jūs dar kartą pakartokite, bet tiek aš, tiek Sekretoriato darbuotojai taip ir supratome, arba čia šiandieną reikia ištisai klausyti stenogramas. Taigi buvo taip suformuluota, kad dėl dviejų rezoliucijų ir Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. Taigi kaip tik bus laiko kiekvienam Seimo nariui pasiskaityti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Antradienį grįšime prie šių rezoliucijų svarstymo ir priėmimo. Ar aš taip supratau?

A. ENDZINAS (LSF). Jūs visiškai teisi, aš neturiu ką daugiau pridurti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Salamakinai, viskas teisingai, ponas A. Endzinas neturi man jokių pretenzijų. Dabar gerbiamasis Viktoras.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamoji pirmininke, aš noriu tik paklausti. Ar antradienį po pertraukos man bus suteikta galimybė vėl pakalbėti, nes aš įsivaizduoju, kad atsiras naujų narių, kurie negirdėjo mano kalbos? Tai aš įsivaizduoju, kad jie turės išklausyti. Ar dalyvaus tie patys Seimo nariai, kurie dalyvauja šiandien?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Viktorai, iš tikrųjų Seimo nariai privalo dalyvauti plenariniuose posėdžiuose. Tie, kurie šiandieną nedalyvavo plenariniame posėdyje, turės galimybę išklausyti stenogramą visos jūsų kalbos, kuri tikrai… Jums buvo leista kalbėti daugiau, negu mums yra nustatytas laikas. Tai tikrai visi Seimo nariai, netgi tie, kurie dalyvavo šiandieną ir dar kartą norės pasidomėti jūsų kalba, galės išklausyti stenogramą ir susipažinti su jūsų išsakytomis mintimis.

V. USPASKICH (DPF). Tai tokia yra demokratija.

PIRMININKĖ. Man atrodo, kad mes kaip tik turėsime laiko be nervų, be emocijų iki antradienio susikaupti ir priimti teisingus sprendimus. Prašau. V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji parlamentarai, iš tikrųjų šiandien mes turėjome progą pateikti argumentus, mes išdėstėme savo pozicijas. Kažkodėl nusprendžiama po balsavimo, kuris, pasirodo, buvo nepalankus, tam buvo sukviesta dar papildomai Etikos ir procedūrų komisija, nebuvo surinkta 71 balso tam, kad būtų atimtas imunitetas. Dabar sušaukiama Etikos ir procedūrų komisija, paprašoma pertraukos, ir mes kalbame apie parlamento autoritetą. Man būnant toje tribūnoje labai daug aplinkui kalbėjo, kad parlamentas turi būti autoritetinga institucija ir panašiai, bet nepanašu, kad tai prideda autoriteto.

Kitas dalykas. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada susideda iš mažiau nei dviejų puslapių. Vyriausybės programa, kurią jūs rengiatės pateikti artimiausiu metu, susidės daugiau negu iš šimto puslapių. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą reikia skaityti iki antradienio, o dėl programos mes jau turbūt kalbėsimės rytoj. Tai aš nematau čia jokio teisingumo ir nematau jokio parlamento autoriteto. Ačiū.

PIRMININKĖ. Aš irgi sau leisiu replikuoti. Aš nieko nematau bendro tarp šių šiandieną svarstomų klausimų ir Vyriausybės programos. Tai yra tam tikros iš jūsų kylančios kalbos kliūtys, lyg ir savotiškas šantažas. Tai iš tiesų visiškai skirtingi klausimai. Man atrodo, kad mes procedūriškai šiandieną labai preciziškai pagal Statutą tuos klausimus sprendėme. V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, pirmininke, už toleranciją. Aš noriu grįžti prie statutinių subtilybių. Kadangi ponas A. Endzinas prašė pertraukos ne tuo klausimu, o aš prašiau po to 30 min. pertraukos, pakartoju, nes suklydau, nėra tokios statutinės normos, tai vis dėlto dėl 30 min. pertraukos mes turėtume balsuoti. Tai yra statutinis dalykas. Dėl 15 min. gerbiamasis A. Endzinas prašė pertraukos, bet prašė ne tuo klausimu.

PIRMININKĖ. Mes vėl grįžtame prie to, nuo ko pradėjome. Man atrodo, kad mes jau išsiaiškinome ir dar pasiklausėme stenogramą. Iš tikrųjų A. Endzinas prašė pertraukos dėl abiejų rezoliucijų iki kito posėdžio. Mes jau nubalsavome dėl pirmosios Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario R. Žilinsko asmens neliečiamybės“, iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio.

Dabar, jeigu jūs man leistumėte, mes pabaigtume dar dėl vienos Seimo rezoliucijos ir apsispręstume dėl pertraukos iki kito posėdžio. Dar nori kalbėti S. Pečeliūnas, L. Graužinienė, taigi iš eilės. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs ateityje laikytumėtės jau nusistovėjusios tvarkos, kad žodis suteikiamas iš eilės vis po vieną per kitą mikrofoną, ir nebūtų, kaip sakoma, privilegijuotų mikrofonų. Tai pirma.

O dabar dėl esmės. Mes gavome Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl vieno dokumento. Iš karto po to Seime atsitiko identiška situacija ir su antruoju dokumentu. Aš kreipiuosi į jus, kaip į posėdžio pirmininkę, kad jūs kreiptumėtės į Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu papildyti šitą nutarimą, kad mes turėtume precedentinį sprendimą visais tokiais atvejais, nes po to ir vėl bus prašoma dėl kito nutarimo, kad jie padarytų vėl tokią pat išvadą. Mes vėl įsivelsime čia į visokias diskusijas, ir visai be reikalo. O laiko yra kaip tik iki antradienio, jie tikrai turės papildyti, viską sudėti į vieną, mes turėsime laiko pasvarstyti ir antradienį pabaigti visus klausimus pagal visas procedūras. Ačiū.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai šiandieną daug tenka kalbėti, bet tiesiog kyla klausimas. Taip sklandžiai vyko posėdis, taip sklandžiai buvo kalbama visais klausimais, manau, jis būtų jau seniai baigtas ir viskas išspręsta, bet kažkas atsitiko. Kas atsitiko, kad taip skubiai reikėjo viską nutraukti ir padaryt pertrauką? Mes iš praktikos parlamente žinome, kad kai reikia kažkur stabdyti, visą laiką įsiveliama į procedūrinius dalykus. Taigi vieną kartą pasakykime sau, kas atsitiko, kas išdrįs iš posėdyje esančių Seimo narių išeiti į tribūną ir pasakyti, kodėl stabdomas procesas.

PIRMININKĖ. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Labai malonu, kad jūs šiandien pirmininkaujate, nes jeigu būtų koks A. Čaplikas, kaip senais laikais, tai būtume jau seniai užsidraskę.

Bet aš turiu paprastą klausimą konservatoriams. Jeigu jūs šiandien dėl tokio paprasto klausimo, kaip rezoliucijos, nesugebate susirinkti žmonių, kad nubalsuotumėte, kaip jums reikia, tai ką jūs darysite su Vyriausybės programa ir su visais Vyriausybės pateiktais įstatymais? Ar jums neatrodo be galo juokinga, kad jeigu jūsų penkiems ar šešiems žmonėms reikia išvažiuoti ir nedalyvauti Seimo posėdyje, tai reikia stabdyti klausimų svarstymą viduryje, atidėti antradieniams, ketvirtadieniams ir kitiems dalykams? Jūs patys sau tą klausimą užduokite, ar jums jūsų veiksmai nėra juokingi.

PIRMININKĖ. Dar kolega V. Bukauskas. Prašau.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau grįžti prie ankstesnio balsavimo. Manau, jis yra tikrai neteisėtas ir pažeidžia Statutą, nes ponas J. Razma būtent dėl trečiojo klausimo prašydamas pertraukos iki antradienio kalbėjo savo vardu, ne frakcijos vardu.

Aš kreipiuosi į Etikos procedūros komisiją frakcijos vardu, kad būtų klausoma ir išklausoma, ar iš tiesų nebuvo pažeistas mūsų Statutas, ir pateiktų išvadas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Salamakinai Darbo frakcijos vardu į jus kreipiasi, kad jūs išsiaiškintumėte ir dar kartą išklausytumėte stenogramą, ar frakcijos vardu J. Razma kreipėsi į Seimą prašydamas pertraukos. (Balsai salėje)

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Pagal Seimo statutą mes turime svarstyti be pareiškimo, jeigu į mus kreipiasi Seimo Pirmininkas arba posėdžio pirmininkas. Frakcijos prašome pateikti raštiškai, mes eilės tvarka viską apsvarstysime ir pateiksime jums išvadas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu balsuoti dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projekto Nr. XIP-114, kad darytume pertrauką iki antradienio. Kas už tai, prašau balsuoti.

Balsavo 104 Seimo nariai, už – 61, prieš – 38, susilaikė 5. Taigi Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V. Gapšio asmens neliečiamybės“ projekto svarstymas atidedamas iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio.

Gerbiamieji kolegos, pagal šiandien numatytą darbotvarkę darbo laikas baigėsi, todėl kviečiu apsispręsti, ar pratęsiame šiandien kitų darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymą, ar baigiame šiandieninį posėdį. Alternatyvus balsavimas: kas už tai, kad pratęstume darbo laiką iki tol, kol baigsime svarstyti darbotvarkėje pateiktus klausimus, balsuoja už, kas nesutinka su tokiu teiginiu, balsuoja prieš.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 106 Seimo nariai. Už tai, kad posėdis būtų baigtas, – 69, prieš – 37. (Balsai salėje) Taip. Taigi noro pratęsti posėdį šiandien nebuvo, todėl posėdis yra baigtas. (Balsai salėje) Atsiprašau, neturiu duomenų kompiuteryje. (Balsai salėje) Atsiprašau, aš neturiu duomenų. (Balsai salėje) Sako, kad už pratęsimą – 69, prieš – 37. Taigi posėdis tęsiamas toliau. (Plojimai) (Balsai salėje)

S. Pečeliūnas, prašom per šoninį mikrofoną. Prašau, replika po balsavimo.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jūs kaltinate mane, kad aš daug kalbu. Aš galėčiau tą kaltinimą transformuoti, aš mažiau kalbėčiau, jeigu jūs klausytumėte ir girdėtumėte. Mano siūlymas buvo labai konkretus ir aiškus, ir prašymas… (Balsai salėje) Gerbiamoji Irena, aš į jus kreipiuosi, nes tik jūs tą galite padaryti. Aš prašau, kad jūs paprašytumėte ir kreiptumėtės į Etikos ir procedūrų komisiją, kad jinai papildytų savo nutarimą, savo išvadą dėl dar vienos rezoliucijos, kur situacija yra identiška. Tik tiek. Kiek aš žinau, ir komisijos nariai, ir kiti sutinka, kad tikrai tą reikia daryti. Bet kol jūs to nepasakysite, to nebus, ir antradienį vėl pradėsime nuo pradžių.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, vėlgi sakau, šiandien visiems reikia klausyti stenogramas. Kai buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, tai buvo kaip tik po pirmosios rezoliucijos. Tada buvo paprašyta (mes nežinojome, kokia bus baigtis su kitomis rezoliucijomis), kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų tą pavyzdį, koks įvyko po balsavimo Seime. Tą patį modelį pritaikysime, jeigu atsitiks taip, kad ir kitoms rezoliucijoms, komisijos tyrimo išvadai nebus pritarta. Tai lyg ir toks bandomasis modelis arba analizė. Todėl nematau reikalo dar kartą tiktai pakeičiant Seimo rezoliucijoje pavardę, nes iš esmės šiandien yra dvi rezoliucijos su komisijų vienodais sprendimais ir vienodais Seimo balsavimais – nepritarti laikinųjų komisijų sprendimui… Aš, kaip posėdžio pirmininkė, nemanau, kad dar kartą reikia kviesti Etikos ir procedūrų komisiją iš esmės tuo pačiu klausimu.

Seimo Pirmininkas.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, kadangi netrukus po vieną gali mažėti, mažėti, informacija dėl rytojaus. Rytoj neeilinio posėdžio pradžia numatyta 14 val. Ačiū.

Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3456. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 7, 18 ir 24 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3457. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3, 9, 14 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3458 (pateikimas)

PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-12a klausimas ir visas kompleksas 1-12b, 1-12c klausimų. Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3456. Pranešėjas – Antanas Valys, bet jo nematau. Kol ateis ponas A. Valys, žodis K. Daukšiui.

K. DAUKŠYS (DPF). Darbo partijos frakcijos vardu prašau šiuo klausimu padaryti pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKĖ. Darbotvarkės klausimu?

K. DAUKŠYS (DPF). Šiuo konkrečiu klausimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prašoma pertrauka dėl 1-12a, b ir c klausimų. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki… Atsiprašau, Kęstuti, iki kito posėdžio ar iki antradienio? Kitas posėdis bus antradienį. Kas už tai, kad dėl projektų Nr. XP-3456, Nr. XP-3457 ir Nr. XP-3458 būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki antradienio, prašau balsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, už – 45, prieš – 37, susilaikė 7. Dėl šių trijų minėtų klausimų pertrauka iki kito posėdžio.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-101 (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 1-13 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-101. Pranešėjas – A. Valys. Prašom.

A. VALYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krašto apsaugos ministerija teikia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektą. Teikiamo teisės akto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, pasirašytą šių metų rugsėjo 3 d. Romoje. Susitarimas numato šalių įsipareigojimus, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus, įslaptintų sandorių sudarymo sąlygas, vizitų procedūras, ginčų nagrinėjimo tvarką, išlaidų, susijusių su susitarimo įgyvendinimu, pasidalijimo principus ir kitus klausimus. Tiek trumpai, prašome pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori klausti. Ar yra norinčių kalbėti? Vienas – už, vienas – prieš. Taip pat nėra. Ačiū pranešėjui. Siūlau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Pritarta įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektui Nr. XIP-101 po pateikimo. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstymo data – gruodžio 23 diena. Ačiū pranešėjui.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.

Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-100 (pateikimas)

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Toliau tęsiame darbotvarkę. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-100. Pranešėjas A. Lydeka. Prašau. Pateikimas.

A. LYDEKA (LCSF). Teikiu šį įstatymo projektą jums svarstyti. Tai susiję su 1989 m. lapkričio 23 d. priimtu Tautinių mažumų įstatymu, kurio galiojimo laikas baigiasi 2009 m. sausio 1 dieną. Per tą laiką, kai galioja šis įstatymas, Lietuva prisijungė prie kai kurių tarptautinės teisės aktų, konvencijų, įstojo į Europos Sąjungą, įstojo į NATO, todėl yra būtinybė priimti naują Tautinių mažumų įstatymą. Tačiau, esant labai dideliam kiekiui pasiūlymų, svarstymų, vertinimų naujojo Tautinių mažumų įstatymo, per metus nepavyko priimti naujo Tautinių mažumų įstatymo, todėl tiesiog kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, kad būtų pratęstas Tautinių mažumų įstatymo galiojimo laikas iki 2010 m. sausio 1 dienos. Ačiū. Atskysiu į klausimus.

PIRMININKĖ. Deja, norinčių klausti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū. Komitetai. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nežinau, ar yra norinčių daugiau? Aš siūlyti negaliu. Žmogaus teisių komitetas papildomas. Galime pritarti? Siūlo. Nėra prieštaraujančių? Pats pirmininkas prieštarauja? Prašau.

A. LYDEKA (LCSF). Kolegos, tikrai nereikia papildomų komitetų, nes tai yra teisės aktas, įstatymas tik dėl pratęsimo galiojimo, tai nėra svarstymas paties Tautinių mažumų įstatymo, su juo komitetas jau dirba. Todėl dėl šio konkretaus atvejo užtenka tik pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi, jeigu salėje yra Seimo Pirmininkas. Išties dėl šio įstatymo projekto nereikėtų net komiteto. Realiai čia viskas aišku, reikia pratęsti šio įstatymo galiojimą. Jeigu Seimo Pirmininkas teiktų ypatingą skubą, mes galėtume šiandien jį ir priimti.

PIRMININKĖ. Nematau Seimo Pirmininko ir nėra siūloma skubos tvarka. Aš manau, kad paliekam vieną Teisės ir teisėtvarkos komitetą, jeigu nesiūlot daugiau balsuoti. Ir svarstymo data gruodžio 16 diena. Dėl vedimo tvarkos.

V. TOMAŠEVSKI (TTF). Siūlyčiau, kad šitą įstatymą apsvarstytų Žmogaus teisių komitetas, nes ponas A. Lydeka nori atsikratyti atsakomybės, kad per 4 metus nepadarė net svarstymo komitete. Deja, mes neturime šito įstatymo.

PIRMININKĖ. Kadangi yra keli pasiūlymai, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad papildomu būtų Žmogaus teisių komitetas? Kas už – balsuoja už, kas prieš, susilaikote arba prieš. Prašom.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 42. Vadinasi, nėra papildomo komiteto.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr. XIP-96 (pateikimas)

Kitas klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr. XIP-96. Pranešėjas – J. Šimėnas. Prašom.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiais metais buvo priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimas, jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Ryšium su tuo buvo pateiktas dar kitas projektas, kitaip redaguojantis šio straipsnio nuostatas, tačiau Vyriausybė pateikė dar vieną projektą, kuriuo redaguojami 13 ir 14 straipsniai, o naujasis projektas buvo sujungtas su Vyriausybės projektu ir šiuo metu jis yra Seime svarstymo stadijos. Tačiau per tą laiką įvyko rinkimai, turime naują Vyriausybę ir naujos Vyriausybės programoje numatytos visai kitokios būsto renovavimo ir paramos daugiabučių butų modernizavimui nuostatos. Taigi, kad nebūtų visiško sąmyšio, mes siūlome atšaukti priimtą 13 straipsnio nuostatą, kad ji neįsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d., o galiotų dabar galiojantis įstatymas. Taigi, mūsų prašymas būtų toks, palikti dabar galiojantį įstatymą, o po to, kai patvirtinsime Vyriausybės programą, Vyriausybė pateiktų visiškai naują požiūrį į būsto renovavimą, kad jis prasidėtų iš esmės.

PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Yra norinčių klausti. Pirmas klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo pranešėjo, per kiek laiko galima tikėtis tos naujos tvarkos, nes, kaip žinome, šiuo metu savivaldybėse vyksta tam tikri darbai, kai kurios lėšos yra gaunamos, be to, jau daug projektų guli ir laukia tam tikros tvarkos, galbūt naujos. Šiaip kokios galimybės pagal naują tvarką būtų įtraukti tam tikrus finansus ir kokie mastai numatomi? Ačiū.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tie, kurie turi projektus, ir tie projektai, kuriems suteiktas finansavimas, be abejo, bus įgyvendinti, o visa kita priklauso nuo mūsų. Kai mes greitai patvirtinsime naują programą, tokios ir bus sąlygos. Viskas mūsų rankose.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, štai aš esu iš esmės už tai, kad reikėtų peržiūrėti, ir iš esmės peržiūrėti, Lietuvos būsto renovavimo reikalus ir politiką. Tačiau ar mes neapgausime žmonių dėl jų teisėtų lūkesčių? Jūs sakote, kad procesas nesustotų. Tikrai nereikia jo jokiu būdu sustabdyti net šiuo laikinu atidėjimu, bet vis tiek bendrijos teiks kaip ir paklausimus, ir būsto renovavimo projektus. Mes galime pakeisti taisykles, ir aš, ko gero, tikiuosi, kad mes iš esmės pagerinsime ir pakeisime tas taisykles, bet jeigu, tarkime, valstybės finansai neleis taip dosniai finansuoti, ar mes nepabloginsime jų padėties?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pagal dabartines sąlygas mes visus būstus galėtume renovuoti per 70 metų. Todėl norint, kad procesas įvyktų greitai, turi būti sukurtos visiškai kitos sąlygos. Rytoj pamatysite, kad programoje yra numatytos tos galimybės įtraukti į šiuos darbus privatų verslą ir pagreitinti iki numatytų 2 tūkst. namų per metus, jeigu neklystu, iki tokių skaičių. Tada realiai per dešimtmetį būtų galima išspręsti šią problemą. O jeigu mes paliksime dabar galiojančią sistemą arba su kosmetinėmis pataisomis, nėra tų 9 mlrd. Lt, kurių reikėtų pagal esamą sistemą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pirmiausia iš principo, sakyčiau, ydingas projektas. Jūs sakote, mes sukursime kitą tvarką, bet jos dar nėra. Žiūriu į Vyriausybės programą. Joje numatyti du punktai. Jie nėra konkretūs, tik pasakyta, kad parengsime būsto renovavimo programą, kuri būtų papildoma valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų, paramos Ignalinai fondo ir t. t. lėšomis. Bet iš esmės dar nėra. Aš pritarčiau kolegos P. Auštrevičiaus pasakymui, kad tai būtų teisėti lūkesčiai tų žmonių, kurie jau šiandien pagal priimtą įstatymą, kuris buvo svarstomas ne vieną posėdį, kuriam buvo pritarta ir kurį neseniai Seimas priėmė… Pirmiau parenkite įstatymo pataisą, o po to tuo įstatymu stabdykite, keiskite įsigaliojimą. Taip daryti nevalia, dar nežinant kaip. Aš tikiuosi, kad jūs padarysite tikrai gerai, bet tikrai nedarykite taip, kaip dabar siūlote.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, mes nieko nesiūlome keisti – mes siūlome palikti galiojantį įstatymą. Pagal dabar galiojantį įstatymą yra sudarytos sutartys ir galiojanti tvarka. Tačiau jeigu mes šio įstatymo pataisos nepriimsime, tai nuo sausio 1 d. galios jau kitos nuostatos, todėl mes siūlome palikti taip, kaip yra.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Man irgi susidaro, kad galios, aišku, senasis, bet naujienas, kurias jūs siūlote, būtų galima redaguoti. Reikia sudaryti Seimo narių iniciatyvinę grupę, nes kol Vyriausybė įsibėgės… Vėliau prisidėtų ir ji, ir tai būtų pagreitintas variantas. Mums teko dėl nukentėjusių ir pasipriešinimo dalyvių net keturias redakcijas parengti, ir tai buvo padaryta labai sparčiai. Jums reikia imtis iniciatyvos, o ne stabdyti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Puiku. Kviečiu visus imtis iniciatyvos ir parodyti, iš kur turi ateiti pinigai. Juk puikiai žinome, kad būstams renovuoti reikalingi didžiuliai pinigai. Mes turime sukurti visą finansavimo ir organizavimo struktūrą. Mes galime priimti gražiausių nuostatų, kad renovuosime ir panašiai, bet jeigu nėra pinigų, tai nieko ir neįvyks. Todėl naujojoje programoje aš skaitau tokias nuostatas, kad bus sudaromos trišalės sutartys tarp, sakykime, būstų savininkų, bankų ir norinčių renovuoti institucijų arba verslo struktūrų ir iš tų sutarčių bus matyti, kas už ką turėtų būti atsakingas. Ir tas mechanizmas matyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pranešėjas atsakė į visus klausimus. Toliau motyvai. Kas už, kas prieš? Nori kalbėti už… Prašom. V. Aleknaitė-Abramikienė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad kolegos J. Šimėno projektui būtų galima pritarti po pateikimo.

Dėl teisėtų lūkesčių. Vis dėlto sutikime, kad jų dar nėra atsiradę, nes minėto straipsnio pataisa nėra įsigaliojusi, ji įsigaliotų tik nuo sausio 1 d. Tačiau tam, kad nekiltų kokių nors teisinių abejonių, aš siūlyčiau prie papildomų komitetų įrašyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis galėtų svarstydamas ir nuspręsti šiais klausimais.

Iš tiesų būtų nelabai logiška leisti nuo sausio 1 d. arba tikėtis, kad įsigalios įstatymo nuostata, kurios naujoji Vyriausybė neketina vykdyti, ketindama išplėsti daugiabučių renovavimo apimtis. Tai čia naujajam Seimui tenka tam tikra atsakomybė. Pritarkime po pateikimo, o komitetai, aš manau, kvalifikuotai išnagrinės klausimą ir pateiks mums galimas išeitis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pereiname prie balsavimo. Atsiprašau, nemačiau, kad prieš – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau visiškai priešingai. Vien dėl to, kad aš girdėjau, ką pateikė pranešėjas. Sako, pinigų nėra, todėl mes negalėsime įgyvendinti, visiškai priešingai, negu ką tik kalbėjo gerbiamoji mano kolegė. Nenoriu, kad Seimas būtų teisėjas, ar vienas teisus, ar kitas. Iš esmės norint keisti įstatymą, reikia keisti normą, o ne stabdyti ką tik priimtą įstatymą. Tada mes gal iš anksto, a priori, pasakome, kad sustabdome visų įstatymų, kuriuos Seimas priėmė per paskutiniuosius šešis mėnesius, galiojimą.

Kolegos, tikrai taip nedera daryti. Pateikime pakeistą įstatymą ir tik tada stabdykime įsigaliojimą, keiskime įsigaliojimo tvarką ir panašiai, bet ne šitaip.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėjo vienas už, vienas prieš. Prašom pereiti prie balsavimo. Prašom balsuoti. Kas už – už.

Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. 54 – už, prieš – 7, susilaikė 15.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat buvo pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti visiems šiems trims papildomiems? Nėra prieštaraujančių. Siūloma svarstyti gruodžio 16 d.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-128 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr. XIP-128. Pranešėja – I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“. Galų gale visos frakcijos pateikė savo kandidatus pagal proporcijas. Jums teikiamas su visomis frakcijomis suderintas nutarimas. Yra išrinkti Seimo komisijų pirmininkai ir pavaduotojai, kaip priklausė pagal kvotas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Gal galime po pateikimo pritarti? Galime. Nėra prieštaraujančių. Tada yra teikiama ypatingos skubos tvarka. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš šiame nutarime matau tam tikrų prieštaravimų, kurie susiję ir su šios dienos svarstymais. Todėl prašyčiau nedaryti jokios skubos ir netgi gal atidėti pateikimą. (Balsai salėje)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū. Aš norėčiau tada kaip pateikėja paklausti jūsų, kokios yra problemos, nes yra suderinta su visomis frakcijomis. Proporcijos išlaikytos. Turi būti argumentai, kodėl net negalima pateikti šio projekto, jau nekalbant apie tai, kad jį reikėtų priimti, nes reikia pradėti procedūriškai išspręsti problemas ir dirbti. Gerbiamasis Šimėnai, gal galėtumėte pakomentuoti?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl etinių sumetimų nenoriu komentuoti.

PIRMININKĖ. Dar dėl vedimo tvarkos – V. Tomaševski.

V. TOMAŠEVSKI (TTF). Aš manau, kad čia vienintelis motyvas – tai konservatorių buldozeris. Praeitą posėdį Seimo narys S. Pečeliūnas argumentavo, kad tautybė netinkama. Nebuvo patvirtintas J. Narkevičius komiteto pirmininko pavaduotoju. O dabar to nenori sakyti ponas J. Šimėnas. Motyvas vienas – tai konservatorių buldozeris, opozicijos teisių nepaisymas ir t. t.

PIRMININKĖ. Ačiū. Centrinis mikrofonas – ponas Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu yra kokių nors motyvų, tai nereikia kalbėti Ezopo kalba, o reikia juos įvardyti. Nes kitu atveju nebesuprantama, kas čia darosi.

PIRMININKĖ. Taip, ir dar J. Razma.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija neprašo daryti pertraukos. Nėra tokio sprendimo ir čia nėra galimybės kažkaip dėl vienos kandidatūros išskirtinai kreiptis. Tuo labiau kad tokie kreipimaisi gali būti suprasti, kad prieš tai mūsų spręstas klausimas dėl leidimo patraukti atsakomybėn prilygsta teismui. Bet kuriuo atveju, leisim ar neleisim patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai nėra koks nors mūsų pareiškimas, kad žmogus dėl ko nors kaltas ar nekaltas. Dėl to tie dalykai iš tikrųjų nėra susiję.

PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Iš tikrųjų buvo prašyta ne frakcijos vardu, buvo asmeniškai prašyta, kad nebūtų skubos tvarkos. Frakcijos vardu nebuvo. Aš manau, kad mes galim toliau po pateikimo pritarti, toliau svarstyti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau paprašyti Seimo nario V. Tomaševskio nekalbėti mano vardu. Aš jokių buldozerių nenaudoju, todėl pasilikite su savo nuomone pats.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš siūlau balsuoti dėl ypatingos skubos, ar pritariam, ar ne. Prašom eiti į vietas ir balsuoti dėl ypatingos skubos. Vyksta balsavimas, ar pritariam ypatingai skubai.

Ačiū. Už – 73, prieš – 5, 5 susilaikė. Vadinasi, pritarta ypatingai skubai. Kadangi diskusijai nėra niekas užsirašę, ar galime pereiti iš karto prie priėmimo? Galime. Dabar priėmimas pastraipsniui.

1 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Seimo narį K. Komskį.“ Galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti, kas už dėl 1 straipsnio. Balsavo 82, 54 – už, prieš – 5, 23 susilaikė. 1 straipsniui pritarta priėmimo stadijoje.

2 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Seimo narę A.Bilotaitę.“ Ar reikia balsuoti? Ar galime… (Balsai salėje) Bendru sutarimu galim pritarti 2 straipsniui? Galim, nėra prieštaraujančių.

3 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininku Seimo narį R. Žilinską.“ Norinčių kalbėti nėra. Galima pritarti? Bendru sutarimu. Taip, ačiū.

4 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotoju Seimo narį R. Sinkevičių.“ Nėra prieštaraujančių. Galime bendru sutarimu? Ačiū.

5 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku Seimo narį Ž. Šilgalį.“ Nėra. Galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Už kiekvieną straipsnį nebūtinai…

6 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Seimo narį L. Karalių.“ Nėra kitokios nuomonės. Galim bendru sutarimu pritarti.

7 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininku Seimo narį A. Endziną.“ Nėra kitos nuomonės. Galime bendru sutarimu? Ačiū.

8 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Seimo narį B. Paužą.“ Galim bendru sutarimu.

9 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininke Seimo narę V. V. Margevičienę.“ Galima bendru sutarimu pritarti? Galime.

10 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininko pavaduotoja Seimo narę D. Mikutienę.“ Galime bendru sutarimu? Ačiū.

11 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos pirmininku Seimo narį A. Dumčių.“ Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

12 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos pirmininko pavaduotoju Seimo narį A. Dumbravą.“ Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, nėra prieštaraujančių.

13 straipsnis. „Patvirtinti Seimo Peticijų komisijos pirmininko pavaduotoja Seimo narę O. Valiukevičiūtę.“ Galim bendru sutarimu? Ir 14 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo datos. Irgi galim. Dabar turim apsispręsti dėl viso nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“. Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Pereiname prie balsavimo. Kas už, balsuos už. Prašom.

Taip, balsavo 83. Už balsavo 80, prieš nebuvo, susilaikė 3. Seimo nutarimas Nr. XIP-128 priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asambėjoje“ projektas Nr. XIP-116 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pereiname prie kito rezervinio kompleksinio klausimo 2a Nr. XIP-116 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projekto. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje“. Numatyti ir tie, kurie yra nuolatiniai nariai, ir tie, kurie Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje būtų narių pavaduotojai, jeigu atsitiktų kokia nors kliūtis jiems išvykti į Asamblėją. Norėčiau paprašyti, kad pritartumėte šiam nutarimui. Jis įsigaliotų nuo priėmimo dienos, nes bet kada gali kilti būtinybė šiai delegacijai išvykti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galima. Ačiū.

Siūloma ypatinga skuba. Turbūt nėra prieštaraujančių. Galime svarstymo stadijai taip pat pritarti ir pereiti prie priėmimo.

Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Išvardyti asmenys.

2 straipsnis. Tie, kurie pavaduotų šiuos Seimo narius. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.

Dėl viso nutarimo priėmimo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Prašom balsuoti.

Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, projekto Nr. XIP-116, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asambėjoje“ projektas Nr. XIP-117 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-117. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje“ taip pat yra suderintas su frakcijomis.

1 straipsnis – sudaryti Seimo delegaciją Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje iš 4 narių. 2 straipsnis – dėl Seimo narių pavadavimo. Jie irgi pagal proporcijas numatyti kiekvienos frakcijos. Prašau pritarti po pateikimo ir šiandien priimti.

PIRMININKĖ. Norinčių klausti nėra. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galima. Taip pat siūloma ypatingos skubos tvarka. Prieštaraujančių nematau. Turbūt galime pereiti prie priėmimo. Ir svarstymo stadijai pritarti neprieštarausite. Priėmimas pastraipsniui.

1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui? Nematau, kad būtų prieštaraujančių.

Galime pereiti prie viso nutarimo priėmimo. Norinčių kalbėti nėra. Siūlau balsuoti.

Balsavo 75 Seimo nariai: visi – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, projekto Nr. XIP-117, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asambėjoje“ projektas Nr. XIP-118 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2c klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-118. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar teikiamas vienas Seimo nutarimas dėl svarbios delegacijos – Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje. Taip pat yra numatyti 3 pagrindiniai Seimo nariai, kurie būtų šios delegacijos dalyviai, ir juos pavaduojantys 2 Seimo nariai. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir šiandien priimti.

PIRMININKĖ. Norinčių klausti nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarti ypatingos skubos tvarkai galime? Tada pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsniui galime pritarti? 2 straipsniui dėl pavaduojančių Seimo narių galime pritarti? Ir 3 straipsniui – dėl nutarimo įsigaliojimo? Galime.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Prašom pasiruošti balsuoti.

Už balsavo 66, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, projekto Nr. XIP-118, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-119 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2d klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-119. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių Parlamentinėje Asamblėjoje“. Pagal kvotas yra numatyti mūsų 3 Seimo nariai, atstovaujantys ir opozicijai, ir pozicijai. Prašau pritarti po pateikimo ir šiandien priimti.

PIRMININKĖ. Galime po pateikimo pritarti? Galima. Dėl ypatingos skubos tvarkos taip pat nematau prieštaraujančių. Galima pereiti prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsniui galime pritarti? 2 straipsniui dėl įsigaliojimo taip pat galime. Nėra norinčių kalbėti. Siūlau pereiti prie balsavimo.

Balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, projekto Nr. XIP-119, priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-120 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2e klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-120. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje“. Pateikti kandidatai – 3 Seimo nariai iš opozicijos ir valdančiosios daugumos. Svarbiausia, noriu pabrėžti, kad visi trys puikiai moka prancūzų kalbą. Prašyčiau šiam Seimo nutarimui pritarti po pateikimo ir priimti.

PIRMININKĖ. Po pateikimo galime pritarti? Prieštaraujančių nematau. Dėl ypatingos skubos taip pat nematau prieštaraujančių. Todėl siūlau pereiti prie priėmimo pastraipsniui.

1 straipsniui galime pritarti? Nėra prieštaraujančių. Dėl 2 straipsnio taip pat nematau prieštaraujančių. Siūlau pereiti prie balsavimo ir balsuoti dėl nutarimo.

Balsavo 65 Seimo nariai: už – 65, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, projekto Nr. XIP-120, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ projektas Nr. XIP-121 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2f klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ projektas Nr. XIP-121. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“. Pateikti 3 Seimo nariai proporcingai iš opozicijos ir valdančiosios daugumos. Prašyčiau pritarti po pateikimo ir priimti šiandieną.

PIRMININKĖ. Prieštaraujančių nematau. Priimta po pateikimo.

Ypatingai skubai irgi prieštaraujančių nėra. Galime pereiti prie priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio irgi prieštaraujančių nematau. Tada pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Prašome pasiruošti balsuoti.

Balsavo 66. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-121, priimtas. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-122 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau rezervinis 2-g klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-122. Pranešėja – I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“. 1 straipsnyje išvardytos Seimo narių pavardės pagal proporcijas, kas atstovautų Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Tik yra įsivėlusi klaida, kadangi turime du Mazuronius, tai buvo parašyta Valentinas Mazuronis, prašau ištaisyti, bus Andrius Mazuronis.

2 straipsnis. Kai kam kilo klausimas – kaip nėra NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijoje pono J. Oleko, o jis yra pavaduotojas? Jis – ne delegacijos pirmininko pavaduotojas, bet pavaduojantis, jeigu galima taip pasakyti. Bet pagal Statuto straipsnį formuluotė yra tokia, kokią skaitote: „Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinės Asamblėjos narių pavaduotoju J. Oleką.“ Jeigu vienas iš tų narių negalės vykti, tada vietoj jo vyks J. Olekas. Tai prašyčiau su tokia korekcija, apie kokią kalbėjau, pritarti ir priimti šį Seimo nutarimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Galime pritarti po pateikimo? Galime.

Ypatingai skubai prieštaraujančių taip pat nematau. Tada galime eiti pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio prieštaravimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu ir priimti su ta pataisa, kad vietoj V. Mazuronio – A. Mazuronis? Prieštaraujančių nematau. Dėl 2 straipsnio? Galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui. Ir 3 straipsniui irgi prieštaraujančių nematau, galime pritarti bendru sutarimu.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Norinčių kalbėti nėra. Siūlau pasiruošti balsuoti.

Balsavo 69. Visi pasisakė už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-122, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje sudarymo“ projektas Nr. XIP-123 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau rezervinis 2-h klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-123. Pranešėja – I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas dar vienas Seimo nutarimas dėl rimtos Seimo delegacijos, tai yra „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjos sudarymo“. Atkreipiu dėmesį, kad pagal Asamblėjos reglamentą A. Valinskas yra pirmininkas, Seimo Pirmininkas yra visada šios delegacijos pirmininkas. Atitinkamai Užsienio reikalų komiteto pirmininkas yra šios delegacijos pavaduotojas. Siūlau pritarti teikiamam Seimo nutarimui ir jį šiandieną priimti.

PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo galime pritarti? Prieštaraujančių nėra.

Ypatingai skubai taip pat nematau prieštaraujančių. Galime pereiti prie priėmimo pastraipsniui.

Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.

Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Prašom pasiruošti balsuoti.

Už balsavo 68, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-123, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje sudarymo“ projektas Nr. XIP-124 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau rezervinis 2-i klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje sudarymo“ projektas Nr. XIP-124. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje sudarymo“. Pagal proporcijas yra pateikti Seimo nariai. Siūlyčiau po pateikimo pritarti ir šiandieną priimti.

PIRMININKĖ. Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Ypatingai skubai irgi nematau prieštaraujančių nėra. Pirmiausia pereiname prie priėmimo.

1 straipsniui galime pritarti ir galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu. Pereiname prie viso nutarimo priėmimo, prašom pasiruošti balsuoti.

Balsavo 62. Visi už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-124, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-125 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Toliau rezervinis 2-j klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“ projektas Nr. XIP-125. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje“. Pagal frakcijų kvotas delegacija yra sudaryta iš 15 narių. Prašyčiau po pateikimo pritarti ir šiandieną priimti.

PIRMININKĖ. Norinčių klausti nėra. Po pateikimo galime pritarti. Ypatingai skubai prieštaraujančių nėra.

Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti, 2 straipsniui irgi prieštaravimų nėra. Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Prašom pasiruošti balsuoti.

Balsavo 66. Už – 66, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-125, priimtas.

Rezervinio 3 klausimo nėra, neįregistruotas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-107 (pateikimas)

Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio paminėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-107. Pranešėjas – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau nuo 2003 m. veikia Seimo sudaryta tokia specifinė komisija, kuri rūpinasi lituanistikos reikalais. Teikiamu projektu aš siūlau iš esmės pratęsti tokios komisijos veiklą, nes nemanau, kad šiame Seime mes norėtume paskelbti, kad mums jau neberūpi lituanistikos paveldo įprasminimo klausimai. Tai yra kitokia komisija negu tos komisijos, kurios sudaromos vien iš mūsų Seimo narių ir kurios dirba Seime. Čia į komisijos sudėtį įrašyti įvairių su mano minėta tematika susijusių mokslo institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai. Laikantis anksčiau buvusios tradicijos, Seimo Pirmininko pavaduotojas yra siūlomas komisijos pirmininku. Aš manau, kad tokiai komisijai tikrai yra daug darbų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, kas inicijavo šios komisijos sudarymą, kokiais principais ir kam pasiūlius buvo sudarytas šis sąrašas?

J. RAZMA (TS-LKDF). Reikėtų kalbėti apie komisijos inicijavimą 2003 metais. Turbūt tada buvo konkreti proga, tai buvo pasirengimas minėti lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį. Tai, sakykim, iš to laiko komisijos dauguma narių ir yra likę. Absoliuti dauguma. Tik kai kurie institutai pakeitė savo atstovus, pati komisija svarstė ir tarėsi, kas iš jų toliau linkęs dirbti. Man buvo pateikta kaip komisijos nuomonė tas projektas, kurį jūs turit, kaip buvusios komisijos iš ankstesnių kadencijų.

PIRMININKĖ. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui. Norinčių kalbėti už ir prieš irgi nematau. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Toliau yra prašoma Vyriausybės išvados. Dėl galimų lėšų Teisės departamentas siūlo prašyti. Ar galim bendru sutarimu sutarti, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada? Siūlomi komitetai. Siūlomas vienas pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Daugiau nėra, jokio papildomo. Galim tam pritarti? Svarstymo data nėra nustatyta. Aš manau, kad, jei spėsim, tai bus dar šioje sesijoje, 23 arba 16. Visi šios dienos darbotvarkės klausimai yra baigti. Seimo narių pareiškimų nėra, bet yra tokia informacija.

„Dėl apgyvendinimo Seimo viešbutyje. Gerbiamasis Pirmininke, prašytume pasibaigus plenariniam posėdžiui paskelbti tokio turinio skelbimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, iš karto po posėdžio bus traukiami burtai dėl apgyvendinimo Seimo viešbutyje.

Bendrųjų reikalų departamento direktorius A. Dimaitis.“

Šioje salėje turėtumėt pasilikti ir čia iškart po posėdžio bus traukiami burtai. Nežinau, kuriems čia Seimo nariams reikia. Turbūt kiekvienas žino, kam reikia pasilikti ir kas turi traukti.

Toliau yra teikimas dėl įsirašymo į Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinę grupę. Galima įsirašyti nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. Posėdžių sekretoriate. Čia yra pateikiama tokia informacija – Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė Posėdžių sekretoriate.

Ir kitas teikimas – dėl įsirašymo į Seimo maldos grupę. Taip pat galima įsirašyti nuo šios dienos iki gruodžio 9 d. pas mus čia, Sekretoriate.

Visi pareiškimai perskaityti. Posėdis baigtas. Prašom užsiregistruoti. Paskutinė registracija.

Taip, iš viso užsiregistravo 60. Dar paskutinė informacija. Nors Seimo Pirmininkas ir buvo paskelbęs, bet dar primenu, kad rytoj neeilinis Seimo posėdis prasideda 14 valandą. Posėdis baigtas. Ačiū.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.