Aštuntasis
(8) posėdis
2008
m. gruodžio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos, jeigu nieko prieš, pakviesiu visus sėsti į vietas ir pradėsime.
Pirmiausia noriu pasveikinti su prasidėjusia žiema ir noriu palinkėti, kad jinai nebūtų tokia gūdi, kaip pranašavo A. Kubilius, ir kad visi prie to prisidėtumėte. Skelbiu gruodžio 2 d. Seimo plenarinį posėdį pradėtą.
Tilžės akto 90-mečio paminėjimas
2008 m. lapkričio 30 d. sukako 90 metų, kai Tilžėje įsteigta prūsų Lietuvos tautinė taryba pasirašė ir išplatino Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos pareiškimą, vėliau pavadintą Tilžės aktu. Jame paskelbta apie Mažosios Lietuvos krašto daugumos norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos. Šia proga kviečiu į tribūną Seimo narį V. Grubliauską.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, garbūs svečiai, atvykę iš Mažosios Lietuvos krašto, kurie ne tik atvykote, bet ir atvežėte gerą dvasią, gerą aurą, kuri sietina su šiuo labai svarbiu Lietuvos istorijai įvykiu, jis įprasmintas žvakele, kuri dega ant mano darbo stalo.
Lapkričio 28–30 dienomis Klaipėdos apskrityje parodomis, moksline konferencija, konkursais, kitais renginiais pažymėtas ir aktualizuotas ne vien klaipėdiškiams, šilutiškiams ar Pagėgių gyventojams, bet ir visai Lietuvai svarbus istorinis faktas – Tilžės akto paskelbimo 90 metų sukaktis.
Dar 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimas savo sprendimu šią datą, lapkričio 30 d., įtraukė į atmintinų dienų sąrašą, todėl mums visiems nors truputį ir vėluojant, gera proga dar kartą prisiminti šią svarbią istorinę datą.
Mažosios Lietuvos vardas pradėtas minėti dar XVI a. Šis etnokultūrinis regionas Prūsijoje susidarė per kelis šimtmečius telkiantis vietiniams gyventojams, vakariniams lietuviams skalviams, nadruviams, sulietuvėjusiems prūsams, kuršiams. Tautinė savimonė, prisirišimas prie tautinių vertybių, tautinis pasididžiavimas, savo visuomeninių interesų suvokimas Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenėje formavosi palyginti anksti. Kompaktiškai gyvenančių lietuvių teritorija susiaurėjo, o jų pačių skaičius dėl 1709–1711 metų siautusio maro gerokai sumažėjo. Po didžiosios vokiečių kolonizacijos į valsčius bei kaimus, kuriuose daugiausia gyveno tik lietuviai, aktyviai ėmė skverbtis vokiečiai, atsirado asimiliacijos židinių.
Laikui bėgant, vis labiau ryškėjo akulturizacijos – abipusio kultūrų supanašėjimo procesas. Mažlietuviai vis labiau integravosi į Prūsijos karalystės gyvenimą. Lojalumas valstybinei valdžiai, didelis pamaldumas ir gimtoji kalba apibrėžė mažlietuvių grupės saviindeksacijos prioritetus. Vokietijos susivienijimas dar labiau paspartino asimiliacinius procesus. Tačiau nuo XIX a. pradžios prasidėjęs lietuvių kalbos gujimo iš pradinių mokyklų procesas, pasibaigęs 1872 m. jos pašalinimu iš mokyklų, suaktyvino tautinį sąjūdį, kuris reiškėsi lietuvių kalbos statuso viešajame gyvenime aktualinimu, peticijų visoms valdžioms ir institucijoms rašymu, naujos periodinės spaudos leidimu, istorinių studijų gausėjimu, švietėjiškos veiklos ir kultūrinio gyvenimo suaktyvėjimu, o kiek vėliau persikėlė ir į politinę sritį – rinkimus.
Tilžės akto ir apskritai Klaipėdos krašto istorinių procesų negalima suprasti ir vertinti be įvykių Didžiojoje Lietuvoje ar tuometinėje Europoje konteksto. XVIII a. pabaigoje Lietuvos kaip valstybės vaidmuo geopolitiniu aspektu sumenko iki pavojingos išnykimo ribos. Merdinti Abiejų Tautų respublika trimis padalijimais atiteko Austrijai, Prūsijai ir Rusijai. XIX a. lietuvių tauta nuėjo ilgą ir prasmingą kelią – etninė tauta virto politine tauta. XIX a. pradžioje romantizmo įkvėptas domėjimasis etninėmis šaknimis sudarė sąlygas tautiniam sąjūdžiui atsirasti. Iki pat XIX a. 7 dešimtmečio Lietuvos pozicija gerokai sustiprėjo, tačiau savarankiškų etnopolitinių tikslų nekelta. Daugelis jos veikėjų buvo linkę Lietuvos likimą sieti su Lenkijos ir Lietuvos bajorijos puoselėjamais tikslais.
Tolesnei etnopolitinių ir etnosocialinių procesų raidai Lietuvoje didžiulės įtakos turėjo totalinio rusinimo politika, kurios valdžia griebėsi po 1863 m. sukilimo nuslopinimo. Carinės Rusijos Vyriausybei draudžiant lietuvišką spaudą lietuviškose gubernijose Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Andrius Vištelis ir kiti lietuvių nacionalinio judėjimo Rusijoje veikėjai vis labiau kreipė dėmesį į Mažąją Lietuvą, kuri turėjo senas lietuviškos spaudos leidimo tradicijas, gerą techninį pasiruošimą, aukštą leidybos kultūrą, o svarbiausia, legalaus darbo galimybes. Čia gimė visų srovių ir spalvų lietuviškoji politinė periodika, pasiekusi skaitytojus ne tik tėvynėje, bet ir lietuvių išeivių bendruomenes Rygoje, Tartu, Sankt Peterburge, Maskvoje, Varšuvoje ir dar daugelyje kitų pasaulio vietų.
Susidarė veiklus lietuvininkų, artimai bendraujančių su savo tautiečiais iš Didžiosios Lietuvos, būrys. Šiandien sunku įsivaizduoti, koks būtų buvęs lietuvių tautinis atgimimas be mažlietuvių Jurgio Mikšo, Martyno Jankaus, Viliaus Bruožio, Ensio Jagomasto, Kristupo Voskos, Vydūno, Jono Vanagaičio, Anso Bruožio, Viliaus Kalvaičio, Viliaus Gaigalaičio, Martos Raišukytės, be Dovo Zauniaus ir jo šeimos, be dešimčių ir gal net šimtų mažiau žinomų žmonių pasiaukojamos talkos knygnešiams.
Tačiau iki pat Pirmojo pasaulinio karo politinio integralumo tema liko iš viso nediskutuota. „Mažlietuviškoji“ spauda prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą teigė, jog lietuviai daugiau pasieks vienydamiesi meno srityje, o „politikoje ramiai palikdami tarp mūsų trauktąjį rubežių ir besirūpindami kiekvienas savo krašto medžiagine gerove.“
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuva iš karto tapo pafrontės zona. Daugelis vyrų buvo mobilizuoti į Rusijos kariuomenę, kuri rugpjūčio viduryje įsiveržė į Rytprūsius.
1914 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus lietuvių visuomenės atstovai Rusijos Vyriausybei įteikė deklaraciją, kuri vėliau buvo pavadinta Gintarine deklaracija. Joje buvo išreikšta viltis, jog po karo Rusija prisijungs Rytprūsius ir sujungs Mažąją Lietuvą su Didžiąja. Prasidėjus karo veiksmams Lietuvoje Vilniaus lietuvių inteligentija sudarė neoficialų lietuvių politikos centrą, kuriame telkėsi aktyviausi visuomeninių srovių veikėjai, susirūpinę Lietuvos padėtimi ir ateitimi.
Prasidėjus karui Europoje, reikalavimus Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios iškėlė Amerikos lietuvių seimai Čikagoje ir Niujorke. Konferencijose ir susirinkimuose Šveicarijoje, Švedijoje ar Voroneže, kuriuose dalyvavo Amerikos, Rusijos lietuvių ir Vilniaus Lietuvos tarybos delegatai, buvo deklaruotas savo etninių žemių atgavimas.
1917 m. lapkričio 3–10 d. Šveicarijoje įvykusioje Berno konferencijoje pabrėžtas būtinumas būsimai Lietuvos valstybei turėti savo uostą. Deklaracijos ir pareiškimai, išsiųsti ir padalinti po visus kraštus, veikė teigiamai pačius lietuvių veikėjus ir skatino siekti suvienytos valstybės atkūrimo.
Pirmajam pasauliniam karui baigiantis, Vokietijos, Austrijos-Vengrijos imperijos ėmė griūti, Rusija buvo paskendusi revoliucijos suirutėje.
1917 m. balandžio 2 d. prašydamas JAV Kongreso paskelbti karą Vokietijai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Thomas Woodrow Wilsonas pareiškė sieksiąs ne tik užbaigti Europos tautas ilgai kankinusį karą, bet ir sukurti naują tarptautinę santvarką, kuri užtikrintų pasaulyje taiką ir garantuotų visoms tautoms, didžiosioms ir mažosioms, teisę bei visiems žmonėms privilegiją pasirinkti būdą, kaip jie nori gyventi ir ko jie nori klausyti.
1918 m. sausio 18 d. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Wilsonas savo šalies Kongrese paskelbė 14 punktų deklaraciją, kurioje buvo įvardintas tautų apsisprendimo principas. Ji tapo svarbiausiąja direktyva naujam taikingam pasaulio tautų sambūviui.
Nors Lietuvos vardas anuose punktuose dar niekur nėra minimas, tačiau jis sužadino visų lietuvių patriotizmą tiek vienoje, tiek kitoje pusėje sienos, kuri juos skyrė per šimtmečius.
1918 m. lapkričio 9 d. kilus kairiųjų jėgų revoliucijai, sosto atsisakė Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Laikinoji Vokietijos Vyriausybė lapkričio 11 d. pasirašė paliaubų sutartį. Žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią Berlyne perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir Rytų Prūsiją, prasidėjo politinė suirutė. Prūsijos lietuviams susidarė palanki proga laisviau pareikšti politinius siekius. Jų pozicija pasikeitė ypač po to, kai 1918 m. lapkričio pradžioje Lietuvoje buvo sudaryta laikinoji Vyriausybė, kuri ėmėsi vadovauti valstybės atkūrimui. Dar prieš dvi dienas iki paliaubų Tilžės laikraščiuose pasirodė informacija, kad Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Wilsonas Amerikos lietuvių Tautos tarybos pirmininkui pažadėjęs pasirūpinti, kad Mažoji Lietuva iki Karaliaučiaus būtų atskirta nuo Vokietijos ir prijungta prie atsikuriančios Lietuvos valstybės. Tame pačiame laikraštyje valdininkai (burmistras Griess, apskrities viršininkas Sarazzin, vyskupas Struck) pakvietė lapkričio 10 d. susirinkti Ragainės bažnyčioje ir pareikšti protestą „dėl numatomo šiaurinės Rytprūsių dalies prijungimo prie Lietuvos“. Lietuvininkų atstovai per spaudą atsikirtę: „Trys vokiečių valdininkai davė visų Vokietijoje gyvenančių lietuvių vardu pareiškimą. Mes šį akiplėšiškumą lietuvių vardu atmetame.“ Pasirašė Liudvikas Deivikas, Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis, Jurgis Strangalys ir Jonas Vanagaitis. Ši lietuvių politinio sąjūdžio iniciatyvinė grupė, pasivadinusi Prūsų Lietuvos tautine komisija, dideliu tuo metu 100 tūkst. egzempliorių tiražu lietuvių ir vokiečių kalbomis išleido pirmąjį atsišaukimą į senuosius krašto gyventojus: „Lietuvininkai, pabuskite, klausykite, padabokite!“, kvietusį reikalauti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo. Buvo iškeltas politinis šūkis: viena giminė, viena kalba, viena žemė, viena valdžia. Kitu pavadinimu „Pašaukimas lietuvininkams“ lapkričio 19 d. dar buvo paskelbtas Klaipėdoje ėjusioje „Lietuviškoje ceitungoje“ ir Priekulėje „Konservatyvų draugystės laiške“. Šis atsišaukimas sukėlė nepaprastą Rytų Prūsijos gyventojų reakciją, gerokai pagreitino lietuvių politinės veiklos procesą, kita vertus, vokiečių administracijos ir partijų protestus bei išpuolius.
Prūsų Lietuvos tautinė komisija lapkričio 16 d. sušaukė Mažosios Lietuvos atstovus ir surengė posėdį, kuriame dalyvavo 50 žmonių. Jie įsteigė 15 asmenų Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri vėliau buvo pavadinta Mažosios Lietuvos tautine taryba. Apie šios tarybos įsikūrimą informavo tuometiniai Tilžės laikraščiai.
Po kelių savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariai, susirinkę leidyklos „Lituanika“ vadovo ir visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute Tilžėje, Aukštojoje gatvėje, paskelbė pareiškimą apie Mažosios Lietuvos susijungimą su Didžiąja Lietuva. Pagal pasirašymo vietą šis aktas vėliau imtas vadinti Tilžės aktu.
Lapkričio 16-osios Atsišaukimas, lapkričio 30-osios Aktas buvo labai svarbūs dokumentai, sudarę galimybę besikuriančiai Lietuvos valstybei drąsiau kelti reikalavimą sujungti visas etnines lietuvių žemes, nors tuo metu dauguma lietuvininkų į šiuos pareiškimus reagavo gana vangiai. Būtina pabrėžti asmeninę tarybos narių drąsą ir jų sąmoningumą. Jiems teko ne tik įveikti tradicines savo aplinkos nuostatas, bet ir patirti aršią Prūsijos valdžios bei vokietininkų reakciją.
1919 m. sausį Paryžiuje prasidėjo Taikos konferencija, o keturiolikos punktų programa buvo šios konferencijos pagrindas. Prūsijos lietuviai savo politinį apsisprendimą Paryžiaus Taikos konferencijoje įrodė ir kitais pareiškimais.
1919 m. sausio 9 d. Prūsijos lietuvių organizacijų atstovai Tilžės akto nuostatas išdėstė kreipimesi, kuris vadinosi Nuolankus prašymas į Lietuvių Prūsijoje gyvenančių sąjungininkų valdžias bei į poną Prezidentą Vilsoną. Jis buvo įteiktas Paryžiaus Taikos konferencijai bei JAV ir Santarvės valstybių vyriausybėms. Prašymo preambulėje pakartota: „Lietuviškuosius Prūsijos kraštus draug su jų pagal daugumą lietuviškaisiais gyventojais nuo Vokietijos atskirti ir prie naujosios lietuviškosios valstybės priglausti.“ Prašymas pakartotas 1919 m. gegužės 12 d. prie Lietuvos Respublikos teritorijos prijungti trylika lietuviškiausių Rytų Prūsijos apskričių. Tokios teritorijos reikalauta ir vėliau, tačiau mažųjų tautų norų nepaisyta. 1919 m. birželio 28 d. Antantės bloko šalys su Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį, pagal kurią nuo Vokietijos atskirta tik Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis – Klaipėdos kraštas. Sutartis įsigaliojo 1920 m. sausio 10 d., kai Klaipėdos kraštas buvo perduotas Antantės kontrolei.
Prūsų lietuvių susivienijimas, pakeitęs Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos veiklą, iš Tilžės persikėlė į Klaipėdą ir ėmėsi vadovauti krašto lietuviams, nes buvo tikimybė, kad Klaipėdos kraštas dar gali būti perduotas ne lietuvių naudai: Lietuva kaip valstybė dar nebuvo pripažinta. Į Klaipėdos uostą pretendavo ir kitos kaimyninės šalys. 1920–1922 m. politinė kova dėl Klaipėdos krašto tęsėsi. 1920 m. kovo mėn. Prūsų lietuvių susivienijimo Tautos taryba delegavo savo atstovus: Vilių Gaigalaitį, Martyną Jankų, Kristupą Lekšą, Jurgį Strekį, į Lietuvos valstybės tarybą, kur jie ne kartą tarėsi su Antantės valstybių diplomatais dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos.
Galiausiai po 1923 m. sausio 15 d. sukilimo Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Tai buvo didelė istorinė jaunos valstybės politinė pergalė, istorikų vadinama vienu iš sėkmingiausių Lietuvos politinių žingsnių. Taip buvo įgyvendinta Tilžės akto signatarų suformuluota politinė perspektyva.
Baigdamas šį pranešimą, noriu pacituoti labai prasmingą Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko Vytauto Šilo mintį, kuri nuskambėjo vakar Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame šios iškilios datos minėjime. Ši mintis skamba taip: „Tilžės aktas galioja, todėl visus mus įpareigoja.“ Ačiū už dėmesį. (Plojimai) Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui V. Grubliauskui.
Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gruodžio 2 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Siūlau pereiti prie mūsų šiandienos, gruodžio 2 d., darbotvarkės 1-2 klausimo – šios dienos darbotvarkės tvirtinimo.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas iš salės: „Galime.“) Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
Iš karto galime pereiti prie 1-3 klausimo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XP-3452, grąžinto Prezidento svarstyti pakartotinai. Prieš tai jis buvo nagrinėtas komitetuose. Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę Seimo narę V. Margevičienę kviečiu į tribūną. Prašau. Kol pranešėja eina į tribūną, gal mes užregistruokime. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Tribūnoje V. V. Margevičienė. Prašau, žodis jums.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis komitetas. Aš skaitau pagrindinio komiteto sprendimą: „Pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 21 d. dekretu Nr. 1K1601 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ pateiktam siūlymui laikyti įstatymą nepriimtą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Taip pat buvo du papildomi komitetai. Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu Seimo narį R. Kupčinską. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymą, grąžintą svarstyti Seimui, ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 21 d. dekretu Nr. 1K-1601 pateiktam siūlymui Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. X-1817 laikyti nepriimtu bendru sutarimu. Komiteto pirmininkas K. Glaveckas balsavime nedalyvavo. Toks mūsų komiteto sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Taip pat dar vienas papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu Seimo narį S. Šedbarą. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Laba diena, mielieji kolegos! Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį klausimą, taip pat pritarė Respublikos Prezidento pateiktam pasiūlymui ir pritarė tam, kad Nepriklausomybės Aktų signatarų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Balsavo: už – 5, prieš – 1, kiti balsavime nedalyvavo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pagal Statutą mes išklausėme pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimus. Dabar turėtų būti rengiama bendroji diskusija, kol kas užsirašiusių nėra. Dėkoju. Tuomet pagal Statuto 167 straipsnį galime pereiti prie… Motyvai už ir prieš. Iš viso gali būti 4 už ir 4 prieš. Turime vieną užsirašiusį. Seimo narys P. Gražulis – prieš. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš buvau vienas iš komiteto narių, kai Teisės ir teisėtvarkos komitete šitas klausimas buvo nagrinėjamas. Šiuo metu, kai mes kalbame apie tai, kad reikėtų susiveržti diržus, pažiūrėkime, kas darosi mūsų valstybėje. Signatarams atlyginimus didiname, Seimo nariai atlyginimus pasididino, Krašto apsaugos ministerija išsimokėjo daugiau kaip 20 mln. Lt įvairių priedų prie atlyginimų. Man atrodo, kad tik eilinių Lietuvos piliečių sąskaita bus veržiamasi diržai, taupomas biudžetas. Aš negaliu, bent šiuo metu aš nemanau, kad reikėtų pritarti ir didinti signatarams atlyginimus.
Dabar, jeigu mes prisiminsime Sąjūdžio programą, su kuria jie ėjo į valdžią, kai žmonės jais patikėjo, tai jie aiškiai įvardijo, kad panaikinsime visas lengvatas. O dabar pažiūrėkite, kas yra: signatarai gavo sklypus, gavo automobilius, gavo butus, pasiėmė faktiškai jie patys ir dabar dar jiems didiname atlyginimus. O kaip vertinti tiems žmonėms? Aš manau, kad jiems didelis įvertinimas tai, kad tauta jais pasitikėjo, jie tapo signatarais, įėjo į istoriją tie, kurie balsavo už Kovo 11-osios Aktą. Tai yra vienas didžiausių tautos įvertinimų ir jie tai turėtų branginti. O tiems žmonėms, pažiūrėkite, tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos važiavo ir prie Seimo, ir prie televizijos bokšto, jie rėmė to meto signatarus, o kas jiems? Aš manau, nėra visiškai teisinga, kad visi nuopelnai mūsų valstybei pareikšti vien tik pinigine išraiška, todėl aš siūlyčiau šitoje situacijoje susilaikyti ir nepritarti Prezidento projektui, o palikti Seimo parengtą, galiojantį Seimo įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui P. Gražuliui. Daugiau užsirašiusių nėra. Dabar pagal Statuto 167 straipsnio 1 punktą, kas už tai, kad būtų priimtas visas įstatymas be pakeitimų. Turiu omeny, kad tie, kurie balsuoja už – pritaria Prezidento… Atsiprašau, kurie balsuoja prieš, jie pritaria Prezidento veto, o kurie už – nepritaria. Dabar dar kartą pakartosiu. Dar kartą kartoju, siūlome balsuoti. Kas už tai ar prieš, kad įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų? Ar galime balsuoti? Prašom registruotis. Nesupratote. Šalia pono Masiulio sėdi labiau patyrę. Gal asmeniškai ar dar kartą paaiškinti? 167 straipsnis, pone Masiuli, jums asmeniškai aiškinu, 1 punktas – grąžinto įstatymo priėmimas. 1 punktas, kas balsuoja už tai, kad grąžintas įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų? Ačiū, kad supratote. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 13, prieš – 33, susilaikė 49. Be pakeitimų įstatymas nepriimtas. Dabar yra antrasis grąžinto įstatymo balsavimas, kai balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Ar galime balsuoti? Prašau.
Užsiregistravo 101 Seimo narys. Už – 59, prieš – 8, susilaikė 34. Įstatymas priimtas su pataisomis.
Pagal darbotvarkę mes šiek tiek lenkiame laiką ir dabar kaip ir priklausytų daryti pertraukėlę, bet dirbame tik pusvalandį. Siūlau šiek tiek keisti darbotvarkę. Bendru pritarimu ar galime tai padaryti? Ačiū.
Pereiname prie 1-4 klausimo – 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys A. Matulas. Kviečiu į tribūną. Prašau. Pranešėjo A. Matulo nėra, bet jeigu neklystu, yra komiteto pasiūlymas. Seimo narė M. Čigriejienė. Prašau .
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, matyt, dėl labai svarbių priežasčių, dalyvauja radijo laidoje, nesuderino.
Sveikatos reikalų komitetas labai atidžiai svarstė šitą klausimą ir bendru sutarimu balsavo už tai, kad būtų grąžintas Vyriausybei tobulinti. Tokia bendra išvada. Čia daugiau parašyta sakinių, bet, man atrodo, bendru sutarimu už. Pasirašė A. Matulas. Atskirosios nuomonės komitete nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame už trumpą, glaustą pranešimą. Motyvai, vienas – už, vienas – prieš. Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto sprendimui ir siūlymui grąžinti įstatymą iniciatoriams toliau tobulinti? Siūloma balsuoti. Gerai. Kas už pasiūlymą, kurį pateikė komitetas. Prašom registruotis ir balsuoti, kas už ir kas prieš.
Balsavo 91. Už – 70, prieš – 11, susilaikė 10. Komiteto sprendimas, kurį pasiūlė, priimtas. Ačiū. Grąžiname tobulinti, linkime vaisingo darbo.
Dabar pereiname prie 1-5 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl rikimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“. Projekto teikėjas – Seimo narys Č. Juršėnas. Pranešėja – D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pagrindinio komiteto, išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl rikimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projekto Nr. XIP-63. Gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados. Joms yra pritarta. Skelbiu komiteto sprendimą – pritarti siūlomam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: 7 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Papildomo komiteto vardu – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam Seimo nutarimo „Dėl rikimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektui, t. y. 2009 m. birželio 7 d.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje kalbėti kol kas neužsirašė niekas. Ačiū. Dėl motyvų ar yra norinčių, ar yra užsiregistravusių? Kol kas nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū.
Teikiu šį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar būtų galima pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų už, prieš? Kol kas nėra.
Ką gi, tuomet teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą balsuoti. Jeigu galime, prašom. Kas už?
Iš viso balsavo 99. Už – 97, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl rikimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ priimtas.
Norėčiau paklausti, ar galime eiti toliau, ar yra pasiūlymų daryti pertrauką, nes Lauras Bielinis dar… Yra. Tada pereiname prie 1-6 klausimo.
Į tribūną kviečiu pranešėją Respublikos Prezidento patarėją L. Bielinį. Prašom.
L. BIELINIS. Laba diena. Leiskite jums pateikti Prezidento dekretą. Prezidentas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo (toliau, kad trumpiau būtų –įstatymas), 6 straipsniu, kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, panaikinama šio straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti apribojimą, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 % pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Panaikinus šį apribojimą, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio priedų ir priemokų suma galėtų gerokai padidėti ir net viršyti pareiginės algos dydį. Tai dar labiau iškreiptų ir taip nenuoseklų bei neskaidrų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą.
Įstatymo 7 straipsniu, keičiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, nustatoma, kad priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 40 % pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktai nurodo priemokos dydį, kuris negali viršyti 20 % pareiginės algos.
Tokiu teisiniu reguliavimu sukuriamos prielaidos politinio arba asmeninio pasitikėjimo tarnautojams, kuriems negali būti mokamas priedas už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją, tačiau gali būti ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo mokamos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybėse aprašytas nustatytas funkcijas, neviršijant darbo laiko trukmės, bei už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, kur mokėti galima kur kas mažesnio dydžio priedų ir priemokų sumą prie pareiginės algos nei karjeros valstybės tarnautojams, tokiu būdu įtvirtinant nepagrįstai diferencijuotą darbo užmokesčio priedų ir priemokų reglamentavimą karjeros valstybės tarnautojams ir politinio / asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Politinio / asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės tampa nekonkurencingos ir mažiau patrauklios aukštos kvalifikacijos specialistams ir taip apsunkinama svarbiausių valstybės valdžią vykdančių institucijų bei pareigūnų veikla.
Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, pripažindamas, kad valstybės tarnautojų statusas, atsakomybė, darbo užmokestis, socialinės ir kitos garantijos nėra tinkamai reglamentuota įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybei pavedė iki 2009 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme turėtų būti iš esmės pakeistas darbo apmokėjimo reglamentavimas ir įtvirtinta aiški, skaidri ir bendra valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema.
Prezidentas grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 13 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymą ir siūlo papildyti įstatymą 6 straipsnio, keičiančio Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį, 2 dalimi, kurioje teigiama: priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 % pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas, budėjimas, bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai; pakeisti įstatymo 7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir į ją įtraukti štai tokį papildymą: „Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigą priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 % pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 % pareiginės algos.“
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kadangi pagal reglamentą jam buvo skirta kalbėti 10 min., šiek tiek laiko sutaupėme. Lygiai tiek pat skiriama ir jūsų klausimams – 10 min. Užsirašė klausti Seimo narys A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti. Kai prezidentūroje svarstėte prieš pasirašant šį įstatymą, kaip būtų galima išspręsti dėl tų skolų, kurios susidarė dėl įstatymo nesklandumo, pirmiausia policijos pareigūnams (yra be galo daug bylų teismuose dėl 70 % normos; nors policininkai atliko darbą, dirbo naktimis ir viršvalandžius, kiekvieną mėnesį jie negavo realiai uždirbtų pinigų), ar buvo kas nors galvota grąžinant šį įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti? Labai ačiū.
L. BIELINIS. Buvo mąstoma ne konkrečiai susiejant su policininkų dirbtų viršvalandžių apmokėjimo problemomis ir panašiai, bet buvo mąstoma apie patį principą, kad kiekvienas papildomas viršvalandis ir kitokie papildomi darbai privalo būti labai aiškiai reglamentuoti ir savaime apmokami taip, kaip nustatyta įstatymuose. Tai, kad dabar yra įsiskolinimas, yra kitas klausimas, kuris irgi turi būti išspręstas teisiniu būdu.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia noriu patikslinti, kodėl labiau akcentuojate tai, kad nebūtų lygiavos tarp karjeros valstybės tarnautojų ir šiuo atveju politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojų? Įstatymas labai konkrečiai reglamentuoja, kokie priedai ir priemokos galimi (galų gale ir statutinius valstybės tarnautojus, ir pareigūnus paminėkime) pagal šį įstatymą ir kokie priedai ir priemokos galimi arba negalimi politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojams. Prieš kurį laiką mes teikėme Seimui, kad tai būtų galima daryti, įvertinus gebėjimus bei kvalifikaciją, ir politinio asmeninio, bet Seimas nepritarė.
Man norėtųsi išgirsti jūsų atsakymą, ar jūs taip pat esate politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojas ir ar šiandien jums etiška teikti šias pataisas? Ir antra, kodėl šiame dekrete jūs pakartojate lapsus calami, kad Vyriausybei Seimas pavedė iki sausio 1 d. parengti naują įstatymą, nors įstatymu Seimas pavedė iki 2009 m. spalio 1 d.? Tai yra susiję ir su mūsų Teisės departamento išvadomis, kad geriausia priedus ir priemokas būtų diferencijuoti kiekvienu atskiru atveju, o ne apriboti tam tikra suma, kaip jūs dabar teigiate. Ačiū.
L. BIELINIS. Ačiū. Aš pradėsiu turbūt nuo savęs. Manyčiau, kad nėra labai korektiška, kai tokią įstatymo pataisą teikia žmogus, kuris irgi yra politinio pasitikėjimo asmuo. Tačiau taip jau yra susiklosčiusi Prezidento institucijos struktūra, kad su Seimu bendrauja politinio pasitikėjimo atstovai ir tiesiog nėra kam pateikti. Prašau man atleisti, kad tai darau aš, tuo labiau kad iš tikrųjų tai reikia daryti, nes dekretas turi gana daug niuansų ir dėl jo iš tikrųjų gali būti daug diskusijų, o tos diskusijos galų gale turi privesti prie visus patenkinančio ir tikrai gero, efektyvaus, aiškaus ir skaidraus įstatymo.
Reikia suvokti, kad iš tikrųjų yra klasifikacija, yra klasės, yra tam tikros kategorijos, kurios yra išskirtinis lygmuo ir kurios papildomai suteikia galimybę vienam ar kitam valstybės tarnautojui gauti papildomą apmokėjimą. Visais kitais atvejais vis dėlto susidaro savotiškas atskyrimas tų, kurie yra karjeros tarnautojai. Karjeros tarnautojas per tam tiką laiką gali gauti labai dideles priedų sumas, kurios viršytų jo pareiginį atlyginimą. Mes skaičiavome, kad su visais galimais priedais gali siekti 150 %. Politinio pasitikėjimo tarnautojas viso to neturi, ir gali susidaryti situacija, kad į politinio pasitikėjimo tarnybą atsisakys eiti tie, kurie yra kvalifikuoti ir suvokia savo kvalifikacijos kainą.
Ir dėl datos. Jeigu tai yra klaida, tai mes tą klaidą ištaisysime. Aš priimu jūsų pastabą kaip dalykinę. Teks patikrinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, gal aš ir klystu, bet įsivaizduoju, kad valstybėje būtų gera tvarka, jeigu pareigūnui būtų keliami tokie reikalavimai: kvalifikuotas, profesionalus, aiškiai turintis pilietinę poziciją. Ar ši sistema, kad, kai noriu, duodu priedą, kai noriu, neduodu, laidžia sukurti tokią valstybės tarnybą? Kaip žinote, atėję politikai labai mėgsta sakyti, kad gerai gerai, padarysiu.
Klausimas toks: ar nevertėtų sukruti tokią sistemą, kad būtų ugdomas toks pareigūnas? Politikas jam negalėtų nieko nurodinėti. Galų gale kai politikui viską išaiškini, tegul priima. Ar tokia sistema padės ugdyti tokius pareigūnus?
Ir antras. Kiek per metus išleidžiama pareigūnų priedams ir priemokoms ir ar yra kokia nors grupė pareigūnų, kurie negauna priedų, ar visi gauna? Jeigu visi gauna, tada, galima sakyti, visi gerai dirba.
L. BIELINIS. Aš pasakysiu atvirkščia tvarka. Yra labai nedidelis kiekis pareigūnų, kurie negauna priedų. Dauguma jų yra politinio pasitikėjimo pareigūnai. Yra dalis politinio pasitikėjimo pareigūnų, kurie priedų negauna. Taip pat ir Prezidento institucijoje yra dalis pareigūnų, neturinčių priedų. Aš nekalbu apie grupių vadovus, kaip esu aš, jiems yra tam tikri priedai, bet dalis negauna. Visi kiti, ypač karjeros tarnautojai, gauna bent kokių 15 % priedą nuo minimumo. Iš tiesų yra taip.
Bendras jūsų kalbėjimas yra priimtinas ir malonu jūsų klausytis, kad jūs siūlote tokį modelį, kad valstybės tarnautojas, karjeros pareigūnas, politinio pasitikėjimo pareigūnas atitiktų tą vietą, galėtų laisvai daryti sprendimus ir veikti, nepaisydamas visų srovių, kurios atsiranda dėl politinės ar dar kokios nors įtakos. Tai yra geidžiama situacija. Manyčiau, diskusijos tiek Seime, tiek visuomenėje mus vis tiek kada nors atves prie šios situacijos.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Padėkosime ir priminsime, kad tą netikslumą dėl datos pašalintumėte. Dėkojame.
Pagal Statutą mes turėtume pasakyti motyvus už ir prieš. Kol kas užsirašę du. Už – Seimo narys A. Sysas. Prašom, žodis jums.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ne veltui aš klausiau Prezidento atstovo dėl policininkų darbo apmokėjimo. Manau, kad siūlomas variantas… Svarstydami Socialinių reikalų ir darbo komitete, mes teikėme pasiūlymą kaip tik taip spręsti šią problemą. Viena vertus, yra nuogąstavimas, kad valstybės tarnautojai nepradėtų gauti daug didesnių priedų negu atlyginimai, todėl tas ribojimas yra logiškas. Todėl ir buvo pasiūlytas loginis pasiūlymas dėl policininkų, kurių bylos guli teismuose, kurie kiekvieną mėnesį oficialiai uždirba daugiau, o jiems mokama mažiau vien dėl to, kad yra įstatyme 70 % ribojimas. Todėl jeigu į priedus ir priemokas nebūtų įskaičiuojamas darbas už naktinį darbą, už darbą švenčių dienomis, už viršvalandžius, tada policininkai, kurie budi, paprasčiausiai galėtų neviršyti tos 70 % ribos ir gauti visą uždirbtą atlyginimą. Aš manau, kad tai padėtų į policijos gretas grįžti policininkams, nes, rodos, jų sistemoje trūksta apie 5 tūkst. darbuotojų. Todėl aš pasisakau, kad mes priimtume dekretą ir jį apsvarstytume taip, kad suderintume visas grandis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš – Seimo narys L. Sabutis. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš negalėčiau pritarti siūlomiems jau priimto įstatymo pataisymams vien dėl to, kad dekreto tekste yra padaryta keletas klaidų ir pranešėjas tai pakartojo. Kita, vis dėlto Seimas vertino pateiktą Vyriausybės pataisą dėl to, kad būtų priedų ir priemokų suma mokama konkrečiai dėl kiekvieno atvejo, ir tai yra įstatyme dabar sudėliota. Neribojant bendrosios sumos. Jeigu nebus lėšų, vadinasi, nebus ir mokama. Tačiau šiuo atveju dekretu apribojama taip, kad negalima diferencijuoti už atskirus papildomus darbus, viršijančius nustatytą krūvį ar panašiai, už šventines dienas ir visa kita. Šiandien priimtas įstatymas tai reglamentavo.
Antra, dalis, kuri siūloma vietoj 40 % dabar įstatyme, kur yra siūloma mokėti priemokas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir kitiems valstybės tarnautojams… siūloma padidinti iki 60 %. Šiuo atveju vienu teiginiu sakoma, kad viršys biudžetines lėšas, o kitu atveju siūloma jas viršyti, nes tai yra susiję su politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnais, nors aš nenorėčiau pritarti, kad šiandien tokį pranešimą darytų toks pareigūnas. Todėl aš negaliu pritarti. Manau, kad Seimas apsvarstė ir savo įstatymu pavedė Vyriausybei sudaryti grupę ir parengti visiškai tiksliai, ką kalba ir kolega A. Sysas, reglamentuotą, ir ką sako Teisės departamentas, juk šiandien trys bylos nagrinėjamos Konstituciniame Teisme dėl šitų priedų, priemokų. Jeigu mes paliksime priimtą įstatymą ir pavedimą Vyriausybei parengti naują įstatymą, naujos redakcijos, tai man atrodo, kad šiuo atveju nereikėtų sutikti su Prezidento siūlomomis pataisomis ir veto. Todėl nepritariu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau už ir prieš nėra. Pagal Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalį teikiu šio įstatymo projektą alternatyviam balsavimui. Tie, kurie balsuoja už, pasisako, kad įstatymą reikia svarstyti, grąžintą įstatymą, iš naujo, kas balsuoja prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Prašome registruotis ir balsuoti.
Balsavo 83, už – 74, prieš – 9. Taigi įstatymas bus svarstomas iš naujo. Siūlau bendru sutarimu pritarti siūlomiems komitetams. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo. Ar galime bendru sutarimu? Dėkojame. Ir siūloma kito svarstymo data yra ateinantį antradienį, gruodžio 9 dieną. Ar galime pritarti? Ačiū. Dabar pagal darbotvarkę kaip tik 12 valandą numatyta pertrauka. Ar galėtume pritarti 1-7 klausimui ir tiesiog išklausyti pranešėjos? Galime, taip? Galim pritarti? Gerai, tuomet nestojam ir važiuojam toliau. Klausimas 1-7 – Seimo nutarimo „Dėl 2009 m. paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“ projektas. Pranešėja – V. Margevičienė. Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pateikti Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2009 m. paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“. 2009 m. vasario 16 d. sukanka 60 metų nuo Lietuvos valstybės teisės akto – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kuris nustatė 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis jungė karines formuotes bei visuomenės grupes, politinėmis ir karinėmis priemonėmis vykdė pasipriešinimą sovietų okupacijai ir kovojo už Lietuvos išlaisvinimą. Deklaraciją pasirašė 8 Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija vainikavo Lietuvos laisvės kovotojų veiklą steigiant ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, kuriant pasipriešinimo politinę ir karinę vadovybę.
Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašau jūsų pritarti. Taip pat mes gavome Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Išvadoje yra keturi siūlymai. Tiems siūlymams mes pritarėme. Galime pataisyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Yra užsirašiusi kalbėti Seimo narė D. Kuodytė. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Ar kalbėti, ar klausti?
PIRMININKAS. Paklausti. Atsiprašau, paklausti. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia sveikinu, kad atsirado tokia iniciatyva ir toks rezoliucijos projektas. Norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad Seimo nariams galėtų būti išdalyta išsamesnė informacija, kurioje būtų atskleista iš tiesų neeilinė šio fakto reikšmė Lietuvos istorijoje? Kad būtų pažymėta tai, kad 1949 m. vasario mėnesį buvo suvienytos visos Lietuvos pasipriešinimo pajėgos? Ir tuo pagrindu mes galime sakyti, kad Lietuva tegul ne 1940, bet 1944–1953 m. pasipriešino okupacijai. Kodėl mes negalėtume atskleisti informacijos apie tai, kad kitais metais dar sukanka šimtas metų nuo LLKS Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio gimimo? Man atrodo, kad iš tiesų pateikus daugiau faktų galbūt ir svarstymas galėtų būti kitoks.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai jums dėkoju už klausimą ir kalbą. Aš taip įsivaizdavau, kad daugelis tikrai žino Lietuvos istoriją, ir nemaniau, kad turiu aiškinti tai, ką tikrai visi labai gerai žino. Labai atsiprašau. Tikriausiai tai mano klaida. Bet aš įsivaizdavau, kad tokio dalyko nežinoti negali, ypač Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dėkojame už trumpą pamokėlę. Seimo narys P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesijaučiu dabar kaip istorijos pamokoje. Tai, ko gero, gyvenimo pamoka, kurią mūsų tėvai ir mūsų seneliai praėjo. Aš dėkoju pateikėjai už šią iniciatyvą. Tik noriu pasiteirauti, ar, jūsų manymu, tokios iš tikrųjų iškilios datos paminėjimas, žinant, kad kiti metai bus Tūkstantmečio metai, neišnyks visoje šventinėje programoje, renginių programoje ir Laisvės Kovos Sąjūdžio metų renginiai, konkretūs įvykiai ir panašiai? Ar jūs neturėjote galimybės pasižiūrėti, kaip mes galime ją įprasminti geriausiu būdu? Gal jūs jau turite kokių nors pasiūlymų, galėtumėte atskleisti savo paslaptį? Ačiū.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Aš manau, tikrai neprapuls ir nepražus, nes šis mano Seimo nutarimo projektas pirmą kartą buvo registruotas rugpjūčio mėn., paskui perregistruotas rugsėjo mėn. Mes apie tai labai daug kalbėjome su gerbiamąja D. Kuodyte. Aš manau, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir jo darbuotojai labai rimtai ruošiasi paminėti tą datą, jie rengia programą. Dėl to čia mūsų yra įrašyta, kad iki gruodžio 15 d., tokia data, nes tai nėra nei labai skubiai, tai nėra nei labai neapgalvotai. Genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengia tą programą. Aš manau, tai bus labai rimtas Lietuvos tūkstantmečio papildymas šia data ir tais renginiais, ypač ugdant jaunimą ir pilietiškumo sampratą mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kol kas daugiau nėra klausiančiųjų. Dėkojame pranešėjai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar galima jūsų prašyti, kad šį nutarimą priimtume skubos tvarka dėl datų?
PIRMININKAS. Prašyti galima.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų buvo įvairių argumentų, ne mano teisė ir pareiga juos komentuoti, bet gerbiamojo P. Auštrevičiaus nuomonė, manau, turėtų būti taip pat bent jau išgirsta – labai racionalus pasiūlymas.
Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? Motyvai… Ir motyvų yra, atsiprašau. Taigi motyvai už – Seimo narys A. Kazulėnas. Prašom.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū už suteiktą žodį. Labai simboliška, kad Lietuvos valstybės tūkstantmetis sutampa su 1949 m. vasario 16 d. partizanų priimtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo 60-mečiu. Aš norėčiau akcentuoti, kad ta proga būtina atkreipti didesnį dėmesį į jaunimą, kad jis daugiau domėtųsi savo tautos istorija ir gražiausiais jos pavyzdžiais. Man pačiam tenka nemažai šia tema dirbti, teko ir, manau, teks. Kai tenka rengti ekskursijas bunkeriuose, dalyvauti konferencijose, įvairiuose konkursuose, matyti, kad jaunimas daug ko nežino. Kai jie tai patiria tikrovėje, tomis sąlygomis, miškuose, tai susidomėjimas labai padidėja.
Aš linkėčiau, kad Gyventojų genocido ir rezistencijos centras parengtų įdomią, tinkamą, patrauklią Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metų programą, kad būtų įdomu ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Siūlau balsuoti už, kad 2009 m. būtų paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Kašėta. Atsiprašau. Jeigu vienas – už, vienas – prieš, tai prieš lyg ir nėra. Dėkojame. Išgirdome vieną nuomonę už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Yra siūlymas balsuoti. Gerai. Kas už tai, kad nutarimo projektui būtų pritarta po pateikimo?
Balsavo 90 Seimo narių: už – 84, prieš nėra, susilaikė 6.
Pranešėja prašė svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Manau, šiuo atveju, kai jau laukėme tiek metų, viena savaitė nieko nelems. Aš siūlyčiau, kadangi nutarimai ir taip svarstomi skubos tvarka, vis dėlto sulaukti komitetų išvadų. Siūlyčiau bendru sutarimu pritarti, kad papildomas išvadas pateiktų pagrindinis Žmogaus teisių komitetas ir papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar dar būtų kitų papildomų komitetų, ar galima pritarti šiems dviem? Galime. Dėkoju.
Siūlyčiau šį nutarimą svarstyti gruodžio 9 d. (kitą antradienį). Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Dabar siūlyčiau šiek tiek atkreipti dėmesį į mūsų darbotvarkę. Dabar yra tik mažiau nei 10 minučių po dvyliktos, ir klausimai apsvarstyti, mes turėtume rinktis tik 15 val. Aš siūlyčiau pakoreguoti darbotvarkę ir pradėti 13.30 val. Ar galima bendru sutarimu? Galima. (Balsai salėje) Kažkas sakė, kad negali. (Balsai salėje) Yra vienas pasiūlymas – keliame laiką į 13.30 val., kitas – dabar nedarome pertraukos, svarstome rezervinius klausimus, trečias pasiūlymas – nieko nekeisti ir darbą pradėti 15 val. (Balsai salėje) Rezervinius dabar, o 15 val. pagal eigą. Galime pritarti? Dėkui. Minutėlę. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Būtų teisingiausia popietinius klausimus svarstyti dabar. Ko mums laukti? Kiek spėsime, iki to laiko apsvarstysime, po pietų trumpiau reikės sėdėti.
PIRMININKAS. Nesutiko bendru sutarimu, nes yra suplanavę laiką. Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, mes tikrai sutinkame, kad dabar, kiek yra likę numatyto rytinio posėdžio laiko, mes galime svarstyti tuos klausimus, kurie buvo numatyti po pietų. Tik nesutinkame, kad būtų 13.30 val., nes esame suplanavę frakcijos posėdį, pasikvietę pranešėjus, todėl mums būtų sudėtinga keisti.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi yra vienas rezervinis klausimas. Ar apskritai nėra. Tada pažiūrėsime popietinius.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ projektas. Galima pradėti? Kviečiu pranešėją Seimo narę I. Degutienę.
Iš tiesų kilo šiokių tokių keblumų, nes ne visai tie patys variantai yra išdalyti. Kol kas frakcijos dabar gavo tuos variantus ir aptarinėja. Gal mes galime dabar padaryti pusvalandžio pertrauką ir po to susirinkti. Gal net ne pusvalandžio. Jeigu užtektų 20 min., tai pusę pirmos? Gerai. (Balsai salėje) Dar prieš pertrauką aš norėčiau paskelbti Užsienio reikalų komiteto prašymą. Jie kreipiasi į kolegas, labai noriai užsirašinėjančius į įvairias grupes.
„Prašome jus atsižvelgti į tai, kad šiuo metu yra svarstomi tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymo tvarkos pakeitimai, ir atidėti bet kokius veiksmus, susijusius su tarpparlamentinių ryšių grupių kūrimo bei įregistravimo procesu. Tai numatoma padaryti 2008 m. gruodžio 4 d. Seimo plenariniame posėdyje.“
Informuoju, kad neužverstumėte Sekretoriato klausimais, kada ir kas bus. Gerai? Labai ačiū. Pertrauka iki 12.30 val. Dėkui.
Pertrauka
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite toliau tęsti Seimo rytinį plenarinį posėdį. Mes toliau svarstysime klausimus iš popietinio posėdžio iš vakarinės darbotvarkės, nes prieš pertrauką padirbėjome greičiau. Dabar norėčiau pakviesti į tribūną pranešėją Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę, kuri pateiks Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ projektą Nr. XIP-90(2). Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“. Pagal frakcijų proporcijas iš viso yra 13 narių ir prašyčiau pritarti minėtam nutarimui, kuris įsigaliotų nuo jo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų paklausti užsirašiusių kolegų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti, todėl galėtume, gerbiamieji kolegos, galbūt bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių nėra, pritarta po pateikimo. Kadangi yra siūlymas svarstyti ir priimti šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka, ar bus prieštaravimų dėl ypatingos skubos tvarkos? Nėra. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Jeigu sutiktume bendru sutarimu pastraipsniui priimti nutarimo projektą, galėtume pereiti prie priėmimo procedūros. Ar sutinka gerbiamieji kolegos? Prieštaraujančiųjų nėra.
Taigi 1 straipsnis „Dėl komisijos sudarymo“. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimtas.
2 straipsnis – tvirtinama komisijos personalinė sudėtis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju. Priimta.
3 straipsnis – dėl įsigaliojimo nuo priėmimo dienos. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, dabar prašyčiau registruotis ir balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo.
Užsiregistravo 51 Seimo narys, balsavo 51, už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas – „Dėl Seimo Atominės energetikos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-91(2). Taip pat pranešėja gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja ponia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimo nutarimas yra „Dėl Seimo Atominės energetikos komisijos sudarymo“. Iš esmės yra pačios komisijos pavadinimo pakeitimas, palyginti su anos kadencijos Seimu. Irgi pagal frakcijų kvotas yra numatyta Seimo Atominės energetikos komisijos sudėtis. Komisija susideda iš 16 narių. Įsigaliojimas turi būti nuo priėmimo dienos. Prašyčiau pritarti ir priimti šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų paklausti pageidauja Seimo narys kolega J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Norėčiau paklausti tokį dalyką. Kadangi iki šiol energetikos klausimai ir atominės energetikos klausimai buvo Ekonomikos komiteto kompetencija, o regiono problemos čia visiškai nieko bendra neturėjo su pačia atomine energetika, ten su verslo vystymu tame regione ir taip toliau, tai kokias funkcijas jūs dabar atimsite iš Ekonomikos komiteto?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų čia yra logiškas jūsų klausimas, nes frakcijos tarpusavyje sutarė, kad reikėtų šiandien turėti daug platesnį matymą. Būtent ši komisija turėtų ne vien tik regiono problemas, kurios yra ne tik ekonominės, bet ir socialinės, aš kalbu apie Ignalinos regioną, ši Atominės energetikos komisija turėtų iš esmės spręsti ir analizuoti tuos klausimus ryšim su „Leo LT“ ir kitus. Aišku, be abejo, komisijos veikla pagal Statutą visiškai neatitinka komiteto veiklos. Komisija turės galimybes, nes tikrai yra visų frakcijų atstovai, daug plačiau ir išsamiau nagrinėti, ir galbūt reikės siūlyti ir tam tikras įstatymo pataisas, kas bus, ką galės kompetentingai komisija daryti. Tada natūralu, svarstymo stadijoje po pateikimo, tarkime, dėl kokio nors įstatymo ryšium su atomine energetika sprendimus priims Ekonomikos komitetas. Taigi aš manau, kad tikrai šiandieninėje situacijoje, kai atominės energetikos klausimas yra viena iš svarbiausių ekonomikos užduočių Lietuvai, tokios komisijos sudarymas yra prasmingas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Dėl balsavimo motyvų nėra užsirašiusių Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Yra pageidaujančių balsuoti. Prašom, kolegos, pasiruošti, registruotis ir balsuoti dėl pritarimo nutarimo projektui „Dėl Seimo Atominės energetikos komisijos sudarymo“ po pateikimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 67, už – 66, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, yra siūlymas svarstyti ir priimti nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka? Ar pritartumėte siūlomai ypatingos skubos tvarkai? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.
Svarstymo stadija. Užsirašęs kalbėti yra kolega Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, prisimenu labai gerus užmojus sutvarkyti Seimo darbą. Iš tikrųjų tokie gailestingi pasiūlymai – „davai“ susimažiname 1000 Lt atlyginimą, tiksliau, prisiimame įsipareigojimus susimažinti 1000 Lt atlyginimus. Tauta džiaugiasi, štai kokie geri Seimo nariai, susimažins 1000 Lt atlyginimą. Aš žiūriu vadybos požiūriu. Jeigu firma nesugeba gerai dirbti ir pradeda mažinti atlyginimus, galiu pasakyti, ji žlugs. Žinoma, Seimui tokių šansų žlugti nėra. Bet kad bus stumdomas iš komisijos į komitetą, iš komiteto į komisiją, iš komisijos į Vyriausybę, iš Vyriausybės į Seimą visas tas klausimas, aš jums garantuoju, ne šiandien, žiūrėjau, šešias komisijas kuriame. Komisija nieko nesprendžia. Komisija išklauso, palinguoja galvas, saliamoniškai paprašo ko nors Vyriausybės ar į komitetą sugrįžta, komitetas vėl pradeda viską iš naujo, nes komitete esantis žmogus nori viską žinoti, nes neateis kas nors iš komisijos jam papasakoti taip ir taip. Todėl, gerbiamieji kolegos, mūsų tie mažinimai 1500 ar 1000 Lt atlyginimus… Klausimas yra esminis. Kaip padaryti, kad Seime kvalifikuotai, operatyviai, greitai, profesionaliai būtų priimami sprendimai. Mes šiuo keliu eidami, kurdami papildomas komisijas, taip sakant, laikomės senos tradicijos – kuo daugiau viršininkų, kuo daugiau pareigų, kuo daugiau garbės arba negarbės.
Todėl, mano galva, Ekonomikos komitetas… Ten yra žmonių dirbančių ir žinančių šitą reikalą, ir tada komiteto sprendimai yra visai kito lygmens nei komisijos sprendimai. Tiek su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, tiek su naujos atominės elektrinės neva statymu susiję klausimai – kol kas tik pinigų leidimas. Ir regionų problemos, kur iškyla klausimas, kaip skatinti verslą, kad jis kurtųsi, nors jis ten nesikuria ir nesikurs, bet skatinti galima… Man atrodo, būtų labai paprasta, jeigu tuos klausimus spręstų Ekonomikos komitetas, Seimas, Vyriausybė. Dar vieną grandį kurti aš jokios prasmės nematau, todėl pasisakau prieš tokios komisijos kūrimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti pageidaujančių Seimo narių daugiau nėra, todėl siūlyčiau po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Ar galime pritarti nutarimo projektui? (Balsai salėje) Diskusijoje kalbama, bet ar yra norinčių balsuoti? Aš ir klausiu, ar galime bendru sutarimu? Yra norinčių balsuoti. Prašau tuomet pasiruošti ir balsuoti dėl pritarimo minėtam nutarimo projektui po svarstymo. Prašom, balsuojame.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 87: už – 71, prieš – 2, susilaikė 14. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Pereiname prie priėmimo stadijos. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui priimdami šį nutarimą, gal galėtume nutarimo projekto 1 straipsniui, kuriame sakoma, kad komisija susideda iš 16 Seimo narių, pritarti bendru sutarimu? Ar galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Priimtas straipsnis. 2 straipsnis. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaraujančių, dėkoju, priimtas 2 straipsnis. Ir nutarimo projekto 3 straipsnis – dėl nutarimo įsigaliojimo. Galima priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta pastraipsniui.
Dabar prašyčiau pasiruošti ir balsuoti dėl viso… (Balsai salėje) Atsiprašau, yra užsirašiusių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – kolega P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra ne naujas, jis yra gana aktualus. Dar praeitą kadenciją mūsų frakcija siūlė apskritai klausimą spręsti kiek kitaip, o konkrečiai mes siūlėme, kad Ekonomikos komitete būtų įkurtas energetikos reikalų pakomitetis. Mes manėme, kad taip reikia reaguoti į aktualios situacijos iškeltus sprendimus. Aš ir dabar laikausi nuostatos, kad geriau būtų, ko gero, pakomitetis. Kitas dalykas – jo pavadinimas. Aš vadinčiau jį greičiau energetikos pakomitečiu, neišskirčiau vien tiktai atominės energetikos įvardijimo, nes Lietuvai svarbūs klausimai yra daug platesni negu vien tik atominė elektrinė ir nereikia atominės energetikos pavadinimu monopolizuoti visos energetikos rūpimų klausimų.
Su tokiomis pastabomis mano sprendimas būtų visiškai besąlyginis, aš būčiau tikrai už tokį sprendimą, nes būtų ir mažiau biurokratizmo, mažiau papildomų kažkokių institucijų Seime. Bet aš manau, kad laikas nelaukia ir mums reikia priimti bet kokį sprendimą, o vėliau institucinę sąrangą Seime mes galėsime tobulinti. Todėl, mielieji kolegos, nepaisant to, kad galima padaryti ir geriau, manau, šis sprendimas yra gana geras ir reikia pritarti.
Kolegos Juliaus išsakytos abejonės, kad komisija nespręs ir perduos vėl visą darbą komitetui. Nemaža dalis komiteto narių įeina ir į šią komisiją, tikiuosi, nebus nereikalingo persidengimo, o tos diskusijos paspartins reikalingų klausimų sprendimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, aš labai sąmoningai ir ne kartą jau dirbęs Seimuose prieštaravau ir frakcijos pasitarimuose, ir šiaip prieštarauju, kad šalia komitetų būtų kuriamos komisijos. Aš pasisakau už tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir dėl vienos komisijos – tai Etikos ir procedūrų komisijos. Visa kita puikiausiai gali spręsti organizuodama darbą Seimo valdyba, o dar arčiau tų visų problemų yra komitetai. Todėl aš manau, kad 15 komisijų buvo šalia šių komitetų, dabar bus 10, tai yra išties per daug. Reikėtų vadovautis principu, ar apskritai įmanoma dirbti parlamente nesukuriant papildomų komisijų. Šiaip, jeigu būtų atskiras klausimas, sakysim, dėl apkaltos, dėl kitų dalykų, sudaroma speciali komisija tam tikram klausimui spręsti. Štai čia ir turėtų baigtis visi reikalai. Todėl aš manau, kad tai yra laiko trukdymas, lėšų švaistymas ir nė kiek neprisideda prie geresnio parlamento darbo organizavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų yra ir daugiau kolegų. Motyvai už – Seimo narys Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tobulumui, matyt, ribų nėra ir kiekvienoje kadencijoje yra įvairių pasiūlymų. Labai gerai, kad mes keletą komisijų esame sumažinę, tačiau aš norėčiau paprieštarauti, kad komisijos iš esmės nieko neduoda teigiamo arba nieko nesprendžia. Yra išskirtos tam tikros labai svarbios mūsų gyvenimo sritys, kuriose Seimo nariai nori pasigilinti, ir bet kurio komiteto darbas yra susijęs su labai dideliu darbo laiko limitavimu. Būna labai daug klausimų, kuriuos reikia labai greitai išnagrinėti, ir tikrai paprastai nebūtų laiko įsigilinti į kai kuriuos specifinius dalykus. Tokios komisijos kaip tik ir suteikia galimybę išklausyti, peržiūrėti ir paskaityti informaciją, nusistatyti tam tikrus darbo principus. Manau, labai svarbu, kad į šias komisijas yra užsirašoma laisva valia. Galima užsirašyti, galima neužsirašyti, todėl aš tikrai nenorėčiau viską permesti ant Seimo valdybos darbo organizavimo principų. Manau, kad šios komisijos kol kas yra reikalingos.
Kalbant apie efektyvumą, tikrai norėčiau pritarti Seniūnų sueigos šiandienos pasiūlymui sudaryti Seime saulėlydžio komisiją, kurioje mes galėtume šiuos klausimus labai detaliai išnagrinėti ir galbūt prieiti prie komisijos tam tikro reikalingumo. Todėl šiandien siūlau pritarti visoms komisijoms, į kurias laisva valia yra užsirašę Seimo nariai, o ateityje tikrai kalbėti apie kai kuriuos mūsų darbo pagerinimo klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – kolega S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš šiek tiek priminsiu, ką ponas L. Sabutis sakė. Tikrai mūsų Statute yra numatyta, kad atskiriems klausimams mes galime sudaryti laikinąsias, terminuotas komisijas. Yra duotas klausimui išspręsti ir atsakymui rasti terminas, Seimas jį nustato. Jeigu reikia, gali pratęsti, ir tai yra gana veiksminga, ta praktika yra naudojama.
Kai mes sudarome visokių laikinųjų komisijų, aš manyčiau, geresnis būtų dalykas, reikėtų ir Statute apie tai pagalvoti, komitetuose turėti tam tikras atskiras darbo grupes tam tikriems specifiniams klausimams. Sakykim, Kultūros komitete galėtų būti grupė išvežtoms nekilnojamosioms kultūros vertybėm sugrąžinti, stebėti, kontroliuoti Vyriausybę, kaip tas procesas vyksta, kur kliuviniai, nes kelios ministerijos susijusios su tuo klausimu – ir Užsienio reikalų ministerija, ir Kultūros ministerija, ir dar visokių.
Taip pat gal ir Ekonomikos komitete galėtų būti speciali grupė, besidominti būtent atomine energetika. O steigdami tokias nuolatines komisijas, ką ir J. Veselka teisingai sakė, mes pradedame dubliuotis ir tada dažnai ne tik kad nepadedame vienas kitam, bet tiesiog pradedame trukdyti. Kontrolės funkcija irgi nueina į šoną, nes tada neaišku, kas yra tas tikrasis kontrolierius, ir galima tarp tų dviejų žaisti. Žinome, kai dvi auklės, tai dažnai vaikas lieka be galvos, labai negera situacija. Aš norėčiau, kad Seimas dėl tokių jau patikrintų situacijų, kad taip yra, vis dėlto pasinaudotų savo patirtimi ir jų vengtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus už pasakys kolega Seimo narys J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš atkreipčiau dėmesį, kad šios kadencijos Seime mes siūlome penkiomis komisijomis mažiau, palyginti su tuo, kiek jų buvo praėjusios kadencijos socialdemokratų dominuojamame Seime.
Kitas dalykas, kai čia girdžiu pastabas apie nelabai prasmingą komisijų veiklą, vėl tas įspūdis yra išlikęs iš praėjusių kadencijų, kai komisijų vadovai nesiryžo imtis prasmingų tyrimų ir nuvertino komisijų vaidmenį.
Šiuo atveju aš manau, kad mes siūlome įsteigti labai svarbią komisiją, kuriai darbo tikrai neturėtų pritrūkti. Vienas dalykas, ji tikrai galėtų nuosekliai rūpintis, kaip sprendžiami naujos atominės elektrinės statybos reikalai (nemanau, kad Ekonomikos komitetui užtektų energijos tą priežiūrą nuosekliai vykdyti), kitas dalykas, jeigu komisija turėtų ambicijų, ji pačioje savo darbo pradžioje galėtų įsirašyti į darbotvarkę ir išnagrinėti visus „Leo LT“ steigimo reikalus. Priminsiu, kad „Leo LT“ kaip tik ir buvo įsteigtas prisidengiant atominės elektrinės statybos iniciatyva. Šiai komisijai visiškai tinka imtis tokio parlamentinio tyrimo ir išnagrinėti „Leo LT“ kūrimo teisėtumą ir tikslingumą, žinoma, pasižiūrint, ką dar tuo klausimu pasakys Europos Komisija bei Konstitucinis Teismas. Tikrai, bent jau šiai komisijai darbų baras, aš manau, yra platus, ir tai yra prasmingi darbai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalba Seimo narys J. Veselka. Atsiprašau, prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Statutas įpareigoja kiekvieną Seimo narį pasirinkti vieną ar kitą komitetą. Nėra nė vieno Seimo nario, kuris nepriklausytų jokiam komitetui. Taigi darbas komisijose yra jau antras darbas.
Gerbiamieji kolegos, pasakykite, nejaugi čia yra tokių genijų, kurie viską žino? Nereikia nei paskaityti, nei ieškoti duomenų, nei jų analizuoti, nei pasiruošti, užtenka lakstyti iš komiteto į komisijas ir viską kaip saulė nušviečia. Aš taip dirbti nesugebu. Kai užsiimu kokiu reikalu, man reikia labai ilgai kaupti duomenis, ieškoti informacijos, analizuoti ją, tartis su specialistais ir t. t.
Dabar pasakykite, kas bus atsakingas už Ignalinos atominės uždarymą ir „Leo LT“ – ar komisija, ar komitetas? Gerbiamieji, pagal J. Razmą tas, kas bus iniciatyvesnis. Žinau Napoleono pasakymą: geriau tegul vienai armijai vadovauja asilas, negu du liūtai. Liūtai taip mušasi tarpusavyje, kad kariuomenė visada pralaimi. Jeigu ir komitete, ir komisijoje bus liūtai, tai mes abu, du liūtai, mušimės, o „Leo LT“ ir visa kita eis savo keliu. Gerbiamoji valdančioji dauguma, norite netvarkos? Ji bus. Nieko nepadarysi, mūsų mažuma, bet aš – prieš netvarką.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbantis už – kolega K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, aš tai žvelgiu labai paprastai. Pirmiausia noriu paklausti, ar komisija turi savo objektą? Matyti, kad jis yra – atominė energetika. Ar komisijos objektas priklauso kokiems nors komitetams arba vienam komitetui? Matome, kad „netelpa“ į vieną komitetą, nes aš matau, kad tai yra ir energetika, ir ekonomika, ir Europos Sąjungos reikalai, ir valstybės saugumas. Objektas tikrai yra išskaidytas tarp kelių komitetų. Ar tikrai toks dalykas gali būti svarstomas atskiruose komitetuose, nesusirenkant? Matyt, kad ne. Tas tikslas per daug svarbus Lietuvai, kad nebūtų galima skirti laiko susirinkti ir aptarti tą objektą atskiroje komisijoje. Nors pats būčiau labai linkęs gryninti valdymą, mažinti nereikalingų struktūrų skaičių, bet šiuo atveju balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėme visas kalbas – tiek už, tiek prieš nutarimo projektą. Dabar skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Atominės energetikos komisijos sudarymo“? Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Balsavo 87 Seimo nariai: už – 67, prieš – 3, susilaikė 17. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-92. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją gerbiamąją I. Degutienę. Pateikimas. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“. Pagal frakcijų susitarimą siūloma Antikorupcijos komisiją sudaryti iš 15 narių. Jums pateiktas komisijos narių vardinis sąrašas. Kiekvienai frakcijai atstovaujama pagal kvotas. Nutarimas turėtų įsigalioti nuo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūsų paklausti nėra užsirašiusių kolegų Seimo narių.
Dėl balsavimo motyvų. Kol kas kalbėti už ir raginti balsuoti užsirašė Seimo narys A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Užsirašiau balsuoti už ir balsuosiu už, tačiau mane nustebino pačios komisijos sudėtis – iš 15 narių į komisiją įsirašė 4 komitetų pirmininkų pavaduotojai, du seniūnai, vienas seniūno pavaduotojas ir baigia komisijos narys ministras. Galvočiau, ar įmanoma visur spėti?
Kodėl į Antikorupcijos komisiją įsirašė visos Seimo žvaigždės, man lieka klaustukas, bet manau, kad galbūt reikėjo kitiems užleisti. Yra toks rusiškas posakis: „On i maršal, i geroj“. Į Antikorupcijos komisiją įsirašė visi lyderiai. Manau, kad dabar su korupcija viską tikrai baigsime, nes visi lyderiai – Antikorupcijos komisijoje, ir viskas valstybėje bus baigta, ir mūsų antikorupciniai reitingai tikrai labai labai pakils.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Iš tiesų frakcijos turbūt delegavo ir svarstė šiuos klausimus. Mes dabar jau svarstome šio nutarimo projekto pateikimą. Dar buvo užsirašęs kalbėti… Nėra daugiau užsirašiusių.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Girdžiu prieštaravimų. Kviečiu kolegas balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimui „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ būtų pritarta po pateikimo? Prašau balsuoti. Užsiregistravo 84. Balsavo 83, už – 80, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta. Yra siūlymas svarstyti ir priimti šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaraujančių ypatingai skubai? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu iš karto pereiti prie priėmimo pastraipsniui stadijos? Pritaria kolegos. Tuomet kas už tai, kad priimtume nutarimo projekto 1 straipsnį, t. y. sudaryti komisiją iš 15 Seimo narių? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Kas už tai, kad patvirtintume Seimo Antikorupcijos komisijos personalinę sudėtį, ar galime priimti nutarimo projekto 2 straipsnį bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, priimta.
Ir nutarimo projekto 3 straipsnis dėl nutarimo įsigaliojimo. Ar yra prieštaraujančių? Prieštaraujančių nėra. 3 straipsnis priimtas.
Dėl balsavimo motyvų yra užsirašęs kalbėti už Seimo narys kolega Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, manau, kad šiandien niekas neprieštarauja, kad ši komisija yra labai reikšminga. Aišku, vadovaujant šiai komisijai praeitoje kadencijoje Tėvynės sąjungai (konservatoriams), ne kažkas buvo nuveikta. Tai buvo daugiau tik oro pavirpinimas ir galbūt daugiau vieno asmens reklamavimasis. Aš manau, kad šioje kadencijoje ši komisija iš tikrųjų dirbs veiksmingai ir mes, opozicinės frakcijos, tikrai labai prisidėsime prie tų negerovių, kurias prognozavo, bet kurios neįvyko praeitoje kadencijoje. Ačiū. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat kalbėti už pageidauja Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų šios komisijos įkūrimo reikalauja ir atskiras įstatymas, ir, matyt, mes turėtume vykdyti įstatymus. Ką gi, jeigu socialdemokratai sako, kad komisija prastai veikia ir dar yra jų paliktų korupcinių dalykų, kurias jie, matyt, gerai žino, tai mes tikimės, kad ponas Z. Balčytis naujajai komisijai juos atskleis ir naujoji komisija galės tą išaiškinimą atlikti. Dar atkreipčiau dėmesį, kad ši Seimo dauguma pasielgė labai demokratiškai Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas pasiūlydama opozicinei frakcijai, šiuo atveju numatyta, kad tai bus frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Koalicija pasiruošusi darbui su opozicijos atstovu šioje srityje ir linki sėkmės dar geriau organizuojant tą darbą. Kurkime ir pradėkime nedelsiant darbuotis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus už pageidauja išsakyti Seimo narys kolega S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ponas Z. Balčytis čia ne visai teisingai pasakė. Aname Seime jau brendo labai rimti sprendimai toje komisijoje ir tai pastebėjus buvo netgi daugumos nuspręsta išvaryti pirmininką, padaryti visokių pasikeitimų, kad tie tyrimai nebūtų baigti. Prisiminkite, kaip ten buvo, ir nekaltinkite tuometinių šios komisijos vadovų neveiklumu, o kaltinkite patys save, kad trukdėte tiems vadovams dirbti. Dabar smėlio laikrodėlis apsiverčia aukštyn kojomis ir mes linkime jums, net ir jums konkrečiai, pone Balčyti, daug patyrusiam šioje srityje ir žinančiam, labai aktyviai kovoti su korupcija, o ne veikti atvirkščiai. Nuoširdžiai jums linkime. Linkime sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado kolegų, norinčių kalbėti prieš. Motyvai prieš – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai nebūsiu prieš, bet turbūt susilaikysiu. O susilaikysiu todėl, kad didžiausios frakcijos seniūnas pasakė, kad pirmininko postas atiteks frakcijai „Tvarka ir teisingumas“. Žiūrėdamas į sąrašą, supratau, kad vienintelis kandidatas iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, kuris užims pirmininko postą, yra P. Gražulis. Mes su Petru dirbame tikrai seniai, bet man sukėlė abejonių, nes K. Komskis eina pareigas, jis yra seniūno pavaduotojas ir jis negalės užimti šio posto, o jų yra tik du atstovai. Tai P. Gražuliui šios labai svarbios komisijos pirmininko vieta yra garantuota. Todėl aš balsuojant nedalyvausiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – kolega R. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man didelis komplimentas yra tai, kad socialdemokratai piktinasi mano, kaip buvusios komisijos pirmininko, veikla. Tikrai tai vertinu kaip didelį įvertinimą. Kaip tik to ir buvo siekiama, nes buvo padėtos visos pastangos siekiant užblokuoti bet kokius galimus tyrimus. Vilniaus apskrityje ir kitur buvo padėtos visos pastangos siekiant nepriimti nė vieno paketo, dėl kurio buvo sutarta. Taigi ačiū jums už malonų įvertinimą. Noriu palinkėti naujai komisijai ir jos pirmininkui dirbti taip pat, kaip dirbo ir ankstesnė komisija, ir tikėtis, kad naujoji Vyriausybė kažkiek suvirpins orą, nors ankstesnė Vyriausybė net oro nesuvirpino.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo visi užsirašę, kurie norėjo kalbėti tiek už, tiek prieš. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 82. Už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Replika po balsavimo – kolega J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). (…) projektą nuskambėjo tokia mintis, kad Seimas būtinai turi patvirtinti vieną konkrečią asmenybę, kuri įrašyta komisijos sąraše. Noriu pabrėžti, kad komisijos pirmininkas pirmiausia renkamas pačioje komisijoje, ir pasiūlyta asmenybė turi įtikinti likusius komisijos narius, kad tai yra tinkama kandidatūra, po to įtikinti Seimą, kad ji būtų patvirtinta. Jeigu taip neįvyksta, tai frakcija gali teikti ir teikti vis naujas kandidatūras, kol atsiras tinkamas kandidatas. Todėl čia skelbti konkrečias pavardes dar gerokai anksti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika po balsavimo – kolega V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Aš kreipčiausi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką prašydamas jį elgtis ir etiškai, ir korektiškai. Mes juk nesistebime, kad A. Salamakinas yra Etikos ir procedūrų komisijoje… ar pirmininkas. O galėtume. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutarimas priimtas. Naudodamasis posėdžio pirmininko teise norėčiau informuoti, kad priėmus sprendimą rytinį Seimo plenarinį posėdį pratęsti, mums yra likę pateikti, spręsti ir nagrinėti iš esmės tik keturi klausimai. Krašto apsaugos ministro teikiamo klausimo (aš turiu tokią informaciją) nebus. O vienas iš klausimų, kuris yra rezervinis, dar nėra užregistruotas ir išdalintas. Jeigu jis bus išdalintas, mes jį nagrinėsime. Tikiuosi, kad likusius klausimus mes išspręsime rytiniame posėdyje ir vakarinio Seimo plenarinio posėdžio neprireiks.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau posėdį. Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo projektas Nr. XIP-93. Kviečiu į tribūną pranešėją – Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“. Buvo derinta tarp frakcijų pagal nustatytas kvotas. Šią nuolatinę komisiją sudarytų 15 narių. Vardinis komisijos sudėties sąrašas 2 straipsnyje. Įsigaliojimas nuo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūsų pageidauja paklausti Seimo narė R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, norėčiau paklausti, ar pakankamai pagrįstas šios komisijos reikalingumas? Iš tikrųjų taupymo, o ne dubliavimo pagrindu mes panaikinome kai kurias komisijas, tarp jų ir Šeimos ir vaiko reikalų komisiją. Aš pritariu neseniai išsakytai pono L. Sabučio minčiai, kad komisijų veikla ne visada pasiteisina. Argi jūrinių ir žuvininkystės klausimų negalėtų spręsti Kaimo reikalų komitetas? Lyg ir kyla mintis, kad mums Lietuvoje žuvys tampa svarbesnės nei vaikai.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, kalbant apie Šeimos ir vaiko reikalų komisijos panaikinimą, jūs puikiai žinote, kad dabar bus aukštesnio lygio ir vadinsis Šeimos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tą darbą, kurį dirbo Šeimos ir vaiko reikalų komisija, atliks to komiteto atskiras Šeimos pakomitetis. Svarumo ir kompetencijos prasme galbūt ta pati… bet sprendimų priėmimui bus tikrai svariau.
Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo dar kartą noriu pasakyti, kad iš tiesų daugelio Seimo narių pasiūlymu tiek iš valdančiosios koalicijos, tiek iš opozicijos kolegos įtikino, kad tokios komisijos labai reikia. Aš jau nekalbu apie tuos Seimo narius, kurie yra iš Klaipėdos. Kad ir kaip būtų, Lietuva yra prie jūros, turi su jūra susijusių problemų ir malonumų. Nebuvo kokių nors didelių diskusijų, kad šią komisiją panaikintume, didžioji dauguma tikrai pritarė, kad tokios komisijos reikia. Kaip matote, palyginti pagal sudėtį, kokia ji buvo anoje kadencijoje, šį kartą ji net padidėjo. Anksčiau, man atrodo, buvo 13 žmonių, o dabar yra 15.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Daugiau klausti užsirašiusių nėra. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Motyvai už – kolega V. Grubliauskas. Prašom.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų laiką noriu pasakyti, kad tokių jautrių klausimų, kuriuos įvardijo anksčiau uždavusi klausimą kolegė, sugretinimas su planuojamos patvirtinti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos kompetencija yra nevisiškai korektiškas. Nenorėčiau susiaurinti šio klausimo suvokimo iki to, kad tai labai svarbu klaipėdiečiams ar Pamario krašto žmonėms. Jeigu mes kalbame apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę, apie tai kalbame gana kompetentingai ir iš labai aukštų tribūnų, mes turime suvokti, kad turime labai daug ką padaryti šioje srityje, dar laukia gausybė darbų įstatymų leidybos srityje, kurioje ši komisija ir yra pagrindinė kalvė šiems įstatymams parengti. Net nekvestionuoju, kad šios komisijos darbas ypač svarbus.
Linkėčiau visiems kolegoms į Klaipėdą ir pajūrį žvelgti ne vien tik kaip į paplūdimius ir rekreacinę zoną, bet kaip į uostą, kaip į Lietuvos jūrinės valstybės forpostą, uostamiestį, kaip į Vakarų Lietuvą, kaip verslinės žuvininkystės, apskritai Kuršių marių regiono kraštą. Visos šios problemos buvo, yra ir, tikiuosi, bus sprendžiamos šioje komisijoje. Sakyčiau, net nekorektiška būtų ją kvestionuoti ir sugretinti šios komisijos veiklą su socialiai jautriems klausimams spręsti inicijuojamomis kitomis komisijomis. Siūlyčiau vienareikšmiškai, be kokių nors nereikalingų ir beprasmių diskusijų patvirtinti šios komisijos sudėtį ir veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėkoju. Vienaip ar kitaip balsavimo mašina veiks ir šiuo atveju, bet jeigu vadovautumės logika, aš visiškai nesuprantu net pavadinimo. Ir jūrinių reikalų, ir žuvininkystės reikalų, na, reikėjo dar pridėti žvejų reikalų. O šiaip komisija galėtų vadintis labai paprastai – šviežios žuvies komisija, tada bent pajustume visi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi kolegos, pageidaujantys kalbėti, kalbėjo. Kadangi buvo kalbančių ir prieš, ir už, gerbiamieji kolegos, balsuosime.
Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo projektui „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“, kviečiu balsuoti. Prašom.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai, balsavo 66, už – 51, prieš – 5, susilaikė 10. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Yra siūlymas svarstyti šį nutarimo projektą ir priimti jį ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, ar nėra prieštaravimų dėl ypatingos skubos? Nėra. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu pereiti iš karto prie priėmimo pastraipsniui procedūros? Dėkoju.
Tuomet kviečiu apsispręsti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo projekto 1 straipsnis ir komisija sudaroma iš 15 Seimo narių? Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 1 straipsnis priimtas. Ar galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį ir patvirtinti personalinę komisijos sudėtį? Dėkoju. Straipsnis priimtas. Ir nutarimo projekto 3 straipsnis dėl nutarimo įsigaliojimo. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nėra. Atsiprašau, yra vienas Seimo narys – S. Pečeliūnas. Atsiprašau. Motyvai už. Užsirašė kolega V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Klausau, kaip kalba L. Sabutis, ir nesuprantu, kuriai jis frakcijai priklauso. (Balsai salėje) Tikriausiai. Mes čia diskutuojame dėl kiekvienos komisijos, ar jos reikia, ar nereikia, ar sutaupome, ar nesutaupome. Jeigu būtų apsisprendimas, kad nekuriame nė vienos komisijos, tada suprantu – nekuriame komisijų, dirbame komitetuose, kaip kurie kolegos siūlo, ir nesukame sau galvos. Jeigu mes komisijas, kaip suprantu, nusprendėme kurti, yra žmonių, kurie nori gilintis, nori spręsti šias problemas, palaukite, kodėl jiems negalime leisti tų dalykų spręsti? Iš tikrųjų komisija gali įvairiau nagrinėti tuos klausimus. Kažkas siūlė žemės ūkiui pavesti tuos klausimus, bet kol kas miškuose juk žuvys neauga, ką daryti.
Aš kviečiu visus pritarti šios, kaip ir visų kitų komisijų, įkūrimui, nes tokią darbo tvarką ir sistemą mes pasirinkome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia dėl Statuto. Statute parašyta, kad visų pirma turėtume balsuoti dėl pavadinimo, paskui dėl 1, 4 ir t. t. Na, dėl pavadinimo mes jau seniai nesiginčijame, nors gal ir vertėtų. Aš siūlyčiau kolegoms pažiūrėti į siūlomos komisijos pavadinimą ir pagalvoti, ar nebūtų geriau vieną žodį iš šio pavadinimo išbraukti ir vadinti solidžiau – Jūrinių reikalų komisija. O plekšnėmis, karosais ir lydekomis jie ir taip galės rūpintis, bet taip bus solidžiau, nes apims uostus, laivynus, taip pat žuvis ir jas gaudančius. Apimtų viską. Toks mano pasiūlymas ateičiai. Kai mes sprendžiame, spręsti ir dėl pavadinimo, nes jame dažniausiai būna užkoduotas viso klausimo esmė ir paties Seimo solidumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ši pastaba buvo skirta man, bet aš nenoriu jos priimti ir nenoriu sutikti, nes mes apsisprendėme priiminėti pastraipsniui, prieštaravimų nebuvo. Ir jūs, gerbiamasis kolega, taip pat neprieštaravote. Kitą kartą, jeigu jums norėtųsi kito pavadinimo, jūs galite registruoti pataisas, prašyti daryti ypatingos skubos pagal Statutą dviejų valandų pertrauką, įregistruoti atitinkamas pataisas, ir tuomet mes svarstytume ir dėl pavadinimo. Toks atsakymas jums dėl pastabos. Gerbiamieji kolegos, toliau motyvai už. Kolega Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų siūlau šiek tiek pagarbiau kalbėti apie mūsų Seimo narius A. Lydeką ir J. Karosą.
O jeigu rimtai, tai iš tikrųjų ši komisija yra labai reikalinga dėl kelių priežasčių. Pirmiausia labai daug šiandien kalbam apie tai, kad galėtų tuo užsiimti komitetai. Tačiau nepamirškim, kad komitetai yra sudaromi labai griežtu proporcinio atstovavimo principu. Ir paprastai būna galimybė iš frakcijos užsirašyti vienam arba dviem žmonėms į vieną ar kitą komitetą. O klausimų spektras yra labai platus. Todėl tuo motyvuoti, kad čia mes galėtume dirbti ir komitetuose, visiškai neatitiktų realybės, kokia šiandien yra Seime.
Dabar Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija ypatinga. Tai yra visa veikla koncentruota, susijusi su Klaipėdos uostu ir daugeliu kitų dalykų. Po tam tikrų reorganizacijų, kurios buvo pasiūlytos daugumos, perspektyvoje visus šiuos klausimus nagrinės du komitetai. Dalį klausimų nagrinės Ekonomikos komitetas kaip dalį Susisiekimo ministerijos funkcijų, o kitą dalį netgi Informacinės visuomenės ir infrastruktūros komitetas, kaip yra numatyta perspektyvoje. Todėl aš manau, kad šios komisijos darbas ateityje bus labai reikšmingas. Aš tikrai tikiu, kad komisija kartu su komitetais dirbs ranka rankon ir tikrai kai kurie sprendimai bus priimami pasitikint jų kompetencija. Todėl aš tikrai pasisakau už tai, kad būtų galimybė visiems Seimo nariams dalyvauti toje veikloje, kurios, jie mano, jiems labiausiai reikia imtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų. Motyvus už sako Seimo narys V. Grubliauskas. Dar yra prieš. Prieš užsirašiusių dar nekalbėjo kolega M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų reikėtų palyginti komisijas pagal jų svarbą, pagal objektą. Tai pirmiausia prisimenant gerbiamojo K. Masiulio pastabą, iš tiesų šios komisijos pavadinime aiškiai išreikšto objekto aš neįžvelgiu. Matyt, dėl to ir praeitoje kadencijoje analizuojant šios komisijos darbo veiklą, kryptingo ir nuoseklaus darbo ir įtakos Seime priimamiems sprendimams vis dėlto pamatyti neteko.
Reziumuojant motyvus, kodėl aš siūlyčiau balsuoti prieš, tai, matyt, dėl to, kad tokia komisija arba grupė galėtų būti priskirtina prie įstatymų vykdomosios valdžios institucijų, bet ne prie leidžiamosios. Pagal objektą tiek, kiek jis yra išreikštas, tai yra ne įstatymų leidžiamosios valdžios tikslinė komisija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimo stadijoje dėl balsavimo motyvų už – kolega V. Grubliauskas. Prašom.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Truputėlį keistai skamba prieš mane kalbėjusio kolegos vertinimas apie tai, ką ir kiek ta komisija nuveikė praėjusioje kadencijoje. Man teko dirbti toje komisijoje praėjusią kadenciją ir galiu pasakyti, kad iš tiesų labai daug klausimų, labai daug svarbių klausimų sprendžiant Lietuvos, kaip jūrų valstybės, ne tik statusą, bet ir apskritai reikšmės įtvirtinimą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje, buvo išspręsta būtent šioje komisijoje. Šioje komisijoje būtent šie klausimai ir buvo svarstomi. Aš tik norėčiau kolegai priminti arba pasufleruoti, kad tuos klausimus, kurie patenka į komisijos darbotvarkes, tam tikra prasme paima iš Seimo komitetų, kurie, sakykim, įgyja daugiau laiko spręsti klausimus, konkrečiai susijusius su tų komitetų veiklos kryptimis. Tai yra vienas niuansas.
Kitas dalykas – dėl pavadinimo. Kai kuriems kolegoms šis pavadinimas gal ir nevisiškai tinkamas ir priimtinas. Aš pasakysiu paprastai ir aiškiai: nuo pavadinimo pakeitimo žuvies, tiek šviežios, tiek šaldytos, tikrai nepadaugės. Aš manau, kad, ko gero, veiklos kryptys, prižiūrimų, kuruojamų klausimų svarba, matyt, čia yra esminiai dalykai. Nepritarčiau vis dėlto tam siūlymui, kad reikėtų apsiriboti vien tik Jūrinės komisijos, kaip kažkas siūlė, pavadinimu ar kompetencija, nes yra didžiulis vidaus vandenų ūkis, atsiprašau, už tokį terminą. Jo klausimų yra ne ką mažiau negu būtent jūrinio sektoriaus klausimų. Taigi, aš sakyčiau, šios komisijos svarba yra dar, matyt, mano nuomone, kaip tik nepakankamai įvertinta. Diskutuoti apskritai apie jos svarbą, jau nekalbu, ar būti, ar nebūti, sakyčiau, yra net neatsakinga. Taigi be jokių išlygų siūlau palaikyti šios komisijos tvirtinimą. Tikiuosi, kad ji iš tiesų bus labai rimta paraiška Lietuvai įsitvirtinant pasaulio žemėlapyje kaip jūrinei valstybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes visi puikiai suvokiame, kad tik Seimas gali nuspręsti, o ne kur nors kas nors susitarti būti ar nebūti kokiai nors komisijai. Štai kiekvienas mes suvokiame, kokia komisija reikalinga. Tai jeigu šiuo atveju mes suprantame, kad tie, kurie pasisako už, kad nėra veiklos arba kitokio pobūdžio veiklos Seimo nariui, tai aš turiu pasakyti, kad štai parlamentinės priežiūros ir parlamentinės kontrolės prasme yra puikiausia galimybė Seimo nariui pasireikšti, nes yra vykdomosios valdžios sudėtinė dalis net departamentas, kuris turi rūpintis Lietuvoje žuvininkystės reikalais. Jis, rodos, įeina į Žemės ūkio ministerijos sudėtį, jeigu dar per tą laiką neatsirado kur nors kitur.
Antra. Šiaip jūrinių reikalų iš tikrųjų yra nemažai ir tai yra susiję su trijų Baltijos valstybių reikalais. Tai galėtų būti Estijos, Latvijos ir Lietuvos ir puikiausiai tas funkcijas galėtų vykdyti Baltijos Asamblėjoje atitinkamas komitetas. Pasisakau prieš dėl to, kad šiuo atveju tie, kurie pasisakė už arba teikiama buvo dėl šios komisijos sudarymo, argumentuotai negalėjo paaiškinti dar pradinėje stadijoje, kodėl Seime neturi būti gilinamasi į konstitucinius reikalus, į Konstitucijos gynimo reikalus. Ši komisija nesteigiama, nekuriama, išbraukiama. O štai dėl žuvelių, kokių turi būti ant mūsų stalo patiekta, dėl šios komisijos tikrai reikalai nė kiek nepagerės. Aš kategoriškai pasisakau prieš ir kviečiu Seimo narius nepritarti šios komisijos sudarymui.
PIRMININKAS. Motyvus už išsakyti pageidauja Seimo narys A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gerbiu gerbiamojo kolegos Liudviko nuomonę, bet man būtų sunku su ja sutikti šiandien dėl tokių paprastų dalykų, kad mes svarstome šiek tiek atsietą klausimą nuo konstitucinių dalykų. Jo požiūris į šiuos klausimus yra gerbtinas, ir aš bent jau šioje pozicijoje palaikau.
Tačiau kolegai prieš tai šnekėjusiam prieš aš iš tikrųjų norėčiau pasakyti. Žinot, man nepatogu susvarbinti praeitos kadencijos komisijos veiklos, nes aš pats joje dirbau. Tačiau aš pamenu net kelių ministerijų atstovavimus aukščiausiu lygiu šioje komisijoje ir po to priimtus sprendimus, kurie davė aiškų ekonominį efektą mūsų šalies ūkiui. Tiek svarstant jūrinius reikalus, aš turiu galvoje Aplinkos ir Ūkio ministerijas, tiek svarstant žvejybos reikalus žemės ūkio ir aplinkos ministrų dalyvavimus ir po to buvusius sprendimus Seime. Tai iš tikrųjų buvo gana rezultatyvus darbas. Galbūt jo galėjo būti daugiau, čia kita tema. Tačiau aš manyčiau, kad vis dėlto jinai save pateisino, bent jau ekonomine prasme – tai tikrai. Tai yra vienareikšmiškai. Jeigu paimtume ekonominius skaičius, jos išlaikymas ir jos darbo efektyvumas būtų visiškai nelygintini dalykai. Vien šių motyvų skatinamas balsuosiu už. Dėkui.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai, pageidaujantys pasakyti nuomonę dėl balsavimo motyvų, kalbėjo. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos sudarymo“, prašau balsuoti.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 77. Už – 60, prieš – 4, susilaikė 13. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-94(2). Teikia Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja gerbiamoji I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ antrasis variantas. Iš pradžių buvo numatyta, kad komisijoje bus 12 narių, šiuo metu matote, kad yra 14 narių. 2 straipsnyje – komisijos vardinė sudėtis pagal frakcijų numatytas kvotas ir pasiskirstymą. Įsigaliojimas – nuo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Jūsų klausti pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Ar galėtume pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po pateikimo.
Yra pasiūlymas svarstyti ir priimti nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti šiam pasiūlymui? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, gal sutiktumėte bendru sutarimu iš karto pereiti prie priėmimo pastraipsniui. Prieštaraujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime nutarimo 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju, priimtas.
Nutarimo 2 straipsnis – „Personalinė komisijos sudėtis“. Ar galime bendru sutarimu? Priimtas.
Nutarimo 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Ar galime priimti bendru sutarimų šį straipsnį? Dėkoju, priimtas.
Kalbėti dėl balsavimo motyvų pageidaujančių nėra. Pereiname prie viso nutarimo priėmimo. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Balsavo 63: už – 60, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-95. Pateikimo stadija. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja gerbiamoji I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“. Komisija – net iš 16 komisijos narių, gausiausiai buvo norima dalyvauti šioje komisijoje. 2 straipsnyje yra numatyta komisijos sudėtis pagal frakcijų kvotas. Įsigaliojimas – nuo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Pageidaujančių klausti nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Nutarimo projektui pritarta po pateikimo.
Gautas pasiūlymas svarstyti ir priimti šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pritarta ypatingai skubai. Ar galime bendru sutarimu iš karto pereiti prie nutarimo priėmimo pastraipsniui? Dėkoju.
Ar galime bendru sutarimu priimti nutarimo 1 straipsnį? Dėkoju. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis – „Komisijos personalinė sudėtis“. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis – dėl įsigaliojimo datos. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Nutarimo projektas priimtas pastraipsniui.
Dėl balsavimo motyvų prieš nori kalbėti L. Sabutis pageidauja. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kadangi, suprantu, niekas neužsirašė už, vadinasi, nedaug reikėtų kalbėti prieš, nes visi sutinka, kad tokios komisijos nereikia, nes yra valstybės finansuojamas departamentas ir savo noru dalyvaujantys visoje sportinėje veikloje. Jaunimo problemų bus daugiau ar mažiau, tai priklauso visiškai ne nuo komisijos. Todėl, manau, visiškai beprasmiškai siūloma tokią komisiją parlamentiniu lygiu turėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kol jūs kalbėjote, gerbiamasis kolega, užsirašė 3 Seimo nariai kalbėti už. Motyvai už – Seimo narė V. V .Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, tokios komisijos reikia. Pagrindinė komisijos užduotis yra parlamentinė kontrolė. Ir šiandien žiniasklaidoje yra išplatinta, kiek turime problemų dėl nepilnamečių ar paauglių nusikalstamumo, kiek turime įvairiausių problemų. Deja, jaunimo reikalai yra išsklaidyti – tai Švietimo ministerijoje yra Socializacijos departamentas, tai yra komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ir Sporto departamentas. Aš manau, tokia komisija (ir taip daug Seimo narių domisi ta veikla) tikrai yra reikalinga. Raginu visus balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paklausti kolegų, kurie užsirašė kalbėti už, ar tikrai visi pageidauja kalbėti? (Balsai salėje) Ar kolegos pageidauja? Dabar kitas turėtų kalbėti už kolega P. Saudargas. P. Saudargas atsiima. V. Mazuronis pageidauja kalbėti? Atsiima. (Balsai salėje) Pageidaujate? Tada prašom kalbėti.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš niekaip nesuprantu, kokiai frakcijai priklauso L. Sabutis. Valdančioji dauguma turėtų apsispręsti. Jeigu mes manome, kad sportas valstybei yra nesvarbus klausimas, noriu priminti, kad sporto komiteto apskritai nėra. Sportas mūsų valstybei duoda daug daugiau negu visokie diplomatai, verslininkai ir dar kas nors kartu sudėjus, todėl šios komisijos reikia. Kviečiu L. Sabutį spausti mygtuką „už“.
PIRMININKAS. Suprantu, kad ir kolega V. Grubliauskas pageidauja kalbėti. Atsisako. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsavo 61: už – 58, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Replika po balsavimo – kolega L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš, norėdamas atsakyti Seimo nariui V. Mazuroniui, turiu patvirtinti visam Seimui, kad pasirašiau ir esu Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys. Turiu savo nuomonę dėl Seimo darbo organizavimo. Ją visada išsakiau ir išsakysiu. O šiaip sveikam žmogui kam reikia dar sporto komisijos?
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis mūsų pagrindinės darbotvarkės klausimas. Rezervinis klausimas, noriu, kolegos, atkreipti dėmesį, bus po šio klausimo, kurį dabar norėčiau paskelbti.
Prezidento rinkimų įstatymo 74 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-66 (pateikimas)
Projektas Nr. XIP-66 – Prezidento rinkimų įstatymo 74 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Seimo narys kolega Č. Juršėnas. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, tai yra trečias teisės aktas iš viso paketo, kurį mes pradėjome nagrinėti. Mes vieną ką tik priėmėme, t. y. nustatėme Europos Parlamento rinkimų dieną – birželio 7-ąją. Taip pat yra pateiktas ir gal ketvirtadienį bus priimtas nutarimas dėl Prezidento rinkimų datos. O štai tas įstatymo (ten nutarimai) projektas, kuris yra dabar jums teikiamas, lyg ir savotiškai sujungia tuos abu nutarimus.
Reikalo esmė yra ta: norima ir daugelio žmonių pageidavimu, ir, kiek žinau, ir nemažos dalies Seimo narių pageidavimu, kad mūsų piliečiams rinkėjams nereikėtų pavasarį ir vasarą per nepilną mėnesį tris kartus eiti balsuoti, bet kad būtų galima Prezidento rinkimų antrąjį turą sudvejinti su Europos Parlamento rinkimų data. Štai yra tas tikslas.
Pakeliui yra ir kiti labai svarbūs ir, aš manyčiau, taip pat kilnūs tikslai – sutaupoma iki 10 milijonų litų, jeigu mes apsispręsime taip padaryti. Turint patyrimą, jau žinomą patyrimą, kad į Prezidento rinkimus ateina daug daugiau rinkėjų negu į bet kuriuos kitus rinkimus, tikėtina, kad ir Europos Parlamento rinkimai sulauks gausesnio mūsų rinkėjų būrio ir išrinkti europarlamentarai turės tvirtesnį pagrindą, būdami išrinkti į Europos Parlamentą. Tai tokie pagrindiniai motyvai, kuriuos norėjau išdėstyti.
Dabar pats įstatymas. Įstatymas remiasi Konstitucija, kadangi Prezidento rinkimų tvarka yra gana smulkiai, gana konkrečiai išdėstyta šeštajame Konstitucijos skirsnyje – „Respublikos Prezidentas“. Ir siūlymas yra, atsižvelgiant ir į Konstituciją arba ją atitinkamai interpretuojant, leisti antrąjį turą rengti po trijų savaičių po pirmojo turo. Tada akurat – jeigu mes, žinoma, patvirtinsime Prezidento rinkimų datą gegužės 17 d., tada antrasis turas galėtų būti birželio 7 d., kai mūsų jau yra paskirti Europos Parlamento rinkimai.
Noriu iš karto pasakyti, kad Teisės departamentas pareiškė tam tikrų abejonių, ar tai nesikerta su Konstitucija. Žinoma, kategoriškai atsakyti aš negaliu, tai gali padaryti Konstitucinis Teismas, bet aš turiu teisę interpretuoti Konstituciją, nes už ją balsavau ir ja naudojuosi 16 metų.
Taigi Konstitucijos 81 straipsnio 2 dalyje nėra aiškiai pasakyta. Aš pacituosiu: „Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas.“ Tai štai ką reiškia balsavimas: ar balsavimas yra tik nubalsavimas, ar balsavimas taip pat ir rinkimų rezultatų suskaičiavimas? Tai jeigu šiek tiek plačiau interpretuojame, o Konstitucija visais laikais buvo interpretuojama ir siauriau, rigoristiškiau, ir plačiau, tai jeigu mes šiek tiek plačiau suprantame, įterpus žodžius „po rinkimų rezultatų paskelbimo dienos“, o tam yra skiriamas paprastai savaitės laikotarpis, kaip yra Seimo, savivaldybių ar kitų rinkimų atveju, mums atsiranda tas momentas, kuris, kaip čia pasakyti, mus gelbsti arba mums padeda kitais metais išvengti trijų ėjimų į rinkimus.
Taigi prašyčiau pritarti po pateikimo, o po to komitetuose bus galima nagrinėti, diskutuoti ir galutinai apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega A. Endzinas Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Visiškai suprantamas motyvas, kodėl teikiamas įstatymas. Aš iš tikrųjų visokeriopai pritariu jo formulavimui, tačiau dėl to, kad akurat ir neprieštaraus Konstitucijai, aš labai abejoju. Sakykite, ar jūs, kaip patyręs, visuomenei ir mums žinomas kaip Konstitucijos žinovas, turintis šioje srityje didelį autoritetą (juo aš neabejoju), galbūt jau konsultavotės ir su kitais konstitucinės teisės žinovais ir ar šioje vietoje artimiausioje ateityje, tarkime, neiškils problemų, ir ar nereikės grįžti atgal? Tiesiog toks klausimas, o ne dėl įstatymo reikalingumo, nes visiškai suprantama, kad kas savaitę eiti į rinkimus, vienas dalykas, yra per brangu, o kitas dalykas – neracionalu. Ačiū.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš galiu patvirtinti, kad iš tikro konsultavausi su teisininkais, bet nuomonių vėlgi, sąžiningai pripažįstu, yra įvairių – ir taip manoma, ir taip: vieni mano, kad dėl to negali būti jokios kalbos, kad tik dvi savaitės, kiti sako, kad norint galima interpretuoti ir kitaip. O jeigu jau imsime Konstitucinio Teismo praktiką, tai buvo ne vienas atvejis, kai mes – ar kairieji, ar dešinieji, nes visi esame ne kartą, daugelį kartų, skundęsi Konstituciniam Teismui, – kai mes, vieni ar kiti, rašydami kreipimusis į Konstitucinį Teismą, buvome įsitikinę, kad, atrodo, taip aišku pagal Konstituciją, o paskui gauname visiškai kitokį Konstitucinio Teismo nutarimą ir turime veikti pagal tą nutarimą. Taigi garantijos aš, žinoma, negaliu duoti, bet dvasios, aš labai atsiprašau, yra dar nuo Š. Monteskjė laikų. Prašome skaityti Š. Monteskjė, jeigu nepatinka kokie kiti rašiniai, sakysime, dabartinių Lietuvos konstitucinės teisės specialistų. Galų gale skaitykite M. Romerį. Bet ne apie tai dabar kalba. Taigi buvo skirtingų sprendimų ir įvairių interpretacijų. Tai šis dalykas.
Aš galiu tik tiek pasakyti, kad yra dar viena labai svarbi informacija, nes aš specialiai aiškinausi. Pagal mano duomenis, Konstitucinis Teismas 81 straipsnio dar nebuvo nagrinėjęs nei vienu, nei kitu kampu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Žiemelis. Atsiprašau, dar A. Endzinas pageidauja patikslinti klausimą.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio primininke. Labai dėkui už išsamų atsakymą, tačiau ar jūs negalvotumėte, kad, priėmus šį įstatymą, mums patiems vertėtų pasitikrinti Konstituciniame Teisme šio įstatymo teisėtumą, kad nekiltų abejonių po rinkimų?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Teoriškai tai yra įmanoma. Jeigu mes operatyviai priimame įstatymą ir Prezidentas per daug neatidėliodamas jį pasirašo ir paskelbia, tada mes, visas Seimas, turime teisę kreiptis, ir Konstitucinis Teismas, aš manau, gana operatyviai išnagrinėtų. Nors yra Seimo kreipimasis dėl vieno labai svarbaus klausimo, o kiek savaičių ar mėnesių laukiame? Tai mes turime ir tokių pavyzdžių. Kaip matote, gyvenimas yra labai įvairus.
PIRMININKAS. Klausia kolega V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto abejoju, kad išvengtume trejų rinkimų per trumpą laikotarpį. O gal Prezidentas bus išrinktas pirmajame ture? Tarkime, Č. Juršėnas ar kitas kandidatas laimės pirmajame ture. Yra ir tokia galimybė. Taigi jūsų projektas visiškai neišsprendžia šio klausimo.
Ir antras dalykas, rezultatai po pirmojo turo paskelbiami per 7 dienas. Tai vėlgi, jeigu nuspręs paskelbti per dvi dienas arba antrą dieną, ką mes tada darysime? Tad ar nereikėtų taisyti įstatymo numatant, kad Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai paskelbiami septintą dieną? Tada jau būtų aiškiau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs iškėlėte keletą rimtų ir linksmesnių klausimų. Tai linksmesnis klausimas yra toks: jūs mane siūlote į Prezidentus, bet aš tamstos nesiūlysiu į Prezidentus, kad būtų mažiau kandidatų.
Dabar tas patikslinantis momentas. Jis iš tikro yra labai svarbus, čia yra siūloma keisti du straipsnius, tai 2 straipsnyje išties galima būtų kiečiau užrašyti, kad septintą dieną skelbiami rezultatai. Tada jau nekyla jokių abejonių. Aš manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija, kuri turi didžiulį patyrimą ir kurios žmones aš tikrai pažįstu, nepriims sprendimo per dvi ar tris dienas žinodami, kad čia yra bendra idėja, t. y. ne tik mano vieno ar kai kurių kolegų, bet ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovų. Šiuo atveju mes galėtume nesijaudinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, žinant visą jūsų patirtį ir mūsų patirtį tikrai negražiai atrodys, kai visi jau žinos tuos neoficialius rezultatus, bet dėl formaliųjų konjunktūrinių ketinimų komisija laikys tą nutarimą visą savaitę ir nepadės, kaip sakoma, taško, nesuduos plaktuku per gongą. Atrodysim juokingai patys sau. Kitas dalykas, tos priežastys, kodėl reikia nuo penkių iki septynių dienų tą galimybę pratęsti, tikrai neišlaiko kritikos, nes Prezidento rinkimuose, o jūs lyginote su Seimo ir kitus rinkimus, reitingavimo nėra. Ten skaičiavimas yra tikrai elementarus – sudėlioti pagal patvirtintas pavardes arba negaliojančius į atskiras krūveles, tai priklauso nuo kandidatų kiekio, ir viskas. Elementarioji aritmetika.
Kitas dalykas, kai čia keliam visokias konstitucines idėjas, tai štai ir susiduriam su tuo, ką sakiau anksčiau – panaikindami konstitucinę komisiją, štai ir susiduriame dabar su visokiomis interpretacijomis. Taip turėtume gana solidžią Seimo instituciją, kuri galėtų iš anksto patvirtinti arba paneigti kai kurias abejones, dėl kurių po to dar būtų galima pasitikslinti Konstituciniame Teisme, bet jeigu atsimenate ankstesnę praktiką, labai dažnai po vienokių ar kitokių šios komisijos išvadų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klauskite!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Baigiu, kad nereikėtų po to patikslinti klausimo.
Atmetant paskutinę mūsų praktiką, tos komisijos būdavo labai geras darbas. Paskutinė praktika yra netikusi, bet nebūtinai ja reikia vadovautis. Ačiū.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, pirmiausia aš nebuvau konstitucinės komisijos naikinimo šalininkas. Man atrodo, apsidairykite aplinkui, jūs rasite kaltininkus, prašom jiems ir skirti tuos kaltinimus, kurie pasiūlė tą komisiją naikinti. Dabar tas esminis dalykas dėl rezultatų skelbimo. Juk Seimo rinkimų rezultatai yra aiškūs tą pačią naktį. (Balsai salėje) Jie yra gana aiškūs, išskyrus kai kuriuos atvejus, ir vis tiek jie yra neskelbiami. O jeigu imsime dar vieną momentą, sakysim, dar kartą, jau kelintą kartą, Kaune užlūš kompiuteriai. (Balsai salėje) Kažkodėl Kaune jie užlūžta. Ką tada darysim? Kiek reikia dienų skirti sutaisyti kompiuteriams ir viską suskaičiuoti? (Balsai salėje) Kadangi taip atsitiko, kažkodėl ne Ignalinoje sugedo ir ne Švenčionyse. Bet čia tarp kitko.
Žodžiu, tos kelios dienos yra siūlomos tam, kad mes iš tikrųjų būtume garantuoti, kad būtų galima daryti po dviejų savaičių, kaip sakiau, po rinkimų rezultatų paskelbimo, kad tikrai sutaptų tie rinkimai ir tie mano anksčiau paminėti ir jūsų pripažįstami kilnūs tikslai būtų įgyvendinti. O dėl konstitucingumo, tai aš pasiryžęs diskutuoti dar ir su kitais teisininkais, ir su mūsų čia, Seime, turimais stipriais teisininkais, ir ieškoti to sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvus pateikimo stadijoje išdėstyti pageidauja kolegos Seimo nariai. Už pasisako kolega V. Bacevičius. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mane tikrai įtikino pranešėjas ir aš viską supratau, ką jisai sakė, išskyrus vieną žodį „akurat“, bet raginu kolegas palaikyti pranešėją, nes mes tikrai sutaupysime 10 mln. Lt. O kad Vyriausioji rinkimų komisija negali pateikti oficialių galutinių rezultatų per vieną dieną, tai lemia net ir apskundimo terminai ir kiti dalykai, nes turi būti išlaikytos procedūros. Raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – kolega P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Na, nesu visiškai prieš, aš nesakau, kaip balsuosiu, nes iš tiesų tie argumentai, kad sutaupomi milijonai, yra tikrai krizės laikotarpiu neatremiami. Tačiau norėčiau sukritikuoti vieną motyvą, dėl ko turėtų būti šie pakeitimai priimti, būtent, kad gal rinkėjams taip patogiau, kad jie mažiau kartų vaikščios į rinkimus, aš sakyčiau, kaip tik mūsų rinkėjai nėra labai pilietiški, mūsų visuomenė nėra labai pilietiška, ir taip suplakti europarlamento rinkimus su Prezidento, tarsi tam tikrą nereikšmingą priedėlį, tai mes pagalvokime, kad vis dėlto renkame atstovus atstovauti visoje Europoje, tai taip pat reikšmingas įvykis, jie tampa reikšmingi mūsų valstybės atstovai. Todėl neturėtų būti taip, kad yra tam tikras priedėlis, kurį galima prilipinti prie Prezidento rinkimų dėl daugiau atėjusių. Reikėtų galbūt atsieti tuos dalykus, bet motyvai dėl sutaupymo, žinoma, yra neatremiami.
PIRMININKAS. Pateikimo stadijoje už ir prieš pasisakė po vieną Seimo narį. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Prezidento rinkimų įstatymo 74 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Skelbiu balsavimą. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai, balsavo 56: už – 50, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Dabar apsispręskime dėl komitetų. Pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime šį komitetą skirti pagrindiniu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. Nors papildomų komitetų nebuvo numatyta Seniūnų sueigoje, tačiau kadangi buvo išsakyti motyvai ir abejonės dėl sutikimo su Konstitucija, aš ryžčiausi vis dėlto pasiūlyti papildomu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu paskirti šį komitetą papildomu? Dėkoju. Siūloma svarstymo data – šių metų gruodžio 18 d., ar galime pritarti? Dėkoju. Po pateikimo mes išsprendėme visus reikalingus klausimus.
Kolega S. Pečeliūnas repliką po balsavimo. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu kolegoms priminti vieną sentenciją. Mes, Lietuva, nesame tokie turtingi, kad pirktume pigius dalykus. Du svarbūs dalykai: Prezidento „pirkimas“ ir Europos parlamento atstovų pirkimas arba rinkimas, kaip norite, taip vadinkite, sudėjimas į vieną vietą vienas kitą nupigina. Aš manyčiau, kad čia demokratija turėtų būti išlaikyta, ir taupyti čia tikrai negalima, nes tai nėra rimtas argumentas. Pinigai, palyginti su tomis pasekmėmis, kurių mes sulauksime, politinių, pilietiškų ir kitokių pasekmių, tikrai yra menki arba niekiniai, palyginti su tomis pasekmėmis, kurias turėsime. Taigi aš labai prašyčiau iki svarstymo ir apie šiuos motyvus iš esmės pagalvoti tiek jums, kolegos, tiek sumanymo autoriams, nes tas bus užkoduojama į ateitį. Tie ciklai kartojasi ir faktiškai mes tą sutapatinimą padarome ne vienam kartui. Po to vėl keisti, tai čia pradės kvepėti tokia konjunktūra, išeis visai negražus dalykas. Labai prašyčiau jūsų į tai atkreipti dėmesį ir su pilietiška visuomene, su vertybėmis nežaisti kelių litų sutaupymo sąskaita. Pasekmės bus daug brangesnės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kolega Č. Juršėnas pageidauja repliką po balsavimo.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Aš vis dėlto turiu kai ką priminti, bet ne kolegai, kuris kalbėjo, o naujai atėjusiems, kad jie iš tikrųjų turėtų aiškesnį vaizdą. Per antrosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laiką, tai yra nuo 1990 m. kovo 11 d., mes ne kartą dvejinome įvairius rinkimus, taip pat ir Prezidento rinkimus dvejinome su kitais dalykais. Dvejinome rinkimus ir referendumus, ir kažkaip neprisimenu, kad kažkas būtų sakęs, jog vienas ar kitas dalykas yra nuvertinamas. Taigi mes turime patyrimą, mes tik galime galvoti apie tikslingumą, nes kai kurių dalykų sudvejinimas vėliau pasirodė prastas dalykas. Bet tokių sudvejinimas yra iš tikrųjų prasmingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos po balsavo baigtos.
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-97. Į tribūną kviečiu pranešėją – Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją kolegę I. Degutienę. Prašom. Gerbiamasis kolega Sauliau, jūs turėjote galimybę, replikos yra išsakytos, diskusijos per šoninius mikrofonus nebus. Prašau gerbiamąją pranešėją pateikti paskelbtą klausimą.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Paskutinis šiandieninės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“. Tik noriu pasakyti, kad visas šis nutarimas yra tikrai suderintas su visomis frakcijomis, su jų pasiūlymais, tačiau dabar yra pastebėta klaida ir norėčiau, kad tai būtų fiksuota protokole: 5 straipsnio 19 punktas – J. Stanevičiaus pavaduotojais buvo įrašyti K. Masiulis ir R. Rutkelytė. O turėtų būti įrašyta D. Meiželytė-Svilienė. Prašom pataisyti taip, kaip buvo pateikta frakcijos, nes toliau yra Č. V. Stankevičius, tai jo pavaduotojai iš tiesų yra K. Masiulis ir R. Rutkelytė.
Šis Seimo nutarimas yra 16 straipsnių. Jeigu jūs šiandieną priimtumėte šį Seimo nutarimą, įsigaliojimas būtų nuo šiandien dienos ir visi administraciniai reikalai būtų sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūsų paklausti pageidauja kolegė A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau atkreipti dėmesį, nes pavadinimas, mano nuomone, yra truputį klaidinantis – dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų. Aš siūlyčiau – dėl Seimo komitetų narius pavaduojančių Seimo narių sąrašo patvirtinimo, nes mes ne pavaduotojai, o tik pavaduojantys tam tikru momentu.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš negaliu ginčytis, čia reikia paklausti kalbininkų, kaip reikia suformuluoti, bet paprastai komitetų narių pavaduotojai buvo įvardinti taip. Ir pagal seną tradiciją, ir dabar šis Seimo nutarimas taip ir skamba – Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. (Balsai salėje) Dabar Statute taip ir parašyta. Dabar viskas vyksta pagal Statuto 44 straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Klausiančių daugiau nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti nutarimo projektui po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta po pateikimo. Siūloma svarstyti ir priimti šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar prieštaraujate, gerbiamieji kolegos? Nėra prieštaraujančių. Pritarta ypatingai skubai.
Ar galėtume bendru sutarimu pereiti prie nutarimo priėmimo pastraipsniui? Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Nutarimą priimsime pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Nutarimo projekto 3 straipsnis. Galime priimti? Dėkoju. Priimtas. Nutarimo projekto 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. Nutarimo projekto 5 straipsnis, atsižvelgiant į pataisą, apie kurią buvo informuota, kad J. Stanevičiaus pavaduotojais paskirtume ne tuos kolegas, kurie įrašyti, o būtent D. Meiželytę-Svilienę. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimta. Nutarimo projekto 6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. Nutarimo projekto 7 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. Nutarimo projekto 8 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimtas. Nutarimo projekto 9 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 9 straipsnis priimtas. Ir nutarimo projekto 10 straipsnis. Galime jį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. 11 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. Nutarimo projekto 13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimtas. Nutarimo projekto 14 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 14 straipsnis priimtas. Nutarimo projekto 15 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. Ir paskutinis, 16, straipsnis – dėl nutarimo įsigaliojimo nuo priėmimo. Ar galime priimti jį bendru sutarimu? Dėkoju. Nutarimo projektas pastraipsniui priimtas.
Kolegos, dabar dėl balsavimo motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-97, prašau balsuoti.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Balsavo 55 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.
Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar yra likę Seimo narių pareiškimai. Dėl vedimo tvarkos pageidauja kalbėti S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau replikuoti, nes buvo apeliuota į naujuosius Seimo narius, kurie gal kai ko nežino, ir jiems reikia kai ką priminti. Buvo pasakyta…
PIRMININKAS. Dėkoju, nutraukiu. Replikos ir diskusijos per šoninį mikrofoną… Gerbiamieji kolegos, liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Seimo narių, užsirašiusių perskaityti pareiškimus, nėra. Skelbiu Seimo rytinio plenarinio posėdžio ir kartu Seimo posėdžio pabaigą. Kolegos dar pageidauja užsiregistruoti iki gongo. Prašau, tokia galimybė suteikiama.
Gerbiamasis kolega, šiuo atveju aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Dėkui.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Skelbiu šios dienos rytinio posėdžio ir šios dienos Seimo plenarinio posėdžio pabaigą. Dėkoju kolegoms Seimo nariams.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.