Šeštasis (6) posėdis
2008 m. lapkričio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame lapkričio 27 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau užimti savo vietas, susikaupti ir pradėti darbą. Iš pradžių prašyčiau registruotis. Registracija.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. lapkričio 27 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Pirmiausia prašyčiau patvirtinti šiandieninio posėdžio darbotvarkę. Prašom. Julius.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, turiu tokį klausimą ir abejonę. Yra išbraukiamas 2-1 klausimas. Tai yra organizacinis klausimas, kad komitetai galų gale galėtų aiškiai sužinoti savo funkcijas ir pradėti dirbti. Kiek žinau, dauguma komitetų apsvarstė. Vakar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė. Ar negalime šito šiandien bent svarstyti, kad pajudėtume į priekį ir galų gale visiems komitetams būtų aišku, kokios jų funkcijos? Nes trypčioti vietoje… Žinote, labai sparčiai įvykiai rutuliojasi. Ar negalėtume mes šiandien surengti bent šio klausimo svarstymo posėdyje?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu reaguoti į J.Veselkos kalbą. Gal jūs leisite man referuoti tai, kokie pokyčiai vyko po Seniūnų sueigos, kartu atsakysiu Juliui į klausimą, kodėl Seniūnų sueiga pritarė išbraukti 2-1 klausimą. Pirmiausia, kaip matote, čia yra svarstymo stadija ir Seniūnų sueigoje Informacinės visuomenės plėtros komitetas paprašė padaryti pertrauką ir atidėti svarstymą iki gruodžio 4 d. Esmė ta, kad ne visi komitetai dar yra apsvarstę. Vienas tikrai dar turi daug pretenzijų. Man atrodo, kad tai yra gana svarbus klausimas, tai yra Seimo statuto pakeitimai dėl kai kurių reorganizacijos dalykų, ir mes Seniūnų sueigoje vieningai pritarėme, kad šį klausimą įtrauksime į gruodžio 4 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę. Jeigu gerbiamasis Julius sutinka ir nesiūlo balsuoti dėl šio klausimo įtraukimo, aš siūlyčiau tikrai sutikti su Seniūnų sueigos išvada, kad kolegialiai galėtume po visų komitetų svarstymo šį klausimą spręsti.

Toliau. Noriu pasakyti, kad yra papildomai įtraukti į darbotvarkę klausimai, tai 2-4a ir 2-4 b, – Seimo rezoliucijos „Dėl NATO narystės veiksmų plano suteikimo Ukrainai ir Gruzijai“, taip pat įtrauktas 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektas ir 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas.

Taip pat Seniūnų sueigoje vienbalsiai pritarta šiandien išbraukti iš darbotvarkės kompleksinį 2-6 klausimą. Taigi tokie pokyčiai po Seniūnų sueigos. Prašom. Kolega E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, aš noriu jums priminti tai, kaip mes ankstesnėse kadencijose tvarkėme savo darbotvarkes. Mes patvirtinome antradienį savaitės darbotvarkę, ir dar buvo patvirtinta praeitą savaitę… Dabar negali Seniūnų sueiga išbraukti. Gali tik siūlyti Seimui išbraukti. Nereikia kalbėti, kad mes neįtraukėme to, ką gerbiamasis J. Veselka siūlo, bet tą reikia išbraukti Seimo sprendimu. Lygiai taip pat Seimas turi nuspręsti įtraukti dėl Gruzijos, dėl Ukrainos, dėl kitų, nes šito nebuvo. Tai yra Seniūnų sueigos siūlymas Seimui. Aš manau, kad taip visada mes dirbome, o ne atvirkščiai.

PIRMININKĖ. Mes, atrodo, procedūriškai tą ir darome. Dėl 2-1 klausimo aš jau sakiau, kad neatitinka Statuto reikalavimų, nes vienas komitetas neapsvarstė, ir komitetas siūlo atidėti tai gruodžio 4 d. plenariniam svarstymui, dėl to Seniūnų sueiga ir pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės. O dėl kitų klausimų įtraukimo į šiandienos darbotvarkę, mes dabar ir balsuosime, ar pritariame. Jeigu bus kitokių pasiūlymų, nepritarimų, tai Seimas ir apsispręs, ar įtraukti, ar neįtraukti.

Kitas dalykas, nepaminėjau, kad šiandien yra generalinio prokuroro pranešimas, ir Seniūnų sueiga prašo įtraukti į šios dienos posėdžio darbotvarkę. 13.10 val. yra numatytas generalinio prokuroro pranešimas. Po to dar yra numatyti 2-1 ir 2-2 klausimai dėl Seimo nutarimų „Dėl laikinosios tyrimų komisijos sudarymo“ vienu klausimu, tai yra dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytautą Gapšį ir Viktorą Uspaskichą, ir 2-2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Roką Žilinską.“ Jeigu Seimas sutinka, siūlyčiau patvirtinti tokią darbotvarkę, kokią aš jums pristačiau. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl dviejų darbotvarkės punktų turėčiau pastabų. Pirmas dalykas dėl dabar siūlomų dviejų rezoliucijų 2-4a, 2-4b. Kiek man žinoma, rezoliucijos autoriai nesutinka skaidyti rezoliucijos į dvi ir nėra galimybės čia įrašyti dviejų projektų. Jeigu po pateikimo nebūtų pritarta ar būtų sudaryta redakcinė komisija ir ji kaip nors spręstų, gal ir atsirastų du rezoliucijos projektai. Dabar mes turime įregistruotą tik vieną dėl abiejų valstybių. Tokį projektą siūlyčiau įrašyti, nes kitokių tiesiog nėra ir neatrodo, kad būtų.

Toliau dėl rezervinio 1 klausimo dėl pakartotinio balsavimo už vieną komiteto pirmininko pavaduotoją. Mes turime išdalintas Teisės departamentas išvadas, kuriose pasakyta, kad toks mūsų nusiteikimas dar kartą balsuoti gali prieštarauti Statutui. Aš matyčiau galimybę tą klausimą palikti tik tuo atveju, jeigu būtų Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad toks pakartotinis balsavimas dėl kokių nors aplinkybių yra galimas. Kol to nėra, sakyčiau, sąlyginai galime palikti rezerve, jeigu bus leidžianti tą daryti Etikos ir procedūrų komisijos išvada.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sutinku su 2-4 klausimu, nes yra registruota Seimo rezoliucija „Dėl NATO narystės veiksmų plano suteikimo Ukrainai ir Gruzijai“, tačiau Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta atskirti Ukrainos projektą nuo Gruzijos, ir aš siūlau palikti, kad būtų taip, kaip yra registruota Seimo rezoliucija dėl abiejų valstybių – Ukrainos ir Gruzijos. Balsuoti nereikalaujate? V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėl šio klausimo norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Vakar Užsienio reikalų komitete svarstant šiuos klausimus buvo diskutuota. Užsienio reikalų komitetas rado formą suteikti mandatą Užsienio reikalų ministerijos atstovams ir Vyriausybei. Buvo aiškiai pasakyta: jeigu atsirastų kokia nors rezoliucija, prieš tai jos tekstas turi būti išdalytas visoms frakcijoms, suderintas, apsvarstytas, kad nebūtų jokių papildomų prieštaravimų. Šiuo atveju mes teksto nematėme, niekas mūsų neinformavo dėl teksto, frakcijoms tekstas neparodytas. Siūlyčiau labai jautriai žiūrėti į šį klausimą. Ne dabar pateikti tekstą, nes frakcijos posėdis – 9 val. ryto. Reikia svarstyti ir žiūrėti, nes klausimas gana nevienareikšmis.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kiek žinau, tas tekstas buvo paskelbtas internete. Tačiau raštu, kaip mačiau, ponas P. Auštrevičius pateikė tik dabar. Jeigu jūs nespėsite iki numatyto pateikimo laiko susipažinti, galėsime nukelti vėlesniam laikui. Jeigu kyla kokių nors abejonių konkrečiai dėl šio klausimo, reikėtų balsuoti Seime ir apsispręsti, ar šiandien įtraukiame Seimo rezoliucijos „Dėl NATO narystės veiksmų plano suteikimo Ukrainai ir Gruzijai“ projektą, ar ne. Tai yra jūsų valia.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Galima?

PIRMININKĖ. Prašom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam kolegai V. Andriukaičiui, kad šios rezoliucijos projekto svarstymas numatytas 15.30 val. Darbotvarkėje yra numatyta pertrauka Seimo plenarinio posėdžio metu. Laiko susipažinti, manau, yra pakankamai. Todėl siūlyčiau neatidėlioti, šiandien šį klausimą išspręsti, nes spręsti vėliau, kitą dieną, po savaitgalio, nebus prasmės – 2–3 d. ir vyks NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti Sekretoriato. Vis dėlto daugelis naujų Seimo narių dar neturi darbo vietų, neturi kompiuterių, ir elektroniniai variantai jiems paprasčiausiai neprieinami. Vakar į mane buvo kreiptasi… (Balsai salėje) Ne apie monitorių mes kalbame, o apie darbą ir kabinete. Vienas dokumentas nelygus kitam. Aš noriu priminti, kad dar ne visi gali naudotis, ir viskas.

PIRMININKĖ. Salėje tuoj bus išdalyta, gerbiamasis Sysai. E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Malonu, gerbiamoji pirmininke. Brangūs bičiuliai, dokumentas, apie kurį mes šiandien kalbame, po savaitgalio neturės didelės prasmės. Gruodžio 2 d. susirinks Europos Sąjungos Vadovų Taryba. Jeigu mes toms dviem tautoms neparodysime palankumo ženklo, tai po to galime nerodyti, nes paprasčiausia šis kreipimasis yra parama ukrainiečiams ir gruzinams. Pirmadienį, antradienį ar trečiadienį jau bus per vėlu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šiandieninio, lapkričio 27 d., posėdžio darbotvarkei su išsakytomis pastabomis? Prašom. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Liko dar viena smulkmena. Jeigu būtų posėdžio pirmininkės žodinis kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl pirmojo rezervinio klausimo, visos problemos būtų išspręstos.

PIRMININKĖ. Ačiū, Jurgi, kad priminėte. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad dar kartą išanalizuotų Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą. Norėčiau ir pati dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje kartu su kolega V. Mazuroniu ir ponu V. Tomaševskiu ir išdėstyti tas pozicijas, kurias šiandien išdėsčiau Seniūnų sueigoje, ir kuo remiantis šis klausimas buvo įtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Prašyčiau, jeigu galima, kad šį posėdį Etikos ir procedūrų komisija padarytų pietų pertraukos metu.

Ar galime pritarti lapkričio 27 d. plenarinių posėdžių darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ponas E. Klumbys sako, kad negalima. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad lapkričio 27 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė būtų patvirtinta?

Už – 118, prieš – 2, susilaikė 1. Darbotvarkė patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros (dėl A. Kubiliaus)“ projektas Nr. XIP-54 (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome darbotvarkės 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektą Nr.XIP-54. Noriu kolegoms priminti, kad posėdyje svarstant Seimo Pirmininko kandidatūros projektą pirmiausia išklausomos frakcijų išvados, pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia. Tai yra Statuto 193 straipsnio 2 punktas. Pagal Statuto 193 straipsnio 3 punktą po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui, t. y. A. Kubiliui, iki 20 min., taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus. Tam skiriama iki 30 min. Ir pagal 4 punktą, pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

Kaip minėjau, pagal Statuto 193 straipsnį pirmiausia išklausomos frakcijų išvados. Didžiausia frakcija yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Pirmiausia žodis suteikiamas tos frakcijos atstovui.

Toliau pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją R. Šukį.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo minėta, pagal Seimo statutą dabar kalbės didžiausios Seimo frakcijos atstovė. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją ponią I. Degutienę. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man toks įspūdis, kad sustojo laikas arba laikrodžio rodyklė atsukta atgal. Gerai prisimenu 1999 m., kai valstybėje buvo labai panaši situacija, kai reikėjo formuoti Vyriausybę, skirti naują Ministrą Pirmininką. Tėvynės sąjungos, tada tik Tėvynės sąjungos, frakcija sprendė, kas galėtų būti tas žmogus, kuris sugebėtų ne partijai padėti, bet valstybei išbristi iš susidariusios sunkios finansinės ir ekonominės situacijos. Tuomet lygiai kaip ir šiandien mes matėme, kad ir atsiskaitymai verslo struktūrose sutrikę, mes matėme, kad ir atlyginimai neišmokami. Bet baisiausia buvo tai, kad finansinės tarptautinės institucijos lygiai taip pat nenorėjo Lietuvai skolinti pinigų, nes Lietuva buvo atsidūrusi ties finansinės krizės riba.

Ir atsirado toks žmogus Tėvynės sąjungoje, tuometinis Seimo Pirmininko pavaduotojas fizikas Andrius Kubilius. Tada dar frakcijoje buvo abejonių, kad Andrius nedirbęs Vyriausybėje, ar sugebės tokioje sudėtingoje situacijoje išvesti valstybę iš tos padėties, ar sugebės suvaldyti naująjį ministrų kabinetą. Ir man teko garbė dirbti su tuo žmogumi tuometinėje Vyriausybėje, kai tikrai buvo sunku, kai tikrai reikėjo susitelkimo, išminties, tvirto žodžio ir tvirto stuburo. Ir toks buvo A. Kubilius.

Pirmiausia Andrių tuometinė Vyriausybė gerbė, ir dabar turbūt visi tie, kuriems teko garbė su juo dirbti, gerbiame už tai, kad jis buvo teisingas visiems vienodai ir ieškojo tiesos nevyniodamas į vatą tos situacijos, kuri buvo tada. Nevynioja į vatą ir tos situacijos, kuri yra dabar. Gal kai kam nepatinka, kad yra sakoma tiesa. Kartais karti tiesa yra tikrai labai skaudi. Ir turbūt kiekvienas turim tą žmogišką pojūtį, kaip save apsaugoti. O gal tos negandos, kurios šiandien yra užgriuvusios valstybę, praeis pro mane, pro šalį, galbūt A. Kubilius sutirština spalvas kalbėdamas apie šiandieninę mūsų valstybės finansinę ir ekonominę situaciją. Bet A. Kubilius yra toks – teisingas, doras, sąžiningas ir nebijantis pasakyti tiesą visiems į akis. Ne tik pasakyti, bet ir žino, kaip iš tos situacijos išeiti. Ir aš džiaugiuosi, kad A. Kubilius, ir šį kartą būdamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis, gavęs partijos įpareigojimą kaip pirmininkas eiti Ministro Pirmininko pareigas, sutiko su tuo, sutiko su labai dideliu krūviu.

Labai gera būti valdžioje, kai ekonominė situacija puiki ir ne visai nuo valdžios priklausanti, kai verslas puikiai sukasi, finansinė padėtis gera, kai gali drąsiai kelti pensijas, kelti atlyginimus. Ir, be abejo, visi žmonės Lietuvoje džiaugėsi ir mano, kad visa tai priklausė nuo valdžios. Tai iš tikrųjų priklausė turbūt nuo mūsų verslo, nuo mūsų verslininkų išminties ir apsukrumo. Ir tikrai tas aukso aruodas, kuris buvo aštuonerius metus, šiandieną yra išsemtas, ir mes tame aruode ne tai kad turime keletą centų, o iš esmės reikia pradėti nuo nulio. Ir A. Kubilius pradeda nuo nulio, pradeda finišo tiesiąją. Ir su tokia komanda, su kokia jis ketina pradėti darbus, su koalicijos komanda, su tokiu ministrų kabinetu, kokį jis pats pasirinko (gal šiandieną niekas nenori girdėti ir žodžio „krizė“), A. Kubilius turės žengti pirmuosius žingsnius ir tik po to vykdyti jau vėliau pateiktą Vyriausybės programą.

Ir dar keletą žodžių apie Andrių kaip žmogų. Kartais kai kam atrodo, kad A. Kubilius rūstus, kad A. Kubilius nekontaktiškas, nematantis žmonių, nesuprantantis jų ar nejautrus. Aš Andrių pažįstu ne vienus metus, o daugiau kaip dešimtmetį. Tai yra nepaprasto nuoširdumo ir gerumo žmogus, kuris kiekvieną girdi ir mato. Bet ne visada gražūs ir meilūs žodžiai yra teisingi ir pasiekia kiekvieno širdį. Tai yra tik emocijos. Andrius yra fizikas, tai yra tikslūs žmonės. Paskaitę didžiųjų žmonių biografijas, ypač tiksliųjų sričių mokslininkų, ką mes matom? Jie rašo nuostabius eilėraščius. Vadinasi, jų vidus yra labai emocionalus ir šiltas, bet išorė kartais apgaulinga. Ne visada tai, kas blizga, yra gražu, ir kas neblizga negražu. Taip aš norėčiau pasakyti apie A. Kubilių – tvirtą, šiltą žmogų, galintį, sugebantį pasiekti tai, ko reikia, ir nesiblaškantį tarp dviejų kelių.

Andrius visada turėjo vieną kelią, kurį pradėjo nuo Sąjūdžio laikų, ir eina tuo keliu tiesiu pakelta galva, tvirtai, be melo ir apgaulės iki šios dienos. Todėl tikrai visus kviečiu balsuoti už A. Kubilių. Neapsiriksime, jeigu norime, kad Andrius mūsų valstybę, susidarius krizinei situacijai, išvestų iš tos padėties. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjusiai Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai poniai I. Degutienei.

Dabar į tribūną kviečiame kalbėti Socialdemokratų partijos frakcijos atstovą. Frakcijos vardu kalbės kolega Z. Balčytis. Prašom.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja ponia I.Degutienė. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kandidate į Ministro Pirmininko pareigas, gerbiamieji Seimo nariai, prieš mane kalbėjusi gerbiamoji vicepirmininkė pasakė daug gerų žodžių apie pretendentą. Man atrodo, daugelis ir čia, salėje, sėdinčių, ypač tie, kurie jau keletą kadencijų dirbame kartu, daugeliui tų epitetų iš tikrųjų galėtume pritarti. Tačiau Ministro Pirmininko kandidatūra vis dėlto yra ta vieta, kur reikės kalbėti ir apie kitus dalykus.

Pirmiausia mes labai džiaugiamės, kad jūs turite didelį mūsų Ekscelencijos Respublikos Prezidento pasitikėjimą, ir tai jautėsi teikiant jūsų kandidatūrą. Manau, kad šiandien visi Lietuvos žmonės taip pat tikisi, kad Lietuva nepatirs tų būsimų problemų ir blogybių, kurios čia šiandieną yra piešiamos. Ministro Pirmininko darbas ir jo tolesnė veikla pirmiausia priklausys nuo pačios artimiausios aplinkos, nuo jo komandos.

Be to, norėčiau priminti, kad pateikiant kandidatūrą kandidatas į Ministrus Pirmininkus gerbiamasis A. Kubilius pateikė mums daug probleminių klausimų ir patį veiksmų planą, kaip šiuos klausimus reikėtų išspręsti. Turbūt pirmą kartą taip yra mūsų parlamentinėje istorijoje, kad praėjus kelioms dienoms šis krizės įveikimo planas iš esmės keičiasi. Keičiasi dėl mokesčių dydžio, dėl tam tikrų kitų dalykų ir keičiasi bendra nuomonė, ar iš tikrųjų daugumos koalicijoje yra toks labai jau aiškus sutarimas dėl krizės įveikimo plano.

Dabar šiek tiek norėčiau apsistoti ties tuo, ką labiausiai išmanau, – tai finansų ir ekonomikos sritis. Ir nenoriu čia labai ilgai diskutuoti, tiktai keletą tokių pastabų. Kiek žinau, ir šiandien Europos Komisija svarstys vieną iš klausimų – Krizės įveikimo planą ir tam tikrus pasiūlymus, kad kiekvienai valstybei rekomenduoja nors šiek tiek, nedaug, pirmiausia sumažinti pridėtinės vertės mokestį. Ten kalbama apie vieną procentinį punktą, t. y. pagrindinis tikslas ir toliau yra palaikyti valstybės vartojimą. Jeigu mes palaikome vartojimą, mes suteikiame galimybę smulkiajam, vidutiniam, kartu ir stambiajam verslui, kuris moka mokesčius į biudžetą, o iš jo mes paskui remiame socialines, kultūros, švietimo sritis ir daugelį kitų dalykų, kad sudėtingomis būsimosios krizės sąlygomis jie galėtų atsilaikyti ne tik vidinėje aplinkoje, bet ir konkurencinėje aplinkoje.

Gyventojų pajamų mokestis šiuo metu yra 24 %, iš kurių 8 % yra privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Jūs labai paprastai sumažinate tai iki 15 % ir iš jų tik 5 % skiriate į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Iš karto kyla klausimas, ar neatsitiks taip, kad neužteks pinigų vaistams kompensuoti, įvairioms programoms, kurios yra susijusios su mažas pajamas gaunančiais žmonėmis, toliau plėtoti, įvairioms reabilitacinėms paslaugoms, sąnarių keitimui ir daugeliui kitų dalykų. Tai yra labai jautrios sritys, į kurias jums reikės atsakyti.

Dėl pelno mokesčio. Šiandien, matyt, jau yra pasikeitusi situacija. Girdžiu, kad jis nebus didinamas iki numatytos ribos, kad gali būti palikta taip, kaip yra dabar, bet tai yra daugiau jūsų koalicijos vidiniai klausimai.

Verslo liudijimai. Taip, šiandien yra tam tikros sritys, kurių galbūt reikėtų atsisakyti. Tai yra statybos sritis, nors ten irgi yra įvairių niuansų. Verslo liudijimai atsirado ne iš gero gyvenimo. Tai yra iniciatyvos skatinimo būdas. Jis leidžia valstybei nedotuoti, negalvoti, kaip sukurti papildomų darbo vietų, bet leidžia tiems žmonėms išlaikyti save ir savo šeimą. Jų yra nei daug, nei mažai – netoli šimto tūkstančių. Verslo liudijimų rūšių, gerbiamieji parlamentarai, be statybos sektoriaus, dar yra 97. Jeigu taip paprasta ir lengva ranka mes nubrauksime visą šį labai sudėtingą, per kelerius metus kurtą, gal nevisiškai tobulai kurtą, sistemą, tai tie visi žmonės ateis į vieną ar į kitą vietą – ar prie Vyriausybės, ar prie Seimo, ir prašys, kad būtų įdarbinti, o jeigu ne, reikės jiems mokėti socialines pašalpas.

Būtų galima daug kalbėti apie siūlomą mokesčių sistemą. Aš manau, galbūt mes nuodugniau paanalizuosime, kai turėsime Vyriausybės veiksmų planą, arba Vyriausybės programą.

Dėl tos vadinamosios krizės situacijos šiandien Lietuvoje. Ir Europos Komisija, ir įvairūs apžvalgininkai, ir tie bankų ekspertai, kurie šiuo metu kažkodėl labai retai kalba televizijos ekranuose, nors dvejus metus mėgino mus įtikinti, kaip reikėtų vesti savo valstybę ir šalį į gerovę… Šiandien atsitiko toks dalykas, ką ir kandidatas į premjerus paminėjo, jog krizės pasekmės yra susijusios su bankų problema, ir ne Lietuvos, netgi ne kai kurių kaimyninių Baltijos valstybių, o pasaulio, tarp jų ir Jungtinių Amerikos Valstijų, bankų.

Mes puikiai žinome, ir šiandien, manau, nėra ko čia labai ilgai diskutuoti, kad šiandien verslui ir kitoms institucijoms negalime užtikrinti galimybės pasiskolinti kreditinių resursų. Mes žinome, kodėl taip yra. Tai reiškia, kad mes, kaip valstybė, lyg ir turėtume palaikyti užsakymą. Todėl reikėtų labai jautriai pažiūrėti, ar tikrai reikėtų taip imti ir viena ranka nubraukti visas arba dalį investicinių programų. Taip yra, ir ekonomika nieko kito nesugalvojo, kad pati valstybė yra didžiulis privataus verslo užsakovas. Iš jos verslas turi užsakymų, turi darbo vietų, o po to yra mokami į biudžetą mokesčiai, iš ko gyvena visa valstybė.

Toliau daug nekalbėdamas, norėčiau palinkėti gerbiamajam A. Kubiliui kuo didžiausios sėkmės dirbant labai sudėtingą ir atsakingą darbą. Norėčiau palinkėti, kad jis suburtų komandą, kad nesiblaškytų, kadangi gyvenimas neduos tokių didelių laiko tarpsnių savo sprendimams pakeisti, nes reikės labai greitai juos priimti. Mes, socialdemokratai, puikiai išmanome ir puikiai žinome tą atsakomybę, kuri tenka ne tik gerbiamajam A. Kubiliui, kandidatui į Ministrus Pirmininkus, bet ir visai Seimo daugumai. Mes taip pat suprantame…

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Kolega, laikas!

Z. BALČYTIS (LSDPF). Mes taip pat suprantame esamą finansinę situaciją ir esame pasirengę konstruktyviai dirbti. Tam veiksmų planui, kuris buvo pateiktas jums kandidatuojant į Ministrus Pirmininkus, kalbant apie mokesčių sistemą, mes šiandien negalime pritarti, nes, mūsų supratimu, tai yra per daug neatsakinga, taip paprastai kalbant apie tokius sudėtingus dalykus. Todėl mūsų, Socialdemokratų, frakcija nepritars jūsų kandidatūrai, bet yra pasirengusi konstruktyviai dirbti. Jeigu jūs matysite reikalą tartis su mumis, mes visada būsime pasirengę. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Norėčiau priminti, kad frakcijos vardu kalbama 7 min. Labai prašyčiau laikytis reglamento.

Tautos prisikėlimo frakcijos vardu – L. Dinius. Prašom.

L. DINIUS (TPPF). Gerbiamosios ir gerbiamieji! Gerai, kad priminėte, kiek mums skirta laiko kalbėti, nors mums nelabai reikėtų šito priminimo, nes mūsų frakcija tikisi, kad ir iki šiol, ir visos kadencijos metu laiko, skiriamo kalboms, bus pakankamai ir net per daug.

Mūsų frakcijai bendraujant su gerbiamuoju kandidatu, susidarė labai paprasta ir aiški vyraujanti nuomonė. A. Kubilius, mūsų nuomone, yra dalykiškas, suprantantis, kompetentingas asmuo, kuris įsiklauso į įvairias nuomones, o tai yra labai svarbu, ir nėra linkęs tuščiažodžiauti, bet yra linkęs dirbti ir konkretiems planams įgyvendinti maksimaliai skiria savo laiką bei kompetenciją. Mes pritariame kandidatui A. Kubiliui ir kviečiame visus balsuoti už.

Svarstant įvairius antikrizinius planus, Vyriausybės programą, be jokios abejonės, bus įvairiausių pastabų, įvairiausių nuomonių, galbūt skirtingų. Tikimės, kad į visas nuomones bus maksimaliai atsižvelgta. Tai mums buvo pažadėta. Mes tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo ir, linkėdami sėkmės, pasisakome už šią kandidatūrą. Labai ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu frakciją „Tvarka ir teisingumas“. Kadangi Valentinas iš vietos replikavo, kodėl ne jie pirmi, tai todėl, kad, kai yra vienodas frakcijų dydis, žiūrime abėcėlės tvarka. Tai TT yra toliau negu TP.

V. Mazuronis – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi Seimo Pirmininkas nėra frakcijos narys, tai mūsų frakcija didesnė, bet nesvarbu. Mes mielai suteikiame žodį pirmiau.

Noriu atsakyti į Petro repliką. Kadangi aš kalbėsiu daug trumpiau negu 7 min., tai likusį atiduodame socdemams, nes gerbiamasis Z. Balčytis kalbėjo ilgiau.

Mielieji kolegos, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ buvo susitikusi su kandidatu į premjero postą A. Kubiliumi. Mūsų nuomone, A. Kubilius, kaip kandidatas, turi tinkamą ir politinę, ir vadybinę, ir kitokią patirtį, kad galėtų sėkmingai eiti šias pareigas.

Lygiai taip pat mes puikiai suvokiame ir suprantame, kad susiformavusi dauguma turi ne tik teisę, bet ir pareigą siūlyti savo kandidatą į premjerus, ir mes tikrai nemanome, kad šis kandidatas yra pats blogiausias. Priešingai – tai iš tiesų vienas iš geriausių kandidatų, kurį galėjo pasiūlyti valdančioji dauguma į premjero postą.

Tačiau, žinote, mielieji kolegos, šis kandidato į premjerus tvirtinimas šįkart yra šiek tiek netradicinis, nes, svarstydami pačią kandidatūrą, šiandien mes jau negalime nematyti tų pirmųjų žingsnių arba tų veiksmų, kuriuos rengiasi daryti būsimoji Vyriausybė, vadovaujama šito kandidato. Aš neabejotinai turiu mintyje vadinamąjį antikrizinį planą, kurį, noriu pasakyti, kai kurie jų pačių koalicijos nariai, netgi kandidatai į ministrus, vadina „gulinčio spardymo“ planu. Taigi mes manome, kad tas planas, kurį siūlo būsimasis premjeras, tai yra pirmiausia planas nuskurdinti pačius skurdžiausius Lietuvoje, tai yra turtinės nelygybės padidinimo planas, nes kerpami ne riebūs avinai, o nuskutama oda pačioms alkaniausioms ne ožkom, o avelėm, nes šis planas tai yra verslo uždusinimo planas, paliekant be pragyvenimo šaltinio tūkstančius patentininkų ir stumiant į bankrotą tūkstančius smulkių įmonių. Sudėję viską kartu – gerbiamojo pretendento patirtį ir galėjimą dirbti, ir jo planą, tuos žingsnius, kuriuos jis rengiasi daryti, su kuriais jokiu būdu negalime sutikti, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai priėmė sprendimą: mes negalime remti ir neremsime A. Kubiliaus kandidatūros premjero postą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kviečiu Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu E. Masiulį.

E. MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos.

A. Kubilius daugeliui mūsų gerai pažįstamas žmogus. Mes, parlamento senbuviai, tikrai turėjome galimybę daug darbuotis ir daug sužinoti apie šį žmogų, todėl, matyt, didelių diskusijų dėl A. Kubiliaus savybių tikrai neturėtų būti ir kokių nors abejonių nekyla. A. Kubilius, kaip politikas, turi iš tikrųjų labai sunkią karmą ir tą karma jam yra labai nepalanki. Jau antrą kartą tenka imtis atsakomybės šaliai nelengvu metu. Tačiau pirmas kartas 1999 metais tikrai buvo sėkmingas, išryškinęs A. Kubiliaus stipriąsias puses. Antras kartas, mes tikime, lygiai taip pat bus sėkmingas. Ir tikime Prezidento V. Adamkaus pasirinkimu.

Svarbiausios A. Kubiliaus savybės yra ryžtas keistis ir tvirtas, aiškus planas, žinant, ką ir kaip reikia daryti. A. Kubilius – žmogus, kuris dažnai atrodo liberalu pas konservatorius ir konservatoriumi pas liberalus. Liberalų sąjūdis jaučia atsakomybę už susidariusią padėtį šalyje ir pasitiki A. Kubiliumi, todėl mes esame kartu, todėl mes jungiamės į valdančiąją koaliciją. Mes esame pasirengę veikti bendrai. Kartu, būdami koalicijoje, mes pasirengę ginti žmogaus laisves, pasirengę ne tik užtikrinti valstybės finansų stabilumą, bet ir suteikti aiškias prielaidas Lietuvos verslui ir kiekvienam Lietuvos žmogui atlaikyti krizę ir judėti į priekį.

Linkime A. Kubiliui kaip žmogui, mėgstančiam minti dviračio pedalus: Andriau, visada žinokite, kad, minant sunkiai į kalną, bus ir pakalnė, kai bus galima atsipūsti, nemeskite kelio dėl takelio, jeigu nuleido ratą – tai nebūtinai opozicijos darbas, žiemos keliu minant, geriau turėti keturratį, kuris padės išvažiuoti per pačius sunkiausius žiemos kelius, ir minant komandai tikrai bus galima pasiekti tikslą, kurį mes visi matome. Liberalų sąjūdis palaiko A. Kubiliaus kandidatūrą ir mano, kad tai yra tinkamiausias kandidatas šiuo momentu Lietuvai. Liberalų sąjūdis balsuos už A. Kubilių kaip premjerą. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Labai ačiū, Eligijau. Darbo partijos frakcijos vardu – Viktoras Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, išklausę kandidatą į Ministro Pirmininko postą A. Kubilių, projektą, pateiktą dabartinės padėties analizę, pateiktą antikrizinę programą, kai kurias Vyriausybės programas gaires, ateities programas, aišku, mūsų frakcija su kai kuriomis nuostatomis sutinka, su kai kuriomis ne, bet, atsižvelgę į dabartinę padėtį ir į tai, kad Darbo partijos frakcija yra opozicinė frakcija, mes nutarėme nesikišti į valdančiosios daugumos postų dalybą. Reikia pripažinti, kad ir iš šios daugumos jis yra, ko gero, geriausias kandidatas, alternatyvos jam ir nematome. Mes nepriėmėme sprendimo nepalaikyti, mes priėmėme sprendimą balsuoti laisvai. Bet aš asmeniškai noriu A. Kubiliui palinkėti susidoroti su problemomis, kurios yra mūsų valstybėje, ir galbūt po dvejų, trejų metų iš šios tribūnos pasakyti: be reikalo, reikėjo pasakyti, kad balsuosiu už. O dabar balsuojame laisvai.

PIRMININKĖ. Labai ačiū už gerus ketinimus. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu – A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke, kodėl Lietuva turi tiek priešų tarp tų, kurie ją myli? To garsiai klausiu savęs ir, be abejo, jūsų. Kodėl mes tiek daug noriai ir viešai blogai kalbame apie savo šalį, savo žmones, dažnai nevertiname tų, kurie ją kuria ir stato?

Gerbiamasis A. Kubilius savo kalboje prieš porą dienų citavo Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, tą mintį trumpai vėl pakartosiu: „Baimė yra kančia, baimė yra pagrindinė grėsmė, kuri šiandien pakibusi virš ekonomikos. Šią baimę reikia nugalėti, jos neįveikus neįmanoma atgauti pasitikėjimo.“ Todėl ir kviečiu visus Seimo narius – būsimąjį Ministrą Pirmininką, būsimuosius ministrus nugalėti baimę ir atgauti pasitikėjimą čia, šiandien ir dabar. Todėl sakau: Lietuvoje bankai ir juose laikomi žmonių pinigai yra saugūs. Neturime tokių bėdų, su kuriomis susiduria Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Švedijos, Islandijos ar pagaliau mūsų kaimynės Latvijos žmonės bei tų šalių vyriausybės, kurios, gelbėdamos žmonių pinigus, turi tam skirti valstybės milijardus. Džiaugiuosi, kad Seimas skubiai priėmė teisingą įstatymą, pagal kurį kiekvieno žmogaus banke laikomas indėlis iki 345 tūkstančių litų yra 100 % apdraustas valstybės. Lietuvos valstybės skola kol kas yra viena mažiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių ir siekia 17 % nuo bendrojo vidaus produkto, kai tuo tarpu kai kurių Europos valstybių skolos vidurkis yra net 58 % bendrojo vidaus produkto.

Praėjusią savaitę Finansų ministerija paskelbė, jog nors ir nedaug, bet valstybės skola dar sumažėjo, palyginti su 2008 m. Yra gerų naujienų ir ateinantiems 2009 m. Kai visur aplinkui yra prognozuojamas ūkio nuosmukis, netgi recesija, įtakingas britų savaitraštis „The Economist“ skelbia, kad Lietuva gali tikėtis 1,6 % bendrojo vidaus produkto augimo kitais metais. Tai yra daug, nes Latvijoje ir Estijoje prognozuojamas 1,6 % ir 1 % bendrojo vidaus produkto smukimas ir ekonomikos mažėjimas.

Prieš dvi dienas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas savo apžvalgoje patvirtino prognozę, kad Lietuvai recesija negresia, ir jos ūkis augs maždaug 1 %, palyginti su šių metų BVP. Jūs turbūt žinote, kad dabartiniame antikrizinių priemonių plane skaičiuojamas galimas valstybės biudžeto deficitas per 5 mlrd. Lt darant prielaidą, kad Lietuvos ūkio augimas kitais metais bus neigiamas 1,5 %.

Taigi tik dėl šios prielaidos mes lyg ir nepriskaičiuojame 1,5 mlrd., kurių tariamą trūkumą ketiname permesti ant gyventojų pečių ir patys sau sukuriame dirbtines kliūtis, kad jas įveikę galbūt pasijustume drauge nugalėtojais. Čia labai tiktų kita gerbiamojo A. Kubiliaus kalboje pacituota Prancūzijos Prezidento kalbos dalis: „Pasitikėjimą galima atgauti tik vienu keliu – ne meluojant, bet sakant tiesą. Pasakyti prancūzams tiesą, vadinasi, pirmiausia jiems pasakyti tiesą apie finansų krizę.“ Taip, tai išmintingi žodžiai, todėl ir sakykime tiesą Lietuvos žmonėms.

Pasaulį krečia finansų ir ūkio krizė. Ją jaučiame ir mes čia, Lietuvoje. Turime pripažinti ir tai, kad būtent dėl šių metų valstybės biudžeto deficito ir išlaidavimo, kuriam nebuvo pinigų, kalta yra pirmiausia Lietuvos valdžia: Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė. Kai buvo pateiktas 2008 m. biudžeto projektas, Seimo nariai ir komitetai svarstymo metu pateikė pasiūlymų padidinti biudžeto išlaidas daugiau nei už 3,5 mlrd. Lt, beveik už pusantro milijardo litų vertės prašymų buvo įtraukti į šių metų biudžetą. O dabar mes girdime, kad šių metų planuojamas nesurinkimas bus panašaus dydžio – pusantro milijardo litų. Taigi tokia yra pasaulio krizės lietuviškoji forma.

Už 2008 m. biudžetą balsavo rekordiškai didelis Seimo narių skaičius, balsavo sėdintys kairėje ir dešinėje, ir liberalai, ir niekas nevetavo. Štai tokia balsų už biudžeto patvirtinimą kaina. Todėl dar kartą pabrėžčiau, kad nebūtų atsakinga valdžios klaidas permesti didinant mokesčius ant žmonių ir verslo pečių. Turime ieškoti kitų kelių ir būdų. Šią krizę galime ir turime paversti iššūkiu vykdyti reformoms, kurioms vis neradome tinkamo laiko. Krizės planas neturi turėti vienintelio tikslo – subalansuoti biudžetą.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija siūlo sukurti sąlygas ateities ekonomikai ir ūkio augimui, kurio pagrindu būtų gerai apmokamos darbo vietos. Mes sutarėme su koalicijos partneriais dėl gyventojų mokesčio sumažinimo iki 20 %, sutarėme dėl to, kad pelno mokestis didės nuo 15 % iki 20 %, tačiau mes skeptiški dėl PVM mokesčio didinimo ir siūlome išlaikyti esamą 18 % tarifą. Teko skaityti, kad ir mūsų komisarė Dalia Grybauskaitė taip pat siūlo nei mažinti, nei didinti šiuo metu galiojančio PVM tarifo.

PVM lengvatos taip pat nėra vienareikšmė problema. Didžiąją dalį lengvatų reikia naikinti, tačiau yra ir išimčių, dėl kurių turime visi ieškoti bendro sutarimo. Manytume, jas galima būtų ir palikti taikant 50 % dabar galiojančio PVM dydžio, pavyzdžiui, vaistams, spaudai, kultūros renginiams.

Be abejo, negalima užmiršti ir „Sodros“ biudžeto problemų, dėl kurių reikės bendro visų Seimo narių apsisprendimo. Džiugu, kad koalicija rado sutarimą dėl verslo liudijimo ateities ir smulkus verslas gali būti ramus. Būtina valstybės valdymo reforma ir tikiu, kad pagaliau bus reorganizuotos apskritys, sumažės biurokratizmas. Patikslinsiu būsimą Ministrą Pirmininką ir priminsiu, kad valstybės tarnyboje be statutinių pareigūnų dirba ne 30 tūkst. tarnautojų, o beveik dvigubai daugiau – 59 tūkst., ir valstybės išlaidavimą reikia mažinti, nes tai geriausias būdas taupyti ir atsakingai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Į krizės svarstymo planą, be abejo, turime įtraukti visus Seimo narius. Krizė gali ir privalo sujungti politikus ilgalaikėms reformos. Bėda yra bendra ir ji neturi ideologijos. Taip pat visiems šiems planams būtinas visuomenės pasitikėjimas, todėl turime griežtai kovoti su korupcija ir principingai vertinti „Leo LT“ naudą visuomenei. Tikimės, kad būsimam premjerui užteks ryžto ir principingumo.

Baigdamas, gerbiamieji Seimo nariai, noriu palinkėti, kad ši mūsų Seimo kadencija įeitų į Lietuvos istoriją tuo, kad žodžiui „valstybininkas“ būtų sugrąžinta tikroji žodžio vertė ir prasmė. Baigdamas kalbą būsimajam premjerui dar kartą pacituosiu patinkančio Prancūzijos Prezidento žodžius, kurių ponas Andrius necitavo, bet tikrai tikiu, kad širdyje jiems pritaria. Cituoju Prancūzijos Prezidento kalbos dalį: „Aš nesutiksiu padidinti mokesčių ir tarifų, kurie sumažintų prancūzų perkamąją galią. Mano tikslas – sugrąžinti prancūzams jų perkamąją galią, o ne iš jų atimti. Aš nesutiksiu padidinti įmonių išlaidų, nes tai reikštų silpninti jų konkurencingumą, kai priešingai – jį reikia sustiprinti.“

Štai toks mūsų palinkėjimas A. Kubiliui – tiktai pakeisti žodį „prancūzas“ į „lietuviai“ ir Liberalų ir centro sąjungos frakcija tikrai balsuos už A. Kubilių ir bus patikimas koalicijos partneris šiuo sudėtingu ir nelengvu laikotarpiu. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Labai ačiū, kolega. Ir paskutinis Mišrios Seimo narių grupės frakcijos vardu – A. Baura.

A. BAURA (MSG). Gerbiamieji kolegos, šios savaitės antradienį Mišri Seimo narių grupė buvo susitikusi su kandidatu į Ministrus Pirmininkus, įvyko gana įdomus pokalbis ir mes tiesiog nusprendėme dėl kandidatūros parėmimo balsuoti laisvai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėjo visos frakcijos. Dabar yra užsirašę pavieniai Seimo nariai. Prašė žodžio G. Kirkilas, nes turi susitikimą. Taigi aš kviečiu G. Kirkilą kalbėti savo vardu. Primenu – 5 minutės.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis kandidate Kubiliau, gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Pirmiausia aš norėčiau padėkoti A. Kubiliui už pagalbą prieš beveik 2,5 metų sudarant mažumos Vyriausybę. Mažumos Vyriausybę, kuri šiandien, galima sakyti, išaugino mūsų šalies bendrąjį vidaus produktą daugiau nei 20 %, kuri atvedė mūsų šalį (kartu, beje, jau su naujais naujosios valdančiosios koalicijos partneriais) į Šengeną, kuri iš esmės įvykdė visus savo socialinius įsipareigojimus, taip pat sugrąžino ilgai negrąžintus indėlius, kuri įsteigė (ir jau pradeda veikti) penkis mokslo, studijų ir verslo slėnius, priėmė nemažai labai svarbių energetikos sprendimų. Aišku, ji neišvengė problemų ir jos jau bus kitos kadencijos, jau XV Vyriausybės, problema ir šio Seimo problema.

Socialdemokratai, ponas Z. Balčytis jau sakė, yra pasirengę konstruktyviai dirbti. Turiu keletą palinkėjimų kandidatui į premjerus. Iš tikrųjų sutinku su daugeliu, kurie čia kalbėjo. Visiškai logiškas Prezidento pasiūlymas ir pačios naujosios valdančiosios koalicijos pasirinkimas, bet pirmiausia aš jiems siūlyčiau įveikti baimę savyje. Čia yra pirmas punktas, nes gąsdinimai yra išvirkštinė baimės pusė. Šito reikėtų atsisakyti, juo labiau kad pas mus kitą savaitę atvažiuoja reitingų agentūrų vertintojai, ir jeigu jie skaitys tokius tekstus iš mūsų viešosios spaudos, tai vargu, gerbiamasis būsimasis premjere, ar jūs gausite geresnes sąlygas pasiskolinti.

Lyderystė, mano požiūriu, tikrai neturi virsti štai tokiu gąsdinimu, dirbtinio ryžtingumo demonstravimu. Aš manau priešingai – lyderystė yra pozityvi analizė, pozityvūs veiksmai, santykių derinimas, atsiklausimas įvairių socialinių grupių, interesų grupių, ko, man atrodo, dabar rengiant vadinamąją antikrizinę programą tikrai nebuvo daroma. Tam, kad, gerbiamasis kolega, lengviau įveiktumėte savo baimes ir fobijas, galiu pasakyti, kad biudžeto surinkimas šiuo metu yra pagerėjęs. Manau, kitą savaitę Finansų ministerija baigs derybas dėl pasiskolinimo, kuris mums reikalingas. Todėl iš tikrųjų jūs dirbsite daug geresnėmis sąlygomis, negu įsivaizdavote prieš tai.

Deja, aišku, tenka konstatuoti, kad nei Tėvynės sąjunga, nei Liberalų sąjūdis, nei Liberalų ir centro sąjunga nesakė rinkėjams, kad jie rengiasi padidinti mokesčius. Manau, kad rinkimų rezultatai būtų gerokai pasikeitę. Čia daug padoriau atrodo, žiūriu į poną A. Valinską, Tautos prisikėlimo partija, kuri nieko nežadėjo ir dabar gali būti daug laisvesnė. Jūs taip pat, būsimoji valdančioji koalicija, tikrai nežadėjote rinkėjams steigti naujų ministerijų. Jūs taip pat nežadėjote, kad dirbtinai keisite kai kurių ministerijų iškabas ir atleisite žmones. Todėl dalis naujos programos pirmųjų veiksmų, ypač mažinant opozicijos teises, pirmieji veiksmai rodo… Būtų toks palinkėjimas A. Kubiliui: grįžkite dar kartą, paskaitykite savo visas programas, jūs daug jų turėjote, galbūt dar yra laiko pakoreguoti programą, grįžti prie įsipareigojimų. Aš visiškai neironizuoju, aš dėl to išgyvenu, nes kiekvieną kartą, kai mes, politikai, neįvykdome savo pažadų, arba darome visai ką kita nei žadėjome, mūsų demokratijos prestižas žmonių akyse smunka. Čia yra visų mūsų bendra atsakomybė.

Iš tikrųjų, gerbiamasis kandidate, Lietuvos laukia daug ir kitų iššūkių. Aš linkiu jums aktyviai veikti kartu su Europos Sąjunga, čia yra mūsų didelė atrama ir parama. Aš linkiu jums ir toliau stipriai vesti derybas dėl Ignalinos atominės elektrinės. Šiuo metu, kaip žinote, rengiamas Baltijos jungčių planas, kuris iš dalies padės mums spręsti problemas, bet vis dėlto trumpojo laikotarpio – ne. Mūsų Vyriausybė laikėsi požiūrio, kad mes galėsime uždaryti II bloką tik tuo atveju, jeigu bus reali alternatyva. Aš linkiu jums sėkmingai tęsti jau pradėtus projektus dėl Lietuvos ir Lenkijos tilto ir taip pat užbaigti, deja, negalėjome dėl diskusijų su mūsų kaimynais latviais, galutinai priimti sprendimą dėl tilto į Švediją. Tačiau viskas tam yra parengta, yra atliktos reikalingos galimybių studijos, yra finansai, yra sutarimas. Beje, praeitą savaitę Baltijos šalių premjerai sutarė, kad gruodžio mėn. toks sprendimas turi būti priimtas.

Gerbiamasis kolega, gerbiamoji būsimoji valdančioji koalicija, socialdemokratai dėl jau ankščiau išdėstytų priežasčių negali palaikyti Ministro Pirmininko kandidatūros. Nors aš, dar kartą grįžtu, esu jam dėkingas, kad jis tada pasiryžo paremti mažumos Vyriausybę. Manau, dėl to nukentėjo partija, tai buvo irgi ryžtas. Ryžto naujajam premjerui, aš manau, tikrai nestigs, tačiau, be ryžto, reikia ir įdėmaus žvilgsnio į visuomenę, į realią situaciją, į tikslias dabartines ūkio diagnozes. Mes paliekame augantį ūkį. (Plojimai) Iš tikrųjų 3 % šiais metais tikrai dar bus, ir šį ketvirtį, ūkis yra augantis, tai yra skaičiai. Paklauskite savo būsimo finansų ministro, tikrosios priežastys yra visai ne dėl mūsų ūkio, yra finansų krizė, kuri, aišku, veiks visas šalis.

Dar kartą nuoširdžiai jums linkiu sėkmės. Socialdemokratai iš tikrųjų bus konstruktyvi opozicija ir tikrai turės patarimų, jeigu jų reikės. Ačiū jums, linkiu sėkmės.

PIRMININKĖ. Ačiū. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, būsimasis premjere. Tikrai šiandien nedrįstu abejoti A. Kubiliaus kompetencija užimti premjero postą. Tačiau mane jaudina kitkas. Mane jaudina tai, kad būsimas premjeras pradeda kalbėti taip, kaip kalba tikri bankininkai. Kartais pradedi abejoti, ar mes gelbėjame užsienio bankus, veikiančius Lietuvoje, iš krizės, ar savo valstybę? O valstybė – tai visų pirma mūsų paprasti žmonės. Bet kuris komercinio banko finansų analitikas, dirbdamas ir gaudamas solidžią algą, kalbės taip, kaip bus naudinga bankui. Kitaip jis tiesiog ten nedirbs, nes bus paprašytas užleisti vietą kitam.

Pažvelkime, kaip buvo prieš pusmetį. Viešojoje erdvėje, t. y. televizijose, laikraščiuose, visada finansiniais klausimais kalbėjo vien tik bankų analitikai. Taip, sutinku, verta jais žavėtis, nes jų kompetencija ir profesionalumas smarkiai pranoko mūsų ministrų kompetencijos lygį finansų srityje, tačiau jiems už tai bankai mokėjo solidžias algas. Bankai, ne valstybė. Dabar naują premjerą vėl daugiausia konsultuoja bankininkai.

Lietuvoje yra daug gerų ekonomistų, finansininkų, mokesčių specialistų, tačiau viešojoje erdvėje jų nuomonės nėra, nes tiesiog ji naujai valdančiajai daugumai nerūpi.

Ką gi veikia šie profesionalai šiuo metu? Kartu su didžiuoju verslu rengia planą, kaip įveikti naujos Vyriausybės rengiamą antikrizinį planą. To negali sau leisti mažos ir smulkios įmonės, kurios tiesiog neįperka šių paslaugų. Rezultatai jau yra: būsimas premjeras viešai visus įtikinėja, kad verslas sutinka ir neprieštarauja, kad mokesčiai būtų padidinti. Stambus verslas tikrai nenukentės, tačiau nukentės smulkus verslas ir paprastas žmogus.

Nekalbėsiu ir necituosiu, kaip darė kolegos, kitų šalių vadovų išsakytų minčių. Visa tai, ką jie sakė, yra labai paprastos, elementarios ekonomikos taisyklės, tik kitais žodžiais. Aš pabandysiu pasakyti visiškai paprastai, paprasta žmonių kalba.

Vyriausybės siūlomame plane trijų mokesčių suvienodinimas iki 20 %. Pažvelkime, kaip bus dėl „Sodros“ biudžeto surinkimo. Nė viena iš siūlomų priemonių nepapildys „Sodros“ biudžeto. Tai reiškia, kad pensininkų ir kitų gyventojų grupių, gaunančių išmokas, padėtis nepavydėtina, padidėjęs bedarbių skaičius, o kartu ir socialiai remtinų žmonių skaičius reikalaus vis papildomų pajamų. Jau šiandieną darbuotojai, bijodami prarasti darbo vietas, sutinka dirbti už minimalią algą.

Kiekvienas ekonomistas supranta, kad dabartinėje situacijoje, veikiant pasaulio krizei, kiekviena šalis visų pirma turi rūpintis savo šalimi ir imtis dviejų pagrindinių veiksmų: didinti vartojimo pajėgumą ne importo, bet savo gamintojų verslo skatinimui, taip skatinant pirkti savo šalies gamybos produkciją, ir antra, didinti eksportą.

Atlikime keletą elementarių veiksmų, nesudėtingų matematiškai. Įvertinkime siūlymus dėl dviejų mokesčių. Tai pajamų mokestis, kurio sumažinimą nuo 24 iki 20 % garsiai deklaruoja, ir PVM. Atlikime paprastus skaičiavimus nuo 1,5 tūkst. Lt, uždirbamų „ant popieriaus“. Taigi žmogus į rankas, jeigu būtų 24 %, atskaičius 3 % „Sodros“, gautų 1172 Lt, esant 20 % – 1219 Lt. Darydami prielaidą, kad visą sumą jis išleidžia vartojimui, paskaičiavę, kokią vartojimo perkamąją galią sudaro PVM, mes matome, kad pajamų mokestį sumažinus iki 20 %, o PVM padidinus iki 20 % vartojimas sumažėja 22 Lt. Įvertinus tai, kad naikinamos kitos PVM lengvatos, kad brangs būtinosios paslaugos, kurių teikėjai nėra PVM mokėtojai, perkamosios galios padidėjimo nebus.

Didinant PVM ir naikinant lengvatas, mūsų ypač maisto prekės tampa nekonkurencingos. Prekybininkai, mūsų monopolininkai, importuos pigesnę produkciją iš kitų šalių, didės ne eksportas, o importas, didės neigiamas balansas.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tai pats palankiausias laikas užsienio verslininkams supirkti Lietuvos įmones, gal net verslininkams iš Rytų šalių, nes jie tikrai turi laisvo kapitalo. Ir manau, kad mes turėsime ne tik blogesnę finansinę situaciją, bet ir sunkiai sprendžiamą užsienio politiką.

Dėl pelno mokesčio. Jo padidinimas tikrai nėra baisus vidutiniam ir stambiam verslui, kuris ir dabar sugeba jo nemokėti arba moka simboliškai. O mažoms ir smulkiom įmonėms, kurių apyvarta siekia iki 10 mln. ir kurios yra sąžiningiausios šio mokesčio mokėtojos, tai ženklus padidėjimas. Gaila, kad naujai daugumai neužteko politinės drąsos pirmiausia apmokestinti turtinguosius, tai yra didinant kapitalo apmokestinimą ir įvedant jau nuo kitų metų nekilnojamojo turto mokestį brangiam turtui.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji Loreta, laikas!

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis būsimasis premjere, jei mylite savo valstybę, o valstybė – tai pirmiausia paprasti Lietuvos žmonės, pradėkite nuo turtingųjų, o ne nuo vargšų ir sąžiningų mokesčių mokėtojų. Sėkmės!

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kartą primenu, kad pavieniams Seimo nariams kalbėti – 5 min. Kviečiu B.Vėsaitę.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mielieji kolegos, gerbiu A. Kubilių kaip žmogų ir politiką, tačiau negaliu gerbti dabar jo transliuojamos informacijos tautai. Noriu pasakyti, kad nueinanti Vyriausybė tikrai nepalieka tokios duobės, kurią jūs bandote nupiešti Lietuvos gyventojams, skleisdami depresiją ir paniką. Tai ką tik patvirtino jūsų koalicijos partneris A. Zuokas. O jūsų kalbos, be abejo, jau duoda efektą. Tauta jau pradėjo taupyti. Vietoje dviejų cepelinų per pietus valgo vieną. Tą tvirtina kavinių ir restoranų savininkai. Tačiau ar tikrai elgiamasi šioje situacijoje teisingai, kai kitos šalys skatina didinti vartojimą.

Jūs labai išgarbinote plokščią pajamų mokestį. Tačiau plokščias pajamų mokestis pamalonina turtingesnius vargšų sąskaita, pamalonina dividendų turėtojus, nes dividendų apmokestinimo padidinimo nėra numatyta krizės įveikimo plane. Artėjančios krizės akivaizdoje turtingiesiems būtų garbė apmokėti šiek tiek didesnę sąskaitą.

Kodėl yra atsisakoma turto mokesčio? Jį įvedus nereikėtų atsisakyti pradinukų maitinimo, vaiko pinigų. Negalima didžiajame versle elgtis tik pagal šaltakraujiško pelno siekimo principus. Investuoti į kuriančią ekonomiką – štai būtų tas kelias! Į infrastruktūrą, naujas technologijas.

Labai buvo žavimasi Slovakijos pavyzdžiu. Ar jūs žinote, kas dedasi Slovakijoje, kai sustojo visos automobilių gamybos įmonės ir visa infrastruktūra? Ačiū Dievui, kad mes tikrai neturime tokios situacijos.

Kai kas krizės įveikimo plane yra ir pozityvaus. Aš, būdama iš opozicijos, tikrai nesu priešas savo valstybei. Pritariu, kad po visą pasaulį siautėja krizė ir Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto augimas yra planuojamas tik nulis, faktiškai jokio augimo nebus. Lietuva dar turi šansų, kad tas augimas bus.

Pritariu valdymo išlaidų mažinimui, pritariu akcizų alkoholiniams gėrimas ir tabakui kėlimui. Šis kelias yra geras. Pritariu draudžiamųjų asmenų aprėpties didinimui, tarp jų ir žurnalistų, nes jaunoms žurnalistėms nėra kaip išeiti motinystės atostogų. Tačiau reikėtų labai atidžiai pasižiūrėti į rajoninius laikraščius, nes jie dabar vos vos alsuoja. Taikydami bendrą principą, tarkime, didiesiems verslo magnatams ir mažiems rajoniniams laikraštėliams, mes juos visai sužlugdysime. Galbūt to ir norima?

Aš šį savaitgalį negalėjau nueiti į turgų dėl turgaus prekeivių. Visi tampė už skvernų ir sakė, ką jūs darote? Jūs norite mus iš viso padaryti „Sodros“ išlaikytiniais? Iš tikrųjų, jeigu jūs norite, kad mes veiktume drauge, tai ir tarkimės visi drauge dėl krizės įveikimo plano. Manyčiau, kad reiktų įtraukti ir opoziciją, įsiklausyti į jos siūlymus, nes tik bendrai dirbdami mes galėsime tai padaryti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Toliau kalba V. Blinkevičiūtė. Ruošiasi J. Olekas. Pagal eilę.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamasis A. Kubiliau! Jums šiandien iš tiesų tenka nemenkas iššūkis formuoti Vyriausybę, turėsiančią sušvelninti laukiamus ekonominius sunkumus ir pirmiausia jų pasekmes Lietuvos žmonėms. Todėl labai svarbu įvertinti, kaip ir kokį socialinį šalies žmonių saugumą ketinate įgyvendinti.

Jūsų parengtame krizės įveikimo plane siekiama subalansuoti valstybės lėšas taip, kad jų nepritrūktų svarbiausiems socialiniams įsipareigojimas įvykdyti. Tam iš tiesų galima tik pritarti taip pat ir tam, kad reikia įtraukti į socialinį draudimą visus jame dar nedalyvaujančius ekonomiškai aktyvius asmenis. Tačiau kyla klausimas, kieno sąskaita jūs siūlote subalansuoti valstybės lėšas? Ir kokios bus to subalansavo pasekmės? Krizės įveikimo plane jūs numatote atimti iš silpniausių mūsų visuomenės narių vaikų, nemokamą pradinukų maitinimą, nebemokėti visiems vaikams vaiko pinigų, neberemti daugiavaikių šeimų, sumažinti atlyginimus biudžetininkams, nebedidinti, kaip buvo aptarta, atlyginimų ir taip nedaug uždirbantiems socialiniams, kultūros darbuotojams, mokytojams. Beje, mūsų kaimynai latviai ir estai, kurių ekonomikos padėtis tikrai nėra geresnė nei Lietuvos, ir toliau maitins visus pradinukus ir mokės visiems vaikams vaiko pinigus.

Jūs siūlote panaikinti PVM lengvatas vaistams, o tai skaudžiai atsilieps pirmiausia vyresnio amžiaus žmonės ir neįgaliesiems, taip pat ir visiems mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Dėlto gali pablogėti visuomenės sveikata. Ir ar ne brangiau kainuos gydymas tų, kurie tik sunegalavę nebepajėgs įpirkti reikalingų vaistų ir tinkamai nesigydys?

Kelia abejonių ir jūsų siūlomas gyventojų pajamų mokesčio pertvarkymas. Taip, dėl to pasiūlymo tiems, kurie uždirbs iki 1050, pajamos šiek tiek padidės. Bet tiems žmonėms, kurie uždirbs nuo 1100 iki 1500, atlyginimas sumažės. O tai yra labai gausi, bet iš tikrųjų anaiptol ne turtingiausia darbuotojų dalis. O tuo pat metu uždirbančio 4500 litų asmens pajamos padidės visu 100 Lt. Kyla klausimas – ar tai reiškia, kad taupysime nedideles pajamas gaunančiųjų sąskaita?

Negaliu pritarti ir jūsų siūlymui panaikinti minimaliojo darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimą. Dabartinis įstatymas suteikia palyginti kuklias, bet vis dėlto stabilias garantijas mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad jų perkamoji galia pernelyg neatsiliktų nuo kainų augimo. Ekonominės būtinybės panaikinti šias garantijas tikrai nėra. Tada kyla klausimas – kodėl norima atimti iš ubago lazdą?

Vargu ar mūsų žmonės to tikėjosi iš naujosios valdančiosios daugumos ir iš naujosios Vyriausybės. Kodėl jūs nesiryžtate apmokestinti brangaus, milijoną litų ir daugiau kainuojančio, nekilnojamojo turto, bet ryžtatės atimti socialines garantijas iš vaikų, daugiavaikių šeimų, socialinių, kultūros darbuotojų, mokytojų? Dar kartą būtina paklausti, ar gerai apgalvotos tokio drastiško taupymo pasekmės? Taupymas tų žmonių, kurie gaunamas pajamas išleidžia vartojimui, sąskaita mažina paklausą, o tai verčia siaurinti gamybą, naikinti, bet ne kurti darbo vietas. Dėl to dabartiniai ekonominiai sunkumai iš tikrųjų gali virsti ta krize, kurią taip norima įveikti.

Ne veltui vakar paskelbtame Europos Komisijos komunikate, kuriame siūlomas…

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, laikas!

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). …Europos ekonomikos atgaivinimo planas, svarbiausia priemone laikomas paklausos skatinimas ir perkamosios galios stiprinimas.

Ir pabaigai. Gerbiamasis Andriau (gaila, kad jis išėjo), pritariu, kad reikia sakyti tiesą, bet tiesos sakymas tai nėra nuolatinis savo šalies žmonių gąsdinimas ir Lietuvos valstybės prestižo menkinimas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų akivaizdu, kad dalis kalbančių šiek tiek piktnaudžiauja begaline jūsų tolerancija ir visų mūsų laiku. Šiandien mes svarstome ne Vyriausybės programą – svarstome nutarimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros. Todėl suprasdamas, kad negalima atimti galimybės kalbėti, prašyčiau jūsų taupyti mūsų visų laiką. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Aš taip pat esu varžoma Statuto. Labai ačiū, kad pasakėte tą pastabą. Aš negaliu komentuoti kalbančiųjų, bet dar kartą noriu priminti, kad šiandien mes svarstome Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektą.

Kalbės J. Olekas. 5 min.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kaip gydytojas turiu pasakyti, kad žmogus – tai ne tik kūnas, kaulai, raumenys, oda, bet ir dvasia bei jo mintys. Todėl, kalbėdami apie kandidatą į Ministrus Pirmininkus, mes jokiu būdu negalime kalbėti vien apie jo kaktos aukštį, grožį, stuomenį ar panašius dalykus. Pirmiausia mes kalbame apie tą kryptį, kuriai jis atstovauja.

Situacija mums visiems apsispręsti nėra paprasta. Daugelis mūsų, vieni mažiau, kiti daugiau, pažįstame gerbiamąjį kandidatą. Man teko laimė ir garbė jį pažinti daugiau nei 20 metų. Mus suvedė Sąjūdžio banga. Gerbiamajame kandidate matau daug gražių žmogiškųjų vertybių ir gražų lietuvišką pavyzdį irkluojant baidarę po mažuosius Lietuvos upelius ar lietuviškais vieškeliais minant dešinėn dviratį.

Kaip minėjau, šiandien renkame ne gražiausią žmogų, netgi netvirtiname Vyriausybės vadovo ar programos. Mes šiandien renkamės kryptį, kaip išeiti iš tos situacijos, kurioje atsidūrėme, situacijos, į kurią atėjome visi kartu – ar spręsdami dėl XIV Vyriausybės formavimo, kai reikėjo tam tikros opozicijos paramos, ar matydami šiandien prieš akis globalią laisvosios rinkos krizę, kuri atsirita iki Lietuvos, ar balsuodami ir vertindami situaciją šių metų vasarą.

Tie, kurie buvo šioje salėje arba kurie matė šioje salėje priimamus sprendimus, puikiai atsimena, kad Vyriausybė teikė kur kas kuklesnę valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimo programą. Mes, matydami sudėtingą švietimo darbuotojų situaciją ir diskutuodami dėl jos, siūlėme kur kas lėtesnį darbo užmokesčio didinimą, nes mums visiems – tiek valdančiosios daugumos nariams, tiek ir esantiems opozicijoje – Statistikos departamentas, kurio vadovas šiandien pretenduoja į finansų ministrus, pateikdavo tuos pačius duomenis. Bet tada, kolegos, buvome jūsų paraginti (ir tavo, mielasis Andriau), kad reikia priimti kitus sprendimus. Šiandien reikėtų sakyti visą tiesą, o ne jos dalį. Visiškai sutinku su savo kolege Vilija, kad sakyti tiesą – tai nereiškia gąsdinti Lietuvos žmones ar mažinti jos prestižą.

Kadangi šiandien ir apskritai su šia dauguma buvo daug kalbama apie Dešimt Dievo įstatymų, gerbiamasis kandidate, jūs atstovaujate Krikščionių demokratų partijai, tai tikėjimas skaičių magija, kad tik vieni skaičiai gali išgelbėti, manau, yra nuklydimas nuo tikėjimo. Ši skaičių magija veda prie to, kad, pavyzdžiui, atskiriant 5 %, apie kuriuos jūs kalbate, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas netenka beveik trečdalio lėšų. Jeigu grįšite prie 8 %, bus šiek tiek geriau.

Jūs kalbate apie reformas, bet kai kurios reformos yra padarytos. Pavyzdžiui, šiandien galime didžiuotis profesionalia Lietuvos kariuomene, modernia ir galinčia atlikti jai patikėtas užduotis, tačiau aš girdžiu jūsų kalbas, kad reikia grįžti prie senojo stiliaus. Kitą kelią siūlo ir mūsų Europos Sąjungos valstybės, ir mūsų partneriai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kad vienodai teisingas visiems – tai nereiškia atimti iš kiekvieno po 1 % užmokesčio, tai nereiškia padidinti pridėtinės vertės mokestį ir taip apsunkinti tą žmogų, kuris ne tik gauna ir uždirba pajamas, bet ir tą, kuris gauna tik pensiją arba socialinę išmoką. Jam taip pat reikės eiti į parduotuvę apsipirkti.

Todėl, mielasis Andriau, vertindamas paties patirtį ir darbus Lietuvai, tikrai negaliu paremti tavo pasirinktos krypties, tačiau linkiu sėkmės. Manau, mes, socialdemokratai, būsime partneriai ir kaip nors bendromis pastangomis tas kliūtis, kurios mums iškilo, įveiksime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P.Gražulį.

P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Manau, kad pasakyta daug kritikos, daug gerų žodžių. Pirmoji kalbėjusi I. Degutienė A. Kubilių apibūdino kaip labai gražų, teisingą žmogų, bet, man atrodo, mes renkame ne Seimo gražuolį, ne Seimo teisuolį, bet renkame mūsų Vyriausybės vadovą. Renkant Vyriausybės vadovu A. Kubilių, yra ką pasakyti.

Yra liaudies patarlė – medį ar obelį pažinsi iš vaisių, o žmogų – iš jo darbų. Kadangi A. Kubilius neilgą laiką jau buvo premjeru, keletą darbų aš prisimenu. Manau, kad tie darbai nėra vertintini pozityviai.

Kadangi dirbau Kaimo reikalų komitete, prisimenu, kaip Andrius 2000 m. pieno perdirbimo įmonių vadovams prašant, kad būtų leista pieną ir kitus maisto produktus supirkti kokiomis norima kainomis, kad jie galėtų žemdirbių kaina pelnytis, sukaupti milijonines lėšas… Taip, 2000 m. gegužės mėnesį Vyriausybė leido supirkti pieno produktus kokiomis nori kainomis ir kainos mažesniesiems pieno gamintojams nuo 65 ct plius 10 ct už pieno litrą nukrito iki 20 ct už pieno litrą. Kokios buvo pasekmės? Kaimo ūkininkai pradėjo nelaikyti gyvulių, karvių, kaime atsirado didžiulis skurdas.

Prisiminkime ir „Telekomo“ privatizavimą. Ne tai kad privatizavo, bet, sukurdami monopolį, privatizavo taip, kad neleido įeiti į rinką niekam kitam. Kas atsitiko? Mes visi prisimename, kas buvo. Pusė žmonių atsijungė telefonus. Monopolistas taip didino kainas, kad žmonės nesugebėjo sumokėti už telefono paslaugas pagal tarifus ir liko be ryšio XX amžiuje. Kas atsitiko? Faktiškai žmonės nelaimės atveju negalėjo prisikviesti nei policijos, nei nieko, plėšikai tuo naudojosi ir žudė kaime žmones.

Kitas dalykas. Taip pat prisiminkime (esu jau kelintą kadenciją išrinktas Klaipėdos rajone) „Geonaftos“ privatizavimą, kai ji buvo privatizuota už 50 milijonų, kai vien tik sąskaitoje grynųjų pinigų buvo 45 milijonai, o po to tęsėsi teismai ir dar iš valstybės apie 20 mln. litų buvo priteista, iš biudžeto. Štai koks privatizavimas.

Be abejonės, visa ko viršūnė yra Mažeikių nafta. Man labai keistai atrodo, gal reikėtų atsistoti šioje tribūnoje ir pasakyti, kad buvo padaryta nemažai klaidų ir kad aš tų klaidų nekartosiu, ypač dėl Mažeikių naftos. Nagi privatizuojant, parduodant kontrolinį akcijų paketą bendrovei „Williams“ padarytas milijardinis nuostolis biudžetui. Jie giriasi, kad labai gerai privatizavo. Tai, kad socialdemokratai „Orlenui“ pardavė 40 % ne kontrolinio akcijų paketo akcijų ir gavo per 3 mlrd., tai ne konservatorių ir ne krikščionių demokratų nuopelnas, tai yra socialdemokratų nuopelnas, kad jie gana aukštą kainą gavo už ne kontrolinį 40 % akcijų paketą.

Kitas dalykas, tai yra praeities darbai. Apie juos galima tikrai nemažai kalbėti, bet šiandien aš noriu pažiūrėti, ar A. Kubilius vis dėlto pakeitė savo požiūrį. Aš dėl to priminiau tuos darbus, nes maniau ir manau, kad tie darbai liudija, kad jis tarnavo stambiajam kapitalui, stambių grupuočių interesams. Pažiūrėkime, kas yra šiandien. Nė viena Europos Sąjungos šalis nedidina krizės akivaizdoje mokesčių. Visos mažina. Prancūzija skiria 19 milijardų litų verslui skatinti, Vokietija skiria 32 milijardus eurų verslo skatinti, o mes uždedame mokesčius. Ir A. Kubilius iš tribūnos aiškina: taigi mes mažiname mokesčius. Taip mažina mokesčius, kad surinktų papildomai iš verslininkų dar 2 mlrd. litų. Tai kam čia apgaudinėti? Faktiškai mokesčiai yra didinami. Krizės atveju, kai įmonės viena kitai įsiskolinusios, kai didėja įsiskolinimas biudžetui, didinama našta įmonėms, verslui, t. y. recesijos programa, o ne išėjimo iš recesijos programa. Tokiai programai negaliu pritarti. Manau, kad krikščionys demokratai turėtų atstovauti socialiniam teisingumui, vargingiausiam žmogui…

PIRMININKĖ. Laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). …o šiandien A. Kubilius į frakciją atsivedė banko atstovą, kuris yra pirmasis A. Kubiliaus patarėjas. Bankai, kurie sukėlė pasaulinę finansinę ekonominę krizę, šiandien pataria A. Kubiliui, kaip sužlugdyti mūsų valstybę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis V. Bacevičiau, ne jus norėjau pakviesti, o A. Bilotaitę, nes ji anksčiau užsirašė, tiktai tiek, kad ji suklydo ir užsirašė frakcijos vardu. Atsiprašau, Seimo Pirmininkas

A. VALINSKAS. Ačiū pirmininke už suteiktą žodį. Dėl vedimo tvarkos.

Mielieji kolegos, toks vaizdas, kad visi atsinešė kalbas savaite anksčiau. Jūs kalbate apie Vyriausybės programą ir dabar gerbiamojo A. Kubiliaus kandidatūros svarstymas virsta viešu kalbėjimu dėl „piaro“. Gerbkime vieni kitus, antra mūsų pusės pastaba… Kalbėkime apie kandidatą jo darbines savybes, o programos svarstymą mes dar turėsime kitą savaitę, per kitą svarstymą vėl galėsime pasipuikuoti žurnalistų akivaizdoje.

Tiesiog gerbkime ir juos, ir save, ir Seimą. Ačiū už žodį. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Prašau. A. Bilotaitė. Kalbame į temą.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau pradėti pirmiausia nuo savo asmeninės patirties. Prieš trejus metus aš tapau Tėvynės sąjungos nare. Mano apsisprendimą, be abejo, nulėmė Tėvynės sąjungos vertybės, bet kita svarbi priežastis buvo partijos lyderis A. Kubilius. Tai yra žmogus, kuris visada netiesos kalbėjimo fone išsiskyrė kaip drąsus, doras, teisingas politikas, turintis tiek politinį, tiek moralinį stuburą. Tai – politikas, kuriam nerūpi jo įvaizdis, jo paveiksliukas. Aš, kaip jauna politikė, pastebiu, kad dauguma šiandien esančių politikų rūpinasi daugiausia viešaisiais ryšiais. Bet gal iš tikrųjų žmonėms šiandien nebereikia to paveiksliuko, gal pagaliau žmonėms reikia tikros tiesos?

Ši Vyriausybė paveldės nelengvą valstybės situaciją. Jos laukia ne- lengvas metas, aš pati balsuosiu ir raginsiu visus balsuoti už A. Kubilių, nes aš turiu viltį, kad A. Kubilius padarys darbus, kuriuos jau reikėjo padaryti anksčiau, kurie nebuvo padaryti. Todėl man A. Kubilius yra ne krizės premjeras, kaip dauguma sako, bet vilties, vilčių premjeras. Žinoma, šitos viltys turi savo krantus. Man, kaip jaunai politikei, stebint kartais atrodo keistai, pavyzdžiui, solidarumo stoka tarp koalicijos partnerių, bet tai tikriausiai savaime suprantamas dalykas, natūralus noras būti matomiems; taip pat ir nueinančios Vyriausybės amoralumas, neatsakingumas, kai prieš išeinant stengiamasi išsimokėti įvairiausias premijas, stengiamasi iššvaistyti ir taip mūsų nelengvoje situacijoje esantį biudžetą.

Aš visus raginu palaikyti A. Kubiliaus kandidatūrą, žmogaus, kuris yra tikrai doras, atsakingas. Aš raginu balsuoti už vilčių premjerą. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Pirmiausia ačiū kolegei, kad sutaupėte laiką. Dabar kviečiu V. Bacevičių.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, net tie, kurie kalbėjo pasisakydami prieš A. Kubilių, patys supranta ir giliai širdyje tiki, kad A. Kubilius yra pats tinkamiausias premjeras šiandien. Jis yra pasiryžęs vykdyti permainas, kurių mums dabar labai reikia, ir aiškiai suvokia pirminį ir svarbiausią uždavinį – šiandien suvaldyti valstybės finansų krizę arba problemas. Tą patį mes girdime ir iš eurokomisarės D. Grybauskaitės lūpų Tai yra pirminis uždavinys.

Bet aš tikiu ir žinau, kad mes tą krizę įveiksime labai greitai, ir valstybės finansai bus sutvarkyti. Todėl norėčiau, kad kuo greičiau pradėtume kalbėti ir svarstyti paramos verslui planą ir ūkio atgaivinimo planą. Žinokime, kaip yra svarbu tai, ką mes kalbame (nesvarbu, kokiai frakcijai priklausome), mums dabar svarbu atkurti gyventojų, vartotojų pasitikėjimą. Nereikia skleisti negatyvių žinių.

Dar vienas dalykas, ko norėčiau palinkėti A. Kubiliui. Be to, ką jis labai aiškiai mato – be valstybės finansų klausimų ir ekonomikos klausimų, taip pat neužmiršti ir labai kitų svarbių klausimų ir problemų, kuriuos reikia spręsti, tai yra: nenusigręžti nuo švietimo, mokslo, kultūros klausimų, nuo gyventojų saugumo klausimų. Naujai Vyriausybei kyla daug uždavinių, kurie taip pat susiję ir su gyventojų pasitikėjimo valdžia, teisėsaugos sistema atkūrimu. Tikiu, kad nepritrūks ryžto nei naujam premjerui, nei naujai Vyriausybei kovoti su korupcija, rūpintis viešuoju saugumu ir viešąja tvarka. Linkiu ryžto ir sėkmės A. Kubiliui.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kviečiu J.Veselką.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš nežinau, ką apie vyrus kalbėti. Mano draugai niekada apie vyrus nekalba, kalbame apie moteris arba apie kitus dalykus. Todėl vis dėlto kalbėsiu dalykiškai.

Gerbiamieji kolegos, man labai patinka, kai sakoma: reikia sakyti tiesą. Šimtu procentų su tuo sutinku. Bet žinau antrą dalyką – šalia tiesos reikia pavalgyti, nes vien sakyti tiesą yra per maža. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad gerbiamoji koalicija, vadovaujama gerbiamojo A. Kubiliaus, žada iš dalies daryti tai, ką turėjo daryti socialdemokratai. Šiandien socialdemokratai dažnai lieja ašaras, bet nepadarė to, ką žada daryti A. Kubilius. Tai čia dabar, jeigu pažiūrėtume, kairė, dešinė, tai aš nežinau, kur kairė, kur dešinė.

Sveikinu gerbiamąjį A. Kubilių ir siūlau stiprybės apmokestinti didelį nekilnojamąjį turtą. Partneriai jūsų nepalaiko, bet tikrai manau, kad Seimo dauguma jūs palaikys. Kodėl? Kai kurie mėgsta matematiškai pažiūrėti, kad nedaug surinks iš nekilnojamojo turto pinigų, bet ne čia esmė. Esmė yra ta, kad to turto mokesčio paskirtis turi dvi paskirtis. Pirma, priversti kiekvieną suktis ekonomikoje ir galvoti, kaip dalyvauti ekonominėje veikloje, o ne šiltai miegoti „palociuose“. Štai jo pagrindinė užduotis. Antra, per turto mokesčio įvedimą jūs sustabdysite kai kuriais momentais korupciją. Tik dar papildomai visas tas gražias paežeres įvertinkite realia rinkos kaina. Jūs pamatysite, daugelis pagalvos: nereikia ten man pilių statytis, nes neapsimoka. Taigi čia jums linkiu stiprybės.

Taip pat manau, labai gerai sugalvojote, kad vis dėlto versite visus mokėti „Sodrai“ mokestį, nes jau dabar ateina žmonių ir sako: penkerius metus nemokėjau, ateina pensija ir man neįskaito stažo. Gali būti taip, kad daug žmonių senatvėje negalės gauti net minimalios pensijos. Drąsiai, ryžtingai darykite, tiktai palaikysiu.

Sveikinu norą mažinti biudžeto išlaidas įvairiems prestižiniams projektams, pasipuošimams ir kai kurioms tuščioms ambicijoms, susijusioms neva su pavojumi. Matau, jūs ta kryptimi einate. Bet štai, mano galva, kur aš matau neigiamus dalykus. Norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte, čia dauguma kalbėjo. Jūsų antikrizinio plano strateginė dalis iš esmės yra tokia – kaip 1 Lt padalyti trims subjektams po 1 Lt? Niekaip nesugalvoju, kaip turint 1 Lt trims padalyti po litą. Pasaulis eina kita linkme – kaip turint 1 Lt dar surasti 1 Lt, kad paskui tie 2 Lt padarytų 4 Lt. Štai čia yra pagrindinis uždavinys. Žinoma, čia klausimas susijęs su skolinimusi, kai kurie iš jūsų sako, girdi, bankai sužinos, kad valstybė žada skolintis, ir iš karto padidins palūkanas. Bet bankai… ne pasaulio Vyriausybės, ne biudžetų nesubalansuotumas sukėlė krizę, krizę sukėlė bankai ir kitos finansinės institucijos, kurios disponavo vadinamosiomis antrinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Čia akcentas turi būti labai svarbus ir, manau, valstybė neatliko funkcijų, susižavėjusi liberalizmu, o tie, kurie disponuoja šimtais milijardų, apėjo bet kokią kontrolę. Jeigu jūs prisimenate, kai mes priiminėjome finansinių institucijų įstatymus, aš visiems sakiau: žiūrėkite, disponuoja milžiniškais pinigais, o atsakomybės jokios. Todėl čia turite imtis iniciatyvos ir Europos Sąjungos mastu, kad šioje finansų srityje kontrolė didėtų.

Jums daug sakė dėl PVM, dėl gyventojų pajamų mokesčio. Iš tikrųjų, gerbiamasis Kubiliau, jūs einate tuo klaidingu keliu, kuriuo ėjo ir socdemai. Niekaip nenorite pripažinti progresinės mokesčių sistemos. Jūs einate nuo kito galo per neapmokestinamąjį minimumą. Bet štai jums pavyzdys. Pavyzdžiui, tiems, kurie gauna 100 tūkst. Lt per mėnesį, o tokių yra Lietuvoje, jūs jiems per mėnesį leisit papildomai gauti 3,3 tūkst. Lt. Ar jiems šito reikia? Todėl siūlyčiau eiti normaliu, kaip visas rinkos pasaulis, keliu – visos demokratinės valstybės turi normalią progresinę sistemą. Mano pasiūlymai – iki 1200 Lt – 10 %, nuo 1200 iki 10 tūkst. – 24 %, per 10 tūkst. – 40 %. Taip, tai skausminga, to nenori oligarchai. Gerbiamasis Kubiliau, nepasiduokite oligarchų įtakoms, nes visame pasaulyje jie prikrečia šitų dalykų, ne Dievas, ne velnias, ne audros, o oligarchai tai padaro.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas!

J. VESELKA (TTF). Tuoj baigiu. Dar noriu priminti, peržiūrėkite „Leo LT“, nes jie jau nori apmokestinti būsimomis investicijomis, kurių gali nebūti. Šiaip linkiu sėkmės! Tik prašau vieno – nesivadovaukite iki šiol vyravusia koncepcija – savas yra savas, nesavas – nesavas. Jūsų frakcijoje tai pastebima ir dėl šito savo ir nesavo jūs laimėjote, kaip ir sakiau, ketveriems metams, o po to socdemai laimi aštuoneriems metams. Siūlau, kad šitą proporciją pakeistumėte. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kviečiu K. Masiulį.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar Periklis – senovės Atėnų vadovas – yra pasakęs: „Ne visi sugeba vadovauti, nors visi sugeba spręsti apie politiką.“ Iš tikrųjų ne visi sugeba vadovauti. Žvelgdamas į šią salę aš labai sąžiningai perkračiau čia sėdinčius žmones, aš matau visus ir jus taip pat, gerbiamasis profesoriau, bet aš matau vieną, labiausiai tinkantį vadovauti Lietuvos Vyriausybei šią akimirką, ir tai yra A. Kubilius. Sakau tai labai garbingai ir sąžiningai, nes man teko su A. Kubiliumi dirbti 1999 m., būti jo patarėju ir teko būti Rolando Pakso, prieš tai buvusio premjero, patarėju. Aš turėjau galimybę pamatyti, kaip elgiasi du skirtingi žmonės krizės akivaizdoje ir kaip skirtingos jų savybės lemia skirtingus veiksmus.

A. Kubilius, vėl prisimenant senovės išminčių, brenda antrą kartą į tą pačią upę, nors jo kojas skalaus kiti vandenys. Iš tikrųjų kad ir kaip kalbėtų dar dabar Lietuvą tebevaldantys asmenys, Lietuvos ekonomika stingsta. Ne auga, bet augimas mažėja, arba smunka. Klausimas yra toks – ar sugebės žmogus ir kuris žmogus galėtų tą ekonomikos stingimą pakeisti į jos augimą?

Kokios savybės leidžia tikėtis, kad A. Kubilius gali tą padaryti? Visų pirma jo žmogiškieji bruožai, kuriuos aš mačiau anuomet krizės akivaizdoje. Tai yra analitiškumas ir tikriausiai retas čia sėdintis pasakytų, kad A. Kubilius nėra analitiškas. Ne tik analitiškas – jis renkasi moderniausius ir geriausius sprendimus, kurie yra pasitvirtinę pasaulyje panašiose situacijoje ir davė teigiamų rezultatų.

Kitas svarbus bruožas. Jis vadovauja klausdamas arba klausinėdamas, pasiklausdamas kitų žmonių, kurie galbūt vieną ar kitą sritį išmano geriau. Ar tai bus finansų ekspertai, ar tai bus kokie kiti ekspertai, jisai jų klausia. Ne tik klausia, vadovauja klausinėdamas ekspertų, bet jis vadovauja klausdamas ir kolegų. Jeigu atsiranda kita nuomonė, jisai klausia – o jeigu būtų priimta šita nuomonė ir atsirastų viena ar kita jos įgyvendinimo problema, tai kaip tą problemą siūlytumėte spręsti? Jeigu yra teigiamas atsakymas, jis keičia sprendimus. Daugeliu atveju žmonės sunkiai atranda kitus siūlymus, nei dabar yra surašyti krizės programoje.

Kita savybė, kurią aš mačiau tada, ir kuri yra dabar reikalinga, tai jo gebėjimas energizuoti kitus šalia esančius asmenis, įtraukti juos į problemų sprendimą. Visos tokios savybės, t. y. gebėjimas telkti žmones, analitiškai mąstyti, vadovavimas klausimais, yra, jeigu mes pažiūrėtume į bet kokį šiuolaikinės vadybos vadovėlį ar tyrimą, lemiančios asmens ar lyderio savybės, krizės vadovo savybės. Aš tikrai siūlau labai rimtai pagalvoti ir labai rimtai spręsti. Mes šiandien sprendžiame ne asmeninį, ne politinį klausimą, o sprendžiame krizės įveikimo klausimą. Laimė, kad mes turime tokių žmonių, ir laimė, kad turime galimybę rasti gana tinkamą, labai tinkamą žmogų vadovauti šaliai krizės akivaizdoje. Ačiū. Siūlau balsuoti pritariant.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Norėčiau pateikti vieną informaciją. Rastas telefonas, kas pametėte, prašom kreiptis į mus.

Kviečiu E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, gerbiamieji kolegos, be abejo, mes šiandien turime kalbėti apie kandidatą, o ne apie programą, todėl aš irgi kalbėsiu apie jį ir apie tai, ką jis dabar kalba.

Pretendentas, dar oficialiai neįvertinus padėties valstybėje, nuolatos kalba apie 5,5 mlrd. skylę biudžete ir labai blogą padėtį Lietuvoje. Bet kodėl per prabėgusias dvi naujojo Seimo darbo savaites pertvarkos koalicija neinicijavo Seimo nutarimo projekto, įvertinančio paveldėtą situaciją valstybėje? Šis nutarimas turėtų būti pagrindinis atsparos taškas tolesniems teisiniams dokumentams. A. Kubilius teigia, kad tik tapęs pretendentu suprato, kokia prasta situacija valstybėje, bet jis ir jo vadovaujama partija:

1. Ilgą laiką rėmė G. Kirkilo vadovaujamą Vyriausybę, kuri ir atvedė šalį iki situacijos, kuri yra dabar.

2. Į pertvarkos koaliciją visaverčiais partneriais pasiėmė liberalcentristus, kurie visą laiką dirbo G. Kirkilo Vyriausybėje, o kontaktų tarp jų ir konservatorių buvo labai daug.

3. Per visą G. Kirkilo vadovavimo periodą konservatoriai turėjo nemažai labai įtakingų pozicijų, suteikiančių galimybę gauti detalią informaciją. Tai pats A. Kubilius – Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto pirmininkas, tai R. Dagys – Antikorupcijos komisijos pirmininkas, tai A. Matulas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, tai D. Jankauskas – Audito komiteto pirmininkas. Pagaliau geriausiai situaciją žinojo Algirdas Šemeta, Statistikos departamento direktorius ir pretendentas į finansų ministrus. Todėl kalbėti, kad A. Kubilius ir jo partneriai tik dabar sužinojo apie padėtį valstybėje, yra nesąžininga. Buvo labai daug kelių tai išsiaiškinti, bet to nepadaryta, nes, pirma, arba nenorėta, antra, arba nesugebėta.

Pagaliau 4. Tai jūs, konservatoriai, balsavote už 2007 ir 2008 m. biudžetus ir jūsų balsais tie biudžetai buvo išgelbėti. Jūsų balsai buvo lemiami patvirtinant 2008 m. biudžetą, kuriame dabar ir žioji ta linksniuojama 5,5 mlrd. Lt skylė.

Mane stebina kalbos apie krizę, vyksta gąsdinimas nacionaliniu mastu. Ji bus vėliau, ko gero, už gero pusmečio. Kol kas aš matau, kad krizė yra, ir yra daugiausiai 2K projekto, atvedusio Lietuvą į dabartinę situaciją, lyderių smegenyse. Šios krizės pasekmė – tai tokio Atominės elektrinės įstatymo, pagimdžiusio „Leo LT“, priėmimas. Gerbiamieji konservatoriai, prisiminkite, kad už tą įstatymą jūs balsavote labai vieningai kartu su socdemais.

Galiu atvirai pripažinti, kad laimėjusių komandoje nematau geresnio lyderio. Jis nestokoja ir darbo patirties, ir demagogijos, kurios teks griebtis aiškinant savo Vyriausybės labai kontroversiškus sprendimus. Neabejotina, A. Kubilius bus kur kas geresnis ir dalykiškesnis visomis prasmėmis premjeras už 2K projekto dabartinį premjerą. Vieną „K“ keičia kitas „K“, geresnis „K“, tad yra vilčių, kad 2K projektas kiek pagerės. Tenka pripažinti, kad 2K projektas yra pagrindinis stabilumo, kurio taip trūksta Lietuvoje, pagrindas.

Nors ir kaip būtų, yra tam tikrų pliusų, bet minusų pretendentas turi kur kas daugiau. Tad negaliu balsuoti už Prezidento V. Adamkaus pateiktą Seimo nario A. Kubiliaus kandidatūrą į premjerus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai malonu, kad Seimo Pirmininkas susirūpinęs žvelgia į ekraną. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs visiškai teisus, kad svarstome Ministro Pirmininko kandidatūrą, ir kalbantys ją svarsto taip, kaip reikalauja Seimo statutas, o ne viešosios akcijos. Seimo statuto 193, 192 straipsniai suteikia pretendentui A. Kubiliui teisę net 30 min. kalbėti ir ne tik demonstruoti asmenines savybes, bet ir išdėstyti savo veiksmų planą. Tai nėra Vyriausybės programa, be to, Lietuvos parlamento tradicijoje A. Kubilius ne pirmas premjeras, kuris yra teikiamas, ir Seimas ne pirmą kartą turi galimybę nagrinėti jo pateiktas idėjas. Taigi apie jas ir kalbėkime.

Tos idėjos taip ir skamba – krizės įveikimo planas. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, labai malonu, kad jūsų koalicija prisidėjo prie šito plano, todėl mes turime teisę ją nagrinėti, o kai bus Vyriausybės programa, bus kiti vertinimai, kitos kalbos, kita procedūra ir kiti akcentai.

Kas pateikta šioje A. Kubiliaus krizės įveikimo plano doktrinoje?

Norėčiau tikrai pasveikinti A. Kubilių ir palinkėti jam sėkmės, nes tai yra valdančiosios koalicijos reikalas, Prezidentas išreiškė pasitikėjimą. Kad A. Kubilius bus patvirtintas, aš neturiu jokių abejonių. Iš tikrųjų tai yra labai patyręs kolega, tai yra labai patyręs žmogus ir bus malonu su juo dirbti, su juo bendradarbiauti, jam pritarti ir jam oponuoti. Man jis kaip oponentas yra labai priimtinas.

Kolegos, dabar šiek tiek apie šią vykusią diskusiją. Pasirodo, A. Kubilius mums pristatė lyg ir koalicijos keturių partijų pasirašyto krizės įveikimo plano, aš vadinčiau jį gairėmis, dokumentą. O šiandien mes jau matome, kad kolega A. Zuokas labai aiškiai įvardijo, nuo ko jis šitose gairėse atsiriboja. Tuomet kyla klausimas, kas rengė šį dokumentą koalicijoje? Tautos prisikėlimo partijos idėjų čia beveik nematyti. Tiesa, galima sakyti, kad Tautos prisikėlimo partijos rinkimų programa buvo kitokia, ji buvo aiškiai už progresinius mokesčius, visuotinį pajamų deklaravimą ir už nekilnojamojo turto, kitus dalykus, tačiau jos čia beveik nematyti.

Kyla klausimas, ar iš tikrųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programos akcentai čia yra? Man susidaro įspūdis, kad čia daugiau yra kelių Lietuvos ekspertų akcentų. Man labai daug teko bendrauti su ponu Raimondu Kuodžiu ir gerbiu jį kaip vieną iš labai patyrusių makroekonominių rodiklių specialistų ir Lietuvos banko puikių darbuotojų. Jo idėjų čia yra daug. Taigi būtų gerai, kad apskritai po tokiais krizės įveikimo planais būtų autoriai, pavardės, skaičiai, kad būtų matyti, jog mes ne anonimiškai diskutuojame ir žinome komandą.

Čia kolega E. Masiulis palinkėjo A. Kubiliui važiuoti dviračiu labai įvairiomis klimato ir kelio sąlygomis. Aš noriu, gerbiamasis Andriau, pasakyti, kad pačiam teks važiuoti ne dviračiu ir ne keturračiu – teks važiuoti tandemu, nes tai yra Vyriausybė ir kabinetas. Ir štai jau keturių partijų tandemas šiandien diskutuodamas dėl šių gairių projekto pasako, kad ne viską galime čia subalansuoti ir mes negalime viskam pritarti. Vadinasi, tandemo problema išlieka, ir aš siūlyčiau A. Kubiliui, kad tas tandemas būtų stiprinamas. Akivaizdu, kad šiame gairių plane jau nuo pat pavadinimo tenka diskutuoti. Štai pirmoji dalis – „Taupymas ir efektyvus mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas“. Galiu pasakyti, kad čia nei taupymo, nei naudojimo nėra. Čia yra kalbama apie tai, jog pedagogų darbo užmokestį, kuriam A. Kubiliaus Konservatorių partija pritarė šių metų pavasarį, dabar jau tenka mažinti. Krikščionių demokratų partijai palinkėjimas visada sakyti: esu kaltas, esu kaltas, esu labai kaltas. Taigi šiuo atveju tame plane taupymo nedaug. Visi kiti dalykai dar sudėtingesni.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas baigėsi!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Bet kadangi laikas eina į pabaigą, aš noriu pasakyti, kad šis planas – faktiškai tik įvadas. Norėtųsi matyti Vyriausybės programoje visai kitus dalykus. Kadangi čia kalbama apie akcizų didinimą, kažkada kolega A. Valinskas šmaikščiai juokavo cituodamas Šveiką, kada akcizų didinimas visuomet pakelia alaus kainą, o alaus bokalo kainos pakėlimas dažnai sukelia labai liūdnų pasekmių. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. Stundį. Paskutinis kalbėtojas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime! Lietuva ir jos žmonės laukia naujo premjero: premjero, kuris giliai ir iš esmės visapusiškai suprastų valstybės situaciją ir jos padėtį; premjero, kuris būtų pasiryžęs atsakingai spręsti įsisenėjusias ir naujas dabarties problemas; premjero, kuris būtų įsipareigojęs visuomenės lūkesčiams ir mokantis su ja bendrauti atvirai, sąžiningai ir paprastai; premjero, tikinčio modernios, veržlios Lietuvos sėkme ir matančio šio kelio pagrindinius orientyrus.

Toks yra mūsų kandidatas A. Kubilius: patyręs, laiko patikrintas politikas, atsinešęs iš savo garbingų humanitarų tėvų aiškių ir pripažintų vertybių rinkinį: sąžiningumą, padorumą, atsakomybę, o jo politiko kelias prasmingai sutapo su mūsų atgimimo laiku, su Sąjūdžiu, sutvirtinusiu paties A. Kubiliaus tikėjimą Lietuva. Su tokiu tikėjimu jis imasi atsakomybės šiandien. A. Kubilius – aiškus politikos lyderis, telkiantis partnerius, mokantis derinti skirtingas pozicijas dėl požiūrio į permainų siekimo būdus. A. Kubilius viešojoje erdvėje demonstruoja kitokią laikyseną ir kalbėjimo būdą nei mes buvome aštuonerius metus įpratinti. Jis atvirai vertina Lietuvos situaciją, sako tiesą, gerbia pašnekovą ir žmones.

A. Kubiliaus kalbėjimą apie dabartinę padėtį oponentai vertina kaip baimės skleidimą, kaip nepagrįstą padėties juodinimą. Suprantu, kad patys socdemai bus išsigandę savo aštuonerių metų politikos rezultatų. Visuomet ateina praregėjimo akimirka, bet kartoti, kad viską paliekame gerai, kad ūkis auga, kad pajamos surenkamos geriau – tai cinizmo demonstravimas ir tuščia politinė savigyna. Oponentus gąsdina kai kurios projektuojamo antikrizinio plano priemonės arba tai, kad jos diskusijose keičiasi. Tai bandoma pateikti kaip blogybę. Priešingai, tai rodo labai svarbią A. Kubiliaus kaip politiko ypatybę. Jis yra girdintis politikas, gebantis įsiklausyti į argumentų kalbą, nebijantis keisti pozicijos, bet tvirtai tikintis Lietuvos sėkme ir neišleidžiantis iš akiračio strateginių jos plėtros tikslų. Kad ir kaip skirtųsi mūsų požiūriai dėl nebaigtos programos nuostatų, kad ir kaip stengtumės teikti vos ne alternatyvius programinius pareiškimus, vis dėlto nieko nesiūlydami, o tik oponuodami ir ieškodami autoritetų savo pozicijai pagrįsti, mes paprasčiausiai bėgame nuo realybės.

Todėl raginu ir kviečiu: balsuokime už ryškų permainų lyderį, už naują premjerą A. Kubilių. Dėkui. (Plojimai)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Valentinai. Gerbiamieji kolegos, diskusija yra baigta. Pagal Statuto 193 straipsnio 3 punktą po diskusijos yra suteikiamas žodis pretendentui iki 20 min. Taigi kviečiu A. Kubilių į tribūną.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nuoširdžiai noriu padėkoti visų pirma opozicijai. Žinau, ką reiškia būti opozicijoje. Iš tikrųjų esu dėkingas ir koalicijai, ir gimtajai partijai. Be abejo, esu nuoširdžiai dėkingas ir Prezidentui už tuos žodžius, kuriuos prieš kelias dienas teko čia girdėti. Ypač džiaugiuosi tuo, kad svarstoma programa, svarstomas krizės įveikimo planas, sudėtinė mūsų Vyriausybės programos dalis. Turiu šiek tiek, nežinau, ar nuliūdinti, ar paprašyti jūsų dar pastangų, nes turiu pranešti, kad Vyriausybės programos projektas yra baigiamas rengti, ir 5 puslapių krizės įveikimo planas bus tik labai nedidelė dalis visos programos, kurios bendras tekstas gali siekti iki 100 puslapių. Gerbiamoji opozicija, aš iš anksto atsiprašau, kad jums teks nemažai darbo skaityti ir studijuoti visą programą, kurioje bus daug ir labai svarbių permainų.

Pradėdamas kalbą noriu padėkoti E. Masiuliui už dviračio metaforą. Jis palietė man labai jautrią vietą. V. P. Andriukaitis tą dar sykį pakartojo. Dėl ko labiausiai jaudinuosi, jeigu jūs balsuosite, tai žinau, kas laukia apsaugos, ji jau turi patirties minti gerą šimtą kilometrų sekmadienį. Bet iš patirties žinau vieną paprastą dalyką. Nežinau, ar visi čia yra patyrę dviračių minėjai, bet vieną dalyką turbūt visi žinome. Jeigu nemini, tai dviratis dažniausiai ir nevažiuoja. Tai tokia yra taisyklė. Ir šioje vietoje aš turiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, buvusios Vyriausybės patirtis tą akivaizdžiai įrodo.

Aš turiu patirties, kaip V. P. Andriukaitis kalbėjo, minti ir tandemą. Kiekvieną vasarą su žmona ir su kolegomis numiname po gerą tūkstantį kilometrų, man su žmona sėdint ant tandemo. Aišku, tai yra labai svarbi priemonė patikrinti šeimos vertybes, ir jos dar vis atlaiko. Aš iš anksto dėkingas žmonai ir visai šeimai už tai, ką jiems tenka atlaikyti. Kaip žinote, nebūna šeimose taip, kad nepadiskutuotum kartais ir karščiau kokiu nors klausimu. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad kai atsisėdi ant tandemo ir kai reikia įminti į pirmą kalną, noras diskutuoti labai greitai praeina.

Aš noriu padėkoti koalicijos partneriams už tas diskusijas, kurias mes visi kartu šį laiką tęsiame ir tęsime toliau. Noriu nuliūdinti opoziciją, kad jūsų nuogąstavimai dėl to, kad mes, sėdę ant to keturviečio tandemo, nesugebėsime kartu minti, tokios viltys yra bergždžios. Galiu pasakyti, kad kai pirmą sykį su žmona sėdome ant tandemo, tai pirmą dieną buvo nelabai lengva minti, nes susiderinti visiems veiksmams reikia šiek tiek laiko. Todėl aš esu įsitikinęs, kad ir su koalicija mes einame labai teisingu keliu ir teisinga linkme, ir tos diskusijos, kurios vyksta, tikrai yra vertingos, jų galimybė yra numatyta mūsų koalicijos sutartyje, kurią pasirašėme. Pasirašėme ir krizės įveikimo planą, bet kartu pasirašėme specialų dokumentą dėl krizės įveikimo plano, kuriame numatėme labai aiškias taisykles, kaip toliau diskutuosime dėl krizės įveikimo plano iki pat tol, kol Vyriausybė apsispręs dėl kitų metų biudžeto.

Taigi čia aš galiu labai paprastai ir aiškiai pasakyti, kad diskusijos tikrai yra vertingos. Be abejo, diskusijos prasideda nuo to, kaip mes vertiname situaciją šiandien ir kaip vertiname, vertinsime situaciją kitais metais. Aš tikrai negaliu sutikti su dabartiniu premjeru G. Kirkilu, kad problemų Lietuvoje, anot jo, lyg ir nėra. Iš tiesų situaciją reikia matyti labai aiškiai ir gaila, kad premjeras nepaminėjo paprasto dalyko. Kai sakai, kad ūkis šiuo metu dar auga, reikia pasakyti, kad biudžeto pajamos labai sparčiai krenta, reikia pasakyti faktą, kad ši Vyriausybė buvo priversta sustabdyti daugelio biudžetinių įstaigų sąskaitų finansavimą, nes neturima ižde pinigų. Tokia yra padėtis.

Kaip reikia dabar matyti situaciją ir kokių instrumentų reikia Lietuvai tam, kad mes drąsiai galėtume žiūrėti į perspektyvą? Tai tikrai nei gąsdinimas, nei kas nors. Tai yra realybės matymas, realybės įvardijimas. O įvardijus realybę, reikia matyti, ką ir kaip su ta realybe daryti. Noriu pasakyti, (gal atsakysiu į kai kurias diskusijas), kad Lietuvoje, kalbėdami apie valstybės finansus, mes neturime jokių kitų galimybių, kaip tik remtis Finansų ministerijos prognozėmis. Galime dėl to diskutuoti, bet tai yra mūsų įstatymuose nustatytas instrumentas, kuriuo turime remtis. Dabartinė Vyriausybė, remdamasi ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis, kurios, matyt, buvo gana tikslios, žiūrint į kitus metus, dar remiantis šių metų vidurio duomenimis, pateikė biudžeto projektą, orientuodamasi į tai, kad kitų metų bendrojo vidaus produkto augimas gali būti apie plius 1,5 %. Ta pati Finansų ministerija, remdamasi III ketvirčio duomenimis, sako, kad kitų metų ekonomikos augimas gali būti recesinis iki minus 1,5 %. Tai yra ta pati institucija, remdamasi greitai besikeičiančia ekonominių parametrų dinamika, pateikia aiškius skaičius. Šitais skaičiais mes turime remtis.

Kadangi kolega A. Zuokas daug citavo mano pamėgtą Nicolas Sarkozy, džiaugiuosi, kad mes sutariame dėl šių citatų. Tikiuosi, kad ir A. Zuokas, ir visi kiti kolegos leis man pacituoti Europos Komisijos komisarę Dalią Grybauskaitę. Tikiuosi, kad lygiai taip pat mes tuos žodžius toliau kartosime. Aš atsiprašau už gana ilgas citatas iš paskutinių dienų pranešimų. Europos Komisija ir Europos Komisijos Prezidentas sveikina su labai stipriu ekonomikos stimuliavimo paketu – 200 mlrd. litų vertės. Galiu pasakyti, kad dėsime visas pastangas pasinaudoti mažiausiu šio paketo centu, paimsime viską, ką galėsime. Džiaugiuosi ir 5 mlrd. eurų, kurie skirti energetikos problemoms spręsti. Bet, grįžtant prie Lietuvos, noriu pacituoti keletą dalykų, ką labai tiksliai įvardijo D. Grybauskaitė, kurios autoritetu finansų reikaluose neabejoja ne tik Europos Sąjunga, bet tikiuosi, neabejoja ir Lietuva. Tai štai cituoju vakar dienos pranešimus.

Eurokomisarė teigia: „Lietuva atsidūrė bene sudėtingiausioje situacijoje visoje Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje infliacija viršija 10 % ir tik kitais metais gal bus truputį mažesnė. Prognozuojamas nulinis ekonomikos augimas, o duobė biudžete sieks apie 5 milijardus. Šios trys aplinkybės stumia Lietuvą į blogiausią padėtį“, – tvirtino D. Grybauskaitė. Kita citata: „Lietuvai pirmiausia reikia stabilizuoti valstybės finansus ir tik paskui galvoti apie ekonomikos skatinimą.“ Noriu atkreipti dėmesį į mūsų krizės įveikimo planą ir jo pagrindinį tikslą.

 Trečia citata: D. Grybauskaitė teigia: „Vyriausybė turi kruopščiai išanalizuoti, ką ji gali ir ko negali daryti. Matant, kad būtina laikinai padidinti mokesčius, nes kitaip nebūtų įmanoma stabilizuoti finansų, tai būtų prasminga daryti.“

Ketvirta citata, jeigu dar galiu prašyti jūsų dėmesio. Planą galėsime įvertinti tik tada, kai jis bus visas pateiktas, mes jį tuo pat ir publikuosime. Dar norėčiau paminėti, tai D. Grybauskaitės žodžiai: „Jeigu dabar jis kam nors atrodo drastiškas… jei nebus imtasi skubių priemonių valstybės finansų stabilizavimui, po pusmečio ir šių priemonių neužteks.“

Ir paskutinė citata: „Kiti siūlymai (anot D. Grybauskaitės), kuriuos taiko Europos Sąjunga, – mažinti PVM, stimuliuoti verslą – mūsų šaliai netinkami, nes kovoti su krize per mokesčius gali leisti tik tos valstybės, kurios turi manevro laisvę, nes pasiruošė sunkumams.“ Mes tokios manevro laisvės, deja, tame palikime, kurį paveldėjome, neturime. Tokia yra D. Grybauskaitės ir Europos Komisijos nuomonė apie mūsų situaciją.

Kai yra siūloma nesutikti su mūsų krizės įveikimo planu, su jo projektu, reikia suvokti, kad yra siūloma nesutikti ne su mano požiūriu, ne su mūsų komandos požiūriu, yra siūloma nesutikti su tuo požiūriu, kurį reprezentuoja Europos Komisija.

Aš iš tiesų nenoriu detaliai atsakinėti į kai kuriuos klausimus ar mūsų plano interpretacijas. Girdėjau daug kartais ir netikslių kalbų arba propagandinių interpretacijų. Aš tik noriu reaguoti į premjero, opozicijos lyderio, G. Kirkilo išsakytus žodžius, kad, girdi, krizės įveikimo planas numato tokias priemones, kurių mes visiškai nežadėjome savo rinkimų programoje, taigi mes, girdi, apgauname rinkėjus. Čia noriu nuvilti G. Kirkilą ir kitus, kurie taip galvoja. Noriu priminti, kad išimčių ir mokesčių lengvatų atsisakymo norime ne tik mes, kurie sudarome koaliciją, to nori tie rinkėjai, kurie balsavo už mūsų programą. Programoje išsakėme labai paprastai ir aiškiai. Noriu priminti, kad visiškai klaidingai ir ydingai išplėtotos patentų sistemos atsisakyti arba ją sutvarkyti norime ne tik mes, tai įrašę į krizės rinkimų planą, bet to nori ir rinkėjai, kurie balsavo už mūsų programą. Noriu pasakyti, kad didelė dalis, keli šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų per socialdemokratų, deklaravusių socialinį jautrumą, valdymo metus nebuvo įtraukti į socialinio draudimo sistemą, todėl jaunos moterys baiminasi gimdyti vaikus, o pagyvenę ūkininkai, patentininkai ar žurnalistai baiminasi dėl ateinančio pensinio amžiaus, kuriam jie nepasiruošę. Šį veiksmą – įtraukti juos į socialinio draudimo sistemą siūlome ne tik mes, bet ir rinkėjai, kurie balsavo už mūsų programą.

Vienas dalykas, kurio mes nesiūlėme savo programoje, – didinti PVM. Galiu dar kartą pasakyti, kad tai yra prievartinis žingsnis, kurį mus verčia daryti tai, kaip mes matome kitų metų situaciją, ir tai, kaip ją mato ir Europos Komisija. Gąsdinimai mokesčių didinimu, mano įsitikinimu, nėra iki galo argumentuoti. Dar ir dar kartą noriu pakartoti, kad šioje situacijoje verslui teks tikrai dideli išbandymai, kuriuos atneša krizė, o ji Lietuvoje turi dvejopą pobūdį, mes turime savo vietinę krizę, apie kurią Tarptautinis valiutos fondas perspėjo prieš gerus trejetą ketvertą metų, kai kalbėjo apie nekilnojamojo turto burbulus ir apie ekonomikos perkaitimą. Galų gale tai, ką prognozavo Tarptautinis valiutos fondas, atėjo. Šalia to mes turime tarptautinę finansų krizę. Šioje situacijoje verslui ypač svarbu išlaikyti savo konkurencinius gebėjimus, konkurencinius pranašumus. Todėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, kurį mes numatėme 4 %, yra vienas iš svarbiausių instrumentų, kurio reikia tam, kad galėtume padėti verslui. PVM didinimas, be abejo, darys įtakos vartojimui, jį mažins. Bet dar kartą noriu pakartoti, kad PVM padidinimas nuo 18 % iki 20 % bendrą kainų padidėjimą lemia maždaug pusantro procento. Esant metinei 11 % infliacijai, pusantro procento tikrai nėra toks šuolis, kurį reikėtų laikyti tragišku. Daug didesnė problema, mano įsitikinimu, yra tai, ko dabar prašo didžiosios energetikos monopolinės kompanijos, tai yra didinti energetikos kainas. Aš noriu pasveikinti Kainų ir energetikos komisiją, kuri mūsų raginimu nutarė atidėti šiandieną numatytą, anksčiau numatytą, elektros kainų tarifų didinimą. Aš manau, kad mūsų Vyriausybė tikrai labai kruopščiai apsvarstys visus argumentus ir Kainų ir energetikos komisijai pateiks savo argumentus, kodėl šiuo metu nereikėtų leisti tokio kainų didinimo, kokio nori monopolistai. Tai štai energetikos kainų didėjimas, mano įsitikinimu, bendram kainų lygiui gali turėti didesnę įtaką negu PVM padidinimas 2 %.

Aš suprantu, kad viešojoje erdvėje daug kritikos ir pasipiktinimo dėl mūsų plano išsako tos grupės, kurioms mes siūlome naikinti iki šiol egzistavusias PVM lengvatas arba išimtis. Be abejo, šioms grupėms PVM padidėjimas yra didesnis negu 2 %. Aš suprantu ir didžiųjų laikraščių savininkus. PVM padidinimas laikraštiniam popieriui iš tiesų šiek tiek sumažins jų pelnus. Manau, kad tikrai ieškosime ir rasime būdų, kaip padėti regioninei žiniasklaidai, kuri yra labai specifinė. Galima ieškoti būdų, kaip papildomai subsidijuoti šių laikraščių leidybą.

Turiu pasakyti vieną dalyką. Šiomis dienomis tenka labai daug kalbėtis su pačiomis įvairiausiomis visuomenės grupėmis, kurias vienaip ar kitaip paliečia mūsų Krizės įveikimo planas. Iš to, ką tenka girdėti, turiu pasakyti vieną paprastą ir aiškų dalyką: galiu spėti, kad mūsų Krizės įveikimo planas gana neblogai atitinka solidarumo principus, nes nežinau tokios Lietuvos visuomenės grupės, kuri nesiskųstų, kad Krizės įveikimo planas juos šiek tiek skaudžiau ar ne taip skaudžiai paliečia. Tai reiškia, kad krizės įveikimo našta yra labai solidariai paskirstyta įvairioms grupėms.

Lygiai taip pat iš visų pokalbių žinau vieną paprastą taisyklę, kuri yra žmogiška ir suprantama. Matyt, jinai galioja ne tik lietuviams, bet ir visiems, kuriuos tokia krizinė situacija paliečia. Visų pokalbių metu mes labai greitai randame sutarimą, ar tai būtų profsąjungos, ar tai būtų žemdirbiai, ar tai būtų kitos grupės, pavyzdžiui, mokytojai, bibliotekininkai, kad iš tiesų kitais metais Lietuvos laukia nemaža ekonominė krizė. Lygiai taip pat labai greitai randame sutarimą, kad krizę reikia įveikti. Bet po to būna vienas visoms grupėms būdingas pareiškimas: krizę reikia įveikti, bet ne mūsų sąskaita. Todėl, atsiliepdamas į V. Mazuronio kalbą apie liesus ir riebius avinus, aš noriu paraginti Seimą pagalvoti apie tai, ar Seimas nėra vienas iš tų riebių avinų.

Baigdamas tikrai noriu padėkoti visiems, ypač J. Veselkai, kuris, galvoju, beveik tiktų ir į patarėjus. Noriu pasakyti E. Klumbiui, kad, klausydamasis jo, aš galiu konstatuoti tik viena: nežinau, ar Lietuvoje buvo 2-K projektas, bet kad 3-K projektas yra veikiantis, tai yra akivaizdu – G. Kirkilas, A. Kubilius, E. Klumbys. Amžina tema. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū už išsamią ir trumpą kalbą. Dabar pagal Statutą jūs turėsite atsakyti į Seimo narių klausimus. Tam skiriama 30 min. Atstovų klausimai yra pagal sąrašą, todėl pirmoji klausia R. Rutkelytė.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Kubiliau, pabrėžėte visuomenės solidarumo svarbą. Pridursiu, kad solidarumas neįmanomas be tarpusavio pasitikėjimo. Ar žmonės tikės būsimąja Vyriausybe, priklauso nuo konkrečių sprendimų. Žmonės nori ir, žinoma, turi matyti, kad pirmieji būtų solidarūs pasiturintys visuomenės nariai. Iš to išplaukia ir du mano klausimai: pirmasis, ar iki 20 % bus didinamas mokesčio tarifas dividendams, tai yra pajamoms, kurias gauna verslininkai, ir ar turintiems brangaus turto bus pradėtas taikyti turto mokestis? Šie klausimai svarbūs, mano manymu, ne tik dėl to, kiek bus papildytas biudžetas, daug svarbiau tautos pasitikėjimo klausimas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Aš labai panašiai manau apie tai, ką mes turime padaryti. Koalicija svarstydama iš tiesų svarsto įvairius variantus, taip pat ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio, dėl dividendų. A. Zuokas yra pasižadėjęs parengti naują pelno ir dividendų apmokestinimo tvarką, kurioje būtų numatytas daug didesnis dividendų apmokestinimas, galbūt mažinant arba atsisakant apmokestinti pelną. Šį svarstymą mes pratęsime. Matyt, tai gali atsispindėti ir mūsų Vyriausybės programoje. (Balsai salėje)

Dėl turto mokesčio aš sakiau, kad mes diskutuojame. Noriu opozicijos kolegoms pasakyti vieną dalyką. Tikrai džiaugiuosi jūsų išsakoma parama kai kurioms mūsų idėjoms, sakysime, mūsų partijos idėjoms, bet turiu pasakyti, kad mes dirbsime pagal Vyriausybės programą ir sieksime sutarimo koalicijoje. Neradę sutarimo koalicijoje, mes neieškosime pritarimo už koalicijos ribų. Koalicijos vienybė ir keturių vietų tandemas yra labai svarbi vertybė, todėl aš juos labai saugosiu ir branginsiu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu jūsų paklausti tokio dalyko. Jūs kalbėjote apie tandemą, kuriame sėdi keturi asmenys. Šiandieną aš įdėmiai klausiausi visų kalbančiųjų, tarp jų ir A. Zuoko. Kaip jūs vertinate, ar visi vienodai mina tandemą, ar nereikės kam nors vežti kai kurių tandemo žmonių?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žinote, minant tandemą, simuliavimas labai greitai pajuntamas ir pamatomas. Aš manau, kad, mindami į pirmą kalną, mes turėsime minti visi kartu ir visa jėga. Tikrai matau labai gerą perspektyvą sutarti, diskutuojant, bet sutarti, įsiklausyti ir sutarti. Iš tiesų matau labai aiškius mūsų bendros veiklos strateginius tikslus ir nematau didelio nesutarimo dėl tų strateginių tikslų.

Pirmasis strateginis tikslas, be abejo, – krizės įveikimas, antrasis strateginis tikslas – permainos vardan modernios Lietuvos, trečiasis strateginis tikslas – lyderystė vardan to, kad tokios permainos būtų realizuotos. Tai šių tikslų įgyvendinimas tokios koalicijos pagrindu man nekelia jokių abejonių.

PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Primenu, kad klausimui skirta 1 min., atsakymui – 3 min.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, jūsų Antikrizinėje programoje yra numatyta suvienodinti PVM tiek vaistams, tiek laikraščiams, net ir kitoms tokioms jautrioms šakoms.

Europos Sąjungos šalyse, ne tik Europos Sąjungos šalyse, šiems produktams arba nėra PVM, arba jis yra lengvatinis. Tai ar tas suvienodinimas labai neatsilieps pačiam jautriausiam, socialiai jautriausiam, sluoksniui, ypač jeigu 18 % PVM bus taikomas vaistams?

Aš manau, kad, pavyzdžiui, šiandien būtina bent jau duonos produktams taip pat mažinti iki 5 % PVM, o ne didinti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, aš taip suprantu, kad jūs savo klausimu išsakote rūpestį turtingaisiais, kaip jūs vadinate, oligarchais. Noriu pasakyti, kad visos mokesčių lengvatos, kurios yra taikomos, taikomos ne tik nuskurdusiems, bet ir turtingiems žmonėms, taip pat ir Seimo nariams. Jeigu dėl PVM lengvatų atpinga vaistai, tai jie atpinga ir jums, gerbiamasis Petrai. Aš siūlau realizuoti tokius instrumentus, kuriais valstybės lėšos, valstybės resursai nebūtų švaistomi tam, kad būtų paremiami turtingi žmonės. Jeigu reikia paramos, jinai turi būti labai tiksli, tiksliai nutaikyta tiems, kuriems yra reikalinga. PVM lengvatos, arba kitos mokesčių lengvatos, yra visiškai netaiklios ir švaistančios valstybės resursus priemonės. Todėl mes ir siūlome pasirūpinti tikrai vargstančiais ir nesirūpinti oligarchais. Aš manau, kad čia mes su jumis sutariam.

PIRMININKĖ. Klausia P. Saudargas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamasis būsimasis premjere, aš jūsų kaip fizikas fiziko paklausiu. Kaip žinome, sistemos evoliuciją fizikai paprastai prognozuoja nagrinėdami ekstremumus, t. y. minimumus, maksimumus, ir kaip sistema elgiasi būtent tenai. Tai labiausiai atskleidžia tos sistemos charakterį. Tai čia apie tą krizės įveikimo planą. Pacituosiu dar kartą gerbiamąją eurokomisarę D. Grybauskaitę, kad kol kas rengiamas planas atrodo tikrai neblogai (tuo galima pasidžiaugti), tačiau apskritai šį planą galima vadinti finansų stabilizavimo planu. Tai puiku, nes reikia stabilizuoti valstybės finansus ir tik paskui galvoti apie ekonomikos stabilumą. Apie tą „paskui“ ir norisi paklausti, nes čia mes dairomės, krizė, krizė, bet Lietuvą krizė ištiks tik po metų, ir dar kitais metais bus sunku, ne dabar.

Aš jau nebecituosiu tų dviejų skaičių, infliacijos ir biudžeto samplaikos blogybės, nes tai tikrai Lietuvą pastato į keblią padėtį, taigi ta didžiausia ekonominė žiema mus užgrius po to, po metų ir, ko gero, krizės įveikimo plano visam tam nebeužteks, reikės galvoti kažką naujo. Tai kaip jūs prognozuojate, kaip elgsis sistema, atsidūrusi šiame didžiausiame minimume, ar neteks mums globalinio atšilimo sąlygomis ir Lietuvai pakliuvus į ekonominės žiemos sąlygas eiti skolintis malkų į mišką? Čia kalbu ir apie Tarptautinį valiutos fondą. Kaip jūs prognozuojate, kai bus baisiausia, ką tada daryti?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip žinote, atsakymą į jūsų klausimą duoda Šredingerio lygtis ir antrasis termodinamikos dėsnis. O jeigu kalbėtume konkrečiau, tikrai turime programą, jau ir krizės įveikimo plane numatome ekonomikos skatinimo priemones artimiausiu laikotarpiu, o pačioje programoje daug dėmesio skiriame modernios ekonomikos kūrimui ir verslo sąlygų palengvinimui, tam, į ką atkreipia dėmesį ir Europos Komisija. Tikrai manau, kad mums nereikėtų veržtis ir skolintis pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo, nes, be abejo, tai turi savų pliusų, bet turi labai daug ir minusų. Pirmas dalykas, toks skolinimasis reikštų, kad mes pripažįstame save nelaimės zona. Iš to visos pasekmės. Į nelaimės zoną plaukia Raudonasis kryžius, bet ne investicijos. Tą irgi reikia žinoti.

Trečias dalykas. Jeigu pasižiūrėtume, tą kalba ir D. Grybauskaitė, iš tiesų labai dažnai Tarptautinio valiutos fondo sąlygos pakliuvus į tokią nelaimės zoną, kaip reikia tvarkyti savo valstybės finansus, o jie visų pirma į tai kreipia dėmesį, būna kur kas griežtesnės ir žiauresnės, nei mes siūlome savo krizės įveikimo plane. Gal mes geriau nelaukdami ir nesikviesdami tų prižiūrėtojų patys susitvarkykim turėdami nors ir nedidelės, bet šiokios tokios manevro laisvės, atsižvelgdami į socialiai jautriausius dalykus ir bandykime išvengti to pasiskelbimo nelaimės zona.

PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, atsiprašau, pretendente į premjerus, jūs labai taikliai pastebėjote, kad energetikai kainų augimas gali turėti didesnės neigiamos įtakos negu tas PVM. Labai logiška. Mane domina vienas klausimas – jeigu mes 2009 m. uždarome Ignaliną, 2010 m. turėsime elektros energijos kainą padidinti mažiausiai 30 ct. Vadinasi, verslas, gyventojai papildomai kasmet turės sumokėti po 3 mlrd. lėšų. Turiu Europos Komisijos atsakymą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, kad jeigu jūs nepratęsite, mes kalbėsime apie paramos jums nutraukimą. Logiškas atsakymas – Komisija negali pratęsti, nes tai platus dalykas. Ką manote daryti, kad vis dėlto tuo sunkmečiu Ignalina galėtų dirbti, bent iki tol, kol jinai gali dirbti dar porą trejetą metų?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Keli dalykai. Iš tiesų vyksta gana konstruktyvus dialogas su Europos Komisija, dabartinė Vyriausybė jį veda ir pradėjo. Mes tai tikrai pratęsim, galbūt ir suintensyvinsim. Tikrai tikiuosi, kad suintensyvinsim, ir to rezultatai, kai kurie pozityvūs rezultatai, jau yra. Ir vakar paskelbtas 5 mlrd. eurų Europos Komisijos siūlymas peržiūrint biudžetus skirti jų energetikos projektams realizuoti, ir, kaip sako ta pati komisarė D. Grybauskaitė, didžioji dalis tų pinigų tektų Baltijos regionui ir tinklų statybai, tai jau yra svarbu.

Antras dalykas. Tikrai turime kalbėti su Europos Komisija dėl artimiausio laikotarpio problemų. Aš ir tarptautinėje žiniasklaidoje ir šiandien turėjau galimybių kalbėtis su svarbiausių žurnalų ir laikraščių, televizijų korespondentais čia, Lietuvoje. Aš visą laiką sakau paprastą tiesą, kuri yra tokia: Ketvirtajame protokole, kuris, kaip žinote, yra pridėtas prie mūsų stojimo sutarties ir kuriame yra apibrėžtas įsipareigojimas uždaryti atominę elektrinę, yra dvipusiai įsipareigojimai. Tai yra Lietuvos įsipareigojimas 2009 m. pabaigoje uždaryti atominę elektrinę ir mes, taip ūkiškai tariant, galime net fiziškai parodyti, ką mes turėsime padaryti, kad tą įsipareigojimą įvykdytume, tai yra galime parodyti tą jungiklį ir maždaug įsivaizduojame tą veiksmą, ką mes padarytume. Bet yra ir Europos Sąjungos įsipareigojimas, kurį gal nevisiškai tiksliai, bet galėčiau pacituoti, kad jeigu dėl mūsų įsipareigojimo išjungti elektrinę Lietuvai kils didelių krizinių problemų, pavyzdžiui, trūks elektros energijos, tai Europos Sąjunga įsipareigoja taikyti ekstraordinarines priemones, išskyrus Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą. Kai aš paklausiu apie galimą situaciją, pavyzdžiui, kitų metų sausio 15 d., jeigu klimato atšilimas dar nebus toks didelis ir turėsime, pavyzdžiui, žiemos temperatūrą minus 30 laipsnių ir trūks elektros, tai kokias ekstraordinarines priemones mums tuo metu Europos Sąjunga taikys, aš negirdžiu aiškaus atsakymo. Todėl iš tiesų yra apie ką diskutuoti ir apie ką toliau kalbėtis.

PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, ką jūs siūlytumėte, kad dalis Europos struktūrinių fondų lėšų, investicijų nepraeitų neįsisavinti pro Lietuvą? Tikslinu klausimą, kai kuriuose mūsų regionuose iki 30 % yra neįsisavinama. Čia mane tikslina K. Glaveckas – 20 %, tai yra milžiniškos lėšos. O priežastys (aš truputį pasidomėjau) – kokybiškai neparengti techniniai dokumentai, nėra kofinansavimo lėšų ir laiku neatliekami konkretūs darbai. Tai štai toks klausimas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žinote, tikrai čia reikia kai kurių didesnių pertvarkų. Mes rengiamės pertvarkyti apskričių sistemą, rengti mūsų regionus tiesioginiam Europos Sąjungos paramos paėmimui nuo 2013 m. Kalbėdami apie krizės įveikimą mes iš tikrųjų matom svarbų dalyką, kurį esame įrašę į savo planą, kaip vieną iš priemonių verslui skatinti. Pirmiausia paspartinti Europos Sąjungos paramos lėšų verslui įsisavinimą 10 arba 20 procentinių punktų sumažinant nuosavų lėšų reikalavimus ir supaprastinant projektų vertinimo procedūras. Tą mes esame pasirengę daryti neatidėliodami ir manom, kad tai ne tik paspartins europinių pinigų paėmimą, bet ir suteiks tų lėšų, kurių dabar ypač trūksta, ir tai yra didžiausia mūsų verslo problema.

PIRMININKĖ. Klausia D. A. Barakauskas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis premjere, aš jau kalbėjau mūsų susitikime su jumis dėl pridėtinės vertės mokesčio. Jūs žinote, kad šiais metais planuojama surinkti apie 10 mlrd. Padidinimas 2 procentiniais punktais reiškia, kad papildomai iš 860 tūkst. Lietuvos pensininkų ir pusę to skaičiaus, kurie gauna atlyginimus, mažesnius nei 1000 Lt, reikės surinkti 2 mlrd., t. y. 2000 mln. Šitas sprendimas, aš manau, po pusės metų sunkiai gyvenančius Lietuvos piliečius išves į gatves, todėl prašau jūsų: dar kartą peržiūrėkite ir nedidinkite pridėtinės vertės mokesčio. Ekonominė teorija sako, kad tai sužlugdys verslą. Patikėkite, premjere, dar kartą peržiūrėkite šitą poziciją.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nežinau, kokia ekonomine teorija jūs remiatės, ir šiek tiek su aritmetika nevisiškai tiksliai jums išeina. Noriu pasakyti, kad jeigu PVM iš tikrųjų surenkama 10 mlrd., tai 2 % pakėlus PVM dydį tikrai, ypač pensininkams, kaip jūs išskyrėte, nereikės sumokėti 2 mlrd. Tikrai nereikės. Paimkite skaičiuotuvą ir suskaičiuokite. Čia viena dalis reikalo.

Antra dalis. Aš dar kartą galiu pakartoti. Matykime visus procesus bendroje sumoje. Lietuvoje infliacija siekia 11 %, PVM padidinimas 2 procentiniais punktais reiškia, kad infliacija arba kainų indeksas padidės 1,5 %. Ar tikrai PVM padidinimas yra didžiausia problema, su kuria susiduria pensininkai, verslas ir visi kiti?

Reikia tiesiog paprasčiausiai matyti ir sugebėti pasverti, kas ir kiek veikia šiuo metu Lietuvos gyventojų gyvenimą, kainas parduotuvėse ir vartojimą. Dar sykį noriu pakartoti, kad PVM padidinimas 2 punktais tikrai nėra tai, kas turi lemiamą įtaką vartojimo tendencijoms.

PIRMININKĖ. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kandidate, tikiu, būsimasis premjere, ką tik socialdemokratė laikinai einanti socialinių reikalų ir darbo ministro pareigas V. Blinkevičiūtė iš tribūnos labai emocingai kalbėjo, kad jūsų būsima Vyriausybė žada iš elgetų atimti lazdas. Tas lazdas, kurias per 8 metų valdymo laikotarpį 100 tūkst. Lietuvos žmonių išdalino socialdemokratai.

Mano klausimas, ar jūs tikite, ar jūs įsitikinęs, kad jūsų Vyriausybė, jūsų jauna komanda bus pajėgi įvykdyti antikrizinį planą, vėliau – Vyriausybės programą, kad tokios lazdos daugumai žmonių, kažkodėl pavadintų elgetomis, nebus reikalingos, jie patys jas išmes? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už labai gerą klausimą. Iš tiesų vizija ir strategija, kurią mes dedame į savo programą, yra gerovės valstybės kūrimas. Bet kūrimas realiais veiksmais, o ne tuščiais žodžiais. Dviratį reikia minti, jeigu nori, kad jis važiuotų link gerovės valstybės. Vien žodžiais niekur toli nenueisi.

Pirmieji žingsniai, kuriuos mes pradedame daryti, iš tiesų skirti kaip tik tam, kad vargingiau gyvenantiems, ne kokiems nors elgetoms, vaikščiojantiems ne su lazda, bet vargingiau gyvenantiems žmonėms, kuriems, deja, socialdemokratų valdymo metu nepavyko gauti nei didesnių atlyginimų, nei didesnių kitų pajamų, palengvintume nelengvą gyvenimą. Todėl tai, apie ką socialdemokratai kalbėjo visus 8 metus, progresiniai mokesčiai, jie yra vienas iš artimiausių veiksmų, nuo kurio mes pradedame savo veiklą. Progresiniai mokesčiai – šiek tiek kitaip sutvarkyti, modernesni, bet tai yra progresiniai mokesčiai. Ir neapmokestinamojo minimumo didinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims iš tikrųjų yra tas instrumentas, kuris gali labai padėti kaip tik vargingiau gyvenantiems.

Lygiai taip pat mes esame įsitikinę, kad ir socialinė parama, kuri reikalinga tokiems žmonėms, dar ir dar kartą kartoju, turi būti skirta būtent tiems žmonėms. Todėl pinigai vaikui ir nemokamas maitinimas gali būti kur kas didesnės apimties kiekvienam vaikui ar kiekvienai šeimai su sąlyga, kad tokia parama bus skirta vargingiau gyvenantiems, o ne dalinama visiems, taip pat ir tiems, kurie uždirba po 10 ar 100 tūkst. Valstybė turi išmokti gyventi racionaliai. Ėjimas link gerovės valstybės nereiškia, kad visi gali semti iš valstybės aruodo po lygiai, po vienodai ir galvoti, kad ar tu uždirbi 100 tūkst., ar tu uždirbi 800 Lt, tau vis tiek priklauso iš to paties aruodo. Tame aruode yra ne premjero pinigai, ne finansų ministro pinigai, ne socialinių reikalų ministro pinigai – tame aruode yra mūsų pinigai. Ir pagalvokime kiekvienas, ar mes tikrai norime, kad tie pinigai, kuriuos skiriame socialinei paramai, tektų ir tam mūsų kaimynui, kuris uždirba po 10 tūkst. Tai yra mūsų pinigai ir juos skaičiuokime.

Lygiai taip pat aš iš tikrųjų manau, kad gąsdinimai, jog kažkieno pajamos sumažės arba su vaistais bus didelės problemos, ką teko girdėti iš ministrės V. Blinkevičiūtės, yra netiesa. Kalbant apie vaistus, tikrai ieškosime būdų, kaip padėti vargingiau gyvenantiems. Aš manau, ir Privalomojo sveikatos draudimo fonde yra pakankamai galimybių taupiau naudoti pinigus, kad kompensuojami vaistai būtų kompensuojami lygiai tiek pat, kiek jie buvo kompensuojami iki šiol, ir dėl to žmonės tikrai nenukentės.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, pagal projektą 3K.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Malonu.

E. KLUMBYS (TTF). Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Dabar yra pripažinta tiek Lietuvos politikų ir politologų, tiek Rusijos politikų ir politologų, kad santykiai su Rusija šiuo metu yra patys blogiausi per visą mūsų atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Sakykite, ar jūsų vadovaujama Vyriausybė tęs tokią pat politiką, kuri dar labiau gilins Lietuvos ir Rusijos santykių krizę?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Egidijau, dalis 3K projekto. Kaip žinote, mūsų santykiai su jumis, mano santykiai su jumis nėra patys geriausi, nors ir konstruktyvūs. Mano įsitikinimu, tie santykiai visų pirma priklauso nuo jūsų. Lygiai taip pat Lietuvos santykiai su Rusija, mano įsitikinimu, visų pirma priklauso nuo Rusijos.

Aš dar kartą kartoju: Rusija daro klaidas, dideles klaidas, kurios labai brangiai kainuoja visų pirma pačiai Rusijai, jos brangiai kainuoja ir mums, gyvenantiems netoli Rusijos. Rusija pajėgi tas klaidas ištaisyti, jai galima padėti, tai gali padaryti Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes galime padėti Europos Sąjungai taip pat nedaryti klaidų santykiuose su Rusija ir taip netiesiogiai padėti Rusijai. Taip, aš manau, mes ir pasieksime gerų santykių su Rusija. Lygiai taip pat kaip aš tikiuosi, kad ir su jumis turėsiu gerus santykius.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis būsimasis premjere, iš jūsų oponentų kartais tenka išgirsti teiginius, kad neva bus steigiamos naujos ministerijos ir tai gali išpūsti valdininkų armiją. Kiek mums teko bendrauti su jumis tiek frakcijoje, tiek kitose auditorijose, jūs tai argumentuojate šiek tiek kitaip, kad ministerijos atidalijimas, ko gero, nesuponuos valdininkų didėjimo. Gal jūs galite atsakyti?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, atrodo, G. Kirkilas sakė, kad to nebuvo mūsų programoje. Aš turiu pasakyti, aš esu kur kas atidžiau perskaitęs socialdemokratų programą, negu G. Kirkilas perskaitė mūsų programą. Aišku, mūsų programa išsamesnė ir detalesnė.

Noriu pasakyti, kad mūsų programoje labai aiškiai pasakyta, kad yra daug valstybės gyvenimo sričių, kuriose Vyriausybė neturi tinkamai veikiančių instrumentų spręsti esmines problemas. Tarp jų buvo paminėta ir energetika kaip išskirtinė sritis, kurioje valstybė kitus 20 ar 30 metų turės esminių darbų. Ir šioje vietoje mes labai aiškiai sakėme, kad reikia sutvarkyti ir turėti tinkamus instrumentus. Mano įsitikinimu, energetikai kaip tik reikia tvirto Vyriausybės kumščio, kad galėtume spręsti tas problemas, kurios iki šiol nebuvo sprendžiamos. Esame taip pat aiškiai pasakę, kad tokių pertvarkų rezultatas turi būti lėšų taupymas, o ne papildomas jų naudojimas. Aš esu įsitikinęs, kad energetiką tinkamai tvarkant galima sutaupyti dešimtis ar net šimtus milijonų litų lėšų, ir tai tūkstantį kartų padengs tos vienos papildomos iškabos ant ministerijos pastato savikainą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, salėje tikrai labai didelis triukšmas. Paprašyčiau dėmesio! Toliau klausia E. Pupinis. Nematau E. Pupinio. Gal jūs kortelę blogai įdėjote? (Balsai salėje) Tai prašom per šoninį mikrofoną.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kandidate į premjero pareigas, šiandien neseniai čia girdėjome tokią desperatišką G. Kirkilo kalbą, tiksliau, tokią nervingą. Ar nemanote, kad tai susiję kaip tik ir su tuo, kad šiandien nėra patvirtintos naujos elektros energijos kainos ir prie to kaip tik prisidėjo naujoji susiformavusi Seime dauguma? Ar nemanote, kad vis dėlto greta to finansų tvarkymo plano mes turėsime grįžti ir prie tam tikro mūsų monopolizacijos plėtros apribojimo plano? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes savo programoje tikrai nemažai dėmesio skyrėme energetikos reikalų sutvarkymui ir geresnei monopolijų priežiūrai. Tikrai manau, kad Seimas neatidėliodamas imsis ir Elektros įstatymo peržiūros. Aš tikiu Lietuvos ekspertais, Lietuvos banko ekspertais, kurie sako, kad pagal dabar galiojantį Elektros įstatymą ir jame numatytą elektros tarifų formulę mes turime pripažinti, kad „Leo Lt“ yra labai kuklus darinys. Nes pagal tą į įstatymą įrašytą furmulę jie galėtų prašyti dvigubai didesnių tarifų. Jeigu pagal buhalterinę vertę perkainuotų visus savo turtus, tai jie galėtų prašyti dvigubai didesnių tarifų. Tai mes vertiname tą kuklumą, kad jie kol kas prašo dvigubai mažesnių kainų, bet manau, kad ir tai yra per daug. Todėl reikia greitai peržiūrėti Elektros įstatymą, kad nebūtų tokių pagundų ir nebūtų po to diskusijų Kainų komisijoje, kur galbūt būna sudėtinga, esant tokiam įstatymui, pasiekti tokį sprendimą, kuris gintų visuomenės interesus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielasis kandidate, mielasis kolega, aš tikrai nuoširdžiai linkiu pačiam sėkmės ir mums visiems sėkmės. Bet noriu tik kai ką priminti ir kai ko paklausti. Vieną kartą būnant valdžioje Energetikos ministerija panaikinama, kitą kartą ateinant Energetikos ministerija kuriama. Man atrodo, čia nėra visiškai logiška. Kai kurios permainos matyti. Mes kreipiamės: kolegos, bičiuliai, išgirdau kreipinį „beveik avinai“, gal džiaugsmingai, kad riebūs Seime yra.

Bet mano klausimas yra dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Labai rimtas ir aktualus dalykas dėl mokesčių mažinimo ir keitimo. Koks jūsų pasirinkimas – 5 ar 8 %, kaip tas yra sudėliota? Būčiau dėkingas už atsakymą. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, dėl energetikos aš noriu pasakyti, kad mes mokomės iš jūsų klaidų. Matydami, kaip Vyriausybė ir valstybė visiškai nevaldo energetikos, o ją valdo atskiros interesų grupės šiuos 8 metus, mes manome, kad Vyriausybė turi susigrąžinti teisę, pareigą ir atsakomybę valdyti energetiką ir ginti visuomenės interesus.

Todėl mes ir siūlome įkurti specialią instituciją, kuri tai ir realizuotų. Nes taip, kaip buvo iki šiol, iš tikrųjų toliau negali tęstis.

Dėl sveikatos draudimo mokesčio. Aš jums galiu tiksliai perskaityti mūsų krizės įveikimo plano 10 punktą. Aš tikiuosi, kad jūs turite galimybę jį taip pat skaityti, tik nežinau, kodėl jūs jo neperskaitote taip, kaip ten yra parašyta.

Taigi 10 punktas: „Išskaidyti 20 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą, suformuojant 5 % bruto darbo užmokesčio gyventojų sveikatos draudimo įmoką tiesiogiai, o ne per gyventojų pajamų mokesčio paskirstymą, skirtą privalomojo sveikatos draudimo biudžetui. Analogiškai išskaidyti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą tarifą, atskiriant 3 procentinius punktus darbdavio mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies. Bendras privalomojo sveikatos draudimo įmokos tarifas sudarys 8 % gyventojų bruto darbo užmokesčio“. Tai kas čia yra neaišku? Iš tikrųjų taip suformavus Privalomojo sveikatos draudimo fondą, jo biudžetas bus šiek tiek mažesnis, atrodo, 300 mln. Lt, ir mes esame numatę iš valstybės biudžeto skirti papildomą dotaciją Privalomojo sveikatos draudimo fondui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, laikas, skirtas pretendento atsakymams į klausimus, baigėsi. Nutraukiu klausimus. Ačiū, gerbiamasis Andriau.

Pagal Seimo statutą pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, turi kalbėti keturi už, keturi prieš.

Užsirašė už kalbėti R. Rutkelytė. Prašom. Tada M. Adomėnas. Už.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ką gi, gerbiamieji kolegos, klausantis pasisakymų už ir prieš, oponentų ir šalininkų, kartais susidaro įspūdis, kurio neapibūdinsi kitaip, kaip ta fraze – pasikalbėjo kaip radijas su televizoriumi. Ypač klausantis krizės įveikimo plano ir premjero kandidatūros puolėjų atrodo, kad jie gyvena kažkokiame kitame pasaulyje – pasaulyje, kur nėra krizės, kur viskas gražu ir gerai, kur klesti gerovės valstybė, kur vykdomi penkmečio planai ir t. t. A. Kubilius neatsitiktinai buvo premjeras, kuris atvedė Lietuvą į XXI amžių. Ir nežinau, deja ar laimei, tai buvo pirmas ir kol kas paskutinis XXI a. premjeras ir rimtas politikas Lietuvoje. Kai renkame jį, renkame ne tik žmogų ir politiką, kuris sugeba atvirai įvardyti situaciją, kurioje esame, ir kuris sugeba imtis ryžtingos politinės valios problemoms spręsti. Mes taip pat renkame ir žmogų, kuris nėra nugrimzdęs ir įsipainiojęs XX a. vidurio ir sovietmečio mąstymo paradigmoje ir to meto tikrovėje. Renkame žmogų, kuris mato sudėtingą, komplikuotą pasaulį, globalizuotą pasaulį, kuriame Lietuvos problemų sprendimai yra susiję su aplinka, su mūsų regionu, su viso pasaulio procesais. Žmogų, kuris sugeba matyti kompleksiškumą ir suformuluoti atitinkamus sprendimus.

Kitas dalykas, ką mes renkame, tai žmogų, kuris vietoj gaisrų gesinimo politikos sugeba pasiūlyti strateginę raidos viziją, kurios Lietuvai kaip tik ir trūko po 2004 metų. Ir galiausiai vienas dalykas apie Vyriausybės programą, kurio nepasakė nei proponentai, nei oponentai. Tai yra Lietuvos modernizacijos programa. Jeigu pasaulis apie mus jau seniai yra modernizavęsis, jeigu mūsų gyvenimo būdas modernizuojasi, tai Lietuvos valstybės modernizacija nėra įvykusi. Ir tai yra išlikimo klausimas. Jeigu renkamės jį, mes renkamės atlikti tą būtinąjį žingsnį, kuris yra visiškai neišvengiamas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš nori kalbėti A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad iš valdančiosios koalicijos jis pats tinkamiausias kandidatas į Ministro Pirmininko postą, bet, aišku, turiu ir keletą pastabų, arba tiesiog kai kuriais dalykais norėčiau pasidalinti. Pirmiausia tai, kad buvo išsakyta gana daug citatų, gana daug kai kurių kitų šalių prezidentų minčių. Bet nebuvo pasakyta J. M. Barroso kai kurių vakarykščių minčių, kurios, aš manau, labai tinka ir Lietuvai, ir mūsų eurokomisarei D. Grybauskaitei: jeigu yra ekonomikos nuosmukis arba lėtėjimas, pirmiausia mes turime įgauti žmonių pasitikėjimą. Ir antras toks labai svarbus aspektas, kad turime negąsdinti žmonių. Ir trečia mintis – didinti žmonių vartojimą. Manau, rengiant programą valdančiajai daugumai į tai reikėtų atsižvelgti.

Toliau, aišku buvo labai daug spekuliacijos. Nežinau, ar ta spekuliacija kartais yra todėl, kad mes nežinome, kas yra ekonomikos augimo lėtėjimas, kas yra ekonominė krizė. Ekonominė krizė yra tada, kada ekonomikos recesija įvyksta du iš eilės ketvirčius, o tai yra kada BVP yra neigiamas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Kol kas Lietuvai netgi kitais metais to neprognozuojama. Jeigu pažiūrėsime į tuos tarptautinius komentarus, kurie išsakyti „Financial Times“, kitais metais prognozuoja BVP didėjimą maždaug 1,7 %.

Apie fiskalinį deficitą. Kur 5 milijardai? Valstybės arba nacionalinis biudžetas nepatvirtintas, viskas yra jūsų rankose. Kartais fiskalinį deficitą painioja su valstybės grynuoju skolinimusi. Kai klausai kaip specialistas, ypač kai klausosi kiti – dėstytojai, studentai, tai nesmagu sėdėti ir girdėti tokias mintis. Vadybiniu požiūriu, manau, pretendentui nereikia kalbėti, kad laukiama ekonominės krizės. Kaip tik ir užsirašiau jūsų mintį, ką jūs sakėte iš tribūnos. Rimtas vadovas turi sakyti, kad mes stengsimės išeiti iš to, kad mes esame išmintingi, protingi ir todėl žmonės už mus balsavo. Mano toks patarimas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, visame pasaulyje esant tiems finansiniams nesklandumams, kurie labai pagrįstai vadinami visų krizių motina, ką mes turime dabar (ko gero, pastaruosius du šimtus metų mes neturėjome pasaulyje tokių procesų), manęs nenustoja stebinti mūsų politikų tautosaka. Priminsiu: Romą išgelbėjo žąsys, sutinku, bet kai laikinasis Ministras Pirmininkas siūlo Lietuvoje pirkti žąsis ir mano, kad Lietuvą išgelbės žąsys, tai, kolegos, reikia raginti pirkti ne žąsis, bet saugotis žąsinų. Panašu, kad mes nesuvokiame realybės ir vis pasakojame pasakas. (Balsai salėje) Kolegos! XIV Vyriausybė, kuri pamažu tampa gražia, bet istorija, vadinosi Koalicija santarvės ir gerovės vardan. Buvo sukurta tiek santarvės ir gerovės, kad penkioliktąją koaliciją reikia vadinti Permainų koalicija. Sukurkime santarvę ir gerovę permainomis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, taip? Prašom. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, na, nevadinkime mūsų tautos įvairiais epitetais. Jau girdėjome, kad tautą ilgai vadino runkeliais, dabar pradėsime vadinti žąsinais. Galbūt tikrai gerbkime savo tautą ir savo rinkėjus. (Balsai salėje: „Čia ne apie tautą.“)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, susilaikykime nuo epitetų. Tęsiame posėdį. Prieš kalbės J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kviečiu visus vieną kartą giliau įkvėpti, pasidžiaugti, kad galbūt šiandien turėsime patvirtintą naująjį premjerą. Aš palinkėsiu kolegai sėkmės.

Džiaugiuosi, gerbiamasis Andriau, kad jūsų kalboje atsiranda nauja leksika – progresiniai mokesčiai, kurie gali išgelbėti. Man atrodo, kad tas jūsų progresinis mokestis yra šiek tiek, dviratininkų kalba kalbant, šleivokas ir gali velniai žino kur nuvesti, ir kai kuriems žmonėms jis sudarys blogesnes sąlygas. Iš to, ką jūs mums čia dėstėte, kartais atrodė, kad mes renkame arba tvirtinsime ne jus, o savo kolegę gerbiamąją D. Grybauskaitę. Manau, kad ji, šiandien nestovėdama tribūnoje, girdėdama tas kalbas, galėjo raudonuoti.

Dar kartą noriu pabrėžti, kad nemaža dalis problemų, kurios, kaip jūs gražiai sakote, bus užglostytos arba išspręstos, man atrodo, dėl jūsų siūlomo plano tik paaštrės. Jūs bandėte sudėti 5 % pajamų mokesčio skyrimą ir 3 % „Sodros“ mokesčio. Šiandien tie 3 % „Sodros“ mokesčio yra išskirti. Mes kalbame apie kitus 8 %, kurių reikia nuo pajamų. Mes su kolegomis medikais, esančiais šioje salėje, turime rimtai pagalvoti, kad šis planas, jeigu jis nebus pataisytas, gali gerokai pabloginti situaciją.

Linkėdamas jums sėkmės ir garantuodamas konstruktyvią pagalbą, kai jos reikės, vis dėlto negalėsiu balsuoti už jūsų kandidatūrą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalbės M. Varaška. Kortelę pataisykite. Arba prašau per šoninį mikrofoną.

Kol kolega pasiruoš, suteikčiau žodį kolegai A. Sysui kalbėti prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai apgailestauju, kad kolega būsimuosius koalicijos partnerius išvadino žąsinais. Jūs pasiaiškinkite, nes bus kaip toje pasakėčioje – vienas temps į vieną pusę, kitas – į kitą.

Aš norėčiau kalbėti ne tik kaip Andriaus, su kuriuo čia baigėme gimnaziją, atsėdėjome 12 metų, kolega, bet kaip rinkėjas, nes aš esu jo apygardos rinkėjas. Tokį džiaugsmą turiu jau dvi kadencijas.

Labai apgailestauju, jeigu Andrių išrinks Ministru Pirmininku. Jis nepadarė didelio darbo Balsių gyventojams, nes iki šiol ten nėra mokyklos, o kai taps premjeru, apskritai pamirš tą kraštą ir šimtai ar tūkstančiai vaikučių ir toliau važinės po Vilnių ieškodami, kur galėtų siekti šviesos. Vien dėl to turėčiau balsuoti prieš.

Kitas dalykas. Jeigu mes čia vardijame įvairius gyvūnus – žąsis, avinus, tai ta reforma ir tie mokesčiai, kuriuos žada gerbiamasis kolega, čia sėdintis paprastas (neminėsiu to pavadinimo, kuriuo buvo pavadinti) Seimo narys… dėl tų visų reformų bus silpnai nukirptas ar nuskustas, nes jis, sudėjus visus jūsų veiksmus ir taip, ir kitaip, gaus tik 350 Lt daugiau. Taigi negaliu pritarti vien todėl, kad bandome gelbėti Lietuvą ir bristi iš šios krizės mažiausias pajamas gaunančių žmonių sąskaita. Kai mes svarstysime programą, tai labiausiai išryškės. Apie tai ne vienoje laidoje ir ne viename atsakyme kalbėjo mūsų kolegos, todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, už dar kartą suteiktą žodį.

Iš tiesų apie gerbiamąjį kandidatą mes girdėjome daug gražių pagiriamųjų žodžių, ir jis yra to vertas. Žavi kandidato sukaupta patirtis, pragmatiškumas, jo charizma. Tą jis iš tiesų turi. Mane dar labiau žavi jo sugebėjimas, tą jau yra tekę matyti anksčiau, priimant valinius sprendimus. Pirmiausia turiu omeny valstybės valdymo procedūrų suprastinimo, valstybinės valdžios institucijų tinklo mažinimo klausimus. Padarius šį darbą, iš karto būtų padaryti du papildomi darbai: biurokratinių procedūrų sumažinimas ir savaime korupcijos pavojaus sumažinimas, ko neteko padaryti prieš tai buvusiai XIV Vyriausybei.

Baigdamas balsavimo motyvų „už“ kalbą, norėčiau atkreipti kandidato dėmesį į PVM’o problemą, į tai, kad žmonės nevalgo kiaušinių. Žmonės valgo kiaušinienę, todėl patiekalui pagaminti reikia ne tik kiaušinių, bet ir aliejaus, druskos, pipirų, o jeigu stalas geresnis, tai pridedame ir vieną kitą gabalėlį dešros. Tai reiškia, kad patiekalo sudedamosios dalys proporcingai didina jo vertę ir sumuoja to patiekalo vertę. Prieš priimant lemiamus sprendimus, raginčiau vis dėlto šį klausimą vertinti kaip galima atsakingiau. Sėkmės jums!

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalbės V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, mes šiandien girdėjome labai daug liaupsių kandidatui į premjero postą. Iš tikrųjų nuoširdžiai pasakysiu, kad kai kurios kalbos man priminė Komunistų partijos laikus, kai savo CK plenumuose buvo liaupsinami tuometiniai CK sekretoriai. Šiandien išgirdęs vieną iš kandidato atsakymų, aš taip ir nebesuprantu, kada A. Kubilius yra tikrasis, o kada ne, kada jis sako tiesą, o kada meluoja. Ar tada, kai prieš du mėnesius jisai sakė, kad kviesime visas partijas bendram darbui ir kaip airiai kursime koordinacinę tarybą krizei įveikti visi kartu? Ar šiandien, kai iš tribūnos jis pasakė: „Neieškosime užtarimo už koalicijos ribų, viską spręsime patys, net jeigu ir nesutartume viduje, paramos neprašysime.“ Tai kandidatas, kuris sunkiai suvokiamas ir prognozuojamas, ir tai tik patvirtino mūsų teiginius, kad pritarti jo kandidatūrai dar ankstoka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis kalbantis už – K. Glaveckas. K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro pretendento į Ministrus Pirmininkus kalba, atsakymai į klausimus sudarė labai rimto, protingo žmogaus įvaizdį ir neabejotinai tuos darbus… Be visų linkėjimų, kurie jam čia buvo skirti, taip pat ir opozicijos, kuri kritikavo daugeliu atvejų nepagrįstai, aš jam asmeniškai palinkėčiau viena: kad per 48 val. po to, kai jis bus išrinktas, jisai taptų Ministru Pirmininku, ir visa Vyriausybė būtų jam… Kitaip sakant, kad mes pamatytume, kas yra Ministras Pirmininkas, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, kad jisai pradėtų įgyvendinti programą ir nuostatas, kurios buvo kolektyviai parengtos, neatsitraukdamas, nesigręždamas į šonus, o eidamas į priekį. Tiktai tokiu keliu einant, aš manau, kad galima pagerinti padėtį, atsitraukti nuo duobės krašto ir pasiekti tų tikslų, kuriuos kelia visa persitvarkymo koalicija. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Keturi pasisakė už, keturi prieš. Kolegos, dabar susikaupiame ir balsuosime dėl projekto Nr.XIP-54 – Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros.“ Kas už? Dėl vedimo tvarkos – ponas P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu, kad būtų visiškai išreikštas laisvas balsavimas, aš prašau slapto balsavimo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes ne pirmą kartą tvirtiname premjero kandidatūrą, ir jeigu kas pamiršo ankstesnius tvirtinimus, turėtų gerai prisiminti bent paskutinį G. Kirkilo tvirtinimą, kai balsavome atvirai. Elektronika ir visuomenė, be abejo, mato, kaip mes čia balsuojame. Nesuprantu, ko čia slėptis per slaptą balsavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi… Atsiprašau. Seimo Pirmininkas.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, manau, kad nereikia dabar diskutuoti, už ar prieš, balsuojame, vis tiek balsuosime viešai. Yra frakcijos pasiūlymas, ar balsuoti, ar nebalsuoti slaptai. Balsuojame visi kartu ir kokį būdą pasirinksime… Negaiškime laiko. Aš labai atsiprašau (dėl vedimo tvarkos) visų kolegų. Kartais iš tiesų klausantis gėda dėl vaikučių, kurie ateina į ekskursijas, baikime tuos visus avinus, žąsinus ir visa kita. Balsuojame už pasiūlymą – slaptai ar neslaptai, kokį būdą pasirinksime, taip ir spręsime. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ būtų slaptas, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 131. Už – 30, prieš – 86, susilaikė 15. Slaptam balsavimui nepritarta.(Šurmulys salėje)

Dabar baigiame šurmulį ir kviečiu susikaupti. Kas už tai, kad Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas būtų patvirtintas, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos. Balsavo 132 Seimo nariai. Už – 89, prieš – 27, susilaikė 18. Nutarimas priimtas. (Plojimai)

Žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui A.Valinskui.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, aš manau, kad po ilgų ir kartais visai nereikalingų kalbų mes padarėme tą sprendimą, kuris turėjo būti šiandien priimtas. Norėčiau, kad nuo šiol gerbiamasis A. Kubilius ir spaudos būtų vadinamas ne krizės, o antikrizės premjeru. Linkiu jam gerų darbų, mes būsime tikrai tie, kurie dviratį arba keturratį mins lygiai kartu su juo ir koalicijos partneriais. Nuoširdžiausiai sveikinu. (Plojimai)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, labai ačiū. Ką gi, minam. (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, visi, kas nori pasveikinti Andrių, sveikina. O aš noriu jums pasakyti, kad siūlyčiau sukeisti darbotvarkės 1-3 ir 1-4 klausimus, nes atvyko generalinis prokuroras. Jeigu jūs nieko prieš, suteikiu jam žodį. (Šurmulys salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš suprantu visų mūsų teigiamas emocijas, bet… Atsiprašau, gerbiamasis J. Razma, kol kas posėdžiui vadovauju aš ir siūlau kviesti į tribūną generalinį prokurorą. Jis jau čia pat. Būkite malonūs, susikaupkite ir išklausykite generalinio prokuroro pranešimo.

Generalinio prokuroro A. Valantino pranešimas

A. VALANTINAS. Laba diena gerbiamieji Seimo nariai, nesu kaltas dėl to, kad mano eilė kalbėti atėjo po to, kas dabar įvyko. Bet vis dėlto šiandien kreipiuosi į Seimą prašydamas sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tris Seimo narius.

Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. Žilinskas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį bei 290 straipsnį. Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas priėmė nutartį, kurioje prašo Seimo leisti patraukti Seimo narį R. Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Generaliniam prokurorui pavesta pranešti Seimui apie Seimo nario R. Žilinsko padarytą nusikaltimą. R. Žilinskas kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis. 2007 m. gruodžio 4 d. apie 5 val. 20 min. R. Žilinskas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su kitu asmeniu, važiuodamas taksi automobiliu Vilniuje, nuo užeigos „Amatininkai“ Baltupių rajono link iš chuliganiškų paskatų pradėjo įžeidinėti bei užgaulioti taksi vairuotoją, vartodamas jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino jam, automobilio salone laistė alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą savo darbo funkcijas atliekančiam taksi vairuotojui.

Vėliau taksi automobiliui privažiavus Antakalnio ir Žolyno gatvių sankryžą, prie namo Nr.61 išlipdamas iš taksi automobilio ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, atsisakydamas mokėti už taksi paslaugas, atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje stumdė taksi vairuotoją bei jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius, nepadorius ir asmenybę žeminančius žodžius, šiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus R. Žilinskas gruodžio 4 d. 5 val. 40 min. toje pačioje vietoje įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis, policijos pareigūnus, jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius. Dar daugiau – tęsdamas nusikalstamą veiką toje pačioje vietoje R. Žilinskas, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino minėtiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims stumdydamas juos, nepaklusdamas jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti ir sėsti į tarnybinį automobilį.

Pristatytas į Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato I policijos komisariato tarnybines patalpas R. Žilinskas tęsė savo nusikalstamą veiką, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis, policijos darbuotojus, jų atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, taip pat jiems pasipriešino tampydamas už uniformos, stumdydamas bei nepaklusdamas jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti.

Šios R. Žilinsko nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 ir 290 straipsnius. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Seimo narys R. Žilinskas naudojosi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatyta Seimo nario asmens teisine neliečiamybe. Baudžiamasis procesas jo atžvilgiu būtų negalimas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be to, be Seimo sutikimo šiam asmeniui negalėtų būti suvaržyta laisvė, t. y. prireikus negalėtų būti taikomos visos kardomosios priemonės ar paskirtos visos sankcijoje numatytos bausmės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi prašau Seimo sutikimo Seimo narį R. Žilinską traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

Gerbiamieji Seimo nariai, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. Uspaskich, V. Gapšys ir kiti asmenys yra kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį bei 205 straipsnio 1 dalį. Šis teismas taip pat priėmė nutartį, kuria kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą prašydamas duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti laisvę, taikyti paskirtąsias kardomąsias priemones Seimo nariams V. Uspaskichui ir V. Gapšiui.

Teismas pavedė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui perskaityti Seime pranešimą dėl nurodytų Seimo narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jų laisvės suvaržymo. Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje V. Uspaskich kaltinamas tuo, kad, būdamas Darbo partijos pirmininku, siekdamas neteisėto politinės partijos, Darbo partijos, finansavimo bei norėdamas išvengti veiksmingos darbo partijos bei su ja susijusių politinių kampanijų finansavimo kontrolės, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. Gapšiu ir kitais asmenimis, 2004–2006 m. laikotarpiu organizavo apgaulingą teisės aktų ir reikalaujamos Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Darbo partijos 2004–2006 m. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. Uspaskich, kuris pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, veikdamas juridinio asmens Darbo partijos naudai ir interesais, 2004 m. pavasarį pavedė organizuoti dvigubą Darbo partijos buhalterijos apskaitos tvarkymą, kartu nurodė privalomas įtraukti į ataskaitą ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, neoficialiai gaunamas ir išleidžiamas pinigines lėšas, turtą, naudojamus Darbo partijos veikloje, apskaityti neoficialioje Darbo partijos buhalterinėje apskaitoje. Taip pat jis davė atskirus nurodymus atlikti konkrečias ūkines finansines operacijas jų neapskaitant Darbo partijos buhalterinės apskaitos registruose. Jis gaudavo parengtas Darbo partijos neoficialių 2004–2006 m. gautų ir partijos veikloje panaudotų, tačiau Darbo partijos apskaitos registruose neapskaitytų piniginių lėšų ataskaitas, taip 2004–2006 m. kontroliavo sistemingai vykdytą atskirą neoficialių lėšų apskaitą ir šių lėšų panaudojimą Darbo partijos veikloje bei šioje nusikalstamoje veikloje dalyvavusių asmenų veiklą.

Dėl organizuotos grupės bendrininkų Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho ir kitų asmenų nusikalstamų veikų vedant dvigubą Darbo partijos buhalterinę apskaitą buvo pažeisti 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei Finansavimo kontrolės įstatymų reikalavimai, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai, 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo reikalavimai, dėl to nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Darbo partija į oficialią buhalterinę apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu. Būtent 2004–2006 m. neįrašė į oficialią buhalterinę apskaitą 25 mln. 116 tūkst. 846 Lt 88 ct pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. 317 Lt ir 88 ct išlaidų, susijusių su turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

Dėl įvykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijos 2004–2006 m. finansinės veiklos deklaracijose, pateiktose Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai ir Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkiminei komisijai, mėnesinėse ir metinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose, pateiktose Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, ketvirtinėse Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose, pateiktose valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, buvo įrašyti žinomai neteisingi, apgaulingi duomenys apie Darbo partijos veiklą, turtą, pajamas ir jų naudojimą. Be to, į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 3 mln. 864 tūkst. 390 Lt privalomų mokesčių ir įmokų.

V. Uspaskich taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas juridinio asmens Darbo partijos naudai ir interesais 2005–2007 m. Vilniuje, juridinio asmens Darbo partijos vardu pateiktose oficialiose ataskaitose, Darbo partijos metinėse finansinės veiklos deklaracijose pateikė apgaulingus duomenis apie juridinio asmens Darbo partijos veiklą ir turtą ir šiuo pareiškimu suklaidino valstybės institucijas: Valstybinę mokesčių inspekciją ir Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri, nežinodama apie apgaulingų duomenų įrašymą į pateiktas Darbo partijos metinės finansinės veiklos deklaracijas, neteisėtai skyrė Darbo partijai dotacijas ir kompensaciją, dėl to valstybė patyrė didelės turtinės žalos.

Dėl organizuotos grupės veiksmų ir apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą ir apgaulingų duomenų įrašymą į oficialias 2004–2005 m. Darbo partijos metinės finansinės veiklos deklaracijas ir dėl jų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2005–2006 m. Darbo partijai neteisėtai paskyrus dotacijas ir kompensacijas valstybei buvo padaryta didelė turtinė 2 mln. 239 tūkst. 627 Lt žala.

Dėl organizuotos grupės veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą ir apgaulingų duomenų įrašymo į oficialias 2006 m. Darbo partijos metinės finansinės veiklos deklaracijas ir jų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2007 m. Darbo partijai neteisėtai paskyrus dotacijas valstybei buvo padaryta didelė turtinė 3 mln. 810 tūkst. 847 Lt žala.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje V. Gapšys kaltinamas tuo, kad jis, būdamas Darbo partijos centrinės būstinės vadovu, V. Uspaskicho padėjėju, nuo 2004 m. kovo 5 d. Darbo partijos pirmininko V. Uspaskicho įgaliotas atstovauti Darbo partijai pasirašant Darbo partijos sudaromas sutartis, mokėjimo dokumentus, ataskaitas valstybės institucijoms, darbo sutartis, įsakymus dėl darbuotojų priėmimo ir atleidimo, nuo 2005 m. gruodžio 1 d. būdamas Darbo partijos atsakinguoju sekretoriumi ir pagal Darbo partijos statuto 15 straipsnį būdamas atsakingas už Darbo partijos veiklos organizavimą, siekdamas neteisėto politinės partijos – Darbo partijos finansavimo bei norėdamas išvengti veiksmingos Darbo partijos bei su ja susijusių politinių kampanijų finansavimo kontrolės, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. Uspaskichu ir kitais asmenimis, nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 d. dalyvavo suburtos organizuotos grupės keliems nusikaltimams daryti veikloje. Vadovavo kitiems organizuotos grupės nariams, duodamas nurodymus dėl atskirų neteisėtų apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmų atlikimo, taip 2004–2006 m. laikotarpiu organizavo apgaulingą… teisės aktų reikalavimus Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Darbo partijos 2004–2005 ir 2006 m. turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

V. Gapšys 2004–2006 m. organizavo Darbo partijos dvigubos buhalterijos tvarkymą, duodamas rašytinius ir žodinius nurodymus dėl dalies Darbo partijos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų lėšų panaudojimo, be to, atskirais atvejais pats apmokėjo Darbo partijos skyriams suteiktas paslaugas, neapskaitant šių ūkinių operacijų teisės aktų reikalaujama tvarka Darbo partijos buhalterinės apskaitos registruose.

Dėl Darbo partijos atsakingojo sekretoriaus V. Gapšio nusikalstamų veiksmų organizuojant apgaulingą Darbo partijos buhalterinę apskaitą, taip pat kitų organizuotos grupės bendrininkų nusikalstamų veiksmų vedant dvigubą Darbo partijos buhalterinę apskaitą buvo pažeisti 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimai ir mano jau anksčiau paminėti įstatymai. Dėl ko Darbo partija į oficialią buhalterinę apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų, susijusių su turto įsipareigojimų dydžiu arba struktūros pasikeitimu. Būtent 2004–2006 m. neįrašė į oficialią buhalterinę apskaitą 25 mln. 116 tūkst. 846 Lt pajamų ir 23 mln. 724 tūkst. 317 Lt išlaidų, susijusių su turto įsipareigojimų dydžiu ir struktūros pasikeitimu.

V. Gapšys taip pat kaltinamas tuo, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių Darbo partijos naudai, 2006 m. įrašė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir jų naudojimą į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir deklaracijas, mėnesines ir metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, ketvirtines Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas ir jas teikė valstybės įgaliotoms institucijoms: Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui.

Dėl organizuotos grupės veiksmų apgaulingai tvarkant Darbo partijos buhalterinę apskaitą ir dėl neteisingų duomenų įrašymo į pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, 2006 m. metinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, į Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms Darbo partija 2006 m. išvengė sumokėti 1 mln. 966 tūkst. 265 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 580 tūkst. 56 Lt socialinio draudimo įmokų.

Vilniaus apygardos teismui pateiktame kaltinamajame akte išdėstyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiami nurodyti kaltinimai Seimo nariams V. Uspaskichui ir V. Gapšiui. Tai liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, specialistų išvados, duomenys, gauti atliekant operatyvinę veiklą ir perduoti į baudžiamąjį procesą, valstybinių institucijų pateikti duomenys ir kita bylos medžiaga.

Baudžiamojoje byloje V. Uspaskichui yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei užstatas, o V. Gapšiui rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui prieš kaltinamiesiems V. Uspaskichui ir V. Gapšiui tampant Lietuvos Respublikos Seimo nariais. Kur kas anksčiau, nei jie tapo Seimo nariais, jiems buvo paskirtos ir kardomosios priemonės.

Įvertinus išdėstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas bei faktines aplinkybes, tolimesnis baudžiamasis procesas, kardomųjų priemonių taikymas Seimo narių V. Uspaskicho ir V. Gapšio atžvilgiu ir šios baudžiamosios bylos tolesnis nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme būtų neįmanomas negavus Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir suvaržyti jų laisvę.

Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, gerbiamojo Seimo prašau duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. Uspaskichą ir V. Gapšį ir suvaržyti jų laisvę taikant paskirtas kardomąsias priemones. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad pagal Seimo statuto 23 straipsnį generalinis prokuroras tik pateikia pranešimą, mes jį išklausome, po to daroma ne trumpesnė nei 1 val., bet ne ilgesnė nei 2 val. pertrauka ir jokių klausimų generaliniam prokurorai neužduodama. Taip yra parašyta Statuto 23 straipsnyje. Todėl ačiū jums už pranešimą.

Pertrauka iki 15.00 val. Po pertraukos Seimas priims vieną iš dviejų sprendimų, sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ir mes turbūt tą padarysime. Dabar bus pertrauka iki 15.00 val.

Dar noriu pasakyti vieną pastabą kaip Seimo narė I. Degutienė, kad balsuojant dėl Seimo nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko kandidatūros“ aš balsavau už, tačiau kažkodėl iš viso nieko neužfiksuota. Todėl norėčiau, kad protokole mano balsas būtų įrašytas už A. Kubiliaus kandidatūrą.

Pertrauka iki 15.00 val. Rytinis posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.