LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR
KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 16, 17, 21, 22, 28, 29, 31, 32, 33, 34,
36, 38, 42, 44, 45, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 59, 60, 62, 65, 66, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR 46 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai
Projekto rengimą paskatino Lietuvos kariuomenės transformacijos poreikis, t.y. būtinybė pertvarkyti kariuomenės pajėgumus ir jos valdymo bei vadovavimo struktūrą taip, kad ji būtų veiksminga ir atitinkanti kariuomenei keliamus uždavinius. Todėl Projektas skirtas įgyvendinti vieną iš esminių kariuomenės transformacijos reikalavimų – tobulinti karo tarnybos sąlygas, karių socialines garantijas, pakeisti nekarininkų karinių laipsnių sistemą. Pirminiai Projekto nuostatų siūlytojai – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdas Tutkus ir Kariuomenės transformacijos projekto vadovas plk. Gintautas Zenkevičius.
Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti kariuomenės transformacijos procesą. Projekto nuostatomis siūloma pakeisti eilinių, seržantų ir puskarininkių karinių laipsnių sistemą; tobulinti karininkų karjeros sistemą, profesinės ir savanorių karo tarnybos sutarties terminus ir sąlygas; suvienodinti karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių tarnybos sąlygas ir reikalavimus bei karių išleidimo į atsargą ribinį amžių; tobulinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimų ir socialinių garantijų sistemą; sudaryti sąlygas teikti sveikatos priežiūros paslaugas didesnei asmenų grupei (ne tik kariams) bei maksimaliai reabilituoti karį po sužeidimo ar ligos; sudaryti sąlygas profesinės karo tarnybos kariams tarnybos laiku naudotis bendra gyvenamąja patalpa kareivinėse; įvesti apmokėjimo už aukštojo mokslo studijas galimybes profesinės karo tarnybos kariams, garbingai ištarnavusiems 4 metus ir išleidžiamiems į atsargą; tobulinti mokymosi atostogų suteikimo tvarką profesinės karo tarnybos kariams; įteisinti galimybę rengti ir priimti originaliuosius Lietuvos karybos standartus.
Dabartinis teisinis projekte aptartų klausimų reglamentavimas, numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami jų teigiami rezultatai
Puskarininkių mokykla yra Lietuvos kariuomenės padalinys, turintis dalinio teises. Kitos karo mokymo įstaigos taip pat yra Lietuvos kariuomenės sudėtyje, jos nėra juridiniai asmenys ar atskiros krašto apsaugos sistemos institucijos, todėl nėra tikslinga KASOKTĮ 3 str. jas išskirti į atskirą dalių, sudarančių krašto apsaugos sistemą, grupę. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelis KASOKTĮ 3 str. 1 d. 3 p. minimas subjektas, turintis juridinio asmens statusą ir esantis atskira krašto apsaugos sistemos institucija, todėl projekte siūloma išbraukti žodžius „puskarininkių mokykla ir kitos mokymo įstaigos“, paliekant tik Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją.
Kadangi pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas suteikia aukščiausius karinius laipsnius, o jais yra admirolų ir generolų laipsniai, tai siūloma nustatyti, kad pulkininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras, o Respublikos Prezidentas – tik aukščiausius (generolų) laipsnius. Atitinkamai siūloma į tai atsižvelgti reglamentuojant profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymą ir karių skyrimą į pareigas.
Projektu siūloma atsisakyti kariuomenės pajėgų skirstymo į reguliariąsias ir nereguliariąsias. Kadangi savanorių pajėgos yra integruotos į sausumos pajėgas, toks skirstymas yra praradęs prasmę ir siūloma jo atsisakyti nustatant, kad kariuomenės pajėgų rūšys yra keturios (sausumos (su į jas integruotomis savanorių pajėgomis), karinės oro, karinės jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos). Atitinkamai pakeičiami savanorių pajėgų uždaviniai pagal KASOKTĮ 17 straipsnį.
KASOKTĮ 22, 29, 32 str. reglamentuoja priėmimą į savanorių karo tarnybą, kario savanorio tarnybos sutarties sudarymą ir kario savanorio statuso ypatumus. Šiuose straipsniuose vartojamos „rikiuotės“ ir „nerikiuotės“ tarnybos sąvokos nėra apibrėžtos jokiuose teisės aktuose, nėra nustatyti karių tinkamumo rikiuotės ir nerikiuotės tarnybai kriterijai. Vadovaujantis KASOKTĮ 29 str. 3 d., nerikiuotės kariais savanoriais gali tapti asmenys, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės netinka rikiuotės tarnybai, tačiau tinka atlikti karinių specialistų ar kitokią Savanorių pajėgoms reikalingą ne rikiuotės kario tarnybą. Praktikoje sprendžiant klausimą dėl nerikiuotės karių savanorių pašaukimo į tarnybą galimybes, kyla daug neaiškumų.
KASOKTĮ 22 str. siūloma nustatyti, kad į savanorių karo tarnybą priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, tinkantys tikrajai karo tarnybai. Taip pat siūlome atsisakyti „rikiuotės“ ir „nerikiuotės“ savokų ir 32 str. nustatyti, kad kario savanorio tarnybos sutartys su asmenimis gali būti sudaromos ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui (kaip ir su profesinės karo tarnybos kariais), pratęsiamos - taip pat ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks 55 metai (suvienodinant su siūlomu profesinės karo tarnybos karių išleidimo į atsargą amžiumi). Taip pat siūlome atsisakyti kario savanorio statuso prilyginimo privalomąją karo tarnybą atliekančio kario statusui, nes karių savanorių tarnybai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems tikrosios karo tarnybos kariams, o socialinės garantijos, karių savanorių teisinės atsakomybės klausimai yra nustatyti atskirai.
KASOKTĮ 22 str. 9 d. pakeitimu suvienodinami reikalavimai profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams. KASOKTĮ 22 str. 10 dalies siūloma atsisakyti, nes atsargos kario savanorio skiriamieji ženklai nesiskiria nuo kitų atsargos karių skiriamųjų ženklų.
KASOKTĮ 29 str. siūlome papildyti nuostata, kad asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos, negali būti kariais savanoriais. Šis reikalavimas, taikomas profesinės karo tarnybos kariams, yra taikytinas ir kariams savanoriams, nes iš abiejų kategorijų karių reikalaujamas vienodas lojalumo valstybei reikalavimas.
Įvertinę savanorių karo tarnybos specifiką (nenuolatinė tarnyba, reikalingas parengimas), siūlome KASOKTĮ 34 str. 4 d. nustatyti, kad priimant asmenis į savanorių karo tarnybą būtų galima taikyti ilgesnį (vienodą su profesinės karo tarnybos kariais) bandomąjį laikotarpį – iki 6 mėnesių.
KASOKTĮ 44 str., reglamentuojantis kario parengimo išlaidų grąžinimą, nustato, kad kariai savanoriai kario parengimui išleistas išlaidas atlygina už 1 paskutiniųjų metų laikotarpį, jei sutartį nutraukia savo iniciatyva arba sutartis nutraukiama KASOKTĮ 38 str. 1 d. 1-3, 5, 6, 8 p. ir 2 d. 3, 4, 7-11 p. numatytais atvejais. Kadangi savanorių pajėgoms keliamos užduotys yra papildyti reguliariuosius karinius vienetus kariais savanoriais, turinčiais specialiųjų žinių (medicinos personalas, lobistai ir kt.) ir auga poreikis siųsti karius savanorius į įvairius kursus, yra tikslinga nustatyti, kad kariai savanoriai, kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, būtų įpareigoti padengti jų parengimo išlaidas už paskutiniųjų 3 metų laikotarpį (1 metai yra per trumpas laikotarpis ir tikėtina, kad kario rengimo išlaidos daugeliu atvejų gali neatsipirktų kariui nespėjus panaudoti įgytų žinių). Siūloma nustatyti, kad kario parengimo išlaidos iš kario savanorio, nutraukiančio sutartį savo iniciatyva arba tarnybos santykiams baigiantis dėl minėtojo straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, išieškomos už paskutiniųjų 3 metų laikotarpį (kaip ir profesinės karo tarnybos karių). Siekiant suvienodinti KASOKTĮ vartojamas sąvokas su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme vartojamomis sąvokomis, susijusiomis su kvalifikacijos tobulinimu, KASOKTĮ 44 str. 2 d. vietoj žodžio „kėlimu“ siūloma įrašyti žodį „tobulinimu“.
Siekiant kelti karių savanorių motyvaciją tarnauti savanorių karo tarnyboje, siūloma papildyti KASOKTĮ 60 str. nauja 8 dalimi, nustatančia galimybę kariams savanoriams už kiekvienus 4 tarnybos metus krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka išmokėti vienkartines išmokas.
KASOKTĮ 59 str. 15 d. numato galimybę kariams savanoriams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijose, suteikti mokamas atostogas prevencinei reabilitacijai, tačiau nereglamentuojamas karių savanorių aprūpinimas maistu minėtų atostogų metu. KASOKTĮ 63 str. 13 d. nustatyta, kad kariai savanoriai aprūpinami maistu arba jiems išmokama nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų kompensacija tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu. Siekiant aprūpinti maistu ar išmokėti nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų kompensaciją kariams savanoriams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijose, atostogų prevencinei reabilitacijai metu, siūloma pakeisti KASOKTĮ 63 str. 13 d. nustatant, kad kariai savanoriai aprūpinami maistu arba jiems išmokama nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų kompensacija ne tik pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių laikotarpiu, bet ir atostogų prevencinei reabilitacijai metu.
KASOKTĮ 65 str. 2 d. pakeitimu siekiama užtikrinti, kad karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių sveikatos priežiūra būtų finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų ne tik jų tarnybos, pratybų ir mokymų metu, bet ir po pratybų ar mokymų, jei sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių. Manytina, kad kario savanorio, turinčio sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl su tarnyba susijusių priežasčių, teisė į sveikatos priežiūrą iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų yra pagrįsta, ypač nedarbingumo atveju.
Kadangi bandomasis laikotarpis priimant į profesinę karo tarnybą yra išsamiai reglamentuotas KASOKTĮ 34 str., siūloma iš KASOKTĮ 28 str. 2 d. išbraukti žodžius „iki 6 mėnesių“ kaip perteklinius ir nesuderinamus su KASOKTĮ 34 str. 2 d. nuostatomis.
KASOKTĮ 31 str. pakeitimu siūlomas profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo ir pratęsimo modelis geriau atitinka profesinės karo tarnybos kario parengimo ir karjeros ciklą. Profesinės karo tarnybos kariai priimami į kariuomenę 4 metams. Per pirmus 2 metus jie parengiami individualiam ir kolektyviniam kovos veiksmų vykdymui. Po pirmų 2 metų karys pradeda antrą rengimosi ciklą. Pasibaigus 4 tarnybos metams, iki 80% profesinės karo tarnybos karių eilinių planuojama išleisti į atsargą (jie tampa individualaus rezervo kariais). Su likusiais karias, kurie turi reikiamų savybių tapti skyrių vadais, sudaroma nauja 4 metų trukmės sutartis, jie parengiami būti skyrių vadais ir tęsia savo tarnybą (taip pat ir karininkai - po 4 tarnybos metų jie gauna vyresniojo leitenanto laipsnį ir tęsia tarnybą). Po antros 4 metų sutarties atrenkami kariai, kurie turi potencialą ir norą tapti seržantais majorais, su jais sudaroma 12 metų trukmės sutartis (t. y. kol jie įgis teisę į valstybinę karių pensiją). Šia sutartimi kariui suteikiama socialinis saugumas, nes karys žino, kad tinkamai vykdydamas savo pareigas užsitarnaus valstybinę karių pensiją. Po 20 tarnybos metų jam gali būti pasiūloma išeiti į atsargą, jeigu kariuomenei nėra poreikio turi šį karį, arba sutartis su juo gali būti tęsiama kas 4 metai iki 55 metų amžiaus. Ši sistema leidžia turėti palygti jauną kariuomenę, kurioje eiliniai kariai yra pakankamai jauni. Kasmetinė jaunų karių kaita leidžia palaikyti tinkamai realizuoti kariuomenės komplektavimo ir individualaus mokymo pajėgumus, krizinės situacijos atveju leidžia juos greitai padidinti, be to, būtų parengiamas didelis kiekis labai gerai parengtų individualaus rezervų karių, galinčių vadovauti skyriams krizės atveju (pvz., per 10 metų galima turėti 7000 individualaus rezervo karių, gebančių vadovauti 70000 neparengtų piliečių).
Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 11 str. nuostatas, siūlome patikslinti KASOKTĮ 36 str. 5 d. ir pripažinti netekusia galios 26 str. 6 d.
KASOKTĮ 36 str. siūloma papildyti nauja 12 dalimi, nustatančia, kad profesinės karo tarnybos kariams, einantiems gydytojų ir gydytojų padėjėjų pareigas, gali būti sudaromos sąlygos dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gaunant tarnybinį atlyginimą ir kitas KASOKTĮ numatytas išmokas. Siūlomą pakeitimą sąlygojo tai, kad tarnaudami krašto apsaugos sistemoje kai kurių specializacijų medicinos specialistai (pvz., chirurgai, anesteziologai) neturi galimybių palaikyti ir kelti profesinę kvalifikaciją, dėl ko esant poreikiui siųsti atitinkamos specializacijos medicinos specialistus į tarptautines operacijas susiduriama su tinkamai parengtų kandidatų nebuvimo problema. Siūloma nuostata būtų ribojama konkrečiomis sąlygomis: pareigoms yra būtinas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, kurio nėra galimybių užtikrinti tarnaujant krašto apsaugos sistemoje, tokių pareigų sąrašas, galimybių dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose sąlygos ir tvarka tvirtinami krašto apsaugos ministro. Manytina, kad siūlomas reglamentavimas leistų išspręsti profesionalių ir gerai parengtų atitinkamų specializacijų karo gydytojų siuntimo į tarnybą tarptautinėse operacijose problemą.
Siūloma nustatyti vienodą karių išleidimo į atsargą amžių norint motyvuoti karius, kurie reikalingi kariuomenei, tarnauti nesiekiant aukštesnio karinio laipsnio. Nemažai pareigybių kariuomenėje turi nustatytus žemus pareiginius karių laipsnius, o pagal dabartinį įstatymą jie turi išeiti į atsargą sulaukę 40 metų ir tai juos bei jų vadus skatina siekti suteikti pareigybei aukštesnį karinį laipsnį. Pagal esamą sistemą gana sudėtinga planuoti personalo karjerą ir komplektuoti personalą, ne visiškai išnaudojama karių sukaupta patirtis. Į atsargą dabar išleidžiami vidutinio amžiaus žmonės, kuriems labai sunku integruotis į darbo rinką; pailginus tarnybos amžių, visi išleisti į atsargą kariai gaus valstybinę karių pensiją.
Kadangi siūloma pailginti bendrą kario tarnybos trukmę nustatant vėlesnį išleidimo į atsargą amžių, siūloma pripažinti netekusiu galios KASOKTĮ 46 straipsnį, numatantį karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimo galimybę, nes siūloma pailginta tarnybos trukmė praktiškai sutaptų su šiuo metu nustatyta maksimalia tarnybos trukme įvertinus pratęsimo galimybę.
Siūloma keisti KASOKTĮ 52 str. nustatant naują nekarininkų karinių laipsnių sistemą.
Esama nekarininkų kariniai laipsnių sistema nebeatitinka:
1) karių vykdomų funkcijų (eilinių kareivių/jūreivių funkcijas vykdo seržantai, kai kada net puskarininkiai);
2) hierarchijos. Dažnas atvejis, kai seržantai specialistai turi aukštesnius karinius laipsnius nei jų vadai/viršininkai arba kiti vadovaujančias pareigas užimantys kariai;
3) karjeros galimybių (šiuo metu kariuomenėje yra du kareivių/jūreivių laipsniai (eilinis/jūreivis ir grandinis). Didžioji dalis karių pagal savo pareigas ir vykdomas funkcijas turėtų būti kareiviai/jūreiviai, o grandiniai pagal jų rengimą ir vykdomas funkcijas turėtų priklausyti jaunesniųjų vadų, arba seržantų, kategorijai (taip yra daugumoje NATO šalių kariuomenių). Šitoks neatitikimas užkerta galimybę kareiviams daryti karjerą, nes nėra pakankamai eilinių kareivių/jūreivių karinių laipsnių, nuo ko priklauso eilinių karių motyvacija ir tarnybiniai atlyginimai.
Siūloma pagal karinius laipsnius atskirti karius, kurių pareigų vykdymui nėra būtina civilinė specialybė, nuo karių, kurių pareigų vykdymui būtina civilinė specialybė ar atitinkamas išsilavinimas. Seržantų specialistų kariniai laipsniai būtų suteikiami kariams, einantiems pareigas, reikalaujančias visų pirma civilinės specialybės (civilinės profesinio rengimo įstaigos suteikto išsilavinimo), nes kariuomenėje tokie specialistai nerengiami.
Pakeitus nekarininkų karinius laipsnius kaip siūloma, bus aiškiai suprantama nekarininkų korpuso hierarchija, kariniai laipsniai atitiks karinių pareigų sudėtingumą pagal karių vykdomas funkcijas ir reikalingą parengimą. Trijų eilinio laipsnių įvedimas sudarys augimo karjeroje galimybę eiliniams kareiviams/jūreiviams.
Pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenės grandinio ir jaunesniojo seržanto laipsniai NATO lygmenyje vertinami kaip eilinių karių. Atitinkamai žemiau suprantami ir vertinami mūsų kariuomenės seržantų bei vyresniųjų seržantų laipsniai.
Projekto priėmimas leistų priartėti prie NATO šalių (tokių kaip Belgija, Bulgarija, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Portugalija, Čekija, Latvija, Liuksemburgas, Olandija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, JAV ir kt.) laipsnių hierarchijos ir laipsnių pavadinimų. Šių NATO valstybių kariuomenėse pirmieji trys nekarininkų kariniai laipsniai laikomi eilinių kareivių/jūreivių laipsniais. Nuo ketvirtojo nekarininkų laipsnio prasideda jaunesniųjų vadų (seržantų) kategorija.
Siūloma naujų nekarininkų karinių laipsnių struktūra atitiks NATO kariuomenių karinius laipsnius. Atskyrus seržantus specialistus nuo karjeros seržantų, padidės karių motyvacija bei aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas į kariuomenę, bus tikslingai rengiami karjeros seržantai ir seržantai specialistai, racionaliai panaudojamos seržantų rengimui skirtos lėšos ir kiti resursai.
53 str. suvienodinamos tos pačios paskirties sąvokos ir įvedama viena - „pagrindinis karininko parengimo kursas“.
53 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad visiems karininkams būtinas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Karininkai kariuomenei rengiami Karo akademijoje, kur įgyja aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl ir karininkai, ne Karo akademijos absolventai, taip pat turėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taip būtų suvienodinti išsilavinimo reikalavimai karininkams.
53 str. 4 d. pakeitimas grindžiamas tuo, kad visose NATO valstybėse egzistuoja praktika suteikti pirmą kapitono laipsnį teisininkams ir gydytojams, tuo įvertinant jų turimos kvalifikacijos reikalingumą. Be to, tai susiję su paprastai ilgesniu nei kitų profesijų specialistų parengimu.
Siūloma tarnybos trukmė aukštesniam laipsniui įgyti yra orientuota į kariuomenės poreikius. Pagal esamą redakciją pulkininko leitenanto laipsnį buvo galima gauti po 14 tarnybos metų, nors bataliono vado parengimo procesas trunka apie 17-18 metų, o pagal siūlomą redakciją pulkininko leitenanto laipsnis kariui galėtų būti suteiktas po 18 metų.
Pažymėtina, kad vyresnieji karininkai privalo turėti ir specialųjį karinį išsilavinimą. Generolų (admirolų) kariniai laipsniai turėtų būti suteikiami karininką paskyrus į atitinkamo laipsnio generolo pareigas, nes taip būtų užtikrinimas kariuomenės reprezentavimas ir atstovavimas bei patenkinamas vadovavimo poreikis, užtikrinama subordinacija.
Siekiant užtikrinti kariuomenės atstovimo funkciją užsienyje (kariniai atstovai NATO, ES struktūrose, karo atašė), šių pareigų vykdymo laikotarpiui pulkininkui gali būti suteikiamas laikinas brigados generolo laipsnis. Atsižvelgdami į kai kurių NATO valstybių praktiką, siūlome įtvirtinti galimybę palikti minėtą laikiną brigados generolo laipsnį tuo atveju, jei karys iš karto, baigęs eiti laikino brigados generolo laipsnio suteikimą nulėmusias pareigas, būtų išleidžiamas į atsargą.
KASOKTĮ 59 str. 7 d. siūloma nustatyti papildomą sąlygą, kad mokymosi atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Tam tikri kariniai vienetai susiduria su tinkamo daliniui skirtų užduočių vykdymo problema, kai vienu metu didelis juose tarnybą atliekančių karių skaičius pageidauja mokymosi atostogų. Siūlome nustatyti galimybę asmeniui, priimančiam sprendimą dėl mokymosi atostogų suteikimo kariui, įvertinti konkretaus karinio vieneto parengties reikalavimus.
Dabartinis karių atlyginimas priklauso tik nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tai skatina karius siekti aukštesnio karinio laipsnio norint turėti didesnį tarnybinį atlyginimą. Pagal siūlomą KASOKTĮ 60 str. 3 d. redakciją kario atlyginimas priklausytų nuo kario laipsnio ir bendro tarnybos stažo. Tokia sistema yra racionalesnė, efektyvesnė ir labiau motyvuojanti karius tarnauti nesiekiant aukštesnio laipsnio kaip vienintelės galimybės gauti didesnį tarnybinį atlyginimą.
Siekiant sukurti palankesnes tarnybos sąlygas ir motyvuoti asmenis tarnauti karo tarnyboje, siūlome KASOKTĮ 65 str. 1 ir 3 d. numatyti galimybę sveikatos priežiūros paslaugas teikti krašto apsaugos ministro nustatytoms kitoms asmenų (ne karių) grupėms (pvz., tarptautinėse operacijose sužeistų, žuvusių ar iš tarptautinės operacijos grįžusių karių šeimoms nariams).
KASOKTĮ 65 str. 4 d. pakeitimu siekiama numatyti galimybę iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų apmokėti karių reabilitacijos po sužeidimo ar ligos, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Šiuo metu numatyta galimybė apmokėti tik būtinąsias išlaidas nėra pakankama, nes neleidžia užtikrinti modernių ir išties efektyvių gydymo ar reabilitacijos metodų taikymo bei optimalaus rezultato pasiekimo ir maksimalios kario reintegracijos.
Siūloma patikslinti KASOKTĮ 69 str. pavadinimą, nes jame reglamentuojamas ne tik privalomąją karo tarnybą atlikusių karių skatinimas.
KASOKTĮ 69 str. 2 d. siūloma įvesti naują socialinę garantiją kariams, garbingai ištarnavusiems bent 4 metus ir išeinantiems į atsargą. Siūloma visiškai ar iš dalies finansuoti jų ne ilgesnes nei 4 metų trukmės studijas, jei jie pirmą kartą studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą. Šia nuostata norima paskatinti personalo kaitą kariuomenėje, be to, būtų sudaromos palankios sąlygos aukštojo išsilavinimo neturintiems piliečiams jį įgyti.
Projekto 36-40 str. numatytos įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir karių laipsnių prilyginimo bei pervardijimo sąlygos. Projekto nuostatų, kurioms įgyvendinti reikia ilgesnio pasirengimo laikotarpio ir naujų teisės aktų priėmimo, įsigaliojimą siūloma nustatyti nuo 2010 m. sausio 1 d. ir pasiūlyti Vyriausybei iki 2009 m. lapkričio 1 d. patvirtinti jų įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.
Galimos neigiamos priimto Projekto pasekmės
Neigiamų priimto Projekto pasekmių nenumatoma.
Projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektas neturi įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projekto įtaka valstybės biudžeto lėšoms
Projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto neprireiks. Projekte numatytų nuostatų įgyvendinimas bus vykdomas iš Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, jo lydimieji aktai
Priėmus siūlomą projektą, reikės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1181 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams bei šauktiniams, neaprūpintiems maistu“ 1.2.3 p. nustatant, kad kariams savanoriams maitinimosi išlaidų kompensacija mokama ne tik už tas dienas, kai jie dalyvavo pratybose, mokymuose, vykdė tarnybos užduotis, bet ir kai jiems buvo suteiktos atostogos prevencinei reabilitacijai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 1353 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ (projekto 26 str. – KASOKTĮ 60 str.).
Priėmus siūlomą projektą, reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, įgyvendinantį projekto 33 str. siūlymą (KASOKTĮ 69 str. 2 d.) dėl įmokų ar jų dalies sumokėjimo už aukštojo mokslo studijas.
Taip pat reikės parengti krašto apsaugos ministro įsakymus, įgyvendinančius projekto nuostatas, atitinkamai pakeisti kitus krašto apsaugos sistemoje galiojančius teisės aktus.
Projekto rengėjai
Projektą rengė Krašto apsaugos ministerijos specialistai. Projekto rengimui vadovavo Kariuomenės transformacijos projekto vadovas plk. Gintautas Zenkevičius (tel. 2648 519), tiesioginė rengėja – Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus vedėja Žydrė Šyvokaitė (tel. 2785 209).
Reikšminiai projekto žodžiai: gynybos politika, ginkluotosios pajėgos, kariškiai, krašto karinė tarnyba, valstybės gynyba, kariuomenė, ministerija, ministras, įstatymo keitimas.
Seimo narys Juozas Olekas