lyginamasis variantas
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO
2, 3, 10, 11, 16, 17, 18, 21, 22, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 36, 38, 42, 44, 45, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 59,
60, 62, 65, 66, 68, 69, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 46 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2009 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 11-246, Nr. 64-2069; 2000, Nr. 42-1194, Nr. 92-2858;
2002, Nr. 95-4084; 2003, Nr. 32-1308, Nr. 38-1681, Nr. 91-4106; 2004, Nr. 4-28, Nr. 169-6215;
2005, Nr. 28-875, Nr. 122-4362, Nr. 143-5183; 2006, Nr. 72-2679; 2007, Nr. 46-1718,
Nr. 132-5351, Nr. 140-5759; 2008, Nr. 38-1377, Nr. 65-2457)
1 straipsnis. 2 straipsnio 14, 17, 25 ir 27 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių
karo tarnyba) – Lietuvos Respublikos piliečių pagal kario savanorio
tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota (rašytine sutartimi su Krašto
apsaugos ministerija) ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka
atliekama nenuolatinė karo tarnyba kariuomenėje Krašto apsaugos
savanorių pajėgose.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Karys savanoris – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis
įstojęs į nenuolatinę (neetatinę) savanorių karo tarnybą Krašto
apsaugos savanorių pajėgose.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Liktinis
– Lietuvos Respublikos pilietis, per 60 dienų po privalomosios pradinės kuris
atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybos atlikimo įstojęs buvo
atrinktas į profesinę karo tarnybą ir sudarė profesinės karo tarnybos
sutartį.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas
3 straipsnio 1 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3)
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir
kitos karo mokymo įstaigos;“.
3 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies 11, 12, 15 ir 16 punktų pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių skaičių), ribinius karių skaičius (bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų bei admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros ir šiame punkte nurodytų ribinių karių bei civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičių 6 metų planavimo gaires;“.
2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11)
nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius
vyresniųjų karininkų laipsnius, išskyrus ir pirmąjį
karininko laipsnį (išskyrus karius, baigusius karo mokymo įstaigą), taip pat
teikia siūlymus Respublikos Prezidentui suteikti pirmąjį karininko laipsnį
kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ir aukštesnius už pulkininko
leitenanto (komandoro) laipsnius;“.
3. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
12)
teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų
kapitono) ir aukščiausius karinius – generolų (admirolų) –
laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu,
pasirašo Respublikos Prezidento aktus – dekretus dėl aukščiausių karinių
šių laipsnių suteikimo;
4. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10)
skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių,
bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės
vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Gynybos štabo viršininką,
Jungtinio štabo viršininką, Savanorių pajėgų vadą, kariuomenės pajėgų
rūšių vadus, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia
karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, puskarininkių mokyklos ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus,
pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją nustato jų teises
ir pareigas taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus
(aprašymus);“;
5. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas
tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų,
junginių ir dalinių vadų pareigas bataliono vado ir aukštesnes pareigas,
taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį pulkininko
(jūrų kapitono) laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų
ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba (kariuomenės
junginio ar dalinio) į kitą; skiria karius į pareigas Krašto
apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus
deleguoja karius į tarnybą Krašto krašto apsaugos sistemai
nepriklausančiose ministerijai nepavaldžiose valstybės
institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;“.
4 straipsnis. 11 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Lietuvos kariuomenę Kariuomenę sudaro: kariuomenės
pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai.
1) reguliariosios
pajėgos;
2) savanorių
pajėgos;
3) aktyvusis rezervas.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Reguliariosios
pajėgos susideda iš Kariuomenės pajėgų rūšys yra:
1) sausumos pajėgų
pajėgos;
2) karinių karinės
oro pajėgų pajėgos;
3) karinių karinės
jūrų pajėgų pajėgos;
4) specialiųjų
operacijų pajėgų pajėgos.“
3. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra
batalionas sudėtinė dalis yra Krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau
– Savanorių pajėgos).“
5 straipsnis. 16 straipsnio pavadinimo ir 5 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„16
straipsnis. Reguliariųjų Kariuomenės pajėgų rūšių paskirtis“.
2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Reguliariųjų Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų
dalinių funkcijas tvirtindamas jų nuostatus nustato krašto apsaugos ministras
kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir
tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis reguliariųjų
kariuomenės pajėgų rūšims, junginiams ir savarankiškiems neįeinantiems
į junginius daliniams duoda kariuomenės vadas.“
6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17
straipsnis. Krašto apsaugos savanorių Savanorių pajėgos
1. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai Savanorių pajėgos)
yra sudedamoji kariuomenės dalis.
1 2. Savanorių
pajėgos formuojamos iš karių savanorių, taip pat į Savanorių pajėgas
skiriamų ir profesinės karo tarnybos karių.
2. Savanorių pajėgų vadas yra tiesiogiai pavaldus sausumos pajėgų vadui.
3. Savanorių pajėgų kariniai
vienetai rengiami bendriems veiksmams su kitais reguliariųjų pajėgų
kariniais vienetais.
4. Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: karių
savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas, Savanorių pajėgų
vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams
vykdyti, gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga, pagalba
stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais, priimančiosios šalies paramos
sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms teikimas, šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalyje nustatytų kariuomenės uždavinių vykdymas. Karo Ginkluotos
gynybos nuo agresijos (karo) metu Savanorių pajėgų daliniai kariniai
vienetai vykdo jiems duotas nustatytas gynybos, svarbių
valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkių
ginkluotosioms pajėgoms užduotis.
5. Prireikus kariai savanoriai iš Savanorių pajėgų karinių vienetų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti perkelti atlikti tarnybą kituose kariniuose vienetuose.“
7 straipsnis. 18 straipsnio 6 dalies pakeitimas
18 straipsnio 6 dalies paskutiniajame sakinyje vietoje žodžių „aukštesnės pakopos policijos komisariato“ įrašyti žodžius „teritorinės policijos įstaigos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6.
Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti
pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje
esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto
pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai
nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų
ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti
policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų.
Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali
būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo,
paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar
gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja
policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba aukštesnės pakopos
policijos komisariato teritorinės policijos įstaigos vadovo
paskirtas pareigūnas.“
8 straipsnis. 21 straipsnio 7 dalies pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja:
1) naujokai – nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) arba perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento;
2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos;
3) kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui.
4)
asmenys, pasiųsti įgyti pagrindinio karinio parengimo – nuo to momento, kai
atvyksta į karinį vienetą ir prisistato kariniam viršininkui;
5) 4)
kariūnai – nuo atvykimo į karo mokymo įstaigą studijuoti arba krašto apsaugos
ministro įsakyme nurodytos dienos.“
9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Kario savanorio statuso ypatumai
1. Lietuvos Respublikos pilietis, tinkamas rikiuotės karo tarnybai ir
sudaręs kario savanorio tarnybos sutartį, tarnybos Savanorių pajėgose
laikotarpiui įgyja kario savanorio statusą. Šis statusas prilyginamas
aktyviojo rezervo kario statusui.
2. Kario savanorio, kai jis pagal įsakymą atvyksta į tarnybos vietą,
tiesiogiai vykdo jam pavestą tarnybos užduotį, dalyvauja pratybose, mokymuose,
statusas prilyginamas privalomąją karo tarnybą atliekančio kario statusui.
1 3. Karys savanoris nešaukiamas į
kitokią tarnybą aktyviajame rezerve.
4. Lietuvos Respublikos pilietis, netinkamas rikiuotės tarnybai ir
savanoriško įsipareigojimo pagrindu priimtas ne rikiuotės tarnybos savanoriu,
tarnybos Savanorių pajėgose laikotarpiu turi atsargos savanorio statusą. Tuo
metu, kai toks savanoris tiesiogiai vykdo jam pavestą tarnybos užduotį,
dalyvauja pratybose ir mokymuose, jo statusas yra toks pat kaip ir rikiuotės
kario savanorio, tačiau jis dėvi uniformą su atsargos savanorio skiriamaisiais
ženklais.
5.Lietuvos Respublikos pilietis civilis, kuris Savanorių pajėgose eina
etatinio darbuotojo pareigas pagal darbo sutartį arba šio įstatymo nustatyta
tvarka yra priimtas į civilinę krašto apsaugos tarnybą, savanorio statuso
neturi. Tapti rikiuotės ar ne rikiuotės tarnybos kariu savanoriu ir įgyti
atitinkamą statusą jis gali bendra tvarka.
6. 2. Kariai savanoriai rengiami pagal
Savanorių pajėgų vado parengtas ir kariuomenės vado patvirtintas mokymų ir
pratybų programas bent 20 parų per metus poilsio dienomis, taip pat ne
daugiau kaip 10 darbo dienų dienomis per metus,
atsitraukus nuo tiesioginio darbo ar užsiėmimo.
3. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.
7.
4. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius nuo darbo jų mokymų metu ar
pašaukus juos į tarnybą. Karius savanorius, siunčiamus
atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete,
darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai
tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu. Šiuo
laikotarpiu karius savanorius draudžiama įspėti apie darbo
sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo, išskyrus Darbo kodekso 136
straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.
8. 4. Kariui savanoriui, pavyzdingai
ištarnavusiam Savanorių pajėgose ne mažiau kaip 10 metų arba ypač
pasižymėjusiam vykdant karines tarnybos užduotis, gali būti
suteiktas Garbės savanorio vardas. Šio vardo suteikimo ir Garbės ženklo
suteikimo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.
9. 5. Kai pasibaigus Pasibaigus
įsipareigotam tarnybos laikotarpiui arba dėl amžiaus ar sveikatos tapęs
netinkamu rikiuotės tarnybai aktyviajame rezerve, karys savanoris išleidžiamas į atsargą, jis
įgyja atsargos savanorio kario statusą, tolygų
kiekvieno kito atsargos kario statusui įrašomas į individualaus rezervo
įskaitą arba išleidžiamas į dimisiją.
10. Atsargos kario savanorio skiriamuosius ženklus nustato krašto
apsaugos ministras.“
10 straipsnis. 28 straipsnio 2 dalies pakeitimas
28 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „iki 6 mėnesių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2.
Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti
asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į
profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos
ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengimo, priimant į
profesinę karo tarnybą jam nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis
laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas į pagrindinio karinio parengimo
kursus.“
11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29
straipsnis. Priėmimas į kario savanorio savanorių karo tarnybą
1.
Į savanorių karo tarnybą Kariais savanoriais į Savanorių pajėgas
savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti ne jaunesni kaip 18 metų
Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą,
sveikatos būklę bei moralines savybes atitinka nustatytus rikiuotės kario
reikalavimus tinka tarnybai aktyviajame rezerve.
2.
Jeigu stojantys tarnauti kariais savanoriais asmenys nėra atlikę privalomosios
pradinės karo tarnybos, bandomuoju laikotarpiu jie išeina siunčiami į
būtinus pradinius karinius mokymus pagrindiniam
kariniam parengimui įgyti Savanorių pajėgose.
3. Jeigu asmenys dėl amžiaus ar sveikatos būklės netinka rikiuotės
tarnybai, tačiau tinka atlikti karinių specialistų ar kitokią Savanorių
pajėgoms reikalingą ne rikiuotės karo tarnybą, jie gali būti priimti ne
rikiuotės tarnybos kariais savanoriais.
4. 3. Kariais savanoriais negali būti:
1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus;
2)
asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo.;
3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.
5.
Tarnauti kariu savanoriu Savanorių pajėgose asmenys priimami sutarties
su Krašto apsaugos ministerija kario savanorio tarnybos sutarties
pagrindu.
6. 5. Iki kario savanorio tarnybos
sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos tarnybos institucijos patikrina į tarnybą priimamo asmens anketos
duomenis ir aplinkybes, kurios galėtų būti tarnybos ir privačių interesų
konflikto priežastis ar kitokia kliūtimis kario savanorio tarnybai
atlikti.“
12 straipsnis. 31 straipsnio 2, 3 ir 6 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2.
Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams:
1) su
karininkais, pradedančiais tarnybą po Lietuvos karo akademijos ar karininkus
rengiančios užsienio mokyklos baigimo, - iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnio
4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) su
priimamais į profesinę karo tarnybą kariais, baigusiais puskarininkių mokyklą,
taip pat su nustatytus karinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiais
atsargos kariais ir kariuomenei reikalingais specialistais - ne ilgesniam kaip
5 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui
sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
3) su
liktiniais - ne trumpesniam kaip 2 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų
laikotarpiui;
4) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto
apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
2. Su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai. Su liktiniu sudaromos profesinės karo tarnybos sutarties terminas negali būti trumpesnis negu jam likęs pradinės privalomos karo tarnybos laikas.
2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais
sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis
gali būti pratęsta krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų
sąlygų:
1) su kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančiais
puskarininkiais - iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje jiems nustatyti
išleidimo į atsargą metai;
2) su kitais kariais - ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki
tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į
atsargą metai.
3. Profesinės karo tarnybos sutartis krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pratęsiama:
1) pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis gali būti pratęsta 4 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) pasibaigus šios dalies 1 punkte numatytam profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo terminui, sutartis gali būti pratęsta 12 metų laikotarpiui ir ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;
3) pasibaigus šios dalies 2 punkte numatytam profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo terminui, sutartis gali būti pratęsta 4 metų laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyti išleidimo į atsargą metai.
3. Pakeisti 31 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6.
Gavę krašto apsaugos ministro sutikimą ir laikydamiesi jo Laikydamiesi
krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei
tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio
straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu
profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:
1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas;
2)
su kariuomenės kariais iki vyresniųjų puskarininkių seržantų majorų
(vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai;
3)
su kitų krašto apsaugos sistemos padalinių ir
tarnybų institucijų ir jų padalinių kariais iki
vyresniųjų puskarininkių seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų)
imtinai - krašto apsaugos ministro tam įgalioti pareigūnai asmenys.“
13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Kario savanorio tarnybos sutartis
1.
Kario savanorio tarnybos sutartis yra Lietuvos Respublikos piliečio ir Savanorių
pajėgų Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo
krašto apsaugos ministro įgaliotas Savanorių pajėgų, junginio ar
bataliono vadas asmuo priima pilietį į kario savanorio savanorių karo tarnybą,
o pilietis įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis
sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario savanorio pareigas.
2.
Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma pasibaigus šio įstatymo 34
straipsnyje numatytam bandomajam terminui. Sutartis sudaroma ne trumpesniam
kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 4 metų laikotarpiui.
3.
Sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne trumpesniam
kaip 3 ir ne ilgesniam kaip 5 4 metų, laikotarpiui neribotą
kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui
sukaks 55 metai. Rikiuotės karių savanorių sutartys gali būti
pratęsiamos, iki jiems sukaks 45 metai. Po to su kariais savanoriais gali būti
sudaroma tik ne rikiuotės savanorio tarnybos sutartis arba jie perkeliami į
individualųjį rezervą.
4.
Savanorių Karių savanorių sutarties formą ir sudarymo
tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
14 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) iki būrio vado, taip pat į kitokias iki vyresniųjų puskarininkių
imtinai pareigas dalinyje - dalinio vado įsakymu;
„1) į pareigas iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vado arba jo įgaliotų vadų įsakymu, į seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vado įsakymu;“.
15 straipsnis. 34 straipsnio 4 dalies pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priimant
asmenis į savanorių karo tarnybą, nustatomas nuo 3 iki 6 mėnesių
bandomasis laikotarpis.“
16 straipsnis. 36 straipsnio 5 dalies pakeitimas, 6 dalies pripažinimas netekusia galios, straipsnio papildymas ir pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Karys negali eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojo pareigų.“
2. 36 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.
6. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie eina valstybės tarnautojų
krašto apsaugos sistemoje pareigas, taikomas tik kario statusas.
3. Papildyti 36 straipsnį nauja 12 dalimi:
„12. Profesinės karo tarnybos kariams, einantiems karo medicinos gydytojų ar jų padėjėjų pareigas, kurioms būtinas nuolatinis praktinis kvalifikacijos tobulinimas ir nesant galimybių jo užtikrinti tarnaujant krašto apsaugos sistemoje, krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti sudaromos sąlygos tarnybos metu dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gaunant tarnybinį atlyginimą ir kitas šio įstatymo nustatytas išmokas. Karo medicinos gydytojų ir jų padėjėjų pareigų, kurioms būtinas nuolatinis praktinis kvalifikacijos tobulinimas, sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.“
4. Buvusią 36 straipsnio 12 dalį laikyti 13 dalimi.
17 straipsnis. 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1
punktą, į atsargą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos
ministro sprendimu į atsargą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją
neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos pagal šio
straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1
dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje
nustatyto apribojimo pažeidimo.“
18 straipsnis. 42 straipsnio 2 dalies 8 punkto pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8)
šio įstatymo 59 straipsnio 9 6 dalyje nustatytu atveju – atostogų
vaikui prižiūrėti laikotarpiui;“.
19 straipsnis. 44 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš kario, su kuriuo prieš terminą nutraukiama profesinės karo
tarnybos sutartis ar kario savanorio tarnybos sutartis jo iniciatyva,
arba kario, su kuriuo profesinės karo tarnybos sutartis ar kario savanorio
tarnybos sutartis nutraukiama 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8
punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais,
įstatymų nustatyta tvarka gali būti išieškotos išieškomos krašto
apsaugos sistemos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu
parengimu ar kvalifikacijos kėlimu tobulinimu.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išlaidos, išskyrus išlaidas, kurios
susijusios su karininko parengimu karo mokykloje, gali būti išieškotos išieškomos
iš profesinės karo tarnybos kario ar kario savanorio ne daugiau kaip
už 3 paskutiniųjų metų laikotarpį iš profesinės karo tarnybos kario ir ne
daugiau kaip už 1 metų laikotarpį - iš kario savanorio. Išieškomų išlaidų
apskaičiavimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
20 straipsnis. 45 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 45 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 ir
6 dalyse dalyje, išleidžiami sukakę:
1)
žemesnio negu viršilos (laivūno) brigados generolo (flotilės
admirolo) laipsnio – 40 metų 55 metus;
2) nuo viršilos (laivūno) iki vyresniojo puskarininkio imtinai - 50
metų;
3) leitenantai - 35 metus;
4) vyresnieji leitenantai - 40 metų;
5) kapitonai (kapitonai leitenantai) - 43 metus;
6) majorai (komandorai leitenantai) - 46 metus;
7) pulkininkai leitenantai (komandorai) - 50 metų;
8) pulkininkai (jūrų kapitonai) - 53 metus;
9 2) generolai (admirolai) – 58
metus 60 metų (šio amžiaus sulaukę generolai (admirolai),
einantys kariuomenės vado pareigas, tarnybą tęsia iki kadencijos pabaigos)."
2. 45 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios.
6.
Profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina karinių specialistų pareigas pagal
krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą karinių specialybių sąrašą, gali
būti išleidžiami į atsargą sukakę 55 metus.
21 straipsnis. 46 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 46 straipsnį.
Kai
kuriais atvejais krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos
sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono)
laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių,
profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne
ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Šiam terminui pasibaigus
pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo
tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams,
turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį.
„6.
Karininkams, puskarininkiams Profesinės karo tarnybos kariams ir
kariams savanoriams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse
numatyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su
priesaikos sulaužymu, nesuteikiama teisė iškilmingomis progomis nešioti
atsargos kario uniformą.“
„52 straipsnis. Karių laipsniai
1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.
2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:
1) kareiviai, jūreiviai;
2)
seržantai (seržantai specialistai), viršilos;
3) puskarininkiai;
4) 3) jaunesnieji karininkai;
5) 4) vyresnieji karininkai;
6) 5) generolai, admirolai.
3. Nustatomi šie karių laipsniai:
Sausumos, specialiųjų operacijų Karinių jūrų pajėgų karių
ir karinių oro pajėgų karių
1) kareivių ir jūreivių
jaunesnysis eilinis jaunesnysis jūreivis
eilinis jūreivis
grandinis vyresnysis eilinis grandinis
vyresnysis jūreivis
2)
seržantų ir viršilų (seržantų specialistų)
grandinis grandinis
jaunesnysis
seržantas (seržantas specialistas) jaunesnysis
seržantas (seržantas specialistas)
vyresnysis seržantas (vyresnysis seržantas vyresnysis seržantas (vyresnysis seržantas
specialistas) specialistas)
štabo seržantas (štabo seržantas specialistas) jaunesnysis laivūnas (jaunesnysis laivūnas specialistas)
viršila laivūnas
seržantas majoras vyresnysis laivūnas
3)
puskarininkių
jaunesnysis puskarininkis jaunesnysis
puskarininkis
puskarininkis puskarininkis
vyresnysis puskarininkis vyresnysis
puskarininkis
4) 3) jaunesniųjų karininkų
leitenantas leitenantas
vyresnysis leitenantas vyresnysis leitenantas
kapitonas kapitonas leitenantas
5) 4) vyresniųjų
karininkų
majoras komandoras leitenantas
pulkininkas leitenantas komandoras
pulkininkas jūrų kapitonas
6) 5) generolų ir
admirolų
brigados generolas flotilės admirolas
generolas majoras kontradmirolas
generolas leitenantas viceadmirolas“
„1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.“
3.
Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariams, baigusiems Lietuvos
Respublikos ar užsienio valstybių karo mokymo įstaigas ir davusiems karininko
priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams,
turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir baigusiems specialius
karinio rengimo kursus pagrindinį karininko parengimo kursą.“
„4. Profesinės
ir savanorių karo tarnybos kariams gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar
jam prilyginto laipsnio teisininkams, Baigusiems karininkų kursus ir
stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą
ir jos metu baigusiems karininkų kursus pagrindinį karininko
parengimo kursą, gydytojams ir ne žemesnio kaip bakalauro ar jam
prilyginto laipsnio teisininkams, taip pat gydytojams vietoj pirmojo
leitenanto laipsnio tokia pat tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis
vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.“
25 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos
1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje:
1)
jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu, grandiniu -
ne mažiau kaip 3 5 mėnesius;
2)
jaunesniuoju seržantu, seržantu eiliniu (jūreiviu), vyresniuoju
eiliniu (vyresniuoju jūreiviu) - ne mažiau kaip 1 metus;
3)
grandiniu, seržantu, vyresniuoju seržantu, viršila, laivūnu - ne
mažiau kaip 2 metus;
4) seržantu specialistu – ne mažiau kaip 3 metus;
5) vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 5 metus;
4) 6) jaunesniuoju puskarininkiu,
puskarininkiu štabo seržantu, jaunesniuoju laivūnu, viršila, laivūnu -
ne mažiau kaip 3 metus;
5) 7) leitenantu - ne mažiau kaip 2
3 metus;
6) 8) vyresniuoju leitenantu - ne
mažiau kaip 3 4 metus;
7) 9) kapitonu, kapitonu leitenantu -
ne mažiau kaip 4 5 metus;
8) 10) majoru, komandoru leitenantu -
ne mažiau kaip 5 6 metus;
9) 11) pulkininku leitenantu, komandoru
- ne mažiau kaip 5 6 metus.“
3.
Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai
pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui vieną kartą per visą tarnybos laiką gali
būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio
straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko,
o gydytojams ir teisininkams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, - bent
trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto turinčiam
laipsnį karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru
(vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio
straipsnio 2 dalies, taip pat šios dalies sąlygų.
4. Atsižvelgiant į Seimo
patvirtintą vyresniųjų karininkų ir generolų skaičių bei laikantis krašto
apsaugos ministro patvirtintų reikalavimų, Vyresniųjų vyresniųjų
karininkų, generolų (admirolų) laipsniai suteikiami kariams, turintiems
aukštąjį universitetinį ir specialųjį karinį išsilavinimą parengimą bei mokantiems bent vieną iš NATO oficialių darbo
kalbų (anglų arba prancūzų).
5. Laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų:
1) pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam ne žemesnėse kaip dalinio vado pareigose ne mažiau kaip 1 metus. Šis reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams, turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį;
2) brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, turinčiam pulkininko laipsnį, paskyrus jį kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas;
3) generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui), paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas;
4) generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas generolui majorui (kontradmirolui), paskirtam į kariuomenės vado pareigas.
5. Pulkininko (jūrų kapitono)
laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, kovinio laivo,
junginio ar pajėgų rūšies vadu arba jo pavaduotoju ne mažiau kaip 1 metus. Šis
reikalavimas netaikomas karininkams medicinos, finansų ir teisės specialistams,
turintiems ne žemesnį kaip magistro laipsnį.
6. (Neteko galios nuo 2008 m. balandžio 3 d.);
7. Generolo majoro (kontradmirolo)
laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui),
ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau kaip 2 metus ir
paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.;
8. Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir
laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės
admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku
(jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 3 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje
nustatytą reikalavimą, paskyrus jį Gynybos štabo viršininku, Jungtinio štabo
viršininku, kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas generolo (admirolo)
laipsnį atitinkančias pareigas.
9. Kariuomenės vadui, kai jis yra
ištarnavęs generolu majoru (kontradmirolu) ne mažiau kaip 2 metus, gali būti
suteikiamas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis.
10. Kariams, išskyrus generolus ir
admirolus, aukštesnis karininko laipsnis gali būti suteikiamas, jeigu iki
nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus pagal suteikiamą laipsnį liko ne mažiau
kaip 2 metai arba jo tarnyba pratęsiama šio įstatymo 46 straipsnyje
nustatytomis sąlygomis.
11. 6. Karo metu, atsižvelgdamas į to
meto aplinkybes, krašto apsaugos ministras turi teisę nustatyti ginkluotosiose
pajėgose kovojantiems kariams kitokias aukštesnių karinių laipsnių suteikimo
sąlygas.
12. 7. Aktyviojo rezervo kariams
Kariams savanoriams gali būti suteikiami aukštesni laipsniai, kai šie
kariai baigia mokymus pagal kariuomenės vado nustatytas programas.
13. 8. Individualiojo rezervo ir
dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.
14. 9.
Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko
kario laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą ar įrašomam į
kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą, karinis laipsnis suteikiamas
atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos
išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos
kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).
15. 10.
Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus reikalų sistemos institucijų
ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į
profesinę karo tarnybą ar įrašomam į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą,
karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į
turimą tarnybinį laipsnį.
16. 11. Išimtiniais atvejais, kai
skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių
subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi
teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų
aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui
(viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu
aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį
taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai
būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia
Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia
pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.
17. 12.
Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias
skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis
laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio
sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį
laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios
tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.
13. Karininkas, kuriam buvo suteiktas laikinasis brigados generolo laipsnis, pasibaigus jo suteikimo laikotarpiui turi teisę būti išleistas į atsargą kaip brigados generolas ar tęsti tarnybą turėdamas pulkininko laipsnį.
14. Štabo seržantams specialistams (jaunesniesiems laivūnams specialistams), turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir baigusiems pagrindinį karininko parengimo kursą, siekiant užtikrinti efektyvų vadovavimą krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikiamas kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis, jei tai atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius.“
26 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Teisė suteikti karių laipsnius
1. Pirmąjį karininko laipsnį kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.
2.
Pulkininko (jūrų kapitono), generolų Generolų ir admirolų
laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas.
3.
Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių puskarininkių
ir viršilų kareivių, jūreivių, seržantų (seržantų specialistų)
limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių
reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:
1)
iki viršilos vyresniojo seržanto (vyresnio seržanto specialisto)
įskaitytinai – dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;
2)
iki vyresniojo puskarininkio viršilos (laivūno) įskaitytinai –
pagal pavaldumą aukštesnysis nei dalinio vadas, turintis ne žemesnį
kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;
3) seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vadas;
3) 4) iki vyresniojo puskarininkio
seržanto majoro (vyresniojo laivūno) įskaitytinai Antrajame operatyvinių
tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams –
krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.
4.
Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių
karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei
kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio
įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 7, 9 ir 10 dalyse ir šio
straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai
rekomendavus, suteikiami:
1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus
pirmąjį karininko laipsnį, – kariuomenės vado įsakymu;
2) vyresniųjų karininkų laipsniai
iki pulkininko leitenanto (komandoro) įskaitytinai – krašto apsaugos
ministro įsakymu.
5.
Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos
ministerijos tarnaujantiems kariams aukštesnius karininkų laipsnius iki
pulkininko leitenanto (komandoro jūrų kapitono) imtinai
suteikia krašto apsaugos ministras.
6.
Šio įstatymo 54 straipsnio 12, 14 ir 15 7, 9 ir 10 dalyse
numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai
suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į
profesinę karo tarnybą ar įrašomiems į kariuomenės aktyviojo rezervo įskaitą
Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 12 13
dalyje numatytais atvejais - patariamosios komisijos teikimu.
7. Karo kapelionams laipsnius visais atvejais (įskaitant ir nurodytą 53 straipsnio 5 dalyje) suteikia krašto apsaugos ministras, gavęs valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, paskyrusios karo kapelioną, vadovybės pritarimą.“
27 straipsnis. 56 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už tarnybos drausmės pažeidimus Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka
kario laipsnis gali būti pažemintas. Laipsnį pažeminti turi teisę pareigūnas,
pagal pavaldumą aukštesnis už tą, kuris turi teisę atitinkamą laipsnį suteikti.
Kariams, kuriems laipsnius suteikti turi teisę krašto apsaugos ministras, teisę
pažeminti laipsnį turi krašto apsaugos ministras, o pulkininkams (jūrų
kapitonams) ir generolams (admirolams) - Respublikos Prezidentas.“
2. Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir
admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jei karys atleidžiamas
iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2
dalies 3, 4 ar 8 punktą.“
28 straipsnis. 59 straipsnio 7 dalies pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokymosi atostogos profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus. Mokymosi atostogos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir tvarka.“
29 straipsnis. 60 straipsnio 3, 4, 7, 9 dalių pakeitimas, straipsnio papildymas ir pakeitimas
„3.
Profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario
laipsnio ir pagal šį laipsnį tikrojoje karo
tarnyboje ištarnautų metų, tačiau negali viršyti dviem laipsniais
aukštesnio laipsnio kariui patvirtinto tarnybinio atlyginimo pirmaisiais
tarnybos pagal kario laipsnį metais. Antrajame operatyvinių tarnybų
departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančių profesinės
karo tarnybos karių tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo pareigų, karinio
laipsnio ir tiesioginės tarnybos krašto apsaugos sistemoje bei kitose
Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytose institucijose
ištarnauto laiko.“
2. Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tam
tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų
(ne žemesne kaip bataliono dalinio vado) atsakomybe ar ypatinga
pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai
mokami, kol karys eina šias pareigas.“
3. Pakeisti 60 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo prievolininkams kariams, pašauktiems į
pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijos
biudžete šiems tikslams skirtų asignavimų už tarnybos dienas mokamas
rezervo kario atlyginimas. Rezervo karių atlyginimo dydžius nustato
Vyriausybė.“
4. Papildyti 60 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Kariams savanoriams už kiekvienus 4 metus savanorių karo tarnyboje krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti išmokama vienkartinė, ne didesnė kaip 100 procentų atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui patvirtinto tarnybinio atlyginimo dydžio, išmoka.“
4. Pakeisti buvusią 60 straipsnio 8 dalį ir ją laikyti 9 dalimi:
„8.
9. Krašto apsaugos ministras ministro nustatyta tvarka kariai už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje
ar pavyzdingą tarnybą gali apdovanoti būti apdovanojami karius piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis.“
5. Buvusią 60 straipsnio 9 dalį laikyti 1 dalimi.
30 straipsnis. 62 straipsnio 6 dalies pakeitimas
Pakeisti 62 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Karininkai
ir puskarininkiai Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms
skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.“
31 straipsnis. 65 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pradinės privalomosios karo tarnybos, kariūnų, profesinės karo tarnybos karių ir kitų asmenų sveikatos priežiūra ir sveikatinimo veikla, taip pat atsargos karių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujančių socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, medicininės reabilitacijos paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Kitų asmenų, kuriems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, grupes ir teikiamų paslaugų rūšis nustato krašto apsaugos ministras.“
2. Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių sveikatos priežiūra jų tarnybos, pratybų ir mokymų metu, taip pat po pratybų ar mokymų, jei sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“
3. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Krašto apsaugos ministerija organizuoja šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą ir atlieka jų asmens sveikatos priežiūrą per krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros institucijas ir naudodamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis bei patarnavimais. Už juos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4.
Iš valstybės biudžeto Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų apmokamos karių
reabilitacijos po sužeidimo ar ligos, susijusių su tarnybinių pareigų
vykdymu, būtinosios efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos.
32 straipsnis. 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 5 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių - nuo pašaukimo į tarnybą (mokymus, pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių) dienos iki grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą dienos.“
2. Pakeisti 66 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Karys savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys apdraudžiamas suma, lygia mėnesiniam rezervo kario tarnybiniam atlyginimui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne suma kaip 36 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos.“
33 straipsnis. 68 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 68 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tapusiam laikinai nedarbingu pašauktam į pratybas, mokymus arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu nedirbančiam ir neturinčiam kitų draudiminių pajamų kariui savanoriui ar kitam aktyviojo rezervo kariui nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama 100 procentų mėnesinio rezervo kario atlyginimo dydžio nedarbingumo pašalpa.“
34 straipsnis. 69 straipsnio pavadinimo ir 2 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 69 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„69
straipsnis. Privalomąją karo Karo tarnybą atlikusių karių
skatinimas“
2. Pakeisti 69 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Karys, garbingai atlikęs privalomąją tarnybą ir ištarnavęs bent 2
4 metus liktiniu, išėjęs į atsargą gauna papildomų lengvatų,
kurias nustato kiti įstatymai. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti sumokamos įmokos ar jų dalis už ne ilgesnes
nei 4 metų trukmės jo aukštojo mokslo studijas, jeigu jis pirmą kartą
studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų
studijų programą.“
35 straipsnis. 73 straipsnio 6 dalies pakeitimas
Pakeisti 73 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Krašto apsaugos sistemos statutiniams valstybės tarnautojams draudžiama
užsiimti Valstybės tarnybos įstatymo apibrėžta su valstybės tarnyba
nesuderinama veikla. Jų tarnybai taip pat taikomi šio įstatymo 36 straipsnio 1
dalies 3 punkte ir 7, 8, 9, 10 bei 12 13 dalyse numatyti karių
tarnybai taikomi apribojimai. Tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos
tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos
ministerijos, tarnybai, be šių apribojimų, dar taikomi karių tarnybai
galiojantys apribojimai, nustatyti šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 ir 3
punktuose bei 2 ir 3 dalyse.“
36 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su kariais sudarytos terminuotos profesinės ir savanorių karo tarnybos sutartys galioja, kol pasibaigs jose numatytas terminas, jeigu jos anksčiau nebus nutrauktos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 37, 38 ir 39 straipsniuose numatytais pagrindais.
2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo su kariais sudarytos neterminuotos profesinės karo tarnybos sutartys galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.
3. Karių laipsniai, kuriuos kariai turėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, pakeičiami jiems prilygintais pervardytais laipsniais.
37 straipsnis. Sausumos, specialiųjų operacijų ir karinių oro pajėgų karinių laipsnių prilyginimas ir pervardijimas
1. Karių, einančių pareigas, nereikalaujančias turėti civilinės specialybės, laipsniai prilyginami:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos eilinių bei profesinės ir savanorių karo tarnybos eilinių, iki jiems pasibaigs bandomasis laikotarpis, laipsniai prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų eilinių laipsniais;
2) kitų tikrosios karo tarnybos eilinių laipsniai prilyginami ir pervardijami eilinių laipsniais;
3) grandinių laipsniai ir jaunesniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų eilinių laipsniais;
4) jaunesniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir seržantų laipsniai prilyginami ir pervardijami grandinių laipsniais;
5) vyresniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų laipsniais;
6) vyresniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir viršilų laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų laipsniais;
7) jaunesniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami štabo seržantų laipsniais.
2. Eilinių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų ir vyresniųjų seržantų, turinčių ne žemesnį kaip profesinį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę ne mažiau kaip 6 mėnesius einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais.
3. Eilinių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų ir viršilų, turinčių ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą) ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:
1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;
2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 3 metus prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais.
4. Eilinių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų, viršilų ir jaunesniųjų puskarininkių, turinčių ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:
1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;
2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 5 metų prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais;
3) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 5 metus prilyginami ir pervardijami štabo seržantų specialistų laipsniais.
5. Puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami viršilų laipsniais.
6. Vyresniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų majorų laipsniais.
38 straipsnis. Karinių jūrų pajėgų karinių laipsnių prilyginimas ir pervardijimas
1. Karių, einančių pareigas, nereikalaujančias turėti civilinės specialybės, laipsniai prilyginami:
1) privalomosios pradinės karo tarnybos jūreivių ir profesinės karo tarnybos jūreivių, iki jiems pasibaigs bandomasis laikotarpis, laipsniai prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų jūreivių laipsniais;
2) kitų profesinės karo tarnybos jūreivių laipsniai prilyginami ir pervardijami jūreivių laipsniais;
3) grandinių laipsniai ir jaunesniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų jūreivių laipsniais;
4) jaunesniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir seržantų laipsniai prilyginami ir pervardijami grandinių laipsniais;
5) vyresniųjų seržantų, užimančių ne vadų pareigas, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų laipsniais;
6) vyresniųjų seržantų, užimančių vadų pareigas, ir laivūnų laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų laipsniais;
7) jaunesniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų laivūnų laipsniais.
2. Jūreivių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų ir vyresniųjų seržantų, turinčių ne žemesnį kaip profesinį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę ne mažiau kaip 6 mėnesius einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais.
3. Jūreivių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų ir laivūnų, turinčių ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį (arba aukštesnįjį) išsilavinimą, arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:
1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;
2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 3 metus prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais.
4. Jūreivių, grandinių, jaunesniųjų seržantų, seržantų, vyresniųjų seržantų, laivūnų ir jaunesniųjų puskarininkių, turinčių ne žemesnį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pagal turimą civilinę specialybę einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, laipsniai:
1) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 3 metų prilyginami ir pervardijami seržantų specialistų laipsniais;
2) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, iki 5 metų prilyginami ir pervardijami vyresniųjų seržantų specialistų laipsniais;
3) einančių pareigas, reikalaujančias tos specialybės išsilavinimo, daugiau nei 5 metus prilyginami ir pervardijami jaunesniųjų laivūnų specialistų laipsniais.
5. Puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami laivūnų laipsniais.
6. Vyresniųjų puskarininkių laipsniai prilyginami ir pervardijami vyresniųjų laivūnų laipsniais.
39 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.
40 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2009 m. lapkričio 1 d. patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS