Dvidešimtasis
(469) posėdis
2008
m. lapkričio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame priešpaskutinės šios kadencijos posėdžių dienos rytinį plenarinį posėdį.
Prašyčiau registruotis, po to tarsimės dėl darbotvarkės. Registracija.
Kol kas – 45 Seimo nariai. Įstatymų priimti negalime, bet turime dar visokio kitokio darbo.
Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. lapkričio 13 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Kolegos, pirmiausia dėl darbotvarkių. Jos yra Seimo tvirtintos ir papildomai aprobuotos Seniūnų sueigos šiandien rytą. Kokie yra esminiai dalykai? Kompleksinis 1-2 klausimas. Pirmiausia Etikos ir procedūrų komisijos išvada, dėl jos turėsime apsispręsti ir nuo to priklausys viso šito kompleksinio klausimo likimas. Papildomai atsirado kai kurių dalykų, kuriuos mes turėtume šioje kadencijoje priimti. Tai yra ir 7 klausimas – turime apsispręsti dėl Prezidento grąžinto įstatymo, ir 1-5 klausimas – dėl vienos tarptautinės sutarties ratifikavimo, ir dar kai kurie dalykai, ir, kas ypač svarbu, mūsų pačių reikalai, tai 1-8 kompleksinis ir 9 klausimai.
Taip pat buvome susitarę, kad išnagrinėsime ir 11 klausimą, tai yra dėl Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo. Buvęs 1-8 klausimas, arba Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kolegų siūlymu yra braukiamas, nes vis tiek nespėsime mes baigti nagrinėti visų šitų reikalų.
Ir dar pora klausimų, kuriuos siūlo komitetai, tai pirmiausia 2-3, 2-4 ir rezerviniai. Jeigu spėsime, žinoma, bus galima juos ir priimti. Seniūnų sueiga tai aprobavo. Iš karto primenu, kad paskutinis šios sesijos ir šio Seimo kadencijos posėdis įvyks rytoj 11 val. Ten numatyti tik priėmimai.
Taigi dabar iš eilės kolega K.Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K.GLAVECKAS (LSF*). Gerbiamasis Pirmininke, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės du klausimus – tai 1-13 klausimas, tai yra Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio pakeitimo įstatymas, kurį…
PIRMININKAS. Minutėlę. 1-13?
K.GLAVECKAS. 1-13 klausimas, taip, Nr.XP-3438. Šis įstatymas yra jokiu būdu ne laiku esant tokiai situacijai. Jis numato merų ir vicemerų algų padvigubinimą.
PIRMININKAS. Taip.
K.GLAVECKAS. Ir antras klausimas, kuris taip pat yra susijęs su ekonomine situacija ir su Vyriausybės… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Paklausom!
K.GLAVECKAS. …naujos Vyriausybės veiksmais, visa antikrizine programa, tai yra 2-2i, arba Nr.XP-3428, – Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 5, 6, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šį klausimą taip pat reikėtų atidėti, nes jo sprendimas yra susijęs su pinigais – 280 mln. Lt. Natūralu, kad tai turi būti suderinta su būsimosios Vyriausybės veiksmų programa ir kitais dalykais. Todėl siūlau šį klausimą taip pat išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar situacija yra tokia. Jeigu kalbame apie 1-13 klausimą, tai jis yra papildomai siūlomas įrašyti, vadinasi, čia bus atvirkščias balsavimas, ar įrašyti, ar ne?
K.GLAVECKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tas kitas, Nr.XP-3428, dėl minimaliojo darbo užmokesčio, jau seniai buvo patvirtintas, yra kompleksinio klausimo dalis. Jeigu jūs vis tiek atkakliai siūlote, tai turėsime balsuoti, ar išbraukiame, ar ne.
K.GLAVECKAS. Mes siūlome.
PIRMININKAS. Supratau.
K.GLAVECKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas galbūt paaiškins, nes čia yra atitinkamas komiteto siūlymas. Prašom. Gal geriau kolega A.Sysas paaiškins. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasiūlytas įstatymas Nr.XP-3428 dėl minimalaus darbo užmokesčio, arba, trumpai kalbant, indeksavimo įstatymas, yra sudėtinė Valstybės biudžeto įstatymo svarstymo dalis. Komitetas siūlė jį atmesti. Bet kokiu atveju ir biudžetas, ir visi įstatymai, tiek pelno, tiek šitas, grįžta į Vyriausybę. Vyriausybė peržiūrės ir galbūt iš naujo teiks kitokia forma. Statutas ir mūsų įstatymai leidžia Vyriausybei, todėl nereikia jo išbraukti. Jeigu mes grąžiname po pirmojo svarstymo biudžetą su lydinčiaisiais įstatymais Vyriausybei, tai ir šitas turi būti grąžintas Vyriausybei.
PIRMININKAS. Gal profesorius sutiktų? Aš manau, kad Seimas sutiks su pagrindinio komiteto išvada. Dar P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš jau penktą kartą iš eilės stoviu čia, prie tribūnos, ir klausiu, kada gi pakviesime poną G.Ilgūną į tribūną atsakyti Seimo nariams į klausimus. Sako, kad serga. Gal jau pasveiko, nežinote?
PIRMININKAS. Jis yra po operacijos.
P.GRAŽULIS. Po operacijos?
PIRMININKAS. Taip.
P.GRAŽULIS. Gal kas nors kitas gali už jį ateiti atsakyti, pavaduotojas ar kas?
PIRMININKAS. Gerai, pasiaiškinsime. Mums liko pusantros dienos. Kadangi tamstoms taip labai skauda…
P.GRAŽULIS. Gal A.Siaurusevičius galėtų ateiti?
PIRMININKAS. …gal kitiems ne taip skaudės.
P.GRAŽULIS. A.Siaurusevičius galėtų?
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiaiškinsime.
Mielieji kolegos, mes dabar turime balsuoti tik dėl vieno klausimo. Pagal darbotvarkę 1-13, arba pagal projekto registraciją Nr.XP-3438. Balsavimas yra toks: ar įsirašome šį klausimą į šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkę? Ar supratote, kolegos? Taip. Ar įsirašome, nes jis nebuvo įrašytas. (Balsai salėje: „Dėl ko?“) Kolegos, dėmesio! Kartoju, 1-13 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kolega K.Glaveckas aiškino, apie ką čia kalbama, ir kiti tai žino, juo labiau iniciatoriai. Mes formaliai turime apsispręsti, ar įtraukiame į darbotvarkę, nes šis klausimas nebuvo įtrauktas. Frakcija siūlo netraukti. Vadinasi, tie, kurie mano, kad šis klausimas turi būti, balsuoja už, kurie mano, kaip kolega K.Glaveckas ir jo frakcija, balsuoja kitaip. Ar supratote? Ar aišku? Tada balsuojame. Kas už tai, kad 1-13 klausimas, arba pagal registraciją projektas Nr.XP-3438, būtų įtrauktas, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai, 68 balsavo. Taigi per pusę: 34 – už, 10 – prieš, 24 susilaikė. Turime perbalsuoti.
Prašom. S.Pečeliūnas. (Balsai salėje) Turėsime perbalsuoti.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Nebūtinai. Aš noriu jūsų paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Kaip jūs formulavote klausimą ir koks yra rezultatas? Siūlymas įtraukti į darbotvarkę daugumos negavo.
PIRMININKAS. Galime su tuo sutikti, bet mano teisė siūlyti perbalsuoti. Kad būtų aiškiau, balsuosime alternatyviai. Kolegos, dėmesio! Prašom. Kas už tai, kad būtų įtraukta, balsuoja už, kas mano, kad neturi būti įtraukta, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Balsuojame. Už įtraukimą – už, o kas kitaip mato, balsuoja prieš.
Už – 38, prieš – 39. Neįtraukiama. Ar galime patvirtinti darbotvarkes be šio klausimo, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar kompleksinis 1-2 klausimas. Primenu, kad Etikos ir procedūrų komisija, posėdžiavusi vakar, padarė štai tokią išvadą dėl procedūrų. 1 punktas. Dėmesio! Prašau paklausyti, nes mums reikės apsispręsti. „Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, nagrinėdamas komiteto išvadą dėl Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-3116(2), t. y. tas pagrindinis, pritarė dviem viena kitai prieštaraujančioms išvadoms. 2 punktas. Rekomenduoti Aplinkos apsaugos komitetui grįžti į Medžioklės įstatymo svarstymo komitete stadiją.“ Dabar, kolegos, prašyčiau, vienas už, vienas prieš ir balsuojame, ar aprobuojame Etikos ir procedūrų komisijos išvadą ir atitinkamai dviem klausimais sutrumpėja darbotvarkė. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom, tuoj bus įjungta. S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tiesiog apgailestauju, kad mūsų Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas neturėjo galimybės perskaityti visos išvados, su viskuo, ką mes ten aptikome, tai aš leisiu sau, turėdamas dvi minutes, kai ką priminti.
PIRMININKAS. Prašom. Bet, gerbiamasis kolega, tamstai pridedama 10 sekundžių. Visi Seimo nariai turi šitą išvadą. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Pridedu 10 sekundžių. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Dėkoju. Pirmas dalykas, dėl papildomo komiteto išvados. Kai ji buvo pateikiama čia, Seime, Seimui buvo pasakyta netiesa. Komitetas siūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti – iš tribūnos ir stenogramoje yra tas konstatuota. Pasakė, kad komitetas pritarė projektui bendru sutarimu, t. y. tiesioginis Seimo klaidinimas. Taip neturėtų būti daroma Seime. Tokias klaidas privalu taisyti. Pagrindinis komitetas pritarė papildomo komiteto išvadai, bet savo išvadose apie tai pasakė priešingai, apie ką Č.Juršėnas jus ir informavo, kad dvi viena kitai prieštaraujančios išvados, ir taip toliau, ir panašiai. Dar buvo galima ieškoti begalės visokių dalykų ir būtume čia prirašę, bet vien šito užtenka, kad komitetas surašytų normalią išvadą. Jūs pažiūrėkite Teisės departamento priekaištus. Pasižiūrėkite komiteto išvadą, buvo Vyriausybės du lapai pastabų, jų išvadoje reagavimo į Vyriausybės pastabas nėra nė žodžio. Iš Seimo tribūnos informuojama, kad visos pastabos yra įvertintos. Negalima šitaip elgtis su Seimu. Atlikime juridines procedūras tvarkingai ir iki galo. Tuo labiau kad tas įstatymas Prezidento yra kelis kartus vetuotas, ir, mano požiūriu, šiame įstatyme į veto nėra atsižvelgta. Vadinasi, galimas dar vienas vetavimas. Tai bent jau juridinė priėmimo pusė turi būti nepriekaištinga. Kviečiu jus palaikyti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kuri tiksliai atitinka Statuto reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar kita nuomonė. J.Ramonas. (Balsai salėje) Kolegos, ar yra kita nuomonė, nes kolega J.Ramonas ir kolega K.Čilinskas užsirašė dėl viso įstatymo? J.Jaruševičius. Prašom. Prašom, šis mikrofonas. (Balsai salėje)
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas spalio 6 d. išsamiai apsvarstė visas pastabas, ir Vyriausybės, tai yra pažymėta išvadoje. Taip pat galiu pasakyti, kad lydinčiajam įstatymui Biudžeto ir finansų komitetas taip pat teikė tokią pačią formuluotę. Aplinkos apsaugos komiteto išvadoje yra įrašyta tokia formuluotė: „pritarti iš dalies“, o pagrindiniame įstatyme dėl techninių kliūčių neliko žodžių „iš dalies“, todėl supraskite, kad tai yra techninė kliūtis, dėl ko dabar čia yra keliamas vėjas. Ačiū. Prašau nepalaikyti komisijos nuomonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome registruotis ir balsuojame, ar pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Jeigu pritariam, tada klausimo nenagrinėjam, jeigu nepritariam – nagrinėjam. Prašom. Balsuojam.
Užsiregistravo 77, už – 40, prieš – 17, susilaikė 20. Pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Grįžtama į svarstymo stadiją komitete.
Kolega R.Kupčinskas dar nori. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Dėl vedimo tvarkos, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau.
R.KUPČINSKAS. Noriu pasakyti, kad mano balsavimo įrenginys neveikia, nepaisant to, kad įdėta papildoma kortelė, aš negaliu niekaip išreikšti savo valios. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bet J.Čekuolis yra kitoje pusėje. Vadinasi, balsų santykis lieka tas pats. Ne?
R.KUPČINSKAS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad nepaisant to, kokia kortelė įdėta, balsavimo įrenginys nereikia.
PIRMININKAS. Gerai, pasitikrinsim. S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, Pirmininke. Šįkart apgailestauju, kad jūs nepasinaudojote savo teisėmis ir leidote komiteto atstovui, kalbančiam prieš, kalbėti netiesą. Tie dokumentai, kurie yra vieši, komiteto išvados… (Balsai salėje) Nueikite į interneto tinklalapį ir pažiūrėkite tuos dokumentus. To, ką sakė komiteto atstovas, viešuose dokumentuose nėra. Komitetas tą nagrinėjo, komitetas pats pripažino, kad yra negerai, o dabar posėdyje vėl sako ne taip. Nustokime vieni kitus klaidinti. Aš labai jūsų prašau į tokius dalykus reaguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, aš labai prašau tamstos paskutinėmis dienomis nekalbėti dėl to, dėl ko jau nereikia kalbėti. Juk mes pritarėm Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Tai ko dar daugiau laužyti duris ar veržtis pro atvertas duris. Taigi… 3 klausimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau paprašyti rezervinį 1 klausimą, kur yra priėmimas, taip pat svarstyti rytiniame posėdyje, o jis numatytas svarstyti po pietų. Galbūt galima būtų dabar…
PIRMININKAS. Jeigu kolegos sutinka, mes šio kompleksinio 1 klausimo išbraukimo sąskaita galime rezervinį 1 klausimą išnagrinėti. Ar sutinkate, kolegos?
J.OLEKAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ar kolega A.Sadeckas galėtų ateiti į tribūną? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Priėmimo stadija. Nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ projekto Nr.XP-3219(2) priėmimo stadija.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą, patobulino jį ir pritarė bendru sutarimu. Siūlau pritarti ir priimti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi pasiūlymų nėra arba pasiūlymai, kurie buvo, išnagrinėti anksčiau, o pats nutarimas susideda iš dviejų straipsnių: patvirtinti tą pačią programą ir pasiūlyti kai ką Vyriausybei, tai, gerbiamieji kolegos, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Nereikia. Tada dėl viso? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai kviesčiau pritarti šiam dokumentui, tai yra ilgo, kruopštaus ir sekinančio darbo pirmieji vaisiai, nes jau turbūt daugiau nei dešimtmetis niekaip mūsų valstybėje kelios ministerijos nesusitaria dėl krizių valdymo struktūros, dėl visų procedūrų. Galų gale dokumentas įtvirtina visą hierarchiją ir visus darbus, kuriuos reikia daryti. Aš labai prašyčiau jūsų pritarti šitam dokumentui ir pradėti į tuos dalykus žiūrėti rimtai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas nenori kalbėti. Kolegos, prašom susikaupti, registruotis ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Už – 83, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Kviečiu nagrinėti 3 kompleksinį klausimą, tai kartu ir eurointegracinis klausimas. J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projektas Nr.XP-3108(2)ES. Pataisų lyg ir nėra. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo procedūros siūlymų ir Teisės departamento pastabų šiam projektui nėra. Siūlau jį priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia yra keletas straipsnių, o kad būtų aiškiau ir trumpiau, keletas skirsnių. Ar reikia dėl kiekvieno skirsnio balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Dabar prašom dėl balsavimo motyvų. Ar nori kas kalbėti? Nematau. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo projektą? Registracija ir balsavimas.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Kartu su juo Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso LX skyriaus septintojo skirsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-3109(2). Gerbiamasis Sabatauskai, pastabų nėra? Ačiū. Komiteto pirmininkas patvirtinta, kad pastabų nėra. Yra keli straipsniai, ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Nereikia. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom susikaupti ir balsuojame, ar priimame Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Registracija ir balsavimas.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas vienbalsiai. Dėkoju komitetui, dėkoju kolegoms. Dar vieną eurointegracinį priėmėme.
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2607(2*) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 4 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas… Teisingai, čia buvo atidėtas balsavimas. Jeigu jokių pareiškimų nėra, siūlau balsuoti iš karto. Prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 78, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Dabar įstatymo „Dėl Tarptautinės plėtros asociacijos steigimo sutarties ratifikavimo“ projektas Nr.XP-3449(2). Čia ir svarstymas, ir priėmimas. Kolegos, tylos! Išspręskime pirma tarptautinius, o vidinius klausimus spręsime paskui. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – J.Palionį.
J.PALIONIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Minutėlę, ar „teisė ir tvarka“ gali pasiimti P.Gražulį į savo pusę? (Balsai salėje) Ar jis dabar jau krikščionis? Tylos!
J.PALIONIS. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Tarptautinės plėtros asociacijos steigimo sutarties ratifikavimo“. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turėjo vieną pastabą, į kurią atsižvelgėme, jai pritarta. Po svarstymo komitetas nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5 (komiteto pirmininkas balsavo už), prieš – 5, susilaikiusių nebuvo. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu papildomo komiteto atstovą – Užsienio reikalų komiteto pirmininką J.Karosą. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šiandien šitą klausimą. 6 balsavus už, 1 susilaikius jam pritarė. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose niekas nenori dalyvauti. Ar dėl balsavimo motyvų kas nori kalbėti? Nematau. Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu. Ačiū. Ar galime pereiti prie priėmimo stadijos? Sutinkame? Ačiū. Dabar dėl viso įstatymo, čia yra 3 straipsniai. Ar nori kas kalbėti dėl kiekvieno, ar galime manyti, kad visi 3 straipsniai priimti? Sutinkame? Ačiū. Dabar dar kartą noriu paklausti, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gal per šoninį mikrofoną. Profesoriau, bus greičiau. K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymo projektas iš tikrųjų reikalingas Lietuvai, bet situacija yra tokia, kad jo įgyvendinimas gali pareikalauti 4,4 mln. litų įnašo šiais metais ir paskui 2,5 milijono. Lietuva yra daugelio tarptautinių asociacijų narė ir, manau, ne tas laikas, dabar reikia pagalvoti apie mūsų įsipareigojimų nukėlimą, nes ne tas laikas dabar mokėti tokius pinigus. Grįžtamoji nauda yra, bet ji neapčiuopiama ir neekvivalentinė einamosioms išlaidoms. Kolegos, siūlau susilaikyti, atidėti tą klausimą vėlesniam laikotarpiui.
PIRMININKAS. Dabar jau truputį per vėlu. J.Karosas. Prašau.
J.KAROSAS. Kolegos, aš suprantu tai, ką norėjo pasakyti gerbiamasis K.Glaveckas, bet šitam stojimo įnašui pinigai dabar biudžete numatyti. Aš manau, kad ta situacija, kurią mes šiandien išspręsim, palengvins sprendimą valstybine prasme vėliau, kai ji mums bus daug brangesnė. Štai koks reikalas. O be šito dalyvavimo mes, žinoma, neapsieisime. Tai ir taip aišku.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Daugiau niekas nenori kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui?
Užsiregistravo 75. Už – 34, prieš – 3, 36 susilaikė. Nepriimta.
Dabar mes galime tik pasiūlyti, kad iniciatoriai teiktų naują variantą, bet iniciatoriai bus jau, matyt, kiti.
Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3437(2*) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 6 klausimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio komiteto vardu – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą ir bendru sutarimu pritarė jam. Jokių siūlymų ir pastabų jam nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymą sudaro vienas straipsnis. Niekas nenori dalyvauti diskusijose. Ar galime pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū. Pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Galime tam pritarti? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Lyg ir niekas. Tokiu atveju siūlau balsuoti. Prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame projektą, kurio registracijos Nr.XP-3437(2).
Užsiregistravo 77. Už – 74, 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, mes lenkiame grafiką, todėl aš siūlau paskutinį rezervinį klausimą, kuris man atrodo nesudėtingas, išnagrinėti. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2007 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos“ projektas Nr.XP-3153(2). Pranešėjas – V.Domarkas. Ar kuris kitas? D.Teišerskytė. Prašom. Ruošiasi kolega V.Grubliauskas Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu. Prašom, kolege.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega V.Grubliauskas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, atstovas.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2007 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos“ projektą. Iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui Nr.XP-3153 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui Seimo nutarimą papildyti naujais straipsniais juos išdėstant taip, kaip čia yra pateikta. Ar reikėtų perskaityti?
PIRMININKAS. Šiuo atveju teks kviesti pagrindinio komiteto atstovę, nes daliai jūsų pasiūlymų pritarta (aš manau, Seimas neprieštaraus), o daliai nepritarta.
Gerbiamoji Dalia, prašysiu dar kartą į tribūną. Paskui motyvuosite jau iš vietos. D.Teišerskytė dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymų. Jūs daliai siūlymų pritarėte, aš manau, Seimas neprieštaraus, bet vienam siūlymui nepritarėte. Galbūt kolega Vytautas pirmiausia pasakys komiteto poziciją, o po to jau pagrindinio komiteto atstovė. Prašom. V.Grubliauskas. Kolegos, tylos! Dalia, minutėlę.
V.GRUBLIAUSKAS. Komitetas pasiūlė Vyriausybei laipsniškai keisti programų finansavimo proporcijas, pirmenybę teikiant internetinės žiniasklaidos, informacinės visuomenės informavimo priemonių programai.
D.TEIŠERSKYTĖ. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes programų finansavimo proporcijos numatomos Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose valstybės teikiamos dalinės finansinės paramos kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui pateiktas paraiškas bendrųjų konkursų nuostatuose.
PIRMININKAS. Ar komiteto atstovas reikalauja balsuoti, ar sutinka su pagrindinio komiteto išvada? Prašom, gerbiamasis Grubliauskai.
V.GRUBLIAUSKAS. Siūlyčiau balsuoti, nes komitetas irgi turėjo argumentų.
PIRMININKAS. Balsuoti, gerai. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Apsispręsime ir tada dėl viso. Kolegos, dėmesio! Ar norite kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymo, su kuriuo pagrindinis komitetas nesutinka? Nematau norinčių kalbėti, todėl prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas.
Už – 13, prieš – 5 ir 60 susilaikė. Nepritarta.
Mielieji kolegos, ar galime po svarstymo pritarti, ar dar kas nori pasakyti kalbą? (Balsai salėje) Pritariame po svarstymo. Ačiū. Siūlau šiandien ir priimti, t. y. vadovautis ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkame su tuo, reikia dėl to balsuoti? Nereikia. Ačiū.
Kolegos, primenu, kad šį nutarimą sudaro keli straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Nereikia. Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl viso nutarimo projekto pagal pagrindinio komiteto pateiktą variantą? Nereikia. Nėra norinčių. Tada prašom pasiruošti, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2007 metų lėšų, gautų iš valstybės biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitos“. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 78, už – 67, 10 Seimo narių susilaikė, nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Rezerviniai klausimai, kurie buvo įrašyti į darbotvarkę, yra išnagrinėti. Dabar turėtume nagrinėti Prezidento grąžintąjį įstatymą. Bet problema yra ta, kad mes šiek tiek lenkiame grafiką ir nematau Prezidento atstovų. Ar galime nagrinėti be jų, ar imame kurį kitą klausimą, kurį galime? Galime kitą.
Tai būtų darbotvarkės 11 klausimas, kurio dar turi būti ir svarstymas, ir priėmimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes turime 10 min. ir, manau, bent dalį klausimo išspręsime, o gal ir visą.
Darbotvarkės 11 klausimas – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-245(2). Svarstymo ir priėmimo, jeigu išeis, stadija. Pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, vardu – V.Žiemelis. Prašom. Ruošiasi kolega A.Stasiškis.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo ir posėdžio pirmininke. Labai trumpai priminsiu šio įstatymo esmę. Buvo sudaryta asmenų grupė, tiksliau, darbo grupė, dar 2004 m. Seimo valdybos sprendimu, kad parengtų reikalingas pataisas ir pakeitimus. Pataisų ir pakeitimų buvo gana daug, tad parengtas naujos redakcijos šis įstatymo projektas. Esmė kokia? Darbo grupė, išnagrinėjusi, su kokiomis problemomis susiduriama išduodant represuotiems asmenims bei jų atstovams pažymėjimus apie asmenų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką, taip pat nagrinėjant skundus ir teikimus dėl šių pažymėjimų išdavimo ar neišdavimo, apsvarsčiusi, kaip praktikoje taikomos minėto įstatymo nuostatos, nustatė, kad minėtas įstatymas yra tobulintinas, todėl ir parengė įstatymo projektą.
Projektas buvo tobulinamas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Aukščiausiuoju Teismu, Generaline prokuratūra, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, visuomenės veikėjais organizavo papildomus klausymus, išnagrinėjo papildomus siūlymus, pataisas ir pastabas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Teisės departamento, Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro siūlymams. Seimo nario P.Jakučionio pastaboms nepritarta tik todėl, kad pirmasis siūlymas yra perteklinė nuostata, nes pačioje Konstitucijoje yra įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, ir, aišku, į kiekvieną įstatymą to rašyti jau nebereikėtų. Antrajam nepritarta, nes šis įstatymas nenumato teisminių bylų nagrinėjimo procedūros. Tai sprendžia BPK. Ir šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Prašyčiau nepabėgti iš tribūnos, nes dabar turim susitarti dėl pataisų. Kolega P.Jakučionis gal tartų žodį, ar sutinka su pagrindinio komiteto išvada, ar ne? Minutėlę! Nematau kolegos A.Stasiškio. Jeigu komisijos… Jūs komisijos vardu. Tai tada vis dėlto, gerbiamasis Žiemeli, susikeiskit vietomis su kolega P.Jakučioniu. Komisijos vardu – P.Jakučionis. Prašom. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių komisija svarstė šį įstatymo projektą. Jam iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į valstybės institucijų ir asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymus, pataisas, pastabas. Man atrodo, kad į tas pastabas iš esmės yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar yra ir jūsų pataisų. Kadangi jūs tribūnoje prie mikrofono, kad nereikėtų antrąkart jus kviesti prie mikrofono, savo pataisas jūs atsiimat ar sutinkat su pagrindinio komiteto išvada?
P.JAKUČIONIS. Iš esmės aš niekad nemanau, kad sviestu galima košę pagadinti. Tačiau šiuo atveju atsiimsiu savo pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs sutaupot mūsų brangų laiką. Ačiū.
Mielieji kolegos, ar nori dar kas dalyvauti diskusijoje šiuo klausimu? Ar galim pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū.
Ir aš siūlau ypatingą skubą. Galim priimti šiandien? (Balsai salėje) Ačiū, mielieji kolegos.
Čia yra nauja redakcija. Nauja redakcija – tai 1 straipsnis, 2 straipsnis – įstatymo įgyvendinimas. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio balsuoti? Nereikia. Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo pagal pagrindinio komiteto variantą? Nėra norinčių kalbėti.
Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimam Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojam.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Už – 71 ir 8 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas. Vėlgi dėkoju kolegoms. Dar vieną klausimą išnagrinėjom ir išsprendėm.
Ir dabar nepriklausomai, matyt, nuo to, ar bus atstovai, ar ne, vis dėlto turim nagrinėti Prezidento grąžintąjį įstatymą. Pagrindinio komiteto, Kaimo reikalų komiteto, vardu – K.Starkevičius. Prašyčiau į tribūną. Ruošiasi kolega B.Bradauskas. Čia daug komitetų. Prašom.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Labą rytą, gerbiamieji kolegos. Kaimo reikalų komiteto sprendimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto: pagal Seimo statuto 150 straipsnį pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. spalio 30 d. dekretui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu B.Bradauską tarti žodį papildomo Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Kas B.Bradauską pakeis? Neįmanoma? Tada kviečiu kalbėti Audito komiteto vardu E.Pupinį.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas yra toks: nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. spalio 30 d. dekretu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ Nr.IK-1559 pateiktiems siūlymams. Balsavimo rezultatai tokie: prieš – 1, susilaikė 2, už – 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną dar vieno papildomo komiteto vardu šnekėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Prašom. O kol jis ateis, perskaitysiu Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. „Komiteto sprendimas – pritarti Prezidento dekretu teikiamam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimui. Balsavimo rezultatai – už, pritarti bendru sutarimu.“ J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Respublikos Prezidento dekretui ir tuo dekretu teikiamoms įstatymo pataisoms. Už – 6, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu kalbėti A.Rimą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Atsiprašau, pats pirmininkas J.Jagminas. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Prezidento veto ir siūlo Seimui priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 4 – prieš. Lėmė pirmininko balsas, kad pritartume Prezidento veto. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kaip mes turim elgtis: „Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomo komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija.“ Diskusijai užsirašė viena kolegė D.Bekintienė. Aš ją kviečiu į tribūną. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentas teikia tokį tekstą, kokį yra pateikusi Žemės ūkio ministerija 2008 m. balandžio 1 dieną. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas kalbėjo dviem aspektais, kokiems žmonėms lygiaverčiu sklypu arba kokie žmonės negali persikelti savo žemės, savo turėtos nuosavybės nacionaliniuose parkuose. Tai dviejų kategorijų žmonės. Tie, kurie gyvena nacionaliniame parke, bet ten neturi nuosavybės, ir tie žmonės, kurie turi nuosavybę, bet negyvena nacionaliniame parke. Konstitucinis Teismas mano, kad tai prieštarautų Konstitucijai. Konstitucinis Teismas savo konstatuojamojoje dalyje aiškina, kad „nėra konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad toks nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas, kai atkuriant nuosavybės teises asmenims, gyvenantiems valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijoje ir toje teritorijoje turėjusiems nuosavybės teisę į žemę, į mišką, į vandens telkinį, kurio pagal įstatymą negalima grąžinti natūra (jis yra valstybės išperkamas) (O kas yra valstybės išperkama žemė? Kai ten eina geležinkelis, kai stovi savivaldybės ar kiti svarbūs objektai.), vietoj jų turėtos žemės, miško, vandens telkinio suteikti lygiavertį atitinkamai žemės, miško, vandens telkinio plotą kitoje to valstybinio parko, valstybinio draustinio teritorijos dalyje nėra neleistina. Toks nuosavybės teisių atkūrimas minėtiems asmenims neturėtų kelti grėsmės valstybinių parkų, valstybinių draustinių kaip ypač vertingų teritorijų išsaugojimui“. Tai neturėtų kelti grėsmės.
Tačiau komitete Prezidento patarėja E.Rauličkytė aiškina: juk negalima pagerinti sąlygų, tai yra grąžinti nuosavybės paskiriems žmonėms, nes taip bus pažeidžiamas viešasis interesas. Kieno viešasis interesas? Ministerijos ir kitų žinybų viešasis interesas? Kai žemės reforma baigiama ir iš nacionalinių parkų į nacionalinius parkus buvo atkeliama žemė nuo 1996 m. kam tik nori ir kur tik nori? Štai šitie žmonės, kurie gyvena tame parke ir turi nuosavybę, lygiaverčio sklypo iš kaimo į kaimą neturi teisės atsikelti, nes taip bus pažeidžiamas viešasis interesas. Konstitucinis Teismas apie tai nieko nepasako. Atvirkščiai, kad tai nėra neleistina, kad galima šitą padaryti žmonėms, kurie ten gyvena ir turi nuosavybę. Taigi labai keistas išaiškinimas, apie kurį nekalba Konstitucinis Teismas. Dar kartą pasakysiu, kalba tik dėl dviejų dalykų: dėl žmonių, kurie gyvena ir neturi nuosavybės, ir žmonių, kurie turi nuosavybę, bet ten negyvena. Ir taškas.
Man sunku suvokti, kai iš konstatuojamosios dalies Prezidentūra kartu su Teisės departamentu, paveikti Žemės ūkio ministerijos, išrinko tik tas citatas, kurios naudingos jiems, bet visiškai nenaudingos saugomose teritorijose likusiai mažai daliai žmonių, paprastų žmonių, kurie nebuvo tokie gudrūs, nedavė matininkams kyšio. Jiems buvo vilkinama su žeme, jų lūkesčių mes neįgyvendinome. Įrašoma, kad dabar žemės grąžinti natūra, atsikelti negalima. Visa žemė taps valstybės išperkama. Mieli ponai, susimąstykime! Jeigu priimsime šitą ir pritarsime Prezidento veto, mes paklusime suinteresuotų valdininkų valiai ir adekvačiai neįgyvendinsime Konstitucinio Teismo nutarimą, nes žemė, išperkama valstybės, gali būti ne tik lygiagrečiu ekvivalentu išperkama, bet ir vertybiniais popieriais, ir prievolių valstybei įskaitymu. Taigi susimąstykime, ar mes atstovaujame interesams, ar atstovaujame žmonėms, kurie jau pusantrų metų laukia šito mūsų sprendimo. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą cituoju Statuto 166 straipsnį: „Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinis Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.“ Taigi mes einame į priėmimo stadiją. Ir 4 – už, 4 – prieš. Dabar man sunku pasakyti, kas kaip užsirašė, bet reikėtų kalbėti taip: kas už to paties įstatymo, kokį mes jį priėmėme, pakartotinį priėmimą, turėtų balsuoti už. O čia, matyt, yra atvirkščiai. Gerai. Kalbėsime, kaip jau užsirašyta. Kas už Prezidento dekretą, kas prieš Prezidento dekretą, nes prieš Prezidento dekretą, vadinasi, už mūsų priimto įstatymo pakartotinį priėmimą. Ar visiems aišku?
Prašom. E.Pupinis.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, čia jau vieną argumentą labai tiksliai išdėstė mūsų gerbiamoji kolegė, kad žmonės, kurie iš esmės buvo susitvarkę projektus, tikėjosi, kad bus priimti sprendimai, jie galės atsikelti žemę tame parke, kaip ir visi mūsų piliečiai, kurie lygiom teisėm kilnojo žemę. Tai čia vienas iš tų argumentų.
Taip pat, manyčiau, dar vienas argumentas, kuris yra labai rimtas. Nepriėmę tokio įstatymo, mes apskritai… Kodėl neturėtume jo priimti? Vien todėl, pavyzdžiui, kad kai kas abejoja, galbūt čia koks nors pagerinimas arba tie žmonės, persikėlę arčiau savęs žemę, ne taip elgsis, kaip reikalauja įstatymai elgtis saugomose teritorijose. Kitas dalykas, jeigu žmonės netvarkys žemės taip, kaip jie nori, tai yra kaip jiems diktuoja gyvenimas toje pačioje vietoje užsiimti tam tikra veikla, tai, ko gero, jie bus priversti parduoti tą žemę. Savaime kyla, kad tos agentūros, kai perpirks žemę, jos taip pat.. yra tikimybė, kad jos daugiau nevaldys, negu tie piliečiai, kurie ten rengiasi gyventi ir dirbti.
Dar vienas dalykas. Mes vis tiek žmonėms turėsime kaip nors ką nors atlyginti. Ar valstybė šiuo metu gali sau leisti ieškoti kitų būdų atlyginimo arba perkėlimo, nespręsti ir vėl atidėti tam tikrą dabartinę problemą? Taigi žemės grąžinimo procesas stringa ir nežinia, kiek jis strigs dėl tokių įvairių mūsų sprendimų. Ačiū. Siūlau nepritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Jagminas – kita nuomonė. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Aš noriu dar šiek tiek pakartoti ir mūsų komitete išsakytas mintis. Prezidentas labai aiškiai apibrėžia, pagal kokias pozicijas galima, pagal kokias negalima. Aš nežinau. Noriu pasakyti vieną dalyką, gerbiamieji. Su tuo žemės kilnojimu privirta tiek visokios košės, nejaugi mes ir toliau toleruosime žemės kilnojimą net ir saugomose teritorijose. Aš agituoju visus palaikyti Prezidentą ir palaikyti išsakytą Prezidento poziciją. Komitete išklausėme ir Žemės ūkio ministerijos specialistų, teisininkų, Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus ir kitų nuomonių. Buvo kitų nuomonių, bet mes palaikome. Aš palaikyčiau Prezidento veto ir siūlau visus kitus taip pat palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pozicija aiški. L.Sabutis. Prašom, kolega.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kolegos J.Jagmino pozicija aiški, mano dar aiškesnė.
PIRMININKAS. Prašom dėstyti.
L.SABUTIS. Komitete vyko ginčai ir buvo pasidalyta per pusę, neprieita prie bendros nuomonės. Be komiteto, aš, šiandien kalbėdamas kaip Seimo narys ir kaip Konstitucijos komisijos pirmininkas, norėčiau pabrėžti, kad nė vienam piliečiui, kuris turi garantuotą teisę, ji negali būti suvaržyta. Jums yra išdalytas kai kurių žmonių kreipimasis, nurodoma ir dėl moralinės pusės, ir dėl juridinės pusės. Seimas svarstė, du kartus grįžo prie šių klausimų, bet Kaimo reikalų komiteto prašymu buvo atidėta ir vėl svarstyta, tačiau Seimas priėmė įstatymą, atitinkantį Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus motyvus ir Konstitucijos reikalavimus. Todėl šiandien daroma Prezidentūros specialistų intervencija siekiant Seimą paveikti, kad būtų iškreipta ši konstitucinė teisė ir pareiga valstybės grąžinti ten gyvenantiems, ten turėjusiems arba gyvenusiems ir turintiems teisę atgauti savo nuosavybę. Mūsų įstatymas šitaip ir reglamentavo. Todėl prezidentūros pozicija yra visiškai neteisinga. Aš kviečiu, kolegos, nepritarti, kaip mes anksčiau nepritarėm Aukščiausiojo Teismo pirmininko keitimui, vien dėl to, kad tai norėjo padaryti prievarta. Aš kreipiuosi į jus iš tų pozicijų kaip pilietis, kaip Seimo narys, kaip Konstitucijos komisijos pirmininkas. Nepritarti tokiai Prezidento pozicijai.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Atsiprašau. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes, atgavę laisvę ir nepriklausomybę, pirmiausia susirūpinome tik asmenine žmogaus nauda, privačia nuosavybe, kurią iškėlėme aukščiau visuomenės intereso. Ir kas dabar yra mūsų valstybėje? Prie ežero neprieisi, prie upės neprieisi. Dabar, kaip sako, jeigu grąžinsime nuosavybę parkuose, tai ir į parką neįžengsi. Dažnai būna pakabintos lentelės „Piktas šuo“, „Privati valda“. Keliai užtverti. Ir dabartinis aplinkos apsaugos ministras sakė: ateisiu, padarysiu tvarką, padarysiu, kad visi galėtų naudotis ežerais, nusimaudyti ir panašiai, bet, deja, neįveikė šitos situacijos, ir man atrodo, kad mes jos neįveiksime.
Mano pozicija yra tokia: visuomenės interesas yra daug aukščiau negu privatus interesas. Tiktai visuomenėje individas gali klestėti. O dabar pas mus viskas pastatyta aukštyn kojomis. Ir juo labiau kad tie žmonės, kurie gyvena, atsiėmė tą žemę, atkūrė nuosavybę, o tie, kurie negyvena, aš manau, kad didelė jų dalis jau yra atsiėmę žemę kitur, persikėlę. Tai dabar mes vėl padarysime… Vieną kartą baikime šitą klausimą ir prie jo negrįžkime.
Aš norėčiau paraginti Seimo narius pritarti Prezidento veto. Tegu bent jau parkai lieka visuomenės poreikiams, kad atėję į gražiausias, miškingiausias vietas nerastume užrašo „Privati valda“ ir „Piktas šuo“, „Draudžiama įeiti“. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, tai, kas šiandieną čia vyksta, man primena vieną Konstitucinio Teismo posėdį nuosavybės teisių klausimu. Kai valstybės pozicijai atstovaujantys teisininkai (pavardžių nesakysiu, iš šitos įstaigos) kalbėjo: ką mes čia sprendžiame, visa žemė yra valstybės! Ir jeigu kokiam buvusiam savininkui grąžina kokį arą, jis turi tik lankstytis, bučiuoti ranką ir dėkoti, o jeigu negrąžiname, tai iš viso neturi ko čia skųstis. Tai net Konstitucinio Teismo teisėjai buvo pašiurpę, išgirdę valstybės pareigūno, teisininko tokias kalbas.
Šiandien vyksta tas pats. 1996 metais Seimas leido kilotis žemę, kas kaip nori, kur nori, nepaisant to, ar gyveno, ar negyveno. Visiems, išskyrus savininkus. Savininkams ir tada nuosavybė parkuose nebuvo atkuriama. Šiandien einame tuo pačiu keliu. Aną visą paliekame kaip buvo, nenuvarome jų nuo tos žemės, o savininkus, Prezidento siūlymu, žadame nuvaryti nuo savo teisėtos nuosavybės.
Primenu savo senus siūlymus ir ateinančiam Seimui. Kol mes neturėsime atskiro Servitutų įstatymo, kuriame juodu ant balto bus surašyta, kokioje teritorijoje ką savininkas gali ir ko negali, ir kokia yra už šių reikalavimų nevykdymą atsakomybė (iki konfiskacijos), tol mes ir pulsime vieni kitus dėl kažkokių tvorų prie ežerų ar dar kažko, bet realaus rezultato neturėsime jokio. Ir prisidengdami nieko nedarymu ir toliau nuvarinėsime teisėtus savininkus nuo jų žemės, nors jie turi juridinius dokumentus, kad tai yra teisėtai jiems priklausantis turtas. Baikite šitą socializmą, net ir prisidengdami prezidentūra! Ačiū.
PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mes komitete svarstėme šią problemą ir komitetas pritarė Prezidento veto. Ir štai kodėl. Kaimo reikalų komitetas, kelis kartus taisydamas šį įstatymų projektą, švelniai tariant, nutaisė taip, kad neliko žodžių „ten gyvenančių“. Aš tikrai nieko nemanyčiau blogo, jeigu ten gyvenantys žmonės galėtų persikelti žemę arčiau namų. Na, sakykime, likimas lėmė, kad jis išvažiavo gyventi už dešimties kilometrų, tai čia nieko blogo nebūtų. Bet kai iškrito žodis „gyvenančių“, tai tada tas kilnojimas prasideda jau truputį nelabai geras. Tada jau kilnojasi prie vandens telkinių ir taip toliau. Mano manymu, būtų geriausia tą įstatymą laikyti nepriimtu, dar kartą pataisyti ir įrašyti žodžius „ten gyvenančių“. Tada nieko blogo nebūtų, mes išeitume iš tos padėties. Todėl nežinau, kaip čia procedūriškai šį reikalą sudėlioti, bet būtų geriausia, jeigu šitas įstatymas būtų nepriimtas ir būtų galima jį taisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar vienas gali kalbėti prieš dekretą. Kolegė L.Graužinienė. Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Daug buvo pasakyta teisingų minčių, aš nesikartosiu. Norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie dirba ne pirmą kadenciją, priminti, kad Konstitucija šiuo klausimu nebuvo keista. Ir 1996 m., kai buvo leista persikelti žemes ten, kur koks savininkas norėjo, niekas nereiškė pretenzijų, kad tai pažeidžia Konstituciją, ir išvados buvo visos teigiamos. Todėl kai paprastam žmogui liko, kaip ir čia buvo pasakyta, susitvarkyti paskutinius dokumentus, tai mes tada pradedame ieškoti konstitucinių pažeidimų.
Man šiandien labai keista girdėti kolegos P.Gražulio pasakymą. Jis visada gina paprastą žmogų, o šį kartą, kai jam reikia padėti, jis kalba visai kitaip. Aš kviečiu kolegas atsigręžti į paprastą žmogų, į kaimo žmogų, kuris neturi kitų galimybių, ir nepritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Atsiprašau, dar atsirado norinčių kalbėti ir iš kitos pusės. A.Sysas. Turi teisę vienas kalbėti. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Paprasčiausiai aš išgirdau tiek įvairių kalbų šia tema, tai irgi norėčiau išsakyti savo poziciją. Mes vis kalbame apie paprastus žmones, bet mes tuos paprastus žmones vieną kartą „išdūrėme“, antrą kartą „išdūrėme“ ir norime dar kartą „išdurti“. Elementariai dalis žmonių, priėmus mūsų įstatymus, paprasčiausiai negalėjo pasinaudoti ta teise, pasinaudojo tomis teisėmis, kas buvo surašyta įstatyme. Dabar mes atskiroms grupelėms sakome, nesvarbu, ką mes darėme 20 ar 15, ar 10 metų šitoje srityje, dar leiskime mažai grupei. Taigi mes dar labiau supriešiname tuos, kurie ten neatgavo, pasiėmė kitas kompensacijas, ir į šį procesą įveliame vis naujus žmones. Nekeiskime pastoviai savo sprendimų, tada reikės mažiau prisiminti ir mažiau čia svarstyti. Todėl aš visiškai pritariu Prezidento dekretui. Prisiminkite, kad ne tiek daug to viešojo intereso lieka. Ir tvorų, ir užkardų, ir privačių valdų yra prirašyta… Nereikia toli važiuoti į miško parkus, čia pat.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Kviečiu visus užimti savo darbo vietas. Pakvieskite tuos kolegas, kurie yra toliau, už stiklo sienos. Būkite malonūs. Skaitau Statuto 167 straipsnį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų“. Tai yra mes dabar balsuosime už savąjį variantą, ar jį priimam. Tam reikia 71 balso.
Kolegos, dėmesio! Minutėlę! Jeigu nesurinksime tiek balsų, tada yra kitas balsavimas: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais“. Šiuo atveju 71 balso nereikia.
Taigi, kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti, dabar yra pirmasis balsavimas. Ar priimame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą pagal tą variantą, kurį mes jau vieną kartą priėmėm?
Taigi kas už senąjį variantą, balsuoja už, kas mano, kad reikia palaikyti Prezidento variantą – balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 83, už – 46, prieš – 13, susilaikė 22. Visas įstatymas toks, kaip anksčiau buvo priimtas, nėra priimtas. Dabar antroji procedūra. Dabar balsuojam už įstatymą su visom Respublikos Prezidento teikiamom pataisom ir papildymais. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 84, už – 35, prieš – 33, susilaikė 14. Nė vienas variantas nepriimtas. Naujai kadencijai teks užsiimti šia sunkia problema. Ar L.Graužinienė nori tarti žodį? Prašom.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Kai kuriems gerbiamiems kolegoms norėčiau priminti, kad nė vienas paprastas kaimo žmogus neužsitvėrė tvoros prie ežero. Prieš kalbėdami, kolegos, pirmiausia pažiūrėkite į save, į savo draugus, kai Seimo nariai nusiims tvoras nuo aptvertų ežerų, tada ir kalbėkite apie visus kitus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega L.Sabutis. Prašom. L.Sabutis. (Šurmulys salėje) Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, štai ir čia, Seimo salėje, mes nesuradome bendros kalbos, kad reikia arba pritarti Prezidento teikiamai pozicijai, arba palikti įstatymą galioti. Šiandienė situacija yra tokia, geriau tokia, kokia yra, negu buvo siūloma. Aš nenorėčiau sutikti su teiginiais, kad kažkas čia gina paprastą pilietį arba paprastą kaimo žmogų. Mes, Seimo nariai, pagal Konstituciją privalome ginti Lietuvos Respublikos piliečių teises ir garbę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutę, kantrybės! Minutėlę! Gerbiamasis kolega! Perleidžiu pirmininkavimą kolegai A.Čaplikui. Žodis P.Gražuliui.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, iš tikrųjų klausimas lieka atviras, neišspręstas ir yra galimybė dar labiau įsigilinti į esamą problemą. Tai dar kartą yra pavyzdys to, kaip Seimas sutvarkė žemės reformą, nes jos mes niekaip negalime išspręsti. Dėl Seimo narių užtvertų tvorų, valdininkų užtvertų tvorų, deja, reikia pripažinti, tai – viena opiausių šiandienos problemų, kad tos tvoros – ar Seimo narių, ar kitų aukštų valdininkų, ar kitų žmonių, yra. Šiandien prie ežerų, upių negalima prieiti ir pasinaudoti. O kad Loreta tikrai parodė pavyzdį ir savo vagonėlį patraukė iš saugomos teritorijos, tai sveikintinas pavyzdys. Siūlau ir kitiems tą padaryti, jeigu yra kažkieno tvoros aptvertos arba vagonėliai pastatyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Paskutinė kalbės ponia D.Bekintienė. Prašau.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų toks balsavimas manęs visiškai nenustebino, nes mes jau per šią kadenciją matome, kad nėra politinės valios baigti žemės reformą žmonėms. Buvo žadama baigti iki 2007 m. gruodžio 31 d., buvo žadama šiais metais užbaigti, deja, yra, kaip yra. Taigi kai nėra politinės valios, balsavimas yra kaip tik toks. Man atrodo, kad kitoje kadencijoje tokia politinė valia atsiras, ir mes priimsime teisingą, iš tikrųjų naudingą sprendimą paprastiems žmonėms, tiems 10 %, kuriems dar negrąžinta žemė, būtent tiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra, kaip yra. Balsavimas yra toks, koks yra. Nieko čia nepakeisime.
Darbotvarkės 1-8a, 1-8b klausimai – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 153 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3320(2) ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3321.
Prieš pradedant nagrinėti įstatymo bei Statuto projektus, aš siūlau Seimui įvykdyti kelias formaliąsias procedūras. Aš informuoju, kad pagaliau gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, apie ką mes kalbėjome prieš tai vykusiame posėdyje antradienį. Mes tada buvo sutarę nepritarti išvadoms ir sudaryti Seimo narių grupę. Tačiau, kad nekiltų jokių teisinių abejonių dėl Statuto pažeidimo, šiandien siūlau nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad būtume įvykdę visas formaliąsias procedūras. Ar galime bendru sutarimu nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl abiejų įstatymo projektų? Galima. Ačiū.
Dabar yra įregistruotas darbo grupės… (Balsai salėje) Komiteto, komiteto, atsiprašau. Dabar balsuojame. Gerai. Ponas K.Čilinskas siūlo, balsuojame dėl abiejų – dėl įstatymo projekto ir Statuto pataisų, balsuojame, kas už tai, kad būtų nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms? Balsuojame. Vėliau, kai nepritarsime, tada pereisime prie naujojo įstatymo projekto svarstymo. Balsuojame.
Už – 67, prieš – 1, susilaikė 7. Nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms.
Primenu, kad mes sudarėme darbo grupę, kuri parengė siūlymus minėtiems įstatymo bei Statuto projektams, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas jau nagrinėjo šiuos įstatymo projektus. Todėl kviečiu į tribūną poną A.Sysą. Seimo statuto dėl Seimo statuto 153 straipsnio pakeitimo projektas Nr.XP-3320(2). Svarstymo stadija.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šiandien ryte komitetas susirinko į neeilinį posėdį ir apsvarstė darbo grupės pateiktas Statuto pataisas, taip pat komitetas apsvarstė visas pataisas, kurios buvo teiktos ir pirmajam variantui, todėl… Ar man visas?..
PIRMININKAS. Gal pataisas vėliau…
A.SYSAS. Tai aš pasakau išvadą, kad bendru sutarimu Seimo nariai, kurie dalyvavo komiteto posėdyje, pritarė pateiktam darbo grupės variantui.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Svarstymo stadija. Diskusijoje dalyvauti nori du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną K.Čilinską, kuris užsirašęs kalbėti. Aš tik noriu paklausti. Jūs kalbate frakcijos vardu ar asmeniškai? Savo vardu. Prašau, 5 minutės.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš apgailestauju, kad nebuvo pateiktas kaip alternatyvus mano užregistruotas projektas, kuriame buvo tam tikri pasiūlymai, o buvo išrinktas tik šis projektas Seimui nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Ne dėl to, kad mano projektas buvo kitoks, o dėl to, kad apskritai šis projektas vis tiek dar neatitinka Konstitucijos reikalavimų ir teisinės valstybės principų, jam pritarti negalima.
Kokios čia yra problemos? Visų pirma dėl pačių formuluočių. Sakysim, mano projekte buvo siūloma ne tai, kad būtų išmokėta kaip privaloma tam tikro dydžio išmoka Seimo nariams (na, buvo siūloma mažesnė, nei čia siūloma, bet problema ne tik dydis), bet taip pat yra ir pačios formuluotės problema. Čia tiesiog sakoma, kad Seimo nariui tiek ir tiek išmokama atsiskaitytinai. Nėra jokių klausimų, jis tiek pinigų gauna ir po to turi kažkokiu būdu pateisinti tas sumas ar už jas atsiskaityti. O pagal mūsų Statutą visais kitais atvejais yra labai aiškiai vartojama sąvoka „pagal pateiktas sąskaitas“, jau visai kitaip. Pagal Konstituciją visų pirma turi būti padarytos išlaidos, ir kiek jų padaryta, neviršijant tos sumos, yra kompensuojama. Kitaip sakant, Konstitucijos prasmė yra visai kitokia, ne tai, kad Seimo nariui tiek ir tiek išmokama, o po to jis turi kaip nors pateisinti tas sumas, bet jis gauna tik tiek, kiek išleido, pateikęs dokumentus, neviršydamas tos sumos, ir nebūtinai ta suma turi būti išmokama. Ta formuluotė, be abejo, yra visiškai kitokia, ji vėl išsaugo būtiną pinigų mokėjimą ir neatitinka Konstitucijos reikalavimų.
Antras dalykas, čia paliekama galimybė taip pat gauti pinigus ir per frakcijas. Mano projekte buvo siūlymas susiaurinti tą galimybę, ir aš manau, kad taip ir turėtų būti padaryta. Frakcijos tai yra partinės veiklos forma, o partijos dabar jau gauna biudžeto finansavimą. Vėl iš biudžeto gauti antrą finansavimą, kuris čia dabar pagal projektą yra numatomas be jokio atsiskaitymo, kai paskui kiekvieną Seimo narį ateina pinigai ir vėl tam pačiam dalykui, kai išmokama Seimo nariui pagal šio straipsnio 2 dalį, vėl kartojasi tos išmokos, nepagrįstos ir neatsiskaitytinos, tai niekaip nedera su Konstitucija.
Tai irgi reikėjo pataisyti ir mano siūlymas buvo, kad frakcijoms iš viso turi būti sumažintos lėšos, turint omeny, kad biudžeto pinigai gaunami per partijas. Galimos tik tokios pateisinamos išlaidos, sakykim, ekspertizei ir kitiems dalykams, o ne kaip dabar išmokamos, pavyzdžiui, transporto išlaidos per frakcijas, ir tam reikia 4 mln. litų. Transporto skyriui išlaikyti reikia 4 mln. litų. Kai viską sudedi į vieną, matyti, kad šitas reguliavimas neišsprendžia problemos ir neatitinka Konstitucijos. Todėl jam negalima pritarti.
PIRMININKAS. Kitas kalbės P.Gražulis. P.Gražulis kviečiamas į tribūną.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai, daug nekalbėsiu. Norėjau atkreipti dėmesį tik į šio 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje yra perteklinė nuostata, tai yra atsiskaitytinai, nes to paties straipsnio 8 dalyje aiškiai pasakyta, kas nustato tvarką, ir turi būti labai aišku, kokia yra tvarka. Tai pavesta valdybai. Kadangi šitas projektas pateiktas… užregistruota pataisos faktiškai nebuvo, todėl čia yra toks techninis siūlymas, siūlau tam pritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Mes svarstysime gautus pasiūlymus ir apsispręsime, kaip bus toliau. Pirmasis pasiūlymas Seimo Pirmininko pono Č.Juršėno, aš nematau salėje…
A.SYSAS. Komitetas iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas iš dalies pritarė, balsuoti neturime. Dabar Seimo narių darbo grupės pasiūlymas. Pritarta, čia balsuoti nereikia. K.Glavecko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Atsiėmė. Ponas K.Glaveckas atsiėmė. Seimo narys J.Razma ar nori kalbėti, ar atsiima savo pasiūlymus? Čia yra daug jūsų pasiūlymų, trims yra pritarta, kitiems nepritarta. Ar tenkina poną J.Razmą šis komiteto sprendimas?
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pirmiesiems mano pasiūlymams iš esmės pritarta, sakykime, vietoj mano siūlomo 1,5 darbo grupė parašė 1,7, tai nedidelis skirtumas, aš nesu linkęs dėl to prašyti balsuoti. Bet dėl paskutinio siūlymo dėl padėjėjų mokos fondo mažinimo prašyčiau balsuoti, nes taupydami lėšas mes galėtume prisiminti, kad yra ir toks Seimo narių padėjėjų mokos fondas, ir aš siūlau jį nuo 5 VMDU sumažinti iki 4 VMDU.
PIRMININKAS. Jeigu aš gerai supratau, tai yra paskutinis jūsų pasiūlymas papildyti projektą nauju 2 straipsniu, o buvusį 2 straipsnį laikyti netinkamu. Šiam siūlymui komitetas nepritarė. Pone Jurgi, galima traktuoti, jog tai ir yra jūsų pasiūlymo pateikimas. Pone Jurgi, daugiau kalbėti nenorite? Jūs savo pasiūlymą pateikėte, dabar komiteto nuomonė ir tada jūs, pone Juliau. Gal vėliau. Komiteto pozicija, kodėl jūs nepritarėte, nes dėl kitų pono J.Razmos pasiūlymų, kuriems pritarta, nereikia balsuoti, o ten, kur nepritarta, ponas J.Razma atsiėmė savo pasiūlymus. Komiteto pozicija dėl Seimo narių padėjėjų. Prašau.
A.SYSAS. Komiteto pozicija buvo nepritarti kolegos J.Razmos siūlymams, nes darbo kiekis nesumažėja, lieka tokia pati tvarka, kokia ir buvo, tai yra ir vienmandatėse, ir daugiamandatėse, todėl komitetas vienbalsiai pasiūlė palikti tą tvarką, kuri buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Ponas A.Salamakinas nori kalbėti dėl viso Statuto projekto ar dėl J.Razmos pataisos? Ponas R.Dagys remia J.Razmos pasiūlymą. Nuomonė už. Prašau.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, žiūrėdami į kitus metus, mes turime suprasti, kad vienaip ar kitaip turime sutvarkyti tuos mūsų darbo užmokesčius, nes realiausiai mes vis tiek turėsime taupyti mokos fondą. Tuo pačiu proporcingumo principu, kaip siūlė J.Razma, tai ir būtų tam tikras mūsų darbo užmokesčio fondo taupymas, nes kitokio mechanizmo mes neturime, todėl aš ir siūlau palaikyti J.Razmos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Supraskime, kad kai kurie Seimo nariai turi vienmandates apygardas, kurios apima ne vieną, o dvi savivaldybes. Ar mes rasime padėjėją, už 1,5 tūkst. litų dirbantį visą darbo dieną? Nemanau, kad tai yra ta vieta, kur galima sutaupyti. Mes tikrai nesutaupysime. Prieš pusantrų metų, kai buvo sprendžiama ta problema, kad dar padidintume padėjėjų skaičių, buvo vienbalsiai nutarta, kad tikrai reikia tą žingsnį žengti. Dabar vėl žingsnis atgal, suprantu, taupymas ir visa kita, bet tikrai siūlyčiau nepritarti J.Razmos siūlymui, nes padėjėjai yra reikalingi, ir jie dirba tą darbą, kuris jiems pavestas, ir dirba daug ir nuoširdžiai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P.Gražulis. Atsiprašau, nuomonių daugiau negalima. Viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už J.Razmos pasiūlymą, balsuojantys prieš arba susilaikę remia komiteto poziciją.
Už – 17, prieš – 18, susilaikė 45. J.Razmos pasiūlymui nepritarta.
Žodžiu buvo išsakytas P.Gražulio pasiūlymas. Žodžiu. Turint omeny, jog šią Statuto pataisą mes svarstome ypatingos skubos tvarka ir laiko įregistruoti šiam pasiūlymui kaip ir nebuvo, ir nėra, tokiu atveju ar neprieštarautų Seimo nariai, jeigu mes įvertintume P.Gražulio pasiūlymą, kurio esmė paprasta? Suteikiu žodį P.Gražuliui, kuris dar kartą patikslins. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Pone posėdžio pirmininke, tam, kad nekiltų kam nors kokių nors abejonių, vadinkite jo pataisą redakcine, ir tada nebūtinai reikia spausdinti ir ką nors daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už genialų pasiūlymą. Redakcinė P.Gražulio… Pasiūlymas redakcinio pobūdžio, numatant (aš po to paklausiu komiteto pozicijos, kaip čia būtų), jog atsiskaitymo tvarką nustato Seimo valdyba, t. y. numatoma Statuto 8 straipsnio punkte išbraukiant žodį „atsiskaitytinai“. Kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai. Kokia būtų komiteto pirmininko pozicija? Prašom.
A.SYSAS. Mes nesvarstėme, bet, gerbiamieji kolegos, kadangi aš teikiau šį įstatymo projektą ir mano įstatymo projekto esmė buvo atsisakyti pinigų, kurie niekaip neapskaitomi, ir ši nuostata, kurią pasiūlė darbo grupė, yra parašyta kaip mūsų Konstitucijoje, kad Seimo nario darbas, susietas su parlamentine veikla, yra apmokamas iš valstybės biudžeto, tai ir yra tas, kodėl ir buvo daromos visos tos pataisos, todėl jokiu būdu negalėčiau pritarti pono P.Gražulio pasiūlymui. Mes dar svarstysime Darbo apmokėjimo įstatymą, kad dalis pinigų, kurie buvo mokami kanceliarinėms išlaidoms, yra įskaitomi kaip darbo užmokestis. O čia mes vėl lyg ir papildomai paliekame spaudoje vadinamą „vokelių“ principą.
Gerbiamieji kolegos, šiandien yra visos galimybės atsiskaityti. Yra kreditinės kortelės. Ne viena įstaiga naudojasi jomis. Aš manau, ne išimtis ir Seimo nariai. Jie kreditine kortele galėtų mokėti už degalus, biurą ir visus kitus dalykus. Tai yra tik apsisprendimo politinis klausimas.
Todėl aš, kaip komiteto pirmininkas, tikrai nepritariu pono P.Gražulio siūlymui, nors komitetas to nesvarstė.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau patikslinti. Gal mes nesusikalbame. P.Gražulis nesiūlo 15 straipsnio 8 punkte išbraukti žodžius „atsiskaitymo tvarka“. P.Gražulis siūlo 3 punkte išbraukti vieną žodį.
A.SYSAS. Tai aš ir sakau, aš kalbu apie 3 punktą, o ne apie 8.
PIRMININKAS. Gerai. Vis tiek tai yra sviestas sviestuotas. Gal nekomplikuokime padėties. Štai yra formalus pasiūlymas. Jį nagrinėjo. Dėl vedimo tvarkos – G.Steponavičius, po to V.Bogušis. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone pirmininke, aš tik noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad visi priedai yra atsiskaitytinai, ir diskusijos apie tai neturi būti. Kolegos, visos formuluotės, kurios silpnina arba ištrina tai, yra nekorektiškos.
PIRMININKAS. Dar kartą, kad suprastume, apie ką kalbame. P.Gražulis turi omenyje, jeigu aš gerai supratau, kad esant tokiai formuluotei Seimo nariai kiekvieną mėnesį turės sunešti visus dokumentus. P. Gražulis siūlo, kad valdyba nustatytų tvarką, gal pusmečiui, t. y. suteikti teisę valdybai nustatyti terminą, per kurį Seimo narys turi atsiskaityti. Aš čia nematau didelės problemos. Gal nekomplikuokime situacijos. Yra kaip yra. Ir tada žiūrėsime. A. Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš turiu pateikti darbo grupės nuomonę. Faktiškai darbo grupė bendru sutarimu pritarė, išskyrus vieną darbo grupės narį, kad vis dėlto žodis „atsiskaitytinai“ atsirastų.
Antras momentas. Aš nelabai suprantu, kas vienas kitam prieštarauja. Mes kaip tik 8 straipsnyje patiksliname, kad tai, kas yra 3 straipsnyje atsiskaitytinai, nustato valdyba. Kaip atsiskaitytinai. Tai kur čia yra prieštaravimai? Jeigu išbrauksime „atsiskaitytinai“, gausime paradoksinį dalyką. O kodėl man tada valdyba turi nustatyti, kaip atsiskaityti, jeigu 3 straipsnyje nėra, kaip atsiskaityti? Kadangi man valdyba, atleiskite, nėra didelis viršininkas, aš galiu elgtis kaip noriu. Ir gausime lygiai tokią pačią situaciją, kokią turime dabar. Todėl aš siūlyčiau nepritarti P.Gražulio siūlymui išbraukti žodį „atsiskaitytinai“.
PIRMININKAS. Sutariame. Aš manau, daugiau nebediskutuokime. Darbo grupe mes pasikliovėme, patys ją… Violeta Graužinienė. Atsiprašau, Loreta.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš gerbiamiesiems kolegoms noriu priminti, kad nereikia vien tik apie save galvoti. Čia, Seime, taip pat Seimo kanceliarijai galioja Buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris reikalauja iš buhalterių ūkines operacijas fiksuoti nustatytu laiku. Todėl mes turime žiūrėti į kompleksą įstatymų, o ne vien į savo patogumą.
PIRMININKAS. Siūlau baigti diskusijas. Mes tikrai įsivėlėme visiškai aiškiai… Dabar dominuojanti Seimo narių nuomonė aiški. Prašau, žodis S.Pečeliūnui ir tada jau baigsime.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, mes, man atrodo, turime susitarti dėl vieno dalyko. Tai, ką sako P.Gražulis, ne visai atitinka tai, ką jis galvoja šiuo požiūriu. (Juokas salėje) Nesijuokite iš savęs, būkite malonūs.
PIRMININKAS. Na, nepradėkime, nes tuoj nepriimsime ir šių pataisų.
S.PEČELIŪNAS. Taigi, mielieji kolegos, jis bijo, apie ką mes ilgai kalbėjome, kad reikės vėl kvitukus dėti į vokelius ir kas mėnesį juos aprašant nešti. Dabar technologijos leidžia viso šito atsisakyti. Jeigu taip, kaip norime padaryti… ir yra kita bėda, ką sako kai kurie pareigūnai. Mes turime rasti aukso vidurį, kad ir Konstitucija būtų įvykdyta, ir nebūtų nereikalingo popierizmo. Jeigu mes sutariame, kad visa tai yra per kreditinę kortelę ir kreditinės kortelės išrašas ir yra atsiskaitymas, matyti, kam, už ką, kiek ir kodėl tu mokėjai, ir papildomų kvitukų, faktūrų ir viso kito nereikia, tai jau yra juridinis finansinis dokumentas. Taip mes išsprendžiame visus klausimus ir dėl papildomo popierizmo, ir dėl atsiskaitymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas, darbo grupe pasikliovėme, projektas įregistruotas. Siūlymai. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui, kurį pateikė darbo grupė ir kurį mes įvertinome su komitetu. Kaip? Nereikia balsuoti. Siūlymas ne statutinis, neįregistruotas. Matydamas dominuojančią Seimo narių nuomonę siūlau nebetęsti diskusijos. Viskas visiškai aišku. Privalome atsiskaityti ir atsiskaitysime. Reikės, kas dvi savaites, reikės, kas mėnesį atsiskaitysime. Nebetęskime šių diskusijų, nes patys negerai atrodome. Nuomonė už, nuomonė prieš. J.Razma dėl viso, ar dėl?.. Dėl viso po svarstymo. Prašom. Žodis J.Razmai.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šia Statuto pataisa mes priimame žymius išmokų parlamentinei veiklai sumažinimus. Aš, žinoma, galiu pasidžiaugti, kad ilga mano kovos epopėja dėl Seimo Pirmininko reprezentacinio fondo galų gale pasiekė tą lygį, t. y. tris vidutinius darbo užmokesčius, ką aš seniai seniai siūliau. Tada Seimo Pirmininko reprezentacinės išlaidos pasidaro kaip Ministro Pirmininko, kaip Prezidento, ir viskas tuo aspektu valstybėje yra savo vietose.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad tikrai gerokai sumažinamos išlaidos įvairiai Seimo nario veiklai finansuoti. Pagrindinė išmoka – nuo 3 iki 1,7 vidutinio užmokesčio sumažėja. Be to, visai nebelieka 0,4 VMDU išmokos už Seimo nario biurą, nebelieka 0,3 VMDU išmokos už telefoną biure, nebelieka 0,1 VMDU išmokos už Seimo nario tarnybinį telefoną. Tai tikrai yra didelis taupymas – vietoj buvusių 3,8 VMDU iki 2 VMDU, ir tai atsiskaitytinai, o anksčiau tik už labai nedidelę dalį išmokų reikėjo atsiskaityti, už tas mažąsias. Tai tikrai yra nemažas taupymas. Bet tai atitinka šiandien realias Seimo nario veiklos išlaidas ir tuo požiūriu mes tiesiog įvedame tvarką savo virtuvėje.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš – P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, ko jūs čia bijote: rinkėjų, žmonių ar ko? Faktiškai šia pataisa, nes jūs nepritarėte mano pataisai, mes suvaržome savo, kaip Seimo nario, mandatą, faktiškai tas išlaidas, kurios buvo kanceliarinės. Aš dabar turėsiu samdyti buhalterį, kad rinktų čekius, pateiktų tuos čekius. Aiškinti, tas čekis pateisinamas, tas nepateisinamas. Ir kas tos išlaidos? Ar kur nors apibrėžta, kas yra kanceliarinės išlaidos?
Dabar žiūrėkite. Yra koks sporto klubas, kuris kartais paprašo paramos, yra socialinė parama, ne pas vieną Seimo narį ateina. Aš tų lėšų negalėsiu skirti padangoms, benzinui, dar kam. O ateis. Aš buvau nusprendęs… Aš kiekvienais metais atsiskaitydavau žmonėms, kaip kanceliarines išlaidas, kurios skirtos Seimo nario veiklai, panaudoju. O jau žmonės vertina, ar pateisina, ar nepateisina. Žmogus mane rinko, rinkėjai mane rinko, ir aš jiems atsakingas, o ne jums. Žiūrėkite, ateina ar močiutė, ar bobutė kokiu klausimu, aš negalėsiu skirti lėšų, nes bus pažeistas įstatymas.
Aš negaliu pritarti ir balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo dėl minėtų Statuto pataisų. Balsuojame.
Už – 88, prieš – 1, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Teikimas svarstyti ypatingos skubos tvarka buvo aptartas praeitą posėdį, jam buvo pritarta. Priėmimo stadija. Pasiūlymų ir pastabų priėmimo stadijoje negauta. Keturios nuomonės už, keturios – prieš.
Nuomonė už – J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti šias Statuto pataisas. Nors ir užtruko ilgai, kaip minėjo kai kurie kolegos, pakeisti dar jų valdymo laiku priimtas pataisas, bet šį kartą mes tai padarome. Manau, nereikia bijoti atsiskaityti ne tik rinkėjams, bet ir remiantis buhalterine apskaita, kurios taip pat reikia. Kviečiu visus pritarti, o dėl tų, kurie mano, kad nebus galima padėti savo rinkėjams, manau, kad šiuo metu, kai atlyginimas padidinamas, Seimo narys tikrai galės padėti iš savo atlyginimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Be abejo, palyginti su tuo, kas buvo, tai yra žingsnis į priekį, dėl to aš tikrai negaliu būti prieš. Kadangi čia yra svarstomas projektas, reguliuojantis visas neteisėtas priemokas, tai, aišku, reikėjo viską iki galo užbaigti. Buvo pateiktas mano projektas, aš mačiau, kad politinės valios iki galo baigti reglamentuoti taip, kad atitiktų Konstituciją, nėra. Man niekaip nepavyko pasiekti, kad į Seimo posėdžių salę, kaip priklauso pagal Statutą, būtų iškviestas Seimo kancleris ir atiskaitytų už leidžiamus milijonus automobilių ūkiui, transportui, kas jį naudoja, kaip naudoja. Aš matau, kad pagal šį straipsnį tos išlaidos vėl paliekamos ir frakcijoms jas naudoti galima. Yra nemažinami tų išlaidų dydžiai, vieni dydžiai mažinami, kiti paliekami dideli, ir tie nepakankamai sumažinami. Be abejo, iš esmės neišsprendus dėl visų tų privilegijų sistemos, o tik apmažinus negalima sakyti, kad klausimas yra išspręstas. Todėl pritarti, kad čia yra geras darbas, kaip pateikiama, tikrai negalima.
PIRMININKAS. L.Graužinienė – nuomonė už.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia sveikinu naują tvarką. Iš esmės buvo galima palikti ir prie seną tvarką, tik įvesti už viską atsiskaitymą, ir nebūtų reikėję valstybei iš vienos kišenės dėti į kitą dėl papildomų „Sodros“ ir pajamų mokesčio, nes tai vis tiek tie patys valstybės pinigai. Tačiau, jeigu pasirinktas šis variantas, tai aš jam pritariu. Noriu paprieštarauti gerbiamajam P.Gražuliui, kad jis negalės naudoti tų lėšų rinkėjams paremti. Noriu priminti gerbiamajam kolegai, kad ir pagal dabar galiojusią nustatytą tvarką buvo reglamentuota, kur Seimo narys galėjo naudoti šias išlaidas. To, apie ką jūsų kalbėjote, tame sąraše nebuvo. Todėl, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, ir Seimo narys, turi teisę savo atliekamus pinigus naudoti taip, kaip, jo manymu, reikia. Jeigu jūs manote, kad reikia paremti žmogų, prašom, mes esame laisvi tai padaryti, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis.
PIRMININKAS. Z.Balčytis – nuomonė už.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų man patiko jūsų pasakymas, kad norime šito ar nenorime, bet pagal mūsų visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir bendrąją logiką mes privalome atsiskaityti. Labai gerai, kad mes priėmėme šią nuostatą. Ko iš mūsų ir per paskutinius rinkimus reikalavo žmonės? Skaidrumo, aiškumo ir mūsų darbo kokybės. Manau, kad šiuo įstatymo projektu mes labai aiškiai pasakome, kokia yra mūsų, kaip aukščiausios valdžios atstovų, alga, kokie bus dydžiai atsiskaitant iš valstybės biudžeto už tą darbą, kuris visose pasaulio valstybėse yra apmokamas, ir trečia, dėl mūsų darbo kokybės. Manau, kad tam tikri darbo užmokesčio dydžiai, kurie buvo skirti Seimo nario padėjėjų algoms mokėti, pasiteisino, nes per šiuos rinkimus pasikeitė tik apie šešiasdešimt žmonių, o ne šimtas Seimo narių, kaip buvo prieš tai. Aš manau, kad mes pasiekėme kokybiškesnį darbą, tikiuosi, kad ir ateityje Seime taip bus. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes žmonėms galėsime pasakyti, kad viską padarėme taip, kaip yra reikalaujama.
PIRMININKAS. A.Salamakinas – nuomonė už.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti frakcijų atstovams, kurie buvo deleguoti į darbo grupę, kad mes radome bendrą sutarimą. Pirmiausia buvo bendras sutarimas dėl to, kad turime padaryti tvarką dėl savo atlyginimų. Petrai Gražuli, mes šiandien turėjome 3,8 vidutinių mėnesinių atlyginimų sumą, už kurią nereikėjo atsiskaityti. Mane ir tave per rinkimus turbūt už tai labai kritikavo. Todėl mes ir nutarėme, kad turime įvesti tvarką, palikti 1,7 taip, kaip yra parašyta Konstitucijoje. Mes tą nuostatą, gerbiamasis Čilinskai, nurašėme iš Konstitucijos. Tai ne mūsų mintys, bet taip yra parašyta Konstitucijoje. Konstitucijoje yra parašytas sakinys, kad Seimo nario išlaidos yra apmokamos iš biudžeto, mes tai parašėme. Jeigu jūs manote, kad pirma galima išleisti, o paskui – atsiskaityti, na, galima taikyti ir tokią tvarką. Seimo valdyba tą ir nustatys, bet tvarka turi būti. Manyčiau, kad šiuo metu tas 1,7 kaip tik yra ta suma, kuri mums užtikrins ir su parlamentine veikla susijusias išlaidas, nes mes atsisakėme biuro išlaidų, telefoninių išlaidų ir visų kitų. Manyčiau, kad šios pataisos, jeigu šiandien už jas nubalsuosime, bus ilgalaikės. Viliuosi, kad kitai kadencijai nereikės grįžti prie Seimo narių atlyginimų ir nustatyti juos dar kitai kadencijai. Šis projektas šiuo metu tikrai realus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS. Ponai Seimo nariai, pasakykime rinkėjams į akis tiesą – bendros biudžeto išlaidos padidės! Matyt, daugelis Seimo narių yra pensinio amžiaus ir nori sau padidinti pensiją. Sakykime visą tiesą, kaip yra. Ko mes bijome? Pažiūrėkime, pasididiname Seimo narių atlyginimus, išauga „Sodros“ mokesčiai, kiti mokesčiai. Ar tai netiesa? Ką jūs čia giriate ir kam kvailinate rinkėją? Dėl to fakto ir nebalsuosiu už šį įstatymą. Žiūrėkite, kas yra. Manęs niekas nekritikavo už tai, kad aš gaudavau priedą už kanceliarines prekes, nes aš pateikdavau rinkėjams ataskaitą. Kiekvienais metais pateikdavau, kiek aš išleidau, kur ir kam paaukojau lėšų. Pavyzdžiui, Bažnyčiai ar dar kam nors. Kodėl man nepaaukoti, jeigu gaunu už tas išlaidas?
Dabar jūs ribojate mano, kaip Seimo nario, parlamentinę veiklą. Jūs aiškiai apibrėšite: padangoms, benzinui, kanceliarinėms išlaidoms. Pagal šią nuostatą aš tikrai negalėsiu sušelpti vargano žmogaus, ištikus stichinei nelaimei, gaisrui ar kam, tikrai negalėsiu paremti žmogaus, nes pažeisiu įstatymą. Ar tai geras įstatymas, gera nuostata? Galų gale mes gavome mandatą, pasitikėjimą, tauta mumis pasitikėjo. Leiskime tą dalį atskaitingai naudoti žmonėms ir nebūtina apibrėžti kam: pieštukui, trintukui, benzinui, kad būtų galima naudoti šiuos pinigus daug daugiau kam, arba visiškai neskirkime tų pinigų. Išbraukime ir tada būsime tikrai garbingi prieš rinkėjus. Ponai socialdemokratai, nesidžiaukite. Pasididinote atlyginimus, padidinote sau būsimas pensijas ir pasakykite tai rinkėjams.
PIRMININKAS. Kalbos baigtos. Balsuojame. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-3320, Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 153 straipsnio pakeitimo“ projekto priėmimo. Balsuojame.
Už – 90, prieš – 1, susilaikė 2. Viso gero, vokeliai!
Kitas darbotvarkės klausimas 1-8b – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3321. Situacija ta pati. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Svarstymo stadija. Yra teikimas priimti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien rytą taip pat apsvarstė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų (taip reikėtų jau vadinti šį įstatymą, nes teisėjų jau reikia braukti, yra atskiras įstatymas) įstatymą. Taigi buvo Lietuvos Respublikos kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurias įvertinom ir pritarėm. Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui nebuvo pritarta. Seimo Pirmininko Č.Juršėno pasiūlymui buvo pritarta. Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymui buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Pone Sysai, jūsų pateikimas įvyko, po to mes per pataisas ramiai pereisime. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Tada grįžtame prie pasiūlymų. Dabar aš juos skaitysiu, o jūs sakysit komiteto nuomonę ten, kur bus nepritarta.
A.SYSAS. Gerai.
PIRMININKAS. Pono Č.Juršėno pasiūlymas. Komitetas jam pritarė, balsuoti nereikia. Taip?
A.SYSAS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Ar norėtų ponia B.Vėsaitė ką nors pasakyti? Gal atsiima savo pasiūlymą? Atsiima turbūt savo pasiūlymą. Nesant pranešėjai salėje, traktuojame, kad Seimo narė B.Vėsaitė atsiėmė savo pasiūlymą… Ne? Galim nepritarti, nes pranešėjos nėra salėje. Tai tolygu nepritarimui.
A.SYSAS. Komiteto nuomonė yra ta, kad yra ne viena komisija. Manom, kad naujoji valdžia turėtų peržiūrėti visas, o ne atskirai po vieną komisiją ir didinti arba mažinti darbo užmokestį.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti komiteto nuomonei? Ne. Ne, vis dėlto yra skirtingų nuomonių tokiu atveju. Norinčių paremti B.Vėsaitės pataisą… Prašau, K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro kalbama ne apie eilinę komisiją, bet apie komisiją, kuri prižiūri ir reguliuoja monopolijas, energetiką. Tas atlyginimų lygis, koks yra dabar, iš tikro yra akivaizdžiai per mažas. Aš manau, padidinę koeficientą nuo 12 iki 15, t. y. nuo 4 tūkst. iki 5 tūkst., mes turėsime tikrai daugiau galimybių ir motyvacijos reikalauti ir tikėtis, kad komisija iš tikrųjų dirbs efektyviau. Todėl siūlau tikrai pritarti B.Vėsaitės siūlymui ir noriu pabrėžti, kad kalbama ne apie komisiją apskritai, bet apie komisiją, kuri artimiausiu metu ir dabar yra svarbiausia komisija, arba organas, kuris gina viešąjį interesą, t. y. kainų lygį energetikoj, šilumos ūky ir kitur. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Tas motyvas, kad komisija kovoja ar galėtų kovoti su monopolijomis, būtų pagrįstas, jeigu nebūtų priimti dar kiti įstatymai. Energetikos įstatymu komisijai, komisijos nariams buvo nustatyta galimybė mokėtis įvairiausius priedus kokių nors asmeninių švenčių proga, valstybės švenčių proga, darbo sukakčių proga ir už užduočių įvykdymą. Tai dabar, sakykime, kai komisija pakėlė elektros energijos kainą, tai jau yra įvykdyta užduotis, energetikos bendrovės gaus didesnius pelnus ir jau čia yra proga susimokėti premiją pagal Seimo neseniai priimtą Energetikos įstatymą. Tai jeigu jau tiek buvo pagerbta komisija ir nustatyta jai daugybė galimybių prisimokėti sau prie algos, tai dar nereikėtų kelti pačios algos. Manau, kad šiuo atveju šis siūlymas tikrai yra visiškai nepagrįstas. Jis yra truputėlį korupcinis, nes taip reikia būtent nuraminti komisiją, kad ji nekovotų už vartotojų teises, nekovotų su antpelniais. Tą ji ir padarė. Žinodama, kad yra tokie projektai, ji puikiausiai įvykdė tą užduotį, pakėlė energetikos kainas, ir abi tos bendrovės yra labai laimingos.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Balsuojame dėl šio B.Vėsaitės pasiūlymo. Balsuojantys už palaiko B.Vėsaitę, balsuojantys prieš arba susilaikę pritaria komiteto pozicijai, kad dabar jau ne laikas.
Už – 23, prieš – 4, susilaikė 43. Nepritarta.
Seimo narių darbo grupės pasiūlymas. Komitetas jam pritaria. Čia nereikia balsuoti. Dabar vėl žiūriu į J.Razmą. Buvo jūsų įregistruotas pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Jūs norėsite, kad būtų balsuojama, ar atsiimate savo pasiūlymą? Žodis J.Razmai. Prašau.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi tiek darbo grupėje, tiek pagrindiniame komitete, kaip suprantu, visų frakcijų atstovai vieningai nepritarė mano pasiūlymui, tai aš tikrai nenoriu gaišinti laiko, nes čia balsuojant rezultatas būtų tas pats. Prašau neteikti balsuoti.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikės, atsiimta. Visi pasiūlymai išnagrinėti, apsvarstyti. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš, jeigu yra norinčių kalbėti. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Už – 75, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo. Priėmimas. Pasiūlymų ir pastabų priėmimo stadijoje negauta. Norinčių kalbėti galimos keturios nuomonės už, keturios prieš. Nėra. Tuoj, minutėlę. Nematau. Yra, pasirodo, sako. Ne, nėra. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Prašau, žodis E.Klumbiui.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes, kaip matote, tą apmokėjimo tvarką taip keičiame, kad atsiranda vienas pasiūlymas, atsiranda kitas pasiūlymas. Buvo pasiūlymas jau vos ne dvigubai kelti atlyginimus merams. Dar kartą kartoju tai, ką sakiau ir anksčiau: tol, kol mes nesutvarkysim bendros apmokėjimo sistemos valstybėje, tol mes ir toliau turėsime tokį chaosą, koks šiandien yra Seime. Tol, kol nebus nustatyti aiškūs tarpusavio santykiai tarp įvairių valstybės pareigūnų, politikų, tol mes ir tampysim tuos atlyginimus tai į vieną, tai į kitą pusę, aiškindami, kad tą dieną tie, kuriems ruošiamasi kelti atlyginimus, ypač daug dirba, kitą dieną atsiras naujų, kurie dirbs dar daugiau, ir jiems atlyginimą reikės dar labiau kelti. Taigi aš esu prieš tokią sistemą.
PIRMININKAS. Prieš – K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Šiaip dėl atlyginimų pakėlimo keletą kartų, o būtent dėl to yra projektas, žinoma, kad dabar tikrai nėra galimybės svarstyti. Teisės požiūriu, teisės sistemos kūrimo požiūriu visiškai neteisinga dabar tą klausimą svarstyti, nes visų pirma nėra aptartas dar valstybės biudžeto klausimas, nežinoma, iš kur bus gauta lėšų. Apskritai lyg ir yra tokia nuomonė, kad reikia visiems susiveržti diržus, o čia kai kuriems reikia keletą kartų pakelti atlyginimus. Todėl, be abejonės, šiuo metu tai daryti nei etikos požiūriu, nei teisės kūrimo požiūriu nepriimtina. Todėl aš esu prieš.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-3321 priėmimo. Balsuojame.
Už – 72, prieš – 3, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Aš labai prašau, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia 71 balso priimant kitą įstatymo projektą, kuris teikiamas ypatingos skubos tvarka. Jis susijęs su signatarų rentomis, jis susijęs su mūsų atlyginimu. Yra ypatingos skubos tvarkos teikimas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3452. Kviečiu į tribūną A.Sysą.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pateikus šį įstatymą ir dirbant darbo grupėje kilo diskusija dėl to, kad su Seimo narių atlyginimu tiesiogiai susieta signatarų renta, todėl siūlau pasvarstyti galimybę peržiūrėti rentų nustatymo tvarką, atsieti ją, kaip buvo iki šiol, 50 % Seimo nario pareigybinės algos, o susieti ją taip, kaip susietas mūsų atlyginimas, tai yra politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigybinės algos baziniai dydžiai. Šiandien signatarai gauna apie 2300 Lt rentą. Aš siūlau šešis bazinius dydžius, tai būtų 2900 Lt signatarų renta. Toks yra trumpas mano komentaras dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Yra norinčių paklausti. L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, kodėl pasirinktas skaičius „6“? Aukščiausioji Taryba pradėjo dirbti kovo 10 dieną. Viena. Ir antra, gal jūs pasakytumėte, kokio dydžio rentos dabar valstybės yra nustatytos sportininkams už tam tikrus pasiekimus ir kultūros veikėjams?
A.SYSAS. Sportininkams, kurie gauna pirmo laipsnio, aukščiausia yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio. Tai yra šiandien būtų apie 1300 Lt. (Balsai salėje) Ne, negali būti. Šiandien vidutinis darbo užmokestis yra 2300 Lt. Mokame padauginti. Kodėl šeši? Vadovavausi tuo principu: tai būtų šiek tiek daugiau negu šiandien jie gauna. Nors kiekvienas Seimo narys gali pasiūlyti ir 10, nes bus svarstoma skubos tvarka, kadangi tai buvo kovo 10 d.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Už kalbėti norinčių nėra. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, einame seniai M.Burokevičiaus nubrėžtu taku. Jis sakė, kad po Aukščiausiosios Tarybos visus signatarus reikia išrikiuoti prie sienos, nušauti, palaidoti už valstybės lėšas, ir klausimai bus baigti. Aš siūlyčiau jums gerbti save, gerbti valstybę ir nustoti tampyti signatarus kaip kokius… nesakysiu ką. Turėkite gėdos ir sąžinės. Palikite ramybėje, kaip jau vieną kartą nustatėme, ir daugiau nekelkite šitų klausimų. Tokius klausimus keldami jūs reiškiate nepagarbą ne tik sau, bet ir savo valstybei. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu negalėsime pritarti, todėl teks balsuoti dėl pritarimo po pateikimo. Balsuojame.
Už – 56, prieš – 3, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Ar galima pritarti ypatingos skubos tvarkai? Yra Seimo Pirmininko teikimas dėl šio įstatymo priėmimo. Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Svarstymas. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. 4 nuomonės už, 4 nuomonės prieš. Minutėlę. Jeigu yra norinčių kalbėti už ir prieš, pakelkite, gerbiamieji Seimo nariai, rankas. Ponas Juozas norėtų kalbėti už ar prieš? Prieš. Minutėlę, tuoj bandysime. Sistema lūžtelėjo. Truputį reikės laiko. Štai nuomonė už ir nuomonė prieš. Mes žinome, kad J.Olekas norėtų kalbėti prieš. Tuoj įjungsime mikrofoną. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priimdami sprendimą dėl Seimo signatarų rentų mokėjimo, susiedami jį su Seimo nario atlyginimu, mes parodėme, kad gerbiame signatarus ir žinome, kad keičiantis gyvenimo lygiui mes visada juos prisiminsime ir skirsime tokią rentą, kuri bus susieta su Seimo nario atlyginimu. Šiandien tą atskirti, manau, nėra tikslinga. Todėl siūlyčiau palikti seną tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš pritarčiau tam, ką pasakė ministras J.Olekas. Čia nėra kairiųjų ir dešiniųjų tuo klausimu ir neturėtų būti.
Priminčiau dar vieną skolą, ilgametę skolą. Dešimt (dabar jau jų mažiau yra likę) Aukščiausiosios Tarybos deputatų, kurie buvo išrinkti dviem savaitėm vėliau, nes taip vyko rinkimai, kurie netapo signatarais, nes negalėjo balsuoti tuo metu, nebuvo dar išrinkti, bet visus tuos 2,5 metų dirbo ne blogiau, ne mažiau atsakingai negu visi kiti buvę Aukščiausiojoje Taryboje, šiandien yra palikti ant ledo. Valstybė jiems skyrė nulį. Kodėl šitų klausimų nesvarstote? Buvote pasižadėję. Gal rytoj ponas Č.Juršėnas pateiks, ir mes skubos tvarka priimsime ir šią gėdą panaikinsime? Aš pritariu ponui J.Olekai. Baikite tyčiotis patys iš savęs ir iš valstybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – D.Teišerskytė. Prašom.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labai gerbiu signatarus. Jų vietoje labai džiaugčiausi ir didžiuočiausi, kad istorija ir valstybė leido atsidurti tokioje vietoje, kurioje turėjo teisę pasirašyti už Lietuvos laisvę. Bet prisiminkime tuos dešimtis ir šimtus tūkstančių tremtinių ir politinių kalinių, kurie, visų mūsų gėdai, gauna 200 Lt pensiją. Taigi nebūkime tokie pasipūtę ir galvokime apie žmones, kurie dešimtis metų kentėjo, kalėjo, mirė, palaidoti amžinojo įšalo žemėje. Reikia turėti atsakomybę jiems. Jie ne mažiau nusipelnė Lietuvai, jie ne mažiau patriotiškai yra nusiteikę ir jie ne mažiau yra svarbūs mūsų valstybei. Jų atminimas irgi yra šventas. 3 tūkst., pone S.Pečeliūnai, – tai ne 200. Dėkoju.
PIRMININKAS. V.Čepas, nuomonė už.
V.ČEPAS (LSDPF). Man sunku kalbėti, nes beveik byra ašaros nuo tokių graudulingų signatarų ir ne signatarų kalbų. Tačiau akivaizdu, jeigu mes kuriame sistemą, tai į tą sistemą turi tilpti viskas. Jeigu siejame šį dalyką su atlyginimu, tai kodėl vieną segmentą išmetame? Aišku, labai žavu, kai patys signatarai sako, kad jiems nereikia. Bet tikriausiai ne visi taip sako, kiek žinau, yra paliegusių, nevaikščiojančių, jau daug mirusių. Aš paskaičiavau, per mėnesį išeitų apie 364 tūkst., padauginus iš 12 bus apie 4 mln. per metus. Tai, sutikite, nėra dideli pinigai. Net tokios finansinės krizės metu valstybės mastu tai yra centai. Ir nereikia čia labai graudentis ir nedaryti taip, kaip buvo prie sovietų, kad valstybinės premijos, jeigu gaudavo koks kolektyvas, išeidavo po 27 rublius. Atsiprašau, kokia tai premija? Ar tai būdavo gerai? Yra toks dalykas, matyt, visi ištversime, o tuos žmones tikrai reikia gerbti. Gal dalis jų ten ir atsitiktinai papuolė, bet vis dėlto jie pasirašė liko istorijoje. Tikrai reikia prisiminti ir tremtinius, ir didinti pensijas, ir tai yra daroma. Man atrodo, nelaužykime čia per daug stipriai iečių, pabalsuokime visi už ir neiškriskime iš sistemos. Ačiū.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Balsuojame dėl įstatymo Nr.XP-3452 priėmimo. Tikiuosi, kad 71 Seimo narys tikrai bus salėje. Štai net du signatarai ateina.
Už – 74, prieš –2, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Dabar 15 min. pertrauka. 12 val. 30 min. tęsime posėdį nuo Vyriausybės valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. 12 valandų 32 min. Aš kviečiu Seimo narius grįžti į savo darbo vietas. Kviečiu Vyriausybę užimti savo garbingas vietas, pradedame paskutiniąją šios kadencijos Vyriausybės valandą. Žiūriu į Vyriausybės ložę, žiūriu į Vyriausybės narius, nematau Vyriausybės… Štai atvyko ir Ministras Pirmininkas. Kviečiame Ministrą Pirmininką užimti vietą.
Atkreipiu dėmesį gerbiamųjų Seimo narių, kurie dabar yra ne salėje, restorane, darbo kabinetuose, jog norinčių klausti yra tik 7 Seimo nariai. Tokiu atveju Vyriausybės valanda truks kur kas trumpiau, o mes dar galėtume priimti tris įstatymo projektus, kurie yra numatyti mūsų darbotvarkėje. Bet jeigu salėje nebus Seimo narių, ką gi, darysime pertrauktą iki 15 val.
Pirmasis klausia K.Glaveckas. Salėje nėra. Klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis premjere, aš dabar klausau, ką jūs šnekate tautai, ir visą kaltę už tai, kas dabar yra valstybėje, už bėdas, verčiate opozicijai, nes teigiate, kad jūs buvote mažumos Vyriausybė, ir visa tai, ką jūs buvote priversti daryti, tai buvo opozicijos veiksmai.
Sakykite, kiek jūs dar tęsite šią akciją, juo labiau kad iš viso buvimo valdžioje laiko mažumoje jūs buvote ganėtinai mažai?
G.KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš nežinau, mažai ar nemažai, bet iš dvejų metų keturių mėnesių mes nedidele dauguma… Ačiū socialliberalam, kurie prisijungė, ir, mano požiūriu, pasielgė atsakingai. Vis dėlto didesnę dalį, du trečdalius, to laiko mes buvome mažumos Vyriausybė.
Dėl kaltinimo ar kalčių vertimo kažkam. Tikrai niekam jokių kalčių neverčiu. Prisiimdamas mažumos Vyriausybės atsakomybę, aišku, prisiimu ir visą atsakomybę, bet sakau, kad daug finansinių sprendimų buvo padaryta prieš Vyriausybės valią. Kaip jūs, kaip patyręs parlamentaras. gerai žinote, ypač dėl biudžeto sprendimų Seimas turi turėti Vyriausybės sutikimą, tačiau šito nebuvo. Aš jau nekalbu apie tai, kad kai kurie finansiniai sprendimai, pavyzdžiui, valdininkų atlyginimo pakėlimas buvo priimtas prieš Vyriausybės valią dar prieš priimant biudžetą, nors, kaip žinote, Konstitucinis Teismas labai aiškiai išaiškino, kad tokie įpareigojimai negali būti padaryti prieš Vyriausybės valią. Mes turėjome pirmą kartą mažumos Vyriausybę. Mano požiūriu, šiuo klausimu dar stinga balanso tarp Vyriausybės ir parlamento. Daugelyje šalių tokiu atveju Vyriausybės vadovas turi teisę paleisti parlamentą, jeigu tokie sprendimai yra priimami. Tačiau mūsų atveju tokios galimybės nebuvo. Manau, kad reikia galvoti apie tokius pakeitimus ir tokią galimybę. Tuomet iš tikrųjų atsirastų balansas ir nebūtų pagundų opozicinei daugumai priiminėti finansinius sprendimus, dėl kurių jie dabar kaltina Vyriausybę. Ne mes kaltiname, jie mus kaltina, tai aš ir aiškinu, kodėl tokie sprendimai buvo priimti. Iš tikrųjų buvo galima ir praėjusiais metais, t. y. šių metų biudžete, numatyti mažiau išlaidų, bet buvo padaryta priešingai.
PIRMININKAS. Grįžo į salę K.Glaveckas. Suteiksime žodį. Prašom. Žodis K.Glaveckui.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, viena turbūt iš paskutinių Vyriausybės valandų jūsų Vyriausybės ir, natūralu, ta proga paprastas klausimas: jūsų nuomone, trys geri darbai ir trys blogi arba nepadaryti darbai, jeigu galima. Ačiū.
G.KIRKILAS. Ačiū. Iš tikrųjų tai šios Vyriausybės paskutinė Vyriausybės valanda, po to mes klausinėsime. Turiu jus užtikrinti, kad klausinėsime irgi kietai, bet konstruktyviai ir tikrai tokių sprendimų nedarysime, apie kuriuos ką tik kalbėjome. Kokie yra trys geri darbai? Mano požiūriu, svarbiausias darbas yra išsaugoti ekonominį stabilumą, ką ir padarėme, aš manau, dar grįšiu prie šio klausimo, ką mes ir padarėme, nepaisant mažumos Vyriausybės sąlygų. Pasaulinė finansų krizė, aišku, paveikė ir Lietuvą, tai yra objektyvus veiksnys, kurio negali išvengti niekas, nes net, pavyzdžiui, dažnai girta jūsų Estijos Vyriausybė to neišvengė, ir tai suprantama. Todėl aš visą laiką ir ginčydavausi, kad mes turime atskirti, kas yra padaryta Vyriausybės blogai ir kas galbūt paskatino ar lėmė, ar dar prisidėjo prie tos pasaulinės finansų krizės, kuri virsta ir ekonomikos krize, ir dabar ekonomikos lėtėjimas, kuris veikia, aišku, Lietuvą, kur yra atvira ekonomika. Tai pirma.
Antras dalykas, manau, kad labai svarbus mūsų sprendimas yra vadinamieji mokslo, verslo slėniai, (…) programas mes patvirtinome, dvi, tikiuosi, arba mūsų Vyriausybė patvirtins, arba kita, tam yra skirtos labai didelės lėšos. Manau, kad šalies ūkio modernizavimas, mokslo skatinimas, mokslinės bazės renovavimas, atnaujinimas, investicijos yra labai svarbu, jūs su tuo sutiksite.
Na, ir trečias dalykas, mūsų sprendimai, nors galbūt iki galo ir nerealizuoti, bet mūsų siekis išsaugoti atominę energetiką, mūsų susitarimai dėl elektros tilto į Lenkiją, taip pat nemaži darbai, pirmieji žingsniai padaryti dėl elektros tilto į Švediją, kuriuos, manau, galės tęsti kita Vyriausybė, mano požiūriu, yra kertiniai.
Aišku, galėčiau paminėti ir tai, kad mes siekėme nemažinti finansavimo, nors kai kurie teigia, kad nepadidinome finansavimo kertinėms sritims, t. y. švietimo ir sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai, aš su tuo nesutinku, vis dėlto didinome pagal galimybes. Manau, kad čia yra svarbiausi šios Vyriausybės darbai, ir iš esmės Vyriausybės programa yra įgyvendinta.
Kas neįgyvendinta, jeigu kalbėtume apie tai, ko nepavyko, tai iš tikrųjų mums nepavyko baigti žemės reformos, nors tokia nuostata buvo. Manau, kad tam yra ir objektyvių priežasčių, matyt, reikia iš esmės keisti kai kuriuos įstatymus šioje srityje. Dėl žemės grąžinimo įstatymų kaitaliojimo susidarė tokios priežastys, kad neįmanoma to padaryti tiesiog dėl fiziškai trūkstamų žemių Vilniuje, Kaune ir kai kuriuose kituose labai patraukliuose regionuose, dėl sprendimo perkelti žemę, o jis buvo priimtas anksčiau, iki mūsų.
Tenka pripažinti, kad iš tikrųjų nepavyko padaryti esminio lūžio kovojant su korupcija, nors manau, kad mūsų Vyriausybė dirbo gana skaidriai, aišku, visi gali turėti savo nuomones. Gaila, kad atnaujinta Nacionalinės kovos su korupcija programa tiek ilgai užsigulėjo čia, Seime, nors Seimas nuolat reikalavo to, mes tą padarėme, beveik metai ji čia yra. Galbūt čia yra pagrindinės nesėkmės, o visa kita yra žurnalistų ir opozicijos reikalas įvertinti mūsų nesėkmes. Mes manome, kad iš esmės savo programą įvykdėme.
PIRMININKAS. R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš pasinaudosiu proga, kad vis dėlto klausėjų yra ne tiek daug, o Vyriausybės valanda yra paskirta, tai jeigu galima, du klausimus užduosiu. Noriu paklausti mūsų Vyriausybės, kokie žingsniai padaryti ginant išvežtos, galimai pagrobtos mūsų valstybės pilietės Ingos Rinau dukros interesus ir kaip mes atrodome, mūsų valstybė, kai kažkas paima išveža mūsų pilietę, juo labiau mažametę, o mūsų valstybė nesiima jokių veiksmų, kad apgintų Ingos Rinau interesus ir, be abejo, tos pilietės, išvežtos mažametės, interesus? Kokie padaryti žingsniai, kad mes vis dėlto būtume orūs kaip nepriklausoma valstybė?
Ir dar vienas klausimas.
PIRMININKAS. Ne, pone Rytai, vieną klausimą.
R.KUPČINSKAS. Palaukite, laiko yra, man atrodo. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai 20 buvo, tai aš suprantu, bet būkite malonus.
PIRMININKAS. Jūs kalbate daugiau kaip minutę, klauskite.
R.KUPČINSKAS. Ne tai, kad daugiau kaip minutę, klausdavo ir daugiau, ir nereikia čia daryti to, ko nereikia, laiko yra. Būkite malonus, aš užduosiu ir antrą klausimą per 10 sekundžių.
PIRMININKAS. Pilnatis!
R.KUPČINSKAS. Dar vienas klausimas krašto apsaugos ministrui. Kokios garantijos, kad dabar iš pagrindų remontuojamo Vytauto Didžiojo muziejaus eksponatai bus grąžinti į Kauną? Kiek žinau, vienas po kito išvežami į Vilnių. Aš negaliu sutikti su tuo, kad neatsirado vietos (…) technikos muziejui Kaune, nors buvo ne kartą rašyta ir jūsų ministerijos ne kartą atsirašinėta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas atsako dėl Ingos Rinau arba kam skirtas klausimas? Ar Vyriausybė kolektyviai kalba, ar konkretus ministras? Gal choru tada. Kam skirtas klausimas? Vyriausybei?
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš gal tada, jeigu gerbiamasis premjeras leis, pasakysiu tokį dalyką. Mano pozicija būtų tokia, kad dabar šį klausimą turi spręsti teisinės institucijos, o ne politikai. Daugeliu atveju politikų įsikišimas, ko gero, procesą užvilkino, sutrukdė ir padarė pirmiausia didžiausią žalą vaikui.
PIRMININKAS. Ponas premjeras.
G.KIRKILAS. Aš pritariu tai nuomonei, bet, aišku, Vyriausybė darė kai kuriuos žingsnius pagal savo kompetenciją, kaip žinote, ir Vidaus reikalų ministerija, ir Užsienio reikalų ministerija tokius žingsnius darė. (Balsai salėje) Buvo samdomi ir advokatai, buvo padedama. Kaip žinote, čia yra šeimos ginčas, deja, jisai tampa tam tikra prasme ir tarpvalstybiniu, bet abi pusės turi savo argumentus. Yra ne viena tokia istorija, ir, mano požiūriu, šiuo atveju Vyriausybė, arba valstybė, padarė viską, ką galėjo padaryti pagal galiojančius įstatymus.
PIRMININKAS. Krašto apsaugos ministras.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų mes investavome nemažai ir toliau numatėme investuoti į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų, kad sutvarkytume ekspoziciją, kad ją padarytume šiuolaikišką, kad Lietuvos žmonės, atvykę į Kauną, ir patys kauniečiai galėtų maloniai lankytis šiame muziejuje. Kol jis netapo Krašto apsaugos ministerijos, deja, ten daug kas yra nuskurdinta. Mes jau daugiau nei treji metai beldžiamės į įvairių Kauno merų (per tą laiką keitėsi keli merai) duris, kad šiek tiek dėmesio skirtų Lietuvos karinės technikos eksponatams, kurie buvo pradėti kaupti. Deja, įskaitant ir dabartinį merą mes nesulaukėme supratimo. Būdavo sudaromos komisijos, kurios nesirinkdavo, arba aiškindavo, kaip krašto apsaugos ministrai atvažiavę svarstys ir kažkas bus padaryta. Į Krašto apsaugos ministeriją kreipėsi dar kelios savivaldybės, ir Kazlų Rūdos, ir Vilniaus, ir šiandien mes jau galime pasidžiaugti, kad karinę techniką, kuri buvo surinkta Lietuvos kariuomenėje, galima demonstruoti Lietuvos žmonėms ir jie mielai lanko. Ekskursijos atvažiuoja ir iš Kauno, ir iš kitų miestų, ne tik vilniečiai ir Vilniaus svečiai. Manau, kad mes ir toliau šitą darbą tęsime, nes turima technika leidžia ją panaudoti ir pilietiniam patriotiniam ugdymui, ir pačios technikos demonstravimui.
PIRMININKAS. Klausia A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamąjį sveikatos ministrą. Pirmas klausimas. Kai aš skaitau planuojamą 2009 m. biudžetą, tai nelabai jaučiasi, kad numatytas medikų atlyginimų kėlimas taip, kaip būdavo. Ką jūs asmeniškai manote apie tą sveikatos apsaugos metmenų iki 2015 m. įdiegimą, nes iki Seimo neatėjo?
G.ČERNIAUSKAS. Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Šiandien Strateginiame komitete yra svarstomas metmenų klausimas, taigi tai priklausys nuo Strateginio komiteto narių nuomonės. Aš manau, kad šis klausimas turėtų būti priimtas, kažkokių ypatingų diskusijų nėra ir jis pateks į Seimą.
O dėl pirmojo klausimo mes galime kalbėti apie projektą, kurį teikė dabartinė Vyriausybė. Svarstymai vyks Seime. Projekte dėl medikų darbo užmokesčio numatyta, kad jeigu jis būtų netaisytas pagal įvairius antikrizinius scenarijus, 2009 m. medikų pajamos, palyginti su 2008 m., turėtų padidėti apie 11 %, o priėmimas yra Seimo narių valia.
Siūloma didinti dviem aspektais: pirma, kad praeitais metais algos didėjo nuo gegužės mėnesio, o šiemet įskaičiuota visam laikotarpiui, antra, yra siūloma teikti papildomas medicinos paslaugas, finansuojamas iš Ligonių kasų, kuriose apie 75 % sudaro darbo užmokestis. Medikų skaičius nedidės, todėl tai irgi yra indėlis į algų kėlimą. Tai yra numatyta šios dienos projekte, o kaip bus, matysim.
PIRMININKAS. V.Čepas.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Visų pirma noriu pasveikinti pirmąją mažumos Vyriausybę, baigiančią kadenciją, palinkėti sėkmės kituose postuose ir padaryti pastabą savo mylimai ministrei Vilijai Blinkevičiūtei. Ne nuo politikų I.Rinau bėdos prasidėjo, o nuo jūsų, kaip žinome, vieno departamento direktorės rašto, kuriame ji parašė, kad vaiko paėmimas neturės jokios įtakos vaiko psichikai. Čia bėdos ir prasidėjo. Taigi politikai čia nekalti.
Klausimas užsienio reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, dabar visa Lietuva kalba, kaip čia yra, kad Lietuva liko viena Europos Sąjungos derybose su Rusija? Ar yra ne taip, kad visa Europos Sąjunga eina ne į koją, ir tik viena Lietuva žengia teisingai? Aš nežinau valstybės, dėl kurios mes savo tautą turėtume pakloti prie jos aukuro. Gal aš ko nors nesuprantu, jeigu ne taip, tai paaiškinkite man ir kolegoms. Ačiū.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis Vytautai Čepai, Lietuva neina nei į koją su Europos Sąjunga…
PIRMININKAS. Ministre, pakelkite mikrofoną aukščiau, jeigu galima.
P.VAITIEKŪNAS. Aš manau, kad Lietuvos vykdoma politika atitinka ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos interesus. Tas Rytų politikos supratimas Europos Sąjungoje dabar yra geresnis.
PIRMININKAS. Klausia A.Baranauskas. Nematau salėje. V.Margevičienė. Prašau.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinoma, pirmiausia noriu pasveikinti Vyriausybę, ir baigus kadenciją ačiū visiems, kurie tikrai padėjote. Buvo daug prašymų, į kuriuos atsižvelgėte, ir aš manau, kad ateityje tikrai bus galima bendradarbiauti.
Na, o dabar aš noriu klausti susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, aš žinau, kad spalio 28 d. buvo perskirstytos kelių remonto lėšos. Tai, kad Kauno savivaldybė neteko 800 tūkst., mums, kauniečiams, yra labai skaudu, nes padidinus 1994 m. ir 1996 m. (…) įėjo plėtros zona ir dar dabar Kaune yra nemažai žvyrkelių. Gavus tuos pinigus iš tikrųjų bus liūdna, nes buvo numatyta tuos žvyrkelius, esančius Kauno mieste, asfaltuoti. Kodėl taip buvo pasielgta? 800 tūkst. Kaunui tikrai yra labai daug. Ačiū.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Buvo perskirstytos ne tos lėšos, kurios kaip tikslinės yra skiriamos visoms savivaldybėms, čia yra lėšos, kurios yra skiriamos iš rezervo tam tikriems objektams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybė ir kitos savivaldybės nuolat informuodavo, kaip sekasi įgyvendinti tuos projektus. Kauno miesto savivaldybė pasakė, kad šis projektas nebus įgyvendintas. Tos lėšos jokiu būdu negalėjo būti nukreiptos žvyrkelių asfaltavimui, jos turėjo būti perskirstytos kitų projektų užbaigimui arba tęstinumui. Kauno miesto savivaldybė nenurodė nė vieno projekto, kurį galėtų finansuoti, o žvyrkelių ir atskirų gatvelių nebuvo leidžiama finansuoti.
G.KIRKILAS. Posėdžio pirmininke, leiskite…
PIRMININKAS. Atsiprašau, ponia V.Margevičienė lyg ir norėtų patikslinti klausimą? Gal tada ir premjeras atsakytų.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Taip.
G.KIRKILAS. Aš tik norėjau padėkoti už palaikymą. Daugiau nieko. Manau, Vyriausybės ir parlamento bendradarbiavimas bet kuriuo atveju, bet kurioje politinėje situacijoje yra labai svarbus dalykas, nes jeigu jis yra konstruktyvus, išsprendžiama daug dalykų ir daug daugiau kartais supratimo turima, negu rinkimų metu ar mitinguose. Iš tikrųjų tas visoms vyriausybėms ir visiems seimams bus aktualu. Ačiū jums už gerus palinkėjimus.
V.V.MARGEVIČIENĖ. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, ar jūs gavote Kauno savivaldybės raštą, kad negalės panaudoti?
A.BUTKEVIČIUS. Taip, Kelių direkcija turėjo gauti raštą. Arba vykdydami kontrolę jie turėjo nuvykti į vietą ir įvertinti, kokie yra padaryti darbai, ir jeigu jie neturi projekto, neturi leidimo ir nepradėjo darbų. Savavališkai nė vienas litas, kuris yra paskirtas ir patvirtintas per tris programas, tai planinės lėšos, tikslinės lėšos ir lėšos iš rezervo, be savivaldybės atskirų dokumentų nėra paimamas ir perskirstomas kitoms savivaldybėms.
PIRMININKAS. Patenkino atsakymas? Ačiū. Klausia V.Čigriejienė.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis sveikatos ministre, ar jums, kaip ekonomistui, neatrodo, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėtų atsisakyti viešųjų pirkimų, steigėjo funkcijų, ligonių kasų atskyrimo nuo ministerijos? Kaip vis dėlto jūs, kaip ekonomistas, manote, kokie kriterijai lemtų įkainių padidinimą, nes Lietuvoje kardiochirurginėje reanimacijoje įkainiai skiriasi keturis kartus lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija? Ačiū jums.
G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Aš manau, kad atsisakyti steigėjo funkcijų didžiųjų ligoninių, universitetų ligoninių kol kas realios galimybės nėra, nes nebūtų kam perduoti to skyrimo. Pasakyti, kad tik universitetas yra steigėjas, nelabai korektiška, nes ligoninė pirmiausia yra gydymo įstaiga, o ne mokslo vieta. Dalies įstaigų atsisakymas, aš kalbu apie didelį skaičių visuomenės sveikatos įstaigų, kurių yra tikrai daug, aš manau, yra racionalus, pagrįstas. Lyginant tarptautiniu mastu, dėkui, kad jūs ir kaimynus referuojate, mes tikrai šiek tiek keistai atrodome, nes nedidelių įstaigų, neaišku, ką darančių Lietuvoje, yra daugiau negu galėtų būti. Aš manau, kad tai vienas iš tokių darbų. Keletą pasiūlymų dėl restruktūrizavimo mes pateiksime naujai Vyriausybei. Bus valia daryti tai ar ne jau ateityje.
O dabar dėl įkainių. Tiesiogiai lyginti valstybes turbūt negalima. Jeigu kalbėtume, kiek mes skiriame sveikatai, tai latviai truputį mažiau skiria negu lietuviai. Atskirai nozologijai gydyti. Tai priklauso ir nuo kai kurių niuansų, kad ir nuo centralizuotų pirkimų, kuriuos paminėjote. Mes dalį vaistų perkame centralizuotai, tai neįtraukiama į įkainį, Latvijoje to nedaroma. Čia yra apsisprendimas, kaip formuoti kainodarą. Pasakyti, kad aukštosios technologijos nuostolingos Lietuvoje pagal tas galimybes, kurios yra, turbūt neišeina, yra tam tikras tolygumas.
PIRMININKAS. Klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Aš norėjau paklausti premjero. Iš tikrųjų nesvarbu, kad keičiasi Seimas, kad keičiasi vyriausybės, bet per pasaulį žingsniuoja tikrai labai didelė finansinė krizė. Lietuva kol kas atrodo lyg oazė. Ar jums neatrodo, kad mes Lietuvoje, ir vieni, ir kiti, nelabai suprantame šios krizės mastus ir jos padarinius. Aš turiu omeny, kad tai yra krizė, kuri parodo, kad be valstybės rimto reguliavimo finansų sektoriuje, be atsakomybės, valstybės kontrolės nebuvimo nieko nebus galima padaryti jokiomis antikrizinėmis programomis. Dabar, kai bankai sustabdė kreditavimą gerų verslo projektų, plius nauja valdžia ruošiasi didinti mokesčius, kitaip to nepavadinsi, bent tą viešai mes girdime, trečia, Ignalina bus uždaryta po metų, man atrodo, Lietuva bus įvaryta į 5–7 metų gilią ekonominę duobę.
Ar jums taip neatrodo, gerbiamasis premjere, ar nereikia ne vien būsimai daugumai, bet ir apskritai valstybės politikams, žmonėms bendromis jėgomis galvoti, kad prasideda naujas valdymo etapas ir kad reikia pasisakyti už tam tikrą periodą labai rimtą valstybinį reguliavimą visų šių procesų, ypač finansiniame sektoriuje? Iki algų nustatymo bankininkams ir panašiai. Ačiū.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs iš dalies esate teisus. Iš tikrųjų tokia diskusija ir vyksta šiuo metu tarp Europos Sąjungos lyderių, vadovų. Ypač aktualus klausimas yra… Iš esmės jau dabar įvedamas valstybinis reguliavimas, nes tiems bankams, kurie kapitalizuojami arba perimami, yra skiriamas vyriausybinis valdymas. Taip yra. Ir paskutinėje Vadovų Taryboje, ir dabar neeiliniame susitikime Briuselyje praėjusį penktadienį apie tai buvo kalbama. Tokios priemonės neabejotinai bus taikomos. Aišku, labai išgyvenama dėl to, kad reguliavimas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje yra skirtingas, o pinigai, kaip žinote, vaikščioja ir ten, ir šen. Ypač neskaidrūs tarpbankiniai pinigų pervedimai. Nežinau, ką darys Jungtinės Amerikos Valstijos. Kaip tik dabar bus Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovų susitikimas. Aš manau, einama prie bendros pasaulinės finansinės sistemos. Tiesiog globalizacija tai privers padaryti, nes jeigu šalys veiks skirtingomis sąlygomis, sakysime, vienaip reikės veikti Europoje, o kitur bus lengviau, tai bus tokia pati situacija kaip su neapmokestinamomis zonomis.
Aš sutinku su jumis, kad reikės eiti. Kodėl? Čia yra daugiau kairiųjų vyriausybių ir kairiųjų partijų lyderių nuomonė. Juk visa atsakomybė šiuo metu dėl krizės, net ir Lietuvoje tai daroma, suverčiama vyriausybėms. Ir ne tik atsakomybė. Be to, mes, mokesčių mokėtojai, iš biudžeto turime dengti tos krizės pasekmes. O bankininkai arba finansinių institucijų vadovai ir toliau išsimoka ne milijonines, o milijardines išeitines pašalpas, jeigu galima taip pavadinti. Todėl bent jau kairiųjų lyderiai pasisako už tai. Įdomu ir tai, kad ir dešiniųjų lyderiai pasisako už tai. Aš jums galiu pacituoti Ispanijos premjero L.R.Zapatero kalbą. Jis pasakė: aš kalbėsiu labai trumpai – aš daugiau netikiu dereguliavimu, ir atsisėdo. Tokios yra nuotaikos.
Neabejoju, kad Komisija šiuo metu įpareigota tokias priemones taikyti. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos šalys narės dalį tokių priemonių turės įdiegti savo šalyse, jeigu jos norės naudotis tarptautinių finansinių institucijų parama, įskaitant, kaip jūs paminėjote, bankų vadovų atlyginimo reguliavimą. Tą, kiek aš žinau, jau padarė Vokietija. Kanclerė A.Merkel pasakė, kad pagalba bus teikiama tiems bankams, kurių vadovai susimažins atlyginimus iki normalaus lygio. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ateita iki krizės. Juk bankų ar finansinių institucijų vadovų buvo perteklinė gerovė, o tai visą laiką skatino išlaidauti. Todėl, aš manau, tai mano asmeninė nuomonė, buvo prieita prie tos situacijos, kuri dabar yra.
PIRMININKAS. Paskutinioji, pabrėžiu, šios kadencijos Vyriausybės valanda šios kadencijos Seime yra baigta. Pratęsdamas ponios V.Margevičienės gražius palinkėjimus aš norėčiau visų mūsų vardu, nepaisant ideologinių skirtumų, požiūrio skirtumų ar buvimo politiniame mūšyje, padėkoti Vyriausybei, padėkoti premjerui ir spaudžiant jam ranką palinkėti sėkmės atliekant tolesnius darbus. (Plojimai)
Dabar galėtume tęsti darbą. Pabrėžiu, dėkui Vyriausybei už visus darbus. Vyrai. Ką čia dabar gėles. Rankos paspaudimas geriau negu gėlė, kuri kartais būna netikra. Tikras rankos paspaudimas geriau už gėlę, kuri nuvysta.
Darbotvarkės 1-10a, 1-10b, 1-10c klausimai. Taikoma skubos tvarka. Priėmimas. Salėje nematau reikiamo skaičiaus Seimo narių. Siūlau registruotis. Nesant 71 Seimo nario, skelbsiu pertrauką iki 15.00 val., o popietiniame posėdyje siūlysiu pradėti darbą nuo darbotvarkės 1-10a, 1-10b ir 1-10c klausimų, t. y. nuo tų klausimų, kurie liko rytiniame posėdyje. Yra pasiūlymų. Reikės 29 Seimo narių. Salėje tikrai tiek nėra. Mes net pajudėti negalime. Matote, realybė tokia, yra 14 Seimo narių. Norint pradėti svarstyti…
Baigiame rytinį posėdį. Skelbiu pertrauką iki 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.