Aštuonioliktasis
(467) nenumatytas posėdis
2008
m. lapkričio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. GEDVILAS
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Leiskite pradėti lapkričio 11 d., antradienio, plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, valdybos yra patvirtinta darbotvarkė, kurios mes negalime kvestionuoti ir pagal kurią turėtume dirbti. Kokių būtų pasiūlymų dėl darbotvarkės? Jokių pasiūlymų negali būti. Gerbiamasis P.Gražulis tik dėl vedimo tvarkos gali kalbėti. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne tik dėl vedimo tvarkos, bet ir dėl darbotvarkės. Plenariniame posėdyje Seimas nusprendė pakviesti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininką Gediminą Ilgūną atsakyti į Seimo narių klausimus, Seimo narių klausimai pateikti raštiškai. Aš jau trečią kartą stoviu prie mikrofono ir reikalauju, kad būtų laikomasi Statuto ir kad gerbiamasis G.Ilgūnas gerbtų Seimą ir teiktųsi ateiti ir atsakyti į Seimo narių pateiktus klausimus. Prašau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, turiu jus nuliūdinti, negalėsime įtraukti, nes gerbiamasis G.Ilgūnas serga ir jis dar yra ligoninėje, jis neturi galimybės atsakyti į klausimus.
P.GRAŽULIS. Ligoninėje?
PIRMININKAS. Taip, ligoninėje. Aš manau, leiskime jam atsistoti ant kojų, pasveikti, mes to norime jam ir palinkėti. Mes dar turėsime galimybių. Tuo labiau, Petrai, jūs išrinktas į naują kadenciją, jūs turėsite galimybių jo paklausinėti.
Gerbiamasis B.Bradauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ne tiek dėl vedimo tvarkos, o noriu pasiūlyti 1-2d klausimą išbraukti iš darbotvarkės, nes tai yra susiję su Sodininkų bendrijų įstatymu. Pagal naują redakciją, kuri yra dabar suformuluota dėl galimybės pirkti gretutinę žemę sodo nariams, šio įstatymo pataisos atkrinta, jos neaktualios, neturi jokios prasmės, todėl aš siūlau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, komitetas nieko nepranešė ir mūsų niekas neinformavo. Dabar įtraukta į darbotvarkę, Seniūnų sueigoje yra pritarta, valdyba įtraukė į darbotvarkę, mes neturime galimybių jo šiandien keisti.
B.BRADAUSKAS. Atsiprašau, kad mūsų…
PIRMININKAS. O gal svarstymo metu pamatysime, pažiūrėsime…
B.BRADAUSKAS. …patarėjas neinformavo, nors jam tai buvo pavesta. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Mes vis tiek priėmimo metu grįšime prie to klausimo ir matysime, kad tikrai, jei yra pagrindas jūsų nuomonei atidėti, atidėsime. Gerbiamasis P.Auštrevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlyčiau klausimą nuo 1-5a baigiant 1-5d išbraukti iš posėdžio darbotvarkės. Pirmas klausimas yra susijęs su finansinėmis lėšomis. Antra, jeigu mes nesugebėjome šito klausimo išspręsti, tai išspręsti tokia skuba, tokiomis sąlygomis yra nekorektiška. Ir trečia, aš manau, kad šis klausimas reikalauja papildomo svarstymo. Visiškai natūralu, kad ateinanti valdančioji dauguma imtųsi šitą klausimą spręsti iš esmės. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu aš prašau šiuos visus klausimus išbraukti iš šios dienos posėdžio. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, mes neturime jokios galimybės išbraukti iš darbotvarkės, nes darbotvarkė nekvestionuojama pagal Statutą, galiu perskaityti straipsnį. Tai yra valdybos nutarimu teikiama darbotvarkė, o kaip jūs apsispręsite svarstydami, jūsų asmeninis reikalas, ar jūs palaikysite, ar ne, diskutuosite tais klausimais ir t. t.
Einame prie darbotvarkės. Pradedame svarstyti iš eilės visus darbotvarkės klausimus, numatytus šiandien.
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 7, 8, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2100(3), sujungti dviejų įstatymų projektai Nr.XP-3298 ir Nr.XP-2100. Priėmimas. Į tribūną kviečiu pranešėją J.Jaruševičių, Aplinkos apsaugos komiteto narį. Ar J.Jaruševičius yra salėje? Gerbiamasis Broniau Bradauskai, gal jūs galite kalbėti komiteto vardu dėl Nr.XP-2100 klausimo? Komiteto išvadą galite paskaityti? Tik dėl Teisės departamento pasiūlymų, kam pritariate, o kam ne. Mes galime jums padėti.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, jos nėra esminės, komitetas joms siūlo pritarti. Aš manau, kad galima iš tikrųjų pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, Broniau. Gal perduosime J.Jaruševičiui tribūną, pakviesime, jis buvo atsakingas, jūs mums perduokite, jis, matau, pasirodė. Ar jūs tęsite toliau, galite atlikti tą funkciją? Gerbiamasis Jaruševičiau, jūs pasirodėte tribūnoje, tai gal jūs buvote įpareigotas komiteto ir atlikite savo pareigą. B.Bradauskas trumpai pristatė komiteto nuomonę.
Dabar einame pastraipsniui. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio kokių būtų pastabų? Pritariame? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? 3 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų, papildymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų, papildymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio. Yra E.Masiulio pasiūlymas. Gerbiamasis kolega, prašom pakomentuoti, kokia yra komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo. Dėl 8 straipsnio – 16 straipsnio pakeitimas ir papildymas.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Komiteto nuomonė. Šiuo atveju įstatymas yra papildytas bendrijų šaukimo į susirinkimą tvarka. Ji yra perkelta iš rengiamo įstatymo į šį įstatymą ir bendrijų susirinkimams šaukti nustatoma detali tvarka. Taip pat nustatoma, kad bendrijos apie šaukiamą susirinkimą skelbia nustatyta tvarka, taip pat, kad bendrijos nariams gali atstovauti įgaliotas bendrijos narys, 1/20, arba penkiems bendrijos nariams gali atstovauti vienas bendrijos narys. Taip palengvinamas atstovavimas, kad būtų kvorumas susirinkime.
PIRMININKAS. Kokia komiteto nuomonė?
J.JARUŠEVIČIUS. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norint pritarti E.Masiulio pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas, reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ar svarstome šį pasiūlymą? Gal registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų palaikomas šis pasiūlymas, balsuoja už.
J.JARUŠEVIČIUS. Komitetas E.Masiulio pasiūlymui pritarė, kad būtų skelbiama dienraščiuose ir respublikinėje spaudoje.
PIRMININKAS. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Užtenka palaikymo. Galime svarstyti. Dėl motyvų norinčių kalbėti už ir prieš dėl E.Masiulio pasiūlymo (įjungsime monitorių) nėra. Dėl 28 straipsnio? Gerai, vėliau, mes supratome. Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Komiteto nuomonei ir E.Masiulio pasiūlymui pritarta. Taigi 8 straipsniui su E.Masiulio pasiūlymu yra pritarta.
Dėl 9 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio? Pritariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio? Jūs sakėte dėl 28 straipsnio pakeitimo? Supratau, Henrikai, gerai. Jūsų nuomonė – prieš.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš manau, kad šio straipsnio taip lengvai nepriimkime, nes jeigu jūs pažiūrėtumėte į Vyriausybės išvadą, Teisės departamento išvadą, Europos reikalų komiteto išvadą, Europos teisės departamento išvadą, jūs rastumėte ten įdomių dalykų, kad projekte yra pasakyta, jog biudžeto lėšų nereikės. Iš esmės šio galiojančio įstatymo 28 straipsnio pataisos reiškia, kad Vyriausybės ar savivaldybių institucijos turės dotuoti bendrijas ir t. t., kitaip sakant, bus reikalingos ir tam tikros lėšos. Tačiau šiame straipsnyje nėra išspręstas teisinis reguliavimas, kas apskritai ikiteismine tvarka kuruoja šių bendrijų reikalus, nes pagal Civilinį kodeksą tik teismas turės spręsti, ar geras, ar blogas (Triukšmas salėje) įstatymas ir t. t.
Aš manau, kad reikia atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadas, į Vyriausybės išvadas ir balsuoti dėl Vyriausybės išvados, o išvada yra neigiama ir siūloma šio straipsnio nepriimti. Mes negalime užsimerkti dėl Vyriausybės pasakytų dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju H.Žukauskui už nuomonę. Norėčiau komiteto pranešėją J.Jaruševičių paklausti komiteto nuomonės dėl šio straipsnio.
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas po Vyriausybės išvados kaip tik išbraukė žodį „remia“ ir paliko taip, kaip buvo suredaguota anksčiau, – „gali remti bendrijas“. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento, į Savivaldybių asociacijos ir į Vyriausybės išvadą ir neįpareigoja savivaldybių remti papildomomis lėšomis. „Gali remti“ – taip, kaip buvo galiojančiame įstatyme. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjau. Gerbiamasis Henrikai, gal bendru sutarimu galime pritarti? Paaiškino komiteto nuomonę. Negalime. Kviečiu registruotis ir balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume 14 straipsniui, kuriam pritarė ir pagrindinis komitetas? Kviečiu registruotis ir balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 50, prieš – 3, susilaikė 12. Taigi 14 straipsniui yra pritarta.
Dėl 15 straipsnio kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu 15 straipsniui.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš? Nuomonę prieš – Egidijus. Gerbiamasis Juozai, jūs galite užimti savo vietą. Gerbiamasis E.Klumbys kalbės prieš šį įstatymo projektą. Ruošiasi L.Sabutis – nuomonė už.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal idėją pirmiausia turėtų kalbėti už, o tik po to prieš.
PIRMININKAS. Gerai, monitoriuje nebuvo užsidegusi L.Sabučio pavardė, todėl aš pristačiau jus. Tik po to užsidegė „prieš“, todėl aš paskelbiau jūsų pavardę. (Balsai salėje) Gerai, mes galime sukeisti. Kalbėkite, man atrodo, šiuo metu ne tiek svarbu.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, toks fenomenas kaip sodininkų bendrijos ateina iš tarybinių laikų. Per ilgus metus yra nusistovėję tarpusavio santykiai, pasakyčiau, bendruomeniniai santykiai. Šiomis įstatymo pataisomis mes iš esmės galutinai laidojame tuos bendruomeniškumo principus, kurie buvo tose sodų bendrijose. Mes jau matome, kokie procesai vyksta. Ypač tada, kai daugiabučių namų bendrijose atsiranda stambiojo kapitalo atstovų, nedidelės žmonių grupės pradeda diktuoti savo valią daugumai žmonių. Atsiminkime, kad šiuo atveju ypatingą reikšmę turi tos sodininkų bendrijos, kurios yra tiek didžiuosiuose miestuose, tiek prie pat jų. Taigi yra atveriamos durys į bendrijas įeiti stambiojo kapitalo atstovams, kurie primes savo valią visiems kitiems likusiems bendrijos nariams. Todėl, matydamas šiuos pavojus, aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. L.Sabutis – nuomonė už.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jokios naujienos šiuo atveju niekas nepasakys, sodininkų bendrijos gyvavo ir gyvuos, tačiau gyvenimas šiandien padiktavo labai daug probleminių klausimų, kurių neišsprendus teisine prasme, nepriėmus šio įstatymo, klimptų sodininkų bendrijų ūkinė veikla.
Pagirtina tai, kad šiandien pataisose yra labiau akcentuota valstybės institucijų ir savivaldybių pareiga rūpintis ir padėti sodininkų bendrijoms, taip pat yra labai aiškiai akcentuota, ką gyvenimas padiktavo, kas tai yra sodo namas ir koks statinys yra gyvenamasis namas. Manau, kad ir ateityje bus galima lengviau spręsti tuos klausimus. Jeigu gyvenamasis namas, reikalingi visi atitinkami sprendimai, jeigu sodo namas, pakanka sodininkų ir bendrijos valdybos. Palinkėčiau, kad pagal šį įstatymą veiksmingiau dirbtų sodininkų bendrijų valdybos, nes jos yra atstovaujantis asmuo.
Be abejo, man sukėlė abejonę, tik aš nespėjau įregistruoti, ar toje bendrijos registravimo knygoje, registruojant teisinę formą, turėtų būti nurodytas ir asmens kodas. Šiaip Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia bet kur ir bet kada to daryti. Tačiau tai yra ateities dalykai ir galima būtų dar pakoreguoti.
Pritariu ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis H.Žukauskas – nuomonė prieš, ruošiasi B.Bradauskas – nuomonė už.
H.ŽUKAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės šiuo metu yra galiojantis Sodininkų bendrijų įstatymas, ir jis nėra blogas. Jo nereikėtų keisti, bet buvo jis keičiamas, norint išspręsti vieną pagrindinę problemą –energetinę problemą, kad sodų bendrijų pastatyti elektros įrenginiai pereitų ir ten būtų sutvarkyta ta energetikos sistema. Bet šiame įstatyme to nepavyko padaryti. Tai yra Energetikos įstatymo reikalas. Kai nepavyko, pradėjo tvarkyti kitus straipsnius.
Ponas L.Sabutis pasakė, kad labai gerai, jog atsirado sodo namo sąvoka. Ji šiame įstatyme visiškai neaiški, kas yra sodo namas. Mes negalime išaiškinti, kas yra vienbutis namas, kas yra sodo namas, iš viso neaišku. Jeigu tai statinys, ar tai laikinas, ar nelaikinas? Paprastas statinys – tai nėra apibrėžimas.
Civilinis kodeksas puikiai apibrėžia bendrijų veiklą, todėl nereikėjo keisti šio įstatymo. Bet neatsižvelgti į tai, kad sodininkai pradės reketuoti ir prašyti Vyriausybės pinigų, man atrodo, yra labai trumparegiška, nes bendrijos tikrai atakuos biudžetą ir prašys lėšų. Mūsų įstatyme palikta spraga „gali būti“. Tai reiškia, kad mūsų visi įstatymai rašomi… Pavyzdžiui, Diplomatijos įstatyme yra parašytos tokios frazės „kaip visada“. Ta frazė „kaip visada“ ir panaikina rotacijos principą. Sodininkų bendrijų įstatyme parašyta „gali būti teikiama arba neteikiama“. Vėliau atsiranda spraga, galimybė gauti pinigų iš biudžeto.
Manau, kad dabartinis galiojantis įstatymas yra geras ir nereikia šito įstatymo priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau laikytis reglamento – 2 min. kalbai už arba prieš. Gerbiamasis B.Bradauskas –nuomonė už, ruošiasi J.Veselka – nuomonė prieš.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad kadencijos pabaigoje kai kurie kolegos ar sąmoningai nebemąsto, ar nebesugeba mąstyti ir kalba apie tokius dalykus, kurių absoliučiai įstatyme nėra. Aš manyčiau, kad reikėtų šiek tiek atsakingiau žiūrėti į šį labai rimtą įstatymą, kuris yra suderintas su sodininkų bendrijų asociacijomis, jam yra vienareikšmiškai pritarta. Komitetas labai ilgai derino visus reikalus ir dirbo. Šiuo metu tikrai yra išspręsti visi klausimai. Tie, kurie kalba apie tai, kad kokių nors lėšų pareikalaus iš biudžeto, tai yra tiesiog… nežinau, kaip čia pavadinti tą reiškinį, nes „gali remti“ nereiškia, kad remia. Anksčiau galiojusiame įstatyme buvo nuostata, kad gali remti. Dabar sodininkų bendrijose yra daug žmonių, kurie ten jau gyvena, persitvarkė sodų namelius į gyvenamuosius namus, būsto problema Lietuvoje yra aktuli. Mes toliau šiame įstatyme leidžiame nuostatą, kad gali žmonės spręsti ir gyventi vienbučiame name. Be abejo, lieka komunikacijų problemos, infrastruktūros. Daugeliu atvejų klausimai yra išspręsti, bet jeigu savivaldybė turi atliekamų lėšų, kodėl ji negali paremti infrastruktūros tvarkymą visai sodininkų bendrijai? Todėl aš manyčiau, kad ir buvusiame įstatyme ta nuostata galiojo, ir dabar ji palikta lygiai tokia pati. Kas svarbiausia? Išsprendžia daugumos sodininkų, kurių reikalai nesutvarkyti teisiškai, kai prasidėjo Sąjūdžio laikai, buvo užmesti žemės skyrimo reikalai ir panašiai... Kai kurios sodininkų bendrijos egzistuoja jau apie 30 metų, ir šiandien nėra dokumentų, kurie patvirtintų žemės skyrimą. Mes tame įstatyme viską sutvarkome, viską pastatome į savo vietas. Manyčiau, tikrai, kolegos, reikėtų, nepaisant to, kad kai kurie nelabai supranta, ką jie kalba…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, jūsų laikas baigėsi.
B.BRADAUSKAS. …balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu jūsų paprašyti laikytis reglamento, bandykime įtilpti į dvi minutes.
B.BRADAUSKAS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. P.Gražulis – nuomonė už. Atsiprašau, kalbės gerbiamasis J.Veselka – nuomonė prieš. Po to kalbės P.Gražulis – nuomonė už.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ten yra bėdų su gyvenamųjų namų statyba, ar ten lūšnas statyti, ar gyvenamuosius butus statyti. Lyg ir ta problema būtų aiški, bet mane gąsdina vienas dalykas. Iš esmės sodų bendrijose sklypus dabar galės pirkti juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys sau nestatys ten namų. Juridinių asmenų tikslas bus kuo daugiau supirkti viename plote sklypų ir padaryti ten gyvenamąjį rajoną. Dabar dar įteisinate galimybę, kad štai jie komerciniais pagrindais supirks, komerciniais pagrindais statys namus, ir dar savivaldybė galės arba negalės remti. Dabar Bronius sako, kad jeigu savivaldybė turės atliekamų pinigų. Kad taip nebūna! Niekur taip nebūna, kad savivaldybė arba valstybė turėtų atliekamų pinigų. Yra tokia padėtis, kad niekada neužtenka pinigų tiek, kiek reikia, ir staiga iš kažkur atsiras. Vadinasi, įteisiname tokį dalyką, kad vieni „po blato“ galės „pramušti“ pinigus keliams, elektros stulpams statyti, kiti, jeigu bus sąžiningi, negalės „pramušti“. Todėl įteisinę tai, kad ten juridiniai asmenys galės pirkti didelį plotą, sklypą ir jį paversti gyvenamuoju rajonu, dar sudarydami galimybę „per blatą“ gauti paramą tiesti kelius, gatves, elektros stulpus, atleiskite, mes sukuriame korupcinę sistemą. Iš esmės sodų bendrijų paskirtis, kad ten fiziniai asmenys veistų sodus, augintų obelis, dar ką nors, ilsėtųsi, panaikinama. Tai, geriausia, gerbiamieji, ir sakykit, kad sodų bendrijas performuojame į priemiesčių gyvenamuosius rajonus. Tada viskas bus aišku. Pagal tą gyvenamųjų namų statybos projektą viskas ir bus tvarkoma. Dabar bandome… lyg Seime suėję visi žiopliukai ir nežino, koks yra to pakeitimo pagrindinis tikslas. Todėl aš, matydamas šį korupcines prielaidas įteisinantį įstatymą, balsuoti už jį negaliu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jus visus gerbiu, jūs gerbkite ir mus visus, žiūrėkime, pabandykime kalbėti tiek laiko, kiek turite galimybę kalbėti.
Kalbės P.Gražulis – nuomonė už. Ruošiasi J.Ramonas – nuomonė prieš.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš vieno dalyko, galbūt vieno iš esminių dalykų pasigendu – Sodininkų bendrijos asociacijos pozicijos. Teikiame įstatymų pataisas, jas priimame, bet pačios sodininkų bendrijos… lyg jų nuostatos, jų nuomonė mums visiškai nėra svarbi. Ar tai nėra kieno nors prastumtas įstatymas? Kam nors labai reikia, kad galėtų, kaip J.Veselka kalbėjo, įtakingi asmenys supirkti kolektyvinius sodus, o iš savivaldybės biudžeto, nes leidžiama, sutvarkyti infrastruktūrą. Aš manau, kad šis įstatymas daugelio problemų neišsprendžia. Pavyzdžiui, iš tikro prie pat miestų yra sodų bendrijų, kurios yra tarp dangaus ir žemės. Faktiškai gyventojai gyvena miestų, o rajonų teritorijoje... Šiuo metu nesirūpina nei rajono savivaldybė, nei miesto savivaldybė. Apskritai net keliamas klausimas, kad kai kurios sodų bendrijos norėtų, kad būtų keičiamas statusas, pavyzdžiui, į kaimo arba į miestelio statusą ir kad lygiai tokias pačias turėtų teises. Man atrodo, kad reikėtų atsižvelgti, kokioje vietovėje yra sodų bendrija, ar ji prie pat miesto, ar ji toliau nuo miesto. Negalima vienu įstatymu arba keliom pataisom išspręsti visų gana skirtingų problemų sodų bendrijose. Kadangi aš pasigendu pačių Sodų bendrijų asociacijos pozicijos, manau, kad kažkas daroma, bet nevisiškai aišku, kokia bus nauda šio įstatymo, pasilieku sau galimybę susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamieji kolegos. Nuomonė prieš – gerbiamasis J.Ramonas. Ruošiasi J.Jaruševičius – nuomonė už.
J.RAMONAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų čia ir gerbiamasis J.Veselka, ir P.Gražulis, ir kiti daug pasakė argumentų. Esminis klausimas, manau, kalbant apie Sodų bendrijų įstatymo sutvarkymą, yra ne pastatai, ne gyvenimas, ne butas ar namas, o esmė yra žemė ir žiūrint, prie kokio miesto yra. Jeigu ji yra prie Pakruojo, yra vienas sprendimo būdas (aišku, nepritaikysi atskiram), o jeigu yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kitos priemiestinės sodų bendrijos, yra kitas dalykas. Tie žmonės, kurie šias įstatymo pataisas siūlė ir derino, manau, labai strategiškai, kaip visada, pozityviai galvojo, o galvojo pozityviai dėl savęs. Tuo labiau kad yra įdėta, kad ir savivaldybės gali remti ir sutvarkyti infrastruktūrą, tada aš noriu paklausti. Po šio įstatymo pataisų priėmimo infrastruktūra bus sutvarkyta ten, kur oligarchai turi įtaką Vilniaus ar Kauno kai kuriose sodų bendrijose, aš labai abejoju, ar bus sutvarkyta sodo bendrijos infrastruktūra Šakiuose, Pakruojyje ar kitame mažesniame miestelyje. Taigi tai matydamas negaliu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Ramonas. J.Jaruševičius – nuomonė už. Atsiprašau.
J.JARUŠEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų išgirdome įvairių nuomonių – būtų galima manyti, jeigu kas būtų kitaip. Jeigu tai galėtų, tai būtų galima manyti. Iš tikrųjų įstatymas nieko naujo dėl rėmimo nepasako – kaip buvo galiojančiame įstatyme, taip paliekama ir čia, atsižvelgta į Vyriausybės išvadas, kaip sakiau, kaip minėjau. Tai nėra prievolė remti bendrijas visur vienodai arba kaip kitaip, o būtent bendrijos gali kreiptis į savivaldybę dėl paramos, o dėl paramos sprendžia taryba. Tai viena.
Toliau dėl gyvenamųjų namų statybų. Gyvenamųjų namų statyba, atsižvelgiant ir į Vyriausybės pateiktą projektą, ir į teikiamą darbo grupės projektą, yra aiškiai reglamentuota – nauji pastatai gali būti statomi tokiame plote, kokie namai gali būti statomi, be statybos leidimo gali būti statomi sodo namų mažosios architektūros, smulkios rekreacijos statiniai. tai, kad sąvoka papildyta gyvenamąja aplinka, leidžia geriau sutarti su seniūnijomis. Ir šiandien seniūnijos remia sodo bendrijas tiesdamos kelius, valydamos sniegą ir taip toliau. Į tai turėtų būti atsižvelgta ir ateityje sudaryti normalūs santykiai tarp bendrijų ir savivaldybių. Žinoma, įstatymą galima tobulinti. Gyvenimas nestovi vietoje ir štai atsirado tokia spraga, kai valdybos sprendimu suteikti sklypai pakibo ore, o įstatymo tuomet nebuvo, tai ką padarysi, šiandien, nors ir pavėluotai, reikia jį pataisyti pageidaujant ir sodo bendrijoms, ir sutariant su asociacija ir teisininkais. Todėl siūlau balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Visus kviečiu užimti savo vietas, reikia apsispręsti dėl įstatymo priėmimo. Gerbiamieji kolegos! Kviečiu visus užimti savo vietas. Gerbiamasis Kęstuti! Ne tik K.Glaveckas, bet ir K.Daukšys! Prašom visų užimti savo vietas. Visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr.XP-2100? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.
Gerbiamieji kolegos! Gerbiamoji ministre! Gerbiamasis Valerijau!
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Už šį įstatymo projektą balsavo 75, prieš – 1, susilaikė 21. Skelbiu, kad įstatymo projektas Nr.XP-2100(3) yra priimtas.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2101(2*) (priėmimas)
Kitas 1-b darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2101(2). Pranešėjas – gerbiamasis J.Jaruševičius. Priėmimas. Kviečiu gerbiamąjį kolegą į tribūną išsakyti komiteto nuomonę.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo komitetas yra gavęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Šiai išvadai komitetas nepritarė. Pritarė ankstesnėms išvadoms dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo ir mano, kad sodininkų bendrijos sklypai šioje dalyje turėtų pasilikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote pritarti 1 straipsniui dėl šio įstatymo projekto, taip?
J.JARUŠEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Dėkoju. Vienas straipsnis, dėl 1 straipsnio… Kadangi vienas straipsnis, aš manau, kad dėl to straipsnio ir kalbėsime. (Balsai salėje: „Dėl viso!“)
Kadangi vienas straipsnis, tai dėl viso įstatymo projekto ir kalbame.
J.JARUŠEVIČIUS. Taip, kalbam.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė prieš. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt neužmiršote, kad mes esame įstatymo leidėjai ir mes atsakome už tą kokybę, kuri išeina iš šito Seimo.
PIRMININKAS. Tylos!
H.ŽUKAUSKAS. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pataisą mes priėmėme praeitais metais. Šiais metais B.Bradauskas užregistravo 22 straipsnio pataisymą. Šiandien mes šnekame apie 22 straipsnio pataisymą jau atsižvelgdami į sodininkų bendrijas. Aplinkos ministras pateikė Seimui Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, kurios priėjo iki svarstymo, ir čia taip pat kalbama apie 22 straipsnį. Koks tai yra auksinis straipsnis, apie kurį visi kalba, visi priiminėja ir visada viską keičią? Koks tai yra straipsnis? Jūs gerai pagalvokite. Aš siūlau šio straipsnio nepriimti, nes jis iš esmės neišsprendžia visiškai nieko. Geriau tai, ką pasiūlė Aplinkos ministerija, ministras A.Paulauskas, kitame Seime svarstyti viską kompleksiškai ir priimti vieną gerą įstatymą, o dabar išeina kažkokia košė.
Aš siūlau jum nedalyvauti šioje visoje aferoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – B.Bradauskas. Prašom, kolega.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, labai dėkoju. Gerbiamasis Henrikai, norėčiau asmeniškai kreiptis į tamstą. Kas tamstai pasidarė? Kaip Stalino laikais, visur pavojai, visur kažkas tokio dedasi. Tiesiog net klausyti nelabai išeina. Iš tikrųjų čia yra lydimasis įstatymo projektas, jis išsprendžia sodininkams tuos klausimus, t. y. bendrojo naudojimo žemė, sodo teritorijos, laisvosios teritorijos ir čia visiškai jokio pavojaus nėra. Sodininkų bendrija priima vienokį ar kitokį sprendimą, tai yra apskrities kompetencija leisti ar neleisti to daryti. Kai klausausi tų kalbų, aš nelabai suprantu, ar žmogus skaitė tą įstatymo projektą, ar neskaitė? Ar iš kažkokios mistikos kalbama… Tiesiog neturiu komentarų. Kviečiu balsuoti už. Tai yra logiška įstatymo pataisa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas. Henrikai, galėsite kalbėti dėl vedimo tvarkos vėliau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš irgi nelabai suprantu, kaip ponas B.Bradauskas, tik neseniai taisęs šį straipsnį, po to vėl užregistravo krūvą pataisų tam straipsniui, tai sakė ir ponas H.Žukauskas. Dabar mes vėl tą straipsnį taisome, ministro užregistruotos pataisos irgi tam straipsniui.
Mielieji, kas trukdo visa tai sudėti į krūvą, išanalizuoti ir vieną kartą ir ilgam laikui priimti viską apimantį sprendimą dėl tų klausimų, kuriuos sprendžia 22 straipsnis? Nes kitaip mes jį tampysime, tampysime, tampysime ir vėl toliau būsime kaltinami, kad Seimas tą pačią vietą taiso po 20 kartų per metus, ir niekas nesupranta, kada koks įstatymas galioja.
Gal tikrai šį straipsnį padėkime į šoną ir geriau vėliau, bet apgalvotai ir vienam kartui, ir ilgesniam laikui pataisykime ir užmirškime, kad visiems būtų aišku, jog toje vietoje yra sprendžiama tik šitaip, ir nebus jokių kitokių taisymų ir stumdymųsi, kam kaip patogiau. Aš siūlyčiau palikti jį dar pagulėti kokį mėnesiuką.
PIRMININKAS. Tai kokie bus pasiūlymai? Gerbiamasis E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ne pirmą kartą aš kalbu vienu bendru klausimu. Tai yra bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai. Kai tik mes susiduriame su tuo bendru turtu, mes tai vienais, tai kitais aspektais taisome ar Sodų bendrijų įstatymą, ar Gyvenamųjų namų bendrijų įstatymą. Turi būti bendras principas, kuris turėtų būti įtvirtintas viename aiškiame įstatyme ir kuris numatytų visas bendro turto naudojimo formas, o jų yra trys. Tai yra bendrija, administravimas ir kolektyvinės veiklos sutartis, ir viskas susidėtų į vietas ir nebūtų tokių problemų, kai vieni kitus kaltinam, kad neskaitome įstatymų. Skaitome, gerbiamasis komiteto pirmininke. Aš manau, kad iš principo einama blogu keliu, ir nors ir priimsime šiandien šį įstatymo projektą, aš manau, kad po mėnesio kito atsiras iniciatyva visa tai taisyti. Juo labiau, kaip jau buvo pasakyta, šventės jau baigėsi, į valdžią atėjo nauja valdančioji dauguma. Taigi aš nepritariu šiam įstatymo projektui ir manau, kad jis yra ydingas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Visi, norintys kalbėti už, prieš, kalbėjo. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų, dėl vedimo tvarkos. Aš tikrai nenoriu nieko asmeniškai pasakyti gerbiamajam B.Bradauskui, nes jis yra iškilus politikas ir taip toliau, bet noriu jam tik priminti, kad jis vadovauja komitetui. O komiteto funkcija pagal Seimo statutą – jeigu yra daug vieno įstatymo pasiūlymų, pataisų, viską sudėti į krūvą ir problemas kelti ne Seime, bet jas išspręsti komitete, Seime mes tik balsuosime už ar prieš. Aš manau, tai yra jo pareiga, kurios jis neįvykdė, atvirkščiai, Seimui perkėlė diskusijas ir priešina visą Seimą. Tai yra jis neįvykdė savo pareigos. Iš esmės jis turėtų surinkti viską į krūvą, padaryti vieną pataisą ir tada mes galėtume balsuoti. Šiandien mes balsuoti negalime.
PIRMININKAS. Tai gal padarykime priėmimo pertrauką? (Balsai salėje)
H.ŽUKAUSKAS. Aš nežinau.
PIRMININKAS. Reikia frakcijos vardu.
H.ŽUKAUSKAS. Frakcijos vardu prašyti pertraukos manęs niekas neįgaliojo, bet jeigu kas nors frakcijos vardu paprašytų pertraukos, būtų logiška.
PIRMININKAS. Gerbiamasis B.Bradauskas.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Noriu priminti, kad mes ką tik balsavome už Sodininkų bendrijų įstatymą, kuriame tos nuostatos jau yra įtvirtintos, ir dabar nori nenori reikia daryti 22 straipsnio pataisą. Gerbiamasis Pečeliūnai, 22 straipsnis, bet ne ta dalis, kurią aš siūlau, ne ta dalis. Todėl dar kartą sakau: kruopščiai skaitykime įstatymų projektus ir tada bus matyti, kad tikrai jokio prieštaravimo nėra. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis L.Sabutis. Prašom kalbėti dėl vedimo tvarkos.
L.SABUTIS (TSF). Aš manau, jeigu yra abejojančių, iš tikrųjų visai nesunku žvilgterėti į pateiktą pataisą. Ten pabrėžiama, kad laisva valstybinė žemė turėtų būti parduodama sodininkų bendrijų nariams, todėl kviečiu balsuoti ir priimti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viskas aišku. Buvo pasakytos įvairios nuomonės. Jos išsiskyrė. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr.XP-2101(2), kviečiu registruotis ir balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 63, prieš – 1, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr.XP-2101(2)) yra priimtas.
Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2102(2*) (priėmimas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-2c klausimas – Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2102(2). Pranešėjas – gerbiamasis J.Jaruševičius, Aplinkos apsaugos komitetas. Priėmimas. Prašom, kolega.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas buvo apsvarstytas komitete ir iš tikrųjų rastas toks konsensuso būdas, kuris šiuo metu tenkintų buvusią situaciją. Pateikta redakcija, komiteto nuomone, išsprendžia praktinę situaciją susidarius… bendrijos valdymo sprendimai suteikiant sodo sklypus sodininkų bendrijų nariams ir naudotojams. Siūlome priimti. Siūlome pritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų komitetas svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą ir nepritarė.
J.JARUŠEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Kodėl?
J.JARUŠEVIČIUS. Svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, kuriam nepritarė. Manome, kad tokios nuostatos įteisinimas kaip tik nubrėžtų datą, iki kada galiojo vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Seimo valdybų sprendimai, ir juos prilygintų teisės aktų sprendimams, dėl ko dabar vyksta nuolatiniai ginčai tarp institucijų. Negalima to įforminti, ką žmonės (…) valdo ir dirba. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Jaruševičiui. Jūs atlikote savo pareigą. Prašom užimti savo vietą. Taigi dėl straipsnių. Yra vienas straipsnis. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti už, prieš nėra. (Balsai salėje) Yra. Dėl viso įstatymo projekto, taip? Kadangi vienas straipsnis, gerbiamasis A.Endzinas, nuomonė už. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Kadangi nėra nė vieno prieš, gal pataupykime laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A.ENDZINAS. Iš tikrųjų nėra dėl ko diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju Audriui. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Taip. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr.XP-2102(2), registruojamės ir balsuojame.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 63, prieš – 1, susilaikė 20. Taigi įstatymas (projekto Nr.XP-2102(2)) yra priimtas.
Darbotvarkės 1-2d klausimas – Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2103(2). Pranešėjas – gerbiamasis J.Jaruševičius, Aplinkos apsaugos komitetas. Priėmimas. Prašom, kolega.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komiteto nuomone, ši įstatymo pataisa yra perteklinė ir jos priimti nereikia, nes mes ką tik priėmėme įstatymą, kuris išsprendžia ir Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio problemas. Ačiū.
PIRMININKAS. O dėl Teisės departamento išvados. Jūs pritariate iš dalies, taip?
J.JARUŠEVIČIUS. Mes pritarėme iš dalies, todėl manome, kad ji yra perteklinė. (Replika iš salės: „Tai išvis įstatymo nepriiminėti?“)
PIRMININKAS. Išvis įstatymo nepriiminėti, taip siūlo pagrindinis komitetas.
J.JARUŠEVIČIUS. Mūsų komiteto išvada – šio įstatymo projekto nepriiminėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai jį laikyti nepriimtu?
J.JARUŠEVIČIUS. Laikyti nepriimtu. Taip.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti, nes perteklinis? Taip. (Balsai salėje) Šio įstatymo nepriimame, nes jis yra perteklinis, prieš tai priimtame įstatymo projekte viskas buvo reglamentuota. Labai ačiū.
Dabar prašau visų užimti savo vietas, nes lieka tik balsavimas. Yra daug įstatymų projektų, dėl kurių reikia 71 Seimo nario, kad jie išreikštų nuomonę balsuodami.
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Prezidento valstybinės rentos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3134(2). Kviečiu visus… (Balsai salėje) Prezidento valstybinės rentos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo… (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Darbotvarkės 1-3a klausimas, aš praleidau, pristačiau 1-3b klausimą. Taisau klaidą.
Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3133(2*) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3133(2). Priėmimas. Likęs tik balsavimas. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Žemės įstatymus jau apsvarstėme visus.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 60, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas (projekto Nr.XP-3133) yra priimtas.
Dėl vedimo tvarkos – K.Daukšys arba V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Aš paprašysiu mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Sekretoriato noriu paprašyti, kad gerbiamojo V.Mazuronio balsą įskaitytų už. (Balsai salėje) Bet ir šiaip priimtas, jokių problemų nėra dėl šio įstatymo. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis…
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dauguma nesuprato, už kurį įstatymą balsuoja, labai staigiai viskas įvyko, prašau perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš negaliu prašyti perbalsuoti, nes jau buvo gongas ir įstatymas yra priimtas. (Balsai salėje) Jūs dėl to paties? Prašau.
D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau įskaityti už.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paliekame balsavimą kaip yra, įstatymas priimtas.
PIRMININKAS. Labai gerai. Įstatymas priimtas, tuo labiau kad vienas, kitas jūsų balsas ne tiek svarbu. Dabar dar kartą visus noriu informuoti, kad vėl neiškiltų kokių abejonių.
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Prezidento valstybinės rentos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3134(2). Priėmimas. Balsavimas buvo atidėtas, nebuvo kvorumo, todėl šis įstatymas buvo nepriimtas. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 69, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projekto Nr.XP-3134(2)) yra priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-3c – Nr.XP-3135(2). Viskas priimta. Užtenka, priėmėme įstatymą, viskas gerai, Broniau. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3135(2). Priėmimas. Taip pat liko tik balsavimas. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr.XP-3135) yra priimtas.
Kitas darbotvarkės 1-3d klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3136(2). Priėmimas. Mielieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, kurį jau minėjau? Prašau registruotis ir balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr.XP-3136) yra priimtas.
Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasiūlyti tokią išeitį. Prieš tai balsuotas įstatymas ir dabar yra to paties įstatymo pataisos. Siūlyčiau sujungti juos į vieną, o ne kaip du atskirus skelbti „Valstybės žiniose“.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tai techninis dalykas, Dokumentų skyrius šitą dalyką gali padaryti. Manau, čia tik… (Balsai salėje) Mes gerai viską padarėme. Sauliau, jūs mane bandote išmušti iš balno. Visiškai teisingai. Retkarčiais reikia patikrinti.
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 1-3e klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3137. Mielieji kolegos, taip pat priėmimas. Kviečiu visus registruotis ir apsispręsti balsuojant už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą, arba kitaip.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr.XP-3137(2)) yra priimtas.
Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Patikrins mano budrumą. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasiūlyti tiek šitam Seimui, tiek ateičiai, paskaitykite įstatymų pavadinimus – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Nedarbo socialinio draudimo įstatymas, Sveikatos draudimo įstatymas. Ar nereikėtų vis dėlto priimti vieną Draudimo įstatymą, kuriame visi tie klausimai būtų aptarti skirtinguose skyriuose, o ne per 30 įstatymų tuos pačius klausimus vienu ar kitu kampu nagrinėti? Tai ir žmonėms būtų aišku, ir mums būtų aišku. Bet čia pasiūlymas ateičiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad naujai susirinkusiems Seimo nariams Saulius neleis miegoti. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šituos įstatymus būtina pataisyti, nes mes, priėmę Prezidento rentos įstatymo pakeitimą, atsisakome socialinio draudimo. Prezidento institucija buvo tuose įstatymuose. Kad nebūtų klaidinimo, reikalingos tų įstatymų tos pataisos, kad viską sutvarkytume, išbrauktume, paliktume tik vieną įstatymą. Todėl reikia balsuoti. Labai dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui, kad patikslino mus visus.
Kitas darbotvarkės 1-3f klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3138(2). Taip pat liko priėmimas. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas, kurio projekto Nr.XP-3138(2) yra… Mielieji kolegos, būkite geri, trūko tik vieno balso. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Neturime kitos išeities, pabandome dar kartą. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Gerbiamieji kolegos, užsiregistruokite ir balsuokite. Bus labai nepatogu, trūko vieno balselio, nors nuomonė gana aiški dėl šito įstatymo projekto.
Dabar kur kas rimčiau. Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr.XP-3138) yra priimtas.
Mielieji kolegos, susikaupkime, liko dar vienas įstatymas, kurį tikrai reikėtų priimti. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3007(2). Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šitam įstatymo projektui?
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi įstatymo projektas Nr.XP-3007 yra priimtas.
Toliau Lietuvos Respublikos Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Čaplikas. Linkiu jam sėkmės.
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Laba diena dar kartą, gerbiamieji kolegos, ar galėčiau, pasinaudodamas ta proga, kad salėje yra 71 ir daugiau Seimo narių, pratęsti priėmimo procedūras, t. y. truputį pažeisti patvirtintą darbotvarkę. Yra dviejų įstatymų projektai, kuriuos mes galėtume dabar priimti.
Jeigu negirdžiu prieštaravimų, darbotvarkės 1-6 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 29, 34, 35, 37, 63, 64, 65, 70, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3202, priėmimo stadija. Mes turime tik balsuoti. Balsuojame dėl mano minėto įstatymo projekto priėmimo. Ar aišku gerbiamiems Seimo nariams? Aš tiesiog naudojuosi ta proga, jog salėje yra daugiau kaip 71 Seimo narys. Kviečiu Seimo narius grįžti į darbo vietas ir balsuojame dėl darbotvarkės klausimo – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-3202. Mums liko tik balsuoti.
Už – 60, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas yra priimtas.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 5, 8, 10, 15, 16, 53, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-635. Lieka tik balsuoti. Ne, atsiprašau. Čia prasideda normali priėmimo procedūra. Pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Ar galime pradėti įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui? Galime.
1 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Ponas L.Sabutis norėtų kalbėti dėl viso? Nėra. Pritarta.
2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Dėkoju, kadangi nėra oponentų prieš, manau, kad šios pataisos yra reikalingos tokios, kokios jos pateiktos. O Konstitucinio Teismo įstatymo korekcija ateityje, matyt, dar bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius, kurie laisvai šnekučiuojasi salės gale, grįžti į darbo vietas ir balsuoti dėl mano minėto įstatymo priėmimo. Darbotvarkės 1-7 klausimas, registracijos Nr.XP-635. Prašyčiau balsuoti.
Ar galime dar kartą paprašyti gerbiamųjų Seimo narių, esančių salėje, nes matau, kad kai kurie Seimo nariai nebalsavo. Atsiprašau, gal galima būtų neiti iš salės? Pakartokime balsavimą, nes salėje tikrai yra 70 Seimo narių, daugiau kaip 71 Seimo narys. Jeigu mes visi balsuotume, manau, įstatymo projektas tikrai būtų priimtas. Ką gi, balsuojame. Pone Jonai, balsuojame dėl mano minėto įstatymo projekto Nr.XP-635 priėmimo, darbotvarkės 1-7 klausimas. Balsuojame.
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Grįžtame. Dabar darbotvarkės 1-5a, 1-5b, 1-5c, 1-5d klausimai. Čia, matyt, tarpusavyje susiję įstatymų projektai. Vis dėlto atskirai. Svarstymo stadija.
1-5a klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13, 14 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-3388. Žiūriu į salę, prieštaravimų nėra. Pradedame svarstymo procedūrą. Tribūnoje Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas yra gavęs Teisės departamento pastabas, kurioms pritaria, ir Biudžeto ir finansų komiteto pastabas, kurioms irgi pritaria, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastaboms taip pat pritaria. Komitetas bendru sutarimu pritaria visam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Žiūriu į salę. Kviečiame kitus komitetus. Kviečiu į tribūną V.Galvoną. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė.
V.GALVONAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13, 14 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė tokią išvadą: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui, jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas; sujungti Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13, 14 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3388 su Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr.XP-3237 atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto 2008 m. rugsėjo 29 d. teiktą išvadą Nr.10/9/P33. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną J.Čekuolį – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti, toks ilgas pavadinimas, įstatymo projekto. Dėl vedimo tvarkos J.Razma. Prašom. Žodis J.Razmai.
J.RAZMA (TSF). Frakcijos vardu norėčiau prašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes šiam klausimui dabartinė Vyriausybė nėra pritarusi, kiek žinau, ir čia kalbama apie milijardinių lėšų poreikius. Vis dėlto manau, kad tokiam klausimui svarstyti reikėtų jau būsimosios Vyriausybės išvadų, galbūt ką nors redaguoti, kad sprendimas būtų su supratimu, kiek lėšų reiks, ir kad tos lėšos gali būti rastos. Prašau balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Ką gi, siūlymas nuskambėjo. Pone Čekuoli, teks balsuoti. Labai ačiū tuo kartu. Jeigu apsispręsime, tada jau. Dėl vedimo tvarkos ponas B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Noriu gerbiamajam J.Razmai pasakyti, kad ne šis įstatymo projektas. Dėl 13, 14 straipsnių visiškai nieko bendro neturi tai, ką jūs kalbėjote. Yra kitas įstatymo projektas dėl specialiosios programos. Ten yra milijardinės lėšos, bet tai yra siūlymas jūsų koalicijos partnerių. Jeigu mes būtume, taip sakant, dabar valdančioji dauguma, kalbėtume kitaip, bet ką reiškia, kai jūs siūlėte, kada mes buvome valdančioji dauguma ir kaip dabar atsiliepia šis klausimas? Iš tikrųjų P.Auštrevičiaus ir kitų siūlymas reikalauja, aš nežinau, kiek milijardų daugiau. Tai mes, būdami korektiški, vakar svarstydami komitete nutarėme daryti šio klausimo ir kitų klausimų, kurie susiję su lėšomis, svarstymo pertrauką. Šis klausimas dėl 13 ir 14 straipsnių neturi nieko bendra, todėl aš siūlau šio įstatymo projekto nestabdyti. Jūs iš išgąsčio supainiojote įstatymų projektus. 13 ir 14 straipsniai nieko bendra neturi, todėl aš siūlau jį svarstyti, pritarti po svarstymo ir netgi prašyti skubos tvarkos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau atkreipti pono B.Bradausko dėmesį, kad šie klausimai yra tarpusavyje susiję – 1-5a, 1-5b, 1-5c ir 1-5 d. Negalime, nes taip yra įregistruota ir pateikta Sekretoriate kaip tarpusavyje susiję klausimai. Todėl, darant pertrauką iki kito posėdžio arba kol naujoji Vyriausybė pateiks išvadą dėl visų minėtų problemų, reikia daryti pertrauką dėl visų įstatymų projektų. Taip būtų protingiausia. (Balsai salėje) Taip yra pateikta, pone Broniau, nesiginčykime. 1-5a, 1-5b, 1-5c ir 5-d yra tarpusavyje susiję ir taip yra įregistruota.
Nuskambėjo siūlymas daryti pertrauką, kol naujoji Vyriausybė pateiks išvadą dėl visų minėtų įstatymų projektų. Balsuojame.
Už – 37, prieš – 2, susilaikė 14. Pertrauka, kol naujoji Vyriausybė pateiks išvadą dėl visų registruotų įstatymų projektų – 1-5a, 1-5b, 1-5c ir 1-5d.
Žodis A.Sysui. Skubėdami mes padarėme klaidą, kurią dar ne vėlu ištaisyti. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš prašau minutėlę dėmesio. Mes neseniai priėmėme vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymų, t. y. Nr.XP-3135, iš Prezidento įstatymų grupės. Kadangi tie įstatymai buvo anksčiau rengti, praeitą savaitę mes priėmėme atskirą įstatymą dėl teisėjų darbo apmokėjimo, todėl 4 straipsnyje yra vartojami žodžiai „valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų“. Prašau išbraukti, kad teisėjų neliktų. Tai redakcinė klaida.
PIRMININKAS. Redakcinė pastaba. Jeigu nėra prieštaravimų, bendru sutarimu pavedame redaktoriams sutvarkyti minėtą straipsnį. Nebalsuosime.
Darbotvarkės 1-8a, 1-8b tarpusavyje susiję klausimai. Pirmasis įstatymo projektas Nr.XP-3320 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 153 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pirmojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3321. Kiek žinau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pagrindinis. Kviečiu į tribūną kalbėti dėl Seimo statuto ir dėl valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarkos. Svarstymas. Prašom į tribūną, pone Juliau. Reikia išgirsti komiteto nuomonę dėl minėtų įstatymų projektų.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad išvados dabar yra rengiamos, dar nėra kalbininkų išvados dėl suredaguoto Statuto, kurio patobulintam variantui pritarė, o kitam įstatymo projektui komitetas nepritarė ir siūlys grąžinti tobulinti. Dabar aš negaliu pateikti, nes išvados dar neregistruotos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš nežinojau, kad išvadų dar neregistravote. Komiteto posėdis vyko 10 val., ir aš maniau, kad išvados užregistruotos, nes žinau, kokia komiteto išvada. Komiteto išvada yra nepritarti įstatymų projektams. Dėmesio, pone Juliau! Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau dėmesio. Pone Juliau, mes tuoj pasiūlysime sprendimą. Ačiū, pone Juliau.
J.SABATAUSKAS. Komiteto išvados dar neregistruotos, duokite pusę valandos, kad tai būtų sutvarkyta, ir tada aš galėsiu iš tribūnos pateikti išvadas Statuto nustatyta tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, nereikia sureikšminti. Mes išvadų neturime. Mano klaida, nes maniau, kad išvados yra pateiktos. Šį įstatymo projektą jūs puikiai žinote, jis yra susijęs su Seimo narių atlyginimais ir vadinamosiomis kompensacijomis. Yra įvairių nuomonių, yra nesutarimų. Ar galėčiau pasiūlyti dabar Seimui sudaryti frakcijų grupę, kuri galėtų pasikeisti nuomonėmis? Šiandien neskubėtume svarstyti ir ketvirtadienį turėtume suderintą projektą. Gal mes susitartume, kad iš kiekvienos frakcijos deleguojame po vieną asmenį ir ketvirtadienį būtų įregistruota, pakalbėta su Seimo Pirmininku dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo priimant šias įstatymo pataisas? Aš siūlau bendru sutarimu sudaryti specialią grupę, nes tokiu atveju vis tiek reikės naujo įstatymo projekto. Dabartinis sprendimas, kurį aš žinau, įvyko po Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo nepritarti įstatymo projektui, ir tai mus grąžina į dabar esančią situaciją. Prašom, pone Juliau.
J.SABATAUSKAS. Aš suprantu, pone posėdžio pirmininke, kad jūs norite tuoj pat ad hoc rasti kokį nors sprendimą. Aš siūlyčiau neskubėti. Jeigu Seimas nepritars komiteto išvadai, tada jis turi kelias statutines galimybes: pirma, paskirti kitą pagrindinį komitetą, sudaryti specialią komisiją. Specialioji komisija, mano manymu, yra ilgesnis variantas. Aš manyčiau, būtų prasminga, jeigu… Bet mes nežinome Seimo valios. O gal Seimas pritars komiteto išvadai? Neskubinkime situacijos. Kai bus išvada, aš ją pateiksiu ir Seimas galės balsuoti arba priimti bendru sutarimu, aš nežinau. Kaip mes galime dabar daryti sprendimus, kai nėra išvados?
PIRMININKAS. Pone Juliau, viską galime, nes Statuto paskutinis sakinys sako: jeigu kas nors nereglamentuota Statute, tai sprendžia Seimas kartu su Seimo posėdžio pirmininku. Tokiu atveju yra kita statutinė galimybė arba norma. Išvados turi būti įregistruotos vieną dieną prieš svarstant, taigi mes šiandien negalime svarstyti šių išvadų.
Aš siūlau rasti kompromisą, kuris tenkintų visuomenę ir Seimo narius, neperkelti ginčų į salę, nes kai balsuosime, nerasime protingo sprendimo. Jeigu geranoriškai sutariame, kad kiekviena frakcija deleguoja po vieną atstovą į tą darbo grupę, prašome šiandien susirinkti, yra visa darbo diena, parengti bendrą kompromisinį variantą, įregistruoti ir turėsime laiko ketvirtadienį ir penktadienį išspręsti šią problemą.
Ar galime taip sutarti, ar galime sudaryti čia, vietoje? Galbūt galėtų būti taip, kad kaip koordinatorius iš karto būtų įvardytas A.Sysas? Ar tiktų? Tiktų. Tada kiekviena frakcija pasakytų po pavardę ir mes sudarytume darbo grupę. Aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus, kad būtų aišku, nes laiko mes neturime, penktadienį paskutinis posėdis. Ar tinka socialdemokratams, kad koordinatorius A.Sysas? Tinka. Ne. Gerai. Ponas A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Frakcija nepriėmė sprendimo, kad į tą darbo grupę deleguotume poną A.Sysą. Aš paprašyčiau truputį luktelti. Mes raštu pateiksime savo kandidatūrą.
PIRMININKAS. Gerai. Sutarėme. Iki 14 val. frakcijos pateikia Sekretoriatui pavardes. Tada Sekretoriatas sukvies tos grupės posėdį, ir ji išsirinks, kas pirmininkauja, kas koordinuoja ir kas atsakingas. Iki 14 val. frakcijos deleguoja po savo atstovą ir atneša pavardes į Sekretoriatą. Tada prie šių klausimų nagrinėjimo grįšime ketvirtadienį.
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2607(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2607. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dvi pastabos, iš kurių pirmajai dėl nurodymo „Žinių“ numerio yra pritarta, o antrai pastabai nėra pritarta. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Biudžeto ir finansų komitetas negavo. Todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Palaukite, pone Jonai. Yra Teisės departamento išvada. Aš galėčiau ją perskaityti: „Įstatymo projektu teikiamas atleidimo nuo valstybės rinkliavų atvejis Mokesčių administravimo prasme yra laikytinas mokesčio lengvata, kuriai taikomas Mokesčių administravimo 3 straipsnio 3 daly nustatytas mokesčių teisinio reguliavimo principas, nustatantis, kad mokesčio lengvatos turi įsigalioti (kas svarbiausia) ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“ Ar jūs tai svarstėte?
J.LIONGINAS. Taip, svarstėme. Aš noriu pasakyti, kolegos, kad pirmas svarstymas įvyko balandžio 2 d. Tada mes paprašėme Vyriausybės išvados. Vyriausybė irgi į šią pastabą neatsižvelgė, nes noriu tik priminti, kad buvo faktiškai techninė klaida, kai mes priėmėme naują Rinkliavų įstatymo redakciją, buvo praleistas vienas straipsnis, kad dėl leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką užsienio teisėsaugos institucijų ir jų pareigūnų ginklus… Faktiškai, jeigu mes dabar atidėsime dar pusei metų šio įstatymo įsigaliojimą, vadinasi, bet kokia misija, atvykusi į Lietuvą, norėdama gauti leidimą įsivežti tam tikrus ginklus, kad galėtų dalyvauti vienose ar kitose pratybose, privalės mokėti valstybės rinkliavą, nors visose NATO šalyse (o jos nare Lietuva taip pat yra) tokia lengvata yra taikoma. Todėl aš manyčiau, kad daryti kokius nors apribojimus dėl šio įstatymo 6 straipsnio nėra tikslinga. Todėl dar kartą sakau, kartoju, siūlau pradėti priėmimo procedūrą, tačiau jeigu Seimas apsispręs kitaip, galime elgtis pagal Seimo daugumos valią. Ačiū. Tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Ar tai reikštų, kad jūs nepritariate kaip komitetas Teisės departamento išvadai?
J.LIONGINAS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. Aš nežinau… Dabar aš kreipiuosi į Seimą. Teisės departamentas, mano galva, parašė tai, kas yra įstatyme, kad visos mokestinės lengvatos įsigalioja po pusės metų, ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Dabar bijau, kad Prezidentas… Aš manau taip: jeigu jau mes priimsime šį įstatymo projektą, Prezidentas turės teisę vertinti, ar mes nepažeidėme įstatymo, ir vetuoti arba ne, bet prieš tai, prieš pradėdami priiminėti šį įstatymą, apsispręskime balsuodami. Yra Teisės departamento išvada, kurioje aiškiai sakoma: „Visos mokesčių lengvatos turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“ (Balsai salėje) Šiuo atveju komitetas nori, kad įsigaliojimas įvyktų nuo paskelbimo dienos, o įstatyme sakoma, kad turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Kreipiuosi į Seimą ir klausiu jūsų nuomonės, ar galime mes pritarti komiteto nuomonei nekreipti dėmesio į Teisės departamento išvadą? Aš kito būdo čia nerandu. Balsuojame, nes komitetas aiškiai sako – nepritaria Teisės departamento išvadai. Balsuojame! Kas balsuoja už, tas mano, kad pritaria departamento išvadai, kad įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Atsiprašau, nutraukiame balsavimą. Kas pritaria komiteto nuomonei nekreipti dėmesio į Teisės departamento nuomonę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame! Aš nerandu kito žodžio. Kaip tada? (Balsai salėje) Balsuojantys už palaiko komitetą, balsuojantys prieš arba susilaikę mano, kad įstatymo projektą teks tobulinti, nes jo įsigaliojimas turi būti atidėtas bent pusei metų.
Už – 34. Tokiu atveju Seimas pritaria komiteto nuomonei nekreipti dėmesio į Teisės departamento nuomonę.
Žodis ponui P.Auštrevičiui. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Užskaitykite mano balsą už.
PIRMININKAS. Gal tada pakartokime balsavimą. (Balsai salėje) Už? Gerai. Viskas.
Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS. Mielieji kolegos, manau, kad klausimas reikalauja nedelsiamo sprendimo, ir šešių mėnesių laikotarpis iš tikrųjų pastatys mūsų valstybę į gana keistą situaciją. Aš neabejoju, kad turėsime karinių operacijų ar ginklų įvežimo atvejų, kai reikės priimti tokius sprendimus. Žinoma, mes turime atsižvelgti į 6 mėnesių laikotarpį, tačiau tada galbūt reikėtų ieškoti kompensacijos, kad Lietuvos valstybė kompensuoja tas rinkliavas, nors jos yra sumokamos, jos yra grąžinamos tiems, kurie įveža ginklus, nes kitaip tikrai būtų keista, kad kviečiamės partnerius ir apkrauname rinkliavomis. Galbūt tai būtų sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame! Aš kreipiuosi į Seimo narius, esančius salėje, nes gali trūkti… Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-2607 priėmimo.
Deja, bet vienas balsas čia nieko nepadės. Salėje 54 Seimo nariai. Mes privalome atidėti balsavimą iki kito posėdžio.
Dabar norėčiau grįžti prie tų dviejų prieš tai mūsų nagrinėtų įstatymų projektų, tai yra Seimo statuto ir Valstybės politikų ir teisėjų. Čia man reikia Seimo pritarimo. Turint omenyje, kad mums lieka pusantro posėdžio, aš siūlyčiau naujai įstatymų projektų redakcijai, kai bus įregistruoti, paskirti vieną pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ne? Tada susitarkim, nes čia yra nurodyti trys komitetai. Kai mes svarstysime trijuose komitetuose, tikrai nespėsime.
Žodis J.Sabatauskui.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų dėl šio projekto visada pagrindinis komitetas buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš siūlyčiau paskirti jį vieną pagrindiniu be jokių papildomų, nes apskritai jau visi kiti komitetai svarstė ir pasakė savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaravimų? Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo ir kitų papildomų nėra. Baigta. Laukiame išvados. Štai jau… Visos frakcijos pateikė savo grupės narių pavardes, laukiame tiktai socialdemokratų.
Gerbiamieji socialdemokratai, pone Salamakinai, pone Sysai, laukiame jūsų sprendimo, kas bus grupėje, nes visos frakcijos jau pateikė. (Balsai salėje) Aš būčiau… Gerai. Dirbame toliau. Laukiame socialdemokratų sprendimo.
1-10 – Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3340(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną poną V.Grubliauską. Informacinės visuomenės plėtros komitetas pagrindinis. Jūsų nuomonė.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo pagrindiniu svarstant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių jūsų įvardytų straipsnių priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Svarstymas tikrai buvo gana entuziastingas ir netgi, sakyčiau, karštas. Nenorėčiau perteikti savo asmeninės nuomonės ir savo asmeninių įspūdžių. Gal pasakysiu tik tiek, kad komitetas po ilgų ginčų vis dėlto pritarė Susisiekimo ministerijos teiktam, pakoreguotam įstatymo projektui ir į daugelį, ypač Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, siūlymų neatsižvelgė, tačiau ne į visus... Pritarė šiam, kaip ir aš įvardinau, pakoreguotam įstatymo projektui, kurio pagrindines nuostatas jūs, manau, turite jas žinote. Jeigu reikėtų kokio nors komentaro, esu pasirengęs tą padaryti, o jeigu ne, tai balsavimo rezultatams buvo pritarta bendru sutarimu. Komiteto narių atskirosios nuomonės nebuvo pareikšta, tik komiteto pirmininkas R.Remeika pateikė siūlymą, kuris yra inkorporuotas į šį lydimąjį įstatymo projektą ir jame truputėlį aiškiau yra reglamentuota aktualiausia problema dėl išlaidų už šios papildomos paslaugos kompensavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną S.Pečeliūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiam įstatymo projektui buvo suformulavęs iš principo keturias pataisas, iš kurių tik vienai pagrindinis komitetas pritarė. Tačiau aš manau, kad mes turėtume dėl tų pataisų dar kartą čia dėl kiekvieno straipsnio balsuodami apsispręsti.
Apie tai, kam komitetas pritarė, aš nekalbėsiu, nes tai yra smulkmena. Noriu pakalbėti apie tai, kam komitetas nepritarė ir kodėl? Kokius surašė argumentus? Pirmasis mūsų pasiūlymas buvo 62 straipsnio 1 dalyje po žodžių „atitinkantį“ įrašyti žodžius „galimą ar“. Tai yra viešųjų elektroninių ryšių paslaugų tiekėjai privalo įgyvendinti… (visko neskaitau), paskutinis sakinys: „Šios priemonės turi užtikrinti saugumo lygį, atitinkantį galimą ar iškilusią grėsmę.“ Atsakykite patys sau į klausimą. Jeigu saugumo lygis turi atitikti tik iškilusią grėsmę, bet jokiu būdu neturi atitikti galimos iškilti grėsmės, tai kokia kalba yra apie nusikaltimų prevenciją, užkardymą ir visa kita? Mes surišame mūsų tarnyboms rankas, ir jos nebegali ruoštis galimoms iškilusioms grėsmėms. Todėl siūlyčiau Seimui šį mūsų komiteto pasiūlymą dar kartą pasvarstyti ir kviesčiau jam pritarti.
Kitas mūsų siūlymas, kuriam nebuvo pritarta, tai yra nustatyti 12 mėnesių duomenų saugojimo terminą. Tai, ką jie rašo savo komentare ir argumentuose, tik iš dalies yra tiesa. Direktyva leidžia nuo 6 mėnesių iki 2 metų, kai kurios valstybės yra pasirinkusios 3 metus, to direktyva irgi nedraudžia. Sako, kad yra galimybė 6 mėnesius saugoti, jeigu specialioji tarnyba paprašo ir mato, kad yra būtinybė, dar 6 mėnesius, ypač sunkiems nusikaltimams, tada galima tą terminą pratęsti. Ispanijos sprogdinimo atvejis. Ispanija į Lietuvą kreipėsi po 9 mėnesių, jie fiziškai anksčiau negalėjo kreiptis…
PIRMININKAS. Pone Sauliau! Aš atsiprašau, pone Pečeliūnai, mes prašom jūsų pateikti tik komiteto išvadą, vėliau mes diskutuosime dėl pataisų, pasiūlymų ir tada balsuosime, bus galima išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš. Komiteto išvadą.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad kolegos turėtų laiko iki balsavimo susivokti, todėl dabar atskleidžiu esmę, ką siūlė komitetas ir kam nepritarė pagrindinis komitetas. Aš tuoj baigsiu.
PIRMININKAS. Kai mes nagrinėsime kiekvieną pasiūlymą, kiekvienas pasiūlymas bus pateiktas, bus išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Dabar yra tik trumpa komiteto pozicija, tada mes pradėsime svarstyti pasiūlymus ir pataisas, taigi komiteto nuomonė.
S.PEČELIŪNAS. Taigi aš ir dėstau komiteto poziciją, būkite malonus ir girdėkite tą poziciją. Taigi, jeigu bus palikta taip, kaip siūlo pagrindinis komitetas, Lietuvos Respublika jokiai Europos Sąjungos valstybei užkardant arba ieškant nusikaltėlių jau kitose valstybėse atlikus stambius nusikaltimus… Miniu jums konkretų atvejį, kad visi įsivaizduotumėte, apie ką kalbu, Ispanijos sprogdinimus. Mes niekada negalėsime padėti. Kai pas mus kas nors atsitiks, kitos šalys ilgiau saugos duomenis ir jos galės mums padėti. Labai gražu joti ant kito sprando. Taip yra siūloma elgtis pagrindinio komiteto išvadoje. Komitetas ir aš tokiam nesąžiningam elgesiui nepritariu.
Paskutinis siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, tai yra dėl tam reikalingo papildomo… įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis, tai komitetas siūlė išbraukti. Drįstu jums priminti, kad buvau tas, kuris suvedė visas šitas ryšių įstaigas prie bendrojo stalo, kai klausimas buvo sprendžiamas iš esmės, kokios įrangos reikia ir kas už ką moką. Tai buvo gal prieš kokius 15 metų. Licencijos jiems tada buvo išduotos gal tik pusmetis. Klausimas buvo esminis – arba išdavinėti licencijas iš naujo, arba tam tikram terminui finansinę naštą dalinamės per pusę – valstybė ir operatoriai, bet atėjus laikui vis dėlto ta našta turėtų būti nuimta nuo valstybės ir štai dėl kokių argumentų. Ką rašo pagrindinis komitetas? Nusikaltimų užkardymas, tyrimas….
PIRMININKAS. Sauliau, aš atsiprašau. Gerbiamasis Pečeliūnai, yra Statutas, jūs išeinate ir pasakote komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Man visiškai tas pats, ką jūs kalbate. Aš noriu, kad jūs laikytumėtės tvarkos.
Gerbiamieji Seimo nariai, ką man dabar daryti? Aš kreipiuosi į frakciją… Prašau du sakinius.
S.PEČELIŪNAS. Kartoju. Citata: „Nusikaltimų užkardymas, tyrimas, nustatymas yra nuolatinė valstybės funkcija, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis.“ Išvertus į žmonių kalbą tai reiškia, kad visų patalpų ir turto apsauga taip pat yra valstybės funkcija. Reikia panaikinti visas saugos tarnybas, savo turtu niekas neturi rūpintis, tai turi daryti valstybė. Tokia komiteto logika mūsų komitetui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nėra priimtina. Nusikaltimų užkardymas yra visų rūpestis ir kiekvienas pagal savo išgales turi atlikti tai, ką privalo atlikti. Ir negalima visų savo naštų užkrauti ant valstybės galvos. Todėl siūlome šį sakinį išbraukti ir atsakomybę dalintis. Esame visuomenė, o jeigu esame dar ir pilietinė visuomenė, tai šitaip turime elgtis visi ir mūsų komerciniai partneriai taip pat. Ačiū jums už kantrybę.
PIRMININKAS. Kur ta komiteto nuomonė? Aš neišgirdau komiteto nuomonės. Aš dabar perskaitau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Pradedam svarstymo procedūrą. (Balsai salėje) Taip parašyta, tokia yra komiteto nuomonė.
Bandysime apsispręsti balsuodami. Kviečiu į tribūną poną V.Grubliauską, matyt, čia mums teks kartu dirbti. Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų nėra balsuojama, į juos yra atsižvelgta. Dėl Strateginio tyrimo instituto vėlgi čia nebalsuojama ir atsižvelgta. Dėl Advokatų kontoros atsižvelgta ir nebalsuojama. Dabar statutiniai siūlymai. Pirmasis yra Seimo nario R.Remeikos siūlymas. Žodį suteikiame ponui R.Remeikai, kuris siūlo pakeisti įstatymo 6 straipsnio… 9 skirsnio 65 straipsnio 2 dalį. Prašau, žodis jums. Pateikite savo siūlymą.
R.REMEIKA (LCSF). Atsiprašau, aš dabar neturiu pasiėmęs siūlymo, bet pirmąją siūlymo dalį aš atsiimu, nes taip sutarėme komitete, o antrajai daliai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Tai jūs savo pirmąjį pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė, atsiimate, o antrasis dėl 6 straipsnio, keičiamo 9 skirsnio 65 straipsniu... pritarta. Ir čia neprašote balsuoti?
R.REMEIKA. Taip.
PIRMININKAS. Sutarta, keliaujame toliau.
V.GRUBLIAUSKAS. Aš tik papildysiu gerbiamąjį R.Remeiką, kad 1 straipsnio buvo atsisakyta, jam nepritarta todėl, kad žodis „neatlygintinai“ galimai galėtų prieštarauti konstitucinėms nuostatoms, todėl bendru sutarimu pagrindinis komitetas tam nepritarė. O kalbant apie 2 punktą, kuris yra gana detaliai išdėstytas, komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Nelabai supratau. Teikėjas ponas R.Remeika atsiima savo dalį ir neprašo dėl jos balsuoti, o antram pasiūlymui, kuris buvo pateiktas pono R.Remeikos, pritarta.
V.GRUBLIAUSKAS. Taip, dėl antrosios pasiūlymo dalies.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Mielas posėdžio pirmininke, visa tai, ką jūs pasakėte, yra tiesa, bet ne visa. Tai, kad ponas R.Remeika pateikė pataisą, gerai. Tai, kad komitetas bendru ar ne bendru sutarimu jai pritarė, yra gerai, bet jai turi pritarti Seimas, ko aš ir prašau. Jeigu niekas neprieštarauja, niekas nebalsuoja. Bet jeigu bent kas nors prašo balsuoti, balsuoti reikia, toks yra Statutas. Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Aš nežinau, kažkaip paprasčiau. Ponas R.Remeika kartoja – jis atsiėmė savo pasiūlymą. Todėl dėl jo balsuoti nereikia. (Balsai salėje) Kitai straipsnio daliai, kitai pataisai, komitetas pritarė. Pagrindinis komitetas pritarė. Jūs siūlote balsuoti, ar pritarti komiteto nuomonei? Nereikia, komitetas pritarė, pone Sauliau.
S.PEČELIŪNAS. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. Komiteto nuomonė – pritarti, S.Pečeliūno – nepritarti. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria komiteto nuomonei. (Balsai salėje) Balsuojame.
V.GRUBLIAUSKAS. Už pagrindinio komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už pagrindinio komiteto nuomonę.
Už – 36, prieš – 5, susilaikė 11. Pritarta nestatutiniam balsavimui. Dėl pritarimo, kuris buvo palaimintas komitete. Aš tiktai pabrėžiu. Aš pažeidžiau Statutą. Nebalsuojame, jeigu komitetas pritarė.
Kiti pasiūlymai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pirmasis pasiūlymas. 62 straipsnio 1 dalis. Čia (…) atitinkamai. Kas pateiks komiteto nuomonę? Prašau. Pone Sauliau, žodis jums. 62 straipsnio 1 dalis.
S.PEČELIŪNAS. Dėkui. Aš dar kartą pasakysiu dėl tų galimų ar iškilusių grėsmių. Dar kartą kartoju. Mielieji kolegos, tai yra redakcinis pasiūlymas. Visuose tokiuose įstatymuose mes verčiame netgi savo specialiąsias tarnybas užsiimti prevencija ir nusikaltimų užkardymu. Šioje vietoje mes vos ne draudžiame šitai daryti. Mes leidžiame veikti tik tada, kai nusikaltimas jau įvykęs ir ta grėsmė yra.
Mielieji kolegos, aš nemanau, kad mūsų specialiosios tarnybos ir mūsų policija piktnaudžiauja šiais dalykais. Bet jeigu jie mato, kad gali įvykti vienas ar kitas nusikaltimas, jie turi turėti instrumentą. Jeigu jūs manote, kad neturi turėti to instrumento, tada nesutikite su mūsų komiteto siūlymu. Štai ir viskas. Balsavimo rezultatai parodys jūsų poziciją.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V.GRUBLIAUSKAS. Jūs turite omenyje – pagrindinio komiteto?
PIRMININKAS. Taip.
V.GRUBLIAUSKAS. Pagrindinis komitetas mano, kad gerbiamojo kolegos S.Pečeliūno išdėstyta nuostata, kurią jis pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu, yra perteklinė. Pagrindinio komiteto nuostata yra nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai ir palikti vis dėlto be žodžio „galima“. Pagrindinio komiteto nuostata – nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritaria šiam pasiūlymui, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas… Tai dabar mums reikėtų balsuoti. Balsuojantys už palaiko pagrindinį komitetą – nuomonei nepritarti. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Balsuojame. Balsuojantys už palaiko pagrindinį komitetą.
Už – 33, prieš – 4, susilaikė 17. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei, t. y. nepritarti. Antrasis pasiūlymas. Keičiama 66 straipsnio 6 dalis. Žodis S.Pečeliūnui? Prašau, žodis jums. Minutėlę!
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tik priminsiu, kad anksčiau, kai mes priiminėjome šį įstatymą, buvome apsisprendę dėl dvylikos mėnesių, t. y. paėmę aukso vidurį, kurį siūlo direktyva, galvodami ir apie tai, kad mes negalime būti kitoms valstybėms ant sprando. Jeigu jos mums galės padėti, kad ir mes galėtume padėti. Dar kartą kartoju: šeši plius šeši nesuteikia jokių galimybių kitai valstybei kreiptis į mus su tokio pobūdžio informacine pagalba, nes kol yra nustatoma, iš ko ir ko reikia paprašyti, visada pagal procedūras praeina daugiau nei šeši mėnesiai, ir mes niekada neturėsime informacijos, kuri reikalinga mūsų partneriams. Įsisąmoninkime tai ir balsuokime. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė.
V.GRUBLIAUSKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui, nes rėmėsi argumentais, kad Europos direktyvos reglamentuoja terminą, kuris minimalus ir yra šeši mėnesiai. Mes visiškai neprasilenkiame su Europos Sąjungos direktyvomis. Kita vertus, tie šeši mėnesiai privalomojo duomenų saugojimo neeliminuoja galimybės esant būtinybei dar gauti papildomos medžiagos arba duomenų, kurie būtų reikalingi kažkokioms veikoms patikrinti ar jas kontroliuoti, dar papildomai šešis mėnesius gauti tuos duomenis iš bendrovių, kurios juos saugojo pirmus šešis mėnesius. Taigi šeši plius šeši šiuo atveju visiškai atitinka Europos Sąjungos nurodytus terminus. Beje, specialiųjų tarnybų specialistai, dalyvavę posėdyje, irgi pritarė, kad tai nėra visiškai jiems nepriimtinas dalykas. Manau, reikėtų pritarti pagrindinio komiteto išvadai, kad tie šeši mėnesiai yra mums priimtinas terminas.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti dėl pataisos nėra. Nuomonės išsakytos. (Balsai salėje) Kartojame tą pačią procedūrą. Balsuojantys už palaiko pagrindinio komiteto nuomonę, balsuojantys prieš arba susilaikę mano kitaip. (Balsai salėje) Gerai, gerai. Stabdykime balsavimą. Kad būtų aiškiau, dar kartą. Yra siūlymas, nors čia ir taip aišku. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas. Dėmesio, kartojame! Balsuojantys už palaiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę, balsuojantys prieš arba susilaikę palaiko pagrindinio Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę. Taip bus teisingiau.
V.GRUBLIAUSKAS. Galbūt reikėtų patikslinti, kad balsuodami už Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą mes pritartume, kad duomenys būtų saugomi dvylika mėnesių. Balsuojantys prieš ir susilaikę pritartų pagrindinio komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū, Vytautai.
V.GRUBLIAUSKAS. Aš tiktai patikslinu, gerbiamasis (…).
PIRMININKAS. Viskas gerai. Gerbiamasis V.Grubliauskas pasakė pagrindinio komiteto nuomonę ir turi tam teisę.
Balsuojame. Balsuojantys už palaiko… S.Pečeliūnas norėtų išsakyti nuomonę už dėl siūlymo. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi pagrindinio komiteto pirmininkas leido sau pirmininkauti posėdžiui ir agituoti, aš atliksiu tą patį.
V.GRUBLIAUSKAS. Dar ne pirmininkas, atsiprašau.
S.PEČELIŪNAS. Dar kartą primenu. Tai, ką sakė ponas V.Grubliauskas, yra tiesa, bet tik Lietuvos viduje. Mes esame Europos Sąjungos nariai ir turėtume truputį praplėsti savo akiratį ir suvokti, kad šeši plius šeši nieko bendro su pagalba kitiems savo partneriams neturi, nes mes tiesiog tokios informacijos, kurios jiems reikės ir kurios jie visais atvejais paprašys praėjus šešiems mėnesiams, nebegalėsime duoti. O kitose valstybėse yra kitaip. Jie ima metus, pusantrų, dvejus, netgi iki trejų metų saugo, ir mes visada, jeigu ir mums reikės, tą informaciją iš jų galėsime gauti. Tai čia yra esminis dalykas ir specialiosios tarnybos tą patvirtino konkrečiais faktais ir pavyzdžiais. Aš nenoriu čia atskleisti visus tų bylų dalykus. Būkite malonūs, balsuodami turėkite tą omenyje. Balsuodami už šeši plius šeši, jūs pasakote: niekam mes dėl jokių nusikaltimų išaiškinimų Europos Sąjungos ribose nepadėsime, nes fiziškai negalėsime to padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – K.Daukšys. Prašau.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gerbiu S.Pečeliūno tokią aiškią poziciją. Bet, Sauliau, kam apbaudinėjame vieni kitus dabar čia susėdę. Nesaugoja nei ispanai, nei prancūzai, nei anglai tų duomenų, kad Lietuva atsibudusi kada nors paprašytų, jie saugo dėl savęs. Antras dalykas, Europos Sąjungoje Lietuva ne vienintelė, kuri tik pusę metų numato saugoti. Tai irgi įvardyk, kad yra ir kitos valstybės, kurios taip numato. Trečias dalykas, mes kalbame apie tai, kad mes direktyvą įgyvendiname visiškai, nes direktyva nustato – nuo pusės metų. Tai kur čia dabar kokios grėsmės nacionaliniam saugumui? Aš nematau, kodėl taip aktyviai reikia kalbėti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Teks balsuoti. Balsuojantys už palaiko poziciją, kurią išdėstė S.Pečeliūnas. Balsuojantys prieš ir susilaikę palaiko Informacinės visuomenės plėtros komiteto poziciją. Balsuojame. Balsuojantys už palaiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto poziciją, kurią išdėstė S.Pečeliūnas. Prieš ir susilaikę balsuodami palaiko Informacinės visuomenės plėtros komitetą.
Už – 15, prieš – 6, susilaikė 23. Pritarta pagrindinio komiteto pozicijai, jis nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonei. Kitas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė. Dėl jo balsuoti nereikės.
Paskutinis pasiūlymas yra dėl keičiamos 77 straipsnio 1 dalies. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę išdėstys S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš jums šiek tiek noriu priminti Šventąjį Raštą, ir adresuoju tai mūsų ūkio subjektams, užsiimantiems šia ūkine veikla. Už žodžius reikia atsakyti. Prieš 15 metų tos pačios firmos įsipareigojo, kad šitas valstybės įsipareigojimas viską mokėti yra laikinas dalykas. Taigi praėjo gana daug laiko, ir savo duotus įsipareigojimus reikia prisiminti. Šiandien jos tą užmiršo ir, gresiant ekonominei krizei, visą finansinę naštą nori užkrauti valstybei ant pečių. Išdėstyti argumentai, kad nusikaltimų užkardymas, tyrimas, nustatymas yra valstybės nuolatinė funkcija, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis, gali būti suprantama ir taip, kad patalpų, turto (asmeninio, visuomeninio ar kitokio) apsauga, kad neįvyktų nusikaltimas, yra valstybės funkcija. Tai tada aš siūlau pagrindiniam komitetui, jeigu yra tos nuomonės, kad už viską turi mokėti valstybė, o, kaip aš suprantu, sunkių nusikaltimų užkardymas ir prevencija yra visuomenės rūpestis, ne tik valstybės rūpestis, ir tą naštą turi tarpusavy visuomenė su valstybe dalytis, šiuo atveju verslo subjektai, turėdami komitetą kaip lobistą, visa tai krauna ant mūsų visų, ant valstybės pečių... Aš manau, kad toks elgesys yra nesąžiningas, netoleruotinas ir pridengti tokį lobizmą Konstitucinio Teismo sprendimais ar dar kuo nors, iškraipant jų esmę, yra tiesiog nepadoru. Tuo labiau kad ankstesnėje redakcijoje šitų priekaištų ir šitos nuostatos nebuvo ir Seimas už tai buvo balsavęs. Šitas sakinys čia įrašytas, nors kituose straipsniuose skamba kitaip, yra elementari apgavystė. Jeigu jūs norite už tai balsuoti, balsuokite žinodami viską. Ačiū.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė. Prašau.
V.GRUBLIAUSKAS. Labai ačiū. Aš noriu tik truputį paaiškinti arba priminti gerbiamiesiems kolegoms. Nuostata, kad reikalinga papildoma įranga įsigyjama ir išlaikoma valstybės lėšomis yra šiuo metu galiojančiame įstatyme. Komitetas, priimdamas savo išvadą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. išaiškinimu, kurio aš viso neskaitysiu, jis yra mūsų komiteto išvadoje, kas domėjotės, manau, tikrai perskaitėte, tik konstatuosiu paskutinę šios išvados dalį, kur yra parašyta, kad „nusikaltimų užkardymas, tyrimas, nustatymas yra valstybės nuolatinė funkcija, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis.“ Jeigu jūs manote, kad Konstitucinio Teismo išvada gali būti sietina su kokiu nors lobizmu ar dar kuo, jūsų teisė taip galvoti, tačiau komitetas taip tikrai nemano ir, remdamasis šia Konstitucinio Teismo išvada, vis dėlto nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė prieš – A.Butkevičius. Jūs prieš siūlymą? Atsiprašau, čia sena registracija liko. Žodis K.Daukšiui. Atsiprašau, bet nuomonė už, nuomonė prieš. Pamaniau, kad čia liko sena registracija. Gerai. Nuomonė prieš. Paskui bus nuomonė už, nors mes jau ją girdėjome. Nuomonė prieš.
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų vėl Saulius Pečeliūnas šiek tiek gudrauja. Iš esmės ar vienu atveju, ar kitu už viską mokės vartotojai, tai yra tie žmonės, kurie naudojasi telefonais, arba tie žmonės, kurie moka mokesčius valstybei. Kadangi Lietuvoje vienam gyventojui tenka 1,5 ar 1,7 telefono, vadinasi, kiekvienas iš mūsų mokės. Tik klausimas paprastas, kai valstybė tų išlaidų nedengia, tai nėra ir jokios kontrolės, kiek išlaidų yra perkeliama ant vartotojų pečių, tada neaišku, kiek turime mokėti. Kai valstybė apmoka už saugojimo paslaugas, valstybė pati kontroliuoja, kiek tų paslaugų suteikta ir kiek tai gali kainuoti. Manau, kad šituo atveju yra kur kas aiškesnė ir skaidresnė procedūra. Todėl toks slaptas perkėlimas visiems mokesčių mokėtojams apmokėjimo per pokalbių tarifus yra kur kas bjauriau, negu aiškus valstybės įsipareigojimas sumokėti telekomunikacijų bendrovėms už tas paslaugas, kurias visai valstybei suteikia tos telekomunikacijų bendrovės. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Dabar nuomonė už – S.Pečeliūnas. Bet jūs jau kalbėjote, pone Sauliau. Tą patį per tą patį.
S.PEČELIŪNAS. Aš labai trumpai (…), pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Žodis G.Steponavičiui.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš tik noriu priminti, kad pagal Statutą tie, kurie pristato pataisas, patys negali kalbėti antrą kartą dėl motyvų. Tai siūlau, pone pirmininke, laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Ačiū, Gintarai. Aš bandau tai užminti, bet negaliu nutraukti, muštis, pulti iš tribūnos atėjęs. Žodis A.Kašėtai. Nuomonė už.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, kodėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė tokią poziciją? Argumentas labai paprastas: išties privačios bendrovės, valstybei kompensuojant šitas išlaidas, nebus suinteresuotos taupyti ir racionaliai diegti, sudaryti sąlygas, bus kur kas didesnės išlaidos, drįstu teigti, sunaudota kur kas daugiau milijonų, kuriuos turėsime padengti iš biudžeto, užuot šiaip racionaliai sprendę vidaus klausimus. Konkurencija, žinome, padaro savo, aš labai abejoju, ar ta kaina bus permesta ant mokesčių mokėtojų pečių. Manau, kad kaip tik bus priimti labai racionalūs sprendimai, kad taupiai būtų išspręstas tų naujų įsipareigojimų klausimas. Taigi tikrai siūlau taupyti valstybės biudžeto lėšas, negąsdinti, kad bus ant mokesčių mokėtojų pečių, ir pritarti pataisai.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš išsakytos, tenka balsuoti. Gal vėliau. Dabar dėl pataisos, jūs galėsite kalbėti dėl… visos įmanomos... Balsuojantys už palaiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojantys prieš arba susilaikę – pagrindinio komiteto nuomonę, tai yra… (Balsai salėje) Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto balsuojame, vėliau suteiksime žodį. Balsuojantys prieš arba susilaikę palaiko Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę. Balsuojantys už palaiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Tuoj suteiksime žodį. Baigsis balsavimas, ir duosime.
Už – 9, prieš – 5, susilaikė 16. Pritarta Informacinės visuomenės plėtros komiteto pozicijai, tai yra nepritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Dėl vedimo tvarkos – A.Butkevičius.
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš prašiau žodžio prieš balsavimą, nes labai svarbi įstatymo pataisa. Pirma tai, kad pranešėjas suklaidino dėl Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Konstitucinio Teismo išaiškinime niekur nesakoma, kad už dokumentų saugojimą, ten yra visiškai kitaip kalbama. Teisininkai mums davė raštišką paaiškinimą. Toliau, mūsų ministerija kreipėsi į visus operatorius, kuris norėtų arba reikalautų papildomų lėšų už informacijos išsaugojimą. Visur gavome neigiamą atsakymą ir nė vienas operatorius pinigų neprašė. Dabar pritarta tai įstatymo pataisai, neaišku, kiek gali kainuoti valstybei. Aš manau, buvo labai neatsakingai pažiūrėta į šią pataisą.
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamieji ministrai ir Seimo nary, sekite darbo eigą. Visos procedūros yra baigtos. Dabar yra diskusija. Aš mačiau, diskusijoje dalyvauti buvo užsirašęs K.Daukšys. Taip? Kviečiu į tribūną poną K.Daukšį. K.Daukšys buvo užsirašęs dalyvauti diskusijoje.
Dėl vedimo tvarkos A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, atsižvelgiant į tai, ką išdėstė kolega A.Butkevičius, komiteto vardu siūlau perbalsuoti. (Balsai salėje: „Kokio komiteto.“) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamieji, mes esame dažnai improvizavę. Tai yra tik svarstymo stadija. Priėmimo metu jūs turėsite teisę įregistruoti naujus pasiūlymus ir galėsite balsuoti. Taigi kviečiu į tribūną poną K.Daukšį, kuris yra užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Svarstymas. Tik dėl motyvų. Supratau. Nuomonė už – K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad komitetas, svarstydamas šį įstatymą, pasielgė logiškai ir suprantamai, nes visi akcentai sudėlioti ten, kur reikia. Jeigu mes kalbėsime dėl galimai iškilusios grėsmės ir įvykusio nusikaltimo, tai čia yra du skirtingi dalykai. Manau, kad čia S.Pečeliūnas buvo neteisus sakydamas, kad grėsmių gali prisigalvoti, kokių nori dėl įrangos įsigijimo ir dėl to, kaip turi būti apmokėta ir kaip turi būti apmokamos papildomos paslaugos. Šiuo klausimu dar kartą sakau. Mokės vis tiek tie žmonės, kurie naudojasi paslaugomis arba kurie gyvena šioje valstybėje. Kiekvienu atveju mokės į biudžetą ir tada bus aiškiai ir skaidriai kontroliuojama, kiek pinigų išleista tokiems dalykams, kitu atveju mokės ne į biudžetą, o pagal tarifą ir kompanijos, kurios teikia paslaugas, galės pakelti tarifus, kaip joms patinka.
Dėl kitų dalykų manau, kad komitetas iš tikrųjų pasvėrė tą 6 mėnesių terminą. Manau, kad Lietuvai, valstybei, kuri iš tikrųjų yra nedidelė, tai yra gana ilgas terminas saugoti duomenis. Juo labiau kad specialiosios tarnybos turi laiko paprašyti dar 6 mėnesiams, jei mato, kad koks nors nusikaltimas vyksta, pratęsti tą duomenų saugojimo laikotarpį. Ne dėl prancūzų, ne dėl ispanų, ne dėl kitų valstybių mes priimame įstatymus. Priimame įstatymus dėl savo valstybės, dėl savo piliečių ir siūlau palaikyti projektą tokį, kokį suformulavo komiteto nuomonė, ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš labai paprašyčiau laisvu nuo visokių renginių metu šio pagrindinio komiteto narių surasti ir parodyti bent vieną nuostatą šiame įstatyme iš naujai įrašomų, kuri gintų Lietuvos valstybės interesus, o ne pataikautų ūkio subjektams, iš tų naujųjų siūlomų. Tokių nerasite. Buvo pasakyta, kad viskas vis tiek bus perkeliama ant vartotojų pečių ir t. t.
Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, tų paslaugų tiekėjų yra ne vienas. Jeigu būtų vienas, jis gal galėtų taip elgtis. Kadangi jis yra ne vienas, jis turės labai aiškiai skaičiuoti ir laimės tas, kuris kuo mažesnę naštą perkels atlikdamas savo funkcijas, tai visi pas jį ir pereis tuos telefonus registruoti. Dabar šiuo atveju ši konkurencija yra išbraukiama ir jie elgsis taip, kaip ir dabar elgiasi. Atnaujina savo įrangą su valstybe net nesikonsultuodami, o valstybė, bėgdama iš paskos, turi dėti savo įrangą. Nebūtinai reikalingą, bet gana brangią. Taip yra sukinėjamos rankos valstybei. Ir visi mokesčių mokėtojai moka už ūkio subjekto savo biznio vystymą kitų sąskaita ir, atsiprašau, kartais už savotišką išsidirbinėjimą. Galima taip sukioti rankas valstybei. Tyčia nupirkti kokią nors įrangą, kuri gal net yra tokia pati, kaip anksčiau buvo, bet veikia kitu principu, ir valstybė priversta pirkti visą savo iš naujo, nors tai tikrai jokiais būdais nebūtinai yra reikalinga. Aš jums gal aiškiau suprantamą situaciją, nebūtinai taip viskas elementariai vyksta. Bet tokie dalykai vyksta. Tai jeigu jūs man nurodysite, kur yra šiose jūsų pataisose ginami valstybės interesai, o ne privataus verslo interesai, juo labiau kad apie Konstitucinio Teismo sprendimą akivaizdžiai buvo iš tribūnos meluojama, aš labai jums padėkosiu. O dabar spręskite. Aš nepalaikau tokių lobistinių įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas. Nuomonė už – Vytautas. Viskas. Viena už, viena prieš. Dabar dėl vedimo tvarkos ponas K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Ačiū. Aš paprašyčiau, kad ponas S.Pečeliūnas bent atsiprašytų, nes dabar visus komiteto narius išvadino kažkokių ūkio subjektų tarnais, lakstančiais po vakarėlius. Gal jis turėtų galimybę tą savo pasikarščiavimą nuraminti. Aš nemanau, kad S.Pečeliūnas yra ekonomikos specialistas, konkurencijos specialistas, bet nesakau jam, kad jis nesąmones kalbėjo apie tai, kaip veiks konkurencija.
PIRMININKAS. Balsuojame. Nuomonės išsakytos, formalios procedūros baigtos. Balsuojame dėl pritarimo įstatymui po svarstymo. Balsuojantys už pritaria po svarstymo, balsuojantys prieš, susilaikę turi kitą nuomonę.
Už – 28, prieš – 5, susilaikė 12. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Darbotvarkės 1-11 klausimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką. Seimo nutarimo „Dėl D.Kuodytės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“. Prašau. Žodis Seimo Pirmininkui. Žodis jums, Pirmininke. Dirbame toliau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, klausimas, kuris yra teikiamas, susijęs su naujojo Seimo darbu. Gerbiamoji D.Kuodytė iki šio momento užima Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus postą. Žinoma, eidama į Seimą ji turi šio posto atsisakyti. Viskas padaryta pagal įstatymą ir atitinkamas procedūras, yra Ministro Pirmininko teikimas, todėl aš labai prašau kolegas teigiamai atsižvelgti į šį nutarimą ir siūlau šiandien ne tik baigti pateikimą, bet ir priimti patį nutarimą, antrąjį variantą, kurio 2 straipsnyje nurodyta, kad nutarimas įsigalioja nuo lapkričio 14 dienos.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti ponas V.Mazuronis. Prašom. Žodis jums.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jeigu Seimas dabar imtų ir neatleistų gerbiamosios D.Kuodytės, ar tai reiškia, kad ji neturėtų galimybės patekti į kitą Seimą?
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, ji, turėdama atitinkamas pareigas, kurios neleidžia dirbti Seime, negalėtų. Suprantama. Bet aš siūlyčiau tokios, atsiprašau, už žodį, provokacijos neorganizuoti. Paklausti, be abejo, galima, bet balsuoti reikia teisingai.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkui. Girdėjome teikimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Svarstymo stadija. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo projekto priėmimo. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl D.Kuodytės atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“, projekto registracijos Nr.XP-3448.
Už – 35, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Dabar norėčiau grįžti tris žingsnius atgal. Frakcijos yra pateikusios pavardes žmonių į darbo grupę, kurią sudarėme dėl Seimo statuto ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pirmojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto parengimo. Tai yra A.Kašėta – Liberalų sąjūdis, R.Dagys – Tėvynės sąjunga, V.Simulikas – Naujoji sąjunga, R.Remeika – Liberalų ir centro sąjunga, R.Baškienė – valstiečiai, ponia V.Baltraitienė – Darbo partija, J.Veselka – „Tvarka ir teisingumas“ ir ponas A.Salamakinas – Socialdemokratų frakcija.
Dabar mums reikia susitarti dėl grupės koordinatoriaus. Geriausiai, kad kas nors iš salėje sėdinčių asmenų sutiktų koordinuoti grupės veiklą. Ar turite kokių nors minčių? (Balsai salėje) Minčių nėra, nes niekas negirdi mano šauksmo tyruose. Ar galiu aš pats paskirti? Gal paprašytume poną A.Salamakiną koordinuoti šios grupės veiklą? Jo nėra salėje. Žiūriu į čia esančius Seimo narius. Na, nieko nėra. Tada padarysime taip: prašysime Seimo posėdžio sekretoriato paskambinti visai grupei, paskirti posėdžio datą ir laiką ir lauksime rezultatų. Skambiname ponui A.Salamakinui. Jeigu jis sutinka, mes jį paskirsime grupės koordinatoriumi ir lauksime projektų. (Balsai salėje) Jis informuos, kada renkasi grupė. Minutėlę, vyksta pokalbis telefonu. Ponas A.Salamakinas sutinka būti grupės koordinatoriumi. Jis paskambins visiems Seimo nariams ir pakvies į darbo grupės posėdį. Viskas. Klausimas baigtas.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinė plėtros asociacijos steigimo sutarties ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Pranešėjas – Rimantas Šadžius. Jo nematau, matau viceministrą poną Valentiną Miltienį. Kviečiu į tribūną.
V.MILTIENIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo įstatymo tikslas yra ratifikuoti Tarptautinės plėtros asociacijos steigimo sutartį. Ratifikuodama tarptautinės plėtros asociacijos steigimo sutartį, ją pasirašydama ir sumokėjusi pradinį narystės įnašą, Lietuva taps Tarptautinės plėtros asociacijos nare.
Lietuvos narystės šioje asociacijoje sąlygos nustatytos kartu su Steigimo sutartimi pateiktoje Tarptautinės plėtros asociacijos valdytojų tarybos 2008 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje Nr.218 „Dėl Lietuvos narystės Tarptautinėje plėtros asociacijoje“. Lietuva narystės asociacijoje procedūras turėtų užbaigti iki šių metų gruodžio 31 d.
Tarptautinės plėtros asociacija, priklausanti Pasaulio banko organizacijų grupei, yra daugiausia lėšų skurdžioms šalims suteikianti daugiašalė paramos vystymuisi organizacija. Narystė šioje asociacijoje ir dalyvavimas papildant jos išteklius bei formuojant politiką atspindi valstybės išsivystymo lygį ir kelia valstybės, kaip donorės, prestižą tarptautinėje arenoje. Narystė Tarptautinės plėtros asociacijoje prisidėtų prie Lietuvos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos tikslų įgyvendinimo.
Gal pažymėtina, kad Lietuva yra visų Pasaulio banko grupės organizacijų, išskyrus Tarptautinę plėtros asociaciją, narė. Atkreipiamas dėmesys, kad iš Europos Sąjungos valstybių tik Rumunija, Bulgarija, Malta ir Lietuva kol kas nepriklauso šiai asociacijai. Latvija ja tapo jau 1992 m., o Estija, kaip ir Lietuva, pateikusi prašymą dėl narystės šioje asociacijoje, praeitais metais.
Mano žiniomis, gerbiamasis Seimo Pirmininkas norėtų šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Trumpai tiek. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Nori paklausti R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, trumpai. Koks turėtų būti Lietuvos įnašas, įstojus į šią organizaciją?
V.MILTIENIS. Privalomas pradinis įnašas yra vienas milijonas 628 573 JAV doleriai, maždaug 4,4 mln. litų.
R.KUPČINSKAS. O kasmetinis?
V.MILTIENIS. Papildomi įnašai yra 384 809 doleriai, apie 1 mln., o įnašai į penkioliktąjį išteklių papildymą trejų metų laikotarpiu sudarytų 2 mln. 230 tūkst. eurų, apie 7,7 mln.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū viceministrui.
Nuomonės ir už prieš dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti šį ketvirtadienį, tai bus lapkričio 13 diena. Laukiame komitetų išvadų. (Balsai salėje) Na, nespėsime – atidėsime. Šis klausimas nėra labai ginčytinas. (Balsai salėje) Pagaliau taip ir parašysite, komiteto pirmininke.
Rezerviniai 1 ir 2 klausimai. Mes galėtume iki pertraukos apsvarstyti. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ Nr.XP-3344. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką poną V.Domarką. Pateikimas.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiame Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ pakeitimo projektą Nr.XP-3344(3). Pats nutarimas yra iš dviejų straipsnių. 1 straipsnyje siūlome vietoj žodžių „V.Milaknį, Aukštojo mokslo tarybos pirmininką“ įrašyti žodžius „A.Pitrėnienę, pedagogę“ ir šį straipsnį išdėstyti...
Noriu pasakyti, kad yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kurioje sakoma, kad svarstymas ir priėmimas šios kadencijos Seimo posėdyje suponuotų situaciją, kad einanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai – dėl savo būsimos kolegės pareigų ateityje. Kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, aš siūlyčiau, kad šiandien mes pritartume po pateikimo, o svarstymas ir priėmimas galbūt galėtų būti jau naujajame Seime. Arba galime taikyti praktiką, kurią šiandien jau taikėme, kad nekreiptume dėmesio į Teisės departamento išvadą, o įrašytume, kad nutarimas įsigalioja nuo lapkričio 17 d., t. y. nuo to laiko, kai baigiasi A.Pitrėnienės įgaliojimai.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ačiū komiteto pirmininkui. Nuomonė už ir prieš. Norinčių kalbėti nematau. Matyt, norinčių kalbėti nėra. Tuoj, minutėlę. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomų nėra. Galbūt norėtų frakcijos, tai čia jau frakcijų iniciatyva. Jeigu kuri nors frakcija pageidautų susitikti su pretendente, tai turi informuoti Sekretoriatą ir pretendentę ir tokiu atveju įvyktų susitikimas. Siūloma svarstymo data – 14 d. Planuojame 14 d. Aš tik primenu, kad 14 d., pasirodo, yra penktadienis. Planuojame 14 d. Suspėsime, tai suspėsime, jeigu ne, tai yra naujosios kadencijos Seimas. Juo labiau kad čia formalios procedūros, kurios labai greitai įveikiamos. Jeigu yra sutarimas, tai mes per 5 minutes išspręsime tą problemą.
Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2884(3) (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2884. Ar turime surinktus 29 parašus? Yra. Kviečiu į tribūną P.Jakučionį. Pateikimas.
P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą. Rengti šį įstatymo projektą paskatino nuolat gaunami gyventojų laiškai ir skundai dėl jiems nesuprantamų kompetentingų valstybės institucijų atsisakymo skirti jiems valstybines našlių pensijas už daugiau nei prieš penkerius metus mirusį sutuoktinį, valstybinės pensijos gavėją, arba mirus vienam iš sutuoktinių, jeigu jie santuokoje išgyveno mažiau kaip penkerius metus ir neturėjo vaikų. Laiškų autoriams atrodo, kad jie tokiu būdu yra diskriminuojami, yra pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo ir vienodų galimybių principas, palyginti su kitais tokias pensijas gaunančiais piliečiais, būtent senatvės pensijas gaunančiais piliečiais. Atrodo, kad anksčiau įstatymo leidėjai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nei vieno žmogaus mirties laikas, nei jo sutuoktinio pensijos amžiaus sukaktis nuo jų valios objektyviai nepriklauso. Panašūs įstatymų nelogiškumai praėjusiais metais buvo pašalinti iš Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo. Prašau gerbiamuosius kolegas pritarti pateikimui, kad ir iš šio įstatymo tie alogiškumai būtų pašalinti. Yra gautos Teisės departamento pastabos, tos pastabos yra iš dalies redakcinės, iš dalies juridinės technikos dalykai, manau, kad iki svarstymo į tas pastabas bus atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Juozapaitis. Prašom.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, lyginant pirmąjį variantą su lyginamuoju variantu, ten nebėra paskutinio sakinio, kuriame sakoma: „našlei, našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.“ Lyginamajam variante neliko to sakinio. Kodėl taip atsitiko? Ar čia sąmoningai, ar čia klaida?
P.JAKUČIONIS. Galbūt čia yra techninė klaida. Tarp kitko, Teisės departamentas irgi pastebėjo kai kuriuos neatitikimus, jie bus pataisyti.
J.JUOZAPAITIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, gal jūs galite pasakyti, kiek tai kainuos biudžetui, nes tai yra papildomos išlaidos iš valstybės biudžeto, juk dar dalis asmenų pradės anksčiau gauti valstybinę pensiją, negu jiems priklauso. Labai ačiū.
P.JAKUČIONIS. Aš neskaičiavau, kiek tai kainuos, nes tai ne atskiro Seimo nario galimybės. Manau, ko gero, ir Vyriausybė pasvarstys, ir komitetas pasvarstys ir paskaičiuos, kiek tai kainuos. Kaip man atrodo, tai tikrai labai nedaug, nes iš viso našlių pensija yra 20 % nuo valstybinės pensijos ir tokių žmonių tikrai nėra daug. Tikrai ne pusė ir ne trečdalis, ir ne penktadalis.
A.SYSAS. O milijonas tai daug ar mažai?
P.JAKUČIONIS. Aš manau, kad apsieisime iki 1 mln.
A.SYSAS. Bet jūs aiškinamajame rašte rašote, kad per 1 mln.
P.JAKUČIONIS. Bet tikiuosi, kad pakaks iki 1 mln.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Balsuojame dėl to, ar pritariame įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2884, po pateikimo.
Už – 28, prieš – 1, susilaikė 6. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti, matyt, jau kitos kadencijos Seime, numatant gruodžio 6 d., tarkime. Gerai, nenumatome datos. (Balsai salėje) Ne, šiame Seime jau nebespėjame. Ką gi, visi darbotvarkės klausimai, kuriuos esame suplanavę svarstyti rytiniame posėdyje, išnagrinėti. Baigiame rytinio posėdžio… Dėmesio! Aš dar tik trumpą trumpą informaciją. Mūsų sudaryta darbo grupė, Sekretoriatas perskambins, 14.30 val. renkasi Veidrodinėje salėje – Koordinatorius ponas A.Salamakinas kviečia grupės narius susirinkti 14.30 val. susirinkti į Veidrodinę salę dėl Statuto ir valstybės politikų bei teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo tvarkos. 14.30 val. renkasi darbo grupė, kurią mes sudarėme, pavardes paskelbiau. Ką gi, rytinis posėdis skelbiamas baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.