Šešioliktasis
(465) nenumatytas posėdis
2008
m. lapkričio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. STEPONAVIČIUS
Seimo valdybos patvirtintos 2008 m. lapkričio 6 d. (ketvirtadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkės
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. lapkričio 6 d. rytinį nenumatytą plenarinį posėdį. Kviečiu pirmiausia registruotis.
Kol kas užsiregistravo 60 Seimo narių. Taigi, kaip sakiau, šis ir vakarinis posėdžiai yra nenumatyti. Darbotvarkės yra patvirtintos netgi ne vieną kartą Seimo valdybos posėdžiuose ir turime dirbti pagal šias darbotvarkes. Bet vieną dalyką turiu pranešti ir išklausyti, matyt, kai kuriuos siūlymus ar pareiškimus.
Gavome Respublikos Prezidento dekretą dėl Seimo priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti. Seimo valdyba nustatė, kad šio įstatymo pateikimas bus šiandien iškart po pietų, t. y. 15 val., o po to per savaitę mes turėsime apsispręsti. Tai štai toks svarbus dalykas.
Dabar kolega P.Gražulis nori tarti žodį. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamasis Pirmininke, praeitą savaitę į plenarinių posėdžių darbotvarkę buvo įtraukta Lietuvos radijo ir televizijos tarybos ataskaita. Taip pat buvo surinkti Seimo narių parašai ir reikalauta, kad Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas raštu atsakytų į Seimo narių tam tikrus klausimus. Deja, Seimas praeitame plenariniame posėdyje nusprendė šį klausimą perkelti į šios dienos rytinį posėdį. Kodėl tas klausimas išbrauktas iš darbotvarkės?
PIRMININKAS. Konstatuoju, kad tas, kas siūlė, tada padarė šiurkščią klaidą, nes pranešėjas yra ligoninėje Santariškėse ir jisai fiziškai negali dalyvauti šiandien posėdyje. Vadinasi, galėsime nagrinėti kitą savaitę. Tik prašyčiau dar kartą nesiūlyti nukelti, kai jisai bus salėje. Ačiū.
P.GRAŽULIS. Kiek laiko? Gal jisai sirgs metus laiko?
PIRMININKAS. P.Gražulis pasakė dar vieną repliką.
Taigi klausimas yra aiškus. Ar galime bendru sutarimu pritarti šioms darbotvarkėms, ar reikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. Kolegos, kviečiu dar kartą registruotis, kad pasitikslintume, kiek mūsų yra, nes dėl kai kurių klausimų yra tik balsavimas. Praėjusiame posėdyje tie balsavimai buvo atidėti, nes trūko Seimo narių. Prašome registruotis. Kolegos, registruojamės.
Jau 68 Seimo nariai. Yra geriau. Dar du Seimo nariai, pamažu galėsime ramiai priiminėti įstatymus.
Pirmasis, arba 1-2a, klausimas yra kompleksinis Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Registracijos numeriai yra keli, nes sujungti įstatymai Nr.XP-3231(3), Nr.XP-3231(2) ir Nr.XP-2299(2). Papildomai turiu pasakyti, kad tai yra vadinamieji eurointegraciniai įstatymai. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbėti kolegę V.Aleknaitę-Abramikienę. Prašom. Dar kartą kviečiu kolegas Seimo narius užimti darbo vietas. Prašau. Iš pradžių Baudžiamojo kodekso, o paskui Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo projektas.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiuos projektus svarstant komitete buvo atsižvelgta į visas kompetentingų institucijų pateiktas pastabas. Šiuo metu Teisės departamentas jau nebeturi pastabų, išskyrus porą kalbinio pobūdžio pastabų, nes pavartotas ne tas linksnis. Todėl mes galime drąsiai priimti siūlomus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Aš manau, Teisės departamento pastabas galima, kaip sakoma, darbo tvarka… nes jos išties yra redakcinio pobūdžio. Gerbiamieji kolegos, ar reikia dėl kiekvieno straipsnio atskirai balsuoti? Nereikia? Tada manykime, kad visi šeši straipsniai yra priimti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Matau, J.Veselka pirmasis. Prašom. Dėl Baudžiamojo kodekso. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų įdėmiai perskaičiau šį kodeksą ir ypač išsigandau perskaitęs 2 straipsnį, kad žmogus prisirinks grybų, o pasirodys, kad tie grybai įtraukti į Raudonąją knygą. Galiu pasakyti: bobutės, atsargiai, jeigu prisirinksite ne tų grybų, galite būti nubaustos iki trejų metų, net bet perspėjimo. Štai: „Ar kitaip naudoja didelį kiekį saugomų laukinių augalų, grybų, jų dalių…“ Net jeigu prisirinksite tik kotų ar kepurėlių, iš karto baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Ar mes jau taip toli nuėjome, kad jau bus blogai?
Taip pat 1 straipsnis. Kas yra didelis kiekis saugomų gyvūnų? Du –didelis? Trys… Mes paliekame teisėjams. Jeigu man duosi 3 Lt, tai trys bus nedidelis kiekis, bet jeigu neduosi, bus didelis. Atleiskite, gerbiamieji, aš tokiam įstatymo projektui tikrai negaliu pritarti. Ypač tam, kas susiję su grybais.
PIRMININKAS. Tik nežinau, kuriuos grybus kolega turėjo galvoje. K.Čilinskas. Prašom. Atsiprašau, V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašau, Vilija.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Norėčiau nuraminti kolegą J.Veselką. Tokių pačių abejonių turėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, nes mūsų, neturinčių specialaus biologinio išsilavinimo, ausiai žodis „grybas“ asocijuojasi su kažkuo, kas turi kepurėlę ir kotą. Tačiau pareigūnai iš Vyriausybės paaiškino, kad tie saugomi grybai visiškai nepanašūs į tai, ką mes laikome grybais, tačiau pagal klasifikaciją patenka į šią kategoriją ir yra taip vadinami. Jie yra saugomi, įrašyti į Raudonąją knygą, tačiau nėra, nebuvo ir nebus renkami, nes dažniausiai jie ir neprimena to, ką jūs laikote grybais. Todėl sučiupti močiutę, ardančią su kokiu nors prietaisu tai, kas visai nepanašu į grybą, būtų tiesiog neįmanoma. Aš noriu jus nuraminti, kad tikrai tai negresia. Yra gana išsamiai išnagrinėtas šitas klausimas komitete. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš manau, kad reikia tobulinti tuos įstatymus, kuriuos ketiname dabar priimti, ir dėl jų balsuoti kol kas ankstoka. Dėl baudžiamosios atsakomybės už teisinimą, menkinimą ar neigimą tam tikrų nusikaltimų, tai čia labai arti tokio politinio persekiojimo, kad mes galbūt turėsime ir politinių nusikaltėlių, nes visų pirma menkinimas kokio nors nusikaltimo, kuris čia paminėtas, kito kokio nors nusikaltimo atžvilgiu dažnai pasitaiko. Žmonės lygina, kas yra svarbiau, toks ar toks nusikaltimas, o čia jau bus galima traukti atsakomybėn už nuomonę, už mintį. Kita vertus, kaip bus (čia yra tie, kurie teisina) su advokatais, ginančiais ir turinčiais pagal pareigą teisinti tuos asmenis, kurie yra teisiami ar buvo nuteisti ir dėl jų rašomi skundai?
Todėl manau, reikia visa tai išspręsti, kad nebūtų pagrindo tam, kad ką nori, tą persekioji už tuos nusikaltimus, ir turėti politinių nusikaltėlių. O dėl tų grybų nelaimingų, tai, be abejo, visų pirma valstybė turi pasirūpinti, kad žmonės žinotų apie ką kalbama. Įstatymų neišmanymas neatleidžia nuo atsakomybės, jeigu pačiame įstatyme viskas yra aišku. Bet dabar, man atrodo, nė vienam čia sėdinčiam nėra aišku, už ką mes rengiamės žmones sodinti į kalėjimą. Tai, be abejonės, reikėtų taip pataisyti, kad visiems perskaičius būtų aišku, už ką žmogus bus sodinamas. Kas iš tų močiučių ar iš kitų žmonių gali prieiti prie Europos Sąjungos kokių nors dokumentų, kai nėra išvardyta, ką iš tikrųjų draudžiama daryti. Įstatymas toks negali būti, kai neaišku, kas tau draudžiama, o tiesiog būsi sodinamas į kalėjimą. Todėl manau, kad ankstoka priimti tuos teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš papildydama ir pritardama gerbiamajam kolegai K.Čilinskui iš tiesų norėčiau atkreipti dėmesį, kad su baudžiamąja atsakomybe reikėtų elgtis labai atsargiai. Reikėtų pasakyti, kad gali atsitikti taip, kad žmogus, net nesuprasdamas, kokius konkrečius veiksmus jisai atlieka, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl aš siūlau kol kas nepritarti šitam projektui, dėl baudžiamosios atsakomybės elgtis labai atsargiai ir dar papildomai pastudijuoti šitą atsakomybės rūšį.
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau, kad jūs bent atkreiptumėte dėmesį į įstatymo rekvizitus. Yra dalykų, nuo kurių mes negalime pabėgti, yra Europos teisės įstatymų blokas, mes turime vis dėlto tai irgi matyti. Jeigu kas nors mano, kad yra neaišku, kas yra ksenofobija, kas yra rasinė diskriminacija ir kiti dalykai, apie ką irgi kalbama šiame įstatyme, ir kad už tai nereikia bausti, tai tada aš iš viso nesuprantu, apie ką mes kalbame. Aš siūlyčiau ne kalbėti apie įstatymą jo neskaičius, o vis dėlto pirma paskaityti, paskui kalbėti ir tik vėliau balsuoti. Kviesčiau jus dabar atkreipti dėmesį, kad padariau pirma, antra ir trečia, ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dar P.Gražulis nori tarti žodį. Prašom. P.Gražulis. Ar nenori?
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš, skaitydamas šitą įstatymą, tai, ką garsiai perskaitė J.Veselka, atvirai pasakysiu, nesuprantu. Nebent arba kažkokių durnaropių apsivalgę rašo Seimo nariai, arba galbūt tikrai kažkokių specifinių grybų prisivalgę rašo tokius įstatymus. Kas dabar suteiks kažkokį biologinį ar kokį išsilavinimą, kaip minėjo, policininkams? Dabar, jeigu ištrypsi, užminsi ant kokio grybo ar ką, tai tave pasodins. Dabar nuvažiuoja žmonės į Karaliaučių, nusiperka pigesnių vaistų, nes neturi už ką nusipirkti brangesnių, parsiveža, tai pasodina 7 metams. Absurdas! Čia galima bent suprasti, nes tai yra farmacininkų interesas, kad pirktų kuo brangesnius, kad jie galėtų lobti vargšo, mirštančio žmogaus sąskaita. Kaip čia dabar suprasti, ką mes giname, kur mes apskritai einame? Aš manau, kad tikrai atsiimkite tą įstatymą ir nedarykite gėdos Seimui. Už tokių įstatymų… Toks įstatymas jau priėmimo stadijoje. Viešpatie, tu mano Dieve, visai jau čia sublūdimas!
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš jums ir kitiems noriu priminti, kad atitinkami draudimai jau seniai galioja, čia yra tik kai kas papildomai įrašyta arba pataisyta. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš būtent tai ir norėjau pasakyti, ką jūs ką tik pasakėte. Mūsų kodekse jau yra atitinkamas straipsnis ir yra atitinkama atsakomybė už aplinkos, mūsų floros ir faunos, apsaugą.
Dar vienas dalykas. Pritariu tam, ką sakė kolega S.Pečeliūnas, pažiūrėkite, su kokiu ženkleliu eina. Mes čia realizuojame tai, kam mūsų Lietuvos Respublikos atstovai pritarė ir parlamentas svarstė, Europos reikalų komitete ir atitinkamuose Seimo komitetuose pritarė atitinkamiems Europos Sąjungos sprendimams. Mes čia tiesiog įgyvendiname direktyvas. Vienas dalykas.
Dabar dėl kitų atsakomybės rūšių. Noriu priminti, kad Lietuva taip pat labai aktyviai dalyvavo svarstant pamatinį sprendimą, kuris yra rengiamas Vokietijos iniciatyva, dėl tarptautiniais arba Europos Sąjungos teisės aktais, arba Lietuvos Respublikos, arba tarptautinių teismų sprendimais pripažinto genocido ar kitų nusikaltimų žmoniškumui, ar karo nusikaltimų neigimo, teisinimo ar menkinimo. Lietuva pareiškė parlamentinę išlygą, kurioje siūlė analogišką nuostatą taikyti ir tiems nusikaltimams, kurie buvo padaryti Lietuvos Respublikos piliečiams tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota. Mes patys pareiškėme tokią parlamentinę išlygą, ir nebuvo jokių prieštaravimų, gerbiamieji kolegos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti darbo vietas. Dar H.Žukauskas. Prašom. Dar vienas gali kalbėti. Prašom, kolega.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ponas J.Sabatauskas labai paprastai ir aiškiai paaiškino, kodėl reikia balsuoti už šitą įstatymą. Aš noriu pasakyti, kad tarybiniais laikais buvo pardavinėjami labai įdomūs paketai – silkė buvo parduodama su odekolonu, norėjai valgyti, tai nori nenori turėjai pirkti tą odekoloną. Taip ir čia: du skirtingos paskirties administraciniai ar baudžiamieji įstatymai yra sudėti į krūvą. Ir dabar balsuoti prieš, sakysime, tą, kuris reikalingas, nelogiška. Bet balsuoti už irgi yra kvaila, nes teisingai sakė ir ponas P.Gražulis, mes tikrai kraustomės iš proto. Aš siūlau išskirti šituos du reikalingus, už vieną balsuoti, o kitą paprasčiausiai atmesti ir pataisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pateiktas vientisas dokumentas. Prašom registruotis. Kviečiu ir tuos, kurie yra toliau. Kolega A.Monkevičius už stiklo sienos. Gal galite kas jam pabelsti? Prašom registruotis ir balsuoti. Kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimus ir papildymus.
Užsiregistravo 86. Už – 40. Kolegos, konstatuoju, kad, užsiregistravus 86 Seimo nariams, o balsavus 40 – už, 3 – prieš ir 42 susilaikius, įstatymas nepriimtas. J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Frakcijos vardu noriu prašyti teikti šį klausimą perbalsuoti. Čia buvo įvairių keistų kalbų apie grybus. Man atrodo, ne visi suprato, už ką balsuoja, kad balsuoja už poziciją, kuri ginama valstybės mastu ir kad mes esame kaip ir lyderiai tos temos, ir kad toks balsavimas, jeigu liktų koks dabar, labai komplikuoja mūsų vaizdą Europoje. Kolegos, kviečiu atsakingai mąstyti prieš balsuojant. Jeigu kas nors turi abejonių, geriau nedalyvautų balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia labai keistas būsimojo vieno iš valdančiųjų lyderio raginimas geriau nebalsuoti. Mes Seime esame tam, kad išreikštume savo poziciją. Aš manau, kad esu vienas iš tų, kuris balsavo labai aiškiai pagalvojęs, už kokį įstatymą balsuoja. Todėl tai, kad balsavimo rezultatai netenkina, nėra pagrindas prašyti perbalsuoti. Suprantu, dar būtų skirtumas vienas balselis. Dabar skirtumas yra 5 balsai, labai aiškūs, ir manau, kad tuo klausimu daugiau diskutuoti nebereikia.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Mano sprendimas toks, kad pakartokime balsavimą. Prašom. Pagal Statuto 121 straipsnį prašom registruotis ir balsuoti. Kolegos, registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 94. Už – 41, nepriimta. Klausimas eina kitai kadencijai.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 514, 5112, 67, 841, 88, 176, 224, 233, 2411, 2414, 242 ir 2591, 288, 320 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 5124, 878, 879 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-3115(3*) (sujungti Nr.XP-3115(2*), Nr.XP-3226(2*)ES, Nr.XP-3232(2*), Nr.XP-3264(2*) ir Nr.XP-3299(2*)ES) (priėmimas)
Toliau Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Į tribūną kviečiu V.Aleknaitę. Čia irgi keli projektai. Nr.XP-3115, Nr.XP-3226, Nr.XP-3232, Nr.XP-3264, Nr.XP-3299. Prašom, kolege.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, panašiai kaip ir prieš tai buvusiame įstatyme, kurį Seimas dėl, man atrodo, neįsigilinimo, nepagrįstai atmetė, čia yra į vieną sudėtos įvairių sričių Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos. Iš esmės joms nėra rimtų pastabų, išskyrus kai kurias redakcines Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Buvo vienas Seimo nario J.Sabatausko siūlymas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam pritarė. Jis susijęs su įstaigos pavadinimo pasikeitimu ir tas pasikeitimas turi būti atspindėtas šiame priimame įstatyme. O šiaip įstatymas yra parengtas, tvarkingas ir mes jį galime priimti.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji pranešėja. Mano supratimu, J.Sabatausko pataisa yra iš esmės redakcinė, nes tikslinamas pavadinimas.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Taip, komitetas jai yra pritaręs ir yra įtraukta.
PIRMININKAS. Manau, kad nereikia dėl to specialiai balsuoti.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ne.
PIRMININKAS. Kolegos, vėl tas pats klausimas. Ar reikia dėl kiekvieno straipsnio atskirai balsuoti, ar galime imti visą? Čia 18 straipsnių. Prašom dėl balsavimo motyvų. Niekas nenori kalbėti? Ar galime iš karto balsuoti? Prašom. Kolegos, dėmesio! Kviečiu į savo darbo vietas. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 76. Už – 59, 12 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Ačiū, kolegos. Bent du įstatymus, kurie su ženkleliu ES, priėmėme.
Dabar trečias, dėl kurio mes ilgai kankinomės ir iš tikrųjų tik atidėtas balsavimas. Tai yra Energetikos įstatymo pakeitimas, projektas Nr.XP-3303(4)ES. Dėl balsavimo motyvų jau kalbėta. Viskas padaryta, reikia iš karto balsuoti. Dėmesio. Prašom susikaupti, kolegos! Kolega K.Čilinskas nori tarti žodį. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, aš…
PIRMININKAS. Prašom per mikrofoną, būkite malonus.
K.ČILINSKAS. …praėjusią savaitę pateikiau pasiūlymą dėl šio projekto, nes pats balsavimas neįvyko, nes prasidėjo diskusija, kad reikia ką nors daryti, reikia pataisyti. Aš, atsižvelgdamas į tas išsakytas mintis, pateikiau pasiūlymą nustatytu pagal Statutą laiku, tai yra beveik prieš savaitę iki šios dienos posėdžio, ir pagal Statutą turėjo būti Ekonomikos komiteto ir Seimo Teisės departamento išvados dėl mano pasiūlymų.
O jų esmė yra ta, kad pagal šį projektą visi valstybės energetiniai objektai, kurie yra valstybės institucijų, bankų žinioje atiduodami ne privatizuojant ir ne rinkos kaina būtent energetikos bendrovėms, kitaip sakant, privačiam kapitalui be privatizavimo ir labai pigiai. Be abejonės, iš valstybės valstybinėms galime perduoti, bet jokiu būdu ne… Užtenka, jau nemažai atiduota. Jau Lietuvoje artėja krizė ir dar valstybės turtą, ir labai didelį turtą, atiduoti be privatizavimo ir veltui. Todėl aš pateikiau pasiūlymus, kad to nebūtų, kad tik iš valstybės valstybinei bendrovei būtų perduodama tokiu būdu, o ne privačiai bendrovei, kokia dabar jau yra „Leo LT“ arba VST ir t. t. Todėl prašyčiau laikytis Statuto, kad dėl tų pasiūlymų būtų balsuojama. Visų pirma dėl jų turi būti išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs pateikėte pavėluotai, o tvarka yra tvarka, kurios jūs kitais atvejais taip pat griežtai reikalaujate.
J.Veselka. Prašom. (Balsai salėje) J.Veselka. Prašom. Nesiginčykite, kolege Žvikiene. Prašom į mane žiūrėti.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vakar Ekonomikos komitetas buvo susirinkęs apsvarstyti K.Čilinsko pasiūlymų. Vadovaudamiesi Seimo statuto 155 straipsnio 3 dalimi, nes visi tie pasiūlymai atėjo po visų straipsnių priėmimo, šiam konkrečiam įstatymui jie nebetinka, mes priėjome išvadą nesvarstyti, galima rengti naują įstatymo projektą ir įtraukti visus tuos. Nes ten yra dalis iš viso tų nekeičiamų straipsnių. Kitaip sakant, teikiamas naujas projektas. Todėl aš manyčiau, kad šiandien reikia balsuoti dėl to Energetikos įstatymo, kuris jau yra perėjęs visas procedūras, o paskui galima surinkti parašus ir skubiai tuos papildomus padaryti. Nes taip viskas užtruks, o šito įstatymo tikrai labai reikia.
PIRMININKAS. Gerai, kolega, jūs tik papildomą argumentą pateikėte. Jeigu pataisos yra straipsniams, kurių nebuvo atitinkamame projekte, tai juo labiau negalime nagrinėti. Kolegos, prašom registruotis ir balsuojame. Prašom. Kolega A.Endzinas dar nori tarti žodį.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Išties aš norėčiau priminti, kad mes esame turėję bent porą precedentų, kai per priėmimą priėmėme tam tikras pataisas. Todėl gerbiamojo K.Čilinsko pasiūlymai galėtų būti ir trečiasis precedentas, tiesiog įtvirtinantis tai, kas jau yra vykę. Aš siūlyčiau įsiklausyti į šias padarytas pastabas ir svarstyti tai, ką jis yra pasiūlęs.
PIRMININKAS. Matot, jeigu nebūtų tos antros neįvykdytos sąlygos, pataisų straipsniams, kurių nebuvo pagrindiniame baziniame įstatyme, neišeina nagrinėti.
Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Energetikos įstatymą su tom pataisom, kurios buvo anksčiau priimtos ir Seimo aprobuotos. Prašom balsuoti.
Kolegos, užsiregistravo 70.
Tie kolegos, kurie yra už stiklo sienos, prašom į salę! Kolega R.Smetona, kolega V.Volčiok ir dar kai kurie kolegos. Kolega Smetona, kolega Dagy! Gerbiamasis Jurgi, būkite malonus, pakvieskite savo kolegas. Labai prašau.
Kolegos, dar kartą susikaupiame. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame šį įstatymą. Registruojamės ir balsuojame. Dar kai kurie čia kortelių neturi, bet šį klausimą tuoj išspręsime. Registruojamės ir balsuojame!
Užsiregistravo 75. Už – 64, 8 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
4 punktas – Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2810(3). Čia irgi atidėtas balsavimas. Todėl prašau tuo pačiu atsikvėpimu registruotis ir balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas? Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame, kolegos!
Užsiregistravo 85, už – 83, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Dar vienas įstatymas, kurio balsavimas atidėtas – Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3297(2). Irgi liko tiktai balsuoti.
Kolegos, susikaupiame, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Kelių įstatymo pataisas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 85, už – 79, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Šeštasis darbotvarkės punktas – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, registracijos Nr.XP-2815(2). Irgi likęs tiktai balsavimas.
Kolegos, susikaupiame, registruojamės ir balsuojame. Prašom. Kolegos, registruojamės ir balsuojame!
Užsiregistravo 85, 84 – už, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio, taigi vienbalsiai įstatymas priimtas. Dėkoju.
Teisėjų atlyginimų įstatymo projektas Nr.XP-3117(2*) (priėmimas)
Dabar kviečiu kolegą Z.Mikutį. Yra. Prašom. Septintasis kompleksinis klausimas. Priėmimo stadija. Teisėjų atlyginimų įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3117(2), ir kiti įstatymai. Prašom. Gal bendrais žodžiais pasakykite, o paskui dėl kiekvieno balsuosime.
Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą Nr.XP-3117(2), ir balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Po svarstymo Seime buvo gautos Teisės departamento išvados dėl Nr.XP-3117. Antrajai pastabai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Čia tiesiog įstatymo įgyvendinimo patikslinimas. Manau, kad Seimas neprieštaraus, nes komitetas pritarė. Sutinkame? Ačiū. Kolegos, ar reikia dėl kiekvieno iš 8 straipsnių balsuoti su Teisės departamento pastaba? Nereikia.
Prašom dabar dėl balsavimo motyvų. Kolega Mikuti, jūs galite truputėlį prisėsti, nes trys ar gal keturi Seimo nariai nori tarti žodį.
V.Žiemelis – pirmasis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Šiuo metu teisėjų atlyginimų reglamentavimas yra chaotiškas ir iš esmės prieštaraujantis Respublikos Konstitucijai. Teisėjų atlyginimų reglamentavimo problemos jau nesprendžiamos daugiau kaip septynerius metus. Drįstu teigti, kad Seimas nepaiso Konstitucinio Teismo nutarimų ir taip mes patys menkiname valstybės vardą.
Be to, teisėjų socialinės garantijos nėra… neadekvačios darbo krūviui, atsakomybės laipsniui ir teisėjų statusui. Pradedančiojo teisėjo atlyginimas (turiu omeny apylinkės teismo) tesiekia 3 tūkst. litų, o tokių pajamų šiandien paprastai reikalauja pradedantys teisininkai, ką tik baigę studijas. Apylinkės teismų teisėjų atlyginimus būtina priartinti prie aukštesniųjų grandžių teismų teisėjų atlyginimų, nes yra pernelyg didelis disbalansas. Teisėjų atlyginimai, nepaisant vis didėjančios infliacijos, yra įšaldyti ir nekintantys daugiau nei septynerius metus, o kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų pajamos didėja. Šiuo metu netgi teismo darbuotojų atlyginimas kone priartėjo prie teisėjų atlyginimo.
Teisėjų profesija tapo nekonkurencinga ir aukščiausią kvalifikaciją turintys teisininkai jau nebepretenduoja į teisėjų pareigas. Paskutiniaisiais metais iš teisėjų korpuso pasitraukė net 20 geriausių teisėjų, o šiuo metu yra 30 laisvų vietų, tad šiandien nepriimti įstatymo negalime.
Aš kviečiu balsuoti už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys – kita nuomonė. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų niekas nesiginčija, kad teisėjų atlyginimų klausimas yra aktualus, tačiau aš dar kartą sakau, kad šis klausimas yra sprendžiamas ištrauktas iš visos valstybės atlyginimų sistemos. Netgi diskusijoje, kuri vyko viešai, nuskambėjo toks argumentas, kodėl teisėjams reikia kelti atlyginimus. Todėl, kad apylinkės teisėjų alga yra mažesnė už tą sumą, kurią Seimo narys gauna kanceliarinėms išlaidoms, tačiau niekas nesakė, koks yra Seimo nario atlyginimas ir koks yra teisėjo, kuris tik ateina į teismą, atlyginimas. Tol, kol nebus iki galo sutvarkyta ši sistema, mes ir tampysim. Šiandien – teisėjai, naujajame Seime galbūt bus aukštųjų mokyklų darbuotojai, po to pradės streikuoti prokuratūra ar policija, dar kas nors, ir mes kiekvieną kartą gesinsim gaisrus, kaip dabar yra daroma su atlyginimais. Šis klausimas yra tempiamas turbūt 15 ar 13 metų. Tol, kol nebus iš esmės rimtai susirūpinta šia sistema, kolegos, mes ir čia, Seime, klamposim po šitą labai sudėtingą problemą. Aš esu prieš tokį sprendimo būdą.
PIRMININKAS. Kolega K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Visų pirma dėl atskiro įstatymo. Reikia pasakyti, kad tai atitinka tarptautinės teisės reikalavimus. Dėl teisėjų socialinių garantijų ir atlyginimų netgi yra specialios tarptautinių teisės aktų nuostatos. Atitinkama chartija ir Europos Sąjungos teisės aktai išskiria, kad teisėjai būtų atskirai reglamentuojami kaip atskira valdžia, atskirta nuo kitos politinės valdžios. Tas atskiras reglamentavimas yra suprantamas ir visai pagrįstas.
Be kita ko, ką tik buvo balsuota už Energetikos įstatymo pataisas ir buvo atskirai reglamentuotas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo apmokėjimas, numatant ypatingas išmokas, priemokas bet kokiu sunkiu atveju, ir net ne sunkiu, o švenčių proga. Aišku, teisėjams viso to, kas šiai komisijai, nenumatoma. Jie – taip pat valstybės pareigūnai… Tai irgi atskiras reglamentavimas. Tai todėl šiuo atveju… Kas dėl teisėjų, tai yra pagrįsta, skirtingai negu Energetikos komisijos nariams.
Kita vertus, negalima to klausimo ilgiau vilkinti, nes mes, ko gero, jau nusižengėm Europos Sąjungos praktikai, nes negalima ilgai laikyti teisėjų pakabintų ant kabliuko dėl kokio nors priklausymo nuo politinių sprendimų. Sprendimas yra normalus, reikia jį daryti, jis teisėtas, pagrįstas ir siūlau balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinom, naujoji Vyriausybė, naujoji valdančioji dauguma vis dėlto žada visiems valdininkams mažinti atlyginimus. Aš manau, kad, priimant šį įstatymą, reikėtų palaukti naujosios daugumos, naujosios Vyriausybės nuomonės. Tai šiuo metu čia vis dėlto didinamas teisėjams atlyginimas. Kiek žinau, ruošiamasi, ir aš tam pritariu, sumažinti atlyginimą ir Seimo nariams. Šiuo metu, kai bandoma visiems mažinti atlyginimus, nebūtų logiška staiga didinti atlyginimus ar tai pirmos grandies, ar bet kurios grandies teisėjams.
Jeigu apskritai pažiūrėsim į teismų sistemą, kuri, kaip ir Seimas, turi mažiausią mūsų visuomenės pasitikėjimą, tenka skaityti straipsniuose tokias nuostatas, kad teisėjai, kurie gauna po 4 tūkst. litų atlyginimą, pasiima daugiau kaip milijoną litų kredito, ir tai daro ne vienas, tai yra sistema. Ką tai reiškia? Ar, gaunant 4 tūkst. litų per mėnesį, galima imti daugiau kaip milijono litų kreditą? Tai galbūt teisėjai negyvena iš atlyginimo? Peršasi tokia mintis. Tarp žmonių sklando mintis, kad, kai policininkas įsidarbino, po trijų mėnesių klausia: „Kodėl tu neini atsiimti atlyginimo?“ Tai, – sako, – čia dar ir atlyginimą moka? Reikia jį pasiimti.“ Ar teismų problema šiandien vis dėlto nėra daug gilesnė? Aš manau, kad problema ne tik dėl atlyginimų. Aš siūlyčiau vis dėlto palaukti naujos valdančiosios daugumos pozicijos ir tik tada apsispręsti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. V.Čepas. Prašom, kolega.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mes vėl užsiimam tokiu savotišku įdomiu žaidimu – vieni didinam, kiti mažinam. Galų gale gali baigtis taip, kad paliksim taip, kaip yra, ir paliksim patį blogiausią variantą, koks tik gali būti.
Teisėjų nepriklausomumas nėra tuščia sąvoka. Ir Konstitucijoje yra įtvirtintas jų finansinis nepriklausomumas. Jų gerovė apskritai yra vienas iš dalykų, įeinančių į nepriklausomumo sąvoką. Jeigu mes dabar pasižiūrėsim kad ir apylinkės teisėjų atlyginimus, jie yra žemiau kritikos. Juk teisėjas gauna 2–3, net 4 kartus mažesnį atlyginimą negu, sakykim, vairuotojas arba plytelių klojėjas, arba tinkuotojas. Sakykit, kokioje valstybėje, gerbiamieji kolegos, kurie esat prieš, yra tokia disproporcija? Nežinau, gal kur nors Afrikoje yra, bet Europoje, pažiūrėjau, niekur nėra. Teisėjai gauna padorius atlyginimus ir nori būti teisėjais, yra konkurencija, žmonės į tą vietą veržiasi, mokosi ilgus metus.
Pas mus, deja, ne. Teisėjų korpusas kasmet silpnėja, žmonės ateina nepasirengę, ateina atsitiktiniai žmonės, ir turim tai, ką dabar turim. Teismų autoritetas nėra vienas didžiausių. Apylinkės teisėjų darbo krūvis yra pats didžiausias, o atlyginimai patys mažiausi. Apylinkės teisėjas, atskaičiavus visus mokesčius, negauna nė 3 tūkst. litų, o ant stalo guli krūvos bylų, kurių jie nesuspėja peržiūrėti, netgi dirbdami po 12 val. per parą. Už tai jiems yra visiškai nemokama.
Be to, atkreipkit dėmesį, gerbiamieji kolegos: teisėjai mokosi šešerius metus, o paskui dar reikia penkerių metų, kad galėtų pretenduoti į teisėjo postą, į pirmosios instancijos, žemiausią, postą. Taigi faktiškai reikia mokytis 11 metų, o atlyginimą gauna… Na, atsiprašau. Prisiminkim savo atlyginimus ir tuos atlyginimus vokeliuose. Taigi yra didžiulė neteisybė, ir aš manau, kad tie, kurie balsuos prieš, tikrai nenori, kad mūsų teismų sistema atsistotų nuo galvos ant kojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar vienas gali kalbėti už. J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų raginimas arba pateikimas pavyzdžių, kad štai žmogus, gaunantis tokį nedidelį atlyginimą, kaip dabar gauna apylinkės teisėjai, ima paskolas, vadinasi, jis turi kokių nors pajamų… palikim visą tą sistemą. O gal geriau grįžkim prie viduramžių sistemos, kai valstybės pareigūnams išvis nebuvo mokamas atlyginimas? Nenorėčiau dabar cituoti Petro Pirmojo, tuo labiau rusų kalba. Ponui Petrui aš pacituosiu jo bendravardžio tą repliką asmeniškai.
Taigi negrąžinkim to, kas buvo viduramžiais. Jeigu mes norim įtvirtinti teisėjų nepriklausomumą, jeigu norim įtvirtinti skaidrią, aiškią sistemą, juo labiau tiems žmonėms, kurie šiandien dirba… Apylinkės teisėjai turi nuo 50 iki 100 bylų per mėnesį. Atsižvelgdami į tai, kokias bylas nagrinėja, į didžiulį krūvį, mes turim šiandien priimti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kadangi per rinkimų ir kitas bėdas mes užtęsėm šių įstatymų nagrinėjimą, tai įsigaliojimas, numatytas 7 straipsnyje, netinka, įsigaliojimas nuo lapkričio 1 dienos. Ar kolegos sutinka, kad 7 straipsnio atsisakytume kaip netinkančio, nes Prezidentas bus priverstas grąžinti mums atgal? Tai atsisakom 7 straipsnio? (Balsai salėje) Ačiū.
Kolegos, prašom dabar pasiruošti balsuoti ir balsuojam, ar priimam Teisėjų atlyginimų įstatymą, kurį dabar sudaro 7 straipsniai, ne 8. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti, kolegos.
Užsiregistravo 83, už – 81, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Teismų įstatymo 96 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3118(2*) (priėmimas)
Dabar dar kartą kviečiu kolegą Z.Mikutį. Teismų įstatymo 96 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3118(2).
Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą. Pritarta komitete bendru sutarimu. Dėl įsigaliojimo datos. Čia buvo siūloma nuo gruodžio 1 dienos. Buvo gautos Teisės departamento išvados. Pirmai pastabai komitetas pritarė, antrai pastabai pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutikti su Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė? Nereikia dėl to balsuoti? Ačiū.
Tada tas pats dalykas kaip ir dėl pirmo įstatymo, tai yra 3 straipsnis – įsigaliojimas nuo lapkričio 1 dienos. Atsisakome šio straipsnio? Sutinkame. Ačiū. Viskas gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vėl truputėlį prisėskite.
Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar iš karto balsuojame? Galime balsuoti. Prašom. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Teismų įstatymo 96 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui be paskutinio straipsnio, bet su Teisės departamento pastaba.
Užsiregistravo 71, už – 68, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas vienbalsiai.
Mielieji kolegos, prašyčiau nesiskirstyti, nes toliau eina įvairūs lydintys įstatymai, ir mes taip pat turėtume priimti.
7c klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pavadinimo, kai kurių straipsnių bei įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3119(2). Kviečiu Z.Mikutį į tribūną kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. Prašom.
Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį projektą. Buvo gauta gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlymas. Komitetas nepritarė gerbiamojo Č.Juršėno pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: 1 – už, 3 – prieš, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vėl prisėskite. Gerbiamieji kolegos, čia yra du klausimai: vienas – tai mano paties, ir kitas yra jau tradicinis – dėl įsigaliojimo. Man atrodo, išspręskime šį tradicinį, kad 9 straipsnio nereikia, įsigalioja normalia tvarka. Sutinkame?
Dėl mano siūlymo. Formaliai reikia 29 balsų, kad svarstytume. Ar sutinkame, kad yra, ar ieškome 29 balsų? Sutinkame? Ačiū? Kolegos, ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Kas remiate, šiuo atveju mano siūlymą, kitaip negaliu sakyti, nes tenka pirmininkauti, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerai. Kas remiate Č.Juršėno pasiūlymo dėl Seimo kontrolierių?
Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 58. Pasiūlymui pritarta.
Kolegos, čia yra keli straipsniai, ar dėl kiekvieno reikia balsuoti? Nereikia balsuoti? Dėl balsavimo motyvų norinčių kalbėti nematau, taigi yra du dalykai. 9 straipsnis dėl įsigaliojimo yra išbraukiamas jau tradiciškai ir prisideda tas Č.Juršėno siūlymas, kuriam kolegos maloniai pritarė. Taigi prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame visą Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir t. t. pakeitimo įstatymo projektą? Kolegos, prašom į darbo vietas! Kolegos, pakvieskite ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 71 ir 5 susilaikė. Priimta.
Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3120(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 7d klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3120(2). Kviečiu kolegą Z.Mikutį į tribūną. Man atrodo, kad čia irgi tie patys dalykai – turime išbraukti įsigaliojimą. Prašom.
Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia irgi dėl įsigaliojimo, kad būtų nuo gruodžio 1 dienos. Komitetas svarstė šį įstatymą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, čia yra tas pats dalykas – 2 straipsnio turime atsisakyti, ir lieka vienas straipsnis. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar norime iš karto balsuoti? Galime. Kolegos, prašom į darbo vietas, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. 71 – už ir 2 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Darbotvarkės 7e klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3373(2). Komiteto vardu jau kitas pranešėjas – kolega J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tai lydintysis įstatymo projektas. Pastabų negauta. Taip pat reikėtų atsisakyti 3 straipsnio dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar kolegos sutinka atsisakyti 3 straipsnio kaip netinkamo? Sutinka. Ačiū. Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą? Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 80, už – 77 ir 2 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Vėl kviečiu į tribūną kolegą J.Čekuolį. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3374(2). Prašom. Priėmimas.
J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Pastabų nėra. Siūloma atsisakyti 2 straipsnio dėl įstatymo įsigaliojimo ir priimti įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos Seimo nariai sutinka atsisakyti 2 straipsnio? Niekas neprieštarauja. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl prašom iš karto balsuoti. Ar priimame Finansinių priemonių rinkų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymą?
Registravosi 73. Už – 69, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Kolega Čekuoli, prašom. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3375(2). Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Siūloma priimti be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo datos, tai yra lydimasis straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos Seimo nariai sutinka? Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Registruojamės ir balsuojame.
Prašom, kolegos, kurie esate tolėliau, balsuoti. Kolega Kubiliau! Kolega Razma! Prašom balsuoti. Kolegos, aš sutinku… Andriau! Trūksta balsų. Prašom iš naujo registruotis ir balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti. Prašom nesiskirstyti, mes dar turime keletą lydimųjų įstatymų, kuriuos turime užbaigti. Deja, dar tokių dvylika. Būkime kantrūs.
Registravosi 77. Už – 73, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3376(2). Pranešėjas – J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Buvo gauta Seimo nario A.Syso pataisa, kurią komitetas svarstė ir jai nepritarė. Atkreipiu dėmesį, jog kolega A.Sysas teikė savo pataisą straipsniui, kuris nėra keičiamas šiuo įstatymu ir kuris nėra šio įstatymo objektas. Komitetas tam nepritarė. Yra siūlymas priimti įstatymą be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo datos, nuorodos.
PIRMININKAS. Man atrodo (juo labiau kad čia nėra jo paties ir neišeina kalbėti), jūs teisus, nes vienas straipsnis, ir jeigu ne tam straipsniui, tai atkrinta. Kolegas, ar sutinkate atsisakyti 2 straipsnio dėl įsigaliojimo? (Balsai salėje) Ačiū. Dėl balsavimo motyvų kalbėti niekas nenori (nematau). Prašom registruotis ir balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.
Registravosi 73. Už – 72, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Priimta. Ačiū.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3377(2). Gerbiamasis pranešėjau!
J.ČEKUOLIS (LCSF). Pone Pirmininke, dėl visų likusių lydimųjų įstatymų daugiau pastabų nėra ir visuose likusiuose lydimuosiuose įstatymuose siūloma priimti be straipsnių, kurie kalba apie įstatymo įsigaliojimą. Gal tada galėčiau ir nekartoti, kad būtų greičiau? Daugiau pastabų nėra, siūlau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, Seimo nariai neprieštaraus, kad vėl išbrauktume įsigaliojimo datą ir kad įsigaliotų normalia tvarka. Sutinkam? Ačiū. Kalbėti niekas nenori. Prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame.
Kolega Kubiliau, kolege Juknevičiene, prašom ateiti ir balsuoti, nes gali pritrūkti balsų. Kolega Sauli, paagituokit tris stovinčius kolegas. Užtenka.
Registravosi 74. Už – 72, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3378(2*) (priėmimas)
Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3378(2). Pranešėjas – J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutinka, kad atsisakytume? Ačiū. Kalbėti niekas nenori. Prašom pasiruošti, registruotis ir balsuojame, ar priimame Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Registravosi 76. Už – 75, nė vieno susilaikiusio ir nė vieno prieš. Įstatymas priimtas.
Seimo kontrolierių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3379(2*) (priėmimas)
Seimo kontrolierių įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3379(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Čia, kaip ir anksčiau, siūloma priimti be 2 straipsnio ir be įstatymo įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Ar kolegos sutinka? Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti, t. y. registruojamės ir balsuojame.
Registravosi 74. Už – 73, nė vieno prieš, nė vieno susilaikiusio. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3380(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai su tuo sutinka? (Balsai salėje: „Taip.“) Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom registruotis ir balsuoti.
Registravosi 65. Gerbiamieji kolegos Andriau Kubiliau ir kiti jūsų kolegos, prašom į darbo vietas. Gerbiamasis Čaplikai, kolegos, prašom į darbo vietas. Kolega Čaplikai, į darbo vietą! Kolega Subačiau! Kolega Palioni, prašome nepabėgti! Kolega Masiuli, prašome į darbo vietą. Dar kartą registruojamės ir balsuojame, ar priimame Administracinių ginčų komisijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą.
Užsiregistravo 87, už – 83, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3381(2*) (priėmimas)
Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3381(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Ačiū, niekas nesiginčija. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau, prašome registruotis ir balsuojame. Kolega Masiuli, kolega Razma! (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Tuoj patikrinsim.
Užsiregistravo 81, už – 78, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3382(2).
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Ar kolegos sutinka? Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Užsiregistravo 75, už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3383(2*) (priėmimas)
Prokuratūros įstatymo 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3383(2). Gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be įstatymo įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Ar kolegos sutinka? (Balsai salėje) Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Prašome registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai ir visi 77 balsavo už. Taigi vienbalsiai įstatymas priimtas.
Mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3384(2). Gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be nuorodos į įstatymo įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Kolegos sutinka? Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Prašome pasiruošti, registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 78. Visi 78 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3385(2*) (priėmimas)
Elektroninių ryšių įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3385(2). Gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Siūloma priimti be 2 straipsnio, be nuorodos į įstatymo įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Ar kolegos Seimo nariai sutinka? Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Prašome pasiruošti, registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už – 72, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3386(2). Gerbiamasis pranešėjau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Čia jau priešpaskutinis iš viso paketo. Siūloma priimti šiuo atveju be 3 straipsnio, be nuorodos į įstatymo įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Sutinkam, kad būtų išbraukta? Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Prašome registruotis ir balsuojam, ar priimame šį įstatymą.
Užsiregistravo 78, už – 76, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Draudimo įstatymo 182 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3387(2*) (priėmimas)
Ir paskutinysis – Draudimo įstatymo 182 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3387(2). Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Ačiū. Siūloma priimti be 2 straipsnio, be nuorodos į įstatymo įsigaliojimo datą. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutinka? Ačiū. Norinčių kalbėti nematau. Prašome pasiruošti, registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 82, už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Dėkoju abiem pranešėjams – kolegai Z.Mikučiui ir kolegai J.Čekuoliui. Dėkoju komitetams ir visiems Seimo nariams. Mes su jumis priėmėme paketą labai svarbių įstatymų, ir svarbių ne tik šiai sesijai, bet, manau, ir visai mūsų kadencijai. Dar kartą ačiū. Padarėme darbą.
Dabar kiti ne mažiau svarbūs darbai. Darbotvarkės 8 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3202(3). Čia padaryta pertrauka iki kito posėdžio, viskas apsvarstyta. Kiek supratau, buvo pataisa, bet pataisa pateikta pavėluotai, todėl mums vėlgi lieka tiktai balsuoti. Ar komiteto atstovas dar nori kalbą sakyti ar ne? J.Veselka. Labai trumpai, kolega. (Balsai salėje) Tiktai kolega. Prašom, galime ir per šoninį.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra lygiai tas pats variantas, kurį mes įtraukėme priimdami Energetikos įstatymą. Aš nieko daugiau negaliu, toks komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Aišku. Išklausome dėl šventos ramybės kolegą K.Čilinską. Prašom. Kolega K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Gal iš tikrųjų bus ramiau. Pirmininke, yra Statuto 155 straipsnis, kuris numato galimybę priėmimo metu svarstyti pasiūlymus. Tiek pagal to straipsnio 3 dalį, tiek pagal 5 dalį mes matome, kad dabar buvo padaryta priėmimo pertrauka, buvo pateikti pasiūlymai. Apskritai pertrauka tam ir buvo padaryta, nes kilo diskusija, todėl aš pateikiau pasiūlymą, kuriame yra numatyta, kad reikėtų… Kokia yra šio įstatymo esmė? Jis eina kartu su Energetikos įstatymu, pagal Energetikos įstatymo pataisas visas turtas, susijęs su energetika, atiduodamas energetikos bendrovėms, „Leo LT“, o čia dabar vyksta to kapitalo skaidymas, planuojama skaidyti. Tai pagal šitą įstatymą skaidymas turi vykti slapta, daroma tokia pataisa, kad nereikėtų deklaruoti, kas ir ką pasiima, kiek pasiima, būtų be ekspertų išvadų ir t. t. Aš siūlau pataisą, nes kapitalas dar priklauso valstybei, o šiuo atveju „Leo LT“ yra ir valstybės dalis, kad būtų išimtis ir tokiu atveju vis tiek skaidant kapitalą būtų daroma ataskaita, būtų ekspertų vertinimai, kiek ir kas kainuoja, kad vėl neturėtume tos situacijos, kai kas nors gauna labai daug, privatus akcininkas, o valstybiniam nieko nelieka.
Kadangi čia numatyta, kad posėdžio metu galima pritarti tam pasiūlymui, pritarti jums pateikus svarstyti, tai aš siūlyčiau laikytis Statuto 155 straipsnio nuostatų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra ta pati tvarka, kaip ir tuo ankstesniu atveju: viską reikia daryti iki priėmimo, o vidury priėmimo jau neišeina, juo labiau komitetas savo poziciją irgi pasakė. Kolegos, kadangi buvo dėl kiekvieno straipsnio pasitarta, dėl balsavimo motyvų kalbėta, mums lieka tik balsuoti. Kolegos, prašom susikaupti ir visus į savo darbo vietas. Prašom balsuoti. Kolege Počikovska! Negirdi. Prašom registruotis ir balsuoti.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Matyt, daugiau nebus. Ar verta kartoti registraciją? Gerai, nukeliame kitai dienai. Šis klausimas irgi baigtas.
Dabar Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3254(3). S.Lapėnas. Prašom į tribūną. Priėmimas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektui buvo gauta Teisės departamento pažyma, išvada, kurioje buvo atkreiptas dėmesys dėl šio įstatymo įsigaliojimo datos. Todėl Ekonomikos komitetas teikia patobulintą variantą, kurio 18 straipsnyje šio įstatymo įsigaliojimą numato ne lapkričio 1 d, o gruodžio 30 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi pataisų nėra, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio? Nereikia. Ačiū.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau.
Mielieji kolegos, prašom susikaupti ir prašom visi registruotis. Ten dar kai kas yra, prašom pakviesti. Kolega G.Steponavičius už stiklo sienos. Kolega Lionginai, kolega Kamblevičiau, prašom į darbo vietas. Kolegos, pakvieskite tuos, kurie yra šiek tiek šonuose. Kol kas užsiregistruokime. Registracija.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Kolegos, dabar prašom visi stropiai registruotis. Balsuojame, ar priimame Vidaus vandenų transporto kodekso įstatymo pataisas. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, balsuojate. Ačiū, dabar jau nereikia.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. Prašom, kad kiti nesiskirstytų, nes pritrūks, dar yra pora svarbių įstatymų, kuriuos turėtume priimti.
Tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1493(4). Pranešėjas kolega J.Pinskus – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.
J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje iš Teisės departamento buvo gautos 4 pastabos. Pirma pastaba, projekto 1 straipsniu keičiamo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 3 straipsnio 3 dalyje vartojamas terminas „viešas juridinis asmuo“ derintinas su Civiliniame kodekse įtvirtintu terminu „viešieji juridiniai asmenys“, todėl įvardytinas „viešasis juridinis asmuo“. Šiai pastabai komitetas pritarė, pastaba redakcinė, kad būtų vartojama „viešasis“ vietoj „viešas“.
PIRMININKAS. Ačiū. Su dalim jūs sutinkate.
J.PINSKUS. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Kolegos, su ta pastaba galime sutikti? Ar reikia balsuoti pastraipsniui? Nereikia.
J.PINSKUS. Pristatau visus keturis.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu nereikia pastraipsniui balsuoti, tada pirmiausia kviečiu kolegas užsiregistruoti.
J.PINSKUS. Pirmininke, dar trys pastabos.
PIRMININKAS. Minutėlę, dar G.Steponavičius žodį nori tarti.
J.PINSKUS. Pirmininke, dar trys pastabos.
PIRMININKAS. Redakcinės pastabos automatiškai priimamos.
J.PINSKUS. Komitetas nepritarė kitoms trims.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
J.PINSKUS. Antra Teisės departamento pastaba buvo, kad Statuto projekto 11 straipsnio 2 dalyje vartojamo termino „duomenys, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimo departamento pareigūno vardui“ turinys Statuto projekto nuostatose neatskleidžiamas. Pažymėtina, kad su tokių duomenų paaiškėjimo faktu pagal projekto nuostatas siejama galimybė asmens nepriimti į tarnybą. Todėl tokie duomenys laikytini galinčiais pakenkti geram Kalėjimo departamento pareigūno vardui, apibrėžtam statute, kuris turi įstatymo galią, o ne įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į Statuto projekto 11 straipsnio 1 dalies turinį. Priešingu atveju, gali kilti abejonių dėl priėmimo į tarnybą skaidrumo, praktinių šios statuto normos taikymo problemų. Šiai pastabai komitetas nepritarė.
Taip pat pažymėtina, kad šiame statute galiojančioje redakcijoje, ne tik svarstomoje naujoje redakcijoje, ir Vidaus tarnybos statuto pareigūnų priesaikos tekstuose vartojamos sąvokos „poelgiai“, „geras pareigūno vardas“. Šios sąvokos neapibrėžtos, bet dėl to taikymo problemų nekyla. Pareigūnai pasižada visada saugoti gerą pareigūno vardą, o žodis „duomenys“ 11 straipsnio 2 dalyje vartojamas bendresne prasme. Visko smulkiai įstatyme netikslinga surašyti, komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas paprastas – ar sutinkame su Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone? Sutinkame. Ačiū. Tada dar kartą klausiu, ar reikia pastraipsniui mums balsuoti? Nereikia. Kolega G.Steponavičius dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamieji kolegos. Šis projektas svarstytas daugiau nei porą metų Seime ir galų gale pasiekė galutinį tašką, kai mes galime ir privalome priimti sprendimą. Drįstu priminti, kad šis projektas buvo grąžintas Vyriausybei tobulinti. Per grąžinimo laikotarpį buvo nemažai pasiūlymų, tarp jų ir šios sistemos darbuotojų, jų interesus atstovaujančių organizacijų, yra įtraukta į šį projektą. Tačiau aš norėčiau akcentuoti vieną labai svarbų dalyką, kodėl kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
Mes pripažinome, kad statutinių organizacijų, tarp jų ir Kalėjimų departamento, yra toks darbo pobūdis, kai šalia statutinio darbo turėtų būti įteisinta galimybė statutiniams darbuotojams dirbti laisvu nuo tarnybos metu ir kitą darbą. Štai šis įstatymo projektas, kuriuo mes patvirtinsime naują Kalėjimų departamento statutą, įtvirtins šią galimybę. Aš manau, tai yra pozityvus žingsnis. Nes ne paslaptis, kad daugelis sistemoje pamaininį darbą dirbančių žmonių dirba ne visada paisydami legalių darbo santykių ir čia tikrai bus didelė paspirtis tiems žmonėms, kurie galės darbuotis arba pasiekti taip pat motyvuotai dirbdami patį statutinį darbą, o šalia to suderinti ir kitas pareigas. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, labai prašau užimti darbo vietas. Pirma kviečiu registruotis. Gal ir užteks. Galime registruotis ir balsuoti. Paskui, jeigu kas, perbalsuosime. Kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Kolega Gedvilai.
Užsiregistravo 79, už – 69, 2 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Dabar imamės didelio įstatymų paketo. Bet, gerbiamieji kolegos, aš tik siūlau mažą sukeitimą, nes vienas klausimas yra paprastesnis, o šis kompleksas yra sudėtingesnis. Gal galime pirma ratifikacinį įstatymą priimti? Ar sutinkame, nes čia bus paprasčiau.
Siūlau dabar imtis darbotvarkės 12 punkto – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės susitarimo dėl bendradarbiavimo išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus ratifikavimo“ projekto Nr.XP-3313. Svarstymas ir priėmimas. Užsienio reikalų komiteto vardu V.Stankevičius. Prašom. Ruošiasi kolega A.Sadeckas.
V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis išnagrinėjo šį klausimą ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: 7 dalyvavę komiteto nariai balsavo už, prieš, susilaikiusių nėra. Siūlome pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A.Sadecką pasakyti papildomo komiteto išvadą.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, ar nori kas kalbėti po svarstymo, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Siūlau nagrinėti kaip paprastai ypatingos skubos tvarka ir iš karto priimti. Galime su tuo sutikti? Ačiū. Tokiu atveju, nes vienas straipsnis, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Galime balsuoti. Kolegos, prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo 77. Už – 76 ir 1 susilaikė. Ratifikacinis įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3133(2*) (priėmimas)
Dabar kompleksinis 11 klausimas. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar ne kolega J.Čekuolis į tribūną? (Balsai salėje) Kolegė I.Degutienė. Labai atsiprašau. I.Degutienė. Prašom. Čia yra visas paketas ir pagrindinis, žinoma, yra Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3133(2). Gal pirma bendrais žodžiais pasakote apie pataisas, po to dėl pataisų.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, po mūsų svarstymo yra gautas J.Razmos pasiūlymas 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „rezidencija Vilniuje“, o 23 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „Respublikos Prezidentui, jei jis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas, gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 4 punktas: „Jei Respublikos Prezidentas, eidamas pareigas ar pasibaigus kadencijai, miršta, jo sutuoktiniui, jei šis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Komitetas apsvarstė J.Razmos pasiūlymus ir nepritarė pasiūlymui dėl 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo – 4 balsavo prieš, 2 – už. Ir pritarė J.Razmos pasiūlymui dėl 23 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimo – 5 balsavo už, 1 – prieš. Kitų pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. O V.Mazuronio?
I.DEGUTIENĖ. V.Mazuronio pasiūlymas buvo per svarstymo stadiją. (Balsai salėje: „Ne.“) Atsiprašau.
PIRMININKAS. Yra komiteto išvada.
I.DEGUTIENĖ. Taip. Yra komiteto išvada nepritarti pono V.Mazuronio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, pabūkite tribūnoje, o aš iš eilės siūlysiu pastraipsniui. Čia yra vienas straipsnis, arba įstatymo nauja redakcija, bet kadangi naujos redakcijos įstatymo atskiriems straipsniams yra pastabų, tai vis tiek iš eilės aš turiu paklausti.
1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis „Sąvokos“. Pastabų nėra. Galime priimti? 3 straipsnis „Pareigų vykdymo pradžia“. Irgi pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. 4 straipsnis „Priesaikos tekstas“. Irgi pastabų nėra. Priimame. 5 straipsnis „Priesaikos priėmimo tvarka“. Siūlymų nėra. Galime priimti. 6 straipsnis „Prezidento teisė pasisakyti per radiją ir televiziją“. Nėra pastabų. Priimta. 7 straipsnis „Prezidento atributai“. Niekas neprieštarauja. Ačiū. 8 straipsnis „Prezidento neliečiamybė“. Irgi pataisų nėra. Galime priimti. Ačiū. 9 straipsnis „Prezidento leidžiami teisės aktai“. Pastabų nėra. Priimame. 10 straipsnis „Prezidento dekretų pasirašymo tvarka“. Taip pat pastabų nėra. Galime priimti? Ačiū. 11 straipsnis „Įstatymų pasirašymo tvarka“. Be pastabų galime priimti? Ačiū. 12 straipsnis „Prezidentui įteiktos dovanos“. Pastabų nėra. Priimam. 13 straipsnis „Prezidento kanceliarija“. Pastabų nėra. Priimta. Ir 14 straipsnis „Prezidento valstybinis aprūpinimas“. Yra J.Razmos pastabos. Kadangi J.Razmos dar yra kita pastaba, aš siūlyčiau, jeigu Seimas sutinka, dėl dviejų pastabų iš karto rasti 29 balsus. Ar dėl kiekvienos reikia balsuoti? (Balsai salėje) Pritariame? Nereikia balsuoti, yra 29 balsai dėl J.Razmos siūlymų? Gerai. Ačiū. Tada kolega J.Razma tegul pateiks savo siūlymą 14 straipsniui.
J.RAZMA (TSF). Čia dėl rezidencijos ar dėl?..
PIRMININKAS. Dėl rezidencijos.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, iki šiol buvo viena Prezidento rezidencija. Aš manau, kad kol kas nereikia skelbti, kad yra dvi. Tuo labiau kad kitą dar tik planuojama įrengti, nežinia, ar taupydami rasime lėšų. Bet kuriuo atveju kitą dieną po priėmimo ta antra rezidencija fiziškai neatsiras, o pagal įstatymą ji kaip ir turėtų būti. Manau, kol kas būtų tikslinga palikti vieną rezidenciją ir toliau svarstyti, ar tikrai jos nepakanka.
PIRMININKAS. Ačiū.
I.DEGUTIENĖ. Aš pakomentuosiu. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiam siūlymui nepritarė motyvuodamas, kodėl yra dvi rezidencijos. Viena yra nuolatiniam gyvenimui, t. y. gyvenamosios patalpos, kita yra Prezidento darbo patalpos. Niekas nesako, kad tai turi būti didelis namas ar kas nors, bet turi būti darbo vieta. Kaip žinome, šiandien prezidentūroje buvusiam Prezidentui Algirdui Brazauskui paskirtas tik darbo kambarys. Galima interpretuoti, kad ta darbo vieta ir yra kaip rezidencija. Mes manome, kad reikėtų palikti taip, kaip yra įstatyme, – dvi rezidencijos Vilniuje, turint omenyje, kad viena darbinė, kita – gyvenamosios patalpos.
PIRMININKAS. Ačiū. Matau, kad yra norinčių kalbėti. S.Pečeliūnas. Prašom. Dėl J.Razmos pataisos.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, ir vienaip blogai, ir kitaip blogai. Jeigu mes parašome, kad dvi rezidencijos, tai puikiai suprantame, kad tai nėra darbo patalpos. Darbo patalpos yra prezidentūroje. Rezidencija yra gyvenimui, svečių priėmimui ir kitiems reikalams. Ir rašome, kad turi būti dvi rezidencijos. Dabar ir kyla natūralus klausimas, ar tikrai jų abiejų reikia, vienos – Turniškėse, kitos – pačios prezidentūros teritorijoje, kuri dar neįrengta? Manyčiau, palikime vieną rezidenciją. Nekalbame apie darbo patalpas, nes tai atskira tema ir tą visi puikiai suprantame. Kalbame apie rezidenciją – ten, kur gyvena. Kai čia bus įrengta, tada ir spręsime, pats Prezidentas pasakys, ar tikrai reikia vasarą gyventi… Tada ir rašykime, kad viena yra vasaros rezidencija, kita žiemos, taip, kaip turi karaliai, ir tada bus viskas aišku. Tada Turniškės liktų vasaros rezidencija, o žiemą gyventų Vilniaus centre šalia savo darbo vietos. Manau, visi prezidentūroje yra buvę, teritoriją žino ir puikiai supranta, apie kokį pastatą kalbame. Ir nekils tada klausimų.
Manau, kad Jurgio pasiūlymas palikti vieną rezidenciją yra racionalus. O kuri iš jų bus tikroji, ar Turniškėse, ar centre, tai kai bus įrengta, tada ir apsispręsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitos nuomonės nėra. Dabar turėsime balsuoti. Ar pritariame kolegos J.Razmos siūlymui 14 straipsniui? Komitetas nepritarė.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 2, susilaikė 27. Pritarta.
Ar dabar galime priimti visą 14 straipsnį su pataisa? Priimame. Einame toliau.
15 straipsnis – „Darbo užmokestis“. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. 16 straipsnis – „Socialinės garantijos ligos atveju“. Galime priimti? Ačiū. Priimta. 17 straipsnis – „Socialinės garantijos nelaimingo atsitikimo atveju“. Tai labai ilgas straipsnis. Ar pranešėja nenori truputį pasakyti, ar čia viskas aišku?
I.DEGUTIENĖ. Kaip ir skamba pats straipsnio pavadinimas „Prezidento socialinės garantijos nelaimingo atsitikimo atveju“, išvardyti visi galimi įvykiai ir kaip būtų atlyginta. Dėl šio klausimo buvo daug diskutuota, buvo tokių minčių, kad Prezidentas turi būti draudžiamas socialiniu draudimu ir per socialinį draudimą, t. y. per „Sodrą“, jis gautų išmokas. Šiandien Prezidentas yra išskirtinė asmenybė, jis nėra darbo santykiuose ir todėl šiame straipsnyje parašyta, kokios išmokos būtų dėl Prezidento sutrikusios sveikatos, jeigu Prezidentas taptų neįgalus, nes tai yra valstybės išrinktas žmogus, tai yra žmonių išrinktas žmogus į Prezidento pareigas, tačiau jis nėra darbo santykiuose. Todėl galioja visai kiti įstatymai, pirmiausia Prezidento įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū.
I.DEGUTIENĖ. Visa tai 17 straipsnyje yra išdėstyta.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi pataisų nėra, ar po pranešėjos paaiškinimo galime priimti? 17 straipsnis priimtas. 18 straipsnis – „Sveikatos priežiūra“. Pastabų nėra. Galime priimti? Priimta. 19 straipsnis yra „Valstybiniame ar diplomatiniame protokole nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimas“. Pataisų nėra. Galime priimti? Ačiū. 20 straipsnis – „Laikinas Prezidento pareigų ėjimas“. Galime priimti? Be pastabų. 21 straipsnis – „Prezidento pavadavimas“. Čia kitas žanras. Galime priimti? Pastabų nebuvo. Ir 22 straipsnis – „Draudimas kitiems asmenims ar institucijoms vykdyti Prezidento įgaliojimus“. Konstitucinė nuostata. Galime priimti? Ačiū.
23 straipsniui yra kolegų J.Razmos ir V.Mazuronio pataisos. Pirmoji yra kolegos V.Mazuronio. Klausimas yra toks: ar irgi kaip kolegos J.Razmos atveju laikome, kad yra 29 palaikantys, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Gerai. Dėmesio! Ar kolega V.Mazuronis nori tarti žodį? Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš kviečiu visus pritarti mano pataisai. Pataisos esmė yra ta, kad ponas S.Pečeliūnas pasiūlė… Yra taip, kad Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos, o ponas S.Pečeliūnas pridėjo: „išskyrus asmenį, kuris iš Respublikos Prezidento pareigų buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka“.
Aš nenorėčiau ir nesigilinsiu į visus politinius dalykus. Manyčiau, kad mano pasiūlymas išbraukti tą paskutinį sakinį yra logiškas dėl dviejų priežasčių. Pirmas dalykas, negalima rengti įstatymo vienam žmogui. Ši norma yra konkrečiai parengta Prezidentui Rolandui Paksui, ir aš manau, kad visiškai nesolidu, kai įstatymas rengiamas vienam žmogui. Antra priežastis. Aš manau, kad yra visiškai nesolidu, jeigu mes bandysime tokiu įstatymu keisti arba ištrinti istoriją. Žmogus, kuris buvo išrinktas Prezidentu, jis ir buvo juo išrinktas, patinka tai ar nepatinka. Aš žinau tik vieną neseną atvejį, kai Leonidas Brežnevas trindavo Nikitos Chruščiovo atvaizdus iš filmų, nuotraukų ir kitur. Nemanau, kad mūsų Seimui reikėtų eiti tuo pačiu keliu. Čia nėra joks garbės ar koks kitas vardas. Jeigu žmogus buvo išrinktas, vadinasi, jis iki gyvenimo pabaigos turi teisę taip vadintis. Manyčiau, palikdamas tą nuostatą mūsų Seimas pasielgtų nesolidžiai ir nerimtai. Kviečiu visus pritarti mano pataisai išbraukti tą sakinį.
PIRMININKAS. Kolegos, kol kas balsavimas yra ne pagrindinis, o įžanginis. Ar nagrinėjame šį kolegos V.Mazuronio siūlymą? Reikia 29 balsų. Ar nagrinėjame? Prašom balsuoti, ar nagrinėjame. Tam reikia 29 balsų. Po to jau už, prieš ir esminis balsavimas.
Už – 46. Taigi nagrinėjame.
Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamieji, dar kartą primenu: mes dabar balsavome, kad nagrinėtume šią pataisą, o kad ją toliau nagrinėtume, kolegos Seimo nariai gali vienas – už, vienas – prieš.
I.DEGUTIENĖ. Aš noriu priminti, kad komitetas nepritarė šiai pataisai.
PIRMININKAS. Taip. Aš priminsiu, kai reikės balsuoti. Pirmasis kalba P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kaip ir kalbėjo V.Mazuronis, tai yra faktas: tauta išrinko, išreiškė pasitikėjimą, ir Prezidentas yra išrinktas. Jeigu Prezidentas iš tikro būtų padaręs didelę žalą valstybei, būtų nusikaltęs ir apkaltintas, aš manau, gal ir būtų galima svarstyti, bet šiandien net tie didžiausi Prezidento R.Pakso kaltintojai nežino, kokią kaltę jis padarė mūsų valstybei ir už ką buvo nušalintas. Kai šiandien klausi Lietuvos piliečių, Lietuvos žmonių, jie taip pat nežino, už ką Prezidentas buvo apkaltintas.
Aš galiu pasakyti savo nuomonę. Kadangi mūsų valstybė nėra demokratinė, o yra valdoma politinės mafijos, oligarchijos, kadangi jis nebuvo iš tos politinės oligarchijos, nebuvo to politinio klano dalis, paprasčiausiai jis jau iš karto buvo kaltas. Kaip čia dabar atsitiko? Buvo suplanuota, pasidalytos kėdės, įtakos – ir staiga „runkeliai“ išrenka kitą, negu suplanavo politinė mafija, ir štai buvo suorganizuota apkalta. Gėda mūsų valstybei, mūsų istorijai.
Aš manau, vis tiek ateis laikas ir dėl šių kaltinimų istorija sudėlios savo taškus, o tie kaltintojai įeis į istoriją juodžiausiomis raidėmis. Todėl bent dabar yra galimybė palikti ramybėje tuos dalykus. Jeigu aš dar galėčiau pasakyti…
PIRMININKAS. Laikas!
P.GRAŽULIS. …pagrindinė R.Pakso klaida – ne J.Borisovas, o ta, kad jis neskyrė saugumiečio A.Pociaus saugumo vadovu.
PIRMININKAS. Laikas!
P.GRAŽULIS. Jeigu būtų paskyręs, šiandien jis būtų Prezidentas.
PIRMININKAS. Laikas! Įspėju kolegą P.Gražulį dėl kai kurių pavartotų sąvokų, kurios apskritai netinka Seime kalbant apie kitas valdžias ir neturint reikiamų įrodymų. (Balsai salėje) Tai reikėjo įrodyti. Ketveri metai buvo, buvo galima įrodyti, jeigu būtų buvę įrodymų. Prašom nesiginčyti ir prašyčiau vartoti tam tikrą leksiką. Ir baigiantis kadencijai.
Dabar S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, čia jau galima ir perkeltine prasme pasakyti, nes tai, ką kalbėjo V.Mazuronis, ką kalbėjo P.Gražulis, neturi nieko bendra su komiteto pritarta pataisa ir su jų siūlymais. Jeigu jiems (atsiprašau už žodį) vaidenasi, Seimas dėl to neturi pasiduoti jų vaizdiniams. Jokių pavardžių įstatyme nėra. Visi žinome, kad įstatymai galioja į priekį. Aš klausiu kertinio dalyko: ar jūs manote, kad Lietuvoje apkaltos proceso tvarka, kuri yra ilga, sudėtinga ir ne šiaip sau atliekama, iš pareigų pašalintas asmuo toliau turi didžiuotis ir Lietuva turi didžiuotis, vadindama jį Prezidentu? Klausimas yra esminis. Užmirškite pavardes, užmirškite istorijas. Žiūrėkite iš esmės. Garbės, sąžinės ir savigarbos klausimas. O dabar spręskite. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar remiame kolegos V.Mazuronio pataisą, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. Už kolegos V.Mazuronio pataisą, kuriai komitetas nepritarė, o nuomonių Seime yra įvairių.
Balsavo 68. Už – 40. Pataisai pritarta.
Dabar yra kolegos J.Razmos pataisa. Kaip sutarėme, dėl jos 29 balsų nerenkame, nes jau anksčiau susitarėme. Dabar prašyčiau kolegą J.Razmą referuoti savo pataisą dėl gyvenamųjų patalpų. J.Razma. Gal per šoninį… Įjungta. Viskas gerai. Prašom.
J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa labai paprasta. Aš siūlau išbraukti dabar įstatyme esantį ir teikiamą palikti reikalavimą, kad baigusiam kadenciją Prezidentui ar jo sutuoktiniui panaudos būdu patalpa suteikiama tik tuo atveju, jeigu jis neturi kitos patalpos nuosavybės teise.
Aš manau, mes čia lyg ir pasakome, kad Prezidentas yra koks nors socialiai remtinas asmuo, neturintis patalpos, ir jam susimylėję duodame panaudos būdu. Aš siūlau vietoje to įrašyti, kad, jam pageidaujant, nepaisant to, ar jis turi kokias nors patalpas, ar neturi, tiesiog kad buvusiam Prezidentui, kaip žymiam politikui, pageidaujant, būtų skiriama derama patalpa veiklai tęsti, ir nesieti su tuo, ar jis turi kokią nors patalpą nuosavybės teise, ar neturi. Jeigu paliksime taip parašyta, mes skatinsime kiekvieną Prezidentą, tapus Prezidentu, uoliai perrašyti kam nors visą nuosavybę, kad po to galėtų pretenduoti. Kam reikia sieti tuos du dalykus? Mes suteikiame panaudos būdu patalpas įsivaizduodami, kad tai yra tam tikrai politinei veiklai tęsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime iškart balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegos J.Razmos pataisa ar pataisos 23 straipsniui kitaip išdėstyti 3, 4 dalis? (Balsai salėje)
Balsavo 53. 40 – už. Pataisai pritarta.
Dabar visas 23 straipsnis su priimtom pataisom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Galime? Gerai. Tvarka. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 23 straipsnis su priimtom pataisom? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Su pataisom.
Balsavo 53. Už – 47, prieš – 3, 3 susilaikė. Straipsnis priimtas.
24 pataisų nėra. Galime priimti? Priimta. Taigi visa naujoji redakcija priimta, bet dar yra įstatymo įsigaliojimas, čia yra normaliai – nuo sausio 1 d. Galime priimti likusį paskutinį 2 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Dabar prašom dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš atsisakau, nekalbėsiu.
PIRMININKAS. E.Klumbys dėl viso įstatymo, atsisakote?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, tada gal užsiregistruojame, nes aš matau, kad salė nėra itin pilna. Registruojamės.
Užsiregistravo 58, taigi nepriimsime. Bet dabar, kolegos, aš siūlau, kadangi iki pertraukos turime dar keliolika minučių (gerbiamoji pranešėja, grįžkite į tribūną), mes galime pastraipsniui priimti lydimuosius įstatymus, dėl kurių, atrodo, ypatingų problemų nėra. Prezidento valstybinės rentos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3134(2).
I.DEGUTIENĖ. Jokių pasiūlymų nėra gauta, siūlau priimti pastraipsniui, tiksliau, vienas straipsnį.
PIRMININKAS. Kolegos, čia įsigaliojimas yra vėlgi teisingas, nuo sausio 1 d. Galime abu straipsnius priimti? Nereikia balsuoti? Priimta.
Dabar, gerbiamoji pranešėja, ar šie atskiri straipsniai gali eiti, ar vis dėlto pirma turi būti pagrindinis įstatymas, o po to lydimieji. Ar jie savarankiškai gali egzistuoti, ar viską atidedame?
I.DEGUTIENĖ. Bazinis įstatymas buvo tas, dėl kurio mes negalėjome balsuoti, nes trūksta žmonių, o toliau čia visi yra lydimieji pagrindinio įstatymo. Nors…
PIRMININKAS. Gerai, tada atidedame balsavimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 9 straipsnių įstatymo projektas.
I.DEGUTIENĖ. Irgi nėra gauta jokių naujų pasiūlymų. Būtų galima ir šiandien balsuoti.
PIRMININKAS. Noriu paklausti pirmiausia dėl kai kurių straipsnių, ar kolegos pastabų turi, ar galime laikyti, kad pastraipsniui priimta. Čia yra trys, atsiprašau, keturi straipsniai, irgi įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Galime laikyti, kad priimta pastraipsniui? Ačiū. Priimta. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3136(2). Prašom, gerbiamoji pranešėja.
I.DEGUTIENĖ. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui irgi jokių pasiūlymų po svarstymo nebuvo gauta, todėl siūlyčiau dabar priimti. Įsigaliojimas taip pat nuo 2009 m. sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Gerai. Galime laikyti, kad abu straipsniai priimti? Ačiū. Atidedame galutinį priėmimą vėlesniam laikui. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3137(2). Gerbiamoji pranešėja.
I.DEGUTIENĖ. Taip pat po svarstymo negauta jokių naujų pasiūlymų, siūlyčiau dabar balsuoti. Įsigaliojimas taip pat nuo 2009 m. sausio 1 dienos.
PIRMININKAS. Vėl to paties klausiu, kolegos, ar galime laikyti, kad pastraipsniui priimta? Ačiū. Dėl motyvų irgi niekas nenori kalbėti. Dar du ir tada pertrauka. Nedarbo socialinio draudimo, atsiprašau.
I.DEGUTIENĖ. Čia buvo.
PIRMININKAS. Jau šitas buvo. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3138(2).
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3138(2*) (priėmimas)
I.DEGUTIENĖ. Dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projekto po svarstymo jokių naujų pasiūlymų negauta. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Čia irgi yra du straipsniai. Ir įsigaliojimas sausio 1 dieną. Ar galime laikyti, kad priimta pastraipsniui? Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Mielieji kolegos, mes iš tikro šiandien gerokai rytiniame posėdyje padirbėjome. Bet po pertraukos mūsų laukia seniai laukiama Vyriausybės valanda, kurios kelias savaites, kaip žinote, nebuvo. Ir lieka kai kurie nenubalsuoti įstatymai, bet, matyt, tas jau bus kitą savaitę. Taigi pertrauka iki 12.30 val. Tada Vyriausybės valanda. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Pasakymas dėl rezervo yra teisingas pasakymas, bet aš nematau kai kurių pranešėjų. (Balsai salėje) Damos protestuoja, sako, kad jau pertrauka paskelbta. Taigi pertrauka. 12.30 val. Vyriausybės valanda.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Noriu pakviesti visus užimti vietas, gerbiamieji ministrų kabineto nariai. Pone premjere, malonu pasveikinti jus atvykus, ko gero, į vieną paskutiniųjų Vyriausybės valandų. Darbotvarkėje yra numatyta Vyriausybės valanda. Kolegos, tuoj pažiūrėsime, kiek yra pageidaujančių klausti, ir tada pasitarsime dėl to, ar yra tikslinga visą valandą mums išnaudoti šią statutinę nuostatą. Tuoj. Technika lėčiau reaguoja į mūsų norus pamatyti. Jėgų santykis kol kas apylygis. Keturi Seimo nariai norėjo paklausti. Ar galime sutarti, kad apsiribosime pusvalandžiu ir 13 valandą baigiame? O jeigu nebus daugiau klausimų, tai ir anksčiau.
G.KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mes būtume labai dėkingi, nes pusę antros atidaroma paroda, skirta Vyriausybės 90-mečiui, kuris yra kaip tik šiandien. Ir dar norėčiau papildomai pakviesti Seimo narius 14 valandą arba 13.30 val., jeigu išeitų, dalyvauti šventiniame posėdyje.
PIRMININKAS. Dėkui.
G.KIRKILAS. Jeigu sutrumpintumėt, tikrai būtume labai dėkingi ir įvertintume tai kaip Vyriausybės sveikinimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai nematau ir prieštaravimų. Ko gero, salėje visų veidai yra palankiai nusiteikę. Bet klausimai numatyti. Ir eilės tvarka pradedame nuo opozicinių frakcijų. Nuo didesnių pagal dydį yra klausiama. Taigi kas frakcijos vardu… gal eilės tvarka. Nedidelė eilė. E.Klumbys – pirmasis. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau paklausti premjerą. Atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnyje yra nustatyta, kad „valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys įgyvendina nacionalinio investuotojo bendrovėje valstybės kaip akcininkės turtines ir neturtines teises; valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys balsuoti bendrovės organuose gali tik vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais“. Aš klausiu jūsų: pasakykite viešai, kas yra Vyriausybės atstovai „Leo LT“ valdyboje?
G.KIRKILAS. Ir taryboje, ir valdyboje, stebėtojų taryboje ir valdyboje Vyriausybė turi tokią daugumą, kuri numatyta įstatymo, t. y. 62 %. Sąrašą jūs galite pažiūrėti internete, ten viskas yra nurodyta.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.KLUMBYS. Tai ne atsakymas.
PIRMININKAS. Ministro Pirmininko ir ministrų teisė atsakyti…
E.KLUMBYS. Taip kaip nori. Supratau.
PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka toliau klausia K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš nežinau, ar premjerui, ar finansų ministrui. Kaip yra iš tikrųjų su kitų metų valstybės biudžeto deficitu? Nes jūs sakėte vienus skaičius, dabar mes girdime kažkokių ekspertų išvadas, kad deficitas yra dvigubai didesnis. Tai ar čia Vyriausybė apgaudinėja Seimą, pateikdama kitų metų biudžetą, ar būsima Vyriausybė apgaudinėja tautą, sakydama, kad padėtis labai bloga, mes pagerinsim?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Visi biudžetų projektai jums yra pateikti ir visi deficitai ten labai konkrečiais litais parodyti. Paskaičiavus procentais, konsoliduotas kitų metų biudžeto deficitas pagal mūsų pateiktus tris biudžetus įskaitant ir tai, kad savivaldybės taip pat skolinasi ir į konsoliduotą deficitą tai taip pat yra įskaitoma, atsižvelgus į, sakykim, tradiciškai susiklosčiusį 0,3 % BVP deficitą, kurį generuoja savivaldybių skolinimasis, bendrasis yra truputį daugiau nei 2,9 %.
Dabar tai, ką sako ekspertai, tai yra tų ekspertų nuomonė. Vienais atvejais jinai pagrįsta skaičiavimais, kitais atvejais, drįstu sakyti, visiškai ne. Jūs galite arba tikėti, arba ne.
G.KIRKILAS. Jeigu galima dar, posėdžio pirmininke. man atrodo, kad besiformuojanti būsimoji dauguma šiek tiek mėgina tirštinti vaizdą vien tik todėl, kad, matyt, neturi realaus plano, ką reikia veikti. Geriau pateikti blogesnį vaizdą, negu jis yra iš tikrųjų. Politiškai aš tą suprantu, bet realiai manau, kad tai nėra naudinga mūsų ekonomikai ir ūkiui. Nė vienoje valstybėje aš negirdėjau, kad būtų elgiamasi taip kaip pas mus. Nė vienoje. Mūsų kaimynų latvių, estų padėtis yra daug sunkesnė. Vakar buvau susitikęs su Latvijos ir Estijos premjerais, ir patikėkite, pas juos viešai taip nekalbama, kaip pas mus. Kaip žinote, ekonomika turi tam tikrus ir socialinius aspektus. Tokios kalbos atbaido investuotojus, blogina žmonių lūkesčius ir panašiai. Jeigu mes patys norime bloginti savo realią situaciją, nemanau, kad tai yra teisinga taktika.
Kitas dalykas. Man atrodo, remiamasi nevisiškai teisingais skaičiais ir teisinga analize. Jeigu neteisinga analizė, vadinasi, bus ne visai teisingai priimti ir sprendimai. Dėl šito aš labiausiai pergyvenu. Pavyzdžiui, teigiama, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos sudaro, vieni sako, 1,5 mlrd., kiti – 2 mlrd. Kiek aš žinau, Finansų ministerija tiksliai suskaičiavo, kad visos tos lengvatos sudaro 692 mln., ir panašių skaičių yra pateikiama viešai. Bet, matyt, to neišvengsi. Manyčiau, kad visiems reikėtų turėti realų vaizdą ir visiems suprasti, kad tai nėra vien tiktai vienos ar kitos Vyriausybės reikalas. Tai yra mūsų bendras reikalas. Aš manau, kad mes patys tokiomis hipertrofuotomis kalbomis ir vienas kito bauginimais neturėtume bloginti situacijos.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausimus užduosime ne eilės tvarka, bet, kaip Statutas numato, pagal frakcijas. (Balsai salėje) Nepradedu, tiesiog taip Statutas numato. (Balsai salėje) Klausia A.Matulas opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos vardu. Galima, Statutas taip numato.
A.MATULAS (TSF). Aš sutikčiau damoms užleisti vietą klausti. Bet jeigu mano…
PIRMININKAS. Jau įjungtas mikrofonas.
A.MATULAS. Gerai. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, jūs praeitą savaitę pasirašėte įsakymą ir sujungėte tris Antakalnio gatvėje esančias ligonines. Iš esmės veiksmas, manau, teisingas, bet ar dėl to tikrai kaip reikiant išdiskutuota, ar ne per daug skubota ir kokia reali situacija yra šiandien?
PIRMININKAS. Prašom paspausti mygtuką.
G.ČERNIAUSKAS. Dėkui. Tai nebuvo sprendimas, kuris gimė prieš savaitę. Prieš ketverius metus Vyriausybės strateginis komitetas priėmė tą sprendimą ir kartą tai jau buvo bandoma daryti, bet dėl teisminių ginčų ir kitų sprendimų procesas buvo sustabdytas. Tai tiesiog atnaujinimas sprendimo, kuris galioja jau ketverius metus.
O šiaip situacija normali. Aišku, žmonės, diskutuoja tuo klausimu, bet tai nėra įstaigos likvidavimas, nėra paslaugų mažinimas, tai tiesiog Vilniaus miesto valdymo racionalizavimas, nes sveikatos priežiūros įstaigų, ypač Antakalnyje, yra per daug. Mes žinome, kad ten yra trys savarankiškos įstaigos šiandien, kurias seniai planuojama sujungti, bet to niekada nebuvo padaryta. Tai tiesiog yra darbo, kuris pradėtas prieš ketverius metus, tęsinys.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau frakcijos vardu klausia Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti susisiekimo ministro dėl tam tikrų skaičių sutikimo arba nesutikimo su realybe. Pastaruoju metu pasirodė informacija, kad naujoji koalicija labai džiaugsmingai numato sumažinti 200 mln. lėšų, skirtų kelių priežiūros ir plėtros programai. Tarsi sakoma, kad šių metų biudžete yra skirta 500 mln. daugiau. Mano duomenimis, tai yra 300 mln. mažiau nei 2008 m., o jeigu dar 200 mln. mes sumažinsime, tai gausime minus pusę milijardo kelių priežiūros programai. Faktiškai, mielieji kolegos, žvyrkelių ir savivaldybėms skirtų pinigų nebeliks. Aš noriu paklausti susisiekimo ministro, ar tie mano skaičiavimai iš tikrųjų yra tokie?
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už labai gerą klausimą. Manau, kad jis yra labai laiku. Aišku, kai Seimo nariai darydavo tam tikras išvadas ir kalbėdavo, kad kelių priežiūrai ir plėtrai ateinančiais metais yra numatyti labai dideli asignavimai, mes per daug nekreipdavome dėmesio, bet kai būsimasis finansų ministras susipainiojo tarp skaičių ir ėmė skelbti netiesą visuomenei, tai privertė mus, ministeriją, šiandien išplatinti pareiškimą. Aš šiandien galiu jums pasakyti, kad, pavyzdžiui, šiems metams kelių priežiūros ir plėtros programai buvo numatyta 1 mlrd. 800 mln. Lt ir dar buvo 344 mln. infrastruktūros plėtrai iš Europos Sąjungos biudžeto. Bendra suma turėtų sudaryti apie 1 mlrd. 900 mln. Lt.
Kalbant apie 2009 m. pateiktą biudžeto projektą, ten yra numatyta, kad kelių priežiūros ir plėtros programai yra numatyta tik 1,5 mlrd. Lt, vadinasi, jūs esate teisus… 300 mln. Lt mažiau. Bet jeigu kalbėtume apie prioritetus ir apie racionalų lėšų panaudojimą, ko aš dar nemačiau iš dabartinės susiformavusios koalicijos (tiesa, ji nėra patvirtinta), mums reikia įvertinti tai, kad kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos yra naudojamos kofinansavimui, norint panaudoti Europos Sąjungos lėšas. Tai per metus sudaro apie 250–270 mln. Jeigu sumažins 200 mln., kofinansavimas vis tiek turės būti užtikrintas, tai vos ne 470 mln. kitais metais turėsime nebenumatyti. O kam pirmiausia? Pirmiausia bus atsisakyta ilgalaikių žvyrkelių asfaltavimo, to, ką šiemet 360 km ir daugiau esame padarę, nes tai yra numatyti prioritetai, ir tam tikri darbai, kuriuos nori nenori reikia atlikti. Ir dar kelių priežiūra.
PIRMININKAS. Dėkui. Eilės tvarka klausia H.Žukauskas, Liberalų ir centro sąjungos frakcija.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Visai neseniai, prieš kelias dienas, Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų išplėtimą. Tai, aišku, sveikintinas ir geras dalykas, tačiau pas mus keistai išeina. Mes pirma patvirtinam teritorijos ribas, o po to reglamentus. Kitaip sakant, jau įteisintoje teritorijoje mes rašome taisykles, ką galima, ko negalima, ir taip toliau. Tada žmonės ar gyventojai tampa lyg katės maiše. Perka arba gyvena tomis sąlygomis, kurios bus po to primetamos.
Ar jums neatrodo, kad galbūt reikėtų… o svarstymas, priėmimas persikels į Seimą, Seimo nariai taip pat nežinos, kokie bus numatyti reglamentai ir ką bus galima daryti. Ar jums neatrodo, kad dabar reikėtų pristabdyti patį priėmimą Seime ir daugiau kalbėti apie reglamentus, kur kas bus daroma, nes, pavyzdžiui, man baisu, jeigu bus pasakyta, kad Kuršių nerijoje, Kuršių mariose…
PIRMININKAS. Jūsų klausimas, gerbiamasis kolega!
H.ŽUKAUSKAS. …negalima žvejoti, vadinasi, žvejyba Lietuvoje iš viso dings, priekrantės žvejyba. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų pakalbėti dabar apie reglamentus, o po to Seime tvirtinti teritorijos ribas? Tas pats yra ir su…
PIRMININKAS. Ačiū.
H.ŽUKAUSKAS. …Suvalkijos regioniniu parku, žmonės nenori jo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbkite kitus ir Statutą. Prašau.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū už klausimą. Tame klausime yra keletas klausimų. Pirmasis, dėl ribų ir zonų plano. Vyriausybė ne patvirtino, o tiesiog pritarė šitam planui, Seimas turės patvirtinti Kuršių nerijos ribų ir zonų planą.
Jūs kritikuojate planų hierarchiją arba eiliškumą. Aš sutikčiau su jūsų nuomone, bet tai reglamentuoja dabar galiojantys įstatymai. Pirma, kad reikia patvirtinti parko ribas ir zonas tų ribų, o vėliau parengti ir tvirtinti parko tvarkymo planą. Kalbant apie Neringą, mes turime Neringos bendrąjį planą. Šiuo metu galiojantis įstatymas kitaip nenumato, todėl iš pradžių parengtas ribų ir zonų planas, kurį patvirtins Seimas, jeigu patvirtins naujai susirinkęs Seimas, o parko tvarkymo planą vėliau turės patvirtinti Vyriausybė. Nutarime, kurį mes teikiame Seimui, yra pasakyta, kad tvarkymo planas turėtų būti patvirtintas ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos mėn., jeigu aš neklystu.
Tame ribų ir zonų plane nėra jokių draudimų žvejoti ar kitokių dalykų. Tiesiog yra zonos, kuriose numatyta gyvenamoji statyba, pramonės vystymas, rekreacinės ir kitos zonos. Šitame plane nesprendžiami konkrečių objektų ir sprendinių klausimai. O kad reikia sutvarkyti tų planų hierarchiškumą, kad jų tiek nereikia, vienu planu galima sutvarkyti viską: ir ribas, ir tvarkymo dalykus, aš sutikčiau su jumis, bet tai turėjo padaryti Seimas keisdamas įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia L.Graužinienė. Ruošiasi R.Garbaravičius.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad jūs keičiate klausinėjimo situaciją atsižvelgdamas į naują daugumą, bet aš nenorėjau klausti ministrų. Šiandien noriu pasveikinti su gražia švente, palinkėti labai produktyviai baigti darbą šioje Vyriausybėje. Kartu labai norėčiau pasinaudodama proga paprašyti švietimo ir mokslo ministro ir socialinių reikalų ir darbo ministrės baigti spręsti, to aš visada prašau, kurčiųjų klausimą, nes noriu, kad tie klausimai būtų baigti. Jūs žinote, apie ką aš klausiu. Ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. Čia buvo palinkėjimas. Ačiū. Apgailestauju, kad jūs nepaisote (…).
G.KIRKILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes taip pat norėjome padėkoti už palinkėjimus ir padėką. Nepaisant to, kad dažnai mūsų nuomonės su Seimo narės L.Graužinienės nuomone nesutapdavo, vis dėlto reikia pasakyti, kad jos klausimai visada buvo pagrįsti, ji turėjo savo poziciją ir tai tikrai padėjo dirbti Vyriausybei. Ačiū jums taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia R.Garbaravičius. Ruošiasi J.Juozapaitis.
R.GARBARAVIČIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, kadangi nėra ūkio ministro, aš noriu paklausti jūsų. Pastangos pratęsti elektrinės darbą, atrodo, baigėsi nesėkmingai, bent taip mes supratome iš Aleksandro Abišalos žodžių. Jeigu mes privalome uždaryti elektrinę, tai irgi yra rimtas darbas, kurį reikia daryti. Tačiau ta kryptimi irgi nieko nedaroma. Ar nebus taip, kad kitų metų gruodžio 31 d. mes negalėsime nei pratęsti, nei uždaryti?
G.KIRKILAS. Ačiū. Aš nemanau, kad šitas darbas jau baigėsi nesėkme. Aišku, mes tikėjomės, kad koks nors sprendimas galėtų būti priimtas dar šiais metais. Tačiau šito kol kas nepavyko padaryti. Šiuo metu mes deriname su Komisija bendrą veiksmų planą. Tai yra pirma. Antras dalykas. Europos Komisija iki gruodžio 10 d. turi parengti Baltijos jungčių planą. Tam bus numatyti finansai, bus kai kurie politiniai sprendimai, galbūt net bus paskirtas šito plano koordinatorius. Jame turės būti atsakyta į klausimą, kuo mums bus pakeistas galimas uždarymas, bent jau 2010–2012 m. laikotarpiu, kol mes neturėsime jungties su Švedija. Aš manau, kad tai realiausias planas. Mes kol kas laikomės pozicijos (aš manau, jos turi laikytis ir kita Vyriausybė), kad atominę elektrinę galime uždaryti tik tuo atveju, jeigu yra kokia nors reali alternatyva. Nepaisant to, kad mes ir Komisija optimistiškai žiūrime į būsimą planą, vis dėlto jie neatsako į klausimą, kas bus 2010–2012 m. Aš manau, kad tokia formuluotė yra labai svarbi.
Kitas dalykas. Jūs iš dalies esate teisus, kad darbai, kurie susiję su atliekų laidojimu, vėluoja, bet ne dėl Lietuvos kaltės. Finansavimas yra, tačiau kompanijos, kurios laimėjo konkursą, užsienio kompanijos, vėluoja su rengimais. Yra daug įvairių argumentų Lietuvai ir toliau derėtis dėl, kaip mes vadiname, stabdymo modifikavimo. Vis tiek teks uždaryti, tačiau klausimas kada. Aš manau, šitos pozicijos reikia laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Juozapaitis. Ruošiasi A.Staponkienė.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus žemės ūkio ministrei. Mano duomenimis, Lietuvoje labai mažai auginama linų, linų augintojai baigia visiškai išnykti. Ar numatoma dar šiais metais didesnė ar mažesnė parama linų augintojams, kad jie visiškai neišnyktų?
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Ačiū už klausimą. Jis iš tikrųjų yra taiklus. Linų gamyba metai iš metų mažėjo nuo Europos Sąjungos narystės, nes iki tol parama 1 ha viršijo 1000 Lt ir linų augintojai išgyvendavo ne iš pardavimo pajamų, o iš valstybės paramos. Narystės metu paramos lygis reguliuojamas. Nors linams nuo 2004 m. buvo užtikrintas 100 % Lietuvai priklausantis paramos lygis, tai yra per 500 Lt, tai nesudarė galimybių pelningai (bent jau ne nuostolingai) dirbti. Todėl hektarų, užsėtų linais, labai sumažėjo, faktiškai nesiekia net 2000 ha. Yra vilties, kad perdirbėjai integruos turėdami pajėgumus, kalbu apie prancūzų ir italų įmonę, didesnius plotus, ugdys didesnius savo poreikius ir supirkimus, integruos nuo galutinio produkto. Kitaip tariant, linų augintojams bus pateikti ne tik kiekio, bet ir kokybės, pluošto ilgio, kiti kokybės parametrai, užtikrinant tos kokybės linų supirkimą. Bet kaimynystėje yra ir kitų šalių, tarp jų Baltarusija, kur linų gamybos kaštai ir kaina yra palankesnė, todėl, žinoma, konkuruoti tik pasinaudojant maksimaliai galima paramos suma hektarui, neturint konkurencingų kainų, yra labai sunku. Tai yra grynai ekonominiai dalykai ir šiandien valstybėje nėra svertų tuos plotus didinti, jeigu tarp ūkinių partnerių, tarp gamintojų, augintojų ir perdirbėjų, regionų mastu neužtikrinamas subalansuotas konkurencingumas ir pajėgumai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Staponkienė. Ruošiasi V.Čigriejienė.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, labai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar nepadėtų „Sodros“ biudžetui, jeigu būtų sudarytos sąlygos, t. y. jeigu priimtume įstatymo pataisą, kuri liko paskutinė priėmimo stadijos, kad žmonės, būsimieji pensininkai, galėtų sugrįžti į „Sodrą“ iš privačių kaupimo fondų? Kartu, aišku, būtų išsaugotos žmonių būsimos pensijos, kurios dabar katastrofiškai nyksta fonduose. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Aldona. Aš žinau, kad jūs esate įregistravusi šitą įstatymo projektą ir mes jį specialistų lygmeniu esame nagrinėję su tais ekspertais, kurie iš tikrųjų išmano kaupiamųjų fondų sistemą ir kaupimo politiką, kaip ilgalaikę politiką. Dėl šio etapo aš atsakyčiau, kad jeigu mes priimtume Seime tokį sprendimą, jog kiekvienu konkrečiu atveju žmogus pamanęs galėtų išeiti iš kaupimo sistemos, po metų vėl sugrįžti, kai gerėja situacija, vėl kitaip pasielgti ir taip toliau, tai tikrai manau, kad kaupiamųjų fondų situacija būtų dar blogesnė. Todėl aš asmeniškai tam nepritarčiau. Žinoma, tai yra Seimo valia ir Seimas turėtų priimti tokį sprendimą.
Ir dar į vieną momentą noriu atkreipti dėmesį. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, kaupimo sistema yra ilgalaikė. Jeigu jūs norite įgyti teisę gauti pensiją iš valstybinės „Sodros“ draudimo sistemos, jūs turite draustis ir mokėti draudimo įmokas ne mažiau kaip 15 metų. Ir tai tada gausite tik labai mažą išmoką, vadinamąją dalinę pensiją. Nes visam draudimo stažui „Sodroje“ reikia 30 metų. Mūsų kaupimo sistema veikia tik ketvirti metai, todėl yra įvairių fondų, kuriuos žmogus gali pasirinkti, jis gali pereiti (pakeitėme įstatymą) į vieną fondą, į kitą. Tačiau visai atsisakyti dalyvavimo, manau, tai būtų dar didesnė griūtis ir žmonės apskritai galėtų netekti išmokų. Tokia yra mano nuomonė, tačiau Seimo valia turėti kitokią nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes šiek tiek vėlėliau pradėjome Vyriausybės valandą, tai kelias minutes užtęsime. Dabar klausia V.M.Čigriejienė. Prašom, kolege.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji socialinių reikalų ir darbo ministre, kaip žinote, vis daugiau atsiranda socialiai remtinų žmonių, ypač dabar, emigrantai sugrįžta, gresia ir nedarbas. Prašom pasakyti, kokia iš tiesų dabar yra „Sodros“ padėtis? Ar kaip rašo spauda, ar yra liūdniau? Ką reikėtų daryti, jūs turite ilgametę patirtį, kad išvengtume socialinio sprogimo? Labai ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Iš tiesų aš dar kartą noriu labai aiškiai pasakyti, kad „Sodros“ biudžetas sudaromas iš „Sodros“ įmokų ir iš nieko daugiau. Tai yra į „Sodrą“ lėšos ateina ir priklauso nuo to, kokį atlyginimą gauna žmonės, apsidraudę socialiniu draudimu, ir kiek yra tų žmonių, kurie dalyvauja draudimo sistemoje.
Norėdami pasakyti, kokie galėtų būti žingsniai, nes „Sodros“ sistema yra neatsiejama nuo bendros mūsų ekonominės, finansinės sistemos ir bendrai nuo to, kas vyksta ekonominėje, finansinėje ir kartu socialinėje srityse tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek už Europos Sąjungos ribų, tai iš tiesų mes turime per ateinantį sunkesnį laiką, mano supratimu, pirmiausia vadovautis tuo – neturime jokios teisės mažinti prisiimtų įsipareigojimų. Būtų labai blogas naujai ateinančios Vyriausybės sprendimas, jeigu pradėtų sprendimus nuo tam tikrų socialinių garantijų mažinimo, ką, deja, man dabar tenka girdėti. Galbūt tai yra tik spaudos pranešimai, tačiau girdėti tokių dalykų, kad tam tikras išmokas reikia panaikinti ir jų nemokėti.
Kokie galėtų būti sprendimai dėl „Sodros“ įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo kitais metais? Jų galėtų būti keletas. Pavyzdžiui tai, kad pensijų kaupimą į privačius fondus visiškai finansuotų valstybės biudžetas, ir tai galėtų būti kitais metais, nes šiais metais buvo finansuojama iš „Sodros“ biudžeto, o iš Stabilizavimo fondo buvo skiriama tik 80 mln. litų.
Antras būdas, yra keletas variantų, labai priklauso ir nuo žmonių, kurie dalyvauja socialinio draudimo sistemoje. Manau, kad dar yra rezervas. Tam reikia keisti įstatymus, tai yra ilgesnis procesas, dėl dalies žmonių, kurie nedalyvauja socialinio draudimo sistemoje. Tačiau lėšos į „Sodros“ biudžetą ateitų, mano supratimu, tik 2010 metais.
Dar vienas būdas yra toks. Manau, kad vis dėlto mūsų nemaža dalis žmonių gauna minimalią algą. Jiems kartu sunku neatsidurti ir socialinėje atskirtyje, be to, padidinus minimalią algą tai būtų ir įplaukų į „Sodros“ biudžetą rezervas. Žinoma, galima rasti ir daugiau įvairių kitų mechanizmų, tačiau, mano supratimu, šie yra priimtiniausi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes numatytą laiką išnaudojome. Ta pačia proga, baigdamas sutartą mūsų pusvalandį, skirtą Vyriausybės atsakymams į Seimo narių klausimus, noriu dar sykį pasveikinti Vyriausybę gražios sukakties proga ir tuokart noriu paskelbti vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą. Nebent, premjere, jūs dar norėtumėte pabaigoje ką nors pridurti?
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už sveikinimus. Dar kartą norėčiau pakviesti Seimo narius pusę antros parodoje, antrą valandą iškilmingame posėdyje dalyvauti. Sukako 90 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, visoms Vyriausybėms. Mūsų Vyriausybė dirba šiek tiek daugiau negu dvejus metus, tačiau bet kuriuo atveju aš matau ir buvusius premjerus, premjeres, taip pat Vyriausybės narius. Juos taip pat sveikinu šios sukakties proga, ir laukiame jūsų Vyriausybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gal užsiregistruokime. Graži proga, įsiamžinkime. Registracija, kolegos.
Užsiregistravo 27 Seimo nariai, su tuo ir sveikinu. Primenu, kad vakarinio posėdžio pradžia 15 valandą. Skelbiu rytinio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.