LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas
PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
(XP-3420)
2008 m. spalio 29 d.
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka; komiteto nariai: Algimantas Salamakinas, Gintaras Šileikis, Zita Žvikienė; komiteto patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; Komiteto padėjėjas Audrius Barauskas.
Kviestieji asmenys: Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius Antanas Petrauskas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė, Finansų ministerijos Krašto ir visuomenės apsaugos programų skyriaus vedėjo pavaduotoja Akvilina Bružienė, Finansų ministerijos Švietimo‚ kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėjo pavaduotoja Aldona Mickevičienė, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Teisės ir dokumentų administravimo valdybos viršininkas Antanas Laurinėnas, Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Vaidotas Abraitis, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Bronislavas Deveikis, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybos viršininkas Romualdas Voišnis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Violeta Murauskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir socialinės aprėpties departamento direktorė Vita Safjan, Teisingumo ministerijos sekretorius Kęstutis Širvaitis, Teisingumo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorė Genė Švogžlienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2008-10-20 |
Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad bazinis dydis turėtų būti tvirtinamas atskiru įstatymu, o ne atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pateikti pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|
1.
|
Seimo kontrolierių įstaiga |
Pagal 2009 m. biudžeto išlaidų projektą Seimo kontrolierių įstaigai iš viso numatoma skirti 4 109 tūkst. litų, iš jų: išlaidoms – 4 049 tūkst. litų, o iš jų darbo užmokesčiui – 2 635 tūkst. litų, turto įsigijimui – 60 tūkst. litų. Palyginus su 2008 m. įstaigai patvirtintais asignavimais viso lėšos išlaidoms sumažintos 41 tūkst. litų, iš jų prekių ir paslaugų naudojimui – 209 tūkst. litų. Seimo kontrolierių įstaiga, pateikdama Finansų ministerijai 2009 metų išlaidų projektą, atliko išsamius prekių ir paslaugų poreikio skaičiavimus. Nors šildymo kainos ir pakilo (53 procentais), radome galimybę sumažinti kituose straipsniuose numatytas išlaidas (spaudinių, reprezentacinių ir kt. išlaidų str.), atsisakyti kai kurių paslaugų, tokiu būdu išlaidas prekėms ir paslaugoms sumažintume 40 tūkst. litų. Tačiau pagal dabar pateiktą biudžeto išlaidų projektą turėtume ne tik atsisakyti kai kurių paslaugų, įstaiga neįstengs įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų, kaip, pvz., mokėti už ryšių paslaugas (80 tūkst. litų), už pastato apsaugos (89 tūkst. litų), eksploatacines ir komunalines paslaugas (95 tūkst. litų), už kompiuterinių programų priežiūros paslaugas (23 tūkst. litų). Taip pat norime pažymėti, jog kasmet vyksta atskirų šalių ombudsmenų institucijų forumai bei seminarai, kuriuose būtina dalyvauti bent vienam Seimo kontrolieriui. Be to, 2009 metų birželio mėnesį Švedijoje vyks Tarptautinio ombudsmenų instituto (TOI) 9-oji tarptautinė konferencija bei Švedijos ombudsmeno institucijos 200-ųjų metinių minėjimas. Į šiuos prestižinius renginius yra kviečiami ir turėtų juose dalyvauti visi penki Seimo kontrolieriai, kaip Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo institucijos atstovai. Norėtume paaiškinti, kodėl Seimo kontrolierių įstaigai pagal pateiktus skaičiavimus 2009 metams padidintas darbo užmokesčio fondas. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. gruodžio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymą Nr. X-1349, kurio buvo patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas, atitinkamai: 2008-iems, 2009-iems ir 2010-iems metams. Dėl vyresniųjų patarėjų ir patarėjų pareigybių kategorijų skirtumo, taip pat vyriausiųjų specialistų, vyresniųjų specialistų ir specialistų pareiginių algų dydžių pasikeitimo padidėjo metinis darbo užmokesčio fondas. Vadovaujantis 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 280 ir apskaičiuojant planinį darbo užmokesčio fondą pagal darbo užmokesčio skaičiavimo metodiką, įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atlyginimams ir priedams (už stažą ir klasę) mokėti prireikė papildomos 240 tūkst. litų sumos, bet Lietuvos Respublikos finansų ministerija pritarė 140 tūkst. litų darbo užmokesčio fondo papildymui. Todėl prašytume Jūsų atsižvelgti į pirmiau pateiktus skaičiavimus ir 2009 m. biudžete Seimo kontrolierių įstaigai papildomai numatyti 160 tūkst. litų išlaidoms padengti.
|
Pritarti |
|
|
2. |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įsteigta 1999 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos nutarimu Nr. VIII-1200. 2003 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos nutarimu Nr. IX-1827 Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimas pakeistas į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pavesta vykdyti dviejų įstatymų: Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (įsigaliojusio 1999 m. ) bei Lygių galimybių įstatymo (įsigaliojo 2005 m.) vykdymo priežiūrą. Pagal suteiktą kompetenciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pavesta tirti skundus dėl diskriminacijos minėtuose įstatymuose nustatytais pagrindais ir teikti išvadas dėl šių įstatymų įgyvendinimo, taip pat siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų. 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija. Naujoji Lygių galimybių įstatymo redakcija ženkliai išplėtė draudžiamų diskriminacijos pagrindų sąrašą: greta galiojusių šešių draudžiamų diskriminacijos pagrindų – amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų buvo įtvirtinti 6 nauji labai svarbūs draudžiami diskriminacijos pagrindai: tikėjimas, kalba, tautybė, kilmė, socialinė padėtis, pažiūros. Reikėtų pastebėti, kad draudimas diskriminuoti žmogų dėl socialinės padėties pagal Lygių galimybių įstatyme apibrėžtą socialinės padėties sąvoką suteiks teisę įvairiausių socialinių grupių žmonėms ginti savo pažeistas teises ir teikti skundus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.. Atsižvelgiant į žymiai platesnę Lygių galimybių įstatymo taikymo sritį, neabejotinai išaugs gaunamų skundų skaičius, o kartu padaugės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų vykdomų funkcijų apimtis viešojo administravimo ir vidaus administravimo srityse. Svarbu pažymėti, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai tarnyboje vykdo ne tik viešojo administravimo funkcijas, bet ir vidaus administravimo funkcijas (tvarko personalo dokumentus, registruoja gaunamą ir siunčiamą korespondenciją, vykdo archyvavimo funkcijas ir kt.). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas skundų tyrimo funkcijas lygių galimybių kontrolierius gali pavesti atlikti tik valstybės tarnautojams.
Todėl lygių galimybių kontrolieriaus prašymu Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2008-07-11 sprendimu Nr. 2367 „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, didžiausio leistino skaičiaus“ patvirtino didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, darbuotojų skaičių: 1) valstybės tarnautojų pareigybių – 16; 2) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, – 5. Minėtu Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai buvo papildomai patvirtintos 5 valstybės tarnautojų pareigybes (buvo 11) bei 1 darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį ir gaunančio darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybė (buvo 4). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008-07-11 sprendimu Nr. 2367, 2009 metais numatyta patvirtinti 22 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbuotojų etatus (kartu su lygių galimybių kontrolieriaus pareigybe). Dėl šios priežasties bus reikalingos papildomos finansinės lėšos naujoms darbo vietoms sukurti bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus bei viešojo administravimo funkcijoms vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į infliacijos nulemtą prekių bei paslaugų kainų kilimą, atitinkamai daugiau reikės finansinių resursų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuomojamų patalpų išlaikymui, o taip pat tarnybos funkcijų vykdymui (skundų tyrimui, komandiruotėms, ryšiams ir kt.). Todėl, atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, 2008-07-23 raštu Nr. 1.4-S-304 kreipėmės į Finansų ministeriją ir prašėme papildomai skirti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai lėšų rašte nurodytoms veikloms įgyvendinti. Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą, atitinkamai pakoregavo 2009 m. biudžeto asignavimus, tačiau neskyrė 140 tūkstančių litų tarnybos vykdomiems projektams finansuoti bei 166,7 tūkst. Litų paprastosioms įstaigos išlaidoms Paaiškiname, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vykdo ir ateityje planuoja vykdyti Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus, padedančius šviesti žmones lygių galimybių klausimais bei siekiančius pažaboti diskriminacijos apraiškas. Tačiau visi šie projektai iš dalies turi būti finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto, todėl vykdančiai institucijai būtinos lėšos, kurios užtikrintų užsienio partnerių skiriamų asignavimų pritraukimą į Lietuvą. Svarbu pažymėti, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negalės deramai užtikrinti savo veiklos ir vykdyti jai pavestų funkcijų, neturėdama pakankamai lėšų paprastosioms išlaidoms (patalpų nuoma, elektros energija, transportas, ryšiai, spaudiniai ir kt.). Tarnybai pavestų funkcijų ženkliai pagausėjo 2008m. liepos 1 d. įsigaliojus Lygių galimybių įstatymo naujai redakcijai, pagal kurią padvigubėjo draudžiamų diskriminavimo pagrindų. Todėl, atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašytume Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai papildomai skirti 2009 metais 306,7 tūkst. litų numatytiems tikslams įgyvendinti.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga |
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra savarankiška vaiko teisių laikymosi priežiūros ir kontrolės valstybės institucija, įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, pilnai išlaikoma iš valstybės biudžeto. Vertindamas antrąją periodinę Lietuvos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo bei pažangos šioje srityje, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas rekomendavo Lietuvai tęsti paramą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, ją stiprinti, skiriant pakankamus žmogiškuosiuos ir finansinius išteklius. Atkreiptinas dėmesys, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla aktyvėja, plečiasi jos veiklos sferos. Augantis tarptautinių ir nacionalinių institucijų bei visuomenės dėmesys vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugai, jos tinkamam ir efektyviam organizavimui bei vaiko teisių apsaugos institucijoms Lietuvoje ir, dėl to besiplečianti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veiklos sritis, lėmė įstaigos valstybės tarnautojų nuolatos augantį veiklos krūvį (susiduriama su įvairiapusiškesnėmis ir sudėtingesnėmis problemomis; daugiau inicijuojama teisės aktų projektų, dalyvaujama jų svarstymuose; plečiasi atstovaujamoji Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikla ir kt.). Lietuvos Respublikos Seimo 2008-06-03 nutarimu Nr. X-1570 „Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pasiūlyta rengiant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, skirti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 311 tūkst. litų papildomoms penkioms pareigybėms, kurios reikalingos 2008–2010 metų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos strateginiam veiklos planui įgyvendinti, įsteigti, t.y. pareigybės turėjo būti įsteigtos nuo 2009-01-01. Kadangi minėtame įstatymo projekte neatsispindėjo šis Seimo siūlymas, vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į Finansų ministeriją (2008-08-07 raštas Nr. 11-2-2051), prašydama numatyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamus biudžeto asignavimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2008-06-03 nutarimą Nr. X-1570. Tačiau Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte XP-3420 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai 91 tūkst. litų mažesni nei yra realus poreikis (vietoj Finansų ministerijai 2008-08-07 pateiktame rašte Nr. 11-2-2051 nurodytų 2210 tūkst. skirta 2119 tūkst.). Pažymėtina, kad ši suma sumažinta darbo užmokesčio fondo sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad skaičiuojant lėšų poreikį darbo užmokesčiui, nebuvo atsižvelgta į kylančią įstaigos tarnautojų kvalifikaciją, atliekamas funkcijas, darbo krūvį ir nenumatytos lėšos priedams už eilinio vertinimo metu suteikiamas kvalifikacines klases. Šiuo metu 3 įstaigoje dirbantys valstybės tarnautojai neturi net 3 kvalifikacinės klasės, o lėšų stygius atima galimybę vertinant juos atsižvelgti į jų darbo krūvį, kokybę ir kt. rodiklius. Todėl šiam tikslui papildomai reikėtų 26 tūkst. litų (20 tūkst. priedams ir 6 tūkst. socialinio draudimo fondo įmokoms). Prašyčiau svarstant minėto įstatymo projektą atsižvelgti į nurodytą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tarnautojų darbo užmokesčio fondo lėšų trūkumą ir papildomai skirti 117 tūkst. litų darbo užmokesčio fondui (naujų pareigybių įsteigimui nuo 2009-01-01 ir 3 kvalifikacinės klasės suteikimui 3 įstaigos valstybės tarnautojams).
|
Pritarti |
|
|
4. |
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
Pranešame, kad šiuo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – tarnyba, įstaiga) pagal 2006-09-12 sutartį Nr. 2048 iš Vilniaus m. savivaldybės (toliau – nuomos sutartis) nuomoja dalį (67,71 kv. m.) patalpų T. Vrublevskio gatvėje Nr. 6, Vilniuje, kitą dalį (49,05 kv. m.) patalpų, esančių tame pačiame pastate, įstaiga subnuomoja iš VšĮ „Artlora“ pagal 2007-02-13 sutartį Nr. DPS-1 (toliau – subnuomos sutartis). Nepaisant to, kad abi sutartys esant šalių sutarimui gali būti pratęstos, jose numatyta, kad nuomos sutartis baigiasi 2011-07-14, subnuomos – 2009-02-13. Tarnyba taip pat patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas Išganytojo g. 4, Vilniuje, kurių bendras plotas sudaro 103,54 kv. m. Šios patalpos perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 13 „Dėl negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Išganytojo g. 4, perdavimo“ (Žin., 2003, Nr. 5-183). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu bendras įstaigos administracinių patalpų plotas (įskaitant pagalbines patalpas) yra 220,30 kv. m. Tačiau jis, atsižvelgiant į 2008 m. įgyvendintą tarnybos plėtrą, yra nepakankamas. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007-07-11 sprendimu Nr. 1722 „Dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje patvirtinimo“ etatų skaičius (be įstaigos vadovo) tarnyboje yra – 18,5. Iš viso tarnyboje dirba 21 darbuotojas: 1 valstybės pareigūnas, 13 karjeros valstybės tarnautojų, 7 įstaigos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Be šių darbuotojų prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia dvi skirtingus įgaliojimus turinčios ekspertų grupės: 1) ekspertų, vertinančių viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, grupė, kurią sudaro 7 ekspertai; 2) ekspertų, teikiančių išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, grupė, kuria sudaro 5 ekspertai. Be to, administracinių patalpų išsidėstymas skirtingose miesto vietose neužtikrina tinkamų darbo ir komunikavimo sąlygų įstaigos viduje – tai turi neigiamos įtakos tiek darbo efektyvumui (darbo krūvio pasiskirstymui, komunikavimui, problemų aptarimui), tiek ir racionaliam tarnybos lėšų panaudojimui (santykinai didesnės patalpų eksploatavimo, administravimo išlaidos). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti būtinus įstaigos poreikius, nuo 2006 m. pabaigos aktyviai ieškoma didesnių administracinių patalpų įstaigos funkcijoms įgyvendinti. Planuojama išsinuomoti apie 350-400 kv. m. ploto B klasės biuro patalpas (šių patalpų nuomos rinkos kaina 45-55 lt./kv. m. be administracinių ir papildomų mokesčių). Inspektorius pažymi, kad sprendimui nuomoti administracines patalpas jau yra pritarusi Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, apie ketinimus nuomoti didesnes tarnybines patalpas informuota Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Š.m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. S-520 žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl papildomų asignavimų – 150 tūkst. (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių) litų – skyrimo 2009 metams Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patalpų nuomai. Finansų ministerija, išnagrinėjusi žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą, įvertinusi šalies finansines galimybes 2008-10-09 rašte Nr. (2.34-02)-5K-0826877)-6K-0812933 pažymėjo, kad nėra galimybių skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų įstaigos didesnių administracinių patalpų nuomai. Rašte taip pat pažymima, kad tarnyba gali kreiptis į AB Turto banką dėl patikėjimo teise valdomo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto atnaujinimo, jeigu šis turtas neatitinka įstaigos poreikių įgyvendinat jai pavestas valstybės funkcijas. Pažymėtina, kad Finansų ministerijos rašte nurodytas sprendimo būdas – kreiptis dėl valdomo turto atnaujinimo į AB Turto banką – yra ilgalaikis ir formalus, kadangi, pasirinkus šį būdą nebūtų iki galo išspręstas įstaigai reikalingų papildomų patalpų klausimas. Akivaizdu, kad perdavus AB Turto bankui įstaigos patikėjimo teise valdomą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip siūloma Finansų ministerijos rašte, ir jį įstatymų nustatyta tvarka pardavus, gautų lėšų akivaizdžiai nepakaktų administracinių patalpų, atitinkančių įstaigos reikalavimus, įsigijimui. AB Turto banko nekilnojamojo turto specialistų preliminariu vertinimu, negyvenamųjų patalpų Išganytojo g. 4 (patalpų plotas 103,54 kv. m.) rinkos kaina svyruotų nuo 700 tūkst. iki 1000 tūkst. litų, tuo tarpu įstaigos poreikius atitinkančių patalpų (B klasės biuro patalpos, ploto poreikis 350-400 kv. m.) rinkos kaina būtų 3-4 kartus didesnė ir sudarytų apie 3000 tūkst. lt. Nors Finansų ministerija yra formaliai teisi rašte nurodydama, jog įstaigos patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perdavimas AB Turto bankui yra optimalesnis būdas nei privataus nekilnojamojo turto nuoma (kadangi patalpų įsigijimas yra ekonomiškai naudingesnis nei ilgalaikė patalpų nuoma), rekomenduodama šį sprendimo būdą ministerija neįvertino aplinkybės, tuo pačiu ir finansinių galimybių, jog tokiu atveju įstaigai turėtų būti skiriamas ženkliai didesnis valstybės finansavimas, t.y. mažiausiai 2000 tūkst. lt. patalpų įsigijimui. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes inspektorius prašo Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstant ir tvirtinant Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą: – numatyti 150 tūkst. (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų papildomus asignavimus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos administracinių patalpų nuomai.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba |
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1062 „Dėl lėšų skyrimo“ (Žin., 2008, Nr. 124-4727) papildomai skyrė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai iš Lietuvos Respublikos rezervo 160 tūkst. Lt vartotojų asociacijų išlaidoms, susijusioms su vartotojų teisių gynimu, iš dalies padengti, būtų tikslinga padidinti Valstybinės vartotojų teisių tarnybos 2009 m. numatytai priemonei „Teikti finansinę paramą vartotojų asociacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 127 „Dėl finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo“ nustatyta tvarka“ planuojamus asignavimus 160 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 21 d. protokoliniu
sprendimu Pažymėtina, kad 2008 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valdymo audito ataskaitoje Nr. 1V-4 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus audito skyrius pateikė išvadą, kad, siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų teisių gynimą ir su vartotojų teisių gynimu susijusių teisės aktų vykdymą ir nepertraukiamą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiklą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai būtina didinti pareigybių skaičių 6 pareigybėmis, t.y. nuo 100 iki 106 pareigybių.
|
Iš dalies pritarti |
Komitetas pritaria, kad Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai būtų padidintas pareigybių skaičius 6 pareigybėmis, t.y. nuo 100 iki 106 pareigybių.
|
|
6. |
Policijos departamentas prie VRM |
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2009 m. biudžeto projekte numatyta 915 570,0 tūkst. Lt asignavimų (įskaitant Specialiųjų funkcijų vykdymo programą), iš jų 821 911,0 tūkst. Lt išlaidoms, iš jų 519 548,0 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir 93 659,0 tūkst. Lt turtui įsigyti. Biudžeto projekte visai arba iš dalies nenumatyta skirti papildomų asignavimų galiojantiems teisės aktams vykdyti: 1. Padidėjusioms priemokoms už darbą švenčių ir poilsio dienomis, nakties metu ir viršvalandžius mokėti – 8 546,0 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. liepos 15 d. pritarė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymui (Žin., 2008, Nr. 87-3469), kad nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. už darbą švenčių ir poilsio dienomis, nakties metu ir viršvalandžius skaičiuojama nuo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje (pagrindinis darbo užmokestis (pareiginė alga) ir visi papildomi uždarbiai (priedai)). Iki tol priemokos buvo skaičiuojamos nuo pareiginės algos.
2. Didinti pirminės ir viduriniosios grandžių policijos pareigūnų darbo užmokestį aukštinant pareigybes – 13 264,0 tūkst. Lt. Šiuo metu policijos įstaigose postiniai (patruliai, kovotojai) sudaro apie 51 proc., vyresnieji postiniai (patruliai, kovotojai) – apie 35 proc., vyriausieji postiniai (patruliai, kovotojai) – apie 14 proc. visų pirminės grandies pareigūnų. Įgyvendinant šią priemonę, trečdalis postinių (patrulių, kovotojų) pareigybių būtų paaukštinta iki vyresniųjų, trečdalis vyresniųjų postinių (patrulių, kovotojų) – iki vyriausiųjų. Analogiška situacija su viduriniosios grandies pareigūnais – tyrėjai (specialistai) sudaro apie 78 proc., vyresnieji tyrėjai (specialistai) – 18 proc., vyriausieji tyrėjai (specialistai) – 4 proc. visų tyrėjų (specialistų) pareigybių. Trečdalis tyrėjų (specialistų) būtų paaukštinta iki vyresniųjų, trečdalis vyresniųjų tyrėjų (specialistų) – iki vyriausiųjų.
3. Mokėti policijos pareigūnų tėvystės, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, kol jam sueis dveji metai, pašalpas ir pinigines kompensacijas – 4 400 tūkst. Lt Policijos pareigūnų tėvystės, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, kol jam sueis dveji metai, pašalpos, piniginės kompensacijos mokamos iš policijos įstaigų biudžeto (ne iš SODROS biudžeto) Nuo 2008 m. sausio 1 d. dėl pareiginės algos bazinio dydžio ir 1–9 kategorijų koeficientų, pirminės ir viduriniosios grandžių policijos pareigūnų darbo užmokestis padidėjo apie 30 proc., tačiau asignavimai socialinėms išmokoms nebuvo indeksuoti ir papildomos lėšos 2008 m. neskirtos. Tėvystės pašalpoms Policijos departamentui 2008 m. iš valstybės biudžeto skirta 600 tūkst. Lt, per 2008 m. I pusmetį išmokėta per 540 tūkst. Lt. Nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, kol jam sueis dveji metai, pašalpoms per 2008 m. I pusmetį panaudota per 5,6 mln. Lt, tuo tarpu per visus 2007 m. išlaidos sudarė apie 5,8 mln. Lt. Kasmet didėja atvejų, kai pasipriešinama policijos pareigūnams (2007 m. užregistruoti 3976 pasipriešinimų pareigūnams, užtraukiančių administracinę atsakomybę, atvejai, per 2006 m. – 4048, per 2005 m. – 3697, o per 2004 m. – 3 514 tokių atvejų), didėja ir skaičius pareigūnų, kuriems tarnybos metu sutrikdoma sveikata ir išmokamos kompensacijos. 2005 m. policijos pareigūnams buvo išmokėta apie 1,2 mln. Lt kompensacijų, 2006 m. – apie 1,86 mln. Lt, per 2007 m. – apie 2,1 mln. Lt. Dažniausiai pasipriešinama, sutrikdoma sveikata ir kompensacijos mokamos pirminės ir viduriniosios grandies policijos pareigūnams. Kompensacijos dydis priklauso nuo sveikatos sutrikdymą patyrusio policijos pareigūno darbo užmokesčio, o pirminės ir viduriniosios grandies policijos pareigūnų darbo užmokestis nuo 2008 m. sausio 1 d. ženkliai išaugo. Policijos departamentui 2009 m., palyginti su 2008 m., numatoma 24 070 tūkst. Lt papildomų asignavimų išlaidoms Lietuvos policijos sistemos plėtros programos (toliau – Plėtros programa) priemonėms įgyvendinti. Tačiau 2009 m. 5 proc. (5629 tūkst. Lt) mažinami asignavimai prekėms ir paslaugoms. Policijos departamentas dėl infliacijos poveikio prekėms ir paslaugoms ir jų brangimo negali mažinti asignavimų prekėms ir paslaugoms policijos įstaigoms, todėl 5629 tūkst. Lt bus mažinamas Plėtros programos priemonių finansavimas, to pasėkoje nebus pasiekti laukiami Plėtros programos rezultatai.
2008 m. iš Plėtros programos lėšų policijos įstaigoms jau skirta beveik 5 mln. Lt dėl infliacijos padidėjusioms prekių ir paslaugų išlaidoms ir išaugusioms energetinių išteklių (degalų, šildymo ir elektros) kainoms kompensuoti, nors tam 2008 m. reikėtų ne mažiau kaip 10 mln. Lt.
|
Iš dalies pritarti |
|
5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.
7. Komiteto sprendimas:
1. iš esmės pritarti Vyriausybės teikiamam 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XP-3420;
2. siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti visoms institucijoms skirtus asignavimus atsižvelgiant į padidėjusias prekių ir paslaugų kainas.
3. siūlyti įstatymo projekte Nr. XP-3420 numatyti papildomus asignavimus:
1) Seimo kontrolierių įstaigai – 160 tūks. litų išlaidoms padengti;
2) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – 166,7 tūkst. litų paprastosioms įstaigos išlaidoms ir 140 tūkst. litų vykdomiems projektams finansuoti;
3) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – 117 tūkst. litų darbo užmokesčio fondui.
4) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai – 150 tūkst. litų administracinių patalpų nuomai.
5) Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos - 8 546,0 tūkst. litų padidėjusioms priemokoms už darbą švenčių ir poilsio dienomis, nakties metu ir viršvalandžius mokėti bei 4 400 tūkst. litų policijos pareigūnų tėvystės, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, kol jam sueis dveji metai, pašalpoms ir piniginėms kompensacijoms mokėti.
8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
9. Priimto sprendimo argumentai: -.
10. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Lydeka.
11. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka