LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO XP-2905A

2008-10-07 Nr. 106-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto nariai: Andrius Baranauskas, Virginijus Domarkas, Povilas Jakučionis, Seimo narys Algirdas Monkevičius vietoj Valerijaus Simulik, Aušrinė Marija Pavilionienė, Audronė Pitrėnienė, Ona Valiukevičiūtė, Roma Žakaitienė, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėja Rūta Norkienė, padėjėja Janina Antanavičienė.

Kiti posėdžio dalyviai: Giedrius Viliūnas, Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius, Olga Pacevičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, Antanas Levickas, (ŠMM) Profesinių studijų skyriaus vedėjas, Daina Lukošiūnienė, (ŠMM) Mokslo ir studijų skyriaus vedėja, Eglė Radėnienė, (ŠMM) Ekonomikos departamento direktorė, Virginija Rinkevičienė, (ŠMM) Akademinio mobilumo skyriaus vedėja, Nijolė Kikutienė, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Arūnas Mark, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos atstovas. Dovydas Kinderys, Lietuvos studentų sąjungos atstovas, Nerija Putinaitė, Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja. Henrikas Žilinskas, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados: Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada:

Pastabų turinys		Komiteto nuomonė		Argumentai
1. Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime pripažino, kad: 1.1. Aukštojo mokslo įstatymo 47 straipsnio 5 dalis ... ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad asmenys, sutinkantys mokėti visą studijų kainą, gali būti priimami ir į šioje dalyje pateiktame sąraše nenurodytų formų ir pakopų studijas (jeigu aukštoji mokykla turi galimybių suteikti valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 daliai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 45 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, konkurso būdu gali būti priimami tik į ištęstinės formos studijas, vykdomas pagal laipsnį suteikiančias studijų programas, ir į visų formų studijas, vykdomas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Todėl įstatymo projektas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.		Atsižvelgti
1.2. Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria yra įtvirtinta valstybinių aukštųjų mokyklų pareiga su Švietimo ir mokslo ministerija derinti ir studijų tose aukštosiose mokyklose kainą, t. y. tai, kiek už studijas turės mokėti studentai, kurių studijų valstybė nefinansuoja, 4 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai. Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 3 dalis nustato, kad studijų kaina valstybinėje aukštojoje mokykloje nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse, suderintose šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams šio straipsnio 3 dalyje nurodyta studijų kaina negali būti didesnė negu studijų išlaidos, nustatytos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Vertindamas šios nuostatos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo: „Tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš Konstitucijos kylančio imperatyvo, kad įgaliojimus nustatyti realią ir racionalią studijų kainą – ir tą, kurią turi mokėti asmenys, vykstant studentų priėmimui į atitinkamą valstybinę aukštąją mokyklą nepatekę į vietas, kurių iš anksto paskelbtas skaičius atitinka nustatytą valstybės įsipareigojimą finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą, ir priimti studijuoti atitinkamoje valstybinėje aukštojoje mokykloje savo lėšomis, ir tą, kurią turi mokėti asmenys, valstybinėse aukštosiose mokyklose rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis neatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų, – turi pačios valstybinės aukštosios mokyklos, kurioms Konstitucija garantuoja autonomiją.“ Atkreiptina dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nors studijų kainą asmenims, mokantiems visą studijų kainą, nustato pati aukštoji mokykla, bet ši studija kaina negali būti mažesnė nei atitinkamai studijų vietai, į kurią priimamų studentų studijos visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studijoms praėjusiais metais skirtų valstybės biudžeto lėšų dydis. Studijų kaina nurodoma priėmimo į valstybinę aukštąją mokyklą taisyklėse. Todėl įstatymo projektas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.	Atsižvelgti
1.3. „Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis ... ta apimtimi, kuria nustatyta procentais išreikšta gerai besimokančių studentų kvota, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 76 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato procentais išreikštą gerai besimokančių studentų kvotą, todėl įstatymo projektas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.	Atsižvelgti
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė.	Pritarti
3. Projekto 3 straipsnio 9 ir 10 dalyse įtvirtintų sąvokų “mokslo ir studijų institucija” bei “mokslo ir studijų institucijos akademinis padalinys” formuluotes reiktų tikslinti, nes siūlomi šių sąvokų apibrėžimai yra praktiškai identiški. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio “kolegines” įrašytinas žodis “koleginių”.	Pritarti Pritarti		Ši sąvoka perkeltas į 62 straipsnį, kadangi kituose straipsniuose nevartojama. Ši sąvoka reikalinga, kad būtų galima atskirti administracinius ir akademinius darbuotojus, minimus 62 straipsnyje, kadangi skiriasi jų darbo apmokėjimas.
4. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje prieš žodį “kvalifikacijas” įrašytini žodžiai “aukštojo mokslo”. Be to, siekiant teisinio aiškumo, šio straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį siūlome dėstyti taip: “Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, arba privatus juridinis asmuo”. Atitinkamai tikslintina ir 9 straipsnio 5 dalis.	Pritarti Pritarti		Patobulintame įstatymo projekte 5 straipsnį laikyti 6 straipsniu. Papildyti 6 straipsnio paskutinį sakinį
5. Atsižvelgiant į tai, kad aukštosios mokyklos bendradarbiauja ne tik su juridiniais, tačiau ir su fiziniais asmenimis, bei siekiant teisės akto glaustumo, projekto 6 straipsnio 2 dalies 9 punkte vietoj žodžių “įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis” siūlome įrašyti žodį “asmenų”. Atitinkamai tikslintinas ir 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas.	Pritarti		Patobulintame įstatymo projekte 6 straipsnį laikyti 7 straipsniu, 10 straipsnį laikyti 11 straipsniu
6. +Be to, 2 dalies 11 punkto siūlome atsisakyti kaip perteklinio, nes jo turinys jau įtvirtintas minėtos dalies 1 punkte.	Pritarti		Išbraukti 7 straipsnio 2 dalies 11 punktą
7. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „studijų“ įrašytinas žodis „nustatyti“.	Pritarti		Patobulintame įstatymo projekte 6 straipsnį laikyti 7 straipsniu ir į 7 straipsnio 2 dalies 3 punktą įrašyti žodį „nustatyti“ prieš žodį „studijų“
8. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį “kvalifikaciją” įrašytini žodžiai “aukštojo mokslo”. Projekto 8 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį siūlome tikslinti, nes praktinio darbo patirtis kaip ir stažas negali būti tobulinami. Galbūt tikslinga numatyti, kad kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti keliama kolegijos nustatyta tvarka.	Pritarti		Patobulintame įstatymo projekte 8 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš žodį “kvalifikaciją” įrašyti žodžiai “aukštojo mokslo”. Šio straipsnio 3 dalį po žodžio „srityje“ išdėstyti taip: „Praktinė patirtis turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka.“
9. Projekto 11 straipsnyje reiktų atskleisti mokslo ir technologijų parkų teisinę formą, valstybės ir savivaldybės institucijų vaidmenį šių juridinių asmenų steigime ir veikloje, tvarką, kuria remiantis juridiniai asmenys pripažįstami mokslo ir technologijų parkais bei tokio pripažinimo teisines pasekmes.	Nepritarti		Mokslo ir technologijų parkų teisinė forma yra viešoji įstaiga. Tai apibrėžta technologijų parkų plėtros koncepcijoje patvirtintoje LRV 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 963
10. Projekto 11 ir 12 straipsniai, atsižvelgiant į jų turinį, turėtų būti iškelti iš projekto skyriaus, reglamentuojančio mokslo ir studijų institucijų veiklos principus.	Pritarti		Šie straipsniai perkeliami į III skyrių ir laikomi 15 ir 16 straipsniais
11. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „kurią“ įrašytinas žodis „kurį“.	Pritarti		Patobulintame įstatymo projekte 16 straipsnį laikyti 15 straipsniu. Pataisyti 15 straipsnio 1 dalį
12. Projekto 16 straipsnyje reiktų nurodyti Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūros teisinę formą.	Iš dalies pritarti		Tai bus viešoji arba biudžetinė įstaiga.Vyriausybė kaip steigėja, nutars kokia turėtų būti teisinė forma
13. Projekto 17 straipsnio 4 dalyje siūlome nurodyti, kas atlieka, ar kas organizuoja išorinį Studijų kokybės vertinimo centro veiklos vertinimą.	Nepritarti		Studijų kokybės vertinimo centro išorinį vertinimą, kaip ir kitų biudžetinių įstaigų organizuos ir atliks steigėjas ir valstybės kontrolės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka
14. Projekto 18 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad akademinės etikos ir procedūrų įgaliotiniu negali būti Seimo, Vyriausybės nariai bei politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, reiktų braukti kaip perteklinę, nes Seimo nario ir Vyriausybės nario veiklos apribojimai įtvirtinti jau pačioje Konstitucijoje, o Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui neleidžiama eiti daugiau kaip vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Atitinkamai tikslintina ir projekto 21 straipsnio 6 dalies formuluotė.	Nepritarti		Šis straipsnis neįtraukiamas į projektą
15. Projekto 18 straipsnio 10 dalyje reiktų aiškiai apibrėžti akademinės etikos ir procedūrų įgaliotinio tarnybos teisinę formą. Be to, reiktų nurodyti, kad įgaliotinis yra šios tarnybos vadovas. Taip pat siūlome aiškiai nurodyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis, įgaliotiniui mokamas darbo užmokestis.	Nepritarti		Šis straipsnis neįtraukiamas į projektą
16. Projekto 19 straipsnyje reiktų nurodyti valstybė instituciją, vykdančią Lietuvos mokslų akademijos steigėjo funkcijas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje žodžius “ir jo pakeitimus” reiktų išbraukti kaip perteklinius.	Nepritarti		Šis straipsnis neįtraukiamas į projektą
17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 19 straipsnio 3 dalyje reiktų nurodyti išmokų Lietuvos mokslų akademijos nariams mokėjimo pagrindus.	Nepritarti		Šis straipsnis neįtraukiamas į projektą
18. Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „lygų skaičių“ įrašytinas žodis „po“. Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad tarp kitų subjektų vieną kolegijos tarybos narį deleguoja administracijos ir kiti darbuotojai, o kitus kandidatus iš asmenų, nepriklausančių kolegijos personalui ir studentams, į kolegijos tarybos narius gali siūlyti pati kolegija. Neaišku, kaip bus realizuojama „pačios kolegijos“ teisė siūlyti kandidatus. Ar tai bus direktoriaus, veikiančio kolegijos vardu, siūlymas, ar ši teisė bus realizuota kažkokiu kitokiu būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp kitų subjektų vieną kolegijos tarybos narį jau turi teisę deleguoti administracijos ir kiti darbuotojai.	Iš dalies pritarti		Kadangi pritarta Seimo narių pateiktam pasiūlymui, šią dalį išdėstyti taip: „3. Aukštosios mokyklos taryba sudaroma iš 11 narių. Aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka du kandidatus į aukštosios mokyklos tarybos narius deleguoja studentų atstovybė, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną - administracijos ir kiti darbuotojai. Vieną aukštosios mokyklos tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus 5 narius iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, į aukštosios mokyklos tarybos narius siūlo profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, susiję su mokslo ir studijų veikla. Juos skiria Aukštojo mokslo taryba. Tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.
19. Įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „(išskyrus studentų atstovą)“ įrašytini žodžiai „(šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui)“.	Pritarti		Pataisytas 21 straipsnio 4 dalyje, 5 dalį laikyti 4 dalimi
20. Projekto 21 straipsnio 7 dalyje po žodžių “kalendorinių dienų” reiktų įrašyti žodžius “nuo tarybos kadencijos pabaigos”. Projekto 21 straipsnio 11 dalyje siūlome apibrėžti tvarką, pagal kurią į atsilaisvinusią tarybos vietą skiriamas (renkamas) naujas asmuo. Be to, šio straipsnio 12 dalyje reiktų nustatyti išmokų mokėjimo tarybos nariams pagrindus.	Pritarti Pritarti Pritarti		Pataisyta 21 straipsnio 6 dalis, kadangi pasikeitė dalies numeracija Ši skyrimo tvarka bus numatyta tarybos darbo reglamente. Šią dalį papildyti sakiniu: „Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi tarybos darbo reglamente“.
21. Svarstytina, ar projekto 23 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti išdėstyti bendrieji universitetų rektorių rinkimo universiteto senate principai, kurie būtų taikomi visiems universitetams.	Pritarti		23 straipsnio dalį išdėstyti taip: „3. Rektorių (direktorių) viešo konkurso būdu renka, skiria ir atleidžia taryba.“
22. Projekto 25 ir 26 straipsniuose vartojamą “valstybės mokslinių tyrimo instituto” sąvoką reiktų suderinti su projekto 9 straipsnio 5 dalyje vartojama “valstybinio mokslinių tyrimo instituto” sąvoka.	Pritarti		Patobulintame įstatymo projekte 9 straipsnį laikyti 10 straipsniu. 25 ir 26 straipsniuose rašyti: „valstybiniai mokslinių tyrimų instituto“
23. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje po žodžio “įstatų” reiktų įrašyti žodžius “ar nuostatų”. Atitinkamai tikslintina ir šio straipsnio 3 dalis.	Nepritarti		Valstybės mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Steigimo dokumentas yra įstatai. Be to ir šiuo metu šių įstaigų steigimo dokumentas yra įstatai, o ne nuostatai.
24. Projekto 27 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius “skiria ir atleidžia” siūlome įrašyti žodžius “viešo konkurso būdu”.	Pritarti
25. Įstatymo projekto 27 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad instituto direktoriumi gali būti asmuo, turintis vadybinės patirties. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 23 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kad aukštosios mokyklos rektoriumi, direktoriumi gali būti asmuo, turintis administravimo patirties. Siūlytina šias sąvokas suvienodinti.	Pritarti
26. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės mokslinių tyrimų institutas gali veikti ir kaip biudžetinė įstaiga (projekto 9 straipsnio 5 dalis) bei į tai, kad teisinis dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi biudžetinė įstaiga yra nuostatai (Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnis), reiktų tikslinti projekto 31 straipsnio nuostatas.	Nepritarti		Valstybės mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Steigimo dokumentas yra įstatai. Be to ir šiuo metu šių įstaigų steigimo dokumentas yra įstatai, o ne nuostatai.
27. Įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalyje siūlytina patikslinti, kas yra keičiamas įstatų nustatyta tvarka.	Pritarti		Šią dalį po žodžio „(steigėjai)“ išdėstyti taip: „o keičiami – įstatų nustatyta tvarka.“
28. Projekto 32 straipsnio 1 dalies 3 punktą siūlome dėstyti taip: “3) užsienio aukštosios mokyklos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje”. Atitinkamai tikslintinos ir kitos 33 straipsnio nuostatos.	Pritarti
29. Projekto 32 straipsnio 4 dalies nuostatas siūlome braukti kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyką.	Pritarti
30. Projekto 33 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių “pagal šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytus reikalavimus ir tvarką” siūlome įrašyti žodžius “šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka”.	Pritarti
31. Įstatymo projekto 33 straipsnio 3 dalis redaguotina, atsižvelgiant į tai, kad joje nustatoma, jog Švietimo ir mokslo ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl leidimo išdavimo (leidimo neišdavimo) arba informuoja pareiškėjus apie neigiamo sprendimo priėmimo priežastis. Neaišku, kodėl šiuo atveju nėra nustatyta pareiga visais atvejais informuoti pareiškėjus apie sprendimą dėl leidimo neišdavimo, taip pat šiuo atveju nėra aiški sąvoka „neigiamas sprendimas“.	Pritarti		Išbraukti sakinio dalį po žodžio „veiklą“.
32. Įstatymo projekto 33 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „leidimu studijoms ir su studijomis susijusiai veiklai“ įrašytini žodžiai „leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą“.	Pritarti
33. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome suderinti su projekto 49 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad po pakartotinio neigiamo įvertinimo sprendžiamas aukštosios mokyklos akreditacijos panaikinimo klausimas.	Iš dalies pritarti		Šios dalys suderintos tarpusavyje. 34 straipsnio 1 dalyje nurodomos sąlygos, kada panaikinamas leidimas vyldyti studijas, o 49 straipsnyje išdėstytas vertinimo procesas
34. Siekiant teisinio reglamentavimo tikrumo, leidimų vykdyti studijas galiojimo sustabdymo, numatyto projekto 34 straipsnio 4 dalyje, pagrindai turėtų būti įtvirtinti įstatyme. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 35 straipsnio 10 dalies nuostatos.	Nepritarti		Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo ir sustabdymo sąlygos išdėstytos 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse
35. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso reikalavimus bei į analogiškas įstatymo projekto 35 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatas, siūlytina papildyti 34 straipsnį, nurodant, jog apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ar atsisakyti išduoti šį leidimą, o taip pat apie šio leidimo panaikinimą ar jo galiojimo sustabdymą yra pranešama juridinių asmenų registrui.	Pritarti
36. Projekto 40 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „44 straipsnio“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.	Pritarti
37. Projekto 40 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „tenkina“ įrašytinas žodis „atitinka“.	Pritarti
38. Projekto 45 straipsnio 2 dalyje po žodžių „formavimo principai“ brauktinas perteklinis žodis „sąlygos“. Be to, projekto 45 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „3 punkte“ įrašytini žodžiai „4 dalyje“.	Nepritarti Pritarti		Išbraukti negalima, kadangi nebus aišku, kas bus derinama Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka
39. Svarstytina projekto 54 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad akademinei bendruomenei priklauso ir kiti mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, kurių atliekamos funkcijos neturi nieko bendro su studijų veikla bei vykdomais mokslo tyrimais.	Iš dalies pritarti		Papildyti staripsnį po žodžio „darbuotojai“ žodžiais „susiję su mokslo ir studijų veikla“
40. Įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad pakartotinio atsiskaitymo tvarka tvirtinama, atsižvelgus į studentų atstovybės siūlymus. Svarstytina, ar nereikėtų žodžių „atsižvelgus į“ pakeisti žodžiais „išnagrinėjus“. 41. Projekto 57 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką “aukštosios mokyklos studentų konferencija” reiktų suderinti su šiame straipsnyje vartojama “visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)” sąvoka. 42. Projekto 61 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nes iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar mokslininko stažuotojo pareigas visais atvejais gali užimti tik kitoje mokslo ir studijų institucijoje apgynęs daktaro disertaciją asmuo.	Pritarti Pritarti Pritarti
43. Projekto 62 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią mokslo ir studijų institucijų administracijos sudėtį, siūlome patikslinti, nes iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar kai kurių akademinių padalinių vadovai neįeina į administracijos sudėtį, ar administracija šiems vadovams negali duoti privalomų nurodymų.	Pritari		Patikslinta formuluotė ir šią dalį išdėstyti taip:„2. Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, išskyrus aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie įeina į akademinių padalinių sudėtį, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams.“
44. Svarstytina, ar projekto 64 straipsnyje numatytas asocijuoto mokslininko statusas neturėtų išlikti ir tuo atveju, jei mokslininkas laikinai pereina dirbti ne į įmonę, tačiau į kitokios teisinės formos juridinį asmenį. Be to, siūlome patikslinti, ar asocijuotam mokslininkui grįžus ankstesnes pareigas, jo kadencijos laikotarpis atnaujinamas nuo grįžimo į pareigas momento, ar į kadencijos laikotarpį įskaitomas ir nebuvimo pareigose laikas.	Pritarti Pritarti		Šio straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „išėjusiam dirbti į įmonę, mokslo ir studijų ar kitą instituciją Lietuvoje arba užsienyje“ įrašyti žodžius „dirbančiam kitur“. Šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Asocijuotasis mokslininkas, jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba,.gali be konkurso užimti ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos,į kadencijos laikotarpį įskaitant ir laikotarpį kai buvo dirbta kitur.“
45. Projekto 66 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj žodžio “įstaigos” reiktų įrašyti žodį “institucijos”. Atitinkamai tikslintinas ir 3 dalies 2 punktas. Be to, minėtame punkte brauktini žodžiai “ir darbo sutartyse” ir klaustukas.	Pritarti
46. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 66 straipsnio 2 dalyje nereiktų nurodyti laikotarpio, už kurį būtų skaičiuojamas dėstytojo vidutinis darbo užmokestis.	Nepritarti		Darbuotojų ir valstybės tarnautojų užmokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinmo“
47. Projekto 67 straipsnio 3 dalyje prieš žodį “tinklalapiuose” įrašytinas žodis “interneto”.	Pritarti
48. Įstatymo projekto 67 straipsnio 4 dalis tikslintina, nustatant, kurį kartą (antrą ar trečią iš eilės) laimėjus konkursą su asmeniu yra sudaroma neterminuota darbo sutartis.	Pritarti		Vietoje žodžių „du kartus“ įrašyti žodžius „antrą kartą“
49. Įstatymo projekto 67 straipsnio 5 dalyje brauktinas perteklinis žodis „į“.	Pritarti
50. Projekto 67 straipsnio 6 dalį reiktų suderinti su 67 straipsnio 3 dalies nuostata, kad konkursas pareigoms užimti skelbiamas prieš tris mėnesius iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos.	Nepritarti		Kadangi šio straipsnio 3 dalis yra apie konkurso paskelbimo sąlygas, o 6 dalis apie veiksmus po konkurso įvykdymo
51. Projekto 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybiniai universitetai gali turėti viešosios įstaigos statusą. Ši norma ginčytina dėl kelių priežasčių. Visų pirma, neaišku kokie kriterijai lemtų viešosios įstaigos ar biudžetinės įstaigos statuso suteikimą universitetams, kurių visų steigimas, veikla, keliami uždaviniai bei atliekamos funkcijos yra tapatūs. Tai savo ruožtu gali pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą bei sąlygoti nevienodą tapačių subjektų traktavimą. Antra, svarstytinas Lietuvos Respublikos Seimo, atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą jo kaip tautos atstovaujamosios valdžios statusą bei veiklos prigimtį, dalyvavimo tokiuose santykiuose kaip viešosios įstaigos steigimas ir (ar) jos valdymas teisinis pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai viešosios įstaigos steigėjas yra valstybė, sprendimą steigti viešąją įstaigą priima Vyriausybė. Tuo tarpu Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad valstybės biudžetines įstaigas gali steigti ir Lietuvos Respublikos Seimas.	Pritarti		Šio straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Asignavimai Seimo patvirtintame valstybės biudžete nurodomi pagal kiekvieną valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos ir valstybės mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
52. Siekiant užtikrinti visų valstybinių universitetų lygiateisiškumą bei siekiant išvengti skirtingo aukštųjų mokyklų finansavimo, projekto 70 straipsnio 2 dalį siūlome tikslinti, nurodant, kad visų valstybinių universitetų finansavimas turėtų būti vykdomas laikantis tų pačių principų.	Pritarti
53. Projekto 71 straipsnio 2 ir 3 dalis reiktų suderinti tarpusavyje, nes pagal 2 dalį programinį konkursinį finansavimą administruoja tam tikros valstybės institucijos, o pagal 3 dalį – konkursinės programos finansuojamos iš ministerijų, fondų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo subjektų lėšų.	Pritarti		Išbraukti šio straipsnio 3 dalies žodžius „kuriomis disponuoja suinteresuotos ministerijos, fondai, mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.“
54. Projekto 74 straipsnio 2 dalį reiktų tikslinti, nes studijų kainos nevalstybinėse mokyklose nustatymo pagrindas yra studijų sutartis, o aukštosios mokyklos valdymo organo sprendimas. Studijų sutartyje tik nurodoma nevalstybinės aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina.	Pritarti
55. Projekto 76 straipsnio 5 dalyje reiktų nurodyti, kad atsilaisvinus vietoms, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, į jas ne gali pretenduoti (kaip nurodyta projekte), o perkeliami toje pačioje studijų programoje studijuojantys asmenys jų sutikimu.	Pritarti
56. Projekto 77 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio “neformaliųjų” reiktų įrašyti žodį “neformaliojo”.	Pritarti
57. Įstatymo projekto 78 straipsnio 2 dalyje po žodžių „iš karto“ įrašytini žodžiai „po pašalinimo“. Be to, šioje dalyje turi būti nustatyta, kieno sprendimu gali būti pratęstas paskolų grąžinimo laikotarpis.	Iš dalies pritarti		Manome, kad konkrečios paskolų teikimo ir grąžinimo sąlygos turėtų būti išdėstytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl šio straipsnio 2 dalis siūloma išdėstyti taip: „2. Valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
58. Projekto 78 straipsnio 3 dalį, reglamentuojantį skatinamųjų stipendijų skyrimą studentams iš aukštosios mokyklos lėšų, reiktų suderinti su projekto 70 straipsni 6 dalimi, numatančia, kad valstybės biudžeto lėšos stipendijoms valstybinėms mokykloms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat reiktų atskleisti, ar lėšos socialinėms stipendijoms patenka į valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus aukštosioms mokykloms, ar lėšos tokioms stipendijoms skiriamos kita tvarka.	Pritarti
59. Projekto 78 straipsnio 4 dalyje prieš žodį “paramą” reiktų įrašyti žodį “valstybės”.	Pritarti
60. Nėra aišku, koks yra įstatymo projekto VIII skyriaus nuostatų santykis su įstatymo projekto 9 ir kitais straipsniais. Nors įstatymo projekto 90 straipsnyje nurodoma, kad įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d., o VIII skyrius galioja iki 2010 m. sausio 1 d., tačiau kiti įstatymo projekto straipsniai, skirtingai reglamentuojantys mokslo institutus, galios vienu metu – nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.	Pritarti
61. Įstatymo projekto 90 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „nuo“, kadangi įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis, o ne tęstinis, veiksmas. Todėl įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 dieną ir nuo tos dienos galioja.	Pritarti
62. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., išskyrus ... 78 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymo 78 straipsnio 3 dalis įsigalioja taip pat 2009 m. sausio 1 d. Be to, 90 straipsnio 4 dalis visa brauktina kaip perteklinė, nes nustato veiksmus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (2009 m. sausio 1 d.) iki 2009 m. sausio 1 d.	Pritarti
63. Siūlytina įstatymo projekto 90 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., išskyrus taip pat ir įstatymo 89 straipsnį, kuriame yra nustatyta įstatymo įgyvendinimo tvarka.	Pritarti

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymų teikėjas	Rezoliucijos turinys	Komiteto nuomonė
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas J.Okunis	Nepritariame Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos kompromisiniam Mokslo ir studijų įstatymo projekto sutarimui dėl aukštųjų mokyklų valdymo, kuris buvo apspręstas 2008 m. kovo 3 d. LR Vyriausybės pasitarime; patvirtintas, kaip teiktinas LR Seimui, 2008 m. kovo 5 d. LR Vyriausybės posėdyje;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
	Primename, kad 2007 m. birželio 14 d. pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų penktajame punkte teigiama, kad “didinamas socialinių partnerių vaidmuo aukštųjų mokyklų valdyme, reformuojamos aukštųjų tarybos. Tarybos priima svarbiausius sprendimus: tvirtina aukštųjų mokyklų strateginius veiklos planus, metines pajamų bei išlaidų sąmatas ir renka aukštosios mokyklos vadovas”;	Pritarti
	Manome, kad 2008 m. kovo 3 d. kompromisiniame susitarime dėl aukštųjų mokyklų valdymo įtvirtinta nuostata dėl Rektoriaus rinkimų Senate ne tik nėra progresyvi aukštojo mokslo kokybės atžvilgiu, bet skatina tolesnę pasenusios ir uždaros aukštojo mokslo sistemos raidą;	Pritarti
	Matydami Ministro Pirmininko, jo patarėjų ir kitų pritariančių šioms nuostatoms asmenų, suinteresuotų išsaugoti uždarą sistemą, abejingumą, kreipiamės į LR Seimo Pirmininką, Seimo frakcijas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prašydami svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą Seime pakeisti Vyriausybės nuostatą dėl aukštųjų mokyklų valdymo, t.y. Rektoriaus rinkimo funkcijas priskirti Tarybai, kaip aukščiausiam aukštosios mokyklos valdymo organui, o ne Senatui;	Pritarti
	Reiškiame susirūpinimą, jog pasikartojanti uždarų durų politika, kai į LR Vyriausybės pasitarimus ar posėdžius nekviečiamos visos mokslo ir studijų reforma suinteresuotos pusės, veikiau primena sovietinius laikus nei 18 nepriklausomybės pavasarį švenčiančios valstybės demokratijos ir atviros visuomenės raidą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo tarybos pirmininkas Vytautas Samsonas, direktorius Sergejus Rybakovas	Nepatenkinamss specialistų ruošimas išryškino būtinybę radikaliai keisti aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje, o tuo pačiu ir netinkamą specialistų ruošimo politiką. Dabartinė aukštojo mokslo sistema neskatina studento atsakomybės ir domėjimosi studijomis, kadangi be didelių pastangų įstoti į aukštąsias mokyklas gali kiekvienas. Nuo studentų skaičiaus aukštojoje mokykloje priklauso ir jos finansavimas. Ši sistema neskatina mokyklų griežtinti reikalavimų ir atsakomybės studentams ir į darbo rinką išleidžiami diplomuoti, tačiau nepakankamai kvalifikuoti specialistai. Kolegijose ir universitetuose rengiamų specialistų santykis neatitinka jų poreikio darbo rinkoje bei tokių specialistų rengimo tendencijų kitose ES valstybėse. Belgijoje neuniversitetiniame sektoriuje studijuoja 52 proc., Estijoje – 39 proc., Airijoje – 37 proc., o Lietuvoje kolegijose studijuoja tik apie 22 proc. visų studijuojančiųjų, Įgytų kvalifikacijų struktūra neatitinka darbo rinkos poreikių – trūksta kvalifikuotų darbininkų, ir techninių darbuotojų, o kai kurių specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra perteklius. 1. Įtaikomojo pobūdžio studijų programas priimti studentus jau įgijusius profesinę kvalifikaciją profesinėje mokykloje ir turintiems vienų metų praktinio darbo stažą.	Nepritarti Nepritarti	Priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka reguliuojama poįstatyminiais teisės aktais Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis
	. Siūlome 2. Reformuojant aukštąjį mokslą įvesti mokamas studijas su paskolų sistema ir numatomomis lengvatomis paskolų grąžinimo sąlygomis.	Nepritarti	Tai prieštaraus Konstitucijai, kadangi pagal Konstitucijos 41 straipsnį gerai besimokantiems laiduojamas nemokamas mokslas.
	3. Darbdavių įtakos švietimo ir mokslo institucijoms, planuojant naujų mokymo, studijų programų rengimą, moksleivių, studentų priėmimą, mokymo įstaigų vertinimo ir kt. procesuose, stiprinimą	Pritarti	Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatomas socialinių partnerių dalyvavimas mokslo ir studijų institucijų valdymo organuose.
	4. Didinti profesinio mokymo patrauklumą, sudarant galimybes profesinį išsilavinimą turintiems asmenims siekti aukštojo mokslo (mokesčių lengvatos darbdaviams, remiantiems savo darbuotojų mokymąsi, studijas).	Nepritarti	Mokesčių lengvatos darbdaviams, remiantiems savo darbuotojų mokymąsi, studijas yra ne šio įstatymo reguliavimo sritis
	5. Reformuoti bendrąjį lavinimą. Jei šalyje privalomas mokslas būtų ne iki 16 metų kaip yra dabar, bet iki 14 metų. Moksleiviai bei jų tėvai realiau vertintų savo vaikų gebėjimus, ir mažiau motyvuoti vaikai rinktųsi profesinį mokymąsi.	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reguliavimo sritis
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Romualdas Ginevičius	Efektyvi ir integruota mokslo ir studijų sistemos veikla yra viena iš kertinių sąlygų stiprinant šalies ūkio konkurencingumą, kuriant šalyje modernią žinių visuomenę ir siekiant kiekvieno jos nario gerovės. Aukštai vertindami didėjantį Lietuvos Prezidento, Seimo, Vyriausybės ir politinių partijų dėmesį aukštojo mokslo problemoms ir pritardami reformų būtinumui, Lietuvos universitetų rektorių konferencija šiuo kreipimusi reiškia savo nuomonę dėl tolesnės aukštojo mokslo reformos tikslų ir veiksmų. Universitetai praėjusiame dešimtmetyje savo jėgomis pertvarkė akademinės sistemos struktūrą, kuri dabar visiškai atitinka Bolonijos proceso reikalavimus. Tas faktas buvo patvirtintas Bolonijos proceso švietimo ministrų susitikime Bergene 2005 metais. Tačiau kitos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos grandys tebėra netobulos. Nedelsiant reikia tęsti darbus, numatytus Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006–2010 metų plėtros plane bei išryškintus Lietuvos universitetų vizijoje ir strategijoje (2006), atsižvelgti į dinamiškus Europos socialinius, politinius ir ekonominius procesus.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
	Universitetų valdymas turi būti pertvarkytas taip, kad jiems atsirastų sąlygos efektyviai veikti patiems, o ne būti „efektyviai“ valdomiems iš šalies, todėl reikia didinti universitetų autonomiją ir atskaitomybę visuomenei, vadovaujantis Lietuvos konstitucinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimu.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
	Universitetų autonomijos principo svarba yra įtvirtinta Europos universitetų asociacijos ir Europos Komisijos dokumentuose. Jis sudaro sąlygas atsirasti konkurencijai tarp universitetų, o tai yra esminė prielaida gerėti studijų kokybei. Būtina nedelsiant parengti teisines, ekonomines ir socialines sąlygas universitetų konkurencingumui įtvirtinti. Tam reikia atlikti universitetų finansavimo, nuosavybės, administravimo ir akademinių reikalų tvarkymo reformas. Universitetai vieni šių reformų įgyvendinti negali. Reikia ir valdžių politinės valios bei plačiosios visuomenės supratimo ir pritarimo. Rektorių konferencija siūlo šiuos minėtų reformų principus: 1. Lėšas Universiteto infrastruktūros išlaidoms padengti skiria steigėjas; 2. Lėšos finansuoti valstybės užsakomoms studijų vietoms skiriamos iš Valstybės biudžeto; 3. Galimybė asmenims pageidaujantiems studijuoti savo lėšomis įteisinama įstatymu; 4. Įstatymu įteisinti verslui palankias sąlygas remti studentus ir investuoti į mokslą. Universitetas turi gauti visą moksliniais tyrimais grįstų studijų kainą, kurią nustato pats, atsižvelgdamas į savikainą, konkurentų kainas ir studijų paklausą. Turi būti sudarytos palankios sąlygos visiems studentams gauti studijų paskolas. Valstybės poreikiai absolventams tenkinami per studijų paskolų bei palūkanų kompensavimą. Moksliniai tyrimai finansuojami programiniu principu ir konkurso būdu.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
	Nuosavybės reforma turi perduoti universitetų nuosavybėn tas valdomas lėšas, kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, kuriuos universitetai uždirba savarankiškai. Administravimo reforma turi įtraukti socialinius partnerius į realų universiteto valdymą, eliminuojant dabartinę valdžios institucijų smulkmenišką priežiūrą. Būtina aiškiai apibrėžti Universiteto valdymo organų funkcijas, atsakomybę ir atskaitomybę. Rektoriaus rinkimo ir atšaukimo procedūra turi būti apsaugota nuo politikų įtakos ir priklausyti tik nuo universiteto akademinės bendruomenės ir socialinių partnerių. Būtina įstatymu įtvirtinti tarptautinę išorinių partnerių ir nepriklausomų studijų kokybės vertinimo institucijų kontrolę. Lietuvos universitetų rektoriai tiki, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepaprastai atsakingai apsvarstys būsimo aukštąjį mokslą reguliuojančio įstatymo principus, kurie būtų nukreipti į ateitį ir atitiktų Europos Sąjungos tendencijas, kurios ypatingai išryškintos Europos Tarybos užsakymu atliktoje studijoje. Lietuvos universitetų rektorių konferencija yra pasirengusi konstruktyviai bendradarbiauti kuriant ir tobulinant Lietuvos aukštąjį mokslą reguliuojantį įstatymą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės

Piliečių grupė „Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą“

Siūlymai Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 2007-12-12 projektui)	Komiteto nuomonė	Argumentai
Universiteto valdymo institucijos 1. Valstybinio universiteto aukščiausia valdymo institucija yra universiteto taryba. 2. Valstybinio universiteto vyriausias vadovas yra rektorius.	Pritarti Nepritarti	Nelabai aiškus 2 pasiūlymas, ką reiškia „vyriausias“, be to jis prieštarauja pirmam pasiūlymui.
3. Valstybinio universiteto akademinių reikalų valdymo ir ekspertinė institucija yra universiteto senatas 4. Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymo tvarka nustatoma jos statute.	Pritarti Pritarti
Universiteto taryba 1. Valstybinio universiteto tarybos (toliau - taryba) paskirtis yra užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę bei atskaitomybę visuomenei ir kartu saugoti aukštosios mokyklos autonomiją bei vientisumą. Tarybos darbas turi būti kiek įmanoma atviras. Vykdydama savo funkcijas, taryba: 1.1. nustato universiteto kaip mokslo ir studijų institucijos misiją ir vykdo bendrą jo veiklos priežiūrą; l .2. nustato veiksmingus ir racionalius universiteto išteklių, finansų, turto didinimo ir naudojimo principus; 1.3. tvirtina universiteto statuto ir jo pakeitimų projektus prieš teikiant juos LR Seimui; 1.4. tvirtina metines pajamų ir išlaidų ataskaitas; 1.5. skiria ir atleidžia rektorių, pagal rektoriaus rekomendaciją skiria ir atleidžia prorektorius bei kitus universiteto administracijos vadovus, kuriuos taryba mano reikalinga laikyti savo priežiūroje, nustato jų atlyginimus ir darbo sąlygas; l .6. nustato akademinio ir kito personalo narių parinkimo bei atlyginimų nustatymo principus ir darbo sąlygas; l .7. kviečia išorinius auditorius universiteto veiklai vertinti; t 1.8. gali deleguoti kitas valdymo funkcijas kitoms universiteto valdymo bei administravimo institucijoms ir periodiškai vertina šių institucijų sprendimus, priimamus pagal deleguotas funkcijas.	Iš dalies pritarti	21 straipsnio 2 dalis išdėstoma taip: „ 2. Tarybos funkcijos: 1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą ir kasmet informuoja visuomenę apie jo vykdymo rezultatus; 2) tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką; 3) nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 4) senato (akademinės tarybos) teikimu nustato studijų kainą asmenim, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 5) svarsto aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) arba senato (akademinės tarybos) pateiktus aukštosios mokyklos lėšų ir turto valdymo bei administravimo klausimus; 6) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali siūlyti kompetentingoms institucijoms inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 7) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitikimą strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį; 8) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai; 9) vykdo kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.“
2. Taryba turi nuolat veikiantį sekretoriatą, kuris padeda organizuoti tarybos darbą. Taryba savo funkcijų vykdymui gali sudaryti tiek komitetų, kiek ji mano esant reikalinga (veiklos planavimo, finansų, personalo parinkimo, kt).	Nepritarti	Tai reguliuoja aukštosios mokyklos statutas
3. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 9-12 išorinių narių - socialinių partnerių. Tarybos darbui vadovauja jos išsirinktas pirmininkas. Tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.	Nepritarti Pritarti	Pagal Civilinio kodekso 103 straipsnio 3 dalį renkamo organo kadencija turi sutapti su organo, kuris skiria jį pareigoms kadencijos laikotarpiu. Įstatyme siūlom rektoriaus kadencija 5 metai, tai ir tarybos kadencija turėtų būti 5 metai
4. Tarybos narių atranka ir skyrimas: 4.1. Socialinių partnerių vertinimo ir atrankos komisija, įsteigta prie Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos, (toliau - komisija) skelbia viešą kandidatų į tarybos narius, atitinkančių Seimo nutarimu patvirtintus socialinių partnerių vertinimo ir atrankos kriterijus, paiešką. Kandidatus gali siūlyti organizacijos, asmenų grupės arba asmuo gali pasiūlyti savo kandidatūrą. Komisija pagal Seimo nutarimu patvirtintus socialinių partnerių vertinimo ir atrankos kriterijus vertina kandidatus. Vertinant kandidatus sudaroma galimybė visuomenei išsakyti savo nuomonę apie kandidatus. Viešam kandidatūrų aptarimui skiriama ne mažiau 6 mėnesių. 4.2. LR Prezidentas skiria tarybos narius iš komisijos pateikto tinkamiausių kandidatų sąrašo ir skelbia savo dekretu.	Nepritarti	Nemotyvuotas siūlymas.
5. Švietimo ir mokslo ministerija ir patys universitetai yra atsakingi už socialinių partnerių orientavimą ir apmokymą.	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reguliavimo sritis
6. Jei tarybos narys netinkamai vykdo pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į LR Prezidentą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.	Nepritarti	Kadangi Taryba sudaroma aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka
7. Jei tarybos veiksmai nėra palankūs universiteto veiklai, LR Prezidentas gali atšaukti visą tarybą ir paskirti laikiną valdymo tarybą iki naujos tarybos sudarymo pagal 4.1 p. nurodytą procedūrą. Rektorius įstatyme numatyti tokias papildomas rektoriaus funkcijas: -skiria ir atleidžia fakultetų dekanus ir kitų fakultetams prilygintų padalinių (institutų, centrų) vadovus; - gali paleisti Senatą ir paskelbti naujo Senato rinkimus, jei to reikia universiteto veiklai.	Nepritarti Nepritati	Nemotyvuotas siūlymas Visus aukštosios mokyklos darbuotojus priima ir atleidžia rektorius
Senatas 1. Senatas vykdo tokias funkcijas: 1.1. rengia ir teikia pranešimus bei patarimus rektoriui dėl vidinio išteklių ir finansų paskirstymo; l .2. rengia ir teikia pranešimus bei patarimus rektoriui dėl pagrindinių strateginių mokslo ir studijų klausimų; 1.3. teikia rektoriui išvadas ir rekomendacijas dėl konkursų, skelbiamų eiti akademines pareigas, organizavimo ir konkursinių komisijų sudarymo; l .4. svarsto ir teikia rekomendacijas dėl visų klausimų, kuriuos pateikė rektorius; 1.4. teikia daktaro laipsnius. 2.Senatas savo nuožiūra gali teikti rektoriui išvadas ir rekomendacijas visais svarbiais mokslo ir studijų klausimais	Iš dalies pritarti	Siūlome 22 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Universiteto senato funkcijos: 1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros programas bei teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūrinių pertvarkymų, reikalingų toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį; 2)teikia tarybai tvirtinti studijų kainą asmenim, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius; 3) tarybai pritarus tvirtina universiteto struktūrą; 4) nustato studijų tvarką, tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles; tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; 5) vadovaudamasis tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; 1) statute nustatyta tvarka šaukia universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti; 2) teikia universiteto garbės vardus; 3) vykdo kitas teisės aktuose ir statute numatytas funkcijas.“
3. Senato sudėtyje turi būti rektorius, kuris yra ex officio senato pirmininkas, akademinio personalo, doktorantų ir studentų atstovai. Senato dydį bei atstovų skaičių atskirose grupėse, sudarymo tvarką ir kadencijos trukmę nustato universiteto statutas.	Nepritarti	Nemotyvuotas siūlymas. Manytume, kad netikslinga nustatyti, kad Rektorius būtų Senato primininku, kadangi tada jis galės paveikti Senato sprendimus
Fakulteto dekanas ir fakultetams prilygintų padalinių vadovai įstatyme numatyti tokias papildomas fakultetų dekanų ir jiems prilygintų padalinių vadovų funkcijas: - skiria ir atleidžia katedrų vedėjus bei kitų administracinių vienetų vadovus; .	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis, tai nustato aukštosios mokyklos statutas
Fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybos Pagrindinė funkcija - rengti ir teikti pranešimus bei patarimus padalinio vadovui dėl visų padalinio veiklos krypčių	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis, tai nustato aukštosios mokyklos statutas

Lietuvos aukštųjų mokyklų Profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos mokslininkų sąjungos pasiūlymai (Projektas papildytas ir pataisymai įnešti juodu šriftu ir pasvirę)

Pasiūlymų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, jeigu pasiūlymas nepriimtinas
Mokslo ir studijų misija - laiduoti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, kurti žinių visuomenę leidžiančia gerinti ekonomiką, padėti užtikrinti aukštą gyvenimo lygį ir diegti socialiai saugią visuomenės plėtrą	Iš dalies pritarti	Įstatymo preambulėje yra išdėstytos pasiūlyme pateiktos mintys
BENDROSIOS NUOSTATOS l straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas 8) užtikrinti visų mokslo proceso dalyvių socialines garantijas (pagal Europos mokslininkų chartijos reikalavimus 2005/251/EB )	Neatsižvelgti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos Diplomas -asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas Darbuotojų atstovai -deleguoti profesinės sąjungos arba jeigu jos nėra darbo tarybos Kreditas—studijų trukmė apimanti studijas, jų taikymą ir vertinimą (pagal ETCS reikalavimus)	Pritarti Nepritarti Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Tai apibrėžta Darbo kodekso 19 straipsnyje. Ši sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 4 straipsnio 19 dalyje (Studijų kreditas)
9 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas Mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentine (socialinę) plėtrą steigėjo/juridinio asmens dalyvių nustatytose kryptyse kartu su universitetais rengia mokslininkus bei padeda universitetams rengti specialistus.	Pritarti	Tai nustatyta 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kadangi patobulinto įstatymo projekto numeracija keičiasi
9 (papildomas) straipsnis. Universiteto ar tarpuniversitetinis mokslinių tyrimų institutas 1. Universiteto ar tarpuniversitetinis mokslinių tyrimų institutas yra biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, kuri vykdo valstybei ir visuomenei svarbius tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros darbus steigėjo patvirtintose mokslinių tyrimų kryptyse ir padeda universitetui (universitetams) bei kitoms aukštosioms mokykloms rengti mokslininkus, dėstytojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus bei suteikia tų aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studijuojantiesiems materialinę baze jų moksliniams tyrimams bei studijų darbams rengti.	Iš dalies	Pasiūlyme pateiktos nuostatos yra nustatytos 10 straipsnyje, tačiau nepritariame nuostatai dėl kelių institutų tipų. Įstatymo projekte siūloma ir Komitetas pritarė palikti vieno tipo mokslinių tyrimų institutus
2. Padeda atitinkamoms šalies ministerijoms bei ekonomikos sektoriams sprąsti strateginius valstybės, ūkio, aplinkosaugos ir kultūros klausimus, atstovauja šalies interesams tarptautiniu mastu, rengia nacionalines studijas, prognozes bei veiksmų programas.	Iš dalies pritarti	Tai nustatyta 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte
3. Universiteto ar tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto misija yra: 3.1. Užtikrinti tarptautinio lygio valstybės kompetenciją atliekamų mokslinių tyrimų kryptyse; 3.2. Atlikti valstybės valdymo institucijų konsultavimo, ekspertinę bei problemų sprendimo aprobavimo funkcijas strateginiais valstybės raidos klausimais. 3.3. Rengti kartu su universitetais aukščiausios kvalifikacijos specialistus bei mokslininkus, kelti šalies universitetų, aukštųjų mokyklų bei mokslo institucijų tyrėjų kvalifikaciją. 3.4. Skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas kultūroje, švietime, socialinėje, ūkinėje ir aplinkosaugos veikloje, ugdyti žinių visuomenę. Siūloma papildyti šias nuostatas, nes Lietuvoje mažas mokslinis potencialas ir labai išblaškytas, todėl bus neįmanoma įgyvendinti Lisabonos strategijos.	Iš dalies pritarti	Mokslo ir studijų misija yra nustatyta preambulėje. Ji apima visų mokslo ir studijų institucijų veiklą ir tikslus
21 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba 3. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, darbuotojų atstovų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių - Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų ir darbuotojų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto darbuotojų ir studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) arba darbo tarybos Universiteto tarybos sudėti skelbia švietimo ir mokslo ministras. Siūlome papildyti šį straipsnį nuostata kad valdyme turi dalyvauti visi akademinės bendruomenės nariai (bibliotekos darbuotojai koncertmeisteriai ir kt.). Siūlome apsvarstyti kam atskaitinga tarybos šiame įstatymo variante nėra atskirų valdžios komponentų kontrolės.	Iš dalies pritarti Iš dalies pritarti	Šiame įstatymo projekte nustatyta, kad Akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, profesoriai emeritai, studentai, administracija, kiti mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, susiję su mokslo ir studijų veikla. Taryba atskaitinga visuomenei kasmet informuoja visuomenę apie strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus. Taryboje dalyvauja socialiniai partneria ir vieną Tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras
22 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) 6. Senato (akademinės tarybos) nariais renkami mokslininkai, dėstytojai, pripažinti menininkai, darbuotojų atstovai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Darbuotojų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Studentų atstovus į senatą deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę senato narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.	Iš dalies pritarti	Šio įstatymo projekto 22 straipsnyje nustatyta, kad Senatą sudaro Akademinės bendruomenės nariai.O į Akademinės bendruomenės sudėtį įeina visi pasiūlyme paminėti darbuotojai. Straipsnyje yra nurodyta , kad studentai sudaro ne mažiau kaip 20 proc. Senato narių, o Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai ne mažiau kaip 20 procentų, reiškia likusieji yra universiteto darbuotojai.
TREČIAS SKIRSNIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO, UNIVERSITETO IR TARPUNIVERSITETINIO INSTITUTO VALDYMAS *Komentaras.* Šiame skyriuje tikslinga aptarti visų tipų institutų valdymą. Siūlome įvesti papildomą straipsnį: 25 (papildomas) straipsnis. Universiteto ir tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai. 1. Universiteto ar tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra instituto mokslinė taryba ir instituto direktorius.	Nepritarti	Kadangi įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai. Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. mokslinių tyrimų įstaigos nebebūtų skirstomos į tipus.
26 straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba 2. Valstybės mokslinių tyrimų instituto taryba sudaroma 5 metams iš 9 arba 12 narių. 2/3 valstybės mokslinių tyrimų instituto tarybos narių sudaro įstaigos mokslininkai, kuriuos renka valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslininkai. Kitus valstybės mokslinių tyrimų instituto tarybos narius skiria steigėjas/juridinio asmens dalyvių susirinkimas ar jo įgaliota institucija iš įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslo instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų.	Iš dalies pritarti	Naujai apibrėžiamos mokslinių tyrimų institutų mokslinės tarybos funkcijos. Siekiant mokslinių tyrimų institutų veiklos efektyvumo, atskaitomybės ir veiklos orientavimo į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius, įstatymo projekte numatyta, kad mokslinių tyrimų institutų direktorių skiria steigėjas arba jo įgaliotas asmuo. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba sudaroma iš valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų ir kitų įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų įstatų nustatyta tvarka. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą.
Siūlome įvesti naują straipsnį: 26a (papildomas) straipsnis. Universiteto ir tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba. 1. Universiteto mokslinių tyrimų instituto taryba sudaroma 5 metams iš 9 arba 12 narių. 2/3 tarybos narių sudaro įstaigos mokslininkai, kuriuos renka instituto mokslininkai. 1/3 universiteto mokslinių tyrimų instituto tarybos narius skiria universiteto rektorius. 2. Tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto taryba sudaroma 5 metams iš 9 arba 12 narių. 2/3 instituto tarybos narių sudaro įstaigos mokslininkai, kuriuos renka instituto mokslininkai. 1/3 instituto tarybos narių skiria steigėjas/juridinio asmens dalyvių susirinkimas ar jo įgaliota institucija iš suinteresuotų sėkmingu tarpuniversitetinio mokslo instituto veikla - universitetų, įstaigų, įmonių bei organizacijų. *Komentaras*: Šiais punktais nusakomi tarybų formavimo būdai optimaliai atspindi suinteresuotų instituto veikla institucijų atstovavimą. Platesnis paaiškinimas - žr.10 punkto komentarą.	Nepritarti	Kadangi įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai. Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. mokslinių tyrimų įstaigos nebebūtų skirstomos į tipus.
27 straipsnis. Valstybės, universiteto ir tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto direktorius 2. Valstybės ir tarpuniversitetinių mokslinių tyrimų institutų tarybų išrinktus direktorius skiria ir atleidžia Švietimo ir mokslo ministras. Universiteto mokslinių tyrimų instituto tarybos išrinktą direktorių skiria ir atleidžia universiteto rektorius. 3. Instituto direktoriumi gali būti viešo konkurso keliu renkamas mokslininkas, turintis mokslo vadybos patirties.	Nepritarti	Patobulintame įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai. Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. mokslinių tyrimų įstaigos nebebūtų skirstomos į tipus.
30 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygos. 2. Valstybės universiteto ir tarpuniversitetiniai mokslinių tyrimų institutai gali būti steigiami, kai reikia vykdyti valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, esant atitinkamos krypties mokslininkų poreikiui ar esant poreikiui užtikrinti valstybės kompetenciją šaliai svarbiose mokslinėse kryptyse bei padėti keletui universitetų vykdyti studijų procesą.	Nepritarti	Patobulintame įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai. Įstatymo projekte reglamentuojamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas.
47 straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas 1. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą vykdo ir sprendimus dėl jų akreditavimo priima Studijų kokybės vertinimo centras, pagal suderintus ir aiškiai suformuluotus kriterijus Dėl studijų programų akreditavimo į Studijų kokybės vertinimo centrą turi kreiptis aukštoji mokykla. Aukštoji mokykla dėl studijų programos akreditavimo gali kreiptis ir į kitą Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų oficialiai pripažintą agentūrą. Jos išvada prilyginama Studijų kokybės vertinimo centro teikiamai išvadai.	Nepritarti	Įstatymo projekto 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką bei kriterijus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
52 straipsnis. Meno ir sporto veikla Aukštosiose mokyklose gali būti plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meno ir sporto veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Šios veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato aukštoji mokykla.	Nepitarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis, sporto veiklą reglamentuoja Kūno kultūros ir sporto įstatymas
62 straipsnis. Administracija ir kiti darbuotojai 2. Administraciją sudaro mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams, išskyrus aukštųjų mokyklų akademinių padalinių, kurie yra kitų akademinių padalinių sudėtyje, ir mokslinių tyrimų institutų akademinių padalinių vadovus. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Administracijos skyrimo ar rinkimo tvarką nustato senatas laikydamasis korporatyvumo principo ne ilgesnei kaip penkerių metų kadencijai ne daugiau kaip du kartus iš eilės.	Nepritarti	Įstatymas šios tvarkos nereguliuoja, kadangi ši teisė suteikta aukštosioms mokykloms, kad būtų geriau įgyvendintas autonomijos principas
66 straipsnis. Dėstytojų, mokslo darbuotojų, administracijos bei kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojų teisės ir pareigos 1. Mokslo ir studijų institucijų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Darbo kodeksas, kiti įstatymai ir kiti teisės aktai. 2. Gauti adekvatų atlyginimą užimamom pareigom ir atliekamam darbui. 3. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. 4. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimas turi būti sudarytas iš atskirų dalių :dėstomasis darbas, mokslinis tiriamasis darbas (ir turi atitikti Europos Sąjungoje naudojamus standartus (FRASCATI vadovas). 5. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo skaičiavimo metodika turi būti derinama su darbuotojų atstovais ir asistento atlyginimas turi būti ne mažesnė kaip tų metų LR dirbančiųjų vidurkis.	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Darbo kodeksas.
65 straipsnis. Profesoriai emeritai. 1. Vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų universitetų profesoriams ir mokslinių tyrimų institutų vyriausiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ir menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) arba mokslinių tyrimų instituto taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą. 2. Profesoriui emeritui statuto (įstatų) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti mokslo ir studijų institucijos mokslinėje ir kitoje veikloje. 3. Profesoriui emeritui mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka mokama įstaigos senato (akademinės tarybos), instituto tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.	Pritarti
67 straipsnis. Priėmimas į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas l. Į mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje ir 63 straipsnyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką tvirtina aukštosiose mokyklose senatas (akademinė taryba), o mokslinių tyrimų institutuose - mokslinių tyrimų institutų taryba. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas bendra darbo kodekse 140 str. nustatyta tvarka. 6. Mokslo ir studijų institucijos dėstytojui ir mokslo darbuotojui institucijos tarybos nustatyta tvarka pritarus senatui gali būti organizuojama neeilinė atestacija, o grupei darbuotojų DK numatyta išimties tvarka. 7. Mokslininko darbo stažas skaičiuojamas ko! jis vykdo mokslinį tiriamąjį darbą ir tai nemažina jo gaunamų valstybinių pensijų.	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Darbo kodeksas.
69 straipsnis. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos 1. Studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų ,Profsąjungų ir kitų įstatymų nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas. 2. Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, Profesinės sąjungos ir susivienijimai, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), mokslininkų ir tyrėjų organizacijos, kitos mokslo ir studijų institucijų organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, remiamos iš valstybės biudžeto lėšų per Valstybinį mokslo ir studijų fondą.	Nepritarti	Tai perteklinis siūlymas, kadangi Asociacijų įstatymas numato, kad Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti.
70 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos ir finansavimas. 1. Studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra remiami valstybės lėšomis. Valstybė pripažįsta lituanistikos tyrimų prioritetą. 3. Asignavimai Seimo patvirtintame valstybės biudžete nurodomi kiekvienam valstybiniam universitetui. Valstybės kolegijos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai ir universitetų ar tarpuniversitetiniai mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų. *Komentaras.* Pirmo papildomo punkto nuostata įtvirtina konstitucinę valstybės priedermę (Lietuvos konstitucija 42 straipsnis) remti mokslą bei kultūriniu požiūriu labai svarbų lituanistikos tyrimų prioritetą.	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Prioritetinės mokslo kryptys yra nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Siūlome išbraukti visą VIII skyrių *Komentaras.* Šis skyrius teisinės kultūros požiūriu yra netikslingas, nes bemaž ištisai kartoja kitų šio [statymo projekto ir dabar galiojančio [statymo straipsnių nuostatas.	Nepritati	Šis skyrius reikalingas pereinamajam laikotarpiui iki 2010 m. sausio 1 d. Įstatyme nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. lieka tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai
89 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 4. Valstybės mokslo institutų, universitetinių mokslo institutų ir valstybės mokslo įstaigų reorganizacija prasideda, atlikus jų veiklos įvertinimą ir priėmus kitus šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. *Komentaras*. Jei dėl kokių nors priežasčių ŠMM vėluotų parengti reformai atlikti reikalingus teisės aktus ir neatliktų reorganizacijai reikalingų veiksmų, tai po 2010 m. sausio l d. visos mokslinių tyrimų įstaigos prarastų savo teisini statusą.	Atsižvelgti	Ne šio įstatymo reglamentavimo sritis

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus visuotinis susirinkimas 2008 vasario 26 d.

Pastabų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, jeigu pasiūlymas nepriimtinas
1. Mokslo ir studijų įstatymo projektas šiurkščiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems aukštojo mokslo autonomijos nuostatoms ir pažeidžia mokslo bendruomenės akademinės laisvės principą.	Nepritarti	Seimo Teisės departamento pastabas aukštųjų mokyklų autonomijos nuostatos ir akademinės bendruomenė laisvės principai nepažeidžiami
2. Naujasis projektas prieštarauja Lisabonos strategijai, dar labiau sustiprina biurokratinę Lietuvos mokslo ir švietimo kontrolę bei visiškai sunaikina Lietuvos universitetų ir mokslo institucijų autonomiją, be kurios neįmanoma produktyvi mokslo plėtra. Visiškai ignoruojama mokslo kaip kūrybinės veiklos samprata.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
3. Siame įstatymo projekte nebeliko nuostatos, kad lituanistinių tyrimų finansavimas yra prioritetinis (tai yra įtvirtinta abiejuose įstatymuose). Šią nuostatą reikia sugrąžinti. Dabartiniu laikotarpiu, kai tiksliųjų ir technikos mokslų finansavimas nuolat auga, tai liudija ir steigiami „slėniai", įstatymas turi garantuoti didesnį humanitarinių ir socialinių mokslų biudžetinį finansavimą.	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Prioritetinės mokslo kryptys yra nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. MSI projekte ypač taisytina mokslo institutų, aukštųjų mokyklų tarybų sudėčių ir jų sudarymo tvarka. Sukurti mokslui nereikalingi dariniai, tokie kaip Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.	Nepritarti	Studijų kokybės centras ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras jau įstaigti ir dirba
5. Esminis MSI akcentas turi būti mokslo bendruomenės savivalda, kompetencija, viešos ekspertizės, konferencijos, vieši recenzavimai ir pan., kompetentinga, kokybiška savireguliacija.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
6. Būtina išlaikyti dviejų mokslo laipsnių - daktaro ir habilituoto daktaro - sistemą. Tokia sistema skatina mokslo proveržius, kurie Lietuvai yra labai reikalingi. Taip pat būtina į MSI įrašyti pedagoginių vardų (docento, profesoriaus) suteikimo reguliavimą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
7. MSI žlugdoma mokslinė kūrybinė iniciatyva, kurios veiksniai ir akstinas yra mokslo laipsniai. Nepagrįstai suplakti kvalifikaciniai (bakalauro, magistro) vardai su mokslo laipsniais.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
8. Nepagrįstai atimta teisė mokslo institutams, ypač turintiems didelį mokslo potencialą, turėti savo doktorantūrą ir teikti mokslo laipsnius.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
9. Įstatyme turi būti apibrėžta Lietuvos mokslų akademijos pagrindinė funkcija - būti moksliniu ekspertu mokslo ir studijų, technikos, ūkio, kultūros, socialinės raidos, aplinkos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais. Kartu tai kokybinio vertinimo pagrindas. Mokslo ir studijų reforma vyksta visą laiką. Bet, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, visa tai turi būti derinama su kompetentinga mokslo bendruomene. Manome, kad šis Mokslo ir studijų įstatymo projektas neturi būti tvirtinamas. Laukiame įstatymo projekto tolesnio aptarimo su mokslo bendruomenės atstovais.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės

Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto tarybos pirmininko Romualdo Verteikio pastabos

Pastabų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Nepaisant nuolat reiškiamų pastabų dėl ydingų MSI nuostatų mokslo institutų atžvilgiu, ir trečiajame įstatymo projekto variante išliko nežinomybė dėl Universitetinių mokslo institutų likimo po 2010 m. sausio 1d., kada nustos galiojęs Įstatymo 8 skyrius, reglamentuojantis Universitetinių mokslo institutų funkcionavimą. Dabartinė mokslo institutų sistema po 2003 metais atliktos reformos (buvo įkurti Universitetiniai mokslo institutai) jau nusistovėjo ir veikia be didesnių sutrikimų. Visiškai nesuprantama, kodėl Vyriausybė užsimojo griauti veikiančias struktūras – kelių rūšių mokslo įstaigas. Galima priminti nelabai seną istoriją apie KTU Vibrotechnikos ir Ultragarso laboratorijas, kurios turėjo pilnas galimybes tapti tokio lygio mokslo centrais, kokiu tapo lazerinės fizikos specialistai. Deja, netinkami sprendimai iš jėgos pozicijų įvesti rinkos ekonomikos principus moksle esant baziniam finansavimui žemiau skurdo ribos, o verslui nepasiruošusiam inovacinei veiklai privedė prie to, kad per keletą metų aukšto lygio specialistai išsivaikščiojo po kitas įstaigas bei privačias struktūras ir perspektyvi inovacijoms mokslo šaka paprasčiausiai išnyko. Dabartiniai mokslo reformatoriai kaip vieną iš pagrindinių mokslo institutų trūkumų pabrėžia žemą inovacijų lygį. Tačiau pamirštama, kad būtent ydinga valdžios politika mokslo atžvilgiu privedė prie šiandieninės mokslo padėties.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Mokslo ir studijų įstatymo projektas bei jo alternatyvusis variantas numato tik vieną mokslinių institutų tipą – mokslo tiriamuosius institutus. Visai nekreipiama dėmesio į tai, kad per keletą metų po praeitos mokslo institutų reformos buvę šakiniai mokslo institutai, LMA Institutai surado savo vietą Lietuvos moksle: kai kurie buvę šakiniai institutai atrado nišą – būti tarpuniversitetiniu institutu, kiti tapo universitetiniais ar valstybiniais mokslo institutais. Visai neaišku, kodėl yra naikinama jau susiformavusi Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų sistema? Ar vien tik dėl to, kad mokslo biurokratams būtų patogiau valdyti?	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Kaip viena iš priežasčių naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai yra įvardijama žemas studijų lygis. Mokslo reformatoriai tiki, kad įvedus studento krepšelį abiturientai plūs į tuos universitetus, kurie kels didesnius reikalavimus studentams. Tikima, kad žemus reikalavimus keliančios aukštosios mokyklos nesurinks pakankamo studentų skaičiaus ir dėl mažėjančio finansavimo (krepšelių skaičiaus) paprasčiausiai užsidarys. Neteko matyti rimtos studijos, kuri pagrįstų šį tikėjimą. Yra žinoma, kad tik keletas procentų abiturientų yra labai gabūs, o skaičius . tų, kurių žinios yra vertinamos daugiau negu vidutinės tesudaro tik 17%. Likusieji 80% abiturientų yra žemesnių gabumų negu vidutiniai. Jie iš tikrųjų ir nulems, kokį krepšelių skaičių gaus aukštoji mokykla. "Išsišokėliai" universitetai, nutarę padidinti reikalavimus studentams paprasčiausiai neteks daugumos vidutiniokų studentų, kurie pasirinks žemesnius reikalavimus keliančias aukštąsias mokyklas. O kartu su studentais neteks ir finansavimo šaltinio - studento krepšelio. Baziniam biudžetiniam studijų finansavimui užtikrinant tik apie 50% reikalingų studijoms lėšų, aukštosios mokyklos likusias lėšas gali susirinkti priimdamos daug silpnai studijoms pasirengusių abiturientų, kurie ir tempia bendrą studijų lygį žemyn. Tačiau būtent tie silpnieji studentai užtikrina trūkstamas studijoms lėšas. Išvada: kol bazinis finansavimas nebus normalus, studijų lygis nepakils.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Įstatyme detaliai apibrėžiami mokslo institucijų kontroliavimo organai, mokslininkams keliami reikalavimai yra kuo smulkmeniškiausiai išrašyti, tačiau darbdavių ir finansuotojų pareigos mokslo visuomenės atžvilgiu yra pačios minimaliausios. Būtina į įstatymą įtraukti Europos mokslininkų chartijoje numatytus darbdaviams ir finansuotojams taikomus bendruosius principus ir reikalavimus.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės

Fizikos instituto jaunesniojo mokslinio bendradarbio Emilio Urbos pasiūlymai ir pastabos

Šiame tekste Mokslo ir studijų įstatymo projektą, parengtą Švietimo ir mokslo ministerijos, toliau vadinsiu, o parengtą Seimo narių A.Kubiliaus ir G.Steponavičiaus –. Savo pastabose gretinu abu projektus, aptardamas, kaip vienas ar kitas dalykas aprašytas viename ir kitame. Projekto preambulėje ir projekto 2 str. nusakyta mokslo ir studijų misija. Misijoje, o taip pat kai kuriose kitose projektų vietose minima mokslo ir studijų sistema, tačiau nė viename iš projektų nenustatyta, kas ją sudarys (dabartiniame įstatyme mokslo ir studijų sistemos sąvoka aiškiai apibrėžta).	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Misijoje, o taip pat universiteto, kolegijos bei mokslinių tyrimų instituto tiksluose projekto 6, 7, 31 straipsniai, o projekto 7, 8, 8 str.) matyti ūkio, kultūros, asmenybės darnos, eksperimentinės plėtros, verslumo reikalai ir kita, tačiau nieko nekalbama apie fundamentinius mokslinius tyrimus. Jei fundamentinių mokslinių tyrimų sąvoka dar paminėta projekto 82 str., kalbant apie valstybės mokslo institutus, kurių, beje, ateityje neliks, tai projekte ši sąvoka, be jos apibrėžimo, daugiau neminima.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Mokslo ir studijų sistemos, nekeliančios sau fundamentalių tikslų, ateitis būtų abejotina. projekte visai neliko vietos Lietuvos mokslų akademijai (LMA); liko tik užuomina apie Lietuvos valstybinį mokslo ir studijų fondą, bet nežinia, koks jam numatomas vaidmuo, nes šis fondas visai neaprašytas. Radosi naujas Lietuvos valstybinis studijų fondas (aprašytas 68 str.). Dar užsiminta (67 str. 4 dalyje) apie anksčiau negirdėtą Mokslo fondą, bet lieka neaišku, kas jis toks ir ką veiks. Vien tik LMT skirtoms lėšoms pervesti atskiras fondas gal ir nebūtinas. Net ir norint panaikinti LMA (kam jokiu būdu nepritarčiau), negana būtų jos tiesiog nebeminėti. Turėtų būti aiškiai nustatyta panaikinimo tvarka. Turi būti aiškiai aprašyti fondai – kaip jie bus sudaromi ir t.t.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Nerimą kelia mokslo ir studijų institucijų valdymo, tarybų sudarymo bei mokslinių tyrimų institutų direktorių skyrimo nuostatos bei jose slypintys neapibrėžtumai: 1. Apie universitetų tarybas kalba projekto 16 straipsnis ir projekto 21 straipsnis. Jų abiejų 3 dalis numato, kad daugiau nei pusė universiteto tarybos narių bus paskirta iš asmenų, nepriklausančių universitetui.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
2. Etikos požiūriu abejotina minėto straipsnio 13 dalis projekte, o projekte – 12 dalis: „Tarybos nariams gali būti mokamos išmokos iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi tarybos darbo reglamente.“ Kadangi savo darbo reglamentą nusistato pati taryba, tai ir algą sau pasiskirti turės ji pati.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
3. Apie valstybės mokslinių tyrimų institutų mokslines tarybas kalba projekto 37 straipsnis ir projekto 26 str. Jo 2 dalis nenustato, kiek narių bus instituto darbuotojai, o kiek – paskirti iš kitur; tai paliekama instituto įstatams, kuriuos patvirtins Vyriausybė. Dėl tokio neapibrėžtumo gali atsitikti taip, kad vos ne visi tarybų nariai bus parenkami iš kitur.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
4. Mokslinių tyrimų instituto direktoriaus skyrimą reglamentuoja projekto 38 straipsnio ir projekto 27 str. 2 dalis. Direktorius bus skiriamas viešojo konkurso būdu. projekto nuostata, kad kandidatūrą 2/3 balsų vieną kartą galės atmesti instituto mokslinė taryba, neprasminga, nes nepasakyta, kaip tokiu atveju elgsis steigėjas: rengs naują konkursą, siūlys kandidatą, konkurse laimėjusį antrąją vietą, ar galės tiesiog... tą patį asmenį pasiūlyti antrąkart. Pasak abiejų projektų, direktorius turės turėti mokslo laipsnį ir... vadybinės patirties. Tačiau kaip vadybininkas, nebūdamas tos srities specialistas, galėtų vadovauti instituto moksliniam kolektyvui?	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Pamąstymai apie asmenų, nepriklausančių institucijai, įtraukimą į jos tarybą. „Išorės“ atstovų dalyvavimas taryboje savaime dar nieko neduotų. Kad toks dalyvavimas būtų prasmingas, tikslinga apmąstyti, ką jie turės svarstyti. Tarybos narių iš kitų institucijų dalyvavimas leistų objektyviau ir kritiškiau vertinti institucijoje atliekamus mokslinius darbus. Bet tam reikėtų, kad šie tarybos nariai būtų kompetentingi toje srityje tyrėjai ir galėtų skirti laiko bei dėmesio kruopščiai susipažinti su taryboje svarstomais moksliniais darbais. Skiriami į tarybas įmonių bei kitų organizacijų atstovai vargu ar gali čia daug padėti. Na o nustatant veiklos strategiją, mokslinio darbo kryptis bei temas, būtų prasmingas mecenato, lėšų teikėjo, balsas, girdimas Vakarų mokslo įstaigų tarybose. Atkreipkime dėmesį, kad šiaip įmonių bei organizacijų atstovų dalyvavimas taryboje gali reikšti tai, kad privatus kapitalas gauna sprendžiamojo balso teisę valdant valstybinę instituciją, kas vargu ar gali būti priimtina. Tuo tarpu svarstant eilinius ūkinius bei personalinius dalykus, tokius kaip įvairių sutarčių sudarymas ar pratęsimas, padalinių vadovų skyrimas ir pan., išorės atstovai, iš kur jie bebūtų, vargu ar galėtų priimti pagrįstus ir savarankiškus sprendimus, gerai nepažindami instituto darbuotojų bei ūkio reikalų. Be to, toli gražu ne visi paskirti iš kitų įstaigų, o kartais ir iš kitų miestų asmenys gali atvykti į posėdžius. Esant pusei ar daugiau tokių tarybos narių, kvorumą sudaryti būtų keblu, ir taryba gali tapti neveiksni. Todėl, net jei pačios nuostatos apie asmenų, nepriklausančių institucijai, įtraukimo į jos tarybą nebūtų pakeistos ir sukonkretintos, įstatyme būtų tikslinga numatyti, kad mokslo ir studijų institucijos taryboje gali būti ne daugiau kaip 1/3 narių, nepriklausančių tai institucijai. Tą numato dabar galiojantis įstatymas. Kita vertus, galima numatyti, kad instituto taryba esant reikalui gali į pagalbą pasitelkti žmones su patariamojo balso teise, panašiai kaip Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, turinti patarėjų tarybą. Dėl vadovų skyrimo. Ar nebūtų vis dėlto geriau, jei mokslinių tyrimų instituto direktorių rinktų taryba iš instituto mokslininkų arba bent iš mokslininkų, dirbančių mokslinį darbą instituto vykdomų darbų srityje?	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
projekto 48 straipsnio ir projekto 61 straipsnio 5 dalis sako, kad „Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi... ruoštis stoti į doktorantūrą.“ Toks reikalavimas būtų tolygus reikalavimui, kad mokslo darbuotojas turi ruoštis konkursui vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti ir t.t. Tai prieštarauja Bolonijos proceso nuostatai, kad kokias pareigas beužimtų tyrėjas, jis turi turėti galimybę pats spręsti, ar siekti mokslinės karjeros, ar dabartines savo pareigas eiti toliau. Kita vertus, toks reikalavimas reikštų dar ir tai, kad mokslų daktaro disertacijos nebegalima parengti ir ginti eksternu.	Pritarti
Skirtingai nei dabartinis įstatymas, nė vienas iš projektų nenustato, kokie Lietuvoje bus pripažįstami mokslo laipsniai bei pedagoginiai vardai.		44 straipsnio 6 dalyje ir 4 straipsnio 4 dalį
Vienas iš kebliausių, o kartu ir jautriausių, labiausiai žmogų galinčių paliesti dalykų – mokestis už studijas – aptartas projekto 60, 62 ir 63 str. ir projekto VII skyriuje, daugiausia 74 – 76 str. Abu projektai iš esmės taisytini, nes „pykstasi“ su Konstitucija, kurios 41 straipsnis sako: „...Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.“ Abu projektai bando nustatyti, kiek Lietuvoje yra gerai besimokančių studentų – vienas „duoda“ 30%, kitas – tik 20%. Tačiau mokymosi kokybė vienareikšmiai vertinama pažymiais; reikalavimai rašant pažymį irgi yra aiškiai nustatyti. Taigi gerai besimokantis studentas – tas, kuris mokosi gerais ir labai gerais pažymiais; o jei jie iš skirtingų dalykų yra skirtingi – tas, kurio pažymių vidurkis ne žemesnis kaip „gerai“. Kaip gali vieno studento mokymosi kokybė priklausyti nuo kitų vidurkio? Reikia tikėtis, jog tokiai nuostatai (kad Lietuvoje gerai mokosi 20% ar 30% visų studentų) patekus galutinėn redakcijon, studentų organizacijos laimėtų ginčą Konstituciniame Teisme. Atkreipkite dėmesį, kad Konstitucija kalba apie gerai besimokančius piliečius, taigi apie visus juos, o ne apie tam tikrą kažkieno nustatytą geriausią Lietuvos studentų dalį. Projektas apskritai šiuo atžvilgiu labai painus ir prieštaringas – žymiai keblesnis už. 60 str.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
2 dalies 1 punktas nemokamą aukštąjį mokslą siūlo 5% geriausiai baigusių vidurines, o 63 str. 2 dalies 2 punktas kalba apie 20% geriausiai baigusiųjų aukštąsias mokyklas, vadina juos gerai besimokančiais studentais (nors jie jau baigė studijas ir nebesimoko!) ir siūlo jiems kompensuoti studijų įmoką. Ką jau kalbėti apie visus procentus, jų perskirstymus tarp krypčių grupių bei skirtingas jų kainas ir t.t., ypač jei galiausiai kuriai nors krypčiai kokioje nors aukštojoje po visų „dalybų“ teks 2,5 vietos. Šioje padėtyje regisi dvi išeitys: arba mokestį už mokslą liečiančias nuostatas išdėstyti paprastai ir aiškiai, nuosekliai laikantis Konstitucijos ir apsieinant be teiginių, kad Lietuvoje gerai mokosi tam tikra įstatymu nustatyta studentų dalis. Kitas sprendimas (ir galbūt priimtiniausias) – pirma pakeisti Konstituciją taip, kad jos nuostatos atitiktų nūdienos poreikius ir šalies galimybes. Prisimintina, kaip tie dalykai sutvarkyti šalyse, į kurias „bėga“ mūsų studentai. Kai kuriose iš jų aukštasis mokslas nemokamas, kitose (pavyzdžiui, Norvegijoje) už mokslą moka visi – kaip besimokytų. Neturtingieji nuo mokesčio atleidžiami. Tačiau jei tenka kartoti kursą, nuo mokesčio nebeatleidžiamas niekas. Tokia nuostata nėra nepagrįsta, nes mokymas – tai visiems besimokantiesiems vienodai teikiama paslauga, tik stropesnis daugiau iš jos „pasiima“ ir įgyja geresnes galimybes savo ateičiai. Taip pasiekiama, kad aukštasis mokslas būtų iš tiesų prieinamas visiems nepriklausomai nuo turtinės padėties. Manau, kad to labiausiai siekti reiktų ir mums. Tikiuosi, kad pastaruoju metu Seime vykstančios diskusijos padės rasti teisingą sprendimą. Šiedu projektai kiek skirtingai nusako perėjimą prie naujos tvarkos mokslo ir studijų institucijose. Naujos tvarkos mokslo institucijose esmė ta, kad nebebus valstybės mokslo institutų, universitetų mokslo institutų bei valstybės mokslo įstaigų – bus tik mokslinių tyrimų institutai.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Projekto 72 straipsnio 3 dalis numato, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos mokslo ir studijų institucijos turi būti įstatymų nustatą tvarka pertvarkomos ar (ir) jų steigimo dokumentai pakeičiami pagal šio įstatymo reikalavimus iki 2009 m. rugsėjo 1 d.“ (kalba netaisyta). Visiškai neaišku, kaip ši pertvarka bus atliekama ir kas privalės ją atlikti. Jei dabartiniai valstybės mokslo institutai ir galėtų savaime tapti (ar būti perregistruoti) „naujaisiais“ mokslinių tyrimų institutais, tai kas laukia universitetų mokslo institutų bei valstybės mokslo įstaigų, kurių nebegalės būti? Kas ir kuo remdamasis turės spręsti, ką su jais daryti? Parengti teisės aktus, tačiau kokius? A.Kubilius ir G.Steponavičius susitikime su mūsų instituto mokslininkais atskleidė savo mintį: universitetinius institutus prijungti prie universitetų. Tai daugelio mokslininkų nuomone būtų panašu į mėginimą švarką prisiūti prie sagos, nes instituto ir universiteto tikslai, nors vienas kitam neprieštaraudami, ženkliai skiriasi. Tačiau bet kuriuo atveju įstatyme turi būti aiškiai nurodyti ir veiksmai, ir jų vykdytojai – antraip įstatymas (geras ar blogas) visai neveiks.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Dar „įdomesnis“ šiuo požiūriu projektas. Esmė panaši – nuo 2010 m. sausio 1 d. neliks universitetų mokslo institutų bei valstybės mokslo įstaigų. 89 str. pasakyta, kad pertvarkai reikalingus teisės aktus sudaryti bus siūloma Vyriausybei (taigi norės – darys, nenorės – nedarys visai). „Nesueina galai“ ir įstatymo įsigaliojimo laiko požiūriu: naujasis įstatymas pagal projektą (72 str. 1 dalis) įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 d. Tačiau, anot 73 str., senieji įstatymai nustotų galios tik 2009 m. rugsėjo 1 d. Iki to laiko matyt iš dalies būtų „dvivaldystė“. Bet užvis keisčiausia, kad senasis Aukštojo mokslo įstatymas (išskyrus kai kuriuos jo pakeitimus) taip ir liks galioti po visų reformų... Taigi turėsime du įstatymus, kurių dalis (pvz., dauguma apibrėžimų) sutaps, tačiau daug kas smarkiai skirsis. Įdomu ir tai, kad 73 str. turi 1, 2, 3, 9, 10 ir 11 punktus. 4, 5, 6, 7 ir 8 punktų visai nėra... „Galai nesueina“ ir projekte. Jo 4 str. sako: „Mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai.“ Tačiau, pasak 90 str., 4 str. įsigalios tik nuo 2010 m. sausio 1 d. Iki to laiko gyvensime be institucijų.	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Itin painios projekto 90 str. 1 ir 4 dalys. 1 dalis: „Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, 78 straipsnio 3 dalį ir VIII skyrių.“ Visai neaišku, kodėl daroma išimtis 78 straipsnio 3 daliai, jei pagal to paties 90 str. 4 dalį 78 straipsnio 3 dalis įsigalios... irgi nuo 2009 m. sausio 1 dienos. 90 str. 4 dalis antrasis sakinys dar „gražesnis“: „Nuo šio įstatymo įsigaliojimo iki 2009 m. sausio 1 d... studentams stipendijos mokamos iš . valstybės biudžeto asignavimų.“ O kadangi pats įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 d., tai ir kalbamosios stipendijos tebūtų mokamos geriausiu atveju tik vieną dieną...	Nepritarti	Nėra tikslio formuluotės
Abiejuose tekstuose nemažai kalbos klaidų. Bene dažniausia iš jų – tai „atitikimas poreikiams, tikslams ir t.t.“ (vietoje kilmininko vartojamas naudininkas). Yra ir kitų klaidų. Tačiau jas taisyti reikėtų galutinėje projekto redakcijoje.	Atsižvelgti	Įstatymų projektai redaguojami

Prof. Broniaus Kaulakio, Lietuvos mokslo institucijų tarybų pirmininkų konferencijos prezidento pasiūlymai Projektui XP-2905A (analogiškai galima perkelti ir Projektui XP-2905) Papildymai ir pataisymai įnešti juodu šriftu

Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai
9 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutas Mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius tarptautinio lygio ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą steigėjo/juridinio asmens dalyvių nustatytose kryptyse kartu su universitetais rengia mokslininkus bei padeda universitetams rengti specialistus.	Pritarti	Kadangi Įstatymo projekto numeracija keičiasi, tai nustatyta 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse
9 (papildomas) straipsnis. Universiteto ar tarpuniversitetinis mokslinių tyrimų institutas 1. Universiteto ar tarpuniversitetinis mokslinių tyrimų institutas yra biudžetinė valstybės mokslinių tyrimų įstaiga, kuri vykdo valstybei ir visuomenei svarbius tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei eksperimentinės plėtros darbus steigėjo patvirtintose mokslinių tyrimų kryptyse ir padeda universitetui (universitetams) bei kitoms aukštosioms mokykloms rengti mokslininkus, dėstytojus ir aukštos kvalifikacijos specialistus bei suteikia aukštųjų mokyklų dėstytojams ir studijuojantiesiems materialinę bazę jų moksliniams tyrimams bei studijų darbams rengti.	Pritarti
2. Padeda atitinkamoms šalies ministerijoms bei ekonomikos sektoriams spręsti strateginius valstybės, ūkio, aplinkosaugos ir kultūros klausimus, atstovauja šalies interesams tarptautiniu mastu, rengia nacionalines studijas, prognozes bei veiksmų programas.	Iš dalies pritarti	Tai nustatyta 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte
3. Universiteto ar tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto misija yra: 3.1. Užtikrinti tarptautinio lygio valstybės kompetenciją atliekamų mokslinių tyrimų kryptyse; 3.2. Atlikti valstybės valdymo institucijų konsultavimo, ekspertinę bei problemų sprendimo aprobavimo funkcijas strateginiais valstybės raidos klausimais. 3.3. Rengti kartu su universitetais aukščiausios kvalifikacijos specialistus bei mokslininkus, kelti šalies universitetų, aukštųjų mokyklų bei mokslo institucijų tyrėjų kvalifikaciją. 3.4. Skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas kultūroje, švietime, socialinėje, ūkinėje ir aplinkosaugos veikloje, ugdyti žinių visuomenę. Siūloma papildyti šias nuostatas, nes Lietuvoje mažas mokslinis potencialas ir labai išblaškytas, todėl bus neįmanoma įgyvendinti Lisabonos strategijos.	Iš dalies pritarti	Visa tai išdėstyta Patobulinto įstatymo projekto preambulėje
TREČIAS SKIRSNIS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTO, UNIVERSITETO IR TARPUNIVERSITETINIO INSTITUTO VALDYMAS *Komentaras.* Šiame skyriuje tikslinga aptarti visų tipų institutų valdymą. Siūlome įvesti papildomą straipsnį: 25a (papildomas) straipsnis. Universiteto ir tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai. 1. Universiteto ar tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto valdymo organai yra instituto mokslinė taryba ir instituto direktorius.	Nepritarti	Kadangi įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai. Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. mokslinių tyrimų įstaigos nebebūtų skirstomos į tipus.
26 straipsnis. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba 2. Valstybės mokslinių tyrimų instituto taryba sudaroma 5 metams iš 9 arba 12 narių. 2/3 valstybės mokslinių tyrimų instituto tarybos narių sudaro įstaigos mokslininkai, kuriuos renka valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslininkai. Kitus valstybės mokslinių tyrimų instituto tarybos narius skiria steigėjas/juridinio asmens dalyvių susirinkimas ar jo įgaliota institucija iš įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslo instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų.	Iš dalies pritarti	Naujai apibrėžiamos mokslinių tyrimų institutų mokslinės tarybos funkcijos. Siekiant mokslinių tyrimų institutų veiklos efektyvumo, atskaitomybės ir veiklos orientavimo į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius, įstatymo projekte numatyta, kad mokslinių tyrimų institutų direktorių višo konkurso būdu skiria steigėjas arba jo įgaliotas asmuo. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba sudaroma iš valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslo darbuotojų ir administracijos darbuotojų ir kitų įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų įstatų nustatyta tvarka. Valstybės mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą.

Siūlome įvesti naują straipsnį:

26a (papildomas) straipsnis. Universiteto ir tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba.

1. Universiteto mokslinių tyrimų instituto taryba sudaroma 5 metams iš 9 arba 12 narių. 2/3 tarybos narių sudaro įstaigos mokslininkai, kuriuos renka instituto mokslininkai. 1/3 universiteto mokslinių tyrimų instituto tarybos narius skiria universiteto rektorius.

2. Tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto taryba sudaroma 5 metams iš 9 arba 12 narių. 2/3 instituto tarybos narių sudaro įstaigos mokslininkai, kuriuos renka instituto mokslininkai. 1/3 instituto tarybos narių skiria steigėjas/juridinio asmens dalyvių susirinkimas ar jo įgaliota institucija iš suinteresuotų sėkmingu tarpuniversitetinio mokslo instituto veikla - universitetų, įstaigų, įmonių bei organizacijų.

Nepritarti

Kadangi įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai.

Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos

Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. mokslinių tyrimų įstaigos nebebūtų skirstomos į tipus.

27 straipsnis. Valstybės, universiteto ir tarpuniversitetinio mokslinių tyrimų instituto direktorius

2. Valstybės ir tarpuniversitetinių mokslinių tyrimų institutų tarybų išrinktus direktorius skiria ir atleidžia Švietimo ir mokslo ministras. Universiteto mokslinių tyrimų instituto tarybos išrinktą direktorių skiria ir atleidžia universiteto rektorius.

3. Instituto direktoriumi gali būti viešo konkurso keliu renkamas mokslininkas, turintis mokslo vadybos patirties.

Nepritarti

Kadangi įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai.

30 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygos.

2. Valstybės, universiteto ir tarpuniversitetiniai mokslinių tyrimų institutai gali būti steigiami, kai reikia vykdyti valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, esant atitinkamos krypties mokslininkų poreikiui ar esant poreikiui užtikrinti valstybės kompetenciją šaliai svarbiose mokslinėse kryptyse bei padėti keletui universitetų vykdyti studijų procesą.

Nepritarti

Kadangi įstatymo projekte numatoma tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai.

70 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos ir finansavimas.

1. Studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra remiami valstybės lėšomis. Valstybė pripažįsta lituanistikos tyrimų prioritetą.

3. Asignavimai Seimo patvirtintame valstybės biudžete nurodomi kiekvienam valstybiniam universitetui. Valstybės kolegijos, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai ir universitetų ar tarpuniversitetiniai mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Komentaras. Pirmo papildomo punkto nuostata įtvirtina konstitucinę valstybės priedermę (Lietuvos konstitucija 42 straipsnis) remti mokslą bei kultūriniu požiūriu labai svarbų lituanistikos tyrimų prioritetą.

Nepritarti

Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Prioritetinės mokslo kryptys yra nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Siūlome išbraukti visą VIII skyrių

Komentaras. Šis skyrius teisinės kultūros požiūriu yra netikslingas, nes bemaž ištisai kartoja kitų šio įstatymo projekto ir dabar galiojančio įstatymo straipsnių nuostatas.

Nepritarti

Šis skyrius reikalingas pereinamajam laikotarpiui

Įstatyme nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. lieka tik vieno tipo mokslinių tyrimų institutai

89 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

4. Valstybės mokslo institutų, universitetų mokslo institutų ir valstybės mokslo įstaigų reorganizacija prasideda, atlikus jų veiklos įvertinimą ir priėmus kitus šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Atsižvelgti

Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis. Pertvarkai įgyvendinti bus parengti poįstaiminiai teisės aktai

Lietuvos mokslų akademijos prezidento Zenono Rokus Rudziko pasiūlymai ir pastabos

Pasiūlymų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas, išnagrinėjęs Seimui pateiktus Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektus XP-2905 ir XP-2905A, pareiškia, kad abu MSĮ projektai yra žingsnis į priekį tęsiant Lietuvos mokslo ir studijų sistemos reformą bei ieškant optimalių sprendimų. Pripažindamas reformos būtinumą ir jos svarbą bei atsižvelgdamas į LMA narių siūlymus, LMA prezidiumas pareiškia, kad MSĮ projektuose tebėra nemažai diskutuotinų ir taisytinų teiginių, iškraipančių reformos esmę. Kiekvienos reformos tikslas – gerinti padėtį, sudaryti palankesnes sąlygas veiklai (ar tai būtų mokymasis, ar darbas, ar kūryba), kelti jos efektyvumui, siekti minimaliomis sąnaudomis maksimalių rezultatų. Išanalizavus šiuo požiūriu įstatymo projektus, iš karto galima tvirtinti, kad dalis siūlymų tikrai neprisideda prie mokslo ir studijų tikrosios reformos įgyvendinimo.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Ir dar viena bendresnio pobūdžio pastaba. Neseniai Konstitucinis Teismas viename savo nutarimų įsakmiai pabrėžė akademinės bendruomenės vaidmenį plėtojant švietimą, studijas ir mokslą bei įgyvendinant reikalingas reformas. Tačiau Seimui pateikti MSĮ projektai byloja, kad į daugumą akademinei bendruomenei atstovaujančių institucijų siūlymų nebuvo atsižvelgta. Be to, projektuose labai susiaurinamas akademinės bendruomenės vaidmuo valstybėje apskritai. Pateikiamos konkrečios pastabos ir komentarai. l. Dalis MSĮ projektų siūlymų prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms aukštojo mokslo autonomijos nuostatoms ir pažeidžia mokslo bendruomenės akademinės laisvės principą. MSĮ projektai prieštarauja Lisabonos strategijai, dar labiau sustiprina biurokratinę Lietuvos mokslo ir studijų kontrolę bei apriboja Lietuvos universitetų ir mokslo institutų autonomiją, be kurios neįmanoma produktyvi mokslo plėtra. Ignoruojama mokslo kaip kūrybinės veiklos samprata. 2. Skirtingai nei dabar galiojančiame MSĮ, šiuose įstatymo projektuose nebeliko nuostatos, kad lituanistinių tyrimų finansavimas yra prioritetinis. Šią nuostatą reikia sugrąžinti. Įstatymas turi garantuoti didesnį humanitarinių ir socialinių mokslų biudžetinį finansavimą. Sąvokos „eksperimentinė plėtra“ taikymas humanitarinių ir socialinių mokslų institucijoms nelabai tinka, geriau būtų „socialinė raida“ ar panašiai.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
3. MSĮ projektuose ypač taisytina aukštųjų mokyklų, mokslo institutų tarybų sudėčių ir jų sudarymo tvarka. Kuriami dubliuojančias funkcijas vykdantys dariniai, tokie kaip Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. MSĮ projekte XP-2905A neaiškiai padalytos funkcijos tarp Lietuvos mokslo tarybos (14 str.) ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (15 str.). 14 straipsnio 3 dalyje vietoje „Gamtos ir technikos mokslų komitetas“ reikėtų rašyti „Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų komitetas“. Tai atitinka priimtą ES ir Lietuvos Vyriausybės mokslo sričių klasifikaciją.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
4. Mes pritariame XP-2905A projekte išdėstytai universitetų rektorių rinkimų tvarkai. Iš jos neblogai matyti universitetų senatų ir tarybų, kurių daugumą sudaro socialiniai partneriai, atsakomybės balansas. Tačiau mes negalime pritarti XP-2905 projekto siūlymui, kad rektorių rinktų, skirtų ir atleistų tik universiteto taryba, kurios daugumą narių „parenka švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu“. O pastarajai kandidatus gali siūlyti bet kas, bet kuris juridinis ir net bet kuris fizinis asmuo. Nesant jokių reikalavimų tarybos nariams (tarp kitko, kaip ji formuojama, ar jos nariai nėra taip pat parenkami ministro?) ir kolektyviniam organui praktiškai neatsakant už savo sprendimus, kas galėtų paneigti, kad neiškils pavojų sėkmingai aukštosios mokyklos veiklai?	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
5. Lietuvoje būtina išlaikyti dviejų mokslo laipsnių – daktaro ir habilituoto daktaro – sistemą. Tokia sistema skatina mokslo proveržius, kurie Lietuvai yra labai reikalingi, sudaro sąlygas deramai įvertinti talentingiausius, efektyviausiai dirbančius mokslininkus. Deramas kūrybiškiausiai dirbančių asmenų įvertinimas yra vienas pamatinių Europos Sąjungos principų. MSĮ projektais menkinama mokslinė kūrybinė iniciatyva, kurios veiksniai ir akstinas yra mokslo laipsniai. Vertėtų ištirti, kokią žalą Lietuvos mokslo pažangai padarė habilituoto daktaro disertacijų gynimo sustabdymas 2003 metais. Projekto XP-2905A 44 straipsnį siūlome vadinti „Aukštojo mokslo kvalifikacijos, mokslo laipsniai, diplomai, diplomų priedai, pažymėjimai“ ir jį papildyti dalimi: „Lietuvos Respublikoje teikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai“. Net jeigu Seimas nepritartų šiai nuostatai, įstatyme būtina nustatyti, kad Lietuvoje pripažįstamas habilituoto mokslų daktaro laipsnis, kitaip šį laipsnį turintys mokslininkai neteks dalies socialinių garantijų. Taip pat būtina MSĮ aiškiai įrašyti pedagoginių vardų (docento, profesoriaus) suteikimo reguliavimą. Nepagrįstai suplakti kvalifikaciniai (bakalauro, magistro) laipsniai su mokslo laipsniais. Taip pat siūlome iš projekto XP-2905A 60 str. 3 dalies išbraukti sakinį: „Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“.	Nepritarti	Nemotyvuotas pasiūlymas
6. Teigiamai vertintina teisė mokslo institutams, turintiems didelį mokslo potencialą, kartu su universitetais (ypač kai universitetuose tėra tik pavieniai tos krypties specialistai), turėti savo doktorantūrą, teikti mokslo laipsnius.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
7. Įstatymo projekte XP-2905 visiškai neminima Lietuvos mokslų akademija. Įstatymo projekto XP-2905A 19 straipsnyje turi būti apibrėžta Lietuvos mokslų akademijos pagrindinė funkcija – būti moksliniu ekspertu mokslo ir studijų, technikos, ūkio, kultūros, socialinės raidos, aplinkos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais. Todėl šį straipsnį siūlome papildyti dar viena dalimi: „Lietuvos mokslų akademija yra mokslinis ekspertas mokslo ir studijų, technikos, ūkio, kultūros, socialinės raidos, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitais klausimais“, t. y. palikti dabar galiojančio įstatymo formuluotę. Vertinant MSĮ projektus apskritai, pirmiausia atkreipiame dėmesį, kad labai sumažintas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) vaidmuo mokslo ir studijų sistemoje. Dar kartą tikslinga priminti, kad pagrindinį dokumentą – LMA Statutą, taip pat patvirtino Seimas 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. IX-1374. Deja, pvz., XP-2905A 13 str. „Mokslo ir studijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos“ ir kt. – LMA nėra. Šalia kitų svarbių tikslų LMA Statute vienas iš pagrindinių uždavinių – būti moksliniu ekspertu mokslo, studijų ir kitais klausimais (tą pripažįsta ir aktyviai naudoja ES struktūros). LMA taip pat nuolat telkia mokslines pajėgas, skatina ir palaiko Lietuvoje aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį, ugdo mokslininkus, skatina fundamentinius tyrimus, įvairiapusį bendradarbiavimą ir kt. Beje, užsienio mokslų akademijos ir kitos mokslo organizacijos su didžiule pagarba vertina LMA narių įnašą į pasaulinį mokslą (vien tik prisiminus, kiek yra LMA užsienio narių, su kokiomis užsienio mokslų akademijomis sudarytos ilgalaikės sutartys, kiek organizuota Lietuvos ir užsienio mokslininkams stažuočių ir pan.).	Nepritarti	Kadangi šis straipsnis neįtrauktas į projektą
8. Neaiškūs universitetų mokslo institutų paskirtis ir likimas. Taip XP-2905A projektuose siūloma pusei Lietuvos mokslo institutų nuo 2010-01-01 panaikinti juridinio asmens statusą. Šis siūlymas labai suneramino tų institutų bendruomenes, jau dabar dar paskatino protų nutekėjimą. Kam nuo to bus geriau? O kas toliau? Koks tolesnis tų kelių tūkstančių mokslo ir kitų darbuotojų likimas, kokios socialinės garantijos? Iš kokių lėšų bus mokamos išeitinės išmokos atleidžiamiems jų administracijos darbuotojams? Projekte apie tai nė žodžio. Įstatymu mažinama mokslo institucijų įvairovė naikinant universitetų mokslo institutus kaip juridinius asmenis. Pasaulinė praktika rodo, kad jų tikslinga turėti įvairesnių – tai ir nacionalinės laboratorijos, tarptautiniai centrai ar jų skyriai atskirose valstybėse ir t. t. Valstybės mokslinių tyrimų instituto steigimui, funkcijoms, veiklai ir kt. skirti atskiri straipsniai (pvz., projekte XP-2905A 9, 10, 26, 27, 30, 31 str.), tuo tarpu straipsnis „Universitetų“ mokslo institutas atsiranda tik XP-2905A projekto gale – tik 80 str. 1 d., 83 str. ir, iš dalies, 86 str. Tuo tarpu kalbant apie universitetus (pvz., XP-2905A projekto 7 str. 2 d.), visą laiką pabrėžiama, kad būtina plėtoti mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus ir pan., bet apie universitetų institutus nekalbama. Gal savaime suprantama, kad tokio tipo institutai tai vykdys, bent kol jie egzistuos. Daugelyje mokslo institutų per dešimtmečius yra susiformavusios pripažintos mokslinės mokyklos. Siekiant kuo efektyviau panaudoti jų mokslinį potencialą reikia, kad tokie institutai būtų nepriklausomi (valstybiniai ar tarpuniversitetiniai) ir jų infrastruktūra bei mokslinės pajėgos tarnautų bet kuriai Lietuvos mokslo ir studijų institucijai, jei tematiškai jai to reikia.	Nepritarti	Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovus
9. Įstatymo projekte XP-2905A (12 str.) aprašyti integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai), kurių steigimas jau pradėtas. Labai panašu, kad šie centrai plėtos infrastruktūrą ir pradės steigti atskiras įstaigas (galbūt institutus), tačiau projektuose neaprašyta jų steigimo, pavaldumo, finansavimo ir kt. tvarka.	Nepritarti	Ne šio įstatymo reguliavimo sritis, šie centrai veikia pagal atinkamą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus
10. Projekto XP-2905A 53 str. 2 dalies pirmasis sakinys galėtų būti taip patikslintas: „2. Valstybės biudžeto lėšomis (išskyrus specialiųjų programų lėšomis) parengti mokslo darbai elektronine forma skelbiami Lietuvos mokslo ir studijų elektroninių dokumentų informacinėje sistemoje kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinės paslapties apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.“	Nepritarti	Tai perteklinė nuostata, kadangi tai reguliuoja autorių ir gretutinių teisių įstatymas
11. Jei MSĮ projektuose numatomos studentų atstovybių sąjunga(os), reikėtų, kad įstatyme atsirastų vieta Rektorių konferencijai ir Mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencijai apibrėžiant jų kompetenciją ir funkcijas.	Nepritarti	Tai nėra valstybinės institucijos ir tai ne šio įstatymo reguliavimo sritis. Jos paminėtos 69 straipsnyje 1 dalyje: „Studentai, dėstytojai, mokslininkai ir tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jungtis į sąjungas ir kitas asociacijas“
12. Greta aukštųjų mokyklų profesorių emeritų, MSĮ turėtų būti numatyta šį statusą suteikti ir mokslinių tyrimų institutų vyriausiems mokslo darbuotojams. Projekto XP-2905A 65 straipsnį siūlytume išdėstyti taip: „1. Vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų universitetų profesoriams ir mokslinių tyrimų institutų vyriausiems mokslo darbuotojams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą mokslo ir studijų institucijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui ir menui aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) arba mokslinių tyrimų instituto taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą.	Nepritarti	Kadangi pedagoginę veiklą vykdoma universitetuose, jeigu mokslo darbuotojas vykdė pedagoginę veiklą ir dirbo profesoriaus pareigose universitete, tai jais galės pretenduoti į tai, kad jam būtų suteiktas profesoriaus emerito vardas
2. Profesoriui emeritui statuto (įstatų) nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti mokslo ir studijų institucijos mokslinėje ir kitoje veikloje. 3. Profesoriui emeritui mokslo ir studijų institucijos nustatyta tvarka iš mokslo ir studijų institucijos lėšų mokama senato (akademinės tarybos) ar instituto tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.“	Nepritarti	Kadangi pedagoginę veiklą vykdoma universitetuose, jeigu mokslo darbuotojas vykdė pedagoginę veiklą ir dirbo profesoriaus pareigose universitete, tai jais galės pretenduoti į tai, kad jam būtų suteiktas profesoriaus emerito vardas ir gauti išmoką
13. Atidėjus faktiškai mokamo aukštojo mokslo įvedimą vieneriems metams, kiti siūlomos reformos žingsniai iš dalies prarado savo prasmę. Be to, nemažai laiko užims projektų keitimas atsižvelgiant į atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą. Turint tai omenyje, taip pat faktą, kad realiai mokslo ir studijų reformą reikės įgyvendinti jau kitam Seimui ir kitai Vyriausybei, reikėtų pasvarstyti, ar nebūtų tikslinga šio įstatymo priėmimą palikti naujai išrinktam Seimui, kurio suformuota Vyriausybė ir turės jį praktiškai įgyvendinti. Abiejuose MSĮ variantuose yra originalių siūlymų, todėl jų pagrindu galima būtų parengti naują projektą, kuris geriausiai tiktų bent artimiausiai Lietuvos ateičiai. Tai labiau atitiktų Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentės Nijolės Kikutienės pasiūlymai

Pasiūlymų turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai

Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK), svarstydama rengiamą Mokslo ir studijų įstatymo projektą, pritaria nuostatai, kad nevalstybinių aukštųjų mokyklų geriausiai besimokančius ir socialiai remtinus nepasiturinčių šeimų studentus yra būtina skatinti sukuriant sąlygas studijuoti ir suteikti jiems teisę į valstybės finansinę paramą, numatomą naujajame Mokslo ir studijų įstatyme.

Tuo pagrindu, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija siūlo įtvirtinti šiuos principus ir tvarką: valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams Vyriausybės numatyta tvarka vienodomis sąlygomis taikyti:

1. Įstatymo 78 straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatas dėl Valstybės paskolų skyrimo.

2. Įstatymo 78 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl socialinių ir skatinamųjų stipendijų bei 4 punkto nuostatas dėl kitos paramos skyrimo.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo straipsnių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 8 punkte konstatavo „Taigi kiekvienam žmogui pagal jo sugebėjimus turi būti prieinamos tiek valstybinės aukštosios mokyklos, tiek įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos nevalstybinės aukštosios mokyklos“, 9 punkte nurodė „… pagal Konstituciją turi būti sukurta tokia aukštojo išsilavinimo siekiančių asmenų rėmimo sistema, kad kiekvienas aukštojoje mokykloje besimokantis asmuo, kuriam reikalinga parama, turėtų galimybę gauti būtiną valstybės paskolą“.

Atsižvelgti

Visų aukštųjų mokyklų studentai gali gauti valstybės paramą

Esame įsitikinę, kad siūlomi įstatymo 78 straipsnio pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio teismo nutarimą, yra būtini norint garantuoti nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentų – Lietuvos piliečių – konstitucines teises.

Pritarti

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga

Pasiūlymų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai
Pataisos darytos Mokslo ir studijų įstatymo, įregistruoto Seime Nr. XP-2905A pagrindu. 24 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme Studentų interesams visuose aukštosios mokyklos valdymo organuose atstovauja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) deleguoti studentai.	Nerpitarti	Studentai dalyvauja visuose aukštųjų mokyklų valdymo organuose, tokiuose kaip Senatas, Taryba
55 straipsnis. Studento statusas 1. Studentas yra asmuo, studijuojantis pagal Studijų ir mokymo programų registre įregistruotas studijų programas. Asmenys, studijuojantys pagal [neformaliojo švietimo programas]* ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), vadinami klausytojais. 2. Studento statusą pažymi studento pažymėjimas, kurio formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja studentų atstovybių sąjungos, esant jų sutikimui. 3. Santykiai tarp studento ir aukštosios mokyklos įforminami studijų sutartimi. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi su studentų atstovybių sąjunga (sąjungomis). PASTABA: siūlome apibrėžti neformaliojo švietimo programų sąvoką. 56 straipsnis. Studentų teisės ir pareigos* 1. Studentai turi teisę: 1) pasirinkti studijų programą; 2) studijuoti pagal individualų studijų planą vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka; 3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje; 4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę; pasirinkti dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai; 5) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų; 6) atsiskaityti už darbus taikant alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai; 7) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai; 9) kreiptis į aukštosios mokyklos administraciją, ginčų nagrinėjimo komisiją dėl interesų pažeidimo; 10) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas; 11) išeiti akademinių atostogų, neprarandant studento statuso; 12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras, jeigu tai nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų; ~~13)~~ ~~dalyvauti aukštosios mokyklos valdymo organuose;~~* 14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas; 15) naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.	Nepritarti Pritarti Nepritarti	Neformaliojo švietimo sąvoka apibrėžta Švietimo įstatyme. Studentų atstovai ir taip dalyvauja visuose aukštųjų mokyklų valdymo organuose, tokiuose kaip Senatas, Taryba. Tai perteklinis siūlymas
2. Studentas, ~~neišlaikęs egzamino, įskaitos ar kitaip~~ neatsiskaitęs už studijų programoje numatytus dalykus, turi teisę šį atsiskaitymą nemokamai pakartoti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.	Nepritarti	Įstatymo projekte naudojama aiškesnė formuluotė
3. Studentai privalo: 1) laikytis akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe; 2) laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių.	Nepritarti Pritarti	Studentų atstovai ir taip dalyvauja visuose aukštųjų mokyklų valdymo organuose, tokiuose kaip Senatas, Taryba.
4. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe.	Nepritarti	Studentų atstovai ir taip dalyvauja visuose aukštųjų mokyklų valdymo organuose, tokiuose kaip Senatas, Taryba.
5. Valstybė sudaro studentui, besimokančiam kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karo prievolės įstatyme nustatyta tvarka. 7. Aukštosios mokyklos vadovas ar jo įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus prašymus, skundus ar pranešimus dėl šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.	Pritarti
8. Aukštosiose mokyklose turi veikti ginčų nagrinėjimo komisijos, sprendžiančios ginčus tarp studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų. Į šias ginčų nagrinėjimo komisijas po lygiai skiriami aukštosios mokyklos administracijos ir studentų atstovybės (jai nesant visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos)) įgalioti asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo bei sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas. *PASTABA: šio straipsnio 1 dalies 13 punktas atkartoja įstatyme esantį 24 straipsnį.	Pritarti
57 straipsnis. Studentų savivalda 1. Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. ~~Studentų atstovybės rinkimų reglamentas tvirtinamas aukštosios mokyklos senate (akademinėje taryboje)~~. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat aukštosios mokyklos statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais įstatais.	Pritarti
2. Aukštosios mokyklos studentų konferenciją sudaro aukštosios mokyklos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose. 3. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų. 4. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios mokyklos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje su sprendžiamojo balso teise.	Pritarti
5. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių visais ~~studijų~~ klausimais.	Nepritarti	Mūsų manymu studentai gali gauti informaciją apie studijų procesą, kadangi gali būti ir kita informacija, kuri negali būti teikiama įstatymų nustatyta tvarka tokia kaip individuali informacija apie asmenis dirbančius aukštojoje mokykloje ir kt.
6. Aukštoji mokykla remia studentų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veiklai finansuoti.	Pritarti
7. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios mokyklos valdymo organų priimtus sprendimus.	Pritarti
8. Studentų atstovybė atsiskaito už savo veiklą ir finansus ~~aukštosios mokyklos statuto~~ įstatų nustatyta tvarka.	Iš dalies pritarti	Šią dalį išdėstyti taip: „8. Studentų atstovybė atsiskaito už savo veiklą ir finansus aukštosios mokyklos statuto ir įstatų nustatyta tvarka.£
58 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) 1. Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka. 2. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius, koordinuoja aukštųjų mokyklų atstovybių veiklą.	Pritarti
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga džiaugiasi vis aktyvesnėmis diskusijomis ir iniciatyvomis spręsti aukštojo mokslo problemas, tačiau didelį nerimą kelia proceso spontaniškumas ir faktų bei situacijos analizių stoka. Sistemą reformuoti siekiama akademinei bendruomenėje nesutarus dėl bendrai suvokiamų aukštojo mokslo sektoriaus problemų ir jas sukėlusių priežasčių. Neaiškūs ir viešai nedeklaruojami skatinamos reformos tikslai, nėra apsispręsta ir sutarta dėl elementarių principų – universitetų, studentų skaičiaus, plėtojamų specialybių, mokslo krypčių ir kitų dalykų. Priešingai nei akcentuojama pastaruoju metu priimtuose dokumentuose ir išsakytose pozicijose, LSAS nemano, jog finansavimo sistema yra pagrindinis aukštojo mokslo reformos tikslas, kurį įgyvendinus bus išspręsta dauguma aukštojo mokslo sektoriaus problemų. Finansavimo sistema yra tik reformos detalė, o pagrindiniu reformos tikslu turėtų tapti kokybės užtikrinimas. Pagrindiniai aukštojo mokslo reformos dalyviai yra studentai, todėl jų dalyvavimas ir nuomonės išreiškimas, kuriant ateities sistemą, yra būtinas. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga džiaugiasi, jog jau imamasi veiksmų, būtinų aukštojo mokslo sistemai reformuoti, tačiau prašo atsakingų institucijų susilaikyti nuo skubotų bei abejotinų sprendimų priėmimo ir ragina visuomenę atsakingai ir aktyviai dalyvauti vykstančiuose procesuose. LSAS išskiria šiuos reformos trūkumus: Nėra nustatyti ir viešai deklaruoti Lietuvos siekiai ir prioritetai plėtojant aukštojo mokslo sistemą; Skatinamos reformos tikslai ir principai nėra aiškiai ir konkrečiai apibrėžti; Finansavimo sistema yra tik reformos detalė, todėl finansavimo sistemos įgyvendinimas turi būti neatsiejama aukštojo mokslo reformos dalis, kuri negali būti įgyvendinama atskirai. Aukštųjų mokyklų tinklas nėra optimalus, jame pernelyg išpūsta administracinių aparatų sistema, o kai kurios studijų programos dubliuojasi ir yra sukurtos dirbtinai, siekiant pritraukti kiek įmanoma daugiau studentų; Studijų programų akreditacija yra politizuota; Aukštųjų mokyklų statusas ir autonomija apibrėžtos neaiškiai; Neaiškiai ir abstrakčiai pateikiama paskolų ir socialinių stipendijų teikimo ir finansavimo tvarka. Nediskutuojama apie studentų skaičiaus perskirstymą tarp aukštojo mokslo ir profesinį išsilavinimą teikiančių institucijų.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga išskiria principus, į kuriuos būtina atsižvelgti reformuojant aukštojo mokslo sistemą: Kelti studijų programų, dėstymo kokybę; Kelti profesinio išsilavinimo prestižą; Piliečių noras ir galimybės studijuoti neturi būti varžomi. Būtina užtikrinti studijų lankstumą; Turi būti užtikrinama vienoda trijų studijų formų – dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės – kokybė bei vienodas studijuojančiųjų šia forma traktavimas; Turi būti suderintas mokslo bei dėstymo santykis. Geras, t.y. kompetentingas dėstytojas yra ne tik pedagogas, bet ir žmogus, atliekantis mokslinius tyrimus. Būtina dėstytojams sudaryti sąlygas greta darbo su studentais užsiimti aktyvia moksline veikla; Studijų procesas privalo remtis studentų ir dėstytojų tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu; Ne rečiau kaip kas keturis metus aukštosiose mokyklose turėtų būti atliekami Europos aukštųjų mokyklų tinklų bei nepriklausomų ekspertų auditai, kurių išvados turėtų būti prieinamos visuomenei Būtina subalansuoti valstybinio ir privataus aukštojo mokslo sektorių santykį, sudarant palankesnes sąlygas pastarojo sektoriaus plėtrai; Būtina atsižvelgti į tai, kad aukštųjų mokyklų specifika yra skirtinga, todėl joms negali būti taikomi visiškai vienodi kriterijai (pvz., kaip meno mokyklose). Vertinant studijų kokybę turi būti didinama studentų įtaka, atsižvelgiama į jų nuomonę ir pastabas. Pageidautina, kad be formalios sistemingos dėstytojų atestacijos, būtų sistemingai vykdomos studentų apklausos dėl įvairių dėstymo proceso ir kokybės aspektų. Dėstytojų atestacijų išvados turi būti prieinamos kiekvienam universiteto bendruomenės nariui (t.y. ir studentams). Siekiant, jog nebūtų daroma įtaka studijų programų kokybės vertinimui, būtina Studijų kokybės vertinimo centrui suteikti nepriklausomumo statusą; Studentai privalo turėti balso teisę aukštųjų mokyklų valdyme; turi būti užtikrintas visapusiškas studentų interesų gynimas, galimybė prisidėti valdant su aukštojo mokslo sistema susijusius procesus; Studentų atstovybėms aukštųjų mokyklų valdymo organuose turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 proc. balsų; Visiems aukštosios mokyklos studentams turėtų būti atstovaujama aukštosios mokyklos valdymo organuose per studentų atstovybę; Aukštosios mokyklos turėtų išlaikyti bendradarbiavimo ryšius su buvusiais studentais. Turi būti siekiama įkurti „Alumni“ draugijas, kurių atstovai būtų įtraukiami į aukštųjų mokyklų valdymą;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
LSAS siūlo: Iki 2007 rugsėjo 1d. numatyti kaip bus subalansuotas studentų pasiskirstymas tarp sektorių, numatant veiksmus profesinio sektoriaus populiarinimui ir stiprinimui. Iki 2007 rugsėjo 1d. parengti detalią informacinę bazę moksleiviams apie aukštųjų mokyklų, studijų programų kokybę ir akreditaciją; absolventų įsidarbinamumo rodiklius ir per 5 pirmus darbo metus gaunamų pajamų vidurkį; dėstytojų kvalifikaciją, jų amžiaus vidurkį bei studentų nuomonę apie dėstančius dėstytojus; aukštosios mokyklos infrastruktūrą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais; stipendijų ir kitas skatinimo sistemas; praktinį studentų rengimą; mobilumo galimybes. Iki 2007 rugsėjo 1d. pateikti aiškią ir skaičiavimais pagrįstą paskolų sistemą, nurodant, kaip bus užtikrintas nekintantis aukštojo mokslo sistemos prieinamumas; Iki 2007 rugsėjo 1 d. apibrėžti aukštųjų mokyklų statusą, atskaitomybės visuomenei tvarką, autonomijos ribas, atsakant į turto valdymo ir kitus su autonomija susijusius klausimus. Iki 2008 m. sausio 1d. parengti reformos pasekmių analizę, numatant priemones, kaip bus išvengta neigiamų padarinių; Iki 2008 m. rugsėjo 1 d. optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, atsisakant besidubliuojančių ir nepagrįstai sukurtų studijų programų, administracinių aparatų, aukštųjų mokyklų, Dėl spontaniškumo ir neapgalvotų veiksmų reformuojant sistemą padarytos klaidos per trumpą laiką gali Lietuvai padaryti žalos, kuriai ištaisyti prireiktų didelių finansinių, intelekto ir laiko išteklių. Aukštojo mokslo kokybė tiesiogiai lemia valstybės vystymąsi ir gerovę, todėl priimant bet kokius sprendimus kviečiame atsižvelgti į Lietuvai aktualias problemas, ypač į jaunimo emigracijos klausimą, kurį netinkami sprendimai gali dar labiau paaštrinti. Kokybiškai veikianti aukštojo mokslo sistema yra valstybės gerovės pagrindas.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, išnagrinėjusi Mokslo ir studijų įstatymų projektus, įregistruotus Seime Vyriausybės (Nr. XP-2905A) ir Seimo narių grupės (Nr. XP-2905) teikimu abu juos vertina kaip ne iki galo išdirbtus, su principinėmis aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo spragomis. Pažymime, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 dienos nutarimo dėl kai kurių aukštojo mokslo įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai abu įstatymai yra iš esmės keistini. Taip pat pažymime, kad abiejuose įstatymų projektuose neatsirado arba nepakankamai atskleisti LSAS ankstesnėse pozicijose (2007 m. gegužės 25 dienos LSAS pozicija aukštojo mokslo reformos klausimais; 2007 m. rugsėjo 19 d. LSAS ir LMP pozicija aukštojo mokslo reformos klausimais; 2007 m. gruodžio 12 dienos LSAS pozicija dėl Mokslo ir studijų įstatymo projekto) minėti optimalumo, kokybės, finansavimo principai.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
LSAS išskiria šiuos pagrindinius aukštojo mokslo reformos elementus, kurie šiuo metu paruoštuose įstatymų projektuose nėra užtikrinti: Optimalumas (Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo klausimas; Optimalaus valstybės lėšų naudojimo aukštojoje mokykloje klausimas, jo užtikrinimo mechanizmo bei efektyvaus aukštosios mokyklos valdymo klausimai);	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Kokybė (Studijų kokybės užtikrinimo mechanizmas: aukštosios mokyklos atsakomybės vykdant nekokybiškas studijas klausimas; Studijų kokybės vertinimo centro nepriklausomumo ir objektyvumo užtikrinimas; Konkurencijos dėl geriausių abiturientų ir absolventų mechanizmo diegimo klausimas; Studijų lankstumo užtikrinimo klausimas; Studijų programų auditavimo (perakreditavimo) klausimas, remiantis aiškiais kriterijais ir turint aiškią strateginę viziją; Skatinimo ir motyvavimo mechanizmų studijų sistemoje diegimo klausimas); Finansavimas (Studijų finansavimo mechanizmo klausimas; Principo „visišką valstybės finansavimą turi gauti geriausi studentai bei geriausiai juos gebančios paruošti aukštosios mokyklos“ klausimas; Aiškios valstybės ūkio strategijos, specialistų, finansuojamų valstybės lėšomis, poreikių analizės, studentų skaičiaus, finansuojamo valstybės lėšomis ir jų pasiskirstymo tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų klausimai; Studijų prieinamumo socialiai remtiniems asmenims klausimas) Siūlome Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui grąžinti įstatymo projektus esminiam jų tobulinimui arba paruošti iš esmės naują, tačiau atitinkantį pagrindinius reformos bei aukštojo mokslo ateities vizijos principus.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, išnagrinėjusi Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą Mokslo ir studijų įstatymo projektą pažymi, kad dabar esamas projektas neužtikrina mokslo ir studijų reformos principų. Jame nenumatyti svarbūs mechanizmai, kurie garantuotų efektyvų mokslo ir studijų sistemos veikimą ateityje, o esami pataisymai yra labiau smulkaus pobūdžio, nekeičiantys mokslo ir studijų sistemos iš esmės. Pabrėžiame, kad įstatymo projekte turi būti užfiksuoti sisteminiai pokyčiai, kurie skatintų mokslo ir studijų vystymąsi. Todėl tokie principai, kaip studijų finansavimas, studijų kokybės užtikrinimas, aukštųjų mokyklų valdymas ir informavimas turi būti darnūs ir būti pagrindiniais iš pradžių ruošiant įstatymą, o vėliau - palaipsniui reformuojant mokslo ir studijų sritį.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
1. Studijų finansavimas: Projekto 49 ir 78 straipsniuose numatytas aukštųjų mokyklų finansavimo modelis nesudaro sąlygų konkurencijai tarp aukštųjų mokyklų atsirasti. Jam nepakitus aukštosios mokyklos vis dar vykdys nekokybiškas studijas ir rengs nereikalingus specialistus.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Remdamiesi Skandinavijos šalių patirtimi, siūlome valstybinėms aukštosioms mokykloms leisti vykdyti tik valstybės finansuojamas studijas, nes leidimas savo lėšomis „nusipirkti“ aukštąjį išsilavinimą valstybinėse mokyklose iškreips valstybės garantuoto išsilavinimo sąvoką. Už studijas visą kainą mokantys studentai turėtų studijuoti tik privačiame sektoriuje, išskyrus valstybės užsakymo atvejus – privačios aukštosios mokyklos konkurso būdu gali gauti valstybės finansavimą. Tai skatins aukštąsias mokyklas kelti savo studijų kokybę ir konkuruoti tarpusavyje. Siūlomo finansavimo modelio aprašymas pridedamas priede Nr. 2.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Pažymių vidurkiai aukštosiose mokyklose turi būti skaičiuojami pagal privalomą kaupiamojo balo sistemą, kurią turėtų tvirtinti aukštosios mokyklos taryba su studentų atstovybės pritarimu ir kuri turėtų būti vieninga visoje aukštojoje mokykloje. Tokiu atveju pritartume 30% gerai besimokančių, atleistų nuo studijų įmokos, studentų apibrėžimui numatytam įstatymo projekto 78 straipsnyje.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Siekiant efektyviau naudoti valstybės lėšas siūlome socialinių stipendijų skirstymą numatyti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kadangi socialinės stipendijos būtų skirstomos pagal valstybės paramos socialiai remtiniems asmenims modelius, o įstatymo projekte numatytas valstybinis mokslo ir studijų fondas tam turėtų rengti naują skirstymo sistemą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Turėtų būti peržiūrėtas studijų įmokos skaičiavimo mechanizmas (projekto 77 str.), nes įvedus nuolatinių ir ištęstųjų studijų sistemą, studijų įmokų dydis turėtų priklausyti nuo kreditų, o ne semestrų skaičiaus. Be to, nėra aiški ir studijų kredito sąvoka bei jo apskaičiavimo principas (remiantis projekto 3 str. 14 d. ir 42 str. 3 d., vienas studijų kreditas prilyginamas vienai studento darbo savaitei, o per metus studentas sukaups 60 kreditų).	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
2. Studijų kokybės užtikrinimas: Studijų kokybės vertinimo centro veikla ateityje turėtų remtis ekspertų paruoštomis išorinio kokybės užtikrinimo sistemos rekomendacijomis, įrašytomis LR Švietimo ir mokslo ministerijos užsakytoje studijoje "Šiuolaikinių aukštojo mokslo kokybės išorinio ir vidinio užtikrinimo nuostatų analizė ir rekomendacijos teisinei bazei tobulinti". Centras turi būti nepriklausoma kokybės vertinimo institucija, akredituota pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartus ir gaires. Centro išvados turi likti rekomendacinio pobūdžio, o galutinis sprendimas dėl studijų programos akreditavimo turi būti paliktas keliasdešimties žmonių tarybai, sudarytai iš ekspertų ir socialinių partnerių. Abejojame naujų institucijų, tokių kaip Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (12 str.) bei Įgaliotinio (15 str.), kūrimo būtinybe. Iš įstatymo projekte pateiktų funkcijų ir veiklų apibrėžimų išlieka neaiškumų, ar Centras bei Įgaliotinis nedubliuos jau esančių institucijų, kokias konkrečiai veiklas jie vykdys ir ar jų vykdymui reikia kurti atskiras sistemos grandis, užuot praplėtus dabar esančių institucijų funkcijas. Taip pat manome, kad Įgaliotinio institucijos įsteigimas gali pažeisti akademinės bendruomenės laisvės principą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
3. Aukštųjų mokyklų valdymas: Pasisakome už Tarybų koncepciją, numatytą projekto 17 str., tačiau pažymime, kad Taryboje turėtų dalyvauti du aukštosios mokyklos studentų atstovybės delegatai. Projekto 17 straipsnyje reikėtų numatyti kasmetinę Tarybos atskaitomybę už savo veiklą akademinei bendruomenei. Taip pat nesiūlome riboti Rektoriaus kadencijų skaičiaus. Pabrėžiame studentų atstovybių vaidmens svarbą aukštosios mokyklos valdyme, todėl projekto 20 straipsnyje reikėtų numatyti, kad aukštųjų mokyklų valdymo organuose, komisijose bei darbo grupėse turėtų būti ne mažiau, kaip 20% studentų atstovų (išskyrus Tarybas).	Pritarti
4. Informavimas: Manome, kad įstatymo projekto 6 str. būtina nustatyti, aukštųjų mokyklų prievolę viešai skelbti informaciją apie savo studijų programų kokybės įvertinimą ir akreditacijos rezultatus; absolventų įsidarbinamumo pagal įgytą specialybę rodiklius ir per 5 pirmus darbo metus gaunamų pajamų vidurkį; dėstytojų kvalifikaciją, jų amžiaus vidurkį bei studentų nuomonę apie dėstančius dėstytojus; aukštosios mokyklos infrastruktūrą, veiklos, finansines ir išorinio vertinimo ataskaitas, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais; stipendijų ir kitas skatinimo sistemas, mokamų studijų kainas; praktinį studentų rengimą; mobilumo galimybes. Pabrėžiame, kad būtina suvienodinti visos informacijos pateikimo formą. Esame įsitikinę, kad mokslo ir studijų įstatyme nenumačius aukščiau minėtų principų įgyvendinimo, aukštojo mokslo sistemos reforma negali būti vykdoma, kadangi reformą mes matome, kaip vieningą visos sistemos, o ne atskirų jos dalių, pertvarką.	Iš dalies pritarti	Įstatymo projekte nustatyta, kad aukštosios mokyklos metinė ataskaita bus skelbiama viešai internetiniame tinklalapyje

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos ir Lietuvos moksleivių parlamento pasiūlymai ir pastabos

Pasiūlymų ir pastabų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentas džiaugiasi aktyviomis visuomenės narių diskusijomis, pasiūlymais ir iniciatyvomis siekiant spręsti aukštojo mokslo problemas. Tačiau reiškiame susirūpinimą dėl to, kad iki šiol nėra sutarta dėl svarbiausių dalykų: tikslų, siekių, norimo rezultato ir uždavinių jam pasiekti, nėra detalaus priemonių plano, aiškių bei pagrįstų skaičiavimų ir išsamių pasekmių analizių. Nėra aiški ir valdžios pozicija šiuo klausimu: nesusitarta dėl švietimo ir mokslo apskritai (bendrojo, profesinio ir aukštojo (universitetinio ir neuniversitetinio) išsilavinimo) vietos tarp valstybės prioritetų; praėjus trims mėnesiams po partijų susitarimo nėra numatytos švietimo ir mokslo strategijos, nesuplanuotas didėjantis lėšų skyrimas 2008-2011 metams. Paruoštasis priemonių planas yra nepakankamai detalus ir yra paviršutiniškas.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Pabrėžiame, kad visuotinė įmoka už studijas negali būti įvesta tol, kol nebus įvykdyta kokybės reforma: aukštųjų mokyklų valdymo ir autonomijos, švietimo ir mokslo finansavimo, studijų kokybės vertinimo, studijų perakreditavimo ir lankstumo užtikrinimo, studentų skaičiaus perskirstymo tarp sektorių, kokybiško profesinio orientavimo (patikrintas AIKOS sistemos veikimas) įdiegimo, kokybiškos ir išsamios informacijos apie studijų programas teikimo, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, paskolų ir stipendijų sistemos sutvarkymo. Taip pat nemanome, jog studentai turėtų būti skatinami imti paskolas studijoms apmokėti, kadangi tai juos varžytų finansiškai, todėl mokestis už studijas turi būti adekvatus Lietuvos gyvenimo lygiui (ir kitiems šalies ekonominiams rodikliams).	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Primename, kad 2007 m. birželio mėn. LSAS išplatino poziciją aukštojo mokslo reformos klausimais, kurioje numatė, kad visi paruošiamieji reformos darbai turėtų būti atlikti iki š.m. rugsėjo mėnesio, tuomet reforma būtų galėjusi prasidėti jau 2008 m. rugsėjį. Tinkamai nepasiruošus ir neužtikrinus mokiniams kokybiško aukštojo išsilavinimo negalima kalbėti apie įmokos įvedimą. Pabrėžiame, kad abiturientai jau rugsėjo pirmąją privalo būti informuoti apie stojimo tvarką ir studijų galimybes. Neinformavimas riboja jų pasirinkimo galimybes bei turės neigiamų ir skaudžių socialinių pasekmių, tokių kaip potencialių studentų emigravimas ir pan. Jau dabar dėl nežinojimo dalis būsimų studentų svarsto studijų galimybes užsienyje.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Esame įsitikinę, kad kokybiškas švietimas (visose grandyse: pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme (bendrasis lavinimas), profesiniame mokyme ir aukštajame moksle) yra sėkmingai besivystančios ir ekonomiškai stiprios valstybės pagrindas ir garantas.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Todėl išskiriame šiuos reformos siekius ir principus: OPTIMALUMAS. Aukštųjų mokyklų autonomijos statusas apibrėžtas neaiškiai. Aiškiai apibrėžus autonomijos ribas įmanomas kryptingesnis lėšų naudojimas (pvz., nepritaikytos mokymuisi patalpos miesto centre galėtų būti perkeltos į miesto pakraščius, kuriant čia studentų miestelius su visa reikalinga infrastruktūra). Autonomija privalo būti siejama su atskaitomybe visuomenei.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Aukštųjų mokyklų autonomijos klausimas (būtinai siejamas su atskaitomybe visuomenei) padidintų studijų ir mokslinių tyrimų kokybę per labai kryptingą ir tikslingą lėšų naudojimą, taip pat skatintų bendrabučių ir mokymosi aplinkos gerinimą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Politinis sprendimas dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir jo įvykdymas leistų sumažinti administravimo išlaidas.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Išorinis ir nešališkas studijų programų vertinimas turi panaikinti dirbtinai sukurtas ir besidubliuojančias studijų programas. Vertinimas turi padėti aiškiai atskirti universitetines, neuniversitetines (kolegijų) ir profesines programas. Neatitinkančias tam tikrų reikalavimų programos akredituojamos iš naujo (pvz., per siaurą kvalifikaciją suteikiančios universitetinės studijų programos turi būti akredituotos kaip profesinį bakalaurą suteikiančios programos). Taip pat būtina kelti profesinio išsilavinimo prestižą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Būtina kelti pedagogo ir dėstytojo profesijos prestižą. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu jaučiamas dėstytojų, ypač gerų dalyko specialistų, trūkumas. Problemų kyla ir bendrojo lavinimo mokyklose: kai kurių dalykų mokytojų trūkumas darbo rinkoje yra pernelyg didelis, nauji mokytojai nenori eiti dirbti pagal specialybę dėl jos nepatrauklumo tiek motyvaciniu (ir prestižo), tiek finansiniu atžvilgiu. Todėl mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi didėti; minimalus jų atlyginimas per artimiausius metaus turėtų artėti prie šalies vidurkio, vėliau jį lenkti. Atkreiptinas dėmesys ir į prastą mokytojų ruošimą (kas sąlygoją vis blogesnę mokymo kokybę mokyklose), bei jų ir dėstytojų vidutinio amžiaus didėjimą, aiškiai rodantį profesijos nepatrauklumą. Kompetentingų atitinkamos krypties dėstytojų Lietuvoje trūkumas turėtų būti kompensuojamas kviečiant dėstytojus iš užsienio (dėl šios priežasties būtina kelti ir Lietuvos studentų bei dėstytojų kalbines kompetencijas).	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Būtina užtikrinti studijų lankstumą. Studijų programos dalykai galėtų būti skirstomi į bendrojo išsilavinimo bei specialiuosius. Priklausomai nuo studijų krypties bendrieji dalykai, suteikiantys studentui kritinio mąstymo, pilietiškumo ir kitų, bendram išsilavinimui reikalingų pagrindų galėtų sudaryti 10 – 25 proc. visų studijų. Taip pat turi būti sudarytos galimybės intensyvinti ar eksensyvinti studijų trukmę, nustatant minimalius ir maksimalius ribojimus laiko atžvilgiu (pvz., bakalauro studijas būtų sudaryta galimybė baigti per 3 – 6 metus). Taip galima būtų atsisakyti mažai kokybiškų neakivaizdinių ir vakarinių studijų, o studentams būtų sudarytos sąlygos laisvai pasirinkti studijų trukmę ir intensyvumą. Studijos tokiu būdu galėtų būti skirstomos į vientisąsias (nustatytos trukmės ir apimties pagal studijų programą) ir modulinio-kaupiamojo pobūdžio (su galimybe laisvai pasirinkti intensyvumą).	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Studentai privalo turėti balso teisę aukštųjų mokyklų valdyme, todėl turi būti užtikrintas visapusiškas studentų interesų gynimas, galimybė prisidėti valdant su aukštojo mokslo sistema susijusius procesus; Studentų atstovybėms aukštųjų mokyklų valdymo organuose turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 proc. balsų;	Pritari
Aukštosios mokyklos turėtų išlaikyti bendradarbiavimo ryšius su buvusiais studentais. Turi būti siekiama įkurti „Alumni“ draugijas, kurių atstovai būtų įtraukiami į aukštųjų mokyklų valdymą; ne mažiau svarbus ir socialinių partnerių įtraukimas į aukštųjų mokyklų valdymą.	Nepritarti	Šios draugijos kuriasi laisvanoriškumo principu. Draugijos nariai yra baigę šią mokyklą asmenystai gali būti asmenys dirbantys šioje mokykloe ar socialiniai partneriai ar kiti. Todėl dar papildomai įtraukti į aukštosios mokyklos valdymą Alumni draugijos nėra prasmės.
Būtinas perėjimas prie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS); tai skatintų studentų mobilumą.	Pritarti	Tai apibrėžta studijų kredito savokoje
Būtinas aiškus politinis sprendimas dėl studentų skaičiaus ir jų pasiskirstymo tarp universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų.	Nepritarti	Tai nustatoma Lietuvos Republikos Vyriausybės nustatyta tvarka
KOKYBĖ. Tik valstybinis požiūris į aukštąjį mokslą gali sąlygoti kokybišką paslaugą. Būtinas aiškus strateginis planavimas ir pakankamas lėšų skyrimas.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Mokestis už mokslą galėtų būti įvestas tik tuo atveju, jei už mokestį bus teikiamos atitinkamos kokybės studijos; priešingu atveju tai gali turėti skaudžių socialinių pasekmių, kaip masinė emigracija, ar daug mažesni stojančiųjų skaičiai, kas dar padidintų lėšų stygių. Pažymime, kad šiuo metu nėra pasitikima studijų kokybe Lietuvoje ir todėl stojama į užsienio aukštąsias mokyklas, mokesčio už studijas įvedimas ženkliai paaštrintų šią problemą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Remiantis kitų šalių patirtimi, teigiame mokestis už mokslą nepadidintų studentų motyvacijos mokytis (motyvuotas studentas kruopščiai studijuos bet kuriuo atveju; įmokėti pinigai nepadidins nei jo, nei nemotyvuoto studento suinteresuotumo). Mokestis už mokslą kaip tik labiau atgrasys nuo mokslo siekimo gabius, bet finansiškai nepajėgius apmokėti mokslus, studentus. Todėl mokestis už mokslą turi būti ne finansinė našta, o studento motyvacinis įnašas, žinant kaip bus naudojami jo pinigai.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Studijų ir mokslinių tyrimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo skiriamų lėšų. Būtina peržiūrėti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų sistemą, skirti lėšų laboratorijoms sutvarkyti, didinti naujausios mokslinės literatūros prieinamumą; mokytojams, dėstytojams ir studentams sudaryti sąlygas atlikti kokybiškas profesines praktikas (stažuotes).	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Turi būti suderintas mokslo bei dėstymo santykis. Geras, t.y. kompetentingas dėstytojas yra ne tik pedagogas, bet ir žmogus, atliekantis mokslinius tyrimus. Būtina dėstytojams sudaryti sąlygas greta darbo su studentais užsiimti aktyvia moksline veikla. Pažymime, kad mokslo finansavimas turi būti tiesiogiai proporcingas pasiekimams.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Studijų procesas privalo remtis studentų ir dėstytojų tarpusavio pagarba ir bendradarbiavimu. Į studento nuomonę turi būti atsižvelgiama; jis neturi būti baudžiamas už išsakytą ne visada palankią konkrečiam dėstytojui ar konkrečiai mokslo institucijai nuomonę.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Vertinant studijų kokybę turi būti didinama studentų įtaka, atsižvelgiama į jų nuomonę ir pastabas. Pageidautina, kad be formalios sistemingos dėstytojų atestacijos, būtų sistemingai vykdomos studentų apklausos dėl įvairių dėstymo proceso ir kokybės aspektų. Dėstytojų atestacijų išvados turi būti prieinamos kiekvienam universiteto bendruomenės nariui (t.y. ir studentams).	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Mūsų manymu, studijų programų akreditavimas šiuo metu yra politizuotas, kadangi yra besidubliuojančių programų, taip pat akredituotų programų, kurios nesuteikia kokybiško išsilavinimo. Programas akredituoti ir vėliau vertinti (audituoti) turėtų nešališka ir apolitiška institucija.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Remiantis aukščiau išvardintais principais Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentas siūlo: Iki 2007 m. lapkričio 1 dienos turi būti: priimti principiniai sprendimai dėl aukštojo mokslo reformos; pateikti detalūs skaičiavimai ir analizės; papildytas ir detaliai išdėstytas reformos veiksmų ir priemonių planas;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
apsispręsta dėl studijų kokybės vertinimo centro statuso ir kokybės vertinimo apskritai. Nuo gruodžio mėn. pradėti audituoti studijų programas, besidubliuojančias ar neatitinkančias reikalavimų programas neleisti vykdyti nuo 2008 (2009) rugsėjo arba jas akredituoti kaip žemesnės pakopos programas;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
numatytas kryptingas lėšų švietimui ir aukštajam mokslui didėjimas valstybės biudžete; taip pat numatyti kiti finansavimo šaltiniai. Numatytas pedagogų, dėstytojų bei mokslininkų atlygių augimas;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
paruošti visi reikalingi reformos teisinei bazei dokumentai, kuriuose aiškiai apibrėžtas aukštųjų mokyklų autonomijos statusas, studentų ir „Alumni“ draugijų dalyvavimas mokyklų valdyme;	Nepritarti	Šios draugijos kuriasi laisvanoriškumo principu. Draugijos nariai yra baigę šią mokyklą asmenystai gali būti asmenys dirbantys šioje mokykloe ar socialiniai partneriai ar kiti. Todėl dar papildomai įtraukti į aukštosios mokyklos valdymą Alumni draugijos nėra prasmės.
priimtas principinis sprendimas dėl studentų skaičiaus subalansavimo tarp sektorių (numatant laipsnišką perskirstymą per 2008-2011 mokslo metus), numatant veiksmus profesinio sektoriaus populiarinimui ir stiprinimui;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
pateikta aiški ir skaičiavimais pagrįsta paskolų ir stipendijų sistema, nurodant, kaip bus užtikrintas nekintantis aukštojo mokslo sistemos prieinamumas bei atsižvelgiant į socialinę studentų padėtį ir aplinką.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
apibrėžtas aukštųjų mokyklų statusą, atskaitomybės visuomenei tvarką, autonomijos ribos, atsakant į turto valdymo ir kitus su autonomija susijusius klausimus.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Iki 2008 m. balandžio 1 dienos turi būti: parengta reformos pasekmių analizė, numatant priemones, kaip bus išvengta neigiamų padarinių; parengta detali informacinė bazė mokiniams apie aukštųjų mokyklų, studijų programų kokybę ir akreditaciją; absolventų įsidarbinamumo rodiklius ir per 5 pirmus darbo metus gaunamų pajamų vidurkį; dėstytojų kvalifikaciją, jų amžiaus vidurkį bei studentų nuomonę apie dėstančius dėstytojus; aukštosios mokyklos infrastruktūrą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais; stipendijų ir kitas skatinimo sistemas; praktinį studentų rengimą; mobilumo galimybes;	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
pasiruošta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimui nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., atsisakant besidubliuojančių ir nepagrįstai sukurtų studijų programų, administracinių aparatų, sujungiant aukštąsias mokyklas; pasiruošta pereiti prie ETCS sistemos nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Manome, jog šie veiksmai turėtų būti įtraukti į siūlomą reformos planą. Esame įsitikinę, jog visų akademinės bendruomenės narių nuomonė yra svarbi vykdant aukštojo mokslo reformą. Taip pat manome, jog ši reforma reikalauja atsargių žingsnių, kruopštaus pasiruošimo ir detalaus planavimo, todėl raginame kiekvieną daromos reformos žingsnį svarstyti viešai.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės
Mokestis už studijas galėtų būti įvestas tik sutvarkius paskolų ir stipendijų sistemą, atlikus detalią socialinių pasekmių analizę. Taip pat turint pagrįstą studijų kaštų ir studijų įmokos apskaičiavimo sistemą, užtikrinus studijų kokybę ir lankstumą, išsprendus aukštųjų mokyklų autonomijos, tinklo optimizavimo ir kitus šioje pozicijoje minimus klausimus.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės

Jaunimo iniciatyva ir Piliečių grupė Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje. Ričardas Raščiukas, Vilnius

Pastabų turinys

Komiteto nuomonė

Vienas svarbiausių ir socialiai jautriausių planuojamos reformos aspektų yra studijų aukštosiose mokyklose finansavimo klausimas. Šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją jau nuo 2002 m. šalies valstybinėse aukštosiose mokyklosepradėta imti mokestį už studijas Šiuo neteisėtai įvestu mokesčiu buvo mėginama kompensuoti netoliaregiškos valstybės politikos aukštojo mokslo srityjeneigiamus padarinius – studijuojančiųjų lėšomis palaikyti neracionaliai išpūstą ir neefektyviai veikiantį aukštojo mokslo sektorių.

Su pradedama reforma buvo siejamos viltys, kad šiai neteisėto mokesčio ėmimo praktikai bus padarytas galas. Nors vykdant reformą neįmanoma išvengti mokesčio už studijas klausimo, vis dėlto buvo tikėtasi, kad pirmasis ir svarbiausias reformos žingsnis bus racionalus aukštojo mokslo sistemos pertvarkymas ir optimizavimas, leidžiantis efektyviausiai panaudoti valstybės šiam sektoriui skiriamas biudžeto lėšas. Tai padarius būtų atsivėrusios realios galimybės objektyviai įvertinti lėšų poreikį aukštajam moksluiir tuo remiantis dalykiškai ir sąžiningai spręsti ir mokesčio už studijas klausimą.

Tačiau šie logiški ir būtini reformos žingsniai nebuvio žengti. Vyriausybės ir TS/LS pateiktuose įstatymo projektuose reforma tik imituojama, nes nenumatoma jokių esminių aukštojo mokslo sistemos pokyčių. Užtat abu projektus sieja vienas bruožas: skubama įvesti mokestį už mokslą nereformuojamose aukštosiose mokyklose ir šitaip priversti studentus bei jų tėvus savo lėšomis padengti ir toliau neefektyviai veiksiančio sektoriaus nepagrįstas išlaidas.

Neigiamu sumanytos reformos bruožu laikome ir tai, kad ji vykdoma ne tik nesitariant su visuomene ir studentija, bet ir mėginama primesti šalies piliečiams pasitelkiant šiurkščią, nors ir paslėptą prievartą – teisines manipuliacijas. TS ir LS pastangomis LR Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo įteisinama faktiškai susiklosčiusi antikonstitucinė mokesčio už mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose ėmimo praktika. KT vykdant savo priedermę aiškinti Konstituciją, šio pamatinio valstybės teisės dokumento 8 straipsnis, laiduojantis nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems asmenims, buvo „išaiškintas“ taip, kad juridiškai šalyje buvo įteisintas mokamas mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose. Tokį minėto straipsnio „išaiškinimą“ vienareikšmiškai galima vertinti kaip antikonstitucinį ir neteisėtą veiksmą – Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimą nesilaikant tam būtinų teisinių procedūrų.

Šis KT nutarimas buvo priimtas vos tik Seimui buvo pateiktas neribotą mokestį už studijas leidžiantis imti TS ir LS parengtas Aukštojo mokslo įstatymo projektas. Šis sutapimas nėra atsitiktinis. Minėto įstatymo rengėjai ir teikėjai „pasirūpino“, kad KT „laiku“ priimtų savo nutarimą. Kadangi KT sprendimai laikomi galutiniais ir neskundžiamais, minėtas nutarimas turėjo užkirsti kelią galinčioms kilti politinėms diskusijoms dėl aukštojo mokslo pertvarkos krypčių ir apriboti visuomenės galimybes teisėtai priešintis jos interesams prieštaraujančiai „reformai“.

Mokesčio už mokslą įvedimas iš esmės nepertvarkius visos aukštojo mokslo sistemos nepadės įveikti krizės. Neigiamus tos imitacinės „reformos“ padarinius pirmiausiai pajus Lietuvos jaunimas, kuris, užuot mokęsis Tėvynėje, bus priverstas rinktis pigesnes ir dažnai kokybiškesnes studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Tad ši „reforma“ taps dar vienu ir taip jau nepateisinamai didelę piliečių emigraciją iš Lietuvos skatinančiu veiksniu.

Su tokia reforma ir pragaištingais jos padariniais taikstytis negalime. Reikalaujame:

1. Atšaukti imitacinę aukštojo mokslo sistemos reformą.

2. Atsisakyti mokesčio už studijas nereformuotose aukštosiose mokyklose.

3. Racionalizuoti povidurinio švietimo sistemą.

4. Garantuoti vienodą studijų prieinamumą, priklausantį tik nuo gebėjimų ir pasirengimo.

5. Atkurti Konstitucinio Teismo pažeistą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį.

Nepritarti

Nėra tikslios formuluotės

Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininkas Steponas Ašmontas

Pasiūlymų turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, jeigu pasiūlymas nepriimtinas
Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija, išnagrinėjusi Seimui pateiktus mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektus XP-2905 ir XP-2905A, konstatuoja, kad projektai yra panašūs ir itin revoliuciniai mokslo sistemos atžvilgiu. Nors 2007 m. birželio 14 d. Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarime dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų nėra minima esminė mokslo sistemos pertvarka, tačiau pateiktuose MSĮ projektuose pagrindiniai pertvarkos akcentai yra sukoncentruoti būtent ties mokslo institucijomis. Pirma. Neaišku, kodėl naikinama mokslo sistemos įvairovė ir naujuose MSĮ projektuose numatoma palikti tik mokslo tyrimo institutus, kai šiuo metu yra trys valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tipai: 1) Valstybės mokslo institutai. 2) Universitetų mokslo institutai. 3) Valstybės mokslo įstaigos. Pertvarkant iš tarybinių laikų paveldėtą mokslo sistemą, 1991 metais priimtame Mokslo ir studijų įstatyme buvo įtvirtinta mokslo ir studijų sistema, kurią sudarė aukštosios mokyklos, mokslo institutai ir kitos mokslo įstaigos. 2002 metais priimant naują MSĮ mokslo visuomenei buvo įrodinėjama, kad Lietuvoje turi atsirasti Universitetų mokslo institutai kaip aukščiausio lygio valstybiniai mokslo institutai. Šiuo metu yra 18 Universitetų mokslo institutų. Projekte XP-2905A yra numatyta, kad Universitetų mokslo institutų su juridinio asmens teisėmis nebebus nuo 2010 m. sausio 1 d. Projekte XP-2905 apie Universitetų mokslo institutų likimą išvis neužsimenama. Direktorių konferencija mano, kad naujame MSĮ turėtų būti aiškiai apibrėžtas Universitetų mokslo institutų statusas.	Nepritarti	Įvedamas lankstus mokslinių tyrimų institutų valdymo modelis, atveriantis galimybes į mokslinių tyrimų instituto valdymą, greta instututo mokslo ir administracijos darbuotojų, įtraukti įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybės mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovus
Antra. Projekte XP-2905 mažinamas mokslo tyrimo institutų vaidmuo rengiant mokslininkus, nes doktorantūros studijas gali vykdyti tik universitetai (20 straipsnis 2 punktas). Manytume, kad būtų netikslinga eliminuoti mokslinio tyrimo institutus iš mokymo proceso. Priešingai, mokslininkų žinias ir sugebėjimus reikėtų maksimaliai išnaudoti aukščiausios kvalifikacijos specialistams ruošti. Todėl MSĮ Projekto XP-2905 29 straipsnio 3 dalį siūlome suformuluoti taip: Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios ir trečiosios pakopų laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai vieni arba kartu su mokslinių tyrimų institutais.	Nepritarti	Mokslinių tyrimų institutai kartu su universitetais gali rengti doktorantus ?
31 straipsnio 2 dalį siūlome suformuluoti taip: Valstybinis mokslo tyrimo institutas vykdo valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą steigėjo (juridinio asmens dalyvių) nustatytose kryptyse bei kartu su universitetais rengia mokslininkus.	Nepritarti	Siūlymas kitam projektui
Rengiant patobulintą MSĮ projektą galima pasinaudoti Projekto XP-2905A 9 ir 40 straipsnių formuluotėmis.	Pritarti
Apie tai, kad institutai turi turėti doktorantūrą byloja ir Projekto XP-2905 48 straipsnio 2 punktas. „Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus“. Jei institutas neturės doktorantūros, tai jis faktiškai negalės turėti ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų.	Nepritarti	Įstatymo projekte numatoma bendra doktorantūra mokslinių tyrimų institutų kartu su universitetais.
Trečia. Dabar galiojančiame MSĮ yra numatyta, kad „Vyresniems kaip šešiasdešimt penkerių metų profesoriams ar vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems profesoriaus pedagoginį vardą, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą universitete, valstybės ar universiteto mokslo institute, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui įstaigos senatas (taryba) gali suteikti profesoriaus emerito vardą“. MSĮ XP-2905 ir XP-2905A projektuose vyriausiems mokslo darbuotojams teisė gauti profesoriaus emerito vardą nebenumatoma. Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija mano, kad tai pažeidžia mokslo ir studijų vienovės principą, ir siūlo naujajame parengtame MSĮ projekte numatyti mokslinių tyrimų instituto vyriausiems mokslo darbuotojams teisę įgyti profesoriaus emerito vardą arba mokslininko emerito vardą (taip yra, pavyzdžiui, Slovėnijoje).	Nepritarti	Kadangi pedagoginę veiklą vykdoma universitetuose, jeigu mokslo darbuotojas vykdė pedagoginę veiklą ir dirbo profesoriaus pareigose universitete, tai jis galės pretenduoti į tai, kad jam būtų suteiktas profesoriaus emerito vardas ir gauti išmoką
Ketvirta. Abejuose projektuose numatoma, kad Valstybės mokslinių tyrimų instituto direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų steigėjas ar jo įgaliotas asmuo. Bet MSĮ projektuose nereglamentuojama kaip organizuojamas direktoriaus rinkimo viešasis konkursas. MSĮ projekte XP-2905A mokslinio tyrimo instituto direktoriaus rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (27 straipsnis 3 punktas). MSĮ projekte XP-2905 numatoma, kad „valstybinio mokslinio tyrimo instituto direktorius skiriamas viešojo konkurso būdu. Viešojo konkurso laimėtojas neskiriamas direktoriumi tuo atveju, kai valstybinio mokslinio tyrimo instituto mokslinė taryba dviejų trečdalių balsų dauguma atmeta jo kandidatūrą; kandidatūros atmetimas galimas tik vieną kartą“. Viešojo konkurso organizavimo neapibrėžtumas iš karto užprogramuoja interesų konfliktą. Lietuvos mokslo institutų direktorių konferencija siūlo pasinaudoti naujausios Europos Sąjungos narės, padariusios didžiulę pažangą – Slovėnijos – patirtimi. Pavyzdžiui, Jožef Stefano instituto direktoriaus kandidatūrą parenka Instituto valdytojų kolegija, kurią sudaro 9 nariai – penki nariai skiriami Slovėnijos vyriausybės, du nariai renkami institute ir dar du nariai skiriami instituto direktoriaus (http://www.ijs.si). Kadangi MSĮ projektuose yra parašyta, kad Valstybinio tyrimų instituto įstatuose turi būti numatytos visuomeninės priežiūros formos, tai direktorių konferencija mano, kad instituto valdytoja kolegija, būdama visuomeninės priežiūros organu, galėtų viešojo konkurso būdu parinkti instituto direktoriaus kandidatūrą.	Nepritarti	Siekiant mokslinių tyrimų institutų veiklos efektyvumo, atskaitomybės ir veiklos orientavimo į valstybės, visuomenės ir ūkio poreikius, įstatymo projekte numatyta, kad mokslinių tyrimų institutų direktorių renkamas viešo konkurso būdu
Penkta. Jei MSĮ projektuose numatomos atstovybių sąjungos, logika reikalautų, kad būtų įtrauktos ir kitos asociacijos, bent jau Rektorių konferencija ir Mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija. Todėl siūlome MSĮ įtraukti straipsnį – Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija: 1. Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija yra visuomeninė organizacija, kurią sudaro valstybės mokslinių tyrimų institutų direktoriai. 2. Lietuvos mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija koordinuoja institutų tarpusavio veiklą bei bendrus renginius ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais.	Nepritarti	Negalima išvardinti visų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų organizacijų, asociacijų, nes tai nebaigtinis skaičius.
Šešta. Mokslo ir studijų įstatymo projektuose deklaruojama apie mokslo ir studijų vienovę, bet Vyriausybės teikiamo Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte XP-2909 nei žodžiu neužsiminama apie mokslinių tyrimo institutų turtą. Manome, kad teikiamas svarstyti įstatymo projektas XP-2909 turėtų apimti ir mokslinių tyrimo institutų turtą.	Nepritarti	Tai bus aptarta svarstant XP-2909 projektą

Gintarė Kaveckaitė, abiturientė

Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai
Esu abiturientė. Šiandien per žinias girdėjau, jog buvo pasiūlytas švietimo sistemos keitimo projektas: kad mokslas būtų prieinamas ne pagal pajamas, o pagal gabumus. Visiškai sutinku ir nesuprantu, kodėl taip greitai viskas buvo atmesta. Manau, Lietuva neturėtų lygiuotis į tas šalis, kuriose diplomas yra perkamas. Ji turėtų lygiuotis įtas, kuriose žmonės mokosi tam, kad įgytų išsilavinimą ir ir svarbiausia – žinių. Viena tokių šalių galėtų būti Danija. Pragyvenimas nėra labai pigus, bet mokslo kokybė gera, o tai, kad jis nemokamas, dažnai priverčia susimąstyti, kad verta studijuoti svečioje šalyje. Visi gerai žinome, kad mūsų šalyje nesibaigia infliacija, taigi maisto atžvilgiu maisto reikia nemažai, bendrabučiai pabrango bene šimtu litų, na o ir mokymasis. Mokosi VU studentai todėl, kad diplomas pripažįstamas ir todėl, kad jį gautų. Tikrai ne todėl, kad sistema būtų vykusi. Taip, tiesa, gal būt dėstytojų nepakeisime, jų nusistovėjusių pažiūrų ir panašiai, tačiau Lietuvoje yra tokių universitetų, iškurių būtų galima pasimokyti. Beje, keista kodėl - >www.cv.lt nėra skelbimų dėstytojų ir mokytojų darbui gauti. Nejaugi Lietuvoje tokia gera situacija, ir visos mokytojų vietos užpildytos? Nemanau. O ar mokykla nėra valstybinė įstaiga? Yra . Gal pradėkim rūpintis šviesesne ateitim. Ar dabar visi abiturientai turėtų klausytis A. Maldeikienės žodžių: Išvažiuokit, čia jūsų niekam nereikia!	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės

Vilniaus universiteto senato pirmininkas prof. habil. Dr. Vygintas Bronius Pšibilskis

Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai
Vilniaus universiteto senatas pareiškia, kad gerai besimokančiais studentais turi būti laikomi visi valstybės užsakytose vietose studijuojantys pažangūs studentai, t.y. studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimai po eilinio studijų semestro leidžia jiems be studijų dalykų perlaikymo toliau studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, ir siūlo Seimui kuo skubiau įtvirtinti šį kriterijų įstatymu, kadangi toks kriterijus yra neformalus, aiškus, objektyvus, skaidrus bei atitinkantis iš visuomenės socialinės patirties kylančią gero mokymosi sampratą.	Nepritarti	Nėra tikslios formuluotės

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Eugenijaus Butkaus pasiūlymai

Pasiūlymų turinys	Komiteto nuomonė
59 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų personalas Mokslo ir studijų institucijų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai bei kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. 60 straipsnis. Dėstytojai . Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas. Dėstytojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konkursų eiti šias pareigas organizavimo, atestavimo tvarką nustato aukštoji mokykla (rekomenduotina, kad pretendentus eiti vyriausiąsias dėstytojų ir mokslininkų pareigas vertintų tarptautiniai ekspertai) ir skelbia savo ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose.	pritarti
2. Profesoriaus pareigas gali eiti tarptautiniu mastu žinomas mokslininkas, paskelbęs mokslinėje spaudoje cituojamų mokslo darbų, arba pripažintas menininkas, sukūręs Lietuvos menui ir kultūrai reikšmingų kūrinių. Eiti profesoriaus pareigas gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažiau kaip aštuonerių metų pedagoginio ir mokslinio ar meno kūrybos darbo patirtį ir ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus dėstęs II ir III pakopos studijose. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vadovauti mokslinių~~ams~~ tyrimų~~ams~~ projektams ar programoms, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, vykdyti ekspertinį ir metodinį darbą, rengti mokymo ir metodinius kūrinius. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantys asmenys turi skelbti mokslo žinių (meno) sklaidai reikšmingų ar valstybės ekonominės, socialinės, kultūrinės ir mokslo ar meno politikos formavimo publikacijų.	Iš dalies pritarti	Įstatymo projekte pateikta redakcija suderinta su pasiūlymo teikėju
3. Docento pareigas gali eiti *tarptautinėje mokslinėje spaudoje mokslo publikacijų paskelbęs* mokslininkas arba pripažintas menininkas, *turintis ne mažiau kaip penkerių metų pedagoginio ir mokslinio ar meno kūrybos darbo patirtį ir ne mažiau kaip dvejus pastaruosius metus dėstęs studijose ar vadovavęs meno studijoms.* Akademinės tarybos pritarimu į docento pareigas kolegijoje ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, *vadovauti jų moksliniams ar baigiamiesiems darbams, konsultuoti doktorantus,* vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose, *dirbti ekspertinį ir metodinį darbą, skelbti mokslo ar meno sklaidos publikacijas*. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje. 4. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą. 5. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams.	Iš dalies pritarti	Įstatymo projekte pateikta redakcija suderinta su pasiūlymo teikėju
61 straipsnis. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai 1. Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai yra: tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai. 2. Į mokslo darbuotojų pareigas gali būti skiriami mokslininkai, turintys mokslo laipsnį. Mokslo darbuotojas turi vykdyti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Mokslo darbuotojai, vadovaujantys mokslinių tyrimų projektams, programoms ar kryptims ir turintys ne mažesnį kaip penkerių metų mokslinio darbo stažą, arba vieną kadenciją dirbę mokslininkais stažuotojais, gali būti skiriami vyresniaisiais, o tarptautiniu mastu žinomi mokslininkai – vyriausiaisiais mokslo darbuotojais. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. 3. *Kitų tyrėjų pareigybių pavadinimus ir* reikalavimus toms pareigybėms nusistato mokslo ir studijų institucija. Eiti šias pareigas gali būti skiriami asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą, ir ne mažiau kaip vienerius metus vykdę mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus. ~~Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.~~ 4. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. 5. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis aukštąjį ar jam prilygstantį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti ar padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus, ruoštis stoti į doktorantūrą.	Iš dalies pritarti	Įstatymo projekte pateikta redakcija suderinta su pasiūlymo teikėju.
6. Mokslininko stažuotojo pareigas kitoje institucijoje, nei parengė daktaro disertaciją, gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją ne anksčiau kaip prieš 3 5 metus iki skyrimo į šias pareigas dienos.	Pritarti
7. Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkus stažuotojus, reikalavimus, konkursų į šias pareigas, išskyrus mokslininkų stažuotojų, organizavimo tvarką nustato mokslo ir studijų institucija.	Pritarti
8. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką bei jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.	Pritarti

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymų teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai

Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo projektas (Nr. XP-2905A, registracijos data 2008 m. kovo 18 d.).

Norėtumėme atkreipti dėmesį į tam tikrus netikslumus, esančius minėto įstatymo projekto III skyriaus Pirmame skirsnyje. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, kurios steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kurios vienas iš uždavinių yra įgyvendinti mokslo politiką, nėra paminėta 13 straipsnio l punkte prie mokslą įgyvendinančių institucijų, o reglamentuojama šiame straipsnyje paskutiniame punkte, nors kitos mokslo politiką įgyvendinančios institucijos reglamentuojamos atskiruose straipsniuose. Siūlytume išlaikyti teisės akto loginį vieningumą ir vienodai reglamentuoti panašius uždavinius įgyvendinančias valstybės institucijas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūlytume paminėti Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūrą 13 straipsnio l punkte bei reglamentuoti jos veiklą atskiru straipsniu, kurio kaip vienas iš galimų formuluotės variantų galėtų būti:

„Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra

1. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, steigėjo funkcijas vykdo ir jos nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

2. Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra koordinuoja ir finansuoja iš tam tikslui skirtų valstybės biudžeto ir kitų teisėtai gautų lėšų Lietuvos įstaigų, įmonių ir organizacijų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose.“

Nepritarti

Ši agentūra paminėta 12 straipsnyje kartu su mokslo ir studijų politiką formuojančiomis ir įgyvendinančiomis institucijomis.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas direktorius

S. Renčys

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (toliau - Fondas) specialistai išnagrinėjo Vyriausybės parengtą ir įteiktą Seimui Mokslo ir studijų įstatymo projektą (Nr. XP-2905 A). Kadangi Fondas dalyvavo visuose ankstesniuose šio dokumento parengimo etapuose bei svarstymuose, išreikšdamas savo konkrečias pastabas bei pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta, todėl Seimui įteiktam variantui iš esmės pritaria ir reikšmingesnių pastabų neturi.

Pritarti

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, jeigu pasiūlymui nepritarta
Seimo narys E.Žakaris	1 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aukštoji mokykla organizuoja ir vykdo studijas, perkvalifikavimą, kvalifikacijos tobulinimą, teikia šiame įstatyme nustatytas kvalifikacijas, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą ir (ar) meno veiklą, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.“	Nepritarti	Tai ne šio įstatymo reglamentavimo sritis
	2 straipsnis. 38 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas ~~gali vykdyti~~ vykdo universitetai ir kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – tik universitetai. Universitetuose pirmosios pakopos persikvalifikavimo profesines bakalauro studijas vykdo tik prie universitetų veikiantys tęstinių studijų institutai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti tik universitetai, trečiosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.“	Nepritarti	Įstatymo projekte aikomasi nuostatos, kad neuniversitetinės studijos vykdomos tik kolegijose o universitetinės – universitetuose. Taip bus užtikrinta aukštesnė studijų kokybė
	3 straipsnis. 44 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Baigus laipsnio nesuteikiančias studijų programas išduodamas baigtas studijas liudijantis pažymėjimas, galiojantis prie laipsnį ar kvalifikaciją liudijančio diplomo.“	Nepritarti	Pažymėjimas ir taip galioja, nebūtina rašyti į įstatymą
Seimo narė R.Žakaitienė	Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarime išdėstytas nuostatas, siūlau Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto XP-2905(A): 1. Pakeisti 45 straipsnio 4, 5, 7 dalis ir jas išdėstyti taip: „45 straipsnis. Priėmimas į valstybinę aukštąją mokyklą 4. Studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų programų rūšis, laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas ir studijų pagal laipsnį suteikiančias studijų programas pakopas kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Atsižvelgdama į šį skaičių, studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų kryptis, krypčių grupes ar sritis ir formas nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų vietos, į kurias priimamų studentų studijos ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, valstybinėms aukštosioms mokykloms paskirstomos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į studentų, pasirinkusių atitinkamos krypties, krypčių grupės ar srities studijas, stojimo rezultatus. Priėmimo metu nustatytas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius – per laikotarpį, vieneriais metais ilgesnį nei atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytasis studijų laikotarpis.	Pritarti
	5. Šio įstatymo 77 straipsnio ~~1 dalies 5 punkte~~ 1 dalyje nurodyti asmenys, sutinkantys mokėti valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, konkurso būdu gali būti priimami į gali būti priimami į ištęstinės formos studijas, vykdomas pagal laipsnį suteikiančias studijų programas, ir į visų formų studijas, vykdomas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti asmenys konkurso būdu gali būti priimami į visų formų studijas visas studijų programas. Studijų vietų, į kurias šie asmenys gali būti priimami ~~šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti studentai~~, skaičių nustato valstybinė aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti specialistų parengimo kokybę.	Pritarti
	7. Švietimo ir mokslo ministerija, neviršydama šio straipsnio 3 ~~punkte~~ dalyje nustatyto studentų skaičiaus, gali nustatyti lengvatines stojimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats pripažįsta save lietuviu.“.	Pritarti
	2. Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „74 straipsnis. Studijų kaina 1. Studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nustato valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba), tačiau ši kaina negali būti mažesnė nei atitinkamai studijų vietai, į kurią priimamų studentų studijos visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studijoms praėjusiais metais skirtų valstybės biudžeto lėšų dydis , nustatytas šio įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai toks dydis atitinkamai studijų vietai nebuvo nustatytas). Studijų kaina nurodoma priėmimo į valstybinę aukštąją mokyklą taisyklėse. ~~Studijų sutartyje nustatyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį.~~	Iš dalies pritarti	Atsižvelgus į kitus siūlymus, šio įstatymo projekto 74 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje, nustato valstybinės aukštosios mokyklos taryba senato (akademinės tarybos) teikimu. Studijų kaina nurodoma priėmimo į valstybinę aukštąją mokyklą taisyklėse ir studijų sutartyje. Studijų sutartyje nurodyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį.“
	2. Studijų kaina nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma studijų sutartyje. Studijų kaina nevalstybinėje aukštojoje mokykloje nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse.“.	Pritarti
	3. Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams 1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas.	Iš dalies pritarti
	2. Gerai besimokančiais pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų formos kiekvienos studijų programos studentų, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus (pirmąjį studijų semestrą – pagal stojimo rezultatus). Jų studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis laikomi studentai, kurių studijuojamų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus.		Atsižvelgus į kitus siūlymus, šio įstatymo projekto 76straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.
	3. Trečiosios pakopos studentai ir studentai, studijuojantys pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas studijų programas, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, nemoka valstybinėms aukštosioms mokykloms jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.	Pritarti
	4. Vyriausybė kasmet nustato studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose, kuris yra ne mažesnis nei studentų skaičius, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.	Pritarti
	5. Tais atvejais, kai atsiranda laisvų studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, į jas pagal pažangumą gali pretenduoti toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose).	Pritarti	Atsižvelgus ir į kitus siūlymus šią 2 dalį išdėstyti taip: „2.Kai atsiranda laisvų studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, į jas pagal pažangumą perkeliami toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose) jų sutikimu.“
	6. Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvas vietas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę atitinkamai padidinti kitų to paties kurso tos pačios krypties studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.“	Pritarti	Šio straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvas vietas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę atitinkamai padidinti kitų to paties kurso tos pačios krypties studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.“
	4. Pakeisti 77 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „77 straipsnis. Mokamos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose 1. Už studijas valstybinės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą moka: 1) asmenys, studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, laipsnį suteikiančią studijų programą arba pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, nurodytą šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose, jeigu daugiau kaip pusę baigtos studijų programos kreditų įgijo studijuodamas studijų vietoje, į kurią priimamų studentų studijos ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;	Pritarti
	2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);	Nepritarti	Kadangi lieka valstybės finansuojamų vietų skirstymas į visiškai ir išdalies finansuojamus studentus.
	3) asmenys, priimti studijuoti pagal studijų programas, nurodytas šio įstatymo 41 straipsnio 3 punkte;	Pritarti
	4) užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;	Pritarti
	5) asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos ~~visiškai arba iš dalies~~ apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.	Nepritarti	Kadangi lieka valstybės finansuojamų vietų skirstymas į visiškai ir išdalies finansuojamus studentus.
	2. Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko apimčiai, moka: asmenys, studijuojantys pagal neformaliųjų švietimo programas; asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.“	Pritarti
Seimo narė I. Degutienė	1 straipsnis. 17 straipsnio 3 dalies papildymas Papildyti 17 straipsnio 3 dalį žodžiais „Lietuvių katalikų mokslo akademija“ ir ją išdėstyti taip: „3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, kurios narius siūlo Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių, profesinių susivienijimų, studentų atstovybių, mokslininkų asociacijos. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį tvirtina Švietimo ir mokslo ministras.”	Nepritarti	Negalima išvardinti visų dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų organizacijų, asociacijų, nes tai nebaigtinis skaičius.
	2 straipsnis. 69 straipsnio papildymas 3 dalimi Papildyti 69 straipsnį 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos 1. Studentai, dėstytojai, mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka burtis į sąjungas ir kitas asociacijas. 2. Studentų sąjungos ir organizacijos, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, priemonėms, susijusioms su mokslu ir studijomis, vykdyti gali gauti lėšų iš valstybės institucijoms ir įstaigoms numatytų valstybės biudžeto asignavimų šių institucijų ir įstaigų nustatyta tvarka. 3. Lietuvių katalikų mokslo akademija yra asociacija, jungianti žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos, išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių katalikų mokslo akademiją Valstybė remia Vyriausybės nustatyta tvarka.”	Nepritarti	Mūsų nuomone šio straipsnio abiejose dalyse pakankamai aiškiai nustatyta studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos ir jų finansavimo tvarka, be to organizacijų sąrašas nėra baigtinis ir būtų netikslu jas vardinti.
Seimo nariai V. Domarkas V. Gedvilas M. Pavilionienė R. Žakaitienė A. Pitrėnienė P. Jakučionis J. Dautartas E. Žakaris D. Teišerskytė	Siūlome Mokslo ir studijų įstatymo projekto XP-2905A 21 straipsnio ir XP-2905 16 straipsnio 3 ir 4 dalis dėl Valstybinės aukštosios mokyklos tarybos sudarymo pakeisti ir išdėstyti taip: „3. Aukštosios mokyklos taryba sudaroma iš 11 narių. Aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka du kandidatus į aukštosios mokyklos tarybos narius deleguoja studentų atstovybė, jeigu jos nėra – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną - administracijos ir kiti darbuotojai. Vieną aukštosios mokyklos tarybos narį skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus 5 narius iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, į aukštosios mokyklos tarybos narius siūlo profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys. Juos skiria Aukštojo mokslo taryba. Aukštosios mokyklos tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.“	Priarti
V. Domarkas A. Pitrėnienė P. Jakučionis O. Valiukevičiūtė A. Baranauskas M. Pavilionienė R. Žakaitienė E. Žakaris	Siūlome Mokslo ir studijų projekto XP-2905A 74 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Studijų kainą asmenims, nurodytiems šio įstatymo 77 straipsnyje, nustato valstybinės aukštosios mokyklos taryba senato (akademinės tarybos) teikimu. tačiau ši kaina negali būti mažesnė nei atitinkamai studijų vietai, į kurią priimamų studentų studijos visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studijoms praėjusiais metais skirtų valstybės biudžeto lėšų dydis , nustatytas šio įstatymo 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai toks dydis atitinkamai studijų vietai nebuvo nustatytas). Studijų kaina nurodoma priėmimo į valstybinę aukštąją mokyklą taisyklėse. ~~Studijų sutartyje nustatyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį.“~~	Pritarti
Seimo narys A.Monkevičius	Pakeisti 76 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „76 straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams 1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. 2. Gerai besimokančiais pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentais laikomi 30 procentų kiekvienos studijų formos kiekvienos studijų programos studentų, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, atrinktų kas semestrą pagal geriausius studijų rezultatus (pirmąjį studijų semestrą – pagal stojimo rezultatus). Jų studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis laikomi studentai, kurie pasibaigus sesijai neturi akademinių skolų. 3. Trečiosios pakopos studentai ir studentai, studijuojantys pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytas studijų programas, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnyje, nemoka valstybinėms aukštosioms mokykloms jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.	Nepritarti	Kadangi tai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, sumažės motyvacija gerai mokytis, nukris studijų kokybė, gali sumažėti studijų lėšos skirtos vienai valstybės finansuojamai vietai, reikės sumažinti studentų priėmimo į valstybės finansuojamas vietas skaičius.
	4. Vyriausybė kasmet nustato studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijų įmokos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose~~, kuris yra ne mažesnis nei studentų skaičius, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje~~. 5. Tais atvejais, kai atsiranda laisvų studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, į jas pagal pažangumą gali pretenduoti toje pačioje studijų programoje tame pačiame kurse studijuojantys asmenys (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose). 6. Tais atvejais, kai nėra galimybės užpildyti laisvas vietas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę atitinkamai padidinti kitų to paties kurso tos pačios krypties studijų vietų, kuriose studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių.“	Pritarti
Seimo narys A. Monkevičius	21 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba 1. Aukščiausias valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra aukštosios mokyklos taryba (toliau – taryba). 2. Tarybos funkcijos: 1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą ir kasmet informuoja visuomenę apie jo vykdymo rezultatus; 2) tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką; 3) renka, skiria ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių). Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 aukštosios mokyklos tarybos narių.	Nepritarti	Kadangi rektoriaus rinkimo procedūra aprašyta 23 straipsnyje
	3) 4) nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus; 4) 5) svarsto aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) arba senato (akademinės tarybos) pateiktus aukštosios mokyklos lėšų ir turto valdymo bei administravimo klausimus; 5) 6) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali siūlyti kompetentingoms institucijoms inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą; 6) 7) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitikimą strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį; 7) 8) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai; 8) 9) vykdo kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.	Nepritarti	Kadangi nepritarta 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto pasiūlymui ir straipsnio numeracija nesikeičia
	3. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Lygų skaičių universiteto tarybos narių universiteto statuto nustatyta tvarka iš universiteto socialinių partnerių, dėstytojų, kito universiteto personalo, studentų parenka universiteto senatas ir iš socialinių partnerių – Aukštojo mokslo taryba. Senato ir Aukštojo mokslo tarybos parinkti universiteto tarybos nariai bendru sutarimu parenka dar vieną universiteto tarybos narį iš asmenų, nepriklausančių universiteto personalui ir studentams. Tarp universiteto parinktų kandidatų turi būti studentų atstovas (atstovai), deleguotas (deleguoti) universiteto studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Universiteto tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.	Pritarti
	4. 3. ~~Kolegijos~~ Taryba sudaroma iš 9–12 narių. Vieną kandidatą į ~~kolegijos~~ tarybos narius ~~kolegijos~~ aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka deleguoja studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos), vieną – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną – administracijos ir kiti darbuotojai. Du ~~kolegijos~~ tarybos narius iš ~~kolegijos~~ aukštosios mokyklos socialinių partnerių skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus kandidatus iš asmenų, nepriklausančių ~~kolegijos~~ aukštosios mokyklos personalui ir studentams, į ~~kolegijos~~ tarybos narius gali siūlyti ~~pati kolegija~~, profesinės sąjungos, suinteresuotos įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys. Juos skiria Aukštojo mokslo taryba. ~~Kolegijos~~ Tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras. 5. 4. Tarybos nariu gali būti asmuo, kuris turi darbo patirties mokslo, kultūros ar verslo srityje (išskyrus studentų atstovą), ir žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų bei įgyvendinti jos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.	Nepritarti	Pritarta Seimo narių grupės pasiūlymui
	6. 5.Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 7. 6. Taryba sudaroma 5 metams. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras skelbia naujos tarybos sudėtį. Pasibaigus tarybos kadencijai naujos tarybos posėdis turi būti sušauktas aukštosios mokyklos vadovo ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jei aukštosios mokyklos vadovas nesušaukia tarybos posėdžio, tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui. 8. 7. Taryba visų savo narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. 9. 8. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė tarybos narių. ~~10.~~ 9. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose, bet be sprendžiamojo balso teisės. ~~11.~~ 10. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tarybos narį delegavusį / paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį.	Pritarti
	~~12.~~ 11. Tarybos nariams gali būti mokamos išmokos iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi tarybos darbo reglamente.	Pritarti
	23 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) 1. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas: 1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą 2) leidžia įsakymus; 3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus; 4) statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus; 5) rūpinasi aukštosios mokyklos finansine veikla, tinkamą lėšų ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo; 6) teikia tarybai ir viešai skelbia aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; 7) teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą: 8) vykdo kitas įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas. 3. Universiteto rektorius renkamas viešo konkurso būdu. Universiteto taryba iš pretendentų atrenka ne daugiau kaip tris kandidatus ir teikia universiteto senatui. Universiteto taryba skiria ir atleidžia iš rektoriaus pareigų universiteto senato išrinktą asmenį. ~~4. Kolegijos direktorių renka, skiria ir atleidžia iš pareigų kolegijos taryba. Kolegijos direktorius laikomas išrinktu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 kolegijos tarybos narių.~~ 5. 3. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir administravimo patirties. 6. 4. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir administravimo patirties. 7. 5. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo paeiliui antra. 8. 6. Jei tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma nepatvirtinama aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš darbo.	Nepritarti	Kadangi šiame straipsnyje turėtų būti aprašyta rektoriaus rinkimų procedūra
Seimo narys V. Stankevič	Siūlau 8 straipsnį išdėstyti taip: 8 straipsnis. Kolegija 1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) profesionalus menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „kolegija“, išskyrus jūrų transporto inžinerijos studijas vykdančias aukštąsias mokyklas.	Iš dalies pritarti	Šio įstatymo 9 straipsnį išdėstyti taip: „1. Kolegijoje vykdomos koleginės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) profesionalus menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „kolegija“ arba „aukštoji mokykla“.“ Ši formuluotė suderinta su pasiūlymo teikėju.
Seimo narys A. Monkevičius	Pakeisti ir (arba) papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto Nr. XP-2905(A) (toliau – projektas) žemiau išvardintus straipsnius ir juos išdėstyti taip: 1. Projekto 2 straipsnio 4, 15 ir 20 dalys: „4. Aukštojo mokslo kvalifikacija – kvalifikacinis (bakalauro, profesinio bakalauro, magistro, ~~meno licenciato, teologijos licenciato~~) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, ~~profesinė~~ taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla.“ „15. Pripažintas menininkas – menininkas, kurio kūrybinę veiklą charakterizuoja kūriniai ar(ir) renginiai, pristatyti ar įgyvendinti Lietuvoje ar užsienyje.“ „20. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, sutarčių dėl studijų sudarymas, studijų, konsultacijų vykdymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (ar) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomų priedų, pažymėjimų išdavimas.“	Pritarti Iš dalies pritarti Pritarti	Įstatymo projekte 4 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Pripažintas menininkas – menininkas, kurio kūrybinę veiklą charakterizuoja kūriniai ar(ir) renginiai, pristatyti ar įgyvendinti Lietuvoje ar užsienyje, ir kuris atitinka aukštosios mokyklos nustatytus reikalavimus.“
	2. Projekto 6 straipsnio 3 dalies papildomas punktas: ,, 5) teikti studijuojantiesiems karjeros konsultacijas“.	Pritarti	Papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį 4 punktu
	3. Projekto 17 straipsnio 3 ir 5 dalys: „3. Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, susidedanti iš 9-12 narių – Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Kvalifikacijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių, profesinių susivienijimų, studentų atstovybių, mokslo ir studijų institucijų atstovų., kurios narius siūlo Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo akademija, Kvalifikacijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių, profesinių susivienijimų, studentų atstovybių, mokslininkų asociacijos ir kiti socialiniai partneriai. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“ „5. Studijų kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius, kurį ~~renkamas~~ viešo konkurso būdu renka Studijų kokybės vertinimo centro taryba.“	Pritarti Pritarti	Patobulintame įstatymo projekte17 straipsnio 3 ir 5 dalis laikyti 18 straipsnio 2 ir 5 dalimi
	4. Projekto 21 straipsnio 4 dalis: „4. Tarybos nariu gali būti asmuo, kuris turi darbo patirties švietimo, mokslo, kultūros ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui), ir žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų bei įgyvendinti jos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.“	Pritarti
	5. Projekto 29 straipsnio 2 dalies papildomas punktas: „4‘) mokslo ir studijų organizavimo pagrindinės nuostatos;“.	Pritarti	29 straipsnį papildyti 5 punktu
	6. Projekto 38 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai: „2) antrosios (magistrantūros, ~~meno licenciato, teologijos licenciato~~); 3) trečiosios (~~meno aspirantūros,~~ doktorantūros).“	Pritarti
	7. Projekto 39 straipsnio 7 dalis: „7. Trečiosios pakopos (~~meno aspirantūros,~~ doktorantūros) studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.“	Iš dalies pritarti	39 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Trečiosios pakopos studijų programų apimtį (trukmę) nustato Vyriausybė.“
	8. Projekto 40 straipsnio 4 ir 5 dalys: „4. Doktorantūros studijų programos yra skirtos rengti mokslininkams (aukščiausios kvalifikacijos menininkams), įgyti gebėjimams, reikalingiems savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbams (meno kūrybai), spręsti mokslo (meno) problemoms. Doktorantūros teisę universitetams, arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi universiteto arba universiteto ir mokslinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris vykdomas dalyvaujant užsienio ekspertams. Asmenims, baigusiems doktorantūros studijų programas ir apgynusiems daktaro disertaciją, suteikiamas atitinkamos mokslo srities daktaro laipsnis. Doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė. 5. Meno aspirantūros studijų programos skiriamos aukščiausios kvalifikacijos menininkams rengti. Asmenims, baigusiems meno aspirantūros studijų programas, suteikiamas meno studijų krypties meno licenciato laipsnis. Meno aspirantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.”	Pritarti
	9. Projekto 40 straipsnio 2 ir 3 dalys: „2. Bendruosius reikalavimus pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programoms ir specialiuosius reikalavimus (~~studijų~~ krypties, krypčių grupės arba ~~studijų~~ srities studijų nuostatas ~~reglamentus~~) tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. 3. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo ar meno darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis. Baigusiems aukštųjų teologijos studijų programas suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis. Bendruosius ir specialiuosius (~~studijų~~ krypties, krypčių grupės arba ~~studijų~~ srities studijų nuostatas ~~aprašus~~) reikalavimus magistrantūros studijų programoms tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.“	Pritarti
	10. Projekto 45 straipsnio 6 ir 8 dalys: „6. Švietimo ir mokslo ministerija nustato užsienyje išsilavinimą įgijusių asmenų, kurių studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką ir kvotas, neviršydama šio straipsnio 4 dalyje nustatyto studentų skaičiaus“. „8. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, turi teisę ~~Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka~~ Bendruosiuose reikalavimuose magistrantūros studijų programoms nustatyta tvarka stoti į magistrantūros ~~antrosios pakopos~~ studijas.“	Pritarti Pritarti
	11. Projekto 45 straipsnio 9 dalis: „9. Asmenys, stojantys studijuoti ~~studijuojantys~~ pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.“	Ptitarti
	12. Projekto 55 straipsnio 3 dalis: „3. Santykiai tarp studento ir aukštosios mokyklos įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato ~~Pavyzdinę sutarties formą tvirtina~~ Švietimo ir mokslo ministerija.“	Pritarti
	13. Projekto 90 straipsnio 2, 3 ir papildoma dalys: „2. Šio įstatymo 4 straipsnio 17 dalis įsigalioja nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Iki šios nuostatos įsigaliojimo taikoma ši „studijų kredito“ sąvoka: „Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t.y. vienai jo darbo savaitei.“ „3. Šio įstatymo 39 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Iki šios nuostatos įsigaliojimo taikoma šio įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje apibrėžta „studijų kredito“ sąvoka.“ „ 6. Meno licenciato kvalifikacinis laipsnis suteikiamas asmenims, baigusiems meno aspirantūros studijų programas, iki 2011 m. rugsėjo 1 d.“	Pritarti Pritarti	90 straipsnio 2ir 3 dalis sujungti, kadangi įsigaliojimo terminas tas pats ir išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 4 straipsnio 19 dalis ir 39 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja 2010 m. rugsėjo 1 d. Iki 2010 m. rugsėjo 1 d. vartojama ši „studijų kredito“ sąvoka: „Studijų kreditas – studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei.

6. Papildomo komiteto išvada: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas

Sprendimo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritarė Komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos projekto Nr. XP-2905A 45 straipsnio 5 dalies nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad asmenys, pagal stojimo rezultatus nepatenkantys į studijų vietas, į kurias priimamų studentų studijos visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, konkurso būdu gali būti priimami tik į ištęstinės formos studijas, vykdomas pagal laipsnį suteikiančias studijų programas, ir į visų formų studijas, vykdomas pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, 41 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, 74 straipsnio 1 dalis

ta apimtimi, kuria nustatyta, kad asmenims, mokantiems visą studijų kainą, ji negali būti mažesnė nei atitinkamai studijų vietai, į kurią priimamų studentų studijos visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, studijoms praėjusiais metais skirtų valstybės biudžeto lėšų dydis, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, 76 straipsnio 2 dalis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Pritarti

2. atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. balandžio 7 d. pateikti Seimo narės Romos Žakaitienės pasiūlymai projektui XP-2905 A, išskyrus siūlymą išbraukti nuostatą, nustatančią, kad studijų sutartyje nustatyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį, kuris abejotinas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyto teisėtų lūkesčių apsaugos principo užtikrinimo prasme, eliminuoja galimus prieštaravimus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą XP-2905 A pagal šiuos pasiūlymus.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas: Komitetas siūlo pritarti patobulintam Mokslo ir studijų projektui, parengtam pagal XP-2905A ir XP-2905 projektus, šių projektų išvadoms ir siūlo Seimui svarstyti.

8. Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nėra

10. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. Domarkas

Komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO XP-2905A

Rezoliucijos turinys

Siūlymai Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 2007-12-12 projektui)

Argumentai

Universiteto valdymo institucijos

4. Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymo tvarka nustatoma jos statute.

Rektorius

Senatas

Fakulteto dekanas ir fakultetams prilygintų padalinių vadovai

Fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybos

Pagrindinė funkcija - rengti ir teikti pranešimus bei patarimus padalinio vadovui dėl visų padalinio veiklos krypčių

Pasiūlymų turinys

Siūlome išbraukti visą VIII skyrių

Pastabų turinys

Pasiūlymo turinys

Sprendimo turinys