Keturioliktasis (463) posėdis
2008 m. spalio 28 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir G. STEPONAVIČIUS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. spalio 28 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, malonūs svečiai, kurie čia esate, pirmiausia pasidžiaukime, kad baigėsi rinkimų karštligė, pasveikinkime nugalėtojus ir palinkėkime sėkmės kituose rinkimuose pralošusiems dabar. Kituose rinkimuose. Kitais metais rinkimai į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimai. Taigi dvigubi šansai. Žodžiu, nenusiminkite tie, kurie dabar pralaimėjote.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. spalio 28 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Imamės mūsų darbų. Mes dar posėdžiausime kelias dienas, ir suprantama, kad tuos darbus turime padaryti tvarkingai. Jums yra pateiktos gana ilgos rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkės. Seniūnų sueiga aprobavo ir papildomus klausimus, ir kai kurių klausimų išbraukimą, bet dėl dviejų klausimų (iškart noriu pasakyti, o po to jau klausysiu kolegų kalbas) Seimui reikės plenariniame posėdyje apsispręsti. Tai yra Seniūnų sueigoje nebuvo sutarta dėl 1-6 klausimo, t. y. dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Jis yra įrašytas. Buvo pasiūlyta išbraukti. Ir r-1 klausimo. Jis yra papildomai pasiūlytas įrašyti. Vadinasi, reikės apsispręsti, ar įrašom, ar neįrašom. Tas klausimas – tai nutarimas „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. veiklos ataskaitos“. Du klausimai, dėl kurių Seniūnų sueigoje nebuvo sutarta. Mums reikės apsispręsti, bet dabar matau, kad yra nemažai norinčių kalbėti, tai gal iš kairės į dešinę. Kas pirmas? Kolega A.Ažubalis, kurį reikia sveikinti su išrinkimu. Prašom.

A.AŽUBALIS (TSF*). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl pirmo klausimo. Kreipiuosi į visus kolegas norėdamas jūsų pritarimo, kad šis klausimas būtų išbrauktas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija buvo pristatyta ir patvirtinta Europos Sąjungos Taryboje. Dabar šiuo nutarimu mes keistume arba bandytume pakeisti Vyriausybės poziciją Briuselyje. Ar tai būtų gerai, kai vyksta ar prasidės naujos Vyriausybės formavimas?

PIRMININKAS. Minutėlę! Apie kurį kalbate?

A.AŽUBALIS. Apie r-1 klausimą.

PIRMININKAS. Apie r-1 klausimą. Aš sakiau, kad mes dėl jo balsuosime.

A.AŽUBALIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom. Matyt, kita nuomonė.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kodėl mes nenorime prisiminti Ignalinos atominės elektrinės peripetijų. Taip pat delsėme, delsėme, paskui paskutinę valandą ir tautą įtraukėme į referendumus ir visa kita. Lygiai tas pats, gerbiamieji, su dujomis.

Mes norime tą pačią kompaniją suskaldyti į dvi kompanijas. Tiekėjas tas pats išeina. Todėl pats laikas dabar kreiptis į Europos valdžią su tokiu pačiu prašymu, su kokiu kreipėsi Estija, Latvija, Suomija ir kam pritarė Europa. Gerbiamieji, nekraukite eiliniam vartotojui papildomos naštos tam, kad būtų sukurta dar viena valdymo struktūra.

Todėl siūlau šitą rezervinį klausimą palikti, jį svarstyti ir priimti, nes mes svarstymo metu balsavome ir nubalsavome už tai, kad būtų kreipiamasi su prašymu į Europą padaryti išimtį. Todėl prašau palikti.

PIRMININKAS. Kolega, supratom. Aš sakiau, kad yra įvairių nuomonių, ir jūs tai patvirtinote, bet mes vis tiek turėsime balsuoti, ar įtraukiam šitą klausimą.

Dabar iš eilės kolega V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Darbo partijos frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 2-15 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ pakeitimo“ projektą Nr.XP-3344(2). Šiandien vyksta…

PIRMININKAS. Palaukite! Apie kurį jūs kalbate?

V.GEDVILAS. Darbotvarkės 2-15 klausimas.

PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo pagrindai?

V.GEDVILAS. Nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ pakeitimo projektas Nr.XP-3344(2).

PIRMININKAS. 2-15 klausimas – nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos sudėties“ pakeitimo?

V.GEDVILAS. Taip. Aš pasakysiu motyvus kodėl. Kandidatas, kurį šiandien turėjome pateikti, yra išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl procedūrą reikia pradėti nuo pradžios, nuo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Pagrindinė priežastis…

PIRMININKAS. O jis neatsisakys? Gal jis atsisakys eiti į Seimą ir eis į tą vietą?

V.GEDVILAS. Aš manau, kad ne. Jisai eis į Seimą. Siūlau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės šį klausimą.

PIRMININKAS. Tada, man atrodo, nesiginčykime. Iškart bendru sutarimu galime išbraukti? (Balsai salėje: „Galime.“)

V.GEDVILAS. Labai ačiū visiems.

PIRMININKAS. Klausimas aiškus.

Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Pirmininke, aš dėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitos. Šiandien Ekonomikos komitetas buvo susirinkęs, klausimą apsvarstė, pritarė jam. Iš tikrųjų klausimas parengtas, ir manyčiau, kad tikrai gali būti svarstomas.

PIRMININKAS. Gerai, tai jau dvi nuomonės, netgi trys, man atrodo. Prašyčiau šia tema daugiau nekalbėti, nes vis tiek reikės balsuoti.

B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš siūlau r-2 klausimą – Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-3298 išbraukti iš darbotvarkės ir įtraukti pagrindinį Sodininkų bendrijų įstatymo projektą Nr.XP-2100(2), nes jis jau yra apsvarstytas ir daugiau jokių pasiūlymų nėra. Tie du straipsniai, kuriuos dabar siūloma svarstyti, į pagrindinį įstatymą įeina. Todėl reikėtų pagrindinį įstatymą priimti ir negaišti laiko su šiuo įstatymu.

PIRMININKAS. Minutėlę! Ačiū, gerbiamasis kolega. Šiuo atveju mintis buvo tokia, kad šis įstatymo projektas, t. y. Nr.XP-3298, apima tik dalį sprendžiamų klausimų, bet ne visai taip, kaip yra pagrindiniame, todėl apsvarstykime. Jeigu Seimas atmes, tai atkris, o jeigu ne, tada jūs komitete sujungsite tą pagrindinį su šiuo ir pateiksite bendrą. Argi sunku?

B.BRADAUSKAS. Mes gaištame laiką, bet būtų galima priiminėti kartu tuos įstatymus. Galėtume šiandien įtraukti į pagrindinę darbotvarkę ir abu…

PIRMININKAS. Kolega, mes vis tiek turime nagrinėti. Pasiūlysite atmesti ir klausimas bus aiškus. Jis turėtų likti darbotvarkėje.

Dabar iš eilės kolega V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti klausimus 2-3a, 2-3b, 2-3c ir 2-3d.

PIRMININKAS. Frakcijos vardu?

V.KAMBLEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, yra trečias dalykas, dėl kurio balsuosime.

Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę nebaigtą priimti įstatymo projektą, nes pritrūko dviejų Seimo narių balsų, kad būtų galima priimti Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3234(3).

PIRMININKAS. Ar jisai praėjęs visas stadijas, kad būtų galima priiminėti?

A.MONKEVIČIUS. Taip. Praeitą posėdį pritrūko, kaip sakiau, dviejų Seimo narių balsų, kad būtų galima priimti sprendimą.

PIRMININKAS. Gerai. Seimas balsuos. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal aš kažko nesupratau, bet užpraeitą posėdį dėl klausimo 1-6, t. y. Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus atleidimo iš pareigų, buvo sutarta, kad šį klausimą išbraukiame ir jį svarstys naujas Seimas. Dabar žiūriu, kad šiandien kažkodėl jis vėl atsirado ir vėl Seniūnų sueigoje nesutarta, ir vėl reikės balsuoti. Bet mes vieną kartą jau balsavome dėl konkrečios nuostatos, kad tai svarstys naujas Seimas. Man atrodo, reikia ir laikytis to balsavimo.

PIRMININKAS. Tuoj paaiškinsiu.

A.MATULEVIČIUS. 1-6 klausimas. Vietoj 1-6 klausimo aš siūlyčiau perkelti visai tautai labai svarbų ir įdomų 2-14 klausimą apie vyriausio elektros skydinių lankytojo peripetijas rinkimų naktį, kur yra numatyta, žinoma, ne jo, bet pono Gedimino Ilgūno ataskaita. Teisingiau, informacija Seimo nariams. Ji nukelta į pabaigą, kai Seime, mes žinome, Pirmininke, nebūna žmonių. Tai gal tikrai reikėtų sukeisti vietomis ir tautai būtų įdomu išgirsti, kas toliau daroma dėl elektros skydinių kontrolės. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, susitarta su pranešėju G.Ilgūnu dėl šio laiko, todėl to siūlau neliesti. O dėl 1-6 klausimo primenu, kad per tą laiką, kai mes kalbėjome, atsirado Teisėjų tarybos kreipimasis spręsti šią problemą, todėl Seimas turi spręsti šią problemą. Taigi Seimas turi dar kartą apsispręsti, ar sprendžiame dabar, ar iš tikro atidedame naujajam Seimui.

Dabar dar kas iš eilės? P.Gražulis, jubiliatas. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tik noriu paremti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, siūlyčiau balsuoti, ir taip pat į šią vietą būtų įrašytas pakviestas gerbiamasis Gediminas Ilgūnas. Manau, kad jūs pažeidžiate Statutą, nes du atskiri klausimai turėtų būti: ataskaita tai yra vienas klausimas, o atsakymai į raštiškai pateiktus Seimo narių klausimus turėtų būti įrašyti kaip kitas klausimas. Frakcijos vardu prašau, jeigu G.Ilgūnas negali ateiti kitu laiku, tik 17.30 val., tada šį klausimą reikia įtraukti į kito posėdžio darbotvarkę, bet į rytinį posėdį.

PIRMININKAS. Gerai, pasitarsime. Man atrodo, nemakaluokime taip darbotvarkės. Mums nedaug liko laiko dirbti ir turime dirbti tvarkingai: nubalsuojame, sutariame ir klausimai pasidaro aiškūs. Dabar kolega ir ministras V.Navickas. Prašom.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašyčiau iš darbotvarkės…

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Nesiginčykime. Arčiau mikrofono.

V.NAVICKAS. Frakcijos vardu prašyčiau iš darbotvarkės išbraukti klausimą 2-5 – Energetikos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3303 ir paprašyti Vyriausybės nuomonės. Šį įstatymo projektą teikia Seimui Vyriausybė, tačiau svarstant Seimo komitetuose padaryti esminiai pakeitimai. Prašyčiau jį grąžinti Vyriausybei, kad mes dar galėtume tinkamai įvertinti tuos pakeitimus, kurie buvo padaryti Seime.

PIRMININKAS. Gerai. Gal čia galima bendru sutarimu ar reikės balsuoti? Gerai, viskas aišku. Tada kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo šiek tiek supaprastinti darbotvarkę išbraukiant rezervinį trečiąjį klausimą, kaip naujojo Seimo prioritetinės veiklos klausimą. Iš tikrųjų būtų nelogiška paskutinėmis dienomis, paskutiniuose posėdžiuose suponuoti šios labai jautrios ir subtilios srities sprendimų priėmimo kryptį. Rezervinis trečiasis klausimas – projektas Nr.XP-3166.

PIRMININKAS. Ačiū. Lyg ir visi. Ar J.Veselka nori antrą kartą kalbėti?

J.VESELKA. Kadangi dėl kito įstatymo…

PIRMININKAS. Dėl kito? Prašom.

J.VESELKA. Dėl kito, kurį gerbiamasis V.Navickas siūlė įvertinti Vyriausybėje.

PIRMININKAS. Energetikos, taip?

J.VESELKA. Taip, Energetikos. Gerbiamieji kolegos, matote, kaip Kainų kontrolės komisijai, atvirai pasakius, trukdoma dirbti, kad tik negalėtų apriboti energetikos bendrovių pelnų ir taip sumažinti vartotojų kaštų. Viskas daroma, kad šį įstatymą nustumtume kuo toliau. Gerbiamieji, ten yra daug pasiūlymų Vyriausybei. Juos nauja Vyriausybė galės pasiūlyti vienaip ar kitaip įgyvendinti. Negalima trukdyti ir taikyti viską, kad Kainų komisijai būtų trukdoma dirbti. Todėl, gerbiamieji, siūlau neišbraukti šio įstatymo, priimti, o, gerbiamasis Navickai, naujoji Vyriausybė iš tikrųjų pažiūrės, gal ten kažkas ne taip parašyta. Bet mes gi ne prievarta, mes daug tų naujovių siūlome Vyriausybei įvertinti ir parengti. Todėl siūlau kuo greičiau tai priimti, nes tai padės Kainų komisijai iš tikrųjų efektyviau reguliuoti tą veiklą, kurią jai pavesta reguliuoti.

Dar noriu pridurti. Labai seniai buvau ekonomikos ministru, kai pamačiau, ką energetikai daro, paprašiau labai vieno paprasto dalyko: atneškite man tarybines elektros energijos kalkuliacijas. Žinote, kada buvau.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.VESELKA. Niekaip „neišmušiau“ iš jų. Niekaip „neišmušiau“. Todėl, gerbiamieji kolegos, prašau šį įstatymą šiandien priimti.

PIRMININKAS. Balsuosime, ar paliekame, ar ne. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, išgirdęs gerbiamojo ministro A.Monkevičiaus siūlymą vėl grįžti prie Aukštojo mokslo įstatymo, siūlau neįsiklausyti į šį siūlymą, nes šis siūlymas yra neatsakingas, nėra pagrįstas biudžeto pinigais, dar daugiau, sukiršina ir atima pinigus iš gerai besimokančių studentų. Todėl siūlau šiandien aukštojo mokslo dalykų nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau visi. Aš siūlau pirma atlikti vieną labai svarbią ir malonią ceremoniją. P.Gražulis tikrai laimėjo Seimo rinkimus – vienas punktas, o dar svarbesnis punktas – jis šiandien, bet prieš 50 metų, gimė. Kviečiu arčiau. (Plojimai)

P.GRAŽULIS. Nuoširdžiai dėkoju, kad pasveikinote mane mano jubiliejaus proga. Ko gi norėčiau palinkėti naujai išrinktam Seimui? Kad ne tik prieš rinkimus, bet ir po rinkimų tarnautų tautai, Lietuvai, o ne sistemai, kuri valdo mūsų valstybę. Tai mano didžiausias troškimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ačiū. Dabar registruojamės ir aš paaiškinsiu, dėl ko balsuosime. Registruojamės, pažiūrėsime, kiek mūsų yra. Kolegos, prašom užimti darbo vietas. 84. Tai visiškai gražu kaip tokią dieną.

Dabar aš tik pranešu, kad mums bus daug balsavimų. Pirmiausia, ar išbraukiame darbotvarkės 6 punktą dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Toliau, 2-3 kompleksinis, mes vis kankinamės ir kankinamės, vis kilnojame ir kilnojame. Ar išbraukiame, nors yra ir kitokių nuomonių? 2-5 dėl Energetikos įstatymo irgi vieni siūlo išbraukti, kiti – palikti. 2-15, t. y. dėl Radijo ir televizijos tarybos sudėties čia bendru sutarimu atidedame. Trečiasis… Atsiprašau rezervinis pirmasis, čia priešingas balsavimas. Kadangi atsirado papildomai, vadinasi, reikia balsuoti, ar įtraukiame, ar neįtraukiame į darbotvarkę dėl Valstybinių kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitos. Ir dar vienas balsavimas – trečiąjį rezervinį klausimą „Dėl mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ siūlo išbraukti, kiti siūlo palikti ir plius yra siūlymas įtraukti papildomai Aukštojo mokslo įstatymo kai kurių pataisų priėmimą, bet irgi čia yra įvairių nuomonių.

Paskui priklausomai nuo balsavimų tarsimės, ką būtų galima šiek tiek kilstelėti aukščiau. Aš manau, kad būtų teisinga dėl Teisėjų neišmokėto atlyginimo dalies grąžinimo įstatymo iki, sakysime, 12 valandos, po kolegos R.Šadžiaus pranešimų, imti ir pabalsuoti. Ir tarsimės su gerbiamuoju G.Ilgūnu, ar jis galės anksčiau ateiti, ar tuo laiku, kaip numatyta.

Taigi pirmiausia prašome pasiruošti, kolegos. Balsuosime dėl to, ar išbraukiame 1-6 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo iš pareigų“. Kas manote, kad reikia išbraukti, balsuojate už, kas mano kitaip, kitaip balsuojate. Prašome. Registravimas ir balsavimas pradėtas.

Už išbraukimą – 59, prieš – 8, 25 susilaikė, taigi šis klausimas išbraukiamas. Pranešu, kad, nepaisant Teisėjų tarybos oficialiai pareikštos nuomonės, iki naujojo Seimo pirmojo posėdžio jis nebus traukiamas į darbotvarkę.

Einame toliau. Kompleksinis Augalų sėklininkystės ir Augalų apsaugos, ir t. t. įstatymų paketas, t. y. 2-3 kompleksinis klausimas. Kolegos iš „Tvarkos ir teisingumo“ siūlo išbraukti, kiti mano, kad turi likti. Kas už tai, kad šitas kompleksinis klausimas būtų išbrauktas, prašom balsuoti.

Už – 41, prieš – 12, susilaikė 31. Neišbraukiama.

Dabar Energetikos įstatymas. Siūlymas išbraukti. Kiti mano, kad turi likti. Taigi, kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad energetikos įstatymas, arba 2-5 klausimas, būtų išbrauktas, balsuoja už. Kas manote, kad turi likti, balsuojate kitaip. (Triukšmas salėje) Minutėlę, sustabdau balsavimą! Dar kartą. 2-5 klausimas buvo patvirtintas praėjusį kartą. Mes turime balsuoti, ar jį išbraukiame. Kas už išbraukimą – už, o kas mano, kad turi likti, tas prieš arba susilaiko. Ar dabar aišku? Prašom balsuoti.

Už išbraukimą – 17, prieš – 24, susilaikė 42. Klausimas lieka darbotvarkėje.

Ir dabar rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos ataskaitos“. Kolegos, čia atvirkštinis balsavimas. Dar kartą pabrėžiu, nes papildomai atsirado. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, kaip kai kurie Seimo nariai siūlė, balsuoja už, kas mano, kad jo neturi būti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom registruotis ir balsuoti.

Už – 40, prieš – 13, susilaikė 30. Neįtraukiama.

Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“. Grįžtame prie tradicinio balsavimo, jis buvo ankstesnėje darbotvarkėje. Siūlymai išbraukti. Kas remiate išbraukimą, balsuojate už, kas manote, kad turi likti šitas klausimas (yra tik svarstymas, o priėmimas gali būti vėliau), balsuojate kitaip.

Už išbraukimą – 51, prieš – 3, susilaikė 23. Klausimas išbraukiamas.

Išbraukti du rezerviniai klausimai, 2-15 klausimas, 1-6 klausimas. Dabar mes turime balsuoti dėl kolegos A.Monkevičiaus siūlymo dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, kam priešinosi kolega G.Steponavičius. Balsuojame taip: kas už įtraukimą, mygtukas „už“, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

Už – 32, prieš – 6, susilaikė 43. Klausimas neįrašomas.

Gerbiamieji kolegos, dabar dar sykį apibendrinu. Kadangi daugiau išbraukta, tai siūlau po ministro R.Šadžiaus įterpti du labai svarbius klausimus, kurių liko tik priėmimas, tai yra 2-1 ir 2-2: Teisėjų nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo projektas ir vienas europinis įstatymas, tai yra ratifikacija. O išbraukta 1-6 dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, energetikos, ne, atsiprašau, liko. Išbrauktas 2-15 dėl Radijo ir televizijos tarybos sudėties ir du rezerviniai klausimai – dėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitos ir dėl Įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo.

Ar bendru sutarimu galime pritarti sutrumpintai darbotvarkei? Galime pritarti. Ačiū. Pritarta.

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-3420. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3421. Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3422. Akcizų įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3423. Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 13, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo IX¹ skyriumi įstatymo projektas Nr.XP-3424. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 9, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3425. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 21, 23, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3426. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3427. Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3428. Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektas Nr.XP-3429 (pateikimas)

Mielieji kolegos, imamės pirmojo kapitalinio klausimo, pagal darbotvarkę 1-2 kompleksinio kapitalinio klausimo – kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir keli su juo kartu einantys susiję įstatymai.

Į tribūną kviečiu ministrą R.Šadžių. Iki jis susikaups, nes jis jums kai ką ir parodys, o ne tik kalbės, noriu pasakyti, kad šitas klausimas nagrinėjamas nepaisant to, kad mūsų kadencija baigėsi, nes yra tokia Konstitucija, toks įstatymas ir toks Seimo statutas, mes turime pradėti. O kaip paskui baigs kitas Seimas, tai čia jau jo reikalas.

Prašom, gerbiamasis ministre.

Minutėlę, gerbiamasis ministre, dėl bendros tvarkos aš priminsiu, kokie yra papildomi klausimai. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, Biudžeto sandaros, Akcizų įstatymo vienas straipsnis, Pelno mokesčio keli straipsniai, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo keli straipsniai, Gyventojų pajamų mokesčio dar vienas įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio pora įstatymų, Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimai ir Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektas. Pagal registraciją nuo Nr.XP-3420 iki Nr.XP-3429.

Dabar, ministre, jau prašom. Kolegos, prašom susikaupti.

R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu leisite (man atrodo, taip patogiau), aš pristatysiu visus klausimus vienu pranešimu.

PIRMININKAS. Ministre, jūs čia darote gerą darbą. Tai yra pirma apie biudžetą, po to visus kitus klausimus ir tada jūs turėsite ilgesnį laiką atsakinėti į Seimo narių klausimus. Prašom.

R.ŠADŽIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, baigianti kadenciją Vyriausybė pristato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir atitinkamus lydimuosius įstatymus. Pagal Konstituciją mes tai privalome padaryti. Žinoma, mes suvokiame politines šio momento ypatybes – svarstyti šiuos projektus pradeda senos sudėties Seimas, užbaigs naujos sudėties Seimas ir naujos sudėties Vyriausybė. Tačiau darbas yra fundamentalus ir, man atrodo, geriau, jeigu mes visi kartu surėmę pečius bendromis jėgomis jį padarysime.

Biudžetas – tai yra politinis dokumentas, tačiau jis turi atsižvelgti, ir mes ypač šiandien privalome atsižvelgti į mūsų ekonomines realijas. Jis remiasi makroekonominės projekcijomis, kurias mes paskelbėme kartu su biudžeto projektu. Mes visi matome, turbūt jaučiame, kaip labai sparčiai keičiasi situacija pasaulio finansų rinkose, todėl atsiranda papildomų rizikų, ir apie jas aš taip pat pakalbėsiu. Tačiau šis biudžeto projektas, kaip pradinis atspirties taškas, manau, yra neblogas. Jis sudarytas remiantis tam tikromis prielaidomis dėl mūsų makroekonominių rodiklių.

Štai čia nominalaus, t. y. tų konkrečių 2004, 2005, 2006 ir t. t. m. kainomis pagaminto, bendrojo vidaus produkto grafikas. Jūs matote, kad 2009 m. mes prognozuojame nedidelį BVP sumažėjimą nominaliomis kainomis. Realus BVP. Palyginamosiomis 2000 m. kainomis mes prognozavome padidėjimą 1,5 %, ir tai yra kur kas mažiau, negu mes prognozavome pavasarį. Pavasarį prognozavome, kad 2009 m. BVP padidės 4,5 %, tačiau situacijai sparčiai pasikeitus, atidundėjus šiai finansų krizei, mes privalome peržiūrėti ir šias projekcijas.

Nacionalinis biudžetas. Pajamų 2009 m. kartu su Europos Sąjungos pajamomis numatome per 30 mlrd. litų, išlaidų – beveik 33 mlrd. litų. Apie 5 mlrd. litų mes turėtume gauti iš Europos Sąjungos. Tai, ar gausime juos, žinoma, priklausys daugiausia nuo to, ar mes sugebėsime panaudoti šias lėšas.

Nacionalinis biudžetas – tai valstybės ir visų savivaldybių biudžetai. Šiandien tvirtiname valstybės biudžetą, turime sudaryti valstybės biudžetą pagal visus jo konkrečius parametrus. Savivaldybių dalį sudarys ir pasitvirtins savivaldybės.

Valstybės biudžeto pagrindinė ypatybė yra ta, kad, nežiūrint to, jog nacionaliniame valstybės biudžete mūsų nacionalinės pajamos iš mokesčių ir kitokios iždo pajamos truputėlį didėja, nes tas padidėjimas daugiau persikelia į savivaldybes, šiame valstybės biudžeto projekte mes prognozuojame, kad valstybės biudžeto pajamos, be dotacijos iš Europos Sąjungos biudžeto, sumažės 200 mln. litų. Tačiau mes turime tam tikrų įsipareigojimų, kuriuos privalome vykdyti. Šis biudžetas, aš manau, yra tinkamas kaip atsparos taškas todėl, kad, jį sudarydami, mes atsižvelgiame į visus iki šiol priimtus sprendimus. Į kai kuriuos sprendimus nesugebėjome atsižvelgti, todėl teikiame kai kurias įstatymų pataisas kaip šį biudžetą lydimuosius įstatymus.

Valstybės biudžeto asignavimai, aš čia dar pažymėčiau – jų dydis, jų kilimo dinamika, yra reguliuojami Fiskalinės drausmės įstatymo. Valstybės biudžeto asignavimai šiame projekte atitinka Fiskalinės drausmės įstatymo nustatytus parametrus, tos padidėjimo normos neviršija 5 praėjusių metų pajamų padidėjimo normos pusės, o tai mes privalėjome padaryti pagal Fiskalinės drausmės įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimų padidėjimas 2009 m. pagal šį projektą kur kas mažesnis, negu buvo 2008 metais. 2008 m., aš priminsiu, valstybės biudžeto išlaidos padidėjo per 3,5 mlrd. Štai čia lieka 1 mlrd. 400.

Pajamų dinamika ir makroekonominiai rodikliai pristatyti šioje lentelėje. Jūs matote – valstybės biudžeto pajamos 1 % mažėja. Tuoj parodysiu, kaip konkretūs mokesčiai, kokia konkrečių mokesčių dinamika… Realus BVP padidėjimas – 1,5 %. Mes prognozuojame, kad pagal visus ekonominius dėsningumus infliacija sparčiai lėtės. Ji jau keli mėnesiai pradėjo sparčiai lėtėti ir kitais metais pagal mūsų prognozes turi sulėtėti iki 5,4 %.

Kodėl atsiranda tas valstybės biudžeto pajamų nesurinkimas? Čia išdėstytos valstybės biudžeto pajamos iš pagrindinių mokesčių. Gyventojų pajamų mokestis čia pavaizduotas ne visas, nes 30 % gyventojų pajamų mokesčio, kaip žinote, eina į Sveikatos draudimo fondą, po to didelė dalis likučio (daugiau kaip 65 %) patenka į savivaldybių biudžetus. Čia pavaizduotas tik gyventojų pajamų mokesčio likutis valstybės biudžete. Realios gyventojų pajamų mokesčio pajamos, aš jų dabar atmintinai nepasakysiu, tai yra trečias pagal svarbą mokestis mūsų valstybėje po pridėtinės vertės mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, tik į valstybės biudžetą patenka nedidelė suma.

Pelno mokesčio padidėjimas, palyginti su šių metų planu, yra prognozuojamas todėl, kad šiais metais pelno mokesčio mes realiai gavome kur kas daugiau, negu planavome 2008 m., o pridėtinės vertės mokesčio šiemet surinksime mažiau, negu numatėme, todėl 2009 m. mes planuojame geroką sumažėjimą, palyginti su 2008 m. planu. Akcizų, kaip matote, yra šioks toks padidėjimas.

Akcizai iš esmės didėja daugiausia dėl to, kad didėja akcizų tarifai. Pagal Europos Sąjungos teisę mes privalome didinti akcizus tabakui. Alkoholio akcizų didinimas 2008 m. yra mūsų nacionalinis sprendimas, priimtas štai šioje salėje. Kitos pajamos mažėja todėl, kad nėra toks spartus savivaldybių pajamų padidėjimas, taigi labai smarkiai sumažėja grįžtanti bendrosios dotacijos kompensacija.

Mes atlikome tam tikrus, čia aš privalau jums labai atvirai pasakyti, atsparumo skaičiavimus, šitų mokesčių prognozių atsparumo vertinimus. Iš tikrųjų tas BVP padidėjimo kitais metais 1,5 % scenarijus, mūsų centrinis scenarijus, kuriam realizuoti reikia didelių pastangų ir kitais metais gali visko atsitikti… Aš išvardinčiau kelias pagrindines rizikas. Pagrindinė rizika yra tai, kad gyventojų pajamų mokestį mes suplanavome numatydami, kad vidutinis darbo užmokestis 2009 m. padidės 9,8 %

Lietuvos bankas neseniai, prieš porą dienų, paskelbė savo prognozes, ir tose prognozėse Lietuvos bankas planuoja darbo užmokesčio padidėjimą tik 3,5 %. Tai yra iš tikrųjų rimta rizika. Stebint tai, kas vyksta mūsų ūkyje, tas 9,8 % padidėjimas nebus toks didelis, ir tai automatiškai ves prie gyventojų pajamų mokesčio pajamų sumažėjimo kitais metais. Mes galime ir neįvykdyti šio plano. Reikėtų truputį palaukti ir aiškiau pasižiūrėti, kokios bus tendencijos.

Antra rizika yra pelno mokestis. Iš tikrųjų 2008 m. turbūt nebus tokie pelningi kaip 2007 m. 2009 m. – dar mažiau pelningi, o tos įmonės, kurios moka avansinį pelno mokestį, turi galimybių pakoreguoti to avanso dydžius pagal numatomą gauti pelną. Yra tam tikra rizika, kad jeigu įmonės tai padarys, bet jos turi pateikti tam tikrus įrodymus, tai nėra automatiškai, mes galime netekti ir tam tikrų pajamų iš pelno mokesčio. Na, ir pridėtinės vertės mokestis priklauso nuo galutinio vartojimo. Iš tikrųjų įvairių institucijų, įvairių prognozuotojų galutinio vartojimo projekcijos labai skiriasi. Taigi pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, šis faktinis skaičius, gali būti ir mažesnis, ir didesnis. Viskas priklausys nuo to, kaip keisis galutinio vartojimo situacija. Todėl šis pajamų planas, aš sakyčiau, šiandienos ar dviejų savaičių duomenimis, yra nuosaikus, tačiau, be abejo, reikia žiūrėti, kas darosi pasaulio finansų rinkose, situacija, kaip minėjau, keičiasi vos ne kas dvi valandos, ir galbūt atsargiau vertinti galimas rizikas. Šioje skaidrėje pavaizduota visa mūsų nacionalinio biudžeto schema. Iš tikrųjų tai nebloga schema, kalbant apie galimą taupymą.

Kadangi dabar, Seimo rinkimų kampanijos metu, ir, aš manau, po to, formuojant Vyriausybę, pradėjus dirbti naujajai Vyriausybei, taupymo klausimai bus patys svarbiausi darbotvarkės klausimai, aš norėčiau parodyti, kam mes tuos 33 mlrd. litų, atrodo, milžinišką sumą, išleidžiame. Jūs matote, kad absoliutus rekordas yra švietimas – 8 mlrd. litų. Dešinysis stulpelis parodo, kad dalis iš tos sumos yra Europos Sąjungos lėšos. 8 mlrd. litų mums kainuoja visa švietimo sistema, įskaitant darželius, vidurinį švietimą, aukštąjį mokslą, mokslo institutų išlaikymą ir šios srities administravimą.

Bendros valstybės paslaugos. Tarp bendrų valstybės paslaugų, kurių atrodytų labai didelė suma, jūs matote, kad yra du svarbūs straipsniai, kur tikrai neįmanoma nieko sutaupyti. Tai 910 mln. litų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų, palyginti nedaug su visa nacionalinio biudžeto suma. Taip yra todėl, kad mūsų valstybės sektoriaus bendroji skola yra viena žemiausių pasaulyje – 13,5 %. Matyt, kitais metais pakils, nes turėsime finansuoti biudžeto deficitą. Be to, yra įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, kurių mes savo valia negalime sumažinti, turime atsiskaityti iki paskutinio cento.

Dažnai užduodamas klausimas ir sakoma, kad reikėtų sumažinti valdymo išlaidas. Valdymo išlaidos yra bendros valstybės paslaugos savivaldybėse, tai tos išlaidos, kurias savivaldybės galėtų mėginti karpyti ir spręsti savivaldybių problemas šios sumos sąskaita… Tai ne valstybės biudžeto dalykas. Valstybė išleidžia užsienio reikalams 275 mln. litų, mokesčių administravimui – 468 mln. litų, tai valstybės valdymo dalykas, ir kitos visos bendros valstybės paslaugos mums kainuoja milijardą 400, iš jų 300 mln. yra Europos Sąjungos lėšos, t. y. informacinės visuomenės kūrimas, ir tam tikra techninė parama. Iš to milijardo šimto, plius muitinės ir užsienio reikalų galima mėginti mažinti. Sudarydami biudžetą, mes tai pabandėme padaryti, įstaigų išlaikymo išlaidos buvo sumažintos 5 %, be to, nebuvo patenkintas nė vienos įstaigos prašymas (mes jų gavome) padidinti bendras įstaigų išlaidas dėl išaugusių šildymo, elektros, pašto ir kitų paslaugų kainų. Tokių paraiškų mes turėjome už 111 mln. litų, 111 mln. litų biudžetas nepadidėjo, ir tai taip pat yra tam tikras taupymo veiksnys.

Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga – 2,5 milijardų. Pasižiūrėjus, kiek mes turime įvairių įstaigų… Į teisėsaugos įstaigas yra įtraukti ir teismai, ir prokuratūra. Tam tikros taupymo galimybės, aš sutinku, visur yra, tačiau jos yra gana ribotos.

Ekonomikos rėmimas. Ekonomiką mes remiame, kaip matote, daugiausia Europos Sąjungos lėšomis. Kas liko, tai yra mūsų nacionalinės programos. Turbūt didžiausia dalis yra mūsų tiesioginės nacionalinės išmokos žemės ūkio srityje dirbantiems asmenims.

Sveikatos apsaugoje taip pat yra daug Europos Sąjungos lėšų, tačiau didžiąją dalį iš tų 2 milijardų sudaro įmokos į sveikatos draudimo biudžetą. Socialinės apsaugos didelė dalis yra paprasčiausiai išmokamos išmokos.

Valstybės biudžeto išlaidų dinamika. Minėjau, kad augimas smarkiai sulėtėjo, 2009 m. siūlome nelabai smarkiai didinti valstybės biudžeto išlaidas, tik būtinomis sumomis. Darbo užmokestis čia irgi yra pavaizduotas. Darbo užmokesčio didinimas tiems, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, yra pati didžiausia dalis to valstybės biudžeto išlaidų augimo. Didžiausia dalis iš darbo užmokesčio programų, aišku, yra ilgalaikė pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, beveik milijardas 100 mln. litų. Antroje vietoje – mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, jai pritarė Vyriausybė, priminsiu, kad pirmai pritarė Seimas savo nutarimu, antrai pritarė Vyriausybė, taip pat kultūros darbuotojai, socialinį darbą dirbantys darbuotojai. Jūsų sprendimu buvo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas ir išaugo kai kurių darbuotojų kategorijos, sumažėjo vadinamosios šakutės, todėl mes turime finansuoti šiuos pakeitimus. Tačiau Biudžeto įstatyme siūlome įtvirtinti tokį pat kaip šiemet valstybės tarnautojų darbo užmokesčio bazinį dydį 490 litų ir didinti darbo užmokestį tik tų asmenų, kurie dirba biudžetinėje srityje ir kurių darbo užmokestis yra kur kas mažesnis negu valstybės tarnyboje dirbančių asmenų.

Asignavimai švietimui. Čia jūs matote, kad dėl darbo užmokesčio kėlimo programos smarkiai didėja mokinio krepšelio dydis. Kaip visuomet būna tiesioginiai valstybės biudžeto asignavimai, kurie pereina per Švietimo ir mokslo ministeriją, jie didėja mažesniu procentu negu visi nacionalinio biudžeto asignavimai, nes dalis ateina į savivaldybę su mokinio krepšeliu, ir mokinio krepšelio suma, kaip matote, auga beveik 42 %. Pernai buvo klausimų dėl tų mažų procentų valstybės biudžeto išlaidų lentelėje, tie procentai Švietimo ir mokslo ministerijos eilutėje neparodo realios situacijos. Reikia žiūrėti į nacionalinio biudžeto asignavimus. Valstybės biudžeto asignavimai apskritai auga beveik 7 %, nacionalinio biudžeto asignavimai švietimui – 24 %. Mokinio krepšelis, kaip minėjau, labai smarkiai auga, nuo kitų metų rugsėjo 1 d. – iki 4700 litų.

Socialinė apsauga. Socialinei apsaugai mes taip pat turėjome įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus, todėl asignavimai auga daugiau negu valstybės biudžeto asignavimai vidutiniškai, kadangi auga išmokos ir kita parama vaikams. Yra priimti sprendimai, kai kurie įsigalioja nuo šių metų vidurio arba pabaigos, kai kurie įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d., didėja išmokos atsiradus vaikui, atsiranda naujos išmokų rūšys, parama daugiavaikėms šeimoms, be to, šalpos išmokos, parama neįgaliesiems, senatvės pensijos sukakusios asmenims. Lėšų poreikis auga dėl dviejų priežasčių: nuo rugpjūčio 1 d. padidėjo bazinė pensija, o tos išmokos proporcingai priklauso nuo bazinės pensijos, be to, šiek tiek auga gaunančių tas išmokas asmenų skaičius. Mums reikia mokėti tas įstatyme įtvirtintas išmokas didesniam asmenų skaičiui ir mes tai privalome daryti. Štai 490 mln. litų šių straipsnių augimas būtinai reikalingas, tie straipsniai turi augti arba papildomai augant valstybės biudžeto išlaidomas, arba kitų straipsnių sąskaita. Visi tie poreikiai čia yra išdėstyti.

Paskutinė eilutė – 41 mln. litų, gana nedidelė valstybės mastu suma, skiriama svarbiai problemai išspręsti, garantuoti, kad mes galėtume sumokėti šildymo kompensacijas smarkiai pakilus šildymo kainoms visiems, gyvenantiems daugiabučiuose namuose. Tos kompensacijos mokamos mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Čia, aš priminsiu, ne tik pensininkai, bet taip pat ir šeimos, auginančios vaikus, kiti asmenys, kurių darbo užmokestis yra minimalus arba šiek tiek didesnis.

Kitos socialinės reikmės. Čia galbūt pabrėžčiau pirmą eilutę. Mano nuomone, transporto lengvatų plėtimas galbūt šiais laikais nėra pats geriausias pinigų panaudojimo būdas. Iš viso transporto lengvatoms kitais metais valstybės biudžete ir savivaldybių biudžete yra numatyta apie 240 mln. litų, pačioms įvairiausioms transporto lengvatoms. Nežinau, mano nuomone, tas transporto lengvatų sąrašas labai prašosi peržiūrimas.

Sveikatos apsauga. Sveikatos apsaugai taip pat proporcingai didėja šiek tiek didesniu procentu nacionalinio biudžeto asignavimai negu valstybės biudžeto asignavimai iš viso, kur, priminsiu, yra mažiau kaip 7 %, nes valstybės biudžeto įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį ligonių kasoms smarkiai auga – 28 %. Ji yra susijusi su vidutiniu darbo užmokesčiu, ir atitinkamame įstatyme tai yra nustatyta.

Dar viena lentelė, t. y. asignavimai viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Policijos plėtros programai šiame biudžete yra skiriamos papildomos lėšos, taip pat yra skiriamos lėšos ir kardomojo kalinimo, ir bausmių vykdymo sistemai, nes šioje sistemoje yra nemažai žmonių, kuriuos turime išlaikyti valstybės biudžeto lėšomis. Pabrangus maistui reikia tvarkyti maitinimo normas, gana rimtai reikia tvarkyti įkalinimo įstaigas.

Poilsiui, kultūrai ir religijai asignavimai taip pat didėja. Tai taip pat buvo tam tikras prioritetas, nes 2009 metai yra Tūkstantmečio metai, ir Vilnius tampa Europos kultūros sostine. Mes privalėjome užtikrinti nenutrūkstamą finansavimą tų objektų, kurie yra statomi, ir tų programų, kurios yra ir bus vykdomos kitais metais.

Dabar iš eilės trumpai pateiksiu visus lydimuosius įstatymus. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme labai svarbi naujiena, dėl kurios mes derėjomės su Savivaldybių asociacija ir, aš manau, kad mes privalome padaryti šį darbą, tai apskaičiuojant savivaldybių biudžetų dinamiką ir apskaičiuojant jos augimą procentais bei lyginant juos su nustatytu 21 %, ar jos per daug, ar per mažai išaugo, mes išbraukiame iš šio sąrašo vietines rinkliavas. Mes siūlome taip išspręsti tą daugeliui Seimo narių žinomą problemą, kai už šiukšlių surinkimą savivaldybėje yra nustatoma rinkliava, ir augant šiai rinkliavai suprastėja savivaldybės finansiniai rodikliai, o to neturėtų būti. Biudžeto sandaros įstatyme atsižvelgiant į tam tikas audito išvadas siūloma techninė pataisa.

Akcizų įstatyme nuo kovo 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d. teikiame privalomą mums akcizų didinimą tabako gaminiams. Siūlome tą didinimą iki galutinės normos, kurią turime pasiekti 2010 m. sausio 1 d., praeiti dviem žingsniais.

Pelno mokesčio įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio daugelio straipsnių pakeitimai yra svarbūs pakeitimai. Pelno mokesčio įstatyme yra įgyvendinamos dvi mintys.

Pirmoji. Siūloma nustatyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą, taip pat nustatyti pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios įgyvendina socialines iniciatyvas. Nustatyti, kad 15 % darbo mokos fondo, jeigu tai yra išlaidos, kurių negalima identifikuoti pagal jų gavėją, tai yra tam tikros sporto, kultūros, maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitokios išlaidos, įrašytos į kolektyvinę įmonės sutartį… nustatyti tokį neapmokestinamą limitą šioms išlaidoms. Aš manau, nepaisydami visos sunkios valstybės finansinės perspektyvos ir tų miglotų mokesčių surinkimo perspektyvų, mes turėtume žengti šį žingsnį, nes jis įmonių lėšomis sprendžia socialines problemas, kurioms valstybė šiandien neturi nei resursų, nei lėšų, nei galbūt kitą sykį ir entuziazmo. Reikėtų įmones paskatinti tai daryti.

Atitinkamai susijęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Ten siūloma patikslinti natūra gautų pajamų apmokestinimo taisykles ir nustatyti, kad lengvatiniu 15 % tarifu apmokestinamos pajamos, kurias gavo šeima vykdydama įmonės socialines iniciatyvas. Pavyzdžiui, jeigu kelialapis į tam tikrus poilsio namus nupirktas įmonės lėšomis, šios lėšos nebūtų apmokestinamos pelno mokesčiu įmonėje, ir gyventojas mokėtų ne 24 % pajamų mokesčio tarifą, o tiktai 15 %. Tai irgi paskatintų šią veiklą.

Kitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas susijęs su nekilnojamojo turto apyvarta. Yra siūloma pratęsti tą terminą, per kurį asmens turimas nekilnojamasis turtas atlaisvinamas nuo prievolės mokėti jį perleidžiant… pajamų mokestį nuo turto vertės prieaugio, tą terminą pailginti nuo 3 iki 5 metų. Tai turėtų sureguliuoti mūsų ekonomikos nekilnojamojo turto apyvartos procesus.

Antras siūlomas punktas, kuris iš pradžių ekspertų buvo labai teigiamai vertinamas (dabar pasigirdo ir neigiamų nuomonių) – lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui atsisakymas. Čia aš pabrėžčiau, kad mes siūlome taikyti šią taisyklę, tai yra netaikyti tos lengvatos tik asmenims, kurie kreditą pasiėmė po 2009 m. sausio 1 d. Tai yra tik naujai paimtiems kreditams, nes žmonės, kurie kreditus jau pasiėmė, šia lengvata jau naudojasi. Tai yra jų teisėtas lūkestis iki pat kredito grąžinimo pabaigos turėti šią lengvatą ir, aš manau, kad šios pozicijos reikėtų laikytis. Ateityje mes manome, ir ekspertai taip rekomendavo, kad derėtų šios lengvatos atsisakyti.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnyje siūlomas tam tikras Vyriausybės bendru sutarimu pasiektas sprendimas – PVM lengvatinio 5 % tarifo įvedimą vaisiams ir daržovėms atidėti iki 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybėje nebuvo sutarta, kad reikėtų šią lengvatą naikinti, todėl mes perduodame šį klausimą svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.

Dėl Indeksavimo įstatymo siūlome korekciją. Tos korekcijos esmė truputį pakeisti tas taisykles, iš esmės sugrįžti prie Vyriausybės siūlyto varianto ir neindeksuoti tų dydžių, kurie per ataskaitinį laikotarpį, per dvejus metus, buvo indeksuoti daugiau negu infliacijos lygis. Pagal dabartinę įstatymo redakciją reikėtų indeksuoti visus socialinės apsaugos dydžius nepaisant to, ar jie buvo kada nors praeityje indeksuoti. Tai šiuo metu nėra racionalu, nes dabar racionaliau yra turimas lėšas nukreipti didinant tuos socialinės apsaugos dydžius, kurie yra iš esmės reikalingi. Pavyzdžiui, valstybės remiamas pajamas turbūt reikėtų esant galimybei didinti dar labiau nepaisant net infliacijos dydžio. Galbūt reikėtų atsisakyti indeksuoti visiems vienodai vaiko pinigus, nes gavėjų yra labai daug, ir tai pareikalautų didžiulių lėšų, tačiau kiekvienam gavėjui tai būtų labai nedidelė nauda. Taigi siūloma labai tikslingai nukreipti socialinį indeksavimo mechanizmą.

Seimo nutarimo projektas „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“. Jūs jį matote. Aš turbūt neskaitysiu čia tų skaičių. Yra numatoma tam tikra nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų dinamika. Privalome pagal Biudžeto sandaros įstatymą teikti šį nutarimo projektą.

Aš pateikiau ir valstybės biudžetą, ir visus lydimuosius įstatymų projektus. Dabar tikrai labai mielai atsakyčiau į visus klausimus.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų klausti nori 20 ar daugiau Seimo narių. Dabar aš kreipiuosi į kolegas Seimo narius, kaip klausiame, kad būtų teisingiau? Ar pirma klausia frakcijų vadovai, ar atstovai – pirmas variantas? Antras variantas – frakcijų atstovai ir po to visi likusieji, o trečias variantas – taip, kaip užregistruota? Kaip užregistruota? Gerai. A.Sysas. Prašom. Prie šoninio galėsite paklausti, ne bėda. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Didelė garbė pradėti klausimų maratoną ministrui.

Gerbiamasis ministre, ekonomikos recesijos metu paprasčiausiai siūloma riboti visokias lengvatas pelnui, kitiems dalykams, jų atsisakyti ir netaupyti vargingiausiai gyvenančių ar bėdžių sąskaita. Kitaip nei kiti, aš klausiau, ką jūs sakėte. Pasižiūrėjus į jūsų siūlomus įstatymus man pirmiausia krinta į akis, kad elgiamasi visiškai priešingai. Vėl lengvatos pelnui ir ribojimai, Indeksavimo įstatymo, kuris net nepradėjo veikti, atsisakymas. Jūs pasakėte, kad tai netikslinga, nes galima tiksliau panaudoti. Kodėl einama tokiu keliu, kai keičiamas pats Indeksavimo įstatymas, o nekeičiamas, pavyzdžiui, Vaiko išmokų įstatymas? Taip mes paprasčiausiai dar papildomai prisidedame prie ekonominės recesijos, nes tie bėdžiai negaus papildomų pinigų…

Č.JURŠĖNAS. Laikas!

A.SYSAS. …jie neis į parduotuvę, nepirks. Kodėl pasirinkta lengvata pelnui ir bizūnas vargingiausiai gyvenantiems? Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Aš tikrai, gerbiamasis Seimo nary, nesutinku dėl bizūno. Aš manau, labai neracionalu būtent šiandien ribotus finansinius valstybės išteklius padalyti daugeliui žmonių po truputį, taip pat ir man, aš turiu du nepilnamečius vaikus. Tikrai nemanau, kad mano problemas tai išspręs. Todėl ir siūlome socialinei apsaugai skirtas lėšas dabar, šiuo etapu, koncentruoti į pagrindines sritis, kuriose iš tikrųjų galima pasiekti rezultatų. Labai konkrečiai aš įvardijau – tai kompensacijos už šildymą. Jos duoda didesnį efektą ir reikalauja kur kas mažiau lėšų.

Dėl pelno mokesčio. Ekonomikos lėtėjimo metu valstybė turi pasirūpinti būsimu pajamų augimu. Būsimas pajamų augimas priklauso ne nuo Vyriausybės, ne nuo valstybės institucijų, ne nuo paskirų žmonių valios, o nuo to, kaip veiks mūsų ekonomika, ar tikslingai pertvarkys savo veiklą verslininkai, kurie ir generuoja bendrąjį vidaus produktą. Dėl to tokiu metu pasaulio praktikoje įprasta nustatyti lengvatas, bet ne abstrakčias lengvatas, o labai konkrečias lengvatas, skatinančias daryti labai konkretų veiksmą – šiuo atveju atnaujinti technologijas ir didinti darbo našumą. Jeigu mes neatnaujinsime technologijų, mums pritrūks pinigų kitame straipsnyje, tame straipsnyje, iš kurio mes mokame bedarbio pašalpas, nes dabar iš tikrųjų yra rimta problema įmonėms prieiti prie piniginių išteklių. Absoliuti tiesa, kad ne tik pinigai pabrango, bet ir priėjimas prie kreditinių išteklių labai pasunkėjo. Todėl Vyriausybės pareiga pasirūpinti, kad įmonės turėtų papildomą paskatą atnaujinti technologijas.

Ši Pelno mokesčio įstatymo pataisa atsirado labai sunkiai. Apie ją buvo kalbama nuo G.Kirkilo Vyriausybės darbo pradžios. Man atrodo, dar A.Brazausko Vyriausybės laikais apie ją buvo diskutuojama. Ją mes teikėme tik po to, kai suradome konkrečias formuluotes, kurios leistų lengvatą teikti tik toms įmonėms, kurios ne apgaudinėja mus visus, o iš tikrųjų realiai keičia technologijas ir didina darbo našumą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolega E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti dėl valstybės investicijų. Ar nemanote, kad atsižvelgiant į Seimo priimtą nutarimą vis dėlto reikėtų kiek įmanoma stabdyti naujas statybas ir pasistengti baigti bent senas; taip pat peržiūrėti investavimą į tokius objektus kaip apskritys, ministerijos ir sutelktus pinigus skirti mokykloms renovuoti, nes šiame projekte matyti lengvų investicijų, kurias ministrai arba kitos institucijos „pramušinėja“? Galbūt tas lėšas reikėtų konsoliduoti ypač svarbiems objektams – tai švietimui, kur iššvaistom daug, šildymui ir sveikatai, ir kitoms socialinėms institucijoms.

R.ŠADŽIUS. Aš su jumis visiškai sutinku, kad tai reikėtų daryti. Tačiau bėda ta, kad turime pasiekti balansą. Viena vertus, iš tikrųjų mes suinteresuoti baigti didelius objektus. Kita vertus, jeigu pasižiūrėsite pagal teritorijas, šitos investicijos yra labai plačiai paskleistos. Kiekviena valstybės investicija, nepaisant to, kad tai yra kažkokio valstybinio objekto, ar mokyklos, ar savivaldybės administracinio pastato, remontas, taip pat yra darbo vietos žmonėms, dirbantiems toje teritorijoje. Šį aspektą taip pat reikia turėti omenyje, bet, žinoma, jūs teisus, kad reikia subalansuoti tą ir kitką.

Dėl valstybės investicijų aš pasakysiu, kad grynai į valstybės funkcijas vykdančias įstaigas, jų renovaciją, kažkokias naujas statybas siūloma iš visų 5 mlrd. investicijų skirti 97 mln. Esu tikras, kad tas sąrašas bus tikrai labai kritiškai peržiūrėtas, ir tai nieko blogo. Atvirkščiai, tai labai gerai, ir Seimo komitetai galės apsispręsti, ką su jomis daryti. Galbūt tikslingiau panaudoti kitiems objektams, paminėtiems jūsų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K.Daukšys. Ruošiasi A.Matulas. Per šoninį mikrofoną. Jau turite kortelę, gerai. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis ministre. Sakykite, ar rengdama kitų metų biudžetą Finansų ministerija bent žinojo, kiek valstybė, t. y. ministerijos, Vyriausybė, apskritys arba savivaldybės, valdo turto? Ar atliktas turto inventorizavimas ir ar mes iš tikrųjų žinome, ką valstybė šiandien valdo, ką turi?

R.ŠADŽIUS. Iš esmės bendrais bruožais mes žinome, nes Statistikos departamentas kasmet teikia šitokią turto ataskaitą. Jūs esate teisus, kad detalus šio turto inventorizavimas nėra atliktas, ir šiam tikslui, atvirai prisipažinsiu, kitų metų biudžete lėšų nėra numatyta. Manau, racionalus būdas tai spręsti – įstatyme nustatyti, kad Registrų centras šias paslaugas valstybei ir savivaldybėms teiktų nemokamai. Mes pamėginome įvertinti, kiek iš tikrųjų reikėtų lėšų visam šiam inventorizavimui. Tai didžiulės, milžiniškos lėšos, kurias pasiimtų viena įstaiga ir kurių mes negalėtume skirti nei mokykloms renovuoti, nei socialinei apsaugai. Bet šitai iš tikrųjų reikėtų daryti žengus pirmą žingsnį – nustačius tų paslaugų protingą finansavimo mechanizmą.

K.DAUKŠYS. Pirmininke, atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašom, K.Daukšys nori papildyti. Prašom.

K.DAUKŠYS. Kiek tų lėšų reikėtų? Sakėte, milžiniškos lėšos.

R.ŠADŽIUS. Tai yra šimtai milijonų litų, nes inventorizavimo objektai yra ne tik pastatai. Iš tikrųjų mes turime neinventorizuotų pastatų įvairiose srityse, ir socialinėje, ir sveikatos apsaugos srityje. Tačiau mes dar turime daug gamtinių išteklių, kelių, įvairiausių kelio įrengimų, upių įrengimų, vamzdynų ir dar visokių objektų, kuriuos taip pat reikėtų apskaityti. Miškams inventorizuoti šiems metams buvo skirtos tam tikros lėšos ir iš savų lėšų miškų urėdijos toliau atlieka šitą darbą. Tai galbūt vienintelė inventorizavimo rūšis, kuri kitais metais bus tęsiama vidinėmis miškų urėdijų lėšomis.

PIRMININKAS. Klausia kolega A.Matulas. Ruošiasi E.Klumbys.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, Seimo Sveikatos reikalų komitetas gavo Latvijos Socialinio užimtumo reikalų komiteto pirmininkės (…) raštą, kuriame siūloma, kad akcizas tabakui būtų didinamas Baltijos šalyse vienu metu, kad tas procesas būtų derinamas. Noriu paklausti, kokie yra tabako akcizo didinimo tempai Lietuvoje ir ar derinama su artimiausiais mūsų kaimynais latviais ir estais?

Ir dar noriu paklausti, nes turiu laiko. Žinau, kad jūs asmeniškai ir Finansų ministerija pritarėte, kad būtų suformuotas atskiras savarankiškas sveikatos draudimo fondas, mokestis. Ar jūsų pozicija nesikeičia? Ką Finansų ministerija padarė, kad būtų suformuotas toks atskiras sveikatos mokestis?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimus. Keldama tabako akcizą Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Jeigu teisingai prisimenu, Estija jau pasiekė Europos Sąjungos nustatytą direktyvinį lygį, latviai pasieks labai greitai. Šiuo požiūriu mūsų yra palankesnė padėtis, šiek tiek palankesnė padėtis, nors dėl tabako akcizo yra kita problema: Baltijos šalys, kai įgyvendinsime šiuos kėlimus iki pabaigos, gali tikėtis tam tikro papildomo kontrabandinio spaudimo. Žinoma, šie procesai yra valdomi, ir mūsų Muitinės departamentas efektyviai veikia, bendradarbiauja su Latvijos muitinės departamentu, nes iš Rusijos eina kontrabandos kelias per Latviją, Lietuvą į Vakarų Europos šalis. Tačiau Europos Sąjungoje buvo girdėti iniciatyvų dar labiau didinti tabako akcizus. Manau, būtų protinga trims Baltijos valstybėms susivienijus užblokuoti šių sprendimų įgyvendinimą.

Dėl sveikatos draudimo mokesčio. 2009 m. biudžeto schemoje to neįmanoma įgyvendinti, tačiau, be abejo, 2010 m. mokestines pajamas ir mokesčių struktūrą, mokesčių sistemą, aš manau, naujas Seimas analizuos ir turės visas galimybes iki liepos 1 d. priimti tam tikrus sprendimus. Įdirbis iš tikrųjų yra, ir labai rimtas įdirbis. Tarp ministerijų mes esame svarstę tuos klausimus. Įdirbis bus perduotas naujai Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi kolega J.Ramonas.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, normaliose pasaulio valstybėse atėjus sunkmečiui, ypač finansinėje srityje, visada apkarpomi kariniai biudžetai. Kodėl Lietuva neina šiuo keliu?

R.ŠADŽIUS. Tai, žinoma, Seimo prerogatyva spręsti. Neabejoju, kad bus tam tikrų pasiūlymų, tačiau Lietuva, na, pavadinkime taip, naudojasi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos teikiamomis apsaugos paslaugomis. Mes turime būti patikimas partneris, nepaisydami ekonominių vėjų. Man teko girdėti, kad Estija, nors labai smarkiai karpė visus biudžetus, savo įsipareigojimų karinėje srityje ir toliau laikosi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Ramonas. Ruošiasi V.Baltraitienė.

J.RAMONAS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti apie žemės ūkį. Kodėl, palyginti su kitomis asignavimų sritimis, vis dėlto yra mažinamas žemės ūkio biudžetas? Dar daugiau, kad ir šiais metais jis yra mažesnis, palyginti su praėjusiais, 1,6 %. Tai mano klausimas būtų toks: ar yra galimybė, tokia tikimybė, kad nebūtų taip smarkiai apkarpomas, kad ir tuo kriziniu laikotarpiu, kad žemės ūkis galėtų gyvuoti, būti konkurencingas ir eiti į priekį? Labai ačiū.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Mes visi turbūt sutarsime, kad žemės ūkis yra labai svarbi mūsų ūkio šaka, tai yra gana svarbus mūsų eksporto straipsnis. Viskas taip, kad smarkiai mažėja biudžetas. Taip, iš tikrųjų skaičiai mažėja, tačiau jie mažėja daugiausia dėl to, kad mažėja kitais metais planuojama gauti Europos Sąjungos parama. Na, ta Europos Sąjungos parama (ją arba panaudoji, arba ne) nėra rodiklis, kad iš tikrųjų valstybės biudžete smarkiai mažinamas dėmesys žemės ūkio sričiai. Kad žemės ūkio srities finansavimas kitais metais augtų, aš matau tik menkas perspektyvas, nes iš tikrųjų ir dėl tų pajamų surinkimo (tų, nurodytų šiame biudžete) šimtaprocentinės garantijos mes neturime. Mes turime išlaikyti finansinį stabilumą ir šiandien gyventi pagal lėšas. Lėšų mes turime tiek, kiek turime, ir turime tam tikrus socialinius įsipareigojimus, kuriuos Vyriausybė ir siūlo pirmiausia tenkinti. O parama ūkiui, taip, ji yra svarbi, žemės ūkis – taip pat ūkio šaka, tačiau, matyt, tai ne pirmas, o, sakykime, antras prioritetas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Baltraitienė. Ruošiasi kolega J.Veselka.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ministre, aš noriu paklausti apie savivaldybių biudžetus. Labai gerai atsimenu, kad kai prieš metus svarstėme šių metų biudžetą, jūs sakėte, kad savivaldybės tikrai įvykdys, surinks numatytas pajamas, šiandien žinome, kad situacija visai kita. Aš noriu paklausti, ar bus savivaldybėms grąžintos negautos pajamos, nes vis dėlto kaltę turėtų prisiimti Finansų ministerija, suplanavusi tokias pajamas, nes savivaldybės prašė visai kitokių. Ir kaip dėl ateinančių metų savivaldybių biudžetų, ar labai padidintos pajamos, ar ne? Ar bus grąžintos pirmiausia negautos pajamos šiais metais, nes Finansų ministerija nusirašė tą, kas buvo suplanuota nusirašyti, kur viršijo daugiau?

R.ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare, už klausimą. Šiais metais, jeigu prisimenate, rodos, ar kovo, ar balandžio mėnesį, buvo kompensuotos 2007 metais negautos savivaldybių pajamos, buvo įgyvendintas mechanizmas, kuris yra įteisintas Biudžeto sandaros įstatyme. Šis įstatymas toliau veikia, matyt, žiūrėsime, kaip ten bus su kitais metais.

V.BALTRAITIENĖ. Bet biudžete nenumatyta?

R.ŠADŽIUS. Tas yra daroma iš viršplaninių valstybės biudžeto pajamų, tokios atskiros biudžeto eilutės nėra, šįmet taip pat kovo mėnesį ar balandžio mėnesį nebuvo. Pagal įstatymą yra iš iždų išteklių kompensuojama.

Tas klausimas, kurį jūs keliate, iš tikrųjų labai rimtas. Aš pačioje savo pristatymo pradžioje pasakiau, kad greta vartojimo perspektyvų vienas didžiausių neapibrėžtumų, šiandien planuojant kitus metus, yra supratimas, kiek augs darbo užmokestis kitais metais, vadinasi, kokia bus gyventojų pajamų mokesčio įplaukų dinamika. Gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų įplaukų šaltinis. Šiandien yra labai skirtingos to augimo prognozės, 9,8 – įtrauktos į šį biudžetą, Finansų ministerijos dviejų savaičių senumo ir mano cituotos, rodos, 3,6 % – Lietuvos banko. Kita vertus, man yra tekę matyti ir 12 % ar 13 % augimo perspektyvas, prognozuojamas kitų ekspertų institucijų. Manau, biudžeto svarstymo eigoje mes iš tikrųjų tikslinsime ir pamėginsime padaryti taip, kad savivaldybių gyventojų pajamų mokesčio planas maksimaliai atitiktų realijas. Dabar mes nežinome atsakymų kiek. Kad darbo užmokesčio augimas lėtėja, mes šitą matome iš apklausų, bet kiek sparčiai, šiandien dar negalime pasakyti. Lapkričio pabaigoje bus III ketvirčio darbo užmokesčio duomenys, Statistikos departamento skelbiami, rodos, lapkričio 28 d., štai tada bus labai rimtas pagrindas pažiūrėti tendencijas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka, ruošiasi kolega K.Glaveckas.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, skaičiau labai įdėmiai jūsų aiškinamąjį raštą ir susidariau įspūdį, kad jūs esate fatalistas. Kodėl? Skaitau: „Centrinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad pastaraisiais metais vykstanti racionalių lūkesčių formavimo politika sudarė sąlygas verslui iš anksto pasiruošti besirealizuojančioms rizikoms“ ir t. t. Tai mano tokia išvada. Klausimas: dabar jūs numatote, kad jeigu bus ta socialinė parama įvairiems darbuotojams teikiama iš darbdavio lėšų, ta dalis bus apmokestinama tik 15 %, jeigu bus įvertinta ta nauda. Tai žiūrėkite, šiaip darbuotojai mokės 24 % darbo užmokesčio, o jeigu tą patį jie gaus per kitas išmokas, – tik 15 %. Ar jūs nematote pavojaus, kad ta dalis, kuri darbo užmokesčio, mažės, o per tas išmokas – didės. Ir čia biudžeto, kaip žinote, atsiras praradimai. Toliau su tuo pelno mokesčiu. Iš esmės 35 % pelno…

PIRMININKAS. Kolega, laikas. 1 minutė.

J.VESELKA. Ar iš tikrųjų ši jūsų politika neprives prie dar didesnio biudžeto žlugimo, kaip įprasta, didesnio pelno išvežimo ir turtingųjų dar didesnio lobimo, o ne kad pakeltume perkamąjį pajėgumą tos didelės masės, kuri galėtų pagyvinti ekonomiką?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes svarstėme visas rizikas, kurios galėtų kilti, todėl šiuose įstatymuose yra numatyti labai rimti saugikliai. Socialines iniciatyvas gali įgyvendinti ir tam tikromis lengvatomis naudotis tik tos įmonės, kurios turi sudarytas kolektyvines sutartis, kurios socialines iniciatyvas kolektyvinėje sutartyje išvardijusios ir atitinkamai profsąjungos jas kontroliuoja. Dabar tas 15 % tarifas, apie kurį jūs šnekate, yra ne išmokoms, o pajamoms natūra. Pajamoms natūra. Tai yra labai svarbu.

Ir paskutinis dalykas. Mes iš tikrųjų vertinome galimus biudžeto praradimus ar, atvirkščiai, gavimus, šnekėjome su labai rimtais verslininkais ir priėjome prie išvados, kad šis įstatymas jau įteisintų tas schemas, kurios ir dabar yra naudojamos, tačiau veidmainiškai apgaunamos. Tai veidmainystės versle bus mažiau, o daugelis įmonių tiesiog legaliai darys tą, ką darė ir iki šiol. Manau, kad ir kontrolė bus daug geresnė, ir dar vienas ypatingas dalykas, kurį mes įstatyme įrašėme, kad socialinių iniciatyvų teikiamomis gėrybėmis turės galimybę pasinaudoti lygiomis galimybėmis visi įmonės darbuotojai. Tai yra ne tik vadas, pavaduotojas ar finansininkas, bet visi. Jeigu šis principas nėra įgyvendintas, tada mokesčių lengvata įmonė negali pasinaudoti ir tada vyriausiojo buhalterio gauta nauda bus apmokestinta pagal visus normalius darbo užmokesčio tarifus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K.Glaveckas. Prašom, profesoriau. Ruošiasi kolega P.Auštrevičius.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jūsų pranešimas iš tikro buvo įdomus ir priminė analitiko kalbą. Bet jeigu mes prisiminsime tą, ką jūs kalbėjote iš šios tribūnos prieš metus, tuomet sakėte kalbą, kuri tryško optimizmu ir bravūriškumu, tai kalbų turinys dėl praeitų metų biudžeto ir šių metų skiriasi kaip kėdė ir elektros kėdė. Jūs dabar pasakėte problemas, kurios yra, nors ne visas pasakėte, nepasakėte, pavyzdžiui, to, kad dešimti metai, kai uždaroma atominė, bus dar sunkesni metai ir kad dabar iš tikro nūdienos reikalavimus reikalinga biudžeto perkelti. Pagrindinis klausimas, kurį aš norėčiau jums užduoti. Sakykite, koks, jūsų manymu, Lietuvai reikalingas biudžetas?

Antras dalykas, ką tame biudžete, tame finansų ir pajamų plane kitais metais galėtų rasti verslininkai, paprasti žmonės, pensininkai ir kiti, kurie gyvens iš to biudžeto? Kitaip sakant, išskirti tuos elementus. Skaičių pateikimas yra svarbus, tai politinis klausimas, bet tiems visiems sluoksniams – ir verslininkams, ir kitiems – iš tikro lieka neaišku, kas jų laukia.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų prieš metus mes gyvenome, ir pripažinkime tai visi, visiškai kitoje epochoje. Epochų kaita įvyko rugsėjo viduryje nuo „Lehman Brothers“ žlugimo. Iš tikrųjų ta kaita toliau vyksta. Ji tokia dinamiška, kad tai verčia mus būti atsargius netgi jau Seimui svarstant pateiktą biudžetą.

Dėl to, ką konkretūs žmonės galėtų rasti. Pradėkime nuo verslininkų. Mes siūlome tas lengvatas, kurios skatintų verslininkus elgtis teisingai. Gerbiamasis J.Veselka sakė, racionaliai tvarkytis, priimti racionalius sprendimus, būtent atnaujinti technologijas, kelti darbo našumą. Tai mes siūlome daryti būtent per mokestinę bazę, o ne tiesioginėmis dotacijomis.

Tiems žmonėms, kurie dirba biudžetiniame sektoriuje, mes siūlome įgyvendinti darbo užmokesčio didinimo programas. Viena vertus, žinoma, tai skatins tam tikrą vartojimą makroekonomine prasme, kita vertus, sumažins disproporcijas tarp darbo užmokesčio viešajame sektoriuje, apie kurias aš, tarp kitko, kalbėjau ir prieš metus, ir prieš pusantrų metų.

Socialinės apsaugos srityje mes siūlome laikytis tų socialinių įsipareigojimų, kurie buvo patvirtinti tam tikrais įstatymais ir nutarimais, juos įgyvendinti ir tokiu būdu sudaryti sąlygas visuomenei pergyventi šią sunkią žiemą ir galbūt kitus sunkius metus. Dėl 2010 metų – tikėkimės, kad jie bus lengvesni.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes jau klausinėjame ministrą pusę valandos. L.Graužinienė nori kai ką pasakyti. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Ministras pateikė, kaip suprantu, visus lydimuosius dokumentus.

R.ŠADŽIUS. Taip, visus.

L.GRAUŽINIENĖ. Man visiškai neaišku, nes labai svarbūs visi pateikti įstatymo lydimieji projektai. Ar mes turėsime teisę paklausti dėl kiekvieno atskirai, ar tai yra bendras laikas? Jeigu ministras taip ilgai atsakinės į klausimus nesilaikydamas reglamento, mes neturėsime galimybės išvis paklausti to, ką norime sužinoti.

PIRMININKAS. Jeigu kas norės paklausti dėl atskirų įstatymų, kurie yra kartu su pagrindiniu, tada prašom, arba sudarysime eilę, arba šoninis mikrofonas, ir taip bus galima paklausti. Čia jokios problemos. Tiktai mes turime, žinoma, dabar nepersistengti, gal dar kokių 10 minučių klausinėti ir po to jau kas nori konkrečiai dėl atskirų įstatymų.

R.ŠADŽIUS. Aš stengsiuos trumpiau.

PIRMININKAS. P.Auštrevičiaus nematau. Tada G.Steponavičius. Prašom, kolega.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Pone ministre, dėkui už pateikimą. Mano klausimas yra susijęs su prioritetų skirstant lėšas nustatymo ir apskritai tokių lėšų panaudojimo efektyvumu. Štai skaitau jūsų pateiktą informaciją, kad daugiabučių namų modernizavimo programai skirti yra numatyta 70 mln. litų. Tai viso labo apie 20 mln. daugiau, palyginti su šių metų asignavimais, o kelių infrastruktūros plėtrai yra numatyta pusė milijardo litų daugiau. Ar jūs nemanote, kad būtų efektyviau ir energijos taupymo, ir daugeliu kitų prasmių lėšas permesti iš šios srities, kelių infrastruktūros plėtros, bent jau ženklesnės dalies, į būsto renovavimo programų įgyvendinimą? Tokiu būdu mes pasiektume net kelis tikslus vienu metu. Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už labai svarbų klausimą. Labai trumpai. Kelių programoje tikrai ne pusės milijardo augimas. Atvirkščiai, yra šioks toks sumažėjimas. Kelių programa yra finansuojama iš specialiųjų lėšų, kurias sudaro 80 % akcizo, surinkto už degalus. Tai yra mechanizmas, įtvirtintas įstatyme, ir šios sumos mes negalime keisti Biudžeto įstatymu. Tai yra apskaičiuota suma, kuri ateina kelių plėtrai.

Su daugiabučiais yra didžiulis skirtumas. Visi daugiabučiai yra privatūs, o visi keliai yra valstybiniai. Keliams statyti nėra kito lėšų šaltinio kaip biudžetas. Daugiabučiams renovuoti yra žmonių lėšos. Kas yra svarbiausia? Mes analizavome tą klausimą. Man atrodo, reikėtų šiandien pradėti keisti savo požiūrį į daugiabučių namų renovacijos paramą. Šios dotacijos, kurios yra numatytos, iš tikrųjų nėra efektyvios, netgi priešingai – jos skatina žmones laukti, kada biudžete bus numatyta ši dovana, ir nevykdyti renovacijos, nes biudžete lėšų visuomet nepakaks. Ta eilė tiktai strigs. Ką mums vertėtų padaryti? Sudaryti geresnę prieigą žmonėms prie lengvatinėmis sąlygomis išduodamų paskolų. Būtent per neproduktyvių išlaidų, tai yra palūkanų bankui, draudimo įmokų ir dar ko nors sumažinimą skatinti žmones savo lėšas investuoti į namų renovaciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar, Graužiniene, ar jūs norite paklausti? Prašom, prašom. L.Graužinienė. Po to kolega D.Jankauskas. Prašom, kolege.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti ministro. Vis dėlto ar jūsų negraužia šiek tiek sąžinė, kai investicinėse programose didžiulės lėšos numatytos Prezidento rezidencijai gražinti ir ministerijoms gražinti, ambasadų statybai, naujų teismų pastatų statybai, kai tuo metu yra mokyklų, kurių vaikai į tualetus eina į lauką, kultūros namai tikrai neturi tų įstaigų (atsiprašau už visus pasakymus). Kur mes dedame prioritetą? Ar mes kuriame ateitį jaunajai kartai ir kultūringam mūsų visuomenės ugdymui, ar mes dedame į grožybes ir tam, kad klerkams būtų patogu ir gražu gyventi?

R.ŠADŽIUS. Iš tikrųjų suprantama jūsų kritika. Aš atsakydamas į klausimą jau minėjau, kad išlaidas valstybės pastatų, valstybės ir savivaldybių funkcijoms reikalingų pastatų renovavimui ir statymui, žinoma, reikėtų peržiūrėti, tačiau jų iš viso 97 mln. litų. Tai nėra didžiulis resursas mokykloms.

Dėl ambasadų. Nelabai sutikčiau, kad tikrai to nereikia. Tie žmonės, kurie rūpinasi ambasadomis, Užsienio reikalų ministerija, jie turi savo labai rimtų motyvų. Mūsų veidas užsienyje – tai yra papildomos investicijos į Lietuvą. Mes neturime viduje pakankamai kapitalo, kuris galėtų įsukti mūsų ūkį iki pakankamo lygio, todėl mes turime normaliai atrodyti ir užsienyje. Tačiau dėl proporcijų derėkimės, šnekėkimės ir perdėliokime. Sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Jankauskas. Ruošiasi jubiliatas P.Gražulis.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, kaip jūs savo pateikime minėjote, finansų krizė daug ką pakeitė, matyt, ir tą optimizmą, kuris prieš metus buvo planuojant šių metų biudžetą. Taip iš tiesų ir liko neaišku, ar savivaldybėms bus kompensuojamos negautos pajamos savivaldybių biudžetuose. Noriu paklausti jau gal šiek tiek ir pasikartodamas, kolegos klausė dėl valstybės investicijų programų. Matome, kad išties ne vieną ir ne du – daug naujų objektų dar planuojama pradėti statyti nežiūrint ekonominio sunkmečio. Jūs atsakėte dėl daugiabučių namų apšiltinimo.

Dėl savivaldybių ir valstybės įstaigų – mokyklų, darželių ir kitų pastatų, kurie šiandien toli gražu neapšiltinti. Energetikos ir šildymo sąnaudos, aišku, šiemet bus rekordiškai didelės. Mano klausimas, ar teko Finansų ministerijai su savivaldybėmis aptarti valstybės investicijų panaudojimo tikslingumą ateinančių metų biudžete? Dėkoju.

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Žinoma, mes su savivaldybėmis taip pat aptarinėjome. Galbūt ta diskusija nebuvo tokia detali ir dalykiška, kaip ji po to vyksta čia, Seime, Seimo komitetuose per tam tikrus Seimo narius, atstovaujančius tiems regionams. Taip, naujų objektų yra gana nemažai, ta suma naujiems objektams taip pat yra gana nemaža – apie 200 mln. litų, tačiau didžioji dauguma tų naujų objektų būtent ir yra savivaldybių objektai: mokyklų apšiltinimas, sporto aikštelės, tam tikri sporto objektai. Tai yra nedideli objektai, kuriuos nori pradėti savo teritorijoje statyti arba tvarkyti savivaldybės. Bet tikslingumą, be abejo, kiekvienu atskiru atveju reikia peržiūrėti, naujų objektų sąrašą reikia dvigubai dėmesingiau peržiūrėti, ar mes galėsime sau juos leisti. Daug šių objektų yra finansuojami iš tų 200 mln., 80 mln. yra Europos Sąjungos lėšos. Turbūt sutiksite, kad yra naudingiau pasiimti Europos Sąjungos lėšas nežiūrint to, kad objektas naujas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P.Gražulis. Ruošiasi kolega Z.Balčytis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau dar kartą paklausti labai aktualų klausimą. Europos Sąjunga valstybėms naujokėms didina finansavimą žemės ūkio šakai, kad žemės ūkis tikrai galėtų konkuruoti su senosiomis Europos Sąjungos šalimis. Dabartiniame Lietuvos biudžete jūs nenumatėte padidinti žemės ūkiui iki leistinos normos, kiek leidžia Europos Sąjunga. Juk mes žinome, kad tiek grūdų augintojai, tiek pieno ir mėsos gamintojai šiandien vos galą su galu suduria. Vienintelė galimybė jiems būti konkurencingiems broliškoms Europos Sąjungos valstybėms – suvienodinti išmokas. Kodėl jūs vis dėlto nusigręžiate nuo kaimo, nuo to vargano žmogaus, ypač smulkesniojo žemdirbio?

R.ŠADŽIUS. Tikrai niekas nenusigręžia, nes Europos Sąjungos išmokos, ateinančios iš Europos Sąjungos biudžeto, kas metai didėja, vadinasi, išmokos konkretiems žmonėms didėja, bet finansinė situacija šiandien tokia, kad dėl nacionalinių išmokų didinimo mes turėtume palaukti, nes greta laukininkyste, daržininkyste, mėsos ūkiu ar pieno ūkiu užsiimančių žmonių mes dar turime mokytojus, kultūros darbuotojus, kurie gauna atlyginimą iš biudžeto ir daugiau iš niekur.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia Z.Balčytis. Ruošiasi V.Čigriejienė.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas galbūt bus aktualus daugiau antrajam ar trečiajam biudžeto priėmimo stadijos variantui. Paskutiniuoju metu žiniasklaidoje labai daug girdime, ypač iš būsimųjų premjerų, apie tai, kad, panaikinus mokesčių lengvatas, pridėtinės vertės mokesčio, iš kažkur atsiranda daugiau kaip 2 mlrd. litų, ir ši logika net grindžiama tuo, kad tai yra Finansų ministerijos specialistų apskaičiuoti duomenys. Aš norėčiau iš jūsų išgirsti, kiek iš visų lengvatų, jeigu panaikintume pridėtinės vertės mokesčio išlygas, vis dėlto būtų galima sutaupyti biudžete?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Dėl tų 2 mlrd., apie kuriuos aš taip pat skaičiau, kitur spaudoje yra 2,5 mlrd. Aš mėginau pasiaiškinti, kas tie paslaptingi specialistai. Man pavaldžioje Finansų ministerijoje aš tokių neradau. Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos kitais metais, atmetus daržovių lengvatą, kuri neįsigaliojo ir kurią mes siūlome atidėti, iš viso duoda 520 mln. litų. Iš jų beveik 170 mln. litų sudaro PVM tarifo už šildymą kompensacija, 13 procentinių punktų kompensacija už šildymą. Kita 100 mln. litų formaliai lengvata, nors tai nėra lengvata, nes vaistai, PVM’o vaistams iki 2004 m. apskritai nebuvo, mes pradėjome taikyti 5 % tarifą, bet, jį padidinus iki 18 %, kaip ir būtų galima surinkti dar 100 mln. Lt. Taip, yra mėsai – šviežia atšaldyta mėsa – 92 mln. litų, taip pat yra ir knygos, laikraščiai, žurnalai – 38 mln. litų, vežimo paslaugos, tradiciškai apmokestintos 5 %, – 38 mln. Lt ir panašios sumos. Gyventojų pajamų mokesčio lengvatų, kur dabar yra atskaitoma pagal deklaracijas, aš suskaičiavau 292 mln., tačiau nematau nė vienos, kurios būtų galima atsiakyti, nes gyvybės draudimo įmokos yra sisteminė lengvata, mes ją turime teikti, – 86 mln. Lt, studijos – 48 mln. Lt, kompiuteriams – 58 mln. Lt (laikina lengvata). Ta lengvata baigiasi 2009 m., pažiūrėsime, ar galima ją tęsti.

Dar viena svarbi lengvata, apie kurią irgi mažai kas kalba, tai yra 146 mln. Lt akcizo lengvata žemės ūkio gamybai naudojamam dyzelinui. Tikrai labai abejoju, ar būtų racionalu dabar, kai mes neturime galimybės didinti tiesioginių išmokų žemdirbiams, atsisakyti dar ir šitos lengvatos.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klaus profesorė V.M.Čigriejienė. Kolegos, prašau… Minutėlę, aš dar nebaigiau. Prašom ją įsidėmėti, ji pradės naujos kadencijos pirmąjį posėdį. Dabar prašom, profesore.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, kad taip mane įvertinote. Aš džiaugiuosi, kad gyvuliniame vagone keliavusi į Sibirą, pajutusi alkį, pajutusi badą, sugebėjau iš prastos kaimo mergiotės tapti Seimo nare, o dabar, kaip ir G.Petkevičaitė-Bitė, pirmininkauti pirmajam posėdžiui. Labai ačiū.

Gerbiamasis ministre, prieš metus jūs iš šitos tribūnos beveik prisiekėte, kad P.Mažylio gimdymo namai šiais metais gaus investicijų aparatūrai atnaujinti. To jūs nepadarėte. Tai kas meluoja geriau – moterys ar vyrai, nežinau. Antroji klausimo potekstė. Jūs žinote, kad ligoninių širdis yra priėmimo kambarys, operacinės ir reanimacija. Jeigu jūs skiriate investicijas pagal programą kokiam nors skyriui remontuoti, tai ką reiškia ligoninei, jeigu trūksta 3 ar 5 mln. to projekto įgyvendinimui? Tai gal nereikėtų numatyti naujų investicinių projektų, o užbaigti tuos, nes dulkėse gyvena visa ligoninė. Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Mieloji profesore, aš tikrai sveikinu jus ir su išrinkimu, ir su galimybe pirmininkauti tam Seimo posėdžiui. Iš tų laikų, kai dirbome Sveikatos reikalų komitete, aš tikrai jus prisimenu ir be galo gerbiu, profesore. Nuoširdi pagarba.

Dėl priesaikų. Tai aš jų nei prieš metus, nei dabar, nei kada nors nedalijau, išskyrus vieną – kai prisiekiau dar anoje salėje ant Konstitucijos.

Dėl investicijų. Visiškai su jumis sutinku, kad geriau baigti vieną, o po to pradėti kitą, nors reikėtų žiūrėti į tų investicijų įgyvendinimo etapus ir kaip jie dera pagal laiką. Bet šiuos klausimus Sveikatos reikalų komitete reikėtų iš tikrųjų įdėmiai apsvarstyti ir tą investicijų planą pakoreguoti, kad jis būtų patikimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Juozapaitis. Ruošiasi kolega R.Kupčinskas, priešpaskutinis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš dėl valstybės investicijų projektų. Kokiais kriterijais buvo vadovautasi, kada nauji projektai buvo įtraukti, o anksčiau pradėti netęsiami arba nutraukti?

R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Naujų projektų įtraukimo būtinybė buvo svarstoma ir su atitinkamomis savivaldybėmis, nes tai daugiausia savivaldybės, jeigu tai ambasadų pastatai, tai Vyriausybės sprendimu, vadovaujantis valstybės interesais. Dėl netęsiamų projektų taip pat buvo konsultuojamasi, tačiau visais atvejais patį didžiausią prioritetą turėjo tos srities ministerijos ir jos vadovų požiūris, nes šakinės ministerijos žiūrėjo visą investicijų programą. Finansų ministerija jau antri metai iš eilės (manau, kad tai labai gera praktika) nenorėjo kištis į investicijų paskirstymą.

J.JUOZAPAITIS. Šakinė ministerija turėjo palaikyti ryšius su savivaldybe.

R.ŠADŽIUS. Be abejo, šakinė ministerija turi bendrauti su visom savivaldybėm dėl visų savo kuruojamų objektų.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi kolega R.Dagys.

R.KUPČINSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš čia žiūriu – valstybinės investicijų programos. 2009 m. nacionalinės svarbos objektui – Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje statybai – numatyta 9 mln. Tai vis dėlto iš tų 150 tai yra labai nedidelis lėšų kiekis, juo labiau kad reikia baigti statyti 2010 m., jeigu neklystu.

R.ŠADŽIUS. Šitas finansavimo planas buvo parengtas svarstant statybos grafiką, ir numatyta suma, kiek aš suprantu, atitinka šitą planą, netgi yra truputį didesnė – buvo kalbama apie 7 mln. Be abejo, jeigu mes turėtume dideles valstybės pajamas, tai tada būtų galima numatyti ir didesnę sumą, tačiau jūsų valia komitete perskirstyti, iš kur nors paimti ir numatyti šitam objektui.

R.KUPČINSKAS. Statybos grafikas yra. Man atrodo, vis tiek turėtų būti tam tikras tolygus lėšų paskirstymas.

R.ŠADŽIUS. Ten yra ir europinės lėšos, jeigu aš gerai prisimenu. Man labai sudėtinga komentuoti konkretų objektą, nes be tų didelių geltonų knygų, kurios jums yra išdalintos…

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia J.R.Dagys. Prašom, kolega.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pateikto biudžeto projekto kontroliniai skaičiai gali būti ir pernelyg optimistiniai, greičiausiai tokie ir bus, nes mes nežinome krizės duobės, kokio gylio ta duobė bus. Aišku, tokiu būdu mes rizikuojame tais 3 %, kurie yra tokie gana pavojingi, vertinant valstybę, skolinimosi reitingus ir visa kita. Vis dėlto gal jūs galėtumėte konkretizuoti, kaip elgsimės, kaip jūs siūlytumėt elgtis, jeigu pradėtų pildytis pesimistinės prognozės? Ir ar nereikėtų jau dabar biudžete orientuotis į pesimistines prognozes, o paskui, jeigu bus geriau, tai rasime būdų, kaip geriau tai įsisavinti.

R.ŠADŽIUS. Aš sutikčiau su šiuo metodu – orientuotis į šiek tiek blogesnį variantą, tačiau čia yra vienas pavojus. Pesimistiškai mes galime pusiau nurėžti mūsų pajamas ir tada neliks nė vieno lito išlaidoms. Tai tas pesimizmas turėtų būti taip pat pasvertas, nuosaikus pesimizmas. Dėl tokio aš sutikčiau. Kaip elgtis kitais metais, jeigu pamatome, kad realizuojasi dar blogesnis scenarijus, negu įsivaizdavome? Be abejo, reiktų teikti Biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymą, jeigu dar būtų suspėta šitą padaryti. Jeigu, sakykime, to nebūtų pastebėta paskutinį metų ketvirtį.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mielieji kolegos! Prašom dar nepabėgti, ministre. Mielieji kolegos, mes klausinėjame ministrą 42 min., t. y. daugiau negu buvo numatyta. Bet kai kurie kolegos dar norėtų paklausti dėl tam tikrų įstatymų, kurie eina kartu su biudžetu. Tai aš prašyčiau, kad tie, kurie nori, rikiuotųsi prie šoninio mikrofono. Pirmoji – L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau ministro paklausti dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.XP-3425. Iš viso yra nesuprantama jūsų iniciatyva, nes šiame pateiktame projekte aš įžvelgiu iš karto nelygias sąlygas konkurencijai. Jeigu maža, smulki įmonė neturi profsąjungų, tai jos darbuotojai neturės galimybių pasinaudoti lengvatomis. Tai yra tiesiog darbdavys neturės galimybės normaliai suteikti jiems tų lengvatų. Kodėl jūs tuos žmones išskirstote į atskiras grupes, taip jūs tiesiog skatinsite darbuotojus iš mažesnių įmonių išeiti į didesnes įmones. Tai vėl jūs palaikote stambųjį kapitalą ir žlugdote smulkųjį verslą.

R.ŠADŽIUS. Labai įdomus šio įstatymo traktavimas. Aš manau, kad kaip tik mažos įmonės turi lankstesnes galimybes prisitaikyti prie ekonominės situacijos, mokėti didesnį darbo užmokestį ir tą darbo užmokestį mokėti įvairesnėmis sąlygomis. Tai yra mažos įmonės turi tam tikrų privalumų, palyginti su stambiomis. Taip, tas tiesa, kad stambios įmonės turi kitų privalumų, o būtent: tik stambi įmonė gali pastatyti medicinos kabinetą savo darbuotojams arba įrengti kultūros centrą. Ką padarysi, jų yra ir tokių, ir tokių, tačiau man atrodo, ir vienos, ir kitos atneša labai konkrečią naudą darbuotojams.

PIRMININKAS. Dėkoju. K.Glaveckas. Prašom, profesoriau.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikro šalia biudžeto fiskaliniai, arba mokestiniai, įstatymai yra nepaprastai svarbus dalykas. Jūsų pasiūlymai, paketas, kuris yra pateiktas, turinio prasme tai yra nueinančios Vyriausybės samprotavimai arba pasiūlymai būsimai Vyriausybei, kaip reikėtų tvarkyti. Kaip reikėtų tvarkyti, matyt, nutars kita politinė jėga. Bet mano klausimas jums toks. Sakykite, jūsų nuomone, jeigu jūs galėtumėte sugrįžti metus atgal, kai jums sakėme, kad reikia kitokią mokesčių politiką turėti, ką jūs pakeistumėte, palyginti su tuo, ką jūs padarėte, nes didelė problemų dalis kaip tik iš to ir ateina, taip pat ir dėl to, dėl ko jus kritikavo ponas A.Sysas, galų gale ką jūs patys jaučiate? Kokia jūsų dabar pozicija po to, kai jūs pateikėte siūlymus, į kuriuos arba atsižvelgs, arba neatsižvelgs kita dauguma. Ačiū.

R.ŠADŽIUS. Siūlymai yra pateikti. Iš tikrųjų tai yra pradinis atspirties taškas svarstyti kitų metų biudžetą, ir šie įstatymų projektai yra susiję su biudžetu. Jie yra būtini tam, kad biudžetą būtų galima įgyvendinti. Tačiau jūs esate teisus – šiandien susirinkęs šioje salėje senos sudėties Seimas, tuoj susirinks naujos sudėties Seimas, Vyriausybė taip pat baigia savo kadenciją, susirinks turbūt kitokia naujoji Vyriausybė, o šie įstatymo projektai tarsi pereina iš vienos kadencijos į kitą. Aš manyčiau, kad geriausia taktika šiandien būtų mėginti rasti labai platų politinį sutarimą, nes kitaip mes tikrai neatribosime tų laiko juostų, kada čia vienas turi svaresnį žodį, kada kitas, ir to politinio sutarimo pradėti ieškoti jau dabar.

Dėl reminiscencijų į praeitį leiskite man neatsakyti į šį klausimą, nes laiko jau trūksta.

PIRMININKAS. Ačiū. ir dar kartą L.Graužinienė. Prašom, kolege.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš dar dėl vieno įstatymo projekto Nr.XP-3426, tai būtent dėl lengvatos naikinimo. Kodėl buvo pasirinkta pirmiausia panaikinti lengvatą už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti palūkanų?.. Juk šios lengvatos panaikinimas pirmiausia atsilieps jaunoms šeimoms, kurios planuoja kurtis, tai yra jauniems žmonėms atsilieps pirmiausia. Tai galbūt net paskatins irgi išvykti iš Lietuvos. Ir visiškai nesuprantamas jūsų šis, gal galite paaiškinti, traktavimas, kad galutinai iš Lietuvos išvykstantys gyventojai, perleidžiantys gyvenamąjį būstą, kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau kaip dvejus metus, būtų įpareigoti sumokėti gyventojų pajamų mokestį avansu. Čia iš viso nelabai suprantu, ką jūs norėjote padaryti ir kaip jūs tą mechanizmą sukursit?

R.ŠADŽIUS. Antras pasiūlymas yra teikiamas tam, kad būtų lengviau administruoti mokesčius, ir išvykstantys nuolat gyventi į užsienį, nustojantys būti rezidentais piliečiai iš tikrųjų turi tam tikrų mokestinių pareigų ir kitų civilinių pareigų Lietuvos valstybei ir jas turi atlikti. Tai yra normalus reikalavimas.

Dėl tos lengvatos būstui įsigyti. Iš tikrųjų mus visą laiką kritikavo specialistai, kad tai yra lengvata, kuri skatina nekilnojamojo turto burbulo kūrimąsi, kuri didina nekilnojamojo turto kainas. Ir jeigu iš pradžių ji veikė socialiai teisingai ir daug žmonių ja pasinaudojo, tai laikui bėgant (tai yra ekspertų išvados) ta lengvata nustojo vaidinti socialinį vaidmenį, o atvirkščiai, padidėjo jos neigiama įtaka kainoms. Kadangi jeigu kažkas duoda, valstybė duoda lengvatą, tada galima už brangesnę kainą tuos pinigus, kuriuos žmogus gavo iš valstybės, per kainą pasiimti iš tos pačios jaunos šeimos. Ekspertai sutarė, kad šiandien būtų pats neskausmingiausias momentas šią lengvatą panaikinti, nes ja šiuo metu, sumažėjus būsto kreditų išdavimui, pradeda naudotis daug mažiau šeimų ir tada ateityje 2011–2012 m., kai vėl prasidės ekonomikos kilimas, vilkimės, kad taip bus, ji nesukurs papildomo skolintų pinigų spaudimo ir naujos infliacijos spiralės. Tai yra ekspertų išvados.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Mielieji kolegos, dabar turime susitarti dėl tolesnių veiksmų. Pagal Seimo statuto 172 straipsnį po pateikimo, kai išklausomas Vyriausybės pranešimas ir atsakoma į klausimus, biudžeto projektą toliau nagrinėja komitetai ir frakcijos ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami, todėl pranešu, kad artimiausi posėdžiai bus lapkričio 6 d., ir bus neeiliniai. Kadangi kartu su biudžetu yra lydintys įstatymai, taip sakant, normalūs įstatymai, mes turime pritarti dėl to, ar po pateikimo viskas gerai, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Dabar komitetai. Pirmajam, t. y. Savivaldybių biudžetų pajamų, – Biudžeto ir finansų plius Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Toliau, Biudžeto sandaros įstatymas – Biudžeto ir finansų komitetas, Akcizų įstatymui – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų įstatymui – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai. Pridėtinės vertės – Biudžeto ir finansų komitetas pagrindinis, papildomi – Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai. Minimumo – Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, o papildomi – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetai. Ir Seimo nutarimas dėl numatomų rodiklių – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas Ekonomikos komitetas. O jau nagrinėjimas, suprantama, naujame Seime. L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, Pirmininke. Aš tiktai norėčiau paprašyti, nes ir analogišką Pelno mokesčio įstatymo projektą nagrinėjo Audito komitetas, tiek Pelno, tiek Gyventojų mokesčio, tiek Pridėtinės vertės mes, Audito komitetas, nagrinėdavome kaip papildomas. Jeigu galima…

PIRMININKAS. Dovanokite! Jūs siūlote tris projektus?

L.GRAUŽINIENĖ. dėl pelno, gyventojų ir pridėtinės.

PIRMININKAS. Gyventojų pajamų, gyventojų ir pridėtinės… Atsiprašau, dėl Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų, kad papildomas būtų Audito komitetas?

L.GRAUŽINIENĖ. Taip pat dėl Pridėtinės vertės.

PIRMININKAS. Tada keturi? Ar sutinkame? Įrašome Audito komitetą dėl Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų du įstatymai ir Pridėtinės vertės. Audito komitetas. Viskas dėl šio kapitalinio klausimo.

Dabar, kolegos, artėja pertraukos metas. Aš siūlau registruotis… Dar K.Prunskienė. Prašom. Kolegos, dėmesio!

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Gerbiamieji kolegos, nors balsavimo nebuvo, bet aš labai norėčiau vieną repliką…

PIRMININKAS. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ. …pasakyti po šio klausimo pateikimo. Dėl atsakymo į Seimo narių J.Ramono ir P.Gražulio klausimus. Reikalas tas, kad kitiems metams iš tikrųjų negalima sakyti, kad finansavimas, asignavimai žemės ūkiui mažėja. Jeigu mes struktūriškai, konkrečiai analizuojame, vien tiesioginėms išmokoms yra penktadaliu augimas europinėje dalyje ir 10 % nacionalinėje dalyje. Pirmą kartą ši suma peržengs 1 mlrd. litų. Reikalas tas, kad bumas baigiant panaudoti 2004–2006 metų investicinę paramą praeina. 2007–2008 metais, iki metų pabaigos tie projektai, kurie buvo rengiami pagal 2004–2006 metų (…) baigėsi ir visa parama panaudota. Įsibėgėjimas naujo laikotarpio investiciniams projektams, kaip suprantate, atsiranda ne iš karto, nes projektai turi praeiti projektų rengimo, pateikimo, vertinimo, atrankos ir investicinio proceso etapus. Todėl kitais metais Europos Sąjungos investicinių lėšų poreikis mažėja ne dėl to, kad kas nors neduoda, o dėl to, kad nėra poreikio tokiems projektams bumo. Tai yra tas pats, kad javapjūtė rudenį, o sėja pavasarį. Todėl vertinti, kad čia yra labai blogai, dramatizuoti aš tikrai nesiūlau, nes mes dar kartą ir po rinkimų toliau klaidiname kaimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlau registruotis ir pasitikslinsime, ar galime priimti du įstatymus, dėl kurių lyg ir nėra diskusijos, svarbiausia – dėl jų nėra pataisų. Kolegos, registruojamės. Aš labai prašyčiau visus, kurie yra čia, šonuose… Kolegos darbiečiai, kolega Boguši, prašom registruotis! (Balsai salėje) Kolega Ačai, kolege Valiukevičiūte, prašom visus registruotis. Registruojamės! Kolegos, registruojamės! Kolegą M.Subačių užregistruokite, jis eina. Atėjo. Užtenka. Aš labai prašau, kolegos, pertrauka po kelių minučių.

Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo projektas Nr.XP-3194(3*) (taikoma skubos tvarka) (priėmimas)

Dabar du įstatymai, dėl kurių problemų nėra. Pirmasis yra Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas. Yra penki straipsniai. Pranešėjas – pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kolega Z.Mikutis. Prašyčiau labai trumpai, nes, kiek suprantu, čia pataisų nėra. (Balsai salėje) Bet gal žmogus nori tarti žodį. Neatimkite… A, jis nenori. Gerai. Ačiū. Kolegos, tada paklausiu, ar nori kas dėl balsavimo motyvų kalbėti? (Balsai salėje) Kolega A.Sysas atsisako. (Balsai salėje) Ar kaimynai gali jam paaiškinti? (Triukšmas salėje) Gerai. Tada prašom. Ar reikia kalbėti dėl kiekvieno straipsnio?

A.SYSAS (LSDPF). Dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso? Gerai. Tada kolega A.Sysas. Prašom. Dėl viso įstatymo. Manykime, kad pastraipsniui priėmėme. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Nesvarbu, kad šis Seimas baigė kadenciją, aš lieku ištikimas ir dėl šio įstatymo noriu pasakyti keletą žodžių. Kodėl aš esu prieš šį įstatymą? Pirmiausia todėl, kad pats Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 18 d. priėmė labai panašų nutarimą dėl muitininkų, kuriems lygiai taip pat tuometinio premjero A.Kubiliaus buvo sumažinti koeficientai. Konstitucinis Teismas priėmė nutartį, kurioje pasakyta, kad prieštaravimo Konstitucijai nėra, ir toks mažinimas yra galimas. Dabartinis siūlymas, vadovaujantis tomis pačiomis nuostatomis, kad teisėjams reikia grąžinti, sukelia įvairias dvejones, kuo mūsų Konstitucijoje muitininkai ar teisėjai skiriasi. Mes kalbame apie teisėtus lūkesčius, apie lygias teises, lygiateisiškumą ir kitas nuostatas. Taigi toks siūlymas, kai mes siūlome teisėjams grąžinti už trejus metus, o kitiems to nedaryti, yra ydingas.

Antras dalykas. Nėra jokios garantijos, kad tas įstatymas vėl nesupriešins pačių teisėjų, nes kai kurie teisėjai jau kreipėsi į teismus ir vyksta teismo procesas. Jie reikalauja atlyginti dar už ankstesnes datas, o kitiems mes sumokėsime tiktai už paskutinių trejų metų laikotarpį. Vieni gaus daugiau, kiti mažiau. Aš manau, kad šis įstatymas yra labai ydingas, ir vietoje aiškumo jis sukels dar didesnį neaiškumą, pareikalaus iš biudžeto gana daug lėšų. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Kolega, tiktai neužmirškite, kad net Biblijoje muitininkai nepainiojami su teisėjais.

Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Turbūt kolegai A.Sysui, nors ir baigiasi kadencija, reikėtų priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra parašyta, kad teisingumą vykdo teismai. Deja, ten nėra parašyta, kad teisingumą vykdo muitininkai. Seimo Pirmininkas priminė, kad lygybės ženklo dėti negalima. Todėl tam, kad užtikrintume teismų ir teisėjų nepriklausomumą nuo įvairių valdžių, iš tikrųjų finansavimas turi būti sutvarkytas teisingai.

Be to, ir teisėjas, ir kiekvienas kitas Lietuvos Respublikoje gyvenantis žmogus turi teisę, kad su juo būtų elgiamasi teisingai. Kviečiu palaikyti šį įstatymą, nes negalima reikalauti teisingumo iš asmenų, su kuriais pačiais yra elgiamasi neteisingai.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš irgi siūlau pritarti šiam įstatymui labai aiškiais ir netgi pragmatiniais sumetimais. Šiuo atveju valstybei yra pigiau pačiai nuspręsti grąžinti šiuos pinigus, negu leisti, kad teisėjai bylinėtųsi. Tada valstybė dar papildomai turės sumokėti valstybinį mokestį, išlaidas advokatui ir tai kainuos kur kas daugiau. Aišku, taip ir bus. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal kiti du kolegos būtų malonūs ir sutiktų taupyti laiką ir mes iškart pradėtume balsuoti? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 81.

68 – už, prieš – 1 ir 6 ar 5 susilaikė? 5 susilaikė. Kolegos, įstatymas priimtas.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos) 65 straipsnio taikymo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2915(2*) (priėmimo tęsinys)

Aš siūlau taip pat be kontroversijų priimti įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos patentų išdavimo konvencijos 65 straipsnio taikymo“ ratifikavimo įstatymą. Čia turėtų kalbėti D.Barakauskas Užsienio reikalų komiteto vardu. Kas kitas gali žodį pasakyti, arba aš tada galiu pasakyti, kad komitetas nagrinėjo, pastabų nebuvo. Siūloma priimti. Klausimas yra toks: ar nori kas kalbėti dėl svarstymo? (Balsai salėje) Ne, atsiprašau, čia liko priėmimas. Taigi ar kolega P.Auštrevičius nori kalbėti? Ne. E.Zingeris atsisako. Ačiū už sąmoningumą.

Kolegos, yra du straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti, ar už visą įstatymą? Prašom pasiruošti. Balsuojam, ar priimam visą įstatymą „Dėl Susitarimo dėl Europos patentų išdavimo konvencijos 65 straipsnio taikymo ratifikavimo“. Prašom balsuoti.

Kolegos, užsiregistravo 76. 74 balsavus už, įstatymas priimtas vienbalsiai.

Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlau tolesnę darbo tvarką tokią: padarykime 15 min. pertrauką kaip numatyta ir po to imkimės kitų biudžetinių reikalų arba, tiksliau, Socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų įstatymų projektų. 15 min. pertrauka, t. y. 12.20 val. Beveik pagal laiką mes ir dirbame su jumis. Ačiū. Po pertraukėlės pirmininkaus G.Steponavičius.

Pertrauka

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Tęsiame mūsų plenarinį posėdį. Pagal darbotvarkę turėtume svarstyti tokius klausimus. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-3416. Pranešėja – gerbiamoji V.Blinkevičiūtė. Nėra. Tada darbotvarkės 1-6 klausimas – 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-3417. Pranešėjas – Gediminas Černiauskas. Irgi nėra gerbiamojo G.Černiausko. Tai ką mes čia turim? (Balsai salėje) Ką galime dar nagrinėti? B.Bradausko irgi nematyti. (Balsai salėje) Taip, bet nematyti pranešėjo, nėra. (Balsai salėje) A.Sadecko taip pat nėra. A.Skardžius yra. Gerbiamasis Artūrai, galbūt galėtume rezervinį klausimą apsvarstyti ir priimti? Tai yra darbotvarkės r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3411(2). Pranešėjas – gerbiamasis A.Skardžius, Audito komiteto pirmininkas. Svarstymas ir priėmimas. Prašom, pirmininke.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3411(2*) (svarstymas ir priėmimas)

A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, apsvarstęs šį Seimo nutarimo projektą kaip pagrindinis komitetas, teikia tokią išvadą: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Skardžiui už komiteto nuomonės pateikimą. Tuoj, sekundę, stringa mūsų kompiuteris. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra, niekas neužsirašė. Už ir prieš norinčių kalbėti taip pat nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu šiam nutarimo projektui? Pritarta bendru sutarimu nutarimo projektui Nr.XP-3411.

Kadangi tai nutarimas, mes turim galimybę jį ir priimti. Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą. Prieštaraujančių nėra. Bendru sutarimu galim pritarti? Galim, pritarta. Taigi galbūt galim priimti šį nutarimo projektą. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume šiam nutarimo projektui, kurio numeris Nr.XP-3411, prašom registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 18, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimo projektas, kurio Nr.XP-3411, yra priimtas.

Kiti darbotvarkės klausimai. Sudėtinga situacija – nėra žmonių, kurie gali pateikti klausimus. Pertrauka buvo paskelbta, fiksuota. Pertrauka baigėsi. Kiekvienas Seimo narys žino, kada ateiti į plenarinių posėdžių salę, tuo labiau kad reikia pateikti klausimus. Varpų nėra, bet vis tiek bandykime skambinti vietine technika. Atbėga, taip? Gerai. Manau, turėsim galimybę grįžti prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 1-5 klausimas. (Balsai salėje) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-3416. Pranešėja – gerbiamoji ministrė V.Blinkevičiūtė. Pateikimas. Prašom, ministre, į tribūną.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-3416 (pateikimas)

V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės vardu teikiu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. projektą. „Sodros“ biudžetas sudarytas remiantis Finansų ministerijos pagrindiniais socialiniais rodikliais ir jų prognozėmis ateinantiems metams, taip pat paskutinių dvejų metų ir einamųjų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių kitimo tendencijomis bei vertinant galiojančius teisės aktus.

Taigi prognozuojame, kad ateinančiais metais „Sodros“ biudžetas gaus beveik 13,1 mlrd. Lt pajamų, t. y. 16,9 % daugiau negu laukėme šiais metais. Pajamų didėjimui iš esmės įtakos turės prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas 9,8 %. Taip pat, skaičiuojant fondo pajamas ateinantiems metams, Vyriausybė siūlo nustatyti 35 % dydžio bendrą draudėjų 31 % ir apdraustųjų 4 % „Sodros“ įmokų tarifą. Tai daroma atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatoms, kurios iš tiesų pagerino socialines garantijas šeimoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų, padidėjo gimstamumas, kuo iš tikrųjų turėtume džiaugtis, padidėjo ir lėšų poreikis tokiam įstatymui įgyvendinti. Pavyzdžiui, šiais metais, palyginti su praeitais metais, ligai ir motinystei reikia daugiau beveik pusės milijardo litų. Vadinasi, reikia ieškoti lėšų, kaip mes galėtume subalansuoti „Sodros“ biudžetą ir vykdyti jau prisiimtus mūsų įstatyminius įsipareigojimus. Taip pat, palyginti su 2008 m. patvirtintais tarifais, keičiasi įmokos tarifas pensijų socialiniam draudimui, jis šiek tiek mažėja – 0,05 procentinio punkto, o įmokos tarifą nedarbo socialiniam draudimui siūlom didinti nuo 0,95 iki 1 %. „Sodros“ biudžeto pajamoms apskaičiuoti taikytas bendras 0,3 % šalies nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifas. Į pensijų kaupimą pervedamoms įmokoms 5,5 % kompensuoti iš Valstybės rezervinio fondo yra planuojama gauti 600 mln. Lt asignavimų.

„Sodros“ išlaidos. Prognozuojame, kad jos bus irgi 13,1 mlrd., didesnės maždaug 5 % – apie 630 mln. Lt negu laukiam šiais metais. Aišku, didžiąją dalį „Sodros“ biudžeto lėšų sudarys išlaidos pensijoms – 63,4 %. Iš viso maždaug 8,3 mlrd. Lt, tai yra 5 % daugiau, negu laukėm 2008 metais.

Ateinančiais metais pagal mūsų Seime priimtą įstatymą dirbusiems pensininkams bus toliau grąžinamos nemokėtos senatvės ir invalidumo pensijos. Toms nemokėtoms pensijoms planuojama panaudoti apie 260 mln. Lt.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms numatome panaudoti 1,75 mlrd. Lt. Tai yra labai didelis augimas – apie 800 mln. Lt daugiau negu buvo 2007 metais. Kaip sakiau, tai susiję su naujai priimtais įstatymais, gerai veikiančiais praktikoje.

Atitinkamai didėjant „Sodros“ biudžeto pajamoms daugiau lėšų bus pervesta ir kitiems fondams – Sveikatos draudimo, Užimtumo ir Pensijų fondams. Fondo administravimo veiklos sąnaudos bus 332 mln. Lt, arba 2,5 % visų išlaidų, tai yra sudarys tokią pat sumą, kokios laukiama šiais metais. Jeigu viskas seksis taip, kaip mes suplanavome, tai fondų biudžeto pajamos turėtų būti 779 tūkst. litų didesnės.

Kartu gerbiamuosius Seimo narius noriu informuoti, jog mes toliau vedame diskusijas trišaliu principu – tiek „Sodros“ trišalėje taryboje, tiek Respublikos trišalėje taryboje. Respublikos trišalei tarybai buvo pasiūlyti įvairūs variantai, kurie galėtų turėti įtakos kitų metų „Sodros“ biudžetui ir priimtiems įsipareigojimams vykdyti. Ir šiandien jie bus svarstomi, ir lapkričio 11 d. vyks tie svarstymai.

Buvo galimi įvairūs siūlymai. Galutinį sprendimą, aišku, turės tarti Seimas, kai galutinai apsispręs tiek dėl valstybės, tiek dėl „Sodros“ biudžeto. Iš socialinių partnerių gauti pasiūlymai, kad galbūt didesnė parama galėtų ateiti iš valstybės biudžeto į „Sodros“ biudžetą, kad galėtume peržiūrėti, ar visi darbuotojai turi socialines garantijas, ir plėsti socialinę aprėptį, socialiai apsidraudusių žmonių aprėptį, įvertinti galimybę sumažinti VSD įmokas, pervedamas į privačius pensijų fondus, ieškoti dar daugiau rezervų įmokų surinkimui didinti. Taip pat buvo siūlymai dėl minimalios algos didinimo. Jeigu mes rasime bendrus sprendimus, tai galėsime vykdyti tuos įsipareigojimus ir visus socialinius įsipareigojimus, nes mūsų Vyriausybės tikslas, manau, ir ateinančios Vyriausybės tikslas turėtų būti toks pat, kad nebūtų mažinami tie prisiimti įsipareigojimai.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrei už įstatymo projekto pateikimą. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia J.Veselka. Ruošiasi L.Graužinienė. Prašom, kolega. J.Veselkos nėra. Klausia L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau paklausti, vis dėlto socialinio draudimo pajamų tarifo didinimas iš karto papildomai sukelia šešėlinės ekonomikos didinimą, nes darbdaviams tai yra pats pirmas signalas, kad reikia slėpti mokamą darbo užmokestį. Jeigu mes šį klausimą šiek tiek sprendėme pajamų mokesčių mažinimo sąskaita, tai dabar, kai bus didinamas socialinio draudimo įmokų tarifas, darbdaviai tiesiog, negalėdami išmokėti pinigų ir mokėti į „Sodros“ biudžetą (žinote, kokia yra ekonominė situacija), galbūt bus priversti slėpti pajamas ir nenorėdami to?

Kitas dalykas. Tai yra papildomos lėšos. Gyventojai, net ir patys darbuotojai darbdavio prašo nerodyti tokių didelių pajamų, nes jūs mokate į „Sodra“, o mes negauname kompensacijų, nes naudos… nes didėja priskaičiuotas atlyginimas. Vadinasi, žmonės neturi realios apčiuopiamos naudos, o darbdaviui yra papildoma našta. Ar tai tikrai tas kelias, kuriuo reikia eiti? Ar nesumažės įmokos, užuot padidėjusios?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū, gerbiamoji Loreta. Aš tikiuosi, kad mes visi bendrai ieškosime sprendimų, kad, dar kartą sakiau, tai būtų pats tinkamiausias ir pats geriausias kelias, kad tie priimti įsipareigojimai, kaip kai kas siūlė, kaip prisimenate, nebūtų sumažinti. Tai ir turėtų būti mūsų Seimo pagrindinis tikslas.

1 % „Sodros“ įmokos tarifo maždaug papildomai „Sodros“ biudžetui būtų apie 350 mln. litų per metus. Iš tiesų „Sodros“ trišalėje taryboje buvo diskusijos ir Respublikos trišalėje taryboje. Be abejo, nei darbdaviai, nei darbuotojai nenorėtų, kad taip būtų, ir siūlo ieškoti kitokių būdų. Aš dar kartą sakau, stengsimės ieškoti kitokių būdų. Turime labai rimtai įvertinti, kad „Sodra“ nėra kas nors atskiro, lygiai taip pat, kaip mūsų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetui poveikį turi dabartinė ekonominė finansinė situacija Europos ir pasaulio lygmeniu, lygiai taip pat tai turi įtaką ir „Sodros“ biudžetui, nes jis tai nėra koks nors atskiras. Pirmiausia jis priklauso nuo žmogaus atlyginimo ir nuo jo mokamo įmokų, ir nuo darbuotojų skaičiaus, kiek žmonės apsidraudę ir visiškai naudojasi draudimu.

Bet aš noriu pasakyti labai rimtą vieną dalyką, kad nemanytumėte, kad Lietuvoje yra pačios didžiausios socialinio draudimo įmokos. Galiu pavardyti net ir naujųjų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Čekijoje socialinio draudimo įmoka yra 47,5 %. Pensijos ten yra kur kas didesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vengrijoje – 45,5 %, ir t. t. Aš nevardiju senųjų Europos Sąjungos valstybių su kitomis tradicijomis, su viskuo, aš kalbu apie naująsias Europos Sąjungos šalis. Galbūt mes rasime kitokių būdų, mes, Vyriausybė, esame labai lankstūs, manau, ir Seimas labai lankstus. Bet nedaryti nieko ir nepriimti jokių sprendimų, būtų blogiausia. Baigiau.

PIRMININKAS. Aš noriu jūsų paprašyti trumpiau atsakyti į klausimus, nes yra labai daug norinčių paklausti. Klausia A.Sysas, ruošiasi K.Glaveckas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs jau paminėjote įmokos tarifo didinimą, diskusijas. Aš ne apie tai norėčiau paklausti, bet iš tos pačios operos, sakykime. Koks kitas būdas įmanomas, sakykime, žinau, „Sodros“ trišalėje taryboje (…) , kad „Sodros“ biudžetą galėtume subalansuoti bent su tais lūkesčiais, kuriuos Seimas davė Lietuvos piliečiams priimdamas vieną ar kitą įstatymą, ir juos reikėtų vykdyti arba juos reikėtų keisti? Kokie kiti galimi šaltiniai, kad biudžetas, nedidinant nei darbuotojo, nei darbdavio įmokos tarifo, būtų subalansuotas? Labai ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Mes tuos variantus aptarėme Trišalėje taryboje su mūsų socialiniais partneriais. Prie jų dirbama toliau ir išsamiau, kad galėtume pasverti visus pliusus ir minusus. Kokie gi buvo pasiūlymai? Pavyzdžiui, vienas iš jų, kad tikrai reikėtų didinti minimalią algą, minimalią algą, nes didėja kito sektoriaus atlyginimai: mokytojų, socialinių darbuotojų, kultūros darbuotojų, tuo tarpu minimali alga 800 taip ir lieka. Jeigu, pavyzdžiui, minimali alga būtų padidinta iki 900 Lt nuo sausio 1 d., gal 90, gal 100 mln. Lt pasipildytų „Sodros“ biudžetas.

Dar vienas būdas, kuris irgi buvo pasiūlytas ir kuris būtų galimas, yra aprėptis – ar visi mūsų dirbantys žmonės dalyvauja socialinio draudimo sistemoje savo pačių labui? Ne kieno nors kito, o savo pačių labui, nes senatvė ateina, neįgalus gali tapti, o tu neturi socialinių garantijų. Manau, čia dar vienas būdas galėtų būti. Pavyzdžiui, mūsų ūkininkai neturi jokio socialinio draudimo. Iš tiesų, kai būdami jau ne ūkininkai jie sulauks senatvės amžiaus ir neturės jokių socialinių garantijų arba taps neįgalūs, tai nebus geras dalykas.

Yra ir daugiau kategorijų darbuotojų, kurie socialinio draudimo sistemoje nedalyvauja. Pavyzdžiui, įvairūs kūrybiniai darbuotojai, pirmiausia jie patys nukenčia, nes įforminta tik minimali jų alga. Gimsta vaikelis, jie klausia, kokio dydžio gaus išmokas augindami vaiką. Tai tokią ir gaus kaip nuo minimalios pensijos, kaip ir nominalios algos.

Dar vienas siūlymas, kaip sakiau, buvo toks dėl to, ar nebūtų tikslinga kažkuriam laikotarpiui, esant dabartinei ekonominei finansinei situacijai, pagalvoti, ar mes privalome pervesti visą 5,5 % įmokų tarifą į privačius pensijų fondus. Galbūt galime kažkiek sumažinti, 1 % duotų gerokai per 200 mln. litų, ne visai tiksliai, bet gerokai per 200 mln. litų į „Sodros“ biudžetą. Taigi visa tai įvertinus, aš manau, kad iki kol galutinai bus Seime priimamas „Sodros“ biudžetas, bus pateikti variantai.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia kolega K.Glaveckas. Ruošiasi V.Baltraitienė.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji ministre, iš tikro žiūrint į pateiktą biudžetą ir susidariusią situaciją peršasi išvada, kad ilgai gyventi neapsimoka, nes kitais metais, kaip žinome, ne tik bus „Sodros“ biudžeto deficitas, bet ir prognozės Lietuvos banko, kad darbo užmokestis augs tik 3,5 %, vadinasi, „Sodros“ dalis, kuri skirta pensijoms, taip pat augs nepakankamai ir infliacijos tempas tikrai bus aukštesnis negu „Sodros“ pajamų didėjimas. Jūs minėjote du variantus. Dabartinė Vyriausybė, kuri iš esmės atvedė į tą situaciją, siūlo padidinti tarifą 1 %, plius vienas, antras variantas – tai sumažinti privalomų 5 % pervedimą iki 4 % taip toliau. Klausimas toks būtų jums. Sakykite, esant dabar finansinei krizei pasaulyje, daugelyje šalių nacionalizuojant pensinius fondus, kokia jūsų, kaip ministrės, nuomonė apie tuos kaupiamuosius pensinius fondus, nes jų veikla, atrodo, šiais metais bus gana nuostolinga. Kokią jūs siūlytumėte išeitį šiuo klausimu?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia atsakyčiau taip: draudimo kaupimo sistema yra ilgalaikis procesas. Tam, kad žmogus gautų pensiją iš valstybinio socialinio draudimo biudžeto, sulaukęs senatvės amžiaus, jis turi draustis „Sodroje“ ir mokėti tam tikro dydžio įmokas ne mažiau kaip 15 metų. Ir tik jei mokės draudimo įmokas 15 metų, jis gaus labai nedidelę dalinę pensiją, nes viso stažo reikalavimas yra 30 metų, o jeigu turi dar daugiau, atitinkamai didėja pensija.

Pensijų kaupimo sistema taip pat yra ilgalaikis procesas. Mes ją pradėjome tik prieš ketverius metus ir kol kas tik ketvirti metai dalyvaujame. Per ketverius metus sukaupti turtų nuo nedidelio procento yra iš tikrųjų neįmanoma. Ir mes visą laiką sakėme ir aiškinome, kad kaupimo sistemoje turi dalyvauti žmonės, kuriems iki pensijos yra ilgesnis laikotarpis – 20, 30, 25 metai, bet ne 5, ne 6, ne 4 ir ne 7. Tai ne kartą aiškinome, tai aiškiname ir dabar. Todėl aš asmeniškai nesiimčiau viena atsakomybės pasakyti, kad mes turime kaip nors pasielgti labai drastiškai su esama pensijų kaupimo sistema. Tik galiu pasakyti taip, kad yra Draudimo priežiūros komisijos, Vertybinių popierių komisijos specialistai, Finansų ministerijos specialistai ir dirbdami kartu jie taip pat yra įpareigoti stebėti situaciją ir pasiūlyti, kokių veiksmų mes turime imtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Baltraitienė. Nėra jos? K.Daukšys. Prašom, kolega.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, aš pratęsiu K.Glavecko klausimą. Kitais metais jūs milijardą 300 mln. pervesite į kaupimo fondus iš „Sodros“ biudžeto. Sakykite, juk iš esmės jums, kaip ministrei, reikėjo ir prižiūrėti, kur tie fondai tuos pinigus deda, kaip investuoja, ar nenukentės mūsų žmonės, kurie apdrausti per juos. Mes matome, kad šiais metais jie patyrė nuostolių.

Antras dalykas, jūs dabar atsistojusi tribūnoje sakote, kad nemoka ūkininkai, nemoka kūrybiniai darbuotojai, o kiek nemoka? Kiek pinigų būtų, jeigu jie mokėtų? Gal tada nereikėtų mums kalbėti apie tą vieną procentą ar du procentus papildomus į „Sodros“ biudžetą, ar ne? Kaip jūs manote? Ar jūs nematote tokių galimybių dabar pasitaisyti be jokio papildomo mokesčio?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš nelabai, Kęstuti, supratau jūsų paskutinio klausimo.

K.DAUKŠYS. Ar sutvarkius mokesčių sistemą taip, kad visi mokėtų „Sodrai“, ir sutvarkius taip, kad būtų prižiūrimi fondai, kurie kaupimui ima pinigus (juos išveža iš Lietuvos, iš tikrųjų čia neinvestuoja faktiškai), ar nevertėtų ministerijai tuos darbus atlikti?

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Na, žinote, mūsų ministerija visą laiką buvo už tai, kad bendru solidarumu pagrįstoje socialinio draudimo sistemoje dalyvautų visi. Pirmiausia dėl to, kad jie jaustųsi apsaugoti ir turėtų visas penkias draudimo rūšis, esant vienam ar kitam draudiminiam atvejui, antra, dėl to, kad tai yra solidarumo principu pagrįstas dalykas. Mes turime kartu sunešti į bendrą katilą ir padėti vieni kitiems. Tai mūsų ministerijos prigimtis yra tokia, kad mes visą laiką už tai.

Kitas dalykas, ar visą laiką užtenka politinės valios priimant Seime tam tikrus įstatymus. Kiek aš žinau, Seime buvo sudaryta darbo grupė dėl kūrybinių darbuotojų, dėl meno darbuotojų. Išėjo, mano galva, atvirkštinis variantas. Ten ne tik kad nepanorėta dalyvauti bendroje socialinio draudimo sistemoje, tiesiog panorėta gauti tai, kad valstybė juos draustų, kad, taip sakant, mes iš visų mokesčių mokėtojų pinigų dar papildomai mokėtume. Todėl aš manau, kad tai yra ilgas procesas, bet jį reikia atlikti nedelsiant po rinkimų ir priimti sprendimus, kurie nebus labai populiarūs, bet kurie turėtų būti labai reikalingi ir nevienadieniai. O žmonėms, aš esu įsitikinusi, kuriuos tai liečia, būtų naudinga. Ir sakau, yra kitų būdų, kurių galime ieškoti, ir tikrai tikiu, kad tie būdai bus pasiūlyti iki kol Seime galutinai bus priimtas „Sodros“ biudžetas.

K.DAUKŠYS. Dėl priežiūros fondų.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėl privačių fondų?

PIRMININKAS. Klausia kolega V.Kupčinskas, ruošiasi V.M.Čigriejinė. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, norėjau jūsų paklausti. Ar „Sodra“ ir, aišku, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija analizuoja vis dėlto, kaip efektyviai tos lėšos yra kaupiamos privačiuose kaupiamuosiuose fonduose? Kaip minėjo kolega, milijardas trys šimtai. Kaip girdėjau, šie metai (ir kolega K.Glaveckas kalbėjo) gali būti nuostolingi. Ką tai reiškia? Kiek jūs pervedate, realiai tam tikri nuostoliai patiriami, kaupiamosiose sąskaitose lėšų kiekis yra mažesnis negu realiai perveda iš „Sodros“ biudžeto į kaupiamuosius fondus. Ar teisingai aš suprantu? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Matote, kiekvienu konkrečiu atveju reikia analizuoti, kokį fondą pasirinko vienas ar kitas fondo dalyvis. Tas, kuris pasirinko labai rizikingą investicinį fondą, tai paprastai darė jaunesni žmonės, žinoma, padėtis akcijų rinkoje…

R.KUPČINSKAS. Ne, konservatyvų.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. …mes visi žinome, kokia yra. Jeigu kas pasirinko konservatyvius fondus, tai ten praradimų tikrai nėra. Aš pati tikrai nesirinkau tokio fondo, kuris greitai atneša didelį pelną, nes nemanau, kad pagal amžių galėčiau jį greitai sukaupti. Taigi kiekvieną kartą kiekvienas žmogus turi analizuoti.

Dar vienas dalykas. Iš tikrųjų yra specialistai, atitinkamos institucijos, kuriems įstatymu pavesta vykdyti tą priežiūrą. Tai Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija. Jos stebi tą situaciją, mes tikrai su jomis labai bendradarbiaujame, kaip ir su Finansų ministerija. Tai yra iš esmės finansinės institucijos. Visą laiką siūlome vienus ar kitus įstatymų keitimus, kurie yra reikalingi. Šių institucijų darbuotojai stebi padėtį. Aš jų prašiau, kad jeigu galime pasiūlyti tam tikrus saugiklius, tai siūlykime keisti esamus mūsų įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.M.Čigriejienė. Baigsime klausimus ir prieisime prie kitų procedūrinių dalykų. Gerbiamasis J.Veselka?

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji ministre, Socialinių reikalų ir darbo ministerija daug funkcijų perdavė sveikatos sistemai, globos įstaigas perdavė apskritims ir savivaldybėms, ir jūs vykdėte grynai politiką. Prašom pasakyti, ar jūs pastebėjote tik prieš pat rinkimus, ar nepastebėjote anksčiau, kad „Sodrą“ drebina toks „Sodros“ biudžeto deficitas? Ir kai mūsų partijos lyderis jūsų paklausė, kad yra pusės milijardo litų skylė, jūs atsakėte, kad tikrai taip nėra, kad ji yra kur kas mažesnė ir kad metų pabaigoje to nebus. Manęs neįtikino tie dalykai, kad jūs taip subalansuosite „Sodros“ biudžetą. Sakykite, vis dėlto galėjote tą anksčiau pastebėti, ar ne? Ko jūs, kaip ministrė, visus metus turėjote imtis, kad to neįvyktų? Ačiū.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Labai geras klausimas. Dabar noriu pasakyti taip, kad už bendrą „Sodros“ biudžetą yra atsakinga ne vien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė ar ministras. „Sodra“ moka išmokas, griežtai nustatytas pagal priimtus įstatymus, pagal penkias draudimo rūšis.

Antra. Mes iš tikrųjų stebime ir kas ketvirtį gauname įmokų surinkimo plano vykdymo ir išmokų plano vykdymo rezultatus. Šių metų pirmojo ketvirčio įmokų surinkimo rezultatai yra maždaug 27 % didesni, nei buvo pernai per tą patį laikotarpį. Vadinasi, „Sodros“ pirmojo ketvirčio rezultatai buvo normalūs ir krizės požymių nebuvo matyti. Antrojo ketvirčio rezultatai, pusmečio, kuriuos gavome rugpjūčio mėnesį… surinkom įmokų 22,9 % daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį – 2007 m. Situacija pradėjo keistis trečiajame ketvirtyje, kai mes gavome spalio mėnesio rezultatus. Kitaip sakant, veikiant bendrai europinei ir pasaulinei krizei, iš tiesų nebe tiek didėja atlyginimai, mažėja darbų apimtys, mažinamas darbuotojų skaičius, žmonės išvyksta, emigruoja, ir tai yra tam tikras poveikis.

Antras dalykas, įmokų surinkimo planas vis tiek, kad ir nedaug, buvo vykdomas, tačiau išmokų, išlaidų dalyje mes pradėjome matyti labai sparčiai didėjančias išlaidas, ypač dėl motinystės ir tėvystės, dėl Seime mūsų bendrai priimtų įstatymų. Tai pareikalavo papildomai pusės milijardo Lt be 5 mln. Tai aš dabar nežinau, ar mes turime džiaugtis, ar verkti, jeigu gimstamumas pas mus, Lietuvoje, didėja ir demografinei situacijai tai turi didžiulę įtaką. Aš manau, kad Seimas priėmė gerą įstatymą, jeigu jaunos šeimos ryžtasi gimdyti ir auginti vaikus, nes dar po 20 metų mes išvis neturėsime kas dirbs mūsų darbo rinkoje ir kas dalyvaus mūsų socialinio draudimo solidarumo sistemoje. Tai noriu pasakyti, kad iš tiesų… Tiesa, dar. Mes priėmėme sprendimą išmokėti pensijas dirbantiems pensininkams. Šiais metais vėlgi papildomai išmokėjom 221 mln. Lt, o kitais metais dar bus 260 mln. Lt.

PIRMININKAS. Dėkoju…

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Mielieji kolegos, paskutinį sakinį. Nieko nenorėdama kaltinti, aš labai atsakingai pasakysiu: kai buvo priimami įstatymai, vienus pateikė Vyriausybė, Seimas iš karto juos pagerino, suprantama, yra rinkimų metai, ir buvo sakoma: jūs gi turite rezervą. Taip, mes turėjome 1 mlrd. Lt rezervą, mes jį dabar naudojam. Spalio 1 d. rezerve buvo dar apie 0,5 mlrd. Lt, bet mes dabar kalbame apie ateinančius metus. Tai gerai, kad mes buvome sukaupę tą rezervą, nes priešingu atveju, ko gero, kai kurių sprendimų tikrai negalėtume įgyvendinti. Tai toks būtų mano atsakymas.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs labai plačiai atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Gerbiamasis Juliau, jūsų iš pradžių nebuvo, laikas baigėsi, mes neturime galimybės. Jūs galėsite kalbėti dėl motyvų.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ačiū. Asmeniškai.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs galite užimti savo vietą posėdžių salėje. Nuomonė prieš – gerbiamasis J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įdėmiai klausiau ministrės pranešimo. „Sodrą“ skriaudžia, kad pensininkams reikėjo grąžinti pensijas, „Sodrą“ skriaudžia, kad reikia gimstamumą… dėl to gimstamumo reikia daugiau mokėti, ir kiti dalykai. Bet iš ministrės pranešimo neišgirdau, kad štai beveik 3 mlrd. Lt pervesta į privačius pensijų fondus ir tegu pasižiūri kiekvienas, kuris turi šitą fondą, kiek iš tų 3 mlrd., kurie buvo pervesti litas į litą, jame beliko. Aš žiūrėjau ir mačiau – tenai nebeliko 40 %. Dabar visi dabartiniai vadai aiškina: viskas ateityje pagerės. Atsiminkime – laukėm komunizmo 50 metų, laukėm, laukėm – ir nesulaukėm. Taip, dabar krizė. Visi pasaulyje mato krizės pasekmes, o Lietuva lauks pagerėjimo.

Gerbiamieji, mano galva, iš tikrųjų valstybė prisiėmė skatinti gimstamumą, ir ne pensininkų sąskaita jis turi būti skatinamas. Jeigu valstybė prisiėmė skatinti gimstamumą, valstybės biudžetas yra kaip valstybės politikos įrankis, o mes labai gražiai suverčiame pensininkams. Pensininkas negaus mažiau, o valstybė skatins pensininkus (…) gimstamumą. Todėl, gerbiamieji, aš kalbu apie naujuosius, linkiu naujiesiems pasižiūrėti gana kritiškai. Jeigu valstybė prisiima kokią nors funkciją, tos funkcijos apmokėjimas neturi būti suverstas kitai socialinei grupei. Tai valstybės funkcija. Prašau surasti tuos pinigus valstybės biudžete, bet ne atimti iš pensininkų.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – ministrė V.Blinkevičiūtė. Prašom pakomentuoti.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Galbūt galėčiau gerbiamajam Juliui pasakyti, kad gaila, jog jūs nebuvote klausimo svarstymo pradžioje. Buvo labai daug klausimų dėl kaupimo sistemos, ir aš pasakiau, kad mes visi bendrai, specialistai, turime įvertinti esamą situaciją ir labai atsakingai priimti sprendimus, kaip toliau elgiamės su šia mūsų draudimo sistema.

Antra pastaba, kurią aš vis dėlto turėčiau pasakyti. Jūs, kaip ekonomistas, seniai dirbantis Seime, tikrai puikiai žinote, kad socialinio draudimo sistemoje yra penkios draudimo rūšys. Viena iš tų draudimo rūšių yra pensinis draudimas, kita yra motinystės ir tėvystės draudimas. Jos iš tikrųjų yra lygiavertės, todėl negalime sakyti, kad viena „suvalgo“ kitą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3416? Prašome registruotis ir balsuojame.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 21, prieš – 1, susilaikė 22. Taigi po pateikimo šiam įstatymo projektui yra nepritarta. Turime apsispręsti: arba grąžiname tobulinti, arba… (Balsas iš salės: „Grąžiname bendru sutarimu.“) Galime bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje) Prašau? Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad grąžiname tobulinti? (Balsas iš salės: „Gerai.“) Ačiū.

Toliau Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Sėkmės jam!

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Kolegos, tikrai ne vienas balsas. Be to, jūs puikiai žinote, kokia yra Statuto tvarka. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr.XP-3417 (pateikimas)

Eilės tvarka svarstome kompleksinį 6 klausimą, ne kompleksinį, o tiesiog rytinio plenarinio posėdžio 6 klausimą, – 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr.XP-3417. Pateikimo stadija. Gediminas Černiauskas – sveikatos apsaugos ministras – Vyriausybės vardu pristato šį įstatymo projektą. Pone ministre, žodis jums.

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Įstatymo projektu yra siūloma numatyti, kad Sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos ir išlaidos sudarys 4 mlrd. 986 mln. 268 tūkst. Lt. Numatoma, kad pajamos ir išlaidos bus subalansuotos. Tam tikra naujovė, atsiradusi po valstybės auditorių vertinimo, yra kitų metų biudžete iš karto numatytas 30 mln. rezervas, kuris turėtų garantuoti sveikatos draudimo finansavimo stabilumą.

Leiskite keletu žodžių aptarti pagrindines kryptis, kurios numatomos projekte.

Jeigu kalbėtume apie pajamas, aš labai daug nekalbėsiu, nes mes žinome, kad sveikatos draudimo įmokos nėra renkamos individualizuotai. Tai yra arba socialinio draudimo dalis, arba gyventojų pajamų mokesčio dalis, ir tai yra suskaičiuoti dydžiai pagal prognozinius skaičiavimus, parengtus arba „Sodros“ specialistų, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos. Valstybė kiekvienais metais tvirtina įmokas už valstybės lėšomis draudžiamuosius. Prieš pora metų priimtas įstatymas reglamentuoja, kaip kis tas rodiklis. Mes žinome, kad kitiems metams yra numatyta gan didelis didėjimas, maždaug 120 Lt vienam valstybės lėšomis draudžiamajam. Tai gerokai mažiau, negu moka darbuotojas į Sveikatos draudimo fondą. Bet vis dėlto artėjimas tarp tų dviejų rodiklių vyksta.

Kalbėdamas apie išmokas, arba išlaidas, kurios atspindėtos projekte, norėčiau paminėti keletą krypčių. Viena, kad yra tęsiama jau keletą metų vykstanti programa didinti medikų pajamas. Kadangi praeitais metais pajamos medikams buvo didintos nuo gegužės mėnesio, šiais metais buvo didinamos nuo gegužės mėnesio, tai kitiems metams reikia pinigų 12 mėnesių. Todėl daugiau kaip 200 mln. Lt numatyta medikų, ne tik medikų, bet visų sveikatos sektoriaus darbuotojų pajamoms padidinti. Taip pat yra numatoma, kad bus didinamos paslaugos, kurių trūksta Lietuvos gyventojams. Kalbama apie profilaktines paslaugas, kurias teikia pirminės sveikatos priežiūros specialistai, kalbama apie paslaugas, suteikiamas sanatorinėse reabilitacinėse gydymo įstaigose. Prognozuojama, kad taip pat gana nemažai, per 10 % turėtų didėti išlaidos kompensuojamiems vaistams bei medicininės įrangos dalykams, kuriuos gauna neįgalūs asmenys. Bendras didėjimas yra šiek tiek daugiau kaip 10 % išlaidų. Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad apie 120 mln. Lt numatyta gydymo įstaigų išlaidoms, susijusioms su kaštų augimu energetikos sektoriuje, maisto kainų augimu, kompensuoti, tai ne pagerinimas nei medikams, nei pacientams, bet tiesiog ta suma turėtų kompensuoti išlaidas, kurios atsirado, nes šių prekių arba paslaugų kainos auga. Prašyčiau pritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, pone ministre. Penki Seimo nariai nori jūsų klausti. Eilės tvarka pirmasis – A.Matulas. Prašau, kolega.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, prieš gerus metus Socialinių reikalų ir darbo ir Sveikatos reikalų komitetai priėmė bendrą sprendimą ir paprašė Vyriausybės, kad būtų parengta tvarka ir apmokama už medikų nedarbingumo ekspertizės nustatymo darbus Socialinių reikalų ministerijos. Du ministrai, tiek sveikatos, tiek socialinių reikalų, sakė, dirbame namų darbą, ir iki šiol tas namų darbas dirbamas. Ar jums perduotas tas namų darbo tęstinumas?

Ir kitas dalykas. Jeigu būtų įvestas atskiras savarankiškas sveikatos draudimo mokestis ir atsisakyta lengvatų, jeigu visi mokėtume solidariai, ar paskaičiavo ministerija, kiek papildomai įvedus tą naują sveikatos draudimo mokestį, kurio įvedimas, matyt, yra tik laiko klausimas, atsisakius visų lengvatų arba jas kompensuotų kitos ministerijos, žinybos, surinktume lėšų?

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Dėl pirmojo klausimo. Dalinė pažanga yra pasiekta, nes Seime užregistruota pataisa, Vyriausybė jai pritarė, kad už tas medicinines ekspertizes, kurias atlieka „Sodra“ savo iniciatyva, bus papildomai mokami pinigai medikams. Palyginti tai nedidelė dalis kaštų, kurie gula ant medikų pečių, bet tam tikra prasme tie kaštai kompensuojami tuo, kad „Sodra“ neima pinigų iš Ligonių kasų už įmokų administravimą, už kitus dalykus. Tai tam tikra prasme vienos išlaidos kompensuoja kitas. Aišku, toliau diskutuoti ta linkme reikia.

Dabar dėl antrojo klausimo. Tikslių įvertinimų, kiek padidės pajamos, nėra, nes tai politinio apsisprendimo dėl įmokos tarifo klausimas. O kaip žinome, dėl lengvatų Vyriausybė buvo parengusi projektą šiek tiek sušvelninti skirtumus tarp socialinių grupių, mokančių santykinai mažai į sveikatos draudimo biudžetą, Seimas po svarstymo grąžino šitą klausimą Vyriausybei tobulinti, tai tas procesas vyksta.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantu, kad dabar suformuota tokia politika sveikatos srityje, bet jeigu remtumės finansine ekonomine logika, tai aš visai nesuprantu tokios logikos, kai ligoninėse yra laikomos tuščios vietos, nes neapmokama, neguldomi žmonės, jie nukreipiami gydytis stacionariai, ligos gilėja, jos tampa chroniškos, o rezultatas – valstybė išleidžia daug daugiau lėšų, negu išleistų, jei žmogus būtų paguldytas į ligoninę ir jam būtų suteikta visapusiška pagalba. Jeigu mes mokame ir darbo užmokestį, ir visą šildymą, ir komunalines paslaugas, ir visa kita, išskyrus tik maitinimą, tai aš nesuprantu, kur yra nauda apriboti guldymą į ligoninę, nes ligoninėm neskiriamas finansavimas… Aš niekaip nesuprantu tos logikos.

Kitas klausimas. Faktiškai Lietuvos gyventojai, žmonės nežino, kokią pirminę pagalbą jie gali gauti iš to fondo…

PIRMININKAS. Kolege, laikas.

L.GRAUŽINIENĖ. Trūksta viešumo…

PIRMININKAS. Dar kartą, ne teiginiai, o klausimas.

L.GRAUŽINIENĖ. Aš dar kartą klausiu, kada pagaliau žmonėms aiškiai, suprantamai bus parašyta ligoninėse, ambulatorijose ir kitur, kokias paslaugas jie gauna už šitas įmokas.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Dėl pirmosios klausimo dalies noriu atsakyti, kad prieš keletą metų Lietuvoje pagal tarptautinius palyginamuosius duomenis gydymo ligoninėse skaičius maždaug 20–30 % viršijo kaimyninių šalių lygmenį, todėl manau, visai logiška, kad tuo metu ministerijos vadovybė, buvo palaikymas ir Seimo, ir Nacionalinės sveikatos tarybos, priėmė tokią strateginę nuostatą, kad tais atvejais, kai neindikuotinas gydymas ligoninėje, o efektyvu gydyti namuose, ambulatoriškai teikti pagalbą. Toks sprendimas buvo priimtas ir jisai pasiteisino, nes sunaudojame mažiau išteklių, o sveikatingumo rodikliai dėl to nepablogėjo, kaip vertino kai kurie skeptikai.

Dėl antrojo klausimo. Atsakymas toks, kad mūsų Konstitucija garantuoja paslaugas visiems gyventojams, ir šiuo atveju, aišku, kalbėjimas apie tai, kad dalis paslaugų turėtų būti arba išimta iš to privalomo krepšelio, pavyzdžiui, odontologinės paslaugos, kurioms pinigų nepakanka, arba galėtų būti taikomos dalinės priemokos… Be abejo, apie tai kalbėti reikia, tai politinio apsisprendimo dalykas. Ar tai bus nuspręsta, ar ne…

L.GRAUŽINIENĖ. Bet kada žmogus pamatys…

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, pirmas klausimas. Aš taip supratau, kad medicinos darbuotojų darbo užmokestis nebus 20 % didinamas kaip buvo… nes atsižvelgiant į 2009 metų PSD biudžeto galimybes tam nėra lėšų, ir bus tik padengiamas vidutinis darbo užmokesčio augimas, o tam dalykui lėšų nėra kitais metais.

Antras klausimas. Kaip bus vykdomos onkologijos ir kardiologijos programos? Ar yra tam lėšų, kurios ir Kauno medicinos universiteto vadovavimui yra šiuo metu?..

G.ČERNIAUSKAS. Šitame projekte, kurį jūs svarstote, tiesiogiai nėra paskirtos lėšos papildomom algom didinti, bet netiesiogiai jos indikuotos yra. Nes tuo atveju, kai mes kalbame apie 100 mln. litų papildom paslaugom, aiškiai suvokiame, kad tai paslaugos, kurias teiks tie patys medikai, kurie šiandien dirba gydymo įstaigose, o maždaug 70 % kiekvieno įkainio, yra darbo užmokestis. Tai tie 75 mln. ir yra papildomi pinigai algoms didinti. Jeigu atsiras galimybė daugiau, tai bus papildomai. Bet tam tikras rezervas yra numatytas.

Dabar dėl antrojo klausimo, jūs klausėte dėl struktūrinių fondų lėšų, yra programos. Tų programų yra gana daug, aš manau, kad pinigai, numatyti kardiologijos programai, šiais metais bus suplanuoti, ir, aišku, jie pasieks, kadangi reikia dar suderinti su (…) projektų valdymo agentūra visus tuos dalykus. Matyt, įstaigas jie pasieks kitais metais. Bet tie pinigai yra ir jie, kitaip nei biudžeto pinigai, nesudega, nes tai yra 2007–2013 m. perspektyva. Taigi tie pinigai išlieka.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, turbūt iki šiol nėra žinomos tikrosios medicinos paslaugų kainos ir įstaigos turi didžiulį nuostolį teikdamos tas paslaugas. Ar jums neatrodo prabangu, ypač organų transplantacijoje vis plečiant ligoninių tinklą, kur tą transplantaciją daryti, o ne koncentruoti vienoje vietoje kažkokio organo transplantaciją… vienoje ar kitoje įstaigoje… Juk Lietuva tokia maža, keliai geri. Mes galėtume sutaupyti, atitinkamai pasinaudoti įranga. Dabar įranga stovi nenaudojama ir gyventojams ta paslauga nesuteikiama norimu laiku, norimoje vietoje ir taip toliau. Labai ačiū.

G.ČERNIAUSKAS. Aš manau, kad tikrai taip. Mes sveikatos sektoriuje dar turime per daug diversifikuotą paslaugų teikimą. Tai ne tik tai, ką jūs paminėjote. Tai ir laboratorijos vos ne kiekvienoje ligoninėje, ir kiti dalykai. Bent jau planuodami arba galvodami apie struktūrinių fondų panaudojimą mes sieksime, kad dubliavimo nebūtų. Aišku, visuomet tai yra ir politinis sprendimas. Tai gal daugiau mano asmeninė nuomonė, bet, pavyzdžiui, Vilniuje nereikėtų naujo neurochirurginio centro, apie kurį kai kurios įstaigos galvoja, ir kiekvienu atveju mes turime tų problemų. Aš manau, kad tai yra bendras, šiuo atveju lyg ir su politika tiesiogiai nesusietas sprendimas, kad mes maksimaliai plėtotume efektyviausias kryptis, o nesivadovautume žinybiškumu, arba miesto poreikiais, arba atskiros įstaigos poreikiais. Kiekvienas norime turėti viską.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti dėl atlyginimų unifikavimo sveikatos apsaugos sistemoje, nes, kai pasižiūri, kiekvienoje ligoninėje vis kitaip nustatomi tie atlyginimai, ypač, tarkime, slaugytojų. Vienur jie didesni, kitur mažesni. Ar nemanote, kad turėtų būti kažkokia sistema, nes tampa sunku paaiškinti, kodėl, pavyzdžiui, Ukmergėje slaugytojai daugiau uždirba, negu kitame mieste. Ar nemanote, kad turėtų būti kažkokia sistema? Ačiū.

G.ČERNIAUSKAS. Liberalizuoti atlyginimus sveikatos įstaigose buvo dar sąjūdžio laikų apsisprendimas. 1991 m. Lietuvoje buvo nuspręsta, kad gydymo įstaigose darbo užmokestis nebus fiksuojamas kokiais nors tarifais. Mano nuomone, tai pasiteisino. Nes tai, kad atskiros įstaigos turi konkuruoti ir stengtis geriau tenkinti pacientų poreikius, daugiau uždirbti, daugiau mokėti savo medikams, aš manau, yra gerai. Kur aš matau problemą? Kai kurios gydymo įstaigos dėl tam tikrų aplinkybių gauna daugiau pinigų negu analogiškos įstaigos. Kainodaros tobulinimas ir užtikrinimas, kad įstaigų grupės už tą patį darbą gautų tas pačias pajamas, aš manau, yra strateginė darbo kryptis, bet ne individualių gydytojų darbo suvienodinimas. Tai buvo tarybiniai metai ir kažin ar reikia į tai grįžti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre. 10 min. klausimams ir atsakymams į juos yra išnaudota, juolab kad kiti buvo užsiregistravę, kai jau buvo baigtas pristatymas. Dėkoju už atvykimą ir pateikimą.

Gerbiamieji kolegos, dabar po vieną nuomonę už ir prieš proga išsakyti pateikimo stadijoje. Tokių nėra. Klausčiau, ar reikia balsuoti? Kolegos, pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3417.

Balsavimo rezultatai: 38 balsavo, 31 – už, 1 – prieš, 6 susilaikė. Po pateikimo projektui yra pritarta. Sveikatos reikalų komitetas yra siūlomas pagrindiniu. Natūralu. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data. Kokią būtų galima numatyti datą? Galbūt tinka 2 savaitės? Gerbiamasis komiteto pirmininke Matulai, gerbiamasis kolega Matulai, dėl terminų noriu pasitarti, kiek, jūs manote, tikslinga būtų svarstyti šį projektą? Seniūnų sueiga nepasiūlė apibrėžtos datos. Užtektų dviejų savaičių? Per šoninį mikrofoną, nes čia yra dėl vedimo tvarkos. Mes jau sutarėme, kad jūs esate pagrindinis komitetas, todėl ir deriname. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Aš manau, kad reikėtų kokias tris savaites svarstyti, be to, tikiuosi, kad biudžetą priims jau naujasis Seimas. Tuo labiau kad mes prieš tai nepritarėme „Sodros“ biudžetui, o, kaip žinote, dalis mokesčių į privalomąjį sveikatos draudimą ateina būtent iš „Sodros“. Taigi čia yra įvairių keblumų. Todėl reikia mažiausiai trijų savaičių, nes mes galutinių sprendimų negalėsime priimti, kol nebus pritarta „Sodros“ biudžetui.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime sutarti lapkričio pabaigoje? Ačiū. Nepaisant socialdemokratų noro dirbti ir sausio mėnesį, gal sutarkime lapkričio pabaigą. Ačiū. Dėl to yra sutarta. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.XP-2942(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Dabar rytinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektas Nr.XP-2942. Svarstymo stadija. Turime išklausyti pagrindinio ir papildomų komitetų išvadas. Pradedame nuo Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Kviečiu komiteto pirmininką J.Lionginą padaryti tai iš tribūnos.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ projektą Nr.XP-2942. Buvo gautos išvados iš visų Seimo komitetų. Pateiktoje medžiagoje jums yra išdalinta, nurodyta, kokiems pasiūlymams komitetas pritaria, kokiems pritaria iš dalies. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes dar po to jus pakviesime grįžti į tribūną, kai turėsime svarstyti pasiūlymus, kurie buvo komitetų teikti, ir jūs jiems nepritarėte. Dabar eilės tvarka, nematau B.Bradausko, gal kas nors yra iš Aplinkos apsaugos komiteto pasiruošę? Gal belaukiant kviesčiau, jeigu yra Aplinkos apsaugos komiteto narių, pasižiūrėti išvadą, o dabar kviesčiau Audito komiteto išvadą pristatyti A.Skardžių.

A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Leiskite pristatyti Audito komiteto išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento išvadas ir suformulavo 2 straipsnio papildymus ir pasiūlymus pagrindiniam komitetui, būtent papildyti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį siūlymais Vyriausybei. Tai yra gerinti asignavimo valdytojų strateginio planavimo gebėjimus, kasmet teikti Seimui apibendrintą informaciją apie asignavimo valdytojų strateginių tikslų ir programų tikslų…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis komiteto pirmininke, čia yra aštuoni punktai, jie yra gana išsamūs. Manau, kad išvados yra visiems išdalintos. Nebent svarbiausius galėtumėte akcentuoti. Būkite mielas.

A.SKARDŽIUS. Aš manau, jos visos yra, gerbiamasis pirmininke, svarbios, bet kadangi pirmininkas neleidžia…

PIRMININKAS. Leidžiu, leidžiu. Prašom.

A.SKARDŽIUS. …aš manau, kad jūs į jas atsižvelgsite. Pagrindinis komitetas jas turbūt įvertins ir Vyriausybė tikrai jas įgyvendins. Tad šioms išvadoms ir šiems siūlymams komitetas pritaria bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū už jūsų geranoriškumą, nepaisant mano nelankstumo. Dabar ar yra kas nors pasiruošę iš Aplinkos apsaugos komiteto? Eilės tvarka dar yra Europos reikalų komitetas, Z.Balčytis buvo paskirtas pranešėju. Jo nematau. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Aš žiūriu eilės tvarka. Nėra. V.Rinkevičius, Kaimo reikalų komitetą kviečiu.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Kaimo reikalų komitetas apsvarstė projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Ekonomikos komitetą kviečiame. Ten tiesiog buvo neįrašyta pavardė. Atrodo labai lakoniškai. B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas šiandien svarstė minėtą projektą ir pritarė patobulintam nutarimo projektui su išvadomis.

PIRMININKAS. Ačiū už pateiktą išvadą. Toliau kviečiu A.Sysą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą iš tribūnos.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apklausos būdu svarstė Seimo nutarimo projektą. 5 – už, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų… Gerbiamasis Pečeliūnai, nėra įrašyta jūsų pavardė darbotvarkėje ir ten, kur yra pavardės… Minutėlę! Nesiginčykite. Ateis laikas. Bus laikas, bus ir vaikas. Dabar V.Čigriejienė teikia Sveikatos reikalų komiteto išvadą.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitete svarstyta. Iš esmės siūloma pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui papildyti Seimo nutarimo projektą tam tikru straipsniu, t. y. pasiūlymu Vyriausybei užtikrinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos valstybės institucijos laiku įgyvendintų Valstybės kontrolės rekomendacijas.

Antra. Nustatyti, kad iš valstybės biudžeto prioriteto tvarka būtų finansuojamos tos programos, kurios įgyvendinamos efektyviai… ir pasiekimai programoje, numatyti tikslai, o ne finansuojamos vis naujos programos.

Trečia. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją nedelsiant įdiegti ir užtikrinti informacinių sistemų vidaus kontrolę.

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu visi balsavo už.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, aš dar prašyčiau jūsų būti pasirengusiai pasiūlymus pateikti atskirai, nes ne visiems pritarė pagrindinis komitetas. Dėl to reikės balsuoti.

Eilės tvarka – V.Domarkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė ir bendru sutarimu nutarė pritarti Seimo nutarimo projektui Nr.XP-2942.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą teikia J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“. Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam nutarimo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komitetas. Nematau pirmininko, kuris yra numatytas kaip pranešėjas. Ar kas nors būtų pasirengęs? Matau kolegą V.Stankevičių ne tik besišypsantį, bet ir pasirengusį pateikti. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas išnagrinėjo šį klausimą kaip papildomas komitetas ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėjas nėra įvardytas, bet komiteto pirmininkas, matau, pasirengęs. J.Jagminą kviečiu į tribūną. Neįrašyta darbotvarkėje. Atsiprašau.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiandien svarstė šį nutarimą ir iš esmės pritarė Vyriausybės pateiktam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“. Bendru sutarimu visi už.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Lydeka. Žmogaus teisių komiteto išvadą teikia komiteto pirmininkas.

A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį nutarimo projektą ir, deja, jam nepritarė. Vienas komiteto pirmininkas balsavo už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aplinkos apsaugos komitetas. Dabar bandome antrą ratą apeiti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą kviečiu pateikti S.Pečeliūną. Atsiprašau, gal kam nors pasirodė, kad eiliškumo neišlaikėme. Jūsų išvada vėlai buvo svarstyta, todėl pagal eilę jūs nesate tarp pirmųjų. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Pirmiausia aš apgailestauju, kad mums išdalino patobulintą darbotvarkę jau po visų balsavimų, ir vis dėlto nepatobulintą iki galo, nes komitetas buvo viską svarstęs ir išvadą įregistravęs.

Antras dalykas, posėdžio pirmininkas vis dėlto ne tik nepripažįsta savo klaidos, bet ir pripažįsta, kad nemoka abėcėlės. Ką padarysi!

Dabar apie išvadą. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir siūlo papildyti 2 straipsnį, kuriame būtų nurodyti siūlymai Vyriausybei taip, kaip formulavo Valstybės kontrolė audito ataskaitoje. Tai suformuluota keliais punktais, aš neskaitysiu, jūs tai esate matę. Aš pažiūrėjau į naujai patobulintą komiteto projektą, kuriame į tai yra atsižvelgta, ir antrąkart nenorėsiu čia grįžti. Manau, antrasis projektas mūsų komitetui yra priimtinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu konstatuoti, kad yra dar du komitetai. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė bendru sutarimu, Europos reikalų komitetas taip pat pritarė pateikęs pasiūlymus Vyriausybei. Galime manyti, kad pasiūlymai yra apsvarstyti.

Tada kviečiu grįžti į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką J.Lionginą, aptarsime papildomų komitetų siūlymus ir spręsime, kaip elgiamės dėl tų pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas.

Eilės tvarka. Gal tada pagal lentelę žiūrint, pone pirmininke, ten, kur iš dalies pritarti, turbūt… Ar tie komitetai, kuriems iš dalies pritarė, reikalauja balsuoti?

J.LIONGINAS. Aš manau, iš dalies pritarta ir atsižvelgta į jų pasiūlymus. Kaip matėte, yra pateiktas antrasis nutarimo projektas. Nutarimas suredaguotas atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus. Jeigu pažiūrėsime (aš dabar dar kartą atidžiai peržvelgiau visus komitetus), faktiškai…

PIRMININKAS. …komiteto siūlymai, kuriems buvo nepritarta.

J.LIONGINAS. Taip, yra nurodyti argumentai, kodėl į tai nėra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Tada eilės tvarka. Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymas, 2 punktas, kuriam komitetas nepritaria. Nematau pirmininko. Gal pateikite, koks buvo jų siūlymo turinys ir kokia yra pagrindinio komiteto nuomonė.

J.LIONGINAS. Komitetas siūlė atlikti visuotinį ir išsamų valstybės institucijų informacinių sistemų ir jų saugumo auditą. Šiandien ryte mūsų komiteto posėdyje dalyvavo valstybės kontrolierė, taip pat Valstybės kontrolės specialistai. Jie mus informavo, kad toks auditas jau yra atliktas, todėl dar kartą atlikti auditą nėra tikslo.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti nuomonei, kad nepritariame papildomo komiteto siūlymui? Nėra prieštaravimų. Pritarta nepritarti.

Eilės tvarka yra Sveikatos reikalų komiteto siūlymas. 2 punktas. V.Čigriejienę prašyčiau iš vietos pateikti esmę jūsų antro siūlymo. Jam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš iš principo negaliu kalbėti komiteto vardu. Čia aš ne savo nuomonę perdaviau, bet komiteto nuomonę. Aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Aš jūsų tik paprašiau pateikti siūlymo esmę.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Siūlymo esmė? Žinau, taip. Siūlymo esmė būtų tokia, kad būtų finansuojamos tos programos, kurios, matom, yra efektyvios, ir jau stebimi medicinos laimėjimai arba poveikis gyventojų populiacijai, o ne vis finansuojamos naujos programos. Juk tai yra labai svarbu.

PIRMININKAS. Dėkui.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Leidžiam pinigus, nežinom kam, nevyksta. Tai dėl to čia taip priimta.

PIRMININKAS. Supratom. Kokia pagrindinio komiteto nuomonė?

J.LIONGINAS. Mes šiam pasiūlymui nepritarėm, nes valstybės piniginių išteklių naudojimo prioritetai yra nustatyti 2008 m. spalio 14 d. nutarime Nr.XP-1014. Todėl dar kartą kartoti juos naujame Seimo nutarime, mes manom, nėra tikslinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Turim dabar dėl to balsuoti. Nėra norinčių pritarti ar prieštarauti. Balsuokime ir išsakykime nuomonę, ar pritariam papildomo komiteto siūlymui papildyti 2 punktu, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas.

Balsavo 40 Seimo narių, 16 – už, 4 – prieš, 20 susilaikė. Papildomo komiteto siūlymui nepritarta. Dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vienas iš siūlymų Vyriausybei, jam pagrindinis komitetas nepritaria. J.Jagminą prašyčiau pateikti. Čia penktasis siūlymas.

J.JAGMINAS. (Prašom įjungti.) Dėkoju, pirmininke. „Iki 2009 m. spalio 1 d. pateikti Seimui valstybės institucinės sandaros koncepciją“ – toks buvo. Kodėl dabar nepritaria pagrindinis, nežinau. Mes tokį siūlėm, šešis siūlymus mūsų komitetas teikė. Jūs matot.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Tai kokie pagrindinio komiteto motyvai, nes čia motyvai nėra nurodyti?

J.LIONGINAS. Matote, mes kalbame apie 2007 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Čia yra visai kitas klausimas, ir Seimas gali priimti atskirą nutarimo projektą, įpareigojantį Vyriausybę parengti vieną ar kitą koncepciją. Todėl mes, komitetas, manome, kad į šį nutarimą tokį pasiūlymą nėra būtina įtraukti.

PIRMININKAS. Bet turėsime dėl to balsuoti. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariam papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui atlikti, tiksliau, pateikti Seimui valstybės institucinės sandaros koncepciją.

Balsavimo rezultatai: 18 – už, 1 – prieš, 17 susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, turėsim pakartoti balsavimą.

J.LIONGINAS. Mano balsas prieš.

PIRMININKAS. Reikia… Prašom mygtuku tai užfiksuoti. Kolegos, dar sykį balsuojame, ar galima pritarti papildomo komiteto siūlymui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Balsuokime. Kviečiu tai daryti dėmesingai. Pone pirmininke, jūs tribūnoje negalit gestikuliuoti. (Balsai salėje) Manau, puikiai žino pagrindinio komiteto nuomonę. Kol kas dar šitas Seimas.

Balsavimo rezultatai antrąkart, pakartotinai balsavus: 19 – už, 2 – prieš, 22 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Pone pirmininke, ar tai visi siūlymai, dėl ko, jūsų manymu, reikėtų balsuoti?

J.LIONGINAS. Ir Žmogaus teisių komitetas apskritai siūlė nepritarti Seimo nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Bet jie nepateikė siūlymų, dėl ko turim balsuoti, o remiamės pagrindinio komiteto išvada. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Svarstymo stadijoje diskutuoti pageidaujančių nebuvo. Kalbėti už arba prieš norinčių nėra.

Kolegos, ar galim po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Po svarstymo pritariam bendru sutarimu.

Ar galim pereiti prie priėmimo? Priimam domėn, kad tai yra 2007, praėjusiųjų, metų apyskaita ir tvirtinimas. Gerai, tada pereinam prie priėmimo. Priėmimo stadijoje yra du straipsniai. Imame pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galim priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galim priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas.

Taigi dabar dėl viso nutarimo projekto norėtų kalbėti už L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai norėčiau pasakyti, kad šiandien reikia priimti šį nutarimą vien dėl to, kad jau vėluojame labai stipriai. Ir šiandien ką tik svarstėm jau naują biudžetą, o dabar dar priimam tiktai nutarimą dėl 2007 metų. Todėl kitais metais, manyčiau, toks nutarimo projektas turi būti svarstomas kur kas anksčiau. Tai yra labai svarbu, kad galima būtų į visus siūlymus atsižvelgti formuojant naują biudžetą. Bet šį kartą reikia padaryti darbą ir užbaigti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už nori kalbėti S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš džiaugiuosi, kad komitetas patobulino po kitų komitetų pastabų savo nutarimo projektą ir jame atsispindi tai, ką nurodė Valstybės kontrolės audito ataskaitoje Valstybės kontrolė. Nes mums vienas iš argumentų, kuris buvo sakytas, kad taip, yra tos išvados, jos nusiųstos Vyriausybei, ji visa tai mato, kažką darys, bet mūsų nutarimas yra viešas dokumentas. Jį matys visuomenė. Ir jeigu būtų tik 1 straipsnis, matytų tik plikus skaičiukus, atrodytų, ar čia gerai, ar čia blogai, dar reikėtų ilgai galvoti. O dabar 2 straipsnis labai aiškiai nurodo, kad trūkumų yra, kokie tie trūkumai ir ką su jais ateityje reikia daryti. Tai, aš manau, patobulintas nutarimo projektas yra visais požiūriais vertingesnis ir geresnis, siūlau jam pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar priimame Seimo nutarimą, kurio registracijos Nr.XP-2942.

Balsavimo rezultatai: 46 balsavo, 41 – už, 1 – prieš, 4 susilaikė. Nutarimas, kurio projekto registracijos Nr.XP-2942, priimtas.

Kolegos, tai buvo paskutinis rytinio posėdžio darbotvarkės klausimas. Šiek tiek ankstėliau mes baigėme. Linkiu geros pietų pertraukos. Vakarinio posėdžio pradžia – 15 val. Skelbiu posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.