DĖL PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 5, 13, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO IX¹ SKYRIUMI
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Projektas parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006−2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), pirmaeilių darbų įgyvendinimo 11 priemonę, kurioje numatyta išnagrinėti pelno mokesčio lengvatų taikymo investicijoms į tam tikras aukštas ir vidutiniškai aukštas technologijas galimybes, šiuo tikslu sudaryti darbo grupę ir, išanalizavus darbo grupės išvadas, parengti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.
Vykdant šią priemonę, finansų ministro 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1K-363 sudaryta darbo grupė pelno mokesčio lengvatų taikymo investicijoms į tam tikras aukštas ir vidutiniškai aukštas technologijas galimybėms išnagrinėti, kurią sudarė Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Investors‘ Forum, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Projekto nuostatos dėl lengvatos investicijoms į technologinį atsinaujinimą parengtos įvertinus minėtos darbo grupės išvadas ir pasiūlymus.
Projektas taip pat parengtas atsižvelgiant į parengtą Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektą ir siekiant paskatinti vienetus įgyvendinti socialines iniciatyvas, skatinančias darbuotojų motyvaciją, lojalumą vienetui, bei investuoti į darbuotojų socialinės gerovės didinimą, darbo sąlygų gerinimą, sveikatos apsaugą, laisvalaikio organizavimą ir sveikos gyvensenos propagavimą, socialinės partnerystės plėtrą.
Projektas taip pat parengtas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pelno nesiekiantiems vienetams vykdyti veiklą, tenkinančią viešuosius interesus.
2. Projekto tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslai – nustatyti pelno mokesčio lengvatą vienetams, investuojantiems į esminį technologinį atsinaujinimą, praplėsti iš pajamų atskaitomų išlaidų, patirtų įgyvendinant socialines iniciatyvas, sąrašą ir tokiu būdu paskatinti vienetus investuoti į naujų technologijų įsigijimą bei socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, sudaryti palankesnes sąlygas pelno nesiekiantiems vienetams vykdyti veiklą, tenkinančią viešuosius interesus.
3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas skatina investicijas į ilgalaikį turtą numatydamas galimybę jį nudėvėti (amortizuoti) taikant dvigubo balanso metodą, dėl kurio nusidėvėjimo išlaidos, įsigytą naują turto vienetą pradėjus naudoti veikloje, pirmaisiais metais padidėja (ir atitinkamai sumažina mokėtiną pelno mokestį) labiausiai. Be to, nuo 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio papildomomis lengvatomis skatinami vienetai, vykdantys veiklą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje bei investuojantys į šioje veikloje naudojamą turtą. Tik tam tikros socialinių iniciatyvų įgyvendinimo išlaidos (Pelno mokesčio įstatyme nurodytos konkrečios išlaidos arba neįvardintos išlaidos, kurios būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti) gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais ir atskaitomos iš pajamų.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms priskiriamos ir pajamos, gautos iš tenkinant viešuosius interesus vykdomos pagrindinės veiklos.
4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos
Projekte siūloma nustatyti, kad vienetas, vykdantis investicinį projektą – atliekantis investicijas į ilgalaikį turtą, skirtas naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, galėtų sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 35 procentų. Vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nebūtų laikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).
Apmokestinamasis pelnas būtų mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:
1) turtas yra priskirtinas Įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Minėtų reikalavimų tikslas - užtikrinti, kad būtų investuojama tik į naujausias technologijas, kadangi tik jų dėka galima maksimaliai padidinti vienetų konkurencingumą ir energetinį efektyvumą. Be to, konkrečios materialiojo turto rūšys nurodytos siekiant išvengti piktnaudžiavimų dėl turto, galinčio turėti ir asmeninį panaudojimą (baldų, automobilių ar pan.), įsigijimo vienetų vardu siekiant pasinaudoti lengvata.
Aukščiau nurodyti reikalavimai yra iš esmės suderinti su dokumentais, reglamentuojančiais ES paramos skyrimą vienetų produktyvumui didinti (priemonė „Lyderis LT“).
Siūloma nustatyti, kad įsigyjant investicinio projekto įgyvendinimui skirtą turtą faktiškai patirtų išlaidų dydis turėtų būti sumažintas tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, socialinių fondų, kitų valstybės piniginių fondų lėšų suma, Europos Sąjungos ir kitos gaunamos finansinės paramos suma, jei tokia parama buvo gauta.
Siekiant užtikrinti stabilias valstybės biudžeto pajamas iš pelno mokesčio, reikalingas įvairioms socialinėms reikmėms ir kitiems valstybės įsipareigojimams finansuoti, siūloma nustatyti, kad už konkretų mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 35 procentais. Jei galima atskaityti išlaidų suma būtų didesnė nei 35 procentai už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos, tai šią sumą viršijančios išlaidos galėtų būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotiems apmokestinamiesiems pelnams sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas negalėtų būti sumažintas daugiau kaip 35 procentais.
Tam, kad būtų užtikrinta, jog ilgalaikis turtas, kurio įsigijimui pritaikyta lengvata, būtų naudojamas vieneto veikloje ir didintų jos produktyvumą, siūloma nustatyti, kad ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turėtų būti naudojamas ne trumpiau nei trejus metus. Jei toks ilgalaikis turtas būtų naudojamas vieneto veikloje trumpiau, išskyrus vieneto pabaigą ir atvejus, kai turtas prarandamas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuota pelno mokesčio suma turėtų būti sumokėta į biudžetą.
Siekiant sistemiškai bei periodiškai vertinti lengvata įgyvendinamų tikslų pasiekimą, siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas galėtų būti sumažintas tik per 2009-2013 metų mokestinius laikotarpius faktiškai patirtomis išlaidomis. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant ir į Valstybės kontrolės 2006 m. gruodžio 19 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ pateiktas rekomendacijas Vyriausybei: sistemiškai vertinti mokesčių lengvatų rezultatyvumą ir, jei mokesčių lengvata nepasiekia jai keliamų tikslų, spręsti klausimą dėl jos panaikinimo ar pakeitimo alternatyviomis priemonėmis. Projekte nustatyto laikotarpio antrojoje pusėje bus tikslinga įvertinti, kokią naudą vienetų produktyvumo ir konkurencingumo didėjimui suteikė minėtoji lengvata ir spręsti klausimą dėl tolesnio jos taikymo pratęsimo.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad vienetai, įgyvendinantys socialines iniciatyvas, iš pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galėtų atskaityti socialinių iniciatyvų įgyvendinimui naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ta pačia tvarka, kaip ir kito ilgalaikio turto.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai įgyvendinant socialines iniciatyvas įmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo (ar jo šeimos nario) individualią naudą, mokestiniu laikotarpiu iš pajamų galėtų būti atskaitomos ir tos vieneto darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių (sutuoktinių, vaikų (įvaikių)) naudai faktiškai patirtos socialinių iniciatyvų įgyvendinimo išlaidos, įskaitant pradėto naudoti trumpalaikio turto įsigijimo išlaidas, kurios pagal kitas Pelno mokesčio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Socialinių iniciatyvų įstatymo projekte yra numatyta įvairių skatintinų iniciatyvų, daliai jų patirtos išlaidos (pvz., kvalifikacijos kėlimui, darbo drabužiams ir aplinkai ir t.t.) leidžiamiems atskaitymams be jokių apribojimų priskiriamos ir šiuo metu.
Kadangi vienetai įgyvendina ir „bendros naudos“ iniciatyvas, kai neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos – pvz.: suteikia galimybę naudotis sporto salėmis ar pan., siūloma nustatyti, kad iš pajamų atskaitoma tokių socialinių iniciatyvų įgyvendinimo išlaidų, kurios pagal kitas Pelno mokesčio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, suma negalėtų viršyti 15 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos. Tokiu būdu galima atskaityti išlaidų suma tiesiogiai priklausys nuo vieneto darbo užmokesčio fondo ir bus tuo didesnė, kuo didesnis darbo užmokestis vienete.
Aukščiau minėtos nuostatos dėl socialinių iniciatyvų įgyvendinimo išlaidų būtų taikomos tik tuo atveju, jei šių iniciatyvų įgyvendinimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje ir jomis be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai – toks reikalavimas užtikrintų tinkamą darbuotojų interesų atstovavimą ir mažintų galimybes piktnaudžiauti primetant darbuotojams jiems nebūtiną naudą vietoje piniginio atlygio.
Taip pat projekte siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nebūtų priskiriamos pajamos, gautos iš tenkinant viešuosius interesus vykdomos veiklos, kurios skiriamos tokiai veiklai finansuoti.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Vienetai bus paskatinti investuoti į technologinį atsinaujinimą bei socialinių iniciatyvų įgyvendinimą, todėl tikėtinas tokių investicijų padidėjimas. Tai didintų vienetų produktyvumą ir konkurencingumą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. Projekto nuostatos dėl lengvatų vienetams, įgyvendinantiems socialines iniciatyvas, yra susiję su Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektu, kuriuo, be kita ko, siūloma apibrėžti socialinių iniciatyvų sąvoką bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis, numatančiomis specialias pajamų mokesčio taikymo taisykles natūra gautoms pajamoms. Todėl šie projektai turėtų būti svarstomi kartu.
9. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei
Projekto nuostatos minėtai konvencijai bei ES teisei neprieštarauja.
10. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai
Projekto nuostatų įgyvendinimui nereikės priimti įstatymus lydinčių teisės aktų.
11. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms
Dėl projekto nuostatų, siūlančių leisti vienetams, vykdantiems investicinius projektus, sumažinti apmokestinamąjį pelną, numatomas neigiamas poveikis valstybės biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio. Tačiau siekiant įvertinti minėtąjį poveikį kuo tiksliau ir turėti galimybę, esant reikalui, imtis papildomų priemonių valdžios sektoriaus finansų stabilumui išlaikyti, siūloma nustatyti, kad numatomas lengvatos taikymas negali būti pagrindas avansiniams pelno mokesčio mokėjimams mažinti, o, be to, mokesčio mokėtojams, planuojantiems naudotis minėtąja lengvata nustatoma pareiga apie tai pranešti mokesčių administratoriui. Dėl galimybės atskaityti vienetų patirtas socialinių iniciatyvų įgyvendinimo išlaidas, kai įmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo gautą individualią naudą, neigiamą poveikį biudžeto pajamoms iš pelno mokesčio kompensuotų šių gyventojų pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu. Dėl socialinių iniciatyvų įgyvendinimo išlaidų atskaitymo, kai neįmanoma nustatyti konkretaus gavėjo individualios naudos, preliminariu vertinimu, valstybės biudžetas netektų iki 20 mln. litų.
12. Projekto rengėjai
Projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (direktorė – Jūratė Balevičienė, tel. 2390 151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėja – Audronė Misiūnaitė, tel. 2390 291) vyriausiasis specialistas Mindaugas Mažylis (tel. 2199 332).
13. Projekto reikšminiai žodžiai
Socialinės iniciatyvos, pelno mokestis, lengvata, investicinis projektas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius