AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 21, 23, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas)

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintos Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijos bei minėtu nutarimu patvirtinto Vidutinio laikotarpio priemonių infliacijai veikti ir neigiamoms jos pasekmėms socialiai jautrioms gyventojų grupėms švelninti sąrašo nuostatas, pagal kurias Vyriausybė, vykdydama aktyvią ilgalaikę būsto kainų stabilizavimo politiką, numato siūlyti mokestines priemones infliacijai valdyti.

Įstatymo projektas taip pat parengtas atsižvelgiant ir į tarptautinę praktiką dėl mokestinių lengvatų taikymo tam tikro ne individualios veiklos nekilnojamojo turto perleidimo pajamoms.

2. Projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projekto tikslas – pailginti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą minimalų tam tikro ne individualios veiklos nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpį, kad gautos tokio turto pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu, neapmokestinamosioms pajamoms priskirti tik tam tikro gyvenamojo būsto pardavimo pajamas.

3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatas ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jeigu toks turtas yra įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnį pajamų mokestį iš A klasės pajamų išskaičiuoja ir į biudžetą sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas gyventojas, mokestiniu laikotarpiu gavęs apmokestinamųjų pajamų, iš jų gali atimti palūkanas, mokamas už vieną paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti, sumokėtas banko, kitoms kredito įstaigoms, arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus projektą

Įstatymo projektu siūloma pakeisti gyventojo ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms tvarką. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintos Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijos bei minėtu nutarimu patvirtinto Vidutinio laikotarpio priemonių infliacijai veikti ir neigiamoms jos pasekmėms socialiai jautrioms gyventojų grupėms švelninti sąrašo nuostatas, kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos būtų priskiriamos neapmokestinamosioms, siūloma pailginti nuo 3 iki 5 metų.

Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas formalus 3 metų terminas, kurį išlaikius nekilnojamąjį turtą šio turto perleidimo pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms, labai riboja gyventojų, susidūrusių su įvairiomis asmeninėmis aplinkybėmis, įskaitant finansinius sunkumus dėl ypač padidėjusių įmokų už būsto kreditus bei didelių būsto išlaikymo sąnaudų, galimybes turimą naujai įsigytą gyvenamąjį būstą keisti į mažesnį, taip pat įvertinus Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, susijusią su ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimu, projektu neapmokestinamosioms pajamoms siūloma priskirti pajamas, gautas perleidus gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojas 2 metus iki būsto perleidimo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat numatant, jog tais atvejais, kai gyventojas perleidžia gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei 2 metus, tokios pajamos neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskirtos tik tuo atveju, jeigu gyventojas jas per 1 metus panaudotų kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui. Tais atvejais, kai pajamos už gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, perleidimą būtų priskiriamos A klasės pajamoms, mokestį išskaičiuojantis asmuo, gavęs gyventojo prašymą, mokesčio neišskaičiuotų, o mokesčio (jei toks atsirastų) apskaičiavimo, sumokėjimo ir deklaravimo pareiga tektų lengvata siekiančiam pasinaudoti gyventojui, tuo užtikrinant sklandesnį siūlomos lengvatos būsto keitimui administravimą. Galutinai iš Lietuvos išvykstantys gyventojai, perleidžiantys gyvenamąjį būstą, kuriame gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau kaip 2 metus, siekiant užtikrinti mokesčio administravimo efektyvumą, būtų įpareigoti sumokėti pajamų mokestį avansu, t.y. nelaukiant, kol sueis 1 metų terminas naujam būstui įsigyti, o vėliau, pateikę atitinkamus įrodymus apie naujo gyvenamojo būsto įsigijimą, susigrąžintų mokesčio permoką.

Priėmus siūlomus pakeitimus, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos dėl mokestinių lengvatų taikymo gyvenamojo būsto pardavimo pajamoms atitiks vyraujančią tarptautinę praktiką, gyventojams bus sudarytos palankesnės sąlygos užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę keičiant gyvenamąjį būstą.

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti (užtikrinant lengvatos tęstinumą gyventojams, kurie minėta lengvata jau naudojasi). Lengvatos būsto paskolų palūkanoms siūloma atsisakyti atsižvelgiant į tai, kad perteklinė paklausa, sąlygojama, be kita ko, būsto kreditų prieaugio (kuris savo ruožtu buvo papildomai skatinamas per šią mokesčio lengvatą) – vienas iš infliacijos spartėjimo veiksnių. Dėl spartaus būsto kainų augimo, stebėto pastaruosius kelis metus, lengvata prarado savo socialinę paskirtį (palengvinti būsto įsigijimą, visų pirma, mažesnes pajamas gaunantiems asmenims), kadangi būstą įsigyti mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tapo vis sudėtingiau. Lengvatos atsisakymas laikytinas socialiai orientuotu, nes nebeskatintų turto rinkos neišmanančius gyventojus įsigyti pervertintą būstą, pasmerkiant juos dideliems finansiniams įsipareigojimams visam gyvenimui. Jos išlaikymas, net apribotos, subsidijuotų galinčius gauti būsto kreditus, t.y. sąlyginai turtingesnius, visų mokesčių mokėtojų sąskaita, įskaitant gyventojus, kurie dėl pajamų dydžio ir bankų kreditavimo sąlygų, būsto kreditų gauti nebegali. Nors kreditų prieaugio tempai iš esmės pasikeitė ir lengvatos panaikinimas negalėtų reikšmingai paveikti artimiausio laikotarpio infliacijos, jos atsisakymas yra aktualus ir padėtų užkirsti kelią būsto kainų didėjimui virš ekonomiškai pagrįsto lygio ateityje.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Kreditą būstui paėmusiems gyventojams užtikrinamas pajamų mokesčio lengvatos tęstinumas. Dėl sugriežtėjusių kreditavimo sąlygų ir pasikeitusių gyventojų lūkesčių nenumatoma, kad pajamų mokesčio lengvatos būsto kreditams panaikinimas turės neigiamos įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir (arba) gyventojų galimybėms ir ketinimams įsigyti būstą.

6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.

7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas reglamentuoja gyventojų gautų pajamų apmokestinimą, tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. Lengvatos atsisakymui pritaria ir Lietuvos bankų asociacija.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą

Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės.

9. Projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

10. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms

Dėl siūlomų nuostatų įgyvendinimo žymios įtakos biudžeto pajamoms nenumatoma.

11. Projekto rengėjai

Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių departamento (departamento direktorė – Jūratė Balevičienė, tel. 2390 151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (skyriaus vedėja – Audronė Misiūnaitė, 2390 291) vyriausiasis specialistas Mindaugas Lukas  (tel. 2390 284).

12. Projekto reikšminiai žodžiai

Gyvenamasis būstas, deklaruota gyvenamoji vieta, žemė, palūkanų suma, kreditas.

Finansų ministras                                                                                         Rimantas Šadžius