AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINIMALIOJO DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIŲ, SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO INDEKSAVIMO ĮSTATYMO 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys

Projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas turi reikšmingos įtakos ateinančių metų biudžeto išlaidoms ir vykdomai fiskalinei politikai.

 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

 Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžių indeksavimo, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžių indeksavimo ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, iki 1991 m. liepos 1 d. paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų dydžių indeksavimo.

               3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Pagal Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo nuostatas, ne mažiau nei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas turi būti padidinti minimaliojo valandinio atlygio, minimaliosios mėnesinės algos dydžiai (5 straipsnio 1 dalis), socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai (6 straipsnio 1 dalis) ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, iki 1991 m. liepos 1 d. paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų dydžiai (8 straipsnio 1 dalis), galioję einamųjų metų birželio mėnesį.    

   Pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas numatomas automatinis indeksavimas neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamų rodiklių dydžiai apskaitos laikotarpiu buvo indeksuoti. Tuo tarpu vienas iš Vidutinės trukmės laikotarpio infliacijos valdymo strategijoje numatytų uždavinių yra nesudaryti pagrindo automatiškai indeksuoti darbo užmokestį pagal praėjusių laikotarpių infliaciją. Automatinis minimaliojo darbo užmokesčio, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir kitų išmokų indeksavimas pagal infliaciją gali būti vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių infliacijos spartėjimą ir mažinančių ūkio lankstumą. Išaugusi infliacija keltų įtampą biudžeto programų vykdymui, silpnintų Lietuvos galimybes įgyvendinti Konvergencijos programoje numatytus tikslus, keltų riziką Lietuvos ūkio ir finansų sistemos stabilumui. Be to, Įstatyme numatytas darbo užmokesčio automatiškas indeksavimas brangintų darbo jėgą net ir galimo ekonominio nuosmukio metu, jei jis sutaptų su kainų padidėjimu, ir šitaip didintų nedarbą bei mažintų Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.

                4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus projektą

                 Todėl teikiamu Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuo ateinančių po apskaitos laikotarpio metų sausio 1 dienos turi būti padidinti tik tie minimaliojo valandinio atlygio, minimaliosios mėnesinės algos dydžiai, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, iki 1991 m. liepos 1 d. paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą (ištarnautus metus) ir netekto darbingumo pensijų bei teisėjų valstybinių pensijų dydžiai, galioję birželio mėnesį, iki prasidedant apskaitos laikotarpiui, kurie per ataskaitinį laikotarpį nebuvo padidinti arba vidutinio metinio vartotojų kainų indekso padidėjimo procentu.

 
                5. Galimos  neigiamos  priimto  įstatymo  pasekmės  ir  priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

    Priėmus šį įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

    6. Įstatymo įtaka  kriminogeninei  situacijai, korupcijai

                Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ar korupcijai jokios įtakos neturės.
 

    7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

    Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

    8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą

    Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės.

    9. Įstatymo  projekto  atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių  laisvių  apsaugos  konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

   Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijų nuostatoms.

  10. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms 

  Priėmus įstatymo pakeitimo įstatymą, jo įgyvendinimui reikės mažiau valstybės biudžeto lėšų. 

              11. Įstatymo  projekto  autorius 

  Įstatymo projektą parengė Finansų ministerija.

              12. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai

  Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: minimalusis valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga, socialinė išmoka.

Finansų ministras                                                                                                 Rimantas Šadžius