Aštuntasis
(457) posėdis
2008
m. spalio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. GEDVILAS
Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. spalio 6 d. (pirmadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame spalio 6 d. rytinį posėdį.
Darbotvarkė. Dabar aš jus informuosiu apie tai, kas yra nutarta Seniūnų sueigoje. Darbotvarkė jums yra išdalyta. Iš darbotvarkės yra išbrauktas buvęs 1-7 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Taip pat iš darbotvarkės, kurią mes patvirtinome praeitą savaitę, bendru sutarimu išbraukėme klausimus nuo 1-9a iki 1-9f, tai yra Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektus bei kitus lydinčiuosius įstatymų projektus. Taip pat iš darbotvarkės Seniūnų sueigos sprendimu yra išbraukiami buvę 1-10a, 1-10b ir 1-10c klausimai, tai yra Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei du lydintieji įstatymų projektai, t. y. Alkoholio kontrolės įstatymo 22 ir 34 straipsnių bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektai.
Įrašytas naujas klausimas, jis yra paryškintas, 1-9 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Taip pat iš darbotvarkės yra išbraukiami buvę klausimai nuo 2-2a iki 2-2d, tai Specialiosios būsto modernizavimo (šilto būsto) programos įstatymo projektas bei lydintieji įstatymų projektai. Galiu informuoti, kad Aplinkos apsaugos komitetas nutarė daryti šių įstatymų projektų svarstymo pertrauką.
Taip pat iš darbotvarkės yra išbraukiami 2-5a ir 2-5b klausimai – Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Iš darbotvarkės išbraukiamas 2-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės susitarimo dėl bendradarbiavimo išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus“ ratifikavimo projektas.
Papildomai yra įtrauktas paryškintas 2-6 klausimas, pateikimo stadija. Komitetas, matyt, apsvarstys ir nutars, ką su juo daryti, tai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 ir 14 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija, mes buvome sutarę, kad pateikimu lyg ir apsiribosime, daugiau nesvarstysime. Tai pat įtraukti klausimai 2-10a ir 2-10b – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas bei lydintysis įstatymo projektas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
Iš rezervinių išbrauktas r-5 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas. Buvo svarstymo stadija. Štai tokie darbotvarkės pakeitimai, palyginti su ta darbotvarke, kuri buvo suformuota praeitą posėdį, yra padaryti Seniūnų sueigoje.
Dabar dėl darbotvarkės. Iš eilės. A.Matulas. Prašau.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jūs pamenate, kad praeitą savaitę Seniūnų sueiga buvo išbraukusi Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymą iš darbotvarkės, bet parlamentas apsisprendė ir įtraukė į šios dienos darbotvarkę. Dabar Seniūnų sueiga, išskyrus du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovus, nutarė, kad šį klausimą reikia išbraukti, todėl man visiškai neaišku. kolega A.Pekeliūnas irgi rodo, kad balsavo, todėl man visiškai neaišku, ar mes bijome rinkėjams atvirai pareikšti nuomonę, ar mes nematome šios problemos, ar jūs paveikti laisvosios rinkos instituto žiniasklaidoje išspausdinto straipsnio? Jums tuoj pat bus išdalytas mano vizuotas raštas, iš kurio bus matyti, kas finansuoja Laisvosios rinkos institutą, t. y. tos tabako, alkoholio kompanijos ir kitos nuomonės, kito komentaro negalėtų būti.
Taigi, mielieji kolegos, aš frakcijos vardu dar kartą kviečiu jus būti sąžiningiems, atviriems su savo rinkėjais ir dar kartą siūlau frakcijos vardu balsuoti ir įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Yra tiktai kelios pataisos, esminė yra dėl kioskų, ir mes galėsime apsispręsti laisvai, tikrai niekas jokio spaudimo nedarys. Dar kartą prašau jūsų būti atviresniems savo rinkėjams.
PIRMININKAS. Gerai, siūlymas nuskambėjo. Teks balsuoti. G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Labai gaila, kad Šilto būsto modernizavimo programos įstatymas išbraukiamas. Matyti, kad valdančiajai daugumai nelabai rūpi žmonių rūpesčiai, bet primindamas Seimo Pirmininkui jo geranoriškumą ir humanizmą sudarant darbotvarkę siūlyčiau įtraukti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą Nr.XP-2933, kuriame yra kalbama apie galimybę prižiūrėti vaikus iki trejų metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jūsų siūlymas įtraukti papildomai įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-2933?
G.ŠILEIKIS. Taip, registracijos Nr.XP-2933.
PIRMININKAS. Nr.XP-2933. Jo nėra darbotvarkėje?
G.ŠILEIKIS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai.
G.ŠILEIKIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pavadinimą, jeigu galite, pone Šileiki!
G.ŠILEIKIS. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Aš dėl Alkoholio kontrolės įstatymo.
PIRMININKAS. Nesikartokite.
P.GRAŽULIS. Mano pataisos taip pat yra po svarstymo pateiktos svarstyti… ir savo išvadas pateikti Sveikatos reikalų komitetui. Manau, būtų gerai, kad mano pataisos pasivytų priėmimo stadiją ir arba Seimas priimtų, arba atmestų, ir tada jau viską kompleksiškai svarstytume. Ar nebūtų daug logiškiau? Dabar jūs dėl savo pataisų teikiate, o po savaitės aš vėl teiksiu. Man atrodo, reikia, kad būtų pavytos mano pataisos, įtrauktos į darbotvarkę, o paskui viską kompleksiškai svarstom. Seimas turėtų apsispręsti dėl mano pataisų, nes ten irgi yra prekybos tinklams ribojama prekyba alkoholiu iki 20 val., taigi labai sumažėtų alkoholio vartojimas. Manau, kad Sveikatos reikalų komitetas turėtų apsvarstyti, o vėliau Seimas apsispręstų ir svarstytų pataisas visas kartu.
PIRMININKAS. Gerai. Žodis J.Čekuoliui. Prašau.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien po pietų mes svarstysime Teisėjų atlyginimo įstatymo klausimus. Noriu atkreipti jūsų dėmesį (čia jau kalbu daugumos mūsų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, narių vardu), kad yra parengta nemažai lydinčiųjų įstatymų paketų, kur yra grynai formalūs pakeitimai atsižvelgiant į pagrindinį įstatymą, ir tų lydinčiųjų registracijos numeriai yra nuo Nr.XP-3373 iki Nr.XP-3387 imtinai. Reikėtų padaryti pateikimo procedūras, nors skaičių daug, bet tai grynai formalūs pakeitimai, kad galėtų visa tai viename pakete būti, nes tai yra susiję. Formali priežastis, kodėl neįrašyta, yra ta, kad nėra Teisės departamento išvados. Jeigu mes įrašome į popietinį posėdį, Teisės departamentas dėl vieno žodžio pakeitimo turės užtektinai laiko, kad pateiktų išvadą. Aš prašau tai padaryti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš prašau… Siūlymų tiek daug, kad duok Dieve, man susigaudyti. Dabar žodis A.Sysui.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tuo pačiu klausimu, kaip ir prieš tai kalbėjusysis J.Čekuolis. (Balsai salėje) Atkreipkite dėmesį, aš siūlau ne įrašyti, o išbraukti, nes nėra įtraukta tų papildomų įstatymų projektų, o šis įstatymas ir buvo grąžintas dėl to, kad nebuvo papildomų įstatymų. Siūlau kompleksinį popietinės darbotvarkės 2 klausimą – Teisėjų atlyginimų įstatymo projektą ir lydinčiuosius išbraukti, kol nebus pateikti ir tie. Ačiū.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jūsų paaiškinimo, o jeigu jisai neįtikins manęs, siūlau balsuoti sugrąžinant į darbotvarkę 2-6 klausimą, t. y. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės susitarimo dėl bendradarbiavimo išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus“ ratifikavimo projektą. Žinome, kiek visokių teisinių dalykų tarp Lietuvos ir Ispanijos, ypač Lietuvos piliečių ten yra, ir be šio susitarimo valstybė nelabai gali dalyvauti tame procese ir padėti tiems Lietuvos piliečiams, kurie ten patenka į bėdą. Jau yra Prezidento teikimas Seimui, kaip aš suprantu, ratifikuoti šį įstatymą. Tai kur priežastis, kodėl ponas Regimantas Čiupaila negali ateiti ir pateikti? Gali viceministras pateikti, pradėtume procedūrą. Aš siūlyčiau sugrąžinti į darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone Sauliau, čia nėra didelės klastos. Mus informavo, kad nebus kam pateikti šį įstatymo projektą, ir mes sutarėme, kad į posėdį po rinkimų, tai yra antradienį, bus įtraukta, į 14 d. darbotvarkę.
S.PEČELIŪNAS. Aš tada nereikalauju balsuoti, bet neužmirškime, kad tai yra svarbu.
PIRMININKAS. Antradienį – 14 d. šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę. A.Bosas. Prašau.
A.BOSAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi į jus dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr.XP-2878. Šitas įstatymas buvo perėjęs visas procedūras, tai yra svarstymo ir pasiūlymų priėmimo, buvo likęs tik balsavimas. Nebuvo balsuota, nes nebuvo 71 žmogaus salėje. Pagal kokį Statuto punktą dabar yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymai, kurie prieštarauja jau Seimo priimtiems ir balsuotiems pasiūlymams?
PIRMININKAS. Šiuo atveju, pone Bosai, šis įstatymo projektas įtrauktas į darbotvarkę. Mes balsuosime dėl priėmimo, tai yra klausimas 1–9. Jūsų turimas omeny projektas Nr.XP-2878 įtrauktas į darbotvarkę. Mes turėsime priėmimo stadijoje apsispręsti, kaip darysime, ar pritarsime įstatymo projektui, ar ne. Šiuo atveju žodis A.Matulevičiui.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kompleksinį klausimą 2, 2a ir kitus klausimus reikia išbraukti iš darbotvarkės, ir ne vien dėl tų motyvų, kurie buvo minimi. Dabar ne tas laikas, kai reikia spręsti ir didinti atlyginimus, arba kai buvo viena situacija bloga valstybėje, dar kokiai nors kategorijai juos kompensuoti. Svarbiau perkelti į rytinę darbotvarkę iš popietinės klausimus 2–1a ir 2–1b – dėl Aukštojo mokslo įstatymo. Kiek galima studentus ir aukštąsias mokyklas laikyti nežinioje? Tai būtų toks pasiūlymas.
Mano dar vienas pasiūlymas būtų surasti laiko ir įtraukti… tai yra protokolinį nutarimą priimti Seimui dėl to, kas buvo išspausdinta „Lietuvos žiniose“ ir šiandien, ir penktadienį, kad valstybės prezidentūroje, ko gero, su paties Prezidento žinia, vyksta antikonstituciniai dalykai, kad prokuratūra pradėtų šio klausimo tyrimą. Seimas negali, prisidengęs rinkimais, į tai nereaguoti. Aš nenoriu cituoti, kas ten parašyta. Arba tegu prokurorai pasako, kad laikraštis buvo neteisus. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Mazuronis. Prašau.
V.MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, tikrai čia labai daug pasiūlymų ir užuojauta posėdžio pirmininkui. Bet, man atrodo, tas pasiūlymas, kurį aš dabar pasakysiu, yra pats svarbiausias iš visų iki šiol pateiktų pasiūlymų. Jūs pažiūrėkite, kas dabar vyksta su mūsų energetika. Jūs žinote neseną Administracinio teismo sprendimą, neleidžiantį arba sustabdantį elektros skaičiavimo metodiką, todėl mes frakcijos vardu siūlome įtraukti du įstatymų projektus. Jų, iš karto pasakysiu, nebuvo rudens sesijos darbų programoje, bet mes pateikė kartu ir nutarimą dėl įtraukimo į rudens programą, tai yra Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus. Jų esmė yra ta, kad elektros energijos ir šilumos metodikos ir kainų ribos būtų tvirtinamos Seime. Tai išties esminis ir labai svarbus Lietuvos piliečiams klausimas, kad nebūtų spekuliuojama teismais, teismų sprendimais, draudimais, kad valstybė nešoktų pagal monopolijų dūdelę.
PIRMININKAS. Registracijos numerį, jeigu galite.
V.MAZURONIS. Registracijos Nr.XP-214, Nr.XP-215.
PIRMININKAS. Ar tikrai? Pone Mazuroni, jūs turite omeny, jie turėjo būti registruoti šitos kadencijos pradžioje? Patikslinkite, Gražuli.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, truputį patikslinsiu. Iš tikrųjų tai labai sena įstatymo pataisa.
PIRMININKAS. Viskas aišku.
P.GRAŽULIS. Ji yra įregistruota dar praeitame posėdy, praeitoje sesijoje, o perregistruota šitoje sesijoje. Aš norėčiau gerbiamajam (…). Pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš labai noriu į labai svarbų dalyką atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į Teisės departamento darbą, kaip jis dirba. Kai pirmą kartą užregistravau įstatymo pataisą, sakė, kad nėra prieštaravimų ir galima svarstyti. Kai jau baigėsi praeitos kadencijos Seimas ir susirinko šitas, dar kartą perregistravau. Jis jau pateikė tam pačiam įstatymui išvadas, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, kad šitos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai. Todėl prašau jūsų išsiaiškinti, kieno vis dėlto valią vykdo Teisės departamentas. Jums abu išaiškinimus pateiksiu dabar.
PIRMININKAS. Dabar dėmesio! Dar ponas B.Bradauskas. Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau įtraukti į šios dienos darbotvarkę Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 21…
PIRMININKAS. Įtraukta.
B.BRADAUSKAS. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar, kad sutartumėte. Jūs turite darbotvarkės pirmąjį lapą, kad mums būtų paprasčiau, pirmajame lape, atsisakius paryškintų įstatymų projektų pavadinimų, bendru sutarimu mes jų nenagrinėjame, nes prieštaravimų nebuvo.
Antrasis darbotvarkės lapas. Buvęs 10a, 10b, 10c įstatymų paketas, susijęs su Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimu bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimu. Pono A.Matulo pasiūlymas buvo įtraukti šiuos įstatymų projektus į šios dienos darbotvarkę, pono P.Gražulio siūlymas buvo neįtraukti, nes jis yra pasiūlęs kažkokias minėtas pataisas, kurių komitetas neapsvarstė. Seniūnų sueiga siūlo vėl neįtraukti. Ar nori kas kalbėti, ar balsuojame? Aš tik formaliai perklausiu, bet tai buvo siūlymas frakcijos vardu. Ką gi, dabar galime pasikeisti nuomonėmis arba balsuojame, jeigu nėra norinčių kalbėti.
Įstatymų paketas: Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, Alkoholio kontrolės įstatymo 22, 34 straipsnių ir lydintysis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektai. Balsuojantys už pasisako už tai, kad šie įstatymų projektai būtų įraukti į šios dienos darbotvarkę. Balsuojantys prieš arba susilaikę mano, kad juos galėtume nagrinėti po rinkimų.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai! Aš matau stovi, negirdi, po to vėl bus prieštaravimų, prašymų perbalsuoti. Gerai. Pradžioje registruojamės, po to balsuosime. Registruojamės. Grįžkite į savo darbo vietas, mums dabar teks labai daug balsuoti.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Balsuojame. Balsuojantys už palaiko pono A.Matulo pasiūlymą. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad šiuos įstatymų projektus galėsime nagrinėti po spalio 12 dienos. Balsuojame.
Už – 48, prieš – 5, susilaikė 47. Šie klausimai neįtraukiami į darbotvarkę.
Pono A.Boso pasiūlymas dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto, jis yra įtrauktas ir jį nagrinėsime. Pono A.Matulevičiaus pasiūlymas dėl Aukštojo mokslo įstatymo… dėl dviejų įstatymų projektų, jis juos siūlo perkleti į rytinio posėdžio darbotvarkę. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra svarstymas ir kad komitetas dar tik rašo išvadą, mes neturime, Vyriausybės išvadą gavome visai neseniai – palikti popietiniame posėdyje. Tinka?
Dėl pono A.Matulevičiaus pasiūlymo dėl rezoliucijos, deja, aš nieko negaliu jums pasakyti. Kai įregistruosite rezoliucijos ar nutarimo projektą, tada mes ir įtrauksime į darbotvarkę. Nėra ką įtraukti. Šiuo atveju siūlyčiau registruoti patį nutarimo projektą ir mes galėsime nagrinėti.
Pono J.Čekuolio pasiūlymas – Dėl teisėjų atlyginimo įstatymo projekto, papildyti daugeliu straipsnių, pateikimas. Jeigu galima bendru sutarimu… Vėl ponas A.Sysas siūlo išbraukti šiuos įstatymų projektus, o ponas J.Čekuolis siūlo papildyti. Taip, buvo darbotvarkėje įtrauktas kai kurių straipsnių pateikimo projektas Nr.XP-3373 ir eina nemaža šių įstatymų projektų, pateikimo stadija. Būtų logiška, kad šiandien įvyktų pateikimas ir mes galėtume kartu nagrinėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pono J.Čekuolio pasiūlymui nagrinėti minėtus įstatymų projektus ir lydinčiuosius įstatymų projektus pateikimo stadijoje? Tinka? Nėra prieštaraujančių? Patvirtinta.
Dabar pono G.Šileikio pasiūlymas įtraukti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo daugelį straipsnių. Pone Šileiki, čia dar yra penki lydintieji įstatymų projektai. Mane informuoja, jog, norint juos įtraukti į šios dienos darbotvarkę, reikia, kad būtų surinkti 29 Seimo narių parašai, nes nepraėjo 6 mėnesiai nuo paskutinio įstatymo pakeitimo, be to, dar nėra ir rudens sesijos programos patvirtinimo. Taip mane informuoja Sekretoriatas. Aš turiu prieš akis šiuos įstatymų projektus. Nėra 29 Seimo narių parašų, remiančių jūsų pasiūlymą, todėl balsuoti dėl šių dalykų negalime.
Pono P.Gražulio ar pono V.Mazuronio pasiūlymas dėl Energetikos ir Elektros įstatymų. Galiu jus tik informuoti, jog buvo Teisės departamento išvada, kad galimai gali prieštarauti Konstitucijai, ir taip pat mes turime išvadą, jog Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatė, kad šie įstatymų projektai prieštarauja Konstitucijai. Mes negalime įtraukti į darbotvarkę.
Prašom. Žodis ponui V.Mazuroniui.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes esame sutarę su visomis frakcijomis ir yra tokia praktika, kad pateikti įtraukiame nepaisydami Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Po pateikimo mes galime žiūrėti, daryti pataisas. Bet, brangieji, jeigu mes, Seimas, nusišalinsime nuo nežabotų kainų kėlimo, nuo to, kas šiandien vyksta su elektros energija, su šilumos energija, tai aš nežinau, kam mes čia iš viso sėdime. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Vadovaudamiesi Statutu, mes turėtume įtraukti į darbotvarkę ir balsuoti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kurioje pasakyta, jog šie minėti įstatymų projektai prieštarauja Konstitucijai. Ir tik vėliau, jeigu Seimas manys kitaip, mes galėtume įtraukti tuos klausimus į darbotvarkę. Dar žodis ponui E.Klumbiui ir tada žygiuosime toliau. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jums priminti, kad tas pats Teisės departamentas pirmoje išvadoje parašė, kad neprieštarauja. Kuria dabar Teisės departamento išvada Seimui vadovautis? Jeigu Teisės departamentas vykdo politinius užsakymus, tai tuomet tegul apsisprendžia Seimas.
PIRMININKAS. Aš dabar įdėmiai skaitau Statutą. Taip. 139 straipsnis, kuris nusako, ką tokiu atveju… Čia yra ne tik Teisės departamento išvada, jog galimai prieštarauja Konstitucijai. Dar yra ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, jog tai prieštarauja Konstitucijai. Tokiu atveju aš jums galiu paskaityti, jog po to, kai „Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seime. Jeigu Seimas visų narių balsų dauguma nepritaria komiteto išvadai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto“. Taip yra sakoma mūsų Statute. Todėl traukti šių klausimų į darbotvarkę, nors išreiškiu susirūpinimą dėl energetikos kainų kilimo, aš niekaip negaliu.
Štai bene visi pasiūlymai, kurie nuskambėjo. (Balsai salėje) Pone Mazuroni, aš jums ką tik perskaičiau Statuto išvadą. Seimas turi balsuoti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Ir tą išvadą turi teikti Seimo Pirmininkas. Taip pasakyta Statute. Ir jeigu Seimas visų balsų dauguma nepritaria komiteto išvadai, tada šis klausimas gali būti nagrinėjamas Seimo posėdžių salėje. Taip pasakyta Statute. 139 straipsnis. Dar kartą žodis ponui V.Mazuroniui. Ar ponas A.Endzinas dar norėtų ta tema? Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų situacija susidaro šiek tiek pikantiška. Gal jūs galėtumėte plačiau pakomentuoti. Štai vyksta pateikimo procedūra. Paprastai komitetai svarsto klausimus po pateikimo. Jeigu aš neteisus, jūs mane gal pataisykite, nes nematau didelės tragedijos, jeigu pateikimo stadijoje šis iš tikrųjų labai aktualus klausimas būtų svarstomas. Todėl mes palaikome, kad ir kaip būtų keista, šį pasiūlymą, nors ir retai tą darome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik primenu, jog šį pavasarį bendru sutarimu mes pataisėme Statutą dėl tų ginčytinų atvejų. Buvo daug kalbų. Aš galiu primityviai pakartoti, kokia procedūra numatyta Statute. Teikiamas įstatymo projektas. Jeigu Teisės departamentas parašo išvadą, jog galimai prieštarauja Konstitucijai, klausimas iš karto nagrinėjamas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro tą pačią išvadą, jog įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, tada yra suteikiama teisė Seimo Pirmininkui teikti Seimui balsuoti dėl komiteto išvados. Ir jeigu Seimas atmeta tą išvadą kaip nepagrįstą, tik tokiu būdu yra nagrinėjamas įstatymo projektas Seime. Šiandien yra tokia situacija, jog Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra tokia, jog prieštarauja ir turi būti teikimas. Prašom. Paskutinį kartą žodis ponui V.Mazuroniui.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man tikrai visiškai aišku: jūs darote viską, kad situacija valstybėje būtų tokia, kokia yra dabar, kai apylinkės lygmens teismas priima kažkokius sprendimus ir monopolijos toliau apiplėšinėja visą valstybę. Ką jūs sakote, tai ne vieną kartą mūsų Seime tokie precedentai yra buvę. Atleiskite, aš labai gerbiu Seimo Pirmininką, bet Seimas už Seimo Pirmininką yra kur kas aukščiau. Todėl aš prašau atsiklausti viso Seimo, ar traukti šio klausimo pateikimą, ar ne. Priešingu atveju mes teigsime, kad labai gerbiamas Seimo Pirmininkas, bet būdamas tik Seimo Pirmininkas yra gerokai aukštesnis už Seimą. O tai jau diktatūra.
PIRMININKAS. Na, patys bendru sutarimu pakeitėme Statutą. Žodis Seimo Pirmininkui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, malonūs kolegos. Iš tikro, Seimas yra aukščiau už Pirmininką, bet Statutas yra aukščiau ir už Pirmininką, ir už Seimą, taip pat ir už kolegą V.Mazuronį. Bet, kad būtų kompromisas, aš siūlau štai tokį dalyką. Rytinis posėdis yra labai užimtas ir kiekvienas balsas yra svarbus, bet aš paprašysiu, kad man greičiau pateiktų tas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Aš jas pažiūrėsiu ir 15 val. pateiksime balsuoti. Tada kaip Seimas apsispręs, taip ir bus. Bet dabar aš nepasižiūrėjęs tikrai negaliu teikti. Jūs mane puikiai žinote, kad aš ir dokumentų nepasirašinėju, jų neperskaitęs.
PIRMININKAS. Pone Mazuroni, ar jus tenkina Seimo Pirmininko paaiškinimas, jog Seimo Pirmininkas išnagrinės, kad nereikėtų kelti sumaišties, pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas ir 15 val. pateiks savo poziciją?
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai gerbiu Seimo Pirmininką, bet manęs šis jo pasiūlymas netenkina. Frakcijos vardu prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Mes negalime balsuoti, pone Mazuroni. (Balsai salėje) Negalime balsuoti, nes patys priėmėme tokį Statutą. Šiuo atveju siūlysiu tvirtinti visą darbotvarkę. Jeigu darbotvarkę Seimas patvirtins, ji bus tokia, kokia yra. Žodis ponui K.Daukšiui.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, bet iš esmės, o kas trukdė paskaityti penktadienį ir turėti šiandien ir komiteto išvadas, ir kitus dalykus. Nėra jau toks paprastas dokumentas. Tai gal vis dėlto dabar duokite Seimui apsispręsti?
PIRMININKAS. Tokiu atveju mes balsuojame. Aš negaliu teikti. Su mūsų minėtais pasiūlymais ir atmestais pasiūlymais bei Seniūnų sueigos… 15 valandai įtraukiame Seimo Pirmininko informaciją dėl minėto įstatymo projekto išvadų. Su tokiu papildymu. 15 valandai Seimo Pirmininkas pateiks informaciją. Balsuojame dėl visos darbotvarkės patvirtinimo. Balsuojame. Dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl darbotvarkės patvirtinimo!
Už – 61, prieš – 9, susilaikė 36. Darbotvarkė patvirtinta.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo dėl Albanijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo projektas Nr.XP-3335. Priėmimas. Visos kalbos yra baigtos, lieka tik balsuoti. Balsuojame dėl minėto įstatymo priėmimo. Balsuojame.
Už – 106, prieš – 2, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo dėl Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo dėl Kroatijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo projektas Nr.XP-3336. Balsuojame.
Už – 107, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės klausimas – Valstybės saugumo departamento statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1073. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Visos kalbos baigtos, motyvai išsakyti, visos pertraukos padarytos, lieka tik balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo projekto priėmimo.
Už – 96, prieš – 5, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20, 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3020. Balsuojame.
Už – 80, prieš – 9, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2908. Priėmimas. Noriu pasiklausti. Mes taip pat esame baigę visas kalbas, lieka tik balsuoti? Balsuojame. (Balsai salėje) Labai atsiprašau. Teisingai.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 181 straipsniu ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame. Atsiprašau, peršokau.
Už – 87, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
Dabar mano prieš tai minėtas įstatymo projektas – Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2908. Priėmimas. Buvo atidėtas balsavimas, nes nebuvo reikiamo Seimo narių skaičiaus. Balsuojame dėl mano minėto įstatymo priėmimo.
Už – 89, prieš – 1, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas.
Replika po balsavimo – K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Norėčiau pasakyti, ką reiškia, kad buvo balsuota už Viešojo administravimo įstatymo pakeitimą. Pagal šį įstatymą tais atvejais, kai įstatymas nenumato kitaip, kai nėra specialiųjų įstatymų, pavyzdžiui, mokesčių administratoriai veikia pagal specialų įstatymą, ir visi kiti gali kontroliuoti verslo subjektus tik tie, kuriems tai leidžia specialūs įstatymai. Šis įstatymas numato galimybę kontroliuoti verslo subjektus, kai specialūs įstatymai to neleidžia, kai nėra specialiųjų įstatymų. Vadinasi, buvo sukurta didžiulė galimybė šimtams neaiškių institucijų atlikti verslo subjektų kontrolę po vėliava, kad mažiname biurokratizmą. Teisiniu požiūriu tai yra taip, na, o politiniu požiūriu, nežinau, koks buvo motyvas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, įstatymas jau yra priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2961. Priėmimas. Buvo atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Už – 86, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-7 klausimas. Buvo numatyta nagrinėti 12 val. Seimo nutarimą „Dėl Aloyzo Juozo Marčiulionio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“, bet pono A.J.Marčiulionio dar nėra. Mes dirbame sparčiai, o jis ateis tik 12 val.
Jeigu jūs neprieštaraujate, kitas darbotvarkės klausimas, t. y. 1-8 – Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2577. Lieka tik balsavimas. Gerbiamieji Seimo nariai, Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas. Lieka tik balsuoti. Balsuojame dėl minėto įstatymo priėmimo. Stabdome balsavimą.
Dėl vedimo tvarkos – ponas A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, prieš balsuojant dėl šio įstatymo aš noriu perspėti, kad 15 % antkainis galios tiek prekybos centrams, tiek mažoms kaimo parduotuvėms. O kaimo parduotuvės su 15 % antkainiu neišsilaikys ir bankrutuos. Jeigu įstatymo projektas būtų parengtas taip, kad didiesiems prekybos centrams būtų 15 %, o kitiems daugiau, nes priešingu atveju kaimuose neliks parduotuvių…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Pone Matulai, Seimo nariai man visiškai teisingai replikuoja, kad kalbėjimas dėl balsavimo motyvų negalimas.
Dėl vedimo tvarkos – ponas R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Tikrai dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau ponui A.Matului dar kartą leisti kalbėti būtent tą patį. Kuo jis daugiau kalbės, tuo bus geriau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar lieka tik balsuoti, nes visi motyvai buvo pasakyti. Balsuojame dėl mano minėto įstatymo priėmimo.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Atidedame balsavimą – nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių šiam įstatymo projektui priimti.
Kitas darbotvarkės klausimas. Kaip? Dar yra piliečių… Kol salėje yra pakankamai… Dėl vedimo tvarkos – ponas V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, vyksta akivaizdus to įstatymo boikotas, ir, deja, tai daro konservatoriai, norintys, kad žmonės už maisto produktus mokėtų kuo daugiau. Aš prašau dar sykį pirmiausia paprašyti, kad visi užsiregistruotų ir po to balsuotų, nes taip, kaip dabar elgiasi dešinioji pusė – konservatoriai… Jie daro viską, kad maisto prekės kainuotų brangiau. Mielieji piliečiai, neužmirškite!
PIRMININKAS. Buvo paskelbtas kito įstatymo projekto nagrinėjimas, ir aš nematau motyvų grįžti prie šio įstatymo projekto, nes Seimo narių valia yra visiškai akivaizdi. Ne mano jėgoms ją pakeisti.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2878. Priėmimo stadija. Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Kviečiu į tribūną pranešėją poną A.Ramanauską. Priėmimas pastraipsniui. (Balsai salėje) Jūs norite pasakyti, kad jokių pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta? Man Sekretoriatas sako, kad buvo gautas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas ir į jį buvo atsižvelgta, jam buvo pritarta. Dėmesio, minutėlę! Aš vis dėlto kviečiu į tribūną pranešėją, nes rugsėjo 10 d. yra įregistruotas naujas pasiūlymas. Ano posėdžio metu, jūs sakote, buvo jis pateiktas ir įvertintas? (Balsai salėje) Man Sekretoriatas sako, kad dėl jo nebuvo balsuojama, todėl mums reikia apsispręsti. Rugsėjo 10 d. pasiūlymas. Gerai. Lieka tiktai balsuoti.
Tada aš vėlgi trumpai. Buvo pateiktas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kuris 16 straipsnio 7 dalyje išplečia sąvoką „valstybės išperkama žemė“. Kaimo reikalų komitetas 4 balsais už, 2 susilaikius pritarė šiam minėtam pasiūlymui. Dabar mes turime apsispręsti čia, Seime, ar pritariame minėtam pasiūlymui.
Žodis S.Pečeliūnui – dėl vedimo tvarkos. Dėmesio! Sauliau, prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statute parašyta: „balsavimai turi būti iš anksto numatytu laiku“. Mūsų darbotvarkėje yra numatytas šio klausimo balsavimas nuo 12.35 iki 12.50 val. Ką jūs galėsite atsakyti tiems, kurie norėjo dalyvauti šiame balsavime, bet, kadangi jis vyko iš anksto nepaskelbtu laiku, kitu laiku, negalėjo dalyvauti? Aš jums siūlau statutinę išeitį – tiesiog paskelbkite, kad visi balsavimai, kurie buvo numatyti tuo laiku, įvyks pusvalandžiu anksčiau, ir tai bus iš anksto paskelbtas naujas laikas, ir niekas priekaištų neturės. Ačiū.
PIRMININKAS. Per drąsu man paskelbti numatytą laiką, nes aš nežinau, kiek gali užtrukti diskusija.
Dėl vedimo tvarkos – ponas B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad buvo Seimo nario A.Boso pasiūlymas išbraukti žodžius „išperkama valstybinė žemė“. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė tam siūlymui. Svarstymo metu šioje salėje šiam siūlymui irgi buvo pritarta. Buvo taip: užsiregistravo 75, 52 – už, 5 – prieš, 14 susilaikė. Ši pataisa buvo priimta. Kodėl dabar Kaimo reikalų komitetas svarsto tą klausimą, kuris jau seniai Seime apsvarstytas ir priimtas, ir teikia savo pasiūlymą? Čia kažkas tokio… Nežinau, yra naujadaras.
PIRMININKAS. Žodis A.Bosui. Prašom.
A.BOSAS (DPF). Aš tuo pačiu klausimu. Pirmiausia Seimas turėtų balsuoti, kad jau priimtas pasiūlymas turi būti atšauktas, o po to vėl svarstyti naują pasiūlymą, nes taip buvo balsuota ir tas pasiūlymas buvo priimtas.
PIRMININKAS. Žodis ponui V.Rinkevičiui. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Aš paaiškinsiu, kodėl buvo balsuota ir pakeista. Šis projektas yra parengtas pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, kadangi buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl nuosavybės atkūrimo saugomose teritorijose. A.Boso pataisa prieštaravo tam Konstitucinio Teismo nutarimui, todėl šis priimtas įstatymas prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui. Jeigu mūsų valstybėje taip galima, tada viskas gerai, tačiau teisininkai, Seimo Teisės departamentas, pareiškė, kad taip negalima, nes yra prieštaravimas Konstitucijai. Seimas turi apsispręsti. Aš manau, kad galbūt ne visiems patinka… Gal ir man nepatinka kai kurios šio įstatymo projekto nuostatos, tačiau toks yra Konstitucinio Teismo sprendimas. Deja, Seimas, jo pakeisti negali. (Balsai salėje) Galbūt išrinktas naujasis Seimas jau turės kitus įgaliojimus, gal jau galės, bet šis Seimas to tikrai neturi ir negali padaryti. Aš manau, reikia priimti įstatymo projektą ir baigti tuos politinius žaidimus. Aš suprantu, rinkimai artėja, po savaitės ir t.t, bet mes čia, salėje, Konstitucinio Teismo nutarimo tikrai nepakeisime.
PIRMININKAS. Pono S.Pečeliūno pasiūlymas buvo išmintingas, pripažįstu. Atidedame šio klausimo priėmimą. Sekretoriatas su komiteto pirmininku ir minėtais Seimo nariais išsiaiškins tas visas statutines vingrybes. Dabar pradedame nagrinėti… Tada vėliau galėsime grįžti, nes čia nesusikalbame. Pradėkime nagrinėti nutarimą dėl… (Balsai salėje) Dar ne. Gerai. Ponas R.Dagys, vėliau tada ratu… Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar kartą susiduriame su Teisės departamento manipuliavimu. Konstitucinis Teismas dėl to klausimo nekalbėjo. Jis kalbėjo apie atvejus, kai į rezervatus ir valstybinę negalima perkelti iš kitų teritorijų. Nagrinėjo tik tą klausimą.
Antras dalykas. Tokia nuostata, neįrašius šios valstybinės žemės, galioja dabartiniame įstatyme, ir niekas jo neapskundė Konstituciniam Teismui, jis niekam neprieštarauja. Visa kita yra išmąstymai iš tų pamąstymų, kurie buvo prieš tai. Nutariamojoje dalyje nėra nieko parašyta. Todėl aš dar kartą atkreipiu dėmesį: jeigu mes turime tokį Teisės departamentą, kuris ne atsako į klausimus, o dirba taip, kaip jam šauna į galvą, mes ir susiduriame su tokia situacija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą: darbotvarkės projekte šį klausimą buvo numatyta nagrinėti 12.35 val. (Balsai salėje) Gerai. Žodis ponui K.Daukšiui.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke, kad davėte žodį. Iš tikrųjų klausimas paprastas. Labai gerbiu, bet kaip komitetas galėjo persvarstyti Seimo sprendimą? Seimo gyvenime dar, ko gero, nematytas reikalas – salėje mes nusprendėme vienaip, komitetas paima ir po to nusprendžia kitaip. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Šiandien jau antrą kartą mums užkliūna tas pats departamentas. Gal paprašykime Seimo Pirmininko, kad arba susitvarkytų, arba aš nežinau, ką reikia daryti. Tas pats ar kitas bus, bus tas pats.
PIRMININKAS. Ar dar kalbame? Žodis ponui A.Bosui.
A.BOSAS. Gerbiamasis pirmininke, noriu atkreipti dėmesį į Konstitucinio Teismo išvadą. To, ką sakė gerbiamasis V.Rinkevičius, Konstitucinis Teismas netgi nenagrinėjo. Konstitucinis Teismas nagrinėjo dėl bet kokios kitos nuosavybės perkėlimo į saugomą teritoriją, o dėl persikėlimo toje pačioje teritorijoje to, kuris gyveno, gyvena ir turi nuosavybę, jis net nenagrinėjo, todėl jokių prieštaravimų nėra ir prašom neklaidinti Seimo narių.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, mes truputėlį nesusikalbame. Komitetas (aš dabar ramiai), gavęs Seimo poziciją, nutarė įregistruoti naują projektą, perregistruoti taip, kaip jam atrodo teisinga. Tai yra pagal Statutą. Dabar Seimas gali nepritarti komiteto pozicijai ir grąžinti atgal. Arba Seimo narys turi teisę įregistruoti teikiamą priėmimo stadijoje naują pasiūlymą. Taip būdavo ne kartą. Taip buvo net ir su mano minėtomis kalėdinėmis atostogomis, kai vienaip eidavo, o… (Balsai salėje) Taip būdavo ne kartą. Aš sakau, mes painiojamės. Žodis ponui B.Bradauskui.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, noriu dar kartą atkreipti dėmesį: šiai pataisai Seime buvo pritarta, tik viso įstatymo priėmimui salėje pritrūko žmonių. Tik dėl to buvo nepriimtas įstatymas. Po šios procedūros jokios pataisos daugiau, mano manymu, negalimos. Turime tiktai balsuoti, pritariam įstatymo projektui ar ne. Todėl aš siūlau nedaryti jokių pertraukų, jokių atidėjimų, dabar iš karto ir apsispręsti. Balsuodami mes apsispręsime, kartu įvertinsime ir Kaimo reikalų komiteto siūlymą, kuris, mano manymu, jau nestatutiškas ir nereikia atidėlioti šio klausimo, jeigu kas nors nori jį suvelti. Aš siūlau balsuoti dabar dėl šio įstatymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai, ponia D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Posėdžio pirmininke!..
PIRMININKAS. Taip, prašau.
D.BEKINTIENĖ. Iš tikrųjų, gerbiamasis posėdžio pirmininke, svarstant įstatymo projektą priėmimo stadijoje reikia taikyti visiems vienodus standartus. Juk liko tik balsavimas. Dabar jūs taikot kažką visai kita. Kokią teisę komitetas turi pakeisti viso Seimo valią? Kokią teisę? Niekaip nesuprantu. Už šiuos pasiūlymus jau buvo balsuota ir jiems pritarta. Būkite malonus, taikykit visiems įstatymų projektams priėmimo stadijoje vienodą tvarką.
PIRMININKAS. Tikrai taikau vienodą tvarką, nes nagrinėjant šio įstatymo projektą buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Na, dar žodis ponui A.Kašėtai. Prašau.
A.KAŠĖTA (LSF). Pirmininke, aš tiesiog siūlau pagal Statutą pabaigti procedūrą. Balsuoti už minėtą įstatymą.
PIRMININKAS. Galim ir taip daryti. Bet aš matau, kad mes nesusikalbam, ir aš prašau ponios Violetos Gureckienės padaryti šio įstatymo nagrinėjimo pertrauką, kad nesusipainiotume. Išsiaiškinti statutines vingrybes ar plonybes. Kiek aš išmanau Statutą, manau, buvo teisingai pasielgta. Galbūt Seimo nariams nepatinka, kad taip yra, bet taip yra. Tai buvo dvi skirtingos stadijos. Svarstymo stadijoje komitetas nepritarė tam įstatymo projektui, įregistravo kitą. Štai kaip atsitiko. Tačiau tam, kad visko neforsuotume, atidėkime iki 12.35 val. Ponia V.Gureckienė pasiruošusi surinkti įstatymo projekto autorius, komiteto pirmininką bei poną A.Bosą ir tuos, kurie teikė įstatymo iniciatyvą, ir čia išsiaiškinsim, dėl ko balsuojame. Taip, būdavo, taip, kaip padaryta, galima ir dažnai būdavo. Taip būdavo pagal Statutą, patikėkit manimi. Aš pats esu nuo to nukentėjęs ir labai piktinausi. Po to, kai man išaiškino Statuto vingrybes, sutikau, kad aš buvau neteisus. Taip, komitetas turi teisę teikti naują įstatymo projektą, bet atidedame.
Dabar aš kreipiuosi, aš matau salėje poną Laurą Bielinį. Mes neturime dar teisėjo salėje… Aš kviesčiau į tribūną tada… darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aloyzo Juozo Marčiulionio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas. Pranešėjas – Lauras Bielinis. Kviečiu jus į tribūną. Ponas A.Marčiulionis vėluoja, dar nėra dvylikos. Tai gal sutikime, kad ponas L.Bielinis tiesiog pateikia Prezidento dekretą, mes pradedam svarstymą ir palaukiam. Atsiprašau Prezidento patarėjo, vis dėlto palaukim pono A.Marčiulionio, kada jis bus salėje. (Balsai salėje) Taip, vėliau.
Nutarimas dėl Žalgirio. Seimo nutarimo „Dėl 2010 metų paskelbimo Žalgirio metais“ projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną pranešėją ponią M.Pavilionienę. Ar ponia A.Pitrėnienė? Dvi pavardės įrašytos.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia svarstymui ir priėmimui nutarimą 2010 metus paskelbti Žalgirio metais. 2010 m. liepos 15 d. sukanka 600 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos pergalės Žalgirio mūšyje. Vyriausybei siūloma iki 2009 m. birželio 30 d. parengti Žalgirio metų programą ir numatyti finansavimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Dabar diskusija. Diskusijoje nori dalyvauti E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ne pirmą kartą aš kreipiuosi į jus, kad būtų tikslios formuluotės. Ir aš dabar skaitau nutarimo projekte, kad yra paskelbiama Žalgirio metais. Man kyla tam tikrų klausimų. Sakykim, kokio Žalgirio? Ar „Žalgirio“ krepšinio, ar dar kokios „Žalgirio“ komandos, ar dar kažkas? Aš manyčiau, kad mums reikia būti gana tiksliems ir šiuos metus pavadinti ar Žalgirio mūšio atminimo, ar Žalgirio mūšio jubiliejiniais metais, bet negalima rašyti, kad tai yra Žalgirio metai. Žalgiris yra tam tikra vietovė, o mes prisimename, kad prieš 600 metų vyko Žalgirio mūšis. Manyčiau, tikrai reikia koreguoti tiek nutarimo pavadinimą, tiek visą nutarimo tekstą.
PIRMININKAS. Norinčių diskutuoti daugiau nėra. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame? Balsuojame dėl pritarimo nutarimui po svarstymo. Balsuojame.
Už – 63, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo. Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš tiesiog norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką sakė kolega E.Klumbys. Jis tikrai yra teisus. Aš labai prašyčiau prieš balsuojant komitetui pataisyti tą tekstą, įrašyti, kad tai yra Žalgirio mūšio metai, o ne „Žalgirio“ trauktinės ar „Žalgirio“ krepšinio komandos metai. Na, būkime tikslūs, sugaiškime dar kelias minutes, bet padarykime protingai. Paskui likus savaitei iki rinkimų spekuliuos, juoksis vieni iš kitų, kad net jau neatsirenka, kur yra mūšis, kur yra trauktinė, o kur yra krepšinis. Padarykim šitą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar ponia M.Pavilionienė ir po to R.Kupčinskas. Prašau.
M.A.PAVILIONIENĖ. Mes čia pasitarėm ir iš tikrųjų pritariam minčiai, kad reikėtų įterpti žodį „Žalgirio mūšio“. Komitetas tam pritaria ir tikrai dėl to nelaužykim iečių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ponas R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį. Štai šiuos metus mes vadinam Sąjūdžio, Skaitymo, Blaivybės metais. 2010 metai irgi turbūt turės ne vieną pavadinimą. Ko gero, bus pasiūlyta pavadinti valstybės Nepriklausomybės atkūrimo metais. Man atrodo, kad čia tų pavadinimų gali būti ir daugiau, aš tik į tai atkreipiu dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar aš norėčiau kreiptis į Seimo narius. Jeigu jūs neprieštarautumėte ir nekiltų didelių nesutarimų, tai galėtume (žiūriu į Seimo Pirmininką) iš karto ir priimti šį minėtą nutarimą patikslinus viena redakcine pastaba – Žalgirio mūšio metai, taip? (Balsai salėje) Ar tinka? Ar galime… Gerbiamasis Seimo Pirmininke… Pone Seimo Pirmininke… Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką, ar jūs teiktumėte su ta redakcine pastaba balsuoti ypatingos skubos tvarka, kad Žalgirio mūšio metais?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš manau, čia dalykas subtilesnis. Siūlau palaikyti kolegos E.Klumbio ir profesorės nuomonę – įrašykime tą žodį, balsuokime šiandien, ir iš karto padarysime gerą darbą. Neatidėliokime gero darbo.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Redakcinė pastaba – Žalgirio mūšio metai, ir visur – parengti Žalgirio mūšio metų programą, kad visi suprastume, ką turime omeny. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Už – 78, prieš – nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas.
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, mielieji bičiuliai, leiskite tęsti plenarinį posėdį ir jam pirmininkauti. Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aloyzo Juozo Marčiulionio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas, registracijos Nr.XP-3371. Pranešėjas – gerbiamasis Lauras Bielinis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas. Šiam klausimui skirta 20 min. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L.BIELINIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau jums paskelbti Prezidento dekretą, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisit A.J.Marčiulionį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Prezidento patarėjui. Jūsų nori paklausti H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų sprendimas yra labai geras, nes jūs iš esmės išsprendžiate tą problemą, kurios niekas niekaip negalėjo išspręsti. Dabartiniu metu Aukščiausiojo Teismo komanda bus nepilna, taigi, man atrodo, ir ponas V.Greičius lieka kaip laikinai einantis pirmininko pareigas. Pasakykite, ar toks buvo tikslas šio jūsų pasiūlymo? Ar taip išspręsite šitą neišsprendžiamą problemą tarp Prezidento ir Seimo? Kiek suprantu, ilgai ilgai bus nepaskirtas teisėjas, V.Greičius liks laikinuoju ir t. t.
L.BIELINIS. Dėkoju už klausimą. Norėčiau jį išdalyti į dvi dalis. Nemanyčiau ir Prezidentas nemano, kad tarp Prezidento ir Seimo yra aklavietė. Iš tiesų yra diskusijų laukas, kuriame mes esame. Tai yra natūralu, tai yra demokratijos sąlyga. Antra, tie dalykai yra nesusijęs. Šiuo atveju ponas A.J.Marčiulionis iš tiesų baigė savo kadenciją, nes pagal visus tuos įstatymus ir konstituciškai nustatytas normas, sukakus 70 metų, privalu teikti jį atleisti.
Dabar yra situacija, kai lieka tuščių pozicijų, arba neužimtų pozicijų, Aukščiausiajame Teisme, tačiau šiuo metu vyksta atrankos procesas. Manyčiau, artimiausiu laiku teisėjai pateiks savo kandidatūras tam, kad galėtų kandidatuoti į laisvas vietas. Naujasis Seimas, manyčiau, jau pavasarį galėtų svarstyti naujų kandidatūrų teikimą į Aukščiausiąjį Teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti daugiau nėra Seimo posėdžių salėje. Gal gerbiamasis J.Marčiulionis norėtų ką nors pasakyti? Aišku, neprivaloma, bet jeigu norite, galime sudaryti tokią galimybę. Iš vietos galite. Tuoj, sekundę. Ačiū, gerbiamasis. Dėkojame L.Bieliniui, Prezidento patarėjui, už nutarimo projekto pateikimą, už atsakytus klausimus.
Gerbiamasis A.J.Marčiulionis. Prašom.
A.J.MARČIULIONIS. Pirmiausia norėčiau padėkoti Seimo nariams už bendradarbiavimą. Mano kalba bus labai trumpa, nes lapkričio 5 dieną baigiasi mano įgaliojimai. Jie buvo pratęsti, kol man sukaks 70 metų. Pasibaigus įgaliojimams daugiau teisėjo pareigų vykdyti negalėsiu, todėl prašau jus balsuoti už pateiktą nutarimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl straipsnių priėmimo. Dėl 1 straipsnio… (Balsai salėje) Sekundę. Tuoj pakeis šio nutarimo projekto stadiją monitoriuje ir tuoj turėsite galimybę aktyviai dalyvauti toliau. Už ir prieš. Už – gerbiamasis…
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pretenzijų, pasiūlymų, pastabų. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų ir pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo projekto. Nuomonė už – gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pasinaudosiu proga kalbėti dėl šio nutarimo projekto. Aišku, labai liūdna, kad garbingas teisininkas J.Marčiulionis pasitraukė iš teisėjų pareigų, bet toks įstatymas, ir nieko nepadarysi. Noriu jam padėkoti už sąžiningą darbą, už darbą valstybei, už tai, kad jis vykdė tikrą teisingumą eidamas įvairias pareigas. Jis dirbo dar Arbitraže, po to Teisme ėjo įvairiausias pareigas. Apie šį žmogų, kas jį pažįsta, gali pasakyti, kad tai yra vienas iš geriausių Lietuvos teisininkų, kuris sąžiningai ir puikiai vykdė savo pareigas. Aš linkiu jums, gerbiamasis Juozai, sėkmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Prašom. Gerbiamasis Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš noriu pritarti ir paties garbingojo teisėjo prašymui ir kreipimuisi, ir kolegos signataro V.Žiemelio pritarimui. Mes abu su kolega V.Žiemeliu ir dar čia kitais esančiais signatarais esame ne kartą balsavę už teisėją J.Marčiulionį, kai jis ėjo vienas ar kitas pareigas ar perėjo iš vienų pareigų į kitas. Aš manau, kad mes tada, kolega Vidmantai ir kiti signatarai, pasielgėme teisingai paremdami šį principingą ir garbingą teisėją. Dabar atėjo laikas, ir reikia priimti atitinkamą sprendimą, nes tokia Konstitucija ir tokie įstatymai. Taigi aš pritariu tokio nutarimo priėmimui šiandien. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkui. Aš irgi viso Lietuvos Respublikos Seimo vardu noriu dar kartą padėkoti šiam iškiliam žmogui ir jūsų visų vardu palinkėti jam visokeriopos sėkmės kituose veiklos baruose. Manau, jis ir ateityje padarys ne vieną gerą darbą dėl Lietuvos. Taigi telydi sėkmė jūsų šeimą ir jus asmeniškai. Labai ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Bet mums balsuoti reikia.
PIRMININKAS. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-3371, registruojamės ir balsuojame.
(Balsai salėje) Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 70, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimo projektas Nr.XP-3371 priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kiti darbotvarkės klausimai. Grįžtame prie atidėto klausimo. Dar ne laikas, gal negrįžtame, šį klausimą galėsime nagrinėti 12.35 val. Nr.XP-2878, pagal Statutą. Todėl rezerviniai klausimai. Aš manau, kad paimsime rezervinius klausimus.
Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3034(3*) (priėmimo tęsinys)
Rezervinis klausimas r-1a – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3034. Pranešėjas – gerbiamasis A.Ramanauskas, Kaimo reikalų komitetas. Priėmimas. Liko tik balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Visos procedūros yra pereitos. Pabandysime, gal mums užteks jėgos priimti šį įstatymo projektą. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, neišeikite. Gerbiamasis Pauža, gerbiamoji Mogeniene! Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, pažiūrėsime, ar mes galėsime, ar turėsime galimybių priimti šį įstatymo projektą.
Dar kartą primenu, kad priimame įstatymo projektą – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3034.
Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad tokių svarbių įstatymų projektų, susijusių su kaimo reikalais, neturime galimybės priimti, nes neturime pakankamai balsų skaičiaus. Aš norėčiau paprašyti visus mobilizuotis, dar kartą pabandome užsiregistruoti ir balsuojame už šį įstatymo projektą, nes nelabai daug Seimo narių trūko.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis ir balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-3034.
Gerbiamieji kolegos, labai apgailestauju, mes negalime toliau priimti rezervinių klausimų, nes neturime kvorumo. Taigi grįšime prie klausimų, dėl kurių nereikia kvorumo.
Pateikimas. Rezervinis 2 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 5 ir visų kitų straipsnių pakeitimo ir papildymo 161 įstatymo projektas Nr.XP-635(3). Pranešėjas gerbiamasis Č.Juršėnas. Pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, jums teikiamas jau trečiasis šio projekto variantas. Kuo jis skiriasi nuo ankstesnių? Esminiai dalykai yra tie, kad atsiranda dvi svarbios naujovės. Bet aš apie jas pasakysiu šiek tiek vėliau. O dabar pasakau apie kitus straipsnius.
Kiti straipsniai daugiau susiję su procedūriniais, techniniais pataisymais. Sakysime, Valstybės ir teisės komiteto seniai nėra, o įstatyme, deja, šis įrašas buvo, todėl reikėjo pakeisti.
Taip pat reikėjo kitaip įvardyti Specialiąją tardymo komisiją. Šis dalykas taip pat yra pataisytas. Lietuvos teisėjų senatas turėjo būti pakeistas Visuotiniu teisėjų susirinkimu ir taip toliau. Čia nemaža dalis pataisų yra susiję su tuo, kad pasikeitė gyvenimas, pasikeitė kai kurios valstybinės struktūros, todėl atsirado tie pataisymai.
O dabar tie esminiai pataisymai, į kuriuos aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Vienas iš pataisymų yra susijęs su tuo, kad siūloma, tai yra 4 straipsnis, arba galiojančio įstatymo 13 straipsnio papildymas nauja antrąja dalimi, siūloma, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas, kaip ir Prezidentas, kaip ir Ministras Pirmininkas, kasmet darytų metinį pranešimą. Jo metinis pranešimas būtų apie Lietuvos oficialios konstitucinės doktrinos raidą ir jos įgyvendinimo problemas. Manau, tai būtų svarbu ir pačiam Konstituciniam Teismui, ir mums, kaip Tautos atstovybei, ir galų gale visuomenei, nes Konstitucinio Teismo pirmininkas, remdamasis metų rezultatais, pateiktų tam tikras išvadas, o gal ir pasiūlymus.
Dar viena svarbi detalė – nustatoma data. Manau, mes nepadarėme vieno gero darbo, gal padarys kitos kadencijos mūsų įpėdiniai, ir Prezidento metinis pranešimas turėtų būti su data. Jisai negali būti vėlai pavasarį ar vasarą, jis irgi turėtų būti pirmajame metų ketvirtyje. Bet toks projektas kol kas nepateiktas.
Dabar ypač svarbi siūloma pataisa – tai atskiroji nuomonė, arba, moksliškai tariant, votum separatum. Pagal nusistovėjusią tvarką teisėjai vieni sprendžia ir kaip jie balsuoja, tik jie tai ir žino, o visuomenei pateikiamas priimtas sprendimas. Ar jis priimtas visais devyniais balsais, ar septyniais balsais, šito mes negalime pasakyti, nes tai neskelbiama. Taigi šiuo atveju nesiūloma atskleisti, kaip kas balsavo, bet siūloma teisėjui, kuris iš tikrųjų turėjo atskirąją nuomonę, beje, nesvarbu, ar jis balsavo prieš, ar už priimtą sprendimą, net ir balsuojant už galimą turėti kiek kitokią nuomonę dėl argumentacijos parinkimo, taigi, jeigu teisėjas balsavo kitaip ir juo labiau jis turi rimtų argumentų, tai jam šiuo įstatymu siūloma suteikti teisę tą savo atskirąją nuomonę išdėstyti ir ji būtų pridėta prie teismo nutarimo.
Atskiroji nuomonė yra daugumoje Europos konstitucinių teismų ar konstitucinių tribunolų. Šiuo požiūriu Lietuva, deja, yra tarp paskutiniųjų Europos valstybių, kurios dar neturi tos atskirosios nuomonės. O atskiroji nuomonė, jeigu mes šitą institutą įvesime, padės plėtoti ir tą pačią konstitucinę doktriną, ir teisės mokslą, ir galų gale padės atsiskleisti ir teisėjams, dirbantiems Konstituciniame Teisme.
Žinoma, čia yra vienas jautrus dalykas. Konstitucinis Teismas nagrinėja labai svarbius, įvairius ir sudėtingus klausimus. Kartais reikia turėti pilietinės drąsos turint kitokią nuomonę ją garsiai paskelbti. Tai, sakysime, šis įstatymas skatintų ir šį dalyką. Manau, kad tai būtų teisinga ir tai padėtų gerinti, tobulinti mūsų Konstitucinio Teismo darbą. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, susipažinęs su šiuo jūsų siūlomu įstatymo pakeitimu, norėčiau užduoti klausimą iš kelių dalių. Pirmas dalykas. Ar jums neatrodo, kad tai, kas susiję su jūsų siūlymu daryti metinį pranešimą, kad čia reikia keisti Konstituciją ir šią nuostatą įrašyti Konstitucijoje, nes Prezidento metinis pranešimas yra įrašytas į Konstituciją.
Antra dalis. Sakykite, jūs čia kalbate apie oficialios konstitucinės doktrinos raidą. Sakykite, kur Konstitucijoje yra įteisinta, kad Konstitucinis Teismas yra atsakingas už šios doktrinos raidą? Trečias dalykas. 6 straipsnyje jūs rašote, kad Vyriausybė suteikia gyvenamąsias patalpas kadencijos laikui, jeigu Konstitucinio Teismo teisėjas neturi gyvenamojo ploto. Kaip tai derinasi su premjero G.Kirkilo aiškinimais, kad atsisakoma tarnybinių butų, ir kaip tai dera apskritai su ta nuostata, kad Vyriausybė ūkinės veiklos nevykdo?
Č.JURŠĖNAS. Atsakau iš eilės. Pirmiausia taip, kaip aš suprantu Konstituciją, įrašas įstatyme apie metinį pranešimą yra pakankamas. Konstitucija numato, kad Konstitucinio Teismo veiklą reglamentuoja, tvarko įstatymas, ir aš manau, kad mes, įstatymų leidėjai, turime teisę tai daryti. Kitas dalykas – oficiali doktrina. Iš tikrųjų Konstitucijoje tas neįrašyta, bet tai yra Konstitucinio Teismo išaiškinimuose, o Konstitucinio Teismo sprendimai yra savotiška galiojančios Konstitucijos tąsa. Vadinasi, tuo remiantis ir remiantis galų gale pasauline praktika galima taip tvirtinti.
Dabar dėl gyvenamųjų patalpų. Kol kas sprendimų nėra, ir pagal galiojančią tvarką valstybė turi pasirūpinti Konstitucinio Teismo teisėjais. Jie turi būti iš tikrųjų nepriklausomi nuo vienokių ar kitokių vėjų, jeigu, sakykim, išties teisėjas atsirado ne iš vilniečių teisininkų, o iš kitur ir jis turi gyventi šiame mieste, o ne važinėti kur nors į Klaipėdą ar į Šiaulius.
PIRMININKAS. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi K.Čilinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu mes paimtume 5 straipsnį, kur yra 15 straipsnio pakeitimas, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas, teisėjai gali dalyvauti atitinkamų institucijų posėdžiuose… Kai jie dalyvaus, ar nebus iš jų prašoma pareikšti išankstinę nuomonę apie vieną ar kitą priimamą sprendimą? Čia irgi, man atrodo, padėtis būtų ne visai korektiška, nes, be jokios abejonės, jeigu sprendimas gali būti ir ne visai aiškus konstituciniu požiūriu, tai kadangi Konstitucinio Teismo teisėjas arba pirmininkas yra tam tikras autoritetas, be abejo, bus kreipiamasi.
Dar vienas dalykas (jeigu galima per tą patį laiką) dėl paskutinio, kur kalbama apie atskirąją nuomonę. Čia 9 straipsnis. Ta atskiroji nuomonė bus tik tai, kad visuomenė žinos, kad yra skirtingų nuomonių, bet realiai sprendimo vykdymui tai neturės jokios įtakos, nes sprendimas bus privalomas vykdyti, tik žinosim, kad kažkuris teisėjas turi kitokią nuomonę dėl atitinkamo teisės akto atitikties Konstitucijai. Ar ne taip?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už abu subtilius klausimus. Pirmiausia dėl dalyvavimo vienų ar kitų teisinių ar valstybinių institucijų darbe. Kiek aš pats kartu su buvusiais ar esamais teisėjais esu dalyvavęs įvairiuose renginiuose ar posėdžiuose, tikrai pastebėjau, kad mūsų Konstitucinio Teismo teisėjams (ir buvusiems, ir esantiems) pakanka išminties, jie tiesiog juste jaučia, kada gali būti klausimas, kuris sukels jo pozicijos atskleidimą dėl galimos bylos. Tada jisai tiesiog neatsako į tą klausimą, ir taškas. O šiaip kitais klausimais, kai ateina padiskutuoti Konstitucinio Teismo teisėjai, turintys tikrai didelį pasirengimą, yra nauda, sakysim, Teisės ir teisėtvarkos komitetui ar bet kuriam kitam.
Dabar dėl votum separatum, kokia čia yra nauda. Be abejo, vykdymui neatsilieps. Yra galiojantis nutarimas ir jį reikia vykdyti. Bet gali būti nauja byla, ir tos atskirosios nuomonės paviešinimas leis formuoti gal šiek tiek kitokį požiūrį ir toliau plėtoti oficialią konstitucinę doktriną. Čia yra tikrai dviguba nauda: ne tik galimybė teisėjui pasireikšti, kad aš štai toks, nebijau savo nuomonę išsakyti, turiu argumentų ir t. t., bet nubalsavo dauguma taip, aš likau mažumoje. Šiuo atveju nauda vis tiek yra, nes tai ateityje gali atsiliepti kokiems nors naujiems Konstitucinio Teismo sprendimams. Bet tos bylos, kur pareikšta atskiroji nuomonė, sprendimas lieka nepasikeitęs ir būtent toks turi būti vykdomas.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke.
Klausia kolega K.Čilinskas. Ruošiasi L.Sabutis. Prašom.
K.ČILINSKAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūsų palyginimas su tuo, kad Prezidentas daro metinį pranešimą arba Vyriausybės vadovas kalba Seime, prisipažinkite, nėra labai vykęs, nes tai visų pirma yra politikai, Konstitucija nustato jiems tokią pareigą. Šiaip jau aišku, kad teisminė valdžia, ypač Konstitucinis Teismas kaip tos valdžios dalis, yra visiškai atskirta nuo Seimo ir tik Konstitucijoje nustatytais atvejais gali būti toks sąlytis. O jūs čia siūlote tokią prievolę, kad pas politikus ateitų Konstitucinio Teismo pirmininkas ir aiškintų kažką apie doktriną. Kita vertus, netgi Prezidentui padarius metinį pranešimą man nepavyko įtikinti Seimo, kad jis būtų čia apsvarstytas, tai yra absoliučiai dėmesio nekreipiama į tokius pranešimus. Todėl ar šito jūsų pasiūlymo, šito projekto tikslas nėra padaryti priklausomą Konstitucinį Teismą nuo Seimo, nuo politikų, įtraukti į politinę orbitą?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Klausimas svarbus, bet, dovanokit, ne į tuos vartus. Aš nepriklausau tai Seimo narių grupei, kuri kaip nors verstų Konstitucinį Teismą paklusti Seimo vienokiai ar kitokiai daugumai. Tai sakau visiškai atsakingai, nes dar Aukščiausiosios Tarybos laikais kėliau Konstitucinio Teismo sutvėrimo būtinybę, palaikiau jo kūrimą 1992–1993 m. ir manau, kad Konstitucinis Teismas dirba nepriklausomai ir turi dirbti nepriklausomai.
Bet iš kur atsirado šitas pasiūlymas? Pasiūlymas atsirado remiantis kitų šalių patyrimu. Kitose šalyse daromi tokie pranešimai, ir tai visiškai nereiškia, kad Konstitucinis Teismas ar Konstitucinis tribunolas gali būti pajungiamas politinei valdžiai. Jokiu būdu! Čia yra galimybė apibendrinti, kas padaryta. Galų gale ne visi gilinasi į Konstitucinio Teismo sprendimus, ne visi supranta, o toks pranešimas tikrai būtų naudingas. Aš galiu sutikti, kad gal per drąsiai pasakytas tas mano palyginimas, su tuo aš galiu sutikti, bet negaliu sutikti su tamstos pasakymu dėl Prezidento pranešimo ir po to jo aptarimo. Prezidento pranešimas yra ne ataskaita Seimui, ir tas mano siūlomas Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas – irgi ne ataskaita Seimui. Ne ataskaita, o informacija, apibendrinimai šios institucijos darbų ir minčių, kurias, kaip mano Konstitucinio Teismo pirmininkas, reikia garsiai išdėstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Klausia kolega L.Sabutis. Ruošiasi V.Žiemelis.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, apskritai jaučiu, ką į kiekvieną mano klausimą jūs atsakysite, galbūt be didelių komentarų, vis dėlto ar neatsisakytumėte šiuo atveju pataisoje teikti, jog tik konstitucinė doktrina turėtų dominuoti šiuo atveju Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime apie šios institucijos veiklą, darbą ir problemas? Ir ar tikslus yra toks teiginys, kad baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo Konstitucinio Teismo teisėjas?.. Man atrodo, kad šiuo atveju reikėtų pasvarstyti, ar jau reikėtų teikti, kad tai būtų kaltinamasis, gal tai būtų net asmuo, kuris padaro nusikalstamą veiką?
Paskutinis. Vis dėlto svarbiausia, kai neapibrėžiama, tokiu tikslu Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę dalyvauti tam tikroje sueigoje, man, kaip teisininkui, tampa nebeaišku, kas tai yra teisinė institucija, nes šiandien galima ginčytis dėl to. O senojoje redakcijoje paliktos teisės institucijos, kaip buvo įprasta. Todėl aš manau, kad teisės institucija šiandien galima pavadinti ir savivaldybės tarybą, kuri priima teisės aktus, ir policijos pareigūną.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už klausimus, gerbiamasis kolega. Jūs teisus, kad aš galiu atsakyti taip, kaip, jums atrodo, aš ir turėjau atsakyti. Bet aš gal šiek tiek kitaip atsakysiu.
Aš ne prieš, kad tiek viena, tiek antra, tiek trečia formulė galėtų būti tobulinamos. Galbūt reikėtų, jeigu kalbama apie metinį pranešimą, jį net išplėsti. Bet yra radikalus siūlymas – iš viso neįvardinti, o metinis pranešimas… Pirmininkas laisvas – kokį nori, tokį pranešimą daro. Žodžiu, kai nagrinėsime komitete, bus galima šituos dalykus atitinkamai taisyti.
Dabar dėl dalyvavimo. Kiek mes rašome Seimo statute, mes nebūtinai nurodome, dėl ko vienas ar kitas pareigūnas arba veikėjas dalyvauja mūsų posėdžiuose. Aš manau, kad ir čia galima palikti taip, kaip yra.
Dabar dėl 2 straipsnio. Tai, gerbiamasis kolega ir kiti kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad čia yra du variantai. Baudžiamajame kodekse jau yra, tai mes galėtume ramiai atsisakyti to pirmojo varianto ir palikti antrąjį variantą, tada klausimas būtų išspręstas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinis Seimo narys, kuris turi galimybę paklausti svarstant šį klausimą, nes laikas baigiasi, tai V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jūs manote, kad ataskaita arba pranešimas, ataskaita nevadinsime….
Č.JURŠĖNAS. Ne ataskaita.
V.ŽIEMELIS. Informacija, pranešimas – kad ir kaip mes vadintume šitą dokumentą, apie doktriną. Visų pirma ar pasieks tikslą, nes šiandien tiek informacijų Seime ir jų niekas neklauso. Ar išklausys šitą, juo labiau ji bus dar sudėtingesnė negu Kainų komisijos ar kitos institucijos ataskaita. Kitas dalykas, ar laikytumėte doktriną teisės šaltiniu?
Dėl tarnybinių patalpų. Būkime atviri, jums tas klausimas irgi buvo aiškiai nemalonus. Konstitucinio Teismo teisėjas uždirba gana daug, gali išsinuomoti, nusipirkti, parduoti, kurį turėjo. Ką tada kalbėti apie kitus teisėjus, apie apylinkių teisėjus, kurie uždirba ne vieną kartą mažiau?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš pakartosiu tai, ką jau sakiau šiek tiek anksčiau. Pranešimo turinio atskleidimas įstatyme galėtų būti platesnis ir siauresnis, taip sakant, mes galime palikti laisvas rankas Konstitucinio Teismo pirmininkui. Tai yra išsilavinę, aukštos kvalifikacijos žmonės, ir jie turės ką pasakyti. Tas viešas pasakymas, pabrėžiu – viešas pasakymas, oficialus pasakymas čia, Tautos atstovybėje, esant kameroms, mikrofonams ir t. t., tikrai būtų naudingas dalykas. Jeigu tai būtų prastas dalykas, kitos šalys, kurios turi gilesnes demokratijos tradicijas, to nedarytų. Jeigu jos daro, aš manau, kad ir mums verta padaryti.
Dabar dėl butų. Klausimas subtilus. Mano nuomone, toks įrašas turėtų būti, bet kai bus nagrinėjama komitete, bus galima vienaip ar kitaip spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamajam Pirmininkui Č.Juršėnui už įstatymo projekto pateikimą ir atsakytus klausimus.
Balsavimo motyvai. Nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis E.Klumbys. Nuomonė prieš. Prašau.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto nesutinku su Seimo Pirmininku, kai jisai teigia, kad tas Konstitucinio Teismo metinis pranešimas, ar kaip jis čia vadintųsi, yra pagrįstas tuo, kad taip yra kitose šalyse. Aš dėl to nesiginčiju, bet mes vadovaujamės Lietuvos Respublikos Konstitucija, o ne kitų šalių patirtimi. Taigi mes pirmiausia turėtume pakeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir į ją įrašyti šitą teiginį, o jau po to visą šitą idėją išplėtoti konstituciniame įstatyme. Tai viena.
Antras dalykas. Jeigu kalbame apie oficialią konstitucinę doktriną, tai vėlgi. Jeigu valstybės (tautos) susirinkimas – Seimas nuspręstų, kad ji yra ir kad ją formuoja Konstitucinis Teismas, mes tą turime įrašyti į Konstituciją. O tai, kad E.Kūrio vadovautas Konstitucinis Teismas tai padarė kažkuriuo savo nutarimu, tai yra ne koks nors Konstitucijos tęsinys, bet tai yra Konstitucinio Teismo prasimanymas. Ne pirmą kartą aš tą labai atsakingai sakau, kad Konstitucinis Teismas pažeidė Konstituciją, priimdamas tokius nutarimus. Vis dėlto mes turime pripažinti, kad Konstitucinio Teismo erdvė yra Konstitucijos nustatyta, visos jo galios, aštuntajame skirsnyje.
Ir pagaliau dėl patalpų. Kiek girdėjau Vyriausybės vadovo ir Socialdemokratų partijos pirmininko kalbas čia, Seime, jisai labai aiškiai pasakė, kad tarnybiniai butai yra atgyvena. Gerbiamieji, jūs tarpusavyje susitarkite ir kalbėkite labai aiškiai, ar reikalingi tarnybiniai butai, ar ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. I.Šiaulienė – kita nuomonė už. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, negaliu sutikti su tais argumentais, turėdama savo išimtinai specifinę nuomonę ir ne visada nuoseklią gerbiamojo kolegos E.Klumbio nuomonę dėl teikiamų siūlymų Konstitucinio Teismo įstatymui, juolab kad mes patys dažnai kreipiamės ir apeliuojame, kad tai paskutinioji instancija, kai čia nesutarime arba iš principo išsiskiria nuomonės, kad teisę aiškinti turi vienintelis Konstitucinis Teismas. Kai Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis Konstitucija ir konstitucinės teisės logika, išaiškina arba tas aiškinimas netinka mūsų partinei pozicijai, tai nereiškia, kad mes turime atmesti Konstitucinį Teismą. Tiesiog teikiamos įstatymo pataisos, papildymai kaip tik kalba apie tos institucijos svarbą ir platesnę institucinę veiklą. Todėl, kolegos, aš kviečiu pritarti teikiamiems siūlymams, o svarstyti ir tikslinti kai kurias formuluotes mes dar turėsime galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš noriu tik patikslinti vieną dalyką – dėl metinio pranešimo ir Konstitucijos santykio. Taip, Prezidento metinis pranešimas įrašytas Konstitucijoje. Premjero ar kitų metiniai pranešimai neįrašyti. Jie įrašyti mūsų Statute arba atitinkamuose įstatymuose. Tai pagal šitą analogiją mes galime įrašyti ir Konstituciniam Teismui, aš tuo esu tvirtai įsitikinęs.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Įvyko pateikimas. Mums reikia apsispręsti ir balsuoti.
Kas už tai, kad pritartume Konstitucinio Teismo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 161 įstatymo projektui Nr.XP-635(3)? Kviečiu registruotis ir balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 33, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Turime apsispręsti, kokie komitetai svarstys ir kuris bus pagrindinis. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų nuomonių, pasiūlymų dėl komiteto? Bendru sutarimu galime pritarti, kad svarstytų šis komitetas? Prašau. Aš dabar kalbu dėl pagrindinio. Dėl pagrindinio komiteto. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl papildomų komitetų prašom, kolegos, siūlyti. Gerbiamasis Liudvikai Sabuti, jūs garsiai pasakykite, mes išgirsime. Sakykite. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Kadangi projekte kalbama ir apie atostogas, socialines garantijas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas…
PIRMININKAS. Supratom. Ačiū, Jonai. Taigi du papildomi komitetai turės galimybę pasvarstyti šį įstatymo projektą. Tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pagrindinis, kaip jau mes pritarėme, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų kitų nuomonių? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio 28 dieną. Dėl svarstymo datos nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Taigi baigiame šio klausimo pateikimo procedūrą.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Buvo padaryta pertrauka iki 12.35 val.
Noriu priminti dėl darbotvarkės 1-9 klausimo – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2878(4). Pranešėjas – gerbiamasis A.Ramanauskas, Kaimo reikalų komitetas. Priėmimas. Labai gaila, kad neturime Seimo narių, kurie taip aktyviai dalyvavo svarstant ir priimant šį įstatymo projektą. (Balsai salėje) Galbūt geras pasiūlymas. Bet pastraipsniui pasižiūrime priėmimą ir toliau. (Balsai salėje) O kuo mes kalti? Tai mes visi kalti, taip? Aš taip įsivaizduoju. Gerai, kokių bus?.. Gal nesvarstome iš viso šio klausimo šiandien? Nesvarstome? (Balsai salėje) Gerai, kažkas turi pasiūlyti pertrauką frakcijos vardu, jeigu turite, prašom siūlyti. Ne? Gerbiamasis A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pirmiausia registruotis ir pakviesti tuo garsiuoju skambučiu daugiau Seimo narių į posėdžių salę.
PIRMININKAS. Kviečiame, kviečiame. Gerbiamasis J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aiškiai matome, 71 Seimo nario nėra. Labai blogai ta praktika taikoma – kai argumentai išsakomi, jų negirdi, o paskui sako: tylomis priima. Todėl aš siūlyčiau padaryti pertrauką ir pateikti jį priėmimui, kai susirinks reikiamas balsų… aš siūlau padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Ar frakcijos vardu, Juliau?
J.VESELKA. Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas priimant šį klausimą frakcijos vardu padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad padarytume pertrauką? Kas balsuoja už, balsuoja už pertrauką.
Gerbiamieji kolegos, už pertrauką balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 10. Taigi darome šio klausimo svarstymo pertrauką. Aš manau, tai gana logiškas sprendimas, nes tie Seimo nariai, kurie taip aktyviai dalyvavo, šiandien nedalyvauja ir tokį svarbų klausimą priimti, esant labai didelei mažumai, būtų nesolidu. Taigi grįšime į darbotvarkę, bandysime svarstyti kitus klausimus. Galime svarstyti rezervinius klausimus.
Galbūt rezervinis r-3 klausimas. A.Rimas yra? Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Rimą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį, pristatyti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1556. Svarstymas. Prašom, kolega. Tuoj, sekundę. Įjungsime.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1556. Noriu informuoti jus, kad tai antrasis svarstymo etapas, nes per pirmąjį svarstymą Seimas gegužės 22 dieną nepritarė pagrindinio komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas kitu pagrindiniu komitetu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė tokį sprendimą: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Už balsavo 5, prieš nebuvo, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Rimui. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl šio įstatymo projekto. Nuomonės už, nuomonės prieš. Tuoj įjungsime monitorių. Nėra norinčių kalbėti už, prieš. Taigi grąžinti iniciatoriams tobulinti. Suprantu, bet jeigu… Gerai, už, prašom. Tuoj, sekundę, gerbiamasis A.Endzinas norėtų kalbėti. Įjungiame.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kažkaip nesusizgribau to padaryti ar aparatūra nesuveikė. Iš tikrųjų įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti didesnį savivaldybių savarankiškumą disponuojant savo biudžeto lėšomis. Komiteto rūpestis visiškai aiškus ir suvokiamas ir kaip įstatymo pataisos iniciatorius aš galėčiau pritarti tokiai pozicijai ir pateikti reikalingas pataisas priėmimo stadijai. Nes, ko gero, yra ir gana aiškių ir jau suformuluotų minčių. Dėkoju už komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu grąžinti šį įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti? Taip, pritariame bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.
Mielieji kolegos, mūsų darbotvarkės laikas ir visi klausimai, kuriuos turėjome apsvarstyti ikipietiniame posėdyje, lyg ir baigėsi. Mes turime galimybę padaryti pertrauką nuo 13 iki 15 val. Nuo 13.10 val. iki 15 val. Kadangi mes neturime daugiau klausimų, priimti irgi negalime, nes neturime reikiamo Seimo narių skaičiaus, todėl aš skelbiu pertrauką iki 15 val.
Ačiū visiems už dėmesį. Linkiu gerų pietų. Pertrauka iki 15 val. Dviejų valandų pertrauka.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.