Septintasis (456) posėdis
2008 m. rugsėjo 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame rugsėjo 29 d. popietinio posėdžio darbą. Registruojamės.

Dėl vedimo tvarkos – ponas B.Bradauskas. Prašom. Žodis jums, kol registruojamės.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi prieš pietus Daugiabučių namų bendrijų įstatymo projekto nespėjome apsvarstyti, tai logiška būtų dabar tęsti tuos darbus ir pradėti nuo Daugiabučių namų bendrijų įstatymo svarstymo, nors pradėti, nors pusvalandį skirti toms pastaboms, nes jų labai daug. Ir dar vienas dalykas, dėl ko aš prašau. Aš 16.00 val. turiu išvykti į radiją dėl referendumo (paskirtas laikas), todėl būtų gerai, kad man dabar leistumėte pristatyti nors pusvalandį, pradėtume judėti su pataisom.

PIRMININKAS. Gerai. Siūlymas nuskambėjo. Užsiregistravo 30 Seimo narių. Žiūrėkite. Galėčiau dabar pasiūlyti kaip popietinėje darbotvarkėje… Mums dar liko klausimų iš rytinio posėdžio darbotvarkės, yra atidėti klausimai, vienu atveju parašyta pertrauka, kitu atveju nebuvo 71 Seimo nario. Jeigu būtų galima atsižvelgti į pono B.Bradausko pasiūlymą (tikrai tas įstatymas yra svarbus, daug kas norėtų, kad jis pajudėtų bent žingsnelį į priekį), mes galėtume sutarti taip: 20 min. skiriame Bendrijų įstatymui, lygiai 20 min., tai yra pagal laiką, 15.23 val. nutraukiame diskusiją, bent jau žengtelsime į priekį; vėliau, žiūrėdami, kiek salėje yra žmonių, galėtume apsvarstyti rezervinį 1 klausimą, tai yra nutarimo projektas, kuriam nereikia 71 Seimo nario, – patvirtinti Privatizavimo komisijos sudėtį. Tada mes spręsime, kaip toliau dirbame. Jeigu salėje bus 71 Seimo narys, galėsime tęsti balsavimus, jeigu ne, tokiu atveju dirbsime pagal popietinę darbotvarkę, kurioje yra pateikimai ir svarstymai.

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1041(3*) (svarstymo tęsinys)

Jeigu neprieštaraujate, kviečiu į tribūną Seimo narį B.Bradauską, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Darbotvarkės 1-13a, 1-13b klausimai, tai yra tarpusavyje… Iš esmės 1-13a – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1041. Svarstymo tęsinys. Tęsiame darbą toliau. Kaip sutarėme, dirbame 20 min.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, buvo gauta labai daug pasiūlymų, pastabų dėl šio projekto. Kaip atsimenate, jis vieną kartą buvo grąžintas, komitetas labai atidžiai išnagrinėjo visas pastabas, daugeliui pastabų yra pritarta, tačiau yra ir nepritarta. Siūlau pradėti nagrinėti pastabas ir pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ką gi, dabar mes turime… Pirmininke, minutėlę. Gal aš paeiliui skaitysiu visus pasiūlymus ir pastabas, o jūs vertinkite, sakykite komiteto nuomonę, kaip numato Statutas. Pirmasis pasiūlymas yra J.Juozapaičio. Papildyti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti… Čia yra perskaityta, jūs turite tą lentelę. Man taip surašyta, pabandykime suderinti, kokias jūs…

B.BRADAUSKAS. Aš turiu pastabų….

PIRMININKAS. Čia labai daug pastabų.

B.BRADAUSKAS. Turiu apie 80 puslapių pastabų. Mano prasideda nuo Seimo Teisės departamento…

PIRMININKAS. Teisės departamento pastabas jūs įvertinote, jūs savo kalboje sakėte, dėl jų nebalsuojama ir apsisprendžiama komitete. Minutėlę. Aš tik norėčiau suderinti. Kol mes ieškome, žodis K.Čilinskui. Prašau. Prašau, pone Čilinskai.

K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Pirmininke, palaukite.

K.ČILINSKAS. Yra užsirašę žmonių dalyvauti diskusijoje. Aš manau, kad prieš svarstant konkrečias pataisas reikia iš principo apsispręsti, kokia pozicija būtų tos diskusijos dėl to projekto galimumo. Gal būtų galima duoti pakalbėti, o paskui tik eiti su konkrečiais punktais.

PIRMININKAS. Aš galiu tik informuoti gerbiamuosius Seimo narius, jog diskusija vyko liepos 1 d., formaliai pagal Statutą diskusija yra baigta. Dabar mes turime apsispręsti dėl pasiūlymų. Viskas pastraipsniui, čia mes galėsime išsakyti, kaip sutarėme, tikrai šiandien, matyt, nespėsime pritarti po svarstymo, mes tiesiog kiekvieną pasiūlymą turime įvertinti tam, kad nors žingsniuką žengtume į priekį, nes dabar esame… Aš klausiu komiteto pirmininko. J.Juozapaičio 2006-12-11 dienos pasiūlymui papildyti 2 straipsnio 18 dalį ir išdėstyti ją taip: „ne bendrijos narys“, toliau kaip tekste, komitetas nepritarė. Dabar žodis ponui J.Juozapaičiui, komitetas nepritarė. Jūs trumpai apie šią pataisą, tada komiteto išvada….

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš jos neturiu, kokia ten pataisa. Bet jeigu komitetas nepritarė…

PIRMININKAS. Jūs atsiimate. Gerai. Pritarta komiteto nuomonei, atsiimtas J.Juozapaičio pasiūlymas. Ekonomikos komiteto nuomonė, 2007-06-13.

B.BRADAUSKAS. Mes pritarėme.

PIRMININKAS. Pritarta. Irgi žengėme į priekį. Vėl Seimo nario J.Juozapaičio pasiūlymas. Vėl ta pati data, papildyti 8 straipsnį nauja 4 dalimi. Ar jūs norite kalbėti, komitetas nepritarė? Ne. Atsiimta. Ekonomikos komiteto pritarta. Pono J.Juozapaičio pasiūlymas, kuriam nepritarta, aš turiu omeny 10 straipsnio pavadinimo bei 7 dalies keitimas. Ponas J.Juozapaitis atsiima.

B.BRADAUSKAS. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Ponas J.Juozapaitis neprašo balsuoti. Žengiame į priekį. Ekonomikos komiteto pasiūlymas įvertintas ir nereikia balsuoti. Kitas J.Juozapaičio pasiūlymas: dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimo, įstatų pakeitimo dėl bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo, dėl įsiskolinimo sprendimai yra teisėti jei, už juos balsuoja ne mažiau, tai yra pasiūlymas… Bet komitetas nepritarė, ponas J.Juozapaitis nesiūlo balsuoti. Galime žygiuoti toliau.

Ekonomikos komiteto įvertinta. Balsuoti nereikia. Vėl Seimo nario J.Juozapaičio pasiūlymas 11 straipsnio 1 daliai. Komitetas nepritarė. Ponas Jonas neprašo balsuoti. Komitetas nepritarė. Bendru sutarimu žengiame į priekį. Ponas J.Juozapaitis atsisako savo reikalavimo balsuoti. Ekonomikos komiteto įvertinta. Vėl pono J.Juozapaičio pasiūlymui dėl 11 straipsnio 7 iš dalies pritarta. Vėl žengiame į priekį. Dabar H.Žukausko pasiūlymas…

B.BRADAUSKAS. Dar Ekonomikos komiteto.

PIRMININKAS. Dėl Ekonomikos komiteto nereikia balsuoti, viskas. Šiuo atveju pasiūlymas net nebalsuotinas. H.Žukauskas, siūlymas dėl 9 straipsnio 13 dalies, atitinkamai perredaguoti visą straipsnį. Žodis H.Žukauskui. Ar jūs norite kalbėti, nors komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui? Ar jūs atsiimate ir nesiūlote balsuoti?

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Kurių čia metų pasiūlymas?

PIRMININKAS. 2006 m. gruodžio 27 dienos. (Balsai salėje) Kaip?

H.ŽUKAUSKAS. Praeito amžiaus. Čia jau trečia redakcija.

PIRMININKAS. Ponas H.Žukauskas nesiūlo balsuoti ir pritaria komiteto nuomonei nepritarti H.Žukausko nuomonei. Kitas H.Žukausko pasiūlymas dėl 10 straipsnio, lygiai ta pati data – gruodžio 27 d. Komitetas jam nepritarė. Jeigu ponas Henrikas nereikalauja, mes nebalsuosime dėl jos, nes komitetas jam nepritarė ir bendru sutarimu nepritarė…

H.ŽUKAUSKAS. Aš sakau dar kartą: praeito amžiaus ar praeitos kadencijos pasiūlymų nesvarstykite. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, jūs registruojate, aš turiu jas vertinti. Aš nieko negaliu padaryti. Trečioji H.Žukausko pataisa. Aš tik norėčiau atsiklausti. Pone Henrikai, čia yra jūsų daug pataisų. Keturi pasiūlymai.

B.BRADAUSKAS. Yra dar daugiau.

PIRMININKAS. Ne, aš dabar skaitysiu straipsnių pavadinimus, ir jeigu jūs nereikalaujate balsuoti, sakysime, kad bendru sutarimu atmetame. 10 straipsnis 15 dalis. Komitetas nepritarė. Ponas H.Žukauskas nereikalauja balsuoti. Komiteto nuomonei pritarta.

H.Žukauskas. 12 straipsnis 3 dalis. Komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui, jūs neprašote balsuoti. Nepritarta pono H.Žukausko….

H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jums palengvinsiu, jeigu komitetas nepritarė, tai aš siūlau nepriiminėti ir šito įstatymo, taip bus kur kas logiškiau ir nereikės kartoti. Jeigu nepritarė, vadinasi, nepritarė. Vadinasi, ir įstatymas blogas. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Žukauskai, šiuo atveju… Ponas H.Žukauskas atsiima savo pasiūlymą, vėl analogiškos datos, dėl 14 straipsnio 4 dalies. Pono H.Žukausko pasiūlymas dėl 14 straipsnio 5 dalies yra įvertintas, komitetas pritarė, šiuo atveju atsižvelgta. Pono H.Žukausko pasiūlymas dėl 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, ponas H.Žukauskas atsiima, nes komitetas nepritarė.

Verčiu kitą puslapį. VI skirsnis. Pono H.Žukausko pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė, nauja redakcija. Ponas H.Žukauskas atsiima savo pasiūlymą, nes pritaria komiteto nuomonei. Kitas H.Žukausko pasiūlymas dėl 25 straipsnio. Vėlgi komitetas jam nepritarė, pasiūlymas atsiimtas. Nebalsuojame. Minutėlę, bandau susigaudyti, aš tik pasižymiu, kur sustojau. Štai jau įveikėme visus pasiūlymus iki kito puslapio. Pirmininke, prašom sekti. Nukeliavome iki Seimo nario B.Paužos pasiūlymo. Dėl vedimo tvarkos J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai skubate ir vartojate tokį terminą: Ekonomikos komiteto pasiūlymas įvertintas. Kas tai per terminas? Įvertintas yra, kai nepritarta, ir yra įvertintas, kai pritarta.

B.BRADAUSKAS. Pritarta, pritarta!

J.VESELKA. Tai tegul pasitaiso, kad pritarta. Nes žodis „įvertintas“ nieko nereiškia.

PIRMININKAS. Į pastabą atsižvelgsiu. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, aš kreipiuosi į jus. Kreipiuosi todėl, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seime yra susirinkę ne ponai, ne runkeliai, ne dar kas nors, čia yra Seimo nariai arba tautos atstovai. Todėl, manyčiau, kad jūs turėtumėte kreiptis Seimo nary Žukauskai ar tautos atstove Žukauskai. O ne pone ar dar kas kita. Aš labai prašau laikytis Konstitucijos.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom pratęsti laiką, nes ponas E.Klumbys šiek tiek sutrukdė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia yra tiek pataisų, kad dėl to, kaip aš kreipiuosi, turbūt neįžeidžiau nė vieno asmens. Kas nori, gali girdėti Seimo narys. Ponas Seimo narys B.Pauža.

1 straipsnis – 4 straipsnio 1 dalies pakeitimai. Komitetas nepritaria. Nėra B.Paužos.

B.BRADAUSKAS. Jis atsiima.

PIRMININKAS. Tokiu atveju bendru sutarimu atsiimta. Seimas nutarė pritarti komiteto nuomonei. Vėlgi Seimo nario B.Paužos pasiūlymas, jam komitetas pritarė, tai yra 2 straipsnis – 4 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi. Pritarta.

Kitas pono Seimo nario B.Paužos pasiūlymas (3 straipsnis) – 5 straipsnio papildymas nauja 4 dalimi. Komitetas jam nepritarė. Seimas pritarė komiteto nuomonei. Verčiame toliau. Dar vienas. Ekonomikos komiteto pasiūlymams yra pritarta. Bet dėl jų vėlgi noriu pasakyti…

B.BRADAUSKAS. Vienam nepritarta, kitam pritarta.

PIRMININKAS. Dėl jų nėra balsuojama. Taigi 4 straipsnis. 14 dalis. Naujos redakcijos 4 straipsnis – 14 straipsnio 2 dalies papildymas. Komitetas siūlo pono B.Paužos pasiūlymui pritarti iš dalies. Manau, ir B.Pauža sutinka su šio komiteto nuomone. Tokiu atveju pritariame komiteto nuomonei.

Dar vienas pasiūlymas (5 straipsnis) – 18 straipsnio papildymas nauja 4 dalimi. Komitetas pritaria pono B.Paužos pasiūlymui. Pritarta ir mūsų bendru sutarimu. Ekonomikos komiteto pasiūlymui pritarta.

Kitas pono B.Paužos pasiūlymas (6 straipsnis) – 20 straipsnio papildymas 2, 3, 4, 5, 6 dalimis. Komiteto išvada pritarti iš dalies. Nesant prieštaravimų, pritarta komiteto nuomonei.

Seimo nario B.Paužos pasiūlymui (7 straipsnis) – 21 straipsnio 2 dalies papildymui komitetas pritaria. Kitas Ekonomikos komiteto pasiūlymas, komitetas jam pritaria.

J.Dautartas. 8 straipsnis. Nauja redakcija. Bendrijos organai. Čia komitetas pritaria ir, pone Dautartai, matyt, čia nereikia balsuoti, komitetas pritaria. Jūsų teikiamai redakcijai pritarta. Ekonomikos komiteto pasiūlymui komitetas nepritaria, todėl balsuoti nereikia, nes pasiūlymas dėl pasiūlymo.

Seimo narys J.Dautartas. Dar vienas pasiūlymas. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį naujuoju 5 punktu, buvusius 5-14 punktus laikyti 15, 16 punktais ir šią dalį išdėstyti taip, ir čia yra išvardyta. Komitetas tam nepritaria.

B.BRADAUSKAS. Čia yra kituose straipsniuose tas pats parašyta.

PIRMININKAS. Aš kreipiuosi į poną J.Dautartą. Ar jus tenkina komiteto išvada, nes komitetas mano, jog kituose įstatymo straipsniuose yra atsižvelgta?

J.DAUTARTAS (TSF). Taip.

PIRMININKAS. Jūs neprašote balsuoti ir nereikalaujate?

J.DAUTARTAS. Ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Ką gi, pritariame komiteto nuomonei – nepritarti J.Dautarto pasiūlymui. Ekonomikos komiteto pozicija – pritarta.

Vėlgi Seimo nario J.Dautarto pasiūlymas dėl 10 straipsnio 5 dalies naujos redakcijos. Komiteto išvada pritarti iš dalies. Supratau, kad tenkina. Viskas gerai. Dar vienas J.Dautarto pasiūlymas. 10 straipsnio 9 daliai pritarta iš dalies. Suprantu, kad ir jus tenkina komiteto pozicija pritarti iš dalies.

E.Klumbio pasiūlymas. Nemažai smulkių pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ir kontrolę“ atitinkamai perredaguojant. Nežinau kaip, pone pirmininke, padarysime, nes čia labai daug pasiūlymų. Gal pradėkime paeiliui. Komitetas pirmajam jūsų pasiūlymui nepritarė.

Žodis E.Klumbiui. Pirmasis jūsų pasiūlymas 1 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „ir kontrolę“.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad bendrijos yra savarankiški savanoriški junginiai. O mes dabar įrašome kontrolę, kurią vykdys valstybinės institucijos. Manau, kad tai yra nelogiška. Todėl ir siūlau išbraukti šią nuostatą.

PIRMININKAS. Pirmininke, komiteto pozicija.

B.BRADAUSKAS. Mes nepritarėme todėl, kad dauguma gyventojų ir visos asociacijos norėjo net sugriežtinti šią kontrolę, įrašydami į savivaldybių funkcijas ir panašiai. Nemažai bendrijų pirmininkų (pasitaiko tokių atvejų) piktnaudžiauja savo padėtimi. Todėl manau, kad išbraukti žodį „kontrolė“ tikrai netikslinga.

PIRMININKAS. Ką gi, nuomonė už, nuomonė prieš palaikant E.Klumbį arba nepritariant. Ar norėtų kas nors kalbėti? Aš taip suprantu, J.Veselka ir K.Čilinskas nori kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Pone Juliau, jūs dėl šios minėtos pataisos pasiūlymo norite kalbėti? Pone Čilinskai! Seimo nary Kęstuti, ar jūs norite kalbėti dėl konkrečios pono E.Klumbio pastabos ar pasiūlymo, ar norite kalbėti dėl viso įstatymo projekto?

K.ČILINSKAS. Dėl pataisų.

PIRMININKAS. Tai dabar E.Klumbio pasiūlymas išbraukti žodį „ir kontrolę“. Jūs norite prieš pasisakyti ar už?

K.ČILINSKAS. Ne, ne dėl to aš esu užsirašęs.

PIRMININKAS. Gerai, jūs nenorite kalbėti. Norinčių kalbėti nėra. Komitetas tam nepritaria. E.Klumbys siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas balsuoja už, tas palaiko E.Klumbio pasiūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko, palaiko komiteto poziciją. Tik susikaupkite, gerbiamieji Seimo nariai, ir klausykite, ką sakė pirmininkas, pateikdamas komiteto poziciją. Siūlymas išbraukti kontrolę, nors sako, kad bendrijų asociacijos lyg ir prašo tą palikti.

Už – 8, prieš – 2, susilaikė 41. Nepritarta E.Klumbio pasiūlymui.

Kitas 1 straipsnis – 2 dalyje išbraukti visus žodžius, esančius skliaustuose. Komitetas nepritarė. Žodis E.Klumbiui.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kas rašoma šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir kur jūs tokius dalykus matėte, kad skliausteliuose būtų rašomi tokie žodžiai? Pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrija, garažų savininkų, kitų pastatų, patalpų savininkų bendrija. Aš manau, kad mes pasiekėme visišką absurdą, kai tokie dalykai, kaip pavyzdžiui, rašomi į įstatymą. Kur mes nueisime? Įstatymas yra aiški bendrinių teisės normų visuma. Šioje vietoje mes į įstatymą perkeliame pavyzdžius. Jau vien šis pavyzdys rodo, koks netobulas, koks neapgalvotas yra šis įstatymas, jeigu įstatyme reikia nurodinėti pavyzdžius. Gerbiamieji kolegos, aš prašau balsuoti prieš tokius teisinius absurdus, kurie yra šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Komiteto pozicija?

B.BRADAUSKAS. Aš kreipiuosi į Ekscelenciją E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Aš ne Ekscelencija.

B.BRADAUSKAS. Tiesiog nebežinau, kaip į tamstą kreiptis, visą laiką blogai. Ekscelencija Seimo nary! Aš galiu pateikti daug tokių įstatymų, kur yra paaiškinimai skliausteliuose, ir tai yra daroma, kad būtų aiškesnė įstatymo nuostata, todėl nematau čia problemos. Aišku, mes galime braukti, tai esmės nekeičia, bet aš manau, kad tikrai netrukdo įstatymui, kai prie teiginio yra paaiškinimas. Žmogus, kuris galbūt nelabai susipažinęs su įstatymo redakcija, skaitydamas tą straipsnį galėtų suprasti, apie ką kalbama.

PIRMININKAS. Sutarimo nėra. E.Klumbys, matyt, prašys balsuoti. Dėmesio, Seimo nariai! Visi girdėjote argumentus. Balsuojantys už balsuoja už E.Klumbio pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę palaiko komiteto poziciją.

Už – 10, prieš – 3, susilaikė 37. E.Klumbio pasiūlymui nepritarta.

Aš kreipiuosi į Seimo narį E.Klumbį. Galbūt jūs, matydamas Seimo nusiteikimą dėl visų pasiūlymų ir pastabų, sutiktumėte, kad balsuotume vienu kartu, nes čia labai daug smulkių, ar vis tiek po vieną? Aš tik kreipiuosi. Jeigu ne…

E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Supratau.

E.KLUMBYS. Jūs nieko nesupratote, nes aš dar nieko nepasakiau. Kaip jūs galite suprasti tai, ko aš nepasakiau?

PIRMININKAS. Ketveri metai Seimo posėdžių salėje – mes jau vienas kitą iš balso intonacijos suprantame.

E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad yra mano, Seimo nario, teisė teikti šiuos pasiūlymus. Jūsų pareiga juos teikti Seimui, o Seimas apie tai sprendžia.

PIRMININKAS. Aš jūsų atsiklausiau, supratau ir buvau teisus sakydamas. 15.24 val., žengtelėjome didelį žingsnį į priekį svarstydami Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje) Neužbaigsime.

B.BRADAUSKAS. Puslapį nors užbaikime.

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamieji, čia dar reikia balsuoti maždaug pusantros valandos. Mes niekaip neužbaigsime. Kaip sutarėme, taip ir yra. 20 min. skyrėme Daugiabučių namų bendrijų įstatymo projektui, žengtelėjome žingsnį į priekį, apsvarstėme 30 pasiūlymų, ir tai jau yra šis tas. Tikiuosi, kad galėsime vėliau. Sakau Sekretoriatui, kad pertrauka padaryta prie E.Klumbio trečiojo pasiūlymo (kad išliktų stenogramoje) 2 straipsnio 3 dalyje po žodžio „asmuo“ įrašyti žodį „savanoriškai“. Kitą kartą pradėsime svarstyti nuo šios pataisos.

Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš tai K.Čilinskas norėjo pasakyti keletą žodžių. Aš negaliu pasakyti kokių, bet, mano nuomone, pagrindinis šio įstatymo trūkumas yra tas, kad jis prieštarauja Konstitucijai. Kaip žinote, įstatymo nuostata 50 plius 1 numato padaryti 5 mln. Lt investicijų, likę 49 balsuoja prieš, nepritaria, o po to pinigus paskirsto visiems. Kai pinigus paskirsto visiems, vėliau būna antstoliai, išveja žmones iš butų. Jeigu neapsisprendžiame dėl šios pataisos, mes vaidiname, nes, mano galva, tai yra antikonstitucinis įstatymas. Nelogiškas.

PIRMININKAS. Mano pareiga pirmininkauti, o ne vertinti pasiūlymą arba įstatymą. Mes, pone Juliau, niekur neskubame. Pradėjome svarstyti, nebalsavome net dėl pritarimo po svarstymo, nes niekaip negalime išbristi iš pasiūlymų, jų labai daug – dar 40–50 pasiūlymų. Duok Dieve, iki kadencijos pabaigos apsvarstyti ir pasakyti savo nuomonę po svarstymo.

Ar galėčiau pasiūlyti gerbiamiesiems Seimo nariams užsiregistruoti, kad pažiūrėtume, kiek salėje yra Seimo narių. Galbūt mes galėtume grįžti prie įstatymų projektų, dėl kurių liko tik balsuoti. Registruojamės. Matau, kad turime pakankamą skaičių Seimo narių. Gal galėčiau paprašyti gerbiamųjų Seimo narių, stovinčių šalia poilsio kambarių, atlikti savo pareigą ir užsiregistruoti. Galbūt mūsų yra 71. (Balsai salėje)

Deja, 56.

Noriu jūsų paklausti. Galbūt mes, laukdami reikiamo Seimo narių skaičiaus, galėtume svarstyti rezervinį 1 klausimą. Jis yra labai aiškus, paprastas, lieka tik balsuoti. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ pakeitimo“ projektas. Priėmimo stadija. Labai paprastas, aiškus klausimas ir abejonių čia nekyla, pasiūlymų ir pastabų nėra. (Balsai salėje) Būtų galima pabaigti. Palaukite, tuoj pradėsime pirmą popietinį. Minutėlę. Juk aš pagal Statutą dar turiu siūlyti balsuoti dėl VSD statuto ir apsispręsti, ką daryti, nes pertrauka padaryta iki kito posėdžio. Nėra balsų, aš laukiu pasiūlymų.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3324(4*) (priėmimas)

Mano minėtas Seimo nutarimo projektas Nr.XP-3324(4). Pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galime pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui?

1 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis? Pritarta. Kažkas su straipsnių numeracija.

Dabar dėl viso nutarimo projekto keturios nuomonės už, keturios prieš. Dėl nutarimo dėl Privatizavimo komisijos pakeitimo. Ar norėtų kas nors kalbėti dėl viso nutarimo? Ponas J.Veselka – prieš. Prašom, žodis jums.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, prisiminkite, kad ši komisija, turėdama visą informaciją apie tai, kad Generalinė prokuratūra, taip pat privati Česlavo Okinčico kontora buvo pareiškusi, kad gali būti pažeisti įstatymai vykdant nutarimą dėl „Alitos“ privatizavimo… Vėliau pasirodė kas? Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad Luidžitercas Boska, kuris siūlė 90 mln. Lt už „Alitos“ paketą, buvo pašalintas neteisėtai. Konstitucinis Teismas Seimo kreipimąsi patenkino ir pareiškė, kad privatizuojant buvo pažeisti įstatymai ir Konstitucija. O komisija ir komisijos pirmininkas patvirtino šį sandorį be jokių prieštaravimų.

Todėl manau, kad šią naują komisiją skubama suformuoti tam, kad užbaigtų neskaidrius sandorius. Negali dirbti tas pats pirmininkas, kuris iki šiol visus sandorius tik palaimindavo. Niekur negirdėjau, kad būtų ar dėl kainos, ar dėl sąlygų ir t. t.

Gerbiamieji, mes palaiminame, suteikiame teisę dėl to, kieno privatizavimas dabar sustojo, kad tą greitai padarytų iki naujos Vyriausybės ir naujos Privatizavimo komisijos formavimo. Manau, reikia balsuoti prieš. Negalima palikti žmonių, kurie privatizuojant leido pažeisti Konstituciją ir įstatymus.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes vėlgi susiduriame su, aš pasakysiu, gana rimtu įžūlumu, siūlant šios komisijos sudėtį ir pirmiausia kalbant apie komisijos pirmininką. Iš tikrųjų „Alitos“ sandoris nuskambėjo visais aspektais. Priimti patys nepalankiausi sprendimai „Alitos“ privatizuotojams ir kartu tiems, kurie leido privatizuoti šią gamyklą. Kas nuo to pasikeitė?

Konstitucinio Teismo sprendimas nevykdomas, Vyriausybė nesiteikia priimti jokių sprendimų. Šiandien Antikorupcijos komisijoje teko išgirsti vieno iš generalinio prokuroro pavaduotojų kalbą, kuri yra tiesiog absurdas. Kreipiamasi į Šveicarijos (…) departamento, tiksliau, Kantono teisėsaugos organus, kad apklaustų L.Boską, ar jis buvo pašalintas, ar jis pasišalino iš konkurso. Žodžiu, visos struktūros vilkina ir įteisina tai, kas, pasakyta, yra neteisėta. Dabar bosas, kuris palaimino visas procedūras, vėl tampa Privatizavimo komisijos pirmininku.

Gerbiamieji, kur mes einame? Mes kalbame apie tai, kad kovosime su korupcija; premjeras teigia, kad Lietuvoje korupcijos nėra, tiksliau, ji nedidėja, tačiau tokie dalykai (baigiu!) dedasi Seime ir visi sau ramiausiai žiūri. Pagalvokim, kolegos, ką mes darome.

PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, emocijos yra emocijos. Iš tikrųjų dėl „Alitos“ privatizavimo čia visi mes galime tuos priekaištus pakartoti, bet ten reikėtų akcentuoti, kad pirmiausia tai buvo Vyriausybės politinis sprendimas. Be to, kokį mes nutarimą priimame dabar dėl Privatizavimo komisijos? Mes tvirtiname ne tą patį komisijos pirmininką ar visą tą buvusią „Alitos“ privatizavimo laikų komisijos sudėtį. Mes šiuo teikiamu nutarimo projektu vietoj kelių Vyriausybei atstovaujančių komisijos narių, kurie jau neturi tų pareigų, įrašome naujus. Tie nauji nariai tikrai nėra susiję su „Alitos“ privatizavimu. Mes kaip tik, galima sakyti, geriname komisijos sudėtį, įrašome naujus narius. Aš suprantu, kad ta pačia proga gal kai kam norisi ir komisijos pirmininko atsakomybės klausimą išspręsti ir t. t. Ta problema yra, bet mes registruokime tam tikrą nutarimo projektą ir ten kelkime tuos dalykus. Čia, mano supratimu, yra tik formalus pakeitimas. Reikia, kad ta komisija vis dėlto būtų darbinga. Dabar realiai nesant kelių komisijos narių, aš manau, kad sudėtinga jai turėti kvorumą ir tiesiog ji negali iki galo atlikti savo funkcijų, jeigu mes nepakeisime jos sudėties.

PIRMININKAS. A.Kašėta – nuomonė prieš?

A.KAŠĖTA (LSF). Taip, taip. Tikrai, gerbiamieji kolegos, gera proga kalbėti ir apie komisijos sudėtį, nes išties ten yra gana daug liūdnai pagarsėjusių asmenybių. Kad ir buvęs Turto fondo direktorius Stasys Vaitkevičius, daugiau ten spalvingų minėtų asmenybių, kai galima tikrai ir dešimtmečio senumo liūdnas istorijas prisiminti. Aš irgi siūlyčiau vis dėlto nepalaikyti kad ir šių, kaip sakė gerbiamasis kolega Jurgis, formalių pakeitimų, tačiau iš tikro turėtume principingiau žiūrėti į šios komisijos darbą, į sudėtį, kur tikrai yra skandalingų ir labai keistai pasielgusių veikėjų. Manau, kad galbūt mes prie to klausimo ateityje turėtume grįžti jau būdami kitame Seime. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ pakeitimo“ projekto, registracijos Nr.XP-3324. Balsuojame!

Už – 28, prieš – 9, susilaikė 19. Nutarimas… (Balsai salėje) Girdžiu prašymus, nes trūksta vieno balso, pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašom laikytis Statuto. Oficialaus prašymo perbalsuoti nebuvo. Aš nežinau, gal jūs iš dangaus girdite balsus, kurie reikalauja perbalsuoti. Prašyčiau, kad laikytumėtės Statuto taip, kaip laikėsi rytiniame posėdyje kitas pirmininkas gerbiamasis G.Steponavičius.

PIRMININKAS. Pone Seimo nary Egidijau Klumby, 121 straipsnis leidžia man pakartoti balsavimą esant vieno balso persvarai. Jau nusibodo man tai kartoti, bet jeigu jūs norite, kad būtų formaliai paprašyta, žodis R.Palaičiui. (Balsai salėje)

R.PALAITIS (LCSF). Liberalų ir centro frakcijos vardu siūlau perbalsuoti šį balsavimą.

PIRMININKAS. Nors Statutas suteikia man tokią galimybę pačiam paskelbti pakartotinį balsavimą, balsuojame dar kartą dėl mano minėto nutarimo priėmimo.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame! Grįžtame į darbo vietas ir balsuojame dėl Seimo nutarimo priėmimo. Bent žingsnelį į priekį pajudame.

Už – 35, prieš – 9, susilaikė 21. Nutarimas priimtas.

Valstybės saugumo departamento statuto 4, 6, 7, 9, 12, 13, 15, 16, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1073(3*). Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3020(2*). Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3021(2*) (priėmimo tęsinys)

Grįžtame dabar į rytinio posėdžio darbotvarkę. L.Sabučio, atrodo, prašymu, jeigu aš neklystu, buvo padaryta pertrauka. Atsiprašau, frakcijos vardu buvo paprašyta padaryti pertrauką priimant tris tarpusavyje susijusius įstatymų projektus 1-6a, 1-6b ir 1-6c. Dabar turime apsispręsti, kaip daryti. Prieš tai siūlau registruotis ir tada žiūrėsime, ar mes galime tęsti darbą, o jeigu ne, tada spręsime, kaip toliau elgiamės. Registruojamės ir pasižiūrime, kiek Seimo narių yra posėdžių salėje.

Salėje užsiregistravo 61 Seimo narys.

Ar galime bendru sutarimu padaryti pertrauką svarstant šiuos klausimus iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Aš, kaip posėdžio pirmininkas, dar kartą klausiu. Prašom. Ponia N.Steiblienė.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš irgi prašau pertraukos šiuo klausimu iki kito rytinio, ne popietinio posėdžio.

PIRMININKAS. Balsuojame! Be abejo. Nuskambėjo siūlymas. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame! Pagal 109 straipsnį. Balsuojame, ar padaryti šių trijų minėtų įstatymų priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

Už – 48, prieš – 5, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio ir, tikiuosi, pirmadienį ryte galėsime toliau dirbti, nes abi pertraukos jau yra išnaudotos.

Dabar kiti darbotvarkės klausimai, kurie buvo atidėti, nes nebuvo 71 Seimo nario. Aš negrįžtu prie jų priėmimo, nes salėje nėra 71 nario.

Popietinė darbotvarkė. Ponas… Teisingai, Seimo Pirmininkas prašo dėmesio, norėtų pateikti kitos savaitės darbotvarkę, nes Seimo Pirmininkas turės išvykti. Jeigu jūs leistumėte ir sutiktumėte, suteikiame žodį Seimo Pirmininkui – kitos savaitės arba kito pirmadienio darbotvarkė. Prašom.

Savaitės (nuo 2008-10-06) – 2008 m. spalio 6 d. (pirmadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, mielieji kolegos Seimo nariai. Jeigu spėjote pasižiūrėti pirmadienio rytinio ir vakarinio posėdžio darbotvarkes, ten yra visi jums žinomi klausimai, kuriuos mes vis kilnojame ir kilnojame. Pirmiausia eina tie klausimai, dėl kurių mums lieka tik balsuoti. Pagal šio rudens tradiciją, aišku, kad bent iki 12 val. Seimo narių yra daugiau negu reikia. Vadinasi, galime priimti įstatymus. Tarp 12 ir 13 val. jau būna mažiau. Aš tikiuosi, kad per tą laiką kaip tik bus galima priimti tuos likusius iš šios dienos svarbius įstatymus.

Iš tų papildomų, kurie irgi kilnojami, tai ir šiltas būstas, ir aukštasis mokslas, ir pagaliau šioje tribūnoje žada būti užsienio reikalų ministras. Iš esmės visa darbotvarkė.

O iš naujų klausimų yra kai kurių tarptautinių dokumentų ratifikavimas, keletas užsilikusių įstatymų dėl asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso ir pagal Seimo narių pageidavimus (čia kolegos A.Endzino prašymas pagaliau patenkinamas). Štai tokie ir panašūs klausimai. Taigi Seniūnų sueigoje buvo pritarta. Suprantama, kad, atsižvelgiant į šio posėdžio tolesnę eigą, gali atsirasti dar kai kurių klausimų. Primenu, kad spalio 6-oji – tai mūsų paskutiniai oficialūs posėdžiai prieš pirmąjį rinkimų turą. Aišku, jeigu kas nors tokio atsitiktų, Seimo valdyba šauktų neeilinį posėdį, bet kol kas ypatingo reikalo nematyti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti net 10 Seimo narių. Klausimams skiriama iki 10 minučių. Pirmoji klausia Seimo narė D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų mes jau kelintą kartą atidedame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr.XP-2878 priėmimą. Prašom pasakyti, kokia priežastis, kad dabar iš esmės sustabdyta žemės reforma saugomose teritorijose? Niekaip negalima žmonėms paaiškinti, kodėl jie negali atgauti nuosavybės vien dėl to, kad Konstitucinis Teismas du kartus priėmė nutarimą, o Seime nėra politinės valios, kad galų gale būtų priimtas šis įstatymas. Tai gal galėtumėte paaiškinti kodėl?

Č.JURŠĖNAS. Kolege, tiesiai sakau, kad negaliu paaiškinti, nes tai sumanyta ne mano, bet kai kurių Seimo narių, o tą jų manymą palaikė didesnė dalyvavusių posėdyje mūsų kolegų grupė, ir štai jums rezultatas. Bet mes turime dar kelias dienas iki pirmadienio posėdžių ir galėtume, sakysim, rytoj, po Seimo valdybos posėdžio, specialiai susirinkti ir pasitarti dėl tų ginčijamų klausimų. Tai yra ne vienintelis, gerbiamoji kolege, klausimas, dėl kurio nesutariama. Įdedam–išmetam, įdedam–išmetam. Tai pabandysim tartis. Jeigu bus pakankamas didžiųjų ir mažesniųjų frakcijų sutarimas, tada ir bus vilties, o dabar aš negaliu pasakyti. Paprašė kolegos – Seimas nubalsavo.

PIRMININKAS. Klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš vėlgi noriu priminti keletą skaičių, o po to paklausti jūsų, kodėl iš šeštos dienos darbotvarkės dar kartą išbraukti alkoholio kontrolės įstatymai. Jūs tikriausiai žinote, kad Lietuvoje vien per praeitus metus 1741 žmogus mirė nuo ligų, tiesiogiai susijusių su alkoholiu. Tai yra 257 žmonėmis daugiau negu užpraeitais metais. Vien alkoholinių psichozių per vienus metus padaugėjo 10 %. 10 % per vienus metus padaugėjo alkoholinių psichozių! Kas septintas autoįvykis sukeltas neblaivaus vairuotojo, dėl to sužalota 1408, žuvo 90 žmonių. Tai dabar aš noriu paklausti, kodėl mes kaip stručiai kišam galvas į smėlį? Aišku, visa tai daroma iki rinkimų…

PIRMININKAS. Pone Antanai, minutė.

A.MATULAS. Gerai, gerai. Viskas daroma iki rinkimų. Ar ne geriau būtų atvirai spręsti tautai svarbiausias problemas, o ne atidėlioti tiesiai šviesiai nepasakant, kad laukiam rinkimų, nenorim išduoti savo pozicijų, o po rinkimų darysim, ką nori…

PIRMININKAS. Ačiū.

A.MATULAS. Akivaizdu, yra tendencija, kad sužlugdysim Seimo jau du kartus apsvarstytą įstatymo projektą.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis komiteto pirmininke! Aš nenoriu kaltinti kitų kolegų, bet Seniūnų sueigos sprendimas, deja, buvo mums abiem neparankus arba nepalankus. Taip, deja, mes likom mažuma. Žinoma, tokia šviesi mažuma, bet visiška mažuma, kad net nereikia teikti klausimo Seimui balsuoti, nes mažiau negu trečdalis Seniūnų sueigos narių palaikė šio klausimo neišbraukimą. Klausimas buvo, gerbiamasis kolega Matulai, įrašytas, kaip mano buvo žadėta, į spalio 6 d. rytinį posėdį. Buvo įrašytas, bet Seniūnų sueiga nepalaikė. Jeigu jūs dabar oficialiai kaip komiteto pirmininkas keliat šį klausimą, tai Seimas turės balsuoti jau čia ir tada matysim. (Balsai salėje) Matot? Nenori.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys. Dar… Tai tada vėliau, po to, kai užduosime klausimus, grįšime prie pasiūlymo dėl pačios darbotvarkės. Tai gal pirma leiskime… Tai aš pasižymėjau. Vėliau tada… Dabar leiskime paklausti. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia mane stebina, kodėl į kitos savaitės darbotvarkę, atsižvelgiant į tuos 1-2a, 1-2b, 1-2c klausimus, kurie yra perkelti iš šios dienos darbotvarkės, kadangi nebuvo reikiamo Seimo narių skaičiaus, jūs neįrašėt dėl Kainų įstatymo 11 straipsnio? Jis irgi turėtų būti, nes šiandien irgi nėra balsų. Tai viena klausimo dalis.

Kita klausimo dalis. Kadangi jūs esat žinomas kaip geras darbotvarkių projektuotojas, tai gal galėtumėt pasakyti, kaip bus planuojami Seimo posėdžiai pirmą savaitę po Seimo rinkimų pirmojo turo?

Č.JURŠĖNAS. Galiu pasakyti. Posėdžiai bus ne pirmadienį, kadangi reikės arba šluostytis ašaras, arba kitiems šluostyti ašaras, todėl po šių procedūrų geriau posėdžiauti antradienį. Labai apdairiai spalvotame Seimo darbo grafike tai ir pažymėta, kad posėdžiai antradienį, o ne pirmadienį.

Dabar dėl Kainų įstatymo. Tai taip, čia praleista, nes tuo momentu, kai buvo sudaroma darbotvarkė, dar nebuvo aišku, kiek klausimų iš šios dienos perkelta į kitą pirmadienį. Be abejo, Kainų įstatymas bus įrašytas.

PIRMININKAS. Klausia G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia jau turbūt galėtume nusiraminti ir padėkoti, kad pagaliau penktame posėdyje bus svarstoma Specialaus būsto modernizavimo (šilto būsto) programa. Bet jūsų dar labai paprašyčiau, kad Aplinkos apsaugos komitetas tikrai pateiktų išvadą, kad, neduok Dieve, vėl nebūtų atidėtas.

Bet norėčiau jums užduoti kitą klausimą. Jūs sakėte, kad, vadovaudamasis žmogiškumo, humanizmo, jautrumo dvasia, papildytumėte darbotvarkes. Vienas toks labai artimas humanizmui, jautrumui, dėmesiui vaikams – tai vaiko priežiūros atostogos iki trejų metų. Galbūt galėtume įtraukti pateikimą į spalio 6 d. darbotvarkę? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Šitą klausimą, kolega, dar aptarsim Seniūnų sueigoje ir tada galutinai susitarsim.

PIRMININKAS. A.Endzinas.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ateinančią savaitę bus keletas ypatingos svarbos klausimų, kaip jūs pasakėte įžanginiame žodyje, todėl aš turiu tokį ekstravagantišką pasiūlymą. Galbūt siekdami išlaikyti arba suburti šių klausimų svarstymui reikiame kvorumą, mes galėtume Vyriausybės pusvalandį padaryti, pavyzdžiui, kokią 17 valandą? Kokia jūsų nuomonė?

Č.JURŠĖNAS. Pasiūlymas visai neblogas. Aš asmeniškai pritarčiau, bet Vyriausybės pusvalandis yra 16 val. Seniai buvo susitarta, kad dalyvaus užsienio reikalų ministras. Tai, žinoma, reikia su juo kalbėtis, su ministru reikėtų kalbėtis ir būtų galima nukelti vėlesniam laikui, nes jis tikrai turi ką papasakoti mums visiems po visų kelionių ir po Jungtinių Tautų, ir t. t. Tai dėl valandos reikia su juo derinti. Čia įrašyta pagal Statutą.

PIRMININKAS. A.Sysas. Pone Algirdai Sysai, klauskite.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Atsiprašau. Mano klausimas būtų tradiciškai dėl Teismų įstatymo. Jis bus svarstomas komitete tiktai rytoj. Žinant, kad jau šiandien prieš 12 val. nebuvo žmonių, tai gal būtų galima jį išbraukti?

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, kol kas yra numatyta tiktai svarstymo stadija, taigi 71 Seimo narys nebūtinas. Aš tikiuosi, kad komitetai sugebės apsvarstyti. Mes bent pereitume svarstymo stadiją, o jau įstatymą priimtume išties po rinkimų. Anksčiau neišeis.

PIRMININKAS. Klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, net nežinau, ir klausti, ir patarti, bet vis dėlto…

Č.JURŠĖNAS. Geriau patarti.

L.SABUTIS. Taigi ar etiška siūlyti Seimui priimti Valstybės saugumo departamento statuto, Saugumo departamento įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo tokią redakciją, apie ją mes šiandien kalbėjome posėdžio metu ir (…), nes ji prieštarauja pagrindinio Valstybės tarnybos įstatymo 5, 6 ir 42 straipsniams. Glaustai tariant, ten nustatyta, kad statutiniai tarnautojai yra valstybės tarnautojai, antra, kad šis įstatymas reglamentuoja darbo santykius, ir kiti gali reglamentuoti tiek, kiek jis nereglamentuoja. Ir 42 straipsnyje aiškiai sakoma, kas yra įskaitoma į stažą Valstybės tarnyboje po 1990 m. kovo 11 dienos. Deja, pasiūlytose redakcijose yra aiškių prieštaravimų.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kolega. Prieštaravimus visada galima laikui bėgant ištaisyti. Bet jūsų esminis klausimas yra dėl to, kodėl rašomas ir rašomas, arba įtraukiamas, šis klausimas į darbotvarkę. Galiu pasakyti, kad ant mano stalo guli Valstybės gynimo tarybos nutarimas, kuris primygtinai siūlo neatidėlioti ir dar šioje Seimo kadencijoje priimti šį įstatymų paketą. Aš, kaip tos tarybos narys, na, negaliu nevykdyti Valstybės gynimo tarybos nutarimo ir privalau rašyti, o jūsų valia balsuoti taip ar kitaip. Siūlyčiau vis dėlto balsuoti, o tuos nelygumus visada galima užtaisyti, ir ne vieną kartą tai esame darę.

PIRMININKAS. Ačiū. 10 min., skirtų klausimams, baigėsi. Ačiū, Pirmininke.

Aš taip suprantu, kad ponas A.Matulas nori pasiūlyti… L.Graužinienė dėl vedimo tvarkos? Na, ponia Loreta, gerai.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš nespėjau užsiregistruoti, labai atsiprašau. Noriu paklausti. Jau prieš kelis mėnesius aš įregistravau pataisas LRT įstatymui dėl kurčiųjų. Tai yra pataisa, kad būtų verčiama rinkimų agitacija. 8 tūkst. žmonių, pasirodo, mūsų politikams visiškai yra neįdomūs. Man buvo gėda prieš tuos žmones atsistoti, kai jie sakė, kad jiems buvo atimta galimybė išgirsti politikus ir pasirinkti. Prašyčiau, kad atsakingiau būtų žiūrima į tokius ganėtinai ir mums, ir žmonėms aktualius ir jautrius klausimus, nes atimama konstitucinė teisė pasirinkti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, aš su tamsta sutinku. Bet jūs taip pat žinote, kad nemaža dalis laidų yra verčiama į gestų kalbą. Rinkimų laidos tikrai galėtų būti verčiamos, ir čia nebūtinai reikia įstatymo, užtenka geros valios, kurios, deja, trūksta.

PIRMININKAS. Galbūt, Pirmininke, tebūnie tai viešas kreipimasis į naująją mūsų radijo ir televizijos valdžią. Iš esmės ji turėtų išgirsti, ir nereikia įstatymo, čia reikia paprasčiausio supratimo, nes tos laidos finansuojamos ganėtinai gerai. Aš tikiuosi, kad radijo ir televizijos valdžia įvertins ponios L.Graužinienės pasiūlymą, ir mums nereikės įstatymu įpareigoti televizijos daryti tai, ką ji ir šiaip privalo daryti.

Dėl pasiūlymo į darbotvarkę. Pono A.Matulo pasiūlymas nuskambėjo pirma. Jeigu jūs patikslintumėte registracijos numerį, kurį jūs turite omeny, įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę įstatymo projektus…

Žodis jums, pone Antanai.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, registracijos numerio šiuo metu neatsimenu, bet tuoj pat galiu sužinoti ir pasakyti. Aš noriu paprašyti, kad mes visi balsuotume, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos būtų įtrauktos į 6 d. darbotvarkę. Kaip tik prieš Seimo rinkimus turime šį svarbų Lietuvai įstatymą turime priimti. Ir estai, ir latviai yra priėmę, kodėl mes bandome nematyti problemos ten, kur yra svarbiausia problema. Jūs net nekreipiate dėmesio…

PIRMININKAS. Ačiū. Aš klausiu registracijos numerio. Pone Matulai, užuot čia agitavęs, geriau jūs man registracijos numerį pasakytumėte, kokį įstatymo numerį siūlote įtraukti. Juk ne apie tai dabar kalbame. Sekretoriatui reikia protokoluoti.

Žodis J.Veselkai, tada spręsime, ką daryti.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, negalėjau užsirašyti prieš darbotvarkę, todėl dabar leiskite man pasiūlyti, nes turėjau pasiūlymą. Pavyzdžiui, dėl 1-2a, 1-2b, 1-2c jūs žinote, kad antra savaitė specialiai nesiregistruojam, kad jo nepriimtume. Kiek žinau, ruduo – nei augalai auga, nei pašarai, jau kas nepasiruošė, tai nepasiruošė. Čia aiškinama, kad susiję su pastatų… Todėl prašyčiau, nes tikrai nesiregistruos daug Seimo narių ir toliau, šiuos tris įstatymus išbraukti.

Toliau, gerbiamieji, dėl 1041(3) pagrindinės nuostatos. Masiškai gali prasidėti vijimas sunkiai gyvenančių žmonių iš daugiabučių namų. Kol mes dėl šios nuostatos aiškiai ir galutinai neapsisprendėme, man atrodo, tikrai nereikia skubėti. Tai antras, kurį siūlau išbraukti.

Trečias – Akcinių bendrovių įstatymas. Jūs žinote, šiandien Seimas kreipėsi į Vyriausybę, kad ji pareikštų savo nuomonę. Vyriausybė, kaip įprasta, per savaitę nepareiškė nuomonės. Nebent, na, jau ten kažkas…

Č.JURŠĖNAS. Taigi ministras prašė…

J.VESELKA. Kažko nėra. Todėl per savaitę, manau, Vyriausybė neapsispręs. Taip pat siūlau išbraukti. Ir dėl medžioklės taip pat siūlau išbraukti, nes neaktualus visiškai įstatymas prieš rinkimus.

PIRMININKAS. Pirmininke, gal dabar susitarkime ir spręskime nuosekliai.

Č.JURŠĖNAS. Pirmiausia, gerbiamasis pirmininke, išsiaiškinkite, kurie klausimai yra siūlomi frakcijų arba komitetų. Tokiu atveju galima iš patvirtintos Seniūnų sueigos darbotvarkės ką nors išbraukti arba į ją ką nors įrašyti. Vienintelis klausimas, kur yra aiški komiteto pozicija, tai alkoholio klausimas.

PIRMININKAS. Aš tą bandau ir pasiekti, bet tik čia nelabai kas išduoda kieno vardu ir kas čia siūlo. Šiuo atveju pono A.Matulo pasiūlymas. Mes surasime registracijos numerį, nes šios dienos darbotvarkės projekte buvo įtrauktas Alkoholio kontrolės įstatymas. Alkoholio kontrolės įstatymo… Ką jūs čia man perdavėte? A, Nr.XP-2473(4), jūs tą turite omeny? Štai yra labai konkretus pasiūlymas komiteto vardu. Pirmininkas išsakė savo poziciją formuojant darbotvarkę, dabar mes turime balsuoti, ar įtraukiame šį klausimą į kitos savaitės darbotvarkę. Visi supratote? Supratote. Balsuojame.

Už – 28, prieš – 5, susilaikė 18. Balsų dauguma nutarta įtraukti šį įstatymo projektą į kitos savaitės (pirmadienio) darbotvarkę.

Lyg ir visi siūlymai, kurie šiandien galėjo nuskambėti. Ar galima dabar balsuoti dėl visos posėdžio darbotvarkės, ji, be abejo, bus koreguojama Seniūnų sueigoje, kuri darkys darbotvarkę posėdžių salėje kitą savaitę? Taigi mes turėsime daug korektūros. Ženkime žingsnį į priekį. Aš siūlau balsuoti dėl kitos savaitės darbotvarkės patvirtinimo su pono A.Matulo pasiūlymu. Balsuojame.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – 51, prieš – 5, susilaikė 8. Darbotvarkė patvirtinta.

16 val. 00 min. Pagal mūsų suplanuotą darbotvarkę turėtų ponas Reinoldijus Šarkinas perskaityti pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Kaip darome, nes laukia 2-1a, 2-1b, 2-1c… Gal dirbkime dabar. Išklausykime poną R.Šarkiną, o vėliau grįšime prie darbotvarkės.

Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę

Į tribūną kviečiu poną R.Šarkiną pateikti pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Svarbus ir aktualus pranešimas, manau, svarbesnis negu kai kurios mūsų beprasmės diskusijos.

R.ŠARKINAS. Laba diena visiems! Tradicinis mūsų pranešimas. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien galbūt daugiau dėmesio savo trumpam pranešime skirčiau banko sistemos padėčiai ir stabilumui, taip pat manau, kad jūs visi turite visą pranešimo tekstą ir, jeigu iškiltų kokių klausimų, paskui liks laiko ir tam.

Pasaulio ekonomikos plėtra, veikiama besitęsiančių neramumų finansų rinkose ir naftos bei kitų žaliavų didelių kainų, 2008 m. toliau lėtėja. Ekonomikos augimas labiau sumažėjo išsivysčiusiose valstybėse, patyrusiose didesnį finansinių neramumų poveikį. Kylančios ekonomikos valstybėse augimas yra spartus, nors ir jose pastebimas ekonomikos plėtros sulėtėjimas. Augant maisto, naftos ir kitų žaliavų kainoms, per 2008 m. pirmąjį pusmetį infliacija sparčiai didėjo tiek išsivysčiusiose, tiek kylančios ekonomikos ir besivystančiose valstybėse. Tačiau pastarųjų šalių vartotojų krepšelyje maisto produktų, energijos išteklių kainos sudaro santykinai didesnę dalį, todėl daugiausia dėl to infliacija tose valstybėse buvo didesnė.

Šių metų pirmoje pusėje BVP augimas Lietuvoje lėtėjo, tačiau buvo gana spartus. Ekonominį augimą mažino nekilnojamojo turto rinkos lėtėjantis aktyvumas, suprastėję ekonominės raidos lūkesčiai. Tai lėmė, kad sumažėjo įmonių paklausa paskoloms ir lėčiau auga investicijos. Kartu privatus vartojimas vis dar buvo didelis.

Šių metų pirmąjį pusmetį pagal daugumą pagrindinių rodiklių tiek santykinė, tiek absoliuti šalies bankų sektorių plėtra buvo lėtesnė negu atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais. Visi bankai, išskyrus 2007 m. veiklą pradėjusius du užsienio bankų filialus, dirbo pelningai. Bankuose griežtėjant rizikos ir skolininko finansinės būklės vertinimui, toliau mažėjo paskolų portfelio augimo tempas. Kartu bankų paskolų portfelio kokybė išliko gera. Indėliams bankuose didėjant lėčiau negu paskoloms didžiausias bankų turto finansavimo šaltinis tarpbankinėje rinkoje daugiausia buvo iš grupės (…) patronuojančių bankų pritrauktų lėšų. Visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus. Sisteminė rizika, kylant tarptautiniam finansiniam nestabilumui, tebėra padidėjusi. Bankai ir kitos finansinės institucijos patyrė didelių nuostolių JAV būsto paskolų rinkoje. Mažėjant būsto kainoms ir lėtėjant ekonomikos augimui bankų pajamas mažina blogėjanti kredito kokybė skirtingose paskolų grupėse. Tarptautinės finansų institucijos toliau mažino prisiimamos rizikos mastą, siekė pritraukti papildomo kapitalo, nors tai sunkino tebesantis netikrumas dėl galimų nuostolių ir pajamų perspektyvos. Centrinių bankų atsakas į patiriamus finansinius neramumus ir infliacijos didėjimą buvo skirtingas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje pinigų politika laisvėjo, euro zonoje griežtėjo. JAV federalinės atviros rinkos komitetas, bandydamas švelninti užsitęsusią įtampą finansų rinkose ir apsaugoti ekonomiką nuo recesijos grėsmės, šiais metais bazinę palūkanų normą per keturis kartus sumažino iki 2 %. Anglijos bankas šių metų pirmąjį pusmetį palūkanas mažino du kartus iki 5 %. Japonijos bankas palūkanų normos nekeitė, Europos centrinis bankas, norėdamas užkirsti kelią sparčiai didėjančiai infliacijai, bazinę palūkanų normą, kuri nebuvo keista jau visus metus, liepos mėnesį padidino iki 4,25 %.

Lietuvos ekonomikos augimas šių metų pirmąjį pusmetį lėtėjo, tačiau išliko gana stiprus. Realus BVP padidėjo 6,2 %. Šių metų pirmąjį ketvirtį augo vidaus vartojimas, mažėjo investicijų augimas. Sprendžiant iš šių metų antrojo ketvirčio BVP ir kai kurių kitų išankstinių duomenų, pastarąjį laikotarpį mažesnį ekonomikos aktyvumą lėmė toliau silpnėjusios investicijos ir ne toks spartus vartojimas. Paskolų portfelio augimas sulėtėjo. Per šių metų aštuonis mėnesius bankai suteikė 17 % mažiau paskolų negu per tą patį laikotarpį pernai. Tačiau metinis kredito augimas dar sudarė 31 %. Metinio paskolų srauto ir BVP santykis sumažėjo nuosaikiai. Jis pirmojo pusmečio pabaigoje, palyginti su 18,5 % prieš metus, sudarė 16,5 %.

Paskolų portfelio augimo tempo lėtėjimui didžiausios įtakos darė sumažėjęs namų ūkio kreditavimas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, per aštuonis 2008 metų mėnesius paskolų namų ūkiams srautas buvo 31 % mažesnis, o metinis augimo tempas sulėtėjo iki 33,7 % (prieš metus buvo 65 %).

Nepaisant namų ūkio disponuojamų pajamų padidėjimo vangesnį skolinimąsi lėmė griežtesnės kreditavimo sąlygos ir mažėjantis vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomine ir savo finansine padėtimi. Namų ūkio skolinimosi paklausos mažėjimui įtakos taip pat darė 0,9 % išaugusios palūkanų normos. Kaip parodė dauguma pagrindinių rodiklių, šiais metais tiek santykinė, tiek absoliuti šalies bankų sektoriaus plėtra buvo lėtesnė negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Bankų turtas rugsėjo 1 d. sudarė 90,1 milijardo litų ir per metus padidėjo 18,5 milijardo litų, arba 26 %. Klientams suteiktos paskolos sudarė 69,8 milijardo litų ir per metus padidėjo 16,6 milijardo litų, arba 31 %. Bankuose laikomų indėlių suma rugsėjo 1 d. sudarė 41,3 milijardo litų ir per metus padidėjo 4,9 milijardo litų, arba 13,5 %. Šių gyventojų indėliai išaugo 3,6 milijardo, arba 17,1 %, ir sudarė 24,4 milijardo litų.

Indėliams bankuose didėjant lėčiau negu paskoloms, didžiausias bankų turto finansavimo šaltinis buvo tarpbankinėje rinkoje daugiausia iš grupės globojančių bankų pritrauktos lėšos. Bankų įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito įstaigoms per pusmetį padidėjo nuo 37,8 iki 41 %. Iš tos dalies 97 % sudarė įsipareigojimai grupės patronuojantiems bankams.

Kitas populiarus finansavimo šaltinis tebebuvo daugelio bankų leidžiami skolos vertybiniai popieriai. Per pusmetį pastarųjų apimtis padidėjo 600 mln. litų, arba 20 %. Jų dalis bendroje bankų įsipareigojimų struktūroje išaugo nuo 3,8 iki 4,4 %. Šiais metais bankų sistemoje ir toliau mažėjo paskolų portfelio augimas. Per aštuonis mėnesius paskolų portfelis padidėjo 9,6 milijardo, arba 1,9 milijardo litų mažiau negu per atitinkamą laikotarpį pernai.

Labiausiai sumažėjo fiziniams asmenims suteiktų paskolų portfelio augimas. Per aštuonis mėnesius šių paskolų portfelis padidėjo 4,2 milijardo, arba 1,8 milijardo litų mažiau negu per tą patį laikotarpį prieš metus. Tikėtina, kad ir toliau paskolų portfelio augimo tempas mažės dėl išaugusios palyginamosios bazės, bankuose griežtėjant rizikos ir skolininko finansinės būklės vertinimui ir dėl mažesnio aktyvumo nekilnojamojo turto rinkoje.

Apie mažėjantį paskolų portfelio augimo potencialą galima spręsti iš kreditavimo įsipareigojimų pokyčių. 2007 m. pirmąjį pusmetį užfiksuotas 2,6 milijardo litų padidėjimas, o šių metų pirmąjį pusmetį šie įsipareigojimai iš viso padidėjo tik 0,3 milijardo litų, antrąjį ketvirtį netgi sumažėjo 0,4 milijardo lito.

Liepos 1 dieną bankų paskolų portfelis įskaitant paskolas finansų institucijoms sudarė 60,9 % prognozuojamo šių metų šalies BVP. Paskolos privačioms įmonėms sudarė 52,4 % bankų klientams suteiktų paskolų portfelio, o paskolos fiziniams asmenims – 39,8 %.

Vertinant paskolų būstui įsigyti apimtį ir jų santykį su BVP, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kuris šių metų pradžioje sudarė 41 %, o Lietuvoje paskolos būstui įsigyti sudarė 17,2 % prognozuojamo šių metų šalies BVP. Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai rodo, kad jo kokybė kito nedaug. Santykinai didžiausia, daugiau kaip 60 dienų, uždelstų grąžinti paskolų dalis yra bankų suteiktų vartojimo paskolų portfelyje. Vartojimo paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti grąžinti 60 dienų, liepos 1 d. buvo 1,31 %, būsto paskolų portfelio uždelstų grąžinti paskolų dalis tebėra santykiniai mažiausia – 0,6 %. Uždelstų grąžinti ir nuvertėjusių paskolų padengimo užtikrinimo priemonėmis rodiklis buvo 79,1 %, t. y. tokią dalį paskolų bankai tikisi atgauti vien tik iš skolininkų įkeistų užtikrinimo priemonių.

Nors pasaulio finansų rinkose situacija ir toliau išlieka gerokai įtempta, tačiau Lietuvos tarpbankinė rinka funkcionuoja gana normaliai, nes kol kas pastarojo laikotarpio sukrėtimai Lietuvos bankų sistemai didelio tiesioginio poveikio nepadarė. Mūsų šalies bankų investicijos į „Lehman Brothers“ sudarė 2,94 mln. eurų, o tai yra labai nedidelė mūsų šalies bankų sistemos turto dalis. Kitų tiesioginių investicijų krizės paliestų finansinių instrumentų bankai neturėjo.

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad banko sektorius yra labai jautri finansų grandis. Bankai veikia rinkoje su kitais finansų sektoriaus dalyviais ir problemos vertybinių popierių ar draudimo rinkose, problemų atsiradimas šiuose sektoriuose taip pat gali turėti neigiamos įtakos bankų sistemai.

Pastaruoju metu pastebimas paskolų portfelio augimo sulėtėjimas. Per aštuonis šių metų mėnesius paskolų portfelis padidėjo 16,1 %, o analogiškai praėjusių metų laikotarpiu buvo 27,4 % augimas. Vienas pagrindinių veiksnių, kuris rodo bankų gebėjimą padengti galimus nuostolius, yra bankų kapitalo pakankamumo rodiklis. Šiuo metu bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra gana aukštas – 12 %, o Lietuvos banko nustatytas minimalus yra 8 %. Esant dabartinei situacijai bankai galėtų prisiimti papildomą aktyvų riziką 24 mlrd. Lt. Tikėtina, kad atsižvelgdami į situaciją tarptautinėse finansų rinkose ir mažėjant paskolų augimo tempui didesnės papildomos aktyvų rizikos bankai atsisakys. Be to, bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo rodiklių, turimu kapitalu galėtų padengti galimus nuostolius – apie 2 mlrd. Lt.

Nors ir sulėtėjo paskolų augimas, bankų sistemos veikla išliko pelninga. Per aštuonis šių metų mėnesius bankai uždirbo 19,6 % daugiau pelno nei per tokį patį laikotarpį pernai. Tikėtina, kad bankai ir toliau uždirbto pelno didžiąją dalį, o praeitais metais tai buvo 98,5 %, skirs kapitalo bazei stiprinti rezervų pavidalu.

Pagrindinė rizika yra susijusi su likvidumo rizika, t. y. bankų finansavimo galimybėmis. Kadangi didžioji dalis šalies bankų yra užsienio šalių antriniai bankai ir užsienio šalių bankų filialai, šalies bankų veiklą netiesiogiai gali paveikti juos patronuojančių bankų veiklos rezultatai. Ypač tai susiję su finansavimu iš patronuojančių bankų gavimo. Švedijos finansų priežiūros tarnybos išplatintame pranešime teigiama, kad finansavimo rizika, pabrangę ištekliai yra viena pagrindinių neigiamų pasekmių, su kuria gali susidurti Švedijos didieji bankai. Taip pat ir Lietuvos bankus patronuojantys bankai. Tačiau pažymima, tarptautiniu mastu Švedijos tarpbankinė rinka iki šiol veikia gerai ir bankai noriai skolina vienas kitam. Švedijos bankai šiuo metu turi gana gerus likvidumo rezervus ir lyginant tarptautiniu mastu – gerą priėjimą prie finansų rinkos. Kitais žodžiais tariant, Švedijos bankų ši situacija nepalietė daugiau nei kitų tarptautinių skolintojų, o lyginant su daugeliu kitų – net mažiau. Tarptautiniu mastu manoma, kad finansų krizė Švedijos bankus santykinai paveikė mažiau.

Atsižvelgiant į tai, labai tikėtina, kad finansavimas nors ir gali brangti, tačiau antriniams bankams, veikiantiems Lietuvoje, didelio susirūpinimo neturėtų kelti. Kita vertus, šalies bankams būtina svarstyti finansavimo rizikos diversifikavimo galimybes ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Artimiausiu metu numatyti susitikimai su kiekvieno banko vadovybe. Juose aptarsime esamą finansinę situaciją, rizikos valdymo ir ypač likvidumo klausimus.

Reikia dar priminti, kad Lietuvos banko valdyba šį mėnesį patvirtino teisės aktą, įpareigojantį bankus stiprinti vidaus kontrolės sistemą ir dar kartą sistemiškai įvertinti rizikos valdymo procesus, peržiūrėti taikomus limitus ir kita.

Tai tiek, aš baigiau.

PIRMININKAS. Statutas nenumato galimybės užduoti klausimus pranešėjui. Tačiau 10 minučių esame sutaupę pagal darbotvarkę. Yra Seimo narių grupė, užsiregistravusi paklausti. Jeigu mes sutartume, kiekvienos frakcijos atstovas galėtų pateikti po vieną klausimą. Statutas nenumato galimybės užduoti klausimus. Nenumato, taip yra, pone Andriau, taip yra. Deja, jūsų laikų Statutas. Bet sakau, siekiame kompromiso. Kiekvienos frakcijos atstovui po vieną klausimą, jeigu tenkintų.

Pirmasis Liberalų ir centro frakcijos vardu klausia R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, jūs sakėte, kad mūsų bankai nedaug buvo investavę į JAV „Lehman Brothers“ investicinį banką. Bet „Swedbank“, kuris yra pagrindinis „Hansabanko“, dabar jau pakeitusio pavadinimą, ten per milijardą dolerių investavo. Tai gana didelė suma. Jūs taip pat paminėjote, kad Švedijos finansų sistemos tos problemos beveik nepalietė, bet mes matome, kad bombos sproginėja vis arčiau ir arčiau. „Lehman Brothers“, dabar jau Europoje „Fortis“ grupė. Vis dėlto gali būti problemų ir Švedijoje.

Klausimas būtų toks. Kadangi mūsų bankų pagrindiniai bankai yra Švedijoje, jeigu kartais Švedijoje susprogtų koks bankas, ar mūsų bankai čia neturėtų likvidumo problemų, jeigu nutrūktų pinigų srautas iš pagrindinių bankų?

R.ŠARKINAS. Aš kalbėjau ir citavau Švedijos priežiūros tarnybos leidinį, raštą, kuris kaip tik turbūt ir atsakė į tuos klausimus. Taip, „Swedbank“ buvo investavęs, visi keturi didieji Švedijos bankai buvo investavę 1 mlrd. 200 mln., bet didesnė dalis tos sumos yra užtikrinta kažkokiu turtu. Todėl nereikia manyti, kad visa ta suma yra prarasta ar panašiai. Mes palaikome labai gerus ryšius ir su centriniu Švedijos banku, ir su Priežiūros tarnyba. Visą informaciją, kurios reikia, turime. Pagal šios dienos situaciją manome, kad Švedijos bankai gali prisiimti ganą didelę aktyvų riziką ir turi pakankamai likvidžių lėšų, kad galėtų spręsti. Be to, centrinis bankas irgi neliktų nuošaly, jeigu iškiltų problemų.

PIRMININKAS. Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas A.Kubilius. Prašau, žodis jums.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, turbūt niekam Lietuvoje ne paslaptis, kad tikrai situacija gana sudėtinga ir įtempta. Tą sakau ne todėl, kad norėčiau kokios nors papildomos panikos, bet tiesiog nematyti situacijos tiek Lietuvos vidaus, tiek užsienio rinkose mes negalime. Čia gal tik vienintelė Vyriausybė sako, kad ji nieko nemato. Bet iš tiesų tokio bendro nerimo sąlygom labai svarbu matyti, kad visos institucijos, tarp jų ir Lietuvos bankas, tikrai yra tinkamai pasirengusios kontroliuoti situaciją ir tinkamai suvokia, ką galbūt patys anksčiau yra darę nevisiškai teisingai.

Aš norėčiau jūsų paklausti. Išties dabartinė Lietuvos situacija – infliacija 12–13 %, stojanti ekonomika. Kaip to priežastis galima lengvai įžiūrėti vieną iš tokių pagrindinių dalykų, tai nuo 2003–2004 m. neribotas lengvų paskolų portfelio augimas, bendro lengvų pinigų kiekio augimas sukėlė vartojimo ir nekilnojamojo turto kainų bumą. Visa tai dabar žlunga ir todėl iš tikrųjų matome visas problemas. Bet ar čia jūs nematote, kad Lietuvos bankas nuo 2003–2004 m. galėjo būti kur kas aktyvesnis lengvų pinigų neriboto kiekio augimo prižiūrėtojas ir dabar būtume turėję mažiau problemų. Tokiu atveju, jeigu jūs tikrai tai matytumėte, mes matytume, kad ir jūs kažką tikrai išmokote, ir mes kur kas ramiau žiūrėtume į ateinančias problemas ateityje.

R.ŠARKINAS. Šiek tiek tiesos jūsų pastabose, be abejo, yra, bet viską aiškinti vien kreditavimo klausimais, kreditavimo apimtimis tikrai negalima, nes pas mus ir toliau, jeigu lyginsime suteiktų paskolų sumą su bendruoju vidaus produktu, ji lieka mažiausia. Mūsų kaimynų yra dvigubai arba daugiau negu dvigubai didesnė. Sakyti, kad mes išsišokome, tikrai negalime. O Lietuvos bankas gana realiai vertina situaciją ir dėl to, kad galėtų normaliai funkcionuoti ūkis ir būtų sprendžiami klausimai, mes laikėme tris kartus didesnę privalomų atsargų normą. Ji šiek tiek brangino kreditus ir kartu, aišku, mažino jų suteiktą kiekį, buvo priimta daug kitų priemonių. Dabar, jeigu kas nors, keistųsi situacija ir ne į geresnę pusę, mes atidžiai stebime ir prireikus tikrai bus imtasi tų priemonių, kokių reikės.

PIRMININKAS. Mišrios grupės, turinčios frakcijos teisę, vardu klausia A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis banko vadove, iš tikrųjų Jungtinės Amerikos Valstijos ir visas finansinis pasaulis bandė neigti, kad prasidėjo pasaulinė finansinė krizė, aišku, ir ūkio. Deja, mes jau matome dvejus metus šitą problemą, dvejus metus. Tai, kas įvyko paskutiniais mėnesiais, tikrai ne naujiena, nes akcijų biržose yra didžiausia problema. Man atrodo, ekonomistai gal susies su filosofine ekonomika, bet turės ne vieną kartą apsvarstyti, kas čia atsitiko. Daug kas net prognozuoja, kad atėjo 1929–1933 m. krizė. Tai galų gale gal tai jų problemos, ne mūsų, bet atrodo, kad palies ir mus.

Mano klausimas būtų labai paprastas. Šiandien vyksta labai originalus dalykas, daug kas kritikuoja, kai mes mandagiai pasakome, paraginame, kad vis tiek norėtųsi turėti lietuvišką banką, tai iš karto pradeda cypti, kad, atsiprašant, nori atrišti eurą, litą nuo euro ar atvirkščiai. Niekas to nenori, bet mes norime vieno paprasto dalyko. Mūsų bankas, mano supratimu, turi pakankamą kontrolę, bet ja nesinaudoja dalijant kreditus arba nedalijant. Šiandien vyko vienas procesas…

PIRMININKAS. Minutė.

A.MATULEVIČIUS. Sekundę.

PIRMININKAS. Minutė.

A.MATULEVIČIUS. (Aš užbaigsiu. Būkite malonus, leidžiate kitiems. Labai svarbus klausimas.) Vyko procesas, kai dalijo į kairę ir į dešinę, šiandien vyksta stabdymas, šiandien jau nedalija kreditų tiems projektams, kuriems reikia. Ar čia centrinis bankas ir Vyriausybė ką nors gali padaryti ar ne, nes kitaip mes sukelsime dar didesnį chaosą mūsų ekonomikoje. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Norėčiau nesutikti su jumis, nedalijo į kairę ir į dešinę, o dalijo tik teisingus kreditus. Kaip matėme, mūsų per tuos metus pradelstos paskolos, kurios išdalintos, sudaro mažiau nei 1 %, o šiandien iš esmės yra kredituojamas ūkis. Šiandien iš esmės gauna paskolas mūsų įmonės. Gyventojai yra kredituojami, namų ūkiai, fiziniai asmenys kur kas mažiau negu įmonės. Pagrindinės iš šio meto srauto kaip tik teko ūkiui ir ūkis, kuris pajėgus tas pasiimtas paskolas grąžinti, tikrai šiandien paskolas gauna mūsų bankuose.

PIRMININKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko pirmininke, iš tikrųjų yra labai daug klausimų, jūs paminėjote keletą faktų arba keletą skaičių, kad išduota paskolų 69 mlrd. Lt per keletą metų. Tai yra beveik daugiau negu du mūsų nacionaliniai biudžetai. 1 mlrd. yra 0,2 % infliacija. Jeigu mes šituos skaičius sukalkuliuosime, maždaug galime paprognozuoti, kokią vis dėlto įtaką turėjo papildomų pinigų atėjimas į ekonomiką. Taip, mes negalime dirbtinai stabdyti savo ekonomikos augimo ir tai turbūt visi esame įsisąmoninę. Jūs paminėjote, kad bankai dar galėtų įsisavinti iki 24 mlrd., taip. Tačiau galima tiek įsisavinti, kiek yra pasirengusi ekonomika. Ekonomika stoja, einamosios sąskaitos deficitas, o tai yra labai svarbu, didėja, o kai kurie jūsų departamento vadovai vis dėlto mėgina ieškoti priežasčių visiškai ne ten, kur iš tikrųjų reikėtų. Ar jums neatrodo, kad reikėtų įdarbinti jūsų atskirus padalinius, kad ieškotų išeities, kaip jūs ir minėjote, dėl blogų paskolų neigiamos įtakos mūsų šalies ekonomikai. Antra, ar jums neatrodo, kad yra atėjęs laikas kartu su Vyriausybe ieškoti bendrų pastangų mažinant amortizaciją, ypač rudenį, kai bus šildymo sezonas. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Norėčiau pasakyti, kad mes su Vyriausybe, atrodo, normaliai dirbame ir bendradarbiaujame visais klausimais. Dabar tai, ką jūs pateikėte, tuos skaičius ir 24 mlrd., tai aš juos minėjau todėl, kad bankai, jeigu kas nors atsitiktų, pagal turimą kapitalą galėtų prisiimti dar tokią riziką. Tai nereiškia, kad jie dar tiek kreditų suteiks, ir manome, kad šitoje situacijoje kreditų augimas nebus labai spartus. O per tuos metus, kiek buvo suteikta, manau, kad tam buvo vienas iš pagrindų, kad buvo tikrai didelis mūsų BVP augimas, bankai, paskolos tikrai prie to prisidėjo. O suversti vien tik kreditams, kad tai buvo infliacijos priežastis… Be abejo, tai turėjo įtakos infliacijai, bet pagrindinė priežastis, aišku, buvo tie globalūs procesai, kurie vysta visur.

PIRMININKAS. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu K.Glaveckas, jo nėra salėje. P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininke, iš tikrųjų jūsų pranešimas, jūsų balsas, matyt, išduoda, kad ypač gerų žinių pranešti nėra. Aš tik cituoju jūsų pranešimą: „Per pirmąjį pusmetį oficialios užsienio atsargos sumažėjo 10,6 %. Pirmąjį ketvirtį einamosios sąskaitos deficitas sudarė 17,7 (rekordinis skaičius), per pirmąjį pusmetį investicijos sumažėjo 8,5 %, palyginti, nei buvo prieš metus.“ Atsiverti puslapį, randi tokią žinią, kad, žinote, kartais pradedi abejoti, ar gyveni tame pačiame pasaulyje, tame pačiame krašte, kai klausaisi Ministro Pirmininko. Gerbiamasis valdybos pirmininke, pasakykite, kokią žinią jūs turite Ministrui Pirmininkui, ar jis tikrai teisingai elgiasi iš esmės toliau nevaldydamas situacijos? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Nežinau, ką pasakyti. Man atrodo, kad mūsų pranešime jokių slaptų skaičių nėra, visi tie skaičiai yra oficialiai paskelbti. Tai, ką jūs turėjote galvoje, kalbėdamas apie Ministrą Pirmininką, aš nežinau, nenorėčiau komentuoti.

PIRMININKAS. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis banko pirmininke, jums Statute užrašyta pagrindinė Lietuvos banko funkcija – kainų stabilumas. Šitos funkcijos jūs įvykdyti negalite ir pats žinote, ir aš žinau kodėl. Jūsų šita pagrindinė funkcija, kuri leistų tai daryti, atimta. Jungtinės Amerikos Valstijos žada skirti 700 mlrd. dolerių finansų krizei sureguliuoti. Vokietijos centrinio banko pirmininkas pareiškė, kad tai nėra prasta finansų krizė, tai anglosaksiško kapitalizmo krizė. Kažkuris bankas, nežinau kuris, Vakarų skirstomiesiems tinklams suteikė 700 ar kiek milijonų litų kreditą orui finansuoti. Kaip žinote, finansuojant orą, visa tai atsiliepia infliacijai. Tai vis dėlto jeigu Lietuvoje atsitiktų taip, o logiškai atrodo, kad taip turi atsitikti, bankrotas grėstų kokiam nors bankui, ar Lietuvos Vyriausybė ir jūs esate numatę tokiu atveju, blogiausiu atveju, kuris galbūt dar neartimas, padėti gelbėti finansų sistemą? Jeigu padėsite, kokiais būdais, iš kokių lėšų, o jeigu nepadėsite, tai sakykite: tegul jie bankrutuoja su visomis pasekmėmis. Kokį scenarijų jūs įgyvendinsite, jeigu, neduok Dieve, vienam ar kitam bankui atsitiks taip, kaip Amerikos bankams, tai yra labiau investicinėms institucijoms?

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad reikėtų atskirti du momentus. Pirma, šiandien aš nematau nė vieno banko, kuriam artimiausiu metu galėtų grėsti bankrotas. Jeigu, kaip jūs sakėte, atsitiktų taip, kad kuris nors vienas bankas bankrutuoja, kaip būtų pasielgta? Jeigu tai būtų visai finansų sistemai svarbus bankas, aišku, būtų vieni sprendimai. Jeigu būtų toks bankas, kuris nesvarbus, be abejo, būtų kiti sprendimai. Įsivaizduoju, mūsų bankai nėra labai maži. Joks sprendimas be Seimo nebūtų priimtas.

PIRMININKAS. Darbo partijos vardu klausia E.Karpickienė. Prašom.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis valdybos pirmininke, Lietuvos banko šių metų birželio mėn. paskelbtoje finansinio stabilumo apžvalgoje ir šios dienos laikraštyje „Respublika“ jūsų vadovaujamo banko pareigūnai kalba iš esmės apie tai, kaip ruošiamasi amortizuoti galimus Lietuvos komercinių bankų nuostolius, pumpuojant pinigus į savo kapitalą, reaguojant į itin prastą Lietuvos ir pasaulio ekonomikos situaciją.

Lietuvos bankas šiuo atveju taip pat testavo kredito riziką. Čia teigiama, kad komerciniai bankai labiausiai pažeidžiami dėl nekilnojamojo turto kainų sumažinimo 20–30 %, ir nurodoma, kad šiuo atveju būsto kainos poveikį bankams turės per statybų bendroves, o ne per gyventojų kreditavimo kanalus. Tokią kreditų riziką ir bankus nuo nemokumo Lietuvos banko sprendimu taip pat numatoma gelbėti tik pinigų injekcijomis į komercinių bankų akcinį kapitalą. Tačiau ir ne bankininkui aišku, kad tokie Lietuvos banko veiksmai, bandant išspręsti būsto statybos bendrovėms išduotų kreditų problemas, yra tik kova su pasekmėmis, bet ne su priežastimis, dėl kurių iškilo būsto kreditavimo problemos šalies viduje. Šių problemų galėjo nebūti arba jos galėjo būti kur kas mažesnės, jeigu būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymas, pagal kurio nuostatas kredito įstaigų veiklą, įgyvendinant šį įstatymą, turi prižiūrėti Lietuvos bankas. Klausimas: ar Lietuvos bankas ir toliau nesiims konkrečių veiksmų, kurių reikia, kad būtų įgyvendintos Hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo nuostatos ir atsiribos tik „atsimušinėjimais“ nuo kredito rizikos bei infliacijos pasekmių?

R.ŠARKINAS. Sunkus klausimas ir nelabai supratau. Jūs pasakėte, kad cituojate Lietuvos banko darbuotoją. Jūs tikrai citavote ne Lietuvos banko darbuotoją. Jūs citavote, matyt, kokios nors informacinės priemonės nelabai rimtą samprotavimą. Pirmiausia, jeigu akcininkai priėmė sprendimą padidinti kapitalą, tai yra gerai. Vadinasi, akcininkai niekur nepabėgs, jie didina kapitalą ir įlieja į banko kapitalą papildomų lėšų, jie prisiima atsakomybę, dalijasi ja su visais indėlininkais ir t. t. Tai yra teigiama ir tuo reikia džiaugtis, o iš jūsų citatos matyti, kad tai visiška nesąmonė ar kas nors panašaus. Kaip tik atvirkščiai – reikia džiaugtis, kad bankai didina kapitalą. Esant dabartiniam 8 % normatyvui, bankai turi 12 % kapitalo pakankamumą. Tai yra labai gerai. Vadinasi, mūsų bankai yra gerai kapitalizuoti.

O dabar dėl to, kad… bankas nesiims hipotekinio kreditavimo. Manau, kad viskas padaryta, ir aš savo pranešime šiandien citavau, kad pas mus būsto kreditai sudaro tik 17 % BVP, kai visoje Europos Sąjungoje yra 41 %. Pas mus jų nėra suteikta per daug, o tie, kurie suteikti, yra gana švarūs ir geri. Tik 0,6 % būsto kreditų yra pradelsti. Tai patys švariausi ir geriausi kreditai. Tie namų ūkiai, kurie paėmė būsto kreditus, turi daugiau negu dvigubai didesnes pajamas, negu yra vidutinės. Čia jokių problemų nėra. Įpraskime teisingai skaityti, ką rašo mūsų spauda.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V.Rinkevičius Valstiečių liaudininkų frakcijos vardu. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis valdybos pirmininke, kad Lietuvai turės įtakos pasaulio finansų krizė, neabejotina, tik, duok Dieve, ne tokios didelės. Norėjau paklausti dėl greitų paskolų, dėl vartojimo paskolų. Šiandien džiaugiamės, kad lietuviai nėra labai pasiskolinę, kad latviai ir estai kur kas labiau. Gal reikia tuo džiaugtis, bet kad nepasivytume latvių ir estų, gal reikia rasti priemonių apsisaugoti nuo to, nes paskui, kai reikės juos grąžinti ir nebus iš ko, žmonės kaltins, kad leidote taip daryti. Ypač tada, kai didėja išlaidos būstui, yra infliacija, žmonės neapskaičiuoja, nes lengvai gauna, lengvai išleidžia, o paskui žiūri, kas bus. Ar toje srityje nereikėtų imtis griežtesnių priemonių?

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad mūsų teisinė bazė šioje srityje yra tinkama ir kiekvienas žmogus savarankiškai sprendžia, ar imti kreditą, ar neimti. Tie vartojimo kreditai yra gerokai brangesni negu kiti. Jeigu žmogus ima, tai jis numato, ar turės iš ko grąžinti. Jis juos ima ar savo projektui finansuoti, kad pridėtų savo dalį, ar panašiai. Apriboti ir uždrausti negalime, nes kiekvienas sprendžia pats. Keisti tvarką ar dar ką nors –nemanau, kad reikia ką nors dėl to daryti.

PIRMININKAS. Ačiū Lietuvos banko valdybos pirmininkui ponui R.Šarkinui. Ačiū už jūsų išsamų pranešimą, ačiū už atsakymus į klausimus. Dirbame toliau.

Darbotvarkės 2-1a, 2-1b, 2-1c klausimai, įstatymų projektas Nr.XP-2325. Jeigu J.Sabatauskas nenori užleisti vietos krašto apsaugos ministrui J.Olekui… (Balsai salėje) Nori? Jeigu J.Sabatauskas sutinka, kviečiu į tribūną krašto apsaugos ministrą J.Oleką.

Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-3219 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Krizių valdymo sistemos plėtotės programos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-3219. Pateikimas.

J.OLEKAS (LSDPF). Nuoširdžiai dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui ir gerbiamajam J.Sabatauskui už galimybę dabar pateikti šį klausimą.

Kaip žinote, 2004 m. priimtas įstatymas įpareigojo parengti tokią programą. Dėl įvairių skirtingų požiūrių vyko ilgos diskusijos, kaip turėtų atrodyti bendra krizių valdymo sistema. Remiantis paskutiniaisiais įvykiais buvo prieita prie nuomonės, kad tai turėtų būti bendra sistema, koordinuojama prie Vyriausybės esamos institucijos, todėl jums teikiama programa. Tikiuosi, kad ją patvirtinsite. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, dabartiniame pasaulyje viena iš didžiausių krizių yra siejama su finansų krize. Kokia vieta jūsų rengiamoje programoje yra skiriama finansų krizei ir jos pasekmėms?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų tai yra krizių sistemos koordinavimo institucija prie Vyriausybės, o žinybinėms institucijoms paliekama sava sritis. Manau, kad ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas bus šios sistemos dalis, todėl bus galima tinkamai reaguoti ir į kylančią finansų krizę.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgiant į situaciją, ar jums neatrodo, kad į tą programą reikėtų įrašyti vieną vienintelį sakinį, kad visos krizės Lietuvoje yra sprendžiamos Vašingtone arba Briuselyje, ir taškas?

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už jūsų tokį suktą klausimą. Manau, kad tai padaryti būtų netinkama. Kai ką galima išspręsti ir čia, Lietuvoje.

PIRMININKAS. Klausia K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų norėčiau ir gerbiamojo K.Glavecko klausimą patikslinti. Man susidaro toks vaizdas, kad krizės pas mus suprantamos tiktai kaip karas, riaušės, dar kas nors, nors iš tikrųjų turime kur kas sudėtingesnių dalykų. Pavyzdžiui, finansų krizė ar kiti dalykai. Ar ši programa iš tikrųjų leis spręsti ir tuos aspektus? Ar vėlgi mes čia kalbėsime daugiau apie kokias nors politines, karines priemones, stichines nelaimes ir kitus dalykus?

J.OLEKAS. Ačiū, kolega. Tikrai ne. Aš manau, kad pati programa visų krizių negalėtų išspręsti, ir kiekviena žinyba turės savo tam tikrą vietą. Ši programa ir kuriama… Vienijama sistema, nes kaip žinote, dabar yra bent keli tos sistemos padaliniai ir neturime bendros centralizuotos struktūros, arba ją turime, bet ji nėra ten, kur turėtų būti, nes ji šiandien yra prie Krašto apsaugos ministerijos. Perėjimas iš Krašto apsaugos ministerijos prie Vyriausybės, manau, kad kaip tik padės spręsti tas problemas, kurias jūs keliate kaip tik finansiniu aspektu, nes Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai tiesiogiai nepriklauso finansiniai reikalai. Mes galime galbūt apsaugoti finansus fiziškai, jeigu tai reikėtų, bet ne krizių požiūriu. Todėl manau, kad šis žingsnis ir yra tam, kad šiek tiek demilitarizuotume krizių programą.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš ne veltui uždaviau klausimą krašto apsaugos ministrui dėl to, kad turbūt užtektų vieno vienintelio sakinio, kad krizės Lietuvoje yra sprendžiamos Vašingtone arba Briuselyje. Ar mes spręsime, kad būtų prie Krašto apsaugos ministerijos, galbūt geriau būtų prie Vidaus reikalų ministerijos, o kad spręstų krizes prie Vyriausybės, ypač kai yra tokio kalibro premjeras kaip dabartinis premjeras G.Kirkilas, aš manau, yra visiškai beviltiškas dalykas… Aš netgi taip pasakyčiau, kad valstybės krizę sukelia toks premjeras kaip šis. Taigi manyčiau, kad iš tikrųjų nereikėtų balsuoti už šį nutarimo projektą, ir aš agituoju jus balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl to, ar pritariame minėtam nutarimo projektui po pateikimo. Balsuojame!

Už – 36, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.

Komitetai. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti spalio 20 d. Sutarta.

Antstolių įstatymo 4, 5, 6, 8, 10, 11, 13, 14, 15, 21, 23, 27, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2325(2*) (svarstymas)

2-1a – Antstolių įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2325. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė – J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (jį komitetas svarstė) buvo tikrai gana nemažai pastabų ir pasiūlymų. Komitetas kai kurioms pastaboms ir pasiūlymams pritarė, kai kuriems ne, kai kuriems iš dalies. Komitetas pateikė patobulintą įstatymo projektą, taip pat siūlo, kad būtų svarstoma kartu su Vyriausybės parengtomis Civilinio proceso kodekso pataisomis, kurios susijusios su vykdymo išlaidomis. Taigi bendru sutarimu komitetas pritarė išvadai. Ten yra siūlymų, dėl kurių reikės apsispręsti.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Juliau. Dabar kviečiu į tribūną poną J.Lionginą – Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Vėliau mes tada aptarsime, ką darysime su pasiūlymais. Aš tiesiog skaitysiu pasiūlymus, ir mes greitai sutarsime.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Apsvarstęs Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2325, komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Lionginui. Vėliau, vėliau. Čia yra pastabų, vėliau aš jus pakviesiu į tribūną, kai nagrinėsime įstatymo projektą Nr.XP-2326, nes dabar mes turime apsispręsti dėl pasiūlymų.

Kviečiu komiteto pirmininką J.Sabatauską į tribūną. Dabar pirmasis ponios L.Mogenienės, O.Valiukevičiūtės, R.Kupčinsko pasiūlymas dėl įstatymo projekto 6 straipsnio, kuriuo keičiama įstatymo 11 straipsnio redakcija. Komitetas iš dalies pritarė. Aš kreipiuosi į iniciatorius, ar jus tenkina toks komiteto sprendimas ir galbūt neprašote balsuoti?

J.SABATAUSKAS. Kiek suprantu, kad juos tenkina, nes mes iš esmės atsižvelgėme į pagrindinį siūlymą.

PIRMININKAS. Pone komiteto pirmininke, žodis poniai O.Valiukevičiūtei būtų… Vis tiek projekto iniciatorė. Tada mes vėliau.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Žodis jums. Prašom įjungti mikrofoną. Tuoj, minutėlę! Prašom.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ne aš viena esu iniciatorė. Aš viena už visus tris negaliu nuspręsti.

PIRMININKAS. Aš matau salėje esate jūs viena, nematau nei pono R.Kupčinsko, nei ponios L.Mogenienės. Galima bendru sutarimu atsižvelgti į komiteto nuomonę, tai yra pritarti iš dalies, tai savaime tenkina ir įstatymo projekto teikėją.

J.SABATAUSKAS. Aš galiu pasakyti, kad komitetas dar plačiau apėmė…

PIRMININKAS. Pirmininke, neplėskime! Jūs pritarėte iš dalies, bendru sutarimu pritariame komiteto nuomonei.

Dėmesio! Kitas pasiūlymas irgi ponios L.Mogenienės, ponios O.Valiukevičiūtės, pono R.Kupčinsko, tai naujos redakcijos 7 straipsnio 13 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Komitetas siūlo nepritarti. Vėlgi dabar aš turėčiau suteikti žodį pasiūlymo autoriams, kurie galėtų pateikti arba pakalbėti apie savo pasiūlymą. Ar jūs kalbėsite, ponia Valiukevičiūte?

O.VALIUKEVIČIŪTĖ. Ne.

PIRMININKAS. Ne. Ar galima tada bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, jis nepritaria minėtų Seimo narių pasiūlymams?

Kitas pasiūlymas. Vėlgi Seimo narių L.Mogenienės, O.Valiukevičiūtės, R.Kupčinsko pasiūlymas dėl įstatymo projekto 12 straipsnio, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies. Komitetas tam nepritaria. Ar galima pritarti komiteto pozicijai nepritarti teikiamam pasiūlymui? Pritarta komiteto nuomonei.

Taip pat Seimo narių L.Mogenienės, O.Valiukevičiūtės, R.Kupčinsko pasiūlymas dėl 19 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 39 straipsnis, nauja redakcija. Komitetas siūlo iš dalies pritarti. Ar galima pritarti įstatymo straipsniui su komiteto nuomone pritarti iš dalies? Pritarta komiteto pozicijai.

Vėlgi mano minėtų trijų Seimo narių pasiūlymas 12 straipsnio 2 dalį papildyti daugeliu punktų. Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui. Ar galima pritarti komiteto nuomonei nepritarti minėtų Seimo narių pasiūlymui? Pritarta komiteto nuomonei.

Paskutinysis, mano manymu… Atsiprašau. Paskutinysis trijų Seimo narių – L.Mogenienės, O.Valiukevičiūtės, R.Kupčinsko pasiūlymas 18 straipsnio papildymas 5 dalimi. Komitetas tam nepritarė. Ar galima bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, jis nepritaria minėtam Seimo narių pasiūlymui? Pritarta komiteto nuomonei, t. y. nepritarti komiteto narių pasiūlymui… Pasiūlymus lyg ir apsvarstėme.

Dabar diskusijoje norinčių dalyvauti…

J.SABATAUSKAS. Ne, dar yra Seimo nario K.Čilinsko siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, Seimo nario K.Čilinsko pasiūlymų nėra. Jų nėra, nes tai yra tik pamąstymai. Formaliai Seimo posėdžių sekretoriate nėra įregistruota jokių pasiūlymų, todėl nagrinėti jų mes negalime. Tokiu atveju svarstymas baigtas. Ačiū komiteto pirmininkui.

Nuomonės už, nuomonės prieš nėra norinčių kalbėti. Dalyvauti diskusijoje taip pat nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui? Pritarta po svarstymo.

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2326(2*) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-1b, registracijos Nr.XP-2326(2), – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. J.Lionginas, Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Svarstymo stadija. Prašau.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2326. Aš noriu priminti, kad tai yra lydintysis įstatymas. Čia numatomas įpareigojimas, kad savo turtą deklaruotų taip pat ir antstoliai. Buvo gautas Seimo nario R.Bašio pasiūlymas. Jis siūlo šį įstatymą keisti iš esmės ir papildyti nuostata, kad pagal šį įstatymą deklaruoja visi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai.

Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui, patikslinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas nustatant, kad įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d. Čia, kolegos, turim apsispręsti, nes komitetas šį įstatymą dar svarstė 2007 m. spalio 10 d. Praėjo jau beveik metai, ir dabar reikėtų tikslinti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Čia įvykęs kažkoks nesusipratimas, nes komiteto pirmininkas ponas J.Sabatauskas mus informuoja… Gal tikrai tada suteiksiu žodį J.Sabatauskui ir nereikėtų mums balsuoti. Pone Juliau, gal jūs prie šoninio mikrofono tada galėtumėt? Įjungėm jums mikrofoną. Suteikit informaciją, galbūt tada taip nesusipainios, nes čia du lydintieji įstatymai vienas kitam lyg ir prieštarauja. Žodis ponui J.Sabatauskui.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi svarstant Antstolių įstatymo projektą buvo siūlymas, kad antstoliai deklaruotų savo privačius interesus, o šis įstatymas yra pagrindinis, komitetas svarstė šį siūlymą, tačiau pagal Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymą yra du kriterijai asmenims, kurie turi deklaruoti, t. y. jie išlaikomi iš biudžeto ir disponuoja biudžeto lėšomis, antras reikalavimas – jie atlieka viešojo administravimo funkciją. Sakysim, antstoliai atlieka tam tikras valstybės deleguotas funkcijas, bet jie tikrai neišlaikomi iš biudžeto ir negauna jokio atlyginimo. Todėl komitetas nepritarė antstolių interesų deklaravimui, nes ne tas subjektas.

PIRMININKAS. Dabar bandau susigaudyti, kaip čia įvyko. Abiejų įstatymų projektų autorė arba teikėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dėl pirmojo įstatymo projekto, kuriam mes jau pritarėme, 2-1 dėl Antstolių įstatymo daugelio straipsnių, komitetas nepritarė nuostatai, kad antstoliai deklaruotų turtą. Mes jau esame tam pritarę po svarstymo. Antrasis įstatymo projektas, kuris lyg ir logiškai turėjo papildyti anąjį, mums pritarus po svarstymo, dabar lyg ir prieštarauja, ir jeigu pritarsime tam, vienas kitam prieštarauja. Pirmajame įstatymo projekte po svarstymo mes pritarėme, kad nebūtų deklaravimo, o antrajame mes jį lyg ir įrašome.

Taigi dabar mums reikia apsispręsti. Jeigu mes dabar nepritariame 2-1b, tokiu atveju lieka galioti Antstolių įstatymo projekto daugelio straipsnių pakeitimo straipsnis, kuriame nėra deklaravimo, ir antstoliai nedeklaruos. Aš taip paprastai pabandžiau paaiškinti situaciją, kurioje atsidūrėme. Žodis ponui R.Dagiui.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, ne tik šios pataisos, bet ir dar kelios pataisos dėl deklaravimo yra įtrauktos, yra Vyriausybės išvados, ir man atrodo, būtų logiška visus įtraukti į vieną paketą ir svarstyti kartu, t. y. lygiagrečiai, nes tikrai mes tarp tų visų iniciatyvų esame pasimetę. Pono A.Bašio pataisa yra įregistruota šiam įstatymui, bet yra atskiras įstatymas įregistruotas, kurį Vyriausybė apsvarstė dėl visuotinio pajamų deklaravimo. Man atrodo, reikia suvienyti visas tas stadijas ir apsispręsti iš esmės, o ne gabaliukais. Tai būtų logiška.

PIRMININKAS. Taip, pone Bašy, prašau.

R.BAŠYS (DPF). Ačiū. Aš pritarčiau gerbiamajam R.Dagiui, kad reikėtų svarstyti visus mūsų pasiūlymus kartu, nes faktiškai matom ir šalies padėtį. Korupcijos koeficientas mažėja, o korupcija didėja. Mūsų darbo grupė gana ilgai dirbo tuo klausimu, ir visos tarnybos pasisakė dėl visuotinio turto deklaravimo, o Vyriausybė nesutinka. Būtų gerai viską svarstyti kompleksiškai, o ne taip, kad notarai tiktai deklaruoja ar nedeklaruoja. Ačiū.

PIRMININKAS. Tada aš vis dėlto saliamoniškai… Ponas Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, yra pradėta svarstymo procedūra, mes neturėtume supainioti dviejų dalykų.

PIRMININKAS. Taip.

Z.BALČYTIS. Yra visuotinis pajamų deklaravimas ir visuotinis turto deklaravimas. Jeigu pirmajame įstatymo projekte mes pritarėme Teisės departamento išvadoms, kad nepritartume dėl notarų, t. y. dėl antstolių, bet notarai išlieka, tada mes turime taip pat svarstyti ir lydintįjį dokumentą dėl tų abiejų kategorijų – dėl notarų ir antstolių – ar pritarti, ar nepritarti. Aš siūlau apsispręsti balsavimu.

PIRMININKAS. Gerai. Siūlau dar kartą tikrai nepainioti žanrų, nes čia mes kalbame apie labai konkretų atvejį. Teikiama Vyriausybės, kai į abu įstatymų projektus buvo įtraukti antstoliai kaip asmenys, deklaruojantys turtą privaloma tvarka. Teisės ir teisėtvarkos komitetas išbraukė iš Antstolių įstatymo daugelio straipsnių tą privalomą deklaravimą. Taip įvyko, kad dėl antrojo įstatymo projekto buvo kitas pagrindinis komitetas, t. y. Biudžeto komitetas, kuris pritarė. Aš siūlau taip padaryti: padaryti įstatymo projekto 2-1b, registracijos Nr.XP-2326, svarstymo pertrauką, išsiaiškinti abiem komitetams, kad jie vienas kitam neprieštarautų, ir tada, kai žinosime, kad viskas suderinta, galėsime grįžti į posėdžių salę. Tinka? Bendru sutarimu įstatymo projekto svarstymo pertrauka.

Civilinio proceso kodekso 512, 609, 610, 611, 632, 753, 756, 758 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 652 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-3228 (pateikimas)

2-1c, registracijos Nr.XP-3228 – Civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, 652 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Mane informavo, kad ministras negali atvykti. Tarp iniciatorių yra ponas A.Baranauskas. Aš jį kviečiu į tribūną. Tai yra pateikimas. Jie irgi tarpusavyje susiję, taigi mes turime gerą progą kažkaip suderinti šiuos sprendimus, arba vienu metu balsuoti dėl tų minėtų įstatymų projektų priėmimo. Prašau.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra tobulinti antstolių veiksmų apskundimo, vykdymo išlaidų apmokėjimo ir jų išieškojimo, išieškotų piniginių sumų paskirstymo ir išmokėjimo teisinį reguliavimą. Civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje numatytas 10 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, kuris, praleidus jį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas. Pasibaigus šiame straipsnyje numatytam 30 dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. nustatytas antstolio veiksmų apskundimo naikinamasis terminas. Praktiškai kyla daug problemų dėl gana trumpo antstolių veiksmų apskundimo termino, nes asmenys nespėja per nustatytą terminą apskųsti antstolio veiksmų, o esant naikinamajam antstolio veiksmų apskundimo terminui asmenims atimama teisė ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.

Atsižvelgus į tai, įstatymo projekte siūloma nustatyti 20 dienų antstolio veiksmų apskundimo terminą, kuris gali būti atnaujintas, bei atsisakyti naikinamojo antstolio veiksmų apskundimo termino. Projekte siūloma nustatyti naują vykdymo išlaidų struktūrą, kuri šiuo metu nustatyta lydimajame teisės akte sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, projekte siūloma tobulinti vykdymo išlaidų apmokėjimą ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko teisinį reguliavimą. Tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyti nekintami vykdymo išlaidų dydžiai, kur neįmanoma piktnaudžiauti, ir vykdomosios bylos administravimo išlaidos, pagal bylų kategorijų ypatumus diferencijuotos ir nustatytos fiksuota pinigų suma vykdymo išlaidos, susijusios su vykdomosios bylos vedimu, jos tvarkymu bei archyvinių ir būtiniausių vykdymo priemonių atlikimu. Taip pat atskirai numatomas antstolio atlygis. Nustatyta fiksuota pinigų suma ar procentinė išraiška nuo visiškai arba iš dalies įvykdyto sprendimo. Siūloma šias vykdymo išlaidas išieškoti antstolio patvarkymu. Nustatoma, kad apie tokių išlaidų išieškojimą prieš tai privaloma pranešti skolininkui, tas nebuvo iki šiol daroma, siunčiant procesinį sprendimą – patvarkymą, kuriame išaiškinamos skolininko teisės skųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir jų apmokėjimą.

Dėl likusių vykdymo išlaidų, dėl kurių įmanomi piktnaudžiavimai, antstolis privalės siųsti skolininkui siūlymą, kuriame bus nurodytas vykdymo išlaidų dydis ir apmokėjimo terminas. Jeigu skolininkas per siūlyme nustatytą terminą vykdymo išlaidų neapmokės, antstolis turės teisę kreiptis į teismą dėl jų priteisimo.

Taip pat projekte siūloma tobulinti išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką užtikrinant, kad išieškojus tam tikrą pinigų sumą didesnė jos dalis būtų skirta išieškotojui, t. y. skolai padengti.

Civilinio proceso kodekso 652 straipsnio pripažinimas netekusiu galios yra susijęs su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio, įsigaliojusio 2008 m. sausio 1 d., pakeitimais ir jų įgyvendinimu. Projekte siūloma atsisakyti galiojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl administracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumų, nes tokie reikalavimai buvo numatyti siekiant įgyvendinti jau panaikintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio nuostatas, įpareigojančias nutarimą priėmusią instituciją ar pareigūną nukreipti išieškojimą į pažeidėjo darbo užmokestį, pensiją ar stipendiją.

Taip pat Civilinio proceso kodekso 652 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti naują teisės normą, leidžiančią antstoliui nepanaikinti priverstinių vykdymo priemonių tuo atveju, kai vykdomoji byla užbaigiama vykdomąjį dokumentą persiunčiant kitai antstolių kontorai. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad tais atvejais, kai antstolis nusišalina arba yra nušalinamas nuo vykdomosios bylos vykdymo, ir byla persiunčiama vykdyti kitam antstoliui, skolininkas negalėtų paslėpti turto tuo metu, kai laikinai panaikinamas turto ar piniginių lėšų areštas.

Priėmus šį projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ar korupcijai įtakos neturės. Priėmus projektą nenumatomas poveikis verslo sąlygoms ar jo plėtrai. Man atrodo, jis tik pagerintų gyventojų ir verslininkų teisinius ginčus.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti nėra. Ačiū, pone Baranauskai. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti minėtam įstatymo projektui po pateikimo? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta.

Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 d. Aišku, nelabai realu, bet galime užsibrėžti tokį tikslą. Pritarta. Ne? Tada numatome bent jau lapkričio mėnesio… Kitai kadencijai? Na, šiai. Gerai. Lapkričio 10 d., aš manau, jūs nesuspėsite. Numatoma svarstyti lapkričio 16 d.

Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo projektas Nr.XP-3340ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34, 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymo projektas Nr.XP-3340ES. Pranešėjas – A.Butkevičius, bet aš jo salėje nematau. Yra viceministras. Prašom. Žodis jums.

Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto parengimo priežastis yra Lietuvos Respublikos kaip Europos Sąjungos valstybės narės prievolė į nacionalinę teisę perkelti 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/24/EB, iš dalies keičiančią direktyvą 2002/58/EB.

Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2007 m. rugsėjo 15 d. Dėl direktyvos nuostatų neperkėlimo į nacionalinę teisę Europos Bendrijų komisijoje užfiksuotas pažeidimas Nr.2007-1133.

Įstatymo projektas teikiamas antrą kartą. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. gruodžio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 1, 3, 7, 12, 34 ir 77 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju priedu įstatymą Nr.X-1382, kuriuo buvo siekiama į Lietuvos nacionalinę teisę…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis viceministre. Aiškinamąjį raštą Seimo nariai turi. Gal trumpai, jau pateikėte įstatymo projektą. Kas norėjo perskaityti, perskaitė. Nereikia skaityti. Gal norėtų paklausti.

Č.ŠIKŠNELIS. Gerai.

PIRMININKAS. Nori klausti ponas Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, yra Teisės departamento išvada, kurioje pastebėta tam tikra dviprasmybė. Iš pradžių mes sakome, kad operatoriai turi teisę reikalauti tam tikro kompensavimo lėšų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu. Po to mes rašome, kad labai sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, kiek tai reikalautų lėšų, o kitoje dalyje rašoma, kad biudžetinio finansavimo nereikės. Kaip čia yra?

Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Aš būčiau tą pasakęs, dar buvo likę trys sakiniai, tarp jų ir šitas. Susisiekimo ministerija pakartotinai apklausė didžiuosius elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjus, ir nė vienas iš jų neįvardijo net apytikslės papildomų kaštų sumos. Todėl įstatymo projekte ir neįrašyta nuostata dėl iš įstatymo kylančios ekonominės naštos kompensavimo iš valstybės biudžeto.

Dar vieną dalyką turiu pasakyti, nes tikriausiai klausite. Įstatymo projekte atsižvelgta į per pakartotinį svarstymą Lietuvos Respublikos Seime pareikštas pastabas, kad įstatymo nuostata dėl 12 mėnesių privalomo duomenų saugojimo viršija minimaliai būtinus reikalavimus. Todėl šiame projekte šis terminas sutrumpintas iki minimalaus – šešių mėnesių.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Nuomonė už ir prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Ačiū. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3340. Balsuojame.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 28 d. Gal suspėsime, nėra kur skubėti. Tegul būna spalio 28 d., suspėsime, tada žiūrėsime.

Kelių įstatymo 2, 13, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3297 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Kelių įstatymo 2, 13, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3297. Vėlgi prašau, žodis jums.

Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. sausio 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo iš dalies keičiami išoriniai reklamai nustatyti reikalavimai, atsirado būtinybė suderinti teisės aktus, reglamentuojančius minimą sritį. Reklamos įstatyme dabar nustatyta… draudžiami kelių ženklai ir galima įrengti tik stendus, informuojančius apie eismo dalyvius ir kelio būklę. Atsižvelgiant į tai yra parengtas kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriam pritarė Vyriausybė. Kiti įstatymo projekte pateikti pakeitimai skirti tik detalizuoti jau esamoms nuostatoms arba yra redakcinio pobūdžio. Siūlome pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kas bus su tomis iki šiol esančiomis reklamomis, kurios trukdo eismą ir panašiai. Ar vis tiek turės nuimti, ar kol baigsis sutartys? Nes čia vis tiek tam tikros išlaidos yra, kas jas padengs? Ačiū.

Č.ŠIKŠNELIS. Aš manau, kad jos turės būti demontuotos.

PIRMININKAS. Atsakymas nuskambėjo. Klausia V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Aš norėjau pasitikslinti. Dabar iš kelių tie ženklai apie įspėjimą, kad jūs esate radaro kontroliuojamoje zonoje, yra pašalinti, tie ženklai dabar yra nuimti ir vyksta diskusija, ar tikrai jų nereikia. Aš kalbu apie tuos ženklus, kurie įspėja, kad vienas ar kitas kelio ruožas yra kontroliuojamas radarų, kalbu apie greitį. Susisiekimo ministerijos požiūriu, ar tai visiškai teisingas sprendimas, ar diskusija verta dėmesio, ar pozicija yra kategoriška, kad jokių kalbų apie tų ženklų grąžinimą, ar vis dėlto tam tikra būtinybė juos grąžinti turi prasmę. Labai ačiū.

Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū. Šis klausimas bus svarstomas mūsų ministerijos vadovybės. Tai vadovybė pritartų, kad jų nereikėtų, tačiau papildomai buvo svarstoma parengiamosios komisijos, ten taip pat dauguma mano, kad nereikia tų įspėjamųjų ženklų.

PIRMININKAS. Į visus klausimas atsakyta. Ačiū viceministrui. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomų komitetų Seniūnų sueiga nenumatė. Siūloma svarstyti spalio mėn. 20 d.

Darbotvarkės 3 rezervinis klausimas. Nematau salėje Seimo Pirmininko Č.Juršėno, negalime daryti pateikimo.

Rezervinis 4, 5a, 5b, salėje nematau A.Butkevičiaus, šiuo atveju ne kaip susisiekimo ministro, o kaip Seimo nario, nes niekas kitas negali pateikti šio įstatymo projekto, tik pats asmeniškai būdamas salėje. Svarstyti vėl negalime.

Rezervinis 6 klausimas – Aukštojo mokslo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas. G.Steponavičiaus salėje nematau, irgi negalime svarstyti.

Rezervinis 7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio 1 dalies pakeitimo ir papildymo“ projektas, registracijos Nr.XP-3112. Į tribūną kviečiu J.Veselką.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Statuto pataisą, kurią teikti mane privertė. Dvejus metus Seimas kalba, kad žmonės neateina priimti įstatymų. Kaip žinote, viena valanda kainuoja 140… Gerai, 140 tūkst. dabar yra panaši norma. Bet dabartinė norma veikia taip, jeigu tu per mėnesį nedalyvavai 50 % įstatymų priėmime, tada tau gali būti sumažintas atlyginimas. Kaip žinote, tai nieko negąsdino, faktiškai niekam ir nebuvo sumažintas atlyginimas. Todėl aš siūlau tokį paprastą pakeitimą. Jeigu tu tą plenarinio posėdžio dieną, kai buvo iš anksto paskelbtas įstatymų priėmimas, praleidai daugiau kaip 50 % tos dienos posėdžio klausimų, už kiekvieną tokį praleidimą tavo atlyginimas mažinamas 10 %. (Balsai salėje) Pasiskaičiuokite, maždaug 3 000 su trupučiu yra mūsų atlyginimas, už tokį praleistą nedalyvavimą tau nuskaitoma per 300 Lt atlyginimo. Manau, dėl to tikrai nieko nėra, bet drausmė bus.

Labai keistai atrodo kitas dalykas. Aš dabar galvoju, kodėl šou atstovai labai sėkmingai pateks į Seimą. Kadangi masinės informacijos priemonės Seimą dažniausiai pateikia kaip šou struktūrą, kur nori dalyvauji, nori nedalyvauji, nori ateini, nori neateini, tai šou žmonės pamatė, kad nesiskiria jų darbas ir Seimo darbas, todėl nutarė „paimti“ Seimą. Todėl manau, kadangi Statuto pataisos taikomos tik naujai išrinktam Seimui, šiam Seimui netaikomos, tai naujieji žmonės tegul žino, kad negalės ir televizijose šou daryti, ir Seime dalyvauti.

PIRMININKAS. Ponas Juliau!

J.VESELKA. Todėl aš manyčiau, kad …

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, ponas Juliau, įvyko klaida, aš neapsižiūrėjau, šio įstatymo projekto mes negalime svarstyti, nes įstatymas buvo pakeistas 2008 m. liepos mėn. 3 d., todėl projekto autoriai turėjo pateikti ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašus. Mane Sekretoriatas tik dabar informavo, kad tokių parašų nėra. Mano klaida. Aš atsiprašau. Ponas Juliau, bet galimybė pakalbėti iš tribūnos jums buvo suteikta. Aš manau, kad jūs pasakėte teisybę. Aš atsiprašau, neapsižiūrėjau, nes nebuvo paryškinta. Šio klausimo mes nagrinėti negalime. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Negalime, net negalime svarstyti. Ačiū, pone Juliau.

J.VESELKA. Mafija, matai…

Seimo protokolinis nutarimas dėl Gintaro Songailos ir kitų pareiškėjų peticijos

PIRMININKAS. Rezervinis 8 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl G.Songailos ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas. Į tribūną kviečiu J.Čekuolį. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Kolegos, jeigu jau J.Veselka pradėjo pristatyti šį klausimą, galbūt padarykime tokią nedidelę išimtį. Pakelkime rankas, gal 29 žmonės pakels, nes klausimas tikrai yra svarbus.

PIRMININKAS. Pone Antanai, ačiū už pasiūlymą. Statutas aiškiai numato – raštiškai reikėjo surinkti 29 parašus ir įteikti posėdžio Sekretoriatui. Prieš kalbant J.Čekuoliui, žodis ponui Z.Balčyčiui. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega J.Veselka pasisakė prieš šou elementus Seime. Yra Statutas, jam reikėjo visa tai įregistruoti ir surinkti parašus, todėl aš manau, kad šio klausimo reikia nesvarstyti.

PIRMININKAS. Taip, viskas. Žodis J.Čekuoliui.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, vadovaudamasis Peticijų įstatymu jums teikiu Peticijų komisijos išvadą dėl G.Songailos ir kitų pareiškėjų peticijos. Komisija išnagrinėjo šią peticiją ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą Seimui priimti nutarimą „Dėl kreipimosi į Konstitucinis Teismą su prašymu pateikti išvadą, ar Lisabonos sutarties ratifikavimas Seime atitinka Lietuvos Konstituciją“. Primename, kokie motyvai. 2003 m. jau vyko referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, jame dalyvavo per 63 % rinkėjų, iš jų 91 % pasisakė už narystę Europos Sąjungoje. Taip pat Lietuvos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti ne tik į pareiškėjų nurodytus Konstitucijos straipsnius, bet ir į Konstitucinį aktą dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje, o jis yra sudedamoji Konstitucijos dalis. Šis Konstitucinis aktas skelbia, kad Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar pateikia Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartimis, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, kad kartu su kitomis valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis. Todėl, atsižvelgiant į visa tai, prašyčiau Seimo narius pritarti komisijos išvadai ir priimti atitinkamą Seimo protokolinį nutarimą. Komisija šį savo sprendimą priėmė bendru sutarimu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? Prieštaraujančių nėra, norinčių kalbėti nėra. Pritarta Peticijų komisijos išvadai.

Seimo narių pareiškimai

Dabar kviečiu į tribūną… Liko tik Seimo narių pareiškimai. Pone Juliau, kviečiu jus į tribūną, nes kaip tik toje posėdžių dalyje – Seimo narių pareiškimai yra užsiregistravęs kalbėti J.Veselka. Tada jau po pareiškimo baigsime posėdį, vieną iš paskutiniųjų šios kadencijos mūsų bendro darbo posėdžių. Vieną iš paskutiniųjų. Iki rinkimų priešpaskutinis. Vis tiek smagu, ketverius metus dirbome kartu, kokie mes buvome, tokie, bet kartu dirbome. Gyvenimas ir žmonės mus įvertins. Prašau. Žodis J.Veselkai.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, perskaitysiu Lietuvos pensininkų sąjūdžio pareiškimą. Jame teigiama.

„Prašome jus perduoti Seimo plenarinio posėdžio metu Lietuvos pensininkų sąjūdžio Vilniaus skyriaus susirinkimo jums ir jūsų kolegai P.Auštrevičiui pateiktus klausimus.

Kokios yra politinio proceso iškrypimo į korupciją priežastys, kai aukščiausia valstybinės valdžios institucija – Seimas, užuot atstovavęs visos tautos interesams ir juos gynęs, leidžiasi Vyriausybės – jai atskaitingos valdžios įstaigos – šantažuojamas, prievartaujamas ir priėmė Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, apie tai žinodamas ir gavęs įspėjimą. Toks Europos parlamentinėje praktikoje negirdėtas politinės valios aktas buvo priimtas, kai Seimas 2008 m. pavasario sesijoje priėmė vadinamąjį nacionalinio investuotojo įstatymą. Nacionalinis investuotojas buvo įsteigtas kaip pelno siekianti organizacija, didesnė jos pusė akcijų priklauso Vyriausybei, taip pat tapusiai pelno siekiančia organizacija. Praėjus vos pusei metų nacionalinis investuotojas paskelbė, kad gavo 800 mln. litų pelno ir atitinkamai išsidalijo šimtus milijonų litų dividendų. Iš kur tas pelnas atsirado, jeigu nacionalinis investuotojas dar nespėjo nieko nuveikti? Kaip paskirstyti šie dividendai, kiek iš jų teko Vyriausybei ir atskiriems jos nariams, įskaitant ir Ministrą Pirmininką?

Vyriausybė tarsi specialiai ieško, kokių dar piktadarybių padaryti visai tautai. Jai negana nacionalinio investuotojo aferos, jai reikėjo dar pusantro karto nepagrįstai padidinti šilumos kainas. Ko tuo siekiama? Išmarinti pensininkus nuo šalčio ir bado?

Ar, susidarius tokiai politinei situacijai, Seimas yra pajėgus kontroliuoti jai atskaitingą Vyriausybę? Ar Seimas gali pasipriešinti prieš visos tautos interesus veikiančiai ir pasidavusiai privatiems verslo subjektams tarnaujančiai valdančiajai mažumai (ar daugumai) ir jos Vyriausybei? Ar Seimas gali užkirsti kelią valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei piktnaudžiauti tarnybine padėtimi? Ar Seimas gali konstruktyviai ir veiksmingai bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Prezidentu Jo Ekscelencija Valdu Adamkumi, kad būtų išvengta tokių kraupių nusikaltimų, keliančių visų Lietuvos žmonių teisėtą pasipiktinimą ir pyktį?

Ar galime imtis veiksmingų priemonių, kad kitų kadencijų Seimui nekiltų panašių problemų?

Mes atkreipėme dėmesį į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktą tyrimą ir Seimui pateiktą bei jo patvirtintą išvadą dėl grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau ar po komisijos tyrimo tos grėsmės buvo pašalintos arba bent sumažėjo? Kokiu lygiu?

Kaip galėjo atsitikti, kad per nepilnus du dešimtmečius saujelė korumpuotų pareigūnų – kelios dešimtys netekusių gėdos ir sąžinės žmonių – galėjo užgrobti pačius svarbiausius valstybinės valdžios svertus Lietuvoje ir tuo būdu įvykdyti politinį perversmą?

Mes konstatuojame, kad visas šios kadencijos Seimo darbas nuėjo tuščiai, kad tautai pernelyg brangu tuščiai švaistyti brangų istorinį laiką ir tolydžio grimzti į politinį ir moralinį liūną, kurio klampynėje laidojamos geriausios mūsų tradicijos – meilė Dievui ir savo artimui, pagarba žmogui ir jo triūsui, sutrypta ir paniekinta tautos moralė, jos dvasia ir ateitis.

Mes skelbiame ir kaltiname, kad socialdemokratų Vyriausybė yra nacionalinė Lietuvos nelaimė, o Ministras Pirmininkas G.Kirkilas – nacionalinė Lietuvos gėda.

Mes skelbiame ir kaltiname, kad socialdemokratų Vyriausybės Ministras Pirmininkas G.Kirkilas ir visi jos nariai yra tiesiogiai atsakingi už tą chaosą, kurio metu grobstomos valstybės iždo lėšos – mokesčių mokėtojų pinigai – ir dėl kurio tapo nuskurdinti socialiai pažeidžiami Lietuvos žmonės – bedarbiai, pensininkai, mokytojai, gydytojai.

Mes visada liksime dėkingi tiems Seimo nariams, kurių balsų dauguma buvo priimtas įstatymas dėl neteisėtai nusavintų pensijų dirbusiems pensininkams. Priimant šį įstatymą teigiamai balsavo ir kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai. Tačiau šis neabejotinai geras darbas neatsveria tų piktnaudžiavimų, kuriuos gimdo politinė korupcija ir Vyriausybės savivalė, nes padarytas blogas darbas paniekina šimtus gerų darbų. Mes niekada nepamiršime Ministro Pirmininko grasinimo atsistatydinti, jeigu Seimas priims minėtą įstatymą.

Mes kreipiamės į tautą prašydami: niekas tenedrįsta balsuoti už dabartinę Vyriausybę sudarančias partijas – už Socialdemokratų, Liberalcentristų, Valstiečių liaudininkų, Naujosios sąjungos partijas ir už Darbo partiją, prisidėjusią prie sąmokslo, dėl kurio prie valdžios vairo prasibrovė G.Kirkilas.

Mes sakome jiems: plėškite ir grobkite, siautėkite ir nesivaržykite, nes atpildo valanda artėja. (Juokas salėje) Ji pasieks jus visus, atpildo neišvengs niekas. Kuo vėliau ji ateis, tuo atpildas bus rūstesnis, nes tautos kantrybė jau baigia išsekti – labiau žmonių apiplėšti neįmanoma.

Mes kreipiamės į Dievą, mūsų Kūrėją, prašydami jo: Viešpatie, atsiųsk mums savo keršto angelą su liepsnojančiu kalaviju. Tegul jis išdegina šią nuodingą sėklą iki jos trečios kartos, kad liautųsi savivalė, kad niekšų gauja liautųsi tyčiotis iš tautos ir iš Tavęs.

Mes neatsiprašome už čia pasakytą tiesos žodį, nes tiesos žodis nebūna saldus. Nelaikykite nė vieno čia pasakyto žodžio įžeidimu ar šmeižtu, nes tai tėra tiesos žodžiai. Kas turi ausis, tesiklauso!

Mes tikime tauta ir jos ateitimi, mes tikime, kad tiesa nugalės, nes dar Atgimimo metu visi tvirtai tikėjo apaštalo Jono žodžiais: „Jūs pažinsite tiesą, ir ji padarys jus laisvus!“.

Pagarbiai – Jonas Kazimieras Burdulis, Lietuvos pensininkų sąjūdžio pirmininkas.“ (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Nuskambėjo pareiškimas. Posėdis baigtas. Bet dar ponas A.Matulas norėtų, kad ir pavėluotai. Gal suteikime žodį? Aš nežinau… (Balsai salėje) Pone Antanai, tada gal trumpai, nes gerbiamieji Seimo nariai nelabai nori… (Balsai salėje)

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti du sakinius. Jūs pamenate tą istoriją dėl alkoholio reklamos? Teismas… Vartotojų teisių tarnyba iš viso buvo skyrusi dešimt baudų – TV3 televizijai ir Lietuvos nacionalinei televizijai. Keturias baudas Vilniaus apygardos teismas panaikino maždaug prieš du mėnesius, likusias šešias baudas panaikino visai neseniai. Žodžiu, panaikino visas dešimt skirtų baudų. Vadinasi, mes buvome teisūs ir su kolege B.Vėsaite buvome apšmeižti neteisingai. Todėl kreipiuosi į Vyriausybę ir atitinkamas parlamento institucijas įvertinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo Felikso Petrausko veiklą ir svarstyti, ar jis gali toliau eiti šias pareigas, nes jo skirtos baudos 100 % panaikintos ir tai, ką mes su kolege B.Vėsaite teigėme, kad mes to įstatymo nekeitėme, kad tai buvo sąmokslas, pasitvirtino 100 %. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Daugiau pareiškimų nėra. Ar registruojamės? Prieš baigiantis posėdžiui registruojamės. (Balsai salėje) Taip, pono Juliaus perskaitytas pareiškimas vienas geresnių iš mano girdėtų Seimo posėdžių salėje šios kadencijos metu. Net ponas Julius pats džiaugėsi jį skaitydamas.

Užsiregistravo 35 Seimo nariai. Skelbiu rugsėjo 29 d. popietinio posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.