[VK1] 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL PAPILDOMŲ PASIŪLYMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XP-1041 (3)

2008 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, komiteto nariai: Juozas Jaruševičius, Vilma Martinaitinė,Valentinas Mazuronis.

Komiteto sekretoriatas: komiteto biuro vedėjas Darius Karvelis, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Kęstutis Čilinskas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė, Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos teisininkas Algirdas Glodenis, Seimo Antikorupcijos komisijos patarėjas Alfredas Veleckis, patarėja Laima Ragauskienė.

2. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo narys

Kęstutis Čilinskas

(2008-09-18)

I. Dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies papildymo

I.1 Motyvai:

Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Vadinasi, jei yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis bendrosios nuosavybės teisės objektus valdyti, tai tuo pat metu tam pačiam dalykui negali būti sukurtas antras subjektas. Dubliavimas sukurtų problemas atsiskaitant už paslaugas ir t.t.. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 2 dalis turi būti suderinta su minėtu Civilinio kodekso straipsniu.

I.2 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip:

“1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

            1. Šis įstatymas nustato bendrijų steigimą, valdymą, veiklą ir kontrolę, bendrijos ir jos narių teises ir pareigas, bendrijos reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrija, garažų savininkų, kitų pastatų patalpų savininkų bendrija) arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams (pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybos bendrija), arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (pavyzdžiui, individualiųjų namų savininkų bendrija ir kt.). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti steigia bendriją, jeigu šiam tikslui pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.83 str. nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis arba jei šios sutarties dalyviai (patalpų savininkai) sutinka, įsteigus bendriją, nutraukti sutartį.

3. Šis įstatymas taikomas visų rūšių bendrijoms, kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys įstatymai.”

Pritarti

 

 

II. Dėl įstatymo projekto 4 straipsnio 1,  9, 10 dalių pakeitimo ir papildymo

II.1 Motyvai dėl projekto 4 straipsnio 1 dalies:

STT savo išvadoje pagrįstai nurodo piktnaudžiavimų galimybę projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad, mažiausias bendrijos steigėjų skaičius yra daugiau kaip 1/4 visų bendraturčių. Tokia riba yra neteisinga. Juo labiau, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, nesutinkantiems su bendrijos steigimu, reikalaujama, kad jų būtų dagiau kaip 1/2 bendraturčių. Šios abi nuostatos lygintinos po 1/3 dalį.

II.2 Motyvai dėl projekto 4 straipsnio 9 dalies:

 Pagal Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą bei Civilinio kodekso 4.83 straipsnį, visi pastatyto daugiabučio namo butų savininkai turi teisę jungtis į bendriją. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje, o taip pat iš dalies ir 5 straipsnio 9 dalyje būtent ir yra numatyta tokia kiekvieno savininko teisė. Tačiau projekto 4 straipsnio 9 dalis ir 5 straipsnio 2 ir 3 dalys pažeidžia teisę visiems bendraturčiams tapti bendrijos nariais.

Nei Civilinis kodeksas, nei šis projektas nenumato, kad butų savininkai valdo bendrą turtą steigdami kelias bendrijas. Vadinasi, jei steigiama bendrija naudoti, valdyti, prižiūrėti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės teisės objektus, tokioje bendrijoje pagal minėtą Konstitucinio teismo nutarimą ir minėtus teisės aktus, turi teisę (ne pareigą) dalyvauti visi norintys bendraturčai. Tuo tarpu pagal projekto 4 straipsnio 9 dalį, bendraturčiai neturi teisės įstoti į bendriją, o tik turi teisę sudaryti naują kitos bendrijos steigimo sutartį ir prašyti veikiančios bendrijos leidimo prisijungti prie jos. Vadinasi, jie gali būti neprileisti prie jiems priklausančio pastato valdymo, jei to nenori įsisteigusios bendrijos nariai. Tokia nuostata pažeidžia minėtas Civilinio kodekso ir Konstitucinio teismo nuostatas, ją kritikuoja STT.

Projekto 4 straipsnio 9 dalis, ribojanti įstojimo į bendriją teisę, prieštarauja 16 straipsnio 1 ir 2 dalims, nustatančioms tokią teisę. Be to, apsunkina daugiabučio namo valdymą, kadangi norint tapti esamos bendrijos nariu, reikia atlikti daugybę procedūrų steigiant naują bendriją. Tokia apsunkinta tvarka gali būti taikoma tik tokioms bendrijoms, kurios steigiamos sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams ( projekto 5 straipsnio1 dalis), o ne bendrijoms, kurių tikslas - naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

II.3 Motyvai dėl projekto 4 straipsnio 10 dalies:

Bendrijos esmė ir teisinė prigimtis tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal šį projektą yra esamos ar kuriamos bendrosios dalinės nuosavybės susivienijimas tai bendrajai nuosavybei naudoti, valdyti, prižiūrėti. Vyriausybės nutarimas nurodo, kad bendrijų nariais gali būti tik tie asmenys, kurie statosi butus. Jei statybos bendrovės, įsteigusios bendrijas ir per jas perleis butus, jos išvengs pardavimo ir PVM mokesčių. Bus nevykdomas biudžeto surinkimo planas. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.83 str. reikalavimus, bendrija negali būti kuriama statybos verslo atstovų, kurie neketina naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektų, o stato juos  pardavimui.

II.4 Pasiūlymas:

Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio  9, 10 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

“4 straipsnis. Steigėjai ir steigimo sutartis

1. Bendrijos steigėjais gali būti veiksnūs fiziniai asmenys arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Mažiausias steigėjų skaičius – trys asmenys. Jeigu bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, mažiausias steigėjų skaičius yra daugiau kaip 1/4 1/3 visų bendraturčių.

2. Bendrijos steigėjai pasirašo bendrijos steigimo sutartį, parengia bendrijos įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą.

3. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:

1) steigėjų fizinių asmenų – vardas, pavardė, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento     pavadinimas ir numeris, gyvenamoji vieta; steigėjų juridinių asmenų – pavadinimas, kodas, buveinė ir jų įgaliotų atstovų vardai ir pavardės, jų gyvenamoji vieta;

2) steigiamos bendrijos pavadinimas;

3) steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendriją ir jų atsakomybė už steigimo įsipareigojimų nevykdymą;

 4) bendrijos steigimo tikslas ir esminės valdomo arba siekiamo sukurti objekto charakteristikos (esami arba planuojamo sukurti objekto duomenys – pavadinimas, adresas, kadastro numeris, jeigu jis suteiktas, planuojamo sukurti objekto paskirtis, preliminari jo vieta žemės sklype ir pan.);

5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai ir balsavimo jame tvarka;

6) jeigu bendrija steigiama bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektui sukurti bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – steigėjų įnašų dydis, sumokėto pradinio įnašo dydis, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įnašų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių įnašų vertinimo tvarka, jeigu nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai, delspinigiai už laiku nesumokėtą įnašą, įnašo grąžinimo tvarka, jeigu bendrija neįsteigiama;

7) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;

8) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;

9) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai bendrijai, jų teisės ir įgaliojimai;

10) steigimo sutarties sudarymo data;

11) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

4. Jeigu bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, nepiniginių įnašų vertinimą atlieka steigėjai arba jų sprendimu nepriklausomi turto vertintojai.

5. Bendrijos steigimo sutartį privalo pasirašyti steigėjai: fiziniai asmenys ir asmenys, veikiantys juridinių asmenų vardu. Steigimo sutartį pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras netvirtina, išskyrus, kai bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams.

6. Jeigu bendrija steigiama gyvenamajame name, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius, bendrijos steigėjai prieš 30 darbo dienų iki numatomo steigiamojo susirinkimo, turi raštu pranešti administratoriui ir savivaldybės vykdomajai institucijai apie bendrijos steigimo sutarties sudarymą ir numatomą bendrijos steigiamojo susirinkimo šaukimo datą. Administratorius privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti steigėjams bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų aprašą ir butų bei kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais.

7. Bendrija gali būti steigiama viename arba keliuose pastatuose. Jeigu bendrija steigiama keliuose pastatuose, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi dėl kiekvieno pastato. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai bendrija steigiama pastato bloke arba pastato sekcijoje, kuriuos yra galimybė atskirai naudoti.

8. Jeigu bendrija steigiama name, kurį administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius arba naujo namo statytojas, įsteigus bendriją, Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo dienos perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai nepanaudotų atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus.

9. Jeigu bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams, ne mažiau kaip 1/4 pastato bendratučių gali inicijuoti prisijungimą prie veikiančios bendrijos sudarydami bendrijos steigimo sutartį šio straipsnio nustatyta tvarka ir gauti veikiančios bendrijos valdymo organo pritarimą. Šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka šaukiamas prisijungiančio pastato bendratučių susirinkimas, kuriame priimamas sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos, parengiama prisijungimo sutartis ir įgaliojamas asmuo pasirašyti sutartį su veikiančia bendrija. Prisijungimo sutartis patvirtinama veikiančios bendrijos visuotinio narių susirinkimo ir priimamas sprendimas dėl bendrijos įstatų pakeitimo.

 10. Bendrija gali būti steigiama pradėtame statyti daugiabučiame gyvenamajame name. Kai bendrijos tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti namo bendrosios nuosavybės teisės objektus, jos steigėjai yra už daugiabučio gyvenamojo namo statybą atsakingi fiziniai ir juridiniai asmenys  asmenys, kurie pagal jungtinės veiklos sutartį daugiabučio gyvenamojo namo (butą) butus statosi sau arba yra įsigiję jį (juos) pagal preliminarios nepastatyto daugiabučio gyvenamojo namo buto (butų) pirkimo-pardavimo sutartį.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti steigėjų skaičiaus didinimui, nes tai apsunkintų bendrijų steigimąsi.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2. Dėl 4 straipsnio 9 dalies pakeitimo. Įstatymo projekto 4 straipsnio 9 dalis reguliuoja bendraturčių prisijungimo prie jau veikiančios bendrijos teisinius santykius, o ne kelių bendrijų steigimą tam pačiam objektui valdyti. Taip pat įstatymo projekte nėra nuostatų draudžiančių bendraturčiui įstoti į veikiančių bendriją, todėl teikiamas įstatymo 4 straipsnio 9 dalies pakeitimas yra nepagrįstas. 

 

 

 

 

 

III. Dėl įstatymo projekto 5 straipsnio 2,4,9 dalių pakeitimo ir papildymo

III.1 Motyvai:

Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį, bendrijos, kurios steigimo tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios nuosavybės teisės objektus, steigimui užtenka daugiau kaip 1/4 bendraturčių. Tuo tarpu tam, kad likusieji bendrijos nariai paprieštarautų prieš tokios neskaitlingos bendrijos (t.y., tokios bendrijos, į kurią nepriimami nauji bendraturčiai) įsteigimą pagal  5 straipsnio 2 dalį reikia surinkti daugiau kaip 1/2 raštu išreikštų prieštaravimų. Šią nuostatą kritiškai vertina STT. Abi minėtos nuostatos sulygintinos iki 1/3.

Be to, projekto 5 straipsnio 2 dalis, pagal kurią daugiau kaip 1/2 visų bendraturčių gali išreikšti prieštaravimą dėl bendrijos steigimo, dėl ko bendrijos steigimo procedūra negali būti tęsiama, turi liesti ne tik bendrijas, kurių steigimo tikslas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, bet ir kitas projekte numatytas bendrijų rūšis, t.y. bendrijas, kurios steigiamos sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Be to projekto  5 straipsnio 4 dalis turi būti suderinta su projekto 9 dalimi, projekto 5 straipsnio 9 dalyje turi būti suvienodintos sąvokos „narių“ sąvoką keičiant visame įstatymo projekte naudojamą „steigėjų“ sąvoka.

III.2 Pasiūlymas:

Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 2,4,9 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

“5 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

1. Apie šaukiamą bendrijos steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos turi būti raštu pranešta visiems steigėjams ir kitiems bendraturčiams, taip pat asmenims, suinteresuotiems bendrųjų poreikių tenkinimu, nurodant susirinkimo vietą ir laiką. Kartu su šiuo pranešimu pateikiama bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė ir bendrijos įstatų projektas arba pranešime nurodoma vieta (adresas, skelbimų lenta ar kita vieta), kur ir kokiu laiku galima susipažinti su šiais dokumentais.

2. Jeigu bendrijos steigimo tikslas – naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir iki šaukiamo susirinkimo dienos ar jo metu daugiau kaip 1/2 1/3 visų bendraturčių raštu išreiškia prieštaravimą dėl bendrijos steigimo, bendrijos steigimo procedūra negali būti tęsiama.

3.  Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 steigėjų.

            4. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami steigėjų balsų dauguma, įskaitant balsus tų bendraturčių arba asmenų, suinteresuotų bendrųjų poreikių tenkinimu, kurie norą tapti bendrijos steigėjais pareiškė bendrijos steigiamojo susirinkimo metu. Kiekvienas steigėjas turi po vieną balsą. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate, kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų). Vienos patalpos bendraturčiams jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, turintis vieną balsą.

5. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi būti protokoluojamas. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo steigiamojo susirinkimo dienos. Prie steigiamojo susirinkimo protokolo turi būti pridedamas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas su dalyvių parašais.

6. Jeigu bendrijos steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po 14 dienų, skaičiuojant nuo prieš tai šaukto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotiniam steigiamajam susirinkimui taikomos šio straipsnio 2 – 5 dalių nuostatos.

7. Bendrijos steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus ir išrinkti valdymo organą. Steigiamasis susirinkimas gali išrinkti ir kitus bendrijos organus.

8. Jeigu bendrija steigiama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, pradiniai įnašai sumokami iki steigiamojo susirinkimo dienos.

9. Jeigu bendrijos steigiamojo susirinkimo metu kiti bendraturčiai arba asmenys, suinteresuoti bendrųjų poreikių tenkinimu, pareiškia norą tapti bendrijos steigėjais, steigimo sutartis papildoma naujais nariais steigėjais.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas nepritarė bendrijos steigimo iniciatorių skaičiaus didinimui (žr. aukščiau), todėl nereikėtų tikslinti ir šios nuostatos. Be to, nuostata, nurodanti, kad 1/3 bendraturčių gali prieštarauti dėl bendrijos steigimo prieštarautų Civilinio kodekso nuostatoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IV. Dėl projekto 12 straipsnio pakeitimų.

IV.1. Motyvas

12 straipsnis nustato, kad išlaidos namo bendroms patalpoms ir teritorijos priežiūrai paskirstomos ne pagal savininkų valdomą plotą, o pagal gyventojų skaičių. Tai prieštarauja Civilinio kodekso 4.76 str. ir yra naudinga statybos bendrovėms ir kitoms, kurios valdo didelius namo plotus, bet juose nedeklaruoja gyventojų. Tokiu būdu eiliniai savininkai turės padengti už šias bendroves jų valdomų plotų daliai tenkančias išlaidas.

IV.2. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“12 straipsnis. Daugiabučių namų išlaidų ir mokesčių už elektros energiją, liftą, teritorijos priežiūrą ir šiukšlių išvežimą paskirstymas

1. Išlaidos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamos pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių tarp namo bendraturčių proporcingai jų daliai nuosavybėje.

2. Mokesčiai už daugiabučio namo liftą apskaičiuojami pagal lifto priežiūros sutartyje nustatytus įkainius ir sunaudotą elektros energiją, pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių tarp namo bendraturčių proporcingai jų daliai nuosavybėje. Namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama ir mokesčiai už liftą neskaičiuojami.

3. Išlaidos už daugiabučiam namui priskirtos teritorijos priežiūrą, šiukšlių ir kitų buitinių atliekų išvežimą apskaičiuojamos vadovaujantis  savivaldybės institucijos patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių tarp namo bendraturčių proporcingai jų daliai nuosavybėje.

Pritarti iš dalies

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad š. m. kovo 19 d. komitetas pritarė tokiems pasiūlymams projekto 12 straipsniui:

 

“Išbraukti 12 straipsnio 1 dalį.

2. 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

“1. Mokesčiai už daugiabučio namo lifto naudojimą apskaičiuojami pagal lifto priežiūros sutartyje nustatytus įkainius ir sunaudotą elektros energiją, pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių. Jeigu namo pirmame ir antrame aukštuose esančių patalpų naudotojams lifto paslauga neteikiama mokesčiai už naudojimąsi liftą neskaičiuojami”.

2. 12 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

“2. Išlaidos už daugiabučiam namui priskirtos teritorijos priežiūrą, šiukšlių komunalinių atliekų ir kitų buitinių atliekų išvežimą apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos nustatyta tvarka, patvirtintomis miestų, kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir atliekų tvarkymo taisyklėmis, nustatytais tarifais ir su atliekų tvarkymo šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis (jei šios sutartys sudarytos) ir paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių”.

3. Patikslinti straipsnio pavadinimą:

“12 straipsnis. Daugiabučių namų išlaidų ir mokesčių už elektros energiją, liftą ir teritorijos priežiūrą ir šiukšlių komunalinių atliekų išvežimą paskirstymas”.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimui svarstyti pateiktas atitinkamas Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su svarstomomis nuostatomis.

Antikorupcijos komisija

(2008-09-15)

STT išvada

(2008-04-22)

Pritarti STT pastaboms bei perduoti pagrindiniam komitetui įvertinti STT pastabas

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, savo iniciatyva atliko Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto XP- 1041(3) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nustatėme:

1. Projekto 1 straipsnyje yra išdėstyta nauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639) (toliau – Įstatymas) redakcija. Įstatymas naujoje redakcijoje pavadintas Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymu (toliau – Bendrijų įstatymas) ir, kaip teigiama Projekto rengėjų aiškinamajame rašte, reglamentuos ne tik daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės objektų (garažų, poilsio namų ir kt.) valdymą. Bendrijų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos narys turi po vieną balsą, o jeigu bendrija įsteigta daugiabučiame name ar kitame pastate, visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos narys turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso Nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų (objektų) tame daugiabučiame name ar kitame pastate. STT nuomone, ši norma kai kuriais atvejais gali pažeisti bendraturčių teisėtus interesus ir galimai sudaryti sąlygas neskaidriems sandoriams, nes daugiabučiame name, bendrabutyje ar garažų masyve vienam asmeniui gali priklausyti ir daugiau negu pusė Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų, o tokiu atveju, vienas narys visuotiniame bendrijos narių susirinkime turės balsų daugumą ir galės vienasmeniškai priiminėti sprendimus neatsižvelgdamas į kitų bendraturčių teisėtus interesus, todėl siekiant išvengti galimai neskaidrių sandorių ir galimo bendraturčių teisėtų interesų nepaisymo, siūlytume svarstyti galimybę taikyti tam tikrus apribojimus tokiems asmenims, pavyzdžiui, kad vienas narys, turintis daugiau negu 1/20 Nekilnojamo turto registre įregistruotų patalpų (objektų) tame daugiabučiame name ar kitame pastate, gali turėti ne daugiau, kaip 1/20 balsų visuotiniame bendrijos narių susirinkime, analogiškai 10 straipsnio 12 dalyje numatytai galimų atstovauti pagal įgaliojimą bendrijos narių skaičiaus proporcijai.

Nepritarti

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad “Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.” Todėl svarstomo projekto 10 straipsnio 9 dalies nuostatos atitinka Kodekso nuostatas ir bendrosios dalinės nuosavybės valdymo principus.

 

 

2. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdybos narių skaičius nustatomas įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai, o šio straipsnio 8 dalis numato, kad bendrijos valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau, kaip pusė bendrijos valdybos narių. STT nuomone, toks minimalus komisijos narių skaičius ir jos veiklos reglamentavimas, kuriam esant gali susidaryti situacijos, kai sprendimai bus priimami vieno asmens (jeigu valdybą sudarys 3 nariai, posėdis bus laikomas įvykusiu dalyvaujant 2 valdybos nariams, o balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos pirmininko balsas bus lemiamas), mažina komisijos priimamų sprendimų proceso skaidrumą, bei gali būti piktnaudžiaujama susidariusia padėtimi, todėl siūlytume svarstyti galimybę padidinti minimalų bendrijos valdybos narių skaičių.

Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta siūlome svarstyti galimybę tobulinti Projektą atsižvelgiant į mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Nepritarti

Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad “Bendrijos valdybos narių skaičius nustatomas bendrijos įstatuose, tačiau jis negali būti mažesnis kaip trys nariai siūlomas įtvirtinti bendrijos narių skaičius”. Taigi projekto nuostatos nėra imperatyvios, nustatant tik mažiausią bendrijos narių skaičių, o valdybos narių skaičiaus nustatymo teisę suteikiant bendrosios dalinės nuosavybės savininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame įstatyme.

Be to, įstatymo projekte įtvirtinta, kad mažiausias bendrijos steigėjų skaičius gali būti 3 asmenys.

3. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto išvadoms dėl papildomų pasiūlymų Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-1041(3).

4. Balsavimo rezultatai: „už“-4; „susilaikė“-0; „prieš“-0.

5. Komiteto paskirtas pranešėjas: B.Bradauskas.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                              Bronius Bradauskas                                                                                                                 

 [VK1]