Penktasis
(454) posėdis
2008
m. rugsėjo 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pradedame rugsėjo 22 d. Seimo popietinį plenarinį posėdį. Yra prašymas registruotis. Prašom. Prašom, gerbiamieji, registracija.
Ministro Pirmininko G. Kirkilo informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus
Turiu paskelbti darbotvarkės 2-1 klausimą – Ministro Pirmininko G.Kirkilo informacija ir atsakymai į Seimo narių klausimus. Šiam mūsų klausimui skirta 30 min. Kaip suprantu, Pirmininką reikia kviesti į tribūną. Premjere, prašom užimti savo vietą tribūnoje ir čia, kiek jūs pageidaujate, pateiksite informaciją, o pakui likusią dalį klausinėsime.
Prašom. Gerbiamasis G.Kirkilas, Ministras Pirmininkas.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pasakyti keletą pozicijų, ką Vyriausybei pavyko nuveikti dėl šalies energetinio saugumo.
Pradėsiu nuo to, kad mūsų pirmieji žingsniai buvo jau 2006 m. rudenį pradėti diskusijas su Europos Komisija dėl šalies energetinio saugumo, pasibaigus 2009 metams. Jau 2007 m. pavasarį Lietuvos iniciatyva Europos Komisijos buvo priimtas (jis buvo patvirtintas Vadovų Taryboje) energetinio saugumo, energetinio solidarumo veiksmų planas.
Kitas labai svarbus žingsnis – tai, kaip žinote, Lietuvos, iš dalies Latvijos, Estijos ir Lenkijos iniciatyva energetinio saugumo pozicija yra įtraukta į Lisabonos sutartį. Jums leidus, labai trumpai pacituosiu 100 straipsnio 1 dalį: „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei kyla didelių sunkumų dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje.“
Ir viena kita mintis iš 176A straipsnio: „Kuriant vidaus rinką ir jai veikiant, atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką, Europos Sąjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybių narių solidarumu, siekiama: užtikrinti energijos rinkos veikimą, užtikrinti energijos teikimo saugumą Sąjungoje, skatinti energijos vartojimo efektyvumą bei taupymą ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimą, skatinti energetikos tinklų sujungimą.“ Štai tokia pozicija mes dabar remiamės, vykstant mūsų konsultacijoms su Europos Komisija.
Kaip žinote, šių metų vasario 26 d. Vyriausybės nutarimu tokia komisija yra patvirtinta (jai vadovauja ambasadorius Aleksandras Abišala). Per tą laiką komisija atliko daugybę darbų: pirma, parengtos studijos dujų ir elektros tiekimo klausimais; antra, parengta pozicija dėl Lietuvos energetikos saugumo aprašymų; suorganizuotas TATENA branduolinės energetikos ekspertų vizitas į Lietuvą mūsų Ignalinos atominės elektrinės antrojo reaktoriaus veiklos saugai įvertinti; ketvirta, EBRD užsakymu suorganizuotas studijos dėl Lietuvos energijos efektyvumo stiprinimo elektros sektoriuje atlikimas; penkta, vyksta intensyvios konsultacijos su Europos Komisija. Komisijos pirmininkas, aš turiu omeny mūsų komisijos pirmininką, net kelis kartus buvo susitikęs su energetikos komisaru Andriu Piebalgu, taip pat intensyviai dirbama su Komisijos Transporto ir energetikos generaliniu direktoratu.
Ir paskutinis punktas – A.Abišalos vadovaujama komisija taip pat vykdo intensyvias konsultacijas su šalimis narėmis. Jau įvyko vizitai į Vokietiją, Prancūziją, Lenkiją, Latviją, Estiją, Suomiją… ir su Europos Parlamento nariais. Šia prasme buvo ypač sėkmingas, mano požiūriu, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitas. Kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi mes išnaudojame kiekvieną Vadovų Tarybą (formalią ir neformalią), kad galėtume kalbėti šiais klausimais su šalimis narėmis. Mano požiūriu, dauguma šalių narių šiuo metu pozityviai žiūri ir supranta Lietuvos situaciją. Komisijai pateikėme Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymo pasekmes.
Galiu šiandien pasakyti, kad tiek šalys narės, tiek Komisija pripažįsta realią grėsmę Lietuvos energetikos saugumui, pasibaigus 2009 metams. Kaip žinote, mūsų elektros energetikos saugumas tiesiogiai priklauso nuo antrojo reaktoriaus uždarymo. Uždarius Ignaliną (tai yra mūsų suderintos pozicijos), pirma, Lietuvoje trūks elektros energijos generavimo pajėgumų nuo 100 iki 500 megavatų žiemą, Lietuva taptų visiškai priklausoma nuo dujų ir naftos (energetikos balanse jų būtų apie 90%), tektų didinti savo CO2 dujų emisiją iki maždaug 6 mln. tonų, padvigubėtų elektros kaina galutiniams vartotojams, tai padarytų įtaką ir BVP didėjimui (minus 3–4 %), ir infliacijai (plius 3–4 %).
Uždarius Ignalinos elektrinę, už dujas ir naftą papildomai reikėtų mokėti (skaičius taip pat suderintas) maždaug 750 mln. eurų, todėl mes siūlome Komisijai nagrinėti galimybę šiuos pinigus kaupti fonde ir investuoti į energetikos infrastruktūros bei namų modernizavimo projektus. Kadangi, deja, vėluoja pagrindinių elektros tiltų, pirmiausia projektų, įgyvendinimas, mes sakome, kad 2010–2013 m. susidarys kritinis laikotarpis.
Dėl saugos aš jau minėjau. TATENOS misija įvyko šių metų (…) 17–20 d. Jos tikslas buvo patikrinti, kaip Ignalinos atominė elektrinė vykdo eksploatacinių technologinių valdymo apsaugos sistemų kanalų bei tarpelių tarp kanalų grafito kontrolę. Ekspertų pateiktose preliminariose išvadose teigiama, kad Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko eksploatavimo kontrolė atitinka tarptautinę praktiką bei TATENOS standartus ir kad elektrinė galėtų veikti maždaug iki 2012 m. vidurio. Taip pat vyksta intensyvios konsultacijos su Komisija. Ne tik su Komisija, bet ir su šalimis narėmis, kaip jau minėjau, su Europos Parlamentu ir parlamentarais.
Pagrindinis tikslas – užtikrinti mūsų saugumą. Šiuo metu mes baigiame rengti bendrą Lietuvos ir Europos Komisijos veiksmų planą, kuriame yra numatytos konkrečios priemonės bei projektai Lietuvos energetiniam saugumui užtikrinti. Visų pirma tai elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, kombinuoto ciklo elektros turbinos… Lietuvos elektrinės Elektrėnuose statyba, dujų jungtis su Lenkija, energijos vartojimo efektyvumo stiprinimas, na, ir naujoji atominė elektrinė.
Tačiau tai yra vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemonės. Efektyvių trumpojo laikotarpio priemonių (Komisija tą iš dalies pripažįsta, praeitą savaitę buvo susitikimas su Komisija) nėra. Todėl mes siūlome Komisijai nagrinėti galimybę pratęsti antrojo bloko veiklą iki maždaug 2012 m., iki tol, kol ji galėtų realiai… Šiuo tikslu mes ieškome politinio susitarimo su Europos Sąjungos šalimis narėmis, taip pat visiems priimtino teisinio sprendimo. Mūsų nuomone, tokio teisinio sprendimo pagrindas yra esminis aplinkybių pasikeitimas, palyginti su stojimo laikotarpiu.
Esminis aplinkybių pasikeitimas… Tokios derybos vyko maždaug prieš 10 metų, kai, mano požiūriu, buvo priimtas sprendimas be ypatingo pagrindo 2005–2009 m. uždaryti elektrinę. Jis įvyko. Tai kuro kainos, aš turiu omeny dramatišką naftos, dujų kainų pasikeitimą ir kai kurias kitas aplinkybes.
Taigi šiandien mes, aišku, nereikalaujame iš Komisijos, kaip buvo pateikta žiniasklaidoje, kad ji pasakytų, jog galima pradėti derybas arba derėtis. Mes išnagrinėjome visas galimybes ir galvojame, kad reikėtų derėtis dėl galimybių pratęsti, tai yra modifikuoti, uždarymą, nekeičiant sutarties.
Taip pat susitarė su Europos Komisijos Prezidentu Jose Manueliu Barrosu, kad šis Lietuvos energetikos saugumo klausimas bus keliamas jau šių metų spalio 15–16 d. Vadovų Taryboje. Mes jau esame pateikę savo pasiūlymus raštu.
Antras dalykas, pats Prezidentas J.M.Barroso pasiūlė, pažadėjo Vadovų Tarybos išvakarėse suorganizuoti specialų Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimą, kitaip sakant, paspartinti elektros tiltų į Švediją ir į Lenkiją statybą. Mes su tuo sutikome. Manau, šiuo metu tai yra labai svarbūs pasiekimai.
Baigdamas apie vieną kitą punktą, ko mes siekiame. Pirmiausia mes turime įrodyti, kad energetikos kainos ir sąlygos per pastaruosius 10 metų iš esmės pasikeitė, tai gana akivaizdu, kad Ignalinos atominė elektrinė gali saugiai dirbti iki 2012 m. vidurio ir kad nekeisdami sutarties modifikuojame Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko stabdymą iki 2012 metų, nes trumpojo laikotarpio alternatyvų… Kaip minėjau, mes vis tiek statome naują elektrinę, o tai buvo labai svarbu priimant šį sprendimą, ir tiltus.
Beje, Angela Merkel, viešėdama Lietuvoje, sutiko su tuo, kad jeigu visos opcijos, kaip ji pasakė, išnaudojamos, tai paskutinis etapas yra prieiti prie šitos galimybės – modifikuoti atominės elektrinės stabdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, premjere, už informaciją. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Frakcijos vardu klausia gerbiamasis A.Kubilius. Prašau. Jūs neturite kortelės. Tuoj, tuoj. Prašau.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis premjere, sakykite, kodėl taip išeina, kad kai jūs kalbate Briuselyje kartu su Europos Komisijos prezidentu Žozė Manueliu Barozu, jūs pritariate viskam, ką pasako prezidentas Barozas. O prezidentas Ž.M.Barozas pasako, kad nėra šansų pratęsti Ignalinos antrojo bloko veiklą, tai yra tarptautinis Lietuvos įsipareigojimas, ir kad Lietuva gali tikėtis papildomos paramos kitiems energetiniams projektams, bet tik ne Ignalinos antrojo bloko pratęsimo klausimu. Jūs pasakote, kad tai irgi yra variantas. Bet kai grįžtate į Lietuvą, jūs pradedate kalbėti, kad dar yra kažkokių galimybių tariamai pradėti derybas su Taryba ir pasiekti, kad Ignalinos elektrinės antrojo bloko veikla būtų pratęsta.
Ar jums neatrodo, kad laikas baigti propagandinį akių dūmimą Lietuvoje? O jeigu ne, tai sakykite, ar galėtumėte parodyti kokius nors kad ir uždarus ar konfidencialius popierius jūsų pokalbio ar su kanclere A.Merkel, ar su Europos Komisijos prezidentu Ž.M.Barozu, kuriuose būtų užfiksuota, kad Lietuva dar turi kokių nors galimybių gruodžio mėnesį Taryboje tartis dėl Ignalinos antrojo bloko pratęsimo? Ar kur nors buvo pasiektas toks sutarimas, kad Lietuva darys tokius veiksmus, ir Europos Sąjunga to laukia?
G.KIRKILAS. Mes kaip tik ir einame tuo keliu, jeigu jūs klausėte, ką aš sakiau. Mes nuosekliai svarstome visus opcionus ir, mūsų požiūriu, išnagrinėjus visus opcionus tiltų statyba vėluoja, ir ne dėl Lietuvos kaltės, kaip žinote. Dėl Lenkijos tilto labai ilgai teko derėtis, tokia kompanija jau dirba. Manau, kad galima paspartinti tiltą į Švediją, tačiau vis tiek realiai jis nepradės veikti 2010 m. sausio mėn.
Dabar noriu pasakyti, ką pasakė prezidentas Ž.M.Barozas. Ko jo paklausė, tą jisai pasakė. Žurnalistai jo paklausė, ar mes deramės dėl sutarties pakeitimo? Mes nesiderame dėl sutarties pakeitimo, nes mūsų taktika ir strategija, mes manome, galima remiantis esama sutartimi, nes pakeisti sutartį… Kaip žinote, jinai yra patvirtinta mūsų referendume. Todėl labai stebiuosi, kad jūs agituojate žmones nepasisakyti referendume. Manau, būtų labai svarbu žmonėms pasisakyti.
Mano požiūriu, visi mano susitikimai, taip pat ir su A.Merkel, jinai pasakė poziciją, kad jeigu visi opcionai išnaudoti ir lieka tik šis, viskas užfiksuota oficialiame mūsų susitikime, kuris vyko Vilniuje prieš porą savaičių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu klausia gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašau.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, šiandieniniame savo interviu Aleksandras Abišala sakė, kad 45% garantuoti, kad bus pasisakyta už lėtąjį Ignalinos antrojo bloko uždarymo scenarijų. Tačiau jis dar pridūrė, kad būtina sąlyga yra įvykęs referendumas. Kaip jūs vertinate tokių opozicinių partijų kaip konservatoriai raginimus nedalyvauti referendume? (Balsai salėje)
G.KIRKILAS. Jeigu tokie raginimai… Gerai, nesiginčykime. Jeigu tokie raginimai buvo, aš manau, kad jie yra klaidingi, nes aš jau minėjau: mes savo sutartį su Europos Sąjunga patvirtinome referendumu. Todėl šiuo požiūriu žmonių nuomonė, kad ir konsultaciniame referendume, būtų labai svarbi.
Dabar grįžtu prie visų opcionų. Dar kartą sakau, kad net jeigu blogiausiu atveju nebūtų pasiektas pratęsimas, visus kitus opcionus mes vis tiek turime turėti. Mes vis tiek turime turėti tiltus į Lenkiją ir Švediją. Mes vis tiek turime statyti naują elektrinę. Mes vis tiek turime statyti dujų dvigubo generavimo elektrinę Elektrėnuose ir stiprinti visas kitas. Taip pat tikėtis ir finansinės Europos Sąjungos paramos. Dar kartą sakau: kaip tik dėl to yra rengiamas bendras veiksmų planas, kuriame mėginama įrodyti, kad Lietuvai ne savitiksliškas dalykas išsiderėti pratęsimą. Mes, remdamiesi energetiniu solidarumu, kuris jau įtvirtintas Lisabonos strategijoje, sakome, kad būkime solidarūs, bet jie taip pat turi matyti, kad nėra kitų galimybių.
Mūsų požiūriu, ir Komisijos, ir mūsų energetikų, yra tokia situacija, nes jūs taip pat matote, kad nėra galimybių 2010 m. sausio 1 d. turėti kokią nors jungtį su Europos Sąjungos rinka, arba vadinamuoju (…). Todėl mes taip ir teigiame.
Dabar pasakyti, kiek yra procentų šansų derybas užbaigti sėkmingai, yra labai sudėtinga. Kaip buvęs derybininkas Kaliningrado klausimais, galiu pasakyti, kad pradedant Kaliningrado derybas dėl keleivių tranzito buvo taip pat labai daug skeptikų, kurie sakė, kad niekas nieko nesusitars. Bet vis dėlto pavyko surasti, beje, kartu su Komisija, kartu su Europos Sąjunga, unikalų sprendimą. Todėl aš tikiu, kad ir šiuo atveju mes galime surasti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Frakcijos vardu – profesorius K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš pradžių noriu pasakyti pastabą. Kai jūs pradėjote Seimui daryti savo pranešimą, jūsų frakcijos narių buvo trys, dabar jau yra dešimt. Aišku, susirinko šiek tiek daugiau.
Klausimas labai paprastas. Sakykite, naftos kaina pasaulyje tai kyla, tai krenta. Dabar yra jos kritimo laikotarpis ir nuo 150 dolerių už barelį nukrito iki 100. Kadangi dujų kaina yra susieta su nafta, skaičiuojama pagal mazutą formulėje, natūralu, kad dujų kaina prie sienos taip pat krenta.
Klausimas būtų toks. Kodėl šilumos kaina, į kurią kalkuliuojama ir kuri nustatoma Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, ne krenta, o išlieka maksimali tiems, kurie turi individualius namus – 1,26 Lt, tiems, kurie naudoja centralizuotą šildymą – irgi per 1 Lt. Sakykite, ar tokia tvarka, kai dujų kaina krenta ir, natūralu, krenta ir kaštai, o pardavimo kaina išlieka tokia pati, ar tokia sistema nėra naudinga tam, kam buvo naudinga visuomet, t. y. šilumos tiekėjams, kurie anksčiau daug laimėdavo iš dolerio kurso – šimtus milijonų, o dabar laimi iš kainų kritimo kurso? Kaip būtų galima paaiškinti žmonėms, kad dabar jiems šildymas pabrangs 53%, nors dujų kaina atpinga 30%? Kaip tą galima paaiškinti paprastiems žmonėms? Būkite geras, Ministre Pirmininke.
G.KIRKILAS. Dėl mūsų frakcijos narių. Gerai, kad jūs rūpinatės, bet jau seniai informuoti apie tai. Jeigu reikės, dar kartą informuosime.
Dabar dėl kainų metodikos. Mes, Vyriausybė, taip pat kritikuojame šią kainų metodiką. Aš, pavyzdžiui, su jumis sutinku. Šį klausimą lygiai taip pat kelia savivaldybės, kad kainų metodika yra naudinga šilumininkams. Tačiau, kaip žinote, Valstybinė kainų ir energetikos komisija nėra pavaldi Vyriausybei, nors, man atrodo, iš tikrųjų turėtų būti. Taip jau pas mus susiklostė. Todėl, aišku, mes inicijuojame Valstybinės kainų ir energetikos komisijos metodikos peržiūrą. Ne komisijos, bet metodikos.
Dėl dujų kainos. Kaip žinote, svyravimai iš tikrųjų yra, bet dujų kaina bus perskaičiuojama už pusmetį, už šešis mėnesius. Vadinasi, mes kainas, kurios, matyt, nukris šį pusmetį, turėsime metų pabaigoje. Mes reikalaujame, kad tai atsispindėtų skaičiuojant šilumos kainas. Mano nuomone, dabartinė metodika yra tikrai naudingesnė šilumininkams. Su tuo sutinku.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji J.Zinkevičiūtė. Toliau klausite taip, kaip esate užsirašę. Eilės tvarka klausite.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, kadangi šiandien galima paklausti ne tik energetikos klausimais, aš norėčiau paklausti aikštyno klausimais.
Visai neseniai Vilniaus miestas ir Lietuva stebėjo debatus, kaip Vilniaus miesto savivaldybė ir Vyriausybė statomam stadionui skyrė pinigų, vėliau lyg ir vėl įšaldė. Ar galite paneigti arba patvirtinti, kad jūsų susitikime su liberalcentristu ponu Gintautu Babravičiumi, Futbolo federacijos viceprezidentu, buvo kalbama ir skirta nemaža suma Naujosios Vilnios stadionui, kuris tapo geru kąsniu ir derybų… prieš rinkimus. Prieš gerą pusmetį liberalcentristai direktoriumi buvo paskyrę Jakubauską, sumokėjo gana solidų atlyginimą, vėliau dėl neaiškių priežasčių jį atleido, o jūsų valdomos partijos administratorius ponas Gintautas Paluckas paskyrė poną Mindaugą Beišį. Pinigai mokami – veiklos jokios. Patvirtinkite, ar tikrai buvo derybos su G.Babravičiumi dėl pinigų ir tie pinigai skirti, nes jūs turite laišką-paklausimą, į kurį jūs jau gerą mėnesį neatsakėte?
G.KIRKILAS. Jokių derybų su ponu G.Babravičiumi nevedėm, juo labiau jokių pinigų Naujosios Vilnios stadionui nesame paskyrę. Pinigai yra paskirti nacionaliniam stadionui, bet ne Naujosios Vilnios.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis G.Šileikis. Prašau.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis premjere, norėtųsi paklausti jūsų, kada Vyriausybė teiksis dėl Šilto būsto įstatymo projekto išvadas pateikti Seimui? Jau trečią savaitę Seimo Pirmininkas vis žada įtraukti į darbotvarkę, žmonės laukia, o jūsų Vyriausybė sugebėjo tiktai įsteigti komisiją, kuri pateiktų išvadas, nors visiems akivaizdu, kad būsto renovavimas yra pirmo svarbumo klausimas. Ar nėra iš fantastikos srities jūsų rinkimų pažadai per kitus ketverius metus daugiau nei 30% renovuoti, tuo tarpu kitų metų biudžeto projekte numatėte 70 mln., mes siūlome ne mažiau 500 mln., o 2010 m. – 100 mln.? Kada Seimas gali tikėtis jūsų Vyriausybės išvados? Ačiū.
G.KIRKILAS. Mes turime praktiką dėl jūsų pasiūlymų, kurie kaip tik šiuo metu ir sudaro didžiausią biudžeto deficitą, todėl visada įdėmiai žiūrime, kiek kainuoja šie projektai. Tiesą sakant, aš detalių nežinau, bet, aišku, mes pateiksime atsakymą. Daug yra projektų, dėl kurių mes turime pateikti atsakymus, bet prieš tai mes turime žinoti, kiek tai kainuoja. Šiaip sau duoti teigiamą, kaip jūs sakote, dėl populizmo, dėl ko nors, mes negalime. Mes turime žinoti, kiek tai kainuoja. Kai žinosime, tada ir pateiksime atsakymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis premjere, jūsų kalbos, ypač paskutiniu metu, net dienos laikotarpio, prieštarauja viena kitai. Aš suprantu, kad eiliniam žmogui jūs galite „subalamutinti“ smegenis, bet ar jūs išties manote, kad čia posėdžiaujantys tautos atstovai yra tokie kvailiai, kad patikėtų jūsų demagoginėmis kalbomis apie Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimą?
G.KIRKILAS. Priešingai, aš labai gerai galvoju apie Seimo narius, nes pats esu Seimo narys. Kodėl turėčiau blogai galvoti? O dėl ko visi labai susinervino, kai mes gerokai pažengėme konsultuodamiesi su Komisija, tai yra suprantama. Iš tikrųjų dabar opozicinėms partijoms tokios naujienos nėra parankios, todėl jūs ir neigiate viską. Aš čia jokios demagogijos nematau, pateikiau tik faktus, nieko daugiau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašau.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš tiesiog turiu išgelbėti jus ir informuoti, kad su kolega parengtame Šilto būsto įstatyme mes siūlėme daugiabučių renovavimą laikyti strateginės svarbos prioritetu ir skirti jam 500 mln. Jeigu jums sunku susipažinti su dviejų puslapių dokumentu, aš tai jums sakau garsiai, nes jūsų paklausi – negausi. Deja, ši praktika tęsiasi.
Aš noriu jūsų paklausti kito klausimo. Artėja 2009 m. biudžeto svarstymas, paneikite arba patvirtinkite, gerbiamasis premjere, nes kitaip čia jau negali formuluoti klausimo, ar šis biudžeto projektas bus teikiamas su deficitu ir kodėl?
G.KIRKILAS. Jūs savo klausimu ir atsakėte į savo klausimą. Kaip jūs suprantate, 500 mln. nėra tokia jau maža suma biudžetui. Prieš priimant praeitą biudžetą jūs taip pat maždaug panašią sumą pateikėte didindami valdininkų atlyginimus, o po to intensyviai jūsų frakcijos nariai visus metus kritikavo šį biudžeto deficitą.
Dėl namų modernizavimo. Būtent mes, būtent mūsų Vyriausybė, dar praeitais metais padidino paramą žmonėms, kuriems reikia renovuoti būstą, iki 50%, tai irgi faktas. Aš nežinau, ar čia, Seime, faktais galima kalbėti, ar jau nebegalima? Yra faktas, mes tokį sprendimą priėmėm, tai iš tikrųjų paskatino būsto renovaciją. Aišku, paskatino ir kiti dalykai, paskatino ir energetikos žaliavų kilimas, ir energetinė krizė, kuri vyksta pasaulyje. Anksčiau ar vėliau mums reikės tą padaryti, bet šiuo metu skirti 500 mln. iš biudžeto nėra taip lengva, mes ieškome kitų mechanizmų, tarp jų ir didesnės Europos Sąjungos paramos. Taip pat mechanizmų pritraukti ir privatų verslą į tai.
500 mln. šiandien skirti yra praktiškai neįmanoma. Kodėl? Nes, kaip žinote, jau dabar yra prisiimti įsipareigojimai dėl mokytojų, švietimo darbuotojų, socialinių darbuotojų, kultūros darbuotojų ilgalaikių atlyginimų, kurių vertė yra per milijardą litų. Kaip visada, atsakymas yra labai paprastas, arba mes didiname mokesčius… tarkime, padidiname mokesčius, tada būtų galima tuos papildomus 500 mln. surasti. Bet šiuo metu mes negalime pasakyti, kad jie yra. Tačiau mes, kaip žinote, kreipėmės į Komisiją. Komisija leido mums šiais metais papildomai 25 mln. eurų namų renovacijai panaudoti, kiek dabar yra paraiškų, visoms paraiškoms finansuoti šiais metais pinigų užteks.
O kad reikia spartinti namų modernizavimą, man atrodo, visi sutinka. Kuo greičiau mes modernizuosime namus, tuo mažiau mokėsime pinigų už dujas ir kitas energetikos žaliavas. Tai suprantama, mes čia ir sakome. Beje, Komisijai ir pateikėm skaičiavimus, kad jeigu mes uždarom… Gerbiamasis kolega, jeigu uždarom antrąjį bloką. Būtų labai įdomu iš jūsų išgirsti, jūs buvote derybininkas, kokiais argumentais jūs rėmėtės, kad pirmasis blokas turi būti uždarytas 2005 m., kitas – 2009 m.? Kokiais skaičiavimais, kokiomis prognozėmis, nes nepavyko jų aptikti? Nepavyko aptikti. Žinau labai gerai, kad tik politiniais sumetimais: stokim kuo greičiau ir neskaičiuokim, kas bus po to, o dabar kaltinat. Taip pat turėjo būti ir namų modernizavimo programa aptarta. Beje, stojant į Europos Sąjungą, taip pat reikėjo reikalauti didesnės paramos. Taigi dabar galime, aišku, teikti labai daug populistinių projektų, tačiau tai nereiškia, kad biudžete iš kažkur stebuklingai, nedidinant mokesčių, papildomai atsiras pinigų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. (Triukšmas salėje) Jūs norite dar kartą paklausti? (Balsai salėje)
G.KIRKILAS. Tai ar jūs neklausote, aš jums sakau, kad visas biudžeto padidėjimas, iš esmės visas, turi būti panaudotas mokytojų, socialinių darbuotojų ir kultūros darbuotojų atlyginimams, įsipareigojimams, kurie jau yra priimti.
PIRMININKAS. Premjere, buvo klausimas, ar bus deficitinis ar nedeficitinis. Aš suprantu, kad tai Petras nori išgirsti.
G.KIRKILAS. Pagal Fiskalinės drausmės įstatymą mes turime turėti nedeficitinį biudžetą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia gerbiamasis S.Pabedinskas.
S.PABEDINSKAS (VLF). Dėkoju.
G.KIRKILAS. Labai keista, kad jums taip rūpi deficitinis arba nedeficitinis, tuo pačiu metu jūs papildomai siūlote dar pusę milijardo papildomų išlaidų. Prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Šiauliene, jūs ten kažkokį posėdį vedate. Nelabai gražu. Prašau, gerbiamasis Pabedinskai.
S.PABEDINSKAS. Gerbiamasis premjere, aš vėl apie atominę energetiką, apie atominę jėgainę. Pasižiūrėjus į dokumentus, 1998 m., 2000 m., 2003 m., „Tatenos“, jos sprendimų, aiškiai atsakoma į klausimą, kai tiek Kanada, tiek Prancūzija tiek lėšų investavo į Lietuvos atominę elektrinę, kad ji tapo viena saugiausių RBMK reaktorius turinčių jėgainių Europoje. Taigi lyg ir atrodytų, kad mes uždarome pačią saugiausią jėgainę. Šiuo atveju lieka dirbti tokios RBMK jėgainės: Smolensko, Rovno, kur dirba Černobylio, Sasnovyj Bor. Sakykite, ar čia nėra tam tikra protekcija šalių, kurios nori statyti arba galvoja statyti reaktorių ar prancūzišką, ar kokį kitą Lietuvoje, ir būtent taip blokuoja Lietuvos esamo energetikos centro darbą po 2009 m. sausio mėnesio?
G.KIRKILAS. Visko čia yra. Labai daug čia visokių veiksnių veikia, bet aišku viena, kad mes turime statyti naują elektrinę. Kito kelio nėra. Dabartinis patikinimas rodo, kad be papildomų investicijų antrasis reaktorius gali dirbti tik iki 2012 m. vidurio. Bet visi pripažįsta, ir „Tatenos“ specialistai, kad jis yra saugus. Būtent dėl to, kad į jį papildomai yra investuota beveik pusketvirto milijardo dolerių, vien tiktai dėl to niekas nekelia jam jokių kitų reikalavimų. Todėl mes ir sakome, Lietuvai, šiuo atveju mums, reikia uždengti tą laikotarpį, 2010–2013 m., kad nemokėtume papildomai tų 750 mln. eurų už dujas ir naftą ir kad mes galėtume lėčiau stabdyti. Štai čia yra klausimas. Aš sutinku, sutartis, teisiniai aspektai, bet vis dėlto ne tik teisiniai aspektai turi veikti, sveikas protas taip pat, būtent todėl mes ir pateikėme visas pasekmes. Čia yra vienas iš svarbiausių argumentų. Jeigu reaktorius būtų nesaugus, tai kad ir ką mes kalbėtume, šitie argumentai iš tikrųjų nesuveiktų. Pagrindinis dalykas yra tas, kad reaktorius realiai ir saugiai gali veikti. Čia iš tikrųjų yra pagrindinis argumentas.
PIRMININKAS. Dėkojame premjerui. Darbotvarkėje skirtas laikas išnaudotas, nors jūsų nori paklausti dar 10 Seimo narių. P.Auštrevičius, matau, siūlys pratęsti, aš taip jaučiu.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ne, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu tiesiog apginti buvusį premjerą A.M.Brazauską, kurio gimtadienis šiandien ir apie kurį taip nepagarbiai atsiliepė dabartinis Ministras Pirmininkas G.Kirkilas. Jeigu ne tas ministras pirmininkas, tai jums, G.Kirkilai, jo pasiektų rezultatų, taip pat ir derybų, seniai reikėtų siekti. Mane stebina jūsų populizmas, todėl jūs taip bijote rinkimų. Ačiū. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar J.Veselka repliką. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi jūs paleidote iš tribūnos premjerą, tai man belieka jūsų paklausti. Premjeras kalbėjo apie opcionus, po kurių Europos Vadovų Taryba gali apsispręsti pratęsti Ignalinos darbą. Tai gal jūs galėtumėte įvardyti, po kokių tų konkrečių opcionų gali pratęsti, nes kiek aš žinau, iki 2012 m. nebus tilto su Švedija, o greičiausiai visai nebus. Dabar jie aiškina, kad 13 tūkst. megavatų pasilieka Lietuva sau, o tik 9 lieka partneriams. Lenkai reikalauja mažiausiai 10. Vadinasi, su lenkais jungčių… Tai po kokių opcionų?
Antras dalykas, gerbiamasis A.Kubilius klausė, kokiais dokumentais gali gerbiamasis premjeras patvirtinti, kad jis veda darybas? Neišgirdau. Aš turiu dokumentą, Europos Komisijos atsakymą, kuriame rašoma, jeigu Lietuva laiku neuždarys II bloko…
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere…
J.VESELKA. …tai Lietuvai bus nutrauktas finansavimas. Gerbiamieji, ar turi premjeras įrodymų, kad jeigu nebus uždaryta, vis tiek Europos Komisija mus finansuos. Kalbėjo, kalbėjo, aš nieko nesupratau. Opcionai, po opcionų vėl kažkas. Jūs galite dabar man paaiškinti, nes nutraukėte diskusijas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, mes darbotvarkę pasitvirtinome iš ryto. Pusė valandos šitai diskusijai buvo skirta, mes ją išnaudojome, kol jūs kalbėjote, premjeras pabėgo, atsakyti už jį aš nesiruošiu, ne apie opcionus buvo kalbama, o opcijos buvo pasakyta. Aš manau, mes nutraukiam, nes jau nėra premjero, ir tęsiame pagal darbotvarkę.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3202(3)ES. Teikėjas – Ūkio ministerija. Pranešėjas – gerbiamasis J.Veselka, Ekonomikos komitetas.
Kadangi stovi gerbiamasis K.Daukšys, replika, matyt. Prašau.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti, ar Lietuvoje premjero iš viso nėra?
PIRMININKAS. Kaip nėra? Jis išėjo iš salės.
K.DAUKŠYS. Jūs sakėte, kad premjero nėra.
PIRMININKAS. Jau nėra salėje.
K.DAUKŠYS. Supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Premjeras yra, viskas gerai. Negąsdinkite žmonių. Prašom, gerbiamasis Juliau, Ekonomikos komiteto nuomonė. Svarstymas.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo pataisoms. Trumpai priminsiu, kad yra įstatymo pataisos, kai kuriais momentais lengvina sąlygas verslui, įmonių, akcinių bendrovių, tai yra prijungimo… reorganizavimo atvejais. Ir yra dar viena tokia pataisa, kad vis dėlto, kaip parodė praktika, kartais nesant daugumos tarybos narių galima padaryti perversmą bendrovėje. Tai dabar ne dalyvaujančių, jeigu sprendimai priimami, o visų narių reikia balsų daugumos. Todėl siūlyčiau palaikyti Ekonomikos komiteto nuomonę ir pritarti po svarstymo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Juliui.
Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Gerbiamasis K.Glaveckas. Prašau, profesoriau.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo bei 37 straipsnio 7 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui, visi pasisakė už.
PIRMININKAS. Dėkojame Biudžeto ir finansų komitetui už tokią nuomonę. Noriu paklausti, gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Yra reikalavimas balsuoti. Gerai. Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-3202(2)ES po svarstymo? Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas. Balsuokite teisingai.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Darbotvarkės 2-3a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2039. Teikėjas – A.Sysas, jis pats ir pranešėjas. Svarstymo stadija. Nuomonę pristato Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aišku, logiškiau būtų svarstyti pirma 2-4a, jeigu jam pritartume, reikėtų atmesti tuos pirmuosius. Bet darbotvarkė taip surašyta. Komitetas svarstė, tai yra mano pateiktas paketas įstatymų dėl Prezidento draudimo. Kadangi Seimas yra gavęs Vyriausybės projektą Nr.XP-3133 ir lydintįjį, tai komitetas svarstydamas apsisprendė palaikyti Vyriausybės projektą, todėl komitetas siūlo 5 projektus (Nr.XP-2039–Nr.XP-2043) atmesti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Seimas išgirdo komiteto siūlymą atmesti. Ar galime bendru sutarimu tuos visus, kurie buvo pateikti, atmesti? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. (Balsai salėje) Reikalaujate vis tiek balsuoti. Galima už visus ar kiekvieną atskirai? Už visus.
Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto pasiūlymui po svarstymo atmesti 2–3a, 2–3b, 2–3c, 2–3d ir 2–3e, prašau balsuoti. Komitetas siūlo atmesti. Kas balsuojate už, pritariate komiteto nuomonei. Valstybinio socialinio draudimo pensijų, Ligos ir motinystės, Nelaimingų atsitikimų darbe ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo. (Balsai salėje) Kas už, tas palaikote komitetą, – atmetame.
Už – 56, prieš – 3, susilaikė 8. Atmesti šie įstatymų projektai.
2-4a klausimas – Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3133. Ir vėl pranešėjas gerbiamasis A.Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū kolegoms, kurie palaikė mano įstatymo projektą, bet komitetas vis dėlto sutarė, kad mes svarstysime pagrindinį paketą, kurį pateikė Vyriausybė. Taigi komitetas svarstė Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Aš kalbėsiu dabar tik apie jį. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Atsiprašau, aš trumpai, kad mano kolegos suprastų, apie ką čia kalbama.
Šiame įstatyme mes atsisakome Prezidento dalyvavimo valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Prezidentas bus draudžiamas valstybės lėšomis. Kadangi jau yra priimtas Rentos įstatymas, bet kokiu atveju, jeigu jis netenka darbo, tai pragyvenimo šaltinis yra, nes yra Prezidento rentos įstatymas. Sveikatos sutrikimo atveju jam papildomai mokamos įmokos iš valstybės biudžeto. Tai šito įstatymo esmė. Taip pat numatyta sutuoktinio draudimas valstybiniu socialiniu draudimu, kaip yra draudžiami kiti pareigūnai, valstybės tarnautojai, diplomatai, jų sutuoktiniai. Taigi buvo gauta gana daug Teisės departamento pastabų, į kurias mes visiškai atsižvelgėme, išskyrus vieną pastabą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų… Socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Manome, kad tai yra specialusis įstatymas. Taip pat buvo gautas Seimo nario S.Pečeliūno siūlymas. Nors įstatymo pataisos buvo tik socialinio pobūdžio, bet kolega Saulius siūlė 23 straipsnio 1 dalyje įrašyti „išskyrus asmenį, kuris iš Respublikos Prezidento pareigų buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka“. Komitetas dauguma balsų pritarė šiam siūlymui.
Taip pat buvo Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų išvados, į kurias komitetas atsižvelgė ir siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. 3 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Gal galime ir kitus dabar aptarti, ar reikės kiekvieną atskirai? Kokios būtų nuomonės?
A.SYSAS. Galime pabandyti.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad visus, kurie yra pakete: 4b, 4c, 4 d, 4e ir 4f? Gerai? Prašom tada Nr.XP-3134, Nr.XP-3135, Nr.XP-3136, Nr.XP-3137 ir Nr.XP-3138.
A.SYSAS. Ačiū. Prezidento valstybinės rentos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3134. Pastabų negauta. Balsavimas lygiai toks pat, kaip ir dėl pagrindinio įstatymo projekto. Čia pataisa nedidelė.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3135. Buvo gautos Teisės departamento pastabos. Kadangi komitetas nutarė, kad Respublikos Prezidentui, kaip išskirtiniam asmeniui valstybėje, būtinos kitokios socialinės garantijos ir valstybiniame socialiniame draudime jis neturi dalyvauti (toks buvo sprendimas), todėl į pastabą neatsižvelgta ir balsų dauguma pritarta patobulintam įstatymo projektui.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3136. Teisės departamento pastaba. Svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Į pastabas atsižvelgta ir įstatymo projektui pritarta.
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3137. Gautos Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Joms pritarta. Įstatymo projektui dauguma balsų pritarta.
Ir paskutinis lydimasis projektas – Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3138. Svarstė trys komitetai. Jie pritaria, ir mes taip pat pritariame įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną… Kas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę? Turėtų Leokadija, bet aš jos nematau. Gal galite, profesoriau? Prašom. Jūs buvote dviejų įstatymų, tai Nr.XP-3133 ir Nr.XP-3138…
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir daugumai pastabų pritarė. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes jums duodame ir projektą Nr.XP-3138.
K.GLAVECKAS. Projektą Nr.XP-3138 taip pat svarstė Biudžeto ir finansų komitetas ir bendru sutarimu jam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tada kviesčiau gerbiamąją V.Aleknaitę-Abramikienę, jeigu yra. Teisės ir teisėtvarkos komitetas dalyvavo kaip papildomas svarstant visus įstatymus.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, čia irgi nieko sudėtinga. Komitetas nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ir visiems kitiems taip pat.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ir visiems kitiems tas pats.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū gerbiamajai Vilijai. Ir dar. Dėl vieno buvo reikalinga Sveikatos reikalų komiteto nuomonė. Tai yra Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3138.
Kas iš Sveikatos reikalų komiteto galėtų pasakyti nuomonę? Gal galite leisti man? Ačiū, leidote.
Sveikatos reikalų komiteto sprendimas: pritarti pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Kitokių nuomonių nebuvo.
Ar galima dabar bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiems šešiems įstatymų projektams? Jiems po svarstymo pritarė visi komitetai. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2961(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2961. Teikėjas – Aplinkos ministerija, ministras A.Paulauskas. Pranešėjas turėtų būti A.Bosas, bet jo aš nematau. Kelia ranką gerbiamasis Jurevičius. Prašom. J.Jaruševičius, pasakiau Jurevičius. Prašom, gerbiamasis Juozai.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP- 2961. Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė – pritarti. Papildomų pasiūlymų negauta. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Jokių pasiūlymų negauta. Aš taip suprantu, po svarstymo komitete pritarta.
J.JARUŠEVIČIUS. Į Teisės departamento išvadas komitetas atsižvelgė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
Mes šiek tiek nuėjome į priekį. Gal kas nors nori rezervinius? Nematau nė vienos ministerijos atstovo. Ką darome? Kviečiame. Mes paskambinome. (Balsai salėje) Tai gal padarome 15 min. pertrauką? (Balsai salėje) Nukelsime į kitą dieną. Ar mes norime? Padarome 15 min. pertrauką, nes mes nuėjome į priekį. Šį kartą niekas nekaltas. Beveik valandą laiko sutaupėme, todėl dabar galėtume padaryti pertrauką. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis K.Daukšys turi pasiūlymą.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra rezervinių klausimų. Tai gal mes tada juos…
PIRMININKAS. Mes turime rezervinių, bet nėra kam juos pristatyti.
K.DAUKŠYS. Ar tai bėda? Gal jūs, kaip pirmininkas, galite pristatyti, ir viskas?
PIRMININKAS. Neturiu teisės. Yra pateikimai. Yra labai atsakingi pranešėjai. Du ministrai turėtų būti.
Yra pasiūlymas padaryti 20 min. pertrauką. (Balsai salėje) Kadangi skiriasi nuomonės, o čia bus intensyviai ieškoma pranešėjų (tikimės, kad bus per 20 min.), tai prašom balsuoti. Kas už tai, kad darome 20 min. pertrauką, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Bet tada būsime priversti baigti šios dienos posėdį. Nesiūlau baigti. Darome pertrauką – balsuojate už, nedarome pertraukos – balsuojate prieš. Gerbiamieji, jeigu mes šiandien baigsime, nukelsime į kitą, tada dirbsime iki devintos vakaro. Ar yra nauda? (Balsai salėje) Teisingai, jeigu dirbti, tai dirbti.
Už pertrauką – 22, prieš – 28, susilaikė 6. Pertraukos nėra. (Balsai salėje)
Kaip valdyba? Viskas gerai sudėliota, bet mes labai greitai apsvarstėme tuos šešis įstatymus, kuriems buvo skirtas tam tikras laikas. Šiuo atveju nei kanceliarija, nei valdyba, nei aš nekalti. Aš suprantu, kad nenorime dirbti. (Balsai salėje) Nenorite? Nubalsavome, kad pertraukos nedarome. Gal vis dėlto aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu teisę paskelbti pertrauką neatsižvelgdamas į jūsų norus. Skelbiu 20 min., na, 30 min. pertrauką. 16.20 val. renkamės čia.
Gerbiamasis A.Čaplikas turi kitą pasiūlymą.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Atsiprašau, noriu atkreipti dėmesį, kad salėje yra per 70 Seimo narių. Rytiniame posėdyje mes atidėjome daug įstatymų, dėl kurių lieka tik balsuoti. Ką tik buvo 72 kortelės. Mes galime nelaukti kitų pranešėjų ir, jeigu salėje yra 71 Seimo narys, galime atlikti priėmimus. Juo labiau kad jau esame padarę pertrauką iki šios dienos popietinio posėdžio dėl visos grupės įstatymų.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Kai balsavome, buvo 59, o kortelių yra 71, dabar liko 68. Gerbiamieji, pabandykime užsiregistruoti. Gerbiamasis Ačai, registruojamės. (Balsai salėje) Na, kaip jūs taip nenorite dirbti. Registruojamės. Vyksta registracija, gerbiamasis Ramanauskai.
Deja, 64. Priėmimo negalime daryti.
Skelbiu pertrauką iki 16.20 val. 16.20 val. kviečiame į salę. Viskas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Kviečiame visus į salę. Negirdi, matyt. Gerbiamieji, tęsiame mūsų šios dienos posėdį. Buvo prašymas registruotis. Kviečiu visus registruotis. Kol jūs registruojatės, pranešu, kad klausimą 2-6 išbraukiame, nes nėra pranešėjų, 2-8, 2-9, rezervinis 7, rezerviniai 8a ir 8b iškris. Lieka du mūsų projektai, t. y. 2-7 klausimas ir rezervinis 6 klausimas. Kol registruojatės… Jau baigėte registruotis. (Balsai salėje) Pakartoti? Gerai. Dar kartą registruojamės.
Į tribūną kviečiu viceministrą gerbiamąjį Algimantą Vakariną pateikti mūsų darbotvarkės 2-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr.XP-3302. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis viceministre.
A.VAKARINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės įgaliotas, kadangi nėra vidaus reikalų ministro, teikiu jums Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą paskatino rengti Nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatos, Lietuvos Respublikos parlamentinių frakcijų susitarimas ir poreikis iš esmės atnaujinti Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos nuostatas ir užtikrinti kokybišką antikorupcinį nuostatų įgyvendinimą.
Nutarimo projekto tikslas – atnaujinti Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą numatant naujus kovos su korupcija prioritetus ir uždavinius bei nustatyti konkrečias priemones, kurios padėtų juos įgyvendinti. Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2007 m. kovo 28 d. išvadą dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2006 m. ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą apie Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimą 2006 m., nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui sudaryti naują tarpžinybinę darbo grupę Nacionalinės kovos su korupcija programos projektui parengti. 2007 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas savo potvarkiu sudarė darbo grupę Nacionalinės kovos su korupcija programos pakeitimo projektui parengti.
Norėčiau paminėti esmines nuostatas, išdėstytas šiame programos pakeitimo projekte. Pirma, naujai išdėstomos kryptys ir uždaviniai, nustatomi siekiami rezultatai ir vertinimo kriterijai, nustatoma aiškesnė koordinavimo ir atsiskaitomybės už programos įgyvendinimą sistema. Numatomos priemonės, kurios spartins vieno langelio principo įdiegimą siekiant sumažinti į institucijas besikreipiančių asmenų kontaktus su institucijų darbuotojais. Numatoma viešinti žemės grąžinimo procesą, reglamentuoti žemėtvarkos projektų autorių viešųjų ir privačių interesų deklaravimą. Didelis dėmesys skiriamas teritorijų planavimo viešumui perkeliant informaciją į elektroninę erdvę, atskira antikorupcijos programa dėl leidimų statiniams statyti išdavimo, tobulinami teisės aktai, numatantys ekonomines sankcijas už korupcinius teisės pažeidimus.
Buvo numatyta sukurti Nacionalinės kovos su korupcija programos interneto svetainę, kuri iki šiol nesukurta, bet numatytas jos projektas 2008 m. Didelis dėmesys bus skiriamas antikorupcinių ugdymo priemonių diegimui mokyklose ir universitetuose tarp moksleivių, studentų ir pedagogų.
Priėmus šį nutarimą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus nutarimo projektą pagerės korupcijos prevencija, korupcinių nusikaltimų atskleidimas, antikorupcinis visuomenės švietimas.
Teikiamas nutarimo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, papildomų lėšų šiam projektui įgyvendinti nenumatyta ir nereikės.
Prašyčiau pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Vakarinui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs įsivaizduojate šio projekto svarstymą plenarinių posėdžių salėje ir visame Seime? Buvusios programos, apie tai mes kalbėjome ne vienoje darbo grupėje, abstrakčios. Žinybos labai daug prirašė priemonių ir paskui nežinojo, ką su jomis daryti.
Dabar visas procesas yra šiek tiek pakoreguotas, bet gal reikėtų jį padaryti gyvesnį ir maksimaliai sukonkretinti įsipareigojimų ir visų priemonių planą, nes mes matome, kad politinių partijų įsipareigojimas liko tik popieriuje? Reikia dar griežčiau sukonkretinti tas visas priemones.
A.VAKARINAS. Be abejo, jūsų pastabos yra pastabos, aš galiu ginčytis, galiu nesiginčyti. Be abejo, ko gero, jos teisingos. Matyt, kad ir kiek mes tobulintume šią programą, visada atsiras tam tikrų spragų ir tam tikros minties pasireiškimų. Iš tiesų stengtasi atsižvelgti į visas nuomones, stengtasi išklausyti visų visuomenės grupių, stengtasi išklausyti visų socialinių partnerių ir įvertinti visas pastabas. Kaip tas rezultatas pavyko, tiesiog paliekame jūsų verdiktui. Manau, kad svarstymo metu dar bus galima atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie nebuvo įvertinti. Manau, tikrai yra galimybių tą programą dar tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Suprantama, kad jūs čia ne visai atsakingas už tą programą – čia Vyriausybės programa, ko gero, Ministras Pirmininkas, kuris yra pasiskelbęs kaip didžiausias kovotojas su korupcija, turėjo pateikti, bet kadangi jūs daugiausiai čia domitės, pasirodo, norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Šiaip jau daugelio valstybių yra ratifikuota konvencija dėl korupcijos privačiame sektoriuje. Pas mus kol kas, deja, apie tai tikriausiai galima svajoti, o korupcija šiame sektoriuje labai išplitusi. Pavyzdys: labai skundžiasi prekių į didelius prekybos centrus tiekėjai, kad be kyšio jie negali priduoti savo prekių į didelius centrus. Jie yra monopoliniai, jie nori – priima prekes, nori – priima iš kito. Už tai pas mus negalima patraukti atsakomybėn. Ar nemanote, kad reikėtų tą programą truputėlį bent išplėsti, padaryti kovingesnę?
A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, ko gero, klausimas teisingas, matyt, privačiame sektoriuje daugiau dar yra tokių dalykų, kuriuos jūs dabar paminėjote. Aš nesu tikras, ar tikrai veiksmų programoje nėra paliestas šis dalykas. Be abejo, čia gilinantis galbūt galima pataisyti ir patobulinti, bet tai, ką jūs pasakėte, yra tiesa. Aš manau, kad būtų galima dar pačiam priemonių plane svarstymo metu numatyti tuos atvejus, kuriuos jūs dabar minėjote.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tikriausiai nerasite Seimo, kuris nenorėtų kovoti su korupcija. Šis nutarimas, aišku, turėtų būti priimtas šiandieną baisia balsų dauguma, bet jūs man atsakykite dabar kaip be galo patyręs ir einantis pareigas žmogus. Ar jūs pats tikite, kad dėl šio Seimo nutarimo korupcija nors vienu procentu sumažės ir mes po metų arba po dvejų metų korupcijos suvokimo indeksą turėsime mažesnį? Jau premjeras, eidamas į šias pareigas, žadėjo čia mums stebuklus, sumažinti korupciją, nors ta korupcija kaip nemažėjo, taip nemažėja. Ar Vyriausybė realiai ką nors darys, kad korupcija bent kiek sumažėtų, ar čia tokiais Seimo nutarimais dangstysis?
A.VAKARINAS. Ačiū už klausimą. Nenorėčiau sutikti su jūsų teiginiu, kad korupcija nemažėja. Čia programoje įrašyta šiek tiek statistikos, jeigu jūs pasižiūrėsite į 2005, 2006, 2007 metus. Iš tiesų ne tais tempais, kokių mes norime, bet ji mažėja. Be abejo, programa, kuri priimama dabar, kuri papildo 2003 metų Seimo patvirtintą programą, mano įsitikinimu, iš tiesų yra konkretesnė, su tikslesniais reikalavimais kiekvienai institucijai. Jeigu sugebės Vyriausybė (matyt, jau kita) įvykdyti tai, ką mes su jumis patvirtinsime, manau, tiek korupcijos suvokimo indeksas, tiek kiti kriterijai, kurie apibūdina valstybės vidaus negatyvius reiškinius, turėtų būti geresni.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji A.Pitrėnienė. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakote, kad statistika rodo, kad korupcija mažėja. Aš nežinau, manyčiau, jeigu jūs pasikalbėtumėte su bet kuriuo vienmandatininku, kuris sprendžia dėl žmonių pareiškimų, paklausimų, ir pabandytumėte paanalizuoti tas bylas, prie kurių mes dirbom per tuos ketverius metus, vargiai ar jūs taip galėtumėte teigti. Iš tikrųjų daugiausia paklausimų, kai pradedi gilintis, yra dėl valdininkų iki galo neatlikto nedarbo, dėl klausimų vilkinimo, dėl problemų sprendimo ne iš esmės ir ne taip, kaip priklauso. Tada man šie jūsų pareiškimai gana keistokai. Man atrodo, visi korupcijos pasireiškimai yra labai gerai žinomi ir reikia ne programos, o reikia darbo. Imti ir dirbti. Aš dabar norėčiau jūsų paklausti. Jūs pasakėte, kad turėtų ateiti antikorupcinis švietimas į mokyklas. Mokyklose kaip ir nėra tos korupcijos, ji yra kituose sluoksniuose.
PIRMININKAS. Klauskite, klauskite!
A.PITRĖNIENĖ. Kur dar yra, kur ta esmė programos, kuri pakeis situaciją Lietuvoje?
A.VAKARINAS. Dėl teiginio, kad nereikia pradėti nuo mokyklos, aš tikrai su jumis nesutikčiau, nes tos visuomenės, kokią mes turime, turbūt mes visi esame dalis. Matyt, reikia pradėti nuo mokyklos ir kalbėti apie žmones, kurie bus, kurie tirs korupcijos atvejus ir kurie tą korupciją darys. Taigi čia galime ginčytis mes turbūt ilgai ir nuobodžiai. Kai susitinkama su gyventojais, aš pats esu dirbęs savivaldos sistemoje gana daug metų, ir žmogus neišgirsta iš valdininko tokio atsakymo, kokio jis nori, jis iš karto kaltina valdininką korupcija. Taigi vėl čia taip vienareikšmiškai kaltinti valdininkus, kurie nevykdo lankytojų valios, vėlgi negalima traktuoti, kad tai yra korupcija.
Dabar dėl tos informacijos, kurią aš pateikiau. Be abejo, aš ją pateikiau nesiremdamas gandais, bet pateikiau profesionalių institucijų, kurios tiria, kurios atsako už savo rezultatais, medžiagą.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Ačiū už šio Seimo nutarimo pateikimą. Dėkojame. Matau, yra nuomonė už. Gerbiamasis R.J.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aišku, po tokių debatų su projekto pateikėju apie tą mažėjančią korupciją noras balsuoti už, aišku, visiems galėtų smarkiai atšalti, nes aš nežinau tokių institucijų, kurios galėtų savo valia tokias išvadas padaryti. Aš tikrai nežinau nė vienos, kuri tokius teiginius galėtų patvirtinti. Apklausos irgi to nerodo, bet turime suprasti, kad mes šiandien turbūt svarstome šiuo atveju ateities priemonių planą. Todėl aš manau, kad mes turime pradėti tą svarstymą, bet, aišku, labai jau pasižiūrėti į vertinimus ir prielaidas, nes jeigu prielaidos yra padaromos neteisingos, kad jau viskas gerai, viskas juda į gerą pusę, tada tas planas šaudys pro šalį. Manau, kad mes iš lėto, neskubėdami turime šį planą svarstyti, ir labai kruopščiai svarstyti, o ne atmestinai patvirtinti ir eiti toliau, nes niekas jo nekontroliuoja. Priminsiu, kad buvęs planas buvo įvykdytas 50%, netgi neatitiko formalių parašymų, ką ten į priemones kiekviena institucija įrašė. Mes turime jį sugriežtinti ir geriau palikti mažesnį, bet aiškiai suvokti, ką mes norime padaryti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už.
Nuomonė prieš – gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų kova su korupcija Lietuvai yra būtinas dalykas, kaip kraujas žmogui, nes daugelį dalykų, tarp jų ir verslo santykius, ir paprastų žmonių gyvenimą, tie korumpuoti santykiai gadina, apsunkina ir daro kitus dalykus. Bet kaip buvo prieš tai tokia biurokratiškai valdiškai parašyta programa, taip ir ši programa biurokratiškai valdiškai parašyta. Aš negarantuoju jums, kad ta korupcija dėl tos programos sumažės. Mes čia galime, kaip gerbiamasis R.Dagys sakė, svarstyti, dar penkis kartus daryti, bet aš įsivaizduoju, kad Vyriausybė ir jos Ministras Pirmininkas, kuris atėjo ir pasakė, kad didžiausia jo vertybė bus kova su korupcija, per tuos dvejus metus turėjo pagimdyti iš tikrųjų programą, iš kurios būtų matyti, kad ta kažkokia kova vyks, o ne biurokratinius pasvarstymus, galbūt ten vieną langelį įvesime, galbūt ten dar ką nors. O iš esmės, kas pasikeis, ar pasibaigs kyšių ėmimas, pavyzdžiui, keliuose, ar sutvarkysime kitus dalykus? Aš nematau, čia nėra jokių nei materialinių, nei ideologinių sąlygų, kad šį dalyką pakeistume, Vyriausybė net nemano to daryti. Manyčiau, kad šis nutarimas turėtų būti iš esmės pataisytas, Vyriausybė turėtų gerokai labiau pasistengti. Tegul atneša mums nors šešis punktus, o ne 160, bet kuriuos, galėtume pasakyti, per metus ar dvejus įvykdėme. Tada turėsim iš tikrųjų gerą arba pusiau gerą programą kovai su korupcija. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę prieš. Kadangi išsiskyrė nuomonės, kviečiu pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ projektui Nr.XP-3302? Balsuojame. Nr.XP-3302. Vyksta balsavimas. Gerbiamasis Matulai, vyksta balsavimas. Nutarimo projektas Nr.XP-3302.
Iš viso balsavo 60, už – 40, prieš – 2, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kitų nesiūlot? Antikorupcinė komisija. Viskas. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas reikalingas? Neprieštaraujat? K.Daukšys dar, prašom.
K.DAUKŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų klausimas yra labai svarbus, ir aš manau, kad čia nei pagrindinis, nei antrinis koks komitetas, o visi komitetai turėtų apsvarstyti, nes visi komitetai vieną arba kitą sritį valdo ir žino, kokios ten blogybės yra, todėl turėtų būti visų komitetų nuomonė dėl šio nutarimo. Tada būtų, matyt, ir geresnis koks nors problemos matymas.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate, kad balsuotume?
K.DAUKŠYS. Būtų…
PIRMININKAS. Seimo narys paprašė, pareikalavo, kad balsuotume už jo pasiūlymą, kad visuose komitetuose šis nutarimo projektas būtų svarstomas. Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už šį pasiūlymą, kad perleistume per visus komitetus Seimo nutarimą, kurio registracijos Nr.XP-3302, prašau balsuoti. Bet pagrindinis liks Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Už – 32, prieš – 8, susilaikė 21. Visi komitetai privalės šį Seimo nutarimą svarstyti. Numatyta svarstyti spalio 20 dieną.
Dabar, kaip minėjau, 2-8, 2-9 klausimai išbraukiami iš darbotvarkės, lieka paskutinis rezervinis 6 klausimas – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3334. Pranešėjas – aplinkos apsaugos ministras gerbiamasis Artūras Paulauskas. Pateikimas. Prašom, ministre.
Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3334 (pateikimas)
A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, teikiu jums Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – operatyviau reaguoti į savavališkų statybų teisines pasekmes. Šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso mano minėtas straipsnis numato, kad savavališka ir neteisėta statyba, statytojui geranoriškai nevykdant statybos valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų reikalavimų, gali būti griaunama ar reikiamai pertvarkyta tik teismo sprendimu. Teisminis nagrinėjimas, kaip jūs žinot, užtrunka labai ilgai, nes pažeidėjai gina dažnai neegzistuojančias teises visose teismų pakopose. Dėl savavališkai pastatytų pastatų bylos nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose, gali ar turi galimybę bylinėtis beveik keturiuose teismuose. Siekiant išvengti ilgo bylinėjimosi ir betikslio valstybės lėšų švaistymo, projekte siūloma nustatyti, kad statant statinį savavališkai (apibrėžiam, kas tai yra), neturint įstatymų nustatyta tvarka galiojančio statybos leidimo ar nesudėtingo statinio atveju normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento, savavališko statinio statytojas valstybės įgaliotų institucijų būtų įpareigotas per nustatytą terminą pastatytą ar statomą, rekonstruojamą statinį ar jo dalį nugriauti arba per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti rekonstruotą ar rekonstruojamą statinio dalį. Statytojui neįvykdžius šių reikalavimų, tų pačių valstybės įgaliotų institucijų sprendimu statinys būtų nugriaunamas arba pertvarkomas statytojo lėšomis. Visais kitais atvejais, kai iškyla ginčas, kai pažeidėjas ginasi pateikdamas kokius nors dokumentus, statybos padarinių šalinimas būtų vykdomas per teismus.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad institucijų sprendimai taip pat galėtų būti skundžiami teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos dėl administracinių teisės aktų teisėtumo žinybingos administraciniams teismams, gerokai sutrumpėtų teisminio nagrinėjimo terminai, nes dėl administracinių aktų sprendimus priimtų tiktai dvi teismų instancijos, o ne keturios kaip šiuo metu.
Projekto parengimą paskatino nelanksti teismų sistema, kuri nelaiko prioritetu šių bylų (šiuo metu teismuose yra per 130 tokios kategorijos bylų), ir tai, kad savivaliautojai negriaudami pastatų, nevykdydami pareigūnų nurodymų tiesiog diskredituoja valstybės autoritetą.
Prašau pritarti šiam projektui. Teisės departamentas yra pateikęs keletą pastabų. Dėl jų galima ginčytis, svarstyti ir priimti. Po pateikimo, aš manau, būtų galima įvertinti šias pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų nori klausti ir klausia pirmas gerbiamasis K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų jūsų tokia ryžtinga kova su neteisėtomis statybomis negali nekelti tam tikro susižavėjimo. Bet mano klausimas būtų paprastesnis. Yra ir kitų dalykų, pavyzdžiui, neatsiskaito laiku įmonė su valstybe arba su kitomis įmonėmis, arba automobilius vairuoja girti žmonės. Tada teismo sprendimo reikia, o čia nugriauti arba perstatyti pastatą teismo sprendimo lyg ir nereikėtų. Tai gal tada suteikim galimybę autoinspektoriams atimti mašiną iš karto, gal tada leiskim mokesčių inspektoriui iš karto nurašyti lėšas nuo įmonės sąskaitos? Ar čia ne per daug jūs perspaudėte šioje vietoje? Tas klausimas. Ar tai neprieštarauja Konstitucijai?
A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jūsų pavyzdys kaip tik ir parodo, kad mes tuo pačiu keliu ir bandom eiti. Mokesčių nemokėjimo klausimais iš pradžių sprendimą priima Mokesčių inspekcija arba aukštesnė institucija. Dar ikiteisminį ginčą nagrinėja Mokesčių ginčų komisija prie Vyriausybės ir tik po to ginčas gali atsidurti teisme. Taip ir čia mes manom, kad pirmą sprendimą turėtų padaryti pareigūnai, vykdantys valstybinę priežiūrą, bet jeigu asmuo nesutinka su tuo pareigūno sprendimu, jis turi teisę apskųsti, bet apskųsti jau į administracinį teismą, kur procedūra yra daug greitesnė ir bylos nagrinėjamos trumpesniais terminais. Dabar į bendros kompetencijos teismą galima tiktai teikti ieškinį. Tarkim, paskutinis pavyzdys – Kuršių nerijoje tas išgarsintas namelis prie Tomo Mano namo. Dabar duotas mėnesio terminas jį nugriauti. Kaip matyti, tas pažeidėjas nesiruošia to daryti, tada tik į bendros kompetencijos teismą galima teikti ieškinį, ir po to, po teismo sprendimo, dar keturis ar tris kartus jis gali skųsti. Kalbant objektyviai, apie dvejus metus gali tempti tą procesą. O mūsų siūlomas kelias būtų greitesnis ir, mes manom, nekompromituotų ir valstybės autoriteto, nežlugdytų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis E.Pupinis. Prašau.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kaip bus su tais pastatais, kurie dabar iš esmės pažeidžiant visus įstatymus ir normatyvus yra pastatyti? Ar yra daromi kokie nors žingsniai, ar per šio įstatymo prizmę bus galima kažką daryti? Ar jūs pasiruošę daryti? Paprastai priimant įstatymus daugiausia nukenčia tie paprasti žmonės, prie kurių gali prieiti, o tie milžinai monstrai, kurie darė tuos darbelius, daro ir toliau. Žmonėms tai kelia didelį susirūpinimą ir pasipiktinimą.
A.PAULAUSKAS. Aš siūlyčiau atskirti dvi pažeidėjų kategorijas: pirma, yra savivaliautojas, kuris be jokio dokumento, be jokio leidimo, be nieko pradeda statyti (aš jau minėjau paskutinį pavyzdį Kuršių nerijoje), kitas dalykas, kai dabar ginčijami bendrieji planai, ginčijami kiti dokumentai. Aš manau, kad paskutiniuoju atveju turėtų būti teismo procesas. Bet tada, kai viskas aišku, tačiau žmogus negali pateikti jokio dokumento, negali nieko parodyti, dėl ko jis pradėjo statyti, tai, manau dvejus metus vilkinti procesą ir visą laiką prieš akis matyti tą neteisėtai pastatytą namą… Mano nuomone, tai visiškai netelpa į jokius rėmus.
Dabar ar tokie, ar kitokie. Jūs žinote, kad šiais laikais turi būti teismo sprendimas. Jeigu yra inicijuotas ieškinys, ir teismas yra priėmęs sprendimą, tai nesvarbu, kieno tas namas pastatytas, svarbu, kad būtų teismo sprendimas. Šiuo metu, jeigu nesuklysiu, yra apie penkiolika teismo sprendimų, kurie priimti prieš dvejus metus, prieš metus, bet jie yra neįvykdyti dėl įvairių priežasčių – tai konkurso nėra, tai pinigų nėra, tai dar ko, tačiau šiandien galioja priimti teismo sprendimai tą pastatą nugriauti. Kaip minėjau, teismuose šiuo metu yra daugiau kaip 130 bylų dėl įvairiausių pastatų, aišku, ir Kuršių nerijos, ir kituose regionuose. Kai teismas priims sprendimus, be abejo, jie bus griaunami. Jeigu priims sprendimą, kad jie turi būti griaunami.
Aš atsakyčiau, kad šiandien nėra jokios selekcijos, kad vieniems reikia kelti ieškinį, kitiems nereikia kelti, jeigu faktas žinomas, tiriamas ir perduodamas arba tiesiai į teismą, jeigu dar nėra suėjęs terminas, arba per prokuratūrą, kuri gali ginti viešąjį interesą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kažkodėl salėje labai didelis triukšmas. Gerbiamoji V.Martinkaitienė mums čia labai girdisi iš tribūnos. Klausia gerbiamasis J.Juozapaitis.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar numatote atsakomybę tiems, kurie suderina planus, pasirašo, bet vėliau pasirodo, kad neteisėtai. Kokia atsakomybė?
A.PAULAUSKAS. Atsakomybė jiems ir šiandien yra nustatyta, tik vėlgi yra terminų klausimas. Teismuose yra bylų, kai tie pareigūnai bando ginčyti savo priimtą sprendimą, bet jeigu teismas konstatuos, kad sprendimai buvo padaryti pažeidžiant įstatymus, jiems kils atsakomybė.
Kitas klausimas, ar jie šiandien dirba. Dažnai jie nebedirba, jau būna atleisti, jau dirba kituose darbuose. Todėl jiems gali kilti tik civilinė atsakomybė atlyginti žalą, kuri susidarys nugriaunant tuos pastatus, nes natūralu – tie, kurie dėjo parašus, turėtų prisidėti ir prie žalos atlyginimo. Bet tokio precedento kol kas nėra, nes nėra nė vieno pastato, kuris būtų nugriautas, ir po to regreso tvarka kaltiems pareigūnams pateiktas ieškinys. Aš manau, kad taip turi būti. Kai toks pastatas bus nugriautas, realiausiai tai būtų Kuršių nerijoje, be abejo, toks ieškinys turėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš pritariu jūsų iniciatyvai, būtų labai gerai, bet turint šiokią tokią Lietuvos teismų praktiką, mano klausimas… Galbūt keletas sakinių įvadui.
Mes gyvename teisinėje valstybėje, sprendimą turi priimti teismas. Nors jūs sakote, kad aš paėmiau ir surezgiau trobelę ant vištos kojelės prie ežero, neturiu nė vieno dokumento, atvažiuoja buldozeris arba padedamas trotilas ir griaunama… Ar paprasčiausiai nebus kreipiamasi į teismą, po to į Konstitucinį Teismą dėl tokių padarytų veikų ir ar jūs turėjote kokias nors konsultacijas su mūsų teismų sistema, su mūsų teisėjais, kaip jie patys žiūrės į jūsų siūlomą procesą, nors aš visiškai jį palaikau? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Galiu pasakyti, kad ir mūsų teisininkai (turiu omeny Seimo Teisės departamentą) nerado nesutikimo su Konstitucija ar kokias nors kitais teisės aktais. Pavyzdį pasakiau, kai atsakiau kolegai K.Daukšiui. Šiandien Mokesčių inspekcija priima sprendimą išieškoti gana didelis sumas, ir tas pažeidėjas turi teisę apskųsti tą sprendimą teismui. Šiandien tas pats ir su Valstybine statybos inspekcija. Jeigu pastatas yra pastatytas neteisėtai, savavališkai, jinai gali paskirti iki dešimties tūkstančių litų baudą, ir tas žmogus gali apskųsti teismui. Čia būtų lygiai ta pati procedūra: priima sprendimą, kad tas pastatas pastatytas savavališkai, be jokių dokumentų, jis negali būti įteisintas ir jį reikia nugriauti, pačiam pažeidėjui nustato terminą; jeigu jis iki to termino nesutvarko savo statybos, jinai yra likviduojama. Jis gali šį sprendimą apskųsti teismui, kaip ir bet kokią administracinę nuobaudą, bet kokį administracijos aktą. Jam išlieka galimybė kreiptis į teismą pasitikrinti. Aš nematau jokio teisių suvaržymo arba prieštaravimo Konstitucijai. Jis turi galimybę kreiptis į teismą ir tą aktą apskųsti. Bet tai būtų sprendimas, o dabar pats teismas – niekas kitas – turi priimti sprendimą nugriauti. Jeigu mes matome, kad jisai stato pastatą savavališkai, kreipiamės į teismą. Turim tokį atvejį Palangoje – stato tiesiai kopoje. Pusę metų teismai net nepradeda nagrinėti – tai teisėjas susirgo, tai dar kas nors atsitiko. Pusę metų stovi pastatas, visi eina, mato, bet teismas net nepradeda nagrinėti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau konkrečiai paklausti, kas priima tą sprendimą nugriauti, jeigu yra savavališka statyba? Šiaip ar taip, kaip matyti iš dabartinės praktikos, daugelis stengiasi teisiškai užginčyti tokius sprendimus. Geru noru turbūt retas kuris sutinka nugriauti arba pats supranta, kad tai neteisėta statyba. Dabar kaip tik kuriama tokia teisinė aplinka, kad savavališkų statybų neturėtų būti. Jeigu galima, konkrečiai. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Ačiū. Aš tik noriu pasakyti, kad dabar yra atvejų, kai žmonės reaguoja ir nugriauna, dabar jau tokių atvejų daugėja. Mes pasakome, kas būtų valstybės įgaliota institucija. Tai būtų apskrities viršininkas, nes jam yra pavaldi teritorinė statybos priežiūros inspekcija, ir prie Aplinkos ministerijos yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Tai šios inspekcijos vadovas ir apskrities viršininkas galėtų padaryti tokius sprendimus. Tai mūsų nuomonė. Jeigu jums atrodys kitaip, tai tą projektą galima…
R.KUPČINSKAS. Tai apskrities viršininko įsakymu? Koks tada būtų teisės aktas?
A.PAULAUSKAS. Taip, jo įsakymu.
PIRMININKAS. Laikas, skirtas klausimams, išnaudotas, dešimt minučių viršijome.
A.PAULAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jau iš jūsų frakcijos du žmonės klausė, ar čia?..
(Balsai salėje) Labai reikalaujate? (Balsai salėje: „Taip.“) Labai reikalauja. Ministre, grįžkite, dar vienam leidžiame. A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti apie realų gyvenimą ir tokias teisines iniciatyvas. Sakykite, kaip, priėmus tokį įstatymą, būtų sprendžiama neteisėta Valdovų rūmų statybos istorija? Ar tai reikštų, kad Valdovų rūmai būtų nugriauti be jokio teismo sprendimo, ar į teismą būtų paduotas apskrities viršininkas, kuris post factum bando įteisinti šią statybą? Kaip iš tikrųjų turėtų baigtis visa ši istorija? Kaip jūs manote, ar tokios istorijos nesuteikia žmonėms galimybės galvoti, kad Lietuvoje galima daryti, ką nori, ypač jeigu esi šalia Valdovų rūmų?
A.PAULAUSKAS. Aš manau, kad kiekvienas statinys, jeigu jis pastatytas neteisėtai, turi būti likviduotas.
Dabar dėl Valdovų rūmų. Tai tokios galutinės išvados, kad jie, kaip jūs teigiate, jau iš anksto yra neteisėti, dar nėra. Yra apskrities viršininko atsakymas mūsų inspekcijai. Mes šiandien kalbėjomės su inspekcijos vadovais. Jiems reikia dviejų savaičių susipažinti su dokumentais, nes savivaldybė ir ta pati apskritis turėtų pateikti nemažai projektų, dokumentų, patvirtintų nutarimų. Kai jie viską išstudijuos, bus galima padėti galutinį tašą ir pasakyti, ar Valdovų rūmai statomi teisėtai, ar neteisėtai. Aišku, čia ginčas turbūt būtų jau labai principingas. Aš manau, be teismo sprendimo vargu ar būtų galima tokį sprendimą padaryti. Vis tiek teismas turėtų pasisakyti, mano nuomone.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Matau, yra nuomonė už. Gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Aš manau, kad problema yra iš tiesų skaudi, atvira. Žingsnis, žengtas ta kryptimi, yra teisingas, nes ne valstybė ar valstybės institucijos turėtų būti tiesiogiai įpareigojamos priimti tokius sprendimus. Ar išlikti, ar neišlikti tokiai statybai, pirmiausia turėtų pasirūpinti pats statytojas, kuris neva yra tiesiogiai arba netiesiogiai pažeidęs kokius nors reikalavimus.
Šiuo atveju logiška, kad valstybės pareigūnas priima sprendimą, jog ši statyba yra neteisėta. Kaip tik jis turi priimti sprendimą ir apie tai turi būti pranešta. Jeigu asmuo abejoja, tegul jis pats rodo iniciatyvą ir ginčija teisme. Priešingu atveju, man atrodo, tos pataisos šiuo metu yra reikalingos ir teisingos.
Apskritai reikėtų ir ministerijai, šiuo atveju A.Paulauskas turbūt pamąstys dėl įstatymų įsigaliojimo, kaip bus su tais atvejais, kurie galios įstatymą priėmus, o tokios statybos buvo pradėtos. Man atrodo, šiuo atveju turėtų užbaigti procedūrą kaip buvo, o nuo įstatymo priėmimo naujoji teisės norma turėtų veikti labai griežtai. Todėl aš pasisakau už tas pataisas ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš paprašysiu Seimo narių nepabėgti. Mes skaičiuojame, kad gali būti 71. Tai po šio pateikimo, manau, būtų galima grįžti prie rytinių kelių nepriimtų įstatymų projektų.
Nuomonė prieš – gerbiamasis V.Bukauskas. Prašom.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Neseniai buvo nutarimo dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos pateikimas. Manyčiau, tai, ką dabar ministras teikė, yra pradžia ir savivaldybės administracijoje. Šiandien, kaip matome, reikia teisės aktų… apskrities viršininko administracijai, Teritorinių statybų skyrius. Matau, kad skelbiami konkursai, ir rangovai ateina, gauna žemės nulinio tarifo leidimą arba apskritai be leidimo, ir manau, valdininkai turėtų visų pirma prisiimti atsakomybę ir numatyti tai įstatyme. Aš už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Bukauskui. Kviečiu pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-3334, balsuojame. Gerbiamieji, kviečiu registruotis ir balsuoti. Gerbiamasis Dagy! Gerbiamasis Orechovai, ar galima balsuoti? Kas dar? J.Juozapaitis? Ne. Deja.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai: už – 46, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje)
Komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti spalio 20 d.
Seimo narių pareiškimų nėra. Darbotvarkės visi klausimai išnagrinėti, išskyrus rytinio posėdžio. Jie perkelti į kitą posėdį. Aš skelbiu šios dienos posėdį baigtą. (Balsai salėje) Atsiprašau.
Prašom, gerbiamasis.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, puikų entuziazmą, norą užsiregistruoti išnaudokime prieš baigdami posėdį, pasižiūrėdami, ar nėra 71 Seimo nario, kad galėtume balsuoti dėl tų likusių įstatymų projektų, kuriuos reikia tik priimti. Aš siūlyčiau.
PIRMININKAS. Aš tą ir dariau, bet, deja.
S.LAPĖNAS. Jūs jau norėjote pabaigti posėdį.
PIRMININKAS. Ne. Kai buvo pateikimas, mes užsiregistravome, ir buvo 60. Gerai. Prašom. Dar kartą registruokimės. Gerbiamasis Kubiliau, registruojamės. Bandykime. Yra pasiūlymas dar kartą. Registruojamės! Visi registruojamės. Dar du ateina. Registruojamės. Vienas, du, trys… Deja, trūksta penkių Seimo narių.
Skelbiu Seimo posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.