Ketvirtasis (453) posėdis
2008 m. rugsėjo 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. KUBILIUS

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. rugsėjo 22 d. (pirmadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 22 d. (pirmadienio) plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, jūs turite šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę. Šios dienos plenarinius posėdžius numatyta baigti 18.20 val. Nuo 14 val. iki 15 val. – pietų pertrauka. 15 val. prasidės popietinis posėdis. Dabar galima kalbėti pirmu klausimu dėl darbotvarkės. Gerbiamasis R.Ačas. Prašom.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, prašyčiau frakcijos vardu įtraukti į šios dienos posėdžių darbotvarkės rytinį posėdį Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2577. Praeitą pirmadienį Posėdžių sekretoriate yra užregistruotas prašymas su 32 Seimo narių parašais. Pagal 92 straipsnio 1 dalį į kitą posėdį klausimas turi būti įtraukiamas privalomai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū Remigijui. Gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjome paklausti, kodėl nėra įtrauktas Šilto būsto įstatymo projekto svarstymas, nes žmonės labai laukia. Nejaugi valdantieji nori užrūstinti ir sušaldyti Lietuvos gyventojus? Dėl renovacijos. Trečią kartą yra žadama, kad kitą pirmadienį bus įtrauktas šis klausimas. Tai baikime juoktis, tyčiotis iš žmonių. Jis iki Seniūnų sueigos darbotvarkėje buvo, bet Seniūnų sueigoje kažkodėl dingo ir vėl nukeliamas.

PIRMININKAS. Supratome. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas yra dėl 1-4a ir 1-4b kompleksinio klausimo – Žuvininkystės įstatymo kai kurių pataisų ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos pataisų. Kiek žinau, yra įregistruota gerbiamojo J.Veselkos pataisa, kuri yra gana įdomi ir radikali, bet priėmimo procedūra lyg ir yra prasidėjusi. Ar ji bus svarstoma, ar nesvarstoma? Tam tikrų precedentų mes esame turėję, bet ar vadovausimės tų precedentų atvejais, ar tiesiog eisime įprasta tvarka? Jeigu svarstome gerbiamojo J.Veselkos pataisą, tada siūlyčiau šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės, nes pataisos nėra apsvarstytos Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos. Kalbama apie verslinės žvejybos uždraudimą vidaus vandenyse, kitaip sakant, pavyzdžiui, stintų žvejyba bus draudžiama Lietuvoje. Taigi šiuos dalykus reikėtų apsvarstyti bent jau Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje.

Kitas momentas, kad dėl 1-4b klausimo – Aplinkos apsaugos rėmimo programos 3 straipsnio pataisymų – praeitame posėdyje svarstant darbotvarkę aš atkreipiau Pirmininko dėmesį, kad yra registruota perpus mažesnio numerio registracijos numerių pataisos… Lyg ir buvo žadėta, kad jos bus kartu įtrauktos į priėmimo stadiją. Taigi šito nėra, tada nėra logikos svarstyti atskiras pataisas po vieną. Lyg ir tokia logika mes iki šiol vadovavomės. Jeigu aš padariau kokią nors klaidą, gal pirmininkas pataisys. Šiuo atveju reikėtų iš darbotvarkės išbraukti klausimą. Tai darau frakcijos vardu. Dėkui.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Aš dėl Žuvininkystės įstatymo projekto Nr.XP-2264. Na, negalime jo atidėlioti ir vėl išbraukti iš darbotvarkės. Jis turėjo būti priimtas pavasario sesijoje. Nespėjome. Daugiau kaip metai tas projektas svarstomas Seime. Buvo galima teikti daugybę pataisų. Kiek jų buvo teikta, visos buvo svarstytos. Dabar pažeidžiant Statuto normas kažkas pateikė atsiminęs, tai negalima stabdyti proceso. Mes būtinai turime priimti, viskas yra sutvarkyta. Aš frakcijos vardu prašau nebraukti ir kad būtų šiandien priimtas.

PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Ačiū, Viktorai. Gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, norėčiau žinoti, kodėl išbraukti Aukštojo mokslo įstatymai, kuriuos šios svaitės ir šios dienos darbų programoje patvirtino Seimas? Mes jau vos ne kiekvieną savaitę juos išbraukiame. Turbūt naujas Seimas pereis prie šitų klausimų?

PIRMININKAS. Aš viską supratau. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, visus pasiūlymus, kuriuos jūs norėjote, pateikėte. Dabar norėčiau truputėlį prie kiekvieno atskirai sustoti ir apsispręsti. Seimas turi apsispręsti, ar jūsų pasiūlymams pritaria, ar ne. Noriu tik priminti, kad darbotvarkę formuoja ne posėdžio pirmininkas, o Seniūnų sueiga. Aš tik vykdau jūsų ir Seniūnų sueigos valią.

Dabar atskirai dėl kiekvieno klausimo. R.Ačas siūlė dėl Kainų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2577. Noriu pasakyti, kad buvo surinkti 33 Seimo narių parašai. Dabar mes turime apsispręsti, ar šį įstatymo projektą įtraukti į darbotvarkę, ar ne. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas pritaria, kad šį įstatymo projektą įtrauktume į darbotvarkę, kviečiu registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje) Bet kokiu atveju nebuvo Seniūnų sueigoje įtraukta į darbotvarkę. Reikia jūsų pritarimo, mielieji kolegos! (Balsai salėje) Prašau. Už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę R.Ačo įstatymo projektą Nr.XP-2577. Mielieji kolegos, aš jūsų prašau susikoncentruoti. Aš trečią kartą… Pavadinimas? Kainų įstatymo 11 straipsnio įstatymo papildymo bei pakeitimo… ir toliau kaip tekste. Mielieji kolegos, prašom susikoncentruoti, viskas greičiau vyks. Aš vykdau jūsų valią.

Gerbiamieji kolegos, už – 21, prieš – 7, susilaikė 25. Taigi šiam pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos – R.Ačas. Prašom, Remigijau.

R.AČAS. Pirmininke, pirmiausia paprašyčiau pakartoti balsavimą, nes daug kas negirdėjo, ką jūs sakėte. Kitas dalykas, tada aš nesuprantu, juk yra mūsų Statuto nuostata, kad primygtinai turi būti įtraukiama. Kam tada reikia balsuoti? Tada keičiame Statutą, arba prašau Etikos ir procedūrų komisijos susirinkti ir išnagrinėti šį klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, perbalsuoti galėsime, jokių problemų nėra, čia ne tas klausimas, dėl kurio reikėtų laužyti ietis. Aš norėčiau Remigijui priminti Statutą. Kai yra pasirašę 47 Seimo nariai, tada bet kokiu atveju turi būti įtraukta į darbotvarkę ir nereikia plenarinio posėdžio Seimo narių pritarimo. Šiandien reikia Seimo narių pritarimo. Mes tą padarėme. Bet jeigu jūs frakcijos vardu prašote pakartoti balsavimą, mes šį dalyką padarysime.

Dar kartą formuluoju, koks klausimas turėtų būti įtrauktas, ir daugiau nekartosime. Jūs patys nuspręsite. Dar kartą visiems kartoju. Kas už tai, kad Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2577 būtų įtraukas į darbotvarkę? Priėmimas. Kas už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Juliau, jūs truputėlį pakentėkite, jeigu galite, mes visus klausimus peržiūrėsime, nes jūsų nebuvo, kai siūlė pakeitimus dėl darbotvarkės. Bet jūs turėsite galimybę, gerai, kai visus klausimus peržiūrėsime.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 32, prieš 7, susilaikė 55. Taigi pasiūlymui įtraukti įstatymo projektą Nr.XP-2577 šios dienos Seimo plenarinis posėdis nepritarė.

Dėl G.Šileikio pasiūlymo, dėl Šilto būsto įstatymo projekto. Noriu jums priminti dėl Specialiosios būsto modernizavimo (šilto būsto) programos įstatymo projekto Nr.XP-3236, kurį jūs siūlėte įtraukti. Noriu informuoti, kad nėra pagrindinio komiteto išvados, Vyriausybės išvados ir Aplinkos komiteto išvados. Kitą savaitę bus. Pirmininkas man sufleruoja, kad šis klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę.

Dėl A.Endzino. Noriu priminti, gerbiamasis kolega, jau visiškai visos procedūros pereitos, mes negalime grįžti, liko tik priėmimas, todėl aš neturiu galimybės grįžti prie šių klausimų. Gerbiamojo J.Veselkos siūlymo taip pat nesvarstysime, nes visos procedūros įvyko, lieka tik priėmimas.

Dabar V.Rinkevičius. Jūs tą patį sakėte – neišbraukti. Mes ir paliekame, nes priėmimas, liko paskutinė procedūra. Mes neturime galimybių grįžti, nes liko tik balsavimas. Arba galima… Gerbiamasis A.Endzinas dar kartą. Ir dėl E.Klumbio Aukštojo mokslo įstatymo projekto, kodėl jis šiandien nebuvo pateiktas Seimui. Dėl to, kad yra paprašyta Vyriausybės išvados. Pats Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas paprašė, kad kitą savaitę šis klausimas būtų nagrinėjamas, ir jis bus nagrinėjamas. Dar A.Endzinas – dėl darbotvarkės. Prašom.

A.ENDZINAS. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš atkreipiau dėmesį į du šio paketo aspektus. Vienas momentas buvo gerbiamojo J.Veselkos pataisa. Aš sakiau, kad jeigu šią pataisą mes svarstysime šiandien, aš siūlau įstatymo priėmimą išbraukti iš darbotvarkės. Jeigu svarstome J.Veselkos pataisas.

Ir antras aspektas. Aš atkreipiau dėmesį, kad 1-4 – Aplinkos apsaugos Rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2265… Aš ir praeitą pirmadienį atkreipiau dėmesį, kad yra registruotos Aplinkos rėmimo programos pataisos, kurių numeris dvigubai mažesnis. Priėmimo logika lyg ir būtų tokia, kad reikia pataisas priimti kartu, ne po vieną, juolab kad šios pataisos yra registruotos, man atrodo, bent jau metais anksčiau negu dabartinės, kurias mes priimame. Tai dėl šių argumentų aš siūlyčiau šį kompleksinį klausimą 1-4a, 1-4b išbraukti iš darbotvarkės. Dėkoju. Tai dariau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Supratau. Vienintelis dalykas – mes galime išbraukti balsavimą. Šitą galime padaryti, jeigu bus tokia Seimo narių, plenarinio posėdžio, valia. Bet jeigu tokios valios nebus, liko tik priėmimas. Aš dar kartą kartoju… Aš tikrai nenusižengsiu Statutui ir darysiu taip, kaip parašyta Statute. E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs teigiate, kad yra baigtos priėmimo procedūros. Dėl to mes nesiginčijame. Tačiau aš noriu jums priminti labai akivaizdų precedentą, kurį čia, posėdžių salėje, 2008 m. birželio 17 d. sukūrė Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas, kai mes priėmėme Lygių galimybių įstatymą. Kai buvo baigtos visos procedūros, jis, nepaisydamas to, suteikė žodį gerbiamajai L.Mogenienei, ir mes iš naujo pradėjome priėmimo procedūrą. Po to, pasinaudojant šiuo precedentu, buvo pripažinta, kad yra sukurtas precedentas, todėl vėliau keletą kartų buvo einama šiuo keliu. Jeigu mes jau sukūrėme šį precedentą, prašom laikytis jo iki galo. Jį sukūrė, dar kartą sakau, Seimo Pirmininkas birželio 17 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Egidijau Klumby, noriu jums pasakyti, kad aš nežinau, kas ką sukūrė. Nenorėčiau, kad tai būtų tradicija. Atsiprašau, aš nežinau, nesu informuotas, aš neprisimenu. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, griežtai vadovaujuosi Statutu. Jeigu aš pažeisiu Statutą, jūs turėsite puikiausias galimybes mane perduoti Etikos ir procedūrų komisijai. Tai su mielu noru galima padaryti, bet tik paprašyčiau kuo mažiau pykčio ir kuo daugiau ramybės, ir mes puikiai galime judėti į priekį. Gerbiamasis J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, įdomi jūsų logika: aš neprisimenu, aš nežinau, todėl priimsiu tokį sprendimą, kokį įsivaizduoju, todėl balsuokime, o paskui jūs eikite į Etikos ir procedūrų komisiją, o komisija nuspręs taip, kaip ji nubalsuos.

Gerbiamieji, buvo aiškus precedentas, aš juo vadovaudamasis ir pateikiau pasiūlymus. Dabar yra logiška, nes mano siūlymas neapsvarstytas tos Žuvininkystės komisijos… Aš irgi pritariu, kad šiandien reikia išbraukti, tegul Žuvininkystės komisija svarsto. Čia dėl Žuvininkystės įstatymo. Komisija tegul apsvarsto, nes tas pasiūlymas neatsirado šiaip sau. Metus laiko gerbiamasis premjeras, mano manymu, labai teisingai aiškino, kad ežerai yra sukurti gamtos ir kiekvienas pilietis turėtų turėti teisę ten žuvauti, o ne kam nors atiduoti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, dėl darbotvarkės. Dėl darbotvarkės.

J.VESELKA. Todėl siūlau pritarti gerbiamojo A.Endzino pasiūlymui išbraukti šį įstatymą iš darbotvarkės, kad Žuvininkystės komisija turėtų galimybę apsvarstyti mano siūlymus ir tada, sakysime, kitą savaitę, galutinai priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, aš labai dėkingas jums už tas pastabas, kurias jūs pasakėte, bet jokiu būdu nėra taip, kaip jūs sakote, kad aš galiu ką nors padaryti. Aš nieko negaliu padaryti, aš tik pirmininkauju ir vadovaujuosi Statutu, taigi kokie nors kaltinimai man, aš manau, yra visiškai neteisingi. Aš gerbiu tiek jus, tiek kitus Seimo narius. Mes vadovausimės Statutu.

J.VESELKA. Gerbiamasis pirmininke, aš jūsų neįžeidinėju. Jūs galbūt pamiršote ir aš galbūt būčiau pamiršęs, bet jums priminė, kad tai jau yra patirtis. Todėl reikėtų ja vadovautis, o ne vėl siųsti į komisiją. Priėmus įstatymą, komisijos nereikalingos.

PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą noriu priminti: vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, tai išbraukti 1-4a ir 1-4b, nes A.Enzdinas frakcijos vardu paprašė šiuos klausimus išbraukti. Kitos galimybės mes neturime. Vienintelis dalykas, dėl kurio mes balsuosime. Gerbiamasis V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jūs šiandien labai greitai kalbate, mes gal nesuspėjame. Aš praeitą kartą prašiau savo vardu, dabar frakcijos vardu prašau išbraukti klausimų Nr.XP-3035, Nr.XP-3036, Nr.XP-3037, Nr.XP-3038 priėmimą, nes nėra laiko, labai skubame, o jie nėra labai svarbūs. Tai jie nelabai būtini, galima juos išbraukti. 1-10.

PIRMININKAS. Jūs prašote frakcijos vardu?

V.KAMBLEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, aš ir toliau kalbėsiu labai greitai, nes laikas mus visus spaudžia. Galiu ir lėtai, sulėtinti. Dėl greičio galima ginčytis.

Mielieji kolegos, dar kartą grįžtame prie darbotvarkės. Buvo A.Endzino pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-4a, 1-4b klausimus. Jis prašė frakcijos vardu. Kviečiu visus registruotis ir balsuosime.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 36, prieš – 18, susilaikė 35. Taigi darbotvarkės klausimai 1-4a, 1-4b yra paliekami.

Dabar dėl kito pasiūlymo. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu buvo paprašyta išbraukti iš darbotvarkės klausimus nuo 1-10a iki 1-10e. Taip pat kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume šiuos darbotvarkės klausimus iš darbotvarkės? Prašom apsispręsti balsuojant. Nuo 1-10a iki 1-10e. Yra „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. (Balsas salėje)

Už – 45, prieš – 14, susilaikė 35, taigi darbotvarkėje šie klausimai Seimo narių valia lieka.

Gerbiamasis A.Endzinas – dar kartą dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.

A.ENDZINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš supratau, kad mes 1-4a ir 1-4b šiandien priimsime be J.Veselkos pataisos?

PIRMININKAS. Taip, mes neturime kitų galimybių, liko tik balsavimas. Absoliučiai visos stadijos įvyko. Labai ačiū.

Gerbiamieji kolegos, po tokios… Tiesa, noriu paprašyti visus apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad patvirtintume rugsėjo 22 d., pirmadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkę? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 69, prieš – 4, susilaikė 14.

Mielieji kolegos, po tokios intensyvios pradžios norėčiau trupučio jūsų dėmesio ir kreiptis į jus. Šiandien ypatinga diena. Mes turime kolegą, kuris švenčia labai garbingą jubiliejų. Tai A.N.Stasiškis, žmogus, vertas pagarbos. Mes labai džiaugiamės, gerbiamasis kolega, kad jūs dar toks žvalus ir energingas. Manau, jūs esate labai reikalingas Seimui. Savo darbais, savo veiksmais tikrai nusipelnėte, kad šiandien jus pagerbtume ir palinkėtume didelės sveikatos, aišku, ir kitą kadenciją startuoti tame pačiame Seime. (Plojimai)

A.N.STASIŠKIS (TSF). Kviečiu šiandien, 17 val., aišku, galima ir vėluoti, į restorano salę, pabūsime kartu. Kam labai įkyrėjau, pasidžiaugsime, kad išeinu, kam neįkyrėjau, pasidžiaugsime, kad kartu esame. Labai ačiū ir prašome apsilankyti.

PIRMININKAS. Dėkojame už kvietimą. Manau, visi užfiksavome.

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės ir dirbame pagal darbotvarkėje numatytus klausimus.

Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3100(2*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-2a klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3100(2). Priėmimas. Liko tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymo projektui, apsisprendžiame balsuodami. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, neužmirškite balsuoti. Vyksta balsavimas. Liko 10 sekundžių. (Šurmulys salėje)

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas, projekto Nr.XP-3100, yra priimtas.

Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3101(2*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-2b klausimas – Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3101(2). Priėmimas. Kviečiu visus, gerbiamieji kolegos, registruotis ir balsuoti. Liko tik balsavimas.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, projekto Nr.XP-3101(2), yra priimtas.

Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2407(2*)ES (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2407(2). Priėmimas. Liko tik balsavimas. Kviečiu visus Seimo narius registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto Nr.XP-2407(2), priimtas.

Žuvininkystės įstatymo papildymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2264(3*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-4a klausimas – Žuvininkystės įstatymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo šeštuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.XP-2264(3). Priėmimas. Liko tik balsavimas. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 78, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas, projekto Nr.XP-2264(3), yra priimtas.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2265(2*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-4b klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2265(2). Priėmimas. Liko tik balsavimas. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 77, prieš – 2, susilaikė 4. Įstatymas, projekto Nr.XP-2265(2), priimtas.

Darbotvarkės 1-5a klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3015(3). Priėmimas. Liko tik… Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom, Henrikai.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos galiu pasakyti, kad šis įstatymas labai sunkiai skinasi kelią į priėmimo stadiją, ir pagaliau yra užregistruoti du lydimieji įstatymai. Bet jeigu paskaitysite Teisės departamento išvadas, jūs rasite labai įdomų dalyką: kad reikėtų visus tris priiminėti kartu. Tai aš siūlyčiau šiandien nebalsuoti, palaukti kitų dviejų lydimųjų įstatymų nuostatų svarstymo. Visi trys įstatymų projektai turi būti priiminėjami arba nepriiminėjami kartu. Mano siūlymas – šiandien nebalsuoti dėl Teritorijų planavimo įstatymo.

PIRMININKAS. Supratau, gerbiamasis Henrikai, supratau. Iš eilės. Gerbiamasis B.Bradauskas, prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas gali pakartoti, kad jis prašo ypatingos skubos dėl Statybos įstatymo projekto šiandien, ir mes visus tuos įstatymus kartu galime priimti, ir lydimuosius, ir pagrindinį. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininką, kad tai pakartotų. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratom.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Kadangi šis klausimas yra iš tikrųjų aktualus, ir mes su juo kankinamės labai ilgai, tai jeigu gerbiamieji kolegos Seimo nariai neprieštarautų, aš siūlau ypatingą skubą, ir tada mes priimtume visą paketą. Žinoma, jeigu per pateikimą iškils kokių nors problemų, tada kitas klausimas, bet šiaip aš siūlau ypatingą skubą. Žinoma, dėl to Seimo nariams reikės balsuoti.

PIRMININKAS. Supratome, Seimo Pirmininke. A.Kašėta, prašom.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, problemų jau iškilo. Todėl Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes prašome daryti priėmimo pertrauką, nes lydimieji įstatymai, vienas iš jų yra skandalingas. Atlikime pateikimo stadiją, išsiaiškinsime, kur tas skandalas slypi, ir po to, aš manau, pataisę lydimuosius projektus galėsime judėti į priekį kitą pirmadienį.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Iš tikrųjų, man atrodo, mes jau artėjame prie normalaus sprendimo. Jeigu mes darome pertrauką dėl Teritorijų planavimo įstatymo pataisų, nepriimame šiandien, nes rezultatas gali būti panašus, šiandien svarstome viską, ką galime. Jeigu neiškyla abejonių, tada šiandien galime priimti ir Teritorijų planavimo įstatymą, jeigu ne, tai visus įstatymus kitą pirmadienį bus galima balsuoti, atsižvelgus galbūt bus galima priimti, jeigu nebus kokių nors problemų, kaip visą paketą. Siūlyčiau daryti pertrauką, dabar pereiti prie kito – Statybos įstatymo pataisų. Bus galima kitą savaitę priimti viską kaip kompleksą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Nežinau, ką tuose lydinčiuosiuose galima taisyti, bet jeigu yra toks didelis noras, tai neprieštarauju, kad būtų padaryta pertrauka dėl šitų lydinčiųjų įstatymų, nes dėl pagrindinio daryti pertraukos kaip ir nebegalima. Galima nagrinėti dar, kažkas tokio… Mielieji kolegos, paprasti žmonės labai laukia šio įstatymo, nenutyla skambučiai, teiraujasi – kada? kada? kada? Galima siūlyti daug ką, tiek laiko įregistruotas šis įstatymo projektas, praėjo beveik du mėnesiais, bet iki šiol nebuvo nei vienos pataisos, nei vieno pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš siūlau mažą procedūrinį sprendimą. Pirma pradėkime nuo pateikimų. Kai tie pateikimai praeis, kaip sakiau, aš neatsisakau siūlymo teikti ypatingą skubą, tada bus galima spręsti likusį. Sukeiskime vietomis. Čia tikrai mūsų valioje ir mes nieko nepažeidžiame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėjau jūsų paklausti. Jūs girdėjote Seimo Pirmininko Č.Juršėno pasiūlymą. Manau, kad gana logiška pradėti nuo pateikimo. Jeigu bus viskas labai gražiai sutarta, tai bus galima grįžti prie priėmimo. Pritariate? Gal pradedame nuo klausimo 1–5b, gerai? Bendru sutarimu galime pritarti, kad šitą klausimą praleidžiame, padarome pertrauką ir dirbame prie kitų klausimų.

Žemės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3233 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-5b klausimas – Žemės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3233. Pranešėjas – gerbiamasis B.Bradauskas. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis kolega, į tribūną pateikti klausimą – Žemės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3233. Pateikimas. Žemės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo, lydintysis Teritorijų planavimo įstatymą.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). …kadangi mano Teritorijų planavimo įstatymo pataisa 22 straipsniui siejasi su Žemės įstatymu, tai jeigu mes priimsime 22 straipsnio pakeitimą, tada Žemės įstatyme reikėtų pridėti „išskyrus įstatymo nustatytus atvejus“, kad atitiktų specializuotą įstatymą ir Žemės įstatymas. Tiek dėl šio įstatymo pakeitimo.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Yra klausimų. Pirmasis klausia H.Žukauskas. Ruošiasi P.Jakučionis. Prašom, kolega.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs būkite tribūnoje, bus klausimų.

H.ŽUKAUSKAS. Pone Broniau, nepabėkite, gal kartais atsakysite į klausimą. Aš sėdžiu prieš jus. Antikorupcinis vertinimas tegul lieka pono R.Dagio kompetencija, aš tik noriu paklausti. Jūs Žemės įstatyme įrašėte tokią nuostatą, kad, kitaip sakant, galima nerengti detaliųjų, jeigu ir kituose įstatymuose tai nenumatyta. Ar jūs nenorėtumėte sukonkretinti, kokiuose įstatymuose, Saugomų teritorijų įstatymas yra gana aktualus, bet jis neįvardytas? Kultūros paveldo įstatymas taip pat neįvardytas. Ar jūs norite pasakyti, kad visi įstatymai, kiek mes turime priėmę šiuo metu Lietuvos Respublikoje, turėtų įtaką būtent šitam įstatymui? Ačiū.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis kolega, paprastai įstatymų pataisos teikiamos nepritaikant vienam įstatymui. Sakykime, dabar parašysime „išskyrus Teritorijų planavimo įstatyme numatytame…“, o galbūt iš tikrųjų iškils dar kur nors, minėjote ir kitus įstatymus, todėl, rengiant konkrečiai kiekvieną įstatymą, bus svarstoma, ar tai taikyti, ar netaikyti. Todėl aš manau, čia yra pasiūlymo logika, viskas gerai. Nemanau, kad čia kiltų kokių nors abejonių dėl šio reikalo. Gerbiamasis Henrikai, tamstos nuostatos žinomos, kodėl taip aktyviai kovojate su tuo. Tai, matyt, siejasi su jūsų architekto specialybe. Ar ne taip?

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Jakučionis. Ruošiasi A.Sysas.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, norėčiau tiesiog paklausti. Ar jūs susipažinęs su Teisės departamento išvada, nes čia lygiai tas pats rašoma, ką klausė kolega H.Žukauskas ir ko aš taip pat norėjau klausti? Jūs iš dalies atsakėte, bet vis dėlto dėl šio teisės akto, kad privalomai turi būti atliktas antikorupcinis vertinimas, tai taip pat yra ir Seimo statute. Kaip išeis su skuba, kai reikalingas antikorupcinis vertinimas? Kokia jūsų nuomonė?

B.BRADAUSKAS. Man labai sunku čia įžvelgti kokius nors korupcinius reikalus, bet jeigu kas nors įžvelgia ir mes darome savaitės pertrauką, tai per tą savaitę galima bus įvertinti korupciniu požiūriu. Man tik tie korupciniai vertinimai kartais labai keistai nuskamba. Sakykime, kai atėjo Daugiabučių namų įstatymo ir panašiai vertinimas ir buvo įžvelgta korupcija, kad kas nors nusipirks daugiau kaip pusę namo butų ir komanduos kitiems, tai čia yra ne korupcija, čia yra likusių žmonių teisių pažeidimas, jeigu mes kalbėtume panašiai. Tokie vertinimai labai keisti, tikrai nematau korupcijos. Jeigu mes priimsime Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, tai tikrai, mano manymu, užsidarys kelias bent 50% korupcijai statybos reikaluose, bent 50%. O jeigu mes ir toliau… reikia dar tobulinti, tiesiog nespėjau, Teritorijų planavimo įstatymą, tai ten galima pašalinti iki minimumo tą korupciją. Kas dabar dedasi šiame reikale, ir Statybos įstatymą dar reikia tobulinti. Tai yra baisu, kai atvažiavęs inspektorius nori matuoja namo aukštį, nori nematuoja. Sakykime, 10 cm namas per aukštas pastatytas, jis gali priversti ardyti visą stogą, o gali nepriversti. Gali pasakyti, 10 cm aš nemačiau. Bet jis gali pamatyti ir gali pasakyti, na, broliuk, tu – man, aš – tau. Tuos reikalus būtinai reikia sutvarkyti. Mano Teritorijų planavimo įstatymo pataisa kaip tik veda link to, kad būtų kuo mažiau subjektyvumo ir daugiau objektyvumo. Todėl aš nematau jokio korupcinio reikalo čia.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Sysas. Ruošiasi J.Veselka. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš – ne architektas, tai noriu paklausti grynai teisiškai, nes jūs rašote pataisoje, kad „išskyrus įstatymo nustatytais atvejais“. Bet jeigu jūs perskaitysite visą sakinį, prieš tai eina sakinys lygiai toks pats: „ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų“. Jūs nurodote, kad jau vienais nustatytais atvejais, ir dar siūlote, kad nustatytais atvejais į tuos nustatytus atvejus. Mano klausimas būtų: ar nereikėtų tai suredaguoti, nes velnias galvą nusilaužti gali dėl tokių paaiškinimų?

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu iš tikrųjų kyla dar kam nors tokių abejonių, mes dar turėsime savaitę laiko, ir mes komitete dar kartą peržiūrėsime, ir jūs, jeigu turite kokių pasiūlymų, pateiksite, kad tikrai nekiltų jokių abejonių. Aš nematau… Idėja yra gera, bet jeigu dėl redakcijos kas nors kur nors įžiūri kažkokių reikalų, tai juos galima visada taisyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Veselka. Ruošiasi S.Pečeliūnas.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš skaitau 24 straipsnio 1 dalies jūsų pakeitimą. Mano galva, yra kažkokia makalynė. Žiūrėkite. Žemės tikslinė paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu. Ir visi, kiek aš žinau, skundžiasi dėl procedūrų. Pavyzdžiui, savininkas nori pakeisti žemės paskirtį, jis eina, prašo. Ar ne paprasčiau būtų, jeigu savininko pageidavimas būtų besąlyginis ir toliau viskas vyktų? O dabar įstatymų nustatytais atvejais yra kiti… O jūs dar rašote, išskyrus įstatymus. Išeina, visi veiksmai turi būti teisėti, išskyrus neteisėtus, jeigu yra įstatyme. Ar gera parinkta jūsų juridinė formuluotė?

B.BRADAUSKAS. Mūsų komiteto juristai šį klausimą žiūrėjo, svarstė ir jie mano, kad viskas gerai. Aš irgi manyčiau, kad reikia truputį pataisyti. Sakau, redakciją mes pataisysime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S.Pečeliūnas. Ruošiasi L.Sabutis.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik pats pasakėte, kad jokia skubos tvarka negalima, nes tekstą reikia taisyti. Skuba būtų galima, jeigu to nereikėtų daryti. Ponui Č.Juršėnui vienas darbas atpuola.

O dabar norėčiau paklausti. Įstatymo straipsnyje yra labai aiškiai suskirstytos trys kategorijos, t. y. žemės savininkai, valstybės žemės patikėtiniai, kurie įstatymų numatytais atvejais gali tą ir tą, bet jiems yra privaloma sąlyga, tai yra detalieji ir specialieji teritorijų planavimo dokumentai, jūs sakote, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Jūs ką tik kalbėjote apie korupciją, kad taip, kaip yra dabar, sukelia didelę korupciją dėl tų dešimties ar kiek centimetrų. Mielasis kolega, gal būtų lengviau įrašyti į įstatymą, pirmiausia net rašyti nereikia į įstatymą, kiekvienas savo pareigas turi vykdyti, jeigu nevykdo, yra atsakomybė. Bet jeigu kyla klausimų, dėl 5 centimetrų griauti visą stogą… Įrašykime į įstatymą paklaidą, kad aukštis turi būti toks, leidžiama paklaida 20 ar kiek centimetrų. Ir pasibaigtų visi ginčai. Jūs norite toje vietoje, kur pareigūnai neatlieka savo pareigų, atverti vartus, kad jie tikrai neturėtų ką veikti. Ką jūs čia siūlote? Ar galite žmoniškai paaiškinti? Kalbate apie korupcijos sumažinimą, o atidarote vartus kitos rūšies korupcijai? Ar tai sprendimas?

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Sauliau, nereikia maišyti kiaušinienės su kažkuo. Aš pasakiau pavyzdį, kur yra Statybos įstatyme korupcija, kur mes turime taisyti, o ne šitą. O tamsta nelabai suvokiate, ką aš sakau. Šiame įstatyme, jeigu jūs parodytumėte pavyzdį, kur yra korupcija, aš mielai pataisyčiau ir užrašyčiau juodomis raidėmis: „Korupcijos nėra“. Nenusikalbėkime.

Nežinau, kaip galima įžvelgti korupciją ten, kur jos tikrai nėra, kur yra supaprastinami dalykai. Jeigu darome sudėtingiau, tai štai kur kvepia korupcija. Yra supaprastinamas dalykas, ir čia kalbama tik apie žemės paskirties pakeitimą. Skaitykite, iš ko išplaukia tas įstatymo pakeitimas. Būtent iš Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio, kur pasakyta, kada žemės paskirtis keičiama, kada reikalingi detalieji planai. Ir ten yra išvardytos bent 5 nuostatos. Aš siūlau pakeisti tik tam, kad nereikėtų detalaus plano, kada yra žemės pakeitimas, paskirtis. Ten yra tokių absurdų, kai yra du gretimi sklypai (gaila, nėra E.Masiulio, jo pataisai mes pritarėme), kur yra du gretimi žemės sklypai ir viename sklype numatyta gyvenamoji statyba, ir kitame, ir juos sujungti nori žmogus. Nusipirko, sakykime, buvo po 6 arus. Kad sujungtų, vėl reikia daryti detalųjį planą. Kam?

Tokius absurdus mes norime pašalinti, kad korupcija sumažėtų. O mes kalbame atvirkščiai. Jūs paskaitykite, įsigilinkite iki šaknų, ką mes siūlome, ką mes norime padaryti, ir tada visiems taps aišku, kad kaip tik mes norime sumažinti korupciją, o ne padidinti. O dėl tų 10-15 cm, tai jūs patys nepritarėte mano Statybos įstatymo pataisoms, kai svarstėme, kai aš siūliau momentus, kada būtų galima atkreipti dėmesį, kaip jūs sakote, kad nebūtų prikibta prie 5 cm ar 10 cm. Aš tada siūliau nustatyti, kas yra žymus pažeidimas ir nežymus, ir tik dėl žymių pažeidimų griaukime. Bet jūs nepriėmėte mano pataisos, atmetėte ir dabar turime, ką turime.

Aš jums dar vieną pavyzdį pasakysiu. Pasibaigė kaimo žmogui, sakykime, statybai leidimas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, dvi minutės atsakymui.

B.BRADAUSKAS. Jis visiškai nieko nepažeidė. Bet atiduoti namo negali, nes pasibaigė leidimas. Ir jis pagal mūsų dabartinį įstatymą turi nugriauti tą namą, gauti leidimą ir vėl statyti. Štai kur yra absurdai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega L.Sabutis. Ruošiasi gerbiamasis A.Kašėta.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, kuo daugiau jūs aiškinate ir kalbate, tuo labiau įtikinate, kad jūs nesuvokiate, kokią pataisą pateikėte. Ir jūs neįtikinsite Seimo narių už ją balsuoti. Tai yra pastaba ir Seimo Pirmininkui, kad nežinome, dėl ko siūloma skubos tvarka.

Atvirai pasakius, jūs nors žodžiu pasakykite, nekalbėdamas komentarų, kokie bus tie atvejai, išskyrus nustatyti įstatymu? Jau priimtų įstatymų? Įvardykite, kokių. Ar būsimų įstatymų? Ir išvardykite, kokius būsimus įstatymus reikėtų pakeisti. O pats tekstas yra prieštaraujantis ir paneigiantis esamą išimtį. Todėl aš visiškai nepritariu. O jūs kaip paaiškinsite nežinau.

B.BRADAUSKAS. Pasinaudodamas jūsų patarimu, nekomentuosiu jūsų klausimo, aš manau, kad jau į jį atsakiau.

PIRMININKAS. Dėkoju B.Bradauskui už įstatymo projekto pateikimą. Atsakėte į klausimus. Dabar nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė prieš – K.Čilinskas. Prašom, kolega.

K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Labai daug kalbėti man nereikėtų, nes klausę Seimo nariai iš esmės labai teisingai pasakė, kodėl negali būti priimtas toks įstatymas.

Įstatymo aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad jis siejamas su Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniu, kurį mes ką tik čia turėjome priimti arba nepriimti. O tame įstatyme daroma išimtis tam tikrai kategorijai žmonių, ne paprastiems žmonėms, ne ūkininkams, kuriems čia visai nėra problemos, o yra problema tam tikriems piliečiams, kurie įsigijo žemę žemės ūkio paskirčiai prie ežerų ir kitur ir dabar reikia pastatyti pilaites. Kadangi reikia pastatyti pilaites, tai jie dabar nerimsta, skambina ir klausia, kada bus jiems atidaryta žalioji gatvė. Bet svarbiausias principas yra tas, kad kovoti reikia prieš korupciją prastinant patį mechanizmą visiems vienodai, ne išimtiniam žmonių ratui, kuris bus pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, o būtent visi vienodai turi turėti galimybes pakeisti žemės paskirtį, o ne tie išimtiniai, kurie stovi už tos pataisos. Tai viena.

Antra, visiškai aišku, kad pagal šį įstatymą, kaip visiškai teisingai jau beveik padaryta išvada, korupcija persikėlė į Seimą. Seimas visiškai neparašo, kada galimos išimtys, o sako: įstatyme numatytais atvejais. Ir dabar ką, reikia visą laiką kažkam eiti pas Seimo narius ir stumti išimtis. Galbūt nėra pats geriausias variantas nekovoti prieš korupciją žemesniuose lygiuose, o perkelti ją čia, į Seimą. Paprasčiausiai ją reikia iš viso panaikinti. Todėl negali būti tokių įstatymų, kurie sudaro sąlygas korupcijai. Aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti, 2 minutės kalbai už, prieš.

Nuomonė už – gerbiamasis A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi įstatymai visiškai visiems galbūt ir negali tikti. Galimas dalykas, kad yra ir tokių, kaip gerbiamasis K.Čilinskas sakė, kad nori pilaitę kažkur pasistatyti, tačiau turint omeny tai, kad tie žmonės, kurie negalvoja apie pilaites, tačiau susiduria su mūsų įstatymų netobulumu, labai kenčia. Šios įstatymo pataisos šiek tiek atveria kelią ir… užkirs kelią tam tikrai korupcijai, kuri šiandien yra šio įstatymo sudaryta, ypač savivaldybių lygiu. Aš kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme nuomones už ir prieš. Pateikimo metu yra galimybė pateiktu klausimu išsakyti po vieną nuomonę. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3233? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. (Balsai salėje)

Už – 45, prieš – 15, susilaikė 22. Po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas… Kokių būtų pasiūlymų dėl pagrindinio komiteto?

Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininko prašymas šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ne? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, Seimo Pirmininko aš dabar nematau. Yra. Pone Česlovai, manu, jūs pats puikiai girdėjote, kaip pranešėjas sakė, kad tekstas yra taisytinas. Tai gal jūs skubos tvarka neteikite, nes reikia taisyti? Pastabų pateikimo metu buvo gana daug. Kito mes dar nesvarstėme, apie kitą galime galvoti, bet dėl to skubos tvarka gadintų visą reikalą. Palaukime savaitę, komitetai apsvarstys, gal pataisys tekstą ir nekils jokių priešpriešų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, ypatingos skubos siūlymas nereiškia automatinio to įstatymo priėmimo tą pačią dieną, tai tiesiog procedūrinė apsauga, kad įstatymas nebus „marinuojamas“. Taigi aš siūlau balsuoti už ypatingą skubą, o iš tikrųjų, kadangi yra pastabų, komitetai ramiai apsvarstys ir svarstymą bei priėmimą siūlau daryti kitą pirmadienį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal tenkins… Gerbiamasis L.Sabutis nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

L.SABUTIS. Aš manau, kad komiteto pirmininkas, kaip pranešėjas, neatsakė beveik nė į vieną Seimo nario pateiktą klausimą. Tuo labiau aš pats klausiau, kuriuos įstatymus reikėtų taisyti – priimtus ar priimamus. Kita vertus, ši pataisa iš tikrųjų turėtų būti iš esmės kitaip suredaguota ir apie jokią skubą arba tolesnį svarstymą šiandien neturėtų būti kalbama.

PIRMININKAS. Supratome. H.Žukauskas. Prašom. Po to B.Bradauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Na, žodis „marinavimas“ Seime yra gana geras, tinkamas. Noriu pasakyti, kad aplinkos ministras gerbiamasis A.Paulauskas yra pateikęs Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnių pakeitimus, Statybos įstatymo 13 straipsnių pakeitimus, kurie lygiai taip pat susiję su tais straipsniais, apie ką dabar kalbame. Manau, kad sisteminis požiūris į tą dalyką yra būtinas, ką sakė ponas K.Čilinskas ir ponas L.Sabutis. Jeigu mes dabar ištraukiame iš viso konteksto tuos kelis straipsnius, tai mes tikrai neturėsime gero rezultato. Sisteminiu požiūriu mes galime iš viso nuspręsti, kad kaimo vietovėse detaliųjų planų nereikia, ir tą mes galime padaryti. Šiuo įstatymu mes to nesprendžiame. Mes padarome labai blogas išimtis, kai miestuose, miesteliuose iki 3 000, aš turiu omeny, sakysime, Kuršių nerijos, detaliųjų planų nebus, o tai reiškia iki 12 aukštų pastatus, t. y. 4–5 aukštų pastatus mes galėsime statyti be detaliųjų planų. Ar jūs įsivaizduojate, kokią bombą, kokią miną ištraukiate? Tai yra nonsensas. Ačiū.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Aš dar kartą pakartosiu: net nežinau, kaip ir komentuoti kolegos Henriko kalbą. Jeigu jis ateityje planuoja dirbti su projektavimu susijusį darbą, tai nereiškia, kad visiems Lietuvos piliečiams, kurie nori statytis, galima primesti būtinai mokėti už nereikalingą darbą. Kai kurie architektai, kurie užsiima projektavimu, detaliųjų planų rengimu, be abejo, niekada nepritars tai įstatymo pataisai, kurią aš teikiu.

Aš dar kartą kartoju gerbiamajam Henrikui: nereikia atsistojus aiškinti to, ko nėra. Ne detaliųjų planų atsisakoma kaimo vietovėje, bet atsisakoma žemės paskirčiai pakeisti reikalingo detaliojo plano tada, kai nėra bendrojo plano, nes detaliojo plano, jeigu nėra bendrojo plano, nėra prie ko „pririšti“. Jis tampa šauksmu tyruose. Jis rengiamas, sumokama 20 tūkst. ir po to niekur nenaudojamas, nes toliau naudojamos topografinės nuotraukos ir kiti geodeziniai matavimai. Gerbiamasis Henrikai, būkime sąžiningi ir sakykime per mikrofoną tiesą. O dabar visi rėkia, kad nereikės detaliojo plano, nereikės namo projekto ir panašiai. Vis tai lieka ir to niekas nekvestionuoja. Kalbama apie žemės paskirties pakeitimą. Dar kartą įsitikinkite.

Dėl Žemės įstatymo. Redakciją galbūt reikia truputį pataisyti, nes galbūt šiek tiek neaišku, kai gale norima pasakyti, kad, išskyrus atvejus, kai įstatyme yra numatyta, kai nereikia detaliojo plano…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, gerbkime kolegas, 2 minutės. Dėl vedimo tvarkos – H.Žukauskas. Po to S.Pečeliūnas.

H.ŽUKAUSKAS. Aš nepiktnaudžiauju mikrofonu, bet buvo paminėta mano pavardė. Aš vis dėlto norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėtų klausimus, ar šio įstatymo pakeitimu esu suinteresuotas aš, ar tie žmonės, kurie turi labai daug žemės. Atsisakius tam tikrų procedūrų, jiems kur kas paprasčiau išspręsti klausimus, išdalinti sklypus ir praduoti tą žemę. Tegul tai išsiaiškina. Kiek jų yra Seime, aš nežinau.

Ir dar viena įdomi detalė. Jeigu pats autorius sako, kad įstatyme yra netikslumų, tai, atsiprašau, kodėl 140 Seimo narių turi tapti šio netikslumo įkaitais? Tegul jis pats geriau pasiskaito ir perskaitys, kad tikslinė žemės paskirtis yra keičiama detaliaisiais planais. Štai koks yra kampas.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pirmiausia noriu parašyti posėdžio pirmininko, kad kai kuriuos kalbėtojus įspėtų, nes laiką vis dėlto reikia taupyti.

O dabar dėl esmės. Mielieji kolegos, aš kreipiuosi į valdančiąją koaliciją, pirmiausia poną B.Bradauską ir aplinkos ministrą. Kaip aš suprantu, valdančiojoje koalicijoje kyla karas. Ministras pateikė didelį kompleksinį klausimą, bet kai kas iš valdančiosios koalicijos bando apšokti ir su ratais atsistoti prieš arklį. Tai gal jūs vis dėlto pakvieskite čia aplinkos ministrą ir tegul jis pasako savo požiūrį į tokių siūlomų pataisų visiškai net nesuredaguoto teksto „stūmimą“ ir kuo visa tai gresia. Dėl Kuršių nerijos nebuvo atsakyta, kad tai tikrai negresia, vadinasi, gresia. Tai galvokite, ką darote. Seimo Pirmininkui irgi reikėtų apie tai galvoti, kai pas jį ateina kolegos su ypatingos skubos pasiūlymais, ir jis, jiems pataikaudamas, neįsigilindamas į klausimą, taip prastūminėja. Matote, kokias riaušes čia dabar sukėlė ir kuo visa tai gali baigtis. Aš siūlyčiau atsisakyti tokių neapgalvotų siūlymų taikyti skubą. Tegul komitetai išsiaiškina su aplinkos ministru, kuo gresia tokie skuboti siūlymai ir kam tai naudinga. Ačiū.

PIRMININKAS. K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš nemanau, kad B.Bradauskas specialiai pateikė tokį įstatymą. Galbūt irgi nepažiūrėjo iki galo. Atvirai pasakius, tai labai kvepia dviem dalykais: kažkokiems žmonėms labai reikia susitvarkyti savo žemę prie ežerų. Aš manau, kad po pusės metų tas įstatymas bus atkeistas ir visi, kurie bando šį įstatymą pataisyti, bus patenkinti. Manyčiau, kad jokios skubos čia neturi būti. Tegul komitetai svarsto ir padaro savo darbą iki galo. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme visų jūsų komentarus, nuomones, pastabas. Dėl vedimo tvarkos pamokėme vieni kitus. Dabar galime grįžti prie darbotvarkės ir apsispręsti balsuodami. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas siūlė šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Mes vis tiek turime užfiksuoti ir turime apsispręsti balsuodami. Taigi visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šį įstatymo projektą svarstytume ypatingos skubos tvarka, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 48, prieš – 27, susilaikė 20. Ypatingos skubos tvarka reikės svarstyti šį įstatymo projektą. K.Daukšys.

K.DAUKŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi yra vieno balso skirtumas, frakcijos vardu prašom perbalsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju mes visada elgiamės demokratiškai. Dar kartą paprašysiu visus registruotis ir perbalsuoti, nes K.Daukšys paprašė Darbo partijos frakcijos vardu. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šį įstatymo projektą svarstytume ypatingos skubos tvarka, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 47, prieš – 31, susilaikė 24. Taigi po pateikimo šiam įstatymo projektui yra pritarta, bet bus svarstoma paprasta tvarka. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, buvo balsuota.

Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl pagrindinio komiteto? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl šio papildomo komiteto? Nėra kitų pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu?

S.Pečeliūnas – dėl komitetų. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau sukeisti komitetus vietomis, nes B.Bradauskas, pagrindinis, pats svarstys B.Bradauską. Negražu!

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet jūs Aplinkos apsaugos komitetui jau pritarėte. Dabar mes kalbame apie Kaimo reikalų…

S.PEČELIŪNAS. Nieko mes nepritarėme. Jūs pasiūlėte du komitetus – pagrindinį ir papildomą. Aš siūlau juos sukeisti vietomis.

PIRMININKAS. Mes supratome. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote gerbiamojo S.Pečeliūno siūlymą. Taigi balsuosime alternatyviai. Kas balsuos už, pagrindinis komitetas bus Aplinkos apsaugos komitetas, kas balsuos prieš, Kaimo reikalų komitetas bus pagrindinis. Alternatyvus balsavimas: arba už, arba prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už – Aplinkos apsaugos komitetas, kas prieš – Kaimo reikalų komitetas bus pagrindinis komitetas.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 44, prieš – 52. Taigi pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų rugsėjo 29 d. Dėl svarstymo datos – gerbiamasis K.Daukšys.

K.DAUKŠYS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad Antikorupcijos komisija irgi turėtų svarstyti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėl Antikorupcijos komisijos nėra prieštaravimų? Visos komisijos ir visi komitetai turi teisę svarstyti ir be įpareigojimų. Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau papildomą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti komisijai ir komitetui? Gerbiamasis J.Sabatauskas, aš matau, nustebęs. Taigi jūsų komitetui siūloma svarstyti Žemės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ar dėl papildomų komitetų būtų pasiūlymų? Nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Ir dėl komisijos, ir dėl visų komitetų.

Dar kartą noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas yra Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat Antikorupcijos komisija. Taigi trys komitetai ir viena komisija svarstys šį įstatymo projektą. Siūloma svarstyti rugsėjo 29 d. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos? Nėra kitų pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Taigi pateikimo procedūra yra baigta.

Gerbiamieji kolegos, toliau Lietuvos Respublikos Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Čaplikas. Sėkmės, kolega!

Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3246 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Darbotvarkės 1-5c klausimas – Statybos įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3246. Pateikimas. Kviečiu į tribūną B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi svarstant Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį buvo pasiūlyta apibrėžti, kas yra vienbutis ir dvibutis gyvenamasis namas, mes pabandėme tai apibrėžti, konsultavomės su statybininkais. Kas yra vienbutis, paaiškinta įstatyme, ir aš nesakysiu. Kai kam pasirodė, kad 12 metrų yra per aukštas. Mes su statybininkais konsultavomės ir priėjome prie tos 12 metrų nuostatos, nes dabar taip statoma. Vienas aukštas yra iki 4 metrų. Tai būtų dviejų aukštų namas su mansarda arba kitoks. Žmonės mėgsta su špiliais pasistatyti. Kad jų neapribotume. Bet jeigu yra įtarimas, kad 12 metrų per daug, ir norima sumažinti, būtų galima siūlyti po pateikimo ir būtų galima priimti visiems priimtiną aukštį.

Mes manome, kad 12 metrų būtų optimalu, bet sakau dar kartą: jeigu yra kitokių siūlymų, galima svarstyti, po pateikimo teikti pasiūlymus ir galima priimti mažesnį metražą. Aš tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Norinčių paklausti yra 10 Seimo narių. Pirmasis klausia H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Turiu pasakyti, kad tame nelemtame Teritorijų planavimo įstatyme kaip tik ir kalbama, kad vienbutis namas arba, kitaip sakant, susiję su detaliaisiais planais aukščiai… Paprastai dviejų aukštų su mansarda namas būna 8–8,5 metro. Tokie yra nustatyti reglamentai ir iš esmės jie galioja visoje Lietuvoje. 12 metrų namas – aš įsivaizduoju 4–5 aukštų namą. Jeigu jūs kartu su anomis teritorijų planavimo pataisomis tokius dalykus įforminsite, įteisinsite, aš įsivaizduoju, kas Lietuvos miestuose darysis, juo labiau kad apie infrastruktūrą – apie kelius, inžinerinius tinklus jūs nekalbate. Kitaip sakant, jūs įforminsite statybą nespręsdami jokių klausimų. Tai yra tragedija Lietuvoje.

Aš manau, kad didelio aukštingumo negalima daryti. Iki 8–8,5 metro, ne daugiau. Keisčiausia, kad vienbučiame name jūs nurodote vieną butą ir vieną įėjimą, dvibučiuose namuose du įėjimus. Aš įsivaizduoju, kad tribučiuose namuose turi būti trys įėjimai. Taip? Ir t.t, ir t. t. Nėra logikos. Paprasčiausiai šiuose dviejuose įstatymo straipsniuose nėra logikos. Jį reikia iš esmės taisyti. Ačiū. Aš dėl aukštingumo norėjau.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Henrikai, tamstai šiuose įstatymuose iš viso nėra logikos, nes jūs kategoriškai prieštaraujate, kad būtų supaprastinta paprastiems žmonėms statyba. Štai visa logika remiasi tuo. Dvibutis gyvenamasis namas ir yra su dviem įėjimais. Jį paprastai stato tarp dviejų sklypų. Viena pusė yra į vieną sklypą, kita pusė – į kitą sklypą. Kitaip dvibučių namų nestato viename sklype, todėl čia du įėjimai ir pabrėžti.

Antras dalykas, ko jūs klausėte, dėl 8 metrų. Įsivaizduokite tarybinę statybą, kai buvo vieno aukšto metražas 2,45–2,48. Jeigu jūs norite įsprausti žmones, kad dabar gyventų, sakykime, A.Sabonis, ir galva liestų lubas, tai tada prašau. Sutikčiau, kad galima žeminti, sakykime, iki 10 metrų, bet tik ne iki 8,5. Mes parinkom tokį variantą, kad tenkintų tuos žmones, kurie mėgsta, kad būtų aukštas kambarys. Yra įvairių nuomonių šioje srityje. Todėl dar kartą sakau, kad po pateikimo galimi įvairūs siūlomi variantai: mažinti, didinti ir panašiai. Ir čia kiekvieną pasiūlymą mes kartu su jumis apsvarstysim ir priimsim optimaliausią variantą, kaip ir kam atrodo. Mums atrodo, 12 metrų tenkintų visus. Tai būtų dviejų aukštų su stačiu stogu, kas mėgsta labai stačius stogus, namas. Jeigu norime kitko, dabar kai kas stato ir 5 m aukščio. Vieno aukšto su plokščiu stogu, bet daugeliui žmonių tas nepatinka. Mūsų kaime malkines statydavo tokiais stogais. Bet kam patinka, tas tegul statosi. Manau, tai nėra ginčo objektas, mes galime po pateikimo taisyti.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs sakot, kad siūlot prastinti tą procedūrą, bet aš žodį „prastinti“ suprantu, kad tai kainuotų pigiau, nes statyti tokį aukštą stogą, kaip jūs sakot, tai krūva pinigų. Juo labiau kad brangstant šildymo kainai kukliau reikėtų. Aš jau neklausiu, kodėl jūs pasirinkot ir kas jums čia pasiūlė tuos 12 metrų, mano klausimas būtų toks: ar neužrūstinsit Bažnyčios hierarchų, kai tokie pastatyti namai bus aukštesni už kaimų bažnyčias? Nes šis jūsų pasiūlymas buvo pirmiausia ūkininkams, kuriems reikia pasistatyti namus. Įsivaizduoju, kad kokiame rajone stovi toks 12 metrų stačiu stogu namas, o šalia stovi kukli 10 metrų aukščio bažnyčia. Labai ačiū.

B.BRADAUSKAS. Labai gerbiamas kolega, esi teisus. Kas neturi šildymui pinigų, tas niekada ir nestatys tokio namo. Jis statys galbūt 5 metrų, o galbūt ir 4. Bet yra žmonių, kurie turi pinigų ir nori pasistatyti aukštesnį. Tai nebūkime Lietuvoje skaičiuotojai svetimų pinigų ir pavydo apimti, kad jeigu aš neturiu pinigų, neleisiu ir kitam pasistatyti namo. Tie laikai praėjo, tarybiniai metai praėjo. Supraskime tai, kad žmogui galbūt norisi kokios nors kūrybos arba jis nori pasistatyti didelį ir kabinti ten įvairius trofėjus, medžiotojai, pavyzdžiui, mėgsta pastatyti aukštesnius namus ir panašiai. Bet aš dar kartą sakau: čia yra mūsų apsisprendimo reikalas, kaip mes nutarsime. Nemanyčiau, kad mums būtina įsprausti į tokius rėmus, kad žmogus neturėtų sau kūrybai kokios nors laisvės. Bet jeigu norime kitaip, prašau, galime kitaip.

PIRMININKAS. Klausia V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau išgirsti jūsų komentarą apie Teisės departamento išvadą, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus. Pagal tą logiką tame įstatyme lyg ir negalėtų būti universalaus vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo apibrėžimo, kuris vienodai galiotų visiems vienbučiams ar dvibučiams gyvenamiesiems namams. Šiuo atveju kalbam apie aukštingumo reikalavimus. Ar jums neatrodytų, kad tokie reikalavimai turėtų būti diferencijuojami atsižvelgiant į tai, kurioje vietoje tas pastatas bus statomas, ar mieste, ar kaime, ar urbanizuotoje teritorijoje, ar juo labiau, sakykim, kurio nors regioninio parko ar šalia esančiose teritorijose, nes tame keičiamame įstatyme tokios sąvokos „vartojimas“ lyg ir nėra? Ir ar verta jį įrašyti į Statybos įstatyme numatytus sąvokų paaiškinimus? Ačiū.

B.BRADAUSKAS. Buvo kai kurių Seimo narių reikalavimas apibrėžti, kas yra vienbutis arba dvibutis namas. Mes nesuradom kitų kriterijų, kaip apibrėžti vienbutį arba dvibutį namą, bet noriu pabrėžti štai ką. Mes visi jau tapatiname, kad kai priimsime įstatyme iki 10 ar iki 12 aukštų, tokie visi namai bus kepami arba statomi, ar dar ką nors. Kiekvienoje teritorijoje, dar kartą pabrėžiu, statybos leidimą ir namo projektą tvirtina rajono arba miesto architektas ir panašiai. Arba yra miesto bendri reikalavimai, kokio aukščio turi būti ir panašiai. Tai absoliučiai neužkerta kelio diferencijuoti, kaip jūs sakot. Gali toje vietoje leisti statyti, pavyzdžiui, tiktai 5 metrų, gali leisti 6, gali 7 architektas pagal atitinkamą vietą ir atitinkamą miestelio… ar užstatymo laiką ir panašiai. Todėl čia tik maksimalus metrų skaičius leidžiamas, daugiau čia nieko nepasakoma.

PIRMININKAS. Klausia A.Kašėta.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar po jūsų kalbų man jau aiškūs kriterijai, pagal kuriuos jūs pasirinkot 12 metrų. Aš tik noriu jūsų patvirtinimo arba ne. Taigi standartas: lubų aukštis – A.Sabonio ūgis, tai vidutinio Lietuvos piliečio ūgis, ar ne, ir medžioklės trofėjų talpa, ypač po dramblių medžioklės. Tai ar čia ir yra pagrindiniai kriterijai?

B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis kolega, juokauti mes galim, aišku, juo labiau baigiantis sesijai tikrai būtų galima pajuokauti, nes jau įtampa per daug didžiulė. Aš tariausi su statybininkais prieš siūlydamas. Čia yra paimtas toks maksimalus dydis, galintis tenkinti, sakykime, mėgėją, kuris gali įsirengti sau kambarius 4 metrų aukščio, 4,5. Dabar yra statoma, jau kaip standarto visur jau laikomasi, 3,5 metro, jau tikrai žemesnių nestato, nes tų tarybinių metų 2,5 metro jau seniai nukeliavo į praeitį. Tai jeigu žmogus turi galimybių pasistatyti, sakykime, kambarį 4 metrų aukščio, kam jam riboti, jeigu jam patinka 4 metrų aukštis? Kitas neturi, taupo šildymui, jis pasistatys galbūt ir 2,5, aš gi nežinau. O dėl vietovės, koks namo aukštis ten turi būti, aš dar kartą kartoju – architektas, tvirtindamas projektą ir išduodamas leidimą statybai, kiekvienu atveju žiūrės, koks ten namas tinka, jis tinka vienoks ar kitoks. Todėl čia nėra problemų.

PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausti, baigėsi. Ačiū pranešėjui. (Balsai salėje) Ką aš galiu padaryti? Aš turiu atsiklausti Seimo tada, ar tęsiam toliau klausimus, ar baigiam. Yra norinčių klausti, yra žmonių, rodančių, kad nereikia daugiau klausti. Balsuojame. Seimo valia balsuoti ir apsispręsti, pratęsiam klausimus ar ne. Balsuojame. Balsuojantys už sako, kad klausimai būtų pratęsti, balsuojantys prieš arba susilaikę mano, kad klausimų daugiau užduoti nebereikia.

Už – 34, prieš – 15, susilaikė 27. Klausimai nutraukti. Viskas, ačiū, pirmininke, daugiau klausimų nebebus.

Dabar dėl vedimo tvarkos – L.Sabutis. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Būtent dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau, kad ir jūs taip pat atkreiptumėte dėmesį į tai, kad posėdžio pirmininkas leidžia tuščiai kalbėti pranešėjui apie tai, ką jau buvo pasakęs prieš tai. Galėtų trumpiau ir glausčiau, tada būtų galima pasinaudoti tuo laiku. Šiaip aš turiu pasakyti, kad ši pataisa turi tris prieštaravimus. Pirma – nežinia, ar į jo vadinamąjį dvibutį gyvenamą namą galės įeiti gyventi trys šeimos ar ne. Taip pat nežinia, ar viename name galės gyventi dvi šeimos ar tik viena šeima. Dabar viename daugiabučio bute gyvena 3-4 šeimos.

PIRMININKAS. Aš primenu, kad posėdžio pirmininkui nesuteikta teisė koreguoti Seimo nario, teikiančio įstatymų projektus, atsakymus.

Dėl vedimo tvarkos – P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, noriu padaryti tokia pastabą, kad kai teikiami tokie projektų įstatymai, kuriais kas nors reguliuojama, kas nors nustatoma, tai visuomet kyla pagrįstų klausimų. Kai į juos neatsakoma, tai toks ir išeina įstatymų Seime, jeigu mes manome, kad yra svarbūs žmonėms, svarstymas.

Gerbiamajam Broniui noriu pasakyti. Mes šiandien išgirdome Broniaus šou su statybų pasiūlymais. Jeigu jūs manote, kad reikia ir toliau standartizuoti lietuvio gyvenimą, tai nustatykime: vidutinis lietuvis – 2 metrai ir balsuojantis už pirmą sąrašą. Kitu atveju kyla klausimų. Kodėl visuotinio kainų kilimo laikotarpiu, kai reikia taupyti šildymą ir patarti žmonėms statyti normalius namus, jūs siūlote statyti koplyčias? Ačiū.

PIRMININKAS. Na, gal be reikalo įsivėlėme, bet buvo paminėta Broniaus Bradausko pavardė. Viskas. Žodis B.Bradauskui, tada balsuosime.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, nesipiktinkite, kad aš atsakinėju tą patį ir tą vieną. Neklauskite to paties ir to vieno, aš neatsakinėsiu tą patį ir tą vieną. Jeigu jūs klausiate tą patį ir tą vieną, aš ir atsakau, ką man daryti. Štai dabar Petras. Na, tiek kalbėjau, tiek aiškinau, kad individualiai gali pasirinkti, ką tu nori. Vis tiek jis kaltina tuo, ko nėra. Kaip jums tada išaiškinti? Aš priverstas dar kartą ir dar kartą kartoti tą patį ir tą vieną iki beprotybės. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ir paskutinė replika dėl vedimo tvarkos. Ponas K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Dėl to aukščio labai nesijaudinčiau. Kažkodėl kolegos neatkreipė dėmesio, kad nenustatytas to namo plotas, koks gali būti. Ir 8 m aukščio gali pastatyti 1000 ar 2000 kv. m namą. Du išėjimus turi kiekvienas normalus namas, ar jis vienbutis, ar dvibutis, tai, manau, čia nėra jokios problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, jūsų visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes grįžome prie to, nuo ko pradėjome. Detalusis planas parodo intensyvumą, užstatymo tankį ir t. t. Jeigu mes jo atsisakome, tai tokios pataisos, kurios pasiūlytos dėl vienbučio ir dvibučio namo, yra ypač ydingos, nes įstatymas turi pasakyti, kaip reikia traktuoti vieną ar kitą įstatymo nuostatą. Ponas Bronius užmiršo, kad ne architektai išdavinėja statybai leidimus, o komisija, nes komisija skaito įstatymą ir jį traktuoja. Kaip ponas L.Sabutis sakė, kaip ji traktuos vienbutį namą, kai jame gyvena trys ar keturios šeimos, arba atvirkščiai. Čia yra absoliutus nonsensas. Tokio įstatymo negalima priimti netgi po pateikimo, reikia iš esmės perrašyti. Bet esmė yra tai, ką pasiūlė Aplinkos ministerija. Ten kompleksiškai 13 įstatymo punktų turi būti peržiūrėti, tokiu atveju išeidami mes bent jau nepaliksime broko.

Siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, kiek galima greičiau svarstyti Aplinkos ministerijos pateiktus pasiūlymus. Tada mes turėsime tokį rezultatą, kokio reikia. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Teks balsuoti, nes sutarimo nėra. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo įstatymui, kurio registracijos Nr.XP-3246. Balsuojame.

Už – 36, prieš – 20, susilaikė 24. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.

Kokie būtų siūlymai – atmesti ar grąžinti tobulinti? Tobulinti. Ar galima bendru sutarimu grąžinti įstatymą tobulinti? (Balsai salėje) Alternatyva. Balsuojantys už pasisako už tobulinimą, balsuojantys prieš pasisako už atmetimą. Tai yra balsuojame už – tobuliname, balsuojame prieš – atmetame. Balsuojame. Už – tobuliname, prieš – atmetame.

Už – 61, prieš – 20. Įstatymo projektas tobulinamas. Įstatymo projektą grąžiname projekto autoriams tobulinti.

Dabar mane informuoja, kad mes turėtume grįžti prie darbotvarkės 1-5a klausimo – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-3015, dėl kurio liko tik balsavimas, nes visos kalbos jau išsakytos.

Dėl vedimo tvarkos – B.Bradauskas, S.Pečeliūnas, tada spręsime. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji, aš manau, kad šiame Seime paprastam žmogui palengvinti dalią bus labai sunku. Per daug, matyt, rinkimų kampanijai iš kai ko yra paimta pinigų. Man kelia labai didelę nuostabą konservatoriai, kurie pasirašė dėl šio įstatymo teikimo skubos tvarka, o dabar pakeitė nuomonę kardinaliai. Jūsų prašymu, jūsų frakcijos prašymu aš bandžiau paaiškinti, kas yra vienbutis, kas yra dvibutis namas. Gaila, labai gaila, kad ir Darbo partija prisidėjo prie šito reikalo. Na, ką darysi. Artėja rinkimai, matysime, kaip žmonės reaguos, kai juos verčiame atiduoti projektuotojams pinigus, kurių jie neturėtų išleisti. Už tuos pinigus, kuriuos jie atiduoda netikslingam projektavimui, galėtų pasidaryti pamatus. Jūs, matyt, iš projektuotojų gavote gerą paramą rinkimams, todėl nenuostabu, kad šitaip yra. Ir kalbame, visi kalba apie politinę korupciją, apie reikalus. Štai priimant šį įstatymą labai aiškiai viskas matyti, kas ko vertas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume judėti į priekį. Taip besikeisdami replikomis gaištame laiką. Jau Seimas apsisprendė balsuodamas. Dvi replikos, trys. Trys stovintys Seimo nariai ir daugiau niekas nebekalba. Sutariame. H.Žukauskas. Tik prašau neminėti pavardžių.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Gerai. Aš pavardžių neminėsiu, tik pinigus paminėsiu. Man atrodo, kad tas, kas jau paėmė pinigus ir nepasisekė prastumti įstatymo, turės nuostolių ir turės grąžinti tuos pinigus. Rinkėjai nuspręs, jeigu tu paimi ir nesugebi padaryti to, ką reikia, kokybiškai ir gerai, tai niekam tu nereikalingas. Ačiū.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turime Seime tokią praktiką, kad pagrindinis įstatymas ir lydintysis priimami vienu metu. Dabar lydintysis nepasistūmėjo nė per žingsnelį į priekį, atvirai pasakius. Ir mes norime pagrindinį dabar balsuoti, priimti. Poryt jį paskelbs laikraštyje ir jis važiuos su tom visom ydom, apie kurias čia buvo kalbėta. Kaip jis gali veikti nesant lydinčiųjų?

Todėl aš jūsų prašyčiau elgtis logiškai ir neteikti balsuoti atskirai po gabalėlį, o teikti, kai būsime parengę, visą bloką. Gal atsitiks taip, kad prie šito bus pridėtas visas aplinkos ministro parengtas blokas. Gal šitaip bus logiškiau, bet aš šiandien nežinau. Taip, kaip dabar mėginame elgis, tikrai yra nelogiška, žalinga, ydinga ir susieta su korupcija. Pritariu tam, ką sakė ponas H.Žukauskas. Tai šitą ir reiškia. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš nesiūliau balsuoti. Aš tiesiog paklausiau Seimo narių, kaip toliau elgtis. Būčiau pasiūlęs sprendimą. K.Čilinskas ir tada spręsime. Prašom.

K.ČILINSKAS (TSF). Ar čia repliką po balsavimo galiu?

PIRMININKAS. Čia dėl vedimo tvarkos, čia dabar jau laisvas pakalbėjimas.

K.ČILINSKAS. Šį projektą svarstyti dar detaliau, manau, nėra pagrindo, nes reikia juos visus tris sudėti į vieną, tai yra Teritorijų planavimo, Statybos ir Žemės įstatymus. Sudėję visus tris į vieną mes matome, kam jis yra skirtas. Yra skirtas tam, kad asmenys, kurie įsigali pastatyti 12 m namą kaime, na, mažai apgyvendintose vietovėse, galėtų tai daryti be detaliųjų planų ir leidimų, kad galėtų labai skubiai pakeisti žemės paskirtį. Nei tai skirta ūkininkams, nei tai skirta paprastiems žmonėms, tai skirta, kaip teisingai pasakyta, galintiems užsiimti tokia statyba. Vargu ar dabar, prieš rinkimus, reikėtų rūpintis ta išimtine mūsų visuomenės dalimi, kuri nori pasistatyti pilaites prie ežerų. Aš manau, kad yra nesąžininga taip daryti. Reikėtų rūpintis, kad visiems būtų vienodai pakeista tvarka, o ne daromos tokios išimtys. Visiems turėtų būti vienoda antikorupcinė tvarka.

PIRMININKAS. Girdėjome S.Pečeliūno pasiūlymą šiandien nebalsuoti dėl šio įstatymo projekto ir laukti, kol lydimieji įstatymai arba Aplinkos apsaugos ministerijos ir ministro teikiami įstatymų projektai galėtų būti pateikti kompleksiškai.

Ar sprendimui pritariame bendru sutarimu? Neprieštaraujame? Nebalsuojame dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Prieštaraujančių nėra.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr.XP-2852(4*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-6 – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas, registracijos Nr.XP-2852(4). Stadija – priėmimas. Pradėsime priėmimo pastraipsniui procedūrą.

Primenu, nuomonė už nuomonė prieš. Yra vienas nutarimo straipsnis. Tai ar darome priėmimą pastraipsniui, ar iš karto dėl viso nutarimo, nes jis yra kaip ir… Dėl viso nutarimo projekto. Keturios nuomonės už, keturios nuomonės prieš. Pirmoji nuomonė už – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, prisiminkime visą epopėją, susijusią su atominės elektrinės statyba. Prisiminkime, kaip čia, Seime, tuo pačiu metu buvo „išmestas“ Seimo narių rentų klausimas, kurį taip aktyviai rėmė premjeras. Tas klausimas „numirė“, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas. Prisiminkime, kaip neeilinėje sesijoje mes taisėme šį įstatymą. Visa tai liudija, kad įstatymas, dėl kurio mes dabar bandome kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra tikrai ne visai geras. Mes čia, Seime, nesutariame, todėl reikalingas arbitras, kuris pradinės stadijos metu, ne vėliau, negu kai ateis eilė svarstyti Seimo narių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą… Galbūt būsimos elektrinės vietoje iškasus kokio nors statinio pamatus Konstitucinis Teismas pasakys, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Ką mes tada darysime? Tai išsiaiškinkime dabar, pradinės stadijos metu, prieš baigdami savo kadenciją, ar tai, ką padarė Seimas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Aš manau, kad šitas sprendimas būtų vienas iš tokių pagrįsčiausių šio Seimo sprendimų. Aš jus kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, besikreipiantieji į Konstitucinį Teismą turbūt pamiršta, kad du trečdaliai „Leo LT“ akcijų priklauso valstybei. Tai vienas dalykas. Kokį ženklą mes siunčiame esamiems ir būsimiems strateginiams partneriams, tarp jų ir latviams, dėl kurių dabar kovojame dėl jungties su Švedija?

Dar vienas argumentas. Trijų bendrovių akcijos yra kotiruojamos biržoje. Kokį ženklą mes siunčiame biržų investuotojams? Kad tos akcijos biržoje „nukristų“?

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą stabdo procesus, kuriuos numato įstatymas, tarp jų Kruonio ir Kauno hidroelektrinių atskyrimą nuo „Lietuvos energijos“. Gal čia ir yra pakastas šuo? Nė dėl vieno priimto projekto net nebuvo Teisės departamento, Europos teisės biuro ir Teisingumo ministerijos užuominos apie prieštaravimą Konstitucijai. Galbūt besikreipiantieji nori sustabdyti procesą, kuris jau įgauna pagreitį, o tie, kurie jį stabdo, nori, kad kuo ilgiau liktume didžiojo rytinio kaimyno glėbyje ir gyventume iš jo malonės. Taigi kviečiu balsuoti prieš. Nestabdykite procesų, kurie yra gyvybiškai reikalingi mūsų valstybei ir jos žmonėms.

PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip išryškėjo, šio projekto kaina dabar – 41 milijardas litų. Iš jų Lietuvai tenka kukliai – 17 milijardų litų. Kaip žinote, šis projektas nesulaukė visuomenės, išskyrus čia sėdinčiųjų, palaikymo. Vienas argumentas.

Antras, kokį signalą mes duodame investuotojams? Investuotojai jau gavo blogą signalą. Kaip žinote, Europos Komisija pateikė klausimus, jau tyrinėja, kaip jis suformuotas. Vienintelis atsakymas investuotojams ir visiems būtų toks: Seimas nebijo kreiptis į aukščiausią teisinę instituciją – Lietuvos Konstitucinį Teismą, kuris tada skubos tvarka išnagrinėja ir pateikia išvadas. Tada bus aiškiau ir Europos Komisijai, ir mūsų partneriams. Vienintelis trukdys esate jūs, man sėdintys iš kairės, nes jūs, žinodami, kad šis projektas yra neva visapusiškai teisingas, bijote kreiptis į aukščiausią teisinę instituciją. Pasiskaitykite Teisės departamento ir Teisės komiteto išvadas, ten buvo pastabų.

Gerbiamieji kolegos, net jeigu priimtume tą logiką, kad investuotojams reikia gero signalo ir Europos signalo, šiandien vienintelė institucija, kuri šį gerą signalą gali duoti, yra Konstitucinis Teismas. Primenu – Konstitucinis Teismas jau priėmė kai kurių Seimo narių kvietimą, tik tai bus po trejų metų. Štai jūs ir norite pirmiausia padaryti blogybes, o paskui tegul nagrinėja. Labai prašau… Jau dabar „Leo LT“ prašo įskaičiuoti į būsimos elektros kainą investicijas naujajai elektrinei, o jeigu nepastatys, tai taps jų lobiu. Todėl, gerbiamieji, kurie bent kiek jaučiate atsakomybę savo tautai, prašyčiau kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai iš tikrųjų tarptautinis projektas ir Konstitucinio Teismo sprendimai labai pradės priimti…

PIRMININKAS. Dvi minutės. Pone Juliau!

J.VESELKA. Ačiū. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, opozicija turi tokią juridinę teisę ir galią, bet kai iš opozicijos net E.Klumbys, kuris dažnai kalbėdamas ir gindamas savo poziciją būna gana kategoriškas, šiandien sako, kad ne visai geras, vadinasi, pripažįsta, kad tas įstatymas nėra blogas. Tas tikrinimas ir Juliaus išsakyti motyvai, kad mes dar kartą pasitikrinsime, ir tai bus geras signalas investuotojams… Anaiptol, nes tos problemos, kurias jūs formuluojate kreipimesi į Konstitucinį Teismą, iš esmės yra išspręstos. Kolegė B.Vėsaitė labai motyvuotai pasakė, dėl kokių priežasčių mes manome, kad tas kreipimasis nieko nepadės, bet tiesiog stabdys procesus, kurių sparta, šiandien mums apsisprendžiant ir sprendžiant svarbiausias energetikos problemas, yra būtina. Kolegos, kviečiu nepasiduoti tiems gąsdinimams ir nepalaikyti šio Seimo nutarimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau nesirikiuoti prie šonininių mikrofonų, nes dabar vyksta kalbos už ir prieš, todėl replikos teise niekam žodžio nesuteiksiu. Nuomonė už – A.Matulevičius. Baikime diskusijas.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Kolegos, aš kalbu, leiskite pakalbėti. Kolegos! Iš tikrųjų nelabai suprantu socialdemokratų vadovų ir vadovių susirūpinimo, ko bijotis Konstitucinio Teismo. Juk „Maxima“ viskuo pasirūpino. Ir ten pasirūpins. Bet bandykime, gal ir ne visur „Maxima“ praeina. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Gerbiamasis Virgilijus Poderys prieš porą dienų man patvirtino, kad Vakarų skirstomieji tinklai yra paėmę milijardą Lt skolų. Tai yra praskolinta bendrovė. Negana to, Rytų skirstomieji tinklai… jau paskirti vadovai, „Maximos“ vyrukai. „Lietuvos energijoje“, kuri pelningai dirbo, šiandien jau yra išplaunami. Beje, paskelbta, kad 20–30 darbuotojų bus atleista. Vakarų skirstomieji tinklai pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos informaciją, kuri kažkodėl buvo riboto naudojimo Seime, yra nugyventi. Ten darbuotojai (…) metams, dvejiems, nors reikėtų penkeriems.

Vienu žodžiu, tai yra amžiaus afera. Tą ne tik aš pasakiau – tą įvardijo ir žymūs Lietuvos ekonomistai. Kodėl mes bijome, kad ta amžiaus afera bus paviešinta ir galbūt laiku ištaisyta? Juk su klaida gyventi yra blogai, bet išpažinti klaidą ir pasitaisyti, man atrodo, reikėtų galbūt ir socialdemokratams, ir juos remiantiems socialliberalams, ir dar daugeliui kitų, labai mylinčių vyruką, kuris pusantrų metų slapstėsi Rusijoje, grįžo ir šiandien ruošiasi būti Lietuvos premjeru. Gal šiandien sudrebės ranka ir jo kolegoms, ir jie taip pat supras, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, juk tik jų balsais mes šiandien turime šią problemą, nes buvo galima ir nepriimti šio baisaus įstatymo, kuris yra žalingas Lietuvai.

Paprasčiausiai yra nugyvenama Lietuvos energetinė sistema. Nors ir kaip šypsotųsi kai kurie mano kolegos, gerbiamasis ministras, matyt, tai iš tikrųjų juodomis raidėmis bus įrašyta į Lietuvos istoriją ir mus, kurie to nebandome sustabdyti, prisimins labai žiauriai. Bijau, kad kada nors vis tiek bus labai daug bylų, kur kas daugiau bylų nei dėl „Williams“.

Todėl siūlau priimti išmintingą sprendimą ir pasidalyti atsakomybę su Konstituciniu Teismu. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dar negaliu atsigauti po praeitos darbotvarkės klausimų svarstymo, nes akivaizdžiai, begėdiškai paminamos paprastų žmonių teisės siekiant kažkokios naudos gauti rinkimuose, todėl dabar nelabai suprantu ir šio klausimo svarstymo, nes mes spjauname į tai, kad pensininkas negalės užmokėti už elektrą tiek, kiek jinai kainuos uždarius atominę elektrinę; žinome, kad yra pasaulinė tiek ekonomikos, tiek energetikos krizė, ir žinome, kuo tai gali baigtis. Tie, kurie tai žino ir stumia valstybę į tą krizę toliau, štai yra dalykai, kurie man šiandien nesuprantami. (Balsai salėje)

Aš visiškai neprieštarauju dėl Konstitucinio Teismo, tegu nagrinėja kiek tiktai nori teismų, bet jeigu mes savo valstybėje duodame tokius signalus Briuseliui, kad mes čia, vietoje, sumaištį keliame, pjaunamės kaip šuo su kate ir nesuprantame, ko norime prieš rinkimus, jūs manote, kad tauta, matydama šitą reikalą, šitą jovalą, palankiau vertina Seimą? Mes dar labiau grimztame į liūną. Pagalvokite, ką mes darome.

Aš iš tikrųjų Seimo Pirmininkui siūlyčiau posėdžius visai nutraukti ir nebevesti jų, nes ką, kokių nesąmonių per šias dvi savaites pridarys Seimas, baisu pagalvoti.

Todėl, aš manau, gerbiamieji, vieną kartą susiimkime, įgykime proto nors tris paskutines savaites ir darykime taip, kad Lietuvoje būtų lengviau gyventi paprastam žmogui, o ne išrinktajam. Pagalvokime.

PIRMININKAS. Nuomonė už – K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjusio oratoriaus mintys labiau priminė laidotuvių varpus, kurie skamba prieš rinkimus.

Iš tikrųjų kreipimasis į Konstitucinį teismą yra visiškai logiškas, nes tiek priimant Atominės elektrinės įstatymą, tiek paskui koreguojant, galų gale sutartis surašant iškilo nepaprastai daug klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta. Konstitucinis Teismas iš tikrųjų gali pabandyti duoti atsakymus. Tik aš būsiu teisus sakydamas, kad jeigu Konstitucinio Teismo sprendimas bus, pavyzdžiui, teigiamas, kad yra pažeisti įstatymai, tai dar nereikš, kad pasikeis situacija. Tokia pati situacija buvo dėl „Alitos“ privatizavimo. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas priėmė išaiškinimą, kad buvo pažeista Konstitucija ir kitų pažeidimų padaryta, tačiau nuo to niekas nepasikeitė. Lygiai taip pat ir dabar niekas nepasikeis, juo labiau kad tolesnis statybos, „Leo LT“ kūrimo procesas vyksta pagal sutartį. O tai reiškia, kad jeigu ir bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, mėnesiui bus sustabdyti nauji darbai, gal kai kurių įstatymų procesai, bet iš esmės viskas, kas vyksta pagal sutartį, tęsis toliau. Juo labiau kad šiame procese, šiuo etapu, svarbiausias klausimas – kokia elektros energijos kaina bus patvirtinta artimiausiu metu ir nuo Naujųjų metų. Nuo to, kiek centų bus pridėta prie kilovatvalandės, priklausys, ar tas projektas bus įgyvendintas, ar ne, nes jeigu Lietuvos žmonės patys iš savo kišenės mokės už tos elektrinės statybą, tai jinai bus pastatyta. O kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš tikrųjų yra daugiau moralinis dalykas, nes realių grįžtamųjų jo pasekmių nebus.

Todėl aš siūlau nors morališkai pabandyti atsakyti į klausimą, kurį mes visi iškėlėme sau: ar tai yra konstituciška, ar ne. Aš manau, kad iš tikrųjų tai bus nekonstituciška. Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Glaveckai, 2 minutės. Paskutinė nuomonė prieš – S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, kažin ar atsakymas, ar mes jį gautume po mėnesio, ar po dviejų mėnesių, kaip sakė kolega K.Glaveckas, ką nors realiai pakeistų. Galima taip galvoti, bet kokių nors procesų sustabdymas mėnesiui gali duoti ir gerų, ir blogų pasekmių. Gera pasekmė ta, kad galbūt privatininkai, už ketvirtį kainos įgiję turtą, atskleistų savo tikruosius ketinimus. Jie turės tokią progą ir turės realų pretekstą atsisakyti savo pirkinių ir pažadų, sugrąžinti tą valstybei ir atgauti keturguba kaina, kitaip sakant: jūs mums sutrukdėte, tai ir žinokitės. Nemanau, kad tai yra geras ėjimas.

Kita bėda – tai, kas vyksta šiame Seime dėl kreipinių į Konstitucinį Teismą. Kreipiniai, neturintys jokių finansinių pasekmių Lietuvos valstybei, o yra tik garbės ir orumo klausimai, atmetami ir sakoma: eikite ir laukite trejus metus. Šiuo atveju galintys turėti realių finansinių pasekmių priimami greitai ir netgi nepažiūrėjus, ar tekstas yra korektiškas. Tokia praktika tikrai nėra toleruotina. Ir tai, kad kreipinio į Konstitucinį Teismą Seimas negali koreguoti, irgi nėra gera praktika. Čia mano pastaba Seimo Pirmininkui. Gal reikėtų tą praktiką šiek tiek keisti, nes susidaro situacijų, kai atrodo, kad reikėtų kreiptis, bet suformuluota taip, kad bus tik blogiau, o ne geriau ir tiesą nelabai išsiaiškinsime.

Todėl esu kryžkelėje, bet vis dėlto mano sprendimas turbūt yra už tai, kad niekas kitas į šituos klausimus atsakyti negali, o atsakymo laukia visa Lietuva. Ačiū.

PIRMININKAS. Buvo penktasis pasisakymas už, nors… Gerai, šiuo atveju pasakyti visi motyvai už, prieš. Dabar lieka tik balsuoti. Visos replikos po balsavimo. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą priėmimo. Projektas Nr.XP-2852. Balsuojame.

Už – 50, prieš – 13, susilaikė 35. Nutarimas priimtas. (Plojimai)

Ar dar keisimės replikomis? (Balsai salėje: „Taip.“) Gal neverta? (Balsai salėje: „Verta verta.“) Verta. Repliką – E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl asmeninių motyvų. Noriu pasakyti, kad aš stengiausi kultūringai pasakyti, kas susiję su šituo įstatymu, nes žinau vieno iš Seimo Socialdemokratų frakcijos milijonieriaus nuomonę apie Seimo darbą ir apie rūpinimąsi paprastais Lietuvos žmonėmis, atsiradusį likus mėnesiui iki Seimo rinkimų. Pasakiau ne aštriai, bet dabar aš priverstas pasakyti labai aštriai, kad žinotumėte ir kad tai patektų į rašytines Seimo stenogramas. Šitas įstatymas yra labai blogas, šitas įstatymas yra korupcinis. Tikrai džiaugiuosi, kad dėl šio įstatymo konstitucingumo spręs Konstitucinis Teismas, o apie pasekmes galbūt pakalbėsime plačiau, kai mes matysime Konstitucinio Teismo sprendimą. Jeigu jis bus palankus mums, tada, kolegos, aš tikrai jums nepavydžiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiesiog kreipiuosi į jus, salė taip sparčiai tuštėja, o mums reikia balsuoti dėl įstatymų priėmimo. Esame išsakę viską, ką galėjome išsakyti, salė tuštėja, salėje vėl nebus 71 Seimo nario. Aš prašau jūsų baigti replikas. Pone Juliau, ką dar pasakysite papildomai? Ką mes dar galime pasakyti? (Balsai salėje) P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes naudojamės statutine nuostata ir prašome netrukdyti…

PIRMININKAS. Gerai. Žodis jums.

P.GRAŽULIS. …netrukdyti ir suteikti tą teisę. Aš noriu štai į ką, gerbiamieji, atkreipti dėmesį. Kai mes, Seimo nariai, rašėme kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstą, kiek Teisės departamentas prirašė paklodžių, kad mūsų kreipimasis neatitinka Konstitucijos, prieštarauja tai vienai nuostatai, tai ne tokia formuluotė, tai ne tokia formuluotė. Bet aš noriu pasakyti, kai mes, Seimo nariai, tą patį tekstą, kuriam prieštaravo Teisės departamentas, nusiuntėme Konstituciniam Teismui kaip fiziniai asmenys, jokių priekaištų Konstitucinis Teismas neparašė ir nepaprašė patobulinti, jį priėmė ir užregistravo. Taigi nuolat kalbu, kad Teisės departamentas nevykdo savo nuostatos padėti Seimo nariams, frakcijoms teikti įstatymų pataisas, jis nuolat kliudo rengti įstatymų pataisas ir dirbti Seimui. Į tai Seimo Pirmininką ir Seimo valdybą prašyčiau atkreipti dėmesį.

Kitas dalykas. V.Matulevičius žiūri gana skeptiškai, nes nusipirko Seimą, Vyriausybę, Prezidentą, „Vilniaus prekybą“. Tas įstatymas perėjo per Seimą, Prezidentas pasirašė, jis mąsto, kad nusipirks ir Konstitucinį Teismą. Bet aš turiu dar vilties, kad nėra paperkama ir nuperkama visa Lietuva, manau, kad bus principingas, nes Konstitucinio Teismo pirmininkas…

PIRMININKAS. Kalbate jau 2 minutes.

P.GRAŽULIS. …jau ne E.Kūris. Manau, kad Konstitucinis Teismas pažiūrės principingai į šį klausimą ir šitą aferą sustabdys.

PIRMININKAS. Iki 2 minučių turime teisę kalbėti. J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA. Ačiū. Aš labai trumpai. Kadangi čia nuskambėjo vieno socialdemokrato paaiškinimas, kad šitas įstatymas apgina eilinį Lietuvos žmogų, tai galiu pasakyti, kaip jis apgina. Jeigu dabar už kilovatvalandę mokate 33 centus, tai po šito įstatymo, jeigu jis bus realizuotas, mokėsite 70 centų. Štai socialdemokratiškas rūpinimasis kiekvienu žmogumi.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu jūs pažiūrėsite į mūsų patvirtintą darbotvarkę, tai jau 7 minutės, kai turi būti pertrauka. Aš jums siūlau išeitį: kadangi salėje žmonių neliko, paskelbkite pertrauką iki 13.00 val., tiksliai pagal darbotvarkę, ir gal po tos pertraukėlės tikrai susirinks kolegos.

PIRMININKAS. Ir tada salėje liks viso labo 25 Seimo nariai. Aš turiu vilties, jog mes bendru sutarimu, esant kolegoms štai čia, šalia salės, sugrįžus… (Balsai salėje) Aš tuoj atsiklausiu. Gerbiamieji Seimo nariai, S.Pečeliūnas pasiūlė padaryti 15 min. pertrauką. Ar iš tikrųjų darome 15 min. pertrauką, ar dirbame toliau? (Balsai salėje) Negirdžiu prieštaraujančių, tikrai visi pritariate 15 min. pertraukai. Gerai. 15 min. pertrauka. Posėdį pradedame 13.10 val.

Pertrauka

PIRMININKAS. 13.11 val. Mano prognozės buvo geresnės negu realybė. Aš nežinau, ar verta registruotis. Akivaizdu, kad 71 Seimo nario salėje nėra. Nėra ir tų žmonių, kurie siūlė daryti pertrauką, mes dar galėjome padirbėti. Dabar norėčiau pasitarti su jumis, esančiais Seimo posėdžių salėje. Nuo 1-7a iki 1-11 yra priėmimai. Mes galime pradėti rezervinius, galime keliauti pastraipsniui, tiesiog priimti įstatymų projektus ir pasikeisti replikomis, kad liktų tik balsuoti, kai salėje bus 71 Seimo narys. Turbūt čia būtų pats teisingiausias kelias.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2673(2*) (priėmimas)

Kviečiu į tribūną G.Jakavonį. 1-7a, 1-7b, 1-7, turbūt taip? Visų trijų įstatymų stadijos yra priėmimas. Registracijos Nr.XP-2673, Nr.XP-2674 ir Nr.XP-2675. Įstatymų projektų pavadinimų aš neskaitysiu. Priėmimas. Ponas G.Jakavonis trumpai, ar kas pakito nuo stvarstymo stadijos. Prašau.

G.JAKAVONIS (VLF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš pateikdamas priėmimo stadijai, komitetas apsvarstė gautus Teisės departamentus pasiūlymus, jiems pritarė, išskyrus vieną. Gal iš karto pristatyti?

PIRMININKAS. Gal, pone Jakavoni, mes tada darykime taip: pradedame įstatymo priėmimą pastraipsniui, o jeigu yra pasiūlymų, tada mes, kaip numato Statutas, ir kalbėsime.

1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta.

G.JAKAVONIS. Pasiūlymų gauta.

PIRMININKAS. 1 straipsniui? Dėl Teisės departamento išvadų ir pasiūlymų nebalsuojama, jūsų komitetas atsižvelgia arba neatsižvelgia. Tos dalies, į kurią jūs atsižvelgėte, tekstas suredaguotas, viskas gerai.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta.

10 straipsnis. Jam yra gauti pono B.Bradausko ir pono A.Dumčiaus pasiūlymai. Taip yra?

G.JAKAVONIS. Taip.

PIRMININKAS. Dabar, prieš norint juos svarstyti, mums reikės apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys, kad šie pasiūlymai būtų svarstomi. Gal trumpą žodį ponas G.Jakavonis?.. Prašau.

G.JAKAVONIS. Aš galiu pakomentuoti. Pono A.Dumčiaus, jam pačiam dalyvaujant, pasiūlymui pritarta iš dalies. Ir Brazausko pasiūlymui, atsiprašau, pono B.Bradausko pasiūlymui pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas iš esmės pritarė pono A.Dumčiaus pasiūlymui, atsižvelgė, matyt, mums balsuoti nereikės. Taip pat atsižvelgė ir į pono B.Bradausko pasiūlymą, jam mes galime pritarti. Nesutarimo nėra, galima bendru sutarimu sakyti, kad 10 straipsniui pritarta su komiteto išvadomis. (Balsai salėje) Į Teisės departamento pastabas, kur jūs manėte teisinga, atsižvelgė, dėl jų balsuoti nereikia. Bet galite pakomentuoti dėl… (Balsai salėje) Galite pakomentuoti tą dalį, kodėl jūs nepritarėte.

G.JAKAVONIS. Vienam Teisės departamento siūlymui yra nepritarta, nes Teisės departamentas siūlė atsižvelgti į mūsų Seimo naujai patvirtintą Šeimos koncepciją, kur kaip šeima yra įvardijami tik sutuoktiniai ir jų vaikai. Tokiu atveju sąvoka „būsto parama“ iš karto susiaurinama, mes grįžtame prie pirminės, buvusios sąvokos, kad čia šeima yra sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų, kad nesusiaurintume. Tai yra vienintelis. O šiaip pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerai. Toliau 11 straipsnis (Čia aš vadinu pakeitimu). Pasiūlymų, pastabų negauta, pritarta. 12 straipsnis. Buvo gautas pono B.Bradausko pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti ir įstatymo 12 straipsniui? Pritarta.

13 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. 14 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Pritarta. Ir 15 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta, pritarta.

Ką gi, įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui baigėme.

Dabar keturios nuomonės už, keturios prieš ir atidėsime balsavimą tuo metu, kai salėje bus… Ačiū, pone Jakavoni, galite grįžti į darbo vietą. Atsiprašau, pabūkite, nes yra kiti įstatymai, apie kuriuos turėsime kalbėti. Tai lydintieji.

Taigi nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Salėje nėra 71 Seimo nario, atidedame balsavimą.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1, 2, 2¹, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2674(2*) (priėmimas)

Kitas įstatymo projektas, darbotvarkės 1-7b klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1, 2, 2¹, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2674(2).

Prašom trumpai, pone Jakavoni.

G.JAKAVONIS (VLF). Labai trumpai. Alternatyvių įstatymų projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, juridinės technikos taisykles pastabų neturime. Tik tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Pasiūlymų, pastabų negauta. Galime pradėti įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų, pastabų negauta. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.

Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui yra baigta. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Lauksime salėje 71 Seimo nario. Įstatymo projektui yra pritarta pastraipsniui.

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2675(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-7c klausimas – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2675(2). Prašom, pone Jakavoni.

G.JAKAVONIS (VLF). Prieš priėmimo stadiją gautas vienas pono B.Bradausko siūlymas 3 straipsnio 3 daliai. Pritarus šiai pataisai būtų suteikta teisė parduoti visus gyvenamųjų namų valdose iki šiol neprivatizuotus pagalbinio ūkio pastatus šių namų savininkams. Už šį siūlymą 6 – už, 1 susilaikė. Komitete pritarta.

PIRMININKAS. Dabar įstatymo projektas pastraipsniui. Pats įstatymas yra vieno straipsnio. Prieš šnekant dėl B.Bradausko pasiūlymo, ar galima bendru sutarimu pritarti B.Bradausko pasiūlymui ir tokiu atveju traktuoti, kad įstatymui pastraipsniui, kuris yra iš vieno straipsnio, pritarta? Čia pirmasis straipsnis. Nėra prieštaraujančių, pritarta pastraipsniui.

Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti ponia D.Bekintienė. Prašom, žodis jums. Nuomonės už.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų šis įstatymas labai reikalingas, ypač didžiųjų miestų, Kauno ir Vilniaus, grąžintinų namų savininkams. Namai buvo grąžinti, bet jų namų valdose dar tarybiniais laikais iškilo garažai ir kiti pagalbiniai ūkiniai pastatai, kurie neturėjo šeimininko. Todėl pastatai buvo grąžinti, bet pastatų savininkai negalėjo užsibrėžti namų valdos. Šiuo įstatymu šis bešeimininkis turtas perduodamas savivaldybių žinion. O po to jau eina kiti dalykai, kad savivaldybė gali parduoti arba grąžintinų namų savininkams, o jeigu jie nenori, tai kitiems žmonėms. Taigi įstatymas labai reikalingas ir bent jau į Seimo pabaigą jis galų gale išspręs mano minėtas problemas. Siūlau palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Visų trijų mano minėtų įstatymų priėmimo pastraipsniui procedūra yra baigta. Liks tik balsuoti tada, kuomet salėje bus 71 Seimo narys.

Farmacijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2430(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2430(2). Priėmimas. Pagrindinio komiteto nuomonę turėtų išsakyti mums D.Mikutienė. Jūs galite įvertinti Teisės departamento pastabas tribūnoje, ar atsižvelgėte, ar ne, ir mums pakaks, nes kitų pasiūlymų nėra gauta. Kviečiu jus į tribūną.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Teisės departamento pastabas. Pirmai pastabai nepritarė, antrai pastabai taip pat nepritarė, trečiai pastabai taip pat nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū poniai D.Mikutienei. Pasiūlymų, pastabų nebuvo gauta, kaip minėjau. Įstatymo projektas yra iš vieno straipsnio. Taigi 1 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta.

Keturios nuomonės už, keturios prieš. Norinčių kalbėti nėra. Įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui baigėme. Lauksime salėje reikiamo narių skaičiaus.

Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2015(4*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2015. Priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėja turėtų būti ponia I.Degutienė, tačiau aš jos nematau salėje. Komiteto pirmininkas ponas A.Sysas. Prašom. Kviečiu jus į tribūną. Tik įvertinkite Teisės departamento pateiktus pasiūlymus ir mums, matyt, pakaks.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė, iš dalies Teisės departamento pastaboms pritarė, su kai kuriomis nesutiko. Nepritarė kolegos A.Žakario pasiūlymams ir Vyriausybės pastaboms. Bendru sutarimu pritarė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, tik pabrėžiu, kad priėmimui nebuvo gauta. Čia jau buvo svarstymo stadijai pono A.Žakario pasiūlymai, nebuvo atsižvelgta.

Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui. 1 straipsnis. Jūs norite kalbėti dėl 1 straipsnio ar dėl viso? Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų, pastabų negauta, pritarta.

2 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto keturios nuomonės už, keturios prieš. Nuomonė už – A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū. Norėčiau paskatinti Seimą, kad pritartų šiam įstatymui. O nedidelę pastabą pats galėčiau pateikti, nes tas įstatymas neapima visų nukentėjusiųjų, kurie turi registruotą nukentėjusiojo statusą. Apima tik tuos, kurie suluošinti fronto veiksmų metu, vaikai, kuriuos mes matome šiandien globos įstaigose, o neapima okupacinės kariuomenės dalinių, įvairių represinių struktūrų ginkluotų susirėmimų metu. Jų neapima. Aš manyčiau, kad mes turime perspektyvoje nedidelę grupę žmonių, bet dar reikės tobulinti įstatymą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Atidėsime balsavimą vėlesniam laikui. Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui baigta.

Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3034(2*) (priėmimas)

Dabar kompleksinis darbotvarkės klausimas: 1-10a, 1-10b, 1-10c, 1-10d ir 1-10e priėmimo stadija. Kviesčiau į tribūną poną A.Ramanauską. Pirmasis įstatymo projektas – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3034. Priėmimas.

A.RAMANAUSKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priėmimui yra pateiktas keturių įstatymų paketas. Tai Augalų sėklininkystės, Augalų apsaugos, Pašarų ir Fitosanitarijos įstatymų projektai, kuriuos Seimas, priminsiu, apsvarstė šių metų liepos 3 d. ir jiems pritarė. Žinoma, priėmimo stadijoje nebuvo kvorumo, todėl jie buvo atidėti. Noriu informuoti, kad svarstymo Seime metu buvo aptarta Kaimo reikalų komiteto išvada dėl Teisės departamento pastabų. Komitetas sutiko su Teisės departamento pastaba ir dėl teisinio aiškumo protokolu pasiūlė patikslinti Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 9 straipsnį, įrašant žodžius „ir ne Europos ekonominės erdvės valstybių“.

Taip pat buvo pritarta trims Teisės departamento pastaboms, Pašarų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Apsvarsčius projektą Seime, buvo gautos Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos, kuriomis išsakomos abejonės dėl veikliųjų medžiagų nustatymo tikslumo ir kontroliuojančių pareigūnų patekimo į patalpas reglamentavimo. Kaimo reikalų komitetas šių metų rugsėjo 15 d. posėdyje apsvarstė šias pastabas ir įsitikino, kad sąlygų piktnaudžiauti nėra, todėl nėra pagrindo tikslinti svarstomus įstatymų projektus, tai yra visos minimos neva problemos arba jų sprendimas yra nustatyti kituose įstatymuose. Siūlau priimti šiuos įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Ramanauskui. Dabar pabandysime… Jūs pabūkite tribūnoje, nes gali tekti pakomentuoti. Kaip aš suprantu, jūs neturite daug pastabų.

Pirmasis mano minėtas įstatymo projektas – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra iš trijų straipsnių. 1 straipsnis apima visą naujo įstatymo redakciją. Buvo gautas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas 1 straipsniui, naujos redakcijos 9 straipsniui. Pono V.Rinkevičiaus pasiūlymas. Į jį buvo atsižvelgta ir bendru sutarimu pritarta. Taigi niekam neprieštaraujant, jam galima pritarti. 1 straipsnio… 9 straipsnio naujai redakcijai. Jūsų minėtai pastabai 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta, pritarta. Ir įstatymo 3 straipsniui pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti yra? Pone Dumčiau, norite kalbėti dėl augalų? Atsiprašau, Sekretoriatas suklydo. Norinčių kalbėti nėra. Tada galima traktuoti, kad įstatymo priėmimo pastraipsniui procedūra baigta. Dėl vedimo tvarkos – ponas A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Prieš jums pasakant šią sakralią frazę, norėjau pasakyti, kad paketas yra gana svarbus ir sudėtingas, o salėje, deja, yra tiek, kiek yra. Todėl galbūt verta padaryti pertrauką ir šią procedūrą atlikti tada, kai salėje bus kur kas didesnis parlamentarų skaičius. Dėkoju. Darau tai frakcijos vardu. Iki kito posėdžio. Dėkoju.

PIRMININKAS. Žinote, aš klausiau, kaip elgtis, ką mes čia darysime. Jeigu šiuo atveju būtų galima Nr.XP-3034… Nuskambėjo siūlymas padaryti viso įstatymų projektų paketo svarstymo pertrauką. Ar niekas neprieštarauja? Procedūriškai mes galėtume pritarti mano minėtam įstatymo projektui 10a, tačiau lieka 10b, 10c, 10d, 10e, kurie vis tiek turės įgalioti vienu metu, dėl visų kitų turės būti balsuojama vėl vienu kartu. Galbūt galime tą padaryti. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš taip pat pritariu A.Endziniui, nes nėra žmonių. Tai labai svarbus klausimas ir reikia diskutuoti, o mes varome, kad staiga „pramuštume“. Palaukime, neskubėkime. Taip ir išeina, kad paskui mes tuos įstatymus keičiame, priimame ir vėl keičiame… Kur mes skubam, kas čia yra? Čia svarbi pieno kaina ar grūdų kaina?

PIRMININKAS. Turiu atkreipti jūsų dėmesį, kad visiems minėtiems įstatymų projektams pasiūlymų ir pastabų negauta. Šiuo atveju savo nuomonę už ir prieš galima pasakyti diskusijų metu. Ponia D.Bekintienė. Prašom.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, būkime nuoseklūs. Mes balsavome, kad šie įstatymų projektai būtų išbraukti iš darbotvarkės. Seimo daugumos valia buvo išreikšta. Dabar mes atsitokėję vėl prašome jų nesvarstyti ir atidėti. Kaip tai suprasti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pabaikime priėmimo procedūrą. Mes šiandien dėl jų nebalsuosime. Mes tik pastraipsniui priimame visus minėtus įstatymus. Aš jau sakiau, kad pastraipsniui įstatymo projektas Nr.XP-3034… Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta pastraipsniui.

Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3035(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3035. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Vėl ta pati situacija – trys straipsniai. Į Teisės departamento išvadas yra atsižvelgta, komiteto pranešėjas tai apibūdino. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra. Lieka tik balsuoti. Gerbimasis Endzinai… Na, gerai. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Aš galiu būti nuoseklus ir prie kiekvieno, pradedant priėmimo procedūrą, siūlyti tą patį, ką siūliau, tačiau aš vis dėlto siūlau dėl viso paketo padaryti pertrauką ir tai padaryti kitame posėdyje. Juo labiau kad mes siūlėme jį apskritai išbraukti iš darbotvarkės ir nebūtų kilusi problema. Deja, valdančioji pusė apsisprendė vienaip, o elgiasi visiškai kitaip. Nėra logikos, todėl kaip dešiniosios pusės atstovas raginčiau valdančiąją daugumą būti nuoseklią. Jeigu jau yra sprendimas priimti šį įstatymą, tai tą ir reikia daryti. Tačiau šiuo atveju, palaikydamas valdančiąją pusę ir siekdamas išvengti destrukcijos, siūlau daryti pertrauką. Dėkoju.

PIRMININKAS. Na, ką gi, reikia ieškoti bendro sutarimo. Balsuokime. Jeigu dalis Seimo narių… Ką aš galiu daugiau pasiūlyti? Nėra žmonių. Šiuo atveju mes galime daryti pertrauką. Opozicinės frakcijos reikalavimas. 1-10a, 1-10b. Pagal Statutą yra pritarta pastraipsniui. Dėl kitų įstatymų projektų opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu yra siūlymas daryti pertrauką. Balsuojame. Jeigu Seimo nariai manys, kad reikia daryti pertrauką, bus pertrauka, jeigu ne, dirbsime toliau. (Balsai salėje) Balsuojantys už palaiko pertrauką, balsuojantys prieš arba susilaikę mano, kad galime priimti įstatymų projektus pastraipsniui ir palikti paskutinį balsavimą tada, kai salėje bus pakankamas skaičius Seimo narių. Vienas penktadalis užsiregistravusių Seimo narių. Pertrauka iki kito posėdžio, t. y. iki popietinio posėdžio. Pertrauka daroma iki kito posėdžio.

Primenu, kad 1-10b irgi pritarta po svarstymo, įstatymo priėmimo pastraipsniui procedūra baigta. Nuo 10a yra padaryta pertrauka dėl visų trijų lydimųjų įstatymų projektų. Supratote? Iki popietinio posėdžio.

Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką Č.Juršėną, kuris mums pateiks kitos savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje) Tenka dirbti. Seimui balsuojant ir apsisprendžiant dėl pertraukos aš sakiau. Žodis Seimo Pirmininkui dėl kitos savaitės darbotvarkės. Prašom.

Savaitės (nuo 2008-09-29) – 2008 m. rugsėjo 29 d. (pirmadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti, kad pirmojoje rytinio posėdžio dalyje gausiai dalyvavote ir praėjusį pirmadienį nepriimti įstatymai buvo priimti. Tikiuosi, kad taip pat gausiai bus dalyvaujama kitą pirmadienį ir mes priimsime šiandien nepriimtus įstatymus. Ačiū už tai, kas padaryta, ir ačiū už tai, kas bus padaryta.

Dabar dėl pačių 29 d. darbotvarkių. Sakyčiau, kad čia susikaupė keletas kapitalinių klausimų arba net jų kompleksų. Prezidento reikalai – visas kompleksas įstatymų, ratifikavimas, teisėjų atlyginimai, gerbiamojo R.Šarkino pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą. Manau, esamoje situacijoje tai yra iš tikrųjų labai svarbus dalykas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, pagaliau šilto būsto reikalai. Vyriausybė turėtų pateikti išvadas ir šiuos klausimus, kaip ir aukštojo mokslo reikalus, galėsime nagrinėti. Seniūnų sueigoje pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, mane jaudina du kompleksiniai, kaip jūs sakote, dideli, globalūs klausimai. Pirmadienį įtrauktas priėmimas dėl Valstybės saugumo departamento, nors Vyriausybės išvados iki šiol nėra. Valdyba kažkodėl niekaip nepaprašo ir neklausia. Ir kitas, dar globalesnis, yra Teisėjų atlyginimų įstatymo projektas. Mes jo irgi nesvarstome, nes ten irgi kyla tam tikros labai konkrečios, ne kartą išsakytos problemos ar sprendimo būdai. Tai kaip bus su šiais globaliais kompleksiniais įstatymais?

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad mes juos anksčiau ar vėliau vis tiek turėsime spręsti. Valdyba posėdžiavo ir nutarė nesikreipti. Ji turi tokią teisę kreiptis arba nesikreipti. Retais išimtiniais atvejais sprendimas nepriimamas, vadinasi, mums lieka tik priimti.

Dabar dėl teisėjų atlyginimų. Turi būti konkrečios pastabos, ir matysime, kaip klostysis svarstymas. Jeigu nesiseks, bus galima daryti pertrauką, bet taip pat reikia judėti. Tuo labiau kad mes turime tam tikrus įsipareigojimus ir galiojančius Konstitucinio Teismo sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia R.Visockytė.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Mane labai jaudina Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Girdėjau, ką tik Seimo Pirmininkas kalbėjo apie kažkokius įsipareigojimus kažkam. Norėčiau paklausti, kokį įsipareigojimą ir kam turi socialdemokratų Vyriausybė, kad taip nori dar šioje kadencijoje pradėti Lietuvoje auginti kanapes ir pateikti vaikams?

Č.JURŠĖNAS. Kokius konkrečius įsipareigojimus turi, negaliu pasakyti, bet žinau tik tiek, kad tai yra įstatymas, kuris yra patvirtintame (pabrėžiu) vadinamųjų eurointegracinių įstatymų sąraše, o konkrečiai šį sykį paprašė įtraukti į darbotvarkę Kaimo reikalų komitetas.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Pasikeitėme pirmininkaudami. Toliau klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš irgi noriu priminti, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlė iš rudens sesijos darbotvarkės išbraukti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, kuriuo siekiama legalizuoti sėjamąsias kanapes. Jeigu tai būtų padaryta, aš sunkiai suvokiu, kaip kontroliuojančios institucijos sugebės kontroliuoti vidury lauko, kur kokia kanapių rūšis yra pasėta.

Kitas klausimas. Seimo Pirmininke, aš žinau, kad jūs pritariate mums, žmonėms, kurie supranta, ką daro didėjantis alkoholio suvartojimas Lietuvoje. Noriu jūsų paklausti, kada vis dėlto įtrauksime į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pataisas? Liko tik priėmimas. Man atrodo, šis Seimas turime ryžtis. Jeigu įsigalios tas įstatymas, išgelbėsime ne vieną šeimą, ne vieną gyvybę.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū už labai gerą žodį – „ryžtas“. Ar užteks mums ryžto? Man užteks pasiryžimo įrašyti į spalio 6 d. darbotvarkę, nes į 29 d., kaip matote, prirašyta labai daug rimtų ir sudėtingų klausimų, kurie mums atims daug laiko, ir dar tie keli įstatymai, kurie iš šios dienos iš karto persikels į 29 d. Taigi į 29 d. darbotvarkę tikrai negalime rašyti – perpildyta, o štai į spalio 6 d. bus galima įrašyti. Bet po to bus Seniūnų sueiga ir plenarinio posėdžio sprendimas, ar tai darome spalio 6 d., ar tai darome spalio 14 d., ar dar tolesniame posėdyje.

Dabar dėl tų nelemtų kanapių ir kitų dalykų. Dar kartą noriu pasakyti: tai yra eurointegracinis, patvirtintas planas ir Vyriausybė turi teisę teikti šį klausimą nagrinėti, o mūsų teisė, kai bus pateikimas, pritarti ar nepritarti pateikimui. Čia iš tikro yra išimtinė Seimo valia.

PIRMININKAS. Toliau klausia A.Endzinas.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti. Štai prieš savaitę jūs žadėjote, kad svarstydami Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas mes svarstysime ir lygiagrečiai anksčiau registruotas pataisas. Šiandien svarstant, priimant įstatymo pataisas to nebuvo padaryta, o registracijos numeris perpus mažesnis negu šios dienos priimto įstatymo. Sakykite, kodėl mes taip darome, ir kaip jūs numatote ateityje: ar tų pačių straipsnių pataisas mes svarstysime vienu kartu, ar vis dėlto vadovausimės tokia praktika, kad ištęsime per laiką ir kada nors vėliau, tolimoje perspektyvoje arba kitos kadencijos Seime?..

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, kiek prisimenu, abiejų tų projektų yra skirtingos stadijos, bet, kaip aš jums sakiau, į artimiausią posėdį, t. y. ne 29 d., o spalio 6 d., jis tikrai bus įrašytas, tik jūs turėsite spręsti, jeigu kai kurie kiti Seimo nariai tam priešinsis. Turėkite tai galvoje. O aš įrašysiu.

PIRMININKAS. Paskutinė klausia D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti dėl daug diskusijų ir Seimo salėje, ir visuomenėje keliančio 1-10a įstatymo projekto Nr.XP-1041(3) – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Nuskambėdavo, ir gana dažnai, kad jis turi antikorupcinį atspalvį. Matau, kad čia yra Antikorupcijos komisijos išvada. Ar jūs nemanote, kad per skubu svarstyti šį įstatymą? Gal vertėtų sulaukti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistų išvados?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, yra senokai paprašyta Vyriausybės išvados. Mes tos išvados neturime, bet tikimės, kad ją gausime iki 29 d. Tada ir svarstysime.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbams? Niekas neprieštarauja. Taigi… (Balsai salėje) Negalima? Tada prašom apsispręsti balsuojant, ar pritariame kitos savaitės posėdžių darbotvarkėms.

Už – 35, prieš – 3, susilaikė 4. Taigi kitos savaitės darbų programa patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-3098(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Prieš pietus dar lieka darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto vardu kalbėti komiteto pirmininką A.Sysą. Gerbiamąjį A.Sysą kviečiame į tribūną. Dėl „Sodros“ praėjusių metų biudžeto vykdymo ataskaitos.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė „Sodros“ praėjusių metų ataskaitą ir siūlo pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai nutarimo projektas, ne įstatymas. Ačiū. Labai išsamios išvados. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. Taigi pritariame po svarstymo. (Balsai salėje) Aš girdžiu Seimo Pirmininko siūlymą iškart priiminėti. Nenorminis teisės aktas, galime tai daryti.

Gerbiamieji kolegos, tada keturi – už, keturi – prieš. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Norinčių kalbėti nematau. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl 2007 m. „Sodros“ biudžeto vykdymo ataskaitos patvirtinimo. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas, balsuoja už.

Už balsavo 29, prieš nėra, susilaikė 11. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2007 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ yra priimtas.

Dar turime keliolika minučių iki pertraukos. Pagrindinę rytinio posėdžio darbotvarkę baigėme.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-3343 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Tada rezerviniai. Pradėkime nuo rezervinio trečiojo. Greitai pasitikrinsime dėl Seniūnų sueigos. Prašom. Kviečiame Č.Juršėną į tribūną. (Balsai salėje) Rezervinis trečias klausimas.

Gerbiamieji kolegos, gal galime tuos personalinius klausimus iš tikrųjų…

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, čia yra tikrai grynai procedūrinis organizacinis klausimas. Kadangi pasikeitė Mišri Seimo narių grupė iš esmės, vieno Seimo nario neliko, atsirado kitas, tai reikia atitinkamai pakeisti ir Seniūnų sueigą. Nors ir vieną Seimo narį teturi Mišri Seimo narių grupė, ji turi teisę būti atstovaujama, jai turi būti suteikta teisė atstovauti Seniūnų sueigoje. Todėl siūloma išbraukti V.Žiemelį ir įrašyti A.Matulevičių.

PIRMININKAS. Niekas nenori paklausti. Ačiū. Ar galim pritarti po pateikimo? Yra siūloma svarstyti ir iškart priimti.

Ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Nematom.

Tada pradedam priėmimo procedūrą. Keturi kalba už, keturi – prieš. Irgi nematom, dar nematom. Taigi ačiū.

Ir tada prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už balsavo 39, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ yra priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr.XP-3344 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, turim ir galim pasitvirtinti dar vieną personalinį klausimą. Rezervinis 5 – nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių paskyrimo“, tada dar pirmąjį spėsim. Tai tada kviečiam M.A.Pavilionienę į tribūną. Pateikimas. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai dėkoju. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia jums svarstyti keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narius, tai yra Gediminą Ilgūną, Edmundą Ganusauską, Saulių Vosylių ir Gediminą Navaitį. Pirmi trys nariai į tarybą buvo išrinkti anksčiau, o pastaruoju metu komitetas svarstė skirtingų partijų siūlomus kandidatus į atsiradusią laisvą vietą. Už psichologą G.Navaitį komiteto nariai balsavo taip: 5 – už, 3 – prieš, 1 nebalsavo. Šį teikiamą nutarimą Teisės departamentas įvertino kritiškai, teikė tam tikras pastabas dėl neaiškių formuluočių skiriant ir atšaukiant tarybos narius. Komitetas įsipareigoja formuluotes sutvarkyti aiškia teisine kalba. Ačiū.

PIRMININKAS. Nori paklausti I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamoji kolege, norėčiau paklausti. Ar komitete svarstant pono G.Navaičio kandidatūrą jau buvo aišku, kad jis balotiruojasi per artimuosius rinkimus į Seimą? Koks buvo jo komentaras, ką jis darys, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?

M.A.PAVILIONIENĖ. Taip, jis sakė, kad jam teks rinktis. Jis pripažino… (Balsai salėje) Ten buvo dar ir kitas kandidatas, kuris irgi buvo sąraše. Taigi, be abejo, žmogus turės apmąstyti, kur likti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimai baigti. Ar galim pritarti po pateikimo ir toliau svarstyti?

M.A.PAVILIONIENĖ. Negalite? Kodėl?

PIRMININKAS. Tada balsuojam. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, ar pritariam po pateikimo? Nematau norinčių kalbėti. Taigi balsuojam. Yra norinčių kalbėti? Prašom. Ačiū, pranešėja. Prašom.

I.DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš paklausiau dėl pono G.Navaičio todėl, kad opozicinės partijos buvo pateikusios kitus kandidatus, tačiau Švietimo ir mokslo komitete buvo apsispręsta dėl pono G.Navaičio kandidatūros. Bet tuo metu jis jau buvo kandidatas į Seimą per artimiausius rinkimus. Man atrodo, kad prieš teikiant pono G.Navaičio kandidatūrą į Lietuvos nacionalinės radijo ir televizijos tarybos narius reikėjo iš anksto apsispręsti. Jeigu jau tu balotiruojiesi į Seimą ir teiki vėl čia savo kandidatūrą, ir 11-as esi sąraše, tai vienu metu ant dviejų kėdžių sėdėti vis tiek negalėsi. Tai galbūt iš karto buvo galima užleisti vietą kitam opozicijos kandidatui. Todėl mūsų frakcija šiuo atveju mano, kad yra ne visai etiškai ir garbingai pasielgta, ir susilaikys balsuodama.

PIRMININKAS. Už kalbėti nori A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų sutinku su tais argumentais, kuriuos išsakė gerbiamoji I.Degutienė. Su jais negalima nesutikti, tačiau turbūt kandidatavimas į Seimo narius, dalyvavimas rinkimų kampanijoje negali būti priežastis neskirti žmogaus į Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą. Manyčiau, tikimybė, kad gerbiamasis G.Navaitis gali būti išrinktas parlamento nariu, be abejo, yra visiškai reali, tačiau aš nenoriu čia užsiimti gerbiamojo G.Navaičio rinkimų kampanija. Vis dėlto priežastis jo netvirtinti, manyčiau, yra per menka, kad būtų galima ją čia, parlamente, taip rimtai svarstyti. Tada iš tikrųjų labai daug kandidatų, kurie yra keliami į Lietuvos Respublikos Seimą, a priori (iš anksto) prieš kandidatuodami turėtų atsisakyti savo darbo posto arba suspenduoti savo pareigas. Taip natūraliai būtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Tai yra labai paprasta. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, I.Degutienė kalbėjo skeptiškai, A.Endzinas pasisakė už. Kalbos dėl balsavimo motyvų baigtos. Dabar apsisprendžiam balsuodami, ar pritariam po pateikimo šiam nutarimo projektui. Kas už tai, kad pritartume ir atiduotume dar komitetui svarstyti ir taisyti, tas balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Jaunimėlio kiek!)

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 17, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo nėra pritarta.

Kaip elgiamės? Grąžinam tobulinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tobulinti galima pavardę arba vardą. Galima daug tobulinti. Tai grąžinam tobulinti, taip? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio. Mums dar liko keletas klausimų. Jus stebi budrios jaunų piliečių akys. Sveikinam jaunuosius piliečius, malonu jus matyti.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 87⁸ ir 87⁹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-3264 (prie Nr.XP-2264(3*) (pateikimas)

Ir dabar rezervinis pirmas klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo keliais straipsniais įstatymo projektas. Pateiks A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai paprastas ir trumpas galėtų būti pristatymas Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų pataisų, nes mes šiandien priėmėme 1-4a darbotvarkėje pažymėtą klausimą, t. y. projektą Nr.XP-2264 – Žuvininkystės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo įstatymą. Tai šiuo straipsniu, dabar mano pateikiamu, tam tikriems žuvininkystės pareigūnams suteikiama teisė tikrinti ir administracine tvarka skirti tam tikras nuobaudas Žuvininkystės taisyklių pažeidėjams. Tai labai paprastas, bet labai konkretus pasiūlymas. Siūlyčiau po pateikimo pritarti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori… Taip, A.Pekeliūnas spėjo užsirašyti. Prašom. Norit klausti?

A.PEKELIŪNAS (VLF). Taip. Gerbiamasis pranešėjau, aš ką tik gerbiamojo B.Paužos prašymu pasirašiau, man atrodo, kažkokią analogišką įstatymo pataisą. Tai ar nereikia palaukti to užregistruoto ir tada imti kartu? Nežinot nieko?

PIRMININKAS. Gerbiamasis klausėjau, čia yra B.Pauža įrašytas kaip pranešėjas.

A.PEKELIŪNAS. Tai čia tas pats?

PIRMININKAS. Prašom. Tas pats.

A.ENDZINAS. Kadangi B.Pauža nedalyvauja posėdyje, jis tiesiog turbūt paprašė dviejų asmenų jį pateikti.

A.PEKELIŪNAS. Prieš valandą tik pasirašėm.

PIRMININKAS. Ačiū, išsiaiškinom tą reikalą. Taigi dėl pateikimo daugiau klausimų nėra. Dėkojame pranešėjui. Būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematom norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim ar ne? Niekas neprieštarauja. Pritariam po pateikimo.

Ir tada šį rezervinį klausimą išsprendėm. Komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 6 d. Sutarta.

Dar A.Endzinas. Prašau.

A.ENDZINAS. Manyčiau, šiuos klausimus galėtų svarstyti ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, lyg ir būtų logiška.

PIRMININKAS. Galima ir jai užrašyti, jeigu ji tokia yra veikianti. Gerai.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3324(4) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, dar turime 5 minutes. Rezervinis 2 klausimas. Kviečiu B.Vėsaitę pateikti Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ pakeitimo projektą Nr.XP-3324(4). Svarstymo stadija. Komiteto nuomonė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą nutarimo projektą ir nutarė jam pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, gal jūs dar liktumėte tribūnoje. Aš nematau J.Veselkos. Gal jūs paaiškintumėte dėl jo nutarimo projekto?

B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė J.Veselkos siūlymui iš Privatizacijos komisijos narių išbraukti gerbiamąjį Genevičių.

PIRMININKAS. Atsakymas aiškus. Nėra autoriaus, kuris norėtų ginčytis dėl to. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo pagrindinio komiteto išvadai, kuri yra trumpa: pritarti nutarimo projektui? Ar būtų norinčių kalbėti? Nėra nė vieno norinčio kalbėti – nei J.Veselkos, nei E.Klumbio.

Kalbos dėl motyvų. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo? Balsuojame? Gerai. Ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ pakeitimo projektui? Ar pritariame po svarstymo? Pagrindinis komitetas siūlo pritarti.

Už – 17, prieš – 3, susilaikė 15.

Siūlome grąžinti pagrindiniam komitetui, taip? Ir dar sykį tartis su J.Veselka. B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad pagrindinius asmenis į Privatizavimo komisiją siūlė Seimo frakcijos. Man labai keista, kodėl jūsų tokia pozicija. Gal kartais ko nors nesupratote, gal be reikalo nėjau į tribūną aiškinti, kas ką siūlo. Tiesą sakant, čia lygioj vietoj klumpam.

PIRMININKAS. Aš, gerbiamoji pranešėja, galiu tik… (Balsai salėje) Vieno balso persvara, aišku, būtų galima perbalsuoti. Aš atkreipčiau dėmesį į posėdžių salę. Kiekvieną kartą valdančiajai koalicijai galiu pasakyti, kad iš 35 balsavusių valdančiosios koalicijos yra 10 ar 11. (Balsai salėje) Lygus už lygesnius. Ar sutinkame perbalsuoti? (Balsai salėje: „Ne!“). Vieno balso skirtumas, dažniausiai perbalsuojame.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas, prašom balsuoti už. Tik po svarstymo. Iki priėmimo galėsime dar ginčytis. Kas už tai, kad būtų pritarta, prašom balsuoti. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo nutarimo projektui.

Už – 20, prieš – 3, susilaikė 16, vienu balsu daugiau. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, pasiginčysime priėmimo metu.

Štai tuo ir baigiame ir šį rezervinį klausimą.

Prieš skelbdamas pietų pertrauką noriu jūsų pritarimo protokoliniam procedūriniam sprendimui, kad šiandien priimtus 1-2b ir 1-3 klausimus, tai yra jau priimtus Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymus, galėtume sujungti į vieną. Niekas neprieštarauja. Ačiū. Šį klausimą irgi išsprendėme ir baigiame rytinį plenarinį posėdį.

Pertrauka iki 15 val. 15 valandą premjeras stovės tribūnoje. Prašom visus aktyviai dalyvauti.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.