----------------------------------------------------

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: : Komiteto pirmininkas A.Matulas, pirmininko pavaduotoją D.Mikutienę pavaduojanti Seimo narė R.Visockytė, Komiteto nariai V.M.Čigriejienė, A.Pekeliūnas, R.Turčinskas, M.Žymantas, Komiteto biuro patarėjai A.Bernotienė, J.Bandzienė, E.Jankauskas, padėjėja S.Dulevičiūtė, Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos patarėja L.Kuodienė, Nacionalinės Sveikatos tarybos sekretoriato vadovas R.Žekas, Sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis, ministerijos sekretorė R.Vaitkienė, ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorė N.Stasiulienė, Vidaus reikalų ministerijos skyriaus vedėja L.Bartaševičiūtė, Narkotikų kontrolės departamento direktorė A.Astrauskienė, skyriaus vedėja E.Latauskienė, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistė J.Nakvošienė, Lietuvos kriminalinės policijos biuro skyriaus viršininkė R.Jašinskienė, vyr. tyrėjas D.Burauskas, Muitinės kriminalinės tarnybos skyriaus viršininkas A.Pupeikis, Muitinės departamento vyr.inspektorus V.Tamošiūnas, Policijos departamento Prevencinės veiklos skyriaus viršininkas E.Orisevičius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojas K.Dirsė, Lietuvos AIDS centro direktorius S.Čaplinskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime.

Pritarti iš dalies

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Programos projektą, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Visuomeninė organizacija “Tėvai prieš narkotikus”

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų programa (toliau - Programa) neturėtų būti pateikta Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti dėl šių joje esančių esminių trūkumų:

1. Kai kurių programos punktų formuluotės yra klaidinančios. Pvz., 6 punkto papunktyje paklausos mažinimas teigiama:

„paklausos mažinimas – kompleksinės ir integruotos priemonės, apimančios [...] žalos mažinimo priemones (pabrėžta mūsų), skirtas skatinti neteisėtai nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar sumažinti jų neteisėtą vartojimą bei su tuo susijusias pasekmes;“

Tai klaidinantis teiginys, nes užsienyje 1998 m. ir Lietuvoje 2000 m. atliktais, ir vėliau pakartotais epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad tokios „žalos mažinimo“ priemonės, kaip pakaitinis gydymas metadonu ar panašiais opioidų pakaitalais, taip pat adatų ar švirkštų keitimas uždraustuosius narkotikus vartojantiems narkomanams jokiu būdu nemažina narkotikų paklausos, o iš tikrųjų ją didina. Pirmiausiai todėl, kad išplečiamos galimybės „teisėtai“ vartoti narkotikus, kurie kitokiais atvejais yra draudžiami. Taip sudaromas įspūdis, kad uždraustųjų, labai kenksmingų narkotikų suvartojimas neva sumažėja. Negana to, šios programos mažina visuomenės nepakantumą narkotikų vartojimui, demoralizuoja policiją, nes policijai draudžiama persekioti tuos narkotikų vartotojus, kurie leidžiasi uždraustuosius narkotikus specialiuose injekcijų kambariuose pagal „žalos mažinimo“ programas. Be to, kaip patirtinta tyrimais, šios programos yra prieštaringai vertinamos dėl jų autorių deklaruojamų galimybių stabdyti ŽIV/AIDS plitimą. Dėl potencialių galimybių spartinti narkotikų plitimą JAV vyriausybė jau nuo 1996 m. pakartotinai patvirtina savo atsisakymą jas finansuoti (žr. ). 2008 m. EURAD (Europe Against Drugs – Europa prieš narkotikus) organizacija savo tinklapyje paskelbė, kad švirkštų keitimo (dalijimo) narkomanams programos jau uždraustos Švedijoje.

1.1. „Žalos mažinimo“ programų taikymas veda link šiuo metu uždraustų narkotikų legalizavimo, nes neišvengiamai sukelia konfliktus su tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas narkotikų vartojimas. Pvz., minėto 6 punkto pradžioje yra išvadinti dokumentai, kuriais įteisinamos Programoje vartojamos sąvokos. Tarp jų minimas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programų vykdymo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 (Žin., 2006, Nr. 77-3020). Tai pirmasis Lietuvoje niekuo nepridengto narkotikų legalizavimo dokumentas. Jis prieštarauja Jungtinių Tautų 1961 m. konvencijos 4 straipsniui, kuriuo teigiama, jog „ ... pasirašiusios valstybės įpareigojamos garantuoti, kad narkotikų gamyba, gaminių importas, eksportas, platinimas, keitimasis, vartojimas ir turėjimas būtų skirtas vien tik medicinos ir mokslo tikslams“. Šis įsakymas taip pat prieštarauja ir 2003 metų Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijai dėl narkotikų kontrolės politikos, kuria įsipareigojama jokiomis aplinkybėmis nelegalizuoti narkotikų; prieštarauja ir Lietuvos pozicijai dėl Europos Sąjungos narkotikų plano 2005-2008 m. projekto, siūlant Lietuvos atstovams ES Bendrųjų reikalų tarybos Narkotikų horizontaliojoje darbo grupėje, „nepritarti nuostatoms [...], kuriose įtvirtinamos žalos mažinimo programų paslaugų prieinamumas ir tinkamumas, apimant pakaitinį ir palaikomąjį gydymą, taikant narkotikus bei adatų ir švirkštų keitimo programas“.

2. „Žalos mažinimas“, kaip veiksminga priemonė, minima 15 programos punkte: „Siekiant mažinti infekcinių ligų plitimą, mirčių skaičių tarp neteisėtai narkotines ir psichotropines medžiagas vartojančių asmenų, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse plėtojamos žalos mažinimo programų priemonės (pakaitinis gydymas bei žemo slenksčio paslaugos)“.

Deja, Naujausi tyrimai užsienyje, taip pat padėtis Lietuvoje, šio teiginio nepatvirtina. (Žr. ). Yra žinoma, kad jau išmirė daugelis joje nuo pradžios dalyvavusių metadono programos Lietuvoje dalyvių.

Todėl negali būti teisingas ir 16 punkto teiginys, kad „...pakaitinis gydymas yra veiksmingas ir reikalingas priklausomybei nuo opioidų gydyti, mažina neteisėtą švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, nusikalstamumą, infekcinių ligų plitimą, pagerina socialinę ir sveikatos būklę.“ Tokiam teiginiui prieštarauja Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai. Tą pat galima pasakyti ir apie 17 punkte aprašytas vadinamąsias „žemo slenksčio“ paslaugas.

Jokiu būdu negalima sutikti su 30 punkto 6 dalies teiginiu, kad „plėtojamas žalos mažinimo paslaugų prieinamumas ir kokybė asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ gali būti palankus veiksnys narkomanijos plitimui stabdyti.

Negalima pritarti ir 35 punkto (skyrius „Programos įgyvendinimo priemonės“) 7 dalies teiginiui, kad „... plėtoti žalos mažinimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, siekiant mažinti užkrečiamųjų ligų plitimą, mirčių bei nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, skaičių“ yra tinkama priemonė narkomanijai stabdyti. Taip pat ir 40 punkto 12 dalies (skyrius „Siekiami rezultatai (vertinimo kriterijai)) teiginiui, kad „įstaigų, teikiančių žalos mažinimo programų paslaugas skaičius bei asmenų, gaunančių žemo slenksčio paslaugas, skaičius“ gali būti tinkamas Programos vertinimo kriterijus.

3. Programoje, pasigendame žinių apie labai svarbių priemonių – narkotikų testų taikymo mokyklose perspektyvas ir privalomo nepilnamečių narkomanų gydymo perspektyvas. JAV atlikti šios priemonės taikymo naujausi tyrimai patvirtina didelį jos veiksmingumą. Nepaisant to, kad Lietuvoje kalbos apie narkotikų testus prasidėjo prieš keletą metų, jokios pažangos testams įdiegti lig šiol nepadaryta. Nenumatoma jokių perspektyvų taikyti alternatyvias narkomanijos prevencijos ir gydymo programas, kurios turėtų pakeisti „žalos mažinimą“ veiksmingesne narkotikų politika.

4. Ypatingą dėmesį verta atkreipti į tai, kad Programoje pernelyg išpučiama pasaulyje prieštaringai, o dažnai griežtai neigiamai vertinamų „žalos mažinimo“ programų reikšmė ir naudingumas. Programoje neakcentuojama bendrinės ir tikslinės prevencijos reikšmė. Nenumatoma jokių priemonių jai gerinti ar plėtoti. Beveik neužsimenama apie svarbiausias narkomanijos prevencijai abstinencija pagrįstas gydymo programas, nesusijusias su narkotikų platinimo pavojais. Todėl galima daryti išvadą, kad Programos autorių svarbiausias tikslas yra bet kokiais būdais primesti Lietuvai pasaulyje prieštaringai vertinamų ir daugeliu atžvilgių susikompromitavusių „žalos mažinimo“ programų vykdymą, jas įteisinti.

5. Programoje vengiama konkretumo, Programos priemonės apibūdinamos apibendrinančiomis abstrakčiomis sąvokomis. Todėl visiškai neaišku, kokia proporcija bus paskirstomos lėšos įvairioms priemonėms įgyvendinti, pvz., kiek lėšų bus skirta minėtoms neveiksmingoms ir daugeliu atžvilgių kenksmingoms „žalos mažinimo“ programoms. Todėl iš esmės Seimui yra siūloma pirkti „katę maiše“. Kadangi programa numatyta ilgam 8 metų laikotarpiui, ir reikalauja daug lėšų, tokia konkretumo stoka gali ateityje padaryti didelę žalą narkotikų kontrolei ir prevencijai Lietuvoje.

6. Programa turi būti rengiama trumpesniam, negu 8 metai laikotarpiui, kad būtų įmanoma konkretizuoti priemones ir lėšų toms priemonėms poreikį.

Prašome atsižvelgti į šiuos Programos trūkumus ir pareikalauti autorių ją iš esmės peržiūrėti.

Pritarti iš dalies

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas	Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 programos projekto 47 punkte vietoj žodžio “paklauso” turi būti “paklausos”.	Pritarti
2.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu svarstomoje Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009–2016 metų programos (toliau – Programa) projekto redakcijoje (paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt) neatsižvelgta į ankstesnius Policijos departamento siūlymus, kurie buvo pateikti Narkotikų kontrolės departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Narkotikų kontrolės departamentas). Dėl Programos projekto turime pastabų: 1. Programos projekte (priede) preliminarus bendras Policijos departamento lėšų poreikis Programos priemonėms įgyvendinti nurodytas 53 575 tūkst. Litų. Šie skaičiai buvo pateikti Programos projekto rengėjams š. m. kovo mėnesį, tačiau, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją, kad Programai neįmanoma skirti tiek lėšų, ir Narkotikų kontrolės departamento prašymą peržiūrėti savo institucijos planuojamą lėšų poreikį, peržiūrėjome Policijos departamento lėšų poreikį Programai įgyvendinti – sumažinome prašomas lėšas. Papildoma informacija buvo pateikta Narkotikų kontrolės departamentui š. m. gegužės mėnesį, bet atitinkamų pakeitimų projekte nepadaryta. Be to, preliminaraus lėšų poreikio lentelėje nėra numatyta, kokia planuojamų lėšų dalis bus skirta kiekvienai institucijai turtui įsigyti – yra tik bendri skaičiai visoms institucijoms. Pakartotinai įvertinę savo institucijos finansines galimybes, pranešame, kad negalėsime skirti tiek lėšų Programai įgyvendinti. Programos priede numatytą Policijos departamento lėšų poreikį prašytume mažinti iki 20000 tūkst. Litų.	Pritarti
3.	Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos	Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009–2016 metų programos priede pateiktame preliminariame lėšų poreikyje siūlome 2009 metams įrašyti 290 tūkst.Lt, 2010 metams įrašyti 308 tūkst.Lt, o aktyvaus blokavimo radijo ryšio įrangai ir stebėjimo įrangai įsigyti reikalingas lėšas perkelti į 2013 ir 2014 metus atitinkamai įrašant 14066 tūkst.Lt ir 8800 tūkst.Lt, kadangi aktyvaus blokavimo radijo ryšio įrangą numatyta įsigyti ir 2011, ir 2012 metais.	Pritarti
4.	Lietuvos AIDS centras	Susipažinę su „Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų programos“ svarstomu projektu, papunkčiui pateikiame Lietuvos AIDS centro atitinkamas pastabas ir pasiūlymus: 1. Pastebime, kad skaitant situacijos analizę pateikiami kiekybiniai rodikliai nėra įvertinti. 2. 17. Sakinyje“ Kryptingas... - siūlome pakeisti datą, nes pirmasis žemo slenksčio kabinetas įkurtas Lietuvos AIDS centro ir Vilniaus m.savivaldybės bendra iniciatyva pradėjo savo veiklą 1998 metais. 3. 17. Sakinyje“ Žemo slenksčio paslaugų...“ Vietoj „ hepatitų“ siūlome rašyti „virusinių C ir B hepatitų“. 4. 17. Sakinyje „ Žemo slenksčio paslaugų...“ vietoje „neteisėto vartojimo paplitimas“ siūlome keisti „ vartotojų skaičius“. 5. 17. Sakinyje“ Europos...“ žodžius „užkrečiamosios ligos“ siūlome perkelti į sakinio pabaigą. 6. 30. Nepalankūs veiksniai 2)“Sveikatos ...“ siūlome žodį „gydymo“ pakeisti „sveikatos priežiūros“. 7. 30. Nepalankūs veiksniai 2)“Sveikatos ...“ po žodžio “prieinamumą“ siūlome papildyti žodžiais „ ir priimtinumą“. 8. 35. 5) punktą siūlome perkelti į 37. 2) punktu. 9. 35. 6) baigti sakinį žodžiais „prevencijos vykdymą“, o likusią sakinio dalį perkelti į 37.3) rašant “ Plėtoti laisvės atėmimo vietose sveikatos priežiūros ir reabilitacijos paslaugų teikimą“. 10. 35. 7) punktą papildžius po žodžio“ prieinamumą“ kableliu ir žodžiu „piimtinumą“ perkelti į 37. 4) punktą. 11. 35.8) punktą siūlome perkelti į 36. ir įrašyti po 2) punkto. 12. 37.2) prieš žodį „gydymo „ papildyti žodžiu “diagnostikos“. 13. 40. Vertinimo kriterijai, manome, turėtų būti apibrėžti kiekybiniais rodikliais, nurodant siektinus rezultatus. 14. 40. 3) žodžius „virusinio hepatito B ir C“, siūlome pataisyti ir papildyti “virusinių hepatitų C ir B , lytiškai plintančių infekcijų (LPI), tuberkuliozės “. 15. po 3) punkto siūlome papildyti nauju punktu: „ skaičius psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartotojų patikrintų dėl užkrečiamų ligų (ŽIV, virusinių hepatitų C ir B, sifilio, chlamidijozės , tuberkuliozės). 16. Programos priede „ Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų programos įgyvendinimo preliminarus lėšų poreikis pasigendame eilutės: „Vilniaus apskrities viršininko administracija“su nurodytu lėšų poreikiu. 17. Kadangi dokumente apibūdinami strateginiai uždaviniai, siūlome pakeisti dokumento pavadinimą – „ Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2009-2016 metų strategija“.	Pritarti Nepritarti	Ši programa yra tęstinis buvusios Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos dokumentas.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA