Trečiasis (452) posėdis
2008 m. rugsėjo 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. PEKELIŪNAS

Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-3322(3) (priėmimas)

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti vakarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu užsiregistruoti. Dėkoju.

Užsiregistravo 46 Seimo nariai.

Taigi tęsiame šios dienos darbą. Pagal darbotvarkę reikėtų grįžti prie darbotvarkės 1-2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projekto Nr.XP-3322(3).

Gerbiamoji I.Šiaulienė. Prašom. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau dėl šio klausimo priėmimo pusės valandos pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote Socialdemokratų frakcijos seniūnės I.Šiaulienės prašymą svarstant šį klausimą padaryti pusės valandos pertrauką.

Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad svarstant darbotvarkės numerį… (Balsai salėje) Prašau? Bendru sutarimu? Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad padarytume šio nutarimo projekto svarstymo pertrauką? Prašom visus registruotis ir balsuoti. Registracija ir balsavimas iš karto.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 32, kad darytume pertrauką, prieš – 6, susilaikė 10. Taigi skelbiama pusės valandos pertrauka svarstant šį nutarimo projektą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3324(2) (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-1 – „Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3324(2). Pranešėja – gerbiamoji B.Vėsaitė. Pateikimas. Šiam klausimui svarstyti yra skirta 15 minučių. (Balsai salėje) Prašom. Protokole įrašyta, kad pranešėjas turėtų būti V.Navickas, bet aš jo nematau, o skliausteliuose… (Balsai salėje) Prašau? Yra viceministras. Galbūt tada kviečiu viceministrą poną Vytautą Naudužą į tribūną pateikti šį nutarimo projektą. Nepamačiau. Labai prašom atleisti, nes įrašytas ministras.

V.NAUDUŽAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pirmininke. Leiskite pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą. Seimo nutarimo projektas parengtas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, kuriame nustatyta Privatizavimo komisijos narių skyrimo ir atleidimo tvarka. Pagal šią tvarką Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 13 narių. Privatizavimo komisijos pirmininką ir jos šešis narius skiria ir atleidžia Seimas Vyriausybės teikimu. Kitus šešis komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Seimo frakcijų teikimu.

Vyriausybė šių metų gegužės 16 dieną nutarimu Nr.467 „Dėl Privatizavimo komisijos narių kandidatūrų teikimo“ pasiūlė Seimui atleisti tris Privatizavimo komisijos narius ir teikti tris naujas Privatizavimo komisijos narių kandidatūras. Šių metų rugsėjo 10 d. nutarimu Nr.876 „Dėl Privatizavimo komisijos nario kandidatūros teikimo“ Vyriausybė priėmė sprendimą siūlyti Seimui atleisti dar vieną Privatizavimo komisijos narį ir teikti naują kandidatūrą. Šių nutarimų pagrindu parengtas teikiamas Seimo nutarimo projektas.

Siūloma atleisti Privatizavimo komisijos narius Paulių Koverovą, Liną Domarkienę, Evaldą Gustą ir Saulių Spėčių. Vietoj siūlomų atleisti Privatizavimo komisijos narių teikiamos šios kandidatūros: Arūnas Keraminas – Ūkio ministerijos sekretorius, Kęstutis Širvaitis – Teisingumo ministerijos sekretorius, Jūratė Juozaitienė – Aplinkos ministerijos sekretorė ir Mantas Nocius – viešosios įstaigos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros generalinis direktorius. Prašau pritarti siūlomoms kandidatūroms. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui V. Naudužui už nutarimo projekto pateikimą. Gerbiamasis viceministre, yra klausimų. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi J.Veselka. Prašom, Juliau, jūs. Aš matau, kad pono E.Klumbio nėra. Tuoj, sekundę! Įjungsime jūsų mikrofoną. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimai būtų tokie. Pirmas. Žiūriu, jūs vėl siūlote S.Spėčių ir įrašote kaip Ministro Pirmininko patarėją. Nejaugi jis, gaudamas 40 tūkst. Iš „Leo LT“, dar patarinėja premjerui ir dar turės laiko pareigingai atlikti Privatizavimo komisijos nario pareigas? Nejaugi jis yra toks genijus, kuriam 40 tūkst. litų yra per mažai dirbant vien „Leo LT“, ir jūs nerandate kito? Vienas klausimas.

Antras klausimas. Žiūriu į Romualdą Ginevičių. Jis vadovavo Privatizavimo komisijai, kai buvo privatizuojama „Alita“. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas nustatė, kad buvo pažeisti įstatymai. Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad buvo neteisėtai pašalintas Luigiterzo Boscka. Jis viską tvirtino, kad viskas gerai. Nejaugi jūs neanalizuojate ir nepagalvojate, ar tie žmonės gali? Toliau. Jis taip pat pritarė VST privatizavimui. Vėl matome, kas ten darosi. Nejaugi iš jūsų niekas neanalizuoja, nežiūri, kaip žmonės dirba, o?.. Vyrai gerai dirba, ką reikia, tą padaro, todėl mes siūlome iš naujo. Ar nenumatote, kad vis dėlto tų žmonių nereikėtų skirti vėl į Privatizavimo komisiją iš naujo? Tegul jie dirba tuos darbus, kuriuos užsibrėžę dirbti už gerus pinigus.

V.NAUDUŽAS. Ačiū, pone Veselka, už klausimus. Vis dėlto aš dar kartą norėčiau atsakyti, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva, Vyriausybės pasirinkimas. Tai ne vieno ar dviejų žmonių, bet tai Vyriausybės pasirinkimas. Septyni žmonės pagal Vyriausybės teikimą siūlomi Seimui. Kitus šešis teikia, pasiūlo, atleidžia ir paskiria Seimas.

Dėl konkrečių asmenybių. S.Spėčius jau nebėra premjero patarėjas. Tam, kad galėtų dirbti Privatizavimo komisijoje toliau, dar yra apie 900 objektų, kuriuos vis dėlto reikia privatizuoti, kad darbas nesustotų, manyčiau, kad vis dėlto tuos klausimus reikia pajudinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Šileikis. Ruošiasi V.Čepas.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik pasakėte, kad S.Spėčius nėra Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas. Pasižiūrėkite nutarimo projektą, taip yra parašyta. Vadinasi, tas projektas netinkamas ir negali būti svarstomas.

Kitas klausimas. Tada reikėtų, kad premjeras ateitų ir pateiktų šio nutarimo projektą, nes jūs atsakyti į klausimus negalite, kodėl būtent pasirinkti šie asmenys. Jūs sakote, ne vienas žmogus, ne du, o Vyriausybė… Tada Vyriausybės vadovas tegul teikiasi ateiti į Seimą ir paaiškina, kodėl išties nevienareikšmiškai vertinami atstovai šioje komisijoje dirbs ir ar jie ir toliau taip abejotinai vykdys privatizavimą? Prašyčiau atsakyti. Atkreipiu pirmininko dėmesį, kad šis nutarimas išties negali būti teikiamas. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tuoj! Gerbiamieji kolegos, nesikarščiuokite! Gerbiamasis viceministras kompetentingas, manau, atsakys, dėl ko, kaip yra. Viskas yra gerai.

V.NAUDUŽAS. Visiškai teisingai, S.Spėčius nėra siūlomas į Privatizavimo komisiją. Jis yra išbraukiamas ir vietoje jo siūlomas kitas žmogus, pirma. Antra, jeigu mes kalbėsime dėl privatizavimo, tai privatizavimas iš esmės jau yra baigtas. Toliau, jeigu mes kalbėsime dėl kitų dalykų, prašom atkreipti dėmesį, kad faktiškai tie žmonės, kurie yra siūlomi, yra siūlomi valstybės tarnautojai, kurie laimėjo konkursus. Jie neturėtų keistis, kai keisis Vyriausybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš vietos truputėlį galbūt…

V.NAUDUŽAS. Siūloma atleisti Privatizavimo komisijos narius Paulių Koverovą, Liną Domarkienę, Evaldą Gustą ir Saulių Spėčių, dar kartą kartoju. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Čia gal jūs ne tą variantą turit?

V.NAUDUŽAS. O vietoj siūlomų atleisti teikiamos šios kandidatūros: ponas Arūnas Keraminas, Ūkio ministerijos sekretorius, Kęstutis Širvaitis, Teisingumo ministerijos sekretorius, Jūratė Juozaitienė, Aplinkos ministerijos sekretorė, ir Mantas Juozas Nocius.

PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Klausia V.Čepas. Ruošiasi S.Pečeliūnas.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, dabar mes kalbam apie Privatizavimo komisijos atnaujinimą. Aš du klausimus noriu jūsų paklausti. Pirmas, kodėl atleidžiama, tarkim, Lina Domarkienė? Ar ji ten blogai dirba, ar čia suėjo tam tikras, taip sakant, laikas jai išeiti iš tos komisijos?

Ir antras klausimas. Privatizavimą iš esmės Lietuvoje koordinuoja Vyriausybė, Privatizavimo komisija tvarko popierius, priima sprendimus, atiduoda Valstybės turto fondui. Yra dar Turto bankas, kuris yra atskirai, visokius dalykus ten daro. Ar jums neatrodo, čia toks bendras metodologinis klausimas, kad beveik nelikus valstybinio turto mes išlaikom tokias institucijas, kurios užsiima privatizavimu. Iš esmės rimtas privatizavimas liko tiktai Rytų skirstomieji tinklai. Ar neatrodo, kad, tarkim, reikėtų panaikinti Valstybės turto fondą? Nors čia kolega A.Matulevičius sako, kad jam Turto bankas labiausiai trukdo. Aš su juo nesutinku. Ačiū.

V.NAUDUŽAS. Manyčiau, kad vis dėlto, nors privatizacija išties eina į pabaigą, nebe tiek daug tų objektų yra likę, bet vis dėlto yra dar labai rimtų objektų, tokie kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“ ir daugelis kitų objektų. Todėl ta Privatizavimo komisija vis dėlto yra reikalinga.

Dėl ponios L.Domarkienės. Ji jau daugiau kaip metai nebedirba Ūkio ministerijoje, vis dėlto Švietimo ministerija turi mažiau reikalų su privatizavimo klausimais. Vietoj jos buvo pasiūlyta kita kandidatūra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš dabar jau visai nesuprantu po jūsų atsakymų, kaip čia iš tikrųjų yra. Vienam klausėjui atsakydamas, jūs pasakėt, komisija tikrai turi dar daug darbo, dar yra likę 900 objektų. Kitam klausėjui pasakėt, kad privatizavimas iš esmės yra baigtas. Tai ar tie 900 objektų jau yra ten kokie mažiukai sandėliukai, kaip sakoma, kur jau nėra kuo ir rūpintis, ar čia kažkur galai nesueina.

Bet turiu dar vieną jums pasiūlymą ir klausimą turbūt daugiau Seimo Pirmininkui, bet norėčiau, kad ir jūs girdėtumėt. Pusę komisijos siūlo Vyriausybė, pusę komisijos siūlo kas? „Seimo narių frakcijos teikimu.“ Taip parašyta. Ar gali būti Seime frakcija ne iš Seimo narių? Tai vieną žodį siūlyčiau vis dėlto išbraukti ir palikti tiesiog „Seimo frakcijų teikimu“. Ačiū.

V.NAUDUŽAS. Jeigu Seimas priims jūsų redakcinį pataisymą, prašau, čia yra up to you, tai yra Seimo prerogatyva, ką ir kaip keisti, o dėl to prieštaravimo, dialektinio, diaklektinio, kaip jūs norit, galit pavadinti, 900 negalima paleisti, kad vyktų automatiškai. Vis dėlto dar yra pakankamai to darbo. Ir tai neprieštarauja tai tezei, kad privatizavimas iš esmės yra baigtas, nes išties daugelis privatizuotinų objektų jau buvo padaryta. Jau pagrindinės lėšos yra gautos. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui V.Naudužui už nutarimo projekto pateikimą. Atsakėte į visų Seimo narių, kurie norėjo paklausti, klausimus. Dabar bus nuomonės už, nuomonės prieš. Dėkoju, viceministre. Nuomonė už – gerbiamasis P.Gražulis. Ruošiasi…

P.GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad logiškai elgėsi gerbiamojo G.Kirkilo Vyriausybė. Aš nesuprantu, ar čia Vyriausybė, lyg ir teikia Vyriausybė, o paskui pasirašo, kad teikėjai yra Č.Juršėnas, V.Navickas ir B.Vėsaitė. Tai kas čia iš tikro dabar Vyriausybė ar čia Seimo nariai teikia, susipainiojau. Bet gal atpainios Č.Juršėnas, iš tikro paaiškins, kas čia yra. Aš manau, ar čia Vyriausybė, ar Seimo nariai, gal ne tiek yra esmė, bet esmė ta, kad Lietuvoje nė vienas objektas nebuvo privatizuotas, o visi „prichvatizuoti“. Aš manau, į šitą komisiją surašyti, nesvarbu, žiūriu, ir S.Vaitkevičius, ir tas, vienu žodžiu, didysis „prichvatizatorius“ prie G.Vagnoriaus, ir tas nepamirštas. Visi didieji „prichvatizatoriai“ surašyti į šią komisiją. Tai yra labai logiška, sveikinu, kad vienu žodžiu net… Čia vis dėlto net partinių interesų nėra. Čia surašyti visi, kas didesnę patirtį turi „prichvatizuojant“ svarbiausius Lietuvos objektus. Taigi, aš manau, visiškai atsiskleidė šita Vyriausybė.

Manęs, žinoma, niekas jau nešokiruoja, bet vienas dalykas vis dėlto šokiravo: kai vakar Šiluvoje ne kardinolas laimino tautą, bet premjeras G.Kirkilas. Aš maniau, kad jis atsiguls ir kryžium gulės už padarytas nuodėmes ten, Šiluvoje, prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos, o ne, jis paprasčiausiai pradėjo moralizuoti tautą ir pamokslus sakyti vietoj kardinolo. Tai jau čia, žinoma, viršūnė, virš visko. Tai kai bėgau iš tos bažnyčios kaip iš kokios „peklos“, net užkliuvau už suolo pamatęs, kad G.Kirkilas jau gal kardinolu tapo ar kuo ten, kad pradėjo laiminti visus Šiluvoje. Taigi tokia yra situacija. O visi šie Ali Baba ir 40 plėšikų surašyti – viskas čia gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju P.Gražuliui už nuomonę. Nuomonė prieš – E.Klumbys. Nėra? Taigi J.Veselka turi galimybę kalbėti.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žiūriu štai… Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria… Iš tikrųjų šis įstatymas numato, kad Vyriausybė teikia. Ir Vyriausybė pateikė. Kažkodėl po to atsiranda, ar jiems nepatinka, ar kas, ir išeina, kad teikia, net nustebau, Č.Juršėnas, V.Navickas, B.Vėsaitė. Pasakykite, jie Vyriausybės nariai? Kaip čia įstatymas viena numato, o faktiškai atsiranda grupė draugų, kurie pakeičia Vyriausybę. Kur čia reikalas? Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, iš tikrųjų Romualdas Ginevičius, „Alita“… Ne tik komisija nustatė, bet ir Aukščiausiasis Teismas, ir Konstitucinis Teismas. Ir jūs vėl teikiate žmogų, kuris pažeidė įstatymus, t. y. jis pats nepažeidė, bet pritarė įstatymų pažeidimui, nors kai kurie iš komisijos narių sakė ir iš Turto fondo kai kurie sakė, kad taip negalima daryti, R.Ginevičius viską palaimino. Ir vėl R.Ginevičius, ir vėl jis greičiausiai bus komisijos pirmininkas. Todėl aš siūlau… Kai šitokia makalynė, kai vietoj Vyriausybės pradeda Č.Juršėnas, V.Navickas ir B.Vėsaitė siūlyti, prieštaraudami pačiam įstatymui, kai siūlomi tie, kurie, jau visi žino, kad jie viską palaimina, tai todėl aš manyčiau, kad šitokį įstatymą reikia grąžinti Vyriausybei. Tegul Vyriausybė nustatyta tvarka ir pateikia atsižvelgdama į tai, kaip kiekvienas komisijos narys atskirai dirbo, o ne šiaip jie geri todėl, kad jie mums geri.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Turim galimybę kiekvienas apsispręsti. Registruojamės ir balsuojame. Kas po pateikimo pritaria nutarimo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom registruotis ir balsuojam.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 36, prieš – 12, susilaikė 19. Taigi po pateikimo nutarimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl kitų komitetų? Užtenka vieno komiteto? Bendru sutarimu galim pritarti dėl komiteto skyrimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų rugsėjo 22 dieną. Dėl svarstymo datos?

Gerbiamasis Pirmininkas Č.Juršėnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš tikro čia kai kuriuos dalykus reikia paaiškinti, kad visi vienodai suprastume, kodėl vienas ar kitas parašas. Tiek vienos valdžios atstovai, tiek kitos valdžios atstovai kartais pateikia savo nutarimus ar dekretus, bet nebūtinai Seimo nutarimo projektą. Taip yra buvę daugelį kartų, ir tokiu atveju kas nors iš mūsų, iš Seimo vadovybės, iš Seimo komitetų vadovų turi pasirašyti nutarimo projektą. Tai šiuo atveju taip ir išėjo, nes Vyriausybė atsiuntė savo nutarimą su siūlymu performuoti ar patikslinti komisijos sudėtį. O tas turi būti padaryta Seimo nutarimo forma. Štai mes parengėme tą nutarimą ir pasirašėme kartu su kitais. Ir visas paaiškinimas.

Kita bėda išėjo dėl vienos pavardės todėl, kad Vyriausybė komisijos patikslinimą teikė du kartus: vieną kartą pateikė didžiąją dalį pavardžių, vėliau pateikė trūkstamą dar vieną pavardę, kurią reikėjo įtraukti į nutarimą. Štai ir visos bėdos. Aš siūlyčiau iš to nedaryti problemos, normalia tvarka svarstyti. Ką reikia pataisyti, pagrindinis komitetas pataisys. Siūlau kitame posėdyje apsvarstyti ir priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. S.Pečeliūnas. Prašom dėl vedimo tvarkos.

S.PEČELIŪNAS. Komitetui nelabai ten bus ką…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, Sauliau, negirdėti.

S.PEČELIŪNAS. Aš nenoriu rėkti, šiandien visi labai rėkia per mikrofoną, manau, girdite. Komitetas, pone Česlovai, nelabai turės ką ten taisyti. Jeigu pagal įstatymą viskas sudėliota, tai galės tik bendru sutarimu pritarti. Bet atsakomybė yra Seimo. Ne už tai, ką ta komisija veiks, nes ji tam turi savo reglamentus ir įstatymus, bet už tai, kokie žmonės tą darbą dirbs. Aš manau, frakcijos su naujais kandidatais turėtų susitikti ir pasikalbėti. Taigi pagal procedūras visa tai turi būti numatyta. Dabar perduodu žodį jums šioms procedūroms atlikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, nėra jokių problemų. Posėdžių sekretoriatas suderins su frakcijų seniūnais laiką ir bus galima susitikti. (Balsai salėje) Prašau? Gerbiamasis Sauliau, jūs frakcijos vardu kalbėjote? Aišku. Gerai.

Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 9¹ ir 43 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2908(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 9¹ ir 43 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2908(2).

Pranešėjas – L.Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šiam klausimui skirta 10 min. Svarstymas. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jums yra teikiama Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto apsvarstyto įstatymo ką tik posėdžio pirmininko paskelbta antroji redakcija.

Atsižvelgdami į pastabas, kurias gavo komitetas, pakoregavome šią redakciją. Mums atrodo, kad ji yra kur kas išsamesnė, sklandesnė, ir tai yra labai svarbu, apibrėžėme ir praplėtėme sąvoką, kas yra viešasis administravimas. Šiuo metu Lietuvoje, kad ir keista, yra priskaičiuojama bemaž šimtas įvairiausių kontroliuojančių įstaigų įstaigėlių pareigūnų. Jų pačių veiklos faktiškai neprižiūrėjo joks įstatymas arba to nereglamentavo.

Šiame Viešojo administravimo įstatyme tai yra padaryta, todėl mes manome, kad ateityje būtina ir jiems vykdyti įstatymus, o ne savivaliauti tam tikra prasme kontroliuojant arba prižiūrint kitas įstaigas, įmones arba organizacijas. Šiuo atveju konkrečiai yra susiję su privataus verslo subjektų priežiūra.

Jūs tekstą turite. Aš tik turiu paskelbti, kad komitetas, svarstydamas antrąją redakciją, vienbalsiai balsavo už šį patobulintą įstatymą. Manau, jį galima ramia sąžine priimti ir teikti Prezidentui pasirašyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju L.Sabučiui. Taigi yra norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną A.Matulą, Tėvynės sąjungos frakcija. Kolega kalbės savo ar frakcijos vardu? Frakcijos vardu, taip? 7 minutės. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti, kad sutikote išbraukti šio įstatymo priėmimą iš šios dienos darbotvarkės. Likto tik svarstymas.

Dėl kokių priežasčių prašiau tai padaryti? Jums yra išdalytas Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos raštas dėl to, kad alkoholio ir tabako prekyba, priėmus šį Viešojo administravimo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, iš esmės bus neįmanoma ir beprasmė. Kodėl? Todėl, kad numatytos dvi kontrolės formos. Planinė verslo subjektų patikrinimo forma, kai turės būti įtraukta į planą, ir prieš 10 dienų įstaiga turės būti informuota apie tai, kad ji bus tikrinama. Jūs patys suprantate, kad per 10 dienų tos įmonės, kurios užsiima alkoholio, tabako prekyba, be abejo, sugebės išnešti iš prekybos taškų visą nelegalią produkciją, kuri šiandien dar yra realizuojama per mažus prekybos taškus.

Numatyta ir neplaninė verslo subjektų patikrinimo forma, bet ji gali būti taikoma tik tam tikromis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant verslo subjekto veiklos patikrinimo planus, gavus kitos kompetentingos institucijos viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą, turint pagrįstos informacijos apie verslo subjekto veiklą ir siekiant užtikrinti verslo subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu priimto sprendimo įgyvendinimą.

Visi šie keturi atvejai teisme gali būti labai lengvai užginčijami. Atrodytų, kad trečiasis atvejis, kai gaunama informacija apie galimus pažeidimus, galėtų būti gana lengvai realizuojama. Bet 7 punkte yra paaiškinimas: „ši informacija turi būti pasirašyta informaciją teikiančio asmens“. Mes iš karto galime pasakyti, kad visi šiandien nemokami Mokesčių inspekcijos, Darbo inspekcijos telefonai, visi kiti turėtų būti panaikinti, nes informacija bus nekonkreti, be abejo, ji nebus pasirašyta ir visais atvejais bus užginčijama teismuose. Taigi ne tik Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos, bet ir Darbo inspekcijos, ir Mokesčių inspekcijos, ir daugelio kitų tarnybų darbas taps neefektyvus.

Todėl, mielieji kolegos, aš jūsų labai prašau įsigilinti į tas pataisas, šiandien nepritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo ir grąžinti tobulinti pagrindiniam komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Matului. Sutaupėme laiko. Toliau kalbės K.Čilinskas.

K.ČILINSKAS (TSF). Iš tikrųjų galima pataisyti Viešojo administravimo įstatymą, bet reikia turėti omeny, kad tai yra bendrasis įstatymas, nustatantis bendrąsias viešojo administravimo taisykles. Viešojo administravimo darbą atliekančios institucijos dirba pagal specialius įstatymus. Mokesčių administratoriai dirba pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Čia buvo minėta Alkoholio kontrolės tarnyba. Ir visos kitos institucijos, statybos priežiūros institucijos turi specialius įstatymus, pagal kuriuos dirba. Aišku, kas dabar čia parašyta, visiškai neatitinka specialiųjų įstatymų. Priimdami štai šį įstatymą mes sudarėme, kaip čia buvo paminėta… apskritai nelabai reikia tų visų inspekcijų, nes čia sudaromos prielaidos nuo bet kokio patikrinimo išsisukti ir bylinėtis dėl kiekvieno patikrinimo pradžios, nespėjus padaryti patikrinimo, dėl jo pradžios yra galimybė bylinėtis, niekam nieko neleisti tikrinti. Jeigu yra toks noras, tai tą galima daryti. Tada reikia viską keisti Mokesčių administravimo įstatyme ir kituose įstatymuose, kurie numato tam tikrą tvarką, kuri visiškai nieko bendra su šia tvarka neturi. O taip sujaukti teisinę sistemą, kad vienoje – vienaip, o kitoje – priešingai, mes tiesiog čia krėsime juokus skubiai, labai skubiai dirbdami tik vieną kartą per savaitę ir visai neanalizuodami, ką tai sukels visuomenėje ir ekonomikoje. Todėl siūlau nepritarti tam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju K.Čilinskui už nuomonę. Gerbiamieji kolegos, nuomonės už, nuomonės prieš. Norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto (tuoj įjungsime monitorių) nėra. Taip? Kviečiu… Gerbiamasis L.Sabutis – nuomonė už.

L.SABUTIS. Aš norėčiau, kad tie, kurie kalbėjo, vis dėlto atidžiau pasižiūrėtų į šiandienos Lietuvos situaciją. Šį projektą, arba šias pataisas, teikė Vyriausybė. Komitetas vertindamas (panašias pastabas mes ką tiktai išgirdome) įrašė šiame siūlyme dar vieną straipsnį, arba papildė šį įstatymą 43 straipsniu. Aš prašyčiau labai atidžiai įsiskaityti: „Įstatymo nuostatų taikymas verslą prižiūrintiems subjektams. Šio įstatymo nuostatos verslo subjektų veiklos priežiūrą, įskaitant dokumentų teikimą bei verslą prižiūrinčių subjektų metinių ataskaitų rengimą ir teikimą, vykdantiems viešojo administravimo subjektams taikomos, jeigu šios priežiūros nereglamentuoja kiti įstatymai.“ Taigi jeigu alkoholio kontrolės arba rūkalų kontrolės inspekcijai, tarnybai trūksta kokių nors įstatymo, be šių bendrų, pataisų, tai galima padaryti. Tačiau šiandien Seime išplatintos pastabos dėl Viešojo administravimo įstatymo, jas pasirašė Česlovas Balsys, manau, yra vienpusiškos, nes manoma, kad galima kontroliuojančios institucijos nekontroliuoti, kaip buvo iki šiol. Todėl mes manome ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėjo prie vieningos nuomonės, kad tokios savivalės ateityje negalima leisti. Verslo subjektai turi vadovautis įstatymais, jie turi žinoti ir laisvai veikti, taip pat vadovautis įstatymais turi ir juos prižiūrinčios institucijos arba įstaigos. Visa kita bandoma įvilkti į savivalės veiklą, kad jų veiklos nevaržytų jokie teisės aktai. Todėl aš kviečiu Seimo narius pritarti šiam 2 variantui, kur kas geresniam, ir jeigu iki svarstymo atsirastų vertingesnių minčių, man atrodo, būtų galima apsvarstyti ir priimti. Tačiau iš esmės pati Vyriausybės nuostata buvo teisinga, tam pritarė mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš. Gerbiamasis J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad nėra gerai, kad teikiamu įstatymu mes tam tikra prasme sukeliame įstatymų karą, kai turime aiškintis, ar yra kokių nors specialių įstatymų, kurie kažką reglamentuoja kitaip, ar jų nėra, ar jie yra ganėtinai detalūs, ar lieka neapibrėžtumas. Jeigu jau ir mūsų frakcijos du teisininkai skirtingai mato situaciją, vadinasi, tai yra blogas teisinis būdas. Ir kolegai L. Sabučiui linkėčiau tai pripažinti. Aš manau, kad iki priėmimo privalome gauti išvadas kontroliuojančių institucijų ir Darbo inspekcijos, ir Mokesčių inspekcijos ir kitų, ir teisėsaugos institucijų, ir žinoti, kiek mes pažeisime jų galimybes išsiaiškinti įvairius svarbius pažeidimus. Be to, aš neįsivaizduoju, kad galėtume balsuoti už tokį įstatymo priėmimą, nors jo autoriai galbūt labai įsijautė, kad čia daro labai gerą darbą ir apsaugo nuo piktnaudžiavimo. Tas yra gerai, bet, jeigu saugodami nuo piktnaudžiavimo, mes visiškai supančiosime kontroliuojančių institucijų rankas ir jie negalės nustatyti svarbių pažeidimų, tai čia nieko gero iš tokio apsaugojimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės, svarstymo metu gali kalbėti po vieną Seimo narį, turintį skirtingą nuomonę. Bendru sutarimu lyg ir negalime priimti. Kviečiu visus registruoti ir balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2908, kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Už šį įstatymo projektą balsavo 69. Už – 37, prieš – 4, susilaikė 28. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Kitas mūsų… (Balsai salėje) Tiesa, ačiū, kad priminėte, labai teisingai, 37, baigėsi laikas, pusė valandos, svarstant darbų programą.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr.XP-3322(3) (priėmimo tęsinys)

Grįžtam į rytinio posėdžio darbotvarkę. Darbotvarkės klausimas 1-2, nutarimo Nr.XP-3322(3) – Seimo nutarimo „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ projektas.

Gerbiamieji kolegos, yra mūsų kolegos, Seimo nario K.Čilinsko pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Jūs tikriausiai turite šią medžiagą. Jis siūlo nustatyti, kad Seimo posėdžiai vyktų du kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais. Suteikiame žodį K.Čilinskui, tegul jis pakomentuoja savo pasiūlymą, po to Seimas apsispręs. Kęstuti, ar galite pakomentuoti savo pasiūlymą? Tuoj įjungsime jūsų mikrofoną. (Balsai salėje) Tai jūs galite pakomentuoti iš vietos. Jūsų mikrofonas veikia. Tik truputėlį arčiau mikrofono, kad būtų girdėti.

K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Dėkoju. Labai dėkoju už galimybę iš tikrųjų realizuoti numatytas teises Seimo Statute ir kalbėti dėl pasiūlymo. Reikia tą klausimą aptarti, nes Seimo nutarimas apima visus prie jo pridėtus dokumentus. Prie Seimo nutarimo yra pridėtas dokumentas, t. y. Seimo valdybos nutarimas, kuriame nustatyta, kad Seimo posėdžiai vyks vieną kartą per savaitę, o mažiausiai trys dienos bus skiriamos susitikimams su rinkėjais. Toks sesijos darbo laiko paskirstymas yra nesuderinamas su teisės reikalavimais. Jau čia buvo aptarta, kad yra specialus Statuto straipsnis, kuris numato, kaip paprastai, kad du kartus per savaitę, aišku, gali būti ir tris kartus Seimo posėdžiai, taip ir būdavo. Bet du kartai yra normalios sesijos darbas. Kodėl taip yra? Todėl, kad ir Konstitucija, ir Konstitucinis Teismas numatė, kad Seimo sesija yra darbas Seime. Jeigu priimamas toks sprendimas, koks yra dabar, jeigu mes nieko neįrašome, vadinasi, pritariame Seimo valdybos nutarimui, pagal kurį Seimo sesija yra darbas ne Seime, kaimuose, miesteliuose pokalbiai su žmonėmis. Be abejonės, tokia interpretacija Seimo sesijos, apskritai parlamentinio darbo, kai viena diena per savaitę (daug kas tą pačią dieną mano rengti ir komitetų posėdžius) skiriama tiesioginiam parlamentiniam darbui, tai yra įstatymų leidybai ir parlamentinei kontrolei, o visos kitos dienos – įrodinėjimui to, ką reikia rinkti, ko nerinkti ir kas geras, kas blogas, visiškai neatitinka Konstitucijos reikalavimo dėl to, kas yra Seimas.

Reikia pasakyti, kad net vieną kartą posėdžiaujant dėl tų kelių šimtų įstatymų, nors yra maždaug tūkstantis nerealizuotų iniciatyvų, bet jeigu dėl tų kelių šimtų įstatymų ir tai jų negalima kokybiškai priimti. Bus verčiamasi per galvą, bus gaminama, šiurkščiai kalbant, nekokybiška produkcija, ir tas lopas ant lopo yra daugelis per šią kadenciją priimtų įstatymų. Visuomenė jų nebesupranta, nebevykdo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, jūsų laikas baigėsi.

K.ČILINSKAS. Taip, tai aš siūlyčiau normaliai padirbėti, kaip priklauso pagal Konstituciją ir Statutą.

PIRMININKAS. Mes supratome.

K.ČILINSKAS. Todėl prašau pritarti pasiūlymui du kartus per savaitę posėdžiauti.

PIRMININKAS. Mes supratome, visi supratome. Gerbiamieji kolegos, dėl pasiūlymo nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J.Razma, ruošiasi Č.Juršėnas, nuomonė prieš. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, tikrųjų kaip aš minėjau, šiuo laikotarpiu, prieš rinkimus, mes gauname tą pačią algą ir, matyt, turėtume dirbti tuo pačiu režimu, kaip yra visada įprasta. Manau, kad racionaliai planuojant rinkimų kompaniją tikrai galima suspėti. Žinoma, gal būtų galima nedidelę pataisą dėl pono K.Čilinsko teikimo, kad nebūtinai mes antradieniais ir ketvirtadieniais. Gal būtų racionaliau dvi dienas iš eilės – pirmadienį ir antradienį, bet iš principo tokia pataisa yra logiška. Jeigu save lyginame su kandidatais, kurie dirba kitus darbus, jie juk neturi galimybės, pasilikdami tą pačią algą ir visus priedus, vieną dieną per savaitę dirbti tiesioginį darbą, o kitą dieną būti rinkimų apygardoje. Tai ir dėl to turime žiūrėti į save objektyviai ir nepažeisti kandidatų konkurencijos lygiateisiškumo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.Juršėnas, prašom. Nuomonė prieš.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, malonūs kolegos! Negaliu sutikti su tokiu siūlymu, nes jis neatitinka galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų ir nėra racionalus. Aš siūlyčiau kitą dalyką. Bet iš eilės.

Pirmiausia neteisingai pasakyta, kad prie nutarimo dėl sesijos darbų programos yra pridėtas Seimo valdybos sprendimas dėl darbo grafiko. Statutas to nenumato ir to nėra pridėta, tai nėra sudedamoji mūsų nagrinėjamo nutarimo dalis. Jeigu kas nori suabejoti Seimo valdybos sprendimu, kuris priimtas tiksliai laikantis Seimo statuto, tam yra įstatymo nustatyta tvarka. Ir jau kas kas, o teisininkas turėtų žinoti, kaip šiuo atveju reikia elgtis su jam nepatinkančiu Seimo valdybos sprendimu. Tai pirmas punktas.

Antras punktas. Dėl mūsų darbo. Darbas yra ne tik Seimo posėdžiai. Tai yra ir Seimo valdyba, ir Seniūnų sueiga, ir komitetų posėdžiai, kurie reguliariai rengiami, ir komisijų posėdžiai, ir frakcijų posėdžiai, ir, žinoma, susitikimai su rinkėjais. Taigi kas nori sąžiningai dirbti, gali dirbti, kas nenori sąžiningai dirbti, tai net du kartus per savaitę posėdžiaujant galima sąžiningai ir neatidirbti.

Taip pat siūlymas, ar reikia tūkstantį siūlymų nagrinėti – juk Vakarų parlamentuose dažniausiai nagrinėjami tik Vyriausybės siūlymai.

Paskutinis dalykas, kuris iš tikrųjų yra racionalus. Aš pasiūlysiu Seimo valdybai panagrinėti klausimą dėl neeilinių posėdžių surengimo antradieniais. Tam tikrais atvejais, jeigu iš tikrųjų susidarytų labai daug klausimų, tai būtų racionalu. O šiaip siūlau nepritarti kolegos K.Čilinsko siūlymui, kuris yra ne šiam nutarimui skirtas. Ne tas žanras.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote nuomones dėl šio pasiūlymo. Noriu pasakyti, kad valdyboje atstovaujant visų frakcijų atstovams, beveik visų frakcijų atstovams, bent jau didžiųjų, buvo priimtas toks sprendimas. Aišku, galima pasiūlyti valdybai dar kartą svarstyti šį klausimą ir priimti, kaip gerbiamasis Pirmininkas sakė, protokolinį nutarimą. Tai galbūt šiandien priimkime protokolinį nutarimą dėl šio pasiūlymo, kreipkimės į valdybą. Tegu valdyba apsvarsto. Jeigu valdyba priims sprendimą, tada priimsime tokį sprendimą. Pagaliau valdyboje yra ir jūsų frakcijos atstovų. Tada galbūt bus teisingiausias sprendimas. Ar galėtume pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Dėl protokolinio nutarimo… (Balsai salėje) Jis virsta į protokolinį nutarimą, pasiūlymą ir teikiame valdybai. Valdyba svarsto ir priima sprendimą. Galbūt pirmadienį ir antradienį, galbūt ne kiekvieną antradienį, tegu išanalizuoja. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Negalime? Gerai, tada balsuokime.

Kas už tai, kad būtų pritarta K.Čilinsko pasiūlymui, balsuoja už, kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 24, prieš – 17, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Jokio kito protokolinio sprendimo nėra, nes taip pageidavote.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už, prieš?.. Taip. Nuomonė už… (Balsai salėje) Gerbiamasis K.Čilinskas. Prašom. Nuomonė prieš. Vienas dar liko kalbėti.

K.ČILINSKAS. Ilgai nekalbėsiu. Motyvai jau buvo išdėstyti. Tik norėčiau paminėti, kad Seimas apskritai turi teisę savo nutarime, skirtame sesijos darbų programai, aptarti tai, ko, jis mano, reikia, todėl negalima sakyti, kad Seimas neturi teisės svarstyti, ar dirbti pirmadieniais, antradieniais, ar kaip kitaip dirbti ir įpareigoti valdybą laikytis to nutarimo. Sukeisti vietomis, kad valdyba aukščiau už Seimą, negalima. Todėl, be abejonės, nėra kur ir dėti to sprendimo kaip tik čia. O daugiau kalbėti nenoriu, nes jau buvo balsuota. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus… E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek suprantu, dabar yra priėmimo stadija. Aš buvau užsirašęs kalbėti prieš dėl viso nutarimo. Ir esu užrašytas, bet kažkodėl parodyta, kad aš kalbėjau. (Balsai salėje) To nebuvo. (Balsai salėje) Juk tik dabar prasidėjo priėmimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Galbūt jūsų nebuvo, aš buvau paskelbęs, bet jūsų nebuvo tuo momentu. Tikrai nebuvo jūsų, žinau, kurį laiką jūsų nebuvo. Buvo paskelbta jūsų pavardė, bet jūsų nebuvo. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, viskas. Gerbiamasis Egidijau, viskas yra. Mes laikėmės Statuto. Visi puikiai matė, supranta, manau, dėl šito mums nereikia diskutuoti.

Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami ir priimsime daugumos nuomonę. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui „Dėl Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“, prašome registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 50, prieš – 7, susilaikė 20. Nutarimas yra priimtas.

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Grįžtame prie popietinės darbotvarkės.

Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3100(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-3a klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3100(2). Pranešėja – gerbiamoji V.Boreikienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas ir priėmimas. Šiam klausimui skirtos 5 minutės. Prašom, kolege.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Gautos Teisės departamento dvi pastabos. Pirmai pastabai pritarta. Antrai pastabai nepritarta, nes projekto 11 straipsnį netikslinga įrašyti naujos redakcijos.

Komiteto sprendimas bendru sutarimu už – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siūlau, kolegos, pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju V.Boreikienei už komiteto nuomonės pristatymą. Labai ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš po svarstymo nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Galime, taip? Pritarta bendru sutarimu šiam įstatymo projektui.

Ar galime pradėti priėmimo procedūrą. (Balsai salėje) Galime. Labai ačiū. Taigi nuomonių už, prieš nėra. Priėmimas pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio? Nėra. Kitų pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Bendru sutarimu 1 straipsniui pritarta.

Dėl 2 straipsnio kitų nuomonių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

3 straipsnis. Kokių būtų pasiūlymų? Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Priėmimas. Kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr.XP-3100(2), kviečiu registruotis ir balsuoti. Registruojamės ir balsuojame iš karto.

Gerbiamieji kolegos, neturime galimybės priimti šito įstatymo projekto, nes neužtenka Seimo narių balsų. Liko tik balsavimas, atlikti balsavimo procedūrą.

Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3101(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas darbotvarkės 2-3b klausimas – Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3101(2). Pranešėja – gerbiamoji V.Boreikienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas, o jeigu sutiksite, ir priėmimas. Prašom. Jeigu užteks Seimo narių.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 27, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas gavo Seimo nario L.Sabučio pasiūlymą pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir nustatyti, kad Vyriausybės nariai, išskyrus tuos, kurie yra ir Seimo nariai, turi teisę būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pasiūlyta pakeisti įstatymo projekto pavadinimą įtraukiant būtent 13 punktą. Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nario L.Sabučio pasiūlymui. Mielieji kolegos, siūlau priimti šį įstatymo projektą po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju V.Boreikienei. Vis tiek reikės Seimo narių pritarimo, nors komitetas pasiūlymui ir pritarė. Gerbiamoji Violeta palengvino mano misiją. Yra gerbiamojo L.Sabučio pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galbūt Seimas taip pat pritartų bendru sutarimu šitam pasiūlymui? Pritarta. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl šio įstatymo projekto nėra kitų pasiūlymų, kuriuos reikėtų svarstyti. Po svarstymo nuomonių už ir prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Balsuojame. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-3101(2), kviečiu registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Dėl priėmimo. Galime pradėti priėmimo procedūrą? Aišku, mes matome, kad priimti mes neturėsime galimybės, bet iki priėmimo, iki balsavimo mes galime pabandyti pajudėti į priekį. Priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Nėra pasiūlymų. Galime pritarti. Pritarta bendru sutarimu

Dėl 4 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 5 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 6 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Liko tik balsavimas. Balsavimo nepradėsime, nes matome, kad nėra narių skaičiaus, su kurių pagalba galėtume priimti įstatymo projektą. Liko balsavimas.

Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2407(2*)ES (svarstymas ir priėmimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-4 klausimas – Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2407(2). Pranešėjas – gerbiamasis L.Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ruošiasi A.Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Vyriausybės įstatymo 52 straipsnio pakeitimą. Atsižvelgdami į Savivaldybių asociacijos, Apskričių vadovų sąjungos siūlymus, kitus pasiūlymus, pritarėme, kad būtų atsižvelgta į jų pastabas, kiek tai susiję su pareigūnų ir patariamųjų institucijų narių dalyvavimu tam tikrose pasitarimuose arba konferencijose ir panašiai. Todėl atitinkamai yra koreguojamas Vyriausybės įstatymo 52 straipsnis. Vienbalsiai pritarta. Mes siūlome po svarstymo teikti priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju L.Sabučiui už komiteto nuomonės pristatymą. Kalbės A.Sysas arba galintis kalbėti Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu. J.Čekuolis. Sekundę!

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas išnagrinėjo teikiamo įstatymo projektą. Mūsų siūlymas pagrindiniam komitetui būtų grąžinti iniciatorių projektą tobulinti iniciatoriams, nes, mūsų komiteto vertinimu, patobulinto įstatymo projekto nuostatos pirmiausia turėtų būti suderintos Trišalėje taryboje. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Čekuoliui. Prašau grąžinti. Išgirdome išsakytą nuomonę J.Čekuolio, kuris atstovauja Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Nuomonės išsiskyrė. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2407, kviečiu registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 47, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Dėl priėmimo. Gerbiamieji kolegos, manau, kad po truputėlį judame į priekį, balsavimo mes negalime įvykdyti, priimti šio įstatymo projekto, nes neturime balsų skaičiaus, todėl kviečiu visus… Ar pritariate dėl priėmimo, galime pradėti judėti į priekį? Bendru sutarimu pritarta. Priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Kokių būtų pasiūlymų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Jokių pasiūlymų nėra. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš dėl viso įstatymo projekto? Nėra. Liko tik balsavimas. Dar kartą konstatuoju, kad įstatymo projekto Nr.XP-2407 visos procedūros pereitos, liko tik balsavimas. Atsiradus galimybei, mes pabandysime priimti.

Žuvininkystės įstatymo papildymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2264(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-5a klausimas – Žuvininkystės įstatymo papildymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2264(3). Pranešėjas gerbiamasis B.Pauža kalbės Kaimo reikalų komiteto ir Jūrinės žuvininkystės reikalų komisijos vardu. Ruošiasi B.Bradauskas arba kitas atstovas iš Aplinkos apsaugos komiteto.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymo projektą Kaimo reikalų komitetas svarstė ir jam pritarė bendru sutarimu. Atsižvelgė į visas pastabas, kurios buvo išsakytos, tik buvo nepritarta Teisės departamento 2 pastaboms.

PIRMININKAS. Dėkoju B.Paužai už pasakytą komisijos ir komiteto nuomonę. B.Bradausko nematau. Kas galėtų kalbėti Aplinkos apsaugos komiteto vardu? Ar yra iš šio komiteto atstovų? Yra. Gerbiamasis J.Jaruševičius. Prašom į tribūną, Juozai. J.Jaruševičius pristatys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.

J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė ir išvada tokia. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo papildymo 2, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektui Nr.XP-2264 ir komiteto išvadoms dėl šio projekto. Už – 9, prieš, susilaikiusių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Jaruševičiui už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką J.Jagminą.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paskirtas papildomu, bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo Teisės departamento išvadoje išdėstytas pastabas.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Jagminui už komiteto nuomonės pristatymą. Taigi visi komitetai išreiškė savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto. Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta bendru sutarimu. Galime pradėti priėmimo procedūrą? Pritariate? Judame į priekį. Priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio pastabų nėra? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Nėra pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuoti, aš matau, neturime galimybių. Pabandykime. Ne, jokių galimybių nėra balsuoti. Liko tik balsavimas. Jeigu atsiras galimybė, mes balsuosime. Bus galimybė priimti šį įstatymo projektą.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2265(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-5b klausimas – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2265(2). Kviečiu į tribūną B.Paužą. Jis kalbės Kaimo reikalų komiteto ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos vardu. Ruošiasi gerbiamasis J.Jaruševičius, pakeis gerbiamąjį B.Bradauską. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra lydintysis anksčiau po svarstymo priimtojo. Kaimo reikalų komitetas svarstė ir pritarė šio įstatymo projektui bendru sutarimu, prašo Seimo priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju B.Paužai už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną J.Jaruševičių, jis pristatys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Prašom.

J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2265, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, jo nuostatas suderinti su Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš, susilaikiusių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką J.Jagminą kalbėti komiteto vardu ir pristatyti komiteto nuomonę.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paskirtas papildomu, svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti įstatymo projektui iš esmės ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo Teisės departamento išvadoje išdėstytas pastabas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Jagminui. Taigi pristatytos visos komitetų ir komisijų nuomonės. Norinčių kalbėti po svarstymo už, prieš nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui po svarstymo?

Pritarta bendru sutarimu. Judame toliau į priekį. Priėmimas. Dėl priėmimo nėra pastabų? Galime pradėti priėmimo procedūrą? Pradedame priėmimo procedūrą, priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, priimame bendru sutarimu. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Priimtas bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto kokių bus nuomonių? Už, prieš nėra. Neturime galimybės priimti šio įstatymo projekto, nes neturime reikiamo balsų skaičiaus. Taigi judame toliau į priekį. Liko tik balsavimas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹², 224, 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51²³ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3226ES (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹², 224, 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51²³ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3226. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos ministras A.Paulauskas. Pateikimas. Šiam klausimui pateikti skirta 10 min. Ne, vienam klausimui tiek. A, jūs dar iš eilės keletą kitų klausimų. Tai prie kiekvieno klausimo atskirai. Gerai?

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, aš pasistengsiu nepiktnaudžiauti jūsų laiku ir iš eilės pristatyti teikiamus įstatymų projektus.

Pirmasis projektas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas. Jis inicijuotas Aplinkos ministerijos norint suderinti mūsų nacionalinės teisės normas su Europos direktyvomis. 2006 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/15 panaikinimo. Jos 25 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas apima 224, 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimus ir kodekso papildymą 51²³ straipsniu. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – perkelti ir įgyvendinti mano minėtos 2006 m. direktyvos nuostatas dėl sankcijų už nustatytą šio Europos Sąjungos teisės akto pažeidimą. Siekdama perkelti direktyvą ir siekdama sukurti veiksmingų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemą Aplinkos ministerija parengė šiuos straipsnių pakeitimus ir teikia Seimui svarstyti. Seimas Atliekų tvarkymo įstatymą priėmė šių metų birželio 17 dieną ir už šio įstatymo atskirų nuostatų nevykdymą ir būtų nustatyta atsakomybė. Direktyvos reikalavimai turi būti įgyvendinti iki šių metų rugsėjo 26 dienos. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo gal galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai, registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3226 po pateikimo? Registruojamės ir balsuojame.

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio mėnesio pirmoje pusėje. Žiūrėsime ir pagal galimybes svarstysime. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo laiko? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁴, 84¹, 224, 233, 241¹, 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3299ES (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁴, 84¹, 224, 233, 241¹, 242 ir 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3299ES. Pranešėjas – taip pat aplinkos apsaugos ministras gerbiamasis A.Paulauskas. Pateikimas. Šiam klausimui skirtos 5 minutės. Prašom, kolega.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, aš nevardysiu straipsnių, kuriuos siūloma keisti šio įstatymo projektu, posėdžio pirmininkas išvardijo. Tačiau noriu pasakyti, kad šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr.1907 „Dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimo“(…) įsteigiant Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičianti 1999 m. direktyvą bei panaikinanti Tarybos ir Komisijos reglamentą Nr.1499, Tarybos direktyvą, Komisijos direktyvas ir nustatanti sankcijas už šio Europos Sąjungos teisės akto pažeidimus.

Atsakomybė už cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų pažeidimus yra nustatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 84¹ straipsnyje, tačiau šis straipsnis neapima reglamente nustatytų naujų cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimų, todėl jį nuspręsta pakeisti, taip pat pakeisti ir susijusius su juo kodekso straipsnius. Prašom pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Paulauskui už įstatymo projekto pateikimą. Norinčių paklausti nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Gerbiamoji R.Visockytė siūlo balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Balsavimo rezultatai: už – 36, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3299 pritarta.

Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio mėnesio pirmoje pusėje. Kitų pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Baudžiamojo kodekso 272, 274 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 277¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3231ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 67, 88 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3232 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės 2-8a ir 2-8b klausimai, kuriuos galima pateikti, man atrodo, vienu įkvėpimu. Įstatymai Nr.XP-3231ES ir Nr.XP-3232. Paprašysime aplinkos ministrą gerbiamąjį A.Paulauską pateikti šiuos du įstatymų projektus. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu siekiame patobulinti Baudžiamojo kodekso 272 ir 274 straipsnius, reglamentuojančius baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir laukinių augalų bei grybų naudojimą. Projektu siekiama tiksliau įgyvendinti 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ nuostatas ir patikslinti šiuos straipsnius pagal galiojančius teisės aktus.

277¹ straipsnyje pateikiamas sąvokų paaiškinimas siekiant tiksliau nustatyti pirmųjų dviejų straipsnių taikymo sritį. Galiojančio Baudžiamojo kodekso 272 ir 274 straipsniai numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą saugomų laukinių rūšių gyvūnų ir laukinių augalų bei grybų naudojimą, tačiau nenumato baudžiamosios atsakomybės už jų dalių ar gaminių iš jų neteisėtą naudojimą. Kaip minėjau, direktyva numato, ir mes, šalys narės, įsipareigojame imtis priemonių, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, kurie pažeidžia šio reglamento reikalavimus, susijusius su laukinės faunos ir floros rūšių egzempliorių prekybos kontrole. Prašau pritarti šiam projektui po pateikimo.

Iš karto teikiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 67, 88 ir 259¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Juo siekiama papildyti šiandien galiojančias šių straipsnių nuostatas ir nustatyti administracinę atsakomybę už neteisėtą saugomų rūšių laukinių augalų bei grybų naudojimą tada, kai nekyla baudžiamosios atsakomybės. Kodekso 88 straipsnio 4 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų naudojimą, paėmimą iš natūralios aplinkos, perkėlimą, žalojimą, gaudymą ar kitokį neteisėtą naudojimą ir naikinimą. Prašau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už dviejų įstatymo projektų pateikimą. Gerbiamasis ministre, yra vienas klausimas. Gerbiamasis B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš pagal pirmąjį. Projekte vartojamos sąvokos „kitaip naudoja didelį kiekį“, „veika padarė reikšmingą neigiamą poveikį“. Šios sąvokos yra vertinamosios. Sakykite, ar nereikėtų jų apibrėžti tiksliau?

A.PAULAUSKAS. Manau, kad praktika, kuri šiandien jau yra susiklosčiusi taikant atskirus straipsnius ir skiriant nuobaudas už šių straipsnių pažeidimus, yra visiškai suformuota ir į tas jūsų abejones teismai yra atsakę priimdami konkrečias nutartis ar sprendimus. Taikant praktikoje nekyla abejonių, ką reiškia jūsų klausiamos nuostatos.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Daugiau klausimų nėra. Dar kartą priminsiu, kad buvo pateikti du įstatymo projektai. Norinčių kalbėti prieš ir už nėra. Gal galime pritarti abiem įstatymo projektams bendru sutarimu? Balsuojame. Ar galime balsuoti už abu kartu? Galime. Balsuojame kartu už abu įstatymo projektus Nr.XP-3231 ir Nr.XP-3132.

Už – 39, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi įstatymo projektams pritarta.

Siūlomi komitetai abiem įstatymo projektams. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar yra kitokių nuomonių dėl komitetų? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio mėnesį. Ar būtų kitų pasiūlymų? Nėra. Pritarta bendru sutarimu. Šių dviejų įstatymų projektų pateikimas įvyko.

Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo dėl Albanijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-3335. Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo dėl Kroatijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-3336 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. 2-9 klausimas – Nr.XP-3335 ir 2-10 klausimas – Nr.3336. Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo dėl Albanijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas ir įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo dėl Kroatijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas. Abiejų įstatymų projektų pateikimas. Kviečiu į tribūną… P.Vaitiekūno nematau. Gerbiamasis užsienio reikalų viceministras J.Neverovičius pateiks šiuos du įstatymo projektus. Prašom, gerbiamasis viceministre.

J.NEVEROVIČ. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šių metų balandžio 3 d. Bukarešte NATO valstybių vadovai pakvietė Albaniją ir Kroatiją prisijungti prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos. Šiam kvietimui turi pritarti visų NATO valstybių parlamentai ratifikuodami prisijungimo protokolus. Albanija ir Kroatija siekia jau kitame NATO valstybių vadovų susitikime Strasbūre ir Kylyje dalyvauti kaip visateisės NATO šalys narės. Lietuvos parama šių šalių integracijai ne kartą išsakyta įvairaus lygio Lietuvos pareigūnų, o greitas prisijungimo protokolo ratifikavimas būtų natūralus Lietuvos, aktyviai remiančios NATO plėtros ir aljanso atvirų durų politiką, pavyzdys. Albanija ir Kroatija yra Vilniaus dešimtuko narės. Sudarius šią grupę, šalys įsipareigojo remti vienos kitų euroatlantinės integracijos siekius. Prisijungimo protokolo ratifikavimas būtų galutinis šio įsipareigojimo įgyvendinimas. Prašytume pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju užsienio reikalų viceministrui už dviejų įstatymų projektų pateikimą. Klausimų… Gerbiamoji A.Staponkienė turi klausimą. Taip? Ne? Gerai. Jūs atsisakote, taip? Nes užrašyta, kad jūs norite paklausti. Nenorite paklausti? Gerai. Ačiū. Norinčių klausti nėra dėl abiejų įstatymo projektų. Kalbėti norinčių už, prieš… Nuomonė už – gerbiamasis Vaclov… O gal, gerbiamasis Vaclovai, atsisakysite, jeigu nėra norinčių kalbėti prieš? Man atrodo, kad čia… Atsisakote? Labai ačiū už supratimą. Norinčių kalbėti prieš taip pat nėra. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu abiem pateiktiem įstatymų projektams? Taip, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas abiem įstatymo projektams. Kitų komitetų… Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas. Taigi šie du komitetai galėtų svarstyti šiuos du įstatymų projektus. Kitų nuomonių nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šiuos abu klausimus rugsėjo 29 dieną. Numatoma svarstyti ir galbūt priimti. Taigi buvo pateikti du klausimai, kuriems mes pritarėme. Pagal darbotvarkę lyg ir turėtų būti pertrauka, bet aš manau, kad dar dirbame neilgai, galėtume ir be pertraukos toliau darbuotis ar ne? Pritariate?

Seimo nutarimo „Dėl nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos sustiprinimo“ projektas Nr.XP-3080 (pateikimas)

Dabar kiti įstatymo projektai, mes labai stipriai lenkiame grafiką. Dabar galėtume svarstyti 2-13. Gerbiamasis A.Sadeckas yra, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Galbūt, gerbiamasis Alvydai, mes jus pakviesime į tribūną. Jūs pateiksite nutarimo projektą – Seimo nutarimo „Dėl nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos sustiprinimo“ Nr.XP-3080 projektą. Dar kartą primenu, pranešėjas – A.Sadeckas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Pateikimas. Čia ne rezervinis. Jis perkeltas į pagrindinę darbotvarkę.

A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamu Seimo nutarimu siekiama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje ir pasiūlyti Vyriausybei bei kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms apsvarstyti ir priimti sprendimus dėl papildomų kovos su nepilnamečių nusikalstamumu priemonių. Atsižvelgiant į tai, siūloma Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso tobulinimo įvertinant tikslingumą, išplėsti tyčinių nusikalstamų veikų ratą, už kurių padarymą nepilnametis gali būti traukiamas atsakomybėn nuo 14 metų, nes šiuolaikinės civilizacijos ir komunikacijos lygis, socialinė aplinka, greitesnis intelektinis ir fizinis nepilnamečių subrendimas leidžia nepilnamečiams gana anksti suvokti kai kurių nusikalstamų veikų smerktinumą ir žalingumą, jų pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei. Tuo tarpu susidariusia situacija, kai baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas numatoma tik nuo 16 metų, čia labai charakteringas pavyzdys būtų kontrabandos verslas, prekyba narkotikais, naudojasi organizuotos nusikalstamos grupuotės, įtraukdamos nepilnamečius į nusikalstamas veikas.

Teikiamu Seimo nutarimu siekiama paskatinti Vyriausybę inicijuoti papildomas vaikų apsaugos priemones mokyklose bei viešosiose vietose, nes pasirodantys pranešimai apie smurtą mokyklose, narkotikų platinimą mokyklų teritorijose, apie nakties metu nukentėjusius nepilnamečius, nes pastarieji buvo nakties metu vieni mieste, atskleidžia, kad turi būti peržiūrėtos kasdieninį vaikų saugumą turinčios garantuoti priemonės, įvertinta savivaldybių institucijų praktika, reglamentuojanti nepilnamečių lankymąsi vakarais ir nakties metu viešose vietose, ir parengtos atitinkamos rekomendacijos savivaldybėms, kitoms už šių priemonių įgyvendinimą atsakingoms institucijoms.

Kita aktuali problema tiek šioje srityje, tiek apskritai nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu srityje – tai koordinavimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka. Šiuo metu tam tikras priemones nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje pagal Nepilnamečių justicijos 2004–2008 metų programą turėtų vykdyti Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Policijos departamentas ir daug kitų institucijų, o administruoti šią Nepilnamečių justicijos programą pavesta Nusikalstamumo prevencijos Lietuvos centrui, kuris iš esmės neturi jokios galimybės ir administracinių įgaliojimų kontroliuoti ministerijų, Vyriausybei ir Seimui atskaitingų institucijų veiklą. Todėl siūloma Vyriausybei įvertinti tikslingumą parengti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos įstatymo projektą, kuris įtvirtintų visų valstybės politiką nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos srityje įgyvendinančių valstybės ir savivaldybės institucijų kompetenciją, uždavinius, veiklos koordinavimą, nustatytų esmines nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio priemones, auklėjamąsias ir kitas poveikio priemones nusikalsti linkusiems nepilnamečiams.

Atsižvelgiant tiek į konstitucinę Vyriausybės pareigą garantuoti viešąją tvarką, taip pat įvertinant, kad pagrindines funkcijas nusikalstamumo prevencijos srityje vykdo Vyriausybės atskaitingos institucijos, siūloma Vyriausybei nutarimo projekte įvertinti tikslingumą steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingą padalinį, kuris vykdytų nacionalinės kovos su korupcija, narkotikų kontrolės, narkomanijos prevencijos ir kitų ilgalaikių nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programų įgyvendinimo kontrolę. Jų, tų programų, yra ištisa galybė, tačiau bendro prevencinio centro, vieningos, kryptingai veikiančios institucijos nėra.

Paskutinis siūlymas, pateiktas Vyriausybei. Įvertinus Vyriausybės patvirtintą nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programos 2007–2009 metais įgyvendinimo priemonių planą jaunimo nusikalstamumo srityje… Šiame plane numatytos dvi priemonės: parengti leidinį vaikams apie nusikaltimų prevenciją, antroji – per žiniasklaidą ar kitais būdais teikti gyventojams informaciją apie galimą žalą ir pavojus vaikams. Akivaizdu, kad net ir įgyvendinus šias priemones reali situacija nepilnamečių nusikalstamumo srityje nepasikeis. Todėl Vyriausybei siūloma nedelsiant plane numatyti papildomas priemones jaunimo politikos, vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos dalyje, kurios sukurtų teisines ir ekonomines prielaidas efektyviai nepilnamečių justicijai.

Prašau pritarti teikiamam Seimo nutarimo projektui. Tai galėtų kryptingiau ir aktyviau spręsti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos problemas.

PIRMININKAS. Dėkojame, pirmininke, už nutarimo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti mūsų kolega J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Kuriame naujus nutarimus. Man atrodo, geriau būtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos Respublikos vaiko minimalaus ir vidutinės priežiūros įstatymo vykdymui, jo analizei, kaip jis vykdomas, išanalizavus pasižiūrėti, kokios priežastys, kai mes norime kažkokį naują prevencijos sustiprinimo nutarimą sukurti… Taip pat yra vaiko administracinės atsakomybės ypatumų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso projekte, jame irgi kalbama apie vaiko prevenciją…

A.SADECKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Aš nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos problemą matyčiau kaip atskirą labai svarbią kovos su nusikalstamumu problemą. Mes dabar turime labai daug. Tą, ką jūs minėjote, iš tikro yra įstatymas; turime daugybę kitų įstatymų, daugybę programų, tačiau nusikalstamumo prevencijos srityje tai turi būti kryptinga veikla. Ji visą laiką buvo kryptinga. Šiuo atveju ji yra taip išskaidyta, kad ją reikia sutelkti viena kryptimi, ir tas, kas yra numatyta, jokiu būdu netrukdo minimalios ir vidutinės priežiūros… tačiau pačios prevencijos kaip problemos… jinai po visas programas išsiskirsto, nėra.

Todėl Vyriausybei ir siūloma susisteminti šį darbą. Juk pažiūrėkit, kiek mes turim kovos su nusikalstamumu prevencijos programų. Su korupcija, su narkomanija, su kuo tik neturime, krūvos, ir viskas atskirai. O tokios srities prevencinio darbo Vyriausybės ir institucijos, atsakingos už tą sritį, nėra. Man atrodo, Vyriausybė tikrai galėtų pagalvoti ir išspręsti šią problemą. Čia viskas siūloma Vyriausybei…

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs pateikėte projektą, atsakėte į klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš dėl šio nutarimo projekto nėra. Gal po pateikimo galim pritarti bendru sutarimu šiam nutarimo projektui? Pritarta bendru sutarimu. Komitetai: pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl papildomų komitetų kokių būtų pasiūlymų? Užtenka vieno komiteto? (Balsai salėje) Šeimos ir vaiko komisija? Gerbiamasis A.Sysas siūlo Šeimos ir vaiko komisijai pasvarstyti šį nutarimo projektą. Tvarka. Pritariam, manau. Pritarta bendru sutarimu dėl komisijos ir dėl komiteto.

Gerbiamieji kolegos, mes lenkiame darbotvarkės grafiką, ir galiu pasakyti, kad nėra sveikatos apsaugos ministro Gedimino Černiausko, todėl neturim galimybės svarstyti du įstatymų projektus, kuriuos turėtume svarstyti dabar pagal eilę. Todėl bandysim svarstyti kitus, kuriuos mūsų Seimo nariai galėtų pateikti.

Valstybės saugumo departamento statuto 4, 6, 7, 9, 12, 13, 15, 16, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1073(3*). Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3020(2*). Valstybės tarnybos įstatymo 4 ir 19 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3021(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-12a klausimas – Valstybės saugumo departamento statuto daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1073(3). Yra labai daug šio įstatymo projekto teikėjų.

Kviečiu į tribūną A.Sadecką – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Ruošiasi J.Palionis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas. Šiam klausimui skirta 30 minučių. Visus iš karto? Taip, teisingai, galima 12a, 12b, 12c darbotvarkės klausimus, o pirmojo įstatymo projekto numerį pasakiau, antrasis būtų Nr.XP-3020(2) ir trečiasis – Nr.XP-3021(2). Galbūt pateikite iš karto visus įstatymų projektus, atliksite savo misiją, o vėliau kviesime kitų komitetų atstovus, kurie pateiks kitų komitetų nuomonę. Prašom, pirmininke.

A.SADECKAS (NSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstomi Valstybės saugumo departamento statuto pakeitimo, VSD įstatymo pakeitimo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektai ir juos lydintys teisės aktai numato struktūrinius Valstybės saugumo departamento pertvarkymus, kurie reikalingi efektyviam departamento funkcionavimui. Projektus inicijavo įvairių frakcijų, beveik visų frakcijų atstovai, dirbantys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Komitetas atsižvelgė į dėl projektų pateiktas Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, papildomų paskirtų Seimo komitetų – Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių – pastabas ir juos atitinkamai patobulino.

Komitetas pritarė patobulintiems projektams, bet kadangi pateikiu visus tris, galbūt šiek tiek reikėtų pasakyti, kaip projektai buvo patobulinti.

Patobulino Valstybės saugumo departamento statuto projekto nuostatas dėl saugumo pareigūnų rezervo sudarymo tvarkos ir tikslų, buvo peržiūrėtas buvimo rezerve laikas ir maksimalus pareigūnų amžius, patobulintos nuostatos dėl saugumo pareigūnų laipsnių suteikimo išimties tvarka, t. y. buvo įvardyta, kad yra išimtis už didelius nuopelnus, ir tik vieną kartą per tarnybos laiką, patikslinti priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai, perkėlimo į kitas (aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes) pareigas pagrindai ir sąlygos.

Kaip minėjau, šiame įstatyme dėl statuto buvo atsižvelgta beveik į visas papildomų komitetų ir Teisės departamento pastabas.

Buvo patobulintas ir VSD įstatymas, kuriame buvo peržiūrėtos ir patikslintos nuostatos dėl į pareigūnų stažą įskaitytinų laikotarpių. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas buvo patobulintas statutinių valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas įrašant atskiru straipsniu.

Priėmus minėtus projektus, padidėtų Valstybės saugumo departamento pajėgumai, būtų patobulintos saugumo pareigūnų karjeros, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo bei socialinių garantijų sistemos, numatyta galimybė dėl tarnybos būtinumo saugumo pareigūnus perkelti į valstybės tarnautojų pareigas kitoje Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrinančioje valstybės institucijoje.

Prašau pritarti įstatymo projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už trijų įstatymų projektų pateikimą. Aš labai atsiprašau, dar sekundę palaukit. Atsiprašau, gerbiamasis Alvydai. Vienas klausimas. Tiesa, diskusija, labai ačiū. Diskutuoti užsirašė gerbiamasis A.Sysas. Supratau, vėliau, kai visi komitetai pateiks savo nuomonę svarstymo stadijoje. Atsiprašau, maniau, kad pateikimas, truputėlį apsirikau.

Taigi J.Palionis – Biudžeto ir finansų komitetas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi L.Sabutis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom, kolega.

J.PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat apsvarstė šiuos tris įstatymų projektus ir bendru sutarimu iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Dėl visų trijų įstatymų projektų mūsų išvados vienodos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš buvau informuotas, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas nėra svarstęs ir yra tam tikrų nesutarimų. Vėliau kalbės pirmininkas. Bet kitų komitetų nuomonę vis dėlto mes išklausykime. Kviečiu į tribūną L.Sabutį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šių metų birželio 26 d. komitetas, dalyvaujant kitiems asmenims, oficialiai svarstė daugelio Valstybės saugumo departamento statuto straipsnių pakeitimą – 24 straipsnių. Svarstydami atsižvelgėme ir į mūsų specialistų – Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus, dalyvaujančių asmenų siūlymus ir taip pat pateikėme tai, jog mūsų pastabas galėtų pasvarstyti ir pagrindinis komitetas. Aš jų neskelbsiu, nes mes kiekvienas turime. Dėl paskirų straipsnių tos pastabos buvo suprastos teisingai. Iš dalies, kiek jau girdėjote iš pagrindinio komiteto pranešimo, į tai yra atsižvelgta. Manau, šio statuto korekcijos šiandien iš tikrųjų būtinos. Siūlau Seimui pritarti ir teikti priimti.

Aš turiu ir kito įstatymo projekto…

PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tai jūs turėjote pasiūlymą. Galite pakomentuoti, ar teiksite balsuoti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo?

L.SABUTIS. Dėl projekto Nr.XP-1073?

PIRMININKAS. Taip, taip.

L.SABUTIS. Taip, į tuos pasiūlymus iš dalies yra atsižvelgta ir dėl atskirų siūlymų mes neteiksime balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Viską supratome. Visų komitetų nuomonės buvo išsakytos dėl visų trijų įstatymų projektų. Norinčių kalbėti yra. Kviečiu į tribūną A.Sysą. Kalbėsite savo vardu ar Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu? Komiteto vardu, taip? Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš specialiai užsirašiau, nes vienas papildomų komitetų buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Noriu paskelbti, kad mes dar birželio 5 d. kreipėmės į valdybą su prašymu pagal Seimo statuto 138 straipsnį, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados. Iki šiol Vyriausybės išvada yra negauta. Kas domėjosi šiuo įstatymu, vis dėlto iš esmės šiame įstatyme labai daug kas keičiama. Tai mano klausimas visiems jums: ar toliau mes taip elgsimės ir ignoruosime vieno iš komiteto nuomonę dėl to, kad būtų pateikta Vyriausybės nuomonė šiuo klausimu?

Taip, aš sutinku, kad reikia keisti įstatymą, yra specialistai, jie siūlo, bet toje srityje, kurią svarsto mūsų komitetas, mums iškyla daug klausimų. Jeigu bus priimtas toks įstatymas, atsiras pretenzijų kitų tarnybų, kurios reikalaus panašių dalykų, siūlomų darbo grupės. Ar mes galime sau leisti tokias išimtis, ar mes vis dėlto darome, kad įstatymai būtų daugmaž, ypač pareigūnams, vienodi? Apie tai mes daug kalbame, bet kiekviena suinteresuota grupė ateina į Seimą, randa lobistų ir tie lobistai padaro savo, tada valstybė priversta didinti papildomas išlaidas. Šiuo atveju aš labai konkrečiai klausiu, nes nuo rangų norime pereiti prie laipsnių. Taigi mano klausimas visiems jums. Kiek man žinoma, prie Vyriausybės yra sudaryta komisija, kuri užsiima ir svarsto, kokias tarnybas reikėtų susieti su statutu, o kurias atsieti nuo statuto.

Dabar be Vyriausybės nuomonės mes nutarėme, kad saugumiečiai turi būti su laipsniais. Na, gerai, nutarėme, bet už laipsnių slypi pinigai, o pinigai yra biudžetas. O ką mes darysime su kitomis tarnybomis, kurios ateis ir paklaus, mes irgi norime būti su laipsniais, nes už laipsnius ir visokius ant pečių ir kitur žaisliukus mes mokėsime papildomus pinigus? Mes nesprendžiame darbo apmokėjimo klausimo normaliai, kad už darbą saugumiečiai gautų normalius darbo užmokesčius, o mes einame aplinkiniais keliais, bandom pridurti prie jų atlyginimų pereidami nuo rangų prie laipsnių.

Kitas labai svarbus dalykas. Mes visuose įstatymuose kategoriškai kalbėjome, kad pensijos negalima skaičiuoti už tarnybą valstybei iki 1991 m., išskyrus vidaus reikalų sistemai, kuriai buvo Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Ką mes dabar siūlome? Pensijų įstatyme mes siūlome skaičiuoti stažą iki 1991 metų. Palaukite, kodėl vėl saugumiečiai bus geresni už Specialiųjų tyrimų tarnybą, už kitas tarnybas, už tuos pačius prokurorus? Mes darykime vienodai visiems. Šiame įstatyme ir lydinčiuose įstatymuose yra visiškai kitaip. Todėl pakartotinai kreipiuosi, kolegos, į jus, į posėdžio pirmininką ir prašau nesvarstyti šito įstatymo, kol nebus Vyriausybės nuomonės, nes mes privirsime daugiau košės. Bus Vyriausybės nuomonė, kad taip, viskas gerai, visos komisijos, kurios dirba dėl susiejimo su statutu, atsiejimo nuo statuto, nuomonės nepasako, mes pritariame. Aš manau, taip elgtis mums nederėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis tiek reikėtų mums balsuoti, apsispręsti balsuojant, nes buvo pateikti visi trys įstatymų projektai. Noriu pasakyti, po svarstymo mes turėsime dar galimybę iki priėmimo paprašyti Vyriausybės išvados, galbūt spės apsvarstyti ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas po Vyriausybės išvados.

Dėl vedimo tvarkos – A.Sadeckas. Prašom.

A.SADECKAS. Ne dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau?

A.SADECKAS. Ne dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom kalbėti.

A.SADECKAS. Gerbiamieji kolegos, ponas A.Sysas yra šiek tiek neteisus. Aš suprantu, vienintelis ponas A.Sysas Lietuvoje sprendžia, kas gali gauti, visą laiką. Galbūt taip ir eina viena tarnyba, paskui pasiveja ir kita, bet jūs neteisus ir dėl laipsnių, ir dėl rangų (…), dėl susiejimo su statutu, dėl atsiejimo nuo statuto, dėl stažo įskaitymo. Čia ne apie tai kalbama. Sutikčiau, galbūt reikia palaukti Vyriausybės išvados, bet Vyriausybėje tie klausimai yra derinti, ir mes turime spręsti problemą iš esmės. Tarnyba turi dirbti. Dabar tai yra sudėtinga. Tuos klausimus reikia spręsti nedelsiant. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš vis tiek prašysiu balsuoti po svarstymo, apsispręsti patiems Seimo nariams. Po to bus galima gauti ir Vyriausybės išvadą čia, Seime.

Gerbiamieji kolegos, visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymų projektams Nr.XP-1073, Nr.XP-3020 ir Nr.XP-3021, prašom registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 22, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi po svarstymo šiems trims įstatymų projektams pritarta.

Farmacijos įstatymo 1, 2, 24, 39, 62, 74 straipsnių, penkioliktojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo bei tryliktojo skirsnio ir 68 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-3300ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹, 44³, 44⁴, 44⁵ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3301 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, kadangi mes turime naują sveikatos reikalų viceministrą gerbiamąjį Algirdą Šešelgį, šiandien bus jo debiutas Lietuvos Respublikos Seime. Jis pateiks du įstatymų projektus. Pirmasis įstatymo projektas Nr.XP-3300 – Farmacijos įstatymo… Gerbiamasis ministre, kviečiu į tribūną, kol jūs ateisite, aš pateiksiu.

Farmacijos įstatymo 1, 2, 24, 39, 62, 74 straipsnių, penkioliktojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo bei tryliktojo skirsnio ir 68 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Pateikimas. Šiems dviem klausimams yra skirta (po to bus 2-11b klausimas) 20 minučių. Aš manau, viceministre, mes galime pateikti abu įstatymų projektus kartu, tiek vieną, tiek kitą, po to bus klausimai ir Seimo narių nuomonės. Prašom.

A.ŠEŠELGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerija teikia Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kurį minėjo posėdžio pirmininkas, taip pat susijusį Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Remdamiesi Europos Komisijos 2007 m. lapkričio 21 d. pateikta išsamia nuomone, kad medicininės paskirties produktų teisinis reglamentavimas prieštarauja Europos Bendrijos teisei, sudarydamas kliūtis Europos Bendrijos vidaus prekybai, teikiame Farmacijos įstatymo straipsnių, reglamentuojančių medicininės paskirties produktus, pakeitimą, taip pat ir ATPK susijusių straipsnių su medicininės paskirties produktais pakeitimą.

Turime tikslą šiais pakeitimais suderinti farmacinę teisę su Europos Sąjungos siekdami išvengti prieštaravimų ir pažeidimų procedūrų, iškeltų prieš Lietuvą. Šie projektai buvo derinti su Teisingumo ir Ūkio ministerijomis, taip pat su Europos teisės departamentu. Projektai yra pateikti ir suderinti Vyriausybės posėdyje. Jiems pritarta, todėl siūlau projektams pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi yra trys norintys paklausti gerbiamąjį viceministrą. Pirmasis klausia J.Juozapaitis, ruošiasi A.Matulas. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar aš teisingai suprantu, kad 2006 m. priimant Farmacijos įstatymą buvo panaikinta dėl pacientams gydyti reikalingų pažangios terapijos vaistinių preparatų pagal gydytojų paskyrimą, o dabar sugrąžinama.

A.ŠEŠELGIS. Taip.

J.JUOZAPAITIS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, klausia A.Matulas. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, jūs žinote, kad parlamente yra pradėtas nagrinėti analogiškas įstatymo projektas, kuriame siūloma medicinos paskirties produktų registracijos pažymėjimų galiojimą pratęsti iki 2 m., jūs siūlote 6 mėn. Tai kokia bus ministerijos pozicija, ar 6 mėn., ar ilgiau?

A.ŠEŠELGIS. Vertindami esamą situaciją, prieiname išvadą, kad turėtų užtekti ir šešių mėnesių, nes bet kuriuo atveju didžioji dalis MPP – medicininės paskirties produktų pereis į maisto papildus. Ir tik labai nedidelę dalį iš to MPP sąrašo bus galima registruoti kaip vaistus. Kaip žinome, šiuo metu sąlygos yra nevienodos. Mes manome, kad 6 mėn. realizuoti tas atsargas, kurios yra sukauptos iki šios dienos, turėtų pakakti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Dumčius. Prašom, kolega.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis viceministre, ar jūs galėtumėte pateikti pavyzdžių, kokių vaistinių preparatų būtų galima tikėtis, kad būtų gaminami stacionarą turinčiose pirminės priežiūros įstaigose. Pavyzdžiui, ar tai būtų maisto papildai, ar tai būtų vaistingieji tirpalai ir panašiai? Ar bet kuri stacionarinė įstaiga prisiimtų atsakomybę už jų gamybą, nes reikia ir kontrolės, ir farmakologinio budrumo, ir panašiai. Jeigu galima, pavyzdžių.

A.ŠEŠELGIS. Europos Sąjungoje šiandien jau yra taikoma ši praktika ir, norėdami žengti kartu žingsnis į žingsnį su ta situacija taikant pažangias technologijas medicinoje, manome, kad tikrai būtų labai pažangu įteisinti tokią galimybę. Jeigu jūs pastebėjote, ten yra labai griežtas reikalavimas, kad be specialaus gydytojo paskyrimo ir be sveikatos apsaugos ministerijos leidimo ši veikla nebus leidžiama vykdyti.

PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui už įstatymo projekto pristatymą. Jūs atsakėte į klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš. Gerbiamasis A.Matulas – nuomonė už. Gerbiamasis viceministre, jūs galite užimti savo vietą, jūs atlikote savo darbą. Man atrodo, debiutas pavyko.

Gerbiamasis A.Matulas – nuomonė už.

A.MATULAS. Noriu dar kartą pasakyti, kad analogiškas projektas yra svarstytas, analogiškam projektui yra pritarta parlamente. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir padarė pertrauką, kol Vyriausybė registruos ir pateiks šį įstatymo projektą. Tada mes toliau svarstysime ir juos abu sujungsime, todėl reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui, kad galėtume tęsti svarstymą komitete.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už buvo išsakyta. Nuomonės prieš nėra. Gal po pateikimo šiems abiem įstatymų projektams galime pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu tiek įstatymo projektui Nr.XP-3300, tiek projektui Nr.XP-3301. Komitetai. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto kitų siūlymų nebus? Nėra. Tiesa, dėl pirmojo įstatymo projekto Nr.XP-3300 siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomo komiteto nėra. Ar nereikėtų papildomo komiteto svarstant šį įstatymo projektą? Nereikia. Užtenka vieno komiteto. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio mėn. Dėl svarstymo datos, laikotarpio irgi nėra kitų pasiūlymų.

Dėl kito įstatymo projekto Nr.XP-3301 siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl pagrindinio komiteto kitų pasiūlymų nėra? Nėra. Pritariame bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu. Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Dėl papildomo komiteto nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti spalio mėn.

Gerbiamieji kolegos, visiems dėkoju už dėmesį. Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas. Visiems jums geros sėkmės. Ačiū.

Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3167 (pateikimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Dar kartą laba diena. Darbotvarkės 2-17 klausimas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3167. Pranešėjas gerbiamasis ministras J.Olekas jau tribūnoje. Pateikimas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas parengtas siekiant nustatyti galimybę Lietuvos Respublikos kariniams vienetams per tarptautines operacijas pasitelkti specialistus, kurie padėtų įgyvendinti jiems skirtas užduotis. Tarptautinės operacijos teritorijoje Lietuvos kariniai vienetai neišvengiamai bendrauja su vietos gyventojais. Todėl tarpusavio supratimui būtina pasitelkti vietos kalbos žinovus, vertėjus, atskirais atvejais gali prireikti konkrečios srities specialistų, kultūros, inžinerijos žinovų ir panašiai. Siūlomu įstatymo projektu bus nustatyta galimybė Lietuvos kariniams vienetams per tarptautines operacijas pasitelkti konkretaus dalyko specialistą, kuris padės operatyviau įgyvendinti iškeltus tarptautinės operacijos tikslus ir uždavinius. Tokiems asmenims būtina užtikrinti tam tikras socialines garantijas, adekvačias rizikai, susijusiai su teikiamų paslaugų specifika ir jų teikimo teritorija. Specialistų paslaugų teikimo tvarką ir atlyginimą jiems už atliktas paslaugas nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymo projektui papildomų biudžeto išlaidų valstybės mastu neprireiks, todėl siūloma pritarti pateiktam projektui. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas mes atsižvelgsime tolesnio svarstymo metu.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašau.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasiteirauti. Ar ši kategorija asmenų, kuriems praplečiama galimybė dalyvauti vykdant mūsų taikos palaikymo, pratybų ar kitas karinio bendradarbiavimo operacijas, sakykime, apima ir nevyriausybinių organizacijų atstovus Lietuvoje? Nes tarp jų irgi yra daug žinovų tam tikrų kultūrų, kalbų ir viso kito, kur kartais prireikia žinių. Ar mes tik remiamės vietiniais atskirų teritorijų gyventojais? Dėkui.

J.OLEKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia daugiau kalbama apie tuos ne mūsų šalies piliečius. Jeigu jie bus čia pas mus pasamdyti ir bus galima juos įtraukti, tai tada apims ir juos, jeigu jie bus samdomi ten, tai, be abejo, taip. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nematau norinčių paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl 2010 metų paskelbimo Žalgirio metais“ projektas Nr.XP-3317 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-18 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2010 metų paskelbimo Žalgirio metais“ projektas, registracijos Nr.XP-3317. Teikia ministras gerbiamasis J.Olekas. Atsiprašau, dėl ano įstatymo projekto nepasakiau, koks pagrindinis komitetas. Siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų komitetų nesiūlote, taip? Buvo siūloma svarstyti lapkričio mėnesio pirmoje pusėje. Prašau, ministre.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį projektą parengti ir pateikti Seimui paskatino artėjantis pergalės Žalgirio mūšyje jubiliejus. 2010 m. liepos 15 d. sukaks 600 m., kai jungtinėmis Lietuvos ir Lenkijos valstybių pajėgomis buvo sutriuškintas kryžiuočių ordinas ir taip likviduota viena iš didžiausių tuometinių grėsmių Lietuvos valstybingumui. Pergalė Žalgirio mūšyje yra vienas iš reikšmingiausių įvykių Lietuvos istorijoje. Iš jo ištisos kartos semdavosi ir semiasi patriotizmo, stiprybės ir pasitikėjimo. Kartu tai istorinis įvykis, jungiantis lietuvių ir lenkų tautas ir padedantis joms įveikti tarpusavio nepasitikėjimą.

Projekto tikslas – paskelbti 2010 m. Žalgirio metais, taip atkreipiant Lietuvos ir pasaulio visuomenės dėmesį į istorinę sukaktį.

Projekto uždaviniai – panaudojant jubiliejinę pergalės Žalgirio mūšyje sukaktį stiprinti visuomenės tautinį, pilietinį švietimą, Lietuvos Respublikos piliečių patriotizmo ugdymą, taip pat stiprinti strateginę Lietuvos partnerystę su Lenkijai.

Projektu siūloma Lietuvos Vyriausybei iki 2009 m. birželio 30 d. parengti specialią Žalgirio metų programą, kurioje būtų įgyvendinami minėti tikslai ir uždaviniai. Įtraukti į šią programą bendrus su Lenkijos Respublika renginius, numatyti būtiną jos finansavimą.

Kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, bet jūsų nori paklausti. Klausia gerbiamasis A.Dumčius. Prašau, profesoriau.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, vis dėlto toje programoje numatyta galų gale parengti karinį, epinį filmą apie Žalgirio mūšį ar ne? Kartu su lenkais ar be lenkų?

J.OLEKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų šiandien dar yra tiktai sudaryta komisija, kuriai turiu garbės vadovauti. Mes turime projektą tos programos, kuri galėtų būti Vyriausybės patvirtinta. Tam projekte toks filmas yra, Žalgirio mūšis ten bus atspindėtas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, esate atsakingas už krašto apsaugą. Aš tikėjausi, kad Žalgirio pergalę paminės ne krašto apsaugos, ne už gynybą atsakingas ministras, neturėdamas nieko asmeniškai prieš jus. Gera iniciatyva. Bet jeigu kultūros ministras būtų pasiūlęs tokį paminėjimą, tai man būtų ženklas, kad Lietuva iš tikrųjų integravosi arba suprato tos pergalės kultūrinę istorinę prasmę. Šiuo atveju neturėdamas nieko prieš jūsų kuruojamą sritį, manau, mes dar vis gyvename karinės pergalės, o mums reikėtų istorinės ir kultūrinės pergalės nuotaikomis gyventi.

Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs žinote, ką mūsų kolegos lenkai darys ir tie trys Smolensko pulkai, kurie dalyvavo Žalgirio mūšyje? Kitaip tariant, ar turi kaimynai kokių sumanymų, kaip paminėti tą datą? Ačiū.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų mes kiekvienas galime savo tam tikrą įnašą įnešti ir prisidėti prie tokios datos paminėjimo. Noriu apginti savo kolegą kultūros ministrą, jis yra aktyvus mūsų komisijos narys. Ir buvusi mano kolegė R.Žakaitienė taip pat dirbo kaip švietimo ministrė, ir dabartinis ministras. Yra nemažai renginių, tarp jų kultūrinio, švietimo pobūdžio. Kadangi tai susiję su mūšiu, tai mano čia tokia dalia pristatyti jums klausimą.

Dėl kitų valstybių. Bandome koordinuotis ir bendrauti su mūsų kaimynais tiek statant šitą epinį filmą apie Žalgirio mūšį, tiek dėl kitų projektų. Jau dveji metai į Žalgirio mūšio paminėjimo vietą vyksta mūsų delegacijos, ir ne tik savanoriai, bet vyksta ir mūsų ministerijos atstovai, kitų ministerijų žinybų atstovai, taip pat mūsų kariai. Mes tikrai randame gražų sutarimą ir bendrą kalbą su Lenkijos kolegomis. Tikiuosi kitą savaitę sulaukti savo kolegos Lenkijos ministro vizito į Lietuvą. Mes apie tai taip pat galėsime dar pakalbėti.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui gerbiamajam J.Olekui.

J.OLEKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausiu, ar po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? (Balsas iš salės: „Balsuojam!“) Reikalaujate balsuoti. Gerai, yra reikalavimas balsuoti. Prašom registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl 2010 m. paskelbimo Žalgirio metais“, balsuojame.

Už – 31, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomas pagrindinis Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Kitokių nesiūlote? Ne. Ačiū. Siūloma svarstyti spalio mėnesio pirmoje pusėje.

Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio ir 44 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3308 (pateikimas)

Norėčiau paklausti gerbiamojo J.Razmos, ar jis galėtų dabar pateikti rezervinį klausimą ir po to eitume prie ataskaitos? Pasiruošęs pristatyti rezervinį? (Balsai salėje) Gerai, tada kviečiu. Rezervinis 3 klausimas – Energetikos įstatymo 43 straipsnio ir 44 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3308. Pranešėjas – J.Razma. Pateikimas. Prašau.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, ne vienas iš mūsų esame reiškę susirūpinimą dėl Lietuvoje šiandien esančių labai aukštų elektros energijos paskirstymo ir perdavimo paslaugų kainų. Girdime kainas reguliuojančios komisijos nusiskundimus, kad nustatydama viršutines ribas komisija yra bejėgė, nes šiandien galiojančio Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 43 ir 44 straipsnių nuostatos iš esmės suriša tai komisijai rankas. Vadovaudamasi tais straipsniais ji gali nustatyti tik labai aukštas viršutines ribas, kurios realiai leidžia pačioms elektros energetikos bendrovėms prabangiai gyventi turint tarifus, kurie gerokai nepasiekia tų viršutinių ribų.

Manau, kad jau seniai laikas kažką daryti, tas veiksmas čia gali būti pakankamai nesudėtingas. Reikia pataisyti, kaip aš ir siūlau, Elektros energetikos įstatymo 43 ir 44 straipsnius. 43 straipsnyje atsisakyti tokio smulkmeniško kainodaros reglamentavimo, kuris iš tikrųjų yra ne vartotojų, o tų bendrovių naudai, ir bent jau pasakyti, kad komisija, skaičiuodama tas kainų ribas, turi nebūtinai visą turto vertę įskaityti, o tik tą jos dalį, kurią pati komisija pripažintų. Kaip žinote, tokia dabar galiojanti norma ir sukelia ypač didelį tų bendrovių turto indeksavimą, pagal kurį mūsų Lietuvos bendrovės gerokai aplenkia kaimynines Latvijos ir Estijos bendroves, nes, matyt, ten yra kitaip sprendžiami šie klausimai.

Taip pat siūlau atsisakyti dabar esančių bendrovių savininkams labai patogaus, didelio garantuoto pelno, nusakoma, kad jisai yra metinės palūkanų normos aritmetinis svertinis vidurkis, plius garantuoti 3 %. Čia siūlau palikti iki 3 %, galėtų būti ir nulis kartais.

Siūlau, kad sprendžiant kainodaros reikalus būtų vertinamas bendrovių veiklos efektyvumas. Taip pat siūlau duoti tam tikrą įrankį komisijai, kad ji, nustačiusi, kad paslaugų teikėjų nustatyta kaina ir tarifai diskriminuoja vartotojus arba jie nustatyti kažkaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, turėtų teisę tas kainas ir tarifus nustatyti vienašališkai. Aš manau, kad esant tokiai galimybei tos bendrovės liautųsi piktnaudžiauti ir dėl tarifų pačios tikrai atidžiai spręstų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti. Klausia gerbiamasis E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad ir kitų įmonių, kurių kainos yra reguliuojamos Kainų komisijos, reikėtų taip pat nustatinėti neatsižvelgiant į turimo turto vertę? Nes lygiai tas pat yra ir šilumos ūkio, ir kitų, ypač šilumos ūkio, bet to jūs nenagrinėjate šiame įstatyme.

J.RAZMA. Šis įstatymas yra tik Elektros energetikos įstatymas ir jo pataisomis nei dujų, nei šilumos bendrovių kainodaros reikalų čia neišspręsi. Bet jeigu pasižiūrėtume, kokia yra šilumos įmonių ar dujų įmonių šiandien pelnų situacija, tai ji yra visai kitokia negu elektros energetikos įmonių. Šilumos įmonės gyvena su minusu. Matyt, šiandieninis reglamentavimas, kad ir kiek ten mes įžiūrėtume neigiamų momentų, vis dėlto yra toks, kad neužtikrina joms kažkokių viršpelnių kaip elektros energetikos bendrovėms. Bet, žinoma, reikėtų pasižiūrėti. Jeigu teoriškai kažkokia tokia grėsmė egzistuoja, aš dabar gerai neatsimenu, ar ten yra tokia pat sąsaja su viso turto verte, jeigu taip yra, žinoma, reikia taisyti ir ten.

Dujų pelnas yra normalesnis ir ten, matyt, ta problema per daug neiškyla. Kaip žinote, visiškai neseniai Kainų komisija pareiškė dvigubai sumažinsianti maržą dujų tiekėjams. Atrodo, kad komisija nesiskundžia, kad jai trūktų galimybių norimu būdu reguliuoti kainas. Tuo tarpu dėl elektros tų nusiskundimų buvo ne kartą.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad kolegos Edmundo pastaba dėl šilumos tiekėjų yra visiškai aktuali. Ten daromos investicijos į šilumos tinklus ir panašu, kad labai dažnai stokoja ne tik pagrįstumo, bet apibrėžimo ir suskaičiavimo. Tiek norėčiau pasakyti gindamas kolegos nuomonę. Aš norėčiau pasiteirauti dėl jūsų 43 straipsnio 2 dalies pataisos, kai jūs sakote, kad licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę pripažinti turi komisija, kitaip tariant, komisija turi imtis to aktyvaus ir pirminio vaidmens. Ar jums neatrodo, kad komisija turi patvirtinti apgintą tos įmonės siūlymą, kitaip tariant, įmonė turi stengtis apginti savo nuomonę, o komisija turi pripažinti. Ar jums neatrodo, kad čia aktyvą ir pasyvą reikia sudėlioti į savo vietas, kad įmonė turėtų pagrįsti, o komisija turi pripažinti?

J.RAZMA. Įmonė visada stengsis pagrįsti, kad reikia įskaityti visą turto vertę. Gal simboliškai sutiks, kad keli procentai to turto mažiau naudojama ar kaip. Kiek teko domėtis, kitų šalių atitinkami reguliuotojai turi teisę spręsti, kurią turto dalį pripažinti, kad reikia įskaityti. Gali būti žiūrima, kiek yra investuojama, gali būti daug svarbių aspektų. Manau, jeigu mes sukuriame nepriklausomą reguliuotoją, jis turi turėti dideles galimybes spręsti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Turiu paklausti Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Negirdžiu prieštaraujančių, pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas – Ekonomikos komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra? Nėra. Kada svarstysime, nuspręs Seniūnų sueiga.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaita

Darbotvarkės 2-14a klausimas – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaita. Kviečiame pranešėją gerbiamąjį Joną Liniauską – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką. Reglamentas nustato iki 30 minučių. Jeigu sutaupysite, dėkosime.

J.LINIAUSKAS. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, 2007 metai – tai vienuoliktieji Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklos metai. 47 radijo transliuotojai, 29 televizijos, 54 kabelinės televizijos operatoriai, 4 mikrobangės daugiakanalės televizijos operatoriai, 7 retransliuotojai plačiajuosčiais tinklais – tai rinka, kurią reguliuoja ir prižiūri komisija. Ši rinka detaliai analizuota prieš mėnesį komisijos išleistame leidinyje „Radijas ir televizija Lietuvoje“, su juo kai kurie Seimo nariai yra susipažinę. Šio leidinio elektroninė versija yra komisijos tinklalapyje. Jame visų transliuotojų, retransliuotojų sąrašai, kontaktai, duomenys apie savininkus ir kita informacija, kuria domisi specialistai, rinkos dalyviai, užsienio kolegos.

Lygiai prieš metus Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 metų veiklos ataskaitą, savo nutarimu siūlė Lietuvos radijo ir televizijos komisijai:

1. Siekti veiksmingesnio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo su institucijomis, atsakingomis už skaitmeninės televizijos diegimą ir plėtrą.

2. Teikti būtinus teisės aktų pakeitimus, kurie būtų galimi, kad būtų galima veiksmingiau kontroliuoti subjektus, pažeidusius Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų nuostatas ir nesilaikančius komisijos išduotų licencijos sąlygų ir priimtų sprendimų.

Šiems siūlymams, ypač skaitmeninės televizijos diegimui ir plėtrai, 2007 m. komisija skyrė didžiausią dėmesį, kas atsispindi ir pateiktoje ataskaitoje. Siekiant įgyvendinti Seimo nutarime pateiktus pasiūlymus komisijai siekti veiksmingesnio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, buvo nuolat organizuojami susitikimai, apskritieji stalai su rinkos dalyviais ir reguliuojančiomis institucijomis.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra išdavusi licencijas, kurių pagrindu turi būti transliuojama ir retransliuojama 40 skaitmeninės antžeminės televizijos programų. Iš viso dabar transliuojama 11 originalių lietuviškų programų ir retransliuojamos 27. Kitų metų pradžioje bus pradėtos transliuoti dar dvi originalios programos ir taip skaitmeninė antžeminė televizijos platforma, kuri nuo 2012 m. pakeis analogišką televiziją, bus galutinai suformuota. Komisijos nuomone, šiuo metu teikiama skaitmeninės antžeminės televizijos paslauga yra turininga, patraukli ir subalansuota.

2006 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymui, buvo liberalizuota transliavimo veiklos licencijavimo tvarka, tai yra radijo programų transliavimas elektroninio ryšio tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas, yra retransliavimas, taip pat fizinių asmenų nekomerciniais tinklais vykdomas transliavimas tapo nelicencijuojamas. Todėl atsiradus naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymui, buvo parengti nauji Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatai, transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, pakeistas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos darbo reglamentas.

2007 m. kovo 14 d. vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 12 dalimi, buvo patvirtintas užmokesčio už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašas. Taip pat rugpjūčio 1 d. buvo patvirtinta reikalavimų reklamos transliavimui ir programų laidų rėmimo įgyvendinimo tvarka.

Per 2007 metus buvo iškelta 10 administracinių bylų, visais atvejais buvo paskirtos administracinės baudos, buvo skirti 5 įspėjimai, faktiškai kiekvieną mėnesį pažeidėjas buvo nubaudžiamas. Daugiausia baudų skirta už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimus. Bendra paskirtų administracinių baudų suma sudaro 12 tūkst. litų. Visos baudos sumokėtos į valstybės biudžetą. Šiuo metu administracinės baudos gali būti skiriamos tik įmonių vadovams, tai yra fiziniams asmenims, ir jos nėra didelės. Deja, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, kuriame numatomos didesnės baudos juridiniams asmenims, dar nėra pajudėjusios.

2007 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo vadinamoji Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, pakeitusi Televizijos be sienų direktyvą. Naujosios direktyvos nuostatas Lietuva turi perkelti į nacionalinės teisės aktus per 2 metus, t. y. iki 2009 m. gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš komisijos funkcijų yra teikti siūlymus dėl transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo, komisija aktyviai dalyvauja minėtos direktyvos perkėlimo į Lietuvos Respublikos įstatymus procese.

Bandau baigti. Ačiū už dėmesį. Laukiu klausimų.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių paklausti. Matyt, turime sakyti ačiū, galite palikti tribūną.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3152(2*) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pereisime prie 2-14b klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3152. Pranešėjas turėtų būti J.Dautartas, nematau. Matau, ateina gerbiamoji R.Žakaitienė. Prašau. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taip.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas porą kartų svarstė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitą ir atsižvelgė į papildomo – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas, taip pat rugsėjo 11 d. įvertino Teisės departamento išvadas dėl komisijos veiklos ataskaitos, kai kuriom redakcinėm pastabom pritarė, kitiems siūlymams nepritarta, ir pasiūlė nutarimo projektą, kuris teikiamas šiandien Seimui. Todėl iš esmės siūloma pritarti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitai. Taip pat pasiūlyta pačiai komisijai parengti Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymus bei Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios aktyvintų komisijos veiklą, pačių komisijos narių pareigas, ir bendradarbiaujant su Ryšių reguliavimo tarnyba pasiekti, kad Lietuvos radijo ir televizijos antrasis kanalas būtų transliuojamas visoje Lietuvos teritorijoje.

Siūlau pritarti po pateikimo ir po visų kitų stadijų.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai R.Žakaitienei. Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas yra? Prašom, gerbiamasis R.Remeika.

R.REMEIKA (LCSF). Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas nagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-3152 ir iš esmės pritarė su tam tikrais pasiūlymais, į kuriuos pagrindinis komitetas atsižvelgė.

PIRMININKAS. Jūs neprieštaraujate tokiai nuomonei, kad iš dalies pritarė, sutikote su tuo? Gerai. Ačiū. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Nėra. Ačiū. Pritarta.

Svarstymas. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Pritarta.

Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? 2 straipsniui galime pritarti? Dėl viso projekto nematau norinčių kalbėti. Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“, balsuojame.

Už – 27, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 2, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3272 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-15 klausimas – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 2, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3272. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą Regimantą Čiupailą. Pateikimas. Prašom.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu sugrįžusius į Seimo salę, į sesiją.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo bei 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuriame buvo išdėstytas pasiūlymas Vyriausybei, kad būtų optimizuotas savivaldybių skaičius ir teritorijų ribos, parengė ir teikia Seimui Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų pakeitimo įstatymo projektą.

Projekto tikslas – nustatyti naujų savivaldybių steigimo ir savivaldybių, kurių teritorijų ribas numatoma keisti steigiant savivaldybes, kriterijus; taip pat spręsti klausimus, susijusius su bendruomenių iniciatyva steigti naujas savivaldybes, ir įvertinti, ar jos atitinka nustatytus kriterijus; taip pat nustatyta prievolė Vyriausybei rengti ir teikti atitinkamus dokumentus Seimui dėl naujos savivaldybės įsteigimo.

Prašytume šiam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Kažkas turėjo teikti šias pataisas dėl galiojančio įstatymo, nors turime pasakyti, kad jos labai vėlai pateiktos, bet vis tiek gerai. Iš esmės aš beveik pritarčiau, nes man šiuo metu atrodo, kad pagrindiniai kriterijai yra apibrėžti. Ar negalėtumėte svarstymo metu pateikti galimų savivaldybių sąrašą, nes toks pavedimas lyg ir buvo? Šalia to teksto, kurį jūs teikiate įstatyme, bet ir realiai atrodančių arba galinčių būti savivaldybių kandidačių sąrašą.

R.ČIUPAILA. Dėkoju. Prisiimame kaltę, nes jau vieną kartą terminas buvo atidėtas, kitą kartą neįvykdytas. Tačiau, gerbiamasis kolega, prisimenate politinį kursą, kuris buvo kontroversiškas. Natūralu, kad šiek tiek užtrukome.

Iš tikrųjų sąrašas pagal šiuos kriterijus jau buvo pateiktas iš pirmiausia galimų savivaldybių. Galbūt ateityje ir kitų, nors atsižvelgus į kriterijus, kurie dabar įvardyti įstatyme, ne Vyriausybės kokiuose nors dokumentuose, bet įstatyme, vadinamųjų antrųjų skaičius, matyt, gerokai sumažėtų. Pirmų buvo 12 savivaldybių. Jos, matyt, išliktų šiuo metu. Bet tai reikės spręsti, jei įstatymas bus priimtas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, teko girdėti, kad buvo tam tikrų sunkumų atsirasti naujoms savivaldybėms. Ar manote, kad įstatymas kiek nors padės, nes šiuo atveju iš esmės taip pat reikia tiek savivaldybių tarybų nuomonės, tiek bendruomenių iniciatyvos? Tačiau bendruomenės iniciatyva kai kada nebūna pagrindinis dalykas, veikia kitos papildomos jėgos, todėl tos naujos savivaldybės įsisteigti negali. Ar įstatymas paskatins, ar vėl bus tam tikrų problemų ir tų naujų savivaldybių taip ir neatsiras? Ačiū.

R.ČIUPAILA. Dėkoju už klausimą. Sunkumai galbūt buvo susiję su tuo, kad tuo metu galiojo ir dabar galioja teisės aktai, kurių reguliavimas yra Vyriausybės lygmens, arba vidaus reikalų ministro įsakymai. Jie iš esmės nenumato ilgesnio laikotarpio, kaip bendruomenės galėtų šį klausimą svarstyti, ir nenumato agitacinio periodo, lėšų ir t. t. O apklausų tvarka gal labiau buvo orientuota į procedūrą negu į rezultatą ar siekinį. Manau, kai įstatyme bus pabrėžtas bendruomenės iniciatyvumas ir tarybos nuomonės paisymas, vėlgi indikatyviai, matyt, bus galima numatyti ir įstatymų lydimaisiais dokumentais būdus aiškinti visuomenei, kokie procesai vyksta, kas lauktų, kokios būtų pasekmės tiek teigiama, tiek neigiama prasmėmis.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Kaip tik šiandien Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, kuriame keičiama nemažai dalykų. Mano klausimas dėl jūsų teikiamo projekto – dėl vietos gyventojų apklausos, kurios rezultatus Vyriausybė teiktų Seimui, jeigu būtų teikiama visa medžiaga. Mano klausimas toks. Ar Vyriausybė tik pateiktų Seimui duomenis kaip dokumentus, apklausos rezultatus, ar ir savo nuomonę kartu su siūlymu dėl teritorijų ribų keitimo ar naujų savivaldybių steigimo?

R.ČIUPAILA. Šiuo aspektu, matyt, niekas nesikeistų. Procedūra vis tiek prasideda nuo iniciatyvos, ar tai būtų bendruomenės, ar savivaldybių tarybos. Po to vyktų procesai, susiję su apklausomis, kitų dokumentų rengimu, ir tada Vyriausybė savo nutarimu Seimui pateiktų siūlymą. Tai yra procedūriškai išlaikoma. Jeigu apklausos nebūtų, tokiu atveju nebūtų net apie ką kalbėti, Vyriausybė neturėtų kuo remtis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis ministre, man atrodo, jūs labai gerai padarėte, kad įrašėte tuos tris punktus, kurie susiję su ekonominiais ir kitais klausimais. Sakykite, ar nereikėtų pasiūlyti atlikti platesnę ekonominę analizę, nes pačios savivaldybės įsteigimo klausimai yra labai brangūs, kiti dalykai, galų gale atstumai ir visa kita? Man atrodo, reikėtų platesnės analizės. Tų trijų principų, manau, pakanka, tačiau daug pinigų dar reikia be to. Ačiū.

R.ČIUPAILA. Jums pritardamas pasakysiu, kad brangios yra ir analizės. Jau atliktos dvi didelės studijos. Viena buvo atlikta rengiantis 1998–2000 m. reformai. Tos studijos masto dar niekas nepralenkė, tai buvo pati didžiausia studija, labai detali. Antroji buvo baigta 2006 m. pavasarį, buvo indikuoti visi kaštai, būdai, ekonominės socialinės pasekmės ir visa kita. Jeigu kada nors kur nors kaip nors būtų apsispręsta steigti vieną ar kitą savivaldybę (kompleksiškai ar atskirai paeiliui), be abejo, tokios studijos būtų užsakomos, bet visada pirmiausia yra iniciatyva, gyventojų nuomonė. Tą ir sako šis įstatymo projektas.

Dabar jūs sakot – atstumai. Iš tikrųjų jūs teisus. Buvo keturi kriterijai. Buvo vadinamasis atstumo kriterijus – 20 km nuo dabartinio centro. Tačiau Lietuvos geografija yra tokia įvairi, kad ir dabar galima rasti, sakykime, Radviliškį ir Šiaulius ir pamatysite, kad šis kriterijus yra neišlaikomas. Yra ir daugiau tokių atvejų. Kai kuriais atvejais ir dabar galėtų būti įsteigta kokia nors savivaldybė, esanti už 40 km nuo rajono centro, vis dar tame pačiame rajone. Taigi šitą kriterijų kabineto siūlymu Vyriausybė išbraukė kaip neišlaikantį tokios, kaip čia pasakyti, ekonominės kritikos, ypač šiais laikais, kai susisiekimas nėra problema.

PIRMININKAS. Taip. Ir klausia gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, turbūt 3 straipsnyje, kuriame numatyta papildyti 13 straipsnį, sakoma, kad teisę teikti pasiūlymą Vyriausybei turi bendruomenės iniciatyvinė grupė. Tai jeigu susiformavo bendruomenės iniciatyvinė grupė, jeigu ji siūlo steigti savivaldybę, tai ji ir turi pasiūlyti, kokioje teritorijoje tą savivaldybę steigti, ar ne? Turbūt pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką numatoma, jeigu priimamas tas pasiūlymas, organizuoti apklausą. Tiktai gaila, kad… Arba gal aš paviršutiniškai žiūrėjau, bet apklausa – daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų. O kiek turi dalyvauti iš visų toje teritorijoje gyvenančių gyventojų, nes vis tiek pusė dalyvavusiųjų – tai iš dešimties penki? Ir prašau…

R.ČIUPAILA. Yra du atsakymai į šį klausimą.

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Dėkui.

R.ČIUPAILA. Labai dėkui už klausimą. Vienas yra filosofinis, kitas praktinis. Filosofinis yra toks, kad tada, kai 1999 m. buvo pirmą kartą patvirtinta ta apklausų tvarka, ruošiantis steigti naujas savivaldybes dar tada, tai toje tvarkoje, tvarkos apraše, nebuvo numatytas dalyvavusių gyventojų skaičiaus kriterijus. Buvo numatytas tik pasisakančiųjų daugumos kriterijus. Kai 2003 m. buvo priimta savivaldybių steigimo koncepcija, tuo metu kaip lydimasis dokumentas vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas ir naujas tvarkos aprašas, kuriame buvo numatytas 25 % kriterijus. Jis ir buvo likęs iki 2007 metų birželio. Tačiau 2007 m. birželį neįvykus apklausoms labai keistu būdu, kai (dabar atsakysiu jau filosofiškai) nepilietiški gyventojai sutrukdė pilietiškiems gyventojams teigiamai įvertinti apklausą, tarkim, Kuršėnuose… Pats miestas – 15 tūkstančių, jis yra 25-asis miestas Lietuvoje (savivaldybių turime 60), tai 25-asis miestas Lietuvoje neturi savo savivaldos, tačiau gyventojų į apklausą atėjo, jei neklystu, 13 %, iš jų, žinoma, beveik visi šimtu procentų pasisakė už, bet mes buvome priversti pripažinti apklausą neįvykusia. Tada mes nusprendėm, kad esam patys šiek tiek apsileidę, kad nuosekliai nesivadovavome teisės akto dvasia.

Teisės akto dvasia sako, kad, rengiantis 2000 metų savivaldybių rinkimams, įstatymų leidėjas, numatydamas šitą pilietiškumo ir nepilietiškumo santykį, nustatė, kad atėjimo į savivaldybių tarybų rinkimus kriterijaus nėra, t. y. kriterijus yra nulis. Tai jeigu net savivaldybių tarybose renkant visos bendruomenės valdžią nėra reikalavimo ateiti daugiau negu tiek, kiek nustatyta, tai mes, šituo vadovaudamiesi, išbraukėm šį kriterijų ir manom, kad esam teisūs. Mes pasisakom už bendruomeniškumą, už pilietiškumą ir už tą iniciatyvą.

PIRMININKAS. Taip. Dėkoju pranešėjui.

Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Siūloma svarstyti lapkričio pirmojoje pusėje.

Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3326 (pateikimas)

Ministre, nepabėkit. 2-16 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-3326, – Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vėlgi gerbiamasis ministras Regimantas Čiupaila kviečiamas į tribūną pateikti šį įstatymo projektą.

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia prašau nenustebti, kad Vidaus reikalų ministerija teikia Valstybės saugumo departamento statuto pataisas. Kadangi įstatymo pataisos projektą teikia Vyriausybė, o Vyriausybėje šiai įstaigai atstovauja Vidaus reikalų ministerija, todėl šį kartą mes.

Šiuo projektu mes siekiame Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnį suderinti su Vyriausybės Seimui jau pateiktu Valstybės tarnybos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu. Šie abu įstatymų projektai yra susiję tuo, kad juose yra kalbama apie pareigūnų darbo užmokestį, priedus, priemokų dydžius ir jų nustatymo tvarką bei mokėjimą. Vyriausybės manymu, jie turėtų būti sujungti ir Seime svarstomi kaip vienas paketas, nes Vidaus tarnybos statutas, Valstybės įstatymas… šis įstatymas reguliuoja panašius dalykus.

Kalbama apie tai, kad, kaip ir keičiamame Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje, būtų nustatyti keturi atlyginimo sumos dėmenys, t. y. alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą švenčių, poilsio dienomis, už viršvalandžius, kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Šiaip jau įstatymo pataisą, kaip matot, teikiame tokią, kokia yra ir Valstybės tarnybos įstatyme, kad už štai šią darbo dalį būtų mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, o šiame projekte sakoma, kad Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Mes vadovaujamės tuo, kad 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Žodžiu, Konstitucinis Teismas pasisakė už teisingą darbo apmokėjimo principą, ir mes prašome Seimo pritarti šiam projektui, o ateityje sujungti su Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia jūsų gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jums žinoma, kad šiandien Seimas svarstė Valstybės saugumo departamento statutą ir daug lydimųjų…

R.ČIUPAILA. Ir girdėjau jūsų kalbą.

A.SYSAS. Tai labai ačiū, tada viską žinot. Tada mano klausimas: ar tai normalu, kad teikiamas toks įstatymas? Jis nederintas ir negauta Vyriausybės nuomonė, jūs teikiat vėl atskirą vieno straipsnio pataisą. Kaip viską mūsų gimtojoje Lietuvėlėje būtų galima normaliai suderinti?

R.ČIUPAILA. Manau, kad tai labai paprasta. Vyriausybė, vykdydama Vyriausybės programą, atlieka savo užduotis. Jeigu Seimo narių pataisos patenka į Seimo posėdžių sekretoriatą, tokiu atveju jas paprasčiausiai galima atiduoti Vyriausybei, kad ji pateiktų išvadą, tai užims truputėlį laiko, o po to Seime tiesiog konsoliduoti, ir viskas. Tik svarbu, kad jos viena kitai neprieštarautų ir mes padarytume gerą darbą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia L.Sabutis.

L.SABUTIS (TSF). Šiaip aš irgi pritarčiau, kad to vienodumo trūksta, ypač kai mes kalbame apie valstybės pareigūnus, politikus, valstybės tarnautojus ir dirbančius valstybės tarnyboje. Ir dar tokia didžiulė grupė pas mus yra vadinamieji statutiniai valstybės tarnautojai. Ar nereikėtų, sprendžiant pataisų forma, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, vis dėlto atrasti bendrą vidurkį?

Aš visiškai pritariu kolegos A.Syso minčiai ir pats visada manau, kad darbo užmokestį reikėtų tobulinti taip, kad jis nebūtų sudedamas iš daugelio dalykų. Manau, kad pareiginės algos ir priedų visiškai pakaktų prie to, ką mes jau buvome pradėję daryti rengdami Valstybės tarnybos įstatymą. Dabar jūs siūlote ne tik priemokas, bet ir apmokėjimą. Iš esmės yra nebeaišku.

PIRMININKAS. Klauskite.

L.SABUTIS. Todėl aš klausiu, ar reikia plėsti tą darbo užmokesčio sąvoką iki to, kad jį sudarytų keturios dalys? O gal ateityje atsiras dar keturios ir bus nebeaišku, kas yra darbo užmokestis ir už ką…

R.ČIUPAILA. Dėkui. Atsakyčiau taip, kad šiuo metu čia akivaizdžiai matomos pataisos yra tiesiog išplėštos iš konteksto. Jeigu paimtume visą Valstybės tarnybos įstatymą, kaip jis atrodo, pamatytume, kad šiandien tokių sudėtinių dalių… Yra trys atlyginimo dalys – alga, priedai, priemokos. Apmokėjimas už kenksmingas sąlygas, viršvalandžius, nakties metu, poilsio, švenčių dienomis ir t. t. šiuo metu yra įtrauktas į priedus, o priedai, kaip jūs žinot, yra ribojami.

Taigi susirinkus priedą už stažą, priedą už kvalifikacinę klasę, o tai automatiškai reiškia 55 % net jau ir neilgai dirbančiam žmogui, visa kita, kas yra įmanoma šiandien, automatiškai jis gali gauti 15 % priedą už tai, kad naktį dirba, per šventes dirba ir t. t. Pasakysiu tai, kad, keisdami policijos darbo pobūdį, mes principą – visi ilsitės ir policija ilsisi, pakeitėme principu – savaitgaliais visi ilsisi, policija dirba. Kai visi dirba, gal mažiau ir policijai reikia dirbti. Tokiu principu perskirsčius tas darbo valandas kartais atsiranda ir niuansų. Štai tie 15 % pareigūnui, turinčiam šiek tiek ir stažo, ir patirties, staiga pasidaro ribojimas. Mes turime daugybę profesinių sąjungų kreipimųsi, dvejų metų raštus, kad šis dalykas yra neteisingas.

Galų gale Konstitucinio Teismo nutarimas buvo susijęs būtent su šiuo principu, o ne su mums įprasta sąvoka „valstybės tarnautojas“. Todėl nuosekliai eidami tuo keliu, mes paprasčiausiai atpalaiduojame visus ribojimus. Žmogus turi užsidirbti lygiai tiek, kiek jis užsidirba savo galiomis, savo gebėjimais ir savo darbu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis J.R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų dabar po jūsų paaiškinimo pasidarė dar mažiau aišku. Mes stengiamės prisijungti, kaip jūs sakėte, siekdami suvienodinti su Valstybės tarnybos įstatymu. Dabar mes neseniai gavome valstybės tarnybos pataisas, kurios iš esmės visas lubas nukelia. Ten beveik 150 % visom priemokom ir išvis neaišku, kas tai yra valstybės tarnyba ir kam tos kartelės ir lentynėlės sudėliotos, jeigu viršininkas galės jas peržiūrėti ir savo noru, kaip nori, į kairę ir į dešinę. Dabar nekalbėsiu prieš, kad reikėtų mūsų Saugumo departamentui sutvarkyti, bet galbūt vis dėlto reikėtų laikytis kitos nuostatos – nesilygiuoti į šią Valstybės tarnybos įstatymo hierarchiją, o kalbėti apie konkrečios tarnybos darbo apmokėjimą?

R.ČIUPAILA. Dėkui. Galbūt ne visai taip. Yra alga, yra priedo suteikimo būdai. Valstybės tarnybos įstatyme yra parašyta, už ką suteikiami priedai. Priemokos yra labai riboto laikotarpio ir tiktai už tą darbą, kurio negalima kitaip įtraukti nei į pareigybių aprašymą, nei į priedus. Dėl viršvalandžių ir tų kitų minėtų, aš jau sakiau.

Dabar ar nebūtų galima atvirkščiai daryti, taisyti aną projektą? Mes čia turime Seimo Teisės departamento pastabą, bet neturime Seimo Teisės departamento pastabos ten. Tai yra pritarta ir Seime svarstoma. Mes esame tuo truputėlį lyg ir… Pagrindiniam baziniam įstatymui pritarta ir jis eina visu pajėgumu, o štai dabar esant tik papildomam mažam projektui (tai susiję tik su Valstybės saugumo departamentu) iškyla šis klausimas. Mes truputėlį nesame visai tikri dėl pasiūlymo.

Kita vertus, manome, kad Seime, esant nuomonei, galėtų susiformuoti vientisa įstatymo leidėjo mintis ir tai būtų sutvarkyta. Tiesiog dabar prašytume pritarti, o konsoliduoto svarstymo metu būtų prieita prie nuomonės.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dar yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitokių nėra? Siūloma svarstyti spalio pirmoje pusėje.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 89¹, 239, 241³ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 245¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios Nr.XP-3038(2*) (svarstymas)

Liko rezervinis antras klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 89¹, 239, 241³ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 245¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3038. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę kas nors turėtų pateikti. Svarstymo stadija. Nieko nematau. Gal aš tada, jeigu leisite? Jų išvada yra tokia, kad jie pritaria viskam, kas buvo pasiūlyta, ir gale sakoma taip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Papildomas buvo Kaimo reikalų komitetas. Gerbiamasis Jonai, prašom. Prašau? Duosim, duosim.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėto įstatymo projektą ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 89¹, 239, 241³ straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 245¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr.XP-3038 ir Kaimo reikalų komiteto išvadai bei pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Už – 4, prieš – 2, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausiu, ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Reikalaujate balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-3038? Balsuojame.

Už – 26, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.

Seimo narių pareiškimų neturime. Skelbiu šios dienos Seimo posėdžio pabaigą.

Kitas posėdis kitą pirmadienį.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.