Šešiasdešimt penktasis (449) posėdis
2008 m. liepos 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G. STEPONAVIČIUS ir V. GEDVILAS

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Pradedame liepos 15 d. (antradienio) vakarinį plenarinį posėdį. Skelbiu jo pradžią.

Kolegos, registruokimės, tada pasitarsime, kaip dirbsime toliau. Dar kartą primenu, registruojamės. Kartu spaudžiu mygtuką kviesdamas Seimo narius, kurių nėra šiuo metu salėje, atvykti.

Užsiregistravo 29 Seimo nariai. Neabejoju, bus daugiau. Gal galėtume sutarti toliau svarstyti eilės tvarka klausimus, likusius iš rytinio posėdžio, su viltimi pavyti ir aplenkti darbotvarkę.

Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymas Nr.XP-2877Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Rytinio posėdžio darbotvarkės 1-12 klausimas – Minimalaus darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2877. Tai yra Prezidento vetuotas ir grąžintas Seimui iš naujo svarstyti įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Kviečiu A.Sysą į tribūną pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi papildomų komitetų pranešėjai.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien rytą susirinko į savo posėdį ir vienbalsiai siūlo nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui. Neminėsiu numerio. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Vienas papildomų komitetų yra Ekonomikos komitetas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę B.Vėsaitę. Ruošiasi V.Boreikienė.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlymui laikyti šį įstatymą nepriimtu.

Sprendimo argumentai. Įstatymo projektas nenumato šalies darbuotojų darbo užmokesčio indeksavimo pagal praėjusio laikotarpio infliacijos rodiklius. Antras argumentas – įstatymo projektas numato tik minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų apskaitos rodiklių indeksavimą pagal apskaitos dvejų metų laikotarpio vidutinį metinį vartotojų kainų padidėjimą. Tai yra siekiama mažinti neigiamas infliacijos pasekmes tik socialiai jautrioms gyventojų grupėms.

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 4, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamoji pranešėja. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas taip pat svarstė. Komiteto paskirtą pranešėją V.Boreikienę kviečiu pateikti išvadą iš tribūnos.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą.

Komiteto sprendimas – bendru sutarimu pasiūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Prezidento dekretą ir siūlyti Seimui priimti įstatymą be pakeitimų. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Išklausėme komitetų išvadas. Iš karto yra rengiama bendroji diskusija. Trys Seimo nariai užsiregistravo, keturi, penki sukruto. Tuo ir baigiame. A.Sysą eilės tvarka kviečiu kalbėti diskusijoje. Ar dėl motyvų norėtumėte? Atsiprašau. Minutėlę. Patikslinsime, ar būtent tiek yra užsiregistravę dalyvauti diskusijoje. Taip. Kolega A.Sysas. Esate užsiregistravęs savo vardu, taigi iki 5 minučių.

A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą išėjau į tribūną pasakyti keletą žodžių. Aš manau, dėl šio įstatymo kilo nereikalingas ažiotažas. Noriu priminti, kad nuo 1991 m. Lietuvoje galioja Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, kuris ilgą laiką apskritai neveikė, neturėjo jokios įtakos. Noriu priminti, jame yra įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais indeksuoja ar peržiūri minimalius dydžius, kai infliacija siekia 10 ir daugiau procentų.

Noriu priminti, kad šiais metais ji jau viršija, ir pernai buvo per 10 procentų. Deja, nei vienu, nei kitu atveju kažkodėl apie tai nebuvo kalbama. Reikia pripažinti, kad Vyriausybė priėmė tam tikrus sprendimus įtakojant Seimui, mūsų Seimui, buvo padidinti ir bazinės pensijos dydžiai, ir minimali mėnesinė alga Trišalėje taryboje. Mes po ilgos pertraukos padidinome ir minimalų gyvenimo lygį (MGL). Taigi dydžiai judėjo į priekį, bet pats įstatymas neveikė taip, kaip turėtų būti.

Todėl pasiūlytas Vyriausybės variantas, kurį svarstė ir Seimas, su tam tikrais pasiūlymais ir pataisymais, manau, suteikia tam tikrą viltį mažas pajamas turintiems gyventojams, kad kylant kainoms, didėjant infliacijai, žiūrint į rudenį, į galimą energijos kainų pakilimą, turėtų tam tikrą garantiją, kad bent minimalūs dydžiai būtų pakelti.

Kai kalbame apie Prezidento veto, kuriame kalbama tik apie darbo užmokesčio indeksavimą, tai labai norėčiau priminti, kad komitetas, svarstydamas posėdyje Vyriausybės projektą, iš įstatymo išbraukė darbo užmokesčio indeksavimą. Kalbama tik apie minimalų darbo užmokestį, kurį gauna labai nedidelis skaičius Lietuvos žmonų. Vėl, jeigu jūs paskaičiuotumėte tuos dydžius, kurie šiandien numatyti įstatyme, ir apie ką šiandien kalba Trišalė taryba, tai yra profesinės sąjungos, Vyriausybė ir darbdaviai, tai šiandien derybose jau kalbama apie minimalų 1000 litų atlyginimą. Aš manau, arba tūkstantis, arba labai panašus dydis bus sutartas nuo kitų metų sausio 1 d. Indeksavimo įstatymu geriausiu atveju tai būtų kokie 880 litų. Vadinasi, jokiu būdu tai nebus didesnis poslinkis, kaip sako, į infliaciją ar nesilaikymas fiskalinės drausmės.

Aš labai norėčiau priminti, gerbiamieji kolegos, jums ir prezidentūrai, kad viena didžiausių lietuvių emigracijos iš Lietuvos priežasčių tai yra darbo užmokesčio dydis. Jeigu mes pažiūrėtume į Eurostato duomenis, kokią gi vietą užima Lietuva pagal minimalų ir vidutinį atlyginimą, tai mes esame priešpaskutiniai. Kyla akivaizdus klausimas, ar mes ir toliau mokėsime savo darbuotojams mažiausius atlyginimus, o po to galvosime, kaip čia į Lietuvą atvežti kinų, vietnamiečių, kitų tautybių žmonių, kad darbo vietose būtų žmonių, ar vis dėlto ir valstybė, Seimas, parlamentas dalyvautų šiame procese?

Todėl pasisakau už tai, kad būtų pritarta šiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jau yra atvykęs E.Klumbys. Kviečiu kolegą E.Klumbį diskusijoje kalbėti savo vardu iki 5 minučių.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome esminį klausimą – kaip gyventi toliau didelei mūsų tautos daliai, kai vidutinė infliacija jau pasiekė 13 % ir nėra jokių vilčių, kad infliacija sumažėtų? Tuo labiau jeigu mes paklausytume premjero kalbų, tai jo visos kalbos baigiasi tuo, kad konstatuojamas faktas, jog visoje Europos Sąjungoje infliacija didėja, kad tai yra normalus dalykas, tačiau jis niekaip nenori pripažinti, kad 10 % infliacijos gula ant jo Vyriausybės pečių.

Jeigu mes esant tokiai situacijai nieko nedarysime, jeigu ramiai žiūrėsime, kaip tie paprasti sunkiai gyvenantys, socialiai remtini žmonės skaičiuoja kiekvieną savo litą ir kiekvieną dieną pasibaisėję laukia, kiek dar pabrangs nafta, kiek dar atitinkamai pakils duonos, kitų būtinųjų produktų kainos, kiek pabrangs malkos, tai šioje situacijoje mes tikrai negalime sėdėti sudėję rankas. Todėl mes ir priėmėme tą įstatymą. Aš suprantu, kad tokį įstatymą reikėjo priimti kur kas anksčiau. Bet čia drąsiai galima įžiūrėti ir tam tikrą priešrinkiminį valdančiųjų elgesį. Reikia pasidžiaugti vienu, kad tas toks priešrinkiminis elgesys, balsų medžiojimas tampa naudingu ir sunkiai gyvenantiems žmonėms.

Todėl aš negaliu pritarti Prezidento veto. Siūlau jums visiems atmesti tą veto. Ir yra dar vienas svarbus dalykas, kuris iš tiesų labai piktina žmones, aš jau apie tai kalbėjau, kai jie turi skaičiuoti kiekvieną centą, kiekvieną litą, o viešojoje erdvėje pasirodo informacija apie „Leo LT“ vadų atlyginimą, kuomet yra teigiama, kad tie žmonės per mėnesį gauna dešimtis tūkstančių litų, tai tada natūraliai tiems paprastiems žmonėms kyla reakcija, kodėl jie yra taip nuskriausti, o valstybė nedaro nieko, kad valstybinėse įmonėse ar įmonėse, kur valstybė turi didesnę dalį akcijų, vyksta tokie dalykai.

Šioje situacijoje mes negalime palikti tų paprastų žmonių, vargšų, invalidų, neįgalių žmonių. Aš visus kviečiu atmesti Prezidento veto ir priimti tokį įstatymą, koks jis buvo priimtas Seime prieš kurį laiką. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis kolega. Gerbiamieji Seimo nariai, gal jūs nejaučiate, bet visa salė šurmuliuoja, tad prašyčiau nustoti šitaip elgtis. Gerbiamasis kolega Simulikai! Sveiki gyvi, jūs trikdote Seimo darbą. Taip pat aš kreipiuosi ir į kitus, elkimės santūriau, nes per šurmulį nelabai girdime, kas vyksta, po to būna neaišku, dėl ko balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, kalbos diskusijoje baigtos, turėtume balsuoti dėl to, ar atmetamas Prezidento veto. Registruojamės kalbėti dėl balsavimo motyvų. Registracija už reiškia, ar pritariate, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, registracija prieš reiškia, kad pasisakoma priešingai.

E.Klumbys ne taip užsiregistravęs, bet jau pasisakęs. Ar kolega A.Sysas nori patvirtinti, ką pasakęs? Prašom, bet jūs turėtumėte būti užsiregistravęs kitaip. Prašom.

A.SYSAS. Nežinojau, kaip jūs suformuluosite klausimą. Kadangi jūs suformulavote atvirkščiai, tai aš noriu…

PIRMININKAS. Statutas taip numato, o ne atvirkščiai.

A.SYSAS. Labai atsiprašau. Aš pakartosiu tik tiek, kad tikrai nematau tų grėsmių, kurias mato Prezidentas ir jo aplinka, kad tai prisidės prie dar didesnio infliacijos įsisukimo. Aš matau kur kas didesnę grėsmę, kad atėjus rudeniui ir padidėjus šildymo kainai, dujų kainai, tie žmonės, įsigaliojus šiam įstatymui, kurie gaus trim, šešiais ar dešimt litų daugiau, paprasčiausiai turės visa tai sumokėti už pabrangusius energetinius nešiklius ir dar savo vartojimo pinigų dalį skirti šiems dalykams. Todėl manau, kad tai bus atvirkštinis procesas, ir būtų nusikalstama stovėti nuošalyje ir atskirais tam tikrais sprendimais bandyti lopyti tas skyles, kurios gali atsirasti. Manau, kad įstatymas priimamas laiku ir duos tam tikrą viltį tiems žmonėms, kurie turi mažiausias pajamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, dar kartą primenu: registruojamės taip, kad kalbos už reiškia, kad priimtume tokią redakciją, kaip jau balsavo Seimas, už įstatymą be pakeitimų. K.Čilinkas – už įstatymo priėmimą be pakeitimų. prašom.

K.ČILINSKAS (TSF). Prezidento veto nėra nurodyta jokių teisinių pagrindų. Ekonominis pamatas yra nepagrįstas, nes tam tikra kompensacija, didesnio atlygio išmokėjimas nėra infliacijos šaltinis, o yra tam tikras pinigų perskirstymas, tam tikra dalis pinigų nukeliauja ne į darbdavio kišenę, tam tikra dalis nukeliauja į darbuotojo kišenę. Dėl to pinigų kiekis nepadidėja ir dėl to nesusikuria infliacija. Kaip žinome, didžiausia infliacijos priežastis yra ateinantys Europos Sąjungos milijardai, kurie nėra pagrindžiami realiais darbais, realiu verslu, realiu produktu, o ne socialinio teisingumo siekimas. Kadangi tarptautinė teisė numato tokius Lietuvos įsipareigojimus (Europos socialinė chartija), manau, kad šitas mūsų priimtas įstatymas yra atspindintis tarptautinės teisės aktus, mūsų Konstituciją. Todėl, be abejo, nėra kito kelio, kaip vėl balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. B.Vėsaitė, palaikanti Prezidento veto nuomonė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai nežinodama, kaip jūs suformuluosite klausimą, aš nepalaikau Prezidento veto.

PIRMININKAS. Tai bet kokiu atveju prašom kalbėti.

B.VĖSAITĖ. Norėčiau pasakyti, kad Prezidento sprendimas keistas, nes tikrai įstatymas nukreiptas į skurdžiausiai gyvenančius visuomenės sluoksnius. Man keista, nes Prezidentas, bent jau pirmojoje kadencijoje, kovojo su skurdu, kodėl jis šiandien pamiršo šią veiklą, tiesą sakant, nežinau. O vadinamoji pensininkų infliacija jau dabar siekia 20 %. Jeigu mes norime bent iš dalies kompensuoti skurdžiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams dalį jų pajamų, tai tas įstatymas šitą darė. Juo labiau kad Vyriausybė gali ir netaikyti šio įstatymo, jeigu jinai pati padidina minimalią bazinę pensiją ir minimalią algą. Tai pasisakau prieš Prezidento veto.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kolega B.Bradauskas užsiregistravo irgi prieš Prezidento veto? Prašom. Tai bus ketvirtasis, paskutinis pasisakymas prieš Prezidento veto. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų labai gerbiu Prezidento instituciją, bet šiuo atveju, mano manymu, patarėjai šiek tiek suklydo. Lietuvoje infliacija priklauso ne tik nuo vidinių mūsų ekonomikos reiškinių, bet ir išorinių, ir tai yra lemiamas veiksnys. Nes energetiniai resursai, kurie dabar daugiausia ir lemia infliacijos lygį, nepriklauso nuo Lietuvos ekonomikos, Lietuvos Vyriausybės nei kitokių veiksnių, tai yra padiktuotos, primestos tiek dujų, tiek naftos kainos. Todėl mes vienareikšmiškai negalime teigti, kad jeigu didiname išlaidas Lietuvos viduje, kad tai būtinai atsilieps infliacijai ir panašiai.

Esant šiai situacijai, kai mums primestos kainos iš esmės lemia infliacijos lygį, aš manau, kad stovėti vietoje ir neindeksuoti nei pensijų, nei atlyginimų būtų didelė klaida. Nes kad ir kaip ten būtų, bet, sakykime, mūsų socialdemokratų Vyriausybės veiksmai dabar buvo tikrai pagrįsti ekonomiškai, nes infliacija sudaro 12 % ar 11 %, nesvarbu, didėja realiosios pajamos 20 % ir daugiau. Mūsų žmonės šioje situacijoje vis tiek laimi. Todėl aš palaikau priimto įstatymo redakciją ir siūlau atmesti Prezidento veto, nes mes turime garantuoti žmonėms, kad, esant išoriniams veiksniams ir ne nuo mūsų priklausančiam infliacijos lygiui, kiek valstybė sugeba, kiek ji turi resursų, turėtų būti garantuotos Lietuvos piliečių, ypač pensininkų, pajamos. Siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kolega D.Barakauskas norėtų palaikyti Prezidento poziciją? Jeigu norite kalbėti prieš Prezidento poziciją, jau negalite, nes keturi jau kalbėjo prieš. Prašom pasakyti, kaip jūs kalbėsite.

D.A.BARAKAUSKAS (TTF). Aš esu prieš, todėl atsisakau savo žodžio.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kolega A.Endzinas palaiko Prezidento poziciją? Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Taip, be jokios abejonės. Klausiausi prieš tai kalbėjusių prelegentų ir man tarsi kažkas susimaišė. Viena vertus, prieš tai kalbėjusieji sako, kad infliacija padidėjo 10–11 %, kitu sakiniu pasako, kad nieko tokio. Aš gerbiu gerbiamąjį kolegą už jo minčių aiškumą ir sklandumą, tačiau tai yra blogai, infliacijos padidėjimas 10–11 % yra labai blogai. Deja, tai reikia pasakyti. Negalėčiau nesutikti su kai kuriais gerbiamojo A.Syso argumentais, tačiau jo pasakymas, likus keliems mėnesiams iki Vyriausybės darbo kadencijos pabaigos, kad štai Vyriausybė nepadarė to, ką galėjo padaryti, kelia tam tikrų minčių ir abejonių. Gerbiamieji, kontroliuokite savo Vyriausybę daugiau negu opozicija ir tada viskas bus gerai.

O šiaip mūsų priimtas sprendimas nepateisina visų gyventojų lūkesčių, reikia su tuo sutikti, bet tik dar kartą užveda infliacijos mašiną. Pažiūrėkime, kas bus. Padidinus minimalų darbo užmokestį, tačiau nepadidinus neapmokestinamojo minimumo, tie žmonės, kurie gaus didesnį darbo užmokestį, jo nepajus, nes taip pat padidės į biudžetą atskaitoma pinigų suma. Ką tai reiškia? Tai reiškia didesnį perskirstymo procentą, o tai vėlgi sudaro prielaidas, kad padidės infliacija. Manyčiau, negalima taip suvelti visko į krūvą ir teigti, kad vilkas yra avis, o avis neėda žolės. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolegos, daugiau nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuosime, ar priimame Prezidento grąžintą įstatymą pakartotinai svarstyti be pakeitimų. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79: už – 69, prieš – 2, susilaikė 8. Nepakanka balsų atmesti Prezidento veto.

Kolega A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (VLF). Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Jūs turite nurodyti motyvus.

A.SKARDŽIUS. Kadangi nesuveikė technika, kai kas gėrė kavą, todėl prašau pakartoti balsavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega V.Bukauskas.

V.BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu taip pat prašau perbalsuoti, nes mano balsas iš viso neužfiksuotas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti dar vieno dalyko. Prašau, kad esantys salėje balsuotų tik už save. Priešingu atveju mes turėsime kartoti balsavimą. Kolega B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Yra tik dviejų balsų skirtumas, kai kas pavėlavo ir neužsiregistravo.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt ir buvo keletas nespėjusių. Pakartosime balsavimą, bet tai yra paskutinis balsavimo pakartojimas. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuosime, ar priimame įstatymą be pakeitimų.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 6. Prezidento veto neatmestas. Tokiu būdu įstatymas automatiškai laikomas nepriimtu.

Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas. Judame į priekį. (Balsai salėje)

Svarstome darbotvarkės 13 klausimą. Replika po balsavimo. Prašom. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ar mes tikrai adekvačiai suprantame, ką padarėme? Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo, kaip niekada, reikia Lietuvos žmonėms, kaip niekada, reikia tam pačiam skurdžiausiam žmonių sluoksniui. Kodėl mes taip darome? Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą prašau: kadangi pritrūko tik vieno balso, Liberalų ir centro frakcijos vardu prašau suvokimo ir dar kartą perbalsuoti. Padarykime šiandien, paskutinę sesijos dieną, gerą darbą savo krašto žmonėms, savo tutiečiams. Labai prašau jūsų.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsavimo nekartosime, nes buvo pasakyta, kad klausimo svarstymas jau baigtas, buvo paskelbta kito klausimo svarstymo pradžia ir mes neturime prievartauti vieni kitų. (Triukšmas salėje)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gintarai! Galima, posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Ne, dabar eilės tvarka B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Man tenka pritarti kolegai V.Bogušiui, kad mes padarėme labai didelę klaidą pasmerkdami žmones, neduodami galimybės jiems padidinti pajamų, kurias jie turėtų padidinti. Jie, visai nepaisant mūsų ekonomikos, dar kartą kartoju, dėl išorinių veiksnių, dėl infliacijos praranda pajamas. Aš manau, kad yra taip, kaip yra, ką padarysi. Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka daugiau perbalsuoti, mes jo nepriversime. Aš siūlau paimti iš Sekretoriato pavardes ir tuos, kurie balsavo prieš žmones, prieš jų pajamų kompensavimą, paskelbti viešai, kad žmonės žinotų, kas yra kas, kas kalba vienaip, o daro kitaip. Štai ir viskas, ką šiandien galiu pasiūlyti. Jeigu posėdžio pirmininkas leistų dar kartą perbalsuoti, aš prisidėčiau prie tokio prašymo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas baigtas. Repliką po balsavimo – kolegė V.Martinkaitienė.

V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Tikriausia nesmarkiai paspaudžiau mygtuką. Prašau įskaityti mano balsą už. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet balsai nėra įskaičiuojami. Jūs puikiai žinote, kad balsų pridėjimas netaikomas. (Triukšmas salėje) Kolegos, galite apskųsti mane Etikos ir procedūrų komisijai.

V.MARTINKAITIENĖ. Tada frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Bet šio klausimo svarstymas yra baigtas. (Triukšmas salėje) Kolega V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, na, nebūkite toks užsispyręs. Aš frakcijos vardu taip pat prašau perbalsuoti. Nebūkite toks užsispyręs. 71 Seimo narys prašo jūsų perbalsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka kolega A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS. Gintarai, kaip kolega kolegai pasakysiu, kad pirmininkaujant būna sunkių momentų (ir man vakar teko pirmininkauti), bet posėdžio pirmininko užduotis yra girdėti salę. Šiuo atveju aš patariu girdėti nuotaikas salėje. Vis dėlto nedarykite problemų, pakartokime balsavimą. Girdėkite nuojautas ir nusiteikimą salėje. Kam to reikia? Jeigu trečią kartą nepavyks, ką padarysi. Tiesiog…

PIRMININKAS. Kolegos, jeigu tai būtų paskutinis kartas, tai galėtume tęsti, bet manau, kad pabaigos brūkšnio taip ir nerasime. Eilės tvarka – S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų nuomonės ne visada sutampa dėl Statuto laikymosi, bet šiuo atveju aš palaikau jūsų pusę. Mes balsavome du kartus ir klausimas buvo baigtas. Patinka kam nors ar nepatinka, Statutas turi būti visiems vienodas. Atsiprašau, prisiminkite vienuoliktą Dievo įsakymą: „Nežiopsok!“ Už žioplus valdžia neatsako. Klausimas baigtas, taškas padėtas. Jeigu B.Bradauskas nori ką nors skelbti, tegul skelbia. Niekas jam negali to uždrausti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes suteiksime progą visiems kalbėti. Replikos po balsavimo. (Balsai salėje) A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS. Pirmininke, prašom perbalsuoti. Vienas dalykas.

Antras dalykas. S.Pečeliūnas tikrai tuos skurdžiausius žmones įžeidžia sakydamas „nežiopsok“. Aš manau, ne tam jie delegavo jį čia, į parlamentą, kad nesuteiktų jiems vilties. Aš manau, mes turime perbalsuoti. Gerbiamasis pirmininke, dar kartą prašau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau A.Pekeliūnas. Jūs dar šiuo klausimu nekalbėjote. Jums pirmenybė.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš palaikau mūsų frakcijos prašymą, ir jeigu jūs nesuteiksite teisės perbalsuoti, mes siūlysime jus nušalinti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tik nereikia mūsų gąsdinti! Eilės tvarka – B.Bradauskas.

B.BRADAUSKAS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš noriu pasakyti S.Pečeliūnui. Tamsta, neapeliuok Dievu. Į tavo „dūšią“ seniai įsėdęs šėtonas. Kuo anksčiau pats jį išvarysi, tuo bus Lietuvos žmonėms lengviau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau Bradauskai, nepaisant vidurvasario, rinkitės žodžius, nes manau, kad pagarba vienų kitiems yra vienas iš pamatinių mūsų darbo dalykų. Kolega A.Salamakinas dėl procedūrų.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš žinau, kad jūs labai akylai stebite, ar nebuvo balsuojama už kitą. Aš peržiūrėjau įrašą ir man kilo įtarimas, kad viena vieta yra neužimta, bet už tai kažkas balsavo. Todėl vadovaudamasis Seimo statuto 121 straipsnio 4 dalimi prašau pakartoti balsavimą, nes, kaip ir rašoma Seimo statute, atrodo, kad buvo pažeistas vienasmeniškumo… yra balsavimo pažeidimas.

PIRMININKAS. Aš kviečiu jus prieiti prie Sekretoriato. Pasakysite, kuri vieta. Mes tuoj pat pasižiūrim, nes dar yra trys ar keturi norintys kalbėti, ir tada nuspręsime, ar remti…

A.SALAMAKINAS. Pirmininke, aš nenoriu įvardyti, bet…

PIRMININKAS. Jūs privalote įvardyti. Eilės tvarka – kolega V.Domarkas. Prašom.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų aš palaikau A.Salamakiną ir jo siūlymą. Pirmininke, patikėkite, jūs tikrai išsilavinęs ir protingas, ir mokate vesti posėdžius, tačiau jūs turite jausti mūsų, čia esančių 140 Seimo narių, nuotaikas. Aš prašau dar kartą perbalsuoti.

PIRMININKAS. Mūsų salėje kur kas mažiau negu 141. Nespekuliuokite šiais dalykais. (Balsai salėje) Eilės tvarka – R.Smetona. Visi kalbėsite, visi pasisakysite. Nesinervinkite!

R.SMETONA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai prašau nepriimti mano žodžių kaip gąsdinimo, bet aš pats bijau, kad jums nepriėmus išmintingo ir teisingo sprendimo, kurio prašo beveik dauguma Seimo narių, paprasčiausiai tolesnis Seimo darbas, švelniai tariant, gali gerokai sutrikti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlysiu pasielgti kitaip. Padarykime penkių minučių techninę pertrauką. (Triukšmas salėje) Aš asmeniškai manau, kad… (Balsai salėje) Gerai. Tada išklausysime dar visų septynių ar aštuonių, norinčių kalbėti, ir tada spręsime. Šiaip būtų sugaišta mažiau laiko pasirinkus mano siūlomą kelią. Eilės tvarka – kolega V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlau frakcijos vardu perbalsuoti, peržengti jums savo ambicijas ir pasielgti išmintingai, kaip jūs kartais pasielgiate. Mes kartais irgi esame labai patenkinti, bet šį kartą, aš manau, jūs turėtumėte pasielgti taip pat.

PIRMININKAS. Iš pradžių žodis visiems kalbėti. Kolega J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad iš tikrųjų gerbiamasis V.Bogušis vis dėlto yra teatro žmogus. Aš jį žinau iš Jaunimo teatro laikų. Šiuo atveju noriu pasakyti, kai mes kalbame apie skurstančius žmones, aš suprantu, kad jau lyja rudeniniai lietūs. Šiaip ar taip, signataras Saulius pasakė šventą dalyką. Aš balsavau už. Ta prasme aš turėčiau priversti jus, kaip Seimo daugumos… spaudimu, bet šiuo atveju aš visiškai jums pritariu.

Antras dalykas. Jeigu jau apie skurstančius žmones, ponai, pasiskaitykite F.Dostojevskį. Jis ten vartoja labai įdomias sąvokas, kas yra skurdas.

PIRMININKAS. Gerai. V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau jus šiandien tikrai pagirti už tai, kad jūs ryžtingai ir drąsiai pirmininkaujate, tačiau jūs turite tokią statutinę galimybę pats priimti sprendimą, kaip pirmininkas, ir jūs jokiu būdu nepažeisite Statuto, nes daugumos nuomonė jums jau, aš manau, yra suformuota. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų galima vadovautis Seimo salės nuotaikomis, kaip buvo daug kartų siūloma, galima vadovautis Statutu. Aš prisijungčiau prie tų kolegų, kurie ragina jus vadovautis protu. Dėkui.

PIRMININKAS. Dar kartą – kuo vadovautis? Aš neišgirdau.

A.ENDZINAS. Protu!

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – paskutinis kalbantis.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų situacija yra gana rimta. Kiek aš suprantu, penkios frakcijos prašo perbalsuoti. Tai yra absoliuti dauguma frakcijų. Prašė du ar trys, kiek aš suprantu, Seimo vicepirmininkai. Nedažnai toks dalykas būna. Trečias dalykas. Gerbiamoji Vilma (aš pažiūrėjau balsavimo rezultatus) buvo salėje. Ji reiškė savo valią, kurios neatspindi balsavimo rezultatai. Aš manau, kiekvieno Seimo nario, esančio čia, salėje, valia turi atsispindėti. Todėl aš kviečiu jus suprasti situacijos sudėtingumą ir leisti perbalsuoti, kad visi Seimo nariai pasakytų savo valią. Tuo labiau kad jūs iš tikrųjų (ir aš tam pritariu) kreipiate dėmesį, kai kiti balsuoja už nesančius. Šioje situacijoje buvusi Seimo narė negali pasakyti savo nuomonės.

PIRMININKAS. Kolegos, šią sunkią Lietuvai valandą pasvėręs įvairias frakcijų nuomones aš siūlysiu pakartoti balsavimą paskutinį (trečią) kartą. Aš suprantu, kad pasakyti skirtingi motyvai mane verčia pasielgti būtent taip. Kolegos, paskutinis balsavimas. Prašom pasiruošti ir balsuoti pakartotinai, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-2877, be pakeitimų.

Balsavimo rezultatai: 84 balsavus, 79 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-2877, priimtas. Taigi aš konstatuoju, kad Prezidento veto yra atmestas.

Elektroninių ryšių įstatymo 3 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1069(3*) (priėmimas)

Svarstome tryliktąjį vis dar rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Elektroninių ryšių įstatymo 3 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1069(3). Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Informacinės visuomenės plėtros komiteto pranešėją R.Remeiką. Trumpai referuokite dėl šio projekto ir pereisime prie priėmimo pastraipsniui.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo pastabų negauta, išskyrus Teisės departamento išvadą, kuri pavėluota prieš dvi valandas, bet ten iš esmės jau iš dalies yra pritarta ir jai tais pačiais klausimais.

PIRMININKAS. Gerai. Eilės tvarka. Nepabėkite iš tribūnos. Mes turėsime pastraipsniui svarstydami atsiklausti, ką jūs manote dėl atitinkamų Teisės departamento pastabų. (Balsai salėje) Prašom likti tribūnoje.

1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra trečioji Teisės departamento pastaba. Siūlote jai pritarti ar ne?

R.REMEIKA. 1 straipsnio trečioji pastaba. Jau yra iš dalies pritarta ir paaiškinta, čia dėl servitutų turbūt, kad galima nustatyti servitutus ir kitokiu būdu.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime konstatuoti, kad, komiteto nuomone, iš dalies siūloma atsižvelgti, kad ši pastaba yra atspindėta įstatymo projekto 1 straipsnyje? Galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta.

2 straipsnis. Šiam straipsniui, žiūriu, atskiros pastabos nėra. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

3 straipsnis. Įsigaliojimas. Yra redakcinio pobūdžio Teisės departamento penktoji pastaba. Kokia nuomonė, gerbiamasis pranešėjau?

R.REMEIKA. Taip, tai yra redakcinio pobūdžio ir galima pritarti Teisės departamento pastabai.

PIRMININKAS. Ar galime priimti 3 straipsnį, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą? Nėra prieštaravimų. Priimta.

Dar yra pirma, antra ir ketvirta pastabos. Pirma ir antra yra redakcinio pobūdžio. Ar galime joms pritarti?

R.REMEIKA. Taip.

PIRMININKAS. Dėkui. Pritarta. Ketvirtoji pastaba. Dėl ketvirtosios?

R.REMEIKA. Ketvirtai pastabai nepritarta. Komitete ji svarstyta jau anksčiau.

PIRMININKAS. Gerai. Komitetas siūlo ketvirtai pastabai nepritarti. Ar galime nepritarti ketvirtajai? Nepritarta.

Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Dėl viso įstatymo projekto ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne, nėra.

Kolegos, kviečiu pasiruošti ir balsuoti, ar priimame įstatymą Nr.XP-1069. Prašau dėmesingo balsavimo, nes būtinas bent 71 Seimo nario dalyvavimas balsavime. Kolegos, kviečiu dar sykį užsiregistruoti, nes, man atrodo, ne visi spėjote. Iš pradžių – tik registracija. Ar kolega V.Simulikas galėtų grįžti prie tiesioginių pareigų? Kolegos, registracija. Primenu, kad priėmimo stadijoje reikia 71 Seimo narių.

Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti ir dar kartą balsuoti. Ar priimame įstatymą Nr.XP-1069?

Balsavimo rezultatai: 75 balsavo, už – 71, prieš nėra, 4 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-1069 priimtas.

Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3222(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 1-14 klausimą – Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-3222(3). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Ekonomikos komiteto pranešėją B.Vėsaitę į tribūną pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi A.Sysas.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis svarstant Darbo kodekso minėtus straipsnius. Jo sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas buvo paskirtas svarstymo stadijoje, dabar nesvarstome pastabų. Ne viską pasiėmėte, gerbiamoji pranešėja.

Kolegą A.Sysą, papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, kartu ir pranešėją, kviečiu pateikti išvadą iš tribūnos.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su Trišalės tarybos pasiūlymais. Vienbalsiai.

PIRMININKAS. Dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Dabar yra svarstymo stadijoje rengiama diskusija. Eilės tvarka – B.Vėsaitė norėtų dalyvauti diskusijoje. Tiesą sakant, jūs jau kalbėjote komiteto vardu, ar dar norite ką nors iš tribūnos pasakyti? Ne. A.Sysas. Ar dar norite savo vardu kalbėti diskusijoje? Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priėmus Darbo kodekso pataisas, ką teko sužinoti? Pirmiausia norėčiau padėkoti už reklamą ir man suteiktas galias daugeliui Lietuvos garbių piliečių, pradedant Pramonininkų konfederacijos prezidentu Bronislovu Lubiu ir baigiant Laisvosios rinkos instituto prezidentu Remigijumi Šimašiumi. Jūs visi gavote atvirą laišką, skundą, sakyčiau, Prezidentui, Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui, kur man suteikta tokia galia, kad aš pavergiau jūsų valią savo kėslams. Tai vienas dalykas. Visada buvau tikras, kad tokių galių neturiu.

Antra, sužinojau, kad Lietuvoje populiariausia profesija yra sargas. Įvairiais skaičiavimais, priėmus šį įstatymą, ateina sargų aukso era. Aš manau, tokių greitų pinigų uždirbti nesvajojo net Ostapas Benderis. Tie skaičiavimai prasideda nuo trijų, keturių, dešimties ir net iki 55 tūkst. (…) per metus, per dvejus. Štai jeigu mes nepakeisime įstatymo, tai sargo atlyginimas taip ir didės. Viskas suabsoliutinama ir sukuriamas dar vienas baubas.

Norėčiau paklausti tų organizacijų, kurios begėdiškai tylėjo, o dabar rašo laiškus, kodėl jos nesudraudė savo narių, kurie ilgą laiką, tai yra penkerius metus, kiti mažiau, nemokėjo visų darbuotojams priklausančių darbo užmokesčių už viršvalandžius, už naktinį darbą, už šventines ir poilsio dienas? Tai jūs galite rasti irgi jums pateiktuose popieriuose. Kai darbdaviai skaičiuodavo dydį, nuo kuriuo reikia skaičiuoti šituos dydžius, imdavo tik pastovią darbo užmokesčio dalį. Pavyzdys. Darbuotojas per mėnesį uždirba 2 tūkst. litų, pagrindinis darbo užmokestis yra 800 litų arba šiek tiek daugiau, visi priedai – 1200. Kai reikia mokėti už viršvalandinį darbą ir šventines dienas, tada imama 800 litų ir dauginama iš pusantro. Aišku, kad žmogus, dirbdamas viršvalandžius arba šventinėmis dienomis, uždirbdavo mažiau negu vidutiniškai jis uždirbdavo dirbdamas paprastą dieną. Tai buvo realybė, tai buvo tiesa. Jeigu nebūtų buvę tokių sukčiavimų iš darbdavių pusės, darbo grupė tikrai nebūtų keitusi šio įstatymo.

Dabartinė pataisa ir nuoroda į 186 straipsnį. Aš noriu priminti, apie ką rašoma. 186 straipsnio 2 dalyje parašyta, kad darbo užmokestis – tai yra pastovus ir visi priedai, kurie mokami darbuotojui. Taigi ši nuostata galiojo visą laiką ir mes jos nekeitėme. Mes parašėme, kad reikalingas vidutinis darbo užmokesčio apmokėjimas. Aš nenoriu ginčytis, nenoriu eiti į tą situaciją, ir komitete mes pritarėme Trišalės tarybos pasiūlymui. Bet, aš manau, mes išsprendėme labai svarbų dalyką. Kas gali paneigti, kai toks požiūris, kad darbdaviai nemokėjo dalies atlyginimo, nebuvo paskata daliai žmonių išvažiuoti ieškoti laimės kitur? Vėl pakartosiu: mūsų vidutinis darbo užmokestis yra antras nuo galo iš dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių.

Aš manau, jeigu mes visi būtume iki galo sąžiningi ir nekeltume tokio triukšmo, kai kažkas pajunta, kad sumažės pelnas… Ir kai mes kalbame… Vėl grįžtu, Europos Sąjungos laikais buvo populiarus santechnikas, lenkas, mūsų sargas. Kažkodėl skaičiuojant sargo atlyginimą imama absoliučiai, kad sargas dirba tik naktimis, kad dirba visomis švenčių dienomis, visus viršvalandžius sukiša į vieną mėnesį ir tada proporcingai didina. Bet aš manau, kad visi, kas dirbote gamyboje, žinote, kad sargas dirba pagal slenkantį grafiką, kad jam dirbti naktimis išeina tik viena savaitė per mėnesį, be to, pačių sargų skaičiavimai yra visiškai kitokie.

Todėl sutikdamas, kad būtų ramiau, kad darbdaviai vėl galėtų apgaudinėti dalį darbuotojų… Kai svarstėme komitete, aš paklausiau: tai kokius priedus įskaičiuosime į darbo užmokestį? Sako: mes nuspręsime, šito neskaičiuosiu, o šitą įskaičiuosiu. Aš manau, kad tai neužkerta galimybės darbuotojams, jeigu jie tikrai bus apgaudinėjami, eiti į teismą ir teisme įrodyti, nes mes patikslinome ir šitą įstatymo straipsnį. Todėl aš pritariu įstatymo pataisoms, kad tie straipsniai ir mano valia jums nebūtų primetama. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar vienas iš užsiregistravusių dalyvauti diskusijoje – E.Klumbys. Kviečiu kolegą į tribūną.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes susiduriame su dar vienu svarbiu klausimu. Aš manau, kad tas sukeltas triukšmas dėl to, kad dabar kažkokia nedidelė žmonių grupė dėl šių anksčiau priimtų įstatymo pataisų gaus didžiulius atlyginimus… Tam nebuvo pateikta visiškai jokio pagrindo, jokių skaičiavimų. Tiesiog pas mus dabar įprasta, kad vienas (tai liečia ir alkoholį, ir darbo užmokestį) užsiima poziciją ir ją aiškina kaip absoliučią tiesą. Ir nebėra jokių argumentų, yra pliusas arba minusas.

Aš manau, kad tas kilęs triukšmas suteikia progą iniciatoriams šiek tiek pakoreguoti įstatymo projektą. Manyčiau, kad mes turėtume atsižvelgti į tas įstatymo pataisas ir tą įstatymo projektą, kuris sukėlė tokį šurmulį, turime priimti, kad ši neteisybė, kuri egzistavo iki šiol ir apie kurią taip aiškiai kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, nustotų egzistavusi mūsų valstybėje ir kad priėmus šį įstatymą pas mus, Lietuvoje, atsirastų dar šiek tiek daugiau socialinio teisingumo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau dėl diskusijų. Daugiau kalbų nėra, nes pats vedu posėdį ir diskusijoje nekalbėsiu. B.Vėsaitė atsisakė.

Kolegos, svarstymo stadija. Viena nuomonė už, kita nuomonė prieš dėl šio projekto. (Balsai salėje) Pasiūlymai bus svarstomi priėmimo stadijos metu, nes, atvirai sakant, yra tik Teisės departamento viena pastaba ir ją svarstysime priėmimo metu. (Balsai salėje) Taip, tai nuomonė už – B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas siūlymas panaikina painiavą ir, kaip sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, darbo užmokestis bus toliau skaičiuojamas už viršvalandžius ir už švenčių dienas pagal grafiką ne nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies, bet nuo viso darbuotojo darbo užmokesčio.

Manau, kad yra patenkinti visi – tiek Trišalė taryba, tiek darbdavių organizacijos, tiek profesinės sąjungos. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieštarauti norinčių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Gerbiamieji kolegos, šiandien Seniūnų sueigoje Seimo Pirmininkas informavo, kad siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Noriu paklausti, ar mes pritariame ypatingai skubai, juoba kad tai numatyta ir darbotvarkėje? Prieštaravimų nėra? Dėkui, tam pritarta bendru sutarimu.

Kviesčiau trumpam grįžti į tribūną (Teisės departamento pastabas svarstysim priimdami pastraipsniui) pagrindinio komiteto pranešėją B.Vėsaitę. Prašom dėl Teisės departamento pastabos.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas gavo Teisės departamento pastabą.

PIRMININKAS. Tiksliau, dvi.

B.VĖSAITĖ. Dvi pastabas. Pirmajai pastabai Ekonomikos komitetas nepritarė, nes mano, kad… Teisės departamentas mano, kad Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, bet jai pritarė ir Trišalė taryba, ir manau, kad sviestu košės nepagadinsi. Taigi komitetas balsavo ir nusprendė nepritarti Seimo kanceliarijos Teisė departamento pirmajam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto siūlymui nepritarti Teisės departamento pirmajai pastabai? Prieštaravimų nėra. Pastabai nepritarta. Bendru sutarimu.

Dėl antrosios pastabos.

B.VĖSAITĖ. Antroji pastaba buvo dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Atsižvelgdamas į tai, kad darbo užmokestis paprastai skaičiuojamas ir mokamas už kalendorinį mėnesį, Ekonomikos komitetas nutarė pritartai Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrajam pasiūlymui ir papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu, išdėstant jį taip: „Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.“. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš –3, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Dėkui. Tai dabar eilės tvarka. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

2 straipsnis. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Kaip girdėjote, pagrindinis komitetas, atsižvelgdamas į Teisė departamento pastabą, siūlo, kad būtų nustatyta įstatymo įsigaliojimo data, ir komiteto vardu formuluoja siūlymą, kad šiame įstatyme būtų ir 3 straipsnis, numatantis įsigaliojimo datą šių metų rugpjūčio 1 d.

Ar galime priimti šį pasiūlymą? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti? Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Ekonomikos komiteto siūlymui, kad būtų naujas 3 straipsnis, numatantis įstatymo įsigaliojimo datą. Balsavimo rezultatai: balsavo 62 Seimo nariai, už – 58, prieš nėra, susilaikė 4. Naujas 3 straipsnis yra priimtas.

Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Taigi dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti Seimo narių? Eilės tvarka dar kartą norėtų kalbėti A.Sysas? Nuomonė už. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi man visi pataria ir sako, kad viską labai gerai suprato, tai aš dar kartą kviečiu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ar B.Vėsaitė norėtų kalbėti?Ačiū. V.Grubliauskas – nuomonė už.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Kadangi esu vienas iš teikėjų, noriu paraginti ir pakviesti visus balsuoti ir nebijoti pripažinti, kad mes kartais dirbdami irgi klystame, o dirbame tikrai daug. Mūsų teikiamos pataisos sudaro mums tą galimybę. Tai, kad niekas nepasisako prieš šį projektą, liudija, kad mes visi suvokiame, kad buvo padaryta klaida ir įvyko nemažas nesusipratimas, kuris sukėlė daug sumaišties. Tačiau šiandien mes turime galimybę to išvengti, turime galimybę grąžinti, sudarome precedentą įteisinti gerokai racionalesnes ir protingesnes įstatymo pataisas. Frakcijos vardu kviečiu visus balsuoti ir pritarti šiam projektui. Manau, kad tai bus geras pavyzdys, kad mes sugebame pripažinti savo klaidas ir rasti iš jų optimalius išeities sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endzinas – nuomonė už.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai smagu, kai už E.Masiulio ir V.Grubliausko teiktą pasiūlymą argumentus pasako gerbiamasis kolega A.Sysas. Tokie argumentuoti ir argumentais pagrįsti sprendimai neša gėrį ir bendrą sutarimą. Turbūt pasisakančių prieš nebus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Kašėta taip pat norėtų kalbėti? Atsisako. Ačiū. Kalbos baigtos. Dabar, prieš priimant įstatymo projektą, registruojamės ir pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje. Kolegos, registracija.

Užsiregistravo 74 Seimo nariai.

Prašau pasiruošti ir balsuosime, ar priimame įstatymą Nr.XP-3222.

Balsavo 77 Seimo nariai ir visi 77 už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-3222, priimtas.

Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1423A(2*) (svarstymas ir priėmimas)

Dėkoju, kolegos, už susitelkimą. Svarstome dar vieną Darbo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1423. Svarstymo stadija. Ekonomikos komitetas yra pagrindinis. Kviečiu į tribūną B.Vėsaitę pateikti išvadą.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, priminsiu, ką mes svarstome. Tai yra atsisakome tokių šventinių dienų kaip pirmosios Velykų dienos, Motinos dienos ir Tėvo dienos, kurios sutampa su sekmadieniais, perkėlimo į kitą dieną. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 2. Be to, komitetas priėmė siūlymą pasiūlyti Vyriausybei apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga nuo 2009 m. atsisakyti poilsio dienų perkėlimo, kai vadovaujamasi Darbo kodekso 161 straipsnio 8 dalimi. Šiai nuostatai pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Po diskusijos aš jus pakviesiu grįžti į tribūną, svarstysime pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, arba buvo gauti vėliau.

Dabar eilės tvarka. Kolegos A.Čapliko salėje nematau. A.Sysas. Kviečiu į tribūną.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, daug laiko neatimsiu. Noriu priminti, kad šį įstatymo projektą mes turėjome priimti jau pernai ir, manau, būtų viskas stoję į savo vietas. Vis dėlto kartais mūsų sprendimai, kas jau šiandien buvo pasakyta iš dešiniosios pusės, kad kartais mes priimame keistus, nevisiškai argumentuotus sprendimus, tai aš noriu priminti, kad šis įstatymas kalbėjo apie šventinių dienų, sutampančių su poilsio dienomis, nukėlimą į kalėdinį laikotarpį. Džiaugiuosi, kad šiame mūsų svarstomame įstatyme mes kalbame apie daugybę kontroversinių kalbų sukėlusį dalyką, t. y. apie tas šventines dienas, kurios sutampa su sekmadieniais, jų perkėlimu. Pagaliau mes po ilgų diskusijų, po pertraukų, po to, kai buvome patekę į Statuto krizę, kai buvome balsavę už skirtingus pasiūlymus vos ne tą pačią minutę… Siūlyčiau be didelių diskusijų pritarti šioms pataisoms. Tėvo dieną mes jau padarėme šventinę ir mūsų komitetas laikosi tos nuostatos, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų po tam tikro laikotarpio ir kad nuo sausio 1 d., planuojant naują kitų metų kalendorių, jos būtų aiškiai reglamentuotos. Jeigu būtų Seimo Pirmininkas, būtų galima priimti skubos tvarka ir baigti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. E.Klumbys taip pat pageidauja dalyvauti diskusijoje. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šių trijų šventinių dienų epopėja iš tikrųjų, matyt, gali prilygti tik peripetijoms dėl Pilietybės įstatymo. Tas sprendimas, kuris buvo priimtas anksčiau ir kuris daugiau buvo susijęs su kitomis šventinėmis dienomis, kurios sutampa su išeiginėmis dienomis ir a priori buvo įtrauktos šios trys dienos, yra absoliučiai nelogiškas sprendimas. Galbūt tam tikra prasme dabar mes nemažai daliai žmonių priimame nepopuliarų sprendimą, atimame tris išeigines dienas, bet nieko nepadarysi. Vis tiek anksčiau ar vėliau reikia taisyti tuos nelogiškus sprendimus, kuriuos mes padarėme. Jeigu kalbėtume apie visišką logiką, tai mums tada reikėjo skelbti tuos tris pirmadienius išeiginėmis dienomis: pirmadienį – Tėvo dieną, pirmadienį – Motinos dieną ir viskas būtų logiškai stoję į savo vietas. Taigi kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, vėl kviečiu į tribūną B.Vėsaitę. Svarstysime pataisas, kurios komitete nesulaukė pritarimo. Pradedame eilės tvarka nuo pataisų, kurioms nepritarta. E.Žakario pataisa, registruota dar gūdžių 2006 metų liepos mėnesį. Komitetas nepritarė. Kolegos E.Žakario nematau. Gal jūs, gerbiamoji pranešėja, pateikite siūlymo esmę ir komiteto nuomonę.

B.VĖSAITĖ. E.Žakaris siūlo tas dienas, kurios sutampa su sekmadieniais, perkelti į kalėdinį laikotarpį. Komitetas nepritarė, pritarė A.Syso siūlymui.

PIRMININKAS. Ar kolega A.Baranauskas užsiregistravęs dėl kolegos E.Žakario siūlymo, ar dėl viso? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu nepritarti kolegos E.Žakario siūlymui? Ačiū. Nepritarta kolegos E.Žakario siūlymui.

Toliau Seimo narių G.Šileikio, L.Mogenienės, A.Dumčiaus ir Z.Žvikienės 2006 m. lapkričio 9 d. siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kas iš teikėjų pasirengęs pateikti?

B.VĖSAITĖ. Tai vėlgi yra labai panašus siūlymas į E.Žakario, perkėlimas į tų pačių metų gruodžio 24 d., jeigu tai yra darbo diena. Tai yra vėl kalėdinės atostogos. Komitetas nepritarė. Pritarė A.Syso siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Balsuokime, kolegos. Niekas nenorėjo… Ar dėl šio siūlymo kolega A.Sysas, ar dėl viso? Nebūtina, čia jokios prievartos. Ačiū. Supratome, kad nebenorite. Dėl šio siūlymo, kurį teikia keturi Seimo nariai, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame pasiūlymui, kurį teikia keturi minėti Seimo nariai ir kuriam nepritaria pagrindinis Ekonomikos komitetas.

12 balsavo už, 18 – prieš, 30 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau yra Seimo nario J.Razmos siūlymas, kuris registruotas 2007 m. spalio 30 d. Ar kolega J.Razma norėtų jį pateikti? Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, galima pasidžiaugti, kad socialdemokratai iš dalies išsprendė anksčiau sukurtą problemą ir dėl trijų dienų, kurios sutampa su sekmadieniais, jau perkėlimas į pirmadienį nebus vykdomas. Aš siūlau vis dėlto padaryti sprendimą ir dėl likusių dienų. Jų yra nemažai, kur kas daugiau negu tos trys dienos. Ką aš siūlau? Siūlau, kad tas dienas, kurios yra šventinės ir sutampa su šeštadieniais ar sekmadieniais, žmogui būtų leista papildomai prisidėti prie kasmetinių atostogų. Nebebūtų visuotinių nedarbo dienų, kaip dabar yra pirmadieniais, kai iš tikrųjų sutrinka verslas, pervežimų sistema pradeda strigti, stovi terminalai, Lietuva iškrenta iš tranzito tą dieną. Yra daug minusų verslui, o matome, kokia šiuo metu yra pramonės situacija, pastebimas mažėjimas, situacija nėra labai gera. Prisidėtume prie teigiamo poveikio mūsų verslui, jeigu priimtume mano pataisą. Žmogus prisidėjęs prie kasmetinių atostogų tas kelias dienas pasiskirstytų per visus metus, ir niekas nepajustų neigiamų poveikių, o dabar, esant visuotinėms nedarbo dienoms, tai yra labai juntama.

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.

B.VĖSAITĖ. Komitetas nepritarė, tuo labiau kad ir profesinės sąjungos siūlė nepritarti. Jų argumentas yra toks, kad tai galima numatyti sutartyje.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar kolega A.Matulas ir kiti užsiregistravę dėl viso, ar dėl šios pataisos? R.Dagys – palaikanti J.Razmos siūlymą nuomonė.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs dabar ką tiktai pasakėte labai įdomią mintį, kad bus galima įvairiai susitarti. Jeigu yra visuotinai pripažinta nedarbo diena, kas ten įvairiai tarsis? Niekas ten… Ar laužysime visą struktūrą? Taigi ekonomikoje visi ryšiai yra tarpusavyje sustyguoti, visa sistema. Ta sistema veikia. Aš manau, kad pirmadienis tikrai yra ne ta diena, kurią būtų galima prisidurti prie švenčių, nes mes gyvename integruotoje rinkoje su Europos Sąjungos, su kitomis valstybėmis. Iškrenta viena intensyvi darbo savaitės diena. Nekvestionuodami, kad žmogus turi gauti už tai kompensaciją, mes galime perkelti jas prie atostogų, ir tie dalykai organizacine prasme išsilygins. Žmogus turės daugiau atostogų, galės praleisti su savo šeima ir ne vien tiktai pašvęsti, ką mes dabar matome, matome išgeriančiųjų statistiką ir t. t. Todėl aš siūlau pritarti šiai pataisai ir tą pirmadienio praktiką truputį pristabdyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sysas – nuomonė prieš pasiūlymą.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį. Kadangi mes pritarėme esminiam dalykui, kad šventinės dienos, kurios sutampa su sekmadieniais, nebūtų kompensuojamos, tai dabar trys dienos nebus kompensuojamos. Kitos dienos, jų tikrai nėra daugiau… (Balsai salėje) Palaukite, pone Razma! Aš suprantu, kad jūs mokate skaičiuoti iki penkių.

PIRMININKAS. Labai prašau J.Razmos nešūkauti.

A.SYSAS. Tos dienos per metus išpuola viena arba dvi, ne daugiau. Daugiau negali išpulti, jeigu jūs pažiūrėsite kalendorių 30 metų į priekį. Vadinasi, tai yra viena arba dvi dienos. Tai nesudaro kokios nors tragedijos ekonomikai.

Antras punktas. Jeigu jūs pasižiūrėsite Darbo inspekcijos patikrinimus, daugiau kaip 30 % Lietuvos darbuotojų nepasinaudoja eilinėm atostogom. Siūlymas pridėti prie nepanaudotų atostogų, aš manau, naudos neduoda. Jeigu mes pasižiūrime mūsų darbuotojų sveikatos būklę ir visokius kitokius dalykus, poilsis yra būtinas. Todėl vėlgi, jeigu pažiūrėsite Darbo inspekcijos suvestines, pamatysite, kad darbdaviai dažniausiai tas atostogas išskaido į labai smulkias dalis.

Trečias dalykas yra administravimo klausimas. Kas turės kompensuoti atostoginius ar atostogas, jeigu dirbo pirmą pusmetį ar pirmą ketvirtį pas vieną, nuėjo pas kitą? Čia ir iškyla įvairių dalykų, tuo labiau kad toks dienų kompensavimas pirmadieniais yra kitose Europos Sąjungos valstybėse. Aš manau, kad yra kur kas blogesnis dalykas, kuris buvo šiais metais, kad mes palikome Darbo kodekse galioti nuostatą, kai Vyriausybė paskutinėm gruodžio dienom nutarė padidinti poilsio dienų skaičių kilnodama dienas į šeštadienius. Aš manau, kad čia yra kur kas blogesnis dalykas. Šios dienos būtų iš anksto kalendoriuje žinomos. Niekam jos jokių sunkumų nesudarytų. Tai sako ir patys verslininkai, kad yra blogiausia, kai kilnojama paskutinę minutę. Todėl aš nepritariu J.Razmos pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.

28 iš 65 balsavo už, 5 – prieš, 32 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau. Yra gautas dar E.Žakario pasiūlymas, kuris buvo užregistruotas birželio mėnesį. Prašom. Kadangi nėra paties kolegos E.Žakario, prašom B.Vėsaitę pateikti jo siūlymą ir komiteto nuomonę.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar dabar būtų tikslinga pritarti šiam siūlymui, nes mes jau nepritarėme J.Razmos pasiūlymui. Šalių sutarimu gali būti nustatyta ir kitokia su švenčių dienomis sutampančių poilsio dienų perkėlimo tvarka. Sykį mes nepritarėme Seimo nario J.Razmos siūlymui, šis yra analogiškas, tik formuluotė kitokia. Turinys yra analogiškas. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Nėra prieštaravimų. Nepritarta E.Žakario… Atsiprašau. R.Dagys norėtų pritarti siūlymui, bet kokiu atveju ačiū, gerbiamoji pranešėja. Daugiau siūlymų nėra.

R.J.DAGYS. Man šiek tiek neaišku, kodėl socialdemokratai atsisako normalios nuostatos, dėl kurios galima derėtis ir nustatyti, kad šalių susitarimu gali būti numatyta kitokia tvarka. Šalys yra įvairios, ir derybinės, ir kolektyvinės sutarties šalys, ir panašiai. Kodėl mes turime atsisakyti tokios lanksčios formuluotės, man niekaip nesuprantama. Siūlau palaikyti, nes normali pataisa.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš siūlymą.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Manyčiau, vis dėlto reikėtų sutikti, arba įstatyme nustatyta tvarka, arba kolektyvinėje sutartyje aptarta tvarka, kad visiems būtų vienodai. Individualiai konkrečiai darbuotojo, besitariančio su darbdaviu, visada yra truputį sunkesnė padėtis. Darbuotojo pusėje būtų kolektyvinė sutartis, todėl siūlyčiau E.Žakario siūlymui nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra bendro sutarimo. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Seimo nario E.Žakario pasiūlymui šiam straipsniui, kuris įregistruotas šių metų birželio 10 d.

Balsavimo rezultatai: 14 – už, 8 – prieš, 41 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? S.Pečeliūnas – nuomonė už. Gerai. Ačiū. Prieštaravimų nėra. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.

Kolegos, galiu patikinti, kad yra gautas Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Ačiū. Gera žinia. Norisi pabaigti galų gale šią istoriją, padėti tašką.

Gerbiamieji kolegos, vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto proga išsakyti nuomones už arba prieš. S.Pečeliūnas – nuomonė už.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Turbūt kai kas ir pamiršo mūsų seną ginčą dėl tų visų šventinių ir minėtinų dienų. Tame bloke buvo ir šis klausimas, kad tos šventės, kurios tradiciškai yra sekmadienį, kad už jas nebūtų kompensuojama kitomis darbo dienomis. Ačiū Dievui, šiaip taip po ilgų batalijų atėjome prie sprendimo. Padarius šitą sprendimą aš turiu vilties, kad jeigu ne šitas, tai kitas Seimas grįš prie kito klausimo, kuris buvo sužlugdytas, nes viskas buvo sudėta į vieną katilą. Kalbu apie Konstitucijos dieną. Atsiminkite, kai ateis laikas spręsti ir šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulas – taip pat nuomonė už.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, dėl tų ilgųjų savaitgalių labai daug problemų turėjo sveikatos sistema. Kadangi ligoninės, poliklinikos turėjo užtikrinti nepertraukiamą darbą, tą padaryti buvo gana sunku, nes daugelis medikų, gydytojų, seselių tais savaitgaliais išvykdavo ar prie jūros, ar į kaimą, ar pas savo artimuosius, dėl to buvo labai sunku organizuoti tinkamą pagalbą pacientams.

Kita priežastis, dėl ko reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui, yra ta, kad nors ir nedidelė visuomenės dalis, bet nemoka švęsti, ir dėl to mūsų padaryto sprendimo, dėl tų įvestų ilgųjų savaitgalių mūsų valstybė patyrė ne vieną skaudžią nelaimę, praradome ne vieną žmogų. Gaila, kad nepritarėme J.Razmos siūlymui, kad ir tų likusių vienos ar dviejų dienų, kurias mes dar atkelsime iš pirmadienio, mes nesutikome perkelti prie atostogų. Žmogus galėtų apsispręsti, pasiimti atostogas ir geriau planuoti savo poilsį su šeima, pasirinkti tinkamą vietą. Pritariu šiam įstatymui ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, geriau vėliau negu niekada. Tai, kad buvo padaryta klaidų, priimant Darbo kodeksą ir įteisinant ne visai suprantama perkėlimą dienų, ypač tų, kurios visada yra fiksuotos kaip šventinės dienos, ir duoti papildomą išeiginę pirmadienį… mes turime ne tik ekonominius nuostolius, bet turime ir socialinius nuostolius. Nenoriu kartoti to, ką sakė A.Matulas. Aš apgailestauju, kad mes neatsižvelgėme į J.Razmos pasiūlymą, nes dar bus tokių dienų, kurios yra ne vien kiekvienų metų sekmadieniai, bet ir kitos dienos, ir valstybinės šventės, kurios gali būti sekmadienį arba šeštadienį, tada mes vėl pirmadienį turėsime išeiginę dieną nukelti. Atvėskime per vasarą, pailsėkime ir grįžkime prie to Darbo kodekso. Reikėtų iš naujo Jurgiui registruoti dar tą pataisą, kad mes galutinai sutvarkytume taip, kad neliktų jokių abejonių. Jokių trijų ar keturių papildomų dienų. Yra šventinė diena, ją švenčiame, ir nenukentės nei mūsų verslas, nenukentės ekonomika, nenukentės sveikatos apsauga, o, svarbiausia, nenukentės žmonės. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir J.Dautartas – taip pat nuomonė už.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Antanas ir gerbiamoji Irena išsakė daugelį mano motyvų. Aš norėčiau pasakyti, kad ne tik verslo žmonės šiuo atveju kalba apie ekonomiką. Įvertinus tai, kad kitame biudžete sąlygiškai jau trūksta pusantro milijardo, o priėmėme labai daug įstatymų dėl socialinių lengvatų, valdančiajai daugumai reikėtų pagalvoti, nes kelia klausimą ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai. dar daugiau – darbuotojai sako: mes norime dirbti. Gerbiamojo J.Razmos pasiūlymas yra geras kompromisas. Jis juk nesiūlo atimti, jis siūlo prijungti. Todėl siūlau įsiklausyti į šį dalyką, nes čia yra bendri interesai, ir verslo, ir dirbančių žmonių, ir apskritai Lietuvos ekonomikos, jau nekalbant apie avaringumą ir kitus dalykus. Siūlau palaikyti gerbiamojo Jurgio įstatymo pataisą ir apsispręsti balsuojant.

PIRMININKAS. Dėkui. Visos kalbos dėl balsavimo motyvų. Kolegos, prašau atidumo, vėl reikia 71 Seimo nario dalyvavimo balsuojant. Pasiruošiame ir balsuojame, ar priimame įstatymo projektą Nr.XP-1423A?

Balsavo 80 Seimo narių. Visi 80 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1423A, priimtas. Sveikinu, dar vienas ilgaamžis projektas baigtas svarstyti.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2878(3*) (svarstymo tęsinys)

Eilės tvarka svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 1-16 klausimą. Jis, beje, yra paskutinysis iš rytinio posėdžio darbotvarkės, – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir 21 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2878(3). Svarstymo stadija. Pagrindinis komitetas buvo Kaimo reikalų komitetas. A.Ramanauską kviečiu pateikti išvadą. Ruošiasi A.Bosas.

A.RAMANAUSKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip prisimename, vakar dienos posėdyje Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas pareiškė pastabas, kad komitetas neteisėtai atliko svarstymą, todėl komitetas šiandien, šios dienos posėdyje, dar kartą apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visus kitus argumentus aš išsakiau vakar, turbūt kartoti neverta.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau kviečiu A.Bosą išsakyti papildomo Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Gerbiamasis kolega Bosai! Laba diena! Kviečiame į tribūną. Ruošiasi kito papildomo komiteto pranešėjas M.Subačius.

A.BOSAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir vienbalsiai pritarė šiam projektui su vienu Seimo nario A.Boso pasiūlymu. Siūlyčiau pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų siūlymą ir kitų kolegų siūlymus mes svarstysime atskirai.

Dabar išklausome komiteto išvadas. M.Subačius pristato Audito komiteto išvadą. Ruošiasi J.Pinskus.

M.SUBAČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2878 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr.XP-2878 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas.

PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat svarstė kaip papildomas komitetas. Pristato J.Pinskus. Ruošiasi V.Tomaševskis.

J.PINSKUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos! Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Šiam įstatymo projektui buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo nario A.Boso pasiūlymai ir pastabos.

Komiteto sprendimas: nepritarus Seimo nario A.Boso pasiūlymui, siūlyti pagrindiniam komitetui daryti svarstymo pagrindiniame komitete pertrauką ir kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu kreiptis į Seimo Pirmininką dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatų aiškinimo.

Antrą kartą Teisės ir teisėtvarkos komitetas susirinko 2008 m. liepos 8 d. Komitete buvo svarstytas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. 2008 m. liepos 4 d. konstatuota, kad, atsižvelgiant į valstybinių parkų ir valstybinių draustinių gamtinės aplinkos ir jos objektų apsaugos požiūriu ypatingą statusą, kuris yra pagrindas šias teritorijas pripažinti ypač vertingomis teritorijomis ir visuotinę reikšmę turinčia nacionaline vertybe, kurios išsaugojimas yra viešasis interesas, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo šiose teritorijose klausimus, negali būti nepaisoma iš Konstitucijos kylančių natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugos imperatyvų. Todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-2878.

Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat svarstė šį klausimą kaip papildomas komitetas. V.Tomaševskį kviečiu pristatyti komiteto išvadą.

V.TOMAŠEVSKI (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į komiteto ir Teisės departamento pasiūlymus.

Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar metas diskusijai. Diskusijoje dalyvauti pageidauja 4 Seimo nariai. Jeigu teisingai supratau, A.Bosas jau savo nuomonę išsakė ir atskirai nebenorėtumėte kalbėti, nes komiteto vardu jūs jau kalbėjote. Gerai. Kviečiu kalbėti diskusijoje. Patikslinkite, jeigu kalbėsite savo vardu.

A.BOSAS. Gerbiamieji kolegos, šiuo pasiūlymu yra sutvarkoma Konstitucinio Teismo sprendimo nuostata. Siūloma, kad pilietis, kuris gyvena draustinyje, regioniniame parke ar saugotinoje teritorijoje, kuris turi teisę susigrąžinti tenai žemę, galėtų ją persikelti to paties parko teritorijoje, kur jisai gyveno ir dabar gyvena, paprasčiausiai arčiau namų, jeigu tai yra laisva žemė. Šiame įstatyme buvo parašytas tas pats tekstas, tik buvo parašyta viena frazė – „valstybės išperkama“. Iš tikrųjų draustinyje valstybės išperkama… arba valstybė neturi jokio intereso išpirkti tą žemę, ir tai sustabdė visą žemės perkėlimo procesą, kuris apskrityse buvo suplanuotas, sudėliotas ir taip toliau.

Konstitucinio Teismo sprendimas nurodė, kad ši frazė prieštarauja Konstitucijai. Išbraukus šią frazę, aš pats atstovavau Konstituciniame Teisme, susitvarko visi teisės aktai ir iš tikrųjų pajudės žemės perkėlimas, kuris dabar yra sustabdytas apskrityje, todėl įtikinamai prašau palaikyti mano pasiūlymą. Ačiū.

Tam pasiūlymui bendru sutarimu pritarė Aplinkos apsaugos komitetas.

PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu A.Endziną.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke! Iš tiesų svarstome sudėtingą ir painų klausimą. Bet kokie įstatymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto pakeitimai turi būti svarstomi ypač atidžiai, juolab kad (ir tai jokia paslaptis) šio įstatymo subtilybėmis, kurios, beje, ir atsirado šį įstatymą tobulinant, jau pasinaudojo nemaža dalis gudresnių, greitesnių, o kartais paprasčiausiai, nebijau pavartoti šio žodžio, landesnių mūsų piliečių, taip pat, be abejo, ir visiškai dorų, kurie įstatymų nustatyta tvarka atkuria savo nuosavybę. Tačiau dalis mūsų piliečių, kurie laiku įstatymo nustatyta tvarka parašė prašymus į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nemynė valdininkų slenksčių, nepamalonindami jų savo dėmesiu ar kokiomis dovanomis, bet pasikliovė savo demokratiškai išrinkta valdžia, jos pasvertais ir atsakingais sprendimais, skaudžiai nusivylė.

Suprantu, kad saugomos teritorijos yra saugomos visiems Lietuvos piliečiams nepaisant to, kuriame Lietuvos kampe jie gyventų. Lygiai taip pat suvokiu, kad piliečiai yra lygūs tarp lygių nepaisant to, kur jie gyvena.

Tačiau 2006 m. liepos 19 d. įstatymo pataisomis mes priėmėme Mažosios Lietuvos genocido paminėjimo dieną, 2007 m. spalio 16 d. ją pirmą kartą paminėjome. Suprantame ir žinome, kad po skaudžių istorinių faktų Mažojoje Lietuvoje, konkrečiai Klaipėdos krašte, atskirose šio krašto teritorijose, beveik neliko vietinių gyventojų, aš turiu omeny senųjų gyventojų, o ir išlikę stengiasi pakeisti savo gyvenamąją vietą, išsikraustydami į pakraščius, į sunkiai prieinamas vietoves. Šiandien tos teritorijos yra saugomos teritorijos. Šiems žmonėms, kaip, beje, ir kitiems, kurie, bėgdami nuo Sibiro tremties ar tiesiog nuo mirties, į šį kraštą atsikraustė ar net ne savo noru buvo perkelti, atkurti nuosavybės teisę į savo tėvų, protėvių žemę šiandien nėra jokių galimybių.

Kaip šiems Lietuvos piliečiams pasitikėti savo valdžios teisingumu? Jie kantrūs, užgrūdinti audrų ir praradimų, tačiau nusivylę. Aš nesiūlau šiandien stabdyti įstatymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto svarstymo. Suprantu, kad siūlomos pataisos daliai Lietuvos Respublikos piliečių sudarys sąlygas realizuoti teisėtus lūkesčius, bet ne visiems. Žmonių, kurių tėvai ar seneliai patyrė genocidą, kurie, vengdami pražūties, persikėlė į Klaipėdos kraštą iš šiandien saugomų teritorijų, tarkime, kad ir iš Dzūkijos, šie lūkesčiai nebus realizuoti. Todėl kreipiuosi į jus, gerbiamieji kolegos, siūlydamas ir prašydamas ieškoti tokių įstatymo formulių, kurios nediskriminuotų genocidą patyrusių Lietuvos gyventojų dalies. Manau, kad rudens sesijoje Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą tos apimties ir gylio, kurio reikia, padėtų sudaryti reikiamas prielaidas tikslesnėms įstatymo formulėms, kurios atlieptų visų gyventojų lūkesčius, teisėtus lūkesčius į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir leistų jį atkurti ten, kur jie gyvena šiandien. Juo labiau kad didžioji gyventojų dalis, kaip anksčiau minėjau, taip ir padarė, beje, neretai kantriųjų sąskaita. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. J.Veselkos salėje nematau. Kviečiu į tribūną D.Bekintienę.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kai kurie Seimo nariai kalbėjo dėl šio įstatymo projekto. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad praeitų metų liepos 5 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kokiais atvejais saugomose teritorijose negalima susigrąžinti nuosavybės ir atsikelti nuosavybę. Tai yra du atvejai: kai žmogus ten negyvena, bet turi nuosavybę, arba kai žmogus gyvena, bet turi nuosavybę kitoje saugomoje teritorijoje. Kitaip sakant, Konstitucinis Teismas labai susiaurino žmonių teises atgauti arba atsikelti nuosavybę saugojamose teritorijose. Tačiau Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tie žmonės, kurie gyvena ir iki nacionalizacijos turėjo tą nuosavybę, jie gali ją persikelti toje pačioje teritorijoje, tame pačiame draustinyje. Tai neprieštarauja Konstitucijai. Taigi jau daugiau kaip metai arba, sakykim, metai, kai paprastiems kaimo žmonėms yra neleidžiama atkurti žemės ir miško nuosavybę.

Mielieji Seimo nariai, aš pateikiau kelis pasiūlymus. Vieno iš pasiūlymų pagrindinis komitetas nepriėmė todėl, kad valstybės išperkama žemės. Ką reiškia valstybės išperkama žemė? Jeigu valstybiniame parke valstybė turi interesų, taip, žmogus gali atsikelti kitoje to paties draustinio arba saugomos teritorijos vietoje. Jeigu valstybė neturi interesų… kai tėvas turėjo viename kaime, o dukra arba sūnus dabar gyvena kitame kaime. Kaip jie gali dirbti žemę už dvidešimties kilometrų? Manau, kad valstybės išperkama žemė, jeigu valstybė neturi interesų… žmogus tame pačiame draustinyje arba saugomoje teritorijoje iš kaimo į kaimą laisvai turėtų atsikelti savo žemę. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris buvo priimtas 2008 m. liepos 4 d., neprieštarauja šioms nuostatoms.

Gerbiamieji kolegos, paprasti kaimo žmonės, kuriems nebuvo sugrąžinta žemės nuosavybė dėl to Konstitucinio Teismo nutarimo, laukia šio jūsų sprendimo. Būkite atidūs, būkite akyli. Visi mes prieš rinkimus sakome, kad tarnaujame žmonėms, mes esame tautos išrinktieji. Noriu pasakyti, kad atkreiptumėte dėmesį ir pritartumėte šiam įstatymo projektui ir mano pasiūlymams. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbos diskusijoje baigtos. Kviečiu į tribūną pagrindinio Kaimo reikalų komiteto pranešėją A.Ramanauską. Dabar svarstysime kelias Seimo narių pataisas, kurioms komitetas nepritarė. Gerbiamasis pranešėjau, patikslinkite mane, jeigu aš klystu teigdamas, kad Seimo narys A.Bosas ir Seimo narys J.Juozapaitis yra pateikę identišką pataisą. Taip pat pataisos dalis panaši į kolegės D.Bekintienės pataisą.

A.RAMANAUSKAS. Tikrai taip.

PIRMININKAS. Ar galime konstatuoti, kad vienu kartu svarstome identiškas kelių Seimo narių pataisas? Kolega A.Bosas pateiks esmę savo pasiūlymo, kurį paremia ir papildomas Aplinkos apsaugos komitetas.

A.BOSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Visi nuogąstavimai apie suaktyvintą ūkinę veiklą šioje perkeltoje teritorijoje yra absoliučiai ne šio įstatymo reguliavimo reikalas. Tai yra Saugomų teritorijų įstatymo reguliavimo kompetencija. Spekuliavimas, kad žmogus arčiau namų persikeltų savo žemę, kad galėtų vykdyti aktyvesnę ūkinę veiklą, yra laužtas iš piršto. Todėl, kaip pažymėjo ir Konstitucinis Teismas, aš siūlau pritarti mano pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?

A.RAMANAUSKAS. Komitetas nusprendė nepritarti kolegų siūlymams dėl vienos paprastos priežasties. 2007 m. liepos 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimo esmė ir buvo nustatyti griežtus ribojimus. Jeigu mes pritartume kolegų nuomonei, visiškai nevykdytume Konstitucinio Teismo nutarimo esminių reikalavimų. Todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kas iš kitų teikėjų nori palaikyti? Kolega J.Sabatauskas – nuomonė prieš. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas svarstė šį projektą ir būtent mes inicijavome, kad būtų daroma pertrauka ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo. Konstitucinis Teismas pakartotinai išaiškino ir patvirtino, kad tik tada, kai negalima grąžinti natūra tame draustinyje, saugojamoje teritorijoje arba parke, galima lygiavertį sklypą suteikti kitoje vietoje tame pačiame parke, bet ne tada, kada panorėjo. Jeigu yra galimybė natūra grąžinti sklypą toje vietoje, kur ir buvo, jis yra grąžinamas. Šiuo atveju galimi didžiuliai piktnaudžiavimai. Štai parko teritorija didelė, bet ežeras apima ne visą parką, tada žmogus gali sakyti: ne, aš nenoriu sklypo 5 km nuo ežero, o noriu 100 m nuo ežero, todėl man perkelkite. Tai prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui, juo labiau išaiškinimas dar kartą patvirtino tą patį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. D.Bekintienė – nuomonė už.

D.BEKINTIENĖ. Tie, kurie atsikėlė žemę prie ežerų, traukinys jau seniai nuvažiavo. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad priimtų sprendimų negalima atšaukti ir jie lieka galioti. Bet yra žmonės, kaimo žmonės, kurie dėl žemėtvarkininkų kaltės 15 ar daugiau metų neatgavo nuosavybės vien todėl, kad jie nedavė kyšio. Atsiprašau, kodėl jie turi kentėti? Jie iš tikrųjų ten gyvena, ten turėjo nuosavybę. Sakykime, jų vaikai gyvena kitame kaime toje pačioje teritorijoje ir tame pačiame draustinyje. Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai neprieštarauja Konstitucijai. Apie ką mes kalbame?

PIRMININKAS. Dėkoju. Po vieną nuomonę yra išsakyta. Balsuosime. Gerbiamasis pranešėjau, nepabėkite. Galite balsuoti čia. Pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame Seimo narių A.Boso, J.Juozapaičio ir D.Bekintienės iš dalies siūlymui, susijusiam su projektu, kuriuo siūloma išbraukti žodžius „valstybės išperkama“. Balsuokime.

Balsavimo rezultatai: iš 71 balsavusio 52 – už, 5 – prieš, 14 susilaikė. Pasiūlymui išbraukti atitinkamus žodžius yra pritarta.

Kolegos, toliau svarstome… Yra Seimo narės D.Bekintienės siūlymas vietoje žodelio „ir“ įrašyti „ar kurie“. Ar dar siūlote, kad būtų svarstoma, ar atsiimate?

D.BEKINTIENĖ. Ne, jokiu būdu neatsiimu.

PIRMININKAS. Prašom pasakyti esmę.

D.BEKINTIENĖ. Nes atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėja įstatymo atitiktį Konstitucijai tik ta apimtimi, kiek interpretuojama pretendentų teisė persikelti žemę… Atsiprašau, jaudinuosi. …vandens telkinį tik tame valstybiniame parke, valstybiniame draustinyje, kur jie gyveno, tačiau netiriamas įstatymo nuostatų konstitucingumas dėl tų asmenų, kurie turėjo ir turi nuosavybės teisę į gyvenamuosius namus, butus tame parke, draustinyje. Taigi svarstytina, ar įstatymo projektu nesusiaurinamos teisės tų asmenų, kurie turi nuosavybės teisę į namus tame valstybiniame parke, valstybiniame draustinyje, nes projektu nustatomos dvi būtinosios sąlygos kartu – gyventi ir ten turėti nuosavybės teises.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Komiteto nuomonė. Prašom.

A.RAMANAUSKAS. Vadovaudamasis ta pačia logika, kaip prieš tai sakiau, komitetas nusprendė nepritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar būtų norinčių kalbėti palaikant? Nėra. Prieštarauti? Lygiai taip pat nėra. Prašom pasiruošti ir balsuojame, nes nėra bendro sutarimo, ar pritariame Seimo narės D.Bekintienės 16 straipsnio 7 dalyje žodelį „ir“ pakeisti žodeliais „ar kurie“. Balsuokime!

Balsavimo rezultatai – balsavo 74: 39 – už, 7 – prieš, 28 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Bet tai dar ne visi gerbiamosios D.Bekintienės siūlymai.

Toliau Seimo narė D.Bekintienė šalia žodžių „valstybės išperkama“ išbraukimo siūlė įtraukti žodelius atitinkamoje 7 dalyje… Ar vis dar norite, kad dėl tos dalies būtų balsuojama? Čia yra jūsų trečias siūlymas. Ar jūs turite jį prieš akis? Ar atsiimate?

D.BEKINTIENĖ. Trečias mano siūlymas, atrodo, dėl datos.

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamoji Danute Bekintiene, jūsų antras siūlymas yra iš kelių dalių: išbraukti žodžius „valstybės išperkamą“ (jau išbraukėme), bet toliau yra dar beveik visą sakinio dalį įtraukti to antro siūlymo viršuje. Ką jūs apie tai manote?

D.BEKINTIENĖ. Aš ką tik pasakiau dėl to, kad jeigu turi gyvenamuosius namus. Aš daugiau nieko negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Gerai. O dėl… Tvarka. Ar visi supratome, kad dėl to ir balsavome?

D.BEKINTIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Dar kartą turėsime balsuoti dėl grąžinimo natūra turėtoje vietoje, nes aš prieš tai formulavau, kad tik dėl žodelių „ar kurie“. Ar dar kas nors nori dėl to kalbėti? Ne. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo narės D.Bekintienės siūlymui į šį straipsnį įtraukti žodžius „kurių pagal įstatymą negalima grąžinti natūra turėtoje vietoje“. Balsuokime!

Balsavimo rezultatai: 24 – už, 3 – prieš, 28 susilaikė. Šiai pasiūlymo daliai nepritarta.

Gerbiamasis pranešėjau, aš dar noriu pasiklausti. Taip išskaidžius pasiūlymus išlieka visa įstatymo logika, nėra sugriauti principiniai dalykai?

A.RAMANAUSKAS. Mano supratimu, logikos neliko. Čia mes vėl prieštaraujame Konstitucinio Teismo nutarimui, kitaip sakant, neįgyvendiname…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsiprašau, dėl valstybės išperkamos žemės Konstitucinis Teismas nepasisakė. Šių dalykų jūs neturėtumėte čia painioti. Bet jūs esate pagrindinio komiteto pranešėjas ir galite nebent prašyti pertraukos, kad tai būtų padaryta dėl suderinamumo, bet prieš tai yra likęs trečias Seimo narės D.Bekintienės siūlymas dėl įsigaliojimo datos. Ar galime dabar apsvarstyti šį siūlymą? (Balsai salėje) Gerai.

Kolegė D.Bekintienė – paskutinis siūlymas dėl įsigaliojimo datos. Tuoj įjungsiu. Minutėlę! Žiūrėkite, kai raudona, vadinasi, ten jau įjungta. Luktelkite!

D.BEKINTIENĖ. Iš tikrųjų data, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2008 m. sausio 1 d., kai dabar liko keli mėnesiai, yra nereali. Kol kaimo žmonės susigaudys ir t. t., mes vėl turėsime pratęsti. Galbūt yra geriau iš anksto nustatyti ilgesnį terminą, kad žmonės sužinotų, susigaudytų ir pareikštų savo valią, kad po to nereikėtų pratęsti.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė ir apsispręsime.

D.BEKINTIENĖ. Siūlau iki 2010 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Komitetas. Pritariate ar ne?

A.RAMANAUSKAS. Posėdžio pirmininke, komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Tada ši nuostata jau tampa įtraukta į įstatymo tekstą. Gerai. Ačiū, kad susiorientavome.

Dabar mums reikėtų pasitarti, kaip elgiamės. Įstatymas yra svarbus ir jo priėmimo ilgai laukiama. Ar galime, gerbiamasis pranešėjau, sutarti taip: pusvalandžio pertrauka, jūs pasitariate su komitetu ir pasižiūrite, ar nėra vidinės prieštaros, ir grįžtame prie priėmimo? Ar iškart galime eiti prie priėmimo? (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos – A.Kašėta. Minutėlę!

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, įstatymo projektas yra labai svarbus. Bent jau Dzūkijoje žmonės jo seniai laukia. Metus laiko po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Seimas laikė užmarinavęs, metus laiko mes nesugebėjome pateikti ir priimti įstatymo projekto. Aš nežinau, ką veikė Kaimo reikalų komitetas, galbūt jūs turėjote rimtų priežasčių, bet jeigu jūs šiandien, prieš išeinant Seimui atostogų, dar manote, kad nesugebate susigaudyti, kam mes priimame ir ar galime tai priimti, aš labai apgailestauju. Tačiau tų žmonių, kurie gilinasi į problemas, aš labai prašau pasakyti savo nuomonę. Mano nuomone, priimtose įstatymo pataisose prieštaravimų nėra, galime eiti į priekį.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai vertinu visas geras kolegių intencijas, ką nori spręsti, bet į tas formuluotes, už kurias dabar mes balsavome, nebuvo galimybės gerai įsigilinti kitoms specialiosioms tarnyboms, kurių mes klausėme dėl kilnojimo ir panašiai, nes čia mes sprendžiame ne tiktai savininkų, bet ir tų, kurie žemę persikėlė anksčiau ir ten dabar gyvena, problemą. Neaišku, kokiu būdu persikėlė tą žemę ir ne vien tiktai Varėnoje, bet ir paežerėse, ir visur kitur. Yra visas kompleksas. Todėl aš siūlau baigti svarstymą, jam pritarti ir visa kita, bet iki stadijos gerai pasižiūrėti, ar mes, siekdami gero, nepadarėme kitų landų, kurių aš, kai mes dabar svarstome, matau bent kelias. Aš manau, kad mes rugsėjo mėnesį galime… Jeigu mes priimsime per vieną mėnesį, pusantro mėnesio, tikrai niekas neapsivers, jeigu pritariame po svarstymo. Tada, jeigu nebus tų tarnybų, kurios vykdo žemės reformą ir visa kita, abejonių, galėtume priimti. Būtų racionalesnis sprendimas, negu mes dabar padarysime kokią nors skylę, o per pusantro mėnesio kas nors ja pasinaudos, tuo labiau kad jis įsigalioja vėliau. Tikrai gal dabar nebėkime kaip akis išdegę. Aš suprantu, gera žinia žmonėms, bet, tiems žmonėms darydami gera, kitiems žmonėms galime padaryti bloga ir atverti galimybes kitiems dalykams – tas žemes susikelti prie paežerių, nes, aš galiu pasakyti, tokių lobistų man teko matyti ir pažiūrėjus, kas ten yra, visi žmonės ten niekada negyveno, o dabar pasiėmė žemes neaiškiais būdais.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, vienas iš sprendimų (aš tik atkreipiu dėmesį) galėtų būti pritarti po svarstymo ir neskubėti daryti priėmimo. Tai vienas iš būdų. Ar taip nesutaupome laiko? Atsisakote žodžio, kolegos? Ne. Eilės tvarka. Kolega V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu mes nepritariame D.Bekintienės siūlymams „ir (ar)“, man atrodo, iš esmės tai neprieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui. Galime padaryti pusvalandžio pertrauką ir patikrinti. Siūlau priimti šiandien šį projektą, nes jau daugiau kaip metai praėjo nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Mes jau turėjome seniai tai padaryti. Kodėl Kaimo reikalų komitetas ilgai delsė? Todėl, kad buvo keli papildomi komitetai. Ir kol mes gavome jų išvadas, po to kreipėmės dar kartą į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, todėl užsitęsė šio projekto priėmimas ir svarstymas. Aš manau, jeigu padarytume pusvalandžio pertrauką, po to priimtume, tai pasitarę su teisininkais išspręstume tą problemą.

PIRMININKAS. Gerai. Dar J.Sabatauskas ir tuoj pat apsispręsime.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, kalbėdamas dėl vieno iš siūlymų, paminėjau, kad komitetas inicijavo, kad pagrindinis komitetas darytų pertrauką ir prašytų Seimo Pirmininko prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Gavus išaiškinimą, paaiškėjo, kad Vyriausybės pateiktas projektas būtent ir įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą, koks jis buvo priimtas. Visi kiti papildomi pasiūlymai, už kuriuos mes šiandien balsavome… aš pritariu kolegos R.Dagio nuogąstavimams, kad dabar, nepaisant to, kad žmonės laukia, mes šiandien padarysime blogą darbą. Todėl tokios redakcijos projekto mes negalime priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Konstatuoju, kad pagrindinis komitetas pertraukos neprašo ir netgi formuluoja… Ten buvo priėjęs komiteto pirmininkas, ir aš supratau, kad kolega A.Ramanauskas sutinka, kad mes dabar galėtume apsispręsti, ar pritariame po svarstymo. Ar aš teisingai supratau, gerbiamasis pranešėjau, ir gerbiamąjį pagrindinio komiteto pirmininką kolegą V.Rinkevičių? Ar dabar galime eiti prie pritarimo po svarstymo? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.

Vienas už, vienas prieš. Prieš tai dėl vedimo tvarkos du Seimo nariai. Ponas B.Bradauskas pirmasis.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Kolegos, nereikia per daug aistrų aštrinti. Toms pataisoms, kurioms mes pritarėme, tiek Aplinkos apsaugos komitetas vienbalsiai… jokios logikos įstatymas nepažeidžia, ir mes galime tą įstatymą toliau priiminėti. Tam, kam nepritarėme, pasielgėme teisingai. Mes dabar galime priimti šį įstatymą, nėra jokių trukdžių…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kartojatės!

B.BRADAUSKAS. …ir neprieštarauja Konstitucinio Teismo sprendimui.

PIRMININKAS. Nebūtina kartoti to, ką mes jau užfiksavome. Ar galime judėti į priekį, kolega Bosai? Prašom.

A.BOSAS. Turėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad gerbiamasis J.Sabatauskas sąmoningai ar nesąmoningai mus klaidina. Aš noriu pacituoti Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą, kuriame sakoma: „kurie galėtų atsirasti, pavyzdžiui, dėl labai suaktyvėjusios ūkinės veiklos valstybiniame parke arba valstybiniame draustinyje.“ Šis įstatymas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Suaktyvėjusią veiklą reguliuoja visiškai kiti įstatymai, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymas. Šioje vietoje gerbiamasis J.Sabatauskas klaidina mus visus. Todėl padaryta destrukcija, nes mes galime šiandien ir priimti, ir baigti šį dalyką.

PIRMININKAS. Kolegos, ačiū. Prašom išsakyti po vieną nuomonę už ir prieš svarstymo stadijoje. V.Rinkevičius – palaikanti nuomonė. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Aš manau, žmonių lūkesčiai atsiimti savo nuosavybę saugomose teritorijose jau daugiau kaip metai neįgyvendinami. Mes turėtume pritarti šiam projektui. Mes dar kartą pasitikslinsime. Mano nuomone, mes iš esmės nepažeisime Konstitucinio Teismo nutarimo esmės ir galėtume greičiau paleisti šį projektą į gyvenimą, nes ir taip žemės reforma buksuoja. Jeigu mes dar sulaikysime to įstatymo projekto priėmimą, laikas dar nusitęs, ir nuosavybės atkūrimo procesas tęsis iki begalybės. Žmonės iš tiesų laukia šio sprendimo su didžiuliu nekantrumu, tie, kurių nuosavybės teisės buvo neatkurtos ir kurie turėtų tą padaryti bent jau dabar įstatymu apibrėžtose ribose. Aišku, tai tenkina ne visus, bet, deja, mes to kai kuriais atvejais negalime padaryti dėl tam tikrų priežasčių.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endzinas dėl viso? Prašom – nuomonė prieš.

A.ENDZINAS. Dėkoju posėdžio pirmininkui. Savo argumentus ir abejones dėl įstatymo visumos visiškai išsakiau kalbėdamas iš pagrindinės tribūnos. Taip, man atrodo, kad įstatymas neatspindi visų nuosavybę turėjusių žmonų lūkesčių. Manyčiau, gerbiamasis pirmininke, jūs čia man ranką rodote ar…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, jūsų kaimynams. Gerbiamoji Aleknaite, gerbiamasis kolega Dagy, gerbiamoji kolege Bekintiene, jūs triukšmaujate. (Balsai salėje) Čia yra Seimo salė.

A.ENDZINAS. Tada aš palauksiu.

PIRMININKAS. Tęskite.

A.ENDZINAS. Ačiū. Kaip minėjau, tuos argumentus išsakiau iš pagrindinės tribūnos, manydamas, kad įstatymas nevisiškai atspindi turėjusių nuosavybės lūkesčius į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Bet svarstymo stadijoje galbūt neverta šio įstatymo stabdyti. Manau, diskusijos parodė, kad iki priėmimo bus tarpas, tada bus galima dar padiskutuoti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pasiruošiame ir balsuojame, ar po svarstymo pritariame įstatymo projektui Nr.XP-2878? Po to galėsite dėl pavardės reaguoti. Balsuokime. Balsuojame, ar pritariame įstatymo projektui Nr.XP-2878 po svarstymo.

Balsavimo rezultatai: 81 balsavus, 62 – už, 5 – prieš, 14 susilaikė. Pritarta projektui po svarstymo.

Kolegos, turiu patikinimą ir ne tik patikinimą, bet Seimo Pirmininko Č.Juršėno teikimą svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Mes tam turime pritarti balsuodami arba bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendro sutarimo nėra. Pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame Seimo Pirmininko Č.Juršėno pasiūlymui svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Balsuokime, kas už? Po šio balsavimo, kolega Sabatauskai, suteiksiu jums žodį.

Balsavimo rezultatai: 77 balsavus, 46 – už, 10 – prieš, 21 susilaikė. Ypatingai skubai pritarta.

Ar kolega J.Sabatauskas dabar norėtų dar, nes jūsų pavardė buvo paminėta? Replika po balsavimo. Po to V.Tomaševskis.

J.SABATAUSKAS. Aš dar kartą kartoju, mes todėl ir kreipėmės į Konstitucinį Teismą, prašėme išaiškinimo. Dabar čia pusės sakinio ištraukimas iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kalbant tik apie ūkinę veiklą, kai kalbama visiškai apie ką kitą… Gerbiamieji kolegos, dabar tikrai negalime daryti priėmimo, nes mes sugadiname įstatymą. Kai kurie galbūt nesuprasdami, nieko nenoriu kaltinti. Aš prašau daryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Jūs kieno vardu prašote?

J.SABATAUSKAS. Frak…

PIRMININKAS. Ar tikrai?

J.SABATAUSKAS. Komiteto vardu.

PIRMININKAS. O komiteto jūs įgaliojimus jūs turite, jeigu jau taip prašnekome?

Kolega V.Tomaševskis dėl vedimo tvarkos arba repliką. Prašom.

V.TOMAŠEVSKI (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes visi norime padaryti gerą darbą, nes tas reikalas jau metai kaip sustabdytas, tačiau galime padaryti blogą darbą. Manau, kad šios pataisos išplečia Konstitucinio Teismo nutarimo esmę, ir Prezidentas gali nepasirašyti šio įstatymo. Tada padarysime blogą darbą. Gal pertraukos nereikia, nes šiandien paskutinis posėdis, bet teisininkams reikia susirinkti pusei valandos, kad išsiaiškintų.

PIRMININKAS. Gerai. Ar galime sutarti dėl pusvalandžio pertraukos? (Triukšmas salėje) Kolegos, tikrai nesinori, kad Seimas priimtų dar vieną brokuotą įstatymą. Tik pusvalandžio pertrauka. Iš Teisės departamento būtų pakviesti keli teisininkai, būtų susėsta ir pažiūrėta. (Balsai salėje) Nieko, galbūt dar atrasime, bet tai yra svarbus įstatymas. Be to, mūsų kaip niekad yra pakankamai, kad galėtume priimti sprendimus. Ar pritariame pusvalandžio pertraukai? (Balsai salėje: „Ne!“) Prašom balsuojant apsispręsti, ar pritariame pusvalandžio pertraukai. Jūs neturėjote komiteto įgaliojimų prašyti pertraukos. Labai atsiprašau, na, pirmininkas – dar ne komitetas. Kai kiti pakalbės dėl vedimo tvarkos, tada spręsime.

Pirmasis – B.Bradauskas, po to kiti.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip pas mus kartais būna. Išgirdo, kad kažkur skambina, neperskaito iki galo visų teisės aktų, nepažiūri komplekso ir bambina atsistoję: pažeidžiame, pažeidžiame. Nieko nepažeidžiame. Pataisos, kurias priėmėme, absoliučiai nepažeidžia Konstitucinio Teismo nutarimo. Kalbama apie tai, kad tame pačiame draustinyje, nieko neatkelti iš kitur, jeigu jis turi žemės viename kampelyje, kad galėtų perkelti į kitą kampelį tame pačiame draustinyje, jeigu jo sklypas ribojasi su kitu ir panašiai. Čia šokinėjama prie mikrofono visiškai neįsigilinus į dokumento esmę. Tiesiog nonsensas yra. Aš siūlau nedaryti jokių pertraukų ir priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas ir teisininkas, galiu jums pasakyti, kad esu pasibraukęs Konstitucinio Teismo nutarimo vietas ir galiu atsakingai pasakyti, kad vieta, kur yra išbraukti žodžiai „valstybės išperkama“ Konstitucinio Teismo buvo nepaleista, neliečia šios dalies. Yra ir teisininkų išvados dėl to. Ar galime sutarti dėl pusvalandžio pertraukos, kad išsklaidytume abejones? Na, dėl kompromiso pusvalandžio pertrauka. (Balsai salėje) Gerai.

N.Steiblienė. Tęsiame replikas. Prašom.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tada, kai svarstėme šį klausimą, jūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje nebuvo. Tai vienas momentas.

Antras momentas. Kas susirinks per tą pusės valandos pertrauką? Jeigu jūs manote, kad komitetai dabar gali sudaryti kvorumą, tai jūs labai klystate. Taigi Naujosios sąjungos frakcijos vardu aš siūlau pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Supratau, yra tokia jūsų teisėta galimybė. Kolegos, prašom pasiruošti.

Dar nori kolega V.Gedvilas dėl vedimo tvarkos. Prašau.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau jūsų paklausti dėl mūsų plenarinio posėdžio trukmės. Yra nutarta 18 val. baigti ir giedoti himną. Turime apsispręsti dėl giedojimo.

PIRMININKAS. Mes vakar taip nusprendėme, o šiandien jau yra šiandien. (Balsai salėje) 18.20 val. mes tarsimės, kaip dirbame toliau, o kol kas posėdis yra iki 18.20 valandos.

Dabar yra vienos iš frakcijų siūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašau pasiruošti. Procedūrinis balsavimas be motyvų. Kas už pertrauką?

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 24, susilaikė 19. Daugiau kaip trečdalis yra. Pertrauka iki artimiausio posėdžio.

Gal dar Seimo valdyba susirinks? (Balsai salėje) Ne, čia juokauju. Atsiprašau, pertrauka iki kito posėdžio. Šio klausimo svarstymas šiandien baigtas.

Replika po balsavimo. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA. Gerbiamieji kolegos, man gėda už tuos, kurie balsavo dėl pertraukos, nes gal jūs nedirbate su žmonėmis, nesėdite savo priėmimo kabinetuose ir neįsigilinate į tas problemas, kuriomis gyvena žmonės. Metus laiko Seimas po Konstitucinio Teismo išaiškinimo nesugebėjo priimti sprendimo! Maža to, net nepateikė normalių projektų. Ką reiškia, kai sako, kad pagalbiniai komitetai, ne pagrindiniai, nepateikė išvadų? Gėda tiems komitetams, ko gero, Teisės ir teisėtvarkos komitetui, žiūriu dabar į J.Sabatauską, ir kitiems. Nežinau, ar jūs galėsite ramiai atostogauti priėmę tokius sprendimus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ. Noriu pritarti A.Kašėtai. Man net graudu. Į paežeres kurie norėjo nusikelti, nusikėlė, bet liko tie vargšai žmogeliai Dzūkijos ir Aukštaitijos nacionaliniuose parkuose, kuriems negaliu paaiškinti. Kaip man paaiškinti tiems žmonėms, kaip man nuvažiuoti į gimtąjį Dzūkijos Puvočių kaimą ir pasakyti, kodėl negalima jiems susigrąžinti nuosavybės?

Mielieji Seimo nariai, jeigu jūs atsipalaidavote, jeigu jūs neskaitėte Konstitucinio Teismo nutarimo, galų gale šių metų liepos 4 d. sprendimo, jeigu man Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas negalėjo paaiškinti… Sakiau, Juliau, paaiškink, kas yra valstybės išperkama žemė, kaip pretenduoja valstybė į tą žemės gabalą? O jeigu žmogus nori perkelti žemę iš kaimo į kaimą? Kur jūs matote čia korupciją ir kokią nors landą? Tai yra baisu!

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš drįstu priminti…

D.BEKINTIENĖ. Aš apgailestauju, kad nebuvo politinės valios ir mes neapgynėme tų žmonių, kurie gyvena tose teritorijose. Jie tapo jūsų politiniais įkaitais. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Bekintiene, jūsų pasiūlymui buvo pritarta. Taigi Seime politinė valia yra, tiesiog šiandien nepriimtas įstatymas.

Ar galime judėti į priekį ir po truputį baigti rytinį posėdį? Tai yra paskutinis klausimas iš rytinio posėdžio, bent tiek vainikuokime savo paskutinę dieną.

Dar norėtų kalbėti kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jau mes padarėme pertrauką, kadangi ta pertrauka tęsis per vasaros atostogas, manau, galėtume gauti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, ar čia viskas gerai. Vienas dalykas yra neprieštaravimas Konstitucijos raidei, o kitas dalykas – konkreti tvarka, kaip mes jį įgyvendiname. Kartais gerais norais kelias yra į pragarą grįstas. Aišku, blogai, kad mes priimame tokį įstatymą paskubomis, nežinodami, kokios bus priimtos pataisos, nes buvo galima nagrinėti tik pagrindinį projektą. Aš siūlau kolegoms per daug nesijaudinti, per pusantro mėnesio niekas nepasikeis, bet mes būsime garantuoti, kad priimsime gerą įstatymą.

Pavyzdį galiu pasakyti. Nuvažiuokite į Molėtus, kur žemė perkelta žmonėms, kurie neatkūrė natūra, bet persikėlė savo žemes ir tas žemes dabar perkels dar į geresnes vietas, ką jūs leidžiate perkelti. Kovodami dėl vargšo dzūkelio pažiūrėkite, kas darosi kituose miškuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar tikrai tie, kurie esate prie mikrofonų, labai norite kalbėti? Ačiū. Vieną įtikinau. Broniau, na, šešiolika kartų prie šios vietos jau buvai. Ačiū. Puiku. Viskas. Ačiū. Kalbos baigtos. Aš turiu teisę neleisti replikuoti po kelis kartus. Viskas.

Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas. Tai buvo paskutinis rytinio posėdžio klausimas. Ar galime tęsti darbą be pertraukos? Dėkoju. Tokia yra mūsų bendra valia.

Pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimo. Dirbsime iki 18.20 val., o tada tarsimės, kaip elgiamės: ar pratęsiame posėdį, ar ne. (Balsai salėje) Manau, kad nuotaika darbinga ir reikia pabaigti viską, ką esame numatę.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3183(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3183. Priėmimo stadija. Audito komitetas yra pagrindinis. Ar kolega A.Skardžius norėtų ateiti į tribūną? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, man sufleruoja, kad nėra jokių pastabų. Vienas straipsnis. Jokių Teisės departamento pastabų nėra. Dėl viso įstatymo projekto viena nuomonė už, viena prieš. Matau, nori Z.Balčytis – motyvas už.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Įstatymo projektas iš tikrųjų yra sveikintinas, nes kur kas aiškiau ir tvarkingiau reglamentuoja tiek žemės, tiek turto įsigijimo dokumentų įforminimą. Aš manau, kad reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. K.Čilinskas – kitokia nuomonė.

K.ČILINSKAS (TSF). Aš negaliu pritarti tam, kad pagal šį projektą valstybė… savivaldybės sudeda pinigus į valstybės, savivaldybės turto rekonstrukciją, o po to aukciono būdu parduoda. Mes puikiai suprantame, kad pinigai jau nebus atsiimti, nes visada parduodant išeina pigiau. Ir iš viso kam tokio verslo reikia – pirma sudėti pinigus ir sudaryti sąlygas, po to aukciono būdu parduoti? Manau, kad tas projektas yra skirtas kai kuriems žmonėms, kai kuriems atvejams, bet, apskritai paėmus, yra labai nuostolingas mokesčių mokėtojams, todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Saulis taip pat nori pasakyti palaikančią nuomonę.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas tikrai labai ilgai ir nuodugniai nagrinėjo šį klausimą. Buvo daug įvairiausių pasiūlymų, ginčų, tačiau vis dėlto buvo apsispręsta pritarti šiam Vyriausybės teikiamam įstatymo projektui, siekiant paspartinti turto atnaujinimo procesą ir kitus procesus, kurie susiję su valstybės ir savivaldybių turto atnaujinimo ir pardavimo klausimais. Todėl kviečiu kolegas balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. L.Sabutis taip pat nori kalbėti už. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Kiekvienas suprantame, kad atnaujintas turtas turi didesnę vertę. Man atrodo, kad jeigu šiuo atveju valstybė ir savivaldybė tarpusavyje suderina šiuos dalykus, o Seimas gali tai išspręsti įstatymu, laimi ne tik tas, kuris įgyja tą turtą, bet ir mokesčių mokėtojas, apie ką kalba ir dėl ko visiškai be reikalo nuogąstauja K.Čilinskas. Juk turtas vis dėlto įgyja didesnę vertę ir tie pinigai grįžta tai pačiai savivaldybei arba mokesčių mokėtojams. Aš pritariu ir kviečiu balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus ateiti į savo darbo vietas. Pasirengiame ir balsuojame, ar priimame projektą, registracijos Nr.XP-3183. Salėje mūsų yra pakankamai. Pasiruošiame ir balsuojame. Ar kolegos R.Dagys, J.Sabatauskas, K.Starkevičius galėtų ateiti ir balsuoti? Patalkintumėte pasiekti reikiamą kvorumą.

Balsavimo rezultatai: 75 užsiregistravus, 67 balsavo, 60 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP-3183, priimtas. Primenu, kad kvorumas skaičiuojamas nuo užsiregistravusiųjų skaičiaus. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2006(3*) (sujungti XP-2006, XP-1642, XP-2093, XP-2187) (priėmimas)

Pereiname prie antrojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2006. Priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėją V.Bukauską kviečiu į tribūną. Atsiprašau, dar dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu perduoti Seimui mūsų frakcijos nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad tai yra gana rimtas įstatymas, kad mes vėluojame pagal visus grafikus. Kita vertus, mūsų frakcija dabar daug važinėja po Lietuvą. Mes norime aptarti šį klausimą su žmonėmis, todėl prašome pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, turėsime balsuoti dėl šio siūlymo, nes tai yra teisėtas siūlymas frakcijos vardu. Dėl to paties ar dėl kito? Gerai. Negaiškime laiko. Iš principo dabar balsuojame… Gerai. Kolega A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš noriu pasakyti Seimui, kad yra gautas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pareiškimas, kuriuo kaip tik prašoma, kad negalima šiandien priimti šio įstatymo.

PIRMININKAS. V.Boreikienė. Nepaisant to, ką pasakysite, vis tiek balsuosime dėl pertraukos. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau sutikti su kolegų prašymu daryti pertrauką. Buvo gana daug laiko šiam įstatymui išanalizuoti. Kas norėjo iš esmės įsigilinti, tas gilinosi, pateikė šimtus pasiūlymų, kuriuos dvejus metus analizavo darbo grupė. Į darbo grupę ir į komisijas, kurios, kolegos, intensyviai dirbo ir kuriose dalyvavo ir Seimo narių atstovai, buvo pakviesti atskirų frakcijų atstovai, kurie šiandien mėgsta tik kritikuoti, stovėti tribūnoje ir bet ką malti. Kaimo bendruomenių atstovai, kuriuos minėjo mano kolega Alfredas, irgi dalyvavo komitete ir gavo atsakymus į visus klausimus. Jie dėl to yra visiškai neteisūs. Taigi aš siūlau šį klausimą šiandien palikti darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Tuoj pat Seimas spręs. Dar dėl to paties, suprantu, kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, išties Seimas jau atėjo iki svarstymo stadijos dėl Konstitucijos pakeitimo, tai yra dėl tiesioginių merų rinkimų. Jeigu Konstitucijos pataisą priimsime dabar, mes vėl iš naujo, antrą kartą, turėsime atlikti savivaldos reformą. Aš nežinau, ar savivaldybės bus labai laimingos, jeigu per metus bus du kartus reformuojamos, todėl apie tai reikia tikrai labai pagalvoti. Aš manyčiau, kad du kartus daryti reformą yra netikslinga, nes šis įstatymas kaip tik leis iš naujo reformuoti savivaldybes, todėl pritariu pertraukai.

PIRMININKAS. Dėkui. Puikiai žinote, kad motyvai dėl pertraukų nėra sakomi. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal, atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, dar teks grįžti.

Pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos siūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio.

Balsavimo rezultatai: 71 balsavus, 53 – už pertrauką, 8 – prieš, 10 susilaikė. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3057(2*) (priėmimas)

Svarstome trečiąjį vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3057. Priėmimo stadija. Audito komitetas yra pagrindinis. Norėčiau pakviesti į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką A.Skardžių. Yra dalykų, dėl kurių mums reikės apsispręsti.

A.SKARDŽIUS (VLF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Priėmimo stadijos metu buvo gauta Teisės departamento išvada. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Valstybės kontrolė valstybinio audito metu yra nustačiusi, kad valstybės lėšos įstatymo projekte minimų institucijų darbuotojų darbo užmokesčiui naudojamos neracionaliai, nutarė laikytis Audito komiteto 2008 m. birželio 18 d. išvadoje suformuotos komiteto pozicijos. Kadangi Teisės departamento išvada buvo nelabai konkreti, buvo tiesiog pamąstymai, todėl nutarta į ją neatsižvelgti. Laikomės Vyriausybės pateiktos pozicijos.

PIRMININKAS. Konstatuoju, kad abiem pastabom nepritariate? Ar teisingai jus supratau?

A.SKARDŽIUS. Teisės departamento pastaboms nepritariame.

PIRMININKAS. Gerai. Supratome. Pastraipsniui… Prašom nepabėgti iš tribūnos.

1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.

3 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, ką norėtumėte pasakyti šiuo klausimu? Įsigaliojimo data.

A.SKARDŽIUS. Taip. Manau, reikėtų bent jau mėnesiu vėliau, nuo rugpjūčio 1 d.

PIRMININKAS. Gal pritartumėte siūlymui, kad pripažintume šį straipsnį negaliojančiu ir įsigaliotų nuo priėmimo?

A.SKARDŽIUS. Taip, galima, pirmininke.

PIRMININKAS. Nuo paskelbimo?

A.SKARDŽIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu laikyti 3 straipsnį nepriimtu? Dėkui. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Lieka du straipsniai. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto. Ar būtų norinčių kalbėti? Už arba prieš? Nėra. Kolegos, prašom iš pradžių registruotis. Gerbiamieji, registracija. Pažiūrėsime, kiek mūsų salėje. Kolegos, pakartosime registraciją, nes buvo tik trumpoji. Reaktyviniu būdu gal ne visi spėjome. Prašom. Kartojame registraciją. Dar sykį prašau dėmesio. Registruojamės.

Dabar mūsų tėra 67 salėje. Grįšime prie šio klausimo, kai bus daugiau Seimo narių.

Nacionalinės teismų administracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2340(3*) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 4 klausimas – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2340(3). Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. J.Sabatauskas pateiks. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektas buvo svarstomas kelis kartus, nes buvo tam tikra pertrauka, po to buvo užregistruoti tiek Seimo narių, tiek papildomų komitetų siūlymai, tiek Teisės departamento pastabos, kurias papildomai reikėjo svarstyti. Taigi po visų svarstymų jūs turite sujungtą lentelę su siūlymais, kuriems pritarta. Daugelis siūlymų, kuriems yra pritarta, yra suderinti su neseniai mūsų priimtu Teismų įstatymo keliasdešimties straipsnių pataisų projektu. Komitetas bendru sutarimu pritarė galutiniam variantui.

PIRMININKAS. Dėkui. Netrukus aš jus vėl pakviesiu į tribūną. Dabar papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks L.Sabutis. Kviečiu į tribūną.

L.SABUTIS (TSF). Dabar svarstymas ir priėmimas?

PIRMININKAS. Dabar yra svarstymo stadija.

L.SABUTIS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prieš metus liepos 4 d. svarstė antrąjį pateikto Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekto variantą. Pagrindiniam komitetui kaip papildomas pateikė 16 pastabų. Šiandien mes galime pasakyti, kad tuo metu pritarėme savo pasiūlytoms pastaboms ir tikėjomės, kad į tai atsižvelgs pagrindinis komitetas. Tai buvo padaryta bendru sutarimu.

Šiandien Seimui yra išdalytas trečiasis redakcijos variantas. Aš žinau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis taip pat pritarė kai kurioms atskiroms pastaboms. Mes, komitetas, matome, kad beveik visos mūsų pastabos yra įvertintos teigiamai, išskyrus tris pastabas, bet svarstymo metu dėl jų bus kalbėta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską į tribūną. Eilės tvarka svarstysime chronologiškai pagal registravimo datas pasiūlymus, pateiktus komiteto arba Seimo narių. Gal pagrindinio komiteto pirmininkas turi siūlymą svarstyti eilės tvarka pastraipsniui, taip bus galima nenutolti nuo panašių siūlymų, kurie yra registruoti skirtingu laiku. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Kadangi visi siūlymai buvo pateikti laiku, įvertinant Statuto reikalavimus, aš manau, būtų galima svarstyti pastraipsniui.

Pirmas siūlymas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – suderinti įstatymo projektą su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis ir atitinkamai pakeisti 1 straipsnį. Komitetas dar 2007 m. lapkričio 13 d. posėdyje pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui dėl 1 straipsnio pakeitimo.

PIRMININKAS. Matote, tie siūlymai, kuriems jūs pritarėte, tampa integruoti, ir jų atskirai neturime nagrinėti. Atsiprašau! Čia buvo siūlymai, kurie jau gauti po jūsų išvados. Tada mes turėtume…

J.SABATAUSKAS. Taip, po mūsų išvados. Nes mūsų išvada buvo praeitų metų vasarą, birželio mėnesį pirmoji išvada.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto siūlymui, kurį teikė papildomas komitetas dėl 1 straipsnio? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

J.SABATAUSKAS. Dėl 2 straipsnio 1 punkto pasiūlymų nėra. Yra dėl 2 straipsnio 2 punkto J.Sabatausko siūlymas. Šis siūlymas suderinamas su ką tik priimtu Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, išbraukiant kandidato į teisėjus sąvoką, nes jo neliko įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkui. Yra pagrindinio komiteto pritarimas. Ar galime pritarti? Tiesą sakant, yra nemažai siūlymų, kurie vėliau po pagrindinio svarstymo komitete buvo įregistruoti. Reikia formaliai 10 Seimo narių pritarimo. Ar taupydami laiką galime konstatuoti, kad pritariame, ir yra parama visiems registruotiems siūlymams bent dešimties? Dėkui. Pritarta.

Atsiprašau, nekonstatavau, ar pritarta jūsų pirmajam siūlymui dėl 2 straipsnio 2 dalies. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 3, 4, 5, 6 punktams siūlymų nėra. 2 straipsnio 7 punktui yra J.Sabatausko redakcinis siūlymas…

PIRMININKAS. Čia jūs būsite, taip?

J.SABATAUSKAS. Taip. Mano redakcinis siūlymas, suderinant su Teismų įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi, kai Seimas tiek svarstymo, tiek priėmimo metu pritarė kolegos L.Sabučio siūlymui, bet dėl Teismų įstatymo. Atitinkamai mes tai suredaguojame, kad jie būtų vienodi. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkui. Dėl 2 straipsnio 7 punkto kolegos J.Sabatausko siūlymo, kuriam pritarė pagrindinis komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 8 punktui siūlymų nėra. Yra 9 punktui vėl mano siūlymas. Taip pat suderintas su Teismų įstatymo 53² straipsnio 3 dalimi bei 120 straipsnio 7 punktu dėl tvarkymo laisvų vietų… teisėjų vietas sąrašą… duomenų bazės ir asmens bylas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti kolegos J.Sabatausko siūlymui pakeisti 2 straipsnio 9 punktą bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

J.SABATAUSKAS. Atitinkamai suderintas siūlymas dėl 10 punkto su ankstesniu išbraukiant 10 punktą, kartu patikslinant 2 straipsnio 13 punktą. Bet tai jau bus atskiras siūlymas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti kolegos J.Sabatausko siūlymui, teikiamam 2 straipsnio 10 punktui? Tiksliau, siūlymas jį išbraukti. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

J.SABATAUSKAS. Taip pat mano siūlymas dėl 2 straipsnio 11 punkto – pakeisti šį punktą dėl teisėjų karjeros siekiančių registro tvarkymo. Šis siūlymas suderintas su Teismų įstatymo 120 straipsnio 7 punktu bei 65 straipsnio 1 dalimi, kur yra atitinkami reikalavimai Teismų įstatymui. Komitetas pritaria.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti kolegos J.Sabatausko siūlymui dėl 2 straipsnio 11 punkto pakeitimo? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ačiū. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Taip pat mano siūlymas 2 straipsnio 12 punktui pakeisti 12 punktą suderinant jį su ką tik priimtu Teismų įstatymo 63 straipsniu, kuris numato teisėjų perkėlimą į kitą tos pačios pakopos teismą ar kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti kolegos J.Sabatausko siūlymui pakeisti 2 straipsnio 12 punktą? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 13 punktui yra tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam praeitų metų lapkričio mėnesį komitetas pritarė, tiek mano siūlymas dėl to paties straipsnio to paties punkto. Juos reikia vertinti kartu, nes ten buvo pritarta iš esmės, o mano suredaguota, kad derėtų su ką tik priimto Teismų įstatymo redakcija – dėl asmenų, pageidaujančių laikyti pretendento į teisėjus egzaminą, duomenų bazės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti kolegos J.Sabatausko, taip pat ir papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, susijusiam su 2 straipsnio 13 punktu, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas 2 straipsnio 14 punktui, kuris, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kad renka informaciją…

PIRMININKAS. Atsiprašau, bet tas siūlymas jau buvo svarstytas ir nebereikia dėl jo balsuoti.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau, buvo.

PIRMININKAS. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas 2 straipsnio 15 punktui bei Teisės departamento pastabos. Jas reikėtų vertinti kartu. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl kurio?

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 15 punkto. Tai yra dėl funkcijų, kur Nacionalinė teismų administracija analizuoja…

PIRMININKAS. Aš čia vėl noriu pasakyti, kad tai yra pirminė komiteto išvada ir tie siūlymai jau yra integruoti į įstatymo projektą.

J.SABATAUSKAS. Bet po to buvo Teisės departamento pastaba.

PIRMININKAS. 2007 m. lapkričio 13 d. yra jūsų komiteto pritarimas. Tai yra pirminis svarstymas.

J.SABATAUSKAS. Tačiau įvertinus Teisės departamento pastabą dėl to paties punkto siūloma išdėstyti taip, kad Nacionalinė teismų administracija atlieka teismų administracinės ir organizacinės veiklos tyrimus, analizes, apibendrinimus.

PIRMININKAS. Gerai. Supratom.

J.SABATAUSKAS. Šiek tiek sukeista redakcija, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo esmė liko.

PIRMININKAS. Gerai. Ar 14 ir 15 punktams, kaip siūlo Teisės departamentas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, galime pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 16, 17, 18 punktams pasiūlymų nėra. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas 19 punktui, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas praeitų metų lapkričio 13 d. pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui dėl 2 straipsnio 19 punkto? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir mano siūlymai dėl 2 straipsnio 20 punkto. Juos irgi reikėtų vertinti kartu. Lapkričio 13 d. buvo pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, tačiau mano siūlymas yra redaguoti suderinant su ką tik priimtu Teismų įstatymo 124 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti siūlymui dėl 2 straipsnio 20 punkto, kaip siūlo kolega J.Sabatauskas ir papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Matau, kad kolega B.Bradauskas nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar jūs nepastebite, kad dialogą vedate tik su pranešėju, o visi kiti absoliučiai nereaguoja? Viskas priimama ir panašiai. Frakcijos vardu siūlau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, nes jis yra svarbus, o kadangi niekas nereaguoja, mes galime priimti bet ką. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Kadangi vakar mes priėmėme sprendimą baigti posėdį 18 val., aš siūlau baigti posėdį ir giedoti himną. Prašau dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bradauskai, jūs labai blogai galvojate apie kitus Seimo narius. Aš iš viršaus matau, kad daugelis seka ir nori, kad mes dirbtume ir baigtume bent dalį klausimų. (Balsai salėje) Ar galėtumėte susilaikyti nuo pertraukos prašymo, nes liko nedaug siūlymų? (Balsai salėje) Matote, ir seniūnė jums siūlo. Labai ačiū. Judame sparčiai į priekį, nes tikrai gerai iriamės.

Tęskite, gerbiamasis pranešėjau. Primenu, kad pritarėme dėl 2 straipsnio 20 dalies.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, stebi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas, nes jų buvo siūlymai, o kiti, kurie siūlymų neteikė, vadinasi, sutiko su tuo projektu.

PIRMININKAS. Jie irgi stebi, patikėkite, dalis tikrai.

J.SABATAUSKAS. Aš matau, kad žmonės stebi. 20 punktui pritarta, taip, posėdžio pirmininke?

PIRMININKAS. Taip. Judame toliau.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 21 punktui yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė lapkričio 13 dieną.

PIRMININKAS. Ar galime ir mes, Seimas, pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

J.SABATAUSKAS. To paties straipsnio 22 punktui yra taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam mūsų komitetas pritarė lapkričio 13 dieną.

PIRMININKAS. Ar gali pritarti ir Seimas? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Dėl 22 punkto išbraukimo.

PIRMININKAS. Pritarta.

J.SABATAUSKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo šiek tiek papildyti 22 punktą, kad Nacionalinė teismų administracija perimtų visų investicinių projektų valdymą ir įgyvendinimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateiks savo poziciją. Kolega L.Sabutis.

L.SABUTIS. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad mes esame priėmę Teismų įstatymą ir tam tikra prasme tai tarpusavyje susiję. Todėl nesiūlau Seimui svarstyti iš esmės, o sutikti su pagrindinio komiteto redakcija.

PIRMININKAS. Atsiimate? Gerai. Ačiū. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 23 punktui siūlymų nėra. 2 straipsnio 24 punktui yra Seimo nario P.Baguškos siūlymas. Siūlymo esmė – jis išbraukia 24 punkto visą redakciją ir ją pakeičia žodžiais „Administruoja ir prižiūri teismų informacinę sistemą, teikia siūlymus dėl informacinės sistemos“, o visas kitas funkcijas išbraukė. Komitetas nepritarė, nes mano, kad Nacionalinei teismų administracijai būtina pavesti ne tik administruoti ir prižiūrėti teismų informacinę sistemą, bet ir valdyti su šia sistema susijusias investicijas ir įgyvendinti šių investicijų projektus.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo nario P.Baguškos siūlymas, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom pasiruošti ir balsuosime, ar pritariame Seimo nario P.Baguškos siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas.

J.SABATAUSKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė. Iš esmės tai yra priešingas siūlymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.

PIRMININKAS. Prašom nekomentuoti, vyksta balsavimas.

Balsavimo rezultatai: balsavo 53 Seimo nariai, už – 13, prieš – 7, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Judame toliau.

J.SABATAUSKAS. To paties straipsnio 25 punktas. Mano siūlymas papildyti 2 straipsnį 25 punktu. Yra suderinama su Teismų įstatymo 39 straipsniu, kuriame numatyta, kad teismų baigiamieji aktai ir metinės Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos skelbiamos Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Taigi čia ir nurodyta, kad skelbia Teismų įstatyme nurodytų teismų bei tarptautinių teisminių institucijų sprendimus. Užtikrinamas viešumas.

PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Dėl 26, 27, 28, 29 punktų siūlymų nėra. 30 punktui Teisės departamento pastaba, kurią pasakė… Punkto turinys nėra visiškai aiškus, nes administracijos kompetencija, apibrėžta projekto nuostatų, nesudaro prielaidų suprasti, apie kokių administracijai priskirtų kompetencijų… asmenų skundų, pareiškimų, pasiūlymų nagrinėjimą kalbama. Mes nepritariame. Pagrindinis komitetas nepritaria šiai pastabai, nes Biudžetinių įstaigų įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad biudžetinė įstaiga turi nagrinėti visus skundus, pasiūlymus, kuriuos gauna. Priešingu atveju, jeigu mes šios funkcijos nenumatysime…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jus pertrauksiu. Dėl šios Teisės departamento pastabos mes neturime balsuoti. Judame pirmyn. Čia tiesiog žiniai.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsnio 31, 32 punktams siūlymų nėra. 33 punktui yra mano pasiūlymas, kuris suderintas su ką tik priimto Teismų įstatymo 124 straipsnio 3 dalimi, kad Nacionalinė teismų administracija įgyvendina savo uždavinius, atlieka įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Tai ir pasakyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome.

J.SABATAUSKAS. Tiesiog redakcinio pobūdžio pataisa.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti? Nėra prieštaravimų? Pritarta bendru sutarimu. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Taigi 2 straipsnis įveiktas.

3 straipsniui yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Teisės departamento siūlymai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Juos reikėtų vertinti kartu su Teisės departamento.

PIRMININKAS. Kad būtų aiškiau, mes dabar svarstome tiktai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktą redakciją ir į tai koncentruojamės. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…

PIRMININKAS. Tai gal… Atsiprašau. Kolega L.Sabutis turėtų pateikti šį siūlymą, ir tada jūs pakomentuosite. Taip bus paprasčiau.

L.SABUTIS. Ačiū. Su dabartine redakcija, kurią teikia jau kaip trečiąjį variantą ir atsižvelgę į anksčiau priimtus mūsų teismų įstatymus, iš dalies Valstybės tarnybos įstatymą, Viešojo administravimo, aš sutinku. Pažodžiui pateiktos komiteto redakcijos neteikiu svarstyti ir atsiimu. Tačiau manau, kad žodis „nepritarti“, pavartotas pastraipoj, tam tikra prasme yra nevisiškai teisingas, nes iš dalies pritarta.

J.SABATAUSKAS. Sutinku su kolegos pastaba. Iš tiesų idėjai pritarta, tik pažodinei redakcijai nepritarta.

PIRMININKAS. Ar galėtume konstatuoti, kad, pritarus iš dalies, papildomas komitetas nereikalauja balsuoti?

L.SABUTIS. Nereikalauja.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 3 straipsnio 2 daliai pasiūlymų nėra.

4 straipsniui yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai bei Seimo narių A.Staponkienės, L.Sabučio ir J.Sabatausko siūlymai.

Iš eilės. 4 straipsnio 1 daliai siūlymų nėra. 2 daliai yra Teisės departamento pasiūlymas. Siūlo išbraukti 2 dalį kaip perteklinę. Pasiūlymui komitetas pritarė. Tai yra suderinta su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

PIRMININKAS. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 4 straipsnio 3 daliai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Teisės departamento bei Seimo nario L.Sabučio siūlymai.

PIRMININKAS. Atsižvelgėte. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Juos reikia vertinti kartu. Įvertinus kartu, atsižvelgta į Teisės departamento siūlymą.

PIRMININKAS. Ar papildomas komitetas nereikalauja, kad būtų balsuojama iš dalies atsižvelgus?

L.SABUTIS. Visiškai teisingai. Svarstant pagrindinius įstatymus prieš porą savaičių buvo mūsų siūlymas, kad steigėjo funkcijas vykdantis vadovas… Dabartinė redakcija perkeliama į šį įstatymą, todėl mes pritariame šiai redakcijai.

PIRMININKAS. Dėkui. Pritarta. Prašom toliau.

J.SABATAUSKAS. 4 straipsnio 4 daliai yra Seimo narių A.Staponkienės, L.Sabučio ir mano pasiūlymai.

PIRMININKAS. Bet jie yra skirtingi, ar ne?

J.SABATAUSKAS. Jie yra skirtingos redakcijos. Komitetas pritarė… Ne. Jis pritarė šiek tiek kitokiai redakcijai, bet idėja išlaikyta. Mano pasiūlyta redakcija suderinta su Teismų įstatymu, konkrečiai nepasakant asmens, bet numatant, kad direktorių konkurso būdu priima (išbraukiama pradinė nuostata) Teisėjų taryba, steigėjo funkcijas vykdančios institucijos vadovas Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Gerai.

J.SABATAUSKAS. Tai atitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo reikalavimus ir pirmines idėjas, kurias siūlė kolega L.Sabutis dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir teismų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti J.Sabatausko siūlymui?

L.SABUTIS. Ši redakcija yra tikslesnė.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu, neprieštaraujant ir papildomo komiteto pranešėjui. Dabar…

J.SABATAUSKAS. Išlaikoma kolegės A.Staponkienės siūlymo esmė, kad direktorius priimamas penkerių metų kadencijai, nes tam siūlymui komitete buvo pritarta lapkričio 13 dieną.

PIRMININKAS. Kreipiuosi į kolegę A.Staponkienę. Jus tenkintų? Ar galime konstatuoti, kad atsiimate savo siūlymą?

J.SABATAUSKAS. Ne, jam pritarta.

PIRMININKAS. Atsiprašau, tikslinu. Ar galime pritarti A.Staponkienės siūlymui, taupydami laiką, be pateikimo? Gerai. Ačiū. Pritarta.

J.SABATAUSKAS. 4 straipsnio 5 daliai yra Teisės departamento pastaba. Abejoja, ar nereikėtų atsisakyti 5 dalies dėl bendrųjų reikalavimų, kad neva jau yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme. Kadangi tai yra specialusis įstatymas dėl Nacionalinės teismų administracijos, apibrėžiantis reikalavimus šios įstaigos direktoriui, mes manome, kad reikėtų nepritarti Teisės departamento siūlymui, nes specialiajame įstatyme galima nustatyti tam tikrus reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime nepritarti? Dėkui. Bendru sutarimu nepritarta, kaip siūlo komitetas. Toliau.

J.SABATAUSKAS. 5 straipsniui yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė lapkričio 13 d.

PIRMININKAS. Ar galime ir mes, Seimas, pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Toliau.

J.SABATAUSKAS. Paskutiniai siūlymai projekto 2 straipsniui. Kadangi čia jau nauja redakcija dėl įsigaliojimo, atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą, kartu reikia įvertinti Teisės departamento ir mano siūlymus. Atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymą, nustatomos šiek tiek kitokios įsigaliojimo datos.

PIRMININKAS. Dėkui. Bijau, kad mums teks dar sykį koreguoti įsigaliojimo datas, nes čia jūs kalbate apie rugsėjo 1 d.

J.SABATAUSKAS. Taip, rugsėjo 1 d., o tam tikriems… Išskyrus 4 straipsnio 3, 4 dalis, kuriose kalbama apie direktoriaus paskyrimą. Šios straipsnio dalys įsigaliotų vasario 1 d.

PIRMININKAS. Aš noriu dar sykį atkreipti dėmesį, kad rugsėjo 1 d. neįsigalios, nes šiandien turbūt matote, kad salėje nėra priėmimui reikalingo Seimo narių skaičiaus. Gerai. Dabar vis tiek svarstymo stadija. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Jeigu nebus šiandien priėmimo, koreguosime prieš pat priėmimo stadiją. Gerai. Nėra prieštaravimų. Priimta.

Gerbiamasis pranešėjau, ar tai yra viskas?

J.SABATAUSKAS. Visi siūlymai, visos pastabos įvertintos. Labai ačiū kolegoms.

PIRMININKAS. Dėkui. L.Sabutis. Svarstymo stadija, viena nuomonė už, viena prieš. Nuomonė už. Prašom. Atsiprašau, dėl viso. Ne. Nėra norinčių kalbėti? Ar galime, nesant prieštaraujančių, po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkui, kolegos. Ačiū ir už kantrybę.

Vis dėlto gal registruokimės ir balsuokime, ar pritariame po svarstymo, matysime, kiek mūsų yra salėje. Ar pritariame po svarstymo Nacionalinės teismų administracijos įstatymo pakeitimo projektui Nr.XP-2340. Balsavimo rezultatai: 71 balsavo, 69 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininko siūlymas klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Po šio balsavimo grįšime prie prieš tai nebaigto priimti. Ar pasiruošę… Kolegą A.Rimą grąžinkite į salę, prašom, lemiamas balsas. Kolega A.Sysas vietoj jo. Kolegos, prašom pasiruošti. Iš pradžių ar pritariame ypatingos skubos tvarkai? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.

Pereiname prie priėmimo. Priėmimo stadijoje pastraipsniui. 1 straipsnį, apimantį kompleksiškai kai kuriuos straipsnius, galime priimti? Nėra prieštaravimų.

2 straipsnis – dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Taigi visi straipsniai. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-2340? Kolegos, priėmimas.

Gera žinia – balsavo 77: 74 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3057(2*) (priėmimo tęsinys)

Aš siūlau, kolegos, grįžti prie įstatymo, liko tik balsavimas, nes nebuvo reikiamo skaičiaus. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-3 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3057(2). Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame šį projektą, registracijos Nr.XP-3057?

Balsavimo rezultatai: 75 balsavo, 73 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos arba replika – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, 18 val. 18 min., mes susitarėme dirbti iki 18 val. 20 min. Dabar yra tokia stadija, kad dar laukia labai daug klausimų. Man atrodo, reikėtų susitarti, kiek dar svarstysime klausimų, ir ar dirbame iki pergalingos pabaigos?

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Monkevičius. Prašom.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad darbotvarkės klausimas 2-6a, kuris yra ypač svarbus ir turėtų būti svarstomas Seimui pritarus po pateikimo ir pritaikius skubos tvarką, kai Seimas nusprendė… ir gerbiant studentus… 15 tūkst. studentų per tris dienas yra pasirašę ir tikisi, kad Seimas sesijos pabaigoje sugebės priimti šią įstatymo pataisą dėl gerai besimokančiojo sąvokos. Taigi siūlyčiau neatidėlioti ir sugebėti priimti šį reikiamą įstatymo projektą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Gerbiamieji kolegos, dar matau B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, be abejo, svarbūs klausimai yra ir jų labai daug, bet mes sutarėme ir vakar balsavome, kad posėdį baigtume 18 val. Šiandien sutarėme – 18.20 val. Vis dėlto siūlau laikytis mūsų priimtų sprendimų ir siūlau baigti posėdį 18.20 val., kaip buvo numatyta.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, primenu, mes galime pakeisti savo sprendimus. Taip pat primenu, kad tai gali padaryti ir Seimo posėdžio pirmininkas vienasmeniškai. Aš, kaip kompromisą, siūlau dirbti iki 19 val. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Kitas sprendimas – dirbti iki pabaigos, kol visi klausimai bus apsvarstyti. (Balsai salėje) Be balsavimo. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad Statuto 98 straipsnio 3 dalis tokią teisę Seimo posėdžio pirmininkui…

B.BRADAUSKAS. Aš siūlau balsuoti!

PIRMININKAS. Kolegos, tada kitas kompromisas – svarstyti tik tuos klausimus, kur nereikia 71 balso, kad ar nutarimai, ar rezoliucijos, ar kiti klausimai galėtų pasistūmėti į priekį. Toks sprendimas galėtų būti padarytas. Ką tik skambino Seimo Pirmininkas, jis irgi prašo, kad dalis tų klausimų būtų apsvarstyta, jis yra salėje, gali tai patikinti. Matau, kad neįtikinau, ir dar keli kolegos nori dėl vedimo tvarkos.

Pirmoji Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš, išgirdusi jūsų siūlymą, kad mes galėtume svarstyti, pavyzdžiui, Seimo nutarimus, noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad jeigu mes dirbtume iki 19 val., šių nutarimų tekstuose yra tam tikri įpareigojimai iki rugsėjo 1 d. Užtruktume kelias minutes ir priimtume tuos sprendimus, kuriuos mes jau esame apkalbėję.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visi supranta, kad nors darbotvarkė yra ištempta, bet klausimai yra sudėti ekstraordinariniai, ir juos reikia spręsti. Niekas negali iš mūsų laisva ranka numoti ir sakyti, mes pavargome. Jeigu pavargome, padarykime pertrauką, bet darbas yra darbas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš irgi už, kad dar padirbėtume, bet santūriai iki 19 val., kaip kompromisas. V.Gedvilas. Prašom.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, jūsų pasiūlymas labai geras. Darbo partijos frakcija irgi siūlo dirbti iki 19 val., bet pirmiausia nagrinėkime Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Mes pritariame švietimo ministrui, kad tai pats svarbiausias dalykas, kurį mes turime apsvarstyti ir apsispręsti šiandien.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Kolega A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Aš siūlau ne tik apsvarstyti Aukštojo mokslo įstatymą, bet jį ir priimti, ir tuo baigti mūsų sesiją. Tai būtų labai iškilminga. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, kolegos, supratau. B.Bradauskas. Jūs jau kalbėjote, ar turite ką nors naujo iš esmės? Ačiū, kad atsisakote. K.Čilinskas. Prašom.

K.ČILINSKAS (TSF). Aš manau, jūsų pasiūlymas dar kažkiek dirbti visiškai normalus. Bet jeigu dirbame tik dėl laiko, tai yra pasakome, kad dirbsime pusę valandos ar valandą, bet nepasakome, dėl ko dirbsime, kokie projektai turėtų būti priimti, tai galime bergždžiai prasėdėti tą valandą, o patys svarbiausi klausimai liks nepriimti. Pritariu tiems, kurie siūlo būtinai šitą, šitą ar šitą per tą laiką priimti. Gal būtų rezultatyvesnis darbas.

PIRMININKAS. Dėkui. Atsiliepdamas į jūsų išsakytas mintis, siūlau nebesvarstyti 2-5–2-7 kompleksinio klausimo… (Balsas salėje: „Alio!“) Minutėlę! „Alio“ yra nelabai geras kreipinys, jūs pats puikiai suprantate, ar ne, net ir šią vėlyvą valandą. Taigi nesvarstome 5 ir 7 klausimų, kurių liko priėmimo stadija, ir svarstome… (Balsai salėje) Todėl, kad salėje tiek žmonių vargu ar yra. (Balsai salėje) Gerai. Tada siūlau svarstyti visus klausimus ir dirbti tol, kol baigsime visus numatytus darbotvarkėje klausimus.

Kolega A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu aš tą patį ir norėjau pasiūlyti. Sesijos pabaiga, darbotvarkė patvirtinta, dirbkime iki galo, priimkime visus būtinus įstatymus. Nesame kokie nors ligoti, kad taip ginčytumės – iki 19 ar iki 20 val.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Domarkas.

V.DOMARKAS (VLF). Kolegos, man susidaro toks įspūdis, kad mes tyčia vienas kitą gąsdiname, kad kažkas yra suplanavęs renginius pagal darbotvarkę, tikėjosi, kad 19 val. galės išvažiuoti, kiti tikėjosi, kad galės išvažiuoti 20 val. Dabar tyčia gąsdiname vieni kitus, kad salėje neliktų kvorumo. Taigi aš siūlau apsispręsti dėl 2-6a ir 2-6b klausimų ir padėti tašką, ir visi žinotume, ir planuotume savo tolesnį darbą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, nusprendžiu pratęsti posėdį iki mes apsvarstysime visus klausimus ir svarstysime juos eilės tvarka. Viskas. Šis procedūrinis klausimas baigtas svarstyti.

Primenu, kad pabaigoje yra klausimai. Kur nėra kvorumo reikalavimo, kiekvienas jauskitės atsakingais Seimo nariais, bet primenu, kad ten aukštesnės kartelės nebelieka.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3113(2*) (svarstymas)

Eilė tvarka 5 klausimas – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3113. Tai yra svarstymo ir priėmimo stadija. Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas – A.Sysas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs nenorite, kad aš antrą kartą išeičiau, tai pakalbėsiu šiek tiek plačiau. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, apie ką tas įstatymas.

Iki Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvoje galiojo nuostata, kad teisėjams, kurie turi papildomų pajamų ir sulaukė pensinio amžiaus, nemokama valstybinė pensija. Valstybinio socialinio draudimo pensija mokama, o valstybinė pensija buvo skiriama kaip papildoma, kad būtų kompensuotos jų prarastos pajamos. Jų atlyginimas šiandien yra kur kas didesnis nei kitų Lietuvos piliečių, darbuotojų. Buvo sugalvotas kompensacinis mechanizmas per valstybines pensijas. Ta nuostata galioja visoje Lietuvoje. Jeigu pareigūnai turi kitų pajamų, tada jiems valstybinės pensijos nemokamos, ar tai būtų policininkai, ar tai būtų saugumo darbuotojai, prokurorai ir t. t.

Šių metų kažkurį mėnesį Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą, kurioje buvęs teisėjas apskundė šią nuostatą, tai yra Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kuri ir riboja teisę teisėjams gauti valstybines pensijas, jeigu jie turi kitų pajamų, ir pripažino, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Aišku, kyla logiškas klausimas: ką Lietuvos valstybėje veikia Seimas, jeigu valstybines pensijas pradeda reguliuoti teismas?

Čia yra tam tikras nonsensas, mano galva, nes tada parlamentui nelieka nieko reguliuoti, jeigu negali reguliuoti net valstybinių pensijų, kada jas mokėti, kada ne. Bet mes privalome vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą, juo labiau kad jis automatiškai įsigaliojo nuo sprendimo priėmimo dienos. Komitetui neliko nieko kito kaip tik pritarti šiai įstatymo pataisai, bet aš manau, kad mes patenkame į labai keblią situaciją žiūrint į ateitį. Jeigu kiti pareigūnai dabar pareikalautų lygiai to paties, kad jiems būtų mokama valstybinė pensija neatsižvelgiant į tai, aš turiu omeny, pavyzdžiui, gauna dvi valstybines pensijas – nukentėjusiųjų ir mokslininkų ir dar kokią nors. Kodėl vienais atvejais mes ribojame ir nemokame, o kitais teismas priima sprendimą, kad galima mokėti?

Mūsų komiteto sprendimas yra vykdantis Konstitucinio Teismo nutarimą ir mes siūlome panaikinti 4 straipsnio 6 punkto galiojimą, pripažinti jį netekusiu galios.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išklausėm pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto argumentuotą išvadą. Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tribūnoje – komiteto pirmininkas J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Nuostabu. Pasiūlymų, dėl kurių turėtume balsuoti, taip pat nėra. Ar mes galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Gerai. Tuoj pat bus galima išsakyti nuomones.

E.Klumbys svarstymo stadijoje nori kalbėti prieš.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į komiteto pirmininko žodžius, labai teisingus žodžius, kad mes susiduriame su labai blogu dalyku: įstatymų leidėju iš principo tampa Konstitucinis Teismas. Aš ne kartą sakiau, kad mes valstybėje pasiekėme tokią stadiją, kai Seimo galias iš principo perima Konstitucinis Teismas, ir perima iš esmės penki Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie gali priimti sprendimą. Kas įdomiausia, kad tas sprendimas, galima pasakyti, anoniminis. Mūsų visus sprendimus žmonės žino, kaip mes balsuojame, o čia tie mažiausiai penki teisėjai priima sprendimą ir tą sprendimą turi vykdyti visa valstybė. Taip, dabar sakoma, kad mes neturime kitos išeities.

Aš atvirai sakau, kad balsuosiu prieš. Balsuosiu prieš, nes šis įstatymo projektas iš esmės yra toks, kai pradedamos atimti teisės iš Seimo. Iš tikrųjų galbūt mes pasieksime tokį momentą, kai Seimas atliks grynai butaforinį vaidmenį. Manau, kad tai yra labai konceptualus klausimas. Jeigu mes ir toliau leisime reikalams plėtotis ta kryptimi, patikėkite, turėsime labai liūdną situaciją. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus nekreipti dėmesio į Konstitucinio Teismo sprendimą ir balsuoti taip, kaip reikalauja jūsų sąžinė. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, po vieną nuomonę svarstymo stadijoje, apgailestauju, kad ne po daugiau. Prašom pasiruošti. Ar pritariame po svarstymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-3113(2)?

Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, leiskite tęsti plenarinį posėdį.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 31, prieš – 3, susilaikė 27. Po svarstymo šiam įstatymo…

Dėl vedimo tvarkos E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų klausimas yra gana rimtas, skirtumas yra vienas balsas, ir aš noriu dar kartą paprašyti, kad visi labai įsigilintų, už ką balsuoja. Ar jūs balsuojate už tai, kad nuo šiol virš jūsų atsiras institucija, kuri diriguos mums, kaip reikia balsuoti, o mes būsime tik robotai? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau skelbiau balsavimo rezultatus. Po svarstymo priėmimas. (Balsai salėje) Jūs siūlote perbalsuoti? Jūs nepasakėte, gerbiamasis Egidijau, jūs tik pakomentavote. Perbalsuoti? Gerai.

Kviečiu visus registruotis ir balsuoti po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3113(2)? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 22, prieš – 3, susilaikė 33. Konstatuoju, kad po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-3113(2) nepritarta.

Kokie tolesni keliai dėl šio įstatymo projekto? Aš suprantu, jūs galėsite siūlyti, aš tik paskaitysiu tris variantus, ką mes toliau galime daryti. Privalau jums perskaityti Statuto straipsnio nuostatas.

Pirmas variantas – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, kaip pagrindinis komitetas turi projektą pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas, svarstant projektą, gali būti priimtas tik vieną kartą.

Antras variantas – grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje.

Trečias variantas – atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.

Kviečiu visus siūlyti… Kas ką siūlo? Prašom prie šoninių mikrofonų. Turite galimybę. E.Klumbys – pirmasis, kuris siūlo.

E.KLUMBYS. Mes siūlome šį įstatymo projektą atmesti.

PIRMININKAS. Yra pirmasis… Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Tobulinti? Gerai. Yra du variantai. Yra labai paprasta: atmesti projektą, kitas variantas – tobulinti, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Taip? Yra du pasiūlymai. Dar gerbiamasis L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Vis tiek tokią valandą galime pasiūlyti ir Konstituciniam Teismui grąžinti tobulinti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aišku, labai gudrus pasiūlymas. Tiesiog aš Statute nerandu tokių motyvų dėl jūsų pasiūlymo, todėl, žinot, turiu pasakyti, kad nestatutinis pasiūlymas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, yra du pasiūlymai. Kas balsuoja už, įstatymo projektą grąžiname iniciatoriams tobulinti iš esmės, kas balsuoja prieš, projektą atmetame. Alternatyviai. Susilaikymo nėra. Susilaikymo mygtukas šiuo metu neveikia. Kviečiu visus balsuoti. Kas už, grąžina projektą tobulinti, kas prieš, atmeta projektą ir prireikus paveda parengti naują.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 42, prieš – 22. Taigi grąžiname iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės.

Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis R.Dagys. Prašom, kolega.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mūsų nusiteikimas kaip ir aiškus, man atrodo, jau ne pirmą kartą išgirstame Konstitucinio Teismo sprendimus, kurie susiję su jais pačiais. Gal reikėtų mums kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar jie gali būti teisėjai patys savo klausimu, nes jie vieną kartą uždraudė sumažinti atlyginimus, dabar atitinkamai sutvarkyti valstybines pensijas. Man atrodo, galėtume panagrinėti šią problemą, ar jie gali būti teisėjai savo bylose, ar nesupainioja kartais čia tų interesų, interesų konfliktas ir panašiai. Čia būtų apie ką pakalbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, baigėme svarstyti darbotvarkės 2-5 klausimą.

Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3234(2*). Aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3235(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-6a klausimas – Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3234(2). Pranešėjas – gerbiamasis V.Domarkas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Ruošiasi J.Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Juliau, dėl vedimo tvarkos ar dėl?.. Atsiprašau, pirmininke.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, reaguoju į prieš tai kalbėjusįjį. Galimas kitas būdas tai padaryti – paprašyti… Seimo Pirmininkas turi teisę paprašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Tada būtų korektiškas toks kreipimasis. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratau. Toliau plenariniam posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Atsiprašau. Matau, dėl vedimo tvarkos – I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau 2-6a ir 2-6b klausimų pertraukos iki kito posėdžio. Nėra Vyriausybės išvados.

PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Tada atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, mes turime balsuoti, ar pritariame. Aš tik noriu priminti, kad Vyriausybės išvada pagal Statutą yra privaloma. Net ir po svarstymo mes galėtume prašyti tos išvados. Teisėtas Socialdemokratų frakcijos siūlymas, todėl prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Socialdemokratų frakcijos siūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio. Balsuokime!

Balsavo 62. 29 – už, 28 – prieš, 5 susilaikė. Pertrauka iki artimiausio posėdžio, yra daugiau kaip trečdalis. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Aš labai atsiprašau dėl to, kad studentai turėjo tiek laukti, bet manau, kad bent pamatė Seimo virtuvę iš arčiau. Gerai. Aš matau, kad dėl vedimo tvarkos arba replikas norėtų pasakyti keli Seimo nariai.

R.Smetona. Prašom.

R.SMETONA (TTF). Replika po balsavimo. Lyg ir norėtųsi paklausti, suprantant, kad nėra prasmės, socialdemokratų, jų frakcijos vadovės ir, matyt, viso kolektyvo, kas tokio svarbesnio šiandieną, šią minutę, jums yra, kokius reikalus jūs dabar turite tvarkyti, kad dedate tokias pastangas sunaikinti šį siūlymą, kuris tikrai gyvybiškai svarbus ir reikalingas? Ne mums – Lietuvai, studentams. Kas tokio svarbesnio jums čia staiga atsirado, kad dar 10, 15 minučių ar pusės valandos negalėtume padirbėti ir priimti šių sprendimų?

PIRMININKAS. Dėkui. Supratome. Kolegė V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Kad socialdemokratai taip elgiasi, jau žinom seniai (turbūt ne be reikalo buvo pasiūlyta jaunimui važiuoti į užsienį, jeigu nepatinka čia; tai buvo jų pasakyta kai kuriuose susitikimuose), bet kad taip elgiasi ir dalis konservatorių, tikrai nesitikėjom. Matyt, 2K projektas iki šiol tebegyvuoja. Ačiū konservatoriams. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Man atrodo, kad šiandieną pagaliau visiems pasidarė aišku, kokia yra tam tikrų Seimo frakcijų, kurios viena kalba, o kita daro, veidmainystė. Kai reikia pavogti visą elektros energijos sistemą, tada galima balsuoti, išsukinėti rankas, o kai reikia studentams priimti gyvybiškai svarbų įstatymą, kad visi vaikai, ne tik turtingų tėvų, galėtų mokytis, tada prašoma pertraukų. Taip griaunama, kad Lietuvos žmonės galėtų mokytis taip, kaip priklauso pagal Konstituciją. Iš tikrųjų tai yra niekšinga.

PIRMININKAS. Aš siūlau pasirinkti tikslesnius žodžius, nes pasiskaitykite šio projekto esmę. Ten yra siūloma remti ne turtingus ar neturtingus, o trejetukininkus. Būkime biedni, bet teisingi. Nespekuliuokite dalykais, kurių nėra, ypač šią valandą.

A.Pavilionienė.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Man tikrai nesmagu, kad žmonės klaidina mūsų visuomenę, teigdami tai, ko turbūt nesupranta arba į ką nėra įsigilinę. Juk mes ne kartą teigėme, kad konkurencija arba konkurencingumas yra asmenybės, bendruomenės, aukštosios mokyklos, valstybės kokybės įrodymas. Šiandien mes skubame populistiškai panaikinti individo akademinių žinių kokybės vertinimą, kokybės įrodymo sistemą. Kodėl mes visus studijuojančius norime suniveliuoti ir vadinti neturinčiais akademinių skolų? Kodėl mes pamiršome neseniai deklaruotus žinių kokybės, žinių visuomenės siekimus? Mes šiandien turime tik švietimo ministro bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko bei studentų grupės nuomonę, tačiau ar skaitėme, girdėjome Lietuvos universitetų, kolegijų vadovų, Mokslo tarybos, jaunųjų mokslininkų, akademinės bendruomenės požiūrį į tokią skubą? Kodėl mes naikiname klasikines akademinių žinių vertinimo sistemas? Aš pritariu, kad mes turime neskubėti. Ponai, nenorėkite, kad mus dar kartą apkaltintų nežinojimu, nesugebėjimu, savo įsipareigojimų nesilaikymu. Jeigu vykdome aukštojo mokslo ir studijų reformą, darykime tai iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, Vyriausybės išvada yra privaloma, bet taupydami procedūrinius dalykus ar galime priimti protokolinį sprendimą, kad mes kreipiamės į Vyriausybę išvados? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Kolegos, aš konstatuoju, kad konkreti Statuto nuostata to reikalauja. Svarstymo stadija yra paskutinė stadija, kai yra prašoma išvados. Nežaiskime dalykais, kurie yra susiję su dešimtimis milijonų litų. Bendro sutarimo nėra. Motyvai nėra išsakomi. Aš, kaip pirmininkas, prašau balsuojant apsispręsti, ar kreipiamės į Vyriausybę išvados? Balsuojame. (Balsai salėje) Po to bus visiems suteiktas žodis. (Balsai salėje) Statutas? Aš galiu jums pacituoti nuostatą: „Privalomos išvados dėl įstatymo projekto. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti iniciatorių siūlymai.“ (Balsai salėje) Pasižiūrėkite, nuo kokios datos jūs siūlote įgyvendinti įstatymą?

Balsavimo rezultatai: 39 – už, 11 – prieš, 10 susilaikė. Yra kreipiamasi į Vyriausybę išvados.

Replikos po balsavimo arba dėl vedimo tvarkos. A.Monkevičius pirmasis.

A.MONKEVIČIUS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vienas dalykas, jūs labai nesilaikote Statuto, komentuojate, pasisakote ir menkinate projekto autorius ir daugelį Seimo narių, kurie teikė šį projektą. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Aš siūlau atidžiai perskaityti 145 straipsnį, kurį pacitavote. Jame aiškiai pasakyta: jeigu reikia koreguoti biudžetą. Deja, biudžeto koreguoti nereikia. Tai yra tik kitų metų biudžetas ir Seimo valia apsispręsti. Taigi du kartus suklaidinote Seimą ir visiškai neteisingai kalbate apie pačią šio projekto idėją. Man atrodo, mūsų studentai, nuvažiavę į Dubliną ar Helsinkį, ras tai, ką mes ir siūlome šiame projekte. Nėra jokių balų, dėl kurių reikėtų konkuruoti. Dubline studentai randa tai, ką mes ir siūlome. Aš manau, kad tai yra demagogijos viršūnė, ką mes matome šiandien, ir pasityčiojimas iš mūsų piliečių, kurie iš tikrųjų išimtinai siūlo keisti šią sistemą ir kaip galima greičiau. O tie absurdiški kaltinimai, kad nesurasime 60 milijonų kitų metų biudžete, man atrodo, nedaro garbės Seimui.

Aš manau, jeigu jūs pasitikėjote ministru, tai turėtumėte ir leisti jam bent pasiūlyti ir iki Seimo pabaigos, Seimui pritarus skubos tvarka, leisti svarstyti tokius projektus. Aš manau, kad jūs, kaip pirmininkas, peržengiate visas savo galimybes.

PIRMININKAS. Dėkui. Atsiprašau, jeigu kažką įžeidžiau, dėl to tikrai atsiprašau. Bet aš noriu atsakingai pasakyti. šio įstatymo projekto įsigaliojimo data nėra numatyta nuo kitų metų sausio 1 d. ar vėliau. Taigi tai yra neišvengiamai tiesiogiai susiję su biudžeto koregavimu. Prašau nespekuliuoti temomis, kur yra akivaizdžiai parašyti dalykai.

Dabar Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man tiesiog norėjosi pasakyti, kad aš balsavau prieš pertrauką. Tik tiek.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, kas dėl šių pateiktų švietimo pataisų, paprasčiausiai yra ir nemalonu klausytis, ir nemalonu žiūrėti, ir nemalonu man šiandien kreiptis į savo kolegą Algirdą truputį primenant ir jo, kaip Vyriausybės nario, pareigas. Yra Vyriausybės įstatymas, kuriame yra sakoma, kad visi Vyriausybės nariai kolegialiai atsako už visas sritis. Čia dabar kalbama ne apie švietimą, jisai atsako už krašto apsaugos situaciją, už socialinę, už finansų sritį ir taip toliau.

Dabar yra pateiktos komiteto išvados. Gerbiamasis ministras sako – 60 milijonų, aš skaitau išvadas – kalbama apie 90 milijonų ir daug, daug tokių smulkių niuansų. Aš manau, mes negalime toleruoti tokių dalykų, kai atskiri Vyriausybės nariai turi lyg ir išskirtines teises nevykdyti Vyriausybės įstatymo. Todėl nurykime šiandieną piliulę. Vyriausybės išvados reikia, kokia jinai bus, ir toliau eikime pagal procedūras. Linkiu visiems sėkmingų atostogų.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal dar šiek tiek padirbėsime. V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Man, kitaip nei ministrui, visiškai patinka, kaip jūs vedate posėdį, gyvai, linksmai, neduodate labai užsnūsti. Bet aš ne dėl to. Aš noriu pritarti kai kuriems kolegoms. Kaip dvidešimt metų universiteto docentas, aš puikiai žinau, kas yra studentas, neturintis akademinių įsiskolinimų. Mes tikrai, kaip sako A.Pavilionienė, finansuosime, atsiprašau, nenoriu įžeisti studentų, bet finansuosime studentus, kurie, na, nenori mokytis, arba negali mokytis… (Balsai salėje) Ką baikite, taip yra.

Antras dalykas. Matyt, reikėtų truputį nuleisti garą, nes aš, pavyzdžiui, nesu joks niekšas ir nesielgiu niekšiškai. Aš manau, kad visos kolegų išsakytos pastabos yra savo laiku, savo vietoje, ir mes turime šį dalyką padaryti. Juoba kad tikrai, jeigu nuspręsime, kad toks dalykas yra priimtas, tai galėsime labai lengvai padaryti rugsėjo 10 d. susirinkę (…) laiku.

Dabar siūlau iš viso baigti posėdį, sugiedoti himną ir išsiskirstyti, kol galutinai nepergraužėme vienas kitam gerklės.

PIRMININKAS. Dėkui. Kiti klausimai yra švelnesni savo kilme. E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš asmeniškai manau, kad tie, kurie įstoja į aukštąsias mokyklas, yra bendras principas, jeigu jisai mokosi be skolų, jisai turi mokytis nemokamai.

Ką darysi. Šiandien yra toks sprendimas, tačiau aš noriu pasakyti, kad kalbėdami čia apie visas tas reformas mes pirmiausia turime kalbėti ir apie kokybę, nes kai aš dabar pažiūriu, atleiskite, aukštųjų mokyklų studentų krūvius, tai mane ima juokas. Ką jie mokosi palyginti su tuo, ko aš mokiausi prieš daug daug metų. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Aš labai drįsčiau suabejoti, ar iš tikrųjų mūsų aukštosioms mokykloms žinant, kaip kartojasi kursai, reikia tiek studentų. Galbūt mes turime pagalvoti, kad reikėtų sumažinti studentų skaičių ir suteikti visą finansavimą tiems studentams, kurie mokysis. Aš manyčiau, kad čia būtų iš esmės šio klausimo sprendimas. O eiti grynai ekspansyviniu keliu priimant kuo daugiau, o toliau užkraunant tą mokėjimą už mokslą, tai yra studentų išnaudojimas. Aš manau, kad mes įklimpome į gana didelę krizę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal nepradėkime raundo aukštojo mokslo reformos tema. Tikrai labai koncentruotos replikos ir judame į priekį, visiems rūpimų klausimų dar yra. Eilės tvarka – R.Dagys, po to kolega R.Smetona ir J.Karosas, ir tuo baigiame. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Aš manyčiau, kad turėtume šiuo atveju išgirsti premjero nuomonę, nes turbūt yra beprecedentis atvejis, kai atskiras ministras, nesuderinęs su Vyriausybės nuomone, mus pastato į tokią gana kvailą padėtį. Tai yra vienas dalykas.

O Darbo partijai ir kitiems, kalbantiems apie demagogiją, norėčiau pasakyti. Demagogija prasideda tada, kai puikiai žinai, kad tu darai tai, ko negali daryti, bet dėl populizmo apgaudinėji studentėlius, mėgindamas pasakyti, kad mes jums visiems viską mokėsime, nors puikiausiai žinai, kad taip niekada nebus. Čia yra aukščiausio lygio demagogija, pereinanti į cinizmą. Šiuo atveju aš siūlau susimąstyti, kaip jūs gaunate savo balsus. Ne bet kokiu būdu galima pirkti balsus griaunant valstybę.

PIRMININKAS. Dėkui, kolega. R.Smetona.

R.SMETONA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti vieną, tikiuosi, tokį sutaikinamąjį sakinį. Aš manau, kad nieko čia blogo arba nepataisomo neatsitiko, po keleto mėnesių susirinks naujas Seimas, bus nauja Vyriausybė, ji tikrai pateiks galbūt dar vieną išvadą, ir tas Seimas priims tikrai išmintingą įstatymą, galbūt panašų, kaip kalbėjo E.Klumbys, ar kitokį, ir viskas bus padaryta laiku ir gerai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Karosas. Prašau.

J.KAROSAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Nenoriu kalbėti dėl to, kas buvo pasakyta, apie kai kurių Vyriausybės narių elgesį. Klausimas yra, man atrodo, visiškai nesvarstomas.

Bet man užkliūna štai koks dalykas. Mes čia nekalbame apie socialinį studentų išgyvenimo aspektą, bet pasirenkame pažymių. Tai yra žmogaus noro mokytis arba gebėjimo mokytis aspektą. Žinant, kaip žmonės… Kas esate dirbę universitete, žinote, kaip trejetukininkas išsiprašo trejeto, ir ką mes šiuo atveju siūlome.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, aš labai atsiprašau, negi jūs nesate dirbęs universitete? Kalbėkime apie socialinį aspektą ir darykime tokias pataisas, bet ne tokiu būdu, kuris mus klampina į duobę, į kurią mes dabar įklimpę. Kalbėkime apie kokybę, o ne apie kiekybę.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, baigiame, daugiau nėra norinčių kalbėti. Judame į priekį. Padaryta šių klausimų svarstymo pertrauka, yra paprašyta Vyriausybės išvados.

Dabar turėtume svarstyti 7 kompleksinį klausimą. Gal mes galime užsiregistruoti, pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje. Kolegos, registruojamės. Registracija. Yra likę priimti keli įstatymai, pažiūrėsime, ar galime juos priimti, ar pereisime prie kitų. Registracija. Būtų gražu, kad viršytume 71 ribą. Deja. Ar sutiktumėte, kad šių klausimų svarstymas dėl nesančio kvorumo yra atidedamas? Gerai. Ačiū.

Svarstome darbotvarkės 8 klausimą. Valstiečiai mojuoja rankomis, dabar kaip tik pieno kainų klausimas, o jūs norite baigti.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektas Nr.XP-3143(4*) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektas Nr.XP-3143(4). Priėmimo stadija. Kolegą V.Rinkevičių kviečiu į tribūną trumpai referuoti, kas yra naujo priėmimo stadijoje.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Yra gautos Teisės departamento pastabos, kurios yra daugiau redakcinio pobūdžio. Vietoj trumpinių ES ir PVM įrašyti pilnus žodžius „Europos Sąjunga“ ir „Pridėtinės vertės mokestis“. 1 straipsnio 1 punkto 6 dalį paversti 2 punktu, nes tai skirtingos nuostatos. 1 punktas turi 5 papunkčius ir yra 2 punktas. Kitų pataisų ir pastabų nėra. Siūlau priimti šį projektą, nes kai kuriose punkto nuostatose yra įpareigojimai Vyriausybei iki rugsėjo 1 d., iki rugpjūčio 1 dienos. Aišku, ji tai jau daro, tačiau jeigu mes nepriimsime, iš esmės tai praranda bet kokią prasmę. Tai yra aktualus klausimas, todėl siūlau balsuoti ir priimti šį projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulio nėra. R.Palaitis – nuomonė prieš. Kadangi vienas straipsnis, iš karto dėl viso nutarimo projekto. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad rinkimai visiems ant nosies, kad prieš rinkimus visiems būna gerumo priepuolių. Reikėjo studentams apie 70–90 mln., dabar pienininkams reikia, ko gero, ne mažiau. Gerbiamieji Seimo nariai, kur jūs buvote, kai priiminėjome Fiskalinės drausmės įstatymą? Visi sakėme: laikysimės, laikysimės. Taigi tai labai tiesiogiai žeidžia Fiskalinės drausmės įstatymą ir viešuosius finansus, čia yra gana didelės išlaidos. Prisiminkime įsipareigojimą viešajam sektoriui dėl atlyginimų mokytojams, kultūros darbuotojams, socialiniams darbuotojams. Iš kur mes paimsime tiek pinigų, juk jie ant medžių neauga? Todėl aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Baltraitienė – nuomonė už.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš siūlau pritarti šiam nutarimui ir noriu prieštarauti kolegai, kai sako, kad mes priimame populistinius sprendimus prieš rinkimus. Manau, kad tai yra įpareigojimas, rekomendacija Vyriausybei, kuri nieko nesprendžia, kad tos problemos pieno ūkyje būtų sureguliuotos. Ne vieną kartą tas klausimas iškilo į viešumą, ne vieną kartą buvome susitikę su pieno gamintojais, buvo streikai prie Seimo. Ar kas nors pasikeitė? Čia dar nėra įstatymas, įstatymas būtų tik rudenį ir tada galėtume kalbėti, kokių pinigų reikia, jeigu Vyriausybė pateiks tai, kas jai yra pasiūlyta padaryti. Kitaip Vyriausybė savo iniciatyva nesiima jokių veiksmų. Aš siūlau pritarti šiam nutarimui, kad Vyriausybė turėtų darbo per vasarą.

PIRMININKAS. Ačiū. Z.Balčytis – nuomonė už.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl fiskalinės drausmės su šiuo nutarimu yra šiek tiek kitaip, nes kalbama apie mažiausią pieno kainą. Kalbama apie tai, kad yra numatyta pakartotinai kreiptis į Europos Komisiją dėl eksporto grąžinamų išmokų. Tai irgi būtų papildomos pajamos, nesusijusios su biudžetu. Taip pat reikia koreguoti kai kuriuos investicinių projektų terminus ir daugelį kitų dalykų. Jeigu to nebus padaryta, tai tie pieno gamintojai, kurių yra per 200 tūkst., kurie šiandien už 1 litrą gauna 50 ct, kurie prieš tai dar yra pasiėmę kreditus… tai situacija pieno sektoriuje būtų gana nepaprasta. Manau, jeigu pati Vyriausybė ir Kaimo reikalų komitetas pritaria tokiems veiksmams, reikia netrukdyti ir pritarti, kad pieno sektoriuje būtų išlaikyta tam tikra pusiausvyra, kad visi – tiek stambieji, tiek smulkieji – galėtų išgyventi.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė už.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, a priori pritardamas šiam nutarimo projektui, noriu pasakyti pastabą dėl mūsų darbo. Akivaizdu, kad valdančioji koalicija traška per visas siūles, nes su vienomis iniciatyvomis pasirodo mokslo ir švietimo ministras, su kitomis iniciatyvomis pasirodo kiti koalicijos partneriai ir akivaizdžiai matyti, kad vyksta tam tikras lenktyniavimas.

Gerbiamieji kolegos, mes pritarsime šiam nutarimo projektui, tačiau būtų labai gerai, kad per pusantro mėnesio jūs ramiai išsiaiškintumėte savo santykius ir tada mes plenarinių posėdžių salėje turėsime mažiau aistrų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Z.Žvikienė – ketvirtoji nuomonė už. Pašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau atkreipti visų dėmesį į keletą pasakytų gerbiamojo Z.Balčyčio sakinių. Jis pasakė, kad yra kreiptasi į Europos Komisiją dėl eksporto dotacijų grąžinimo. Aš manau, kad šis kreipimasis į Europos Komisiją jau yra pavėluotas, šis kreipimasis turėjo būti kur kas anksčiau. Mano žiniomis, šis klausimas nėra įtrauktas į Europos Komisijos darbotvarkę ir šiais metais nebus svarstomas. Mano supratimu, tai yra šioks toks išsisukinėjimas, nukreipiant dėmesį į Europos Komisijos sprendimus.

Dar noriu pasakyti, kad ne kartą teko susitikti su Žemės ūkio ministerijos specialistais ir kalbėti apie pieno sektorių. Niekas negalėjo atsakyti arba apskritai neturi analizės, koks skirtumas tarp pajamų ir kaštų tiek perdirbėjų, tiek komercijos, tiek pieno pardavėjų. Suprantate, jeigu nėra tų duomenų arba ministerija jų nenagrinėja, tai kaip kitaip būtų galima juos įpareigoti peržiūrėti šį klausimą, jeigu ne šiuo nutarimu? Todėl siūlau pritarti šiam nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Ar priimame Seimo nutarimą, registracijos Nr.XP-3143?

Balsavo 65 Seimo nariai, už – 60, prieš – 2, susilaikė 3. Seimo nutarimas, registracijos Nr.XP-3143, priimtas.

Repliką po balsavimo – V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ačiū už supratimą ir situacijos įvertinimą. Taip pat noriu kolegei Z.Žvikienei pasakyti, kad mūsų visų, ir Seimo narių, ir Vyriausybės, norai būtų didesni, tačiau pieno sektorius ir apskritai žemės ūkio sektorius yra labai reglamentuojamas Europos Sąjungos. Vienintelė sritis, kurioje galbūt mes neturime didelio pasirinkimo ir visos paramos formos… Mes turime gauti Europos Sąjungos leidimą. Tam papildomam mokėjimui už vieną toną pieno mes turime leidimą, mokėsime tą maksimalią išmoką, kurią galime. Daugelis kitų dalykų – eksporto subsidijos ir kiti dalykai – tiesiog yra Europos Sąjungos kompetencija. Tai sprendžia ministrai, susirinkę į Ministrų Tarybą, ir viena Lietuva čia negali priimti jokio sprendimo, palankaus sau.

Dėl kitų dalykų. Mes turime suprasti, kad norai ne visada atitinka mūsų galimybes. Aš manau, kad šiuo metu ta parama, kurią mes suteiksime, bus irgi nemažas indėlis į žemdirbių piniginę. Galbūt antrojoje metų pusėje situacija pasitaisys, pieno kainos pradės didėti ir tokiu būdu pieno sektorius atsigaus, atgaus savo jėgas. Taigi dėkoju ir tikiu, kad jūs visi ir ateityje remsite žemės ūkį ir žemdirbius.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Čia mes turime šios dienos apibendrintus duomenis, kad maždaug dvi valandos šiandien buvo sugaištos replikoms. Bent likusią valandą kviesčiau sutelktai judėti į priekį. Klausimų mažėja.

Seimo nutarimo „Dėl ugniagesių gelbėtojų, dirbusių ir dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų“ projektas Nr.XP-3144(2*) (svarstymas)

Svarstome vakarinio posėdžio devintąjį darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl ugniagesių gelbėtojų, dirbusių ir dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų“ projektą Nr.XP-3144. Svarstymo stadija. Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pagrindinis. Klausčiau, kas iš komiteto narių yra pasirengęs… Tas pats nepailstantis A.Sysas. Kviečiu į tribūną, nors anonsuotas buvo ne jis. Prašom. Nėra. Primenu, kad mes apsisprendėme dirbti, kol apsvarstysime likusius klausimus. (Balsai salėje)

A.SYSAS (LSDPF). Čia provokacija. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, per priėmimą yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kurios pirmoji pastaba pakartoja prieš tai buvusią. Tada komitetas balsavo ir vieno balso skirtumu jai nepritarė. Komitetas liko prie tos pačios nuomonės. Antrajai pastabai siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkui.

A.SYSAS. Antroji pastaba yra brauktinas žodelis „kad“. Mes jį ir išbraukėme.

PIRMININKAS. Esminis pakeitimas. Ačiū. Kolegos, svarstymo stadija. Diskusijoje norėtų dalyvauti Z.Žvikienė. Ar tikrai vis dar norėtų dalyvauti? Gal dėl motyvų? Žiūrim, ar jūs dėl motyvų figūruojate. Minutėlę! Z.Žvikienė – nuomonė… Ne. Vis dėlto buvo kiti užsiregistravę. Diskusijoje kviečiu, jeigu tikrai norite, Z.Žvikienę. Atiduoda. Nesant K.Daukšio, išties Z.Žvikienė dėl motyvų iš vietos. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų labai trumpai. Tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį ir priminti visą eigą, kaip buvo kalbama apie tai, kad nestatutinių ugniagesių išdirbtas laikas būtų įskaitytas kaip statutinių. Mes puikiai prisimename, kaip didžioji dalis prieštaravo šiam įstatymo projektui. Jis buvo priimtas, vėliau buvo Prezidento vetuotas, ir Seimas tam pritarė. Tada daugelis iš jūsų kalbėjote, kad iš tiesų nereikia eiti tokiu keliu, galima kitais būdais išspręsti dėl kompensavimo tiems asmenims, kurie dirbo panašų darbą, tačiau nebuvo statutiniai. Daugumas iš jūsų tokiai nuostatai pritarėte. Šiandien, mano žiniomis, Vyriausybė yra sudariusi darbo grupę, kurioje dirba kartu su profesinių sąjungų atstovais. Šis darbas yra pradėtas daryti, tačiau nutarimas yra reikalingas tam, kad Seimas įpareigotų šią darbo grupę tuos darbus padaryti iki rugsėjo 1 d. Šio nutarimo esmė yra tik tokia. Aš labai kviečiu jus pritarti šiam nutarimo projektui, kad iš tiesų darbo grupė pasistengtų ir iki rugsėjo 1 d. pabaigtų rengti reikalingas įstatymo pataisas, kurioms iš esmės jūs visi ir buvote pritarę.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, primenu, svarstymo stadija, todėl tiktai viena nuomonė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkui. Pritarta. Čia liūdnas momentas – nėra Seimo Pirmininko siūlymo svarstyti ypatinga skuba. Šiandien apsiribojame svarstymo stadija. (Balsai salėje) Kolegos, dar kartą konstatuoju tai, kas yra. Specialiai pasitikslinau – nėra tokio teikimo. Žinau, dėl kurių yra siūlymai, taip pat žinote, dėl ko buvo Seniūnų sueigoje.

Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ. Aš labai atsiprašau. Posėdžio pirmininke, gal yra kokia nors galimybė kreiptis į Seimo Pirmininką?

PIRMININKAS. Kiek žinau, jis yra Seime. Tarkim, jeigu bus jo prašymas… Jūs pabandykit su juo susisiekti. Manau ir žinau, kad jis, atrodo, yra Seime. Galbūt ir bus toks siūlymas.

Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir tada grįžtume. Gerai? (Balsai salėje) Jeigu bus.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr.XP-2852(4*) (svarstymas)

Dešimtas vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas neprieštarauja Respublikos Konstitucijai“, registracijos Nr.XP-2852(4). Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Mes duosime jums išvados egzempliorių. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Taip. Šoninis mikrofonas – I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcija ir šiuo klausimu prašo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Bet aš jau J.Sabatauskui padaviau išvadą. (Balsai salėje) Supratau. Siūlymas yra teisėtas. Turime balsuoti dėl frakcijos siūlymo. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Socialdemokratų frakcijos siūlymui daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

Balsavimo rezultatai: 58 balsavo, 40 – už pertrauką, 7 – prieš, 11 susilaikė. Pertrauka iki artimiausio posėdžio. Tokia yra Seimo valia.

Seimo nutarimo „Dėl padėties sprendžiant SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimus“ projektas Nr.XP-2604 (svarstymas)

Vienuoliktasis darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl padėties sprendžiant SSRS okupacinės žalos atlyginimo klausimus“ projektas Nr.XP-2604. Svarstymo stadija. J.Karosą kviečiu pateikti komiteto išvadą.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vakar Seimo Užsienio reikalų komitetas nutarė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Už šį pasiūlymą balsavo 6, prieš buvo 4. Toks yra mūsų komiteto sprendimas.

PIRMININKAS. Dėkui. Primenu, kai yra komiteto siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti, be diskusijos yra balsuojama dėl to, ar pritarti pasakant po vieną nuomonę už ir prieš. P.Auštrevičius – už grąžinimą tobulinti? Ar teisingai supratau? O jūs, kolega… Tada susikeičiame ir niekas neliks nuskriaustas. P.Auštrevičius – prieš grąžinimą tobulinti. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.

Mielieji kolegos, istorija ilga, bet ji niekaip nesprendžiama, o nesprendžiama dėl to, kad mes patys neapsisprendžiame, kiek pastūmėti šį klausimą į priekį ir kokiu būdu ieškoti sprendimų. Aišku, tai nėra lengvas klausimas ir tai nėra tiktai vienos pusės sprendimas. Mes turime įtraukti ir kitą pusę, kad būtų bendros paieškos, bendri sprendimai, nes akivaizdu, kad okupacija įvyko ne dėl Lietuvos kaltės ir ne lietuviai save okupavo, tačiau kita valstybė. Mes ieškojome sprendimo. Aš turiu pasakyti, kad Užsienio reikalų komitete buvo sudaryta grupė, kuri netgi parengė suderintą projektą. Suderintą projektą, kuris gal buvo kiek kitoks nei šiuo metu nagrinėjamas. Mano manymu, galbūt tas sprendimas buvo kiek ir geresnis, bet kai kas nesilaikė sutarto žodžio ir buvo sulaužytas susitarimas. Matydamas, kad mes dažnai Lietuvoje mėgstame vaitoti, bet patys mėtome pėdas, nesiimame atsakomybės ir neparodome stiprybės, kai to reikia, aš manau, reikia paremti šitą sprendimą. Kitu atveju kalbėdami ir skųsdamiesi mes nieko nepadarome, kad apgintume savo istorinę teisybę. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė, palaikanti grąžinimą iniciatoriams tobulinti, – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš galbūt būsiu labai nepopuliarus ir pasakysiu gana skaudžiai, bet nieko nepadarysi. Bėda yra ta, kad politikai tautą padaro savo žaidimų įrankiu, kaip tai buvo padaryta 1992 m. su referendumu dėl žalos. Mes turime šitą dalyką pripažinti. Ir tada tuometiniai politikų žaidimai Lietuvą įvarė į aklavietę. Mes dabar tą akmenį labai ilgai nešiosime po kaklu. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, man yra nesuprantama, kai mes reikalaujame žalos atlyginimo iš vieno partnerio, o užmirštame kitą partnerį. Jūs neužmirškite, kad Lietuvos okupacija prasidėjo ne nuo Vilniaus, o nuo Klaipėdos. Ir pirmiausia žalą mums padarė Vokietija. Jos kažkodėl mes nereikalaujame, kad ji kompensuotų mums už tą padarytą žalą.

Antras dalykas. Tarybų Sąjunga okupavo Lietuvą ne savo iniciatyva, ji okupavo pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą. Tai buvo dviejų valstybių susitarimas. Mes kažkodėl į šią situaciją žiūrime, ką padarė viena valstybė. Kol mes neatsikratysime štai šito mąstymo, kad tai yra vien tik buvusios Tarybų Sąjungos veiksmai, ir užmiršime kitos imperialistinės valstybės veiksmus, tol mes būsime toje aklavietėje.

Dar noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Gerbiamieji kolegos, daug valstybių išsivadavo iš imperialistų jungo.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas!

E.KLUMBYS. Baigiu. Tiek britų, tiek prancūzų. Nė viena jų nereikalavo žalos atlyginimo. Aš manau, atėjo laikas blaiviai pažiūrėti į šią problemą.

PIRMININKAS. Dėkui. Pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto siūlymui grąžinti nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti. Balsuokime.

Balsavimo rezultatai: 56 balsavus, 40 – už, 14 – prieš, 2 susilaikė. Nuspręsta grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Suprantu kolegą. A.N.Stasiškis – replika po balsavimo.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ką tik mes padarėme labai gėdingą veiksmą, kuris, aš iš anksto atsiprašau, nes sunku rasti žodžius įvertinti, yra tolygus išdavystei ir niekšybei. Tiek jau to. Kodėl reikėjo to laukti aštuonis mėnesius? Aštuonis mėnesius pragulėjo pagrindiniame komitete. Visiškai paprastas tekstas be jokių aštrių replikų, be nieko. Grynai dalykinis prašymas, siūlymas Vyriausybei. Po to vyko didelis pasitarimas, dalyvavo keli pareigūnai iš Užsienio reikalų ministerijos, dalyvavo Teisingumo ministerijos darbuotojai su ministru priešakyje, dalyvavo Aukščiausiojo Teismo atstovai, dalyvavo Genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, dalyvavo Finansų ministerijos atstovai. Visų buvo bendra išvada, kad reikia tokio nutarimo, tokio žingsnio. Buvo pateikta daug siūlymų komitetui. Užuot nagrinėjus, derinus, pragulėjo komitete. Pastaruoju metu buvo sudaryta darbo grupė. Darbo grupė suredagavo naują tekstą, kuriam pritarė ir pats komiteto pirmininkas, ir visi atstovai darbo grupėje. Kitą dieną staiga atmesta, gavus nurodymą iš Vyriausybės kuluarų. Ne iš (…), bet iš pogrindžio. Sakykite, ar čia nėra dvigubo dugno? Būtų labai vaikiškas eilėraštukas, jeigu sakytų, kad iš to dugno kyšo „Gazpromas“. Deja, blogiau – kyšo labai purvinos ir nešvarios uodegos, ir eina kvapelis, kurį aš jau įvardinu.

Dabar po kelių minučių mes giedosime valstybės himną. Sakykime, iš ko tyčiosimės? Iš himno, iš savęs, iš valstybės, iš istorijos, iš tų žmonių iš Rainių, iš Červenės žmonių, iš Sibiro tūkstančių, kurie negrįžo? Iš ko tyčiosimės?

PIRMININKAS. Dėkui. E.Zingeris – taip pat replika. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Be abejo, aš, gerbiamasis pirmininke, buvau toje keturių žmonių grupėje, tai buvo ponas P.Auštrevičius, ponas A.Ažubalis, ponas J.Karosas ir aš. Turiu pasakyti, kad susitarimas buvo sulaužytas. Gerbiamasis J.Karosas buvo pritaręs bendram projektui, ir kažkas įvyko prieš pat pabaigą, prieš paskutinį balsavimą, kai… Kiek davė, gerbiamasis kolega Liudvikai, tiek ir kalbėjo.

Aš norėčiau pasakyti vieną dalyką, kad iš esmės buvo sulaužyti susitarimai, kurie privers mus labiau susimąstyti, ar pasitikėti tais žmonėmis, kurie dabar yra Vyriausybėje, pagrindiniais etikos klausimais, valstybės orumo klausimais… neįmanoma. Visi buvo sutarę, kad tai bendras projektas, ir jis dabar yra atšauktas. Tai yra labai keista, labai negarbinga. Geriausias atsakymas į Dūmos pareiškimą, kuris žemina mūsų valstybės orumą, būtų šis orus ir labai ramus atsakymas dėl žalos atlyginimo, kuris pratęstų mūsų valstybės siūlą, politikos siūlą. Tai būtų pats geriausias atsakymas į paskutinį radikalų Dūmos pareiškimą. Mūsų neradikalus, ramus pareiškimas būtų atsakymas į jų radikalizmą. Deja, taip neįvyko. Tenka apgailestauti dėl kolegų, šį kartą socialdemokratų, visiškai nesuprantamo ir gėdingo elgesio šiuo labai svarbiu Lietuvos valstybei klausimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Antrą sykį replikai nėra suteikiamas žodis. Kolegos, labai prašau, tik koncentruotai. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Labai trumpai. Atsiprašau ir aš išeinu, nes aš negaliu tyčiotis ir dabar giedoti himno. Aš iš himno tyčiotis dar nepriaugau.

PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Aš tik noriu priminti, kad mes dar nebaigėme posėdžio. Yra keli nutarimų projektai, kuriuos mes taip pat sutarėme, kad svarstysime.

Pereiname prie rezervinių klausimų. Yra Atmintinų dienų įstatymo projektas. Kadangi nėra kvorumo, aš siūlyčiau šio klausimo nesvarstyti. (Balsai salėje) Gerai. Šio klausimo nesvarstome.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo“ projektas Nr.XP-3250 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Teisės universiteto pavadinimo pakeitimo ir Mykolo Romerio universiteto statuto patvirtino“ 2 priedėlio“ pakeitimo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu J.Sabatauską. Primenu, mes sutarėme apsvarstyti visus klausimus. (Balsai salėje) Taip, visus, tai yra darbotvarkės klausimai, kolegos. (Balsai salėje) Tokia yra mūsų bendra valia. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nutarimo esmė labai paprasta – siūloma pakeisti nutarimo, kuriuo Seimas patvirtino Teisės universiteto pavadinimo keitimo ir Statuto patvirtinimo priedėlį, antrąjį priedėlį, kuriame yra surašyti universitetui priklausantys pastatai. Šitas pasiūlymas atsirado dėl Valstybės kontrolės audito ataskaitos, kurioje Valstybės kontrolė pabrėžė, kad ne visi pastatai yra pažymėti šiame priedėlyje. O per tą laiką, kai buvo tvirtinamas per ketverius metus, kaip žinote, buvo pastatyti ar rekonstruoti kiti pastatai. Tokia trumpa esmė. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Tuoj baigsime vieną stadiją ir suteiksime žodį. Niekas nenori jūsų klausti. Ar pateikimo stadijoje būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne. Ar galime po svarstymo pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Yra Seimo Pirmininko siūlymas taikyti ypatingos skubos tvarką, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos – R.Palaitis. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs labai laisvai traktuojate bendrą sutarimą. Buvo kalbėta, kad darbotvarkę baigiame, ir taškas. Dar anksčiau, leiskite priminti, buvo kalbėta, kad baigsime 18 valandą. Dabar jūs iš kažkur ištraukėte rezervinius klausimus. Mano supratimu, tai nekorektiška. Aš siūlau baigti posėdį ir giedoti himną. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, mes patvirtinome darbotvarkę su rezerviniais klausimais. 10 minučių, ir mes baigsime tuos klausimus. (Triukšmas salėje) Kolegos, posėdis buvo pratęstas iki baigsime visus klausimus. Prašau jūsų dar truputį kantrybės.

Yra Seimo Pirmininko Č.Juršėno siūlymas svarstyti šį nutarimo projektą Nr.XP-3250 ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Bendro sutarimo nėra. Prašom balsuoti. Ar pritariame ypatingos skubos tvarkos taikymui svarstant šį nutarimo projektą?

Balsavo 57 Seimo nariai, už – 36, prieš – 16, susilaikė 5. Lygiai tiek, kiek reikia ypatingai skubai, – 36.

Pritarę ypatingai skubai, pereiname prie svarstymo. Ar po svarstymo galime pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Pereiname prie priėmimo. Priėmimo stadijoje vienas straipsnis, apimantis priedėlį. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame nutarimo projektą, registracijos Nr.XP-3250.

Balsavo 55 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 1, susilaikė 4. Nutarimo projektas Nr.XP-3250 priimtas. Dėkoju.

Dėl vedimo tvarkos – Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu jus informuoti, kad dėl minėto nutarimo, susijusio su ugniagesiais gelbėtojais, dirbusiais ir dirbančiais pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų man pavyko susisiekti su Seimo Pirmininku, tačiau labai apgailestauju, kad Seimo Pirmininkas atsisakė teikti skubos tvarką, nors iš tiesų visa valdančioji pusė po svarstymo šiam nutarimui pritarė. Šis nutarimas, be abejo, pritarus po svarstymo iš esmės nebetenka prasmės, nes čia būtų buvęs tam tikras prašymas iki rugsėjo 1 d. atlikti tuos darbus, kuriuos Vyriausybė iš dalies yra pradėjusi daryti.

Todėl aš labai apgailestauju, kad kai kada konkretūs sprendimai skiriasi nuo kalbų, kurios buvo išsakytos, kai streikavo ugniagesiai, ir kitu būdu buvo pažadėta išspręsti jų problemas. Aišku, labai gaila.

Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr.XP-3244 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pradedame svarstyti 3 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą Nr.XP-3244. Pranešėjas – A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (VLF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnis numato, kad Seimas turi paskirti audito bendrovę atlikti Valstybės kontrolės auditą. Todėl ir siūloma paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Tezaurus auditas“ atlikti Valstybės kontrolės 2008 m. finansinį auditą, pavesti Valstybės kontrolei sudaryti sutartį su uždarąja akcine bendrove „Tezaurus auditas“ dėl Valstybės kontrolės 2008 m. finansinio audito. Audito komitetas pagal jam priskirtą funkciją bendru sutarimu pritarė tokiam nutarimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Nepaisant lakoniško pateikimo, 4 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, nors mane B.Vėsaitė ir keikia, bet aš vis tiek noriu paklausti. Sakykite, čia pavesti, o konkurso keliu nebuvo galima, ar čia taip paprastai apeinamas įstatymas, o gal aš ko nors nesupratau? Ačiū.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnyje numatyta tvarka, kad Audito komitetui pateikia, o Audito komitetas apsvarstęs… išvadų rengėjai teikia komiteto sprendimą ir sprendimu yra pasiūloma Seimui. Tokia tvarka numatyta įstatyme ir mes tiesiog jį vykdome.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet atranka buvo? Nes kitų klausimai, manau, kad bus…

A.SKARDŽIUS. Taip. Pagal numatytą procedūrą, kuri numatyta Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnyje, viskas įvyko teisėtai. Audito komitetas bendru sutarimu teikia tokį projektą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar kolega V.Kamblevičius apie tą patį, ar kitką nori paklausti?

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Tą patį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Daukšys atsiima? Prašom. Klausimas.

K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, kad suteikėte galimybę paklausti. Aš noriu paklausti. Visus didesnius sandorius paprastai prižiūri tos audito kompanijos, kurios turi labai gerą vardą ir yra labai skaidrios. Šiuo atveju Valstybės kontrolė yra ta organizacija, kuri audituoja visus kitus Lietuvos valstybės subjektus. Sakykite, ar buvo keliami kokie nors reikalavimai audito bendrovei – tarptautinė patirtis, kiti dalykai, – ar buvo tiesiog paskelbtas paprastas konkursas kaip ir statybinei bendrovei iki 3 mln. apyvartos?

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, aš galiu dar kartą pakartoti, kad visos procedūros, kurias numato Valstybės kontrolės įstatymo 8 straipsnis, buvo išlaikytos. Tokia yra pasirinkta tvarka, įteisinta įstatymu ir mes negalime interpretuoti.

K.DAUKŠYS. Bet atsakyti tai galite, ar buvo?

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Pateikimo stadija. Ar galime po pateikimo pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Ačiū. Yra Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ne. Prašom pasiruošti ir balsuosime, ar pritariame ypatingos skubos taikymui svarstant šį nutarimo projektą. Primenu, kad balsuojame dėl ypatingos skubos tvarkos taikymo.

Balsavo 57 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 7, susilaikė 4. Ypatingai skubai pritarta.

Pereiname prie svarstymo. Svarstymo stadijoje dalyvauti diskusijoje norinčių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Priėmimo stadija pastraipsniui. Ar galime priimti 1 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.

Dėl viso nutarimo projekto, baigus priėmimą pastraipsniui, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Valstybės kontrolės finansinio audito“ Nr.XP-3244 priėmimo.

Balsavo 55 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimo projektas, registracijos Nr.XP-3244, priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės“ projektas Nr.XP-3245 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės“ projektas Nr.XP-3245. Pateikimo stadija. A.Skardžius iš tribūnos pateikia projektą.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Yra siūlymas Vyriausybei iki 2008 m. rugsėjo 1 d. atlikti kai kurias procedūras ir pateikti Seimui Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įstatymo projektą. Aš, tiesiog taupydamas laiką, bandau nesiplėsti, bet jeigu yra klausimų, manau, turinio prasme atsakysiu į juos.

PIRMININKAS. Dėkui. Keli Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis yra R.Palaitis. Paradoksalu! Prašom.

Toliau posėdžiui pirmininkauja V.Gedvilas.

R.PALAITIS (LCSF). Taip, jeigu mes nebranginame savo laiko, tai nebranginkime. Jau visi turime teisę klausti.

Gerbiamasis komiteto pirmininke, mes visi žinome, kad viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė šiuo metu yra toks tam tikra prasme, kad ir kaip būtų gaila, keiksmažodis, įtarimo korupcija objektas ir visa kita. Negi jūs dabar realiai manote, kad, pavedę Vyriausybei iki rugsėjo 1 d. parengti įstatymų projektus, paskui per rudens sesiją skubotai priėmę, paskutinį kadencijos mėnesį mes iš esmės išspręsime šį klausimą, ir jūs manote, kad tas nutarimas turi prasmę? Ačiū.

A.SKARDŽIUS. Aš, gerbiamasis kolega, supratau jūsų klausimą ir tikrai nemanau, kad tai yra keiksmažodis. Dabartinė situacija turbūt yra nelabai gražiai įvardijama, nes Koncesijų įstatyme, o koncesijos tam tikra prasme atitinka partnerystės formą, nėra atsakingos institucijos. Mes pirmame punkte prašome Vyriausybės paskirti įgaliotą instituciją. Nėra nei metodiškai vadovaujančios, nei atsakingos institucijos.

Antra. Privatus kapitalas, kaip girdėjote iš premjero, išties galėtų atlikti daug viešųjų funkcijų, bet nesudarytos sąlygos sudaryti tokias sutartis. Įsivaizduokite, privatus sektorius turi kapitalo, viešosioms funkcijoms, kad jos būtų vykdomos, neužtenka valstybinio kapitalo. Gal vis dėlto mes galime valstybinį kapitalą skirti socialinėms reikmėms, medicinai, o privatus kapitalas tegul vykdo viešąsias funkcijas: stato bendrabučius, tiltus, kelius, viadukus? Čia yra visa esmė.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Dėkoju. Klausia J.Razma. Ruošiasi V.Čepas. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs prieš tam tikrą laiką esate perbėgęs iš tuometinės opozicinės frakcijos į valdančiąją koaliciją. Aš nesuprantu, ar jūs valdančiojoje koalicijoje nesusitariate, kad reikia vykdyti įstatymus, kad Vyriausybė turi paskirti tas institucijas, kurias paskirti privalu pagal įstatymą? Negi dabar Vyriausybei dėl nevykdomų įstatymų mes kiekvienu atveju priimsime Seimo nutarimą, kai ji ko nors dar neįvykdė? Kodėl jūs nedirbate pačioje valdančiojoje koalicijoje ir visą Seimą čia… Ar tai yra piktybinis nevykdymas, ar kas ten yra?

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis kolega, aš žinau, pagal 2K projektą jūs buvote valdančiojoje daugumoje. Man nė karto neteko būti opozicijoje. Buvau Nepriklausomoje frakcijoje, bet būti opozicijoje tikrai neteko per visą laiką, kiek esu parlamente. Tai viena.

Antra. Manau, kad gerbiamasis A.Butkevičius, būdamas finansų ministru, buvo parengęs projektą, bet po to keliai, bendros institucijų nuomonės turbūt išsiskyrė, ir tai yra viena iš priežasčių. Aš nesu vykdomosios valdžios atstovas, o tiesiog esu, kaip ir jūs, parlamentaras ir vykdau savo komiteto funkcijas, kurios priklauso pagal veiklos kryptis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma labai keista, kad jūs teikiate šį klausimą. Aš prisimenu ne per seniausius įvykius, kai toks partnerystės, ko gero, geriausias pavyzdys buvo tarp Klaipėdos universiteto ir privataus kapitalo, o jūs pats visą šį dalyką užblokavote, sukėlėte isteriją, net įstatymus keitėte. Dabar staiga pabudote ir sakote – bendraukime. Kas jums apšvietė protą ir kada tas virsmas įvyko?

A.SKARDŽIUS. Aš nežinau, kažkas turbūt nesuvokia kompetencijos. Bet, gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad įstatymų nebuvimas jūsų gerbiamą universitetą ir įstūmė į nesibaigiančius teismus. Vienintelis teismo sprendimas yra griauti tą objektą, nes neegzistuoja tokie įstatymai. Buvo sugalvota jungtinės veiklos sutartis, kaip žinote, ir valstybės nuosavybę rektorius atidavė į privačias rankas – „Iki“ prekybos tinklui… Jeigu jūs turite omeny savo universitetą. To negalėjo būti. Jeigu būtų buvę partnerystę reglamentuojantys teisės aktai, be abejo, valstybei ir universitetui naudingomis sąlygomis galėjo būti įgyvendinami panašūs projektai: statomi bendrabučiai, studentų miesteliai ir visa kita.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke, už atsakytus klausimus po pateikimo. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Yra norinčių kalbėti. Taip. Nuomonė už – gerbiamasis Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Labai trumpai. Kadangi man teko labai nemažai laiko dirbti su viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektu, aš tikrai žinau, koks yra didžiulis nuomonių skirtumas. Jeigu šis Seimo nutarimas paskatins, kad toks įstatymas atsirastų, nors jis galioja daugelyje Europos Sąjungos valstybių ir jų pagrindu yra statomi, kaip ir buvo minėta, didžiuliai visuomeniniai objektai, keliai… ir daugelį kitų naudingų dalykų ne biudžeto lėšomis būtų galima padaryti, todėl tikrai labai malonu, kad gerbiamasis A.Skardžius šiandien yra vienas iš šio projekto iniciatorių. Todėl siūlau visiems, kurie šiandien esame likę, pritarti ir po pateikimo, ir kitų stadijų metu, kad šis įstatymo projektas kuo greičiau atsirastų Seime ir būtų galima įteisinti labai labai gerus dalykus.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Taigi pateikimo metu gali kalbėti du Seimo nariai. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Taip?

Svarstymas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Po svarstymo galime pritarti šiam nutarimo projektui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.

Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Taigi kviečiu visus registruotis. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Taigi kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr.XP-3245? Registruojamės ir balsuojame.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 56, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi nutarimo projektas Nr.XP-3245 yra priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Septintosios dienos adventistų bažnyčiai“ projektas Nr.XP-1461(2) (pateikimas)

Kitas rezervinis darbotvarkės klausimas r-5 – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Septintosios dienos adventistų bažnyčiai“ projektas Nr.XP-1461(2). Pranešėjas – gerbiamasis G.Steponavičius. Kolega, kviečiu į tribūną pateikti šį nutarimo projektą.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, dar sykį! Labas vakaras! Prašau jūsų supratimo svarstant šį klausimą. Prieš kelis mėnesius Seimas per neapsižiūrėjimą nepritarė po svarstymo šiam projektui, todėl jis vėl grįžo naujos redakcijos su aiškinamuoju raštu. Primenu, kad šis nutarimo projektas yra susijęs su valstybės pripažinimo suteikimu vienai iš protestantiškųjų atmainų – Septintosios dienos adventistų bažnyčiai.

Taip pat primenu, kad pagal Religinių bendrijų įstatymo 6 straipsnį yra dvejopas statusas: valstybės tradicinės ir valstybės pripažįstamos. Yra devynios tradicinės, o čia norima pripažinti, suteikti valstybės pripažinimo statusą Septintosios dienos adventistų bažnyčiai. Yra teigiamas katalikų hierarchų atsiliepimas, yra patvirtinantys dokumentai, kad tarpukariu ši bažnyčia veikė ir turi senas tradicijas. Daugelis, kurie bendravote apygardose susitikę su jų atstovais, žinote, kad tai yra daug ir socialinėje, ir labdaros erdvėje dirbanti bažnytinė bendruomenė. Kviesčiau pritarti. Žinau, kad Žmogaus teisių komitetas palaiko šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju G.Steponavičiui už nutarimo projekto pateikimą. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti E.Klumbys. Prašom, kolega, klausti.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar Lietuvoje yra iš tiesų aktyvūs, plačiai veikia ir, pasakysiu, nemaža labdaringa veikla užsiima mormonai. Ar nežadate, kad ir jiems reikėtų tą patį statusą suteikti?

G.STEPONAVIČIUS. Ne. Šiuo atveju mes kalbame apie gilias šaknis Lietuvoje turinčios bažnyčios tam tikro valstybės statuso pripažinimo suteikimą.

PIRMININKAS. Dėkoju G.Steponavičiui už nutarimo projekto pateikimą. Jūs atsakėte į klausimus. Po pateikimo nuomonės už ir nuomonės prieš. V.Baltraitienė – nuomonė už. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš siūlau pritarti šios bažnyčios pripažinimui, kad gautų valstybės pripažinimą. Nematau nieko blogo, tai yra normaliai veikianti religinė bendruomenė. Galbūt yra ne visoje Lietuvoje, bet daugelyje rajonų. Aš pati asmeniškai esu susipažinusi su jų veikla, tuo labiau kad pranešėjas paminėjo, bet galiu dar pridurti, kad Jo Ekscelencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius nemato jokių kliūčių, kad būtų įregistruota. Yra oficialus raštas. Aš manau, mes galime drąsiai, tie, kurie yra katalikai, krikščionys, balsuoti, kad ši bažnyčia būtų pripažinta. Siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, toliau plenariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Labai ačiū. Kolegos, po pateikimo prieštaraujančių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu.

Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą ir pabaigti šį klausimą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo. Pasiruošiame ir balsuojame, ar pritariame ypatingai skubos tvarkai, kurią siūlo Seimo Pirmininkas?

Balsavimo rezultatai: balsavo 57 Seimo nariai, 51 – už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Pritarta ypatingai skubai.

Dėl vedimo tvarkos – K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu paprastą klausimą. Ar jūs mus į rezervinius klausimus įpynėte dėl to, kad šitą klausimą norėjote pateikti?

PIRMININKAS. Ne. Ne. (Balsai salėje) Lygiai kaip ir kiti rezerviniai yra ne mažiau svarbūs. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl to mes buvome sutarę anksčiau. Dar kolega V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš norėjau paklausti, ar bus furšetas? (Plojimai)

PIRMININKAS. Kolegos, apie tai pasitarsime, bet nežinau, ar septintą jausmą jūs turite, ar ką nors panašaus, bet tuoj bus matyt. (Balsai salėje) Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta.

Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl viso nutarimo projekto. Nematau norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Ar priimame nutarimo projektą Nr.XP-1461(2), prašom balsuoti.

Jau balsavo 60 Seimo narių. Už – 57, prieš nėra, 3 susilaikė. Nutarimas Nr.XP-1461 priimtas.

Kolegos, replikos po balsavimo. Prašom. Kolega V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mano pultas neveikia, noriu protokolui pasakyti, kad mano balsas už.

PIRMININKAS. Puiku. Tai protokole atsispindės. (Balsai salėje) Baigus šį klausimą liko Seimo narių pareiškimai ar kita su Statutu susijusi informacija. Mano rankose trys lapai, bet informacija tik viena. Yra Seimo posėdžių sekretoriate ir Seimo Pirmininko vardu gauti prašymai arba pranešimai. G.Jakavonis praneša, kad pasitraukia iš Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos.

Taip pat yra G.Jakavonio prašymas priimti jį į Valstiečių liaudininkų frakciją. Yra išrašas iš protokolo, patvirtinantis, kad frakcija priima kolegą G.Jakavonį į frakciją. Tai buvo paskutinis pareiškimas ar informacija.

Dabar, kolegos, prašau jūsų dėmesio ir rimties. Šiandien visi klausimai yra apsvarstyti. Baigdamas noriu pasakyti, kad laikinąsias korteles, kas esate pasiėmę, turėtumėte atiduoti čia, taip pat sutvarkyti savo darbo vietas.

Paskutinis klausimas – Lietuvos Respublikos himnas.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti šios dienos plenarinio posėdžio pabaigą, kartu ir pavasario sesijos pabaigą. Dėkui visiems. Galbūt paskutinė registracija, matau, toks noras buvo prieš gongą. Korteles, kaip minėjau, Sekretoriate. Šūsnis popierių, jeigu galima, tvarkingiau.

Užsiregistravo 61 Seimo narys. Skelbiu plenarinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.