Šešiasdešimt
ketvirtasis (448) posėdis
2008
m. liepos 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji ir gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 15 d. rytinį plenarinį posėdį, greičiausiai priešpaskutinį šioje pratęstoje Seimo pavasario sesijoje.
Pirmiausia registruojamės, o po to kalbame. Registruojamės!
Kolegos, užsiregistravo 65, bet aš manau, kol mes susitarsime dėl darbotvarkių, atsiras ir 71.
Seniūnų sueigos patikslintos 2008 m. birželio 15 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės
Taigi šiandien Seniūnų sueigoje buvo padaryti minimalūs pakeitimai, tikiuosi, kad visas Seimas tam pritars po diskusijų, kurios tuoj pat įvyks, bet prašom kantrybės. Pranešu, kas atsirado.
Ministro prašymu yra įrašytas 1-6 klausimas. Čia, galima sakyti, dalis Policijos veiklos įstatymų komplekso. Taupydami laiką išbraukiame 1-7 klausimą ir nesame tikri, ar pakaks žmonių. Žinoma, pagal Statutą turime apsispręsti dėl vienos rezoliucijos, tai yra 1-8 klausimas. Po pertraukos 12.00 val. – naujojo ministro prisaikdinimas. Kadangi vakar buvo padaryta pertrauka, yra įrašomas šešioliktas, arba paskutinis, rytinės posėdžio darbotvarkės klausimas. Seniūnų sueiga siūlo išbraukti 2-9 klausimą, taip pat ir trečią rezervinį, o papildomai įrašomi į rezervą du klausimai, kurie buvo vakar, bet nespėjome apsvarstyti. Tai dėl M.Romerio universiteto ir dėl Septintosios dienos adventistų bažnyčios. Štai tokie minimalūs pasikeitimai. Dėl kai kurių klausimų, reikia manyti, po jūsų pasiūlymų bus ginčijamasi, tarp jų ir dėl aukštojo mokslo.
Kolegos, dar noriu jums priminti vieną principinį dalyką. Vakar buvo susitarta, kad mes turime posėdžiauti taip, kad baigtume apie 18.00 val. Žinoma, jeigu kelios minutės šen ar ten, nieko baisaus. O priimti mes turime apie 30 įstatymų ir kitų teisės aktų. Pagal ilgametę tradiciją sesijų pabaigoje, tuo labiau kadencijos pabaigoje, priimama ir daugiau per du posėdžius vieną dieną.
Taigi dabar iš eilės pirmoji – kolegė D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašau to paties, ko prašiau vakar prieš posėdį. Iš tikrųjų labai prašau įtraukti į Seimo darbotvarkę Vietos savivaldos įstatymo projektą Nr.XP-2006, kuris rengtas trejus metus, tvarkingas įstatymo projektas, nesukeliantis niekam jokių abejonių. Jo priėmimas užimtų tikrai labai nedaug laiko. Todėl atstovaudama komiteto nuomonei (ir komiteto pirmininkas stovi prie mikrofono), labai prašyčiau ir visus Seimo narius palaikyti komiteto iniciatyvą priimti Vietos savivaldos įstatymą šios dienos posėdyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi jūsų prašymas neturi juridinės galios, aš iškart kreipiuosi į komiteto pirmininką J.Jagminą. Jis turi teisę prašyti keisti darbotvarkę. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Aš labai noriu pritarti. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pritariu gerbiamajai Danutei. Tikrai jūsų ir visų kolegų Seimo narių labai prašau komiteto vardu, kad šis klausimas būtų įtrauktas ir užbaigtas. Mes padarytume tikrai gerą darbą Lietuvai, visoms Lietuvos savivaldybėms. Aš labai prašau, kelintą dieną jau tai darau – prašau jūsų.
PIRMININKAS. Bet Seimas nepasiduoda, gerbiamasis kolega. Dabar J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, pirma pastaba. Pavėlavote pradėti posėdį penkias minutes.
PIRMININKAS. Sutinku.
J.VESELKA. Tai kainuoja 15 tūkst. litų. Kai mes ginčijamės, viskas gerai, bet kai tylime ir eina pinigai, labai blogai.
PIRMININKAS. Bet kai be reikalo ginčijamės, tada reikėtų dvigubai skaičiuoti pinigus, nes gadinami nervai.
J.VESELKA. Ginčų be reikalo nebūna.
PIRMININKAS. Būna. Prašom.
J.VESELKA. Tiesos paieška brangiai kainuoja. Bet dabar dėl Nr.XP-3169.
Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkite, kaip mes kvailai atrodome. Patys paprašėme Europos Sąjungos, kad anksčiau laiko uždarytų Ignalinos II bloką, dabar rengiame referendumą. Pamatėme, kad kvailai pasielgėme. Dabar lygiai tas pats laukia su dujomis. Žinome, kad restruktūrizavimas…
PIRMININKAS. Prašom trumpai drūtai.
J.VESELKA. …tik vienam tiekėjui, kainuos vartotojams milijonus litų. Todėl prašau Seimo narius…
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
J.VESELKA. …ten visi kiti įstatymai… Ir vietoje tų septintų adventistų prašau įtraukti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
J.VESELKA. Frakcijos vardu ir pakartos kiti. Todėl prašom įtraukti. Kiekvieno dujų vartotojo pinigai bus sutaupyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Bukauskas. Prašom.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš irgi dėl to paties klausimo, dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr.XP-206(3). Noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, nes ir Seimo valdyba buvo numačiusi. Tuo labiau kad komitetas apsvarstė Seimo narių pasiūlymus, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas. Tikrai mums yra neaišku, dėl kokių priežasčių yra išbraukiamas.
PIRMININKAS. Taupant laiką. Tiktai dėl to. (Triukšmas salėje) Vieną minutėlę! Gerbiamasis kolega, nesvarbu, kad komitetas viską išnagrinėjo. Juk čia, salėje, ginčai prasidės iš naujo. Kiekvienas gins savo pasiūlymą ir suprantama, kad tai užims daug laiko, tik dėl to. Bet jeigu Seimas balsuos, vadinasi, dirbsime iki 19.00 val., jokia problema. Minutę! Prašom antrą kartą nekalbėti. J.Lionginas.
J.LIONGINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo šiandien išbraukti iš darbotvarkės 2-5a – Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydintįjį 2-5b, nes pagal Seimo statuto reikalavimus nėra Vyriausybės išvados. Tai yra įstatymas, kuris papildomai iš biudžeto pareikalaus 60 mln. litų. Todėl siūlau šiandien šio klausimo nesvarstyti. Mes, komitetas, kreipėmės į valdybą, kad valdyba kreiptųsi į Vyriausybę ir būtų gauta Vyriausybės išvada. Rudenį, manau, neskubėdami šį klausimą apsvarstysime. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau dviem klausimais.
PIRMININKAS. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS. Pirma. Gerbiamasis Pirmininke, mes priėmėme jau keletą sprendimų, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės reikalais. Kaip žinote, mes turime užregistravę atitinkamo Saugumo pagrindų įstatymo įgyvendinimo projekto, kurio įstatymo projektą Nr.XP-3207, kuriuo mes siūlome sustiprinti Lietuvos poziciją, teikiant mūsų argumentus dėl Ignalinos, tai yra mes siūlome iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. kreiptis į Europos Tarybą dėl derybų dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. Tuo labiau kad Ministras Pirmininkas yra pakviestas važiuoti ir pasikalbėti su Europos Komisijos Pirmininku. Aš manau, kad įstatymo projekto svarstymas būtų laiku ir labai reikalingas. Aš norėčiau paprašyti, kad frakcijos vardu būtų pateikta balsuojant apsispręsti visiems kolegoms.
Antrasis klausimas, gerbiamasis Pirmininke. Vakar mes surinkome dešimt kolegų parašų siūlydami Ministrui Pirmininkui ateiti ir pasakyti ką nors gero apie infliacijos valdymo reikalus Lietuvoje. Mes išgirdome neigiamą atsakymą.
Gerbiamasis Pirmininke, šiandien yra Žalgirio mūšio diena. Mes kviečiame visus elgtis kaip Vytautus, o ne kaip Jonukus, nebijoti pasakyti tai, ką reikia pasakyti. Vis dėlto prašome jūsų asmeniškai kreiptis į Ministrą Pirmininką atvykti ir, tarkime, po ministro priesaikos atlikti savo pareigą – informuoti visuomenę apie tariamai atliktus gerus darbus, kovojant su infliacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad vienas iš įsidėmėtiniausių Žalgirio mūšio momentų buvo Vytauto manevras atsitraukiant, o po to puolant. Prašom šito nepamiršti. Kolega E.Masiulis.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlome išbraukti rezervinį 1 klausimą – Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymą Nr.XP-2577, nes manome, kad tokie įstatymai yra įmanomi tik planinės ekonomikos valstybėse. Manau, Lietuva tokia nėra. Priėmęs tokį įstatymą paskutinę sesijos dieną, Seimas tik papildytų protu nesuvokiamų įstatymų galeriją. Kviestume kolegas šį klausimą išbraukti ir kartu sudaryti daugiau laiko svarstyti kitus įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime. Prašom. Kolega R.Kupčinskas.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dar kartą frakcijos vardu prašau įtraukti į šios dienos darbotvarkę Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą Nr.XP-2015A. Čia lieka tik priėmimas. Man atrodo, yra Vyriausybės pritarimas. Tie asmenys, kurie nukentėjo karo veiksmų metu ir turi nuo okupacijų nukentėjusio asmens pažymėjimą, būtų labai patenkinti, kad šiuo metu būtų priimtas šitas įstatymas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkė jau išplėsta iki 20 val., įspėju kolegas. Gerbiamasis A.Endzinas. Prašom, kolega.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Jeigu mums svarstant siūlomą išbraukti 2-9 klausimą darbotvarkė pailgės dar 15 min., tai tragedija neįvyks, todėl frakcijos vardu mes jį siūlome palikti darbotvarkėje, juo labiau kad Seimas vakar balsuodamas apsisprendė –pasiūlė valdybai įtrauktį į darbotvarkę. Manyčiau, šis klausimas yra gana svarbus ir sudaro prielaidas nekilti energetikos kainoms. Tiek ūkiui, tiek gyventojams tai yra labai svarbu, todėl jūsų aliuzija į Vytauto manevrus šiuo klausimu galbūt ne visai tiktų. Frakcijos vardu siūlau įtraukti į darbotvarkę. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalyta daugelio visuomeninių organizacijų kreipimaisi ir kai kurių piliečių kreipimaisi, kad šiandien mes priimtume Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tuo labiau kad ir Seimo valdybai vakar… Yra priimtas Sveikatos reikalų komiteto sprendimas, prašymas įtraukti šiuos įstatymus ir juos priimti. Būtų duota labai gera žinia visuomenei, tuo labiau kad šiandien visi turime susikaupti, mažiau kalbėti neesminiais klausimais. Man atrodo, įmanoma priimti visus suplanuotus ir tuos pasiūlytus įstatymų projektus. Todėl dar kartą Seimo Pirmininkui, gal kolegos neįsižeis, siūlau balsuoti ir įtraukti į darbotvarkę šiuos įstatymus. Pataisų yra labai nedaug, o juos būtina priimti šioje pavasario sesijoje, kad visuomenė, žmonės žinotų, jog bus pradėti taikyti tam tikri apribojimai, ir galėtų pasiruošti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Jūs jau žinote tą blogą praktiką – visas sesijas pabaigti visokių dienų svarstymu ir tą darbą atlikti ne anksčiau kaip 23 val. Dažnai būdavo ir vėliau. Taigi ta praktika kartojasi. Yra toks rezervinis 2 klausimas – Statybininkų diena!
PIRMININKAS. Rimtas reikalas.
S.PEČELIŪNAS. Įstatymas, tiesiogiai prieštaraujantis Lygių galimybių įstatymui, nes kitų profesijų žmonės, perskaitę mūsų Atmintinų dienų sąrašą, tikrai turėtų įsižeisti. Kai kurios yra išskirtinės ir aukštesnės už kitas profesijas, nes joms įstatymu leidžiama švęsti, o kitiems, aš nežinau, gal draudžiama.
Gerbiamasis Pirmininke, juokai juokais, bet vis dėlto gal tos blogos praktikos nekartokime ir šį rezervinį klausimą arba išbraukime, arba bent pagal tą mūsų praktiką nurodykime jo laiką, kad svarstymo laikas yra ne, kaip čia parašyta, 15 val. 10 min., bet 25 val. 10 min., tada tikrai bus teisybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų antrasis siūlymas – 25.10 val. – yra priimtinas, bet jeigu jūs siūlote išbraukti, tai tik frakcijos vardu. Ar frakcija siūlo? Ne. Man atrodo, kad ne frakcija. Taigi dėl svarstymo, žinoma, visko gali būti. Realiai bus panašiai, kaip kolega kalba.
Prašom. A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau palaikyti visus protingus siūlymus, kuriais šiandien frakcijos vardu siūloma išbraukti klausimus iš darbotvarkės, nepalaikyti tų siūlymų, kuriais siūloma į darbotvarkę įtraukti papildomus klausimus, ir pabaigti sesiją bent jau protu suvokiamu laiku – tarp 18 ir 19 val. Kartais mes patys sau atrodome juokingai. Siūlome, siūlome ir, aišku, 18 val. šioje salėje nebus 71 Seimo nario. Kartais stebiuosi, ko mes čia siekiame? Vienam Ministro Pirmininko reikia, Žalgiris vaidenasi, kitas dar bando kažką išspręsti paskutinėmis akimirkomis. Na, pabaikime šią sesiją gražiai. Suplanuokime darbą iki 15 val., na, iki 16 val. Pabaigiame sesiją, sugiedame himną ir einame ilsėtis.
PIRMININKAS. Ačiū už racionalų pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Kol kas registruojamės, o kol registruosimės, aš pasakysiu, dėl ko mes balsuosime, nes bus daug balsavimų iš eilės. Prašom kol kas registruotis. Mes turime įtraukti, kaip siūlo kolegos, antialkoholinius įstatymus, vietos savivaldos, dėl Ignalinos atominės, dėl valstybinių pensijų, išbraukti aukštąjį mokslą, grąžinti nutarimą dėl komisijos (tai 2-9 klausimas), išbraukti Kainų įstatymą Nr.XP-2577. Štai yra tiek balsavimų. Balsuosime dėl kiekvieno projekto atskirai. Kolegas prašyčiau susikaupti, nes susirinko gana daug Seimo narių – 83. Pirmiausia abėcėlės tvarka pradėsime nuo antialkoholinių. Kolegos, dėmesio!
Sveikatos reikalų komitetas ir anksčiau siūlė, ir dabar siūlo. Jums ant darbo stalų yra išdėliotos visuomenės nuomonės apraiškos, todėl prašom balsuoti, ar įtraukiame šiuos klausimus į šios dienos darbotvarkes. Prašom balsuoti.
Už – 31, prieš – 20, susilaikė 42. Neįtraukiama.
Vietos savivaldos reikalai. Dėmesio! Vietos savivaldos reikalai. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę?
Už – 58, prieš – 10, susilaikė 25. Įrašome. Posėdis pailgėja.
Dėl kolegos P.Auštrevičiaus siūlymo frakcijos vardu – dėl Ignalinos atominės elektrinės klausimo, registracijos Nr.XP-3207. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę? Prašom balsuoti.
Už – 28, prieš – 17, susilaikė 52. Neįtraukiama.
Dėl Ministro Pirmininko G.Kirkilo dalyvavimo. Jis kol kas nepranešė, galimas dalykas, kad popietiniame posėdyje gal ir galės dalyvauti, laukiame atsakymo. Čia balsuoti nereikia.
Dabar dėl valstybinių pensijų, ką siūlė kolega R.Kupčinskas. Prašom balsuoti, kas už tai, kad šis klausimas būtų įtrauktas?
Už – 29, prieš – 13, susilaikė 47. Neįtraukiama.
Toliau aukštojo mokslo reikalai. Kadangi čia dar procedūriniai reikalai kai kurie stringa, tai yra 2-5a, 2-5b, čia balsavimas toks: kas už tai, kad šie klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kas mano, kad turi likti, turime pradėti svarstymą, balsuoja kitaip. Ar aišku? Kolegos, kas už tai, kad šie klausimai būtų išbraukti, balsuoja už, kas mano, kad turi likti, kad bent pradėtume svarstymą, balsuoja kitaip. Balsavimas pradedamas.
Už – 41, prieš – 34, susilaikė 28. Lieka.
Kolegos, nesupratote balsavimo? Gerai. Kolegos, kadangi išbraukimas yra sveikas dalykas, tai aš pakartosiu balsavimą. Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti! (Balsai, šūksniai salėje) Netriukšmaukite! Yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, įgalioto asmens, siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-5a ir 2-5b klausimus. Kurie manote, kad reikia sutikti su tuo siūlymu, balsuoja už, kurie mano, kad reikia bent jau pradėti nagrinėti, tie balsuoja prieš. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Ministras A.Monkevičius, ir tada balsuojame.
A.MONKEVIČIUS (NSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano galva, jūs gana aiškiai du kartus suformulavote, dėl ko ir kaip balsuojame. Pagal Statutą iš tikrųjų yra ne tokia procedūra, kad reikėtų kartoti balsavimą. Jeigu jūs turite motyvą, kad siūlo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tai praeitą savaitę ar šios savaitės pradžioje buvo laikas, kai buvo galima, norint vertinti, svarstyti. Seimas pagal Statutą turi teisę svarstyti, įvertinti ir priimti šį sprendimą. Juo labiau kad šių metų biudžete pinigų nereikia, reikia tik kitais metais.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Lionginas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prasideda debatai.
J.LIONGINAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, jau pateikimo metu Seimas turėjo apsispręsti, kad prieš svarstymą reikia gauti Vyriausybės išvadą. Ką kolega sako, kitais metais reikės minimum 60 mln., šiais metais apie 30 milijonų… Kolega, neklaidinkite Seimo, nes jūs, kaip ministras ir Vyriausybės kabineto narys, gerai žinote, pats registruojate įstatymo projektą negavęs Vyriausybės pritarimo šiam įstatymo projektui. Manau, tai nėra gražu.
Antras dalykas. Priėmus jūsų siūlymą, faktiškai Vyriausybė įsipareigoja finansuoti visus studentus, t. y. kiek užsako, 32 tūkstančius. Paskaičiuokite. Šiandien valstybė finansuoja 47 % visų užsakomų studentų skaičiaus. Tai iš kur dar paimti šimtus milijonų? Kolegos, todėl būtina gauti Vyriausybės išvadą, tada ramiai rugsėjo mėnesį galėtume pradėti svarstymą.
PIRMININKAS. Viskas. Kolegos, prašom, kartoju balsavimą. Kas už tai, kad būtų išbraukti šie du klausimai, balsuoja už, kurie mano, kad, nepaisydami kolegos kalbų, vis tiek turime pradėti bent svarstyti, tie balsuoja kitaip. Už išbraukimą – už, kurie mano, kad turime bent, sakau, pradėti svarstyti, balsuoja kitaip.
Už – 45, prieš – 38, susilaikė 20. Rezultatas tas pats, klausimas lieka.
Dar kartą sakau, jeigu iškils kokių nors procedūrinių keblumų, svarstymo metu galima bus spręsti. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš kaip tik apie procedūrinius keblumus. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas kaip pagalbinis komitetas ir tik šiandien 10 val. apsvarstė projektą, pagrindinis komitetas, nesulaukęs pagalbinio komiteto išvados, priėmė sprendimą. Statuto 149 straipsnis aiškiai numato, kad pagrindinis komitetas turi sulaukti papildomo komiteto išvados, ir tada svarstyti šį įstatymą. Kaip tada atsitiko, kad, nesulaukęs Biudžeto ir finansų komiteto išvados, pagrindinis komitetas apsvarstė taip pažeisdamas Statutą. Manau, kad tai yra akivaizdus Statuto pažeidimas, ir Etikos ir procedūrų komisija turi įvertinti, ar iš viso šiandien galime šį projektą svarstyti Seime.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš sutinku su tamsta, todėl siūlau Etikos ir procedūrų komisijai per pietų pertrauką susirinkti ir atnešti verdiktą dėl šio klausimo svarstymo galimumo. Klausimas baigtas.
Dabar 2-9 klausimas. Dar kolega V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl ateities. Gal jūs pasakytumėte, kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs kartojote balsavimą?
PIRMININKAS. Todėl, kad dalis Seimo narių nesuprato.
V.MAZURONIS. Kokiu Statuto straipsniu?
PIRMININKAS. Priešpaskutinis Statuto straipsnis. (Juokas salėje) Ačiū. V.Čepas.
V.ČEPAS (LSDPF). Ar galima jau? Aš suprantu kolegų gerus norus daryti gerus darbus baigiantis mūsų sesijai, tačiau paprašysiu, kad man oficialiai atneštų duomenis, kaip kas balsavo už pratęsimą, ir pažiūrėsiu, gerbiamieji, kiek jūsų 18 val. bus tų, balsavusių už, ir paskelbsiu spaudoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai geras pasiūlymas. Kolegos, dabar balsuojame. Dėmesio! Prašom susikaupti. Čia vėl rimtas klausimas. 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos ataskaitos“. Seimo seniūnų sueiga siūlo išbraukti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų grąžintas, balsuoja už, mygtukas „už“, prašome nepainioti! Kas už tai, kad klausimas būtų nagrinėjamas, mygtukas„už“, kas mano, kad reikia kitaip, balsuoja kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Prašom balsuoti.
Už – 31, prieš – 32, susilaikė 39.
Kolega E.Klumbys. Prašau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mes turime susitarti. Jeigu klausimas yra Seimo patvirtintas darbotvarkėje, tai mes turime balsuoti ne už jo atkūrimą, mes turime balsuoti už jo išbraukimą. Dabar viskas išeina antraip. Yra Seimo valia ir Seimo valią gali pakeisti tik Seimas, o ne atvirkščiai.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pakartoti, nes šiandien jau yra mada kartoti, tai prašom. (Balsai salėje) Kaip nereikia? Paskui vėl bus skundas Etikos ir procedūrų komisijai. Kolega Juliau, jūs jau trečią kartą. Užtenka.
J.VESELKA (TTF). Antrą!
PIRMININKAS. Ačiū. Išjungiu mikrofoną. Perbalsuojame. Taigi kas už tai, kad klausimas (dabar atvirkštinis balsavimas) dėl komisijos būtų išbrauktas, nes mes vakar paskutiniu momentu iš tikro balsavome. Kas už tai, kad būtų išbraukta? Kas mano, kad turi likti, balsuoja kitaip. Kas už tai, kad klausimas būtų išbrauktas, – mygtukas „už“, o kas remia palikimą, balsuoja kitaip.
Už išbraukimą – 71, prieš – 22, susilaikė 12. Klausimas išbraukiamas.
Dabar dar vienas išbraukimas. Pirmas rezervinis klausimas dėl Kainų įstatymo. Kas manote, kad šį klausimą reikia išbraukti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už išbraukimą.
Už išbraukimą – 81, prieš – 8, 6 susilaikė. Klausimas išbraukiamas.
Kolegos, dabar rezultatai yra tokie. Yra papildomai įrašomas Vietos savivaldos įstatymas ir išbraukiamas Kainų įstatymo pakeitimas. Čia kiti, kurie buvo numatyti, taip ir lieka. Taigi atsiranda vietos popietiniame posėdyje ir Vietos savivaldos įstatymui. (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Siūlau pradėti dirbti. (Balsai salėje) L.Sabutis. Kolegos!
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš labai trumpai. Būtų labai teisinga, jeigu po 1-2a ir 1-2b būtų svarstomas Vietos savivaldos įstatymas, o vėliau visi kiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, jau taip neišeina. Tiktai ten, kur atsiranda vieta. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, nesuprantu… Bjork koncertui jūs arba valstybė suranda 800 tūkst. litų. Kai aiškiai matome, kad dujų sektoriaus restruktūrizavimas… latviai, estai, suomiai mato beprasmybę, Europos Sąjunga mato beprasmybę, mūsų nuvažiavę sako, kad taip pakenksime „Gazpromui“ ir jį nugalėsime. Seimas, suprasdamas, kad šis sprendimas kainuos paprastam dujų vartotojui papildomus pinigus… jūs išbraukiate todėl, kad toks ekonomistas, kaip A.Kubilius, su savo Europos reikalų komitetu nutarė – reikia mušti „Gazpromą“, ir jūs visi balsuojate. Žmonės, žinokite, už šį sprendimą mokėsite šimtu, o gal ir daugiau milijonų už dujų vartojimą. Štai ką daro mūsų Seimas. O paskui organizuos patariamąjį referendumą, o gal mes suklydome?
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš irgi piktinuosi tokiu Seimo darbu, kai ypač socialdemokratai vien tiktai kalbomis rūpinasi, kad nedidėtų infliacija, kad maisto produktų ir kitų produktų kainos neaugtų. B.Vėsaitė lyg ir užregistravo pataisą, kad būtų dominuojantis rinkoje produktas tada, kai jau 30 % viršija. Kur tas jūsų įstatymas? Kur jis yra? Taip dėl akių, dėl žmonių, kad pažaistų prieš žmones, kad jie rūpinasi, o E.Masiulis G.Kirkilą pasikvietęs čia, į tribūną, paklausęs jo sumažins infliaciją. Užuot ėmęsi konkrečių veiksmų ir iš tikro atsigręžtume veidu į žmogų, rūpintumės, kad neaugtų kainos, kad žmogui būtų lengviau gyventi, jūs tarnaujate oligarchams. Tarnaukite ir toliau!
PIRMININKAS. Klausimas aiškus, bent jau P.Gražuliui. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galime? Ačiū.
Kolegos, dabar darbotvarkės 1-2 klausimas – Principinės kariuomenės struktūros ir t. t. patvirtinimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti už šiek tiek patikslintas rytinio ir vakarinio posėdžio darbotvarkes. Prašom, kolegos, balsuoti dėl darbotvarkių.
Kolegos, 80 – už, 19 – prieš, 5 susilaikė. Darbotvarkės patvirtintos.
Kviečiu kolegą A.Sadecką į tribūną. Nagrinėjame projektą Nr.XP-3217. Gerbiamasis Sadeckai, aš labai atsiprašau. 80 – už, 5 – prieš, 19 susilaikė. Čia protokolui. Prašom. Lyg ir ten pataisa buvo.
A.SADECKAS (NSF). Seimo narės kolegės R.Juknevičienės pasiūlymas. Šiandien komitetas rytą bendru sutarimu pasiūlymui pritarė. Manau, kad projektams galime pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad dabar galbūt nebūtų reikalingos kalbos ir kad taupytume laiką, pritariame? Ar reikia balsuoti? Pritariame? Gerai. Ačiū. Tada galime pastraipsniui nagrinėti. 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. Galime priimti? Ačiū. 2 straipsnis – „Principinė struktūra 2008 m.“ Galime pritarti? Ir „Planuojama principinė kariuomenės struktūra 2013 m.“ Galime pritarti? Ne? Tada prašom vienas už, vienas prieš. (Balsai salėje) Dėl 3 straipsnio vienas už, vienas prieš. Prašom. Prie šoninio mikrofono. R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad mano pataisai buvo pritarta, jeigu Seimas pritars tam įstatymui ir tam straipsniui, žinoma, jis dėl to bus geresnis, nes nulį parašę šauktinių grafoje, mes nieko gero nepasakome apie tai, kas vietoj šauktinių ir kaip bus įgyvendinamas Konstitucijos 139 straipsnis. Aš manau, kad šis punktas yra precedento neturintis atvejis, kaip meistriškai sugebama apeiti Konstituciją. Seimas neturėtų pasiduoti tokioms manipuliacijoms. Jeigu jau mes pereiname prie profesinės kariuomenės, nebeturime šauktinių, tai turime taip aiškiai ir pasakyti įstatymuose, pakeisdami juos taip, kad jie atitiktų Konstituciją. Todėl negalima balsuoti už šį straipsnį, aš noriu pasisakyti prieš. Kas nenori balsuoti prieš, tegul susilaiko.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Olekas, kita nuomonė. Prašom.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam straipsniui ir aiškiai pasakyti, kad mes labai konkrečiai pasisakome už profesinės kariuomenės sukūrimą Lietuvoje. Labai apgailestauju, kad kolegė, kuri dabar prieštarauja, to nepadarė raštu, mes būtume galėję komitete svarstyti. Manau, kad jinai sutiko su tokiu pasiūlymu, nes kai buvo kalbama apie savanorių skaičių, kurį jinai pasiūlė, mes tą pasiūlymą priėmėme. Deja, dėl šauktinių skaičiaus pasiūlymo kolegė mums nepateikė. Todėl visus kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti, dabar mes balsuosime dėl 3 straipsnio, ar jį priimame. Dėmesio! 3 straipsnis su patikslinimu, kurį pateikė kolegė R.Juknevičienė. Prašom balsuoti už 3 straipsnį.
49 – už, prieš – 10, 17 susilaikė. Straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Nėra ar yra? (Balsai salėje) Ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Kompiuteryje nėra duomenų. Jeigu kas nori kalbėti, prašom per šoninį mikrofoną.
Dar kartą R.Juknevičienė. Prašom, kolege.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kur buvo tuo metu ministras J.Olekas, kai komitete mes, bent jau keletas Seimo narių, nuolat kalbėjome apie tai, kad negalima manipuliuoti Konstitucija. Perėjimas prie profesinės kariuomenės – tvarka. Šauktinių atsisakymas, jeigu yra tokia politinė valia, – tvarka. Bet šitaip apeiti Konstitucijos 139 straipsnį, kuriame yra aiškiai pasakyta, kad Lietuvos piliečiai turi būti mokomi ginti tėvynę (aš perfrazuoju savais žodžiais) ir kad įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą… Čia nėra sakoma, kad būtinai šauktinių forma, čia nėra sakoma kaip, bet įstatymas turi numatyti, kad kokia nors forma, kaip mes nutarsime, žmonės turi būti apmokomi ginti tėvynę. Dabar kas yra padaroma? Šis Konstitucijos straipsnis yra apeinamas taip, kad toje vietoje, kur yra šauktiniai, parašomas nulis. Ačiū, pritarėte pataisai, rezervo bus šiek tiek daugiau, bet neturime jokio aiškaus vaizdo, jokio žinojimo, kas bus vietoj šauktinių ir kaip bus žmonės apmokomi ginti tėvynę.
Dabar aš atsiverčiu pirmąjį pasitaikiusį straipsnį, Konstitucijos 61 straipsnį, kur yra kalbama apie Seimo narius. Ką gali daryti Seimo narys, paklausimus daro ir taip toliau, kaip balsuoja. Čia yra parašyta: „Balsavimo tvarką nustato įstatymas.“ Tai mes dabar kokiam nors įstatyme parašysime nulį. Nėra jokio įstatymo, nėra jokios tvarkos, kaip balsuoja Seimas. Tai čia lygiai tas pats, padarytas precedentas su Konstitucijos 139 straipsniu, kaip jis yra bandomas apeiti. Yra manipuliacija, kuriai negalima pritarti. Todėl mes pasitarę frakcijoje nutarėme netgi nedalyvauti šiame balsavime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Atvirai sakant, esame nustebę girdėdami tokį mūsų dešiniųjų kolegų – Tėvynės sąjungos siūlymą blokuoti tokių svarbių įstatymų priėmimą. Seimas savo valią, priimdamas rezoliuciją dėl perėjimo prie profesionalios kariuomenės, jau yra išreiškęs. Palaipsnis perėjimas, Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone, yra nepakankamai ryžtingas, bet vis tiek tai yra žingsnis į priekį.
Aišku, keista, kai 2009 m. liks viso labo 600 šauktinių, kartu išlaikant milžinišką sistemą – aptarnavimo, šaukimo ir taip toliau, tai tikrai yra neefektyvu valstybės finansų požiūriu. Bet mes manome, kad geriau žengti į priekį ir daryti sprendimus negu kelti abejones neva remiantis Konstitucijos nuostatomis. Aš raginčiau kolegas dešiniajame flange vieningai palaikyti arba bent dalyvauti priimant šį įstatymą dėl paprastos priežasties. Čia kai kas abejojo profesionalių kariuomenių efektyvumu. NATO šalys tuo neabejoja.
Kolegos, šiandien yra liepos 15 d., minime Žalgirio mūšio metines. Drįstu priminti, kas laimėjo Žalgirio mūšį – iš esmės profesionalios kariuomenės profesionalai: Smolensko pulkai, lenkai, totoriai, taip, nuo gimimo mokęsi kariauti žmonės ir darę tai geriausiai. Kartu su kitų tautų žmonėmis mes pasiekėme pergalę. Ir aš manau, kad profesionali kariuomenė yra laikmetį atliepiantis sprendimas. Kuo greičiau mes tai turėsime, tuo rezultatai bus geresni. Kolegos, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. (Replika iš salės: „Atsiprašau! Gal galima, aš neužsirašiusi buvau.“) Prašau. Kuria proga jūs, kadangi jūs neužsirašiusi?
Aš labai atsiprašau, dabar P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atkreipkime dėmesį į profesionalios kariuomenės patriotiškumą, pilietiškumą. Man atrodo, kad čia viską lemia pinigas. Pinigą moka – kariauja, pinigo nemoka – nekariauja. Jeigu yra truputėlį didesnė rizika, tuoj deda į padus. Štai Afganistane vieną mūsų kareivį nušovė, kiti bėga iš palikdami Afganistaną. Taigi štai, kur yra patriotiškumas. Patriotiškumo nėra, ten dirbama tik dėl pinigų.
Gerbiamasis Steponavičiau, pažiūrėk, Irakas, Afganistanas. Kiek atsilaikė tos profesionalios kariuomenės prieš Amerikos kariuomenę? Du pirmadienius ir viskas, ir nėra tos kariuomenės. O dabar, kai yra tautos dvasia, patriotiškumas, štai kiek metų niekaip profesionali kariuomenė tautos dvasios negali nugalėti. Paimkime Vietnamą, paimkime kitas valstybes ar Lietuvą. Ką mes darome palikdami tik profesionalią kariuomenę? Faktiškai šis įstatymas yra antivalstybinis įstatymas. Paimkime visus mūsų tautos laikus, nereikia gręžiotis į kitas valstybes. Aš manau, kad tai yra didžiulis sąmoningas nusikaltimas. Tai yra sąmoningas mūsų valstybės naikinimas. Šita mūsų kariuomenė neiššaus nė vieno šovinio. Jokio idealizmo, jokio patriotiškumo, vienas materializmas liko. Todėl aš manau, kad šis įstatymas yra nusikalstamas ir už jį negalima balsuoti.
PIRMININKAS. J.Olekas. J.Olekas, prašom.
J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pakviesti visus pritarti teikiamam įstatymo projektui. Iš tikrųjų mes esame gerame kelyje, tame kelyje, kurį yra pasirinkusios šiuolaikinių valstybių kariuomenės, – formuodavo savo mobilias pajėgias, kurios nenumatė ginkluoti kiekvieną žmogų, pralaimėti ir po to gintis.
Man atrodo, mes turime sukurti tokią kariuomenę, kuri atgrasytų priešą ir kartu su mūsų partneriais leistų neužimti svetimam okupantui tėvynės dar kartą.
Priminsiu tiems, kurie labai pasisako už šauktinių kariuomenę. 1940 m. buvo šauktinių kariuomenė ir nebuvo nė vieno šūvio. Ne šauktinių skaičius lemia kariuomenės pajėgumą. Kolegoms, kurie galvoja, kad yra nepakankamas rezervas, noriu pasakyti dar vieną dalyką, kad be savanorių ir aktyviojo rezervo yra individualus rezervas. Tai yra visi tie kariai, kurie tarnauja mūsų kariuomenėje ir po to baigę tarnybą lieka individualiame rezerve. Taigi yra pakankamai žmonių, kurie reikalui esant galėtų būti pakviesti į tarnybą. O tarnauti ir būti pasiruošus ginti dabartiniu momentu iš tikrųjų reikia profesionalių karių.
Todėl mes turime duoti aiškų signalą, kad einame šiuo keliu iki galo, tai yra sukuriame profesinę kariuomenę. Aš manau, kad jeigu bus pasiūlymų tą padaryti anksčiau, mes galėsime rudenį juos apsvarstyti, o šiandien kviečiu balsuoti už pateiktą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – dar viena nuomonė.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra antikonstitucinis. Pareiga atlikti tarnybą krašto apsaugos sistemoje… 60 straipsnyje yra parašyta, kad savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Tai yra akivaizdi konstitucinė nuostata.
Toliau. Mes turime suprasti, kad profesionalas – tai žmogus, karys profesionalas, ir jo pagrindinis tikslas yra tarnauti šeimininkui, kuris moka jam už tai pinigus. Jam nesvarbu, kokias užduotis vykdyti. Šeimininkas užduotis nurodo ir už tas užduotis yra sumokama. Labai liūdna, kad ši profesionali kariuomenė, tarp jų ir Lietuvos kariai profesionalai, tampa okupacinių kariuomenių dalimi. Dabar Lietuvos profesionalai kitose pasaulio dalyse vykdo tą patį, kas vyko Lietuvoje 1940 metais.
Noriu atkreipti dėmesį, ką gali padaryti kariai neprofesionalai. Prieš didžiules profesionalų pajėgas tiek Irake, tiek Afganistane kovoja neprofesionalai talibai, irakiečiai. Nieko negalima padaryti tose valstybėse, kai yra aiškus nusistatymas, kad jie kovoja ne už pinigus, bet už savo tėvynę kovoja iš idėjos.
Dar vienas esminis dalykas yra tai, kad mes mažiname…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
E.KLUMBYS. Baigiu …paprastų karių skaičių, o didiname elito – generolų, admirolų ir pulkininkų – skaičių. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. A.Sysas. Prašom, kolega.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš galbūt pasakysiu keletą sakinių. Aš, kaip ir kolegos, kurie pasisakė už šį įstatymą, pasisakau už profesionalią kariuomenę. Aš manau, niekas negali paneigti, kad profesionalai savo darbą visada atlieka geriau negu šauktiniai. Teko būti šauktiniu ir žinau, kas tai yra.
Vienam savo kolegai, kuris dažnai kalba apie patriotizmą ir materializmą, norėčiau priminti, kad kur kas didesnis patriotizmas pradėti pačiam pirkti automobilius Lietuvoje, mokėti mokesčius Lietuvoje, o ne pirkti automobilį Latvijoje ir aiškinti kitiems apie patriotizmą ir materializmą. Aš manau, dėl to mes visi būtume ir kur kas patriotiškesni, ir to materializmo pas mus liktų mažiau. Aš – už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie dabar pateikėt argumentus! Ką jau ką, bet apie Žalgirio mūšį mums visiems reikėtų išmanyti ir žinoti, kad Žalgirio mūšyje dalyvavo dauguma šauktinių vyrų, kurie mokėjo valdyti kardą, lankus, buvo to apmokyti, ir tik nedidelė dalis gvardijos… kunigaikščių padalinių, kuriuos turėdavo kiekvieną dieną. Kolegoms liberalams siūlau pasimokyti istorijos.
Jeigu kalbėtume iš esmės, tai mes patys turime mokytis iš savo istorijos. Mūsų vyrai – tėvai, seneliai – nebūtų galėję 20 metų priešintis Rusijos okupacijai, jeigu būtų neapmokyti, kaip tuos dalykus daryti.
Dar vienas dalykas. Niekas čia nesiginčija, kad nereikia profesionalios kariuomenės, mes nuosekliai einame į tuos dalykus, bet kalbame apie tai, kad turi būti apmokyti ir parengti visi vyrai, kurie turi ginti valstybę. Jie turi mokėti, kaip tą padaryti, reikalui esant, o ne po to, kai kas nors atsitiks, kad taptų patrankų mėsa. Yra gana ciniška iš kolegų girdėti tokią koncepciją, kita vertus, ir taip ciniškai apeiti Konstituciją, todėl aš pritariu kolegų siūlymui nedalyvauti šiame balsavime. Krašto gynyba turi būti konsensuso ir supratimo klausimas, o ne buldozerio klausimas, kaip dabar siūlo mūsų kolegos socialdemokratai.
PIRMININKAS. Supratome. Dar gali kalbėti R.Bašys. Prašom, kolega.
R.BAŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Man labai keista, kad dešinieji kažkaip visada prabunda po kurio laiko. 18 metų šis Konstitucijos straipsnis nebuvo vykdomas. Dabar, kai Seimas nusprendė, kad mūsų armija turi būti profesionali, jie pamatė, kad buvo nevykdomas Konstitucijos straipsnis. Gal ir neblogai, nes mes turime išspręsti šią problemą. Ši problema turėtų būti nesunkiai sprendžiama. Yra Šaulių sąjunga, kurią reikia finansuoti. Ji galėtų jaunimui organizuoti stovyklas, galėtų organizuoti apmokymus, galų gale galėtų būti kokie nors pinigai, skirti švietimui, ir mokyklose galėtų padėti pagrindus jaunimui, taip pat aukštosiose mokyklose galėtų būti kokie nors kursai. Kartu jauni žmonės būtų supažindinami su…
PIRMININKAS. Vieną minutę, kolegos! Prašom nesiskirstyti, nes iš tikro svarbus balsavimas. Atsiprašau. Prašom.
R.BAŠYS. …pagrindiniais armijos reikalavimais. Dėl atsidavimo tėvynei ir t. t. Tai gali būti atsidavę ir patriotiški ir profesionalai, gali būti ir tie, kurie baigs tokius kursus. Gali būti, kad tie, kurie baigs kursus, visiškai netoleruos tų dalykų. Tai ginčytinas klausimas.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom nesiskirstyti, prašom balsuoti. Gerbiamasis Monkevičiau, dabar pabalsuokite ir tada galėsite išeiti, jeigu labai reikia. Kolegos, prašom užimti savo darbo vietas. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, prašom į savo darbo vietas. Balsuojame, ar priimame Principinės kariuomenės struktūros 2008 m. ir planuojamos 2013 m. struktūros ir ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymą. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai: už – 74, prieš – 7, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. Ačiū.
Analogiškas klausimas. Kviečiu kolegą A.Sadecką į tribūną.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė įstatymo projektui, pritarė kolegės R.Juknevičienės pasiūlymui. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, mano tas pats klausimas, kad darbas būtų paprastesnis: ar galime iš karto be kalbų ir be balsavimų pritarti tam, kam pritarė pagrindinis komitetas? Galime pritarti? Ačiū.
Iš eilės 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. Ar galime priimti? Reikia balsuoti? Nereikia. 2 straipsnis – „Principinė kariuomenės struktūra 2009 m.“. Galime priimti? Ačiū. Ir 3 straipsnis – „Planuojama principinė kariuomenės struktūra 2014 metais“. Galime priimti? Turime balsuoti.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar nereikia? Balsuojame. Gerai. Kolegos, dėmesio, balsuojame, ar priimame 3 straipsnį? Prašom balsuoti. 3 straipsnis, prašom balsuoti.
Už – 66, prieš – 19, susilaikė 5. Priimta.
Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti ar galime iš karto balsuoti? Yra. Prašom, jūsų teisė. Kolegos, P.Gražulis pirmasis. P. Gražulis dėl kito įstatymo. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Aš noriu ponui A.Sysui pasakyti apie patriotiškumą. Pažiūrėkite, kokiai organizacijai priklauso tie, kurie okupavus mūsų valstybę buvo jų pusėje, komunistų pusėje. Jie sutiko mūsų tautos okupaciją su duona ir druska, trėmė ir vežė žmones į Sibirą. Apie kokį patriotiškumą kam kalbėti, o kam patylėti. Dabar, kai esate valdžioje, mūsų Lietuvą kaip karo grobį pasidalijote, sukūrėte visokius „Leo LT“, visokius „liūtus“, tarnaujate vėl oligarchams, o ne valstybei. Apie kokį patriotiškumą jūs kalbate? Jūs taip suvokiate ir kariuomenę, todėl ir kuriate dabar tokią kariuomenę, kuri tarnautų ponams, o ne tautai, negintų tautos, jeigu iškiltų pavojus.
PIRMININKAS. Ačiū. Baisi kalba. J.Olekas gal šiek tiek reaguos.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Kaip daktaras turiu pasakyti, kad čia, Seime, dirba profesionalai, tai ir Lietuvai reikia tokių profesionalų, apie kokius mes girdėjome iš tokios aistringos bičiulio, kolegos kalbos. Norėčiau pasakyti vieną dalyką, apie kurį mes nediskutavome. Kodėl mums reikia profesionalų? Todėl, kad jų tarnyba yra saugesnė, jie yra labiau pasiruošę ne tik atlikti užduotį, bet ir apginti save. Kai kolegos kalba apie patrankų mėsą, tai tie jauni, mažai apmokyti žmonės gali tokie ir tapti, o ne tie, kurie yra pasiruošę apginti tėvynę ir save. Istorinis rakursas. Nesijuokite, kolega Dagy, iš tikrųjų apie profesionalią kariuomenę, jos kūrimą, jos buvimą kalbama šimtmečiais. Nesvarbu, kad buvo anie laikai, gili senovė, bet buvo ir profesionalūs kariai, kurie leisdavo savo gyvenimą tik gindami tėvynę ir didindami jos plotus. Todėl dar kartą kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Juknevičienė. Prašom, kolege. Ar kortelę įdėjote? Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą bandau sakyti, kad Lietuvai reikia profesionalios, gerai aprūpintos, motyvuotos, intelektualios kariuomenės, galinčios ne tik prireikus būti Lietuvos gynybos branduoliu, bet ir sėkmingai dalyvaujančios tarptautinėse misijose. Dėl to ginčo nėra. Ginčas yra dėl to, kad Lietuvai reikia ir kito. Turime gyventi pagal Konstituciją, kuri dabar aiškiai pasako, ką turime daryti, ir pagal savo valstybės geopolitines realijas. Tai yra net įstoję į NATO neturime naiviai manyti, kad kas nors kitas prireikus apgins mūsų kraštą. Tai yra pavojinga tendencija, kurią buvę komunistai bando diegti Lietuvoje. Iš tikrųjų NATO sutartis, jos 3 straipsnis sako, kad kiekviena valstybė turi užtikrinti savo teritorijos gynybą ir tik prireikus pradeda galioti 5 straipsnis, jog kitos valstybės, NATO valstybės, ateina į pagalbą. Todėl mes patys atsakingi už tai, kad krašto apsauga pasirūpintume patys. Vietoj šauktinių turėtų rastis kitos formos, kaip žmonės būtų paruošti ginti tėvynę.
Krašto apsaugos ministras J.Olekas, prieš gerus metus pradėjęs diskusiją šiais klausimais, ir iš šios tribūnos sakė, ir viešai per radiją, per televiziją, kad vietoj šauktinių bus parengta sistema, kaip Lietuvos piliečiai bus parengti gynybai. Šiandien mes turime nuogą, pliką įstatymą su nuliu vietoj šauktinių ir neturime nieko vietoj to, jokios alternatyvos. Ministras apgaudinėja visuomenę, kaip ir įprasta šiai Vyriausybei, todėl negalima balsuoti už tokį įstatymą…
PIRMININKAS. Laikas!
R.JUKNEVIČIENĖ. …kuris manipuliuoja Konstitucija. Paskutinis sakinys.
PIRMININKAS. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Aš esu tikra, kad naujasis Seimas šį įstatymą pakeis ir pakeis taip, kad jis atitiktų Konstituciją.
PIRMININKAS. Kolega A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad mes visi už profesionalią kariuomenę, ir neabejoju, kad būsimasis Seimas tikrai atidžiai stebės, kaip vykdoma reforma, kad visuomenė būtų parengta gynybai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu Lietuvos piliečiai nesididžiuos savo valstybe, jeigu nepasitikės valdžia, klestės korupcija ir pasyvus požiūris į viską, kas vyksta valstybės viduje ir aplinkui, tai nepadės joks skaičius mokančių išrinkti ir surinkti Kalašnikovo automatus, ar tai bus tūkstančiai, ar šimtai. Aš siūlyčiau neatsieti kitų valstybės gyvenimo klausimų nuo gynybos klausimų, nes tai yra susiję. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, negaliu likti abejingas P.Gražulio kalbai. Vis dėlto išleidome liūtą iš narvo, kariuomenę mažiname, šauktinių nėra, pinigų trūksta. Kas apgins tautą ir valstybę nuo visų grėsmių? Žinote, situacija tikrai sudėtinga ir tragiška. Kita vertus, negaliu nepaminėti ir krašto apsaugos ministro kalbos, kurioje jis teigia, kad ruošiamas rezervas. Paskaitykite žiniasklaidą, kur rašoma, kad mūsų krašto rezervas, ne aktyvusis, bet kariai, kurie anksčiau tarnavo mūsų kariuomenėje, neapmokomi ir neruošiami.
Dabar apie profesionalią kariuomenę. Palyginti su kitų NATO šalių ginkluote, vargu ar mes labai galime tuo didžiuotis. Perkame vandens valymo įrengimus, aišku, gal ir šiuolaikiškus, bet sakykite, kaip mes su tais įrengimais ginsime savo valstybę, savo kraštą ir savo teritoriją? Be abejo, galbūt galima kokias nors žarnas prijungti ir vandens srautu agresorius išvaikyti. Man regis, šis įstatymas yra dar vienas pavyzdys, kaip palaipsniui naikinama mūsų kariuomenė, ir tai daroma labai užmaskuotu būdu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Baranauskas. Prašom, kolega.
A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man nuostabą kelia, jog šiandien kalbama apie tai, tarsi mūsų kariuomenė būtų ginkluota kuokomis, ietimis ar muškietais. Mes gyvename visai kitu laikotarpiu. Šiandien jau yra lazeriniai ginklai, elektroninė technika ir jeigu mes neturėsime profesionalių karių, kurie valdys tą techniką, kurie NATO misijose naudojasi elektroninės žvalgybos technika ir panašiai, tai mūsų kariuomenės efektyvumas bus labai mažas. Šiandieną niekas nekvestionuoja šauktinių ar jaunimo paruošimo tarnybai. Pas mus yra organizacijos, pavyzdžiui, Šaulių sąjunga, kurios renginiuose dalyvauja jaunimas, taip pat mokyklose organizuojamas patriotinis auklėjimas. Šiandien kariuomenės strategija yra elektroninių ryšių sunaikinimo strategija. Jeigu žmonės įvaldys tuos ryšius, tai iš priešininko stovyklos gali nepakilti nė viena raketa. Mes turime ir kariuomenėje pritaikyti naują mąstymą. Aš kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar gali kalbėti E.Klumbys. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, nekalbėsiu apie tai, kad ir šis įstatymo projektas yra prieštaraujantis Konstitucijai. Noriu vis dėlto sugrįžti į tas istorines užuominas, kurios čia jau buvo pasakytos apie anuos laikus. Gerbiamieji, visados karalių ir imperatorių kaip šeimininką gynė samdiniai profesionalai. Lygiai tas pats yra bandoma daryti ir dabar.
Baigsiu savo kalbą tokiu retoriniu klausimu: ką ta profesionali kariuomenė gins Lietuvoje? Vis mažiau ir mažiau žmonių lieka Lietuvoje, jų vis daugiau emigruoja. Bankai nebe mūsų, draudimo kompanijos nebe mūsų, pagrindiniai pinigų generatoriai nebe mūsų. Aš manau, kad šiai profesionaliai kariuomenei beliks ginti Seimą, Vyriausybę, Prezidentą, elitą, „Maximą“ ir „Leo LT“.
PIRMININKAS. A.Čaplikas – paskutinis kalbėtojas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gal būčiau ir nekalbėjęs, nes laiką lyg ir pats įsipareigojau taupyti, bet klausydamasis argumentų prieš aš tiesiog sutrikau. Apie ką kalba gerbiamieji oponentai iš tribūnos? Kažkokios srutos, valymo įrenginiai, „Leo LT“, tėvynės pardavimas! Aš nesu buvęs komunistu ir nesu arti stovėjęs, bet aš už profesionalią kariuomenę. Aš kartais galvoju, gal ši diskusija salėje yra mentaliteto arba supratimo klausimas, nes oponentai, kurie dabar gina esamą sistemą, iš esmės kalba už buvusią tarybinę sistemą: už šauktinius, už imituojamą patriotizmą, už girtus kareivius tarybiniais laikais, kuriuos matydavome, už suimituotą meilę tėvynei, už dirbtinius stendus, parodomuosius maršus. Aš taip kartais suvokiu.
Pirmoji gyvenimo taisyklė: vienas profesionalas padaro daugiau negu dešimt mėgėjų. Tai yra tiesa ir aksioma. Dėl ko mes čia ginčijamės? Ar tiktai todėl, kad ne tas ministras pateikia, ar todėl, kad ne tie partijos nariai remia? Žinot, aš beklausydamas sutrikau.
Paskutinę frazę aš pacituosiu oponento: „Liūtą išleidome iš narvo, pinigų trūksta, tėvynė žlunga, kas ją išgelbės?“ Taip belieka galvoti tiktai partijos atstovui, kuris apie tai kalbėjo.
Čia vyksta kalba, diskusija apie profesionalios kariuomenės įkūrimą. Jeigu dar pridėtumėte čia tekančias srutas ar valymo įrenginius, galima suprasti, kad tikrai šiandien mus pradeda veikti pilnatis. Mes galime ginčytis… Aš nesuvokiu, apie ką mes čia kalbame! Geras, teisingas įstatymas. Jį reikia priimti ir žygiuoti link profesionalumo.
PIRMININKAS. Kolega, aš jus turiu pataisyti. Srutų srautai gali būti efektyvi pajėga.
Dėmesio! Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar priimame Principinės kariuomenės struktūros 2009 m. ir t. t. įstatymo patvirtinimo įstatymą. Prašom balsuoti. Kolegos, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 80. Už – 70, prieš – 4, 5 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Dabar darbotvarkės trečias punktas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.
Dar kai kas repliką nori pasakyti. R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, neteisūs esate tie, kurie manote, kad komunistai nesirūpina Lietuvos valstybės gynyba, jos perspektyvomis, pajėgumu. Neteisūs. Primenu, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ir čia, Seimo salėje, ne kartą esame girdėję planus ir įsitikinimą, kad Lietuvos piliečiai bus parengti ginti tėvynę ir bus įgyvendintas Konstitucijos straipsnis, kalbantis apie tai, jeigu Lietuvos Respublikos piliečiai vieną dieną (pabrėžiu, vieną dieną) apsilankys kariniame dalinyje ir pamatys, kaip ten gyvena mūsų kariai. Lietuvos Respublikos piliečiai, matyt, bus parengti tėvynės gynybai, neduok Dieve, atsitikus nelaimei bus mobilizuoti ir pakviesti ginti tėvynę. Neduok Dieve, kas nors iš čia esančių kada nors, jeigu taip atsitiktų, būtų šioje salėje Lietuvos Respublikos Seimo nariais. Ar jūs pakeltumėte ranką už tai, kad Lietuvos piliečiai, net nematę, nežinodami, kaip elgtis su ginklu, nežinodami abėcėlės, neišėję pradinio parengimo, kad jie eitų ginti tėvynės? Tai yra kovoti, kariauti, vadinasi, žūti. Ar jūs balsuosite už tai, kad Lietuvos piliečiai būtų siunčiami žūti?
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Tikrai visiškai pritariu ką tik kalbėjusiam mūsų kolegai R.Smetonai. Čia yra pasakyta ginčo esmė, o visa kita yra mūsų kolegų, švelniai sakant, manipuliavimas diskusija. Jeigu kolega A.Čaplikas ko nors nesuvokia, turbūt Dievo ir neduota jam suvokti. Aš norėčiau pasakyti kitiems kolegoms, kurie sakė, kad mes turime stiprinti Šaulių sąjungą ir visa kita. Ar jūs patys pasidomėjote, kiek Šaulių sąjungai yra skirta biudžete lėšų šiais metais? Pusantro milijono. Seimas pridėjo tą vieną milijoną papildomai, o kitiems metams – ne ką daugiau. Jūsų visas alternatyvus parengimas, ką jūs siūlote. Todėl aš manau, kad ši diskusija, kuri vyko, tikrai turėjo vykti visiškai kitaip ir turėjo būti dokumentas subalansuotas, o ne primestas, ir dar, be to, siūlant mums sulaužyti Konstituciją balsuojant.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirma R.Bašys? Prašom.
R.BAŠYS (DPF). Mes čia ir esame, kad kitąmet būtų skirtas didesnis biudžetas Šaulių sąjungai. Kaip aš sakiau, mokyklos ir aukštosios mokyklos galėtų rengti tam tikrus apmokymus. Bet man labai keista, kai mes Lietuvoje neturime nė vieno savo lėktuvo, kelis tankus, ir jūs manote, kad šauktinių kelis tūkstančius pakvietę į armiją pastovėsime prieš tokią technologiją, kuri šiuo metu yra pasaulyje, tai labai keistai skamba. Vienas lėktuvas gali sunaikinti visus jūsų šauktinius. Jūs turbūt tai gerai suprantate?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dar kartą E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kaip dabar jūs suteikėte žodį. Pirma reikia suteikti žodį tiems, kurie pasisako už, o po to tiems, kurie pasisako prieš. Dabar jūs elgiatės priešingai. Atkreipiu jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Ne problema. Atkreiptas dėmesys. Kolega H.Žukauskas. Prašom. Jeigu jūs atsisakote žodžio, ačiū už dėmesį.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš dėl kito įstatymo, kurį mes dar svarstysime.
PIRMININKAS. Tada prašom. J.Olekas.
J.OLEKAS (LSDPF). Aš norėčiau padėkoti visiems kolegoms, kurie palaikė įstatymus, nes manau, kad tai yra labai aiškus ženklas, kuria linkme eina mūsų kariuomenė. Tėvynei ginti reikia ne tik laikančių automatus, bet šiandien reikia sėdinčių prie kompiuterių, išsilavinusių žmonių, todėl reikia rengtis ir tokiai naujo laikmečio gynybai.
Gerbiamajam R.Dagiui noriu pasakyti, kad jis nepasidomėjo Šaulių sąjungos biudžetu, nes biudžetas, kuris buvo pasiūlytas Vyriausybės, siekė 1 mln. 800 tūkst. Jis buvo padidintas iki 2 mln. Todėl prašome pasidomėti, jeigu norite kalbėti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dabar kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke. Aš dėl to įstatymo, kurį dabar svarstysime – tai yra Teritorijų planavimo įstatymo. Dėl balsavimo motyvų turėčiau pasakyti, kad…
PIRMININKAS. Kalbėta.
H.ŽUKAUSKAS. …Antikorupcijos komisijos išvada buvo tokia, kad reikia pataisyti ir Statybos įstatymą. Buvo įregistruotas Statybos įstatymo 2 straipsnio pasiūlymas ir Teisės departamentas pasakė, kad tas pasiūlymas yra niekinis, nes iš esmės pagal jį galima statyti 4–5 aukštų namus. Aš siūlau visiems Seimo nariams labai gerai pagalvoti, ar verta priimti tą įstatymą, kurį siūlo ponas B.Bradauskas, nes bus labai didelė teisinė aklavietė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes jau ne vieną kartą balsavome ir pasakėme aiškią nuostatą, kad tol, kol nėra Statybos įstatymo… lydimųjų įstatymų pataisų, tokios nuostatos negalime priimti, nes mes padarome skylę šiame įstatyme, kuria gali pasinaudoti nesąžiningi žmonės. Žinodamas tai, kad rudenį bus kompleksinės pataisos, rengiamos Aplinkos apsaugos ministerijos, ir žiūrėdamas į tai, kad neįvykdyta ta sąlyga, aš siūlau šiandien dėl šio straipsnio nebalsuoti, nes jeigu būtų elgiamasi korektiškai, neįvykdyta sąlyga, Statybos įstatymo pataisos nepasivijo šios pataisos. Ir vėl mes balsuosime, nė vienos nepriimsime. Gal geriau nukelkime jį į rugsėjo mėnesį, ateis visos lydimosios pataisos, ir tada mes priimsime per vieną, per dvi… Normalūs žmonės du mėnesius tikrai palauks, tie, kurie norėtų ką nors „prastumti“… Apsaugosime, kad taip nebūtų padaryta.
PIRMININKAS. Du mėnesiai vargu ar ką lems. Kolega B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Buvo išsakytos visos nuomonės už ir prieš. Dabar čia kolegos naudojasi šoniniais mikrofonais ir vėl pradeda diskusiją, kuri jau įvyko. Liko tik balsavimas. Todėl aš ir siūlau apsispręsti balsuojant, ar priimame šias įstatymo pataisas, ar ne. Tie argumentai, kuriuos išsakė tiek ponas R.Dagys, tiek ponas H.Žukauskas, tai yra projektuotojų reikalas. Jie vienaip ar kitaip yra paveikti šitų organizacijų, todėl šiandien ir vyksta tokios kalbos. Aš siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-3015(3). Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas Nr.XP-2809(2*) (priėmimas)
4 kompleksinis klausimas – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2809(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, pirmininkas J.Sabatauskas. Prašom į tribūną. Ar čia yra kokių nors pataisų, ar galime iš karto priimti?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto po svarstymo buvo gautos tik dvi Teisės departamento pastabos. Vienai pastabai komitetas pritarė, o kitai nepritarė. Būtų galima priimti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Kolegos, galima su tuo sutikti? Ačiū. Čia yra vienuolika straipsnių. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti, nes Seimo narių pataisų nėra?
J.SABATAUSKAS. Dėl 9 straipsnio reikėtų pasakyti, kad Teisės departamento pastabai komitetas pritarė ir reikėtų…
PIRMININKAS. Labai gerai. Sakau, su tuo, kam pritarė pagrindinis komitetas. Taigi pagal tą variantą, kurį jūs turite, ar reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio iš vienuolikos galimų? (Balsai salėje) Nereikia? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra norinčių? Prašom. K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Kaip asmuo, einantis dirbti praktinį darbą, aš, be abejo, tokiam įstatymui pritarčiau, nes yra neribotos galimybės tvarkyti klientų reikalus ir t. t., bet kaip teisės ekspertas, aišku, tokiam įstatymui pritarti negaliu.
Pirma, yra atliktas Parlamentinių tyrimų departamento tyrimas, iš kurio matyti, kad, nepaisant Europos Sąjungos rekomendacijų, tik keliose valstybėse yra įsteigta tokia mediacija ir tik atskiroms labai konkrečioms byloms. Niekas tokio baisaus neteisinio įstatymo kaip mūsų nėra priėmęs.
Antra, tiek pagal rekomendacijas, tiek pagal praktiką, kas yra steigęs šią mediaciją… Ji yra tik teisminė, išplaukianti iš teismo, iš teismo ginčo, teisme pasibaigianti, o pagal šį įstatymą mediacija yra ne tik teisminė, bet ir neteisminė, tai yra sukuriama savarankiška institucija, kuri nagrinėja ginčus ir priima šalims naudingus sprendimus, be to, juos priima nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, tai yra du gudrūs žmogeliai gali susitarti, kaip apgauti trečią, kuris į bylą neturi būti kviečiamas. Visų teisės ekspertų pasiūlymai, kiek čia buvo, yra atmesti, nė į vieną neatsižvelgta, tarp jų į tuos, kad mediacija turi būti teisminė, kad mediacija turi būti numatyta ne atskiru įstatymu, o numatyta Civilinio proceso kodekse, nes ji gali būti tik teisminė, tai yra civilinio proceso dalis. Čia irgi kalbama, kad tai yra civilinio proceso dalis…
PIRMININKAS. Laikas!
K.ČILINSKAS. …bet priimama kitu įstatymu. Nepaisydamas visų kitų aplinkybių, be abejo, aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuva iš esmės liko vienintelė valstybė, kur netaikoma ši procedūra, kuri žmonėms, žinoma, yra kur kas geresnė, nes nereikia eiti į teismą, jeigu jie, suradę asmenį, kuris jų taikinimo procedūros metu būtų tarpininkas, vadinamasis mediatorius, abu sutaria ir išlošia, nes jiems nereikia samdyti advokato, nereikia mokėti žyminio mokesčio ir dalyvauti teismo procese. Tas tarpininkas jiems padėtų susigaudyti tose peripetijose dėl specifinių to ginčo aspektų. Netiesa, kad Europoje nėra. Praktiškai liko viena valstybė – Lietuva, kur tas procesas neteismine tvarka netaikomas.
Be to, 2008 m. gegužės 21 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų. Taigi, kolegos, siūlyčiau pritarti ir balsuoti už šį įstatymą, kuris labai palengvintų mūsų žmonėms civilinių ir komercinių ginčų nagrinėjimą, ypač tais atvejais, jeigu jie randa būdą prieiti prie susitarimo ne teismo keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. R.Kupčinskas. Prašom, kolega.
R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Vis dėlto manęs prieš tai kalbėjęs neįtikino dėl šio įstatymo reikalingumo, juo labiau kad puikiai žinote, kokia yra mūsų visos teismų sistemos situacija. Kažkodėl ankstesnis kalbėtojas nepaminėjo, kad mūsų valstybė yra vienintelė, kur visuomenė nedalyvauja vykdant teisingumą. Apie tai nekalbama. Nors pateikti atitinkami teisės aktai, bet vis dėlto jie yra vilkinami ir neteikiami Seimui svarstyti.
Dėl mediacijos. Man irgi norėtųsi žinoti, kokių valstybės institucijų, ministerijų atstovai ruošiasi įkurti bendroves, kurios vykdys tą tarpininkavimo funkciją ir tokiu būdu atliks vadinamąjį mediacijos procesą.
Kita vertus, ar nereikės toms tarpininkų bendrovėms atskirų pastatų, atitinkamo finansavimo, kad užtikrintų tarpininkavimo funkciją, kuri numatyta šiame įstatyme? Todėl aš labai abejoju šio įstatymo reikalingumu, bent tokiu reglamentavimu, koks dabar yra sukurtas.
Turiu pasakyti dar vieną dalyką. Mūsų Seimas dažnai neįsiklauso išmintingų pasiūlymų, tarp jų ir K.Čilinsko, o priima kažkokioms interesų grupėms naudingus teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti. Prašom kolegas grįžti ir registruotis. Balsuojam. Prašom registruotis ir balsuojame. Ar priimame Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektą? Prašom balsuoti. Registravosi 78. Už – 65, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.
Dabar dar kartą kviečiu J.Sabatauską. Priiminėsime Komercinio arbitražo įstatymo IX skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-3212(2). Prašom, kolega. Ar yra pastabų?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui po svarstymo pasiūlymų ir pastabų nėra gauta, galime priiminėti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du straipsniai. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Nereikia. Ar dėl viso įstatymo norima kalbėti? Prašom pasiruošti ir balsuojame. Ar priimame Komercinio arbitražo įstatymo IX skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą? Prašom registruotis ir balsuoti. Registravosi 75. Už – 67, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dabar įstatymai šiek tiek kitos stadijos, tai yra svarstymo, o priėmimas priklausys nuo to, kaip mums pasiseks šią stadiją užbaigti. Taigi kompleksinis Policijos veiklos įstatymo 2 skirsnio pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projektų registracijos Nr.XP-3205 ir Nr.XP-3206 antrieji variantai. Pranešėjas – pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Gal jūs galite kalbėti dėl abiejų, ar dėl kiekvieno atskirai? Kaip darysime?
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Galbūt atskirai.
PIRMININKAS. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Nes yra siūlymų ir pastabų dėl kiekvieno atskirai ir šiek tiek kitokių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, matote, aš turėjau galvoje, kad kalbos ir diskusijos galėtų būti dėl abiejų projektų, o pataisos atskirai.
J.SABATAUSKAS. Kalbos ir diskusijos galėtų būti dėl abiejų projektų, kadangi šie projektai yra tarpusavyje susiję ir jų tikslas vykdyti tą pertvarką, kurią Seimas užprogramavo priimdamas prieš pusantrų metų policijos veiklos programą, pertvarkos planą. Todėl dabar Vyriausybė pateikė Policijos veiklos įstatymo pakeitimą bei Vidaus tarnybos statuto pakeitimą. Aš turiu omeny, kad komitetas, svarstydamas pasiūlymus ir pastabas, kai kurioms pastaboms pritarė. Teisės departamento paskutinei pastabai nepritarė, kolegos A.Sadecko siūlymui, kuris susideda iš dviejų dalių, vienai daliai pritarė, tiksliau, dviem dalims pritarė, trečiai nepritarė. Siūlau pritarti projektui po svarstymo. Čia dėl Policijos veiklos įstatymo.
PIRMININKAS. O Vidaus tarnybos?
J.SABATAUSKAS. O Vidaus tarnybos statutui taip pat buvo siūlymų. Buvo Seimo nario K.Čilinsko analogiškas siūlymas, kaip buvo ir Vidaus tarnybos tam tikrų profsąjungų siūlymai, arba, tiksliau sakant, iš dviejų dalių tas siūlymas. Komitetas nepritarė tam siūlymui.
PIRMININKAS. Atskirai aptarkite.
J.SABATAUSKAS. Atsižvelgus į kitas pastabas ir siūlymus, komitetas pritarė antrajam variantui ir siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Sadecką, Nacionalinio saugumo gynybos komiteto pirmininką, kaip papildomo komiteto atstovą. Irgi prašyčiau kalbėti dėl abiejų projektų. Ruošiasi L.Sabutis. Prašom, pirmininke.
A.SADECKAS (NSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė abu įstatymų projektus. Iš esmės jiems pritarė ir pateikė nemažai pastabų ir pasiūlymų pagrindiniam komitetui. Vieniems buvo pritarta, kiek man žinoma, kitiems nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L.Sabutį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą tarti žodį papildomo komiteto vardu. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šių metų liepos 2 d., kaip papildomas komitetas, svarstė minėtus įstatymų projektus. Taip pat dalyvavo pakviesti asmenys: Saulius Skvernelis – Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojas, Alvydas Šakočius – Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo departamento direktorius, kiti mūsų komiteto specialistai. Malonu tai, kad komitetas, įvertinęs ir atsižvelgdamas į ankstesnius siūlymus, tiek savivaldybių, tiek valstybės institucijų, tiek komiteto narių pateikė pagrindiniam komitetui keturias pastabas. Pagrindinis komitetas, atsižvelgdamas į mūsų komiteto pastabas, joms pritarė. Manau, kad iš esmės Seimas gali tai įvertinti, nes yra dvi stadijos – svarstymas ir priėmimas. Manau, dėl papildomų kalbų mes neturėtume kažką pasakyti. Komitetas už šio Policijos veiklos įstatymo pakeitimus balsavo 5 – už, susilaikė 1, prieš nebuvo.
Dėl antrojo, t. y. Vidaus tarnybos statuto keleto straipsnių pakeitimo. Mes taip pat dalyvaujant tiems patiems asmenims liepos 2 d. pateikėme savo pastabas, iš dalies į vieną buvo atsižvelgta, į kitą visiškai atsižvelgta ir dėl to pagrindinio komiteto atsižvelgimo, jog Statutas taip pat yra įstatymas arba tvirtinamas įstatymu, mes ginčų nekeliame ir siūlome Seimui abi įstatymo pataisas svarstyti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Diskusijoms užsirašiusių nėra. Todėl dar kartą į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto atstovą kolegą J.Sabatauską ir tarsimės dėl pataisų.
Pirmiausia Policijos veiklos įstatymo pakeitimai. Prašom. Prašom, pirmininke, dabar iš eilės. Man atrodo, kad kai kurie dalykai buvo bendrais bruožais, o konkretūs yra komitetų siūlymai. Prašom iš eilės. Nuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabų pradedame.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmam siūlymui tobulinti projektą atsisakant per daug detalizuotos įstaigos struktūros komitetas pritarė iš dalies numatydamas, kad įstatyme nenustačius vidinės policijos įstaigų organizacinės struktūros, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu 11 straipsnio 8 dalimi, policijos įstaigoms būtų taikomas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnis, kuris reguliuoja administravimo subjektų vidaus administravimą. Tačiau pažymėtina, kad policijos įstaigų struktūra iš esmės negalėtų būti tokia, todėl yra tikslinga ją nustatyti Policijos veiklos įstatyme. Policijos veiklos įstatymas yra specialus įstatymas, todėl komitetas priėmė tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ar galima su tuo sutikti, ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas protestuotų? Tuoj įjungsim, kolega Sadeckai.Prašom.
A.SADECKAS. Ačiū, pone Pirmininke. Tai nėra pateikta balsuoti ir aš nesuprantu, ką mes diskutuojame. Čia buvo siūlymas. Aišku, mes galėjome…
J.SABATAUSKAS. Nebuvo konkretaus siūlymo.
A.SADECKAS. Bet čia nebuvo konkretaus siūlymo. Gal negaiškime laiko ir kalbėkime apie konkrečius siūlymus.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū, geras siūlymas. Prašom, pirmininke.
J.SABATAUSKAS. Gerai, pradėsime nuo konkrečių siūlymų. Kolegos iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlo projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: policijos komisariatas, policijos nuovada, suderinę su policijos komisaru, steigia ir jų nuostatus tvirtina komisariato viršininkas. Komitetas tam pritarė iš dalies, nes komitetas parengė patobulintą variantą. Siekiant efektyviai naudoti lėšas ir valdyti policijos pajėgas, tikslinga generaliniam komisarui palikti diskrecijas steigti policijos komisariatus atsižvelgiant į savivaldybių ypatumus.
PIRMININKAS. Ar kolega A.Sadeckas sutiktų su tokia pagrindinio komiteto nuomone?
A.SADECKAS. Aš sutinku, nors tai yra komiteto siūlymai, ne mano vieno, bet aš sutinku.
PIRMININKAS. Jūs atstovaujate komitetui. Ačiū. Pagreitiname procesą. Toliau, gerbiamasis Sabatauskai.
J.SABATAUSKAS. Taip pat pasiūlė išbraukti 4 straipsnio, keičiamo 14 bazinio straipsnio, 3 dalies 1 punktą dėl (…) teikimo tvirtinti. Komitetas mano, kad tai nėra teritorinės policijos įstaigos funkcija. Pagrindinis komitetas mano, kad veiklos planavimas yra viena pagrindinių valstybės įstaigos veiklos efektyvumo prielaidų ir būtinumas planuoti numatytas Ilgalaikės raidos strategijoje, kuri patvirtinta Seimo nutarimu 2002 m. lapkričio 12 dieną. Komiteto patobulintame variante tai iš dalies atsispindi.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima su tuo sutikti?
A.SADECKAS. Tegul būna taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Einame toliau.
J.SABATAUSKAS. Pasiūlyta į 4 straipsnio, tai yra 14 bazinio straipsnio, 3 dalies 2 punktą po žodžio „atsižvelgdamas“ įrašyti žodžius „į kriminogeninę situaciją“. Komitetas tam siūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Galime su tuo sutikti, niekas neprieštarauja? Ačiū. Einame toliau.
J.SABATAUSKAS. Toliau dėl to paties straipsnio, t. y. bazinio 14 straipsnio, 3 dalies 6 punkto. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė išbraukti žodžius „policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patruliuoja viešose vietose“ atskiru punktu įrašant, kad užtikrintų viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Komitetas nepritarė, nes viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra policijos uždavinys ir tai nustatyta Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Todėl uždavinių detalizavimas per funkcijas yra šiek tiek kitoks dalykas. Todėl mes neturime atkartoti to, kas yra įrašyta uždaviniuose, o funkcijose turi būti nustatytos konkrečios policijos funkcijos.
PIRMININKAS. Galima su tuo sutikti? Kolega A.Sadeckas.
A.SADECKAS. Aš su tuo negaliu sutikti, nes manau, kad užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą yra viena iš pagrindinių funkcijų, ir tai yra atskiras, kai komitetas atmetė mūsų siūlymą, mano siūlymas, kuriam jis pritarė. Jeigu mes kalbėsime taip, kaip mano siūlyme, tame kontekste, tada galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerai. Ar yra palaikančių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto papildymą? Nematau.
J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų kolega A.Sadeckas minėjo ir yra jo siūlymas papildyti bazinio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nauju 3 punktu. Komitetas pritarė. Tai būtų sėkmingesnis detalizavimas.
PIRMININKAS. Dar kartą klausiu kolegos A.Sadecko, ar sutinkate? Gerai. Tada balsuoti nereikia. Toliau, gerbiamasis Sabatauskai.
J.SABATAUSKAS. Toliau buvo siūlymas to paties straipsnio 6 dalyje po žodžių „teritorinės policijos įstaigos“ įrašyti žodžius „policijos komisariatai ir policijos nuovados“, o po žodžio „merui“ įrašyti žodį „seniūnui“. Komiteto nuomone, siūlomi atsiskaityti generaliniam komisarui subjektai yra tiesiogiai pavaldūs teritorinėms policijos įstaigoms, be to, seniūnas yra nerenkamas, o administracijos direktorius skiriamas asmuo. Šiuo atveju, mūsų manymu, jeigu kalbame apie teritorines policijos įstaigas, nėra būtinybės detalizuoti konkrečiai, nes kitame straipsnyje yra nurodyta, kas tos teritorinės policijos įstaigos. Šiuo atveju tai ne ta vieta. O dėl seniūno aš išdėsčiau, kad tai nėra renkamas asmuo, tai yra savivaldybės administracijos skiriamas, todėl seniūnu nebūtina papildyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadeckai, ar sutinkate su šia interpretacija? Tuoj. Kolega A.Sadeckas. Prašom.
A.SADECKAS. Aš nelabai sutinku su šia interpretacija, nes teritorines policijos įstaigas ir jų padalinius, kaip dabar numatyta pagal įstatymą, policijos komisariatus, policijos nuovadas, pagal reformos esmę siekiama priartinti prie visuomenės. Todėl mes, to nedarydami, nepapildydami, pažeidžiame pagrindinį reformos principą, kai siekiame priartinti policiją prie visuomenės. Jeigu manome, kad atsiskaito merui, tai kyla klausimas, kodėl nuovada negali atsiskaityti seniūnui? Jeigu mes sakome, kad atsiskaito bendruomenei, tai irgi, anot komiteto logikos, nėra apibrėžta sistema. Todėl manytume, būtų teisingiau, jeigu mūsų pasiūlymas liktų, kad policijos komisariatai, policijos nuovados atsiskaito, papildant žodžiu „seniūnui“. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai.
J.SABATAUSKAS. Matote, čia ne atsiskaitymas, čia skyrimas į pareigas. Skirti į pareigas ir derinti su seniūnu, mano manymu, netinkamas būdas.
A.SADECKAS. Ne apie tai kalbame.
J.SABATAUSKAS. O kas yra teritorinės policijos įstaigos, to paties straipsnio 1 dalyje yra pažymėta. Pagal dabartinę redakciją tai yra vyriausieji policijos komisariatai, atliekantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, reikalingas policijos uždaviniams apskrities teritorijoje įgyvendinti. Todėl pakeistas ir sąvokos turinys.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega L.Sabutis norėtų paremti siūlymą? Prašom L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Atsiprašau kolegų Seimo narių, prašau atkreipti dėmesį į tai ir norėčiau išgirsti iš pranešėjo. Aš minėjau, kad mūsų komiteto siūlymams buvo visiškai pritarta. Vadinasi, pritarta ir tai nuostatai, kad skiriant pareigūną derinama su meru, bet jau ne su seniūnu. Tačiau atsiskaitomybės prasme atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei. Tokiai redakcijai, kaip matau, pritarė pagrindinis komitetas. Todėl iš dalies pritariu A.Sadecko siūlymui, bet mūsų redakcija yra geresnė.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, jūsų komiteto redakcijai yra pritarta. Vadinasi, faktiškai tada jūs siūlote nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Aš dar kartą klausiu, ar kolega A.Sadeckas reikalauja balsuoti? Nebūtina? Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti. Balsuosime, ar pritariame vienam iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymų, dėl kurio dabar buvo ginčas ir kuriam nepritaria pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti.
Už – 17, prieš – 5, susilaikė 32. Nepritarta.
Dabar, gerbiamieji kolegos, nors liko Valstybės valdymo komiteto, bet čia pritarta. Ir kolegos J.Sabatausko siūlymai, kuriems komitetas irgi pritarė. Ar mes galėtume pritarti iš karto, nes mums reikia daryti pertrauką prieš priesaiką? Galime pritarti? (Balsai salėje) Tada ačiū.
J.SABATAUSKAS. Pritarta kolegos A.Sadecko siūlymui dėl 4 straipsnio, arba bazinio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies papildymo 3 punktu.
PIRMININKAS. Gerai. Manau, kad Seimas tam neprieštaraus. Taigi baigiame svarstymo stadiją. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašom. Balsuokime. Registruokimės ir balsuojame, ar pritariame Policijos veiklos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo su tom pastabom, kurioms buvo pritarta pagrindiniame komitete ir čia, Seimo posėdyje. Prašom balsuoti.
Už – 59, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo. Dabar darome mažytę pertrauką. 12.00 val. – prisaikdinimas ir po to nagrinėjame toliau. Bus galima daryti priėmimą. Žmonių trūksta. Gerai. Užsiregistruokime. 71.
Kolegos, prašom užimti savo darbo vietas. Jeigu sutinkame, kad nekalbame dėl balsavimo motyvų, tada galime iškart balsuoti. Kolegos, dėmesio! Prašom visų būti savo darbo vietose. Balsuojame, ar priimame Policijos veiklos įstatymo antrojo skirsnio pavadinimo… Kolegos, niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių? Ne? Ačiū. Taigi prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo, kurio registracijos Nr.XP-3205(2). Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 76 ir visi 76… ne, atsiprašau, 72 balsavo už, 4 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolegos, dviejų minučių pertrauka, iki čia mes visi susikaupsime ir pradėsime prisaikdinimo ceremoniją po dviejų minučių.
Pertrauka
Sveikatos apsaugos ministro prisaikdinimas
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena! Tęsiame posėdį toliau. Kviečiu gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną ir būsimą sveikatos apsaugos ministrą gerbiamąjį Gediminą Černiauską priesaikai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere ir ministrai, pirmiausia Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro skyrimo. Liepos 14 d. dekreto Nr.1K-1449 1 straipsnis: „Vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 9 punktu bei atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko G.Kirkilo teikimą, skiriu Gediminą Černiauską Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru“. Dekretas įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Pasirašo Respublikos Prezidentas V.Adamkus.
Dabar prašyčiau gerbiamąjį G.Černiauską užimti savo vietą, o per tą laiką iš Vyriausybės įstatymo kai ką perskaitysiu.
„7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantysis asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą“. Jis jį pasirinko. Prisiekiama Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas ir Prezidentas, bet jis išvykęs. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas.
Toliau. „Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.“
Dabar čia svarbus punktas: „Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.“ Prašom.
G.ČERNIAUSKAS. Aš, Gediminas Černiauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai) Ačiū visiems.
Č.JURŠĖNAS. Dabar sveikinimai ir geriausi palinkėjimai šiame nelengvame, atsakingame darbe. Sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Vykdome darbotvarkę toliau. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, pateikti Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-3206. Nuomonės išsakytos, dabar žiūrėsime tik į pataisas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė. Buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymai, buvo Valstybės…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke. Gerbiamasis K.Čilinskas yra užsirašęs diskusijai. Ar kalbėsite, gerbiamasis Čilinskai? Ar jūs norite kalbėti? Prašom. Tada, gerbiamasis Juliau, grąžinu, nes tik dabar atsirado pavardė. Kviečiu gerbiamąjį K.Čilinską. Primenu, vyksta svarstymas.
K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Labai trumpai pateiksiu pasiūlymus projektui, kuris dabar būtų be pataisos. Yra kalbama apie atranką Vidaus tarnybos įstatymo 15 straipsnyje. Siūloma nustatyti pagal projektą, kad atrankos komisijos gali būti organizuojamos, gali nebūti organizuojamos. Rašoma: jei yra organizuojama atrankos komisija… jeigu ji neorganizuoja pačios atrankos į laisvas aukštesnes pareigas, tai tada vienu iš tos komisijos narių gali būti skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Kitaip sakant, įstatymas yra toks, kad, nepaisant to, kad reglamentuojamas toks griežtas dalykas kaip statutinio pareigūno elgesys, vadovams suteikiama teisė daryti tą, ką nori. Jie gali organizuoti komisijas, gali neorganizuoti, gali kviesti profesinės sąjungos atstovą, gali nekviesti.
Taigi pataisos esmė yra labai paprasta. Esmė yra tokia, kad nustatoma, jog atrankos komisijos vidaus reikalų įstaigose turi veikti nuolat, kaip veikia ir kitokios komisijos, ir kad kaip vienas iš komisijos narių yra kviečiamas profesinės sąjungos atstovas.
Turiu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija ir statutinių organizacijų atstovai, kurie buvo komitete, pritarė tai pataisai. Jie sakė, kad kitos komisijos veikia ir ši komisija taip pat galėtų veikti nuolat. Savaime suprantama, jei darbo nedaug, kai skiriamas pareigūnas, tada visi žino, kas yra toje komisijoje. Esmė tokia, kad komisija nebūtų sudaroma pagal pažintį, o tam tikros sudėties ji tiesiog veikia objektyviai. Jai reikia dirbti tada, kai yra daroma atranka.
Žodžiu, pasiūlymo esmė būtų tokia, kad visos įstaigos būtų vienodos, kad nebūtų taip, jog vienoj veikia, kitoj neveikia, vienoj kviečiamas, kitoj nekviečiamas profsąjungų atstovas, kad būtų nurodyta, kad taip turi būti visur. Kaip minėjau, pačios įstaigos sutinka, bet yra kai kurių Seimo narių tokia pozicija, kad reikia palikti taip, kaip siūloma, tai yra gali veikti, gali neveikti.
Aš siūlyčiau pritarti tai pastabai ir sudaryti galimybę visur turėti vienodas sąlygas, kad visos įstaigos veiktų vienodai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam K.Čilinskui. Kviečiu gerbiamąjį J.Sabatauską pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, kuriems jūsų komitetas kaip pagrindinis nepritarė.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmasis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas buvo, atsižvelgiant į Policijos plėtros programos 17.8 punkte nurodytą uždavinį. Aš pasakysiu, į ką komitetas atsižvelgė. Atsižvelgė į paskutinę siūlymo dalį žodžius „paskirto į įstatymo nustatytas pareigas“ pakeisti žodžiais „įstatymo nustatytais atvejais.“ Tame 161 straipsnyje, kur kalbama apie pareigūnų rotaciją, komitetas nustato, kad pareigūnų rotacija taikoma įstatymo nustatytais atvejais, tai yra taip, kaip pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taigi į šį siūlymą iš dalies atsižvelgta.
Kitam siūlymui nepritarta, nes jie siūlo po žodžių „rotacijos būdu“ įrašyti „arba pasiūlyti žemesnes pareigas“, bet apie tai kalba kitas Vidaus tarnybos statuto straipsnis, tai yra 56 straipsnio 5 dalis, kurioje taip pat tai minima. Taigi pirmajam siūlymui iš esmės pritarta.
PIRMININKAS. Dabar klausiu gerbiamojo A.Sadecko: jūsų komitetas nekeičia savo nuomonės? Prašom apginti.
A.SADECKAS (NSF). Pritarsime.
PIRMININKAS. Atsiimate savo?
A.SADECKAS. Neatisimame. Mes nieko neatsiimame.
J.SABATAUSKAS. Mes į esmę atsižvelgėme, pataisėme kitoje vietoje…
A.SADECKAS. Sutinkame su pataisa, kurią padarė komisija.
PIRMININKAS. O 2 punktas, kuriam nepritarta?
J.SABATAUSKAS. Apie žemesnes pareigas kalba statuto 56 straipsnis.
A.SADECKAS. Gerai. Pritariame pagrindiniam komitetui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Einame toliau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas.
J.SABATAUSKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į prieš tai priimtą įstatymo nuostatos pirmąjį variantą… Jie siūlė šio statuto 15 straipsnyje patikslinti nuostatas dėl pareigūnų atrankos, taip pat ir rotacijos pagrindais. Atsižvelgiant į šias pastabas, buvo patikslintas prieš tai priimtas įstatymas, tai yra Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnis, todėl šio įstatymo nereikia taisyti.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – gerbiamasis L.Sabutis.
L.SABUTIS (TSF). Sutinkame su dabartine redakcija, nes ji iš esmės atitinka visą įstatymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta. Einame prie priėmimo.
J.SABATAUSKAS. Dėl 2 straipsnio. Yra keičiamos straipsnio 13 dalyje… Atsiprašau, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė teisės aktų nustatyta tvarka. Komitetas mano, kad tai yra perteklinė, nes ir taip yra vykdoma.
PIRMININKAS. Komitetas sutiko su tuo, gerbiamasis L.Sabutis sutiko.
J.SABATAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes jau po svarstymo pritarėme. Dabar jau mes…
J.SABATAUSKAS. Buvo kolegos K.Čilinsko pasiūlymas 3 straipsniui, t. y. bazinio įstatymo 15 straipsnio papildymui 7 dalimi. Kolega siūlo, pirma, įsteigti nuolatinę komisiją visiems atvejams. Visoje sistemoje turėti vieną komisiją nėra tikslinga, nes projekte pasakyta: jeigu atranka organizuojama, tada steigiama komisija. Antrasis šio siūlymo aspektas, kad privalomai komisijos nariu būtų skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Mes tokią galimybę numatėme, kad gali būti, todėl šiam siūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Čilinskas. Ginkite savo nuomonę, prašau.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Aš dar kartą pasakysiu labai trumpai, kad dalyvavę pareigūnai, vadovybės atstovai pasakė, kad iš tikrųjų tai, kad komisija bus paskirta ir visi pareigūnai žinos, kas yra jos nariai, yra gerai. Neturi būti kuriama tik vienam kartui visa atrankos komisija, ji turi būti sudaryta ir visą laiką žinoma pareigūnams. Tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų. Tas pasakytas argumentas, kad geriau kurti retkarčiais vis kitokią, tikrai niekaip protingai nepagrįstas.
Kita vertus, čia esmė ne tik ta, kad kurtų kas kartą vis naują, bet esmė yra ta, kad gali kurti, gali ne, nes čia yra pasakyta: jeigu komisija yra, tada ji organizuoja, jeigu jos nėra, ji neorganizuoja. Kitaip sakant, įstatymų leidėjas sukuria nevienodas įstaigas, vieni atrankos komisijas susikurs, kiti nesusikurs. Kartoju, reikia paprasčiausiai nustatyti, kad yra sudaromos atrankos komisijos, ir tiek.
Antras dalykas. Sudaryti galimybę dalyvauti vienam profesinės sąjungos atstovui visoje komisijoje, tai iš tikrųjų reikėtų bent kiek atidaryti duris, nes tai bus pareigūnas, kuris yra profesinės sąjungos narys, ateis ne svetimi žmonės, kaip mes padarėme redaguodami Teismų įstatymą, kai pusė atrankos komisijos narių yra visuomenės atstovai. Čia tik vienas savas pareigūnas, bet profesinės sąjungos narys. Aš manau, bent tiek ponas J.Sabatauskas galėtų nusileisti, nes Vidaus reikalų ministerija ir tos institucijos sutinka. Be abejo, ir profesinės sąjungos to norėtų.
J.SABATAUSKAS. Kolegos, pareigos skirtingos. Ir kiekvieną kartą, jeigu yra didžiulė sistema… čia vidaus tarnybos statutas, kalbama ne vien apie policiją, apie visas vidaus tarnybos įstaigas ir kiekvienai pareigybei turi būti konkreti komisijos sudėtis. Tai yra jeigu pavaldus… tiesioginio pavaldumo vadovas ar jo paskirtas atstovas būtinai turi dalyvauti, o čia siūloma vieną universalią komisiją. Taip nebūna. Todėl šiai pirmajai siūlymo daliai tikrai negalima pritarti.
O dabar dėl profesinės sąjungos atstovo privalomumo. Kolegos, Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę, kad gali dalyvauti, bet nebūtinai būti nariu. Šiuo atveju mes paliekame vidaus reikalų ministrui, kuris nustato tvarką, ir šioje tvarkoje bus numatyta kriterijai ir atvejai. Pavyzdžiui, jeigu yra profesinės sąjungos narys, tada taip, o jeigu ne…
PIRMININKAS. Aš matau, kad yra motyvai palaikančių gerbiamojo K.Čilinsko nuomonę, taip? Gerbiamoji Z.Žvikienė už šią nuomonę. Prašau, gerbiamoji Zita.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus prieš balsuojant už K.Čilinsko pasiūlymą. Iš tiesų mes labai daug matome per tuos ketverius metus, kiek vidaus reikalų sistemos, vidaus tarnybos, profsąjungos dirba gindamos savo pareigūnus. Kodėl mes visada norime sukurti arba norėti, kad būtų amžinas konfliktas? Juk šiandieną Darbo kodeksas numato labai daug nuostatų, kad beveik visur, kai yra sprendžiami panašūs klausimai, yra reikalingas profsąjungų atstovas. Kodėl mes negalime taikyti analogijos? Jau K.Čilinskas minėjo, kad su Teismų įstatymu mes jau priėmėme sprendimą, kad visuomenės atstovai. Čia yra siūlomas vidaus reikalų sistemoje, viduje esančių profsąjungų atstovų dalyvavimas. Tai jie, tolerantiškai dalyvaudami komisijoje, išspręs daugiau kaip pusę tų klausimų, kuriuos jie iškelia visuomenei su savo įvairiomis peticijomis.
Iš tikrųjų aš visų nuoširdžiai prašau įsiklausyti ir pritarti K.Čilinsko pasiūlymui, tai kažkiek iš esmės išspręstų klausimus, susijusius su tomis problemomis, kurias nuolat kelia profsąjungos.
J.SABATAUSKAS. Aš tik prašau, kad būtų du balsavimai. Nes yra du siūlymai – dėl vienos nuolatinės komisijos visai sistemai, o komitetas tam nepritaria, ir dėl profsąjungos atstovų.
PIRMININKAS. Pas mane yra aiškiai dėl 3 straipsnio dėl profsąjungos atstovo.
J.SABATAUSKAS. Taip, tai yra vienas siūlymas, bet yra keičiami du dalykai.
PIRMININKAS. Autorius, gerbiamasis K.Čilinskas. Prašau.
K.ČILINSKAS. Aš tik norėčiau pasakyti pastabą poną J.Sabatauskui, kad tai nėra mano siūlymai įsteigti vieną centrinę atrankos komisiją. Yra siūlymas, kad kiekvienoje įstaigoje veiktų viena atrankos komisija. Aš nemanau, kad galima įsteigti vienoje įstaigoje daug atrankos komisijų. Jūs apie tai irgi nešnekate, bet jūs iškreipiate mano pasiūlymą. Jūs sakote, kad yra daug įstaigų rūšių – pasienio tarnyba, policija ir aš esą siūląs įsteigti vieną centrinę komisiją. Paskaitykite pasiūlymą, ten yra pasakyta, kad toje konkrečioje įstaigoje yra tik viena atrankos komisija, ir taškas. Ir jie su tuo sutinka, o jūs iškraipote, sakote, kad aš siūlau vieną…
J.SABATAUSKAS. Tai jūs ir kalbate apie vieną komisiją, aš sakau tą patį.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū.
J.SABATAUSKAS. Negali būti vienos komisijos.
PIRMININKAS. Gerai. Yra nuomonė prieš. Gerbiamasis A.Sereika. Prašau.
A.SEREIKA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kompiuteris rodo, kad aš jau kalbėjau minutę. Nesiruošiau kalbėti, bet girdėdamas ponios Z.Žvikienės motyvus noriu pasakyti, kad, man regis, kolege, nesate iki galo įsigilinusi į šį įstatymo projektą. Iš tiesų daug diskutavome komitete. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kaip elgtis toje situacijoje, kur nėra įkurtų profsąjungų? Ar jūs važiuosite į visus padalinius dirbtinai įkurti profsąjungas ir kad profsąjungų atstovai būtinai dalyvautų? Aš dar nebaigiau. Iš tiesų yra nemažai padalinių, kur tokių profsąjungų nėra. Ir jeigu mes įrašome tokią normą, kad būtinai turi dalyvauti, tai kaip elgtis toms komisijoms? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas (aš manau, principinis dalykas) yra viešumas ir niekas profsąjungų atstovams nedraudžia dalyvauti, jie turi teisę dalyvauti ir matyti proceso skaidrumą, bet nebūtinai turėti balso teisę. Turėdami balso teisę jie tampa jau nevisiškai nešališki, kaip to reikalauja profsąjungų įstatymai ir nuostatos.
PIRMININKAS. Pagal Statutą turėtume balsuoti dėl viso pasiūlymo, gerbiamasis Juliau, aš taip suprantu.
J.SABATAUSKAS. Jeigu siūlymo autorius sutiktų, kad iš tiesų vienas dalykas apie komisijos nuolatinumą… Vienos komisijos įstaigoje, kad būtų už tai balsuojama.
PIRMININKAS. Bet jis savo pasiūlymo neatsiima, tai aš vis tiek turiu…
J.SABATAUSKAS. Bet tai yra du esminiai momentai. Galbūt Seimo nariai vienam dalykui pritartų, o kitam nepritartų, štai kur esmė.
PIRMININKAS. Jūs šitaip sutinkate? Jūs su tuo sutinkate, taip? Gerai, tada balsuosime. Dar Z.Žvikienė dėl balsavimo. Prašau.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, pirmininke. Tiesiog paminėjo mano pavardę, kad aš nesuprantu šios sistemos. Aš noriu A.Sereikai priminti, kad toje sistemoje aš pradirbau 25 metus ir pažįstu ir šią sistemą, ir labai daug bendrauju su profsąjungomis. Noriu pasakyti tik vieną dalyką. Aišku, iš dalies jūsų pastaba dėl to, jeigu nėra profsąjungų… Bet šiandien profsąjungos yra, ir yra centrinė profsąjunga. Atkreipsime dėmesį į vieną paprastą dalyką, koks yra profsąjungų susikūrimo tikslas? Tam, kad apgintų savo darbuotojų interesą. Vadinasi, mes iš dalies apribojame profsąjungų veiklą šiose institucijose. Aš padariau jums analogiją, pasakiau – su Darbo kodeksu, ten yra prievolė daugelį klausimų spręsti tik dalyvaujant profsąjungų atstovams. Aš turėjau tą omeny. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kadangi, aš taip suprantu, Seimas sutinka… Įklimpsime į diskusijas dėl tokio labai nereikšmingo dalyko. Gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pataisa užregistruota viena, tai vientisas dokumentas. Nėra jokio atskiro pasiūlymo už vieną ir už kitą. Čia sėdi pataisos autorius, todėl aš kreipiuosi į komiteto pirmininką tokių dalykų nedaryti, nesavivaliauti. Yra pataisa ir už ją balsuojame, bus pritarta, tai bus pritarta, nebus pritarta, nebus pritarta. Bet negalima jos skaidyti į dvi dalis, nes mūsų Statutas to neleidžia. Mes tada bet kurią pataisą galime išskaidyti į penkis gabaliukus ir dėl kiekvieno balsuosime, nes taip kažkas nori.
PIRMININKAS. Bet jeigu autorius būtų sutikęs?
A.SYSAS. Bet vienu siūlymu siūlomos dvi normos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Čaplikas atsiima. Prašau. Gerbiamasis L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamasis pranešėjau, kolega, atkreipkite dėmesį taip pat į tai, kad aš kalbėdamas sakiau, jog liepos 2 d. svarstė šias pataisas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vertino vidaus reikalų sistemos Respublikinės profesinės sąjungos siūlymą, tokį tekstą: „Jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga, atrankos į laisvas aukštesnes pareigas procedūroje turi teisę dalyvauti jos atstovas. Jei atranką organizuoja vidaus reikalų įstaigoje veikianti atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija, vienu iš šios komisijos narių skiriamas profesinės sąjungos atstovas.“ Koks yra komiteto sprendimas? Pritarti ir pasiūlyti įvertinti pagrindiniame komitete. Tokį analogišką siūlymą teikia ir Seimo narys K.Čilinskas. Taigi yra ir mūsų komiteto pritarimas ir, aš manau, reikia balsuoti ir pritarti.
J.SABATAUSKAS. Jeigu yra profesinės sąjungos ir jeigu yra tas atstovas, todėl mes ir numatome galimybę… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prasidėjo diskusija. Gerbiamasis A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Jeigu įsivėlėme dėl balsavimo motyvų ir argumentai dėliojami ne dėl procedūrų, tai drįsiu ir aš pasakyti. Gerbiamieji kolegos, ar jums neatrodo, kad mes painiojame žanrus? Nuo to laiko, kai profsąjungos pradeda dalyvauti skiriant pareigūnus, jos ne profsąjungos, o valdymo padalinys. Jos daro įtaką pareigūno skyrimui, jo atleidimui ir daro visai kitą įtaką. Mano manymu, nepainiokime žanrų. Kita vertus, šios tarnybos yra statutinės, ir norim ar nenorim, jos yra hierarchinio griežto pavaldumo. Na, kokia dar gali būti profsąjungos nuomonė skiriant pareigūną? Profsąjungos tegul gina savo profsąjungos narių teises, o ne skiria vadovus.
PIRMININKAS. Mes jau pradėjome kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nutraukiu diskusijas ir pasiruoškite balsuoti, gerbiamieji. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamojo Seimo nario K.Čilinsko pasiūlymui dėl 3 straipsnio, 15 straipsnio papildymo 7 dalimi, kuris komisiją padaro nuolat veikiančia ir kad privalomai būtų skiriamas profesinės sąjungos atstovas? Prašom balsuoti už visą siūlymą. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Už – 42, prieš – 10, susilaikė 18. Pritarta gerbiamojo K.Čilinsko pasiūlymui.
Ar bendru sutarimu po svarstymo su priimtomis pataisomis galime pritarti, nėra prieštaravimų? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis su pastaba? Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. (Balsai salėje) Gerbiamasis Juliau, keliate triukšmą! 16 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 34 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 51 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. Ir 11 straipsnis. Pritarta.
Dėl viso. Gerbiamasis A.Sysas užsirašęs kalbėti dėl viso. Prašom.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš buvau užsirašęs kalbėti dėl pono K.Čilinsko pataisos. Aš džiaugiuosi, kad mes vis dėlto pritarėme tai pataisai, nes, manau, ginčijomės tuščiai. Toje komisijoje, kurią sudarys ministras, bus ne mažiau kaip 10, o gal ir daugiau žmonių, ir vieno pareigūno profsąjungos atstovo dalyvavimas paprasčiausiai suteiks skaidrumo, aiškumo ir mažiau ginčų. Kai už sprendimų priėmimo ir informacijos pateikimo paliekamas organizuotas būrys darbuotojų, manau, dėl to būna tik blogiau. Todėl aš pritariu ir pataisai, ir dabar priimtam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar viena nuomonė už – L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Ačiū. Nekartojant to, ką kalbėjome, ir apskritai vertinant šias pataisas reikėjo (man atrodo, teisingai suprato ir pats pranešėjas) vis dėlto atsižvelgti į Seimo narių siūlymus ir į mūsų komiteto siūlymą, kad šiandien mes negalime atsiriboti nuo bendruomenės atstovų, o šiuo atveju yra formalizuota, yra profsąjungų atstovas. Tuo labiau kad ne atskiro pareigūno nuožiūra, o įstatymas įpareigoja, kad privalės dalyvauti ir spręsti jiems visiems rūpimus klausimus. Pritariu šioms pataisoms ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę už. Yra nuomonė prieš, gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolegos. Man labai gaila, kad jūs neatsižvelgėte, kad būtų balsuojama atskirai. Na, kalbant, kad toje vienoje įstaigoje bus tik viena komisija… Matyt, pamiršote, kaip tai daroma, nes kiekvienai pareigybei yra kitokia komisijos sudėtis. Tai vienas dalykas. O tos aplinkybės, kurią paminėjo kolega A.Sereika, neįvertinote. Jeigu pataisa būtų buvusi tikslesnė, kad jeigu toje įstaigoje yra profsąjungos, tai iš dalies profsąjungos atstovo dalyvavimas tikslingas, bet jeigu nėra, tai centrinės profsąjungos neapima visų, kur nėra jos narių. Nepamirškime to dalyko. Reikėjo vis dėlto dviem atskirais balsavimais. Dėl vienos komisijos, mano manymu, padaryta klaida. Kita vertus, šį įstatymą būtina priimti, todėl raginčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuoti už, nors kalbėjote prieš. Gerbiamoji Z.Žvikienė – nuomonė už.
Z.ŽVIKIENĖ. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisymo labai reikia. Reikėtų padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komitetui už kai kurias korekcijas. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį ir padėkoti tiems, kurie balsavo už tai, kad visuomenės atstovai dalyvauja teismų sistemoje, kad pritarė vidaus sistemos pareigūnų profesinių sąjungų dalyvavimui, sakyčiau, šioje gana svarbioje komisijoje. Tai yra labai reikalingas ir reikšmingas dalykas. Kaip minėjau anksčiau, mes išspręsime labai daug įvairių vidinių konfrontacijų tarp darbuotojų ir vadovybės, kai pačios profsąjungos galės iš anksto pasakyti savo nuomonę. Kadangi šiai pataisai buvo pritarta, raginu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Daugiu norinčių kalbėti nėra. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą, prašom balsuoti. Priėmimas. Vyksta balsavimas.
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3124. Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Pranešėją, matyt, vis tiek turime kviesti. Gerbiamoji L.Mogenienė. Nenorite nieko sakyti? Tada iš karto balsuojame. Noriu paklausti, ar dėl kiekvieno straipsnio, ar bendru sutarimu galime dėl visų straipsnių? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime priimti visus straipsnius, taip? Prieštaraujančių nėra? Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso?
Nuomonė prieš – P.Gražulis. Nuomonės už nematau. Pasiruoškime ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Paso įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, registracijos Nr.XP-3124? Priėmimas. Prašom balsuoti.
Už balsavo 76, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3032(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3032. Jokių pataisų nėra. Gerbiamoji Z.Žvikienė iš Žmogaus teisių komiteto jau viską pasakė. Nebekviečiame. Nuomonės už, nuomonės prieš nematau. Pasiruoškite ir balsuojame. Atsiprašau. Atsiimate? Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3032? Balsuojame. Priėmimas. Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, balsuokite! Vyksta balsavimas, gerbiamieji Seimo nariai.
Už – 72, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
1-8 – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Seimo rezoliucijos „Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją“ svarstymo procedūrų. Pranešėjas – gerbiamasis… Ne, aš matau, M.Žymantas čia turi ateiti.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Pirmininkas pavedė man pateikti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo narių grupė kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydama ištirti, ar rezoliucijos „Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją“ priėmimo metu nebuvo tam tikrų, aš nenoriu sakyti, pažeidimų, bet tam tikro visų Statuto normų neįvykdymo. Etikos ir procedūrų komisija svarstė ir penkiems Etikos ir procedūrų komisijos nariams balsavus už, 3 – prieš ir 1 susilaikius priėmė sprendimą, kad nebuvo paskelbtas balsavimas dėl rezoliucijos priėmimo.
Trumpai paaiškinsiu kodėl. Tikrai nenorime kaltinti tuo metu posėdžiui pirmininkavusio vieno iš Seimo Pirmininko pavaduotojų, tačiau manome, kad priimant rezoliuciją buvo paskelbtas balsavimas dėl to, ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar vis dėlto balsuoti ir priimti su pataisomis. Seimas 26 balsais už ir 18 susilaikius balsavo priimti rezoliuciją be pataisų. Etikos ir procedūrų komisijos narių grupė mano, kad po to turėjo būti balsuojama dėl visos rezoliucijos projekto priėmimo, kaip ir numato Seimo statuto 113 straipsnis. Tai nebuvo padaryta.
Be abejonės, iki tol irgi buvo taikoma praktika… Statuto dvidešimt devintasis skirsnis numato, kaip priimamos rezoliucijos, tai yra skubesne tvarka ar skubos tvarka, bet iki tol irgi nebuvo taikoma ta nuostata, kad pagrindinis, paskutinis, balsavimas turi būti, kaip ir numatyta Statuto 113 straipsnyje, dėl visos rezoliucijos, nepateikiant to, ar su pataisom, ar be pataisų. Bet manau, kad tie, kurie susilaikė, manė, kad pagal šią balsavimo normą jie balsavo su pataisomis, bet ne už visą rezoliucijos projektą. Todėl manome, kad Seimas šiandieną turėtų balsuoti dėl viso rezoliucijos projekto priėmimo – nei be pataisų, nei su pataisomis, bet dėl visos rezoliucijos priėmimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam A.Salamakinui. Matau, yra nuomonė už. Gerbiamoji B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija padarė teisingą sprendimą, nes iš tikrųjų yra procedūrinių pažeidimų. Ta rezoliucija tikrai turėtų būti atšaukta.
Dėl rezoliucijos teksto. Tikrai ne rezoliucijomis mes turime mažinti kainas, o konkrečiomis įstatymų pataisomis, kas jau yra pradėta daryti.
Apskritai dėl lito atsiejimo nuo euro tikrai nėra reikalo kelti panikos. Lietuvos gyventojai turėtų būti ramūs – niekas nesirengia atsieti lito nuo euro, nes tai nepadės išspręsti infliacijos problemų, tiktai pakenks mūsų ekonomikos plėtrai ir netgi Lietuvos Respublikos saugumui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai B.Vėsaitei. Nuomonė prieš – gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš kalbėsiu trijų komisijos narių vardu kaip dėl atskirosios nuomonės ir prašyčiau šiek tiek jūsų dėmesio.
Pirmą kartą Etikos ir procedūrų komisija veikė ne etikos ir procedūrų vardu, o daugumos vardu. Aš perspėjau Seimą, kad tokiu būdu sudaryta komisija anksčiau ar vėliau veiks tokiu principu, ir mano prognozė pasitvirtino. Etikos ir procedūrų komisijos sekretoriatas mūsų prašymu surinko paskutiniųjų balsavimų dėl rezoliucijos, kaip vyko Seime… visas tvarkas, visus skelbtus pranešimus, kaip buvo balsuojama. Visais aštuoniais atvejais vyko lygiai taip pat, kaip ir tuo devintuoju, dėl kurio dabar ginčijamasi. Argumentų, kad buvo pažeistas Statutas, iš esmės nebuvo. Buvo vienintelis argumentas, kad dauguma tuo metu pražiopsojo, nebuvo salėje, nesusiorientavo, ar dar kokie nors kitokie argumentai ir tas žiniasklaidos išpūstas netiesos burbulas.
Šie argumentai, kalbant apie procedūras, drįstu jums pasakyti, yra niekiniai, o jais remiantis buvo balsuojama dėl procedūrų. Jūs matote prieš savo akis protokolinį nutarimą, kuriame yra pacituotas įstatymas dėl to žiniasklaidos burbulo, kad banko funkcija kaip tik ir yra pagrindinis Lietuvos banko tikslas palaikyti kainų stabilumą, apie ką ir kalbama rezoliucijoje.
Dar priminčiau, kad rezoliucija yra nenorminis aktas ir Seimas gali rekomenduoti Vyriausybei, jeigu ji pati to nedaro, tam tikrą veiksmų planą. Vyriausybė gali jį įvykdyti arba nevykdyti. Pasakėm: šis punktas mums priimtinas, mes mėginsim ką nors žiūrėti, o šis mums visiškai netinka, mes į jį iš viso nekreipiame dėmesio, ir tuo visas reikalas pasibaigtų. Deja, atsitiko visiškai atvirkščias dalykas. (Baigiu, pone pirmininke.) Mes tyčia raštu neformulavome savo atskirosios nuomonės, nenorėdami jūsų gaišinti ir apkrauti dar papildomais popieriais, todėl aš ir sakau dabar už tris tą nuomonę.
Dar kartą sakau: šis Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, priimtas „daugumiečių“ balsais, o ne svarstant procedūras, yra gėda Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jau viršijote labai daug laiko.
Po vieną nuomonę už, prieš. Iš karto, matyt, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadai dėl Seimo rezoliucijos „Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją“? Kadangi aš dalyvauju kaip kaltinamasis, tai nebalsuoju.
Gerbiamieji, už išvadą – 45, prieš – 15, susilaikė 24. Yra pritarta išvadai.
Yra 160 straipsnis, kuriame sakoma: „Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio Statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti tą ginčijamą sprendimą ar įstatymą.“ Toks yra Statutas.
Gerbiamasis G.Steponavičius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kad balsavimas patvirtina išvadas, bet jūs pats minėjote žodį „šiurkščiai“. Aš manyčiau, teisiškai švariausias kelias būtų neatsiimti visos rezoliucijos atšaukimo, bet yra įregistruota trijų Seimo narių rezoliucija, kuria siūloma atšaukti, tiksliau, pripažinti negaliojančiu vieną punktą dėl lito atsiejimo nuo euro, kas sukėlė daugiausia… Iš esmės teisiškai tai būtų geriausias sprendimas. Dabar, manau, mes judėsime ir galbūt dalis nuostatų, kurios rezoliucijai buvo priimtinos, sakykime, geros (pono A.Matulevičiaus), staiga irgi bus negaliojančios.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis A.Matulevičius. Noriu pasakyti, kad mes turime tik gerbiamojo R.Dagio pasiūlymą, ne trijų Seimo narių. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, rezoliucijoje, jeigu kas nepatingėjo perskaityti, nieko neužsiminta apie tai, kad reikia atsieti litą nuo euro. Visas šis skandalas buvo pradėtas „Lietuvos ryto“, kai „Lietuvos rytas“ paskelbė interviu su profesore Birute Visokavičiene, ir ten buvo paleista ši antis. Aš niekada to nesiūliau ir niekada to nesakiau. Rezoliucija, matyt, papiktino socdemus dėl to, kad jų Vyriausybė miega ir nieko nedaro. Susidaro toks įspūdis, kad pagal B.Vėsaitę Lietuvoje auga kainos, bet žmonėms nuo to gyventi darosi tik geriau ir maloniau. Jeigu yra taip, ir Seimo dauguma nori, prašau, gali tos rezoliucijos nebūti.
Aš siūlyčiau priimti protokolinį pono R.Dagio pasiūlytą sprendimą ir taip išeiti iš šios susidariusios situacijos, kad daugiau nebūtų spekuliuojama šia rezoliucija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Matulevičiau, ir visiems stovintiems, tai yra 160 straipsnis. Pirmiausia mes turėtume atlikti tą procedūrą, po to, jeigu nepriimame, tada R.Dagio pasiūlymas. Tokia yra tvarka. (Balsai salėje)
Gerbiamoji R.Juknevičienė, paskui – gerbiamasis Kęstutis. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Po šio balsavimo aš noriu paklausti ir trumpai pakalbėti. Kalbėti dėl to, kad ir vėl mes esame manipuliacijos liudininkai. Manipuliuojame nuo ryto iki vakaro čia sėdėdami. Prieš tai manipuliavome Konstitucija. Seimas yra Seimas, vis tiek visi esame dalyviai. Labai nemalonu būti tų manipuliacijų liudininkais, bet taip yra.
Dabar pradėjo manipuliuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Vyriausybė, užuot aiškiai pasakiusi tą pačią dieną, kad jeigu kas nors mano, kad bus koks nors lito atsiejimas nuo euro, tai to tikrai nebus. Kas nors, užuot pateikęs kokias nors pataisas ar kitus pasiūlymus, pradėjo manipuliuoti. Tai yra labai prastai. Labai prastai jaučiuosi ir labai prastai atrodom.
Mano klausimas toks. Ar dabar reiškia po šio balsavimo, kad visos rezoliucijos, kurios buvo priimtos tokia pat tvarka, yra nebegaliojančios? Aš taip supratau Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Prašau atsakyti man į klausimą.
PIRMININKAS. Jų išvada ir kviečia Seimą patikrinti dar kartą balsuojant, ar mes priimsime, ar nepriimsime. Labai aiškiai parašyta: „pripažinti netekusiu galios ar palikti galiojančiu.“ Kokia čia yra problema? Aš manyčiau, reikėtų balsuoti ir nediskutuoti. (Balsai salėje: „Ne, ne!“) K.Daukšys reikalauja. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš labai įdėmiai klausiau komisijos atstovo kalbos ir nė viename žodyje jis neištarė, kad buvo šiurkščiai pažeista balsavimo arba priėmimo procedūra. Jūsų siūlymas taikyti straipsnį, kai yra šiurkščiai pažeidžiamas, neturi jokio motyvo. Vadinasi, mes turime tik atsižvelgti, kad daugiau taip neturi būti daroma, ir viskas. Ir tuo turi pasibaigti.
PIRMININKAS. Bet Seimas pritarė išvadai, mes kitaip negalime.
K.DAUKŠYS. Ten neparašyta, kad šiurkščiai buvo pažeista. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, šios rezoliucijos punktas yra toks, dėl kurio mes nelabai turėtume daug čia vienas kitą įtikinėti ir įrodinėti.
Kodėl taip yra? Aš esu labai nustebęs, kai pats rezoliucijos kūrėjas šiandien kalba truputį kitaip. Reali pinigų politika reiškia ne ką kitą, kaip laisvą kursą. Kaip jis yra nustatomas, aš nenoriu čia labai ilgai aiškinti. Šis sprendimas jau yra padaręs didžiulį nuostolį mūsų valstybės prestižui kalbant apie kai kuriuos kitus dalykus. Todėl manau, Seimas turi teisę pagal ypatingą punktą nuspręsti taip, kaip jam atrodo geriau. Šiandien mes balsavome, eikime toliau arba išbraukdami šį punktą, arba koreguodami, bet kad ateityje būtų viskas aišku, ką mūsų valstybėje Lietuvos Respublikos Seimas yra nusprendęs daryti su labai svarbiais dalykais. Žmonėms to labai reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Gražulis ir A.Čaplikas. Prašom. Daugiau neleisiu. Viskas. Prašom. Turiu tokią teisę.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs ką tik citavote Statuto 160 straipsnio 4 dalį. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šios Statuto nuostatos, tai noriu pabrėžti (nenoriu cituoti iki galo), kad kalbama apie įstatymą, bet rezoliucija nėra įstatymas. Šios nuostatos negalima taikyti.
PIRMININKAS. Ji prilyginama įstatymui.
P.GRAŽULIS. Neprilyginama įstatymui. Įstatymas yra įstatymas, rezoliucija yra rezoliucija. Rezoliucija yra tik rekomendacinio pobūdžio, o įstatymas yra imperatyvinio pobūdžio – visiškai skirtingas dokumentas. Todėl, manau, Etikos ir procedūrų komisija pažeidė etiką ir neišmano Statuto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Čaplikas.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji, lyg ir visi esame sutarę, kad ši rezoliucija padarė žalos mums visiems. Aš manau, kilusi panika arba spekuliacija dėl šios rezoliucijos turinio ir toliau sudaro mums problemą. Lyg ir visi sutarėme, kad reikia panaikinti šią rezoliuciją. Ko mes čia dabar baramės? Kodėl mes iš esmės dėl kažkokių formalių dalykėlių bandome vėl suvelti viską į ginčą? Akivaizdu, dalis Seimo narių prisipažino, kad net neskaitę balsavo už tą rezoliuciją. Aš nebalsavau už ją sėdėdamas salėje. Padarėme klaidą, ištaisykime. Ko mes čia gaištame laiką? Aš siūlau, pirmininke, balsuoti, atmesti tą rezoliuciją, ir reikalas bus baigtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagys. Prašom. Ir S.Pečeliūnas paskutinis. Daugiau neleisiu.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, aš nenorėčiau komentuoti jūsų kolegos pavaduotojo šnekos. Kalbama apie tai, kad rezoliucijoje yra daug punktų, ir vienas punktas yra skirtingai interpretuojamas. Toje rezoliucijoje yra daug pasiūlymų, kuriuos Vyriausybė turėtų įdėmiai išnagrinėti, ir valdančioji koalicija taip pat, ir vienas punktas sukėlė ginčų. Tie ginčai yra seni, visiškai seni, nes visą laiką mes primindavome mūsų centriniam bankui, kad jis išbrauktų šį punktą, kurio pagrindinis tikslas palaikyti kainų stabilumą ir nevaizduoti, kad jis tuo gali viską padaryti. Bet ne – kai pasiūlome šitą išbraukti, jis tada sako – ne, mes tą dalyką, funkciją galime vykdyti. Taigi rezoliucijoje ir parašyta, tai ir vykdykite šitą punktą, dėl kurio patys sau įsipareigojote.
Kad nebūtų skirtingų interpretacijų, kad mes nekalbame apie Valiutų valdybą ar dar ką nors, procedūriškai, pirmininke, siūlau tokį dalyką. Mes dabar apsispręsime, ar paliekame seną, ar ne. Jeigu mes prieš tai priimame mano siūlomą protokolinį nutarimą, kad mes šito punkto neinterpretuojame, kad šis siūlymas nereiškia siūlymo Vyriausybei atšaukti Valiutos valdybos modelį, ar tada mes galime vėl priimti tą seną rezoliuciją ir visiems bus aišku, nes kitaip mes vėl papuolame į teisinę aklavietę. Negi mes turime atšaukti kitus punktus, kurie yra teisingi, bet ponas A.Čaplikas…
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate, kad pirmiausia būtų balsuojama už jūsų…
R.J.DAGYS. Taip, dėl protokolinio sprendimo.
PIRMININKAS. Supratau. Gerbiamasis S.Pečeliūnas. Paskutinysis kalbės.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirma, aš noriu apgailestauti, kad jūs leidote… Dabar mes kalbame dėl procedūrų, kaip turime elgtis, o faktiškai kalbame apie viską. Aš noriu kalbėti tik apie procedūrą. Pirmas dalykas, ir dėl Konstitucijos pažeidimo yra aiškiai pasakyta: šiurkštus Konstitucijos pažeidimas arba šiaip Konstitucijos pažeidimas, ir procedūros yra visiškai skirtingos. Ne veltui Statute yra įrašyta: šiurkštus Statuto pažeidimas priimant įstatymą. Mes gi kalbame apie rezoliuciją – nenorminį teisės aktą.
Dar daugiau. Etikos ir procedūrų komisija… net ir tame sprendime, kuris man nepatinka, ir už kurį aš nebalsavau, nėra kalbama apie šiurkštų Statuto pažeidimą.
PIRMININKAS. Siūlykite ką nors.
S.PEČELIŪNAS. Remdamiesi tuo, kad jau pritarėte Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, galite padaryti tik vieną dalyką, tai konstatavo ta išvada, kad nėra baigiamojo balsavimo. Tai paskelbkite baigiamąjį balsavimą už rezoliuciją, ir klausimas bus išspręstas. Kartu priimkite ir pono R.Dagio siūlymą dėl protokolinio nutarimo. Jeigu mes priimsime tą rezoliuciją su protokoliniu nutarimu, visas pučiamas burbulas žiniasklaidoje ir palaikomas daugumos susprogs tą pačią minutę.
Tarp kitko, tai galėjo padaryti ponas premjeras lygiai po 5 min., kai jis pamatė, kad čia pučiamas burbulas, vienu sakiniu – šito punkto mes nevykdysime ir jis nereiškia Valiutų valdybos panaikinimo, taškas. Kam tas burbulas pučiamas, kam šitie karai propagandiniai kariaujami prieš rinkimus, spėkite patys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju S.Pečeliūnui, bet aš ruošiausi kaip tik taip ir elgtis. Gerbiamieji, visiems viskas yra aišku. Statutas irgi labai aiškiai pasako, įstatymas ar rezoliucija, vis tiek mes turime vadovautis Statutu. Kviečiu balsuoti, ar pripažinti netekusia galios tą rezoliuciją, ar paliekame galioti? (Balsai salėje) Ne, palaukite. Pirmiausia Statutas to reikalauja, o po to priimsime jūsų protokolą. Prašau. Balsuojame. (Balsai salėje) Nediskutuokime, Statutas neleidžia taip elgtis.
Pirmiausia balsuojame dėl rezoliucijos, ar pripažįstame netekusia galios, ar paliekame galioti. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Taip, čia alternatyvus balsavimas, jeigu už, tai mes pripažįstame netekusia galios, jeigu prieš, vadinasi, paliekame galioti. Prašom balsuoti. Kas balsuojate už, tas pripažįstate netekusia galios rezoliuciją, atmetate rezoliuciją. Kas balsuojate prieš, rezoliucija pasilieka galiojanti. (Balsai salėje) Na, kas jums neaišku? O vėliau kalbėsime apie protokolinį nutarimą. Vyksta balsavimas. Prašau balsuoti. Kitaip aš jūsų nesulaikysiu. Tai pasiūlė S.Pečeliūnas, aš tą ir padariau. (Balsai salėje) Balsavimas neįvyko.
Už balsavo 53, prieš – 24.
Gerbiamasis M.Žymantas. Prašau. (Balsai salėje) Negaliu, nėra gongo. Aš tik pasakysiu po kalbų. Prašau.
M.ŽYMANTAS (DPF). Pradėsiu nuo to, kodėl ne aš pristatinėjau šią rezoliuciją. Todėl, kad aš pats balsavau prieš ir nemačiau procedūrose pažeidimo, kad iniciatorius buvo Algimantas ir jam buvo suteikta garbė pristatyti savo matymą. Dabar mes turime, ką turime, nes vėl nubalsavome ne už tai, kokį sprendimą buvo priėmusi Etikos ir procedūrų komisija. Buvo pasakyta, kad nebuvo paskelbtas balsavimas dėl rezoliucijos priėmimo. Nebuvo paskutinio balsavimo. Dabar mes grįžtame vėl prie visiškai kitokio sprendimo. Tai kam mes balsavome dėl išvadų, jeigu darome visai kitą sprendimą? Paskutinis, galutinis balsavimas turėjo būti arba su 4 už…
PIRMININKAS. Statutas to nesako.
M.ŽYMANTAS. Su 4 už, su 4 prieš ir tada dėl galutinio sprendimo, nes dabar dar gudriau padarėte.
PIRMININKAS. Aš vadovaujuosi Statutu, nes kitaip negaliu. Nėra tokios tvarkos, kad balsuotume vėl iš naujo. Čia yra tas pats, arba iš viso grįžtame prie procedūros, bet šito niekas nesiūlė. Jeigu būtumėte pasiūlę, kad grįžtame prie procedūros, ir viskas. (Balsai salėje)
Gerbiamasis S.Pečeliūnas dar labai nori.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pirmininkavote ir kai buvo priimama ši rezoliucija. Pirmas punktas. Antras punktas, Seimo statutas, kaip Konstitucija, yra vientisas dokumentas ir reikia skaityti ne vieną sakinį, bet žiūrėti, ir su kuo jis susietas, ir ką jisai reiškia. Kartoju, ką prieš tai sakiau, jūs žadėjote šitaip ir elgtis.
Pirmas dalykas. Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimas nėra atlikęs paskutiniojo balsavimo, tai yra balsavimo už rezoliuciją, todėl Seimas čia turėjo tą balsavimą atlikti.
PIRMININKAS. Ar galima nutraukti, gerbiamasis?
S.PEČELIŪNAS. Jūs paskelbėte balsavimą prieš rezoliuciją. Tokio balsavimo Statutas neleidžia skelbti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, aš jus nutraukiu ir dar kartą paaiškinu, aš tiesiog nespėju eiti paskui jus. Nes 5 straipsnis ir sako: jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą ar rezoliuciją netekusiais galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kaip buvo padaryta. Tą aš norėjau ir padaryti, bet jūs visi pradėjote vadovauti į priekį. Tai ar dabar jau visiems užtenka? Bus balsavimas dėl rezoliucijos. Ar visiems gerai? Gerbiamasis Matulevičiau, gerai? (Balsai salėje)
R.Dagys su tuo nesutinka. Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu jums pareikšti pastabą. Mes frakcijos vardu sakėme prieš balsuojant, prieš apsisprendimą, kad pirmiausia apsispręstume dėl protokolinio nutarimo, kuris tiesiog paaiškina, ką mes turėjome omeny, nes pateikti užregistruoti naują pataisą mes neturime galimybės. Šis siūlymas yra esminis, nes jeigu skirtingai interpretuojame šį punktą, mes skirtingai balsuojame dėl rezoliucijos esmės. Jūs atsisakėte tą daryti, jūs atsisakėte užregistruoti tą pataisą, svarstyti prieš priimant sprendimą. Aš nežinau, kokiu pagrindu jūs tai padarėte?
PIRMININKAS. Tai yra ne pataisa, o protokolinis nutarimas.
R.J.DAGYS. Protokolinis sprendimas mūsų interpretavimu. Tai kokia prasmė jį dabar svarstyti?
Antras dalykas, kai buvo balsavimas, atkreipkite dėmesį į Sekretoriatą, mūsų dalis nespėjo balsuoti, nes neveikė pultai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Dagy, viską pats puikiai žinote. Statutas sako, kad nubalsuojame už visą, paskui kalbame apie pasiūlymus. Jūsų šis protokolinis nutarimas yra kaip atskiras ir jis negali būti šalia rezoliucijos. Gerbiamasis V.Bogušis. Prašau.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs fantastiškai beprotiškai gerai pirmininkaujate šiam posėdžiui. Bet jeigu jūs dar mažiau kalbėtumėte ir leistumėte procedūras, būtų visiškai geras jūsų vadovavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paleidau, bet, matote, diskusija vis tiek vyksta. Gerbiamasis Matulevičiau, aš labai prašau jūsų sėsti, ir A.Salamakiną, ir gerbiamąjį K.Daukšį. Viskas toliau vyks pagal Statutą. Ar galime truputėlį mažiau triukšmauti?
Tada einame pagal 160 straipsnio 5 punktą, balsuojame nuo tos stadijos, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Balsuojame, ar priimame su visomis pataisomis rezoliuciją, kuri, kaip Etikos ir procedūrų komisija pripažino, buvo neteisingai balsuota. Prašau pasiruošti ir balsuojame. Ar priimame gerbiamojo A.Matulevičiaus rezoliuciją, kuri buvo pagal išvadą neteisingai nubalsuota? Su visomis pataisomis. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas dėl rezoliucijos.
Už rezoliuciją – 25, prieš – 36, susilaikė 15. Rezoliucija nepriimta. Aš taip suprantu, kad tas protokolinis nutarimas jau nebereikalingas. Ar taip, gerbiamasis Dagy? Ačiū.
Einame toliau. (Balsai salėje) Jūs reikalaujate frakcijos vardu? Bet jeigu jinai yra nepriimta, mes jau tada negalime. (Balsai salėje) Jie reikalauja frakcijos vardu. Aš negaliu. (Balsai salėje) Prašau.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji, aš manau, kad nežiūrint čia visų emocijų, kurias mes liejame dėl procedūrų ir panašiai, kadangi buvo skirtingų interpretacijų, kaip ten buvo, kaip kas suprato, nesuprato, žurnalistai interpretavo, neinterpretavo, finansiniai dalykai yra labai jautrūs, kokį mes pasiunčiame signalą. Po visų šių diskusijų mano siūlomas protokolinis nutarimas tikrai turi prasmę, kad Seimas, kad ir anksčiau balsuodamas už šią nuostatą, neturėjo omeny valiutų modelio keitimo, kad pasibaigtų bet kokios spekuliacijos ta tema, nes tai yra tikrai jautrus finansinis dalykas. Nežiūrint to, kaip dabar nubalsavome, vis tiek siūlau priimti šį protokolinį nutarimą, nes jis yra svarbus.
PIRMININKAS. Bet galite pakeisti vieną žodį? Ten yra žodis…
R.J.DAGYS. Atsiprašau, galiu. Kokį žodį?
PIRMININKAS. Priimtos…
R.J.DAGYS. Priimtos anksčiau.
PIRMININKAS. Svarstytos…
R.J.DAGYS. Svarstytos, taip.
PIRMININKAS. Ar visi sutinkate? (Balsai salėje) Yra frakcijos reikalavimas, kad būtų priimtas šis protokolinis nutarimas. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Opozicija visada iš mūsų, valdančiosios mažumos ar daugumos, reikalauja tikslumo. Dabar ponas R.Dagys perskaitė taip ar taip, jūs perskaitėte kitaip. Negalima priimti teisės akto iš klausos. Turi būti išdalyta Seimo nariams, šiandien dar turėsime laiko ir galėsime balsuoti bei diskutuoti. Taip, ji turi būti suredaguota, tik tada galėsime kalbėti, bet iš klausos įstatymai ar nutarimai, galų gale protokoliniai nutarimai, nepriimami.
PIRMININKAS. Gal taip ir sutarkime, gerbiamasis Dagy: jūs pataisykite, išdalykite, tada posėdžio pirmininkas įtrauks ir balsuosime. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamasis Veselka, na, ką tu blogo dar nori mums pasakyti? (Juokas salėje) Prašom.
J.VESELKA (TTF). Žinote, gerbiamasis Pekeliūnai, norėčiau labai griežtai pasakyti.
PIRMININKAS. Pasakyk.
J.VESELKA. Ar kas nors nors truputį samprotaujate? Kodėl Lietuvos bankas negali vykdyti visų savo funkcijų? Ar žinote? Nežinote? (Balsai salėje) Nebaikime kalbėti! Gerbiamieji kolegos socdemai, jūs susiejote, jūs varote Lietuvos ekonomiką į aklavietę. Puikiai žinote, kad po tų rinkimų turbūt nebūsite aukščiausiuose postuose ir tada iš tos vietos rėksite: štai jie atvedė į krizę! Lietuvos bankas galėtų vykdyti kainų stabilizavimo politiką tik turėdamas visas funkcijas, kurias turi visų šalių, išskyrus kelių, bankai. Todėl ši rezoliucija parodytų mūsų visišką ekonominį neišprusimą arba turime spręsti kardinaliai. Ši rezoliucija tik patvirtintų ekonominį neišprusimą, todėl aš esu prieš šio nutarimo patvirtinimą.
PIRMININKAS. Prieš. Supratau. Gerbiamasis V.Karbauskis. Prašom.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Tėvynės sąjungos (konservatorių) frakcija, balsuodama taip, kaip balsavo, pripažįsta, kad ji yra už lito atsiejimą nuo euro, ir dabar siūlo Seimui protokolinį nutarimą, kuriame pasakyta, kad konservatoriai taip negalvoja. Nereikia šitaip daryti.
PIRMININKAS. Bet jie turi teisę, nieko nepadarysi. Gerbiamasis V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo valia buvo du kartus balsuota ir ši rezoliucija atmesta.
PIRMININKAS. Taip.
V.BOGUŠIS. Prašau nutraukti diskusijas. Vykdykime savo patvirtintą darbotvarkę, dirbkime pagal planą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, bet stovi S.Pečeliūnas, kuris, manau, turi kitokią nuomonę, aš ją turiu išklausyti. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, štai ir vėl šiandien parodėte, kad tai, kas yra dabar pučiama laikraščiuose, kai kam yra naudinga, ir beveik atsiskleidė, kas yra iniciatorius. Labai malonu, kad jūs aiškiai prisipažįstate, jog siekiate savo asmeninių tikslų valstybės sąskaita.
O dabar dėl pono A.Salamakino kalbos. Tekstas, pone Salamakinai, yra jūsų rankose. Kadangi iki šio momento rezoliucija dar buvo priimta ir tik dabar pasikeitė juridinė situacija, kad ji yra tik svarstyta, siūlymas žodį „priimtos“ pakeisti į „svarstytos“ yra tik menkas redakcinis pataisymas. Dėl to gadinti popierių ir visa kita, manau, visiškai neverta. Aš jums galėčiau surasti ne vieną, ne du ir ne tris atvejus, kai jūs pats reikalavote, kad dėl vieno žodžio nebūtų gadinamas popierius. Tas žodis yra visiems suprantamas, ir posėdžio pirmininkas labai aiškiai pasakė, kurį žodį į kurį reikia pakeisti, kad pirmoje eilutėje žodžius „Seimo priimtos rezoliucijos“ reikėtų pakeisti į „Seimo svarstytos rezoliucijos“. Viskas, visiems labai aišku. Jeigu jūs net tiek nesuprantate ir todėl jums reikia parašyti, aš jums galiu parašyti ant delno, ant kaktos, ant popieriaus – kur tik jūs paprašysite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau!
S.PEČELIŪNAS. Bet negaišinkime laiko, negadinkime popieriaus, o tiesiog priimkime šį dokumentą, kuris pabaigs pūsti laikraščiuose muilo burbulą, kuris tiesiogiai kenkia Lietuvos valstybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi mes jau sutarėme šia tema, jau viskas, daugiau nediskutuokime. Einame toliau.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2087, Prezidento grąžintas įstatymas. Pranešėjas – R.Palaitis, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas ir priėmimas.
R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs ir apsvarstė Prezidento grąžintą įstatymo projektą. Išvados yra tokios, kad vis dėlto komitetas nepritarė Prezidento grąžintam įstatymo projektui su siūlomais pakeitimais dėl tokios priežasties: visai neaišku, kiek reikės lėšų šiam projektui įgyvendinti, neaišku, koks bus krūvis viešiesiems finansams. Iš to, ką anksčiau pasakiau, išplaukia, kad tai prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui. Todėl komitetas 7 balsais už ir 1 prieš nusprendė nepritarti Prezidento grąžintam projektui.
PIRMININKAS. Yra užsirašiusių kalbėti. Matau gerbiamąjį J.Lionginą, taip? Prašom iš tribūnos. Iki penkių minučių.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal nesiruošiau kalbėti, bet norėčiau tarti keletą žodžių, kad visiems būtų aišku.
Klausimas yra vienas – ar šiandien reikia tokio įstatymo, ar nereikia? Aš tvirtai įsitikinęs, patikėkite, kolegos, turiu 28 metų finansinio darbo patirtį, kad tokio įstatymo šiandien nereikia. Kodėl jo nereikia? Komisija, kuri nagrinėja gyventojų prašymus, skundus, pareiškimus, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie laiku nesugebėjo kreiptis ir atidaryti atsiskaitomosios sąskaitos, į kurią jiems būtų grąžintas indėlis, t. y. kompensuoti netekti rubliniai indėliai, šiandien veikia gana sėkmingai. Iš esmės, kaip informavo Finansų ministerija, tie pareiškimai atsiranda tada, kai paveldimas indėlis, o tėvai ar giminaičiai, kurie laiku nespėjo to atlikti… Dabar tą turtą turi paveldėti jų artimieji giminės.
Situacija prieš keletą metų buvo gana sudėtinga, nes tada reikėjo trijų kriterijų: įrodyti, kad buvai išvykęs iš valstybės, sirgai arba dėl tam tikrų kitų priežasčių negalėjai laiku atidaryti sąskaitos, o dabar ji iš esmės liberalizuota. Jeigu tu pateiki dokumentus, kad turėjai indėlį, jeigu nors vienas žmogus paliudija, kad sirgai ir negalėjai atlikti tam tikrų formalių veiksmų (nors praėjo jau 12 metų), indėlis yra atkuriamas.
Kolegos, noriu priminti, kad pagal Archyvų įstatymą visi dokumentai, kurie buvo Taupomajame banke, kuris dabar tapo akcine bendrove Hansabankas, po dešimties metų yra sunaikinimai. Visi rašytiniai dokumentai yra sunaikinti. Taip, Hansabankas į seną informacinę sistemą yra įvedęs tam tikrus duomenis apie indėlių likučius, jie skaičiuoja, kad gali būti apie 15 tūkstančių. Šiuo klausimu Hansabanke užsiima keturi žmonės ir daugiau niekas neužsiims. Tada iš karto kyla vienas klausimas – tai yra naujos informacinės sistemos apmokėjimas, kad iš senosios sistemos informacija apie indėlių likučius po 10, 50, 100, 1000 litų būtų perkelta į naująją informacinę sistemą. Tam, žinoma, reikės biudžeto lėšų.
Kitas klausimas. Per metus bankas galėtų apdoroti ne daugiau kaip 500 pareiškimų. Tai šiandien patvirtino ir Hansabanko atstovai. Jeigu šiandien, Finansų ministerijos duomenimis, yra apie 11 tūkst. asmenų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesikreipė, kaip minėjau, per 12 metų ir indėlių neatgavo, tai suskaičiuokite, kiek užimtų laiko po 500 per metus. Manau, priėmę tokį įstatymą, mes iš karto sukeltume didelį žmonių nepasitenkinimą, nes toks įstatymas iš karto leidžia kreiptis į Hansabanką ir prašyti, kad indėliai būtų nedelsiant grąžinti. Kaip minėjau, archyvuose duomenų nėra, nes duomenys saugomi dešimt metų ir po to sunaikinami. Todėl manau, kad šiandien visiškai užtenka teisinės bazės, ir iš tikrųjų tie asmenys, kurie nepasinaudojo, turi visišką teisę kreiptis į tą komisiją, kuri veikė Finansų ministerijoje (jos niekas nesirengia naikinti) ir atgauti savo indėlius.
Paskutinis žodis. Aš tik noriu pasakyti, kad mes vienintelė valstybė iš posovietinės erdvės ir Rytų Europoje, kuri įsipareigojo grąžinti nuvertėjusius rublinius indėlius. Nors ne Lietuvos valstybė tais pinigais naudojosi ir mes gerai žinom, tačiau mes visų mokesčių mokėtojų sąskaita šiuo atveju… Toks politinis sprendimas buvo priimtas ir jis yra įvykdytas – indėliai visiškai grąžinti. Yra atskiri atvejai. Todėl, kolegos, aš siūlyčiau balsuoti už tai, kad įstatymas apskritai nebūtų priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąją V.Baltraitienę, Darbo partijos seniūnę.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš norėčiau pradėti nuo to, kad tai nėra išskirtiniai atvejai, kuo baigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Vienų duomenimis, tai yra 15, 20 ar 11 tūkst., tai tikrai nėra išskirtiniai atvejai. Tai yra gana didelė žmonių grupė, kuriems tie pinigai yra labai svarbūs ir kurie buvo sąžiningai uždirbti ir padėti banke, ir jie liko apgauti. Jeigu tada valstybė apsisprendė grąžinti būtent tai daliai numatydama, nuo kada iki kada turėjo būti padėti pinigai, tų pinigų negalėjo pajudinti, vadinasi, tą savo įsipareigojimą ir turi vykdyti. Deja, dalis žmonių nespėjo pateikti prašymų. Atitinka absoliučiai visus reikalavimus, kurie buvo numatyti įstatyme, bet dėl pačių įvairiausių priežasčių nespėjo pateikti prašymų. Po to jie kreipėsi į komisijas ir noriu pasakyti, kad buvo tiktai du atvejai, kai galėjo grąžinti tuos indėlius išimties tvarka – jeigu buvo liga arba buvo išvykęs į užsienį ir tik tada, kai pateikė dokumentus. Iš tiesų yra ne vienas toks atvejis, kai pasakydavo ir komisijos nariai: nueikit, pasidarykit tas pažymas iš ligoninių, atgaline data mes jums tuos indėlius grąžinsime. Ar tikrai mums reikia rodyti žmonėms, kaip nevykdyti įstatymų? Kokia linkme mes einame? Korupcijos, apgaudinėjimo ar sąžiningai keisti įstatymą?
Dabar aš noriu grįžti prie paties įstatymo, koks jis buvo pateiktas. Dvejus metus svarstėme. Iš tiesų tiek Vyriausybė blokavo šį įstatymą, neteikė išvados, tiek Biudžeto ir finansų komitetas. Aš manau, turėtų labai atvirai socialdemokratai pasakyti, kad jie nenori vykdyti ir grąžinti įsipareigojimo, priimto anksčiau, kad visi indėliai, kurie buvo padėti pagal reikalavimus, būtų atiduoti. Šiandieną aiškino komiteto pirmininkas, kad duomenų bazė sunaikinta. Iš kur tada yra žinoma, kad yra nuo 11 iki 20 tūkst.? Vadinasi, yra tie duomenys, jeigu tai pateikė ir Finansų ministerija, pateikė ir „Hansabankas“. Aiškinama, kad „Hansabankas“ labai ilgai užtruks. O kiek užtruks komisija, nagrinėdama 11 tūkst. prašymų, jeigu mes paleisime taip? Gal geriau tada tegul paduoda prašymus į „Hansabanką“ ir atiduoda taip, kaip visiems buvo atiduota?
Todėl aš siūlau vis dėlto pritarti Prezidento veto. Prezidentas nevetavo pačios įstatymo esmės. Buvo vetuojama todėl, kad numatytas įsigaliojimo terminas nuo pat įstatymo priėmimo. Iš tiesų sutinkame su tuo, kad reikia pasirengti ir „Hansabankui“, reikia pasirengti pačiai valstybei, nes tai yra biudžeto lėšos. Kad jį galėtų pradėti įgyvendinti, siūloma įgyvendinimo data nuo 2009 m. sausio 1 d.
Mes siūlome pritarti Prezidento veto ir balsuoti už tai, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos. 100 mln. litų – ar iš tiesų tai yra tie pinigai, dėl kurių mes galime pažeisti žmonių konstitucines teises? Vyriausybė, teikdama savo išvadą, paaiškino, kad bus pažeistos konstitucinės teisės tų žmonių, kurie laiku pateikė prašymus. Tikrai mano teisių niekas nepažeis. Aš laiku pateikiau prašymą, atsiėmiau pinigus. Bet jeigu šiandien atsiims tie pensininkai, našlaičiai, kurie nesusitvarkė, manau, mano teisių nepažeis, nepažeis ir jūsų. Tikrai prašau balsuoti už Prezidento veto ir pritarti šio įstatymo įsigaliojimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų. Nuomonės – už, nuomonės – prieš. Yra nuomonės, negalime balsuoti. Nuomonė už – gerbiamasis E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš pritariu tam, kad būtų priimtos Prezidento pataisos, nes tas pusės metų laikotarpis absoliučiai nieko nereiškia. Per tą laiką bus viskas sutvarkyta ir, patikėkite, niekas nepasikeis. Tuo labiau čia ne pusė metų, čia iš esmės lieka keturi ar penki mėnesiai. Taigi, aš manau, kad mes turėtume balsuoti už Prezidento teikiamas pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamasis R.Palaitis. Prašom.
R.PALAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manau priešingai ir manau, kad reikėtų balsuoti prieš ir štai dėl kokių priežasčių. Mes, Lietuva, esame vienintelė valstybė, kuri iš viso pasiryžo kompensuoti praradimus dėl perėjimo iš vienos valstybės į kitą ar santvarkos pakeitimo, ar pinigų reformos. Vienintelė valstybė pasaulyje. Negana to, kad mes jau tiek visų mokesčių mokėtojų pinigų išleidome šiam reikalui, mes dar šią problemą norime tęsti iki begalybės. Noriu pasakyti, kad Peticijų komisija gavo ir tokį projektą, kad reikėtų kompensuoti ne tik banke buvusius pinigus, bet ir stalčiuose laikytus pinigus. Jūs visi puikiai prisimenate, kad neseniai buvo pasiūlytas toks įstatymo projektas, kad reikia didinti kompensavimo sumas. Kiek tai dar pareikalaus lėšų iš visų mokesčių mokėtojų pinigų? Aš siūlau baigti su šia problema, dėti šioje istorijoje tašką, palikti įstatymą nepakeistą ir visus kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, išties daug kalbėta ir sakyti įvairūs skaičiai. Man tik tenka apgailestauti, kad Vyriausybė iki šiol nesugebėjo suskaičiuoti, kiek tiksliai gyventojų dar neatsiėmė indėlių. Kiekvienas žmogus vertas pagarbos ir valstybės institucija – parlamentas turi gerbti kiekvieną žmogų. Jo nuosavybė yra jo asmeninė nuosavybė. Gerbkime asmeninę to žmogaus nuosavybę. Jeigu mes įsipareigojome, nors ir vienintele valstybe būdami, pagerbkime to žmogaus santaupas ir privalome grąžinti tą sumą, kuri yra nustatyta. Siūlau visiems vieningai pritarti, kad šis įstatymas įsigaliotų. Be abejo, dėl termino galime ginčytis, nors aš manau, kad galėtume priimti nuo įstatymo įsigaliojimo, bet jeigu bus nuspręsta, kad nuo 2009 metų… svarbiausia, kad turime grąžinti tiems žmonėms, kurie dar nebuvo susigrąžinę santaupų. Siūlau laikyti šį įstatymą priimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš noriu kalbėti prieš Biudžeto ir finansų komiteto išvadą atmesti Prezidento veto. Pasakysiu tik keletą sakinių, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Prezidentas aiškiai savo veto pasakė, kad jis pritaria įstatymo esmei, tai yra lygiateisiškumo principui, kad visiems asmenims be jokių terminų turėtų būti grąžinta jų nuosavybė, tai yra indėliai. Tam, kad yra nustatomas terminas (galbūt jo ir nereikėjo nustatyti), įgyvendinimo terminas, kaip Prezidentas sako, aš manau, kad tai yra normalu. Visus kviečiu pritarti Prezidento veto ir nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindinio lygiateisiškumo principo visiems asmenims grąžinti jų nuosavybę nepaisant to, kada žmogus rašo vienokį ar kitokį pareiškimą.
Gerbiamieji kolegos, mes laužome ietis, mano supratimu, ne toje vietoje. Jeigu galėjo būti toks sprendimas negrąžinti niekam, tai taip reikėjo ir pasielgti. Kažkodėl mes šiandien nekalbame apie Privatizavimo įstatymą ir apie privatizacijos pasekmes, tai yra tas pats turtas, ir pažiūrėkime, kas ir kaip jį pasidalijo, o žmogaus asmeninę nuosavybę mes bijome grąžinti likusiems asmenims. Todėl pritariu Prezidento veto ir kviečiu visus pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A.Dumčius. Prašau, profesoriau.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui, pirmininke. Aš irgi esu toje grupėje, kuri ne už komiteto sprendimą, bet už Prezidento atmestą veto įstatymą. Kodėl? Todėl, kad man, kaip apygardiniam Seimo nariui, iš tikrųjų daug žmonių ateidavo ir klausdavo kodėl. Ne vien tik tais atvejais, kaip gerbiamasis J.Lionginas kalbėjo, bet ir tais atvejais, kai sena moteris pražiopsojo terminą, kada buvo našlaičiai ir taip toliau. Tokiu atveju aš galvočiau, kad vien tik žiūrėti Vyriausybės nutarimo raidės neužtenka, reikia įstatymo. O kad žmonės šiandien yra suskaičiuoti, žinoma, jie yra dėl to ir užsiregistravę, ir įstatymas kaip tik tiksliau leis tai atlikti. Aš siūlau pritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkojam profesoriui. Gerbiamasis R.Dagys, nuomonė prieš.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, yra labai svarbūs keli dalykai dabar balsuojant. Mes ne pirmą kartą priimame tokius sprendimus, kuriais nustatome įstatymo įsigaliojimo pabaigos datą. Ir tai yra taisyklė, kuri turi veikti normalioje valstybėje. Jeigu mes įpratinsime, kad visą laiką dar bus galima pratęsti ir pratęsti, tai nenorėkime, kad atsirastų valstybėje kokia nors tvarka. Visi tikėsis, kad bus galima vis pratęsti, galima kokio nors įstatymo nevykdyti, galbūt jis bus atidėtas ir panašiai. Tai yra blogas precedentas. Mes indėlių grąžinimo tvarką irgi jau ne vieną kartą tęsėme. Jei dar pratęsinėsime, mes sujauksime visą mechanizmą.
Yra vienas būdas, kuris dabar yra, tai yra sudaryta speciali komisija, kuri nagrinėja atskirus atvejus, ir tada reikia paprasčiausiai taisyti tos komisijos tvarką, kokiais atvejais jinai priima pozityvius sprendimus. Čia yra klausimo esmė. Dabar faktiškai užtenka liudininko parodymo, kad būtų galima atsiimti indėlius. Ir tie žmonės, kurie kreipėsi, jau ne vienas yra taip išsprendęs savo problemą. O tai, kad mes suplakame į tuos tūkstančius ir turinčius obligacijas, ir turinčius visokias akcijas, turinčius vertybinius popierius, – tai viską veliame į krūvą. Atrodo, mes laužiamės ne pro tas duris…
PIRMININKAS. Kalbėkite per mikrofoną.
R.J.DAGYS. Laužiamės ne pro tas duris ir taisome įstatymą ne taip, kaip reikėtų. Todėl tiek pirmas sprendimas, tiek Prezidento veto iš esmės nesprendžia pačios problemos, tik sukelia daug chaoso. Ir turėkite omeny papildomas išlaidas, nes visas tas banko tvarkas, visas grąžinimo procedūras turėsime dengti iš biudžeto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam R.Dagiui. Dar viena nuomonė už – gerbiamasis J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, skaitau Konstitucijos 23 straipsnį: „Nuosavybė neliečiama.“ Kaip žinote, pinigai yra tam tikra nuosavybė, teisė į tam tikrą turtą. Kada mes priėmėme rublinių indėlių grąžinimo įstatymą (…) už parduotą valstybės turtą bus grąžinami rubliniai indėliai. Rubliai buvo panaudojami, kaip tada buvo vadinama, liaudies ūkio finansavimui, tai yra būtent kūrimui. Todėl, gerbiamieji, kad ir kaip nenorime, mes ir taip juos apiplėšėme, net ir grąžindami po tuos 6 tūkst.
Vadovaudamasis tuo, kad nuosavybė neliečiama, labai teisingai Prezidentas siūlo grąžinti arba palikti galioti tą įstatymą, kad žmogus galėtų pareikalauti pinigų, kada jis iš tikrųjų apsispręs. Noriu pateikti vieną pavyzdėlį. Pavyzdžiui, Ukmergės taupomajame banke vienam piliečiui, kuris vaikščiojo dvejus metus, įrodinėjo, kad jis santaupų neturi. Ir kai viena banko veikėja išėjo iš darbo, atėjo kitas darbuotojas, atrado jo pinigus. Tai kaip dabar tas žmogus? Kadangi terminas jau pasibaigė, tai mes jam santaupų negrąžinsime.
Todėl palaikau Prezidento veto, jis atitinka Konstituciją, ir pilietis, tai jau buvo garantuota įstatymu ir logiška, pereinant iš tarybinės sistemos, turi teisę bet kada atsiimti. Prašau balsuoti už Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamieji. Skaitau 167 straipsnį „Grąžinto įstatymo priėmimas.“ 1 punktas: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ 2 punktas: „Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė (…).“ Mes turėsime turėti 70 Seimo narių, tai yra 71. 3 punktas: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ 4 straipsnis: „Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių (…).“ Ar visiems viskas aišku?
Prašau pasiruošti ir balsuojame. Ar priimame tą įstatymą, kurį vetavo Prezidentas? (Balsai salėje) Taip, kurį grąžino Prezidentas. Perskaitau visą. Balsuojame už grąžintą įstatymą be pakeitimų. Kas pritariate grąžintam įstatymui be pakeitimų? Vadinasi, jisai lieka galioti toks, koks buvo.
Už – 3, prieš – 24, susilaikė 48.
Tada toliau pagal – 3 punktą, jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Balsuojame.
Balsavo 54. Už – 45, prieš 5, susilaikė 4. Nėra 71 Seimo nario, registravosi tik 54. Teks perbalsuoti, lauksime geresnio laiko, kada bus 71 užsiregistravęs.
Gerbiamoji V.Baltraitienė. Prašau.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Noriu pasakyti, kad kairėje pusėje sėdi visi socdemai, ne visi, bet didžioji dalis, jie nesiregistravo. Ir liberalcentristai nesiregistravo. Ar jūs norite, kad vėl prieitume prie tos situacijos, kad mes išeitume iš salės ir nebus balsavimų už visus kitus įstatymus, ir posėdis bus baigtas, ir tada baigsime sesiją.
PIRMININKAS. Jūs į mane nežiūrėkite, žiūrėkite į… Deja, situacija tokia. Aš negaliu nieko kito daryti, nes Statutas nenumato nei kartojimo, nei nieko. Gerbiamasis K.Daukšys. Prašau.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų pabandykite padaryti tai, ką jūs ir privalote padaryti, pirmiausia užtikrinti visų registraciją. Kiek aš atsimenu, kai valdančiajai daugumai reikia, ir pirmininkas, ir visi kiti darbuotojai rėkia, kad eikite greitai balsuoti. Dabar padarykite savo darbą, tegul visi užsiregistruoja, tada pažiūrėsime. Kitu atveju mes iš tikrųjų manome, kad Seimas šiandien nebegali daugiau dirbti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, Statute nenumatyta tokia prievolė pirmininkui, kad privalėtų priversti balsuoti Seimo narį. Ar dar yra klausimų?
Gerbiamasis E.Klumbys tuo pačiu? Prašau. E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar susidėkime taškus. Vadinasi, įstatymas iš viso nepriimtas. Aš suprantu taip. Lygiai tas pats bus ir su Pilietybės įstatymu, jeigu mes taip elgsimės, ir su indeksavimo įstatymu.
PIRMININKAS. Yra nebaigta procedūra.
E.KLUMBYS. Palaukite, tai reiškia, kad mes dar balsuosime dėl jo?
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje) Jeigu jūs pareikalausite, kai bus 100 ar 71 Seimo narys, gal…
E.KLUMBYS. Tai aš ir noriu išsiaiškinti. Kiek suprantu, anksčiau būdavo taip, kad mes daugiau nebalsuodavome dėl šito… Jūs dabar iš esmės padarėte klaidą, kad neleidote registruotis, bet iš karto paskelbėte registraciją ir balsavimą. Pagal viską mes jau turėjome analogišką situaciją su Medžioklės įstatymu, taigi šioje situacijoje įstatymas yra apskritai nepriimtas.
PIRMININKAS. Yra kiekvieno Seimo nario yra teisė registruotis, balsuoti, čia nieko negalima pakeisti. Gerbiamoji D.Mikutienė.
E.KLUMBYS. Ne. Gerbiamasis pirmininke, man dėl teisės nekyla abejonių, nes kiekvienas elgiasi taip, kaip nori. Aš noriu žinoti, kokia yra teisinė situacija. Gal gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasakytų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra nebaigta procedūra. (Balsai salėje) Nebaigta. Kad priimtume, reikėjo 71 dalyvavusio Seimo nario. Jūs viską puikiai žinote. Taip. Nes priimant įstatymą turi dalyvauti 71 Seimo narys.
Gerbiamoji D.Mikutienė. Prašom.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu aš prašau jūsų pakartoti balsavimą ir tikiuosi, kad salėje esantys Socdemų partijos vadovybės atstovai ir socialdemokratai, kurie iš tiesų rūpinasi Lietuvos žmonėmis, kaip jie teigia, į tą klausimą pažiūrės jautriai ir registruosis, kaip privalu Seimo nariui elgtis salėje. Frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas norėjo. Ar jau nenorit? Gerbiamasis Č.Juršėnas. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad būtų galima pakartoti ir pasižiūrėti, kiek yra registruotų ir kiek yra balsuojančių.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, visos pusės sutinka, taigi registruojamės ir balsuosime. Dabar registruojamės. Registracija.
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Galime balsuoti. Kadangi frakcija paprašė pakartoti, tai prašom balsuoti, ar priimame su Prezidento pataisomis įstatymą, kurį mes svarstėme. Balsuojame.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 55, prieš – 4, susilaikė 16. Įstatymas su Prezidento teikiamomis pataisomis yra priimtas.
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Prezidento grąžintas Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2952. Pranešėjas – gerbiamasis A.Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Prašom.
A.LYDEKA (LCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Prezidento grąžintą Pilietybės įstatymo projektą, išklausė Prezidento patarėjų nuomones, diskutavo ir priėmė sprendimą nepritarti Prezidento grąžintam įstatymui. Balsavimo rezultatai: 2 komiteto nariai balsavo už pritarimą Prezidento grąžintam vetuotam įstatymo projektui, penki balsavo prieš. Prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Matau, kad yra norinčių kalbėti frakcijos vardu. Pirmasis frakcijos vardu kalbės gerbiamasis G.Steponavičius. P.Auštrevičius kažką nori pasakyti dėl vedimo tvarkos. Kol ateis gerbiamasis Gintaras, prašom, Petrai.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien jums visiems buvo išdalytas gerbiamosios Reginos Narušienės, kuri yra Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, laiškas. Mielieji kolegos, aš prašau jūsų sutikimo, kad suteiktumėte galimybę diskusijoje kalbėti gerbiamajai R.Narušienei ir išsakyti tuos argumentus, kuriuos nori pasakyti mums.
PIRMININKAS. Pagal Statutą turėtume balsuoti dėl šio pasiūlymo. Dabar kviečiu G.Steponavičių. Balsuosime, nes jau pakviečiau žmogų kalbėti. Aš negaliu vykdyti balsavimo.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Aš kalbu, kad dabar nuspręstumėte ir būtų aišku.
PIRMININKAS. Jūs turite kalbėti.
G.STEPONAVIČIUS. Gerai. Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimas prieš porą savaičių priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Netrukus po to ir prieš tai pasigirdo įvairių balsų, teigiančių, kad Seimas užsiima popsu, prieš rinkimus nori įsiteikti rinkėjams ir panašiai.
Pažvelkime, ar iš tiesų Seimo balsavimas prieš dvi savaites turėjo tokias intencijas. Mano ir Liberalų frakcijos manymu, nieko panašaus. Seimas daugiau kaip pusantrų metų užtruko ieškodamas tinkamų sprendimų po to, kai 2007 m., tiksliau, 2006 m. pabaigoje, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kuriuo dalį iki tol galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatų pripažino prieštaraujančioms Konstitucijai.
Be kita ko, Seimas suvokia, kad Konstitucinis Teismas tiksliai ir aiškiai nesuformulavo vadinamųjų Konstitucijoje įtvirtintų išimčių arba atskirųjų atvejų sampratos. Ši diskrecija yra, buvo ir išliks Seimo rankose. Štai dėl šių priežasčių ir buvo darbuotasi darbo grupėse (ne viena tokia grupė buvo suburta ir premjero vardu, ir Seime), ir galų gale Seimas, suvokdamas ir matydamas Konstitucinio Teismo išaiškinimą, matydamas situaciją, susiklosčiusią pas mus, turiu minty Lietuvą, Lietuvos žmones, suformulavo labai daug atskirų atvejų manydamas, kad tie atvejai atspindi tiek mūsų Konstitucijos dvasią, tiek ir situaciją, kurioje esame atsidūrę.
Noriu pasakyti, kad pilietybės samprata, kaip ir daugelis kitų sampratų pasaulyje, kinta besikeičiant gyvenimui. Dar visai neseniai valstybių sienos buvo stipriai saugomos, o šiuo metu sienų Europoje beveik neliko. Štai jums pavyzdys, kad konceptuali sąvoka „valstybės siena“, dinamiškai vystantis pasauliui, kinta. Konstitucijoje irgi yra pasakyta: „Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.“ Bet ar mes nepripažįstame, kad, įsigaliojus Šengenui, sienų de facto nebeliko? Tas pats yra ir su pilietybės samprata.
Pažvelkime, koks pasaulyje šiandien yra mobilumas. Natūralu, kad ir su tuo susijusi pilietybės teisinio statuso koncepcija, samprata yra fundamentaliai pakitusi. Jeigu anksčiau buvo kovojama tarptautiniu mastu sutartyse įtvirtinant, kad reikia vengti dvigubos pilietybės, šiandien situacija vėl yra dramatiškai pasikeitusi. Nėra manoma, kad dviguba pilietybė yra tai, kas neišsprendžiama kazuso prasme, teisinis dalykas. Kuo toliau, tuo daugiau pasaulyje yra dvigubos pilietybės atvejų.
Taip, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis įtvirtina nuostatą, susijusią su pilietybės institutu. Aš noriu pasakyti, kad turi būti vertinamos visos Konstitucijos nuostatos, bet ne tik išimtys ir atskirus atvejus reglamentuojanti dalis. Mes turime suvokti bendrą Konstitucijos dvasią. Pabrėžiu – Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Dar daugiau, kiekvienas Lietuvos pilietis pilietybę įgyja gimdamas. Taigi mes galime teigti, kad tai yra prigimtinė žmogaus teisė. Manau, kad kalbėdami apie atskirus atvejus mes, politikai, neturime bijoti prisiimti atsakomybės ir pasakyti, kad atskiri atvejai, įskaitant ir tokius atvejus, kaip Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių dvigubos pilietybės galimybė, mūsų supratimu, nėra visa apimantis atvejis. Taip, tai nėra pavienis, ant rankų pirštų suskaičiuojamas atvejis, bet tai nėra didžiąją dalį Lietuvos žmonių apimantis atvejis.
Šia proga dar galėčiau priminti, gerbiamieji kolegos, kad būtent šios organizacijos, Europos Sąjunga ir NATO, vertybine prasme yra homogeniškos organizacijos. Seime jau yra buvęs ne vienas precedentas, kai būtent šių šalių teritoriniu kriterijumi mes esame rėmęsi įtvirtindami žemės pardavimo klausimus užsieniečiams.
Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad aiškinant atskiro atvejo ir dvigubos pilietybės koncepciją negalima neatsižvelgti į istorinę migracijos siją, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuva. Tai yra gana unikali, kartu ir grėsminga tautos išlikimo situacija. Primenu, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurios didžiausia proporcija gyventojų yra išvykę. Paskutiniais dešimtmečiais ta tendencija ypač yra didelė.
Todėl aiškinant atskirų konstitucinių vertybių koncepcijų turinį būtina teisingai įvertinti šių konstitucinių vertybių svarbą, santykį ir jų nepaneigti. Tvirto ryšio su labai didele tautos dalimi išlaikymo tikslas, vertybė yra labai svarbus argumentas, leidžiantis gana atvira sąvoka atskirais atvejais interpretuoti taip, kad tai yra nevyraujantys atvejai, pabrėžiu, jie neapima didžiosios mūsų tautos visumos.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad turime būti atsakingi ir nebijoti sprendimų, kurie atspindėtų ne tik šiandien Lietuvoje esančių žmonių, bet ir išvykusių lūkesčius. Tai yra lūkestis, beje, ir didžiosios dalies žmonių, kurie yra likę Lietuvoje, nes jie nori išlaikyti ryšį su savo žmonėmis, kurie yra užsienyje. Tai nėra bausmė, kad tie žmonės išvyko ir jiems neliks galimybės išsaugoti savo pilietybę. Priešingai, mes turime pasakyti, kad tie tiltai yra nesudeginti. Mes neturime savo žmonėms atsukti nugaros. Šiandieninis balsavimas iš esmės yra tai, ką mes turime patvirtinti, dėl ko mes balsavome prieš dvi savaites. Kolegos, manau, Prezidento veto gali ir turi būti atmestas žvelgiant į mūsų valstybės, į mūsų tautos ilgalaikę perspektyvą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Gintarui. Kadangi buvo paprašyta, kad būtų suteiktas žodis kalbėti Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkei gerbiamajai Reginai Narušienei, tai aš kviečiu balsuoti, ar pritariame, kad penkias minutes Seime kalbėtų ponia R.Narušienė? Prašom balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria, kad Seimo posėdyje būtų leista kalbėti gerbiamajai R.Narušienei?
Už – 33, prieš – 2, susilaikė 5. Pakviesime į tribūną, tik dar ne dabar.
Dabar frakcijos vardu kalbės gerbiamoji I.Degutienė.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, lietuviai gyvena ne tik Lietuvoje. Aišku, globalizacijos proceso metu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai tapus arba sugrįžus į Europos šeimą, iš tikrųjų mes išsibarstėme po visą pasaulį. Mes išsibarstėme po pasaulį iki Antrojo pasaulinio karo, daug mūsų išvažiavo ir dabar. Taigi mes visi esame vienos šeimos vaikai, gyvenantys skirtinguose būstuose.
Šiandien didžiausia diskusija turbūt yra teisinė diskusija. Aš esu ne teisininkė, tačiau kalbu frakcijos vardu pasikonsultavusi su teisininkais. Konstitucijoje numatyta, kad atskirais atvejais Lietuvos piliečiai gali turėti dvigubą pilietybę. Pabrėžiu, atskirais atvejais. Bet kurio įstatymo priėmimo metu, tai yra teisėkūros proceso metu, pagal Konstituciją svarbiausią vaidmenį vaidina Seimas. Todėl Seimas ir tik jis gali ir turi nuspręsti, kas yra tie atskiri atvejai ir kokiais atskirais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Beje, tai savo nutarime pažymėjo ir Konstitucinis Teismas. Dėl atskirų atvejų gali būti ir buvo daug kalbama, svarstoma, ginčijamasi, bet po to tik Seimas, pabrėžiu, Konstitucijos įgaliotas, yra kompetentingas priimti sprendimą, t. y. įstatymą. Vėlgi pabrėžiu, dėl atskirų atvejų.
Tokį Pilietybės įstatymą Seimas, atsižvelgdamas į visas realijas bei istorines ir socialines aplinkybes, nepažeisdamas teisėkūros principų ir priėmė. Lietuvos Respublikos Prezidentas taip pat po įstatymo priėmimo pareiškė kai kurias pastabas, bet jos šiandieną gali sukelti abejonių ir ginčų.
Nedrįsčiau tvirtinti, kad priimtas įstatymas šiandieną yra tobulas. Sutinku, kad įžeidžiamai skamba žmonių, turinčių prigimtinę teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, skirstymas ir rūšiavimas. Tačiau, nepaisant to, kad dalies valstybių, kuriose šiandien gyvena lietuviai, naujasis įstatymas neaprėpė, tai buvo pirmas žingsnis į priekį, rodantis mūsų tautiečiams, gyvenantiems svetur, kad jie reikalingi Lietuvai, kad jie čia yra laukiami, kad jie nėra pamiršti. Mūsų pernelyg mažai, kad taip lengva ranka atsiribotume nuo savo žmonių. Kad ir netobulo, tačiau to įstatymo reikia jau šiandien, pabrėžiu, jau šiandien. Mes ir taip stipriai vėluojame jį priimti kasdien tuščiai ginčydamiesi. Mūsų tautiečių vaikai, gimę kitose valstybėse, gimsta kiekvieną dieną. Nejau turime ir toliau versti juos nebūti Lietuvos vaikais?
Gerbiamieji kolegos, vos ne kasdien turbūt kiekvienas iš mūsų (turime giminių, pažįstamų) gauname pranešimų, sulaukiame skambučių iš įvairių pasaulio vietų, iš kurių rašo mūsų tautiečiai. Mūsų tvirto apsisprendimo reikia šiandien. Būkime atsakingi, neleiskime Lietuvai ir toliau netekti savo vaikų, branginkime, saugokime juos ne žodžiais, o konkrečiu ir atsakingu veiksmu.
Todėl Tėvynės sąjungos frakcija nesutinka, kad priimtas Seime Pilietybės įstatymas yra nereikalingas, pažeidžiantis Konstituciją. Mes manome, kad šiandieninis Seimas pagal Konstituciją šiame Pilietybės įstatyme ir numatė tuos atskirus atvejus, kai galima turėti dvigubą Lietuvos pilietybę, t. y. ir čia, ir svetur gyvenantiems mūsų tautiečiams. Kviečiu visus nepritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Irenai. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti gerbiamąjį V.Karbauskį. Ruošiasi A.Matulevičius.
V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš turėčiau pritarti daugeliui prieš mane kalbėjusių kolegų minčių, nes tai yra mums, Lietuvos piliečiams, gyvenantiems čia, Lietuvoje, ir lietuviams, gyvenantiems kitose kraštuose, labai skaudus ir opus klausimas. Tačiau Naujosios sąjungos frakcija, pripažindama dvigubos pilietybės reikšmę ir svarbą lietuvių kilmės piliečiams, taip pat akcentuodama, kad konstitucinį pilietybės reguliavimo principą nustato Konstitucija, taip mano ir Prezidentas, vetuodamas šį įstatymą. Prezidento veto mūsų frakcija palaiko, nes Prezidentas, teikdamas veto, išsprendžia vieną labai svarbų klausimą – konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Kaip mes galime žiūrėti tautiečiams į akis, klausyti jų balso, tarkim, gyvenančių Ukrainoje, Venesueloje, Australijoje, kuriems galimybė turėti dvigubą pilietybę lyg ir atimta. Tai iš tikrųjų yra skaudu, aš pats gavau ne vieną laišką ir ne vieną skambutį būtent iš tų šalių, kuriose gyvenantys lietuviai antros pilietybės, Lietuvos pilietybės negali turėti. Todėl mūsų frakcija pritaria Prezidento veto ir kviečia visus Seimo narius taip pat pritarti Prezidento veto.
Dar vienas dalykas yra labai svarbus. Jeigu kalbame apie teisinius dalykus ir sakome, kad tik Konstitucijoje yra nustatomas dvigubos pilietybės klausimas, teikdami tokias formuluotes, kad Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitur ir turintys kitą pilietybę galėtų turėti ir Lietuvos pilietybę, tai yra išskirtiniai atvejai. Šiandien šis mūsų priimtas įstatymas suteikia masinius atvejus. Mes tada turėtume teisiškai spręsti tą klausimą.
Dar 2007 m. Naujosios sąjungos frakcija yra pateikusi Seimo nutarimo projektą skelbti referendumą dėl šio klausimo. Tik referendumas gali keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuriame būtų galima įteisinti dvigubą pilietybę, bet šis klausimas iki šiol nėra sprendžiamas. Jeigu mes norime taip daryti, turime grįžti prie šio klausimo. Išsprendus šį klausimą nereikėtų įstatyme numatyti tokių plačiai paplitusių reiškinių, nors jie turėtų būti išskirtiniai.
Dar kartą kviečiu Seimo narius, likusius salėje, jų labai mažai, bet vis dėlto tikiuosi, kad šie likę Seimo nariai supras Prezidento mintis ir pritars jo veto.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Mišrios Seimo narių grupės vardu kalbėti gerbiamąjį A.Matulevičių. Tada kviesime gerbiamąją R.Narušienę.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tikrai nebūtų ko kalbėti, nes ir taip klausimas aiškus, jeigu Ekscelencija Prezidentas jo labiau nesupainiotų. Tarp kitko, antra savaitė, kaip Ekscelencija Prezidentas vis teikia Seimui labai originalius sprendimus, lygiai taip pat dėl Pilietybės įstatymo. Jeigu mes nepamiršime nesenos istorijos, atsiminkime buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį, kuris praėjusią savaitę sau leido pasakyti, kad Seimas… Aš nutylėsiu, padėsime daugtaškį šioje vietoje, bet jis labai nepagarbiai atsiliepė apie Seimą. Jis tai darydavo ir būdamas anose pareigose.
Žinoma, mes patys kalti, kad leidome, kad su mumis taip elgtųsi. Truputį per vėlai Seimas susizgribo. Konstitucinis Teismas su pilietybe įsipainiojo į politikavimą. Tarp kitko, pats E.Kūris dalyvaudavo politinėse laidose ir labai gynė šią vadinamąją jo koncepciją. Bet kas pasakys, ar kam nors sėdint tam tikruose kabinetuose nenukrito žvaigždutė už tokius lietuviškus sprendimus, kai formaliai pervažiuojama per žmonių likimą. Man atrodo, kad kai jis pasakė, kad neatleisdamas Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus (aš cituoju E.Kūrį) Seimas pervažiavo per Konstituciją, perfrazuodamas E.Kūrį pasakysiu, kad, ko gero, jo vadovaujamas Konstitucinis Teismas pervažiavo per Lietuvos tautos baisią ir skausmingą istoriją.
Juk atskiri atvejai, kurie paminėti Konstitucijoje, nebūtinai atskiras žmogus. Tai atskiri mūsų žiaurūs atvejai, kai žmonės iš Lietuvos buvo išvežti per prievartą, kai jie bėgo nuo okupantų ir atsidūrė kitose valstybėse. Ten gimė jų vaikai, susikūrė šeimos ir jie turėjo ten gyventi, bet jie nenori nutraukti savo saitų su tėvyne Lietuva. Kodėl mes leidžiame kuriai nors saujelei žmonių manipuliuoti šventais dalykais ir suformalizavus visą šį klausimą sakyti, kad negalima padaryti tokio įstatymo, kuris nėra idealus.
Šis Pilietybės įstatymo variantas nėra idealus, bet jis yra žingsnis į priekį bandant ištaisyti tą baisią skriaudą, kuri padaryta jau nuo 1990 m. Kaip galima mūsų mažą tautą skaldyti į atskirus gabaliukus? Niekas geriau nepasitarnautų priešui. Mūsų yra labai nedaug, bet pažiūrėkite, kaip nuolat mes esame pjudomi ir visą laiką norima mus padaryti kažkokia pseudo, vienas kito nekenčiančia tauta. Tokį įvaizdį mums bando primesti. Ar tai darome mes patys, ar mes tiesiog apsimetame, kad to nesuprantame, kad tai daroma specialiai, nes lietuvių tauta išimtinai yra darbšti ir netgi po didelių sugriovimų labai greitai atsitiesia.
Todėl aš siūlyčiau, kolegos, šiandieną atmesti bet kokias ambicijas: partines, grupines ir atmesti Prezidento veto. Mano supratimu, iš tikrųjų jį vedžiojo ne ta geroji ranka ir ne geroji dvasia, apie kurią dažnai mėgsta kalbėti Konstitucinio Teismo atstovai. Turi būti ta lietuvių dvasia, ta geroji mūsų mažos tautos dvasia, nes Europos tautos, pavyzdžiui, kaip italų tauta, kviečia paimti pilietybę, grįžti… nebūtinai grįžti, bet agituoja, kad žmonės taptų tos didelės tautos, Italijos piliečiais, nors jie yra kitų valstybių piliečiai.
Apie ką mes šiandien kalbame? Kodėl mes būtinai matome tą formalią kieno nors išsigalvotą raidę? Kai nereikia, tada mes sugalvojame įvairias dvasias. Taip ir perrašoma Konstitucija. Bet šiuo atveju ne Konstitucijos reikalas. Šiuo atveju yra perbraukiami žmonių gyvenimai ir tautos ateitis, ir tautos likimas.
Man atrodo, šiandieną Seimas turi priimti labai rimtą ne tiek teisinį, kiek moralinį, dvasinį sprendimą ir atmesti Prezidento veto. Tada Seimas bus vertas tautos atstovybės vardo. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš matau, yra užsirašę trys „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seimo nariai, bet taip suprantu, kalbėsite individualiai. Taip? Tada, jeigu jūs nepyksite, aš kviesčiau kalbėti gerbiamąją R.Narušienę. Po to vienam iš jūsų, nes laikas jau bus pasibaigęs.
Gerbiamoji Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė R.Narušienė. (Balsai salėje) Iki 5 minučių.
R.NARUŠIENĖ. Dėkoju jums už galimybę kreiptis į jus šiandieną. Užsienio lietuviams šiandien yra labai svarbi diena, ir šiek tiek apgailestauju, kad nėra labai daug jūsų šioje salėje. Mums pagrindinis ir svarbiausias mūsų gyvenimo įvertinimas yra mūsų pilietybė, tai yra Lietuvos pilietybė. Aš apeliuoju šiandieną į kiekvieną iš jūsų, į jūsų sąžinę, į jūsų gerumą leisti užsienio lietuviams palaikyti tą savo lietuvišką pilietybę, prigimtinę teisę. Gimėme lietuviai, esame lietuviai ir norime jais būti.
Mes esame viena tauta, viena šeima. Dažnai mums nepatinka vienas ar antras vaikas, bet jis yra mūsų vaikas, dalis mūsų tautos. Kiekvienas pilietis turi būti labai svarbus Lietuvos tautai, jis turi būti gerbiamas. Nepraraskime jų, neatskirkime nė vieno lietuvio iš šios tautos, prašau. Tai mums yra labai svarbu. Lietuvą mylėjome ir mylėsime, pilietybė mums yra svarbi.
Leiskite man dar adresuoti kai kuriuos teisinius klausimus, nes aš pati esu teisėja. Visus šiuos argumentus mes girdėjome tuos šešis mėnesius, kai dirbome Seimo darbo grupėje. Nieko nauja Prezidentas nepateikė. Mes kiekvieną šitą Prezidento nepasitenkinimą apsvarstėme iš anksto, nes žinojome, kad gali būti iškeltas. Atskiri atvejai yra atskiri atvejai. Ne vienas, kaip anksčiau buvo, bet dabar yra aštuoni. Visi tie aštuoni yra pateisinami, teisiniai. Prezidento patarėjai sako, kad ne, tai prieštarauja Konstitucijai. Kai kurie jūsų Seimo nariai, kurie yra teisininkai, su tuo nesutinka, kiti Lietuvos ekspertai, teisininkai, advokatai, teisėjai irgi nesutinka. Ne jūsų atsakomybė nuspręsti, kas yra už ar prieš Konstituciją. Tai yra Konstitucinio Teismo, ne šio Seimo, sprendimas, ne jūsų kompetencija. Matyt, yra skirtingos nuomonės. Gerbiame visas. Bet nejaugi jūs šiandien galite nuspręsti, kas yra prieš ar už Konstituciją? Darbo grupės sprendimas, kuris buvo padarytas ir pateiktas tame projekte, jau patvirtintas. Tas sprendimas atitinka Konstituciją, mūsų nuomone. Ten buvo teisėjų ir teisininkų. Mes pateikėme jums, kad neprieštarauja Konstitucijai, ir prašome, kad jūs patvirtintumėte tą projektą.
Noriu pasakyti dar keletą pastabų. Kai tauta prieš vienerius metus buvo apklausa, pritarė, kad tiems, kurie gimė Lietuvoje, turi būti išlaikyta Lietuvos pilietybė. Tai tautos valia. Seimas birželio 30 d. taip pat pritarė ir 78 Seimo nariai balsavo už. Niekas nuo to laiko nepasikeitė.
Ir paskutinis. Pats Prezidentas, teikdamas savo pataisas sakė: na, aš netikiu, kad taip galima daryti, bet turiu taip daryti. Jis nori, kad kiekvienas lietuvis, kuris pilietybę įgijo gimdamas, liktų Lietuvos pilietis, ir tą mes norime įvykdyti šiuo jūsų įstatymu. Jis nėra idealus. Taip, daug ką galima pakeisti ir dar bus laiko pakeisti, bet atidėdami šiandien jūs padarysite žalą ne vien tik sau, Lietuvai, bet ir užsienio lietuviams. Todėl labai nuoširdžiai prašau patvirtinti tą įstatymą, kurį birželio 30 d. jūs priėmėte 78 balsais. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai R.Narušienei. Kviečiu Seimo narį gerbiamąjį J.Veselką, ir tuo baigsime. Jis pasakė, kad jūs susitarėte, kad kalbės J.Veselka. (Balsai salėje) A, jūs su P.Gražuliu susitarėte. Tada gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. Julius irgi būtinai norės? Bet laikas jau baigiasi, turėsime balsuoti. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu pažiūrėtume istoriškai, tai su Lietuvos Respublikos pilietybe, aš taip šiurkščiai pasakysiu, yra vieni nesusipratimai ir tragedijos. Aš noriu jums priminti 1989 m. Lietuvos TSR pilietybės įstatymą, kuriuo visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo… Lietuvos Respublikos piliečiai buvo paskelbti Lietuvos TSR piliečiais ir visi tie žmonės, kurie gyveno iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos teritorijoje. Tai buvo didžiausias absurdas padarytas. Štai tada ir prasidėjo ta didžioji mūsų pilietybės tragedija. Ji keitėsi, buvo įvairiai sukama ir t. t. Ką mes dabar turime?
Turime tai, kad niekaip negalime išspręsti to dvigubos pilietybės instituto klausimo. Pagal logiką, pagal visą logiką, jis turėtų būti nuosekli tąsa to, kas buvo iki 1940 metų. Koncepcija, kuri buvo iki 1940 metų, jeigu mes pripažįstame valstybės tęstinumą, iš esmės turėtų būti ir toliau. Dar kartą sakau: aš tada buvau prieš tą Pilietybės įstatymo variantą, koks buvo priimtas. Aš laikausi ir laikiausi tos nuomonės, kad dvigubos pilietybės instituto išplėtimas prieštarauja mūsų Konstitucijai.
Dabar mes turime kiek kitokią situaciją. Negaliu sutikti su prieš tai kalbėjusiais, kad mes turime priimti kad ir netobulą, bet reikalingą įstatymą. Mes turime siekti, kad tas įstatymas atitiktų tas realijas, kurios yra dabar. Antra vertus, mes turime stengtis, kad įstatymas atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimus.
Noriu pabrėžti dar vieną dalyką, kuris ir šiandien čia buvo maišomas, kad pilietybė yra santykis ne su tauta, pilietybė yra santykis su valstybe. Mes negalime kalbėti, kad jeigu mes nesuteiksime dvigubos pilietybės žmonėms, tai jų santykis su tauta nutrūks. Jokiais būdais! Ne pilietybė lemia santykį su tauta. Mes, šioje situacijoje kalbėdami apie pilietybę, išplečiame. Kalbėdami apie Lietuvos Respublikos piliečius, bet ne lietuvius, juos tarsi įtraukiame tarp lietuvių. Tai yra didelis principinis skirtumas.
Taip pat noriu dar pabrėžti, kad geriausias pavyzdys yra Izraelis, kur labai aiškiai, labai griežtai yra pasakyta, kad Izraelio pilietis negali būti kitos valstybės pilietis, nors pasaulyje žydų tikrai yra kur kas daugiau negu pačiame Izraelyje. Jie labai aiškiai pasako, kas yra tautybė ir kas yra pilietybė. Man šioje situacijoje Izraelio pavyzdys yra labai svarbus, bet.
Aš tikrai nepritariu Prezidento veto. Nepritariu dėl to, kad Prezidento veto dar labiau pagilina tą skirtumą tarp lietuvių, kuriems bus galima suteikti dvigubą pilietybę, tai yra tų, kurie gyvena NATO šalyse, Europos Sąjungos šalyse, ir tų lietuvių, kurie gyvena šalia mūsų – Baltarusijoje, lietuvių, kurie amžiais gyvena šioje teritorijoje, Karaliaučiaus srityje. Šitie žmonės negalės turėti dvigubos pilietybės. Aš manau, tai yra pats didžiausias Prezidento dekreto trūkumas, todėl aš kviečiu jus, gerbiamieji kolegos, būdamas iš principo prieš tokį dvigubos pilietybės traktavimą, atmesti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Juliau, gal atsisakytumėte, nes mes jau viršijome laiką? Ar leidžiame, gerbiamieji? (Balsai salėje) Išsiskyrė nuomonės. Gal leidžiame, paskutinis žmogus, na, negražu. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip gera būti tribūnoje, kai žinai, kad tie visi užsienio vaduotojai už tave nebalsuoja. Tada gali objektyviai nagrinėti. Tie, kurie gaudo vaduotojų balselius, tai jie negali, nes nori vieno.
Štai dabar klausau – visi dvigubos pilietybės atstovai apeliuoja į verkšlenimą, į užuojautą: štai kokie mes geri, duokite mums dvigubą pilietybę. Gerbiamieji kolegos, pilietybės yra dvi dalys: pirma – teisės, antra, nė kiek ne prastesnė, – pareigos. Teisės ir pareigos. Tie, kurie verkšlena dėl dvigubos pilietybės… Kolegos, kas būtų, jeigu visa Lietuva būtų pasekusi tais, kurie pabėgo iš Lietuvos? Kokią mes šiandien pilietybę dalytume? Kodėl mes tada primindami, kad Lietuva išliko ir atkovojo nepriklausomybę, nes čia liko lietuviai, kovojo, dirbo ir atkūrė Lietuvą todėl, kad stovėjo čia gyvenančių minios, o ne ten verkšleno kur nors ar priiminėjo rezoliucijas… Taigi skaitau Konstitucijos 139 straipsnį: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.“ Atsiprašau, kurie turi dvigubą pilietybę, jų du tokie patys reikalavimai. Jiems palikta teisė pasirinkti, ar pagal tą pilietybę ginti tėvynę, ar pagal tą pilietybę ginti, o mums viena – šią ginti, tą, kurioje mes gimėme, augome ir gyvename.
Toliau. Atsiminkite, karo atveju bus paskelbta mobilizacija. Kas bus pirma mobilizuoti? Mes. O ten jie galės pasirinkti – atvykti ar neatvykti. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie skelbia dvigubą pilietybę, aš analizavau, kad, pirma, tai pažeistų lygias teises gyvenantiems čia ir dvigubą turintiems kitiems. Tai viena.
Antras dalykas. Jeigu jau taip būtinai norite dvigubos pilietybės, siūlau paprastą sprendimą – pardavinėti pilietybę. Pavyzdžiui, kiekvienais metais skelbti aukcioną, kas nori įsigyti papildomai Lietuvos pilietybę. Kiek mes gautume pinigų ir kiek galėtume plėtoti ekonomiką! Gerbiamieji kolegos, aš pritariu Prezidento veto ir pirmiausia pilietybė yra pareiga. Todėl siūlau balsuoti už tai, kad mes sukūrėme Lietuvą, mes ją išpuoselėjome ir mes už ją atsakome, o visiems kitiems suteikti pasirinkimo teisę. Tad ir pasirinkite Lietuvą ar kitką.
Dar. Nenoriu, kad man užsieniečiai išrinktų Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tai išimtinė mūsų, čia gyvenančių, teisė.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Veselkai. Visi diskusijoje dalyvavę kalbėjo.
Dabar žiūrime į norinčius kalbėti dėl motyvų. Nuomonė už – gerbiamasis G.Šileikis, palaikantis Prezidento dekretą. Taip?
G.ŠILEIKIS (LSF). Ne, įstatymą, kad būtų priimtas įstatymas…
PIRMININKAS. Aš specialiai paklausiau, kad suprastumėte, kas už, tas už įstatymą, kas kalbės prieš, kad kalbėtų…
G.ŠILEIKIS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad dėl pagarbos kiekvienam lietuviui, kur jis gyventų, ar Lietuvoje, ar kaimyninėje valstybėje, ar bet kurioje tolimoje šalyje, mes turėtume, kaip parlamentas, kaip valstybė, parodyti tikrą, nuoširdžią, atvirą pagarbą. Tikrai kiekvienas lietuvis to yra nusipelnęs. Jau anksčiau Liberalų sąjūdis yra siūlęs, turėjome galimybę referendumą surengti kartu su savivaldos rinkimais. Deja, nebuvo pritarta tai minčiai. Manau, būtume išsprendę šį klausimą ir nereikėtų mums dabar ieškoti įvairiausių išimčių ir įstatymų apėjimo, ir panašiai.
Tiems kolegoms, kurie sako, kad bus diskriminuojami kitose šalyse gyvenantys lietuviai, norėčiau priminti, kad mes esame priėmę aiškią nuostatą, kad tarpvalstybinės sutartys su kitomis šalimis, kurios nėra NATO narės, kurios nėra Europos Sąjungos narės, mes turime galimybę pasirašyti dvišalį susitarimą ir taip pat jiems suteikti pilietybę. O dabartinis mūsų kelias, manau, būtų labai gražus, vieningas… Žalgirio dienos proga viso pasaulio lietuviams pasakyti, kad jūs esate čia, Lietuvoje, gerbiami, laukiami ir mylimi. Siūlau Prezidento veto atmesti ir šį įstatymą laikyti priimtu tokį, kokį Seimas jau vieną kartą yra priėmęs ir balsavęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar gerbiamasis E.Klumbys. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote? Gerai. Tada gerbiamasis K.Daukšys. Irgi nėra. Gerbiamasis A.Dumčius. Jūs už Prezidento veto. Taip? Pirmiausia pasakykite, už ką kalbate.
A.DUMČIUS (TSF). Duokite žodį. Kodėl nepritariu Prezidento parengtam Pilietybės įstatymo pakeitimui ir darbo grupės pateikto įstatymo atmetimui? Juk Lietuvos piliečių rinktas Seimas turi teisę patvirtinti savo verdiktą įvairiais įstatymų klausimais, ypač ginant tautiečių prigimtinę pilietybės teisę neatsisakant kitos valstybės pilietybės, kuri gauta susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms. Pavyzdžiui, gimus kitoje šalyje, pabėgus nuo okupacinių režimų ir panašiai. Manau, kad gyvenimas turėtų priversti ateityje, tarp jų ir Konstitucinį Teismą, patikslinti dirbtinai sukurtus terminus, apie kuriuos jau čia kalbėjo. Pavyzdžiui, „atskiras atvejis“, „reta išimtis“, Prezidento „paplitęs reiškinys“ ir t. t. Mes esame labai maža, išblaškyta tauta ir mūsų žmonės turėtų susikaupti į vieną vietą. Mes juos turėtume ginti turėdami ir kitų tautų pavyzdį. Mes vis dėlto esame tūkstantmečio valstybė.
Dabartinis įstatymas, manau, nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Kodėl? Todėl, kad tame įstatyme, kuris parengtas darbo grupės, yra numatyta, kad galima sudaryti sutartis su šalimis, kuriose yra mūsų žmonės, tos valstybės piliečiai, bet jiems galima būtų suteikti pagal sutartį ir Lietuvos pilietybę. Taigi kviečiu, kolegos, nepritarti Prezidento siūlomam įstatymo atmetimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Gerbiamasis P.Auštrevičius. Kaip aš suprantu, tokia pat nuomonė? Jeigu tokia pati nuomonė, tada turiu leisti kitam. Gerbiamasis A.Čaplikas – nuomonė prieš.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Ilgai mes turėjome diskusijų ir Liberalų centro frakcijoje, ir partijoje, kaip vis dėlto elgtis toje situacijoje. Lyg ir politinės emocijos ar artėjantys rinkimai sako, kad Seimo pasirinktas variantas buvo teisus, tačiau vėlgi Prezidentas, mano manymu, mums truputėlį suteikė progos atsikvošėti. Gaila, kad tie iniciatoriai, kurie šiandien remia dabar jau Seimo priimtą įstatymą ir kalba prieš Prezidento veto, nepadarė to, ką turėjo padaryti – įregistruoti Konstitucijos pataisą, jeigu iš tikrųjų pasisako už dvigubą pilietybę. (Kažkodėl, matot, net negali paremti Prezidento. Štai kokios pinklės Seime pasidarė!) Šiuo atveju, jeigu iniciatoriai iš tikrųjų nuoširdūs ir kalba apie tai dvejus metus, kad reikia Lietuvai dvigubos pilietybės ir tai yra būtina, ir privaloma, užuot tuščiai virpinus orą, reikėjo įregistruoti Konstitucijos pataisas. Šiandien esant tokiam sutarimui jos būtų buvusios priimtos ir nebūtų buvę šiandien šių problemų. Manau, Prezidentas yra teisus primindamas mums, kad net artėjant rinkimams, kad net kylant norui pasirodyti superpatriotu ar savo tautos mėgėju ar mylėtoju, yra Konstitucija, yra įstatymai, kurių privalu laikytis, ir niekur čia nedingsi.
Keisčiausias argumentas, šiandieną girdimas Seime, – aš lyg ir remčiau Prezidentą, bet neremiu todėl, kad tai teikia Prezidentas. Ne todėl, kad mums pasiūlė teisingai, bet kažkodėl kyla noras įspirti V.Adamkui. Štai šiandien Seime dominuojanti tendencija yra akivaizdi. Todėl aš remiu Prezidentą ir, manau, jis yra teisus. O šalininkams ir norintiems valstybėje įteisinti dvigubą pilietybę reikia keisti Konstituciją.
PIRMININKAS. Dabar kurie užsirašė kairėje pusėje, aš taip suprantu, jūs kalbėsite prieš dekretą, o užsirašėte už. Ne? Gerai. Prašom. P.Auštrevičius. Duodame.
P.AUŠTREVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai pasiklausai jūsų kalbų, tikrai net pamiršti, ką turėjai pasakyti. Aš nežinau, kaip jūs taip sugebate sumaišyti protus ir savaip sustatyti eiles? Pasiklausius jūsų, po žiemos eina ruduo, o ne atvirkščiai.
Mielieji kolegos, grįždamas prie pagrindų ir galbūt prie tos tvarkos, kaip mes ir užsirašėme. Mes turime savo logiką ir vadovaujamės Seimo statutu, o ne, ačiū Dievui, posėdžio pirmininkų norais ir sumanymais ir kokiom nors preferencijom dalinant pasisakymų vietas.
PIRMININKAS. Kalbėkite iš esmės, gerbiamasis Petrai! Jūs kalbate jau ne pagal Statutą.
P.AUŠTREVIČIUS. Dieve mano! Aš nežinau, kada jau pas jus Statutas prasideda ir baigiasi, posėdžio pirmininke. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad klausaisi kalbų ir tampa aišku, kad ne visi skaitė įstatymą. Iš tikrųjų apibrėžti aštuoni pilietybės atvejai ne visiems yra žinomi. Mielieji kolegos, jeigu mes būtų skaitę įstatymą, galbūt nekiltų nereikalingų interpretacijų ir nereikalingų baimių. Aš sakiau ir sakau dabar, taip, šis sprendimas kompromisinis, bet ar mes turime geresnį netgi laiko atžvilgiu, ar mes turime sprendimą, kuris be referendumo galėtų atitikti tuos lūkesčius, kuriuos mes patys taip smarkiai kūrėme šioje valstybėje? Todėl man yra ganėtinai keista taip dažnai girdėti apeliacijas į kitų valstybių pavyzdžius.
Gerbiamajam E.Klumbiui pasakysiu taip: kai mes būsime tokie protingi kaip žydai, tada ir elgsimės taip, kaip jie. Tačiau kol kas diskusijos rodo, kad mes elgiamės kitaip. Vadinasi, kitų valstybių pavyzdžiai nebūtinai aritmetiškai perkeliami į Lietuvą. Mes turime ieškoti tokio sprendimo, kuris geriausiai atitinka keliamus reikalavimus.
Šiandien, Žalgirio mūšio dieną, aš pasakysiu taip: jis tęsiasi, bet šį kartą tęsiasi dėl tautos vientisumo pilietybės atžvilgiu. Laimėkime šį mūšį pasakę, kad tas įstatymas, kurį mes palaikėme, turi būti palaikytas dar kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Matyt, gerbiamasis J.Veselka kalbės prieš, nors yra užsirašęs už dekretą, taip? (Balsai salėje) Nematau. Gerbiamasis Veselka, jūs kalbėsite už dekretą ar prieš? Už. Prašom. Jungiam gerbiamajam J.Veselkai, kuris kalbės už dekretą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš vėl girdžiu tuos pačius žodžius – konsoliduosim tautą. Klausimas, kodėl išvaikėte pusę milijono žmonių iš Lietuvos? Antra. Prezidento veto visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir visiškai atitinka tai, ką išaiškino Konstitucinis Teismas. Todėl, gerbiamieji, jeigu mes gerbiame savo Konstituciją ir kitus būtinus dalykus, turime palaikyti Prezidento veto. Aš siūlau gerbti Konstituciją ir Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Kaip suprantu, gerbiamoji Vilija – prieš Prezidento veto. Prašom. Gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Aš užsirašiau reaguodama į jūsų komentarus, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tačiau yra sunku nereaguoti ir į kitų kolegų kalbas. Iš tiesų keista, kad toks fundamentalus klausimas kaip pilietybės klausimas kalbose siejamas su artėjančiais rinkimais, noru kam nors įtikti, kam nors įspirti arba kai yra bandoma įžeisti lietuvius, gyvenančius kitose valstybėse. Tiems, kam nepatinka „vaduotojai“ ir kieno nors kalbos, man labai gaila tai sakyti, dar vis turi stalininį prieskonį, norėčiau priminti, jog tie patys „vaduotojai“ yra ir jūsų galbūt anūkai, kurie dabar gimsta Airijoje, Anglijoje ir kitose valstybėse. Jeigu šiandien mes lengvabūdiškai pritartume Prezidento veto, atsižvelgę vien į puristinius teisinius argumentus, tai tikriausiai ilgam prarastume tuos vaikus, kurie gimsta ir mišriose lietuvių šeimose, kuriuos labai noriai priima kitos tautos. Tarkime, jiems visiems be išimties labai lengva tapti latviais, tačiau lietuviais kur kas sunkiau.
Manau, kad mes neturime per daug lietuvių, neturime per daug tautos. Todėl aš siūlau patvirtinti įstatymą tokį, kokį mes buvome priėmę. Tobulų įstatymų nebūna. Tikiu, kad naujai susirinkęs Seimas galbūt ką nors peržiūrės, galbūt ką nors pakoreguos, tačiau atmesti daugelio žmonių lūkesčius motyvuojant tuo, kad jie už ką nors balsuos arba nebalsuos, sakyčiau, yra aukščiausio lygio politinis cinizmas. Kolegos, jauskime atsakomybę už savo tautiečius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės gerbiamasis J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Prezidentas pateikė savo veto siūlymus, kurie iš tikrųjų palieka tuos esminius dalykus, dėl ko nuo pat pradžių buvo kalbama, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą reikia pakeisti įstatymą. Tai dėl mūsų piliečių vaikų, nesvarbu, kur jie būtų gimę, ar Lietuvoje, ar ne Lietuvoje, dėl mūsų piliečių, kurie ne savo valia atsidūrė svetimoje šalyje, tai tremtinių, politinių kalinių, jų palikuonių ir tų, kurie pokario metais buvo priversti išvykti bėgdami nuo represijų. Tie dalykai lieka.
Mano manymu, tai esminiai dalykai. Jeigu šiandien mes neva įgyvendindami Konstitucinio Teismo nutarimą smarkiai praplėtėme, netgi ne pravėrėme duris, o atlapojome vartus 180 laipsnių tose valstybėse, kur, mano manymu, niekaip negalima sieti pilietybės įgijimo, šiuo įstatymu pilietybė faktiškai padaryta preke. Negalima pilietybės laikyti preke, negalima manyti, kas už tai man bus. Prisiminkime Džono Kenedžio žodžius: „Neklausk tėvynės, ką ji tau duos, paklausk, ką tu gali duoti tėvynei“. Tais atvejais, kai asmuo bus dviejų ar trijų valstybių pilietis, kai ateis laikas, štai prieš tai svarstėme krašto apsaugos, šalies gynybos klausimus, kokią valstybę jis eis ginti?
PIRMININKAS. Laikas, Juliau.
J.SABATAUSKAS. Siūlau balsuoti už Prezidento veto.
PIRMININKAS. Keturi kalbėjo prieš ir trys už. Dar gerbiamasis R.Šukys. Kaip suprantu, už Prezidento veto, taip? Prašom. Paskutinis.
R.ŠUKYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Kolegoms, kurie nelabai supranta, kas atsitiktų, jeigu Prezidento veto nebūtų pritarta. Jeigu įsigaliotų įstatymas, kurį Seimas buvo priėmęs, būtų įveiktas Konstitucinio Teismo nutarimas. Tokiu atveju įstatymas, jeigu jis kada nors Konstituciniame Teisme vėl būtų pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, būtų pripažintas negaliojančiu nuo pat jo priėmimo. Negalioja toks aktas, tai yra tiesiogiai pasakyta Konstitucijoje. Vadinasi, visi susikūrę teisiniai santykiai, t. y. šeimos santykiai, turtiniai santykiai, nuosavybės santykiai, visa tai taptų neteisėtais dalykais ir užsisuktų labai daug bylų, žmonės dėl to patirtų realią žalą ir, manau, Seimas būtų už tai atsakingas. Todėl reikia pritarti Prezidento veto. Ačiū.
PIRMININKAS. 167 straipsnis. Ar reikia priminti? Nereikia. Viskas tas pats, kaip dėl ankstesnio įstatymo projekto. Pasiruoškime ir balsuosime. Šio straipsnio 1 dalis skamba taip: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Visi supratote? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą, kurį buvome priėmę, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji, vyksta balsavimas.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 16, susilaikė 20. Nepritarta.
Einame toliau. Skaitau: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ (Balsai salėje) Vyksta procedūra, gerbiamasis Žiemeli, neagituokite. Balsą įskaityti? Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Įskaitykite mano balsą už, nesuveikė mano kompiuteris.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerai.
Gerbiamieji, procedūra aiški: balsuojame, ar priimame įstatymą su Prezidento pataisomis. Balsuojame. Vyksta balsavimas, ar priimame įstatymą su Prezidento pataisa. Prezidento pataisa siūlo atmesti.
Balsavo 82. Už – 65, prieš – 10, susilaikė 7. Priimta su Prezidento pataisomis.
Replika po balsavimo. Gerbiamasis J.Karosas. Prašau.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų situacija gana komplikuota problemos prasme. Bet aš noriu pasakyti: kas buvo tos Konstitucijos autoriai, kurie Konstitucijoje padarė tokį įrašą? (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagys – replika po balsavimo.
R.J.DAGYS (TSF). Galiu atsakyti: ne autorių problema, o dalies mūsų teisininkų mėginimas interpretuoti taip, kaip jiems patinka, įdiegti į mūsų galvas tokį savo supratimą, koks patinka jiems, ne kam nors kitam. Aš girdėjau iš pono J.Sabatausko tokių šedevrų, kad visuotinis turto deklaravimas prieštarauja Konstitucijai, iš pono R.Šukio girdėjau, kad KGB rezervas neegzistavo, nes neturime originalų. Tai tokie žmonės interpretuoja Konstituciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replikas baigėme.
Darbotvarkės 1-12 klausimas Nr.XP-2877 (tai trečiasis Prezidento grąžintas įstatymas) – Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų… (Balsai salėje) Prašau? Kas dabar? Einame pagal darbotvarkę. (Balsai salėje: „Pertrauka.“) Teisingai. Man dar toli iki pertraukos. Tai darome pertrauką ar pabandome tą trečiąjį grąžintą Prezidento įstatymą? (Balsai salėje: „Pertrauka.“) Pertrauka? Vieningai. (Balsai salėje)
Rytinis posėdis baigtas. Iki 15.10 val. (Balsai salėje) 15.10 val. Buvo numatyta 30 min. Ar spėsite iki 15 val.? (Balsai salėje: „Taip.“) 15.10 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.