Šešiasdešimtasis (444) posėdis
2008 m. liepos 3 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KUBILIUS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Pradedame posėdį. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai.

Man sako, kad dar reikia 2–3 minutes registruotis iš naujo, nes nėra išdalyta darbotvarkė visiems. Taigi prašom žiūrėti ramiai, tuoj pradėsime darbą.

Gerbiamieji kolegos, kad nereikėtų registruotis ir registruotis, yra vienas darbas, kurį dar galime aptarti iki darbotvarkės, jeigu sutartume dėl vieno paprasto dalyko. Kaip žinote, vakar Rusijos Dūma priėmė pareiškimą, kuriame nagrinėjama Lietuvos užsienio politika. Pareiškimas savotiškas, bet siūlymas, kurį mes šiandien galėtume patvirtinti ir įrašyti į protokolą, kad Seimas galėtų pavesti Užsienio reikalų komitetui išnagrinėti Rusijos Dūmos pareiškimą. Jeigu matys reikalą, kad reikia parengti kokį nors atsakymą, tai iki liepos 14 ar 15 d. tą atsakymą ir parengs. Ar galime taip sutarti? Matau, A.Ažubalis pritaria tam. Č.Juršėnas taip pat pritaria. Jeigu nėra diskusijų, tai taip ir nutariame. Taigi fiksuojame mūsų Seimo pavedimą Užsienio reikalų komitetui išnagrinėti Rusijos Dūmos pareiškimą.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. liepos 3 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Ar jau galima svarstyti darbotvarkę? Gerai. Prašom. Gerbiamieji kolegos, pradedame dėl darbotvarkės. Matau daug stovinčių prie mikrofonų. Noriu pasakyti, kad Seniūnų sueiga šiandien svarstė daug įvairių pakeitimų. Aš visų prašau kantrybės, bandysime sureguliuoti.

Pirmiausia – G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau paklausti, kodėl neįtrauktas, kartu frakcijos vardu siūlau įtraukti, į darbotvarkę Specialiosios būsto modernizavimo (šilto būsto) programos įstatymo projektas? Yra surinkti 47 parašai, Seniūnų sueigoje buvo kalbama, kad bus įtrauktas į rezervinį, deja… A, 2-7, yra. Siūlyčiau šį klausimą svarstyti kartu kompleksiškai su 2-5a, 2-5b ir kitais klausimais, tai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams… Tai dera su šiais klausimais. Frakcijos vardu šį klausimą siūlyčiau įtraukti į darbotvarkę 2-6 klausimu, greta paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tai mūsų siūlomas klausimas būtų Šilto būsto programos įstatymas, registracijos Nr.XP-3236. Ačiū.

PIRMININKAS. Pasiaiškinsime šiuos klausimus. Būtų išmintinga svarstyti juos kartu, bet Seniūnų sueiga iškėlė klausimą dėl Teisės departamento išvadų, kurių dar nebuvo. Bandysime sudėlioti.

G.ŠILEIKIS. Ir patikslinti, jeigu galima?

PIRMININKAS. Prašom.

G.ŠILEIKIS. Manau, darbotvarkėje yra įsivėlusi klaida. Rezervinis 2-6d klausimas yra Aukštojo mokslo įstatymas. P.Auštrevičius tikrai ne prie to, čia prie Specialiojo būsto būtų pateikiama.

PIRMININKAS. Gal Sekretoriatas pasiaiškins, kuris čia yra. Pranešėjai ne tie? Gerai. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš jau gal ketvirtą posėdį iš eilės stoviu prie mikrofono ir siūlau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrinės įstatymo, ar jo kai kurios nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Buvo kalbama, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nėra pateikęs savo išvadų.

Šiuo metu kalbėjau su Teisės ir teisėtvarkos komitetu… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį. Šiuo metu kalbėjau su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku gerbiamuoju J.Sabatausku. Jis aiškino: kadangi kreipimosi turinys labai mažai skiriasi nuo pirmojo, kurį buvo siūlyta patobulinti, po to buvo surinkti dar 52 Seimo narių parašai, tai jie kitos išvados neteiks. Aš manau, nėra kliūčių klausimą įrašyti į darbotvarkę ir šiandien jį svarstyti.

Kitas dalykas – yra surinkti Seimo narių parašai, kad būtų pakviestas Seimo kontrolierius į salę atsakyti į Seimo narių klausimus. Seimo Pirmininkas sakė, kad jis jau neserga ir galėtų ateiti. Noriu žinoti, kaip su šiuo klausimu?

PIRMININKAS. Dėl Seimo kontrolieriaus. Mačiau, kad tai numatyta 14 ar 15 dieną. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tai aš prašau J.Sabatauską, jeigu gali. Pone Broniau, praleiskite J.Sabatauską. Paaiškinkite.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tik pasakiau gerbiamajam kolegai, kuris manęs klausė, kad mes jau vieną kartą svarstėme, Seimas mūsų išvadai nepritarė ir atidavė kitam komitetui. Kiek suprantu, matyt, aš ką nors praleidau. Kitas komitetas irgi buvo pateikęs analogišką išvadą ir vėl buvo grąžinta mūsų komitetui. Aš pasirengęs artimiausiame komiteto posėdyje svarstyti šį klausimą. Taip pat ir kitą klausimą, kurį gerbiamasis kolega jau kelia gal bent porą posėdžių. Įvertindamas ir gerbdamas jo triūsą sakau, kad artimiausiame komiteto posėdyje bus svarstomi šie minėti projektai.

PIRMININKAS. Gerai. Bus išsiaiškinta komitete, tada bus aišku. V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau, juolab kad Seimo nutarimu buvo įsipareigota svarstyti, rezervinį 4 klausimą dėl Kainų įstatymo papildymo, kurį yra numatyta svarstyti 14 valandą, perkelti į pagrindinę darbotvarkę vietoj klausimo 2-4. Netgi sutinku, kad jis būtų svarstomas porą valandų vėliau, bet kad būtų aiškus laikas ir jis būtų ne rezerve, o pagrindinėje darbotvarkėje, nors ir blogesniu laiku. Prašyčiau tą padaryti – vietoj išbraukto 2-4 klausimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Valentinai, jeigu matote, kol kas darbotvarkėje jis įtrauktas į rezervą, nes prie išvadų yra nurodyta, kad Kaimo reikalų komitetas kol kas nėra padaręs savo darbo.

V.MAZURONIS. Aš pats vakar dalyvavau Kaimo reikalų komitete, Kaimo reikalų komitetas vakar apsvarstė ir pritarė.

PIRMININKAS. Kol kas mūsų duomenų bazėje nėra tų išvadų. Bus pasiaiškinta.

V.MAZURONIS. Nereikia aiškintis, nes aš vakar buvau, ir pirmininko pavaduotojas man už nugaros stovi, yra apsvarstyta ir priimtas sprendimas.

PIRMININKAS. Gerai. Tuoj pasiaiškinsime, per kelias minutes. Prašom B.Bradauską.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašau Teritorijų planavimo įstatymo priėmimą perkelti į pirmąjį klausimą, nes liko tik balsavimas. Klausimas apsvarstytas, tik trūko salėje Seimo narių. Aš manau, kad 14 val. vėl jų gali pritrūkti, ir klausimas gali būti nepriimtas. Tai yra labai svarbus įstatymas, kurio laukia savivaldybės. Kilo ginčas dėl apibrėžimo, kas yra vienbutis gyvenamasis namas. Niekas nepateikė jokio kito siūlymo, kaip tik vienbutis gyvenamasis namas. Kito apibrėžimo niekas nesugalvojo. Todėl manau, dėl šio klausimo nėra ginčų, galėtume jį labai greitai priimti. Liko tik balsavimas. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paprašyti įtraukti į darbotvarkę projektą Nr.XP-3183, Valstybės, savivaldybių turto valdymo įstatymo projekto, reglamentuojančio turto atnaujinimą, pataisas, dėl kurių pagrindinis ir papildomi komitetai apsisprendė ir, žinau, Seniūnų sueigoje taip pat buvo sutarimas įtraukti svarstymą, priėmimą, nes stabdo tą procesą. O vasara – tai yra tas laikotarpis, kurio metu galėtų pasistūmėti tie projektai, jeigu būtų atitinkamas reglamentavimas. Ir antra…

PIRMININKAS. Galite numerį pakartoti?

A.SKARDŽIUS. Nr.XP-3183, čia Valstybės, savivaldybių turto valdymo įstatymo pataisa, reglamentuojanti turto atnaujinimą.

Gerbiamasis pirmininke, taip pat buvo preliminarioje darbotvarkėje įtrauktas rezervinis klausimas Nr.XP-3i72 dėl atmintinų dienų. Kažkaip jis dingo. Prašyčiau apsispręsti balsuojant, ar jį įtraukti į rezervinius klausimus, ar ne. Siūlau įtraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad tokius siūlymus ką nors papildomai įtraukti gali teikti arba komitetas, arba frakcija.

A.SKARDŽIUS. Siūlau įtraukti frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerai. Apsvarstysime. Prašom, A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio noriu pabrėžti, kad čia tokio bendro sutarimo nėra. Praeitą kartą Seime neužteko balsų ne todėl, kad salėje nebuvo žmonių, o todėl, kad dalis Seimo narių išreiškė savo nepritarimą šiam įstatymui nedalyvaudami balsavime. Todėl aš nesiūlyčiau paankstinti jo priėmimo, juoba ir toliau manau, kad šis įstatymas yra visiškai nereikalingas arba sukeliantis didžiulę painiavą.

O dėl Darbo kodekso ir Atmintinų dienų įstatymo mes esame sutarę su Ekonomikos komiteto pirmininke, kad 14-15 dienomis bus ir svarstymas, ir priėmimas, nes šios dienos darbotvarkė yra jau ir taip perpildyta.

PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimą. Prašom. Ponas V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, neskubėkime tvirtinti darbotvarkę. Mes dar neturime naujai pakeistos darbotvarkės ir dabar nežinome, kokie klausimai yra pakeisti. Dar nėra.

PIRMININKAS. Tuoj bus padalyta. Nelabai gerai žinau, kodėl vėluojama. A.Matulas, prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu prašyčiau grąžinti į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo projektus, pagal darbotvarkę 2-1a ir 2-1b klausimus, nes, kolegos, du komitetai, Ekonomikos ir Sveikatos, yra pritarę. Apskritai yra sujungti šeši įstatymo projektai, tarp jų ir Vyriausybės, kuris aiškiai reglamentuoja licencijavimo tvarką. Tas teiginys, kuris buvo išsakytas, kiek žinau, Seniūnų sueigoje, kad yra labai daug pataisų, yra neteisingas. Iš viso buvo dvi pataisos. Vėlgi dėl laiko ir dėl kioskų. Kolega B.Pauža ir kolega P.Gražulis mano, kad nereikia drausti nuo Naujųjų metų prekiauti alkoholiu kioskuose. Apsispręskime dėl tos pataisos, apskritai įstatymas yra būtinas ir reikalingas. Šie metai paskelbti Blaivybės metais. Todėl negalima dėl tos vienos smulkmenos išbraukti iš darbotvarkės visą įstatymo projektą. Dar kartą sakau, galima apsispręsti dėl kioskų šiandien Seime. Yra tik dvi pataisos, kurias šiandien Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė. Labai prašau frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dar B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad komitetai, tiek Ekonomikos, tiek Sveikatos, yra apsvarstę, iš esmės parengti įstatymo projektai. Jeigu šiandien darbotvarkė perpildyta, tai bent jau pavasario sesijos metu tikrai pabaikime šiuos klausimus. Juo labiau kad ten yra Vyriausybės teikiamas projektas dėl alkoholio licencijavimo pakeitimo, dėl kurio Konstitucinis Teismas išreiškė savo nuomonę, jis įsigalioja nuo priėmimo dienos. Tabako jau yra įsigaliojęs. Mes, tiesą sakant, nevykdytume Konstitucinio Teismo sprendimo. Jeigu taip atsitiktų, kad darbotvarkė šiandien labai užsitęstų, tai bent jau 14-15 dienomis privalo atsirasti šie įstatymo projektai.

PIRMININKAS. Prašom. J.Jagminas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, man, žinoma, labai liūdna, kad iškrito, neatsirado vietos Vietos savivaldos įstatymo projekto priėmimui. Jis jau buvo apsvarstytas ir komitetuose, buvo rengtas dvejus su puse metų ir beliko priėmimo stadija, o šiandien jis išbraukiamas iš darbotvarkės. Jeigu nėra galimybių grąžinti, tai aš labai prašau, ir Seimo Pirmininkas yra, ir jūs, valdybos nariai, kad 14 dieną šis įstatymo projektas būtų įtrauktas į rytinio posėdžio darbotvarkę. O jeigu galima, tai aš labai prašyčiau, kad šiandien jam atsirastų vietos prieš pietus. Čia 20 minučių yra numatyta, ir mes jį priimtume. Iš esmės viskas apsvarstyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad galima siūlyti dar ir dar. Bet aš beveik garantuoju, kad 13 valandą jokio kvorumo šioje salėje nebebus. Galime toliau siūlyti. Prašom, J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis pirmininke, siūlau neįrašyti šiandien 1-3a papildomai. Čia yra Darbo kodekso pataisos dėl šventinių dienų, kurios būtų aktualios tik nuo kitų metų sausio 1 d. Tikrai nėra skubos. Aš kalbu ne apie tas, gerbiamieji kolegos, kurias jūs teikiate. Aš kalbu apie tas, kurias teikia A.Čaplikas. Čia užtruks, yra kelios pataisos, bet labai svarbu būtų 1-3b įrašyti pačioje pradžioje ir būtinai ypatingos skubos tvarka, kad mes šiek tiek apramintume darbdavius, kad jiems dar negresia artimiausiu metu bankrotai. Nes jeigu nepataisysime tų dviejų straipsnių, kur yra mokėjimas už švenčių dienas ir naktį… Tikrai visi darbdaviai griebiasi už galvos, taip pat ir biudžetinių įstaigų. Šitą būtinai siūlau įrašyti pirmuoju, ir norėtųsi žinoti, ar Seimo Pirmininkas duoda ypatingos skubos tvarką. Mes, kelios opozicinės frakcijos, esame preliminariai sutarę, jeigu tiems klausimams neduodama ypatingos skubos tvarka, tai mes sunkiai galėsime dalyvauti balsuojant dėl kitų klausimų.

PIRMININKAS. Gerai, aišku. Girdėjo. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl tų dviejų klausimų, kuriuos iškėlė tiek gerbiamasis A.Matulas, tiek gerbiamasis J.Jagminas.

Tiek 1-10 klausimas, Vietos savivaldos įstatymo projektas, tiek 2-1a, 2-1b klausimai buvo patvirtinti praėjusią savaitę darbotvarkėje. Mes turime balsuoti ne už tai, kad juos įtrauktume, o už tai, kad juos išbrauktume, nes juos galima išbraukti tik Seimo sprendimu. Dėl to mes turime balsuoti tiek už vieną, tiek už kitą, ar juos išbraukti iš darbotvarkės, ar ne.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl 2-10 viso šio bloko įstatymų – augalų ir panašiai. Kiek aš žinau, Seimo Antikorupcijos komisija yra paskirta kaip vienas iš papildomų komitetų, bet mes nespėjome jo apsvarstyti, nes buvo visiškai neseniai parengtas. Nežinau, ar mes galime juos dabar nagrinėti, paskui išvada ateis tik priėmimo stadijai.

Dar viena pastaba dėl Nr.XP-30l5, ką ponas B.Bradauskas sakė. Kol kas siūlau šiandien nenagrinėti. Aš skambinau į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pataisa nesuderinta, taigi niekas nepakeista.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dar prašom. P.Gražulis dar kartą.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nepamirškime apsispręsti dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl atominės elektrinės įstatymo. Prašau, kad Seimas balsuotų. Kitas dalykas – dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Gerbiamasis Antanai, ir tavo, ir mano nuostata, kad būtų kiek galima sumažintas alkoholio prieinamumas. O 90 % išgeria alkoholio iš prekybos tinklų, iš kioskų sunaudoja tik 1 %.

Bet ką aš noriu pasakyti? Dar 2006 metais užregistruota mano įstatymo pataisa, taip pat susijusi su laiko ribojimu. Deja, paskirtas kažkodėl pagrindiniu vėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimas po pateikimo pritarė, bet kadangi komitetas jau dveji metai nenagrinėja, ši pataisa negali toliau eiti. Aš siūlau prekybos tinklams leisti prekiauti tik iki…

PIRMININKAS. Dabar kalbame dėl darbotvarkės. Taigi jūs jau kalbėjote dėl alkoholio. Minutėlę.

P.GRAŽULIS. Todėl siūlau, kol neišnagrinėjo komitetas, daryti pertrauką, kad mano pataisa eitu kartu su šiomis pataisomis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs žinote Statutą ir savo projektus turite teisę įrašyti į darbotvarkę. V.Karbauskis. Prašom.

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seniūnų sueigoje buvo sutarta, ir čia taip yra padaryta, dėl Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio ir kitų straipsnių pakeitimo. Tačiau čia aš matau P.Auštrevičius ir 47, o buvo sutarta A.Monkevičius ir 37. (Balsai salėje) Ne, tai, ką aš matau, tą skaitau.

PIRMININKAS. Ištaisysim tą klaidą, gerai.

V.KARBAUSKIS. Viskas aišku, ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, viskas, baigtos kalbos dėl darbotvarkės. Prašau dabar labai atidžiai klausytis, dėl ko balsuojam. Aš iš eilės kelsiu klausimus ir siūlysiu apsispręsti balsuojant. Iš eilės. Pirmasis siūlymas. J.Razmos siūlymas 1-3b klausimą sukeisti su 1-3a, ar galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Tiesiog dėl tvarkos sukeitimo. (Balsai salėje) Ne, girdžiu skirtingus balsus. Dėmesio! Registruojamės ir balsuojame dėl J.Razmos pasiūlymo paankstinti 1-3b klausimą. (Balsai salėje)

Už – 67, prieš – 6, sulaikė 17. Taigi paankstinta.

Antrasis J.Razmos siūlymas iš viso išbraukti šiandien iš darbotvarkės 1-3a klausimą, t. y. projektą Nr.XP-1423, ir atidėti vėlesniam laikui. Tai yra Darbo kodekso pakeitimai dėl šventinių dienų, kiek suprantu. Aišku, kad jis bus labai ilgai diskutuojamas. Kas už tai, kad iš šios dienos darbotvarkės būtų išbrauktas 1-3a klausimas. J.Razma siūlo frakcijos vardu. Balsuojam už. Siūlymas išbraukti. Kas remia J.Razmą, balsuoja už. (Balsai salėje)

Už – 60, prieš – 15, susilaikė 19. Iš darbotvarkės yra išbrauktas 1-3a klausimas. Išbrauktas.

Toliau. B.Bradauskas prašė perkelti 1-13 klausimą į pradinę darbotvarkės dalį, t. y. maždaug į 3–4 klausimo vietą, taip? Teritorijų planavimą. Kiti siūlė nedaryti to. (Balsai salėje) Išbraukti iš viso yra kitas siūlymas? (Balsai salėje) Gerai, tokiu atveju sprendžiam visų pirma, ar lieka darbotvarkėje. Buvo siūlymai A.Čapliko ir R.Dagio, kad nėra apsvarstyta iki galo, nėra gautos ir specialiųjų tarnybų išvados. (Balsai salėje) Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio yra siūlymas. I.Degutienė. Prašom. Atsiprašau, I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Visos Irenos man labai patinka.

I.ŠIAULIENĖ. Aš žinau, kad I.Degutienė simpatiškesnė.

PIRMININKAS. Na, jūs taip jau…

I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl Teritorijų planavimo įstatymo, arba B.Bradausko klausimo, mes Seniūnų sueigoje balsavome ir sutarėme, jo negalima išmesti iš darbotvarkės.

PIRMININKAS. Aš noriu priminti. Pagal Statutą frakcijos turi teisę posėdžio metu siūlyti darbotvarkę pataisyti. Frakcijos vardu buvo pateiktas siūlymas darbotvarkės 1-13 klausimą iš darbotvarkės išbraukti, kas remia šį siūlymą balsuoja už. (Balsai salėje)

Už – 28, prieš – 40, susilaikė 21. Lieka darbotvarkėje.

Gerbiamieji kolegos, kitas siūlymas buvo šį klausimą perkelti į aukštesnę darbotvarkės vietą, t. y. prieš darbotvarkės 1-4 klausimą. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu tą padaryti? (Balsai salėje) Ne. Apsisprendžiame balsuodami, ar perkeliame 1-13 klausimą į 1-4 klausimo poziciją. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už.

Vienu balsu pasiekta persvara, kad bus perkelta. Niekas nesiginčija? (Balsai salėje) Ne. Perkeliam. Gerai.

Toliau E.Klumbys atkreipė dėmesį į tai, kad darbotvarkė su 1-10 ir 2-1a klausimais buvo Seimo patvirtinta, taigi Seniūnų sueiga galėjo teikti tik siūlymus išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-10 ir 2-1a klausimus. Šiuo atveju aš turiu kelti klausimą, ar Seimas pritaria Seniūnų sueigos siūlymui išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-10 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo priėmimą. Kas remia Seniūnų sueigos siūlymą išbraukti, balsuoja už. (Balsai salėje) Kas remia Seniūnų sueigos siūlymą išbraukti Vietos savivaldos įstatymą. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl to, ar išbraukti Seniūnų sueigos siūlymu darbotvarkės 1-10 klausimą.

Už – 57, prieš – 20, susilaikė 15. Taigi yra patvirtintas Seniūnų sueigos siūlymas.

Toliau noriu atkreipti dėmesį. Taip pat Seniūnų sueiga siūlo išbraukti visą kompleksinį darbotvarkės 2-1 klausimą, tai 2-1a, 2-1b, 2-1c, tai yra Alkoholio kontrolės įstatymų projektai. Gerbiamieji kolegos, vėlgi taip pat teikiu siūlymą. Kas remia Seniūnų sueigos siūlymą, balsuoja už, kad mano kitaip, mano, kad turi likti, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo buvimo darbotvarkėje. Remiantys išbraukimą, balsuoja už, remiantys svarstymą balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 65, prieš – 19, susilaikė 10. Nukelta vėlesniam laikui.

Gerbiamieji kolegos, toliau jau paprasti tokie… Klausimas, kurį kėlė G.Šileikis, tai siūlymas 2-7a ir 2-7b klausimus perkelti prie 2-2b, 2-2c, po 2-3a ir 2-3d, ar galime pritarti ir iš karto apsvarstyti visą paketą pastatų modernizavimo. Tiesiog perkeliame vieną pateikimą aukščiau. Niekas neprieštarauja? Pritariam. Gerai.

Toliau. Iš eilės V.Mazuronio prašymas, siūloma rezervinį 4 klausimą – Kainų įstatymo papildymą perkelti į pagrindinę darbotvarkę. Minutėlę. V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS. Aš pasitikslinau su Kaimo reikalų komiteto pirmininku, jis pasakė, kad sprendimas jau priimtas, kliūčių nėra. Dėl 2-4 būčiau dėkingas.

PIRMININKAS. Gerai. Bandome įrašyti į svarstymų bloką ir tai gali būti 2-4 klausimas. Sutariame? Niekas neprieštarauja. Toliau. P.Gražulio kelis kartus keltas klausimas dėl Konstitucinio Teismo. Kol nebus J.Sabatausko pažadėto svarstymo ir išvadų, mes nieko daugiau negalime daryti su darbotvarke. A.Skardžius kėlė klausimą dėl Turto valdymo. Siūlymas įtraukti papildomai į darbotvarkę Nr.XP-3183. Ar galime sutarti 14 ir 15 dienomis? Č.Juršėnas siūlo. Gerbiamasis Artūrai, aš įtariu… Prašau. A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo ir Seniūnų sueigoje sutarta, kad šis klausimas yra įtraukiamas, gerbiamoji I. Šiaulienė frakcijos vardu prašė įtraukti Turto valdymo įstatymo pataisas dėl turto atnaujinimo. Papildomi komitetai apsvarstė.

PIRMININKAS. Man negaila, jeigu Seimas pritaria, aš vis tiek įtariu, kad tai bus vienas iš tų 15 klausimų, kurių šiandien nespėsime apsvarstyti. Galime įtraukti dar ir 10. Niekas neprieštarauja dėl turto valdymo? Niekas neprieštarauja. Gerai. Tai baigiame. P.Gražulis. Prašau.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad šitaip Seime neturėtų būti. Seimas įpareigojo Teisės departamentą pateikti išvadas iki liepos 26 d., birželio 26 d. Ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas šitų nepareigojimų nevykdo. Aš manau, kad protokoliniu sprendimu mes turime įpareigoti Etikos ir procedūrų komisiją apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko elgesį. Kaip taip galima elgtis su komitetu? Jis tiesiog vadovauja Seimui, jis nenagrinėja ir Seimas negali svarstyti to klausimą. Kiekvieną plenarinių posėdžių dieną einu į plenarinių posėdžių salę prašyti, yra Seimo įpareigojimas, gerbiamasis posėdžio pirmininke! O komiteto pirmininkas J.Sabatauskas nevykdo ir nesvarsto to klausimo. Dabar pažadėjo ir vėl nedarys. Kam jam daryti?

PIRMININKAS. Jeigu kyla klausimas, ką daryti, tai prieš tai reikia užduoti klausimą, kas kaltas? Nes tik tada galima rasti atsakymą į antrą klausimą. Gerai. Pasiaiškinkite Seniūnų sueigoje, galite rašyti pareiškimą arba užsirašyti dabar posėdžio pabaigoje perskaityti pareiškimą šituo klausimu.

Užmiršau dar vieną A.Skardžiaus frakcijos vardu pateiktą siūlymą dėl Atmintinų dienų įstatymo Nr.XP-3172. Ar galime įtraukti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Aš siūlau iš karto papildyti ir į šią dieną įtraukti Atmintinų dienų sąrašą, kaip spartuoliško darbo… Pritariame. Lieka… Nr.XP-3172 nepritariate? Gerai. Balsuojame dėl to, ar pritariame A.Skardžiaus siūlymui papildomai įtraukti Atmintinų dienų įstatymo pataisų svarstymą. Kas už tai, prašom balsuoti.

Už įtraukimą – 44, prieš – 11, susilaikė 36. Kol kas neįtraukta. Seimo nariai nenori daugiau klausimų.

Jeigu aš gerai pamenu, liko vienintelis klausimas, kurį iškėlė R.Dagys, ar galima svarstyti Augalų sėklininkystę ir visą su tuo susijusį bloką, nes lyg ir buvo pavedimai komisijai, ir komisija neapsvarstė. Ar jūs komisijos vardu prašote išbraukti iš darbotvarkės? (Balsai salėje) Čia jau svarstymas, gerbiamasis pirmininke. R.Dagys.

R.J.DAGYS. Aš nežinau, jeigu tai prieštarauja procedūrai, manau, klausimai gana svarbūs, galima būtų juos svarstyti 14 ar 15 d., nebūtinai šiandien. Suspėtume juos išnagrinėti, bet mes neturėjome galimybės susirinkti.

PIRMININKAS. Gal mes galime perkelti į rezervą ir jeigu per tą laiką išsiaiškinsime, kokios čia procedūros, tada informuosime Seimą. Prašau. Ponas V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Aš esu prieš. Yra apsvarstyta komitete, yra šios sesijos darbotvarkėje visi šitie klausimai, jie turi būti priimti. Šiandien mes apsvarstome ir 14, 15 d. galime priimti tuos projektus. Yra Vyriausybės siūlomi projektai, kodėl mes dar turime atidėlioti? Aš nesuprantu jokių motyvų ir kokie čia pavedimai, kas davė, aš nežinau. Nėra jokių pavedimų. Mūsų komitetas yra pagrindinis, visi sprendimai priimti ir pritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, mes čia bandome išsiaiškinti Sekretoriate, ar yra toks oficialus pavedimas, kol kas nerandame įregistruoto tokio pavedimo. Seimo protokoluose nerandame tokio suformuluoto pavedimo. Per kažkurį laiką išsiaiškinsime, o jeigu Antikorupcijos komisija iki liepos 14 d. panagrinės iki priėmimo šį klausimą, tai ir bus išspręsta. Dabar bandome išsiaiškinti, ar buvo toks formalus pavedimas. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai lyg ir apsvarstyti. Prašom. V.Karbauskis.

V.KARBAUSKIS. Posėdžio pirmininke, jūs pasakėte – balsuokime už darbotvarkę, o komisija tegu aiškinasi, jeigu jai reikia.

PIRMININKAS. Sutariame, taip ir bandome pažiūrėti. Prašom. Ponas V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs turbūt šiandien pastebėjote, kad 2-10 klausimas nežinau kodėl yra labai stumiamas, nors net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, ir kai mes balsavome, balsai pasiskirstė vienodai. Čia nėra ko skubėti, čia ne kainų reikalai.

PIRMININKAS. Jūs siūlote frakcijos vardu išbraukti?

V.KAMBLEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Apsisprendžiame balsuodami, ar sėklininkystė yra išbraukiama. Gerbiamieji kolegos, pateiktas frakcijos siūlymas. Seniūnų sueiga įtraukė. Viskas aišku, apsisprendžiame balsuodami. Seniūnų sueigoje buvo svarstoma, daugumos balsais buvo pritarta, kad būtų įtraukta. Dabar yra oficialus frakcijos siūlymas išbraukti. Kas remia frakcijos pasiūlymą išbraukti, balsuoja už. Balsuojame dėl sėklininkystės, yra frakcijos pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės. Kas remia šį frakcijos pasiūlymą, balsuoja už. Balsuojame dėl išbraukimo. Pateiktas siūlymas – išbraukti. Kas remia šį siūlymą, balsuoja už.

Už išbraukimą – 37, prieš – 32, susilaikė 20. Lieka darbotvarkėje. S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Po to, kai patvirtinsime darbotvarkę, aš prašyčiau Sekretoriato, kuris atspausdina paskui iš naujo mums, sureguliuoti ir valandas. Beveik valandą svarstėme darbotvarkę, nors tam buvo skirtos 5 minutės. Vadinasi, visi pateikimai, svarstymai, balsavimai visą valandą nusikelia ir laikantis Statuto balsavimai turi būti nurodytu laiku. Tas laikas čia turi būti tiksliai nurodytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų racionalus pasiūlymas. Ir aš tiesiog nustebęs dairausi, kad mes per 45 min. jau baigėme darbotvarkę? Negali būti. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šitai darbotvarkei, kurią čia mes visi taip „operavome“? Galime su S.Pečeliūno siūlymu. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Prašau. Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, dėl tų karštų diskusijų, kurios šiandieną čia buvo ir kurios turi tam tikrą pagrindą, nes įvairios frakcijos, įvairūs komitetai turi savo interesų ir nori juos greičiau realizuoti. Mielieji kolegos, mes su jumis susitarėme, tiesa, be manęs, bet ačiū, susitarėme, kad sesija pratęsiama. Vadinasi, klausimai, kurie iškrito iš šios dienos, bus įrašyti į į 14 arba 15 dieną. Tik labai prašau, kad ir 14, ir 15 d. frakcijos užtikrintų minimum 71 Seimo narį čia, posėdžių salėje. Tai vienas mano pareiškimas.

Antras pareiškimas susijęs su tuo, kad dalis klausimų yra neperėję visų stadijų, o jie yra labai svarbūs ir juos tikrai būtina šiandien priimti. Jeigu jie tikrai čia bus pateikti kaip subrandinti ir Seimo nariai neprieštarus, tai aš tikrai teiksiu ypatingą skubą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi lyg ir sutarėme visais reikalingais klausimais. Pradedame darbą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2576(3*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.

Noriu informuoti, kokį turime reikalą. Tai reikalas, kuris susijęs su mūsų pastangomis prieš Seimo sesijos pabaigą priimti kuo daugiau įstatymų. Taip dirbant kartais įvyksta elementarių klaidų. Šis reikalas, kurį dabar aptariame, ir yra tokios elementarios klaidos klausimas. Liepos 2 d. buvo priimtas šis įstatymas, Seime nubalsuotas, o jame buvo įrašyta įsigaliojimo data liepos 1 diena. Gerbiamieji kolegos, čia, aišku, galime aiškintis, kas, kodėl ir kaip pražiopsojo tą klaidą, bet neturiu jokio kito siūlymo, todėl siūlau ilgai nesvarstyti visų Statuto peripetijų. Yra toks stebuklingas 261 straipsnis, kad, iškilus nenumatytoms aplinkybėms ir nenumatytoms procedūroms Seimo statute, Seimo posėdžio pirmininkas pasiūlo sprendimą, tada tas sprendimas yra realizuojamas.

Mano siūlymas mums yra pripažinti, kad galutinis balsavimas buvo netikslus, grąžinti į baigiamąją priėmimo stadiją. Yra pateikta pataisa, dėl jos reikia apsispręsti. Pataisa yra labai paprasta – įsigaliojimas nuo rugpjūčio 1 dienos. Galėtume šį reikalą ir išspręsti. Jeigu nėra prieštaravimų, jeigu reikia, kviečiu A.Sysą į tribūną. (Balsai salėje) Nėra. Tada J.Čekuolis ar I.Degutienė. Prašom. Kas nors. J.Čekuolis. Prašom formaliai pateikti pataisą. Prašom. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs viską gerai apibūdinote, kaip buvo. Problema buvo ta, kad įstatymą mes pradėjome priimti birželio mėnesį, tačiau salėje nebuvo kvorumo, o priėmimą, galutinį balsavimą, jau esant kvorumui, atlikome liepos 1 d., todėl ir peršoko. Taigi yra formali pataisa, kad įstatymas įsigaliotų rugpjūčio 1 dieną. Čia kalbama apie ligos pašalpų mokėjimą šimtu procentų žmonėms, kurie gauna ligos pašalpas dėl donorystės. Kadangi yra mokama kas mėnesį, tai mėnesio pirmąją dieną turi būti įsigaliojimas. Prašom pritarimo perkelti įsigaliojimą į rugpjūčio 1 dieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje grįžome prie straipsnių svarstymo. 4 straipsniui turime vieną pataisą. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Bendru sutarimu galime priimti pataisą? Priimame. Visą straipsnį galime priimti? Galim.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl to, ar priimame visą įstatymą su šia papildoma pataisa.

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas ir klaidos ištaisytos.

Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3222(2) (pateikimas)

Dabar pagal seną darbotvarkę 1-3b klausimas, nes sukeitėme tvarką. Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Į tribūną kviečiu E.Masiulį. Noriu priminti, ką Č.Juršėnas sakė, kad jeigu nebus didelių ginčų, bus galime priimti ypatingos skubos tvarka.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, antrasis bandymas. Noriu jums pateikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir labai trumpai paaiškinti esmę.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo nauja Darbo kodekso redakcija, kuri nustato naują darbo už viršvalandžius ir darbą naktį apmokėjimo tvarką. Iš tikrųjų dabar įsigaliojusiame Darbo kodekse už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro vidutinio darbo valandos darbuotojo užmokesčio arba darbo dienos užmokesčio. Kitaip tariant, pagal naujai įsigaliojusią tvarką ir remiantis Vyriausybės nutarimu nustatyta vidutinio darbo valandos užmokesčio ir darbo dienos užmokesčio tvarka išeitų taip, kad visos darbuotojo pajamos, kurias jis gaus dirbdamas viršvalandžius arba naktį, bus įskaičiuojamos į šį vidutinį darbo valandos užmokestį arba darbo dienos užmokestį.

Tokiu būdu Darbo kodeksas užprogramuoja geometrinę progresiją ir darbuotojai, kurie dirba ne įprastomis darbo sąlygomis, o viršvalandžius ar naktį, jau gali tikėtis 5–8 kartų viso darbo užmokesčio padidėjimo. Akivaizdu, kad mes visi norėtume, kad Lietuvoje taip būtų, deja, puikiai žinome, kad žmogus už darbą turi gauti tiek, kiek jis sukuria, ir darbo apmokėjimas turi būti ekonomiškai pagrįstas. Todėl mes siūlome keisti Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnius ir palikti nuostatą, kad už viršvalandinį ir nakties darbą būtų mokama ne mažiau kaip pusantro dydžio, tačiau ne nuo vidutinio darbo valandos užmokesčio, o nuo darbo užmokesčio.

Tas pats Darbo kodeksas labai aiškiai apibrėžia, kas yra darbo užmokestis. Tai yra visos darbuotojo pajamos, noriu atkreipti dėmesį, kad visos darbuotojo pajamos, kurios yra gaunamos normaliomis darbo sąlygomis ir yra aptartos darbo sutartyje. Kitaip sakant, už viršvalandinį darbą ir darbą naktį tai jau nebėra normaliomis darbo sąlygomis gaunamas darbo užmokestis, o jau pagal papildomą darbuotojo ir darbdavio susitarimą, tai yra specialios sąlygos, arba, kitaip sakant, nukrypus nuo normalių darbo sąlygų. Taip mes neleistume darbdaviams piktnaudžiauti, 1,5 koeficientas būtų skaičiuojamas nuo visų darbuotojo pajamų, tačiau eliminuotume tą progresinio darbo užmokesčio augimo nuostatą, neįskaičiuodami į darbo užmokestį pajamų, kurias darbuotojas gaus dirbdamas viršvalandžius arba nakties metu. Kviečiu kolegas pritarti šiai, sakyčiau, galbūt klaidai, kuri buvo padaryta, ir ypatingos skubos tvarka šiandien tą klaidą ištaisyti.

PIRMININKAS. Ačiū. 8 Seimo nariai nori paklausti. Pirmoji –B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš pritariu, kad įvyko klaida ir progresyvumo skaičiuojant tikrai negali būti. Kaip jūs vertinate, kas yra nustatytas darbo užmokestis, ar tai yra pagrindinis atlyginimas, ar tai yra atlyginimas su visais priedais?

E.MASIULIS. Ačiū už gerą klausimą. Darbo kodekse yra nustatyta, kad tai nėra tik pagrindinis atlyginimas, bet yra visos darbuotojo pajamos, kurios gaunamos už įprastinį darbą, kitaip tariant, ir priedai, ir priemokos įsiskaičiuojami į darbo užmokesčio kategoriją. Be to, mes remiamės 2006 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiojo Teismo byla (…) prieš UAB „Espersen“, kur buvo labai tiksliai išaiškinta, kas yra darbo užmokestis. Pagal šį išaiškinimą darbo užmokestis irgi yra ne tik darbuotojo tas plikas atlyginimas, bet ir visos kitos jo pajamos – priedai, premijos ir t. t., tačiau yra neįskaičiuojamos jo pajamos už viršvalandinį ir naktinį darbą.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek man kažkaip neaišku. Tarkim, jeigu darbuotojas per valandą uždirba 10 litų, dirbdamas naktį už tą darbą gaus 15 litų. Dirbdamas aštuonias valandas jis turi gauti 40 litų daugiau. Kitaip sakant, jis uždirba 80 litų. Jeigu jis dirba normaliai – 80 litų, per tas aštuonias valandas jis vis tiek 40 litų daugiau gauna. Iš kur pas jus čia išeina ta geometrinė progresija?

E.MASIULIS. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad dabar galiojančiame Darbo kodekse yra nustatyta sąvoka „vidutinis darbo valandos užmokestis (darbo dienos užmokestis)“. Vyriausybės nutarime, kuris išskleidžia, kas tai yra, pasakyta, kad kas trys mėnesiai vidutinis darbo valandos užmokestis ir darbo dienos užmokestis yra perskaičiuojamas nuo paskutinių jo trijų mėnesių faktinių pajamų. Tada perskaičiavus jo vidutinis darbo atlygis vis didėtų, nes būtų įskaičiuojamas viršvalandinis…

V.ČEPAS. Buvote užmiršęs tai pasakyti.

E.MASIULIS. Labai gerai, kad jūs paklausėte.

PIRMININKAS. Dabar toliau klausia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis kolega, jūs labai gerai pateikėte ir darote pataisą, kuri po priimto Darbo kodekso įstatymo sukėlė problemų ne tiktai versle arba darbdaviams, kurie dirba privačiame sektoriuje, bet ir viešosiose įstaigose, konkrečiai ligoninėse. Mano klausimas. Iš priimto varianto buvo aiškiai matyti, kad gydymo įstaigos varomos į tam tikrą neviltį dėl to, kad nebuvo numatyti pinigai ir kaip mokėti už viršvalandžius. Kaip jūs žinote, medikai dirba ištisai, nesvarbu, ar šventinė diena, ar poilsio diena, ir už tai reikėtų mokėti. Po šių jūsų pateiktų pataisų, kurioms mes pritartume, ar reikės didesnių išlaidų, tarkim, viešosioms įstaigoms sumokėti už dirbamus viršvalandžius ir šventines dienas? Ar liks taip, kaip buvo? Nes tokie pinigai tvirtinant biudžetus nebuvo numatyti.

E.MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume apie viešąsias įstaigas, tikrai viskas išliks esamose patvirtintose metinio darbo užmokesčio ribose, nes viešosios įstaigos ir nepiktnaudžiaudavo tuo dalyku, jos visada tą 1,5 koeficientą taikydavo. Ši pataisa labiau orientuota į privačius darbdavius, kurie tą 1,5 koeficientą skaičiuodavo tik nuo pliko atlyginimo. Tikrai bus ši problema išspręsta.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pataisa sulaukė Lietuvoje tikrai didelio atgarsio, ypač darbdavių. Dabar man truputį neaišku. Jeigu visa ta geometrine progresija didės atlyginimas 5-8 kartus ir žmonės gaus nuo 8 iki 10 tūkst., taip pat ligoninėse, viešosiose įstaigose, pasakykite, ar Vyriausybė pasiryžusi biudžetines įstaigas finansuoti, nes kitaip ir tiems, ir tiems bankrotas? Kaip jūs tai galite man paaiškinti žmoniškai, paprastai? Ačiū.

E.MASIULIS. Jūs tikrai labai teisingai pastebėjote. Jeigu liktų galioti dabar galiojančios Darbo kodekso pataisos, pirmiausia, matyt, bankrotai ištiktų ne privačius darbdavius, o valstybines ir viešąsias įstaigas, kurioms yra patvirtinti biudžetai ir jos tiesiog negali iš niekur kitur tų pinigų paimti. Todėl mes ir norime ištaisyti šį akibrokštą. Matyt, tai buvo akibrokštas.

PIRMININKAS. Klausia Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš ne visai sutikčiau su jumis, todėl noriu paklausti. Jūs minėjote, kad nustatytas atlyginimas yra visos pajamos, bet jūs žinote, kad yra tokių darbų, kai žmonės dirba pagal grafiką. Tai yra grafikinis darbas, kai visų pajamų gavimas atsispindi dirbant pagal grafiką, taip pat ir naktinis darbas. Vadinasi, kai kurių darbuotojų naktinio darbo pajamos įeis į visas pajamas, nes jie dirba pagal grafiką. Todėl aš nelabai suprantu, kodėl, sakykim, tada tos pajamos už naktinį darbą šiandien jau nebus visos pajamos, tai yra viso atlyginimo? Ar jūs nenagrinėjote tų atvejų, kai žmonės dirba pagal grafiką?

E.MASIULIS. Mes nagrinėjome.

Z.ŽVIKIENĖ. Dar toks trumpas paklausimas. Sakykite, ar jūs nemanote, kad čia tiesiog reikėjo galbūt įgyvendinimo laikotarpį atidėti, sakykim, pusei metų, metams, bet palikti ir nekeisti?

E.MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Labai geras klausimas. Vyriausybės nutarimas iš tikrųjų labai detaliai tuos visus dalykus aptarė, ir mes tikrai nagrinėjome tokį atvejį. Ypač tai yra susiję su statutiniais pareigūnais, kurie dažnai tiktai, pavyzdžiui, naktį ir dirba, nes tai įeina į jų darbo susitarimą. Mes kalbėjome ir su statutinių pareigūnų profesinėm sąjungom. Čia yra problema, kad jų statutas lyg ir duoda nuorodą į Darbo kodeksą, kad viršvalandinio darbo apmokėjimas yra pagal Darbo kodeksą. Šią problemą išsprendus (tai yra labai opi ir labai greitai turi būti sprendžiama problema), tikrai reikėtų grįžti prie statutinių darbuotojų darbo apmokėjimo ir pasiaiškinti, kaip ten daryti. Pavyzdžiui, yra tokių pareigūnų, kurie tik naktim ir dirba. Ar jų tą visą darbą skaičiuoti kaip tik viršvalandžius, ar tai yra pagal darbo sutartį, jie pagal grafiką kaip įsipareigoję dirba ir gauna bendrą darbo užmokestį už tą krūvį, kurį pagal darbo sutartis įsipareigoja dirbti? Šie dalykai laukia, mums reikia apsispręsti, bet manau, kad, norint spręsti iškart visas problemas, galima nė vienos neišspręsti. Pirmiausia išspręskime tą, o paskui kalbėkime apie statutinius.

PIRMININKAS. K.Čilinskas.

K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Ar jūs neįžvelgiate, kad jūsų siūloma pataisa, jeigu Seimas ją priimtų, iš esmės pažeistų Europos socialinę chartiją ir visus kitus tarptautinius dokumentus, kurie numato, kad už tokį darbą, apie kurį čia kalbame, viršvalandinį darbą ir naktimis, yra tikrai mokama daugiau? Nėra jokių išlygų pasakyta, kad šis apmokėjimas apskritai nėra apmokėjimas už darbą, nes jūsų pataisos esmė yra ta, kad to negalima priskaičiuoti prie darbo užmokesčio. Tarptautiniai teisės aktai kaip tik numato, kad tokiais atvejais iš žmogaus reikalaujama papildomų fizinių, psichologinių jėgų, kad jis dirbtų naktį, dirbtų papildomai, todėl jo darbas brangiau vertinamas. Todėl tai turi būti įskaičiuojama į normalų darbo užmokestį. Jūs siūlote mokėti, bet neįskaičiuoti. Pagal tarptautinius teisės aktus taip negalima.

Jeigu sakote, kad labai pakils atlyginimai, kodėl nepriimti normalų darbuotoją, jeigu planuojama visą laiką dirbti viršvalandžius ir naktimis? Tegul ateina kas nors, kas dirbtų pagal normalų tarifą. Ačiū.

E.MASIULIS. Ačiū už klausimą. Čia, gerbiamieji kolegos, aišku, galima įvairiai vertinti. Pirmiausia noriu pasakyti, kad teikiamas įstatymo projektas jokiu būdu nenubraukia ir neuždaro galimybių žmogui, dirbančiam viršvalandinį darbą arba naktinį darbą, gauti didesnius pinigus. Šis dalykas sudaro tokias galimybes. Aš noriu pasakyti, kad remiuosi dabar Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais ir Aukščiausiojo Teismo nutarimo išaiškinimais, kurie labai aiškiai ir pasako, kas yra darbo užmokestis. Yra pasakyta, kad darbo užmokestis yra normaliomis darbo sąlygomis gaunamos pajamos. Tuo tarpu kiti teisės aktai, 2006 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimas nurodo, kad dar yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų atvejais gaunamos pajamos. Viršvalandinis ir naktinis darbas yra būtent nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų atvejais gaunamos didesnės pajamos negu įprastai. Bet jis nėra įskaičiuojamas į žmogaus darbo užmokestį. Vadovaudamiesi tokia teisine logika, mes šį pasiūlymą teikiam. Nežinau, ar čia tikrai yra prieštaravimas kokiems nors europiniams teisės dokumentams. Bent jau iš Teisės departamento, kuris pateikė išvadas, tokių pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio. Apsisprendžiam… (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, minutėlę, apsispręsim, ar pritariam po pateikimo visų pirma, o paskui svarstysim, ką darom toliau. B.Vėsaitė nori kalbėti už. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritardama autorių siūlymui, kuris taiso susidariusią padėtį, vis dėlto nepritarčiau ypatingai skubai, nes siūlomas projektas visų pirma nesprendžia vienetinių darbų apmokėjimo problemos, antras dalykas, įsigaliojus šiai Darbo kodekso pataisai, valstybės biudžete nėra numatyta papildomų lėšų, o, pavyzdžiui, jau dabar Lietuvos geležinkeliai trimituoja, kad papildomų lėšų reiks. Ir dar vienas dalykas, ką siūlyčiau, tai vis dėlto tokius klausimus, kurie susiję su verslu, pavesti ne tik Socialinės apsaugos ir darbo komitetui, bet ir Ekonomikos komitetui. Ir tikrai siūlau nesvarstyti ypatingos skubos tvarka, nes po to teikiamas I.Šiaulienės nutarimas galbūt mums suteiktų daugiau laiko atidžiau pasižiūrėti į šią problemą.

PIRMININKAS. Prašom. Ir K.Čilinskas nori kalbėti prieš.

K.ČILINSKAS. Dabar čia kalbos. (Balsai salėje) Labai ačiū. Iš tikrųjų esu prieš šitą pasiūlymą, prieš šią pataisą, nes, kaip jau minėjau, ji pažeidžia Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, priimtą Europos socialinę chartiją ir iš viso yra labai nelogiška, nes, viena vertus, sakoma: taip, reikia mokėti už tą sunkesnį darbą, už darbą naktimis, už viršvalandžius, bet, kita vertus, kai sumoki, nebereikia laikyti to apmokėjimu, išmeskim iš apskaičiavimo, iš darbuotojų užmokesčio, kai skaičiuojame jam atlyginimą. Tai, be abejonės, yra labai neteisinga. Viena vertus, mokam, kita vertus, lyg ir nesam sumokėję, kai tik reikia apskaičiuoti uždarbį. Be abejonės, toks diskriminavimas pažeidžia tiek Europos teisę, tiek ir šiaip teisingumo principus, be to, negalime interpretuoti to Aukščiausiojo Teismo nutarimo kaip nors, kaip palaikančio šią pataisą. Juo labiau kad Aukščiausiajam Teismui nieko kita nelieka, kai tokios pataisos priimamos, kurios apskritai sujaukia visą teisinę sistemą. Todėl aš siūlau nenagrinėti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam, ar pritariam po pateikimo. Po to svarstysim, ką toliau darom. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už.

Už pateikimą – 60, prieš – 1, susilaikė 14. Taigi pritarta po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, Č.Juršėnas, kurio dabar nėra salėje, taip išdėstė, kad jeigu Seimas nuspręs daryti ypatingą skubą, tai jis tam pritaria. Aš taip supratau jo kalbą. Šiuo atveju turim irgi apsispręsti. Prašom pasikeisti nuomonėmis. G.Steponavičius. Prašau.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Mes nematome tos valios išraiškos. Neturėtų būti atvirkščiai, jeigu Seimas pritars, tai palaikys Pirmininkas. Jeigu nebūtų ypatingos skubos, tai frakcijos vardu mes prašome skubos tvarkos ir kad klausimas būtų baigtas spręsti pratęstoje sesijoje.

PIRMININKAS. Prašau, B.Vėsaitė.

B.VĖSAITĖ. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, ypatingai skubai nepritariu, nes biudžete, tiesą sakant, nėra numatyta lėšų, biudžete nėra papildomai numatyta lėšų tiems darbuotojams, kuriems dabar bus taikomas šis mūsų sprendimas. Taisydami vieną klaidą, nepridarykime daugiau. Dar sykį kartoju: dėl vienetinio darbo apmokėjimo irgi iškyla problema. Tai Jeigu jau būtų pritarta, tai skubai galima būtų pritarti, bet ne ypatingai skubai. Šiandien tikrai nepriimkime. Siūlau pavesti Ekonomikos komitetui svarstyti.

PIRMININKAS. Taip, bet, gerbiamoji Birute, aš supratau iš jūsų diskusijų, kad kaip tik netaisymas milžiniškų pinigų reikalautų. Aš kažkaip nesuprantu, ar čia kalbam visai skirtingus dalykus. Bet, gerbiamieji kolegos, ką tik informavo Č.Juršėnas. Prašau dėmesio. Č.Juršėnas, girdėdamas šiuos nesusikalbėjimus, nebesiūlo ypatingos skubos. Jis nebesiūlo ypatingos skubos, o siūlo tiktai paprastą skubą. J.Razma. Prašom. (Balsai salėje)

J.RAZMA (TSF). Tokiu atveju jis žino, kokios yra pasekmės tokio jo sprendimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu ką daugiau pasakyti. A.Endzinas. Prašom dėl vedimo tvarkos. Tuoj I.Šiaulienei duosim… (Balsai salėje)

A.ENDZINAS (LSF). Aš labai atsiprašau gerbiamosios I.Šiaulienės, nes ji anksčiau stovi prie mikrofono. Gal aš galėčiau palaukti minutėlę?

PIRMININKAS. Gerai, prašom, džentelmenai. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju korektiškam kolegai A.Endzinui ir čia yra gyvas priekaištas Seimo posėdžio pirmininkui. Aš suprantu, kad nesu tokia simpatiška kaip I.Degutienė, bet korektiškumas verstų laikytis elementarios tvarkos. O dabar dėl esmės. Kolegos, sutarimas Seniūnų sueigoje buvo. Vieną kartą mes nepritarėm E.Masiulio teikiamam projektui, kurį jis ką tik pateikė, ir sutinkam, kad būtų svarstoma skubos tvarka, bet ne ypatingos skubos tvarkos. Nedarykim iš šito lenktyniavimo arba kažkokio prioriteto, kurie čia iš mūsų geresni ir gudresni. Problema tikrai yra, priimant įstatymą nebuvo atidžiai pažiūrėta, kad tikrai auga geometrine progresija. To neištvers nei mūsų darbdaviai, nei biudžetas. Todėl pritarkim po pateikimo, pritarkim skubai, Ekonomikos komitetas pažiūrės. Kaip sakė komiteto pirmininkė, nėra numatyti dar kiti darbo apmokėjimo atvejai, kaip ir vienetinis, o toliau eina mano projektas, dėl kurio tikrai prašysiu Seimą palaikyti skubos tvarką, nes jis jau turėjo įsigalioti. Jeigu neteiktų Eligijus ir aš neteikčiau… Šis įstatymas jau turėjo veikti nuo liepos 1 dienos. Aš atkeliu įsigaliojimo datą, ir taip mes išspręstume visi klausimus. Taigi prašau Eligijaus projektui skubą, o mano – ypatingą skubą.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada A.Endzinas. Prašau.

A.ENDZINAS. Gerbiamasis pirmininke, kitą gyvą priekaištą norėčiau jums dabar pateikti. Kai Ekonomikos komiteto pirmininkė, kalbėdama už šį projektą, šneka prieš projektą, aš manyčiau, jūs, kaip posėdžio pirmininkas, turėtumėt sustabdyti, nes juolab kad buvo užsirašiusių kitų kalbančių už šį projektą. O dabar norėčiau dėl prieš tai kalbėjusios gerbiamosios kolegės nuomonės prieš ypatingą skubą pasakyti, kad jeigu vadovautumės ta ekonomine logika, veidrodiškai priešinga sveikai ekonominei logikai, kuri buvo išsakyta Ekonomikos komiteto pirmininkės, tai manau, kad galime iš tikrųjų biudžete pasigesti labai nemažos pinigų sumos, reikalingos apmokėti už naktinį darbą. Tai yra visiškai akivaizdu. Manau, kad už manęs stovintys tą tikrai patvirtins. Todėl visiškai nesuprantamas Pirmininko atsisakymas, nes jo teikimas ir pasakymas prieš tai verbališkai čia garsiai visiems apie šio projekto ypatingą skubą, buvo išgirstas. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu ką daug pasakyti, išskyrus tai, kad, kiek pamenu, šiandien Seimo Pirmininkas kviečiasi pietauti Seniūnų sueigos narius. Tai galbūt frakcijų seniūnai gali pasikonsultuoti ir bepietaudami paskelbti bado streiką, jeigu Č.Juršėnas nepateiks ypatingos skubos. Aš daugiau tikrai neturiu ką svarstyti. Kaip tik Č.Juršėnas čia, salėje. Prašau, dar K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Aš irgi noriu dar pastiprinti tą visą reikalą tuo aspektu, kad esant dabartinei situacijai – ekonomikos nuosmukiui ir infliacijai palikimas tokios situacijos, kai iš esmės pažeidžiamas principas, kad algas moka ne valdžia ar Seimas, o pagaminta ir parduota produkcija… verslininkams tos papildomos išlaidos, atsiradusios esant dabartinei tvarkai, gali labai daug kainuoti, tarp jų ir Lietuvos ekonomikai. Mes neturime praleisti progos pataisyti tą esamą situaciją, tai yra priimti tą dabar teikiamą E.Masiulio projektą.

PIRMININKAS. Ir Č.Juršėnas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš tiksliai girdėjau, kaip kolega G.Steponavičius sakė, kad sutinka su skubos tvarka. Taip, su skubos tvarka ir mes galėtume ramiai 14–15 dienomis priimti. Dėl dešimties dienų juk reikalai neapsivers aukštyn kojom, gerbiamasis profesoriau, tikrai neapsivers aukštyn kojom, tada ramiai apsvarstome ir priimame šį įstatymą 14–15 d. Juo labiau kad mūsų posėdžiai numatyti 14–15 d. Aš siūlau draugiškai sutarti ir pritarti šiai koncepcijai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū Pirmininkui. Prašom. J.Veselka. Baigiame tas diskusijas. Paskui K.Čilinskas, tuo ir baigiame. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nedarykime klaidos ir nepriimkime atidėti įsigaliojimą. Tai būtų apskritai keistas dalykas. Praėjo trys liepos dienos…

PIRMININKAS. Čia kitas klausimas, pone Juliau!

J.VESELKA. Todėl aš ir noriu, nes sako, kad negalima. Praėjo trys dienos, įstatymas veikia, ir visi privalo pagal šį įstatymą paskaičiuoti. Jeigu mes pradėsime atidėlioti jau galiojančio įstatymo įsigaliojimą, tai nusigrybausime.

Dar noriu, gerbiamasis Kubiliau, paprašyti socialdemokratų. Ekonomikos komiteto pirmininkė paaiškino, kad jeigu dabar įstatymą paliksime, tai reikės mažiau mokėti. Aš prašyčiau socdemų pateikti man ekonomikos vadovėlį, kuris išaiškintų, jeigu geometrine progresija auga atlyginimas, tai sutaupomos lėšos. Pateikite man tokį vadovėlį, nes aš jo nemačiau.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Čilinskas. Prašom.

K.ČILINSKAS. Aš repliką po balsavimo. Jeigu yra bloga skaičiavimo tvarka, t. y. kas tris mėnesius nustatyta Vyriausybės nutarimu, tai Seimas turėtų prašyti Vyriausybės keisti tą tvarką, o ne įstatymus keisti manant, kad Vyriausybė yra tarsi toks nepraeinamas bastionas, kuris nustatė tokią tvarką, todėl derina įstatymus prie Vyriausybės nutarimo. Gal reikėtų atvirkščiai daryti – Vyriausybei siūlyti keisti tvarką? Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame. Noriu paklausti, ar galime pritarti bendru sutarimu skubos tvarkai?Ar galime pritarti? Jeigu pritariame skubos tvarkai, tai kuris bus pagrindinis komitetas? Ekonomikos komitetas? Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, galime pritarti? Pritariame. Papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Viskas. Išsiaiškinome. Siūloma svarstyti liepos 14 d. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išsprendėme šį klausimą.

Darbo kodekso 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 193, 194 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 75¹, 130¹ straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3243 (pateikimas)

Darbotvarkės 1-3b klausimas… Dar R.Dagys. Prašom. Ne? Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu pranešėją I.Šiaulienę.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kolegos, kadangi esmę faktiškai išsiaiškinome diskutuodami dėl pateiktų Darbo kodekso 193, 194 straipsnių, noriu siūlyti šio įstatymo įsigaliojimo tvarką keisdama 30 straipsnį, kad 25 ir 26 straipsniai… visas kitas Darbo kodekso įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, išskyrus šiuos du straipsnius, kurių turinys aptartas, tai yra 193 ir 194 straipsniai įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 d.

Norėčiau atsakyti dėl K.Čilinsko replikos, ar nebuvo galima to padaryti Vyriausybės nutarimu. Mes tikrai stengėmės tą padaryti, nes problema buvo žinoma jau birželio pabaigoje. Patys darbdaviai ir visi kiti, kurie turėjo vykdyti šį įstatymą, vėlokai susigriebė, pamatė, kokios slypi problemos realizuojant šių dviejų straipsnių turinį. Kaip mus informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ji negali keisti nutarimo turinio dėl darbo apmokėjimo skaičiavimo tvarkos, nes tai iš esmės prieštarautų tam, ką numato šių straipsnių turinys. Kitaip sakant, tvarka negali pakeisti įstatymo prasmės. Štai kodėl neišvengiamai yra būtinas šis atidėjimas, nes vienu atveju vykdant, kaip mes sakėme, matome, kas išeina, o kitu atveju – Vyriausybės nutarimu negalima to daryti, nes tai prieštarautų tam, ką numato įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Irena, jūs turbūt gerai žinote, kad problemų atidėjimas nėra problemų sprendimas. Ir tai, kad jūs siūlote perkelti problemų sprendimus į ateitį, gali pridaryti dar daugiau painiavos. Atsiminkime, kaip mes priiminėjome dabar galiojantį Darbo kodeksą. Pirmiausia buvo orientuota į privačius santykius, kur kai kuriose įmonėse darbuotojams už viršvalandinį darbą buvo mokama nuo tos plikos minimalios darbo algos neįtraukiant nei priedų, nei premijų, ypač prekybiniame sektoriuje. Dabar atidėjus vėl šios problemos sprendimą, mes ir toliau tuos žmones pasmerksime gauti mažesnius pinigus už viršvalandinį darbą. Mano siūlomas projektas bent jau apsaugotų šitų žmonių teises ir jie gautų tinkamą atlygį už tą viršvalandinį darbą. Ar nemanote, kad tas atidėjimas gali turėti ne visai gerą poveikį Lietuvos ekonomikai?

I.ŠIAULIENĖ. Nes, mes nemanome, nes buvo kalbėta ir su Darbdavių konfederacija, ir su kitomis organizacijomis. Trišalė taryba turi svarstyti šitą klausimą. Čia tikrai nėra kokio nors piktybiškumo. Mes ne kartą esame taip pasielgę. Šiandien pirmąjį klausimą mes pradėjome nuo ką tik priimto įstatymo įsigaliojimo atidėjimo. Kita vertus, Eligijau, mes juk jūsų pataisoms pritariame. Mes sakome, kad iš esmės turi būti sprendžiama. Jūs pats pripažįstate, kad tai, kokią jūs pateikėte redakciją, vėlgi neapima visų, ypač vienetinio darbo apmokėjimo niuansų. Todėl, kad mes vėl nepridarytume ko nors, ramiai išanalizuokime, sutvarkykime, kad būtų parengtos darbo tvarkos, nes kai vėl reikės vykdyti įstatymą, pamatysime, kad vėl kas nors yra ne taip.

PIRMININKAS. Klausia L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Labai keistai jautiesi būdamas Seime, kai ką tik priimtus įstatymus mes vėl skubos tvarka keičiame, atidėliojame ir panašiai. Tai nėra paprastas įstatymas, tai yra Darbo kodeksas, ir visus kodeksus keičiame, kaip suprantu, labai atidžiai išnagrinėję ir išstudijavę. Pasirodo, taip nėra. Vienas dalykas.

Kitas dalykas, aš irgi nesuprantu dėl atidėjimo termino. Jau praėjo trys dienos, vadinasi, už tris dienas žmonės jau privalo gauti, jeigu jie dirba. Mes negalime atidėti termino. Mes galime tik keisti tą straipsnio punktą, kaip naujai… Aš neįsivaizduoju, kaip mes galime pakeisti priimto įstatymo įsigaliojimo datą? Nėra jokios logikos. Aš pritariu gerbiamajam K.Čilinskui, kad yra lydimieji aktai, yra skaičiavimo tvarkos, ir Vyriausybė galėjo spręsti klausimą dėl šios tvarkos. Tiesiog jie nenorėjo. Dabar mes, Seimas, vėl atrodome kažkaip keistai. Kaip galima atidėti galiojančio įstatymo įsigaliojimo datą, aš niekaip nesuprantu.

PIRMININKAS. Pone Irena, prieš jums atsakant (vieną minutėlę), noriu paskelbti, kad aš jau turiu Teisės departamento išvadą, kuri taip ir sako. Tai, ko klausė Loreta, net nereikia atsakyti. Pasakyta taip: „Siūlymas nustatyti kitą jau galiojančios taisyklės įsigaliojimo datą pažeistų konstitucinį teisinės valstybės principą, pagal kurį įstatymų leidėjui… (Balsas salėje) …ir kitiems teisėkūros subjektams tenka pareiga paisyti reikalavimų, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgaline data neleidžiamas – Lex retro non agit.“ Ir patarimas – „Siekiant įgyvendinti aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, reikėtų Darbo kodekso galiojančias normas keisti arba pripažinti netekusiomis galios.“ Štai toks yra Teisės departamento išvados teikimas. Prašom, ponia Irena, gal komentarą?

I.ŠIAULIENĖ. Arba gerbiamoji Loreta nenorėjo girdėti, arba norėjo pasakyti, ką norėjo pasakyti. Aš aiškiai pasakiau, kad Vyriausybės nutarimo tvarka negali skirtis nuo to, kas išdėstyta įstatymo turiniu. Todėl mes pritarėme E.Masiulio teikiamam, kur keičiamas turinys, nors jis dar turės būti tobulinamas. Taip pat, kadangi, kaip jūs sakote, įstatymas turi galioti nuo liepos 1 d., bet matome, kokių kils pasekmių tiek viešajame, tiek neviešajame sektoriuje, siūlome atidėti įsigaliojimą, kad sutvarkytume taip, kaip pridera, šį įstatymo projektą. (Balsas salėje: „Gal galima klausimą pateikti?!“)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik vieną repliką, jeigu galiu dar įsiterpti. Vienintelis galimas variantas, kurį gal ir Č.Juršėnas patvirtins, kaip šią problemą spręsti, tai šiandien nedelsiant pateikti įstatymo projektą, kad anksčiau priimtas visas įstatymas negalioja, o kai jis neteks galios, vėl iš naujo jį visą priimti su nauja įsigaliojimo data.

I.ŠIAULIENĖ. Galima ir tokį variantą.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu, jeigu taip, papildyti klausimą. Vadinasi, teikdami tą projektą, sąmoningai mūsų visų Seimo narių reikalaujate, kad mes pažeistume priesaiką, t. y. balsuotume prieš Konstituciją? Vienas dalykas. Kitas dalykas, aš norėčiau paklausti. Ar buvo ministerijų raštiški paaiškinimai, ar tik žodiniai, kad nėra galimybių įstatymų lydimuosiuose aktuose visa tai sutvarkyti?

I.ŠIAULIENĖ. Turėtų būti gavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

L.GRAUŽINIENĖ. Norėtų Seimo nariai…

PIRMININKAS. Atsiprašau, viskas, baigiame iš eilės diskusijas. Tada klausia G.Šileikis ir apsispręsime, ką toliau daryti.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų labai akivaizdžiai pasakė Teisės departamentas, kad pažeistume Konstituciją. Tuo labiau kad jeigu žmonės kreiptųsi į teismą, jie tikrai prisiteistų už tas dienas, kurias dirbo. Kad atidėtume, čia net ir kalbų negali būti. Manau, išeitis būtų nedelsiant įregistruoti kitą pataisą ir… (Balsas salėje) …yra priimta, taip, bet dabar mes turėtume rasti išeitį šiuo atveju. Manęs nebestebina tik ponios V.Blinkevičiūtės elgesys. Kur ji buvo, kai buvo taip suveltos įstatymo projekto pataisos? Kai šiokia tokia pataisėlė išmokant išmokas – visose žiniasklaidos priemonėse, kai padaro didžiulę, milžinišką, sakyčiau, klaidą – iš karto sėdi krūmeliuose ir tyli. Kaip jūs vertinate ponios ministrės ir viso jos aparato elgesį šiuo atveju, norėčiau paklausti. Ačiū.

I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Aš girdėjau, kad jūsų (…) dešinės pusės kolegos jau žada paskelbti liberaliuoju marksistu. Tai nestebina tokie klausimai iš jūsų pusės ir perdėtas biudžeto ir kitokių lėšų švaistymas. Gintarai, aš jums adresuoju šitą terminą. Noriu pasakyti, kad, regis, toks įstatymo projektas, koks atėjo į Seimą, jis buvo tobulintas mūsų. Štai kodėl atsirado šiuose dviejuose straipsniuose tokių klaidų. Ne ministerijos tai buvo padaryta.

PIRMININKAS. Visi klausimai atsakyti. Ačiū, dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar turime apsispręsti, ką toliau daryti. Mano siūlymas būtų daryti pateikimo pertrauką ir išsiaiškinti… (Balsai salėje) Prašom dėl balsavimo motyvų, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos – J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Na, jeigu Seimo Pirmininkas nebūtų užsispyręs, galėjome tą problemą išspręsti. Galėjome šiandien, gavę jo ypatingos skubos teikimą, priimti liberalsąjūdininkų projektą, ir būtų problema išspręsta. Dabar čia yra antikonstitucinis projektas, kuris teikiamas. Seimo nariai, nors supranta, kad jis lyg ir sprendžia problemą, negalės balsuoti po pateikimo. Kaip balsuoti už antikonstitucinį dalyką? Jeigu Pirmininkas būtų laikęsis žodžio, teikęs ypatingos skubos tvarką ankstesniam projektui, manau, prie to būtų buvę galima grįžti. Jeigu atsiranda ypatingos skubos teikimas, mes grįžtame prie liberalsąjūdininkų projekto.

PIRMININKAS. Prašom. Č.Juršėnas dar.

Č.JURŠĖNAS. Vardan kompromiso aš sutinku po pietų pertraukos, kai pasitarsime su frakcijomis, nes reikia spręsti kompleksiškai. Yra ir šis projektas, kuris turi teisę gyvuoti ir būti priimamas, ir yra kitas projektas. Arba 14–15, arba randame kokią nors korektišką formulę?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu padaryti pateikimo pertrauką ir po pietų apsispręsti? Siūlote balsuoti? J.Veselka dėl balsavimo motyvų dar norėjo kalbėti. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jau ne vienas kalbantysis minėjo, kad tai, ką siūlo gerbiamoji I.Šiaulienė, yra antikonstitucinis siūlymas ir neatitinkąs įstatymų juridine prasme. Baikime tokius žaidimus. Yra vienas racionalus siūlymas, t. y. pakeisti patį įstatymą. Ir šitą tikrai ypatingos skubos tvarka galima padaryti, šiek tiek reikia pakeisti formuluotę. Todėl šitą siūlau atmesti, nes negali Seimas dirbti ne teisiškai. Siūlau atmesti, ypatingos skubos tvarka patobulinti gerbiamojo E.Masiulio formuluotes ir šiandien jas priimti, nes visi kiti variantai yra prasti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuodami, ar pritariame… I.Šiaulienė. Prašom dar.

I.ŠIAULIENĖ. Frakcijos vardu prašau pateikimo pertraukos iki kito posėdžio pradžios.

PIRMININKAS. Gerai, aišku. Ačiū. Taigi tai turi pirmenybę. Kas už tai, kad būtų daroma pertrauka iki kito posėdžio, balsuoja už. Balsuojame dėl pertraukos.

Už – 26, prieš – 32, susilaikė 11. Taigi trečdalis yra, daroma pertrauka iki kito posėdžio. Gerbiamieji kolegos, taigi šį klausimą taip pat išsprendėme.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3015(3*) (priėmimo tęsinys)

Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu B.Bradauską į tribūną. R.Dagys šiuo metu. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu noriu paprašyti dar vienos pertraukos iki kito posėdžio, nes klausimas yra labai sudėtingas. Tie argumentai, kurie yra, neįtikinami, nors pati idėja galbūt priimtina. Padarome skylę, kad statytų didžiulius monstrus – vienbučius, daugiabučius namus, kurie pagal mūsų dabar galiojančius įstatymus gali būti neriboto aukštingumo, svarbu, kad būtų vienerios dvejos durys. Ir Palūšėje, ir Merkinėje, ir kitur, juos statys vieno valdininko, duodančio leidimus, sprendimu. Jis spręs dėl aukštingumo, koks užstatymo tankio ir visus kitus klausimus. Šią problemą reikia spręsti kompleksiškai su visomis kitomis, todėl reikia ieškoti išeities, kad neatidarytume skylės vasaros laikotarpiui. Todėl siūlau daryti pertrauką. Valdančiajai daugumai siūlau iš viso ilgesnę pertrauką daryti, bent jau porą savaičių padiskutuoti.

PIRMININKAS. Oficialus siūlymas – iki kito posėdžio. Gerbiamieji kolegos, šie klausimai nediskutuojami. Apsisprendžiame balsuodami, ar darome pertrauką iki kito posėdžio. Pertraukos prašo Tėvynės sąjungos frakcija. (Balsai salėje) Kai nuspręsime dėl pertraukos, tada.

Už pertrauką 26, prieš – 27, susilaikė 17. Daroma pertrauka iki kito posėdžio. B.Bradauskas – dėl vedimo tvarkos.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Tenka apgailestauti, aš Rimantui išaiškinau šitą situaciją, čia ne to įstatymo reikalas. Yra pateikti Statybos įstatymo projekto pakeitimai. Statybos įstatyme mes galime apibrėžti sąvoką, kas tai yra vienbutis gyvenamasis namas, sakykime, dviejų aukštų su mansarda. Ir dabar galiojanti tvarka, detalusis planas aukštingumo nenusako. Sklypo detaliajame plane yra tiktai užstatymo teritorija. Pagal tokią logiką šiandien niekas netrukdo architektui išduoti leidimą pastatyti 15 aukštų namą ir vadinti jį vienbučiu, bet to gyvenime dar nebuvo. Čia kažkokias utopijas mes skleidžiam ir vilkinam šio įstatymo priėmimą. O kodėl šio įstatymo priėmimą vilkiname, aišku kaip dieną. Architektų klanas nenori šito paleisti iš rankų, nes tai yra pinigai už nieką, žmogus turi atiduoti 15, 20, 50 tūkst. už tą detalųjį planą, kuris paskui niekam nereikalingas, jis išmetamas. Kaimo vietovėje, aš turiu omenyje. Tai štai visa problema kur yra. Nesuprantami dalykai, kodėl čia mes taip darome.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jau kokia šiuo metu dėl detaliųjų planų yra korupcija – tai aukščiausio lygmens! Štai, pažiūrėkime, paskutiniai Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai. Šiauliuose du tarybos nariai sulaikyti. Ar ne dėl detaliųjų planų, ar ne prievartavimas žmonių? Čia tokia yra netvarka. Jau šiandien kokia yra sistema, tai didesnės korupcinės sistemos nesugalvosi! Man atrodo, kad bandoma supaprastinti, padaryti žmogui truputį geriau, kad mažiau būtų biurokratizmo, o jūs blokuojate šias įstatymo pataisas. Aš nesuprantu. Padarykite frakcijos posėdį, pasitarkite ir pakeiskite savo poziciją, nes dabar nė vienoje sistemoje nėra šitokios korupcijos kaip su tais detaliaisiais planais.

PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom, trumpos replikos ir baigiam.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu, kai kalbama netiesa salėje ir sumaišomi visi akcentai. Šiuo įstatymu ką mes dabar siūlome daryti? Detalieji planai (aš pakėliau), nustatomas sklypo užstatymo procentas, aukštingumas, paskirtis – tinkamumas gyventi, komercinė statyba, rekreacinė funkcija. Dabar mes viso šito siūlome atsisakyti ir perduodam spręsti ne architektų klanui, o leidimus duodančio vieno piliečio klanui, kuris vienas nuspręs, leisti ar neleisti statyti. Leidžiam tą daryti Merkinėje, Palūšėje, Sudervėje, prie ežerų ir visur kitur.

PIRMININKAS. Baigiam. Dėl vedimo tvarkos – V.Mazuronis ir baigiam. Viskas.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Neabejotinai šį įstatymą reikia priimti, bet aš kreipiuosi į gerbiamąjį B.Bradauską teigdamas, kad visokių profesijų yra vagių ir nesąžiningų žmonių. Aš siūlyčiau tokių terminų kaip „architektų klanas“ nevartoti ir pirmai progai pasitaikius visų padorių architektų atsiprašyti už tokį požiūrį į mūsų valstybei daug naudos atnešusią ir atnešančią profesiją.

PIRMININKAS. Prašom. B.Bradauskas nori atsiprašyti. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Tikrai, gerbiamasis Valentinai, neturėjau tamstos minty. Aš atsimenu tamstos pasakymą svarstant komitete šį klausimą. Jis pasakė labai aiškiai ir tiesiai: kaip architektas turėčiau galbūt ir nepritarti šiam įstatymui. Bet vardan teisybės ir dar, pridėsiu, tvarkos jisai balsavo už šio įstatymo priėmimą. Valentinai, tikrai labai atsiprašau, tamsta tikrai tam ratui nepriklausai, bet (…), kurios, deja, tuo užsiima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiam visas diskusijas. Šį klausimą išsprendėm. Viskas, dėl vedimo tvarkos negirdžiu, tik pasikalbėjimus. (Balsai salėje) Prašau, S.Pečeliūnas – dėl vedimo tvarkos. Bet dėl vedimo tvarkos. Prašau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ką tik mes girdėjome, kaip ponas B.Bradauskas prisipažino, kad lydintieji įstatymai dar nėra pateikti. Pagal Statutą pagrindinis įstatymas ir lydintieji turi būti priimami vienu metu, todėl Seimas elgiasi labai teisingai, nepriima šio įstatymo. Prašome sutvarkyti darbotvarkę taip, kad būtų pateikti tie lydintieji įstatymai ir visų priėmimas vyktų vienu metu, ir baigsis visi klausimai. Ačiū.

Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2964(2*)ES (sujungti Nr.XP-1954 ir Nr.XP-2964) (priėmimas)

PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5a klausimas – Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2964(2)ES. Priėmimas. Kviečiu L.Graužinienę. Kas gali pristatyti Audito komiteto vardu? (Balsai salėje) L.Graužinienė yra. Atsiprašau, tuoj pat.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė ir nutarė bendru sutarimu pritarti Seimo Teisės departamento pirmos pastabos 1 daliai dėl įstatymo projekto antro varianto. Siūloma tikslinti projekto nuostatas atsižvelgiant į dabar galiojantį įstatymą, keičiant 18 straipsnio 3 ir 5 dalis ir jas išdėstant taip.

PIRMININKAS. Prašome nedėstyti, kai ateisime iki 18 straipsnio, tada ir apsispręsim.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerai.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų ir pataisų nėra, tik Teisės departamento, jeigu aš gerai suprantu.

L.GRAUŽINIENĖ. Taip. Toliau kitiems straipsniams taip pat buvo Teisės departamento pastabų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Kadangi yra keičiamas visas įstatymas, tai aš klausiu, ar iki 18 straipsnio yra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? (Balsas iš salės: „Nėra.“) Nėra, taigi septyniolika straipsnių priėmėm. 18 straipsniui Audito komitetas pats, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, pateikė pasiūlymus. Prašom, ponia Loreta, juos pristatyti.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. 18 straipsnis po svarstymo buvo patikslintas, vietoj „ne daugiau“ įrašyti žodžiai „ne mažiau“. Visa kita lieka taip, kaip buvo, tai yra ¾. Visų straipsnių man…

PIRMININKAS. Ačiū, nereikia. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, kad ši pataisa būtų svarstoma? Gerai. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau norinčių kalbėti. Ar galime visą pataisą priimti?

L.GRAUŽINIENĖ. Galime.

PIRMININKAS. Galime ir priimame. Visą 18 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Galime priimti ir priimame.

Toliau. Nematau pastabų iki 54 straipsnio.

L.GRAUŽINIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime atitinkamai priimti visus straipsnius? Iki 54 straipsnio priimam. 54 straipsniui yra pataisa. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Taip. Bendru sutarimu nuspręsta pritarti Seimo Teisės departamento antrai pastabai ir keičiamo įstatymo projekto 54 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „ Viešojo intereso įmonių audito ataskaitas ir reikalavimus, atsižvelgdami į viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, nustato Auditorių rūmai, suderinę su audito apskaitos tarnyba ir su atitinkama priežiūros institucija“.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas, šias pataisas priimti? Galime priimti ir priimam. Patį straipsnį irgi galime priimti.

Visus bazinio įstatymo straipsnius jau galime laikyti apsvarstytais, niekas nenori diskutuoti. Taigi juos priimam, ir tada lieka 2 straipsnis, kuriuo yra formuluojamos baigiamosios nuostatos. Prašom, ponia pranešėja.

L.GRAUŽINIENĖ. Čia buvo pasiūlymas pakeisti įsigaliojimo datą, siekiant suvienodinti visur reikalavimus ir terminus, įrašoma data nuo spalio 1 d.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti, pritariam ir pataisoms, ir visiems straipsniams. Taigi pastraipsniui priėmėm.

Toliau dėl viso įstatymo. Kas norėtų kalbėti? Prašom, V.Saulis buvo užsirašęs, bet nematau. Prašom, V.Saulis.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai labai trumpai. Kviečiu kolegas pritarti Audito įstatymo straipsnių pakeitimui. Jis buvo labai ilgai su įvairiomis institucijomis derinamas, suderintas. Tai yra europinis integracinis įstatymas, dėl kurio mes jau buvome gavę pastabą. Posėdžio pirmininkas tikriausiai žino, kad Europos reikalų komitete svarstydami atkreipėme dėmesį, kad šitą įstatymą pavasario sesijoje būtina priimti, todėl kviečiu visus kolegas balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Aš kviečiu visus į salę. Kaip aš ir sakiau, kvorumo problema net ne pirmą, o dvyliktą valandą darosi trukdančia mums dirbti. Prašau, pradžioje registruojamės.

Užsiregistravo 60 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, negalime priimti. Dar ir dar kartą kviečiu į salę, kad galėtume toliau dirbti. Atidedame galutinį balsavimą dėl šio klausimo.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2965(2*) (priėmimas)

Lydintysis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2965. Priėmimas. Kviečiu vėl N.Steiblienę į tribūną ir prašom pristatyti, ar yra kokių pastabų.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bendru sutarimu patobulinęs įstatymo projektą, pritarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo? Nematau, norinčių kalbėti. Čia yra vienas straipsnis, antrasis – dėl įsigaliojimo. Dėl viso įstatymo – A.Matulevičius. Prašom. Dėl viso šio įstatymo.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Aš dėl kitų administracinių teisės… buvau užsirašęs. Bet čia galiu pasakyti tik tiek – priimkime.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, baigiame visas kalbas dėl motyvų. Aš kol kas atidedu balsavimą ir pažiūrėsime, gal baigus svarstyti visą paketą, atsiras daugiau Seimo narių.

Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2966(2*) (priėmimas)

Toliau lydintysis – Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vėl kviečiu L.Graužinienę. Lydintysis – Bankų įstatymas.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu nuspręsta nepritarti Seimo Teisės departamento pirmai pastabai dėl įstatymo projekto 2 varianto. Keičiamojo 62 straipsnio 2 dalyje papildomai keičiama vartojama konstrukcija „finansinė atskaitomybė“ į finansines ataskaitas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymo projektas yra tikslinis, susijęs su Audito įstatymo pakeitimu, kitos Banko įstatymo nuostatos nekeičiamos. Kitos Banko įstatymo nuostatos bus tikslinamos nuosekliai, priimant kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Ačiū. 1 straipsniui pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimame.

2 straipsnis – „Įsigaliojimas“. Kiek suprantu, jūs keičiate datą? Prašom, ponia Loreta.

L.GRAUŽINIENĖ. Taip, šis įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos. Ir antras punktas: į laikotarpį, nurodytą įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Banko įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje, įskaičiuojami iki įstatymo įsigaliojimo prasidėję finansiniai metai, dėl kurių audito yra sudaryta finansinių ataskaitų audito sutartis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 2 straipsnio yra siūloma šiek tiek pataisyta redakcija. Ar galime pritarti tokiai pataisai? Pritariame. Ir visam 2 straipsniui? Taip pat galime pritarti. Ačiū. Priimtas pastraipsniui.

Dėl viso įstatymo būtų norinčių klabėti? Nematau norinčių kalbėti. Ačiū. Irgi atidedame galutinį balsavimą.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 17, 18, 19, 22  straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2967(2*) (priėmimas)

Lydintysis 1-5d klausimas. Ponia Loreta, toli nenueikite, nes jums dar du lydinčius reikia pristatyti. Buhalterinės apskaitos įstatymas ir jo pataisos. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Komitetas svarstė. Nutarta: bendru sutarimu pritarti Seimo Teisės departamento pastaboms dėl įstatymo projekto ir teikiamo įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip…

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar neskaitykite. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Iki 14 straipsnio būtų pastabų? Nėra. Visus straipsnius pastraipsniui priėmėme iki 14 straipsnio. Ir tada 14 straipsnis. Prašom. „Įstatymo įsigaliojimas“.

L.GRAUŽINIENĖ. Įstatymas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos. Derinamas su kitais įstatymais.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienintelė data. Ar galime tokiai pataisai pritarti? Pritariame. Visam 14 straipsniui? Taip pat pritariame.

Tada 15 straipsnis.

L.GRAUŽINIENĖ. 15 straipsnyje data irgi keičiama į spalio 1 d., derinant prie Audito įstatymo datų pakeitimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti. Visam straipsniui taip pat pritariame. Tokiu atveju dėl viso įstatymo būtų norinčių kalbėti? Nematome. Procedūrą baigiame.

Finansų įstaigų įstatymo 44 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2968(2*) (priėmimas)

Ir paskutinis lydintysis 1-5a klausimas – Finansų įstaigų įstatymas.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Komitetas svarstė ir bendru sutarimu nuspręsta nepritarti Seimo Teisės departamento priimtai pastabai dėl įstatymo projekto. Šis įstatymo projektas yra tikslinis, susijęs su Audito įstatymo pakeitimo, kitos Finansų įstaigų įstatyme vartojamos sąvokos, bus keičiamos nuosekliai, kai bus keičiami įstatymai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trys straipsniai. Pirmiems dviem galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnyje keičiame įsigaliojimo datą, aš iš karto pats pasakau už Loretą. Siūlymas keisti į rugsėjo 1 dieną. Galime pritarti? Pritarėme. Priėmėme pastraipsniui. Dėl viso įstatymo būtų norinčių kalbėti? Nematau. Viską pastraipsniui priėmėme. Gerbiamieji kolegos, aš visus kviečiu, kiek galiu, į salę, nors 12.00 val. ką nors pakviesti neįmanoma. Dar sykį pasitikriname, gal kartais yra kvorumas. Prašom.

Užsiregistravo tik 60 Seimo narių. Atidėtas ir šis balsavimas.

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad pertrauka numatoma tik 14.15 valandą. Rytiniame posėdyje jūsų stachanovietiškų norų dėka mes neturime jokių pertraukų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26, 27, 44², 46¹, 50⁴, 50⁷, 51³, 56¹, 56², 64, 91⁸, 111, 112, 112¹, 112², 119, 119¹, 119², 120, 121, 122, 122¹, 130, 136, 138, 138¹, 141, 143, 172², 188¹⁰, 188¹³, 207⁷, 224, 225, 225(2), 227, 229, 233, 234, 237, 241¹, 242, 244, 259¹, 262, 266, 269, 270, 281, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 41¹¹, 51²³, 84², 84³, 84⁴, 112³, 112⁴, 112⁵, 112⁶, 112⁷, 112⁸, 119³, 118¹⁸ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2997(3*)ES (sujungti XP-808(3), XP-2118(2), XP-2660(2), XP-2716(2), XP-2735(2), XP-2754(2), XP-2821(2), XP-2891(2), XP-2997(2), XP-3006(2), XP-3055(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Priėmimas. J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums apsispręsti teikiamas sujungtas projektas, kuriame sujungti 11 projektų, kaip matote. Turiu tik pasakyti, kad sujungtajam projektui, arba, tiksliau sakant, ankstesniems projektams, tai yra Nr.XP-808(3), yra Teisės departamento pastabų, kurios buvo apsvarstytos, yra komiteto išvados; projektui Nr.XP-2821(2) buvo siūlymų Seimo narių, kurie apsvarstyti, ir yra komiteto išvados; projektui Nr.XP-3006(2) yra Teisės departamento išvada, kad be pastabų, ir projektui Nr.XP-3055(2). O dabar galėtume svarstyti pastraipsniui sujungtąjį įstatymo projekto variantą.

PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Aš einu iš eilės, vardiju straipsnius ir klausiu, ar yra kokių nors pastabų? 1 straipsnis. Nėra. Galime priimti.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, reikia pradėti nuo pavadinimo.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom. Pavadinimas.

J.SABATAUSKAS. Dėl projekto pavadinimo yra Teisės departamento pastaba, kad skaičius 118¹⁸ keistinas į 188¹⁸, nes čia įvyko techninė klaida. Pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti tokiai pataisai? Pritariame. Toliau 1 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 1 straipsniui pastabų nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 2 straipsniui yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba žodį „riedmenį“ galininko linksnyje pakeisti į daugiskaitą „riedmenis“ su „i“ trumpąja.

PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. 2 straipsnį priimame. 3 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 3 straipsniui taip pat yra Teisės departamento pastaba, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nuorodos į 44² straipsnį, tiksliau, reikia papildyti 44² straipsnį.

PIRMININKAS. Gerai. Kurioje vietoje?

J.SABATAUSKAS. Čia bus prieš 62, kur prasideda straipsnių vardijimas.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar galime pritarti? Pritarta. Toliau 4 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 4 straipsnyje redakcinė pastaba kaip ir prieš tai – žodį „riedmenį“ pakeisti į žodį „riedmenis“.

PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. Po 4 straipsnio, kaip suprantu, kažką įterpėte?

J.SABATAUSKAS. Po 4 straipsnio yra sujungto projekto… vienas iš projektų, t. y. Nr.XP-2821, todėl naujajame projekte turi atsirasti nauji straipsniai, baziniame projekte tai būtų 5 straipsnis, 41⁴ straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas. Čia iš Seimo narių A.Sadecko ir J.Sabatausko siūlymo, kuriam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, bei 6 straipsnio dėl 41⁵ straipsnio pakeitimo projektas, kuriam komitetas taip pat pritarė.

PIRMININKAS. Yra du papildomi straipsniai. Gal galite pateikti tuos straipsnius, kas tai per straipsniai?

J.SABATAUSKAS. Čia yra dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos pažeidimų.

PIRMININKAS. Aišku. Ar galima paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie paremtų papildomų straipsnių įrašymą? Niekas neprieštarauja, kad tai būtų daroma. Traktuojame, kad tas reikalavimas įvykdytas. Kas norėtų kalbėti dėl šių papildomų straipsnių įrašymo? Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu papildomai įrašyti? Įrašom. Ačiū.

Dabar prie senojo 5 straipsnio. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Senajam 5 straipsniui pastabų nėra.

PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimame. 6 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. Pastabų taip pat nėra.

PIRMININKAS. Galime priimti? Priimame. 7 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 7 straipsniui pastabų nėra.

PIRMININKAS. Tai jūs gal įvardykite, kuriam straipsniui yra?

J.SABATAUSKAS. Gerai. Prieš 8 straipsnį iš mano anksčiau minėto įstatymo Nr.XP-2821 projekto yra Seimo narių A.Sadecko ir J.Sabatausko siūlymas dėl 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Kitaip sakant, papildyti šį projektą 8 straipsniu, kur kalbama apie smulkaus svetimo turto pagrobimo atvejus. Labai trumpai. Smulkios vagystės, neviršijančios minimalaus gyvenimo lygio, būdavo baudžiamos vienodai nuo 300 iki 700 Lt, dabar yra įrašomos papildomos nuobaudos – administracinis areštas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, kad tai būtų svarstoma? Niekas nesiginčija. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Galime pritarti ir pritariame. Toliau senasis 8 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 8 straipsniui…

PIRMININKAS. Pastabų nėra?

J.SABATAUSKAS. Palaukite. Atsiprašau, Teisės departamento pastaba buvo dėl… Nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Klausiu, ties kuriuo straipsniu, jūsų siūlymu, reikėtų sustoti?

J.SABATAUSKAS. 9 straipsniui pastabų nėra. Yra pastaba kitam straipsniui.

PIRMININKAS. Kuriam kitam – 10?

J.SABATAUSKAS. Yra ketvirta Teisės departamento pastaba, kad 10 straipsnio 2 dalyje reikėtų pataisyti ir vietoj buvusio 17 straipsnio nurodyti 51³ straipsnį.

PIRMININKAS. 8 straipsnį mes priėmėme, 9 straipsnį taip pat priėmėme. 10 straipsniui yra pastaba, kurią priimame. Žiūriu į visą sąrašą Teisės departamento pastabų ir matau, kad tam sąrašui jūs pritarėte.

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Tai gal mes galime sutrumpinti darbą ir paklausti, ar yra kas nors, kas dėl kurios nors pastabos ginčytųsi? Nematau norinčių ginčytis. Taigi visas pastabas priėmėme. Noriu paklausti, ar yra kokių nors pasiūlymų atskiriems straipsniams?

J.SABATAUSKAS. Pagal kai kurias pastabas atsirastų nauji straipsniai, bet jeigu mes taip dirbame, tai mes iš tikrųjų pastaboms pritarėm.

PIRMININKAS. Su pastabomis viską baigiame. Tokiu atveju mes persikėlėme iki 320 straipsnio, taip? Jis yra įrašytas papildomai, 7 straipsnis iš kito projekto. Man atrodo, tai yra pati jūsų projekto pabaiga.

J.SABATAUSKAS. Jūs turite omeny 320 straipsnį?

PIRMININKAS. 320 straipsnį. Ką jūs darote su…

J.SABATAUSKAS. 320 straipsnį mes iš sujungto projekto 65 straipsnio įrašome į 321 straipsnį 1 punktą… projekto 65 straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlymas aiškus. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Pritarta. Ačiū. Taigi dėl kitų straipsnių pastabų nėra. Ar būtų norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių? Jeigu nėra, tai atskirus straipsnius priėmėme. Dėl viso įstatymo – A.Matulevičius. A.Matulevičius dėl viso įstatymo. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš retai remiu šį komitetą, bet šiuo atveju noriu paremti. Jie čia gerai sutvarkė ir šį įstatymą reikia priimti, nes jo reikia valstybės gyvenime. Prašom balsuoti už.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau didelio pagerėjimo dalyvaujant posėdyje, todėl iš karto atidedu balsavimą dėl viso įstatymo.

Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2712(4*)ES (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-7 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – A.Čaplikas. Balsavimas taip pat atidėtas, taip? Kaip suprantu, balsavimas jau buvo atidėtas. Gerbiamieji kolegos, dar kartą turiu pakartoti, kad šiuo atveju galutinį balsavimą atidedame.

Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41, 51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2972(4*)ES (sujungti Nr.XP-2972(3*) ir Nr.XP-1977(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – S.Lapėnas. Priėmimo stadija.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstymo Seime metu… Seimui nusprendus sujungti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektus Nr.XP-2972 ir Nr.XP-1977, prijungto projekto nuostatos atspindėtos sujungto projekto 92 straipsnio 6 dalies 2 punkte dėl prokurorų paslaugų pirkimo. Taigi priėmimui teikiami abu sujungti projektai. Po svarstymo Ekonomikos komitete buvo gauti Seimo narių P.Vilko, J.Razmos, R.Ačo pasiūlymai. Ekonomikos komitetas šiems visiems pasiūlymams pritarė. Seimo narių P.Vilko ir J.Razmos pasiūlymams Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu, o gerbiamojo Seimo nario R.Ačo pasiūlymui pritarė 6 komiteto nariai, prieš nebuvo, vienas susilaikė.

Taip pat buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Visos jos yra grynai redakcinio, juridinės technikos pobūdžio. Joms siūloma pritarti. Tuo labiau kad konkrečiai šias Teisės departamento pastabas įgyvendina Seimo nario P.Vilko pasiūlymai, kuriems, kaip žinome, komitetas pritarė bendru sutarimu. Todėl siūloma priimti įstatymo projektą su Seimo narių P.Vilko, J.Razmos ir R.Ačo pasiūlymais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada einame iš eilės. Aš iki 14 straipsnio nematau jokių pastabų. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors iš šių straipsnių? Nėra. Taigi trylika straipsnių priėmėme.

Toliau turbūt P.Vilko pastaba, pasiūlymas, taip? Prašom trumpai jį pateikti, kad būtų įrašytas naujas 14 straipsnis. Gal gali pats pranešėjas pateikti?

S.LAPĖNAS. Iš esmės šiam pasiūlymui buvo pritarta. Kuris straipsnis?

PIRMININKAS. Čia siūlymas įrašyti naują 23…

S.LAPĖNAS. 23 straipsnio 3, 4, 7 dalių pakeitimas.

PIRMININKAS. Taip.

S.LAPĖNAS. Iš esmės yra kalbama, kad patikslinama skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena. Tam komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime traktuoti, kad bendru sutarimu leidžiame svarstyti šią pataisą? Leidžiama svarstyti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl pataisos? Norinčių kalbėti nematau. Galime priimti pataisą? Priimame. Ačiū. Pataisa priimta.

Dar viena P.Vilko papildoma pataisa šiam straipsniui.

S.LAPĖNAS. Pakeisti…

PIRMININKAS. Gal mes čia galime traktuoti, kad viską pakeitėme? Ne, atsiprašau. Aš čia jus suklaidinau.

S.LAPĖNAS. Iš principo čia yra lydintis…

PIRMININKAS. Ne, aš dėl 23 straipsnio.

S.LAPĖNAS. Dėl 23 straipsnio…

PIRMININKAS. Mes visoms pataisoms pritarėme. Ačiū.

Toliau senieji 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsniai. Nematau daugiau čia pataisų iki pat 31 straipsnio. Ar galime visus straipsnius priimti? Galime priimti ir priimame.

Tada 31 straipsnis, kuriuo keičiamas IV skyrius. Čia 86 straipsniui vėl matau P.Vilko… Iš pradžių R.Ačo pataisa. Prašom.

S.LAPĖNAS. Iš esmės yra kalbama apie galimybę paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komitetas šiems dalykams pritarė.

PIRMININKAS. Prašom. Tada ponas R.Ačas. Prašom.

R.AČAS (TTF). Mano pataisa buvo ta, derinau ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad tai yra papildomos išlaidos. Aš manau, kad visiems smulkiems pirkimams tikrai užtenka interneto erdvėje skelbti, yra nebūtina leisti pinigus ir skelbti „Valstybės žiniose“.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? Galime ir svarstome. Ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame R.Ačo pataisai. Aš suprantu, kad pritariame abiem pataisoms. Ar vienai? Iš esmės abiem.

Tada P.Vilko pataisa 86 straipsniui.

S.LAPĖNAS. Kalbama apie „Valstybės žinių“ priedą „Informaciniai pranešimai“, patikslinta, kad būtina spausdinti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komitetas tam pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime svarstyti? Galime. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame.

Tada visą 86 straipsnį galime priimti? Galime priimti ir priimame.

Toliau nematau pataisų iki 92 straipsnio, kuriam yra J.Razmos pataisa. J.Razma gali ją pateikti?

J.RAZMA (TSF). Ši pataisa – sąlyginai mano pataisa. Ji yra iš esmės pateikta vyriausybinių institucijų, Švietimo ir mokslo ministerijos struktūrų, kiek pavėluotai pamačius, kad rengiant pagrindinį projektą nebuvo įvertinti pirkimai, susiję su mokslo programomis, jų ekspertiniu vertinimu, taip pat mokslo ir studijų institucijų meno programomis, kaip Dailės akademijos ir t. t. Šiems dalykams aš ir siūlau išimtis. Mano pataisa buvo tobulinama, buvo įregistruota kelis kartus iš naujo. Paskutinei redakcijai yra pritarusi ir Ūkio ministerijos atstovė, ir komitete niekas neprieštaravo, kad tokios pataisos reikia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, kad būtų svarstoma? Pritariame. Tokiu atveju, ar galime pritarti pataisai? Pritariame. Ačiū. Taigi šį reikalą irgi išsprendėme. Tada visą šį straipsnį galime priimti? Pritariame.

Toliau 32, 33, 34, 35, 36 straipsniai. Taip pat nėra pastabų. Galime priimti ir priimame.

37 straipsnis, kuriuo keičiamas priedėlis. P.Vilko pataisa.

S.LAPĖNAS. 37 straipsnio antra pastaba. Yra kalbama apie „nurodyta perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus atitinkantis transliuotojas“. Patikslinama sąvoka – „nurodyta perkančiosios organizacijos.“

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritaria. Gerbiamieji kolegos, ar galime svarstyti? Svarstome. Ar galime pataisoms pritarti? Pritariame. Pataisos priimtos. Ir visas 37 straipsnis. Ar galime jį priimti? Galime priimti ir priimame. Tokiu atveju viskas išspręsta.

Lieka 38 ir 39 straipsniai. Nėra pastabų? Galime priimti? 40 straipsnis.

S.LAPĖNAS. Dėl įstatymo įsigaliojimo. Patikslinta, kad įstatymas įsigalioja 2008 m. rugsėjo 1 dieną.

PIRMININKAS. Ar galime taip pat pritarti šiai pataisai? Pritariame. Ir straipsnį priimti taip pat galime su pataisom, kurias įregistravo P.Vilkas. Ačiū. Taigi pastraipsniui priėmėme.

Dabar dėl viso įstatymo keturi kalba už, keturi – prieš. Pirmoji – B.Vėsaitė. Prašom kalbėti trumpai, nes įtariu, kad salėje yra kvorumas.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, sakyčiau, kad įstatymas gerokai patobulintas, yra praplečiamos supaprastintų pirkimų ribos, tai yra nuo 75 tūkst. iki 100 tūkst. paslaugoms ir prekėms ir darbams nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. Taip pat yra atsisakyta reikalavimo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą norint nutraukti supaprastinto pirkimo procedūras. Taip pat leidžiama įteisinti Aritmetinių klaidų taisymo taisykles, nes besikreipiantys, padarę aritmetinę klaidą, paprastai būdavo eliminuojami iš konkurso. Taip pat yra patikslinta galimybė dėl sutarties keitimo ir nustatyta, kad iš socialinių įmonių perkama tik tais atvejais, jei įmonės apie jų gaminamas prekes, teikiamas paslaugas arba atliekamus darbus paskelbė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

Apibendrindama galiu pasakyti, kad įstatymo pakeitimai užtikrina operatyvesnį viešųjų pirkimų vykdymą, geresnį perkančiųjų organizacijų specifinių poreikių tenkinimą ir sumažina administracinę naštą. Visas procesas vyksta daug greičiau. Taigi tikrai siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, niekas negali mesti akmens į mano daržą dėl to, ką aš dabar pasakysiu, kad būtent viešieji pirkimai yra didžiausia korupcijos sritis valstybėje šalia teritorijų planavimo ir kitų dalykų. Ir man atrodo, kad ir kiek mes lopytume šį įstatymą, jeigu iš esmės nepakeisime tvarkos, iš principo, o niekas to nenori daryti, man teko tai kalbėti jau praeitoje kadencijoje, ir vėl maudysimės tame pačiame bjauriame korupcijos liūne, teismuose, ir vėl suiminės atskirus nedidelius veikėjus, žinoma, didelių bijo mūsų specialiosios tarnybos judinti, man atrodo, kad šitas dabartinis pataisymas nieko iš esmės nesprendžia. Valstybėje kai kuriuos dalykus, ypač tokius dalykus kaip valstybinis užsakymas, valstybinių pinigų panaudojimas, reikėtų išdiskutuoti. Žinoma, šis Seimas, ko gero, nebesuspės ir nebeturi noro, bet vis dėlto dalis žmonių liks kitame Seime. Reikia taip sudėti taškus ant „i“, kad būtų labai aišku: įstaigų vadovai turi teises, tai tegul turi ir atsakomybę. Ir galbūt mažiau reikia tų rašytinių popierinių procedūrų, o paskui daug ką daryti po kilimu, o rezultatas – visi žinome, kad duodami kyšiai ir vyksta korupcija. Todėl aš, balsuodamas už šį įstatymą, susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir V.Saulis nori kalbėti už.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Galima kritikuoti šį įstatymą, galima daryti kokias nors kitokias išvadas, bet mūsų komitetas, kaip papildomas komitetas, kuruojantis viešųjų pirkimų sritį, ypač atidžiai išnagrinėjo visą viešųjų pirkimų tarnybos praktiką. Priėjome prie tos nuomonės, kad kartais kai kurie per aukšti reikalavimai ir per griežti apibrėžimai kaip tik ir sukelia korupcijos elementus, ką minėjo ir kolega A.Matulevičius. Sakykim, viskas protingose ribose, pamatuota, ypač atsižvelgiant į prekių ir pirkimo paslaugų kainas, atsižvelgiant į kainų lygį ir dabartinį infliacijos lygį, tikrai jis neatitiko šių dienų reikalavimų.

Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu jus balsuoti už šį įstatymą, o jeigu iš tikrųjų dar yra kokių nors landų, tai linkiu ateityje šias landas taip užtaisyti, kad jos niekada niekam neatsivertų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir J.Veselka nori kalbėti prieš. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, A.Matulevičius teisus – iš tikrųjų mūsų biurokratinis aparatas pripratęs, žino, kaip reikia iš esmės patobulinti tą įstatymą, bet niekada iš karto nedaro. Visada daro tam tikromis proporcijomis, kad turėtų daugiau darbo. O pagrindinis principas – aparatas pripažįsta: reikia daugiau vykdyti centralizuotus viešuosius pirkimus. Praktika parodė, kad jie yra labai efektyvūs. Bet problema galutinai šiame įstatyme nesprendžiama, atidedama kitam. Todėl toks mūsų nuolaidžiavimas, kai jie patys sako, kad dar reikės kitas pataisas daryti… Mes visąlaik darom. Čia yra daugiau tokios kosmetinės pataisos, esminių pataisų dar neatnešė, ir turim pareikalauti, kad greičiau atneštų, būtent dėl viešųjų pirkimų, kur būtinas centralizavimas, nes tai yra labai efektyvus dalykas.

PIRMININKAS. Ačiū. S.Lapėnas norėjo kalbėti.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes, bandydami kovoti ir rasti galimybių padidinti skaidrumą, labai dažnai vaikomės pačių smulkiausių sandėrių. Jeigu pasižiūrėtume mokesčių administravimo praktiką, viešųjų pirkimų kontrolės praktiką Europos Sąjungoje, pamatytume, kad vis dėlto ten dėmesys koncentruojamas į gana didelius sandėrius, neeikvojami administraciniai ištekliai, gebėjimai smulkiems pavieniams atvejams. Turiu omenyje panašius atvejus, kaip yra savivaldybėse. Ir sutikite, kad būtent šiuos neskaidrius arba galimai korupcinius atvejus iš esmės gali sėkmingai įvertinti pati savivaldybės taryba, vertindama administracijos direktoriaus vykdytus pirkimus. Ir šiuo atveju nesinorėtų, kad mes, besivaikydami žvirblius, praleistume į savo lankas beplėšikaujančias meškas arba vilkus. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Visos kalbos dėl motyvų baigėsi. Gerbiamieji kolegos, aš prašau dėmesio dabar. Bandom balsuoti. Kas už tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Vyksta balsavimas. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti ir, jeigu pakanka balsų, prašom neišsibėgioti po to, nes turim visą paketą įstatymų, kuriems galėtume taip pat pritarti.

Balsavo 82, už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Viešųjų pirkimų įstatymas yra priimtas.

Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2712(4*)ES (priėmimo tęsinys)

Tada, gerbiamieji kolegos, prašau iš eilės atgal. Atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, dėl kurio taip pat reikia tik balsuoti ir priimti. Visos kalbos baigtos. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. (Balsai salėje) Atliekų, taip. Visos replikos bus po to, galėsit choru sustoti dėl visų įstatymų. Dabar balsuojam. Dabar einam atgal, taip.

Atliekų tvarkymo įstatymas. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimo.

Balsavo 82, už – 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Atliekų tvarkymo įstatymas yra priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26, 27, 44², 46¹, 50⁴, 50⁷, 51³, 56¹, 56², 64, 91⁸, 111, 112, 112¹, 112², 119, 119¹, 119², 120, 121, 122, 122¹, 130, 136, 138, 138¹, 141, 143, 172², 188¹⁰, 188¹³, 207⁷, 224, 225, 225(2), 227, 229, 233, 234, 237, 241¹, 242, 244, 259¹, 262, 266, 269, 270, 281, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 41¹¹, 51²³, 84², 84³, 84⁴, 112³, 112⁴, 112⁵, 112⁶, 112⁷, 112⁸, 119³, 118¹⁸ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2997(3*)ES (sujungti XP-808(3), XP-2118(2), XP-2660(2), XP-2716(2), XP-2735(2), XP-2754(2), XP-2821(2), XP-2891(2), XP-2997(2), XP-3006(2), XP-3055(2) (priėmimo tęsinys)

Toliau 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo… (Balsai salėje) Minutėlę, po to. (Balsai salėje) Ne, ne, nesuteikiu teisės, dabar balsuojam. Administracinių teisės pažeidimų. Kas pritaria šio įstatymo priėmimui, prašom balsuoti už. Jau sakiau prieš tai: replikos ir dėl vedimo tvarkos – po to, kai baigsim balsuoti dėl viso paketo.

Balsavo 86, už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2964(2*)ES (sujungti Nr.XP-1954 ir Nr.XP-2964) (priėmimo tęsinys)

Dabar darbotvarkės 1-5a klausimas – Audito įstatymas, bazinis įstatymas, taip pat negalėjom balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojam dėl Audito įstatymo. Kas už tai, kad Audito įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Balsavo 85, už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Audito įstatymas yra priimtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2965(2*) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259¹ straipsnio pakeitimo įstatymas. Kas už tai, kad jį priimtume? Tai lydintis Audito įstatymą įstatymas. Prašom balsuoti už.

Už balsavo 82, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Administracinių teisių pažeidimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, siūloma priimti protokolinį sprendimą ir šį įstatymą sujungti su prieš tai priimtu visų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų įstatymu. Ar galime taip padaryti? Galima. Ačiū.

Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2966(2*) (priėmimo tęsinys)

Darbotvarkės 1-5c klausimas – lydintysis Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 17, 18, 19, 22  straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2967(2*) (priėmimo tęsinys)

Dar vienas lydintysis – Buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti už.

Už balsavo 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Buhalterinės apskaitos įstatymo pataisų įstatymas yra priimtas.

Finansų įstaigų įstatymo 44 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2968(2*) (priėmimo tęsinys)

Ir paskutinis – Finansų įstaigų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymas. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, prašom balsuoti už. Balsuojame dėl Finansų įstaigų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Finansų įstaigų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Kaip sakiau, dėl vedimo tvarkos ar replikos –Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke, už greitą darbą. Aš norėčiau paprašyti, kad dėl Viešųjų pirkimų įstatymo mano balsas būtų įskaičiuotas už, nes aparatūra mane sugebėjo tik užregistruoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Įrašome į protokolą. A.Endzinas anksčiau stovėjo. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prieš balsuojant už Administracinių teisių pažeidimų kodekso įstatymą norėjau prašyti pertraukos. Nes tekste yra frazė ir straipsnis, numatantis baudas už laivų statymą nenumatytose vietose. Ši bauda šiandien galės turėti autorinį A.Kubiliaus vardą, nes Seimas nepritarė baudoms prie neįregistruotų prieplaukų, bet pritarė baudoms prie nenumatytų vietų. Per gausybę straipsnių galima suvėluoti ir nepastebėti net ir paskutinės stadijos kai kurių punktų, bet neleisti pasakyti šito prieš balsavimą, kad dėl to būtų padaryta pertrauka, manau, klaida. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes visą įstatymą perėjome pastraipsniui, svarstėme ir buvo kalbama dėl motyvų, atidėjome tik balsavimą. Aš nesijaučiu kaltas dėl to, kad jūs nespėjote laiku pasižiūrėti. Prašom. G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Pone pirmininke, po balsavimo noriu atkreipti dėmesį jūsų, kaip posėdžio pirmininko, ir kitų kolegų prašyti, kad, nepaisant prasidėjusio vasaros įkarščio, nebūtų balsuojama už nesančius salėje Seimo narius. Ne vienas ir ne du taip elgiasi chroniškai ir sistemiškai. Aš pasiruošęs pasakyti pavardes, bet, manau, tai yra nekorektiška, ir laikykimės šito, juo labiau kad 71 klausimas yra akivaizdus…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neturiu ką daug pasakyti.

G.STEPONAVIČIUS. Aš matau, kad nėra ponios V.Martinkaitienės salėje, ir matau, kad nėra pono A.Rimo salėje, bet už juos yra balsuota.

PIRMININKAS. Prašom arba į Etikos ir procedūrų komisiją, arba pasiaiškinti, aš neturiu daugiau ką pasakyti. Ačiū. Linkėjimas dirbti drausmingai yra teisingas. Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl ponios V.Martinkaitienės aš atsiimu, bet dėl kito kolegos tikrai galiu pasakyti, kad per paskutinius balsavimus dega ne tik kortelė, bet ir žalia… Atsiprašau.

Seimo nutarimo „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr.XP-3229 (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.

Darbotvarkės 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl V.Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“ projektas, registracijos Nr.XP-3229. Svarstymo ir priėmimo stadija. Pranešėjas – pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas. Po to – frakcijų vadovai arba atstovai.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė nutarimo projektą „Dėl V.Greičio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“. Pažymėtina, kad teismų pirmininkų pagrindinis atleidimo pagrindas iš pareigų, – pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Teisės departamentas pateikė savo išvadą, kad priimant tokį sprendimą reikia įsitikinti, nustatyti, kad yra objektyvi aplinkybė – termino paskyrimo, kadencijos terminas baigėsi. Ponas V.Greičius paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininku prieš devynerius metus liepos 8 dieną.Pagal tuo metu galiojusį įstatymą kadencijos laikas – devyneri metai. Kaip žinote, kolegos, jums pasiūlius, jeigu dabar būtų skiriamas pirmininkas, būtų viso labo penkeriems metams. Taigi tokia aplinkybė nustatyta. Prieš devynerius metus liepos 8 dieną paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Liepos 8 dieną sueina devyneri metai.

Kiti atleidimo pagrindai teismų pirmininkų yra tokie pat, kaip teisėjų atleidimas, bet šiuo pagrindu niekas nesiūlo atleisti (savo noru ar sveikatos, ar kitais atvejais, jų visų nevardysiu). Komitetas, svarstydamas šį klausimą, priėmė sprendimą pritarti nutarimo projektui 7 balsais už, 2 susilaikius. Pažymėtina, kad atleidimo procedūra yra tokia: Prezidento teikimu Seimas priimta tokį sprendimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar frakcijų atstovai. Būtų galima registracijos tvarka nuo pačios didžiausios frakcijos, kurią sudaro vienas Seimo narys, ar iš tikrųjų nuo didžiausios frakcijos ar didesnės. Užsirašymo tvarka? Gerai. A.Matulevičius, Mišrios Seimo narių grupės vadovas. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų smagu, kada Seime nors prieš kadencijos pabaigą pradedami gerbti mažesnieji. Taip ir turėtų būti civilizuotoje visuomenėje. Norėčiau pradėti nuo to, kuo užbaigė kolega gerbiamasis J.Sabatauskas. Formaliąją prasme galima kalbėti apie pagrindus, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleidžiamas pasibaigus kadencijai. Deja, būtų labai gerai, jeigu tuo metu taip pat būtų kalbėjęs gerbiamasis J.Sabatauskas… Č.Jokūbauskas, porą metų išbuvęs Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teismo skyriaus pirmininku, pasirodo, nepažeidė nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo nutarimų ir netgi Konstitucinio Teismo pirmininkas tada jį gynė. Pasirodo, vieniems galima vieną, kitiems kitą pagrindą surasti.

Bet aš norėčiau iš eilės. Aš nenoriu nieko įžeisti, ypač gerbiu moteris, bet vis dėlto Prezidento patarėja ponia A.Rauličkytė praėjusiame Seimo posėdyje neteisingai pasakė ir neteisingai pastatė Seimą į vietą. Ir po to tai buvo tęsiama viešojoje erdvėje, ir apie tai negalima šiandien nekalbėti. Visuomenė buvo informuojama, kad Seimas yra mažiausiai nulis, jeigu ne daugiau, nes jis šitos problemos visiškai negali spręsti, ką jie ten savo kabinetuose nusprendė, tą mes ir turime formaliai padaryti.

Tada man kyla klausimas, o kai buvęs gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo teisėjas V.Mikelėnas bandė kreiptis į Prezidento, į Seimo ir į tautos sąžinę, gaila, bet jis nebuvo išgirstas. Tai buvo lygiai prieš dvejus metus, kai keletas teisėjų apsimelavo ir įvyko tas garsusis konfliktas. Jeigu kalbėtume preciziškai pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria Seimas tik Prezidento teikimu. Yra kiti pareigūnai, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, jį skiria Prezidentas pritarus Seimui, yra atvirkštinė procedūra. Mes matome, kai Prezidentas renkasi kandidatus, kai jis juos skiria mums pritarus, jis susitinka su labai daug kandidatų. Pavyzdžiui, dėl VSD apie poną P.Malakauską „Lietuvos rytas“ parašė 2006 m. lapkričio mėn., kad jis bus direktoriumi. Direktoriumi jis tapo tik 2007 m. gegužės mėn., bet prieš tai mes matėme didžiulę plejadą kandidatų, generolų ir ne generolų, kurie perėjo per prezidentūrą. Šiandieną mes šito čia nematome, mes esame pastatyti į tam tikrą vietą ir maždaug jūs žinokite, „maurai“, savo vietą ir balsuokite taip, kaip mes liepsime. Tai, man atrodo, yra nekorektiška, bent jau dviejų institucijų, kur yra Prezidentas ir Seimas, atžvilgiu, nes šios dvi institucijos yra renkamos tautos ir viena kitą turi gerbti. Todėl teikiantysis privalo išsakyti visus motyvus, kuo neįtiko dabartinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kokiais rimtais, esminiais pagrindais jis neteikiamas naujai kadencijai, nes Konstitucija šito nedraudžia.

Man asmeniškai atrodo, ir aš drįstu taip pasakyti, kad šitas pirmininkas neįtiko tuo, kad tuo melavimo atveju… daugelis Seimo narių atsimena, kad Seime buvo norimą sudaryti komisiją ir gaila, kad jinai nebuvo sudaryta, „virto“ Seimo Pirmininkas A.Paulauskas ir visi pamiršome, kad keli teisėjai melavo Prezidentui, jo patarėjas melavo Prezidentui ir už tai buvo apkaltintas ponas V.Greičius, bet niekas jo neatsiprašė. Žmogus parodė stuburą ir parodė drąsą. Taip, aš sutinku, Lietuvoje yra madinga už tai bausti.

Antras jo nepaklusnumas yra vadinamajam pseudoteismų įstatymui. Teismų įstatymas yra niekinis. Žmogus išdrįso pasakyti savo nuomonę, pasirodo, Lietuvoje ir to negalima, ir to negalima, ir už tai reikia kirsti galvą. Gal taip ir reikia, aš nežinau, jeigu mes gyvename tokioje valstybėje. Jeigu iš tikrųjų ponai gali kaitalioti valstybinės televizijos ir radijo komiteto direktorius, vadovus ir panašiai, išmetinėti laidų vedėjus, išmetinėkime ir teismų pirmininkus. Ir paskui atėjęs Prezidentas čia į Seimą sakys: aš tik reiškiu susirūpinimą. Bet ponai, pagal Konstituciją jis atsako už situaciją valstybėje.

Mano supratimu, šiandien Seimas turi parodyti savo principinę valią. Mes, įtardami, kad žmogus atleidžiamas už tai, kad buvo principingas, negalime galvoti apie naujo paskyrimą, o jeigu mums tik bandoma daryti teisinė „abra kadabra“, šarada ir Seimas pastatomas į tokią vietą, kur jisai negali pasirinkti, man atrodo, Seimas, kaip institucija, paprasčiausiai turėtų save gerbti ir apskritai nedalyvauti šiame procese.

Bet kadangi pagal Konstituciją mes privalome dalyvauti, tai naudodamiesi savo teise mes turėtume šiandieną balsuoti ir neatleisti V.Greičiaus iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, taip apgindami Seimo, kaip institucijos, garbę. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra užsirašę penki vienos frakcijos atstovai. Kas kalba frakcijos vardu, tas bus pirmasis, kiti kalbės vėliau. Kolega V.Mazuronis kalbės frakcijos vardu? Prašom. Ruošiasi kas? R.Juknevičienė ruošiasi. Gerai. (Balsai salėje) Ar L.Sabutis? Kuris? (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti, kadangi vienos frakcijos labai daug, tai reikės ją „praskiesti“ kitų Seimo narių pasisakymais. Kolega V.Mazuronis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu.

V.MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Visi, kurie užrašyti frakcijos vardu, turi kalbėti pirmi, man atrodo, o paskui pagal sąrašą ir čia jokių problemų nėra.

Mielieji kolegos, Seimo svečiai, aš noriu pasakyti, kad aš ne teisininkas, bet man šiek tiek keistoka ir nelogiška atrodo dabar esanti tvarka, kai pasibaigus kadencijai, šiuo atveju mes kalbame apie Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadenciją, Prezidentas turi rašyti teikimą Seimui, o Seimas turi balsuoti dėl šio teikimo atleisti vieną ar kitą pareigūną. Man šiek tiek keista ta tvarka, tačiau yra taip, kaip yra, mes galime kaltinti ankstesnių seimų atstovus. Tačiau šiandien Konstitucijos 112 straipsnyje labai aiškiai ir tiesiai pasakyta: „Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.“ Taigi aiškiai ir šviesiai tiesiai parašyta, kad Prezidentas turi teisę ir pareigą pateikti teikimą, o Seimas turi pareigą ir teisę priimti sprendimą dėl Prezidento teikimo. Kaip žinome, pasirinkimus mes visi turime tris – už, prieš arba susilaikyti.

Mielieji kolegos, mes iš tiesų labai atidžiai išklausėme tiek Prezidento patarėjos perduotus Prezidento motyvus bei argumentus, tiek dabartinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko mintis, jo pamąstymus. Mums, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams, atrodo, kad V.Greičius yra principingas ir doras Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir, kas ypač svarbu, nepriklausantis jokiems teisininkų ar politikų klanams ar grupėms. Būtent todėl, mes manome, jis yra neparankus tų grupių ar grupuočių nariams ar jų rėmėjams. Todėl mūsų frakcijos nariai negali ir nepritars siūlymui atleisti V.Greičių iš užimamų pareigų. (Plojimai)

PIRMININKAS. Supratome. Dabar kviečiu Tėvynės Sąjungos frakcijos atstovą arba, tiksliau, atstovę R.Juknevičienę. Ruošiasi J.Veselka. (Balsai salėje) Aš dar kartą sakau, reikia šiek tiek sukeisti, nes viena frakcija beveik visa užsirašė kalbėti. (Balsai salėje) Bičiuliai, visi pakalbėsime. Prašom, kolege Rasa. Prašom, tamstai žodis.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, panašu, kad diskusiją dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo siekiama paversti vien tik kokio nors lygmens Seimo konfliktu su Prezidentu. Taip nuversti ir nutolinti svarstymus nuo jo esmės, o konflikto čia kaip tik neturi būti. Jo neturi būti, nes diskutuojama reikalo esmė – Seimo atsakomybės klausimas. Atleisti galima tada, kai Seimas atsakingai turės sprendimą dėl būsimo Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Atsakomybės klausimas todėl, kad jau cituotame Konstitucijos 112 straipsnyje yra labai negailestingai ir aiškiai pasakyta, kad „Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.“ Atkreipiu dėmesį, kad Konstitucija aiškiai nurodo, jog pagrindinė atsakomybė, skiriant ir atleidžiant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, suteikiama Seimui. Konstitucija numato ir vice versa atvejus, kai didžiausia atsakomybė tenka Prezidentui. To paties Konstitucijos straipsnio kita dalis sako, kad, pavyzdžiui, „Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų – pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.“ Taigi ten atsakomybės laipsnis keičiasi. Jos didžioji dalis tenka būtent Prezidentui, kur kas mažesnė – Seimui.

Taigi, ką reiškia Seimo atsakomybė? Tai reiškia, kad Seimas bus atsakingas visuomenės akyse už Aukščiausiojo Teismo sėkmes ir nesėkmes per artimiausią kadenciją. Tai reiškia, kad dėl siūlomų kandidatų turi būti konsultuojamasi su visomis Seimo frakcijomis ir kad geriausia apsispręsti renkantis, t. y. svarstant keletą įmanomų kandidatų konsultacijų metu. Ši pareigybė, žinant, visuomenės pasitikėjimo teismais lygį, turi sulaukti kuo plačiausio visuomenės, taigi ir jos išrinkto Seimo pritarimo. Šiandien galiu pasakyti, kad jokių konsultacijų dėl dabartinio Aukščiausiojo Teismo primininko atleidimo ir naujų kandidatūrų teikimo bent jau su mūsų frakcija tikrai nebuvo. Tas pats galioja ir valdančiosioms frakcijoms. Galbūt, bet nežinau, ar frakcijos, t. y. jų nariai, o ne vien tik vadovai, buvo susitikę su Prezidentu ir ar konsultavosi tokiu svarbiu klausimu. Žinoma, kad tas pats galioja visoms frakcijoms, ir opozicinėms, ir valdančiosioms.

Beje, mūsų politinio gyvenimo praktika rodo, kad kai Prezidentui tenka atsakomybė skirti, sakykim, Vyriausybės narį, ministrą, paprastai yra svarstomos net kelios kandidatūros. Tai tik sustiprina atsakomybės jausmą, esu tikra, ir padeda priimti geresnį sprendimą. Negaliu nepaminėti vieno dalyko, kurį sužinojau prieš eidama į šią tribūną. Spaudoje radau įspūdingus faktus dėl rotacijos. Panašu, kad ji yra, deja, selektyvi, taikoma, kai reikia ko nors atsikratyti, o netaikoma, kai situacija visai kita. Štai, pasižiūrėkite. Spaudoje kaip tik apie tai ir rašoma, apie tų pačių teismų jau praėjusius dalykus ir dabartį. Česlovas Jakubauskas dvejus metus pasibaigus kadencijai vadovavo vienam iš Aukščiausiojo Teismo skyrių. Vlado Nikitino kadencija baigėsi prieš pusę metų, tačiau jis vis dar vadovauja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui. Valdas Cėciūnas. Gintautas Kaulakis vadovauja Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, nors jo kadencija baigėsi prieš dvejus metus. Rima Žiautienė, Rima Volikienė, Osvaldas Briedis, Vitalijus Kondratjevas, Albertas Milinis ir daug kitų, tai vis teismų pirmininkai, kurie laikinai eina pareigas pasibaigus jų kadencijai. Šiandien šiuo metu tai vyksta. Todėl negaliu susilaikyti nepacitavusi to. Mano galva, tai turėtų padėti mums apsispręsti, priimti ar ne K.Čilinkso pataisą, siūlančią, kad nutarimas dėl V.Greičiaus atleidimo galėtų būti priimtas tik tada, jeigu mes priimtume šią pataisą, jog jo atleidimas įsigalioja nuo tos dienos, kai Seimas paskirs kitą Aukščiausiojo Teismo pirmininką.

Gerbiamieji kolegos, šis balsavimas bus ne tiek dėl dabartinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus, kiek dėl Seimo konstitucinių galių. Klausimas iš esmės yra, ar Lietuvos Respublikos Seimas išlaikys jam Konstitucijos numatytas galias ir ar sugebės išlaikyti atsakomybės egzaminą, todėl frakcija nebalsuos už tokį nutarimo projektą, koks yra pateiktas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu J.Veselką. Ruošiasi kolegė V.Baltraitienė.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pradžioje pacituoti Konstitucijos 59 straipsnį: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“ Noriu pabrėžti – vadovaujasi ne Konstitucinio Teismo išaiškinimais, o Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jeigu tik jie pažeidžia priimdami sprendimus Konstituciją, tik tada Konstitucinis Teismas turi pasakyti, kad buvo pažeista, ir turi būti atkurta tai, kas pažeista. Dabar mums Prezidento patarėja aiškina, kad Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jūs privalote atleisti, jeigu neatleisite, tai jis negalės vykdyti savo funkcijų. Iš tikrųjų daug kas citavo 112 straipsnį, būtent Konstitucija suteikia Seimui aukščiausias galias atleisti ar neatleisti tik Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Tik Aukščiausiojo Teismo pirmininko atveju, visais kitais atvejais iš tikrųjų Seimui tokių aukštų teisių nesuteikta. Kodėl tos išimtinės teisės yra būtent Seimui suteiktos? Todėl, kad kitas Konstitucijos straipsnis sako, kad tik teismai vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje. O Aukščiausiojo Teismo pirmininkas – kaip tik tas garantas, kad teismai turi vykdyti teisingumą objektyviai, todėl yra šis subalansavimas.

Kai analizuoji toliau, kaip aiškina Prezidento patarėja Konstitucinio Teismo išaiškinimus, tai, paprastai kalbant, būtų galima pasakyti, kad šiuo atveju Konstitucinis Teismas aiškiai „nusigrybavo“. Kodėl „nusigrybavo“? Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas pasijuto, kad jis gyvena valstybėje, kurioje yra absoliuti monarchija ir aukščiausiasis monarchas yra Konstitucinis Teismas, kaip jam pasirodo Konstitucija, taip jis gali ją išaiškinti. Kad ir kaip mes žiūrėtume, gerbiamieji, vis dėlto žinome, kad Lietuvos Respublika yra parlamentinė Respublika, pabrėžiu, parlamentinė Respublika, todėl ši galia, įteisinta Aukščiausiojo Teismo atžvilgiu, yra išimtinė parlamentinė. Prezidentui suteikta teisė tik pateikti, pateikti, t. y. išreikšti savo norą per visas jūsų struktūras, kaip sako, kad labai įtartinai, tik pateikti norą.

Todėl, gerbiamieji, šis klausimas yra ne tiek dėl V.Greičiaus, kiek noras pasakyti, kad Seimas nėra ta institucija, kur Prezidento aplinka gali daryti ką nori su Seimu. Todėl mūsų, kaip R.Juknevičienė paminėjo, pareiga apginti Seimą, kaip parlamentinės Respublikos aukščiausiąją valdžios instituciją. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, šiuo atžvilgiu manau, kad mes turime ir Konstituciniam Teismui pasakyti, ir Prezidentui, jeigu jis dar iki šiol nesuvokė, o gal jo aplinka. Aš niekada nevertinu ar premjero, ar Prezidento, kurie sako, kad mus veikia aplinka. Tokie prezidentai ir premjerai nereikalingi. Aplinka turi teisę tik patarti, bet ne veikti, o jeigu jau veikia, tai atleiskite, reikia šitą suprasti, kad aš nepajėgus potencialiai valdyti valstybės.

Todėl, gerbiamieji kolegos, kad ir kiek mes analizuotume Konstituciją, mums suteikta pareiga. Jeigu mes paliksime gerbiamąjį V.Greičių Aukščiausiojo Teismo pirmininku, vėl gerbiamoji A.Rauličkytė meluoja, kad jis negalės vykdyti savo funkcijų. Juk paliekam ne dėl nosies ar akių, o paliekam todėl, kad jis sąžiningai, garbingai, gerai vykdė savo funkcijas. Jeigu mes jo neatleisime, jis gaus visas teises, kurias turėjo kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. O Prezidento grupuotė, kaip nori, taip tegu aiškinasi. Mūsų principinė pozicija paremta Konstitucijos teisėmis, manyčiau, mums reikia jos laikytis. Todėl siūlau nepritarti gerbiamojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus, kuris parodė vieną esminį dalyką – „Alitą“… Tik Aukščiausiasis Teismas davė galutinį sprendimą, kad L.Bosca buvo neteisėtai pašalintas. Pažiūrėkite, mūsų komisija priėjo išvadą, kad yra padaryta žala, perveda Vilniaus apygardos prokuratūrai, o ji, padariusi sprendimą, amžinybė… Sako, L.Bosca neieško. O kuo čia dėtas L.Bosca. Čia yra ekonominiai dalykai.

Gerbiamieji, dar kartą kartoju, siūlau apginti Seimo garbę, mūsų konstitucines teises ir nepritarti gerbiamojo V.Greičiaus (…).

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V.Baltraitienę, Darbo partijos frakcijos seniūnę. Ruošiasi P.Gražulis. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Pristatant Seime Prezidento teikimą atleisti V.Greičių iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, visi buvę salėje pajutome spaudimą, kad mes negalime turėti pasirinkimo ir privalome balsuoti taip, kaip pateikė Prezidentas. Bet kiekvienas Seimo narys turi teisę balsuoti taip, kaip jam liepia sąžinė, jo kompetencija ir supratimas. Manome, kad jau vieną kartą Seimas įrodė, kad gali nepritarti Prezidento teikimui, kai buvo siūloma atleisti VSD direktorių. Atrodo, Prezidento aplinka turėjo pasimokyti iš šio įvykio ir, prieš teikiant Prezidento teikimą atleisti V.Greičių iš pirmininko pareigų, susitikti su frakcijomis ir surengti konsultacijas. Deja, gerbiamoji A.Rauličkytė tada nepareiškė noro susitikti nei su mumis, nei su kitomis frakcijomis, tik frakcijoms pareiškus norą susitikti su V.Greičiumi, kartu su juo pasirodė ir patarėja, bet pavėluotai. Šis įvykis, manau, dar kartą parodė, kad prezidentūra turi gerbti Seimą kaip instituciją ir konsultuotis su juo prieš priimant svarbius sprendimus.

Darbo partijos frakcija susitiko su V.Greičiumi, išklausė atsakymus į visus pateiktus klausimus ir nusprendė, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę balsuoti laisvai. Ant kiekvieno mūsų stalo yra trys mygtukai, ir kiekvienas paspausime tą, kurį mums liepia paspausti mūsų įsitikinimas ir sąžinė. Darbo partija balsuos laisvai.

PIRMININKAS. Ačiū. P.Gražulis. Ruošiasi V.Čepas.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, daugelis argumentų buvo išsakyta, pasiremta Konstitucijos 112 ir kitais straipsniais, ir apie tai nenoriu aš plačiau kalbėti ir kartotis. Bet šiandien man iškyla klausimas. Mes stebime Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbą, stebi prezidentūra, stebi ir visuomenė. Kai buvo pateiktas prezidentūros sprendimas, kad pasibaigus kadencijai reikia atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką, būtų pateikti motyvai, dėl kurių atleidžiama, nurodytas darbo brokas, be abejonės, aš manau, Seimo nariai nediskutuotų, o priimtų sprendimą, kad reikia atleisti ir reikia rotacijos. Dabar ta motyvacija, kad būtina rotacija, atsinaujinimas. Taigi buvo pateikta daugiau kaip 10 teisėjų, kuriems pasibaigusi kadencija, įvairių lygių teismų pirmininkai, jie faktiškai ir toliau eina pareigas. Mes jau čia minėjome dėl Č.Jokūbausko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko, nors irgi buvo pateikta Prezidentui gana garbinga Valentino Mikelėno kandidatūra, bet Prezidentui netinka garbingi, netinka principingi, netinka sąžiningi žmonės. Štai kur problema.

Dar vieną dalyką noriu pasakyti, prisimename tą iškeltą dėl Valentino Margevičiaus, jis taip pat buvo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Radviliškio… Kai išaiškėjo, kad šitas pareigūnas buvo teistas, net sovietinėje policijoje negalėjo dirbti, ir Prezidentas per patarėją H.Šimkūną bando apkaltini Aukščiausiojo Teismo pirmininką, tą, kuris vienintelis Teismų taryboje balsavo ir kalbėjo, kad jis negali toliau eiti šitų pareigų. Įsivaizduokite, ar tada nebuvo rengiamas prieš Aukščiausiojo Teismo pirmininką V.Greičių prezidentūros aplinkos ir Prezidento sąmokslas, provokacija, kad galbūt neišaiškės, galbūt Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neatskleis protokolų, kaip buvo balsuojama, ir tokiu būdu pareikš jam nepasitikėjimą ir bus atsikratyta Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Aš manau, labai purviną išpuolį buvo bandoma organizuoti prieš Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Ir tai iš Prezidentūros, šitą atsakomybę turi prisiimti Prezidentas. Ir iki šiol Aukščiausiojo Teismo pirmininko Prezidentas neatsiprašė, todėl galima dar aiškiau tvirtinti, kad buvo sąmoningas, suplanuotas sąmokslas prieš Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Aš manau, tai yra mums labai svarbu.

Kai iš šitos tribūnos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas kalbėjo, kad būtina, kad būtų atviresni teismai, kad Teismų taryboje dalyvautų visuomenė, būtina nustatyti, kad būtų taikomos administracinės nuobaudos teisėjams, tai, ko mes daugelis siekėme, pasirodo, prezidentūra ir jos aplinka, kuri daro įtaką ir Seimo daliai, visaip blokuoja tuos įstatymus. Turi būti bendra Teismų sistema, turi būti formuojama, o dabar išskirtas kažkoks virš visų teismų teismas, kurio negalima apskųsti. Kaip šitaip galima daryti? Paskui mes kalbame, kad Lietuvoje nėra teisingumo, kad teismais nusivylusi mūsų visuomenė. To, ką mes kalbame, ką nori matyti visuomenė, kokius nori matyti teismus, ir siekia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tik jam negalima įgyvendinti. Ir jeigu jis paprašo Seimo susitikti su Seimo nariais, apkaltina, kad jis daro spaudimą. Taigi jis praktiškai dirba tą darbą, ir labai gerai, kad jis mums, Seimo nariams, patarinėja, kaip tobulinti teismų darbą. O šiandien padaryta visiškai uždara teismų sistema, net teisėjų darbą vertina patys teisėjai.

Ir dar, aš manau, vienas dalykas. Mes pamąstykime, jeigu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas nebūtų principingas, gal būtų kitas išaiškinimas net ir Konstitucinio Teismo, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas negali būti Teismų tarybos pirmininku. Galbūt todėl atsirado Konstitucinio Teismo toks išaiškinimas, kad kaip nors būtų nušalintas nuo visur Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V.Greičius. Štai, kai matai, kas darosi mūsų valstybėje, tai iš tikrųjų darosi gana liūdna. Kada sustos šitas traukinys – šalinti iš atsakingiausių pareigų sąžiningus žmones?

PIRMININKAS. Laikas.

P.GRAŽULIS. Aš manau, kad šį kartą Seimas parodys principingumą ir pasielgs pagal Konstitucijos 112 straipsnį, nes tik Seimas skiria Prezidento teikimu ir atleidžia Aukščiausiojo Teismo pirmininką.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Čepą. Ir dabar prasideda tų pačių frakcijų narių kalbos. Ar visi kalba, ar galime sutrumpinti? Gerai. Po V.Čepo kalbos spręsime.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, klausiausi labai gilių ir išmintingų kalbų, labai prasmingų Konstitucijos skaitymų, Prezidento įstatymo nagrinėjimo ir pagalvojau, kad 8 metus dirbu Seime, ir nė velnio nieko neišmanau. Gal tai yra mano asmeninė tragedija, negaliu pasakyti, bet man kažkoks kirminas galvoje sako, kad ne tik mano, gal daugiau yra kitų asmenų.

Gražu panagrinėti Konstituciją, gražu pasipuikuoti prieš žurnalistus, kaip mes išmanome. Bet ar mes gražiai darome? Ar tai, kas dabar vyksta, gali vykti normaliame Seime, bet kokioje demokratinėje valstybėje? Kaltinimai Prezidentui, kad jis atlieka savo pareigą. Visi cituoja: „Prezidentas teikia kandidatą Seimui“. Taip? Prezidento aplinkai kažkokiom intrigom, provokacijom, kad nesusitiko kažkas su kažkuo. Sakykite, kada koks atleidžiamas valstybės pareigūnas, aukštas pareigūnas, atleidžiamas iš pareigų, yra su kuo nors susitikęs? Baigėsi kadencija, siūlomas kitas kandidatas, jis atleidžiamas. Dabar staiga kaip Pilypas iš kanapių kažkas išlindo, imkime ir neatleiskime dėl to ir dėl to, kažką Konstitucijoje žiūrėjo, bet neaišku ką. P.Gražulis dar neturi teisės, deja, aš labai dėl to apgailestauju, skirti ir atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Aš sutinku, kad jis, cituoju jį, galbūt pasiūlytų „gana garbingą Mikelionio kandidatūrą“. Kokia gali būti garbinga ar gana garbinga?

Šiuo metu Lietuvos Prezidentas yra V.Adamkus ir jis siūlo kitą kandidatūrą. Gal ji nepatinka, konservatoriams nepatinka, dar kai kam nepatinka. Pavyzdžiui, mane esamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas visiškai tenkina. Kad ir kaip būtų, tie teismai sukasi, pretenzijų jiems yra labai daug, bet negali pasakyti, kad ten procesai nejuda ir mūsų teisėsauga labai prastėja. Aš, kaip ir P.Gražulis, esu ne Prezidentas ir negaliu siūlyti. Šiuo atveju, matyt, reikia gerbti Prezidento valią, nes kitaip klausimas labai įdomus – kas bus? Kas bus, jeigu mes jo neatleisime? Faktiškai kelis mėnesius Lietuvos teismai bus be valdžios. Ar tos intrigos siūlytojai tai supranta? Matyt, nelabai supranta, o jeigu supranta, tai šį dalyką daro sąmoningai, nes turbūt turi kokių nors interesų: interesų sukelti sumaištį, kai ir taip įtempta situacija mūsų valstybėje, padaryti, kaip gerbiamasis kolega iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ sako, kad situacija valstybėje būtų visiškai tragiška. Prašom, darykite tą dalyką, bet aš manau, kad Seimas turėtų apsispręsti neatsižvelgdamas į savo frakcijos interesus, į savo kitus ypatumus, kuriuos ji numato, bet nepasako… Aš dar kartą kartoju, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas dirbo gerai beveik devynerius metus ar net ilgiau, bet, matyt, po dešimtiems metų ateina laikas, ką nors keisti. Sociologai ir psichologai, vadybininkai sako, kad dešimt metų yra tas laikas kai reikia keisti darbą, turi ateiti naujos jėgos. Manau, kad mes teisingai pasielgsime, jeigu šiandien atleisime gerbiamąjį V.Greičių iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dar kartą noriu pranešti, kad liko keturi kalbėtojai: E.Klumbys, R.Ačas – viena frakcija, K.Starkevičius, R.Kupčinskas – kita frakcija. Frakcijos pagal dydį nevienodos. Aš siūlyčiau leisti kalbėti dar vienam iš didelės frakcijos arba iš viso baigti kalbas. (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame. Kolegos, dėmesio! Kas remia siūlymą baigti diskusijas, balsuoja už, kas mano, kad dar reikia diskutuoti, balsuoja kitaip. Kas remia siūlymą baigti diskusijas – už. (Balsai salėje)

Balsavo 88 Seimo nariai. Už diskusijų nutraukimą – 70, prieš – 15, susilaikė 3. Diskusijos nutraukiamos.

Prašom. Kolega E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Statuto 108 straipsnio „Diskusijų nutraukimas ir apribojimas“ 3 dalis sako: „Nutarus diskusiją nutraukti (kas įvyko dabar), posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui.“ Taigi aš turiu teisę kalbėti.

PIRMININKAS. Na, kam jau kam, o E.Klumbiui kalbėti eilė be eilės. Prašom. Juo labiau remiantis Statutu. Prašom. Bet 5 minutės!

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs man suteikėte ne malonę, kaip jūs čia traktuojate, o aš kalbu vadovaudamasis Statutu. Jūs, kaip Statuto žinovas, turėtumėte tai žinoti.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KLUMBYS. Pagrindinis dalykas, dėl ko norima nebeskirti gerbiamojo V.Greičiaus, ką mes girdėjome, yra rotacija. Šiandien paskelbta (…) teisėjų, kuriems Prezidentas Valdas Adamkus tiesiogiai turėtų taikyti rotacijos principą, jam niekas netrukdo tai daryti, bet jis to nedaro. Kažkodėl pats paneigia tą rotacijos principą, kuriuo vadovaudamasis jis nori pakeisti gerbiamąjį V.Greičių. Tad rotacija, taikoma V.Greičiui, yra fikcija, o tai susiję su Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriuo Aukščiausiasis Teismas išteisino Prezidentą Rolandą Paksą. Pagal Konstitucijos 112 straipsnį Seimas atleidžia Aukščiausiojo Teismo pirmininką, bet neprivalo atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasibaigus jo kadencijos laikui, kaip tą teigia, Prezidento V.Adamkaus atstovė A.Rauličkytė. Nebus jokios tragedijos nei valstybėje, nei prezidentūroje, jei Seimas neatleis V.Greičiaus. Tuomet gal atsitokės Prezidentas ir pradės asmeniškai konsultuotis su Seimu, o ne atiduos iniciatyvos savo atstovei Rauličkytei. Jeigu Seimas nesutiktų atleisti V.Greičiaus, tada V.Adamkus gal pagaliau imtųsi suprasti, kad kaip tik Seimas yra tautos, o kartu ir Prezidento V.Adamkaus, kuris yra tautos dalis, atstovybė. Prezidentas yra valstybės vadovas ir jo juridinis statusas yra kiek kitoks. Galbūt Seimui nesutikus atleisti, V.Adamkus iš esmės pradės domėtis, kodėl Seimas ir toliau norėtų matyti Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigose gerbiamąjį V.Greičių.

Taigi mano išvada yra tokia: sistemai, kurią sudaro Prezidentas, Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Konstitucinis Teismas ir, ko gero, didžioji valdančiosios daugumos dalis, dabartinis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra neparankus ir jie į šią poziciją nori paskirti savo atstovą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą dabar teikėjų atstovai. Atrodo, nenori kalbėti. Gerbiamoji A.Rauličkytė ar gerbiamasis V.Greičius norėtų tarti žodį? Ne. Aišku.

Gerbiamieji kolegos, mes turime pereiti prie priėmimo stadijos. Primenu, kad įstatymą sudaro preambulė ir du straipsniai. 1 straipsnis – dėl atleidimo, 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Pagal eilę turime pradėti nuo 1 straipsnio, nors, primenu, 2 straipsniui yra kolegos K.Čilinsko pataisa, ir jis dabar norėtų pasakyti porą žodžių.

K.ČILINSKAS (TSF). Taip, dėl procedūros, Pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom,

K.ČILINSKAS. Kaip žinote, pagal Konstituciją Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atleidžiamas nustatyta tvarka, taip pat ir pasibaigus įgaliojimų laikui, bet nustatyta tvarka. Seimo įgaliojimų tvarka išdėstyta Statute. Statute yra vienas skyrius, kuris nustato, kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiriamas, ir yra kitas skyrius, 35 skirsnis, kuriame nustatoma, kaip atleidžiami Seimo paskirti pareigūnai, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas skiriamas Seimo. Kaip atleidžiami Seimo skiriami pareigūnai? Čia pasakyta, kad jie atleidžiami slaptu balsavimu, todėl aš nemanau, kad tokį klausimą būtų galima spręsti taip, kaip mes dabar bandome. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, tas straipsnis yra skirtas nepasitikėjimui, o ne šiaip atleidimui, ir mes jo niekada netaikėme tokiam teikimui kaip dabar. Niekad netaikėme, gerbiamasis kolega. Prašom.

K.ČILINSKAS. Kas yra parašyta, tai privaloma, o ne tai, kas daroma buvo. Pasakykite straipsnį, kur yra kitaip. Yra tik tokia tvarka. Atsiprašau, aš dar kol kas galvoju apie Statutą. O jeigu jūs sakote, kad daroma kitaip, tai atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, taip, kaip jūs sakėte pradžioje, tai yra pagal skyrimą ir atleidimą. (Balsai salėje) Ačiū. Vis tiek bet kuriuo atveju mes turime priiminėti nutarimą pastraipsniui. Prašom. Dar kolega Z.Balčytis. Prašom. (Šurmulys salėje)

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kadangi jau pradedame balsavimo procedūrą (matyt, nieko naujo nepasakysiu), o mano sūnaus byla yra nagrinėjama Aukščiausiajame Teisme, manau, bus korektiška, kad nebūtų galima paskui spekuliuoti, aš nedalyvausiu balsuojant nei dėl vienos, nei dėl kitos kandidatūros.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. Prašom. Vienas – už, vienas – prieš. A.Matulevičius. Prašom. Nuomonė prieš.

A.MATULEVIČIUS. Čia kolegos, pasirodo, bandė nusišalinti nuo balsavimo, bet neišdrįso. O gal ir reikėtų, jeigu kas nors turi reikalų, ar partijos vadai, ar kas, bet klausimas iš esmės. Aš jau pasakiau svarstymo metu, kad iš tikrųjų prezidentūra nepateikė argumentų. Ką mes žinome viešojoje erdvėje apie teismų darbą ir apskritai apie teismus, apie skaidrumą teismuose, iš tikrųjų tai nepuošia šios institucijos. Nepuošia ir Seimo, kuris už tai irgi yra atsakingas. Galų gale nepuošia ir Ekscelencijos Prezidento ir jo komandos, nes visi mes už tai esame atsakingi. Man atrodo, šiandien einama tuo keliu, kad visus principingus žmones, kurių dar yra Lietuvoje, reikia sumurkdyti, subaigti ir tada visi klausys tik vienos komandos, žinome, iš kur. Aš nenoriu šiandien aštrinti situacijos. Norėčiau tik tiek pasakyti, kad mes truputį atšaltume, apsiramintume, balsuokime ir kol kas neatleiskime gerbiamojo V.Greičiaus iš Aukščiausiojo Teismo pirmininkų. Tada institucijos pagalvos, kad reikia vienai kitą pradėti gerbti, o ne taip, kad atėjome į Seimą, numetėme ir jūs, kaip šunyčiai, viską turite padaryti ir įvykdyti. Jeigu Seimas neturės stuburo, tai ir tauta jo negerbs.

Gerbiamieji kolegos, nepamirškite, rudenį eisite į rinkimus ir daužysitės į krūtinę: mes sutvarkysime tą, sutvarkysime tą. Nieko jums sutvarkyti, kolegos, neleis. Taigi nepamirškime, jeigu dar galime ką nors nuveikti, nuveikime kartu ir darniai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kita nuomonė – H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, kaip ir daugelis čia, Seime sėdinčių, esu tokių abejojančių pozicijoje, nes skaitydamas Konstitucijos 84 arba 112 straipsnius aš suprantu, kad mes turime ne prievolę, bet teisę skirti arba neskirti, arba atleisti. Taip yra parašyta Konstitucijoje. Aš suprantu, kad dabar daugelis išmoko skaityti ir tos Konstitucijos dvasių tekstą. Gal tos dvasios ir kitaip ką nors sako, bet kad ir kaip pasibaigtų balsavimas, aš noriu tik pasakyti ir padėkoti ponui V.Greičiui už tą darbą, kurį jis atliko, už tai, kad jo pavardė ir vardas skamba kaip teisingumo simboliai Lietuvoje per šiuos nepriklausomybės metus. Žodis „teisingumas“ jam buvo pats brangiausias. Frakcijos ir visų mūsų vardu noriu pasakyti, kad jis tikrai buvo principingas ir geras, bet aš jo dar nelaidoju, nes, kaip sakau, Seimas bet kuriuo atveju turi teisę skirti arba neskirti. Aš manau, Seimas pats priims sprendimą. Koks jis būtų, jis yra gerbtinas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes pirmiausia balsuojame dėl 1 straipsnio, kuris skamba taip: „Atleisti V.Greičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.“ Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Aš norėjau dėl vedimo tvarkos du dalykus išsiaiškinti. 1 straipsnis, kuris yra aiškaus turinio, bet, pavyzdžiui, mūsų apsisprendimas priklausys nuo to, ar bus pritarta K.Čilinsko pataisai 2 straipsniui, nes iš tikrųjų klausimas yra dėl pačios procedūros. Ar mes būsime pastatyti į tokią padėtį, kad atleidus dabartinį Aukščiausiojo Teismo pirmininką nebeliks kam vadovauti ir turėsime būtinai skirti naują, ar galima taip, kaip siūlo K.Čilinskas, išspręsti taip, kad pareigas eis tol, kol nebus paskirtas naujas? Tokiu atveju turėtume labai aiškų supratimą, nes dabar jau 1 straipsnyje mums iškyla didelė dilema. Aš siūlau iš pradžių apsispręsti dėl 2 straipsnio. Padaryti 1 straipsnio 15 minučių pertrauką, išsiaiškinti dėl 2 straipsnio ir tada grįžti prie 1 straipsnio, bet papildomai prie to, gerbiamasis Pirmininke, kai jau apsispręsime dėl atskirų straipsnių, aš vis dėlto prašau jūsų išaiškinimo dėl K.Čilinsko užduoto esminio klausimo, kaip yra realizuojama konstitucinė Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo procedūra pagal Seime nustatytą tvarką? Iš tikrųjų yra vienintelis straipsnis, kuris apibrėžia ir kurio pabaigoje sakoma, kad reikia balsuoti slaptu balsavimu ir atleidimo procesui turi pritarti daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

PIRMININKAS. Gerai, paaiškinsiu. Dabar, prieš siūlydamas sukeisti straipsnių priėmimo eilę, noriu perskaityti Teisės departamento išvadą dėl kolegos K.Čilinsko siūlymo. „Vertinant pasiūlymą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, pažymėtina, kad nors ir siekiama juo pratęsti Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimus, toks pratęsimas pagal Konstituciją yra negalimas.“ Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime konstatavo, kad „teisėjų profesinės karjeros samprata apima ir tuos atvejus, kai teisėjas yra skiriamas kurio nors teismo pirmininku, teismo skyriaus pirmininku ir panašiai. Jeigu į minėtas teismo pirmininko, teismo skyriaus pirmininko ar kurias nors kitas administracines pareigas teismuose teisėjai buvo paskirti tam tikram įstatyme nustatytam laikui, šiam laikui pasibaigus jie turi būti atleidžiami iš pareigų ir dėl to, kaip ir skiriant juos į tas pareigas, turi būti priimamas atitinkamas individualus teisės taikymo aktas“, kurį mes ir turime. „Teismų pirmininkų, teismų skyrių pirmininkų, kitų teismuose administracines pareigas einančių teisėjų įgaliojimai negali būti pratęsti nei įstatymu, nei kokiu nors kitu bendro pobūdžio normas nustatančiu teisės aktu. Tokie įgaliojimai apskritai negali būti pratęsti, nes, pasibaigus įgaliojimų laikui, jie nutrūksta. Dėl to turi būti priimamas individualus teisės taikymo aktas, o tada įstatymo nustatyta tvarka turi būti iš naujo sprendžiama, ar to teismo pirmininku, teismo skyriaus pirmininku ir panašiai turi būti skiriamas tas pats teisėjas, jeigu įstatymai numato tokią galimybę, ar kitas asmuo.

Be to, Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad išimtiniais atvejais gali būti pratęsti tik teisėjo, bet ne teismo pirmininko, teismo skyriaus pirmininko ar kurias nors kitas administracines pareigas teismuose einančio teisėjo įgaliojimai. Šie įgaliojimai gali būti pratęsti tik tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos, jose bus priimti baigiamieji sprendimai, kuriuose… nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu, tą dieną, kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus. Toks išimtinis teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pateisinamas dėl to, kad priešingu atveju, tai yra nenustačius tokio teisinio reguliavimo, sulėtėtų atitinkamų bylų sprendimas, teisingumo vykdymas ir taip galėtų būti sudarytos prielaidos pakenkti asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, pažeistos tam tikros konstitucinės vertybės. Tačiau pabrėžtina, kad kiekvienu atveju dėl tokio tik išimtiniais atvejais leistino teisėjų įgaliojimų pratęsimo turi būti išleistas atitinkamas teisės aktas, Prezidento dekretas arba, jeigu pratęsiami Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimai, Seimo nutarimas. Kiekvienu tokiu atveju būtinas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos patarimas dėl įgaliojimų pratęsimo, o jeigu pratęsiami Apeliacinio teismo teisėjų įgaliojimai – Seimo pritarimas. Toks minėtos specialios teisėjų institucijos patarimas pratęsti teisėjų įgaliojimus kartu reiškia ir jos patarimą atleisti teisėją, kai tik įvyks atitinkamas teisinis faktas, bus baigtos nagrinėti atitinkamos bylos. Taigi minėtos specialios teisėjų institucijos patarimas pratęsti įgaliojimus reiškia ir tai, kad teisėjo įgaliojimai turi būti nustatyta tvarka nutraukti, kai tik įvyksta atitinkamas teisinis faktas, su kuriuo siejamas teisėjų įgaliojimų pratęsimas – baigiamos nagrinėti atitinkamos bylos.“ Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad po to, kai Seimas įsitikina, kad yra įstatymo nustatyta objektyvi aplinkybė – pasibaigė Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimų laikas, jis privalo būti atleistas iš šių pareigų. Tik po to galėtų būti sprendžiama, ar Aukščiausiojo Teismo pirmininku turi būti skiriamas tas pats teisėjas ar kitas asmuo.

Kolegos, aš laikiau savo pareiga perskaityti šią išvadą, o jūsų valia spręsti. Todėl teikiu balsuoti K.Čilinsko pataisą 2 straipsniui taip, kaip jūs siūlėte.

A.KUBILIUS. Ar galima vieną repliką, gerbiamasis Pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš prašyčiau…

PIRMININKAS. Minutėlę! A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Aš prašyčiau dėmesio, nes iš tikrųjų susiduriame su labai įdomia situacija. Ilga Teisės departamento citata, kurią perskaitėte, yra labai vertinga, bet ji susijusi su teisėjų įgaliojimais. Noriu pabrėžti, kad Konstitucija, kai kalba apie įgaliojimus, kalba tik apie teisėjų įgaliojimus. Viskas, ką išdėstė čia Teisės departamentas, būtų susiję su tokiu atveju, jeigu Prezidentas pasiūlytų nutraukti V.Greičiaus, kaip teisėjo, įgaliojimus. Mes kalbam apie Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimus. Iš viso Konstitucijoje jokios kalbos nėra apie pirmininko įgaliojimų terminus. Kyla klausimas, ar apskritai numatytas Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimų terminas yra konstitucinis. Tačiau bet kuriuo atveju konstitucinė norma dėl įgaliojimų pasibaigimo ir tai, ką išaiškino Teisės departamentas, visiškai nesusiję su Aukščiausiojo Teismo pirmininko, t. y. administracinės pareigybės, įgaliojimų terminu. Todėl, mano įsitikinimu, viskas, kas buvo pasakyta, visiškai nieko bendra neturi su K.Čilinsko pateikta pataisa.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalba nebūtinai buvo reikalinga, nes aš iškart pasakiau, kad teikiu balsuoti kolegos K.Čilinsko siūlymą. (Balsai salėje) Kolegos, tegul autorius pasakys žodį, nes sutarėm pagal Konservatorių frakcijos siūlymą, kad pradedam nuo 2 straipsnio ir nuo K.Čilinsko pataisos. Toks buvo jūsų siūlymas. Tai ar dabar jūs atsisakot šio siūlymo?

K.ČILINSKAS. Aš tada noriu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Taip.

K.ČILINSKAS. …turiu teisę pakalbėti dėl savo pataisos.

PIRMININKAS. Prašom.

K.ČILINSKAS. Pagal Statuto 152 straipsnį.

PIRMININKAS. Prašom.

K.ČILINSKAS. Galiu jau ir iš čia kalbėti, taip?

PIRMININKAS. Jeigu jums patogiau prie šoninio, tai prašom, bet galima ir iš savo vietos.

K.ČILINSKAS. Aš nebenoriu kartoti kolegos A.Kubiliaus argumentų. 115 straipsnis iš tikrųjų kalba tik apie Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimą pasibaigus įgaliojimų laikui, o 116 straipsnis, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką atleidžia už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir t. t. Šiandien visai tos procedūros nėra. Todėl visiškai teisinga, kad nors labai gražiai Teisės departamentas rašo, bet rašo visai ne apie tai, kas šiandien yra svarstoma, ir visai nepaskaitęs Konstitucijos, kaip gali būti atleidžiamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kadangi jau padarom vieną pažeidimą ir atleidžiam ne pagal Statutą, kuris reikalauja slapto balsavimo, tai tuo labiau dabar dar aš noriu išvengti ir tokios situacijos, kai atleidus susidarys vakuumas ir išvis nebus pirmininko, nes juk neaišku, kada bus paskirtas kitas pirmininkas. Seimo niekas neįpareigojo paskirti šiandien arba rytoj. Vadinasi, reikia parašyti bent jau taip, kad atleistas šitas pirmininkas bus tik tada, kai bus paskirtas kitas pirmininkas. Tai juk visiškai natūralu. Ir čia nekalbam apie jokį įgaliojimų pratęsimą, nors, tiesą sakant, jam nėra jokių įgaliojimų, Konstitucija laikotarpio nenustato. Todėl aš taip ir siūlau, kad būtų pritarta tai pataisai, kad tik paskyrus kitą pirmininką jau įsigalioja šitas 1 straipsnis, jeigu bus atleistas pirmininkas V.Greičius.

PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Ar dar jūsų?..

K.ČILINSKAS. …nėra pirmininko.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti prieš kolegos K.Čilinsko pataisą? Nėra. Dabar noriu paaiškinti Statutą. Statuto trisdešimt penktasis skirsnis yra iš tikro apie pasiūlymą atleisti pareigūną: „Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ir valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Komitetas negali atšaukti kito komiteto pirmininko.“ Taigi šis skirsnis yra visiškai kitiems dalykams skirtas.

K.ČILINSKAS. Toliau skaitykite, 2 dalį skaitykit.

PIRMININKAS. 2 dalis yra išplaukianti iš tos 1 dalies, nes iniciatyva tai yra…

K.ČILINSKAS. O jūs paskaitykit, kalbama apie visų institucijų vadovus. Apie visų institucijų.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, čia yra atleidimas pagal nepasitikėjimą, prašom nepainioti. O dabar prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariam K.Čilinsko pataisai 2 straipsniui, arba, tiksliau, kitaip suformuluotam nutarimo 2 straipsniui. Kolegos, dėmesio! Balsuojam, ar pritariam K.Čilinsko pateiktam pasiūlymui, kuris reiškia kitokią 2 straipsnio formuluotę. Prašom balsuoti.

Balsavo 96, už – 45, prieš – 6, 45 susilaikė. Nepritarta. Čia nuo balsavusiųjų skaičiaus. Prašau, kolega Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, mes, nebalsavę už šį pasiūlymą, priimdami nutarimą neišvengiamai paliksim neapibrėžtą padėtį. Jeigu, kaip matyti iš balsavimo, tikėtina persvara tų, kurie balsuos už atleidimą… (Balsai salėje) …liks neaišku, kas eina pareigas. O ką, mes paliekam Aukščiausiąjį Teismą be vadovo?

PIRMININKAS. Matot, jeigu mes dabar nagrinėjam teorinius variantus… (Balsai salėje) Minutėlę! Kolega J.Razma teisus, keldamas tokį klausimą. Jeigu mes nagrinėjam šį teorinį klausimą, tai neužmirškit, kad mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkėje yra atitinkamas klausimas. Yra atitinkamas klausimas. Žinoma, kaip ten, sakysim, dabar išsprendžiam vienaip, o po to gali būti taip ar kitaip. Tada tas klausimas iškils. O dabar problemos nėra.

Kolegos, dabar keturi kalba už, keturi – prieš dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Galim pabalsuoti atskirai dėl 1 straipsnio, nes 1 straipsnis reiškia ir visą nutarimą. Prašau. Gerai, kad būtų visiškai švaru ir nebūtų jokių priekabių, balsuojam dėl 1 straipsnio. 1 straipsnis ir yra atleidimo klausimas. Ar dar nori kas kalbėti po vieną už, vieną prieš? Gana jau? Tvarka. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsniui? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsniui?

Už – 41, prieš – 43, susilaikė 20. Straipsnis nepriimtas. (Balsai salėje) Vadinasi, netenka prasmės ir visas nutarimas. Klausimas tuo baigtas.

Replikas galima. Prašom, kiek norit. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, ir reikėjo įrodyti, kad Seime rankų išlaužinėti nereikia ir reikia šios praktikos atsisakyti. Visų pirma visiškai akivaizdu, kad mūsų pasiūlymas, kurį teikė K.Čilinskas, būtų padėjęs rasti vienokį ar kitokį sutarimą dėl tolesnės veiklos. Dabar jūs pasirinkot tokį būdą, kurio rezultatą turit, ir ieškokit toliau, ką daryti.

PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Dabar, kolegos, mes turim susitarti, ką toliau turim daryti. Dabar turėtų būti Vyriausybės valanda. Dėmesio! Aš siūlau jos atsisakyti, nes dar kolegos… (Balsai salėje) Stop, stop! Kolegos nori kalbėti ir mūsų laukia Teismų įstatymas – kur kas svarbesnis klausimas negu Vyriausybės valanda. Pirmoji – L.Graužinienė. Prašom, L.Graužinienė.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, kad toliau nesitęstų ta neapibrėžta situacija dėl prieš tai mūsų balsuoto klausimo, siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetui vis dėlto pataisyti įstatymus, sutvarkyti Statutą, kad tik tada Prezidentas, jeigu jis panorės, galėtų teikti savo dekretą.

PIRMININKAS. Šitą spėsim padaryti tiktai naujoj kadencijoj. I.Šiaulienė. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Socialdemokratų frakcija pritaria jūsų pasiūlymui nedaryti Vyriausybės valandos. Prašau kolegas prisijungti prie mūsų sveikinimų, šiuo metu premjero pareigas einantį A.Butkevičių pasveikinti apgynus mokslų daktaro disertaciją. (Plojimai)

PIRMININKAS. Daktaro disertacija yra papildomas argumentas nerengti Vyriausybės valandos. P.Auštrevičius.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš nežinau, kas gali išgelbėti šią Vyriausybę, ar daugiau daktarų, ar jau greitosios reikia? Siūlyčiau laikytis nustatytos darbotvarkės kaip ir priklauso, pasiklausyti, ką gero pasakys Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis kolega, pagal darbotvarkę Vyriausybės valandai skirta 20 minučių, o tas laikas seniai baigėsi.

Kolega A.Pekeliūnas.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto siūlyčiau grįžti prie K.Čilinsko pateikto nutarimo, nes 1 straipsnis parodė, kad yra mūsų apsisprendimas. Jeigu mes dabar grįžtume ir priimtume šį nutarimą, kolizijos nebeliktų.

PIRMININKAS. Aš manau, tai galime padaryti tik po pietų, jeigu Seimo nariai su tuo sutiktų. Klausimas baigtas? (Triukšmas salėje) Baigtas. Nieko negaliu padėti. Ar 20 minučių Vyriausybės valandą, kaip numato mūsų patvirtinta darbotvarkė, darome? (Balsai salėje) Darom. Minutėlę. Aš matau, kad yra įvairių nuomonių, triukšmas, siūlau balsuoti. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Kas už tai, kad darytume 20 minučių Vyriausybės valandą, kaip numato mūsų vienbalsiai patvirtinta darbotvarkė, tas balsuoja už, kas mano, kad Vyriausybės valandos nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Už – 25, prieš – 35, susilaikė 23. Ačiū už dėmesį.

K.Glaveckas pasakys kalbą iki dviejų minučių. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Taip. Gerbiamieji kolegos, atėjo laikas pasakyti, kad kol mūsų Seimas posėdžiauja, tai nė vienas Lietuvos pilietis negali jaustis saugus dėl savo laimės, gyvybės ir pinigų. Dėl pinigų, matyt, tas jausmas yra pats sunkiausias po to, kai antradienį buvo priimta rezoliucija, kaip žinote, kuria yra siūloma naikinti Valiutos valdybą ir tam tikra prasme…

PIRMININKAS. Kolegos, nesiskirstykite – Teismų įstatymas! Prašau.

K.GLAVECKAS. …sumažinti akcizus benzinui ir kitiems dalykams. Jeigu visa tai būtų įgyvendinta, tikrai atsirastų didžiulis pavojus mūsų valstybei. Aš manau, kad mes, Seimas, vienaip ar kitaip turėtume grįžti prie to klausimo, nes ta žinia, kuri nuėjo su rezoliucija į Europos Sąjungą ir kitur, patvirtins tik tą nuostatą, kad mes esame, be viso kito, dar ir gana skandalingas ekonomikos srityje Seimas, nes mes viena pasirašome, kita darome, trečia kalbame. Aš manau, apie tai mes turėtume labai rimtai pagalvoti ir priimti kokius nors sprendimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, suinteresuoti Seimo nariai jau ėmėsi tam tikrų Statuto numatytų priemonių. Taigi jūs teisus galvodamas apie šį sudėtingą atvejį.

Dar kolega A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš, tik pratęsdamas profesoriaus K.Glavecko mintį, siūlyčiau patiems neeskaluoti šios temos. Tai yra labai mažos dalies Seimo narių valia, labai mažos. Jie po to patys prisipažino, kad suklydo. Todėl patys neeskaluokime šios temos, ir viskas bus gerai. Rezoliucija dar nepasirašyta, tikrai neatšaukėme Valiutų valdybos modelio, litas nuo euro nėra atrišamas. Jeigu kai kurie Seimo nariai suklydo arba kiti sąmoningai paskleidė neteisingą žinią, tai patys sau nekelkime panikos.

PIRMININKAS. Minutėlę. Dar kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia tikrai be reikalo kažkas interpretuoja laikraščių straipsnius, kurie galbūt specialiai ne taip traktuoja rezoliuciją. Rezoliucijoje nėra parašyta nė žodžio apie lito atrišimą nuo euro. Yra tik kalbama vienu punktu apie centrinio banko funkcijas, nes šalia šito yra labai daug kitų dalykų, ką turės daryti centrinis bankas.

Kita vertus, pirmadienį „Lietuvos ryte“ buvo profesorės Birutės Visokavičienės straipsnis apie Valiutų valdybos modelio panaikinimą. Tai gal tai turima omeny? Taigi nereikia iš rezoliucijos čia daryti baubo. Juo labiau rezoliucija nėra privalomas dokumentas. Man atrodo, be reikalo yra eskaluojami šitie dalykai.

Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 63, 64, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 85, 86, 90, 98, 101 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128 ir 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.XP-3061(3*) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską. Nagrinėsime tas Teismų įstatymo pataisas, dėl kurių dar nebuvo susitarta. Jeigu aš teisingai supratau, turime pradėti nuo 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 33 straipsnio, kur yra nauji kolegos G.Steponavičiaus siūlymai. Prašyčiau, kolega, būti pasiruošiam.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes turėtume pradėti šiek tiek dar nuo anksčiau, tai yra ne tik nuo šio projekto 1 straipsnio, nes kolega G.Steponavičius siūlė papildyti 1 straipsniu septintą… Tačiau svarstant komitete nebuvo pritarta, ir kolega pasakė, kad jis atsiima savo siūlymą. Mes dėl to turime apsispręsti.

PIRMININKAS. Kolega G.Steponavičius tegul pats pasakys, kaip čia yra.

J.SABATAUSKAS. Čia yra keičiama…

PIRMININKAS. Prašom. Kolega, atsiimate?

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausimas išspręstas. Dabar kitas jūsų siūlymas.

J.SABATAUSKAS. Kolega G.Steponavičius siūlė dar prieš pirmąjį, tai yra bazinio įstatymo 33 straipsnį, papildyti nauju straipsniu, tai yra bazinio įstatymo 10 straipsnio papildymą dėl apžvalgos. Mes komiteto posėdyje pritarėme siūlymui, kad jis nebūtų papildomas 10 straipsniu, o būtų atskiru 120¹ straipsniu.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mes galime eiti iš eilės ir, kai ateis tas straipsnis, tada prašom neužmiršti. Aš kreipiuosi ir į J.Sabatauską, ir į G.Steponavičių. Dabar išsiaiškinkime, kas yra priimta.

1 straipsnis.

J.SABATAUSKAS. 1 straipsnį galime priimti. Jis nebuvo priimtas praeitame posėdyje.

PIRMININKAS. Tada irgi G.Steponavičiaus siūlymas bazinio įstatymo 33 straipsnio 4 daliai. Prašom, kolega, tarti žodį.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui. Aš irgi atsiimu, nes prieš tai atsiėmiau susijusį projektą.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi 1 straipsnis, arba 33 straipsnis, lieka toks, kaip suredagavo pagrindinis komitetas, ar galime bendru sutarimu pritarti šio įstatymo 1 straipsniui? Galime pritarti? Ačiū.

2, 3, 4 straipsniai priimti.

5 straipsnis, arba 39 straipsnio pakeitimas. Irgi kolegos G.Steponavičiaus siūlymas. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Ar turėčiau dabar pateikti?

PIRMININKAS. Taip.

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors komitetas siūlo iš dalies atsižvelgti į mano siūlymą, norėčiau, kad būtų balsuojama dėl viso. Diskutuojant ir su teisėjų atstovais komitete, ir svarstant šį siūlymą išsiaiškinome, kad tam tikros teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės gali būti ir procesiniuose sprendimuose, o ne tik baigiamuosiuose aktuose. Todėl, manau, būtų tikslinga įtraukti ir šią nuostatą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mums reikės ieškoti 29 balsų.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega siūlo, kad visi procesiniai sprendimai būtų skelbiami interneto puslapyje, nes atseit dėl jų yra yra taikomos suformuluotos teismų saikstomos teisės aiškinimo taisyklės.

G.STEPONAVIČIUS. Labai atsiprašau, ne atseit…

PIRMININKAS. Po vieną, būkite malonūs.

J.SABATAUSKAS. Atsiprašau, atsiimu žodį „atseit“. Atsiprašau. Kolega mano, kad profesiniuose sprendimuose irgi formuojamos teisės aiškinimo taisyklės. Tačiau pagrindinis aspektas yra tas, kad mes apsisprendėme, kad baigiamieji teismo aktai, tai yra nuosprendžiai civilinėse bylose, nutartys ar skelbiami sprendimai, galutiniai įsakymai. Ten yra poreikis žinoti… Tačiau procesiniuose sprendimuose, kad jie būtų ir skelbiami, visi tie, kurie skelbiami interneto tinklalapyje, yra nuasmeninami, nieko nematyti, nei pavardės, nei vardo, dėl ko byla, nei numerio… Tie procesiniai sprendimai yra skirti konkrečios bylos dalyviams, bet nėra reikalo jų skelbti visiems. Poreikis skelbti visiems yra tam, kad būtų žinoma, kas, kokie precedentai, kokio įstatymo taikymo, aiškinimo nustatytos taisyklės, bet tai yra dažniausiai nustatoma tik baigiamuosiuose aktuose. Todėl komitetas nepritarė. Nes baigiamasis aktas yra tas aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės. Šiam pasiūlymui mes pritarėme iš dalies – papildyti pirmąjį sakinį žodžiais, tai yra teismo aktai, kuriais byla baigiama iš esmės, bet visiem kitiem siūlymams nepritarėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, ieškosime 29 balsų remiančių…

J.SABATAUSKAS. Nes priešingu atveju…

PIRMININKAS. Ne, šiuo atveju reikia 29 balsų, ar nagrinėjame šį pasiūlymą. Prašome balsuoti, jei manote, kad reikia nagrinėti. Už – 7. Nenagrinėjame. Daugiau pataisų šitam straipsniui nėra. Ar galime jį priimti tokį, kaip jis suredaguotas pagrindinio komiteto? Priimta. 6, 7, priimtas, 8 priimtas, devintajam yra… Prieš 9 ar 9 straipsniui kolegos G.Steponavičiaus siūlymas, bet pagal numeraciją, tai prieš 9. Prašom. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Atsiprašau, dėl 15 straipsnio?

PIRMININKAS. Taip.

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui. Seimo salei ištuštėjus, ypač iš jos pasitraukus tiems, kurie norėtų, kad įstatyme būtų aiškiai įtvirtinta nuostata, jog visuomenės atstovai turėtų didesnę įtaką teismų veiklai, noriu pasakyti, kad teikiu siūlymą, kad į teisėjų atrankos komisiją būtų įrašyta nuostata, jog šalia trijų teisėjų (iš septynių) keturi būtų visuomenės atstovai. Tai vienas iš būdų užtikrinti didesnį atvirumą ir kontrolę. Noriu pabrėžti, jeigu nebūtų žodžių „ir keturi visuomenės atstovai“, o liktų tiktai žodžiai „trys teisėjai“, o kiti bet kas, tai natūralu, kad gali tapti įvairūs valdininkai ir panašūs, kurie nebūtinai yra visuomenės atstovai. Todėl ir atsirado toks siūlymas, remiantis įvairių visuomeninių organizacijų teiktais pasiūlymais.

PIRMININKAS. Kolega, čia problemėlė yra ta, kad tai yra naujas dalykas, kurio nėra pagrindiniame tekste, nei vienaip, nei kitaip. Tai mums neišeina nagrinėti.

G.STEPONAVIČIUS. Mes jau balsavome dėl kelių susijusių naujų straipsnių, ir aš drįstu teigti, kad šis straipsnis organiškai yra susijęs su kitų straipsnių ir (…) procedūromis.

PIRMININKAS. Susijęs? Gerai. Tada ieškome… Gerai, nesiginčysiu, nes gaila laiko.

G.STEPONAVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Ieškome 29 balsų. Ar yra 29 Seimo nariai, norintys paremti šio klausimo nagrinėjimą? Už – 15, jau daugiau. Bet nenagrinėjame. Dabar 9, 10… (Balsai salėje) Prašau. Kolega G.Steponavičius.

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Aš siūlau padaryti šio klausymo svarstymo pertrauką, nėra prasmės svarstyti siūlymus, nes nėra salėje tiek žmonių, kad būtų galima pritarti mano siūlymams. Todėl manau, kad būtų korektiška ir diskretiška. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Yra 45 kortelės, vadinasi, 45 Seimo nariai yra arba salėje, arba maišosi aplinkui. (Balsai salėje) Minutėlę, jūs frakcijos vardu ar savo iniciatyva?

G.STEPONAVIČIUS. Su kolega V.Grubliausku pasitarę, manome, kad galime frakcijos vardu… Tikrai, nevaidinkite tada demokratijos ir negaiškime laiko.

PIRMININKAS. Bet nė vienas nesate frakcijos vadovas. (Balsai salėje) Frakcijoje yra pakankamai ir vadai galėtų pasireikšti, jeigu būtų suinteresuoti, jeigu nesuinteresuoti, tai turime eiti toliau.

9, 10 priimti. 11, 12, 13 – vėl G.Steponavičiaus siūlymas. Prašom. Juliau, pasufleruok, apie kokį čia siūlymą kalbama prieš 55¹ straipsnį.

J.SABATAUSKAS. 51¹ kaip tik kolega komentavo prieš tai. Bet aš noriu pasakyti, kad salėje yra daugiau negu 29 Seimo nariai, tai vienas dalykas. Iš kitos pusės, noriu pasakyti, kad man nebuvo suteikta galimybė kalbėti prieš tai dėl to, kodėl atsirado sąvoka „trys teisėjai“. Pirmajame projekto variante buvo kitaip: ne mažiau kaip keturi ne teisėjai. Tai atsirado Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymu anksčiau. Tačiau svarstant projektą komitete paaiškėjo, kad atrankos komisijoje šiandien iš viso yra tik vienas teisėjas. Tai yra sprendžiant teisėjų karjeros klausimą toje institucijoje, kur yra viena iš pirmųjų… atrankos komisija, faktiškai teisėjų neliko, iš 7 tik vienas. Todėl mes šiek tiek pakeitėme ir akcentus sudėliojome kitaip. Kadangi buvo apsispręsta, kad bus keturi ne teisėjai, o trys teisėjai, akcentavome, kad trys yra teisėjai, vadinasi, visi kiti ne teisėjai. O dėl tos sąvokos taip pat buvo ir Teisės departamento pastaba, kad tai nėra apibrėžta, kas tai yra, koks yra turinys, todėl komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Kadangi šį klausimą mes aptarėme, tai nėra reikalo toliau nagrinėti. Kolegė Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs iš tiesų nepaaiškinote, kaip galima taikyti statutinę normą – 29 Seimo narių palaikymo principą, jeigu salėje yra užsiregistravusių 18. Aš asmeniškai negaliu suprasti, kaip gali būti procedūra dėl 29, jeigu iš viso yra 18. Tai todėl prašau frakcijos vardu padaryti įstatymo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Gerai. Galėsime padaryti, bet tik noriu tamstai pranešti, kad, mūsų skaičiavimais, o mes labai gerai mokėmės aritmetiką, salėje yra 36 Seimo nariai, kad kai kurie sąmoningai nesiregistruoja, tai jau čia tam tikra problema baigiantis ketvirtiesiems mūsų bendro darbo metamas. (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Mane labai gerai mokė, kaip žinote. Darome pertrauką iki vakarinio posėdžio. (Balsai salėje) Gerai, kolegos nesiginčykime. Man atrodo, kad galime pritarti bendru sutarimu? Kolega L.Sabutis nori tarti žodį. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Aš manau, kad yra normalus Seimo posėdis, reikia tęsti svarstymą ir aš gal galėčiau sutikti su kolegos G.Steponavičiaus pataisa, jeigu norime, darome pertrauką, tačiau kurios yra mano pateiktos, prašau tęsti toliau, ir jeigu dėl atskirų straipsnių nėra prieštaravimų, mums bus paprasčiau galų gale išspręsti tas pataisas.

PIRMININKAS. Bet šiuo atveju aš būsiu grynas formalistas, ir kadangi siūlymas pateiktas frakcijos vardu, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka iki artimiausio, t. y. iki vakarinio, posėdžio? Prašom balsuoti, kas už pertrauką iki vakarinio posėdžio.

Užsiregistravo 32 Seimo nariai, už – 10, t. y. daugiau nei penktadalis. Kadangi prašė opozicinė frakcija, pertrauka. Ačiū, gerbiamasis Sabatauskai.

J.SABATAUSKAS. Bet galėjome svarstyti tuos straipsnius, dėl kurių problemos nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, prašome…

J.SABATAUSKAS. Gerbiamojo L.Sabučio tikrai buvo geras pasiūlymas.

PIRMININKAS. Negaiškim laiko, išjungsiu mikrofoną. Ačiū.

Kolegos, dėmesio! Mes dar turime šiek tiek laiko ir yra trys klausimai, kurie, man atrodo, nėra ypač sunkūs, bent pastraipsniui mes juos galime peržiūrėti. (Balsai salėje) Galime.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2642(3*)ES (priėmimas)

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2642(3). Iš esmės visoms pataisoms yra pritarta, išskyrus Teisės departamentą. Bet Teisės departamentas nėra, kaip žinote, įstatymų leidybos iniciatyvos subjektas. Tai ar reikia kolegą P.Jakučionį ar kurį nors kitą į tribūną, ar galime laikyti, kad pritarta komiteto nuomonei? Mums lieka tada tiktai balsuoti.

Dabar dėl Savivaldybių biudžetų. Minutėlę! Dėl savivaldybių biudžetų, man atrodo, ten pataisų galėjo būti, pasižiūrėsim. (Balsai salėje)

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3014(2*) (priėmimas)

Dabar darbotvarkės 1-13 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3014(2). Čia pastabų nėra ir yra iš esmės tik Teisės departamento pastaba, o pagrindinio komiteto išvada – pritarti ir du straipsniai. Tai galime pritarti? Tada mums lieka galutinis balsavimas.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3195(2*) (priėmimas)

Dabar esminis klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3195.

Kuo ilgiau gyvenam, tuo aktualesnis klausimas. Bet, man atrodo, pataisų nėra? (Balsas iš salės: „Nėra.“) Tai irgi ar galime tada… Čia du straipsniai. Ar galime pritarti pastraipsniui? Galime. Ar kolega P.Jakučionis šiuo, ar kitu klausimu? (Balsai salėje) Gerai. P.Jakučionis. Tada viską išsiaiškinsime. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Pirmiausia atsiprašau, kad pavėlavau, bet Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui jau pritarta, taip?

PIRMININKAS. Taip.

P.JAKUČIONIS. Čia priėmimas šiandien?

PIRMININKAS. Ne, priėmimas negalimas, nes nėra 71 Seimo nario.

P.JAKUČIONIS. Aišku, dėkui.

PIRMININKAS. Tada ir Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui taip pat pritariam pastraipsniui. Klausimai baigti. Kolegos, klausimai baigti. Pertrauka…

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Pirmininke!

PIRMININKAS. Minutėlę! Kolegė A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, jūs atkreipkite dėmesį į šiandien sudarytą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Taip.

A.PITRĖNIENĖ. Pagal mūsų darbotvarkę pertrauka prasideda 14.15 val. ir pasižiūrėkite į nutarimą dėl pieno kainų, kuris irgi užfiksuotas tuo pat metu. Turime dar keletą minučių, apsvarstykime nutarimą ir pasižiūrėkime, ką komitetas padarė po paskutinio Seimo pavedimo.

PIRMININKAS. Kadangi, kaip mano anūkas sako, pažįstamos karvės pienas labai skanus, tai galbūt verta šitą klausimą išnagrinėti, o kur komiteto pirmininkas ar atstovas? (Balsas iš salės: „Nėra.“)

A.PITRĖNIENĖ. Bet yra nariai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Stop! Kadangi nėra įgalioto asmens, tada mes galime, minutėlę! Iš tikrųjų dėl bendro sutarimo paieškokim kokio klausimo, kurį dar galime panagrinėti.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Pirmininke!

PIRMININKAS. Minutėlę! S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man atrodo, iš ryto mes labai gražiai sutarėm, pataisėm net valandas. Pranešėjai aiškiai žino, kada jie čia turi būti.

PIRMININKAS. Taip.

S.PEČELIŪNAS. Aš prašau jūsų, Seimo Pirmininke, labai rimtai padaryti rimtą pastabą ir įpareigojimą visiems pranešėjams darbotvarkėje nurodytu laiku būti čia, jeigu nėra kokių nors labai rimtų priežasčių, o apie jas jie privalėtų jums pranešti iš anksto, kad jūs žinotumėte. Pranešimą gavote iš komiteto pirmininko, kad jis negali šiuo metu būti ir kas nors jį pavaduoja? Negavote.

PIRMININKAS. Negavau.

S.PEČELIŪNAS. Jo nėra. Nusižengė. Duokite drausmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Viskas. Tarkuosim, bent jau kadencijos pabaigoje, bet, atrodo, kolega J.Juozapaitis gali pasakyti žodį komiteto vardu. (Balsai salėje) Prašom. J.Juozapaitis. Komiteto išvada. Gal vis dėlto vargais negalais rasim problemos sprendimą. (Balsai salėje) Minutėlę! Visi popieriai turi būti pažiūrėti ir tik tada. Jeigu jau norite, kad formaliai tvarkingai, tai prašom minutėlę kantrybės! Juo labiau kad posėdis dar nesibaigė. (Balsai salėje) Kainų įstatymo papildymo. Viskas, radom, gerbiamasis Juozapaiti, man atrodo, mes abu esame išgelbėti. Pagrindinio komiteto išvada. Prašom.

Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2577(4) (svarstymas)

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą klausimą ir pritarė iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo 8¹ straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2577(3) ir komiteto išvadai. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Minutėlę! Prašome nepabėgti. Kolega R.Ačas teikė siūlymus, o jūs nepritarėt. Ar kolega V.Kamblevičius dabar patikslins? Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ne, mielasis Pirmininke, čia įvyko nesusipratimas. Audronė prašė apie pieną, o čia yra visai kitas dalykas. (Balsai salėje) Čia ne tas klausimas.

PIRMININKAS. O ką, pienas nekainuoja? (Juokas salėje)

V.KAMBLEVIČIUS. Ne tas čia klausimas.

PIRMININKAS. Gerai, bet užbaikim šitą, vis tiek dabar mes turime laiko, tai padarysim gerą darbą.

V.KAMBLEVIČIUS. Paskaitysiu.

PIRMININKAS. Kolegos, tai…

V.KAMBLEVIČIUS. Projektas Nr.XP-2577(3).

PIRMININKAS. Viskas gerai. Mes dabar turime apsispręsti, nes kolegos R.Ačo pasiūlymų nėra, o komitetas tam nepritarė, ar galime sutikti su komiteto išvada? (Balsas iš salės: „Taip.“) Galime pritarti po svarstymo? (Balsas iš salės: „Taip.“) Galime.

Dabar grįžtame prie tikro pieno, o ne tik jo kainų. (Juokas salėje) Ačiū. (Balsai salėje) Dingo pienas! (Balsai salėje) Kolega J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Jūs taip sparčiai suvadovavote, norėčiau paprašyti, kad dėl viso Kainų reguliavimo projekto po svarstymo būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Prašau. Aš negirdėjau jokių protestų. O čia dabar bus rezervinis, bet, kolegos, dėmesio, vis dėlto dėl kainų turime balsuoti. Tai yra dėl 2-5 klausimo. Komiteto išvada buvo, dėl pataisų susitarta, prašome balsuoti. Kas pritaria nutarimo projektui dėl kainų reguliavimo po svarstymo, prašome balsuoti.

Už – 17, prieš – 4, susilaikė 5. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektas Nr.XP-3143(3*) (svarstymas)

Dabar dėl pieno. Tai kuris pieno mėgėjas eis į tribūną? Vėl J.Juozapaitis? Prašom. Čia irgi, atrodo, didesnių pastabų nėra.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektą Nr.XP-3143(2). Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektui Nr.XP-3143(2). Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis pranešėjau, yra Teisės departamento pastabos, jos yra redakcinės, todėl prašau ar komitetą, ar autorius, ar visus kartus suredaguoti priėmimui pagal Teisės departamento pastabas. Jos, man atrodo, yra teisingos. Redakcinės. Gerbiamieji kolegos, ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ar reikalauja kas balsuoti dėl pieno?

J.JUOZAPAITIS. Pritaria.

PIRMININKAS. Visiems pienas patinka. Ne, S.Pečeliūnui nepatinka, atrodo? Patinka? Gerai. Ačiū. Klausimas baigtas, bet S.Pečeliūnas vis tiek nori tarti žodį. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Vis dėlto nors mes čia taip susikibome visi rimtai aną posėdį šiuo klausimu, bet, kaip matote, pabaiga vis tiek yra rezultatyvi. Ir dokumentas, gal kam nors kas ten nepatinka, bet iš principo bent panašus į dokumentą. Yra ne vienas kažkoks planelis, nežinia, kam ir kada prašomas padaryti, bet dėl konkrečių priemonių, ar jų užtenka, ar dar reikia kokių nors daugiau, tai Vyriausybė pamąstys.

Aš tik gailiuosi vieno dalyko. Ir šiuo klausimu, ir prieš tai dar keliais klausimais, kurie aną posėdį buvo, apie kuriuos dabar laikraščiai nesąmones rašinėja, atleiskite už tą pasakymą, ir daro tai sąmoningai, ypač „Lietuvos rytas“, apversta yra nuo galvos ant kojų. Tai, ką turi daryti Vyriausybė, kilus problemoms, ateiti į Seimą ir pasakyti Seimui, kokių priemonių imasi vienu ar kitu klausimu, kad padėtis būtų tokia ar kitokia, sako, kad visas gražu, kaip toje dainoje „vsio charašo prekrasnaja Markiza“, ne valstybine kalba, o už juos darbą turi dirbti Seimas. Mes dabar rengiame jiems planus, ką jie turi daryti, duodame jiems kaip rekomendacijas, paskui laikraščiai ant mūsų dėl to pyksta.

Aš labai prašau jūsų, kaip Seimo Pirmininko, kaip antrojo valstybės asmens, kreiptis į premjerą ir paprašyti ateityje, kai yra ar bent numanomos kokios krizinės situacijos, kad jis rengtųsi joms, ateitų į Seimą ir pasakytų, tokia krizinė situacija, matome, žinome, ruošiamės, tokia programa, darysime tą ir tą, penktą, dešimtą, toje vietoje turėtų baigtis tokiu rezultatu, šitoje vietoje gal kitokiu. Bet tai yra jų priedermė, atlikime mes savo priedermes ir nedirbkime už juos, kitaip Vyriausybė tampa nereikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalba beveik teisinga, galima sutikti. G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Suprantu, kad, nepaisant S.Pečeliūno kalbos, dar kelios minutės liko šio posėdžio….

PIRMININKAS. Ne, posėdį jau baigsime. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Yra trumpi rezerviniai, pavyzdžiui, 5 arba 8 klausimai trumpai gali būti pristatyti pateikimo stadijoje. Dar 4 minutės yra.

PIRMININKAS. Jau nespėsime. Kol aš baigsiu, tai ir praeis tos minutės.

Kolegos, aš matau vieną, kitą frakcijos vadovą. Gerbiamoji Staponkiene, aš kreipiuosi į tamsą, mes dabar turėtume eiti kai kur kitur. Kolegos, posėdį baigiame, o frakcijų seniūnai arba seniūnų pavaduotojai, arba seniūnų atstovai kviečiami į III rūmus, į tradicinę vietą. Rytinis posėdis baigiamas. Pieną „išgėrėme“ ir galime ramiai baigti posėdį. Ačiū. Vakarinį 15.00 val. pradėsime nuo Teismų įstatymo.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.