Penkiasdešimt
devintasis (443) posėdis
2008
m. liepos 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo liepos 1 dienos, antradienio, popietinį posėdį. Taigi jūsų pageidavimu pildau jūsų valią ir kviečiu visus registruotis. Dėkoju, kolegos. Patys ryžtingiausi 19 Seimo narių turi didelių norų pradėti popietinį posėdį.
Pradėsime nuo rezervinio klausimo, kurio nebaigėme ryte. Liko tik paskutinė galimybė jį priimti.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo. Čia dėl Seimo programos, dėl sesijos pratęsimo.
PIRMININKAS. Taip. (Balsas iš salės: „Jau buvo pertrauka.“)
Z.BALČYTIS. Bet buvo iki kito posėdžio, dabar pusės valandos.
PIRMININKAS. Jokių problemų. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad galime daryti dvi pertraukas. Yra paprašyta pusės valandos pertraukos frakcijos vardu. Ar pritariame bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Pritariate bendru sutarimu, ar ne? Gerai. Dėl šio klausimo mes darome pusės valandos pertrauką.
Rezervinis antras klausimas – nutarimo projektas Nr.XP-3221. Darome pertrauką.
Dabar grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Pagal eiliškumą mes turėtume svarstyti darbotvarkės klausimą 1-11a – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1041. Pirmasis pranešėjas turėtų būti B.Bradauskas. Nėra B.Bradausko. J.Sabatauskas. Taip pat nėra. Noriu pasitarti su jumis, svarstytume šį klausimą, bet neturime pranešėjo. Ką darome toliau? Atidedame? Atėjo. Gerai. (Balsai salėje) Sekundę! Kito klausimo, jeigu mes ryžtingai pradėtume svarstyti, taip pat neturime. Kitų klausimų nėra. J.Sabatausko nėra. Rytinio posėdžio visus klausimus imsime ir bandysime rezervą.
Mielieji kolegos, rezervinius klausimus – „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitos“ nėra žmogaus. (Balsai salėje) Nei D.Teišerskytės, nei K.Daukšio nėra. (Balsai salėje)
Gerbiamoji Irena Degutiene, norėčiau į jus kreiptis. Ar jūs turėtumėte galimybių pateikti vietoje A.Syso Seimo nutarimo „Dėl Apsaugos nuo smurto šeimoje“?.. Galite pateikti? (Balsai salėje) Mes tada galėtume svarstyti… Atsirado J.Sabatauskas. (Balsai salėje) Irena, labai ačiū. Pasirodė J.Sabatauskas. Prašau? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto atkreipkite dėmesį ir padarykite viešą pastabą, kad būtų stenogramoje, pranešėjams, kurie negerbia Seimo ir nustatytu laiku neateina, nebūna čia netgi turėdami eiti į tribūną ir pateikti klausimus. Nėra gera praktika, net sunkiaisiais laikais taip nebūdavo.
PIRMININKAS. Galbūt ir šiandien sunkūs laikai žmonėms prasidėjo, kad neateina į posėdį. Šiaip aš pritariu S.Pečeliūnui. Neturiu daugiau ką pasakyti, ką jis pasakė. Stenogramoje, man atrodo… Taip, jums pritariu. Aš oficialiai sakau, Seimo nariai turi žinoti tiesioginę savo pareigą dalyvauti plenarinių posėdžių darbe ir… (Balsai salėje) Gerai.
Gerbiamoji Irena, jeigu jūs galėtumėte, mes duotume dokumentą, gal pradėtume nuo to rezervinio klausimo?.. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, sekundę!
Atsiprašau, gerbiamasis A.Sysas atėjo. Gerai. Gerbiamasis Algirdai, aš norėčiau pakviesti jus į tribūną, tik tuoj tuoj pasižiūrėsiu, kuris čia… Rezervinis šeštas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2382. Pranešėjas – gerbiamasis A.Sysas. Svarstymas. Prašom, kolega.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau už pavėlavimą. Komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos patvirtinimo“ projektą, kurį parengė darbo grupė. Yra gauta daug Teisės departamento, įvairių visuomeninių organizacijų atsiliepimų, taip pat kelių komitetų nuomonė. Deja, komiteto nuomonės išsiskyrė ir šiam nutarimui nebuvo pritarta. Kadangi nebuvo pritarta, kitu balsavimu, kai 1 – prieš, 7 – už, komitetas siūlo grąžinti šį Seimo nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už komiteto nuomonės pateikimą. Yra norinčių kalbėti. Vienas kalba už, vienas – prieš.
Gerbiamoji I.Degutienė – nuomonė už. Po to kalbės V.Čepas – nuomonė prieš.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, jūs įsiklausykite į mūsų Seimo nutarimo pavadinimą – „Dėl Apsaugos nuo smurto šeimoje koncepcijos patvirtinimo“. Iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad šiandien Lietuvoje yra smurtaujama tik šeimoje. Deja, faktai rodo ką kita, kad šiandien daugiausia smurtaujama tarp sugyventinių. Kai mes savo nutarime įvardijame, kad tai yra smurtas šeimoje, iškart sudarome tokį įspūdį, kad šeima, kaip tokia, jau iš karto yra blogybė ir su ta blogybe reikia kovoti kuriant atskirą koncepciją. Aš suprantu ir yra statistika, būna pavienių atvejų, kai smurtaujama ir šeimoje, tačiau šiandien yra smurtas ir prieš vaikus, šiandien yra smurtaujama, kaip sakiau, ir tarp sugyventinių. Taigi vien tokios koncepcijos patvirtinimas nereiškia, kad mes iš tiesų turėtume galimybę kovoti su smurtu, nesvarbu, kur jis būtų, ypač su smurtu, kai smurtaujama prieš moterį, su smurtu, kai smurtaujama prieš vaikus. Todėl aš pritariu komiteto pasiūlymui, kad mes tokio Seimo nutarimo šiandien nepatvirtintume ir grąžintume iniciatoriui konceptualiai tobulinti šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju I.Degutienei už pasakytą nuomonę. Ji pritarė komiteto nuomonei šį nutarimo projektą atmesti. V.Čepas – grąžinti tobulinti. Gerbiamasis V.Čepas – nuomonę prieš.
V.ČEPAS (LSDPF). Aš nelabai dabar ir suprantu. Jeigu ponia I.Degutienė kalbėjo prieš, tai man reikia kalbėti atvirkščiai – už.
PIRMININKAS. Už komiteto nuomonę kalbėjo I.Degutienė.
V.ČEPAS. Ne, aš abiem rankom pasirašau už tai, ką ponia Irena pasakė, nes tikrai smurtas yra ne tik šeimoje. Gal kaip tik šeimoje mažiausiai to smurto ir yra.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei?
V.ČEPAS. Duokit man tulžį išlieti, bet jau dabar… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Liekit, nes paskui ant manęs išliesite.
V.ČEPAS. Gerai. Tada atsisakau, jeigu bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju V.Čepui.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei ir atmestume?.. (Balsai salėje) Sekundę, tuoj! Kadangi daug puslapių darbotvarkės… A.M.Pavilionienė. Prašom.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau prašyti, kad galite atmesti, bet būkite malonūs, perduokite tobulinti kitam komitetui, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą paprašyti ir suformuluoti balsavimui. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti šį nutarimo projektą, kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume komitetui, kad būtų atmestas ir grąžintas iniciatoriams tobulinti nutarimo projektas, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Grąžinti iniciatoriams tobulinti, aš sakiau. Pirmą kartą aš padariau klaidą, o dabar pasakiau teisingai.
Už – 40, prieš ir susilaikiusių nėra. Grąžiname iniciatoriams tobulinti nutarimo projektą Nr.XP-2382.
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1-11a klausimas – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1041(3). Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas B.Bradauskas.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų kompiuterių ekranuose nėra 1-11a klausimo, jis apskritai dingęs. Kaip mums jį žiūrėti, kaip žiūrėti pasiūlymus, išvadas? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai to klausimo negaliu išspręsti, čia gal techniniai darbuotojai pabandys išspręsti. Gerbiamasis Broniau, gal taupydami laiką greičiau į tribūną ir dirbame toliau. Pateikite komiteto nuomonę. Ruošiasi J.Sabatauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas labai kruopščiai pusę metų rengė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo projektą. Jis yra išnagrinėtas, gauta daug pasiūlymų. Komitetas tikrai labai kruopščiai dirbo, kai kuriems racionaliems pasiūlymams yra pritarta, dėl kai kurių komiteto nuomonė išsiskyrė ir nebuvo pritarta. Todėl siūlau svarstyti pastraipsniui ir tuos straipsnius, kuriems yra teiktos pataisos, aš galėsiu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pateikėte. Labai ačiū, pirmininke. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską, kuris pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ruošiasi pateikti L.Počikovska. Kas yra pasiruošęs Biudžeto ir finansų komiteto vardu?
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galiu pateikti komiteto išvadą dėl atitikties Konstitucijai. Mes dar pateikėme atitinkamą siūlymą. Pateikdami preliminarią išvadą, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, mes pasiūlėme pagrindiniam komitetui, svarstant šį įstatymo projektą, apsvarstyti galimybę papildyti projekto 18 straipsnio 4 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį nustatant, kad pirkimo – pardavimo sutartyje gali būti numatomas pardavėjo turėtų prievolių bendrijai perdavimas pirkėjui, pastarajam sutikus. Ačiū. Tai buvo priimta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Duokite čia išvadas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pateikti komiteto nuomonę. Ekonomikos komiteto nuomonę ruošiasi pateikti S.Lapėnas.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1041(2). Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus bei Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Komitetas siūlo 23 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Valstybė ir savivaldybės, turėdamos tikslą išsaugoti ir plėtoti nacionalinį turtą, šalies būsto fondą, remia daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimą. Valstybės ar savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai, kiti teisės aktai bei Vyriausybės ar savivaldybių patvirtintos specialiosios programos.“ Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Norėčiau, kad Ekonomikos komiteto nuomonę pateiktų S.Lapėnas. P.Vilkas? Pabandykime rasti Ekonomikos komiteto išvadas. Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas P.Vilkas pateiks komiteto išvadas. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstęs įstatymą iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė Seimo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė (…).
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam P.Vilkui, kuris pateikė Ekonomikos komiteto nuomonę. Gerbiamoji D.Bekintienė vietoj S.Lapėno pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinant įstatymo projektą šias išvadas. Pirma, atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narės pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, papildyti 4 straipsnį 7 dalimi, atitinkamai buvusią 7 dalį laikyti 8 dalimi. Ar būtina skaityti visus siūlymus?
PIRMININKAS. Ne. Jūsų komiteto pagrindinė išvada.
D.BEKINTIENĖ. Įsteigus bendriją administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai nepanaudotų atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo. Tai labai svarbus komiteto pasiūlymas. Trečias pasiūlymas yra papildyti 6 straipsnio 1 dalį 17 punktu: „Asmenys, turintys teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar bendrijos valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai pagal bendrovės interesus.“ Ketvirtas pasiūlymas – papildyti 9 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „Įgalioja asmenis dėl teisės prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar bendrijos valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai pagal bendrovės interesus.“ Penktas pasiūlymas – pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, jeigu galima, pateikite tik išvadas, nes mes prie tų pasiūlymų grįšime ir jūs turėsite galimybę pakomentuoti.
D.BEKINTIENĖ. Balsavimo rezultatai. Vis tiek aš turiu konstatuoti, kad teikė šešis pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju D.Bekintienei, kuri pateikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Kviečiu gerbiamąjį A.Dumčių pateikti Žmogaus teisių komiteto išvadas.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, papildomas Žmogaus teisių komitetas svarstė projektą ir nutarė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6 – už, 1 susilaikė. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, už komiteto nuomonės pateikimą. Visi komitetai, kurie svarstė šį įstatymo projektą, pateikė savo nuomonę. Turime galimybę išsakyti savo nuomonę. Pirmoji kalbės D.Bekintienė. Prašom, kolege, į tribūną. Diskusija. Ruošiasi J.Veselka.
D.BEKINTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ilgai lauktas Bendrijų įstatymas atsidūrė Seime, yra jo svarstymo stadija. Jo tikslas buvo palengvinti žmonėms – įkurti bendrijas. Šis Bendrijų įstatymas apima visas bendrijas – ir garažų bendrijas, ir daugiabučių namų bendrijas. Galėtume sakyti, kad tai nėra blogai, nes čia reglamentuota visų bendrijų veikla.
Tikslas – palengvinti šitų bendrijų steigimą. Kaip žinote, dėl energetinių resursų pabrangimo Vyriausybė privalės skirti kuo daugiau lėšų daugiabučiams namams renovuoti. Buvo toks politinis sprendimas, kad pirmumo teisę gauti šias lėšas turės tie daugiabučiai namai, kurie turės šeimininką, kitaip sakant, bus įkurta daugiabučių namų bendrija. Deja, kol buvo svarstomas šis įstatymas, pasikeitė politinis sprendimas. Tokias lėšas renovavimui gaus ir daugiabučiai namai… ir bendrijas įsteigę daugiabučiai, ir namus administruojantys administratoriai. Taigi kaip ir neteko prasmės jų įsteigimas kaip palengvinimas daugiabučiams namams. Mes norėjome tokiu būdu paskatinti bendrijų steigimą.
Dabar norėčiau pakomentuoti šitą įstatymą. Tikslas pasiektas, bet kieno sąskaita? Taigi bendrijos tikslas – naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Mažiausias steigėjų skaičius yra daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų bendraturčių, t. y. jeigu name yra 20 bendraturčių, užtenka šešių steigėjų. Jie pasirašo steigimo sutartį, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Problema ta, kad susirinkimas teisėtas, jei dalyvauja du trečdaliai steigėjų, t. y. iš 6 steigėjų 4. Jų balsų dauguma įvyksta bendrijos steigiamasis susirinkimas, tvirtinami įstatai. Žiūrėkite, ką sako įstatų 3 punktas: „Nustatoma bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka.“ Jie gali steigiamojo susirinkimo metu išrinkti valdybos organą ir kitus bendrijos organus, kitaip sakant, net bendrijos pirmininką. Tačiau norint sustabdyti bendrijos susirinkimą, iš 20 bendraturčių jau reikalaujama 11, daugiau kaip pusės. Ar taip nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas? Bendrijai steigti užtenka keturių steigėjų, o kad bendrijos steigimas būtų sustabdytas, jau reikia daugiau kaip pusės bendraturčių.
Žiūrėkite į 1 straipsnį: yra įvardyta, kas yra bendrija, sąvoka ne „bendrijos narys“, o „bendraturtis“, bet nėra sąvokos, kas yra bendrijos narys. Todėl vis dėlto labai neaišku, kaip juo tampama. Tą reglamentuoja tik bendrijos įstatai, o įstatyme nurodoma, kad steigėjai automatiškai tampa ir bendrijos nariais.
Neprieštaraučiau, jei bendrijos pirmininkas būtų išrinktas tik visuotinio susirinkimo metu ne iš bendrijos narių, tokią prielaidą leisčiau, bet jis šioje bendrijoje būtinai turi būti bendraturtis. Tai turėtų būti esminė nuostata. Deja, pagrindinis komitetas nusprendė tai atmesti.
10 straipsnis. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu namo bendrijos steigėjai (šitie šeši steigėjai) sugebėjo įtikinti tik pusę bendraturčių – iš 20 tik 10, tai reiškia, kad sprendimus galės priimti tik šeši bendrijos nariai. O per pakartotinį susirinkimą užtenka net 3 bendrijos narių balsų ir tokius sprendimus, labai svarbius sprendimus… Ar čia nebus pažeidžiamas ne bendrijos narių lygiateisiškumo principas?
21 straipsnis – „Ginčų nagrinėjimas“. Ginčus vėl nagrinės, tai yra turi teisę nagrinėti, asociacijos, bendrijos, įstojusios į asociacijas, kurios nagrinės ne tik bendrijų asociacijos narių ginčus, bet ir bendrijos narių ginčus. Dėl to pasisako ir Seimo Teisės departamentas.
Kokią juridinę galią gali turėti bendrijų asociacijos? Vis tiek teisingumą vykdys teismas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Danute, jau jūsų laikas į pabaigą, iš esmės jau baigėsi.
D.BEKINTIENĖ. Gerai. Aš baigdama norėčiau pacituoti Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. Asociacija pagal savo pavadinimą – turintis ribotą civilinę atsakomybę viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, tik jų narių veiklą. Dėl to pasisako ir Seimo Teisės departamentas. Todėl labai siūlyčiau Seimo nariams atidžiai nagrinėti Seimo narių pateiktus pasiūlymus ir po to tik vertinti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną J.Veselką. Ruošiasi E.Klumbys. E.Klumbys. Ruošiasi G.Šileikis.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, svarstome nepaprastai svarbų mūsų valstybei ir visuomenei klausimą dėl bendrijų. Iš esmės kalbama apie daugiabučių namų bendrijas, kuriose gyvena labai didelė mūsų gyventojų dalis. Pagal viską bendrijos yra savanoriški junginiai, tad jiems tikrai nereikėtų atskiro įstatymo, nes savanoriškų junginių teisinę bazę reguliuoja jau priimtas Asociacijų įstatymas.
Kad ir kaip būtų, yra Bendrijų įstatymo projekto svarstymo stadija, todėl pirmiausia apie šį projektą. Mano nuomone, jis yra labai prastas, jame daug nelogiškumų, prieštaravimų, bet apie juos vėliau. Iš pradžių aš dar bandžiau siūlyti pataisas, bet po 10 straipsnio suvokiau, kad nėra prasmės tai toliau daryti, nes šiuo įstatymu yra siūlomi visiškai absurdiški dalykai, pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas yra renkamas ne iš bendrijos narių. Visiškai nesuvokiama teisinė situacija!
Negana to, yra siūloma įteisinti ir Daugiabučių namų bendrijų asociacijų (to tiesiogiai nepasakant) federacijos monopolį. Visa problema yra, ir tai matyti įstatymo projekte, bendroji dalinė nuosavybė ir jos valdymas. Yra žinoma, kad yra trys valdymo būdai: per bendrijas, per administratorius, kuriuos skiria savivaldybės, ir sudarant jungtinės veiklos sutartis. Vienai tvarkymo rūšiai mes kuriame įstatymą, o kitas dvi paliekame už borto. Seimas turėtų priimti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo įstatymą, kuris turėtų būti kur kas platesnis už Bendrijų įstatymą.
Dabar noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą „šedevrų“, kurie yra šiame įstatyme. Projekto 2 straipsnis. Jame yra įteisinamas ne bendrijos narys, bet kažkodėl nėra teisiškai apibrėžiama, kas yra bendrijos narys. Atkreipsiu dėmesį, kad įteisintas terminas „bendraturtis“ nėra tapatus terminui „bendrijos narys“. Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalis teigia, kad bendrija gali būti steigiama viename ar keliuose pastatuose, bet yra teigiama, kad bendrijos tikslas yra naudoti, valdyti, prižiūrėti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tad galvokim logiškai, ar vieno namo gyventojai galėtų būti kito namo, kuris irgi yra bendrijos narys, turto bendraturčiai? Sveikas protas sako „ne“. Bet pagal šį įstatymą tai yra teisinė norma.
5 straipsnio 4 dalis teigia, kad kiekvienas steigėjas turi po vieną balsą, ir čia pat kitas sakinys. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name ar kitame pastate (o kur jinai kitur yra steigiama?), kiekvienas steigėjas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise yra įregistruotų patalpų. Tad teiginys „kiekvienas steigėjas turi po vieną balsą“ yra visiškai nereikalingas. Žinoma, viską karūnuoja minėtas bendrijos pirmininkas, renkamas ne iš bendrijos narių. Dar būtų galima diskutuoti dėl bendrijos bendro turto administratoriaus ar prižiūrėtojo, kurį samdytųsi bendrija, bet vėlgi tai būtų platesnio įstatymo vienas iš objektų.
12 straipsnio „Daugiabučių namų išlaidų ir mokesčių už elektros energiją, liftą, teritorijų priežiūrą ir šiukšlių išvežimą paskirstymas“ 3 dalis prieštarauja jau įteisintiems administracinių teismų sprendimams, pagal kuriuos mokesčius už priskirtą teritorijos priežiūrą galima imti tik tada, kai tokios teritorijos perdavimas bendrijoms yra įteisintas notarine tvarka nekilnojamojo turto registre. Vėlgi visiškai absurdiška yra 20 straipsnio 3 dalis. Ne bendrijos narys, perduodamas, dovanodamas ar kitaip įkeisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, turi atsiskaityti su bendrija, pagal savo prievoles informuoti bendrijos pirmininką, tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta pirmininko pasirašyta pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą. Pagal šią nuostatą 100 butų name 26 bendraturčiai diktuos savo sąlygas ir suvaržys likusių 74 bendraturčių teises. Turiu nemažai pavyzdžių, kai turtingų žmonių bendrija tiesiog terorizuoja skurdesnius bendraturčius norėdama juos išvis eliminuoti iš namo. Taigi šis įstatymo projektas visiškai negina didžiumos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Egidijau!
E.KLUMBYS. Baigiu. Didžiumos mūsų bendrijų narių. Gerbiamieji kolegos, tokio įstatymo projekto priimti negalima.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną G.Šileikį. Išimties tvarka ruošiasi K.Glaveckas. (Balsai salėje) J.Veselka? Juliau, nebuvo jūsų. (Balsai salėje) Ne, tai žmogus nesugebėjo… Tai kolega, vienoje frakcijoje…
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, išties įstatymas nėra be trūkumų, bet jau dvejus metus šį įstatymą yra bandoma svarstyti Seime. Manau, kad žingsnis turi būti žengtas, ir norėčiau paminėti keletą nuostatų, kurios yra priimtinos, susitikus, kalbant su bendrijų pirmininkais. Viena iš pirmųjų – būtų sprendžiamas bendrijos steigėjų skaičiaus klausimas. Tai vienas ketvirtadalis butų savininkų, bet ne mažiau kaip trys. Tokia nuostata leidžia realiai įkurti bendrijas, nepaisant dalies gyventojų pasyvumo, nesirūpinimo tinkama savo turto priežiūra. Leidžiama taip pat steigti bendrijas daugiau nei viename name. Gyventojams, kurių kaimynystėje veikia gerai besitvarkanti bendrija, norintiems prisijungti prie jos bus sudaryta galimybė ne kurti atskirą bendriją, o prisijungti prie tokios bendrijos pagal supaprastintą procedūrą. Taip pat bus įteisintos istoriškai susiformavusios, daug namų turinčios bendrijos. Tai buvo vienas iš probleminių, sakyčiau, dalykų dabar galiojančiame įstatyme. Būtų pašalinta didelė Lietuvos teisės sistemos spraga, sukuriamas instrumentas, kaip turi būti priimami sprendimai dėl bendraturčių bendrųjų interesų tenkinimo, taip pat dėl pastato modernizavimo. Taip pat būtų įteisinti sprendimai dėl atskirų pastatų naudojimo, atnaujinimo, modernizavimo bei lėšų kaupimo ir skolinimosi, dėl bendrųjų interesų tenkinimo. Būtų pagerintos galimybės rasti tinkamus išsilavinusius, organizuotus, kompetentingus bendrijų pirmininkus. Būtų pagerintos gyventojų galimybės gintis nuo blogų pirmininkų ir valdymo organų savivalės. Taip pat būtų pagerintos bendrijų ir atskirų narių bendarturčių galimybės ginti savo teises ir interesus ginčuose su tiekėjais, paslaugų teikėjais ir buvusiu to namo administratoriumi. Būtų atleidžiami nuo teismo žyminio mokesčio. Taip pat bendrija turėtų teisę sudaryti sandorius savo vardu, kaip juridinis asmuo, tai išties labai svarbu. Bendrijai būtų suteikta teisė reikšti ieškinį viešajam interesui ginti siekiant apginti bendrijos narių, bendraturčių interesus, susijusius su bendrijos veikla.
Aiškiau reglamentuojamos bendrijos narių ir ne narių teisės ir pareigos, narystės pasibaigimo pagrindai, sudaromos realios galimybės atskiriems namams atsiskirti nuo didžiųjų bendrijų. Bendrijų valdymo organų veiklos priežiūrą vykdytų vietos savivaldos institucijos, kurios galėtų skirti baudas ir net kreiptis į teismą dėl administratoriaus skyrimo. Kartu būtų įvestas saugiklis, kad savivaldybės negalėtų piktnaudžiauti suteiktomis pagal projektą teisėmis kontroliuoti bendrijas.
Projekte aptariami bendrijų ir jų asociacijų tarpusavio santykiai, taip pat pažymima, kad įsiskolinę butų savininkai negalėtų pabėgti išsinešdami skolas ir taip padarydami žalos kitiems bendraturčiams. Buto perleidimo atveju numatyta prievolė buto savininkui atsiskaityti su bendrija ir pateikti atitinkamą pažymą, pasirašytą bendrijos pirmininko.
Be abejonės, kolegos, yra daug taisytinų straipsnių ir aš manau, kad priėmimo stadijoje mes turėtume visi susikoncentruoti ir tą svarbų įstatymą turėtume priimti. O po svarstymo siūlau pritarti, savo nuostatas, savo manymą, savo požiūrį galime registruoti ir priimant galėsime visi balsuoti ir nuspręsti. Siūlau po svarstymo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu K.Glavecką. Po to J.Veselka. Buvo užsirašęs, buvo. (Balsai salėje) Išsitrynė.
K.GLAVECKAS (LSF). Buvau užsirašęs, gerbiamasis pirmininke. Prašome nesinervinti.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas labai yra reikalingas ir lauktas, bet noriu pakalbėti apie kai kurias aplinkybes, kas iš to seks ir ką mes iš to gausime. Daugiabučių namų savininkų bendrijų kūrimas ir jų raida iš principo, kaip žinote, čia pranešėjai sakė, buvo pradėtas tam, kad būtų suburti namų savininkai, turint tikslą geriau tvarkyti tą visą ūkį ir žiūrint į būtinumą ateityje renovuoti tuos namus. Daugiabučių namų renovavimas iš principo yra tas pagrindinis tikslas, kuriam bandoma padėti teisinį pagrindą, nes daugelis dalykų, kurie yra šiame įstatyme, apibrėžimai, galų gale kvotos, balsavimas, atsakomybė, tai yra skirta ne kam kitam, o tam, kad bendrija galėtų tvarkingai ūkininkauti, tvarkingai tvarkyti savo ūkį, sukaupti pinigus ir renovuoti savo butą.
Kur yra problema iš esmės? Problema yra tokia. Kad būtų renovuoti dabartiniai butai ir kad tos bendrijos iš tikrųjų orientuotųsi į tų namų renovaciją, trūksta kelių dalykų. Pirma. Savininkų ir daugiabučių namų gyventojų intereso, kuris dabar atsirado, bet ilgą laiką nebuvo skatinamas. Žmonės, kurie gyvena senuose namuose, kur dabar yra įsteigtos bendrijos, ilgą laiką manė, kad šildymas kainuos tiek pat, kad nereikės daugiau mokėti, ir taip toliau. Dabar gyvenimas iš esmės pasikeitė. Ir aišku, pinigų. Kad dabar būtų pagerintas butas, jis padarytas ne tik šiltesnis, bet ir padidinta jo, kaip nekilnojamojo turto, vertė, reikia gana didelių pinigų, net labai didelių pinigų. Per visą Lietuvą tai tūkstančiai namų, jų renovacija jau dabar viršija 10 mlrd. litų. Pagrindinė problema (visi čia kalbėjome) ta, kad praleistas laikas, kada mes galėjome tą dalyką pradėti daryti. Šių metų biudžetui mes skyrėme tik 53 mln. litų, plius apie 80 mln. Lt Ignalinos uždarymo lėšų, tačiau tų pinigų kiekis, kurį skyrėme iš biudžeto, iš tikrųjų yra per mažas tam, kad vykdytume kofinansuojamų daugiabučių namų renovaciją.
Perspektyvos, kad labai padaugės šitų pinigų, yra menkos, jeigu ir bus padidinta kitų metų biudžete pusantro karto, tai jokiu būdu neišspręs tos problemos. Nuostoliai, kuriuos patiria daugiabučiai ir visa Lietuva dėl iš tikrųjų blogo šildymo, sudaro per 1 mlrd. kubinių metrų, atsiprašau, 800 mln. m3 dujų per metus, tai sudaro maždaug 800, 900 mln. litų.
Tam, kad išspręstume tą problemą, dabar iš tikrųjų pasigendama ko? Be šito įstatymo, visų pirma didesnio dėmesio ir finansavimo iš biudžeto. Ir antra, iš esmės kitokio Europos Sąjungos paramos fondo naudojimo, nes iš esmės išėjo, kad per pastaruosius 5 metus mes beveik nenaudojome šitų pinigų, arba labai mažai naudojome daugiabučių namų renovacijai. Mes iš to paties Ignalinos fondo uždarymo, iš kitų programų, kaip šiferio dengimo ir kitų, galėjome dar sukaupti keliasdešimt ar net per 100 mln. litų ir tai būtų pagreitinę visą situaciją.
Todėl šito įstatymo priėmimas, kuris yra būtinas, iš tikrųjų neišspręs tos problemos ir nepagreitins daugiabučių namų renovacijos. Tai sudarys tik teisines prielaidas, bet liks pagrindinis klausimas, t. y. tolesni interesai, žmonių finansinės galimybės, kurios, kaip žinote, dabar sumažėjo, ir, svarbiausia, valstybės ir Europos Sąjungos pinigų pritraukimas į šituos visus projektus, kurie leistų sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti viso šilumos ūkio efektyvumą. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną J.Veselką.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai buvau užsirašęs iš ryto ir turiu teisę, bet jeigu kas…
PIRMININKAS. Tikrai mes neprieštaraujame, Juliau.
J.VESELKA. Jeigu kartais kas manęs čia nematote, žinokite, mano kūnas gali būti kitur, bet dvasia visada čia.
Gerbiamieji kolegos, manęs paprašė tie patys daugiabučių bendrijų nariai kalbėti vienu klausimu. Iš tikrųjų dabar labai daug girdime reklamuojant, ypač daug apie tai kalba visų tų bendrijų prezidentas, girdi, modernizuokite namus. Tikrai reikia modernizuoti, bet yra tokių namų, kuriuos aš taip palyginčiau: jeigu jau guli lavonas, ar jūs uždėsite jam „fufaikę“, ar neuždėsite „fufaikės“, jo neatšildysite. Todėl iš tikrųjų reikia pažiūrėti, kuriuos namus reikia nugriauti ir jų jokia „fufaikė“ negelbės, o kuriems dar tos „fufaikės“ reikia. Manau, mes visada labai pasimetę, duok, valstybe, daugiau pinigų, mes čia greitai makt makt padarysime, bet negalvojame, o kas lavonui „fufaikė“? Lavonas sau, „fufaikė“ sau, tik pinigai išleisti. Tai vienas dalykas.
Dar vienas labai svarbus klausimas. Kai dabar įteisinama 50 plius 1, visus sprendimus gali priimti… dalyvaujančių. Iš pusės dalyvaujančių pusė plius 1 gali priimti bet kuriuos sprendimus. Čia daugelis kreipėsi, kad gali būti įvairių turtinių santykių, kai dalis gali lengvai tam tikrą finansinę naštą prisiimti, o visi kiti negali pakelti tos finansinės naštos. Pirma būdavo, jeigu tu negali dalyvauti, tu atsisakai ir tau nereikia už tai mokėti. Dabar visi turės padengti tas išlaidas. Atleiskite, nuo tarybinių laikų gyvena du pensininkai, jų abiejų pensija siekia 1200 litų, iš kur jie galės šitas visas labai protingas „fufaikes“ padengti? Man atrodo, čia reikėtų diferencijuoti, kada tie sprendimai yra privalomi, o kada neprivalomi. Kas prasidės? Prasidės masinis vijimas iš butų. Čia mes įsivaizduojame, kaip Kinijoje, visi chunveibinai vienodai apsirengę, turi vienodas galimybes. Aš manau, kad čia reiktų diferencialai pažiūrėti, kur galima leisti, ką galima 50 plius vienas, kur iš tikrųjų su turtiniais santykiais reiktų subtiliau elgtis. Mano tokia pastaba būtų dėl 10 straipsnio 6 dalies. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, Juliau, už labai konstruktyvią ir trumpą kalbą. Jūs sutaupėte mūsų laiką. Visi norintys kalbėti ir išsakyti nuomonę kalbėjo. Gerbiamieji kolegos, yra labai daug mūsų Seimo narių pasiūlymų. Tam klausimui skirta 40 minučių. Mes šiandien neturime jokių fizinių galimybių apsvarstyti visų tų pasiūlymų ir mes šito klausimo svarstymą atidėsime kitam kartui, kitam posėdžiui, nes jokių galimybių neturime. Dabar mes grįšime prie pagrindinės darbotvarkės. Dėl vedimo tvarkos Bronius.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Yra dar 7 min. laiko, aš labai prašau išnaudoti visą laiką. Aš galėsiu pasakyti bent keletą bendrų pastabų, gal atkristų daug pasiūlymų ir sutrumpėtų svarstymo laikas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, laikas tikrai baigėsi. Mes galvokime apie visus mūsų plenarinio posėdžio kolegas, kurie dalyvauja. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Laikas baigėsi. 30 min. buvo paskelbta… Mes taip šiandien iš viso nebaigsime, šią savaitę…
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be abejo, jūsų valia, ar leisti svarstyti tą klausimą, ar ne, bet tada leiskite man nors trejetą minčių atsakyti į bendras pastabas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, arba svarstome, arba nesvarstome, nesąmonė… Aš principingai laikausi, bus ketvirtadienį ir mes galėsime toliau svarstyti. (Balsai salėje) Atsiprašau. Prašau, dėl vedimo tvarkos.
E.KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis B.Bradauskas galėjo užsirašyti diskusijoje, niekas jam netrukdė ir pasakyti visas savo nuomones. Kodėl jis dabar prievartauja Seimą, kad jis dar 3 ar 5 min. kažką turi pasakyti? (Balsai salėje) Yra statutiniai dalykai, mes baigėme diskusiją, turėtų prasidėti pataisų svarstymas. Mes darome pertrauką, ketvirtadienį, kitą posėdį pratęsime.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis Egidijau, jeigu jau tamsta išprievartautas, tai iki manęs. Aš prašau visai kitko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal mūsų darbotvarkę mes jau 50 min. vėluojame dėl Teismų įstatymo, nes tas, kas būna nespėjama viename posėdyje, automatiškai nepersikelia, ir mes dėl to nebalsavome, todėl aš siūlyčiau, kad mes eitume pagal popietinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apie tai mes kalbėjome pačioje posėdžio pradžioje, galbūt jūs nedalyvavote nuo pat pirmų posėdžio minučių, viską taip ir darysime, kaip dabar pasakėte. Tik gerbiamasis Z.Balčytis buvo paprašęs padaryti pertrauką ir mes dabar galime grįžti prie to klausimo, svarstyti šitą klausimą ir po to grįšime prie Teismų įstatymo.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie klausimo, dėl kurio esame padarę pertrauką. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo projektas Nr.XP-3221. Priėmimas. Baigėsi visos… (Balsai salėje) Norinčių kalbėti… (Balsai salėje) Jau kalbėjo už ir prieš. Visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas pritariate šiam nutarimo projektui? Visos procedūros yra įveiktos. Registruojamės ir balsuojame. Rezervinis 2 klausimas – kas už nutarimo projektą, kurį aš jums jau pristačiau?
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 36, prieš – 8, susilaikė 14. Šis nutarimas yra priimtas.
Grįžtame į pagrindinė darbotvarkę, kaip ir tarėmės. Popietinis 1 klausimas – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, kai kurių straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teismų įstatymo išvardytų straipsnių, kuriuos išvardijo gerbiamasis posėdžio pirmininkas, pakeitimo, papildymo įstatymo projekto priėmimo stadija. Yra gautos Teisės departamento pastabos bei Seimo narių L.Sabučio, A.Syso ir G.Steponavičiaus siūlymai. Aš siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui ir kalbėti, kai bus tam straipsniui atitinkamos pastabos ar pasiūlymai su atitinkamomis išvadomis, jeigu tiktų tokia darbo tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Sabatauskui. Gerbiamieji kolegos, yra priėmimas. Tikrai didelis įstatymo projektas, kai kuriems straipsniams yra įvairių pasiūlymų. Mes galbūt pastraipsniui imsime tik tuos straipsnius, kuriems nėra jokių pasiūlymų ir kuriuos šiandien galime priimti, o po to jau vėl grįšime prie tų straipsnių, kuriems yra pasiūlymų, ir juos priimsime atskirai.
J.SABATAUSKAS. Taip, aš irgi siūlau, kad tų straipsnių, kuriems yra teikiami siūlymai, reikia nepriimti, atidėti priėmimo procedūrą, o svarstyti ir priimti pastraipsniui tuos straipsnius, kuriuos galime priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, aš jūsų paprašysiu iš karto teikti straipsnį. Aš manau, kad nuo 2 straipsnio mes galime pradėti.
J.SABATAUSKAS. 1 straipsniui yra gerbiamojo Seimo vicepirmininko G.Steponavičiaus siūlymas, todėl…
PIRMININKAS. Gal mes tada nekalbama apie…
J.SABATAUSKAS. Atidedame priėmimą.
PIRMININKAS. Dabar 3 straipsnio, taip?
J.SABATAUSKAS. 2 straipsniui nėra pastabų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. 3 straipsniui…
PIRMININKAS. Mes turime viską, viskas stenografuojama, tikrai viskas bus daroma tvarkingai. Mes čia turime viską pažymėję. Tikrai nepadarysime…
J.SABATAUSKAS. 3 straipsniui yra Teisės departamento redakcinė pastaba dėl numeravimo dalių. Iš tikrųjų tai teisinga pastaba, nes aštuonios dalys yra…
PIRMININKAS. Bet čia nėra pastabų. Dabar yra…
J.SABATAUSKAS. Yra Teisės departamento redakcinė pastaba, kuriai riekėtų pritarti, dėl numeravimo.
PIRMININKAS. Taigi dėl 3 straipsnio su visomis Teisės ir teisėtvarkos komiteto… atsiprašau, Teisės departamento pastabomis. Galime pritarti priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio. Prašom.
J.SABATAUSKAS. 4 straipsniui nėra pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Aišku. Galime priimti bendru sutarimu 4 straipsnį? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra pasiūlymų, galbūt atidėsime?
J.SABATAUSKAS. 5 straipsniui yra Seimo nario G.Steponavičiaus siūlymas.
PIRMININKAS. Taip. Mes atidėsime. Dėl 6 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. 6 straipsniui nėra pastabų ir siūlymų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu 6 straipsnį? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu 6 straipsnis. Dėl 7 straipsnio. Taip pat nėra.
J.SABATAUSKAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. 8 straipsniui yra Teisės departamento, galima sakyti, redakcinės pastabos – 4 ir 5 dalyse po žodžių „pareigūnas“ įrašyti žodžius „per 3 dienas.“ Jie pateikė pastabą…
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galima pritarti, aš manau, Teisės departamento pasiūlymams, jie tik pagerina kokybę. 8 straipsniui…
J.SABATAUSKAS. Čia dėl pranešimo Teisėjų tarybai apie teisėjo administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kadangi yra trijų dienų terminas pareigūnui perduoti bylą nagrinėjančiai institucijai ar pareigūnui, manau, tas pats terminas turėtų būti ir čia.
PIRMININKAS. Galima 8 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu. 9 straipsniui yra pasiūlymai, šiandien nepriimsime 9 straipsnio, taip?
J.SABATAUSKAS. 9 straipsniui yra Teisės departamento redakcinė pastaba, kuriai irgi galima pritarti. Teisės departamentas siūlo papildyti – po žodžių „teisininko kvalifikacinį laipsnį“ įrašyti „vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą.“ Reikėtų pritarti šiai redakcinei pastabai.
PIRMININKAS. Galime pritarti 9 straipsniui, priimti 9 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Nėra pastabų ir pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galime priimti 10 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. 11 straipsniui taip pat nėra pastabų ir pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu 11 straipsnį? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio yra…
J.SABATAUSKAS. Dėl 12 straipsnio yra Seimo nario siūlymai, bet galima pritarti Teisės departamento pastaboms dėl 15 dalies išbraukimo bei papildymo…
PIRMININKAS. Bet mes negalime priimti. Nėra komiteto nuomonės, Juliau. Atidedame šį straipsnį, gerai? Komiteto nuomonė bus, tada priimsime. Dėl 13 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Aš turiu omeny Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabas.
PIRMININKAS. Bet G.Steponavičiaus pasiūlymai yra.
J.SABATAUSKAS. G.Steponavičiaus, taip.
PIRMININKAS. Tai dėl G.Steponavičiaus ir nepriimame šio…
J.SABATAUSKAS. Ne, ne dėl G.Steponavičiaus reikėtų atidėti.
PIRMININKAS. Atidėkime, taip. Dėl 13 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. 13 straipsniui nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu 13 straipsnį? Prašom. (Balsai salėje) 13 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Nėra nei siūlymų, nei pastabų. Laikas, kuriam skiriami teisėjai.
PIRMININKAS. Dėl 14 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Nėra pasiūlymų. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio, pirmininke, nėra pastabų?
J.SABATAUSKAS. Palaukite, 14 straipsniui yra Teisės departamento pastabos, kurioms reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, jūs pritarė, tai mes irgi galim pritarti bendru sutarimu, taip? Galime priimti 14 straipsnį bendru sutarimu dar kartą? Jį gerbiamasis pirmininkas patikslino. 14 straipsnį priimame bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio? (Balsai salėje) Ne, pastabų nėra.
J.SABATAUSKAS. Aš galiu išsakyti, jeigu pirmininkas leis. 14 straipsnio 2 dalyje siūlo išbraukti žodžius „mutatis mutandis“, nes projekto 12 straipsnyje dėstomame 551 straipsnyje tiesiogiai reglamentuojama perkeliamų teisėjų atranka. Taip pat 3 dalyje siūloma suderinti normas, t. y. išbraukti 3 dalį.
PIRMININKAS. Aš noriu priminti, kad jūs Teisės departamento išvadas turite ir tas pataisas turite.
J.SABATAUSKAS. Ir atitinkamai reaguojant į Teisės departamento penktą pastabą, papildyti 61 straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis J.Razma. Prašom, gerbiamasis.
J.RAZMA (TSF). Manau, nėra gerai, kad mes dėl tokio gana sudėtingo projekto taip ekspromtu čia sprendžiame, įskaitant tai, kad Seimo nariai yra gana nuvargę šiuo laiku. Būtų daug geriau, jeigu komiteto pirmininkas, atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas, pateiktų tai išreikšta forma, kaip tie straipsniai taisomi, kad visi raštu numatytų. Jeigu atidėjote kai kuriuos straipsnius dėl esančių Seimo narių pasiūlymų, ar nebūtų buvę logiškiau gauti ir Teisės departamento pastabas, išnagrinėtas konkrečiai su pataisomis?
PIRMININKAS. Aš suprantu, gerbiamasis Jurgi, jūs Teisės departamento išvadas turite. (Balsai salėje) Aš nežinau, kada jūs pailsėsite, sakėte, kad gana pavargę ir nesvarstome šio klausimo. Ar taip supratau jūsų pasiūlymą? (Balsai salėje)
J.RAZMA. Aš atsiprašau, siūlau tuos straipsnius, į kuriuos Teisės departamento pastabas bando ekspromtu šiandien įdiegti, taip pat atidėti tam vėlesniam laikui.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau tik toms pastaboms pritarti, kurios yra redakcinės. Tikrai toms Teisės departamento pastaboms, kurios keičia esmę, nesiūlau pritarti. (Balsai salėje) Atskirų žodžių „mutatis mutandis“ išbraukimas, nes kitoje dalyje viskas tas pats numatyta.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, tada reikia plačiau pakomentuoti ir galima padiskutuoti priimant atskirus straipsnius. Jūs turite galimybę. Jūs turite dokumentą prieš save. Sekime visus straipsnius, jeigu yra kokių pastabų arba jūs nepritariate Teisės departamento kokiem nors siūlymams, galime diskutuoti. Galite kalbėti už, prieš, pagaliau analizuoti.
Dėl 14 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Dėl 15 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. 15 straipsniui yra Teisės departamento pastaba, siūlanti išbraukti iš 5 dalies žodžius „mutatis mutandis“, nes projekto kito straipsnio, 551 straipsnio, 5, 7, 8 dalys tiesiogiai reglamentuoja skiriamų į kitą teismą teisėjų atranką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutikti su Teisės departamento pasiūlymu? Ar diskutuosime dėl šio pasiūlymo? Galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui? Dabar dėl 15 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. 16 straipsniui nėra pastabų.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu 16 straipsnį? Ačiū. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Nėra dėl 17 straipsnio.
PIRMININKAS. Galim priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl devinto skyriaus „Teisėjų atsakomybė, jų atleidimas ir pašalinimas iš pareigų, teisėjų veiklos vertinimas“, 18 straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Dėl 18 straipsnio nėra pastabų ir siūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėtumėte kalbėti dėl 18 straipsnio? Galim priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Ačiū. Dėl 19 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Dėl 19 straipsnio yra Seimo narių siūlymų, todėl siūlau atidėti.
PIRMININKAS. Yra?
J.SABATAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Atidedam. Dėl 85 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Čia būtent dėl 85 straipsnio (projekto 19 straipsnis) yra siūlymų, todėl siūlau atidėti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 19 straipsnis. Dėl 19 yra pasiūlymų, taip?
J.SABATAUSKAS. Taip, yra.
PIRMININKAS. Atidedam šį straipsnį.
J.SABATAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Dėl 20 straipsnio.
J.SABATAUSKAS. Dėl 20 straipsnio nėra pasiūlymų ir pastabų.
PIRMININKAS. Prieš priimant 20 straipsnį turit nuomonių ar galim priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio?
J.SABATAUSKAS. Nėra pastabų ir siūlymų.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu, kad jūs paaiškintumėte, kas čia vyksta. Mes dalį pataisų svarstom, dalies nesvarstom, dalį pataisų apsvarstė komitetas, dalies jų neapsvarstė, komiteto išvados mes neturim. Aš negaliu suprasti, kas čia apskritai vyksta. Būkit malonus, paaiškinkit procedūriškai šitą procesą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą pasakyti (apie tai jau kalbėjau priimant šį įstatymo projektą), vyksta priėmimas pastraipsniui. Mes priimam tik tuos straipsnius, kuriems nėra jokių pastabų, absoliučiai jokių pastabų, jokių pasiūlymų. Mes nepriiminėjam tų straipsnių, dėl kurių yra gautos tam tikros pastabos ir dėl kurių reikia komitetų nuomonių, kurias reikia apsvarstyti. Mes taip sutarėm pačioj pradžioj. Jeigu jūs manot, kad taip, yra kiti statutiniai variantai, jūs galit jais pasinaudoti.
Prašom. Gerbiamasis S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima daryti bet kaip, visko mes čia matėm, bet galim įlįsti į didelę bėdą. Žiūrėkim labai konkrečiai. Komitetas svarstė, yra datos, iki kada galima kokias pataisas siūlyti. Komitetas svarstė tas jau pasiūlytas pataisas. Turėjo būti komiteto išvada. Po tos datos laikas jau paleistas ir jokių naujų pataisų teikti statutiškai lyg ir nebūtų galima. Dabar, kai mes išvados neturim, ir tuos straipsnius, dėl kurių nėra pastabų, priimam, kitų nepriimam, kas man atsakys į klausimą, kaip turėsim elgtis, jeigu kas nors paims ir užregistruos kokias nors pataisas kad ir rytoj, kad ir šiandien vakare. Ką tada darys komitetas, ką tada darys Seimas ir kaip tada mes turėsim elgtis skaitydami Statutą? Bus visiškas jovalas. Dalis straipsnių bus nenagrinėta. Ar jiems galima pataisas teikti, ar nebegalima? Man atrodo, nėra visai gera procedūra. Būtų daug geriau, jeigu mes dabar stabteltume, ponas Julius pasirūpintų, kad komiteto išvada būtų išdalyta visiems ar šiandien, ar rytoj, kaip jūs ten suspėsit, ir ketvirtadienį, turėdami jūsų išvadą su pritarimu ar nepritarimu ir Teisės departamento, ir Seimo narių pasiūlymams, su visomis tomis jūsų pastabomis, einam papunkčiui be jokių naujų kitokių pasiūlymų, jau žinom, kad tai yra taškas. Kitaip, norint padaryti kiaulystę, atsiprašau, labai lengva dabar bet kokių pataisų, kad ir visiškai nelogiškų, keletą užregistruoti, ir viskas stoja. Tada galim eiti į Etikos komisiją, dar kažkur, o laikas eina į priekį.
Aš siūlyčiau dabar sugaišti truputį daugiau laiko, bet sutaupyti ateityje, kad nepapultume į labai nekorektišką ir blogą situaciją. Ketvirtadienį aš siūlyčiau nuo ryto pradėti, iki ketvirtadienio komitetas tegul viską labai detaliai, preciziškai parengia, kad Seimui iš ryto jau būtų viskas ant stalo, ir tada papunkčiui eitume. Ir komitetui bus geriau, jie dabar yra visiškam ceitnote, aš tą žinau, ir Seimui būtų geriau, būtų aiškiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, gal tikrai priimkim tokį saliamonišką sprendimą, nes yra daug Seimo narių, kurie mano, kad mes neteisingu keliu einam, nesuspėjo susipažinti, pagaliau nesuspėjo įsigilinti. Tai galbūt baigiam priėmimą pastraipsniui, po to pratęsim visą procedūrą. Apsvarstykit Teisės ir teisėtvarkos komitete visus pasiūlymus, išdalinkim visiems Seimo nariams, ir galbūt šiandien sustokim ties tuo klausimu, imkim kitus klausimus ir einam toliau. Gerai?
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų galim daryti šitaip. Aš ir siūliau tų straipsnių, dėl kurių yra Seimo narių siūlymų, šiandien nepriiminėti.
PIRMININKAS. Bet vis tiek Seimo nariai tam prieštarauja.
J.SABATAUSKAS. Teisintis, kad Seimo nariai nežino, dėl kurių yra siūlymų, dėl kurių nėra, – ne tas kelias. Iš tiesų galime daryti, kaip jūs siūlote. Aš taip suprantu, kad Seimo narys S.Pečeliūnas siūlo frakcijos vardu pertrauką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, dabar dirbam gal toliau.
J.SABATAUSKAS. Šio įstatymo priėmimo pertrauką, taip?
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio.
J.SABATAUSKAS. Iki kito posėdžio. Tada galim svarstyti kitus projektus.
PIRMININKAS. Galim, galim kitus.
J.SABATAUSKAS. Iš eilės.
PIRMININKAS. Taip, iš eilės, tą mes ir darysim. Darbotvarkės 2-1b klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3062(2). Priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. (Balsai salėje) Bendru sutarimu buvo pritarta.
Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3062(2*) (priėmimas)
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nėra nei įstatymo iniciatyvos teisę turinčių asmenų siūlymų, nei Teisės departamento pastabų. Galima priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Noriu paprašyti registruotis. Žiūrėsim, ar turim kvorumą.
J.SABATAUSKAS. Bent jau pastraipsniui.
PIRMININKAS. Vienas straipsnis, taip. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar mes nepažeisime Statuto, kad bazinis įstatymas nepriimtas, o mes jau lydinčiuosius priiminėjam? Tai lyg ir nelogiška. Visuomet, būdavo, priimam pirmiausia pirmą, o paskui jau lydinčiuosius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atkrenta visi jūsų nuogąstavimai. 71 Seimo nario mes neturim ir neturim jokių galimybių priimti šį įstatymo projektą. Manau, kad ir kitų mes neturėsim galimybių priimti. S.Pečeliūnas. Taip, prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Pirmiausia atsakau kolegai. Nors čia ir parašyta jie kaip lydintieji, iš principo jie veikia kaip visiškai savarankiški. Mes juos galim priiminėti ir leisti į gyvenimą net ir nepriėmę to vadinamojo bazinio, niekas čia nesusigadins. Jie tiesiogiai nėra niekaip susieti. Antras dalykas, taupydami laiką mes galėtume (čia po vieną straipsnį tik pataisėlių yra), kaip darėm anksčiau, pereiti visas procedūras, palikti tik galutinį balsavimą. Prieš balsavimą tada jūs informuosit, kaip ten kas vyko, ir sutaupysim laiko.
PIRMININKAS. Tikrai taip ir darysim. Mes taip ir ruošiamės daryti, įstatymo projektas turi tik vieną straipsnį, bet vis tiek reikia. Jeigu mes negalim priimti, tai, aišku, už tą straipsnį mes vis tiek turim balsuoti. Galbūt galim bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Ačiū, pritarta. O visą įstatymo projektą priimsim kitą kartą, kai turėsim kvorumą. Šio įstatymo projekto 1 straipsnis yra priimtas. O dėl viso įstatymo projekto mes apsispręsim kitame posėdyje.
Dabar kitas darbotvarkės 2-1c klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 224, 2591, 261 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3063(3). Pranešėjas – J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui taip pat nėra nei Seimo narių siūlymų, nei Teisės departamento pastabų. Galėtume priiminėti šį įstatymą pastraipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Teisės departamentas siūlo redakcinio pobūdžio pastabas.
J.SABATAUSKAS. Atsiprašau. Teisės departamento redakcinio pobūdžio dvi pastabėlės, kurioms galima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.SABATAUSKAS. Ten yra dėl šaltinių nurodymo.
PIRMININKAS. Ir pavadinimo.
J.SABATAUSKAS. Ten yra visiškai redakcinio pobūdžio – nurodyti šaltinius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, jeigu norite dėl to… Turite? (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas sako, kad reikia patikslinti oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą ir papildyti įstatymo pavadinimą 29 straipsnio 3 dalimi, nes pats straipsnis yra projekte.
PIRMININKAS. Aš manau, kad tokia praktika, kaip aš įsivaizduoju, Lietuvos Seime yra, nes redaktoriai vienokiu ar kitokiu būdu pakoreguoja.
Taigi priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti už… Gerbiamasis A.Matulevičius dėl 1? Dėl viso, taip? Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti už, prieš nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio norinčių kalbėti už, prieš nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio norinčių kalbėti už nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto už, prieš. Už kalbės A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau priimti, tik noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas yra teikiamas, o panašus mano įstatymas guli apdulkėjęs jau beveik ketverius metus. Jeigu būtų laiku atsižvelgiama į Seimo narių siūlymus, ši problema būtų seniai išspręsta. Dėkui Dievui, pagaliau Teisės ir teisėtvarkos komitetas susimylėjo ir pajudėjo, kad atsiras administracinė atsakomybė teisėjams, girtiems važinėjantiems prie vairo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Viso įstatymo projekto priėmimas atidedamas kitam kartui, nes neturime kvorumo. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, tiems Seimo nariams, kurie tvarkingai ateina, kai paskelbtas priėmimas, šiek tiek apmaudu, kad nėra to 71 dalyvaujančio Seimo nario. Aš siūlau jums pamėginti panaudoti vieną priemonę – tiesiog sutarti, kad po kokių 10 minučių vėl darome kontrolinę registraciją, kiek yra Seimo narių, bet sutarti, kad Seimo Posėdžių sekretoriatas suskaičiuos pagal frakcijas ir visuomenei bus viešai paskelbta, kiek procentų kurios frakcijos Seimo narių dalyvauja posėdyje. Tada pasižiūrėsime į priėmimą, kuris dabar ir vyksta. Kokias 10 minučių duokime frakcijoms pasistengti ir išplatinkime. Tegul visuomenė žino, kad tos frakcijos Seimo narių 10 %, mūsų yra per 50 %. Jeigu tiek būtų kitų, galėtume priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Razmai už pastangas. Gerbiamieji kolegos, tikrai galėsime šį dalyką padaryti. Visų jūsų prašau, jeigu yra galimybė, pakviesti savo kolegas apsilankyti Seimo plenarinių posėdžių salėje, juos pamatę, mes visi būtume labai patenkinti. Aš manau, dabar vizualiai žiūriu, 71 tikrai nėra.
Dabar kitas darbotvarkės 2-12 klausimas. Mes išvis net pastraipsniui neturėsime galimybės jo priimti, nes kiekvienam straipsniui, keičiant Statutą, reikia 71 Seimo nario balso. Todėl mes jo taip pat neimame pastraipsniui, nenagrinėsime. Jeigu atsirastų 71, galėtume grįžti prie šio klausimo.
Dabar darbotvarkės 2-1e klausimas – Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo projektas Nr.XP-3065(2). Svarstymas. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Ruošiasi A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Po to ir L.Sabutis.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu siekiama iš Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo išbraukti vieno asmens skyrimą (tai Nacionalinės teismų administracijos direktorius), nes kitame įstatyme, kurio svarstymas bus po to, tai yra Valstybės tarnybos įstatyme, numatoma, kad šis asmuo bus skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi visos pastabos, pataisos su tuo susijusios. Komitetas, nagrinėdamas tiek Teisės departamento, tiek Europos teisės departamento, tiek Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos bei papildomų Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Valstybės tarnybos ir savivaldybių komiteto siūlymus, nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, už komiteto nuomonės pateikimą. Kviečiu į tribūną A.Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Ruošiasi L.Sabutis.
A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio bei įstatymo priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui nepritarti įstatymo projektui, nes šiame įstatyme, aš noriu pabrėžti, siūloma iš Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo išbraukti teismų administracijos vadovo pareigybę ir ją priskirti prie valstybės tarnautojų. Man atrodo, mes ir kuriame tą bendrą sistemą tam, kad būtų kokia nors sistema. Jeigu mes kiekvienai sričiai sukursime savo darbo apmokėjimo įstatymus, jeigu mes dėl kiekvieno pareigūno eisime ten, kur galima daugiau mokėti, mes paprasčiausiai griausime bendrą sistemą. Jos ir taip nėra, o tokie sprendimai tuo labiau…
Antras mūsų siūlymas. Kai svarstomi tokie ir panašūs įstatymai, mes nuolat siūlome Vyriausybei sistemiškai peržiūrėti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir pateikti naują jo redakciją. Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar Seime yra turbūt kokie penki ar šeši įstatymai, kurie vienaip ar kitaip susiję su šiuo įstatymu. Teisėjai nori atskiro, prokurorai atskiro, Kalėjimų departamentas atskiro, atskiri pareigūnai… Todėl mano ir komiteto siūlymas nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kolegą L.Sabutį.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisoms mūsų komitetas birželio 18 d. iš esmės pritarė, nes tai yra susiję tik su tuo, kad iš valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų būtų išbraukta tokia pareigybė kaip Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pareigybė. Siūloma, kad, tarnybą susiejus su valstybės tarnyba, kaip ir visiems valstybės tarnautojams arba įstaigų vadovams, būtų skelbiamas konkursas, kad ne dėl kokio nors neaiškaus paskyrimo jis ateitų į šią vietą, o ateitų laimėjęs konkursą. Todėl, kai jis tampa įstaigos vadovu laimėjęs konkursą, mes atitinkamai svarstysime kitą projektą, dėl jo mūsų nuomonė irgi bus pasakyta… Dėl to reikia išbraukti, nes pagal šiandien galiojantį įstatymą jį dar tvirtina arba skiria Respublikos Prezidentas, o turėtų būti skiriama steigėjo. Steigėjas yra Aukščiausiasis Teismas. Todėl mūsų komitetas vienbalsiai pritarė ir pasiūlė savo redakciją, kad iš šio įstatymo, tai yra Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų įstatymo, ši pareigybė būtų išbraukta.
PIRMININKAS. Dėkoju L.Sabučiui. Taigi visi komitetai pateikė savo nuomonę. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nuomonės už, prieš nėra. Galbūt po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3065? Balsuojame.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 53, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas 2-1e, įstatymo projekto Nr.XP-3066 – Valstybės tarnybos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Ruošiasi L.Sabutis.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip minėjau pateikdamas prieš tai svarstytą įstatymo projektą, numatoma, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorius būtų skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, kaip visi valstybės tarnautojai. Šio įstatymo pirminiame variante taip pat yra numatyta ir tai, kad teismuose kaip valstybės tarnautojas skiriamas teismo kancleris. Taigi išnagrinėjus pastabas tiek Teisės departamento, tiek Teisingumo ministerijos, tiek Finansų ministerijos, kurios pastaboms pritarta, tiek tos pačios Nacionalinės teismų administracijos bei Teisės instituto ir, žinoma, papildomų komitetų, daugeliui pastabų pritarta, kai kurioms iš dalies. Numatyta, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorių skirtų įstatymo įgaliota institucija arba asmuo pagal Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą tvarką. Taigi siūloma pritarti, komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, 8 ir 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, ir siūloma pritarti Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Sabatauskui. Kviečiu į tribūną L.Sabutį. Kalbės Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju reikėtų vis dėlto Seimo sprendimo, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, siūlydamas arba, teisingiau, pritardamas Valstybės tarnybos įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimui, pasiūlė savo redakciją, į kurią iš dalies yra atsižvelgta. Iš tikrųjų pagal ką tik svarstytą įstatymą dėl teismų darbo yra nustatyta, jog administravimą ar valstybės tarnautojų priežiūrą ir kitus klausimus, susijusius su valstybės tarnyba, spręstų jau ne tiesiog teisėjai arba teismų pirmininkai, bet teismo pirmininko pavedimu, arba įstatymo pavedimu, teismo kancleriai. Šiuo atveju tai daliai yra pritarta. Tačiau dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus kompetencijos ir vietos Teisės ir teisėtvarkos komitetas siunčia toliau, kad kada nors būtų išspręsta jau tame Nacionalinės teismų administracijos įstatyme. O mes, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus, kaip dabar jau valstybės tarnautojo, o ne valstybės pareigūno statuso, manome, kad tuos klausimus turėtų išspręsti taip pat ne įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, o tiesiog pagal redakciją Nacionalinės teismų administracijos direktorių skirtų steigėjo funkcijas vykdančios institucijos vadovas. Šiandien arba jau istoriškai taip yra, kad steigėjas yra Aukščiausiasis Teismas. Ir jeigu būtų pakeistas pagal atitinkamą įstatymą steigėjas, tada taip, galima būtų sutikti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Bet mes, kaip Valstybės valdymo komitetas, manome, kad šiandien Seimas turi spręsti konkrečiai, kam jis atskaitingas. Tai todėl jau čia yra labai konkretūs dalykai, susiję ir su drausme, ir su atleidimu, ir atostogų suteikimu, ir t. t. Todėl mes manome (šis siūlymas yra birželio 18 d. priimtas mūsų komitete bendru sutarimu), kad jis visiškai konkrečiai spręstų šio valstybės tarnautojo, įstaigos vadovo, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus, statusą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi buvo išsakytos komitetų nuomonės. Norinčių kalbėti dėl šio įstatymo projekto nėra. Taigi yra pasiūlymų dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, tam nepritaria… Prašom, Juliau, pakomentuokit, pakomentuokit, kodėl iš dalies…
J.SABATAUSKAS. Taip, ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų nemažai tiesos pasakė gerbiamasis L.Sabutis, kad Nacionalinės teismų administracijos direktorius skiriamas pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pagal visą tą tvarką, tiktai mes įvertinome ir sistemiškai, kad Valstybės tarnybos įstatyme apskritai nėra kalbama dėl atskiros įstaigos, kas konkrečiai skiria jos direktorių. Jeigu yra įstatymas, atskiras specialus įstatymas tai įstaigai, tai tame įstatyme ir galėtų būti nurodyta jūsų siūloma formuluotė šios normos. Taigi todėl čia yra norma, kad nustatys įgaliota institucija ar asmuo. Tai yra kito įstatymo Nacionalinės teismų administracijos… Ir ne kada nors, o šis įstatymas taip pat yra svarstymo stadijos. Taigi, gerbiamieji kolegos, pagrindinis dalykas yra tai, kad taip pat pritarę jūsų siūlymui dėl… Dar vienas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl kanclerio pareigybės, kad tuo atveju, jeigu neįsteigta, tai komitetas, iš dalies pritardamas, numato tokią formuluotę, kai teismo kanclerio nėra, visas arba dalį jo funkcijų teismo pirmininkas paveda vienam iš šio teismo administracijos padalinių vadovų. Kiek suprantu, Valstybės valdymo komitetas sutinka su tokia formuluote. Šiame įstatyme, kaip matote, nerasite įvardytos nė vienos konkrečios įstaigos, kaip skiria, kas skiria, jeigu yra atskiras įstatymas. Todėl ir siūlytume šitą konkretų subjektą numatyti konkrečiame, specialiame įstatyme, o čia tik duoti nuorodą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, Juliau. Taigi gerbiamojo L.Sabučio paprašysim pakomentuoti. Kaip jūs manot, ar reikia balsuoti dėl abiejų pasiūlymų?
L.SABUTIS. Manau, kad reikėtų vis tiek paaiškinti. Kaip kolega J.Sabatauskas sakė, kad nemažai tiesos pasakyta, tai aš pasakysiu, kad nemažai tiesos dar pridėti galima, jeigu šiandien paliktume tokią formą, kokią siūlo kaimyninis komitetas, tai liktų, kad į šį valstybės tarnautojo paskyrimo procesą jau toliau įvedamas Respublikos Prezidentas. Iki šiol to dar nebuvo. Todėl, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą įstaigos vadovai, kurie skiriami, jų skyrimas atitinkamai jau numatytas pagal įstatymą… Tai jeigu paliktų redakciją tokią, kokia yra šiandien siūloma komiteto, t. y. neapibrėžta institucija arba asmuo, faktiškai nepasako, kas gi tada. Vadinasi, lieka galioti, kad Respublikos Prezidento palaiminimu jis būtų skiriamas. Mes manome, kad jau nebegalėtų taip būti daroma, nes nutarėme ir sutarėme, kad jis patenka į šias pareigas konkurso tvarka. Todėl komitetas, ieškodamas išeities, taip ir pasiūlė. Seimo reikalas – apsispręsti, pritarti vienai ar kitai redakcijai. Aiškumo dėlei, kad būtų visiškai aišku, ir siūloma Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakcija nėra per daug ydinga, ji gali būti tokia, bet ji siunčia mus į ateitį, ir tiek.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima. Dėl Respublikos Prezidento, kolegos, tai truputį kolega Liudvikas gąsdina visą Seimą, nes, kaip žinote, nė vienas valstybės tarnautojas neskiriamas Prezidento. Jeigu jis yra Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, tai Prezidentas į valstybės tarnautojo pareigas neskiria. Yra skiriami konkrečiai nurodyti pareigūnai. Todėl mes ir siūlome išbraukti, nes Konstitucijoje nėra aiškiai nurodyta, kad šios įstaigos vadovą skiria Prezidentas. Jeigu Konstitucijoje nėra konkretaus vadovo, tai šiuo atveju, kaip minėjau, Prezidentas neskiria ir negali skirti valstybės tarnautojo. Todėl iš esmės pritardami jūsų subjekto parinkimui, mes siūlome tą jūsų nurodytą formuluotę įrašyti kitame įstatyme – Nacionalinės teismų administracijos įstatyme. Valstybės tarnybos įstatyme nėra parašyta konkrečiai. Nė viename nerasite. Mūsų formuluotė yra korektiškesnė, mūsų manymu.
PIRMININKAS. Dėkoju, Juliau. Supratome. Buvo išsakytos abi nuomonės, tiek vienos, tiek kitos pusės. Gerbiamieji kolegos, reikia apsispręsti balsuojant. Galbūt, Sauliau, palauksite, balsuosime, ar jūs norite dėl vedimo tvarkos labai greitai? Na, gerai, paklausysime. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vieno komiteto ir kito atstovai, iš to, ką jūs čia tarpusavyje diskutavote, manau, nelabai kolegoms pasidarė aišku, kas atsitiks po vienokio ar kitokio balsavimo, nes taškai taip ir nebuvo sudėti. Kaip aš supratau iš to, ką jūs aiškinote, gal aš klystu, nežinau, jūs siūlote čia palikti taip, kaip jūs siūlote, o problemą spręsti kitame įstatyme, jau ten nurodant. Kada mes tą padarysime, ponas Dievas težino. Staiga per tą tarpą atsiranda koks nors pareigūnas, kurį reikia skirti. Kas jį skirs, niekas nežino.
Kitas siūlymas yra tiesiog daryti konkursą, tada viskas aišku, yra konkursas, neaišku, gal kas jį organizuoja ir kaip ten viskas vyks. Aš siūlyčiau dabar neskubėti, susėsti dviem komitetams, rasti labai aiškų pasiūlymą ir nespręsti susikurtos problemos štai tokiu būdu, nes iš to atsiras tik daugiau problemų. Pasiūlyti Seimui, kad apsisprendžiame ir darome šitaip: skyrimas toks ir tokių asmenų, arba konkursas, kurį skelbia tas ir tas, ir kas visą tą prižiūri. Kitaip, jeigu mes nukeliame į kitą įstatymą, tai aš dabar sutrumpinu. Dabar siūlyčiau daryti pertraukėlę, susodinti du pirmininkus, išsiaiškinti ir pasiūlyti galutinį sprendimą jau iki šios sesijos pabaigos, nenukeliant to sprendimo kokio nors įforminimo, suprantamo visiems, gal net ir į kitą sesiją arba net į kitą Seimą. Geriau dabar daryti pertrauką, susėsti, išspręsti ir turėti tikrą sprendimą.
PIRMININKAS. Sauliau, baigėsi laikas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Sabutis prie šoninio mikrofono.
L.SABUTIS. Dėl aiškumo nereikėtų šiuo atveju jokios pertraukėlės. Yra vieno komiteto sprendimas, yra kito komiteto sprendimas. Vienas komitetas siūlo tai kada nors išspręsti, mūsų komitetas konkrečiai siūlo. Jeigu Seimo narys sugeba perskaityti vieną eilutę, nereikia 10 minučių aiškinti. Nacionalinės teismų administracijos direktorių skiria steigėjo funkcijas vykdančios institucijos vadovas. Visa pataisa ir visa esmė.
J.SABATAUSKAS. Po konkurso, o ne trečias būdas konkurso, kaip sakė Saulius.
L.SABUTIS. Aš noriu pasakyti Juliui. Juliau, po šito svarstymo, jeigu pritartų Seimas, jau šitas pareigūnas nebetampa valstybės pareigūnu. Todėl išbraukiamas Prezidentas kaip toks, o jis tampa valstybės tarnautoju. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą yra visas procesas, kada skelbiamas konkursas, kaip jis įvyksta, kas užima tas pareigas. Šiuo atveju jie tik prašė ir jūs pritarėte, ir mes pritarėme, kad jis taptų ne valstybės pareigūnu, o valstybės tarnautoju, įstaigos vadovu, į vietą patenkantis konkurso tvarka. Mūsų redakcija jums yra pateikta vienoje eilutėje.
PIRMININKAS. Dėkoju L.Sabučiui. Aš norėjau tik paklausti, jūsų komitetas frakcijoje nekvestionuoja nutarimo dėl projekto 1 straipsnio 1 dalies, kur teismuose kancleris, jeigu tokia pareigybė įsteigta… jūs dėlto nekvestionuojate, pritariate?
L.SABUTIS. Taip, pritariame. Ta redakcija yra jau ir kituose įstatymuose, dėl kurių (…) jau taip sutarėme.
PIRMININKAS. Tai čia viskas gerai, jūs nekvestionuojate šito dalyko, taip?
L.SABUTIS. Dėl šito taip.
PIRMININKAS. Tik dėl antro projekto 1 straipsnio 3 dalies – dėl nacionalinės teismų administracijos direktoriaus?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi čia išsiskyrė mūsų nuomonės, reikia balsuoti.
L.SABUTIS. Ne. Dėl to mes siekiame… šiandien bus tik svarstymas. Priėmimui mes vis tiek tokią pačią redakciją paliekame, kad steigėjas yra to direktoriaus prižiūrėtojas.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas aišku.
J.SABATAUSKAS. Aš tik noriu papildyti. Abiem variantais jis vis tiek bus valstybės tarnautojas. Ne vieno varianto pasekmė. Kadangi šiandien mes nenurodome, kas yra steigėjas, nori nenori, vis tiek tą klausimą reikės spręsti kitame mano įvardytame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami.
J.SABATAUSKAS. Tik reikia apsispręsti, kuriam variantui pritariame.
PIRMININKAS. Taip. Dabar tą ir darysime. Gerbiamieji kolegos, užimkite savo vietas, ir apsispręsime. Kas pritaria pagrindinio komiteto nuomonei, balsuoja už, kas mano kitaip ir pritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Taip, alternatyvus balsavimas. Gerbiamieji kolegos, mes ekrane truputėlį paleidome ne taip. Šį dalyką darysime iš naujo. Gerbiamieji kolegos, užimkite savo vietas. Kas balsuoja už, balsuoja už pagrindinio komiteto nuomonę, kas balsuoja prieš, balsuoja už papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Susilaikiusių nėra, alternatyvus balsavimas. Už yra pagrindinio komiteto nuomonė, prieš yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė.
Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 29, prieš – 25. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei ir nepritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Kitų pasiūlymų neturime. Taigi po svarstymo… (Balsai salėje) Svarstymo stadija. Atsiprašau, čia ne priėmimas. Po priėmimo dabar kalbėsite. (Balsai salėje) Susilaikiusių nėra, alternatyvus balsavimas. Prašau? Jūs prieš? Vis tiek neužteko balsų. Mes konstatuojame, kad gerbiamasis A.Dumčius balsavo prieš ir pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Ačiū.
Norinčių kalbėti po svarstymo dėl šio įstatymo projekto už ir prieš nėra? Yra prieš. Gerbiamasis L.Sabutis. Prašom, kolega.
L.SABUTIS. Ačiū. Nesikartodamas norėčiau tik tiek pasakyti, kad čia neryškiai pasiskirstė balsai, nes dabar yra svarstymas. Jeigu nebus perbalsuojama, reikėtų teikti tokią pataisą priėmimui…
PIRMININKAS. Taip, priėmimui galima…
L.SABUTIS. …ir apsvarstyti tą svarbų momentą, kad pagrindinis komitetas vis dėlto nepasiūlė išeities. Jeigu kada nors bus taisomas įstatymas, mūsų komitetas konkrečiai siūlo, ir tai yra susiję ne tik su šiuo įstatymu, bet yra susiję ir su Biudžetinių įstaigų įstatymu, su Valstybės tarnybos įstatymu, su Viešojo administravimo įstatymu ir t. t. Įstaiga negali po priėmimo nežinoti, kas ir kaip bus skiriamas jos vadovas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš šios diskusijos aš supratau, kad priėmimui reikia teikti kartu ir kito įstatymo projektą, nes jeigu gerbiamasis Liudvikas būtų iki galo teisus, tai pasakytų, kad nei vienu, nei kitu atveju nenurodomas steigėjas. Tą klausimą vis tiek reikės kitame įstatyme išspręsti. Šiandien įstatyme nėra nurodyta, kas yra steigėjas. Apie tai yra kalbama kitame įstatyme, tai yra Nacionalinės teismų administracijos įstatyme. Todėl aš manyčiau, kad priėmimui reikia teikti ir kitą įstatymą kartu, tada viskas išsispręs. Šiandien reikėtų balsuoti už po svarstymo, priešingu atveju mes sustosime, o reikėtų judėti į priekį. Priėmimui galbūt vienas ar kitas Seimo narys galėtų registruoti patikslinančius siūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J.Sabatauskui. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti, kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3066. Registruojamės ir balsuojame.
Balsavimo rezultatai: už – 29, prieš – 1, susilaikė 21. Įstatymo projektui Nr.XP-3066 po svarstymo yra pritarta.
Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3067(2*) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1g klausimas – Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3067(2). Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta. Papildomai negauta nei pastabų, nei pasiūlymų, todėl mes galime pastraipsniui priimti abu straipsnius, t. y. abi straipsnio dalis.
PIRMININKAS. Tai čia vienas straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Prašom?
PIRMININKAS. Vienas straipsnis.
J.SABATAUSKAS. Vienas straipsnis, bet dvi dalys.
PIRMININKAS. Taip. Dėkoju. Norinčių kalbėti už prieš, nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 vienintelio straipsnio. Priimtas bendru sutarimu.
Viso įstatymo projekto mes neturime galimybės priimti, nes neturime kvorumo. Bet aš noriu paprašyti, galbūt užsiregistruojame, pažiūrėsime kiek yra. Užsiregistruojame. Nelabai. Greitoji registracija. Pabandykime visi užsiregistruoti, gal?.. Keleto įstatymų priėmimo liko tik paskutinis etapas. Ne, neturime jokių galimybių.
Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3220 (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės 2-1h klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3220. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas. Kviečiu gerbiamąjį A.Pekeliūną pakeisti posėdžio pirmininką.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui taip pat nėra Seimo narių siūlymų. Teisės departamento pastaba yra paprasta, kad pastabų nėra, todėl siūloma bent jau priimti pastraipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Galim pritarti vieninteliam 1 straipsniui… priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto kitą kartą apsispręsime.
Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamieji, dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl neatidėliotinų priemonių stabdant kainų augimą ir infliaciją“ projektas, registracijos Nr.XP-3213. Pranešėjas ir teikėjas, aš taip suprantu, yra gerbiamasis A.Matulevičius. Kviečiu į tribūną. Pateikimas, šiandien turėtume pereiti ir svarstymo stadiją. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai pasistengsiu referuoti trumpai. Man atrodo, kad, prieš Seimui darant vasaros pertrauką, iš tikrųjų būtų negerai nepasiuntus signalo ir politinės pozicijos Vyriausybei. Maniau, ar teikti Seimo nutarimą, bet pamaniau, kad gal apsiribokime rezoliucija, nekreipdami dėmesio į esamą situaciją, kuri šiandien yra mūsų valstybės ekonomikoje dėl infliacijos ir kainų augimo. Todėl siūlau tam tikrą paketą priemonių, ką, mano supratimu, šiandien reikėtų pasakyti. Jeigu tikrai Seimas pateiktų, pritartų, aš manau, kad tai dalykai, kuriuos Vyriausybė galėtų pradėti daryti. Žinoma, greitai nepadarysi visko, kas čia parašyta, bet bent būtų tam tikros tendencijos. Šiandien ignoruoti tokios situacijos, kokia yra, iš tikrųjų negalima, nes situacija yra nelabai gera. Nenoriu nieko tragedizuoti, matau, kad yra kolegų, norinčių paklausti. Aš pasiryžęs atsakyti į kolegų klausimus.
PIRMININKAS. Matau, kad yra užsirašę septyni žmonės, bet aš norėčiau paklausti. Ar jūs visi norite klausti, ar diskutuoti? Visi klausti, taip? Tada iš eilės ir klausiame. Gerbiamasis K.Glaveckas. Nematau. Gerbiamasis P.Auštrevičius. Nematau. J.Veselka. Nematau. Gerbiamasis E.Klumbys. (Balsas salėje) Prašau. Nematau. Nėra. B.Vėsaitės nėra. Gerbiamasis R.Kupčinskas klausia. Prašom.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad tikrai labai teigiamas dalykas, kad Seimas reaguoja į šitą visą sudėtingą situaciją, infliacijos didėjimą, kainų augimą, bet vis dėlto noriu paklausti. Ne rezoliucija, bet gal aukštesnio lygio teisinis aktas labiau įpareigotų, tarkime, Vyriausybę, nes čia raginama imtis realių priemonių šiam tikslui pasiekti, t. y. stabdyti infliaciją ir stabilizuoti kainų kilimą? Tiek norėjau paklausti. Ačiū.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū. Jūsų klausimas labai geras, kolega. Man atrodo taip: jeigu mes priimtume šią rezoliuciją, tai būtų jau tam tikra Seimo pozicija išsakyta. Tai nereiškia, kad toliau aš ar kiti kolegos prie šito klausimo nedirbsime, bent aš įsipareigoju ir toliau teikti tam tikrus pasiūlymus, bet juos jau reikia teikti su didesne grupe Seimo narių. Tam reikia laiko. Juo labiau kad neaišku, kada mes išeisime iš tikrųjų vasaros pertraukai, sąlyginėms atostogoms. Man atrodo, rezoliucija suteiktų galimybę Vyriausybei apsispręsti ir ką nors pradėti daryti. O per tą periodą, kai mes neposėdžiausime, dėl tam tikrų konkrečių dalykų, apie kuriuos čia kalbama, reikės rengti tam tikrus Seimo nutarimus, galbūt net įstatymų pakeitimus. Tam, žinoma, reikia laiko, bet gyvenimas nesibaigia šia diena. Vyriausybei pasiųsti signalą, mano supratimu, būtina.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji I.Degutienė. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės Algimantas labai išsamiai jau atsakė į klausimą, kurį aš ir norėjau paklausti. Iš tiesų rezoliucija yra gana formalus dokumentas, netgi neįpareigojantis Vyriausybės, tai yra tik pasiūlymai Vyriausybei. O dėl to, kas parašyta, t. y. raginimo Vyriausybei imtis kokių nors realių priemonių, aš apgailestauju, kad gerbiamasis Algimantas taip vėlai parengė tą rezoliuciją. Gal Vyriausybė jau būtų kai ką ir padariusi. Nors turi nemažai patarėjų, bet, matyt, nebuvo kam patarti, ką reikia daryti. Tai iš tiesų ačiū už jūsų atsakymą, aš viliuosi, kad mes bent pritarsime šiandien tai rezoliucijai, o Vyriausybė reaguos.
A.MATULEVIČIUS. Ačiū
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių paklausti. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nereikia. Tada kalbama apie tai, kad mes turėtume šiandien ir priimti tą rezoliuciją, taip? Nereikia, norint pritarti rezoliucijai po pateikimo, balsuoti. Po svarstymo irgi nereikia.
Nematau norinčių kalbėti diskusijoje. Mes turime priimti rezoliuciją be pataisų. (Balsai salėje) Nieko nerodo. (Balsai salėje) Bando įjungti, man nerodo kol kas. Čia rodo. Atsirado. Diskusijoje kalbės trys žmonės. B.Vėsaitės nematau. E.Klumbio nematau. O, atsirado, gerai. Gerbiamasis E.Klumbys. Prašom. Iki 5 minučių. Bet labai trumpam buvote pabėgęs. (Balsai salėje) Prašom. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų teigti taip, kaip čia sakė pranešėjas, kad niekas nedaroma, turbūt nėra tiesa, tuo labiau kad ir mūsų frakcija yra pateikusi konkrečių siūlymų tais klausimais. Tik yra kitas dalykas, kad valdančioji dauguma niekaip nenori išgirsti to, kas yra sakoma. Premjero yra nuolat teigiama, kad ne viskas yra taip jau blogai, kad gyvenimas Lietuvoje yra panašus, koks yra Europoje, kad ir ten yra infliacija, ir Lietuvoje yra infliacija. Tačiau kažkodėl G.Kirkilas nepasako, kad Vakarų Europoje infliacija yra 3 %, o pas mus 13 %. Tai yra esminiai skirtumai. Dėl tokių spekuliacijų mes turime tą situaciją šiandien.
Kita vertus, aš noriu pasakyti, kad teisybės dėlei mes per paskutines dienas sulaukėme begalę populistinių pasiūlymų būtent iš valdančiosios daugumos, konkrečiai iš Ekonomikos komiteto pirmininkės. Visi tie dalykai, kuriuos jinai siūlė salėje, irgi yra priemonės, tik kitas dalykas, kiek tos priemonės yra efektyvios ir kiek jos gali pakeisti. Šioje situacijoje iš tikrųjų, man regis, niekam nekyla abejonių, kad reikia kažką daryti, bet yra ta didžioji abejonė, ar šita Vyriausybė išvis begali ką padaryti. Jinai elementariai tiktai plaukia, nešama mūsų gyvenimo perturbacijų ir visų vėjų. Seimas jau irgi ne kažką realiai gali padaryti. Mes savo kadenciją baigiam, ir čia yra vieni iš paskutiniųjų posėdžių, kuriuose dar kažką galima padaryti.
Šios rezoliucijos priėmimas bus dar viena priemonė, kuria bandysime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad, žinote, vyrukai ir mergytės, reikia kažką daryti. Tačiau ar tas bus padaryta? Manau, kad ne, o iš tikrųjų sulauksime daug įvairiausių populistinių priemonių, tos priemonės didės ir didės artėjant spalio pradžioje įvykstantiems rinkimams, nes iš tikrųjų reikia parodyti tautai, kad yra kažkas daroma jos labui ir kad tie, kurie ateis balsuoti už būsimus Seimo narius, kryptingai balsuotų už dabar valdančią koaliciją. Štai tokia yra bendra strategija, kuri, deja, neturi didesnių perspektyvų, o tiems, kurie ateis į valdžią spalio mėnesį, aš tikrai nepavydžiu.
Seimo narius kviečiu balsuoti už pateiktą rezoliuciją, na, gal ji šiek tiek prisidės prie to, kad pabus tiek Vyriausybės, tiek premjero sąžinė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame Egidijui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį S.Pečeliūną.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui. Mielieji kolegos, taip jau yra, yra tokie dėsniai, kad istorija juda spirale ir, apėjusi tam tikrą žiedą, atsiduria tame pačiame vertikalės taške, tik šiek tiek aukščiau. Situacija panaši, tik kokybė ir aplinkybės kitokios. Kodėl tą sakau?
Atsimename, kaip premjeru buvo Gediminas Vagnorius, kai Rusijoje buvo didelė krizė ir kai visiems buvo sakoma, kad Lietuvai ta krizė įtakos neturi, ir buvo švaistomos valstybės lėšos, mėginant prisijaukinti valstybės tarnautojus ir pareigūnus aukštais atlyginimais ir geromis gyvenimo sąlygomis. Atėjome šiandien iki to, kad net Konstitucinis Teismas pasakė, kad tuo metu krizės nebuvo ir valstybė neturėjo imtis jokių stabilizuojamų priemonių, ir visiems reikia grąžinti visus pinigus, kurių tuo metu valstybė realiai neturėjo.
Ką gi turime šiandien? Labai panašią situaciją. Gerbiamasis premjeras sako, kad jokių krizių nėra, infliacija, kaip ir visur, tik procentai kitokie, kainos kyla kaip visur, tik kitur kyla procentais, pas mus kartais, ir nieko čia nereikia daryti. Kažkodėl žmonės ateina prie Seimo su transparantais sakydami, kad nėra gerai. Europoje vežėjai pradeda blokuoti kelius, Lietuvoje taip pat, o mūsų Vyriausybė sako, kad viskas gražu, saulė šviečia, kai kur Lietuvoje kartais netgi palyja ir sausros nebus.
Tiek tada, tiek dabar spręsti klausimus bandė Seimas, siūlydamas tam tikras priemones. Ką tai reiškia? Aš labai džiaugčiausi, jeigu ir tada būtų atėjęs ir dabar ateitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas į tautos atstovybės tribūną ir pasakytų: „Mielieji, ateina nelabai geri laikai, tokia yra ekonominė situacija pasaulyje ir Europoje ir dėl naftos kainų, ir dėl kitų dalykų. Mums reikia elgtis santūriau, taupiau, solidžiau ir pasirengti ateičiai. Todėl Vyriausybė siūlo štai tokį priemonių paketą: toje vietoje susiaurinti, anoj, trečioj, ketvirtoj štai tokiais terminais, po to matysime. Jeigu mes nusileidžiame į tą duobę, kaip buvo sakyta, tikrai švelniai ir po to pradedame iš jos kilti, galėsime tokių anokių priemonių atsisakyti ir vėl važiuoti į priekį.“
Deja, šito nėra. Nebuvo tada, nėra ir dabar. Klausimas tik vienas, ar ilgai dar Lietuvos Respublikos Seimas turės dirbti už Lietuvos Respublikos ministrų kabinetą, ir ne jie ateis į Seimą su pasiūlymais, kaip reikia ką daryti, bet mes jiems „nuleidinėsime“ metodinius nurodymus? Aš manyčiau, turėtų būti atvirkščiai. Pamėginkime tą metodinį nurodymą Vyriausybei „nuleisti“. Jau bandėme ir anksčiau tą daryti, patirtis rodo, kad rezultatų iš to nelabai kokių būna. Reikėtų spręsti klausimą iš esmės ir radikaliai: paskirti veiklią, atsakingą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, jeigu šita nėra pajėgi pasiūlyti kokių nors priemonių, kurias galėtume čia svarstyti. Jinai to nedaro, ką padarysi.
Galvokite, kolegos, ar toliau mes žaisime iki rinkimų metodinių nurodymų Vyriausybei siuntinėjimą, o ji sakys, mums to nereikia, viskas yra gerai, ar vis dėlto spręsime klausimus iš esmės? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame Sauliui. Pagal 184 straipsnį turėčiau jūsų atsiklausti, ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar vis dėlto redaguoti rezoliucijos projektą? Buvo pasiūlymas priimti be pataisų. Ar kitokių yra minčių? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas priimti šiandien?
Gerbiamieji, pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų, kokia buvo pateikta šiandien gerbiamojo A.Matulevičiaus? Prašom, balsuojame. Gerbiamieji, vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai, balsavo 44. Už – 26, prieš nėra, susilaikiusių 18. Minutėlę! Statute taip gudriai parašyta: šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių. Rezoliucija priimta.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007 m. darbo ataskaita
Darbotvarkės 2-3a klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007 m. darbo ataskaita. Pranešėja – D.Kuodytė, gerbiamoji šio centro generalinė direktorė. Prašom. Turėtume suspėti per 25 minutes su visais klausimais. Labai ačiū. Prašom.
D.KUODYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2007 m. centro ataskaita sudaryta remiantis struktūrinių padalinių vykdomomis programomis, taip pat įvairiais aspektais yra atskleidžiamas centrui skiriamų asignavimų panaudojimas. Tokiu būdu bandome parodyti, kiek yra efektyvus centro darbas.
Apibendrinus pateiktus duomenis galima teigti, kad visos centrui įstatymu pavestos funkcijos yra vykdomos, tęsiamos tyrimo bei memorialinės programos, pradėti nauji projektai. Keletą tų projektų paminėsiu kaip, mano supratimu, itin reikšmingus.
Vienas iš jų – 2007 m. sukurtas interneto portalas kgbdocuments.eu. Tai yra bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorikų darbas, kurį inicijavo ir administruoja mūsų centras. Portalą sudaro kelios dalys. Svarbiausi iš jų yra originalūs KGB dokumentai, tai yra direktyviniai dokumentai, tai yra veiklą atspindintys dokumentai. Sudėjus tokius dokumentus į vieną vietą, manome, kad taip ir bus, visų Baltijos kraštų KGB dokumentus sudėjus į vieną vietą, gali atsiskleisti kur kas išsamesnis ir nuoseklesnis šitos represinės struktūros veiklos vaizdas. Kad tas projektas yra įdomus ir svarbus, liudija ir tai, kad besidominčiųjų turime iš tokių egzotiškų šalių kaip Australija, Naujoji Zelandija, Japonija. Taigi manau, kad iš tiesų tai yra įdomu ne tik mums patiems.
Kaip vieną svarbiausią centro sričių iškirsčiau edukacinius projektus. Vienas iš jų yra jau nacionalinius tapęs konkursas „Lietuvos kovų už laisvę bei netekčių istorija“, kuriame dalyvauja šimtai moksleivių. Kiekvienais metais centras gauna 700–800 darbų. Šitas projektas, mano supratimu, yra populiarus todėl, kad remiasi pačių moksleivių nuomone. Prieš keletą metų centras darė sociologinį tyrimą, kurio metu buvo klausiama, kokiomis formomis mokiniai norėtų gauti informaciją apie naujausią Lietuvos istoriją. Pirmoje vietoje neabejotinai buvo liudininkai, liudininkų parodymai. Šito konkurso metu mokiniai turi progą kalbėtis su įvykių liudininkais. Dar daugiau – jie atranda šią istoriją savo šeimose, ir tai yra svarbu ne tik istorijos sužinojimo, pažinimo prasme, bet ir tam tikrų kartų ryšių mezgimo prasme.
Tikrai daugiau neminėsiu, kad nekartočiau, įvairių programų ir projektų. Esu pasirengusi atsakyti į visus jus dominančius klausimus apie mūsų centro veiklą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai Daliai. Iš tikrųjų sutaupėte laiko. Pirmas klausia gerbiamasis V.Bogušis. Prašau.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamoji generaline direktore, jūs išties labai išsamiai pateikėte savo pranešimą, aš tikrai labai dėkoju. Kadangi jūsų institucija yra vienintelė tokia, kuri tiria tą specifinį klausimą, sakykite, kada bus pradėtas toks išsamesnis disidentinio laikotarpio analizavimas, nes tik vienintelis jūsų institutas gali tai padaryti?
D.KUODYTĖ. Jeigu atsakyčiau trumpai, kai atsiras istorikų, kurie norėtų ir pajėgtų tai daryti. Tačiau sakyti, kad visiškai nieko nevyksta ir visiškai nieko nedaroma, matyt, nebūtų galima. Yra išleisti dokumentų rinkiniai apie Helsinkio grupę, dabar kitiems metams yra rengiamas žurnalo „Alma Mater“ leidimas, nes tai yra jubiliejiniai metai. Yra leidžiamos kai kurios Laisvės lygos vadovo A.Terlecko knygos, kurios, manau, gali būti įdomios įvairioms skaitytojų grupėms. Anglų kalba yra išleista užsieniečiams pritaikyta knygelė „Neginkluotas pasipriešinimas“. Iš tiesų po truputėlį, kiek yra įmanoma esamomis sąlygomis, šia prasme dirbama. Dar nepaminėjau muziejaus. Beje, jame irgi yra gana išsami ekspozicija šita tema.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji profesorė M.Čigriejienė. Prašau.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, be abejo, Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atlieka didelį darbą, tirdamas ir įamžindamas okupacijų laikotarpio procesus, aukas ir kovotojus, tačiau vis dėlto aš noriu paklausti, kaip vyksta Tuskulėnų memorialo įrengimo darbai? Ačiū.
D.KUODYTĖ. Labai sudėtingas klausimas. Šiaip pagal Vyriausybės nutarimą 2009 m. šitas projektas turi būti baigtas ir muziejus, projektas „Homo sovieticus“, turėtų būti įrengtas, taip pat ir edukacinis centras, taip pat ir ekspozicija, skirta Tuskulėnų aukoms. Deja, iki dabar tie pastatai nėra perduoti centro dispozicijai. Tai labai apsunkina projekto vykdymą. Tačiau, nepaisant to, yra detalizuojamas ekspozicijų meninis projektas, yra renkami eksponatai, sudarytos sutartys dėl media projektų, kurie iš tiesų ilgai tęsiasi ir yra gana brangūs. Prieš keletą dienų gavau patikinimą, kad šiais metais pastatus mes turėtume gauti į savo balansą. Labai tikiuosi, kad 2009 m. galbūt ne viską, bet bent iš dalies, jau galėsime parodyti lankytojams.
PIRMININKAS. Labai dėkoju pranešėjai gerbiamajai D.Kuodytei. Daugiau nėra norinčių paklausti.
Į tribūną kviečiu gerbiamąjį A.Dumčių, Žmogaus teisių komiteto narį, pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007 m. darbo ataskaitos“ projektą Nr.XP-3159.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Labai trumpai turiu pranešti, kad mūsų komitetas išklausė, apsvarstė, išnagrinėjo, aptarė ataskaitą ir pritarė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007 m. darbo ataskaitai. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti, nepabėkite. Klausia gerbiamasis R.Kupčinskas. Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarčiau, nors ta nutarimo formuluotė gana nedidelė. Gaila, aš nespėjau užsirašyti paklausti gerbiamosios D.Kuodytės. Vis dėlto aiškėja tendencijos, ypač už Lietuvos ribų, įrodinėti, kad okupacijos, sovietinės okupacijos, nebuvo. Beje, nemalonu pripažinti, kad dalis, keletas, Lietuvos istorikų stengiasi irgi skleisti tokią žinią arba bent iš dalies jai pritarti. Tarkim, buvo parengta knyga Rusijos ir Lietuvos dėl sovietinės okupacijos. Ten, jūs žinote, ponas Alvydas Nikžentaitis ir Česlovas Laurinavičius teigia, kad okupacija buvo tik iki 1940 m. rugpjūčio 3 d. o paskui prasidėjo aneksija. Tai čia, man atrodo, tokius dalykus paneigti ir siųsti į įvairias tarptautines institucijas savo atstovus Gyventojų…
PIRMININKAS. Klauskite, gerbiamasis.
R.KUPČINSKAS. …genocido ir rezistencijos tyrimo centras irgi turėtų. Ar nereikėtų kaip nors, kokiu nors teisės aktu, rezoliucija, tai pasakyti? Tai yra gana svarbu. Gerai, kad ir direktorė, ir Arvydas Anušauskas labai aktyviai atstovauja šioms pozicijoms.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Ryti.
R.KUPČINSKAS. Tuojau baigiu. Bet man atrodo, reikėtų kur nors fiksuoti. Ačiū.
A.DUMČIUS. Ačiū už klausimą, jis yra labai logiškas. Atsimenate, B.Jelcino laikais, atgimimo pradžioje, buvo ir jų pripažinta, kad tai buvo genocidas, okupacija ir panašiai. Dabar pasikeitė situacija. Bet šiuo metu Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ypač muziejus, yra nepaprastai išsiplėtęs ir yra labai daug eksponatų, kurie įrodo beveik be jokio mąstymo, tai yra matoma. Kas svarbiausia, kaip minėjo gerbiamoji direktorė, kad parodų veikla yra išplėsta į daugelį mūsų Europos šalių, ypač posovietinių respublikų, valstybių, ir turi labai didelį teigiamą įvertinimą. Antras dalykas. Mes, Lietuva, nieko nelaukdami, atsimenate, 2000 m. Vilniaus kongrese įrodėme sovietinio genocido buvimą, tai buvo pakartota, išleistos anglų kalba knygos, jos yra platinamos ir t. t. Kai centre plėtojama tokia edukacinė veikla, o į jį ateina šimtai vaikų ir mato, kas ten rodoma, jų sąmonėje lieka, kad tai buvo totalus genocidas, tyčia sudarant politines grupes ir po to jas naikinant. Lietuvių tautos ir nebūtinai lietuvių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau norinčių klausti nėra. Matau, kad po pateikimo yra nuomonė už, nuomonių prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ar yra prieštaraujančių? Reikalaujate balsuoti. Tada nuomonė už – gerbiamasis A.Dumčius. Kadangi reikalaujate balsuoti, tai turite teisę kalbėti.
A.DUMČIUS. Labai dėkoju, kad suteikėte žodį. Aš labai trumpai. Noriu kolegų paprašyti pritarti ataskaitai, nes jis yra kur kas išsamesnė, tobulesnė ir, kaip girdėjote, direktorė pasakė daug naujų dalykų, yra portalas, išvažiuojamosios parodos ir t. t. Mūsų komitetas labai teigiamai įvertino ir norėčiau, kad ir jūs pritartumėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Arimantui. Pasiruoškime ir balsuokime. Kas už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui, kurį pateikė gerbiamasis A.Dumčius, po pateikimo. Prašom balsuoti po pateikimo. Balsuojame.
Už – 40, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Diskusijoje po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam nutarimo projektui? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Minutėlę, pažiūrime. Vėlgi nuomonė už – gerbiamasis A.Dumčius. Prašom dar kartą tą patį. Gerai. Ačiū. Tada pasiruoškite ir balsuojame. Atsiprašau, dar atsirado gerbiamasis P.Auštrevičius. Atsisako. Gerbiamoji Z.Žvikienė? Pritariate. Ačiū. Pasiruoškite ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas vieno straipsnio nutarimas dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2007 metų darbo ataskaitos, kuriai komitetas pritarė, prašom balsuoti.
Už – 44, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Turėtume pasitarti. Dabar numatyta pertrauka, bet yra vienas užsilikęs labai trumpas įstatymo projektas. Jam buvo skirtas laikas 16.30 valandą. Registracijos Nr.XP-3057. Jis buvo įrašytas rezerve ir prašo dviejų minučių. Gal leiskime tada? (Balsai salėje) Ir iš karto ataskaita. Prašom. A.Skardžius. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai neužimsiu daug laiko. Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad mes jau turėjome jų parengtą projektą priimti, nes, kaip žinote, keletą metų Seimas siekia tą informaciją gauti, o labiau patys piliečiai siekia žinoti, kaip išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Taigi Vyriausybė parengė projektą, komitetas birželio 18 d. jį apsvarstė, teikė savo išvadas, atsižvelgė į Teisės departamento siūlymus patobulintam įstatymo projektui ir pritarė bendru sutarimu. Po to buvo svarstyta 25 d., kai Audito komiteto nutarė bendru sutarimu iš dalies pritarti papildomo komiteto siūlymui ir patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 2008 m. birželio 18 d. pritarė pagal šias pastabas patobulintam įstatymo projektui, nutarta naujo įstatymo projekto nerengti. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas būtų pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų ar komiteto?
A.SKARDŽIUS. Komiteto siūlymas. Aš supažindinau su komiteto siūlymu, ne savo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę pateiks gerbiamasis R.Remeika. Nr.XP-3057.
R.REMEIKA (LCSF). Komitetas svarstė įstatymą ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kadangi pagrindinis komitetas su tuo sutinka, tai gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū. Einame toliau. Sutarėme, kad dirbame be pertraukos.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaita
Darbotvarkės klausimas 2-4a – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaita. Kviečiame pranešėją, Tarnybinės etikos komisijos pirmininkę gerbiamąjį Jolantą Petkevičienę. Pagal reglamentą skirta 30 minučių. Jeigu sutaupysite laiko, Seimas dėkos. Prašom.
J.PETKEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai! Visų pirma komisijos vardu norėčiau padėkoti jums už šiandien priimtus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Interesų derinimo įstatymo pakeitimo įstatymus. Taip pat turėdama progą, norėčiau padėkoti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Žmogaus teisių komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai ir Etikos ir procedūrų komisijai už sėkmingą ir efektyvų bendradarbiavimą.
Pasistengsiu ilgai netrukdyti, nes žinau, kad jūsų darbo diena šiandien bus labai ilga. Tačiau stengdamasi trumpai apžvelgti komisijos 2007 m. veiklos ataskaitą, paminėsiu keletą pagrindinių temų. Tai tyrimus ir teismuose nagrinėjamas bylas, deklaravimą, prevenciją, lobizmą ir kitą komisijos veiklą.
2007 m. komisija atliko 157 tyrimus dėl galimų įstatymo nuostatų pažeidimų ir šių tyrimų pagrindu priėmė 75 sprendimus. Pasakysiu, kad komisijos darbo krūvis nuolat didėja. Bendras komisijos priimtų sprendimų skaičius vien per pastaruosius trejus metus išaugo beveik tris kartus. Tačiau komisija neapsiriboja vien įstatymų pažeidimų konstatavimu, nes apie 60 % komisijos priimtų sprendimų kartu yra ir prevencinio pobūdžio. Keletu atvejų komisija tyrimus nutraukė neturėdama galimybės pateikti vienareikšmišką išvadą, ar įstatymo nuostatos buvo pažeistos, ar nebuvo. Tačiau pabrėžtina, kad tyrimo nutraukimas neprilygsta išteisinamajam komisijos sprendimui. Deja, tokia klaidinga nuomonė visuomenėje yra paplitusi, nes sprendimas nutraukti tyrimą savaime tarnautojo nereabilituoja. Gavus papildomą medžiagą – trūkstamus įrodymus ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nutrauktas tyrimas gali būti ir yra tęsiamas ir priimamas tam tikras sprendimas. Ataskaitiniais metais 72 % tyrimų buvo atlikta dėl valstybės tarnautojų ir valstybės politikų veiklos. Nors tyrimų dėl valstybės tarnautojų atlikta kiek daugiau, tačiau tenka konstatuoti, kad įstatymo nuostatas dažniau pažeidė valstybės politikai. Absoliučią daugumą, tai yra 76 % tyrimų dėl valstybės politikų sudarė tyrimai dėl savivaldybių tarybų narių, merų ir jų pavaduotojų veiklos.
Ataskaitiniais metais į komisiją su prašymais įvertinti tarnautojų veiklą dažniausiai kreipėsi fiziniai asmenys: politikai, tarnautojai, kiti piliečiai. Beveik visi juridiniai asmenys, kurie kreipėsi į komisiją dėl galimų įstatymo pažeidimų, buvo valstybės institucijos: Seimo Antikorupcijos komisija, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo laikinosios tyrimų komisijos, Seimo kontrolierių įstaiga, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir kitos.
Norėčiau pažymėti, kad ataskaitiniais metais beveik ketvirtadalis tyrimų buvo pradėta pačios komisijos iniciatyva ir beveik pusė jų užbaigti pažeidimų konstatavimu. Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui. Iš 2007 m. komisijos 75 priimtų sprendimų 11 jų buvo apskųsti teismui. Komisijos sprendimų apskundimo teismams lygis 2007 m. kiekybiniu požiūriu pakito nežymiai – tik 2 % mažiau negu pernai, tačiau kokybiniu požiūriu bylų nagrinėjimas teismuose ir su tuo susijusi komisijos darbuotojų veikla gerokai pakito. Tai yra tapo sudėtingesnė. Vis dažniau pareiškėjai pareiškimams rašyti ir nagrinėti teisme pasitelkia advokatus, patys skundai sudėtingesni, juose kvestionuojami ankstesni teismų išaiškinimai, pateikiama daug naujų dokumentų ir panašiai. Noriu pasakyti, kad visus sprendimus komisija teismuose gina savo jėgomis. Tai yra jai atstovauja komisijos sekretoriato tarnautojai.
Pastaraisiais metais susiklostė tam tikri komisijos ir teismų formuojamos įstatymo taikymo praktikos nevienodumai, tačiau komisija savo sprendimus teismuose gina procesinėmis priemonėmis, o paskutinei instancijai priėmus nepalankų sprendimą, esant teisiniam pagrindui, komisija teikia prašymus atnaujinti procesą. Šiuo metu teismuose yra pateikti prašymai atnaujinti procesą penkiose administracinėse bylose.
Privačių interesų deklaravimas. Tai yra interesų konfliktų valstybės tarnyboje prevencija. Joks teisės aktas nedraudžia turėti privačių interesų (jų turime kiekvienas), svarbu yra tai, kad asmuo, viešai deklaravęs savo privačius interesus ar aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, elgtųsi taip, kad niekam nekiltų abejonių, kad tarnyboje priimami sprendimai turi asmeninio suinteresuotumo, šališkumo ar net korupcijos bruožų.
Palyginus 2000 m. ir 2007 m. duomenis, pastebima, kad viešai deklaruojančių privačius interesus asmenų skaičius, nors ir nežymiai, tačiau kasmet vis didėja. 2007 m., palyginti su 2006 m., padidėjimas yra daugiau nei 7 %. Tačiau komisijos nuomone, viešai savo privačius interesus turėtų deklaruoti ne tik valstybės politikai ir valstybės institucijų vadovai, bet ir visi valstybės tarnautojai bei valstybės pareigūnai.
Vykdydama Seimo nutarimo siūlymą, komisija 2007 m. atliko privačių interesų deklaravimo proceso analizes, kurios apėmė vykdomosios valdžios institucijas, t. y. trylika ministerijų, regioninės valdžios – 10 apskričių ir savivaldos institucijas – 37 savivaldybes. Tyrimo rezultatai yra išsamiai pateikti VTEK ataskaitoje ir komisijos interneto tinklalapyje.
Trumpai apie prevencinę veiklą. Komisija 2007 m., palyginti su ankstesniais, daug dėmesio skyrė savo prevencinei veiklai. Komisija teikia rekomendacijas dėl valstybės politikų elgesio nuostatų vykdymo, rekomendacijas dėl leidimų valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą, rekomendacijas dėl interesų konfliktų vengimo ir kitų įstatymo nuostatų vykdymo. Komisija priėmė rezoliuciją dėl tarnybinio transporto naudojimo bei pasakė sprendimuose rekomendacijas dėl netinkamo tarnybinio transporto naudojimo. Taip pat rekomendacijas dėl užsakomųjų straipsnių, kad informuojant visuomenę apie institucijos veiklą turi būti pasirinktos tinkamos formos ir priemonės visuomenei informuoti. Užsakomieji skelbimai turi būti informatyvūs, nedeklaratyvūs, nepopulistinio turinio, forma neturėtų dominuoti informacinio turinio atžvilgiu. Oficiali informacija apie įstaigų veiklą visuomenei turi būti pateikiama teisingai, veiksmingai, nešališkai ir pasiekti tikslinę auditoriją mažiausiomis sąnaudomis ir tinkamomis komunikavimo priemonėmis.
2007 m. komisija taip pat atliko savivaldybių etikos komisijų ir jų veiklos analizę. Taip pat siekdama užtikrinti bendradarbiavimo su savivaldybių tarybų sudarytomis etikos komisijomis veiksmingumą, komisija 2007 m. surengė susitikimus, pasitarimus, seminarus su šių komisijų nariais 36 miestų ir rajonų savivaldybėse.
Trumpai apie lobistinės veiklos kontrolę. Ataskaitiniais metais į sąrašą buvo įtraukti penki lobistai – keturi fiziniai, vienas juridinis asmuo. 2007 m. lobistinę veiklą realiai vykdė dešimt lobistų, kurie deklaravo sudarę 25 sutartis. Jų bendroji suma yra 220 tūkst. litų. Apžvelgus šešerių metų Lobistinės veiklos įstatymo taikymo patirtį, galima konstatuoti, kad Lobistinės veiklos įstatymas tarsi sukūrė lobisto profesiją, tačiau taip ir neįgyvendino esminio tikslo. Tai yra nesudarė galimybių užtikrinti lobistinės veiklos skaidrumo ir kontrolės. Nors Lietuvoje lobistinė veikla reglamentuojama nuo 2001 m., iš viso nuo tų metų užregistruota tik 18 lobistų. Tokia situacija susiklostė iš esmės dėl galiojančių Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų, suteikiančių galimybę lobistine veikla užsiimantiems asmenims išvengti registracijos. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis įstatymas nepakankamai reglamentuoja lobistinę veiklą, būtina priimti naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymą.
Trumpai kokie komisijos žmogiškieji ištekliai? Įgyvendindamas komisijai nustatytus tikslus ir uždavinius, komisiją aptarnauja sekretoriatas, kurį sudaro trys padaliniai. Tai yra Pažeidimų tyrimo skyrius, Prevencijos skyrius ir Deklaracijų tvarkymo skyrius. 2007 m. pabaigoje komisijos sekretoriate dirbo 15 darbuotojų: 11 tarnautojų ir 4 asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.
Komisijos finansavimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto paskirstymą 2007 m. komisijai buvo skirta 1 mln. 269 tūkst. litų.
Komisija 2007 m. vykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendino Seimo nutarime dėl komisijos 2006 m. veiklos ataskaitos numatytas veiklas.
Gerbiamieji Seimo nariai, atkreipdama dėmesį į tai, kad tarnybinės etikos principų laikymasis yra esminis faktorius, lemiantis piliečių pasitikėjimą tiek valstybine tarnyba, jos institucijomis, tiek pačia valstybe, noriu padėkoti už dėmesį, kantrybę ir laukiu jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Iš tikrųjų klausimų yra daug. Pirmasis klausia gerbiamasis R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų jūsų veikla yra pastebima, matyti jūsų vienokios ar kitokios išvados, kurias žmonės mato, palaiko ir supranta. Aišku, būtų gerai iš jūsų išgirsti, kokių įstatymų pataisų reikėtų be tų, kurias mes rengiame, dar papildomai, kad galėtumėte pilniau įgyvendinti savo galias. Mano klausimas būtų susijęs su tuo, kaip jūsų pačių vertinimu mūsų valstybės institucijos ir ypač aukščiausios valstybės institucijos – Seimas, Vyriausybė, ministerijos reaguoja į jūsų išvadas, nes kartais iš šalies žiūrint susidaro toks vaizdas (ne tik man), kad pabarė, na, ir kas? Darome toliau, galbūt kada nors to nedarysime. Man atrodo, tvarka turėtų būti kita ir jūsų išvados svarstomos primygtinai ir detaliai.
J.PETKEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tam tikra prasme ši problema egzistuoja, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kurio nuostatų įgyvendinimą komisija kontroliuoja, yra prevencinio pobūdžio. Labai dažnai informacija apie galimus įstatymo pažeidimus pasiekia komisiją ar kitas institucijas, kurios kompetentingos atlikti tyrimus, jau praėjus bet kokiems atsakomybės taikymo terminams. Aš manau, kad šiandien Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas ir tam tikros Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisos bent iš dalies padės išspręsti atsakomybės neišvengiamumo problemą. Norėčiau pabrėžti, kad galbūt ne visi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimai yra verti griežčiausių nuobaudų, tai yra tarnautojo atstatydinimo, apkaltos, interpeliacijų ir panašiai. Mano asmenine nuomone, labai dažnai yra daug svarbiau, kad asmuo, kuris pripažintas pažeidęs įstatymą, pripažintų savo klaidą, ją ištaisytų ir ateityje stengtųsi netinkamai nesielgti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašau.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai turiu klausimą. Gerbiamoji pirmininke, atkreipiu dėmesį į Seimo nutarimo tekstą, kuriame daugelis siūlymų arba mūsų sprendimų yra susiję su savivalda. Atkreipiu dėmesį į tą įvykį, kad štai pastaruoju metu STT kažkaip užsiima vien tik savivalda, jų, taip sakant, sužvejoti laimikiai arba pareikšti kaltinimai savivaldos aukštiems pareigūnams, tarybų nariams yra tikrai gausūs. Ar jūs galite iš to daryti kokią nors išvadą arba jūsų įžvalga galėtų būti tokia, kad savivaldos viešų ir privačių interesų reikalai painiojami dažniau, ten situacijos sudėtingesnės ir nenusistovėjusi praktika? Ar galėtumėte pagrįsti mano tokią hipotezę? Ačiū.
J.PETKEVIČIENĖ. Taip, iš tiesų, dėkui už klausimą. Mes tą įžvalgą padarėme ir savo ataskaitoje, nes dažniausiai Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas pažeidžia, t. y. neišvengia interesų konflikto, nenusišalina, turėdami privačių interesų, būtent savivaldybių lygmens valstybės politikai, t. y. savivaldybių tarybų nariai. Dar, pritardama, sakykim, jūsų įžvalgoms, galėčiau paminėti keletą momentų, t. y. komisijos atliktus tyrimus Trakų rajono savivaldybėje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Kauno miesto savivaldybėje. Kaip ir paminėjau įžangoje, ten, kur viešų ir privačių interesų konfliktai nesprendžiami arba sprendžiami netinkamai, artėjama prie korupcijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia profesorė V.M.Čigriejienė. Prašau.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų komisija atlieka, be abejo, didelį darbą, tirdama įvairius pažeidimus, tirdama net pirmųjų valstybės asmenų nusižengimus, reikalauja nenusižengti įstatymui. Bet vis dėlto mane domina, koks procentas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimtų nutarimų įgyvendinta 2007 metais? Ačiū.
J.PETKEVIČIENĖ. Aš galėčiau šiuo atveju pasakyti tiek, kad komisijos rekomendacijos įgyvendinamos maždaug 90 %.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kolege, jūs pamenat, kad mes buvom kreipęsi dėl Vartotojų teisių tarnybos vadovo Felikso Petrausko galimų viešų ir privačių interesų supainiojimo, nes jis atstovavo tarnybai ir kartu buvo Aludarių arbitražo komisijos narys. Jūsų tarnyba atsakė, kad tokio konflikto lyg ir nėra, tuo tarpu šiandien jūs pati pacitavot, kad negali kilti net įtarimų. Ar šiuo atveju jūs ir toliau nematot tų įtarimų, nes tikriausiai žinot, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šių metų birželio 26 d. priėmė sprendimą, patenkino Nacionalinio radijo ir televizijos skundą ir panaikino baudas, vadinasi, visas tas spaudimas, šmeižtas, šantažas, krepšinio varžybų atidėliojimas įtraukiant sirgalius buvo iš esmės neteisėtas? Tai ar galit pasakyti, ar galima išvengti ir kaip išvengti tų galimų, kartoju, galimų, verslo interesų grupių ir valstybės institucijų susitarimų darant įtaką įstatymų leidėjui?
J.PETKEVIČIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų nesu specialistė dėl jūsų antrojo klausimo dalies situacijos, tačiau, svarstydama vadovo – pono F.Petrausko dalyvavimą Arbitražo komisijoje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsižvelgė į tai, kad jis buvo deleguotas, kaip ir yra nusistovėjusi darbo praktika, į Arbitražo komisiją, jeigu gerai atsimenu bylos detales. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, bent jau komisijos turimais duomenimis, siekdamas išvengti galimų įtarimų dėl galimo interesų konflikto, jis šioje komisijoje jau nebedirba.
PIRMININKAS. Dar A.Matulas gimtadienio proga nori papildyti.
A.MATULAS. Gerbiamoji kolege, bet ar jūs dar vieną aplinkybę… šiandien gal aš nepakomentavau, kad jis anksčiau yra dirbęs „Stumbro“ gamykloje. Ar šiandien po tų sprendimų ir teismo sprendimų jums net nekyla įtarimų dėl galimų konfliktų, nes akivaizdu, bent jau man akivaizdu, kad tie procesai, žvelgiant į praeitį, buvo derinami? Baudos atsiranda, tada atsiranda pretekstas nukelti varžybas ir t. t. Žinot, kaip buvo procesas sukamas.
J.PETKEVIČIENĖ. Iš tiesų pirmą kartą girdžiu tokią informaciją apie tuos teismo sprendimus. Be abejo, mielai galiu pasidomėti, mes galim padiskutuoti šiuo klausimu. Be abejo, tai, ką jūs kalbat apie ankstesnius darbus, apie teismo poziciją, matyt, buvo vertinamos įvairesnės aplinkybės, ne tik galimas interesų konfliktas, išsamesnė informacija. Komisija visuomet pasiryžusi atnaujinti tyrimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis J.Dautartas.
J.DAUTARTAS (TSF). (Pone Petrai, savo vardadienio proga…) Jūs paminėjot labai svarbų faktą, kad savivaldybėse yra etikos komisijos, kurios tikrai vaidina labai svarbų vaidmenį. Profesorė V.Čigriejienė sako, kad jos nedirba, bet kai aš buvau komisijos pirmininkas, stengiausi dirbti. Rezultatas visiškai gal ten ir neblogas išėjo, bet aš noriu paklausti jus kitko. Kadangi komisija tampa labai svarbi ne tik prevencine, bet tokia (…) priemone, kaip ir patarėjas, kaip ir draugas mums, visiems tarnautojams ir politikams, ar jus tenkina komisijos formavimo principai? Šiuo atveju dažniausiai būna toks tabu. Ar jūs pati turit kokių nors pasiūlymų, kokiu principu galėtų? Ar komisija suformuota ne tam tikrais politiniais principais, kad ji galėtų būti vis dėlto gana neobjektyvi dėl tam tikrų tyrimų?
J.PETKEVIČIENĖ. Aš norėčiau šiek tiek patikslinti jūsų klausimą. Ar jūs kalbat apie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos formavimą, ar apie savivaldybių etikos komisijų formavimą?
J.DAUTARTAS. Žinoma, apie jūsų, nes savivaldybėse, kaip ir Seime, paprasčiausiai tarybos nariai renkami, siūlomi į tą komisiją, o jūsų vis dėlto formuoja kitais principais.
J.PETKEVIČIENĖ. Iš tiesų šiandien jūsų priimtame Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme yra numatyti šiek tiek kitokie komisijos formavimo pagrindai. Manau, tai yra teisinga, kad ne vienas asmuo teiks kandidatą į komisijos narius ar į pirmininkus, o bus kolegialių institucijų siūlymas ir tik tuomet bus teikiamas kandidatas į komisijos narius. Tai, manau, užtikrins dar didesnę komisijos nepriklausomybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir, matyt, paskutinioji klausia gerbiamoji D.Bekintienė. Prašom.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs sprendžiate tokią problemą, kai Seimo nariai, sakykim, dažnai vykdydami rinkėjų valią, taip pat klausia savivaldybių politikų, merų, o merai tiesiog ignoruoja tokius paklausimus, kitaip tariant, pažeidžia Seimo statutą, Viešojo administravimo įstatymą ir laiku neatsako į tokius paklausimus? Ar jūs nagrinėjate tokius skundus ir kokie priimami sprendimai? Ačiū.
J.PETKEVIČIENĖ. Iš tiesų bent jau iš iki šios dienos priimtų įstatymų tai nebuvo komisijos kompetencijos dalykas, nes komisija pagal Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą tik jo galimus pažeidimus nagrinėja. Jūsų minimi, sakykim, savivaldybių vadovų veiksmai vertintini pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą. Tą yra kompetentingos daryti savivaldybių etikos komisijos. Tačiau vėlgi norėčiau pasidžiaugti priimtu įstatymu, kuris suteiks Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai galimybę bent jau realiai dalyvauti savivaldybių etikos komisijų veikloje.
PIRMININKAS. Taip, praėjo 10 minučių klausimams. Dėkoju pranešėjai.
Kviečiu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą gerbiamąjį V.Bukauską pateikti Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir kolegės, labai trumpai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas analizavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitą, analizavo problemas ir trukdžius. Komitetas dėl to pateikė ir suformulavo, tiksliau pasakius, keturis pasiūlymus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai ir tris pasiūlymus Vyriausybei. Dėl laiko stokos aš neskaitysiu. Yra prie projekto pridėta. Siūlau pritarti Vyriausiosios etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nepabėkite, nes jūsų nori paklausti. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, suprantu, kad jūs komitete svarstėte šį nutarimo variantą. Mano klausimas susijęs su savivaldybėmis. Ar jūs anksčiau komitete nesate svarstę šitų dalykų, kad vėl susidūrėte su viešųjų ir privačių interesų konfliktu savivaldybėse? Gal priėjote prie kokios nors išvados, kas ten neveikia, kokio nėra mechanizmo ar trūksta kokių nors teisės nuostatų, kad tie dalykai įgautų bent jau tą nacionalinį vidurkį, nebūtų tiek daug ir tokių įvairių pažeidimų?
V.BUKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Kaip minėjau, kai komisijos pirmininkė teikė veiklos ataskaitą, mes svarstydami numatėme. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į nutarimo 3 punktą, tai vienas iš tokių siūlymų Vyriausiajai etikos komisijai, kad ir šis klausimas būtų iš esmės nagrinėjamas. Tai yra numatyta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Ačiū už galimybę paklausti. Mano galva, jeigu Seime būtų apie 1400 Seimo narių, pagal procentus mes irgi užkliūtume. Tai galbūt viena dalis, kodėl savivaldybės užkliūna.
Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Ar tikrai manote, kad reikia didinti biurokratinį aparatą ir steigti naują tarnybinės etikos specialisto valstybės tarnautojo pareigybę neaišku kiek ir kuriose įstaigose? Antroji dalis, ar tikrai manote, kad, sumažinus lobisto registravimosi kainą, dėl to lobistinė veikla Lietuvoje tikrai suaktyvėtų ir kokybiškai pagerėtų?
V.BUKAUSKAS. Aš manau, jeigu nieko nedarytume, ką jūs paskutiniuoju savo klausimu ir pasakėte, iš tiesų ta kokybė, kokios norime, ir nepagerėtų. Aš manau, to, apie ką kalbame, reikia, nes krūvis yra didžiulis, yra labai daug nusiskundimų ir kitų klausimų.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, peržiūrėjau jūsų parengtą nutarimo projektą ir pasigedau vienos rekomendacijos Vyriausybei. Jūs turbūt prisimenate, kad tiek premjerui G.Kirkilui, tiek žemės ūkio ministrei K.Prunskienei buvo nepalankios Vyriausiosios etikos komisijos išvados dėl valstybės lėšų, švaistomų savo įvaizdžiui gerinti, formuoti. Kodėl jūsų rekomendacijose nėra pasiūlymų baigti tokią praktiką?
V.BUKAUSKAS. Labai geras klausimas. Man sunku atsakyti, kodėl nėra. Galbūt komiteto nariai, išsamiai analizuodami ataskaitą, ir pačiai komisijai paveda, kad šitas klausimas būtų reglamentuotas, kad tie dalykai, kurie buvo, kaip jūs minėjote, paskelbti… kad toliau taip neatsitiktų.
PIRMININKAS. Klausimai baigti. Noriu paklausti ir pranešti, kad buvo gauta Teisės departamento išvada.
V.BUKAUSKAS. Taip, buvo gauta Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Nuomonė, matau, už. Gerbiamasis L.Sabutis – nuomonė už po pateikimo.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs patys suvokiate, kad iki šiol gana sklandžiai dirbusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jeigu bus Prezidento pasirašytas priimtas įstatymas ir Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo įstatymo pataisos… Šiai komisijai yra įteikiamas visiškai konkretus ginklas. Kartu parengtame nutarimo projekte yra atkreipiamas labai rimtas dėmesys į naujai susiformavusių savivaldybių etikos ir procedūrų komisijų veiklą, taip pat į kai kuriuos dalykus, susijusius su informacijos gavimu. Todėl man atrodo, kad šiame nutarime yra išdėstyti esminiai dalykai. Pritariu ir kviečiu pritarti ir jus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam L.Sabučiui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už pritarimą Seimo nutarimui „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ po pateikimo? Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Pritarti nutarimui po pateikimo.
Už – 33, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Svarstymo procedūra. Minutėlę, pažiūrėkime, ar yra norinčių kalbėti. Nematau. Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Gerbiamasis A.Matulas – už. Jeigu nėra prieš, gal… (Balsai salėje) Atsisako. Gerbiamieji, prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“? Balsuojame. Priėmimas. Registracijos Nr.XP-3151.
Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Skelbiu nutarimą priimtą.
Darbotvarkės 2-5a klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2053. Svarstymas. Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Gerbiamasis R.Remeika pateiks šio komiteto nuomonę. Priėmimo, matyt, nebus.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2053. Buvo pateikti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Nežinau, ar reikėtų aiškinti, ar ne. Komitetas iš dalies pritarė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymams, pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam projektui. 5 – už, 2 – prieš. Atskiroji nuomonė nepareikšta.
PIRMININKAS. Dėkoju R.Remeikai. Kviečiu gerbiamąjį J.Dautartą pateikti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę.
J.DAUTARTAS (TSF). Laba diena, kolegos. Esu komiteto išvados teikėjas ir kartu su gerbiamąja I.Degutiene vienas iš įstatymo teikėjų.
Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Komiteto narių atskirosios nuomonės nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.
Dėl priėmimo negalime, nes nėra reikiamo kiekio Seimo narių.
Darbotvarkės 2-5b klausimas, registracijos Nr.XP-3168 – Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas. Teikėjai – Z.Balčytis, I.Šiaulienė ir kiti. Pranešėjas – gerbiamasis R.Remeika, Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonė. Svarstymas.
R.REMEIKA (LCSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektą Nr.XP-3168(2). Buvo gauti siūlymai iš Teisės departamento dėl tam tikros redakcijos žodžių sąvokų. Jiems visiems pritarta. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui taip pat pritarėme. Atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymus, komitetas šį projektą patobulino ir pritarė patobulintam projektui, 3 balsavo už, 1 – prieš. (…) nuomonė nepareikšta.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti pranešėjo, ar nekilo mintis, kad buvusį ir šį įstatymo projektus būtų galima sujungti iki priėmimo? Sujunti juos ir pateikti priimti jau vieną.
R.REMEIKA. Tai yra ne tie patys straipsniai.
PIRMININKAS. Taip, būtų vienas įstatymas ir straipsniai.
R.REMEIKA. Jeigu tai įmanoma, galima.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Gerbiamasis J.Palionis. Prašom.
J.PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė komitetas. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Palioniui. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Negalime. Gerbiamoji Z.Žvikienė reikalauja balsuoti, aš taip suprantu. Pasiruoškite, balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektui. Balsuojame.
Už – 22, prieš – 2, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų sujungti šie abu įstatymų projektai priėmimo procedūrai? Neprieštaraujate? Ačiū. Pritarta sujungti.
Darbotvarkės 2-6 klausimas, registracijos Nr.XP-1069 – Elektroninio ryšių įstatymo 3 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Vėlgi kviečiu gerbiamąjį R.Remeiką. Svarstymo procedūra. Komiteto nuomonė.
R.REMEIKA (LCSF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.XP-1069. Buvo gauta Teisės departamento daug siūlymų, į kuriuos iš dalies atsižvelgta. Europos teisės departamento pritarė, Finansų ministerijos siūlymui dėl biudžeto atsižvelgė ir datą nukėlė į kitus metus. Teisingumo ministerijos siūlymui nepritarė. Pono J.Sabatausko papildomiems siūlymams pritarė.
PIRMININKAS. Čia, aš taip suprantu, yra gautas Z.Balčyčio, bet mes turėsime paklausti.
R.REMEIKA. Taip, dar bus ir Z.Balčyčio. J.Sabatauskas paskui tam savo pasiūlymui dar papildymus teikia.
Į Biudžeto ir finansų komiteto atsižvelgė, nes datą nukėlė į kitus metus, Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsižvelgė. Visai neseniai buvo įregistruotas dar vienas pasiūlymas. Aš nežinau, ar man jį pateikti?
PIRMININKAS. Po to, nes vis tiek reikės 10 Seimo narių. Dabar dėkojame. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį gerbiamąjį R.Palaitį pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę
R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas manė šiek tiek kitaip negu pagrindinis komitetas. Jis yra nusprendęs bendru sutarimu pasiūlyti pagrindiniam komitetui nepritarti pateiktam įstatymo projektui. Savivaldybių biudžetai prarastų nemažą dalį lėšų. Vienas dalykas. Na, gerai, į 2009 metus nukėlė terminą, bet lėšų vis tiek praras. Vienas faktorius, o antras faktorius, tai būtų pretekstas ir kitus inžinerinius įrenginius priskirti kilnojamajam turtui. Iš tikrųjų čia gali atsirasti gana daug piktnaudžiavimo. Todėl mūsų komitetas nepritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamasis V.Volčiokas. Nematau Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kas gali pateikti? Tada aš perskaitysiu, gerai? Nėra kam. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Tai Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Yra gauta gerbiamojo… Pirma diskusija. Taip. Gerbiamasis Remeika, diskusijoje dalyvausite? Esate užsirašęs. Atsisakote. Yra gerbiamojo Z.Balčyčio pasiūlymas. Jam reikia 10 Seimo narių, nes po pagrindinio komiteto posėdžio gautas. Ar yra pritariančių gerbiamajam Z.Balčyčiui 10 Seimo narių? Yra 10. Kviečiu vėlgi gerbiamąjį R.Remeiką į tribūną pasakyti komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo. 2 straipsnio 2 dalimi siūlo papildyti.
R.REMEIKA. Ponas Z.Balčytis teikia 37 straipsnio papildymą nauja 6 dalimi. Valstybė plėtoja plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant plačiajuosčio ryšio paslaugas. Viešosios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Viešuosius plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektus įgyvendina viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“. Komitetas svarstė siūlymą. Protokolinis nutarimas: iš dalies pritarti atmetant, išbraukiant paskutinįjį sakinį, kad viešuosius plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros projektus įgyvendina viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, paliekant, kad plėtrą koordinuoja ir įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija. Kad įstatyme neatsirastų konkrečios įstaigos pavadinimo. Toks sprendimas.
PIRMININKAS. O Z.Balčytis su tuo sutinka?
R.REMEIKA. Teikėjai sutinka.
PIRMININKAS. Tada gal galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Dabar už, prieš nuomonės nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-7a klausimas, registracijos Nr.XP-2809 – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas. Pranešėjas turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto J.Sabatauskas. Nežinau, gal gerbiamasis J.Palaitis ar kas čia gali… Nėra norinčių pateikti? Einame tada toliau.
Darbotvarkės 2-7b klausimas, registracijos Nr.XP-3212 – Komercinio arbitražo įstatymo IX skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Vėlgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Negalime, turime pristatyti. (Balsai salėje) Nėra kam pateikti.
Darbotvarkės 2-8 klausimas, registracijos Nr.XP-3195 – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikia gerbiamoji profesorė V.M.Čigriejienė. Taip? Prašom. Svarstymas. Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Prašom, profesore.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teisės departamentas pastabų neturėjo, kitų siūlymų nebuvo ir Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu balsavo už. Čia numatytas ir svarstymas, ir priėmimas.
PIRMININKAS. Dėkoju profesorei. Priėmimo, matyt, mums neišeis padaryti. Jokių pasiūlymų nėra. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti šiam projektui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1302(2). Teikėjas yra vidaus reikalų ministras. Pranešėjas – gerbiamasis L.Sabutis pristato Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę. Svarstymas.
L.SABUTIS (TSF). Birželio 4 d., kaip pagrindinis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šio įstatymo penkių straipsnių pakeitimus. Iš esmės mes, keisdami Administracinės priežiūros įstatymą, kurio redakcija jums yra išdalyta, teikiama antrąjį variantą, t. y. truputį patikslintą, ir tai yra susiję su tuo, jog Vyriausybės atstovas, kaip Konstitucijoje minima ši pareigybė, galėtų turėti didesnę įtaką dėl kai kurių neaiškių sprendimų, priimamų savivaldybėse. Tai yra susiję ir su viešojo intereso pažeidimu. Kartu Lietuvos savivaldybių asociacija, atsiliepdama į šias pataisas, bandė susiaurinti tokią Vyriausybės atstovo galimybę, tačiau komitetas svarstydamas nepritarė. Tose išvadose yra pažymėta, kad nepritarta dėl keturių, penkių, šešių siūlymų ir visa tai yra susiję su tuo, kad jie teigia, jog pakanka tiek, kiek yra pasakyta Konstitucijoje, t. y. 123 straipsnio 2 dalyje, kad Vyriausybės atstovai prižiūri, ar laikosi Konstitucijos, įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Tačiau Konstitucijos 123 straipsnio 3 dalis teigia, kad Vyriausybės atstovų įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Todėl mes manome, kad keisdami šį įstatymą nenusižengiame Konstitucijos sampratai arba prasmei.
Taip pat pritariame ir Teisės departamento pastabai, kad reikėtų vartoti, kaip yra Konstitucijoje, ir turėtų būti sąvoka ne tik nutarimai, bet apskritai visi Vyriausybės… bendru žodžiu vadinami nutarimai. Mano teiktas siūlymas yra susijęs su tuo. Iš dalies komitetas taip pat pritarė. Bendru sutarimu mes teikiame Seimui.
Dėl Audito komiteto vienos pastabos, kad vietoj žodžio „manydamas“ reikėtų įrašyti „konstatavęs Vyriausybės atstovas galėtų kreiptis į teismą“. Mes manome, pats faktas konstatuoti, kad yra pažeistas viešasis interesas, įstatyme yra suteiktas teismui, o Vyriausybės atstovas, kaip valdžios subjektas, gali manyti, kad tai yra pažeista, ir teismo prerogatyva būtų spręsti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Aš dar norėčiau paklausti. Jūs sutinkate, kad jūsų pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Asmeniškai sutinkate?
L.SABUTIS. Taip. Į suredaguotą ir pateiktą antrajame variante yra atsižvelgta iš dalies.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Audito komiteto nuomonę kviečiu pristatyti gerbiamąjį V.Saulį.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas daugiau nei prieš dvejus metus apsvarstė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Mūsų pasiūlymus minėjo gerbiamasis kolega L.Sabutis. Mes apsvarstėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlėme iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-1302 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir Audito komiteto pasiūlymus. Juos kolega L.Sabutis jau čia paminėjo, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „manydamas“ įrašyti žodį „konstatavęs“ ir savo nuomonę čia pareiškė. Antra. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „Vyriausybės nutarimai ir (ar) sprendimai“ pakeisti sąvoka „Vyriausybės sprendimai“. Mes pasiūlėme kartu su įstatymo projektu pagrindiniam komitetui apsvarstyti ir atskirą Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę, apie ką kolega L.Sabutis minėjo. Šiam įstatymui po svarstymo buvo pritarta bendru sutarimu, todėl siūlau kolegoms irgi pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet yra nuomonė ir nepritarti, tai ką darom, balsuojam? (Balsai salėje) Jūs nesutikote su pagrindiniu komitetu, jūsų komitetas laikosi tos nuomonės, kad vietoj žodžio „manydamas“ reikia įrašyti žodį „konstatavęs“, ar čia neesminis dalykas? Ne. Gerai, atsiima.
Nuomonė už – matau, gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašau.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ragindama iš tiesų pritarti Vyriausybės atstovo funkcijų išplėtimui, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų, kurie yra susiję su Vyriausybės atstovų darbu. Tiek, kiek tenka turėti reikalų su šia institucija, noriu pasakyti, kad šiandien ir šiaip Vyriausybės atstovai turi nemažai galių. Tačiau tos galios dažniausiai pasireiškia tik tuo, kad jie kontroliuoja, kaip yra priimami savivaldybių tarybų sprendimai, ar nėra pažeisti įstatymai. Tačiau labai mažai savo galių Vyriausybės atstovas išnaudoja dėl įstatymų vykdymo. Tie įstatymai, kurie yra savivaldybėse nevykdomi, labai mažai teko girdėti, kad savivaldybės paragintų juos vykdyti.
Kitas dalykas, iš tiesų Vyriausybės atstovo institucija yra ne politinio pasitikėjimo, tačiau žinome labai daug pavyzdžių, kai Vyriausybės atstovai pastebi, kad priimti savivaldybės sprendimai pažeidžia įstatymus po trejų metų, po ketverių metų. Kyla klausimas, kaipgi dirba Vyriausybės atstovas, jeigu įstatymo pažeidimų nepamato per 2–3 metus? Be abejo, į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
Dar vienas dalykas – Vyriausybės atstovų atskaitomybės klausimas. Šiandien sunkiai kas nors galėtų pasakyti, kam ir kaip jie teikia ataskaitas, kaip viešai jas skelbia, kur žmonės ir gyventojai gali susipažinti su šiomis ataskaitomis. Dėl viešo intereso gynimo aš esu už, bet aš manau, kad ir šiandien galėjo Vyriausybės atstovai ne vieną kartą patys tiesiogiai kreiptis į prokuratūrą prašydami ginti viešą interesą, tačiau labai retai tas yra daroma. Jeigu mes išspręstume Vyriausybės atstovo atskaitomybės klausimą, manau, kad šita institucija iš tiesų būtų labai veiksminga, ginanti viešą interesą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nematau nuomonės prieš, gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, ačiū, pritarta. Turiu pasakyti, kad yra gautas I.Šiaulienės ir A.Salamakino pasiūlymas, bet jis yra pateiktas per vėlai, taigi į priėmimo stadiją jis turėtų pakliūti.
Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2607(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2607(2). Teikėjas – gerbiamasis J.Olekas. Pranešėjas turėtų būti J.Lionginas. Ateina gerbiamasis J.Palionis. Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto, nuomonė. Prašau. Svarstymas.
J.PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šio įstatymo projektą. Buvo trys Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, Vyriausybės sprendimas ir Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pasiūlymas. Visiems penkiems pasiūlymams pritarta. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui Nr.XP-2607. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Prašau Seimo pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Juozui. Kadangi nematau norinčių kalbėti nei už, nei prieš, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsas iš salės: „Galima.“) Ačiū. Pritarta. Pasislinkome į priekį.
Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3032(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3032(2). Pranešėja – Žmogaus teisių komiteto narė gerbiamoji Z.Žvikienė. Svarstymas. Prašom, gerbiamoji Zita.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis komitetas, kuris svarstė teikiamą įstatymo projektą. Turiu pasakyti, kad iš tiesų buvo pasiūlyta viena pataisa, tačiau komitetas, iš pradžių jai pritaręs, aptiko tam tikrus neatitikimus ir buvo užregistruota gerbiamojo Seimo nario A.Lydekos pataisa, kuriai Žmogaus teisių komitetas pritarė.
Trumpai paaiškinsiu, kokia buvo problema. Šia įstatymo pataisa buvo nuspręsta konsuliniams pareigūnams suteikti tam tikras funkcijas, kai to reikia konsulinės pagalbos funkcijoms atlikti, suteikti tam tikrus asmenų duomenis. Tačiau paaiškėjo, kad konsuliniams pareigūnams atliekant funkcijas, tarp tų funkcijų nėra tokių funkcijų: sudaryti santuoką ir sandorius su artimaisiais giminaičiais, nes santuokos sudarymas neįeina į konsulines funkcijas, tačiau jas reguliuoja Civilinis kodeksas. Todėl komitetas pritarė, kaip minėjau, Seimo nario A.Lydekos pasiūlymui. Dabartiniu metu įstatymo projektas yra pataisytas, pataisa skambėtų: „Taip pat nustatyti, ar nėra įstatymų apribojimų sudaryti santuoką ir sandorius su artimaisiais giminaičiais.“ Siūlau Seimo nariams pritarti, nes iš tiesų šis projektas buvo taisytas du kartus.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajai Z.Žvikienei. Dėl A.Lydekos pasiūlymo turėtų pakelti rankas tie, kurie palaikote gerbiamojo A.Lydekos pasiūlymą. Jam komitetas jau pritarė, bet yra procedūra, mes turime tai padaryti. Pakelkime, kas palaikote Seimo nario A.Lydekos… Yra. Labai ačiū. Ar galiu klausti Seimo, ar po svarstymo bendru sutarimu su visais pasiūlymais, kurie buvo pristatyti, galime pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3014. Pranešėja – Biudžeto ir finansų komiteto narė gerbiamoji E.Karpickienė.
E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė tokią išvadą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Etelai. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį gerbiamąjį R.Palaitį. Ne, gerbiamasis V.Bukauskas. Prašau. Įstatymo projektas Nr.XP-3014. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė teikiamą įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Valentinui. Buvo užsirašiusi gerbiamoji A.Staponkienė. Aš jos nematau. Kelia ranką R.Baškienė. Prašau. Jūs diskutuosite ar nuomonę už? Nuomonė už. Ir G.Šileikis sakys nuomonę už. Tai gal užleisite pirma moterį? Prašau. R.Baškienė.
R.BAŠKIENĖ (VLF). Mielieji kolegos, kolegė A.Staponkienė iš tikrųjų labai norėjo išsakyti šitą poziciją, aš jai pritariu, todėl jos ir savo vardu tikrai prašau pritarti šio įstatymo papildymo projektui su kolegos V.Bukausko pasiūlymu. Tai būtų teisingiausias sprendimas, nes tiek savivaldybėms, turinčioms kurorto statusą, tiek toms savivaldybėms, kurioms suteiktas kurortinių teritorijų statusas, papildomas finansavimas pagal teritorijų dydį yra socialiai teisingesnis negu pagal gyventojų tankį toje teritorijoje. Kyla retorinis klausimas: kuo brangesnis vieno kvadratinio kilometro plotas Druskininkuose… ar vienas kvadratinis kilometras ploto Neringoje? Kadangi šios lėšos šių teritorijų administracijos naudojamos gerinimui, geresnėms gamtinių išteklių, turinčių gydomųjų savybių, sveikatingumo, turizmo ir poilsio reikmėms, tai lėšas, kurios sukuria sąlygas į kurortą ar kurortinę teritoriją atvykti ir pasinaudoti ten esančiais gamtiniais ar kitais resursais žmonėms, skirti proporcingai teritorijos dydžiui yra logiška ir teisinga. Reikia kuo daugiau Lietuvos vietovių išnaudoti pritraukti žmonių srautams, kurie duotų pajamas ir naudą ne tik konkrečiai vietovei, bet ir šalies biudžetui. Todėl raginu pritarti šitai įstatymo pataisai ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš manau, kad G.Šileikis… Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.
Toliau darbotvarkės 2-13 klausimas – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3007. Pranešėjas – gerbiamasis Kaimo reikalų komiteto narys J.Juozapaitis. Svarstymo procedūra. Prašom, gerbiamasis Juozapaiti.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3007. Komitetas negavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Seimo komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-3007. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Jonui. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta.
2-14 klausimas. Nematome pranešėjo.
Pereiname prie rezervinių. Rezervinis 1 klausimas. Dalia yra. Seimo nutarimo „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3121. Teikėja ir pranešėja – gerbiamoji D.Teišerskytė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonė. Prašau.
D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti nutarimo „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą atsižvelgdamas į komiteto nuomonę. Komitetas prideda tokį sakinį: „Bendradarbiaujant su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, plėtoti visuomenės informavimo interneto srityje savireguliacijos sistemos sukūrimą bei inicijuoti šios srities Viešosios informacijos rengėjo etikos kodekso priėmimą.“ Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto narį. Gal gerbiamasis R.Remeika? Jūsų komiteto nuomonė dėl Žurnalistų etikos ataskaitos.
R.REMEIKA (LCSF). Svarstėme Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą, siūlome pagrindiniam komitetui patikslinti projekto 2 straipsnio 1 punktą ir iš esmės pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra gerbiamasis J.Dautartas. Jūs diskutuosite? Prašau iš vietos.
J.DAUTARTAS (TSF). Gal pusiau diskutuosiu, pusiau pritarsiu, nes iš tikrųjų dažnai, komentuojant inspektoriaus veiklą, jam primetamas tam tikras neveiklumas. Inspektorius, be to, kad jis, kaip mes komitete vadiname, yra strategas… Iš tikrųjų yra tam tikras įstatymų paketas dėl PVM lengvatų. Jeigu pažeidžiamas Etikos kodeksas, kuris pasirašytas, atimamos PVM lengvatos žiniasklaidai. Tai pasirašė visi komiteto nariai. Todėl siūlyčiau pritarti jo veiklai ir esu griežtai už.
PIRMININKAS. Dėkoju už diskusiją ir nuomonę už. Gal galime po svarstymo pritarti kartu su pasiūlymu, kurį pateikė Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kuriam pagrindinis komitetas irgi pritarė ir kuris turėtų atsidurti nutarime? Galime bendru sutarimu, taip? Ačiū.
Priėmimas. (Balsai salėje) Nuomonių nėra. Pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ Nr.XP-3121? Žurnalistų etikos inspektoriaus praeitų metų veiklos ataskaita. Nutarimo priėmimas.
Balsavo 39 Seimo nariai. Už – 31, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas priimtas.
Rezervinis 4 klausimas – Paso įstatymo 2, 4, 5 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3124. Teikėjas yra ministras. Pranešėja – Žmogaus teisių komiteto narė gerbiamoji L.Mogenienė. Svarstymas.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji ištvermingiausi kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį įstatymą, svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą. Esmė yra ta, kad Teisės departamentas klausė, ar būtų teisinga tokia tvarka: „kai naujas pasas išsiunčiamas paštu ar kitu saugiu būdu, keičiamas pasas piliečiui gavus naują pasą Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai ar įgaliotai institucijai nepateikiamas.“ Teisės departamentas klausė, ar nereikėtų to nebenaudojamo, keičiamo paso grąžinti tai konsulinei įstaigai ar įgaliotai institucijai.
Komitetas tarėsi ir su Migracijos departamentu, ir su Konsulinio departamento pareigūnais ir buvo įtikintas, kad tą padaryti techniškai labai sunku. O pakeitimas, kad į konsulinę įstaigą keisti paso žmogus ateitų tik vieną kartą, kad sumažintume biurokratizmą įvairiose, ypač didelėse, valstybėse… Komitetas pritarė Konsulinio departamento nuomonei nepritarti Teisės departamento nuomonei dėl būtinybės tą pasą grąžinti į įstaigą. Tie nebegaliojantys pasai tiesiog paskelbiami negaliojančiais, nenustatant pareigos juos surinkti ir grąžinti. Komitetas bendru sutarimu pritarė nepritarti Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Rezervinis 6 klausimas, bet matau, kad parašyta, jog nėra 29 Seimo narių parašų. Taip? Nėra.
Rezervinis 7 klausimas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nematau J.Sabatausko. Matyt, reikia išbraukti.
Rezervinis 8 klausimą yra prašoma nukelti į ketvirtadienį.
Rezervinis 9 klausimas – Farmacijos įstatymo 1, 2, 62, 74 straipsnių, penkioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, tryliktojo skirsnio ir 68 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-3197. Pranešėja – gerbiamoji D.Mikutienė. Pateikimas.
D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums šį įstatymo projektą. Pirminis šio įstatymo siūlytojas yra Nacionalinė farmacijos pramonės asociacija. Projektas parengtas siekiant suderinti nacionalinės teisės aktais nustatytą medicininės paskirties produktų teisinį režimą su Europos bendrijos reikalavimais. Rengti projektą paskatino Europos Komisijos 2007 m. lapkričio 21 d. pateikta išsami nuomonė, kad siūlomas medicininės paskirties produktų teisinis reglamentavimas Lietuvoje prieštarauja Europos bendrijos teisei ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/24/EB, iš dalies keičiančiai tradiciškai vartojamų žolinių vaistų srityje Direktyvą 2001/83/EB.
Šiuo metu veiklą, susijusią su medicininės paskirties produktais, reglamentuoja Farmacijos įstatymo Medicininės paskirties produktų (toliau – MPP) grupė. Ji yra priskirta iš dalies nesuderintai sričiai, t. y. ne visus produktus reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. Dalis šių produktų yra priskirti maisto papildams, ir jie yra apibrėžiami higienos normoje HN 17:2003 „Maisto papildai“, o kita dalis produktų, kurių sudėtyje yra žolinių ir kitų vaistinių medžiagų, turėtų būti priskiriami vaistiniams preparatams.
Projektu siūloma panaikinti medicininės paskirties produktų grupę, numatant šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Taip pat numatoma produktais, kurie gali būti priskiriami tradiciniams žoliniams vaistams ir preparatams, leisti prekiauti tol, kol bus priimtas sprendimas dėl tradicinio augalinio vaistinio preparato rinkodaros teisės, tačiau ne ilgiau kaip iki 2011 m. balandžio 30 d., t. y. septynerius metus nuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/24/EB.
Projekte numatytos nuostatos leistų atsisakyti tos produktų rūšies, kurios kitose Europos Sąjungos valstybėse nėra. Produktai, kurie atitinka maisto papildo kriterijus, būtų registruojami ir notifikuojami kaip maisto papildai, o produktai, pasižymintys vaistinio preparato savybėmis, registruojami kaip vaistiniai preparatai. Todėl, manau, verslo subjektams būtų nustatytos aiškios veikimo sąlygos, būtų užtikrintas abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas, būtinas laisvam prekių judėjimui. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti gerbiamasis A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal ir nebloga įstatymo pataisa, kai ją perskaitai pateikimo stadijos metu, tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad kartu su šia pataisa labai gerai derėtų ir pataisa dėl nereceptinių vaistinių preparatų reklamos ribojimo, lygiai taip pat, kaip, tarkime, kai kurių kitų gaminių reklamos ribojimas? Aš turiu galvoje alkoholį ir kitus dalykus, kurie piktnaudžiaujant dažnai iš gero dalyko tampa rykšte. Dėkoju.
D.MIKUTIENĖ. Ačiū. Ši įstatymo pataisa buvo inicijuota pagal Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos siūlymą. Kiek žinau, yra prašymas, kad mes galėtume priimti pratęstoje sesijoje, nes tai susiję su mūsų gamintojais, kurie nori aiškių sąlygų ir yra nemažai investavę, kad būtų aiškiai atskirti principai, kaip kokie produktai registruojami ir tvarkomi.
Dėl reklamos. Svarstant Farmacijos įstatymą, buvo be galo daug diskusijų, kas yra reklama, kas yra informacija. Manau, tokį klausimą reikėtų svarstyti atskirai, kai bus pateikta Farmacijos įstatymo pataisa, nes, kiek žinau, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, buvo susirinkę verslo atstovai ir VVKT bei Farmacijos departamento specialistai. Jie padiskutavę turėtų pateikti išsamų pakeitimą, nes daugelis dalykų dažniausiai siejami su tuo, ar tai informacija, ar tai reklama. O kas yra paslėpta reklama, kuri dažniausiai yra pateikiama kaip informacija?
PIRMININKAS. Gerbiamasis M.Žymantas. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas būtų toks. Yra jūsų pasiūlymas ir yra Vyriausybė pasiūlymas. Vyriausybės yra griežtesnis. Ar negalvojate, kad, skubindami svarstymą, jeigu priimsime griežtesnį Vyriausybės sprendimą, padarysite meškos paslaugą farmacijos kompanijoms, nes jos greičiau gaus blogesnį sprendimą, negu būtų galėjusios gauti?
D.MIKUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, labai jau sudėtingas klausimas, bet aš jo esmę supratau. Manau, kad griežtesnis sprendimas ne visada reiškia, kad jis yra geresnis. Kadangi Vyriausybė labai ilgai neteikė savo įstatymo projekto, o tai, kaip minėjau, yra susiję su mūsų gamintojais, tai šis įstatymas buvo inicijuotas ir pateiktas numatant protingumo kriterijais pagrįstus pereinamuosius laikotarpius. Tai mūsų vaistų pramonei yra ypač svarbu.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame gerbiamajai D.Mikutienei. Gal galim bendru sutarimu pritarti? Ne, kaip supratau, gerbiamasis A.Matulas atsisakė, taip? Gal galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Nėra prieštaraujančių. Dėkojame. Siūlomi komitetai. Nėra užrašyta. Kas ką siūlot? Sveikatos komitetas. Papildomas komitetas? Nėra. Ačiū. Dabar, matau, gerbiamasis J.Sabatauskas yra. Antikorupcinė komisija kaip papildoma, taip? Pritariam tam? Pritariam. Gerai, ačiū. Gerbiamasis J.Sabatauskas, praleisti du įstatymo projektai – 2-7a ir 2-7b. Registracijos Nr.XP-2809 – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas. Kviečiu gerbiamąjį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Matau, kad yra gerbiamoji V.V.Margevičienė. Nematau gerbiamojo A.Dumčiaus. Svarstymas.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo projektas Nr.XP-2809(2*) (svarstymas)
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, pateiktas Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, yra naujas įstatymas, naujos redakcijos, dėl ginčų sprendimo. Tarptautinis žodis yra mediacijos tvarka, bet mes svarstymo metu atsižvelgėm į Lietuvių kalbos komisijos bei kitų institucijų siūlymus. Kaip matote, išvada yra gana išsami, buvo labai daug įvairių pastabų, bet radom sutarimą. Komitetas, atsižvelgęs tiek į Teisės departamento pastabas, tiek į papildomų komitetų – Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komiteto – siūlymus, bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui. Tiesa, po to, jau prieš pat plenarinį, buvo įregistruotas kolegos K.Čilinsko siūlymas, jis siūlo apskritai papildyti įstatymą nauju straipsniu. Kadangi šis siūlymas dar nesvarstytas komitete, siūlau pritarti po svarstymo, o paskui mes priėmimui galėtume apsvarstyti šį siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
J.SABATAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąją V.V.Margevičienę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė, kaip papildomo.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Noriu jums pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą. Ekspertų, konsultantų ir specialistų išvadoms yra pritarta. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir politinių organizacijų, taip pat kitų suinteresuotų asmenų pastabų ir pasiūlymų buvo, į juos buvo atsižvelgta. Taip pat atsižvelgta į valstybės institucijų pastabas. Komiteto siūlymai būtų tokie: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo projektui ir patobulinti jį pagal Teisės departamento pastabas. Ir bendru sutarimu – už. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Žmogaus teisių komiteto narys, profesorius A.Dumčius kviečiamas pateikti šio komiteto nuomonę.
A.DUMČIUS (TSF). Žmogaus teisių komitetas kaip papildomas apsvarstė Mediacijos įstatymą, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, mūsų nuomone, redakcinio pobūdžio pastabas. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taip, yra nuomonė už – gerbiamoji V.Aleknaitė-Abramikienė. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? Jūs užsirašėte kalbėti už.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Taip, aš užsirašiau kalbėti už todėl, kad iš principo nesu prieš šį įstatymą. Tačiau šįryt buvo sušauktas mūsų komiteto posėdis, kuris, deja, neįvyko, ir mes neapsvarstėme, tarkim, K.Čilinsko pataisos. Tik preliminariai pasikalbėjome. Todėl aš nematau galimybių dabar pritarti po svarstymo. Juo labiau, buvo iš tokia nuomonė išsakyta net paties pirmininko, kad galbūt vertėtų daryti svarstymo pertrauką ir susitvarkyti savo reikalus, kurių nesugebėjom susitvarkyti šįryt. Aš nelabai suprantu, kodėl mes turėtume verstis per galvą ir pritarti projektui neapsvarstę pataisų, visų pataisų, kurios buvo pateiktos.
PIRMININKAS. Jūs negirdėjote gerbiamojo J.Sabatausko…
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš girdėjau, ką pasakė gerbiamasis J.Sabatauskas, bet mes visiškai kitaip tarėmės šiandien komitete. Juo labiau, čia nėra toks įstatymas, kurį reikėtų priiminėti verčiantis per galvą.
PIRMININKAS. Tai jeigu jūs frakcijos vardu, tai galim daryti, bet jeigu ne frakcijos… Gerbiamasis Julius dar paaiškins. Prašau.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų aš minėjau, kad yra Seimo nario K.Čilinsko siūlymas, kuris iš principo nekeičia šio įstatymo, tik siūlo naują straipsnį, kuriame siūlo išvardyti atvejus, kai negalimi taikinamojo tarpininkavimo atvejai. Tas siūlymas, kaip aš minėjau, nebuvo apsvarstytas, papildė mane kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė, kad buvo bandymas, tačiau, deja, kvorumo nebuvo šiandien komitete. Mes šį siūlymą, be jokios abejonės, svarstysime. Jeigu jūs pasižiūrėsite į mūsų komiteto darbotvarkę, ji yra jau įdėta interneto puslapyje, rytoj numatytas šio siūlymo svarstymas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena. Prašau.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų jeigu komiteto pirmininkas sako, kad tik rytoj jie svarstys pataisas, tai šiandien mes negalim priimti jokio sprendimo. Tai yra jeigu yra kolegos K.Čilinsko pateikta pataisa, ją būtina apsvarstyti, ir tik tada mes galim priimti sprendimą. Todėl aš siūlau daryti pertrauką frakcijos vardu iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Ginčai baigti, frakcijos vardu daroma pertrauka iki kito posėdžio, nors galėjom šiandien ir po svarstymo pritarti. Būtume pagreitinę tą procedūrą šiek tiek nusižengdami, sakykim, Statutui, bet kadangi frakcija paprašė, vadinasi, atidedamas.
2-7b darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-3212 – Komercinio arbitražo įstatymo devinto skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pateikimas. Ir vėlgi gerbiamasis J.Sabatauskas tribūnoje.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Komercinio arbitražo įstatymo IX skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas atsirado dėl svarstymo ankstesnio projekto – dėl Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo. Atsiranda galimybė svarstyti ir iki teismo arba iki arbitražine tvarka, o Komercinio arbitražo įstatymo IX skyrius ir kalba apie tuos atvejus, kai šalys, norėdamos sureguliuoti ginčą be teismo ar arbitražo, susitarusios tarpusavyje gali kreiptis į komercinį arbitražą dėl tarpininkavimo. Šiuo atveju, kai atsiranda Taikinamojo tarpininkavimo įstatymas, tada nebereikia komercinio arbitražo, tai galima padaryti to taikinimo tarpininko paslaugomis arba, jeigu vartotume tarptautinį žodį, „mediatoriaus“ paslaugomis, ir tada visiškai nebereikia komercinio arbitražo, todėl reikėtų pripažinti IX skyrių netekusiu galios. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti gerbiamasis R.Kupčinskas, taip? Prašau.
R.KUPČINSKAS (TSF). Gerai, ačiū. Tai čia siūlomos priimti šio įstatymo projekto nuostatos, kad jeigu vis dėlto buvo ginčas tame arbitraže tuo metu, kai įsigalioja įstatymas, jis sprendžiamas pagal iki tol, iki šio įstatymo projekto priėmimo galiojusio įstatymo nuostatas, ar ne? Teisingai suprantu.
J.SABATAUSKAS. Taip, jeigu buvo pradėtas iki komercinio arbitražinis taikinamasis procesas, tarpininkavimas… bet iki arbitražo, tada jis baigiamas pagal iki tol įstatyme galiojusias nuostatas. Mes tą nuostatą paliekame, o nuo įstatymo įsigaliojimo jau būtų taikomas Civilinių ginčų taikymo tarpininkavimo įstatymas. Jūs teisingai supratote. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų daugiau nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Yra norinčių balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Komercinio arbitražo įstatymo IX skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-3212. Balsuojame!
Už – 34, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Dar yra rezervinis septintas. Atsiprašau, komiteto nepasakėme. Taip? Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų negirdžiu. Siūloma svarstyti… (Balsai salėje) Gerbiamasis Sabatauskai, kada jūs siūlote svarstyti? Šioje sesijoje? Gerbiamasis A.Sysas siūlo, kad rudens sesijoje. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Šį įstatymo projektą reikėtų svarstyti kartu su Taikinamojo tarpininkavimo įstatymu šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti? Ačiū.
Antstolių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1250(2*) (svarstymas)
Rezervinis septintas – Antstolių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1250. Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė. Svarstymas. Gerbiamasis Julius kviečiamas į tribūną. Teikėja buvo M.Petrauskienė. Svarstymas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip pirmininkas minėjo, šis įstatymo projektas atsirado po to, kai buvo svarstoma piliečio peticija Peticijų komisijoje. Komitetas, svarstydamas šį projektą, gavo Teisingumo ministerijos, Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabų ir pritarė patobulintam variantui pritardamas ir Sveikatos reikalų komiteto siūlymams. Atsižvelgus į pastabas, siūloma tobulinti formuluotę, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, vienpakopį bakalauro, magistro, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešąjį konkursą, arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešąjį konkursą, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti antstolio veiklos ir pasitikrinęs sveikatą sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka. Socialinių mokslų ir teisės krypties daktaras arba habilituotas daktaras, laimėjęs viešąjį konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų. Bendru sutarimu pritarta šiai išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Sabatauskui. Sveikatos reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, nuomonę kas gali pateikti? Ateina gerbiamasis A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstant šį įstatymo projektą buvo paskirtas papildomu ir pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į Teisės departamento siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Matului. Matau, kad turime nuomonę už – gerbiamasis A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visiems sveikata labai svarbi, bet aš manau, antstolių sveikata yra ypač svarbi, nes jie atlieka piliečiams labai reikalingas funkcijas. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo. (Balsai salėje) Pareiškimų nėra. Pakelkite ranką… Balsuoti? Gerai. Prašom. Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-1250? Balsuojame! Kai reikalaujate, kad būtų balsuojama, būtų gerai, kad kas nors pamojuotų pirmininkui, nes kartais negirdėti. (Balsai salėje) Bus registracija. Bus.
Už – 27, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po svarstymo.
Visi klausimai, kurie buvo darbotvarkėje, išnagrinėti. Ministro nematau. Pareiškimų nėra. Skelbiu registraciją. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Vyksta registracija.
Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. liepos 1 d. plenarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.