Penkiasdešimt
aštuntasis (442) posėdis
2008
m. liepos 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS ir pavaduotojas G. STEPONAVIČIUS
Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. liepos 1 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Liepos 1-oji. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kolegos, registruokimės. Diena prasideda nuo registracijos.
Tuo tarpu norėčiau jus supažindinti su rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkėmis. Jose po aptarimo Seniūnų sueigoje iš ryto buvo siūloma padaryti keletą pakeitimų. Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį, yra paankstinamas Seimo nutarimo svarstymas dėl referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Užsiregistravo 36. Neabejoju, bus daugiau.
Taip pat keletą klausimų yra siūloma išbraukti ir atitinkamai iš rezervo yra siūloma perkelti keletą klausimų į pagrindinę darbotvarkę. Savivaldybių biudžetų įstatymas yra perkeliamas į pagrindinę darbotvarkę. Štai tokie pakeitimai.
Eilės tvarka gal pradedame nuo kolegos H.Žukausko dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkių. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu siūlau šiandien iš darbotvarkės išbraukti 1-6 klausimą, tai yra Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimą. Kodėl? Todėl, kad vakar Aplinkos ministerija ir ministras pateikė tikrai nemažą skaičių Teritorijų planavimo įstatymo pataisų. Aš manau, kad būtų logiška tai įkomponuoti ir svarstyti kartu. Tai vienas argumentas.
Antras, yra ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atsiliepimai apie šį įstatymą, kurie taip pat nėra labai palankūs. Aš manau, kad šiandien mes neturėtume priimti šio įstatymo. Siūlau balsuoti frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui. Eilės tvarka – R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu apie rezervinį 1-9b projektą – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektą Nr.XP-2326. Numatytas svarstymas. Pagal mūsų Statuto 137 straipsnio 4 dalį, kai teikiami arba svarstomi tų pačių straipsnių projektai, komitetas juos paprastai sujungia ir pateikia Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Po pateikimo yra pritarta ir komitete svarstyta, yra ir pasiūlymai, kurie įgyvendinti komiteto, taisant projektą, dėl projekto Nr.XP-1806, mano teikto projekto, kiek prisimenu, yra darbo grupės rengtas projektas, R.Dagio teiktas. Turbūt ir dar daugiau, dar ne vienas ir ne du, šiam įstatymui, konkrečiai šiam 2 straipsniui. Todėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu aš siūlau išbraukti šio projekto svarstymą iš šios dienos darbotvarkės arba, jeigu tai įmanoma, teikti svarstyti visus to straipsnio projektus kartu, jeigu komitetas parengtų, bet, matyt, to nebus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tik noriu atkreipti dėmesį. Jeigu tai būtų savarankiškas įstatymo projektas, mes galėtume taip elgtis, bet jis yra lydintysis teisės aktas ir dėl tos priežasties jis eina atskirai.
R.SMETONA. Ne.
PIRMININKAS. Kaip ne? (Kalba abu kartu) Tokia yra mūsų praktika.
R.SMETONA. Pirmininke, tada frakcijos vardu prašau išbraukti rezervinį 9, tai yra abu, nes…
PIRMININKAS. Supratau. Toks siūlymas yra korektiškesnis, dėl to mes taip pat balsuosime. Tvarka. R.Juknevičienė. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, rizikuoju sukelti jūsų šiek tiek aistrų, nes darbotvarkė iš tikrųjų labai perpildyta. Tai suprantu. Žinau, kad rytoj Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete tas klausimas jau įtrauktas ir bus svarstomas, bet vis dėlto esu giliai įsitikinusi, kad šiandien mes privalome rasti laiko bent pusvalandį, kad į Seimo posėdį ateitų Saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas, Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Tomas Barakauskas ir pateiktų bent trumpą informaciją apie įvykius, pastarąjį savaitgalį vykusius Lietuvoje, panašius į Estiją. Aš turiu galvoje kibernetines atakas. Bijau, kad nelabai būsime suprasti kaip parlamentas, jeigu mes niekaip nereaguosime, būsime įsijautę tik į tuos rutininius dalykus, kurie, žinoma, suprantu, labai svarbūs. Mano siūlymas yra šiandien rasti pusvalandį, kad mes galėtume išklausyti bent jau šių pareigūnų, kad jie galėtų pateikti informaciją iš pirmų lūpų, ne per spaudą, ne kur nors kitur, bet iš pirmų lūpų.
PIRMININKAS. Ačiū. Antradienį yra tokia diena, kai pusvalandis yra Seimui atskaitingų institucijų laikas. Yra 16 valandą galima kviesti, bet, be abejo, darbotvarkė yra perpildyta. Dėl to paties klausimo – dar R.Remeika, komiteto pirmininkas.
R.REMEIKA (LCSF). Šių institucijų vadovai yra pakviesti rytoj į komiteto posėdį 10 valandą. Galbūt tam, kad negaišintume plenarinės posėdžių salės, visi norintys gali ateiti į komitetą ir tuos klausimus išspręsti.
PIRMININKAS. Gerai. Aš suprantu, R.Juknevičienė savo siūlymo neatsiima ir tai yra siūlymas frakcijos vardu? Gerai. Dėl to balsuosime. Dabar dar išklausome visus siūlymus. J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau. Frakcijos vardu prašyčiau išbraukti iš šiandieninės darbotvarkės klausimą 2-12 – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektą, nes kreipėsi Savivaldybių asociacija į Seimo Pirmininką prašydama, kad jis būtų, prieš jį svarstant Seime, aptartas Savivaldybių asociacijoje, kaip buvo su pirmu variantu. Suprasdamas tai, labai prašau išbraukti iš darbotvarkės klausimą 2-12. Frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Supratome. Dėl to balsuosime. Kolega V.Kamblevičius. Eilės tvarka. Visi gausite.
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mūsų toks prašymas. Matome, kad yra keturių svarbių klausimų, pradedant 2-14a, baigiant 2-14d, labai vėlai – 20 valandą svarstymas ir priėmimas. Paprastai nebūna žmonių. Tai svarbus klausimas, todėl prašome išbraukti iš darbotvarkės. Kas čia jį svarstys tuo momentu ir kiek čia bus tų žmonių?
PIRMININKAS. Jūs savo vardu siūlote?
V.KAMBLEVIČIUS. Frakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš antrindamas Seimo nario H.Žukausko pasiūlymui išbraukti 1-6, siūlyčiau į tą vietą, jeigu taip sutarsime, perkelti 2-2 – Seimo rezoliuciją dėl kainų augimo, nes jaučiu, kad čia reikės sudaryti redakcinę komisiją. Būtų gerai padaryti anksčiau pateikimą, tuo labiau kad Seimo Pirmininkas buvo pažadėjęs, kad tai įvyks pirmoje dienos pusėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Drįstu tiktai atkreipti dėmesį, kad čia yra pateikimo stadija, o paprastai mes pereiname eilės tvarka visus priėmimus. Kolegė B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai prašyčiau įtraukti į šios dienos darbotvarkę Farmacijos įstatymo penkioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto pateikimą, nes iš tikrųjų rugsėjo 1 dieną ateina tas terminas, kai mes sužlugdysime savo nacionalinę farmacijos pramonę. Kas skaitėte vakar dienos „Respubliką“, ten buvo nušviestos visos priežastys ir pasekmės. Labai prašyčiau įtraukti…
PIRMININKAS. Gal galite pasakyti registracijos numerį?
B.VĖSAITĖ. Tai yra Nr.XP-3197. Frakcijos vardu prašau tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerai.
B.VĖSAITĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Svarstysime ir tai. Toliau. A.Staponkienė. Prašom.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstiečių liaudininkų frakcijos vardu prašau palikti darbotvarkėje įstatymo projektą Nr.XP-3014 – Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nes tai yra tikrai labai aktualu ir jį reikia priimti dar šioje sesijoje, tai susiję su valstybės biudžeto formavimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Seimas…
A.STAPONKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. …dėl to balsuos. Žinau, kad yra skirtingos nuomonės. Eilės tvarka – G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Aš taip pat frakcijos vardu prašyčiau, kad šis savivaldybių pajamų biudžeto projektas liktų darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Bukauskas – dėl to paties. A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš palaikau kolegės B.Vėsaitės siūlymą, kad Farmacijos įstatymo projektas, registracijos numeris minėtas, būtų įtrauktas, nes mes prieš du mėnesius kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją siūlydami šį įstatymo projektą teikti. Mums buvo paaiškinta, kad Vyriausybė svarsto ir pateiks, bet, deja, iki šiandien nesulaukėme to projekto. Tai yra mūsų kolegų tas pats projektas, registruotas apeinant Vyriausybę. Tai yra negerai, negražu, bet toks faktas. Jį reikėtų svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Ir A.Sysas. Prašau.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprasdamas mūsų sunkią dalią šiandien ir ilgą posėdį, aš siūlau iš rezervinių išbraukti 3, 4, ir 5. Tai tikrai ne… Tuo labiau kad šiuos įstatymus mes siūlom atmesti, sutaupysim nors 20 minučių. Galim svarstyti ir vėliau. Čia nedegantis dalykas.
PIRMININKAS. Dėkui.
Tai dabar, kolegos, dėl klausimų, kurie nekelia didesnių kontroversijų. Tai 3, 4, 5 rezerviniai klausimai. Ar bendru sutarimu galime išbraukti? Kuruojančio komiteto siūlymui pritarta. Išbraukiame. Toliau, jei teisingai suprantu, nėra ypatingų prieštaravimų dėl Farmacijos įstatymo, registracijos Nr.XP-3197, įtraukimo (pateikimo stadija). Jeigu tiktų, tai būtų rezervinis klausimas, vienas iš rezervinių. Gerai, vietoj išbrauktų kitų rezervinių. Ačiū, pritarta taip pat bendru sutarimu.
Toliau eilės tvarka 1-6 darbotvarkės klausimas dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio. Yra Liberalų ir centro sąjungos frakcijos siūlymas išbraukti šį darbotvarkės klausimą, dėl to nėra bendro sutarimo. Tai pasiruošiame, kolegos, ir balsuojame, ar pritariame LCS frakcijos siūlymui išbraukti 1-6 darbotvarkės klausimą. Balsuokime, ar pritariame išbraukimui. (Balsai salėje: „Prieš!“) Kolegos, nebūtina šaukti, jeigu norite išsakyti nuomonę. Tikrai nereikia šaukti. Čia ne Novgorodo večė. Čia yra balsavimas mygtukais.
Balsavimo rezultatai: 32 – už išbraukimą, 20 – prieš, 18 susilaikė. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Toliau eilės tvarka Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų frakcijos siūlymas dėl kibernetinių atakų klausimo pasikviesti pusvalandžiui į Seimą atvykti VSD vadovą ir atitinkamai Ryšių reguliavimo tarnybos vadovą. Dėl to turime balsuoti, ar pritariame, kad vakarinio posėdžio metu tam būtų skirtas pusvalandis laiko. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų frakcijos siūlymui.
Balsavimo rezultatai: 35 – už, 11 – prieš, 27 susilaikė. Pasiūlymas nesulaukė palaikymo, nėra įtraukiamas. (Balsai salėje) Tas nekeistų Seimo nusistatymo, valios. Dėkoju, kolegos.
Toliau judame į priekį. Yra 12 darbotvarkės klausimas – savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos klausimas. Yra Socialdemokratų frakcijos siūlymas išbraukti. Prašau. Balsuojame, ar pritariame siūlymui išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Kolegos, vėl nebūtina rėkti, reikia tiktai balsuoti.
Balsavimo rezultatai: 26 palaiko išbraukimą, 43 – prieš, 10 susilaikė. Išbraukimui iš darbotvarkės nepritarta. 12 klausimas lieka.
Toliau 14 kompleksinis, buvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos siūlymas išbraukti. Gal bendru sutarimu galim? Dėkui, pritarta, 14 kompleksinis bendru sutarimu yra išbraukiamas. Taip pat „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, 14… (Balsai salėje) Todėl, kad išbraukėme. Kolegos, vėlu, sprendimas priimtas.
Dabar 9 kompleksinis. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija siūlo išbraukti 9 rezervinį – Antstolių įstatymą ir lydintį Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektą. Ar bendru sutarimu galim išbraukti? Ne, nėra bendro sutarimo. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar išbraukiame 9 kompleksinį klausimą, kaip siūlo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Kas pritaria išbraukimui? Balsuojame.
47 palaikė išbraukimą, 11 – prieš, 17 susilaikė. Antstolių ir gyventojų turto deklaravimo projektai yra išbraukiami, jie abu yra svarstymo stadijos. Bet c klausimo pateikimo stadija lieka, jis galėtų vytis pagal stadijas. Tai yra Civilinio proceso kodekso projektas. (Balsai salėje) Aš garsiai kalbėdamas pasakiau, kad tiktai dėl tų dviejų išbraukimų mes balsuojame. Ne, paskaitykite protokolus. Tai lieka CPK projektas, pateikimo stadija. Taip, toliau yra norinčių kalbėti. Kolega V.Rinkevičius. Prašom.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Dėl augalų apsaugos aš esu prieš. Pirmininkas nepastebėjo, bendro sutarimo nėra. Aš siūlau tada balsuoti, siūlau palikti darbotvarkėje tuos projektus.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu neužfiksavau, tikrai nėra bendro sutarimo. O gal mes kaip galėtume rasti kompromisą, kad tai yra 19.55 val.? Tai bent svarstymo stadiją įveikime, o priėmimą atidėsime vėliau. Ar kolega V.Kamblevičius girdi tai?
V.RINKEVIČIUS. Pritariam tam. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nori balsuoti. Nebalsuosi – nejudėsi į priekį. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, nesant bendro sutarimo, ar 14 kompleksinis klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės. Kas pritaria, balsuoja už. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: 45 – už, 12 – prieš, 26 susilaikė. Klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės.
Dabar dar yra likęs kolegos A.Matulevičiaus prašymas paankstinti rezoliucijos svarstymą. Kolega Matulevičiau, logika yra tokia… Atsisakote. Dėkoju už jūsų supratimą.
Reziumuoju tai, kaip po balsavimo yra pasikeitusi darbotvarkė. 1-6 darbotvarkės klausimas lieka, 2-12 lieka, 14 yra išbraukiamas, rezerviniai 3, 4, 5 išbraukiami, vietoj jų įtraukiamas į rezervą Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Nr.XP-3197. Ir štai su tokiais pakeitimais, tiesa, dar yra išbraukiami 9a ir 9b klausimai, turėtume pasitvirtinti darbotvarkę. Pasiruošiam ir balsuojam, ar tvirtinam plenarinių posėdžių darbotvarkes su mano minėtais pakeitimais.
Balsavo 79 Seimo nariai. 65 – už, 1– prieš, 13 susilaikė. Darbotvarkėms pritarta.
Einame prie darbotvarkės 2 kompleksinio klausimo – Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos…
Dar dėl vedimo tvarkos nori V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ar aš praklausiau, bet darbotvarkėje nematau 9a klausimo. Jūs minėjote, kad išbraukiamas 9a klausimas.
PIRMININKAS. Rezervinis.
V.ŽIEMELIS. A, reikėjo sakyti, kad rezervinis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu tas žodis nenuskambėjo. Rezervinis 9a ir 9b klausimai yra išbraukti. Patvirtinome darbotvarkes.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1356A(2*) (priėmimo tęsinys)
Dabar svarstome 2 kompleksinį klausimą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1356. Priėmimo stadija. Noriu priminti, kad dėl viso šio klausimo motyvai yra išsakyti. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas, todėl turime apsispręsti balsuodami. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatyme Nr.XP-1356?
Balsavimo rezultatai: 76 balsavus, 73 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-1356 priimtas.
Svarstome susijusį projektą Nr.XP-2896. Vėl yra likęs tik balsavimas. Motyvai išsakyti, pastraipsniui priimtas. Kolegos, pasiruoškime ir balsuojame, ar priimame projektą Nr.XP-2896? Prašau jūsų dėmesio, nes reikia visų dalyvavimo ir visų indėlio. Balsavimo rezultatai: 79 balsavus, visi 79 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.XP-2896 priimtas.
S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Kaip žinote, mano buvo registruotas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados dėl sutarčių, tai, manau, jis nebetenka prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai protokolui.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 1-2c klausimas – 1990 metų blokados fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2963. Lieka tik balsavimas. Prašom, kolegos, pasiruošti ir balsuoti, ar priimame šį įstatymo projektą? Gerbiamoji kolege Staponkiene ir kiti šurmuliuojantys, dabar vyksta balsavimas. Būtų gražu, kad įsiamžintumėte.
Balsavimo rezultatai: 87 balsavo, už – 81, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas Nr.XP-2963 priimtas.
Svarstome darbotvarkės 1-2d klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2576. Likęs tik balsavimas. Kolegos, prašau dėmesingai balsuoti, ar priimame įstatymą Nr.XP-2576?
Balsavimo rezultatai: 81 dalyvavo balsavime ir visi 81 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr.XP-2576 priimtas.
Svarstome dar vieną susijusį klausimą 1-2e – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-1557. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą Nr.XP-1557? Aš tik noriu patikslinti, kad šie visi klausimai nėra tarpusavyje susiję. Tiesiog liko dėl visų tik balsuoti, todėl jie yra kaip vienas klausimas, su raidelėmis. Atsiprašau dėl netikslumo.
Balsavimo rezultatai: 88 balsavo, 83 – už, 2 – prieš, 3 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-1557 priimtas.
Svarstome darbotvarkės 1-2f klausimą – Dizaino įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2532. Likęs tik balsavimas dėl priėmimo. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame šį įstatymą?
Balsavimo rezultatai: 80 balsavo, 78 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-2532 priimtas.
Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2467(2*) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2g klausimas – Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2467. Likęs tik balsavimas dėl priėmimo. Balsuojame, ar priimame šį įstatymą? Šiek tiek nesklandumų su balsavimo aparatūra. Nežinau, ar visi mato ekranuose tam tikrą ženkliuką. Čia gal dėl to, kad VSD vadovų nepakvietėme. (Balsai salėje) Kolegos, pasiruoškime ir balsuojame, ar priimame įstatymą Nr.XP-2467?
Balsavimo rezultatai: 71 užsiregistravus, 68 balsavo, 62 – už, prieš nėra, 6 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-2467 priimtas.
Svarstome rytinio posėdžio darbotvarkės 1-2h klausimą – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2071, sujungtą dar su Nr.XP-1977. Likęs tik galutinis balsavimas dėl priėmimo. Prašom balsuoti, ar priimame įstatymą Nr.XP-2071?
Balsavimo rezultatai: 78 balsavo, 71 – už, prieš nėra, 7 susilaikė. Įstatymas, registracijos Nr.XP- 2071, priimtas.
Svarstome 2i darbotvarkės rytinio posėdžio klausimą. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 651 straipsniu“ projektas, registracijos Nr.XP-2019.
Kolegos! Čia yra Statuto straipsnis dėl nuolatinės komisijos pervadinimo nuolatiniu komitetu. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Seimo statuto pakeitimą , registracijos Nr.XP-2019.
Kolegos, mes turėsime pakartoti balsavimą, nes yra Seimo narių, kurie balsavo ne už save. Aš dar kartą perspėju, kad šią praktiką turėtume baigti. Prašau pasiruošti ir dar kartą balsuojame, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-2019. Balsavo 91 Seimo narys. 51 – už, 15 – prieš, 25 susilaikė. Įstatymas nepriimtas.
Primenu, kad Statuto priėmimui reikalingas 71 už, ne tik 71 dalyvavimas, bet ir atitinkamas skaičius. Taigi šis įstatymas laikomas nepriimtu. Dėl vedimo tvarkos arba repliką A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų Seime formuojasi tokia praktika, kad motyvai dėl balsavimo išsakomi dvi savaites prieš arba kurį laiką prieš priimant įstatymą arba pataisą dėl Statuto, o balsuojama po tam tikro laiko. Ir daugelis parlamentarų gal tiesiog negali motyvuotai suformuluoti savo nuomonės. Aš manau, pirmininke, kad tą dalyką reikia turėti omenyje ir daugiau to nedaryti, nes tai yra problema.
PIRMININKAS. Aš labai sąmoningai pasakiau, dėl ko balsuojame, ir priminiau turinį, manau, kad puikiai visi tai suvokiame. Dėl vedimo tvarkos arba repliką kolega E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Replika į repliką. Aš jau kur kas anksčiau sakiau apie šią situaciją, kai yra nukeliamas balsavimas, kai Seimo narių priėmimo stadijoje nėra pakankamai, yra išsakomi visi motyvai, ir po to balsavimas yra nukeliamas vėlesniam laikui. Aš anksčiau siūliau, kolegos, pasiūlykite Statuto pakeitimą, kad tokiais atvejais motyvai už ir prieš yra išsakomi prieš pat balsavimą, ir tada bus viskas gerai. Deja, niekas šios iniciatyvos nesiima.
PIRMININKAS. Mes galime septyniolika kartų išsakyti motyvus, bet po to nebus reikiamo skaičiaus, tai ką, dar antrą kartą juos kartosime? V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, apgailestauju, kad nebuvo pritarta šiai statuto pataisai, bet negaliu sutikti su kolegomis, kurie piktinasi dėl tokios balsavimo tvarkos. Taip, pas mus ji atsirado ne iš gero balsavimo ir žinome dėl ko. Tačiau visuose Europos parlamentuose, ypač Europos Parlamente, balsuojama tik tokiu būdu. Balsavimas už visą dokumentą neturi būti gaišinamas visokiais politiniais pasisakymais. Aš siūlyčiau tiesiog pakeisti mūsų Statutą taip, kad balsavimai vyktų būtent taip, o jeigu jau kolegos nepaiso įstatymų priėmimo, tai turbūt reikės pakeisti savo įpročius. Dėkui.
PIRMININKAS. Galima, pavyzdžiui, netgi ir pataisą registruoti. Šio klausimo svarstymas baigtas. Bet yra likęs dar vienas Statuto straipsnis.
Tiksliau, Statuto pakeitimo įstatymo projektas 2j – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-2416. Primenu, kad čia yra dėl sutikimo su Konstitucija svarstymo eigos Seime pakeitimai, kuriuos teikė kolega J.Razma. Likęs tik balsavimas. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame šį Statuto pakeitimą, kurio registracijos Nr.XP-2416.
Balsavimo rezultatai: balsavo 86, 78 – už, prieš nėra, 8 – susilaikė. Seimo statuto pakeitimas, registracijos Nr.XP-2416, priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dėkui už jūsų sutelktas pastangas. Mes priėmėme nemažai svarbių įstatymų. Kolegos, noriu jūsų paprašyti stabtelti ties 1-2a darbotvarkės klausimu. Dėl jau svarstyto Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto yra visai šviežia pagrindinio komiteto pataisa dėl įsigaliojimo termino. Tai yra labiau redakcinio pobūdžio pakeitimas, ir aš jūsų prašau dar kartą grįžti prie šio įstatymo projekto. S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Tai dviem klausimais – dėl to, ką jūs sakėte ir dėl…
PIRMININKAS. Nelabai išgirdau, ką jūs sakote?
S.PEČELIŪNAS. Norėsiu kalbėti dviem klausimais. Vienas – dėl to, ką jūs dabar sakėte…
PIRMININKAS. Dabar dėl šito baigsime ir tada antruoju galėsite.
S.PEČELIŪNAS. Mielas pirmininke, balsavimas įvykęs. Taškas padėtas. Yra klaida. Norint ją taisyti reikia atšaukti aną balsavimą, tada balsuoti dėl tos pataisos ir vėl balsuoti už visą. Tiesiog toks Statutas, nieko nepadarysi, teks truputėlį susigaišinti.
Norėčiau paprašyti Sekretoriato…
PIRMININKAS. Dabar šitą baigiame ir tada aš jums suteiksiu žodį. Gerai?
S.PEČELIŪNAS. Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Ne, kad neišblaškytume dėmesio.
S.PEČELIŪNAS. Pone pirmininke, aš labai trumpai. Sekretoriato noriu paprašyti, dabar buvo surašyta 1, 2 a, b, c, ir taip toliau. Mes taip žymime lydimuosius įstatymus. (Balsai salėje) Taip susitarę, žymime lydimuosius įstatymus. Tikrai įstatymo ratifikavimas ir žemės įstatymas nėra lydimieji, ateityje reikės taip nerašyti.
PIRMININKAS. Pritariu ir tikiuosi, kad Sekretoriatas ateityje nebeklaidins, nebesipainiosime ir mes. Ačiū. Dabar dėl 2a darbotvarkės klausimo. Priimant pastraipsniui nebuvo apsvarstyta ankstesnė pataisa, tiksliau, pasiūlymas svarstant ankstesniuose posėdžiuose. Dabar prašau jūsų supratimo. Ar galime grįžti prie įstatymo ir svarstyti atitinkamą pataisą? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas sako, kad negalime. Jis reikalauja balsuoti. Kolegos, prašau balsuoti, ar grįžtame prie antrojo… Nešūkaukite iš vietos! Balsuojame, ar grįžtame prie priimto įstatymo tam, kad galėtume ištaisyti įsigaliojimo terminus, apsvarstydami įstatymą iš naujo? Balsuojame.
S.PEČELIŪNAS. Taip Statutas neleis…
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti ir balsuojame. Ar grįžtame prie 2a darbotvarkės klausimo tam, kad pakoreguotume įsigaliojimo terminus apsvarstydami pasiūlymą? Yra buvę ne vienas ir ne du precedentai Seime, kai mes grįžtame, juoba kad tai yra įvykę prieš keliolika minučių. manau, kad bus mažesnė nuodėmė, jeigu klaidą pataisysime, nei tai ignoruosime.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už tai, kad grįžtume prie šio klausimo, – 67, prieš – 1, susilaikė 7. Kolegos, dabar svarstome… S.Pečeliūnas – dar sykį. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Posėdžio pirmininke, aš labai džiaugiuosi, kai jūs būnate preciziškai tikslus dėl Statuto. Šį kartą jūs mažiausiai du kartus pažeidėte Statutą. Antrąjį kartą, kai balsavimo metu agitavote, kaip reikia balsuoti, kas jums yra griežtai draudžiama daryti. Pirmąjį kartą, kai jūs sakėte, kad mes turime grįžti. Statutas reglamentuoja tokius atvejus, mes turime atšaukti ankstesnį balsavimą. Taigi balsavimo formuluotė, ir tokių precedentų Seime buvo, kai jūsų čia dar nebuvo, kai mes atšaukinėjome jau priimtus sprendimus, tada balsuodavome dėl kokių nors pataisų, tai būdavo dėl atskirų jau priimtų straipsnių ir dėl visų įstatymų. Taigi jūs formulavote balsavimo klausimą ne pagal Statutą, prašyčiau jūsų performuluoti klausimą, nes galiu užtaisyti jums bėdą, atvirai pažadu. Kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisiją, visi šitie jūsų balsavimai bus pripažinti neteisėtais ir reikės viską daryti nuo pradžių. Tai darykite nuo pradžios iki galo tiksliai pagal Statutą, nes susilauksite priekaištų, ir procedūros bus išlaikytos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū už jūsų nuolatinius priekaištus. Dabar klausimas, ar mes galime balsavę sugrįžti prie šio klausimo, laikyti, kad mes iš esmės atšaukiame savo ankstesnį balsavimą? Ar galime taip suprasti? Ačiū, kolegos. Tai dabar, apsisprendę grįžti prie to klausimo ir atšaukę ankstesnį balsavimą, mes, kolegos, turime pasiūlymus dėl 2 straipsnio ir 3 straipsnio įsigaliojimo terminų. Juos teikia kolega V.Rinkevičius, tai galbūt… Jūs esate ir pranešėjas tuo klausimu, tai iš tribūnos prašom.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1356A(2*) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, projektas Nr.XP-1356.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas Seime buvo svarstomas dvejus metus, jo įsigaliojimo data buvo koreguota jau keletą kartų. Paskutinis įsigaliojimo terminas buvo kovo 1 d., tačiau, aišku, jis jau vėl praėjo, todėl siūlau įsigaliojimo datą nustatyti 2008 m. gruodžio 31 dieną. Kaimo reikalų komitetas šiam mano pasiūlymui pritarė, todėl siūlau pritarti šiam pasiūlymui ir pritarti visam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Taigi šių metų gruodžio 31 d., tai pasiūlymas 2 straipsniui, kuriam pritarė komitetas. Ar pradžioje galime pritarti, kad pasiūlymas būtų svarstomas plenariniame posėdyje bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, pritarta. Aš galime pritarti pasiūlymui, kuriam pritarė ir komitetas? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar galime priimti 2 straipsnį su pasiūlymu, į kurį atsižvelgėme? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Nėra prieštaravimų, pritarta.
3 straipsnis. 3 straipsniui taip pat yra tikslinamas terminas, kurį paminėjo pranešėjas ir pasiūlymo teikėjas, kad šių metų gruodžio 31 d. yra įsigaliojimo data. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui, kad jis būtų svarstomas? Nėra prieštaravimų, pritarta. Ar galime pritarti pasiūlymui, kuriam pritaria pagrindinis komitetas? Nėra prieštaravimų, pritarta. 3 straipsnis su pasiūlymu, kuriam mes pritarėm. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Pritarta 3 straipsniui.
Kolegos, dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame po to, kai mes atšaukėme ankstesnį balsavimą, su pakeitimais įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-1356. Kolegos, prašau jūsų supratingumo. Tie, kas kalbate, ateikite į savo vietas ir balsuokite, taip pat ir visi kiti.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 83 Seimo nariai, už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-1356, priimtas.
Pereiname prie darbotvarkės 3 klausimo – Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir antrojo, trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-3140(3). Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. I.Degutienę kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Kolega A.Sysas pasiruošęs. Prašom. Komiteto pirmininkas A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes pakeitėm pranešėją. Šiandien dar buvo svarstomos Teisės departamento išvados, todėl Irena vadovavo frakcijai, negalėjo dalyvauti, tai jums leidus aš pristatysiu. Po svarstymo buvo gauta Teisės departamento išvada dėl šio įstatymo. Yra septynios pastabos, taip pat mūsų kolegų E.Žakario ir A.Rimo pataisa 9 straipsniui. Tai jums leidus pradedam priimti paeiliui. Ar aš galėčiau nuo Teisės departamento pradėti?
PIRMININKAS. Ne, mes eidami pastraipsniui prie kiekvieno straipsnio, jeigu bus atitinkamam straipsniui pastaba, stabtelėsime.
A.SYSAS. Gerai.
PIRMININKAS. Pradedame. 1 straipsnis. Šio straipsnio 3 daliai yra Teisės departamento pastaba. Prašom komiteto nuomonę.
A.SYSAS. Mes siūlome pritarti departamento pastabai ir išvis išbraukti šį sakinį, nes vyksta ginčai, ar reikia įrašyti, kad mes, vykdydami šitą įstatymą, vadovausimės Europos Sąjungos reglamentais, tarptautinėmis sutartimis ir šio įstatymo nuostatomis. Kad nebūtų ginčų, mes paprasčiausiai pritariam Teisės departamento pastabai ir siūlom išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti 1 straipsnį atsižvelgdami, kaip siūlo pagrindinis komitetas, į Teisės departamento pastabą? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų nėra. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Čia kolegos užsiregistravę dėl viso, aš taip suprantu? (Balsai salėje) Čia yra registracija dėl pataisų, kurių lentelę dabar rodo. Kas norite, prašome persiregistruoti į kitą lentelę. Kolegos, 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas.
5 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas.
6 straipsnis. Yra dvi… (Balsai salėje) Antra ir penkta pastabos. Prašom dėl šių pastabų.
A.SYSAS. Teisės departamentas sako, kad šiame straipsnyje nustatyta išmoka vaikui yra individuali kiekvienam vaikui mokama išmoka. Straipsnyje siūloma diferencijuoti išmokas. Dėl šito komitete jau ne vieną kartą buvo diskutuota, kad šeimoms, auginančioms 1–2 vaikus, išmoka yra 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, – 1,1 bazinės socialinės išmokos dydžio. Komitete buvo balsuojama. Už tai, kad nepritartume Teisės departamento išvadai, balsavo 4 Seimo nariai, 2 Seimo nariai balsavo, kad pritartume. Todėl reikia apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Dėkui. (Balsai salėje) Tai dabar pirmai pastabai dar kartą.
A.SYSAS. Antrai pastabai komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Antrai pastabai nepritarė. O penktai pastabai dėl to paties straipsnio 7 dalies?
A.SYSAS. Penktai? Ten šiek tiek kitas klausimas. Kai svarstysim trečią pastabą, tada.
PIRMININKAS. Ką darysite?
A.SYSAS. Kai balsuosime… Yra dar trečia pastaba, ji siejama su penkta, šešta ir septinta.
PIRMININKAS. Gerai, bet mes dabar turime priimti 6 straipsnį. O ši pastaba yra dėl 6 straipsnio, tai tiesiog referuokite, kad mums būtų aišku, nes nebegalėsime grįžti prie tų straipsnių.
A.SYSAS. Tai yra susieti dalykai, jeigu mes apsispręsim. (Balsai salėje) Tai mes ir sakome, mes jai nepritarėm, ir vienu atveju, ir kitu komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Supratome. Ar galime priimti 6 straipsnį tokios redakcijos, kokia yra, neatsižvelgdami į abi Teisės departamento pastabas? Nėra prieštaravimų. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Ar galime priimti 8 straipsnį?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis. Ar galime priimti 9 straipsnį?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
10 straipsnis. Šiam straipsniui yra Seimo narių kolegų A.Rimo ir E.Žakario siūlymas. Kas norėtų pristatyti? Gerbiamasis Žakari, norėtumėte pristatyti? Ne. Gal atsiimate? Sako, kad atsiima. Nežinau, ar kolega A.Rimas pritaria tam. Gal tada referuokite komiteto nuomonę, bus…
A.SYSAS. Komitetas nepritaria, noriu atkreipti dėmesį, kad vienkartinė įsikūrimo išmoka, kuri skiriama našlaičiams, yra padidinta šiame įstatyme nuo 50 bazinių socialinio draudimo išmokų iki 75, tai yra pusantro karto.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui, kaip siūlo komitetas? (Balsai salėje) Dėkui, apsispręsta nepritarti šiam siūlymui bendru sutarimu. Ar galime tada priimti 10 straipsnį?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 11 straipsnis. Ar galime priimti 11 straipsnį?
A.SYSAS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 12 straipsnis. Yra dvi Teisės departamento pastabos. Jūsų nuomonė, komiteto.
A.SYSAS. Komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad pašalpa tikrai skiriama vaikui, bet 3, 5, 7 net 11 metų vaikas negali jos atsiimti, todėl turi atsiimti globėjas arba kitas besirūpinantis tuo vaiku. Mes manome, kad pastaba iš esmės logiška, bet praktiškai realiame gyvenime tokie dalykai vis tiek yra skiriami. Pašalpa skiriama vaikui, bet pinigus pasiima globėjas ar rūpintojas.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. 12 straipsnis.
A.SYSAS. Susiję.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 12 straipsnį? Ar kolegė I.Degutienė nori kalbėti dėl šio straipsnio? Kolegė V.Blinkevičiūtė, kolega G.Šileikis? Čia yra registracija dėl einamųjų pasisakymų.
Kolegos, ar galime priimti, neatsižvelgdami į pastabas, 12 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
13 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 14 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 15 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 16 straipsnis. Ar galime 16 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 17 straipsnis. Ar galime priimti šį straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
18 straipsnis. Yra dvi pastabos. Komiteto nuomonė. Prašom.
A.SYSAS. Pirmoji pastaba siejama su 12 straipsniu, kam išmokama ir skiriama pašalpa, todėl mes jai nepritariame. O 18 straipsnio 7 pastabai dėl įsigaliojimo… Siūlome įsigaliojimą rugpjūčio 1 dieną.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galėtume, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, priimti 18 straipsnį, nepritardami Teisės departamento 1 pastabai dėl šio straipsnio, bet pritardami 2 pastabai? Ar galime? Nėra prieštaravimų. 18 straipsnis priimtas.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, priėmimas pastraipsniui baigtas. Ar turite dar ką pridurti?
A.SYSAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui ir jums. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso projekto V.Blinkevičiūtė – nuomonė už. Prašau.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, paramos šeimai politika yra sudėtinė bendros šeimos politikos dalis, todėl šiuo įstatymu siūloma papildomai remti gausias šeimas, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, taip pat padidinti išmokas, vienkartines išmokas, gimus vaikui, be to, padidinti įsikūrimo išmokas globojamiems vaikams. Kitaip sakant, visa ši Paramos šeimai įstatymo sudėtinė dalis… Išmokų vaikams įstatymas yra labai svarbus tuo, kad iš tikrųjų pagerins tų šeimų, kurios augina arba globoja vaikus, materialinę padėtį, todėl prašau šiam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nuomonė už – G.Šileikis.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad svarbus įstatymo projektas reikalingas, tik galvočiau, kad turėtų būti bendra sistema ir ne nuo premjero ar ministro nuotaikos priklausytų, ar didiname, ar nedidiname bazinę socialinę išmoką. Manau, kad įstatyme turėtume numatyti labai aiškią tvarką, kaip galėtų būti nuolat visiems aiškiai nustatyta tvarka didinamos socialinės išmokos, globos ir rūpybos išmokos, taip pat būstui įsigyti ir visa kita. Dabar yra susiklosčiusi ydinga praktika, kad nuo priešrinkiminio laikotarpio, nuo ministro nuotaikos, nuo kitų faktorių, kurie ne visada objektyviai lemia tą svarbą ir būtinybę, kuri ypač reikalinga šiuo aštriu socialinės įtampos laikotarpiu… Todėl manau, kad dabar turėtume pritarti, bet ateityje turėtume pagalvoti ir įstatyme numatyti tas nuostatas, kurios labai aiškiai reglamentuotų visų bazinių socialinių išmokų dydį. Siūlau tikrai pritarti ir pagalvoti apie ateitį bei perspektyvą.
PIRMININKAS. Ačiū. I.Degutienė – taip pat palaikanti nuomonė.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Išmokų vaikams įstatymas seniai lauktas. Kai anksčiau buvo suteikta įsikūrimo pašalpos galimybė, ypač vaikams, kurie išeina iš vaikų globos įstaigų, tai, aišku, gyvenimas padiktavo, kad šiandien gyvenimo lygis yra visiškai kitoks, negu buvo prieš gerą dešimtmetį, kad tų pinigų dabartinėm gyvenimo sąlygom tiems vaikams tikrai neužtenka… Aš labai pritariu tam, kad šiuo įstatymu yra numatoma, kad, mažinant socialinę atkirtį, šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, tai yra gausioms šeimoms, tos išmokos būtų didesnės negu mažoms šeimoms.
Svarstymo stadijos metu buvo kalbama, kad tai gali būti tų šeimų, kurios augina vieną ar du vaikus, diskriminacija. Tai čia yra tas pozityviosios diskriminacijos atvejis, bet mes tikrai turime atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien tų šeimų, kurios augina tris ir daugiau vaikų, socialinė padėtis yra daug sudėtingesnė negu tų, kurios augina vieną ar du vaikus. Todėl aš kviečiu balsuoti už Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Matulevičius – ketvirtoji palaikanti nuomonė. Prašau.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, jau išsakyti argumentai. Žinoma, norėtųsi, kad būtų didesnė valstybės parama šeimoms, ypač auginančioms daugiau vaikų, bet galimybės yra tokios, kokios yra.
Kodėl aš sakau, kad reikia palaikyti šį įstatymą? Todėl, kad žiniasklaidoje išgirdau tam tikrą skepsį, kad tokie Seimo priimami įstatymai yra skirti rinkimams. Tikrai norėčiau tai atmesti. Aš manau, kad tai yra pavėluoti įstatymai. Mes turėtume tam skirti daugiau dėmesio, ir turi būti sistema. Dabar ji po truputį formuojasi. Man atrodo, tai tikrai neturi nieko bendra su rinkimais, todėl mes turime atmesti bet kokį skepsį ir drąsiai priimti įstatymus, kurie skatina, kad mūsų tauta neišnyktų, kad mūsų jaunimas augtų ir gyventų Lietuvoje ir gyventų normaliai. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Norinčių prieštarauti nėra. Keturios nuomonės už išsakytos. Kolegos, turime balsuoti, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-3140.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-3140, priimtas. Balsavus sutartinai, šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.
Rytinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių ir socialinės apsaugos išmokų indeksavimo įstatymo projektas Nr.XP-2877. Priėmimo stadija. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komiteto pranešėją J.Čekuolį kviečiu į tribūną. Pereisime prie projekto priėmimo pastraipsniui. Įžangai ką nors pasakysite?
J.ČEKUOLIS (LCSF). Pasakysiu. Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo plenariniame posėdyje buvo gautos Seimo narių A.Syso, J.Čekuolio, A.Pekeliūno pataisos, taip pat ir Teisės departamento pastaba. Pataisų, gali atrodyti, yra daug, tačiau jos visos yra viena su kita susijusios. Faktiškai mes vienu balsavimu dėl atskiro kolegos teikiamos pataisos apsispręstume dėl visų.
Primenu, kad įstatymo esmė yra pakeisti dar nuo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo laikų galiojusį Gyventojų pajamų garantijų įstatymą ir nustatyti indeksavimo tvarką. Pagal šį įstatymą būtų indeksuojamas darbo užmokesčio, bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, socialinės apsaugos išmokų apskaitos rodiklių ar kitų pajamų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartojimo kainų padidėjimo prarastas žmonių pajamas. Kviečiu pradėti įstatymo projekto priėmimą pastraipsniui. Tada mes galėsime atskirai pasitarti dėl kiekvienos pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka 1 straipsnis „Įstatymo paskirtis“. Tribūnoje stovintis J.Čekuolis šiam straipsniui yra pateikęs pasiūlymą. Tai gal pats ir pasakykite esmę.
J.ČEKUOLIS. Pasiūlymo esmė yra kaip atskirą dydį išskirti bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Šiuo metu galiojančioje tvarkoje bausmių ir nuobaudų dydžiai yra susieti su minimalaus gyvenimo lygio koeficientu. Bet kadangi šiuo įstatymu minimalų gyvenimo lygį mes keičiame į bazinę socialinę išmoką ir indeksavimo koeficientus bei indeksavimo sistemą taikysime bazinei socialinei išmokai, tai yra gera, palanki proga pagaliau bausmes ir nuobaudas atskirti nuo minimalaus gyvenimo lygio koeficiento, nes tai nėra susiję dydžiai. Bazinė socialinė išmoka, minimali mėnesinė alga ir panašiai negali būti susijusi su bauda, skiriama pagal Baudžiamąjį kodeksą, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Todėl ir pasiūlymo esmė būtų tokia, kad mes greta bazinės socialinės išmokos įvedame bazinį bausmių ir nuobaudų dydį kaip atskirą dėmenį, ir tą atskirą siūlomą dydį nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komitetas šią pataisą svarstė dviejuose posėdžiuose ir jai pritarė. Už balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 1. Komiteto balsų dauguma šiam pasiūlymui buvo pritarta ir, aptarus su ministerijų atsakingais pareigūnais, buvo nuspręsta, jog tai yra geras būdas, ir tam pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjo pranešėjas, daugeliui straipsnių yra Seimo narių J.Čekuolio ir kolegos A.Syso pasiūlymai, kuriems buvo pritarta. Ar mes galime pritarti, kad šie siūlymai būtų svarstomi plenariniame posėdyje? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Pritarta. Sutaupysime šiek tiek laiko.
Taigi dėl J.Čekuolio pasiūlymo 1straipsniui, kurį jis pats pateikė ir komiteto nuomonę pakomentavo. Ar būtų norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? Kolega K.Glaveckas norėtų? Dėl viso. Kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad ten, kur lentelėje yra grafa „Einamosios kalbos“, čia registravimasis ne dėl viso, bet dėl konkretaus straipsnio. Nenustebkite, kad paskui dėl viso jūsų pavardės nebus. Dėmesingiau registruokimės.
Ar galime J.Čekuolio teikiamą pasiūlymą 1 straipsniui bendru sutarimu priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta. Ar galime 1 straipsnį su pasiūlymu, kuriam pritarėm, priimti? Prieštaravimų nėra. Pritarta.
2 straipsnio 4 daliai yra J.Čekuolio siūlymas. Jeigu teisingai suprantu, jis yra….
J.ČEKUOLIS. Susijęs su ankstesniu siūlymu ir visi mano siūlymai yra susiję su tuo, ką mes ką tik priėmėme.
PIRMININKAS. Kolegos, pritarus pirmam siūlymui, ar galime laikyti, kad ir antrajam pritariam? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Ar galime 2 straipsnį priimti su pasiūlymais, kuriems pritarėme? Prieštaravimų nėra. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Yra Seimo nario J.Čekuolio siūlymas įrašyti 31 straipsnį. Ar galime priimti šį pasiūlymą? Prieštaravimų nėra. Naujas straipsnis yra priimamas. Buvęs 3, dabar jau būtų 4 straipsnis. Šiam straipsniui yra J.Čekuolio siūlymas, kuris organiškai susijęs su prieš tai svarstytais. Ar galime jam pritarti? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Ar galime priimti buvusį 3 straipsnį? Prieštaravimų nėra. Priimta.
4 straipsnis. Yra Seimo nario A.Syso siūlymas. Prašom, kolega, pateikti. Dabar jau būtų naujasis 5 straipsnis, bet pagal senąją numeraciją 4. Prašom. Tuoj įjungsime.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad tai viena esminių šio įstatymo pataisų, arba apsisprendimo klausimas. Teikiame variante indeksavimo dydį siūloma imti iki to laikotarpio. Indeksavimas imamas už dvejus metus. Pavyzdį sakau su minimalia mėnesine alga. Šiandien minimali mėnesinė alga 800 Lt, o prieš dvejus metus ji buvo 600 litų. Pagal šią įstatymo tvarką imamas dvejų metų infliacijos vidurkis maždaug 8 % ir dydis, kuris buvo 2006 m., indeksuojamas tuo dydžiu. Tai būtų maždaug 656 Lt, kai šiandien minimalus atlyginimas yra 800 litų. Mano siūlymas rašyti ne iki prasidedant apskaitos laikotarpiui, bet einamuoju metu, tai yra indeksuojame dydį, kuris yra tuo metu. Tada mes atsižvelgiame į tam tikrą infliaciją, kuri tęsiasi ir šiandien. Ji yra dar aukštesnė, negu buvo per tuos dvejus metus. Manau, taip būtų logiškiau. Jeigu paanalizuotume, kaip Vyriausybė didino kartu su Trišale taryba minimalų atlyginimą, tai jis visą laiką didėjo daugiau, negu netgi pagal šį Indeksavimo įstatymą mes būtume didinę. Mano siūlymas keisti prasidedant apskaitos laikotarpiui į einamųjų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?
J.ČEKUOLIS. Komitetas balsų dauguma pritarė šiam pasiūlymui, bet aš, stovėdamas tribūnoje, esu priverstas atkreipti, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesį, jog pritarę šiam pasiūlymui mes de facto įvesime automatinį indeksavimą. Finansininkai, manau, geriau už mane paaiškins pasekmes infliacijai ir kitiems finansiniams biudžetiniams šalies rodikliams automatinio indeksavimo įvedimo. Komitetas balsų dauguma pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia svarbi pastaba. Dėl pasiūlymo šiam straipsniui norėtų kalbėti kolega R.Dagys. Nuomonė prieš. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, čia mes kaip tik susiduriame su situacija, kai geri norai gali sugriauti gerą idėją, kuri buvo pradžioje. Suprantama, kad reikia įvesti tam tikrą indeksavimo tvarką, jos tikrai reikia, kad visą laiką automatiškai didėtų tam tikrų socialinių išmokų rūšys. Jeigu mes indeksuojame pagal dabartinę tvarką, įsukame spiralę, dabartinės infliacijos spiralę. Vėl metam į rinką lėšas, tos lėšos vėl sukelia papildomą infliaciją, vėl viskas kyla, vėl metam į priekį ir mes, įdiegę šią praktiką, niekada nesustosime. Ypač tai blogai fiksuoto lito sąlygomis, ką mes dabar ir turime. Aš siūlau A.Sysui neprašyti už tai balsuoti, nes jeigu Vyriausybė galės, kaip jūs patys sakote, ir taip aplenks aną tvarką. Bet automatinis dalykas, ką jūs siūlote, tai yra tiesiog infliacinė priemonė. Tik infliacinė. Jeigu bus galimybė labiau kompensuoti, Vyriausybė tai ir darys. Kiekviena Vyriausybė suinteresuota didinti išmokas, nes ji suinteresuota rinkimų rezultatais. Bet automatinis procesas yra tik infliacijos įsukimas. Todėl siūlau šiai pataisai nepritarti ir nesugadinti gero daikto, kas jau įdėta šiame įstatyme. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ar būtų norinčių kalbėti ir pritarti kolegai A.Sysui? Eilės tvarka pirmasis yra užsiregistravęs A.Pekeliūnas. Prašom. Ne. Kolega A.Pekeliūnas nori kalbėti prieš. B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų A.Syso pataisa yra reali. Aš noriu štai ką pasakyti. Čia indeksavimas yra ne visų išmokų, o tik minimalios algos ir socialinių išmokų. Tai yra tų žmonių grupės, kurie gyvena vargingiausiai, ir infliacija juos pažeidžia labiausiai. Todėl A.Syso pataisa daro realią įtaką nelaukiant kol, tarkime, vienas ar kitas ministras grįš prie šio klausimo. Labai palaikau ir manau, jai tikrai reikia pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nesant bendro sutarimo, kolegos, prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame kolegos A.Syso siūlymui 4 straipsnio 1 daliai.
Balsavimo rezultatai: 39 – už, 7 – prieš, 27 susilaikė. Pasiūlymas priimtas. Jam pritarta. Dabar dėl to paties 4 straipsnio yra Seimo nario A.Pekeliūno siūlymas. Prašom, kolega, pateikite savo siūlymą. Tuoj įjungsime. Jau.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Dėkoju, pirmininke. Šiame straipsnyje siūloma indeksuoti, kai vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas viršija 3 %. Ką tai reiškia? Kažkas sugalvojo 3 %, ne 5 %, ne 2 %, ne 1 %. Jeigu rudenį, kaip gerbiamasis R.Dagys čia minėjo, kad infliacija dėl darbo užmokesčio, nors kategoriškai prieštarauju, ne dėl darbo užmokesčio infliacija Lietuvoje, o dėl energetikos kainų padidėjimo vyksta infliacija… Aš manyčiau, kad mes kaip tik turime mažinti šį procentą. Aš siūlau, kad šis procentas būtų 2 %. Tada bent jau rudenį greičiau pajus žmonės tą energetikos krizę, kuri ateina kainų principu. Todėl ir siūlau šią dalį pataisyti vietoje 3 % – 2 %. O ten, kur yra paliekamas indeksavimas… Vyriausybė, kai nori, tada indeksuoja. Aš irgi siūlau išbraukti, kad tokių galimybių Vyriausybė neturėtų. Aš manau, kad visi čia suprantame ir tai turėtume palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. Prašom. Tada apsispręsime, kaip elgiamės.
J.ČEKUOLIS. Komitetas bendru sutarimu nepritarė šiam pasiūlymui. Primenu, kad pradiniame įstatymo projekto variante, kurį parengė Vyriausybė, buvo siūloma indeksavimo mechanizmus pradėti taikyti, kai vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas viršija 4 %. Komitete po ilgų svarstymų mes nuleidome šią kartelę iki 3 %, kaip yra dabar tekste. Komiteto vertinimu, tai yra pakankamas procentas ir dar žemiau leisti komitetas nesiūlo. Tai būtų susiję iš dalies ir su tais argumentais, kuriuos svarstydami ankstesnę pataisą mes jau aptarėme. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, bet Seimui apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar reikia bent 29 Seimo narių pritarimo, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas posėdyje. Nepritarus komitetui ir nesant bendro sutarimo elektroniniu būdu balsuokime, ar pritariame, kad būtų svarstomas kolegos A.Pekeliūno siūlymas 4 straipsniui. Balsuojame!
Balsavimo rezultatai: tik 22 palaikė, kad būtų svarstomas. Siūlymas šiam straipsniui nesvarstomas.
Dabar dėl viso 4 straipsnio su kolegos A.Syso pasiūlymu, kuriam buvo pritarta. Kolegos, ar būtų norinčių dėl šio straipsnio kalbėti? Kolega A.Sysas nori prieštarauti? Ne. Būtų keista. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame 4 straipsnį su kolegos A.Syso pasiūlymu, kuris taip pat buvo priimtas.
Balsavo 73. 55 – už, 1 – prieš, 17 susilaikė. Straipsnis priimtas.
5 straipsnis. 5 straipsniui taip pat yra analogiškas kolegos A.Syso siūlymas, kuriam prieš tai 4 straipsnyje mes irgi pritarėme. Ar, gerbiamasis komiteto pirmininke, sutiktumėte, kad čia tiesiog turėtume laikyti kaip susijusį ir pritarti?
J.ČEKUOLIS. Čia yra susiję. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime tai priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Toliau kolegos A.Pekeliūno siūlymas, kuris prieš tai nebuvo svarstytas. Dabar analogiškai, kaip susijęs, jis nėra svarstomas. Taigi 5 straipsnis su kolegos A.Syso pasiūlymu. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame 5 straipsnį.
Balsavo 67. 58 – už, prieš nėra, 9 susilaikė. 5 straipsnis priimtas. Tiksliau, prieš tai priėmus dar vieną naują straipsnį, jis jau yra 6. J.Čekuolis siūlo papildyti nauju 7 straipsniu. Prašom pateikti siūlymą ir komiteto nuomonę.
J.ČEKUOLIS. Čia yra siūlymas, susijęs su anksčiau svarstytais siūlymais. Tiesiog mes šiame straipsnyje nustatome tvarką, kokiu būdu mūsų jau aptartas ir priimtas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis taip pat būtų indeksuojamas. Nemanau, kad būtų būtina dėl to papildomai balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui, tiesiog pateikėte esmę.
J.ČEKUOLIS. Gerai.
PIRMININKAS. Pritaria pagrindinis komitetas. Prieš tai susiję siūlymai. Visiems jiems buvo pritarta. Ar galime pritarti, kad būtų priimtas naujas 7 straipsnis, siūlomas kolegos J.Čekuolio? Nėra prieštaravimų? Pritarta.
Toliau senosios numeracijos tvarka 6 straipsniui yra kolegos A.Syso siūlymas. Prieš tai dviem straipsniams analogiški siūlymai priimti. Dabar neturėtume dėl to balsuoti. Ar galime priimti 6 straipsnį kartu su kolegos A.Syso siūlymu? Nėra prieštaravimų? Priimtas. 7 straipsnis. 7 straipsniui nėra gauta siūlymų. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom dėl šio straipsnio komiteto nuomonę.
J.ČEKUOLIS. Teisės departamentas pateikė pastabą, kad jeigu keičiame terminą „MGL – minimalus gyvenimo lygis“ į terminą „bazinė socialinė išmoka“, kad kartu su tuo būtų pravartu pateikti ir kitų teisės aktų, kuriuose šios sąvokos vartojamos, pakeitimus. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Pasikonsultavę su kitais teisės ekspertais, manome, kad toks pakeitimas baziniame įstatyme būtų pakankamas. Atkreiptume dėmesį, kad šiuo metu yra apie 500 teisės aktų, kuriuose yra vartojama sąvoka „minimalus gyvenimo lygis“. Šis sąvokos keitimas vyks darbo tvarka, palaipsniui. Štai ir šiandien prieš tai svarstydami Išmokų vaikams įstatymą, mes, pavyzdžiui, tai padarėme ir ten MGL jau pakeitėme į šį terminą. Tokia pačia tvarka mes eitume ir toliau. Todėl šiai Teisės departamento pastabai bendru sutarimu komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 7 straipsnį neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabą? Dėkui. Priimtas 7 straipsnis. 8 straipsnis. Vėlgi yra Teisės departamento pastaba.
J.ČEKUOLIS. Tai yra analogiška, panaši pastaba. Mes manytume, kad dabartinio įstatymo redakcija pakankama, kad būtų išspręstas tas klausimas dėl sąvokų, kurias Teisės departamentas iškelia.
PIRMININKAS. Dėkui. O dėl pirmosios šio straipsnio dalies, nes liepos 1 d. įsigaliojimas, o šiandien jau liepos 1 d.? Gerbiamasis pranešėjau!
J.ČEKUOLIS. Iš tikrųjų teisinga pastaba. Mes siūlytume, kad įsigaliojimas būtų nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Mėnesiu pavėlintume.
PIRMININKAS. Gal teisiškai būtų švaresnis sprendimas nepriimti šios 1 dalies ir nuo įsigaliojimo?
J.ČEKUOLIS. Irgi galimas toks variantas… Pritariu. Dėkui už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas dėl vedimo tvarkos.
A.SYSAS. Pirmininke, vis dėlto geriau yra konkreti data, nes yra išmokos, ir kiekviena išmoka mokama už tam tikra laiką. Mes keičiame išmokų dydžius. Jeigu įsigalios vidury mėnesio, sakykim, 10 dieną, tada tą išmoką reikia perskaičiuoti. Tai sudaro administravimo problemų.
PIRMININKAS. Supratau. Tada turim daryti pertrauką ir lauksime jūsų įregistruoto pasiūlymo. Gerai.
A.SYSAS. Mes galim… Komitetas rugpjūčio 1 d. (šiandien posėdžiaujame) gali įrašyti. Nėra ginčo, paprasčiausiai šis sprendimas buvo anksčiau padarytas.
PIRMININKAS. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kaip mes visi elgiamės registruodami atitinkamus pasiūlymus, komitetai, kai jie mato, kad yra data. Kolega A.Čaplikas. Prašom.
A.ČAPLIKAS (LCSF). Pirmininke, prieš tai svarstydami vieną įstatymą mes tą datą vietoje pakoregavome be jokios registracijos. Tai siūlau ir šiuo atveju nestabdyti.
PIRMININKAS. Ten buvo įregistruota išties.
A.ČAPLIKAS. Siūlau nestabdyti priėmimo, juk čia formalumas, o priimti įstatymą. Ir taip ketvirtadienio darbotvarkė perpildyta.
PIRMININKAS. Gerai, ar gali visas Seimas bendru sutarimu taip sutarti? Gerai, prieštaravimų nėra.
J.ČEKUOLIS. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Tiksliname įsigaliojimo datą – rugpjūčio 1 diena.
J.ČEKUOLIS. Rugpjūčio 1 d., tada apsispręsta. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. Taigi 8 straipsnis. Patikslinta data bei J.Čekuolio pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Ar galim su J.Čekuolio pasiūlymais ir patikslinta data priimti 8 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra dar pasiūlymų?..
J.ČEKUOLIS. Viskas baigta su pasiūlymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto K.Glaveckas – nuomonę už.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, už šį įstatymą aš balsuosiu už, nes tai yra vienas mažytis žingsnelis, nors jis jokiu būdu neišsprendžia problemos. Po to, kai mes savo pastangų dėka, vadovavimo, valstybės valdymo dėka, Vyriausybės dėka turime dviženklę infliaciją, o senosios Europos Sąjungos šalyse ji yra 3,5 %, tai suprantama, kad, turint tokią aukštą infliaciją, reikia ieškoti būdų, kaip paprastiems žmonėms, minimalias pajamas turintiems žmonėms ir visų pirma socialiai remtiniems žmonėms ir pensininkams, reikia kompensuoti tas netektis, kurios atsiranda dėl kainų didėjimo ir jų perkamojo pajėgumo mažėjimo. Ta indeksavimo sistema, kurią mes siūlom, jokiu būdu iš principo neišspręs problemų, net nesumažins tų nuostolių dėl kainų padidėjimo ir mažai apmokamiems darbininkams, gaunantiems minimalias algas ir pensininkams. Ji iš tikro tik sudarys iliuziją, kad jų pajamos šiek tiek – 40, 50, 60 litų padidės. Tačiau žinant, kad pajamų struktūra, jų maistas, galų gale šildymas ir kitkas padidės šimtais litų, tai natūralu, kad tas nekompensuos.
Manau, kad šis įstatymo projektas yra tik pirmas žingsnis ir kad artimiausiu metu mūsų laukia indeksavimas ir kitų mažas pajamas turinčių žmonių pajamų. Tai, kad kai kas čia teigia, kad toks tiesioginis indeksavimas mažas pajamas turinčių žmonių pajamų ir atitinkamai pensininkų sukels infliacijos spiralę, tai noriu pasakyti, kad valstybė savo ruožtu turėdama infliaciją gauna milžiniškas pajamas, biudžeto pajamas. Tai natūralu, dalį tų pajamų ji turi skirti tam tikriems žmonių sluoksniams. Tai jokiu būdu nesukels papildomos infliacijos, nes infliacijos priežastys yra dėl kitų dalykų, kur kas svarbesnės. Turėdamas omeny tai ir tai, kad mūsų laukia kiti darbai, nes tų pačių pensininkų ir kitų bus neišspręstos problemos, manau, kad šiam pirmam žingsniui galime pritarti, bet jokiu būdu nesustoti prie jo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu paskutiniu metu užėjusią Seimo gerumo maniją, bet ta gerumo manija išsiverčia į du esminius dalykus.
Pirmas, čia vadovaujamasi nuostata, kad visi verslininkai yra sukčiai ir galvoja, kaip tik mažiau mokėti, o štai Seime susirinkę geruoliai, kurie nutars, kad jis turi mokėti ne 800, o 1000 ar 900. Indeksuos. Kas dėl to išeina? Indeksuosim minimalią algą. Vadinasi, verslininką, kuris gali mokėti, turėdamas 2–3 darbuotojus, tik po 800, jūs priversite mokėti po 900. Įdomu, ar jūs duosit jam pinigų, ar jam reikės rinkoje juos užsidirbti? Jeigu jis yra sukčius ir visi verslininkai yra sukčiai, tai, gerbiamieji, grįžtam prie komunizmo. Bet, manau, tai yra darbiniai santykiai, ir verslininkas dažniausiai moka tiek, kiek jis gali mokėti.
Todėl, gerbiamieji, dirbtinis minimalios algos indeksavimas papildomai ves prie bankrotų. Jau dabar verslininkas pats užsidirba ir dar dviem žmonėms leidžia užsidirbti, bet prie jūsų šios sistemos jis pats taps bedarbiu ir dar tie du taps bedarbiais. Ar šito jūs norite? O infliacija? Iš tikrųjų jeigu būtume… Suprantu, pavyzdžiui, pensijos, išmokos neįgaliesiems, kitiems indeksuojamos, yra labai suprantama, bet dabar ten, kur yra darbiniai santykiai – mažai užsidirbu, noriu daugiau, keliu kvalifikaciją, einu dirbti pas tą, kuris moka daugiau. Jūs dabar vedate prie infliacijos užsukimo, prie nedarbo didinimo, prie papildomų bankrotų ir tai yra jūsų labdara tėvynei.
Todėl aš siūlau tiems, kurie bent kiek supranta apie verslą, bent kiek, už šį įstatymą nebalsuoti. Jeigu reikia indeksuoti, tada galima išmokas neįgaliesiems, pensininkams, vaikams išmokas, bet ten darbiniai santykiai yra, tai pagal darbinius santykius ir turi nuspręsti, o ne čia susiėję geruoliai. Aš suprantu tuos rinkimus, bet prašau visus tuos, kurie eis į rinkimus, pagalvoti, tai yra dar papildomas kainų didinimo užsukimas, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Vėsaitė – nuomonė už.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad už dviženklę infliaciją mes turime padėkoti Lietuvos bankams, tiksliau sakant, jų motinoms, jie vykdė, sakyčiau, agresyvią pinigų skolinimo politiką ir įsuko infliacijos spiralę. O vargingiausiai gyvenančių žmonių išlaidos būtiniausiam prekių krepšeliui labiausiai nukenčia nuo infliacijos. Gerbiamasis kolega Juliau, vis dėlto čia indeksuojamos ir socialinės išmokos. Todėl šis įstatymas yra saugiklis žmonių, gyvenančių ir gaunančių minimalią algą arba socialines išmokas, dėl prekių krepšelio. Noriu priminti, kad ir Europos Komisija ragina šalis nares rasti kompensacinių mechanizmų žmonėms, gyvenantiems netoli skurdo ribos. O šitas įstatymas kaip tik ir yra toks, manau, labai laiku ir nepaprastai reikalingas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Pekeliūnas – nuomonė prieš.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš manyčiau, kad reikėtų pratęsti gerbiamojo K.Glavecko mintį, kad iš tikrųjų šis įstatymas nieko gera žmogui neduos, iš esmės jis nieko nekeičia, nes tie 3 % nepasieks žmonių. O jeigu rudenį tiek kils visos energijos kainos, jau pakilusios, pakils šiluma ir dar maisto produktų kainos, žmogui šis įstatymas nieko neduos. Jeigu mes turėtume kur kas mažesnį procentą ir jeigu neleistume įstatymo projekte Vyriausybei kada nori sustabdyti indeksavimą, tai aš balsuočiau už. Bet kadangi vis dėlto yra priimtas toks bendras sutarimas, kad 3 % ir kada Vyriausybė nori, tada gali sustabdyti indeksavimą, tai, mano nuomone, mes turėtume susilaikyti nuo tokio įstatymo priėmimo, nes iš esmės jis žmonių nepasieks. „Dūšioj“ aš esu už jį. Antras dalykas, ką, aš manyčiau, mes turėtume padaryti. Tai sakė ir K.Glaveckas – greitai pateikti jau naujas pataisas, kurios realiai leistų, priverstų Vyriausybę pasirūpinti žmonėmis.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau A.Sysas – palaikanti nuomonė.
A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia reaguosiu į savo kolegos pasakymus. 2 % ir 3 % – tai dydis, kuriuo viršijus infliaciją, vyksta indeksavimas. Todėl, pone Alfredai, jūs gal ir kalbėjot prieš, bet balsuokit už, nes jeigu šiandien indeksacija yra 8–9 %, tai tokiu dydžiu ir bus didinama, ne 2, o 3. O kodėl 3 pasirinkom? Todėl, kad tai laikoma maždaug normaliu infliacijos lygiu, kurį viršijus žmonės jau pajunta. Iki 3 tai yra normali ekonomikos plėtra. Dabar norėčiau pasakyti, tai tikrai nėra jokia gerumo akcija. Noriu priminti, kad Gyventojų pajamų garantijų įstatymas, kuris buvo priimtas 1991 metais, 15 metų negaliojo. Ir paprasčiausia kaskart mechaniškai, gali pasakyti, visos Vyriausybės kažką darė ir didino, bet nebuvo sistemos, kuri į visus dydžius vienodai atsižvelgtų. Vienus daugiau didinom, kitus mažiau, todėl mes šiandien priversti MGL slėpti, nes jis neatitinka jokių realių dalykų. Minimalus gyvenimo lygis… o jis siekia 128 litus. Jeigu būtų indeksuojama, jis būtų visiškai kitoks.
Kai mes kalbame apie minimalų atlyginimą, kad darbdavys neturės iš ko mokėti, tai noriu pasakyti, kad Trišalėje taryboje šiandien vyksta derybos dėl tūkstančio litų nuo sausio 1 dienos, todėl tas indeksavimas pirmiausia skirtas socialinėms išmokoms. Komitetas atsisakė indeksuoti darbo užmokestį, nes buvo siūlymas indeksuoti ir darbo užmokestį, suprasdamas, kad mes į darbo santykius neturime kištis. Bet įstatymų leidėjai neturi būti nuošalyje, kalbant apie minimalų darbo užmokestį. Šiandien minimalus darbo užmokestis sudaro mažiau kaip 0,35 vidutinio atlyginimo. Taigi vėl yra tam tikros ekonomikos tendencijos, kurios pasako, koks turi būti vidutinis darbo užmokesčio ir minimalaus darbo užmokesčio santykis.
Todėl, manau, Seimas balsavo už normalius skaičius, kurie nesukels jokios infliacijos, nes pirmiausia kalbame apie tuos žmones, kurie turi mažiausias pajamas. Aš tikrai manau, kad šitą įstatymą jie pajus, nes visi minimalūs dydžiai po metų bus kiekvieną kartą indeksuojami, atsižvelgiant į infliacijos lygį. Jeigu kas nors mato labai dideles grėsmes, tikiuosi, kad kitą kadenciją bus toks pat darbingas ir protingas Seimas ir pataisys tą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti Ekonomikos komiteto pirmininkei, kad už dviženklę politiką mes turime būti dėkingi pirmiausia valdančiajai daugumai ir premjero G.Kirkilo Vyriausybei, kuri bejėgiškai stebi infliacijos kilimą. Prisiminkime vakarykštę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio kalbą, kas mūsų laukia. Kur Europoje matyta, kad kainos tokioje socialiai jautrioje srityje per metus didėtų 50–80 %? Ką daro Vyriausybė, kurios atstovai yra toje komisijoje? Europoje, ir ne senojoje Europoje, o Lenkijoje, Slovakijoje, infliacija yra 3–4 %, nes vyriausybės veikia efektyviai. Taigi už tuos 10 %, kurie yra papildomai Lietuvoje, ypač kalta G.Kirkilo Vyriausybė, kad nesugeba deramai kontroliuoti situacijos valstybėje.
Šis įstatymo projektas yra dar vienas priešrinkiminis socialdemokratų triukas. Tą puikiai paliudijo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, ką tik pasakęs, kad naujasis Seimas galės jį pataisyti. Tai šio įstatymo ir reikia tol, kol nebus išrinktas naujasis Seimas. Labai norisi, kad tas naujasis Seimas pagal Ekonomikos komiteto pirmininkę būtų kuo socialdemokratiškesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Auštrevičius – nuomonė už.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Pirmiausia man tenka sureaguoti, matyt, į gerbiamosios B.Vėsaitės kalbą apie vadinamuosius komercinius bankus, kaltus dėl infliacijos šuolių Lietuvoje. Gerbiamoji pirmininke, jeigu jūs iš tikrųjų laikotės tokios nuomonės, kad komerciniai Lietuvos bankai atsakingi už ekonominę politiką, jūs pripažįstate visišką Vyriausybės neveiksnumą, jos priklausymą nuo komercinių bankų. Galbūt įvardykite tas priežastis ir atsakingus asmenis, kurie Lietuvoje vykdo ekonominę politiką, ir pripažinkite savo neveiksnumą šioje srityje.
Man, pasakysiu, šiek tiek keista, kad XXI amžiaus pradžioje valstybėje, kuri yra atkūrusi nepriklausomybę ir, atrodo, yra pagrindinių ekonominių organizacijų narė, vis dėlto vyksta tokios kalbos. Kol vyks tokios kalbos, tai, aš įsivaizduoju, mums tuoj reikės priimti įstatymą ne dėl atlyginimų ir išmokų indeksavimo 3 %, bet netrukus mes prieisime prie dešimteriopo indeksavimo. Gerbiamieji, mes patvirtinome, kad ekonomika yra kvaila, o Vyriausybė yra gera.
Šiaip aš noru pasakyti, kad, matant tokį infliacijos šuolį, šis indeksavimas yra, deja, neišvengiamas, tą reikia pripažinti. Bet reikia sau pasakyti, kad buvo galima pasiekti ir geresnių rezultatų. Pačių išmokų didinimas galėjo būti tikroviškesnis, labiau atitinkantis realybę, bet ką gi, situacija neišvengiama ir, matyt, yra priverstinis sprendimas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Masiulis – priešinga nuomonė.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nepritariu šiam įstatymo projektui dėl kelių priežasčių, pirmiausia dėl tos, kad į vieną įstatymo projektą yra suplakta ir socialinių išmokų indeksavimas, ir minimalaus darbo užmokesčio dydžio indeksavimas, o tai yra visiškai skirtingi dalykai.
Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, jeigu kalbėtume apie tai, kad, ekonomikai perėjus į sunkesnį etapą, mes turėtume kaip tik padėti išgyventi šiuos laikus, mes, užuot iš esmės mažinę valdymo išlaidas, biudžeto išlaidas, einame visiškai priešingu keliu – didiname biudžeto įsipareigojimus Lietuvos žmonėms, nežinodami, ar biudžeto pajamos bus sėkmingai renkamos.
Kitas dalykas. Jeigu mes norime dirbantiems žmonėms amortizuoti infliacijos naštą, kalbėkime apie mokesčių mažinimą. Ne kartą iš šios tribūnos buvo siūloma mažinti mokesčius – gyventojų pajamų mokestį, kitus mokesčius, bet visi šie pasiūlymai jūsų rankomis buvo atmesti. Kam jūs prieš rinkimus maivotės, norėdami numesti saldainį žmonėms ir patys suprasdami, kad šiuos įstatymus jau lapkričio ar gruodžio mėnesį reikės atšaukti, nes jie neduos jokios realios įtakos mūsų žmonių gyvenimui ir kišenėms? Baikite veidmainiauti ir pradėkite priimti sprendimus, remdamiesi ekonominiais loginiais argumentais, o ne vadovaudamiesi populizmu.
PIRMININKAS. Po keturis pasisakymus už ir prieš išklausėme, lieka tik balsuoti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymą Nr.XP-2877.
Balsavo 81 Seimo narys: 62 – už, 3 – prieš, 16 susilaikė. Įstatymas Nr.XP-2877 priimtas.
Replikos po balsavimo. Eilės tvarka – kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes priėmėme iš principo gerą įstatymą, kuris turi veikti tais atvejais, kai įsisuka infliacijos procesai. Tai yra teisinga priemonė, kuri taikoma visame pasaulyje. Bet yra dvi ydos, kurios šį įstatymą daro iš esmės neveiksnų. Pirma, Vyriausybė pati nusprendžia taikyti jį ar netaikyti, daryti išimtį. Antras dalykas, mes priėmėme pataisą, kad visas algas turime indeksuoti pagal dabar esamą infliaciją, ne pagal kokią nors tendenciją, bet pagal esamą dabar. Tai kainuos kitų metų biudžetą. Dabar, Finansų ministerijos duomenimis, 190 mln. Vadinasi, 190 mln. kas nors turės surasti ir paimti iš kitų socialinių išmokų, pasinaudoti kitų sąskaita, arba turės pasinaudoti Vyriausybės išimtimi – netaikyti šito įstatymo.
Taigi iš principo gera idėja, geras mechanizmas populizmo vardan, vien tik socialdemokratų rinkimų kampanijos vardan, yra laidojamas ir a priori padaromas neveiksnus, kaip ir anksčiau galiojęs įstatymas. Dėl to reikia tik apgailestauti. Neabejoju, kad kiti, turėdami kitą daugumą, sutvarkys jį taip, kad jis bus veikiantis ir padedantis paprastiems žmonėms, o ne socialdemokratų rinkimams.
PIRMININKAS. Dėkoju. B.Vėsaitė. Prašom.
B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, ačiū R.Dagiui, kad jis jau iš karto numato, kad ir kitoje kadencijoje socialdemokratai bus valdžioje.
Antras dalykas, norėčiau kreiptis į E.Masiulį. Jūs, prieš teikdami tokius savo siūlymus, pasikonsultuokite su pačiu dosniausiu šiame Seime Seimo nariu G.Šileikiu, tada galbūt tie siūlymai atkris.
Dar vienas dalykas. Noriu kreiptis į poną P.Auštrevičių – Europos Sąjungos teisės žinovą. Jūs turbūt prisimenate tokią laisvo kapitalo judėjimo laisvę. Dabar, gerbiamasis Petrai Auštrevičiau, pažiūrėkite į Statistikos departamento duomenis ir pasakykite, kas iš tikrųjų kaltas Lietuvoje dėl infliacijos? Aš jums juos galiu pacituoti: emigrantų atsiųstos uždirbtos lėšos yra 2,9 mlrd. per 2007 metus, Europos Sąjungos – 3,7, o kreditų išdalyta 12 mlrd., tik 40 % išdalyta gyventojams, jie nebuvo investuojami į gamybą ir nesukūrė pridėtinės vertės. Gerbiamasis Petrai, turbūt nepakankamai įsiskaitėte į Europos Sąjungos laisves, jeigu drįstate kritikuoti šitaip. Panagrinėkite Statistikos departamento duomenis ir pamatysite, kas teisus.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Glaveckas. Prašom.
K.GLAVECKAS. Labai trumpai noriu, gerbiamoji Vėsaite, pasakyti, kad be bankų paskolų, o paskolų lygis buvo EURIBOR`o nustatomas plius vienas, kitas procentinis punktas, Lietuvos ekonomika nebūtų taip smarkiai paaugusi. Tai pirmoji pastaba. Todėl vieninteliai bankai kalti dėl infliacijos iš tikro nėra, jokiu būdu nėra. O dabar dėl šio mūsų įstatymo, kurį priėmėme. Aš sakiau, kad tai pirmas mažas žingsnelis indeksavimo link. Nes, viena vertus, kaip sakiau, valstybės biudžetas iš tikro gauna papildomas pajamas dėl infliacijos, nes infliacija yra geriausias žmogui mokėtojas. Kita vertus, žmonės, ypač socialiai remtinų grupės, praranda krūvas pinigų. Jų perkamasis pajėgumas krenta, ir šis indeksavimas nekompensuos visų jų būsimųjų ir esamų praradimų. Todėl aš manau, kad rudenį turėsime priimti visiškai kitokius įstatymus, ir tų įstatymų priėmimas nebus infliacijos spartinimas. Nes, dar kartą sakau, žmonės, kurie atsiduria ant skurdo ribos ir kurie negali apmokėti sąskaitų, turi turėti visas teises ir visų pirma teisę gyventi, apmokėti sąskaitas ir maitintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Z.Balčytis. Replika po balsavimo. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, truputį dėl teorijos. Paskolos vis dėlto didina vartojimą, o vartojimas tiesiogiai didina kainų padidėjimą, arba infliaciją. Tai natūralu.
Dėl šio įstatymo priėmimo. Aš manau, kad čia mes trejus su puse metų labai rūpinomės, kad nenuvertėtų ne tik gyventojų pajamos, ypač mažas pajamas gaunančių žmonių. Manau, kad įteisintas protingumo kriterijus 3 % visiškai šitą pateisina. Ir paskutinis. Frakcijos vardu labai dėkoju už labai gerą ir teisingą Socialdemokratų partijos reklamą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Aš manau, kad socialdemokratai pradėjo valdyti ekonomiką komandiniais metodais ir dabar savo kaltes nori ištrinti. Pirmiausia nugyveno ekonomiką, išmušė vidutinį ir smulkųjį verslą, dabar bando dar kartą uždėti jam antsnukį. Kai mes kalbėjome apie pensijų indeksavimą, tada buvo negerai. Kai priėmė įstatymą pakeisti Darbo kodeksą, pagal kurį dabar sargas galės uždirbti daugiau negu direktorius, tada buvo gerai. Dabar Vyriausybė pabandys kištis ten, kur jai iš viso kištis nereikia, nes jau aiškiai matyti, kad ji nieko nesugeba padaryti ekonomikoje.
Šį įstatymą priėmę, mes, aišku, papudravome kokią nors spurgą, gal kam nors pasirodys gražu prieš rinkimus, bet iš tikrųjų nieko nepasieksite, be to, kad dar labiau iškraipysite ekonomiką, ir tuo viskas pasibaigs.
PIRMININKAS. Ačiū. P.Auštrevičius. Replika.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog privalau atsakyti, matyt, į kolegės B.Vėsaitės pasakymą. Apskritai noriu pasakyti, kad mūsų žodinė dvikova rodo, kokie yra vis dėlto ekonominio mąstymo esminiai skirtumai Lietuvoje. Gerbiamoji Birute, valstybės imasi visokeriopų priemonių, kad didintų vartojimą. Vartojimas yra ekonomikos variklis. Atkreipkite dėmesį, ką padarė pastaruoju metu kad ir JAV vyriausybė. Bet aš jums noriu pasakyti vieną dalyką. Jeigu žmonės ima paskolas, vadinasi, tiki ekonomine ateitimi. Bet jeigu akla Vyriausybė išlaidauja tolygiai augančiam asmenų vartojimui, nežiūrėdama į tam tikrus ekonominius rodiklius, ji elgiasi neteisingai. Ir jeigu ne komerciniai bankai, suteikdami laisviems ekonominiams ir politiniams individams pasirinkimo teisę, mes vėl grįžtame prie paskyrų „Žiguliams“ ir prie skirstomų butų sistemos. Ir dar kartą, gerbiamoji Birute. Vadovaujantis jūsų logika, Slovėnija neturėjo įstoti į euro zoną, o Lenkijoje infliacija turėtų siekti lygiai tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tai jūs man paaiškinkite, kuo skiriasi priežastinga ir efektyvi Vyriausybės politika ir kuo skiriasi neefektyvi, išlaidi ir ne į ateitį orientuota Vyriausybės politika? Dėkui.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektas Nr.XP-1842(4*) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas, dabar pereiname prie darbotvarkės 5 kompleksinio klausimo – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1842. Priėmimo stadija. L.Sabutį – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją kviečiu į tribūną. Trumpai referuokite ir po to pereisime prie priėmimo pastraipsniui.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Po svarstymo buvo įvertintas ką tik jūsų paskelbtas įstatymo projektas, iš Teisės departamento mes gavome dar papildomai keletą pastabų, kurias svarstėme vakar dieną posėdyje, ir jas esame patikslinę ir priėmę. Kai svarstysime pastraipsniui, galėtume dėl kiekvieno stabtelėti, o iš esmės komiteto svarstymo posėdžio protokolas yra išdalintas Seimo nariams.
PIRMININKAS. Dėkui. Ką gi, pereiname priėmimo pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
2 straipsnis. Teisės departamento pastaba.
L.SABUTIS. Mes patikslinome. Pavadinime yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusas ir atskaitomybė, pridėti komisijos sekretoriatas. Ir visa kita palikti taip, kaip yra įstatyme.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, pritarti pastabai ar ne?
L.SABUTIS. Taip. Pritarti. Ar galime priimti 2 straipsnį atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą, kaip siūlo komitetas? Nėra prieštaravimų. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pastaba.
L.SABUTIS. Tai yra redakcinė pastaba. Ji priimtina, kad pakanka paminėti žodžius, kad vadovaujasi įstatymais, ir nebeminėti atskirai Valstybės politikų elgesio kodekso.
PIRMININKAS. Ką gi, ar pritardami departamento pastabai išbraukti atitinkamus žodžius 3 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą galim priimti 3 straipsnį?
L.SABUTIS. Galime.
PIRMININKAS. V.Boreikienė norėtų pritarti? Dėl viso jūs? Supratome. Jūs vėl ne ten užsiregistravote. Ar galime priimti 2 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti?
L.SABUTIS. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas.
5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
6 straipsnis. Ar galime priimti?
L.SABUTIS. Galima su pastaba, yra redakcinė pataisėlė, kad pakanka parašyti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ne sudaroma, o sudaro 5 asmenys. O toliau, kad sudėtį tvirtina Seimas, yra kitame straipsnyje pasakyta.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo atsižvelgti į pastabą. Ar galime su Teisės departamento pastaba priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. Gerbiamasis kolega Bradauskai, kolega Bradauskai, jūs manote, gražu šūkalioti salėje? Dėkui. Tas pats galioja ir ponui P.Gražuliui.
7 straipsnis. Pastabų nėra. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas.
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. 8 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ačiū.
9 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba.
L.SABUTIS. Paliekame nekeisdami, čia yra nedidelė pastaba dėl 2 dalies, kad perteklinė, bet mes manome, kad būtina akcentuoti Tarnybinės etikos ir jos narių nepriklausomumą, kad eidamas tarnybines pareigas yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik įstatymais. Todėl mes manome, kad tegul lieka šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ar pritariate pastabai, atsiprašau?
L.SABUTIS. Ne, nepritariame.
PIRMININKAS. Nepritariate, tai ar galime priimti 9 straipsnį neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabą? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
10 straipsniui irgi yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
L.SABUTIS. 10 straipsniui dėl to, kad mes pridedame atsižvelgdami į 2 dalį ir akcentuojame, jog Sekretoriato darbuotojai taip pat turi saugoti tarnybinę paslaptį, bet siūlome prirašyti pagal departamento pasiūlymą „pasirašiusiems pasižadėjimą“.
PIRMININKAS. Tai pritariat pastabai?
L.SABUTIS. Pritariam.
PIRMININKAS. Su Teisės departamento pastaba ar galime priimti 10 straipsnį? Nėra prieštaravimų. 11 straipsnis.
L.SABUTIS. Redakcinė pastaba. 1 dalyje ne atlyginimą už kūrybinį darbą, o už kūrybinę veiklą. Pastabą priimam.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 11 straipsnį su pastaba? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų, priimtas. 12 straipsnis. Vėlgi yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
L.SABUTIS. Taip pat redakcinė pastaba, kad pirmininkui laikinai išvykus į komandiruotę jo pareigos pavedamos vykdyti kitam asmeniui. Manau, šiuo atveju galima sakyti, kad iš dalies pastabai pritariam.
PIRMININKAS. Jūs manote ar komitetas?
L.SABUTIS. Taip, komitetas.
PIRMININKAS. Ar galime, iš dalies pritardami Teisės departamento pastabai, priimti 12 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta. 13 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
L.SABUTIS. Čia yra iš esmės šiam įstatymui pasiūlymas, keičiama redakcija, kuri Seimo nariams yra išdalyta, dėl 15 straipsnio „Vyriausiosios tarnybinės etikos narių atleidimas iš pareigų“. Dabar yra suredaguota taip, kad vieno skaičiaus Seimo narių reikėtų, kai atleidžiamas Tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, ir kito skaičiaus pakaktų, kai atleidžiamas yra paprastas komisijos narys. Aš nežinau, ar čia reikia man skaityti, ar pakanka, kad…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Dabar mes 13 straipsnį, atkreipiu dėmesį, svarstome.
L.SABUTIS. 13 straipsnis.
PIRMININKAS. Jeigu atkreipėte dėmesį, aštuntoji Teisės departamento pastaba, ten yra kalbama apie…
L.SABUTIS. 13 straipsniui pastabų nėra.
PIRMININKAS. Skaitau aštuntosios pastabos antrą sakinį ir čia yra nuoroda į 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Antras sakinys aštuntoje pastaboje.
L.SABUTIS. Aštuntoje pastaboje antras sakinys. Dėl 11 straipsnio 2 dalies galima būtų suprasti, kad narių, išskyrus…
PIRMININKAS. Toliau yra 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
L.SABUTIS. Negalėčiau dabar jums pasakyti. Vertintas buvo kiekvienas, bet redakcija dėl 13 straipsnio… pirmininko įgaliojimų mes kalbame…
PIRMININKAS. Čia yra keliamas klausimas, ar 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas dera su atitinkamo Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi.
L.SABUTIS. Pagal mūsų išvadą dera ir mes siūlome palikti taip, kaip yra įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Susiorientavome. Tai ar galime priimti 13 straipsnį tokios redakcijos, koks yra?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų, priimtas. 14 straipsnis. Jau buvote pradėjęs, gerbiamasis pranešėjau, kalbėti dėl to.
L.SABUTIS. Tai aš sakau, yra Seimo nariams išdalytas… Apie 15 straipsnį mes kalbame. 14 straipsniui pastabų nėra, bet yra dėl 15 straipsnio. Ar, posėdžio pirmininke, prašote, kad perskaityčiau redakciją, ar pakanka, kad yra išdalyta Seimo nariams?
PIRMININKAS. Pakanka, manau. Tai galime priimti 14 straipsnį? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimtas. 15 straipsnis.
L.SABUTIS. 15 straipsnis priimtas. Mes kaip tik dabar ir aptarėme 15 straipsnį.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate Teisės departamento…
L.SABUTIS. Taip, komitetas pritarė ir pateikė redakciją.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime pritarti 15 straipsnio 2 daliai, kaip siūlo Teisės departamentas ir komitetas?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 16 straipsnis.
L.SABUTIS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Yra. 4 daliai dėl įvaikių.
L.SABUTIS. Tai redakcinė pataisa, taip, mes pritariam tai daliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Su redakcinio pobūdžio pastaba ar galime priimti 16 straipsnį? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Priimta. 17 straipsnis. Nėra pastabų. Galime priimti?
L.SABUTIS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 18 straipsnis.
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 19 straipsnis. Ar galime priimti?
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 20 straipsnis. 20 straipsniui yra.
L.SABUTIS. 20 straipsnyje siūloma šalia kitų teisės aktų, priimamų teisme, tokių kaip nutartys, sprendimai, įrašyti ir žodį „nutarimai“. Mes pritariame, kad reikia įrašyti tokį žodį, ir pritariame Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime su šia pastaba priimti 20 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 21 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 22 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 23 straipsnis.
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 24 straipsnis.
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Priimtas. 25 straipsnis.
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 26 straipsnis.
L.SABUTIS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra pastabų. Priimtas. 27 straipsniui yra pastaba. Prašom, komiteto nuomonė.
L.SABUTIS. Redakcinė pastaba 3 daliai. Vis dėlto reikėtų tikslinti, kada pradedama svarstyti rekomendacija. Mūsų siūlymas yra pritarti ir papildyti – nuo rekomendacijos gavimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti 27 straipsnį su pastaba, į kurią siūloma atsižvelgti? Nėra prieštaravimų. Pritarta. 28 straipsnis.
L.SABUTIS. Vietoj žodžio „veikla“ vartotinas žodis „veika“. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 28 straipsnį su pastaba, į kurią atsižvelgėme? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Priimtas. 29 straipsnis. Pastabų nėra, ar galime priimti?
L.SABUTIS. Negauta.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 30 straipsnis. Ar galime priimti 30 straipsnį?
L.SABUTIS. Galime.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 31 straipsnis. „Įstatymo įsigaliojimas“. Yra pastaba. Prašom.
L.SABUTIS. Mes manome, kad galima pritarti ir redaguoti, jog įsigalioja po vieno kalendorinio mėnesio nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“.
PIRMININKAS. Ar galime su pastaba pritarti 31 straipsniui? Nėra prieštaravimų. Priimta. Ar tai visi pasiūlymai, kuriuos turėjome svarstyti?
L.SABUTIS. Daugiau nebuvo gauta nei iš Seimo narių, nei iš institucijų, todėl kviečiu balsuoti ir priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visokeriopai remiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projektą. Seniai lauktas ir reikalingas sprendimas. Įstatymo projekte reglamentuojama ir statusas, atskaitomybė, veiklos principai, teisiniai pagrindai ir tai suteiks komisijai daug solidesnį pagrindą jos veiklai. Veikla reikalinga. Iš tikrųjų priežiūra turi būti vykdoma, patys buvome susidūrę su daugeliu atvejų, kai iškilo įvairių kolizijų ir aiškinimų, todėl norėdami padėti komisijai, gerbiamieji kolegos, paremkime ją šiuo įstatymu. Aš tikiuosi, kad komisijos vadovė ir komisijos nariai savo veikloje vadovausis šiuo įstatymu ir vykdys tai, kas jiems pavesta, gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulevičius – nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, įstatymas reikalingas, aš sutinku su prieš mane kalbėjusiu kolega P.Auštrevičiumi. Bet aš, taip pat naudodamasis proga, norėčiau išsakyti didžiulį apgailestavimą, kad ne tik mūsų Tarnybinės etikos komisijos veikla, bet ir jos vertinimai, apskritai etika politikų, ministrų, premjero yra visiškai nuvertinta. Ką mes šiandien matome viešoje erdvėje? Už valdiškus pinigus reklamuojasi. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sako – negalima, nueina į teismą, ten, žiūrėk, laimi, po to dar apeliacijos, dar keleri metai, suprantate, man tada iškyla klausimas, o ką mes čia darome, ką mes čia veikiame? Aš atsimenu atvejį, 2000 m., ne taip seniai mūsų istorijoje, užteko Eugenijui Maldeikiui, dabartiniam europarlamentarui, nuvažiuoti ne į tą viešbutį Maskvoje ir jis dėl Valstybinės tarnybinės etikos komisijos sprendimo neteko posto. Šiandien tai atrodo kaip pasaka. Šiandien man atrodo, kad mes priimam įstatymus, mes kažką darom, lyg ir stengiamės, bet viskas veltui. Šiandien ciniškumas jau yra pasiekęs viršūnę Lietuvoje. Aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad darydami šiuos dalykus mes turime nepamiršti ir kitų dalykų: turi būti kontrolė ir atsakomybė tų, kurie pažeidžia etiką ir viešuosius privačius interesus. Jeigu šito nebus, tai šis įstatymas neveiks. Ačiū. O šiaip esu už įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Boreikienė, taip pat nuomonė už.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iki šiol Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudarymo ir veiklos teisinis reglamentavimas buvo iš tiesų neišsamus ir nepakankamas. Todėl priėmus patobulintą įstatymo projektą bus iš esmės užpildytos visos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklos teisinio reglamentavimo spragos. Labai svarbu, kad turės didelę galimybę dalyvauti šioje veikloje ir visuomenė. Taip ši veikla taps daug viešesnė ir skaidresnė. Yra atsakyta į labai daug kitų klausimų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nuolat bendradarbiauja su komisija ir kelia mums visiems labai svarbius klausimus. Siūlau priimti šį įstatymo projektą, nes priėmus šį projektą komisijos veikla iš tiesų taps daug efektyvesnė. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, registruokimės. Pažiūrėsime, kiek yra mūsų salėje.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-1842.
Balsavimo rezultatai. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Už – 76, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, registracijos Nr.XP-1842, priimtas.
Gerbiamieji kolegos, norėtume pasitarti. Buvo numatyta trumpa pertraukėlė. Dirbame toliau siekdami pasivyti nedidelį atsilikimą? Matau, kad tokia yra valia. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Čaplikas.
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Kviečiu į tribūną L.Sabutį. 1-5b – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1843. Priėmimas. Prašau. Žodis jums.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Daugiau pastabų po svarstymo Seime dėl šio įstatymo projekto pataisų nebuvo gauta. Bet mes, atsižvelgdami į Teisės departamento specialistų siūlymus, vakar komiteto posėdžiavome ir kai kurioms pastaboms ir pasiūlymams pritarėme. Mes kviečiame priimti šį įstatymą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerai. Ponas Liudvikas informavo, jog pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Ką gi, įstatymo 1 straipsnis. Į Teisės departamento pastabas jūs atsižvelgėte, dėl jų nebalsuojama?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra? Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta.
8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta.
L.SABUTIS. Dėl 12 straipsnio buvo redakcinė pastaba. Mes taip pat į tai atsižvelgėme. Ir dar viena pastaba Teisės departamento buvo pačioje pabaigoje. Ji analogiška prieš tai svarstytam įstatymui, kad šis įstatymas įsigalioja po vieno kalendorinio mėnesio, kai paskelbiama „Valstybės žiniose“. Daugiau pastabų negauta.
PIRMININKAS. Su minėtomis Teisės departamento pastabomis, į kurias yra atsižvelgta, įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui baigta. Ačiū pranešėjui. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3015(3*) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3015. Priėmimas. Pranešėjas – B.Bradauskas, Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė. Prašau.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautas Seimo nario E.Masiulio pasiūlymas. Pirmoji pasiūlymo dalis buvo redakcinio pobūdžio, jai mes nepritarėme. O antroji dalis yra esminė, mes jai pritarėme, kad nereikia rengti detaliųjų planų, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami ir sujungiami nekeičiant privalomojo teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. Jeigu du sklypai gretimai ir jie yra tos pačios paskirties, tai juos sujungiant nėra reikalo daryti detaliojo plano. Mes šiai pastabai pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Mums reikėtų apsispręsti, ar mes nagrinėjame pono E.Masiulio pataisą, tai yra pasiūlymą. Ar yra 29 remiantys Seimo nariai? Žodis E.Masiuliui, jis pristatys savo pasiūlymą ir tada apsispręsime, kaip toliau darysime. Prašau.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininkas kaip ir pristatė šitos pataisos esmę, tik noriu pasakyti, kad tikrai toks siūlymas leistų bent šiek tiek supaprastinti detaliojo planavimo tvarką ir pažiūrėti, ar tikrai visais atvejais reikalingi tie detalieji planai. Jeigu iš tikrųjų sklypai yra vienas šalia kito ir žmogus nori juos sujungti, nekeisdamas sklypų paskirties, laikydamasis visų privalomojo teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, tai kam dar reikalauti iš to žmogaus, kad jis papildomai leistų pinigus, eitų per įvairias valstybines institucijas, derintų tą detalųjį planą ir t.t? Tai sumažintų ir valstybės institucijų darbo krūvį, tai palengvintų ir žmonių galimybes patiems spręsti dėl savo žemės. Kolegos, kviečiu pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ką gi, dabar teks balsuoti. Ar yra salėje 29 remiantys Seimo nariai, jog šis pasiūlymas būtų svarstomas? (Balsai salėje)
50 Seimo narių remia. Dabar dėl E.Masiulio. Iš dalies buvo atsižvelgta. Ar reikėtų balsuoti? Jus tenkina tas įvertinimas, į kurį ir atsižvelgta. Šiuo atveju E.Masiulis pritaria… Dėl pataisos, dėl E.Masiulio pasiūlymo? Prašau. Žodis ponui R.Dagiui. Ponas R.Dagys nori kalbėti prieš.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, visam šitam trečiam variantui yra gautos neigiamos STT išvados. E.Masiulio pataisa, be to, kas jau yra, praplečia laisvumą, neapibrėžtumą. Mes padarome skylę su savo neapirėžtais butais, kokie jie bus dydžio… Niekas nežino, kas tai yra, ar 10 tūkst. plotą jis užims, ar panašiai, bet mes dar nereikalaujame papildomų sąlygų. Tame visame kontekste E.Masiulio pataisa tik dar pablogina įstatymą.
PIRMININKAS. Ar ponas J.Jaruševičius nori kalbėti už šią pataisą ar dėl viso įstatymo projekto?
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso. Gerai. Ponas G.Mikolaitis dėl šio pasiūlymo ar dėl viso? Dėl viso. Jūs ne ten užsirašote. Aš iš karto atkreipiu dėmesį. G.Šileikis dėl viso įstatymo projekto ar dėl šios pastabos? G.Šileikis – nuomonė už dėl pasiūlymo.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pagalvokite, mes norime, kad žmogui būtų supaprastinta tvarka, kuo mažiau biurokratinių kliūčių, kuo mažiau vaikščiojimo po valdiškus kabinetus. Tai yra siūloma padaryti, kad žmogus galėtų per trumpesnį laiką ir be papildomų išlaidų, be papildomo laiko gaišimo ir valdininkų vienokios ar kitokios įtakos darymo susitvarkyti detaliuosius planus. Labai aiškiai pasakyta, kad planai nerengiami, kai žemės sklypai dalijami, atidalijami ir sujungiami, nekeičiant privalomojo teritorijų tvarkymo, naudojimo režimo reikalavimų. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūs jau pasakėte komiteto nuomonę, vadinasi, iš dalies pritarėte E.Masiulio pataisai. (Balsai salėje) Pirmininke, mikrofonas yra išjungtas, dabar reikia balsuoti. Aš kviečiu jus grįžti į darbo vietą, balsuojame dėl E.Masiulio pataisos. Balsuojame, ar pritariame E.Masiulio pataisai, į kurią komitetas iš dalies atsižvelgė.
Už – 56, prieš – 6, susilaikė 14. Pasiūlymui pritrata.
Dabar 4 nuomonės – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – E.Masiulis.
E.MASIULIS. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. E.Masiulis atsisako nuomonės už. Nuomonė už – B.Bradauskas. Tęsiame toliau. Pone Bradauskai, nuomonė už, žodis jums.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad ponas R.Dagys truputį suklaidino Seimo narius, nes yra gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Pirmoji išvada buvo, kai jie prašė patikslinti, ten buvo namo statybai. Komitetas patikslino vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statybai, po to Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė dar vieną išvadą, kurioje vėl prašė patikslinti, kas tai yra vienbutis, kas yra dvibutis. Čia jau prieiname iki kuriozų. Vienbutis ir dvibutis yra apibrėžti Statybos įstatyme ir jokio patikslinimo čia nereikia. Specialiųjų tyrimų tarnyba neturi daugiau jokių pastabų. Tai nėra neigiama išvada.
Noriu pasakyti, kad antikorupciniu požiūriu, priėmus šį įstatymo projektą, dešimt kartų sumažėtų korupcija, kai rengiant detaliuosius planus reikia vaikščioti ir darinėti visų valdininkų duris. Tai yra pirmas žingsnis, kurį aš žengiau, atsiliepdamas į metinį Prezidento pranešimą, dėl statybų. Toliau reikia tvarkyti šią sistemą, kad žmonėms nereikėtų vargti metus ar pusantrų, kad gautų leidimą statyti. Tai yra nedovanotina ir neleistina. Tai padidina butų kainas, pabrangina statybas ir visa kita. Tai gula ant paprastų žmonių pečių.
Gerbiamieji kolegos, siūlau žengti tą pirmąjį žingsnį, nebijoti ir pritarti šiam įstatymo projektui. Dar yra gerbiamojo ministro A.Paulausko pataisos, kurias mums taip pat reikės svarstyti. Ten taip pat yra gerų dalykų, Statybos įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas. Yra pateikti dar du projektai, kuriuos mums reikės svarstyti, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad, be jokios abejonės, tai yra reikalingas dalykas, bet taip kovodami su biurokratija mes nieko nelaimėsime. Šis įstatymas pirmiausia nedera su Statybos įstatymo 20 straipsniu, nes ten parašyta, kad tokiems namams reikia detaliųjų planų, su Žemės įstatymo 24 straipsniu, nes ten parašyta, kad detalieji planai reikalingi. Jeigu šie du įstatymai būtų lydimieji, tada aš sutikčiau, o dabar bus kolizija.
Kitas dalykas, numatytos išimtys. Aš tai priskiriu išimties kategorijoms. Ponas B.Bradauskas neteisingai sako. Specialiųjų tyrimų tarnyba parašė labai paprastą dalyką – kad šios sąvokos gali sudaryti sąlygas skirtingai interpretuoti. Žinodamas mūsų biurokratus, aš puikiai žinau, kaip jie interpretuos šį įstatymą. Darbas ne palengvės, o pasunkės. Be to, yra Orhuso konvencija. Žmonės ir taip piktinasi, kad niekas neinformuoja, kas ką stato. Kas bus šiuo atveju, kas atsakys už tai?
Siūlau nebalsuoti, nepritarti, palaukti pono A.Paulausko pasiūlytų pakeitimų, nes ir Statybų įstatymas yra koreguojamas, ir tada priimti. Dabar mes darome tokį žingsnį, kuris absoliučiai nieko neduos. Ačiū. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Siūlote balsuoti ar siūlote nedalyvauti balsuojant? G.Steponavičius – nuomonė už.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Nežinau, ar galiu sutikti su ponu B.Bradausku dėl korupcijos sumažinimo lygiai dešimčia kartų, bet kad šis siūlymas yra skirtas korupcijai mažinti, tai tikrai.
Gerbiamieji kolegos, tie, kurie norit kalbėti prieš, pridėkite ranką prie širdies ir pasakykite, ar jūs tikite, kad jeigu kuo daugiau reglamentuosi įstatyme, kuo daugiau paliksi valdininkams spręsti, korupcija nevešės? Šis siūlymas kaip tik siūlo atimti klano galias spręsti, atimti žmonių laiką, brangų laiką, pastangas, nervus ir kitus dalykus. Nedidelis žingsnis, bet, manau, ta linkme yra einama, ir tai tikrai yra kelias korupcijos mažėjimo link, o ne priešingai, kaip kai kurie čia kelia abejones. Manau, tam dalykui reikia pritarti ir judėti į priekį su kur kas platesniais pasiūlymais. Kur kur, bet šioje srityje mes esame besivelkantys uodegoje. Kolegos, per daug detalus reglamentavimas ir yra pagrindinis korupcijos šaltinis.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, ponas B.Bradauskas, sakydamas, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nepateikė išvadų, jus suklaidino. Ir dėl šio trečiojo projekto išvados yra gautos ir jums išdalytos. Aš paprašiau Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Jos yra tokios pačios kaip ir dėl kitų projektų. Aš jums galiu pacituoti: „Atsižvelgdami į (…), manome, kad nuostata dėl vienbučių ir dvibučių namų gali būti skirtingai interpretuojama. Ji turi būti aiškiai apibrėžta įstatyme (…), kitaip mes pažeisime saugomų vertybių apsaugą. Tokiu būdu atidaroma papildoma skylė.“ Tai yra oficiali pono Žimanto Pacevičiaus pasirašyta išvada dėl jūsų trečiojo projekto.
Aš nežinau, kaip elgtis. Jūsų idėja gera, bet kadangi jūs atsisakote projektuose reglamentuoti, kas yra tie dvibučiai, ar tai yra 50 kv.m, ar 10 tūkst. ir panašiai, ši sąvoka yra išplaukusi, valdininkai ją reglamentuoja, ir tai yra aiški skylė. Todėl aš siūlau padaryti pertrauką ir laukti kitų įstatymų, kaip ponas H.Žukauskas sako, arba nebalsuoti už šį įstatymą. Normali tvarka, kurią nori padaryti ponas B.Bradauskas, atveria kelią didžiuliam piktnaudžiavimui. Specialiųjų tyrimų tarnyba neatsiėmė šios pastabos trečiajam projektui. Ji visiems išdalyta. Siūlau šio įstatymo nepriimti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J.Jaruševičius.
J.JARUŠEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ši pataisa sutrumpins detaliojo plano sklypo rengimo laiką mažiausiai 12–16 mėnesių, taip pat atpigins detaliojo plano rengimo išlaidas, manau, skatins efektyviau naudoti žemės išteklius. Mes jau seniai kalbame apie žemės suskirstymo nustatymo nereikalingumą. Šis žingsnis tik palengvina, sumažina biurokratinį krūvį, rengiant sklypų detaliuosius planus. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Esu priverstas konstatuoti, kad Seimas ir vėl demonstruoja savo teisinį nihilizmą. Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos rimtos, aiškios. STT pareiga mus įspėti dėl priimamų įstatymų, kad juose yra skylių, kuriomis bus galima „korupcionieriams“ pasinaudoti.
Visi labai garsiai kalbame apie kovą su korupcija. Balsuodami už šį įstatymą jūs juodu ant balto pasirašote, kad jūsų kalbos dėl kovos su korupcija yra tik plepalai. Darbai rodo visai ką kita. Rekomenduočiau jums elgtis taip, kaip buvo mano rinkimų šūkyje (ponas B.Bradauskas turėtų atsiminti): kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų. Jeigu taip atsitinka, tegul meta į mane akmenį. Kol kas akmenų per septyniolika metų nei į langus, nei į save nesu gavęs. (Balsai salėje) Jums juokinga? O man bus juokinga, kai po šio balsavimo prasidės vėl bylos dėl visokių korupcinių dalykų, ar jūs prisiimsite asmeninę atsakomybę už šį balsavimą ir ar kompensuosite valstybei jos patirtus nuostolius? Kviečiu pagalvoti apie tai prieš spaudžiant mygtuką „už“ korupcinį įstatymą. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Paskutinė nuomonė už – V.Kamblevičius. Iš pradžių išgirskime nuomones už, prieš ir tada apsispręsime, ką daryti. Tada suteiksiu žodį. Nuomonė už – V.Kamblevičius. Pone Kamblevičiau, jūs norite kalbėti? (Triukšmas salėje)
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Dėl vedimo tvarkos – ponas A.Matulas. Prašom.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro įstatymas gali gerokai sumažinti korupciją, bet aš siūlau atsižvelgti įstatymo teikėjams į STT pataisas. Kiek žinau, yra kalbama apie vieną apibrėžimą, kurį reikėtų tikslinti. Iš esmės dauguma parlamento narių balsuotų. Todėl siūlau atidėti šio įstatymo priėmimą ketvirtadieniui, atsižvelgti į tam tikras STT pataisas ir siekti bendro sutarimo. Tai yra įmanoma.
PIRMININKAS. Pone Antanai, aš dabar nesupratau jūsų siūlymo. Ar jūs siūlote padaryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio?
A.MATULAS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. (Balsai salėje) Statutas numato galimybę daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tokiu atveju aš dar kartą klausiu, ar tai buvo tik šiaip kalba, ar formalus siūlymas? Šiaip kalba. (Balsai salėje) Formalus siūlymas. Balsuojame…
A.MATULAS. Kolegos, čia buvo formalus siūlymas, bet įstatymo teikėjai turėtų pasakyti, ar jie suspės iki kito posėdžio ir ar sieks kompromiso, nes iš tikro įstatymas yra gana neblogas ir gali gerokai sumažinti korupciją.
PIRMININKAS. Pone Antanai, aš tiktai primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, mes jau per daug laisvai pradedame interpretuoti Statutą. Visos stadijos baigtos, kalbos pasakytos. Šiuo atveju lieka tiktai balsuoti. Nepradėkime interpretuoti pasiūlymų. Ar jūs prašote pertraukos iki kito posėdžio? Aš kreipiuosi į frakcijos seniūnę. Gerbiamoji Irena, ar frakcijos vardu prašymas iki kito posėdžio? Ne. Tokiu atveju balsuojame dėl minėto įstatymo priėmimo. Balsuojame! (Balsai salėje) Seniūnė galva parodė ne. Tai nėra frakcijos prašymas. (Balsai salėje) Dėl minėto įstatymo priėmimo – Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3015.
63 Seimo nariai dalyvavo balsavime. Įstatymas nėra priimtas. Lauksime geresnių laikų.
Dabar prieš tęsdamas toliau darbą, aš norėčiau… Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Seime vieši Rumunijos parlamento Europos reikalų komiteto delegacija. Pasveikinkime juos. Jie stebi mūsų posėdį. (Plojimai)
Dabar dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kažkaip nesusitelkę Seimo nariai. Žiūriu, net mano kolegos… Birutė nedalyvavo. Tiesiog paprašykime dar kartą registruotis ir pakartoti balsavimą dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Jūsų prašymas. Galima kartoti balsavimą, jeigu toks prašymas nuskambėjo. Dabar dėl vedimo tvarkos – H.Žukauskas, vėliau A.Endzinas, po to jūs. Prašom, Henrikai, žodis jums.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Aš tiktai po balsavimo noriu pasakyti dėl cecho. Čia kažkas apie cechus kalbėjo. Tokių teritorijų planavimo detaliųjų planų niekas, jums žinotina, nenori rengti, nes tai yra daug derinimų ir daug sąnaudų turintis darbas. Todėl aš sakau, kad čia cechas neturi jokios naudos, bet teisiškai negalima sukelti chaoso šioje srityje. Štai kodėl aš sakau, kad kompleksiškai, reikia palaukti A.Paulausko visų pataisų ir kartu priimti šį labai reikalingą įstatymą. Dabartiniu metu mes sukeliame chaosą šioje srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Vis dėlto aš matau, norinčių kalbėti yra. Žodis A.Endzinui. Po to ponui B.Bradauskui ir tada balsuosime arba apsispręsime, ką daryti. Prašom.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš dėl to pasiūlymo dėl pertraukos. Tas pasiūlymas būtų nieko neišsprendęs. Kaip žinome, 48 valandos nepraeitų. Yra vienas būdas, jeigu dar yra nepakankamas aiškumas koreguoti lygiagrečiai ar vėliau Statybos įstatymą truputėlį dar patikslinant, dar išaiškinant, tačiau šis įstatymas, aš manau ir esu įsitikinęs, tikrai negali laukti ir jį reikėtų priimti.
PIRMININKAS. Paskutinis dėl vedimo tvarkos repliką – ponas B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nereikia klaidinti žmonių. Yra STT siūlymas dar kartą patikslinti, apibrėžti, kas yra vienbutis, kas yra dvibutis namas. Pone Matulai, tai yra Statybos įstatyme išaiškinta. Nereikia jau daugiau galvoti, kad vienbutis namas bus tūkstančio kvadratinių metrų ar 5 tūkst. Mes neribojame vienbučio namo ploto. Tarybiniais laikais buvo 60 kvadratinių metrų, paskui 90, kur netilpo 5 vaikai, jeigu žmogus turėjo, bet buvo tokie ribojimai. Pas mus neribojama. Todėl vienbutis namas ir yra vienbutis namas. Dvibutis yra ant dviejų sklypų pastatyti giminių namai. Kartais broliai pasistato sublokuotą namą, kartais kaimynai. Būna įvairiai. Todėl aš prašau dar kartą registruotis ir perbalsuoti, o paskui po balsavimo aš atsakysiu ir ponui S.Pečeliūnui apie nusikaltimus. Nėra didesnio nusikaltimo, kaip žemę padaryti kilnojamą. Pone Pečeliūnai, čia prisiimkite sau labai didelę… Aš jums akmenų nemėtysiu. Man gaila tiesiog to akmens. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Buvo siūlymas dar kartą balsuoti. Pabandome dar kartą balsuoti dėl minėto įstatymo priėmimo. Balsuojame ir matysime, ar salėje… Balsuojame! (Balsai, šurmulys salėje) Buvo pasakyta… Paskutinis kalbėtojau pone Bradauskai, po balsavimo aš suteiksiu jums žodį. Balsuojame!
64 Seimo nariai balsavo. Įstatymas nėra priimtas. Atidėtas balsavimas.
Darbotvarkės 1… klausimas… Jūs norite? Du kalbėtojai. Prašom. Žodis ponui R.Dagiui.
R.J.DAGYS. Gerbiamoji dauguma, yra STT prieštaravimas. Mes patys įvedėme, kad kiekvienam įstatymui būtų STT ekspertizės išvados. Jie pateikė visoms stadijoms savo išvadas ir neatsiima prieštaravimo, kad tai gali atidaryti landą. Būtent šioje vietoje, bet mūsų Aplinkos apsaugos komitetas visiškai nenori to reglamentuoti remdamasis tais pačiais argumentais, kuriuos B.Bradauskas sako, nes tai yra kažkur padaryta. Jeigu ponas B.Bradauskas, dar kartą svarstydamas su STT pareigūnais, įtikins, kad iš tikrųjų ta skylė yra uždengta, nors jie tuo netiki, arba pasiūlys kitą formuluotę, aš manau, tikrai niekas neprieštaraus kitame posėdyje ketvirtadienį balsuoti už tas pataisas. Bet taip atkakliai neigti šį ir dar sakyti, kad STT neprieštarauja, iš tikrųjų nėra gana korektiška komiteto pirmininkui, kai STT parašė pažymas ir atsiuntė mums, kad mes jas įvertintume. Nes darant vieną gerą darbą, nereikia padaryti skylių kitoje vietoje. Tai yra mūsų principinė nuostata. Jeigu STT nusiims savo… arba kaip mes jau vienoje procedūroje darėme, grįšime patikslinti tas sąvokas, su šia pataisa nėra problemų.
PIRMININKAS. Viskas. Gaištame laiką, gerbiamasis Sauliau! Viskas yra iškalbėta, pasakyta. Kartojamės. Balsavimas neįvyko. Dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę.
1-7, registracijos Nr.XP-3214. (Balsai salėje) Aš nepažeidinėju… Gerai, bet trumpai, Sauliau. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, mielasis posėdžio pirmininke. Kadangi mano pavardę minėjo ponas B.Bradauskas meluodamas… Aš jau nerenku žodžių, nesakau sakydamas netiesos, sakau, kad akivaizdžiai meluodamas dėl žemės kilnojimo, apie tai šioje salėje… tegul jis pasiskaito stenogramas. Žemės kilnojimą priėmė Lietuvos komunistų partija Aukščiausiojoje Taryboje balsuodama dėl (…) nuostatų… Savo balsais ir to pasiekė bėgiodama iš salės.
PIRMININKAS. Prasideda…
S.PEČELIŪNAS. Jeigu dar sykį ponas B.Bradauskas mėgins man asmeniškai prikaišioti, kad aš buvau žemės kilnojimo iniciatorius, teks kreiptis į teismą. Aš perspėju, man jau nusibodo įrodinėti, kad nesi kupranugaris. Ir tai yra daroma sąmoningai. Ir posėdžio pirmininko prašau, kai kitą kartą socialdemokratai, senosios Komunistų partijos palikuonys, mėgins vėl tą patį kalbėti, patiems posėdžio pirmininkams juos sustabdyti ir nutraukti netiesos sakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas, baigta. 1-7, registracijos Nr.XP-3214 – Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario V.Muntiano asmens neliečiamybės“ projektas. Aš primenu, kad praeitą posėdį diskusija buvo baigta, buvo išsakytos nuomonės, buvo pasikeista pozicijomis. Dabar mums belieka tiktai kalbėti už, prieš dėl minėtos rezoliucijos. Statute nėra labai reglamentuota, kaip ta procedūra turi būti atliekama. Bet mes vadovausimės bendrąja nuostata – keturios nuomonės už, keturios prieš. Taigi nuomonė už – J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, situacija iš dalies yra labai sudėtinga. Noriu jūsų visų paprašyti keleto dalykų. Pirma, 109 Konstitucijos straipsnis sako: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“ Todėl prašyčiau nepasisavinti šios teisės. Mes tokio dalyko vykdyti negalim. 118 Konstitucijos straipsnis sako: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.“ Dabar dėl gerbiamojo V.Muntiano mes nė vienas negalim pasakyti, kaltas jis ar nekaltas. Jeigu mes neleisime teisėtvarkos institucijoms atlikti viso darbo iki galo, atleiskite, bet V.Muntianas visų žmonių akyse bus kaltas. Seimas bus taip pat apkaltintas, kad jis, kaip įprasta gyvenime sakyti, savo „chebrą“ palaiko. Šito mes negalime leisti.
Toliau, gerbiamieji kolegos, jeigu mes dar kartą neleisime teisėsaugos institucijoms atlikti savo veiksmų, tai visi tie mūsų kaltinimai, kad mes kaltinam, neva teisėsauga nesąžiningai vykdo, negerai sprendžia bylas, tada visa tai yra blefas, nes mes tada neišsiaiškinsim, ar iš tikrųjų teisėsauga blogai dirba, ar mes blogai darome. Leisdami šią bylą užbaigti iki galo, mes pamatysime, ar teisėsauga dirbtinai fabrikuoja bylas ir teismai priims galutinį sprendimą, ar iš tikrųjų teisėsauga teisėtai fabrikuoja bylas. Todėl manyčiau, gerbiamieji kolegos, leiskime šiam procesui įvykti iki galo. Mes tada išlošime kelis dalykus. V.Muntianas, jeigu jis nekaltas, tai ir bus pasakyta, kad jis nekaltas, ir jis liks švarut švarutėlis, o jeigu kaltas, tada teisėsaugos institucijos pasakys „taip“. Leiskime dirbti savo darbą tiems, kam mes pagal Konstituciją ir įstatymus įpareigojome šitą darbą dirbti.
PIRMININKAS. Dvi minutės!
J.VESELKA. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, labai gera frazė buvo mano kolegos J.Veselkos – „įsitikinkim, ar teisėsauga teisėtai fabrikuoja bylas“. Aš jaučiu, kad jis galbūt netyčia taip pasakė, bet tai labai simptomatiška. Teisėtai fabrikuoja bylas. Kolegos, aš tikrai sutikčiau ir mano nuomonė būtų už, jeigu dėl 60 hektarų žemės, kurie buvo pasisavinti vidury Vilniaus, kur dabar yra „Siemens“ arena, kur statomi gyvenamieji namai, būtų kas nors už tai nubaustas. Niekas. Praeitą kadenciją klausiau, klausiau, klausiau. Jeigu tada, kai prieš rinkimus atėjo prokurorai ir sakė, kad labai daug Seimo narių yra korumpuoti, iš jų įvardijo tris, užkulisiuose kalbėjo dar apie keturis, ir gerbiamojo V.Andriukaičio, ir A.Vidžiūno buvo sugadinta reputacija, bet nieko, nulis, šnipštas. Ar kas nors už tai atsakė? Niekas. Ar „Alitos“ byla, dėl kurios Konstitucinis Teismas pasakė, kad ten nuostolis padarytas… aiškus valstybei? Niekas. Aš nesakau, kad gerbiamasis V.Muntianas nepaslydo, bet, mano supratimu, jis už tai jau sumokėjo.
Toliau mes matome procesus, kurie vyksta šiandien Lietuvoje. Vienas įdomus teismas atidedamas spalio 13 d., o 12 d. rinkimai į Seimą. Vienas įdomus ponas, pusantrų metų slapstęsis, dabar važiuos važinėtis kažkur į Rusiją porai savaičių. Vyksta įdomūs procesai. Darykite išvadas. Aš nieko nekaltinu, aš tik noriu susimąstyti. Todėl man šiandien irgi neaišku, kodėl iki šiol neaišku, kas nutekino operatyvinę informaciją į spaudą, kodėl ji nesaugoma? Vėlgi nei bylų, nei atsakomybės.
Gerbiamasis Juliau, vien per gerbiamojo V.Muntiano kailį tikrai mes šito neišsiaiškinsime. Atsiprašau, kad aš taip vaizdžiai pasakiau, bet tikrai neišsiaiškinsime. Todėl manau, tam, kad šiandien būtų aišku, ko mes norime ir ko siekiame, mes turėtume surengti slaptą balsavimą. Kadangi Mišrioji grupė yra kaip frakcija, tai aš tikrai Mišrios grupės vardu prašau rengti slaptą balsavimą, kad niekas nebūtų niekieno saistomas, nei tų, kurie slapstosi pusantrų metų kažkur, bet kad visi nuoširdžiai išreikštumėt savo valią. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji (…), aš visiškai sutinku, kad yra pridaryta begalė labai blogų dalykų, turbūt mes galim pradėti nuo „Mažeikių naftos“, toliau per „Alitą“, toliau tai, kas visai neseniai įvyko su „Leo Lt“. Yra begalė tokių dalykų. Yra dabar ta valdančioji dauguma, kuri prisiima už tuos paskutinius dalykus visą politinę atsakomybę, ir jie bus įvertinti ateinančiuose rinkimuose. Tačiau tie padaryti blogi dalykai, dideli blogi dalykai ir tai, kad už juos nėra noro bausti, nereiškia, kad prisidengdami tuo mes turėtume dengti mažesnius dalykus. Aš nežinau gerbiamojo V.Muntiano kaltės laipsnio ir ar išvis yra ta kaltė. Viena vertus, prokuratūra teigia, kad ten yra problemų, gerbiamasis Viktoras sako, kad nėra problemų. Turim šioje situacijoje sudėti taškus. Ir tuos taškus galutinai sudės vėlgi tas pats Seimas. Jeigu Seimo narys bus kaltas, tarkim, jeigu jis bus nuteistas, tada atsiras apkaltos procesas čia, Seime, ir mes tada spręsim. Dabar mes tiktai turėtume suteikti galimybę paleisti šį procesą, išsiaiškinti, buvo kokių nors pažeidimų ar nebuvo, ir viskas. Taigi, aš manyčiau, mes turėtume balsuoti už šį nutarimą ir nebijoti pasakyti tautai, kad Seimo narys nėra koks nors pašvęstasis, prie kurio negalima būtų prisiliesti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Nežinau, prieš tai kalbėjęs ponas A.Matulevičius sąmoningai ar nesąmoningai pasakė: „Jis už tai jau sumokėjo“, tai, kaip mums žinoma, 2 tūkst. litų. Bet turbūt ne apie tą kainą buvo kalbėta. O dabar rimtai. Mielieji kolegos, mes tokį procesą čia, Seime, jau turėjom. Jau turbūt užmiršote, buvo pono G.Mikolaičio avarija, tada irgi sprendėme, ar leisti teisėsaugos pareigūnams atlikti viską iki galo. Mes leidome, jie ištyrė, bylos nėra, ir reikalas pasibaigė. Aš į šį klausimą, kurį dabar sprendžiam, žiūriu lygiai taip pat: mes negalim trukdyti teisėsaugos pareigūnams išsiaiškinti visko iki galo. Ir jau po to, kai jie pasakys: štai išsiaiškinom tokius ar kitokius dalykus, tas įrodyta teisme, tada jau, kaip ir ponas E.Klumbys sakė, galėsim spręsti kaltės ar ne kaltės klausimą jau pagal Statutą kaip Seimo nario. Dabar mūsų pareiga –netrukdyti teisėsaugai atlikti savo darbo iki galo. Priešingu atveju mes patys atrodysim labai negražiai. Mes būsim tie, kurie, kaip prieš tai minėjau, kalba už kovą su korupcija, o savo veiksmais daro visai ką kita. Aš nei ginu, nei kaip nors kitaip dabar kalbu apie poną V.Muntianą. Man jis yra nei kaltas, nei nekaltas. Jis yra Seimo narys, dėl jo kilo įtarimų, ir mes turim netrukdyti tuos įtarimus arba patvirtinti, arba paneigti. Bet tai gali atlikti tik tam skirtos institucijos, o ne mes savo politine valia. Mūsų politinę valią mes galime pareikšti tik vienu būdu – netrukdyti teisėsaugos institucijoms atsakyti į iškilusius klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R.Juknevičienė.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas iš Seimo tribūnos, kiek prisimenu, praeitą posėdį, kai mes svarstėme šį klausimą, V.Muntianas pats paprašė Seimo balsuoti, kad būtų panaikintas jo parlamentinis imunitetas. Kiek suprantu, jo žodžiai tebegalioja, jie nėra atsiimti. Aš sveikinu V.Muntiano norą, kad prokuratūra ištirtų šį klausimą iki galo ir kad neliktų jokių neaiškumų. Ši byla, kai kam atrodanti menkavertė ar labai svarbi, turi būti ištirta. Jeigu šiandien nebus surinktas 71 balsas čia, Seimo salėje, vadinasi, byla bus nutraukta.
Mes turime prisiminti, kad kolega V.Muntianas galimus pažeidimus padarė būdamas valstybės antruoju asmeniu. Tada net jau kokie nors betoniniai blokeliai pasidaro didelės svarbos. Aš žinau, gal kai kurie kolegos galvoja nedalyvauti, kaip nors nepasirodyti salėje, bet, man atrodo, tai yra vienas esminių sprendimų. Jeigu mes norime, kad mumis patikėtų teisėsauga, kad žmonės patikėtų teisėsauga, kad žmonės pradėtų gerbti Seimą, tai negali būti kokių nors menkaverčių, nemenkaverčių nusižengimų. Jeigu šiandien kas nors neištiria dėl 60 ha bylos, tai yra blogai. Bet negalima dėl to, kad kas nors neištyrė dėl 60 ha bylos, neleisti tirti šitos bylos, kuri taip pat yra svarbi. Todėl manau, būtų gerai, kad rastųsi 71 Seimo narys, kad nebūtų žmonių, lūkuriuojančių už durų, kurie kokių nors susitarimų ar užkulisinių pokalbių dėka būtų kaip nors prisidėję prie to, kad mes uždraustume arba nutrauktume prokuratūrai galimybę tirti.
PIRMININKAS. Laikas! Dvi minutės! Baigėte. Ačiū. Dabar aš kreipiuosi į poną A.Matulevičių, nes mes esame truputį pasimetę. Ar tikrai jūs prašote slapto balsavimo? Gal balsuojame atvirai ir bus išreikšta mūsų valia? Mes truputį pasimetėme, nes Statute nėra reglamentuota balsavimo procedūra. Prašom. Žodis jums.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pats humaniškiausias ir geriausias balsavimas, susijęs su personalijomis, yra slaptas balsavimas. Todėl nematau problemos, jeigu reikia, tegul Seimas sprendžia, kaip balsuoti, bet turiu teisę pasiūlyti spręsti, kaip balsuoti. Aš siūlau balsuoti slaptu balsavimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi teks balsuoti. Dar žodis – E.Klumbiui, ir dirbsime. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, 115 straipsnis labai aiškiai sako, kad Seimui nutarus, kaip tik Seimui nutarus, gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais, kurie nėra išvardyti 1 straipsnyje. Jeigu yra teisėtas Seimo nario siūlymas, kuris turi frakcijos teises, tai Seimas ir turi spręsti.
PIRMININKAS. Be abejo, aš net neginčiju šito pasiūlymo.
E.KLUMBYS. Ne, jūs ginčijate.
PIRMININKAS. Ne. Aš kreipiausi į poną A.Matulevičių, ar jis neatsiima savo siūlymo. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už slaptą balsavimą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už atvirą balsavimą? (Šurmulys salėje) Balsuojantys už remia slaptą balsavimą, tai yra pono A.Matulevičiaus pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad galima balsuoti atvirai.
Už – 32, prieš – 42, susilaikė 14. Nepritarta siūlymui. Balsuosime atvirai.
Visos nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Seimo rezoliucijos priėmimo.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 7. Rezoliucijai pritarta.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo paskelbimo“ projektas, registracijos Nr.XP-2893(2). Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną išsakyti komiteto nuomonę. Pirmasis kalbės Z.Balčytis, pateiks Europos reikalų komiteto nuomonę. Pone Balčyti, kviečiu jus į tribūną. Nutarimas dėl referendumo paskelbimo, Europos reikalų komiteto nuomonė.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, yra pateiktas Seimo nutarimas dėl patariamojo referendumo sušaukimo. Europos reikalų komitetas svarstė šį klausimą. Buvo pateikta daug pasiūlymų. Svarstymo rezultatai: 10 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Kelių komiteto narių yra pateikta atskiroji nuomonė, pateikta prie jūsų projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną B.Vėsaitę. Ekonomikos komiteto nuomonė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas ir svarstė Seimo nutarimo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Seimo narių J.Veselkos bei B.Vėsaitės pasiūlymus šiam projektui. Komitetas nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui, Europos reikalų komitetui, patobulinti nutarimo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Seimo narės B.Vėsaitės pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad siūlomu skelbti referendumu būtų klausiama tautos, ar ji pritaria, jog Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas neapsiribojant 2015 m., o iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau, kol bus pastatyta atominė elektrinė. Manau, tokia formuluotė tikslesnė. Gali atsitikti taip, kad saugumo sumetimais antrąjį bloką teks uždaryti anksčiau negu 2015 metais, tuo tarpu referendumu ir dar privalomuoju jos darbas bus pratęstas iki 2015 metų.
Kartu Ekonomikos komitetas pritarė B.Vėsaitės siūlymui skelbti ne privalomąjį referendumą, bet konsultacinį-patariamąjį. Šiuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, neatėjus reikiamam balsuotųjų skaičiui, referendumas neįvyktų, tai vis tiek netrukdytų rūpintis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo po 2009 metų. Šiems Ekonomikos komiteto siūlymams, kuriuos pakartojo ir nutarimo projekto iniciatorius V.Bogušis, pritarė pagrindinis komitetas, tai yra Europos reikalų komitetas, ir parengė patobulintą variantą. Todėl siūlau pritarti svarstomam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A.Baranauską – Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisijos pirmininką išsakyti nuomonę. Aš nematau jo salėje. Galėčiau jus tik informuoti, kokia komisijos nuomonė. Komisijos nuomonė, minutėlę, yra iš esmės pritarti nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1.
Dabar yra diskusija. Diskusijoje dalyvauti užsirašė kiek? Pirmasis diskusijoje kalbės A.Matulevičius. Kviečiu jus į tribūną.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, prisimenu, lygiai prieš penkerius metus, kai anoje salėje buvo balsuojama dėl Ignalinos antrojo bloko uždarymo, per 100 Seimo narių balsavo labai vieningai, tik penki mes, baltos varnos, susilaikėme. Labai džiaugiuosi, kad buvau tarp tų penkių baltų varnų.
Dar būtų galima kalbėti, kiek įvairių orientacijų politinių jėgų iš esmės aukoja Ignaliną. Teisybės dėlei reikėtų priminti, kad G.Vagnorius (kai kuriuos jo Vyriausybės darbus aš kritikavau) iš tikrųjų buvo tas premjeras, kuris vienintelis, beje, kovojo, kad Ignalina nebūtų uždaryta, teisingiau, kad ne laiku nebūtų uždarytas antrasis blokas. Šiandien visi žinome, kad antrasis blokas gali dirbti.
Aš pritarčiau ir pritariu svarstomam referendumui, gaila, kad jis tik konsultacinio pobūdžio, bet yra vienas darbas, teisingiau, yra nepadaryti du darbai. Vienas darbas, kuris nepadarytas, tai yra nepataisytas mūsų Referendumo įstatymas. Tą reikėjo būtinai padaryti, galbūt dar galima padaryti rugsėjo 10 d. prasidedančios sesijos pradžioje, jeigu Ekonomikos ar kitas komitetas būtų toks geras ir parengtų, nes nė vienoje valstybėje nėra tokio sudėtingo Referendumo įstatymo, koks yra mūsų.
Ir kitas dalykas. Jeigu mūsų Vyriausybė bus nuoširdi ir visi politikai bus nuoširdūs dėl šio referendumo, tikrai išaiškins žmonėms, kad jų valios pareiškimas yra labai svarbus Europos Sąjungai. Šiandien Europos Sąjungoje, deja, žinomi du dalykai. Visų pirma jokios derybos nevyksta, tai viena. Aleksandras Abišala nesiskaito, nes jis nėra koks nors oficialus atstovas, jis gali tik nuvažiuoti ir laisvai pasikalbėti Briuselyje. Antras dalykas, derybos turi vykti ne tik su Europos Komisija, bet ir su šalimis narėmis, be to, tai turėtų daryti mūsų ambasadoriai, tai turėtų daryti Užsienio reikalų ministerija, tai turėtų daryti Ūkio ministerija ir tai turėtų daryti pats premjeras ir mūsų Prezidentas. Reikėtų tik pasiskolinti ir peržiūrėti skaidres, kurias Seimo nariams neseniai rodė Pramonininkų konfederacija, kad, uždarius atominę elektrinę, raudona bankrotų kreivė žiauriai kyla į viršų. Ir tai yra faktas, ir tai yra ne juokai. Aš suprantu, kad man dalyvaujant tame Valstybės saugumo departamento tyrime, kai mes matėme, kad saugumo darbuotojai net buvo naudojami tam, kad perimtų Kauno termofikacinės elektrinės valdymą… Šiandien darosi aišku. Ten jau suprojektuoti ir bus pastatyti nauji generatoriai. Viskas bus OK ir bus pardavinėjama elektra. Bet elektra bus pardavinėjama labai brangiai. Ignalina gali dirbti, gali būti nauja elektrinė.
Aš pritariu pateiktam įstatymo projektui, bet tik norėčiau, kad mes rudenį kaip nors padarytume taip, kad, nepaisant mūsų politinių pažiūrų, tam tikrų mūsų skirtumų, bent šiuo klausimu įtikintume žmones, kad be šito Lietuva tikrai nevykusiai gyvens ir bus labai rimta ekonominė krizė. Jeigu šitai bus padaryta sąžiningai, tada ir referendumas, mano supratimu, įvyks. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V.Bogušį.
V.BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš pritarčiau tam, ką sakė gerbiamoji Ekonomikos komiteto pirmininkė ponia B.Vėsaitė. Išties projektas buvo teikiamas dėl imperatyvinio, t. y. privalomojo, referendumo. Kaip sakė ponas A.Matulevičius, deja, dėl įstatymo griežtumo teko sutikti daryti kompromisą ir rengti patariamąjį konsultacinį referendumą. Mano manymu, tai yra mums visiems labai svarbu, juo labiau kad Konstitucijos 9 straipsnis sako, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas.“
Mes, kaip tautos atstovai, priimame tokį sprendimą. Aš tikrai tikiuosi, kad po svarstymo bus pritarta. Žinoma, yra tokie argumentai, kad mes čia darome tam tikrą kazuistiką, jog, stojant į Europos Sąjungą ir pritariant sutarčiai referendumo būdu, tauta jau atseit nubalsavo dėl atominės jėgainės uždarymo. Bet tauta nubalsavo, kai buvo visai kitos sąlygos, visiškai kitos galimybės, visiškai kitos ekonominės aplinkybės.
Dabar brangstant energetiniams kaštams, brangstant elektros energijai, mes puikiai suvokiame, kad jeigu 2009 m. uždarysime atominę jėgainę, yra preliminarūs skaičiavimai, gali padidėti iki 70–80 centų už vieną kilovatvalandę. Taigi mes išties turime kreiptis į tautą, ir tauta, kaip suverenas, turi išreikšti savo valią. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, norėčiau kolegas patikslinti. Iš tikrųjų konsultacijos vyksta ir vyksta labai aukštu lygiu. Apie atominės jėgainės darbo pratęsimą, ne uždarymą – pratęsimą, kalba ir premjeras, kalba ir ūkio ministras, kalba ir užsienio reikalų ministras. Bet kadangi vyksta konsultacijos, tai konsultacijos paprastai nebūna komentuojamos. Komentuojami tik derybų rezultatai. Tai jeigu mes diplomatiniu būdu suteikiame dar vieną instrumentą oficialiam atstovui ponui A.Abišalai, jis išties yra oficialus atstovas deryboms dėl atominės jėgainės darbo pratęsimo, tai jeigu tai vyksta derybiniu diplomatiniu būdu, tai mes, kaip politikai, kaip tautos atstovai, paskelbę referendumą ir atsiklausę tautos nuomonės, kontrasignuojame ir mūsų derybininkams suteikiame labai didelius ir stiprius argumentus.
Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad mes, suprasdami, kokia yra bendra Europos, gal net galima sakyti – pasaulio, energetinė situacija, koks brangimas ar net būtų galima įvardyti (to žodžio nelabai mėgstu), kad artėjame prie tam tikros energetinės krizės (gal truputį ir per stipriai aš pasakiau), vis dėlto atsiklauskime tautos ir duokime tautai galimybę išreikšti savo nuomonę.
Ir dar vienas argumentas. Aš girdžiu, gana politiškai tam tikri kolegos nepritaria dėl to, kad čia yra daug populizmo, dėl to, kad mes norime padaryti aktyvesnius Seimo rinkimus, nes kai kurioms partijoms yra labai reikalinga, kad dalyvautų daug didesnis balsuotojų skaičius, na, o kitoms partijoms yra geriau ir geresnis rezultatas, jeigu bus pasyvūs rezultatai ir mažesnis aktyvumas. Tai ir vienas, ir kitas argumentas, mano manymu, yra politiškai nevisiškai adekvatus. Darykime aktyvesnę tautą. Kuo daugiau balsuos, tuo labiau lems savo likimą, išrinkdami tautos atstovus. Mano manymu, tai yra dvigubas pliusas. Jie apsispręs dėl atominės jėgainės, dėl visų ateities energetinių kaštų ir kartu išsirinks demokratiškesnį Seimą, kuris atstovaus platesnei mūsų tautos visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. E.Masiulis. Tačiau jo salėje nematau. A.Ažubalis.
A.AŽUBALIS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Tėvynės Sąjungos frakcija pabrėžia, kad mes besąlygiškai palaikome pastangas pratęsti Ignalinos antrojo bloko veikimą. Esame įsitikinę, kad šiuo ypatingu klausimu visuomenės nuomonė yra labai svarbi, tačiau kviečiame visus kolegas apsvarstyti ir atsižvelgti į keletą labai svarbių aspektų. Jie atrodytų visiems žinomi, tačiau visą laiką mes juos kažkaip ignoruojame ar praleidžiame pro ausis.
Pirmiausia yra tai, kad mes, Lietuvos Respublika, esame įsipareigoję uždaryti Ignalinos atominę pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Tai buvo patvirtinta visų mūsų žmonių, piliečių, referendume. Dar daugiau – mes, t. y. Seimas, remdamasis minėto referendumo rezultatais, ratifikavo Stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Dar daugiau galiu pasakyti. Remiantis mūsų priimtu Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsniu, Europos Sąjungos teisės normos kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Europos teisės departamentas pažymėjo, kad teikiamo nutarimo projektu iš esmės siūloma mūsų piliečiams balsuoti už neteisėtą sprendimą, kurio rezultatais ateityje gali būti remiamasi pateisinant vėlesnius neteisėtus valdžios institucijų veiksmus. Taigi, kitaip sakant, nutarimo projektu siūloma surengti referendumą, kuris pats savaime arba jo įgyvendinimo priemonės negali teisėtai pakeisti, panaikinti ar sukurti naujų teisės normų, nes jos jau yra įtvirtintos tarptautinėje sutartyje, kuri priklauso Europos Sąjungos konstitucinės teisės sistemai. Tą patį kalbėjo ir mūsų Seimo Teisės departamentas, pažymėjęs, kad taip formuluojamas referendumo klausimas yra traktuotinas kaip klaidinantis ir neatitinkantis realios teisinės situacijos. Visi mes, ir ponia B.Vėsaitė, Europos reikalų komitete buvome informuoti mūsų Užsienio reikalų ministerijos, kad tokia referendumo iniciatyva gali pabloginti Lietuvos Respublikos poziciją, siekiant derybų, dar tik siekiant derybų su Europos Sąjungos institucijomis dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo.
Gerbiamieji kolegos, apgailėtina, kad premjeras, valdančiosios koalicijos lyderis ir Vyriausybės vadovas, iki šiol neišreiškė savo nuomonės dėl šio referendumo iniciatyvos ir referendumo formuluotės. Todėl mums neaišku, ar G.Kirkilas asmeniškai prisiima atsakomybę su visomis pasekmėmis už tokio referendumo iniciatyvos realizavimo neigiamus rezultatus, o gal čia yra dar liūdnesni dalykai. Sužlugdžius ir sukompromitavus Lietuvos atstovų pokalbius su Komisija dėl antrojo bloko darbo pratęsimo, liekame vienui vieni prieš „Gazpromą“ ir „Dujotekaną“. Tai gal šito siekiama? (Balsai salėje) Kolegos, valstybės Prezidentas, Europos Teisės departamentas, Užsienio reikalų ministerija teigia, kad toks Seimo sprendimas ne tik sukompromituotų Lietuvą, kaip valstybę, kuri laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų, bet ir labai apsunkintų A.Abišalos delegacijos pokalbius Briuselyje. Taip pat šitos institucijos ir asmenys konstatuoja, kad tai galimai įstumtų Lietuvą į atvirą konfliktą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Komisija, o tokio konflikto galima išvada – sustabdyta finansinė parama Lietuvai, kuri 2004–2006 m. sudarė Lietuvai 7 mlrd. Lt, o 2007–2013 m. periodui skirta daugiau kaip 23 mlrd. litų.
Dabar konkretūs skaičiai apie Ignalinos atominę elektrinę. Mes 2004–2006 m. jau gavome beveik 300 mln. eurų uždarymui, 2007–2013 m. turėtų būti skirta beveik 1 mlrd. eurų. Gerbiamieji kolegos, kas prisiims atsakomybę dėl šių lėšų ne tik užšaldymo, kaip gali atsitikti su Sanglaudos fondo lėšomis, tačiau Lietuvai atsisakius vykdyti savo įsipareigojimus mums tiesiog gali tekti grąžinti tuos pinigus. (Šurmulys salėje) Be tų pinigų mes negalėsime rengti, kaip dabar ir rengiame, Lietuvos alternatyvių energetinių šaltinių studijų. Mes naudojam šiuo pinigus Švedijos–Lietuvos elektros kabelio tiesimo projektavimui, Lietuvos–Lenkijos dujotiekio projektavimo studijai atlikti. Taigi, būdami sąžiningi, šio nutarimo rengėjai turėjo pridurti prie 3 straipsnio, kad pritariu, kad Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas, ir toliau tęsti, nes jeigu dėl šio nutarimo įgyvendinimo Lietuva bus priversta grąžinti Europos Sąjungai jau įsisavintus 8 mlrd. Lt ir atsisakyti paskirtų 23 mlrd. litų. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, pabaigoje norėčiau pacituoti valstybės Prezidentą Valdą Adamkų: „Šis referendumo siūlymas Lietuvos žmonėms, manau, net iš dalies nesąžiningas. Praktiškai tai yra artėjančių Seimo rinkimų propagandinis triukas. Aiškiai dar kartą noriu pabrėžti, kad tai rezultatų neduos, o gali turėti neigiamos įtakos mūsų santykiuose su Europos Sąjunga.“ Taigi, gerbiamieji kolegos, jeigu būtų įsiklausyta į mūsų teikiamus pasiūlymus, į mūsų atskirąją nuomonę, pareikštą Europos reikalų komitete, o ne būtų eita buldozeriu, Tėvynės sąjunga, kuri yra už pratęsimą antrojo bloko, už tai, kad būtų atsiklausta visuomenės, būtų balsavusi visai kitaip. Šiuo atveju mūsų frakcija balsuos prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi. J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Oi, gerbiamieji kolegos, labai blogai, kai politikai viską sprendžia žiūrėdami į žvaigždes. Pasižiūri ir nutaria. Atsimenu visą laiką tą dainą – Lietuva energetiškai nesaugi. Aštuoniolika metų jokios problemos dėl apsirūpinimo elektra Lietuva neturėjo ir visą laiką politikai šaukė: Lietuva energetiškai nesaugi. Galiu pasakyti, kai tik uždarysime Ignalinos atominę elektrinę, šita jūsų svajonė tikrai išsipildys. Tapsime energetiškai nesaugūs. Tai, apie ką aštuoniolika metų svajojot, 2009 m. taps realybe. Ir dabar yra toks klausimas. Jėzau Marija, Europos Sąjunga skyrė 3,5 mlrd. Lt Ignalinos atominei elektrinei uždaryti ir elektros ūkiui modernizuoti! Visi mato tuos 3,5 mlrd., ir daugiau nieko. Štai aš jums pateiksiu šiek tiek kitokius vertinimus.
Abiem Ignalinos atominės elektrinės blokams modernizuoti reikia apie 3 mlrd. litų. Abu blokai, dirbdami su visokiom pertraukėlėm, gali pagaminti 18 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Ir tam, kad per penkerius metus tie 3 mlrd. atsipirktų, reikėtų vienos kilovatvalandės kainą Ignalinos atominei elektrinei padidinti 3 centais. Vietoj dabartinių 5,7 Ignalina pardavinėtų po 8,7 cento. Taigi per penkerius metus atsiperka, o per likusius 15 metų Ignalinos atominė elektrinė gali užsidirbti papildomai apie 7,5 mlrd. Lt, plius vartotojai sutaupytų už elektros energiją apie 13 mlrd. Lt, tai jūs viską susumuokite ir pažiūrėkite, kiek verta tie 3,5 mlrd. Lt parama.
Dabar kai kas gąsdina, kad mūsų prestižas labai nukris, jeigu mes surengsime referendumą ir nutarsime. Jūs pasakykite man, kuri pasaulio valstybė, matydama, lygindama skaičius ir gindama savo interesus, praranda prestižą? Prestižą praranda tik tie, kurie lankstosi, sakysim, įsivaizduojančiam aukštesniam ponui ir tik žiūri, ką ponas pasakys. O štai ne teoriniai samprotavimai, aš gavau atsakymą iš to pono, kurio jūs bijote, atsakymas yra labai paprastas – jeigu jūs laiku neuždarysite antrojo bloko, vienintelis dalykas, kuo jie mus gąsdina nubausią – neduos paramos 3,5 mlrd. litų. Tai aš ir sakau, ačiū, ponai, už šią paramą, bet atleiskite, tai, ką reikės, jeigu reikės sugrąžinti, mes atskaičiuosim tuos nuostolius, kuriuos patyrėme uždarę pirma laiko pirmąjį bloką, o visa kita mūsų garbė pasiūlyti jiems patiems, pasiimkite. Pasiimkite ir, jeigu norite, dar milijardą pridėsime už tai, kad mes priėmėme savo sprendimą. Ir ekonomiškai, ir autoritetą tarptautiniu mastu išlošiam, nes ginam savo interesus.
Dabar iš tikrųjų kodėl pasirašėm? Atsiminkite. Dvi dienas referendumas vyko. Ir po butelį alaus, ir po pakelį skalbimo miltelių, kad tik pritartų. Ar kas nors akcentavo, kad stojimo į Europos Sąjungą sąlyga –dviguba elektros kaina. Ar kas nors kada nors pabrėžė šitą?! Taigi jeigu būtumėte šitą pabrėžę, nebūtų išgelbėjęs nei alaus butelis, nei pakelis miltelių. Todėl, gerbiamieji, vieną bėdą aš matau šiame referendume. Mes rengiame patariamąjį, patariamasis referendumas iš tikrųjų nieko neduos. Arba Vyriausybė susitars pratęsti, tada referendumas, sakysim, kad padėjo, jeigu nesusitarsime, tauta pasakys: dar kartą mus apmovė. Mes ėjome tikėdamiesi, kad elektra kainuos 35 centus, o pasirodo, 70 ir daugiau, dar kartą mus politikai… Todėl, gerbiamieji kolegos, jeigu jau mestume iššūkį Europos Sąjungai, tai reikia mesti dėl tų didelių milijardų. Išlošimas mums garantuotas, aš jums pasakysiu. Gal kas nors bijo, kad išmes iš Europos Sąjungos. Jūs man pasakykite, ar bent viena imperija nors kartą bent 100 ha žemės atsisakė…
PIRMININKAS. 5 minutės, pone Juliau.
J.VESELKA. Todėl, gerbiamieji, aš už tai, kad rengtume referendumą privalomąjį, kad būtų galima modernizuoti abu blokus, tai užtikrintų mums dvigubai pigesnę elektros energiją dar 20 metų, ir mes galime 3,5 mlrd. patys grąžinti Europos Sąjungai, neprašydami, kad jie mus nubaustų. Patys. Ir dar pridedu…
PIRMININKAS. 5 minutės, pone Juliau, baigėsi.
J.VESELKA. …todėl dar kartą – tik už privalomą referendumą.
PIRMININKAS. E.Klumbys. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS (TTF). Duetu? Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pradėti nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo teisinės bazės. Tai yra pirmiausia mūsų stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Kodėl šio klausimo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tauta nesprendė tuomet? Kodėl nebuvo tų diskusijų, kurios yra čia, dabar? Kodėl tada negalėjo kalbėti tie, kurie apie tai kalbėjo, kas mūsų laukia? Aš buvau vienas iš nedaugelio, kuris balsavo prieš stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo įstatymą. Beje, tauta dėl Ignalinos atominės elektrinės jau pasisakė. Ji, apmulkinta dėžučių su skalbimo milteliais ir alaus butelių, buvo 63 ar 65 % sąrašinių balsų už stojimą į Europos Sąjungą. Tai yra kartu ir už punktą, kad yra uždaroma Ignalinos atominė elektrinė iki 2009 metų. Apie tai buvo kalbama, nesakykite, kad apie tai nebuvo kalbama. Ar tada niekas nekalbėjo, kad daromas nusikaltimas ir elektros kainos nešaus į viršų? Tai kalbėjo ir J.Veselka, tai ir kalbėjo E.Klumbys, ir P.Gražulis, ir buvęs Seimo narys S.Buškevičius, ir socialdemokratas M.Pronckus.
Kuo visa tai baigėsi mums? Mes buvome apšaukti marginalais, populistais, neišmanėliais ir dabar, gerbiamieji ponuliai socdemai, konservatoriai arba liberalai, kas buvo teisus? Aš, stovėdamas čia, iš tos tribūnos, į jus žiūriu su ramia sąžine. O kaip jūs šitoje situacijoje jaučiatės? Kodėl jūs tada nekalbėjote apie žmonių nuomonės svarbą, Konstitucijos 9 straipsnį? Tada to nereikėjo. Ir dabar aš galiu pasakyti, nes aš tai puikiai prisimenu, toks jūsų dviveidiškumas yra tiesiog šlykštus.
Dabar noriu pasakyti, kad referendumai yra dvejopi. Pirmas referendumas yra toks, kai iš esmės sprendžiami dalykai. Antras, yra referendumai kaip viešųjų ryšių akcija – reikia, kad būtų pasiekti visai kiti tikslai. Čia aš noriu priminti kitą referendumą, 1991 m. V.Landsbergio ir būsimų konservatorių inicijuotą referendumą dėl Tarybinės armijos išvedimo iš Lietuvos dar 1992 metais. Kokia isterija buvo sukelta tada? Aš tada buvau, noriu pasakyti, vienintelis, nepabūgęs tam pasipriešinimui ir pasakęs: „Rusas į Lietuvą atėjo be referendumo, rusas iš Lietuvos turi išeiti be referendumo.“ Bet dėl siaurų interesų buvo aukojami šventi tautai dalykai. Ir aš vėl kalbėdamas nebijau to, kad man iki šiol kabinama etiketė, kad aš buvau vienintelis Aukščiausiojoje Taryboje (tą šiandien A.Salamakinas skleidžia), balsavęs prieš Tarybinės armijos išvedimą iš Lietuvos. Štai kaip viskas išverčiama – kol visa tai vyksta, tie, kurie nori pasakyti teisybę, tie, kurie yra didžioji mažuma, jie yra paverčiami neišmanėliais, išdavikais ir t. t. Paskui praeina 2 metai, 5, 10 metų, viskas apsiverčia visiškai kitaip.
Baigdamas noriu pasakyti, kad Lietuva, kaip valstybė, padarė savo sprendimą, padarė tauta, padarė valdžia ir tą padarė Europos Sąjunga. Tai padarė Europos Sąjungos valstybės, ratifikuodamos sutartį dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Kam tas referendumas yra reikalingas, kam tie viešieji ryšiai daromi? Kol kas aš šiandieną iki galo negaliu pasakyti. Bet tikrai šitie viešieji ryšiai daromi ne dėl to, kad Ignalinos atominė elektrinė dirbtų toliau, ir tai yra ne pagrindinis šio referendumo iniciatorių tikslas. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dabar mums teks apsispręsti. Aš kviečiu į tribūną Z.Balčytį, nes čia yra kai kurių… Kaip pagrindinio komiteto pranešėją. Turiu komiteto išvadą. Yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, į jas iš dalies atsižvelgta, pritarta. Yra pasiūlymai arba tokie pastebėjimai, pateikti Mokslo akademijos, kelių piliečių. Tai yra piliečio Algimanto Lelešiaus, pilietės Petruškevičienės, dėl kurių mes nebalsuosime, bet tai yra išsakyta nuomonė. Ir dabar yra pateikti Seimo narių pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas yra pateiktas J.Veselkos. Bet čia padieniui jūs pateikėte du pasiūlymus. Dabar abu reikės svarstyti, ar jie tarpusavy susiję? Kurį dabar? Yra 22 d. ir yra 23 d., kur komitetas jiems nepritarė. Kurį siūlymą siūlote nagrinėti?
J.VESELKA. Paskutinį.
PIRMININKAS. Paskutinį. 23 dienos. Mes jungiame mikrofoną, prašau trumpai pateikti. Komitetas jam nepritarė, po to mes paprašysime ir komiteto nuomonės.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kada mes kalbame apie dalykus, konkrečius pinigus ir konkrečią ekonominę naudą, mes negalime vadovautis tik politiniais lozungais. Gerbiamieji, pateikiau skaičius, ką reiškia Ignalinos uždarymas? Tai yra dideli, milžiniški Lietuvos nuostoliai. Kiek krizių dėl to patirsime, man sunku pasakyti. Bet tai milžiniški, dešimtimis milijardų skaičiuojami nuostoliai. Todėl, jeigu jau žaidžiame žaidimą ir parodome savo principinę poziciją, aš siūlau privalomąjį referendumą. Nebijokite, jeigu visos politinės partijos paaiškintų žmogui, girdi, tu nori mokėti 35 centus ar 1 litą, ir jeigu nori 1 litą, neik į referendumą, o jeigu nori 35 centų, ateik į referendumą, į referendumą ateis visi. Mes turime žinoti, kad tai bus privalomasis ir jokie klerkai negalės kitaip pasielgti. O Europos Sąjunga, aš dar kartą sakau, pasakė – negausite pinigų, 3,5 mlrd. Dar kartą sakau, ačiū, mes patys užsidirbsime daug daugiau. Todėl siūlau paprastą dalyką – privalomąjį referendumą dėl abiejų blokų modernizavimo ir darbo pratęsimo iki techniškai saugių terminų. Prašau šitą pasiūlymą palaikyti. Žaisti, tai žaisti, ir neužsiiminėkime tokiais pelytės žaidimais.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik norėčiau prieš suteikdamas žodį ponui Z.Balčyčiui patikslinti. Jūs, matyt, atsiimate savo antrąjį pasiūlymą, nes tai, apie ką jūs kalbėjote, yra jūsų pirmasis pasiūlymas, gegužės 22 d., dėl 1 ir 3 straipsnių naujos redakcijos. Kad būtų aišku, apie ką mes kalbame. Kur jūs ir siūlote, dėl I ir II blokų modernizavimo ir jo darbo pratęsimo iki techniškai saugių terminų. Jūs tai siūlote. Ir vėl privalomasis referendumas, kad I ir II blokai būtų modernizuoti ir jų darbas pratęstas iki techniškai saugių terminų. Dar kartą pakartojote. Komiteto nuomonė. Prašau.
Z.BALČYTIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl ekonominio skaičiavimo ir ekonominės naudos. Labai paprasta. Iš tikrųjų galima popieriuje paskaičiuoti, kad mums reikia padaryti tam tikrus veiksmus, ir tada mes turėsime iš ilgojo laikotarpio naudos. Tačiau kartais trūkta paprasto dalyko, trūksta pinigų ir tuos atliekamus 3 mlrd. reikia mums turėti. Nesutinku, kad Europos Sąjunga yra pasakiusi, kad jeigu mes surengsime referendumą, tai mums bus sumažinta viena ar kita parama. Yra labai aiškios taisyklės, už ką mums gali nubraukti paramą. Privalomasis tai yra mūsų stojimo sutarties kvestionavimas. Konsultacinis, aš manau, tai yra labai mandagi forma, kada iš tikrųjų pasikeitė ekonominės sąlygos, tai yra labai pabrango visa energetika ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje… Mūsų atsiklausti ir kartu gauti mandatą, aš taip suprantu, ir Vyriausybei, ir kitoms institucijoms dėl konsultacijų, galbūt dėl derybų su Europos Taryba arba Europos Komisija. Pagrindinio komiteto pasiūlymas buvo organizuoti paariamąjį referendumą, kuris leistų ateityje daryti tai, ką sakiau. Mes negalime žaisti vien tik ekonomine nauda. Šitas Ignalinos reaktorius sukelia tam tikrą nesaugumą ir mes pavyzdį turime, todėl, kalbėdami apie ekonominę naudą, mes neturime pamiršti ir saugumo klausimų. Dabartinis reaktorius saugus iki 2012 metų. Po to vėl reikia daryti tam tikrus dalykus, bet tai jau negarantuoja, kad jis galėtų dirbti ilguoju laikotarpiu. Dėl ko paprastai tokios elektrinės statomos? Jos statomos 60 metų ir daugiau. Mielieji kolegos, manau, privalomojo referendumo idėja būtų neteisingas žingsnis, dėl to ir kitos frakcijos kalbėjo, o patariamasis būtų mandagus tautos atsiklausimas dėl pasikeitusių sąlygų ir tolesnės mūsų politinės strategijos šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl minėto pasiūlymo. Nuomonė už – P.Gražulis. Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad gerbiamasis Z.Balčytis truputį kalbėjo ne tiesą dėl atominės elektrinės nesaugumo. Kiek buvo ekspertų, iš įvairiausių šalių važiavo, tikrino, nė viena ekspertų grupė nepasakė, kad ši atominė elektrinė nesaugi. Jeigu jūs taip kalbate, tai pateikite dokumentus, nors vieną dokumentą, kur būtų pateikta raštu. Jeigu ji būtų nesaugi, ji būtų seniai uždaryta.
Kitas dalykas. Gerbiamasis Balčyti, jūs sakote, kad nesurasime 3 milijardų. Jų nereikės. Pagal ekonomistų skaičiavimus reikės pusantro milijardo abiem blokams modernizuoti. Gerai, infliacija – tegu būna 2 milijardai. Tai jūs 2 milijardų negalite rasti? Aš manau, kad tuos 2 milijardus laisvai duotų bankai, nes šis projektas per ketverius metus atsipirktų. O iš kur gausite 10 milijardų naujai atominei elektrinei statyti? Tai kur jūsų logika? Manau, kad neapgaudinėkime savęs ir neapgaudinėkime tautos, neleiskime pinigų patariamajam referendumui. Tai yra niekinis referendumas, kam jo apskritai reikia? Aš remiu ir prašau Seimo narius balsuoti, kad būtų privalomasis referendumas, tik tuo atveju mes galėsime paspausti ir Briuselį. Jeigu negausime tų milijardų, tai tikrai nedidelė problema. Atsiras daug didesnė problema, jeigu mes uždarysime atominę elektrinę.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, tokie žodžiai kaip „paspausti Briuselį“ šiek tiek kelia šypseną, jeigu ne juoką. Man atrodo, kad spausti galima kaimyną, kuris yra šalia, jo ranką ir t. t. Mes puikiai žinome, kas yra referendumai, kiek tų referendumų pas mus buvo skelbta, rinkta parašų ir t. t. Man regis, kad logiškiausias dalykas – nedideliais žingsneliais, bet eiti į priekį. Čia visi milijardais mėtosi iš kairės į (…), kaip ponas Z.Balčytis sakė, mažmožis, bet tų pinigų, 3 milijardų, niekas neturi ir gali neturėti. Norint pasiekti galutinį tikslą nebūtina eiti kaktomuša, arba su kakta daužyti sieną, kad pereitume. Mes galime labai protingai, įžvalgiai, nuosekliai žengti kelis žingsnelius ir kartu su ta ar kita Vyriausybe, kartu su tais ar kitais derybininkais, užsienio diplomatais pasiekti savo tikslą. Siūlau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonės už ir prieš nuskambėjo. Balsuojame dėl J.Veselkos pateikto siūlymo. Balsuojantys už remia, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog reikėtų… Balsuojame dėl J.Veselkos pateikto siūlymo, jis siūlo rengti ne patariamąjį referendumą, o privalomąjį. Balsuojantys už remia šį pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog reikėtų remti Ekonomikos komiteto nuomonę.
Už – 25, prieš – 23, susilaikė 29. Nepritarta. Taigi mes nesvarstome antrojo jūsų pasiūlymo, nes jie tai yra tarpusavyje susiję.
B.Vėsaitės pasiūlymas. Kaip suprantu, pirmąjį jūs atsiimate. Dabar suteiksiu jums žodį, kad pateiktumėte savo antrąjį siūlymą dėl konsultacinio referendumo rengimo. Jūsų redakcija dabar. (Balsas salėje) Komiteto pozicija, bet tai yra įtraukta tarp mano pasiūlymų. Ne. Aišku, gerai. Europos reikalų komitetas pritarė B.Vėsaitės pasiūlymui, tai tokiu atveju nereikia ir balsuoti. Nutarimo projektas įregistruotas, atsiprašau, teisingai.
Diskusijos baigtos. Ačiū ponui Z.Balčyčiui. Nutarimo projektas jums išdalytas.
Prieš balsuojant noriu atsiklausti atskirosios nuomonės reiškėjų. Yra keturi Seimo nariai, pareiškę atskirąją nuomonę: A.Kubilius, A.Ažubalis, R.Dagys ir V.Aleknaitė-Abramikienė. Statutas reglamentuoja, lyg ir nurodo teisę jums kalbėti ir pateikti savo atskirąją nuomonę. Ar jūs norėsite, ar jūsų kalba kaip ir buvo atskirosios nuomonės pateikimas? Ponas Audronius sako, jog kalbėdamas frakcijos vardu iš esmės pateikė ir atskirąją nuomonę, arba atskirąją poziciją.
Motyvai. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – I.Šiaulienė. Dėl viso nutarimo projekto.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, mes tikrai svarstome labai rimtą klausimą. Kolegos, kurie kalbėjo dėl šio referendumo už, pateikė visus labai svarbius motyvus. Man atrodo, kad negalime elgtis taip gudragalviškai, kaip kalbėjo kolega A.Ažubalis, ir už, ir prieš. Tokia pozicija, kurią jis išreiškė, mus tikrai veda į poziciją, kad liekame vieni prieš „Gazpromą“ dėl energetinės priklausomybės. Svarbiausi tautos klausimai sprendžiami referendumu. Tai, kad mes atsiklausime tautos, juo labiau kad buvo stojimo referendumas, kita vertus, žinome, kokia buvo pozicija dėl atominės elektrinės mūsų nepriklausomybės išvakarėse. Tas mandagus atsiklausimas bus svarbus ir mums, politikams, ir, manau, Europai. Juo labiau yra pasikeitusios ekonominės aplinkybės, keičiasi požiūris į atominę energetiką ir pačioje Europoje. Toks referendumas mūsų situacijos visomis prasmėmis ir derybine prasme pabloginti negali. Kolegos, kviečiu palaikyti šį Seimo nutarimą „Dėl atominės elektrinės darbo pratęsimo“. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, buvo labai aiškiai parodyta kalbomis, kad privalomojo referendumo nereikia, nes jis nebus gerai, padarykime patariamąjį- konsultacinį, kurį, na, sakysime, kai reikės – panaudosime, kai nereikės – nenaudosime. Žodžiu, suksimės taip, kaip mums patinka. Tačiau tikro, rimto tautos atsiklausimo, kad tauta aiškiai pasakytų savo nuomonę, iniciatoriai bijo. Kodėl jūs bijote, kad tauta aiškiai pasakytų savo nuomonę? Nepakonsultuotų, bet aiškiai pasakytų, įpareigotų Seimo narius elgtis vienaip ar kitaip. Kai mes ateiname iki tokio atskaitos taško, viskas stoja į savo vietas, viskas matyti, kad tie visi dalykai yra grynas žaidimas. Grynas žaidimas tariamomis žmonių nuomonėmis. Aš nesu už tokius žaidimus, kurie yra primetami čia, Seime.
PIRMININKAS. Nuomonės už ir prieš nuskambėjo. Balsuojame dėl nutarimo „Dėl referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo paskelbimo“ projekto Nr.XP-2893 po svarstymo.
Už – 79, prieš – 4, susilaikė 9. Pritarta po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Mes labai vėluojame. Gerbiamieji, laukia tiek esamas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tiek kandidatas į Teismo pirmininkus, laukia Prezidento patarėjas. Mes vėluojame. Gerbkime ir savo laiką. Darbotvarkė suplanuota iki 21 val. vakaro. Jeigu mes taip keisimės replikomis, mes baigsime darbą 24 val. nakties.
Darbotvarkės 1-9 klausimas. Stovite… Trumpai. Ar jūs norėtumėte repliką dėl vedimo tvarkos, ar repliką po balsavimo, pone Dagy?
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs būtumėte čia nekalbėjęs, aš jau būčiau baigęs. Siūlau ateity taip ir elgtis.
PIRMININKAS. Labai abejoju.
R.J.DAGYS. Kadangi mes iš tikrųjų nesinaudojam galimybe kalbėti kaip nuomonės reiškėjai, aš po balsavimo noriu fiksuoti tokius du dalykus, kuriuos pasakė ponia I.Šiaulienė.
Toks būdas mėginti spręsti problemas akivaizdžiai rodo, kad jūsų derybos stringa ir jūs norite primesti tautai sprendimą, kurį turės įgyvendinti kitos vyriausybės, nes jūs paprasčiausiai jau nieko nesugebate.
Antras dalykas rodo, kad jūs norite perkelti diskusijas iš derybų lygmens į teisinius klausimus, kad Austrija užblokuotų šiuos visus galimus sprendimus. Tai jūsų noras pažaisti populizmą ir daugiau nieko. Kaip visada, dviveidiška pozicija.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, čia replika. Ponas Julius – paskutinė replika po balsavimo.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, kiek mes daug kalbame ir leidžiate kalbėti dėl niekniekių. Čia yra kalbama apie milijardus, todėl kelios minutės… Gerbiamieji kolegos, kai aš matau tokią mūsų baimę, neduok Dieve, pareikšti savo griežtą ekonominį interesą Europos Sąjungai, aš manau: kur dingo ta 1990 metų Lietuvos drąsa? Nejaugi mes ten paskutinį kvapą išleidome ir kvapo jau nebeliko?
Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti, kad sutartis ir šis priedas dėl Ignalinos ankstesnio uždarymo prieštarauja patiems Europos Sąjungos kūrimo principams. Jeigu prisikeltų… Europos Sąjungos reikalavimas uždaryti. Jeigu priskeltų Europos Sąjungos kūrėjai, jie nustebtų ir vėl numirtų, nes Europos Sąjunga buvo kuriama pagal principą „laisvas prekių, laisvas kapitalo, laisvas darbo jėgos judėjimas“. Kad kokia nors biurokratija reguliuotų atskirai valstybei, kokią įmonę uždaryti ir kada uždaryti arba atidaryti – tai yra tik Europos biurokratijos išsigalvojimas. Jeigu mūsų teisininkams būtų duota užduotis bet kuria kaina surasti Europos Sąjungos teisės trūkumų, kad būtų galima kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, aš tikrai garantuoju, jie surastų. Mes Europos Teisingumo Teisme laimėtume šią bylą.
Gerbiamasis Balčyti, kaip jūs žadate surasti naujai statybai 10 mlrd. ir nerandate 3 mlrd.? Aš jums surasiu 3 mlrd., jeigu tik priimsite privalomąjį referendumą dėl Ignalinos modernizavimo. Per penkerius metus uždirbtume ir dar uždirbtume. Man keista, kad jūs buvote finansų ministras. Štai rezultatai, kai tokie finansų ministrai.
PIRMININKAS. Pone Juliau, dingus drąsai, atsirado protas ir išmintis. Tai irgi yra vertybė. Prašom. Žodis Z.Balčyčiui.
Z.BALČYTIS. Labai trumpai. Čia buvo pasigirta savo balsavimais praeityje. Jeigu iš tikrųjų suskaičiuotume, natūralu, opozicija už nieką neatsako. Tai yra natūralu. Viskas buvo prieš: dėl biudžeto – prieš, dėl stojimo į Europos Sąjungą – prieš, Juliau, dėl visų tam tikrų investicinių projektų buvot prieš, nes tai buvo prieš jūsų norą. Todėl tikrai nepykite, bet, deja, jau taip reikia, kad ta pažanga būtų ir toliau išlaikyta. Aš įsivaizduoju, jeigu jūs būtumėte dauguma, manau, pasikeistų ir jūsų leksika, ir mąstysena, ir tai yra natūralu. Todėl nepykime vienas ant kito. Tikrai dėkoju, kad mes priėmėme tokį teisingą, protingą sprendimą, kuris nekvestionuoja mūsų anksčiau priimtų įsipareigojimų. Sėkmės tolesniuose mūsų darbuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną… Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“ projektas, registracijos Nr.XP-3229. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją Aušrą Rauličkytę, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją. Prašom. Žodis jums.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. birželio 30 d. dekretu Nr.1K-1423, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 2 punktu bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Vytautą Greičių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikotarpiui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas buvo paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininku 1999 m. liepos 8 d. Seimo nutarimu. Pagal tuo metu galiojusį Teismų įstatymą, Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadencija buvo devyneri metai. Šių metų liepos 8 d. kaip tik baigiasi devynerių metų trukmės kadencija. Respublikos Prezidentas buvo susitikęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininku ir padėkojo už devynerių metų darbą Aukščiausiojo Teismo pirmininku.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Niekur neišeikite, nes… Gerbiamoji patarėja, grįžkite atgal į tribūną. Pagal Statutą 10 minučių skiriama klausimams. Jūsų paklausti nori net dešimt Seimo narių. Dar kartą primenu – klausti yra skiriama 10 minučių.
Pirmasis klausia J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto jūs jau įvardijote, kodėl siūlote atleisti V.Greičių – kad būtų kaita, bet ar jūs turite kokių nors pretenzijų V.Greičiui, kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kuris dirbo visą laikotarpį? Nejaugi tik dėl formalaus dalyko, kad reikia kaitos, jį atleidžiate?
A.RAULIČKYTĖ. Aš galiu pakartoti Prezidento poziciją, kuri yra labai nuosekli ir labai aiški. Respublikos Prezidentas pasisako už rotaciją, už nuolatinį atsinaujinimą. Prieš dvejus metus visuomeninės organizacijos kėlė tą klausimą kaip labai problemišką, kad kai kurie teismų pirmininkai iš tikrųjų eina pareigas dešimt ar dvidešimt metų ir kad tai iš tikrųjų yra negerai. Sistemoje turi vykti nuolatinė kaita.
Galiu pasakyti, kad, pakeitus Teismų įstatymą, kitaip pradėjus skaičiuoti teisėjų kadencijas, atsiradus galimybei kandidatuoti iš vieno teismo į kito teismo pirmininkus, procesas yra pajudėjęs, ir dabar visų lygių teismuose ši teisėjų rotacija yra labai suaktyvėjusi.
Respublikos Prezidento pozicija yra nuosekli. Teismų sistema yra linkusi į uždarumą. Vien todėl, kad ji yra sudaryta profesiniu pagrindu, nuolatinis sistemos atsinaujinimas yra labai sveikintinas. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus kadencijos trukmė vienu metu buvo septyneri, dabar – devyneri metai. Dabar, kai yra pakeista, yra penkeri metai ir ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės, tai yra įstatymų leidėjas dabar laiko, kad dešimt metų, t. y. du kartus iš eilės, yra leistina, bet ne ilgiau. Todėl aš nenoriu leistis į jokius kitokius svarstymus. Respublikos Prezidento pagrindinis požiūris yra teismų sistemos rotacija, ir ji yra labai sveikintina.
PIRMININKAS. Dabar klausia A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, kad jums yra sunku atsakyti už Respublikos Prezidentą, tačiau dėl to skandalo ir jūs kaip tik atėjote į darbą, į savo pareigas. Ar jūs turite, ar neturit teisės, nežinau, bet jūs šiandien paneikite, išblaškykite mano ir ne tik mano rimtas abejones, kad gerbiamasis V.Greičius neteikiamas kitai kadencijai… Aš negaliu paklausti Prezidento. Gal jis išgirs? Aš norėčiau jo paklausti, bet jūs esate jo atstovė. Ar gerbiamasis V.Greičius neskiriamas kitai kadencijai dėl vieno dalyko – kad jis prieš porą metų (tada kai kurios mūsų frakcijos dar norėjo ir komisiją sudaryti, taip buvo Seime, galime pakelti stenogramas) apsimelavusius teisėjus principingai išvedė į dienos šviesą? Tiesa, tie teisėjai iki šios dienos dirba, jie nekeičiami, nes jų… Kai kurie yra netgi teismų pirmininkai, o gerbiamąjį V.Greičių šiandien siūloma Seimui padedant paaukoti kovoje už teisybę. Ar yra taip, kaip aš sakau, ar yra kitaip, nes visos tos rotacijos… Tikrai, mes vieni kitiems nemeluokime. Mes matome, kaip vyksta rotacija, kiek teismų pirmininkų sėdi daugelį metų ir vadovauja tiems teismams. Poną V.Greičių būtų galima be problemų patvirtinti antrai kadencijai. Ačiū.
A.RAULIČKYTĖ. Kadangi, kaip puikiai žinote, tuo metu aš nedirbau Respublikos Prezidento patarėja, tai ir neturiu informacijos, bet kiek aš žinau iš to bendro… Tada problemos kilo dėl vieno Teisėjų tarybos posėdžio metu pateiktos informacijos. Galiu užtikrinti jus, kad tokie… Tai nebuvo tie esminiai klausimai. Tikrai galiu užtikrinti, kad Respublikos Prezidentui tokie asmeniškumai nedaro įtakos. Respublikos Prezidentas galvoja apie visą sistemą ir tikrai yra kur kas aukščiau už tokių smulkių asmeninių ambicijų klausimus, kaip jūs čia dabar įtariate.
PIRMININKAS. Klausia R.Ačas.
R.AČAS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, visada sakoma, kad Prezidento patarėjas kalba Prezidento lūpomis, tiksliau, Prezidento mintys eina iš patarėjų lūpų. Prašau pasakyti, jūs lyg ir pasakėte, kad kokių nors esminių trūkumų dėl pono V.Greičiaus darbo Prezidentas neturėjo. Jūs kalbate, kad Prezidentas yra už nuolatinį atsinaujinimą, bet aš daug kartų esu girdėjęs, kaip Prezidentas sako „Už stabilumą.“ Tai kada Prezidentas, taip sakant, sako tiesą? Nes jeigu pastabų dėl žmogaus darbo neturi, tai turėtų būti už stabilumą. (Šurmulys salėje)
A.RAULIČKYTĖ. Šią teisę, būtent siūlyti Aukščiausiojo Teismo Pirmininką, Prezidentui suteikia Konstitucija. Prezidentas yra visiškai laisvas apsispręsti, ką siūlyti į šias pareigas. Todėl dabar, siūlydamas atleisti ir siūlydamas kitą kandidatą, Prezidentas realizuoja tai, ką jam suteikia Konstitucija. O kai jūs kalbate apie stabilumą, stabilumą visiškai iš kitų sričių perkeliate. Kalbant apie teismų sistemą, teismų sistemai būtinos iš tikrųjų esminės permainos, kad ji atitiktų tai, ko iš jos laukia visuomenė, kad visuomenės pasitikėjimas teismais pakiltų ir nebūtų toks apgailėtinas, koks yra dabar. O kalbant apie teismų sistemą ir apie teismų vadovų pareigas, tai čia nėra jokio… Prezidentas niekada nėra minėjęs termino „stabilumas“ šiame konkrečiame kontekste. Prezidentas nuosekliai pasisako už rotaciją, kuri sistemai, linkusiai į uždarumą, yra labai reikalinga.
PIRMININKAS. Klausia L.Graužinienė.
L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aukščiausiojo Teismo teisėjų pasikeitimas visose šalyse yra labai svarbus valstybei įvykis. Kiek teko pasižiūrėti ir analizuoti, tai net visuomenė svarsto šį klausimą, ir ganėtinai ilgai, išreikšdama savo nuomonę. Todėl šiandien aš visiškai negirdžiu argumentų, kodėl esamas dabar Aukščiausiojo Teismo teisėjas gerbiamasis V.Greičius nėra siūlomas antrai kadencijai. Tai klausimas mums apsispręsti labai svarbus, ir norėčiau išgirsti 2, 3, 4 svarius argumentus tam, kad būtų galima apsispręsti. Ačiū.
A.RAULIČKYTĖ. Jei galima, aš patikslinsiu. Šiuo metu yra svarstomas Aukščiausiojo Teismo Pirmininko atleidimo klausimas. Ar Seimas iš tikrųjų… tai yra formalus tikrai… Seimas negalėtų turbūt balsuoti kitaip, nes šiuo atveju yra svarbiausia patikrinti… (Balsai salėje) Ne, palaukit, jeigu galima… patikrinti, ar devyni mėnesiai… metai praėjo… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamieji Seimo nariai! (Šūksniai salėje) Patarėja šneka manydama tai, kas yra teisinga… Prašau kalbėti.
A.RAULIČKYTĖ. Čia yra visiškai kitas klausimas. Yra atleidimas pasibaigus kadencijai ir naujo pirmininko skyrimas. Net jeigu būtų tas pats asmuo, vis tiek reikėtų atleisti ir po to vėl paskirti. Yra paprasta įstatymuose ir Konstitucijoje numatyta procedūra. Devyneri metai yra paskirtas terminas, kuris buvo. Liepos 8 d. sueina devynerių metų kadencijos pabaiga. Pagal įstatymą jinai negali nei būti pratęsta, nei kitaip būti išspręstas klausimas. Leiskite man paminėti 2006 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame yra aiškiai pasakyta apie teismų pirmininkų įgaliojimus. Pasibaigus įgaliojimams, jie automatiškai neprasitęsia. Jų negalima atidėti. Visa tai prieštarautų Konstitucijai ir įstatymams. Mes dabar sprendžiam atleidimo klausimą, pasibaigus įgaliojimams. Paneikite faktą, kad devyneri metai, kuriems buvo paskirtas pirmininkas, nėra pasibaigę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, baikime pirma su klausimais, tada bus galima replikas dėl vedimo tvarkos arba… Nes jūs gaišite Seimo narių laiką, klausimams skirtą. Klausia P.Gražulis. Kai baigsime klausimus, pone Valentinai, aš jums suteiksiu žodį. Dabar klausia P.Gražulis. Klauskite, pone Petrai. Nenumato procedūra per vidurį. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, labai gaila, kaip sako. Man atrodo, mums reikėtų keisti šį Statutą, kad Seimo narys apskritai neturi teisės paklausti Prezidento. Karalius gali klausti tik!.. Pasirodo, Seimo narys turi mažiau teisių negu žurnalistas. Būtų labai gerai, kad jis čia atsistotų ir atsakytų mums, Seimo nariams, į klausimus. O aš pasakyčiau: jūs tikrai pateikit nors vieną argumentą. Šį žmogų, kuris nesilenkė, kuris lenkėsi tik prieš įstatymą, o ne prieš telefoninius skambučius Prezidento ar kieno nors, dėl to atleidžiat šiandien! Vienintelis yra atsakymas. Jūs nežinot, ką atsakyti. Tai geriau palikit tą tribūną ir eikit. (Šurmulys, juokas salėje)
PIRMININKAS. Tai buvo kalba ar klausimas?
A.RAULIČKYTĖ. Jei tai buvo klausimas, aš dar kartą pakartosiu. Prezidentas pateikė Seimui du dekretus. Vienas dekretas yra dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kuris ėjo šias pareigas devynerius metus, atleidimo pasibaigus devynerių metų laikotarpiui, ir antrąjį dekretą dėl naujo Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo. Šiuo metu mes svarstom klausimą, ar Aukščiausiojo Teismo pirmininkas tikrai išdirbo devynerius metus, ar tikrai baigėsi jo įgaliojimai ir ar tikrai Seimas turi pagrindą jį atleisti dėl šito, ar neturi.
PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dar paskutinis klausimas E.Klumbio ir tada vėliau, pone Mazuroni, aš jums suteiksiu žodį. Klausia E.Klumbys. Klauskite, Egidijau.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, ar jūs numatėte, ką darys Prezidentas, jeigu Seimas nesutiks atleisti gerbiamojo V.Greičiaus iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų?
A.RAULIČKYTĖ. Toks sprendimas prieštarautų Konstitucijai. Labai aiškiai galiu pasakyti, jis būtų neteisėtas, nes yra labai aiškus Konstitucinio Teismo nutarimas.
E.KLUMBYS. Tai ką darys Prezidentas, aš klausiu.
A.RAULIČKYTĖ. Čia jau bus Seimo problema.
E.KLUMBYS. Kodėl Seimo?
A.RAULIČKYTĖ. Todėl, kad… Jeigu galima… (Šurmulys, balsas salėje: „Jau mane nervai…“) Remiantis galiojančiais nuostatais, Pirmininkas, kurio įgaliojimai yra pasibaigę ir kurio įgaliojimai nepratęsti, realiai jų neturi. Jis eina pareigas, bet jis įgaliojimų neturi, nes šiuo atveju kadencija, kuriai jis buvo paskirtas, yra pasibaigusi. Suėjus devyneriems metams tie įgaliojimai tiesiog pasibaigia. Jie automatiškai, dar kartą kartoju, neprasitęsia. Būtų iš tikrųjų labai šaunu, jeigu Seimo Teisės departamentas pateiktų galbūt detalesnę informaciją apie 2006 m. gegužės 9 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. (Šurmulys salėje) Yra labai aiškiai reglamentuota šita situacija. Pirmininkas, kurio įgaliojimai pasibaigė, jų netenka, ir automatiškai niekas nepratęsiama. Todėl Aukščiausiasis Teismas neturėtų pirmininko. Ir čia jau būtų nebe Prezidento problema, o Seimo problema.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. 10 minučių, netgi 11, skirtų klausimams, baigėsi. Dabar dėl vedimo tvarkos – V.Mazuronis. Prašau, žodis jums.
V.MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs kaip visada viską darote per vėlai, bet ačiū ir už tai. Aš noriu kreiptis į gerbiamąją Prezidento patarėją, kad gerbiamoji Prezidento patarėja gerbtų Seimo instituciją ir visus Seimo narius. Mes puikiai žinom, ką mes svarstom, – nutarimą, ir ne jums aiškinti arba spręsti, kaip mes galim ar negalim balsuoti. Atsiprašau, tai ne jūsų kompetencijos ir ne jūsų reikalas. Tai yra paprasčiausia nepagarba ir Seimui, kaip institucijai, ir kiekvienam Seimo nariui atskirai. Aš tikrai vietoj jūsų atsiprašyčiau.
PIRMININKAS. Taip, tada ponas A.Matulevičius, vėliau ponas J.Jagminas. Prašau. Prašau, žodis jums.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerbiamoji Prezidento patarėja mus dezinformuoja. Mes turim pasirinkimą. Galima pratęsti įgaliojimus Aukščiausiojo Teismo pirmininko, ir ne kartą tokie dalykai yra daryti ir Prezidento teikimu, taigi variantų yra ir Konstitucija nebus pažeista. Antras dalykas, prašau… kodėl jūs nepasakėte, kad jis kažkuo nusikalto. Procedūrinis pasiūlymas yra dabar išklausyti gerbiamąjį Aukščiausiojo Teismo pirmininką V.Greičių, duoti jam galimybę kalbėti ir duoti jam galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, viskas palaipsniui, viskas palengva. Nebėkit jūs taip greitai. Taip, pone Jagminai, žodis jums.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai turėjau labai rimtą klausimą pranešėjai. Ir kodėl čia trys žmonės likom nepaklausę? Galbūt galima leisti pabaigti klausti? Aš tikrai turiu labai rimtą klausimą ir turiu norą klausti.
PIRMININKAS. Aš minėjau, jog 10 minučių skirta klausimams, 11, niekas neprieštaravo. Man tai… galim suteikti, aš nematau čia problemos, bet buvo sutarta 10 minučių, buvo 11 minučių netgi sugaišta. Bet jeigu jūs manote, kad reikia leisti paklausti, gerai, žodis R.Kupčinskui, kuris yra užsirašęs užduoti klausimą. Aš prašau Prezidento patarėją grįžti atgal į tribūną ir vėliau J.Jagminas. Būsim užbaigę. Tik tąkart niekas neprotestavo, kai aš baigiau klausimus. Šiuo atveju maniau, kad bendru sutarimu.
R.KUPČINSKAS (TSF). Ar galima klausti?
A.RAULIČKYTĖ. Taip.
R.KUPČINSKAS. Ačiū. Aš šioje pusėje. Gerbiamoji pranešėja, mane sudomino jūsų pasakyta mintis. Jūs kalbat apie rotaciją tam, kad nebūtų uždara teismų sistema. Dabar, kai mes siūlome, kad visuomenė dalyvautų vykdant teisingumą, jau apie tą uždarumą nekalbama, pateikiami visai kiti argumentai. Tai man nesuprantama vis dėlto, kaip čia iš tiesų yra, ir kodėl vienu atveju pasitelkiamas tas pats argumentas pateisinti, kitu atveju apie tai visai nekalbama. Tai prašom.
A.RAULIČKYTĖ. Jūs turbūt kalbate apie visuomenės… tai apie prisiekusiųjų dalyvavimą.
R.KUPČINSKAS. Tarėjų aš turiu omeny. Nereikia prisiekusiojo visą laiką…
A.RAULIČKYTĖ. Visuomenės dalyvavimas teismų procese gali būti skirtingas. Prezidento teiktame projekte buvo numatytos kitokios visuomenės dalyvavimo formos. Tai padeda teismams išlikti atviresniems ir išlaikyti atsakomybę prieš visuomenę. Tai nepaneigia būtinumo užtikrinti ir teismų vadovybės, jeigu galima taip vadinti, rotacijos. Vienas kito nepaneigia. Prezidento pasiūlymu buvo numatytas visuomenės dalyvavimas, bet tam tikros formos. Dėl pačių formų pats Seimas apsispręs, kurios yra geresnės.
Grįžkime prie tų klausimų, kaip yra sureguliuotas pirmininko atleidimas pasibaigus kadencijai ir naujojo skyrimo klausimas. Mes turime labai išsamiai išplėtotą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Yra 2008 m. gegužės 9 d. nutarimas, kurį esu ne kartą minėjusi, kad pasibaigus įgaliojimams jie automatiškai neprasitęsia. Jeigu žmogus yra neatleistas, įgaliojimų neturi, bet teismas neturi ir pirmininko. Tai yra patvirtinta bevaldystė.
Kitas nutarimas yra 1998 m. balandžio 21 d. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl prokuroro V.Nikitino atleidimo. Čia buvo sprendžiamas klausimas, kaip galima paskirti laikinąjį Generalinės prokuratūros vadovą. Konstitucinis Teismas pripažino Seimo sprendimą kaip prieštaraujantį Konstitucijai todėl, kad nebuvo pačios idėjos, kad skiriant laikiną vadovą reikia laikytis identiškos procedūros. Ir tą kartą buvo svarstomas ir paskirtas kandidatas ne tas, kurį pasiūlė Prezidentas, kaip turi būti pagal įstatymą, o tas, kurį pasiūlė Seimas. Tas paskyrimas buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Mes turime labai aiškiai reglamentuotą teisinę bazę, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis, ir kas galėtų atsitikti. Taigi tokie argumentai, kad būtų galima neatleidus pratęsti, konstitucine prasme yra niekiniai.
PIRMININKAS. Klausia J.Jagminas.
J.JAGMINAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jums užduoti vieną žmogišką klausimą. Ar Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas, prieš teikdamas siūlymą atleisti gerbiamąjį V.Greičių iš pareigų, buvo susitikęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininku gerbiamuoju V.Greičiumi, tiesiog žmoniškai pasikalbėjo, kokios atleidimo priežastys? Ar buvo toks pokalbis, ar ne? Mes žinome gerbiamąjį V.Greičių kaip labai sąžiningą ir profesionalų specialistą, profesionalų teisininką. Ar tai tikrai geras sprendimas dėl jo atleidimo?
A.RAULIČKYTĖ. Aš dar kartą norėčiau pakartoti, kad Konstitucijoje yra labai aiškiai reglamentuota pati procedūra. Ši teisė Prezidentui siūlyti kandidatą yra suteikta Konstitucijos. Todėl jis yra visiškai laisvas apsispręsti siūlyti. Galiu pasakyti, kad labai intensyviai vyko… buvo skiriami Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kartu buvo, kaip žinote, paskirtas ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Be to, Prezidentas susitiko su labai dideliu skaičiumi teisėjų. Ir kai reikėjo apsispręsti dėl pirmininko, jis neturėjo abejonių. Jis per tuos susitikimus labai aiškiai susiformavo poziciją dėl galimo tų kandidatų būrio.
Prezidentas buvo susitikęs su gerbiamuoju V.Greičiumi dar šią savaitę. Jie kalbėjosi ir apie tuos devynerius metus ir, kaip jau sakiau, Prezidentas padėkojo gerbiamajam V.Greičiui už sunkų darbą einant šias atsakingas pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Statute nenumatyta ši procedūra, kuri dabar įvyks. Mes jau esame sukūrę tokį precedentą, tai yra ponas V.Greičius yra pareiškęs pageidavimą kalbėti. Aš manau, jūs neprieštarausite ir mes suteiksime žodį ponui V.Greičiui, nes taip buvo su daugeliu atleidžiamų pareigūnų, visada buvo suteikiamas žodis ir buvo sudaroma galimybė užduoti vieną ar kitą klausimą. Tik dabar reikėtų susitarti, matyt, kiek laiko ponas V.Greičius kalbės. (Balsai salėje) 5 minutes? Gerai, 5 minutes. Tada gal skirkime 10 minučių klausimams, jeigu bus klausimų. 5 minutes kalbės… (Balsai salėje) Ne kartą tai buvo. Aš žinau ir Seimo narių valią, ir vis tiek mes… Taupykime laiką. Žodis jums.
V.GREIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, garbusis Seime, mielosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už suteiktą galimybę iš šios tautos atstovybės tribūnos nuoširdžiai padėkoti tiems, kurie konkrečiais darbais ir sprendimais prisidėjo prie teisinės sistemos tobulinimo, prie teismų sistemos tobulinimo, kurie Aukščiausiajam Teismui padėjo tapti vakarietišku kasaciniu teismu.
Vykdyti teisingumą šalyje, kurioje ne visi galią turintys žmonės vertina ar jo siekia, yra nelengva. Tačiau visi, kuriems rūpi Lietuvos valstybės pamatai, kuriems rūpi teismų gerovė, privalo bet kokia kaina siekti ir ją ginti. Dariau viską, kad šis Aukščiausiasis Teismas būtų nepriklausomas, kad jo veikla būtų skaidri ir aiški.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas per pastaruosius metus tapo Europoje žinomas kasacinis teismas. Jo sprendimai šiandien yra publikuojami tarptautinėse duomenų bazėse. Aukščiausiojo Teismo sprendimai, svarbiausi sprendimai yra cituojami moksliniuose darbuose, o paties Aukščiausiojo Teismo atliekama teismų praktikos analizė ir išvados yra itin svarbi metodinė medžiaga tiems žmonėms, tiems pareigūnams, kurie taiko teisę.
Palieku Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą tuo metu, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne tik yra įgavęs savo veidą, bet, svarbiausia, gana didelį visuomenės pasitikėjimą. Tai mane labiausiai džiugina. Visada stengiausi, kad Aukščiausiajame Teisme dirbtų aukščiausios kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisininkai.
Deja, sprendžiant šiuos ir kitus teismų veiklos klausimus, tokios mano pastangos ne visuomet sulaukdavo reikiamos paramos iš tų pareigūnų, kurie privalėjo man tokią paramą teikti. Priešingai, būta net išpuolių, kai kurių jų formos nesiderino su jokia morale ir mažų mažiausiai peržengė žmogiškojo padorumo ribas. Jau nekalbant apie bet kokią profesinę ar aukščiausiems valstybės pareigūnams derančią etiką. Tai sakau ne kaip nuoskaudą, kurios teisėjas negali turėti, bet teigiu kaip asmuo, manantis, kokią didelę žalą visuomenei, valstybei, profesiniam korpusui daro tokie nepagrįsti veiksmai.
Man parlamento patikėtas Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas stengiausi atlikti taip, kad galėčiau artimiesiems, kolegoms ir visiems Lietuvos žmonėms ramia sąžine atvirai ir tiesiai žiūrėti į akis. Esu dėkingas visiems, kurie mano pastangas ginant teisingumą suprato ir rėmė. Nuoširdžiai visiems dėkoju. Ačiū ir linkiu visam Seimui kuo geriausios kloties sprendžiant jums skirtus uždavinius. (Plojimai)
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, pirmininke, ar jūs norėtumėte atsakyti į klausimus? Nes norinčių klausti užsirašė iki valios.
V.GREIČIUS. Jeigu būtų kokių klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Gerai. 10 minučių skirta klausimams. Pirmasis klausia H.Žukauskas. (Balsai salėje) Kaip sakote? H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu jums trumpą klausimėlį. Jeigu jūsų kandidatūra, gerbiamasis Greičiau, būtų siūlyta kitai kadencijai, ar jūs sutiktumėte balotiruotis ir būti paskirtas? Ačiū.
V.GREIČIUS. Man į šį klausimą sunku atsakyti, nes Aukščiausiojo Teismo pirmininko skyrimo procedūras pradeda Prezidentas, tai yra jo prerogatyva, ir sprendžia Seimas.
PIRMININKAS. Klausia K.Starkevičius.
K.STARKEVIČIUS (TSF). Pirmiausia noriu savo ir visų rinkėjų vardu, kurių daug ateina į priėmimą ir daugelis teisybę yra radę Aukščiausiajame Teisme… dėkoja Aukščiausiajam Teismui, kuris padėjo rasti teisingą sprendimą. Už tai ačiū.
Dabar norėčiau grįžti prie istorijos. Dvejus metus nebuvo teikiamas Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jakubausko pakeitimo klausimas, jis dvejus metus išdirbo jau baigęs kadenciją. Kaip čia buvo, kaip čia atsitiko, kai prezidentūra kiekvienu atveju taip jau labai, ir jūsų atveju, laiko, kad yra terminai, reglamentas, reikia jo laikytis, o Č.Jakubauskas vis dėlto dvejus metus dirbo nei pratęsus kadencijos, nei iš naujo teikus jo kandidatūrą?
V.GREIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sprendžiant šį klausimą, tuo metu galiojęs Teismų įstatymas leido Aukščiausiojo Teismo pirmininkui teikti kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko pareigas. Į šias pareigas aš pateikiau, kaip jūs žinote, labai gerbiamą, labai produktyvų, sąžiningą, itin aukštos kvalifikacijos Aukščiausiojo Teismo teisėją, profesorių Valentiną Mikelėną. Ir šiuo atveju, manau, savo pareigas tikrai atlikau sąžiningai, atlikau laiku, tačiau kiti veiksmai iš tiesų nuo manęs nepriklausė. Turėjo priimti sprendimus Prezidentas, turėjo priimti sprendimus ir Seimas.
PIRMININKAS. Ką gi, klausia J.Dautartas.
J.DAUTARTAS (TSF). Norėjau paklausti dėl pačios Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimo tvarkos. Suprantu, kad čia Respublikos Prezidento prerogatyva, net atsimenu, kad kai maždaug prieš metus mes svarstėme pretendento gerbiamojo J.Prapiesčio kandidatūrą, tai kažkas iš kolegų taip juokaudamas pasakė, kad tai būsimasis Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į ką mes, žinoma, pažiūrėjome. Pagaliau taip galima ir toli numatyti. Bet ar šioje situacijoje etiška, o teisėjai priklauso tam tikram ypač griežtos etikos luomui, čia gal J.Prapiesčiui klausimas, ar buvusio Teismo pirmininko rekomendacija turi kokią nors įtaką, ar jos visiškai nereikia? Ką jūs apie tai manote? Aš tokį pat klausimą užduosiu ir gerbiamajam pretendentui.
V.GREIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, valstybėje Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigos yra itin svarbios. Todėl parenkant kandidatūras į šį postą, svarstant šias kandidatūras tai turi būti daroma itin atidžiai ir kruopščiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo pirmininke, noriu jūsų paklausti. Jūs pasitraukėte iš darbo po 9 metų darbų. Norėčiau jūsų paklausti, kokios dabar egzistuoja Lietuvos teismų sistemoje pagrindinės problemos, kurias reikėtų spręsti greitai, sakysime, iki Naujųjų metų?
V.GREIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiant Aukščiausiojo Teismo… kandidatūrą šiame Seime, aš dalyvavau posėdžiuose ir ne kartą girdėjau jūsų klausimus kandidatams, kaip jūs vertinate tą situaciją, kad šiandien visuomenės požiūris į teismus yra nekoks. Aš iš tiesų galbūt žinau ne visus receptus, tačiau žinau, ką galimą padaryti, kad padėtis iš esmės pasikeistų. Šiuo metu Seime yra svarstomas Teismų įstatymo projektas. Jį skaičiau, žiūrėjau ir galiu pasakyti, kad jis mane asmeniškai itin nuvylė. Ne kartą buvau susitikęs viešai, už ką buvau kritikuojamas, kritikuojamas aukščiausiu lygiu už šias pastabas, kam viešai atėjau į Seimą, kam viešai kalbėjau apie susitikimus įvairiose frakcijose. Beje, buvau susitikęs įvairiose frakcijose, išdėsčiau savo pozicijas ir manau, kad reikėjo padaryti tam tikras pastabas, pataisas projekte, nes jos užtikrintų ir iš esmės pakeistų teismų veiklą.
Aš galiu pakartoti, pirmiausia tai turėtų būti kietas ir visapusiškas teismų administravimas. Manau, kad turėtų būti tobulinami teisėjo drausminės atsakomybės klausimai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš niekaip negaliu suprasti, ir jūs, manau, negalite suprasti, kad teismuose kai kurios bylos nagrinėjamos penkerius, šešerius, o dargi ir dešimt metų. Tai kokia teisėjų atsakomybė? Manau, kad į teisėjų savivaldą turi būti įtraukta kuo daugiau visuomenės. Ne kartą siūliau, kad Teisėjų taryboje turi dalyvauti… Nors Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad, sprendžiant teisėjų karjeros klausimus, turi dalyvauti tik teisėjai, tačiau tai yra nedidelė dalis Teisėjų tarybos funkcijų, sprendžiant kitus teismų veiklos klausimus, būtent materialinės bazės, finansavimo, ypač kalbų apie teisėjų drausminės atsakomybės klausimus. Aš niekaip nesuprantu tų užsispyrėlių Seimo narių, kurie be jokių motyvų kategoriškai atmeta, kad teismų savivaldoje visuomenės atstovai nedalyvautų.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš linkiu jums labai kruopščiai ir labai atidžiai, labai pasvertai priimti Teismų įstatymą, kuris suteiktų galias situacijai pakeisti. Dar kartą kartoju, jeigu tas pataisas, kurias aš žinau ir matau, jūs priimsite, jokios naudos, jokių pasikeitimų teismų sistemoje neįvyks. Jeigu bus priešingai, manau, tada imsis kokių nors veiksmų savo atžvilgiu.
PIRMININKAS. R.Juknevičienė
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Iš esmės mano klausimas jau buvo paklaustas, turiu omenyje dėl perspektyvų, kokias problemas matote. Į jį atsakėte, bet gal dar ką nors galėtumėte? Skiriu klausimą, kad tą laiką išnaudotumėte. Kokias kitas problemas matote be įstatymo? Ką reikėtų keisti mūsų teismų sistemoje, kad jie gautų didesnį pasitikėjimą?
Dar ta pačia proga trumpa replika, nes negalėjau paklausti ponios A.Rauličkytės. Iš jūsų atsakymo K.Starkevičiui, tiksliau, iš jo klausimo, priminimo apie Civilinių bylų vedėjo reikalus, apie tai, kad V.Mikelėnas buvo siūlomas ir dvejus metus nebuvo tvirtinamas, supratau, kad tai tiesiog paneigia tai, ką ponia A.Rauličkytė ką tik iš tribūnos sakė, kad Prezidentui ir Prezidento patarėjams labai svarbi rotacija. Vadinasi, yra selektyvi rotacija: vienais atvejais vieniems asmenims rotacija labai reikalinga tuoj pat nedelsiant, tą pačią minutę, o kitais atvejais, kai galbūt netinka kandidatai, tada jau rotacijos nereikia. Tai čia, žinoma, klausimas ne jums. Atsiprašau, bet klausimas pirmasis.
V.GREIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, gerbiamieji Seimo nariai, be paminėto Teismų įstatymo pataisų, pakeitimų, manau, kad patys teisėjai savo darbą turi dirbti daug principingiau. Ypač formuodami teismų savivaldą. Aš dirbau Teisėjų tarybos pirmininku apie 10 metų. Keletą metų buvau tarybos nariu, mane labai nuvildavo Teisėjų tarybos nariai, kurie neturėjo stuburo, vykdė prisitaikėlišką politiką, kuri šiuo laiku yra labai populiari ir duoda tokiems asmenims neblogų rezultatų. Tokią situaciją visuomet kritikavau, tačiau visuomet, manau, kad gaudavau irgi nepagrįstą atsakymą, apie kurį kalbėjau. Gaudavau nepagrįstą kritiką, kurią aš kritiškai taip pat ir atmetu.
PIRMININKAS. Ką gi…
V.GREIČIUS. Buvo tokių situacijų, kai į Teisėjų tarybos posėdžius, nerasdami kitos išeities, kvietėme teisėjus, kurie nepagarbiai elgėsi teismų posėdžiuose su proceso dalyviais, kvietėme mano iniciatyva į Teisėjų tarybą tuos teisėjus, kurie kelerius metus nagrinėjo vienas ar kitas bylas. Tačiau buvo tokių tarybos narių, kad mano tokius veiksmus, tokias iniciatyvas kritikavo ir manė, kad to nereikėtų daryti. Žinoma, taip dirbant jokios pažangos nebus.
PIRMININKAS. Dešimt minučių, mūsų sutartų pateikti klausimams, baigėsi. Šiuo atveju turėčiau vėl klausti Seimo. Dar yra visa galybė norinčių klausti Seimo narių, taigi siūlymai yra skirtingi. Vieni sako – baigiam, kiti sako – tęsiame. (Balsai salėje) Balsuojame. Nėra sutarimo. Balsuojame. Sėskite, pirmininke. Jeigu kas, sugrįšite. Balsuojantys už pasisako už tai, kad būtų baigta diskusija. (Balsai salėje) Balsuojantys už pasisako, kad diskusija būtų nutraukta, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad toliau galima tęsti klausimus. Balsuojantys už pasisako, kad klausimai būtų nutraukti.
Už – 40, prieš – 19, susilaikė 12. Klausimai yra nutraukiami.
Dabar aš norėčiau kreiptis į Seimo narius, ar norėtų kas susitikti, nes Statute nėra aiškiai reglamentuota, bet yra apibrėžta skyrimo procedūra. Tai mes taikysime atleidimo procedūrai. Ar norėtų kas susitikti su ponu V.Greičiumi? Logiškai, kaip ir per skyrimo procedūrą. Jeigu kas norėtų susitikti, informuokite Sekretoriatą, bus sudarytas grafikas.
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku“ projektas Nr.XP-3230. Dėl vedimo tvarkos? Prašau.
L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu Prezidento patarėja Seimą informavo, kad atleidimo procedūra yra tik formalumas ir, šiaip ar taip, mes privalome atleisti, tai kam tada susitikti? Iš esmės lieka neaiškus klausimas. Kas nors turėtų labai aiškiai pasakyti. Bet ir paprastą darbuotoją atleidžiant, kai pagal darbo sutartį pasibaigia terminas, vis dėlto darbdavys sprendžia, ar jį atleisti, ar ne. Tai iš esmės, jeigu Seimas paskyrė, Seimas ir turi spręsti, ar atleisti, ar ne, ne imperatyviai vykdoma ta procedūra.
PIRMININKAS. Aš jums pritariu. Mes tikrai balsuosime po susitikimo. Yra visa procedūra. Deja, mūsų Statute nėra reglamentuota atleidimo procedūra. Mes jau ne kartą esame susidūrę ir man, kaip posėdžio pirmininkui, tenka naudotis procedūros nuostatomis, kurios aprašytos skyrimo atvejui. Tai šiuo atleidimo atveju, lygiai kaip ir skyrimo atveju, einama paprasčiausiu keliu – pateikimas įvyko, klausimai užduoti, atleidžiamas asmuo stovėjo tribūnoje, jūs vėlgi uždavėte klausimus. Dabar mes galime susitikti frakcijose ir komitetuose ir grįžę ketvirtadienį balsuoti dėl pritarimo. Tai ir viskas.
Dar dėl vedimo tvarkos norėtų ponas A.Matulevičius ir ponas P.Gražulis. Prašau, gerbiamasis A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš gerbiu poną J.Prapiestį, bet suprantu, kad negalima dabar klausyti pateikimo, kol neaišku dėl pono V.Greičiaus. Arba paleiskime Seimą ir tegu viską sprendžia ponia A.Rauličkytė, ir viskas. Kažkokia anekdotinė situacija. Seimas nepasakė savo nuomonės dėl pono V.Greičiaus. Dabar bus pateikimas. Jūs norite suteikti žodį dėl naujo žmogaus. Klausykite, ar tai atitinka logiką? Pirmiausia spręskime klausimą dėl vieno, o tada dėl kito. Mes ir vieną, ir kitą labai gerbiame. Aš labai gerbiu abu, bet tai atrodo labai vaikiškai. Beje, aš nesuprantu, kodėl taip planuojamos darbotvarkės. Pirmiausia apskritai reikia išspręsti vieną problemą, o tada kitą. Čia specialiai yra daroma institucijų priešprieša. Negalima šitaip elgtis normalioje valstybėje.
PIRMININKAS. Darbotvarkė buvo patvirtinta Seniūnų sueigoje. Žiūrėkite, gerbiamieji kolegos, viskas čia yra aiškiai parašyta. Be abejo, mes savo valią išreikšime balsuodami dėl nutarimo priėmimo. Seimo valia niekur nedings. Galbūt atleiskime Prezidento patarėjai už neatsargiai ištartus žodžius. Aš irgi suvaldžiau… Galbūt neapgalvoti žodžiai, rimtai nepasvarstyti, tiek to, būna visko, žmogus nepatyręs politikoje. Keli kartai Seimo tribūnoje, tai gal labai nepykime ant Prezidento patarėjos.
Siūlyčiau žygiuoti toliau. P.Gražulis. Prašau.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
P.GRAŽULIS. Aš manau, kad gerbiamojo A.Matulevičius pasiūlymas yra labai logiškas – priimkime sprendimą dėl gerbiamojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko V.Greičiaus, o po to svarstykime gerbiamojo J.Prapiesčio klausimą.
Kitas dalykas. Aš manau, kad mes frakcijose pakalbėję nepakeisime nuomonės. Mes galėtume ir šiandien balsuoti dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Ir dar vienas dalykas. Negalvokite, kad Seimo sprendimas visiškai nieko nereiškia. Mes turime precedentą. Kai buvo atleistas Prezidento saugumo vadovas Mečys Laurinkus, Seimas nepritarė ir jis ėjo pareigas tol, kol Seimas atleido. Taigi iš šiuo atveju atsitiks taip pat – jeigu Seimas neatleis Aukščiausiojo Teismo pirmininko, jis eis pareigas.
PIRMININKAS. Pone Petrai, jūs nepriskirkite man tų žodžių, kurių aš nesakiau. Aš neignoruoju Seimo valios ir puikiai suprantu, kad Seimas daug ką gali ir daug ką sprendžia. Bet aš jums siūlau civilizuotą sprendimo mechanizmą ir būdus. Statute, galiu pakartoti, yra vienintelė procedūra, kuria galima naudotis. Taip. V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia noriu pasakyti, kad mūsų frakcija nori susitikti su gerbiamuoju V.Greičiumi, tai vienas dalykas. Antras dalykas. Iš tiesų mes sprendžiame, kaip kažkuris iš mūsų kolegų sakė, labai svarbius, pačius svarbiausius, valstybei klausimus, tai yra dėl vieno Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo ir kito paskyrimo. Tam mes skiriam vieną dieną – šiandien abu klausimus pristatom, rytoj bėgte, kas spės, kas nespės, susitikti, ketvirtadienį priėmimai. Todėl aš frakcijos vardu prašau Seimo apsispręsti dėl pritarimo A.Matulevičiaus išsakytai minčiai pirmiausia baigti vieną procedūrą, tai yra Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo procedūrą, sudaryti galimybę visoms frakcijoms normaliai susitikti ir pakalbėti su atleidžiamuoju, o po to pradėti antro klausimo svarstymą, jeigu Seimas apsispręs, kad šiam klausimui pritaria. Frakcijos vardu prašau Seimą balsuoti ir apsispręsti.
PIRMININKAS. Vėlgi priekaištai ne man, nes ryte, kai mes tvirtinome darbotvarkę, kiek pamenu, bendru sutarimu patvirtinote. R.Juknevičienė – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų tvirtindami darbotvarkę mes dar nebuvome girdėję pono V.Greičiaus kalbos iš šios tribūnos. Dabar, po šios gana korektiškos, bet, drįsčiau sakyti, sukeliančios daug klausimų ir pamąstymų kalbos, iš tikrųjų labai svarbu susitikti frakcijose ir galbūt išsamiau padiskutuoti dėl daugelio dalykų.
Aš iš tikrųjų manau, kad kolegų pasiūlymas yra visai logiškas. Ne vieną kartą jau taip yra buvę, niekas čia nepabėgs ir niekur nenuskubėsim priimdami skubotus sprendimus. Tai iš tikrųjų baikim vieną procedūrą, o paskui pradėsim kitą.
PIRMININKAS. Aš girdžiu, ką Seimo nariai kalba, ir neprieštarauju. Tiesiog suteikiu ratu, po to mes apsispręsim. Kaip dauguma manys esant teisinga, taip ir bus. Ponas A.Pekeliūnas. Prašau.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai papratai suformuluosiu. Išbraukime šiandien iš darbotvarkės 1-10 klausimą, ir viskas.
PIRMININKAS. Tą reikėjo daryti ryte. Gerai, ponia V.Baltraitienė.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš iš karto noriu užsisakyti laiką ketvirtadienį 9 val. susitikti su ponu V.Greičiumi. Darbo partija.
PIRMININKAS. (Balsai salėje) Žiūrėkite, tai Sekretoriatas derins tradicine tvarka. Štai sėdi Sekretoriatas, jūs reiškiate savo pageidavimus, ir jis tada bandys suderint visus įmanomus procedūrinis klausimus.
Žodis jums. Prašau.
A.N.STASIŠKIS (TSF). Labai ačiū, kad galų gale pamatėte mane.
PIRMININKAS. Aš ratu.
A.N.STASIŠKIS. Taip, ratu, žinoma, visada paskutinis būna. Nesvarbu. Aš vis dėlto siūlau pritarti kolegos A.Pekeliūno pasiūlymui – reikia šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Tikrai yra mūsų apsižioplinimas, kad tokie klausimai įrašyti greta. Taip pat tai yra mano… Prašyčiau, pone posėdžio pirmininke, klausytis, nes Seimo valdybos ir jūsų, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojo, yra ta pati nuodėmė, kad tokia darbotvarkė siūloma. Tai yra tų dviejų žmonių – vieno ir kito, ir atleidžiamojo, ir skiriamojo – įžeidimas, taip pat ir mūsų, kaip Seimo ir Prezidentūros, išjuokimas, gretinant tokius klausimus. Todėl reikia ištaisyti ir žiūrėti, kad daugiau tokių dalykų nebūtų.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, pabaikime dabar šio nutarimo procedūrą, o vėliau aš tiesiog įvardysiu darbotvarkės 1-10 klausimą, tada ir spręsime. Baikime atleidimo klausimą. Ponas V.Greičius atsakė į klausimus, partijų, frakcijų atstovai Sekretoriate derina susitikimų laiką. Šio klausimo nagrinėjimas yra baigtas. Ten mes galėsime padiskutuoti.
Dabar dėl darbotvarkės 1-10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio skyrimo Aukščiausiojo Teismo pirmininku“ projekto Nr.XP-3230. Seimo nariai siūlo šiandien… (Šurmulys salėje) Aš nežinau, kaip pagal Statutą padaryti… (Šurmulys salėje) Išbraukti mes negalime. Jeigu kas nors paprašytų pertraukos iki kito posėdžio, tai galbūt būtų statutinis reikalavimas. Aš tiesiog galvoju, kad būtų ir korektiška, ir teisinga. Prašau, ponas V.Mazuronis.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes tikrai čia tokiom diskusijom, kažkas iš kolegų sakė, aš nekalbu apie save, mūsų gerbiamuosius svečius, tiek dabartinį Aukščiausiojo Teismo pirmininką, tiek pretendentą pradedame įžeidinėti. Kaip dabar mes, nebaigę vieno klausimo, pradėsime pristatymą kito, o jeigu iš tiesų bus priimtas kitoks sprendimas, kaip žmonėms jaustis. Mes žiūrėkime ne į kablelius, o žiūrėkime į esmę. Aš manau, kad turime apsispręsti, kol nebaigtas pirmas klausimas, tai normalu kuriuo nori lygmeniu, taip pat ir žmogiškuoju… Ir po to ramiai, tvarkingai spręsti antrą klausimą. Dabar nukeldami vienam posėdžiui ir nežinodami, kokį sprendimą to posėdžio metu priimsime dėl gerbiamojo V.Greičiaus, mes ir save į juokingą padėtį statome, ir gerbiamąjį pretendentą į nepatogią padėtį. Nejaugi mes to norime?
PIRMININKAS. Gerai. Aš tai girdėjau. Dabar taip, negirdžiu prieštaraujančių. Bendru sutarimu 1-10 klausimas nesvarstomas. Tinka sprendimas. Bendru sutarimu. Prieštaraujančių negirdžiu. Tada derinkite. Tokiu atveju susitikimų grafikas, kuris buvo suderintas su ponu J.Prapiesčiu, keisis, čia atsiranda laisvo laiko, rytoj galite derinti susitikimus su dabartiniu Aukščiausiojo Teismo pirmininku, ponu V.Greičiumi.
Dėkojame Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kandidatui, Prezidento patarėjai, atsiprašome už nesklandumus, tokia Seimo politinė valia, nieko nepadarysi.
Mes esame suplanavę dirbti iki 14.40 valandos.
Aš ir siūlau dirbti iki 14.40 valandos. Kiek spėjam, tiek spėjam, kiek ne, baigiame rytinį posėdį ir jau po pietų pradėsime dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Klausimai 1-11a, 1-11b, 1-11c ir 1-11d. Jie yra visi tarpusavyje susiję, nors reikalaus atskiro balsavimo. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1041. Svarstymas. Aš žiūriu į salę ir ieškau pono B.Bradausko, jis turėtų būti pranešėjas, pagrindinio – Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę išdėstyti, nes šis įstatymas gana svarbus ir be pagrindinio komiteto nesinori svarstyti. Jo nematau salėje. Taip, dėl vedimo tvarkos ponas – E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar yra 14.25 val., šitas Daugiabučių namų savininkų bendrijų klausimas yra sudėtingas ir ilgas. Jūs pasakėte, kad nuo 15.00 val. mes dirbsime pagal darbotvarkę, vadinasi faktiškai šitam klausimui lieka 1–12 minučių. Aš siūlau jo nepradėti, mes turime rezervinių klausimų. Jūs turite didelį patyrimą, kaip rezervinius klausimus svarstyti. Aš siūlau juos…
PIRMININKAS. Jeigu aš gerai supratau, siūlymas pradėti vakarinį posėdį nuo Bendrijų įstatymo. Dabar nenagrinėjame, posėdį pradedame 15.00 val. nagrinėdami Bendrijų įstatymą bei lydinčiuosius įstatymų projektus. Dar kartą kreipiuosi į komitetų pranešėjus, ypač pagrindinio komiteto pranešėją, būti salėje 15.00 valandą.
Rezervinis, aš dabar ieškau akimis E.Masiulio.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Aš galėčiau vietoj jo.
PIRMININKAS. G.Steponavičius. Prašau. Kviečiu į tribūną G.Steponavičių, rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos pratęsimo“ pakeitimo projektas Nr.XP-3221.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ačiū už tokį geranorišką požiūrį pristatant šį klausimą, kad galiu tai padaryti vietoj kolegos Eligijaus. Po šiandienos balsavimo dėl Seimo nutarimo rengti patariamąjį rekomendacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo, kai labai aiški Seimo narių dauguma išsakė pritarimą tokiai pozicijai, logiška yra svarstyti mūsų tolesnius sprendimus. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad norint baigti priėmimo procedūrą, šiandien po svarstymo pritarus atitinkamam nutarimo projektui, anksčiau kaip 12, tiksliau, liepos 13 d., šio nutarimo baigti svarstyti ir priimti negalime. Įstatymas reikalauja, kad per 3 mėnesius, toks sprendimas turi būti priimtas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki referendumo surengimo datos. Jokie įsigaliojimų terminai neleidžia mums anksčiau daryti priėmimo procedūros. Štai todėl pasitarta, žinau, ir tarp frakcijų, ir Seimo vadovybė siūlo, pratęsus sesiją iki liepos 15 d., šį ketvirtadienį, tai yra liepos 3 d., surengti dar visos apimties Seimo posėdžius, o po to daryti pertrauką iki liepos 14 dienos. Tai yra 10, faktiškai 11 dienų būtų pertrauka, ir Seimo nariai galėtų savo laiką planuoti savarankiškai. Liepos 14 ir 15 d. Seimas galėtų susirinkti neilgiems posėdžiams. Tie klausimai, kurie nebūtų spėti apsvarstyti, būtų svarstomi tomis dienomis. Štai tokie motyvai, kodėl pratęsti sesiją būtų tikslinga, ir tikiuosi, kad bus gerbiamųjų Seimo narių supratimas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia D.Jankauskas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Iš esmės, jūs kaip ir pasakėte, pristatydamas projektą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Auštrevičiui, jūs trukdote posėdžiui, nes nematyti klausiančiojo.
D.JANKAUSKAS. Noriu pasitikslinti. Posėdžiai būtų numatyti liepos 14 ir 15 dienomis. Plenariniai posėdžiai?
G.STEPONAVIČIUS. Taip, šį penktadienį, liepos 4 d., posėdžiai taip pat nevyktų, nes tas pratęsimas perkeliamas į vėlesnę datą.
PIRMININKAS. Klausia A.Skardžius.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti dėl posėdžių, kurie vyktų 14 ir 15 d., jeigu teisingai supratau. Kaip tada svarstyti tuos klausimus, dėl kurių sprendimus komitetai priims neišlaikydami 48 valandų, nes Seimo Pirmininkas siūlė, kad surenkite komiteto posėdžius pirmadienį, o antradienį svarstysite plenariniame posėdyje. Kaip tai? Ar tokia maža nuodėmėlė neturės reikšmės įtraukiant į darbotvarkę plenariniame posėdyje?
G.STEPONAVIČIUS. Natūralu, kad komitetai galėtų pasitarti, kaip jie įsivaizduotų, ar įsikomponuoti, ar penktadienį, liepos 12 d., susirinkti, ar kitaip, bet, kiek žinau, ir šiandien Seniūnų sueigoje vėl garsiai dėl to buvo kalbėta, kad 14 d. iš ryto komitetai galėtų rinktis, ir posėdis 14 d., tai yra pirmadienį, prasidėtų vėliau, nuo 12.00 val. ar po pietų. Ir atitinkamai penktadienį būtų galima darbuotis. Bet dauguma klausimų, kurie į darbotvarkes patektų 14 ir 15 d., komitetų svarstymo nereikalautų, nes tai būtų tiesiog nespėti apsvarstyti vienoje ar kitoje stadijoje, bent pasistūmėti į priekį, dėl savivaldos ar dėl kitų nespėtų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė prieš – R.J.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, kiekvienais metais istorija kartojasi, tik su visokiais kitokiais pretekstais – pratęsti iki liepos vidurio. Ir mes neišvengiamai vėl toje pačioje padėtyje, nes niekada neduodame aiškaus atsakymo, kad niekada daugiau taip nedarysime. Jeigu jums reikės paskelbti, galit surinkti valdybą savo sprendimu, tai vienas motyvas, todėl siūlau nebalsuoti. O atsižvelgdamas į mūsų šios dienos praktiką, kai kiekviena diena minumum papildomai biudžetui kainuoja 200 mln., norėdamas sutaupyti išlaidų 1,5 mlrd. per tą laiką, siūlau tikrai nepratęsti sesijos. Bus sveikesnis kitų metų biudžetas ir labiau subalansuotume situaciją. Bet iš principo pagrindiniai motyvai – visą laiką bus 120 priežasčių, kodėl reikia pratęsti sesiją, todėl siūlau jos nepratęsti, tada jau susiformuos normali praktika.
PIRMININKAS. Aš čia pabandžiau paskaičiuoti, jeigu mes neposėdžiautume iki Seimo rinkimų, tai, ko gero, suformuotume du nacionalinius biudžetus, jeigu nevyktų posėdžiai. Nuomonė už – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Esu vienas iš tų, kurie pratę dirbti išvis be jokių atostogų ir po 25 valandas. Taip buvo Aukščiausiojoje Taryboje, ir niekas dėl to nesiskundė. Dabar laikai lyg ir kiti ir argumentai, kad viena Seimo darbo diena kainuoja tiek ir tiek, – tai mes nedirbkime ir sutaupysime, man skamba keistai. Išsirinkime vieną karalių, kuris visus valdytų, ir iš viso pigiai kainuos. Bet tai nepriimtinas sprendimas. Yra keletas priežasčių, dėl ko tikrai valdybai greičiausiai, ar mes priimsime tokį sprendimą, ar nepriimsime, teks mus sukviesti. Vienas yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, nežinia kaip čia bus ketvirtadienį, kitas yra ministro skyrimas, trečias gali būti referendumas, nežinia, kaip čia ketvirtadienį bus, ir tokių klausimų aš galiu priskaičiuoti daug. O šiaip seimų ir Aukščiausiosios Tarybos praktikoje taip jau būdavo, kad iki 16 d., kaip paprastai, kartais taip įstatyme rašome, mes dirbdavome. Tai ar priimsime šį nutarimą, ar nepriimsime, mes tik turime tada vieną tokį gerą dalyką: jeigu nutarimą priimame mes, tai kai bus posėdžių darbotvarkės, mes ir turėsime teisę tas darbotvarkes formuoti arba jas taisyti. Jeigu bus neeilinė sesija ir darbotvarkes pasiūlys valdyba, tokių teisių mes neturėsime. O susirinkti mums vis tiek teks. Štai ir galvokite. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Ar tikrai reikia balsuoti po pateikimo? Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII sesijos pratęsimo“. Balsuojame. Čia labai geras argumentas nuskambėjo, juk iš tikrųjų dar Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Mes nebaigėme procedūros ir nežinia, kada pabaigsime, žiūrint į frakcijų nusiteikimą ir nuotaikas.
Už – 27, prieš – 4, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Vėl reikia balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Už – 27, prieš – 3, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
Balsuojame dėl minėto nutarimo priėmimo. Priėmimo stadijoje 4 nuomonės už, 4 nuomonės prieš. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kad būtų greičiau, nuo šoninio. Mielieji kolegos, aš siūlyčiau šiandien dėl priėmimo nebalsuoti, nukelti į ketvirtadienį, kai jau frakcijos bus susitikusios su V.Greičiumi, ir ketvirtadienį bus balsavimas dėl V.Greičiaus. Mes žinosime, kaip tęsiasi procedūros. Jeigu kartais Seimas nusprendžia (čia kalbu kas būtų, jeigu būtų) V.Greičiaus neatleisti, vadinasi, jis lieka pirmininku ir tada keičiasi procedūra. Dėl referendumo nežinia, ar ketvirtadienį bus aišku, gal jau kas nors bus aišku. Sudėkime visa tai į vieną vietą, kai turėsime daugiau aiškumo. Toks mano siūlymas. Ar posėdžio pirmininkas jam pritaria, ar ras išeitį, kaip elgtis, aš nežinau. Manyčiau, kad dabar iš anksto nusibrėžti 16 d., na, galime tai padaryti, turėtume vieną pliusą. Jį aš minėjau, t. y. darbotvarkę tada formuotume vis dėlto mes ir turėtume tos įtakos. Priešingu atveju, jeigu paliktume valdybai, tai mes nelabai daug turėtume įtakos darbotvarkei ir valdyba pati mums primestų, atsiprašau, kad taip šiurkščiai formuluoju. Jie turi tą teisę ir tą galią, pasakytų, svarstysime iki tų dienų tuos ir tuos klausimus ir nieko kito. Čia mes turėtume patys apsispręsti, kaip elgtis. Siūlyčiau padaryti pertraukėlę ir galutinai spręsti ketvirtadienį. Čia trumpas klausimas ir ilgai nesugaištume. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes kalbėjome apie tai, kad referendumo paskelbimas mums būtinas ir mes tikrai turėsime, bent jau tie, kurie yra už referendumo surengimą, rinktis 14–15 d. G.Steponavičius – nuomonė už. (Balsai salėje) Tuoj G.Steponavičius tars žodį ir tada suteiksiu jums dėl vedimo tvarkos.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt visi esame rimti žmonės ir norime kuo anksčiau suplanuoti savo laiką. Šiandien sprendimo priėmimas leistų mums taip ir elgtis. Ketvirtadienį atidėti klausimą nėra jokio racionalaus motyvo, nes pono V.Greičiaus klausimo svarstymas nėra pagrindinė priežastis, dėl ko mes turėtume pratęsti sesiją. Išsivaduokime iš šio klausimo svarstymo sindromo ir turėkime minty, dėl ko iš esmės 14 ar 15 d. mes renkamės. Todėl mums šiandien tikslinga priimti sprendimą, nes referendumo nutarimo svarstymo daugiau iki to laiko nebus. Liko tik priėmimo stadija ir ta priėmimo stadija gali būti tik po liepos 13 d. Judėkime į priekį ir žinokime, kas mūsų laukia artimiausias dvi savaites ir žinokime jau šiandien.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Iš tikrųjų, manau, racionaliau būtų sesijos pratęsimo klausimą spręsti ketvirtadienį prieš tai balsavus dėl referendumo. Jeigu iš tikrųjų, kaip dabar dauguma įsivaizduoja, tas sprendimas bus teigiamas, viskas aišku, sesiją reikės pratęsti. Ne tai, kad balsavus galutinai, aš ne tą turiu omeny, bet iki to laiko, manau, valdančioji koalicija gali susitikti su Respublikos Prezidentu, pasikalbėti, kodėl tos nuomonės taip išsiskiria, nes tai labai rimtas klausimas. Prezidentas taip pat atsakingas už užsienio politiką, už derybinį rezultatą ir negerai tokioje situacijoje skubėti priimti sprendimą ir dėl referendumo. O tie dalykai yra susiję. Aš manau, jeigu frakcijos vardu paprašysiu pertraukos bent iki kito posėdžio, tokią teisę mes tikrai turime, tai visi pagalvosime, kaip geriau padaryti dėl priėmimo laiko.
PIRMININKAS. Aš nežinau net, ką komentuoti. Seimo ir Prezidento nuomonės išsiskiria, kaip matėte, ir dėl prieš tai svarstomo klausimo. Išsiskyrė, na, ką padarysi. Dramatizuoti to nereikia. Šiandien Seimas pritarė po svarstymo nutarimo projektui dėl referendumo paskelbimo. Mums lieka tik balsuoti priėmimo stadijoje. Dar A.Endzinas, ir tada tarsimės, ką daryti.
A.ENDZINAS (LSF). Dėl referendumo po svarstymo kalbėjo daugiau kaip 70 Seimo narių, nuomonė, atrodo, aiški ir liko tik procedūriniai dalykai. Be abejo, jeigu ketvirtadienį balsuodami mes apsispręstume priėmimo stadijoje dėl referendumo, visiškai nelogiška, švaistūniška būtų jį organizuoti kelias dienas prieš Seimo rinkimus. Tai būtų visai nepriimtina. Kitas dalykas, dėl pratęsimo 14–15 d. Tai kam pratęsti dvi dienas, jeigu užtenka vienos 14 dienos? Dėl šio priėmimo, jeigu yra tokia nuomonė, kad galėtume apsispręsti ketvirtadienį, nebūtų jokios tragedijos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Šiuo atveju mes kalbame apie posėdžio organizavimą. Sesija pratęsiama iki 15 d., o vėliau, manome, jeigu Seimas susirenka, tai pirmadienį galėtų dirbti komitetai ir antradienį, trečiadienį posėdžiauti. Tuo labiau pažiūrėkite, kokios darbotvarkės. Iniciatyvų mes turime tiek daug, kad, duok Dieve, suspėti.
Dabar aš kreipiuosi į J.Razmą. Čia siūlymas frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio? Mes privalome balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Už – 15, prieš – 13, susilaikė 13. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio.
Taigi vakarinį posėdį pradėsime šio nutarimo svarstymu. Tai yra 15 val. pradedame nuo nutarimo svarstymo priėmimo ir vėliau dirbsime pagal mūsų sutartą tvarką. Kitas klausimas bus ne vakarinės darbotvarkės, bet Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo projekto bei jį lydinčių įstatymų projektų.
Skelbiu liepos 1 d. rytinio posėdžio pabaigą. Pradžia 15.00 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.