AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMO 10 ir 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Projekto rengimą paskatinusios priežastys.
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2008 m. kovo 20 d. nutarimu pripažinus, kad Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis (2003 m. balandžio 22 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 47-2058) ta apimtimi, kuria nustatyta procentais išreikšta gerai besimokančių studentų kvota, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, prasidėjo diskusijos dėl „gerai besimokančiojo“ sąvokos apibrėžimo.
Siekdamas pakeisti Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. birželio 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. X-1579. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. birželio 16 d. dekretu Nr. 1K-1387 grąžino šį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti ir pasiūlė pakeisti Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kokie studentai laikomi gerai besimokančiais.
2008 m. birželio 26 d. posėdyje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą su visomis Respublikos Prezidento pateiktomis pataisomis ir papildymais, tačiau, net ir patobulinus nuostatas, apibrėžiančias, kokie studentai laikomi gerai besimokančiais, kyla pagrįstų abejonių, kad pasirinktas geriausias problemos sprendimo kelias.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2008 m. birželio 18 d. išvadose Nr. XP – 2983 Gr „Dėl Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 16 d. dekretu Nr. 1K-1387 teikiamų pasiūlymų Lietuvos Respublikos Seimo priimtam Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui“ atkreipė dėmesį, kad bendro vieningo žinių įvertinimo aritmetinio vidurkio, kuris būtų taikomas visiems pagal skirtingų studijų sričių ir krypčių studijų programas studijuojančių asmenų žinių vertinimui, neatsižvelgiant į šių studijų programų specifiką bei pagal jas studijuojančių asmenų žinių vertinimo ypatumus, nustatymas yra svarstytinas kaip nepakankamai adekvatus ir galintis savo ruožtu netiesiogiai iškreipti patį „gerai besimokančio“ asmens instituto praktinį įgyvendinimą.
Pažymėtina, kad, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlymą, būtų pablogintos dalies studentų apmokėjimo už mokslą sąlygos, nes pagal Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas, galiojusias iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimo, nemokamas mokslas buvo garantuojamas ir daliai studentų, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą buvo mažesnis kaip įvertinimas ,,aštuoni“.
Parengto projekto tikslas.
Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau vadinama – Įstatymo projektas) tikslas – atsisakyti nuostatų, pagal kurias studijų dalykų vertinimas yra siejamas su studijų įmokų mokėjimu, ir nemokamą mokslą laiduoti visiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, neturintiems akademinių skolų.
Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.
Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 59 straipsnio 1 dalį valstybinių aukštųjų mokyklų visų formų pagrindinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentai, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, jeigu jų mokymasis neatitinka 60 straipsnyje nustatytų gero mokymosi kriterijų, kiekvieną semestrą aukštajai mokyklai moka studijų įmoką, kuri lygi teisės aktų nustatyto minimaliojo gyvenimo lygio 4 dydžiams.
Įgyvendinant šias įstatymo nuostatas, valstybės biudžeto lėšos gerai besimokančių studentų studijų įmokoms padengti aukštosioms mokykloms nebus numatomos atskirai kaip tiksliniai asignavimai (kaip buvo prieš Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimą). Jų suma bus padidintos bendros lėšos studijų išlaidoms ir visiems atitinkamos krypties valstybės finansuojamiems studentams bus skiriama vienoda studijų lėšų suma. Paaiškėjus studijų dalykų vertinimo rezultatams per semestrą, studentai, netenkinantys gero mokymosi kriterijų, turės sumokėti aukštajai mokyklai studijų įmoką.
Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuojamų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų. Pagal siūlomą nuostatą beveik visų valstybės finansuojamų studentų (išskyrus studentus, turinčius akademinių skolų) studijų įmokos būtų apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.
Valstybės biudžeto lėšos studijų įmokoms padengti būtų numatomos aukštosioms mokykloms pagal visą nustatytą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių jose.
Pritarus Įstatymo projektui, nemokamo mokslo laidavimas nebūtų siejamas su studijų dalykų vertinimu ir būtų panaikintos prielaidos iškreipti studijų rezultatų vertinimo sistemą. Būtų sumažintos akademinėje bendruomenėje kylančios įtampos dėl apmokėjimo už mokslą sąlygų pasikeitimo, pateisinti studentų lūkesčiai, susiję su valstybės įsipareigojimais gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams laiduoti nemokamą mokslą, bei užtikrinta sklandi naujų mokslo metų pradžia.
Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti peržiūrėti teisės aktai, reglamentuojantys aukštųjų mokyklų finansavimą.
Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Atsižvelgiant į tai, kad iš Aukštojo mokslo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies išbraukiama nuostata, pagal kurią Vyriausybės arba jos įgaliota institucija turėtų patvirtinti studijų rezultatų vertinimo sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 25, 47, 56, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiame įstatymo projekte nuostata, pagal kurią Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2008 m. birželio 27 d. patvirtina studijų rezultatų vertinimo sistemą, pripažįstama netekusia galios.
Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės biudžeto lėšomis yra apmokamos beveik pusės valstybės finansuojamų studentų studijų įmokos, likusios dalies studentų, studijuojančių valstybės iš dalies finansuojamose studijų vietose, studijų įmokoms padengti vienam semestrui papildomai reikėtų skirti apie 30 mln. litų. 2009 metais šiam tikslui reikėtų papildomai skirti 90 mln. litų (iš jų 30 mln. litų – kompensuoti įmokoms, kurios būtų sumokėtos už 2008–2009 mokslo metų I semestrą, 30 mln. litų – kompensuoti įmokoms, kurios būtų sumokėtos už 2008–2009 mokslo metų II semestrą ir 30 mln. litų – kompensuoti įmokoms, kurios būtų sumokėtos už 2009–2010 mokslo metų I semestrą). 2010 metais ir vėliau minėtai nuostatai įgyvendinti reikėtų iš viso po 60 mln. litų metams.
Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Įstatymo projektą teikia Seimo narys ir švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „gerai besimokantis“, „studijų įmoka“, „akademinė skola“.
Teikia Seimo nariai:
1. Algirdas Monkevičius
2. Irena Šiaulienė
3. Vaclovas Karbauskis
4. Valerijus Simulik
5. Rimantas Remeika
6. Algis Čaplikas
7. Saulius Lapėnas
8. Vincė Vaidevutė Margevičienė
9. Vida Marija Čigriejienė
10. Rytas Kupčinskas
11. Julius Dautartas
12. Dalia Teišerskytė
13. Vytautas Grubliauskas
14. Alvydas Ramanauskas
15. Valclav Stankevič
16. Alvydas Sadeckas
17. Henrikas Žukauskas
18. Audrius Endzinas
19. Aldona Staponkienė
20. Vytas Navickas
21. Laima Mogenienė
22. Bronius Bradauskas
23. Justinas Karosas
24. Vydas Gedvilas
25. Saulius Bucevičius
26. Valentinas Mazuronis
27. Algimantas Matulevičius
28. Rima Baškienė
29. Artūras Skardžius
30. Birutė Vėsaitė
31. Juozas Jaruševičius
32. Skirmantas Pabedinskas
33. Virginija Baltraitienė
34. Dangutė Mikutienė
35. Saulius Pečeliūnas
36. Marija Aušrinė Pavilionienė
37. Jonas Jagminas