Penkiasdešimt ketvirtasis (438) nenumatytas posėdis
2008 m. birželio 27 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. PEKELIŪNAS ir V. GEDVILAS

Seimo valdybos patvirtintos 2008 m. birželio 27 d. (penktadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkės

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 27 d. rytinį nenumatytą plenarinį posėdį. Sakau, nenumatytą, nes jis sušauktas Seimo valdybos iniciatyva, ir Seimo valdyba padiktavo darbotvarkę.

Pirmiausia kviečiu kolegas registruotis. Kolegos, registruojamės.

Užsiregistravo kol kas 54 Seimo nariai. Primenu mūsų generalinį susitarimą, kad šiuose nenumatytuose posėdžiuose mes nagrinėjame klausimus, dėl kurių nereikia 71 Seimo nario kvorumo, tai yra svarstymo stadija, pateikimas, o jeigu priėmimas, tai tik nutarimų. Taigi darbotvarkės… (Balsai salėje) Tuoj, iš eilės visiems bus suteiktas žodis. Aš dar kartą pranešu, kad Seimo valdyba kelis kartus nagrinėjo, Seniūnų sueigoje taip pat buvo aptarta, ir jums yra pateiktos tokios darbotvarkės, kokios galutinai patvirtintos.

Iš eilės – I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF*). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Tėvynės sąjungos frakcija yra susirūpinusi tuo, kas vyksta už mūsų langų, tuo, kad mūsų kantrūs ūkininkai, kurie kalbėjo, kreipėsi į Seimą, į įvairias institucijas… Kokia yra situacija su pieno kainomis šiandien Lietuvoje, tai yra nenormalu. Kai pienas yra pigesnis už mineralinį vandenį, tai ko verti mūsų ūkininkai? Šiandien Žemės ūkio ministerijai vadovauja Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė ponia K.Prunskienė, Valstiečių liaudininkų partijos narys ponas V.Rinkevičius vadovauja Kaimo reikalų komitetui. Jis suorganizavo, kad skaniai ragautume pieno Seime, bet mes nieko nedarome arba nesprendžiame, kad ūkininkams nereikėtų stovėti ir maldauti išmaldos, kad už pieną, jie sunkiai dirba ir jo primelžia iš savo karvytės, mokėtume ne kaip už vandenį, o kaip už kokybišką, skanų, gerą lietuvišką pieną.

Tėvynės sąjungos frakcija prašo skubos tvarka į darbotvarkę įtraukti klausimą, kad būtų pakviesta žemės ūkio ministrė ir atsakytų į Seimo narių klausimus, paaiškintų susidariusią situaciją pieno rinkoje.

PIRMININKAS. Prašom, kolege, nustatyta tvarka surinkti parašus, tų parašų nedaug reikia surinkti, ir tada…

I.DEGUTIENĖ. Prašom balsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Čia ne balsavimo klausimas, o yra Statutas. Ministrė turi savo darbo planus. Taigi turi būti dokumentas.

I.DEGUTIENĖ. Jeigu frakcijos vardu, Pirmininke, kreipiamės, tada mes prašome balsuoti. Jeigu Seimas pritars, ponia K.Prunskienė, būdama ministrė, privalės atvykti į Seimą.

PIRMININKAS. Kolege, aš labai atsiprašau. Seimo valdyba gali susirinkti per pertrauką ir šį dalyką papildomai aptarti. Jums yra paprastesnis kelias – dešimt Seimo narių pasirašo kreipimąsi, ir jis tuoj pat perduodamas ministrei. Tokia yra tvarka.

J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, amžinas mano viršininke, paprastas klausimas. Jūs, matau, šiandien suplanavote neeilinę sesiją, pirmadienį – neeilinę sesiją, antradienį – eilinę sesiją, ketvirtadienį – eilinę sesiją.

Jūs jau vakar matėte parodiją – net nesusirenka 71 Seimo narys. Jūs tvirtinate, kad užtenka tiek, kiek susirenka. Iš tikrųjų užtenka ir vieno pateikimui ir svarstymui. Jeigu norime priimti kokybišką įstatymą, aš nesuprantu, kaip gali priimti kokybišką įstatymą žmogus, nedalyvavęs svarstant, nedalyvavęs pateikiant.

Ar mes ir toliau vaidinsime mūsų didelio darbo parodiją? Šiandien, pavyzdžiui, išskyrus Teismų įstatymą… Ar negalėjome šiandien paskirti daug laiko, ir svarstymą, ir priėmimą Teismų įstatymo, užbaigti jį, ir pirmadienį nereikėtų sesijos, o antradienį padarytume… Na, parodija.

Ką gerbiamoji I.Degutienė sakė…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš labai trumpai galiu atsakyti.

J.VESELKA. Aš baigsiu.

PIRMININKAS. A, jūs dar nebaigėte?

J.VESELKA. Nebaigiau.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš jums faktelius pateiksiu. Pernai rudenį, spalio mėnesį, smulkiajam ūkininkui už litrą pieno mokėjo 75 centus, šiandien moka 45 centus. Nueikite į parduotuvę, pažiūrėkite, ar pienas atpigo 30 centų?

PIRMININKAS. Ačiū.

J.VESELKA. O kuras? Ūkininkai pradėjo nuo 95 centų, o šiandien – 3,30 Lt!

PIRMININKAS. Ačiū. Kaip ekonomistas studijuokite kapitalizmo teoriją ir praktiką toliau. (Balsas salėje: „Aš ne kapitalistas…“)

Tamstai žodis nesuteiktas. Noriu paaiškinti kolegai J.Veselkai ir kitiems. Šiandien pasirinktas toks darbo variantas, nes kai kurie įstatymai ir visų pirma J.Veselkos paminėtas įstatymas turi labai daug pataisų. O pataisoms nagrinėti nebūtina, kad salėje būtų 71 Seimo narys. Tai taip ir sudėstėme darbotvarkes. Jose daug rimtų klausimų ir klausimų, kuriuos pasiūlė frakcijos arba atskiri Seimo nariai, ir pagal tai buvo parengta darbotvarkė.

Kolegė A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Pirmininke, vakar aš kreipiausi salėje dėl nutarimo pieno sektoriaus problemoms spręsti, kreipimosi į Vyriausybę įtraukimo į darbotvarkę. Raštu kreipėmės nuo frakcijos į komitetą ir valdybą. Mane pirmininkas šiandien patikino, kad jie tik šįryt apsvarstė. Tai galbūt galima į popietinę darbotvarkės dalį įrašyti nutarimą dėl pieno problemų sprendimo, kaip nurodymą Vyriausybei šias problemas spręsti ir svarstyti.

PIRMININKAS. Kolege, aš jau pažadėjau, kad jeigu bus kokių nors siūlymų, per pirmąją pertrauką, kuri numatyta prieš 12.00 val., surinksime Seimo valdybą ir galėsime susitarti dėl papildomų klausimų įrašymo.

Dėl ministrės, aš labai prašau, kolegos, surinkite 10 parašų.

A.PITRĖNIENĖ. Aš ne dėl ministrės, aš dėl nutarimo įrašymo į…

PIRMININKAS. Ne, aš jūsų žinau, čia yra kitas klausimas.

Prašom. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėkingas Konservatorių frakcijos seniūnei I.Degutienei už mūsų atsakomybės aukštą įvertinimą. Kadangi mes Seime neturime daugumos, siūlėme, tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Kaimo reikalų komitetas, tiek Valstiečių liaudininkų frakcija, svarstant šių metų biudžetą padidinti išmokas žemdirbiams, iš biudžeto skiriamas lėšas. Deja, Seimas tam nepritarė, taip pat ir Konservatorių frakcija. Jeigu tai būtų buvę padaryta, be abejo, tos įtampos būtų kur kas mažiau ir žemdirbiai nekeltų taip aštriai tos problemos. Tų iniciatyvų iš tiesų užtenka, bet jos dažniausiai užgęsta Vyriausybėje ir Seime.

Taigi pažiūrėkime pirma į save, ką jūsų frakcija tuo klausimu padarė, išskyrus tuščią politikavimą ir populizmą. Aš jums garantuoju, kai valstiečiai turės daugumą Vyriausybėje ir Seime, tikrai nebus tų problemų, apie kurias šiandien kalbame. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. Iš eilės visi, nes daug norinčių kalbėti. Kolega, dabar jau kairysis, A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Dėl kairumo mes gal galime atskirai padiskutuoti.

Noriu pasakyti, kad opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija palaiko Tėvynės sąjungos iniciatyvą dėl gerbiamosios žemės ūkio ministrės K.Prunskienės pakvietimo, taip pat dėl šito dalyko frakcijos vardu siūlau balsuoti. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, šiandien yra nenumatytas posėdis, ir šiuo atveju yra tik vienas kelias. Prašom. P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš per dvylika parlamentarizmo metų visko mačiau, bet kad D.Prunskienė organizuotų prieš save mitingą, užgrobusi valdymą, tai tikrai to dar nemačiau. Geriau ateitų į Seimą ir pasiaiškintų. O dabar ponas V.Rinkevičius net nežino, kad jis yra daugumoje, pamiršo, kad jis balsavo už šį biudžetą. Klausykite, kas darosi mūsų valstybėje? Pažiūrėkite, pone Rinkevičiau, kas stūmė „Leo LT“ projektą, ar ne jūsų ūkio ministras V.Navickas, kuris dabar visiškai nurengs kaimą? Kaime elektros kainos dvigubai padidėjo.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, dabar gali būti tik kalbos dėl vedimo tvarkos, bet ne politiniai pareiškimai. Politiniai pareiškimai Seimo posėdžio pabaigoje. Jeigu turite ką pasiūlyti dėl darbotvarkės, prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Pirmininke, dabar dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Prašom.

P.GRAŽULIS. Yra surinkta 10 Seimo narių parašų, daugiau negu 10, kad būtų iškviestas Seimo kontrolierius į plenarinių posėdžių salę ir atsakytų į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Šitą aš žinau, bet, matote, jis serga.

P.GRAŽULIS. Bet yra ne vienas Seimo kontrolierius.

PIRMININKAS. Taip, jūs prašėte konkretaus žmogaus. Tas vadovas, deja, serga, ir mes galime kalbėti tik apie kitą savaitę.

P.GRAŽULIS. Gerai. Kitas klausimas. Gerbiamasis Pirmininke, aš jums praeitą kartą sakiau, kai buvo svarstomos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kad jūsų partijos narys ponas J.Sabatauskas, kaip pagrindinio komiteto vadovas, nuo 2006 metų nėra apsvarstęs mano įstatymo pataisų, nevykdo Seimo pavedimų. Ką jūs galvojate su juo daryti? Kaip jūs jį nubausite? Aš prašau frakcijos vardu. Jau dveji metai, baigiasi 2008 metai, o 2006 m. vasario mėn. yra pateiktos mano įstatymo pataisos, todėl prašau jūsų išbraukti iš darbotvarkės visas frakcijos vardu pateiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pavesti, kad būtų apsvarstytos mano pataisos, ir visus kartu svarstyti.

PIRMININKAS. Šito negaliu daryti, bet pagal partinę liniją mes J.Sabatauską svarstysime. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, noriu kreiptis į Seimo Pirmininką, kad būtų aiškiai, tiksliai numatyta ir 12 valandą ministrė K.Prunskienė stovėtų čia, tribūnoje. Parašai tuoj pat bus įteikti. Būtų taip pat siūloma tuo pat metu pakviesti ir čia susirinkusių ūkininkų atstovą, kad pakalbėtų, nes po pono V.Rinkevičiaus kalbos iškilo labai daug neaiškumų. Pasirodo, valdančiojoje koalicijoje yra visiškas nesusikalbėjimas, ponas V.Rinkevičius savęs jau nebelaiko valdančiosios koalicijos atstovu, yra kažką siūlęs, bet ministrė nepritarė, ministrė kažką siūlė, bet nepritarė kiti koalicijos partneriai. Tikrai reikia, kad ministrė čia stovėtų ir paaiškintų, kaip ji norėjo spręsti problemas, kas jai trukdė ir svarbiausia, ką ji dabar siūlo, nes visiškai negirdime jokių siūlymų. Kviečiame, gerbiamasis Pirmininke, elgtis dabar labai racionaliai, sutariame, kad 12 valandą bus ministrė, parašai tuoj pat bus atnešti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega ir gerbiamasis buvęs premjere, jūs puikiai žinote, kaip Vyriausybės nariai yra užimti. Mes galime kalbėti su ministre, gavę jūsų raštu pateiktą siūlymą pagal Statuto 92 straipsnį. Jeigu ministrė galės 12 val., žinoma, ji mielai čia bus pakviesta. O jeigu ne, tada ieškosime kito laiko. Pagal Statutą netgi gali būti ir kitą dieną jos atsakymai. Bet, žinoma, geriau būtų šiandien. Šitą tikrai aiškinsimės, bet prašome juodu ant balto ir su atitinkamu parašų skaičiumi. Kolega V.Galvonas. Prašom.

V.GALVONAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, yra prašymas rezervinį 5 klausimą, kadangi teikėjas yra tarnybinėje komandiruotėje, tik 15 val. nusileidžia jo lėktuvas, perkelti maždaug į 17 valandą. 16.30 val. ar truputį vėliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Čia tas nesunkiai realizuojama. Kolega V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija palaiko gerbiamųjų konservatorių siūlymą, kad reikia iškviesti D.Prunskienę staigiai į Seimą, nes mes ją du kartus kvietėme į frakciją, ji nesiteikė ateiti, nebeklauso nieko. Todėl reikia išklausyti čia, Seime.

PIRMININKAS. Kolega Kamblevičiau, sakau, tuoj pat bėkite prie A.Kubiliaus arba I.Degutienės ir pasirašykite, kad būtų bent dešimtadalis parašų. Kuo greičiau bėkite! J.Veselka irgi į tą pusę ar ne?

J.VESELKA. Ne, ne.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Aš tiesiai.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Česlovai, aš kapitalizmą išstudijavau labai gerai 1967–1972 metais.

PIRMININKAS. Ir anais laikais gerai dėstė.

J.VESELKA. Kurie sako, kad jie negalėjo tada (…) meluoja, nes buvo angliškų knygų rusiški vertimai, ten buvo tokia „Predislovije“, kurią išmesdavai, ir gryną kapitalizmą… Todėl, kai jūsų akademikai pradėjo Lietuvoje diegti šitą kapitalizmą, mane ėmė didelis juokas. Noriu pasakyti, o dabar mūsų liga: arba mes diegiame laukinį kapitalizmą., pamatome – blogai, užsimanome komunizmo. Diekime tą kapitalizmą, kurio aš išmokau.

PIRMININKAS. Gerai. Reikės, matyt, baigiantis kadencijai pasiklausyti J.Veselkos paskaitų. Visiems būtų naudinga, kaip statyti žmonišką kapitalizmą, arba kapitalizmą su žmonišku veidu.

Minutėlę! Ne, pirma kolega A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Taip, nes žiūriu, kad Julius jau trečią kartą prie mikrofono, o aš vis čia stoviu. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, neskaito laikraščių, todėl jie nežino, ką gerbiamoji K.Prunskienė daro. Kai aš paskaitau laikraščius, man atrodo, kad ji viską labai gerai daro. Ypač kai yra ta reklama, kuri visur: ir televizijoje, ir visur. Bet čia šiaip sau. Gal paskaičius laikraščius nereikia jos čia kviesti?

Bet esminis klausimas – aš parengiau rezoliuciją, atsiliepdamas į premjero G.Kirkilo patikinimą, kad Lietuvoje jokios krizės nėra ir jokių problemų nėra, nors verslas kalba visai ką kita. Šiandien žemdirbiai su pienu čia, bet netrukus, po kelių savaičių, „Linava“ pradės blokuoti visą Vilnių, tai faktas, o rugpjūčio pabaigoje pramonininkai darys įspėjamąjį streiką. Patikėkite mano žodžiais, tai yra teisybė, ir ne iš piršto laužta. Todėl mano rezoliucija dėl kainų augimo Lietuvoje stabdymo yra parengta, prieš išeinant Seimui atostogų, prašyčiau ją apsvarstyti, aš ją užregistravau Sekretoriate. Ten yra numatytos priemonės Vyriausybei, nes Seimas negali išsivaikščioti nepasakęs, ką Vyriausybė turi daryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kai kas darbotvarkėje jau yra. Jeigu jūs nieko prieš, pirmadienį, ne šiandien. Lyg ir visos kalbos. Dabar noriu pasakyti, kad dėl R.Valentukevičiaus, tikėsimės, kad jis pasveiks, vadinasi, kitą savaitę, dėl kolegos A.Matulevičiaus siūlymo susitarėme, dėl kolegės A.Pitrėnienės siūlymo pasitarsime per neeilinį Seimo valdybos posėdį, per pertrauką, ir dėl kolegės ir ministrės K.Prunskienės prašau įforminti atitinkamą dokumentą, tada bus kreiptasi į ją ir lauksime jos 12 ar kurią kitą valandą. Ar galime pasitvirtinti darbotvarkę? Reikia balsuoti ar ne? Nereikia. Ačiū.

Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 63, 64, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 85, 86, 90, 98, 101 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128 ir 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo projektas Nr.XP-3061(2*). Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3062(2*). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29, 224, 259¹, 261 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3063(2*). Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 23 ir 210 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr.XP-3064(2*). Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3067(2*) (svarstymas)

Dabar darbotvarkės 2 klausimas, kompleksinis punktas, – Teismų įstatymas ir kartu einantys, arba jį lydintys, įstatymai. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską. Ruošiasi kolega J.Palionis.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Teismų įstatymo išvardytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Teisės departamento pastabos, Teisės instituto, taip pat papildomų komitetų siūlymai, tiek Socialinių reikalų ir darbo komiteto, tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto. Daugeliui iš tų pasiūlymų yra pritarta, taip pat daugeliui kolegų Seimo narių V.Baguškos, L.Sabučio siūlymų yra pritarta. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, kurį šiandien siūlau svarstyti ir pritarti po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Palionis – papildomo ar kolega R.Palaitis – Biudžeto ir finansų komiteto vardu? Ruošiasi A.Sysas.

R.PALAITIS (LCSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs, apsvarstė įstatymo projektą. Pagrindinis komitetas gavo devynis pasiūlymus, kiek matau, daliai yra pritarta, daliai nepritarta. Šiaip komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Ruošiasi kolega L.Sabutis.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo projektą ir teikia tokius pasiūlymus: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir šiuos papildomus komiteto pasiūlymus. Pirmiausia siūloma 98 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos, teisėjams, turintiems daugiau nei penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali viršyti 56 kalendorinių dienų.“ Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes pasiūlėme tokią formuluotę, kokia yra kitų valstybės tarnybų ir kokios yra kitų statutinių pareigūnų atostogos. Papildoma diena suteikiama tik po penkerių metų, o ne taip, kaip buvo anksčiau Teismų įstatyme, kad už kiekvienus metus dirbant teisėju priskaičiuodavo vieną dieną.

Kitas mūsų pasiūlymas yra išbraukti 100¹ straipsnį, kuris įtvirtintų dvigubą kompensacijos mokėjimą teisėjo mirties arba sveikatos sutrikdymo atveju. Buvo siūlymas įteisinti, be valstybinio socialinio draudimo, kuris draudžia visais tais atvejais, dar ir papildomą valstybinį draudimą. Šie sprendimai priimti bendru sutarimu. Į kitus mūsų teiktus pasiūlymus ir pastabas komitetas atsižvelgė anksčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dar žodį turėtų tarti L.Sabutis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu. Kadangi kompleksinis klausimas, gal iš karto galėtų ir kolega M.Žymantas pasakyti Etikos ir procedūrų komisijos nuomonę dėl Statuto, tai yra projektas, kurio registracijos Nr.XP-3064, arba pagal darbotvarkę 1-2d klausimas. Šiek tiek vėliau.

L.SABUTIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, birželio 18 d. labai kruopščiai ir išsamiai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė pateiktas Teismų įstatymo ir kitų įstatymų pataisas. Tenka apgailestauti, kad šis darbas nebuvo gerai įvertintas pagrindinio komiteto, nes mūsų siekis buvo vis dėlto pasinaudoti ta proga, kad būtų toliau Seime svarstomi abu projektai, tai yra pradėtasis projektas, dėl ko buvo balsuota, ir dabartinis, kuris yra įregistruotas Nr.XP-3061.

Komitetas suformulavo ne vieno straipsnio pataisas, pasiūlymus. Iš viso, galima apibendrintai pasakyti, tokių buvo daugiau kaip 16. Iš jų šešios įvertintos dabartiniame teikiamame projekte kaip priimtinos. Daugiau nei dešimt yra atmesta. Manome, kad šis požiūris nėra teisingas, nes Statutas leidžia pagrindiniam komitetui svarstyti ir papildomus siūlymus, jeigu tai yra susiję su pagrindinio projekto svarstymu. Be to, mes manome, kad ir jūs šiandien svarstymo metu, be abejo, išgirsite, kad tos pataisos, kurios yra pasiūlytos Seimui, iš tikrųjų yra reikalingos, ir aš kviesčiau taip pat pritarti.

Tačiau aš radau pagrindinio komiteto pastabose įrašą, jog ateityje taip pat bus svarstomas ir toliau tobulinamas šis ir kiti lydinamieji įstatymai, t. y. Nacionalinės teismų administracijos, kiti susiję įstatymų įgyvendinamieji aktai, todėl galima su tam tikra išlyga tiems pasiūlymams galbūt ir pritarti. Esminiai būtų tokie: mes manome, jog šiandien ūkine veikla, administravimo veikla, valstybės tarnautojų priežiūros vertinimo veikla turi užsiimti tam paskirtas pareigūnas. Mes formuluojame, kad teismo pirmininkas yra to teismo vadovas, kaip valdžios institucijos ir kaip biudžetinės įstaigos. Todėl šiandien įstatymai leidžia jam būti visateisiu reikalų, organizacinio darbo tvarkytoju. Jeigu mažesniuose teismuose nėra teismo kanclerio, tokias pareigas jis turėtų pavesti kitam valstybės tarnautojui. Todėl manome, kad palikta redakcija, kuri stagnatoriškai galioja dar nuo 1994 m., kai išvardijama, kad teismuose turi būti ūkvedys, turi būti raštininkas, turi būti buhalteris, archyvaras ir taip toliau, yra neteisinga. 2000 m. mes priėmėme pagrindinį, galima sakyti, konstitucinį Valstybės tarnybos įstatymą ir pagal toliau tobulintą šį įstatymą mes teikiame pagrindiniam įstatymui taip pat tobulinti redakciją ir pasakyti, kad teismuose yra dvi tarnautojų kategorijos, t. y. tarnautojai, tiesiogiai padedantys teisėjams vykdyti savo konstitucinę pareigą, įgyvendinti teisingumą Lietuvoje, ir kiti tarnautojai, kurie vykdo kitas pagal valstybės tarnybos arba teismo pirmininko patvirtintas pareigybes pareigas. Į tai nebuvo atsižvelgta. Tačiau sakau, kad su tam tikra išlyga vis dėlto yra pajudėta pirmyn. Mes manome, kad kiek tai yra susiję su teismų pagrindine funkcija, konstitucine funkcija, tai yra teisėjų ir kaip savivaldos teismų tarybos funkcija, tai yra viena, valstybės tarnautojų pareiga pagal įstatymą jau yra kita, bet iš esmės tai yra vientisa įstaiga ir ji turi paklusti priimtiems įstatymams.

Taigi mūsų komitetas pritardamas šioms pataisoms pasiūlė, kad tai turi būti svarstoma šiandien ir ginčijamasi dėl kiekvienos pataisos, nes toks sprendimas yra priimtas bendru sutarimu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi čia yra kompleksinis klausimas, visi pranešėjai savo kalbas pasakė, bet dar yra vienas papildomas pranešėjas kolega M.Žymantas, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Jis turėtų pasakyti komisijos nuomonę dėl Seimo statuto projekto. Prašom.

M.ŽYMANTAS (DPF). Laba diena. Etikos ir procedūrų komisija svarstė Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 23 ir 210 straipsnių pakeitimo“ projektą Nr.XP-3064 ir komisijos sprendimas yra toks: pritarti Teisės departamento išvadoms ir pritarti S.Pečeliūno redakcinio pobūdžio pastabai. Taigi – siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo nario S.Pečeliūno pastabas. Už – 8, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar turėtų būti diskusijos, bet lyg ir nematau užsirašiusiųjų. (Balsai salėje) Minutėlę! Diskutuoti nėra, tai tada antrą kartą kviečiu J.Sabatauską. Ir iš eilės – pirma Teismų įstatymas, paskui lydintys įstatymai. Prašom, gerbiamasis kolega, gal dviem žodžiais pasakyti. Kiek aš suprantu, turime pradėti nuo kolegos P.Baguškos, arba nuo 20 puslapio.

J.SABATAUSKAS. Taip, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū už suteiktą žodį. Svarstant siūlymus tiek Seimo narių, tiek papildomų komitetų, pradedant Seimo nario P.Baguškos siūlymu, jo siūlymui pritarta iš dalies. Yra pritarta 128 straipsnio papildymui 7 dalimi, kad atskirais atvejais teismai savo funkcijoms atlikti reikalingas patalpas gali nuomotis. Komitetas pritarė šiam siūlymui. O dėl kitos dalies siūlymų, t. y. dėl investicijų, skirtų teismams, kur siūlė išbraukti 5 dalį, kuria siūloma Nacionalinei teismų administracijai administruoti ir tvarkyti investicijas, susijusias su informacinės sistemos valdymu, komitetas nepritarė, nes šiandien pagal galiojantį Teismų įstatymą, Nacionalinės teismų administracijos įstatymą Nacionalinė teismų administracija tvarko informacinę sistemą, ir būtų prasminga, kad tvarkytų šiuos klausimus nuo pat pradžios, nuo pat investicijų. Dėl investicijų dalies, kur susiję su nekilnojamojo turto rekonstrukcijos, pirkimo ir t. t., aišku, čia yra neginčytina Vyriausybės, Teisingumo ministerijos funkcija.

PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu aš teisingai supratau, kolegos P.Baguškos siūlymams pritarta iš dalies, o susijusiems siūlymams, kuriuos teikė Biudžeto ir finansų komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pagrindinis komitetas nepritarė. Taip?

J.SABATAUSKAS. Taip, dėl mano minėtų priežasčių. Gal galima tiesiog iš eilės pagal siūlymus, aš paskui pakomentuosiu.

PIRMININKAS. Galima, būtų paprasčiau ir nesipainiotume, būtume iš karto vieną darbą padarę. Kadangi paties autoriaus nėra, matyt, Seimas neprieštaraus, kad priimtume pagrindinio komiteto poziciją. Sutinkame? Ačiū.

Dabar kolegos Seimo nario A.Syso siūlymas. Jis yra salėje. Gal jis pats tegu pasakys, nes komitetas, kaip matau, nepritarė. A.Sysas. Įjungsime.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad teikiu pasiūlymą 119 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Tai yra kalba apie tai, kaip yra formuojamas visuotinis teisėjų susirinkimas. Jeigu čia apie šitą pataisą kalbama? Taip?

PIRMININKAS. Taip.

A.SYSAS. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu. Gerbdamas Konstitucinį Teismą, kuris gali ir nustato, ar įstatymai ir kiti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, manau, negali nurodinėti įstatymų leidėjui, kaip suformuluoti ir sudaryti teisėjų visuotinį susirinkimą, nes tai yra tiesioginis suinteresuotumas, kad teisėjų susirinkimas būtų sudarytas iš aukščiausiojo lygio teisėjų. Tai yra tų aukštesnių grandžių teisėjų atstovų tame susirinkime bus daugiau negu žemutinių grandžių. Aš manau, tam ir sudaromas teisėjų susirinkimas, kad daugiausia teisėjų dirba žemutinėje grandyje, apygardose, apylinkėse, ir turi būti tam tikras balansas. Ir todėl vadovautis vien tuo, kad Konstitucinis Teismas nurodė, kaip reikia suformuoti visuotinį teisėjų susirinkimą… Aš manau, įstatymus leidžia Seimas, ne Konstitucinis Teismas, todėl mano pasiūlymas ir yra į visuotinį teisėjų susirinkimą išrinkti po du teisėjus iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio, Vyriausiojo administracinio ir po 4 iš visų apygardos teismų, visų apygardos administracinių teismų ir visų apylinkių teismų. Skaičius būtų tas pats, bet paprasčiausiai iš Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio būtų siūloma ne po 3, o po 2 teisėjus.

PIRMININKAS. Yra norinčių paremti ar prieštarauti siūlymui? Nematau. Tada pirmininkas. Prašom, kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Sysas truputį neteisingai komentavo savo pasiūlymą. Kalbama ne apie teisėjų visuotinio susirinkimo komplektavimą, o visuotiniame susirinkime išrinktų teisėjų tarybos narių komplektavimą. Tik tiek aš pataisau kolegą, kad jis truputį suklydo, bet dabar pažiūrėkime siūlymo esmę. Išeina labai didelis Teisėjų tarybos padidinimas, tai vienas aspektas. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime akcentavo, kad Teisėjų taryba – tai yra Konstitucijoje tiesiogiai paminėta institucija, kuri pataria Prezidentui dėl teisėjų karjeros, tai yra dėl teisėjų paskyrimo, atleidimo arba perkėlimo. Teisėjų taryba, arba institucija, turi būti sukomplektuota taip, kad joje sudarytų daugumą didesnę patirtį ir tam tikrą karjerą padarę teisėjai iš aukščiausiojo lygio teismų, tai yra Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo.

Kolegos siūlymas iškreipia tą proporciją. Jeigu tokiu būdu bus sudaryta teisėjų taryba, apylinkių ir kitų žemesnių instancijų teisėjai, pakliuvę į tarybą, patys patarinės dėl savo karjeros. Logika būtų tokia, dėl savo karjeros. Tai būtų neteisinga. Mes nepritariame vadovaudamiesi šiais argumentais.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš prašyčiau trumpiau dėstyti argumentus. Kadangi kolega A.Sysas, kiek suprantu, reikalauja balsuoti, tai turėsime balsuoti. Dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. Ar pritariame kolegos A.Syso siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas? Prašom balsuot. Dėl Teisėjų tarybos sudarymo principų. Pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.

Už – 14, prieš – 1, susilaikė 35. Nepritarta.

Einame toliau. Dabar kolegos L.Sabučio siūlymas. Man atrodo, jam pritarta.

J.SABATAUSKAS. Kolegos L.Sabučio siūlymui pritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto siūlymų daliai pritarta, daliai ne. Prašom trumpai.

J.SABATAUSKAS. Dėl tų, kur pritarta, nereikia komentuoti?

PIRMININKAS. Ne.

J.SABATAUSKAS. Nepritarta antram siūlymui dėl keičiamo įstatymo 53¹ straipsnio 5 dalies, kad teisėjų sveikatos tikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre. Jie siūlo, kad turėtų būti suderinta su Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, nustatančiomis, kad Vidaus reikalų ministerijos medicinos centre teikiamos paslaugos pareigūnams. Šitų nuostatų tikrai čia nereikia perkelti, nes Vidaus tarnybos statute yra viskas aptarta. Be to, dėl teisėjų sveikatos tikrinimo papildomų lėšų nereikės, nes įstatymas numato, kad šito tikrinimo tvarką tvirtina du ministrai – sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Pagal tą nustatytą tvarką patys teisėjai moka už sveikatos patikrinimą, todėl papildomų problemų nebus.

PIRMININKAS. Ar kolega J.Lionginas norėtų pridurti? Sutinkate su pagrindinio komiteto išaiškinimu? (Balsas salėje: „Mes neprieštaraujame“.) Kadangi pagrindiniam komitetui paaiškinus papildomo komiteto pirmininkas sutiko, ar Seimas neprieštarauja, kad būtų pagal pagrindinio komiteto redakciją? Sutinkame. Ačiū. Einam toliau.

J.SABATAUSKAS. Penktasis siūlymas, kuriam komitetas nepritarė, yra susijęs su atostogomis, nes komitetas pritarė kito papildomo komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, siūlymui dėl atostogų tiek trukmės, tiek pridėjimo už stažą metodikos, suvienodinant su valstybės tarnyboje nustatyta tvarka, todėl galima sakyti, kad iš dalies jūsų siūlymui pritarta, bet visiškai pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui.

PIRMININKAS. Aš, norėdamas šiek tiek palengvinti ir pranešėjo padėtį, ir mūsų visų, noriu klausti gerbiamojo kolegos J.Liongino, ar jis sutinka su visa pagrindinio komiteto išvada ir dėl kitų siūlymų, nes dalį priima, dalį nepriima?

J.LIONGINAS (LSDPF). Taip, mes esame susipažinę su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadomis ir neprieštaraujame, paliekame, kad kaip pagrindas būtų paimta pagrindinio komiteto išvada.

PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju dėl Biudžeto ir finansų komiteto siūlymų sutarėme, daliai pritarėme, daliai ne.

Dabar Socialinių reikalų ir darbo komiteto daliai pritarta, daliai nepritarta, bet čia aiškiai parašyta, kad šiame projekte, gerbiamasis Algirdai, tie dalykai nereguliuojami ir nesvarstytini. Ar sutinkate? Gerbiamasis A.Sysas.

J.SABATAUSKAS. Ne. Mes iš tiesų pritarėme pagrindiniam jų siūlymui dėl atostogų trukmės.

PIRMININKAS. Visa tai gerai. Aš manau, kad čia Seimas… (Kalba visi kartu)

A.SYSAS. Jie pritarė abiem mūsų pasiūlymams. Aš matau projektą… Jeigu tas projektas…

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.

A.SYSAS. Čia viskas gerai.

PIRMININKAS. Tada Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Daliai pritarta, daliai nepritarta. Čia yra tas momentas, kad šiame įstatyme nereguliuojami atitinkami straipsniai.

Gerbiamasis Jagminai, ar sutinkate su pagrindinio komiteto išvada? Ar kolega L.Sabutis? Prašom. Kuris iš jūsų? Abu kartu negalite, kuris nors vienas. L.Sabutis.

L.SABUTIS. Kadangi bendru sutarimu komitetas priėmė mūsų siūlymus, todėl mes galime svarstyti. Mes norėtume išgirsti iš pranešėjo, kokia vis dėlto dabar bus atostogų trukmė? Pagal pagrindinio komiteto teiginius aš suskaičiavau, kad teisėjas turės teisę į 70 dienų atostogas. Mums atrodo, tai yra nepriimtina. Jeigu aš klystu, prašom patikslinti, kokia yra redakcija ir kokiame straipsnyje.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Galiu, Pirmininke, taip?

PIRMININKAS. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Mes pritariame Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui dėl 98 straipsnio 1 dalies, t. y. atostogų trukmės skaičiavimo, kad minimali kasmetinių atostogų trukmė bus 28 kalendorinės dienos. Toliau už stažą. Kaip ir valstybės tarnyboje, išdirbus penkerius metus, už kiekvienus paskesnius metus pridedama po vieną dieną. Tai visiškai analogiška nuostata, kaip yra dėl valstybės tarnybos, tačiau maksimali trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 dienos. Maksimali trukmė yra 56 dienos. Jeigu suskaičiuotume kiek… Žiūrint į Valstybės tarnybos įstatymą, ta trukmė pradedama skaičiuoti nuo 1990 m. kovo 11 d. Kad teisėjas gautų 56 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, jis turės būti išdirbęs ne mažiau kaip 33 metus. Vadinasi, tokių teisėjų turbūt reikėtų paieškoti. Vienas dalykas.

Antroji dalis dėl galimybės už darbą poilsio, švenčių dienomis bei už darbą po darbo valandų. Jūs žinote, gerbiamasis kolega, kad iš esmės tai yra ikiteisminio tyrimo teisėjų, tai yra apylinkių teismų teisėjų, darbas. Jie šiuo atveju nebus tie pretendentai į maksimalią kalendorinių atostogų trukmę. Pritariame, kad būtų kompensuojama pridedant maksimaliai iki 14 dienų, aišku, skaičiuojant už kiekvieną tą viršvalandinį darbą arba darbą švenčių ir poilsio dienomis.

Papildomai aš galiu pasakyti, kad komitetas, svarstydamas kitą Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą dėl teisėjų atlyginimų, nepritarė, kad teisėjams būtų kompensuojama piniginėmis išmokomis, nes pritarė kitam variantui – kompensuoti suteikiant atostogas. Taigi iš tikrųjų maksimali atostogų trukmė – 56 dienos.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Gerbiamasis kolega ir visi kolegos, aš siūlau eiti…

J.SABATAUSKAS. Bet mes pritarėm komiteto siūlymui…

PIRMININKAS. Viskas gerai. Pritariame ir Seimas neprieštarauja. Dabar daliai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymų pritarta, daliai nepritarta. Kadangi siūlomi dalykai šiame įstatyme nenagrinėjami, tai nėra apie ką ir kalbėti, bet 1-8 siūlymas. Ar kolega J.Jagminas pasakys žodį, ar kolega Liudvikas? Čia buvo keli jūsų, tai yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, siūlymai, o štai 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11 nepritarta.

L.SABUTIS. Dar kartą apgailestaujame, tačiau mes norime išgirsti motyvus. Mes siūlėme, kiek tai yra susiję su Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsniu, tai yra dėl administravimo teismuose ir tarnautojų darbo kontrolės, dėl vidaus administravimo ir dėl teismo pirmininko kompetencijos. Mes manome, kad mūsų pasiūlymai yra logiški, teisingi, ir prašom tai teikti Seimui balsuoti, tačiau prieš tai vis dėlto norėčiau išklausyti ir pagrindinio komiteto argumentus, nes čia yra ne vienas, o gal net septyni tokie tarpusavyje susiję siūlymai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis kolega Sabuti, mes galime kalbėti tiktai apie, kaip sakiau, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, nes jie yra susiję su nagrinėjamu įstatymo projektu. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl 1-8, tai yra dėl teismo pirmininko, kaip asignavimų valdytojo, funkcijų. Jūs matote komiteto išvados išraše, kad komitetas apsisprendė, jog būtų iš tikrųjų sutvarkyta tai, ką prieš tai pateikdamas komiteto nuomonę kalbėjo gerbiamasis L.Sabutis, kad teismo pirmininkui, kaip teisėjui, užsiimti teismo administravimo veikla tikrai nesuderinama su jo konstitucinėmis funkcijomis, tai yra teisingumo vykdymu. Mes atitinkamai siūlome… ir po visų šių projektų bus Biudžeto sandaros įstatymo projekto, kuriame siūlome, kad asignavimų valdytojas teismuose yra teismo pirmininkas arba jo įgaliotas teismo kancleris, pateikimas. Tada viskas atsistoja į savo vėžes. Nesusidarys tokių situacijų, kad galimai dėl kokių nors ūkinių funkcijų arba sutarčių teisminio ginčo teisėjas priimtų, pasirašytų sprendimus. Taigi manau, kad jeigu Seimas pritars Biudžeto sandaros įstatymo pataisoms, ši problema išsprendžiama, todėl nereikėtų taisyti 106 straipsnio 1 dalies taip, kaip siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Dėl kitų komitetų siūlymų… Gal iš pradžių dėl vieno?

PIRMININKAS. Gerai. Dėl šio. Ar sutinkate, kolega Sabuti, kad išties būtų reguliuojama taip, kaip siūloma – atskiru įstatymu, ir jis yra mūsų darbotvarkėje?

L.SABUTIS. Šiuo atveju, kiek buvo paaiškinta, vis dėlto šiandien įstatymai leidžia spręsti… Pavyzdžiui, jeigu būtų kalbama apie 108 straipsnį. Aš turiu omeny teismų valstybės tarnautojus. Jūsų tokie motyvai. Klausymų metu nuspręsta tos nuostatos neatsisakyti, nes galiojančiame įstatyme detalizuotos darbuotojų pareigybės. Beje, pagal Valstybės tarnybos įstatymą dabar yra tarnautojai ir dirbantieji pagal darbo sutartis. Tuo labiau kad jūs bandote palikti labai seną redakciją ir neatsižvelgiate į tai, kad mes siūlome sugrupuoti į dvi kategorijas – tiesiog padedantieji teisėjams ir kiti valstybės tarnautojai. Todėl aš kviečiu Seimą balsuoti. Jeigu Seimas nepritars, paliksime pagrindinio komiteto nuostatas.

PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Sabuti, iš pradžių buvo jūsų 1-8, 1-9. Jūs sutinkate su pagrindiniu komitetu? Klausimas yra dėl 1-10. Prašom, pirmininke. Tada balsuosime.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolegos. Dėl 1-10 siūlymo arba valstybės tarnautojų išvardijimo 108 straipsnyje. Matot, jeigu būtų sutikta su kolegų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymu, gali atsitikti tokia problema: kaip populiariai sakoma, su vandeniu gali būti išpiltas ir kūdikis.

Iš tikrųjų aš sutinku su gerbiamojo L.Sabučio argumentais, kad Valstybės tarnybos įstatymas jau apskritai yra sutvarkęs daugelį dalykų, tačiau čia yra išvardyti tam tikri valstybės tarnautojai kaip analizuojantys, apibendrinantys teismų praktiką. Jie iš esmės nėra nei teisėjų padėjėjai, nei… Tai yra ta speciali teismų struktūra, kurios nėra kitose valstybės tarnybos įstaigose. Šiuo atveju tą dalyką būtų galima sutvarkyti, kai mes išsamiai koreguosime naujos redakcijos Teismų įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nematau norinčių kalbėti už ar prieš. Ir kolega L.Sabutis reikalauja balsuoti? Ar sutinkate?

L.SABUTIS. Taip, prašau balsuoti, nes mes vadovaujamės Valstybės tarnybos įstatymu, o ne sena galiojančia, jau pasenusia Teismų įstatymo redakcija.

PIRMININKAS. Gerai, gal kol kas dar dėl kitų ir tada tarsimės toliau. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, kantrybės. Dėl 11 punkto. Kol mikrofonas tamstai įjungtas.

L.SABUTIS. Dėl 11 punkto. Iš esmės šiuo atveju atsižvelgiant į tai, ką pasakė pranešėjas ir nusprendė komitetas, kadangi vis tiek paliekama ateičiai dėl Biudžeto sandaros įstatymo redakcijos, dėl Nacionalinės teismų administracijos įstatymo, todėl galime sutikti.

PIRMININKAS. Galima palikti pagal pagrindinį komitetą. Ačiū. Po to 12 siūlymui iš dalies pritarta. Jūs sutinkate?

L.SABUTIS. Iš esmės mes ne kažin ką čia ir pasiūlėme. Dėl 124 straipsnio 3 dalies, kai nacionalinė teismų administracija reorganizuojama arba likviduojama. Per klausymus ir svarstymo metu į tą pusę krypsta reikalai, kad tam tikras funkcijas perkeltume Teisėjų tarybai. Tačiau nepataisius šio įstatymo, to negalima būtų daryti. Kadangi atsižvelgta į tai, kad bus toliau tobulinami įstatymai, aš nemanau, kad čia būtina balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dėl daugelio dalykų susitarėme. O štai dėl šio vieno jūs reikalaujate balsuoti.

L.SABUTIS. … straipsnio.

PIRMININKAS. Taip, 108 straipsnis, arba jūsų siūlymų 10 punktas.

L.SABUTIS. Taip.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Prašom susikaupti. Balsuosime, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui dėl 108 straipsnio, kuriam pagrindinis komitetas nepritaria. Prašom balsuoti.

Už – 30, prieš – 2, 4 susilaikė. Priimta papildomo komiteto pozicija. Einame toliau. Dabar 13 punktas. Gerbiamasis Sabuti, 13 jūsų siūlymų punktas, arba 124 straipsnis.

L.SABUTIS. Nežinau, kodėl irgi nepritarė pagrindinis komitetas. Čia 124 straipsnio 4 dalies 7 punktas papildomas, patikslinamas. Dabar jis galioja. Siekdama užtikrinti efektyvų nacionalinių valstybės lėšų valdymą ir naudojimą, organizuoja teismų vykdomų valstybės biudžeto programų, projektų ir programos sąmatų projektų rengimą ir investicinių projektų teismams įgyvendinimą… Šiuo atveju vadovaujamasi Vyriausybės 2001 metų balandžio 26 d. nutarimu, kuriuo nustatyta (nutarimas Nr.478) valstybės kapitalo investicinių projektų rengimo tvarka. Todėl mes siūlėme atsižvelgiant į jau galiojantį Vyriausybės teisės aktą ir patikslinti šį 7 punktą. Nežinau, čia parašyta trumpai: „Nuspręsta 7 punkto nuostatų nedetalizuoti.“ Manau, kad argumentai yra netikslūs. O mūsų siūloma redakcija yra labai tiksli ir gera.

PIRMININKAS. Gerai, pirmininke. Kolega J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad vis dėlto tam ir priimami Vyriausybės nutarimai kaip įgyvendinamieji teisės aktai, kad detalizuotų tai, kas iš principo nustatyta įstatyme. Todėl nereikėtų daryti priešingo dalyko – iš Vyriausybės nutarimo perkelti įstatymą. Tam ir priimami Vyriausybės nutarimai. Todėl čia yra apskritai pasakyta, kad „siekdama užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės lėšų valdymą ir naudojimą, organizuoja biudžeto projekto rengimą ir investicinių projektų įgyvendinimą“, o kaip tai daroma, tai nustatyta Vyriausybės nutarime. Negi mes visų Vyriausybės nutarimų redakcijas perkelsime po to į pagrindinius įstatymus, kur nustatomos kryptys, ką Vyriausybė turi daryti.

PIRMININKAS. Įstatymai būtų kaip instrukcijos.

J.SABATAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar kolega L.Sabutis reikalauja balsuoti? Ar sutinkate?

L.SABUTIS. Kolegos, negaliu sutikti dėl vienos priežasties. Mes abu teisūs, tačiau Seimas turi pritarti arba ne. Štai kodėl. Nacionalinė teismų administracija faktiškai yra kuriama. Jos funkcijos yra tikslinamos, ir aš niekaip nesuvokiu, kodėl, kai yra akivaizdūs dalykai, kuriuos turėtų vykdyti pagal 124 straipsnį Nacionalinė teismų administracija, čia, naujojoje redakcijoje, kurią pateikė komitetas, yra kai kurios nuostatos įrašytos, tačiau jos taip pat paimtos iš to paties Vyriausybės ir kitų galiojančių įstatymų… Man atrodo, kad mūsų redakcinė pataisa 4 dalies 7 punktui tiksli. Dar kartą kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai.

J.SABATAUSKAS. Labai trumpai.

PIRMININKAS. Labai trumpai. Per daug kalbų.

J.SABATAUSKAS. Labai trumpai. Kaip matote, šiame įstatyme, kolegos, išbraukta, pavyzdžiui, 125 straipsnis „Nacionalinės teismų administracijos kompetencija“, nes tai ne šio įstatymo dalykas. Tai yra Nacionalinės teismų administracijos įstatymas. Šiame įstatyme tik trumpai paminėti uždaviniai tos administracijos. Taigi perkelti, vėl smulkiai detalizuoti Teismų įstatyme, kuris tik užsimena, kad yra tokia administracija, kuri aptarnauja teismų savivaldą ir teismus, nebereikia.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Aš dar kartą klausiu, kolega Sabuti, ar sutinkate eiti į kompromisą, ar reikalaujate balsuoti?

L.SABUTIS. Tiek turiu pasakyti, kad bet kuri institucija, kai jai apibrėžiamos funkcijos…

J.SABATAUSKAS. Čia ne funkcijos, tik uždaviniai.

PIRMININKAS. Po vieną kalbėkite.

L.SABUTIS. Jūs pasakėte, ir uždaviniai, o tuo tarpu paminėjote, kad 125, kitas, straipsnis turėjo būti kaip tik Nacionalinės teismų administracijos kompetencija, jis likviduojamas, vaizdžiai tariant, tai dabar jūs net nenorite patikslinti 124, kurio redakciją pasiūlė mūsų Valstybės valdymo komitetas. Todėl aš manau, nepakenks, jeigu ir paliks redakcijoje, bet nepakenks, jeigu ir nepaliks.

PIRMININKAS. Tai siūlote balsuoti ar ne?

L.SABUTIS. Taip, siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dėmesio, susikaupiame ir balsuojame, ar pritariame dar vienam papildomo komiteto siūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Prašom balsuoti. Tie, kurie palaikote papildomo komiteto nuomonę, balsuojate už, tie, kurie palaikote pagrindinį komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote.

Už – 23, prieš – 3, susilaikė 6. Pritarta papildomo komiteto nuomonei.

Dabar, kolegos, vienas procedūrinis klausimas. Pagal Statutą, jeigu kuris komitetas dėl svarbių priežasčių turi posėdžiauti Seimo posėdžio metu, jis turi gauti Seimo sankciją. Tai dabar turėtų posėdžiauti Europos reikalų komitetas ir dėl Ignalinos atominės, ir dėl kai kurių kitų klausimų. Galime sutikti, kad jie posėdžiautų? Mums čia 71 Seimo nario kvorumo nereikia. Sutinkame? Ačiū, kolegos, už supratingumą. Dabar 14 punktas. Gal kolega L.Sabutis vėl pasakys, ar sutinkate su pagrindiniu, ar reikalausite balsuoti? 14 jūsų siūlymų punktas. Prašom. Įjungta.

L.SABUTIS. Ačiū, aš nepiktnaudžiausiu. Mikrofoną galima palikti įjungtą, bet manau, kad šiuo atveju reikia sutikti su pagrindiniu komitetu, nes iš tikrųjų kol kas nėra aiškumo, kiek čia turi Vyriausybė per Teisingumo ministeriją, kiek čia galės ką daryti aprūpindama teismus Nacionalinė teismų administracija. Todėl aš manau, kad galima sutikti su ta nuostata.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Manau, Seimas neprieštarauja. Lieka paskutinis. Čia tas pats, čia yra to didelio siūlymo antroji dalis. Taigi pagrindiniai siūlymai yra išnagrinėti. Dabar yra papildomi siūlymai, kuriuos teikė kolegė V.Margevičienė. Dabar pirmas klausimas, ar laikas išlaikytas? Kolegos, klausimas yra toks. Komitetas išnagrinėjo, nors kolegė pavėlavo porą valandų. Bet jinai prisipažįsta, kad pavėlavo. Mušasi į krūtinę. Gerai. Tada nagrinėsime. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Nagrinėjame. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš labai prašau jūsų išklausyti mano siūlymą. Jis yra parengtas Vytauto Didžiojo universiteto, t. y. daugiau nei 400 absolventų, kurie baigė teisės magistro studijas, trukusias trejus metus, ir turėjo po keturis semestrus. Jie dabar negali dirbti Lietuvoje. Konstitucinio Teismo išaiškinimas… Dovanokite, aš labai gerbiu Konstitucinį Teismą, bet pasakyti… Juk svarbiausia, kokį kvalifikacinį laipsnį įgijo, kiek buvo kreditų, kiek mokėsi tie jaunuoliai, o ne tai, kad vientisųjų trūko, trūko bakalauro, lyg ir po bakalauro trūko magistrantūros. Tai yra studijos, atitinkančios visus kvalifikacinius reikalavimus. Tie jaunuoliai per trejus intensyvių studijų metus papildomai gavo ir Mičigano universiteto Teisės instituto kvalifikacinį diplomą.

Dar noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad yra 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Jos Nr.2005/36/EB. Joje nustatyta, kad leidimas užsiimti reglamentuojama profesija suteikiamas aukštojo arba universitetinio išsilavinimo baigimo diplomo turėtojams. Tai diplomas, suteikiamas sėkmingai baigus mokslą, kurio trukmė – ne mažiau kaip treji metai.

Taigi Vytauto Didžiojo universiteto Teisės instituto absolventai, įgiję teisės magistro kvalifikacinį laipsnį po trejų metų trukmės teisės studijų, atitinka Europos Sąjungos numatytus išsilavinimo reikalavimus, taikomus teisininkų kvalifikacijai.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad 2008 m. birželio…

PIRMININKAS. Kolege, jau laikas!

V.V.MARGEVIČIENĖ. Tuoj baigiu. Paskutinis sakinys. 2008 m. birželio 5 d. Europos Komisija išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad nuspręsta pareikšti pagrįstą nuomonę dėl to, kad Lietuva ir kitos septynios Europos Sąjungos valstybės dar kol kas šios direktyvos neperkėlė į nacionalinę teisę.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nediskriminuoti tų žmonių, kurie puikiai baigė universitetą, labai gerai mokėsi ir dabar negalės dirbti mūsų teisinėje sistemoje tik dėl to, kad yra kažkoks aklas pasipriešinimas, kad ne taip pavadintos studijos. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, pagal procedūras ne kolega R.Kupčinskas, bet kol kas ar yra 10 Seimo narių, remiančių kolegės V.Margevičienės siūlymą? (Balsai salėje) Tuoj suskaičiuosime. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni… A, ten yra. Viskas gerai.

Dabar žodis kolegai J.Sabatauskui, ir balsuosime.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad svarstant ankstesnius jūsų siūlymus buvo pritarta dėl kvalifikacinių reikalavimų arba išsilavinimo reikalavimų kandidatams į teisėjus, bet per tą laiką kai kas pasikeitė.

2008 m. vasario (…) d. Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą dėl asmens, kuris pretendavo į teisėjus, jis neturėjo teisės bakalauro laipsnio, turėjo magistro laipsnį, ir pripažino, kad vis dėlto teisėjams turi būti patys aukščiausi reikalavimai, kad turi būti visavertės studijos, kad magistras neatsiranda be bakalauro, taip supaprastintai pasakius.

Aš galiu pacituoti nutarimą, kad į teisėjus gali pretenduoti… Pirmiausia pasakysiu labai paprastai. Iš teisinės sistemos, kaip kolegė minėjo, šie asmenys nėra eliminuojami, jie gali dirbti bet kokį kitą teisinį darbą. Bet teisėjams turi būti taikomi aukščiausi reikalavimai. Taigi į teisėjus gali pretenduoti asmenys, turintys bakalauro laipsnį. Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta, kad visavertis aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra toks: pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesiniams pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems įgūdžiams suformuoti, bakalauro laipsnis, o aukštesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skiriamos antrosios pakopos studijos – magistrantūra. Magistrantūra negali būti be pagrindinių studijų. Teisėjais tapti siekiantys asmenys turi būti įgiję tokį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį gali užtikrinti tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos dvipakopės nuosekliosios teisės universitetinės studijos, tai yra teisės bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai, arba vientisosios teisės krypties studijos, kai (…) siejamos pirmosios ir antrosios pakopos universitetinės studijos.

Kita vertus, nors pirmosios pakopos, arba pagrindinės, teisės studijos pačios savaime negali užtikrinti teisėjų darbui pakankamo išsilavinimo, jos yra būtinos ir negali būti eliminuojamos.

Kalbant apie Vytauto Didžiojo universitetą, pats universitetas tą problemą jau išsprendė. Universitetas jau pateikė, yra patvirtinta studijų programa, vientisųjų teisės krypties studijų programa, jau nebus tik magistrantūros studijos.

Atskirai pasakyta dėl trejų metų studijų, kad kai kurios teisės krypties studijų programos buvo įregistruotos ir vykdomos nepaisant Aukštojo mokslo įstatyme nustatytų studijų trukmės reikalavimų, nes esama tokių teisės krypties magistrantūros studijų programų, kurios trunka trejus metus, nors magistrantūros studijos negali trukti ilgiau kaip dvejus metus. Taip pat esama vienpakopių vientisųjų studijų programų, trunkančių tik trejus metus, nors vienpakopės vientisosios studijos turi trukti ilgiau nei ketverius metus.

Ši problema buvo ne tik Vytauto Didžiojo, bet ir Mykolo Romerio universiteto. Tiek M.Romerio universitetas, tiek Vytauto Didžiojo universitetas susitvarkė su šiomis problemomis. Todėl nenustatinėkime priešingo reikalavimo, negu yra konstatavęs Konstitucinis Teismas. Taigi nepritarta.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega R.Kupčinskas.

J.SABATAUSKAS. Mes negalime įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega R.Kupčinskas šituo klausimu?

R.KUPČINSKAS (TSF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Ačiū. Aš norėčiau pritarti V.Margevičienės siūlymui. Nors man Konstitucinio Teismo sprendimas sukelia tam tikrų minčių ir galbūt šiek tiek abejonių. Kiek aš atsimenu, ankstesniuose įstatymuose ir buvo kalbama, tik gaila, dabar tiksliai negaliu pasakyti, kada tai buvo pakeista, kad ir atitinkamų universitetų, ir Vytauto Didžiojo universiteto, ir turbūt M.Romerio universiteto, absolventai, t. y. magistrantai, baigę magistrantūrą, gali dirbti tam tikrų teismų teisėjais. Man regis, vis dėlto čia suteikiama teisė, privilegija tik vieno universiteto auklėtiniams dirbti, eiti teisėjo pareigas – tai Vilniaus universiteto.

Kita vertus, gerbiamasis komiteto pirmininke, gal kartais mūsų teisinėje sistemoje trūksta protingumo kriterijaus, apie tai jau ne viename Teismų įstatyme rašoma. Jeigu žmogus yra baigęs tam tikras aukštojo mokslo, t. y. bakalauro, studijas ir įgyja dar teisės magistro išsilavinimą, man atrodo, jis gali dalyvauti vykdant teisingumą.

Turiu pasakyti, gerbiamasis pirmininke, nebūtinai teisinį išsilavinimą turintys teisėjai vadovauja bylos procesui kitose šalyse. Šiuo atveju teigti, kad turi būti vientisosios teisės studijos, aš manau, nėra pagrindo. Tai sukelia labai didelių problemų mūsų teisinėje sistemoje, apie tą aš kalbėjau ir siūliau Konstitucijos pataisas dėl visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti. Yra kolegės V.Margevičienės siūlymas. Pagrindinis komitetas jam nepritarė. Prašom pasiruošti balsuoti. Kurie remiate kolegės siūlymą, balsuojate už, kurie manote, kad tas netinka, ir pritariate pagrindinio komiteto išvadai, balsuojate kitaip. Kurie pritariate kolegei V.Margevičienei – už, kurie pritariate pagrindiniam komitetui – prieš arba susilaikote.

J.SABATAUSKAS. Labai trumpai galiu pasakyti, kad universitetai piktnaudžiavo ir apgaudinėjo žmones įsteigdami magistrantūros studijas be bakalauro.

PIRMININKAS. Už – 11, prieš – 8, susilaikė 5. Nepriimta. Tai ir visi siūlymai, kolegos.

Dabar vienas kalba už, vienas – prieš. Prašom. Kolega L.Sabutis. Viskas šiuo klausimu, paskui imsimės kitų.

L.SABUTIS. Dėl Teismų įstatymo.

PIRMININKAS. Taip, dabar dėl Teismų įstatymo vienas – už, vienas – prieš. Kolega L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš su dideliu apgailestavimu pritariu toms pataisoms, nes reikia judėti pirmyn. Dėkingas Seimui, kad pritarė kai kurioms mūsų komiteto pastaboms ir siūlymams. Manau, kad tai nepakenks ir pagrindiniam įstatymui, tačiau atkreipiu dėmesį, kad reikės iki priėmimo patikslinti pagal 108 straipsnį, kokią kompetenciją turės teismų pirmininkai. Mūsų redakcija buvo, kad reikėtų koreguoti ir 103 straipsnį, t. y. dėl teismo vidinio administravimo. Todėl iki priėmimo, matyt, arba mes pasiūlysim, arba pagrindinis komitetas tokį papildymą dar turės padaryti. Atkreipiu Seimo dėmesį į tai, kad komitetas yra pasižadėjęs. Galbūt turėtų būti ir protokolinis nutarimas, kad atidėtų taisyti projekto Nr.XP-1281(3) nuostatas, jos būtų suderintos su galiojančiu įstatymu ir su dabartinėmis redakcijomis, su pateiktom Seimui svarstyti kitom redakcijom, ypač dėl teisėjų atlyginimo, arba darbo užmokesčio, būtų sudaryta darbo grupė. Taip jau bent rašo pagrindinis komitetas. Aš kviečiu iš esmės toms pataisoms pritarti, bet su tam tikra sąlyga, kurią paskelbiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, suprantamas tamstos siūlymas. Iš tikrųjų iki priėmimo turi būti kai kurie dalykai paredaguoti ir suderinti. Jeigu reikia ką nors toliau spręsti, tai jau, žinoma, rudens sesijoje.

Dabar nuomonė prieš – P.Gražulis. Prašom. Nėra P.Gražulio? Kolegė V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Dėkoju, Pirmininke. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį…

PIRMININKAS. Reikia būtų darbo vietoje. Atsiprašau, kolege, čia vienas kolega turėjo kalbėti, bet nebuvo darbo vietoje ir prarado kalbėjimo teisę. Kolegė V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Dėkoju, Pirmininke, dar kartą. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko dėmesį į Europos Komisijos direktyvos neperkėlimą. Direktyva yra priimta 2005 m. rugsėjo 7 d., gerbiamasis Juliau, deja, per tiek laiko jūsų komitetas nesugebėjo jos perkelti į mūsų teisinę sistemą. Tada nereikia stebėtis, kad aukštos kvalifikacijos teisininkai specialistai turi išvykti iš Lietuvos, nes čia neturi teisės gauti darbo. Mes kalbame apie tai, kad tai vientisos, tai nepertraukiamos, turi būti ir bakalauras, ir magistras, bet atkreipkite dėmesį į tai, kiek kreditų, kiek valandų tas jaunuolis mokėsi ir kokios buvo disciplinos. Vadinasi, mes paprasčiausiai sakom: turi būti taip, ir ne kitaip. Vadinasi, ne kvalifikacija įgyta, o tai, kad ne taip pavadinta. Tai graudu. Tada, kai šitaip užsispiriama ir nenorima vertinti, tai iš tikrųjų yra graudu ir skaudu. Pagalvojau, 400 jaunuolių, kurie baigė, turi kreiptis į Konstitucinį Teismą, turi vėl aiškintis ir aiškintis iš naujo tai, ką jie yra baigę. Tai yra aukštos kvalifikacijos teisininkai, nes bakalauro studijos, kurias jie baigė, tai taip pat turėjo tas pačias disciplinas, viskas yra suskaičiuota valandomis ir kreditais. Labai apgailestauju, man labai gaila, kad yra toks aklas užsispyrimas ir nenoras padėti jauniems žmonėms. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo, nes vis tiek iki priėmimo dar bus pataisų? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia? (Balsai salėje) Gerai, tai kolegos, prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariame po svarstymo su tomis pastabomis, kurios priimtos ir pagal pagrindinį komitetą, ir pagal kitus komitetus. Prašom balsuoti, ar pritariam po svarstymo su visom priimtom pastabom.

Už – 26, susilaikė 7. Pritarta.

Dabar yra lydintieji įstatymai. Man atrodo, kad kai kurie jų yra be pastabų, tai gal neeksploatuojame kolegos J.Sabatausko ir galime bendru sutarimu sutarti. Ar galime pritarti po svarstymo Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Pastabų nėra. Pritariam? (Balsai salėje) Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projektas. Irgi pataisų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) Jeigu kas yra užsirašęs, tai prašau. Tada sustojam. Kol kas yra pritarta Teismų įstatymo projektui Nr.XP-3061 ir Konstitucinio Teismo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-3062 po svarstymo. Dabar projektas Nr.XP-3063 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių papildymai? (Balsai salėje) Galime ar kolega S.Pečeliūnas nori tarti žodį? (Balsai salėje) Prašau. Jeigu norite dalyvauti diskusijoje, prašom. Tada minutėlę! Kol kolega Saulius ateis, – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jau yra surinkta daugiau nei dešimt Seimo narių parašų ir užregistruota posėdžių sekretoriate, kad į posėdžių salę skubiai būtų pakviesta žemės ūkio ministrė K.Prunskienė dėl žemės ūkyje susidariusios situacijos, ypač pieno sektoriuje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, yra ministrės kvietimo stadija, greičiausiai bus 12 val. Damos, prašome nesiginčyti. Dabar S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, vis dėlto išdrįsau ateiti į šią tribūną ir atkreipti jūsų dėmesį į vieną esminį dalyką, kurį pastebėjau šiame siūlomame pataisų projekte. Atkreipčiau jūsų dėmesį į 1 ir 3 straipsnius, tai yra 29 straipsnio papildymą 3 dalimi ir 261 straipsnio papildymą 3 dalimi. Tai 1 ir 4 straipsniai iš siūlomų pataisų. Kas gi čia rašoma dėl administracinio arešto? Gali būti skiriama Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Konstitucinio Teismo teisėjams, teisėjams, tik gavus išankstinį Seimo sutikimą. Viskas čia iki tos vietos yra gerai. Bet toliau jau yra nebegerai. Ir iš esmės nebegerai.

Kas parašyta toliau? O tarp Seimo sesijų… drįstu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimo darbas yra nepertraukiamas. Jeigu reikia galima ir neeilinę sesiją sušaukti ar dieną, ar naktį, ar žiemą, ar vasarą. Tada, kada reikia, kada yra esminis klausimas, kurį reikia spręsti greitai. O čia gi siūloma, kad tarp sesijų – Respublikos Prezidentui išankstinį sutikimą suvaržyti šių asmenų laisvę. Atsiprašau, vienas asmuo spręs kito asmens suvaržymo arba imuniteto klausimą. Visiškai įmanomas ir piktnaudžiavimas. Esame žmonės, nepaisant pareigų. Seimas yra kolektyvinė institucija, valdžios Lietuvoje yra atskirtos. Šiuo įrašu vienam ir kitam straipsniui, aš jau necituoju, 261 straipsnyje yra lygiai tas pats parašyta. Mes rašome žodžius, kurie prieštarauja referendumu priimtai Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintam valdžių atskyrimo principui, kas turi kokius klausimus ir kokiu būdu spręsti. Manau, kad mūsų Teisės departamentas, svarstydamas šitas pastabas, turėjo atkreipti dėmesį, kad šita vieta nesiderina su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kitas dalykas, kas mane labiausiai nustebino, keistas, atrodo, dalykas, kai antspaudas po šituo dalyku yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris turi prižiūrėti, kad mūsų projektai, ateinantys į šitą salę, būtų suderinti su Konstitucija ir nebūtų prieštaravimų. Čia yra jų pačių parašu akivaizdus prieštaravimas. Siūlau sustoti, grįžti į komitetą, išbraukti šituos žodžius, atnešti šitą projektą be prieštaravimų ir tada važiuoti toliau. Balsuoti už šituos du teiginius, kurie čia įrašyti, ir net prievartauti balsuoti Seimą, jau būtų labai didelė bėda. Siūlau šitaip nesielgti ir posėdžio pirmininkui taip pat rasti išeitį, korektišką, atitinkančią Konstitucijos reikalavimus. Dėkui.

PIRMININKAS. Aš irgi noriu pacituoti Konstitucijos 114 straipsnį. „Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.“ Jeigu ten jūs suprantate, kad Seimo narys irgi bus tik su Prezidento sankcija, tai, man atrodo, čia yra neteisingas traktavimas. Jeigu įrašas, aš sutinku su jumis, jeigu įrašas yra nevisiškai vykusiai suformuluotas, tai aš siūlau, kad iki priėmimo būtų patikslinta. Tada bus išeitis.

Dar kartą S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Kadangi pakalbėjau tik pusantros minutės, galėčiau kalbėti penkias, tai sugrįžau čia. Ponas Pirmininke, aš sąmoningai citavau labai tiksliai ir iš to viso sąrašo išskyriau tik du žodžius, „administracinis areštas gali būti skiriamas Seimo nariams Seimo sutikimu, o tarp Seimo sesijų gavus išankstinį Prezidento sutikimą“. Šita vieta visiškai nedera su Konstitucija. Jeigu apačioje nebūtų parašyta „suvaržyti šių asmenų laisvę“, žodžiai „šių asmenų“, o asmenys išvardinti anksčiau, kur yra ir Seimo nariai, apima ir juos, tai tada reikia po kablelio, jeigu norite, kad nebūtų priekaištų, išvardyti visus, išskyrus Seimo narius. Tada viskas bus gerai. Seimo nariams sutikimą varžyti laisvę gali duoti tik Seimas, niekas kitas. Čia yra esmė.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš su jumis visiškai sutinku ir iki priėmimo tikrai galima labai paprastai padaryti. O tarp Seimo sesijų, išskyrus Seimo narius. Viskas, lieka, kad Seimo. Jeigu reikia, neeilinė sesija ir t. t.

S.PEČELIŪNAS. Pirmininke, mes negalime bendru sutarimu pritarti nekonstitucinei nuostatai, mes turėsime…

PIRMININKAS. Kolega, suredaguos. Jeigu mes norime stabdyti procesą, tai stabdykime, jūsų teisė. J.Sabatauskas, labai trumpai. (Balsai salėje) Kodėl nesuredaguos? Kitą savaitę priėmimas ir įrašyti du žodžius ar čia yra problema?

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcija pirmiausia buvo inicijuota tam, kad būtų teisiškai sureguliuota dėl naujų nuobaudų, atsiradusių Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nes jų anksčiau nebuvo. Dabar buvo taikomas analogijos principas kaip teisėjams, o kitam Konstitucijos straipsnyje parašyta – Seimo nariai ir teisėjai, yra analogiškai. Bet jeigu jūs ypač prieštaraujate, aš sutinku, galėsime iki priėmimo suredaguoti panašiai, kaip minėjo Seimo Pirmininkas. Bet iš tikrųjų prašau įvertinti tai, kad mes tai tikrai padarysime, ir nestabdyti svarstymo, pritarti su pasitikėjimo votumu šiam projektui.

Apskritai, matote, numatyta procedūra, nes iki tol teisėjams buvo taikomas administracinis imunitetas, tai Konstitucijoje nebuvo numatyta. Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 17 d. pasakė, kad prieštarauja Konstitucijai, negali būti teisėjams administracinio imuniteto. Todėl mes po Konstitucinio Teismo nutarimo padarėme tam tikrą analizę, nustatėme visus tuos įstatymus, kur dar tas imunitetas numatytas, ne tik bendrųjų ir specializuotų teismų teisėjams, bet ir Konstitucinio Teismo teisėjams buvo numatyta atskira procedūra su Konstitucinio Teismo sutikimu. Konstitucijoje tai nenumatyta, turi būti kita procedūra – arba Seimo sutikimu, arba Prezidento. Ir dar labiau prokurorams. Todėl taikomas ir tas įstatymas. Tačiau aš prašau, įvertindamas kolegos S.Pečeliūno kalbą, gaila, kad klausymuose kolega (mes darėme specialius klausymus) šito nebuvo paminėjęs… Mes taikėme paprasčiausią analogijos principą. Iš tikrųjų galima išskirti Seimo narius.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Sabatauskai. Aš siūlau tokį sprendimą ir prašyčiau, kad kolega S.Pečeliūnas klausytų.

J.SABATAUSKAS. Galima protokolinį.

PIRMININKAS. Pritariame po svarstymo su išlyga, kad komitetas įrašo pataisą pagal S.Pečeliūno ir Č.Juršėno siūlymą. Galima taip, ar tik pagal S.Pečeliūno? Prašom per šoninį mikrofoną. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ponas Pirmininke, galima ir taip, ir taip, man svarbu, kad mūsų balsavimas neatrodytų, kai skaitys mūsų ainiai stenogramas ir žiūrės, kad mes balsavome prieš Konstituciją, neatrodytume patys keistokai. Formuluokime, kad nebūtų tokių prieštaravimų.

Bet viena pastaba pranešėjui. Negali būti analogijos šiuo klausimu tarp teisėjų ir Seimo narių. Teisėjų kol kas Lietuvoje mes visuotiniais rinkimais nerenkame, tai ir imuniteto suvaržymo klausimu irgi tiesioginės analogijos negalime taikyti. Čia jūsų argumentai yra nevykę, sakykime taip. Aš sutikčiau su tuo, ką sakė Seimo Pirmininkas, kad mes dabar galėtume pritarti po svarstymo, iš karto pasakydami…

PIRMININKAS. Ir į protokolą įrašydami.

S.PEČELIŪNAS. …kad po žodžių „šių asmenų“ „išskyrus Seimo narius“ įrašysime iki priėmimo. Balsuojame jau už tokią, dar neužrašytą, bet žodžiu suformuluotą naujesnę redakciją, tada gal niekas mums nepriekaištaus, kad mes elgiamės neskaitydami Konstitucijos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tik prašom neužmiršti, kad pačioje Konstitucijoje teisėjai tam tikrais klausimais yra prilyginti prie Seimo narių.

J.SABATAUSKAS. Apkaltos klausimai visiškai analogiški Seimo nariams. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nesiginčykime. Kolegos, dabar esminis dalykas, nesiaiškinkime, kuris gudresnis. Klausimas yra toks, ar galime pritarti po svarstymo su pastaba, kad 261 straipsnio 3 dalyje atsirastų žodžiai: „O tarp Seimo sesijų, išskyrus Seimo narius, Respublikos Prezidentas ir t. t.“. Ar kolega L.Sabutis…

S.PEČELIŪNAS. Ir 29. Du kartus atsirastų.

PIRMININKAS. Jeigu du kartus, tai du. Prašau. Kolega L.Sabutis.

L.SABUTIS. Nereikia skubėti redaguoti, bet aš irgi ieškodamas išeities manau, kad nereikėtų rašyti „išskyrus Seimo narius“. O reikėtų dėl Seimo narių pasakyti atitinkamą teisinę normą. O šiaip dar nepamirškime, kad ministrai ir Ministrų Tarybos pirmininkas, arba Ministras Pirmininkas, taip pat gali būti Seimo narys. Tada šiuo atveju… Aišku, mes pasikeitėme nuomonėmis ir su kolega. Bet jeigu žiūrėsite to paties taisomo straipsnio 224 straipsnio 2 dalį, ten irgi Konstitucinio Teismo teisėjai, teisėjai, prokurorai ir t. t. Tai šiuo atveju generalinį prokurorą taip pat skiria Seimo pritarimu Prezidentas. Neišspręstas klausimas. Todėl visiškai sutinku su tuo, kad tokia redakcija, kokia dabar yra, kalbėti apskritai apie šiuos asmenis nederėtų. Dėl kiekvienos kategorijos, tos, kuri yra palaiminama Seimo ir Prezidento, turėtų būti atitinkama redakcija.

PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau patikslinimą. Pritariame po kolegų S.Pečeliūno, Č.Juršėno ir L.Sabučio pastabų ir tik tokį suredaguotą galėsime priimti. Nes jeigu bus suredaguota nevykusiai, tai, žinoma, nepriimsime.

J.SABATAUSKAS. Generalinis prokuroras irgi yra prokuroras.

PIRMININKAS. Kolega K.Čilinskas dar nori žodį tarti.

J.SABATAUSKAS. Jam nėra administracinio imuniteto. Nesvarbu, kas jį teikia.

PIRMININKAS. Nesiginčykime. Dabar kolega K.Čilinskas nori šviežią žodį pasakyti.

K.ČILINSKAS (TSF). Šiaip aš suprantu, kad čia daugiau teorinis straipsnis, manau, kad tos pataisos nebūtinos. Apskritai jos užkirs kelią patraukti tuos asmenis administracinėn atsakomybėn. Reikia suprasti, kad čia kalbama ne apie baudžiamąją atsakomybę, o administracinę, t. y. bylos turi būti išnagrinėtos labai greitai. Jeigu dabar reikės tokios didelės procedūros, kad būtų galima tuos žmones nubausti, o pataisoje parašyta, kad jeigu straipsnis numato areštą, tai reikia pradėti visokią procedūrą, nors arešto tikriausiai neskirs, o gal paskirs tik baudą, bet ir baudos negalima skirti, kol neperėjai tos didžiulės procedūros.

Aš noriu pasakyti, kad apskritai administracinei bylai labai trumpi terminai, todėl ką mes čia darome, darome tokį apsunkinimą tam procesui. Geriau visai nieko čia nenumatyti, nieko nenustatyti, nes bus tik daug pinigų kainuojantis procesas ir bus suvaržyta galimybė paskirti administracinę nuobaudą, o iš tikrųjų mes tarsi sudarome galimybes dėl eismo pažeidimo, dėl kitų nedidelių pažeidimų, areštuoti Seimo narius (vieną kitą) ar Ministrą Pirmininką. Kam areštuoti, juk yra kitos bausmės. Apskritai dėl arešto, manyčiau, šitaip legalizuoti nereikėtų, taip lengvai jo iš viso nereikėtų numatyti tokiems asmenims taikyti.

PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega L.Sabutis, ir turime baigti, nes mes kitų klausimų nebaigsime.

L.SABUTIS. Aš labai trumpai. Ačiū. Aš nepritariu kolegai K.Čilinskui, bet pritariu komiteto teikiamai redakcijai, nes šiuo atveju kalbama apie administracinio arešto likimą. Tai yra ir pati procedūra, ir galimybė taikyti išvardytiems pareigūnams tokią sankciją kaip administracinis areštas. Ne apskritai kokią nors administracinę nuobaudą ar atsakomybę kalbame, o apie areštą, apie laisvės suvaržymą. Tokia nuostata pagal Konstitucinį Teismą ir mūsų sampratą įstatyme turi būti.

K.ČILINSKAS. Na, bet čia komiška…

PIRMININKAS. Dar kolegė R.Visockytė. Prašom.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, noriu paprašyti, kol teisininkai ginčijasi, o mums bus pasakyta, kad mes ne teisininkai, nieko nesuprantame, tai gal pirmiausia balsuojame už tai, ką dabar svarstėme, jokių išlygų, be pakeitimų, kurių nematome ant popieriaus, ir per tą laiką komitetas paims, sutvarkys, o kitą dieną mes galėsime ir svarstyti, ir priimti.

PIRMININKAS. Tokiu atveju klausimas yra paprastesnis: daryti pertrauką iki artimiausio posėdžio. Kadangi tam nereikia 71 Seimo nario, tai yra paprasčiausias dalykas. Gerbiamasis komiteto pirmininke, padarykime šio klausimo svarstymo pertrauką, jūs patikslinsite pasiūlymus, ir pirmadienį mes ramia galva galėsime tai padaryti. Ačiū.

Einame toliau. Dabar dėl Seimo statuto pataisų. Pataisų, atrodo, nebuvo.

J.SABATAUSKAS. Pirmininke, čia jūsų toks pasiūlymas dėl pertraukos?

PIRMININKAS. Aš pasiūliau, niekas neprotestavo.

J.SABATAUSKAS. Na, tiek to. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai, Statutui…

J.SABATAUSKAS. Mes galime iki popietinio posėdžio padaryti.

PIRMININKAS. Jeigu iki popietinio, tai labai prašom. Jeigu spėsite, tai visi sutiks, kokia problema.

Kolegos, dėl Statuto yra S.Pečeliūno pataisos, bet joms pritarta. Ar galime pritarti? Ar galime tada pritarti visam Seimo statuto pakeitimo projektui Nr.XP-3064. Sutinkame? Ačiū.

Prokuratūros… Yra vienas straipsnis, kuriam, atrodo, irgi pataisų nėra, į viską atsižvelgta. Galime pritarti po svarstymo? Pritarta.

Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3220 (pateikimas ir svarstymas)

Ir paskutinis – Biudžeto sandaros įstatymo pateikimas. Prašom, kolega Sabatauskai.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kodėl reikia keisti Biudžeto sandaros įstatymą? Prieš tai svarstant Teismų įstatymą atkreipiau dėmesį į tai, ką kalbėjo gerbiamasis kolega L.Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir siūlymus, kurios buvo kur kas griežtesnės ta linkme, kuria svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl vidinio administravimo teismuose. Kolegos L.Sabučio nuomone, teismo pirmininkas turėtų būti visiškai išeliminuotas. Dabartinėje sistemoje mes dar nenorime daryti revoliucijos, vis tiek teismo pirmininkas yra teismo vadovas. Tačiau norint nesudaryti prielaidų galimoms situacijoms, kai dėl finansinių, ūkinių, personalo reikalų tvarkymo gali kilti teisminis ginčas, kuriame atsakovas būtų teisėjas, teismo pirmininkas, mano manymu, tai apskritai nesuderinama situacija. Pasitarus su finansų specialistais ir atkreipus dėmesį į Finansų ministerijos bei Biudžeto ir finansų komiteto pastabas, yra specialus įstatymas dėl biudžeto asignavimų valdytojų, turiu omeny Biudžeto sandaros, kad biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame biudžete, vadovai, ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys. Šiandien teismo kaip juridinio asmens ir biudžetinės įstaigos vadovas yra teismo pirmininkas, tačiau šios jo funkcijos tvarkant biudžetą, sudarant sandorius su ūkiniais subjektais, darant viešuosius pirkimus arba konkursus, tikrai nesuderinamos su Konstitucijoje nurodytomis funkcijomis teisėjo, kuris vykdo tik teisingumą.

Todėl reikėtų keisti Biudžeto sandaros įstatymą numatant galimybę, kad asignavimų valdytojai teismuose yra teismo pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai. Juo labiau kad aukštesnės pakopos teismuose jau yra teismo kancleriai, kurie atlieka dalį administravimo funkcijų. Aš paminėsiu visus: Aukščiausiajame Teisme, Apeliaciniame teisme, apygardų teismuose, administraciniuose teismuose yra kancleriai, kurie iš esmės atlieka visas ūkines funkcijas, tačiau parašus deda teismų pirmininkai. Norint išvengti situacijos, kad tas funkcijas vykdytų teismo pirmininkas, reikia pataisyti Biudžeto sandaros įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti vienas kolega – L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Labai atsiprašau, užsirašiau ir dėl motyvų, neklausiu. Aš visiškai pritariu, nes tai yra kaip tik to mūsų siūlymo Teismų įstatymui seka. Mes norėjome, kad būtų ir Teismų įstatyme, ir kartu koreguojamas Biudžeto sandaros įstatymas. Aš visiškai pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime be didesnių kalbų pritarti po pateikimo? Kad pasivytų ankstesnes stadijas, ar galime laikyti, kad ir apsvarstėme? Gerai.

Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmas ir pagrindinis klausimas, tiksliau, 1 ir 2 kompleksinis klausimas išnagrinėti.

Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume daryti pertrauką dėl kelių priežasčių. Pirma, 12.50 val. turi susirinkti valdyba, bet salėje nematau nė vieno savo pavaduotojo. Reikia manyti, kad gal kai kurie susirinks tradicinėje vietoje. Turime apsispręsti dėl kolegės A.Pitrėnienės siūlymo. Bet jeigu nesurinksiu valdybos, tada per pietų pertrauką bandysime tai padaryti.

Kita labai svarbi informacija. 12 val. žada ateiti mūsų kolegė žemės ūkio ministrė K.Prunskienė. Dabar mes Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą nukeliame vėlesniam laikui, po to, kai kolegė K.Prunskienė pateiks informaciją ir atsakys į mūsų klausimus. Ji tribūnoje turi būti 12 valandą. Kolegos, pertrauka iki 12 valandos. Nors jeigu jūs būtumėte malonūs, vieną formalų klausimą būtų galima išspręsti, jūs palengvintumėte man gyvenimą.

Yra antras rezervinis klausimas – nutarimo „Dėl Seimo delegacijų Baltijos asamblėjoje, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje ir Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjoje pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Kitas projektas – dėl Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo narių asamblėjos sudarymo pakeitimo. Abu šie projektai susiję su tuo, kad lenkai pakeitė savo delegacijos formulę – ne nuo Seimo, o nuo Seimo ir Senato. Kadangi kitą savaitę sesija, mes turėtume sutvarkyti ir savo dokumentus. Ar galėtume šį dalyką išspręsti? S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Tikrai galėtume, jeigu jūs rastumėte ką nors, kas jus pakeistų dėl šio klausimo štai toje vietoje, kurioje jūs dabar esate, nes vienu metu būti ir posėdžio pirmininku, ir pateikėju neleidžia Statutas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš sutinku su kolega, bet dabar yra force majeure – nėra nė vieno pavaduotojo, o klausimą reikia spręsti.

Kolegos, leidžiate? Galima laikyti, kad abu klausimai pateikti? Galime pritarti po pateikimo? Po svarstymo galime? Galime priimti? Dabar turėsime du kartus balsuoti.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijų Baltijos asamblėjoje, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjoje pirmininkų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-3187. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių Asamblėjoje sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-3188 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Pirmiausia balsuosime dėl Seimo nutarimo dėl tų trijų delegacijų projekto Nr.XP-3187. Kas už tai, kad būtų priimtas šis nutarimas? Prašom registruotis ir balsuoti. Prisipažįstu, priklauso.

Užsiregistravo 28 kolegos. Visi 28 už. Ačiū. Nutarimas priimtas.

Dabar kitas nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje sudarymo“ pakeitimo“ projektas, registracijos Nr.XP-3188. Čia irgi tas pats principas – reikia pridėti lenkų Senatą. Galime balsuoti? Prašom. Tada registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 32. Balsavo 32. Už – 31, 1 susilaikė. Nutarimas priimtas. Labai dėkoju, kolegos.

Pertrauka. 12.00 valandą prašom gausiau susirinkti. Ateis mūsų kolegė ir žemės ūkio ministrė K.Prunskienė kalbėti jums rūpimu klausimu. Ačiū. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis tęsiamas. Nematau gerbiamojo V.Bukausko. Matyt, 1-3 atidedame. Aš tada, matyt, siūlyčiau pereiti prie 1-4, nes, matau, yra gerbiamasis P.Vilkas.

Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2438(3*) (sujungti Nr.XP-2438(2), Nr.XP-1627(2), Nr.XP-2388 (dalis nuostatų) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 17, 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu ir 34¹ straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2438. Ekonomikos komiteto narys gerbiamasis P.Vilkas. Svarstymo stadija. Teikia komiteto nuomonę. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Alkoholio kontrolės įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo atskirais skyriais projektą. Šio įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad projekto pagrindinė nuostata yra ta, kad, neišskiriant vieno ar kito verslo segmento, siūlomas prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas visose mažmeninės prekybos įmonėse yra nuo 22 valandos iki 9 valandos. Taip pat tikslinama prekybos alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. draudimo formuluotė numatant, kad šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo įmonėms, alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtiems minibarams, taip pat neapmuitinamoms parduotuvėms ir specialiosioms prekybos vietoms, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams.

Taip pat įstatymo projektu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai panaikinimo, tai yra įstatymas papildomas nuostatomis, reglamentuojančiomis licencijų gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine ar mažmenine prekyba jais galiojimo sustabdymą, panaikinimą, įspėjimą apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, taip pat licencijų neišdavimo atvejus. Po svarstymo komitetas pritarė komiteto patobulintam Alkoholio kontrolės įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo III skyriaus ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviesčiau į tribūną gerbiamąjį M.Žymantą pateikti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.

M.ŽYMANTAS (DPF). Laba diena dar sykį, garbusis Seime. Gaila, kad mūsų tiek nedaug. Turiu garbės pateikti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl projekto Nr.XP-2438. Komiteto sprendimai tokie: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui; antras, pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Seimo nario A.Matulo pasiūlymus ir kai kuriuos kitus Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus, iš kurių mes vieniems pritarėme, kitiems ne. Išvada būtų tokia.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Yra užsirašęs gerbiamasis V.Čepas. Aš jo nematau.

Galbūt kviesčiau gerbiamąjį P.Vilką į tribūną. Pradėsime svarstyti pasiūlymus, kuriems komitetas yra nepritaręs. Pirmasis yra Seimo nario H.Žukausko pasiūlymas, kuriam jūs nepritarėte. Jūsų motyvai. H.Žukausko nematau, bet vis tiek teks balsuoti.

P.VILKAS. Gerbiamasis H.Žukauskas siūlo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atstumus, kuriais būtų galima parduoti alkoholinius gėrimus, bet jis neatkreipė dėmesio, kad 18 straipsnio 3 dalis draudžia parduoti gėrimus. Jis rašo, kad ne arčiau kaip 50 metrų. Išeitų, kad arčiau kaip 50 metrų galima parduoti, o toliau ne. Mano manymu, tai yra tikrai klaidinga nuostata ir ji tiktai padidintų alkoholio prieinamumą moksleiviams ir studentams, todėl Ekonomikos komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti Ekonomikos komiteto nuomonei, nepritardami H.Žukausko? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.

Du Seimo nario A.Matulo pasiūlymai, kuriems Ekonomikos komitetas irgi pritarė. Jungiame gerbiamojo A.Matulo. Prašom. Tuoj, minutėlę! Sako, įsidėkite kortelę. Jūsų kortelės nėra. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro Sveikatos reikalų komitetas vienai mano pataisai pritarė, kitai ne. Ekonomikos komitetas abiem nepritarė. Kompromiso labui, nes jos nėra tokios jau esminės, aš sutinku ir abi atsiimu.

PIRMININKAS. Abi atsiimate. Taip?

A.MATULAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Seimo narės B.Vėsaitės. Pritarta.

P.VILKAS. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Taip, ir paskui yra dar atskirai. Taip, Seimo nario H.Žukausko dar yra.

P.VILKAS. Jo nėra, bet aš atkreipsiu dėmesį. Jis čia papildo, kad ir prekybos įmonėse nuo 22 iki 9 val. Man atrodo, kad jau tas pasiūlymas buvo atskirame projekte – prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas nuo 22 iki 9 val. visose mažmeninės prekybos įmonėse. Tai čia lygiai taip pat atitinka ir daugiabučiuose namuose, kur yra prekybos įmonės. Taigi ši nuostata galioja ir tiems daugiabučiams namams. Taigi mes… nepritarėme.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti Ekonomikos komiteto nuomonei? Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. B.Vėsaitės pasiūlymui vienam, antram pritarta. (Balsai salėje) Bet pritarti siūlant išbraukti.

P.VILKAS. Aš pasakysiu, kodėl. To 18 straipsnio (…) dalies konstatuojamoje dalyje jau yra, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama. Čia vėl kartojasi. Taigi tai yra redakcinė pastaba ir nereikia kartoti tą patį žodį.

PIRMININKAS. Tai bendru sutarimu galime pritarti šiai Ekonomikos komiteto nuomonei? Nėra prieštaraujančių? Ačiū, pritarta. Ir 7 pasiūlymas vėlgi Seimo narės B.Vėsaitės, jinai siūlo išbraukti…

P.VILKAS. Ne išbraukti…

PIRMININKAS. Jinai siūlo, jūs pritariate tam.

P.VILKAS. Taip. Čia yra pritarta. Man atrodo, čia irgi yra tikrai neesminis.

PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių? Seimo nario A.Ivanausko. Iš dalies pritaria komitetas. A.Ivanauskas atėjo. Jis savo nuomonę tuoj pasakys.

A.IVANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Laba diena, gerbiamieji. Manyčiau, kad (…) darbas būtų, kaip aš ir siūlau, nuo 8 iki 11 galėtų tikrai prekiauti ir nebūtų jokios problemos, nes daugumai prekybos įmonių tai yra darbo laikas. Iš tikrųjų vasarą 23 valanda yra dar gana ankstyvas vakaro laikas. Ir aš manyčiau, kad daugelis žmonių, važiuojantys į šventes, pas draugus, kartais sustoja paprasčiausiai ir nusiperka alaus ar vyno butelį ir vežasi. Tai yra gyvenimas, tokia gyvenimo esmė. Antras dalykas, manyčiau, reikia to, kad mažintume nelegalią prekybą… Degalinės ir prekybos centrai yra vietos, vieninteliai taškai, kuriuose matyti akivaizdžiai didelė kontrolė, kam parduoda ir kada parduoda, ir kokį galų gale tą gėrimą. Todėl aš manyčiau, kad darbo laikas turėtų toks būti. Norėčiau, kad balsuotume.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė, kodėl jūs nepritariate.

P.VILKAS. Komiteto nuomonė – pritarti A.Ivanausko pasiūlymui, pakeičiant redakciją, ten prirašant, pakeičiant valandas, kad nuo 23 iki 8 val. ryto ir taip pat papildant, kad specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos (…). Bet aš norėčiau kolegoms paaiškinti, kad jau komitetas buvo pritaręs anksčiau kitai nuostatai, dabar išėjo, kad jie pritaria nuostatai, kad nuo 22 iki 9 val., ir staiga pakeitė nuomonę, kad nuo 23 iki 8 valandos. Man atrodo, čia buvo mano pasiūlymas nuo 22 iki 8 val., tiktai suvienodinti su Sveikatos reikalų komiteto priimtomis nuostatomis. Bet šiandien komitetas buvo nusiteikęs kažkaip kitaip. Aš teikiu komiteto nuomonę, kad, aišku, pritaria A.Ivanausko pasiūlymui.

PIRMININKAS. Tai ką mes dabar turim daryti? Turim balsuoti vis tiek, matyt, dėl A.Ivanausko pasiūlymo. (Balsai salėje: „Taip, balsuojame.“) Gerbiamasis Žukauskai, jau jūsų praėjo klausimas. Jūs norite palaikyti A.Ivanausko pasiūlymą, taip? (Balsai salėje)

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Pažiūrėkit, kas parašyta.

PIRMININKAS. Užsidegė. Gerai. Gerbiamasis H.Žukauskas – nuomonė prieš A.Ivanausko pasiūlymą.

H.ŽUKAUSKAS. (…) užsidegė. Gerai, ačiū. Aš tikrai esu prieš, nes, anot gerbiamojo A.Ivanausko, tai geria tik vasarą, o žiemą negeria. Čia yra toks lyrinis nukrypimas. Bet bent dvi valandas jūs leiskit daugiau žmonėms išsiblaivyti, nes jūs dabar atimat tas dvi valandas, ir tiesiog girti eis į darbą. Arba bent vieną valandą leiskite padirbti darbe blaiviam, nes priešingu atveju nuo aštuonių visi jau bus šiek tiek įšilę. Ir dar vienas dalykas. Mes Seime priėmėme Triukšmo įstatymą. Ten aiškiai parašyta, kad nuo 22 val. turi būti ramybė. Tai dabar reikia kažkaip suderinti šiuos du įstatymus, nes vieną valandą tiems, kurie išeina nusipirkę truputėlį, taip sakant, vasarą nusipirkę alaus butelį, niekaip neišaiškinsi, kad negalima triukšmauti ir gerti šalia parduotuvės. Manau, kad reikia nepritarti šiam pasiūlymui ir laikytis tos nuomonės, kuri buvo iki šiol, t. y. nuo 22 iki 9 valandos. Vis dėlto leiskime žmonėms pabūti šiek tiek blaiviems. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam H.Žukauskui. Mes girdėjome, kaip Estijos Seimas priėmė kaip tik panašų įstatymą – nuo 22 iki 10 valandos. Tai mes vieną valandą lyg ir daugiau duotume išgerti. Aš taip suprantu, turime balsuoti. Gerbiamajam A.Ivanauskui žodžio neduodame, nes jis jau pateikė. Pasiruoškime ir balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario A.Ivanausko pasiūlymui, prašom balsuoti. Ekonomikos komitetas išreiškė nuomonę, ką jūs girdėjote. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, aišku, prieš.

Už – 8, prieš – 10, susilaikė 12. Nepritarta. Ar galime tada komiteto redakcijai pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Seimo narys P.Vilkas.

P.VILKAS. Taip, aš siūlau… Mes jau apšnekėjome tas valandas, kad būtų uždrausta prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. ryto, ir tai yra suderinta su kitu svarstomu įstatymu, kuris bus. Mano manymu, čia yra logiška, ir tam pasiūlymui kviesčiau pritarti, nors komitetas tam nepritarė.

PIRMININKAS. Komitetas pritarė nuo 23 val. iki 8 valandos.

P.VILKAS. Kuriems mes nepritarėm dabar Seime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Vilkas dabar siūlo nuo 22 val. iki 8 valandos. Gerbiamasis A.Matulas – nuomonė prieš, taip? Prašau.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, aš buvau užsirašęs prieš tai svarstomai pataisai… Dabar tiesiog nepavyko kompiuteriu užsirašyti, bet noriu pasakyti, kad reikėtų pritarti pono P.Vilko pataisai. Sveikatos reikalų komitetas yra pritaręs 18 straipsnio pataisai (kitas įstatymo projektas, kur pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, kaip tik ir bus), valandoms nuo 22 iki 8. Tai būtų suderintas. Tuo labiau kad šiam straipsniui labai daug buvo pataisų įvairių Seimo narių, ir valandas siūlo įvairias. Mes komitete buvom susikvietę daugybę suinteresuotų asmenų ir įvairių ministerijų, žinybų atstovų. Vis dėlto sutarėme, kad logiškiausias šiame etape laikas būtų riboti nuo 22 iki 8 valandos. Ir svarstant kitą įstatymo projektą tikrai nebūtų problemų dėl 18 straipsnio. Todėl siūlau pritarti P.Vilko siūlymui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Matulas turi pasakyti, kad 3 buvo už, 2 buvo prieš. Tai aš taip suprantu, vis tiek turim balsuoti, taip? Ar galime bendru sutarimu? Ką gerbiamasis A.Endzinas rodo? (Balsai salėje) Ne, jis buvo į savo įsirašęs, į savo. Čia reikia išbraukti. Gal galime bendru sutarimu pritarti gerbiamojo P.Vilko pasiūlymui? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Gerbiamieji, prašau pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario P.Vilko pasiūlymui, jis siūlo, kad prekyba alkoholiu būtų nuo 22 iki 8 valandos uždrausta. Balsuojame. Kas palaikote P.Vilko pasiūlymą, spaudžia pliusą, ir atitinkamai prieštaraujantys – minusą.

26 – už, 1 – prieš, 7 susilaikė. Pritarta gerbiamojo P.Vilko pasiūlymams. Daugiau pasiūlymų neturime.

Dabar diskusijos. Motyvai. Kol kas nematau norinčių kalbėti. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.

Noriu pasakyti dėl ponios K.Prunskienės. Ji skambino, gavo prašymą ir greitai važiuoja čia. Pro mitingą, kur, aš nežinau.

Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2473(2*) (sujungti Nr.XP-2473, Nr.XP-2508 ir Nr.XP-2388 (dalis nuostatų) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 17, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2473(2). Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas. Kviečiu į tribūną.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymų projektus keletą kartų, nes labai daug Seimo narių registravo pataisas, ir skirtingu laiku, todėl yra trys komiteto išvados: birželio 18 d., birželio 25 d. ir 26 d. Vakar vėl atsirado Seimo narių E.Žakario ir J.Juozapaičio pataisos. Mes jų nesvarstėme, nes nebuvo išlaikytas reikalaujamas Statute 48 valandų laikotarpis.

Taip pat primenu: dabar pritarėme prieš tai svarstyto įstatymo projekto 18 straipsniui – riboti alkoholio pardavimo laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val. – iš esmės neliko prieštaravimų tarp tų dviejų įstatymų projektų. Todėl siūlyčiau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Matului. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį P.Vilką papildomo Ekonomikos komiteto nuomonę pasakyti po svarstymo.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam P.Vilkui. Kviečiu gerbiamąjį A.Matulą į tribūną. Pradėsime aptarinėti pasiūlymus.

Taigi pirmam pritarta, antram pritarta iš dalies. Seimo narė B.Vėsaitė. Jos nėra. B.Vėsaitės antras pasiūlymas – pritarti iš dalies.

A.MATULAS. Tai ir yra pritarti iš dalies. Mes pasiūlėme tikslesnę redakciją. Man atrodo, kolegė B.Vėsaitė dėl to neprieštarauja. Siūlyčiau nesvarstyti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu Sveikatos reikalų komiteto nuomonei? Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Pasiūlymas – tik formuluotė: kiekvienų metų rugsėjo 1 d., išskyrus viešojo maitinimo įmones, kai alkoholiniai gėrimai vartojami vietoje. Kaip sakė komiteto pirmininkas, jie išplečia jos pasiūlymą. Taip, pritarė, bet tik išplėsdami. Aš manau, galima pritarti, taip? (Balsai salėje) Nepritariate. Reikalaujate balsuoti?

A.MATULAS. Manau, čia tikrai reikia…

PIRMININKAS. V.Čepas nori kalbėti prieš B.Vėsaitės pasiūlymą, taip? Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Mes tikrai esame draudimų apologetai ir vis dar bandome save įtikinti ir tautą įtikinti, kad drausdami ką nors pasieksime. Na, nieko nepasiekėme. Pasaulio praktika rodo, kad taip nieko ir nepasieksime. Čia jau ne kartą minėtas (…) įstatymas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitų valstybių patirtis.

Ką reiškia drausti rugsėjo 1 d.? Kas čia yra? Protas aptemęs mums visiems ar kaip? Išlygų yra, kad vienose vietose reikia drausti, kitose… tarptautiniuose reisuose. Tai įveskim tada bonus, kaip buvo tarybiniais laikais, kad yra viena parduotuvė, kurioje perka išrinktieji, kita, kur seilę varvina prie lango atsistoję.

Tais draudimais tikrai mes nieko nepasieksime. Įdėmiai perskaičiau visą įstatymą: vieno straipsnio dvidešimčia punktų draudžiame ten ir ten, kito straipsnio penkiolika punktų darome išimtis, kad tą dieną galima. Mes sukuriame tokią klaikią licencijų išdavimo, kontrolės ir draudimo industriją, kad patys nesusigaudome, kas, kada ir kam. O juk aišku, kad rugsėjo 1 d. nepilnamečiams, kaip ir visada, reikia sustiprinti kontrolę, kad nebūtų parduodami alkoholiniai gėrimai niekur: nei viešojo maitinimo įstaigose, nei siauruko traukiniuose, nei tarptautiniuose traukiniuose, ir visas reikalas. O čia mes patys įklimpstame ir paspendžiame tokius spąstus, ir B.Vėsaitės šiuo pasiūlymu, kad tik devalvuojame paties įstatymo sąvoką. Įstatymas yra. Ir tvarkos sąvoką. Tvarka lyg ir yra, bet jos, geriausių norų turėdami, mes niekaip negalime įgyvendinti.

Štai tik tokia to įstatymo esmė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.

A.MATULAS. Jeigu galima, norėčiau atsakyti. Gal V.Čepas neįsigilino. Kaip tik dabar galiojančiame įstatyme rugsėjo 1 d. yra absoliutus draudimas, o ponia B.Vėsaitė siūlo, kad viešojo maitinimo įstaigose (restoranuose, baruose) būtų galima. Kadangi jos pataisa neapima dar tam tikrų įstaigų, mes ją šiek tiek praplečiame. Šiuo atveju įstatymas ne griežtinamas, bet liberalizuojamas, o jūs kalbėjote priešingai.

PIRMININKAS. Mes dabar turėtume… (Balsai salėje) Gerbiamieji…

A.MATULAS. Manau, nereikia dėl to balsuoti, nes iš dalies pritarta B.Vėsaitės siūlymui, tik mūsų yra patikslinta. Jos tikslas buvo išplėsti, leisti baruose, restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose. Mes dar išplečiame, patiksliname tą sąrašą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar galime bendru sutarimu pritarti B.Vėsaitės pasiūlymui su komiteto papildymu? (Balsai salėje) Negalite. Už ką balsuojame? Pirmiausia už B.Vėsaitės pasiūlymą?

Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume B.Vėsaitės pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Jau vyksta balsavimas, gerbiamasis…

A.MATULAS. Ponia B.Vėsaitė neprieštarauja.

PIRMININKAS. Kas balsuojate už, palaikote B.Vėsaitės pasiūlymą, kas – prieš, nepalaikote, o po to balsuosime dėl komiteto. Ar jūs visi įsiskaitę, dėl ko mes dabar balsuojame? Matote.

Už – 12, prieš – 11, susilaikė 18. Jos pasiūlymui nepritarta.

Dabar turėtume pritarti ar nepritarti komiteto nuomonei – išplėstai formuluotei dėl rugsėjo 1 d. Prašom pasiruošti. Gal bendru sutarimu galime? Ne. Prašom pasiruošti ir balsuojame, kas pritariate pasiūlytai komiteto formuluotei. Balsuojame, neužmirškite.

Už – 41, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta komiteto nuomonei.

Seimo nario H.Žukausko pasiūlymas pakeisti 26 straipsnio 2 dalį. Jam komitetas nepritarė.

Prašom, Žukauskai, ginti savo nuomonę. Gerbiamasis Henrikai?

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Aš dabar neturiu rankose, ką aš turiu ginti… savo nuomone. Bet kuriuo atveju, jeigu komitetas nepritarė, aš pritariu komitetui.

PIRMININKAS. Jūs pritariate komitetui? Atsiimate?

H.ŽUKAUSKAS. Taip, žinoma.

PIRMININKAS. Ten kalbama apie transporto priemones vairuojančių… Jūs atsiimate.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, tegul vairuoja išgėrę, ir bus gerai.

A.MATULAS. Aš galiu tik patikslinti kolegą. Jūs pateikėte pataisą dėl straipsnio, kuris nėra svarstomas šiame įstatymo projekte.

H.ŽUKAUSKAS. Taip, todėl aš atsiimu.

A.MATULAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Viskas aišku. Ačiū. Atsiimta.

Toliau yra gerbiamosios Seimo narės V.M.Čigriejienės pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė.

A.MATULAS. Iš dalies pritarėm. Jinai, kiek žinau, neprieštarauja, todėl nereikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.

A.Dumčius. Taip pat – pritarti iš dalies.

A.MATULAS. Komitetas pritarė iš dalies. Kadangi pono A.Dumčiaus nėra ir negirdėjau jo prieštaravimų, tai siūlyčiau irgi pritarti komiteto nuomonei.

PIRMININKAS. Tai čia redakcija, išplečianti A.Dumčiaus pasiūlymą, taip?

A.MATULAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. A.Matulas, D.Mikutienė. Jiems pritarta. Ekonomikos komitetui pritarta iš dalies. Viskas. (Balsai salėje)

Po to, kaip minėjo komiteto pirmininkas, yra gauti Seimo narių pasiūlymai po posėdžio. Gerbiamasis B.Pauža. (Balsai salėje) Aišku, reikia 10 Seimo narių, kad palaikytų. Noriu matyti 10 Seimo narių, palaikančių B.Paužos pasiūlymą, rankas. Vienas, du, trys… Dešimt yra. Ačiū. Yra. Tada gerbiamasis B.Pauža. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kaip čia išėjo, aš lyg posėdyje pristačiau tas pastabas ir svarstėte posėdyje, tai kaip čia jūs sakote, kad po posėdžio? (Balsai salėje) Gerai, esmė yra štai kokia. Į 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlau įrašyti kioskus, kad kioskuose būtų leidžiama pardavinėti 8,5 % koncentracijos alų ir sidrus. Kodėl aš tą dalyką padariau? Pirmiausia kioskai, kaip jūs žinote, yra išsipirkę neterminuotas licencijas ir daugelis investavo į tuos kioskus. Dabar staigiai nukertam, ir pasibaigia. Tada 5 tūkst. kioskų… Dabar yra apie 5 tūkst. kioskų, darbo neteks apie 10 tūkst. gyventojų. Nacionalinėje sveikatos apsaugos programoje yra numatyta 25 % sumažinti alkoholio vartojimą.

Tačiau šis draudimas nėra pagrindinė priemonė šioje kovoje, nes kioskuose parduodamas alus sudaro vos kelis procentus viso parduodamo alaus kiekio. Be to, didieji prekybos tinklai turi galimybę ir nuolat skelbia akcijas bei pigina įvairius alkoholinius gėrimus, todėl čia yra pagrindinė, mūsų supratimu, bėda. Dažnai oponentai priekaištauja dėl netvarkos prie kioskų. Aš noriu pasakyti, kad savivaldybės turi tokią teisę šiandien ir ja plačiai pasinaudojo, daugelį kioskų uždarė arba atėmė licenciją prekiauti minėtais produktais. Jeigu Sveikatos reikalų komitetas mano, kad reikia uždrausti kioskų veiklą šioje srityje, tai, man atrodo, reikėtų numatyti kokį nors pereinamąjį laikotarpį, kad tie kioskai galėtų persikvalifikuoti arba susitvarkyti, arba kažką kita padaryti. O dabar taip staigiai nukirsdami, mes patį smulkiausią verslą, taip sakant, išvarom į gatvę. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų yra viena iš esminių pataisų. Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai nepritarė ir mano, kad ne staiga, kaip jūs sakote, o nuo 2009 m. sausio 1 d. prekyba visais alkoholiniais gėrimais kioskuose turi būti uždrausta. Tikrai ne 5 tūkst. kioskų yra, yra mažiau negu 1 tūkstantis. Aš noriu priminti, kad Lietuva liko vienintelė valstybė, kurioje kioskai prekiauja alkoholiniais gėrimais. Vienintelė. Nei latviai, nei estai, nei visos kitos Europos šalys neprekiauja. Daugelis valstybių alkoholiniais gėrimais prekiauja specialiose parduotuvėse, netgi ne bendruose prekybos tinkluose. Matyt, mes to turėtume siekti perspektyvoje. O dabar, kolegos, tikrai, kiek žinau, ir Ekonomikos komitetas jai nepritarė, ir mūsų pagrindinis komitetas nepritarė šiai pataisai, todėl labai prašau ir siūlau nepritarti pono B.Paužos siūlymui. Prekyba alkoholiniais gėrimais, ypač alumi iki 8,5 laipsnių, yra viena iš pagrindinių galimybių įsigyti alkoholį nepilnamečiams ir visiems kitiems. Taigi dar kartą labai prašau nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Matului. Matau, yra nuomonės už ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis S.Lapėnas. Prašau.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kovoti su alkoholizmo negerovėmis galima įvairiausiomis priemonėmis. Tačiau taip, kaip dabar siūlo iniciatoriai, kad maksimaliai apribotume ir laiką, ir vietas, tai mes nueisime į tuos gūdžius laikotarpius, kai paskatinsime ir bobučių nelegalų verslą, šešėlinę ekonomiką, kontrabandos srautus, susikursime daugybę problemų ir bandysime jas kažkaip po to spręsti, nors ir šiandien yra daug priemonių ir galimybių kontroliuoti tuos pačius kioskus, jų sanitarinę, techninę būklę, aplinką ir visa kita. Klausimą, būti ar nebūti šiems kioskams, iš esmės turi spręsti savivaldybės, o kalbant apie tai, kad ilgai planuotą verslą mes stengiamės apriboti, tai iš esmės norisi paklausti iniciatorių: negi norite visą Lietuvą versti pirkti alkoholinius gėrimus tik stambiuosiuose prekybos centruose? Tai deklaruokite tokį tikslą, tada bent bus aišku, o dabar vyniojame į vatą, bandome eliminuoti normalius ūkio subjektus, kurie pagal visas Lisabonos strategijas yra skatintini, ir darome iš tiesų labai blogus dalykus. Todėl pritariu B.Paužos siūlymui, vis dėlto mes turime sugrąžinti galimybę prekiauti kioskuose.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – gerbiamasis V.Čepas ar A.Sysas. Atsiprašau, gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau prieš tai kalbėjusio kolegos paklausti, kaip dažnai jis perka tame kioske alų arba sidrą? Jeigu mes pasižiūrėtume į statistiką, ypač geriančių moksleivių, tai jie geria alų ir sidrą, ir mergaitės, ir berniukai. Iš principo įstatyme kalbame apie alkoholio ribojimą, o ne apie verslą. Manau pats laikas… Niekas neuždaro kioskų, prekiaukite kažkuo kitu, bet tai yra pats lengviausias būdas pasiekti alkoholį, nes prie kiekvieno kiosko nepastatysi cerberio, kuris žiūrės, kam tą alkoholį parduoda. Yra specializuotos parduotuvės, prašau eiti ten ir pirkti. Ten didesnė kontrolė, ten atsakomybė kur kas didesnė parduodant alkoholį vaikams. Taigi Seimo nariai kioskuose neperka, daugelis Lietuvos gyventojų kioskuose neperka, o perka moksleiviai. Jeigu mes tokiu būdu skatiname verslą, žudydami jauną kartą, tai aš manau, kad tai ne būdas užtikrinti mūsų ekonomiką, nes po to gydymui, visiems kitiems dalykams išeina kur kas didesnės lėšos. Todėl nepritariu kolegos siūlymui, pritariu komiteto siūlymui. Jeigu mes, kaip parlamentarai, neribosime alkoholio pasiekiamumo, tai alkoholizmas ir toliau Lietuvoje klestės, ir jo pasekmes mes ilgai ilgai dar turėsime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Gerbiamasis A.Endzinas – dėl vedimo tvarkos? Prašau.

A.ENDZINAS (LSF). Taip. Labai trumpą repliką. Iš tikrųjų gerbiamasis A.Sysas čia pasakė tokį dalyką, kad…

PIRMININKAS. Replikų dabar negalima. Repliką po balsavimo.

A.ENDZINAS. Gerai.

PIRMININKAS. Pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario B.Paužos siūlymui, kurį jis pristatė, prašau balsuoti. Komiteto nuomonė – griežtai ne. Balsuojam. Neagituojam. Vyksta balsavimas dėl B.Paužos pasiūlymo.

Už prekybą – 18, prieš – 25. Nepritarta.

Kitas pasiūlymas yra Seimo narių A.Ivanausko, M.Subačiaus, A.Čepo ir P.Vilko. Pritarti bendru sutarimu. Manau, kad nereikia. (Balsai salėje) Atsiprašau, gerbiamasis A.Endzinas nori repliką po balsavimo. Prašau.

A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėjau reaguoti į paskutinę kalbą. Iš tikrųjų prie kioskų su moksleivio pažymėjimu alus neparduodamas. Gerbiamasis A.Sysas čia šiek tiek padidino problemą. Iš tikrųjų norėčiau apginti Lietuvos moksleivių garbę. Galbūt vienas kitas papiktnaudžiauja savo moksleivio pažymėjimu arba savo statusu, bet kai kurie moksleiviai turi pilnametystės statusą. Tai jie galbūt kartais tai ir padaro. Bet šiaip, jeigu žiūrėsite balsavimo rezultatus, tai komiteto nuomonei buvo pritarta. Dėkui.

PIRMININKAS. Replika – gerbiamasis B.Pauža. Prašau.

B.PAUŽA. Labai ačiū. Aš labai trumpą repliką. Man būtų labai gražu, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis A.Matulas įvardytų tikslus, kokiai jis verslo rūšiai atstovauja? Sužlugdydamas pačią smulkiausią verslo rūšį, jis atidaro dar platesnį kelią tautos girdymui, nes pagrindinė masė alkoholio pirkėjų vis dėlto yra didžiuosiuose prekybos tinkluose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už replikas. Einame toliau. A.Ivanauskas? Nematau. (Balsas salėje: „Aš tai matau.“)

A.MATULAS. Pritarta kolegos Seimo nario siūlymui. Siūlau pritarti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Taip. Bet Statutas reikalauja 10 Seimo narių palaikymo. Gal galime bendru sutarimu, nereikės kelti rankų. Ar nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu ir komitetas tam pritarė.

Toliau, Seimo narės gerbiamosios I.Degutienės pasiūlymams pritarta iš dalies. Visiems pasiūlymams pritarta iš dalies. Ar yra 10 Seimo narių, kurie palaikytų gerbiamosios I.Degutienės pasiūlymus, kuriems komitetas iš dalies pritarė? Pakelkite rankas. Ačiū. Yra. Gerbiamoji Degutiene, prašom pateikti pirmąjį savo pasiūlymą.

A.MATULAS. Aš galiu pateikti. Įstatymo projekto autoriai siūlė iš viso nuo 2009 m. uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse. Kolegė siūlo tai daryti, kaip ir visose prekybose įstaigose, nuo 8 iki 22 valandos. O prieš tai svarstomame įstatymo projekte mes pritarėme kolegos P.Vilko siūlymui. Taigi komitetas apsisprendė daryti tam tikrus kompromisus ir pritarė iš dalies šitam siūlymui, todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamoji Irena, su tokiu pasiūlymu? Sutinkate. Galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių.

Toliau jos antrasis pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies, bet valandos skiriasi, aš taip suprantu.

A.MATULAS. Mes pritarėme prieš tai svarstomo įstatymo projekto kolegos P.Vilko siūlymui, nereikėtų kartotis.

PIRMININKAS. Viskas aišku. Toliau yra gerbiamojo Seimo nario A.Ivanausko. Gerbiamasis Ivanauskai, jūsų yra dar vienas pasiūlymas. Jūs siūlote nuo 23 iki 8 valandos.

A.MATULAS. Jis yra analogiškas prieš tai svarstomo įstatymo projekto, mes jam nepritarėme. Todėl, matyt, nereikėtų kartoti.

PIRMININKAS. Tada nereikia svarstyti? Nereikia. Jis pats krato galvą. Einame toliau. Gerbiamojo P.Vilko. (Balsai salėje) Jis pats sutinka. (Balsai salėje) Gerbiamieji, mes prieš tai balsavome. Prašau, gerbiamasis A.Ivanauskas. Paaiškins.

A.IVANAUSKAS (LSDPF). Ivanauskas paaiškins, kad jis lingavo galvą, bet ne į šonus kratė. Kad svarstys.

PIRMININKAS. Kad svarstytume? Prieš tai balsavome dėl tokio paties.

A.MATULAS. Prieš tai balsavome dėl įstatymo projekto.

PIRMININKAS. Sprendimas priimtas. Buvo toks pats, koks jūsų anksčiau pateiktas. Taip, gerbiamasis Matulai?

A.MATULAS. Lygiai toks pats.

PIRMININKAS. Einame toliau. Gerbiamasis P.Vilkas. Jo pasiūlymui pritarta iš dalies. Gerbiamasis Pranai, prašau.

P.VILKAS. Gerbiamieji kolegos, tokiam mano konkrečiam pasiūlymui buvo pritarta. Dabar antrą kartą nereikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Tas pats variantas kaip ir A.Ivanausko.

P.VILKAS. Žodis žodin.

PIRMININKAS. Taip. Kadangi mes turime pereiti protokoliškai, tai aš turėjau paskelbti. Sutariame bendru sutarimu? Dėkojame gerbiamajam A.Matului. Kas čia dar? (Balsas salėje) Mes jo neturime. Jūs paskelbkite.

A.MATULAS. Kolegos, dar yra vienas pono A.Pekeliūno ir ponios V.Čigriejienės siūlymas. Jie siūlo riboti alkoholio pardavimo laiką nuo 22.00 val. iki 10.00 val. ryto. Komitetas svarstė. Už – 2, prieš – 3. Kadangi mes prieš tai jau keletą kartų pritarėme pono P.Vilko siūlymui, todėl gal ir nereikėtų grįžti.

PIRMININKAS. Aš negaliu komentuoti, bet kadangi mes su ponia V.Čigriejiene gavome žinutę iš Estijos, kad jie priėmė nuo 22.00 val. iki 10.00 val., todėl ir pateikėme šitą pasiūlymą.

A.MATULAS. Aš to labai norėčiau, bet yra komiteto sprendimas, Seimo apsisprendimas pritarti pono P.Vilko siūlymui. Matyt, reikėtų šiame etape negrįžti, nes estai lygiai taip pat prieš kurį laiką buvo apriboję alkoholio pardavimo laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 valandos. Pamatė teigiamus rezultatus ir dabar priėmė sprendimą riboti nuo 22.00 val. iki 10.00 val. ryto. Matyt, tuo keliu turėtume eiti ir mes.

O tiems kolegoms, kurie bando kai kuriuos kaltinti, kam tarnauja, linkėčiau paskaityti Nacionalinės sveikatos tarybos šių metų pranešimą. Ten labai daug ir išsamiai pasakyta, kokios priemonės yra efektyvios mažinant alkoholio vartojimą. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, atsiimu, nes nejaučiu, kad čia mane kas nors palaikys. Profesorės nėra. Dabar… (Balsai salėje) Ne jūs, V.Čigriejienė. Jūs ministrė, profesore. H.Žukauskas – nuomonė, po svarstymo pritarianti šiam įstatymui. Nematau aš jo. Gerbiamoji I.Degutienė. Prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, man atrodo, kad šį kartą buvo rastas kompromisinis variantas, kad mes norime sumažinti alkoholio vartojimą, ypač jaunų žmonių, kad prieinamumas nusipirkti alkoholį būtų mažesnis. Kita vertus, pereinamuoju laikotarpiu, kol visų žmonių sąmoningumas, ir tų, kurie gamina alkoholį, ir tie, kurie perka, ir tie, kurie parduoda… bus toks nepakantumas, kad kuo mažiau būtų suvartota alkoholio ir kuo mažiau žmonių kentėtų nuo jo pasekmių. Iš tikrųjų šiuo atveju buvo rastas optimalus variantas pereinamuoju laikotarpiu, leista ir degalinėse nuo 8.00 val. ryto iki 22.00 val. prekiauti, ir parduotuvėse, kai atsidaro, ypač kaimo vietovėse, nuo 8.00 val. iki 22.00 valandos. Taigi man atrodo, kad turėtume po svarstymo pritarti šiam variantui, o toliau galvoti apie kitas kompleksines priemones, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėtų.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Irenai. Gerbiamasis E.Masiulis – nuomonė prieš. Prašau.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ne pirmą kartą Seimas demonstruoja, kad daugiau atsitiktinai negu nuosekliai ir kompleksiškai bando spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas. Tai dar kartą patvirtina, kad taip valstybėje ir nėra aišku, kokia yra ilgalaikė alkoholio kontrolės politika. Vyriausybės mes girdime vieną poziciją, Seimo Sveikatos reikalų komiteto kitą poziciją. Prieš tai, manau, politikai turėtų susitarti ir tik tada pradėti įgyvendinti šitas priemones.

Dabar dėl pačių priemonių. Pirmiausia draudimas automobilyje vežti atidarytoje taroje alkoholį, mano supratimu, kertasi su sveiku protu. Iš tikrųjų, kaip bus vykdomas šis įstatymas, kaip bus tikrinama? Ar tai tikrai nėra veržimasis į žmogaus privačią erdvę, nes automobilio vidus, salonas priklauso ne kam kitam, o automobilio savininkui. Nejaugi mes pradėsime purtyti visus automobilius ir žiūrėti, kas atsidaręs veža, o kas neatsidaręs. Truputį tikrai perlenkiame lazdą, kolegos.

Kalbant apie prieinamumą, tai aš noriu pasakyti, įsisąmoninkime vieną dalyką, ribodami parduotuvių, degalinių darbo laiką, mes šituos žmones, kuriems žūtbūt reikia alkoholio, priversime kitur susirasti alkoholio, ir ne visada tas alkoholis bus kokybiškas, suklestės vėl bobučių taškai. O tiems žmonėms, kurie moka civilizuotai ir atsakingai vartoti alkoholį, sukelsime papildomų problemų ir diskomfortą.

Gerbiamieji kolegos, nepritardamas naujai atakai tų draudimų, nes mes nematome, ar prieš tai buvę draudimai duoda kokį nors rezultatą, noriu pasakyti, kad geriausia problemą spręsti taip: alkoholį reikia vartoti taip, kaip vartoja Č.Juršėnas, tada nereikės jokių draudimų.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę prieš. Pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2473, kuriam pritarė Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komitetai, kuriam pritarė su pasiūlymais?

Už – 32, prieš – 5, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.

Žemės ūkio ministrės K. D. Prunskienės atsakymai į Seimo narių raštiškus klausimus

Gerbiamoji ministrė jau yra salėje, laukia. Matyt, Alkoholio trečiąjį įstatymą atidedame ir kviečiame ministrę atsakyti į Seimo narių klausimus dėl žemų pieno supirkimo kainų ir padėties pieno rinkoje bei prašymą informuoti apie Vyriausybės konkrečius pasiūlymus sprendžiant monopolinių perdirbėjų bendrovių ir prekybos tinklų padidintų antkainių ir papildomos paramos žemdirbiams klausimus. Pasirašė 25 Seimo nariai.

Pirmiausia, gerbiamoji ministre, pasakykite savo nuomonę dėl šių dalykų, o po to bus klausimai. Klausinėsime iki 30 minučių. Prašom.

K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Laba diena, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Šiandien iš tikrųjų yra pieno sektoriaus diena Lietuvoje, nes nuo pat ryto su žemdirbių atstovais pas premjerą, dalyvaujant Konkurencijos tarybos vadovui Rimantui Stanikūnui, svarstėme ne tik situaciją, bet ir priemones, nes situacija išanalizuota daug kartų, ir jums ta tema turbūt ne naujiena. Dabar dar nesibaigęs mitingas šalia Seimo, kuriame aš taip pat dalyvavau ir ne visai korektiškai pasitraukiau žinodama, kad turiu kalbėti čia.

Taigi žemdirbiai buvo pateikę vienuolika reikalavimų. Kai kurie iš jų prasilenkia su Europos teise, ypač tie, kurie reikalauja nustatyti pačias kainas, proporcijas arba kainų padidėjimą administraciniu būdu. Noriu iš karto priminti, kad toks metodas dar iki mūsų narystės buvo išbandytas 2003 metais, kai Vyriausybė nutarimu nustatė, kad supirkimo kainos neturi būti mažesnės negu 2002 metais. Iki šiol dar vyksta bylos, jau 8 mln. yra priteisti, dar vyksta su „Rokiškio sūriu“. Mes perėjome visas instancijas, pateikėme, atrodo, labai rimtus argumentus. O kalbama, manote, apie kokią kainą? Ar 32 ct 2003 metais buvo ne per daug? Perdirbėjai įrodinėja, kad jie galėjo mokėti ir 28 ct, neva rinka taip leido. Štai apie kokį kainų lygį kalbama. Kai kas nors sako, kad kainos visai nepajudėjo, tai sunku net suvokti, kad tokios kainos prieš penkerius metus apskritai galėjo egzistuoti.

Reikalas tas, kad žiemą šoktelėjus kainoms, kurias irgi ne administraciniu būdu kas nors nustatė iš gerumo ar iš supratimo, kad kaina pasiskirsto neproporcingai, vertės dengimas vyksta neproporcingai… Tai aš pati sakiau daug kartų iš tribūnų, tai yra įrašyta Vyriausybės programoje, deja, taip buvo, išskyrus tą laikotarpį žiemą, kai 53 % šoktelėjo kaina už superkamą pieną, 53 %. To neneigia ir patys žemdirbiai. Ten buvo 1,15–1,20 lito. Skaičiuojame natūraliu pienu, o ne perskaičiuotu į mažesnį riebumą, baltymingumą. Bet tai truko labai neilgai. Šitaip atsitikti padėjo tai, kad tarptautinėse rinkose pieno kainos staiga iškilo, ir mūsų eksportuotojai perdirbėjai turėjo interesą kuo daugiau pasinaudoti eksporto galimybėmis, jie ten uždirbdavo 34 % daugiau negu praeitą pavasarį. O vidaus rinkoje kainos vartotojui buvo padidėjusios 24 %, jų pardavimo kainos, perdirbėjų. Buvo atvirkščias augimas, perdirbto produkto padidėjo 24 % arba 34 % eksportui, o žemdirbiams – 53 %.

Deja, su kainomis aukštai šoko, žemai puolė. Iki gegužės mėnesio imtinai kainos už superkamą pieną jau atsidūrė vos ne pernykščio pavasario lygio, tik 13,4 % didesnės už praėjusių metų gegužę. O jeigu imtume nuo metų pradžios, t. y. visas įplaukas už pieną nuo sausio iki gegužės imtinai, tai tų kainų vidurkis viršija 20 %. Bet tai yra visai nedaug, kai žinai, jog daugelis resursų, trąšos, kombinuoti pašarai dėl grūdų pabrango (kas augina grūdus, išsilygina) 60 % ir daugiau. Vidutiniškai, įskaitant darbo jėgos pabrangimą, visų išteklių (darbo jėga pabrango mažiausiai), jei suskaičiuojame visus vidurkius, statistika suskaičiavo, kad ištekliai žemdirbiams pabrango 44 %, palyginti su 13 % pieno. Pieno kainų laikymasis virš pernykštės kainos nedengia didelių pieno gamybos kaštų padidėjimo dėl išteklių pabrangimo.

Čia yra viena iš pradinių ir svarbiausių temų. Keista, kad paprastai niekas apie tai nekalba. Kalba tik apie vieną santykį: ar pakankamai pabrango (…)? Šiuo atveju, kai eksportas daliai produktų visai užsidarė ar kainos smuko net porą kartų (pieno konservai, milteliai ir t. t.), taip, iš tikrųjų tas sumažėjimas yra visiškai neadekvatus ir vėl išsikraipė proporcijos dalyvaujant vertės kūrime, ir vėl žemdirbys atsidūrė dar blogesnėje padėtyje negu buvo pernai pavasarį, nes buvo pigesni resursai. Štai kokia yra ta padėtis.

Viską reikia vertinti lyginant ne tik su tolesne grandimi, bet ir su resursų brangimu. To taip pat negalima girti. Sakysime, mineralinių trąšų pabrangimas per 60 % per metus, o per ilgesnį laiką bus ir pustrečio karto. Štai irgi viena iš priežasčių, kodėl taip yra. Ar galima kaip nors leistinomis formomis, kad nereikėtų dešimtis milijonų, ką aš jau minėjau, dabar mokėti iš biudžeto dėl teismų pralaimėjimo pieno perdirbėjams… O dabar tuo labiau pralaimėtume, nes atsirado Europos teisės viršenybė, nė viena šalis centralizuotai nenustato kainų, o proporcijų centralizuotas nustatymas iš esmės reikštų tą patį. Pagaliau ką reiškia proporcijų nustatymas apskritai, jeigu vieno gaminio gamybai, pavyzdžiui, pieno, nesvarbu kokio riebumo, litriniuose buteliuose ar kitose pakuotėse ir, sakysime, šokoladinių sūrelių. Absoliučiai skirtinga pieno dalis galutinėje produkto vertėje ir kainoje. Tokie mechanizmai, jeigu ir būtų leistini, nėra tokie paprasti. Bet sutarčių teisė galioja, ir mes galime kalbėti tik apie korektišką atsiskaitymą per 30 dienų ir sutarties sąlygų vykdymą, ne vienpusišką kainų diktavimą, o kainų keitimą tik sutarčių pagrindu.

Jau prieš keletą mėnesių buvo sudaryta ministerijos komisija, kuri apvažiavo, yra tam tikrų… Aš negaliu plačiai apie tai kalbėti. Į tai yra įtrauktos savivaldybės, jos turi teikti informaciją.

Deja, patys žemdirbiai ir netgi perdirbėjai nesiryžta kelti bylų prekybininkams dėl sutarčių sąlygų vienpusiško pakeitimo arba, sakykim, ne laiku… nors net Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas taip pat įpareigoja atsiskaityti per 30 dienų. Žemdirbiai iš esmės labai nesiskundžia, kad perdirbėjai pažeistų. Jie dabar sako: pasirūpinkite, kad prekybininkai laiku mokėtų perdirbėjams, tada perdirbėjai atsiskaitytų ne per 30 dienų, o greitai, per savaitę ar kitą. Dėl to šiandien buvom pasikvietę Konkurencijos tarybos vadovą, kaip jie vykdo tas konkurencines sąlygas ir tuos reikalavimus. Konkurencijos taryba yra paties premjero įpareigota kas mėnesį daryti stebėseną ir atspindėti, kaip atrodo kainų proporcija, galutinio produkto proporcija: žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai dinamikos prasme, procentinių dalių prasme. Tas dalykas bus daromas.

Mes savo ruožtu siūlysim pakoreguoti nutarimo, kuris reglamentuoja perdirbėjų atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją, turinį ir įtraukti atsiskaitymo už perdirbtą produkciją griežtesnį reglamentavimą, t. y. dėl prekybininkų, ir tai bus padaryta. Tos sąlygos, kurios šiandien yra aptariamos karščiausiai ir nurodomos pačių žemdirbių, yra tokios. Pirma, tai yra tiesioginių išmokų už pieną nacionalinės dalies padidinimas. Reikalas tas, kad Finansų ministerijos skaičių, planuojant 2009 m. biudžetą, projekte numatyta 2008 m. nedidėjanti nacionalinė tiesioginių išmokų dalis, 311 mln., nors europinė dalis didėja 20 % (buvo 509 mln., dar plius 20 %, apie 100 mln. prisideda 2008 m.).

Tokia disproporcija, kai europinė dalis didėja, o nacionalinė pasilieka tokia pati, yra ir nelogiška, ir neteisinga, sakyčiau, netgi šiek tiek nesąžininga, ir aš tą dėsčiau ne kartą ir Vyriausybėje. Yra pateiktas mūsų ministerijos teikimas tiesiogines nacionalines išmokas padidinti 40 mln., t. y. tik 10 %. Tai neiškrenta iš biudžeto didėjimo konteksto, apskritai iš paramos sektoriui didėjimo konteksto, nes prieš porą metų didėjimas vyko kur kas didesniu šuoliu, žingsniu. Aišku, sulaukiau labai nemalonių replikų. Jums pasiguosiu, kad finansų ministras tai pavadino ministerijos šantažu, apskritai šantažu, nes dalyvavo ir žemdirbių atstovai. Bet, deja, mes turime daiktus vadinti savo vardais.

PIRMININKAS. Ministre…

K.D.PRUNSKIENĖ. Apie kokį šantažą kalbama, jeigu visiems sektoriams finansavimas didėja, o čia nedidėja.

Kitas dalykas yra PVM. Mes supratome, kad kai kurie žemdirbiai visiškai nesupranta PVM skaičiavimo ir atskaitų mechanizmo ir netgi sunku išaiškinti jų interesą, bet liko diskriminuojamas vienintelis pieno sektorius. Švieži ir atšaldyti mėsos, žuvies gaminiai, taip pat vaisiai ir daržovės nuo kitų metų jau turi lengvatinį PVM’ą. Kodėl pienas, kuris kaip tik atrodytų svarbiausias produktas net kūdikiams, neturi…

PIRMININKAS. Ministre, jau daugiau nei 10 minučių.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš baigiu. Štai kaip atrodo… Mes tai esame apskaičiavę įvairiais pjūviais, įvairiais variantais, kai prasideda nuo žaliavinio pieno, kokią dalį naudos gaus tada pirmiausia žemdirbys, bet svarbiausia, kad gautų ir vartotojas. Todėl, tą įvertinę Seime ir Vyriausybėje, turėtume užtikrinti, kad tarp tų trijų grandžių būtų pasirašytas memorandumas, kuris būtų įsipareigojimas tų proporcijų sąžiningai laikytis, kad stipresnis, pasinaudodamas proga, vėl nespustelėtų silpnesnės pusės –vartotojo arba žemdirbio. Tam yra tik iš dalies veiksmingi, ne šimtu procentu veiksmingi, mechanizmai, bet vis dėlto jie taikytini.

Galėčiau pateikti jums informaciją dėl kooperacijos rėmimo. Visos finansinės mokestinės administracinės paramos priemonės yra suformuotos lengvatinės, palankios. Jūs, gerbiamieji, patys paprašėte, aš noriu, kad išgirstumėte…

PIRMININKAS. Jie nori paklausti jūsų…

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerai, tai aš noriu pasakyti. Jeigu nepasakysiu, tai vėl bus nei šis, nei tas.

Kooperacija yra pagrindinis vaistas, kylantis iš pačių žemdirbių, kai jie gali užsitikrinti didesnes kainas. Jeigu mes eliminuosim smulkaus sektoriaus statistiką ir paimsime maždaug vidurkį – 13 karvių, koks yra Europos vidurkis, o ne vidutiniškai 3,5, tai tada ir proporcijos, ir situacija atrodys visai kitaip. Bet šitą kelią reikia nueiti per dešimtmečius, o ne nukirsti dabar.

PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Dabar mums tikrai reikia padaryti sustojimą. Aš manau, kad jums dar bus suteikta galimybė kalbėti ir atsakyti į klausimus.

Dabar noriu paskaityti Statuto 208 straipsnio 14 punktą, kuriame sakoma: „Pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi pasirašę reikalavimą Seimo nariai.“ Tai nesupykite, jeigu bus ne taip, kaip jūs buvote pasirašę čia, o tiems, kurie pasirašėte čia. Pirmiausia suteikiama galimybė klausti gerbiamajai A.Pitrėnienei. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. Ruošiasi gerbiamasis R.J.Dagys. Prašau, gerbiamoji Audrone.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, teko girdėti, nors jūs šiandien neigiate, kad proporcijų nustatymas įstatymu yra priimtas, atrodo, Latvijoje. Ar tai yra tiesa? Tai vienas dalykas.

Kitas. Jūs kalbate, kad PVM čia būtų lyg ir išsigelbėjimas, kuo aš, atvirai kalbant, nelabai tikiu, nes paprastai tos lėšos nusės, ko gero, vėlgi ne gamintojui, o perdirbėjui arba prekiautojui. Bet kodėl iki šiol nėra? Ministerijos darbuotojai turėjo parengti ir Seimui pateikti jau šiandien, (prieš mėnesį buvo galima tai padaryti) pataisas įstatymo, kurios įtvirtintų PVM lengvatą pieno ūkiui. Tai tokie du klausimai.

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai ačiū. Aišku, kad Europos Sąjungoje mes domėjomės panašiu metodu. Nei kainų nustatymo, nei galimybės kitaip atrėžti deramą dalį visiems trims dalyviams, nes tai yra tik pakaitinė forma, pagal Europos teisę negali būti. Iš direktyvų išplaukia tiktai atsiskaitymo korektiškumas. Jeigu nesąžiningai atsiskaitoma, tarp jų už sutarčių vykdymą, gali būti keliamos administracinės bylos. Pagal mūsų įstatymus netgi savivaldybės turi iniciatyvą ginti žemdirbių interesą dėl jų baimės prarasti pirkėją.

Dėl ministerijos galių. Nežinau, kiek kartų mes esame teikę Vyriausybei savo poziciją. Pienas ten irgi yra. Bet žinote, kad ministerija negali tiesiogiai ateiti į Seimą, tai vyksta tik pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą teikimą. Tai galioja visiems įstatymams, tarp jų ir žemės ūkio. Bet yra V.Rinkevičiaus gegužės mėnesį, daugiau nei prieš mėnesį, įregistruotas PVM įstatymas. Mūsų įvertinta, kiek jisai yra adekvatus situacijai, ir aš labai siūlyčiau Seimo vadovams, taip pat prašyčiau jūsų paramos, kad būtų numatytas tas svarstymas. Aišku, turbūt net ir turint geriausių norų, vargu ar tai pavyktų iki liepos 4 d., bet jeigu sesija būtų pratęsta ilgiau, mes tą sugebėtume padaryti. Tiek galiu jums atsakyti.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia gerbiamasis R.Dagys. Ruošiasi gerbiamasis A.Endzinas.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji ministre, visi jūsų padejavimai, kad jūs bombarduojate Vyriausybę kažkokiais sprendimais, o Vyriausybė nepriima, yra tik šiaip, dėl propagandos, bet jeigu jūs žinote… Ne pirmą kartą užsiimate politika ir žinote, kad jeigu jūsų politikai nepritaria koalicijos partneriai, yra vienintelis būdas – viešai atsistatydinti iš ministro pareigų, nes jūs negalite vykdyti tokios politikos, kokios norite. Jeigu jūs to nedarote, vadinasi, pritariate Vyriausybės politikai.

Klausimas būtų toks. Prieš mėnesį mes buvome jus pasikvietę į frakciją. Jūs pasakėte tą patį, ką pasakėte šiandien, padejavot, pažėrėte įvairiausių samprotavimų, o mes tikėjomės, kad po mėnesio po susitikimo bus pasiūlytos konkrečios priemonės, kaip tuos klausimus spręsti. Deja, mes dabar jų vėl nematom. Klausimas būtų labai konkretus. Antkainis, kuris yra monopoliniams prekybos tinklams ir perdirbėjams, sudaro visos pieno produkcijos kainos liūto dalį. Tai ne 40 mln., kaip jūs sakote, išmalda žemdirbiams ir mūsų visiems pieno gamintojams, išmalda, kurią siūlote. Ką konkrečiai padarė jūsų Vyriausybė ir kaip jūs sprendėte, kad šitas viršpelnis, kuris aiškiai yra per didelis, būtų sutvarkytas?

PIRMININKAS. Laikas.

R.J.DAGYS. Ne dabar, kai pieną visiems dalina, bet iki to. Latviai jau priėmė konkrečias užduotis, kaip tai reguliuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis…

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmiausia visiškai netiesa, kad niekas nėra daroma. Šitas sektorius, žemės ūkis, maisto sektorius, puikiai įsisavina paramą, dėl to irgi reikėjo pasidarbuoti tobulinant procedūras, kad tai įvyktų, ir parama priauga ne dešimtimis milijonų, jūs žinote šių metų biudžetą, – 2,5 mlrd. litų. Sektorius puikiai dirba eksporto srityje, dešimtadalį produkcijos – 17 % gamina eksportui. Per trejus metus, taip pat ne be ministerijos pastangų, eksporto prielaidos padidėjo taip, kad pustrečio karto išaugo, nuo 2,9 iki 7,4 mlrd. litų maisto produktų eksporto suma. Tai yra didelis dalykas, dėl kurio jūs linkę užsikišti ausis, kad tik nereikėtų to pripažinti.

Dėl tiesioginių išmokų. Kai buvo sausra, mes išsiderėjome 130 mln. litų neplanuotų biudžete išmokų, kompensacinių, plius 80 mln., arba 24 %, padidinome nacionalines išmokas, todėl aš tikiu, kad 10 % padidėjimą, 40 mln., mes taip pat išsiderėsime. Bet nėra taip paprasta, kai visi panoro visas galimas programas vykdyti, šimtais milijonų didinti išlaidas, surasti tradiciškai ignoruojamam kaimui, o jis yra ignoruojamas daugiau iš dešinės…

R.J.DAGYS. Ministre, klausimas ne apie tai buvo. Klausimas buvo apie antkainį. Prašom atsakinėti į klausimus.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš atsakau kaip žemės ūkio ministrė, nes prekybos sektorius visiškai nepriklauso prie mūsų reguliavo srities. Į mūsų pasitarimus prie apskritojo stalo, vertikaliai, tai yra nuo lauko iki gatavo produkto, ateina žemdirbiai ir perdirbėjai, tačiau prekybininkai neateina, praeitą kartą atėjo „Norfa“, bet manau, kad kaip gamintoja, perdirbėja, o ne kaip prekybininkė. Štai yra Konkurencijos įstatymas, yra tam tikri sprendimai. Aš jau minėjau vieną nutarimą, kuris bent jau atsiskaitymo prasme gali sudrausminti…

PIRMININKAS. Laikas.

K.D.PRUNSKIENĖ. …prekybininkus laiku atsiskaityti su perdirbėjais, ką, beje, priskiria prie vieno iš 11 punktų ir žemdirbiai.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis A.Endzinas. Ruošiasi gerbiamasis E.Masiulis.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji ministre, išties įžanginėje, arba konstatuojamoje, dalyje jūs gana aiškiai pademonstravote problemos mastą, bent jau tiems, kurie klausėsi. Dėkoju. Tačiau sprendimai, prašom neįsižeisti, iš tikrųjų atrodo šiek tiek mažoki. Jūs įvardinote atsiskaitymų už perdirbtą produkciją terminų nustatymą, tiesioginių išmokų padidinimą ir kooperacijos rėmimą.

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip pat PVM lengvatą, kuri registruota.

A.ENDZINAS. Gerbiamoji ministre, kvotos, skirtos mūsų šaliai, įsisavinamos apie 80 %, jeigu aš netikslus, jūs mane patikslinkite.

K.D.PRUNSKIENĖ. 87 %.

A.ENDZINAS. Valstybė toliau remia naujų pieno ūkio atsiradimą, ypač jaunų ūkininkų. Situacija rinkoje dėl pieno pertekliaus ir jūsų įvardintų problemų iš tikrųjų tiesiogiai nuvils tuos naujus ateinančius ūkininkus, nepateisins jų teisėtų lūkesčių. Kaip jūs galvojate, ar šias daugiamilijonines lėšas nebūtų tikslingiau perskirstyti sektoriaus viduje, taip paremiant esamus pieno ūkius? Dėkoju.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Jūsų klausimas labai geras, turi daug aspektų. Pirmiausia, kodėl kainos vidutiniškai žemesnės Lietuvoje nei kitose gretimose šalyse? Todėl, kad Lietuvoje vidurkis yra 3,4 karvės ūkiui, kai Europos vidurkis yra 13. Jeigu mes eliminuojame tą smulkiąją dalį, paskaičiuojame, kokios yra kainos ir kaip jos kinta, vaizdelis visai kitoks, iš esmės kitoks. Bet negali nurašyti, kaip nurašyti (tai socialinė tema) tų, kurie turi nuo 1 iki 5 karvučių ir kurių kainos bent 30 % žemesnės. Štai kur yra problema. Ten. Ji yra socialinio pobūdžio. Karvių banda nedidėja, pernai ir užpernai po 3 % sumažėjo, bet pieno gamyba tonomis pernai išaugo 6 % produktyvumo dėka. Mažėjant karvių skaičiui, didėja pieno gamyba dėl produktyvumo, taip pat dėl paramos įsisavinimo priemonių. Ankstyvo pasitraukimo priemonė leidžia perimti vaikams, jie nori gaminti efektyviai, gauna paramą bandai didinti, fermoms statyti, ir mes turime tą dviejų trijų karvučių ūkį pervesti į kelių dešimčių, kad vidurkis būtų bent 13, kaip Europoje. Štai yra tas kelias, bet jo negali drastiškai, nes pieno gamintojų yra apie 60 tūkst. ir dauguma jų yra maži, turintys iki 5 karvių. Ten ekonomika visiškai kitokia, tai yra ne tik ūkinė, bet ir socialinė problema. Todėl Europa leido ankstyvą pasitraukimą ir jaunųjų ūkininkų susikūrimą… jungtis. Mes turime puikią rinką ir mūsų gamintojai patys norėjo, kad mes kovotume dėl rinkų, prašė išsikovoti 5 % šiemet. Ačiū Dievui, tai neįvyko ne dėl mūsų nuopelno ar kaltės, 1 % padidinimas, nes visi nori ugdyti. Ir tie, kurie pradėjo projektus, orientavosi į situaciją, kuri yra, ir, žinoma, norėjo ugdyti konkurencingą didelį ūkį, nes dideli šiandien ne taip verkia.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Kol kas dirbame pagal laiką. Gerbiamasis E.Masiulis paklaus. Ir toliau ruošiasi gerbiamoji I.Degutienė. Atsiprašau, dar yra V.Kamblevičius.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, atidžiai išklausiau jūsų kalbą ne čia, Seimo salėje, o šalia Seimo vykstančiame pikete. Ir tikrai jūs, kaip ekonomistė, puikiai pati suprantate, kad jūsų kurį laiką siūloma priemonė, kaip spręsti šitą karštą problemą, tai yra taikyti PVM lengvatas, sumažinant nuo 18 iki 5 % pienui, neturės jokios įtakos pieno gamintojams, nes supirkimo kaina dėl to niekaip neturėtų padidėti. Tie žmonės, kurie šiandien teisėtai reikalauja ir gina savo interesus, liks dar kartą suvedžioti. Mes puikiai žinome, kas iš PVM lengvatos pirmiausia turės naudos. Galima sakyti, kad vartotojai kažkiek gali turėti, nors tai yra maža tikimybė, o didžiausią naudą turės perdirbėjai. Ar jūs iš tikrųjų nuoširdžiai elgiatės, kai siūlote tokias priemones, ir ar tikrai negalvojate apie atsistatydinimą, jeigu matote, kad jūsų siūlomos priemonės nesulaukia jokio atsako Vyriausybėje, į kurią jūs įeinate?

K.D.PRUNSKIENĖ. Atsistatydinimą aš planuočiau tada, jeigu jūs, gerbiamasis E.Masiuli, pristatytumėte strategiją ir sėkmingai mane pakeistumėte. (Balsai salėje) Jeigu aš nuoširdžiai klystu, tai jūs taip pat nuoširdžiai klystate kalbėdamas tai, kad galės pasipelnyti pirmiausia perdirbėjai. Tas mechanizmas, kurį siūlome, kurį registravo V.Rinkevičius, atiduoda į rankas tą lengvatą pirmiausia žemdirbiams. Gaila, kad jie neperprato, kaip vykdoma PVM atskaita. Todėl, kad jie, pirkdami resursus 18 % PVM, o pieną parduodami su 5 % PVM, turėtų teigiamą rezultatą. Atskaita jiems iš biudžeto per žemės ūkį formuotųsi, ir jie ta dalimi tiesiogine prasme disponuotų. Aš jums galiu pateikti skaičiavimus tų variantų, kaip būtų, jeigu PVM prasideda nuo perdirbimo, kaip būtų, jeigu nuo žemdirbio, tai yra visiškai skirtingos schemos. Ir tas 78 mln. skirtumas, negavimas į biudžetą PVM, absoliučiai skirtingai pasiskirsto, kai pradedi nuo žemdirbio. Tai štai kokia… Todėl pirmiausia derėtų pasigilinti, kas gi pasiūlyta. O dėl to, kad tik vienas PVM… Aš noriu pakartoti visą priemonių kompleksą, taip pat mūsų sėkmingą darbą rinkose. Užsmaukime vieną rinkos segmentą, tą pačią jūsų nemylimą ar kieno nors nemylimą, pavyzdžiui, Rusiją, man ji nei miela, nei nemiela, kai mes prekiaujame, tai 24 % viso to produkto, o pieno 36 % negalėtume eksportuoti. Tada žaliavos nereikėtų, štai tada būtų didelė drama. Tai, kad mes atkemšame butelį, išplečiame siaurakaklį indą, eksportas išveža perteklinę žaliavą… Kodėl 53 % rudenį pabrango, pasakykite, jeigu ne rinkos dėka?.. Tas, kas nesupranta… Liberalai supranta rinkos mechanizmą, tikiuosi. Rinkos išplėtojimas didina poreikį žaliavai, nes didina poreikį produkcijai, ir tai yra elementaru. Dauguma žemdirbių nenori šito girdėti, jie mato tik santykį žemdirbys – perdirbėjas, bet perdirbėjas turi kur nors parduoti. Tik birželį pradėjo didėti pardavimas lyginant su perdirbimo pramonės pagaminimu.

PIRMININKAS. Laikas, ministre!

K.D.PRUNSKIENĖ. Tik birželį pradėjo eksportuoti pelningai, jeigu veža pagamintą iš dabartinio pieno, o ne kokią užsigulėjusią ilgo saugojimo produkciją, pagamintą brangaus pieno, brangios žaliavos metu, kai buvo pakilę 53 %.

E.MASIULIS. Aš tik noriu, ministre, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis pasirengęs perimti postą iš jūsų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Masiuli, jums niekas nedavė žodžio. Klausia gerbiamasis V.Kamblevičius. Ruošiasi I.Degutienė.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Norėčiau paklausti gerbiamosios ministrės. Man vis tiek neaišku, kodėl Lietuvoje superkame pieną pigiausiai Europoje, bet parduodame brangiausiai? Ką padarė Vyriausybė ir konkrečiai Žemės ūkio ministerija šiuo klausimu, kodėl taip vyksta?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš nenorėčiau pradėti to paties iš naujo, nes mano atsakymuose tai nuskambėjo. Aš tik pasakysiu, kodėl pigiausia. Aš irgi atsakiau į tą klausimą.

Europos ūkio vidurkis pieno sektoriuje yra 13 karvių, Lietuvos vidurkis – 3,4. Vadinasi, dauguma turi dar mažiau negu tris karves. Ką tai reiškia? Jūs žinote, kiek superka iš smulkiųjų ūkininkų ir kaip sugeba stovėti ne tik stambūs ūkininkai ir bendrovės, bet ir kooperatyvai. Šiandien smulkusis sektorius tik mažiau nei trečdalį parduoda per kooperatyvus. Kooperatyvų dalis sudaro 17 % pardavimo, ir mes primygtinai raginame, sukūrėme daugybę prielaidų. Aš galiu išdalyti, kokios yra mokestinės ir kitos lengvatos kooperatyvams ir parama, jiems įsikurti penkeriems metams parama, taip pat jų investiciniams projektams aukštesnis intensyvumas 60 %, nors dabar kituose sektoriuose yra 40 %. Visa tai yra priemonių visuma. Bet žingsnį turi padaryti ir patys ūkininkai.

Žmonės nepasitiki vieni kitais, mažai energingų žmonių. Mes raginame ir Žemės ūkio rūmus, ir asociacijas, tegul jie duoda pavyzdį. Yra puikių pavyzdžių, jūs patys žinote, kai susidera dėl tokios pačios kainos kaip stambus gamintojas, ir jie šiandien ne apie centus kalba. Jie kalba maždaug apie litą, jeigu ne baziniu, o natūraliu pienu skaičiuoja.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia gerbiamoji I.Degutienė. Ruošiasi L.Graužinienė. Prašom, gerbiamoji Degutiene.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs esate didelės erudicijos profesorė ekonomistė, labai iškalbi. Bet aš jūsų paklausiu labai paprastai – ūkiškai. Jūs kalbate beveik pusę valandos, bet taip ir nesupratau…

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai gaila.

I.DEGUTIENĖ. …ką konkrečiai padarėte jūs ir Vyriausybė, kad šiandien pieno kainos Lietuvoje nebūtų kaip mineralinio vandens kaina gamintojo, nes aš, eidama į parduotuvę ir žinodama, kad mano teta, gyvenanti kaime, gauna centus už sunkų ir sudėtingą ūkininkavimo darbą, kažkodėl moku už litrą 2,5 Lt. Dabar man yra absoliučiai neaišku.

Kitas dalykas. Mes su jumis, ministre, prieš mėnesį kalbėjomės mūsų frakcijoje. Jūs kalbėjote lygiai tą patį žodis į žodį, ką kalbate dabar.

K.D.PRUNSKIENĖ. Niekada nesugebėčiau kalbėti tą patį.

I.DEGUTIENĖ. Aš noriu jūsų paklausti. Aš jūsų nenutraukiau, kai jūs kalbėjote pusę valandos ir mums neleidote paklausti. Gal galėtumėte atsakyti labai konkrečiai. Viens, du, trys, padaryta tas, tas, tas. Bus taikomos per mėnesį tokios ir tokios priemonės…

PIRMININKAS. Klauskite, Irena, klauskite!

I.DEGUTIENĖ. …ir jūs, gerbiamieji pirkėjai, atėję pirksite pieną ne po 2,5 Lt, o po 2 Lt, o jūs, gerbiamieji ūkininkai, už priduodamą pieną gausite ne 25 ct, o gausite kita kaina.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena, aš išjungsiu.

I.DEGUTIENĖ. Ar galite išvardyti labai konkrečias priemones, kurių mes iki šiol negirdėjome?

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš galiu kalbėti tik atsižvelgdama į tai, ką diktuoja sveika logika ir Europos bei Lietuvos nacionalinė teisė. Kad mes, ministerija, nustatytume pieno kainą parduotuvėje, to neįmanoma iš mūsų reikalauti ne tik dėl to, kad prekyba nėra mūsų reguliavimo sritis, bet ir dėl jums žinomų kitų priežasčių, apie kurias taip pat kalbėjau.

Ką ketiname padaryti? Kadangi tai, kas daroma, aš turėčiau kartoti dar kartą, kitiems darosi nuobodu, dar kartą pakartosiu, ką šiandien sutarėme Vyriausybės lygiu.

Mes turime sušvelninti praradimą dėl kainų. Pirmiausia tai, ką Vyriausybė gali. Būtų sąžininga nediskriminuoti šito sektoriaus, pirma, dėl PVM, tai turėtų įtakos kiek vėliau. Dėl tiesioginių išmokų padidinimo, pridedant prie to dar vieną priemonę, t. y. ankstesnį tų išmokų išmokėjimą, ne nuo gruodžio mėnesio. Mes tai padarėme prieš mėnesį ar du, kreipėmės į Briuselį, kad leistų mums anksčiau nei įprasta pagal Europos taisykles išmokėti išmokas pieno gamintojams.

Tai, ką mes padarėme sureguliuodami kooperacijos plėtojimosi prielaidas ir taip pat visas taisykles užsitikrinome ir Komisijos lygiu, leidome daryti daugybę išimčių paramos srityje tiek pieno gamybos kooperatyvams, kurie susikūrė, užsitikrina gerą kainą, tiek ir perdirbimo. Perdirbimas galėtų iš esmės paveikti pieno rinką nuo žaliavų kainos iki pat vartotojo.

PIRMININKAS. Jūsų gerbiamoji Irena vis tiek neklauso.

K.D.PRUNSKIENĖ. Jeigu pieno gamintojai… Aš manau, čia yra tam tikras politinis ėjimas – dešimt kartų kartoti tą patį. Tada prašau bent kartą nuvažiuoti su mumis į Tarybą, matysite, kokiame kontekste tos pieno… svarstoma. Jeigu eksportas nebūtų smuktelėjęs savo sąlygomis ir nebūtų „užsmaugęs“ galimybės dalį produktų parduoti eksporto rinkose, galbūt ne 53 % išaugęs supirkimo kainų lygis, o šiek tiek pavasario sezono pradžioje smuktelėjęs gal 10 %, o ne 27 % šiandien nieko neerzintų.

Bet, deja, tada kalbėkite ir apie tai, kodėl kelis kartus padidėjo trąšų kainos, kodėl technika pabrango, kodėl statybos pabrango? Dėl to žemdirbiai praranda. Pieno kaina, dar kartą kartoju, prieš kelerius metus buvo 30, 35, 40 ct, žmonės svajojo apie 70 ct, bet jiems šiandien yra mažai, nes pabrango kitkas. Ir nenukrypkime nuo pirminės priežasties. Jūs kalbate apie pasekmes, o reikia kalbėti apie priežastis.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dar žadėjau leisti klausti gerbiamajai L.Graužinienei ir baigsime. Prašom. Deja, Seimo Pirmininkas laukia, nes turi išvažiuoti, negalime daugiau nė minutės. Prašom, Loreta.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji profesore, labai gerbiu jus, tačiau šiandien aš ne visai susigaudau, kas vyksta prie Seimo. Aš manau ir esu įsitikinusi, kad tas piketas turėjo būti prie Vyriausybės ar prie Žemės ūkio ministerijos, nes Seimas savo įstatymų reguliavimo srityje mažai ką gali padaryti įstatymais, kas susiję su kainų supirkimo… kainų pakilimu. Todėl man ne visai suprantamas šios dienos mūsų darbas. Be abejo, remdamiesi tarpparlamentine kontrole mes tik galime jūsų klausti, nes kitko nieko ir negalime paklausti.

Dėl jūsų išvardyto trąšų ir kitų medžiagų brangimo. Tai irgi yra Vyriausybės kompetencija, tai yra Ūkio ministerijos kompetencija ir kitos priemonės.

Ministre, mano klausimas, ar jūs Vyriausybėje nerandate bendro sutarimo dėl bendros Lietuvos ūkio plėtros? Bendros, ne atskirų šakų, bet bendros kompleksinės plėtros? Ačiū.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš manau, gerbiamoji Loreta, mums reikėtų susėsti prie apskritojo stalo ir šiek tiek plačiau pakalbėti, negu leidžia Seimo tribūna. Buvo laikas, kai mes pasikvietėme į Žemės ūkio ministeriją poną Bronislovą Lubį, kitus prekiautojus. Jie mums štai ką įrodė. Jeigu Ispanijoje, Prancūzijoje ar kitur, kur jie eksportuoja trąšas, kaina yra x, tai jie tik dėl transporto išlaidų, o ne dėl meilės mūsų vartotojui, gal šiek tiek ir dėl meilės, gali padaryti nuolaidą lyginant su pasauline kaina. Jie sėkmingai parduoda visame pasaulyje, t. y. Europos kontinente, tas trąšas, ir jas perka. Štai kokia yra priežastis. Ką padės mūsų sprendimas?

Jūs sakote, kad Seimas negali, o gali ministerija ar Vyriausybė.

Jeigu Seimas negali priimti įstatymų, reguliuojančių kainas, prašau pasakyti pagal kitą formulę: ar Vyriausybė gali priimti ne įstatyminius sprendimus? Aš jau minėjau apie 10 mln. litų, kuriuos mokam „Žemaitijos pienui“, kitoms įmonės todėl, kad anksčiau dar Jeronimo Kraujelio ministerija su buvusia Vyriausybe pabandė reguliuoti šią sritį.

PIRMININKAS. Labai ačiū ministrei. Iš tikrųjų labai daug buvo atsakyta. Buvo dvigubai klausinėjama, nors Statutas to neleidžia. Labai ačiū. (Balsai salėje)

Rezervinį 1 klausimą į tribūną kviečiu pateikti… (Triukšmas salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Čia jau ne klausimai, čia gali būti replikos. Prašom. Gerbiamoji R.Juknevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, gal būtų geriau, jeigu būtų pirmininkavęs kitas Pirmininko pavaduotojas, o ne tos pačios politinės jėgos. Mano žiniomis (man labai gaila žemdirbių, kurie iš tikrųjų susirūpinę savo išlikimu ir savo gyvenimu), organizuojant tą mitingą, prisidėjo ir ta pati Valstiečių partija, ir pati ministrė. Tai yra manipuliavimas žmonėmis, man gaila, kad juos taip apgaudinėja. Gal kada nors žmonės supras, kas čia vyksta. Todėl klausimų yra labai daug…

PIRMININKAS. Jūs dėl vedimo tvarkos kalbėkite, gerbiamoji Rasa.

R.JUKNEVIČIENĖ. Aš dėl vedimo tvarkos ir kalbu. Klausimų yra labai daug, labai svarbių, ir dėl to manipuliavimo, to primityvaus politikavimo, kuris čia vyksta žemdirbių sąskaita, mes turime paklausti. Leiskite mums paklausti, nes tai vienintelė galimybė, vienintelis įrankis, kurį mes, Seimo nariai, ypač opozicija, turime. Mes neturime kitų galimybių. Todėl reikia pratęsti, aš labai prašau tai daryti, nes klausimas neeilinis. Ne visada kaimo žmonės iš visos Lietuvos suvažiuoja prie Seimo.

PIRMININKAS. Mes viską supratome, aš jums tuoj atsakysiu. Gerbiamasis K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš irgi noriu kolegai R.Juknevičienei pritarti. Iš tikrųjų mes turime gauti kokį nors atsakymą ir žinoti, kokios yra perspektyvos to klausimo, kaip jis bus išspręstas. Palikti tokią situaciją, kokia yra, vadinasi, palikti tą bėdą, kuo ji baigsis, visiškai neaišku. Mano manymu, reikia pratęsti diskusiją ir pabandyti suformuluoti rezoliuciją ar ką nors, ko turėtų griebtis Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija artimiausiu metu, tuo labiau kad tokių priemonių ir instrumentų yra. Kadangi mes negalėjome paklausti, tai negalėjome jų geranoriškai išdėstyti, kad ta problema būtų sprendžiama, nes taip toliau tęstis negali.

PIRMININKAS. Mes supratome. Gerbiamasis A.Kašėta. Prašom.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu pratęsti klausimus ir atsakymus. Kadangi ministrė atsakinėjo labai ilgai ir dažnai ne į temą, o jūs, kaip posėdžio pirmininkas, nestabdėte ir nereglamentavote kalbos, mes, visi užsirašę, negalėjome paklausti. Siūlau pratęsti šią diskusiją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS. Lygiai tą patį.

PIRMININKAS. Jeigu dėl pratęsimo, tai viskas aišku.

V.KAMBLEVIČIUS. Teisingai. Noriu pasakyti, kad tai yra vienintelis variantas, kai ministrę galima išklausyti Seime. Kai kvieti į frakciją, ji neateina, vadinasi, pats laikas pasikalbėti.

PIRMININKAS. Man atrodo, taip išsamiai atsakinėjo, daugiau negu priklauso. Gerbiamasis K.Starkevičius. Prašom.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Prieš du mėnesius mes ministrę buvome pakvietę į frakciją ir kalbėjome tais pačiais klausimais. Mes tą patį, ką ji kalba čia, ir tada girdėjome. Jokių priemonių nesiimta, kainos krenta žemyn. Sako, kad rugsėjį kils. Žemdirbiai ir taip supranta, kad rugsėjį kils, nes mažės pieno produkcijos kiekis. Manau, kaip ir E.Masiulis siūlė, ar nevertėtų, ministre, pagalvoti galbūt ir apie atsistatydinimą, nors ir nedaug laiko liko iki rinkimų? O mes, Seimo nariai, turime parengti rezoliuciją, kad būtų konkretus planas, kas bus padaryta dėl to mitingo, kuris buvo žemdirbių lūkesčiams pateisinti.

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu priminti kolegoms, kad mes šiandien svarstysime, į darbotvarkę jūsų siūlymu įrašytas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos pieno gamintojų ūkio palaikymo ir produkcijos rinkos apsaugos“. Jūs skaitykite darbotvarkę, domėkitės. Dabar kalbame lyg iškritę iš medžio. Aš labai atsiprašau, bet žiūrėkime, apie ką kalbame.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar siūlau tokį kompromisą. Kadangi frakcijos buvo pareikalauta pratęsti, nors mes pagal Statutą jau užtrukome dvigubai: Statute parašyta 20 minučių, o mes klausinėjome 40 minučių, dabar siūlau balsuoti dėl frakcijos prašymo, ar pritariame, kad būtų pratęsta, kiek pratęsta, po to, po balsavimo, leisim Seimo Pirmininkui, kad jis pateiktų kitos savaitės darbotvarkę, ir tada, jeigu Seimas sutiks, toliau klausinėsime ministrę. Ar sutinkate taip? (Balsai salėje) Labai ačiū. Prašom.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes šiandien skyrėme dvi valandas „šnapso“ klausimams, prieš kelias dienas skyrėme šeimos seksualinės orientacijos klausimams. Kitaip sakant, viskam randame laiko, o dėl to, kas iš tikrųjų aktualu ir negali būti palikta, mes keliame klausimą. Manau, tam klausimui turi būti skirtos kelios valandos ir gautas atsakymas. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, vis tiek yra koks nors reglamentas, negalima taip nuspręsti, kad šiandien tris valandas klausinėsime. Yra pasiūlymas dėl 20 minučių.

Pirmiausia mes turime apsispręsti, ar apskritai klausinėjame. Gerbiamieji, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamojo A.Kašėtos prašymui frakcijos vardu, kad pratęstume ministrės klausinėjimą? Kas balsuoja už, tas siūlo pratęsti, kas – prieš, tas stabdo.

Už – 18, prieš – 11, susilaikė 15. Nepritarta. Toliau neklausinėjame.

Savaitės (nuo 2008-06-30) – 2008 m. liepos 1 d. (antradienio) ir 3 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Seimo Pirmininkas kviečiamas pateikti kitos savaitės, prasidėsiančios birželio 30 d., darbotvarkes. Rezervinis 1 klausimas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, savaitė yra pilna posėdžių ir ji tuo gali nesibaigti. Atkreipiu dėmesį, kad 11 puslapyje yra klausimas dėl Ignalinos atominės elektrinės. Europos reikalų komitetas pritarė, kad toks nutarimas būtų priimtas. Vadinasi, jeigu reikia priimti tokį nutarimą ir Seimo valia bus tokia, tai tada mes tai galime padaryti tik po liepos 12 dienos. Vadinasi, mums gali tekti susitikti ir po dviejų savaičių vienai dienai arba pusantros dienos. Tai čia ta svarbiausia žinia, kurią noriu pasakyti pagal darbotvarkę. Todėl pabaigoje nėra labai svarbaus švento žodžio „himnas“, nes nežinia, ar baigsime posėdžius.

Dabar klausimai. Jų yra labai daug ir iš tikrųjų svarbių. Aš čia atsakau į kai kurias pastabas, kurias ką tik išgirdau. Pirmiausia yra Pilietybės įstatymas, jau galutinis priėmimas, ir, antra, Teismų įstatymas, taip pat galutinis priėmimas. Šalia to yra daug vadinamųjų eurointegracinių klausimų, socialinių klausimų, Konstitucijos pataisos, dar išklausytos ne visos ataskaitos, o Seimas yra įsipareigojęs sesijos pradžioje, kad tikrai visas ataskaitas išklausys ir tik tada išsiskirstys. Taigi darbų užteks trims dienoms – pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį, jeigu sesiją pratęsime, penktadienį posėdžio nebus.

PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, peržiūrėjau darbotvarkę, matau, kad antradienį savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos svarstymas yra, bet ten klausimas susijęs su kurortais ir kurortinėmis vietovėmis. Jūs anksčiau netgi buvote teikęs skubos tvarką šiam projektui. Pasižiūrėjau, kad svarstymas yra, o priėmimo šioje sesijoje jau nėra. Gal būtų galima numatyti pirmadienį svarstymą, o ketvirtadienį priėmimą ir užbaigti su šiuo klausimu?

Č.JURŠĖNAS. Šitai bus nesunku padaryti, jeigu svarstymas baigsis teigiamai. Jeigu teigiamai, be abejo, problemos nebus.

R.PALAITIS. Kitaip sakant, įrašysite į ketvirtadienio darbotvarkę?

Č.JURŠĖNAS. Taip, jeigu Seimas malonės nubalsuoti ir pritarti šiam variantui.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis A.Sysas. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, galbūt čia techninė klaida, bet liepos 1 d., antradienio, plenarinio posėdžio darbotvarkėje prie 1-2 klausimo prikabinti įstatymai, kurie visiškai vienas su kitu nesusiję?

Č.JURŠĖNAS. Čia tiesiog yra likę balsuoti. Kadangi mes praeitą dieną…

A.SYSAS. Tik balsavimas?

Č.JURŠĖNAS. …nespėjome nubalsuoti, trūko balsų, todėl taip ir sugrupuota, o ne pagal teminį (…).

A.SYSAS. Supratau. Tada kitas klausimėlis. Ar neatrodo, kad mes per aukštai keliam kartelę sprendžiant iš to, kas vyksta šiandien? Tos darbotvarkės į priekį… Netgi dvi ar viena diena dėl referendumo, būkim realistai, bet tai neįveikiamos kartelės. Gal iškart dalies atsisakyti?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu bus pasiūlyta ko nors atsisakyti, bet aš kiekvieną kartą per Seniūnų sueigą ir pietus su frakcijų vadovais vis siūlau, ką išbraukti, ką išbraukti, o man atvirkščiai, ką įrašyti. Tokia yra problema. Žinoma, arba mes realiai ko nors neapsvarstysime ir taip liks rudeniui, arba turime sutarti, kad ko nors atsisakome. Tegul komitetų pirmininkų ir frakcijų vadovai atneša pasiūlymus ir tada sutarsime.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS). Dėkoju, Pirmininke. Toliau klausia V.Čepas. Ruošiasi J.Veselka. Prašom, kolega.

V.ČEPAS (LSDPF). Kad ir kaip gražus ir skanus atrodys didelis obuolys, bet jo viso į burną nesukiši. Reikia supjaustyti į gabaliukus. Ar jums neatrodo, gerbiamasis Pirmininke, kad čia, aišku, visi klausimai yra, kaip sakydavo proletariato vadas Vladimiras Iljičius Leninas, archisvarbūs, bet ar mums nereikėtų apsiriboti tiktai tais projektais, kurie yra bent jau svarstymo, aišku, ir priėmimo stadijos? Dabar pažiūrėkite, aplinkos apsaugos rėmimo, parkų, žemės ūkio paskirties žemės vyksta pateikimai. Mes jų niekaip nesuspėsime priimti. Gal apsiribokime tiktai tais, kurių yra svarstymo ir priėmimo stadija, ir eikime tų atostogų, ir nekankinkime savęs ir kitų žmonių, nes tų dalykų mes tikrai nesuspėsime padaryti.

Č.JURŠĖNAS. Aš su tamsta visiškai sutinku, bet netgi už šių tamstos paminėtų klausimų stovi konkrečios institucijos, t.y arba Vyriausybė, arba Seimo komitetai, arba frakcijos. Mano vieno čia iš esmės gal vienas, kitas dalykas sugalvotas iš kelių dešimčių, o šiaip yra žmonių ir institucijų siūlymai. Jeigu konkretus komitetas, ne atskiras Seimo narys, konkretus komitetas, frakcija pasiūlys tą, tą braukti, aš pasiryžęs šį dalyką teikti Seniūnų sueigai ir, manau, tada susitarsime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Veselka. Ruošiasi R.Kupčinskas. Prašom, kolega.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šiandien tuščia salė. Priima 40 ar kiek Seimo narių visokius ten gerti – negerti, rūkyti – nerūkyti, pas mergas eiti ar neiti.

Č.JURŠĖNAS. Ne, to nebuvo.

J.VESELKA. Panašiai. Žiūriu, pirmadienį vien pateikimai. Čia įvairios institucijos. Ką jos veikė ketverius metus, jeigu paskutinėm birželio dienom tokius svarbius įstatymus teikia? Gerbiamasis kolega, pasiūlymas. Jūs vėl teikiate Statuto pakeitimus. Aš taip pat užregistravau Statuto pakeitimą. Reikia sudrausminti visus tuos mūsų draugus. Kodėl jūs mane visi ignoruojate? Kai vėl pateksiu į Seimą, aš jūsų nerinksiu Seimo Pirmininku už ignoravimą. Jūs man pasakėte, kad kai bus daugelio dėl Statuto, tada suteiksite galimybę ir man pateikti savo. Dabar ten yra pateikimų dėl Statuto, o mano miega.

Č.JURŠĖNAS. Čia yra geriausias įrodymas, kad yra daugiau siūlymų įrašyti negu išbraukti. Pranešu, kad pirmadienį pirmiausia yra Pilietybės įstatymo priėmimas pastraipsniui, o ne pateikimai, o po to eina ir pateikimai, taip.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi V.Kamblevičius.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Aš negaliu nesutikti su J.Veselka, kuris sako dėl pateikimų. Vis dėlto yra įstatymų, kurių svarstymo stadija jau yra pasibaigusi. Tarkim, valstybinių pensijų, kur aš teikiau, ir tą įstatymą teikė kolega A.Dumčius. Ar nereikėtų padaryti šių įstatymų priėmimo ir būtų galima juos išleisti į gyvenimą?

Č.JURŠĖNAS. Ačiū už siūlymą. Tai tikrai galima padaryti, jeigu Seime bus sutarimas ir tuo momentu bus mažiausiai 71 Seimo narys. Tikrai aš pasiryžęs teikti ypatingą skubą.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke.

R.KUPČINSKAS. Taip pat dėl A.Syso tos kartelės. Jeigu aukščiau pakėlėm, tai nors ir neįveiksim, bet sušilsim. Tai yra svarbiausia. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Kamblevičius. Prašom, kolega.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Norėjau jūsų, Pirmininke, paklausti, kadangi mes iš anksto nežinojome, kad pirmadienį bus darbo diena, susitinkam su rinkėjais. Gal reikėtų ne nuo 10, nors nuo 12 valandos pradėti?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, frakcijų vadams buvo aiškiai pasakyta ir džentelmeniškas susitarimas buvo toks, kad galutinių priėmimų nebus. Čia užrašytas štai Pilietybės įstatymas, priėmimas. Tik pastraipsniui. Visi klausimai, kurie įrašyti, nereikalauja 71 Seimo nario kvorumo. O su jūsų ir mano kolega M.Žymantu susitarta, kad dėl pirmadienio praleistų pamokų nebus griežtai žiūrima.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Per šoninį mikrofoną J.Sabatauskas truputėlį nori patikslinti taip pat dėl darbotvarkės. Prašom, Juliau.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimo Pirmininke, norėčiau paklausti. Ketvirtadienio darbotvarkėje numatytas priėmimas paketo įstatymų, kurių šiandien buvo svarstymas, susijęs su Teismų įstatymu. Ar nebūtų galima antradienį tai padaryti?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu mes sutartinai dirbsim, žinoma, šį didelį ir svarbų įstatymą būtų geriau nagrinėti antradienį, bet kur garantija, kad čia mes ir priešpiet, ir popiet turėsime mažiausiai 71? Nebent galima padaryti kaip su Pilietybės įstatymu – priimti pastraipsniui, o galutinai balsuoti ketvirtadienį.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Visi norintys Seimo nariai jūsų paklausti paklausė, jūs atsakėte. Dabar mums reikia priimti sprendimą dėl darbotvarkės. Dėl vedimo tvarkos – L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Ar aš teisingai supratau, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad tas džentelmeniškas susitarimas tarp frakcijų reiškia, kad Seimo posėdžių salėje nebus nė vieno Seimo nario?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mieloji kolege, čia yra išimtys, kurių paprašė kai kurie Seimo nariai, nors dėl pirmadienio buvo įspėjimas nuo sesijos pradžios, nes spalvotame grafike buvo aiškiai įrašyti posėdžiai. Vadinasi, jokių susitikimų negalėjo būti. Bet kai kurie, taip pat ir jūsų frakcijos nariai, kažkodėl sutarė dėl susitikimų. Kad nereikėtų šių dalykų žlugdyti, buvo susitarta, kad pirmadienį dedame tiktai svarstymus ir pateikimus, kai nebūtina turėti 71 narį. Kad ir vilkas sotus būtų, ir avys sveikos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš noriu labai jūsų paprašyti, jūsų labai nedaug šioje salėje, bet jūs tokie aktyvūs. Jeigu iki galo būsime, dirbsime sudėtingom sąlygom. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Julius ne. Gerbiamasis A.Matulevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Aš labai atsiprašau. Ryte Seimo Pirmininkas pažadėjo dėl mano rezoliucijos dėl kainų, bet, deja, jos nėra. Padarysite? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra siūlymas registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume savaitės, prasidedančios birželio 30 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkėms? Tai yra rezervinis pirmas klausimas. Prašom registruotis ir balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 36, prieš – 3, susilaikė 1. Taigi darbotvarkėms yra pritarta.

Mielieji kolegos, replika po balsavimo gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Aš dėl vedimo tvarkos norėčiau. Prašyčiau klausimą – nutarimą „Dėl pieno gamintojų pajamų palaikymo“ svarstyti dabar, nes čia buvo siūlymų, kad pašalintume tą įtampą ir jį priimtume, tą klausimą tuoj pat baigtume. Yra Seimo Pirmininkas, gal jis ir tą ypatingą skubą…

PIRMININKAS. Aš suprantu, gerbiamasis Viktorai, bet jūs supraskite ir mane. Yra kitų laukiančių, kurie turi toliau vykdyti svarstymą.

V.RINKEVIČIUS. Bet Seimo valdyba yra nusprendusi, kad šiandien tą klausimą svarstytume ir priimtume. (Kalba abu kartu)

PIRMININKAS. Aš viską supratau. Tuoj priimsime sprendimą.

V.RINKEVIČIUS. Taip, Seimas, bet jį reikia pateikti.

PIRMININKAS. L.Graužinienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš kaip ir supratau, kad tie, kurie balsavo už, pirmadienį visi kaip vienas bus Seimo posėdžių salėje. Mes keturi kitaip balsavome, tai mums galioja tas susitarimas. Ačiū už leidimą.

PIRMININKAS. Viskas labai gerai derinama. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti V.Bukausko… Dėl vedimo tvarkos, taip? Gerbiamoji Irena, prašom.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Dėl pateikto Seimo nutarimo, apie kurį kalbėjo ponas V.Rinkevičius (Kaimo reikalų komiteto), mūsų frakcija tikrai nesutiktų, kad tai būtų skubos tvarka. Toks tekstas, koks parašytas, yra labai formalus, ir mes turėtume pasiūlymų. Gali būti pateikimas, tačiau mes norime, kad nebūtų iš karto priėmimo, tuo labiau ypatingos skubos, nes tikrai norim dar pateikti pasiūlymų.

PIRMININKAS. Supratom, Irena. Ačiū. Gerbiamasis K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Liberalų frakcijos vardu taip pat pritariam kolegės I.Degutienės siūlymui ir manom, kad į nutarimą turėtų būti įtraukti tokie klausimai kaip specialios programos, pavyzdžiui, žemės supirkimo, pieno supirkimo kainų palaikymo, sukūrimas, galų gale atsakymai į klausimą, kodėl, pasaulyje kylant pieno produktų kainoms ir laikantis didžiulei paklausai, Lietuvos eksportas mažėja. Kitaip sakant, daug priemonių, kurios, mūsų supratimu, galėtų iš tikro pagerinti situaciją, o ne tik konstatuoti kokius nors neaiškius dalykus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mums reikia apsispręsti dėl šio klausimo. Yra kelių Seimo narių pasiūlymų, nori dar pateikti įvairių pasiūlymų šiam nutarimo projektui. Mes turime apsispręsti, ar dabar galime svarstyti šį nutarimo projektą, o po svarstymo teikti įvairius pasiūlymus, ar mes atidedame šį klausimą. Gerbiamieji kolegos, reikia apsispręsti. Dėl vedimo tvarkos. Prašom, A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiaip, aišku, po komiteto svarstymo tekstas yra visiškai pasikeitęs. Iš ganėtinai didelės apimties teksto liko tiktai dvi eilutės. Bet aš siūlyčiau šiandien apvarstyti, kiekvienas galės išsakyti savo nuomonę, liks stenogramose. Tai būtų tiesiog spartesnis darbas, nes jeigu mes dabar nukeliam, tai aš manau, kad mes jį palaidojam ir neliks jokio. Aš sakyčiau, svarstyti, paskui po svarstymo galima teikti pasiūlymus, jį koreguoti, bet tada bus išlaikytas laikas, jis bus sparčiau daromas.

PIRMININKAS. Audrone, supratom, viską supratom. Aš sakau, klausimą reikės svarstyti vienokiu ar kitokiu būdu, jis įtrauktas į darbotvarkę. Tik ar dabar jį svarstom, ar vėliau? Toks yra klausimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kiti kolegos mano kitaip. Jie turi pateikti darbotvarkės klausimus, kurie jau buvo numatyti. (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad dabar svarstytume, arba svarstysim… Dėl vedimo tvarkos, prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, pirmiausia aš norėčiau, kad mes pažiūrėtume į savo pasitvirtintą darbotvarkę, ten yra dabar pietų pertrauka. Tai pirma nuspręskim, ar mes tęsiam posėdį, ar darom pietų pertrauką, o po to, ką svarstom ir kaip svarstom. Aš siūlau daryti pertrauką, kaip numatyta darbotvarkėje.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos. Taigi visi registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad padarytume pertrauką, kaip numatyta, balsuoja už. Prašau?

A.SYSAS. Pirmininke, už tai balsuoti nereikia. Mes jau balsavom rytą, kai tvirtinom darbotvarkę.

PIRMININKAS. Bet gali būti kitaip suformuluota, kad pratęstume posėdį ir nedarytume pertraukos.

A.SYSAS. Aš ir siūlau, formuluokit taip, kaip reikia, nes ši darbotvarkė buvo patvirtinta rytą. Dabar jūs galit…

PIRMININKAS. Formuluoju: ar darom pertrauką, ar nedarom? Formuluotė gali būti, ar tęsiam posėdį, taip?

A.SYSAS. Aš ir sakau, jūs formuluokite.

PIRMININKAS. Gerai, formuluosiu kitaip. Prašom. Gerai, formuluosiu, prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš norėčiau kaip tik ir patarti, pritardamas gerbiamojo V.Rinkevičiaus pasiūlymui, pratęsti dėl vieno šio klausimo ir daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas. Pagal darbotvarkę yra numatyta pertrauka, tai balsuojam už tai, ar pratęsti posėdį ir nedaryti dabar pertraukos. Prašom. (Balsai salėje: „Dėl vieno klausimo.“) Dėl vieno klausimo, taip, dėl vieno klausimo. Dėl vieno klausimo pratęsiam posėdį, pasvarstom vieną klausimą ir po to padarom pertrauką. Taip? (Balsai salėje) Registruojamės ir balsuojame. Kas balsuoja už. Nedarom pertraukos, vyksta svarstymas toliau. (Balsai salėje) Vyksta klausimų svarstymas. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų paprašyti. Aš tikrai suformuluosiu klausimą. Nešūkaukite iš vietos. Aš viską puikiai suprantu ir jūs viską puikiai suprantate. Jeigu jūs kabinėsitės prie žodžių, taip, klaidų kartais galima ir žmogiška padaryti vieną kitą klaidą formuluojant, bet jūs šūkaujate, paprasčiausiai sudėtinga vesti posėdį. Jūs patys nenorit tvarkos.

Gerbiamieji kolegos, aš formuluoju klausimą. Tai yra formuluotė balsavimui. Kas už tai, kad pratęsiam posėdį, nedarom pertraukos ir svarstom nutarimo projektą dėl pieno, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš.

Taigi, gerbiamieji kolegos, yra nuomonė tęsti posėdį ir svarstyti nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų ūkio palaikymo ir produkcijos rinkos apsaugos“ projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Rinkevičių. Prašau? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, jis yra įtrauktas į šią darbotvarkę, valdyba nutarė įtraukti į šios dienos, jums galbūt tiktai neišdalino. Rezervinis 7 klausimas.

Dėl vedimos tvarkos – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tik norėjau, kad mes, prieš pradėdami svarstyti šį klausimą, susitartume, ką toliau darysime su kitais likusiais rytinės darbotvarkės klausimais, kad būtų kiek nors prognozuojama.

PIRMININKAS. Eligijau…

E.MASIULIS. Ar mes juos kelsime po pietų, ar mes iš viso?..

PIRMININKAS. Gerbiamasis Eligijau, mes dabar nutarėm, kad svarstom būtent šį klausimą ir pratęsiam plenarinį posėdį, pratęsiam, nedarom pertraukos. Kai baigsim svarstyti, nuspręsim, ką toliau darom – ar darom pertrauką ir skirstomės. Bet šiaip mes tęsim pagal darbotvarkę, dirbsim, svarstysim visus klausimus taip, kaip buvo numatyta darbotvarkėje. Rytinės darbotvarkės klausimai, kurių neapsvarstėm, bus svarstomi.

Prašom, gerbiamasis Rinkevičiau.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektas Nr.XP-3143(2*) (svarstymas)

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų ūkio palaikymo ir produkcijos rinkos apsaugos“ projektą Nr.XP-3143 ir pritarė bendru sutarimu šiam projektui, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir galutinį projekto variantą suredagavo taip: „Seimas nutaria pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvirtinti Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo priemonių planą 2008–2009 metams.“

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti 7… Atsiprašau, diskusijose dalyvaus. Labai atsiprašau. Kviečiu I.Degutienę. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar yra svarstymo stadija. Nėra jokių klausimų. Dabar yra tik diskusijos. Jūs užsirašėte dalyvauti. Kviečiu jus į tribūną išsakyti savo nuomonę.

Pirmoji kalbės I.Degutienė – Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė. Ruošiasi S.Pečeliūnas, Tėvynės sąjungos frakcija. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien mes esam eilinį kartą Vyriausybės pastatyti prieš faktą ir, nors negausiai susirinkę, turim spręsti klausimus, kurie yra ne vienos dienos senumo. Turbūt jau gerą pusmetį kaip eiliniai Lietuvos gyventojai, vartotojai, kurie perkam pieną, ir tie, kurie turim savo apygardas kaimiškuosiuose rajonuose, ir tie, kurie turim giminių, gyvenančių kaime ir ūkininkaujančių, girdime, kad žmonės skundžiasi, kas atsitiko Lietuvoje ir kuo Lietuva, kaip valstybė, yra ypatinga, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kur ir kuro sąnaudos, ir kainos lygiai taip pat auga kaip ir Lietuvoje, kaip ką tik dabar ministrė aiškino, trąšų kainos auga kaip ir Lietuvoje, tačiau pieno supirkimo kainos kažkodėl kitose valstybės, net ir pas mūsų kaimynus latvius ir estus, yra didesnės negu Lietuvoje, aš jau nekalbu apie kaimynus lenkus, vokiečius ar dar kitus. Tai kyla klausimas, ar mūsų Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė nenori suprasti, kokia iš tiesų yra pieno rinkos situacija, ar nenori spręsti šitos problemos, ar lengviausia tik atsikalbinėti arba paverkšlenti taip, kaip vyko šiandien, kai ministrė vos ne 10 minučių kalbėjo tą patį per tą patį, bet taip ir nepavyko suvokti, o ką gi konkretaus šiandien Vyriausybė jau yra padariusi arba ką konkretaus Vyriausybė padarys artimiausiu metu, kad tiek pieno gamintojai, t. y. ūkininkai, pasakytų: „Taip, Lietuvos valdžia sprendė klausimą, pieno supirkimo kainos jau padidėjo“, ir kiekvienas, atėjęs į parduotuvę pirkti pieno, suvoktų, kad mokame jau ne tokią kainą, kokia buvo neaišku dėl ko, o kad ta kaina yra mažesnė. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kam vyksta visas šis spektaklis, ar Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė nesuinteresuotos pataikauti tik pieno perdirbėjams, ar čia nėra kokių nors kitų interesų? Ir kyla dar vienas klausimas: kodėl šiandien vyksta piketas prie Seimo rūmų, ne prie Vyriausybės rūmų, kodėl tik šiandien, gražią saulėtą vasaros dieną, kodėl to nebuvo prieš pusmetį, kodėl to nebuvo kad ir prieš tris mėnesius?

Galbūt aš klystu, nenoriu nieko įžeisti, bet manau, kad galiu garsiai pagalvoti ir pamąstyti, ar tai yra sutapimas? Žemės ūkio ministerijai vadovauja Valstiečių liaudininkų partijos pirmininkė D.K.Prunskienė, Kaimo reikalų komitetui vadovauja irgi Valstiečių liaudininkų partijos atstovas ponas V.Rinkevičius. Atrodo, visus svertus valdyti ir pieno, ir mėsos kainų situaciją, ir iš viso spręsti visas ūkininkų ir kaimo problemas šiandien tiesiogiai turi Valstiečių liaudininkų partija. Be to, turbūt niekam ne paslaptis, kad Žemės ūkio rūmai irgi yra valdomi tos pačios Valstiečių liaudininkų partijos. Šiandieninis piketas buvo organizuotas Žemės ūkio rūmų, padedant Žemės ūkio ministerijai. Iš tiesų man šiandien labai gaila tų žmonių, kurie atvažiavo tikėdamiesi, kad valdžia juos išgirs, supras, kad spręs problemas. Tai buvo dar viena priešrinkiminė Valstiečių liaudininkų partijos akcija parodyti, kokie mes geri ir koks blogas šis Seimas, kuris nesprendžia jokių ūkininkų problemų.

Iš tiesų aš turbūt kartu su jumis, kolegos, nenorėčiau būti politiniais įkaitais, nesprendžiančiais tų problemų, kurios yra įsisenėjusios. Aš noriu, kad šios pieno rinkos problemos būtų sprendžiamos tų žmonių, kurie šiandien yra atsakingi už šių klausimų sprendimą. Pirmiausia tai yra Žemės ūkio ministerija, žemės ūkio ministrė K.D.Prunskienė, nors ji labai gražiai ir rafinuotai apkaltino Vyriausybę, kuri jai trukdo spręsti šias problemas, ir lygiai taip pat apkaltino mus, Seimo narius, kad mes irgi kai ko nepadarome. Tačiau yra partneris, partijos kolega, kuris vadovauja komitetui. Jie tikrai galėjo, jeigu būtų norėję, spręsti tą problemą, o ne politikuoti.

Ir keletą sakinių apie nutarimą. Gerai, kad yra iniciatyva parengti nutarimą dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo, tačiau toks tekstas, koks yra šiandien mums pateiktas… Na, aš nežinau, ar man šiandien kas nors ne taip su mąstymu, nes aš pirmiausia nelabai suvokiau, ką kalbėjo ministrė, labai daug kalbėdama ir nieko nepasakydama. Gal esu daugiau konkretus žmogus ir mėgstu konkrečius darbus, konkrečius veiksmus ir konkrečią kalbą, tuo labiau nesuprantu, kas parašyta šiame Seimo nutarime. Tarkime, 2 pastraipa: „Įvertindamas tai, kad pastaruoju laikotarpiu dėl grėsmingai sumažintos pieno supirkimo kainos ir susidariusios situacijos pieno ūkiuose: neatšauktinos didelės paskolos bankuose, didėjančios kuro ir trąšų kainos, pieno gamintojams kyla reali grėsmė bankrutuoti ir kartu sunaikinti pieno sektorių.“ Tai jūs man dabar pasakykite, ką mes čia norėjome išgirsti ir kas čia buvo norėta pasakyti? Nežinau, gal yra protingesnių žmonių, gal galėsite man išversti į lietuvių kalbą ir paaiškinti, ko mes norime.

Toliau mes, Seimas, nutariame: siūlyti tik dabar, kažkodėl atsibudome prieš Seimo rinkimus, nors, kaip sakiau, kainos seniausiai yra tokios, kokios yra, supirkimo kainos tokios menkos ir menkiausios visoje Europos Sąjungoje, o mes tik dabar kažkodėl siūlome Vyriausybei parengti iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir patvirtinti pieno gamintojų pajamų palaikymo priemonių planą.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena, jau praėjo 7 minutės.

I.DEGUTIENĖ. Pirmiausia turi būti jau konkretūs veiksmai, o ne planas. Kada jūs įvykdysite tą planą? Kai bus žiema?

Aš tikrai kviečiu gerokai taisyti tą tekstą. Mes tikrai teiksime siūlymus priimti jį šiandien gal kaip pagrindą, tačiau jis turi būti labai konkretus. Jeigu jau ministrė nuleido…

PIRMININKAS. Irena, jau baigiame…

I.DEGUTIENĖ. …ant mūsų galvos sprendimą, tai mes ir turime jį padaryti. Ačiū ir atsiprašau, kad sutrukdžiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad klausimas labai aktualus, bet norėčiau paprašyti visų laikytis reglamento. Labai stipriai vėluojame. V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, aš nustebęs dėl Irenos kalbos. Ji pasakė viską, kad daugiau ir nepridursime. Siūlau nutraukti tas kalbas, bus greičiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime nutraukti, jeigu atsisakys norintieji kalbėti. Tik tokiu atveju galime… Ar visi atsisakote? Supratau. Viskas, atkrenta. Toliau dirbame.

Kalbės S.Pečeliūnas. Kviečiu į tribūną. Iki penkių minučių. Aš supratau, kad Irena kalbėjo frakcijos vardu. Gerbiamasis Saulius kalbės savo vardu, iki penkių minučių. Toliau ruošiasi A.Pitrėnienė.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos, tikrai netęskime tos praktikos, kad vieni kitiems atimame žodį, nes norime kur nors važiuoti ir skubėti.

Klausimas yra tikrai rimtas, aktualus, bet taip, kaip čia pateikta, aš kai ko jau visiškai nesuprantu. Susirinko žemdirbiai, aiškiai suvokdami, kad toliau taip tęstis negali. Jeigu anksčiau pieno kainos suma, kurią gaudavo gamintojai, sudarė apie trečdalį, ir tai buvo negerai, kalbėjom, kad reikėtų artėti bent prie pusės, tai dabar, kai ji jau pasiekė vieną penktadalį tos, kuri yra parduotuvėje, visiškai nekalbame apie tos kainos sandarą ir ką gali daryti Vyriausybė, vis dėlto reguliuodama tas proporcijas. Latviai bando tą daryti ir jiems, atrodo, pasiseks. Mes net nebandome.

Pateikė mums, stengdamiesi dabar figos lapeliu žemdirbiams pamojuoti ir prisidengti Seimu, nors Seimas dėl to nėra iki galo atsakingas. Už tai yra atsakinga Vyriausybė ir ministerija. Ateina vėl piketuoti čia, suvokdami, kad čia yra tautos atstovybė ir ji gali priversti Vyriausybę pakrutėti. Deja, su tokiais popieriais, kuriuos dabar mums čia siūlo komitetas, mes nepakrutėsime niekur. Arba rašykime rimtus, solidžius dokumentus, arba geriau jau nevaidinkime.

Kas gi čia parašyta? Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybė pieno sektorių paskelbė prioritetine žemės ūkio šaka. Labai geras sakinys ir labai gražus rezultatas už lango. Tik vienas penktadalis kainos pieno gamintojams. Tai šitaip yra Vyriausybės suprantamas prioritetas. Tai šitaip ir parašykime: nors paskelbė tokia sritimi, bet elgiasi atvirkščiai. Tada aš suprasčiau. Įvertinome dėl grėsmingai sumažintos pieno supirkimo kainos ir taip toliau. Ką mes įvertinome? Mes įvertinome, kad žmonės jau susirinko prie Seimo. Nieko daugiau mes neįvertiname. Pabrėžiame, kad būtina nedelsiant imtis skubių veiksmų, ir tada nutariame, kokie tie skubūs veiksmai. Tie skubūs veiksmai – pagaminti dar vieną popierių, iš kurio nebus jokios naudos, nes veiksmų reikia imtis visiškai kitokių. Dabar man viskas pasidaro labai aišku ir suprantama, kad, gerbiamieji, pasivadinę valstiečių liaudininku vardu, nėra nei valstiečiai, nei liaudininkai. Tarpukariu valstiečiai liaudininkai gynė ūkininkų interesus visomis įmanomomis priemonėmis, net kartais ir nusižengdami savo liberalesnėm nuostatom, truputį daugiau pakrypę į socialinę pusę, nes tokia buvo aplinka ir tą reikėjo daryti. Šiandien mūsų gerbiamieji valstiečiai liaudininkai iš principo elgiasi ir vaidina laukinius kapitalistus paskelbdami visiems, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. O Vyriausybė tik ateis, pakalbės gražias kalbas, paprašys Seimą priimti niekinį dokumentą, ir lyg ir visos pusės bus patenkintos. Man tikrai nepatinka toks elgesys ir mūsų ministrės, ir mūsų Vyriausybės, ir atleiskite, kolegos, mūsų taip pat. Aš siūlau atmesti šį nutarimą, parengti tikrai rimtą dokumentą. Tegul komitetas, čia jie penkiese buvo susirinkę, tegul susirenka visas, per savaitgalį padirbėja ir atneša mums pirmadienį tikrai rimtą dokumentą su rimtomis priemonėmis. Seimas gali įpareigoti savo Vyriausybę atlikti rimtą darbą, o ne dalinti figos lapelius. Laikas pradėti dirbti vadinamajai valdančiajai daugumai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Sauliui, jis sutaupė laiko. Kviečiu į tribūną Darbo partijos frakcijos seniūnės pavaduotoją A.Pitrėnienę. Kalbės frakcijos vardu. Taip, Audrone?

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Nežinau, gal tiek ilgai neiškalbėsiu.

PIRMININKAS. Jeigu sutrumpinsite, mes visi būsime labai patenkinti.

A.PITRĖNIENĖ. Tai, ką šiandien matau, mane stebina. Netgi tokioje situacijoje mes negebame atsisakyti rinkiminių šūkių, gražiai kalbėti, kad ir tuščiai salei. Nežinau, man tai ne visai priimtina. Aš noriu kalbėti iš esmės. Per pateikimą buvo visiškai kitoks tekstas, ir tie, kurie tikrai domitės šia problema, manau, kolegos, perskaitėte pateiktą tekstą. Jis buvo kur kas ilgesnis, netgi buvo siūlymų, suderintų su pieno gamintojais, su tais, kurie gamina pieną, su ūkininkais, kurie lankėsi Seime, kurie rengė renginius vietose. Ten buvo daug dalykų numatyta ir pasiūlyta. Manyčiau, kad ir šiandien tas vienuolika punktų, kuriuos siūlė mūsų pienininkai piketo metu, būtų atspirties taškas, į kurį Seimas galėtų orientuotis priimdamas šį nutarimą jau priėmimo stadijoje. Bet tai reikia išversti į parlamentarų kalbą ir tekstą ir tai pateikti. Manyčiau, kad šiandien iš viso nebuvo kalbama, nors buvo per pateikimą, apie tam tikras priemones, kurios turėtų būti priimtos ir kooperatinei pramonei plėtoti.

Taigi kodėl susidarė ši situacija? Monopolis. Susitarimai, kurių neįmanoma perlaužti. Bet jeigu Vyriausybė galvoja apie tai, kad ką nors reikia daryti, ir galvoja apie alternatyvą monopoliui, galbūt galimybę atsirasti tam tikriems perdirbimo taškams, kuriuose turėtų didelę persvarą valstybė ar dar kažkaip, tai būtų galbūt galima kalbėti apie tai, kad ir tos kainos šiek tiek turėtų atsistoti į tam tikras ribas. Neliko nieko apie įsipareigojimus nekeisti veiklos pobūdžio per penkerius metus. Kas yra atsitikę, mielieji? Tai yra didžiulė problema. Žmonės investavo didelius pinigus, užstatė savo namus, techniką, viską, kas įmanoma. Ir šiandien jie, esant tokioms kainoms, nebegali atiduoti palūkanų bankams. Tai yra didžiausia jų problema. Tai yra tai, ko jie labiausiai bijo, kad jie gali likti po varžytinių be gyvenamųjų pastatų, be jokio pragyvenimo ir išvis be gyvenamųjų patalpų. Manyčiau, apie tai reikia kalbėti, kad Vyriausybė priimtų sprendimą, jeigu yra tokia padėtis, ir atleistų nuo įsipareigojimų nekeisti penkerius metus veiklos pobūdžio. Ir galiausiai, jeigu atsitinka taip, kad tai jau yra priverstinis pasitraukimas iš šiandien vykdomos veiklos, iš pieno ūkio jį sunaikinus, tas palūkanas tegul apsiima dengti Vyriausybė. Jeigu jau per prievartą šie žmonės, per mūsų valstybės netinkamą valdymą pakliuvo į tokią situaciją. Manau, štai apie ką šiandien reikia kalbėti, o ne puikuotis, kad čia dabar streikuoja ir kad mes visi darome sau „piarą“. Manau, kad ne viešieji ryšiai svarbu. Reikalas kur kas rimtesnis, t. y. padėti sutvarkyti šį sektorių, nes, kaip matyti, šiandien jokie veiksmai nėra priimami.

Ir iš tikrųjų manyčiau, kad kiekvienas turėtume… Aš iš dalies netgi suprasčiau ir pritarčiau komiteto formuluotei, jeigu būtų nors vienas kitas punktas įrašytas. Jeigu kalbame apie tai, kad reikia kiekvienam dirbti savo darbą, taigi Vyriausybė mums turi pateikti konkretų priemonių planą! Ir šiandien būtų buvęs visiškai kitoks dialogas Seime, jeigu ministrė būtų atėjusi ir pasakiusi: mes nutarėme, sunku suvaldyti šį sektorių, bet teikiame tokius penkis žingsnius, padarysime taip, padarysime taip, padarysime šitai. Ir tai išspręs tik tam tikrą dalį problemą. Visiškai problemą panaikinti taip greitai, aš įsivaizduoju, neįmanoma. Bet šiandien to nėra. Seimas vėl susirinko, ir mes vėl kalbame tik politines kalbas be konkrečių siūlymų. Reikėtų, manyčiau, eiti visiškai kitu keliu, galvoti apie konkrečias priemones ir veiksmus. Priešingu atveju tai yra tuščios kalbos. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Pitrėnienei. Į tribūną kviečiu J.Veselką, „Tvarka ir teisingumas“ frakcija. Jis pats pasakys kieno vardu kalbės. Ruošiasi gerbiamasis K.Glaveckas. (Balsai salėje) Julius žino, ką kalbėti, prašom nekomentuoti.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu tik savo vardu. Kalba bus labai trumpa. Gerbiamieji kolegos, jeigu šis Seimas ir ši Vyriausybė per ketverius metus nei sugebėjo įžvelgti šios problemos, nei išspręsti, todėl esu šimtu procentų užtikrintas, kad per tris mėnesius jie nieko nepadarys. Ir toliau plepėkime, kas mum patinka, bet rezultatų nebus. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame, Juliau, už konstruktyvią programinę kalbą. Į tribūną kviečiu K.Glavecką. Kieno vardu kalbėsite, Kęstuti, pasakykite?

K.GLAVECKAS (LSF). Frakcijos.

PIRMININKAS. Iki 7 min. turite galimybę.

K.GLAVECKAS. Julius iš tikro gerai pasakė ir priminė tą optimistą, kuris atėjęs į kapines, aplink mato ne kapus, o prigulusius pailsėti žmones. Situacija iš tikro yra labai keista. Pirmas dalykas, ką noriu pasakyti, kad pasauliui, visi tą matome, gresia badas. Tas yra akivaizdu, visuose kongresuose, visur kalba: šiais metais trūks 15 % maisto, kitais 20 %. Iš kitos pusės, augimas žemės ūkio paklausos produkcijos yra labai spartus (Kinija, Indija ir visi kiti). Akivaizdu, kad tas kelias, tas žemės ūkis, kurį mes turime, ir jo produktyvumas yra iš tikro Lietuvos didelė paspirtis. Juo labiau kad žemės ūkis šiuo metu tapo Lietuvos ekonomikos eksporto lokomotyvu. Praeitais metais 0,7 mlrd. litų produkcijos daugiau kaip 700 eksportavome… Ir man nesuprantama, kaip Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija visiškai neišmano tų dalykų. Juk tuos dalykus… Kai kalba iš tribūnos, kad reikia PVM ar ką nors daryti, tai nesupranta paprasto dalyko, kad tokios subsidijos, kai iš biudžeto sumažiname pajamas ir perskirstome pajamas ne pieno gamintojų naudai, yra pats blogiausias sprendimas. Tam egzistuoja kiti finansiniai instrumentai, kuriuos iš tikro reikėjo seniai parengti ir kurie turėjo būti parengti. Tokiais finansiniais instrumentais galėtų būti specialios programos, kainų palaikymo programos, nes negalima nematyti, kad pieno supirkimo kainos ir pieno produktų kainos tiek eksporto, tiek pasaulinėje rinkoje kils. Tą reikėjo numatyti, keliasdešimt milijonų litų rezervo turėti.

Kitas dalykas – kaštų infliacija. Tai, kas parašyta nutarime, išvardyta, kad brangsta energija, tas viskas ekonomikoje vadinasi kaštų infliacija. Iš tikro ji yra milžiniška, didelė. Ji didesnė negu paklausos infliacija. Su kaštų infliacija išeina tokia tendencija. Iš tikro trąšos, elektra – viskas brangsta, o pieno kainos iš esmės vyksta defliacija, nes kaštai didėja, kaina stabili, vadinasi, perdirbėjo marža, tai, ką jis gali uždirbti nors truputį, tirpsta ir yra visiškai sutirpusi. Dėl to egzistuoja daug priemonių. Tarp jų ir finansinių. Mes nepriversime bankų atsisakyti palūkanų, to neįmanoma įsivaizduoti, bet per programą galime tą laikotarpį palaikyti, galų gale suteikti kredito palaikomąsias kainas, naudoti daug instrumentų. Juk čia seni paprasčiausi dalykai. Visus tuos dalykus galima padaryti dabar. Tam reikia keliasdešimties milijonų, nežinau tiksliai, gal 50, gal 100 mln., bet juos galima paimti iš Žemės ūkio rėmimo programos, iš kitų vyriausybinių programų, kurių yra 700. Trečdalio jų efektyvumo niekas nežino, niekas negali pasakyti, kam jų reikia. Tam tik reikia politinės valios ir galios, na, ir noro reikia turėti.

Iš tikrųjų žemės ūkio kainų palaikymas tokiu žemu lygiu nuves prie to, kad mes neturėsime pieno. Ir paskutinis mūsų arklys, kuris traukia Lietuvos ekonomiką, žinote, ką pradės daryti? Stipti. Bus blogai. Aš neįsivaizduoju, kodėl mes, Seimas, netgi nesurengėme diskusijos tuo klausimu. Dar pasikartosiu, kad mes diskutuojame perkūnas žino dėl ko. Čia ir Julius yra teisus, ir visi kiti. Bet mes neturime laiko padiskutuoti tomis temomis.

Be pieno ateis kitos problemos, neabejotinai ateis, jos visos yra nuošalyje. Mes Seime per ketverius metus nesurengėme nė vienos ekonominės diskusijos, nė vienos finansinės ar biudžetinės diskusijos; mes seksą nagrinėjame iš visų pusių, visais būdais; mes numatėme visų vabzdžiukų dauginimosi kelius; visas Europos Sąjungos direktyvas, kurių niekas nesupranta, pusė nesupranta, priėmėme. O tai, kas maitina ir šeria Lietuvą… Aš, nebūdamas žemės ūkio propagandistas, negaliu suprasti, kaip mes naikiname paskutinę savo eksporto šaką, nes mūsų kitos eksporto galimybės yra labai ribotos. Tranzitas, kaip matote, miršta, mūsų biotechnologijos (…) yra iš tikro skruzdėlytės dydžio. Ką mes eksportuosime? Miškus išvešime, lietuviai patys išvažiuoja. Tai yra absurdas.

Šia prasme, aš manau, nutarimas turi būti visiškai kitoks: turi aiškiai nustatyti terminą, kada tokia programa bus surasta, reikia padaryti iki rugpjūčio arba rugsėjo 1 d., reikia numatyti lėšas kitų programų sąskaita, ir ta programa turėtų pradėti veikti palaikomosios kainos nuo rugsėjo 1 d. Aš nežinau, kiek reikia pinigų, bet manau, kad tai neviršys 100 mln. Lt. Mes randame viskam: rūmams statyti, baseinams kasti, visokiems paminklams, o tam, kas mus visą laiką maitino ir gelbėjo, nerandame.

Manau, turėtume susikaupti ir pagalvoti, ką mes darome.

PIRMININKAS. Visiems dėkoju, visi labai gražiai kalbėjote ir išryškinote problemą. Ar galime pritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui? Negalime, nes bendros nuomonės nėra. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Kalbės Z.Balčytis – nuomonė už. Ruošiasi A.Matulas – nuomonė prieš. Prašom, gerbiamasis kolega.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pasilikau specialiai, kad išklausyčiau gana įdomias kalbas aukšto lygio specialistų. Šiandien teko išgirsti daug naujovių, kad žemės ūkis yra mūsų pagrindinis ekonomikos lokomotyvas, kad jį reikia nuolat papildomai finansuoti. Nors jeigu pažiūrėtume įrašus, kai tvirtinome biudžetą, kiek prisimenu, pasiūlymai buvo šiek tiek kitokie: žemės ūkis nieko neduoda, jį reikia mažinti, reikia mažiau finansuoti ir daug kitų dalykų. Netgi išgirdome tam tikrą istoriją apie valstiečius liaudininkus.

Dabar dėl esmės. Manau, mes turime kalbėti dėl nutarimo teksto, kuriame labai aiškiai konstatuota… Problema šiandien egzistuoja dėl objektyvių, o galbūt kartais ir dėl subjektyvių dalykų. Kalbama apie tai, kad mažas kainas gaunantys pieno pristatytojai šiandien nebegali išsilaikyti rinkoje, ir pieno gamintojai, kurie yra pasiėmę kreditus, nes buvo garantuotos pajamos esant visai kitoms sąlygoms, gali pradėti bankrutuoti. Todėl ir kalbama apie tai, kad galbūt gali, nes kita dalis, kurie gauna apie litą, šiandien tikrai išsilaiko ir tokių didelių problemų nekelia.

Todėl, aš manau, buvo teisūs tie, kurie kalbėjo apie tai, kad reikia tikslinti nutarimo nutariamąją dalį ir siūlyti Vyriausybei konkrečiai iki rugsėjo arba rugpjūčio 1 d. nustatyti konkrečias priemones, kurios leistų užtikrinti normalų arba reikalingą pieno gamintojų pajamų palaikymą. Kaip tai darys Vyriausybė? Manau, tai bus deleguota Žemės ūkio ministerijai, kuri tikrai turi nemažai etatų, ir galbūt mes galėsime išspręsti tą problemą, prie kurios sprendimo šiandien turime prisidėti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai Z.Balčyčiui už pasakytą nuomonę. Kalbės A.Matulas – nuomonė prieš. Prašom, kolega.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, šį savaitgalį turėsiu keletą susitikimų su kaimo bendruomenėmis, su ūkininkais, kurie, be abejo, teirausis. Ir šiandien jau keletas iš jų skambino klausdami, ką parlamentas ruošiasi daryti, ką Vyriausybė ruošiasi daryti reaguodama į žemdirbių nepasitenkinimą.

Iš tikrųjų aš nežinau, ką reikės pasakyti. Jeigu mes šiandien priimsime tą nutarimą, bus gėda ką nors žmonėms pasakyti. Ką mes siūlome? Aš perskaitysiu pastraipas: atkreipiame dėmesį įvertindami, pabrėždami ir pasiūlydami. Tai yra visiškai nekonkrečios priemonės ir paaiškinti žemdirbiams mūsų bejėgiškumą bus neįmanoma.

Gerbiamieji kolegos, aš mąstau panašiai kaip mūsų kolega Z.Balčytis, bet siūlau priešingą sprendimą. Aš siūlau nepritarti tokiam niekiniam nutarimo projektui, siūlau sudaryti iš visų frakcijų darbo grupę, padirbėti iki pirmadienio, iki antradienio, numatyti konkrečias priemones, įpareigoti Vyriausybę, iki kada tas priemones ji turi įgyvendinti, ir tada kitą savaitę, o jeigu reikia, ir pratęsti sesiją, priimti tam tikrą nutarimą, galbūt net tam tikrus įstatymus pakeisti skubos tvarka. Tada bus galima žemdirbiams pasakyti, ką mes darėme.

Dabar piketas vyksta ne prie Vyriausybės, ne prie Žemės ūkio ministerijos, bet prie parlamento, ir mes su tokiu nutarimu dar kartą parodysime savo visišką bejėgiškumą. Todėl siūlau nepritarti niekiniam nutarimo projektui, kaip sakiau, sudaryti darbo grupę ir rimtai padirbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, visi turėjome galimybę pasakyti savo nuomonę už ir prieš. Reikia apsispręsti balsuojant. Noriu priminti jums, kad jūs turėsite galimybę siūlyti dėl šio nutarimo projekto, vyko svarstymas, pasiūlymus galėsite teikti, o Seimas apsispręs, ar priimti tuos pasiūlymus, ar nepriimti.

Mielieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-3143, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po svarstymo.

Už – 15, prieš – 5, susilaikė 3.

Jūs tikrai dar turėsite galimybę arba atmesti šį nutarimo projektą, arba galėsite siūlyti, dar yra galimybių prie jo padirbėti. Jeigu Seimas apsispręs kitaip, tai apsispręs kitaip.

Gerbiamasis S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš norėčiau repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ją man reikėjo pasakyti prieš šį balsavimą, nes dabar atsitiko blogai. Nežinau, ar jūs sutiktumėte, ar ne, gal net perbalsuoti.

Esmė tokia. Jeigu mes dabar šiam niekiniam tekstui būtume nepritarę, kas vyktų pagal Statutą vėliau? Yra du pasirinkimai: arba grąžinti iniciatoriams tobulinti ir jie būtų atnešę naują projektą, arba sudaryti darbo grupę ir iki pirmadienio parengti normalų tekstą. Dabar, kai mes pritarėme, o tai yra nutarimas, atsiras begalė visokių pataisų, mes įsivelsime, atsiprašau, į žodinį jovalą, bet tekstas nuo to nė kiek nepagerės, laiko sugaišime daug, aistrų išliesime daug, o rezultato bus, atsiprašau, nulis. Aš siūlau pakartoti balsavimą, nepritarti balsuojant šiam dokumentui, eiti tuo statutiniu keliu ir turėti pirmadienį arba antradienį normalų tekstą su tais pieno gamintojų siūlymais, kuriuos tada įvertins darbo grupė, ką reikės, įtrauks kaip siūlymus Vyriausybei. Tai bus konkretus, aiškus dokumentas. Šiuo požiūriu, manau, tai, ką aš sakau, ir tai, ką sakė ponas Z.Balčytis dėl paties teksto, iš principo sutampa. Tekstas turi būti konkretus, o ne toks, koks yra. Jeigu mes pritariame tokiam, negalime pritarti konkrečiam, nes tai yra dvi priešingybės. Būkime logiški. Atsiprašau, kad ilgai kalbu. Aš kreipiuosi į posėdžio pirmininką. Turbūt galiu ir frakcijos vardu prašyti perbalsuoti dėl šio klausimo dar sykį. Frakcijos seniūnė sako taip. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes supratome. Gerbiamoji A.Pitrėnienė. Prašom. Po to – Z.Balčytis.

A.PITRĖNIENĖ. Žinote, aš nesuprantu vieno dalyko. Po svarstymo yra visos galimybės teikti konkrečius siūlymus visiems Seimo nariams. Man tada kyla klausimas, arba tų konkrečių pasiūlymų neturime, arba kas nors dar yra? Suprantu, jeigu dabar atmesime, paskui nežinia kada vėl čia bus teikiamas, nebus teikiamas. Iš esmės mes galime manyti, kad išeisime atostogų ir šis nutarimas bus nepriimtas. Aš taip suprantu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis V.Kamblevičius. Prašom.

V.KAMBLEVIČIUS. Mielieji kolegos, ne veltui, kai mes pradėjome svarstyti, buvo klausimas, ar svarstome prieš pietus, ar… Jūs matote, kad nėra žmonių, atrodo, mes šį dalyką… (Balsai salėje) Palaukite! Kiek čia yra? 13 žmonių sprendžia kaimo problemas. Mieloji Audrone, kas čia darosi? Reikia, kad iš paties ryto visi būtų, svarstytų, o dabar mes forsuojame. Išsigandome, kad organizavo piketą, dabar staigiai parašėm kažkokią „pisulką“. Iš tikrųjų ji nėra gera, yra daug klaidų. Tada mes svarstėme Kaimo reikalų komitete. Išvis šio punkto, kur (…), dalį reikėtų išmesti, bet ką darysi. Mes visuomet forsuojame. Labai gerai pasakė ir gerbiamoji Irena, ir S.Pečeliūnas, ir gerbiamasis Zigmas – reikia viską daryti, bet normaliai. Kas iš to, kad šiandien uždėsime paukščiuką? Yra iki pirmadienio laiko. Sutvarkykime, padarykime iki galo. Nejaugi dabar mes (…) dėl to, kad uždėsime paukščiuką?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, neturiu replikai teisės, bet kai mes kalbėjome dėl šio klausimo, jūs visi vieningai norėjote jį svarstyti. Mes dabar jį ir svarstome. Juk buvo galima šį klausimą atidėti, bet kažkodėl jūs dėl to nepasakėte savo nuomonės. Atskirais etapais mes vieni kitiems prieštaraujame. Nerandu logikos. Prašom, Kęstuti.

K.GLAVECKAS. Gerbiamasis pirmininke, iš tikro logika yra. Bet kokios diskusijos yra artimesnis žingsnis į tiesą. Iš tikro pagal tą dokumentą tas, kuris gauna 50 centų už litrą pieno, iš tikro negaus 60 ar 70. Mes turėtume, kaip ir sakė kolegos, nutarime labai aiškiai numatyti, kokios programos ir kokie šaltiniai, siūlyti peržiūrėti tas kitas programas, jų sąskaitas, sukurti labai greitai gana efektyvų (tokių instrumentų yra) pieno supirkimo kainų palaikymo mechanizmą, nes pagrindinis klausimas yra kaina. Pinigų yra ir mechanizmai taip pat yra. Šie dalykai, mano supratimu, yra svarbiausi. Mes turime pirmadienį parengti ar naujus pasiūlymus, ar ką, pirmadienį turime aiškiai atsakyti į tą klausimą žemdirbiams, kad mes pavedame Vyriausybei, kurios ir taip priedermė turėtų būti daryti tą darbą, bet ji jo nepadarė. Mes ją dar kartą turime priversti, nes Vyriausybės pareiga yra prižiūrėti visas rinkas ir saugoti jas nuo blogų orų ir nuo kitų dalykų. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į kolegą V.Kamblevičių. Šiandien ryte Kaimo reikalų komitete mes svarstėme šį projektą teikėjų siūlymu, kad skubiau jį apsvarstytume. Jį pakeitėme, patobulinome. Vytautai, pats siūlei kai kurias nuostatas išbraukti. Mes tamstos siūlymu išbraukėme, patobulinome. Bendru sutarimu komitetas pritarė šiam projektui. Dabar prie mikrofono kalbame, kad jis yra niekinis, niekam tikęs ir blogas. Jeigu per dieną mūsų nuomonė kelis kartus keičiasi, kokius mes galime priimti normalius teisės aktus? Tada atsiprašau, bet aš nieko nesuprantu. Manau, Vyriausybė turi pakankamai kompetencijos, turi pakankamai galių parengti tą planą, įgyvendinti ir taip sušvelninti šią problemą, kuri šiandien susidarė pieno sektoriuje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Ačiū, pirmininke. Ko gero, šiandien visi, kalbėdami šia tema, yra teisūs. Visiškai sutinku, kad jeigu būtų daugiau laiko, projektą reikėtų atmesti, sudaryti darbo grupę ir čia mes dar žudytumėmės ir tikrai gal parengtume šiek tiek geresnį dokumentą, bet mes neturime laiko. Dar viena savaitė ir bus sudaryta darbo grupė. Vieni norės vieno, kiti norės vėl kito, vėl ginčysimės ir t. t. Daugelis opozicinių partijų norės, kad būtų išspręstos visos žemės ūkio, pieno sektoriaus problemos, bet manau, kad šiandien po svarstymo pritarta. Iki pirmadienio mes galime pateikti siūlymus. Manau, mes turime akcentuoti mažas kainas gaunančius pienų pristatytojus, o ne visus. Jeigu visus, tai tas, kuris gauna litą, gaus pusantro, kuris gauna 50 centų, pagal visą metodiką gaus 55. Yra ir daugelis kitų tokių niuansų. Todėl manau, kad po to galėtume pavesti ir Kaimo reikalų komitetą informuoti Seimą kas dvi savaites, kaip vyksta visi šie reikalai, jeigu dar dirbsime. Tikrai gal taip, kaip yra, darome, o teikiame pasiūlymus.

PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamoji I.Degutienė. Po to – V.Kamblevičius.

I.DEGUTIENĖ. Man atrodo, bent kiek sėdim šioje salėje ir dabar kalbame, visi turime norą atrasti kokį nors kompromisinį variantą ir problemą spręsti. Tuo aš labai džiaugiuosi. Kita vertus, po tokio sprendimo, kokį mes dabar priėmėme, kad pritartume tokiam Seimo nutarimui, koks dabar parašytas, o toliau kiekvienas, kas nori, siūlytų ką nors papildyti, tai čia greičiausiai bus kaip toje Aleksandro Krylovo pasakėčioje – kiekvienas tempsime į savo pusę, o man norėtųsi, kad būtų kokia nors aiški Seimo pozicija, be didelių skandalų, be politikavimo, kaip ponia A.Pitrėnienė vis norėjo pabrėžti, nors pati daug politikuoja. Vis dėlto gal perbalsuojame? Manau, kad tikrai kiekviena frakcija geranoriškai duos savo žmogų ir mes labai trumpai, bet konkrečiai pasiūlysime Vyriausybei, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti. Jeigu mes vakar paštui atradome 12 mln., gal atrasime ir čia, ir nereikės čia tų daug iečių laužyti, ir bus išspręsta problema. Jeigu mes dabar kiekvienas siūlysime, tikrai nelabai suprantu tos žemės ūkio ir tuo labiau pieno rinkos politikos, kai kiekvienas paklodę tampysime į savo pusę. Ieškokime kokio nors kompromisinio varianto.

PIRMININKAS. Dėkoju Irenai. V.Kamblevičius. Po to – J.Sabatauskas.

V.KAMBLEVIČIUS. Klausyk, gerbiamasis pirmininke Viktorai Rinkevičiau, į tave kreipiuosi, mielasis kolega. Arba pats neatsimeni, arba labai suklydote rašydami protokolą. Aš prašiau balsavimo ir nubalsavom. Jūs visi – už, o aš vienas buvau prieš. Ką dabar tu meluoji visiems, mielasis kolega? Palauk, kaip jūs rašote tuos protokolus tada? Aš prašiau balsavimo. Buvau vienas prieš. Ką jūs dabar bendru sutarimu? Palaukit, čia ne vaikų darželis, „chebra“!

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų, klausydamas svarstymo metu diskusijų, negirdėjau nė vieno, kuris šimtu procentų būtų pritaręs nutarimo projektui, bet po to įvyko įdomus dalykas, kitaip negu šiandien svarstant darbotvarkės 1-2c klausimą, kai tik vienas Seimo narys iškėlė abejonę dėl projekto, tarkim, teisingumo. Tada Seimas padarė pertrauką pavesdamas komitetui sutvarkyti tekstą iki popietinio posėdžio, o jeigu nesuspės, iki pirmadienio, kad tada būtų buvę galima balsuoti. Dabar žiūrėkite, nė vienas iš diskutavusiųjų nepritarė, tačiau kiekvienas sakė: vienas sakė – antrąją pastraipą reikia taisyti, kitas – rezoliucinę dalį reikia taisyti, tačiau kas įvyko? Iš tikrųjų bus, anot gerbiamosios kolegės, kaip A.Krylovo pasakėčioje „Gulbė, vėžys ir lydeka“ – kiekvienas temps į savo pusę, kiekvienas manys esąs teisiausias, bet mums svarbu priimti tą kompromisinį variantą, efektyvų nutarimą, kad jis operatyviai būtų vykdomas, o ne prisidengti figos lapeliu. Aš iš tikrųjų nesuprantu, kas čia darosi. Siūlau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, S.Pečeliūnas. Tik pasistengiam trumpai, nes jau mes visi čia vienas kitą agituojame pusę valandos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai neagituosiu. Tiesiog priminsiu Statutą. Čia buvo daug siūlymų, kad galėsi teikti pataisą, kai bus priėmimas. Kolegos, esate neteisūs. Šis nutarimas suformuluotas kaip rezoliucija. Ne kaip nutarimas su straipsniais 1, 2, 3, kai galima teikti straipsnių pataisas. Redakcinės tokios tada jau nebetinka ir niekas jų nepriims pagal mūsų Statutą. Turim vienintelį kelią –dabar nepritarti, sudaryti grupę, pavesti jai iki pirmadienio viską sutvarkyti ir tada mes turėsim jau suderintą tekstą… Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, gerai, viską supratom. Viską supratom, aš nenoriu… yra Statutas. Mes puikiai žinom Statutą, yra konsultantai, kurie dar geriau žino, negu mes žinom, dėl to nėra problemų. Tikrai nepažeisim Statuto. Dabar, gerbiamieji kolegos, tikrai tiek dešinė, tiek kairė pusė paprašė perbalsuoti. Aš nebuvau dar paskelbęs, kad buvo priimtas. Yra įvairių motyvų. Jūs, manau, dabar dar kartą permąstėte viską ir priimsite teisingiausią sprendimą. Tai dar kartą pabalsuojam, pažiūrėsim, koks bus rezultatas. Ir po to pažiūrėsim pagal… Dar kartą registruojamės ir balsuojame. Kad pritartume Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų pajamų palaikymo“ projektui Nr.XP-3143, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Gerbiamieji kolegos, tai bus paskutinis balsavimas svarstant šį klausimą, nes tikrai po to atrodysim labai juokingai. Mes žinosim, ką daryti. Priklausys nuo jūsų balsavimo. Mes tikrai jums pasiūlysim, ką daryti.

Taigi, gerbiamieji kolegos, už – 7, prieš – 12, susilaikė 7. Nėra pritarta šiam nutarimo projektui. Mes turim tris variantus, ką toliau daryti su šiuo nutarimo projektu. Yra pirmas variantas – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas projekte turi pataisyti. Čia pirmas variantas. Antras variantas – grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje. Antras variantas. Ir trečias variantas – atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują. Gerbiamieji kolegos, yra trys pasiūlymai. Mes dėl tų trijų pasiūlymų turėtume apsispręsti, ką mes darom. Galit pasiūlyti per šoninius mikrofonus, jeigu jūs turit kokių kitų… (Balsai salėje) Gerbiamasis Sauliau, jeigu jūs dėl pavedimo darbo grupei, tai čia tinka 3 punktas, kad atmestume. Jeigu atmeta šitą projektą, jeigu rengia naują, tai galima suformuoti grupę, kuri rengtų naują projektą. Čia visi trys variantai tinka. Prašom kalbėti.

S.PEČELIŪNAS. Posėdžio pirmininke, yra vienas „bet“. Jeigu eisim pagal jūsų siūlomą 3 punktą, mes vėl turėsim čia turėti pateikimo procedūrą. Mano siūlymas yra, kaip mes galim išvengti ir sutaupyti…

PIRMININKAS. Pasakykit straipsnį, pagal kurį jūs siūlot. Aš jums pasakiau, 153 straipsnis, trys variantai po nepritarimo nutarimo projektui…

S.PEČELIŪNAS. 261 straipsnis. Jeigu Seimas nori elgtis kitaip, jis gali elgtis kitaip bendru sutarimu. Štai pagal 261 straipsnį Seimas turi galimybę nuspręsti ne grąžinti komitetui, bet pavesti sudarytai grupei patobulinti tą projektą ir sudaryti tą grupę. Seimas tai gali. Statutas to nedraudžia daryti. Mes taip esame elgęsi jau ne kartą, tarp kitko. Priminti atvejus? Ir dėl kariuomenės, ir dėl kitų klausimų. Per 17 metų aš jums privardyčiau dabar begales tų atvejų. Aš nevardysiu, taupysiu laiką, bet siūlau jums paklausti Seimo, ar Seimas sutinka šiuo klausimu sudaryti darbo grupę ir kviečia frakcijas dabar deleguoti savo žmones, ir pavesti darbo grupei iki pirmadienio ar iki antradienio, sutarkime, iki kada, parengti naują nutarimo projekto tekstą, kuriame būtų konkrečios priemonės šiai problemai spręsti.

PIRMININKAS. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkui. Aš dabar skaičiuoju kalendoriaus dienas. Ir jūs, mielieji kolegos, man galit šiandien pasakyti, kad iki ketvirtos dienos sukurta nauja darbo grupė, pateikimas, svarstymas, priėmimas ir bus priimta, tai sveiki… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju, Audrone, supratau. V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Ačiū. Realiausia būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, patobulina ir staigiai grąžina atgal Seimui, svarstom toliau. O ką daugiau mes… Kitų variantų daugiau nematau.

PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Aš noriu priminti kolegoms, kurie siūlo formuoti naują darbo grupę, formuosiančią, kad tai yra gana ilgas kelias. Komitetas sudaro darbo grupę, siūlo valdybai, valdyba tvirtina ir tik po to galima pateikti Seimui ir ta grupė yra tvirtinama. Tai yra gana ilgas kelias ir nereikia mūsų visų… Nereikia mūsų visų čia apgaudinėti. Kelias yra labai aiškus, ir jūs ne kartą tą dalyką darėt. Valdyba tvirtina darbo grupę, po to ji formuoja. (Balsai salėje) Gerbiamasis Sauliau, aš jūsų prašau elgtis padoriai ir nereikia šūkauti iš vietos. Dabar mes turim apsispręsti, ar grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti, arba grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, arba išvis atmesti projektą. Buvo pasiūlymas grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, ponas V.Rinkevičius tai siūlė, taip? Vienas pasiūlymas. Kitas pasiūlymas – atmesti projektą. Ar galima taip suformuluoti? Ir balsuojam alternatyviai. Ar nėra išvis kito pasiūlymo? Bendru sutarimu galim pritarti, kad grąžintume iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Galime? (Balsai salėje) Tai pritariam bendru sutarimu? Labai ačiū. Labai ačiū jums visiems, jūs nuostabūs. Prašau.

A.PITRĖNIENĖ. Atsiprašau. Tai dabar, žodžiu, jau niekas, kai reikia dirbti, niekas nebenori. Dabar vėl rašyti iniciatoriams. Ačiū, mielieji, nieko neišeis. Vytautai, jūs esat specialistai, žemės ūkio klausimais dirbantis komitetas ir jūs nesugebat kelių eilučių normaliai parašyti ir šiandien atiduodat bet kam šią rezoliuciją, kad tiktai patiems nedirbti?! Atsiprašau. Yra komitetas, tegu sutvarko kaip reikiant visą šitą nutarimo projektą…

PIRMININKAS. Tai iniciatorius yra komitetas, Audrone. (Balsai salėje: „Gėda, gėda!“)

A.PITRĖNIENĖ. Deja, iniciatorius yra Seimo narių grupė, kuri pirmoji pateikė.

PIRMININKAS. Jūs ir parašykit, jokių problemų nėra, pateikit komitetui ir komitetas pateiks iš naujo Seimui svarstyti. Viskas aišku. Prašau, J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų jūs iš Statuto citavote mūsų tris galimus sprendimo variantus. Aš siūlau paremti pirmąją Statuto galimybę, t. y. grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, nurodyti, kaip ir ką tobulinti. Nes iš tikrųjų yra specialus komitetas, jis turi tą darbą padaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi mes pritarėm bendru sutarimu ir vėl pradedam. Juk nėra didelio skirtumo. Jūs logiškai pagalvokit. Mes visi turim galimybę, grąžinam iniciatoriams tobulinti, tie žmonės, kurie pateikė, gali komitetui vis tiek pateikti, komitetas nuspręs ir toliau komitetas vėl pateiks Seimui ir mes svarstysim. Mielieji kolegos, čia mes tiktai žaidžiam kažkokius politinius žaidimus. Aš nutraukiu visas diskusijas. Jūs jau apsisprendėte, mes grąžinam iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, ir kito kelio nėra. Viskas. Dabar dėl pertraukos. Prašau? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes visi stovim jau antrą valandą čia. Prašau, gerbiamasis K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Iš tikrųjų J.Sabatauskas logiškai pasakė – ne iniciatoriams, o pagrindiniam komitetui. Ten yra visų frakcijų atstovai. Šiandien, kaip pasakė kolega V.Kamblevičius, aš nedalyvavau ir V.Kamblevičius čia buvo, taip sakant, kas tą mitingą organizavo…

PIRMININKAS. Viską supratom. Viską supratom, nutraukiu. Pasakysiu kodėl. Gerbiamieji kolegos, supraskit teisingai: yra klausimų krūva, jūs tuoj po penkių minučių man išreikšit galbūt nepasitikėjimą ir atiduosit Etikos komisijai, kad nesilaikau reglamento. Aš supratau, ką jūs sakot. Mes galim pakartoti, gerbiamieji kolegos. Gerai, tvarka, yra antras pasiūlymas – grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Yra vienas… Gerai? (Balsai salėje) Taigi aš skaičiau, Dieve mano, bet jūs nepritarėt. Pritariat? Bendru sutarimu galim pritarti? Labai ačiū. Labai ačiū. (Balsai salėje) Dabar galit patys sau paploti, tikrai priėmėt labai teisingą… Labai ačiū. (Balsai salėje) Bet aš vis tiek paskaitysiu iki galo, kad jūs žinotumėt tiksliai. „Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti.“ Kuris čia yra pagrindinis narys, kuris teikia pagrindiniam komitetui? Parodykit man tą narį. Yra narys? Gerbiamoji A.Pitrėnienė tą dalyką… Ne.

Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą. Gerbiamieji kolegos, ar aš labai aiškiai perskaičiau? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kas rašys protokolinį nutarimą? Jeigu mes priimsime dabar pirmą variantą, kurį pasiūliau, kas rašys protokolinį nutarimą, kurį nurodo Statutas?

Prašom. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Kadangi esame visiškam ceitnote ir sesijos prasme, ir šiandienos prasme, siūlyčiau saliamoniškai iš šios tribūnos. Kalbėtojas per svarstymą pasakė labai konkrečius dalykus, ką ir kaip reikia tam dokumente taisyti. Paimkime ir padarykime iš tos stenogramos protokolinį nutarimą. Ten yra suformuluoti visi pavedimai komitetui, ką ir kaip reikia taisyti. Tegul pasiima stenogramą, pasižiūri, kokie buvo siūlymai, ir pagal tai suformuluoja tekstą, štai ir viskas, mes sutaupysime laiko. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kartoju, mes galime čia tęsti, aš tikrai turiu laiko, nes turiu pirmininkauti iki pabaigos, ir tą darysiu. Aš jums labai aiškiai perskaičiau Statutą. Mes negalime nė punktu nusižengti Statutui.

Galiu dar kartą perskaityti. Tas žmogus, iniciatorius, parlamento narys, kuris inicijavo šį nutarimą, turi parengti rezoliuciją… Dar kartą skaitysiu: „Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti“, tą jūs nusprendėte bendru sutarimu. „Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas“. Štai protokolinį nutarimą turi parengti Seimo narys. Jame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Turi suformuluoti pagrindiniam komitetui, ką reikia svarstyti.

Toliau. „Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete“. Kuris narys dabar surašys, jūs man pasakykite. Darbo grupę sudarome? Kažkas turi surašyti tos darbo grupės kandidatus, kurie pateiks komitetui.

Gerbiamasis K.Starkevičius. Prašom. Mes buvome priėmę pirmą labai teisingą nutarimą, galėjome viską pradėti iš naujo kuo puikiausiai. Prašom.

K.STARKEVIČIUS. Mes šiandien išgirdome daug Seimo narių pasiūlymų, juos tik reikia apibendrinti. Komitetas turėtų parengti konkretų sprendimą. Tame sprendime turėtų būti aiškiai įvardyta, čia be lėšų neapsieisime, kiek reikia lėšų ir iš kur paimti. Yra programų, kurios naudojamos neefektyviai, peržiūrėti ir pateikti Seimui. Tik tada šis sprendimas bus efektyvus. Paveskite Kaimo reikalų komitetui, ir su tokiu nutarimu jis turėtų ateiti į Seimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu pasiūlyti konkrečiai. Trys žmonės, kurie daugiausia kalbėjo, gali parengti tą nutarimo projektą.

V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Atsiprašau, kad jus nutraukiau, jūs čia labai teisingai pasakėte. Trys žmonės kalbėjo. Nežinau, ponas S.Pečeliūnas man ne autoritetas, jis nei melžėjas, nei melžimo teoretikas. Ponia A.Pitrėnienė gal ir skiria ožį nuo ožkos, bet yra ponas J.Ramanauskas, buvęs (…) prezidentas. Dabar sėdi ir juokiasi iš visų, tegul taria žodį, autoritetas. Dabar pas mus apie kosmosą kalba melžėjai, o apie melžimą – kosmonautai. Todėl taip ir yra, jūs jau trečią projektą siūlote. (Balsai salėje)

A.PITRĖNIENĖ. Ar galima?

PIRMININKAS. A.Pitrėnienė. Jūs norite kalbėti? Po to –I.Degutienė.

A.PITRĖNIENĖ. Aš nenoriu kalbėti, aš norėčiau, kad būtų numatytas laikas, iki kada jie tai padarys. Nes gali tai daryti net iki naujų rinkimų.

PIRMININKAS. Jūs, Audrone, nestovėkite prie mikrofono, nes aš nesiorientuoju, kas pagal eilę turi kalbėti.

A.PITRĖNIENĖ. Tai ir yra konkretus siūlymas – darbą atlikti iki tada. Iki kada?

PIRMININKAS. Mes dar nenusprendėme, nepriėmėme nutarimo, ką mes toliau darysime su šiuo dokumentu. (Balsai salėje) Gerai, jeigu komitetas darys, bet reikia trijų ar keturių žmonių grupės, kuri pasiūlys tą nutarimo projektą.

Gerbiamoji I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ. Aš nuo Tėvynės sąjungos į tą redakcinę grupę, jeigu galima taip pasakyti, siūlau žmogų, kuris yra ūkininkas, – K.Starkevičių.

PIRMININKAS. Gerai, K.Starkevičius. Kas toliau? Gal S.Pečeliūnas nori dalyvauti? Nenori. A.Pitrėnienė? (Balsas salėje) Jūs padarėte savo darbą. K.Glaveckas nori dalyvauti toje darbo grupėje. Kas dar? V.Kamblevičius, gerbiamasis A.Ramanauskas, taip? (Balsai salėje) Na, turime grupę Seimų narių, kurie suformuluos. Bet šiandien reikia parengti protokolinį nutarimą. Susirinkite, parenkite protokolinį nutarimą, gerai?

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis pirmininke, reikia pasiūlyti dar gerbiamąjį Z.Balčytį ir gerbiamąjį V.Rinkevičių. Mada yra siūlyti kitus. Aišku, profesorius, matyt, būtinai įeis, todėl nieko nesakau. Aš siūlau nuo socialdemokratų J.Juozapaitį. Jis išmano tuos dalykus.

PIRMININKAS. Taip. J.Juozapaitis yra pasiūlytas. Dar kokių pasiūlymų? V.Rinkevičius tikriausiai? Nuo valstiečių – V.Rinkevičius. Taigi dar kartą formuluoju, kad tie žmonės, kurie parengs protokolinį nutarimą, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi pataisyti projekte: gerbiamasis K.Starkevičius, gerbiamasis V.Kamblevičius, gerbiamasis V.Rinkevičius, iš Darbo partijos frakcijos – gerbiamoji A.Pitrėnienė, iš Socialdemokratų – gerbiamasis J.Juozapaitis ir gerbiamasis J.Ramanauskas. Štai yra grupė žmonių, kurie turi būti… Ir gerbiamasis K.Glaveckas. Tai yra žmonių grupė, kuri turi suformuluoti pagrindines nuostatas, ką pagrindinis komitetas turi pataisyti projekte. Jis tas nuostatas turi suformuluoti dabar, vykstant šiam plenariniam posėdžiui, ir pateikti plenariniam posėdžiui.

Kas bus toliau. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narių grupė, teikianti siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Ir kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Pagrindinis komitetas svarstys jūsų rezoliuciją.

Gerbiamasis S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau pasakyti, kas būtų tos grupės vadovas, ir kad jie dabar iš karto eitų, kur nors susirinktų ir surašytų tą tekstą, nes kitaip mes čia niekad nebaigsime.

PIRMININKAS. Jūs patys nutarkite, kur jūs eisite, kur jūs tą nutarimo projektą surašysite. (Balsai salėje) Jūs susirinkite dabar ir išsirinkite savo vadovą. Gerbiamasis V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS. Aš dabar nežinau, kaip čia išeina su Statutu. Jūs sakėte, kad tą rezoliucijos projektą rengia tie, kurie inicijavo grąžinimą. Aš tikrai neinicijavau ir tie žmonės, kuriuos jūs išvardijote, ne visi inicijavo. Ar čia nebus prasilenkta su Statutu? (Balsas salėje: „Nebus, nebus!“)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Viktorai, ką jūsų grupė turi parengti komitetui? Turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti.

V.RINKEVIČIUS. Bet ką Statutas toliau sako?

PIRMININKAS. Šio protokolinio nutarimo projektą turi atiduoti komitetui. Komitetas svarstys, apsvarstęs pateiks plenariniam posėdžiui.

V.RINKEVIČIUS. Kas turi parengti, ten jūs toliau skaitėte.

PIRMININKAS. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti…

V.RINKEVIČIUS. Kas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Viktorai, ar aš neaiškiai kalbu. Jūs dabar susitarsite, siūlysite komitetui, komitetas apsvarstys, apsvarstęs komitetas pateiks nutarimo projektą Seimo plenariniam posėdžiui ir vėl prasidės pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

V.RINKEVIČIUS. Bet jūs sakėte, iniciatoriai, kurie siūlo grąžinti.

PIRMININKAS. Darbo grupė parengs. Dabar sudarėme darbo grupę, kuri turi parengti protokolinį nutarimą. Sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti tą nutarimo projektą. Aš nežinau, ar aš neaiškiai kalbu, ar aš ne Seimo posėdžių salėje esu? Aš nežinau, kur aš.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame toliau.

A.PITRĖNIENĖ. Posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau mūsų Kaimo reikalų komiteto pirmininką vadovauti.

PIRMININKAS. Audrone, jūs susirinkite, išsirinkite pirmininką, kokį jūs norite. Dabar visi nueikite kur nors į vieną vietą. Gerbiamasis Viktorai, aš jūsų prašau organizuoti šį susitikimą.

V.RINKEVIČIUS. Aš negaliu pažadėti tai padaryti šiandien, jokiu būdu, geriausiu atveju – pirmadienį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs nespėsite šiandien padaryti, tai darykit kitą dieną. Kada spėsite, tada ir svarstysime. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, baigiame šio klausimo svarstymą.

Gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš jums noriu priminti, kad mes nubalsavome, kad po šio klausimo darome pertrauką, todėl siūlyčiau bent jau iki pusės keturių padaryti pietų pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, kad padarome pertrauką iki 15.30 val.? (Balsai salėje) Prašom. Dirbame? Dirbame. Vis tiek reikia balsuoti. Kas už tai, kad toliau dirbame be pertraukos? Bet mes apsisprendžiame, kad dirbame be pertraukos iki pat galo, taip? (Balsai salėje) Be jokios pertraukos. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad plenarinis posėdis vyktų be pertraukos ir pagal galimybę svarstytume visus darbotvarkės klausimus? Gerbiamasis Valentinas. Sustabdome balsavimą. Gerbiamasis Valentinas.

V.BUKAUSKAS (DPF). Aš dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis dėlto manyčiau, kad kolegoms Seimo nariams turėtų būti aiškumas dėl pertraukos, ar bus tęsiami rytinės darbotvarkės klausimai, kurie nėra apsvarstyti, ar pagal laiką bus svarstomi popietinės darbotvarkės klausimai, kad kiekvienam būtų aišku, kad mes be reikalo čia neklausinėtume to, ko nereikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime… (Balsai salėje) Prašom V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS. Mielieji kolegos, ar galima dirbti visą parą be pertraukos? Matote, mes išsimušime iš ritmo. Reikia ir pavalgyti, ir viską. Varom, varom ir paskui taip išsiblaškome, tą patį klausimą valandą sprendžiame ir neišsprendžiame.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, varome, teisingai, varome. Varome visi kartu, bendrai. (Balsai salėje) J.Jagminas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš dėl pieno noriu pasakyti.

PIRMININKAS. Ne, dėl pieno jau baigėme.

J.JAGMINAS. Ne, bet aš noriu pasakyti. Čia vargome, vargome dvi valandas ir nieko nenutarėme. Aš noriu pasakyti, kad reikia iš viso nutraukti to klausimo svarstymą. Tuo turi užsiimti Žemės ūkio ministerija darbo tvarka ir ne Seimo reikalas čia stumdyti mums tam tikrus populistinius pareiškimus. Iš to vis tiek nulis, nieko nebus. Jūs girdėjote, ką čia kalbėjo ministrė. Na, girdėjome visi, o koks rezultatas? Nieko. Taigi čia beprasmis iečių laužymas.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad tikrai reikalinga pertrauka, nes susikalbėti pasidarė labai sudėtinga. Aš manau, kad darome pertrauką iki 15.30 val., o po to nutarsime, kaip dirbsime toliau. Skelbiu pertrauką iki 15.30 valandos. Jūsų klausimą, Valentinai, svarstysime patį pirmąjį popietiniame posėdyje. Iš karto, 15.30 val.

V.BUKAUSKAS. Dar dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto, man atrodo, aš aiškiai paklausiau posėdžio pirmininko. Popietinės darbotvarkės svarstymo metu ateina iš ministerijų, ateina ministrai pateikti. Jeigu mes užimame kito darbotvarkės klausimo svarstymo laiką, tai šių institucijų atstovai turi žinoti, kada bus teikiamas jų klausimas. Negalima daryti taip, kad darbotvarkę patvirtinome ir vienam klausimui numatėme 40 minučių, o svarstėme beveik dvi valandas. Posėdžio pirmininkas turi stebėti reglamentuotą laiką. Negalime veltis į tokias diskusijas. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš noriu atsakyti į jūsų klausimą dėl klausimų svarstymo, ką po ko reikia svarstyti. Tokių diskusijų net negali būti. Jeigu klausimas yra baigtas svarstyti arba darbotvarkė yra įgyvendinama eilės tvarka… Mes patys išsimušame iš ritmo.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.