Penkiasdešimt
trečiasis (437) posėdis
2008
m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai G. STEPONAVIČIUS ir A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF*). Noriu paskelbti šios dienos vakarinio posėdžio pradžią.
Gerai, kolegos, įgyvendinkime sumanymą registruotis. Bus aišku, kiek mūsų yra. Pradėsime svarstyti eilės tvarka numatytus klausimus. Norėčiau jus taip pat informuoti, kad būtų siūlymas papildyti darbotvarkę dar dviem nedideliais, bet procedūriškai svarbiais klausimais. Rytiniame posėdyje paskyrus tris naujus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, reikia priimti tam tikrus nutarimus ir atleisti juos (bent du iš jų) iš iki tol eitų pareigų. Kai tik bus išdalyti nutarimų projektai jums ant darbo stalų, tada pereisime prie šito klausimo, trumpai stabtelėsime prie jo, jeigu jūs neprieštarausite.
Dabar yra 24 Seimo nariai. Neabejoju, kad mūsų gausės. Pradedame svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-1 klausimą, Nr.XP-2532 – Dizaino įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. A.Staponkienę prašom iš tribūnos trumpai referuoti Seimui, kas yra naujo priimant šį projektą.
A.STAPONKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu priimti Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 2, 3, 10, 16, 21, 31, 35 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo trečiuoju skirsniu įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas siekiant sukurti nacionaliniame įstatyme, reglamentuojančiame dizaino apsaugą ir registravimą Lietuvos Respublikoje, tarptautinio Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto įgyvendinimo mechanizmą ir suderinti įstatymo nuostatas su Ženevos akto nuostatomis palengvinant jų įgyvendinimą.
Taip pat projektu siekiama ištaisyti galiojančio Dizaino įstatymo netikslumus ir patikslinti vartojamas sąvokas. Pažymiu, kad po komiteto parengto antro įstatymo projekto, kuris buvo patikslintas gavus visus pasiūlymus, po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje Seimo nariai ir kitos institucijos jokių pasiūlymų negavo. Todėl siūlau balsuoti už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis susijęs su projekto papildymu nauju trečiuoju skirsniu. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 9 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 10 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Ir 11 straipsnis. Ar galime priimti 11 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Balsavimas dėl šio įstatymo priėmimo atidedamas, kol susiklostys palankesnis Seimo narių skaičius, leisiantis priimti šį įstatymo projektą.
Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2467(2*) (priėmimas)
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2 klausimas – Kardomojo kalinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2467. Priėmimo stadija. V.Žiemelis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto paskirtas pranešėjas, matau, iš tribūnos yra pasiruošęs mums referuoti šį projektą priėmimo stadijoje. Prašom, gerbiamasis kolega.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Po svarstymo įstatymo projektui buvo pritarta. Naujų pastabų ir pasiūlymų negauta. Todėl siūlau priimti projektą.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Taigi pereiname prie priėmimo pastraipsniui. Yra keturi straipsniai. 1 straipsnis apima naujos redakcijos įstatymą, susidedantį iš 49 straipsnių. Ar mes galėtume iš karto priimti? Nėra prieštaravimų. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Kviečiu kolegas užsiregistruoti. Pažiūrėsime, kiek mūsų yra salėje.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Balsavimas dėl Kardomojo kalinimo įstatymo priėmimo atidedamas.
Gerbiamieji kolegos, šiuo metu jums yra baigiami dalyti du Seimo Pirmininko dekretai, teikiantys Seimo nutarimus dėl pritarimo atleisti kai kuriuos teisėjus, tapusius Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Ar neprieštarautumėte, jeigu mes (šiek tiek dabar esame aplenkę darbotvarkę) išspręstume šiuos nedidelius, bet svarbius klausimus. Dėkui už supratimą.
Eilės tvarka klausimas Nr.XP-3215. Turėčiau atsiklausti, ar pritariame, kad šitie klausimai yra įtraukiami į darbotvarkę? Ačiū.
Dabar svarstome klausimą – nutarimo projektą, registracijos Nr.XP-3215. Aušrą Rauličkytę, Prezidento patarėją, kviečiu į tribūną pateikti pateikimo stadijoje šį nutarimo projektą.
A.RAULIČKYTĖ. Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. birželio 26 d. dekretu Nr.1K–1410, vadovaudamasis Lietuvos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir 115 straipsnio 4 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 26 d. nutarimą „Dėl Dalios Bajerčiūtės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ bei Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti D. Bajerčiūtės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos pareigų.
PIRMININKAS. Dėkui. Niekas nenori jūsų klausti. Aš klausčiau, gerbiamieji Seimo nariai, ar po pateikimo galime pritarti D.Bajerčiūtės atleidimui iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Ar neprieštarautumėte, kad iš karto išspręstume klausimą priimdami nutarimą? Dėkui. Tokia yra mūsų bendra valia. Svarstymo stadijoje diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Po svarstymo, suprantu, irgi galime pritarti? Pritarta.
Priėmimo stadija. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą, registracijos Nr.XP-3215?
Balsavimo rezultatai: 54 dalyvavus balsavime, 53 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Seimo nutarimas Nr.XP-3215 priimtas.
Analogiškas, dar vienas Prezidento dekretu teikiamas Seimo nutarimo projektas, registracijos Nr.XP-3216. A.Rauličkytę prašau iš tribūnos pateikimo stadijoje pristatyti šį nutarimo projektą.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas 2008 m. birželio 26 d. dekretu Nr.1K–1411, remdamasis jau išvardytais Konstitucijos straipsniais, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Tomo Šeškausko atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų pranešėjai nėra. Ar po pateikimo galime pritarti? Nėra prieštaravimų, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pereiname prie svarstymo. Ar galime pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Priėmimo stadija. Du straipsniai. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 2 straipsnis. Ar galime priimti 2 straipsnį? Taip pat nėra prieštaravimų. Priimta. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą, kurio registracijos Nr.XP-3216?
Balsavimo rezultatai: balsavo 58 Seimo nariai, už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas, kurio registracijos Nr.XP-3216, priimtas.
Išsprendėme du nedidelius, bet svarbius klausimus, ir taip baigėme procedūrą su trijų naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimu. Esame aplenkę darbotvarkę 15 minučių. Yra siūlymas svarstyti rezervinius klausimus. (Balsai salėje) Ne, kol kas salėje yra apie 60 Seimo narių. Trūksta. Aš nuolat spaudžiu mygtuką ir Seimo narių gausėja. Gal tada mes galime pradėti priiminėti Prokuratūros įstatymą pastraipsniui?
Pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimo, kurio registracijos Nr.XP-2071. V.Volčiokas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas iš tribūnos yra pasirengęs referuoti Seimui apie tai, kas svarbu yra priėmimo stadijoje. Prašom.
V.VOLČIOK (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po svarstymo Seimas pritarė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektui Nr.XP-2071(3). Buvo gauta Teisės departamento pastabų ir Seimo narių V.Žiemelio ir ponios V.Margevičienės pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau likti tribūnoje. Eisime pastraipsniui ir tada galėsime apsispręsti dėl pateiktų pasiūlymų bei Teisės departamento pastabų.
Gal jūs dar dėl Teisės departamento pastabų mums referuokite. (Balsai salėje) Ne, mes eisime pastraipsniui ir stabtelėsime ties tais straipsniais, kuriems straipsniams yra pasiūlymų. Bet dabar dar yra Teisės departamento pastabų paketas. Kokia komiteto nuomonė, pasakykite trumpai.
V.VOLČIOK. Iš dalies, kur yra redakcinio pobūdžio, pritarta. Bet yra kuriems ir nepritarta.
PIRMININKAS. Stabtelėsime ties Teisės departamento pastabomis, kai ateis atitinkamo straipsnio eilė.
Pradedame eilės tvarka. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti 3 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. 5 straipsnis. Ar galime priimti 5 straipsnį ? Nėra prieštaravimų, priimtas. 6 straipsnis. Ar galime priimti 6 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 7 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 8 straipsnis. Nėra prieštaravimų, priimtas. 9 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.VOLČIOK. Teisės departamentas pateikė pastabą dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuri numato teisę dirbti pedagoginį darbą. Pastaboje pasakyta, kad tarpusavyje nesuderinta… su šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis. Iš tikrųjų, jeigu žiūrėsime į projekto 9 straipsnį, tai tos nuostatos buvo ir sename projekte, todėl, komiteto nuomone, reikėtų palikti kaip projekte. Iš tikrųjų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo suformuluotos nuostatos ir anksčiau, todėl nėra prasmės jų keisti.
PIRMININKAS. Taip. Nepritariat, taip?
V.VOLČIOK. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 9 straipsnį neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabą tokios redakcijos, koks yra pateiktas straipsnis? Nėra prieštaravimų. 9 straipsnis priimta.
10 straipsnis. Ar galime priimti 10 straipsnį? Nėra prieštaravimų, priimtas. 11 straipsnis. Nematau prieštaravimų, priimtas. 12 straipsnis. Šiam straipsniui yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom, komiteto nuomonė.
V.VOLČIOK. Iš tikrųjų gauta pastaba. Teisės departamentas pastebėjo, kai bus skaičiuojamas stažas naujai paskirtiems prokurorams Generalinės prokuratūros, departamento skyriuose ar teritorinės prokuratūros vyriausiųjų prokurorų pareigas… skiriami prokuroro ir generalinio prokuroro įsakymu… skiriamas neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jeigu nuo paskutinių tarnybos… Atsiprašau, ne tai, čia kartoju.
PIRMININKAS. Prašom.
V.VOLČIOK. Čia dėl 12 straipsnio. Iš tikrųjų buvo pateikta tokia pastaba. Šio įstatymo 12 straipsniu siūloma nustatyti, kad teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras negali eiti tų pačių pareigų ilgiau nei dešimt metų iš eilės. Reikėtų nustatyti šios taisyklės taikymo tvarką, nes neaišku, ar šios nuostatos taikytinos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems prokurorams, ar tik po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems prokurorams, ir nuo kada skaičiuojami dešimt metų. Iš tikrųjų visi puikiai žinome, kad įstatymas atgal negalioja. Dešimt metų bus skaičiuojama nuo įstatymo įsigaliojimo. Komitetas tai pataisai nepritarė, nes, kaip minėjau, įstatymas atgal negalios ir bus taikomas tik naujai paskirtiems vyriausiems prokurorams. Panašus reguliavimas nustatomas ir teismų pirmininkams Teismų įstatyme. Siūlome palikti taip, kaip dabar yra projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime priimti tokios redakcijos, koks yra pateiktas 12 straipsnis, neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabą? Nėra kitokių siūlymų. Pritarta.
13 straipsnis. Šiam straipsniui taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė. Prašom.
V.VOLČIOK. Čia irgi Teisės departamentas nesutinka, bet komitetas pagal siūlomą formuluotę… prokuroras, pasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui, galės būti paskirtas į aukštesnes lygiavertes ar žemesnes pareigas be jo sutikimo. Tačiau įstatymo projekto 16 straipsnį… keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytas atleidimas iš tarnybos pagrindas susijęs su prokuroro nesutikimu būti perkeltam į kitas pareigas pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui. Todėl tas nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Tokia buvo Teisės departamento pastaba. Iš tikrųjų sutikimą, kodėl komitetas nepritarė… sutikimo numatyti nereikia, nes yra bendra nuostata. Jinai kyla ir iš Europos žmogaus teisių konvencijos bei kitų teisės aktų, kad negali būti priverčiamojo darbo, visada klausiama žmogaus sutikimo eiti bet kokias pareigas. Todėl nebūtina numatyti ir siūlomame straipsnyje sutikimo. Jeigu prokuroras atsisakys siūlomų pareigų, tai jo į tas pareigas ir nepaskirs. Čia iš tikrųjų prokuroro teisė. Siūloma palikti kaip projekte.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti tokios redakcijos straipsnį, koks yra pateiktas, nepritariant departamento pastabai? Nėra kitų siūlymų, pritarta 13 straipsniui.
14 straipsnis. Dėl šio straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, komiteto nuomonė.
V.VOLČIOK. Čia redakcinė pastaba ir šiai pastabai galima pritarti. Dėl žodelio „ir“ įrašymo.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime priimti 14 straipsnį atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą? Nėra prieštaravimų, priimta pastaba ir kartu 14 straipsnis.
15 straipsnis. 15 straipsniui taip pat yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, prašau.
V.VOLČIOK. Taip, čia pastaba dėl projekto 15 straipsnio. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad palyginti su galiojančiu įstatymu ir sukeitus vietomis šio straipsnio 2 ir 3 dalis… Iš tikrųjų čia reikia pritarti, buvo teisinė klaida. Pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime priimti 15 straipsnį, kartu atsižvelgdami ir į Teisės departamento pastabą? Nėra kitų siūlymų. Pritarta. Ačiū.
16 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. 16 straipsnis priimtas.
Dabar yra Seimo nario V.Žiemelio siūlymas papildyti nauju 17 straipsniu šį įstatymą. Gerbiamasis kolega Vidmantai, prašom pristatyti siūlymą ir apsispręsime.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlau papildyti projektą 17 straipsniu ir šį straipsnį išdėstyti taip, kad prokurorai, ištarnavę prokuratūroje 25 metus, turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Norėčiau, kad Seimo nariai atkreiptų dėmesį.
Praeitame projekte, kuris buvo, tiksliau, praeitame posėdyje, kai buvo nepritarta šiam straipsniui, nebuvo šio straipsnio 2 dalies, t. y. kad tarnaujantiems prokurorams valstybinė pensija nemokama, išskyrus našlių pensiją. Šiuo atveju prokurorai įgytų tokią teisę, kaip aš minėjau. Jų darbas yra kur kas atsakingesnis negu kitų asmenų, tiksliau, tyrėjų, kurie tiria bylas. Prokurorai vadovauja byloms ir jų darbas yra kur kas atsakingesnis, daug didesnė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo sėkmingą baigtį gula ant prokurorų pečių, todėl jų darbas, mano požiūriu, sunkesnis negu tyrėjų. Tačiau blogai, kad mes, Seimo nariai, nepareikalaujame iš prokurorų tikros atsakomybės, numatytos Konstitucijoje. Jie atsakingi už ikiteisminį tyrimą. Tai yra svarbiausia. Todėl aš siūlau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar reikia 29 Seimo narių pritarimo, kad šis siūlymas…
V.VOLČIOK. Komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, leiskite man baigti sakinį.
Tokia yra Seimo procedūra, kad priėmimo stadijoje kiekvienas pasiūlymas turi būti paremtas bent 29 Seimo narių. Dabar prašau pasiruošti, gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti, ar pritariame Seimo nario V.Žiemelio pasiūlymams, kurie vertintini kaip vientisas siūlymas. Prašau balsuoti. Primenu, kad komitetas pritarė.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Už – 41, yra pakankamas palaikymas. Gerbiamasis kolega Volčiokai, aš kviesčiau jus grįžti į tribūną, nes turite atlikti savo priedermę. Norėtume išklausyti komiteto išvadą ir po to po vieną nuomonę už ir prieš.
V.VOLČIOK. Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas pritarė Seimo nario V.Žiemelio siūlymams.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar Seimo nariai užsiregistravo dėl šio siūlymo? Kolega A.Sysas, nuomonė prieš.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ne pirmas kartas, kai sesijos pabaigoje, kai visi gana pavargę, teikiamos pataisos, kurioms kartą jau buvo nepritarta. Čia, posėdyje, mes svarstymo metu šitai pataisai nepritarėme.
Aš noriu, kad jūs įsiklausytumėte, kas siūloma. Siūloma, kad prokurorai, turintys didesnį kaip 25 metų tarnybos prokuratūroje stažą, turėtų gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Kodėl gana jauni vyrai turi gauti valstybinę pensiją, jūs man pasakykite? Ar tokių metų, padirbę 25 metus, sulaukę 50 metų, jie eina į pensiją? Jie eina dirbti ir dar gauna valstybinę pensiją. Kam iš principo skirta valstybinė pensija? Ar tokiu būdu?.. Aišku, jie lygiuojasi į vidaus reikalų sistemos darbuotojus, bet prisiminkime, kad ten buvo atskiras Aukščiausiosios Tarybos sprendimas. Tai buvo 1990 metai. Bet šiandien yra 2008 metai. Kodėl mes dabar privalome prokurorams papildomai mokėti valstybinę pensiją, nors jie nesulaukę pensinio stažo? Šito aš nesuprantu. Mes plečiame grupę, sakome, kad trūksta pinigų kitiems dalykams, bet darome tokias pataisas. Tokia pataisa bus sniego kamuolys, nes kitos statutinės institucijos pareikalaus to paties. Mes niekad nebaigsime tokių dalykų.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai nuoširdžiai prašau. Ne todėl, kad man gaila pinigų prokurorams, mes darome meškos paslaugą visai sistemai. (Balsas salėje: „Nesąmonė, meluoji.“)
PIRMININKAS. Kolegos, bent jau savo frakcijos nariui rodykite pagarbą, nešūkaukite iš vietos. Ar būtų norinčių palaikyti V.Žiemelio siūlymus? L.Sabutis pageidauja. Aš maniau, kad jūs norėjote dėl viso. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Ne. Dėl šios pataisos. Iš tikrųjų pasvarsčius nėra taip tragiška, kaip kolega A.Sysas aiškina. Šiuo atveju tik suteikiama teisė, įgyja teisę, kurie sąžiningai atitarnauja 25 metus. Jeigu pasvarstytume, tai yra nenormuotas darbo laikas, nuo aušros iki aušros ir panašiai. Aš manau, kad tie, kurie pajėgūs dirbti ir tarnauti valstybei, negalės pretenduoti į tokią pensiją. O tie, kurie negali toliau tarnauti, tokią teisę įgytų. Todėl aš pritariu tokiai pataisai ir kviečiu už ją balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, komiteto pozicija aiški. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame V.Žiemelio siūlymui papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu.
Balsavimo rezultatai: užsiregistravo 54 Seimo nariai, už – 24, prieš – 4, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Vis tiek norite repliką. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu trumpą repliką pasakyti. Konstitucinis Teismas prieš porą mėnesių priėmė sprendimą, kad teisėjai, gaunantys valstybines pensijas, turi teisę jas gauti, nors ir turi kitų pajamų. Kitas žingsnis būtų prokurorai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu teisingai suprantu, kiti pasiūlymai, kuriuos teikia kolega V.Žiemelis, netenka prasmės. Konstatuojame, kad jie tarpusavy organiškai susiję, todėl toliau nėra svarstomi nepritarus pagrindiniam siūlymui.
17 straipsnis. Jam yra Teisės departamento pastaba. Gerbiamasis pranešėjau, galėtumėte pakomentuoti?
V.VOLČIOK. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų čia buvo siūloma, Teisės departamentas siūlė. Jeigu trumpai, 17 straipsnio, keičiamo įstatymo 52 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroro žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Toks reguliavimas teisės požiūriu yra ydingas, nes teisėsaugos institucijos sprendimas dėl prokuroro žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinių aplinkybių nustatymo būtų laikomas analogišku teismo sprendimu dėl prokuroro žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinių aplinkybių nustatymo. Galutinį sprendimą dėl nusikalstamos veikos gali priimti tik teismas.
Siekiant įgyvendinti įstatymo projektą, (…) 20 punkte nurodytus tikslus būtų galima pasiūlyti, numatyti, kas ir kokia tvarka atlieka tyrimą ir gali nustatyti prokuroro žūties ar sužalojimo dėl tarnybos faktą.
Iš tikrųjų ta pastaba buvo ir anksčiau, bet komitetas, žiūrėdamas į lyginamąjį variantą, atsižvelgė į tą pastabą ir siūlo jai nepritarti. Buvo patobulinta 52 straipsnio 4 dalis. Buvo atsižvelgta, žiūrint į išvadą, tuo laiku buvo 19-ta pastaba. Komitetas atsižvelgė. Dabar antrą kartą kartoti tą pastabą… Žinau, kodėl buvo siūloma antrą kartą, dėl Teisės departamento, bet mes atsižvelgėme į tą pastabą dar anksčiau. Buvo patobulinta, aš tuojau pasakysiu…
PIRMININKAS. Gerai, gal nebegaištame laiko…
V.VOLČIOK. Buvo patobulinta – teismo ir prokuroro nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkui. Į priėmimo stadijai pateiktą pastabą, susijusią su 17 straipsniu, komitetas siūlo neatsižvelgti. Ar galime priimti tokios redakcijos 17 straipsnį, kokios jis yra pateiktas? Nėra prieštaravimų. 17 straipsnis priimtas.
18 straipsnio nebėra, tai buvo paskutinis straipsnis. Aš taip pat dar noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra gautas Seimo narės V.V.Margevičienės pasiūlymas, tačiau jis yra įregistruotas birželio 25 d., todėl nebus svarstomas, nes nėra išlaikyti Statuto numatyti terminai.
Ar dar yra dalykų, dėl ko mums reikėtų apsispręsti?
V.VOLČIOK . Ne, nėra.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Gerbiamieji kolegos, proga išsakyti nuomones priėmimo stadijoje. Atsiprašau, nepastebėjau, kolega K.Čilinskas.
K.ČILINSKAS (TSF). Negalėjau pasakyti, bet vis tiek aš manau, kad Teisės departamento išvada buvo labai teisinga. Aš čia šaukiau, kad aš nesutinku pritarti tam projektui.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime. Galime stabtelėti, grįžti prie straipsnio, dėl kurio jūs norite, kad balsuotume.
K.ČILINSKAS. Argumentai čia buvo pasakyti. Iš tikrųjų tik teismas nustato, kas kaltas dėl žmogaus žūties, o ne prokuroro nustatyta tvarka. Yra įstatymas tam.
PIRMININKAS. Tiesiog mes turime balsuoti, ar priimame ne Teisės departamento pastabą, o atitinkamai 17 straipsnį, neatsižvelgdami į departamento pastabą, kaip siūlo komitetas. Kolegos, kadangi nebuvo bendro sutarimo, prašau balsuojant išsakyti, ar pritariame 17 straipsniui, ar priimame 17 straipsnį. Be pastabos.
Balsavimo rezultatai. 54 balsavus, 40 – už, 2 – prieš, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kolegos, dėl viso įstatymo projekto nuomonę už – K.Čilinskas. Prašom.
K.ČILINSKAS. Labai ačiū. Dėl viso įstatymo projekto pritariu, tik minėjau dėl to nelaimingo straipsnio, kurį čia svarstėme. Bet manau, kad prokuroras saikingai naudosis suteikta teise vietoj teismo spręsti dėl žūties atvejų. Vis tiek iš esmės visi kiti straipsniai yra normalūs, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat palaikanti nuomonė – Z.Žvikienė. Prašom, kolege.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, dabar jau neliko V.Žiemelio 17 straipsnio pataisos. Aš būčiau palaikiusi ir palaikiau 17 straipsnio pakeitimą, nes iš tiesų jis buvo pataisytas. Pirminis variantas buvo toks, kad, ištarnavus 25 metus ir toliau einant prokuroro pareigas, buvo pasiūlyta suteikti teisę gauti pensiją. Tai, be abejo, buvo neteisinga. Tačiau tarnaujančiam prokurorui nesuteikta teisė gauti valstybinę pensiją, manau, buvo labai geras variantas, bet labai gaila, kad Seimo nariai tam nepritarė.
Tačiau pritardama šiam įstatymo projektui norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką, kad šią statutinių pareigūnų sistemą reikėtų sistemiškai peržiūrėti. Mes labai neseniai, visus metus, gal ir daugiau kaip metus, kalbėjome apie ugniagesius. Vieni buvo statutiniai, kiti ne, tačiau ir prokurorų atėjimas į tarnybą skiriasi nuo policijos darbuotojų. Tai yra sveikatos patikrinimai. Iš tiesų jie nėra vienodomis sąlygomis atėję į darbą. O šiaip dabar pritariu šiam projektui ir kviečiu pritarti visus. Bet labai gaila, kad mes nepataisėme 17 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu prašau šio projekto svarstymo pertraukos.
PIRMININKAS. Turite galvoje, kad naujosios frakcijos vardu?
V.ŽIEMELIS. Ne, dar kol kas ne naujosios. Oficialiai dar ne. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Supratau. Tai Mišriosios Seimo narių grupės vardu prašoma pertraukos iki artimiausio posėdžio, t. y. iki rytojaus. Rytoj nenumatytas posėdis, bet vis tiek negali būti keičiama, taigi iki pirmadienį numatyto posėdžio. Kolegos, teisėtas prašymas. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariam pertraukai iki artimiausio Seimo posėdžio.
Balsavimo rezultatai. 65 balsavus, 26 – už, 9 – prieš, 30 susilaikė. Pertrauka iki artimiausio Seimo posėdžio. Primenu, kad balsavimo motyvai jau buvo išsakyti, lieka tik balsavimas. Priėmimas pastraipsniui irgi yra baigtas.
Kolegos, šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas. Deja, mūsų, salėje esančių ir užsiregistravusių Seimo narių, skaičius neleidžia priimti prieš tai svarstytų projektų, todėl pereiname prie darbotvarkės 4 klausimo – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-980. Pirmasis svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką ir pranešėją J.Sabatauską pristatyti išvadą.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kelis kartus svarstė šį projektą, juo labiau kad po pirmojo svarstymo gegužės 15 d. atsirado tiek Seimo narių siūlymų, tiek labai daug Teisės departamento pastabų. Po papildomo Teisės departamento pastabų svarstymo yra dar viena birželio 18 dienos komiteto išvada, kurioje daugeliui tų pastabų yra pritarta. Projektas pataisytas pagal grupės Seimo narių įregistruotą siūlymą ir pateiktas toks variantas, kad kiekvienas asmuo turės teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnyje nurodytų teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė to asmens konstitucines teises ir interesus. Taip pat pagal Seimo narių A.Dumčiaus ir kitų siūlymą įgyja teisę bendrais pagrindais kartu su Seimu, Seimo nariais, su teismu, Vyriausybe bei Prezidentu kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo kontrolieriai, tirdami jų kompetencijai priskirtus skundus, taip pat kitos kontroliuojančios institucijos, nurodytos Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje. Taigi atitinkamai pataisytas ir 107 straipsnis. Komiteto išvada, kad pritarta patobulintam variantui. 7 balsavo už, prieš – 1, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Papildomu komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. J.Lionginą kviečiu į tribūną. Po to vėl J.Sabatauską kviesiu grįžti į tribūną, svarstysime pasiūlymus.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu. Apsvarstęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-980, komitetas priėmė sprendimą įstatymo projektą Nr.XP-980 tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 22 d. nutarimu Nr.174 pareikštą nuomonę ir pateiktus pasiūlymus, taip pat į Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti pageidaujančių nėra. Kviečiu į tribūną J.Sabatauską ir eilės tvarka svarstysime pasiūlymus. Seimo narių grupė pateikė pasiūlymus, kuriems iš dalies pritarė pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. A.Dumčiaus norėčiau paklausti, ar jūs reikalaujate dėl to balsuoti, ar jus tenkina?
A.DUMČIUS (TSF). Manau, kad balsuoti nereikia, nes iš dalies ir čia parašyta, ir išvadoje paminėta, bazinis siūlymas įtrauktas. Gal balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Supratome, tenkina dalinis atsižvelgimas. Kolegos, dar yra, sakyčiau, sisteminis darbo grupės pasiūlymas. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar mes galėtume jį vertinti kaip vientisą?
J.SABATAUSKAS. Kaip tik ir reikėtų vertinti kaip vientisą, nes jis pataisytas atsižvelgiant ir į Teisės departamento siūlymą, ir kolegų Seimo narių, tarp kurių yra ir profesorius A.Dumčius, siūlymą. Todėl reikėtų balsuoti kaip už vientisą.
PIRMININKAS. Šis pasiūlymas buvo pateiktas po to, kai pagrindinis komitetas jau buvo apsvarstęs, todėl reikia 10 Seimo narių palaikymo. Ar galite pakeldami rankas išsakyti pritarimą, kad toks siūlymas būtų svarstomas? Kolegos, teks apsispręsti balsuojant. (Balsai salėje) Gerai, matau, kad 10 rankų yra. Siūlymas yra svarstomas. Gal kas nors kitas iš teikėjų galėtų pateikti siūlymo esmę, o ne pranešėjas, jūs labiau išsakytumėte komiteto nuomonę? Nežinau, kas pageidautumėte pateikti tą naująjį darbo grupės narių pasiūlymą. Gal prašome patį J.Sabatauską.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlymo esmė, kad atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, ne tik tai, kad akcentuojama tik tų asmenų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet ir į tai, kokios Konstitucinio Teismo nutarimo pasekmės. Prieš tai buvo parašyta, kad kiekvienas asmuo, po to – turi teisę, kad būtų Konstitucinio Teismo nutarimu priimti kiti sprendimai ar atnaujintas procesas. Šiuo atveju sukonkretinta, kad būtent tas asmuo, kuris pasinaudoja teise kreipdamasis į Konstitucinį Teismą ir įstatymo nustatyta tvarka būtų pagrindas atnaujinti procesą dėl to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo. Taip pat, kaip minėjau, įgyvendinta ir Seimo kontrolierių bei kitų kontroliuojančių institucijų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą jau ne konstitucinio skundo pagrindais, bet nagrinėjant gyventojų skundus. Įžvelgus problemą priimtame įstatyme ar kitame teisės akte, būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Tokia siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar po vieną nuomonę už ir prieš. Eilės tvarka – A.M.Pavilionienė. Prašom. Palaikančioji nuomonė.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Kviečiu Seimo narius pritarti šio įstatymo tobulinimui, Konstitucijos tobulinimui, nes mes, gerbdami žmogaus teises, padedame individui ieškoti teisingumo, sudarome galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dar kartą prašau Seimo narių palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Aleknaitė-Abramikienė – nuomonė prieš šį siūlymą. Primenu, kad dabar svarstome šį pasiūlymą, o ne visą projektą.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Suprantu, aš apie pasiūlymą ir noriu kalbėti. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu jūsų dėmesį, jog yra didžiulis skirtumas tarp to, ką pasiūlė profesorius A.Dumčius, ir ką siūlo ši Seimo narių grupė. Šia pataisa, šiuo papildymu jūs esate suvedžiojami, nes yra įrašomos kontrolės institucijos, kurių iš esmės pačioje Konstitucijoje nėra. Vienas dalykas yra Seimo kontrolieriai, o kitas dalykas, yra tos vadinamosios kitos kontrolės institucijos. Atsiprašau už atvirumą, bet mano nuolatinė oponentė A.M.Pavilionienė tikrai neatsitiktinai taip gina šį variantą.
Yra toks dalykas, kuris anglų kalba vadinasi (…), arba „strateginis bylinėjimasis“. Aš manau, kad iš tokios formuluotės laimės ne atskiri nuskriausti piliečiai, o tos interesų grupės, kurios turi strateginių tikslų, tarkime, šeimos santykių interpretavimo srityje ar kitoje. Kai mes suteikiame galimybę toms Konstitucijoje neapibrėžtoms kitoms kontrolės institucijoms strategiškai bylinėtis, tai, patikėkite, mūsų piliečiai bus dar labiau suvaržyti negu buvo iki šiol, ypač esant tokiai teismų sistemai. Todėl aš galėčiau balsuoti tik už kolegos A.Dumčiaus pasiūlymą, bet ne už tą, kurį teikia kolega J.Sabatauskas. Siūlau visiems pagalvoti, ko čia iš tikrųjų yra siekiama.
PIRMININKAS. Komiteto pranešėją prašome pakomentuoti.
J.SABATAUSKAS. Svarstant tiek Konstitucinio Teismo pataisas, kurias aš teikiau iš šios tribūnos, ir atsakydamas į kolegos G.Šileikio paklausimą apie kitus kontrolierius, kurie nesivadina Seimo kontrolieriais, bet yra Vaiko teisių kontrolieriaus, Lygių galimybių kontrolieriaus institucijos čia ir yra numatytos. Nepainiokime strateginių bylinėjimosi interesų grupių, nes čia yra tos kontrolės institucijos, kurios remiantis Konstitucija yra įsteigtos Seimo ir atskaitingos Seimui. Dėl to, dėl ko nuogąstauja kolegė, kiekvienas Seimo narys gali inicijuoti ir surinkęs 29 parašus gali kreiptis į Konstitucinį Teismą. Galbūt norėtumėte uždrausti Seimo nariams kreiptis į Konstitucinį Teismą, pavadinę juos interesų grupėmis?
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar turime balsuoti dėl Seimo narių grupės sisteminio pasiūlymo, apimančio ne vieną straipsnį. Prašom pasiruošti ir balsuosime, ar jam pritariame. Išsakykime nuomonę balsuodami.
Už – 45, prieš – 4, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta.
Kolegos, dabar dėl viso įstatymo projekto. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Viena nuomonė už, kita – prieš. L.Sabutis – nuomonė už.
L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu atidžiai sekėte pateiktų pataisų svarstymą, tai turėjote susidaryti tokį įspūdį, jog iš tikrųjų tam tikra prasme dabar apibrėžiamas asmuo (bet kuris asmuo, pilietis, juridinis asmuo, asmenų grupė), turintis teisę kreiptis dėl Konstitucijoje nurodytų aktų neprieštaravimo Konstitucijai, ir tuos dalykus turės spręsti Konstitucinis Teismas. Iš esmės pritardamas tai galimybei, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucijos 73 straipsnį, dėl kurio kilo abejonių, palikti jį ar ne šioje teikiamoje komiteto redakcijoje, manau, reikėtų paminėti, nes šis straipsnis nustato, kad tie kontrolės institutai turi būti įvardyti įstatymu. Vadinasi, arba mums teks neišvengiamai papildyti Konstitucijos 73 straipsnį, kas yra kiti kontrolės institutai, arba tai turėsime padaryti įstatyme. Šiandien yra tokia kaip ir prielaida, kad ne tik Seimo kontrolieriai, bet ir kiti valstybės kontrolės institutai galės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Manau, kad tai yra tik pirminis, toks pusėtinas, sprendimas, tačiau jis yra geresnis, negu buvo iki šiol. Todėl pritariu šiai pataisai arba šiems siūlymams ir manau, kad tokia Konstitucijos pataisa galėtų būti, jeigu būtų atsižvelgta į tai, ką ką tik kalbėjo kolegė V.Aleknaitė ir ką aš maniau iki svarstymo, kad Seimui neišvengiamai reikės išvardyti tas kontrolės institucijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Kolegos, matyt, beviltiška kalbėti prieš, nes tas traukinys, kuris paleistas, gražiai juda. Gal duos Dievas ir nauji rinkimai jį sustabdys, nes jis turėtų atsitrenkti į tą pylimą, kadangi nesutvarkę teismų sistemos, turėdami teismuose apsimelavusius teismų pirmininkus, teisėjus, mes statome kažkokį grandiozinį namą ir sakome, kad tai bus panacėja nuo visų bėdų. Pasakome žmogui, kad tu nueisi į Konstitucinį Teismą ir tau grąžins žemę, tau grąžins algą, tau išvis bus visa teisybė. Tai yra didžiausia nesąmonė ir didžiausia cinizmo viršūnė. Šiandien nereikia nei papildomo Konstitucinio Teismo etatų didinimo, nei papildomo pinigų išmetimo. Šiandien reikia elementaraus dalyko – kad žmogus, jeigu jam priklauso, viską gautų laiku ir vietoje – savivaldybėje, apskrityje, ministerijoje, departamente. Deja, su žmogum šiandien elgiasi kaip su pastumdėliu ir baudžiauninku. Kol mes valstybėje statysime tokius pažadų rūmus, viskas pažadais ir liks. Reikia priversti valstybėje laikytis įstatymų ir keisti biurokratinę sistemą, todėl aš prieš.
PIRMININKAS. Dėkui. Šios stadijos metu po vieną nuomonę pasakyta. Kolegos, prašom pasiruošti. Ar pirmojo svarstymo metu pritariame Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-980? Balsuojame! (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: 66 balsavo, 44 – už, 5 – prieš, 17 susilaikė. Pritarta po pirmojo svarstymo.
Kolegos, replikos po balsavimo. Eilės tvarka – L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Aš norėčiau, kad kolega A.Matulevičius, kalbėdamas taip jau drąsiai ir atvirai, kad niekas nieko čia nebepakeis, vis dėlto pasižiūrėtų į Konstitucijos 105 straipsnį, kuriame sakoma, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimus, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos įstatymai, kiti Seimo aktai, taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Prezidento aktai, Vyriausybės aktai. Štai dėl ko turėtų būti sprendžiama Konstituciniame Teisme, jeigu kreipsis atskiras asmuo, perėjęs visas instancijas.
PIRMININKAS. Dėkui. J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų pritariu tam, ką sakė gerbiamasis L.Sabutis, kad tie Seimo nariai, kurie naudojasi Seimo tribūna kalbėdami tiek Seimo nariams, tiek tiems, kurie žiūri tiesioginę televizijos transliaciją, klaidina žmones, kad jie tokių nesąmonių nekalbėtų. Visiems Seimo nariams, supratusiems šių pataisų prasmę, reikšmę, aš labai dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau A.Ramanauskas. Prašom.
A.RAMANAUSKAS (NSF). Labai ačiū. Aš labai atsiprašau, suklydau balsuodamas. Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Dėkui. Protokole atsispindės jūsų pasakyti žodžiai. Ir A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Aš tik norėčiau, kad gerbiamasis J.Sabatauskas tikrai nekalbėtų nesąmonių. Jeigu jis man taikė, aš tikrai norėčiau, kad atsiprašytų, nes aš nesąmonių Seime niekada nekalbėjau ir to nedarysiu. Nereikia apgaudinėti žmonių. Jeigu šiandien Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad žmonėms turi būti grąžinta žemė, ar jiems grąžino tą žemę? Konstitucinis Teismas tam prieštarauja? Kam mes suteikiame kokią nors teisinę viltį? Suskaičiuokime, kiek tai kainuos. Nežinau, kam be reikalo laužome ietis, jei nesame parengę kitų dalykų. Normaliai sutvarkykime teismų sistemą, o tada galbūt valstybė iki to priaugs. Aš tik tai turiu omeny. Mano supratimu, visi turime teisę Seime pasakyti savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Išgirdau tik vieną problemą, susijusią su žemės grąžinimu. Susidaro toks įspūdis, kad jeigu mes pritarsime galutiniam sprendimui leisti gyvuoti individualiam konstituciniam skundui, iš tiesų gali paaiškėti, kad pilietis, apskundęs tam tikrą kuriuo nors laiku priimtą įstatymą… Jis gali būti pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai, kaip pažeidžiantis jo teises. Galbūt kam nors iš tiesų gali būti tam tikrų problemų dėl žemės. Aš susidariau tokią nuomonę išgirdusi iš kai kurių Seimo narių, dėl ko jie nenori, kad pilietis galėtų patikrinti Konstituciniame Teisme įstatymo teisingumą, ar jis prieštarauja Konstitucijai, ar ne.
Dar vienas sakinys dėl tam tikrų grupių. Aš niekaip negaliu suprasti. Kiek girdėjau, dauguma Seimo narių pasisako už kiekvieno subjekto teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai kodėl mes prieštaraujame tam tikrų subjektų grupei, jų teisei kreiptis į Konstitucinį Teismą? Kažkaip nėra logikos. Manau, kad iš tiesų mes padarėme teisingą sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji, iš tikrųjų neapsimeskime, kad nesuprantame, apie ką diskutuojame. Niekas turbūt nekalba apie tai, kad žmonės galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai yra tam tikras mechanizmas, per kurį jis galėtų atlikti… tam tikras filtras, kad nebūtų kreipiamasi bet kuriuo atveju ir bet kaip. Yra Seimo kontrolierių institucijos ir yra visiškai aišku. Jos žiūri dėl to pagrįstumo ir, aišku, išfiltruoja kai kuriuos dalykus. Turbūt nereikėtų užversti skundais, nes Konstitucinis Teismas nieko daugiau neveiks. Bet mes kalbame apie kitas institucijas, tokias kaip Lygių galimybių kontrolieriaus, kitų kontrolierių, kurie niekuo daugiau neužsiims, tik aštrins kai kuriuos klausimus. Ar mes to norime? Apie tai reikia kalbėti. Tuo labiau kad šie kontrolieriai yra ne konstitucinės institucijos, bet mūsų sugalvotos, mūsų priimtos nekonstitucinės įstaigos, kurios užsiima tam tikromis teisėmis. Jeigu mes kalbame apie konstitucinę sandarą, palikime konstitucinį, o ne mūsų sugalvotą būdą. Ta padaryta pataisa sujaukė visą mūsų sandarą, nes mes einame kitu keliu, o už to konkrečiai stovi ir kalba interesas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tuo replikos yra baigtos. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
Kolegos, pereiname prie vakarinio posėdžio penktojo klausimo – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prezidento dekretu teikiamas projektas, registracijos Nr.XP-3192. Į tribūną kviečiu Prezidento patarėją Ramūną Vilpišauską. Pateikimo stadija.
R.VILPIŠAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. birželio 18 d. dekretu Nr.1K-1392 teikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Projektą rengti paskatino siekis padidinti Lietuvos ekonominį konkurencingumą Europoje ir šiame regione, taip pat spręsti Lietuvos verslui aktualias problemas. Projektu siekiama palengvinti sąlygas atsivežti šeimos narius asmenims, kurie turi leidimus gyventi ir dirbti Lietuvos teritorijoje ir tenkina įstatyme nustatytas sąlygas.
Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją net dvejus metus sutuoktiniai ir vaikai negali atvykti gyventi pas užsienietį, turintį laikiną leidimą gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Sudėtinga situacija susidaro užsienio šalių specialistams, įmonių vadovams, steigėjams, akcininkams, atvykstantiems laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje. Tokia įstatymo norma nesuderinama su investicijų skatinimo ir pritraukimo politika. Šią problemą nuolat kelia Investuotojų forumas, taip pat užsienio šalių atstovybių vadovai. Pabrėžtina, kad, Eurostato duomenimis, Lietuva pasižymi vienu iš mažiausių tiesioginių užsienio investicijų dydžiu tiek tarp visų Europos Sąjungos, tiek ir tarp naujųjų Europos Sąjungos šalių. Projekte aptariamus klausimus šiuo metu reglamentuoja galiojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta turėdami tikslą sujungti šeimą, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius dvejus metus, turi turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie reikalavimai užsieniečiui, kurio šeimos nariai atvyksta turėdami tikslą sujungti šeimą, netaikomi, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį, kuriam suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas arba kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą, kad atliktų mokslinius tyrimus ir/arba eksperimentinės plėtros darbus, kaip tyrėjas pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje įregistruota mokslinių tyrimų įstaiga.
Projekte siūloma atsisakyti pagrįstų perspektyvų reikalavimo, nes ši sąvoka yra subjektyvi ir sunkiai apibrėžiama. Pagrįstų perspektyvų sąvoka nėra aiškiai apibrėžta ir Tarybos direktyvoje 2003 m. Nr. 86 „Dėl teisės į šeimos susijungimą“. O įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį matyti, kad didžioji valstybių dalis arba iš viso netaiko šio reikalavimo, arba šį reikalavimą traktuoja taip, kad leidimo gyventi šalyje turėjimas savaime rodo, kad asmuo turi pagrįstas perspektyvas gyventi šalyje. Atsižvelgdami į tai, teikiamame įstatymo projekte siūlome palikti tik reikalavimą užsieniečiui, kurio šeimos nariai atvyksta dėl šeimos susijungimo, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu užsienietis turi leidimą dirbti. Tarybos direktyva „Dėl teisės į šeimos susijungimą“ nustato maksimalų pragyvenimo šalyje terminą – dvejus metus, tačiau leidžia valstybėms narėms pačioms nuspręsti, ar taikyti pragyvenimo šalyje terminą. Pagal turimus duomenis, jokio reikalavimo dėl pragyvenimo termino netaiko 13 valstybių Europos Sąjungos narių. O maksimalų dvejų metų terminą taiko Lietuva ir dar keturios šalys.
Teikiame įstatymo projekte siūlome atsisakyti reikalavimo gyventi Lietuvos Respublikoje pastaruosius dvejus metus, nes įstatymas ir taip numato pakankamai saugiklių, kad šeimos nariai, atvykstantys dėl šeimos susijungimo, ir pats užsienietis, pas kurį atvykstama, netaptų našta valstybei. Įstatyme yra aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurias turi tenkinti užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bei jo šeimos nariai, atvykstantys dėl šeimos susijungimo, pas užsienietį, jau turintį leidimą laikinai gyventi. Tai yra užsienietis ir jo šeimos nariai turi turėti galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį pažymėjimą, turėti pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, turėti gyvenamąją patalpą nuosavybes teise ar naudotis gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais. Įstatyme taip pat numatyta, kad leidimai laikinai gyventi užsieniečio šeimos nariams išduodami tokiam pat laikotarpiui, kaip ir užsieniečiui, pas kurį atvykstama gyventi. Pasibaigus leidimo galiojimui, tiek užsienietis, tiek jo šeimos nariai turi išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Taigi projekte siūlomos nuostatos darytų teigiamą įtaką Lietuvos įmonių galimybėms pritraukti trūkstamus specialistus, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų visaverčiam gyvenimui ir socialinių poreikių tenkinimui. Atsižvelgdamas į tai, Prezidentas siūlo pakeisti 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta turėdami tikslą šeimą sujungti, turi turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį, kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytu pagrindu.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Vienuolika Seimo narių nori jūsų paklausti. Tam yra skiriama 10 min. Prašom koncentruotai formuluoti klausimus, taip pat ir atsakymus. Eilės tvarka pirmasis klausia H.Žukauskas. Prašom
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia, man atrodo, mes turime išsiaiškinti, kad čia kalbame apie trečiųjų šalių piliečius. Suprantu, yra geri norai. Įstatyme yra numatyta, kad mokslininkai, tie, kurie Lietuvai be galo reikalingi, gali atsivežti savo šeimos narius, tas dalykas yra numatytas. Mes kalbame apie trečiųjų šalių piliečius. Tai reiškia: Kinija, Rusija, Baltarusija, Ukraina ir t. t. Turime tūkstančius laisvų darbo vietų. Bet jau puikiai žinome, kad ekonominė krizė kitas šalis taip pat po truputėlį kausto, ir man atrodo, kad darbo vietas turėtume pasaugoti lietuviams, kurie tikrai (jau dabar, kiek žinau, statybininkai) grįžta namo, ir gerai, kad tos darbo vietos nėra užimtos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausimas.
H.ŽUKAUSKAS. Mano klausimas ir yra, kam konkrečiai bus taikomos šios nuolaidos? Manau, kad jų nereikėtų taikyti. Labai ačiū.
R.VILPIŠAUSKAS. Šis reikalavimas bus taikomas visiems užsieniečiams, kurie gauna leidimą dirbti ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Sąlygos, keliamos norintiems gauti leidimą dirbti ir leidimą gyventi, nesikeičia. Todėl nesakyčiau, kad dvejų metų laukimo periodo pašalinimas yra lengvata. Tai veikiau yra taisyklė, jei mes žiūrėsime į Europos Sąjungos valstybių narių paplitusią praktiką. Niekas nesikeičia iš saugiklių, t. y. reikalavimų, kurie keliami norintiems atvykti laikinai dirbti Lietuvoje. Jų šeimos nariai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus, t. y. turi turėti galiojantį sveikatos draudimą, kaip sakiau, turėti pakankamai lėšų pragyventi, turėti, kur gyventi. Visa tai yra tie saugikliai, kurie galioja dabar ir kurie galiotų ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausiantysis – A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kodėl tos pataisos siūlomos, vos ne konkrečius žmones galima įvardyti. Bet mano klausimas būtų… vis tiek galbūt padarėte analizę. Įvežamų darbuotojų skaičius kiekvienais metais progresiškai didėja. Buvo beveik 2 tūkst., 4 tūkst., šiemet jau turbūt 6 tūkst., tai koks procentas?.. Jūs sakote, visiems bus taikoma? Pats mechanizmas, kaip mes kontroliuosime grąžinimą, kai baigsis terminas. Nes nuogąstavimas žmonių, kurie pasisako prieš šią įstatymo lengvatą, yra todėl, kad mes nesugebėsime po to dalies, ne tų gerų specialistų, kuriuos turime mintyje, o tų atvažiavusių nekvalifikuotų darbuotojų, kurių Lietuvoje vis daugėja, ir jeigu atvažiuos jų šeimos nariai, jie slapstysis čia… Kaip mes išsiuntimo atgal į gimtąją tėvynę mechanizmą realizuosime priėmę šį sprendimą? Labai ačiū.
R.VILPIŠAUSKAS. Noriu dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu dėl dvejų metų laikotarpio, draudžiančio atvykti gyventi šeimos nariams, taikymo daugiausia prarandama kvalifikuotų specialistų. Ir jūs turbūt ne vieną tokį atvejį girdėjote, kai žmonės atsisako atvykti dėl to, jog jie negali turėti kokybiško gyvenimo, visaverčio socialinių poreikių tenkinimo Lietuvoje. Tai yra žmonės, kurie neketina likti Lietuvoje, būtent jie dabar dažniausiai ir atsisako atvykti. Kiek tokių žmonių yra, mes bandėme aiškintis. Bet kadangi jie neatvyksta, labai sunku yra išsiaiškinti, kiek neatvykstančių dėl to. Jūsų klausimas buvo apie trūkstamą nekvalifikuotą darbo jėgą. Šiuo atveju niekas nesikeičia, nes tie, kurie atvyksta nekvalifikuoto darbo, turi gauti visus leidimus, kurie galioja ir dabar. Pasibaigus leidimams, jie taip pat ateityje turės išvykti. Kartu su jais turės išvykti ir šeimos nariai. Tai yra tie saugikliai, kurie yra numatyti tiek atvykimo, tiek išvykimo atvejais, jie nesiskiria. Šiuo pakeitimu jiems siūloma tik palengvinti gyvenimą visavertėmis socialinėmis sąlygomis Lietuvoje, bet niekas iš saugiklių nekeičiama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinoma, Seimas buvo priėmęs šį įstatymą, jis visiškai atitiko Europos Sąjungos dokumentus ir labai aiškiai pasakė savo poziciją šiuo klausimu. Jo pozicija jokiu būdu nei paneigė, nei iškreipė Europos Sąjungos nustatytas ribas. Dabar jūs siūlote tas ribas plėsti vėlgi pagal tuos pačius Europos Sąjungos dokumentus. Seimas buvo griežtos pozicijos, jūs siūlote tokią liberalią poziciją. Ar jums teko skaityti Teisės departamento išvadą, kurioje pastebėti kai kurie jūsų teikiamos pozicijos netikslumai, galintys sukelti paskui įvairių nesusipratimų? Gal galite savo poziciją išdėstyti abiem klausimais, kodėl toks liberalizavimas prieš Seimo valią ir koks požiūris į Teisės departamento pastabas?
R.VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Prezidentas apsisprendė dar kartą teikti šią pataisą (nors anksčiau Vyriausybė siūlė šį klausimą spręsti panašiai), įvertindamas prastą tiesioginių investicijų situaciją Lietuvoje. Kaip jau minėjau, Lietuva yra tarp paskutiniųjų ne tik Europos Sąjungos senbuvių, bet ir naujųjų Europos Sąjungos narių pagal tiesiogines užsienio investicijas.
Visais klausimais, kai kalbama apie prastėjančią ekonominę situaciją, tiek kalbant apie produktyvumo didinimą, tiek kalbant apie naujų technologijų įvežimą į Lietuvą, tiek kalbant apie geresnę vadybą, apie socialinę atsakomybę įmonėse, visais klausimais visada grįžtame prie tiesioginių užsienio investicijų svarbos. Užsienio investuotojai dažniausiai renkami kaip atsakingiausi darbdaviai, kaip gerbiamiausios įmonės, kaip geidžiamiausi darbdaviai, kaip skaidriausiai veikiančios įmonės. Įvertinęs prastą padėtį tiesioginių užsienio investicijų srityje bei tai, kad šį klausimą nuolat kelia tiek užsienio šalių atstovybės, jūs ir pats turbūt žinote, kurių šalių atstovybės apie tai dažnai užsimena, sakydamos, kad tai tikrai trukdo atvykti kvalifikuotiems darbuotojams į Lietuvą, kad tai gadina Lietuvos įvaizdį, Prezidentas ir apsisprendė prašyti Seimo dar kartą grįžti prie šio klausimo svarstymo. Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu ketina keisti kitas šio įstatymo vietas, kurios nesusijusios su šiuo klausimu, bet dėl šios klausimo svarbos Prezidentas ir ryžosi siūlyti Seimo nariams dar kartą jį apsvarstyti.
Dėl jūsų antrosios klausimo dalies. Mes iš tikrųjų ilgai diskutavome tiek tarpusavyje, tiek su kitomis institucijomis, tiek ir su frakcijomis, lankėmės frakcijose ir svarstėme įvairius formuluočių variantus. Mes svarstėme galimas išimtis, išimčių sąrašus, skirtingas formuluotes, kurios apibrėžtų, kas yra kvalifikuota darbo jėga ir panašiai. Galiausiai vis dėlto apsisprendėme, jog skaidriausias ir tikslingiausias problemos sprendimo atžvilgiu variantas būtų šis. Tačiau jei svarstymo metu Seimo nariai pasiūlys, jų nuomone, geresnius variantus, žinoma, mes tikrai pasirengę svarstyti ir kitas formuluotes, įskaitant ir Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A.Rimas. Prašom, kolega.
A.RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti tokį klausimą. Užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi turėti vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi. Koks motyvas, kad metus? Ne šešis mėnesius, ne devynis mėnesius, ne aštuoniolika mėnesių? Gal galite paaiškinti?
R.VILPIŠAUSKAS. Toks laikotarpis galioja ir dabartinio įstatymo redakcijoje ir, tiesą sakant, mes nematome priežasčių, kodėl reikėtų jį keisti, nes jis buvo nustatytas konsultuojantis su migracijos specialistais ir, jų nuomone, toks laikotarpis yra pakankamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia J.Veselka. Ir tai yra paskutinis klausimas.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs kažkaip įpratote dainuoti vis tą pačią dainelę. Įstosime į NATO, užsienio investicijos plūstels, įstosime į Europos Sąjungą, užsienio investicijos plūstels. Dabar įsileisime šeimos narius, investicijos plūstels. Aš noriu pasakyti – niekas neplūstels. Kodėl jūs tiesiai nesakote? Iš tikrųjų humanistiniu požiūriu, jeigu mes kviečiame specialistą ir jis mums reikalingas, tai juokinga į jį žiūrėti kaip į vergą, kuris turi vienas čia arti, o šeimą palikti. Tai gal mes taip ir sakykime? Jeigu kviečiame mums reikalingą specialistą ir jis prisideda prie BVP augimo ar konkurencingumo didinimo, mes negalime į jį žiūrėti kaip į vergą. Žiūrėkime kaip į visateisį žmogų, kuris turi turėti teisę atsivežti ir savo vaikus, žmoną. Būtų paprasta, aiški formuluotė.
R.VILPIŠAUSKAS. Labai ačiū už pastabą. Iš tikrųjų visiškai jums pritariu. Jokia atskira priemonė stebuklingai nepadidins tiesioginių užsienio investicijų, visi, man atrodo, tai puikiai suprantame. Bet mes keliame tuos klausimus, kurie susilaukia daugiausia kritikos iš tų, kurie dirba su užsienio investuotojais, kaip sakiau, tai ir diplomatai, ir investuotojų atstovai. Iš tikrųjų jūs teisus ir mes aiškinamajame rašte taip pat sakome, kad ši pataisa reikalinga žmonių visaverčiam gyvenimui ir jų socialinių poreikių tenkinimui. Kaip jūs sakėte, iš humanistinių paskatų taip pat mums tai atrodo tikslinga.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Išnaudotas laikas, kuris buvo numatytas šio klausimo svarstymui. Dėkoju už pateikimą ir atsakymus. Dabar pateikimo stadijoje po vieną nuomonę už ir prieš. R.Smetona – nuomonė prieš. Prašom.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kiek mes priėmėme labai svarbių teisės aktų, sprendimų, sudarydami geresnes sąlygas užsienio investicijoms, o jų, rimtų ir didelių, kaip nėr, taip nėr. Vadinasi, matyt, ne tie sprendimai, ne apie tai šnekėjome. Konkrečiai ir šis sprendimas. Įsitikinęs ne dėl to, ne dėl tų didelių užsienio investicijų arba labai aukštos kvalifikacijos specialistų… Kiti motyvai. O motyvai paprasti – galvojama apie šią dieną, trumpalaikius interesus, trumpalaikę naudą, nemąstant, neįvertinant to veiksmo pasekmių po 10, o gal ir 20 metų.
Gerbiamieji kolegos, paklauskime mūsų kolegų Europos Sąjungoje vokiečių, kaip jie šiandien vertina savo buvusios Vyriausybės, savo valdžios sprendimus prieš turbūt 20 ar daugiau metų atidarant savo darbo rinką ir pakviečiant tuomet iš trečiųjų šalių atvykti vadinamuosius specialistus ir darbo jėgą? Ką jie šiandien mano apie tą sprendimą ir apie tą savo valdžią, politikus, priėmusius šiuos sprendimus? Aš kviečiu nedaryti tokios klaidos, nekartoti tokios klaidos. Atsakymas paprastas – mokėkime daugiau saviems, nereiks ieškoti svetimų. Aš kviečiu nepritarti šiam sprendimui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – G.Šileikis. Prašom.
G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad žmogaus vertę ir žmogišką požiūrį pirmiausia mes turėtume pademonstruoti būdami europiečiai. Kai žmogus atvyksta į Lietuvą dirbti, mes turime suteikti galimybę pagal tam tikrus reikalavimus, tam tikras nuostatas, kurios galioja ir šiandien, atvykti jo šeimai. Visi puikiai žinome, kad žmogaus, gyvenančio kartu su šeima, ir socializacija, ir darbas, ir veikla būna daug produktyvesnė. Manau, kad žmogus, gyvendamas kartu su šeima, su vaikais, kurie atvyksta į tą šalį, kurioje jis dirba, jam yra sudarytos normalios sąlygos… yra tikrai humaniškas požiūris. Būdami civilizuotos šalies civilizuoti žmonės turėtume suprasti tą žmogiškumo faktorių ir pritarti šiam siūlymui. Frakcijos vardu siūlyčiau šį įstatymą svarstyti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Iš pradžių turi būti sprendimas dėl to, ar pritaria Seimas po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti (išsakytos nuomonės) ir balsuojame, ar po pateikimo pritariame Prezidento dekretu teikiamam įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-3192.
Balsavimo rezultatai. 57 balsavo, 44 – už, 2 – prieš, 11 susilaikė. Po pateikimo projektui yra pritarta. Dar, matau, dėl vedimo tvarkos eilės tvarka – I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratai prašytų, jog mes nesvarstytume įtrauktos į šiandienos darbotvarkę Seimo rezoliucijos dėl sutikimo…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena, mes galbūt galime stabtelti minutę, turime pabaigti procedūras dėl šio klausimo: kokie komitetai svarstys klausimą, datos, ir tada apsispręsime dėl kito klausimo, gerai? Kolega V.Čepas dėl šio klausimo? V.Čepas. Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Iš esmės J.Veselka, aišku, yra teisus ir reikėtų formuluoti taip, kaip jis sako, nes pažiūrėkite. Aš sutinku, jeigu atvažiuotų į Lietuvą retas specialistas, kurio kvalifikacija labai aukšta. O dabar važiuoja suvirintojai, vamzdžių lankstytojai, visokie kitokie žmonės, kurie gali būti puikiai paruošti ir Lietuvoje. Kažkodėl ne, veža iš ten. O kodėl veža? Aišku, nes jiems reikia mažiau mokėti. O mūsų pačių žmonės dėl šito dalyko kenčia. Štai esmė ir viso šio įstatymo ydingumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau eilės tvarka J.Razma. Prašom.
J.RAZMA (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes darbotvarkę patvirtinome, ir ji turi būti įgyvendinama. Jeigu Socialdemokratų frakcija nori stabdyti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi Razma, dar nebaigėme šito klausimo svarstyti.
J.RAZMA. Bet jau buvo socialdemokratų pasakyta.
PIRMININKAS. Ne, aš nutraukiau gerbiamąją Ireną. Jai bus suteiktas žodis, kai baigsime šį klausimą. Ar galime stabtelti?
J.RAZMA. Aš tik baigsiu sakinį pabrėždamas, kad socialdemokratai gali iš karto prašyti pertraukos iki kito posėdžio, o ne stumdyti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū, bet primenu, kad mes dabar svarstome darbotvarkės 5 klausimą. G.Šileikis eilės tvarka. Žodis jums.
G.ŠILEIKIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu siūlau šį pateiktą įstatymą svarstyti skubos tvarka vadovaujantis pagrindiniu žmogiškumo faktoriumi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Aš tiek daug ir taip giliai nebandau svarstyti žmoniškumo faktorių. Aš tik siūlau pagrindiniu komitetu Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Dėkui. Šį klausimą svarstant pagrindinis paprastai yra Žmogaus teisių komitetas, Užsienio reikalų komitetas būdavo papildomas. Bet jeigu Seimo valia bus tokia, žiūrėsime.
J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Norėčiau pasiūlyti, jog Žmogaus teisių komitetas būtų pagrindinis svarstant šį klausimą, ir taip pat būtinai noriu replikuoti dėl vienos anksčiau nuskambėjusios kalbos.
Žmogaus vertės ir žmogaus garbingumo negalima skirstyti pagal tai, kokį darbą jis dirba ir kokią profesiją jis įgijęs. Minėti suvirintojai, vamzdžių tiekėjai, klojėjai yra garbingos profesijos, gerbtinos lygiai taip pat kaip ir bet kurios kitos. Jokiu būdu ne antrarūšės. Taip nedera kalbėti parlamente.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš tikrai prašyčiau Seimo, nors čia buvo siūlymas skubą taikyti, kaip tik jos netaikyti. Kai ne taip seniai priiminėjome pagrindinį įstatymą, labai ilgai, kantriai, kruopščiai diskutavome su Vyriausybe, su institucijomis, su specialistais, kodėl Lietuvai reikia pasirinkti griežtesnį variantą. Dabar, pereinant prie labai didelės liberalizacijos, vėlgi reikėtų labai įdėmiai pažiūrėti visas pasekmes. Greita ranka šokinėti nuo labai griežto apsisprendimo prie labai laisvo, na, mažų mažiausiai yra nesolidu, daugių daugiausia – neatsakinga. Nenorėčiau, kad Seimas elgtųsi neatsakingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, gal mes galėtume apsispręsti, pavyzdžiui, svarstyti šį klausimą pratęstoje sesijoje ir manyti, kad tai yra terminas, kuris nėra vertimasis per galvą. Ar būtų bendras sutarimas dėl to? (Balsai salėje) Ne. Tada dabar balsuosime dėl siūlymo, kuris yra pateiktas Statuto numatyta tvarka. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo svarstyti projektą skubos tvarka. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame, kad būtų procedūriškai dėl to apsispręsta. Dėl svarstymo skubos tvarka.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 60 Seimo narių. 21 – už, 13 – prieš, 26 susilaikė. Nepritarta skubos tvarkai.
Dabar dėl komitetų turėsime apsispręsti. Nuskambėjo du siūlymai: pagrindiniu komitetu skirti arba Užsienio reikalų komitetą, arba Žmogaus teisių komitetą. Primenu, kad iki šiol užsieniečių teisinės padėties įstatymus kaip pagrindinis svarstydavo Žmogaus teisių komitetas, papildomas būdavo Užsienio reikalų komitetas. Gal galime dėl to sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Kolega H.Žukauskas nori, kad būtų balsuojama. Tai bus alternatyvus balsavimas. Kitų siūlymų dėl pagrindinio komiteto nėra. Balsavimas eilės tvarka, kaip ir buvo pateikta: balsavimas už reiškia pritarimą, kad pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas, balsavimas prieš reiškia, kad yra pritarimas pagrindiniu komitetu skirti Žmogaus teisių komitetą. Alternatyvus balsavimas, susilaikiusieji neskaičiuojami. Kolegos, procedūrinis balsavimas be motyvų išsakymo. Prašom balsuoti.
Balsavimo rezultatai. 19 – už Užsienio reikalų komitetą, 38 – už Žmogaus teisių komitetą. Ar Užsienio reikalų komitetas vis dar norėtų būti papildomas? (Balsai salėje) Gerai. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Sutarta. Ar dar siūlymų dėl komitetų būtų? Ne. Ačiū.
Dabar dėl datos turime apsispręsti. Ar tiktų, kad mes liepos 3 d. svarstytume klausimą Seime? Apgailestauju, Seniūnų sueiga nespėjo šio klausimo aptarti ir nepasiūlė datos. Kolega R.Smetona. Prašom.
R.SMETONA. Pirma, norėčiau pridurti, kad kaip papildomas turbūt turėtų būti ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Mes svarstėme tą klausimą.
Antra, dėl datos. Šioje pratęstoje sesijoje yra daug svarbesnių degančių klausimų, todėl siūlau svarstymą nukelti į rudens sesiją.
PIRMININKAS. Gerai, dėl to mes apsispręsime irgi alternatyviai. Dėl papildomo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Ar visi pritaria, kad jis būtų? Gerai, ačiū. Dar vienas papildomas komitetas skiriamas.
Dabar dėl datų. Mano siūlymas buvo liepos 3 d., kitas siūlymas yra rudens sesija. Kolegos, alternatyvus balsavimas. Balsavimas už reiškia pritarimą liepos 3 d., balsavimas prieš reiškia pritarimą, kad būtų svarstomas rudens sesijoje. Alternatyvus balsavimas. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame.
Balsavimo rezultatai. 59 balsavo, 21 – už, 38 – prieš. Klausimas grįš į Seimo plenarinį posėdį rudens sesijoje. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas, kolegos.
Dabar žodis I.Šiaulienei. Prašom. Atsiprašau, kad teko laukti.
I.ŠIAULIENĖ. Dar kartą ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Grįžtu prie šios dienos darbotvarkės 2-6 klausimo ir motyvuoju savo prašymą tuo, kad išvada buvo išdalinta jau praėjus net ilgajai pietų pertraukai. Nespėjo visi Seimo nariai susipažinti. Be to, per pietus frakcijų seniūnai sutarė, kad šio klausimo pateikimą mes darytume rytoj, ir tada antradienį bus svarstymas ir priėmimas. O vietoj jo siūlau imtis rezervinių klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra siūlymas išbraukti, jeigu teisingai supratau, klausimą iš darbotvarkės. A.Kašėta. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Noriu patikslinti, gerbiamoji Irena, kad nebuvo tokio seniūnų sutarimo. Bent aš, kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, nesutinku su tokiu pasiūlymu.
PIRMININKAS. Kolegos, formaliai žvelgiant, mes darbotvarkę ryte, taip pat ir vakarinio posėdžio, pasitvirtinome. Turbūt visi puikiai suprantame, kad šiandien kalbame tik apie procedūros pradžią. Gerbiamoji Šiauliene, aš noriu paklausti, gal jūs žinote, pasufleruotumėte mums kokį Statuto straipsnį, kuriuo remdamiesi jūs siūlytumėte išbraukti? (Balsai salėje) Darbotvarkė patvirtinta. Daugelis Seimo narių, spėju, taip pat ir dėl to laukia šio klausimo, tai kodėl mes turim keisti? Prašom, gerbiamoji Šiauliene.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcija turi teisę prašyti. Kita vertus, puikiai žinote…
PIRMININKAS. Primenu, jūs galite prašyti pertraukos, bet ne išbraukti. Arba parodykit Statuto straipsnį. Parodykit, pasakykit Statuto straipsnio numerį.
I.ŠIAULIENĖ. Pagal tai, kaip reglamentuoti visi kiti…
PIRMININKAS. Svarstant darbotvarkę. Dabar nėra darbotvarkės svarstymo stadija. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Svarstydami darbotvarkę sutarėme: galėsime pradėti klausimą svarstyti, tai yra jo pateikimas, jeigu bus išvada. O išvada atsirado prasidėjus jau kitam posėdžiui. Ir kai atsiranda išvada raštu, tas klausimas gali būti įtraukiamas į artimiausią posėdį, o artimiausias, deja, yra rytoj.
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pastaruoju metu retai palaikau socialdemokratus, bet šįkart noriu juos palaikyti, nes jie preciziškai tikslūs. Aš buvau svarstant paskutinį klausimą, čia daugelio nebuvo, ir iš tikrųjų posėdis baigėsi 7 minutės po 14 valandos. Registracija čia yra 14.20 val. Vadinasi, iš tikrųjų gerbiamoji I.Šiaulienė teisi, ir mes dėl šių dalykų turime būti preciziški. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar mes galėtume sutarti taip, kad aš, kaip posėdžio pirmininkas, paskelbiu pagal posėdžio darbotvarkę, kad svarstomas šis klausimas, ir atitinkamai viena iš frakcijų pasiūlo padaryti pertrauką iki artimiausio posėdžio? Tada mes galėsim be didelių diskusijų išspręsti šį procedūrinį klausimą. Tai būtų logiškas sprendimas. Netinka? Kolega V.Muntianas norėtų. Prašom.
V.MUNTIANAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gal galiu jūsų paprašyti, kad šiandien apsvarstytumėte šį klausimą. Aš pats jums pasiūlysiu savo paslaugas, galėsite atimti mano neliečiamybę ir išspręsti visas problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Razma – dėl vedimo tvarkos.
J.RAZMA (TSF). Čia buvo nepagrįsti teiginiai, kad negalime svarstyti. Dvi valandos praėjo po rezoliucijos įregistravimo ir galime svarstyti. Tik tokie yra reikalavimai dėl rezoliucijos, kiek atsimenu.
PIRMININKAS. Aš patikslinu – ne įregistravimo, o išdalijimo. Tie terminai – dvi valandos – yra tikrai praėję. Žvilgtelkime į savo laikrodžius. Kolega A.Sysas dar prašo.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, kai aš jūsų klausiu, kokiu straipsniu vadovaudamiesi jūs nukeliate vieną ar kitą dalyką, tada jūs nereaguojate. Bet šiuo atveju seniūnę klausėte, kokiu straipsniu vadovaujantis. Aš manau, nedarom išlygų, nes iš ryto buvo lygiai toks pat dalykas, kai mes pažeidėm Statutą, nes nebuvo tokios nuostatos, kad nukeltume klausimo svarstymą išvis neaišku iki kada. Kai mes priimsime sprendimą dėl pono V.Muntiano, tada kartu svarstysime ir Statuto klausimus. Aš klausiau: kokiu Statuto straipsniu remiantis buvo priimtas tas sprendimas?
PIRMININKAS. Paskutiniu Statuto straipsniu, kai sprendžia…
A.SYSAS. Kaip nori Seimo posėdžio pirmininkas, taip?
PIRMININKAS. Taip. Ar manot, kad tai yra neteisėta? Kolegos, aš siūlau judėti į priekį.
Skelbiu, kad mes pradedame svarstyti vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimą, kurio numeris yra šeštasis, – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį V.Muntianą“ projektą. Ar yra kokių nors procedūrinių siūlymų pradėjus svarstyti šį klausimą? Ne. Tai kviečiu į tribūną komisijos pirmininką V.Žiemelį pateikti rezoliucijos projektą. J.Olekas. Prašom, kolega.
J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano turimas Statutas, kurio paskutinis variantas išdalytas Seimo nariams, nurodo, kad paskutinis straipsnis yra 262. Jis skamba taip: „Seimo statuto keitimo tvarka. Seimo statutas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi bei keičiami didesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“ Tai štai koks yra paskutinis straipsnis, nesuteikiantis jums…
PIRMININKAS. Aš kaltas, labai kaltas, pasitikslinu, 261 straipsnis. Jeigu jums nuo to palengvėjo.
Pradedame svarstyti klausimą. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną V.Žiemelį. Svarstome rezoliucijos projektą, kurio registracijos Nr.XP-3214.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad tie, kurie nori, kad dar šiandien nesvarstytume, gali paprašyti pertraukos. Juk nėra jokios problemos. Man nepradėjus kalbėti. Tai gal geriau padarykime iš karto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš formaliai net ir paklausiau, ar yra kokių nors procedūrinių siūlymų. Jų nebuvo, todėl jūs kalbėkite ir jauskitės turįs 10 minučių pateikti.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs visi gavote mūsų komisijos pažymą, taip pat rezoliucijos projektą, todėl aš nekalbėsiu apie tai, kas parašyta pažymoje. Visi su ja susipažinote. Tačiau Seimui atsiskaitysiu už komisijos darbą ir visą komisijos proceso eigą.
Pirmajame posėdyje mes išklausėme pirmiausia, kaip ir bendru komisijos sutarimu, Seimo nario V.Muntiano paaiškinimų. Po to išklausėme generalinio prokuroro paaiškinimų dėl Seimui pateikto pranešimo, nurodytų faktų dėl Seimo nario V.Muntiano pagrindimo. Papildomai taip pat paprašėme paaiškinimų ir atsakingo už šią bylą prokuroro Aido Mažeikos. Po to aptarėme, kokia medžiaga mums reikalinga, kad galėtume apsispręsti dėl sprendimo, ar leisti V.Muntianą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar ne. Ir sutarėme, kad prokuroras pateiktų kitam posėdžiui vaizdo ir garso medžiagą, stenogramas ir kitą medžiagą, pagrindžiančią prokuroro teiginius, išdėstytus jo pranešime.
Antrasis posėdis prasidėjo neįprasta darbotvarke, nes prieš pat posėdį buvo gautas V.Muntiano pareiškimas. Pirmiausia turėjome išnagrinėti V.Muntiano pareiškimą, o po to jau spręsti, išklausyti prokuroro pateiktą medžiagą. V.Muntiano pareiškimo esmę labai trumpai pasakysiu. Jis manė, kad įtarimų pareiškimas yra ne tas pats, kas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Ir norėdamas gauti Seimo sutikimą, prokuroras privalėjo į Seimą kreiptis tik tuomet, kai jis bus patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir taps kaltinamuoju. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnis, kaip teigia V.Muntianas, nurodo, kad Seimo sutikimas reikalingas traukiant Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. Suvaržyti Seimo nario laisvę galima tik jį patraukus baudžiamojon atsakomybėn. Jis mano, kad įtariamojo ir kaltinamojo statusai yra skirtingi, tik tuo atveju, kai jis taptų kaltinamuoju, gali būti prašoma patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Leisti patraukti, atsiprašau. Į šį posėdį mes pakvietėme ir Teisės departamento baudžiamosios teisės specialistą, kuris mums paaiškino teisinius niuansus, kad vis dėlto tą galima daryti. Komisija bendru sutarimu nutarė tęsti posėdį, be to, jau yra ne vienas precedentas iš Seimo darbo, kai prokurorai prašo duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir Seimo narius, kuriems yra pareikštas įtarimas, o ne kaltinimas.
PIRMININKAS. Dėkui.
V.ŽIEMELIS. Toliau…
PIRMININKAS. Dar tęsite? Padarėte tokią pauzę, maniau, lyg ir baigėte. Prašom tęsti.
V.ŽIEMELIS. Ne, nebaigiau dar. Taip pat prokurorui informavus, kad baudžiamojoje byloje komisijos narys A.Baranauskas buvo apklaustas liudytoju, todėl jiems būtų sudėtinga atskleisti byloje esančią medžiagą po šių prokuroro žodžių, pats A.Baranauskas nusišalino, ir komisija tęsė darbą be šio Seimo nario, būdama 12 narių sudėties.
Komisija susipažino su prokuroro Aido Mažeikos pateikta medžiaga, įrodančia prokuroro pranešime minimus faktus, nuosekliai išdėstyta įvykių seka, kuri buvo pagrįsta garso, vaizdo medžiaga, stenogramomis ir kita medžiaga. Po to komisija priėmė štai tokį sprendimą: „Vadovaudamasi Seimo statuto 23 straipsniu, Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Seimo 2008 m. birželio 17 d. nutarimo Nr.X-1614 „Dėl Laikinosios tyrimų komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį V.Muntianą sudarymo“ 4 straipsnyje suformuluotą Seimo pavedimą, siūlo Seimui duoti sutikimą, kad Seimo narys V.Muntianas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė“. Siūlo jums pateiktą rezoliucijos projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, septyni Seimo nariai nori jūsų paklausti. Klausimams skiriama 10 minučių. Eilės tvarka – A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis komisijos pirmininke, kolega, aš manau, kad komisija labai preciziškai turėjo nagrinėti visus tuos dalykus, ir, tikiuosi, gal taip ir buvo. Imunitetas ne šiaip sau duodamas. Galbūt apskritai reikėtų panaikinti imunitetą 63 Seimo nariams, balsavusiems už „Leo Lt“ projektą, bet tai kitos darbotvarkės klausimas.
Aš norėčiau paklausti. Man jūsų pažymos 2 puslapyje kelia įtarimą vienas dalykas, ar jūs tikrai tai išnagrinėjote. Skambučiai tarp V.Muntiano ir M.Grūdės, kur jūs rašote, – taigi nebuvo duota sankcijų, kiek yra žinoma, nei V.Muntiano telefonui pasiklausyti, tai yra teismo sankcijos, nei M.Grūdės telefonui pasiklausyti. Vadinasi, buvo klausomasi nesankcionuotai. Ar tikrai jūs preciziškai esate ramūs, kad viskas ištirta? Ar komisija domėjosi, kas gi nutekino ir ar bus ištirta operatyvinė informacija „Lietuvos rytui“? Ar čia tikrai nekvepia tam tikrais užsakymais ir susidorojimais? Tai norėtųsi žinoti prieš apsisprendžiant ir balsuojant.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, norėčiau jums pasakyti, kad štai ta pastraipa, jeigu jūs paseksite, tai yra iš generalinio prokuroro pranešimo, faktiškai tik gražesne literatūrine forma pateikta, bet yra generalinio prokuroro panešime minimi faktai.
Galiu pasakyti, iš karto iškilo problema, ar prokurorai nevykdė V.Muntiano telefoninių pokalbių pasiklausymo. Tokios abejonės iškilo ir keliems komisijos nariams, bet tai yra ne mūsų komisijos reikalas, yra Operatyvinės veiklos kontrolės komisija. Mūsų komisijos darbe dalyvavo šios komisijos pirmininko pavaduotojas V.Čepas, jis tai girdėjo, užfiksavo ir imsis tam tikrų veiksmų, kad išsiaiškintų, ar galėjo taip būti. Aš pats dar kartą paskambinau generaliniam prokurorui ir paklausiau, ar prokurorai šioje byloje pakankamai nuosekliai ir gerai kontroliavo operatyvininkų darbą. Man buvo pasakyta, kad būtent šioje byloje jie yra užtikrinti, kad V.Muntiano telefoninių pokalbių nebuvo klausomasi. Aš perduodu prokuroro žodžius. Jo paklausiu, ar galima pasakyti tai, ką jis atsakė. Jis man davė tokį sutikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, kiek suprantu, mes nevykdome nei prokuroro, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisėjo funkcijų. Iš mūsų prašoma tik suteikti teisėsaugos institucijoms teisę apklausti gerbiamąjį V.Muntianą. Kaip jums atrodo, jeigu Seimo nariai, solidarizuodamiesi tarpusavyje, neleisime teisėsaugos institucijoms atlikti šių funkcijų, ar nebus suduotas galutinis smūgis teisėsaugos institucijoms, kad yra pareigybių arba konkrečiai asmenų, kurių teisėsaugos institucijos turi nekibinti bet kuriuo atveju, ir pasakyta: gerbiamoji Specialiųjų tyrimų tarnyba, jūs gaudykite gydytojus, kelių inspektorius, vištų gaudytojus, bet ten, kur yra aukšti pareigūnai, negalima. Ar nesusiformuos tokia nuomonė?
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Generalinis prokuroras šiek tiek plačiau prašo, ne vien tik apklausti, bet prašo sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Čia yra platesnis jų toks konstitucinis prašymas. Jeigu būtų galima plačiau atsakyti į šį klausimą, aš pateiksiu papildomai ir savo nuomonę. Mano požiūriu, mes, Seimo nariai, turėtume taisyti ir Baudžiamojo proceso kodeksą, kuris šiandien iš esmės įpareigoja bet kuriuo atveju, turint tam tikrą tik paviršutinę, net ir operatyvinę informaciją, pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai yra blogai. Aš galiu pasakyti, pavyzdžiui, per metus iškeliama apie 90 tūkst. bylų, o į teismą nukeliauja tik apie 16 tūkst. ir dar kiek išteisina. Tai matote, yra dirbama visiškai be reikalo, labai daug dirba tyrėjai, dirba prokurorai – į šiukšlių dėžę. Tai yra labai blogai. Turime susimąstyti. Teigiama, kad kodeksas yra progresyvus, europietiškas, bet gal dar mes nesame tokie. Manyčiau, čia yra pagrindinė problema. O kad prokurorams reikia leisti dirbti, tai, manau, tą nusprendė ir komisija.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegai yra pareikšti gana rimti įtarimai, tai yra organizavo valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir suklastojimą. Kiek žinau, pagal Valstybės tarnybos įstatymą kiekvienas pareigūnas, eidamas pareigas, pasirašo savo funkcijas, taip pat prisiima atsakomybę už šių funkcijų įgyvendinimą ir savo veiklos vykdymą pagal Lietuvos galiojančius įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.
Dėl suklastojimo. Yra toks apibrėžimas, kai tas žmogus veikia ir ką nors padaro neteisėtai, pakeičia dokumentą, suklastoja parašą. Kiek žinoma, tokių dalykų nebuvo padaryta. Ar čia tokie pareikšti įtarimai nėra perdėti, sakyčiau, per daug griežti? Mano supratimu, kiekvienas valstybės tarnautojas…
PIRMININKAS. Laikas!
Z.BALČYTIS. …privalo pats atsakyti už savo veiką, ir niekas negali nurodyti. Priešingu atveju, kiekvieno Seimo nario skambutis į ministeriją sekretoriui su prašymu paspartinti atsakymą į klausimą, dėl lėšų skyrimo savo vienmandatei irgi gali būti traktuojamas kaip organizuoti dalykai, kas yra čia.
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Jums sudėtinga klausti, nes jūs nedalyvavote šioje komisijoje, o man sudėtinga jums atsakyti. Mes komisijoje pažadėjome prokurorui, kad neatskleisime ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jos atskleidimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Be to, jeigu mes atskleistume, norėčiau priminti, kad ir mums yra baudžiamoji atsakomybė už ikiteisminio tyrimo medžiagos paskleidimą be prokuroro sutikimo. Norėdamas atsakyti į jūsų klausimą, turėčiau kalbėti tai, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė ir man. Taigi aš neturiu teisės kalbėti.
Antra vertus, teoriškai galiu pasakyti, ne tik konkretaus dokumento suklastojimas, kaip jūs sakote, netikrų žinių įrašymas ir panašiai. Jeigu jūs skaitėte pažymą, ir kalbama apie įrašymą tam tikrų žinių, neatitinkančių tikrovės.
PIRMININKAS. Jūs norite patikslinti klausimą? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
Z.BALČYTIS. Gana įdomi situacija, nes mes, visi Seimo nariai, turėdami priėjimą prie tam tikros informacijos, šiandien negalime klausti, kadangi jūs negalite atsakyti, o mes klausiame todėl, kad nebuvome šioje komisijoje ir ne viską žinome. Tokia paradoksali situacija. Gal ateityje reikėtų organizuoti uždarus Seimo posėdžius ir tada būtų galima iš tikrųjų pasiaiškinti?
V.ŽIEMELIS. Gal galėčiau trumpai atsakyti. Visiškai sutikčiau, galbūt ir taip, tačiau mes turime šią informaciją. Netgi uždarame posėdyje mes negalėtume jums jos pateikti, net uždarame posėdyje. Jūs patikėjote mumis, tai tikėkite. O kitą kartą, jeigu netikite, prašykitės patys į tą komisiją. Norinčių būti šioje komisijoje, ko gero, nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, štai jūs, atsakydamas į klausimus, sakėte, kad nebuvo klausomasi Seimo Pirmininko, o prokuroras, stovėdamas šioje tribūnoje, aiškiai citavo, kad iš telefoninių pokalbių nustatyta tas ir tas. Tai kaip dabar suprasti? Ar prokuroras netiesą sakė, ar jūs netiesą sakote?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Petrai, jūs labai gudriai užduodate klausimą ir galvojate, kad aš jums atsakysiu. Aš sakiau tiesą ir prokuroras sakė tiesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimas neprieštarautų, kad galėtų paklausti likę du norintys paklausti? Paskutinis klausia A.Baranauskas. Prašom.
A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad Seime susiklosčiusi praktika, kai yra panaikinamas imunitetas… Aiškumo šiuo klausimu nėra. Ar nevertėtų Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad gautų išsamų išaiškinimą, nes, kaip rodo praktika, ir buvusių Seimų buvo iškeliama daug įtarimų, o paskui tos bylos subliūkšta ir padaroma didelė žala pačiam žmogui?
V.ŽIEMELIS. Ir taip, ir ne. Kiekvienas Seimo narys turi tokią teisę, ir nebūtinai vien tik Seimas, tačiau ir Seimo narių grupė turi tokią teisę. Baudžiamajame procese yra žengtas tam tikras žingsnis siekiant palengvinti ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorų darbą – numatytas vadinamasis specialiojo liudytojo statusas. Aš jį tik pavadinau specialiuoju liudytoju, tačiau Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnyje yra leidžiama apklausti vadinamąjį būsimąjį įtariamąjį. Tačiau, matyt, šiuo atveju prokurorams to yra per maža.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū, gerbiamasis komisijos pirmininke. Pateikėte komisijos išvadą ir atitinkamą rezoliucijos projektą.
Dabar galėtume elgtis dvejopai: apsiriboti pateikimu arba surengti diskusiją, įskaitant tiesę kalbėti ir Seimo nariui V.Muntianui, nes jis yra asmuo, susijęs su šiuo svarstomu klausimu. Rezoliucijų svarstymo tvarka pagal Statutą tokia, kad pateikimo stadija iš esmės kartu yra ir svarstymo stadija. Tada galėtume tą procedūrą tokiu būdu ir vykdyti. Gerbiamieji kolegos, jeigu priimtina, kviečiu į tribūną V.Muntianą tarti žodį ir po to pageidaujantys frakcijų atstovai ir Seimo nariai taip pat galėtų dalyvauti diskusijoje. Tuo šiandien šio klausimo svarstymas būtų baigtas. Ar tinka taip?
Gerai, kolegos, ačiū. Taip sutarėme. Prašom, gerbiamasis kolega.
V.MUNTIANAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tikrai mano situacija labai prasta. Niekada negalvojau, kad tokia kada nors gyvenime atsiras. Labiausiai vertinau dorą, sąžinę, garbę, stengiausi pagal šias vertybes organizuoti savo darbą. Per 12 vadovavimo Kėdainių savivaldybei metų pelniau žmonių pasitikėjimą. Šiandien, galima sakyti, visa tai praradau. Praradau ir tą sukauptą žmonių pasitikėjimą, ir ko labiausiai man gaila – tai jūsų, kolegos, pasitikėjimą mano padorumu, sąžiningumu, garbingumu. Dėl to, žinoma, labai gailiuosi.
Tačiau negaliu sutikti su generalinio prokuroro teikime išdėstytais kai kuriais faktais. Visų pirma noriu pasakyti apie A.Baranauską, kuris vakar dėl to, kas buvo pasakyta, kad viena byla, kuri yra dėl Kauno miesto centre, netoli Karininkų ramovės, susijusi su dviem Kauno verslininkėmis… ir ši byla dėl sklypų perskirstymo Kėdainių rajono Angirių kaime yra sujungtos. Aš jus kviečiu perskaityti generalinio prokuroro teikimo pirmą ir antrą ir pastraipas ir jūs pamatysite, kad tai yra netiesa. Tos bylos tikrai nėra sujungtos ir dėl to epizodo, kuris buvo paminėtas, A.Baranauskas niekaip negalėjo atstatydinti iš komisijos.
Kitas dalykas, kuris man asmeniškai kelia nerimą, kaip gali atsitikti, kad komisija sudaryta Seimo, o tos komisijos pakeitimus daro kažkas kitas.
Taip pat negaliu sutikti dėl teiginių, kurie visų pirma yra dėl faktinio atskirto sklypo savininko. Mano svainis Algimantas Vasiliauskas dar 2003 metais buvo bandęs įsigyti toje teritorijoje sklypą iš ūkininko Mažeikos ir tik dėl to, kad po to, kai buvo pradėtas sandoris, ūkininko Mažeikos 10 kartų buvo padidinta kaina, turėjo to sandorio atsisakyti. Praeitų metų apie balandžio ar gegužės mėnesį Algimantas Vasiliauskas bandė įsigyti sklypą Angiriuose, mokyklą, kurioje nebevyksta pamokos ir kuri buvo aukcione parduodama, tačiau nesėkmingai. Ta mokykla yra šalia to sklypo, kurį jis įsigijo dabar, 2008 metų pradžioje.
Niekada niekam nebandžiau daryti įtakos ir manau, kad neatsirastų žmogaus, kuris galėtų šiandien pasakyti, kad aš naudojausi savo Seimo Pirmininko padėtimi ir bandžiau daryti įtaką. Sprendžiant sklypų atskyrimo klausimą, taip pat nebandžiau daryti tos įtakos ir visiškai sąmoningai kreipiausi ne į Kauno apskrities viršininką, kuris yra deleguotas Pilietinės demokratijos partijos (galbūt būčiau galėjęs jam daryti įtaką kaip partijos pirmininkas ir Seimo Pirmininkas), bet pasirinkau žmogų, kuris, mano akimis, geriausiai išmanė tą reikalą, kuris geriausiai žinojo tą sritį, ir bandžiau su juo spręsti visus klausimus. Jokių neteisėtų prašymų jam tikrai nepateikiau, ir tai gali paliudyti tie slapti įrašai, kurie buvo daromi man nežinant, nes ten yra užfiksuota, kad aš jo prašiau padaryti viską oficialiai, laikantis visų įstatymų ir visų terminų.
Kitas dalykas, kurį noriu šiandien pasakyti, kad jokių teisinių pasekmių Virginijaus Vizbaro sprendimai nesukūrė, nes sklypų atskyrimas ir buvusių statinių pamatų tuose sklypuose pažymėjimas nesudaro prielaidų statyti ką nors ant tų pažymėtų arba ant tų buvusių statinių pamatų. Jūs puikiai žinote, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus šiandien galima statyti tik ant gyvenamosios statybos, tik ant sodyboje išlikusių gyvenamojo namo pamatų. Ant sodyboje išlikusių gyvenamojo namo pamatų. Mes juk kalbame apie išlikusius buvusios lentpjūvės pamatus. Tuomet daryti išvadas, kad ten kažkas turėjo tikslų ką nors statyti, iš tikrųjų yra visiškai nepagrįsta. Tą galiu užtikrinti.
Kreipiausi į V.Vizbarą kaip į fizinį asmenį, prašydamas, kad jis tarpininkautų surandant firmą, kuri glaustais terminais už prieinamą kainą galėtų atlikti sklypų perskirstymą. Iš tikrųjų jis man gana greitai pasakė, kad tokia firma yra, ji per pusantro mėnesio už 2 tūkst. Lt gali visa tai padaryti, ir tuos 2 tūkst. Lt aš jam perdaviau.Šiandien galiu pasakyti, kad tie 2 tūkst. Lt yra įnešti į tos įmonės, kuri rengė atskyrimo projektą, kasą. Viskas sumokėta taip, kaip to reikalauja įstatymai.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti dėl to, kad, tarkime, buvo falsifikuojami tam tikri dokumentai. Tai, kad toje vietoje buvo lentpjūvė, liudija visi ten dirbę žmonės ir dar gyvas dirbtuvių vedėjas Vytautas Krasauskas, kuris taip pat kalba apie tai. Yra tos lentpjūvės darbininkas Vytautas Jurevičius, jis taip pat sako, kad tie statiniai ten buvo iki to laiko, kai 2003 metais sudegė lentpjūvė. Dėl to sudegimo fakto yra iškelta baudžiamoji byla, ten taip pat pažymėta, kad visi tie statiniai buvo, ir tie pamatai galėjo išlikti. Kitas dalykas. Kai baigėsi baudžiamoji byla dėl to pastato sudegimo, aš, kaip tuometinis savivaldybės meras (tai statiniai, buvę vandens apsaugos zonoje, ir vieta yra patraukli gyventojams), daviau nurodymą ir kontroliavau to nurodymo įvykdymą, kad likusios statybos šiukšlės, nuodėguliai būtų sustumti, išvežti ir kad ta vietovė būtų planiruota. Galėjo taip atsitikti, dabar negalėčiau to patvirtinti, kad tie stulpiniai pamatai lentpjūvės, kuri toje vietoje buvo, galėjo būti planiravimo metu ir išlyginti.
Šiandien taip pat gailiuosi, kad nėra išspręsti ir Baudžiamojo proceso kodekso tam tikri reikalavimai, kad iš tikrųjų yra prieštaravimų tarp Konstitucijos 62 straipsnio dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio ir Baudžiamojo kodekso tam tikrų reikalavimų… Apie tai kalbėjo laikinosios komisijos pirmininkas V.Žiemelis, todėl aš nekalbėsiu. Taip pat labai gailiuosi dėl to, kad atitiko taip, kad įvykis buvo, kaip jūs žinote, nufilmuotas liepos mėnesio pradžioje, o žiniasklaidoje tas įvykis ir ta operatyvinė medžiaga buvo išplatinta kovo mėnesį. Labai gailiuosi dėl to, kad medžiaga ir operatyvinė veikla, ir slaptas filmavimas buvo pradėtas liepos mėnesį, o baudžiamoji byla pradėta tik 2008 m. sausio 10 d., kaip yra pažymėta generalinio prokuroro teikime.
Negaliu nesigailėti to, kad man, kaip Seimo Pirmininkui, dar buvusiam, ir mums kartu visiems nepavyko išspręsti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir stebėsenos klausimų, nes ir šiandien neįtrauktų į apskaitą pinigų, neaiškios kilmės pinigų, politinių kampanijų veikloje yra gana daug. Neišspręsti iki šiol pinigų plovimo klausimai.
Bet labiausiai gailiuosi, žinoma, dėl jūsų brangaus laiko, sugaišto dėl šio klausimo, kuris pasekmių, dar kartą noriu pasakyti, jokių nenumato. Nes statyti ką nors ant buvusios lentpjūvės pamatų neleidžia Lietuvos Respublikos įstatymai, o ir jokių prašymų, susijusių su žemės paskirties pakeitimu arba su statybos leidimais, tikrai nebuvo prašoma ir nebuvo išduota.
Ir, žinoma, labiausiai gaila jūsų laiko. Kad jūs daugiau to laiko šiam reikalui neleistumėte, aš jūsų labai nuoširdžiai prašau – atimkite mano, kaip asmens, neliečiamybę, kaip tą traktuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Manau, kad ikiteisminio tyrimo metu visi tie klausimai, apie kuriuos čia kalbėjau, bus išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti trys Seimo nariai. toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Matau, kad gerbiamasis P.Gražulis pats ateina. Prašom. P.Gražulis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, visi suprantame, kad tai nėra maloni procedūra ir kad šios procedūros mūsų Seimui garbės nedaro. Jeigu pažvelgsime į šį klausimą iš esmės ir į prokuroro pateiktą medžiagą, aš manau, kad ji yra ne tik teisinio pobūdžio, bet ir moralinio pobūdžio. Kokios bus teisinės pasekmės, nuspręs teismas. Bet tai, ką sužinojo visuomenė, perskaičiusi tai, kokie vyksta pokalbiai ir kokius davė nurodymus Seimo Pirmininkas Kauno apskrities viršininko pavaduotojui, ir ko jis siekė, aš manau, kad Lietuvos piliečiai jau susidarė savo nuomonę ir turi tam tikrą moralinį ir politinį įvertinimą… Šiandien mes pastebėjome, kad yra tam tikrų spragų Baudžiamajame kodekse, kad vis dėlto yra iškeltas labai didelis skaičius baudžiamųjų bylų, tačiau faktiškai teismus pasiekia tik dešimtadalis. Tai iš tikro yra mūsų įstatymų spragos. Bet aš manau, kad ir kaip būtų, šiandien neturime jokio kito pasirinkimo. Jeigu bandome išlikti nors kiek teisine valstybe, jokiu būdu negalime užkirsti kelio prokuratūrai atlikti visus ikiteisminio tyrimo procesus ir leisti apklausti gerbiamąjį V.Muntianą, kad ir kaip tai kai kam būtų skaudu. Žinoma, mes nesame teisėjai ir neturime teisės teisti, tegul teisingumą vykdo teismai, bet aš patarčiau visiems kolegoms Seimo nariams, kad nesakytų, kad Seimo nariai, nesvarbu ar esame iš dešinės, ar iš kairės, kažkaip vienas kitam atstovauja, vienas kitą gina, vis dėlto turime sudaryti galimybę. Tuo labiau kad asmuo, dėl kurio kreipėsi prokuratūra, taip pat prašo, kad vis dėlto būtų suteiktos galimybės apklausti gerbiamąjį buvusį Seimo Pirmininką. Mes, manau, kito pasirinkimo neturime. Manau, turėtume vienbalsiai suteikti teisę ir leisti apklausti gerbiamąjį V.Muntianą. Tačiau jeigu įvyktų taip, kad vis dėlto ši byla teisiškai teisme būtų pralaimėta, manau, kad galbūt tada turėtume vertinti prokuroro, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbą. Taip, turime pasakyti, kad ypač atsakingai elgtis turi prokurorai, keldami baudžiamąsias bylas, kad dėl tų bylų, kurios iškeltos, jeigu jos teismuose buvo pralaimėtos, prokuroras turėtų pasiaiškinti. Galbūt ne Seimui, bet atsakingom institucijom, ar Generalinei prokuratūrai, ar dar kažkam, nes iš tikrųjų tos bylos, nors ir teismuose pralošiamos, padaro didelę žalą žmogaus asmeniniam gyvenimui. Bylos, ypač baudžiamosios, turėtų būti keliamos pagrįstai ir ne iš kažkokių nuogirdų, ir ne iš konkrečios surinktos medžiagos. Reikėtų pabrėžti dar vieną dalyką, kad sovietmečiu, kai buvo nedemokratinė valstybė, jeigu prokuroras, iškėlęs baudžiamąją bylą teisme, pralošdavo, toks prokuroras turėdavo pasiaiškinti arba būdavo net tokių atvejų, kai jis būdavo atleidžiamas iš pareigų. Šiandien, deja, atsakomybė prokurorams nėra numatyta, jeigu bylos yra pralošiamos teisme. Aš manau, kad prie šito klausimo dar reikia sugrįžti, reikėtų jį apsvarstyti, nes matome daug ydingų dalykų. Šiuo atveju dar kartą raginu visus Seimo narius vieningai pritarti ir leisti apklausti gerbiamąjį V.Muntianą.
PIRMININKAS. Dėkojame P.Gražuliui. Noriu priminti Statutą, čia yra parašyta taip: „Ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius už ir prieš“. Dabar išgirdome nuomonę už. Gerbiamasis Veselka, tokia pati nuomonė ar priešinga? Tokia pat. Leidžiame dar vienam. Prašom. Gerbiamasis J.Veselka. Kitokio dalyko čia nėra, diskusija ir yra už ir prieš. Pagal Statutą. (Balsai salėje) Gerbiamasis Daukšy, pasiskaitykite. Prašau. J.Veselka diskusijoje kalbės už.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kada klausiausi prokuroro, atrodė, kad prokuroras teisus. Dabar klausiausi V.Muntiano, atrodo, ir V.Muntianas teisus. Galiu pasakyti, kad mes čia nei prokurorai, nei teisėjai. Žiūriu, sėdi man iš dešinės gerbiamasis Č.Juršėnas, jis yra amžinas viršininkas. Bet kažkodėl per tiek jo viršininkavimo metų nė viena specialioji tarnyba nesikreipė, kad jį reikia apklausti. O galėtų. (Juokas salėje) Galiu pasakyti, kad man dabar iškilo tokia problema. Jeigu klausantis V.Muntiano atrodo, kad prokuratūroje sėdi kažkokie kenkėjai, kurie tik ir žiūri, kaip mums pakenkti, tai tokią prokuratūrą reikia likviduoti. O jeigu į valdžios viršūnę ateina žmonės, kurie pareigų kėlimą supranta tik taip, kad didėja jų teisės ir galimybės, o ne atvirkščiai, auga pareigos ir atsakomybė, irgi reikia žiūrėti, ar tokie žmonės turi teisę užimti aukščiausius valstybės postus? Mano supratimu, kiekvienas pakylėjimas laipteliais valstybės hierarchijoje yra tik atsakomybės padidėjimas. Kas leidžiama Seimo nariui, tai pavaduotojams, komitetų pirmininkams yra griežtesni reikalavimai.
Manau, šitas klausimas susideda iš dviejų dalių. Ar mes galų gale pamatysime, kad teisėsaugos institucijos dirba blogai, ir tas teisėsaugos institucijas reikia reformuoti, galbūt ir įstatymus keisti? Šiandien V.Žiemelis minėjo, kad tik kas šešta byla baigiasi sėkmingai, tai pažiūrėkime, kiek žmonių yra apkaltinama, prarandamas jų žmogiškasis autoritetas, o paskui pasakoma – atleiskite, čia viskas buvo netikėtai ir neaiškiai. Mūsų profesionalumui tinka… Jeigu pamatysime šitoje byloje, kad taip yra, tai turėsime atlikti kitus veiksmus, Baudžiamąjį kodeksą taisyti ar kitus veiksmus atlikti. Bet šiandien pasakyti, kad neleisime apklausti, tik apklausti ir kitas sankcijas taikyti, mes neatimame Seimo nario mandato… Manau, padarytume labai didelę klaidą visuomenės akyse, nes kaltinimas mums, kad mes giname savus, o daugiau nieko, yra labai didelis ir labai įsitvirtinęs visuomenėje.
Būtų labai gerai, kad mes leistume prokuratūrai atlikti visus veiksmus, o po to, kokie bus rezultatai, iš tikrųjų mums bus papildomai… Aš manau, reikia pritarti komisijos pasiūlymams, nes čia nei atimamas mandatas, nei nuteisiamas gerbiamasis V.Muntianas. Tik teisėsauga prašo leisti atlikti veiksmus, kuriuos mes numatėme priimdami įstatymus. Todėl dar kartą kartoju – reikia pritarti komisijos išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū J.Veselkai. Gerbiamasis A.Matulevičius, tokia pat nuomonė ar priešinga? Priešinga. Prašau. Aš galiu paskaityti 6 straipsnį…
A.MATULEVIČIUS (MSG). Aš žinau, kad Lietuvoje teisių vis mažėja ir mažėja, bet ką padarysi. Gerbiamieji kolegos, galima traktuoti ir taip, ir taip. Ponas J.Veselka dar tik ruošiasi įsitikinti, kad teisėsaugos institucijos neatlieka to darbo, kurį turėtų atlikti. Deja, mes kartu, Juliau, buvome anoje salėje, kai Seimas nedavė sutikimo patraukti mūsų kolegų V.Andriukaičio, V.Kvietkausko, A.Vidžiūno baudžiamojon atsakomybėn. Ir kuo tai baigėsi? Bandė tas bylas (žmonės padėjo mandatą) aiškintis ir viskas subliūško, bet jų gyvenimai buvo sudirbti. Iki šios dienos daug kas juos įsivaizduoja kaip kyšininkus, nors ten buvo visiškai kita medžiaga.
Iš tikrųjų gerbiamasis V.Muntianas, pasakysiu atvirai, paslydo, bet mano supratimu, pagal turimą medžiagą jau yra nubaustas. Jeigu mes taip būtume reiklūs visiems, tai pas mus daugybė pareigūnų jau neturėtų eiti savo pareigų. Jis šiandien sumokėjo gana aukštom pareigom ir tuo, kas nuolatos yra eskaluojama žiniasklaidoje ir visuomenėje.
Man atrodo, jeigu mes suprastume Konstitucijos imunitetą, kuris suteikiamas parlamentui… jis duodamas ne A.Matulevičiui, ne V.Muntianui, ne K.Daukšiui ar kam nors kitam, atsiprašau už pavardes, bet duodamas parlamentarui, tam, kad valstybėje į parlamentą nebūtų valomasi kojų. Parlamentas yra aukščiau už specialiąsias tarnybas. Čia yra esmė. Ir mes turime šitą vieną kartą suprasti. Mes to nesupratome per vadinamąjį VSD skandalą, nenorėjo mums padėti nė Prezidentas. Daug kas to nenori suprasti ir šiandieną, tai tikrai po vieną išgaudys ir susodins. Susodins remdamiesi kuo – neaiškiais telefoninių pokalbių įrašais, nes man niekas neįrodys ir iš prokuroro teikimo, ir iš šitos pažymos, kad pokalbiai tarp V.Grūdės ir V.Muntiano buvo įrašyti teisėtai. Tam reikia prokuroro sankcijos ir teisėjo sankcijos.
Šiandien mums ponas V.Žiemelis davė suprasti, kad tokių sankcijų nebuvo. Ponai, aiškinkimės šituos atvejus. Aš ne pirmą kartą ir anoje kadencijoje, ir šitoje sakiau – valstybė tampa policija blogąja to žodžio prasme. Tai kur mes nusivažiavome? Tą baisųjį KGB ir tai truputį anoji Komunistų partija bandė kontroliuoti. Sunkiai sekdavosi, atrodo, bet šiandien apskritai niekas nieko nekontroliuoja. Tai kodėl mes didžiausias bylas, kurias turime, viskas gerai… Kur mūsų 63 kolegos, balsavę dėl „Leo LT“ projekto ir atidavę į privačias rankas visą energetikos sistemą? Irgi kelkime bylas, kodėl prokurorai miega?
Aš manau, kad ir ponui V.Muntianui nereikėtų čia vaidinti labai nuolankaus šitoje vietoje, vis tiek jūsų nepasigailės. Per teismus aš dvejus metus ginu prieš poną A.Pocių savo garbę ir orumą – jokių šansų. Kada paprašai dokumentų ekspertizei, žinodamas, kad jie yra padirbti, joks teisėjas to neduoda. Viskas yra sutvarkyta. Netikėkite teisingumu, arba reikia turėti labai daug pinigų. Man jų trūksta, nežinau, ar jums irgi užteks. Patikėkite, advokatai kainuoja labai brangiai.
Mes šiandien turime spręsti, kolegos, labai rimtą dalyką. Ar imunitetas šiaip sau duotas, ar mes tik prieš rinkimus padarome dar vieną spektaklį, išsirenkame dar vieną auką ir ją sutvarkome. Aš siūlyčiau šiandien balsuoti ir neatimti ponui V.Muntianui imuniteto, kurį jam suteikė Konstitucija. Jeigu komisija įrodys papildomų faktų, jeigu įrodys, kad operatyvinė informacija buvo surinkta teisėtai, tada aš tikrai balsuosiu už tai. O dabar siūlyčiau to nedaryti ir nelaukti dar kelerių metų, o šiandien išsiaiškinti tuos dalykus. Komisija gali ištirti šitą faktą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Matulevičiui. Iš tikrųjų kalbėjo prieš rezoliuciją. Šiandien tuo svarstymu klausimą baigiame.
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas Nr.XP-2993. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys gerbiamasis R.Smetona gali neskaityti šito ilgo pavadinimo. Prašom pristatyti šį priimti parengtą Seimo nutarimą.
Dar dėl vedimo tvarkos gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tačiau mes turėtume aptarti, kada vyks tolesnis rezoliucijos svarstymas ir priėmimas, kad žinotume ir planuotume darbo laiką. Kol dar nepradėjome šio klausimo, aptarkime.
PIRMININKAS. Buvo lyg ir nuspręsta, kad Seniūnų sueiga nutars antradienį. Ar klystu, gerbiamasis Seimo Pirmininke? Buvo kalbama apie antradienį. Seniūnų sueiga tą ir nuspręs.
Prašom, gerbiamasis Rimantai. Primenu, priėmimas, bet trūksta, aš manau, žmonių. Aišku, bandysime užsiregistruoti. Dar A.Matulevičius nori kažką pasakyti.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar tiksliai nežinau, bet man sako, kad aš likau Mišrios frakcijos seniūnu, žinoma, su humoru. Bet iš tikrųjų, o kodėl mes neužbaigėme rezoliucijos? Kuo vadovaudamiesi, kuriuo Statuto punktu, neužbaigėme rezoliucijos? Kuriuo? Nuo pradžių neaišku, kokiais punktais vadovaujamės viską darydami šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Aš jau lyg ir pasakiau, kad šiandien Seniūnų sueiga nusprendė pateikimą daryti šiandien, o antradienį įtraukti svarstymą ir priėmimą. (Balsai salėje) Tai yra pateikimas ir svarstymas, o priėmimas antradienį. Jeigu atkreiptumėte dėmesį, tas yra parašyta darbotvarkėje, už kurią mes balsavome. (Balsai salėje: „Nebuvo balsavimo.“) Tai šiandien ir nereikia balsuoti. Dėl rezoliucijos balsuojame iš karto. Po svarstymo nebalsuojame. Iš karto priėmimas ir yra balsavimas.
Prašom, gerbiamasis Smetona.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, priimti teikiamo Seimo nutarimo projekto tikslas yra pratęsti NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų Lietuvos karinių vienetų, NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose teisinio pagrindo galiojimą iki 2010 m. gruodžio 31 d.; nustatyti Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose teisinį pagrindą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Taip pat šio nutarimo 2 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios ankstesnis 2006 m. priimtas analogiškas Seimo nutarimas.
Po svarstymo pasiūlymų negauta. Teisės departamentas pastabų ir pasiūlymų neturi. Kviečiu priimti šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau norinčių sakyti motyvus. Tai gal galime pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio nėra siūlymų, galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio? Matau, kad pritariame.
Gerbiamieji, registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, kurį pristatė gerbiamasis R.Smetona. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir t. t., projekto registracijos Nr.XP-2993. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame.
Už balsavo 41, prieš nėra, susilaikė 2. Priimta. Ir gongas.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-3012. Kviečiamas pranešėjas gerbiamasis Rimas. Prašom. Tai yra V.Saulis.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu priimti Seimo nutarimą „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“. Po svarstymo buvo apsvarstyta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Jie pastabų mums neturėjo. Taip pat buvo gauti mūsų Seimo komiteto kolegos D.Jankausko pasiūlymai. Dviem iš jų mes nepritarėme. Trečiam pritarėme iš dalies. Priimti šiandien teikiame patobulintą Seimo nutarimo projekto antrąjį variantą. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Sauliui. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų, galite eiti į savo vietą. Ačiū. Kadangi vienas straipsnis, galima iš karto priiminėti. Prašom pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“. Priėmimas. Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 38, prieš – 1, susilaikė 4. Priimta.
Noriu atsiklausti Seimo. Pagal darbotvarkę pertrauka. Ką darome? (Balsai salėje) Be pertraukos. Nėra prieštaraujančių, kad be pertraukos? Nėra.
Darbotvarkės 2-9a klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo tam tikrų straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2972, kurį teikia ministras V.Navickas. Pranešėjas – gerbiamasis S.Lapėnas. Nematau. Ekonomikos komitetas, kas? V.Orechovo irgi nėra. Audito komitetas, taip? A, gerbiamasis P.Vilkas. Prašom. Kviečiame gerbiamąjį P.Vilką, Ekonomikos komitetas, taip? O Audito komiteto gerbiamasis A.Skardžius? A, Vytautas. Gerai. Prašom. Primenu, svarstymas.
P.VILKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, apsvarstęs teikiamą Viešųjų pirkimų įstatymo tam tikrų straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2972, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis S.Lapėnas. Nr.XP-2972.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas birželio 18 d. apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-2972ES ir, 12 narių balsavus už, 1 susilaikius, prieš nebuvo, pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Paskui pakviesime dėl pasiūlymų. Ir gerbiamasis V.Saulis – Audito komiteto nuomonė. Primenu, po svarstymo.
V.SAULIS (LSDPF). Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Viešųjų pirkimų įstatymo tam tikrų straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta tikrai nemažai Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų. Pirmajai Teisės departamento išvadai mes nepritarėme. Taip pat nepritarėme ir antrajai Teisės departamento išvadai, nepritarėme ir ketvirtajai Teisės departamento išvadai, nepritarėme ir šeštajai, septintajai, aštuntajai, devintajai, dešimtajai, vienuoliktajai išvadoms. Kaip minėjau, jų tikrai labai daug, dvyliktajai pritarėme iš dalies, keturioliktajai Seimo Teisės departamento išvadai taip pat nepritarėme ir atsižvelgėme į šešioliktąją Teisės departamento išvadą. Taip pat buvo gauti „Kauno geležinkelių infrastruktūros“ filialo pasiūlymai. Kadangi geležinkelių kuravimo sritis priklauso Ekonomikos komitetui, mes pasiūlėme visus „Kauno geležinkelių infrastruktūros“ filialui pateiktus pasiūlymus svarstyti pagrindiniame komitete. Buvo gauti ir Seimo nario J.Razmos pasiūlymai. Gegužės 6 d. pasiūlymą jis atsiėmė, o gegužės 22 d. Seimo nario J.Razmos pasiūlymui mes nepritarėme.
Mūsų komiteto išvada yra iš esmės pritarti Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. Antras mūsų pasiūlymas – pasiūlyti pagrindiniam komitetui nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo siekiant, jog projekto 14 straipsnio, keičiamo 23 straipsnio 1 dalis, susijusi su skelbimų apie viešuosius pirkimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ atsisakymu, įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Šiam komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Vytautui. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį S.Lapėną. Kadangi Seimo nario J.Razmos pasiūlymams nepritarta, ar gerbiamasis Jurgis neatsiima savo pasiūlymų? Prašom paaiškinti.
J.RAZMA (TSF). Tuos pirminius pasiūlymus, kuriuos komitetas svarstė, formuluodamas išvadą, aš atsiimu. Tikiuosi, kad geranoriškai bus žiūrima į mano patikslintą pasiūlymą, kuris šiandien komitete buvo papildomai apsvarstytas. Galimybę jį pateikti, matyt, suteiksite vėliau?
PIRMININKAS. Jūs atsiimate siūlymą 92 straipsnio 6 dalies 5 punktui?
J.RAZMA. Aš atsiimu tą jo variantą, kuris yra išvados projekte, o kitą redakciją tam pačiam straipsniui, tikslesnę, aš pateikiau jau po išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kadangi nėra Seimo nario V.Orechovo, tai gal gerbiamasis S.Lapėnas pasakys komentarus, kodėl komitetas nepritarė.
S.LAPĖNAS. Seimo narys V.Orechovas buvo pasiūlęs papildyti projekto 10 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir išdėstyti taip: „Lietuvos standartų ir kitų leidinių projektų rengimo sutartims, kai jas sudaro perkančioji organizacija, turinti tam išimtinę teisę.“ Iš esmės galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme, kaip ir Viešųjų pirkimų direktyvose, yra numatytos dvi galimybės įsigyti paslaugą, kurių teikėjas turi išimtinę teisę. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta išimtis ir yra galimybė tokias paslaugas pirkti neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta neskelbiamų derybų sąlyga, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių, arba priežasčių, nesusijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes pateikti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus teikėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nustatytos išimtys, numatančios atvejus, kai įstatymo reikalavimai netaikomi, atitinka minėtose Viešųjų pirkimų direktyvose nustatytą baigtinį išimčių sąrašą, kuriame siūloma konkreti išimtis standartams nenustatyta. Todėl ir nepritarėme.
PIRMININKAS. Ar Seimo galiu paklausti, ar bendru sutarimu pritariame komiteto nuomonei nepritarti V.Orechovo pasiūlymui? Galime? Ačiū. Pritarta.
Yra gauti du pasiūlymai po išvados rengimo, nors komitetas yra pritaręs. Pagal Statutą turėtume nukelti į priėmimo stadiją. Ar sutinkame su tuo? Gerbiamasis J.Razma sutinka, taip? (Balsai salėje) Nereikės perregistruoti, bet tiesiog – į priėmimą. Tas pats ir dėl P.Vilko – į priėmimą, nes yra pavėluota, gauta po išvadų. Ačiū gerbiamajam S.Lapėnui. Po svarstymo nematau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1977(2*) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9b klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1977. Kviečiu pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Kas galite? Buvo užsirašęs gerbiamasis V.Žiemelis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamasis V.Žiemelis kviečiamas į tribūną. (Balsas salėje: „Nėra jo.“) Yra, yra, negirdi. Jūs pateiksite Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, nuomonę. Svarstymo stadija. Ruošiasi gerbiamasis V.Saulis. Yra. Ir gerbiamasis J.Palionis, jis irgi yra. Prašom.
V.ŽIEMELIS (MSG). Remdamasis gautomis pastabomis ir pasiūlymais, Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulino įstatymo projektą, bendru sutarimu nutarė pritarti patobulinto įstatymo antrajam projektui, konkrečioms išvadoms su siūlymu Seimui pavesti vienam iš pagrindinių komitetų, Ekonomikos komitetui, įstatymų projektus Nr.XP-1977(2) ir Nr.XP-2972 sujungti ir svarstyti kartu bei pateikti Seimui vieną sujungtą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Kviečiu gerbiamąjį V.Saulį pateikti Audito komiteto nuomonę.
V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (jis taip vadinosi anksčiau). Buvo išnagrinėtos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Aš paminėsiu, kurioms pastaboms nebuvo pritarta. Nebuvo pritarta antrajai jų pastabai nustatyti įgyvendinimo laikotarpį, tai jau netikslinga, nes institucijos pasirengusios šias nuostatas įgyvendinti. Taip pat buvo nepritarta trečiajai pastabai, kad atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nustatytas terminas ilgiau kaip tris mėnesius gali būti suprantamas nevienareikšmiškai, pavyzdžiui, kaip trys mėnesiai nepertraukiami arba iš eilės, arba trys mėnesiai per tam tikrą apibrėžtą laiką, minėtą nuostatą siūloma tikslinti. Komitetas nepritarė, nes terminas ilgiau kaip trys mėnesiai, atsižvelgiant į straipsnio 4 dalį, suprantamas kaip nepertraukiamas. Taip pat mes pagrindiniam komitetui siūlėme apsispręsti dėl su mokymusi susijusių išlaidų sumos nustatymo ir dėl mokymosi išlaidų atlyginimo.
Mūsų komiteto išvada – siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto siūlymus. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Palionį pateikti papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
J.PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas taip pat kaip papildomas svarstė šį įstatymo projektą. Iš esmės pritarėme pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlėme pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui:
Pirma. Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, parengti atskirą Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
Antra. Nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos dėl prokurorų mokymo įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Sujungti įstatymo projekto Nr.XP-1977 nuostatas dėl prokurorų mokymo su įstatymo projekto Nr.XP-2071 10 straipsnio nuostatomis.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Palioniui. Nematau norinčių kalbėti. Nėra, taip? Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta. Yra pasiūlymas priėmimui sujungti. Pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Galime tam pritarti? Ačiū.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2704. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys gerbiamasis S.Lapėnas. Svarstymas.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas birželio 18 dieną apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-2972 dėl Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių, ketvirto skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto variantą. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui. Komiteto sprendimas skamba taip: „Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo įstatymo projektu siūlomus spręsti konfidencialumo klausimus tiksliau sprendžia Vyriausybės pateiktas kompleksinis Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2972ES, kurio nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teise, Europos Komisijos ekspertais, taip pat į esminio pobūdžio Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento pastabas, taip pat į Audito komiteto, Seimo paskirto papildomu komitetu, pasiūlymą įstatymo projektą Ekonomikos komitetas siūlo atmesti.“
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam S.Lapėnui. Nematau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti po svarstymo? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2642(2)ES. Teikia ministras. Pranešėjai – gerbiamasis P.Jakučionis, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonė. Gerbiamąją L.Počikovską matau, A.Valionio nematau. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2642 ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiama gerbiamoji L.Počikovska pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo projektą Nr.XP-2642ES ir iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui:
Pirma. Patobulinti įstatymo projektą, 4 straipsnio 3 dalies 7 ir 16 punktus išdėstyti taip: „Kultūros paveldo departamento direktoriaus nustatyta tvarka rengia Kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, restauravimo, konservavimo ir tyrimo programą, Kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, paieškos ir grąžinimo programą, organizuoja jų vykdymą. Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą departamentas gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms.“ 16 straipsnis. „Organizuoja Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, paiešką ir grąžinimą, istorinės apžvalgos parengimą, kaupia, sistemina informaciją apie jas, organizuoja ir finansuoja leidinių apie Lietuvos kilnojamąsias kultūros vertybes užsienyje leidimą.“
Antra. Apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus.
Trečia. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi pasiūlyti Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti teisės akto projekto antikorupcinį įvertinimą.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Leokadijai. Kviečiu gerbiamąjį V.Bukauską, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-2642. Komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui su tam tikrais pasiūlymais. Kolegos, turite pasiūlymus. Taupydamas laiką neskaitysiu. Komiteto balsavimas – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Bukauskui. Kviečiu gerbiamąjį P.Jakučionį, nes yra pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Matyt, pirmiausia turėtume kalbėti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymų, kuriems jūs nepritarėte, ir po to Biudžeto ir finansų komiteto vieno pasiūlymo, kuriam jūs irgi nepritarėte. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo išbraukti iš įstatymo 4 straipsnio 2 dalies žodžius „atsižvelgdama į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus siūlymus.“ Komitetas nepritarė, nes Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte yra nurodoma, kad komisija teikia siūlymus, todėl ši nuostata turi būti įstatyme. Komitetas nepritarė išbraukimui.
PIRMININKAS. Kadangi komitetas neatsiėmė, mes turime balsuoti. O gal bendru sutarimu pritarsime pagrindinio komiteto nuomonei? Balsuojam. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto nuomonei, t. y. nepritariat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Aš pasakiau atvirkščiai, bet manau, visi supratot. Taip? Balsuojame už – pritariame pagrindinio komiteto nuomonei, kuri yra, kad nepritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Kas prieš, tas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę, kas už, palaikote pagrindinio komiteto nuomonę. Balsuojame!
Už – 24, prieš – 7, susilaikė 8. Buvo palaikyta pagrindinio komiteto nuomonė nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
Antras Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
P.JAKUČIONIS. Antras pasiūlymas yra įstatymo… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Klausykite, tada bus aiškiau!
P.JAKUČIONIS. Prašau?
PIRMININKAS. Jiems sakiau. Jie neklauso, o paskui sako, mes nesupratom.
P.JAKUČIONIS. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį papildyti nauju punktu, patikslinti 4 straipsnio 3 dalies visų punktų numeraciją ir 4 straipsnio 3 dalies 1-3 punktus išdėstyti taip… Ten yra išdėstymas. Nepritarta, nes žodis „įgyvendinimas“ apima ir teisę teikti siūlymus. Tokia yra komiteto nuomonė. Žodžiu, nereikia papildyti, nes tai yra būtų perteklinis įrašas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ar dabar supratote esmę? Dabar balsuosime pagal Statutą. Pirmiausia mes balsuojame dėl to… Kas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, balsuojate už. Kas balsuojate prieš, palaikote pagrindinį komitetą, kuris nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Pagrindinis komitetas – prieš. Savivaldybių komitetas – už.
Už – 13, prieš – 11, susilaikė 9. Pritarta pagrindiniam komitetui.
Ir trečias Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam vėlgi nepritarė pagrindinis komitetas. Prašau.
P.JAKUČIONIS. Taip, įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyti konkrečias Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Archyvų departamento, Vyriausybės, apskrities viršininko funkcijas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje. Nepritarti, nes perrašinėti kituose įstatymuose apibrėžtas minėtų institucijų funkcijas netikslinga juridinės technikos požiūriu. Žodžiu, tos funkcijos yra išdėstytos tų institucijų nuostatuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, ne taip mes čia sukonkretinom. Yra trečias, kur teikia siūlymus Kultūros ministerijai.
P.JAKUČIONIS. Taip, tai čia…
PIRMININKAS. Dėl to esminis dalykas.
P.JAKUČIONIS. Teikia siūlymus Kultūros ministerijai dėl rengiamų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugą, projektų. Nepritarta, nes šia pataisa iš Kultūros vertybių apsaugos departamento būtų atimama teisė rengti teisės aktų projektus. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Ar galim pritarti bendru sutarimu? Ne. Gerbiamasis V.Bukauskas, atstovaujantis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, reikalauja balsuoti, taip? Tai pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas? Balsuojame už, jeigu palaikome Savivaldybių komitetą, balsuojame prieš, jeigu palaikome pagrindinį komitetą. Savivaldybių – už, taip, pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Už, prieš. Už, prieš.
P.JAKUČIONIS. Nereikia kartoti to, kas yra…
PIRMININKAS. Už – 23, prieš – 11, susilaikė 4. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
Ir paskutinis Biudžeto ir finansų komiteto 16 straipsnis, kuriam irgi nepritarė. Vienam pritarta, taip, 7 straipsniui, o 16, matyt, daliai nepritarė jūsų komitetas.
P.JAKUČIONIS. Čia buvo 2.3…
PIRMININKAS. Ne, čia kalbama apie biudžetą. Tie nekonkretūs, jų nereikia, nėra svarstomi, neesminiai dėl savivaldybių. Aš jau kalbu apie Biudžeto ir finansų komiteto antrąjį pasiūlymą, kuriam jūs nepritarėte, kur organizuoja. Ir vėlgi jie išbraukia „finansuoja Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių“.
P.JAKUČIONIS. Komitetas nepritarė, nes jeigu departamentas organizuoja minėtus darbus, tai turi juos ir finansuoti. Priešingu atveju būtų neaišku, kas finansuos minėtus darbus. Iki šiol visas finansavimas vyksta per Kultūros paveldo apsaugos departamentą.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis J.Palionis reikalauja balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei, kad nepritartume Biudžeto komiteto nuomonei? Balsuojame? Gerai, pasiruoškite ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta tam pasiūlymui, kurį pateikė Biudžeto ir finansų komitetas, balsuojate už, o kas pritariate pagrindinio komiteto nuomonei, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas. Gerbiamasis S.Bucevičius balsuodamas yra sutrikęs. Balsuok. Dešine ranka galima. Dešine ranka paspausk.
Už – 29, prieš – 9, susilaikiusių nėra. Pritarta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei.
P.JAKUČIONIS. Kitiems komiteto siūlymams yra pritarta, tik vienam buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Taip, bet dabar Seimas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.
P.JAKUČIONIS. Komitetas prašo balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Kaip jau sakiau, nutarimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū pranešėjui. Nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti su priimtais atitinkamais pasiūlymais ir tais, kurie atmesti? Galima. Ačiū, pritarta po svarstymo.
2-12 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-3140, – Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir antrojo, trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja turėtų būti gerbiamoji I.Degutienė – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kas už Socialinių reikalų ir darbo komitetą? Gerbiamasis P.Jakučionis – už. Ne, jis tik pasiimti kortelę. Tai nėra? Yra. Gerai, prašau. Gerbiamasis Z.Mikutis. Prašom, gerbiamasis Zenonai.
Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir antrojo, trečiojo skirsnių pavadinimų pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3140 ir nusprendė… Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame, paskui mes jus pakviesime. Yra daug pasiūlymų, taip. Toliau kviečiu gerbiamąją L.Počikovską. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Kaip pagalbinio komiteto, taip? (Balsai salėje) Papildomo, teisingai.
L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, įstatymo projektą svarstyti rudens sesijoje, įvertinus 2009 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes. Balsavimo rezultatai: 5 – už, komiteto pirmininkas balsavo už, jo balsas lemiamas, prieš irgi… susilaikė 5. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Leokadijai. Kviečiu J.Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Nr.XP-3140 – Išmokų vaikams įstatymas, gerbiamasis Juliau. Jūs užrašytas kaip komiteto pranešėjas. Mes duosime, jeigu neturite.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas šį įstatymo projektą svarstė dviem aspektais. Mums teko pareiga svarstyti dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Komitetas padarė bendru sutarimu preliminarią išvadą, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat šį įstatymo projektą svarstėme kaip papildomas komitetas, pagrindiniam komitetui pasiūlėme tobulinti šį projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Taip pat atsižvelgdami į tai, kad ne tik įstatymo projekto 5 straipsnis įsigalios 2009 m. sausio 1 d., bet ir projekto 6 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 1 dalis, siūlome projekto 18 straipsnio 2 dalį papildyti taip: šio įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 5 dalis ir 10 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Juliui. Kviečiu gerbiamąją A.Pitrėnienę, Šeimos ir vaiko reikalų komisija.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija apsvarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių ir antro, trečio skirsnių pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-3140, aptarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Seimo narių siūlymus ir priėmė sprendimą – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikiusiu arba prieš nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kviečiu gerbiamąjį Z.Mikutį į tribūną, nes yra pasiūlymų, kuriems nepritarta. Matyt, turėtume pradėti nuo gerbiamojo A.Rimo ir E.Žakario pasiūlymo dėl 1 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Jūs nepritarėte. Prašom.
Z.MIKUTIS. Komitetas A.Rimo ir E.Žakario siūlymui nepritarė dėl šių priežasčių. Tokios finansinės paramos globotiniams neteikia net ir aukštesnio ekonominio išsivystymo lygio valstybės, nei kaimyninės valstybės. Tokia yra komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Žakaris yra ir A.Rimas yra. Ar gerbiamasis Rimai norit kalbėti? Ar atsiimate? (Balsai salėje) Prašom. Mikrofonas jums įjungtas.
A.RIMAS (LSDPF). Mes siūlome 200 bazinių socialinių išmokų dydžio įsikurti… Kodėl? Buvo 50, dabar galioja 50 bazinių socialinių išmokų dydžio. Per septynerius metus, kai buvo priimtas šis įstatymas, nekilnojamojo turto, butų kainos pasikeitė keturis kartus. Mes, remdamiesi tuo, kad buvo 50 bazinio dydžio, dabar didiname keturis kartus ir išeina 200 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka našlaičiams įsikurti. Toks mūsų motyvas.
PIRMININKAS. Supratau, kad jūs neatsiimate ir reikalaujate balsuoti, taip?
A.RIMAS. taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Pasiruoškime ir balsuokime, kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamųjų A.Rimo ir E.Žakario pasiūlymui, kurį ką tik pateikė gerbiamasis A.Rimas ir kuriam nepritarė pagrindinis komitetas. Kas balsuojate už, pritariate šiam pasiūlymui, kas prieš, palaikote pagrindinio komiteto nuomonę. Gerbiamasis Mikuti, galite atsinešti kortelę čia, nes dar yra daugiau Seimo narių pasiūlymų. Gerbiamojo E.Pupinio nematau. Nėra.
Palaikantys gerbiamųjų A.Rimo ir E.Žakario – 13, prieš – 4, susilaikė 10. Nepritarta.
Gerbiamojo E.Pupino pasiūlymas, kuriam jūs irgi nepritarėte. Tai yra 1 straipsnis, taip. 9 straipsnio 1 dalis. Prašom.
Z.MIKUTIS. E.Pupinis siūlė, kad bazinė socialinė išmoka būstui įsigyti būtų 125 dydžio. Komitetas tam nepritarė. Jis dar siūlė, kad vienkartinė išmoka būstui būtų skiriama, jei prašymą šiai išmokai gauti savivaldybės administracijai asmuo pateikė, iki jam sukaks 28 metai. Komitetas irgi tam nepritarė dėl šių priežasčių: nustatyti kreipimosi dėl šios išmokos terminą iki 28 metų yra netikslinga, nes šiuo įstatymu reguliuojama parama vaikams ir asmenims, kurie mokosi iki 24 metų, leidžiant dėl įsikūrimo išmokos kreiptis, iki buvusiam globotiniam sukaks 25 metai. Parama būstui įsigyti reguliuojama Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu, pagal kurio nuostatą pilnamečiai našlaičiai iki 35 metų įrašomi į atskirą eilę savivaldybėje būstui įsigyti.
PIRMININKAS. Gal galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei, nes nėra gerbiamojo E.Pupinio, nepritariant šiems dviem Seimo nario E.Pupinio pasiūlymams. Ar nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas yra gerbiamosios V.Margevičienės dėl įstatymo projekto 9 straipsnio papildymo, jam jūs irgi nepritarėte.
Z.MIKUTIS. Taip, nepritarėme, nes tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Tai galėtų būti įteisinta savivaldybės funkcijas reguliuojančiuose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Gal galime taip pat bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamojo E.Žakario pasiūlymas dėl 1 straipsnio, 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo, kuriam jūs taip pat nepritarėte.
Z.MIKUTIS. Taip, nepritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žakari, norite kalbėti? Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, šeimos, kurios augina vieną ar du vaikus iki 18 metų, gauna išmoką vaikui ir gauna tą pačią išmoką, jeigu vaikas yra vyresnis, jeigu jis mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, bet ne ilgiau, kol jam sukaks 21 metai. Būna tokių situacijų, kai vaikas, tarkime, baigęs dešimt klasių, išeina mokytis pagal profesinio mokymo programą į profesinę mokyklą. Ir nebūtinai jis tuo atveju privalo mokytis pagal bendrojo lavinimo programą, jis gali mokytis tik profesijos. Aš siūlau, kad tie vaikai ir iki 21 metų, čia tikrai nebūtų daug, jeigu peržengs 18 metų ribą, irgi gautų tą pačią išmoką. Kodėl tam pačiam vaikui, išėjusiam mokytis profesijos, reikia riboti. Kaip Biudžeto ir finansų komitetas pasakė, kad bus susiję su daug išlaidų, tai tikrai bus labai mažos išlaidos, nes tokių profesijų yra nedaug. Antra, aš manau, kad skaičiuojant biudžetą yra skaičiuojama visiems vaikams, ir nelabai įmanoma tuos skaičius suplanuoti. Prašom palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Edvardui. Aš taip suprantu, kad turime balsuoti. Balsuojame. Kas už gerbiamojo E.Žakario pasiūlymą, kurį jis ką tik pateikė, balsuoja už, kas palaikote pagrindinio komiteto nuomonę, balsuojate prieš. Kas balsuojate už, palaiko gerbiamojo E.Žakario pasiūlymą, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas.
Už – 18, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta šiam pasiūlymui.
Penktas pasiūlymas gerbiamosios R.Baškienės, jam jūs irgi nepritarėte. Prašom.
Z.MIKUTIS. R.Baškienė sutiko su mumis. Kadangi jos dabar nėra, tai… Čia yra dėl to. Įstatyme įtvirtintos sąvokos vartojamos pagal to įstatymo taikymo ribas. Tai nurodo ir galiojančio įstatymo 2 straipsnio pavadinimas „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“.
PIRMININKAS. Bet ji neatsiėmė. Jos dabar nėra.
Z.MIKUTIS. Ji neatsiėmė. Komitete, kiek aš prisimenu, ji visiškai su tuo sutiko. Nežinau, kodėl čia nėra…
PIRMININKAS. Gal Seimas gali pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta.
Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, kuriam jūs vėlgi nepritarėte.
Z.MIKUTIS. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Be argumentų. Gerbiamasis Sabatauskai, gal sutinkate su pagrindinio komiteto nuomone? Nebuvo tokios nuomonės komitete? Nebuvo. Tai ką darome? Aš tada gal kviesčiau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuojame už, o kas pagrindiniam komitetui, kuris nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetui, balsuojate prieš. Gerai taip? Prašom balsuoti. Už – pritariame pasiūlymui, kurį pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – pritariame pagrindiniam komitetui, kuris nepritarė.
Už – 8, prieš – 9, susilaikė 8. Pritarta pagrindinio komiteto nuomonei atmetant Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. Visi pasiūlymai aptarti. Ačiū gerbiamajam Z.Mikučiui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių, t. y. reikalaujančių balsuoti? Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-3140, su pasiūlymais. Taip, mes jau jį atmetėme. (Balsai salėje)
Jeigu pagrindinis komitetas nepritarė, Seimo nariai nepritarė, vadinasi, nepritarė. Jūs turėjote teisę ginti, bet jūs negynėte.
Už – 21, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo. Yra siūlymas taikyti skubos tvarką.
Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaita
Darbotvarkės 2-13a klausimas – Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaita ir pranešėjas gerbiamasis Libertas Klimka – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas ateina į tribūną. Užrašyta šiam klausimui 30 minučių. Būtų gražu, kad mes sutilptume su viskuo. Dėl vedimo tvarkos dar minutės prašo. Prašom.
J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų mes labai gerbiame vadovą, kuris stovi štai šioje tribūnoje. Jis mums išdalijo puikią medžiagą ir manau, kad turi ir puikią ataskaitą. Bet ar ją reikia dabar visą čia skaityti? Kam mums čia visiems sėdėti ir klausyti? Ar tai labai svarbu? Ir mes žmogaus nevargintume. Labai malonus žmogus, ką dabar mes čia iš tikrųjų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jonai, aš viską supratau. Tuojau pakalbėsiu su stovinčiu tribūnoje žmogumi ir paprašysiu, kad jis kalbėtų kiek įmanoma trumpiau. Ar gerai taip?
L.KLIMKA. Be abejo.
PIRMININKAS. Prašom tada.
L.KLIMKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, godotini Seimo nariai, mes visi žinome, kaip svarbu šios dienos pasaulyje turėti gerą valstybės įvaizdį, taip pat teigiamą nuomonę apie tautą. Nuo to priklauso ir investicijos, ir turizmo plėtra, ir tarptautinio bendradarbiavimo sutartys.
Nuo to priklauso, žinoma, ir mūsų tautos įvaizdis visame pasaulyje. Ne mažiau svarbu ir tai, ką pati tauta mano apie save, kaip ji pritampa globaliame pasaulyje, kokią mato ateitį jame. Tautinė tapatybė ar savimonė – tai Etninės kultūros globos tarybos darbų, rūpesčių ašis. Sociologai istorikai tvirtina, kad pilietiškumas išauga iš tautinės jausenos, taigi sąmoningu piliečiu tampama iš meilės gimtinei, tėviškei.
Mūsų veiklos taktika, eiliniai uždaviniai suformuluojami remiantis valstybinėmis programomis, kurių priemonių eigos koordinavimas yra svarbiausia tarybos funkcija. Turėdami labai nedidelį biudžetinių etatų branduolį, mes remiamės daugelio visuomeninių organizacijų atstovų talka. Visuose penkiuose Lietuvos regionuose turime sudarę visuomenines tarybas. 2007 m. su Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijomis vykdėme dvi ilgalaikes programas – etninės kultūros plėtros, kuri galioja iki šių metų pabaigos, ir pilietinio tautinio ugdymo, kuri galioja iki 2012 m.
Taryba aktyviai reiškėsi taip pat rengdama Tautinio paveldo produktų įstatymą ir jo įgyvendinimo teisės aktus. Dabar tai yra ir šių dienų darbo baras. Reikia paminėti lėšas, kurios skiriamos šioms programoms. Pirmajai iš savivaldybių ir Kultūros ministerijos tenka per 4 mln. litų, o antrajai, Švietimo ir mokslo ministerijos priežiūrai, – 5 mln. litų. Leiskite man taupant jūsų brangų laiką nevardyti detaliai visų ekspertizių, visų atliktų rekomendacijų, o sustoti šiek tiek prie situacijos analizės ir jos probleminių aspektų. Etninės kultūros programas parengė ir patvirtino tarybose apie pusė savivaldybių. Jums išdalytose lentelėse tie detalieji savivaldybių rezultatai atsispindi ir matyti, kurios savivaldybės atsilieka nuo kitų, kurios etninei kultūrai skiria reikiamą dėmesį.
Paminėčiau, kad lėšos 2007 m. labai padidėjo Lazdijų, Kėdainių, Jonavos, Kretingos, Šakių, Panevėžio, Ignalinos rajonuose, Palangos ir Šiaulių miestuose. 2007 m. Etninės kultūros globos taryba išskyrė tokias problemas, laikydama jas prioritetinėmis ir aktualiausiomis. Pirmoji – tai gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių išaiškinimas ir jų apsaugos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose. Šio darbo vienas iš rezultatų turėtų būti pagal UNESCO rekomendacijas, bendradarbiaujant metodikos srityje su kitomis Baltijos šalimis, sukuriama informacinė sistema. Duomenis sistemai kaupia Lietuvos liaudies kultūros centras, talkinant ir nacionaliniam UNESCO komitetui. Mokslo studijų fondas finansavo kultūros paveldo skaitmeninimo sistemą, kuri vadinasi „Aruodai“. Toji sistema 2007 m. neteko paramos, nors įdirbis buvo tikrai nemažas. Manome, kad Etninės kultūros globos taryba galėtų prisiimti atsakomybę už jos likimą ir būti ta institucija, kuri palaikytų jos gyvastį.
Nors pagrindinės Etninės kultūros globos tarybos funkcijos yra koordinacinės, bet mes, turėdami aukštos kvalifikacijos specialistų, 2007 m. pradėjome tam tikrą veiklą. Tai daugiausia yra susiję su antruoju mūsų prioritetu – etnografinių kaimų išsaugojimo problema. Kardinalūs socialiniai pokyčiai kaime, deja, labai smarkiai paveikė tradicinį kraštovaizdį, naikina dar iki mūsų dienų išlikusius senojo kaimo statinius. Mes negrįžtamai prarandame krašto savitumą.
Tai labai skaudi problema, nes iki šiol nerasta rakto, kaip ją spręsti. Realūs žingsniai, žinoma, kol kas galimi tik per bendruomenių veiklą, per jų stiprinimą. Su jūsų pritarimu mes parengėme tradicinės kaimo architektūros būdingo kraštovaizdžio išsaugojimo rekomendacijas. Tos rekomendacijos jau įgavo leidinių pavidalą. Štai mes šiandien čia turime keletą jų ir iki atostogų turėsime visų penkių etnografinių regionų leidinius. Tikimės, kad jie bus pravartūs tiek rajonų architektams, tiek norintiems remontuoti senus statinius, tiek ir statantiems kaime naują būstą. Kartu su šiferio dangų pakeitimo programa inicijuosime ir tradicinio būsto bruožų atgaivinimo kampaniją. Bendradarbiaujant su Kultūros paveldo departamentu, sudaryta ir patvirtinta medinės architektūros paveldo išsaugojimo programa iki 2010 m.
Trečioji mūsų kryptis yra etnokultūrinės tradicijos tęstinumo ir perimamumo užtikrinimas. Čia kalbama apie vaikų folkloro ansamblių steigimą, vasaros stovyklas, edukacines programas, taip pat apie mokytojų kompetenciją. 2007 metai buvo paskelbti vaikų kultūros metais. Etninės kultūros gyvastis, žinoma, priklausys nuo to, kaip pavyks išugdyti jaunimą, norintį, gebantį perimti ir puoselėti tautos tradicijas. Geroji patirtis yra vasaros stovyklos, kuriose vaikai pramoksta ir muzikuoti, ir dainų, ir meistrų vadovaujami jie išmoksta darbų ir darbelių. Didelį susidomėjimą sukėlė konkursas „Tramtatulis“, kuris išaiškino visą būrį tikrai labai talentingų vaikų. Neblogai vyksta ir vaikų festivaliai. Visagine – „Martynas“, Telšiuose – „Aš pasėjau veiną pupą“ (žemaitiškai).
Darbo grupė, dalyvaujant ir mūsų tarybos nariams, 2007 m. parengė Etninės kultūros plėtros strategiją švietimo įstaigoms. Atrodo, jau suprasta, kad kaip tik mokyklose reikia ryžtingai diegti pagarbą ir meilę kultūros paveldui įveikiant tautinės tapatybės formavimo krizę. Strategijoje numatyta kiekvienoje klasėje diegti po etnokultūros modulį. Labai norėtume ministerijoje paspartinti šio dokumento svarstymą, priėmimą, įdiegimą. Atitinkamas programas Globos taryba pasiryžusi parengti savo jėgomis. O pastebėję, kad mokytojams labai trūksta metodinės literatūros etninės kultūros klausimais, ir čia ėmėmės iniciatyvos.
Pirmiausia buvo pasirūpinta užsienyje besikuriančiomis lietuviškomis mokyklėlėmis. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas išleido mūsų parengtą leidinį, jis vadinasi „Tėviškės metai“. To leidinio pasisekimas ragina mus ir toliau eiti šiuo keliu. Dabar jau yra parengta kur kas platesnė metodinė priemonė Lietuvos mokykloms ir mokytojams, ji vadinsis „Tradicinės šventės metų rate“.
Ketvirtoji prioritetinė kryptis yra tradicinių amatų palaikymas, jų centrų steigimosi skatinimas. Žinoma, turime Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuriuo siekiama palaikyti tautodailininkus, tradicinių amatų mokovus. Manau, tai padėtų išsaugoti ir tam tikrus tautinės kultūros elementus mūsų kasdieniame gyvenime ir buityje. Tarkime, lietuviškus valgius, gėrimus, lino ir vilnos naudojimą drabužiams, tautinio kostiumo dėvėjimą, apeiginį tradicinį dainavimą, muzikavimą iškilmių, švenčių metu.
Žinoma, tas nuostatas įgyvendinti padės aktyvėjanti kultūros centrų veikla, kurią mes labai skatiname. Išvardytų prioritetinių darbų sėkmė, tolesnė etninės kultūros plėtros perspektyva neabejotinai priklausys nuo etnologų rengimo Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose. Todėl 2007 m. mes tam skyrėme didelį dėmesį, matydami a priori ne visai patenkinamą padėtį. Šią nuomonę patvirtino išsamesnė analizė ir susitikimai su aukštųjų mokyklų dėstytojais, suinteresuotų įstaigų vadovais. Šiandien etnologų reikia kultūros ir švietimo įstaigoms, etninės kultūros mokytojų, folkloro ansamblių vadovų, muziejų specialistų, ikimokyklinių įstaigų pedagogų, renginių organizatorių ir turizmo gidų.
PIRMININKAS. Jau kalbate 10 minučių.
L.KLIMKA. Tiktai vieną sakinį apie mūsų finansus.
PIRMININKAS. Prašau, prašau.
L.KLIMKA. Mūsų tikslai, uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą – „Etninės kultūros valstybinė globa“. Ten mūsų išlaidų sąmatoje numatyta 242 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir antra tiek kitoms išlaidoms.
Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad 2007 m. buvo gana sėkmingi etninės kultūros plėtrai. Jau nebėra mažos grupės, vadinamųjų folkloristų, ratelio savastis, siekia valstybinių aukščiausio rango institucijų lygį. Štai ir šiandien Joninių tradicijos pristatytos Saragosoje, su jomis supažindinta ir labai domėjosi Nyderlandų karalienė.
Tuo savo trumpą ataskaitos pateikimą ir baigsiu tikėdamasis, kad išdalytose lentelėse plačiai atsispindi visa etninės kultūros barų panorama, ir taip pat į šiuos leidinius mes esame sudėję daug pastangų ir širdies.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamajam pranešėjui – gerbiamajam Libertui Klimkai už ataskaitą.
Iš karto darbotvarkės 2-13b klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr.XP-3077.
Atsiprašau, yra norinčių klausti. Klausia gerbiamasis Z.Balčytis. Prašau.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų etninės kultūros visų tarybų veikla 2007 m. buvo labai plati. Išdalyta 83 puslapių ataskaita tą iš tikrųjų rodo. Aišku, gal ateityje būtų galima šiek tiek sutrumpinti, kad būtų galima lengviau susipažinti su ja. Mane labiausiai domino Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etninės kultūros tarybos veikla. Aš dažnai dalyvaudavau kai kuriuose renginiuose. Tik lieka jums padėkoti ir palinkėti sėkmės šiais metais, t. y. 2008 m., kad jinai būtų tokia.
Tačiau aš turiu vieną klausimą. Ataskaitoje yra parašyta, kad dar šešios savivaldybės nepateikė duomenų dėl savo veiklos. Kaip taip gali būti, jau metų vidurys ir jie iš tikrųjų dar nepateikė?
L.KLIMKA. Ataskaita rašyta prieš pusę metų. Dabar tie duomenys yra pateikti, išdalytose lentelėse rasite juos.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Gerbiamoji D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų lenkiu galvą už jūsų entuziazmą, už jūsų atsidavimą etninei kultūrai ir dėl to, kad jūs esate pavyzdys visuomeniniams judėjimams ir netgi etnokultūros, galima pasakyti, ansambliams, tokiems kaip „Serbenta“, „Serbentėlė“, kurie veikia Pietų Lietuvoje, kurie džiugina vienišus žmones Velykų švente, vaikšto trimis karaliais pasipuošę. Ir aš tėvų sodyboje juos sutikau. Tai, žinoma, labai gražu, tiesiog verčia tikėti, kad mūsų etninė kultūra neišnyko. Tačiau norėčiau jums viešai pateikti skaudų klausimą.
Jūs žinote, Pietų Lietuvoje dzūkų kaimai ne mūsų valia atsidūrė Baltarusijos teritorijoje. Tai yra Girios, tai yra Gervėčiai. Aš pernai lankiausi Šventosios Trejybės atlaiduose bažnyčioje, Rimdžiūnų mokykloje, visi tie kaimai jaučiasi pamiršti.
PIRMININKAS. Klauskite.
D.BEKINTIENĖ. Mokyklose iš tikrųjų mokinių mažėja. Šiemet abiturientų, atrodo, yra tik šeši.
Gerbiamasis pranešėjau, ką reikia daryti, kad tiems žmonėms neskaudėtų sielos, jie nebūtų pamiršti nei valdžios, taip pat ir jūsų? Jūs iš tikrųjų pateikėte labai plačią ataskaitą…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Danute…
D.BEKINTIENĖ. …bet dėl šio regiono ką galėtumėte pasakyti, kaip galėtumėte suintensyvinti darbą šiame rajone?
L.KLIMKA. Labai suprantu jūsų rūpestį. Bet, deja, mūsų nuostatai įsakmiai mums draudžia imtis kokios nors iniciatyvos už Lietuvos teritorijos ribų. Tai yra Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prerogatyva. Bet aš, kaip asmuo, šią vasarą ruošiuosi važiuoti į Apsą. Ten taip pat dar yra lietuvių pėdsakų ir lietuviškai kalbančių žmonių. Kaip etnografas aš ten truputį noriu padirbėti: surinkti medžiagą, paskatinti juos. Yra viena idėja. Ten yra tuščia apleista sodyba, pabandyti amatų seklytėlę įrengti, kad ten būtų lietuviška biblioteka. Tokių sumanymų yra, bet problema su Baltarusija, aišku, labai sunki vien dėl vizų. Ten sunku bendrauti ir didesnę įtaką padaryti. Aš labai suprantu jūsų rūpestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis profesorius A.Dumčius. Jums iš kairės.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis profesoriau, aš norėjau įsitikinti, kad pagrindiniai jūsų Globos tarybos uždaviniai – tai sujungimas Valstybinės etninės kultūros plėtros programos ir ilgalaikio tautinio ugdymo į vieną visumą. Tai yra vienas iš pagrindinių uždavinių. Mano klausimas būtų, ar pakankamai švietimo įstaigose, ugdymo įstaigose pagal įstatymus įteisinta, kad jos turėtų visa tai daryti, o jūs, be abejo, koordinuotumėte ir imtumėte tą visą peną, kas iš ten būtų gaunama. Taip būtų ugdomas vaikas, žmogus. Ar pakanka šiandien teisinės bazės, nes kiek aš atsimenu Švietimo įstatymą, tai mūsų užregistruota tautinio ugdymo pataisa net ir šiandien dar nepriimta? Toliau yra tik pilietinis ugdymas. Ačiū jums.
L.KLIMKA. Iš tikrųjų mes daug pastangų dėjome, kad ta ilgalaikė programa būtų vadinama dvigubu vardu – Pilietinio ir tautinio ugdymo. Mums pavyko net teoriškai konferencijose įrodyti, kad sąsaja būtina. Daug pastangų ir šiemet mes dedame, jau kai ką pavyksta padaryti, kad būtų, kaip jūs minėjote, šitos programos sujungtos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji M.A.Pavilionienė, profesorė.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis profesoriau, jūs tikrai įdėjote daug širdies ir jūsų veikla be galo kilni. Mano klausimas toks: kas atsitinka, kai, saugant kaimo medinį paveldą ir taikant jį nūdienos gyvenimui, pažeidžiamos tradicijos, durys sunaikinamos, langai, krosnys? Ką jūs tada darote?
L.KLIMKA. Čia turėtų kokių nors priemonių imtis paveldosauga. Bet pirmiausia žmonės sunaikina todėl, kad nesupranta vertės, ką jie turi. Todėl ir daugybė etnografinių vertybių pražuvo, buvo išmesta, sunaikinta ir sudeginta. Net ir šiandien žinau tokių faktų. Pasirodo, kad mes nesame net padoriai inventorizavę savo kaimo vertybių. Ir štai gal šitie mūsų kuklūs leidinukai šiek tiek prisidės prie to, kad kiekvienas rajojo architektas juos gaus. Kiekvienas besidomintis, visi etninės veiklos centrai juos turės ir skleis žinias, kad tai yra didelė vertybė. Gal atsiras, ir yra tokių faktų, kad atsiranda norinčių gyventi tikrai kaimiškoje troboje. Ypač mes daug dabar dirbame su Turizmo departamentu, kaimo turizmą stengdamiesi pastatyti ant teisingų bėgių, kad tai tikrai nebūtų miesčioniškas gyvenimas gražios gamtos apsuptyje, bet kad kaimo garsai ir kvapai ten būtų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar jau dėkojame gerbiamajam pranešėjui. Jūs atlikote gerą darbą, pateikėte gerą ataskaitą, aš supratau iš visų Seimo narių.
Kviečiu į tribūną gerbiamąją A.Pitrėnienę pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą Nr.XP-3077. Pateikti ir kartu, matyt, šiandien priimti. Prašau.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaitą ir priėmė tokį nutarimą.
1 straipsnis. Pritarti tarybos 2007 metų veiklos ataskaitai. Ir dar dėl keleto straipsnių, ko reikėtų, kreipėsi į įvairias institucijas.
2 straipsnis. Siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2009 m. sausio 1 d. priimti ir pradėti įgyvendinti Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją. Tai, ką gerbiamasis pirmininkas ir minėjo, kad jie tą strategiją parengė, bet ji šiandien dar nepriimta ir nėra įgyvendinama.
3 straipsnis. Jis kalba apie etnologijos specialistų poreikį ir studijų kokybę. Iš tikrųjų tokių specialistų labai reikia, jų nėra daug. Dalis jų būna labai siauros specializacijos, užtai siūlome Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijai įgyvendinti būtent tarybos pateiktus siūlymus.
4 straipsnis. Siūlyti savivaldybėms nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigti etninės kultūros specialistų pareigybes ir sustiprinti jų funkcijas savivaldybėse. Kaip matote, tai yra tik siūlymas, nes savivaldybės priima sprendimus dėl etatų, kokie jiems yra reikalingi, bet ir komitetas, ir taryba mano, kad jeigu mes norime, kad šita veikla savivaldybėse būtų atitinkamo lygmens, tokie žmonės, specialistai, koordinatoriai, turi atsirasti kiekvienoje savivaldybėje.
5 straipsnis. Siūlyti tarybai palaikyti lituanistikos paveldo informacinę sistemą, kaupti informaciją ir nuo 2009 m. sausio 1 d. tarybos sekretoriate įsteigti etatą šiems darbams atlikti. Manome, kad toks žmogus, kuris užsiimtų būtent informacinės sistemos palaikymu, yra tikrai labai svarbus. Tikrai būtų nauda dėl tokio darbuotojo atsiradimo taryboje.
6 straipsnis. Siūlyti Vyriausybei paspartinti Nematerialiojo kultūros paveldo registro kūrimą. Mes žinome, kad Materialiojo kultūros paveldo registras KVAD’o yra sukurtas, bet Nematerialiojo paveldo registro kūrimas yra labai svarbus, jis yra būtinas, todėl kreipėmės į Vyriausybę. Tai būtų tiek, siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.
Svarstymas. Nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio? Dėl 2 straipsnio? Galime pritarti? Dėl 3 straipsnio? Dėl 4 straipsnio? Aš manau, kad gerbiamasis Jonas turėtų prieštarauti, bet jis neprieštarauja. Dėl 5 straipsnio nėra prieštaraujančių? Ir 6 straipsnis? Pritariame.
Pasiruoškime ir balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaitos“. Balsuojame. Vyksta balsavimas.
Į tribūną kviečiamas pranešėjas gerbiamasis viceministras Valentinas Miltienis. Darbotvarkės 2-14 klausimas, registracijos Nr.XP-3183.
Balsavo 26 Seimo nariai. Visi pasisakė už. Nutarimas priimtas.
Šis įstatymo projektas skamba taip: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3183. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis viceministre.
V.MILTIENIS. Ačiū. Projekto tikslas yra patikslinti šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas, kurių pakeitimą lemia šių nuostatų įgyvendinimo problemos.
Įstatymo projekte siūloma tikslinti 161 straipsnio 5 dalį nustatant, kad susitarimą dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo gali sudaryti ne tik valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius akcinė bendrovė Turto bankas ir valstybės turto valdytojas, bet ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojas tais atvejais, kai valstybės turto valdytojas nėra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas. Įgyvendinant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektą, gali nepakakti iš turto pardavimo bei papildomo finansavimo šaltinių planuojamų gauti lėšų. Tokiu atveju reikalingą lėšų trūkumą, kuris būtų dengiamas iš valstybės biudžeto asignavimų, užtikrintų trišalis susitarimas tarp Turto banko, turto valdytojo ir asignavimų valdytojo.
Įstatymo 161 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas, įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, šį turtą patikėjimo teise valdo valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, tai yra Turto bankas, iki atnaujinto turto perdavimo valstybės turto valdytojui. Vykdant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą, susidurta su problema, kai perimti patikėjimo teise valdyti baigiamą statyti pastatą arba vykdyti užsakovo funkcijas ir perimti patikėjimo teise valdyti specifinius reikalavimus turintį valstybės nekilnojamąjį turtą yra netikslinga ir neefektyvu. Taigi, perduodant užsakovo funkcijas Turto bankui, turėtų būtų perduodama visa dokumentacija, susijusi su statybos darbais, būtų sudėtinga įvertinti statybos užbaigtumo laipsnį ir t. t. Siekiant, kad turto atnaujinimas būtų vykdomas efektyviai ir racionaliai, siūloma 161 straipsnio 7 dalyje numatyti, kad Vyriausybės nustatytais atvejais šis turtas gali būti neperduodamas patikėjimo teise valdyti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui.
Ir paskutinis pakeitimas. 161 straipsnio 8 dalis nustato, kad valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują turtą, parduoda aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
Tai reiškia, kad su aukciono laimėtoju sudaromai atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso imperatyvios normos, nustatančios, kad pardavėjas ir pirkėjas įstatymo reikalaujamos formos sutartį turi sudaryti per 10 dienų nuo pardavimo, jeigu aukcione parduotas nekilnojamasis daiktas. Valstybės nekilnojamojo turto organizatoriaus akcinės bendrovės „Turto bankas“ nuomone, šis terminas yra per trumpas, nes per tokį laiką yra sudėtinga tinkamai parengti ir surinkti visus dokumentus, reikalingus stambių valstybės nekilnojamojo turto objektų pirkimo–pardavimo sutarties, kuri turi būti notarinės formos, sudarymui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dėl objektyvių priežasčių Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyto termino būtų nesilaikoma, o kilus ginčui būtų stabdomos konkretaus valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo procedūros ir valstybė patirtų nuostolių.
Atsižvelgus į tai, kad Civilinio kodekso nuostatos leidžia kituose įstatymuose nustatyti kitokias valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimo–pardavimo aukciono būdu taisykles, projekte siūloma nustatyti 30 dienų terminą valstybės atnaujinamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Tais atvejais, kai kartu su atnaujinamu valstybės nekilnojamuoju turtu aukcione parduodamas jam priskirtas valstybės žemės sklypas, reikalaujamos formos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turėtų būti sudaryta per 10 dienų nuo to momento, kai pirkėjas sumoka visas pagal atnaujinamo nekilnojamojo valstybės turto pirkimo–pardavimo sutartį jam priklausančias mokėti sumas.
Tai yra visos siūlomos pakeitimo dalys. Prašau gerbiamųjų Seimo narių balsuoti dėl šių pakeitimų.
PIRMININKAS. Jūs prašytumėte pritarti po pateikimo, taip?
V.MILTIENIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti gerbiamoji D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis viceministre, sėdžiu ir galvoju, kodėl tik dabar, einant Seimo kadencijai į pabaigą, iškilo ši problema. Atrodo, miegojote, miegojote, staiga atsibudote, ir Vyriausybė teikia vis naujus ir naujus teikimus, atsiprašau už žodį, šiukšlina Seimą, dėl ko mes negalime priimti daug svarbių įstatymų, kurie yra svarstymo stadijos, nebaigtos stadijos ir panašiai. Turiu omeny Bendrijų įstatymą, Savivaldos ir Teismų įstatymą. Noriu paklausti, kodėl jūs iki šiol šios problemos nematėte ir ji iškilo tik dabar?
V.MILTIENIS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tai yra svarbūs pakeitimai. Turto bankas, dirbdamas ir susidurdamas su labai konkrečiomis problemomis… Tai ne pirmas kartas, Vyriausybėje buvo svarstoma, ilgai svarstoma, buvo daug visokių detalių, čia yra galutinis variantas. Tačiau tai yra labai aktualios problemos, kurias reikia išspręsti, nes yra daug objektų, daug įmonių laukia šių pardavimų, kad galėtų pasistatyti, pavyzdžiui, ir Santariškės ir kiti labai rimti objektai. Be šių labai rimtų pakeitimų Turto banko yra sudėtinga padėtis, labai užsitęsia procedūros ir, kaip minėjau, gali būti pažeisti ir kitų įstatymų terminai. Gal trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamasis A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt Seimo nariai prisimena, kad visą šią kadenciją dirbome prie šio įstatymo projekto. Pradėjus jį taikyti, aišku, Vyriausybė ilgai rengė tas tvarkas, pusantrų metų, pusę metų jau taiko. Jau dveji metai įstatymas yra įsigaliojęs ir, be abejo, atsirado naujų problemų. Aš siūlyčiau dar pavasario sesijoje tas pataisas priimti (dar liko savaitė laiko), kad šis įstatymas dėl turto atnaujinimo galėtų būti įgyvendinamas praktiškai. Manau, nereikėtų priekaištauti, nes tai yra naujas įstatymas. Aš norėčiau klausti, gerbiamasis viceministre, kodėl Švietimo ir mokslo ministerija nesinaudoja jūsų įstatymu, o bando teikti savo turto valdymo ir atnaujinimo sistemą? Kodėl taip yra?
V.MILTIENIS. Ten kalbama apie universitetų valdomą turtą. Čia yra kitas dalykas, bet man atrodo, ten kalbama ne apie visą turtą.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam viceministrui. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių nėra? Ačiū. Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai. Buvo A.Skardžiaus siūlymas svarstyti ir priimti dar šioje sesijoje, taip? (Balsai salėje) Ką padaryti? Mes jau pritarėme po pateikimo bendru sutarimu ir jūs nieko nesakėte. (Balsas salėje: „Mes sakėme, bet jūs negirdėjote“.) Aš negirdėjau. Danute, aš jus girdžiu visą laiką.
Suprantu, kad turime grįžti į balsavimo procedūrą, nes opozicija pareikalavo balsuoti, taip? Prašom pasiruošti ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3183, prašom balsuoti. Balsuojame. Po pateikimo.
Už – 19, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Taigi pagrindinis – Audito komitetas, papildomi, kaip minėjau, – Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetai.
A.Skardžius pasiūlė svarstyti pavasario sesijoje. Ar galime pritarti Seimo nario pasiūlymui? (Balsai salėje) Nuomonės skiriasi. Gerbiamasis Z.Balčytis. Prašom.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Aš manau, kad tai labai svarbus įstatymo projektas, kuriame kalbama apie aukcionus, kalbama apie turto valdytojus, tai gal galima svarstyti rudens sesijoje?
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamojo A.Skardžiaus nuomonei, kad šio įstatymo svarstymas ir priėmimas vyktų pavasario sesijoje, balsuoja už, ir alternatyviai, rudens sesijoje, balsuojate prieš.
Už – 8, prieš – 12. A.Skardžiaus siūlymui nepritarta.
Noriu paklausti gerbiamojo J.Jagmino. Nėra surinkta 29 Seimo narių parašų, tai gal išbraukiame? Sekretoriatas nesutinka, kad būtų pradėtas pateikimas, jeigu nėra surinkta parašų. Statutas to reikalauja. Išbraukiame, taip? (Balsai salėje)
Darbotvarkės 2-16 klausimas.
A.SKARDŽIUS. Už – 20, prieš – 12, susilaikė 8. 20 – 20. Prašom perbalsuoti.
PIRMININKAS. Aš mačiau, kad už – 8, prieš – 12.
A.SKARDŽIUS. Pažiūrėkite Sekretoriate. Lygu, 20 – 20, rezultatas lygus.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nebuvo. Už balsavo 8 ir 12 prieš. Apskritai balsavo 20.
A.SKARDŽIUS. Ar galima perbalsuoti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kodėl?
A.SKARDŽIUS. Todėl, kad suprato, kad siūloma kitais metais tai daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daug narių nesuprato. Prašom balsuoti iš naujo. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų pavasario sesijoje, balsuoja už tai, ką siūlo gerbiamais A.Skardžius, o kas balsuoja prieš, tas sutinka, kad rudens sesijoje. Dar kartą. Alternatyvus balsavimas. Minutėlę, čia kažkas nesuveikė. Minutėlę. Balsuojame. Už – pavasario sesija, prieš – rudens sesija. Nesipykite! (Balsai salėje)
Už – 7, prieš – 9. Lieka rudens sesijai.
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2786. Pranešėjas gerbiamasis ministras Jonas Jučas kviečiamas į tribūną pateikti šį įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.
J.JUČAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymas. Norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas yra mūsų Vyriausybės programos kultūros dalyje. Jis yra Vyriausybės programos įstatymas.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti sąlygas meno kūrėjų statusą (norėčiau pažymėti – meno kūrėjų statusą) turintiems asmenims meno kūrybai valstybės ilgalaikį materialųjį turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis išsinuomoti ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui ne konkurso būdu, jeigu šie asmenys meno kūrybos veiklai vykdyti neturi patalpų nuosavybės teise ar nesinaudoja tokiomis patalpomis kitų daiktinių teisių ar sutarčių pagrindu. Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato meno kūrėjams galimybės išsinuomoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą ne viešo konkurso būdu. Konkursų metu menininkai turi konkuruoti su verslo struktūromis, pavyzdžiui, dailininkai su auksakaliais, bankais ir panašiai, ir nėra pajėgūs laimėti šių konkursų.
Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio papildymo projektą, bus sudarytos sąlygos meno kūrėjams vykdyti savo misiją.
Norėčiau pažymėti, trumpindamas savo kalbą, kad, išnuomojant turtą, nacionalinių vertybių parama menininkams įsigyti ar išlaikyti kūrybines dirbtuves arba kūrybines studijas yra minima ir UNESCO, ir Europos Sąjungos rekomendacijose dėl menininko statuso. Siūlau pritarti įstatymo papildymo įstatymo projektui po pateikimo.
Dar norėčiau pasakyti, kad su Teisės departamento pastaba esu susipažinęs. Ji yra techninio pobūdžio. Mane yra pasiekę kai kurie pasiūlymai. Aš manau, kad jie bus komiteto išnagrinėti. Taigi siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia profesorius A.Dumčius. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, kur jūs buvote 2007 metų gegužės mėnesį, kai Vyriausybėje buvo patvirtintas šis projektas, ir iki šios dienos jo neteikėte? Tik šiandien pateikimas, o šios pavasario sesijos liko savaitė.
Antras dalykas. Klausimas būtų, ar vis dėlto… Aišku, čia padarytume gerą darbą, bet ar specialiai dalinant tas patalpas be konkurso nebus sudaromos korupcinės veiklos sąlygos?
J.JUČAS. Labai ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už dviejų dalių klausimą. Į pirmąją klausimo dalį norėčiau atsakyti labai paprastai: nesu šios kadencijos Seimo narys ir niekaip negaliu daryti įtakos Seimo darbotvarkei. Tai gali padaryti Seniūnų sueiga ir Seimo vadovybė. Pagal Vyriausybės priemonių planą Vyriausybei šį projektą pateikiau laiku ir labai normaliai laukiau, kol Seimas įtrauks į darbotvarkę šio projekto pateikimą.
Antru klausimu aš galėčiau pasakyti, kad įstatymas ir numato, kad tiktai meno kūrėjo statusą turintiems asmenims meno kūrybai galima tokia tvarka išnuomoti ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu šie asmenys meno kūrybos veiklai neturi patalpų nuosavybės teise ar nesinaudoja kitokiomis patalpomis ir kitų daiktinių teisių ar sutarčių pagrindu. Mane pasiekė žinios, kad jūsų frakcijos narys yra pateikęs pasiūlymą. Teisybė, aš jo neturiu. Aš manau, kad komitetas jį išnagrinės, kad negalėtų išsinuomoti, jeigu yra turėjęs ir pardavęs. Aš manau, kad ministerijos pozicija būtų pritarti tokiam pasiūlymui, bet tai nustatys komitetas. Tai jau išeina iš mano kompetencijos ribų.
PIRMININKAS. Yra siūloma svarstyti rudens sesijoje, gerbiamasis profesoriau. Klausia A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, nesant pateiktų tvarkų, kokiomis bus išnuomojama, būtų sudėtinga išvengti piktnaudžiavimų. Seimo nariams bus sudėtinga apsispręsti, kaip vis dėlto užtikrinti tą skaidrumą, objektyvumą ir tinkamą disponavimą valstybės turtu. Aš visiškai su jumis sutinku, kad menininkams, kurie neturi patalpų, jos turi būti suteiktos. Yra pakankamai to nenaudojamo arba netinkamai naudojamo turto, kad jie galėtų užsiimti kūrybine veikla, bet kaip užtikrinti tą procesą, nes šioje pataisoje nėra numatyta, o tvarkų kartu su įstatymu jūs nepateikėte?
J.JUČAS. Gerbiamasis Seimo nary, pirmiausia labai ačiū už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo papildymo įstatymas galios tiktai meno kūrėjams, turintiems meno kūrėjo statusą, kuris yra suteikiamas gana autoritetingos komisijos, pateikus vienokius ar kitokius dokumentus. Kita vertus, vėlgi ne ilgiau kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu šie asmenys… Dabar, kai veikia Registrų centro kompiuteriai, labai paprasta patikrinti, ar tas dirbtuves jis turi įsigijęs pats iš savo turto, ar jis nesinaudoja kitom patalpom. Taigi turbūt 18 valstybės gyvenimo metais mes jau turime ir technologijas, kai tos žinios yra labai paprastai pasiekiamos.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Klausia šiandien labai griežtai nusiteikusi gerbiamoji D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų esu griežtai nusiteikusi ir nuliūdusi. Vis manau, ar ministrai prieš Seimo kadencijos pabaigą nepiktnaudžiauja savo valdžia. Tikrai įdėmiai išklausiau jūsų pateikimą ir noriu jūsų paklausti, ar tikrai toks labai svarbus įstatymas, kad jį reikia pateikti šios kadencijos metu, ir ar jūs iš tikrųjų tikite, kad jis bus priimtas šios kadencijos metu?
J.JUČAS. Labai ačiū jums už klausimą. Man belieka tiktai pažymėti, kad šis įstatymo pakeitimas buvo Vyriausybės programos kultūros dalyje, kuriai Seimas pritarė. Jis buvo įrašytas į priemonių planą ir aš labai laiku tą įstatymą pateikiau Vyriausybei. Jis natūralia tvarka atėjo į Seimą. Dėl kokių priežasčių jis Seime gulėjo… Tuoj galima pasižiūrėti, kada jis buvo pateiktas Vyriausybei. Jis buvo labai laiku… Gruodžio mėnesį? Nemanau, kad aš esu nors kiek nusidėjęs, išskyrus galbūt tai, kad kokiais nors ne visai dorais būdais būčiau užsiėmęs lobizmu dėl savo įstatymų pateikimo ne eilės tvarka ir per galvas. Kadangi toks jau esu, gerbiamoji Seimo nare, atleiskite.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji profesorė V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, D.Bekintienė mano klausimą paklausė. Labai gaila. Aš negaliu jūsų paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.JUČAS. Bet aš tikrai galiu gerbiamąją Danutę ir jus užtikrinti, kad gruodžio mėnesį Vyriausybėje tam klausimui buvo normaliai pritarta ir į visus klausimus aš atsakiau. Specialistai klausimą parengė. O kad šiandien turėjau su malonumu ateiti jums pateikti, teko šiek tiek iš Muzikos ir teatro akademijos diplomų įteikimo išbėgti, bet kadangi gerbiu jus visus, todėl aš čia stoviu.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Nematau nuomonės už, nuomonės prieš. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Reikalaujate balsuoti. Gerai, prašau pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2786, prašau balsuoti. Balsuojame, gerbiamoji Bekintiene. Prieš gerus darbus negalima balsuoti.
Už – 16, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai: Audito komitetas – pagrindinis, papildomi – Valstybės valdymo ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kitokių pasiūlymų nėra. Einame toliau.
Rezerviniai klausimai. Rezervinis 1a. Likęs tik balsavimas. Ir 1a, ir 1b, teisingai. Tai gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti abiem? Ne? (Balsai salėje) Atskirai kiekvienam, taip? Tai prašau pasiruošti ir balsuoti dėl rezervinio 1a, registracijos Nr.XP-1079. Pritarimas po pateikimo. Buvo nebalsuota. Vyksta balsavimas. Neagituojame. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas.
Už – 12, prieš – 2, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Rezervinis 1b, registracijos Nr.XP-1080 – Vietos savivaldos įstatymo straipsnių papildymo, pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat pateikimo tęsinys ir reikia tik pakartoti balsavimą. Tai gal galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Balsuojame. Nėra parašyta, kad prieštarauja. Vienas L.Sabutis tegali nuspręsti Teisės departamento nuomonės… (Balsai salėje) Iš vietos kalba, išvis pažeidžia Statutą. Niekas jam neleido kalbėti. (Juokas salėje)
Už – 13, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Rezervinis 2… Atsiprašau, komitetai. Pagrindinis komitetas abiem bus Valstybės valdymo ir savivaldybių, papildomas bus Biudžeto ir finansų komitetas. Yra siūloma svarstyti rudens sesijoje. Nėra kitokių pasiūlymų?
Rezervinis 2, registracijos Nr.XP-3191 – Seimo nutarimo „Dėl teisės aktų projektų įtraukimo į Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą“ projektas. Ateina seniūnė gerbiamoji I.Šiaulienė. Bandysime šiandien ir priimti šį Seimo nutarimą, nes yra pasiūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos, taip?
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija siūlo papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą trim punktais, t. y. priimti Seimo nutarimo „Dėl mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ projektą, Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektą ir Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą. Jie visi yra svarbūs, aktualūs, ir kai buvo tvirtinama sesijos darbų programa, mes negalėjome numatyti, kad jie tikrai neišvengiamai turėtų būti svarstomi šioje pavasario sesijos darbų programoje.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame gerbiamajai Irenai. Dar yra trys papildomi pasiūlymai, tai gerbiamosios M.Čigriejienės, gerbiamojo S.Bucevičiaus ir gerbiamojo V.Mazuronio. Ar galime ir jiems pritarti? Nėra prieštaraujančių. Ar galime po pateikimo pritarti šiam nutarimui? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Svarstymas. Nematau norinčių kalbėti. Pereiname prie priėmimo. Nematau nuomonių nei už, nei prieš. Tada pasiruoškite ir balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl teisės aktų projektų įtraukimo į Seimo pavasario darbų programą“, balsuojate už, kad prieštaraujate, spaudžiate griežtai minusinį mygtuką. Bet labai griežtas veidas. Taip, einama į pabaigą, gerbiamieji. (Balsai salėje)
Už – 18, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas šis Seimo nutarimas.
Rezervinis 3, registracijos Nr.XP-3168 – Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 27 straipsniu įstatymo projektas. Ir pranešėjas gerbiamasis Z.Balčytis jau tribūnoje. Prašau. Pateikimas.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto parengimą paskatino Nacionalinės rajono ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos kreipimasis, kuriuo yra prašoma atsižvelgti į visuomenės interesą ir prenumeratos pristatymo išlaidas iš dalies kompensuoti iš valstybės biudžeto. Laikraščių ir žurnalų prenumerata į kaimo gyvenamąsias vietoves realiai pristato akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“. Tačiau tokių paslaugų teikimas, anot pašto, yra labai nuostolingas. Buvo svarstoma keletas variantų, netgi, sakyčiau, kokie trys variantai, iš kurių buvo ieškoma tam tikros išeities, nes iš tikrųjų ypač kaimiškose vietovėse kai kurie laikraščiai gali būti nebepristatomi, ir taip valstybė nebeužtikrintų reikiamos informacijos pateikimo. Todėl yra pateiktas įstatymo projektas, kuriuo yra numatyta, kad siūloma teikti paramą nacionalinių, regioninių ir vietinių laikraščių pristatymo paslaugų teikėjams per Kultūros fondą, t. y. organizuojant konkursą, ir kompensavimo bendra apimtis turėtų būti ne daugiau kaip iki 30 % pristatymo išlaidų. Šio įstatymo projektas yra suderintas su Finansų ministerija, taip pat su Ministru Pirmininku. Tai kainuotų per metus ne daugiau kaip 12 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, tačiau skelbiant konkursą, daugelio ekspertų ir specialistų nuomone, iš tikrųjų būtų galima užtikrinti tą pačią paslaugą kur kas pigiau. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, vis dėlto norite paklausti. Pirmasis klausia gerbiamasis L.Sabutis. Prašau. Tuoj įjungsime. Prašau.
L.SABUTIS (TSF). Gerbiamasis kolega, ar jūs, rengdami šias pataisas, apsvarstėte kitus variantus, nes tai nevisiškai derinasi su mūsų valstybės biudžeto lėšų panaudojimu, be to, priežastys, kodėl vis dėlto šiuo atveju yra lengvatinės sąlygos sudaromos valstybiniam paštui, kai tuo tarpu kitos viešojo administravimo paslaugos daugeliu atvejų yra apmokamos iš savų lėšų.
Z.BALČYTIS. Taip, ačiū už klausimą. Buvo svarstoma, kaip ir minėjau, keletas įvairių variantų. Ir šis variantas kaip tik yra vienodų teisių suteikimas visiems laikraščiams, nepriklausomai nuo jų leidžiamos vietovės, t. y. ir miestų, ir rajonų. Kultūros fondo, kuris ir dabar yra numatytas, ir Vyriausybė pagal tam tikras programas skiria tam tikrą finansavimą, būtų organizuojami konkursai, juose galėtų dalyvauti ne tiktai „Lietuvos paštas“, bet ir visos kitos, privačios ir valstybinės, institucijos dėl visų arba tam tikro regiono laikraščių pristatymo kainos. Tokia problema buvo iškilusi prieš keletą metų, kai valstybė buvo nutarusi atsisakyti vieno banko paslaugų pristatant pensijas. Tikrai buvo didžiulis susirūpinimas, kad galbūt iš tikrųjų nepavyks užtikrinti tų pensijų pristatymo į atokiausius rajonus. Bet pasirodė organizuojant konkursą, kad laimėjo iš dalies „Lietuvos paštas“ ir kai kurie bankai, ir ta paslauga atpigo iki 30 %. Todėl manau, kad kaip tik čia apie jokią paramą konkrečiai „Lietuvos paštui“ nekalbama. Kalbama, kad visos institucijos ir visos privačios kompanijos, kurios užsiima šita veikla, galės dalyvauti konkurse.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis B.Pauža.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš, pritardamas šiam jūsų pasiūlymui, norėčiau tik pasakyti, kad, žinoma, į tolimiausius kaimo kampelius be pašto niekas nenori eiti ir niekas ten nesiveržia. Bet mano klausimas ne toks. Jūs parašėte žodelį „iki“ 30 %. Ar nebus taip, kad vieniems 5 %, o kitiems daugiau, ar čia visiems bus 30 %. Tas žodelis man kelia nerimą. Ačiū.
Z.BALČYTIS. Klausimas yra techniškai gana sudėtingas, nes atskiruose regionuose pristatymo kainos labai skiriasi. Vienas dalykas yra pristatyti, pavyzdžiui, kažkokiame atokiame rajone, kaip jūs paminėjote, į atokiausius kaimelius ir tai kainuoja, pavyzdžiui, vieno laikraščio pristatymas iki 3 Lt, ir kitas dalykas yra Vilniaus mieste. Vilniaus mieste arba didžiuosiuose miestuose ir šiandien nėra problemų, nes yra privačios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, ir šita problema yra išspręsta. Aš manau, jeigu bus konkursas, Vyriausybė turi nustatyti tvarką, kaip tos išlaidos ir už ką turėtų būti kompensuojamos, po to fondas nustatytų sąlygas ir „Lietuvos paštas“ arba kita institucija, atsiprašau, kad aš paminėjau „Lietuvos paštą“, bet kuri institucija dalyvaudama privalės pateikti kainą… galbūt dalis Vilniaus ir dalis atokių rajonų. Atsitiks taip, kaip su pensijomis, kad tas nuostolis, kuris yra patiriamas pristatant į atokius rajonus ir atokias trobeles, bus kompensuojamas iš to uždarbio, kuris susiformuoja pristatant tą patį dalyką didžiuosiuose miestuose. Čia yra Vyriausybės kompetencija, aš manau, kad mes turime tam tikrų pavyzdžių ir bus galima imti kaip pagrindą modelį dėl pensijų pristatymo.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, turiu iškart atsiprašyti, ar nepaveda mano atmintis, bet kažkokį analogišką projektą teikė jūsų kolegė B.Vėsaitė. Tai aš ir norėčiau paklausti, kuo tas projektas skiriasi nuo jūsų teikiamo?
Z.BALČYTIS. Kolegė B.Vėsaitė iš tikrųjų teikia projektą, pagal kurį buvo numatyta teikti tiesioginę paramą „Lietuvos paštui“. Pagal šį projektą buvo galimi tam tikri pažeidimai dėl universaliųjų paslaugų teikimo ir dėl paramos vienam ūkio subjektui, nes „Lietuvos paštas“ yra akcinė bendrovė. Kad išvengtume šių dviprasmybių ir po to nereikėtų ne tik Susisiekimo ministerijai, bet ir Seimui gilintis, kokia iš tikrųjų yra kaina Šilalėje, Šilutėje, Kaune, aš manau, kur kas teisingesnis pasiūlymas yra suorganizuoti bendrą konkursą. Tos kompanijos, kurių, aš manau, tikrai atsiras ne viena, tarpusavyje konkuruos, o iš to išlos ir vartotojas, ir laikraščiai, ir mes išspręsime šią problemą vieną kartą ir galutinai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Z.Balčyčiui. Matau, kad yra nuomonė už. Gerbiamasis V.Saulis. Prašau.
V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu kaip galima trumpiau. Seimo nariai, kurie atstovauja tolimiems regionams, žino šią problemą ne pirmus metus. Buvo taikomi įvairūs variantai, anksčiau sulaukėm labai daug kritikos, kodėl būtent „Lietuvos paštas“ gaudavo tas dotacijas iš valstybės pristatyti spaudą, tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko, ir rajonų centrus ir miestelius, kurie turi didesnį gyventojų skaičių, pasiėmė privačios įmonės, o visi tie kampai, tolimiausi kaimai liko nuskriausti. Gal suteikime galimybę, kad rajonų laikraščiai tikrai pasiektų tuos žmones, nes kiek tenka bendrauti su žmonėmis, tai pagrindinis prenumeratorius, kaimo žmogus, prenumeruoja nors vieną rajono laikraštį. Suteikime jam galimybę, kad tas laikraštis tikrai jį pasiektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės prieš nėra, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektui Nr.XP-3168(2)?
Už – 15, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip pagrindinis, ir Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Ir paskutinis rezervinis 4 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 33 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3195. Pranešėja – profesorė V.Čigriejienė. Pateikimas. Prašau.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Labas vakaras visiems! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Č.Juršėno pavedimu birželio 18 d. Seime buvo surengtas pasitarimas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo problemoms aptarti, kuriame dalyvavo Seimo Žmogaus teisių ir Sveikatos reikalų komitetų pirmininkai bei komitetų patarėjai, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija, Vyriausybės kanceliarijos, Aplinkos ministerijos atstovai. Pasitarime buvo nutarta parengti šį įstatymo projektą.
Tikslas yra tas, kad nutarta nukelti laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo terminą į 2009 m. liepos 1 d. Iki to laiko valstybės institucijos tinkamai pasirengtų laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimui, o ritualinių paslaugų verslo atstovai tinkamai parengtų kokybės veiklos standartus. Licencijavimas turėjo įsigalioti priėmus įstatymą kovo 1 d., tačiau Vyriausybė parengė tas taisykles tik kovo 12 d., o Aplinkos ministerija licencijos formą parengė tik gegužės 21 d. Tai sukėlė sąmyšį.
Ritualinių paslaugų asociacijos pirmininkas parašė raštą, kreipėsi į visas institucijas ir mes buvome priversti, kadangi yra maždaug 200 tokių įstaigų, įmonių, iš jų licencijas galėtų gauti tik apie 20… Kad šito nebūtų, mes išsprendėme taikiu būdu. Jie visai nenorėjo licencijavimo, nes tai būtų sumaištis, kas yra ir dabar, kai kur tai matome. Todėl priėjome prie to kompromiso, ir norėčiau, kad Seimo nariai pritartų licencijavimą pratęsti, ir iki to laiko jie jau turėtų pasirengti.
Ačiū už dėmesį ir kviečiu pritarti. Reikėtų tai priimti kuo skubiau, nes paskui vėl sakys, kad neatėjo terminas. (Balsai salėje) Ne, važinėja po kaimus ir gąsdina žmones. Čia yra tokia sritis… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji profesore, jūsų nori paklausti kolega gerbiamasis Antanas… (Balsai salėje) Nuomonė už. Gerai. Jūs baigėt?
V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – gerbiamasis A.Matulas.
A.MATULAS (TSF). Kadangi profesorė viską labai gražiai paaiškino, taupant laiką ir nesant prieštaraujančių, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę už. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti ar tik juokaujate? (Balsai salėje) Juokaujate. Ačiū, pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis, papildomo nesiūlom? (Balsai salėje) Nereikia. Yra siūlymas svarstyti rudens sesijoje, bet yra pasiūlymas ir pavasario, ar spėsim? (Balsai salėje) Jeigu komitetas pateikia išvadą, kitą savaitę galime įtraukti. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti, kad pavasario sesijoje? (Balsai salėje) Pritariam tam? Ačiū.
Yra keli pareiškimai. Tėvynės sąjungos frakcijai. Seniūnei I.Degutienei. Prašymas. Prašau mane priimti į Tėvynės sąjungos frakciją. B.Pauža. (Juokas salėje) V.Žiemelis. I.Degutienė pasirašo, kad sutinka. (Balsas iš salės: „Priimam abu.“)
Toliau. Lietuvos Respublikos Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė. Posėdžio protokolas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininko perrinkimo, buvo svarstymas. Posėdžio pirmininkas R.Bašys pasiūlė R.Baškienės kandidatūrą. Seimo narė R.Baškienė atsisakė siūlomų pareigų ir pasiūlė J.Juozapaitį. Nutarta pritarti narės R.Baškienės pasiūlymui paskirti J.Juozapaitį Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininku. Pritarta bendru sutarimu. (Plojimai)
Noriu pranešti, kad rytoj plenarinis Seimo posėdis 10 val., Seniūnų sueiga 8.30 val. (Balsai salėje) Registruojamės. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Daugiau pareiškimų nėra? (Balsai salėje)
Užsiregistravo 18 Seimo narių. Skelbiu birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.