Penkiasdešimt pirmasis (435) posėdis
2008 m. birželio 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. GEDVILAS

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Gerbiamieji kolegos, leiskite pradėti Lietuvos Respublikos Seimo birželio 19 dienos, ketvirtadienio, popietinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, prieš registraciją noriu pateikti jums trumpą informaciją. Mes neišnagrinėjome keleto rytinio posėdžio klausimų, prie jų šiandien ir negrįšime, nes yra opozicinė darbotvarkė. Mes visada griežtai laikomės opozicinės darbotvarkės, nes tai yra viena iš galimybių opozicinėms partijoms pateikti savo įstatymų projektus. Šiandien pateiks Tėvynės sąjungos ir Darbo partijos frakcijos (opozicinės frakcijos). Kaip mes tarėmės rytiniame posėdyje ir kaip nutarėme Seniūnų sueigoje, pirmu klausimu popietiniame posėdyje svarstysime Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitą. Paskui – nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Taigi yra du klausimai, kuriuos privalome apsvarstyti ir šiandien priimti sprendimą. Tai yra nutarimo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, pakvieskite visus savo kolegas į salę, kiek galima gausiau, ir registruojamės. Gerbiamieji kolegos, kol vyksta registracija, paprašysiu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių gerbiamąjį Žimantą Pacevičių į tribūną pateikti 2007 metų veiklos ataskaitą. Šiam klausimui skirta 30 minučių. Aš manau, iš pradžių jūsų pranešimas, paskui – Seimo narių klausimai.

Prašom, gerbiamasis direktoriau.

Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaita

Ž.PACEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!

Įgyvendindamas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nuostatas ir Seimo statuto nuostatas noriu supažindinti jus su mūsų 2007 metų tarnybos ataskaita. Žinau, kad jūs turite visą raštišką variantą, todėl tik paminėsiu pagrindinius dalykus.

2007 metų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbo 227 darbuotojai, iš jų 202 – statutiniai valstybės tarnautojai, 25 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Siekiant turėti kompetentingus darbuotojus, kurie yra pagrindinis sėkmingos tarnybos veiklos veiksnys, 192 STT darbuotojai gilino žinias, ugdė gebėjimus pagal nustatytas prioritetines kvalifikacijos tobulinimo kryptis. Praėjusiais metais Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo skirta daugiau kaip 23 mln. litų, iš jų 2,8 mln. litų – turtui įsigyti.

2007 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo 119 ikiteisminių tyrimų, tai yra 11 % daugiau negu 2006 metais. Tai rodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai 2007 metais buvo aktyvesni nustatydami nusikalstamas veikas. Be to, nuolat didėjantis pradėtų ikiteisminių tyrimų tiek gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką skaičius rodo, kad daugėja Lietuvos piliečių, suvokiančių korupcijos keliamas grėsmes ir išreiškiančių paramą Specialiųjų tyrimų tarnybai ir pasitikėjimą ja kovojant su korupcija.

2007 metais kaltinamųjų aktų surašymu, pareiškimų dėl procesų užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar pareiškimų dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo baigti 59 ikiteisminiai tyrimai. Palyginti su 2006 m., 2007 metų baigtų ikiteisminių tyrimų šiek tiek padaugėjo – 2 %.

2007 metais buvo atlikta ir perduoti prokuratūrai surašyti kaltinamieji aktai daugelio sudėtingų rezonansinių ikiteisminių tyrimų. Kai kuriuos iš jų galima paminėti. Pavyzdžiui, tyrimus dėl praėjusios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotojo, Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Širvintų skyriaus vadovo, Teisingumo ministerijos sekretoriaus ir Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento direktoriaus pavaduotojo veiksmų. Minėtos bylos šiuo metu yra teisminio nagrinėjimo stadijos.

2007 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškė įtarimų 167 asmenims. Tais metais nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2006 metais, buvo nutraukta 20 % mažiau ikiteisminių tyrimų.

Pernai pagal statistikos duomenis taip pat sumažėjo nustatytų nusikalstamų veikų, išaiškintų asmenų skaičius. Tai galima paaiškinti ikiteisminių tyrimų sudėtingumu, daugėja epizodų, įtariamųjų skaičius, įtariamų asmenų, užimančių aukštas pareigas, žymių vardų. Iš tokios statistikos galima spręsti, kad 2007 metų rezultatai yra šiek tiek geresni. Bet noriu pasakyti, kad šitie rezultatai kitais metais gali didėti ar mažėti, nes tai atspindi mūsų turimus baudžiamojo persekiojimo rezultatus.

2007 metais Specialiųjų tyrimų tarnyba gavo 819 asmenų skundų ir pareiškimų. Iš jų 642 išnagrinėti ir dėl jų priimti administraciniai sprendimai. Tai yra privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą, pranešimą dėl padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ir priimti sprendimus. Asmenys, kreipdamiesi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, dažniausiai buvo nepatenkinti žemės reformą vykdančių institucijų, apie 20 % gautų skundų ir pranešimų, apskričių administracijos ir savivaldos institucijų – 12 %, teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų – 9 % veikla. Tačiau vis dar neretai skundžiasi ir biurokratizmu, priimamų sprendimų vilkimu, visų valdymo lygių institucijose valstybės tarnautojų elgesiu, netobulomis procedūromis, institucijų sprendimais ir panašiai. 2007 metais pagal asmenų pareiškimus ir skundus buvo pradėta 16 ikiteisminių tyrimų.

Korupcijos prevencijos tikslais Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko 63 teisės aktų ar jų projektų antikorupcinį vertinimą, 6 korupcijos rizikos analizes. Taip pat patikrino apie 653 asmenis, siekiančius eiti pareigas valstybės įstaigose. Paminėsiu, mūsų nuomone, sudėtingiausius teisės aktų ar jų projektų antikorupcinius vertinimus. Tai dėl statinių statybos saugomose teritorijose, dėl miškų privatizavimo, dėl atominės elektrinės, dėl gamtinių dujų, dėl teritorijų planavimo, dėl elektros energetikos, dėl viešųjų pirkimų, dėl ūkininkų ūkių. Deja, ne į visas mūsų pateiktas pastabas buvo atsižvelgta.

Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba aktyviai veikė korupcinio švietimo srityje. Skleidė aktualią antikorupcinę informaciją šalies savivaldybių ir valstybės institucijų tarnautojams ir darbuotojams, siekdama ugdyti moksleivių antikorupcinio elgesio principus ir normas, skaitė antikorupcine tema paskaitas bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose. Aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kai kurių aukštųjų mokyklų studentų atstovybėmis.

Atlikus sociologinį tyrimą „Korupcijos žemėlapis 2007“ ir palyginus kyšio prievartavimo ir davimo tendencijas su 2005 metų tyrimo duomenimis, pastebėta, kad kai kuriose institucijose kyšio prievartavimo sumažėjo. Be to, apibendrinus gyventojų ir įmonių vadovų patirtį, galima teigti, kad per pastaruosius dvejus metus daugelis institucijų padarė pažangą, ir tiek gyventojų, tiek verslininkų yra vertinamos kaip šiek tiek mažiau korumpuotos arba gerokai mažiau korumpuotos. Kaip rodo nusikalstamumo statistiniai rodikliai ir sociologinių tyrimų rezultatai, mūsų nuomone, pastaraisiais metais korupcijos paplitimą pavyko pristabdyti.

Problemos, su kuriomis susiduria Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pirma, neretai atsakomybė už visas valstybėje vykdomas antikorupcines priemones perkeliama į Specialiųjų tyrimų tarnybą, nors tarnyba yra tik viena iš valstybės kovos su korupcija sistemos sudedamųjų dalių. Kaip ir daugelis teisėsaugos institucijų, mes susiduriame su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, nes, kaip rodo mūsų patirtis, visiškai nesame pajėgūs konkuruoti su privačiu sektoriumi. Pastaruoju metu tarnybą paliko nemažai specialistų.

Per mažai lėšų skiriama tarnybos investicijoms. Kiekvienais metais investicijos turi subalansuotai didėti. Jų poreikis tiesiogiai susijęs su užduočių vykdymu, naujais darbuotojais ir padalinių plėtra, sparčia technologine, technikos pažanga. Investicijoms mažėjant ar išliekant to paties lygio Specialiųjų tyrimų tarnyba patirtų sąstingį, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgus į jos specifiką, privalo turėti šiuolaikiškus reikalavimus atitinkančią ilgalaikio turto ir technikos bazę.

Kokia Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla bus artimiausiu metu? Siekiant spręsti išvardytas problemas, didinti veiklos efektyvumą ir operatyvumą ateityje, kaip jau minėjau, prioritetinė veiklos kryptis bus baudžiamasis persekiojimas. Bus įgyvendintos priemonės, sudarančios patogias sąlygas pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Ketinama tęsti vidaus valdymo sistemos pertvarkymą, laipsniškai suformuoti padalinius, vykdančius žvalgybinio pobūdžio veiklą.

Siekiant sumažinti administracinę naštą piliečiams ir verslui, tobulinamas valstybės viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas tokiose srityse kaip elektroninės valdžios, vieno langelio, licencijuojamų leidinių išdavimo; nagrinėjamos galimybės taikyti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą. Spręsti šiuos paskutinius klausimus pasitelkti užsienio valstybės specialistai.

Tiek trumpai apie mūsų nuveiktus darbus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Ž.Pacevičiui už ataskaitos pateikimą. Mielieji kolegos, jūs turite galimybę direktoriaus paklausti. Norinčių paklausti yra septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R.Dagys. Ruošiasi R.Juknevičienė. Prašom, kolega.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis direktoriau, iš tikrųjų jums galima palinkėti sėkmės ir toliau rodyti ryžtą. Tikėkimės, kad jūsų pradėti visi tyrimai baigsis rezultatyviai. Klausimas būtų toks. Jūs pats paminėjote, kad yra tokių sričių, kur yra labai daug žmonių skundų, ypač žemės klausimais, kurie yra labai supainioti. Ir Seimo Antikorupcijos komisija persiunčia mums daug visokios medžiagos. Žinau, kad yra specialistų stygius ir yra problemų. Kaip jūs manytumėte, kaip reikėtų sustiprinti jūsų padalinį, dirbantį tais klausimais, nes liko pačios sudėtingiausios bylos ir patys didžiausi interesai yra dabar nagrinėjami.

Ž.PACEVIČIUS. Mes esame su jumis ne kartą kalbėję, kad tą mūsų padalinį (pareiškimų) mums reikėtų stiprinti, ir mes jau tai darome. Ten dirba šeši žmonės. Šiuo metu realiai dirba penki, priėmėme vieną naują darbuotoją, tačiau, aišku, specialistų šiuo klausimu pas mus yra mažai. Galima pasakyti, kad tie žmonės, kurie ilgą laiką dirba šiame padalinyje, įgijo tam tikrą patirtį, perėmė iš kitų specialistų ir tikrai jau gali savarankiškai spręsti klausimus šioje srityje. Tačiau yra kita problema. Artėja kiti klausimai, aš nenoriu palikti žemės klausimų, tačiau yra statybos klausimai, leidimų klausimai, kur yra pakankamai painu, labai sudėtingi įstatymai ir, matyt, ta visa banga pareiškimų dar tik artėja. Mes tikrai dabar nepajėgūs priimti visų sričių specialistų tokiais klausimais, nes pas mus yra ribotas darbuotojų skaičius. Tačiau kitais metais, jeigu mums viskas seksis, mes prašysime Seimo, kad mums skirtų daugiau etatų, kad galėtume papildyti šiuos padalinius specialistais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis direktoriau, aš norėčiau palinkėti, kad jūs apskritai būtumėte pačiu paskutiniuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir kad po jūsų tarnybos gero darbo Lietuvoje tokios tarnybos visai nereikėtų, kad tiesiog nebeliktų tokių mastų, dėl kurių reikėtų turėti specialiąją tarnybą kovai su korupcija. Turime tik stiprinti ir padėti jums dirbti tą darbą. Aš tikiu, kad visi Seimo nariai taip mano.

Turiu du trumpus klausimus. Minėjote piliečių bendradarbiavimo svarbą. Turime vieną rezonansą įgavusį atvejį, susijusį su Vilniaus savivaldybe. Vienas jaunas žmogus ryžosi jums padėti. Kiek aš suprantu iš žiniasklaidos, iš to, kas dabar yra pranešama ir ką jūs esate minėjęs, matome, kad tokie žmonės nėra apsaugomi ne tik nuo fizinių grėsmių, bet ir nuo psichologinio susidorojimo, kai ginamųjų advokatai per žiniasklaidą pradeda leisti gandus, neva tas žmogus (konkrečiu atveju turiu galvoje Vidą Urbonavičių) pats buvo sugautas su kyšiu ir panašiai. O nei STT, nei kiti, nei jisai pats negali apsiginti, tiesiog tam neturi priemonių.

Antras trumpas klausimas. Ko jums trūksta, kad lygiai taip pat sėkmingai kaip savivaldybėse galėtumėte dirbti ir pačiuose aukščiausiuose Lietuvos ešelonuose?

Ž.PACEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Aš šiandieną nenorėčiau kalbėti apie konkrečias bylas. Kalbant bendrai, mes turėtume pareiškėjus vertinti ir saugoti. Man pačiam yra nemalonu, kai būna atvejų, kad spaudoje (kartoju bendrais pavyzdžiais) asmenys, pranešę apie nusikaltimą, pabrėžiu, pranešę apie nusikaltimą, kritikuojami, persekiojami, vadinami įvairiais epitetais. Aš galiu pasakyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nė vieno tokio asmens nepalieka, kaip čia pasakius, be pagalbos. Mes stebime tokius asmenis, ir jeigu yra kokių nors skundų dėl persekiojimo, stengiamės pagal galimybes jiems padėti. Žinoma, mūsų galimybės yra ribotos. Vienas iš pavyzdžių, ką mes siūlome, galbūt kitam Seimui bandysime siūlyti įstatymo pakeitimus, kad žmogus, pranešęs apie nusikaltimą, kuris yra baudžiamas, sakykime, administracine bauda, pranešęs apie tai, kad iš jo valdininkai reikalauja kyšio, kad jam būtų tokia bauda arba sumažinta, arba jis visai atleistas. Nes dabar praktika rodo taip, kad žmogus su mumis bendradarbiauja, padeda išaiškinti sunkesnį nusikaltimą, o to valdininko bendradarbiai uždeda maksimalią baudą arba kažkaip kitaip nubaudžia žmogų, bendradarbiavusį su tarnybomis. Tokius įstatymus, mes patys gerai išsinagrinėję, bandysime siūlyti.

Dėl antrojo klausimo. Man taip atrodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba stengiasi eiti teisinga linkme. Kaip jau minėjau, lyg ir pavyksta mums komplektuoti sėkmingai. Jeigu taip toliau komplektuosime, tai metų gale būsime susikomplektavę visiškai. Kitais metais Seimo prašysime etatų, taip pat lėšų, kad galėtume įsigyti kuo naujesnę ir modernesnę įrangą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Dumčius. Ruošiasi R.Kupčinskas.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vienas iš labai svarbių esamos korupcijos teisėsaugoje požymių yra ikiteisminio tyrimo duomenų išviešinimas, jų atsidūrimas žiniasklaidoje.

Į mano klausimą, kodėl nėra užkardytas nė vienas pareigūnas už šias veikas, neseniai generalinis prokuroras atsakė, kad tos institucijos tik įspėjamos. Aš norėčiau sužinoti jūsų požiūrį į visa tai, ką pasakiau.

Ž.PACEVIČIUS. Jūs teisingai pasakėte, kad pirmiausia kalbama apie ikiteisminio tyrimo informaciją. Aš dabar nelabai atsimenu, galbūt ir klystu, neatsimenu, kad būtų paviešinta informacija apie operatyvinius tyrimus, tai yra apie visiškai slaptus dalykus. Be jokios abejonės, tai yra didėlė problema pirmiausia ir pačioms institucijoms. Tačiau aš noriu pasakyti tokį pavyzdį, kalbant apie operatyvinius dalykus, kad jeigu mes bandome kontroliuoti kokį nors telefono numerį, kurį mes turime kontroliuoti, tai apie tai žino penkios institucijos. Tai aišku, jeigu ikiteisminis tyrimas, prasideda procesiniai veiksmai, apklausos, tai tas ratas, sakykime, vis didėja. Labai sunku nustatyti, kas tą informaciją paviešino.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Kupčinskas. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom, kolega.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis direktoriau, dažnai dėl valdininkų Vyriausioji valstybinės etikos komisija priima tam tikrą sprendimą dėl viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo. Ar Specialiųjų tyrimų tarnyba tokiais atvejais, kai nėra papildomo kreipimosi, į tokius atskirus atvejus kreipia dėmesį, ar čia mes paliekame, kad atsitiktinai tai padaryta, ir jeigu kokia nors žala, tai dėl neatsargumo, dėl nežinojimo ir panašiai. Dažniausiai, kai yra sumaišoma viešieji ir privatūs interesai, korupcijos požymių tikrai galima įžiūrėti. Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Taip, korupcijos požymių gal ir galima įžiūrėti, bet mes kalbame apie kriminalizuotas veikas. Praktiškai išeina atvirkščiai. Jeigu mes atlikdami kažkokį tyrimą nenustatome tokių veikų, bet nustatome viešųjų ir privačių interesų pažeidimus, tai mes medžiagą perduodame šiai komisijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Šileikis. Ruošiasi gerbiamoji J.Zinkevičiūtė.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis direktoriau, pirmiausia norėčiau jums palinkėti sėkmingo darbo, matyti, kad jūsų vadovaujama tarnyba iš tiesų rimtai nusiteikusi kovai su korupcija. Jūs minėjote, kad reikėtų stiprinti tarnybą, taip, iš tiesų reikėtų. O ar jūs nemanytumėte, kad būtų tikslinga grįžti vėl prie projekto, jog prie Specialiųjų tyrimų tarnybos reikėtų jungti ir FNTT, nes puikiai žinome, kad be finansinių nusikaltimų iš tiesų korupcijos ir nebūtų. Tai aukštieji valdininkai, galbūt verslo atstovai išplečiant jūsų, sakykim, galias. Jūsų tarnyba galėtų prižiūrėti ne vien valdininkus, bet ir didesnį būrį korupcijos paveiktų žmonių. Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Jeigu pasakyčiau vienu žodžiu, tai tikrai negalvoju, kad reikėtų tas tarnybas sujungti. Vis dėlto šios tarnybos vykdo skirtingas funkcijas. Jeigu mums reikia kokios nors pagalbos dėl finansų, tai mes kreipiamės, ir atvirkščiai. Kita vertus, dabar yra tikrai nemažai korupcinių bylų, kai, sakykim, jos apsiriboja ir baigiasi korupcinėmis bylomis. Ten jokių finansinių pažeidimų nėra. Taip pat ir atvirkščiai – matyt, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nagrinėja mokestinius nusikaltimus, kurie su korupcija, su valstybės tarnautojais niekuo nesusiję. Trumpai manau, kad šiuo metu netikslinga sujungti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji J.Zinkevičiūtė. Ruošiasi J.Čekuolis.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, ar manote, kad mūsų spauda objektyviai nušviečia jūsų tarnybos darbą ir ar galite įvardyti, kas per jūsų paskyrimo laikotarpį buvo sunkiausia, koks barjeras buvo įveiktas ir kas buvo sunkiausia, kai pradėjote dirbti? Ačiū.

Ž.PACEVIČIUS. Gal nuo antro klausimo. Kadangi į kolektyvą įsilieti, jeigu taip galima pasakyti, nereikėjo, reikėjo tiesiog tęsti tarnybą, tai tikrai tokio laikotarpio nebuvo. Kolektyvas dirbo toliau ir jokių didelių pakeitimų, rūpesčių ar kokių nors problemų nebuvo.

O dėl žiniasklaidos visaip būna. Mes visi puikiai žinome žiniasklaidą, žinome, kaip įvairiai ji nušviečia, taigi negaliu nieko daugiau komentuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis direktoriau, Korupcijos prevencijos įstatymas, be kita ko, numato, kad nemažą dalį, rengiant korupcijos prevencijos programas, šakines programas, turi prisiimti ir šalies savivaldybės. Gal galėtumėte informuoti, kaip savivaldybėms sekasi daryti šį darbą, kaip jūs apskritai vertinate pačių savivaldybių pastangas užsiimti korupcijos prevencija? Kodėl klausiu? Man kartais susidaro įspūdis, kad yra galvojama labai paprastai: yra STT, tai jūs ir aiškinkitės, maždaug čia ne mūsų reikalas. Bet yra ne taip. Savivaldybės, man atrodo, turi būti aktyvesnės. Kaip jūs tai galėtumėte įvertinti? Dėkui.

Ž.PACEVIČIUS. Kalbant apie Nacionalinės kovos su korupcija programos rengimą, ypač tos praeitų ar užpraeitų metų programos, tai iš tikrųjų savivaldybių veikla buvo pasyvi, jeigu taip galima pasakyti. Kita vertus, jeigu mes kalbame apie šiandieninius savo kontaktus su savivaldybėmis, apygardose, kur yra mūsų padaliniai, tarp jų ir Vilniaus valdyboje mes aptarėme kai kurias priemones, tie santykiai yra neblogi, tačiau dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos norėtųsi, kad savivaldybės ir jų asociacija šioje veikloje būtų aktyvesnės.

PIRMININKAS. Dėkoju Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui gerbiamajam Žimantui Pacevičiui už atsakytus klausimus. Daugiau norinčių klausti nėra.

Ž.PACEVIČIUS. Ačiū.

Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3099 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Jūs galite užimti savo vietą. Svarstysime nutarimo projektą. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3099. Pranešėjas – gerbiamasis S.Pabedinskas kalbės Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.

S.PABEDINSKAS (VLF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tai yra pagrindinis komitetas, išvada: „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos.

Komitetas svarstė ir nutarė pritarti Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektui. Balsuota ir priimta bendru sutarimu. Atskirųjų komiteto narių nuomonių nebuvo.“ Taip pat mes pridedame Seimo nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą.

Aš norėčiau paminėti keletą punktų. Yra toks siūlymas Vyriausybei:

„1. Rengiant 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Specialiųjų tyrimų tarnybai skirti papildomų biudžeto asignavimų žmogiškiesiems ir techniniams ištekliams gerinti.

2. Didinti reikalavimus kitoms valstybės institucijoms dėl atsakomybės ir aktyvumo korupcijos prevencijos srityje, griežčiau taikyti įstatymo nuostatas valstybės tarnautojams, padariusiems korupcinio pobūdžio tarnybinius nusižengimus, nors už šias veikas jie ir nebuvo traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Taip pat siūlome Specialiųjų tyrimų tarnybai siekti didesnio veiklos efektyvumo, atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir jas tiriant, užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo, gerinti visuomenės informavimą apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio veikas, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą, stiprinti pareigūnų bendravimo su žiniasklaida įgūdžius.“ Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju S.Pabedinskui. Jis išsakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę. Gerbiamasis Skirmantai, truputį palaukite, nes taip suprantu, kad E.Klumbys, kuris dabar kalba telefonu, nori paklausti gerbiamojo S.Pabedinsko. (Balsai salėje) Supratau, galite klausti. Neklausit? (Balsai salėje) Dėl viso kalbėti norite. Supratau. Tai jūsų paklausti niekas nenori, gerbiamasis Skirmantai. Jūs taip aiškiai viską išdėstėte, kad niekam neliko abejonių dėl komiteto nuomonės.

Gerbiamieji kolegos, norinčių po pateikimo kalbėti už, prieš nėra. (Balsai salėje) Yra, atsiprašau. Man dar nedega. Aš klausiu… (Balsai salėje) Jeigu yra po pateikimo, tikrai sudarysime galimybę, tik sekundę!

Gerbiamasis E.Klumbys kalbės po pateikimo. Nuomonė už. Prašom, Egidijau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes matome tikrai neblogą darbą (aš kalbu apie 2007 metus, ne apie 2008 metus), kuris vyko pasikeitus tarnybos valdžiai. Ši tarnyba, užuot užsiėmusi sociologinėmis apklausomis, kaip anksčiau, dabar pradėjo dirbti tai, kas priklauso, ką jai yra nubrėžęs Seimas. Atsižvelgdamas į tai, siūlau pritarti šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Supratau. Gerbiamasis Veselka, jūs norite kalbėti prieš? Už negalima, nes yra tik viena nuomonė. Jūs neturite tokių galimybių, nors ir… Kitos stadijos metu galėsite kalbėti. (Balsai salėje) Supratau. Iš judesių supratau, kad jūs mane supratote, taip? Gerai.

Taigi buvo išsakytos nuomonės. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar norite balsuoti? Balsuoti. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui, kurio numeris Nr.XP-3099, po pateikimo? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. (Triukšmas salėje)

Dėkingas. Balsavimas gana vieningas. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.

Svarstymas. Sekundę! Yra norinčių kalbėti. Kviečiu į tribūną R.Smetoną. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Ruošiasi E.Klumbys, tos pačios frakcijos atstovas.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, į šią džiaugsmingą atmosferą svarstant Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitą ir Seimo nutarimo projektą noriu įnešti šiek tiek kitų gaidų. Nors mes svarstome 2007 metų STT veiklos ataskaitą, vis dėlto žinoma nebūtų teisinga nepasidžiaugti tais STT darbais, kurie buvo atliekami jau šiais metais, juo labiau kad jie pradėti buvo anksčiau, dar 2007 metais, dėl ko ši ataskaita yra pateikta.

Jais besidžiaugdami ir sveikindami Specialiųjų tyrimų tarnybą, jos pastangas, rodomas kovoje su korupcija ir dedamas kovoje su korupcija, galėtume beveik ir baigti šį svarstymą… (Kas ten rėkauja? Nežinote?)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Rimantai, jūsų kolegos labai garsiai kalba, taip pat ir iš jūsų frakcijos. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis R.Smetona dabar stovi tribūnoje, dėsto savo nuomonę, jūs negerbiate jo, neklausote. Mes labai pikti ant jūsų, tiek aš, tiek gerbiamasis Rimantas. Prašom susikaupti ir klausyti, įdėmiai. Ačiū.

R.SMETONA. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Džiaugiantis visu tuo, kas padaryta, vis dėlto neapleidžia bloga arba labai bloga nuojauta, bent manęs. Ar pastarieji Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmai nėra nesąmoningai, ne specialiai, bet vis dėlto galbūt yra tam tikras švelnus pridengimas tam tikro neveikimo tam tikrais kitais klausimais arba atvejais?.. Konkrečiai aš turiu galvoje garsųjį „Leo LT“ projektą, jo istoriją, šio projekto sumanymą ir įgyvendinimą, jis, matyt, pagrįstai Lietuvoje vertinamas kaip šimtmečio afera, kaip didžiausias nusikaltimas Lietuvai. Ir galbūt kaip didžiausias korupcijos pasireiškimas per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Gerbiamieji kolegos, sakykite, ar kas nors čia, Seime, o turbūt ir Lietuvoje, gali patikėti, kad mūsų specialiosios tarnybos neturėjo signalų, informacijos ar įtarimų apie šį rengiamą ir vykdomą galimai, sakykime, nusikaltimą. Tačiau, jeigu mes nematėme, kaip pareigūnai su juodom kaukėm ar be jų uždeda antrankius Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui ar kai kuriems jo patarėjams, ar kai kuriems aukštiems valstybės pareigūnams, jeigu to nematėme ir nieko apie atliekamą tyrimą dėl šio, mano manymu, nusikaltimo negirdėjome (net ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete apie tai nebuvo jokios informacijos), taigi aš manau, arba Specialiųjų tyrimų tarnyba negavo jokios informacijos, kas mažai tikėtina, žinant jos pajėgumus, profesionalumą, negavo informacijos, nors ir siekė gauti, arba gavo, bet ją kažkaip užgniaužė savo sprendimais ar kam nors patarus ir tyrimo nepradėjo. Pirmuoju atveju reiktų vertinti, žinoma, kaip labai prastą tarnybos darbą, kuo, kartoju, netikiu. Antruoju – turbūt kaip nusikalstamą veikimą arba greičiau neveikimą. Štai į šiuos du klausimus, aš manau, Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimas turėjo ir turi gauti atsakymus. Bet visa tai yra tik mano prielaidos, nuojautos, todėl į jas mes nekreipsime dėmesio, džiaugsimės aktyvėjančia STT veikla ir tikėsimės dar geresnių jos darbo rezultatų, ko aš nuoširdžiai ir linkiu.

PIRMININKAS. Dėkoju R.Smetonai už išsakytą nuomonę. Kviečiu į tribūną E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų STT darbe yra tam tikras pasikeitimas, ką ir kalbėjo naujasis tarnybos vadovas, ateidamas į darbą, kad darbo specifika keisis – nuo sociologinių apklausų, kaip buvo prie ankstesnio STT vadovo, į rimtą operatyvinį darbą. Visiškai sutinku su prieš tai kalbėjusiu mano kolega Rimantu, kad ne viskas tos tarnybos operatyviniame darbe kelia didelį džiugesį, bet tai įvertins dar ir teismai, ir pagaliau didysis teismas – istorija. Tačiau aš norėčiau išreikšti tokią viltį, kad pasibaigus šio Seimo kadencijai ir susirinkus naujam Seimui, ir STT valdžiai orientuojantis į darbą, kurį reikia padaryti, atsiribojant nuo visų politinių dalykų, 2008 m. rudenį šios tarnybos darbas įgaus kokybišką pagreitį, iš tikrųjų bus ištirti tie dalykai, kurie dabar turi rimtą politinį skonį, einantį iš čia, iš Seimo, iš Seimo daugumos. Projektai yra visiškai aiškūs, jie ir čia buvo įvardinti. Norėtųsi, kad po Seimo rinkimų su rimta medžiaga Specialiųjų tyrimų tarnyba ateitų tiek į Seimą, tiek tas darbas būtų pristatytas ir visuomenei, nes į šią tarnybą dedamos nemažos viltys. Atsižvelgdamas į tai, aš manau, kad 2007 metų veiklos ataskaitai reikėtų pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, E.Klumbiui, kuris išsakė savo nuomonę dėl STT veiklos. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Mes galime prieiti kitą etapą – nutarimo priėmimą po svarstymo. Noriu paklausti, ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime pritarti bendru sutarimu. Po svarstymo nutarimo projektui yra pritarta bendru sutarimu.

Kitas etapas – priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už ir prieš… Sekundę, įjungsiu monitorių. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų paprašyti, visi iš esmės už, gal galite atsisakyti žodžio. (Balsai salėje) Protingai, vieną kartą. Galite? Kalbėsite? Ačiū, supratau. Seimas nesikeičia. Dirbame toliau tuo pačiu ritmu. J.Veselka. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nors raginate baigti, bet čia yra gana rimta institucija ir rimti darbai daromi. Iš tikrųjų pirma reikia pasveikinti STT, kad ji atsisakė Indiros Gandi principo, kai korumpuotiems vis būdavo ankstesnis pirmininkas aiškino, kaip negražu vogti. Šitie, kurie užsiima korupcija, jiems aiškink neaiškinęs – vis tiek savo darys. Jie puikiai supranta, ką jie daro. Todėl STT pradėjo geriau dirbti, ta prasme, kad neaiškina, o griebia. STT tokia funkcija ir turi būti. Bet kai S.Pabedinskas paprašė, kad daugiau su žiniasklaida STT dirbtų, to prašyti yra lygiai tas pats, kaip korumpuotam pasakyti: klausyk, aš matau, ką tu darai, tu dabar pasislėpk. Nėra ko STT per daug per žiniasklaidą skėtriotis, reikia dirbti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, STT dažnai skundžiasi, kad neužtenka specialistų. Aš manau, kad ten galima koncentruotis į dideles aferas, o kai kurie buitinio lygio dalykai galėtų būti švelniau peržiūrimi. Todėl aš palinkėčiau Specialiųjų tyrimų tarnybos vadui koncentruotis į stambias problemas. Iš tikrųjų ir gerbiamasis R.Smetona, ir aš pritariu, kad reikia pradėti, kai pradedami priiminėti įstatymai … rengti. Kaupti informaciją ir tada pamatysite po truputį lendančias ausis. To aš ir palinkėčiau STT ir siūlyčiau pritarti nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Veselkai. Nuomonė už – A.Dumčius. Ruošiasi Z.Balčytis, taip pat nuomonė už.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau pritarti STT veiklai, jos vadovo veiklai, nes pats gyvenimas rodo, kad jų veikla yra efektyvesnė. Ypač jei pažiūrėtume į projektą, tai aš labai norėčiau pasiūlyti STT, kad būtų įgyvendintas 3 punktas – užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą nuo neteisėto atskleidimo. Ir toliau tą vadinamąjį slaptumo bumą, tą sekimo bumą išsklaidant gerinti visuomenės informavimą apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio veikas. Ir, žinoma, pareigūnų bendravimą su žiniasklaida, negąsdinant, bet atskleidžiant visas jų darbo gaires. Sėkmės. Balsuočiau už ir siūlau balsuoti kitiems.

PIRMININKAS. Dėkojame A.Dumčiui. Kalbės Z.Balčytis. Ruošiasi P.Gražulis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia apgailestauju, kad Muitinės departamentas iš tikrųjų prarado labai kompetentingą vadovą, kuris anksčiau darbavosi kriminalinės paieškos tarnyboje. Matome, kaip vieno žmogaus atėjimas gali pakeisti pačios institucijos darbą. Nenorėdamas daug kartotis, aš taip pat perskaitęs ataskaitą galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad darbas iš esmės yra pagerėjęs. Aišku, mes, kaip politikai, turime abejonių dėl tam tikros informacijos nutekėjimo ir aš manau, kad generalinis direktorius, vadovas atkreips į tai dėmesį. Mes galbūt kartu turėtume pagalvoti, kad ta informacija būtų neviešinama iki atitinkamo momento.

Noriu tikrai palinkėti vadovui ir visam kolektyvui sėkmingo darbo. Mes taip pat turime pripažinti viena, kad nuo mūsų bendro visuomenės mentaliteto, nuo visų kitų institucijų, tarp jų ir Seimo, darbo priklauso ir specialiųjų tarnybų darbo kokybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Z.Balčyčiui už nuomonę. Nuomonė už – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man atrodo, nereikia labai stebėtis, kodėl visi Seimo nariai pasisako už. Jeigu ne šiandien, tai rytoj kiekvienas gali patekti į nemalonę. Yra liaudies patarlė: „terbos“, lazdos ir kalėjimo niekada neišsižadėk. (Balsai salėje) Kadangi aš jau esu šiek tiek sėdėjęs, buvęs, ir antrą kartą, man atrodo, nenustebčiau, jei už ką nors pasodintų.

Bet ne tai svarbiausia. Jeigu mes lyginsime dabartinio STT vadovo darbą su prieš tai buvusio P.Malakausko, tai, be abejonės, dabartinio STT vadovo darbą galime vertinti tik teigiamai ir labai teigiamai. Prieš tai buvęs vadovas faktiškai daugiau užsiėmė mokymu, seminarų rengimu, ką reikėtų daryti, kaip jis įvardijo visą prevenciją, kad Lietuvoje korupcijos nebūtų. Ir aiškino, kad reikia kovoti su korupcija daugiau mokant, ugdant piliečius.

Dabartinis STT šefas imasi konkrečių veiksmų. Galbūt vienu atveju gali vienaip, kitu kitaip tuos veiksmus vertinti. Kyla klausimas, ar nekyla kur nors politinės politikavimo ausys … Nepaisant viso to, reikėtų sveikinti.

Dar vienas dalykas, į ką norėčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys. Čia buvo pakviestas net generalinis prokuroras į tribūną. Vis dėlto nėra išspręsta dar viena problema. Yra nutekinama operatyvinė informacija. Aš manau, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kad operatyvinė informacija nepatektų į žiniasklaidą. Manau, ir dabartinis mūsų STT šefas sutiks, kad ta problema yra. Galbūt tai palikimas, bet šią problemą reikia išgyvendinti.

Ir pagrindinis mano palinkėjimas būtų, kad būtų pradėta nuo pačių stambiausių. Gerbiamasis direktoriau, nepamirškite ir „Leo LT“. Tai yra ne amžiaus, bet amžių afera, kuri įkalino mus visus, jus, jūsų vaikus ir jūsų anūkus. Šis projektas padarė vergais, priklausomais energetine prasme, visą valstybę, pažemino ją. Todėl aš manyčiau, kad šis klausimas aktualus ne tik dabar, bet ir kitoms kartoms.

PIRMININKAS. Dėkoju P.Gražuliui. E.Klumbys dėl vedimo tvarkos nori kalbėti, ar?.. Supratau, nieko nenorite. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo „Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektą, registracijos Nr.XP-3099? Prašom visus registruotis ir balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, visi vieningai balsavome: už – 92 balsai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas yra priimtas.

Opozicinių Tėvynės sąjungos ir Darbo partijos frakcijų darbotvarkė

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, šios sutarties priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ 1 ir 2 punktai bei 2004 m. kovo 18 d. nutarimas Nr.292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ pagal normų turinį, reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 3 ir 5 dalims, 128 straipsnio 1 daliai“ projektas Nr.XP-2801(2*) (priėmimas)

Pradėsime opozicinių Tėvynės sąjungos ir Darbo partijos frakcijų darbotvarkę.

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.22 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 procentų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, šios sutarties priedų, taip pat akcininkų sutarties projektams“ 1 ir 2 punktai bei 2004 m. kovo 18 d. nutarimas Nr.292 „Dėl ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atvirosios akcinės bendrovės „Gazprom“ papildymo projekto“ pagal normų turinį, reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 3 ir 5 dalims, 128 straipsnio 1 daliai“ projektas Nr.XP-2801(2). Pranešėjas – gerbiamasis J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant pirmininkui kalbėti, aš jūsų labai prašau, tikrai labai daug triukšmo salėje ir mes jau pereiname tas ribas, kai vesti posėdį labai sudėtinga ir kalbėti žmonėms labai sudėtinga. Gerbkime vieni kitus. Pabandykime šiek tiek surimtėti. Gerai, gerbiamasis pirmininke, pristatykite.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo stadijos yra gautos Teisės departamento pastabos, kurios skelbia, kad įvertinus projekto sutikimo su Konstitucija įstatymo juridinės technikos taisykles, siūloma nutarimo preambulės šeštą pastraipą suderinti su devinta pastraipa. Šeštoje pastraipoje vietoje žodžių „Konstitucijos 5 straipsnio 1, 3 dalimis“ įrašyti žodžius „Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai“. Arba papildyti devintą pastraipą argumentais dėl Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies. Komitetas sutinka su pastaba. Komitetas svarstė šią pastabą ir pritaria, kad preambulėje vietoj žodžių „Konstitucijos 5 straipsnio 1, 3 dalimis“ būtų įrašyti žodžiai „Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai“. Išbraukiant 1 daliai. Toks pastabos likimas komitete. Daugiau Seimo narių siūlymų nėra gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratom. Gerbiamasis pirmininke, yra gauta Teisės departamento išvada. Jūs pakomentavote dabar, daliai pritariate, daliai nepritariate. (Balsas salėje) Faktiškai viskam pritariate. Jeigu viskam pritariate, aš manau, to komentuoti nereikia. Dabar dėl viso nutarimo projekto yra norinčių kalbėti už ir prieš. Nuomonė už – J.Razma. Prašom, kolega.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, manau, vieną kartą mums reikia baigti įvairias spekuliacijas ir komentarus dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties ir jos pasekmių, nes teikiant Gamtinių dujų įstatymo pataisas vis remiamasi minėta sutartimi ir sakoma, kad Seimas to ir to negali reguliuoti, kad bus kokios nors pasekmės. Tegul Konstitucinis Teismas vieną kartą pasako, kaip ten yra su ta sutartimi. Ar viskas ten teisėta, ar yra padaryta neteisėtų žingsnių ir ar nėra tuo pagrindu atsiradusi žala valstybei?

Kad šio klausimo labai bijo valdančioji koalicija ir Vyriausybė, rodo rekordinis plenariniame posėdyje dalyvaujančių jų ministrų skaičius. Gaila buvo žiūrėti į uždususius čia atbėgusius ministrus, nė dėl vieno klausimo taip susijaudinę nebėgdavo į salę. Vadinasi, kažko bijo. Tuo labiau reikia, kad Konstitucinis Teismas pasakytų, kaip buvo su ta privatizavimo sutartimi.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji opozicionieriai, pozicija nieko nebijo. Manome, kad svarstomas Seimo nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimas, pritariantis akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 % akcijų pardavimo bendrovei „Gazpromas“ sutarčiai, neprieštarauja Konstitucijai, man primena vien pliaukšėjimą botagu per vandenį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Vyriausybės įstatymu, Valstybės turto privatizavimo ir kitais įstatymais bei suteiktomis teisėmis, pritarė minėtai akcijų pardavimo sutarčiai, nes, be teisinių motyvų, buvo įvertinti ir ekonominiai motyvai. Pirmiausia buvo įvertinta tai, kad Lietuvai gamtines dujas tiekia vienintelis „Gazpromas“ ir kitų alternatyvų iki šiol mes neturime. Be to, ši įmonė reguliuoja dujų kvotas ir kainas. Todėl sprendimas parduoti 34 % „Lietuvos dujų“ akcijų buvo tikrai išmintingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, nes juo garantuojamas gamtinių dujų tiekimas Lietuvai iki 2015 metų.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė į Seimą kreiptis privalo tik dėl esminių, pabrėžiu, dėl esminių turtinių įsipareigojimų. O šiuo atveju, kitaip nei dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų privatizavimo, „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimas, kaip ir ankstesnis „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimas „Rurgazui“, tikrai priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Juk dėl pardavimo „Rurgazui“ neabejojame ir į Konstitucinį Teismą nesikreipiame.

Taip pat noriu priminti, kad mūsų kaimynų latvių atsisakymas parduoti Ventspilio naftos produktų terminalo akcijas keletui metų terminalą paliko be darbo, nes buvo nutrauktas žaliavos tiekimas. Ar mes šito siekiame?

Dabar dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės…

PIRMININKAS. Gerbiamoji Birute, visiems vienodas laikas – iki 2 minučių. Jūs kalbate 2,5 minutės.

B.VĖSAITĖ. Jeigu galima, aš pabaigsiu.

PIRMININKAS. 15–20 sekundžių ir baikite.

B.VĖSAITĖ. Dėl dujų kainų reguliavimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja nereguliuoti gamtinių dujų pardavimo kainų, jeigu akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ neviršys 15 % pardavimo maržos, kas jau savaime yra gamtinių dujų pardavimo kainos reguliavimas. Dabar pasiklausykite, nes iš mūsų…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai mandagiai, inteligentiškai į jus visada kreipiuosi ir prašau kalbėti iki 2 minučių. Jūs viršijote dvigubai. Dabar bus 2 minutės ir nutrauksiu. Susitariame, visi tam pritaria? Labai ačiū. Kalbės gerbiamoji V.Baltraitienė – nuomonė už. Ruošiasi B.Bradauskas – nuomonė prieš.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Man labai keistai skamba ponios B.Vėsaitės kalbos. Ko bijoti, kad kreipiamės į Konstitucinį Teismą, jeigu viskas sąžiningai atlikta ir padaryta? Konstitucinis Teismas išsiaiškins ir pasakys: taip, Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, žalos valstybei nebuvo padaryta.

Mes manome kitaip ir ne kartą tą nuomonę išreiškėme, kad „Lietuvos dujos“ buvo privatizuotos už labai mažą kainą, keletą kartų ir net keliolika kartų mažesnę kainą. Manome, Konstitucinis Teismas turi išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta pažeidimų.

Ir dar. Aš noriu kreiptis į konservatorius, konkrečiai į ponią Rasą, ir paklausti: gal jūs dabar nusiraminsite, nustosite mėtytis keiksmais, prakeiksmais ir įsitikinsite, kad mūsų tikrai nevaldo „Gazpromas“?

PIRMININKAS. Dėkoju V.Baltraitienei. Jūs sutaupėte laiko. Kalbės gerbiamasis B.Bradauskas. Nuomonė už. Prieš, atsiprašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad mes veltui laužome ietis ten, kur nereikėtų laužyti. Yra protingi pasiūlymai ir siūlau balsuoti už tuos pasiūlymus, kurie teisingai suformuluoti. O už tuos, kurie nesuformuluoti teisingai, siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Suprantu, kad Bronius siūlo balsuoti už. Gerai. Nuomonė už – V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, B.Bradauskas ne į tą eilutę įsirašė, nes iš esmės jis pritaria kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. Su tuo, gerbiamasis Broniau, jus sveikinu, nes jūs teisingai kalbėjote ir teisingai agitavote.

Nuoširdžiai pasakysiu, aš galvojau sakyti vienokius ar kitokius argumentus, bet po gerbiamosios B.Vėsaitės kalbos, kas atidžiai klausėte, ką ji pasakė, kito kelio kaip paspausti mygtuką „už“ ir kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra. Ačiū gerbiamajam B.Bradauskui, ačiū gerbiamajai B.Vėsaitei, nes iš esmės savo kalbomis jie tik patvirtino, kad būtinai turime kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kito kelio nėra. Ačiū, kolegos socialdemokratai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K.Daukšys. Prašau savo kolegos, kad ir vienoje frakcijoje esame, negudrauti.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų siūlau balsuoti prieš ir tegul tai daro visi tie, kurie turi ką slėpti nuo žmonių. Kas… tas tikrai gali balsuoti kitaip.

PIRMININKAS. Supratau. Retorinė kalba. B.Bradauskas. Paminėta jūsų pavardė, jūs, aš suprantu, norite pasitaisyti.

B.BRADAUSKAS. Aš noriu patikslinti savo kalbą. Labai dėkoju Valentinui, kuris pastebėjo, kad…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, dabar jūs galėsite kalbėti… Aš maniau, kad dėl vedimo tvarkos, gal aš ką nors ne taip darau, bet nepykite, jeigu jūs kartojatės, tai…

Gerbiamasis J.Veselka – nuomonė už.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia niekas neginčija, kad blogai buvo, jog „Gazpromui“ pardavė tuos 34 %. Kalbama visai apie ką kita. Štai Konstitucijos 46 straipsnyje rašoma: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Štai kada mes pradėjome galvoti apie tai, kad „Lietuvos dujos“ yra absoliutus monopolistas Lietuvos rinkoje, todėl reikia pradėti reguliavimą, nes jūs matėte, kas būdavo. Sakysime, „Lietuvos dujos“ taikė antkainį iki 10 %, o „Dujotekana“ – iki 17 %, 20 % ir gaudavo milžinišką viršpelnį. G.Kirkilas visą laiką aiškindavo, kad negalima reguliuoti, nes pasirašyta sutartis, draudžianti reguliavimą.

Taigi, gerbiamieji, manau, kad Vyriausybė, pasirašydama prekybos sutartį, pažeidė Konstituciją, nes ir ekonomikos mokslas sako, kad monopolio veikla reguliuojama, mūsų Konstitucija sako tą patį. Todėl tas draudimas sutartyje iš esmės yra Seimo kompetencijos apribojimas. Tik Seimas gali nustatyti: reguliuoti ar nereguliuoti, o ne pati Vyriausybė. Manau, pasirašant sutartį yra pažeista Konstitucija, nemanau, kad ji bus nutraukta, bet kad būtų visiems aiškiau pasakyta: visiems Konstitucija taikoma vienodai. Negali būti taikoma išimčių. Todėl manyčiau, kad šį prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą reikia paremti, kad gautume Konstitucinio Teismo išvadą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Taigi buvo išsakytos visos nuomonės už, nuomonės prieš. Jūs žinote, kad šiame etape gali kalbėti keturi už, keturi prieš. Gerbiamoji Birute, jeigu kalbėsite dėl balsavimo motyvų, aš taip įsivaizduoju, kalbėsite po to. Jeigu dėl vedimo tvarkos, aš jums leisčiau, jeigu aš ką nors ne taip darau. Bet aš leisiu jums kalbėti po balsavimo. Jūs turėsite tokią galimybę, bus replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, visus… (Balsai salėje) Norite, kad pasakytų, taip? Prašom, Birute, visi reikalauja jūsų kalbos. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, porą kartų buvo paminėta mano pavardė. Iš tikrųjų aš galiu pasakyti, kad reguliuodami kainas, priėmę Seime tokį sprendimą, mes mokame aukščiausią kainą už dujas Europoje šiandien. Tai mūsų sprendimo pasekmė, kodėl mes nesilaikome sutarčių. O jeigu vis dėlto mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas nuspręs, kad galbūt buvo padaryta kas nors neteisėtai, tai pasižiūrėkite, kokios pasekmės mūsų laukia. (Balsai salėje) „Gazpromui“ tai bus tas pats, jis kaip valdė, taip valdys, bet iš mūsų, uolieji, gali pareikalauti apie 300 mln. litų kompensacijos už importo nuolaidas. Tai būkime pragmatiški. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip suprantu, kad turiu vesti posėdį be jokių kompromisų. Taip, jūs patys prašėt leisti Birutei kalbėti, paskui patys pradėjote prieštarauti. Toliau vesdamas posėdį, aš griežtai laikysiuos Statuto. Griežtai. Dar griežčiau, negu laikiausi iki šiol. Sutinkate su tuo? Visi sutinkate? Labai ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, paskutinis etapas. Reikia dėl šio nutarimo apsispręsti ir balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą, kurio Nr.XP-2801(2)? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti.

Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 50, prieš – 25, susilaikė 28. Taigi nutarimo projektas nėra priimtas. Mes turime apsispręsti, ką toliau darome su šituo… Viskas, tiesa, viskas. Taigi, gerbiamieji kolegos, šis nutarimo projektas nepriimtas. Replikos po balsavimo. Kuris čia? Prašom, J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai jautrus balsavimas ir santykis yra labai nedidelis. (Balsai salėje) Aš nenoriu sakyti, kur dabar kurioje vietoje man kyla įtarimų, kad balsavo ne už save, aš prašau, kad šiuo atveju būtų išimtos kortelės iš tų suolų, kur žmonių nėra, kad visi tvarkingai atsisėstų į savo vietas. Frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą. Nes tikrai yra labai svarbus balsavimas.

PIRMININKAS. Supratau, gerbiamasis Jurgi, supratau. Gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS. Kadangi gerbiamasis Jurgis nesako, kur kortelės buvo, aš mačiau, kaip gerbiamasis J.Sabatauskas buvo čia, o balsavo ten. Nežinau, kaip jam tai pavyko. Tai gal perbalsuojame iš naujo ir pasižiūrime, kas išeina.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis B.Bradauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Visų pirma siūlyčiau išsiimti korteles visiems konservatoriams, kurių nėra, nes eilė ten spaudžiančių buvo, bet šiandien aš nenurodau vietos. Turėtų J.Razma parodyti į mūsų pusę, ko nebuvo, kas už ką paspaudė, ir tai būtų pretekstas perbalsuoti.

Bet aš noriu pasakyti repliką po balsavimo štai kokią. Ne vieną kartą konservatoriai įklampino Lietuvą į liūną ir šiandien vėlgi stengiasi, kad jau mes už dujas mokame daugiau…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš laikysiuos, jūs manęs prašėt. Dėl vedimo tvarkos A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Išties dėl vedimo tvarkos norėčiau pasakyti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, dėl vedimo tvarkos.

A.SKARDŽIUS. …žodį, kad jeigu kas nors ponui Jurgiui neaišku, tai yra Etikos ir procedūrų komisija, yra vaizdo įrašai, yra žmonės, tikrai galima tą išsiaiškinti. Mes taip niekada nebaigsime tų konservatoriškų žaidimų. Gerai, kad dar nesikviečia pono Jono Kronkaičio ir dar keliasdešimt žmonių čia, į salę, kaip jau buvo precedentas padarytas vakar. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkas, tikrai turiu tokią galimybę jums pasiūlyti antrą kartą pabalsuoti, nes tikrai yra daug įtarimų. Statutas tą leidžia. (Balsai salėje) Atsiprašau, dvi opozicinės frakcijos prašo, ir mes turime tokią galimybę. Kviečiu dar kartą visus registruotis ir balsuoti. Prašau. Dėl vedimo tvarkos. Nutrauksiu balsavimą. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neturite teisės pagal Statutą, jeigu yra daugiau negu vieno balso skirtumas, daryti pakartotinį balsavimą. Statute yra aiškiai pasakyta, gerbiamasis J.Razma turi tiesiai nurodyti, kas ne taip yra pabalsavęs, arba kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, viskas yra įrašoma, peržiūrėti įrašus, ir Etikos ir procedūrų komisija spręs. Taigi jūs neturite teisės.

PIRMININKAS. Gerai, viskas gerai, supratau. Gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu 121 straipsnį ir pasakysiu, kodėl aš buvau teisus. Skaitau: „Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas. Jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai.“ Penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. (Balsai salėje) Pareikalavo dvi frakcijos. Atsiprašau, Seimo nariai, sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas. Aš tokį sprendimą priimu. Suabejojom, nes čia lakstė, buvo daug labai rimtų argumentų. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Aš formuluoju. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą, kurio tekstas labai ilgas, projektas Nr.XP-2801, balsuojame. Prašom.

Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 51, prieš – 21, susilaikė 32. Nutarimo projektui nepritarta. Viskas, baigiame visas diskusijas, visas kalbas. Nepritarta. Ar dar tuo klausimu? (Balsai salėje) Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, jūs skaitote 121 straipsnį, bet neperskaitote esmės. Dėl ko galima pakartoti? Jeigu kilo abejonių dėl balsavimo skaičiavimo tikslumo, o ne todėl, kad pirmininkas užsinorėjo iš naujo skaičiuoti. Tai jau ne pirmas kartas, kai jūs tendencingai prašote kartoti balsavimus. Todėl aš frakcijos vardu prašau nusišalinti nuo pirmininkavimo.

PIRMININKAS. Daugiau nėra kam pirmininkauti. (Balsai salėje) Gerai, gerai, jeigu reikia, tikrai nušalinkite mane, jokių problemų nėra. Aš viską dariau pagal Statutą, jūs galite atiduoti Etikos ir procedūrų komisijai, jeigu turite tokio noro, neprieštarauju. Aš manau taip, kad posėdžio pirmininkas gali nuspręsti, ar perbalsuoti, ar neperbalsuoti, jeigu balsavimas yra neskaidrus arba kelia abejonių. O toks žodis yra, kad kelia abejonių. O jeigu jūs norite nušalinti, tai galite nušalinti, nes daugiau nėra kam pirmininkauti. Taip, jokių problemų. Prašau.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau reaguoti į paskutinę kalbą prie šoninio mikrofono prieš balsavimą, kuris buvo įvykęs. Buvo paraginta būti pragmatikais ir nesilaikyti Konstitucijos. Iš tikrųjų tai šokiruojantis pasakymas, kuris ragina Konstitucijos laikymąsi įvertinti finansiškai arba nepriklausomybės laikymąsi įvertinti finansiškai. Iš tikrųjų manau, kad į šią kalbą reikėtų reaguoti, ir galbūt Etikos ir procedūrų komisija galėtų pasakyti savo verdiktą. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti ir taip pat pasakyti, kad šis balsavimas nėra teisėtas. Štai dėl kokių motyvų. Kai buvo priimamas šis įstatymas, kad būtų nereguliuojamos dujų kainos, kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir gavau išaiškinimą, kad tie Seimo nariai, kurie gavo finansavimą iš „Dujotekanos“, neturi teisės dalyvauti balsavime. Šiandien tie Seimo nariai dalyvavo balsavime. Jeigu mes atimsime tuos balsus, paskaičiuokite, ir nutarimas bus priimtas. Taigi prašau dar kartą perbalsuoti. Prašau, kad tie Seimo nariai nusišalintų nuo balsavimo. Ar reikia išvardyti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Dagys, po to – gerbiamasis B.Bradauskas.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau sureaguoti į vieną gerbiamosios B.Vėsaitės pasisakymą. Mes pirmą kartą turbūt Seimo istorijoje žodžiu viešai per mikrofoną išgirdome, kad pragmatizmo vardan mes galime pažeisti Lietuvos įstatymus ir Konstituciją. Taip pasakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė, o ne šiaip kas nors. Ar Seimas paliks tokį pasisakymą be atsako? Mes prisiekėme laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

PIRMININKAS. Dėkoju. B.Bradauskas. Prašom.

B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš į savo gero bičiulio Petro kalbą pasakyčiau taip, kad tiems, kurie naudoja dujas, tikrai nereikėtų balsuoti, o tik tiems, kurie turi elektrines virykles. Reikėtų suskaičiuoti, tada galėtų grįžti prie balsavimo tie, kurie nenaudoja dujų.

Rimtai kalbant, apie kokį kainų reguliavimą kalbama? Vienas mūsų (negaliu dabar blogai kalbėti apie žmogų, kurio nėra) pasakė: „Neprileisime Ivano prie vamzdžio“. Bet pamiršo, kad kranelis anoje pusėje, o ne čia, dėl to mes turime bėdų, dėl to mes turime bėdų ir šiandien. Ir naftotiekis neveikia, nes kranelis ten užsuktas. Dabar konservatoriai nori mus įklampinti į duobę, ypač prieš rinkimus, kad pakiltų dujų kainos dar labiau. Apie kokį kainų reguliavimą kalbama, jeigu kainos nustatomos ne čia, ne Lietuvoje. Jūs supraskite vieną dalyką, kainos nustatomos ten. Todėl šiandien mes, priimdami tą įstatymą, kurį inicijavo ir labai čia gyrėsi, kad mes reguliuosime kainas ir panašiai… Dabar mums taip sureguliavo kainas, kad mes mokame brangiau negu vokiečiai už dujas. Štai yra šito kainų reguliavimo pasekmė. Būkime pragmatiški, neskandinkime dėl politinių reikalų visos Lietuvos žmonių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu neturime daugiau ką pasakyti dėl vedimo tvarkos ar kokių nors kitų pareiškimų, tai galime dirbti toliau. Galime dirbti toliau? Dirbame.

Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3025(2)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3025(2). Pateikimas. Pranešėja – gerbiamoji V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Darbo partijos frakcija jums teikia naujos redakcijos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Trumpai pateiksiu šio projekto pačią esmę. Iš karto noriu visus nuraminti, kad iš tiesų tas įstatymas yra keičiamas ir nebus taikomas šiems rinkimams į Seimą, nes patys suprantame, kad keisti prieš rinkimus… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, svarstomas ne mažiau svarbus klausimas negu prieš tai buvo svarstomas. Kažkodėl mes visi susikoncentravome, sumobilizavome visas savo jėgas. Dabar jūs trukdote dirbti Seimo plenariniam posėdžiui. Arba jūs išeinate, arba pasiliekate salėje, turiu omeny ir ministrus. Jūs griežti kitiems, bet sau jokių reikalavimų nekeliate. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Šiuo teikiamu įstatymo projektu yra sudaromos sąlygos, skatinančios rinkėjus, gyvenančius Lietuvoje, aktyviau dalyvauti Seimo rinkimuose, atsisakant mišrios rinkimų sistemos ir Seimo narius renkant tik pagal mažoritarinę rinkimų sistemą dvimandatėse rinkimų apygardose, tai yra po du Seimo narius kiekvienoje iš 70 rinkimų apygardų.

Taip pat sudaromos sąlygos, skatinančios Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius užsienyje, aktyviau dalyvauti Seimo rinkimuose ir turėti jiems atstovaujantį konkretų Seimo narį. Šiuo įstatymu siūloma sudaryti atskirą rinkimų apygardą.

Taip pat sudaromos sąlygos partijoms atsakingiau kelti kandidatus ir kelti tik ribotą jų skaičių, kiekvienoje rinkimų apygardoje – po vieną kandidatą nuo partijos. Taip pat sudaromos sąlygos rinkimams į Seimą tapti paprastesniems, suprantamesniems ir priimtinesniems rinkėjams.

Paaiškinsiu pačią esmę, kas yra siūloma šiuo įstatymu. Šiuo įstatymu yra siūloma padalyti Lietuvos Respublikos teritoriją į 70 dvimandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardose. Užsienyje gyvenantiems lietuviams būtų sudaroma atskira vienmandatė rinkimų apygarda. Kiekvienas Lietuvos pilietis rinkimuose turi po du balsus dvimandatėje ir vieną balsą vienmandatėje rinkimų apygardose. Turi būti siūloma, kad atskiroje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje balsuoja užsienyje esantys rinkėjai, apygardos rinkimų komisijos sudėtyje būtų ne mero pasiūlyti savivaldybės administracijos karjeros darbuotojai, bet Lietuvos užsienio reikalų ministro pasiūlyti ministerijos administracijoje dirbantys karjeros valstybės darbuotojai.

Kandidatus į Seimo narius kiekvienoje iš 70 dvimandačių apygardų gali kelti partijos pagal Politinių partijų įstatymą ir atitinkamus šiuo įstatymu nustatytus reikalavimus. Partija į rinkimų apygardą gali kelti tik vieną kandidatą. Kiekviena partija kiekvienoje apygardoje gali kelti tik po vieną kandidatą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Taip pat kiekvienoje dvimandatėje apygardoje gali išsikelti asmeniškai pats Lietuvos pilietis. Paaiškinsiu paprasčiau. Būtų du sąrašai, vienas sąrašas būtų sudarytas iš partijų iškeltų kandidatų, kitas sąrašas būtų sudarytas iš pačių išsikėlusių asmenų, tai, ką mums nurodo Konstitucinis Teismas… Atsiprašau, sumaišiau su Savivaldybių rinkimų įstatymu, ten nurodo. Ir čia gali dalyvauti patys išsikėlę Seimo rinkimuose.

Rinkimams į Seimą dvimandatėje rinkimų apygardoje kiekvienam rinkėjui būtų įteikiami du biuleteniai: vienas – balsuoti dėl politinių partijų iškeltų kandidatų, kitas – balsuoti dėl save iškėlusių kandidatų.

Rinkimams į Seimą vienmandatėje apygardoje kiekvienam rinkėjui būtų įteikiamas vienas biuletenis balsuoti dėl bendro sąrašo, kuriame būtų ir politinių partijų iškelti kandidatai, ir patys save išsikėlę. Šioje sudarytoje apygardoje galėtų balsuoti tik lietuviai, gyvenantys užsienyje.

Kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti taip pat, kaip ir dabar numatyta, ne daugiau kaip po du stebėtojus kiekvienoje rinkimų apygardoje. Paliekame tą patį, kad dvimandatėje rinkimų apygardoje laikomi įvykę rinkimai, jeigu dalyvauja daugiau kaip 40 % tos rinkimų apygardos rinkėjų. Jeigu tiek nėra dalyvavusių, tada du pirmieji patenka į kitą turą ir tada jau, kiek yra balsavusių, laimi tas, kuris daugiausia surenka.

Noriu priminti, kad mūsų pasiūlymu teikiama, kad jeigu Seimo narys atsisako savo mandato, vietoj jo patenka pagal sąrašą antrasis, kuris surinko daugiausia balsų. Vadinasi, partija netenka savo kandidato, savo žmogaus, savo Seimo nario ir vietą užleidžia kitai partijai. Lygiai tas pats su sąrašu, kur yra patys save išsikėlę. Jeigu Seimo narys pasitraukia iš Seimo, vietoj jo patenka kitas, kuris buvo antrasis pagal surinktą balsų skaičių.

Manome, ši sistema būtų prieinamesnė, suprantamesnė žmonėms, būtų daugiau išryškintos asmenybės, ne vien partija ir jos sąrašas, kai rinkėjai kitų žmonių net nepažįsta, bet balsuoja už partijos sąrašą, o čia kiekviena apygarda galėtų turėti savo du Seimo narius, kuriuos norėjo išrinkti, išsirinko ir kurie atstovautų visą Seimo kadenciją jiems. Tai tiek trumpai.

Pateikiau pačius skirtumus, o iš esmės pats įstatymas, pati tvarka, kokia buvo nustatyta, kokia yra dabar nustatyta Seimo rinkimų įstatyme, kokie yra pakeitimai, – viskas lieka ir naujame mūsų siūlomame variante. Tik nebelieka partijų sąrašų, o lieka partijų iškelti kandidatai ir save iškėlę kandidatai. Manau, kad labai svarbu, jog užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, turėdami atskirą savo apygardą, galės patys išsirinkti vieną savo Seimo narį.

PIRMININKAS. Dėkoju V.Baltraitienei už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamoji pranešėja, jums yra klausimų. Pirmasis klausia A.Sysas. Ruošiasi A.Dumčius. Prašom, kolega.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau paklausti. Kaip jūs įsivaizduojate, jeigu būtų priimtas šitas įstatymas, kurį jūs siūlote, kaip greitai pradėtų normaliai veikti pagal tokią sistemą išrinktas Seimas? Jau turbūt turite patirties, kad netgi sudarant mažumos Vyriausybę yra ilgas derinimo procesas. Bet įsivaizduokime, kad Seime yra 141 asmenybė, kuri kiekviena turi savo ambicijas, savo požiūrį į kiekvieną klausimą. Kaip jūs įsivaizduojate normalų darbo organizavimą, kaip susikurs frakcijos ir taip toliau? Aš noriu priminti, kad pas mus kažkas panašaus buvo savivaldybėse ir šešiose ar septyniose buvo įvestas tiesioginis valdymas, nes per tris mėnesius taip ir nesusitarė.

V.BALTRAITIENĖ. Noriu atsakyti, kad nereikia pamiršti, kad 70 apygardų lygiai taip pat patenka partijų iškelti kandidatai. Kurios partijos kandidatai bus stipriausi, kurie bus labiausiai tinkami rinkėjams, tie ir bus išrinkti. Tai labai priklausys nuo to, kaip partija sugebės reklamuoti savo kandidatus, juos pristatyti ir kaip tie atstovai sugebės atstovauti savo partijai. Vadinasi, irgi bus kažkokia dalis tų žmonių.

Kitas dalykas, save iškėlusių partija gali jau nekelti, bet jie gali būti prijaučiantys kuriai nors politinei jėgai. Manau, kad dauguma žmonių, nesvarbu, kokie jie yra, ar jie yra partijos nariai, ar ne, bet prijaučia kuriai nors politinei partijai. Lygiai taip pat „vienmandatininkai“, kurie būtų save iškėlę ir išrinkti, atstovautų kuriai nors politinei jėgai. Manau, toks susitarimas būtų lygiai toks pats ir galbūt netgi racionalesnis, nes nebūtų tų privalomų įsipareigojimų savo partijai, kuriuos privalai vykdyti, nors kartais galvoji, kad reikia daryti visai kitaip. Aš manau, kad Lietuvos žmonėms būtų daug naudingiau.

PIRMININKAS. Dėkoju Virginijai. Klausia kolega A.Dumčius. Ruošiasi R.Žakaitienė.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto pirmas variantas ir štai antras variantas, tos lygios galimybės ir nelygios galimybės, nevienodos galimybės. Tai kaip dabar šitas variantas jas naikina, palyginti su jūsų pirmuoju variantu?

V.BALTRAITIENĖ. Kuriuo pirmuoju?

A.DUMČIUS. Tuo, kuris buvo anksčiau.

V.BALTRAITIENĖ. Mes anksčiau nebuvome pateikę, nes mums buvo parašyta, kad padarė išvadą, jog prieštarauja Konstitucijai. O prieštaravimas Konstitucijai buvo vienoje vietoje, kad mes siūlėme, jog vienmandatėje apygardoje keltų tiktai partijos, o patys asmenys savo kandidatūros nekeltų. Tai dėl to man pasakė, kad prieštarauja, nes yra Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad ir pats asmuo gali save iškelti. Sudarome bendrą sąrašą ir renka tik vieną kandidatą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji R.Žakaitienė. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom, kolege.

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti. Kadangi rengėte tokį įstatymą, kuris iš esmės skiriasi nuo šiandien tradiciškai galiojančio įstatymo, gal galėtumėte įvardinti, kokios valstybės pavyzdžiu rėmėtės, kur radote tokį pavyzdį? Šis mano klausimas yra susijęs su įstatymo įsigaliojimo data. 2012 metais įsigalios visiškai nauja rinkimų sistema. 2013 metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Ar jūs įsivaizduojate, kad pagal tokią rinkimų sistemą suformuotas Seimas ir atsiradusi Vyriausybė užtikrins mūsų tikrai puikų pirmininkavimą, ko visi ir laukiame? Ačiū.

V.BALTRAITIENĖ. Pirmiausia pradėsiu atsakyti nuo pabaigos. Kodėl mes visada esame įsitikinę, kad tik dabartinė Vyriausybė arba vienos ar kitos partijos suformuota Vyriausybė gali atstovauti Lietuvai? Aš manau, kad Lietuvoje yra daug protingų ir gabių žmonių, kurie gal paprasčiausiai neina su jokia partija į Seimą, iš viso į valdžią. Jeigu nereikėtų priklausyti kokiai nors politinei jėgai, aš manyčiau, atsirastų daug protingų žmonių, galinčių valdyti Lietuvą ir atstovauti Lietuvai Europoje.

Dabar noriu pasakyti, kad nebuvo konkrečiai vadovautasi nė vienos valstybės pavyzdžiu, buvo kuriama ta sistema pagal dabar esančią, tik tiek, kad nereikėtų keisti Konstitucijos. Keičiant Konstituciją, iš tiesų galima padaryti ir kitokių pakeitimų. O mažoritarinė rinkimų sistema dar yra kai kuriose kitose valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, Vengrijoje. Aišku, jos yra skirtingos, bet vis tiek vadinasi mažoritarinėmis sistemomis. Mūsų tikrai nenukopijuota nuo jokios valstybės.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia gerbiamasis J.Čekuolis. Ruošiasi B.Bradauskas.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, turbūt sutiksite, kad, kalbant apie rinkimus, apie rinkimų sistemą, vienas svarbiausių dalykų, didžiausias jų pliusas, yra stabilumas, stabilumas ir nekeičiamumas. Ar tokia, ar tokia sistema, bet jinai egzistuoja daug metų, dešimtmečiais, tai jau yra beveik įprasta, tradiciška, visi žino ir pagal tai politinės partijos ar politikoje dalyvaujantys žmonės planuoja savo veiklą.

Tai kuo yra bloga dabartinė Seimo rinkimų sistema? Ar galite išvardinti jūsų matomas pagrindines dabartinės tvarkos blogybes, kad staiga ją reikėtų radikaliai keisti? Mano vertinimu, dabartinė sistema yra gana objektyvi, nes turi du balsus – pasirenki asmenybę kaip kandidatą „vienmandatininką“ ir pagal pažiūras, pagal partijos programą pasirenki tam tikrą partiją, kuriai partijai atstovauja. Man atrodo, tai labai gerai. Kokios čia yra esminės blogybės, kad reikėtų radikaliai keisti?

V.BALTRAITIENĖ. Aš manyčiau, kad tos esminės blogybės yra kelios. Kaip sakiau, kad žmogus konkrečiai rinktųsi du Seimo narius, nesirinkdamas partijos, nes kartais būna įvairių partijos narių, kitų kartais net nežino. Daugiausia tada yra sprendžiama pagal vieną lyderį, kuris yra pirmame penketuke ar dešimtuke, kurį mato per televiziją, kuris jau yra valdžioje. Dažniausiai pasirenka pagal tai. Kaip jau minėjau, iš tiesų yra galinčių dirbti žmonių, bet mes paprasčiausiai jiems neleidžiame prieiti prie valdžios, nes jie su tokia sistema tikrai nenori ir nenori priklausyti kokiai nors vienai politinei partijai, klausyti jos nurodymų. Jeigu esi toje organizacijoje, aš visiškai su tuo sutinku, turi vykdyti tuos įsipareigojimus.

Kitas dalykas, aš nematau, kad dėl to nebūtų susitarimo. Jūs pasižiūrėkite, kas vyksta šiandieniame Seime, šios kadencijos Seime. Kai kurie Seimo nariai perėjo kelias partijas, kelias frakcijas. Tai apie kokį stabilumą mes galime šiandieną kalbėti? Neturime jokio instrumento uždrausti, tokių žmonių netgi niekas nesmerkia, nes mano, kad yra laisvas mandatas, ką noriu, tą ir darau. Pagal šį projektą, jeigu tas žmogus atisakytų savo partiškumo, išeitų iš Seimo ar būtų… Jis yra išrinktas vienmandatėje, yra tiesiogiai atsakingas rinkėjui. Ne kokiam nors sąrašui, ne savo partijai, o pirmiausia rinkėjui, kuris už jį asmeniškai balsavo.

Aš manau, kad tai ir yra pagrindinis skirtumas. Jeigu žmonės ateina į Seimą neaišku ko ir laksto iš partijos į partiją, niekada jokia sistema to nesulaikys ir nepakeis. Tai pirmiausia priklauso nuo mūsų. O mūsų siekis yra, kad ateitų kuo daugiau protingų, darbščių ir sąžiningų žmonių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega B.Bradauskas. Ruošiasi M.Žymantas. Prašom.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų aš visa „dūšia“ pritariu jūsų iškeltai idėjai. Dar Petras I sakė: „Dat vsemu bojarinu vyskazatsia, čtoby dur jego byla by vidna s narūžy.“ Tai ir čia ši formuluotė labai tinka.

Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs tikrai gerai apmąstėte tą patį modelį? Galbūt jums reikėjo pamąstyti ir suskirstyti apygardas, kad būtų renkama ne po du, bet vienoje apygardoje po vieną, galbūt reikėjo sumažinti Seimo narių skaičių, galbūt ne 141, prie kurių čia mes labai „prisirišę“, galbūt, sakykime, 121 ar kiek. Tai reikėtų apsvarstyti. Reikėtų atriboti aiškias apygardų ribas, kad kiekviena partija galėtų iškelti savo kandidatą. Sakykime, tegul toje apygardoje būna dešimt ar penkiolika kandidatų, nesvarbu, kiek yra partijų, ir žmonės išsirinktų vieną iš tos apygardos, o dabar du, na… Kažkaip „nesiriša“. Ar jūs negalvojote ir nemąstėte, kad reikėtų tobulinti jūsų pasiūlytą variantą, kad jis būtų šiek tiek priimtinesnis, negu yra dabar. Sakyčiau, jis dabar yra labai „žalias“.

V.BALTRAITIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad tobulėjimui ribų nėra ir gali teikti pataisas kiekvienas kas nori. Aš ir pati pristatydama matau kai kurias galimybes, kad galbūt reikėtų keisti, bet noriu pasakyti, jeigu darome pakeitimus iš esmės, pavyzdžiui, mažiname Seimo narių skaičių, turime iškart keisti Konstituciją. Keičiant Konstituciją (matome, kas atsitiko su tiesioginiais mero rinkimais), niekada sistemos nepakeisi, nes niekada nesurinksi reikiamo skaičiaus balsų. Kitas dalykas, dėl paties mažinimo. Man irgi labai gražiai atrodydavo ir skambėdavo, kad šimtas Seimo narių tegu būna, žmonės siūlo, kad ir 71 užtenka, išrinkti po vieną. Bet aš pagalvojau, kokia dabar yra mūsų sistema, iš 141 Seimo nario reikia 71 Seimo nario, kad priimtų įstatymą, kad būtų užsiregistravusių. Iš tų 71 balsuoja daugiau kaip pusė, sakykim, 36. 36 žmonės priima įstatymą, kurį paskui turi vykdyti visa valstybė, visos institucijos. Tai dar sumažinkime per pusę, tada galbūt 20 žmonių priims įstatymą ir pasijusime tikrai dievais tie 20 žmonių ar 71, kurie galima spręsti visą valstybės likimą. Manau, kad apie mažinimą… gražiai jis skamba, bet manau, kad vis dėlto turi dirbti pakankama žmonių grupė prie įstatymų, ne tik dirbti, bet ir turėti sprendimo teisę. Todėl ir buvo pasirinktas toks modelis. O kad yra taisytinų vietų, taip. Sutinku.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigėsi 10 minučių klausimams ir atsakymams. Mes visi sakėm, kad laikysimės reglamento. Dėkoju V.Baltraitienei už įstatymo projekto Nr.XP-3025(2) pristatymą. Norinčių kalbėti už, prieš… Nuomonė už – K.Daukšys. Ruošiasi A.Sysas – nuomonė prieš.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad jeigu sistema nesikeistų, tai mes dar iki šiol gyventume tikriausiai baudžiavos sąlygomis. Šiuo metu galiojantis Rinkimų įstatymas nesuteikia rinkėjams pakankamai galimybių išreikšti savo valią ir išrinkti tuos Seimo narius, kurių jie norėtų. Todėl labai logiškas yra V.Baltraitienės pasiūlymas. Manau, kad ją reikėtų visapusiškai paremti, todėl siūlau balsuoti už, nes tokiu būdu bus galima kaip tik geriau atspindėti rinkėjų, kurie ir yra mūsų darbdaviai, valią.

PIRMININKAS. Dėkoju K.Daukšiui. Kalbės A.Sysas – nuomonė prieš.

A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad Seimas ir kitos institucijos vis dėlto renkami ir turi tarnauti žmonėms. Jeigu institucija bus renkama tokiu būdu, kaip pasiūlė kolegė, tai manau, jinai labai ilgai nepradės darbo ir dėl to valstybei bus tik blogiau. Mes negalime siūlyti taikyti tokios sistemos Lietuvai, šaliai, kur nėra dvipartinės sistemos. Jūs minite tas šalis, kur faktiškai yra dvipartinė sistema: leiboristai ir konservatoriai, demokratai ir respublikonai. Mes turime daugiapartinę sistemą, kiekvieną mėnesį kuriasi vis daugiau partijų. Mes jau turėjome tam tikrą patirtį tokio rinkimų būdo – savivaldybėse buvo net įvestas tiesioginis valdymas, nes nebuvo susitarta. Panašių atvejų ir šiandien galime pamatyti. Neužmirškime to. Gyvą pavyzdį galiu pasakyti. Daugelyje šalių vis dėlto propaguojama partinė sistema, kad ji būtų stiprinama, nes ji yra pigesnė ir paprastesnė. Pavyzdį sakau, ką reiškia… Pasitraukia iš Seimo vienmandatėje išrinktas Seimo narys. Kiekvieni papildomi rinkimai, buvo tokių atvejų, kai kai kurie rajonai taip ir nesulaukė savo atstovo, nes nesusirinkdavo į rinkimus, yra papildomi pinigai, papildoma sistema. Pasaulis prastina tą sistemą. O jeigu mes kalbame, kad rinkėjai negali rinktis, taigi neseniai priėmėm pataisą, kuria aiškiai reglamentavome, kad partijos reitingas net neveiks. Svarbiausia bus rinkėjų reitingai. Tai rinkitės. Pas mus tų partijų kaip grybų, asmenybių dar daugiau, todėl aš pasisakau už tai, kad kaip tik… Jeigu mes eitume prie partinės sistemos, tai iš to valstybė tikrai išloštų daugiau, nes partija turi kur kas didesnę atsakomybę nei kiekvienas pavienis narys. Ko man būti partijoje, aš būsiu vienas, kritikuosiu visus aplinkui, bet darbo dėl to valstybėje nebus.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Virginija, aš žinau, ko jūs norite… Ir Kęstuti. Nesvarbu, dabar balsuokim ir jūs tada galėsime kalbėti. Yra tokia tvarka, mes visi pritarėm, jūs sakėte, kad tvirtai laikytumės Statuto, nepaisant to, sava ar kita frakcija. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr.XP-3025 po pateikimo, prašau balsuoti. (Triukšmas salėje) Paskui galėsite repliką po balsavimo.

Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 20, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo yra nepritarta. Mes dabar turime apsispręsti – arba šį įstatymo projektą atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi, gerbiamieji kolegos, už tobulinimą, balsuojate už, už atmetimą – prieš. Visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas balsuoja už, balsuoja už įstatymo projekto grąžinimą tobulinti, kas balsuoja prieš – atmeta. (Balsai salėje) Už – tobulinti, prieš – atmesti.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 30, prieš – 27. Grąžinamas tobulinti iniciatoriams.

Replika po balsavimo – gerbiamoji V.Baltraitienė. Prašom.

V.BALTRAITIENĖ. Aišku, tas rezultatų nepakeis, jau kaip Seimas balsavo, taip. Aš tik noriu ponui A.Sysui atsakyti, kad pagal mūsų siūlomą projektą, aš tą ir aiškinau, gal tik neaiškiai pabrėžiau, jeigu išrinktas Seimo narys vienmandatėje apygardoje atsisako Seimo nario mandato, rinkimai nerengiami. Patenka kitas, antras po jo daugiausiai surinkęs balsų kandidatas. Būtų pinigai taupomi ir kiekvienas pagalvotų, jeigu jis atsisako, vadinasi, jo partijos žmogus nepateks, pateks kitas. Tada kiekvienas labai vertins savo apsisprendimą eiti į Seimą. Nebus taip, kad dalyvauja rinkimuose, kai reikia ateiti – nebeina.

PIRMININKAS. Dėkojame, Virginija. Supratom. K.Daukšys – replika po balsavimo. Prašom.

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų pirmiausia norėčiau priminti socdemams, kad jų frakcijoje, ko gero, yra partijos narių mažiau negu ne narių. Tai aš suprantu, kodėl jie taip susirūpino, kad nebūtų balsavimo vienmandatėse, kai kiekvienas atėjęs Seimo narys būtų atsakingas savo rinkėjams, kad būtų galima kuo daugiau praslysti pagal sąrašus, o paskui ką nors nusipirkti. Tai linkiu jiems sėkmės kituose rinkimuose, tai išaiškinant rinkėjams.

PIRMININKAS. B.Bradauskas, vienas iš aktyviausių popietiniame posėdyje. Prašom, Broniau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Aktyviausias, ne aktyviausias, bet dėl mandagumo galėjot duoti man žodį prieš savo partijos bičiulius.

PIRMININKAS. Broniau, aš suteikiau žodį taip, kaip sustojote.

B.BRADAUSKAS. Gerai. Aš be pretenzijų. Iš tikrųjų idėja yra labai gerai ir aš ją palaikau. Turėtų būti renkama vienmandatėse ir nekartoti, sakykim, Rusijos modelio, kur yra tik sąrašiniai, per sąrašą gali kontroliuoti ką tik nori ir kaip tik nori sukinėti rankas vienam ar kitam. Pagal šį modelį būtų iš tikrųjų išrinkti tie žmonės, kurie atstovautų savo rinkėjams, visada būtų atsakingi už juos, visada nuvyktų pas juos. O dabar pažiūrėkite, tie, kurie išrinkti vienmandatėse, dirba, na, pasakysiu taip jau labai šiurkščiai, kaip arkliai, o kiti, suprantate, yra privilegijuoti. Jiems nesvarbu, nei pas rinkėją nuvažiuoti, nei išklausyti jo bėdų, nei pabūti tame kaime, nei paminkyti purvą savo batais, – jie vis tiek Seimo nariai. Todėl aš idėją labai palaikau. Bet aš sakau – projektas truputį žalias, jį reikėtų tobulinti ir patobulinus tikrai reikia sugrįžti prie jo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju B.Bradauskui. Aš manau, kad mes taip ir nusprendėme – patobulinti šitą įstatymo projektą, taip mes visi balsavome, taip nusprendėme. Dėkoju visiems.

Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1647(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3025(2). Priėmimas. Pranešėjas – gerbiamasis A.Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Priėmimas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautas Seimo nario R.Kupčinsko pasiūlymas dėl Garantinio fondo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas apsvarstė ir nepritarė jo siūlymui. Taip pat vakar gauta Teisės departamento išvada, kurioje abejojama, ar priėmus šitą įstatymą bus laiku pradėtas jo vykdymas, jeigu jis įsigalios nuo liepos 1 dienos. Komitetas pasitaręs mano, kad tai netrukdys ruoštis šito įstatymo vykdymui, todėl siūlytume neatsižvelgti į Teisės departamento pastabą ir palikti šito įstatymo įsigaliojimą liepos 1 dieną.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio? Kokių būtų nuomonių? Bendru sutarimu galime pritarti?

A.SYSAS. Galim.

PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau. (Balsai salėje) Gerbiamojo R.Kupčinsko pritarimas yra, reikia 29 balsų, kad šį pasiūlymą palaikytų. Gerbiamasis Rytai, dabar jūs pristatykite, o po to mes apsispręsime, ar palaikysime jūsų pasiūlymą.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Norėčiau labai trumpai. Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimas jau siūlomas, jeigu neklystu, beveik 8 metai ir tie įmonių darbuotojai, kurie Garantinio fondo įstatymo priėmimo metu buvo bankroto situacijoje, jie ilgą laiką tikėjosi, kad minėta pataisa, minėtas įstatymo projektas bus priimtas, todėl tie 8 metai, kurie praėjo nuo pagrindinio Garantinio fondo įstatymo priėmimo, pakenkė jų viltims. Aš siūlau, nes bus numatyta pagal šitą įstatymą tik pagrindinis 430, o neindeksuota, kiek infliacija, kiek viso kito padidėjo, kad šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytos išmokos iš Garantinio fondo būtų indeksuojamos taip, kad būtų atlygintos infliacijos sukeltos pasekmės. Aš turiu omeny ilgalaikį šio įstatymo projekto svarstymą įvairiose institucijose ir Seime. Todėl prašyčiau, kad būtų pritarta mano siūlymui. Nors komitetas, kaip minėjo komiteto pirmininkas, tam nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome. Aš manau, kad visi labai atidžiai jus išklausė. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 balsai? Prašom registruotis. Kas palaikote šį pasiūlymą, kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 15, prieš – 1, susilaikė 10. Šis pasiūlymas nėra svarstomas. Dėl 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu?

A.SYSAS. Galime.

PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti už ir prieš. Dėkoju, pirmininke.

A.SYSAS. Reikia atidėti balsavimą, nes nėra salėje…

PIRMININKAS. Labai ačiū. Už ir prieš nėra. Mielieji kolegos, mes neturime galimybių priimti šio įstatymo projekto, nes nėra Seimo narių, kurie galėtų sudaryti daugumą. Atidedame kitam posėdžiui, lieka tik balsavimas.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2087(2*) (priėmimas)

Kitas klausimas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2087. Pranešėja – gerbiamoji Z.Žvikienė. Kalbės A.Dumčius Žmogaus teisių komiteto vardu. Priėmimas. Prašom, kolega.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo pakeitimo projektą. Turiu pasakyti, kad per tą laiką alternatyvių projektų Teisės departamentas negavo, o Žmogaus teisių komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto bendru sutarimu. Prieš tai dar buvo irgi tam tikrų techninių pataisų sukeičiant vietomis. Toliau dar viename, prieš tai esančiame mūsų aptarime, nepritarta Seimo Kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 3 pastaboms. Buvo balsuota: už – 5, prieš – 1. Tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju už komiteto nuomonės pristatymą. Gerbiamieji kolegos, jūs supratote, kad komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymams ir pataisymams. Priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio? Pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra tikslo. V.Baltraitienė atsisako. Prieš nėra. Mes taip pat neturime galimybių vykdyti paskutinio etapo, nes nėra Seimo narių, galinčių balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Lieka tik balsavimas. (Balsai salėje) Gali, bet tiek, kiek reikia, nėra.

Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 67, 74, 131, 139, 160 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-2416(3). Pranešėjas – J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J.Sabatausko nėra. Kas gali pristatyti? Nėra kam pristatyti. Nieko neįpareigojo, niekas nepasiruošęs? Negalime svarstyti. (Balsai salėje) Aš tikrai negaliu pasakyti, kur jis, negaliu atsakyti, aš tik konstatuoju faktą, kad jo nėra. Aišku, jis privalo būti, nes negali ignoruoti opozicinės darbotvarkės. (Triukšmas salėje) Aš manau, kad jūsų valia, bet mes negalime techniškai svarstyti šito klausimo. (Balsai salėje) Prašau? Sekundę, mes iškviesime, jis ateis, apsvarstykime kitą klausimą, o po to galėsime grįžti. Sutinkate? (Balsai salėje) Nebijokite, mes dirbame tik dėl jūsų, stengiamės tik dėl jūsų, visas jėgas atiduosime.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu“ projektas Nr.XP-2019(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas. Lauksime, gal J.Sabatauską kas nors suras. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu“ projektas Nr.XP-2019(2). Pranešėja – gerbiamoji A.Pitrėnienė, Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Priėmimas.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Šeimos ir vaiko reikalų komisija apsvarstė Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu projektą Nr.XP-2019(2) ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komisijos patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu“ projektui Nr.XP-2019(2). Siūlyti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę…

PIRMININKAS. Audrone, atsiprašau, nepristatinėkite komiteto, nereikia, viskas aišku. Tik dėl Teisės departamento išvadų, ką nutarė.

A.PITRĖNIENĖ. Apsvarstė papildomas Seimo Kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Buvo dvi išvados. Pirmoji išvada, kad Šeimos ir vaiko reikalų komisijos veiklos kryptys konkretizuotinos, jos yra aptakios ir t. t. Šitai pastabai komisija nepritarė bendru sutarimu, nes rengiant krypčių aprašymą buvo išanalizuotos kitų komitetų veiklos kryptys. Ir tų, kurių jau yra patvirtintos. Esminių skirtumų nebuvo pamatyta. Jos yra labai panašiai suformuluotos ir komisija bendru sutarimu sutarė nepritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl kitos.

A.PITRĖNIENĖ. Antroji išvada buvo teikta, kad naujų Seimo komitetų sudarymas… Be kita ko, reiktų ir žmogiškųjų išteklių, ir papildomų piniginių išteklių reikalingumą… priimti sprendimą turėtų ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir Vyriausybės išvada turėtų būti, ir t. t. Bendru sutarimu yra atsižvelgta.

Komisija nusprendė siūlyti Seimo valdybai sudaryti darbo grupę dėl Seimo komitetų ir komisijų skaičiaus optimizavimo bei veiklos krypčių perskirstymo, nes manome, kad iš tikrųjų tam tikrų neatitikimų tarp komitetų veiklos apimčių ir krypčių esama. Siūlome pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Pitrėnienei už komiteto nuomonės pateikimą. Taigi, gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio pritarta? Bendru sutarimu pritarta. Dėl 2 straipsnio pritarta bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 3 straipsnio pritarta bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – V.Margevičienė. Prašom, kolege.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai labai raginu balsuoti už šią Statuto pataisą. Mūsų Seime turi atsirasti vaiko ir šeimos komitetas. Žinoma, perskirstant funkcijas tarp kitų komitetų, nes šiuo metu lyg ir mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų rūpintis, nes už visus šiuos klausimus yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Deja, per beveik ketverius darbo Seime metus mes taip ir nesugebėjome tinkamai atlikti parlamentinės kontrolės dėl darbų gausos ir tik labai simboliškai palietėme kai kuriuos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis. Aš jau nekalbu apie tai, kad tikrai šiandien niekas, nei dokumentai, nei mūsų Seimo darbo komitetai ar komisijos… Visai apleidome neįgalių vaikų reikalus ir klausimus.

Todėl, manau, jeigu atsirastų Seime komitetas, kuris kryptingai rūpintųsi (juo labiau kad vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių yra net Vaiko ir šeimos ministerijos), tai būtų mūsų pirmas žingsnis į valstybės ateities kūrimą, nes privalome pradėti rimčiau rūpintis mūsų valstybės ateitimi – vaikais. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia truputį paradoksaliai atrodo, kai parlamentas savo darbo ketvirtų metų pabaigoje, likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, priima sprendimą įsteigti naują komitetą. Įvertinus tai, kad iš tikrųjų susirinks naujos kadencijos Seimas ir nuspręs, kaip organizuoti darbą, tada, matyt, būtų tinkamiausias laikas tokius sprendimus priimti.

Kita vertus, Seime yra Šeimos ir vaiko reikalų komisija, kuri labai aktyviai dirbo tuos ketverius metus, ir mes matėme to darbo rezultatus. Komisijos statusas tikrai netrukdė tiems parlamentarams, kurie tai komisijai priklausė, dirbti ir rodyti rezultatus. O steigdami šeimos ir vaiko komitetą, mes kartu lyg ir pasakome, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas visiškai nesprendžia šių klausimų, kad jis prastai dirba tais klausimais ir lyg ir įsteigus šį komitetą mes pradėsime… Manau, atsiras painiavos, atsiras funkcijų persidengimas ir tada gali kilti dar daugiau neaiškumų.

Iš esmės aš manau, kad galbūt nereikėtų atmesti to sprendimo, bet tiesiog reikėtų palikti šį sprendimą kitos kadencijos Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju E.Masiuliui. Nuomonę už – V.Čigriejienė. Ruošiasi R.Baškienė, taip pat nuomonė už.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, mane stebina Liberalų sąjūdžio atstovas ir frakcijos pirmininkas, nes nesupranta, kas tai yra vaikas ir šeima turėdamas dvynukus. O aš, kaip neįgalaus vaiko mama, galiu drąsiai pasakyti, kad vaiko ir šeimos komitetas pradės išspręsti galų gale tą problemą, kurią mes turime. Tai bus pirmas žingsnis, kad mes rūpinsimės vaikais – mūsų ateitimi.

Kaip neįgalaus vaiko mama, galiu pasakyti, kad su neįgalumu, su neįgaliais vaikais yra tikrai labai daug problemų. Ir jų nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesprendžia pakankamai, nei Šeimos ir vaiko reikalų komisija negali spręsti. O kai bus komitetas, aš manau, atsiras daug siūlymų ir tie vaikai tikrai bus laimingesni.

Jeigu kas prieš dvi dienas buvote renginyje, tai galėjote pamatyti, kokią negalią turintys vaikai atvažiuoja į Seimą. Deja, tik vienas ar du Seimo nariai atėjo pasižiūrėti, kaip jie atrodo, kaip jie gyvena ir kokios jų problemos. Todėl siūlau balsuoti už vaiko ir šeimos komitetą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonę už – R.Baškienė. Ruošiasi A.Pitrėnienė, taip pat nuomonė už.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, aš tikrai noriu pasakyti, kad paradokso, jog kadencijos pabaigoje mes iškėlėme šią problemą… Gal ne visai pabaigoje. Problema kaip idėja buvo iškelta kur kas anksčiau. O darbas, tik darbas parodė, kokia svarbi sritis yra šeimos politika ir vaiko politika. Iš tikrųjų ši mintis kilo siekiant sustiprinti šią poziciją, atsakingiau pasižiūrėti į šios pozicijos plėtojimą. Ne veltui kolegė paminėjo, net vienuolikoje Europos Sąjungos parlamentų yra tokie komitetai, kai kur ministerijos.

Mes pasisakome ne už papildomų etatų steigimą. Iš tikrųjų šito ir neturėtų būti, nes kaip tik Šeimos ir vaiko reikalų komisija kreipėmės ir siūlome valdybai sudaryti darbo grupę, kad Seimo komitetų ir komisijų skaičius būtų optimizuotas, kad mes pasižiūrėtume, gal kur nors galime perskirstyti. Sustiprinti šeimos ir vaiko reikalų klausimų sprendimą, aš manau, kiekvienam iš mūsų jau laikas padiktavo, kad tą reikia daryti.

Todėl maloniai kviečiu pritarti šiai gerai idėjai ir balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kiek šiame Seime yra kalbama apie vaikus, apie šeimą. Kiek diskusijų čia vyko, ir aštrių, ir gražių, ir labai gailime savo vaikų, ir asocialiose šeimose augančių, ir vaikų namuose. Daugybę problemų čia esame aptarę, o šiandien lyg ir atsiranda tarp mūsų kolegų, kurie sako, kad nereikalingas komitetas, kad geriau spręstų vaiko ir šeimos problemas, kad formuotų kontrolės elementus valstybėje. O šito reikia.

Manau, neturėtų baimintis kolega A.Sysas arba Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kad čia neva to komiteto bus susilpninimas, atimamos lyg ir tam tikros veiklos sferos. Manau, yra daugybė problemų, kurias galės spręsti, klausimus spręsti ir visi kiti komitetai. Šiuo atveju būtų parodytas dėmesys, kad reikia dar didesnį dėmesį valstybėje skirti šeimai ir vaikams. Visus raginu balsuoti už.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėkoju. Buvo išsakytos visos nuomonės už ir prieš. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Griežtai dėl vedimo tvarkos, kaip jūs ir prašėte anksčiau. Jeigu aš teisingai atsimenu Statutą, tik dabar nerandu konkretaus straipsnio, kuriame tas parašyta, bet Statuto straipsniai turi būti keičiami, kai už juos balsuoja daugiau nei pusė visų Seimo narių. Reikia 71 balso. Taip mūsų Statute parašyta. Dabar mes įkištų kortelių turime 48. Aš atkreipiu į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Mes nebalsuojame, gerbiamasis Jonai. Mes tik įvykdome visą procedūrą ir laukiame Seimo narių, kada galėsime atlikti šią procedūrą. Aš tą jau ne kartą sakiau.

Gerbiamieji kolegos, visas procedūras baigėme, liko tik balsavimas. Balsuosime tada, kai bus pakankamai Seimo narių. Mes dabar grįžtame truputį atgal, dėl ko buvome pradėję nerimauti.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 67, 74, 131, 139, 160 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-2416(3*) (svarstymas)

Darbotvarkės klausimas 2-6 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 67, 74, 131, 139, 160 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-2416. Pranešėjas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas – J.Sabatauskas. Svarstymas. Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Čaplikas. Linkiu jam sėkmės. Ačiū visiems kolegoms už bendradarbiavimą.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektą ir atsižvelgęs tiek į Teisės departamento pastabas, tiek į Teisės instituto, tiek į Seimo narių pasiūlymus patobulino šį projektą ir pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu. Kaip minėjau, buvo Seimo narių siūlymų. J.Juozapaičio siūlymui pritarta iš esmės ir atitinkamai pakoreguota 160 straipsnio 4 dalis. Ačiū. Buvo pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Komiteto pirmininkas mus informavo, kad pasiūlymų ir pastabų negauta, į Teisės departamento išvadas yra atsižvelgta. Vienas siūlymais gautas, bet į jį atsižvelgta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15¹, 19, 21, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-3173. Pranešėjas – K.Čilinskas. Pateikimas. Įstatymas buvo keistas 2008 m. balandžio mėnesį ir reikia 29 Seimo narių balsų. Parašai yra surinkti. Ar yra salėje K.Čilinskas? Nėra. Klausimą praleidžiame.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų ūkio palaikymo ir produkcijos rinkos apsaugos“ projektas Nr.XP-3143 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos pieno gamintojų ūkio palaikymo ir produkcijos rinkos apsaugos“ projektas Nr.XP-3143. Pateikimas. Pranešėja – A.Pitrėnienė.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seime yra daug diskutuota ir per Vyriausybės valandą daugybę kartų yra daryti paklausimai žemės ūkio ministrei. Aš pati organizavau ir spaudos konferenciją, čia, Seime, dalyvavo ne vienas, bet iš daugelio savivaldybių pieno gamintojai, ūkininkai, kurie kalbėjo ir atsiuntė Seimui rezoliuciją dėl situacijos, susidariusios pieno rinkoje, pieno ūkyje. Situacija labai sudėtinga, todėl bendraujant su ūkininkais ir kilo idėja, kad reikia nutarimo, kuris paskatintų ir paragintų, galų gale įpareigotų Vyriausybę imtis tam tikrų veiksmų, t. y. sudaryti priemonių planą, kuris leistų sutvarkyti situaciją pieno rinkoje, apsaugotų pieno gamintojus rinkoje. Todėl ir yra pasiūlytas nutarimas, kad būtų priemonių planas atsižvelgiant į klausimus, kuriuos reikia spręsti.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tai, ką jūs sakėte dėl pieno problemų šiuo metu, tai tikrai yra teisybė. Mano klausimas būtų toks. Aš matau, kad čia be tų klausimų, ką jūs parašėte, dauguma jų yra teisingi, tačiau, man atrodo, kad kai kuriuos, jeigu jūs sutiktumėte, būtų galima patikslinti. Sakysime, dėl subsidijų, jūs, matyt, žinote, kad tai europinis klausimas ir Vyriausybė tuo klausimu kreipėsi, tačiau gavo neigiamą atsakymą ir tas visas reikalas sustojo. Tuo labiau kad mūsų kaimynai lenkai to dalyko nenori, jie atvirkščiai nori pieno kvotų didinimo, o ne subsidijų. Galbūt reikėtų kai kuriuos momentus patikslinti. Ar jūs sutiktumėte tai padaryti? Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju, kolega. Matote, kai buvo rengiamas šis nutarimas, griežto atsakymo, kad subsidijos nebus grąžintos, nebuvo. Mes įtraukėme šį punktą kaip labai svarbų, nes nuo to, kad mūsų gamintojai dabar mažiau eksportuoja, negauna subsidijų, tai yra viena iš priežasčių, kad jie sumažino kainas mūsų gamintojams. Bet aš neprieštarauju, jeigu iš tikrųjų nėra jokios galimybės grąžinti subsidijų ir nėra jokių galimybių jas atkurti, tai galbūt šį punktą būtų galima pakoreguoti ir išbraukti. Tai būtų galima padaryti iki svarstymo, jeigu bus pritarta po pateikimo.

PIRMININKAS. Klausia V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, aš pritarsiu jūsų teikiamam projektui, tai yra svarbu, tačiau ar jūs nemanote, kad reikia daugiau pasikonsultuoti su žinovais, kurie yra Seime ir išmano pieno pramonę? Pakoreguotas šis nutarimas būtų labai šaunus ir svarstymo stadijoje pateiktumėte.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju, kolege. Iš tikrųjų nenorėčiau, kad manytumėte, jog aš profesionalas vadybininkas, švietimo darbuotojas galėjau viena parengti šį nutarimą. Be abejo, buvo ilgos ir didelės konsultacijos, net ir šiandien. Manau, jeigu bus pritarta, bus ir iki svarstymo. Seime mes esame tik tam tikros srities profesionalai, o klausimus tenka spręsti labai įvairius ir tada pasitelki Seime esančius specialistus. Man čia pasirašė 18 Seimo žmonių. Manau, tie, kurie tikrai yra žemės ūkio specialistai, padės, ir mes tai padarysime. Yra departamento tam tikros pastabos, į kurias reikia atsižvelgti ir pataisyti. Visa tai bus padaryta. Dėkoju visiems.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Nuomonės už ir prieš nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po pateikimo? Prieštaravimų nėra. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas? Galbūt gali ir Ekonomikos komitetas, nežinau. Dar nori ponia A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Jeigu būtų įmanoma, ką reiškia rudens sesijoje? Tai ir karves sugins atgal į tvartus.

PIRMININKAS. Aš matau tai, kas buvo sutarta Seniūnų sueigoje, bet jeigu jūs manote, kad galima apsvarstyti dar šioje sesijoje.

A.PITRĖNIENĖ. Jeigu rudens, tai netenka prasmės, tada mes tik žaidžiame žaidimą.

PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju viskas gerai. Tik kada mes suspėsime, ponia Pitrėniene?

A.PITRĖNIENĖ. Manau, galime 30 dieną ir komitetai gali iki to laiko apsvarstyti.

PIRMININKAS. Papildomas, E.Masiulio siūlymu, yra Ekonomikos komitetas. Tinka. Siūloma svarstyti šioje pavasario sesijoje. Jeigu suspėsim, tai suspėsim.

A.PITRĖNIENĖ. Reikia 30 dieną.

PIRMININKAS. 30 dieną, gal pratęsim sesiją, gal 4 dieną. Šioje pavasario sesijoje. Dar J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Aš siūlau konkrečiai fiksuoti 30 dieną ir nereikia jokio Ekonomikos komiteto, nes tai laiko gaišinimas. Užtenka vieno komiteto, Kaimo reikalų komiteto, ir viskas.

PIRMININKAS. Tikrai neturiu jokios pirmenybės.

J.RAZMA. Jeigu nesutinkate su tuo, tada balsuokime, kad liktų vienas Kaimo reikalų komitetas.

PIRMININKAS. Gerai. Kreipiuosi į E.Masiulį. Dalis Seimo narių siūlo, kad Ekonomikos komiteto nereikia. Gal jūs atsiimsite savo siūlymą, ar balsuojame? Atsiimate? (Balsai salėje) Ne. Balsuosime. Balsuojantys už mano, kad reikia Ekonomikos komiteto, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog Ekonomikos komitetas kaip papildomo nereikia.

Už – 14, prieš – 14, susilaikė 5. Nepritarta.

Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas ir siūloma svarstyti šioje pavasario sesijoje. Pavasario sesijoje gal bus paprasčiau, jeigu mes pratęsime, tai… Gal mes dirbsime ir 15 d., ir 17 d., žiūrėsime, kaip bus. Jeigu komitetas apsvarstys greičiau, be abejo, įrašysime į darbotvarkę ir apsvarstysime. Tinka? Gerai. Pavasario sesijoje.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15¹, 19, 21, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-3173 (pateikimas)

Salėje matau K.Čilinską. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15¹, 19, 21, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-3173. Pateikimas.

K.ČILINSKAS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, dėkoju Seimo nariams, kurie palaikė šio projekto pateikimą. Esminės nuostatos čia susijusios su etikos dalykais. Vienas siūlomas pakeitimas būtų dėl atsakomybės už girtavimą. Jeigu netaikoma apkaltos procedūra, tai siūloma, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad Seimo narys buvo neblaivus Seimo posėdyje, būtų mažinamas atlyginimas. Čia stengiamasi prilyginti tai visai sistemai, kuri yra valstybėje, kai buvimas girtam darbo metu yra gana stiprus nusižengimas, už kurį kartais galima net atleisti, pagal Darbo kodeksą galima atleisti iš darbo.

Kitas dalykas, taip pat yra siūloma įvertinti ir tokius nusižengimus, kai pažeidžiamas įstatymas dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, t. y. kai Etikos ir procedūrų komisija nustato, kad yra konfliktas ir Seimo narys turėtų nusišalinti, bet jis nenusišalina, balsuoja. Tada tokiais atvejais, kai nesilaikoma Etikos ir procedūrų komisijos privalomų rekomendacijų, taip pat būtų taikoma tokia atsakomybė, kad galėtų kaip nors Etikos ir procedūrų komisija svarstyti ir siūlyti, sakysime, čia būtų Etikos ir procedūrų komisijos svarstymai dėl girtavimo ar dėl to minėto antro nusižengimo, kad galėtų svarstyti ir siūlyti taikyti sankciją. Dabar, kaip žinome, visuomenei buvo pranešta, kad tarsi Seimas bejėgis, Seimas neturi galimybių taikyti sankcijų, Etikos ir procedūrų komisija neturi galimybių svarstyti ir taikyti sankcijų esant tokiems nusižengimams. Atsižvelgiant į tą situaciją, būtent ir teikiami tie pasiūlymai.

Kitas pasiūlymas būtų toks lyg ir kiek neįprastas, bet jis būtų susijęs su mūsų visos teisinės sistemos suderinimu, būtent dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudėties. Ir dabar yra spaudoje pranešimų, kad, pavyzdžiui, Ministro Pirmininko kaip Vyriausybės nario elgesys yra svarstomas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, kitų aukštų pareigūnų, politikų, savivaldybės politikų elgesys svarstomas šioje Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, kuri yra sudaroma vien tik iš nepolitikų, turi būti nepriklausomi žmonės. Dabar mes turime situaciją, kai, sakysime, Seime yra sudaroma vien tik politiniu principu ir tai sukelia visuomenės nepasitikėjimą Seimu ar komisijos sprendimais. Savaime suprantama, kitokie jie ir negali būti, jeigu politiniu pagrindu sudaroma institucija, tai, aišku, ji gali tiktai politinius sprendimus priiminėti. Be to, reikėtų, kad būtų specialistų daugiau, teisininkų bent maža dalis, todėl yra siūloma, kad pusė komisijos narių būtų nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovai ir kad iš jų ne mažiau kaip pusė būtų turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Taip pat galėtų siūlyti arba Žurnalistų sąjunga ir Teisininkų draugija atstovus savo sprendimu, o jeigu tokio sprendimo nebūtų, tai tiesiog Seniūnų sueiga irgi savo sprendimu parinktų tokius atstovus, kurie atitiktų tuos keliamus reikalavimus – nepriekaištingos reputacijos ir dalis turėtų būtent tokį išsilavinimą.

Ir dar kitas pasiūlymas, kuris jau čia visą laiką buvo lyg ir realizuojamas, bet ta realizacija turėjo problemų, kad komisijos pirmininku būtų skiriamas opozicinių frakcijų išrinktas atstovas. Dabar ta procedūra labai sudėtinga, nes įvyksta rinkimai, bet Seimas negali tvirtinti, ir tada, kaip žinome, labai ilgai buvo sutrikęs komisijos darbas. Tai būtų toks siūlymas įtvirtinti tą nuostatą, kuri praktikoje jau ilgą laiką yra.

Be abejo, galima svarstyti, kiek čia viskas tobulintina, bet manau, kad vis tiek reikėtų suderinti visą teisinę sistemą. Negali būti taip, kad Ministras Pirmininkas, sakysim, svarstomas vienokioje institucijose, kuri yra kažkiek nepolitizuota vis dėlto, o Seimo nariai kitaip svarstomi. Be abejonės, tą sistemą reikia suderinti, kad būtų didesnis visuomenės pasitikėjimas Seime priimamais sprendimais. Be to, būtų lengviau Seimui dirbti, manau.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia P.Vilkas.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlyme per kelis straipsnius eina tokia nuostata, kad jeigu Seimo narys Seime pasirodo neblaivus, yra tam tikros nuobaudos. Aišku, tai yra suprantama. Bet aš noriu jūsų paklausti, kaip įvertinti, kad jis yra tikrai neblaivus? Ar čia bus kokios nors promilės kraujyje, reikės kraują tirti, nustatyti, kad tikrai jis yra neblaivus? Tie rodikliai.

K.ČILINSKAS. Ačiū, tikrai labai geras klausimas. Aš manau, kad taisykles turėtų nustatyti pati komisija. Neturėtume mes Statute to reglamentuoti. Etikos ir procedūrų komisija, turėdama funkciją, jos funkcija tokia yra, galėtų nustatyti tas rekomendacijas ar taisykles, kaip tai turėtų būti daroma. Nemanau, kad čia bus kaip keliuose pastatomas pareigūnas su alkotesteriu, tikrai to nereikės. Šiaip visada tiesiog praktiškai matyti, kaip dabar buvo vienu žinomu atveju. Sakysim, vienas toks žinomas atvejis buvo, jis buvo tarsi konstatuotas, tik buvo pasakyta, kad nėra galimybės taikyti sankcijos. Nemanau, kad kitaip čia reikėtų persekioti Seimo narius kokiu nors specialiu būdu. Toks būdas lyg ir yra susiformavęs, tiktai dabar nėra sankcijos.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ar jūsų pateiktose pataisose neatsiranda prieštaravimo? Jūs rašote, kad pasirodo Seimo posėdžių salėje neblaivus, bet kitu atveju jūs darote išimtį, kad jeigu yra pagal protokolą koks nors diplomatinis priėmimas, jis išgeria taurę vyno, pavyzdžiui, balto, raudono, po to ateina į posėdžių salę, pagal jūsų įrašą jis jau yra neblaivus atėjęs į posėdžių salę. Tada ar nėra prieštaravimo jūsų pateiktuose pasiūlymuose? Ačiū.

K.ČILINSKAS. Ačiū, geras klausimas. Šiaip čia panašiai kaip su Kelių eismo taisyklėmis. Čia yra tikrai padaryta išlyga, kad negalima vartoti alkoholio, bet jeigu yra tarptautinio protokolo numatytas atvejis, būtent svečių priėmimas Seime, tai, be abejonės, negali būti uždrausta pagal protokolą ir elgtis. Bet nemanau, dar nėra buvę tokios situacijos, kad, priimant garbingus svečius, būtų nusigerta iki aiškaus neblaivumo. O kaip žinote, netgi važiuojant keliu kol kas yra 0,4 promilės leidžiama. Taigi nemanau, kad čia būtų atvejis, kai žmogus buvo tame protokoliniame priėmime ir atėjo į Seimą jau nebeįgalus, nebegalintis dirbti. Vis tiek manau, kad jis negalėtų ateiti dirbti į Seimą tokiu atveju, kai jis yra neblaivus. Tai paprasčiausiai ką padarysi, jeigu jis ne taip suprato protokolą. Bet manau, kad dėl to nereikėtų atsisakyti bendros taisyklės.

PIRMININKAS. E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti dėl tos Statuto dalies, kur jūs siūlote sudaryti Etikos ir procedūrų komisiją įtraukiant ir visuomenės atstovus. Matyt, reikėtų apsispręsti, ar Etikos ir procedūrų komisija yra Seimo, kaip institucijos, vidaus padalinys, skirtas pirmiausia užtikrinti tvarkai Seimo viduje ir vertinti, ar Seimo sprendimai atitinka Seimo statutą, ar vis dėlto tai yra visuomeninė institucija. Mano supratimu, Statute Seimo Etikos ir procedūrų komisija pirmiausia yra įtvirtinta kaip institucijos vidaus savikontrolės institucija, o ne tokia institucija kaip Lietuvos radijo ir televizijos taryba, nes pagal tą logiką tada ir Seimo Antikorupcijos komisija lygiai taip pat galėtų būti sudaroma ne tik iš Seimo narių, bet išplečiama iki visuomeninio statuso. Ar jūs nemanote, kad čia išeina šioks toks neaiškumas? Ar mes Seimo vidaus institucijos nepadarome visuomenine institucija?

K.ČILINSKAS. Pagal teisinę prigimtį tikrai nepadarome, nes viskas priklauso nuo Seimo sprendimo. Visuomeninė institucija, kaip žinote, atsiranda visuomenės iniciatyva, visuomeninių organizacijų sprendimais. Šiuo atveju Seimas priimtų sprendimus formuoti savo instituciją ir nuspręstų dėl jos sudėties, tik padarytų kai kuriems žmonėms atviresnę tą instituciją, bet jis ją formuotų. Nemanau, kad ji taptų visuomenine, nes visuomenė yra tada, kai ne valstybė ką nors padaro, ne valstybė priima sprendimą, ne valstybės institucija. Šiuo atveju valstybės institucija priimtų sprendimą ir palaimintų, kaip ji mato tą savo procedūrinę instituciją. Todėl iš esmės tai būtų principo klausimas, ar norime, ar nenorime įsileisti tokių atstovų. Ar nebūtų Seimas garbingesnis, jeigu toje institucijoje būtų tokių atstovų? Manau, nenukentėtų nei Seimo sprendimai, nei tos komisijos sprendimai, jeigu atstovai būtų šalies teisininkai ir dalyvautų priimant sprendimą. Aišku, tai yra politinio apsisprendimo klausimas, bet teisės sistemos nepažeidžia.

PIRMININKAS. Klausia A.Ramanauskas.

A.RAMANAUSKAS (NSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man patiko jūsų filosofiniai pamąstymai dėl Statuto pakeitimo, bet mano darbo gamyboje patirtis leidžia pasakyti, kad šiuos klausimus paprastai išspręsdavo labai greitai.

Gerbiamasis kolega, ar jūs nesutiktumėte tai, ką išdėstėte savo siūlymuose, pakeisti vienu siūlymu – pavesti Seimo kancleriui mus visus čia kontroliuoti, pastačius kokius tris alkotesterius prie įėjimo, ir klausimas būtų išspręstas per 10 minučių. Ar nebūtų galima jūsų siūlymo pakeisti tokiu sprendimu?

K.ČILINSKAS. Jeigu kalbame apie etikos klausimų sprendimą, tai girtumas yra tik vienas iš klausimų. Šio projekto pagrindinis tikslas nėra tik tas. Aš jau minėjau, kad čia yra akcentuojami ir viešųjų ir privačių interesų derinimo dalykai, kai nesilaikoma komisijos rekomendacijų. Man atrodo, tai labai svarbu. Nemanau, kad taip būtų galima išspręsti tuos klausimus, tuos uždavinius, kuriuos kelia šis projektas.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo Seimo statutui, registracijos Nr.XP-3173.

Už – 23, prieš – 4, susilaikė 6. (Balsai salėje) Taigi nutarimui dėl Seimo statuto pataisų pritarta po pateikimo.

Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3125 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-10 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3125. Pateikimas. Pranešėjas – J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, dalyvaujant konkurse į valstybės tarnybą, yra egzaminas žodžiu ir raštu. Dėl egzamino žodžiu čia būta įvairių teisinių ginčų. Tą problemą nagrinėjo Konstitucinis Teismas. Po jo sprendimo, manau, mums reikia tikslinti įstatymą. Dabar tą problemą bandė spręsti Vyriausybė ir, mano manymu, išsprendė nelabai gerai. Vyriausybė savo nutarimu numatė, kad būtų daromas egzamino žodžiu garso įrašas, bet priėmė ydingą nuostatą, kad su tuo garso įrašu kiekvienas pretendentas negali iki galo susipažinti. Jis gali susipažinti tik su savo atsakymais. Suprantama, kad tokiu atveju pretendentui sudėtinga spręsti, jeigu jis turi abejonių dėl konkurso skaidrumo, ar skųstis, ar ne, kai jis negali gauti kitų pretendentų garso įrašo ir palyginti, kaip jie atsakinėjo. Aš tą dalį siūlau ištaisyti, kad būtų galimybė pretendentams susipažinti su kitų konkurentų atsakymų garso įrašais.

Tai tokie trumpi pasiūlymai, išplaukiantys iš Konstitucinio Teismo nutarimo.

PIRMININKAS. Klausti nori B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs ir svarbų momentą palietėte, bet aš norėčiau paklausti. Jūs rašote, kad tiktai susipažinti. Ar tas susipažinimas… Na, gerai, jis paklausys, ir viskas. Bet jam einant į teismą reikią ką nors turėti, gauti tuos įrašus, tada jis gali kreiptis į teismą.

Antroji klausimo dalis. Ar čia kiekviena institucija nusistatys supažindinimo tvarką, ar Vyriausybė turėtų nustatyti bendrą visoms? Ačiū.

J.RAZMA. Aš nemanau, kad dar reikia kalbėti apie kokią nors sudėtingą susipažinimo tvarką. Paprastas dalykas – jeigu žmogus ateina, perklauso įrašą ir susipažįsta, tai kokios čia ypatingos tvarkos reikia?

Dėl ėjimo į teismą. Kai bus jo kreipimasis į teismą, teismas, be abejo, ir taip išsireikalaus tų garso įrašų. Jeigu jūs manote, kad dar reikia papildyti ir konkrečiai pasakyti, kad pretendentas, kreipdamasis į teismą, gali gauti garso įrašo kopijas, tai galime dar įrašyti tokį vieną sakinį.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar yra bendras sutarimas, ar balsuojame? Balsuojame. Balsuojame dėl Valstybės tarnybos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-3125.

Už – 22, prieš – 2, susilaikė 11. Projektui pritarta po pateikimo.

Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Seimo nutarimo „Dėl socialinio teisingumo nestatutiniams ugniagesiams gelbėtojams atstatymo, jų diskriminacijos statutinių pareigūnų atžvilgiu dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų ir socialinių garantijų panaikinimo“ projektas Nr.XP-3144 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl socialinio teisingumo nestatutiniams ugniagesiams gelbėtojams atstatymo ir diskriminacijos statutinių pareigūnų atžvilgiu dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų ir socialinių garantijų panaikinimo“ projektas Nr.XP-3144. Pateikimas. Pranešėja – A.Pitrėnienė.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju posėdžio primininkui. Gerbiamieji kolegos, ugniagesių gelbėtojų klausimas šioje salėje, ko gero, yra vienas iš ilgiausiai svarstytų laiko požiūriu. Yra dveji metai, kaip šioje salėje, mūsų antrojo aukšto ložėse, dažnai lankėsi ugniagesiai gelbėtojai ir buvo svarstomi įvairūs pasiūlymai, įstatymai, kurie turėjo sumažinti diskriminaciją, panaikinti ją tarp statutinių ir nestatutinių ugniagesių, ir daugybė kitokių dalykų. Taigi šis klausimas yra visiems žinomas.

Norėčiau paaiškinti, kodėl atsirado šis nutarimas. Mūsų Prezidentas, vetuodamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisas, parašė: „Įstatymų leidėjui nusprendus, atskiru įstatymu gali būti nustatyti kompensavimo už atliktą darbą principai ir tvarka, jeigu įstatymų leidėjas mano, jog buvo diskriminuojami.“ Kad buvo pareigūnų ir ne pareigūnų diskriminavimas, tai nustatėme ne mes, tai nustatė Lygių teisių kontrolierė, kuri yra apie tai parašiusi raštu. Kad balsuojant dėl Prezidento veto net 54 Seimo nariai pasisakė už tai, kad šitas įstatymas turėtų likti, o Prezidento veto būtų atmestas, kad šitą nutarimo projektą pasirašė 23 Seimo nariai, manyčiau, rodo, jog Seimas pasisako už tai, kad Vyriausybė turėtų parengti įstatymus, įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriais ugniagesiams gelbėtojams, ėjusiems ir einantiems nestatutines pareigas, būtų atkurtas socialinis teisingumas, panaikintas jų diskriminavimas statutinių pareigūnų atžvilgiu dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio ir socialinių garantijų. Prašau visų paremti, nes lyg ir toks įpareigojimas buvo duotas Prezidento, manyčiau, kad ir Seimas tiesiog turėtų Vyriausybei…

PIRMININKAS. Klausia A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, labai gerai prisimenu Prezidento veto ir pasiūlymą parengti specialų įstatymą diskriminacijai… Dabar jūs, pasitikėdama Vyriausybe, siūlote jai parengti įgyvendinamuosius teisės aktus ir taip toliau. O jeigu jūs pati būtumėte tą parengusi su kolegomis nedelsdama, ar tai nebūtų didesnė garantija?

A.PITRĖNIENĖ. Tiesiog manau, kad kiekvienas turėtume dirbti savo darbą. Vyriausybė turi teikti projektus, Seimo nariai juos koreguoti. Aš labai gerai pamačiau, kad jeigu tu teiki Vyriausybei arba ministerijai, departamentui nepatinkančią nuostatą dėl vieno ar kito įstatymo, jie puikiai sugeba padaryti taip, kad tos nuostatos neliktų, ir tai, ko gero, yra mums visiems žinoma. Jeigu jiems patinka ta nuostata, jie sugeba tą nuostatą užslėpti ir vėliau pateikti kaip savo. Kam čia žaisti peles kates? Prezidento buvo nuomonė, kad turi atsirasti toks įstatymas, ištaisantis šitą klaidą. O Seimas turi išreikalauti iš Vyriausybės šito įstatymo projekto ir aptaręs, pamatęs, ištaisęs, jeigu mato, kad yra ne visai taip, kaip turėtų būti, priimti. Manyčiau, kad kiekvienas turime dirbti savo darbą.

PIRMININKAS. Klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji Audrone, gerbiu jūsų užsispyrimą, kad nepalikote šito likimo valiai. Ar jums neatrodo, kad kai priimsime nutarimą, aš tikiuosi, kad mes jį priimsim, Vyriausybė tikrai parengs tą patį jūsų pateiktą įstatymą tiktai Vyriausybės vardu, kaip dažnai būna. Ir jūsų idėja bus įgyvendinta. Ar jūs taip nemanote?

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju. Žinote, šiaip jau aš neleidžiu tokios minties, nes to jau būtų per daug, net žodžių nerandu, kaip tai būtų galima pavadinti, nes dvejus metus kautis už tai, kad… Manau, kad nesame tokie sugedę.

PIRMININKAS. R.Baškienė.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Labai ačiū. Gerbiamoji kolege, norėjau pasidžiaugti jūsų iniciatyva padėti žmonėms, kurių problema iš tikrųjų nebuvo išspręsta. Mes visi, ypač tie, kurie nepritarė tai iniciatyvai, taigi buvo grąžinta, turėtų jausti tam tikrą atsakomybę už tai.

Kaip jūs manote (na, tikrai ilgai procesas užtruko), kiek ilgai jis užtruks Vyriausybės koridoriuose ir stalčiuose?

A.PITRĖNIENĖ. Aš manyčiau, kad iki svarstymo… Kai svarstys komitetas, manyčiau, turėtų atsirasti net konkreti data, iki kada Seimas reikalauja parengti dokumentą. Kai rengėme projektą, šito neįrašėme sąmoningai, nes dar buvo neaišku, kada tas projektas ateis į šitą salę, taigi kalbėti apie tai, kada Vyriausybė turėtų parengti ir pateikti Seimui, iš viso buvo neįmanoma. Manyčiau, kad iki svarstymo, svarstymo metu, jeigu bus pritarta Seime, tiesiog turėtų atsirasti konkreti data, kad per tokį ir tokį laiką Seimas laukia tokio įstatymo, kaip nurodė ir Prezidentas.

PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu teikiamam nutarimo projektui. Balsuojame? Matau nepritarimą. Balsuojame dėl nutarimo projekto, registracijos Nr.XP-3144.

Už – 27, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimo projektui pritarta. Po pateikimo siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Darbotvarkės klausimas 2-12, registracijos Nr.XP-2887 – Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – R.Kupčinskas. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.

J.RAZMA (TSF). Dėl vedimo tvarkos dar ankstesniu klausimu. Čia yra tik paprastas formalus pavedimas Vyriausybei, nelogiška, kad iki rudens mes jį atidėsime. Aš siūlau, jeigu nesutinkate balsuoti, kad būtų pavasario sesijoje ir vėl tik vienas komitetas. Čia nėra ką keliems komitetams nagrinėti, čia yra tik pavedimas Vyriausybei. Čia ne įstatymas, kurį reikia išnagrinėti dėl jo pasekmių. (Plojimai) Aš siūlau tik vieną komitetą ir svarstyti pavasario sesijoje.

PIRMININKAS. Kurį komitetą siūlote? Žinote, kaip mes čia nutarsime, taip buvo nutarta Seniūnų sueigoje, aš vykdau jos nutarimus… Gerai. Ar tinka Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje? Tik atkreipiu dėmesį… Taip, prašau.

A.PITRĖNIENĖ. Aš siūlyčiau Žmogaus teisių komitetą. Šis komitetas… čia yra žmogaus teisės, siūlyčiau Žmogaus ir teisės komitetą. Ir lygiai tą patį variantą – kad bent jau šis nutarimas Seime eitų šioje sesijoje, kaip ir dėl pieno gamintojų, nes, patys suprantame, bus palaidota visa šita idėja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš tik atkreipiu dėmesį, kad pagal mūsų patvirtintą preliminarią darbotvarkę iki liepos 4 dienos visi darbai suplanuoti baigti tarp 8 ir 9 valandų vakaro.

A.PITRĖNIENĖ. Nieko, mes kažkada dirbome iki pusės dešimtos.

PIRMININKAS. Žodis „nieko“ suponuoja… situacija tokia…

A.PITRĖNIENĖ. Kiek reikės, tiek ir dirbsime.

PIRMININKAS. Įvertinkime savo galimybes, nes paskui salėje sėdėsim penki Seimo nariai ir priiminėsime įstatymus arba nutarimus, tai irgi nėra solidu. Aš manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Negalima…

A.PITRĖNIENĖ. Aš siūlau balsuoti, kad būtų Žmogaus ir teisių komitetas.

PIRMININKAS. Balsuokite. Gerai, jūs palaukite. Bet nutarimas buvo priimtas, komitetai apsvarstyti. Vienintelis dalykas… Padarykime taip, kompromisinis variantas – siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Tegul lieka šie du komitetai ir tikrai, jeigu tai nesukels kontroversijų, abu komitetai ir pritars. (Balsai salėje) Vienas komitetas. Bet tokiu atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

J.RAZMA. Komitetai, jeigu jie pageidauja, gali svarstyti, bet nebus prievolės laukti jų svarstymo.

PIRMININKAS. Gerai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis komitetas, o kiti komitetai kaip norės, taip darys, ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.

Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2887 (pateikimas)

Į tribūną kviečiu R.Kupčinską. Darbotvarkės klausimas 2-12, tai mano minėtas Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis mano įstatymo pakeitimo papildymo projektas nėra labai platus. Įvairiuose profsąjungų ir darbdavių teisminiuose ginčuose atsiranda tam tikrų nenuoseklumų ir, sakyčiau, ne visada teismas priima sprendimą atsižvelgdamas į tikrąją situaciją, todėl ir siūlau, kad, vykstant teismo procesui ar civiliniam ginčui tarp darbdavio ir profsąjungų, vis dėlto būtų atsižvelgta į tai, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio teikimu būtų žvelgiama ne tik į darbdavio interesus, bet kad ir būtų atsižvelgta į motyvus atleidžiant vieną ar kitą darbuotoją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū ponui R.Kupčinskui. Norinčių klausti nėra. Ar norinčių kalbėti… Balsuojame, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2862 (svarstymas)

Darbotvarkės 2-13 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2862. Pranešėjas – K.Daukšys. Svarstymas. Atsiprašau, teikėjas – K.Daukšys, o pranešėjas V.Muntianas, Ekonomikos komitetas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V.Muntianą, kuris galėtų mus informuoti, kokia yra Ekonomikos komiteto pozicija arba nuomonė. Tai yra darbotvarkės 2-13 klausimas, kurio registracijos Nr.XP-2862. Svarstymas. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2862. Ekonomikos komiteto nuomonė štai čia.

V.MUNTIANAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė, kad reikia grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui tobulinti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Yra keletas dalykų, kurie prieštarauja šiandieniniam Akcinių bendrovių įstatymui. Visų pirma, žinoma, dėl ½ akcininkų balsų, tai prieštarauja smulkiesiems akcininkams. Įstatyme šiandien yra numatyta, kad jų pageidavimu gali būti šaukiamas akcininkų susirinkimas. Kitas klausimas tai yra subsidiarumo principas, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra numatytas to klausimo sprendimas… kompetencijos… valdybos ir stebėtojų tarybos, kurie turi tokią galimybę. Šitas principas šituo pasiūlymu yra pažeidžiamas. Na, ir trečias dalykas, tai nustatytas terminas, per kurį reikėtų sušaukti akcininkų susirinkimą, vėlgi kelia abejonių, nes ir pagal Europos Sąjungos direktyvas yra 21 diena, pasiūlyme yra tik 5 dienos.

PIRMININKAS. Ką gi, komiteto siūlymas – grąžinti tobulinti. Viena nuomonė už, viena – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir grąžinti iniciatoriams tobulinti? Tenka balsuoti. Balsuojantys už remia komiteto nuomonę, tai yra siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už balsuojantys balsuoja už grąžinimą, balsuojantys prieš susilaiko ar mano kitaip.

Už – 27, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Darbotvarkės 2-14a, 2-14b klausimai. Tarpusavyje susiję du įstatymų projektai. Pirmasis yra projektas Nr.XP-2015, nors čia vėlgi teks, matyt, atskirai, nes yra svarstymo stadija. Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2015(4). Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę išsakys ponia I.Degutienė.

Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2015(4*) (svarstymas)

I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Norėčiau priminti esmę. 11 straipsnio papildymo įstatymo projekte numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos asmenims, kurie yra nukentėję nuo minų ir sprogmenų ir kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas invalidumas nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontuzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulio karo metais arba su šio karo padariniais, taip pat jie yra pripažinti nuo okupacijų nukentėjusiais asmenimis pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą.

Socialinių reikalų komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlymams, kuriuos aš iš esmės jau ir perskaičiau, nes Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Komitetas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas ir pritarė tobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū poniai Irenai. Kviečiu L.Počikovską, kuri pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.

L.POČIKOVSKA (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetui sujungti du šiuos projektus Nr.XP-2015(4) ir Nr.XP-2015A. Taip pat siūlo patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš vėlgi galiu tik pasakyti, jog buvo gautas vienas pono E.Žakario pasiūlymas. Pagrindinis komitetas siūlo jam nepritarti. Pono E.Žakario nėra salėje. Ar galima bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei nepritarti Seimo nario pono E.Žakario pasiūlymui? Ačiū. Prieštaravimų negirdžiu. Pritarta komiteto pozicijai. Norinčių dalyvauti diskusijoje nemačiau, nebuvo užsirašiusių. Nuomonė – už, nuomonė – prieš po svarstymo. Ponas A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes su R.Kupčinsku esame vieni iš šios pataisos autorių ir labai ačiū, kad yra sujungta į vieną įstatymo projektą. Kodėl aš prašau visų jūsų balsuoti? Man akyse stovi Šakių globos namuose gyvenantys žmonės, kurie buvo sužaloti karo metu aplink Šakių miestą ir regioną vykusiuose mūšiuose. Tie vaikai, dabar jau suaugę, kai kurie be rankų, be kojų, šiandien iš tiesų turi ne visas socialines garantijas, jie yra nukentėję nuo karo padarinių, užlipę ant minų arba dalyvavę kovos veiksmuose. Yra tokių gyventojų, kurie nukentėjo per partizanų mūšius ir panašiai. Taigi labai norėčiau prašyti, kad visi balsuotumėte už šitą pataisą, pritartumėte, nes tai būtų tiesioginė pagalba šitiems žmonėms. Žinoma, jie turi pateikti iš Genocido ir rezistencijos tyrimo centro nukentėjusiojo pažymą, kad įformintų šitą socialinę, t. y. valstybinę, pensiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui.

Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13 ir 14 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2015A (svarstymas)

Darbotvarkės 2-14b klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2015A svarstymas. Pranešėja – I.Degutienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Ponas A.Dumčius iš dalies jau kalbėjo ir komiteto sprendimas yra toks, kad siūlomos įstatymo projekto Nr.XP-2015A nuostatos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies papildymo 10 punktu ir 14 straipsnio 5 dalies pakeitimo būtų inkorporuotos į įstatymo projektą Nr.XP-2015(3), patobulintą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas. Taigi tiek pono A.Dumčiaus, tiek pono R.Kupčinsko teiktus projektus siūloma sujungti į vieną.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau pranešėją, tai prieš tai svarstytame įstatymo projekte jau yra inkorporuoti pono R.Kupčinsko pasiūlymai, todėl, aš manau, bendru sutarimu mes galime atmesti įstatymo projektą. Prieštaraujančių negirdžiu. Įstatymo projektas bendru sutarimu yra atmestas.

Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3174 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-15 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3174. Pranešėjas – P.Jakučionis. Pateikimas. A.Stasiškis. Prašau.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, siūlomo įstatymo pakeitimo esmė ir turinys yra, kad į valstybinių pensijų bazės nustatymo principus būtų sugrąžinta priklausomybė, ryšys tarp valstybinių pensijų bazės ir valstybinio socialinio draudimo pensijų bazės.

Iš tikrųjų nukentėjusių asmenų valstybinė pensija tai yra tam tikra kompensacija žmonėms už jų gyvenime patirtas įvairias netektis, dėl kurių jie arba negalėjo įgyti geresnės kvalifikacijos ar geriau apmokamo darbo, arba buvo suvaržyti dėl judėjimo, arba neteko sveikatos ir t. t. Jų uždarbiai buvo mažesni negu kitų tuo metu gyvenusių ir dirbusių piliečių. Todėl jų socialinio draudimo pensijos dažniausiai dabar yra mažesnės. Nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų idėja yra kažkokiu būdu tą netektį šiek tiek kompensuoti ir priimti. Todėl didėjant valstybinio socialinio draudimo bazei, o valstybinių pensijų bazei liekant įtvirtintai nekintamai šita atskirtis didėja ir kompensacine prasme prarandama.

Todėl reikėtų, kad kažkokia formule būtų susietos šitos dvi bazės ir valstybinių pensijų bazė atsilikdama turbūt chronologiškai vienus metus ar pusę metų, pusantrų, čia svarstymo dalykas, turėtų eiti paskui socialinio draudimo pensijų bazę.

Tokia yra pasiūlymo esmė. Siūloma tokia formulė: kiekvienais metais yra peržiūrima valstybinių pensijų bazė ir ji prilyginama praėjusių metų sausio 1 d. buvusiai socialinio draudimo pensijų bazei. Tai yra atsilikimas mažiausiai metai, bet kadangi mūsų siūlyme yra įrašyta įsigaliojimo data liepos mėnuo, vadinasi, faktiškai atsilikimas bus pusantrų metų.

Tokia yra šio pasiūlymo idėja, o visi kiti konkretūs dalykai, kiek reikės papildomų lėšų ir t. t., vis tiek būtina Vyriausybės išvada, bus patikslinti skaičiavimai. Mūsų skaičiavimais palyginimo būdu, dabar esant 200 litų bazei ir kiek išmokama valstybinių pensijų, jeigu būtų priimtas siūlymas, būtų prilyginta 2008 m. sausio 1 d. esančiai bazei, tai apytikriai sudarytų padidėjimą pusei metų 70–80 mln. litų.

Tokia yra pasiūlymo esmė. Aš siūlyčiau pritarti, o toliau reikėtų svarstant atsižvelgti į Vyriausybės išvadą, Vyriausybės prognozuojamas finansines galimybes ir priimti sprendimus. Turi būti susietos šios dvi bazės kažkokia formule.

PIRMININKAS. Atsiprašau, baigėte? Jūsų nori paklausti V.Margevičienė. Jūs nenorite klausti? Ne. Ačiū ponui A.Stasiškiui. Norinčių klausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš, norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu ar balsuojame? Balsuojame. Jūs norite kalbėti? Prašau. Nuomonė už? Tuoj įjungsiu mikrofoną.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam siūlymui. Jūs atsimenate, gegužės 22 d. vyko iškilmingas Seimo posėdis, skirtas labai kraupiai mūsų valstybės datai – 1948 m. didžiajai tremčiai, kai buvo ištremta 48 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 11 tūkst. vaikų iki 15 metų. Ruošdamiesi tam iškilmingam Seimo posėdžiui, mes visoje Lietuvoje teiravomės ir ieškojome, kiek liko tų vaikų, nes dabar jiems yra apie 60, per 60 metų. Iš tikrųjų mums pasisekė – mes turime surinkę per 5 tūkst. tokių vaikų. Jie iš tikrųjų dabar yra žilagalviai seneliai, bet turėdami 8 ir 9 metus jie dirbo druskų kasyklose, dirbo anglies kasyklose, miško kirtavietėse ir, žinoma, tiesiant geležinkelius į niekur.

Labai prašau pritarti, nes iš tikrųjų tie žmonės yra labai nukentėję. Pagaliau valstybė turi vykdyti savo prievolę, nes buvo žadėta, kad valstybinės pensijos bazė bus susieta su „Sodros“ baze. Aš manau, pats laikas iš tikrųjų savo pažadą valstybei vykdyti. Labai prašau balsuoti ir pritarti. Dėkui.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar pritariame bendru sutarimu, ar balsuojame? Pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3082 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-16 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3082. Pranešėjas – K.Čilinskas. Pateikimas.

K.ČILINSKAS (TSF). Labai ačiū. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, žinoma, yra labai jautrus ekonomiškai ir visais kitais požiūriais, todėl pakeitimai gali būti daromi susiklosčius supratimui, kad tai yra logiška ir būtina.

Šis pakeitimas atsirado iš teisminės praktikos, iš teisinio darbo praktikos, kur retai, bet susiklosto situacija, kai, sakysime, atkuriama nuosavybė, savininkas, iš kurio buvo nacionalizuota, yra miręs, ir taip pat nėra įpėdinių, nurodytų ankstesniame straipsnyje, t. y. sutuoktinių, tėvų, vaikų, šių asmenų sutuoktinių bei vaikų ir t. t.

Šitos nuostatos buvo priimtos esant senajam Civiliniam kodeksui ir viskas buvo gerai. Bet dabar, kai priimtas naujas Civilinis kodeksas, ir įstatyminių įpėdinių grupė pakoreguota, susidarė situacija… Lyginant su tuo, kaip yra dabar praktikoje, tai yra nustatyta, kad suteikiama teisė tą nuosavybę atkurti savininko vaiko sutuoktiniui, kitaip sakant, lyg ir netiesioginės giminystės ryšiais susijusiam asmeniui, bet jeigu priklausytų vienam broliui, o dėl kažkokių priežasčių jo neliko, tai sesuo negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, turtas atitenka valstybei.

Manau, šitas neproporcingumas kai kuriuos žmones stebina, nors iš tikrųjų labai nedaug tokių asmenų yra likę. Noriu pabrėžti, kad čia svarbu tai, kad ne šiaip naujai kas nors atsitinka, nesukuriama nauja kategorija asmenų, kurie paduotų prašymus grąžinti nuosavybę. Labai svarbu akcentuoti, kad pagal šį projektą šitie įpėdiniai turi būti nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teisę. Tai yra kartu su broliu, kuris mirė, sesuo irgi buvo padavusi. Tokiu atveju, kai neliko įpėdinių, neliko brolio vaikų, o sesuo negali, kitas savininko vaikas šiuo atveju atpuola, yra numatyta galimybė pasitaisyti valstybei. Tai tik tada, kai nustatytu laiku yra paduoti prašymai.

Ta kategorija yra labai siaura. Kita vertus, manau, be abejo, reikia gauti atitinkamas išvadas, kiek tokių asmenų susidarytų. Kaip rodo teisinė praktika, labai retas atvejis, kad taip atsitiktų. Dažnai vis tiek yra visi įpėdiniai, kurie čia išvardinti. Bet vis dėlto dėl to teisingumo vertėtų sudaryti galimybę jiems, kad ir nedaugeliu atveju, realizuoti savo teises. Toks yra siūlomas projektas.

PIRMININKAS. Nori klausti V.Saulis. Prašom.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gyvenime yra tokių, nors ir retai, atvejų. Pasitaikė ir mano apygardoje kol kas du atvejai. Tačiau dabar įsibėgėjus, faktiškai einant pabaigą žemės reformai, aš jau anksčiau domėjausi tais klausimais, visada iškyla klausimas, o iš kur mes rasime tos žemės, kada faktiškai, jeigu tam įpėdiniui, kaip jūs dabar minėjote, sesers žemė broliui lyg ir nepriklausė. Dabar ta žemė tapo valstybine žeme. Žemė paprastai yra grąžinta, kažkam atiduota. Dar norėčiau pasitikslinti. Ar jūs siūlote šį pakeitimą daryti tik tuo atveju, jeigu tas brolis ir sesuo buvo padavę prašymus nustatytu laiku? Dabar atsiranda ir tokių atvejų, kai, sakykime, brolis buvo prašymą padavęs, sesuo jau buvo mirusi, jos prašymas jau nebepaduotas. Tie visi terminai jau praėjo. Ar čia į tą atvejį pakliūva, ar ne. Nes jeigu žiūrint teisine, logine prasme, lyg ir turėtų ir neturėtų būti tų terminų apribojimo. Kokia jūsų nuomonė?

K.ČILINSKAS. Taip, aš manau, kad jūs teisus. Čia yra nurodyta, kad prašymą padavusiam. Nes priešingu atveju mes grįžtume į procesą ir tarsi būtų nauji prašymai ir naujos bylos. Čia iš tikrųjų sena byla, yra prašymai, tik yra atsitikęs toks dalykas, kai anų nebėra. O šiam teisė nesuteikta. Bet jis jau šioje nuosavybės teisių atkūrimo byloje dalyvauja su savo prašymu. Jis jau yra. Nieko naujo valstybėje neatsitiko. Valstybė tikrai naujų šansų kitiems nesuteikia. Aišku, jeigu reikia pateikti kokius nors papildomus įrodymus, trūksta kažkokių dokumentų, tai visiems taikoma išimtis, kad jis gali, atsiradus svarbiai priežasčiai, pateikti įrodymus. Ir pratęsiami terminai. Bet neatsiranda asmenų, kurie būtų nepadavę prašymų, kurie nedalyvautų toje nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Jis joje turi būti su savo prašymu nuo pat pirmų metų, kai reikėjo paduoti prašymus. Manau, kad būtų negerai, jeigu išplėstume kiekį iki tokių, kurie dabar paduotų naujus prašymus.

PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Čilinskui. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – V.Volčiokas.

V.VOLČIOK (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gal galėtų iš dalies paaiškinti, jeigu yra pretendentas, kuris buvo savininkas tos žemės, buvo padavęs prašymą. Jeigu jis mirė, vis tiek valstybė atkuria nuosavybę mirusių vardu. Jeigu jis turi paveldėtojų, pagal Civilinį kodeksą gali paveldėti, tai aš nematau to įstatymo pakeitimo esmės ir siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Aišku, sutarimo nėra. Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo.

Už – 18, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 ir 56 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1895(3) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-17 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 ir 56 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1895(3). Pateikimas. Pranešėja – V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir ištvermingiausi Seimo nariai, teikiamas trečias variantas. Po pirmo varianto pateikimo vyko viešos diskusijos, daug pastabų pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat kanceliarijos Teisės departamentas. Į viską buvo atsižvelgta, ištaisyta ir antram variantui pateiktos tik kanceliarijos Teisės departamento dvi techninės pastabos. Į tai buvo atsižvelgta ir užregistruotas trečias variantas.

Iš principo tai tinka Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 ir 56 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymui, nes siūlome, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo lydėti vaiką iki šešiolikos metų viešosiose vietose nuo rugsėjo 1-osios iki gegužės 31 dienos nuo 23 iki 6 val., o nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31 dienos – nuo 24 iki 6 valandos. Taip pat 56 straipsnio 1 dalyje pagal tai padaryti atitinkami pakeitimai, kurie ir nurodyti. Todėl kviečiu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia V.V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs rašote, kad jūs tyrėte ar turėjote tokių duomenų apie Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos praktiką. Sakykite, ar panaši praktika yra mūsų kaimyninėse valstybėse, tai Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Čia pat arti mūsų. Ar yra tokia praktika?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip, galiu atsakyti vienareikšmiškai, tikrai taip yra. Yra Lenkijoje ir yra Latvijoje.

PIRMININKAS. Klausia R.Baškienė.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Kolege, iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad jūs siekiate, kad mes, suaugusieji, prisiimtume kiek galima daugiau atsakomybės už savo vaikus ir būtume atsakingi iki pat galo, kad neišleistume jų vienų. Bet labai keistai skamba Europos teisės departamento, jūs tikriausiai skaitėte, išvada. Kaip jūs atsakytumėte, kaip jūs vertintumėte, jie teigė, kad čia kaip ir asmens teisės laisvai judėti apribojimas, jie čia įžvelgia būtinumo ir proporcingumo reikalavimų neatitikimą ir t. t. Tiesiog jūsų nuomonė. Tokia Europos teisės departamento išvada.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Žinote, aš konsultavausi su teisininkais ir man tai naiviai atrodo kaip medikui. Aš apibrėžiau sąvoką, kas tai yra vaikas. Vaikas yra iki 18 metų. Jeigu jis yra vaikas, tai mes turime žiūrėti į jį kaip į vaiką. Jį lydėdami, kad ir nakties metu ar iš kažkokios diskotekos, ar kokio koncerto, tikrai mes su juo dar ir pabendrausime. Manau, kad tai yra teigiama.

PIRMININKAS. Klausia Z.Mikutis.

Z.MIKUTIS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, aš seniai apie tai galvojau, kad tai reikia padaryti, ir visiškai jums pritariu. Bet kaip bus su tėvų atsakomybe už šiuos vaikus? Ar čia yra numatyta, ar kas nors nauja bus priimta? Ar piniginės kokios nors baudos bus kaip už vaikų nepriežiūrą? Ar yra šioje vietoje kas nors numatyta, ar nėra?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kuriame galbūt už nepriežiūrą bus numatyta. Aš manau, kad aktyviai įsijungs visuomenė, aktyviai įsijungs policija. Be šito mes nieko nepasieksime. Kol nebus paruošta dirva, tai ta sėkla niekada neprigis dirvoje, niekada. Dirvą reikia gerai paruošti. Man atrodo, čia bus toks dalinis. Gal mes suvaldysime savo jaunimą. Pažiūrėkite, kas darosi.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. (Balsai salėje) Papildyti norite? Gerai. Tuoj, minutėlę.

Z.MIKUTIS. O kokia pačių vaikų atsakomybė? Čia apie tėvus mes kalbame, o kokios priemonės bus taikomos patiems vaikams? Ar čia per mokyklas, ar per nepilnamečių… Per ką čia bus?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Na, tai bendra tvarka taikoma. Su tėvų forumo atstovais kalbėjau, diskutavau su vyresniųjų klasių vaikais. Jie į tai žiūri tikrai teigiamai. (Balsai salėje) Ką darysi, jie yra mūsų vaikai.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Daugiau norinčių klausti nėra. Nuomonė už – V.V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Siūlau pritarti šioms įstatymo pataisoms. Tai iš tikrųjų yra labai svarbu. Mes Lietuvoje turėjome vieną nepilnamečių prevencijos centrą, kurį Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas panaikino ir šiandien turime didelių problemų, nes iš tikrųjų daugelis vaikų, atėjus vasarai, valkatauja, bėga iš namų. Ir ne tik kad neturime kur jų dėti, net ir nėra rimtos atsakomybės už tai, kad jie taip elgiasi. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už tai. Manau, vaikus sudrausminsime ir gal bus mažiau nusikaltusių vaikų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2867 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-18 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2867. Pranešėja – V.M.Čigriejienė. Pateikimas.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas yra mokslinių tyrimų Lietuvoje skatinimas. Kaip žinote, kiekvienas doktorantas ar mokslininkas, planuojantis atlikti biomedicininius ir klinikinius vaistinių preparatų tyrimus, už projekto įvertinimą ir leidimo išdavimą valstybei turi sumokėti valstybės rinkliavą. Tai labai apriboja iš valstybės biudžeto finansuojamų aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų biomedicininius tyrimus, apsunkina mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvoje.

Čia turima omeny nekomerciniai klinikiniai tyrimai, kurie nedalyvauja vaistų gamyboje. Nekomercinių biomedicininių tyrimų ekspertizės apmokestinimas nedera su Europos Sąjungos šalyse galiojančiu principu, kad mokslo plėtra kaip vienas svarbiausių nacionalinių prioritetų turėtų būti skatinama, o ne varžoma. Valstybės rinkliava nebus imama už biomedicininių ir klinikinių vaistinių preparatų tyrimo dokumentų ekspertizę ir šių tyrimų atlikimui reikalingų dokumentų išdavimą, kai tyrimo užsakovas yra, pabrėžiu, valstybės aukštoji mokykla, valstybės mokslinių tyrimų įstaiga arba valstybės aukštosios mokyklos.

Priėmus teikiamą projektą į valstybės biudžetą nebūtų mokamos iš to paties biudžeto išlaikomų aukštųjų mokyklų, valstybės mokslinių tyrimų įstaigų sveikatos priežiūros rinkliavos. Projekto įgyvendinimui turi būti tiesiogiai skiriamos biomedicininių ir klinikinių vaistinių preparatų tyrimų vertinimui reikalingos lėšos.

Manau, kad priėmus šį įstatymą doktorantai truputį lengviau atsikvėptų ir galėtų vykdyti perspektyvinius tyrimus Lietuvoje, tik, aišku, nekomercinius, nesusijusius su mūsų vaistų firmomis.

PIRMININKAS. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji profesore, mes priėmėme Fiskalinės drausmės įstatymą, kur yra daug lengvatų. Aš turiu tokį klausimą. Kuo kiti moksliniai tyrimai, tarkime, fizikos, matematikos, kur irgi reikia laboratorijų, blogesni negu jūsų siūlomoje pataisoje? Ar jūs nebijote precedento? Doktorantai juk gauna stipendijas, ir ne tokias mažas, ypač doktorantės.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ypač doktorantės. Gerbiamasis Juliau, atlikti biomedicininius tyrimus yra kur kas sudėtingiau negu atlikti eilinį fizikos tyrimą. Aš nesakau, kad ten nesudėtinga aparatūra, bet aš puikiai žinau doktorantus, pati rinkau medžiagą, atlikinėjau ir žinau, kiek tai kainuoja.

PIRMININKAS. Klausia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamoji kolege ir profesore, man vis tiek yra neaišku. Jūs sakote, kad tai bus nekomercinė veikla ir bus galima atlikti tyrimus. Gal galite man duoti konkretų pavyzdį. Ką, be klinikinių vaistų tyrimų, dar gali konkrečiai daryti aukštosios mokyklos? Tuo labiau kad yra projektai, kad tai, kas vyksta universitetuose… reikia atskirti institucinę veiklą. Man visiškai neaišku, kaip šiandien atliekami klinikiniai, farmakologiniai tyrimai, t. y. eksperimentai su žmonėmis, tam, kad tą vaistą galėtum paleisti į rinką? Čia jau tikrai yra komercija. O jūs siūlote juos atleisti nuo mokesčio. Tai gal galite man duoti pavyzdį?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Kodėl?

I.DEGUTIENĖ. Tai yra jūsų projekto esminė pataisa. Tai ką jūs tada atleisite nuo mokesčių? Paaiškinkite, nes aš taip ir nesupratau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Kaip žinote, yra Biomedicininių tyrimų etikos komisija, kuri veikia prie universiteto. Ta komisija dirba visuomeniniais pagrindais ir žiūri, ar nusižengta etikai, ar ne. Kai doktorantas atlieka kiekvieną mokslinį tyrimą, turi gauti šios komisijos sutikimą. Ši komisija sprendžia, koks biomedicininis tyrimas yra atliekamas, kaip jis atliekamas ir kaip bus įgyvendintas. Aišku, tam reikia pinigų. Doktorantas turi sumokėti rinkliavą. Jeigu tas pinigų procentas bus skiriamas tiems doktorantų tyrimams atlikti, tai automatiškai nereikės rinkti rinkliavos. Aš dar konsultuosiuosi su teisininkais, aš manau, kad nagrinės komitetai, ir aš tą neaiškų tekstą pataisysiu. Aš konsultavausi su teisininkais, jie jokių pretenzijų neturėjo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gal jau neverta, gal tiesiog nuomonės už ir prieš.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Svarstysime. Pateikimas.

PIRMININKAS. Dabar gali patikslinti ponia I.Degutienė. Klausimai baigti, norinčių klausti daugiau nėra. Ačiū poniai V.Čigriejienei. Nuomonė už ir prieš.

Nuomonė prieš – J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS. Gerbiamoji profesore, aš labai sunkia širdimi kalbu prieš. Aš suprantu, kad jus veda tikrai labai nuoširdus interesas. Gerbiamoji profesore, aš jums kalbu. Aš noriu profesorei pasakyti, kad čia yra visai kita problema, čia, kaip sakoma, žanrai supainioti. Čia reikia galbūt kreiptis į universitetus, į mokslines programas, kurios skirtų toms reikmėms pinigų. Atvirai kalbant, čia yra ateities ir mokslinių slėnių programa. Aš su skaudama širdimi, bet negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Sutarimo nėra. Balsuojame dėl pritarimo minėtam įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 9, prieš – 1, susilaikė 10. Nepritarta.

Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti? Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą? Grąžiname.

Darbotvarkės 2-19 klausimo mes nenagrinėsime, nes šis įstatymo projektas neįtrauktas į pavasario sesijos darbų programą, todėl nebus nagrinėjamas.

Rezerviniai klausimai. Rezervinį 1 klausimą esame apsvarstę, rezervinio 2 klausimo nesvarstysime, nes nėra pagrindinio komiteto pranešėjos ir iškilo abejonių dėl pagrindinio komiteto teikiamų išvadų atitikties Statutui. Rezervinis 3 klausimas jau buvo išbrauktas, rezerviniai 3a ir 3b. Žiūriu į salę. (Balsai salėje) 3a, 3b, 3c klausimai, kurie tarpusavyje yra susiję. Yra Audito komiteto išvada. Ponas V.Saulis.

Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3053(2*)ES (svarstymas)

Rezervinis 3a klausimas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3053(2)ES. Svarstymas. Audito komiteto nuomonę pateiks V.Saulis.

V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą komitetas kaip pagrindinis apsvarstė. Buvo išnagrinėta gana nemažai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Aš paminėsiu tik tas pastabas, kurioms mes nepritarėme. Nepritarėme pirmajai pastabai, nes manome, kad sąvokų apibrėžimai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija, terminai sutvarkyti pagal bendruosius terminologijos principus ir tokie apibrėžimai nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. Nepritarėme šiam Teisės departamento pasiūlymui. Mūsų komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymui ir Seimo Audito komiteto išvadoms bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Pabūkite tribūnoje, nes bus ir kitas įstatymo projektas. Šiuo atveju pasiūlymų ir pastabų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra gauta. Teisės departamento išvados yra įvertintos, kam buvo reikalinga, pritarta, dėl ko manyta, kad ne, neatsižvelgta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta.

Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3054(2*)ES (svarstymas)

Darbotvarkės rezervinis 3b klausimas, registracijos Nr.XP-3054, – Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas. Svarstymas. Vėlgi Audito komiteto nuomonė. Pone Vytautai, prašau.

V.SAULIS (LSDPF). Irgi labai trumpai pasistengsiu. Kaip pagrindinis komitetas apsvarstėme šį klausimą, išnagrinėjome irgi gana nemažai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Nepritariame antrajai. Argumentai yra tokie patys – buvo problemų dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. Manoma, kad šie reikalai sutvarkyti pagal bendruosius terminologijos principus ir jau nustatyti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. Komiteto sprendimas yra pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Finansinės atskaitomybės įstatymo projektui ir Audito komiteto išvadoms. Buvo gauta…

PIRMININKAS. Tai gal dabar ir apsispręskime, pone Vytautai. Dabar yra gautas vienas V.Orechovo, kurio šiandien nėra salėje, pasiūlymas. Dėl jo mums reikės sutarimo. Komitetas jam nepritarė. Ar galima bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti Seimo nario V.Orechovo pasiūlymui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta komiteto nuomonei. Labai ačiū. Dabar vėlgi niekur neikit iš tribūnos. Svarstymo metu norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, kalbėti už ir prieš nėra. Ar galima pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta. Projektui, registracijos Nr.XP-3054, po svarstymo pritarta.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3055(2*) (svarstymas)

Rezervinis 3c, Nr.XP-3055, – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172² straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Čia vėlgi mums reikalinga Audito komiteto nuomonė. Pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Jeigu jūs neprieštarautumėte, aš žvilgtelėčiau, ką mums sako Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritaria komiteto patobulintam įstatymo projektui. Svarstymo metu buvo nepritarta V.Orechovo pasiūlymui.

Ar galima bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei nepritarti Seimo nario V.Orechovo pasiūlymui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta.

Audito komiteto nuomonė dėl šio minėto įstatymo projekto irgi iš esmės yra pritarti. Kaip ne pagrindinio, kaip papildomo komiteto. Turint omenyje mano išsakytas mintis, arba Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kad nepritarta V.Orechovo pasiūlymui, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, už ir prieš kalbėti nėra. Ar galima pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Pritarta.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 ir 87 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 86¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-1079(2). Vietos savivaldos įstatymo 12, 17 ir 25 straipsnių papildymo bei 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1080(2) (pateikimo tęsinys)

Dabar rezervinis 4a, 4b. Aš tik primenu (dabar nežinau, ką darysime), mes esame dukart balsavę dėl šių įstatymų projektų ir dukart buvo lygiosios. Mes dabar esame juos atidėję. Dabar mums belieka tiktai balsuoti. Jeigu pritartume įstatymų projektams, tai būtume pritarę po pateikimo. Tai balsuojame dėl abiejų minėtų įstatymų projektų, jeigu nėra labai didelių prieštaravimų, ir būsime išsprendę problemą, bent jau būsime pritarę po pateikimo. Balsuojame dėl abiejų minėtų įstatymų projektų. Rezervinis 4a, registracijos Nr.XP-1079, bei registracijos Nr.XP-1080. Vienas yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo… trijų straipsnių pakeitimo ir papildymo, kitas yra Vietos savivaldos įstatymo trijų straipsnių papildymo bei dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje) Tai kodėl prieš? Ne, jeigu nėra sutarimo, mat, nėra pranešėjo, aš gal būčiau neleidęs balsuoti… Nepagalvojau, ką gi… (Balsai salėje) Aš tikrai maniau, kad nėra prieštaraujančių, todėl taip drąsiai ir… Šiaip tada būtų gerai turėti ir projektų autorius, kad jie galėtų pasakyti argumentus. Žodis L.Sabučiui. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Šiaip tokius svarstymus ir vertinimus reikėtų daryti, kai yra daugiau žmonių. Iš esmės mes ginčijomės, tada buvo nedaug, bet pasiskirstė po lygiai ir negalėjome nuspręsti. Siūlymas yra suteikti savivaldybėms pačioms teisę pasileisti. Dar kartą sakau: šiaip Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad renkamos ketveriems metams. Pasileido. Tai kaip – vėl rinkimai, vėl ketveriems metams? Vienas dalykas.

Kitas dalykas, įstatymo Seimui yra suteikta tokia teisė: jeigu savivaldybė nebegali dirbti, įvedamas laikinas tiesioginis valdymas ir tada skelbiami rinkimai. Taigi, aš manau, A.Kašėtos siūlymai yra nepagrįsti ir visiškai nereikalingi.

PIRMININKAS. Pone Liudvikai, aš supratau. Ar galėtume mes, jeigu kyla abejonių, nes nėra nei projekto autoriaus, buvo prieštaravimų, laikyti savo prieš tai buvusį balsavimą negaliojančiu, tiesiog sulaukti, kai salėje bus daugiau žmonių ir gal būtų pats projekto autorius? Gal būtų korektiškiau. Būtų galima tiesiog laikyti prieš tai buvusį balsavimą negaliojančiu, klausimų nesvarstyti ir tada, kai salėje bus daugiau žmonių ir bus, sakykime, pats autorius… (Balsai salėje) Taip, aš ir siūlau atšaukti prieš tai buvusį balsavimą dėl mano minėtų įstatymų projekto. Ar galima bendru sutarimu atšauti balsavimą? Ne. Ponas A.Baranauskas. Prašau.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, balsavimas jau buvo, buvo ir kalbos, ir t. t. Kodėl mes dabar negalime balsuoti?

PIRMININKAS. Korektiškumo dėlei. Vėlgi aš tikrai nesureikšminu šitų dviejų įstatymų projektų, bet, žinote, kartais po to atsiranda didelių problemų dėl smulkmenų. Nėra nei autoriaus, nei šiaip norinčių kalbėti. Tai jeigu tikrai dėl bendro gero darbo bei sutarimo galima bendru sutarimu laikyti balsavimą dėl šių dviejų mano minėtų įstatymų negaliojančiu ir tuomet, kai jau bus, sakykime, pats projekto autorius, įtraukti į kitų posėdžių darbotvarkę… Labai ačiū už supratimą. Labai ačiū. (Balsai salėje) Taip, prašau.

J.DAUTARTAS (TSF). Turime dėl to balsuoti, jeigu yra nesutarimas. Bet jeigu…

PIRMININKAS. Ne, aš tiesiog kreipiuosi: galbūt sutinkame laikyti įvykusį balsavimą negaliojančiu? Nebaigtas, ir vėlgi pateikimas nebaigtas. Kitame posėdyje, kai salėje bus daugiau žmonių ir projekto autoriai, galėsime iš tikro atlikti balsavimo procedūrą. Ačiū visiems.

Rezervinis 5 pono A.Endzino prašymu ir mūsų sutarimu jau yra įtrauktas į ketvirtadienio posėdžio darbotvarkę. Rezervinis 6 nesvarstomas, nes nėra pavasario sesijos darbų programoje ir nebuvo pasiūlyta pakeisti pavasario sesijos darbų programą. Šios dienos Seimo narių pareiškimų nėra.

Šios dienos posėdžio darbotvarkę, sparčiai dirbdami ir darniai dirbdami, baigėme. Taip, ponas R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, šiandien dėl Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio viskas buvo priimta. Būtų gerai, kad formalus balsavimas… kad ir įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Būtų gerai, kad į kitos savaitės darbotvarkę jis irgi būtų kaip nors įtrauktas, nes čia, sakau, tik formalus balsavimas dėl viso įstatymo.

PIRMININKAS. Vėlgi pritariu jums. Mes esame sutarę, kad tie balsavimai, kai jau buvo baigtos diskusijos, nuomonės išsakytos, belieka tik balsuoti, bus įtraukti į kito rytinio posėdžio darbotvarkę, kad mes galėtume balsuoti, taip pat ir jūsų minėtas klausimas.

Registruojamės. Gerai, prieš baigdami posėdį, registruojamės.

Užsiregistravo 20 Seimo narių. Ir poną J.Dautartą pridedame.

Skelbiu birželio 19 d. popietinį posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.