Keturiasdešimt penktasis (429) posėdis
2008 m. birželio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS ir A. PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF*). Popietinį Seimo posėdį skelbiu pradėtą. Pradedame registruotis. Registracija. Matau, kad yra gerbiamoji D.Mikutienė. Nėra. Štai ateina.

Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.XP-1966(2)ES (svarstymas)

Darbotvarkės 2-1a klausimas – Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.IXP-1966(2). Europos Sąjungos teisės įstatymas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pristatyti Sveikatos reikalų komiteto pirmininką gerbiamąjį A.Matulą. Ne? Vienas į kitą rodote. Svarstymo stadija. Sveikatos reikalų komiteto nuomonė. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.IXP-1966(2). Svarstymas komitete įvyko 2007 m. lapkričio 14 dieną. Komitetas pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti iš esmės peržiūrint projekto nuostatas ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Sveikatos reikalų komiteto nuomonė yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Todėl diskusijų nebus, o bus tik nuomonė už ir nuomonė prieš. Matau, užsirašė, nuomonė už – gerbiamoji V.Vertelienė. Prašom.

V.VERTELIENĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau kolegas paraginti balsuoti už Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, nes ankstesnis dar praeitoje kadencijoje pasiūlytas A.Kašėtos ir A.Matulevičiaus įstatymo projektas jau yra pasenęs, visos nuostatos, jau ir gydymo metodai visiškai pasikeitę, nei Europoje, nei pasaulyje ten išvardintieji nenaudojami. Taip pat noriu pasakyti, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė. Dirbo kelis mėnesius ir yra parengtas tikrai labai normalus, europietiškas įstatymo variantas. Dėkui.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – profesorė V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Man labai keista, aš buvau užsirašius, viską atlikau ir staiga jau antrą kartą viskas išsitrina. Tai dabar aš nežinau, kokia bus mano kalba. Aš, be abejo, kviečiu Seimo narius balsuoti prieš, nes yra rengiamas grupės, kaip sakė V.Vertelienė, naujas įstatymas. Šiuo metu įvyko daug pakitimų, nevaisingumas yra liga ir ją reikia gydyti, nes įeina į tarptautinę ligų klasifikaciją. Jau visą Seimą tempėme tą įstatymą, tai dabar tikiu, kad šis naujas Vyriausybės parengtas turbūt kuo greičiau išvys dienos šviesą ir moterys nevaisingose šeimose bus laimingesnės. Tai tiek. Nežinau, net kaip tą kalbą pavadinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš, profesore, iš karto sakiau, kad diskusijų nebus, nes komitetas buvo nusprendęs grąžinti iniciatoriams. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti, kad grąžiname iniciatoriams? Tai, ką pasiūlė Sveikatos reikalų komitetas? Nėra prieštaravimų?

Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr.XP-1966(2)A (svarstymas)

Tada 2-1b klausimas – registracijos numeris tas pats, tik 2A. Vėl kviečiu gerbiamąjį A.Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę po svarstymo dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto, kurį teikia A.Kašėta ir A.Matulevičius ir dėl kurio komitetas irgi pasakys, ką siūlo.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro komitetas svarstė įstatymo projektą, kurio registracijos numeris dar ankstesnis, Nr.IXP-1966(2)A variantas. Komitetas šį įstatymo projektą svarstė 2006 m. rugsėjo 27 dieną ir pasiūlė nepritarti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui. Balsavimas: 4 buvo už, 3 – prieš ir 3 Seimo nariai – D.Mikutienė, V.M.Čigriejienė ir A.Matulas – pareiškė atskirąją nuomonę. Todėl komiteto nuomonė – nepritarti įstatymo projektui. O tai, ką minėjo kolegė V.Vertelienė, iš tikro prie ministerijos yra sudaryta darbo grupė, todėl reikėtų abu šiuos įstatymus arba atmesti, arba grąžinti tobulinti ir laukti Vyriausybės darbo grupės parengto įstatymo varianto ir tada svarstyti. Šie abu įstatymai yra registruoti ir pateikti labai seniai pavienių Seimo narių. Įstatymas yra labai svarbus ir moraliai, ir etiškai, ir visais kitais klausimais. Todėl dar kartą sakau, reikia sulaukti Vyriausybės įstatymo projekto. Darbo grupė yra parengusi. Todėl siūlau šiems nepritarti arba, kaip sakiau, atmesti, tegul tobulina.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Yra nuomonė už. Nuomonė už dingo. Gerbiamoji R.Visockytė atsiėmė savo nuomonę, taip? Tai gerbiamoji V.Vertelienė – nuomonė prieš. Prieš tai, kad būtų grąžinta…

V.VERTELIENĖ (LSDPF). Ne, ne, prieš šį pateikimą aš esu. Jau komiteto pirmininkas pasakė, kad iš tikrųjų šis projektas yra pasenęs, rengtas dar praeitą kadenciją. Viskas yra pasikeitę ir reikia atlikti formalumą: jį atmesti ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. O Vyriausybė jau yra parengusi visiškai naują įstatymo projektą ir jis bus teikiamas Seimui.

PIRMININKAS. Tai jūsų nuomonė yra už, o ne prieš. Gerbiamasis Čaplikai, turite nuomonę prieš? Kortelę įsidėkite, nes neveikia. Prašom, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Tuoj, prašom.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Aš gal ir galėčiau pritarti nuomonei grąžinti abu įstatymų projektus tobulinti, aš taip suprantu, tačiau nuotaikos ar tos nuomonės, kurios dominuoja komitete nagrinėjant šį įstatymą ganėtinai keistokos. Mes norime save tiek suvaržyti, kad vėl į visuomenės šalikelę lyg ir stumiame moteris, kurios negali, atsitikus nelaimei, Dievo ar gamtos valia, negali sulaukti kūdikio. Aš tik linkėčiau grąžinus iniciatoriams tobulinti parengti protingą įstatymą. Atsižvelgti į tai, kad yra žmonių, yra šeimų, kurios nori vaikų, bet tiesiog taip atsitiko, ir neiti vėl to totalinio draudimo arba apribojimo keliu, kur buvo nueita antrame įstatyme, kad ir šito daryti negalima. Aš esu pateikęs pataisų vienam iš šių įstatymų projektų, todėl manyčiau, kad įstatymo rengėjai galėtų žiūrėti truputėlį laisviau, lengviau ir protingiau. Be jokio fundamentalizmo. Nes įstatymais mes gyvenimo nesustumsime į rėmus. Kaip tąkart sakiau: gyvenimas yra margas ir įvairus ir reikia atsižvelgti į visų žmonių problemas, norus ir reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Algi, aš taip supratau, kad jūs ne visai išgirdote. Iš principo komitetas siūlo grąžinti, nes Vyriausybė jau parengė naują variantą. Kai bus pateikimas, tada bus sujungti visi siūlymai, kuriuos teiks Seimo nariai. Ar galime po svarstymo pritarti, kad grąžiname? (Balsai salėje) Profesore, replika ar dėl vedimo tvarkos, ko jūs norite? Gerbiamoji V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Įjunkite. Gal ir dėl vedimo tvarkos. Nežinau, gal Seimo nariams ši problema nėra aktuali ir jie neįsiklausė, bet dar kartą noriu akcentuoti, kad abu įstatymus reikia grąžinti tobulinti ir Vyriausybė sujungs, pateiks kitą variantą, ne pavienių Seimo narių. Pažiūrėkite, kokios senienos ten įrašytos. Technologijos tobulėja. Aš tą ir noriu pasakyti. Reikia grąžinti tobulinti. Aš taip suprantu, Sveikatos reikalų komitete 2006 metais svarstyta, anos kadencijos Seimo nariai pateikė. Tik dėl to. Nes čia yra labai aktuali problema. Tai susiję su medikamentais, su viskuo ir Vyriausybė turi nuspręsti, ar ji kompensuos gydymo ciklus ar nekompensuos. Čia labai svarbu, labai svarbi problema.

PIRMININKAS. Aišku. Labai ačiū. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti, kad būtų grąžinta iniciatoriams? Nėra prieštaraujančių? Gerai. Pasiruoškime ir balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, tas balsuoja už, kas nesutinka, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuoja prieš. (Triukšmas salėje) Vyksta balsavimas, gerbiamoji Mikutiene, nesikarščiuokite.

Už – 49, prieš – 1, susilaikė 4. Grąžiname iniciatoriams tobulinti ir iš karto laukiame to įstatymo, kurį teikia Vyriausybė.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-3012(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-3012(2). Pranešėjas – Audito komiteto narys, pirmininko pavaduotojas gerbiamasis D.Jankauskas. Svarstymas. Salėje labai daug triukšmo. Klausykite, ir bus viskas aišku.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įvertinant, kad Seimas pagrindiniu komitetu buvo paskyręs Audito komitetą ir tai, kad Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“ pateikimo metu komitetas svarstė pasiūlymus (dalį jų pateikė laiškais Seimo narys) ir nepritaręs redakciniams siūlymams, kad reikia trumpinti pavadinimą, iš dalies pritarė esminiam siūlymui, t. y. 1 straipsnio kai kurias dalis papildyti, pakeisti 3 dalį ir ją išdėstyti naujai, tai yra: „Nedelsiant imtis būtinų ir adekvačių priemonių spartinti daugiabučių namų modernizavimą, įskaitant galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos pramos lėšomis užtikrinimą, tipinių daugiabučio namo renovavimo projektų parengimą ir teisinių prielaidų sudarymą daugiabučių namų renovavimo procese dalyvauti privatiems investuotojams.“ Komitetas svarstymo eigoje nutarė papildyti straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Atskirti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vykdomas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo metodikos rengimo, tvirtinimo ir vykdymo kontrolės funkcijas, jas paskiriant skirtingoms institucijoms.“ Dėl paskutinio siūlymo komitete vyko diskusijos ir nuomonės išsiskyrė, o visas sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu ir teikiamas toks patobulintas Seimo nutarimo projektas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam D.Jankauskui. Yra užsirašiusiųjų diskusijai. Kviečiu gerbiamąjį profesorių K.Glavecką. Frakcijos vardu – iki 7 minučių.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis nutarimas yra labai svarbus, manau, vienas iš svarbiausių Lietuvai, nes be šilumos ūkio efektyvumo galvoti apie ekonomikos augimą, efektyvią ekonomiką, patogią Lietuvą ar dar ką nors mes neturime jokio pagrindo. Tai, kad mūsų ūkis yra neefektyvus, mes visi puikiai žinome, žinome jau seniai. Į tą problemą, kurią konstatuojame ir kurią išryškino visa energetikos krizė, naftos, dujų kainų kilimas, kaštai, nuostoliai, mes nuosekliai ėjome pastaruosius 12–13 metų. Pastaruosius šešerius metus, kai turėjome daug pinigų ir daug galimybių, ypač turint omeny nekilnojamojo turto milžinišką kapitalizaciją, kai dešimtys milijardų litų buvo paleisti ir neapmokestinti, išvežti į užsienį užsienio investitorių, tipiški pavyzdžiai, kai žemė buvo perkama už 100 tūkst., o parduodama dešimt kartų brangiau, po trejų metų visą tą viršpelnį, kuris sudarė kelis tūkstančius procentų, paimti mes praleidome progą, nors ir buvo bandoma tuometinei Vyriausybei sakyti, apmokestinti tą spekuliacinį pelną ir taip suformuoti bent kiek didesnius fondus, kurių pagrindu mes galėjome sušvelninti tą problemą. Visa tai yra praleista ir paleista.

Todėl šis nutarimas, nepaisant jo aktualumo ir tyrimo, iš tikrųjų didelės ekonominės reikšmės šilumos ūkiui, daugiabučių namų renovacijai neturės. Visose Vyriausybės programose ir naujose programos, kurios bus naujuose Seimo rinkimuose, visur bus įrašyta: gerinsime, gerinsime, didinsime. Lygiai tas pat yra šiame nutarime. Esminis klausimas yra ne tas, kad spręsime, bet kur gausime pinigų. Ekonominis nuosmukis, kuris dabar yra prasidėjęs, rodo, kad pinigų bus mažiau ir kad jų neužteks. Mes galėsime skirti gal ir daugiau pinigų, bet jų aiškiai neužteks.

Mano kalbos vienas iš motyvų yra tas, kad kalbėdami apie problemą ir finansavimo šaltinius kaip paprastai mes turime tik biudžeto pinigus arba kofinansuojamus gyventojų ar savivaldybių pinigus.

Pamiršome dar vieną dalyką, kad daugelis Europos Sąjungos šalių iš esmės realiai naudoja Europos Sąjungos paramos fondus kaip tik daugiabučių namų renovacijai: Lenkija, Čekija, Estija ir kt. Mes, priešingai, tik šiais metais iš Ignalinos uždarymo fondo, atrodo, skirsime 100 mln. litų papildomai finansuoti daugiabučių namų renovacijai, kai bendra pinigų suma, kurios reikia butams renovuoti, skaičiuojant iš visų šaltinių, dabar viršija, man atrodo, 12 ar 13 milijardų litų. Mes esame beviltiškai atsilikę. Kaip tai išspręsti nenaudojant Europos Sąjungos pinigų, radikaliai nekeičiant struktūros, žinant, kad daugelis fondų, paramos šakų ir programų pinigų yra nepanaudojama ir tie pinigai liks nepanaudoti? Mes visiškai nekalbame apie Europos Sąjungos pinigų kur kas didesnį panaudojimą, kad išgelbėtume tą situaciją. Tai pirmoji pastaba.

Antroji pastaba. Tam, kad būtų nors kiek sparčiau pajudėta, nors po 5–8 % per metus, iki 10 % būtų renovuota namų, reikia visiškai kitokio politinio sprendimo. Kitų metų biudžete tos sumos, kurios bus skirtos renovacijai, didėja 20–30 mln. litų, tai yra nieko. Kaip žinote, dabartinės namų renovavimo ir šilumos taupymo kainos auga kur kas greičiau, auga tokiomis tendencijomis kaip naftos, dujų ir šildymo kainos. Vadinasi, vilties taip pat yra mažai.

Todėl mes šiuo nutarimu įvertindami situaciją ir konstatuodami, kad reikia daryti tą ir tą, nepasakome, kur mes gausime pinigų tai ligai gydyti. Į tą klausimą turėtų atsakyti ne komisija, bet būsimos vyriausybės ir ekspertai, kurie turėtų sumodeliuoti finansinį renovavimo modelį. Be finansinio renovavimo modelio visi kiti paplepėjimai, pabarimai arba siekimai yra absoliučiai beprasmiai. Todėl priimdami šį nutarimą nesitikėkime, kad kas nors pasikeis, išskyrus pakalbėjimą šioje tribūnoje ir tam tikra prasme priešrinkiminį ažiotažą. Pritariu šiam nutarimui, bet iš karto sakau, kad jo reikšmė yra lygi nuliui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam K.Glaveckui. Gerbiamojo D.Jankausko nori paklausti. Donatai, jūs atsiimate, ar aiškinsite dėl to, kam buvo nepritarta? Nenorite paaiškinti, sutikote su Audito komiteto nuomone, taip? Buvo du pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė, bet jis dabar sutinka su komiteto nuomone. Matau nuomones už ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis P.Auštrevičius. Prašom.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, atsižvelgdamas į kolegos K.Glavecko kalbą, kurioje buvo pasakyta daug tiesos ir iškeltos globalios tendencijos, kurios mums neleidžia nusiraminti ir matyti mūsų gyvenimo vien tik rožinėmis spalvomis, apgailestaudamas noriu pasakyti, kad tada, kai jau reikia veikti, mes tik pradedame galvoti, ką reikia veikti ir ruoštis kiek labiau pagrįstiems veiksmams. Pavėluota.

Ir tai mes galime ne be priekaišto galbūt, o su padorios kritikos doze pasakyti ir Vyriausybei, ir mums patiems. Kai prieš pusantrų metų mūsų frakcija siūlė nagrinėti kainų pagrįstumą, mums buvo pasakyta, kad ne laiku ir ne vietoje. Dabar matome, kad buvome ir laiku, ir vietoje su šiais klausimais ir kėlėme juos visiškai pagrįstai. Atvirai tariant, aš nemanau, kad netgi šie mūsų nutarimai išspręs situaciją. Manau, reikia priimti konkrečius sprendimus, arba mes kalbame apie tam tikrų pinigų skyrimą, kuris negali remtis tik vienerių metų laikotarpiu.

Daugiabučių renovavimas – tai dešimtmečio klausimas ir aktualija. Todėl, pritardamas šiam nutarimui, aš noriu pasakyti: ne viską, ne visus prasmingus žodžius galima sudėti į šią dainą, apie kurią mes kalbame ir kurią mes užsakome, bet be šios dainos, matyt, mūsų gyvenimas atrodys dar liūdniau. Todėl dainuokime kad ir tai, kas yra surašyta šiuose keturiuose punktuose. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis Z.Balčytis. Prašau.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai atidžiai klausiausi profesoriaus kalbos svarstymo metu. Labai keista, kad gerbiamasis P.Auštrevičius, mėgindamas remtis jo kalba, vis dėlto pasuko į visiškai priešingą motyvaciją. Ką pasakė profesorius? Profesorius pasakė, kad visoms sritims yra per mažai pinigų. Ir tų pinigų šiandieną daugiau duoti nei komisija, nei Seimas negali. Pagrindinė funkcija dėl pinigų yra Vyriausybės funkcija. Mano supratimu, šis pavirkavimas, apie ką aš čia jau ne kartą esu kalbėjęs, iš tikrųjų yra niekinis. Jeigu valstybė surinks daugiau lėšų, tai jinai galės skirti ir daugiabučių namų renovavimui, ir galbūt šiek tiek šildymo kainų kompensavimui, ir kitoms reikmėms.

Dabar dėl praktinių veiksmų. Kiek prisimenu, Seimas neatliko praktinių veiksmų, kad būtų priimtas koks nors išskirtinis įstatymas arba daugiau lėšų būtų skirta išskirtinai daugiabučių namų renovavimui. Mes didiname atlyginimus, kitas išmokas, bet šiuo klausimu nieko nepadarėme. Mano supratimu, tai yra tiktai teorinis dalykas. Aš prisimenu, kai ši komisija ėmėsi funkcijų, buvo tikėtasi, kad ji iš tikrųjų pateiks labai konkrečius pasiūlymus ir šilumos kainos sumažės nors 30 %. O dabar mes matome tiktai siekimus ir tiktai prašymus arba Vyriausybei, arba kitoms institucijoms. Todėl aš tikrai manau, kad tai yra dokumentas dėl dokumento, ir jis jokios praktinės naudos ateityje neturės.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Z.Balčyčiui. Kadangi nuomonės išsiskyrė, turėtume balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nutarimo, kurio registracijos Nr.XP-3012, ar pritartume po svarstymo. Kas už tai, balsuojate už. Kas nesutinkate su šiuo nutarimu, balsuojate prieš. Vyksta balsavimas, gerbiamieji. Nutarimo projektas Nr.XP-3012. Audito komiteto nutarimas parengtas.

59 Seimo nariai balsavo. Už – 35, prieš – 1, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.

Yra siūlomas komitetas… Nėra komitetų. Paliekamas Audito komitetas. Taip.

Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3107. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reguliuojančių civilinį procesą, įgyvendinimo“ projektas Nr.XP-3108ES. Civilinio proceso kodekso 42, 62, 803 straipsnių pakeitimo ir Kodekso LX skyriaus septintojo skirsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-3109 (pateikimas)

2-3 darbotvarkės klausimas, registracijos Nr.XP-3107, – Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – vidaus reikalų ministras Petras Baguška. Pranešėja jau yra. Eglė Radušytė – viceministrė. Pateikimas. Prašau į tribūną. Jeigu leisite ir jeigu viceministrė sutinka, tai 3b ir 3c kartu, taip? Neprieštaraujame? Prašau. Bet aš prašau tylos, nes visi sudarote labai negerą foną. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite iš pradžių jums pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Rengti šį projektą paskatino tai, kad, taikant naująjį Civilinio proceso kodeksą, išryškėjo nemažai civilinio proceso teisinio reguliavimo problemų, todėl teikiamo įstatymo tikslas yra išspręsti šias problemas, o kartu ir modernizuoti civilinį procesą. Projekte peržiūrimos normos, nustatančios bylinėjimosi išlaidas, ir numatoma teismo teisė nukrypti nuo bendrųjų išlaidų atlyginimo taisyklių, atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu bei ginčo baigtį. Tobulinama iš esmės nepasiteisinusi procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tvarka, tikintis, kad siūlomi pakeitimai leis išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat projekte yra keičiamas sprendimo už akių institutas, siūlomos nuostatos, kurios skatins šalis taikiai spręsti ginčą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, yra peržiūrimi apeliacijos ir kasacijos ribojimo pagrindai, iš dalies jų atsisakant. Be to, yra tikslinamos normos, reguliuojančios teismo sprendimų surašymą ir paskelbimą. Atsižvelgiant į praktiškai kylančias problemas, yra siūloma pailginti terminą, per kurį gali būti paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Projekte daug dėmesio skiriama vykdymo proceso tobulinimui, detaliau sureguliuojama antstolio pareiga informuoti vykdymo proceso šalis apie jų teises ir pareigas, numatomos procedūros, kurios padės užtikrinti teises vykdymo proceso metu, taip pat yra tikslinama antstolio veiksmų apskundimo tvarka.

Projekte siūloma keisti ir varžytinių vykdymo tvarką (šių pakeitimų tikslas yra nustatyti papildomas priemones, kurios užtikrins varžytinių skaidrumą), taip pat numatyti tokią išieškojimo iš skolininko turto tvarką, kad šis turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Siekiant šių tikslų, yra didinama pradinė iš varžytinių parduodamo turto kaina, peržiūrimas skolininko teisės surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją mechanizmas ir numatoma koreguoti varžytinių vykdymo procedūrą.

Atsižvelgiant į praktinius proceso dalyvių poreikius, projektu taip pat siekiama paskatinti moderniųjų technologijų taikymą civiliniame procese.

Leiskite jums pateikti su šio Civilinio proceso kodekso pakeitimais susijusį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reguliuojančių civilinį procesą, įgyvendinimo“ projektą.

Projektu yra siūloma teisės normas, kuriomis šiuo metu yra įgyvendinami Europos Sąjungos ir kiti tarptautinės teisės aktai, reguliuojantys civilinį procesą, išdėstyti viename teisės akte. Tikimasi, kad toks modelis bus patogus, nes atitinkamos nuostatos nebus įtvirtintos keliuose atskiruose teisės aktuose, taip pat bus sudarytos prielaidos Civilinio proceso kodekso, kaip kodifikuoto teisės akto, stabilumui. Be to, projekte siūlomos nuostatos, leisiančios tinkamai įgyvendinti įstatymo priede nurodytus Europos Sąjungos reglamentus. Numatomos tik tos taisyklės, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti šių reglamentų taikymą Lietuvoje.

Projektu taip pat yra įgyvendinami ir du nauji reglamentai, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, numatantis Europos mokėjimo įsakymų procedūrą, bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Šie reglamentai suteiks asmenims galimybę Europos Sąjungos šalyse operatyviau ir paprasčiau prisiteisti skolas ir spręsti kitus piniginio pobūdžio reikalavimus.

Atsižvelgiant į praktiškai kylančias problemas, siūlomi pakeitimai jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo srityje. Numatoma, kad centrinės įstaigos funkcijas šioje srityje įgyvendins Teisingumo ministerija. Tai leistų sklandžiau ir efektyviau vykdyti centrinėms įstaigoms priskirtas pareigas.

Kadangi kai kurias Civilinio proceso kodekso nuostatas siūloma perkelti į minėtąjį projektą, kartu yra teikiamas ir Civilinio proceso kodekso 42, 62, 803 straipsnių pakeitimo ir kodekso LX skyriaus septintojo skirsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas.

Abu susiję projektai turėtų būti svarstomi ir įsigalioti kartu. Šiuos projektus siūlome svarstyti skubos tvarka, nes šiais projektais yra siūloma išspręsti aktualius Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo klausimus. Pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuris nustato Europos mokėjimo procedūrą, mokėjimo (…) procedūrą, Lietuvoje turėtų būti taikomas jau šių metų gruodžio mėnesį. Prašytume pritarti pateiktiems projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori klausti ir klausia gerbiamoji V.Margevičienė. Prašom, gerbiamoji profesore.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Aš galiu kalbėti? Gerbiamoji pranešėja, jūs siūlote svarstyti skubos tvarka, nes gruodžio mėnesį turėtų būti įgyvendinamos ar pradėti veikti šios nuostatos. Noriu jūsų paklausti, kaip bus su Mediacijos įstatymu? Jis yra pateiktas Seime ir padėtas. Gal jūs kaip nors galite padaryti tam įtaką, nes tai irgi yra kaip ir Vyriausybės siūlymas, ir čia mediacija yra minima. Ji bus galima ir bus taikoma šiuo įstatymu. Galbūt reikėtų kaip nors sujungti ar padėti, kad greičiau ir mediacijos įstatymas ateitų ir būtų priimtas Seime? Dėkui.

E.RADUŠYTĖ. Labai dėkoju už jūsų klausimą. Mediacijos projektas, kurį Vyriausybė teikia Seimui, po pateikimo jau svarstomas komitetuose. Tiksliau, Teisės ir teisėtvarkos komitete jau vyko klausymai. Mes labai tikimės, kad dar šios sesijos metu komitetai svarstys Mediacijos įstatymo projektą ir, jeigu leis galimybės, gal ir Seimo posėdžio darbotvarkėje atsiras šio įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas.

PIRMININKAS. dėkoju. Klausia gerbiamasis A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, yra labai daug Teisės departamento pastabų. Ar jūs šiek tiek žiūrėjote į jas (aš esu šioje pusėje)? Kokia jūsų reakcija į tai, kas parašyta Teisės departamento pastabose?

E.RADUŠYTĖ. Labai ačiū už jūsų klausimą ir už pastabas. Teisės departamento šįryt pateiktos pastabos yra vertingos. Tose pastabose yra atkreipiamas dėmesys į šiuo metu Seime inicijuojamas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios, mūsų nuomone, galėtų būti svarstomos komitetuose kartu su mūsų šiandien teikiamais projektais. Dėl kai kurių pastabų galime diskutuoti, bet į kai kurias pastabas būtina atkreipti rengėjų dėmesį. Manau, bus galima projektą dar patobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis A.Baranauskas. Prašom.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau jūsų paklausti. Naujai teikiamame projekte yra leidžiama proceso dalyviui dalyvauti teismo posėdžiuose naudojant informacines elektroninių ryšių technologijas. Noriu jūsų paklausti, koks šiandien mūsų teismų procentas turi tokias galimybes?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Kol kas mūsų teismų galimybės nėra tokios plačios, kaip norėtųsi. Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinti reikės nemažai aiškinamajame rašte numatytų lydimųjų teisės aktų projektų. Jų parengimas reikalauja tam tikro laiko. Todėl tų nuostatų, apie kurias jūs kalbate, įsigaliojimas bus tik parengus šiuos aktus ir esant techninėms galimybėms įgyvendinti šias nuostatas. Jeigu nėra teisinio reguliavimo, sunku pradėti pokyčius kasdieniame teismų darbe. Pirmiausia reikėtų keisti teisinę bazę, kad būtų galima operatyviau reguliuoti teismo procesą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, reikėtų sutikti, kad šis įstatymo projektas yra teigiamai vertintinas, nes numato daug geresnių, šiuolaikiškesnių sprendimų. Galbūt ir teismuose bus lengvesnis nagrinėjimas. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs nesiūlėte naujos redakcijos? Kai pažiūri lyginamąjį variantą, tai labai daug keičiama, daugiau keičiama, nei lieka senojo teksto.

Kitas klausimas yra dėl Mediacijos įstatymo, čia jau buvo apie jį kalbėta. Ar nemanote, kad iš pradžių reikėtų priimti Mediacijos įstatymą ir tik po to svarstyti šį įstatymo projektą, nes jie yra glaudžiai susiję tarpusavyje? Ar ne taip?

E.RADUŠYTĖ. Labai ačiū pirmiausia už teigiamus teikiamų projektų vertinimus. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad po Civilinio proceso kodekso priėmimo 2003 metais tai yra pirmosios didžiosios šio kodekso pataisos ir su šiomis pataisomis kartu galėtų būti sujungtos ir tos pavienės atskirų Seimo narių iniciatyvos, kai yra teikiami atskirų straipsnių pakeitimai. Šiuo kompleksiniu pakeitimu galėtų būti daromas vienas Civilinio proceso kodekso pakeitimas. Kol kas išdėstyti Civilinio proceso kodekso naujos redakcijos mes nesiūlome.

Dėl jūsų antrojo klausimo dėl Mediacijos įstatymo projekto norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis teisės akto projektas skirtas ne tik teisinės mediacijos klausimams, bet ir plačiajai mediacijai, kuri galėtų būti naudojama ne vien tik teismuose, aptarti. Civilinio proceso kodekse kalbama apie siauresnę mediaciją. Žinoma, būtų puiku, jeigu šie du teisės aktų projektai būtų paraleliai nagrinėjami komitetuose ir panašiu metu būtų priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia profesorė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs puikiai žinote, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui skubos tvarka nelabai priimtina. Jeigu Teisės departamentas jums pateikė tiek daug pastabų, ar nekilo mintis parengti antrą variantą arba parengti pasiūlymus? Tai būtų kur kas greitesnė nagrinėjimo tvarka. Labai ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Labai ačiū už jūsų pastabas. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Teisės departamento pastabos yra pateiktos dėl projekto Nr.XP-3107. Vyriausybė prašo skubos tvarka svarstyti kitus du projektus – Nr.XP-3108 ir su juo susijusį Nr.XP-3109. Šie mano minėti du teisės aktų projektai prašomi nagrinėti ypatingos skubos tvarka dėl to, kad šių metų pabaigoje Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas reglamentas. Mano minėtų dviejų pastarųjų teisės aktų nagrinėjimas ir svarstymas skubos tvarka susijęs tik su tuo reglamentu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai gerbiamajai E.Radušytei. Ar galima bendru sutarimu pritarti visiems trims pateiktiems įstatymų projektams? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta.

Projektus Nr.XP-3108 ir Nr.XP-3109 Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti tai skubai? Nėra pritarimo? Ar reikia balsuoti, ar nepritariame? (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai.

Kas už Vyriausybės prašymą svarstyti skubos tvarka, prašom balsuoti. Čia yra parašyta svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Dar ji nepratęsta, bet jau parašyta avansu.

Skubos tvarkai pritarė 49, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta skubos tvarkai. Pagrindinis komitetas dėl visų šių trijų įstatymų projektų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų? Negirdžiu. Seniūnų sueiga nuspręs. Tie du paskutiniai yra siūlomi šioje sesijoje, o pirmasis siūlomas rudens sesijoje.

Darbotvarkės 2-4 klausimas. Nematau. R.Turčinsko nėra, G.Černiauskas, taip? Nematau. Nėra nei sveikatos ministro, nei pavaduotojo. Aš nežinau, gal tada žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitą išklausykime? Ar galime? (Balsai salėje) Galime. Tai darbotvarkės 2-5a klausimas – Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. veiklos ataskaita. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį Romą Gudaitį – žurnalistų etikos inspektorių. Dėl vedimo tvarkos, kol ateina pranešėjas, gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs kalbėti dėl balsavimo. Ar nematote, kad užrašytas…

PIRMININKAS. Man nerodo. Dėl tų trijų, kurie jau buvo, jūs norėjote? Aš labai atsiprašau, bet man nerodė. Gerai, prašom, gerbiamasis inspektoriau. Kiek prašote laiko?

R.GUDAITIS. 10 minučių.

PIRMININKAS. 10 minučių. Labai ačiū. Kviečiu Seimo narius klausyti. Prašom.

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaita

R.GUDAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kasmetinės ataskaitos ir kas dveji metai teikiamos analitinės apžvalgos tikslas – aptarti opiausias ir aštriausias visuomenės informavimo, žiniasklaidos ir jos etiškumo problemas; kreiptis į profesionalus ir visuomenę, tartis dėl ginčytinų dalykų. Paprastai šį aptarimą lydi vienokia ar kitokia polemika, kritika dėl veiklos, kuri visada gali būti geresnė, arba tendencingas nušvietimas ir nutylėjimas šios polemikos.

Šie svarstymai neišvengiamai pranoksta chronologines ribas, jie perkeliami į šios dienos aktualijas ir reiškinius. Tokie, spėju, šiais metais galėtų būti ginčijami dalykai, nuaidėję atgarsiai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, šiuo metu nesiliaujantys mūšiai dėl Šeimos koncepcijos ar ginčai dėl Dariaus Kuolio laidos. Taigi ir šis svarstymas tikriausiai bus susietas ne vien su 2007 m. darbais ir veikla.

Sąjūdžio 20-metis atgaivino mūsų sielose prisiminimus apie žodžio, laisvės ir tiesos triumfą. Kokia įvairi, aštri, aistringa, pasiaukojanti tautai, jos siekiams žurnalistika buvo tais metais. Vienintelis interesas – tiesos sakymas. Vienintelis troškimas – žmogus ir tikslas atkurti valstybę. Šiais idealais žiniasklaida vadovavosi pirmaisiais nepriklausomybės metais. Taip buvo tol, kol šios šventenybės nesuteršė interesai, galimybė informaciją paversti preke ar mainų objektu, kol mūsų neėmė tvindyti bulvarinio niekalo, antikultūrinės pseudožiniasklaidos bala. Dvokianti, nepaisanti efektyvių ir modernių pagražinimų ir dangstymų. Kol demagogiškai neimta manipuliuoti sąmone.

Kritiškas ir objektyvus laisvas žodis turi šventą tikslą keisti gyvenimą, ugdyti pilietiškumą, sąmoningumą ir kultūrą. Susimąstykime, ar iš Lietuvos bėgama vien dėl socialinio gyvenimo blogybių, o gal žudomasi, pasitraukiama į tolimiausias šalis dar ir dėl to, kad vyraujančios spalvos ir gaidos informacijoje apie mūsų gyvenimą – apokaliptinė neviltis, nihilizmas, šaipymasis, tyčiojimasis ne vien iš valdžios, kurios tinkamos esą niekados negalėsime išsirinkti, bet ir iš pačios valstybės.

Seniai užmiršta, kad mes visi suvienytomis jėgomis leidome žiniasklaidai viską, atimdami iš valstybės bet kokias galias. Šis liberalus savitvarkos modelis reiškia, kad jo turi besąlygiškai laikytis visos visuomenės informavimo priemonės. Pabrėžiu – visos. Negali vienas laikraštis kovoti su kitu, pasirinkti informacinį šantažą savo galioms stiprinti. Niekas čia negali pretenduoti į valdžią ar mėgautis valdžia ir įtaka. Man įdomiausi žiniasklaidos reiškiniai, susiję su paprasta, žmogiška, šilta informacija apie Lietuvos žmones. Toks Ferdinando Kauzono žmogiškųjų portretų ciklas „Respublikoje“. Ne visiems patinka Romo Sakadolskio, Valdo Vasiliausko, Sauliaus Stomos, Kęstučio Girniaus, Aušros Maldeikienės komentarai. Tačiau be jų šių dienų žurnalistika būtų skurdi.

Raginu visus atidžiai įsiskaityti į didžiausio ir teisingiausio laikraščio pagrindinius komentarus. Jie tikrai padeda suvokti, kur nuveda šališkumas, pagieža kitaip manantiems, supainioti interesai, akivaizdus veikimas politikos lauke. Žiniasklaidos priemonės pasijutimas valdžioje, dalyvavimas politinėje veikloje yra pražūtingas. Galima paįvairinti savo puslapius specialiais įvairiems skoniams pritaikytais priedais, džiūgauti dėl neblogų finansinių rodiklių, bet jau vien tai, kad laikraštis niekados neklysta, kad jis niekados nemokamai nesuteiks tribūnos žmogui, manančiam kitaip nei geriausias ir teisingiausias laikraštis (žinoma, kabutėse), liudija, jog ne viskas gerai šioje karalystėje.

Garbė gebantiems išsaugoti sveiką protą, išsirinkti informaciją, apvalyti ją nuo purvo ir insinuacijų. Visados esu už mažąją spaudą, bet tiesos monopolio recidyvų, neklystamumo, nuogos politikos, sąskaitų suvedinėjimo matau ir ten. Pastaruoju metu ir ten tokių reiškinių esama. Privati žiniasklaidos grupė negali turėti savo laidos visuomeninėje televizijoje. Negali žiniasklaida, perfrazuojant žinomos laidos pavadinimą, būti paskutinė instancija, teisianti be teismo laida ar publikacija yra nepatikima, nes ji prieštarauja tiriamosios žiniasklaidos esmei. Jos netoleruoja net ir liberalūs Visuomenės informavimo įstatymo principai.

Gana gaji nuomonė, kad žurnalistų etikos inspektorius didžiausią dėmesį turi skirti turinio analizei. Net ir tarp pripažįstančių, jog turinio reguliavimas prieštarauja saviraiškos laisvei ir laisvos demokratinės žiniasklaidos egzistavimui, esama manančių, kad veikla galėtų būti labiau skirta aktualių reiškinių koregavimui, atitaisymui ir panašiai. Su tuo aš nuolatos susiduriu.

Iš tiesų, be skundų dėl garbės orumo, privatumo pažeidimo, nepilnamečių apsaugos, žurnalistų etikos inspektorius yra vertintojas, galintis pareikšti savo poziciją. Tačiau ši pozicija gali būti užginčyta ir paneigta. Žurnalistų etikos inspektorius niekados nebus turinio reguliavimo veikimo institucinis įrankis. Toks veiklos būdas tiesiogiai prieštarautų Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Todėl bet kokie siūlymai, o mūsų pasiūlymai keisti Visuomenės informavimo įstatymą bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra pridedami, turi tik tikslinti Seimo kontrolieriaus visuomenės informavimo srityje įgaliojimus.

Neseniai Švedijoje buvo sulaikytas pilietis, įtariamas galimu nusikaltimu atominėje elektrinėje. Įdomiausia, jog pagal šios šalies piliečių privatumą ginantį įstatymą nebuvo atskleisti šio žmogaus asmens duomenys. Lietuvoje nutikus panašiam įvykiui Ignalinoje, net jei tai pasirodytų muilo burbulas, mes sužinotume viską ne tik apie įtariamąjį, bet ir apie jo uošvę, tėvus ir, be abejo, senelius, jau nekalbant apie žmoną ir vaikus.

Austrijoje, kaip jūs žinote, buvo du kraupūs atsitikimai, kai ilgus metus buvo įkalintos merginos, kurios patyrė prievartą, tačiau šioje šalyje gerbiamas jų privatumas ir paskelbtos informacijos pasekmės joms. Lietuvoje tokiu atveju būtų įsiskverbta pro ligoninės palatos durų skylutę, kai kurie laikraščiai, televizijos šliūkštelėtų ant mūsų galvų pikantiškas paplavas, kaip buvo prievartaujama ir t. t.

Siūlau taip pat susimąstyti, kodėl daugelyje šalių spauda, televizija skelbia tik nusikaltėlių piešinius iš teismo procesų. Mes seniai aplenkėme požiūrį į privatumą daugelyje šalių. Alma Jonaitienė-Bružaitė buvo tapusi tiesiog kai kurių visuomenės informavimo priemonių logotipu. Ji dar ilgai bus „herojė“ žiniasklaidos ar iškreipto požiūrio į žiniasklaidą.

Kas pasikeitė po pernykštės mano analitinės apžvalgos ir metinės ataskaitos? Aš manau, kad dar labiau išryškėjo sąžiningosios, objektyviosios, dorosios žiniasklaidos įtaka, vaidmuo, jos telkimasis. Neatsitiktinai ataskaitoje mes kalbame apie dvi žiniasklaidos stovyklas. Neslepiu savo simpatijų. Esu sąžiningosios žiniasklaidos pusėje, ir šiuo požiūriu esu tikrai šališkas. Šioje žiniasklaidoje mažiausiai pažeidimų. Žodis čia nesiskiria nuo darbų. Čia aukšta pagarba žmogui ir apskritai kultūrai. Čia nesimaivoma ir nepozuojama, čia gerbiamas skaitytojas, klausytojas ir žiūrovas. Taip, šiai žiniasklaidai, jos praktikams nereikia cerberių ir sargų, kaip mus, dirbančius etikos srityje, paprastai vadina. Tai ori ir laisva žiniasklaida. Beje, jai nereikia deklaracijų ir pareiškimų, jos darbas byloja už save. Aišku, mums labai norėtųsi, kad tokia būtų visa žiniasklaida. Utopija visada graži savo idealais, dėl tokios žiniasklaidos norisi dirbti išvien su kolegomis iš kitų savitvarkos reguliavimo institucijų.

Tikrovėje mes susiduriame su laisva save vadinančia, savo statusu ir galimybėmis piktnaudžiaujančia žiniasklaida, neklystančia, tariamai nenuperkama ir nepaperkama. Tariamai laisva, nors ta laisvė priklauso tik nuo pinigų, komercinių interesų. Tariamai nepriklausoma, jeigu nepriklausomumas tėra niekieno nevaržoma galimybė pasinaudoti informaciniu šantažu, skleisti ir platinti įžeidžią, žeminančią, diskredituojančią informaciją. Ši dvigubai, trigubai „laisva“, „nepaperkama“ ir „nepriklausoma“ žiniasklaida – agresyvi, nepakanti jos reiškinių analizei. Ji niekados neregės rąsto savo akyse, kartais dėl šapo ji sugeba sukelti isteriją – kaip gi ji, ketvirtoji valdžia, gali būti klystanti, klaidas atitaisanti?! Ji skaidri, ji… leiskite netęsti šio dorybių sąrašo, nes riba tarp dorybių ir koktumo seniai peržengta. Dėl šių priežasčių bet kokia šios stovyklos kritika nepripažįstama, tai yra viena iš daugelio mano sprendimų apskundimų teismams priežasčių.

Tokiomis sąlygomis tenka vertinti daugelį reiškinių. Mes sakome ir paremiame tai analize, kad negali visuomenės tenkinti nuosavybės santykių deklaravimas, kad nuosavybės pokyčiai turi būti akivaizdesni, kad žmonėms netektų klaidžioti dalinės informacijos ar UAB’ų brūzgynuose. Kaip atkreipėte dėmesį, Kultūros ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos, tinklalapyje jau šiais metais, t. y. 2008 metais, informacijos apie nuosavybės santykius padaugėjo, bet tai tikrai negali mūsų tenkinti. Dar daugiau, drįstame pasakyti, kad tik į sveikatą tikrajai žiniasklaidos laisvei būtų viešas pinigų srautų už užsakomąją informaciją deklaravimas. Tai naujas dalykas, mes keliame šį pasiūlymą, manome, kad jis labai svarbus. Aišku, realiai įgyvendintas deklaravimas nepalaidotas, kaip atsitiko su spaudos leidinių tiražų privalomu auditavimu. Buvo priimtos, jau dveji metai galioja Visuomenės informavimo įstatymo naujosios pataisos, aktuali redakcija, tačiau šis principas iki šiol nėra įgyvendintas. Mes siūlome vieną iš būdų, kaip tai padaryti, ir tai atsispinti ataskaitoje.

Atkreipiu jūsų dėmesį, kad žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus labiausiai galima skųsti. Administracinio bylinėjimosi peripetijoms šiemet mes skyrėme labai didelį dėmesį. Esmė štai tokia: etninė poveikio priemonė traktuojama kaip administracinė. Administraciniai įgaliojimai už nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pažeidimus, suprantama, yra skųstini, mes iš tikrųjų pripažįstame, kad tai administracinio poveikio priemonė, tačiau įspėjimas pagal Visuomenės informavimo įstatymą, jo vertinimas kaip etninio poveikio priemonės tik ir skatina inspektoriaus sprendimus beatodairiškai skųsti administraciniams teismams. Šių teismų sprendimus mes gerbsime ir vykdysime, net ir tuos, ir tuomet, kai supainiojama atsakomybė, kai nebeaišku, kas kaltas. Mums stinga vieno esminio dalyko – įteisinti, priimti kaip normą etninio ombudsmeno vertinimą rekomendaciją. Sulyginkite galimybes apskųsti Seimo kontrolierių, kitų kontrolierių sprendimus ir mano sprendimus, ir pamatysite akivaizdų skirtumą.

Juokinga, kai tenka gaišti laiką dėl skundų vienų ir tų pačių asmenų, kurie vienu atveju, kai jiems patogu, yra direktoriai, yra leidėjai, o kitu, kai jiems patogu, – vyriausieji redaktoriai. Kiek man žinoma, panašūs sunkumai gerokai vargina Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją tik dėl apskundimų bendrosios kompetencijos teismuose. Esu ne prieš galimybę apskųsti, tačiau prieš palengvintą būdą skųsti ir ginčytis. Ataskaitoje atsispinti konkretūs darbai, pasiūlymai dėl antrosios mūsų ekspertų grupės. Kaip jūs žinote, mes teikiame išvadas dėl erotinio, smurtinio, pornografinio pobūdžio informacijos priskyrimo. Kai į mus kreipiasi valstybės institucijos, mes tas išvadas teikiama, ir jau keliamos bylos, sakysim, dėl pornografijos platinimo, dėl draudžiamos informacijos. Tačiau kai į mus kreipiasi komercinės struktūros, manau, kad tie kreipimaisi turėtų būti mokami komercinių struktūrų, nes tokių kreipimųsi pastaruoju metu labai padaugėjo.

Manau, kad visiškai nebūdinga mūsų institucijai, kaip žmogaus teisių gynimo, visuomenės informavimo srities institucijai, skelbti politinės reklamos įkainius savo tinklalapyje. Tokia tvarka galioja, kaip jūs žinote, artėjant rinkimams mes turėsime dirbti mums nebūdingą darbą. Manau, kad Žurnalistų etikos inspektorius tarnybai tai nėra būtina funkcija.

Žurnalistų etikos inspektoriui privalu kartu su profesionalais ir visuomene rūpintis tikrosios žiniasklaidos kokybe, žurnalistų atsakomybės, kritinio požiūrio visuomenėje ugdymu. Mes privalome remti žiniasklaidą, kuri išlikdama objektyvi, nešališka ir kritiška remia pozityvius pokyčius, padeda žmogui gyventi. Tačiau nepataikaudami ir nekeliaklupsčiaudami privalome įvardyti dalykus, kurie ne tik nepuošia žiniasklaidos, bet ir yra didžiausia jos gėda. Tai, kaip mes matome, nepopuliaru, donkichotiška ir pavojinga. Bet tik toks būdas vaisingas ir atremiantis įsitikinimą, jog esą šioje srityje seniai vadovaujamasi vien tiktai pinigais, o galimybės saviraiškai ribojamos savininkų interesų ir pinigų, dėl to esą nieko negalima padaryti. Plačiai nekalbėsiu, kam naudingas toks požiūris. Mūšis už sąžiningą žiniasklaidą tęsiasi. Jis bus laimėtas, jeigu būsime principingesni ir nuoseklesni. Šiuos žodžius pirmiausia taikau sau.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmasis frakcijos vardu klausia gerbiamasis P.Auštrevičius. Primenu reglamentą: 1 minutė – klausti, 2 minutės – atsakyti. Yra daug norinčių, tai jo laikykimės ir gerbkime visų norus. Prašau.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. 7 minutes jūsų įvadus truko, todėl 1–7 kalbėsiu aš.

Gerbiamasis pranešėjau, klausydamas jūsų įdomaus, turiningo ir atviro pranešimo, galiu tik konstatuoti, kad krentantys laikraščių tiražai ir televizijos laidų turinio lengvumas, nes kitaip, matyt, jau negali pritraukti žiūrovų, rodo, kad kažkas yra ne taip. Yra akivaizdu, kad žiniasklaidai, mano manymu, trūksta drąsaus objektyvumo. Drąsaus, bet objektyvumo. Ir išankstinis nusistatymas arba tam tikros simpatijos jau pernelyg neslepiamos. Noriu jūsų pasiteirauti. Tokia padėtis, jūsų manymu, yra įstatymų trūkumo ir teisinių normų nesilaikymo reikalas, ar tai yra kažkokie mūsų nacionalinio gyvenimo ypatumai?

R.GUDAITIS. Čia yra, matyt, daug priežasčių. Jeigu paanalizuosime mūsų teisinę bazę, ji iš tikrųjų yra civilizuota, europietiška. Mes galime didžiuotis daugeliu galiojančių normų. Matyt, tai susiję ir su kultūros dalykais, ir tam tikru kultūros nuosmukiu. Esminis dalykas, kad nesilaikoma deklaruojamų principų. Dar kartą sakau, iš tikrųjų mūsų Visuomenės informavimo įstatymo, jeigu kalbėsime apie šį įstatymą, esmių esmė yra savitvarka. Visi šio proceso dalyviai pripažįsta tuos principus ir jų šventai laikosi. Dalis mūsų žiniasklaidos, drįsčiau pasakyti, didesnioji dalis, jų nesilaiko. Žodžiai skiriasi nuo darbų. Man atrodo, tai yra susiję su mūsų kultūros nuosmukiu, su pačios visuomenės procesais. Tačiau aš vis dėlto manau, kad ta sąžiningoji žiniasklaidos dalis grumiasi už tikrąją žiniasklaidos laisvę ir jai reikia padėti, reikia būti su ja, todėl raginčiau taip pat ir Seimo narius vis dėlto būti principingesnius ir nebūti pakančius atžvilgiu tokių reiškinių, kurie su žiniasklaida tikrai nieko bendro neturi.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas gerbiamasis V.Domarkas. Prašau.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis inspektoriau, antri metai girdime jūsų griežtas ir, sakyčiau, drąsias mintis mūsų žiniasklaidos atžvilgiu. Aš norėčiau jūsų paklausti, kas pasikeitė po pereitų metų jūsų drąsios ir griežtos ataskaitos. Ir klausčiau, ko reikėtų, kaip jūs minėjote, kad šita donkichotiška veikla, kurią jūs dabar vykdote… kad jūs taptumėte rimtu riteriu, galinčiu kovoti ne kardu, bet įstatymu? Ačiū.

R.GUDAITIS. Pirmiausia, kaip sakiau, aš labai teigiamai vertinu tą polemiką, kuri kilo mūsų visuomenės informavimo priemonėse po mano pernykštės ataskaitos. Iš tikrųjų mes matome teigiamų pokyčių. Aš pritarčiau šiam Seimo nutarimui, kurį teikia jūsų komitetas su kai kuriais Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymais. Aš manau, kad tas darbas yra ilgalaikis ir visų mūsų. Tai ne tik žurnalistų etikos inspektoriaus, bet visų savitvarkos reguliavimo institucijų bendras darbas. Mes visi turime veikti solidariai, visi laikytis galiojančių įstatymų. Mano pageidavimas būtų toks, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į realiai egzistuojantį skirtumą tarp žurnalistų etikos inspektoriaus, Seimo kontrolieriaus, atskaitingo Seimui, ir kitų Seimui atskaitingų kontrolierių. Iš tikrųjų mūsų padėtis nėra lygiateisė. Paimkime tokį dalyką kaip skundų nagrinėjimas. Mes užverčiami vis didesniu skaičium skundų, mūsų terminai tų skundų nagrinėjimo kelis kartus trumpesni, yra tokių sunkumų, bet, man atrodo, jie darbo tvarka spręstini ir išsprendžiami.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji V.V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikriausiai ir jūs, ir beveik visi Lietuvos gyventojai matė per LNK televiziją tokią reklamą, kada sėdi susiraukusi pikta jauna šeima prie stalo ir burbulas vaikas, kuris labai smalsus, kuris viską nori žinoti. Klipo tikslas buvo toks – smurtui prieš vaikus ne. Tėvas, išgirdęs daug vaiko klausimų, tiesiog visa jėga trenkia jam per galvą ir paskui visai nesvarbu, koks tekstas po to veiksmo. Kaip jums atrodo, ar čia paprasčiausiai pritrūkome bendravimo kultūros ir žurnalistų etikos, ir šventas tikslas – smurtui prieš vaikus ne virto pačia baisiausia savo forma, nes tai yra akivaizdus tiesioginis smurtas prieš vaiką. Jis yra vis kartojamas, ypač tarp populiarių laidų, kurias žiūri dauguma jaunų žmonių. Ačiū.

R.GUDAITIS. Jūsų minimas klipas iš tikrųjų labai prastas. Kai kūrėjai kreipėsi į mus, mūsų nuomonė, išvada buvo neigiama, kad iš tikrųjų reikia eiti kitu keliu, siekiant atskleisti smurtą prieš vaikus, reikia ieškoti kitų būdų. Nepaisė mūsų išvados, vis dėlto kūrėjai nepaisė mūsų rekomendacijos ir sukūrė šiurkštų klipą, jis labai neprofesionalus, labai šiurkštus, ir jo poveikis, aišku, neigiamas. Man atrodo, mes dar ekspertų grupėje įvertinsime ir dar bus mūsų išvada. Tačiau ką daryti, kai mes visuomenės informavimo srityje susiduriame su akivaizdžiu nekūrybiškumu, kūrėjams stinga fantazijos, jie pasirenka tokį labai primityvų būdą, primityvų kelią, labai tiesmukai atskleidžia, o kad iš tikrųjų neigiamas poveikis, tai neabejotina.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Romai, noriu paklausti. Visokių kontroliuojančių institucijų mes esame pristeigę, ir lygių galimybių ir įvairių teisių. Jūsų tokia savotiška specifika yra vien dėl to, kad beveik po kiekvieno jūsų tyrimo jūs susiduriate su teisinėm institucijom, kažkaip iš tų teismų niekaip neišsikapstote, ir, aš manau, čia yra tokia duobė, iš kurios niekada ir neišlipsite. Aišku, čia ne jūsų problema. Ar jums neatrodo, kad reikėtų kaip nors pakeisti jūsų kontrolieriaus statusą, bent jau prilyginti Seimo kontrolieriaus statusui, kad darbas turėtų prasmę ir jūs galėtumėt laisvai ir lengvai dirbti, reikšti pastabas, kurios būtų priimamos, o ne kiekvieną kartą užginčijamos. Ačiū.

R.GUDAITIS. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad daugelyje šalių ombudsmenų etinio pobūdžio pastabos, tai yra įspėjimai, nėra ginčijami, jie priimami kaip norma. Žinoma, ta kultūra ilgalaikio visuomenės informavimo priemonių evoliucionavimo rezultatas. Bet taip yra. Jeigu mums pavyktų tai pasiekti, tai iš tikrųjų palengvintų mūsų darbą. Žinoma, tie įspėjimai turėtų būti skelbiami. Dabar pažiūrėkite, kiek buvo mūsų įspėjimų, yra įpareigojimas ir Visuomenės informavimo įstatyme, rezoliucinės dalys nėra skelbiamos. Todėl mes priversti siūlyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso normą, kad mes galėtume skirti baudas. Bet iš tikrųjų tai turėtų būti bendro susitarimo dalykas, nekvestionuojama, tai yra įspėjimas. O kodėl visuomenės informavimo priemonė, laikraštis ar televizija, mano, kad neklysta? Kodėl paskelbta etinio pobūdžio nuomonė, visuotinai taip manoma, gali smukdyti prestižą? Aš manau, atvirkščiai, visi mes siekiame tiesos. Jeigu laikraščiui ar televizijai skiriamas įspėjimas ar rekomendacija patikslinti informaciją ar net paneigti, tai juk tarnauja tiesos paieškai ir pačiam prestižui, autoritetui tos visuomenės informavimo priemonės. Jūs keliate labai aktualią problemą ir jos sprendimo reikia siekti. Šiaip, aš manau, laikas būtų įsisąmoninti, kad žurnalistų etikos inspektoriaus darbo esmė – tai ombudsmeno darbo esmė. Tiesiog pati pareigybė kiek klaidina, nes etikos dalykus pagal Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą svarsto Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Mano darbas yra ombudsmeno darbas, aš daugiau remiuosi įstatymais. Kai kurie mano sprendimai, žinoma, jie ne vien mano, bet ir mūsų tarnybų analize paremti, turėtų būti gerbiami.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis inspektoriau, pirmiausia aš dėkoju jums už atsakymą, kurį gavau, kad ir gerokai pavėlavus. Kreipiausi dėl Alkoholio kontrolės įstatymo, kai mes su kolege buvome apšmeižti. Jūsų išvada yra tokia, kad TV3 pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą. Be abejo, mes kreipsimės civiline tvarka į teismą. Bet aš norėčiau paklausti, ką vis dėlto ateity daryti, kad tokių ciniškų, tiesiog atvirų šantažo, šmeižto atvejų nebūtų. Ir kaip jūs manote, kodėl šiandien nėra nė vienos žiniasklaidos priemonės, nė vienos kameros, išskyrus sėdinčią „Delfi“ atstovę. Netgi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, kaip matyti, nėra. Kaip jūs manote, ar turėtų jūsų ataskaita kaip nors atsispindėti žiniasklaidoje? Dėl ko jų nėra, ar čia drąsos nėra, ar vis dėlto ta pati schema – blokuoti nenaudingą informaciją?

R.GUDAITIS. Tam tikros dalies mūsų žiniasklaidos priemonių objektyvumas reiškia nutylėjimą, iš tikrųjų tai nutylėjimas. Nutylima. Bet aš manau, kad nei šios ataskaitos, nei joje keliamų problemų aštrumo negalima nutylėti, visuomenė mato. Visuomenė mato šituos dalykus, tai liudija ir žiniasklaidos prestižo smukimas apskritai, kai kurių žiniasklaidos priemonių prestižo ypatingas smukimas ir tiesiog desperatiški bandymai išsaugoti tą įtaką užsakomosios, už pinigus pirktos informacijos, paslėptos reklamos sąskaita. Tie dalykai yra, manoma, ir tai įkvepia optimizmo. Manau, kad stiprėja visuomenės sąmoningumas.

O dėl visuomeninio transliuotojo aš tikiuosi, kad jis atspindės čia keliamas problemas. Tikiuosi vaisingo bendradarbiavimo ir su naująja vadovybe, ir su naująja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba, nes šiaip visuomeninio transliuotojo veikloje aš mačiau ir kritikuotinų dalykų. Jau tai, kad visuomeniniam transliuotojui rengiamos privačios grupės laidos ir kad tie dalykai nebuvo analizuojami, rodo, kad nebuvo gera padėtis. Čia tik vienas aspektas, bet jų buvo ir daugiau.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia profesorė V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ką, jūsų nuomone, būtų galima padaryti su agresyvia žiniasklaida, kuri apnuogina, išviešina asmeninį žmogaus gyvenimą be jo sutikimo. Juk tai yra didžiulis etikos pažeidimas, ir žmonės tuo labai tiki. Ir tų laidų pasitaiko kartais ne tik privačių televizijų laidose, bet, deja, ir valstybinės televizijos. Ačiū.

R.GUDAITIS. Kaip jūs žinote, privatumas yra ginamas Visuomenės informavimo įstatymu, kitais mūsų teisės aktais, tačiau aš siūlau ir šiam Seimui, ir, žinoma, naujajam Seimui vis dėlto apsispręsti, ar pakanka šių teisės aktų žmogaus privatumui ginti. Ar jų pakanka? Ar mūsų galiojantys teisės aktai vis dėlto nesukuria tam tikros ydingos praktikos apeiti? Čia yra vienas pamatinių, vienas svarbiausių privataus gyvenimo gynimo principų. Mes turime patirties. Aš jau minėjau tuos teigiamus pavyzdžius kitose šalyse, dar kartą sakau, toks atvejis, kuris įvyko Švedijoje. Vadinasi, ten privataus gyvenimo gynimo sistema labai efektyvi, ji veikia daugybę metų. Tą patirtį tikrai reikia mums apmąstyti ir pritaikyti. Gali būti, kad iš tikrųjų galiojančių teisės aktų, ypač Visuomenės informavimo įstatymo normų, nepakanka.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. 15 minučių jūs kalbėjote, 15 minučių atsakinėjote ir 15 minučių paliekame nutarimui, nes ten irgi bus klausimų. Ar sutinkate?

Gerbiamasis A.Matulas turi kažką pasiūlyti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, teisybės labui turiu pasakyti, kad gavau dvi žinutes iš žurnalistų, kurie teigė, kad stebi ir vienaip ar kitaip atspindės jūsų pranešimą, kad stebi ir bus aprašyta ir BNS. Aš tikrai atsiprašau, kad įvardijau vieną žiniasklaidos priemonę, pasirodo, tam tikras dėmesys yra.

PIRMININKAS. Taip, elektroninės galimybės daug ką leidžia daryti ir nedalyvaujant. Ačiū pranešėjui.

Į tribūną kviesčiau D.Teišerskytę, bet aš jos nematau. Kas iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto? Gerbiamasis V.Domarkas pristato nutarimo projektą, kurio registracijos Nr.XP-3121, „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“. Pateikimas.

Seimo nutarimo „Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3121 (pateikimas)

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiandien drąsiai pristatyti mūsų komiteto nutarimą „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“. Kaip žinome, laikraščiu ar žurnalu galima užmušti musę, galima užmušti politiką, ir man atrodo, kad galima užmušti ir kai kuriuos ombudsmenus. Tačiau šis ombudsmenas turbūt yra neužmušamas, turi tvirtesnį kiautą ir gali tikrai drąsiai kalbėti ir vertinti mūsų žiniasklaidą.

Mūsų nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Pirmasis yra pritarti žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitai. Aš trumpai pristatyčiau tuos 6 straipsnius, kuriuose kalbama apie siūlymus inspektoriui.

Mes siūlome didinti rengėjų atsakomybės už žalingo turinio informacijos platinimą internetu suvokimą. Taip pat kalbame apie siūlymus, konkrečius Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymus, kad būtų nustatyta teisinė atsakomybė už duomenų apie savininkus pateikimą Vyriausybės įgaliotai institucijai, šiuo atveju tai yra Kultūros ministerijai. Tai pat kalbame apie baudų už pažeidimus didinimą ir apie būtinybę nedelsiant informuoti apie savininkų pasikeitimus. Kaip žinote, dabar yra prievolė vieną kartą per metus informuoti apie savininkų pasikeitimus. Taip pat aiškiai reglamentuoti, kas yra dominavimas rinkoje. Pagal Konkurencijos įstatymą dominavimas rinkoje yra 40 %, tačiau Visuomenės informavimo įstatyme apie tai nekalbama.

Ir šeštas punktas. Mes siūlome apriboti arba įvaldyti biudžetinių įstaigų, tai yra savivaldybės ir valstybės institucijų bei organizacijų, užsakomuosius ir reklaminius straipsnius, atriboti ir griežtai atskirti, kas yra informacijos pateikimas skaitytojams (arba Lietuvos piliečiams) ir kas yra su reklaminiu prieskoniu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nebėkite iš tribūnos, nes jūsų nori paklausti. Ir pirmasis klausia gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nutarimo projektas, kurį pateikė jūsų komitetas, vertas dėmesio. Tačiau man krenta į akis viena svarbi detalė – 2 straipsnis. Ir prasideda jis: „Pasiūlyti inspektoriui…“. Jūs pats girdėjote jo ataskaitą, kad inspektorius nesuspėja išnagrinėti skundų, o mes siūlome jam atlikti tokius sudėtingus ir nelengvus darbus. Aš pacituosiu: „Rudens sesijai pateikti siūlymus dėl Administracinio kodekso papildymų, nustatant gerokai didesnes baudas juridiniams asmenims“. Tai galima padaryti, tačiau pateikti pasiūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, kuriomis būtų griežtai apibrėžtos dominuojančios padėties nustatymo taisyklės šioje srityje, tai jau reikalauja gana nemažo darbo, analitinio darbo. Ar nebūtų geriau, kad užrašytume šį įpareigojimą komitetui bendradarbiaujant su inspektoriumi? Tai būtų daug realiau. Šioje sesijoje gali būti ir neparengta, orientuokimės ne vien į šios sudėties komitetą, bet ir į ateitį. Ačiū.

V.DOMARKAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Vidmantai. Norėčiau pasakyti, tiek, kiek man teko susidurti su žurnalistų etikos inspektoriaus komanda, tai iš tiesų yra profesionalių žmonių komanda. Mes pagalvojome, kad jiems, ko gero, bus paprasčiau atsisėsti ir kūrybiškai parengti įstatymų pataisas, negu rengiame mes. Kartą per savaitę porą mėnesių kviesimės juos čia ateiti, išsakyti savo poziciją, vėl taisyti. Tai yra toks įstatymo rengimo taktikos klausimas. Mes pasirinkome tokį, kad pati komanda parengtų įstatymus, o mes tik… Tuo labiau kad jie visas šias subtilybes žino daug geriau negu komiteto nariai politikai.

PIRMININKAS. Dėkojam. P.Auštrevičiaus nematau, klausia gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, matau, kad jūs vertinate teigiamai žurnalistų etikos inspektoriaus darbą. Tačiau man kyla klausimas, ar turi pakankamai priemonių žurnalistų etikos inspektorius, kad žiniaskaida elgtųsi etiškai, nes gyvenimas rodo ką kita. Kiekvienais metais mes turime vis daugiau neetiškų atvejų ir tai kelia susirūpinimą.

V.DOMARKAS. Ačiū, kolege. Tai, ką mes išgirdome iš etikos inspektoriaus, kad priemonių yra nepakankamai, vienas dalykas. Kitas dalykas, susiduriame su mentaliteto problemomis. Galbūt mūsų leidėjų ar redaktorių šiandien nebaugina tos baudos, kurios buvo iki tol. Todėl 2 straipsnio 3 dalyje siūlome apsispręsti ir siūlyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, kuriuose būtų numatytos kur kas didesnės baudos už pažeidimus visuomenės informavimo srityje, turėdami vilties, kad tai galbūt sudrausmins dėl tokios informacijos, apie ką kalbėjo gerbiamasis inspektorius, nepatekimo į mūsų žiniasklaidą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš išklausiau jau ne vieną gerbiamojo R.Gudaičio ataskaitą, kuri yra labai išsami, padaryta gera analizė, bet situacija iš esmės nesikeičia. Negaliu pamiršti praeitais metais išsakytos minties, kaip su Žurnalistų etikos įstaigos vadovu elgiasi didžiausio dienraščio vadovas. Apie tai jis, kiek aš atsimenu, pasakojo pateikdamas praeitą ataskaitą. Man atrodo, kad čia reikia kur kas rimtesnių ir efektyvesnių instrumentų, nes tas visuomenės moralės arba sąmonės žalojimas vyksta ir toliau, juo labiau kad tai susiję ir su mūsų jaunąja karta. Manau, kad tokie daliniai instrumentai, ko gero, nieko nepadės, reikia kur kas efektyvesnių veiksmų. Ačiū.

V.DOMARKAS. Kaip ir auklėjant, kaip ir mokant per metus ar pusę metų būtų labai sunku pasiekti rezultatų. Aš noriu pasakyti, kad visi Seimo nariai yra laisvi ir gali teikti įstatymo pataisas šiuo klausimu. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad darbo grupė, kuri buvo sudaryta Seimo valdybos, yra parengusi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Dar kartą naudojosi šia tribūna ir prašau Seimo valdybos artimiausiu metu įtraukti nors šio įstatymo projekto pateikimą. Aš manau, kad šis įstatymo projektas iš tikrųjų būtų papildomas įrankis ir etikos inspektoriaus veiklos gerinimui, ir jo efektyvesniam darbui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamoji kolegė Birutė ir gerbiamasis Vytautas paklausė tą patį klausimą dėl inspektoriaus teisinių galimybių. Manau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad mūsų komitetas galėtų inicijuoti tą dalyką ir pabandyti rasti tą teisinę bazę. Prisimenu, kad Seime buvo rimti debatai dėl nuomonės pagrįstumo, ar tai yra teisėta, ar ne, ar nuomonę reikia pagrįsti faktais ir panašiai. Noriu pasakyti, kad galbūt būtų galima pasiūlyti inspektoriui skelbti tuos dienraščius, kurie labiausiai pažeidžia įstatymus ir yra teismo sprendimai. Gal juos būtų galima skelbti „Seimo žinių“ dienraštyje ar kitur. Girdžiu, kad kolega V.Žiemelis man pritaria. Kai yra pažeistos žmogaus teisės, atsiprašymai būna parašyti mažu šriftu, o pėdsakai lieka visam gyvenimui. Manyčiau, kad komitetas galėtų inicijuoti tokį rimtą apskritąjį stalą.

V.DOMARKAS. Ačiū, kolega. Iš tikrųjų man labai svarbi visų Seimo narių nuomonė. Ko gero, mes kartu, gerbiamasis vicepirmininke, pasitarę komitete, spręsime klausimą dėl darbo grupės sudarymo įstatymo pataisoms parengti, kad būtų efektyvesnė inspektoriaus veikla.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia profesorė V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs iš tikrųjų manote, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos sudrausmins žurnalistus? Kaip pavyzdį pateiksiu Rūtos Grinevičiūtės laidą. Gerai, ji pašalinta iš Seimo ir kas iš to? Pažiūrėkite, kokias laidas rodo, net pateikia telefoninius pokalbius. Galbūt galima per televiziją nerodyti kai kurių laidų?

V.DOMARKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Manau, kad piniginės baudos duoda tam tikrą efektą. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti apie tuos vadinamuosius kelių erelius, kurių situacija keliuose pasikeitė, kai padidinome baudas ir galima konfiskuoti transportą. Aš nesiūlyčiau, kad atimtume žurnalistų kameras ar diktofonus, tačiau šių baudų padidinimas, manau, tam tikrų rezultatų duotų. Kaip minėjau, kad sulauktume rezultato, reikia auklėti ir pačius žurnalistus, bet, manau, per metus ar pusę metų pasiekti rezultatų būtų labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Matau, yra nuomonių už ir prieš. Nuomonė už – V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Dėkoju. Aš tikrai balsuosiu už vien todėl, kad labai gerbiu rašytoją R.Gudaitį, vieną iš nedaugelio valstybės pareigūnų. Jis nebijo pasakyti, ką galvoja, ir niekada netaps kokiu nors patogiu prisitaikėliu. Dar nepamiršau jo ataskaitos istorinėje Seimo salėje, kurioje jis pasakė labai daug tiesos.

Tačiau, gerbiamieji kolegos, jeigu mes turime priekaištų šios institucijos veiklai, tai turėtume prieš save pasistatyti veidrodį. R.Gudaitis dirba esant tai teisinei aplinkai, kurią jam sudaro Seimas. Ar Seimas ką nors padarė, kad visuomenė suprastų, kas valdo žiniasklaidos priemones? Visame normaliame pasaulyje visi žino, kam priklauso koks nors dienraštis ar televizija, kas kam atstovauja, kokiems socialiniams sluoksniams, ir niekam nekyla abejonių. Galbūt todėl žiniasklaidai nereikia beždžioniauti, verstis per galvą, nes ji tiesiog informuoja visuomenę. O mes jau pastebime, kad rimtų ir svarbių dalykų apie Lietuvą sužinome išvažiavę kur nors į užsienį ir perskaitę užsienio spaudą. Tai yra tiesa. Tačiau ar ne mes dėl to kalti, kad dieną yra rodomos nepadoriausios reklamos ir netgi mano mažametis sūnus man rodo ir sako: „Mamyte, tu dirbi Seime. Ką padarei, kad man nerodytų viso to?“ Tai yra mūsų darbo brokas. O R.Gudaičiui aš linkiu tik vieno – sveikatos. Toliau rodykite tą humanitarinio ir pilietinio principingumo pavyzdį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Vilijai už nuomonę už. Nuomonė prieš – gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip veikia žurnalistų etika, teko pajusti savo kailiu. Aš irgi labai gerbiu R.Gudaičio asmenį, tačiau iš esmės negaliu pritarti ataskaitai. Netgi jeigu ši tarnyba būtų veikusi efektyviai, TV3 būtų mažų mažiausiai atsiprašiusi manęs ir A.Matulo už patirtą šmeižtą. Manau, kad tarnybai trūksta instrumentų, galbūt trūksta žmogiškųjų resursų, deja, ir žurnalistų savireguliacija pas mus neįgyvendinta, o tai labai liūdina.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Birutei. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad buvo labai rimtų pasiūlymų, kurių šiame projekte nėra. Jeigu mes jį priimsime, tai tų pasiūlymų nebus.

PIRMININKAS. Šiandien priėmimo nebus.

V.ŽIEMELIS. Bet parašytas ir priėmimas.

PIRMININKAS. Aš norėjau pasakyti, kad jeigu yra skliausteliuose, tai nereiškia, kad bus.

V.ŽIEMELIS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi yra pasiūlymai, Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymai, o pagrindinis komitetas dar nesvarstė, tai šiandien apie priėmimą ir svarstymą negali būti net kalbos. Gali būti tik pritarimas po pateikimo.

Kadangi nuomonės išsiskyrė, prašom pasiruošti ir balsuoti dėl pritarimo Seimo nutarimui „Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 metų veiklos ataskaitos“ po pateikimo. Balsuojame. Gerbiamasis B.Bradauskas eina į tribūną. Pro tribūną.

Už – 51, prieš nėra, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti, kaip nuspręs Seniūnų sueiga.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3050 (pateikimas)

2-4 mūsų darbotvarkės klausimas, kurį praleidome. Registracijos Nr.XP-3050 – Sveikatos draudimo įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją sveikatos viceministrą gerbiamąjį Gediminą Černiauską. Pateikimas. Kol ateis, P.Gražulis dėl vedimo tvarkos. Prašau.

P.GRAŽULIS (TTF). Taip, aš norėjau trumpai pasakyti repliką po balsavimo, bet kadangi esu truputį invalidas, pavėlavau, nespėjau laiku ateiti. Aš manau, kad tai yra labai svarbus klausimas dėl žurnalistų etikos inspektoriaus ataskaitos. Aš manau, kad tikrai niekas neabejoja dėl gerbiamojo R.Gudaičio padorumo, bet mes norėtume, kad jis pats, dirbdamas ir matydamas tą žiniasklaidos brutalumą, įsteigtų įrankius, kad jis galėtų suvaldyti žiniasklaidą, kad nebūtų žeminami, įžeidinėjami ir niekinami žmonės. O šiandien, deja, mes konkrečių pasiūlymų nesulaukėme. Man atrodo, reikia, kad šias pareigas eitų ryžtingesnis, principingesnis žmogus, nes faktiškai kreiptis į tą instituciją jokio reikalo nėra…

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bradauskai, netrukdykite…

P.GRAŽULIS. …jokio tikslo nėra, nes visada gausi niekinį atsakymą. Aš manau, gerbiamasis R.Gudaitis turėtų labai rimtai susimąstyti ir ryžtingai reikalauti, kad būtų suteiktos visos teisės, visos galios, kad galėtų rimtai imtis priemonių ir apginti žmogų nuo žiniasklaidos, kuri šiuo atveju ką nori, tą daro.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Petrui. Aš manau, kad gerbiamasis R.Gudaitis girdėjo. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį viceministrą G.Černiauską pateikti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia jums svarstyti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto pagrindinis tikslas yra supaprastinti ne pagal darbo santykius dirbančių žmonių sveikatos draudimo įmokų administravimą, taip pat išlyginti netolygumus, kurie šiandieną yra mokant šias įmokas.

Dabartinė situacija yra tokia, kad dalis įmokų yra mokama nuo vidutinio darbo užmokesčio, dalis nuo minimalios algos. Susidaro įvairios socialinės grupės, kurios dėl gana neapibrėžtų aplinkybių moka skirtingas įmokas. Pasiūlymu iš esmės yra siekiama, kad visos įmokos būtų suvienodintos grupėms, kurios nemoka su darbo santykiais susijusio pajamų mokesčio, ir kad jos būtų susietos ne su vidutiniu darbo užmokesčiu, o su valstybės draudžiamiems gyventojams mokama įmoka iš valstybės biudžeto numatant, kad kiekvieną mėnesį būtų mokama viena dvyliktoji dalis metinės valstybės nustatomos įmokos. Tai leistų taip pat padidinti Seimo reikšmę formuojant tas įmokas, nes valstybės lėšomis draudžiamas įmokas kiekvieniems metams nustato Lietuvos Respublikos Seimas.

Vienintelė išimtis, daroma šiame projekte, yra mažažemiai, t. y. žemės naudotojai, kurie turi mažiau nei 3 hektarus. Jiems siūloma taikyti dvigubai mažesnę įmoką. Tai buvo suderinta diskutuojant su Žemės ūkio ministerija. Kokios nors finansinės naudos sveikatos draudimo sistema negauna, nes daliai apdraustųjų įmokos šiek tiek mažėja, daliai šiek tiek auga. Prašyčiau Seimo pritarti projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti. Pirmasis klausia gerbiamasis A.Matulas. Prašau.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, jūs, pateikdamas įstatymo projektą, paminėjote, kad skirtingos grupės moka skirtingus mokesčius ir kad teikiamo įstatymo tikslas – išspręsti šią problemą. Bet jūs pats matote, kad jūs iš esmės nesprendžiate tų problemų. Įstatymo projektas simboliškai apima tam tikras žmonių grupes ir visiškai neužsimenama, pavyzdžiui, apie tai, kas buvo rašyta ir žiniasklaidoje, ir ką būtina iš tikro spręsti. Sakykim, dėl užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie susimoka vienkartinį mokestį ir gauna lygiai tokias pat paslaugas kaip žmonės, kurie moka visus metus, t. y. mokytojai, medikai, inžinieriai, kad ir tie patys ūkininkai, jie gerokai daugiau sumoka, negu tie žmonės, kurie yra išvykę. Tai ar čia yra solidarumas?

Taip pat noriu paklausti, kur yra ta idėja, kuriai buvo pritarta Sveikatos reikalų komitete, kurią kėlė ir finansų ministras dėl atskiro sveikatos draudimo mokesčio? Dabar žmonės moka ir per „Sodrą“, per pajamų mokestį, ir iš esmės nežino, kiek jie sumoka, ir negali reikalauti tinkamų paslaugų.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikro jis yra labai esminis. Taip, teikiamas pasiūlymas reglamentuoja maždaug 50 tūkst. gyventojų mokesčius, juos suvienodina. Tai yra darbo pradžia. Jūsų antroji klausimo dalis – kada Seimą pasieks kardinalus įstatymas, keičiantis visas sveikatos draudimo įmokas, aš galėčiau taip atsakyti, kad turėtų būti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Šis klausimas yra parengtas ir turėtų būti svarstomas Valstybės strateginiame komitete. Jis rengtas bendradarbiaujant Finansų ministerijai, Sveikatos ministerijai, Socialinės apsaugos ministerijai. Mes tikimės, kad ministrų pritarimas bus, ir rudenį projektas jau turėtų pasiekti Seimą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis M.Žymantas. Prašau.

M.ŽYMANTAS (DPF). Gerbiamasis viceministre, kaip aš sakau, viceministrai keičiasi, bet ministro taip niekada ir nepamatome įstatymo pateikimo metu. Pirma klausimo dalis būtų tokia: ar buvo verta varginti Vyriausybę ir dabar Seimą dėl milijono, nes prieš tai buvo pateikta mano pataisa, ir tada suskaičiavote, kad nuostolis valstybei bus 20 milijonų? Nors dabar sumodeliavote visiškai kitaip ir išlošėte tiktai milijoną. Tai kurioje vietoje čia neatitikimas iš principo?

G.ČERNIAUSKAS. Aš minėjau, kad šiuo įstatymo pakeitimu nesiekiama tiesiogiai fiskalinių tikslų, nes iš esmės įmokos nėra didinamos. Tam tikra prasme tikėtina, kad galbūt po 3–4 metų įmokos padidės todėl, kad, supaprastinus įmokas, daugiau ir tvarkingiau žmonės jas pradės mokėti. Tikslas yra tiesiog sunorminti dabartinę sistemą, panaikinti nereikalingus skirtumus, kurie šiandien yra.

PIRMININKAS. Dėkojame. P.Gražulis. Gerbiamasis Petrai! Gerbiamasis Gražuli, jūs klausiate ar jau nebenorite? (Balsai salėje) Klausia gerbiamasis P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Aš neklausiu, ne.

PIRMININKAS. Nebeklausite? Gerai. Klausia gerbiamoji profesorė V.Čigriejienė. Prašau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš puikiai atsimenu, kai jūs buvote Vyriausybės patarėjas medicinos klausimais, jūs buvote įsipareigojęs dėl sveikatos draudimo, tačiau nieko nebuvo padaryta, Sveikatos komitetas atmetė. Dabar vėl siūlote, kad visos įmokos turi būti suvienodintos kaip gerais komunizmo laikais. Dėl atskiro sveikatos draudimo mokesčio nežinau, kaip čia bus. Man atrodo, dabar sujaukta visa sistema, jūs pateikėte neįtikinamai, ir tokiam jūsų pasiūlymui negalima pritarti. Ačiū.

G.ČERNIAUSKAS. Aš vis dėlto kviesčiau Seimo narius pritarti projektui, nes tai yra dabartinės teisinės bazės patobulinimas. Ir tai yra geresnė, skaidresnė tvarka negu šiandien galiojančiuose įstatymuose.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis K.Daukšys. Prašau.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš taip suprantu, kad rugsėjo mėnesį mes turėsime visą įstatymą, visą sveikatos draudimo pertvarkymą ir naują sveikatos draudimo mokestį. Jūs man pasakykite, ar jūs čia mums šį patobulinimą atnešate tam, kad mes užmirštume, jog ministerija neskaidriai nupirko automobilius, kad Vaistų kontrolės tarnybos vadovė susikompromitavo, kad yra daug kitų pažeidimų, kad galėtume svarstyti pataisas, kurios po pusės metų bus neaktualios. Aš nesuprantu, kam dirbti tą bergždžią darbą ir versti ant Seimo pečių tokius dalykus. Ar čia yra kokios nors kitos užmačios, pasakykite?

G.ČERNIAUSKAS. Vyriausybė mano, kad šis darbas bet kuriuo atveju nenueis perniek, nes tos grupės, kurios apimamos šiuo įstatymu, tai yra ūkininkai, žmonės, dirbantys pagal verslo leidimus, negali mokėti įmokų taip, kaip moka darbo santykius turintys žmonės. Manoma, tie pasiūlymai, kurie yra šiandien, nebus realizuoti rudenį ir jie turėtų ilgą laiką veikti kaip teisės norma.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, reikia ir sakyti, kad iš esmės jūs nieko nepakeičiate, tik pakeičiate bazę, t. y. nuo MMA pereinate prie kito vieneto, t. y. metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Jeigu numatoma, kad turi būti sistemiškai keičiama, tai galbūt Seimui nereikėtų primesti po trupinį trupinti įstatymų projektus.

Norėčiau paklausti iš esmės. Ar teisinga, pavyzdžiui, „prisirišti“ prie žemės ploto? Na, turbūt ne visada verslas ir pajamų sėkmė priklauso nuo žemės ploto. Kai kada žemės plotas, racionaliai panaudojamas, arba priklauso nuo jo derlingumo, pritaikius šiltnamius, duoda kitokias pajamas negu kur kas didesnis plotas, naudojamas kitoms kultūroms auginti.

Ar nemanote, gal apskritai reikėtų sistemą keisti, ir ji turėtų tapti teisingesnė, nes mes visi mokame mokesčius nuo gaunamų pajamų? Ačiū.

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Žemės 3 ha yra dabartinio įstatymo norma. Tai kompromisas tarp siekio apmokestinti pajamas ir kaip nors panaudoti natūrinius mato vienetus žemės ūkio sektoriuje, kuriame pajamas gana sunku išryškinti ir atskirti, kiek kas uždirba. Tolimos perspektyvos požiūriu visiškai tikėtina, kad visi Lietuvos gyventojai, nesvarbu, kur jie dirbs, ar žemės ūkyje, ar pramonėje, ar teiks paslaugas, bus apmokestinami pagal tą pačią bazę, bet tai labai ilgalaikės perspektyvos požiūriu. Tai yra lengvatinis apmokestinimas žemės ūkio darbuotojų, kompromisas, pasiektas Lietuvoje. Žemdirbiai šiandien nėra tokie pasiturintys, kad šią nuostatą būtų galima peržiūrėti iš esmės.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Matau, yra nuomonių už ir prieš. Gerbiamasis viceministre, galite atsisėsti. Nuomonė už – gerbiamasis A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nors ne viskas man patinka, ką pasiūlė, bet, gerbiamieji kolegos, svarbiausias dalykas – Lietuvėlė suskirstyta į tūkstančius gabaliukų ir kažkas gyvena kitų sąskaita. Taigi pagrindinis siūlymas – reikia daugiau mokėti norint ateiti reikalauti. Visiškai neseniai Kaimo reikalų komitete buvo pasitarimas, ūkininkai pagaliau prasitarė, kad jie nedrausti socialiniu draudimu, kad jie negauna normalaus sveikatos draudimo, bet jie nieko ir nemoka. Mūsų socialinis draudimas yra paremtas draudiminiu ir sveikatos draudiminiu principu. Man nepatinka, kad jiems vėl daromos išlygos. Bet daromas žingsnis į priekį ir visi verčiami mokėti šiek tiek daugiau, o ne taip, kad tas, kas dirba pagal darbo sutartis, moka keturis penkis kartus daugiau už tą, kuris turi privačių pajamų, dirba versle ar dar kur nors.

Jeigu mes visi norime gauti normalesnes paslaugas, tai paprasčiausiai, jeigu nebus didesnių įmokų, tos paslaugos bus blogesnės. Taigi šiuo atveju visiškai palaikau nors tokią kryptį, kokią pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. Mano galva, ir Sveikatos reikalų komitete, ir kitur svarstant reikėtų sugriežtinti. Tiek sveikatos draudime, tiek socialiniame draudime neturi būti išlygų jokioms grupėms, nes vienu ir kitu atveju šiandien kiti moka už jų gydymą ir už jų socialinį draudimą giminių esant tokiai sistemai, kas yra atleisti nuo mokesčių. Todėl aš pritariu pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamasis A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, buvau pasirengęs pritarti įstatymo projektui. Kadangi kalbama apie pinigus, siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, nes jiems lengviau pakviesti kitų ministerijų, žinybų ir mokesčių inspekcijos žmones, išsiaiškinti, kokios pajamos, kiek augs, kiek tam tikros grupės žmonių mokės didesnes įmokas. Bet viceministras aiškiai pasakė, kad šiuo metu Vyriausybės strateginiame komitete svarstomas sisteminis tų pačių straipsnių, to paties įstatymo projektas, kuris pasieks Seimą liepos mėnesį. Tai, kolegos, kam mes aukojam Seimo brangų laiką, jeigu šioje pavasario sesijoje nespėsime priimti šio įstatymo projekto, o liepos mėnesį ateis tų pačių straipsnių pataisos ir iš esmės reikės spręsti.

Iš tikrųjų kolega A.Sysas teisus, iš esmės reikia peržiūrėti visą įmokų sistemą. Geriausia, kas buvo pritarta ir mūsų komitete, ir finansų ministras, žinau, aktyviai pritarė, ir sveikatos ministras, bet kažkodėl nesprendžiama, turi būti suformuotas atskiras sveikatos mokestis ne per „Sodrą“, ne per pajamų mokestį, ir visi žinotų, kiek moka ir ko gali už tą įmoką reikalauti.

Manyčiau, šiandien svarstymas, pritarimas yra beprasmiškas, laukime liepos mėnesį sisteminių pataisų, išsamių pataisų. Dabar siūlyčiau grąžinti tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai yra tik pasiūlymas. Mes, matyt, vis tiek turėtume balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Nuomonės išsiskyrė. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Sveikatos draudimo įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XP-3050. Vyksta balsavimas. Vyksta balsavimas, gerbiamieji.

Už – 26, prieš – 7, susilaikė 25. Nepritarta.

Buvo pasiūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime pritarti šiam siūlymui? (Balsai salėje) Atmesti? Du variantai: atmesti arba grąžinti tobulinti. (Balsai salėje) Pirmasis buvo tobulinti, antrasis – atmesti.

Gerbiamieji, Statutas sako, tvarka yra nustatyta. Du pasiūlymai – alternatyvus balsavimas. Kas už įstatymo tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš, ir ginčai baigiasi. Prašom balsuoti. Tobulinti – „už“, atmesti – „prieš“. (Balsai salėje) Gerbiamasis Kęstuti, norėsite pasakyti repliką? Balsuojame.

Už – 44. Tobuliname.

Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaita

Darbotvarkės 2-6a klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas gerbiamasis Zenonas Vaigauskas. Kviečiu į tribūną. Ar užteks jums 15 minučių?

Z.VAIGAUSKAS. Pasistengsiu trumpiau.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Prašom.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėkoju už galimybę pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ataskaitą už 2007 metus.

Turiu pasakyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra institucija, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir tai suponuoja mums, sakykime, ypatingas teises organizuojant ir vykdant visus Lietuvoje esančius rinkimus (tai yra nustatyta įstatymuose), kurie atitiktų laisvų, demokratinių, sąžiningų rinkimų principus. Mūsų nuomone ir remiantis tarptautinių stebėtojų išvadomis, Lietuvoje tokie rinkimai ir vyksta. Nuo 1996 metų Lietuvoje rinkimai nėra stebimi. Ateityje, matyt, vis dėlto pas mus atvyks tarptautiniai stebėtojai, nes dabar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje yra didelės diskusijos apie tai, kad reikėtų stebėti rinkimus visose valstybėse be išimties. Galimas dalykas, kad tai bus daroma ir Lietuvoje per spalio mėnesio Seimo rinkimus, bent jau mes, Lietuva, esame nusiuntę prašymą, kad atvyktų stebėti mūsų rinkimų Lietuvoje.

Labai svarbu, kad rinkimų, mano manymu, pačią esmę nulemia šalies politinė kultūra, tradicijos. Turiu pasakyti, kad vertinant rinkimus iš didesnės perspektyvos, šiuo metu Lietuvoje padėtis, palyginti su 1992–1994 metais, labai pasikeitusi. Manau, kad mes ir Seimo nariai turi puikias galimybes, išvykę stebėti rinkimų kitose valstybėse, palyginti, kaip Lietuvoje vyksta rinkimai, ir matyti, kad tos problemos, kurias dar sprendžia jaunesnės demokratijos šalys, Lietuvoje 1996–1998 metais buvo išspręstos. Mes neturime atvejų, kad rinkimų komisijos nesąžiningai suskaičiuotų balsus ar būtų kokių nors kitokių rinkimų klastojimo būdų. Bet gyvenimas nepalieka be iššūkių, Lietuvoje didelė problema yra politinių kampanijų finansavimo skaidrumas, politinių kampanijų finansavimo reikalai. Jeigu, sakykime, kai kuriose valstybėse apie tai iš viso nekalbama, tai pas mus, mano manymu, tai yra darbas, dėl kurio ir Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla yra kritikuojama, ir Seime priimami labai svarbūs įstatymai (tas buvo ir šiandien padaryta dėl politinės reklamos), ir Vyriausiajai rinkimų komisijai yra labai nemažai rūpesčių.

Visos šios problemos yra išvardytos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ataskaitoje. Tikiuosi, kad Seimo nariai yra susipažinę su ta ataskaita. Galėčiau pasakyti, kad svarbiausias dalykas rinkimus organizuojant yra rinkimų komisijų sudarymo principai, pati rinkimų komisija iš ko sudaryta. Ji Lietuvoje sudaryta pagal gana sudėtingą principą: iš politinių partijų atstovų, taip pat iš teisininkų atstovų. Visi rinkimų komisijoje turi lygias teises ir lemia tai, kaip komisijos nariai sugeba pasinaudoti jiems įstatymo suteiktomis galimybėmis. Komisijos sprendimai yra priimami tik kolegialiai.

Dėl kito rinkimų instituto – stebėtojų turiu pasakyti, kad per savivaldybių rinkimus, per Seimo rinkimus mes turime stebėtojų beveik tiek pat, kiek ir komisijų narių. Stebėtojai pas mus turi aiškiai įstatyme apibrėžtas teises, sakyčiau, kad stebėtojų instituto įvedimas buvo labai svarbus, nes Lietuvoje rinkimų organizavimas, balsų skaičiavimas pasiekė normalesnę padėtį. Šiuo metu yra sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija, galbūt čia nelabai sėkminga ta situacija yra, kad ji sudaroma likus iki rinkimų nedaug laiko, bet tai susiję su tuo, kad anksčiau Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos buvo tik rinkimų organizavimas ir vykdymas. Kaip minėjau, nuo 1998 metų Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijos yra labai praplėstos – jai pavesta taip pat vykdyti politinių kampanijų priežiūrą, stebėti politinių partijų kandidatų veiklą ir skaičiuoti politinių partijų pinigus. Tai, sakyčiau, yra ypač sudėtingas uždavinys, vykdomas kartu su rinkimų organizavimu.

Na, ir trečioji Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcija – įvertinti rinkimus ir pagal tai priimti atitinkamus sprendimus. Paprastai mes turime pasakyti, kad daugeliu atvejų rinkimų apygardos rezultatus mums pateikia be didelių pastabų, visi klausimai yra išsprendžiami apygardų rinkimų komisijose. Turiu pasakyti, kad per rinkimus, kad jie vyktų sėkmingai, didžiausią darbą turbūt atlieka visuomenė: rinkimų stebėtojai, politinių partijų nariai rinkimų komisijose. Pastarųjų, kaip jau minėjau, dešimtys tūkstančių ir nuo jų darbo priklauso, kad rinkimai vyksta sklandžiai ir organizuotai.

Jeigu jūs leisite, aš norėčiau tuo savo pranešimą baigti, nes pagrindinės tezės yra detaliai išdėstytos raštu ir, man regis, būtų geriau atsakyti į klausimus. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Labai teisingas jūsų sprendimas, nes daug Seimo narių nori paklausti. Pirmasis klausia gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia kaip tik jūsų ataskaitoje yra toks skyrius apie balsavimą internetu ir yra pateikta informacija (kaip ir yra einama prieš traukinį šiek tiek, nors įstatymo ir nėra, yra atmestas, Seimas nepasisakė už balsavimo internetu įvedimą), kad vykdomi tam tikri pirkimai. Ar nemanote, kad viskas per anksti, nes iš esmės tos išlaidos gali būti nepateisintos? Tuo labiau kad kai kurios šalys nelabai teigiamai žiūri į tą balsavimą internetu. Kodėl yra vykdomi kai kurie pirkimai?

Z.VAIGAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų balsavimo internetu dabar yra tam tikras dvilypumas. Yra Seimo patvirtinta balsavimo internetu koncepcija, kurioje numatyta, kad tie darbai turėtų būti vykdomi, ir Vyriausybei duoti Seimo pavedimai, kad būtų tam balsavimui internetu pasirengta ir jis būtų įdiegtas Lietuvoje. Taip pat Seimas du kartus yra atsisakęs priimti įstatymo pataisas, kurios palaikytų balsavimo internetu įdiegimą. Manyčiau, problema čia yra ta, kad mes galbūt esame pasiekę dėl balsavimo internetu tą įsitikinimą ir sutarimą, kad dėl techninio saugumo mes galime garantuoti balsavimą internetu, bet aš pasakyčiau, kad yra kita problema – socialinio saugumo. Šiuo metu būtų dar trečia – rinkėjų papirkimas, balsavimo internetu panaudojimas visiškai ne pagal tą paskirtį, kaip įsivaizduojama (kažkas panašaus vyko dėl balsavimo paštu), kad paplistų korupcija ir balsavimas internetu taptų negalimas.

Manyčiau, kad šioje srityje yra nepakankamai padaryta, nepakankamai panaudota įvairių galimybių, kokias galima įsivaizduoti dėl balsavimo internetu, bet patį balsavimą internetu, aš įsivaizduoju, gali įvesti tik Seimas, priimdamas įstatymą, jeigu pritars, kad tam balsavimui internetu yra visiškai tinkamai pasirengta. Tai yra tokia problema, kurią žmonijai tenka nuolat spręsti. Galiu pasakyti kad yra įvairių nuomonių dėl balsavimo internetu, nes tai yra didelis iššūkis valstybei. Kol kas tik Estija turi visavertį, teisišką balsavimą internetu per jų rinkimus. Kitose valstybėse daromi įvairūs eksperimentai, tie eksperimentai daugiau ar mažiau pasiteisina. Iš mūsų kaimynių, kiek žinau, lenkai tai svarsto, artimiausiu metu nori įsivesti balsavimą internetu, latviai iš pradžių svarstė, dabar atidėjo.

Kaip balsavimas internetu plėtosis, manau, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Visų pirma priklauso nuo paties rinkėjo sąmonės, kad rinkėjas mato balsuodamas internetu kitaip, negu balsuodamas paštu, pats turi garantuoti savo slapto balsavimo sąlygas. Mes turime pasitikėti rinkėju, kad jis balsuoja slapta ir nepanaudoja tų balsavimo internetu sąlygų parduoti kam nors balsą. Manau, mes palengva prie to pasitikėjimo mūsų piliečiais einame, nes yra didžiulis spaudimas – apklausos rodo, kad 82 % rinkėjų norėtų balsuoti internetu. Aš linkęs manyti, kad dėl balsavimo internetu, ko gero, ir Seimo narių požiūris pasikeis, ko gero, jis bus įvestas. Jūs Seimo salėje, nepaisydami visokiausių techninių sutrikimų, naudojatės balsavimu internetu darbo vietoje, manau, kad tai yra labai priimtina jums priemonė. Ar mūsų rinkėjams ta priemonė priimtina, manau, tai priklauso nuo to, kaip seksis įdiegti tą balsavimą internetu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis P.Auštrevičius. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamasis A.Kubilius. Linkiu sėkmės.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Su vienu posėdžio pirmininku pradedu, su kitu pabaigsiu.

Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau padaryti galbūt pastabą, kad nebūtų, ko gero, visai korektiška lyginti Lietuvą su kitomis valstybėmis. Ypač tomis, kurių jauna demokratija, nėra įsitvirtinusios demokratinės procedūros ir panašiai. Mes jau mokome kitus, o patys turime tobulėti savaime. Noriu jums užduoti klausimą dėl politinių kampanijų priežiūros. Ar, jūsų manymu, politinių kampanijų priežiūra Lietuvoje yra jau tokia, kad mes galime pasigirti ir nusiraminti, tiesiog stebėti kampanijas, būdami įsitikinę, kad jos vyksta normaliai? Ir antras mano klausimas yra susijęs su pasirengimu išankstiniams balsavimams. 2007 metų savivaldos rinkimai, deja, parodė, kad buvo blogas pasirengimas ir iš tikrųjų buvo neįvertinta piliečių susidomėjimas ir poreikis išankstinio balsavimo vietomis ir apskritai jų techniniu įrengimu. Kaip jūs tai vertinate?

Z.VAIGAUSKAS. Dėl politinių kampanijų priežiūros. Aš tiktai pasakysiu, kad mes jaučiame didelį nepasitenkinimą, kokia ta priežiūra yra, reikalaujame didesnio griežtumo negu yra. Yra taip pat kai kurių, sakykim, politinių kampanijų dalyvių nuomonių, kad mes esame labai stipriai viską reglamentavę. Jeigu palygintume su mūsų kaimyninėm valstybėm, tai, sakykim, Lietuvoje pagal tuos visus reikalavimus yra turbūt gana gausiai nustatyta įvairių priemonių ir kai kurios iš jų veikia. Sakykim, keliamos ir tiriamos bylos, skelbiami politinių kampanijų stebėsenos rezultatai, partijos viešina savo ataskaitą. Galiu pasakyti, pavyzdžiui, Estijoje laikoma, kad politinės partijos rinkimams gali išleisti pinigų tiek, kiek jos surenka, ir niekas tų pinigų nekontroliuoja. Estai neseniai svarstė, ar kaip tik reikia daryti įstatymo pakeitimus, bet jie laiko, kad dėl to padaroma dar nedidelė žala, ir nereikia daryti.

Iš principo vertinant priežiūrą, mes turime reikalų su politinėmis partijomis. Su garbingais, mano supratimu, žmonėmis, kuriems yra patikima valdžia. Patikimas visos Lietuvos likimas. Bet jeigu yra nesutarimų, tai, matyt, juos ir negarbingo elgesio dalykus reikėtų spręsti ne tik įstatymais, bet taip pat ir politinių partijų susitarimais, kad partijos, jeigu priima įstatymus, ieškotų būdų, kaip jų laikytis. Manyčiau, kad mes šituo keliu labiau turėtume eiti, nes vien labai didelis kontrolės įvedimas padaro patį balsavimo procesą nelabai smagų, kaip yra padaryta su išankstiniu balsavimu. Seimas atsisakė balsavimo paštu (balsuoti paštu yra 900 paštų skyrių), vietoj to įsteigė 60 vietų balsuoti iš anksto tiems rinkėjams, kuriems būtinai reikia. Galiu pasakyti, kad didžiojoje dalyje Lietuvos savivaldybių tas balsavimas iš anksto vyko labai normaliai, bet mes turėjome keletą savivaldybių, kur, matyt, pagal seną paprotį girtuoklius veždavo į paštą, o dabar atvežė į savivaldybes. Ten ir kvapai buvo, ir skundai, ir taip toliau. Tai sukėlė gana didelę sumaištį. Aišku, sakykim, tokiam Vilniui, pusę milijono rinkėjų, balsuoti per dvi vietas Vilniaus rajono savivaldybėje, Vilniaus miesto savivaldybėje yra mažai, nors apygardų komisijos darė viską, kad galėtų balsuoti. Bet iš principo, sakykim, Seimas, pakeisdamas įstatymą, įvesdamas balsavimą iš anksto, labai sumažino rinkėjų galimybes, kad jie galėtų balsuoti iš anksto laisvai. Liko tik tiems, kuriems būtinai reikia, nes mes buvome pasiekę 7 %, keli šimtai tūkstančių rinkėjų per tas keliasdešimt vietų labai sunkiai gali balsuoti. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Klausia B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl politinės reklamos apribojimo, to, kas šiandien buvo priimta. Jūs truputį užsiminėte, kad tai jums papildomas galvos skausmas, tai galbūt pasakykite, koks tas vis dėlto papildomas galvos skausmas ir ką jūs numatę papildomai padaryti šiuo klausimu? Ar kokį nors sisteminį metodą jūs ketinate įdiegti, ar paprasčiausiai, kaip anksčiau būdavo, lauksite įvairių skundų ir po to juos tyrinėsite? Labai ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Ačiū už klausimą. Ne, šis klausimas kaip tik sprendžiamas kita linkme, ne tiek apribojant, bet paliekant Vyriausiajai rinkimų komisijai pirkti laiką iš Lietuvos radijo ir televizijos, komercinių. Tam yra skiriama 2 mln. litų. Tai, mano supratimu, labai nedaug pinigų. Televizija, radijas galėjo tikėtis kur kas daugiau iš to, bet esmė ta, kad labai sumažinamas srautas pinigų, kurie iš politikų eina politinei reklamai į radiją ir televiziją. Mūsų paskaičiavimu, turbūt per šiuos Seimo rinkimus jie būtų uždirbę daugiau nei 20 mln. Lt, bent tiek būtų deklaruota.

Mano galva, Seimas priėmė labai teisingą sprendimą, tai padarė ir kitos valstybės, sumažinti politikams reikalingų politinei reklamai pinigų, kad iš esmės būtų pakirsta politinė korupcija. Nes politikai yra priversti ieškoti pinigų, ieškoti rėmėjų ir po to, deja, paaiškėja, kad tiems rėmėjams reikia atidirbti. Tai sukelia didžiulį nepasitikėjimą politikais ir griauna jų autoritetą. Šiuo atveju, manau, Seimas nuėjo tuo pačiu keliu, kaip yra nuėjusi Anglijos rinkimų sistema, dar kai kurių kitų valstybių rinkimų sistemos. O mes turėtume padaryti vieną pagrindinį darbą – su radijo ir televizijos atstovais susitarti, kaip padalyti, kaip iš jų pirkti eterio laiką. Mes dar nesame pradėję tų derybų, bet iš visų požymių, kaip jie dabar reaguoja į tai, kad Seimas priėmė tokį įstatymą, pavyks sutarti, kaip vykdyti viešuosius pirkimus, kad visos komercinės televizijos būtų patenkintos. Man sunku prognozuoti, kaip ateityje šis įstatymas vystysis, galimas dalykas, kaip ir kai kuriose valstybėse, Lietuvoje bus uždrausta politikams mokėti pinigus radijui, televizijai ir galbūt internetui, kai interneto svarbieji portalai prilyginami pagal pelną radijo kanalams, o jie turės tam tikrą laiką transliuoti. Bet aš manau, kad tai parodys ateitis.

PIRMININKAS. Klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano toks organizacinis klausimas būtų susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais. Ar užsienyje gyvenantys lietuviai liks „prikabinti“, paprastai kalbant, prie rinkimų apygardos Nr.1, ar jie bus išskaidyti? Ką planuojat daryti, nes jų skaičius padidėjo ir gali viršyti skaičių net tų rinkėjų, gyvenančių Naujamiesčio apygardoje. Su tuo susijęs antras. Ar jūsų komisija tikslins rinkimų apygardų ribas ir kada tai planuojate daryti, jeigu tikslinsite?

Z.VAIGAUSKAS. Labai dėkui už klausimus. Taip, jie liks pirmoje apygardoje. Kur balsuoja užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, sprendžia Seimas, ne Vyriausioji rinkimų komisija. Buvo parengta atitinkama pataisa, bet Seimas nusprendė, kad nereikėtų sudaryti atskiros rinkimų apygardos ir liko esama tvarka.

Dabar dėl naujų rinkimų apygardų ribų tikslinimo. Mes jau nustatėme, kad Lietuvoje yra keletas rinkimų apygardų, kurių ribos neatitinka rinkėjų skaičiaus dėl migracijos, įstatymo reikalavimų keitimosi, ir mes turėsime keisti tų apygardų ribas. Tokių rinkimų apygardų yra apie 7–8. Aš galėčiau jas vardyti, bet… Čia yra Vilniuje, Plungėje ir Kelmėje, man regis, reikia peržiūrėti apylinkes, Vilkaviškyje, Šakiuose ir Kaune Centro apygarda liko labai maža. (Balsai salėje) Įstatymas numato, kad mes tai padarytume likus 110 dienų iki rinkimų, labai greitu laiku.

PIRMININKAS. Klausia J.Zinkevičiūtė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau jūsų paklausti, ar planuojate, o gal jau peržiūrėjote Vilnius miesto mikrorajonų gyventojų skaičių, nes iš tikrųjų atsirado labai daug gyvenamųjų namų, ypač Salininkų gyvenvietė išsiplėtė, Pavilnio visiškai nauja. Ar yra pakeitimų, nes aiškiai pagal įstatymą žmonių skaičius bus didesnis? Ką planuojat daryti, galbūt planuojate atskirti Naująją Vilnią, Pavilnį į vieną apygardą, o Naujininkus, Salininkus ir, sakykim, čigonų taborą į kitą? Tai viena.

Ar buvo pasitaikę jūsų, kaip pirmininko, praktikoje, kad asmuo, prieš eidamas į Seimo narius ir teikdamas jums savo dokumentus, yra padaręs iš tikrųjų tam tikrus procesinius pažeidimus ir jis buvo išmestas iš rinkimų kampanijos arba pašalintas? Ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Gerai, dėl pirmojo klausimo. Mes iš Vilniaus miesto, rodos, vakar gavome pranešimą, kaip jie norėtų pakeisti rinkimų apylinkės ribas, nes čia yra ilgas darbas. Mes iš gyventojų registro surinkome visų piliečių adresus, perdavėme savivaldybėms, ten specialios kompiuterinės programos, jie tikrino, kad neliktų nė vienos gatvės, neįrašytos į rinkimų apygardą, tikrino visus adresus, tas darbas kompiuteriniu lygmeniu yra padarytas. Dabar pagal kompiuterinius duomenis turėtų būti parengtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo projektas ir mes turėtume patvirtinti naujas apylinkių ribas. Yra tokių rinkimų apylinkių, man regis, daugiau nei trys dešimtys, kur pavadinimai keičiasi, būstinės. Tai čia yra kasdieninis darbas. Vilniaus mieste taip pat.

Dėl apygardų ribų čia kitas klausimas, nes apygardos sudaromos prijungiant po vieną kitą apylinkę. Vienas iš variantų, kad mes ketiname patikslinti būtent Naujosios Vilnios apygardos ribas. Bet ten turėtų eiti dar per 2 ar 3 apygardas, nes neužtenka tvirtinti vien Vilniaus ribas. Aš manau, kad naujos sudėties komisija (dabar yra rengiami projektai) turėtų tuos dalykus spręsti.

Ar yra Vyriausioji rinkimų komisija neregistravusi kandidatų dėl įvairių procedūrinių pažeidimų? Deja, turiu pasakyti, kad tai yra tekę daryti, mes ir teismuose dėl to buvo daug bylų. Sakysime, savivaldybių rinkimai. Didžiausia bėda buvo nuslėptas teistumas, netinkama gyvenamoji vieta, vienoj savivaldybėj deklaravo per 200 žmonių turėję teistumą, 200 žmonių, nedeklaravusių gyvenamosios vietos. Buvo ir kitokių pažeidimų, net labai unikalių. Viena partija per praėjusius Seimo rinkimus kėlė kandidatą su išlyga. Mūsų nuomone, pagal įstatymą to nebuvo galima daryti, ir teismas palaikė mūsų sprendimą. Kandidatas liko labai nelaimingas. Dėl teismų praktikos reikėtų atskirai kalbėti, nes labai daug Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų nagrinėjama teismuose ir didžiąją dalį teismas palieka galioja. O tos bylos, kurias mes pralaimime, sprendžiamos mums labai nenaudinga linkme.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Čigriejienė. Tai faktiškai paskutinis klausimas, nes laikas, skirtas klausimams, baigėsi.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto aš iš jūsų noriu konkretumo. Kada jūs peržiūrėsite apygardų ribas? Didžiuosiuose miestuose, tarp jų ir Kaune, tos apygardos yra labai nelygios. Ir kokių sankcijų imsitės dėl nusižengimų priešrinkiminės ir rinkiminės kampanijos metu? Ačiū.

Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamoji Seimo nare, dėl apygardų ribų galiu pasakyti, įstatyme yra nustatytas konkretus terminas, ir tikrai Vyriausioji rinkimų komisija negali šito termino pažeisti, tai turėtų išlaikyti. Dabar kol kas yra rengiamas sprendimo projektas ir mes tuos projektus nagrinėjame.

Kokių imsimės sankcijų dėl pažeidimų? Mums įstatymas numato sankcijas kai kuriose vietose griežtesnes, kai kuriose mažiau griežtas, bet ne pati Vyriausioji rinkimų komisija taiko sankcijas, pavyzdžiui, dėl administracinių teisės pažeidimų. Komisijos nariai gali surašyti, taip pat kiekvienos iš čia esančių partijų atstovas gali surašyti sprendimą patraukti kokį nors asmenį arba net partijos pirmininką administracinėn atsakomybėn, ir teismas tai nagrinėja. Vyriausioji rinkimų komisija pati gali priiminėti truputį kitokio pobūdžio sprendimus, pripažindama rinkimų rezultatus negaliojančiais, dėl dotacijų ir panašiai. Labai svarbu, tą gali padaryti ir apygardų rinkimų komisijos nariai, priimti sprendimus, mes galime apmokyti, kaip surašyti tuos administracinių teisės pažeidimų protokolus, duoti bendrą toną, kokie dalykai turi būti nurodomi protokole, kad jie būtų surašomi esant tik pagrįstiems dalykams. Vyriausioji rinkimų komisija yra surašiusi ir laikraščių redaktoriams administracinių teisės pažeidimų protokolų, teismai yra skyrę baudų, aš ataskaitoje esu apie tai šiek tiek užsiminęs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimai baigėsi, dėkojame pranešėjui.

Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-3150 (pateikimas)

Dabar kviečiu į tribūną J.Jagminą pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“. Mūsų darbotvarkės 2-6b klausimas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas birželio 4 d. posėdyje išklausęs komisijos pirmininko pranešimą dėl ataskaitoje išdėstytos 2007 metų komisijos veiklos, kurios svarbus momentas buvo pasirengti, organizuoti ir įgyvendinti 2007 m. vasario 25 d. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus, diskutavo ir dėl parengtinės Seimo rinkimų organizavimo veiklos, naujų Seimo ką tik priimtų rinkimų įstatymų pakeitimo aspektų ir jų įgyvendinimo ypatumų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas informavo komitetą apie aktualius įvyksiančių Seimo rinkimų įgyvendinimo klausimus.

Prieš apsispręsdami dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitos, mes komitete atsakingai aptarėme ir kai kuriuos kitus ataskaitoje nepažymėtus, su rinkimų organizavimu susijusius klausimus: apygardų, apylinkių rinkimų komisijų darbo sąlygų, rinkimų organizavimo techninės kultūros klausimus, ir nusprendėme, kad šie klausimai sprendžiami ir reguliuojami darbo tvarka, nes ir organizacinių priemonių rinkimų komisija turi gana daug.

Komitetas, pritardamas Vyriausiosios rinkimų komisijos ataskaitai, nusprendė iki liepos 1 d. išklausyti Vyriausiosios rinkimų komisijos informaciją dėl rinkimų organizavimo svarbiausių darbų. Vyriausioji rinkimų komisija yra įpareigota parengti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, kaip turi būti tiriami ir vertinami rinkėjų papirkimo faktai, kandidato pasižadėjimo laikytis draudimo papirkti rinkėjus rinkimų kampanijos metu forma, kaip apygardų rinkimų komisijos atliks politinės reklamos viešo skleidimo stebėseną ir rinks duomenis apie politinę reklamą, ir kitokias priemones, reikalingas sklandžiam ir skaidriam rinkimų organizavimui. Komitete bus dar kartą išklausomas svarbiausių darbų aprašas.

Komitetas priėmė sprendimą pritarti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaitai ir Seimo nutarimo projektui. Už balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 1 komiteto narys. Prašau Seimo pritarti komiteto teikiamam nutarimo projektui „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 metų veiklos ataskaitos“ ir svarstyti jį po pateikimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, trys Seimo nariai nori paklausti. P.Auštrevičius – pirmasis.

P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tiesiog stebiuosi, nenustoju stebėtis tuo, kad jūsų nutarimo projektas toks trumpas: tiesiog pritarti nematant jokių priežasčių ar sričių, ar reikalų, kurie galėtų arba turėtų pasikeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe. Ar iš tikrųjų jūs esate šimtu procentų patenkinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla ir nematote galimybės arba reikalo pagerinti jos veiklą? Ačiū.

J.JAGMINAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia komiteto nutarimas ir turi būti trumpas, jis toks ir yra. Antra, jeigu jūs įdėmiai klausėtės mano pristatymo, tai aš kaip tik ir sakiau, kad komitete buvo aptarta daug klausimų, ir iki liepos 1 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas pateiks visus svarbiausius darbus, ką dar reikia padaryti. Čia galima ilgai kalbėti, kas buvo komitete apžvelgta, – tai ir savivaldybių tarybų rinkimų apžvalga, ir pasiūlymai dėl Rinkimų įstatymo pakeitimo, ir rinkimų informacinės sistemos, ir balsavimo internetu, ir aktualūs teisinio reglamentavimo klausimai. Visi tie klausimai buvo aptarti, bet į nutarimą, aš manau, nebūtina juos visus surašyti.

PIRMININKAS. K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe trūkumų yra daug, ir jūs patys tai pastebėjote ir per savivaldybių rinkimus, ir kitais atvejais, ypač kada atsitinka vieni ar kiti dalykai, bet šiandien nei iš jūsų nutarimo, nei iš VRK ataskaitos aš nesupratau, kokia pozicija pačioje VRK. Ar jie yra tik rinkimų organizatoriai, ar jie tik prižiūri rinkimų tvarką, ar jie gina besibalotiruojančius kandidatus, ar jie gina rinkėjus nuo kandidatų? Taip ir nesuprantama, kuo vis dėlto užsiima VRK. Man atrodo, kad „ni ryba, ni miasa“, kaip rusai sako. Ar jūs galėtumėte šitą patvirtinti, ar ne?

J.JAGMINAS. Ačiū už klausimą. Man labai liūdna, kad jūs nesupratote, ką veikia Vyriausioji rinkimų komisija. Iš tikrųjų reikėtų pasiskaityti dokumentus, kuriuose labai aiškiai apibrėžta, ką turi veikti Vyriausioji rinkimų komisija ir už ką ji atsako. Mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai žino, ką turi veikti Vyriausioji rinkimų komisija, aš labai apgailestauju, kad jūs to nežinote.

PIRMININKAS. A.Kašėta.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi aš tikrai žinau, ką turi vykdyti Vyriausioji rinkimų komisija, jums labai konkretus klausimas. Ar jūs tikrai manote, kad 2004 metais Vyriausioji rinkimų komisija vykdė išsamią ir rezultatyvią rinkimų kampanijos stebėseną? Ar jūs tikrai manote, kad buvo sukurta veiksminga bei skaidri politinių partijų, politinių kampanijų finansavimo kontrolė, kad buvo tinkamai reaguota į informaciją apie rinkimų įstatymų pažeidimus, kad tikrai užtikrino tinkamą apygardų komisijų darbą per savivaldos rinkimus ir užtikrino kokybišką duomenų bazių, kuriose buvo kaupiami duomenys apie politinių kampanijų dalyvių pajamas ir išlaidas, veiklą? Ar jūs užtikrinate, kad tikrai viskas buvo gerai?

J.JAGMINAS. Dėkoju už klausimą. Man neduota teisė šiandien užtikrinti arba ko nors neužtikrinti. Antra vertus, noriu pasakyti, kad, kaip ir visų komisijų veikloje, be abejo, buvo trūkumų ir komitete svarstant apie tai buvo kalbėta. Dėl to ir buvo nustatyta, kad iki liepos 1 dienos Vyriausioji rinkimų komisija, kaip aš ir minėjau, pateiks svarbiausių darbų planą. Svarbiausius darbus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Visi klausimai. Dabar turime apsispręsti, ar pritariame po pateikimo. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nematau dėl motyvų. Prašom apsispręsti balsuojant, ar pritariame po pateikimo.

Už – 31, prieš – 1, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, yra numatyta, kad pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti šioje sesijoje. Jeigu galime taip sutarti, iki liepos 6 dienos. Tai tuo bendru sutarimu baigtume šį klausimą.

Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3133. Prezidento valstybinės rentos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3134. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3135. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3136. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3137. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3138 (pateikimas)

Toliau 2-7a, 2-7b ir visas blokas iki pat 2-7f. Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir daugelis kitų su tuo susijusių klausimų. Pateikimo stadija. Pranešėjas Povilas Vytautas Žiūkas. Prašom. Gal vienu ypu pristatykite visus klausimus, šiek tiek daugiau laiko duosime…

P.V.ŽIŪKAS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu jūs neprieštarausite, kadangi visi įstatymai yra susiję, tiksliau, yra tik lydintieji, aš pristatysiu visus kaip vieną bloką.

PIRMININKAS. Prašom.

P.V.ŽIŪKAS. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusius Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos, Valstybino socialinio draudimo, Nedarbo socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo pensijų, Sveikatos draudimo įstatymų tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymų projektus, kuriuose yra suderintos su Respublikos Prezidento įstatymo projektu susijusios nuostatos.

Šio projekto tikslas – nustatyti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos veiklos teisinius pagrindus, bet svarbiausia – Prezidento ir jo šeimos narių materialines ir socialines garantijas, Lietuvos Respublikos Prezidento, jo sutuoktinio garantijas žūties ar sužalojimo, einant pareigas, atveju, jų sveikatos draudimą, apsaugą, apmokėjimą ligos atveju ir panašiai. Taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentui valstybinę rentą ar Respublikos Prezidento valstybinę našlių ar našlaičių rentą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto moka Respublikos Prezidento kanceliarija, o ne taip, kaip yra šiuo metu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kadangi šiuo metu galiojantis Respublikos Prezidento įstatymas buvo priimtas dar 1993 metais, tai jo forma ir struktūra neatitiko teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu patvirtintų Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijose nustatytų reikalavimų, todėl pakeitimu buvo siūloma pakeisti nemažai įstatymo straipsnių. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, tačiau iš esmės nekeičiant principinių nuostatų arba principinių straipsnių.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės, į kurią įėjo Teisingumo, Socialinės apsaugos, Vidaus reikalų ministerijų atstovai, taip pat prezidentūros atstovai. Darbo grupė pateikė šį projektą. Pagrindinis dalykas, kodėl iškilo poreikis parengtį šį projektą, yra tai, kad tada, kai buvo svarstomas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas, jo pakeitimai, buvo siūloma Lietuvos Respublikos Prezidentui taikyti privalomąjį draudimą dėl visų socialinio draudimo garantijų – pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, sveikatos ir nelaimingų atsitikimų. Tačiau darbo grupė, apsvarsčiusi įvairias aplinkybes, nusprendė, kad įvertinant, jog Respublikos Prezidento, kaip valstybės atstovo, statusas yra išskirtinis, apsispręsta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento socialinės garantijos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, o ne Socialinio draudimo įstatyme, atitinkamai suderinant jį su kitais teisės aktais.

Įstatymo projekte nėra nuostatų dėl kasmetinių tikslinių atostogų, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato Lietuvos Respublikos Prezidento pavadavimo tais atvejais. Taigi ši nuostata yra tokia iš pagrindinių. Na, aš nežinau, ar detalizuoti, nes…

PIRMININKAS. Gal ačiū. Seimo nariai dar paklaus, o svarstymo metu išsiaiškinsime.

P.V.ŽIŪKAS. Nes detalizavimas yra palyginti labai aiškus. Jeigu kas neaišku, prašom paklausti.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Prašom. Dėl visų įstatymų projektų A.Sysas pirmasis.

A.SYSAS (LSDPF). Mano pirmas klausimas posėdžio pirmininkui. Kadangi čia yra visa krūva įstatymų, aš norėčiau paklausti bent tris klausimus.

PIRMININKAS. Prašom iš eilės po vieną.

A.SYSAS. Gerbiamasis viceministre, kodėl atsisakoma normalaus draudimo, o, pavyzdžiui, Prezidentui kaip socialinė garantija ligos atveju toliau mokamas atlyginimas? Kodėl nėra ligos ir motinystės draudimo nei Prezidentui, nei jo sutuoktiniui? Ar jūs manote, kad moteris negali būti prezidentė? Čia bus trys klausimai.

P.V.ŽIŪKAS. Ką noriu pasakyti? Visų pirma dėl ligos. Prezidentui nėra numatyta, kad ligos atveju jį kas nors pavaduoja ir būtų galima mokėti kokią nors ligos pašalpą. To neleidžia Konstitucija. Jeigu reiktų mokėti ligos pašalpą, ją reiktų riboti penkių draudžiamųjų pajamų dydžio suma, o tai sudarytų tik 7 tūkst. litų per mėnesį. Šiuo metu, kaip žinote, Prezidento atlyginimas yra apie 24 tūkstančiai litų. Vadinasi, ta pašalpa būtų tikrai labai maža. Todėl nustatant tai, kad vis dėlto Prezidentas yra ypatingas asmuo, buvo nuspręsta ligos atveju jam palikti garantijas pagal 16 straipsnį. Laikinai negalint eiti savo pareigų, jam toliau mokamas darbo užmokestis. Man atrodo, jeigu čia yra koks nors išskirtinumas, tai tokia pozityvi diskriminacija.

Dėl ligos ir motinystės atostogų. Ir mūsų, ir kitose šalyse Prezidento atostogos paprastai yra nereglamentuotos. Daugelyje šalių Prezidentas pats nusistato savo atostogų metą, ir apmokėjimas už atostogas iš tikrųjų yra nenumatytas.

Dėl ligos ir motinystės. Ligos ir motinystės visų pirma daugiau liečia Prezidento sutuoktinę. Kadangi jai yra mokama renta, tai ji, turėdama lėšų, gali draustis savarankiškai. O kadangi yra bendra užsienyje dirbančių diplomatų, statutinių asmenų, užsienyje dirbančių asmenų sutuoktinių draudimo sistema, tai irgi nėra numatoma drausti ligos ir motinystės draudimu. Jeigu Prezidento sutuoktinei būtų pradėta taikyti tokia draudimo rūšis, iš principo reiktų keisti visoms mano minėtoms grupėms galiojančius įstatymus, o tai vis dėlto yra gana daug asmenų. Kadangi jie palyginti gerai išlaikomi, gauna nemažus atlyginimus, tad laisvė draustis patiems yra.

PIRMININKAS. Toliau klausia A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, siūlomais įstatymų projektais jūs įteisinate arba siūlote įteisinti pirmosios ledi titulą, statusą kaip vien tik reprezentacinį. Kiek žinau, kitose šalyse vis dėlto tos pirmosios ledi stengiasi kiek įmanoma dirbti, mokėti tam tikrus mokesčius. Jūs siūlote apdrausti, kad tai būtų vien tik simbolinis statusas. Jeigu yra vyresnio amžiaus, pas mus sveikatos draudimu draudžia valstybė. Jeigu yra jaunesnė, tai kodėl negalėtų laisvu nuo reprezentacijos laiku padirbėti ir mokėti bent simbolinius mokesčius? Mes prieš tai svarstėme įstatymo projektą, kuriame siūlėme mažinti, o dabar, nors ir vienam žmogui, bet einame lengvatų keliu. Gal galite patikslinti, paaiškinti dar kartą, ar tai vis dėlto yra tas kelias?

P.V.ŽIŪKAS. Noriu pasakyti vieną dalyką. Jeigu Prezidento sutuoktinis nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir neturi draudžiamųjų pajamų, tokiu atveju jis yra draudžiamas. Jeigu jis dirba, jis moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas į Sveikatos draudimo fondą.

A.MATULAS. Kam dirbti, jeigu siūlote mokėti pusę algos, tai kas dirbs?

P.V.ŽIŪKAS. Žinote, karjera ir kiti dalykai.

PIRMININKAS. V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Ačiū. Mano klausimą paklausė A.Sysas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai buvo visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, ar galime visam paketui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar būtų norinčių kalbėti? Balsuoti? Gerai. Prašom dėl viso paketo. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už.

Už – 33, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.

Pagrindinis komitetas, kurį siūlome, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pirmajam papildomas Biudžeto ir finansų komitetas, paskutiniam – Biudžeto ir finansų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime sutarti? Pritarta. Siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje.

Gerbiamieji kolegos, sutaupę laiko peršokame prie 2-10 darbotvarkės klausimo, kurį aš ir pateiksiu. Toliau pirmininkaus Č.Juršėnas. Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo 5 ir 31¹ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2944 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės ir gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Kubilių, kuris pateiks Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektą Nr.XP-2944. Pateikimo stadija. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, tai labai trumpas įstatymo projektas, kurio idėja gimė paskatinus realiam gyvenimui ir šiandien Seime priėmus vieną svarbų sprendimą ir uždraudus partijų politinę reklamą vaizdo klipais televizijoje. Mano įsitikinimu, būtų labai svarbu žengti dar vieną žingsnį ir išspręsti dar vieną problemą, kuri Lietuvoje jau pasidarė chroniška. Tai yra ministerijų ir ministrų galimybė naudotis gana dideliais valstybės biudžeto pinigais reklamuojant savo veiklą, tariamai atspindint ministerijų veiklą, bet iš tikrųjų dažniausiai reklamuojant savo veiklą. Aš nenoriu minėti visų pavyzdžių, visi mes gerai žinome ir tą yra nagrinėjusi Tarnybinė etikos komisija. Galų gale pamename praeitų metų Kalėdas ir visuose laikraščiuose patalpintus didelius plakatus, tai buvo vadinamoji premjero pasirašyta Vyriausybės ataskaita, kurioje vienintelis dalykas, ką galėjome įžiūrėti, buvo gražūs paveiksliukai su vaikais, pensininkais ar dar kažkuo.

Tiesą sakant, nesu matęs tokių pavyzdžių Vakarų demokratinėse valstybėse, kad atskiros Vyriausybės žinybos, ministerijos ir jų vadovai naudotų valstybės pinigus. Neseniai teko lankytis Gruzijoje, stebėti rinkimus ir ten (…) pastovios misijos vienas iš priekaištų jų parengtame raporte apie rinkimų kampaniją buvo labai aiškus ir paprastas, t. y. kad Gruzijos valdžia naudojasi administraciniais resursais. Manau, jeigu mūsų rinkimus stebėtų ne tik Vyriausioji rinkimų komisija, bet ir kai kurios tarptautinės stebėtojų organizacijos, tai dėl šio punkto, kaip atskiros ministerijos naudoja pinigus savo lyderių propagandai, sulauktume pastabų.

Aš pasiūliau daryti pataisas Vyriausybės įstatyme. Dabar vadovaujamasi Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio nuostata, kad ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklapyje, o esant galimybei per kitas visuomenės informavimo priemones ir šiuo atveju naudojamasi valstybės biudžeto pinigais remiantis šiuo straipsniu. Siūlau straipsnį pakeisti, kad ministrai apie savo veiklą informuotų lygiai taip pat kaip ir Seimo nariai ar kiti politikai spaudos konferencijose. Jeigu jie pateikia įdomią žinią, tai spauda apie tai parašys, bet kad nenaudotų tam valstybės pinigų. Jeigu ministerija mano, kad reikia informuoti apie kokias nors jų patvirtintas nuostatas, teisines nuostatas, kurios yra svarbios gyventojams, tai tą turi daryti ministerijos sekretorius, net, jeigu reikia, perkant plotus žiniasklaidoje, bet kad valstybės pinigai nebūtų naudojami ministrų reklamai.

Čia susiduriame su keliomis problemomis. Iš tiesų tai yra ne tik valstybės lėšų švaistymas, bet yra ir kur kas gilesnis žiniasklaidos papirkimas. Visiškai akivaizdu, jeigu kuri nors ministerija išleidžia kelis milijonus pirkdama reklamos plotus, tai tuo atveju žiniasklaida labai atsargiai tokius ministrus vertina, kitaip sakant, kritiškai nevertina tokių ministrų, jeigu jie tampa jų užsakovais. Kita vertus, tai yra visiškai akivaizdi nelygybė. Ministrai gali naudoti milijonus, o partijos, kurios yra opozicijoje, arba tos, kurių nėra Seime, tų milijonų negali panaudoti.

Šiuo atžvilgiu siūlau pradėti svarstyti tokį sprendimą. Galbūt diskusijų metu kiltų minčių, kaip reikia ką nors pataisyti, bet manau, kad ateinant į karštesnį rinkimų kampanijos laikotarpį ir matant, kokia yra Lietuvoje patirtis, šias spragas turime panaikinti ir neleisti tam toliau tęstis.

PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmoji klausia I.Degutienė. Prašom, kolege.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, jeigu mes pritarsime pateiktai pataisai, ar nebus taip, kad ministrai apskritai neturės jokios galimybės nei kalbėti televizijoje, nei duoti interviu jokiam žurnalistui? Kitas dalykas. Jūs sakote, kad naudotųsi tik spaudos konferencijomis, tačiau dirbant ministru kartais būna tokia situacija, kai žurnalistai konkrečiai po Vyriausybės posėdžio klausia konkretaus klausimo ir ministras atsakinėja. Ar čia bus pažeidimas, ar nebus, ir ar nebus jie labai apriboti?

A.KUBILIUS. Čia nebus jokio pažeidimo. Apie tai negali būti net minčių. Esmė yra labai paprasta. Tokiam informavimui apie ministerijos ar ministro veiklą negali būti naudojamos valstybės biudžeto lėšos, ir viskas. Jeigu žurnalistai klausia, jeigu yra svarbus sprendimas, įdomus žurnalistams ir visuomenei, tai Dieve padėk. Lygiai taip, kaip klausia Seimo narių, ir visi mes skubame aiškinti, bet tam nenaudojame valstybės lėšų. Bėda yra ta, kad labai dažnai galimybė komunikuoti yra perkama už valstybės biudžeto pinigus.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Čigriejienė. Prašom, profesore.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai jūs esate tikras, kad tai užkirs kelią piktnaudžiauti? Netgi įvertinus Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, teisme laimimos bylos. Tai kaip tą suprasti?

A.KUBILIUS. Čia atskira tema. Aš manau, tikrai nenormalu, jeigu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai yra ginčijami teisme. Mano įsitikinimu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turėtų būti toks moralinis autoritetas, kurio sprendimų net ir nebūtų galima ginčyti. Aišku, gal teisininkai man pasakys, kad taip neįmanoma sureguliuoti, bet šiuo atžvilgiu iš tiesų mes atsiduriame keblioje padėtyje, ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos yra kebli padėtis. Bet aš kalbu apie visai kitą dalyką. Aš kalbu apie tai, kad jau įstatyme turime sureguliuoti taip, kad ministrai neturėtų galimybės naudoti valstybės biudžeto pinigų, tuo tapdami lyg ir privilegijuota klase visoje politinėje bendruomenėje, savo reklamos ir savo propagandos tikslams.

PIRMININKAS. Ačiū. V.Kamblevičius. Prašom, kolega. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Jūs labai teisingai paminėjote, kad ministerijų vadovai naudoja lėšas žiniasklaidai, bet ar jums neatrodo (aišku, gal čia ne visai į temą), ar ne per didelės jiems skirtos reprezentacinės išlaidos, kurias irgi panaudoja šiam tikslui?

A.KUBILIUS. Tai atskiras klausimas. Iš tikrųjų būtų galima ir tai svarstyti. Buvo tokių iniciatyvų. Aš, tiesą sakant, nežinau, kaip jos baigėsi. Atsimenu, kad kolega J.Razma bandė jas sumažinti, bet šiuo atveju siūlau spręsti esminį klausimą, t. y. kad ministrai, kaip politikai, lygiateisėmis sąlygomis turėtų dalyvauti su visa politine bendruomene (pozicijoje ar kur nors kitur esančia) toje žiniasklaidos terpėje pateikdami savo žinią. Negali būti taip, kad ministras kišenėje turi milijoną ir jis ir save, ir savo žinią praneša panaudodamas tą milijoną, o visi kiti verskitės per galvą, kaip jums išeina. Arba tokiu atveju, jeigu jau ministras turi milijoną, lygiai tiek turi turėti opozicija. Šiurkščiai tariant, šiam klausimui ginčyti lygiai tokį pat milijoną turėtų turėti.

Aišku, mes šiuo keliu negalime eiti, bet susitvarkyti, kad ministrai nespausdintų savo nuotraukų ir plakatų su vadinamąja ataskaita prieš rinkimus, tikrai šiuos dalykus turėtume išspręsti, nes tas pavyzdys, matome, yra užkrečiamas. Ir šiandien jau matome Vilniaus miesto gatvėse gražiai atrodantį Vilniaus miesto merą. (Balsai salėje) Kol kas ne, bet jeigu pradėsime nuo ministrų, tai prieisime ir prie merų. Negalima taip piktnaudžiauti suteiktomis galimybėmis, teisėmis ir žmonėms iš tikrųjų sudaryti vaizdą, kad jeigu jau tapai ministru ar meru, tai jūra iki kelių ir gali elgtis su valstybės ar savivaldos pinigais kaip nori.

PIRMININKAS. Ačiū. M.Žymantas. Prašom, kolega.

M.ŽYMANTAS (DPF). Mes ir kai ką kitą matom gražų, bet mano klausimas būtų toks. Jūs išbraukėte galimybę ministrui susitikti su gyventojais. Mano galva, ministras, bendraudamas su žmonėmis, kaip tik gali gauti pylos tiesiai iš žmogaus, o dabar jūs tą galimybę uždraudžiate. Seimo narys būna ir ministras, tai kaip tada bus?

A.KUBILIUS. Žinote, man tai pasirodė perteklinė norma. Jeigu reikia, ją galima palikti, bet, mano įsitikinimu, politiko tiesiog yra kasdienė duona bendrauti su rinkėjais. Ministras ar Seimo narys yra politikas, kuris tiesiog privalo bendrauti su rinkėjais. Tai dar sykį įrašyti į įstatymą ir įsivaizduoti, kad jeigu nebus įrašyta, tai jau ministras ir nebendraus su gyventojais, man kažkaip net į galvą neateina.

Aš manau, ši straipsnio dalis kalba apie tai, kokiu būdu ministras gali informuoti apie savo veiklą per žiniasklaidos priemones. Šioje vietoje aš ir siūlau tiesiog tiksliai apibrėžti, kad per žiniasklaidos priemones jis gali pranešti savo žinią lygiai taip pat kaip ir bet kuris kitas politikos dalyvis, t. y. per spaudos konferenciją ar, kaip klausė I.Degutienė, jeigu tiesiogiai žiniasklaida jam pateikia kokį nors klausimą, bet tam nenaudojant valstybės biudžeto pinigų.

O bendrauti su gyventojais. Mano įsitikinimu, to net nereikia rašyti į įstatymą. Jis privalo susitikti kasdien, kai tiktai turi tokių galimybių.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia V.Bukauskas. Prašom, kolega.

V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs iš dalies užsiminėte, kas susiję su savivalda, su merais. Mano klausimas būtų toks: ar nereikėtų pradėti iškart ne tiktai dėl ministerijų institucijų, bet ir dėl savivaldybių, ypač merų, nes šiandien mes matome, kaip meras, rengdamas ataskaitas ir gaudamas reprezentavimo išlaidas patvirtinant tarybą, tarybos… jie puikuojasi net ir valstybės deleguotomis funkcijomis, kad jie net ir automagistrales nutiesia, ir visa kita. Aš manyčiau, būtų logiška, kad tai ir ministrų, ir savivaldybių tarybų merų…

A.KUBILIUS. Aš tam tikrai pritarčiau, tik čia būtų kito, galbūt papildomo, įstatymo reikalas. Jeigu mes tai įrašytume į Savivaldos įstatymą, aš tikrai pritarčiau, nes matyti, kad ši liga, kaip čia pavadinti, ar pagunda, tikrai labai užkrečiama ir plinta vis į naujus kitus sluoksnius. Aš pritarčiau, jeigu pagrindinis komitetas, jeigu bus pritarta po pateikimo, imtųsi tokios iniciatyvos ir pateiktų dar ir Savivaldos įstatymo pataisas. Tai būtų labai racionalu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę! Aš, vadovaudamasis Statutu, turiu priminti, kad yra Teisės departamento išvada maždaug tokio pat dydžio kaip įstatymo projektas, ir paskutinis sakinys toks (gerbiamasis pranešėjau, gal reaguotumėte?): „Todėl diskutuotinas projekte siūlomų nuostatų teisinis pagrįstumas bei jų praktinis taikymas.“

A.KUBILIUS. Aš tik noriu pasakyti, kad visas sakinys skamba taip: „Be to, atsižvelgus į tai, kad informacija apie ministrą bei ministerijos veiklą yra vieša informacija, jos rinkimui ir skleidimui yra taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Todėl diskutuotinas projekte siūlomų nuostatų teisinis pagrįstumas bei jų praktinis taikymas.“ Aš tam visiškai pritariu. Jeigu ministrai naudotųsi tiktai Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir informuotų visuomenę pagal šį įstatymą, nebūtų jokių problemų. Bet jie pasinaudoja dar ir Reklamos įstatymu. Tai mes ir siūlome parašyti, kad ministrai neturėtų naudotis Reklamos įstatymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, matau, kad norite kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad iš principo idėja gal ir nebloga, bet ją įgyvendinti vis dėlto gali būti gana sudėtinga. Kaip vis dėlto atskirti, ar tai yra reklama, ar tai yra visuomenės informavimas? Šiuo atveju buvo paminėtas Vilniaus miesto meras, kuris kviečia miestiečius, nori žinoti jų nuomonę, kas turi nustatyti šilumos kainas – išrinkta miesto taryba ar paskirta Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Man atrodo, labai gerai, dabar vyksta internetinis balsavimas, apie 60 % žmonių pasisako, kad turi nustatyti miesto taryba, kurią žmonės išrinko, o ne paskirta Kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri vis dėlto atstovauja, mes matome, šilumininkams ir energetikos tiekėjams. Aš nematau, kad čia yra kokia nors reklama. Kaip tai atskirti?

Aš manau, vargu ar išspręs šis klausimas problemą, kurią nori išspręsti gerbiamasis Seimo vicepirmininkas A.Kubilius. Jeigu ji bus išspręsta ir pinigai nebus švaistomi savireklamai – aš už tokį įstatymą. Bet manau, kad politikai yra gana išradingi ir tai pateiks už valstybės pinigus kaip informaciją, o ne kaip reklamą.

Todėl balsuodamas už nelabai tikiu, kad vis dėlto bus galima apsisaugoti nuo tokių reklaminių klipų ir reklaminių vaizdų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kitą nuomonę pasakys M.Žymantas. Toliau pirmininkaus vėl A.Kubilius. Prašom.

M.ŽYMANTAS. Kaip reta, pritardamas P.Gražuliui manau, kad tikrai šios pataisos didelės naudos neduos, nes forma, kaip paskatinti žurnalistų susidomėjimą tam tikru klausimu, schemos yra aiškios, ir nelauktai gali atsirasti grūdų bendrovė, parėmusi televiziją, ir atsiras žemės ūkio ministrės gražūs klausimai ir atsakymai. Mano galva, čia daugiau yra kovos imitacija ir priešrinkiminių veiksmų dalis. Todėl kviečiu nepritarti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Prašom, kas pritaria po pateikimo, balsuoja už. Kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 25, prieš nėra, susilaikė 17. Taigi pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, numatyti komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Gerai. Ačiū.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir Įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2711(3). Atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir Įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2712(3)ES (pateikimas)

Dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu leisite, iš karto pradėsime svarstyti 2-13a ir 2-13b klausimus. Kadangi esame šiek tiek sutaupę laiko, tai ieškojome, kas galėtų būti tų klausimų iš mūsų darbotvarkės teikėjai. Niekas neprieštarauja, taigi kviečiu ministrą A.Paulauską pateikti 2-13a ir 2-13 b klausimus – Planuojamos ūkinės veiklos ir Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pataisymo įstatymų projektus. Prašom.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, šie įstatymai jau buvo pateikti, po to grąžinti, dabar šiek tiek patobulinti vėl teikiame jums pakartotinai.

Kaip buvo jums pateikta, pirmasis yra Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kai kuriuos jo straipsnius siūlome pakeisti. Šis įstatymo projektas teikiamas vykdant Vyriausybės programos vieną iš priemonių, kuri skamba taip: „Parengti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus siekiant tiksliau, aiškiau apibrėžti atliekų tvarkymo būdus.“ Šiuo įstatymo projektu yra siekiama, arba numatyta, kad privalomas pavojingų atliekų šalinimo veiklai… kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, kai vykdant pavojingų atliekų šalinimo veiklą šias atliekas planuojama deginti arba apdoroti cheminiu būdu ir šalinti atliekas pavojingų atliekų sąvartynuose, planuojant pavojingas atliekas tvarkyti kitais atliekų šalinimo ir naudojimo būdais. Tokiai veiklai numatyta taikyti atrankos procedūra, kurios metu nustatoma, ar dėl planuojamos veiklos reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Taip pat projekte numatyta nepavojingų atliekų šalinimo veikla. Kai kai kurias atliekas planuojama deginti ar apdoroti cheminiu būdu, naudoti energijai gauti, esant atliekų šalinimo įrenginių 100 tonų ir daugiau pajėgumui per parą, poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Planuojant nepavojingas atliekas tvarkyti visais kitais atliekų šalinimo būdais, taip pat šalinti nepavojingas atliekas ar apdoroti cheminiu būdu, kai įrenginių pajėgumas mažesnis kaip 100 tonų per parą, numatyta taikyti atrankos procedūrą, kurios metu nustatoma, ar dėl planuojamos veiklos reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Projekte taip pat nustatyti poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimo ir ataskaitos nagrinėjimo, sprendimų priėmimo terminai, kaip planuojamai ūkinei veiklai taikomos Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 metų konvencijos „Dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste“ nuostatos ir dėl to atliekamas planuojamas ūkinės veiklos aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame kontekste. Taip pat projektas papildytas sąvoka „sprendimas“. Projektas nesukels teisinių, finansinių ar kokių nors kitų pasekmių, tik kai kuriais atvejais palengvins šiuo metu taikomas poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl atliekų tvarkymo veiklos, aiškiau nusakys planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą. Taigi prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A.Endzinas.

A.ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto deginti 100 tonų per parą atliekų tai yra gana didelis kiekis. Palyginkim – apie 15 tūkst. gyventojų miestelį būtų galima aprūpinti šilumine energija. Ar šis skaičius yra koks nors normatyvinis, besiremiantis Europos teisės dokumentas, ar tiesiog kitais skaičiavimais remiantis pasirinkta tokia norma – 100 tonų atliekų utilizuojama deginimo būdu, tada privalomai reikia poveikio aplinkai studijos.

A.PAULAUSKAS. Galiu pasakyti arba atkreipti jūsų dėmesį, kad ir dabar galiojančiame įstatyme yra tokia nuostata – 100 tonų ir daugiau, tik ji kiek koreguojama ir pritaikoma nepavojingoms atliekoms šalinti. Štai dabar galiojanti skamba, kad „Statinių, įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ir naudoti deginant ar apdorojant cheminiu būdu, statymas ir įrengimas, kai įrenginių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą.“ Taigi įstatyme toks skaičius jau buvo įrašytas.

PIRMININKAS. A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministras beveik atsakė į mano klausimą. Aš norėjau paklausti, ar tik deginant, ar ir kitais būdais apdorojant taikomi šie reikalavimai dėl poveikio aplinkai? Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Pagal atliekų šalinimo arba atliekų tvarkymo strategiją deginimas yra paskutinė stadija atliekoms šalinti. Kaip jūs žinote, pagrindinė idėja yra, kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Prieš tai yra rūšiuojama, prieš tai yra perdirbama, prieš tai yra kompostuojama, biologiškai apdorojama ir kitokiais būdais bandoma tas atliekas perdirbti, panaudoti šiuolaikines technologijas ir gauti kokį nors vertingą produktą. Kai jau nieko kito nebegalima padaryti, tada gali būti deginama. Tai taip pat yra naudinga gaminant šilumos energiją ar elektros energiją. Toks būdas yra numatytas ir mūsų Energetikos strategijoje, kaip jūs žinote, ir pačioje Atliekų tvarkymo strategijoje. Mes manome, kad gali atsirasti tokių atliekoms deginti skirtų įrenginių, todėl reikia pasiruošti toms procedūroms.

PIRMININKAS. Ir J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nepavojingos atliekos yra deginamos šalyje, t. y. kur nors kokioje savivaldybėje? Kaip sekasi Vilniuje įgyvendinti, nes buvo triukšmas dėl pavojingų ar nepavojingų atliekų deginimo Vilniaus mieste?

A.PAULAUSKAS. Kol kas yra, kiek man žinoma, medicininių atliekų deginimas organizuojamas Vilniuje. Daugiau atliekų deginimo procesų nėra, tik diskutuojama apie buitinių arba kitur susidarančių atliekų deginimo įrenginių statybą. Kaip žinote, Vilniaus savivaldybė tą klausimą sprendžia, Klaipėdos savivaldybė irgi tokį klausimą kelia. Taigi šiuo metu tų klausimų yra svarstymo stadija, bet kol kas sprendimų nėra.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Projektai pateikti. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Galima bendru… L.Sabutis nori kalbėti prieš? Prašom. Nebenorite ar norite? (Balsai salėje)

L.SABUTIS (TSF). Ačiū, įjungėte. Tikrai pritariu, manau, niekas čia neabejoja. Tik labiau reikėtų akcentuoti įstatymo vykdymo kontrolę. Šiaip, manau, be jokių svarstymų galėtume neatidėliodami priimti tas pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Visos kalbos dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta po pateikimo.

Pagrindinis komitetas abiem projektams – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Niekas neprieštarauja. Ačiū. Tuo baigiame.

A.PAULAUSKAS. Dar kitas yra.

PIRMININKAS. Dar kitas? Aš maniau, kad jūs abu pateikėte, nes jie lyg ir susiję. Prašom.

A.PAULAUSKAS. Aš galbūt nepasakiau. Atliekų tvarkymo įstatymas yra kaip lydintis šitą pagrindinį įstatymą, jis taip pat yra dėl Vyriausybės programos… ir priemonės parengti… ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo pataisos ir Atliekų tvarkymo. Tiesiog jis yra papildantis ir leidžiantis šį pirmąjį įstatymą aiškiau taikyti.

PIRMININKAS. A.Skardžius nori klausti. Prašom. Nebenorite? Taigi, kolegos, nėra norinčių klausti. Dėl motyvų būtų norinčių kalbėti? Nematau. Gal irgi galime bendru sutarimu ir šį darbą užbaigti? Taigi užbaigėme ir šį kompleksinį klausimą išsprendėme.

Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3124 (pateikimas)

Grįžtame prie darbotvarkės 2-8 klausimo – Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Pateikimas. Teikia viceministras Algimantas Vakarinas.

A.VAKARINAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Paso įstatymo 2, 4, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į gyventojų prašymus, siūlymus. Įstatymo projekte numatoma, kad praradęs pasą pilietis apie tai turi pranešti bet kuriai įgaliotai institucijai, t. y. nebūtinai pagal savo gyvenamąją vietą. Taip pat numatoma, kad asmuo, radęs kito piliečio pasą, galės jį atiduoti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Įstatymo projektu patikslinama paso paskirtis, nurodant, kad pasas gali būti naudojamas ir Lietuvos Respublikoje. Dėl to iki šiol įstatyme buvo tam tikrų neaiškumų.

Siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad pase įrašomas ir paso numeris. Įstatymo projekte numatyta atsisakyti reikalavimo pateikiant dokumentus dėl paso išdavimo ar keitimo atsivežti piliečius iki vienų metų amžiaus į įgaliotą instituciją ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.

Įstatymo projektu numatoma, kad užsienyje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują pasą gali jam išsiųsti paštu ar kitu saugiu būdu. Pilietis apie paso gavimą privalės informuoti Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.

Taip pat siūloma įstatymo nuostatą dėl konsulinio mokesčio mokėjimo suderinti su Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymų nuostatomis. Įstatymo projektu numatoma nustatyti, kad dėl paso išdavimo ar keitimo užsienyje gyvenantis neveiksnus pilietis gali kreiptis į Lietuvos konsulinę įstaigą ar įgaliotą instituciją per savo globėją ar kitą teisėtą atstovą, o pilietis, kuris dėl fizinės negalios negali pats atvykti, per įgaliotą asmenį. Projekte taip pat numatyta, kad jeigu pilietis, gyvenantis ir Lietuvoje, ir užsienyje, dėl neveiksnumo ar fizinės negalios negali atvykti į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ar įgaliotą instituciją dėl dokumentų, dėl paso išdavimo ar keitimo pateikimo, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga ar įgaliota institucija turi įsitikinti šio piliečio tapatybe.

Projektas yra suderintas su Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijomis. Jam pritarta Vyriausybės pasitarime 2008 m. gegužės 19 dieną.

PIRMININKAS. Norinčių klausti yra šeši. J.Juozapaitis pirmasis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, rajone turime vieną pilietį, kuriam jau netoli 50 metų ir kuris neturi paso. Jis yra neveiksnus, neprisileidžia žmonių, nei svetimų, nei savų. Kaip įteisinti, kad gautų pasą? Nei nufotografuoti, nieko, negauna jokios pašalpos, gyvena iš to, kad atneša kas valgyti, taip ir laikosi. Motina mirė, jis liko prie brolio. Atskirai gyvena.

A.VAKARINAS. Šiaip turėtų būti nustatyta globa.

J.JUOZAPAITIS. Kokia įgaliota institucija turi įsitikinti piliečio tapatybe?

A.VAKARINAS. Turėtų būti nustatyta globa ir tai turėtų daryti prie savivaldybės esantis Socialinės globos skyrius. Priverstine tvarka turėtų būti nustatytas jam globėjas. Kai globėjas atsiranda, tada iš karto pagal šias įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas, be abejo, atsiranda tokia galimybė įsigyti pasą.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Saulis.

V.SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimą iškėlė vakar konkretus atvejis mano rinkimų apygardoje dėl pasų rašymo lietuviškais rašmenimis. Dabartiniu metu pasikeitus situacijai, kai kuriasi mišrios šeimos, pagal tautybę, pagal kitų valstybių… Mano toks atvejis. Mūsų lietuvaitė ištekėjo už amerikiečio, kurio pavardė Hendrixon, su raide x. Po vestuvių žmona irgi tapo Hendrixon, su raide x. Dabar jie nori trumpam išvykti vasaros atostogų į JAV, nepilnamečiam sūnui rašo vaiko kelionės pasą, įrašo lietuviškais rašmenimis – Hendrikson. Vaiko nepriima į lėktuvą, nes ne taip parašyta pavardė. Sako, čia ne jūsų vaikas. Parašyta ne tais rašmenimis. Gal jūs, gerbiamasis pranešėjau… Aš čia paminėjau tik tokį konkretų atvejį. Pažiūrėkite į tą Paso įstatymo straipsnį, kuriame parašyta, kad pasas išrašomas lietuviškais rašmenimis. Ar nereikėtų įrašyti – lotyniškais rašmenimis ar kaip nors kitaip? Žmonės jau susiduria su konkrečiomis problemomis. Konkretus atvejis iš vakar dienos susitikimo su žmonėmis Ačiū.

A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų komplikuotas klausimas. Aš turėčiau pasiaiškinti ir manau, kai bus svarstymo procedūra, mes tikrai galėsime atsakyti į šį dalyką. O jeigu iš tiesų ten bus problemų, be abejo, bus galima daryti ir įstatymo korektūras.

PIRMININKAS. A.Rimas.

A.RIMAS (LSDPF). Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai naujas pasas siunčiamas paštu ar kitu saugiu būdu keičiamas pasas piliečiui gavus naują pasą nepateikiamas. Jeigu būtų pritarta šiai nuostatai, jeigu pritars Seimo nariai, ar nesusidarys galimybė seną pasą panaudoti gal ir nusikalstamais tikslais. Juk, kaip suprantu, jis nebus pažymėtas, kad jau nebegalioja. Kaip žinome, lietuviškų pasų nelegaliais būdais siekia įsigyti nemažai Europos, ne Europos Sąjungos valstybių piliečių. Ar priimdami tokias nuostatas nesudarysime jiems galimybių lengviau nelegaliais būdais įsigyti pasus?

A.VAKARINAS. Dėkui už klausimą. Įsigaliojus naujam pasui, bet kokiu būdu prarasto ar, sakykime, pasibaigusio galioti senojo paso galiojimas automatiškai nutrūksta. Apie tai informuojamos visos konsulinės įstaigos ir įstatymo nustatyta tvarka kitos įstaigos.

PIRMININKAS. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia tikrai džiaugiuosi, kad galų gale atsiranda Paso įstatymo pataisos, nes užsienyje gyvenantys lietuviai tikrai kiekvieno susitikimo metu to laukė, tačiau aš irgi, kaip ir daugelis kolegų, kurie vakar turėjo gyventojų priėmimą, gavau laišką iš Amerikoje gyvenančių lietuvių, kurie dabar atvažiavo į Lietuvą ir moteris netrukus gimdys. Vaikas gims Lietuvoje ir kyla klausimas, ar jis gaus Lietuvoje pasą, nes gimus vaikui jie vėl ruošiasi išvykti atgal į Ameriką. Iš tikrųjų aš nesugebėjau atsakyti. Gal jūs man galėtumėte pasufleruoti ir padėti atsakyti į šį klausimą?

A.VAKARINAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų aš tikrai nesu toks didelis specialistas tokių, sakyčiau, subtilių dalykų. Mano giliu įsitikinimu, tai turėtų būti įmanoma padaryti, bet dėl viso pikto aš tikrai jūsų problemą užsirašysiu, pasižymėsiu ir jums tikrai atsakysiu papildomai. (I.Degutienė: „Gerai. Ačiū.“)

PIRMININKAS. V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, noriu jūsų paklausti galbūt netiesiogiai, nes nuo jūsų tai nepriklauso, jūs tik vykdote kai kuriuos dalykus. Sakykite, dabar Lietuvoje labai madinga į pasus įrašyti vyrišką pavardę. Sakykime, jeigu vyro pavardė Šernas, tai žmona gali būti Šernas arba Šernienė. Vaikai, dukros Šernaitės, jeigu ten… Bet, pasirodo, kad mūsų Lietuvių kalbos komisija neleidžia šito dalyko daryti. Visos Simutis, Šernai, Budriai yra davusios, kaip kai kurios prisipažino, nenoriu sakyti kurios, davusios kyšį ir padariusios savo pavardę kaip vyro. O Dičkės, Zvonkės gali būti pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Ar jūs išduodami pasus kontroliuojate tokius dalykus, ar čia palikta tam tikrai savieigai ir kaip kas nori tuos dalykus daro. Ačiū.

A.VAKARINAS. Be abejo, ta procedūra yra aprašyta įstatyme, ir pareigūnai privalo vadovautis ta tvarka, kokia yra patvirtinta. Na, dėl jūsų minėto atvejo iš tiesų tam tikrų dalykų yra ir čia pasų išdavimas neapsieina be kalbininkų įsikišimo. Taigi čia būtų galima diskutuoti su kalbos tvarkymo tarnyba.

PIRMININKAS. Ir K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Jūsų teikiamo įstatymo pataisose iš tikrųjų daug tokių žmogiškų dalykų, kaip nereikės dabar vaiko iki metų amžiaus vežti ir rodyti, kad tikrai jam tas dokumentas imamas, galės pasiimti tėvai. Tai iš tikrųjų paskatino tas įstatymo pataisas. Čia, kaip matau, dar turbūt reikės, dar Seimo narių bus papildomos pataisos, nes kiekvienas priimant atranda vis naujų niuansų. O, atrodo, pasą jau 18 metų mes visi turime lietuvišką.

A.VAKARINAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tas problemas, kurios buvo aktualiausios, mes stengėmės įrašyti į šio įstatymo pakeitimo projektą, bet, be abejo, aš manau, gyvenimas parodys, kad, ko gero, dar ne visas problemas mes išsprendėme šiuo įstatymo projektu. Ir jeigu tikrai atsiras dar kokių nors pasiūlymų, kurie palengvintų ir taip nelengvą mūsų tautiečių dalią, tai mes mielai sugrįšime į šitą salę ir diskutuosime toliau.

PIRMININKAS. Tai visi klausimai. Dėkojame pranešėjui. K.Starkevičius nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom.

K.STARKEVIČIUS. Jeigu prieš nėra, tada aš atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas iš salės: „Balsuojam!“) Prašom, balsuojam. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, balsuoja už.

Už – 34, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pateikimui pritarta. Pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Šį klausimą baigiam.

Azartinių lošimų įstatymo 15, 26, 27, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2¹ ir 29¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-3049(3) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 15, 26, 27, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 2¹ ir 29¹ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-3049(3). Pateikimas. J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamu projektu pirmiausia siūlau aiškiai nustatyti azartinių lošimų valstybinio reguliavimo principus, nes iš tikrųjų yra tam tikras paradoksas. Šis verslas jau kelerius metus veikia, o mes nesame nei sau, nei visuomenei paskelbę, kokiais principais vadovaudamiesi mes tą verslą paleidome į gyvenimą. Čia pasiūlyti mano aštuoni svarbiausi punktai – tai ir lošėjų, ir visuomenės sveikatos apsaugos prioritetai, ir sąžiningo ir skaidraus lošimo organizavimas, ir kiti – man atrodo, aiškūs ir reikalingi principai, kuriuos priėmę mes galbūt patys galėtume aiškiau suvokti, kaip reguliuoti tą sudėtingą rinką.

Aš siūlau pakeisti Lošimų priežiūros komisijos formavimo tvarką, nes manau, kad dabar nėra normalu, kai du komisijos narius skiria Prezidentas, du Seimo Pirmininkas, du Ministras Pirmininkas, kai nėra vienos institucijos, kuri tvirtintų visą komisiją ir kuriai komisija būtų iš esmės atsakinga. Dabar teoriškai yra pasakyta, kad steigėju laikoma Vyriausybė, bet aš manau, kad tie komisijos nariai, kurie paskirti ne Vyriausybės, ne per daug išgyvena dėl to, kad jie teoriškai yra atskaitingi Vyriausybei. Manau, tikrai būtų daugiau skaidrumo skiriant komisijos narius, jeigu visą jų sudėtį tvirtintų Seimas, kaip, pavyzdžiui, mes tvirtiname teisėjus ar Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, kai turime galimybę aptarti pateiktas kandidatūras, išsiaiškinti jų kompetenciją, sąžiningumą ir kitus svarbius veiksnius.

Taip pat siūlome pasvarstyti, ar nebūtų naudinga turėti dar vieną instituciją Vyriausybėje prie Finansų ministerijos, – tai tokią visuomeninę azartinių lošimų rinkos reguliavimo tarybą, kuri vykdytų monitoringą, stebėtų, kokia padėtis azartinių lošimų rinkoje. Bet aš nesu kategoriškai įsitikinęs šio siūlymo būtinumu. Galbūt čia išvardytas funkcijas galima priskirti ir Priežiūros komisijai. Tai tik tokiam papildomam pasvarstymui, pamąstymui. Jei šiam straipsniui nebūtų pritarta, aš, žinoma, per daug nesisieločiau.

Dar nepaminėjau, siūlau, kad lošimų namuose būtų įrengti kasos aparatai, nes išties ką dabar pasakyti kokio nors spaudos kiosko darbuotojui, kai iš jo reikalaujam kasos aparatų, kai jis parduoda vieną talonėlį už 1,10 Lt, o lošimų namuose, kur sukasi milijonai, tokio reikalavimo nėra.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės turi racijos kai kurie jūsų pasiūlymai, bet aš noriu paklausti tokio dalyko. Mes be Lošimų priežiūros komisijos dar turime ir Kainų komisiją, ir Draudimo priežiūros komisiją. Tada ar ne geriau apskritai eiti tokiu keliu, kad visų komisijų narius tvirtintų, kaip jūs siūlote, Seimas, nes išskirti kažkaip vieną, o kitas palikti aš nematau logikos. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Man atrodo, kad teisėjų ir rangas, ir atsakomybė yra kur kas platesnė nei komisijos narių, nors ir vieni, ir kiti svarbūs. Todėl ar viską tikslinga būtų Seime tvirtinti nepasitikint Vyriausybe, Prezidentu ir kitomis institucijomis?

Trečias mano klausimas būtų jūsų pasiūlymas dėl tarybos, jeigu jinai būtų prie Finansų ministerijos, vykdytų monitoringą. Iš tikrųjų galbūt tą funkciją būtų galima pavesti pačiai komisijai. Ar tai būtų apmokami etatai toje taryboje, ar tai būtų visuomeniniais pagrindais? Ačiū.

J.RAZMA. Pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Pagal mano siūlymą ta taryba būtų veikianti visuomeniniais pagrindais. Kaip matote, čia būtų iš įvairių su ta sritimi susijusių valstybės institucijų atstovai, kurie gauna atlyginimą kaip valstybės tarnautojai ar politikai, ir juos aptarnautų Finansų ministerijos darbuotojai, nes čia siūlau prie Finansų ministerijos. Dėl šio siūlymo nereikėtų papildomų lėšų. Aš minėjau, kad galbūt iš tikrųjų šias funkcijas galima pasvarsčius priskirti ir Priežiūros komisijai. Aš to neatmetu.

Kitas jūsų klausimas dėl tvirtinimo, kad mes čia kažkuo nepasitikime, kad sureikšminam iki teisėjų. Na, gal aš ir be reikalo teisėjus paminėjau, bet jūs žinote, iš tikrųjų nemažai komisijų, kurias Seime mes tvirtiname, komisijų narių. Man atrodo, kad tai yra pats skaidriausias tvirtinimas. Būtent Seime, ne prezidentūroje, ne Vyriausybėje, tikrai jokioje kitoje institucijoje nėra taip viešai ir dalyvaujant visuomenei išnagrinėjami tie kandidatai. Dėl to aš tai ir siūlau kaip skaidriausią būdą, nes ta azartinių lošimų sritis yra gana sudėtinga, jautri ir čia visokios įtakos veikia. Todėl manau, kad reikia kuo skaidresnio skyrimo. Kai skiria du asmenis Seimo Pirmininkas, du – Ministras Pirmininkas, du – Prezidentas, kokiu būdu pas juos atsiranda tie asmenys, nėra aiškumo. Jeigu būtų Seime svarstoma, mes paklaustume, kaip jie atsirado, kodėl tie, o ne kiti. Aš matau kur kas geresnę paskyrimo galimybę.

Ir dar kažkoks vienas jūsų klausimas buvo, pats pirmasis, aš, ko gero, nebūsiu jo gerai įsidėmėjęs. (Balsai salėje) Supratau, prisiminiau. Dėkui. Na, gal būtų ir neblogai kada nors atlikti tų visų komisijų inventorizaciją. Išties geriau atrodytų, kad būtų bendra jų formavimo tvarka. Jūsų požiūriui pritariu, bet aš sau dabar tokių platesnių uždavinių nekėliau teikdamas šį projektą.

PIRMININKAS. Klausia S.Bucevičius.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, vienas iš tokių klausimų. Jūsų yra tiek daug pateikta matymų, kaip turėtų veikti azartinių lošimų ir priežiūra, ir koordinavimas, ir mokestinė bazė. Ar jums žinoma, kad yra parengta nauja redakcija? Kiek aš žinau, jinai jau yra aprobuota ir turi patekti į Seimą, ten į daugelį klausimų mes turėtume atsakyti. Kai jūs siūlote, kad prie kiekvieno įrenginio turėtų būti kasos aparatai, tai dabar aš patikslindamas noriu paklausti. Jie moka ketvirčiais nuo kiekvieno įrenginio. Tai pasakykite, ar mes turėtume iš esmės pakeisti pačius mokestinius principus? Nes kas šiandien pas mus yra azartinių lošimų rinkoje, to Europoje nėra nė vienoje senbuvėje šalyje, tiktai postkomunistinėse šalyse taikoma tokia metodika, tai yra mokesčių metodika. Ir kitų klausimų dar yra, kurie kelia daug įvairių pamąstymų. Aš manau, ar nevertėtų palaukti naujos redakcijos, naujo Vyriausybės įstatymų paketo.

J.RAZMA. Jau turbūt kokie dveji metai mums skelbiama, kad tas naujas įstatymo projektas tuoj tuoj pasirodys. Aš beveik praradau viltį, kad jis į Seimą atkeliaus šios kadencijos metu, nes Vyriausybė savo posėdyje tikrai nėra jam pritarusi (aš stebiu Vyriausybės posėdžius). Be to, aš nežinau, kaip lengvai mes jį svarstysime, kai norėsime priimti visai naują redakciją. Aš dabar siūlau kelias nuostatas dėl jūsų minėtų apmokestinimo principų. Padiskutuokime. Dabar taikomas vienodas įrenginio apmokestinimas, man atrodo, kad teisingesnis būtų realios apyvartos apmokestinimas. Jeigu ten kuris nors stalas turi didelę apyvartą, tai gal tas verslininkas turi daugiau sumokėti.

Bet aš dėl 2 straipsnio nesu kategoriškai nusiteikęs, kad jį reiktų būtinai priimti, tiesiog įrašiau pasvarstymui, ar toks arba toks apmokestinimo principas būtų geresnis. Vėl nieko tragiško nematyčiau, jeigu vykstant svarstymui komitete mes argumentuotai prieitume prie išvados, kad nereikia keisti principo. Man svarbiausia yra 1 straipsnis, 3 straipsnis, kuriame sprendžiamas komisijos formavimas, ir 4 straipsnis, kuriame yra komisijos formavimas. O 2 ir 5 straipsnius aš įrašiau taip, kad būtų dar keletas idėjų pasvarstymui.

PIRMININKAS. I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš ir noriu jūsų paklausti dėl 2 ir 5 straipsnių, dėl kurių aš, ir kaip ponas S.Bucevičius, turiu šiokių tokių abejonių, ar kasos aparatai yra ta išeitis, kad mes turėtume skaidrią atskaitymų ir mokesčių sistemą. Todėl aš norėčiau jūsų paklausti, gal jūs žinote duomenis, kaip yra kitose pasaulio ar bent jau Europos valstybėse, kur yra lošimo namai? Ar yra tokie veikiantys aparatai ir koks tas mokesčių mechanizmas? Ar jis toks, kaip dabar yra Lietuvoje, ar toks, kokį jūs dabar siūlote?

J.RAZMA. Aš labai išsamios informacijos nesurinkau, bet, kiek žinau, yra ir taip, ir taip. Yra įvairiai. Yra ir kasos aparatai, gal šiek tiek daugiau yra apmokestinami įrenginiai. Yra ir kasos aparatų, aš galėsiu surinkti išsamesnę informaciją, jeigu būtų svarstoma komitete. Būtų tikslesnė finansų apskaita. Mes dabar nustatome tam tikrą mokestį už įrenginį, bet iš kur mes žinome, kokia dalimi mes apmokestinome, kokia apyvarta vyksta? Yra tam tikri vertinimai, yra reikalaujama net videoįrašų, bet, kiek žinau, tas stebėjimas nelabai išspręstas. Tuose kambariuose, kur turi būti kontroliuojantys pareigūnai, paprastai niekas nebūna. Tai dėl to yra įvairių problemų. Reikia svarstyti, ar keisti, ar nekeisti. Aš tą straipsnį įrašiau, kad pasikeistume nuomonėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi klausimai. P.Gražulis nori priarti. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad jeigu pažiūrėsime, azartiniai lošimai yra blogybė, ir daugelis šeimų, daugelis žmonių prasilošia, pralošia savo turtą, patenka į dideles nelaimes, po to žudosi. Aš manau, kad sugriežtinimas iš tikrųjų yra būtinas, reikalingas. Tos pataisos galbūt yra diskutuotinos, bet reikėtų eiti sugriežtinimo tvarka.

Kitas dalykas, siūloma, kad komisija būtų atskaitinga Seimui. Aš manau, tai yra logiška, nes Seimo priedermė – leisti įstatymus ir vykdyti priežiūrą, kaip laikomasi įstatymų. Jei komisija yra mišri – tas delegavo du, tas du, iš tikrųjų niekas niekam neatsakingas, komisija yra niekam neatskaitinga. Kad ir koks būtų Seimas, bet tai yra viešiausia institucija, man atrodo, diskusijos vis dėlto yra viešiausios, todėl būtų naudinga, kad ne tik šita komisija, bet ir Energetikos kainų komisija bei kitos komisijos būtų atskaitingos Seimui. Todėl aš pritarčiau šitoms nuostatoms ir siūlau kitiems pritarti.

PIRMININKAS. V.Čepas nori kalbėti prieš.

V.ČEPAS (LSDPF). Aš nenoriu nieko kalbėti, aš tik primenu, kad iki futbolo liko 20 minučių.

PIRMININKAS. Pusė minutės jau dingo.

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu paraginti V.Čepą balsuoti už? Galime? Pritarime bendru sutarimu po pateikimo… Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų… V.Čepas išnaudojo pusę minutės. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo? Prašom balsuoti.

Už – 20, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-11 klausimas. Komitetas? Pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Darbotvarkės 2-11 klausimas. L.Sabutis sako, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas. Taip. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2006 metų ataskaitos“ projektas Nr.XP-3102 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2006 metų ataskaitos“ projektas. Projektą pristato A.Skardžius. Pateikimo stadija.

A.SKARDŽIUS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai tradicinis projektas. Kiekvienais metais, kai Valstybės kontrolė pateikia ataskaitą, šį kartą 2006 metų valstybės turto ataskaitą, Audito komitetas siūlo šį nutarimą. Nutarimas labai trumpas, iš 2 straipsnių. Aš trumpai juos pristatysiu, priminsiu jums.

1 straipsnis. Valstybės nuosavybės teise priklausančio turto 2006 metų ataskaitai ir vėlesnių metų ataskaitoms netaikyti Seimo pritarimo procedūros tol, kol bus baigta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos pertvarka ir apsispręsta dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos rengimo, kai bus pradėti rengi valstybės konsoliduotų ir nacionalinių ataskaitų rinkiniai.

2 straipsnis. Siekiant, kad valstybės turtas būtų tvarkomas racionaliai, ir atsižvelgiant į pastaruoju metu į viešumą iškilusius faktus dėl valstybei priklausančio ir patikėjimo teise institucijų valdomo valstybės turto atitikties valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principams, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės išvadose Seimui dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitų atskleidžiamos sisteminės problemos, susijusios su neracionaliu ir neefektyviu valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, ir į tai, kad nėra įgyvendinta 2007 m. liepos 3 d. Seimo nutarimo Nr.X-1247 „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ 1 straipsnio 1 dalies nuostata, pakartotinai siūlyti Vyriausybei iki 2008 m. liepos 1 d. paskirti instituciją, atsakingą už valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendros politikos formavimą ir įgyvendinimą. Toks būtų turinys.

PIRMININKAS. A.Baranauskas nori paklausti. Prašom.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar apskritai mūsų valstybėje yra baigtas valstybinio turto inventorizavimas?

A.SKARDŽIUS. Jeigu galima, sunekonkretinkite klausimą, ką jūs manote, kas yra inventorizavimas? Ką jūs turite omeny?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, visi klausimai…

A.SKARDŽIUS. Ne. Aš tiesiog paprašiau kolegos patikslinti klausimą, jeigu galima. Ką reiškia turto inventorizavimas?

PIRMININKAS. Gal jūs komitete pasiaiškinsite?

A.SKARDŽIUS. Aš galėčiau atsakyti taip, kad šiandien visas turtas nėra suregistruotas. Yra neregistruota dalis turto – keliai, žemė ir dar daug viso kito turto. Mes esame praradę viltį, kad tai galima padaryti. Anksčiau parlamentas, tai yra mes su jumis, savo nutarimais prašėme sukurti paieškos informacinę sistemą, kad tarp esamų registrų būtų bendra paieškos, komunikacijos sistema, kad būtų galima jį surasti. Pavyzdžiui, nėra dar suregistruotas visas geležinkelių turtas, keliai. O kad tai būtų padaryta, reikalinga atsakinga institucija. Taigi dar kartą primename, kaip ir praėjusių metų nutarime, 2007 m. liepos 3 d. priimtame nutarime, kad valstybėje turi būti atsakinga institucija, kad nebūtų mėtomos užduotys iš vienos institucijos į kitą. Pastaruoju metu informacinei sistemai rengti Vyriausybė paskyrė atsakinga instituciją, t. y. Turto fondą. Jis su tuo darbu gal ir susitvarkys, bet atliks tik vieną funkciją – sukurs paieškos sistemą. Ačiū.

PIRMININKAS. Į visus klausimus atsakyta. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pritariame. Tokiu atveju pagrindiniu komitetu siūlomas Audito komitetas, papildomu siūlomas Kaimo reikalų komitetas ir siūloma svarstyti… turbūt dar šioje sesijoje būtų galima tai išspręsti. Niekas neprieštarauja, taip ir sutariame.

Toliau 2-12 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėja būtų A.Staponkienė, bet aš jos nematau. (Balsai salėje) Nėra. Gerbiamoji pranešėja, prašytume. Mes šiek tiek lenkiame grafiką. Jūs galite ramiai atsisėsti.

Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2708. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2709(pateikimas)

Mes tada pakviestume V.Čigriejienę pristatyti rezervinius 3a, 3b klausimus. Jūs pasiruoškite ir tuoj galėsime grįžti. Prašom. V.Čigriejienė pristatytų grupės Seimo narių pateiktus rezervinius 3a, 3b klausimus – Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus. Galite iš karto abu ir pristatyti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiamo įstatymo projekto tikslas – per savivaldybių tarybas įgyvendinamų vietos savivaldos galių stiprinimas. Aš nesakau, kad azartinis žaidimas tai yra blogis, neskatinamas dalykas, tačiau lošimo namai nėra vienintelė vieta, kur taikomi azartiniai lošimai. Tai daroma automatų ir bingo salonuose. Todėl reikia priimti tarybos sprendimą, kad būtų galima šiuos procesus reguliuoti. Įstatymo projektu ir siūloma, kad turi būti savivaldybės tarybos sutikimas dėl steigimo ne tik lošimo namų, bet ir kitų azartinių lošimų organizavimo vietų: automatų bei bingo salonų. Tas ir yra pateikta.

Kitame projekte yra pateikiama, kad paprastai 80 % surinktų lėšų turėtų eiti pačioms savivaldybėms, kurios galėtų finansuoti kultūros, sporto, meno, švietimo renginius. Tai būtų labai geras dalykas ir savivaldos taryba patvirtintų naudojimosi tvarką šiems projektams finansuoti.

Tai tiek trumpai. Yra gautos Kanceliarijos Teisės departamento pastabos, bet visa tai yra įvykdoma. Pasižiūrėsime, koks bus priimtas pagrindinis įstatymas. Galbūt pateiksime kokius nors pasiūlymus ar pataisas. Tiek trumpai būtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori paklausti. J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, šiuo metu sporto rėmimo fondui iš mokesčių yra atskaičiuojama 10 %, dabar bus 20 %. O kultūros fondui tie kiti 10 % bus? Noriu patikslinti.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Ne, aš šitą žinau, bet šis įstatymas buvo pasiūlytas daug anksčiau. Tai 80 % eitų savivaldybei, o 20 % jau jūs pasidalintumėte.

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Aš visiškai pritariu, ką profesorė sako. Bet dar kartą primenu, liko 10 minučių.

PIRMININKAS. Profesorė tą prisimena. S.Bucevičius. Prašom.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Profesore, aš trumpai. Norėčiau paklausti. Jūs sakote, kad savivaldybių biudžetams paliktų. Kurios savivaldybės neturi lošimo namų ir iš tos savivaldybės atvažiavo į Kauną, tai kaip su tuo piliečiu bus? Jis paliks savo pinigėlius, o už tai nieko negaus. O dabar yra lygiateisiškai, aš manau, galbūt teisingai perskirstomi tie pinigai. Kaip tada?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Patikėkite, aš nesilankau nei bingo salonuose, nemėgstu nei azartinių lošimų, čia buvo tiesiog savivaldybės mero kreipimasis ir visų frakcijų Seimo nariai tą kreipimąsi įgyvendino. Dar tuo metu M.Subačius buvo Darbo frakcijoje, V.Vertelienė iš socdemų, iš visų frakcijų paimti žmonės, atstovavę Kaunui, ir šitas yra padaryta. Nes, kaip žinote, savivaldybės biudžetus surenka labai blogai, yra biudžeto deficitas. Kad mes papildysime ir kad tie pinigai bus skirti kultūros renginiams, sporto varžyboms, taip pat įvairiems kitiems dalykams, meno kūrinių eksponavimui, tai, aš manau, yra teigiamas dalykas. Tie pinigai bus panaudoti ir kitu kampu. Galima svarstyti ir per svarstymą priimsime sprendimus. Aš manau, kad bus paskirti atitinkami komitetai ir mes pasižiūrėsime, ką galime padaryti žmonių labui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Visi klausimai. Ar būtų norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Siūloma dėl kiekvieno atskirai. Negaliu tam prieštarauti. Taigi rezervinis 3a klausimas – Azartinių lošimų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas už, balsuoja už, galvojantys kitaip, balsuoja kitaip. Pateikimo stadija. Prašom. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už.

Už – 26, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Ir kitas rezervinis darbotvarkės 3b klausimas – Loterijų ir azartinių lošimų. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Vyksta balsavimas, prašom balsuoti.

Už – 18, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Taip pat siūlomas pagrindinis komitetas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūlome svarstyti rudens sesijoje. Gerbiamieji kolegos, jeigu ponia Aldona sekundę palauktų, tai iš to azarto galėtume apsvarstyti ir S.Bucevičiaus rezervinį dėl Azartinių lošimų. Jeigu jau sykį įklimpome į tuos azartinius lošimus.

Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2749 (pateikimas)

Taigi rezervinis 4 klausimas. Rezervinio 5, kaip suprantu, šiandien neteiksite. Rezervinis 4 – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pirmininke, aš trumpai norėčiau pristatyti. Teikiamo šio įstatymo projekto tikslas yra išspręsti šiuo metu susidariusią teisinę koliziją. Pagal galiojančius įstatymus situacija yra tokia, kad lošimus organizuojančioms bendrovėms remiantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymu suteikiama galimybė turėti paslaugų ar prekių ženklus ir naudoti savo veikloje. O Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatoma visiškai ribojamo disponavimo teisė netaikant išimčių. Šiandien yra susidariusi teisinė kolizija, kai vienas įstatymas prieštarauja kitam, kreipiasi ir suinteresuoti asmenys, tai yra ir Priežiūros komisija, ir veiklą organizuojančios struktūros, kad mes šitą panaikintume. Todėl aš ir teikiu šią įstatymo projekto pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime ir pritariame. Siūlomas komitetas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.

Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2999(2) (pateikimas)

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę ir kviečiame dabar jau A.Staponkienę pristatyti darbotvarkės 2-12 klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pateikimo stadija. Prašom.

A.STAPONKIENĖ (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti.

Projekto rengimą paskatino viešas žmonių nepasitenkinimas pensijų fondų veiklos rezultatyvumu. Išanalizavus pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus matyti, kad pačių fondų veikla yra pelninga, tačiau kai kurių pensijų fondų grąža yra neigiama. Manoma, kad pensijų fondui veikti pelningai nepakanka motyvacijos. Pensijų kaupimo bendrovių nustatyti mokesčių dydžiai yra panašūs, todėl realios konkurencijos dėl asmenų, pasirašiusių pensijų kaupimo sutartis, tarp pensijų kaupimo bendrovių nėra. Be to, dalis pensijų kaupimo dalyvių, nepatenkinti pensijų kaupimu, norėtų grįžti į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Todėl atsižvelgdama į tai, kad kiekvienas žmogus, mokantis socialinio draudimo įmokas, yra laisvas pasirinkti savo pensijos kaupimo būdą, manau, kad šio įstatymo pakeitimas tinkamai apsaugos dirbančių ir socialines draudimo įmokas mokančių asmenų, pasirinkusių pensijų kaupimą privačiuose pensijų fonduose, turtinius interesus.

Taigi šiuo Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimu ir papildymu siekiama įteisinti teisę pensijų kaupimo dalyviui vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Projekte yra numatyta tvarka, kurios laikydamasis asmuo gali vienašališkai nutraukti sutartį su pensijų kaupimo bendrove, nepasirašydamas sutarties su kitomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Patobulintame projekte įtvirtinta teisė pensijų kaupimo bendrovėms nustatyti tam tikrą terminą, kuriam nepraėjus asmuo neturi teisė išstoti iš pensijų fondų. Toks terminas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai.

Nustatant tokį terminą buvo galvojama apie tai, kad per nustatytą minimalų terminą pensijų kaupimo bendrovė, siekdama išlaikyti asmenį savo fonde, stengsis kaip įmanoma pelningiau investuoti jai patikėtus žmogaus pinigus bei tinkamai juos valdyti. Šis įstatymo projektas kartu būtų kaip motyvacijos priemonė pensijų kaupimo bendrovėms.

Teko klausyti profesoriaus Romo Lazutkos pranešimo. Jis teigė, kad, kai buvo sumanymas kaupti pensijas privačiuose fonduose neleidžiant grįžti į socialinio draudimo fondus, buvo manoma, kad akumuliuoti pinigai pensijų kaupimo fonduose cirkuliuos mūsų šalyje. Dabar apie 90 % yra investuojama kitų šalių fonduose. Todėl tie pensininkų pinigai išeina į kitas šalis ir privačiuose pensijų kaupimo fonduose jie neuždirba to, ko tikėjosi žmonės.

Žmogus, būdamas Valstybiniame socialinio draudimo fonde, turės didesnę garantiją gauti pensijos tiek, kiek jis įmokėjo. Be to, jeigu pamenate, ankščiau buvo pateiktas socialinės apsaugos ir darbo ministrės įstatymo projektas, kuriuo buvo leidžiama iš vienos pensijų kaupimo fondo bendrovės pereiti į kitą. Vadinasi, iš privataus į privatų galima, o iš privataus sugrįžti į „Sodrą“ įstatymu draudžiama.

Todėl labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, pritarti šiam pateikimui ir kad tie įstatymų projektai būtų svarstomi kartu. Tada komitetuose viskas bus paskaičiuota, pagrįsta ir žmonėms bus daug naudingiau. Labai ačiū. Tikiuosi jūsų palaikymo.

PIRMININKAS. Nori paklausti 6 Seimo nariai. A.Sysas. Nematau. R.Baškienė.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, noriu paklausti. Jūs pateikėte labai aktualią problemą ir sveikintina, kad pastebėjote tas spragas, kurias patiria mūsų pensininkai. Sakykite, ar nutraukęs sutartį asmuo patirs kokių nors finansinių nuostolių? Iš tikrųjų kiekvienas nutraukimas turi tam tikrų niuansų.

A.STAPONKIENĖ. Ačiū už klausimą. Projekte numatyta, kad žmogus galės sugrįžti į Valstybinį socialinio draudimo fondą su ta pinigų suma, kurią jis sukaupė tame privačiame fonde. Deja, jeigu jis turės mažiau, jam niekas nepridės, o jeigu turės daugiau, ateis su didesne sukaupta pinigų suma.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M.Žymantas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Aš suprantu, kai iš vieno privataus fondo eina į kitą, tai čia panašiai kaip kaupiamoji sąskaita iš banko į banką ir metų gale, kai eini į pensiją, yra tam tikra pinigų suma. Bet norint grįžti į „Sodrą“, ten pensija skaičiuojama kitokia tvarka. Ar nebus taip, kad su tais atėjusiais pinigais jam neišeis susiskaičiuoti. Ar pensijų skaičiavimo mechanizmą esate numačiusi ar ne?

A.STAPONKIENĖ. Aš ką tik atsakiau kolegei R.Baškienei. Tai yra analogiškas klausimas, tik truputį kitaip pateiktas. Jeigu žmogus per 3 ar 5 metus sukaupė tam tikrą pinigų sumą, jis to laikotarpio sumą ir atsineša. Deja, tik tą, kurią sukaupė. Bet ji gali būti ir didesnė, jeigu fondas dirbo pelningai, ir mažesnė, jeigu fondas dirbo nuostolingai. Kitaip negali būti, niekas negali pridėti, nes valstybė negarantuoja. Tai buvo žmogaus pasirinkimas kaupti pinigus privačiame kaupimo fonde, o jis paskui sugrįžo į valstybinį.

PIRMININKAS. R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto privatūs kaupimo fondai ir „Sodros“ fondas veikia visiškai skirtingais principais. „Sodra“ veikia solidarumo principu, ten nėra jokio kaupimo, kiek turime, tiek išdalijame, o čia yra kaupiamieji principai. Jūs sakote, kad kažkur sukaupti pinigai atkeliaus. Į kokią formulės vietą jie atkeliaus, „Sodrą“ skaičiuojant, į kurią dalį eis?

A.STAPONKIENĖ. Žinote, aš neįsivaizduoju, kaip jūs sakote, kiek priskaičiuoja. Tiek, kiek žmogus yra įmokėjęs ir kiek pagal galimybes skaičiuota. Taip, už tą laikotarpį, nes ir „Sodroje“ yra apskaičiuojami atskiri laikotarpiai. Tai už tą laikotarpį paskaičiuos tiek, kiek jis buvo sukaupęs, už tą pinigų sumą.

PIRMININKAS. V.Domarkas.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamoji pranešėja, problema, kurią jūs iškėlėte, yra rimta. Aš noriu paklausti. Ar aš teisingai suprantu, kad „Sodroje“ yra didesnės garantijos ir mažesnė rizika? Mano klausimas būtų toks: ar kaupimas kai kuriuose fonduose gali virsti praradimu?

A.STAPONKIENĖ. Man prognozuoti, kad kaupimas gali tapti praradimu, yra labai sunku. Teikti šį projektą paskatino tai, kad žmonės, kurie išėjo į pensiją ir kurie pensijas kaupė privačiuose kaupimo fonduose, dauguma iš jų gavo mažesnes sumas negu buvo įmokėję, nes atsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją fondai dirbo nuostolingai. Nors jų veikla buvo pelninga, jie patys iš tos veiklos užsidirbo didelį pelną ir yra gana pelningi, bet žmonių sukauptos sumos buvo nuostolingos.

PIRMININKAS. I.Šiaulienė.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs motyvuojate patirtimi, kuri sukaupta palyginti neseniai pradėjus funkcionuoti kaupiamiesiems pensijų fondams. Situacija tokia, kai yra ekonominis pakilimas, „Sodros“ pensija yra tikrai didesnė, tuo galime džiaugtis. Žiūrėdami į perspektyvą mes nežinome, kaip gali būti su mūsų augimu ir ar visada „Sodra“ galės padengti arba būti pranašesnė… būtinojo socialinio draudimo fondas galės būtų pranašesnis už kaupiamuosius fondus, kai jaunas žmogus skatinamas rinktis, galvoti apie senatvę ir rinktis privačius kaupimo fondus. Kita vertus, jūs minėjote, jog leidžiama investuoti užsienyje. Gal tai nėra blogai, nes mūsų rinka nėra tokia išplėsta. Kai tie fondai susikūrė, eiti ten, kur pelnas yra didesnis, tai irgi dėl to, kad tas, kuris pasirinko papildomą kaupimą, turėtų didesnę pensiją.

A.STAPONKIENĖ. Taip, aš sutinku, kad fondai turi teisę pasirinkti. Tačiau aš jau sakiau, profesorius R.Lazutka aiškino, kad buvo manoma, jog tai bus naudingiau, nes tie pinigai cirkuliuos mūsų valstybėje, o jie dabar yra užsienyje. Be abejo, investuoti vien į šalies vidaus rinką, įvairius fondus galbūt ir nebūtų racionalu. Tačiau šiandien mes niekas negalime pasakyti, kas bus naudingiau: ar gauti valstybinio socialinio draudimo pensiją, ar kaupti privačiuose kaupimo fonduose. Tačiau žmogus turi teisę vieną kartą apsispręsti, jeigu jis mano, kad padarė klaidą. Po to jis tikrai neturės teisės bėgioti iš vieno fondo į kitą, t. y. iš privataus į valstybinį arba atvirkščiai. Taigi vieną kartą, yra ir kitų valstybių patirtis, žmogui leidžiama apsispręsti. Ir yra numatytas terminas – per penkerius metus. Jeigu jis neapsisprendė kaip jaunas žmogus, dešimt, penkiolika metų priklausė tam fondui, jis jau pagal šį teikiamą projektą neturi teisės grįžti į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėja. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų – R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, jeigu tokį projektą teiktų opozicija, tai suprasčiau motyvaciją, nes tai yra reakcija į susidariusią situaciją, bet vis dėlto valdančiosios frakcijos atstovė neturėtų supainioti visų principų į krūvą. Visų pirma, kai mes kūrėme šią sistemą, iš „Sodros“ mes pervedėm 2 % vien tik tam, kad pradėtume kurti kaupiamųjų fondų dalį. Šiaip išvis mums nieko nereikėjo pervesti. Tai reikėtų siūlyti, kad būtų privati sistema ir iš savęs gyventų. Bet grįžimas atgal ir visiškas kaupimo rūšių supainiojimas yra net finansiškai neįmanomas, garantuota šimtu procentų – Vyriausybė atmes šį projektą. Į kurią vietą „Sodros“ formulėje mes įrašysime šias kaupimo rūšis? Nėra kur. Yra stažas, yra darbo užmokestis per visus metus, kiek dirbai. Į kurią formulės vietą mes tą įrašysime? Į kurią vietą tie sukaupti pinigai nueis? Yra iškreipiami patys principai. Kai mes kalbam apie perėjimą iš vieno privataus fondo į kitą privatų, viskas yra suprantama.

Antras dalykas, jeigu mes norime griežtinti sąlygas investicijų ir panašiai, kad nebūtų didelių administravimų išlaidų, tai būtų priemonės visiškai aiškios, nes daugumą suryja administravimo išlaidas, nes fondai nėra dideli. Kadangi projektas tikrai bus atmestas Vyriausybės, tai sujaukia bet kokį supratimą apie draudimo principus, tai tik imituoja rūpinimąsi konkrečiai žmonėmis, nes kažką prarado, aš siūlyčiau net nesvarstyti. Iš tikrųjų mes dabar nereikalingai sugaišime laiką, suteiksime žmonėms viltį, o tikrai negalėsime įgyvendinti, nes tai ir finansiškai neįmanoma padaryti.

PIRMININKAS. V.Domarkas nori pritarti projektui.

V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, reikia tikėtis, kad po kitų rinkimų, kaip jūs deklaruojate, jūs iš tikrųjų būsite valdžioje. Tai aš manau, kad šis įstatymas yra pačiu laiku ir tinkamoje vietoje pateiktas. Norėčiau pasakyti, kad kiek mes susitinkame su rinkėjais, ypač su vyresnio amžiaus žmonėmis, ši problema yra nuolat keliama, ir žmonių nusivylimas kai kuriais kaupiamaisiais fondais yra jaučiamas. Reikia pasakyti tai, kad jeigu pats kaupimas virsta praradimu, tai yra negera tendencija. Siūlyčiau kolegoms pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, o po to bendrom jėgom jį, jeigu bus minčių, galima bus taisyti ir teikti siūlymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V.Domarko sakinio pirmajai daliai pritariame. O kas remia pateikimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Už – 15, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu. Dar R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš noriu pasakyti, ne suteikiate viltį, gerbiamieji, o labai aiškiai apgaunate rinkėjus norėdami sau politinių pliusų. Nieko daugiau. Visiškai ciniška apgavystė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasitikėkime rinkėjų protu. (Balsai salėje) Prašom, dar A.Staponkienė. Prašom.

A.STAPONKIENĖ. Labai ačiū, pirmininke. Aišku, gerbiamasis R.Dagys jau čia ir cinizmu švaistosi, ką tik prieš tai šnekėjęs, kad jeigu opozicija teiktų, tai būtų gerai, tai būtų žmonių viltys. Todėl aš jam labai dėkinga už pirmąją jo kalbos dalį, o cinizmą tegul pasilieka sau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, futbolas jau kaip ir rodomas. Rezervinis antrasis klausimas mums lieka – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jį turėtų pateikti V.Baltraitienė, bet jos nėra. Futbolas dėl to yra išgelbėtas. Dėkojame Virginijai.

Gerbiamieji kolegos, visi klausimai baigti, pareiškimų nėra. Registruojamės. Prašom registruotis, ir tuo baigsime šios dienos posėdį. (Balsai salėje) Taip.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 25 kantriausi Seimo nariai. Visiems dėkui. Posėdis baigtas. Visus raginu per likusią vieną minutę dar spėti nueiti pažiūrėti futbolą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.