PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PROJEKTUI

Nr. XP-2905

Siūlome:

1. pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

“1) mokslo mokslinių tyrimų rezultatų viešumu; “

2. pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

“7) pagarba intelektinei nuosavybei intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo.”

3. pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus Lietuvoje pirmosios pakopos universitetinių studijų arba vientisųjų studijų programas (aukštasis universitetinis išsilavinimas) arba pirmosios pakopos kolegines koleginių studijų programas (aukštasis koleginis išsilavinimas), arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip lygiavertis užsienyje įgytas išsilavinimas.”

4. pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

“10. Koleginės studijos – pirmos pakopos taikomojo pobūdžio studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį koleginį išsilavinimą ir profesinę aukštojo mokslo  kvalifikaciją.”

5. įstatymo projekto 4 straipsnio 11, 12, 13 , 14 dalis laikyti atitinkamai 14, 11, 12, 13 dalimis.

6. papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį 20 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių numeraciją:

“20. Studijų sritis – viena iš mokslo ir meno sričių: humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos mokslų ir menų.”

7. pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:

“23. 24. Universitetinės studijos – studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir profesinę aukštojo mokslo  kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį.

8. pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo.”

9. pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

“1) vykdyti studijas, teikiančias aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo profesinę  kvalifikaciją, tenkinančius Lietuvos valstybės bei visuomenės reikmes ir atitinkančius mokslo bei naujausių technologijų lygį;”

10. pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3.      Daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo patirtį dėstomo dalyko srityje. Praktinė patirtis Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti tobulinama kolegijos nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių aprašaireglamentai.”

11. pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Reguliuojant valstybinių aukštųjų mokyklų veiklą valstybė savo, kaip juridinio asmens dalyvio teisėmis naudojasi tiek, kiek tai leidžia šis įstatymas neprieštarauja šiam įstatymui.”

12. pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

“3) šio įstatymo nustatyta tvarka nustatyti realiais studijų ir su studijomis susijusios veiklos vykdymo kaštais pagrįstą studijų kainą;”

13. pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

“9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis juridiniais ir fiziniais asmenimis formas;”

14. pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

“12) kitas teisės aktuose nustatytas teises teisės aktų nustatyta tvarka įgyti kitų teisių.”

15. išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

“13) realizuoti kitas teisės aktuose nurodytas teises.”

16. pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu. Nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, valstybės, kaip valstybinio universiteto savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.”

17. pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

“6. Nevalstybinę aukštąją mokyklą gali steigti fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas.”

18. pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus − Vyriausybė.”

19. pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

“3) Lietuvos Respublikoje įsteigti užsienio aukštųjų mokyklų filialai užsienio aukštosios mokyklos, įsteigusios filialus Lietuvos Respublikoje.”

20. išbraukti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį

“3. Asmenys, vykdantys studijas ir (ar) su studijomis susijusią veiklą be tokią teisę suteikiančio leidimo, atsako įstatymų nustatyta tvarka.”

21. pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Leidimų vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo tvarką tvarkos aprašą tvirtina nustato Vyriausybė.”

22. pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Asmenys, norėdami Aukštoji mokykla, norėdamai gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Studijų kokybės vertinimo centrui pateikia prašymą ir kitus Vyriausybės nustatytoje tvarkoje patvirtintos tvarkos apraše nurodytus dokumentus bei duomenis. Gavęs pateiktus dokumentus, Studijų kokybės vertinimo centras per 20 kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekels grėsmės nacionaliniam saugumui. Studijų kokybės vertinimo centras privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento pažymos, patvirtinančios, kad numatoma aukštosios mokyklos ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, gavimo dienos įvertinti pateiktus dokumentus ir pateikti išvadas pareiškėjui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.”

23. pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo (neišdavimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešių šešis mėnesius nuo Vyriausybės nustatytoje tvarkoje patvirtintos tvarkos apraše nurodytų dokumentų pateikimo leidimui gauti dienos.”

24. papildyti įstatymo projekto 12 straipsnį 5 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnio dalių numeraciją:

“5. Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą ar atsisakyti išduoti šį leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša juridinių asmenų registrui.”

25. pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. 6. Gavusi Gavęs leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą aukštoji mokykla studijų ir su studijomis susijusios veiklos priežiūros institucijai – Švietimo ir mokslo ministerijai – jos nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijoms studijas ir su studijomis susijusiai veiklai susijusią veiklą.”

26. pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 “6 7. Leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinti aukštoji mokykla ar turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus aukštosios mokyklos veiklai. Pasikeitus duomenims, reikalingiems leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti, aukštoji mokykla turi ne vėliau kaip per mėnesį apie tai informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją.”

27. pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“13 straipsnis. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimas ar jo galiojimo sustabdymas

1. Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu:

1) leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) dvejų metų laikotarpiu pakartotinai neigiamai įvertinta aukštosios mokyklos veikla;

3) aukštoji mokykla verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

4) aukštoji mokykla tapo nemoki ir (arba) savo veikla kelia grėsmę savo studentų interesams;

5) aukštoji mokykla pasibaigia arba išregistruojama iš juridinių asmenų registro.

2.       Švietimo ir mokslo ministerija turi teisę priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo, jeigu aukštoji mokykla:

1) aukštoji mokykla, kurios leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimas buvo sustabdytas arba apribotas, per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimų pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus;

2) aukštoji mokykla nepradėjo vykdyti studijų ir (ar) su studijomis susijusios veiklos per 12 mėnesių nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo dienos;

3) aukštoji mokykla nebevykdo studijų daugiau kaip 6 mėnesius;

4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

3. Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

4. Jei aukštoji mokykla pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus, Švietimo ir mokslo ministras Vyriausybės nustatyta tvarka gali sustabdyti arba, jei tai nekelia grėsmės aukštosios mokyklos studentų interesams,  apriboti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusios veiklos leidimo susijusią veiklą galiojimą, Terminą, kuriam sustabdomas arba apribojamas leidimo galiojimas, nustato Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį.

5. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą arba sustabdyti ar apriboti šio leidimo galiojimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša juridinių asmenų registrui.

6. Aukštoji mokykla, kuriai išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimas yra sustabdytas, neturi teisės vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

7. Aukštoji mokykla, kuriai išduoto leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimas yra apribotas, neturi teisės vykdyti sprendime dėl tokio apribojimo nurodytos veiklos.

8. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą galiojimo sustabdymas arba apribojimas Švietimo ir mokslo ministro sprendimu panaikinamas, kai Švietimo ir mokslo ministerija, gavusi leidimą turinčios aukštosios mokyklos raštišką pranešimą apie pašalintus Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose studijų vykdymą ir su studijomis susijusią veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimus, nustato,  kad  aukštoji mokykla iš tikrųjų pašalino nurodytus pažeidimus.”

28. pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“14 straipsnis. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą

1. Užsienio aukštosios mokyklos, kuri neturi filialo Lietuvos Respublikoje, atstovybė, ketinanti vykdyti su studijomis susijusią veiklą, privalo gauti leidimą jai vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

2. Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė neturi teisės vykdyti studijų.

3. Leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą užsienio aukštosios mokyklos atstovybei Lietuvos Respublikoje išduoda Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Gavusi užsienio aukštosios mokyklos pateiktus Vyriausybės patvirtintos tvarkos apraše nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus Švietimo ir mokslo ministerija per dvidešimt kalendorinių dienų kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, kad šis pateiktų išvadą, ar numatoma užsienio valstybės aukštosios mokyklos atstovybės veikla nekels grėsmės nacionaliniam saugumui. Švietimo ir mokslo ministerija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo ne vėliau kaip per keturis du mėnesius nuo Valstybės saugumo departamento išvados gavimo dienos.

5. Švietimo ir mokslo ministerija atsisako išduoti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu:

1)       pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų arba jie yra neteisingi;

2) atstovybę steigianti užsienio aukštoji mokykla neatitinka Vyriausybės nustatytų reikalavimų;

3)       užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio aukštoji mokykla, kompetentinga institucija prieštarauja atstovybės steigimui Lietuvos Respublikoje.

6.       Apie priimtą sprendimą išduoti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą ar atsisakymą atsisakyti išduoti šį leidimą Švietimo ir mokslo ministerija praneša juridinių asmenų registrui ir pareiškėjui.

7. Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė, kuriai nebuvo išduotas leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka gali pakartotinai kreiptis dėl leidimo išdavimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

8. Švietimo ir mokslo ministerija gali panaikinti užsienio aukštosios mokyklos atstovybei išduotą leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, jeigu ar sustabdyti šio leidimo galiojimą Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

1) leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą buvo gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) užsienio aukštosios mokyklos atstovybė verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

3) užsienio aukštosios mokyklos atstovybė, kurios leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose su studijomis susijusią veiklą, nustatytų reikalavimų pažeidimų;

3) aukštoji mokykla pasibaigia arba išregistruojama iš juridinių asmenų registro;

4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

9. Jei užsienio aukštosios mokyklos atstovybė pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose su studijomis susijusią veiklą, nustatytus reikalavimus, Švietimo ir mokslo ministras gali sustabdyti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą galiojimą. Terminą, kuriam sustabdomas leidimo galiojimas, nustato Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį.

10. Užsienio aukštosios mokyklos atstovybė, kuriai išduoto leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą galiojimas yra sustabdytas, neturi teisės vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

11. 9. Apie leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimą ar jo galiojimo sustabdymą Švietimo ir mokslo ministerija praneša užsienio aukštajai mokyklai ir juridinių asmenų registrui .

12. 10. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, užsienio aukštosios mokyklos atstovybė Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą.”

29. pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

           16 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba

“1. Aukščiausias valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra aukštosios mokyklos taryba (toliau – taryba).

2. Tarybos funkcijos:

1) tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją, rektoriaus (direktoriaus) pateiktą strateginį veiklos planą;

2) gavus senato (akademinės tarybos) pritarimą teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;

3) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūrinių pertvarkymų planus;

4) nustato aukštosios mokyklos lėšų (tame tarpe ir lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ;

5) nustato aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešojo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) renka, skiria ir atleidžia iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių (direktorių);

7) nustato aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9) gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

10) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitikimą strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį;

11) užtikrina aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kasmet informuoja visuomenę apie aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

12) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai.

13) vykdo kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute numatytas funkcijas.

3. Universiteto taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių. Statuto nustatyta tvarka vieną tarybos narį parenka studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), vieną narį – administracijos ir kiti darbuotojai, du arba, jei tarybą sudaro 11 narių, tris narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Kitus penkis arba, jei tarybą sudaro 11 narių, šešis tarybos narius, kuriais negali būti aukštosios mokyklos personalui priskiriami asmenys ir studentai, į tarybos narius parenka švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Aukštojo mokslo tarybai kandidatus į tarybos narius gali siūlyti  juridiniai įstaigos, įmonės, organizacijos ir fiziniai asmenys.

4. Kolegijos taryba sudaroma iš 9-12 narių. Kolegijos statuto nustatyta tvarka vieną kandidatą į kolegijos tarybos narius parenka studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), vieną – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vieną – administracijos ir kiti darbuotojai. Du kolegijos tarybos narius iš kolegijos socialinių partnerių skiria švietimo ir mokslo ministras. Kitus kolegijos tarybos narius iš asmenų, kuriais negali būti aukštosios mokyklos personalui priskiriami asmenys ir studentai, parenka švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu. Aukštojo mokslo tarybai kandidatus į kolegijos tarybos narius gali siūlyti juridiniai profesinės sąjungos, suinteresuotos įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys.

5. Parinktiesiems aukštosios mokyklos tarybos nariams pasirašius įsipareigojimą sąžiningai atlikti įstatymo ir aukštosios mokyklos statuto numatytas pareigas, aukštosios mokyklos tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras.

6. 5. Tarybos nariu gali būti asmuo, kuris turi darbo patirties mokslo, kultūros ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui išskyrus studentų atstovą), ir žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų bei įgyvendinti jos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

7.        Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai ir valstybės tarnautojai.

8. 6.    Taryba sudaroma 4 metams. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos švietimo ir mokslo ministras skelbia naujos tarybos sudėtį. Pasibaigus tarybos kadencijai, naujos tarybos posėdis turi būti sušauktas aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jei aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) nesušaukia tarybos posėdžio, naujos tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 kalendorinių dienų terminui nuo tarybos kadencijos pabaigos.

7. Pradėdami eiti tarybos nario pareigas tarybos posėdyje tarybos nariai statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovaudamiesi aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas pareigas.

9. 8. Taryba visų savo narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką.  negali būti asmuo, kuris Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priskiriamas asmuo ar studentas.

10 9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.

11. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) dalyvauja tarybos posėdžiuose su patariamojo balso teise.

12. 11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo įstatymų ar aukštosios mokyklos statuto nustatytas pareigas, arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje numatyto įsipareigojimo tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tarybos narį parinkusį asmenį su prašymu atšaukti parinktą tarybos narį.

12. Jei tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki tarybos kadencijos pabaigos, naują tarybos narį parenka tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko, parinkęs asmuo. Naujas tarybos narys pradeda eiti pareigas po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir jis pasirašo šio straipsnio 7 dalyje numatytą įsipareigojimą.

13. Tarybos nariams už veiklą vykdant tarybos nario pareigas mokamos išmokos iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi tarybos darbo reglamente.

14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikalingas administracines organizacines sąlygas.”

30. pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės administravimo patirties.”

31. pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

“6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės administravimo patirties.”

32. pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Studijos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų programos yra dviejų rūšių: universitetinės ir kolegijines koleginės.”

33. pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

“2) antrosios (magistrantūros, meno licenciato, teologijos licenciato);”

34. pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Studijų formos yra nuolatinė ir ištęstinė, jų aprašus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Skirtingų studijų formų studijų programų suteikiamas Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgyjamas išsilavinimas yra lygiavertis.”

35. pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Universitetinių studijų programos esti labiau orientuotos į bendrąjį universitetinį išsilavinimą ir teorinį pasirengimą, o kolegijinių koleginių – į pasirengimą praktinei veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija, baigusiems koleginių studijų programas – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis arba profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir profesinė kvalifikacija.”

36. pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

“6. Aukštosios mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat – programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis teikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis teikiamas, kai studijų programa greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų atitinka tenkina ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.”

37. pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1.      Į aukštosios mokyklos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Priėmimo į aukštąją mokyklą taisykles, kuriose nustatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo formavimo principai, nustato aukštoji mokykla ir skelbia ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki priėmimo pradžios.”

38. pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų programų rūšis, laipsnį suteikiančias studijų krypčių grupes ir studijų pakopas kasmet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į studijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas. Studijų vietos, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, Valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms paskirstomos pagal geriausių stojančiųjų pasirinkimą šio įstatymo 602 straipsnyje nustatyta tvarka. Priėmimo metu nustatytas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius – per laikotarpį, vieneriais metais ilgesnį nei atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytasis studijų laikotarpis.”

39. išbraukti įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalį, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeraciją:

 “4. Švietimo ir mokslo ministerija nustato užsienyje bendrąjį lavinimą įgijusių asmenų, kurių studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, priėmimo tvarką.”

40. pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Diplomų, diplomo priedų ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.”

41. pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“28 straipsnis. Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo pagrindai

Aukštoji mokykla Aukštosios mokyklos pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.”

42. pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Per tris mėnesius mėnesį  nuo reorganizacijos pabaigos aukštojoje mokykloje, kuriai pereina reorganizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromi valdymo organai.”

43. pakeisti įstatymo projekto 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga,  arba privatus juridinis asmuo.”

44. pakeisti įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

“2) atlikdamas savo misiją, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis juridiniais ir fiziniais asmenimis;

45. pakeisti įstatymo projekto 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. Nevalstybiniai mokslinių tyrimų institutai steigiami fizinių ar juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas.”

46. pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“34 straipsnis. Mokslinių tyrimų institutų įstatai nuostatai

1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto nuostatuose įstatuose  turi būti nurodyta:

1) mokslinių tyrimų instituto pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) buveinė;

4) veiklos tikslai;

5) veiklos sritys ir rūšys;

6) mokslinių tyrimų instituto organai ir jų kompetencija, skyrimo ir atšaukimo tvarka;

7) darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

8) mokslinių tyrimų instituto visuomeninės priežiūros forma;

9) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

10)nuostatų įstatų keitimo tvarka;

11) kiti veiklos dalykai.

2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus nuostatus ir jo pakeitimus tvirtina Vyriausybė.

3. Nevalstybinio mokslinio tyrimų instituto įstatus tvirtina jo steigėjas (steigėjai), o keičiamas įstatų nustatyta tvarka.”

47. pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinio Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas .”

48. pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

“5) atlieka kitas įstatuose nuostatuose numatytas funkcijas.”

49. pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba įstatų nuostatų nustatyta tvarka sudaroma iš valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslo ir administracijos darbuotojų, kitų mokslinių tyrimų institutų, įstaigų, įmonių bei organizacijų, suinteresuotų sėkmingu valstybinio mokslinių tyrimų instituto tikslų bei misijos įgyvendinimu, atstovų. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą.”

50. pakeisti įstatymo projekto 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatuose nuostatuose turi būti nustatytos visuomeninės priežiūros formos.”

51. pakeisti įstatymo projekto 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius yra valstybinio mokslinių tyrimų instituto vienasmenis valdymo organas, veikiantis valstybinio mokslinių tyrimų instituto vardu ir jam atstovaujantis. Direktorius atlieka įstatuose nuostatuose ir teisės aktuose nurodytas funkcijas.”

52. pakeisti įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorių skiria ir atleidžia iš pareigų steigėjas (juridinio asmens dalyvių susirinkimas) ar jo įgaliotas asmuo (juridinio asmens dalyvių susirinkimas). Valstybinio mokslinių tyrimų instituto direktorius skiriamas viešojo konkurso būdu. Viešojo konkurso laimėtojas neskiriamas direktoriumi tuo atveju, kai valstybinio mokslinių tyrimo instituto mokslinė taryba dviejų trečdalių balsų dauguma atmeta jo kandidatūrą; kandidatūros atmetimas galimas tik vieną kartą.“

53. pakeisti įstatymo projekto 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“41 straipsnis. Studijų programų išorinis vertinimas ir akreditavimas

1. Aukštųjų mokyklų studijų programų išorinį vertinimą vykdo ir sprendimus dėl jų akreditavimo priima Studijų kokybės vertinimo centras. Dėl studijų programų akreditavimo į Studijų kokybės vertinimo centrą turi kreiptis aukštoji mokykla. Aukštoji mokykla dėl studijų programos akreditavimo gali kreiptis ir į kitą Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų oficialiai pripažintą agentūrą. Jos išvada prilyginama Studijų kokybės vertinimo centro teikiamai išvadai.

2. Studijų programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per šešerius metus. Neakredituota studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų ir mokymo programų registro išregistruojama. Tais atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos  nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybės.

3. Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.”

54. pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija kas šešerius metus inicijuoja jų veiklos išorinį vertinimą, pasitelkiant ekspertus iš užsienio valstybių. Aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinis vertinimas apima visas jų nuostatuose nurodytas veiklos sritis ir remiasi veiklos atitikties statutuose (įstatuose, nuostatuose) nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikimo nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo bei valstybės lėšų naudojimo efektyvumo kriterijais.”

55. pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.”

56. pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

“5. Valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinį vertinimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Valstybės mokslinių tyrimų institutų veiklos išorinio vertinimo tvarką tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.”

57. pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“43 straipsnis. Aukštosios mokyklos akreditavimas

1. Aukštoji mokykla reguliariai akredituojama remiantis išorinio vertinimo išvadomis.

2. Naujai įsteigta aukštoji mokykla turi būti akredituota ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jos įsteigimo. Akredituojant naujai įsteigtą aukštąją mokyklą papildomai vertinama, ar tenkinami vykdomi steigimo metu nustatyti reikalavimai.

3. Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarką tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu.”

58. pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

“8.       Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką bei jų stažuočių finansavimo tvarką nustato tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.”

59. pakeisti įstatymo projekto 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Kitų (ne administracijos) Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato mokslo ir studijų institucija.”

60. pakeisti įstatymo projekto 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“51     straipsnis. Asocijuotieji mokslininkai

1. Asocijuotojo mokslininko statusas Lietuvos mokslo ir studijų institucijos senato (akademinės tarybos) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinės tarybos sprendimu gali būti suteikiamas toje institucijoje dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su ja mokslinius ar pedagoginius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau, kaip iki kadencijos pabaigos) išėjusiam dirbti į įmonę, mokslo ir studijų ar kitą instituciją Lietuvoje arba užsienyje dirbančiam kitur.

2. Jeigu tam pritaria aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ar mokslinių tyrimų instituto mokslinė taryba, Aasocijuotasis mokslininkas gali be konkurso užimti ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos, į kadencijos laikotarpį įskaitant  ir laikotarpį kai buvo dirbta kitur.”

61. pakeisti įstatymo projekto 53 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

“4) dalyvauti priimant sprendimus dėl savo įstaigos institucijos statuto (įstatų, nuostatų) turinio ir veiklos plano;”

62. pakeisti įstatymo projekto 53 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

“2) vykdyti kitas savo įstaigos institucijos statute (įstatuose, nuostatuose) ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.”

63. pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

“54 straipsnis. Priėmimas į valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas”

64. pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki mokslo ir studijų institucijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms užimti. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms užimti turi būti skelbiamas institucijos ir Lietuvos mokslo tarybos interneto tinklalapiuose ir šalies, o jeigu tikslinga – ir tarptautinėje žiniasklaidoje.”

65. pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 “4. Su asmeniu, du kartus antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms užimti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas penkerius metus mokslo ir studijų institucijos tarybos nustatyta tvarka.”

66. pakeisti įstatymo projekto 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Aukštosios mokyklos studentų susirinkimą (konferenciją) sudaro aukštosios mokyklos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose.”

67. pakeisti įstatymo projekto 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), kitos studentų organizacijų sąjungos teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei studijų organizavimo ir kitais su studentų interesų tenkinimu susijusiais klausimais.”

68. pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“59     straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos

1. Mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;

2) vadovaujantis šiuo įstatymu mokslo ir studijų institucijoms skiriami valstybės asignavimai studijoms;

3) valstybės investicijų programų ir projektų lėšos;

4) studentų studijų įmokų lėšos studijų įmokos;

5) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

6) kitos valstybės fondų lėšos;

7) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

8) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

9) kitos teisėtai gautos lėšos.

      2. Asignavimai baziniam finansavimui valstybės biudžete nurodomi kiekvienam valstybiniam universitetui. Valstybinės kolegijos ir valstybės mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

      3. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

2. 4. Valstybės biudžetinės mokslo ir studijų institucijos pajamos, gautos kaip studentų studijų įmokos arba kitos lėšos už studijas, taip pat iš mokslinės veiklos, ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų, Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą, tačiau naudojamos pagal specialiąsias programas valstybinių mokslo ir studijų institucijų nuostatuose statutuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Valstybės biudžetinės aukštosios mokyklos specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja bei jomis disponuoja Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.”

69. papildyti įstatymo projektą nauju 60 straipsniu, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją:

“60 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos

1. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.

2. Asignavimai baziniam finansavimui valstybės biudžete nurodomi kiekvienam valstybiniam universitetui. Valstybinės kolegijos ir valstybės mokslinių tyrimų institutai finansuojami iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms jų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

3. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai bei meno veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

4. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų dydis nustatomas pagal jų apskaičiavimo metodiką, kurią tvirtina Vyriausybė.”

70. pakeisti įstatymo projekto 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 “60 61 straipsnis. Studijų aukštosiose mokyklose finansavimas

1. Valstybės biudžete numatomi asignavimai studijoms, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka skiriami:

1) studijoms pilnai arba iš dalies apmokėti valstybės finansuojamoms studijų vietoms (valstybės finansuojamoms studijoms) apmokėti;

2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijavusių studentų sumokėtoms studijų įmokoms kompensuoti kompensuoti studentų sumokėtoms studijų įmokoms gerai besimokantiems studentams pagal studijų rezultatus;

3) tiksliniam studijų finansavimui;

3 4) valstybės paskoloms ir valstybės remiamomsgarantuojamoms paskoloms teikti;

4 5) tikslinėms stipendijoms.

2. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšų, susijusių su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, pagal sutartis skiria atitinkamos aukštosios mokyklos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Kai mokslininkus rengia ar padeda rengti nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos, lėšos jų rengimui gali būti skiriamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Studijų vietos, į kurias priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių:

1) penkiems procentams geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems stojantiesiems garantuojamas pilnas valstybės finansavimas jų pasirinktoje studijų kryptyje;

2) kitiems geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems stojantiesiems suteikiamas pilnas ar dalinis valstybės finansavimas neviršijant valstybės pilnai arba iš dalies finansuojamų studijų vietų skaičiaus, kuris nustatomas pagal valstybės biudžeto asignavimų dydį;

3) Vyriausybė patikslina pilnai arba iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų krypčių paaiškėjus stojimo rezultatams;

4) pilnai arba iš dalies finansuojamos studijų vietos paskirstomos pagal penkias studijų krypčių grupes, kurios yra suskirstytos pagal vidutinę studijų kainą.

3. Preliminarų geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų skaičių, kuriems garantuojamas pilnas ar dalinis valstybinis studijų finansavimas, maksimalią valstybės finansuojamą studijų kainos dalį kiekvienoje studijų krypčių grupėje ir maksimalų valstybės pilnai arba iš dalies finansuojamų studijų vietų skaičių kiekvienoje studijų krypčių grupėje kasmet ne vėliau kaip prieš devynis mėnesius iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios nustato Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų eilės sudarymo tvarką, studijų krypčių paskirstymą į penkias grupes nustato Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka. Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygos, kuriose nustatomas konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašas ir konkursinio balo formavimo principai, derinamos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš vienerius metus iki priėmimo pradžios.

5. Tarp asmenų, gaunančių pilną ar dalinį valstybės finansavimą skirtingose studijų krypčių grupėse, valstybinių brandos egzaminų žemiausių rezultatų skirtumas negali būti didesnis negu dvidešimt procentų. Tais atvejais, kai valstybinių brandos egzaminų žemiausių rezultatų skirtumas didesnis negu dvidešimt procentų, lėšos atitinkamai perskirstomos tarp studijų krypčių. Tais atvejais, kai studijų kaina yra mažesnė už valstybės vienam studentui skiriamų lėšų dydį, valstybė finansuoja studijų kainą.

6. Pilną ar dalinį valstybinį studijų finansavimą gaunantis studentas turi teisę keisti studijų programą neprarasdamas valstybinio studijų finansavimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Pilną ar dalinį valstybinį studijų finansavimą gaunantį asmenį pašalinus iš aukštosios mokyklos, valstybinis studijų finansavimas lieka aukštajai mokyklai vienerius metus nuo studijų sutarties nutraukimo dienos.

7. Šiame straipsnyje numatytą teisę gauti pilną arba dalinį valstybinį studijų finansavimą turi visi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, išskyrus:

1) asmenis, studijuojančius pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę valstybinėje aukštojoje mokykloje, laipsnį suteikiančią studijų programą arba pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę baigtos studijų programos kreditų įgijo studijuodamas studijų vietoje, į kurią priimamų studentų studijos pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

2) asmenis, vienu metu studijuojančius pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra pilnai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3) užsieniečius, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.

8. Antrosios pakopos studijų vietų skaičių konkrečioje studijų programoje nustato ir finansuoja Vyriausybė pagal universiteto mokslo (meno) pasiekimus toje studijų kryptyje.

9. Valstybės biudžeto lėšos viešojo konkurso būdu gali būti skiriamos mokslo ir studijų institucijoms šaliai būtiniausiems specialistams rengti.

10. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo nustatytą tvarką gali papildomai finansuoti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijas. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats pripažįsta save lietuviu.

            11. Valstybės mokslinių tyrimų institutams, kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšų, susijusių su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, pagal sutartis skiria atitinkamos aukštosios mokyklos iš joms skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

71. papildyti įstatymo projektą nauju 62 straipsniu, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją:

“62 straipsnis. Valstybės finansuojamų studijų vietų (valstybės finansuojamų studijų) apmokėjimas

1. Pirmenybė užimti valstybės finansuojamas studijų vietas tenka stojantiesiems pagal jų sugebėjimus, kurie nustatomi remiantis geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų eile. Geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų eilės sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų sričių, neviršijant valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus, kuris nustatomas atsižvelgiant į specialistų poreikį kiekvienoje studijų srityje ir valstybės biudžeto asignavimų dydį.

3. Preliminarų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių kiekvienoje iš šešių studijų sričių kasmet ne vėliau kaip prieš devynis mėnesius iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios nustato Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Tarp asmenų, kurių studijos yra valstybės finansuojamos, valstybinių brandos egzaminų žemiausių rezultatų skirtumas negali būti didesnis negu dvidešimt procentų. Tais atvejais, kai valstybinių brandos egzaminų žemiausių rezultatų skirtumas didesnis negu dvidešimt procentų, lėšos atitinkamai perskirstomos tarp studijų sričių.

5. Galutinį valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir jų pasiskirstymą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų sričių tvirtina Vyriausybė, paaiškėjus stojimo į aukštąsias mokyklas  rezultatams.

6. Asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje neprarasdamas valstybinio studijų finansavimo. Asmenį, kurio studijos buvo valstybės finansuojamos, pašalinus iš aukštosios mokyklos, valstybinis studijų finansavimas lieka aukštajai mokyklai vienerius metus nuo studijų sutarties nutraukimo dienos.

7. Valstybės finansuojamų antrosios ir trečiosios pakopos studijų vietų skaičių konkrečioje studijų programoje nustato ir finansuoja Vyriausybė pagal universiteto mokslo (meno) pasiekimus toje studijų kryptyje.

8. Valstybė finansuoja studijuojančių valstybės finansuojamose studijų vietose studijų kainos dalį, kuri yra lygi vadovaujantis šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais nustatytajai  studijų kainai.

9. Valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurių studijuojant gautų įvertinimų vidurkis baigus studijas yra mažesnis kaip įvertinimas “gerai“ pagal Vyriausybės patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus, Vyriausybės nustatyta tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti valstybės finansuojamai studijų vietai  apmokėti skirtas lėšas.

72. papildyti įstatymo projektą nauju 63 straipsniu, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją:

“63 straipsnis. Studijų įmokų kompensavimas

1. Vyriausybės nustatyta tvarka yra kompensuojama šio straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka nustatytam skaičiui geriausiai aukštosios mokyklos studijų kryptyje valstybės nefinansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose studijas baigusių asmenų, kurių studijuojant gautų įvertinimų vidurkis baigus studijas yra ne mažesnis kaip įvertinimas “gerai“ pagal Vyriausybės patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus, studijų įmokos dalis, neviršijanti vadovaujantis šio įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais nustatytos  studijų kainos.

2. Geriausiai studijas baigusių asmenų, kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi yra kompensuojama studijų įmokos dalis, skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas į tos krypties valstybės finansuojamas vietas atitinkamais metais įstojusių skaičiui. Bendras asmenų, kuriems vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi yra kompensuojama studijų įmokos dalis, skaičius lygus 10 procentų nuo valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose studijas baigusių asmenų skaičiaus.”

73. papildyti įstatymo projektą nauju 64 straipsniu, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją:

“64 straipsnis. Atvejai, kai valstybinis studijų finansavimas neskiriamas ir studijų įmokos nekompensuojamos

Teisę šio įstatymo 62 ir 63 straipsniuose numatyta tvarka užimti valstybės finansuojamą studijų vietą ar gauti studijų įmokų kompensaciją turi visi aukštųjų mokyklų studentai, išskyrus:

1) asmenis, studijuojančius pagal tos pačios arba žemesnės pakopos, kurią jie yra baigę, studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę baigtos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;

2) asmenis, vienu metu studijuojančius pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų yra finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);

3) užsieniečius, išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip.”

74. papildyti įstatymo projektą nauju 65 straipsniu, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją:

“65 straipsnis. Tikslinis studijų finansavimas

1. Valstybės biudžeto lėšos viešojo konkurso būdu gali būti skiriamos mokslo ir studijų institucijoms šaliai būtiniausiems specialistams rengti, jeigu jų rengimo negalima užtikrinti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais.

2. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo nustatytą tvarką gali papildomai finansuoti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijas. Išeivija laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio bent vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats pripažįsta save lietuviu.”

75. pakeisti įstatymo projekto  64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“66 64 straipsnis. Valstybės parama studentams Valstybės paskolos ir valstybės remiamos paskolos

1. Studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas garantuojamas paskolas:

1) studijų įmokai mokėti;

2) gyvenimo išlaidoms;

3) dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

2. Valstybės paskolas arba valstybės remiamas garantuojamas paskolas gavę asmenys turi pradėti grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas ne vėliau kaip dvejiems metams praėjus po studijų baigimo, o asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos – iš karto po pašalinimo. Paskolos grąžinamos lygiomis dalimis, atsižvelgiant į paskolą gavusio asmens pajamas, bet ne ilgiau kaip per penkiolika metų. Atsižvelgiant į gautų paskolų kiekį bei jų dydžius, paskolų grąžinimo laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęstas iki dvidešimt penkerių metų. Valstybės paskoloms arba valstybės remiamoms garantuojamoms paskoloms teikti ir jų administravimo išlaidoms padengti gali būti naudojami Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui šiam tikslui skirti valstybės biudžeto asignavimai, lėšos, sukauptos iš grąžinamų paskolų, palūkanų ir delspinigių, paramos, privačių ūkio subjektų ir kitos lėšos. Valstybės paskolų arba valstybės remiamų garantuojamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašą tvirtina tvarką nustato Vyriausybė.

3. Aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos nuolatinės formos studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Socialinės stipendijos skiriamos socialiniam studijų prieinamumui užtikrinti Vyriausybės nustatyta tvarka. Skatinamosios stipendijos skiriamos iš biudžetinių ir kitų valstybinių aukštųjų mokyklų lėšų atsižvelgiant į studentų studijų rezultatus ar kitus kriterijus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, suderinta su jų studentų atstovybėmis.

4. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos aukštųjų mokyklų doktorantams, meno aspirantams ir studentams, studijuojantiems pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, tvarką nustato Vyriausybė.’

76. papildyti įstatymo projektą nauju 67 straipsniu, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją:

“67 straipsnis. Stipendijos ir kita parama studentams

1. Studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos.

2. Aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios studijų pakopos nuolatinės formos studentams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos socialinės stipendijos, skirtos socialiniam studijų prieinamumui užtikrinti.

3. Skatinamosios stipendijos skiriamos iš aukštųjų mokyklų ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studentų studijų rezultatus ar kitus kriterijus. Valstybinių aukštųjų mokyklų skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos valstybinių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka, suderinta su jų studentų atstovybėmis.

4. Aukštųjų mokyklų studentai turi teisę gauti ir kitą paramą, kuri teikiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Valstybės paramos studijoms užsienyje, taip pat paramos aukštųjų mokyklų doktorantams, meno aspirantams ir studentams, studijuojantiems pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.”

77. pakeisti įstatymo projekto  62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“68 62 straipsnis. Studijų kaina ir studijų įmokos

1. Studijų kainą nustato aukštoji mokykla šio įstatymo nustatyta tvarka. Studijų kaina nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse. Studijų sutartyje nustatyta studijų kaina negali būti didinama per visą nustatytą studijų laikotarpį.

2. Studijų kaina valstybinėse aukštosiose mokyklose ir valstybės finansuojama studijų nevalstybinėse aukštosiose mokyklose kainos dalis turi atitikti realias studijų vykdymo išlaidas leidžiančius apskaičiuoti studijų kainos apskaičiavimo kriterijus, kuriuos tvirtina Vyriausybė atsižvelgdama į aukštųjų mokyklų siūlymus.

3 2. Studijų kaina yra vienoda visiems asmenims, studijuojantiems toje pačioje valstybinėje aukštojoje mokykloje toje pačioje studijų kryptyje.

4. Studijų kainai lygią studijų įmoką moka valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantys asmenys. Studijų įmoką arba jos dalį gali apmokėti studijuojančiojo darbdaviai, aukštoji mokykla, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

3. Už studijas studijų kainą, proporcingą dalyko apimčiai, moka:

1) asmenys, studijuojantys pagal neformaliųjų švietimo programas;

2) asmenys, kartojantys studijų programos atskirus dalykus.

4. Studijų įmoką sudaro studijų kainos dalis, kurios nepadengia valstybinis studijų finansavimas. Studijų įmoką gali finansuoti pats studentas, aukštoji mokykla, darbdaviai, fondai, kiti asmenys.

5. Studentai be šiame įstatyme nurodytos studijų įmokos neturi mokėti valstybinei aukštajai mokyklai jokių kitų įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.

6. Įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius nustato aukštoji mokykla šio įstatymo ir statuto nustatyta tvarka.”

78. išbraukti įstatymo projekto  63 straipsnį

“63     straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams

1. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams laiduojamas nemokamas mokslas.

2. Gerai besimokančiais pirmosios pakopos, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentais laikomi 20 procentų pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus geriausiai baigusiųjų Lietuvos aukštąsias mokyklas. Geriausiai baigusiųjų skaičius konkrečioje valstybinės aukštosios mokyklos studijų kryptyje proporcingas į tą kryptį atitinkamais metais įstojusių geriausiai valstybės brandos egzaminus išlaikiusiųjų skaičiui. Gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kompensuojama studijų įmoka.

3. Trečiosios pakopos studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje, nemoka valstybinėms aukštosioms mokykloms jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu.”

79. pakeisti įstatymo projekto  61 straipsnio pavadinimą

“69 61 straipsnis. Valstybinis mokslo finansavimas”

80. pakeisti įstatymo projekto  68 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Lietuvos valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka teikia ir administruoja valstybės paskolas arba remia valstybės remiamas garantuojamas paskolas studentams, stipendijas doktorantams trečiosios pakopos studentams, kitą finansinę paramą studentams.”

81. pakeisti įstatymo projekto  69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Ne rečiau kaip kas penkeri metai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka atliekamas studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas.”

82. pakeisti įstatymo projekto  70 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

“10. Kontrolieriaus veiklą užtikrina Kontrolieriaus tarnyba, kuri yra valstybės institucija biudžetinė įstaiga. Kontrolieriaus tarnybos vadovas yra ir jai vadovauja Kontrolierius. Kontrolieriaus tarnybos nuostatus tvirtina Seimas. Kontrolieriaus tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto.

83. pakeisti įstatymo projekto  71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedama Vyriausybė 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte numatyti numato šio įstatymo įgyvendinimui reikalingas lėšas.”

84. pakeisti įstatymo projekto  72straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Šis įstatymas, išskyrus jo 71 straipsnį, įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.”

85.  papildyti įstatymo projekto 72 straipsnį nauja 3 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnio dalių numeraciją:

“3. Įsigaliojus šiam įstatymui, taikant su kadencijų skaičiumi susijusius apribojimus užimti pareigas mokslo ir studijų institucijų valdymo organuose, įskaitomos kadencijos atitinkamose pareigose, kurias asmuo pradėjo eiti iki šio įstatymo įsigaliojimo.”

86. pakeisti įstatymo projekto  73 straipsnio pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip:

“Įsigaliojus šiam įstatymui Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. netenka galios:”

Teikia

Gintaras  Steponavičius

   Andrius Kubilius