Trisdešimt septintasis (421) posėdis
2008 m. gegužės 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. PEKELIŪNAS, G. STEPONAVIČIUS ir V. GEDVILAS

Iškilmingas Didžiosios 1948 m. tremties 60-mečio minėjimas

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Gerbiamieji, labas rytas. Prašau dėmesio! Gerbiamieji, iškilmingą minėjimą, skirtą Didžiosios 1948 metų tremties 60-mečiui paminėti, skelbiu pradėtą.

Gerbiamieji, į iškilmingą posėdį pakviesti ir atvyko: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, diplomatinių misijų vadovai ir atstovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei jų atstovai, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai Lietuvoje, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, pasipriešinimo dalyvių ir tremtinių, politinių kalinių, visuomeninių organizacijų vadovai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, partizanai ir kiti garbingi svečiai.

Toliau pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Pekeliūną.

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Labas rytas, gerbiamieji. Į Seimo tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją gerbiamąjį A.Čapliką.

Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo A. Čapliko kalba

A.ČAPLIKAS. Gerbiamieji, prieš pradėdami Didžiosios 1948 metų tremties 60-mečio minėjimą, pagerbkime visus žuvusius tremtyje tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.

1948 metų pavasario Didžioji tremtis. Ar tikrai suvokiame, ką Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų reiškia šie žodžiai? Ar vienareikšmiškai šiandien galime pasakyti, kas kaltas dėl tokios tragedijos ir kad ji jau niekada daugiau nepasikartos? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus turime žinoti kiekvienas. Ir ne tik per iškilmingus renginius ar minėjimus.

Deja, tenka apgailestauti, kad tokių skaudžių įvykių minėjimai dažniausiai tampa tik tų mūsų piliečių, kurie buvo tiesiogiai paliesti šitų nelaimių, diena. O taip neturėtų būti. Juk per dvi 1948 metų gegužės paras iš Lietuvos prievarta gyvuliniuose vagonuose į svetimą šalį – badui, pažeminimui, vergiškam darbui, mirčiai buvo ištremta daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių. Kad būtų aiškiau ir suprantamiau, per 2 paras – be teismo, be kaltės, tik dėl to, kad jie yra lietuviai – prapulčiai buvo pasmerkti beveik 1% šalies gyventojų. Panašiai tiek žmonių, kiek šiandien gyvena Marijampolėje…

Galima sakyti, kad ištremta buvo ir visa kita Lietuva. Ne tik tie, per visas trėmimo bangas į nežinią išvežti tūkstančiai nelaimingųjų, bet ir visi likę gimtinėje. Kodėl taip sakau? Todėl, kad išvežtųjų artimieji, skendėdami sielvarte ir baimėje, kad jų gali laukti toks pats likimas, išgyveno dvasinę tremtį. Tie, kurie skundė, įdavinėjo, padėjo organizuoti trėmimus, ištrėmė save patys savomis rankomis, nes kentė ne tik sąžinės priekaištus, valdžios, kuriai pasitarnavo, kontrolę, bet ir gniuždantį visuomenės smerkimą… O tie likusieji, kurie prievartos keliu pateko į „kolchozus“. Ką turėjo iškentėti savą žemę nuoširdžiai mylėję lietuviai, kad taptų visiškai jai abejingi? Pagarbą darbui ir žemei naikinantis žinojimas, kad neturi nieko savo, tai yra baudžiauninko tremtinio dalia.

Iki galo nesuvoksime šios tragedijos, jei neįvardysime, kad už šį egzistencinį blogį buvo atsakinga ne tik Sovietų Sąjunga ir ją paranojišku protu valdęs Josifas Stalinas, bet ir Lietuvoje jai net per daug uoliai ir ištikimai tarnavę vietininkai. Antano Sniečkaus perdėtas uolumas 1948 metais leido organizuoti tokį gausų žmonių trėmimą, tai jo vadovavimą žymi ši masinė egzekucija. To pamiršti nevalia. Reikia atsiminti ne tam, kad keršytume, reikia tiesiog atsiminti tam, kad prisimintume, kas buvo budelis, kas buvo auka, kas trėmė, o kas buvo ištremtas.

Mums būtinai reikia giluminio pokario įvykių, rezistencinių kovų, trėmimų padarinių įvertinimo. Kartais susidaro įspūdis, kad apsiribojame dainomis, eilėmis bei liūdesio emocijomis, trūksta daugiau racionalių svarstymų ir konkrečių žingsnių. Lietuva, manau, jau seniai pribrendo savajam „Šindlerio sąrašui“, savai „Katynei“, nes vien tik faktais išties sunku paaiškinti ir įtikinti su šia tragedija tiesiogiai nesusilietusias kartas; sunku įtikinamai pavaizduoti tragedijos mestą, kai per vieną akimirką sugriuvo tūkstančių Lietuvos gyventojų likimai. Tik visi kartu permąstę, deramai įamžinę tokių įvykių atminimą galėsime jaustis ramesni. Įvykis, kurio paminėti šiandien susirinkome, tragedija, kurią išgyveno visa tauta, turi mus ne skaldyti, o vienyti, kitaip nuo sovietinio maro sveiksime ir sunkiai, ir lėtai.

Jaučiu nuoširdžią pagarbą visiems išgyvenusiems tą laikotarpį, tas visas dvasines ir fizines kančias. Didžiuojuosi visais, kurie tremtyje, lageriuose kęsdami nepriteklius, dirbdami vergiškus darbus kabinosi į gyvenimą, kiek buvo įmanoma, tvarkėsi buitį, kūrė šeimas, susilaukė vaikų ir pagaliau grįžo į tėvynę. Darbštumu ir sumanumu jie nusipelnė ne tik kitų tremtinių, bet ir pačių budelių pagarbos.

Vertinant tų dienų įvykius, jų duotas pamokas ir mūsų nūdienos realijas, tampa akivaizdu, kad kasdienės mūsų partijų ir atskirų politikų rietenos, nuolatinis verslo grupių dalijimasis įtakos sritimis, kovojimas dėl tariamos ir dažniausiai trumpalaikės garbės yra ne tik neverti pagarbos, bet ir visiškai beprasmiški šios tragedijos akivaizdoje.

O mums nereikėtų kurti patriotizmo ir grąžinimo į Tėvynę koncepcijų, jei labiau puoselėtume savo ATMINTĮ. Nes būtent atmintį, sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę išmintį norėjo sunaikinti okupantai, puikiai suvokę, kad tai pamatai, ant kurių stovi nepriklausoma valstybė. Kol atsiminsime, tol gerbsime ir didžiuosimės savo valstybe ir žmonėmis, tol ir neišnyksime iš pasaulio žemėlapio. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Čaplikui. Į tribūną kviečiu Jo Ekscelenciją Kauno arkivyskupą metropolitą gerbiamąjį Sigitą Tamkevičių. (Plojimai)

Kauno arkivyskupo metropolito S. Tamkevičiaus kalba

S.TAMKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, brangūs bendro likimo broliai ir seserys tremtiniai!

„Sibiras“ – šis žodis pokario metais skambėjo beveik baisiau už žodį „mirtis“. Jis žmonių širdyse kėlė tiesiog siaubą. Mirtis yra kažkas savaime suprantamo, bet trėmimai į Sibirą be jokios kaltės, vien už tai, kad buvo sąžiningai dirbta ir gyventa, tikėta Dievą ir mylėta tėvų žemė, netilpo žmonių galvose. Dirbdamas žemę, savo prakaitu pelnydamas duoną ir pragyvenimą sau ir savo vaikams lietuvis negalėjo net susapnuoti to košmaro, kurį jam teko iškentėti. Visiškai nereikėjo kaltės, kad būtum įtrauktas į tremiamųjų sąrašus ir kad vieną gūdų rytą pažadintas iš miego iškeliautum į baisią nežinią.

Šiandien mus nuo anų baisių tremčių skiria daugiau kaip pusė amžiaus. Laikas jau spėjo užgydyti žaizdas ir tik kartais sapnų košmarai primena, kiek buvo išgyventa ir iškentėta.

Kiekvienais metais tremtiniai susirenka Ariogaloje prie Dubysos slėnio. Čia jie meldžiasi, dainuoja ir dalijasi praeities bei dabarties išgyvenimais. Tą pirmąjį rugpjūčio šeštadienį vienoje vietoje galima, kaip niekur kitur, pamatyti labai daug gerų veidų. Tarsi šie žmonės nebūtų kentėję, tarsi nebūtų patyrę daugelio neteisybių, tarsi būtų baigę kažkokią gerumo mokyklą. Šių žmonių baltos galvos, atrodo, tarsi papuoštos šventumo aureole.

Kas gi iš tikrųjų buvo anų dienų tremtis: baisi lemtis ar Dievo duotas sunkus kelias, kuriuo einat medžiagiškai buvo daug prarasta, bet dvasiškai praturtėta? Į šį klausimą žmonės atsako nevienareikšmiškai. Aš bandau surasti savąjį atsakymą. Žvelgdamas į pusės amžiaus perspektyvą, klausiu save: ką anuomet buvo geriau pasirinkti – ar sąlyginį saugumą, tampant okupanto kolaborantu, čekistu ar paprastu stribu, ar priėmimą Dievo leidžiamo kelio be jokio saugumo, suvokiant, kad tautos priešai su tavimi gali bet ką padaryti?

Prisimenu savo kalinimą KGB tardymo izoliatoriuje. Vieną dieną tardytojas pasiūlė laisvę, jei apgailėčiau tai, dėl ko buvau kaltinamas, t. y. kad gyniau Bažnyčią ir jos teisę normaliai egzistuoti santvarkoje, kuri save laikė pačia demokratiškiausia visame pasaulyje. Pasiūlė ir net nurodė pavyzdžių, kad kaliniai kartais panašiai pasielgia. Nors laisvė kaliniui visuomet yra labai brangi, bet anuometinis gundymas nebuvo sunkus – tiesiog negalėjau išduoti nei draugų, nei savo idėjų. Tokiais atvejais labai padeda Dievo artumo išgyvenimas.

Kai kuriuos Viešpaties žodžius, užrašytus Šventajame Rašte, geriausiai supratau ne studijuodamas Kunigų seminarijoje, bet būdamas kalėjime. Kai mačiau kameros langą su storomis grotomis ir kai žinojau, kad Bažnyčios ir tautos priešai galėtų padaryti bet ką, jei tik būtų gautas nurodymas iš aukščiau, tuomet labai aiškiai suvokiau Kristaus žodžius, kai jis kalbėjo ir ragino savo mokinius nieko nebijoti ir niekuo per daug nesirūpinti: „Per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, ką vilkėsite (…). Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina“. Šie Šventojo Rašto žodžiai kalėjimo kameroje man buvo tarsi naujas ir labai reikalingas Dievo apreiškimas.

Esu giliai įsitikinęs, kad pačios didžiausios netektys, kurias patyrė mūsų tremtiniai ir kaliniai, sugebėję jas pakelti su tikėjimu, tapo jiems Dievo dovana, juos praturtinusia daugiau nei priešas buvo atėmęs. Labiausiai gaila tų, kurie patys save ištrėmė iš Tėvynės. Tai atsitinka su visais, kurie renkasi ne pasitikėjimo Dievu kelią, bet išbandymų metais rinkosi kolaboravimo su okupantu kelią. Šventojo Rašto žodžiai šiam atvejui labai aiškūs: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją pražudys.“

Šiandien taip pat renkamės buvimą Tėvynėje su visais jos džiaugsmais ir negandomis arba save ištremiame, net nebūtinai ją palikdami. Galima save ištremti ir į savo pilį, pasistatytą už nesąžiningus pinigus, arba paprasčiausiai užsisklęsti savo egoizme ir nebematyti kitų žmonių vargo ir rūpesčių. Šiandien galima sužlugdyti santuoka grįstos šeimos koncepciją ir uždegti žalią šviesą keliui į moralinę aklavietę ir tautos sunykimą.

Tepadeda Dievas kiekvienam iš mūsų padaryti pačius geriausius pasirinkimus. Tikroji laimė galima visur: tremtyje ir už grotų, galima ir dabartinėje Lietuvoje, nes jai užtenka sąžinės paliudijimo, jog niekuomet nebuvo išduota tiesa ir žmonės, su kuriais Dievo lėmimu keliauta į amžinuosius Tėvo namus, neišduota Tėvynė.

Negaliu nepasinaudoti šia proga ir nepaprašyti Seimo: nesužlugdykite parengtos šeimos koncepcijos, nepaskandinkite jos biurokratinių svarstymų džiunglėse. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Jo Ekscelencijai gerbiamajam S.Tamkevičiui. Toliau pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.Čaplikas.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Dėkoju. Dabar kalbės istorikas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas. (Plojimai)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktoriaus A. Anušausko kalba

A.ANUŠAUSKAS. Gerbiamieji 1948-ųjų ir kitų metų tremtiniai! Jūsų prisiminimai ir mūsų istorinė atmintis susilieja šioje dienoje. Galinčių prisiminti prieš 60 metų buvusius įvykius vis mažiau, nors iki šiol tremtis lydėjo ir lydi tūkstančius žmonių per visą jų gyvenimą. Vienas milijonas Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių piliečių, terorizuojamų tautų atstovų vien tik iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vakarų Ukrainos per tariamai taikų pokarinį dešimtmetį buvo nužudyta savo šalyse arba išvežta į gulago lagerius, arba išgabenta į tremtį.

1948 metai išsiskiria tuo, kad politinio teroro akcija – trėmimai buvo įvykdyti tik Lietuvoje. 1948 metų gegužės mėnesio trėmimų vykdymo karinės operacijos „Vesna“ metu iš Lietuvos buvo išvežta daugiau kaip 40 tūkstančių lietuvių. 11 tūkst. 66 vaikai atsidūrė Sibire, Krasnojarsko krašte, Irkutsko srityje, Buriatijos-Mongolijos kraštuose.

Bet jei pavartytumėme sovietinio saugumo, arba kaip kartais besididžiuojant sakoma, čekistų, dokumentus, paaiškėtų kitas melas. Formaliai tūkstančiai Sibire atsidūrusių vaikų nebuvo tremtiniai – jie išvyko kartu su tėvais. Taip tremtyje atsidūrė 32 tūkstančiai lietuvių vaikų, dar keletas tūkstančių ten gimė. Į tremtinių sąrašus su visomis iš to sekusiomis pasekmėmis mišriose šeimose augę vaikai buvo įrašomi sulaukę 16 metų, jeigu pasirinkdavo lietuvių tautybę. Net pakeitus politiką tremtinių atžvilgiu, atsiskleidžia tremtinių tautybės svarba. Pavyzdžiui, Maskvoje veikęs Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1948 m. lapkričio 26 d. įsaku numatė iš tremties bėgančius tremtinius bausti labiau negu bet kuriuos kriminalinius nusikaltėlius – 20 metų laisvės atėmimo bausme, ir tai palietė daugiausia lietuvius, kurie daugiausia ir bėgo iš tremties. Net ir pasikeitus politiniam klimatui 1953 metais buvo pasiūlyta paleisti iš tremties „rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių moteris ir jų vaikus (…), jei vyrai rusai arba iš netremtų tautų“. Lietuviai buvo priskirti tremtoms tautoms. Apie jokius „nacionalistus“ net nebuvo kalbama.

Faktas, kad tremtiniai buvo priskirti prie kokios nors pramonės įmonės arba turėjo dirbti žemės ūkio bei kitokius darbus. Sibiro miško kirtavietėms, aukso ir anglies kasykloms bei statyboms, sovietiniams pramonės susivienijimams „Čeliabinskugol“, „Karagandaugol“, „Vostsibugol“, „Kuzbasugol“, „Tomles“, „Lenzoloto“, „Norilsknikel“ tremtiniai, kaliniai buvo priskiriami ir paliekami visiškai specialiųjų komendantūrų ir gamyklų direktorių savivalei. Iki šiol tremtiniams Sovietų Sąjungos teisių perėmėjai nėra atlyginę jokiais pavidalais už prievartinį darbą sovietiniams pramoniniams susivienijimams ar žemės ūkyje.

Trėmimai buvo detaliai reglamentuotas nusikaltimas žmoniškumui. Buvo vykdomi pagal specialias saugumo ir partinių institucijų parengtas instrukcijas, kurios reglamentavo tremtinio kelią nuo namų slenksčio iki tremties vietos. Jose buvo nustatyta ir dokumentų parengimo ištrėmimui tvarka (apskaita, sąrašų sudarymas, bylų užvedimas), taip pat buvo reglamentuota žmonių suėmimo, saugojimo, sodinimo į vagonus, lydėjimo į tremties vietą tvarka. Tačiau net šių pakankamai žiaurių nurodymų čekistai dažniausiai nesilaikydavo.

Deportacijų išvakarėse Komunistų partijos centro komitetas ir vykdomoji valdžia priimdavo specialius nutarimus ir instrukcijas dėl iš tremtinių atimto turto, pastatų, gyvulių, pasėlių konfiskavimo. Namai, ūkiniai pastatai, inventorius buvo perduodami valstybinėms įmonėms, sunaudojama režimo reikmėms arba išvežama kai kas iš Lietuvos.

Visi Lietuvos gyventojų trėmimai buvo nežmoniški, įvykdyti klasta. Netikėtai užklupti žmonės, nepaisant jų amžiaus, buvo sugrūdami į vagonus ir vežami į Sibirą. Beveik 300 tūkst. Lietuvos piliečių pateko į Sibiro tremtį ir lagerius. Apie didelę dalį mes turime tik trumpus įrašus. Kartais liko jų laiškai, bet dažniausiai nuotraukos, iš kurių žvelgia žmonės, anuomet pastatyti už įstatymo ribų. Kai mūsų amžininkas žvelgia į tas nuotraukas, jis mato žmones ne tik sunkiai dirbančius, bet ir mažų, ir didesnių katalikiškų švenčių aplinkoje. Bet už kiekvieno tokio prisiminimo – ir netekčių skausmas, ir sielvartas dėl tų, kurie tikėjosi savo vieną kartą duotą gyvenimą nugyventi kitaip.

Matyt, reikėtų prisiminti Sibiro motinas, kurios saugojo savo vaikus ir neleido jiems numirti nuo ligų ir bado. Motinas, kurios, kaip rašoma čia ant stalų esančioje „Tremtinės Onos istorijoje“, „(…) ašarodamos dainuodavo lopšines, pačios išsekusios ir bejėgės, palaužtos ir apvogtos. Kurios rijo skriaudą drauge su ašarų upeliais, meldėsi, kad tik ištvertų, šildė vaikus savo kūnais, maitino pažadais“.

Todėl mes ir minime, ir, manau, dar ilgai minėsime ne tik tautos patirtus nuostolius ir klajones tolimojoje šiaurėje, ne tik giliau pažvelgsime į valstybingumo netekimo priežastis, bet ir tylomis neapeisime abejingumo savo valstybei sienos, kartu sau ir kitiems primindami atsakomybę už mūsų valstybės piliečius.

Negaliu nepriminti, kad prieš dvidešimt metų Lietuvos laisvės lyga ir kiti prie režimo neprisitaikę lietuviai pirmą kartą Vilniuje viešai mėgino paminėti šios tremties metines. Jau dvidešimt metų tęsiamas darbas, pradėtas Lietuvos Sąjūdžio, kuris taip pat minės dvidešimtmetį, sudarant sąrašus Lietuvos piliečių, kurie tapo komunistinio režimo nusikaltimo aukomis. Tame sąraše dabar 150 tūkst. žmonių biografijų. Sąrašas dar toli garažu nebaigtas, bet jis, ko gero, padeda priminti tuos žmones, kurie nugyveno ne savo, bet kažkieno padiktuotą gyvenimą. Tai daugelio žmonių rankomis statomas rašytinis paminklas, kuris, ko gero, dar ilgai gaivins ir mūsų atmintį. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū A.Anušauskui. Į Seimo tribūną kviečiu tremtinę, Seimo narę D.Teišerskytę.

Seimo narės D. Teišerskytės kalba

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Labas rytas. Šviesus rytas virš laisvos Lietuvos.

Iš sesers Danutės užrašų.

„1948 m. gegužės 22 d. su mama – ji buvo mokytoja – važiavome savo vežimaičiu iš ūkio į mokyklą. Kartu buvo ir vyriausias brolis Algirdas. Man buvo 13 metų, Algučiui – 15 metų. Įvažiavus į Šiluvos vieškeliuką, kelią užtvėrė sunkvežimis, iš jo iššoko keli vyrai, tarp jų buvo ir vienas labai gerai pažįstamas kaimo berniokas, jie liepė mums kraustyti menką mantą (maisto ir drabužėlių pasiimdavome savaitei) į tą baisią mašiną, ten pat įsodino ir mus. Atbogino į Šiluvos aikštę, kur jau buvo suvežtos kelios šiluviškių šeimos. Žiūriu, klasiokė Elytė prie šulinio vandenį semia. Šaukiu: „Elyte, mus išveža!“ Elytė rėkteli: „O Jėzau! Juk rytoj egzaminas!“ O egzaminai laukė visai kitokie…“

Kai sesuo pabėgo iš Sibiro ir atkako į Šiluvą, išlipusi iš autobusiuko ir VĖL pamatė prie to paties šulinio tą pačią savo draugę Elytę, semiančią tą patį vandenį…

Regis, ir nebuvo tų dvylikos metų… Bet jie BUVO!

Tie baisūs, tragiški metai, kai buvo draskomos šeimos, žudomi geriausi ir gražiausi Lietuvos žmonės, naikinamos sielos, išdidumas, taurumas, pareiga ir meilė.

Tūkstančiai kapelių liko amžinojo įšalo žemėje, iš jų auga Sibiro beržai ir kedrai, raudonviršiai ir vešlūs serbentų krūmai.

Maumedžio – amžinojo medžio – kryžiai sunkiai dūlija, jų, pakrypusių, nugriuvusių ir apsamanojusių, pilna taiga, pro šalį vaikšto išdidūs briedžiai ir elegantiški elniai, o žmonių ,,lespromhozuose“ jau nebėra… Vieni grįžo į Tėvynę, kiti pasimirė, treti – prasigėrė ir taip pat jau lyg ir mirę…

Kas liko?

Liko Atmintis. Liko Istorija.

Liko Lietuva… Kuri labai gerai pamena, kaip mus, tris be mamos likusius mažiukus, ir senelę, išdidžią ir maištingą dvarininkę, prieš pat Stalino mirtį kažkas ypatingas nutarė irgi išvežti – nežinia už ką ir nežinia kur.

Ir prie mūsų mažyčio ir geltono nelyg bičių avilys nameliuko sustojo sunkvežimis, ir teta, beje, generolo Jono Žemaičio tėvų globėja, kuri šešerius metus ir mus maitino, rengė ir mokė gyvenimo tiesų, sukrovė į ryšulius kuklią mūsų mantelę, o paskui raudodama ir mus pačius.

Vežė etapais. Kalėjome po kelias ar keliolika parų Maskvoje, Sverdlovske, Čeliabinske, Novosibirske, Irkutske, Zimoje. Zimos miestelis garsus kaip fantastiško poeto Jevgenijaus Jevtušenkos gimtinė. Iš ten mus vežė rogėmis (80 km!) iki Meždugrankos kaimelio, kur anuomet gyveno mama bei vyresnieji brolis ir sesuo.

Dieve, kokia graži Sibiro gamta!

Mus vežė siauru keliuku, abipus kurio stūksojo metrinės pusnys, žėrinčios nelyg nukritusios iš dangaus palaimingos žvaigždės. Išlakios pušys ir galingi kedrai – lyg kokie milžinai – lingavo šakomis lydėdami ar liūdėdami.

Į kaimelį mus atvežė jau vakare.

Iškeliavę iš Tėvynės patį vidurvasarį, buvome priblokšti šalčio ir sniegynų. Atvežė mus kažkodėl į arklidę, susodino ant šieno, lyg kokiame Betliejuje, ir išėjo. Buvo „begaliniai didelė“ šventė – lapkričio septintoji. Turbūt viena baisiausių datų pasaulio istorijoje, bet tuo metu kaimelio klube vyko minėjimas.

Ir kai vyresnis brolis Eugenijus, užsimetęs likusius tėtuko, žuvusio Taišeto lageryje, kailinukus, išėjo ieškoti mamos, kai įėjo į salę ir pamatė ant scenos užustalėje sėdinčią motiną ir visu balsu riktelėjo – „MAMA!“, visi neteko amo, o išdidžioji Teišerskienė nukrito nuo kėdės it kokia skiedra…

Po kelių minučių visi atbėgo į arklidę, mama parpuolė prieš savo motiną ant kelių. Raudojo visi, išskyrus mane, mat buvau maža ir nesupratau, ko čia verkti, jei atsirado mama.

Gyvenome barake, viename kambaryje aštuoniese. Visi išėjo į taigą, aš – į mokyklą.

Po septintos klasės miško kirsti išėjau ir aš. Man dar nebuvo 14 metų. Pačią pirmą dieną persikirtau koją. Gerai, kad avėjau brolio aulinius ir į galus prisikišau popieriaus, tai ta žaizda buvo ne tokia jau gili. Brigadininkė Marusia Koneva aptvarstė žolėmis ir savo marškinių rankove.

Ketverius metus dirbau.

Vasarą kirtome kupstus pelkėje, tiesėme kelią, kuriuo žiemą veždavo iš miškakirčių rąstus link upės, o vasarą juos ta upe plukdydavo į Zimą, į lentpjūves.

Baisiausia būdavo žiemą. Viename ledinio kelio kilometre – vienas prižiūrėtojas, kuris tą kelią šluoja, lygina duobes, pasitinka ir palydi sąstatus.

Duonos abišalė užantyje, vatinės kelnės, vatinė striukelė, didžiulė skara, veltiniai dvigubais padais – tai buvo mano vaikystė ir jaunystės pradžia.

Į Lietuvą grįžau 18-os metų. Galiu drąsiai tvirtinti – esu dar labai jauna, nes gimiau 18 metų. O TEN liko tėvo kapas, gaila, nežinau kur, nes lageryje laidojo į bendras duobes, o dabar ten naujų namų kvartalai.

Taigoje sušalo vyriausias brolis Algirdas. Kur jis? Koks kedras prislėgė jo labai gražų ir kilnų veidą?

Prieš 10 metų buvo nužudytas kitas brolis, garsus Sibiro jėgeris, medžiotojas, padovanojęs pasauliui tris stotingus sūnus, deja, nebemokančius nė žodžio lietuviškai.

Kaip gyventi su tokia našta? Man, jums, Lietuvai? Kokia nenugalėta ir nepasmerkta kaltė tebegyvena mano tėvynėje?

Noriu ir prašau vienintelio: NEPAMIRŠKIME!

Atleiskime, prisikelkime, mylėkime, statykime namus, auginkime vaikus ir sodus, dainuokime, sakykime vieni kitiems gerus žodžius! Bet – nepamirškime, nes istorija mums šito neatleis. Neatleis ir mirusiųjų, žuvusiųjų, sušaudytųjų ir nukankintųjų sielos.

Aš jūsų prašau. To prašo ir jie. Dėkoju. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo narei D.Teišerskytei. Kviečiu pasakyti kalbą 1948 m. gegužės 22 d. tremtinį, Kauno miesto mero pavaduotoją Kazimierą Kuzminską.

Kauno mero pavaduotojo K. Kuzminsko kalba

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo posėdžio pirmininkai, gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencija Arkivyskupe Metropolite, Vyriausybės nariai, Ekscelencijos Ambasadoriai!

Lietuvos TSR vadovai 1948 m. gegužės 22 d. atsisakė 48 tūkst. savo šalies piliečių, sutikdami, kad Lietuvos okupantai juos be teismo deportuotų iš gimtosios Lietuvos į Rusiją, Sibiro platybes. Rusijai reikėjo pigios, beteisės darbo jėgos darbui įvairiose kasyklose, miško pramonėje, žemės ūkyje. Trėmė apie 13 tūkstančių šeimų, tarp jų 11 tūkstančių vaikų iki 15 metų.

Tokią dalią patyrė ir mūsų šeima – Kazys Kuzminskas ir Elena Kuzminskienė (Vainauskaitė) bei jų vaikai: Antanas, gimęs 1941 metais, Onutė, gimusi 1943 metais, Jonas, gimęs 1945 metais, ir aš, Kazimieras, gimęs 1947 metais, iš Radviliškio rajono Baisogalos apylinkės Jaskynės kaimo.

1948 metų pavasaris: gražūs žiemkenčiai, pasodintos bulvės, pasėtas vasarojus, užsodinti daržai, labai gražiai žydi senasis ir jaunasis sodai. 1948 m. gegužės 22 d. 4 valandą ryto – beldimasis į langą. Aušta. Aplink namą, kieme, pilna rusų kariškių ir civilių, reikalauja įsileisti. Į kambarį įėjęs rusų karininkas įspėjo, kad bus krata, tačiau tėtis įžvelgė, kad krata skiriasi nuo anksčiau darytų. Kariškiai ir civiliai pirmiausia puolė į spintas, stalčius. Taip buvo išnešti rūkyti kumpiai, lašiniai, geresni daiktai.

Inteligentiškas žmogus stovėjo virtuvėje ir nieko nedarė. Kai mama paklausė, kodėl jis nedaro „kratos“ atsakė: „Aš esu mokytojas, paimtas surašyti jūsų turto. Šiandien jūsų šeimą išveža į Sibirą.“

Per tris valandas mama ir tėtis privalėjo susidėti reikalingiausius daiktus, šiek tiek maisto, aprengti keturis mažamečius vaikus ir pasiruošti tremčiai.

Sunkiausia buvo kelionė iki Uralo kalnų gyvuliniame vagone, kuriame nebuvo jokio lango. Sustojus sąstatui, gamtinius reikalus tiek vyrai, tiek moterys atlikdavo suvaryti po vagonu. Tai buvo baisus moralinis, dvasinis pažeminimas. Tai iš vieno, tai iš kito vagono išnešdavo mirusį mažą vaiką ir palikdavo šalia geležinkelio bėgių, neleido laidoti. Traukiniu kelionė truko vienuolika parų. Krasnojarsko krašte vienoje iš geležinkelio stočių buvome išlaipinti, toliau vežami arkliais, plukdomi upe plaustu ir pagaliau apgyvendino Partizansko rajono Koj kaime tarp kalnų, taigoje, šalia upės Mana. Kaimo komendantūroje mama ir tėtis privalėjo registruotis kas savaitę. Tėvelis dirbo miškuose: kirto, vežė, plukdė medieną.

Iš bado, nuo išsekimo, ligų mirė daug vyresnio amžiaus žmonių, vaikų. Mirė ir mūsų Sibire gimę du broliai. Rusų kapinėse atsirado kauburėliai su lietuviškais kryžiais. Buvo labai sunku, tačiau lietuviai gyveno viltimi ir prisiminimais. Tarpusavyje buvome labai vieningi, kaip viena šeima.

Mirus Stalinui tremtiniai nudžiugo – pasklido gandai, kad būsime paleisti į Lietuvą, tačiau apsirikome. Palengvėjo tik tiek, kad nereikėjo taip dažnai registruotis komendantūroje, jau galėjome iš Lietuvos giminių gauti siuntinius su maistu ir drabužiais, juos mama pėsčia turėdavo per kalnus nešti 32 kilometrus. Prižiūrėtojas jodavo ant arklio, o moterys nešdavo siuntinius. Tai buvo mūsų gyvybės kelias, mūsų mamų auka šeimai. Jei mes, vaikai, badavome, mirdavome iš bado, ką valgė mūsų mamos, tėčiai?

1955 metais gimė sesuo Elena. 1957 metais gavome leidimą grįžti į Lietuvą. Kiek buvo džiaugsmo! Per mėnesį susiruošėme ir pavasarį grįžome į tėviškę. Skubėjome į namus, į savo sodybą. Pamatėme gyvenamąjį namą nuplėštu stogu, sugriuvusį svirną, vietoje tvarto ir daržinės likusias mūrines sienas. Soduose ganėsi gyventojų ožkos, nugraužusios daugelį obelaičių.

Dabar įsivaizduoju, koks psichologinis smūgis buvo mamai ir tėčiui. Neatsitiktinai mama ragino tėtį išvažiuoti gyventi kitur, tačiau tėtis norėjo likti savo tėviškėje. Juk tiek išsvajota! Nuėjo pas Špokevičių, tuo metu buvusį „Raudonojo Spalio“ kolūkio pirmininką. Buvo ir gerų pirmininkų. Jis tėtį priėmė, išklausė ir, nekreipdamas dėmesio į nuorodą, kad mes neturime teisės grįžti į savo namus, davė vieną kambarį buvusiame mūsų name. Įdarbino kolūkio kalvėje. Po metų leido mums pirkti nors ir pusiau sugriautą, savo statytą namą, iškeldino kitas šeimas.

Tėtis ir mama dirbo kolūkyje. Mes, vaikai, baigėme Pociūnėlių vidurinę mokyklą, du broliai ir sesuo – Kauno politechnikos institutą, kita, Sibire gimusi sesuo Elena, – Vilniaus universitetą, aš – Kauno medicinos institutą.

Kai kolūkio pirmininkas tėtės paklausė: „Kodėl iš penkių vaikų nė vieno nepalikai kolūkyje.“ – tėtis diplomatiškai atsakė: „Kai 1948 metais kūrėsi kolūkiai, mes, kartu ir vaikai, buvome jums nereikalingi, tai dabar tuo labiau.“

Darbovietėse niekam nesakydavome, kad esame tremtiniai. 1976 metais, kai dirbau Plungės rajono centrinėje ligoninėje, buvau paskirtas vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. Einant tas pareigas reikėjo būti Komunistų partijos nariu, o aš nesutikau. Neturėdamas kitos išeities vyriausiajam gydytojui prisipažinau, kad esu tremtinys. Sužinojęs tai, pareikalavo, kad savo noru atsistatydinčiau iš jo pavaduotojo pareigų. Eiliniu chirurgu – prašau, dirbk. Taip ir padariau.

Taip gyvenome ir dirbome iki Lietuvos nepriklausomybės aušros. Prasidėjus M.Gorbačiovo „perestroikai“ 1989 m. kovo 31 d. gavau archyvinę pažymą su nuoroda, kad esu reabilituotas. 1 metų vaikas taip nusikalto, kad po bausmės atlikimo 30 metų dar buvo sekamas ir ribojamos jo teisės! Šią reabilitaciją 2008 m. kovo 13 d. įteikiau Kaune viešėjusiam Europos Žmogaus Teisių Teismo prezidentui J. E. Jeanui Paului Costai. 2008 m. kovo 26 d. gavau iš jo laišką su padėka už priėmimą Kauno mieste, cituoju tik vieną sakinį: „Jūsų ištrėmimas į Sibirą nuo vienerių iki dešimties metų ir jūsų „reabilitacija“ praėjus trisdešimčiai metų po šių tragiškų įvykių, Europos Žmogaus Teisių Teismo prezidentui yra įrodymas, demonstruojantis netolimoje praeityje mūsų kontinente buvusius didelius teisės pažeidimus.“ Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Kalbės Krasnojarsko regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ pirmininkas Antanas Rasiulis. Prašom.

Krasnojarsko regioninės lietuvių tautinės kultūrinės autonomijos „Lietuva“ pirmininko A. Rasiulio kalba

A.RASIULIS. Laba diena! Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji tremtiniai ir svečiai! Lietuviai tremtinio dalią patyrė dar kryžiuočių laikais. Lietuvą pavergę Rusijos imperatoriai trėmė ne tik pavienes, nepaklusnias šeimas, bet ir ištisus valstiečių kaimus. Carizmo imperinius užmojus paveldėjęs stalinizmas panaudojimo ir ištobulinimo šimtametinį Romanavų dinastijos patyrimą deportuoti kitataučius, kitatikius, kitaminčius.

XX amžiaus vidurio Lietuvos gyventojų deportacijos savo mastais ir žiaurumu toli pralenkė visus ankstesnius trėmimus juos drauge paėmus. Pagal ištremtų žmonių skaičių pokarinės didžiosios buvo 1948 metų gegužės, 1949 metų kovo ir 1951 metų spalio mėnesių deportacijos. Visos jos buvo įvykdytos remiantis stalininės TSRS ministrų tarybos nutarimais. Jose buvo nurodyta, kiek ir kokios kategorijos gyventojų reikia ištremti. Vyriausybinius nutarimus realizuoti buvo pavesta TSRS valstybės saugumo ir vidaus reikalų ministerijoms. Šioms represinėms žinyboms priklausė vidaus, pasienio ir konvojinė kariuomenė, milicija, naikinamieji būriai, operatyviniai darbuotojai. Tai yra tos pajėgos, kurios praktiškai vykdydavo trėmimus.

Be to, trėmimų išvakarėse į Lietuvą buvo perkeliami papildomi kariniai daliniai iš RSFR, Baltarusijos TSR ir Kaliningrado srities. TSRS MGB vadovybė yra komandiravusi į Lietuvą iki 2,5 tūkst. operatyvinių saugumo darbuotojų iš visos Sąjungos. Tremtinių (banditų, buožių, nacionalistų, buožių šeimų) įskaitines bylas sudarydavo Lietuvos TSR MGB apskričių skyriai, o jas tvirtindavo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministras. Patvirtintos bylos grįždavo į MGB apskričių skyrius ir ten buvo sudaromi tremtinių šeimų sąrašai. Kadangi sąjunginė valdžia buvo nustačiusi tremtinių normą, būdavo sudaromi du sąrašai – pagrindinis ir rezervinis.

Didžiausioms Lietuvos gyventojų deportacijoms vadovavo iš Maskvos atvykę TSRS MGB įgaliotiniai Lietuvoje. 1948 metų gegužės mėnesį trėmimams vadovavęs TSRS MGB ministro pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Sergejus Ogolcovas, iš anksto atvykęs į Lietuvą, kartu su Lietuvos TSR valstybės saugumo ministru generolu majoru Dmitrijumi Jefimovu parengė smulkius trėmimo operacijos planus, patvirtino operatyvinius žemėlapius ir schemas. Jose buvo pateikiami operacijoms reikalingų operatyvinių darbuotojų, kariuomenės, liaudies gynėjų skaičius, numatomas automobilių, vagonų, degalų kiekis, nurodomos įsodinimo stotys, ešelonų formavimo vietos. Siekiant išlaikyti paslaptyje pasirengimą trėmimams ir išvengti gyventojų panikos bei slapstymosi, masinės deportacijos buvo užšifruojamos nekaltais pavadinimais. Taip 1948 metų trėmimai buvo užkoduoti žodžiu „Vesna“ – „Pavasaris“.

Didžiausias Lietuvos istorijoje gyventojų trėmimas buvo 1948 metų gegužės mėnesį. Jis rėmėsi 1948 m. vasario 21 d. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu Nr.417-160VS „Dėl 12 tūkst. šeimų banditų ir nacionalistų, esančių nelegalioje padėtyje, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų, taip pat banditų pagalbininkų, buožių su šeimomis iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos specialiam apgyvendinimui“. Šio visiškai slapto Vyriausybės nutarimo pradžioje sakoma: „Priimti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pasiūlymą iškeldinti iš Lietuvos TSR teritorijos specialiam apgyvendinimui 12 tūkst. šeimų banditų ir nacionalistų.“ Iš nurodytų 12 tūkst. šeimų pusė turėjo būti išvežta į Krasnojarsko kraštą, o kita pusė – į Jakutijos autonominę TSR.

Tremtinius buvo nuspręsta įdarbinti TSRS miško pramonės ministerijai priklausančiose miško paruošos įmonėse. Trėmimai miestuose prasidėjo 1948 metų gegužės mėnesį vidurnaktį, o kaimuose – 4 val. ryto. Buvo tremiama iš visų apskričių ir respublikinio pavaldumo miestų. Kiekgi žmonių buvo išvežta 1948 metų gegužę? Nuomonės šiuo klausimu iki šiol labai skiriasi. Kiek šaltinių, tiek ir nuomonių. Ir ne mūsų tikslas dabar čia aiškintis tikslų skaičių. Tik išanalizavęs vieno šaltinio, kuriame aprašyta gyvenvietė (joje buvo apgyvendinta mūsų šeima), duomenis, didelius netikslumus aš iš karto pastebėjau. Pavyzdžiui, ten parašyta, kad vidurinę mokyklą, kurią pastatė lietuviai 1955 metais, nuo 1955 iki 1975 metų baigė 14 lietuvaičių. Šis skaičius, be abejo, neteisingas, nes tik vienos mūsų šeimos per nurodytą laikotarpį vidurinę mokyklą baigė 4 žmonės. Aišku, kad vidurines mokyklas statė tik didelėse gyvenvietėse, o aplink mažose gyvenvietėse vidurinių mokyklų nebuvo. Tame rajone, kur buvo pastatyta nurodyta mokykla, tik trėmimo 1948 metais metu buvo apgyvendinta bemaž 800 lietuviai, o dar buvo trėmimai 1949 ir 1951 metais. Nuvažiavęs į tą gyvenvietę 1995 metais, aš gavau duomenis apie mokinius lietuvaičius, kurie mokėsi ir baigė šią vidurinę mokyklą. Iš 151 lietuvių tautybės mokinio nurodytą mokyklą baigė 34 mokiniai. Ir tik 6 mokiniai – po 1975 metų.

Į Krasnojarsko kraštą ištremti 1948 metų gegužės mėnesį lietuviai buvo apgyvendinti Chakasijoje, Ordžonikidzės Ust Abakano rajonuose – apie 2,5 tūkst. žmonių. (…) rajone – apie 3,5 tūkst. žmonių, Balachtos rajone – apie 1600 žmonių, Beriozovkos rajone – apie 1100 žmonių, Partizansko rajone – apie 2 tūkst. žmonių, Nižnij Ingašo rajone – apie 2300 žmonių, Kazačensko rajone – apie 1,5 tūkst. žmonių, Kežmos rajone – apie 1000 žmonių, Jeniseijsko rajone – apie 1100 žmonių, Turuchansko rajone – maždaug 200 žmonių, Igarkos mieste – 4,5 tūkst. žmonių, (…) Sibirsko mieste – 1,5 tūkst. žmonių.

Susumavus iš viso į Krasnojarsko kraštą buvo ištremta 23,5 tūkst. žmonių. Pateikti skaičiai nepretenduoja į kategorišką tikslumą, bet jie ir neišeina iš ribų duomenų, pateiktų Lietuvos TSR MGB tarybos TSRS MGB. Tačiau mažesnis ar didesnis deportacijos mastas jokiu būdu jos nepateisina ir nesumažina sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimo.

Baigdamas šį trumpą pranešimą, kviečiu Seimo narius ir visus pageidaujančius tautiečius dalyvauti lietuvių tautos masinės deportacijos 60-mečio renginyje, kuris įvyks rugpjūčio 1–3 dieną Krasnojarske. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Į Seimo tribūną kviečiu 1948 m. tremtinę aktorę Dalią Jankauskaitę. Jai talkins birbynininkas Kastytis Mikiška. Prašau.

Aktorės D. Jankauskaitės kalba

D.JANKAUSKAITĖ. Nuo Igarkos iki Kolymos

akys skauda nuo baltumos.

Akys anka nuo baltumos,

ausys kursta nuo tylumos.

Nuo Igarkos iki Vorkutos

amžiais sielos benamės vaitos

ir kris žodžiai sušalę maldos

ant sniegynų drobulės baltos.

Čia berželiai kreivi be sulos

tarp erškėčių spygliuotos vielos,

ledo kruopos kapos ir kapos

kaulelius ne kapuos, ne kapuos.

Esu viena iš išvardytų skaičių. 1948 m. gegužę 25 metų mamą (prieš tai nušovę tėvą), mane ir metais jaunesnį broliuką įgrūdo Kazlų Rūdoje. Būtų galima daug kalbėti tai, kas mano atminty, bet mes girdėjome šiandien išpažintis, kurios labai adekvačios manajai.

Poetas Justinas Marcinkevičius parašė, kad tik atsidūstame giliai ir tuo pasakom viską, tik neturime laiko išgirsti žmogaus atsidūsėjimo, neturime įžvalgumo padėti tylinčiam.

Aš priklausiau tai veržliai sėklai, kaip nuostabiai pasakė Dalia Grinkevičiūtė savo knygoje: „kad ir kažin kas bus, aš išliksiu, ir baigta.“ Aš likau viena iš mano šeimos. Kovojau už save nuo pat pirmos dienos. Pro langą iškritusią mano lėlę man padavė Kazlų Rūdos stotyje. Aš Sibire sutikau puikių žmonių, mokytojų, kuriems iki dabar lenkiuosi.

Grįžau 15-os metų, buvo labai sunku, bet buvo puiki internatinė mokykla ir jos nuostabus direktorius Valentinas Spurga, kuris daug tokių priglaudė ir padėjo kabintis į gyvenimą.

Daug prirašyta apie tremtį, bet žodžiai kaip ir daiktai atšimpa ir nusinešioja. Juos reikia galąsti, prieš ištariant dulkes nušluostyti. Ir dar. Kiekvienas renkasi tuos žodžius, kuriuos išgirsta. Iš visų parašytų, išgirstų man didžiausią įspūdį paliko D.Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Esu parengusi programą, išleidusi kompaktinę plokštelę, skirtą mamai atminti, „Šaltoji žemė“.

Arčiausiai mano šiandienos pozicijos yra jums visiems gerai pažįstamo amžinąjį atilsį poeto tremtinio Vytauto Cinausko tekstai, kurie šiandien čia ir skamba. Todėl dėkoju likimui, kad buvo toks gailestingas man. Dėkoju visiems sutiktiems žmonėms, kurie buvo atidūs. Kiek leis mano galimybės, jėgos ir gyvenimas, stengsiuosi išgirsti labiausiai tylintį. (Skamba muzika)

V.Cinauskas:

Mano karta

Neprieis, neištars, nepaglostys,

Apvilta, sutrypta, ištremta,

Neišmokusi verkti ir guostis,

Atšiauri mano amžiaus karta.

Iškentės, pagailės, neparodys,

Atsikelti nuo žemės padės,

Tik paliks neištartas žodis,

Pats švelniausias, kertelėj širdies.

Ir prieis, ir atleis, ir paglostys

Praeities gerumu užburta,

Neišmokusi verkti ir guostis

Iškeliaujanti mano karta.

Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkui aktorei Daliai Jankauskaitei. Skelbiu minėjimą baigtą.

Gerbiamuosius Seimo narius kviečiu 11.15 val. rinktis į kitą posėdžių salę, kurioje vyks darbinis posėdis.

Pertrauka

Seniūnų sueigos patikslintos 2008 m. gegužės 22 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės

PIRMININKAS. Pradedame 2008 m. gegužės 28 d. rytinį posėdį.

Pirmasis darbotvarkės klausimas – Darbotvarkės tvirtinimas. Prieš pradedant diskusijas dėl darbotvarkės, aš iš karto jus informuoju, kas yra nutarta Seniūnų sueigoje, vėliau mes tada apsispręsime balsuodami, ar patvirtinti šios dienos darbotvarkę.

Seniūnų sueigoje bendru sutarimu buvo išbrauktas 1-8 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2861. Taip pat bendru sutarimu 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr.XP-2390 ne išbraukiame (pabrėžiu), o atidedame iki kito antradienio. Kai tvirtinsime kitos savaitės darbotvarkę, šis klausimas bus įtrauktas. Su iniciatoriais ir su šalininkais, ir su oponentais yra sutarta, jog šį klausimą nagrinėsime antradienį. Taip pat yra išbrauktas 1-13 klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2995, nes Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, nepateikė išvados.

Popietiniame posėdyje, aš atkreipiu dėmesį, kad tai yra opozicinių Liberalų sąjūdžio frakcijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos darbotvarkė, vėlgi klausimų yra įtraukta labai daug. Bet ir čia darbotvarkė trumpėja, nes rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1446 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3, 4, 5 dalims“ projektas Nr.XP-2852 išbraukiamas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas ką tik užregistravo išvadą, mane informuoja Sekretoriatas. Išvada yra, tokiu atveju… (Balsai salėje) Bet terminai nėra išlaikyti. Mes dar net negalime išdalyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų. Jeigu Seimas nuspręs, išdalysim. Atkreipiu dėmesį į formaliuosius Statuto reikalavimus. Jeigu Seimas nuspręs – įtrauksime.

Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar 2003 m. vasario 18 d. Vyriausybės nutarimas Nr.XP-236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymui“ projektas Nr.XP-2902. Teikėjai yra ponas E.Masiulis ir G.Steponavičius. Vėlgi nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Šį klausimą tikrai išbraukiame.

Rezervinis 6 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1806 išbrauktas, nes nėra pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės.

Ir kaip rezervinis 3, mes taip siūlytume pastumti eilę, bus gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo atleidimui. Kalbama apie teisėjo Vinco Versecko atleidimą iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Tai jeigu neprieštaraujam, čia labai aiškus klausimas, patarėjai yra, galėtume pradėti šios dienos darbotvarkę nuo šio klausimo, jeigu mes sutartume. Dekretas yra dalijamas. Kol mes kalbėsime dėl darbotvarkės, įrašome į rezervinių klausimų sąrašą, o kai bus išdalytas dekretas, mes iš karto pakviesime Prezidento patarėją Aušrą Rauličkytę ir jinai klausimą pateiks. Jis neturėtų sukelti daug ginčų.

Štai tokie yra šios dienos darbotvarkės pakeitimai. Ypač atkreipiu dėmesį į popietinio posėdžio darbotvarkės dalį, kur yra paryškinti klausimai. Nežinau, ar jums irgi yra išdalyta spalvota darbotvarkė? (Balsai salėje) Kai kuriems yra išdalyta spalvota darbotvarkė. Mes stengiamės iš karto atkreipti dėmesį, kad dėl daugelio įstatymų projektų reikia surinkti 29 Seimo narių parašus.

Dabar diskusijos dėl darbotvarkės. V.Galvonas. Prašau.

V.GALVONAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu mes norime pasiūlyti tokį dalyką. Kadangi šiandien yra opozicinių frakcijų: Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo“, darbotvarkė ir trys valandos skirtos dviem frakcijoms, kaip jau šiandien Seniūnų sueigoje buvo kalbėta, kad tai labai ilgai užsitęs, o jūs minėjote, kad klausimų yra labai daug ir netgi tie klausimai nebus normaliai apsvarstyti, mes siūlome tokį dalyką. Vardan darbo našumo mes šiandien atsisakome savo dienotvarkės Liberalų sąjūdžio naudai, bet prašome, kad po savaitės pertraukos, kitą darbo savaitę, mūsų opozicijai būtų skirtos lygiai 3 valandos.

PIRMININKAS. Ar dabar komentuoti, ar vėliau? Siūlymas ganėtinai… Žiūrėkite, mūsų pačių patvirtinta tvarka. Jinai sako, jog opozicinė darbotvarkė valdybos sprendimu išdalijama pagal frakcijų dydį ir pagal tam tikras kvotas. Taip yra sutvarkyta, kad (valdybos sprendimu visada taip būdavo visą šią kadenciją) vienai frakcijai yra skirta pusantros valandos, kitai vėlgi – pusantros valandos. (Balsai salėje) Jeigu jūs atsisakote, jums teks laukti kitos savo frakcijos opozicinės darbotvarkės laiko. Taip yra nustatyta Statute.

V.GALVONAS. Mes prašome balsuoti, jeigu nebalsuos, tada mes dalyvausime.

PIRMININKAS. Vytautai, neverskite, aš net negaliu pasiūlyti, dėl ko balsuoti. Tokiu atveju Seimo Seniūnų sueiga sudaro kitos savaitės darbotvarkę. Aš ją teiksiu. Jinai yra paderinta Seniūnų sueigoje. Joje yra daug klausimų. Aš siūlyčiau eiti kitu keliu. Gal šiandien galima būtų atsisakyti kai kurių nelabai svarbių klausimų, galime dirbti iki 20 val., kaip ne kartą esame dirbę. Tai šiuo atveju gerai, aš pasižymiu, vėliau pratęsime diskusijas. Aš pasižymėjau.

V.GALVONAS. Bet mūsų numatytus klausimus prašome perkelti į kitos savaitės darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerai, supratau. Ponia R.Baškienė.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš manau, kad per iškilmingą posėdį mes visi išgirdome Jo Ekscelencijos metropolito Sigito Tamkevičiaus kvietimą dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos. Aš labai dėkoju Seimo Pirmininko pavaduotojui už pažadą, kad iš tikrųjų šis teisės aktas bus įtrauktas į birželio 3 d. darbotvarkę ir kad mes turėsime galimybę šį teisės aktą priimti. Todėl prašau, kad šis pažadas taptų kūnu ir pagal birželio 3 d. darbotvarkę mes šį teisės aktą galėtume priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Be abejo, jums tuojau bus išdalytos, vadinkime, kitos darbinės savaitės dviejų posėdžių darbotvarkės, ten antruoju klausimu jūs matysite projektą, aš jums jį pateiksiu, dėl Šeimos koncepcijos.

Ponia B.Vėsaitė. Prašau.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau, kad jūs paliktumėte darbotvarkėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, nes Ekonomikos komitetas šiandien susirinkęs apsvarstė J.Razmos pataisą, jai bendrai pritarė ir nemato problemų. Iš tikrųjų svarbus projektas, galime jį priimti.

PIRMININKAS. Gerai, aš žiūriu į J.Razmą. J.Razma sutinka. Jo pasiūlymas yra apsvarstytas. Taigi klausimas 1-8 lieka darbotvarkėje. Kinta numeracija. Prašau. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs atsimenate, kai prieš dvi savaites paprašėte, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą? Jis to neįvykdė. Paskui po savaitės Č.Juršėnas paprašė. Jis neįvykdė. Šiandien įvykdė. Tai prašyčiau vis dėlto įtraukti, nes jūs pats girdite, kaip visuomenė nerimauja. Prašyčiau baigti tą feodalinį požiūrį, kai nusispjauti į visuomenės norus. Net Staškevičius ir tas sako, kad būtų visai neblogai, jeigu profesionali institucija pasakytų, prieštarauja ar neprieštarauja. Būtų visai kita atmosfera. Todėl prašyčiau įtraukti šiandien kuo greičiau į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Kalbėdamas apie darbotvarkę aš pasakiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra. Klausimas lieka darbotvarkėje teoriškai numatytu laiku. Kaip mums seksis svarstyti šiuo klausimus, nes darbotvarkė yra didžiulė, čia jau kitas reikalas. Tai jau nuo posėdžio pirmininko priklausys, bet klausimą mes paliekame darbotvarkėje.

Aš dar kartą kartoju, ką mes padarėme. (Balsai salėje) Juodas, patamsintas, buvęs 1-8 klausimas, kurį turėtume išbraukti iš darbotvarkės, t. y. dėl Klaipėdos valstybinio jūsų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, lieka darbotvarkėje. Šiek tiek keisis numeracija. Dėl Šeimos koncepcijos bendru sutarimu sutarėme, kad antradienį tvirtinant kitos savaitės darbotvarkę antruoju klausimu bus įtrauktas šis klausimas. Politinių partijų finansavimo klausimai išbraukti iš darbotvarkės, nes nėra Audito komiteto išvados. Rezervinis 3 klausimas – minėtas nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pone Juliau, aš dabar sakau, kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl jūsų minėto įstatymo projekto darbotvarkėje lieka rezervinis. Rezervinis 4 klausimas, nesant Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, braukiamas iš darbotvarkės, pajuodintas. Taip pat braukiamas rezervinis 6 klausimas.

Štai tokia šios dienos darbotvarkė su papildymu, tai yra Prezidento dekreto svarstymu. Neprieštaraujant mes įtraukiame į rezervinių klausimų sąrašą. Kai bus išdalintas dekretas, mes kviesime Prezidento patarėją. Jau išdalintas? Jau išdalintas. Tai gal ir galėtume pradėti. Ar galime bendru suarimu? Balsuojame.

Yra siūlymas balsuoti dėl gegužės 22 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės. Balsuojame.

Atsiprašau. Stabdome balsavimą. Jeigu frakcija „Tvarka ir teisingumas“ atsisako savo darbotvarkės, tai ji atsisako Liberalų sąjūdžio naudai. Kito mechanizmo Statute nėra numatyta. Jeigu Darbo partija arba Tėvynės sąjunga atisako savo darbotvarkės būsimos opozicijos, jūsų labui, tada aš galėčiau tai pateikti. Kito mechanizmo, arba kito būdo, kaip perkelti į kitas darbotvarkes, nėra. Jūsų siūlomi nutarimo projektai gali būti įtraukiami Seniūnų sueigos sprendimu į kitos savaitės darbotvarkes.

Aš negaliu pakeisti frakcijos prašymu, aš galiu tik pasakyti, automatiškai yra taip numatyta. Visą opozicinių frakcijų darbotvarkės grafiką turiu prieš akis. Čia yra išdėliota ir suplanuota, gegužės 22 d. pusę opozicinėms frakcijoms, vienai iš dviejų opozicinių frakcijų skirto laiko. Valdyba numato tris valandas, taip, yra sprendimas, pusantros valandos vienai frakcijai, pusantros kitai. Mes kartu dažnai sutariame, kad dirbame ilgiau negu iki 6.00 val. ir, ko gero, ir šiandien taip bus, turbūt dirbsime iki 8.00 val., kol apsvarstysime tuos klausimus. Todėl neteiksiu šio klausimo balsavimui, nes nematau statutinės galimybės. Prašau.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, sprendimo būdas yra ir jį galima priimti vadovaujantis sveiku protu ir bendru sutarimu dėl mūsų visų bendro geresnio darbo ir rezultatų. Klausykite, jeigu sutarėme, kad šiandieną iš opozicinės darbotvarkės išbraukiami „Tvarkos ir teisingumo“ siūlyti projektai ir jeigu sutariame, kad kai svarstysime kitos savaitės darbotvarkę čia kartu visi, sutariame dabar nepasirašydami, bet suprasdami vieni kitus, kad į kitos savaitės ketvirtadienio popietinę darbotvarkę mes siūlysime įtraukti visus šiandieną išbrauktus projektus. Ir, kolegos, tai suprasdami, nenorėdami diskriminuoti kurios nors frakcijos, nes tai ne pusė frakcijos, o visa, tai ir laiko turi būti viskas skirtumas, taip ir sutarkime. Ir tai nebus joks Statuto pažeidimas, tiesiog mūsų visų sutarimu bus taip teisingai ir gerai padaryta.

PIRMININKAS. Aš supratau jūsų mintį, tačiau tokiu atveju nuolat perkeldami į kitos savaitės darbotvarkes mes suardysime kitų Seimo narių iniciatyvas. Yra šeimos koncepcija, yra suplanuoti darbai, yra balsavimai dėl Lygių galimybių įstatymo, yra daug klausimų. Šiuo atveju aš siūlyčiau galbūt atsisakyti kai kurių klausimų, bet tikrai nematau pagrindo siūlyti balsuoti. E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu paaiškinti, kad jeigu yra sakoma, kad „Tvarka ir teisingumas“ atsisako Liberalų sąjūdžio naudai, tai ne visai taip, tiesiog šiandien darbotvarkė sutrumpėtų, nes būtų pateikiami tik Liberalų sąjūdžio klausimai, kitaip tariant, iš trijų valandų – pusantros valandos, nes trys valandos padalintos po lygiai. O klausimas yra tikrai organizacinis, ir aš manau, kad mes jį išspręstume, jeigu „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai sudarytume galimybę pusantros valandos kitą savaitę, ketvirtadienį, pateikti savo klausimus. Juolab kad esame po pateikimo pritarę sesijos pratęsimui ir Seimas dirbs iki liepos 17 dienos. Aš manau, kad visos opozicinės frakcijos suspės pateikti savo darbotvarkes.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Eligijau, jūs puikiai išmanote Statutą. Valdyba yra nutarusi, pusantros valandos jums yra skirta, tai po pusantros valandos mes baigsime posėdį ir daugiau nenagrinėsime. Man tikrai nėra sunku teoriškai įsipareigoti, bet, kita vertus, mes pažeisime kitų Seimo narių ir kitų frakcijų interesus. Yra mechanizmas ir stenkimės jo laikytis, taip visada buvo. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Jūs tikrai esate teisus. Jeigu jie matė, kad taip viskas susiklosto nelabai jiems priimtinu būdu, tai reikėjo tai daryti gerokai anksčiau. Grafiką žinojo, kad taip gali atsitikti, žinojo, galėjo tartis su kita frakcija, galėjo tartis su Seniūnų sueiga, galėjo tartis su Valdyba. Visa tai buvo galima daryti, bet ne šiandien ir dabar čia, plenarinių posėdžių salėje, jau visą pusvalandį šokdinti visą Seimą dėl jų pačių pražiopsojimo laiku spręsti sau svarbius klausimus. Tai mes dar valandą ginčykimės, tada dar 10 klausimų nespėsime apsvarstyti ir vieni kitus kaltinsime, kad gaišiname laiką.

Aš siūlyčiau jums pradėti skelbti balsavimą dėl darbotvarkės ir pradėti darbą pagal darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū S.Pečeliūnui už paramą, nes aš ir Sekretoriatas nesame gaisrininkai, kad greitai ir operatyviai, staiga visą biurokratinę mašiną perverstume atgal ir pertvarkytume dokumentus. Pone Juliau, baigiame diskusijas, aš skelbiu balsavimą dėl darbotvarkės patvirtinimo.

Paskutinė replika. Gerai. Dar kartą nuraukiame balsavimą ir vėliau balsuosime.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo pasiūlymas praktiškas, bet kadangi jūs sakote, kad Statutas neleidžia, todėl aš prašau išbraukti iš opozicinės mūsų frakcijos darbotvarkės Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Yra priežasčių, dėl kurių prašau. Frakcija turi kitą nuomonę dėl tų mokesčių, todėl aš prašau išbraukti.

PIRMININKAS. Rezervinis 8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-145. Gerai. Šį klausimą išbraukiame. Ačiū. Viskas.

R.SMETONA. Lygiai taip pat.

PIRMININKAS. Jūs prašote…

R.SMETONA. Kadangi nesutinkate vadovautis sveiku protu ir priimti mūsų pasiūlymą, aš taip pat siūlau išbraukti iš darbotvarkės dabar įrašytą 2-3 klausimą, projektą Nr.XP-1760.

PIRMININKAS. Minutėlę, mes tuoj surasime. Pasakykite pavadinimą.

R.SMETONA. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Gerai, išbraukiame 2-3. Jau su minėtais pasiūlymais, atsisakant 2–3 klausimo, projekto Nr.XP-1760, ir pono J.Veselkos prašymu, atsisakant rezervinio 8 klausimo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-145, ir prieš tai aptartais pasiūlymais balsuojame dėl šios dienos darbotvarkės patvirtinimo.

Už – 65, prieš – 1, susilaikė 8. Darbotvarkė patvirtinta.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1955Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (priėmimo tęsinys)

Prieš svarstant Prezidento dekretą, 1-3 klausimas. (Triukšmas salėje) Dėmesio! Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1955. Įstatymo projektas grąžintas Lietuvos Respublikos Prezidento pakartotinai svarstyti. Visos diskusijos, visos kalbos buvo išsakytos, mums lieka tik balsuoti. Ar Seimo nariai pasiruošę balsuoti dėl mano minėto įstatymo projekto?

Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-1955. Vėl prašymas sustabdyti balsavimą. Dar kartą. Sustabdykime. Gerai. Ką norėjote pasakyti, pone Sauliau?

S.PEČELIŪNAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tvirtinant darbotvarkę kiek registravosi? 65. Tai kaip jūs galite leisti balsavimą, kur reikia 71 Seimo nario salėje. Akivaizdžiai nėra.

PIRMININKAS. Salėje užsiregistravo….

S.PEČELIŪNAS. Paskelbkite registraciją dar kartą, kad nekiltų jokių klausimų.

PIRMININKAS. Registravosi, aš kartoju, 75 Seimo nariai. Dabar aš dar kartą tai pakartoju ramiai. Seimo nariai, esantys poilsio kambariuose, kavos gėrimo kambariuose, salės prieigose (paspaudžiu), balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Balsuojame. (Triukšmas salėje)

Gerai, kartojame dar kartą. Seimo nariai iškėlė abejonę nesuprasdami, už ką mes balsuojame. Gerai, stabdome balsavimą, tuoj paaiškinsime.

Balsuojantys už balsuoja, kad šis įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Balsuojame.

Už – 54, prieš – 1, susilaikė 22. Įstatymas nepriimtas.

Kitas darbotvarkės klausimas. J.Razma. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Nors Seimo valia, atrodytų, santykinai gana aiški, ji buvo link to, kad laikytumės anksčiau savo priimto įstatymo ir išspręstume skirtingą statusą turinčių gaisrininkų problemą, tačiau labai nesėkmingai parinktas balsavimo laikas, kai, rodos, ar ne 17 Seimo narių yra išvykę į Gruziją, taip pat ne vienas Seimo narys yra renginiuose, skirtuose tremties 60-mečiui paminėti… Bet, aš manau, atsižvelgusi į šį Seimo balsavimą, prezidentūra prisimins savo teiginį, kad reikia šią problemą spręsti kitais būdais, ir nedelsdama tuos būdus pasiūlys, nes Seimas savo būdą buvo pasiūlęs ir yra linkęs jo laikytis. Tai dabar tikimės, kad gaisrininkai neturės ilgai laukti konkrečių Prezidento siūlymų.

PIRMININKAS. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien labai liūdna, nes Seimas, turėjęs galimybę dar šiandien sutvarkyti nors mažos dalies ugniagesių gelbėtojų situaciją, diskriminuojančią jų buvimą, jų socialines garantijas, jų pensijas… Ši valia Seime nebuvo įvykdyta, jai nebuvo pritarta. Nežinau, kaip šiandien socialdemokratai, padarę tokį žingsnį gali ramia sąžine žiūrėti gaisrininkams, ugniagesiams, į akis. Dėkui visiems.

PIRMININKAS. Aš tik J.Razmai. Mes nei sąmoningai, nei nesąmoningai neparenkame laiko. Statutas ir įstatymai sako: „Po Prezidento veto Seimas per savaitę privalo balsuoti.“ Mes jau pažeidėme Statutą, nes praeitame posėdyje nebalsavome. Šiuo atveju mes neturėjome jokios manevro laisvės. Mes šiandien turėjome balsuoti, ir tai jau yra pažeidimas. Todėl siūlau baigti diskusiją. Yra tokia Seimo narių valia. Tai ką mes dabar padarysime?

Dar G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad reikėtų šį sprendimą apsvarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje, nes manau, kad buvo pažeista procedūra. Sprendimas turėjo būti padarytas per 7 dienas. Deja, jis buvo priimtas per 9 dienas.

Pone Sysai, jūsų džiaugsmas, manau, ne vietoje ir ne laiku, nes jeigu, neduok Dieve, atsitiktų nelaimė, vėl kalbėjome, gaisrininkai – ir statutiniai, ir nestatutiniai – visada sąžiningai atlieka savo pareigą. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisija, įvertinusi Seimo procedūrinius pažeidimus, grąžins svarstyti šį klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlau baigti diskusiją. Tai yra Seimo narių valia. Jeigu jūs taip manote, parašykite kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Nebediskutuokime, mūsų darbotvarkė laukia. Mes jau suplanavome iki 10 valandos vakaro. Kada mes suspėsime, gerbiamieji kolegos? Štai iš salės išeina Seimo nariai. Mums dar yra svarbių įstatymų priėmimai. (Balsai salėje) Gerai, paskutiniai kalbėtojai. S.Pečeliūnas ir A.Sysas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Aš manau, šiandien laikraščius skaitėte ir matėte, kad mūsų gaisrininkai ne tik už dyką turi važiuoti gesinti gaisrų, bet jau ir lavonus vežioja, gal dar jiems lieps ir griovius kasti. Ir visa tai už ką? Čia kaip bausmė ar kaip pagarba? Pagalvokite, ponai socdemai, nes jūs nulėmėte tai, kas šiandien atsitiko. Labai aiškiai ekrane matyti. Sveikinu. Sveikinu tęsiant pono Vytauto Petkevičiaus pradėtą „reformą“.

PIRMININKAS. Paskutinė replika, jau tikrai. Ponas A.Sysas, ir pradedame dirbti.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau, kad mano kolegos šiek tiek valdytųsi ir jaustų saiką čia kalbėdami. Suprantu, kad kiekvienas nori būti šventesnis už kitą, ypač Saulius ir Gintaras. Niekas čia nedžiūgauja, bet elementariai yra tokia tvarka. Patys reikalaujate, patys užlipate ant grėblio ir po to dar pykstate, rėkiate ir kitus kaltinate. Būkite biedni, bet teisingi. Yra toks sprendimas, yra tokia Prezidento valia, o mūsų reikalas – pritarti ar nepritarti. Jeigu jūs matote, kad priimant tokį sprendimą galima nekreipti dėmesio į dešimtis tūkstančių, kuriems kėlėme kitokius reikalavimus, tai yra kiekvieno mūsų apsisprendimo reikalas. Bet prašau gerbti vienas kitą ir neaiškinti, kad pats esi šventesnis už kitus.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti V. Versecką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr.XP-3093 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dirbame toliau. Mūsų bendru sutarimu rezervinis klausimas – dėl pritarimo atleisti poną V.Versecką iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų. Klausimas visiškai aiškus, bet aš kviečiu į tribūną Prezidento patarėją Aušrą Rauličkytę, kuri mums pateiks Prezidento poziciją. Dekretas yra gautas ir jums išdalintas, o mūsų nutarimo projektas vėlgi yra išdalintas. Prašom.

A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šių metų gegužės 20 dieną Seimas nutarimu paskyrė Vincą Versecką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Kadangi šiuo metu jis dirba Apeliacinio teismo teisėju, jį būtina atleisti iš Apeliacinio teismo. Kadangi atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu, yra būtina gauti formalų Seimo pritarimą dėl jo atleidimo. Todėl Prezidentas kreipiasi į Seimą ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti V.Versecko atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausti nėra norinčių. Norinčių kalbėti už ir prieš irgi nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.

Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.

Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl V.Versecko atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“, registracijos Nr.XP-3093. Balsuojame.

Už – 61, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2047(3*)ES (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2047. Priėmimo stadija. Pranešėjas turėtų būti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ponas A.Matulas. Tai gal į tribūną trumpai?

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, visos procedūros įvykdytos. Naujų pasiūlymų nėra. Teisės departamentas pastabų neturi. Liko tik balsavimas. Prašau priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Pasiūlymų, pastabų po svarstymo nebuvo gauta Pradedame priėmimo pastraipsniui procedūrą. Pone Matulevičiau, jūs norėtumėte kalbėti dėl viso įstatymo? Dėl viso. Gerai.

1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. Priedėlis iš dviejų straipsnių Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas. 2 straipsnis „Įsigaliojimas“. Pritarta. 2 ir 3 straipsniams pritarta. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dabar keturios nuomonė už, keturios – prieš. Nuomonė už – ponas A.Matulevičius.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, galima labai trumpai pasakyti, kad reikia priimti šį įstatymą, bet kontrolė narkotikų ir psichotropinių medžiagų valstybėje yra bloga. Turiu omeny vartojimą. Didėja narkotikų vartojimas ir platinimas. Prieš keletą metų Seimas ir mūsų komitetas rodė iniciatyvą, kad būtų įkurtas departamentas, kuris koordinuotų šią veiklą, deja, tai nepasiteisino. Dabar pagal visus planus turėtų būti sujungta Alkoholio kontrolės tarnyba su Narkotikų kontrolės departamentu. Klausimas irgi tęsiasi metai iš metų. Man atrodo, kad yra tokia situacija, kaip ir dėl daugelio klausimų valstybėje, bet tai ypač jautriai problemai… Visi pasikalbame, o traukinys ar vežimas stovi vietoje. Šio įstatymo priėmimas geras dalykas, bet jis savaime nieko neišspręs, jeigu nebus sutvarkyta institucijų veiklos koordinacija ir jeigu valstybėje nebus pradėtas rimtas karas su narkotikais ir ypač jų gamyba. Lietuva jau tampa viena iš pirmaujančių kraštų ir ypač gaminant amfetaminą. Todėl ir norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį, agituodamas priimti šį įstatymą, kad šiai temai reikia skirti kur kas daugiau dėmesio visose mūsų vykdomosios valdžios institucijose. O mes, Seimas, turime iš jų griežčiau reikalauti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė už R.Visockytė.

R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Labai džiaugiuosi, kad kolega A.Matulevičius pasisako už ir kelia problemą plačiau. Noriu tik priminti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, beveik nesvarstęs, buvo pritaręs Vyriausybės pateiktam šio įstatymo projektui, kuris dabar yra tobulinamas ir daugiausia tobulinamas pateikus Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas antikorupciniu požiūriu. Įstatymas dabar yra pataisytas. Mes kalbame apie legalius prekursorius, kuriuos irgi reikia kontroliuoti. Aišku, šis įstatymas visiškai neišspręs visų narkotikų kontrolės. Norėčiau priminti, kad jeigu mes nepriimsime Cheminių medžiagų kontrolės įstatymo pataisų, kurias teikia darbo grupė, patvarkiusi šį Prekursorių įstatymą, tai liks landos ir šis įstatymas toliau neveiks, bet dabar prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Norėčiau, kad prieš balsuodami užsiregistruotume, nes kyla abejonių, ar salėje yra reikiamas Seimo narių skaičius. Paskutinio balsavimo metu salėje buvo 64 Seimo nariai. Registruojamės.

62 Seimo nariai yra salėje. Ar tikrai mūsų tiek nedaug?

Pirmame balsavime dalyvavo 64, lyg ir daugiau. Dirbame toliau. Aš stebėsiu salę ir matysiu, kad kai kurie Seimo nariai ateina, juos nuolat kviečiu skambučiu, tada ir balsuosime.

Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13¹, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-2850(3*)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymu priedu įstatymo projektas Nr.XP-2850. Priėmimas. Ekonomikos komiteto nuomonę pateiks J.Veselka. Kviečiu į tribūną.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, po Bankroto įstatymo svarstymo Seime buvo gauti Seimo nario P.Vilko siūlymai. Ekonomikos komitetas apsvarstė ir visiems pasiūlymams pritarė. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kaip supratau, gautiems pasiūlymams po svarstymo pritarta. Ponas P.Vilkas, kuris teikė pasiūlymus, tai gali patvirtinti. Turi būti 29 balsai, remiantys jūsų pasiūlymą, bet, matyt, jeigu gausiu komiteto pateiktą lentelę, galėtume svarstyti.

1 straipsnis. Prieštaravimų nėra.Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Yra gautas Seimo nario P.Vilko pasiūlymas. Čia ne P.Vilko. Čia ar komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabą dėl 9 straipsnio 2 dalyje išdėstomo keičiamo įstatymo? Atsižvelgta. Tokiu atveju 9 straipsniui pritariame. Ne. 9 straipsniui yra daug P.Vilko pasiūlymų. Prieš pradedant svarstyti, žodis P.Vilkui. Bet jeigu yra sutarimas… Tiesiog trumpai kelis žodžius tarkite ir bus aišku. Žodis jums.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, čia yra kelių straipsnių papildymai. Dauguma jų yra redakcinio pobūdžio, nieko esminio nėra. Tik 9 straipsnio 19 dalyje yra keičiama įstatymo nuostata. Dabar buvo, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali suma yra 200 tūkst. litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 50 tūkst. litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Čia yra toks pasiūlymas. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civiline atsakomybe, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Kodėl taip yra? Todėl, kad administracija turi ne vieną objektą, kurį administruoja, ir, jeigu vienam objektui išmokama suma, tos minimalios sumos nelieka. Yra logiška, kad jis vėl papildytų tą minimalią sumą. Toks yra principinis pasiūlymas. Kiti yra redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Ponas P.Vilkas teikė pasiūlymus 16, 17, 18, 19, 20 ir 23 dalims. Ar yra salėje daugiau kaip 29 Seimo nariai, palaikantys P.Vilką? O gal galime bendru sutarimu priimti, kad jie būtų svarstomi? Yra. Prieštaravimų nėra. Galime svarstyti, juo labiau kad komitetas pritarė tam. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti 9 straipsnį su pono P.Vilko pasiūlymais? Pone Juliau, jūs norite kalbėti dėl šio? Dėl viso.

9 straipsniui pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26. Įstatymo priėmimo procedūra pastraipsniui baigta.

Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Nuomonė už – J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip parodė bankroto praktika, iki šiol galiojantis įstatymas buvo labai liberalus kaip tik tiems savininkams, tiksliau, tiems, kurie valdė, kurie norėjo dėl savo naudos privesti įmonę iki bankroto. Šis įstatymas įveda tam tikrus labai griežtus apribojimus, nebebus galima laukti, kol visas turtas bus įkeistas, jeigu jau prisiskolinai tiek, kad pusę turto jau praskolinta, tai iš karto galima kelti bankroto procedūrą. Yra ir kitų dalykų. Kitaip sakant, sudrausminame netvarkingus vadovus, kad jie į bankrotą žiūrėtų ne kaip į įmonės palaidojimą arba (…) bankrotą, bet kaip į priemonę, kai atsiranda sunkumų, kad būtų galima įmonę restruktūrizuoti ir per bankroto procedūrą ją padaryti sveiką ir konkurencingą. Siūlyčiau pritarti, nes toms taisyklėms pritaria ir Pramonininkų konfederacija, ir visos kitos asocijuotos struktūros, kurios nori sąžiningai ir konkurencingai dirbti rinkoje. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Nuomonė už – P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Pritardamas gerbiamojo kolegos Juliaus samprotavimams, aš taip pat noriu prisidėti prie to, kad šio Bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas tikrai pagreitintų įmonių bankroto procedūras ir kartu padidintų asmenų, kurie vykdo tas procedūras, atsakomybę. Siūlau kolegoms pritarti šiam įstatymo priėmimui.

PIRMININKAS. Diskusijos baigtos, nuomonės už pasakytos. Prieštaraujančių nėra. Registruojamės. Aš prašyčiau frakcijų seniūnų. Šią darbotvarkės dalį tikrai galima labai greitai apsvarstyti. Jeigu yra galimybė, pakvieskite frakcijų narius. Tuo labiau kad šie klausimai yra bendri ir čia nėra jokios partinės politikos. Yra tiktai mūsų bendras darbinis interesas. Bent jau valandai surinkti frakcijų narius ir mes galėtume apsvarstyti tuos klausimus, kurių yra priėmimas. Jų yra šeši, kaip ir buvo prieš tai minėta.

57 Seimo nariai. Bet kuriuo atveju, net jeigu jūs neužsiregistravote, vis tiek trūksta reikiamo… Aš pasižymiu, lieka tiktai balsuoti. Patikėkite, nejaučiu jokio malonumo kartoti tą patį per tą patį ar spausti tą rodiklį – kvietimą į salę. (Balsai salėje) Kaip? Važiuojame toliau. Dirbame toliau. (Balsai salėje) Gerai. Dar kartą užsiregistruokime, pažiūrėkime, kiek mūsų yra. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Užsiregistruokime, nes matau, kad po salę vaikšto Seimo nariai. Gerbiamasis Broniau, galite užsiregistruoti, kad dalyvaujate posėdyje?

69 Seimo nariai. (Balsai salėje) Žiūrėkite, štai grįžta dar nemažai Seimo narių ir mes galėsime du įstatymus ir visus… Aš tiesiog prašyčiau dėmesio geram pusvalandžiui ir mes tikrai priimsime. Šeši įstatymai. (Balsai salėje) Gerai, gerai. Aš matau, kad dar ateina Seimo narių. Taigi skelbiu pakartotinę registraciją. Registruojamės! Tikrai aš nejaučiu jokio malonumo nuolat kviesti. (Balsai salėje)

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2047(3*)ES (priėmimo tęsinys)

Balsuojame dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2047. Balsuojame! (Balsai salėje) Kartojame balsavimą. Dar kartą prašau pakartoti balsavimą dėl jau mano minėto įstatymo projekto.

Pone Broniau, balsuojame. Balsavote? (Balsai salėje) Gerai. Aš matau, G.Šileikis… Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad galime toliau svarstyti klausimus, kurių irgi yra priėmimas, iki balsavimo, o kai jau bus daugiau Seimo narių, tada tiktai palikti balsuoti. Aš manau, per tą pusvalandį iki Vyriausybės valandos tikrai galime žygiuoti į priekį nedarydami didelės pertraukos. Taip mes produktyviau leisime laiką.

PIRMININKAS. Aš apsidžiaugiau, nes užsiregistravo 74 Seimo nariai. Aš maniau, kad vėliau įvyks balsavimas. Aš tikrai matau, kad salėje turi būti per 71 Seimo narį. Balsuojame! Iš karto ir registruojamės, ir balsuojame. Dėmesio! Pone Kamblevičiau, balsuojame dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2047. Balsuojame!

Užsiregistravo 75 Seimo nariai.

Už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13¹, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr.XP-2850(3*)ES (priėmimo tęsinys)

Kitas balsavimas. Įmonių bankroto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas, registracijos Nr.XP-2850. Balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.

Už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Priimtas.

Prieš perduodamas pirmininkavimą G.Steponavičiui, aš perskaitysiu tai, ką turiu padaryti pagal Statutą. Yra gautas Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Čia išdėstyta visa esmė. Prezidentas mums grąžina Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymą svarstyti pakartotinai. Dabar jau galioja statutinė norma.

Aš perduodu pirmininkavimą G.Steponavičiui.

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(5*)ES (priėmimo tęsinys)

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome šeštąjį rytinio posėdžio darbotvarkės klausimą, registracijos Nr.XP-2384. Priėmimo stadija. Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas. Primenu, kad jis liko darbotvarkėje. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas. Buvo paprašyta pertraukos remiantis 158 straipsnio 1 dalimi. Aš kviesčiau į tribūną pagrindinio kuruojančio Žmogaus teisių komiteto pranešėją L.Mogenienę referuoti Seimui apie tai, ką siūlo komitetas padarius pertrauką, nes būtent taip formuluoja Statutas. Prašom.

L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas dar sykį apsvarstė situaciją dėl Lygių galimybių įstatymo ir konstatavo, kad įstatymo projekto priėmimo Seime metu buvo priimti ne visi įstatymo principus lemiantys straipsniai. Įstatymo paskirtis ir 1 punktas „Įstatymo paskirtis“ yra užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės. Konstitucinis Teismas ne viename iš pastarųjų nutarimų yra atkreipęs dėmesį į legislatyvinę (…), tai yra kai pagal Konstituciją turi būti įgyvendintas principas, tačiau Lygių galimybių įstatyme, kaip šiuo atveju, ne visi principai numatyti Konstitucijoje. Šiuo atveju Seime balsuojant buvo atmesta pataisa dėl socialinės padėties diskriminacijos pagrindu įtraukimo.

Remdamiesi Seimo statuto 158 straipsnio 3 dalimi, mes prašome Seimą apsispręsti dėl projekto grąžinimo svarstymui.

PIRMININKAS. Kolegos, tuoj suteiksiu žodį. Aš tik noriu pasakyti, kad visi esame gavę pagrindinio Žmogaus teisių komiteto protokolo išrašą. Tai, ką mes išgirdome iš pranešėjos lūpų, yra viena. O tai, kas įrašyta komiteto išvadoje, skamba šiek tiek kitaip. Čia yra žodžiai „komitetas siūlo atidėti projektą taisyti“. Tai nėra suformuluotas pasiūlymas.

Dėl vedimo tvarkos – V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad Žmogaus teisių komiteto siūlymas šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir su Seimo statutu. Mes jau esame priėmę visus įstatymo straipsnius, o teiginys, kad tai, ką mes patvirtinome balsuodami, kaip nors prasilenkia su direktyvos tikslais ir įgyvendinimo principais, nėra tiesa.

Kitas dalykas, kad galbūt asmeniškai ponia L.Mogenienė yra nepatenkinta, kad kol kas Seimas nepritarė jos suformuluotai idėjai, kaip realizuoti naują nediskriminavimo pagrindą dėl socialinės padėties. Aš, nors ir siūliau išbraukti tai, kas buvo suformuluota ponios L.Mogenienės, taip pat būčiau už tai, kad šis nediskriminavimo pagrindas atsirastų šiame įstatyme. Tačiau Seimas nepritarė ne esmei, o tai teisinei formai, kuria buvo išreikšta ši tikrai nebloga idėja.

Norėčiau jums priminti kitą dalyką. Nediskriminavimo principai, išsakyti Konstitucijos tam tikrame straipsnyje, yra normos principai, kurie realizuojami proporcingai visoje valstybės teisės sistemoje. Galėčiau pateikti pavyzdį, kaip atsispindi šis nediskriminavimo principas dėl socialinės padėties, tarkime, Viešojo administravimo įstatyme, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, švietimo sritį ir kitas sritis. Tačiau kai normą, principą ketinama įgyvendinti siaura direktyvos metodika, t. y. taikant procesines normas, kurios tinka tik labai siaurai sričiai reguliuoti, mes galime susidurti su situacija, kai turėsime labai graudžias teisines pasekmes.

Tai suprasdamas Seimas kol kas nepritarė. Tačiau tai mums netrukdo, ir pačiai autorei, ir Seimui, imtis iniciatyvos, galbūt sudaryti tarpžinybinę darbo grupę ir šią gerą idėją realizuoti. Tačiau ne atmetant Lygių galimybių įstatymą, dėl kurio Lietuva jau perspėjama, nes mes vėluojame jį priimti, bet vėliau teikiant pataisas, rengiant jas kvalifikuotai.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Todėl aš siūlau Seimui šiandien priimti įstatymą tokį, kokį Seimas pasirinko, o, sudarius darbo grupę, papildyti pagal tuos principus, kuriuos pasiūlė kolegė L.Mogenienė. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, kalbos dėl vedimo tvarkos turi būti labai lakoniškos. Primenu tai. Ir aiškios, nesikartojant. Prašau, kolega V.Žiemelis, po to kiti eilės tvarka.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs jau užsiminėte, kad iš tikrųjų komitetas yra pasisakęs visiškai kitaip, negu bandoma formuluoti pranešėjos. 158 straipsnio 3 dalyje labai aiškiai pasakyta, kada siūloma atidėti projektą taisyti: jeigu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai. Komitetas nepasakė, kokie straipsniai nebuvo priimti, kokie principai neįgyvendinti. Apie tai, jeigu aš neklystu, protokole nėra pasakyta. Tad, mano požiūriu, šis pasiūlymas yra nestatutinis, o pranešėja atstovauja ne sau, o komitetui.

PIRMININKAS. Dėkui, supratome. Kolega A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu pataisyti kolegą. Pranešėja atstovauja komiteto nuomonei, ir aš noriu atsiprašyti, kad komiteto išvada, kurią perskaitė pirmininkas, išties yra netiksli. Komitetas vakar bendru sutarimu paprašė, kad Seimas vis dėlto dar kartą grąžintų Žmogaus teisių komitetui apsvarstyti tą nuostatą, t. y. ponios V.Aleknaitės siūlymą, kuriam pritarė Seimas. Mes turime du pasirinkimo variantus – arba rizikuoti, šiandien priimti ir galvoti, ar Prezidentas vis dėlto ne vetuos (Žmogaus teisių komitetas įsitikinęs, kad bus Prezidento veto, ir mes sugaišime kur kas daugiau laiko iš naujo svarstydami Prezidento veto), arba palaukti savaitę, komitetas dar kartą susirinks ir ponia V.Abramikienė galės komitete dėl to, dėl ko prieš tai kalbėjo, triskart ilgiau kalbėti, įrodyti savo tiesą.

O dabar kalbėkime apie tą statutinę normą, kad tai, ko prašo komitetas… Komitetas prašo grąžinti jam dar pasvarstyti jūsų pataisą, kuriai pritarė Seimas, ir birželio pradžioje mes tikrai ateisime su savo siūlymais į Seimą.

PIRMININKAS. Dėkui. K.Čilinskas. Prašau.

K.ČILINSKAS (TSF). Aš norėčiau, kad šiuo atveju mes vadovautumės panašiu sprendimu, koks buvo priimtas priimant Teismų įstatymą. Priimant Teismų įstatymą buvo padarytas esminis sprendimas – tada mes tiesiog atidėjome to projekto svarstymą, atidavėme pagrindiniam komitetui iš naujo redaguoti Teismų įstatymą.

Kas čia yra? Viskas remiasi projekto 1 straipsniu. Man atrodo, visiems jis yra išdalytas. 1 straipsnis iš tikrųjų yra klaidinantis. Jo 1 dalis sako, kad šio įstatymo paskirtis yra įgyvendinti Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus žmonių lygybės reikalavimus. Konstitucijos 29 straipsnyje taip pat yra ir socialinės lygybės reikalavimas, kaip vienas iš pagrindinių, kad visi yra lygūs prieš įstatymą ir tuo požiūriu. Turtingi ir vargšai, aukštas pareigas užimantys ir paprasti piliečiai turi būti lygiai… negali būti diskriminuojami. O 2 dalyje parašyta, kad šis įstatymas yra skirtas visai kitkam. Jis yra skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų priede, įgyvendinimą.

Kai Seimo nariai kalbėjo, aš girdėjau, kad jie sako: šie Europos teisės aktai nekalba apie tokius ir tokius dalykus. Todėl, aišku, jeigu mes išbraukiame 1 straipsnio 1 dalį, tai tada tai, ką Seimas priėmė, gerai. Bet jeigu neredaguojame ir paliekame kad ir Konstitucijos reikalavimų laikomasi, tada socialinė padėtis yra įrašyta Konstitucijos 29 straipsnyje kaip būtina.

PIRMININKAS. Kolegos, bet mes dabar ne dėl turinio diskutuojame. Tai yra ne ta stadija.

K.ČILINSKAS. Todėl mano siūlymas yra toks pat kaip ir dėl Teismų įstatymo. Todėl mano siūlymas ir yra toks. Vis tiek reikia grąžinti, nuspręsti toliau nesvarstyti ir nepriiminėti, o pagrindiniam komitetui suteikti teisę paredaguoti šį projektą, arba 1 straipsnį atitinkamai suredaguoti. Tačiau bet kuriuo atveju reikia padirbėti, nes taip priimti negalima.

PIRMININKAS. Kolegos, ar aš galiu pasiūlyti tokį kelią: mes dabar balsuojame, ar?.. (Balsai salėje) Palaukite, ką reiškia „ne“? Aš dar nebaigiau sakinio, o jūs jau ne. Gal žinote sakinio pabaigos 17 variantų ir dėl visų žinote ne? Kokie čia dabar mojavimai?

Kolegos, mes dabar balsuosime, ar judame toliau su šiuo projektu, ar grąžiname komitetui tobulinti. Kuo remdamasis aš taip teigiu kaip posėdžio pirmininkas?

Dalis jūsų remiatės referuodami Statutą 3 dalimi, bet prieš 3 dalį yra ankstesnės dalys. Šiandien, remdamasis Statutu, pagrindinis komitetas jau turėjo pateikti pasiūlymus, kuriuos straipsnius ir konkrečias nuostatas siūlo keisti. Šito komitetas nepadarė. Todėl mes turime judėti į priekį. Tokia logika. Nebent Seimas balsuotų, ir aš procedūriškai siūlysiu balsuoti, ar pritariame tam ir ar yra dauguma, kad komitetas pateiktų savo pasiūlymus, keičiančius tam tikras nuostatas.

Toks yra švariausias kelias judėti į priekį, ir jis išsklaidytų abejones, ką mano ir kokios pozicijos laikosi didžioji dalis Seimo narių, esančių salėje. Ar galime taip judėti į priekį? Matau, kad dauguma už tai, bet prieš tai dar dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Kaip visada prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet jūsų siūlomas kelias nieko bendro su Seimo statutu neturi. Prašom klausyti dėmesingai. (Plojimai)

Pirmas dalykas. Žmogaus teisių komitetas neturi jokių statutinių galių tirti konstitucingumo klausimus. Tam yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir jeigu būna tokios išvados, tik jis tą klausimą sprendžia jau priėmimų ir svarstymų metu, jeigu tai išaiškėja. Komitetui buvo kita užduotis – suderinti jau priimtas nuostatas su kitais straipsniais, kad vieni straipsniai neprieštarautų kitiems ir nebūtų iškreipta įstatymo paskirtis. Jie turėjo pertrauką, jie tai bandė daryti. Ar jiems pasisekė, ar nepasisekė, čia jau kitas dalykas, dėl to Seimas gali spręsti. Bet daryti pertraukas, grąžinti į komitetą svarstyti tuos klausimus, kurie jiems nepriklauso svarstyti pagal Statutą, tikrai neturime teisės. Seimas tuo klausimu savo nuomonę jau yra pasakęs, joks komitetas Seimo nario ir viso Seimo nuomonės kokiu nors būdu negali pakeisti, tik pačiam Seimui atsisakius savo nuomonės. Tokio siūlymo negirdėjau, kad Seimas atsisakytų savo nuomonės ir perbalsuotų visokius dalykus.

Taigi mes turime vieną būdą, vieną vienintelį būdą – balsuoti dabar už šį įstatymą su visomis priimtomis pataisomis. Jeigu mes jo nepriimame, tada Statutas numato kitus būdus. Jeigu mes jį priimame, tada lieka tik vienas dalykas: mūsų redaktoriams sutvarkyti kalbinius dalykus, Pirmininkui pasirašyti ir atiduoti Prezidentui. Štai taip nurodo mūsų Statutas. Jeigu mes neatlikome ir neišsklaidėme savo abejonių, ką leidžia Statutas daryti tuo metu, kai tą turėjome daryti, na, ką gi dabar darysi. Teks eiti tuo rizikos keliu, kaip sakė. Tegul Prezidentas pasižiūri, jeigu jis mato, kad kas nors yra gerai.

Dėl K.Čilinsko pataisos. Labai puikiai supraskime, kad mes dabar taisome dėl visai kitų priežasčių. Europos Sąjungos teisė yra jau Lietuvos teisė, ir čia nereikia „grybauti“ toj vietoj. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlau šiuo klausimu padaryti 15 minučių pertrauką, kad keli šiuo klausimu suinteresuoti žmonės galėtų susėsti ir ieškoti aiškesnio statutinio suvokimo, nes dabar dar keturi ar penki norite kalbėti per šoninius mikrofonus. Kiekvienas turite savo skirtingą interpretaciją, bet gal tikslinga vienoje vietoje pažiūrėti į tą patį straipsnį ir skirtingas jo dalis. Taip būtų racionaliau naudojamas viso Seimo laikas. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) Ačiū. 15 minučių šio klausimo svarstymo pertrauka.

Kviečiu prieiti prie L.Mogenienės, šiek tiek skirtingai įsivaizduojančius, kaip judėti į priekį. Jeigu būtų galima pasiūlyti sklandesnį kompromisinį variantą, būčiau dėkingas. Ačiū. Kol kas šio klausimo svarstymas yra atidėtas.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 5, 12, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2690(2*) (priėmimas)

Svarstome darbotvarkės kompleksinį 1-7 klausimą – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2690. Priėmimo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – R.Smetonas. Kviečiu į tribūną.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime buvo pritarta pateiktam projektui ir, leiskite pridurti, dviem jį lydintiems įstatymų projektams Nr.XP-2691 ir Nr.XP-2692. Pasiūlymų negauta. Teisės departamentas pastabų projektams neturi, todėl siūlau priimti šiuos įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs referavote dėl visų trijų projektų. Grįžti į tribūną jums nereikės.

Pirmasis projektas Nr.XP-2690. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 21 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 3 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimta. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 5 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. 6 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Paskutinis – 7 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto. Jeigu teisingai suprantu, kolega V.Stankevičius nori sakyti nuomonę už. Prašom.

V.STANKEVIČ (NSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tokia reorganizacija yra labai prasminga, nes taršos likvidavimo darbai, žmonių paieška, žmonių gelbėjimo operacijos gali vyksti ne tik uosto akvatorijoje, bet ir teritorinėje jūroje arba ekonominėje zonoje, tai yra atviroje jūroje. Vadinasi, reikia labai operatyviai laivui išplaukti į jūrą ir vykdyti vienus ar kitus darbus. Žinome, kad karinių jūrų pajėgų bent vienas laivas dieną naktį šeštadienį ar sekmadienį, ar švenčių dienomis visada budi, visada yra pasiruošęs labai operatyviai plaukti į jūrą ir atlikti vieną ar kitą operaciją, todėl siūlau pritarti šiam projektui ir jį lydintiems projektams. Siūlau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra dar pageidaujančių kalbėti kolegų Seimo narių. S.Pečeliūnas – nuomonė už. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, šiandien galų gale padėsime tašką bent iš dalies, nes vyksta ilgas ginčas, turbūt jau 15 metų, tarp Sienos apsaugos tarnybos ir Krašto apsaugos ministerijos, kas, kur ir kaip saugo, kaip dalijasi užduotis, kaip vieni kitiems talkina. Taigi prireikė 15 metų, buvo sudaryta visokių komisijų, nežinau, kiek jos ilgai ginčijosi, galų gale, atrodo, visi „onorai“ buvo padėti į stalčius ir rastas kompromisinis valstybei priimtinas sprendimas. Labai kviesčiau jus baigti gerti kavą pašalėse, subėgti į salę, kad mūsų čia būtų daugiau kaip 71, ir padėti tašką dėl šio labai ilgai užtrukusio ginčo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, kviečiu registruotis. Pažiūrėsime, kiek mūsų salėje. Kviesčiau iš vadinamųjų akvariumų taip pat ateiti kolegas, kad mūsų būtų gausiau. Esame ties riba, dar keturi penki kolegos čia pat baigia aiškintis dėl ankstesnio projekto. Dar sykį registruojamės, tada apsispręsime. Kolegos, registracija. Kviečiu paskubėti prie savo vietų.

Kolegos, balsuosime dėl įstatymo priėmimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar… Dar trys ar keturi atėjo. Prašau dėmesio. Pasiruoškime ir balsuojame, ar priimame įstatymo projektą Nr.XP-2690? Kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Balsavimo rezultatai: už balsavo 72, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio projekto Nr.XP-2690, priimtas.

Saugios laivybos įstatymo projektas. Dėl jo pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Dėl vedimo tvarkos arba replika. Prašom. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek suprantu Seimo nario darbą, tai kiekvienas turi ateiti žinodamas, už ką balsuoja, kodėl balsuoja ir t. t. Dabar nuo pat ryto pagrindinis dalykas, kad jie laksto, jie kažkuo užsiima. Jūsų, posėdžio pirmininke, pagrindinis dalykas – kaip nors suvaryti ir balsuoti. Todėl, manau, šiandien Seimas nepasiruošęs dirbti rimtai. Prašau nutraukti šios dienos sesiją ir perkelti į penktadienį. Nepavyks penktadienį – į šeštadienį, nepavyks šeštadienį – į sekmadienį. Na, reikia kaip nors sudrausminti. Gerbiamasis Steponavičiau, jūs pats matote, antras mėnuo, kai medžiojami balsai. Ne įstatymo priėmimas, o balsų medžiojimas. Kaip nors reikia sudrausminti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums galiu tik priminti save gerbiančių kitų šalių parlamentus, kurie į komandiruotes plenarinių posėdžių metu Seimo narių nesiunčia. Tačiau patys, kolegos, matote, kokia yra situacija. Jeigu frakcijose aptartumėte ir sudrausmintume vieni kitus, tokių klausimų nekiltų. Dabar turime daugumą, pabaikime du projektus, dėl kurių nėra pastabų, ir tada apsispręsime dėl lygių galimybių.

Saugios laivybos įstatymo 1, 2, 6, 8, 33, 42, 43, 44, 44, 47 straipsnių ir septynioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2691(2*) (priėmimas)

Saugios laivybos įstatymo projektas Nr.XP-2691(2). Dėl atskirų straipsnių jokių pastabų nėra. Ar galime laikyti, kad pastraipsniui priimtas? (Balsas iš salės: „Pritariam.“) Dėkui. Priimta. Dabar dėl viso projekto. Kolega V.Stankevičiau, kalbėjote. Atsisako. Kolega Balčyti, žinote, dėl ko norite kalbėti? Saugios laivybos įstatymas. Prašome, nuomonė už.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kalbant dėl motyvų dėl prieš tai priimto įstatymo buvo paminėtos trys organizacijos, tačiau yra dar ir ketvirta. Tai yra Saugios laivybos administracija, kuri taip pat turėjo užsiimti nebūdinga funkcija – gelbėti tam tikrais atvejais. Todėl siūlau pritarti. Sprendimas bus geras, jis leis vienose rankose sukaupti ir patirtį, ir gebėjimus, ir tie dalykai, jeigu atsitiktų nelaimė, aš manau, būtų sprendžiami kur kas efektyviau.

PIRMININKAS. Ar kolega S.Pečeliūnas irgi norėtų dėl šito? Ačiū. Smagu. Kolegos, prašau pasiruošti. Visi dėmesio! Balsuojame, ar priimame įstatymo projektą Nr.XP-2691?

Balsavimo rezultatai: balsavo 73, už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-2691, priimtas.

Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 30, 32, 35, 37, 38, 39, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-2692(2*) (priėmimas)

Aš labai prašau dar likti salėje. Dar vienas susijęs įstatymas, 1-7c klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 33 ir 43 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr.XP-2692(2). Pagrindinio komiteto pranešėjas referavo, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atskirų straipsnių nėra gauta. Ar galime laikyti, kad visus straipsnius pastraipsniui priėmėme? Ačiū. Priimta. Pastraipsniui priėmimas baigtas. Dėl viso projekto norinčių kalbėti nėra. Prašau pasiruošti ir balsuojame, ar priimame įstatymo projektą Nr.XP-2692?

Balsavimo rezultatai: 71 balsavo, už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-2692, priimtas.

Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(5*)ES (priėmimo tęsinys)

Kolegos, prieš pereidami prie Vyriausybės valandos, sutarėme, kad grįšime ir apsispręsime dėl Lygių galimybių įstatymo tolesnės eigos. Kas nuo mini pasitarimo būtų pasiruošęs referuoti, kas yra siūloma? (Balsas salėje) Ar jūs nuo tos grupės? V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Norėčiau pasakyti, kad mūsų grupė nebaigė pasitarimo, nes ten kalbėjo tik vienas žmogus, o mūsų buvo daugiau. Dabar dėl tos pastabos…

PIRMININKAS. Kuris tas vienas žmogus?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Tai nesvarbu.

PIRMININKAS. Supratom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Pastaba, kad reikėtų išbraukti iš įstatymo 1 straipsnio 1 punkto Lietuvos Respublikos Konstituciją yra neteisinga ir netiksli. Pirmas argumentas. Įgyvendindami europines direktyvas dėl įdarbinimo ir švietimo reikalų, mes išvardijame tas Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas, kurios sutampa su europinėje direktyvoje apibrėžtais nediskriminavimo pagrindais, ir todėl neturime įpareigojimo priimti visaapimantį ir mūsų Konstitucijos nuostatas reguliuojantį įstatymą.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, aš jums suteikiau žodį tik, tam, kad pristatytumėte, ką ši pasitarimo grupė siūlo.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ji neturi ką pasiūlyti, nes ji neturi savo bendros pozicijos.

PIRMININKAS. Jūsų siūlymas be išvedžiojimų?

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Mano siūlymas yra balsuoti už įstatymą, kuris pastraipsniui priimtas Seimo salėje.

PIRMININKAS. Dėkui. Dabar nuo grupės kas? Ar kolega G.Šileikis, ar kolega A.Salamakinas? Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes prašome posėdžio pirmininko, didžiosios mūsų tos grupės dalies nuomone, vadovautis 158 straipsnio 3 dalimi. Jeigu Seimas nubalsuos ir pritars, kad būtų grąžintas projektas, tada įsigalios 4 dalis ir mes nuo svarstymo pradėsime tą projektą svarstyti komitete.

PIRMININKAS. Ar galime sutarti tai bendru sutarimu? (Balsas iš salės: „Ne!“) Ar neprieštaraujate, kad dėl to apsispręstume balsuodami? (Balsai salėje) Ačiū. Pasiruošiame. Ar pritariame, kad toliau svarstydami Lygių galimybių įstatymą mes balsuojame dėl pertraukos, kad būtų pateikti pagrindinio komiteto pasiūlymai pagal 158 straipsnio 2 dalį?

Prašom, pasiruošiam. Ar darome šio klausimo svarstymo pertrauką komiteto prašymu? Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimas už reiškia pritarimą pertraukai remiantis Statuto 158 straipsnio 2 dalimi.

Balsavimo rezultatai: už – 39, prieš – 23, susilaikė 14. Seimo balsų dauguma apsispręsta padaryti pertrauką. Primenu, kad ta pertrauka yra iki birželio 3 dienos. Lauksime pasiūlymų, kuriuos komitetas turi suformuluoti aiškiai, kad būtų aišku, dėl ko turėsime balsuoti. Taigi primenu, kad nuo svarstymo procedūros stadijos mes turėsime pakartoti šio įstatymo svarstymą.

Taigi šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas ir toliau posėdžiui pirmininkauja kolega Seimo Pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Leiskite tęsti plenarinį posėdį. Pagal darbotvarkę nuo 12.30 iki 13.30 val. yra Vyriausybės valanda. Nuo 14 iki 15 val. bus pietų pertrauka. 15 val. pradėsime popietinį posėdį.

Vyriausybės narius kviečiu į tribūną. Smagu visus matyti. Aišku, kabinetas išretėjęs. Noriu priminti, kad laikinai premjero pareigas eina krašto apsaugos ministras gerbiamasis J.Olekas. Aš manau, kad gerbiamasis J.Olekas, kaip einantis šiuo metu Vyriausybės kabineto vadovo pareigas, pasakys, kur mūsų ministrai, trumpai pristatys, kur yra premjeras, ministrai. Kviečiu kultūros ministrą užimti savo vietą, teisingumo ministrą.

Gerbiamasis laikinai einantis premjero pareigas J.Olekas.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo vicepirmininke. Mūsų kolegos, pirmiausia Ministras Pirmininkas, yra užsienio komandiruotėse. Premjeras yra labai svarbioje mums atominės energetikos konferencijoje Prahoje. Taip pat komandiruotėse užsienyje yra mūsų kolegė V.Blinkevičiūtė, ministras R.Šadžius, ministras R.Turčinskas ir dar pora mūsų ministrų. Ministras P.Vaitiekūnas ir ministras R.Čiupaila dalyvauja renginiuose, kurie vyksta Lietuvoje. Labai atsiprašome, kad šiuo metu jie negalėjo dalyvauti, bet mes, likusieji, pabandysime atsakyti į jūsų pateiktus klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Dėl vedimo tvarkos – K.Glaveckas. Prašom, kolega.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra šeši iš trylikos mūsų gerbiami ir mylimi ministrai, nėra net pusės. Mūsų klausimai ir atsakymai negali būti išsamūs. Frakcijos vardu mes prašome, kad Vyriausybės valandos šiandien nebūtų, o kad jinai įvyktų antradienį tuo pačiu laiku. Iš tikrųjų negerbia mūsų. Mes juos labai mylim, bet jie mūsų negerbia. Tai kaip mes galime jiems rodyti dėmesį? Aš manau, kad šiandien reikia jiems padėkoti už sugaištą laiką ir antradienį atėjus į salę pakartoti tą patį veiksmą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad jie galbūt gerbia Seimą, bet gerbiamasis ministras J.Olekas pasakė, kur yra ministrai, kad jie yra komandiruotėse ir dėl svarbių priežasčių. Atsitinka taip, sutampa, nieko nepadarysi. Jūsų pasiūlymą, aš manau, tuoj pat svarstysime.

Dėl vedimo tvarkos – A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Aš manyčiau, kad mes turėtume pateikti klausimus tik tiems ministrams, kurie šiandien yra, nes jeigu mes užduosim klausimus, į kuriuos gerbiamasis ministras J.Olekas turės atsakinėti, visiškai ne iš jo srities, tai bus tuščias laiko gaišinimas. Aš manyčiau, kad reikia leisti paklausti ministrų, jeigu Seimo nariai turi klausimų tiems ministrams, kurie yra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamoji N.Steiblienė. Prašom, kolege.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš pritariu kolegų siūlymui, kad Vyriausybės valandą reikia perkelti į antradienį. Kadangi mano klausimas susijęs su finansais, bet nei Ministro Pirmininko, nei finansų ministro nėra, man laukti dar… Apskritai tai lauksime mes visi, nes kitą savaitę nėra posėdžių. Tokiu atveju iš tikrųjų reikia Vyriausybės valandą perkleti į antradienį, nes kitą savaitę mes nedirbame.

PIRMININKAS. Kitą savaitę nebus.

N.STEIBLIENĖ. Aš žinau, todėl ir sakau, kad antradienį reikia daryti Vyriausybės valandą.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, yra du pasiūlymai. Dvi mūsų Seimo narės… Gerbiamasis A.Čaplikas.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, yra atvykę šeši ministrai, tarp jų laikinasis Ministras Pirmininkas. Mes jau 15 min. bandome kažką išspręsti. Klauskime ministrų. Tų ministrų, kurių nėra, neklausime. Kitą savaitę nebus posėdžių. Dar po savaitės bus kita Vyriausybės valanda. Tai aš prašau klausti esančių ministrų, šešių – pabrėžiu, nes viename asmenyje yra ir Ministras Pirmininkas, ir krašto apsaugos ministras, ir dirbti toliau. Nebūna taip gyvenime, kad…

PIRMININKAS. Supratome, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis Z.Balčytis. Prašom, kolega.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau, čia mes vienas kitą įtikinėjame, kad reikia vadovautis Statutu. Statute nėra parašyta, kiek ministrų turi būti. Yra parašyta, kad Vyriausybės valanda yra organizuojama konkrečią datą, konkrečią valandą, ir yra parašyta, kad turi dalyvauti visi ministrai, jeigu nėra pateisinamos priežasties.

Aš manau, kad nėra pažeistas Statutas, todėl siūlau šiandieną tęsti Vyriausybės valandą, kad nebūtų jokių perkėlimų. Jeigu ne, tai mes galime balsuoti, kad šiandieną nedarytume, o kita Vyriausybės valanda turėtų būti, kaip numatyta Statute, ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai be reikalo sugaištame labai daug laiko visokiems organizaciniams darbams.

Aš noriu paprašyti: gal galime bendru sutarimu sutarti, kad vis dėlto vykdome Vyriausybės valandą? Ne. Gerai. Balsuojame. Kas už tai, kad šiandien būtų Vyriausybės valanda, balsuoja už. Kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Kas balsuoja už, tas pasisako už tai, kad šiandien būtų Vyriausybės valanda. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip.

Gerbiamieji kolegos, už tai, kad vyktų Vyriausybės valanda, balsavo 23, prieš – 17, susilaikė 8. Nepritarta, kad vyktų Vyriausybės valanda. Kitų pasiūlymų, nuomonių nėra. Išreiškėte savo nuomonę balsuodami.

Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis G.Šileikis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcijos vardu buvo siūlyta, kad Vyriausybės valanda būtų perkelta į antradienį. Mūsų frakcijos vardu buvo siūlyta. Siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

G.ŠILEIKIS. Birželio 3 dieną.

PIRMININKAS. Statutas numato ketvirtadienį, ketvirtadienį ir vyks Vyriausybės valanda. Mes dirbame pagal Statutą. Šiandien jūs nenorėjote, išreiškėte savo nuomonę. Dabar pagal Statutą Vyriausybės valanda bus ketvirtadienį. Aš nematau čia daugiau.. nematau kitų argumentų. N.Steiblienė. Prašau.

N.STEIBLIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau, kad kita Vyriausybės valanda būtų antradienį, kai bus Seimo posėdis. Prašom balsuoti dėl šito.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galima svarstyti Seniūnų sueigoje ir priimti nutarimą įtraukti antradienį, galimas toks variantas. Bet mes irgi turėkime šiek tiek sąžinės. Gerbiamieji kolegos, vis tiek ministrai planuoja išvykas, planuoja savo darbą. Mes užsinorime ir staiga darome. Seniūnų sueiga nuspręs, baikime tuo klausimu diskusiją.

G.ŠILEIKIS. Dvi frakcijos prašė balsuoti.

PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje… Jūs darbotvarkę jau patvirtinote, viskas. Mes darbotvarkę patvirtinome, turėsime grįžti prie darbotvarkės tvirtinimo, pakoreguoti ją, ir tai galima padaryti Seniūnų sueigoje. Viskas, baigiame diskusiją tuo klausimu.

Savaitės (nuo 2008-06-02) – 2008 m. birželio 3 d. (antradienio) ir 5 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją gerbiamąjį A.Čapliką pateikti kitos savaitės darbotvarkę. Ne kitos savaitės, bet artimiausių posėdžių darbotvarkes. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jums yra teikiama kitos savaitės darbotvarkė, antradienio, tai yra ne kitos, o dar kitos plenarinių posėdžių savaitės darbotvarkės. Čia jums yra pateikta antradienio darbotvarkė. Iš karto reikia pažymėti, kad po šios dienos sprendimo mes privalėsime įtraukti, tvirtinant darbotvarkę tą reikės padaryti, Lygių galimybių įstatymo priėmimą. Kai mes tvirtinsime preliminarią kitos savaitės darbotvarkę, reikia įtraukti į antradienio rytinę posėdžio dalį, nes taip liepia Statutas. Antradienį yra įtrauktas darbotvarkės 2-4 klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2995. Tikiuosi, kad iki to laiko frakcijų seniūnai ras kokį nors sutarimą dėl mūsų pačių pozicijos dėl šių įstatymų priėmimo, ir mes galėsime svarstyti. Tiek trumpai apie antradienį. Be abejo, darbotvarkė kis, atsižvelgiant į jūsų iniciatyvas, frakcijų iniciatyvas ir bendrą norą bei nusiteikimą dirbti.

Ketvirtadienio darbotvarkė jums išdalinta. Joje yra atsižvelgta į daugumą frakcijų ir Seimo narių pageidavimų. Atkreipiu dėmesį, kad, mūsų preliminariais skaičiavimais, atsižvelgiant į pageidavimą, Seimo narių pageidavimą, tiek antradienį, tiek ketvirtadienį mes stengsimės, taip planavome, darbą baigti 18.30–19.00 valandą. Tokia ji dabar pateikta. Kaip viskas atrodys po mūsų šios dienos svarstymo, man labai sudėtinga pasakyti. Tačiau jūsų pačių prašymu mes suplanavome darbotvarkę, kad darbas būtų baigiamas tarp 18.00 ir 19.00 valandos. Štai jums ji pateikta.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dėl į darbotvarkes įtrauktų klausimų nori paklausti gerbiamasis V.Žiemelis, pirmasis klausia. Ruošiasi A.Matulas. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs, matyt, nesureagavote į Seimo narių dabar ką tik pateiktą pasiūlymą, kad Vyriausybės valanda būtų surengta antradienį, nes negali dingti ta valanda. Jeigu nusprendėme neorganizuoti šiandien, tai turim organizuoti kitą dieną. Kitą savaitę organizuojame dvi Vyriausybės valandas, o ne vieną, nes nubalsavome tik dėl to, kad ji būtų perkelta į antradienį papildomai.

A.ČAPLIKAS. Aš girdėjau prašymą. Visų pirma, kaip sakė posėdžio pirmininkas, jis iš tikrųjų yra nestatutinis. Šiandien Seimas balsuodamas atsisakė Vyriausybės valandos. Tai yra formalioji šio klausimo pusė. Vėl atkreipkime dėmesį… Pone Vidmantai, mes kartu buvome ministrai. Nėra ir nebus taip, kad visi ministrai ir Ministras Pirmininkas vienu metu būtų Lietuvoje arba Vilniuje. Niekaip neįmanoma suderinti. Šiandien, mano manymu, mes padarėme klaidą. Buvo galimybė paklausti 6 ministrų ir dar premjero, tai yra krašto apsaugos ministro, einančio pareigas. Iš esmės tai yra 7 ministrai, daugiau negu pusė Vyriausybės. Tokiu atveju… Žmogiškoji pusė arba naudos pusė… Nėra problemų, galime įtraukti, ko jūs klausite antradienį ir po to klausite ketvirtadienį. Pagal Statutą ketvirtadienį yra įtraukta Vyriausybės valanda.

Aš atkreipiu dėmesį, kad mes antrą kartą atsisakome Vyriausybės valandos, nes prieš savaitę buvo lygiai taip pat. Bet viskas priklauso nuo mūsų valios ir yra mūsų rankose. Todėl aš ir nesiūliau netgi į antradienio darbotvarkę papildomai įtraukti Vyriausybės valandos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, trumpiau. Ačiū jums. Klausia A.Matulas. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom. A.Matulo nėra. Klausia G.Šileikis. Ruošiasi A.Endzinas. Prašom, kolega.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia Seimas sprendžia, ir jūsų komentarai galbūt tegu lieka jums pačiam. Visi suprantame, buvo dviejų frakcijų siūlymas. Kiek supratau, trečia frakcija irgi siūlo Vyriausybės valandą perkelti į antradienį. Bet aš norėjau kitu klausimu – dėl lygių galimybių. Siūlyčiau birželio 5 d., ketvirtadienį, įtraukti tą, kurio šiandien nepriėmėme. Turėkite tai mintyje ir sudarydami birželio 5 dienos darbotvarkę – Lygių galimybių įstatymo priėmimą įtraukti į darbotvarkę. Ačiū.

A.ČAPLIKAS. Neturiu galimybės įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę ir siūlyti Seimui ketvirtadienį. Statutas sako – artimiausią Seimo posėdį. Todėl aš ir minėjau prieš pradėdamas kalbą, kad antradienį Lygių galimybių įstatymas turės būti svarstomas Seime. Nėra kitos galimybės. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs sakote – nekomentuokite. Statutas mums patiems parašytas, o ten pasakyta, kad pertrauka padaryta remiantis straipsniu į kitą posėdį… Kitame posėdyje mes lauksime komiteto pozicijos ir tada spręsime, ką toliau daryti. Tokiu atveju į antradienį yra įtrauktas Lygių galimybių įstatymo priėmimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Klausia A.Endzinas. Prašom. Gerbiamojo A.Endzino nėra, tai dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš nespėjau užsiregistruoti. Ekonomikos komitetas vardu. Būkite geri, įtraukite Klaipėdos LEZ’ą į darbotvarkę. Komitetas apsvarstė ir norėtų, kad būtų išeita priėmimo procedūra.

A.ČAPLIKAS. O jūs turite omenyje antradienį ar ketvirtadienį?

B.VĖSAITĖ. Nesvarbu.

A.ČAPLIKAS. Galbūt galima sutarti ketvirtadienį, lyg laisvesnė darbotvarkė ir mažiau kelianti ginčų. Tai jau būtų priėmimas. O registracijos numeris? Gerai, mes prašysime Sekretoriato surasti sprendimą ir jūs, matyt, pateiksite dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos…

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus… V.Boreikienė. Prašom.

V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai prašau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę Baudžiamojo kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą Nr.XP-1559(2), tai yra klausimas, susijęs su šiandien priėmimo stadijoje esančiu Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio papildymo įstatymo projektu. Šis klausimas gana ilgai buvo vilkinimas, jis yra apsvarstytas antrą kartą pagrindiniame komitete, jam buvo pritarta ir jo yra priėmimo stadija.

A.ČAPLIKAS. Gerai. Vėlgi būtų gerai, kad frakcijos ar Seimo nariai raštu Seimo sueigai tiesiog rašytų. Tai į ketvirtadienio ar antradienio?

PIRMININKAS. Tai gal raštu tegul pateikia Seniūnų sueigoje.

A.ČAPLIKAS. Preliminariai įtraukiame į ketvirtadienio darbotvarkę V.Boreikienės minėtus įstatymo pakeitimo projektus.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, taigi dėl vedimo tvarkos –gerbiamasis A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dar į vieną atkreipiu dėmesį, gerbiamasis pirmasis pavaduotojau, dėl šios dienos rezervinio 3 ir 4 klausimų, tai yra kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, kurie, ko gero, šiandien nebus svarstomi. Ar jūs nemanytumėte, kad tuos klausimus būtų prasminga įtraukti į kitos savaitės antradienį ar ketvirtadienį? Manau, kad tai natūralu.

A.ČAPLIKAS. Vėlgi aš, teikdamas darbotvarkę, ir pabrėžiau, kad kitos savaitės darbotvarkė bus koreguojama atsižvelgus į tai, kaip mums šiandien seksis dirbti, ir, be abejo, jūsų minėti kreipimaisi bus perkelti į kitą savaitę, logiška.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Viskas visiems aišku, aš manau. Taigi, gerbiamieji kolegos, buvo pristatyta artimiausios posėdžių savaitės darbotvarkė. Pirmininkas atsakė į klausimus. Noriu dar kartą priminti, kad darbotvarkės, mano manymu, yra labai ištęstos, didelės ir priklauso nuo mūsų veiklos, nuo mūsų konstruktyvaus darbo, kaip mes sugebėsime vykdyti šias darbotvarkes, nes šiuo metu sunkiai mums sekasi. Klimpstame darbotvarkėje ir skaičiuje. Taigi, Gerbiamieji kolegos, gal galime sutarti bendru sutarimu pristatytai darbotvarkei? Pritarta bendru sutarimu. Taigi buvo rezervinis r-1 klausimas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2861(3*) (priėmimas)

Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2861. Pranešėjas – gerbiamasis A.Endzinas, Ekonomikos komitetas. Priėmimas. Gerbiamasis A.Endzinas kviečiamas į tribūną.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Komitetas svarstė įvardytą klausimą.

PIRMININKAS. Mes nieko neturime.

A.ENDZINAS. Absoliučia balsų dauguma pritarė jo svarstymui Seime ir jo priėmimui. Pritarė gerbiamojo J.Razmos pasiūlymų 1 ir 2 punktui vienbalsiai, bendru sutarimu, o trečią pasiūlymo dalį gerbiamasis J.Razma atsiėmė, todėl šiuo atveju problemos nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamojo J.Razmos pasiūlymui reikia 29 Seimo narių palaikymo. Gerbiamasis Jurgi, pateikite savo siūlymą, nes reikia 29 Seimo narių paramos. Norime, kad pristatytumėte savo pasiūlymą Seimo nariams.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymai yra beveik redakcinio pobūdžio, nors yra juose ir šioks toks svarbus turinys. Viename jų aš siūlau palikti tik Vyriausybės nustatytą tvarką, kai už paimamą visuomenės reikmėm objektą atsiskaitoma su buvusiu jo turėtoju, ir išbraukti dabar pagrindiniame projekte dar esančią galimybę – šalių susitarimu pasikeisti į kokį nors kitą daiktą, nes kai lieka tas pasikeitimas, visokių piktnaudžiavimų yra buvę.

Antras dalykas. Siūlau palikti bendresnę nuostatą, kad už atsirandančius nuostolius nebūtinai turi atsakyti paėmimą inicijavęs subjektas. Už nuostolius būtų atlyginama Vyriausybės nustatyta tvarka, nes gali būti nuostolių atsiradimo priežastis ne pirminė iniciatyva, o kur nors kituose etapuose tas gali būti sukelta. Abiem atvejais po mano pasiūlymų likusios formuluotės yra bendresnės, skaidresnės ir nepalieka tam tikrų abejotinų išlygų.

PIRMININKAS. Dėkoju J.Razmai. Ar yra palaikymas 29 Seimo narių? Pakelkite rankas. Visi palaiko, ar ne. Visi palaiko? Užtenka, jeigu visi palaiko, tai tikrai balsų užtenka. Noriu pasakyti, kad komitetas svarstė šiuos pasiūlymus ir dviem pasiūlymams yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti tiems pasiūlymams, kuriems pritarė ir komitetas? Taip. Pritariate bendru sutarimu.

Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti už, prieš?.. Gerbiamasis V.Žiemelis už straipsnį ar už visą? Už visą. Ačiū. Dėl 1 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Nėra kitų pasiūlymų. Labai ačiū.

Dėl 2 straipsnio kokių būtų pasiūlymų? Norinčių kalbėti nėra. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.

Dėl 3 straipsnio yra J.Razmos pasiūlymas, kuriam nepritaria…

J.RAZMA. Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgis atsiima. Esamai redakcijai, kuri yra be pakeitimų, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Taigi pastraipsniui įstatymas yra priimtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti?.. Nuomonę už – gerbiamasis Z.Balčytis ir nuomonei prieš ruošiasi V.Žiemelis. Prašom, kolega.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų įstatymo projektas atrodo iš pirmo žvilgsnio labai paprastas ir lyg ir iš esmės jis nieko nepakeis, tačiau kalbant apie mūsų uosto tolesnę perspektyvą iškyla tikrai didelė problema, kaip jis ateityje gali plėtotis. Yra nemažai įstatymų probleminių dalykų rezervinėse teritorijose, taip pat kai kuriose jau lyg ir uostui priklausančiose teritorijose, tačiau negalima jomis naudotis, nes nėra numatyto įstatymo mechanizmo, kaip būtų galima tam tikras teritorijas paimti visuomenės poreikiams. Aš manau, kad šis įstatymo projektas leis ateityje daug efektyviau sudaryti prielaidas uosto plėtrai, ir tai turės ne tik ekonominę naudą visam uostui, bet ir tam tikrą įtaką šalies biudžetui. Siūlau palaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju Z.Balčyčiui už išsakytą nuomonę. Taigi nuomonę prieš – V.Žiemelis. Prašom, kolega.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Po to, kai buvo priimta J.Razmos pataisa, mano požiūriu, labai svarbi ir galimai šalinanti būsimus piktnaudžiavimo faktus, mano prieštaravimas susilpnėjo dviem trečdaliais. Tačiau vis dėlto neatsižvelgta į Teisės departamento, taip pat manau, labai rimtus pasiūlymus, kuriuose kalbama apie tai, kad projektas tobulintinas todėl, kad yra neaišku, kas turi inicijuoti tų daiktų paėmimą visuomenės reikmėms. Autorius, ko gero, pasakytų, kad tai turėtų būti numatyta Vyriausybės nustatyta tvarka. Tačiau būtų labai gerai, kad jūs matytumėte šią tvarką, ir tada būtų kur kas ramiau. Mano prieštaravimas susilpnėja vienu trečdaliu, aš šiuo atveju susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės… Dar viena nuomonė už – A.Endzinas. Priėmimo metu galima kalbėti keturiems. Prašom.

A.ENDZINAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kalbama ne apie žemę, ne apie kokias nors teritorijas, bet apie inžinerinius tinklus arba kitus nekilnojamuosius daiktus. Būtent apie tuos objektus, kurių šiandien, kaip minėjo Z.Balčytis, yra uosto teritorijoje. Žemė po uostu yra valstybės, viskas gerai, tačiau patys pastatai, inžineriniai įrenginiai kybo ore ir tą klausimą reikia išspręsti. O dėl gerbiamojo V.Žiemelio pastabos, tai tą patį atsakymą galiu pasakyti, kaip ir minėjote, jog tai turėtų būti Vyriausybės nustatyta tvarka. Negalima nesutikti su tuo, kad būtų pageidautina tvarkos projektą matyti dabar. Aš siūlau priimti įstatymą tokį, koks yra dabar, ir galbūt kituose analogiškuose teisės aktuose mes matytume Vyriausybės siūlomo nutarimo projektą atskirais klausimais. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju A.Endzinui. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Noriu paprašyti registruotis, pažiūrėsime, kiek turime Seimo narių ir ar galime priimti įstatymo projektą. Būtų gerai, kad kolegas pakviestumėte į salę, aš kviečiu nuolatos, nes turime porą įstatymų projektų, kurių yra priėmimo stadija. Neturime Seimo narių ir negalėsime atlikti tos procedūros. (Balsai salėje) Bandysime, aišku, bandysime, vis tiek dirbsime. V.Žiemelis turi pasiūlymą. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Mes esame tapę įkaitais 100 Seimo narių, kurių nėra šioje salėje. 40 Seimo narių turi sėdėti salėje tam, kad vyktų posėdis, o iš esmės nieko rimto negalime nuspręsti. Svarbiausia mums šiandien yra priimti reikiamus įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkoju, Vidmantai.

V.ŽIEMELIS. Dar nedėkokite. Siūlau padaryti pertrauką, paprašyti Seimo narių, kad per pusvalandį susirinktume. Jie yra čia, kaip nesusirinks, jie buvo. Jau išvažiavo? Iš ryto juk buvo.

PIRMININKAS. Yra šiandien įstatymų, kuriems nereikia 71 balso, ir mes turime dirbti. Jeigu mes padarysime pertrauką, mes nejudėsime į priekį. Jūs supraskite, pateikimo metu mes turime galimybę susipažinti su įstatymų projektais komitetuose ir t. t. Mielieji kolegos, nesikartokite, būkite geri ir įsiklausykite į kitų nuomonę. (Balsai salėje)

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau kiekvieną klausimą, kuris yra pateiktas darbotvarkėje, svarstyti eilės tvarka, o priėjus balsavimą palikime kitam posėdžiui ir taip judėsime į priekį. Tuo labiau kad šiandien yra gana svarbus 1-13 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo pateikimas, kur nereikia 71 balso. Tačiau darbotvarkė iki pietų bus apsvarstyta ir priimta.

PIRMININKAS. Ačiū už supratimą. A.Endzinas.

A.ENDZINAS. Aš siūlyčiau panašų projektą. Iš tikrųjų tuos klausimus, kurių nėra priėmimas, galima svarstyti ir nepasiriboti rytinio posėdžio darbotvarke, bet peržengti ją ir eiti toliau. Manyčiau, kad mes sutaupytume laiko, nes popietinio posėdžio pabaiga numatyta nerealiai vėlai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paprašyti. Aš puikiai suprantu situaciją ir kaip posėdžio pirmininkas orientuojuosi šioje situacijoje. Aš bandysiu priimti logiškiausius sprendimus, pats puikiai suprantu. Bet mes prie šoninio mikrofono tiek praleidžiame laiko, kad tiesiog patys save stabdome, su rankiniu „užtrauktu“ važiuojam. Aš tą ir darau. Mes einame prie kitų darbotvarkės klausimų ir prie priėmimo stadijos.

Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2927(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-9 klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2927(2). Priėmimas. Pranešėja – V.Čigriejienė, Sveikatos reikalų komitetas. Profesore, prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo pasiūlymų negauta, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą ir pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū, profesore. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio pastabų yra? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų yra? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų yra? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.

Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš yra? Nuomonė už – A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau paskatinti balsuoti už šį įstatymą, nes mes ir svarstymo metu kalbėjome ir išsiaiškinome, jog mes Sveikatos apsaugos ministerijoje neturėjome tokio registro ir mirties priežastys, kritinių būklių nustatymas buvo gana banalokas, klausimynas dėl ko ir kaip. O tas dalykas, kurį įdiegsime, tikrai patobulins tą metodiką ir bus ne tik skrodimo medžiaga, bet ir mirties priežasties konsiliumas, aptarimas, bus pateikiami smulkesni kriterijai ir duomenys. Tai labai pasitarnaus mūsų sveikatingumui ir mirties priežasčių nustatymui. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame A.Dumčiui už nuomonę už. Nuomonės prieš nėra. Taigi kitų nuomonių nėra. Balsuoti ir priimti šį įstatymo projektą mes negalime. Visos procedūros baigtos, liko tik balsavimas.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2476(2*) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-10 – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2476(2). Pranešėjas turėtų būti B.Bradauskas, bet, kaip suprantu, šį įstatymo projektą pateiks ir pasakys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę V.Martinkaitienė. Manau, kad čia gana aiškus ir trumpas įstatymo projektas. Prašom.

V.MARTINKAITIENĖ (DPF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pasiūlymų negauta. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Jeigu galite, pasakykite Teisės departamento išvadą.

V.MARTINKAITIENĖ. Nusprendė pritarti iš dalies.

PIRMININKAS. Kam pritarti iš dalies?

V.MARTINKAITIENĖ. Teisės departamento išvadai.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti už ir prieš nėra? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, visas procedūras dėl šio įstatymo projekto baigėme, liko tik balsavimas dėl priėmimo. Kadangi neturime kvorumo, neturime galimybės balsuoti. Atidedame balsavimą kitam posėdžiui, kai bus kvorumas.

Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos susitarimui dėl pastatų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 13, grąžinimo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijai natūra“ projektas Nr.XP-2714(2*) (priėmimas)

Kiti mūsų klausimai. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos susitarimui dėl pastatų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 13, grąžinimo Šv. Antano Paduviečio parapijai natūra“ projektas Nr.XP-2714(2). Pranešėjas – gerbiamasis A.Dumčius. Priėmimas. Žmogaus teisių komitetas.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis, svarstė nutarimą „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos susitarimui dėl pastatų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 13, grąžinimo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijai natūra“ ir bendru sutarimu pritarė remdamasis Vyriausybės suderinimu su parapija, su tikslingais atsiskaitymais. Būtų labai sveikintina, jeigu Seimas pritartų nutarimui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Supratome. Dėkoju kolegai A.Dumčiui. Kolegos, norinčių kalbėti už, prieš nėra. Čia yra nutarimo projektas ir nereikia 71 balso. Galima paprasta balsų dauguma pritarti nutarimo projektui.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr.XP-2714(2), kviečiu visus balsuoti. Dėkoju.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 37, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi nutarimas (projekto Nr.XP-2714) yra priimtas.

Darbotvarkės 1-13 klausimas, tačiau nematau… Pateikimas. Konstitucinio Teismo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3027. Pateikimas. Ateina, taip? Mes labai džiaugiamės, kad J.Sabatauskas pasirodys tribūnoje. Laukiame jo. (Balsai salėje) Imame kitą klausimą? Tvarka, imame rezervinį klausimą. Kurį rezervinį galėtume paimti? Ar yra gerbiamasis A.Čaplikas? Nėra. Negalime. Gerbiamasis J.Sabatauskas. Gerbiamosios Aušros Rauličkytės nėra. Toliau. J.Veselka. Tuoj, tuoj. Yra gerbiamoji D.Teišerskytė. Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų rentų įstatymo projektas. Taip? Šį norite pateikti? Taigi skelbiu rezervinį klausimą, kol gerbiamasis J.Sabatauskas pasirodys plenarinių posėdžių salėje.

Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų rentų įstatymo projektas Nr.XP-2789. Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2790. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2791. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2792. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2793 (pateikimas)

Darbotvarkės r-6a klausimas – Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų rentų įstatymo projektas Nr.XP-2789. Pranešėja – gerbiamoji D.Teišerskytė. Pateikimas. Prašom, kolege.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena! Turbūt pirmą kartą Seimo istorijoje klausimas apie meną yra per pietus, o ne vėlai vakare. Dėkoju jums už supratimą.

Dabar siūlomi Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų rentų įstatymo pakeitimai. Nenorėčiau jūsų trukdyti. Jūs visi turite projektus. Pasakysiu keliais sakiniais.

Žmogus, dirbantis teatre arba koncertinėje įstaigoje, savo instrumentą, t. y. baleto šokėjas – kojas, dainininkas – balsą, pūtikas – plaučius ir t. t., išnaudoja ir sugadina daug greičiau, nei mes manome. Todėl šiuo įstatymo pakeitimu esu numačiusi keletą galimybių, kurios suteiktų teisę baleto šokėjui išeiti į pensiją turint ne 20 metų stažą, o 18 metų, teatro artistui, kuris visai nebuvo numatytas šiame projekte, – 30 metų, lėlių teatro artistui, sąlygos dirbti lėlių teatre yra labai sudėtingos, nes yra kaitaliojamas balsas ir balso stygos susidėvi labai greitai, – po 25 metų ir t. t.

Labai prašau pritarti po pateikimo ir labai prašau atsižvelgti, kad buvo numatyta šį klausimą atiduoti spręsti Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Tai yra visiškai niekuo dėta institucija. Siūlau klausimą, visas pataisas atiduoti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dėkoju D.Teišerskytei už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai.

Pirmasis klausia E.Pupinis. Ruošiasi V.Čigriejienė. 10 minučių klausimams ir atsakymams. Prašom, kolega.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamoji kolege, vis dėlto tai finansiniai reikalai. Pradėtas sportininkų rentų klausimas dabar persikelia į teatrą ir, ko gero, į kultūrą. Gali nebūti kriterijų, kam stabdyti. Sportininkai galbūt turi tam tikrus griežtus kriterijus, tarkim, viskas yra aišku. Kaip dabar suteikti tam tikras galimybes gauti rentas žmonėms, neturintiems tam tikrų kriterijų, kurie nėra matuojami sekundėmis, o matuojami kokia nors nuomone? Ar negali būti šioje vietoje tam tikrų piktnaudžiavimų? Galbūt nevertėtų rizikuoti ir pradėti, nes iš gero dalyko mes galime išversti taip, kad paskui tauta supras, jog mes nemylime meno.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš manau, kad mes visi jį mylime, gerbiame ir vertiname, bet visi šie dalykai jau senajame įstatyme yra nurodyti. Aš tik truputį juos koreguoju. Tarkim, balerina savo kojas „sudėvi“ per 15 metų. Įstatyme yra numatyta 20 metų darbo stažas. Iš esmės tai yra beveik neįmanoma. Būna visiškai išklypę kauliukai, sutrūkę raumenys ir t. t. Taip pat operos solistas. Įsivaizduokit, jeigu jam reikia dainuoti 50 metų iš eilės kiekvieną vakarą. Yra labai griežti medicininiai reikalavimai. Jie senajame įstatyme yra. Mano prašymas – truputėlį sumažinti stažą ir truputėlį padidinti rentas, jeigu jie negali dirbti. Šiuo metu jie gauna apie 500 litų. Argi įmanoma gyventi iš tokių pinigų? Žinoma, Vyriausybės išvada būtina. Aš tai suprantu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš noriu dar kartą priminti. Minutė – klausti, atsakyti – 2 minutės. Klausia gerbiamoji V.Čigriejienė. Ruošiasi A.Matulas. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji Dalia, sakykite. Aš taip supratau, kad jūs absoliučiai visiems čia taikysite šią nuostatą? Pavyzdžiui, choro artistai irgi dainuoja kiekvieną vakarą. Ar jūs paskaičiavote, kiek jų bus visoje Lietuvoje ir kiek tai kainuos valstybei? Ačiū.

D.TEIŠERSKYTĖ. Menininkų, šiandien norinčių arba galinčių išeiti į pensiją, visoje Lietuvoje yra apie 650 žmonių. Bent jau tokie skaičiai yra pateikti Menininkų profesinės sąjungos. Tai nėra dideli pinigai. Šiuo metu yra mokamos rentos. Tiktai labai prašyčiau suvokti, kad iš 500 litų pragyventi neįmanoma. Mano siūlymu, jie gautų porą šimtų daugiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Matulas. Ruošiasi J.Juozapaitis. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kolege, aš visiškai suprantu, kad menininkų, meno žmonių atlyginimai yra labai maži, bet gal reikėtų kokiu nors kitokiu būdu spręsti. Ar jūs tikrai manote, kad rentos yra tas kelias kompensuoti žmonėms prarastą specialybę, pavyzdžiui, dėl amžiaus? Nes sendami kai kurių specialybių žmonės netampa profesionalais. Pavyzdžiui, chirurgai lygiai taip pat, be rankų miklumo, be pirštų, praranda savo specialybę. Analogiškai kitų specialybių gydytojai. Pavyzdžiui, hepatitas C ir visos kitos problemos. Ar vis dėlto jūs manote, kad tai yra kelias kompensuoti mažus atlyginimus? Galbūt reikia eiti kokiu nors kitu keliu, nes priešingu atveju mes, medikai, irgi tikriausiai teiksime siūlymą mokėti rentas medikams.

D.TEIŠERSKYTĖ. Pone Antanai, jūs visiškai teisus ir niekas jums to nedraudžia. Aš dirbu tame komitete ir esu Kultūros pakomitečio pirmininkė, todėl privalau rūpintis pagal savo kompetenciją. Tai nėra visiems menininkams. Tai yra teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Šiuo metu veikia darbo grupė, kuri kalba apie rentas ir apie profesinę apsaugą, apie kurią jūs kalbate, senatvės apsaugą. Mes visų menininkų, kurie dirba pagal autorines sutartis ir honorarus… Šiuo metu jie neturi teisės nei į gydymą, nei į pensiją, bet mano įstatyme apie tai nekalbama. Jis yra daug siauresnis ir apima tiktai dvi grupes. Tai teatrai ir koncertinės įstaigos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs rengėte klausimą. Ar teko paskaičiuoti? Pagal jūsų pateiktą projektą – 55% paskutinių 36 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio. Kokia bus renta?

D.TEIŠERSKYTĖ. Renta turėtų būti arti 700 litų pagal mano skaičiavimus. Aš ne ekonomistė, galėjau ir apsirikti, bet jeigu Vyriausybė teiks išvadas, aš manau, suskaičiuos labai tiksliai. Tai tikrai nėra skaudžios išlaidos.

PIRMININKAS. Dėkoju D.Teišerskytei už įstatymo projekto pateikimą, už atsakytus klausimus. Taigi, mielieji kolegos, norinčių kalbėti už ir prieš dėl šio įstatymo projekto nėra. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame, balsuoti reikia. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2789, prašom balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 33, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarta.

Noriu priminti, kad šį įstatymo projektą lydi daug įstatymų projektų, t. y. darbotvarkės klausimai 6b, 6c, 6d, 6e. Taigi mes pritariame ir įstatymų projektams Nr.XP-2790, Nr.XP-2791, Nr.XP-2792 ir Nr.XP-2793. Pritariame penkiems įstatymų projektams, keturi iš jų lydintieji.

Dabar turime apsispręsti dėl komitetų, kurie komitetai svarstant šį įstatymo projektą bus pagrindiniai ir papildomi komitetai. Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais komitetais – Biudžeto ir finansų komitetas ir dar iš salės išgirdome pasiūlymą, kad šį įstatymo projektą turėtų svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Taigi dėl komitetų. Mielieji kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad šie mano išvardyti komitetai svarstytų šį įstatymo projektą? Visiems lydintiesiems įstatymų projektams galbūt paliekam tuos pačius komitetus, kuriuos aš ir pristačiau, gerai? Galim pritarti bendru sutarimu dėl komitetų? Labai ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl siūlomos svarstymo datos. Kada galėtume svarstyti šį įstatymo projektą? Manau, kad rudens sesijoje. (Balsai salėje) Neturėsime galimybių, jūs matote, kiek yra apkrauta darbotvarkė ir kaip kiekvieną dieną ji pučiasi. Taigi būtų realu tik rudenį. Tai gerai, galime pritarti bendru sutarimu dėl svarstymo datos.

Dabar vieną rezervinį labai trumpą klausimą. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis… Prašau.

A.SYSAS (LSDPF). Aš labai prašyčiau, kad mes paprašytume ir Vyriausybės nuomonės dėl šio įstatymų projektų paketo.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Manau, kad tai teisingas prašymas, nes susijęs su finansais. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad paprašytume Vyriausybės nuomonės, kokios yra mūsų valstybės galimybės paremti šį įstatymo projektą finansiškai, nes jam, man atrodo, reikės gana solidžių lėšų.

Taigi, gerbiamieji kolegos, aš noriu imti vieną labai trumpą klausimą. Noriu pakviesti A.Čapliką, Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją, kad jis pateiktų labai trumpą klausimą, o vėliau grįšime prie pagrindinės darbotvarkės. Atsirado J.Sabatauskas, galėsime svarstyti toliau. Prašom, vicepirmininke.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ papildymo 4 straipsniu“ projektas Nr.XP-3095 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

A.ČAPLIKAS (LCSF). Kalbame apie Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ papildymo 4 straipsniu“ projektą. Praeitą kartą mes, tvirtindami komiteto pirmininką, neturėjome komiteto sprendimo dėl pavaduotojo skyrimo. Vakar buvo komiteto posėdis. Komiteto pirmininko pavaduotoju yra teikiamas D.Jankauskas. Nutarimas įregistruotas, siūlau jam pritarti.

PIRMININKAS. Ir komitetas pritarė, taip?

A.ČAPLIKAS. Taip.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu dėl šio kandidato? Galim. Pritarta bendru sutarimu.

Svarstymas. Norinčių kalbėti už ir prieš dėl šio kandidato nėra? Nėra. Ačiū.

Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pastabų, norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta. Dėl 4 straipsnio norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Pritarta? Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nutarimo projekto kalbančių už ir prieš nėra? Nėra.

Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume darbotvarkės klausimui r-2, nutarimo projektui Nr.XP-3095, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Čia taip pat nutarimui nereikia 71 Seimo nario balso. Užtenka paprastos balsų daugumos.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 34, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Taigi nutarimo projektas, kurio Nr.XP-3095, priimtas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3027 (pateikimo tęsinys)

Kiti darbotvarkės klausimai. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės klausimas 1-13 – Konstitucinio Teismo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-3027. Pateikimas. Kviečiu gerbiamąjį J.Sabatauską pateikti šį įstatymo projektą.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiamas įstatymo projektas, kurio trumpa priešistorė yra tokia. 2005 metų gruodžio mėnesį buvo įregistruotas Konstitucijos 106, 107 straipsnių pataisų projektas, kuris buvo pateiktas Seimui 2005 metų gruodžio 15 dieną. Seimas jam po pateikimo pritarė. Jame buvo siūloma suteikti galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą ir asmenims, t. y. žmonėms, kurie galėtų ginti savo pažeistas teises ir laisves. Po to, 2006 m. kovo 6 d., Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti koncepciją. Koncepcija buvo parengta, ir Seimas šiai koncepcijai pritarė praeitų metų liepos 4 dieną.

Pagal koncepcijos nubrėžtas ribas reikėjo parengti ir įstatymų pataisas. Darbo grupė parengė šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo pateiktą siūlymą, kurį, beje, Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau apsvarstė ir jam pritarė. Jame siūloma, kad į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis asmenys, jeigu jų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas, kuris pažeidė asmens konstitucines teises ir laisves, jeigu, jo manymu, buvo remtasi (…) arba Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu, arba Vyriausybės nutarimu, arba Prezidento dekretu. Šio įstatymo projektu nustatoma tvarka, kaip jis galėtų tą daryti, t. y. kai jis būtų išnaudojęs savo teisinės gynybos priemones. Tada tvarka tokia, kad tokį skundą surašo advokatas. Per kiek laiko? Yra analogija, kad maždaug per tris mėnesius būtų toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą po paskutinio sprendimo. Kaip ir koncepcija nubrėžia, šis pakeitimas nepareikalaus keisti nei Konstitucinio Teismo sudėties, t. y. bus kaip Konstitucijos 103 straipsnyje nustatyta, kaip buvo 9 teisėjai, taip ir liks, nei kadencijų skaičiaus, taip pat liks viena kadencija. Šiuo atveju būtų galimybė žmonėms labiau pasinaudoti ginant savo konstitucines teises ir laisves.

Iš tiesų, darbo grupėje svarstant įvairius siūlymus, buvo gautas siūlymas papildyti subjektų sąrašą, pavyzdžiui, Seimo kontrolieriais. Darbo grupė turėjo griežtus reikalavimus, nubrėžtus Seimo patvirtintoje koncepcijoje, mes, deja, negalėjome įtraukti, tačiau aš tikrai pritarčiau galimybei, kad Seimo kontrolieriai turėtų tokią galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Aišku, Seimo kontrolieriams būtų tokia pat tvarka kaip Seimui, kaip Vyriausybei, kaip Prezidentui, kaip teismams. Jiems nereikėtų pereiti tų papildomų, sakysim, nustatytų tvarkų. Toks būtų mano trumpas pateikimas.

PIRMININKAS. Dėkoju Juliui.

J.SABATAUSKAS. Iškart turiu reaguoti į Teisės departamento pastabą. Labai apgailestauju, aiškinamajame rašte mes nerašėme visos tos priešistorės, tik paminėjome, kad tai parengta remiantis Seimo patvirtinta koncepcija, kad reikia Konstitucijos pataisos. Konstitucijos pataisa, kaip minėjau, yra, 2005 m. gruodžio 15 d. Seimas pritarė po pateikimo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau parengė svarstyti tos Konstitucijos pataisos patobulintą variantą. Taigi Konstitucijos pataisa tam reikalui yra. Labai apgailestauju, kad neatidžiai pasižiūrėjo į šį klausimą ir tokią pastabą parašė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš manau, dar yra norinčių paklausti. Kai kuriuos dalykus galima užakcentuoti ir išryškinti teikiant šį nutarimo projektą.

Pirmasis klausia A.Dumčius. Ruošiasi G.Šileikis. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis Juliau, aišku, kai darbo grupė parengė projektą ir koncepciją, buvo Seimo patvirtinta, tai nėra kur dėtis. Jūs tvarkingai einate į priekį. Nors, mano nuomone, dėl individualaus skundo jūs labai gerai žinote, net Žmogaus teisių komiteto… Štai kokį turiu klausimą. Kaip jūs įsivaizduojate, jeigu Seimo kontrolieriai kaip subjektas, penktasis subjektas… koks čia būtų teisinis mechanizmas, kad pasiektų Seimą? Ar būtų Konstitucijos, ar Konstitucinio Teismo, ir kaip tą mechanizmą greičiau įgyvendinti?

J.SABATAUSKAS. Manau, toks pasiūlymas turėtų būti dėl Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo, tai yra įregistruotas kaip Seimo nario pasiūlymas. Papildžius Konstitucijos 106 straipsnį būtų galimybė įrašyti dar vieną subjektą, tai yra Seimo kontrolierius. Po to reikėtų pakeisti, po pateikimo svarstant šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Šileikis. Ruošiasi V.Žiemelis. Prašom.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau iš dalies suorientavote, norėjau dar papildyti klausdamas, kad galėtų kreiptis ne tik Seimo kontrolierius, bet taip pat lygių galimybių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriai, nes jų teisės yra kaip ir ombudsmeno gana plačios ir didelės, tai turbūt irgi pataisą reikėtų teikti Konstitucijos 106 straipsniui? Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Tiesa, kad mūsų įstatymuose yra išskirti pavadinimai, bet savo esme, savo darbo pobūdžiu tai irgi yra ombudsmenų institucija, tik jie turi specifines funkcijas nagrinėdami lygių galimybių pažeidimų atvejus ir vaiko teisių atvejus. Bet iš esmės tai tas pats, taip pat reikėtų papildyti Konstitucijos 106 straipsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Žiemelis. Ruošiasi V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nuo to galo pradedate? Vis dėlto Seimo darbas yra daug kainuojantis darbas. Tai yra projektai, ir Seimo nariai teigia, kad jų projektai nesvarstomi. Štai dabar gaištame, drįstu teigti, be reikalo daug brangaus Seimo darbo laiko, nes nežinome, koks bus balsavimas dėl Konstitucijos, nors aš pats manau, kad ši pataisa nebus priimta. Šiuo atveju mes dirbame tuščiai. Jeigu nebus priimta pataisa ir koncepcija, šis įstatymo projektas paprasčiausiai guls į lentynas, jo niekam nereikia. Gal iš pradžių apsisprendžiame, surandame politinį sutarimą dėl Konstitucijos priėmimo. Mano žiniomis, nėra politinio susitarimo dėl to, kad būtų priimta konstitucinė pataisa. Ar ne nuo to reikėtų pradėti, tai yra surasti bendrą sutarimą dėl konstitucinės pataisos priėmimo?

J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už klausimą. Labai vertinu jūsų nuomonę ne tik šiuo klausimu, bet visais klausimais. Jūsų didelis indėlis yra dirbant ir Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet sutikite su kitu argumentu, kad kai Seimas po pateikimo didele balsų dauguma pritarė Konstitucijos pataisų projektui, lygiagrečiai buvo pavedimas Seimo nutarimu patvirtinus koncepciją, o joje buvo nurodyta, kad turi būti parengtas šis įstatymo projektas ir pateiktas Seimui pavasario sesijoje. Aš vykdau jūsų pavedimą, gerbiamieji kolegos. Tai yra vykdau ne aš vienas, bet kaip darbo grupės atstovas. Kaip matote, šį įstatymo projektą pasirašiau ne tik aš, bet ir darbo grupės nariai, Seimo nariai iš įvairių frakcijų – ir iš Konservatorių frakcijos, ir iš Darbo partijos frakcijos, ir iš kitų frakcijų. Aš tiesiog vykdau Seimo pavedimą. Manau, kartu mes galime svarstyti. Aišku, šio įstatymo priėmimas turėtų būti tada, kai bus ir Konstitucijos pataisos priėmimas. Tačiau šį darbą būtina ir galima dirbti lygiagrečiai, nes reikės daryti pataisas, jeigu pasikeistų Konstitucijos pataisų projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V.Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi A.Pavilionienė.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Kadangi jūs sąžiningai neatsakėte mano kolegai V.Žiemeliui, tai, pone Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, kitaip jūsų klausiu. Nepritardama tai kritikai, kurią jūs išsakėte Teisės departamentui, aš jums primenu. Jeigu mes šiandien, nepakeitę Konstitucijos straipsnių, pritartume po pateikimo jūsų projektui, tai pažeistume Konstituciją. Jūs geriau negu bet kas kitas tą suprantate, nes turite teisininko išsilavinimą. Teisės departamentas pasakė korektiška kalba, kad, švelniai tariant, truputį per daug ankstyva. Kūdikis dar negimė, o jūs jau norite pirkti jam batelius. Todėl aš leidžiu sau įtarti, kad jūs užsiimate populizmu ir taikote dvigubus standartus sau ir kitiems Seimo nariams. Jūs nė vienam iš mūsų neleidote pateikti kokio nors projekto, surašyto dar nepakeisto Konstitucijos straipsnio pagrindu, o sau jūs tą leidžiate.

J.SABATAUSKAS. Gerbiamoji kolege, sąžiningai atsakau į jūsų klausimą. Cituoju Teisės departamento pastabą: „Pažymėtina, kad neįregistravus kartu su šiuo projektu ir nepateikus atitinkamų Konstitucijos nuostatų pakeitimo projekto, šis projektas de jure prieštarautų Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių dabar galiojančiai redakcijai“. Neįregistravote.

Kadangi Konstitucijos pataisų projektas yra įregistruotas, netgi buvo pateiktas, ir Seimas po pateikimo pritarė, tiesa, Seimas pritarė po pateikimo, kaip jūs puikiai, kolege, žinote, studijavote ir teisės mokslus, kad tuo projektu buvo siūloma įtvirtinti actio popularis modelį, t. y. kai dėl bet kokio klausimo bet kas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Po mokslinės konferencijos Seime 2006 m. sausio mėnesį Seimo valdyba, suprasdama, kad nėra toks paprastas klausimas dėl konstitucinio skundo įtvirtinimo, sudarė darbo grupę ir pavedė jai sudaryti tokį modelį, kuris būtų prasmingas mūsų valstybei. Kaip žinote, Konstitucijos pataisų projektas yra. Deja, jūsų priekaištai šiuo atveju ne visai tuo adresu.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Konstitucijos pakeitimas dar negalioja. Vadinasi, šiandien jūs teikiate tai, kas prieštarauja…

J.SABATAUSKAS. Reikalavimas yra įregistruoti Konstitucijos pataisų projektą, o ne priimti kartu su šiuo įstatymo projektu. Taigi darbą galima dirbti lygiagrečiai. Netgi būtų prasminga dirbti lygiagrečiai. Įvyko pateikimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Klausia kolegė M.A.Pavilionienė. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau priminti, kokie Lietuvos teisės autoritetai dalyvavo darbo grupėje, kurie pritarė darbo grupės parengtoms pataisoms suteikti demokratinės Lietuvos piliečiams teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, pritarė ir Konstitucijos pataisoms? Ačiū.

J.SABATAUSKAS. Buvo daug darbo grupės narių. Galiu paminėti kelis mokslo švyturius, aš drįstu sau taip vadinti. Tai ir profesorius S.Arlauskas, ir profesorius E.Jarašiūnas, ir kiti.

PIRMININKAS. Dėkoju, jau porą pavardžių išvardijote.

J.SABATAUSKAS Taigi šiuo atveju ne vien Seimo narys V.Simulikas, ne vien Seimo narė Z.Žvikienė, ne vien Seimo narys K.Čilinskas, ne vien Seimo nariai R.Šukys, A.Staponkienė, Z.Žvikienė, aš minėjau ir kitus. Buvo Aukščiausiojo Teismo atstovai, kurie taip pat pritarė šitam projektui, ir tiesiog buvo absoliuti mūsų dauguma…

PIRMININKAS. Dėkoju, Juliau, jums už šio įstatymo projekto pateikimą, dėkoju už atsakytus klausimus.

J.SABATAUSKAS. Profesorius Alfonsas Vaišvila taip pat.

PIRMININKAS. Laikas atsakymams ir klausimams baigėsi.

J.SABATAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar po pateikimo ir atsakytų klausimų nori kas kalbėti už ir prieš? Tuoj įjungsime monitorių. Nuomonė prieš – V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom, kolege.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš nepasisakau prieš šio projekto esmę, aš ir nekritikavau jo iš esmės, bet sakau, kad jis yra teikiamas per anksti, matyt, siekiant tam tikro populiarumo. Šiandieną aš jam negaliu pritarti todėl, kad dar negalioja ta Konstitucijos pataisa, apie kurią buvo kalbėta. Aš balsuosiu ne prieš, o susilaikysiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kitos nuomonės? Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, noriu visų paprašyti registruotis ir balsuoti.

Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3027? Prašau išreikšti savo nuomonę balsuojant.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 23, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3027 pritarta.

Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl papildomo komiteto kokių būtų pasiūlymų? Nėra kitų komitetų, norinčių svarstyti šį įstatymą? Gerbiamasis E.Pupinis. Prašom, kolega.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aišku, žmonėms gražiai atrodo tokie balsavimai ir tokie pasiūlymai, nes mes jiems suteikiame dar vieną viltį, kuri iš esmės gali trukdyti tolimesniam teisybės ieškojimui galbūt net čia, Lietuvoje. Aš suprantu, kad iš to užsidirbtų atskiri advokatai ir panašiai. Žmonės turės vilties. Mes juos galėsime dar nusiųsti.

Šiaip norėčiau priminti posėdžio pirmininkui, kad jeigu būna paskelbta pavardė, kad kitas klausia, paprastai anksčiau dažniausiai bent suteikdavo žodį klausimui.

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi buvo paminėtas posėdžio pirmininkas, noriu pasakyti. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu prognozuoti, kiek bus atsakoma į vieną ar į kitą klausimą, prognozuoti laiko su chronometru. Aš tokios galimybės neturiu. Aš paprasčiausiai priimu sprendimą – 10 minučių baigėsi, ir aš nutraukiu visas diskusijas. Ateityje taip ir darysiu, nes to reikalauja Statutas.

Gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū. Aš norėjau padėkoti, bet aš sąmoningai trumpinau kai kuriuos klausimus.

Dėl kaltinimo populizmu galiu pasakyti, kad, gerbiamieji, jūs puikiai žinote, kad ne aš inicijavau Konstitucijos pataisų projektą, o 36, netgi didesnė, Seimo narių grupė, kurioje manęs nebuvo, gerbiamoji. Taigi jūs puikiai tą žinote. Jeigu Žmogaus teisių komitetas norėtų… Nežinau, ar ponas Arimantas…

PIRMININKAS. Gerai, supratome. Galbūt Žmogaus teisių komitetas. Kaip Arimantas? Nereikia, užtenka, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerai. Teisinis klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Jeigu bus norinčių svarstyti, tokią galimybę Statutas leidžia, komitetas savo iniciatyva tokį dalyką gali daryti.

Bendru sutarimu galime pritarti dėl pagrindinio komiteto, kuris svarstys šitą įstatymą? Labai ačiū, pritarta. Siūloma šį įstatymo projektą svarstyti birželio 30 dieną. Kokių būtų pasiūlymų dėl svarstymo datos? Nėra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galima pritarti? Labai ačiū.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3028(2*) (svarstymas)

Imame rezervinį klausimą, kadangi dar turime beveik 20 minučių laiko. Aš matau, kad J.Sabatauskas yra čia, ir norėčiau pakviesti. Rezervinis darbotvarkės klausimas, kurio numeris r-3, įstatymo projekto Nr.XP-3028(2), – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J.Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Mes palauksime, Juliau. Jūs neskubėkite, pasiruoškite. Kviečiu jus į tribūną. Galbūt šiokia tokia staigmena jums, bet… (Balsai salėje) Aš manau, kad jisai visada pasiruošęs.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jums teikiama komiteto išvada. Mes darėme kelis posėdžius dėl šio projekto. Komitetas pritarė patobulintam variantui (bendru sutarimu – už), kuriuo šiek tiek sušvelnino, arba, sakysime taip, priėmė kompromisinį variantą.

Čia kalbama apie reikalavimus dviratininkams, nes lapkričio mėnesį priimtame Saugaus eismo įstatyme Seimas buvo nustatęs, kad privaloma dėvėti šalmus, ne tik šviesą atspindinčius elementus. Šiuo atveju mes nustatėme šiek tiek švelnesnį variantą – privalomą šalmų dėvėjimą dviračio vairuotojams ir keleiviams iki 18 metų, o visiems kitiems yra tiesiog rekomenduojama. Aišku, privalomas šviesą atspindinčių elementų turėjimas važiuojant ir vairuojant dviratį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojam pirmininkui. Mielieji kolegos, jūs puikiai prisimenate šį įstatymą dėl šalmų. Kai kurios išimtys reikalingos.

Gerbiamieji kolegos, po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Negalime. Matau, kad yra norinčių balsuoti. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3028? Kviečiu visus balsuoti. Močiutės turės galimybę važiuoti ir be šalmo atskirais momentais.

Skelbiu balsavimo rezultatus. Už – 28, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.

Dar turime galimybę apsvarstyti rezervinį klausimą, tačiau buvo prašymas jį svarstyti po pietų. Tuoj, vieną minutę! Kokį galima… P.Auštrevičiaus čia nėra. Keletas E.Klumbio klausimų. Nėra. J.Veselkos nėra, J.Ramono nėra. Ką dar čia galime?

Faktiškai, gerbiamieji kolegos, daugiau klausimų, kuriuos turėtume galimybę svarstyti priešpietiniame posėdyje, neturime. Apsvarstėme visus klausimus.

Labai apgailestauju, kad nepriėmėme kai kurių įstatymų projektų, nes trūko kvorumo. Liko tik paskutinis akcentas – balsuoti dėl šių įstatymų projektų.

Mielieji kolegos, skelbiu gegužės 22 dienos, ketvirtadienio, priešpietinio plenarinio posėdžio… Skelbiu baigtą.

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad popietinis posėdis prasidės 15 valandą, lygiai 15 valandą. Gero poilsio!

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.