Trisdešimt pirmasis (415) posėdis
2008 m. gegužės 13 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS ir A. PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gegužės 13 d. rytinį plenarinį posėdį. Siūlau pirmiausia registruotis, po to referuoju apie darbotvarkę po Seniūnų sueigos ir tada Seimo nariai su savo siūlymais. Kol kas registruojamės.

62 Seimo nariai. Tikiuosi, kad tuoj ateis daugiau, nes turime iš karto priimti įstatymus.

Seniūnų sueigos patikslintos 2008 m. gegužės 13 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės

Mielieji kolegos, darbotvarkės yra šiek tiek pakeistos, palyginti su praėjusią savaitę patvirtintom. Esminiai pakeitimai yra tokie: Lygių galimybių įstatymas, t. y. 1-9, perkeliamas į ketvirtadienį, nes atsirado šiek tiek pataisų. Prisideda 1-10 klausimas – pareiškimas „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“. Čia yra esminis dalykas. Ir labai svarbus klausimas yra Teismų įstatymas iš dviejų dalių. Seniūnų sueigoje buvo balsuota ir nebuvo sutarimo dėl 2-5 kompleksinio, čia yra pateikimas, ir dėl 2-5h, tai, vadinkime, to senojo, pagrindinio įstatymo svarstymo tęsinys. Čia reikės Seime apsispręsti.

Dabar klausimai, kurie siūlomi išbraukti: 2-6, 2-7 kompleksinis, 2-10, 11, 12 yra paprašyta pačių autorių, nes arba vienų nėra, arba kiti serga. Vienas klausimas yra neapsvarstytas TTK, t. y. rezervinis 5 klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Tai, aišku, mes jo šiandien negalime nagrinėti, o kurią kitą dieną. Štai tokie yra siūlomi pakeitimai ir, kaip sakiau, dėl vieno dalyko būtinai turėsime balsuoti, bet jeigu Seimo nariai reikalaus dar dėl ko nors, tai, suprantama, ir dėl kitų dalykų. Pirmasis yra J.Veselka. Prašom, kolega.

J.VESELKA (TTF*). Gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašom klausyti, nes turime susitarti dėl darbotvarkių.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmas dalykas, tai, žiūriu, išbraukta dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ištirti atominės elektrinės įstatymo atitikimą Konstitucijai. Gerbiamasis kolega ketvirtadienį, kai šis klausimas buvo įtrauktas, ne bet kas, o Seimo pirmasis vicepirmininkas pareiškė, kad yra penktadienis, šeštadienis ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų šitą klausimą apsvarstyti. Jeigu J.Sabatauskas, gal gavęs kyšį, nes jeigu, matau, specialiai nesvarsto, gal gavęs kyšį, nenori svarstyti, tai ką – mes tada ir neapsvarstysime šiandien? Todėl prašau frakcijos vardu įtraukti šio kreipimosi svarstymą, nes Ekonomikos komitetas seniai apsvarstė. Tai viena pastaba.

Antra. Žiūriu, kiek daug juodų dėmių. Išbraukti. Jau Č.Juršėnas planuoja liepos mėnesį pagal mane du posėdžius. Kaip įprasta, jau esu įsitikinęs, visada tie posėdžiai pratęstose sesijose būna korupciniai. Tokie stambūs, pavyzdžiui, Mažeikiai, kai parduodame lenkų valstybinei kompanijai, o lietuviai valstybiškai nemoka valdyti. Sakykite, ar ne tautos žeminimas? Todėl siūlau šiandien vietoj išbrauktų įstatymų įtraukti tuos įstatymus, kuriuos jūs planuojate liepos 2 ir dar kažkurią dieną. Kad nereikėtų mums…

Ir trečia. Ar pasiutote su tomis atmintinomis dienomis?! Keturios ar trys, atrodo, šiandien atmintinos dienos. Jeigu jau taip kvailiojate, tada irgi frakcijos vardu prašau įtraukti mano dar vieną dieną, t. y. Žioplio, kombinatoriaus ir dar kažkokią dieną. Nes kas darosi šiandien valstybėje, labai taikliai apibūdino A.Kubilius: maždaug ministerijos dirba kaip partizanai. Todėl šiuo požiūriu, jeigu jūs toliau neturite, ką mums siūlyti priimti rimtai… Aš klausiu, kas iš tėvų prašė Tėvo dienos? Neradau tokių. Moterys pasiūlė. Kam mums jos reikia? Mums nereikia. Mes ir taip darome šventes. Todėl prašau vieną klausimą frakcijos vardu ypač dėl atominės. Taip pat dėl tų juodų prašyčiau, kad liepos 2 dienos mes šiandien apsvarstytume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal šiek tiek vėliau, nes, matyt, kai kurie klausimai dubliuosis, tada nereikės man kartotis. Iš eilės turėtų būti P.Gražulis.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nuolat, čia jau greitai bus du mėnesiai, kai prašau, kad būtų įtraukta rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete. Rezoliucija Nr. 2557(3). Jau atsirado rezoliucija dėl situacijos Gruzijoje ir jūs jau matote, iš jūsų lūpų šiandien nuskambėjo, kad tai vienas iš svarbiausių klausimų. Lyg Tibeto piliečiai ne žmonės, o jau Gruzijos situacija yra kitaip vertinama. Todėl aš prašau, kad šalia tos rezoliucijos eitų ir ši rezoliucija.

Taip pat…

PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę, gerbiamasis kolega, čia tamstos siūlymas ar frakcijos?

P.GRAŽULIS. Frakcijos.

PIRMININKAS. Frakcijos, aišku. Kolega V.Mazuronis lyg ir kitaip mano.

P.GRAŽULIS. Ne, ne, viskas patvarkyta, suderinta.

PIRMININKAS. Matyt, paskui suderinsite, aš taip suprantu.

P.GRAŽULIS. Suderinta viskas. O dabar kitas klausimas. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs sakėte, kad darbotvarkės bus gana produktyvios, svarbūs klausimai. Aš, kaip ir mano kolega J.Veselka, nesuprantu dėl tų atmintinų dienų. Jeigu jūs norite posėdžiauti vasarą, tai jūs tokias atmintinas dienas susirašykite į neeilinį posėdį ir jūs čia nuo ryto iki vakaro sėdėkite. Iš tikro Tėvo diena yra sekmadienis. Kam dar daryti pirmadienį išeiginę? Tikrai nesuprantamas dalykas.

Aš taip pat prašyčiau, kad Teismų įstatymas, kuris yra labai svarbus visai visuomenei, būtų įtrauktas pirmu klausimu į darbotvarkę. O visas šias atmintinas dienas galima svarstyti po pietų septintą, aštuntą valandą vakare. Nes tikrai neesminiai ir nesvarbūs klausimai. Čia prašyčiau ir frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolega V.Domarkas. Prašom.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai prašau 2-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ projektą svarstyti vietoj išbraukto 1-9 klausimo. Čia yra labai svarbus klausimas ir jis neturėtų būti pateikiamas posėdyje, kai bus 10 ar 15 Seimo narių. Todėl prašau ir frakcijos vardu, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis kolega, mes galime tai svarstyti tik 13.50 val. Maždaug tokiu laiku.

V.DOMARKAS. Būtume labai dėkingi, Pirmininke, nors tiek.

PIRMININKAS. J.Sabatauskas ir tada J.Razma.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, praeitą savaitę, kai kolegos kalbėjo dėl to, ką kalbėjo ponas J.Veselka, dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, pirmasis Seimo vicepirmininkas atsakė, kad šis projektas numatomas svarstyti, t. y. toks Seimo sprendimas, birželio 3 dieną. Kaip ir Seimo posėdžiai, taip ir komiteto posėdžiai yra planuojami. Todėl toks projektas bus apsvarstytas komitete iki ateinančio posėdžio.

Toliau. Aš kreipiuosi į kolegą M.Žymantą, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, kad jis paimtų šios dienos stenogramą ir apsvarstytų pono J.Veselkos pareiškimą mano atžvilgiu.

PIRMININKAS. Supratom. Dabar kolega J.Razma. Atsiprašau, kalbėdamas apie Darbo kodeksą, atmintinas dienas, turėjau dar pasakyti, kad yra dar vienas klausimas, kurio nebaigė svarstyti Žmogaus teisių komitetas, tai Darbo kodekso pataisos, Nr.XP-1423. Komitetas turėtų baigti svarstyti ir mes šį klausimą nagrinėtume antradienį. Prašom. J.Razma.

J.RAZMA (TSF). Pirmiausia leiskite man, Pirmininke, nusistebėti dėl jūsų manipuliacijų keičiant Teismų įstatymo projektų įrašymą į darbotvarkę. Iš tikrųjų Seniūnų sueigoje nuskambėjo pono J.Sabatausko prašymas anksčiau įrašyti jo naujojo projekto pateikimą, bet Seniūnų sueiga to nesprendė, o jūs paėmėte ir įrašėte aukščiau.

PIRMININKAS. Mes juk dėl to balsuosime.

J.RAZMA. Negana to, jūs pagrindinį Teismų įstatymo projektą įžūliausiu būdu įrašėte kaip lydintįjį prie J.Sabatausko projektų su H raide. Gal taip gudriai norite pasiekti, kad visi būtų būtinai svarstomi? Aš, nepasiduodamas šioms manipuliacijoms, frakcijos vardu prašau šiandien išbraukti iš darbotvarkės J.Sabatausko teikiamą naują Teismų įstatymo pataisų projektą, kol mes nebaigėme pagrindinio projekto, palikti be jokios H raidės Teismų įstatymo projektą ir svarstyti tik jį, t. y. pagrindinį, kurio yra visa nauja redakcija, o visus kitus atidėti vėlesniam laikui, kai baigsime svarstymo stadiją.

PIRMININKAS. Aišku. Kolega A.Endzinas. Prašom.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, aš tikrai nesiruošiu nurodinėti gerbiamajam J.Sabatauskui, ką turi svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kada. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad peržiūrėję darbotvarkę turbūt nerastume labiau reikšmingo mūsų krašto ekonomikai klausimo negu kad gali sukelti rezervinio 5 klausimo svarstymo padariniai. Manau, kad gal prioritetų tvarka, žiūrint į klausimų svarbą, vis dėlto būtų galima paankstinti šio klausimo svarstymą tiek komitete, tiek Seimo plenariniame posėdyje.

PIRMININKAS. Palaukite.

A.ENDZINAS. Aš turiu galvoje kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo atitikties Konstitucijai. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl to pasakysiu viską kartu, nes kai kas kartojasi keletą kartų.

E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl žemės reikalų. Seimas tame pačiame posėdyje nusprendė, kad svarstymo data yra gegužės 13 d., t. y. šiandien. Akivaizdu, kad šio klausimo šiandien darbotvarkėje nėra. Matyt, motyvas yra vėl tas pats, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepateikė išvados. Noriu paprašyti, kad komiteto pirmininkas viešai paaiškintų, kodėl jis, kaip komiteto pirmininkas, leidžia sau ignoruoti Seimo sprendimus, dėl kokių priežasčių šiandien šio sprendimo projekto svarstymo stadijoje nėra ir kada jis bus. Gegužės 13 diena yra Seimo priimtas sprendimas, ir komitetas negali ignoruoti Seimo sprendimo.

PIRMININKAS. Vieną datą jis jau aiškino. Dabar dar S.Pečeliūnas. Prašom, kolega.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Pone Pirmininke, turiu tris pastabas. Pirmoji jums asmeniškai. Kai pradedate suteikti žodį, tai arba nuo kairės, arba nuo dešinės, o ne nuo vidurio.

PIRMININKAS. Kas pirmas atsistojo.

S.PEČELIŪNAS. Atsistojome mes vienu metu, ir tai jau ne pirmą kartą. Posėdžio pirmininkas turėtų į tai atkreipti dėmesį, tuo labiau kad šis mikrofonas yra jums iš dalies užstojamas monitoriaus. Tiesiog prašau daugiau dėmesingumo. Tai čia jums.

Dabar dėl esmės. Antroji pastaba dėl atmintinų dienų. Drįstu jums priminti, kad 1-6 klausimas iš esmės yra susijęs su 1-3 klausimu, jie yra kaip vienas kitą lydintys. Jeigu mes Darbo kodekse sutvarkome šventines dienas, kalbame apie Konstitucijos dieną, tai tada ir ten išbraukiame vieną, dvi padarome atmintinas. Svarstyti iš pradžių vieną, paskui po pertraukos vėl grįžti prie to klausimo nėra racionalu, geriausia būtų tuos abu klausimus tvarkyti vienu metu, nes ir aiškinamieji buvo taip parašyti.

Ir trečioji pastaba.

PIRMININKAS. Nesunku tai padaryti.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Ir trečioji pastaba dėl 2-8 klausimo. Drįstu atkreipti jūsų dėmesį, kad 2008 m. sausio 31 d. (registracijos Nr.XP-2835), gerokai anksčiau negu 2-8 klausimas, kurio registracijos Nr.XP-2896, yra užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl išvados dėl šios sutarties. Tai yra mano pusės metų darbas (bendravimo su prezidentūra, Užsienio reikalų ministerija) ir todėl dabar ratifikavimo įstatyme atsirado 2 straipsnis. Štai kaip prevencinę priemonę prašyčiau, jeigu ne po pateikimo, tai bent jau po svarstymo, jeigu reikės, įrašyti pateikimą ar ne (su jumis susitarsime) šio įstatymo dėl kreipimosi dėl išvados. Jis susijęs su labai konkrečiu Seimo veiksmu.

Jeigu Seimas priima ratifikavimo įstatymą su 2 straipsniu, tada aš kreipimąsi dėl išvados atsiimu, nes nebetenka prasmės, nes Seimas įvertino visą pusės metų darbą, įrodinėjimą su teisininkais ir užsienio politikos specialistais. Jeigu kartais kas nors Seime mėgintų net ir pateikimą kvestionuoti, 2 straipsnio reikalingumą, tada prašysiu jūsų, pone Pirmininke, po pateikimo stabdyti tolesnes šio įstatymo procedūras, labai greitai įtraukti pateikimą dėl išvados. Konstitucinis Teismas maždaug per savaitę, dvi tą išvadą duos, nes tai nėra kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl bylos nagrinėjimo. Ir štai tada, man atrodo, visi klausimai dėl 2 straipsnio iš esmės bus atmesti ir galėsime važiuoti toliau. Manau, gana aiškiai išaiškinau procedūras, kaip, tikiuosi, Seimas elgsis dėl 2-8 klausimo. Ačiū jums už kantrybę.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, viskas lieka darbotvarkėje, čia tik klausimas, kaip toliau nagrinėjame, kad nesusipainiotume, taip?

S.PEČELIŪNAS. Taip, pone Pirmininke. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad jeigu Seimas padarys kokį nors akibrokštą, tai botagas ar saugiklis laukia ant stalo. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratome. Gal kolega J.Veselka, kadangi antrą kartą kalba, užleistų vietą frakcijos seniūnui? Ačiū. V.Mazuronis.

V.MAZURONIS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui už pagarbą frakcijos seniūnams, niekada to nepamiršiu.

PIRMININKAS. Valdžiai pagarba.

V.MAZURONIS. Mielieji kolegos, šiandien tikriausiai yra J.Sabatausko juodasis rytas, juodasis antradienis. Noriu pasakyti, kad mūsų frakcijos vardu kalbant apie Teismų įstatymą, jis pasielgė ir netvarkingai, ir neteisingai, ir neteisėtai. Jis buvo įpareigotas parengti Teismų įstatymą remiantis tais sprendimais, kuriuos Seimas priėmė, o jis pateikė visiškai priešingą sprendimą, prieštaraujantį Seimo sprendimui. (Balsai salėje) Todėl mūsų frakcija tikrai pritaria J.Razmos vieninteliam tvarkingam siūlymui išbraukti ir toliau svarstyti tai, ką pradėjome svarstyti.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar J.Veselka ir, matyt, baigsime.

J.VESELKA. Ar daugiau niekas nenori? Aš užleisčiau visiems.

PIRMININKAS. Būtų gražu, kad taip mandagiai būtų užbaigta.

J.VESELKA. Pirmiausia noriu pasakyti pastabą. Kadangi gerbiamasis S.Pečeliūnas ne pirmą kartą sako, kad jį ignoruojate, todėl, kad nebūtų nesusipratimų, noriu pasakyti, jog nebūtų sunkumų, jeigu jūs leistumėte jam kalbėti visada pirmam per mikrofoną.

PIRMININKAS. Nuostabu!

J.VESELKA. Aš tam pritarčiau.

Dabar, gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu priminti, kad dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra surinktas 51 parašas, o tai reiškia, kad mes surinkome ne tam, kad pateiktume tik birželio mėnesį, bet kad tas klausimas būtų kuo greičiau išspręstas. Kiek žinau, jūs pirmą kartą žengėte labai padorų žingsnį ir, neatsižvelgdamas į savo frakcijos nuomonę, taip pat nutarėte paremti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, nes ten yra profesionalai, kuriems negresia rinkimai ir politikavimo nebus. Todėl prašau laikytis Statuto.

O J.Sabatauskas irgi turėtų žinoti, kad birželio 3 diena gali būti galutinė data, kai turi būti. Yra parašai, prašyčiau dar kartą įtraukti šiandien, nes J.Sabatausko išvada man yra beveik aiški. Todėl prašyčiau įtraukti šiandien. Yra neigiama Ekonomikos komiteto išvada, kokia bus J.Sabatausko, ir tegul Seimas apsisprendžia. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimas nutarė svarstyti birželio 3 dieną. Svarstyti, o ne priimti. Prašom nepainioti. Taip yra pagal Statutą. Šiuo atveju yra teisybė, tiktai tiek, kad dabar visi galime paprašyti kolegos J.Sabatausko ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad apsvarstytų ir kad antradienį tikrai būtų darbotvarkėje.

J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, ketvirtadienį pirmasis vicepirmininkas J.Sabatausko prašė lygiai to paties. J.Sabatauskui Pirmininko ar vicepirmininko prašymai yra nulis, Seimo – taip pat nulis. Jis turi grafiką ir daro tai, ką nori. Negali taip būti Seime.

PIRMININKAS. Atsiprašau, aš išjungiu tamstos mikrofoną ir dar kartą pasakau, kad Seimas prieš tai nutarė svarstyti tą klausimą birželio 3 dieną, o kolega J.Sabatauskas turi apsvarstyti iki birželio 3 dienos. Toks Statutas. Aiškiai parašyta, kada turi būti apsvarstyta, – birželio 3 dieną. Toks svarstymas.

Dar kolega A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Teismų įstatymo pataisų teikėjas, lygiai taip pat buvo ir mano kolegos R.Kupčinskas, V.Margevičienė ir V.Žiemelis… Aš šiandien trečiajame variante nerandu tų pataisų. Jos išbrauktos, užregistruotas naujas variantas mus visai… tiesiog už nugaros padarius… Kur jos dingo ir t. t.? Jos nebuvo svarstytos, nei pritarimai, nei atmetimai nebuvo iki galo aptarti. Taigi aš manau, kad šį trečiąjį variantą reikia atidėti, nes mes nepatenkinti, aš pats labai nepatenkintas, kad už nugaros užregistruojami nauji projektai.

PIRMININKAS. Palaukit! Čia kažkas yra ne taip. Kaip tik jūsų kolegos iš frakcijos prašo, kad trečiasis variantas, registracijos Nr.XP-1281, būtų toliau nagrinėjamas, o išbrauktas būtų naujai įregistruotas variantas, gerbiamasis profesoriau.

A.DUMČIUS. Labai gerai. Viskas labai susisinchronizuoja. Man svarbiausia, kad nėra mūsų pataisų, jos dingo. Kur jos yra?

PIRMININKAS. Arba joms buvo nepritarta, arba jos dar neapsvarstytos. Čia apie tai kalbama. Taigi, atrodo, dabar daugiau ar mažiau viskas ir gal pradėkime nuo pagrindinio dalyko. Dar J.Sabatauskas. Prašom. Bet jau tikrai paskutinį kartą. Prašom.

J.SABATAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų nemanau, kad šiandien mano rytas juodas, bet kažkodėl vis kolegos nusprendė ketvirtadienį, man panorėjus, nežinau, ar lydekai paliepus… kad antradienį atsirastų plenariniame posėdyje. Nuo kada taip staigiai? Kada komitetui spėti apsvarstyti projektą, kuris pateiktas ketvirtadienį, gerbiamieji kolegos? Turėkime truputį korektiškumo. Aš čia atsakau vienam kolegai dėl kito kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes iš tikrųjų mes svarstome kitą numatytą projektą – kolegos J.Razmos, kuris buvo numatytas svarstyti kitą savaitę.

Dabar dėl Teismų įstatymo. Iš tikrųjų aš irgi nelabai supratau, kodėl naujos redakcijos įstatymo projektas pažymėtas su ženkleliu h, kai jis yra savarankiškas projektas. Seniūnų sueigoje aš prašiau tiems projektams, kurių yra pateikimo stadija, nustatyti atskirą laiką, konkrečiai ar 15, ar 20 minučių. Be to, kiekvienas iš jų – tiek Konstitucinio Teismo, tiek Administracinių teisės pažeidimų ir kiti – ir be Teismų įstatymo gali būti svarstomi savarankiškai. Todėl aš prašyčiau nustatyti trumpesnį pateikimo laiką, ne pusantros valandos, o tam naujos redakcijos įstatymui svarstyti numatyti pusantros valandos, nes baziniame naujos redakcijos įstatyme nėra to, kas numatyta čia, pavyzdžiui, dėl teisėjų administracinės atsakomybės.

PIRMININKAS. Minutėlę! Aš prašyčiau… Ar J.Razma yra čia kur nors? (Balsai salėje) Aš prašyčiau, kad dabar prie mikrofonų būtų ir J.Sabatauskas, ir J.Razma. Aš įjungiu kolegos Jurgio mikrofoną. Klausimas yra toks: ar balsuoti teikiama dėl išbraukimo viso kompleksinio klausimo nuo Nr.XP-3061 iki Nr.XP-3067, ar tiktai dėl Nr.XP-3061 kaip pagrindinio, o tie lydimieji gali būti ir savarankiški, ir tai yra Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas?

J.RAZMA. Taip. Aš siūlau išbraukti tik tą pirmąjį. Esu nustebęs, kodėl teikėjas tuos kitus parašė kaip lydimuosius. Iš tikrųjų…

J.SABATAUSKAS. Ne aš rašau, o Sekretoriatas.

PIRMININKAS. Po vieną!

J.RAZMA. Tada pastaba Sekretoriatui, kad be pagrindo rašo kitus kaip lydimuosius. Jie tikrai gali likti.

PIRMININKAS. Gerai. Tada daugiau ar mažiau sutarėme. Tuos numerius tikrai sutvarkysime, čia mūsų kaltė, o…

J.SABATAUSKAS. Ir konkretų laiką…

PIRMININKAS. Prašau. Ir laikas nelabai aiškus – 17 valanda. Gerbiamasis kolega, ar jūs dar turite kokių pastabų? Kolega Sabatauskai!

J.SABATAUSKAS. Ne, aš tiesiog labai prašau Seimo narių supratimo ir leisti svarstyti tą trumpesnį Teismų įstatymo variantą, nes ne viskas, kas yra naujos redakcijos, čia yra pakartojama. Atvirkščiai, čia yra tokių dalykų dėl teisėjų administracinės atsakomybės, kurių nėra naujos redakcijos įstatyme, o gruodžio 17 dieną Konstitucinis Teismas pasakė, kad ir teisėjai turi atsakyti administracine tvarka.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar prašom susikaupti. Prieš registraciją ir balsavimą noriu pasakyti, kad pagrindinis balsavimas – ar išbraukiame iš darbotvarkės 2-5a punktą, arba registracijos Nr.XP-3061, kaip J.Sabatauskas vadina, trumpąjį Teismų įstatymo pakeitimo variantą. Ar išbraukiame? Kurie manote, kad reikia išbraukti, balsuojate už, kurie manote, kad reikia palikti, balsuojate kitaip. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Tie, kurie manote, kad reikia išbraukti, balsuojate už, tie, kurie manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Prašom.

Už – 47, prieš – 38, susilaikė 7. Išbraukiama.

Dabar tiktai dar klausimas, ar tie pateikimai, nes jie yra trumpi ir neturėtų sukelti abejonių, gali eiti 17 valandą, ar iškart pradedame Teismų įstatymo pakeitimo svarstymą pastraipsniui? (Balsai salėje) Nesvarbu? Gerai. Tada paliekame. Tas klausimas yra aiškus.

Dabar, kolegos, aš noriu kreiptis į „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją: ar jūs iš tikro reikalaujate, kad nebūtų nagrinėjamas visas šis Darbo kodekso ir Atmintinų dienų paketas, dėl ko mes pusantrų metų kankinamės ir yra galimybė šiandien užbaigti? Ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Tegul būna? Gerai. Tegul būna. Tada lieka siūlymai dėl kai kurių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, bet jie komitetuose neapsvarstyti. Tikiuosi, kad bus apsvarstyti, tada tikrai įtrauksime be jokių diskusijų, kaip ir kai kurias papildomas rezoliucijas. Ar sutinkame? Galime dabar patvirtinti darbotvarkę? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū.

Kolegos, tada be balsavimo sutinkame su šiek tiek patikslintom darbotvarkėm. Vienas iš patikslinimų yra tas, kad klausimas dėl Mokslo tarybos narių paskyrimo eitų prieš pietų pertrauką, nes pietų pertrauka šį sykį, bent iš pradžių jau atrodė, turėjo būti ilgesnė. Tad ją sutrumpintume. Tai ir viskas. Taigi, kolegos, pradedam nagrinėti 1–2a klausimą. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš nesupratau, ar tikrai yra įtraukta pono P.Gražulio rezoliucija dėl Tibeto? Nes jis prašė, kad būtų įtraukta. Aš tikrai prašyčiau to nedaryti, nes ten yra tiktai kodinis pavadinimas Tibetas. Tai yra Pekino žaidynių boikotas. Iš 202 valstybių nė viena net nesvarstė tokių dalykų, o Lietuvos parlamentas ims svarstyti. Tai aš prašau neįtraukti ir ateityje to dalyko net nesvarstyti Seime. (Balsai salėje)

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis Petrai Gražuli, dabar tamstai oficialiai suteikiamas žodis. Prašom.

P.GRAŽULIS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad yra trečias variantas. Ten kaip tik tai, kas kalbama apie dalyvavimą žaidynėse, yra išbraukta, apie tai visiškai nekalbama. Ir pirmame variante taip pat buvo siūloma tik diskutuoti tuo klausimu, o nebuvo teigiama, kad nedalyvautume. O dabar apskritai šis klausimas iš trečio varianto išbrauktas, nėra. Todėl aš manau, galima svarstyti, jis tikrai daug nuosaikesnis.

PIRMININKAS. Kolegos, darbotvarkės yra įtemptos. Ar kolega P.Gražulis reikalauja balsuoti dėl šios dienos, ar galima tai daryti ir kitą antradienį?

P.GRAŽULIS. Gerbiamasis Česlovai…

PIRMININKAS. Prašau.

P.GRAŽULIS. Jeigu jūs iš tikro garbingai įtrauktumėte kitam antradieniui, tai jau laukęs tris mėnesius galiu palaukti savaitę.

PIRMININKAS. Gerai. Antradienį. Gerai. Ne dabar, antradienį. Kai kitą savaitę tvirtinsim, tada jūs turėsite teisę kalbėti. Gerbiamasis Algimantai Salamakinai, šiandien nenagrinėjam, tai nesiginčyk. (Balsai salėje) Nesiginčykim. Gerai, kolegos, taigi klausimai dėl darbotvarkės baigti. Kviečiu į tribūną J.Čekuolį. 2a darbotvarkės punktas – Darbo kodekso kai kurie straipsniai. Projekto Nr.XP-2307(4). Prašom. Gerbiamasis kolega, gal jūs trumpai pasakykite, kaip atrodo tas projektas, ar yra daug pataisų, ar mes galim ramiai, pastraipsniui nagrinėti. Prašom.

Darbo kodekso 22, 24, 43, 47, 52, 58, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 76, 77, 78, 79, 80, 83, 84, 85, 130, 149, 162, 193, 194 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 75¹, 130¹ straipsniais bei Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2307(4*) (priėmimas)

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gauta Seimo nario A.Syso pataisa dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Taip pat buvo Teisės departamento pastabos, kurias mes atitinkamai įvertinome. Manau, galime pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui ir ten, kur bus pataisų ar pastabų…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau…

J.ČEKUOLIS. …mes pakomentuosime.

PIRMININKAS. Minutėlę. Aš manau, kad mes čia galėtume šiek tiek sutrumpinti laiką. Jeigu jūs Teisės departamento pastaboms pritariat, tai galime laikyti jas redakcinėmis ir bendru sutarimu aprobuoti, bet jeigu yra kur nors esminių dalykų, tada dėl konkretaus straipsnio galėtume sustoti.

J.ČEKUOLIS. Taip, nesame pritarę visoms Teisės departamento pastaboms, kaip matote iš lentelės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Teisės departamentas nėra įstatymų leidybos iniciatyvos subjektas.

J.ČEKUOLIS. Taip.

PIRMININKAS. Tai jeigu Seimas iškart galėtų pritarti komiteto nuomonei, mes sutrumpintume laiką. Jeigu Seimas reikalauja dėl kiekvieno straipsnio diskutuoti, tada kita kalba. Ar galime iškart pritarti komiteto išvadai? Galim pritarti? Gerai. Tada, kur reikia, aš paprašysiu, kad kolega J.Čekuolis pakomentuotų. Įsigaliojimas juk yra pačioje pabaigoje, taip?

J.ČEKUOLIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerai. Tada iš eilės. 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 22 straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų? Galim priimti? Priimta. 2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 24 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 4… Atsiprašau, kur 3 dingo? 3 straipsnis, arba 43 straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų? Ačiū, priimta. 4 straipsnis, arba 47 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 5, arba 52 straipsnio papildymas. Niekas neprieštarauja? Priimta. 6 straipsnis, arba 58 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 2 dalimi. Nėra pastabų? Ačiū, priimta. 7 straipsnis, arba bazinio įstatymo 67 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 8, arba 68 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų. Ačiū. 9, arba 69 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Nėra prieštaravimų. Ačiū. 10, arba 70 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 11, arba 71 bazinio įstatymo straipsnis. Galim priimti? Ačiū. 12, arba 72 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. 13, arba 73 straipsnio pakeitimas. Priimta. 14, arba kodekso papildymas 75¹ straipsniu. Nėra prieštaravimų? Ačiū. 15 straipsnis, arba 76 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 16, arba 77 straipsnio kai kurių dalių pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. 17, arba 78 straipsnio pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 18, arba 79 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Ačiū. 19, arba 80 straipsnio pakeitimas. Negirdžiu prieštaravimų. Ačiū. 19, arba 80 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų. Ačiū. 20, arba 83 straipsnio 2 dalies pakeitimas. Galim priimti? Ačiū. 21, arba 84 straipsnio pakeitimas. Taip pat nėra. Ačiū. 22, arba 85 straipsnio kai kurių dalių pakeitimas. Minutėlę. Čia, atrodo, buvo Teisės departamento pastaba, bet jai pritarta.

J.ČEKUOLIS. Taip.

PIRMININKAS. Galim priimti šitą? Ačiū. Būtent tos patikslintos redakcijos. 23, arba bazinio įstatymo 130 straipsnio pakeitimas. Nėra prieštaravimų? Atsižvelgta į Teisės departamentą.

J.ČEKUOLIS. Taip, iš dalies pritariam Teisės departamentui.

PIRMININKAS. Gerai. 24 straipsnis, arba kodekso papildymas 130¹ straipsniu. Nėra pastabų? Ačiū. 25, arba 149 straipsnio pakeitimas. (Balsai salėje) Minutėlę, dėl 25 straipsnio kolega P.Vilkas? Tuoj įjungsime. 25 straipsnis, 149. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Dabar šiuo pakeitimu yra susiaurinamas žmogaus pasirinkimas. Anksčiau buvo galima už tai, jeigu viršys nepertraukiamo poilsio trukmę, pasiimti darbo dieną, suteikiamą poilsio dieną, arba kolektyvinėje sutartyje, darbo taisyklėse numatyta, kad papildomai gali tą dieną… O dabar parašyta, kad tiktai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Tai yra jeigu man reikia poilsio dienos, tai anksčiau buvo leidžiama, o dabar tik viršvalandinis darbas. Man atrodo, tai nėra teisinga. Aš nepritarčiau tam.

PIRMININKAS. Gerai. Pranešėjas.

J.ČEKUOLIS. Taip, dėkoju ir kolegai P.Vilkui už jo komentarą. Analogišką pastabą, gerbiamasis kolega ir visi kiti besidomintys, buvo pateikęs Teisės departamentas. Mes komitete svarstėme ir balsuodami priėmėme sprendimą 149 Darbo kodekso straipsnio nekeisti, t. y. turi likti senoji redakcija, būtent taip, kaip yra dabar. Tai pagal jūsų pastabą, jūsų kritiką, komitete kaip tik ištaisėme, tas turėjo ir tekste atsispindėti, nes mes analogiškai, ką jūs kalbėjote 11 Teisės departamento pastabai pritarėme. Taigi viskas, čia redakcija nekeičiama.

PIRMININKAS. Gerai. Tai galima šitą priimti?

J.ČEKUOLIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar 26, arba 162 straipsnio papildymas. Nėra prieštaravimų?

P.VILKAS. Dar yra… Galima?

PIRMININKAS. Prašau.

P.VILKAS. Čia ne 162, o 192. Taip ar ne…

PIRMININKAS. Dabar mes kalbam apie 26 šio įstatymo straipsnį, arba bazinio įstatymo 162 straipsnį – „švenčių dienomis darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis“. Kolega P.Vilkas. Prašom.

P.VILKAS. Aš noriu pasakyti kolegoms informaciją. Atsirado dabar … garantuojamas darbuotojui vidutinis darbo užmokestis, kurį nustato Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ne, skaičiavimo tvarką nustato, apskaičiavimo tvarką!

P.VILKAS. Taip. Bet atsirado vidutinis darbo užmokestis. Jeigu dirba viršvalandžius, tai neapmoka. Anksčiau buvo darbuotojų gautas uždarbis. Jeigu dirba viršvalandžius nuo išdirbio, jis uždirba daug daugiau negu vidutinis, jis net bus nuskriaustas. Mano manymu, tai neteisinga. Turėtų būti kaip ir anksčiau parašyta, kad nuo darbo užmokesčio.

PIRMININKAS. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, priėmus siūlomą įstatymo pataisą iš esmės nauja tvarka sukeltų greitą ilgalaikį darbo užmokesčio augimą darbuotojams, kurie nuolat kažkiek laiko dirba naktį arba nuolat dirba viršvalandinį darbą. Iš esmės nesudėtingi skaičiavimai rodo, kad darbo užmokestis neterminuotai augtų nuo 20 iki 100 % per metus. Vadinasi, kai kurioms įstaigoms ir įmonėms, finansuojamoms iš biudžeto, reikės papildomų lėšų, iš kurių būtų kompensuojamas bendras darbo užmokesčio fondo didėjimas. Taip pat dėl neterminuoto ir greito darbo užmokesčio didėjimo įmonės bus priverstos didinti savo prekių ir paslaugų kainas. Siūlomas reguliavimas ypač didelės įtakos turės tokioms nepertraukiamo darbo sritims kaip nepertraukiama gamyba, medicina, sauga, energetika ir t. t. Siūlyčiau tikrai nepritarti šiai siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Vieną minutę, neišjunkite. Aš noriu arba tamstos, arba kolegos J.Čekuolio, arba kolegos A.Syso paklausti. Ar tokių darbuotojų procentas yra labai didelis, lyginant su visais darbuotojais, apie kuriuos čia kalbame?

S.LAPĖNAS. Reikėtų atlikti detalesnę studiją.

PIRMININKAS. Apytikriai, kad balsuojantys orientuotųsi. Prašom.

J.ČEKUOLIS. Jeigu būtų galima. Žinant, kiek mes turime šventinių dienų (visi tai žinome), procentas darbuotojų, dirbančių per šventines dienas, atitinkamai gali būti gana nemažas.

PIRMININKAS. Dar kolega A.Sysas. Tada apsispręsime, nes, kiek supratau, dėl šito mums reikės balsuoti. Taip? Aišku. Kolega A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes į vieną kalbą suplakėme kelis straipsnius. Pirmiausia mes kalbame apie 26, arba 162, straipsnį, t. y. apie apmokėjimą šventinėmis dienomis. Dėl to kilo ginčų, triukšmas, pasakė, kas čia turi mokėti. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti: 2002 metais mūsų Seimas ratifikavo Socialinę chartiją, kurioje pasakyta, kad valstybė turi nustatyti šventines dienas, už kurias darbuotojams turi būti mokama. Mes esame ratifikavę šią sutartį.

Antras dalykas. Mūsų įstatymuose yra toks nonsensas, kad darbuotojui, kuris atostogauja šventinę dieną, už tą šventinę dieną (…). Gerbiamieji kolegos, jūs galite pasižiūrėti, yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento tyrimas, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse. Daugelyje valstybių egzistuoja tokia tvarka. Todėl mes, laikydamiesi Socialinės chartijos pasirašytų įsipareigojimų ir tų dalykų, kaip yra kitose valstybėse, ir teikiame. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra 12 šventinių dienų, bet tik vieną šventinę dieną – gegužės 1-ąją – valstybė apmoka, taip nustato Vyriausybė. Todėl čia ir surašytas toks reguliavimas, kad Vyriausybė nustato dienas, už kurias bus mokama. Mes sutvarkytume savo teisinę bazę.

Todėl aš pasisakau už. Darbo grupė, kuri dirbo prie kodekso, tuo ir vadovavosi teikdama šitą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Du kalbėjo prieš, vienas už. Pranešėjas – paskutinis žodis, ir balsuosime, ar priimame šį straipsnį, ar ne.

J.ČEKUOLIS. Galiu pasakyti komiteto nuomonę. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė pozicijai, kuri išdėstyta tekste ir kuri kolegos A.Syso kalboje buvo atspindėta. Bet, žinoma, tai yra mūsų plenarinio posėdžio apsisprendimo klausimas, todėl turėsime dėl to balsuoti neišvengiamai.

PIRMININKAS. Kolegos, prašom susikaupti. Balsuojame dėl 26 straipsnio, arba bazinio įstatymo 162 straipsnio papildymo 3 dalimi. Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame šį straipsnį. Kalbama dėl vieno straipsnio ir dėl atlyginimo dirbantiems švenčių dienomis. (Šurmulys salėje)

Už – 25, prieš – 19, susilaikė 37. Straipsnis nepriimtas dideliu balsų skirtumu.

Toliau. 27 straipsnis, arba bazinio įstatymo 193 straipsnio pakeitimas. Nėra pastabų? Galime priimti?

J.ČEKUOLIS. Dėl 27 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Mes jai pritarėme ir dabar suredagavome taip (aš pakartosiu, nors, matote, parašyta): „Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto vidutinio darbo valandos užmokesčio arba darbo dienos užmokesčio.“ Tokia redakcija.

PIRMININKAS. Tinka? (Balsai salėje: „Yra, yra, yra.“) Minutėlę. S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS. Kolegos, iš principo tuos pačius motyvus galima pasakyti kaip ir kalbant dėl prieš tai buvusios pataisos, kad priėmus įstatymo projektą bus akivaizdžiai išbalansuotos tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus įmonių darbo užmokesčio sistemos. Tai akivaizdžiai neigiamai atsilieps verslui ir jo plėtrai. Iš esmės dėl šio projekto smarkiai ir neplanuotai padidėjusio darbo užmokesčio dalis būtų skirta vartojimui. Kaip žinome, visa tai skatintų jau ir šiuo metu didėjantį infliacijos kilimą. Todėl siūlyčiau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Supratome. Ar yra palaikančių? A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, na, įsiklausykite, ką dabar pasakė kolega. Bus viršpelnis… Bet žmogus už darbą turi gauti atlyginimą. Mūsų įstatymuose aiškiai pasakyta, kad už viršvalandinį darbą reikia mokėti pusantro karto. Taip parašyta įstatymuose. Mūsų darbdaviai pradėjo piktnaudžiauti, ne visi, noriu pasakyti, bet dalis darbdavių pradėjo skaičiuoti ne nuo darbuotojo viso uždirbamo darbo užmokesčio, o tik nuo pastoviosios dalies, kintamosios dalies, t. y. priemokų, neskaičiuoja, todėl, aišku, žmonės gauna net mažiau, dirbdami viršvalandžius, negu dirbdami normaliu laiku. Todėl mes sutvarkėme taip, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Tai susiję ne tik su viršvalandiniu darbu, bet ir darbu poilsio ir švenčių dienomis.

Kolegos, įsiklausykite, ką mūsų komitetas sako. Tai yra darbo užmokestis, kurį žmonės sąžiningai uždirbo. Mes paprasčiausiai norime, kad būtų aišku, kad nebūtų dviprasmybių, nes vieni moka teisingai, o kiti pradeda sukčiauti.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas, tada vėl balsuosime.

J.ČEKUOLIS. Komitetas vis dėlto pasisako už tokią redakciją, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį žmogui būtų mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo vidutinio valandinio atlyginimo. Dalykas tas, jog atlyginimas nėra vien tik gryna alga. Yra priedai, priemokos ir visa kita, ką žmonės gauna. Jeigu mes darytume taip, kaip yra dabar – dvigubas atlyginimas už darbą viršvalandžiais ir šventinę dieną, būtų tik ta dviguba pagrindinio bazinio atlyginimo dalis.

Mūsų komitetas siūlo, jog būtų mokama ne mažiau kaip pusantro karto nuo visų žmogaus gaunamų pajamų už atliekamą darbą sumos neskaidant, ar tai yra gryna alga, ar alga su priedais, priemokomis ir panašiai. Mes pasisakome už tai, kad būtų plačiau, tada už viršvalandžius ir darbą šventinėmis dienomis žmonės gautų didesnį atlyginimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Visus prašyčiau prie pultukų. Dabar balsuosime dėl 27 straipsnio, arba pakeisto 193 straipsnio. Kas už – už esamą redakciją, kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja.

Už – 57, prieš – 5, susilaikė 22. Straipsnis priimtas.

28 straipsnis, arba 194 straipsnio pakeitimas. Galime priimti? Irgi yra prieš. Tada prašom. S.Lapėnas nori tarti žodį.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, išgirdęs gerbiamojo komiteto pirmininko paaiškinimą, kuris remiasi Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais, ratifikavus 1996 metų Europos socialinę chartiją, aš vis dėlto norėčiau pasakyti: 2007 metais Europos socialinių teisių komiteto ataskaitoje patvirtinama, kad Lietuva jau įvykdė savo įsipareigojimus, susijusius su chartijos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse esančių nuostatų įtvirtinimu šalies teisės aktuose. Todėl šis bandymas savotiškai spekuliuoti tuo, kad Lietuva dar kažko nepadarė, iš esmės neatitinka tikrovės. Atkreipiu dėmesį, kad šiame straipsnyje kaip tik kalbama, darbdaviai irgi neprieštarauja tam, kad darbuotojas gautų teisingą atlygį už darbą darbo, poilsio dienomis. Tačiau kai mes įvedame naują atskaitos tašką – vidutinį valandinį darbuotojo atlygį, vidutinės mėnesinės algos, tai iš tiesų tampa pernelyg didele gresiančia našta darbdaviams, todėl prašau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. A.Sysas – nuomonė už. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolega V.Saulis supainiojo straipsnius. Aš apie Socialinę chartiją kalbėjau iš principo argumentuodamas 26 straipsnį, tai yra 162 straipsnį, kad šventinės dienos būtų apmokamos. 194 straipsnyje kalbama, kaip ir 193 straipsnyje, apie apmokėjimą, kai dirbama švenčių ir poilsio dienomis. Noriu perskaityti pirmąjį sakinį, nes iš konteksto išeina, kad čia lyg ir kažkas nauja. Iš principo mes vėl tik tiksliname ir aiškiname, nes praktika parodė, kad yra dvejopai traktuojamas šis straipsnis. „Už darbą poilsio ir švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką (taip mūsų įstatyme buvo), mokama ne mažiau kaip dvigubai.“ Tai yra sena įstatymo redakcija. Ji veikia ir šiandien. Mes aiškinam, skaičiuojam nuo darbuotojo vidutinio valandinio mėnesinės algos atlyginio. Ir toliau taip, kaip įstatyme.

Kodėl mes tą padarėme? Todėl, kad ypač mūsų maisto perdirbimo pramonės darbuotojai gaudavo kintamąją ir pastoviąją dalis, bet už tas dienas skaičiuodavo ir mokėdavo tik pastoviąją dalį. Tada žmonės ateidami, dirbdami šventinėmis dienomis, nes reikėdavo padaryti darbą, gaudavo kur kas mažiau, negu numato mūsų įstatymas. Todėl mes ir išaiškinam, kad nebūtų dviprasmiškai traktuojamas tas apmokėjimas šventinėmis ir darbo dienomis. O iš principo šventinėmis ir poilsio dienomis neturima dirbti, bet gyvenimas verčia, todėl yra išimtys, už kurias turi būti mokama dvigubai, nes mūsų įstatymai visą laiką tai reglamentavo. Nieko nauja mes nepadarom.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Dėmesio! Kolegos, prašome į savo darbo vietas. Balsuojame, ar priimame 28 straipsnį, arba 194 straipsnio pakeitimą, kaip čia konkrečiai patikslino A.Sysas. Prašom balsuoti.

Už – 61, prieš – 2, susilaikė 13. Straipsnis priimtas.

29 – įstatymo priedo papildymas. Čia kalbama apie direktyvas. Nėra prieštaravimų? Priimta. Dabar 30 ir, matyt, 32 straipsnis, kur kalbama apie datas. Tai čia kolegos A.Syso siūlymai. Gal, gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakykite ir niekas nesiginčys.

J.ČEKUOLIS. Teisės departamentas irgi atkreipė dėmesį. Mes siūlome, kad Vyriausybė lydinčiuosius teisės aktus turėtų parengti ir įgyvendinti iki 2008 m. liepos 1 d., atitinkamai įstatymo 32 straipsnis įsigaliotų 2008 m. liepos 1 dieną. Kadangi užtruko įstatymo projekto priėmimas, tai datas turime mėnesiui nukelti.

PIRMININKAS. Gerai. Tai ar to mėnesio pakanka?

J.ČEKUOLIS. Mūsų vertinimu, turėtų pakakti.

PIRMININKAS. Dabar turime gegužės 13 d., taigi pusė gegužės, birželis… Turėtų pakakti?

J.ČEKUOLIS. Vis tiek šitie projektai nagrinėjami gana ilgą laiką, mes tikimės, kad (…) kanceliarija ir ministerija namų darbus daro.

PIRMININKAS. Gerai. Gal čia viską iš karto tada galima? Galima sutikti su šiomis patikslintomis datomis? Nereikia balsuoti? Ačiū.

Tai 30 straipsnis, pasiūlymas Vyriausybei iki liepos 1 dienos priimtas. 31 straipsnis – įstatymo taikymas. Čia po įstatymo įsigaliojimo. Turbūt niekas neprieštarauja. Ir 32 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas būtent nuo 2008 m. liepos 1 dienos. Sutinkam, ar pridedam liepos 15 dieną?

J.ČEKUOLIS. Pone Pirmininke, gal vis dėlto pasilikime liepos 1 dieną?

PIRMININKAS. Na, nepateikiau raštu, tai iš tikrųjų aš negaliu spausti.

J.ČEKUOLIS. Taip.

PIRMININKAS. Reikia balsuoti, ar sutinkam. Vis dėlto spės Vyriausybė ir visi kiti. Taigi priimtas ir 32 straipsnis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs kol kas pailsėkite.

Kiek matau, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje) Tik vienas A.Sysas? Prašau. A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šias pataisas darbo grupė svarstė beveik pusmetį. Vyko parengiamieji darbai, buvo atsižvelgta į daugelį pastabų. Šis parengtas paketas perėjo Trišalę tarybą. Norėčiau atkeipti dėmesį, kad čia yra keletas esminių dalykų, kodėl atsirado šios pastabos. Pirmiausia mes turime vykdyti informavimą ir konsultavimą, kaip reikalauja Europos teisė, todėl tikslinamai apibrėžimai ir informavimo, konsultavimo tvarka. Šiose pataisose, dėl kurių nekilo ginčų, reglamentuotos biudžetinio sektoriaus kolektyvinės derybos. Pavyzdžiui, buvo mokytojų streikų, todėl ypač aktualu dabar nustatyti, kokiu lygmeniu turi būti pasirašytos kolektyvinės sutartys. Taip pat šiame įstatyme ne be pačių darbdavių iniciatyvos atsiranda kitas streikų reglamentavimo teisėtumas, t. y. kai reikia ne 75 plius 1 darbuotojo, o tik 50 plius 1. Manau, patys darbdaviai suprato, kad jeigu mes norime sąžiningos konkurencijos, tai turi būti svertai darbuotojams vykdant kolektyvines derybas. Manau, dėl to buvo ginčytasi ir balsuojama, todėl mes patiksliname, kad nebūtų kai kurių darbdavių piktnaudžiavimo apmokant už viršvalandinį darbą, taip pat už darbą švenčių ir poilsio dienomis. Manau, kad šios pataisos suteiks geresnį aiškumą ir supratimą mūsų darbo rinkai, todėl kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį kolegai S.Lapėnui, noriu parodyti štai šiuos akinius. Kieno jie, ar Seimo nario, ar kurio nors kito? Įsižiūrėkite, jie čia bus. (Balsai salėje) Jūsų? (Balsai salėje) Teisingai, be akinių nemato. Gali būti. Kolega S.Lapėnas. Prašom.

S.LAPĖNAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nepritarus 26 straipsniui, keičiančiam 162 straipsnį, galima sakyti, kad vienas neigiamas aspektas lyg ir eliminuotas iš siūlomų pataisų. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad projekto Nr.XP-2307(3) aiškinamajame rašte yra klaidingai nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės, kad įstatymo įgyvendinimas darys teigiamą įtaką verslui ir jo plėtrai. Jau vien diskusijose jūs galėjote pajusti, kad iš esmės verslui tai gresia papildomais kaštais, lygiai taip pat ir valstybiniam sektoriui, todėl siūlyčiau dėl bendro įstatymo projekto balsuojant susilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolegė B.Vėsaitė. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau priimamas šitos Darbo kodekso pataisos, kad atsižvelgta į Tarptautinės darbo organizacijos pastabas dėl streikų organizavimo, dabar dėl kolektyvinių derybų, jos dabar tapo civilizuotesnės ir labiau įmanomos. Aš manau, tai sustiprina įspūdį, kad reikia balsuoti už šitas Darbo kodekso pataisas ir Trišalės tarybos pritarimą. Manau, kad, priimdami šitas pataisas, mes stipriname profesinių sąjungų galią dalyvauti dėl kolektyvinių sutarčių. To iš tikrųjų reikia, nes jeigu mes pažiūrime, kiek pakilo atlyginimai mūsų verslo sektoriuje, tai galima pasakyti, kad jie pakilo labai nedaug, palyginti su verslininkų pelnais. Džiaugiuosi, kad pagaliau pritarėme ir dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo. Daug gerų dalykų yra siūloma. Manau, atsižvelgiama į pasikeitusias darbo rinkos sąlygas, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka – kita nuomonė. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes tikrai suvokiame demokratiją, tai demokratijoje kiekvienas žmogus yra svarbus, negali būti grupė, svarbesnė už atskirą žmogų. Dabar žiūriu, 1 straipsnis, kuris keičia 22 straipsnį, tai reikės tartis, jeigu tik bus atleidžiama grupė darbuotojų. Tai kam man atleisti grupę ir tartis, aš kiekvieną dieną po vieną sudorosiu. Toliau, apibrėžimas, čia yra „gauti informaciją, konsultuotis… galinčius turėti esminę įtaką darbo organizavimui“. Jūs pasakykite, darbininkai kaip įprasta negali pasisamdyti nei aukštos kvalifikacijos teisininkų, jų kvalifikacija irgi yra daugiau konkretaus darbo. Dabar esminė ar neesminė įtaka? Kaip, kas čia nustatys ir kaip tie darbininkai galės įrodyti priešingai, kad tai neesminė įtaka. Tai vienas dalykas.

Antras, kur yra 47 straipsnio 8 dalis. Dabar skaitau: „Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją (praleidžiu), jeigu tokia informacija arba konsultavimas dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti.“ Vėl tokios kategorijos, kur visiškai neapibrėžta ir neaišku. Atleiskite, bet čia yra ne Darbo kodeksas, o verslo kodeksas, kad, turėdamas gerus teisininkus, tuos darbininkus galėtum lamdyti, kaip nori. Tai viena pastaba.

Antra pastaba, sėdim Seime, už nieką neatsakom kiekvienas individualiai, pristeigėme švenčių dienų, ne darbdaviai, jau darbininkai sako, ar išprotėjote su savo šventinėm dienom. Norėdamas vykdyti gamybą, dabar turi kartais ir šventinę dieną pakviesti dirbti, kuri šiaip būtų nešventinė. Dabar mes priimame, o verslininkas turi mokėti, nors pinigų neturi. Jeigu jis bankrutuos, dar kiek darbuotojų bus atleista. Gerbiamieji, priimkite mano šventinių dienų įstatymą, nes į kurį įstatymą tik žiūriu, tarsi daroma specialiai, kad būtų blogiau.

PIRMININKAS. Laikas.

J.VESELKA. Todėl aš negaliu balsuoti už tą įstatymą ir susilaikysiu, nors esu darbininkų pusėje.

PIRMININKAS. Ačiū bent už tai. Atmintinas ir švenčių dienas tuoj nagrinėsime. Dabar turėtų kalbėti kolega R.Dagys. Prašom. Ne. E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turiu pasidžiaugti, kad šiandien vieną nesąmonę ištaisėme ir viena nesąmone šitame įstatyme yra mažiau. Tikrai labai gerai, kad Seimas nepritarė įpareigojimui švenčių dienomis mokėti vidutinį darbo užmokestį, nors žmogus ir nedirba. Tačiau noriu pasakyti, kad tame įstatyme lieka paslėptų minų, ant kurių bus galima užlipti visai netolimoje ateityje. Pirmiausia apsisprendimas įvesti tarpininką sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus. Visiškai nėra įrodyta, kad tai bus efektyvi priemonė. Aš mačiau, kaip komitete svarstymo metu net kai kurios profsąjungos skeptiškai vertino šitą priemonę, juolab kad ta priemonė kainuos papildomas lėšas. Tai pareikalaus dar didesnių biudžeto lėšų, išlaidų, bet visiškai neaišku, ar nuo to pagerės kolektyvo atmosfera, ar pagerės susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo galimybės. Pagaliau kodėl Socialinių reikalų ir darbo ministerija savo sprendimu turi nustatyti šituos tarpininkus, tarpininkų sąrašą, jeigu darbdavys ir darbuotojas – abi pusės susitaria dėl konkretaus tarpininko. Kodėl reikia, kad ministerija dar savo įsakymu nustatytų šitą sąrašą, buvo galima palikti laisvai pasirinkti tiems žmonėms.

Dabar kitas dalykas dėl streikų paskelbimo sąlygų. Kolegos, streikas yra kraštutinė forma reikalauti vienų ar kitų dalykų. Du trečdaliai, kurie iki šiol buvo įstatyme nustatyti, kaip tik ir buvo ta protinga riba. Streiko siekiantys darbuotojai turėjo gauti bent dviejų trečdalių kolektyve dirbančių žmonių sutikimą. Jeigu mūsų profsąjungos yra silpnos, tai nesistenkime įstatymais išspręsti jų problemų lengvindami galimybes organizuoti streikus. Kadangi tai yra kraštutinė priemonė, iš tikrųjų reikalingas didesnės dalies kolektyvo pritarimas šitai priemonei. Dabar šituo įstatymu mes palengviname, nuleidžiame šitą kartelę, pasakome, kad užteks pusės kolektyve dirbančių žmonių pritarimo. Tai, aš manau, irgi nėra tas kelias, kad įstatymais spręstume tokias problemas. Tai nestiprina profsąjungų, tai nestiprina darbo tarybų veiklos. Aš manau, kad reikia palikti du trečdalius ir tada tikrai tas streikas turės pritarimą kolektyve ir nebus galima manipuliuoti. Taigi dėl šitų dalykų aš niekaip nematau galimybės pritarti esamam įstatymui, nes, mano galva, tai tikrai nepadeda gerinti dialogo tarp darbdavių ir darbuotojų.

PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kartu su ekonomika keičiasi ekonominiai santykiai, su jais keičiasi gamybiniai santykiai, su gamybiniais keičiasi santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų. Atėjo laikas ir buvo tam tikrų neatitikimų, manau, kad šito įstatymo tam tikrų straipsnių papildymai ir pakeitimai kaip tik suteikia daugiau aiškumo. Labai gerai, kad nepritarėme 26 straipsnio redakcijai, nes ji tikrai būtų labiau supainiojusi. Manau, kad nebūtų užtikrintas noras patiems darbuotojams kartais dirbti išeiginėm arba švenčių dienomis, kaip yra dabar. Siūlau pritarti, o dėl tų gyvenimo nuostatų, kurios iš tikrųjų pasirodys nelabai priimtinos, aš manau, po tam tikro laiko gerbiamasis A.Sysas su savo komitetu pateiks pasiūlymus. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. A.Endzinas – kita nuomonė. Prašom, kolega.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų, jeigu yra diskutuotinų vietų arba pozicijų, kurioms galima nepritarti, tai tada ir reikia nepritarti, o nedėlioti jas laike ir po to vėl taisyti įstatymą. Aš norėčiau atkreipti dėmesį tik į vieną momentą. Iki šiol net ir įspėjamąjį streiką skelbiant buvo reikalingas darbuotojų pritarimas. Šiandien, priėmus šitą įstatymą, tokio pritarimo nereikės, tai galės daryti profsąjungų vadovai savo nuožiūra. Gerbiamieji, skelbiame įspėjamąjį streiką, paskui pasitariame su darbuotojais ir sakome, žinote, atsiprašome, darbuotojai nepalaiko. Tokiu būdu galima subankrotinti bet kokią įmonę ir organizaciją, kas savaitę skelbiant įspėjamuosius streikus. Negaliu pritarti tokiai pozicijai. Dėkui.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom į darbo vietas ir priimame labai svarbų įstatymą. Prašom pasiruošti. Kolegos, kurie esate poilsio zonoje, vieni ir kiti, prašom registruotis ir balsuoti. Ar priimame Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, prašom balsuoti. Balsuojame.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.

Iš tikrųjų įstatymą, kurį kankinome ištisus metus, pagaliau priėmėme.

Dar kolega A.Sysas nori tarti žodį. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau perskaityti gerbiamiesiems liberalams Trišalės tarybos sprendimą, vieną eilutę, nes net neskaitę jūs kalbate už kitus darbdavius. Taigi: „Darbdavių organizacijų nuomone, streikas galėtų būti skelbiamas, kai už streiko paskelbimą balsuotų 50 % plius vienas visų įmonių darbuotojų.“ Tai yra pačių darbdavių prašymas. O jūs pradedate už juos kalbėti net neskaitę ir nepasidomėję jų nuomone.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, siūlau nesiginčyti. Yra vienokių kapitalistų, yra ir kitokių, ir jų gynėjų taip pat.

Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2308(3*) (priėmimas)

Vėl kviečiu į tribūną kolegą J.Čekuolį. Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2308(3), priėmimo stadija. Kokios pataisos? Ar einame pastraipsniui?

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo buvo gautos Teisės departamento pastabos bei Seimo nario A.Syso pataisa, kuriai komitetas pritarė, o departamento šešios pastabos. Keturioms visiškai pritarėme, o dviem pritarėme iš dalies.

Gal dar leisiu sau dviem sakiniais priminti esmę. Čia yra kalbama apie valstybės tarnybos bazinio atlyginimo dydžio nustatymą, ir tai turės tvirtinti Seimas iki pavasario sesijos pabaigos, tačiau prieš tai Vyriausybė derybose su profesinių sąjungų atstovais turės tartis ir siekti susitarimo dėl šio bazinio dydžio. Čia mes įvedame naują dalyką, kurio anksčiau nebuvo, tai yra Vyriausybės teikimu tvirtindavo Seimas. Dabar mes dar darome papildomą žingsnį, kad prieš atkeliaujant į Seimą Vyriausybė su profesinėmis sąjungomis turi derėtis, ir nacionalinė kolektyvinė sutartis valstybės tarnyboje būtų sudaroma tarp Vyriausybės ir valstybės tarnautojams atstovaujančių profesinių sąjungų. Tai naujas dalykas, nes iki šiol Vyriausybė kaip ministrų kabinetas tame nedalyvavo. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje būtent pagrindinės darbo sąlygos, apmokėjimo sąlygos būtų numatytos.

Tokia yra šio įstatymo esmė. Siūlau pradėti priėmimą pastraipsniui.

PIRMININKAS. Tai yra 1 straipsnis, arba 5¹ straipsnio pakeitimas. Čia yra kolegos A.Syso siūlymas. Šiuo atveju reikia 29 balsų. Gal kolega A.Sysas pirma referuotų, koks reikalas, ir tada ieškosime 29 balsų, kad toliau nagrinėtume. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad 4 dalyje aš siūlau išbraukti „šakos kolektyvinėje sutartyje“, nes gyvenimas parodė dabar, kai derėjosi mokytojai dėl savo atlyginimų, jeigu mes draustume galimybę susitarti dėl papildomų sąlygų ir šakos sutartyje, tai iš viso kolektyvinių sutarčių nebūtų. Atsižvelgdami į tai, kas vyko derybose su mokytojais, ir pasitarę darbo grupėje, kuri dirbo, mes siūlome neleisti, nes, sakykime, tikrai įmonės vadovas ar mokyklos direktorius, jeigu tai bus ir sveikatos įstaiga ar kita biudžetinė įstaiga, vargu ar turės papildomų lėšų ir galimybių derėtis dėl papildomų sąlygų. Bet jeigu tai yra šakos derybos, kuriose dalyvauja Finansų ministerijos atstovai, dalyvauja šakos ministerijų atstovai, tai, aišku, apie tai turi būti kalbama ir ten turi būti susitariama dėl darbo užmokesčio didinimo ir dėl kitų sąlygų. Todėl kviečiu, kolegos, pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji, ar pritariame nagrinėjimui ir ieškome 29 balsų, ar galime bendru sutarimu? Nereikia.

J.ČEKUOLIS. Komitetas pritarė bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Yra 29 balsai ir pritariame šiai pataisai. Dėl viso straipsnio su kolegos A.Syso pataisa reikia balsuoti ar galime priimti? Priimame.

2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 24 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Niekas neprieštarauja. Ačiū.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas. „Šis įstatymas taikomas nustatant 2009 metų ir vėlesnių metų pareiginės algos bazinį dydį.“ Tai yra šiek tiek vėliau. Galima sutikti? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Ar nori kas kalbėti dėl viso įstatymo? Kolega L.Sabutis. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Atvirai pasakius, po didesnių ginčų ir atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas patikslintos redakcijos manau, kad šios pataisos yra padarytos laiku, teisingos. Ta pareiga tiek kolektyviniam subjektui, tiek Vyriausybei teikti iš anksto iki pavasario sesijos pabaigos savo siūlymus yra teisinga. Todėl aš šioms pataisoms pritariu ir kviečiu už jas balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar J.Veselka dar nori tarti žodį dėl šito įstatymo, ar ne? Ne. Mes jau jį priiminėjame.

Dėl balsavimo motyvų – J.Veselka. Prašom. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo.

J.VESELKA (TTF). Taip, dėl Valstybės tarnybos įstatymo. Gerbiamieji kolegos, kur man kilo abejonių? Atrodo, anksčiau buvo tam tikra logika. Kai Vyriausybė susitardavo su tarnybos profsąjungomis, tada Vyriausybė teikdavo Seimui tvirtinti tą bazinį lygį. Ir čia dviejų valdžios institucijų tarpusavio santykis buvo – patvirtinsime ar nepatvirtinsime. Dabar jau nebeaišku. Susitars turbūt Vyriausybė nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje su valstybinės tarnybos profsąjungomis ar kuo nors, ir kas teiks dabar tvirtinti neaišku. Vadinasi, ateis kažkoks dokumentas, kuris vadinasi Nacionalinė kolektyvinė sutartis, sulygtas dalykas. Tai dabar visuomenė sulygo, Vyriausybė neteikia, jis automatiškai ateina. Kaip čia įstatymo leidimo požiūriu atrodo, kad nėra konkrečiai įteisinta, kas teiks šį dydį tvirtinti Seimui? Ir tokiu būdu lyg ir nebe Vyriausybės ir kieno santykis, nebe valdžios santykis su kažkuo, o valdžios santykis su kažkokiu sulygtu dydžiu. Aš labai abejoju, ar teisiškai tai yra aišku ir nekils labai daug (…). Todėl aš negaliu balsuoti, nes teisine prasme man yra neaišku, kas vis dėlto pateiks Seimui tvirtinti šį bazinį lygį?

PIRMININKAS. Vyriausybė.

J.VESELKA. Nėra užrašyta.

PIRMININKAS. Taigi 2 straipsnyje. Toliau yra. Ar dar kolega J.Čekuolis nori kalbėti? Nereikia. Gerai. Prašom pasiruošti, kolegos, ir balsuojame, ar priimame Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 77. Už – 75 ir 2 Seimo nariai susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos.

Darbo tarybų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2309* (priėmimas)

Ir dar kartą kviečiu J.Čekuolį į tribūną. Trečiasis įstatymas, t. y. Darbo tarybų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2309. Čia, atrodo, pastabų nėra.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Ne, pastabų po svarstymo nėra gauta. Siūlau pradėti priėmimo procedūrą.

PIRMININKAS. Ir vienas straipsnis iš viso. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū.

Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Darbo tarybų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registruojamės ir balsuojame.

Užsiregistravo 73. Už – 72 ir 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkoju, kolegos, tikrai padarėme svarbius darbus.

Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2192(2*) (priėmimas)

Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vėlgi J.Čekuolis. Prašyčiau į tribūną. O kolegas prašyčiau neišsiskirstyti, nes kvorumas ant ribos. Projekto Nr.XP-2192(2). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad projekto iniciatorius ir teikėjas yra mūsų kolega S.Pečeliūnas. Jo siūlymo ir projekto esmė yra Spalio 25 dieną, Konstitucijos dieną, padaryti šventine diena, tai yra ne darbo diena, ir mes šiandien dėl to apsispręsime balsuodami.

Teisės departamento pastaboms yra pritarta. Taip pat gautas Seimo nario A.Syso pasiūlymas, kad šis įstatymas įsigaliotų 2009 m. sausio 1 dieną. Komitetas tam pritarė. Šiais kalendoriniais metais šios šventinės dienos dar nebūtų, bet nuo kitų metų būtų.

Komitetas taip pat gavo Seimo nario J.Razmos pasiūlymą. Kolega Jurgis siūlo taisyti 162¹ straipsnį, kurio šiame projekte mes nekoreguojame. Kaip suprantu, savo pasiūlymą jūs pateikėte kitam teisės aktui.

PIRMININKAS. Tai yra numatyta antradienį. Tada lieka kolegos A.Syso pasiūlymas.

J.ČEKUOLIS. A.Syso siūlymui, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 d., komitetas pritaria. Jeigu mes pritarsime įstatymo projektui, tai Konstitucijos diena taps šventine diena nuo kitų kalendorinių metų, o ne šiemet.

PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamasis pranešėjau, o dėl Gegužės 1-osios irgi su kita savaite susiję, ar mes turime balsuoti šiandien? (Balsai salėje)

J.ČEKUOLIS. Atsiprašau minutę.

PIRMININKAS. Jūsų komiteto išvada yra nepritarti.

J.ČEKUOLIS. Taip.

PIRMININKAS. Gal J.Razma pasakys žodį.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš sutikau atsiimti vieną pataisą dėl perkėlimo principų nustatymo, nes yra kitas projektas, tačiau dėl Gegužės 1-osios išbraukimo aš siūlau spręsti dabar. Manau, jeigu jau bręsta sprendimas įrašyti dar vieną naują dieną – Konstitucijos dieną – kaip valstybės šventę, būtų logiška nedidinti jų bendro skaičiaus ir iš to sąrašo išbraukti šiuo metu neabejotinai mažiausiai švenčiamą Gegužės 1-ąją. Manau, ir šiemet jūs galėjot įsitikinti, kad Lietuvoje niekas jos nešventė, jeigu neskaitytume priešrinkiminių besikuriančios „Fronto“ organizacijos bandymų tai daryti, bet manau, kad tik todėl, kad priešrinkiminiai metai. Manau, tokių „negyvų“ švenčių nereikia laikyti švenčių dienomis. Siūlau ryžtingai ją išbraukti.

PIRMININKAS. Prašom. Kitos nuomonės. Atsiprašau, čia reikia 29 balsų. Kolegos, prašom registruotis ir balsuojame. Ar yra 29 balsai, remiantys šio klausimo nagrinėjimą? (Balsai salėje) Kol kas tik balsuojame, ar nagrinėjame.

Už – 33. Yra pakankamas skaičius.

Dabar dėl šio siūlymo išbraukti Gegužės 1 dieną vienas – už, vienas – prieš. Kas nori už? A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, taip, aš dėl J.Razmos siūlymo. Aš tikrai negalėčiau jam pritarti. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu labai rimtai apsvarstyti tai, ką siūlo J.Razma. Šią dieną švenčia visa Europa. Pasižiūrėkite, tai, kad čia susirenka viena didesnė ar mažesnė žmonių grupė, nieko nereiškia. Gegužės 1 diena yra Konservatorių partijos gimimo diena lygiai taip pat, kaip ir socialdemokratų. Manau, vien todėl toks J.Razmos siūlymas man yra visiškai nesuprantamas.

Jeigu kalbėtume rimtai, tai mes visi iš didžiosios tribūnos ir iš savo vietų kalbame, kad mylime žmones, mylime darbuotojus, jais rūpinamės ir darome viską, kad jiems būtų geriau. Gegužės 1-oji yra Tarptautinė darbo, arba Darbo solidarumo, diena, todėl aš kviečiu nepritarti tokiam J.Razmos siūlymui.

PIRMININKAS. Dabar nuomonė prieš. Kuris – ar S.Pečeliūnas, ar… (Triukšmas salėje) Ne, ne. Prašom nevaikščioti prie mikrofonų, bet įsijungti normaliai. Kolega G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Tai yra nuomonė, palaikanti pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, manau, perfrazuojant poną A.Sysą… (Balsai salėje) Dėl viso, gerbiamasis Pečeliūnai, aš užsirašęs kalbėti prieš, o dabar kalbu dėl pasiūlymo.

Perfrazuojant poną A.Sysą, geriausia dovana darbo žmonėms būtų galimybė dirbti ir papildomai užsidirbti. Poilsio ir tinginystės dienų šiandien Lietuvoje yra gausu, ir jūs pats tai pripažįstate. Todėl ženkime logišką žingsnį – pritarkime J.Razmos siūlymui išbraukti dar vieną perteklinę poilsio dieną.

PIRMININKAS. Klausimas aiškus. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas kolegos J.Razmos siūlymas išbraukti Gegužės 1-ąją, balsuoja už, kas mano, kad turi būti kitaip, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)

Už – 36, prieš – 19, susilaikė 18. Nepritarta. (Triukšmas salėje) Prašau? Klausimas baigtas.

J.Razma.

J.RAZMA. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes matau, kad nesuveikė Darbo partijos frakcijos mygtukai, ten ištisai juodi taškai. Reikia patikrinti, koks yra tas balansas. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Netinkamas argumentas tikrinti juodus taškus, netinkamas. (Balsai salėje) Kolega G.Steponavičius. Parašom.

G.STEPONAVIČIUS. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome pakartoti balsavimą, nes gal kai kurios frakcijos ne iki galo suprato, kad jų pavadinimas sutampa su jų siūlymu pridėti vieną papildomą darbo dieną ir mažiau ilsėtis.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, nesiginčykime, bet dar kartą perbalsuokime. Kas remia kolegos J.Razmos siūlymą išbraukti Gegužės 1 dieną, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)

Už – 40, prieš – 22, susilaikė 18. Lygu.

Tenka perbalsuoti dar kartą. (Triukšmas salėje) Kolegos, kurie esate kitur, prašau ateiti į salę. Kolegos, pagal Statutą privalome perbalsuoti. Prašom. Registruojamės ir dar kartą balsuojame dėl to paties siūlymo išbraukti ar neišbraukti. Prašom.

39 – už, 24 – prieš, 21 susilaikė. Nepritarta.

Einame toliau. Dabar yra kolegos… Gerbiamasis Čekuoli, kolegos A.Syso siūlymas dėl datos. Čia, matyt… Minutėlę! Gal, matyt, dabar ginčų nebus, kad įvedame spalio 25 dieną. Ar dėl to reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nereikia? Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai. Tada prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame 1 straipsnį, arba 162 straipsnio 1 dalies papildymą ir pakeitimą, tai yra spalio 25 dienos – Konstitucijos dienos įšventinimą, taip pavadinkim. Prašom balsuoti.

Už – 36, prieš – 6, susilaikė 36. Straipsnis nepriimtas. Tada nereikalingas ir 2 straipsnis. Minutėlę! S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, ačiū, kolegos, kad jūs taip reagavote į Signatarų klubo siūlymą. Signatarų klubas nesiūlo Seimui šiaip sau neapsvarstytų, nepasvertų ir nepamatuotų sprendimų. Šis sprendimas buvo labai ilgas svarstytas su mūsų istorikais, su konstitucinės teisės specialistais, su kitų valstybių teisininkais, kaip jie daro. Buvo du siūlymai, buvo ir štai šis: dabar galiojančią Konstituciją švęsti, o visas kitas mūsų minimas Konstitucijas – tiek gegužės 3 dienos, tiek spalio 20 dienos minėti. Kas dabar atsitiko? Dar bus vienas dalykas – dar dvi atmintinas dienas įrašyti. Mes turėsime tris atmintinas Konstitucijas. Kuri iš jų yra ta, pagal kurią mes gyvename, galėsite aiškinti nuvažiavę į kaimus, miestus ir miestelius. Tokiu būdu mes, Lietuvos Respublikos Seimas, pasakome šiandien savo požiūrį į Lietuvos Respublikos piliečių referendume priimtą, pirmąkart Lietuvos istorijoje referendume priimtą, vienintelę tokią Lietuvos Respublikos Konstituciją. Mes pasakėme: mums nesvarbu, kad tai yra piliečių pareikšta valia ir kad piliečiai turi žinoti savo Konstituciją, ja vadovautis, versti visas valdžias ja vadovautis ir pagal ją gyventi. Tai buvo labai puiki proga tą laisvą dieną išnaudoti aiškinimui, disputams, konferencijoms, kaip mes turime gyventi pagal Konstituciją. Dabar tai bus tik atmintina diena, lygi gegužės 3 dienos, spalio 20 dienos ir dar gal ir sovietines prisiminsime. Čia yra tokių norinčių, kaip žinoma. Taigi sveikinu jus su vis tolesniu grįžimu į mankurtizmo laikotarpį. Sėkmės šiame kelyje!

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūs vėliau. Dabar J.Razma. Prašom.

J.RAZMA. Aš tikrai nesiūlyčiau taip dramatiškai, kaip kolega Saulius, vertinti to balsavimo. Manau, kad kaip tik per darbo dieną Konstitucijos priėmimą mes galime paminėti dar prasmingiau, kai galima rengti ir specialias pamokas veikiančiose, o ne uždarytose mokyklose. Galime dirbančiame Seime taip pat turėti specialų posėdį ar jo dalį ir daug kur kitur, kai tuo tarpu nedirbant tai padaryti būtų kur kas sudėtingiau. Aš manau, kad tiesiog čia yra normali Seimo reakcija nebedidinti nedarbo dienų skaičiaus, nes ir taip jau mes artėjame prie Europos čempionų titulų pagal šį rodiklį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę! Ačiū. (Balsai salėje) Gerai. Dėl vedimo tvarkos be eilės – S.Lapėnas.

S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes dabar jau pereiname į svarstymus, motyvus už ir prieš.

PIRMININKAS. Ne, jau viskas. Nėra šio įstatymo. Nėra. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, išties vis dėlto pasielgėme atsakingai, kad dar vienos darbo dienos nepadarėme poilsio diena. Tikrai nuo to nesumažės Konstitucijos autoritetas. Manau, gerbiamasis J.Razma išdėstė gana solidžius argumentus. Gerbiamiesiems signatarams, aš manau, daugeliui iš jų kiekviena diena yra šventė. Taigi negrįžkime prie šios temos. Gaila, kad Seimo nariai… Vis dėlto prieš tai buvo pateikta pataisa, kad gegužės 1-oji nebūtų laikoma darbo diena, bet pritrūko balsų. Šiandien matome, kas darosi per šventes, kiek avarijų po tų ilgųjų savaitgalių, kiek nelaimių namuose ir kiek ištuštinamas biudžetas per alkoholį. Taigi grįžkime, užtenka ilsėtis, grįžkime prie darbo, tik darbas žmogų puošia.

PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu norite žodį, galite tarti, o gal geriau iš karto einame, imamės kito įstatymo.

J.ČEKUOLIS. Aš tiktai įtvirtinti. Kaip suprantu, kad įstatymo projekto Nr.XP-2192 nebelieka, nes yra du straipsniai: 1 straipsnis esminis, 2 įstatymo įsigaliojimas, nepritarus pirmajam, antrasis netenka prasmės. Klausimas tikrai yra baigtas.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2256(3*) (sujungti Nr.XP-2256(2*), Nr.XP-1730(2*), Nr.XP-2055(2*), Nr.XP-2114(2*) (priėmimas)

PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, tada ketvirtasis punktas. Kviečiu į tribūną pranešėją A.Pitrėnienę, pagrindinio – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Čia registracijos numeriai net keli – Nr.XP-2256(3), sujungtas su kitais projektais. Prašom, gerbiamoji pranešėja, dviem žodžiais, o po to jau konkrečiai žiūrėsime.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo“projektą Nr.XP-2256 ir sujungė visas dienas, kurias norėčiau ir įvardyti. Komitetas buvo už kovo 27 dieną – Tarptautinę teatro dieną, balandžio 17 dieną – Lietuvos energetikų dieną, liepos paskutinį sekmadienį – Jūros dieną ir Žvejų dieną, spalio pirmąjį šeštadienį – Kūno kultūros ir sporto dieną. Komitetas buvo už šias dienas.

Komitetas nepritarė kolegos E.Klumbio pasiūlymui, nes jis neatitinka Atmintinų dienų įstatyme apibrėžtos atmintinų dienų sąvokos.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš dabar, aišku, kolegės iš tribūnos nevarysiu, bet posėdžio pirmininkas svarstant darbotvarkę buvo kitaip pažadėjęs. Kadangi 1-3 ir 1-6 klausimai yra susiję tiesiogiai, buvome sutarę, kad 1-6 iš karto svarstysime. Jūs savo pažadą užmiršote per tą įtampą, bet ką padarysi.

PIRMININKAS. Vieną minutę!

S.PEČELIŪNAS. Bet gal po kolegės pateikimo prisiminsite.

PIRMININKAS. Kolega Sauliau Pečeliūnai, aš kaip tik galvojau, kad jis turi eiti po šio pagrindinio, nes čia apie tą patį kalbama: Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnis ir Atmintinų dienų 1 straipsnis. Jie abu sujungiami. Tai logiška.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jeigu jūs manote, kad visokios šuniukų mylėtojų dienos yra svarbesnės už Konstitucijos minėjimus, tai važiuokime toliau.

PIRMININKAS. Bet tas klausimas žlugo. Ne apie tai kalbama. Prašom. Dabar minutėlę! Vis tiek kolega E.Klumbys turi tarti žodį, ieškosime 29 balsų. Ar gal jis jau nebesiūlo? (Balsai salėje) E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Aš paprašysiu gerbiamosios pranešėjos priminti šį pasiūlymą.

A.PITRĖNIENĖ. Ten su „Maximos“ diena…

E.KLUMBYS. Šis pasiūlymas yra susijęs su siūlymu paskelbti Energetikų dieną. Kadangi šiandien realiai Lietuvos energetikos sistemą jau perėmė NDX ir „Maxima“, aš vietoj Energetikų dienos siūlau įteisinti dieną, kuri realiai atitinka šio siūlymo turinį, t. y. kad tai būtų „NDX ir „Maximos“ diena.

PIRMININKAS. Gerai.

A.PITRĖNIENĖ. Tiesiog pakartoju, kad komitetas nepritarė, nes siūlymas neatitinka apibrėžimo, kuris yra numatytas.

PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę, kolegos. Šiuo atveju turim surasti 29 balsus šiam originaliam pasiūlymui. Prašom registruotis ir balsuoti. Ar yra 29 balsai, remiantys kolegos E.Klumbio siūlymą? (Balsai salėje: „Aš už! Už! Už čia!“) Neišeina.

P.GRAŽULIS (TTF). Bet repliką galiu pasakyti, Pirmininke? Tokia proga.

PIRMININKAS. Užtenka.

P.GRAŽULIS. Daugiau šiandien nekalbėsiu, bet tokia proga negaliu.

PIRMININKAS. Prašom, kai priimsim įstatymą, tada. Kantrybės. Kolegos, dėl kitų siūlymų ar pataisų, pastabų nėra?

A.PITRĖNIENĖ. Nėra.

PIRMININKAS. Yra tiktai mano paties vienas siūlymas, kuris įregistruotas atskiru įstatymo projektu, bet iš esmės yra redakcinis dalykas. 47 punktas. Atsiprašau, Genocido… 39 punktas. Lietuvos žydų genocido diena. Ne genocido, o atminimo diena. Ar galime tai laikyti redakciniu dalyku? (Balsai salėje) Ar reikia priimti atskirą įstatymą? Galim laikyti redakciniu? Tada sujungiame. Ačiū.

Kolegos, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar P.Gražulis nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jau nebenori ar nori? Tai prašom. S.Pečeliūnas – pirmas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, dabar kalbėdamas dėl viso, jeigu jūs jau nebeatsimenate, kas čia vyksta, kai ką priminsiu. Buvo siūlymas ir mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, ir kitiems vis dėlto apsispręsti dėl atmintinų dienų ir visas tas, kurios yra kokios nors tarptautinės dienos, kokios nors socialinės grupės ar profesijos, rašyti ne į Lietuvos Respublikos įstatymą, o paminėti vienu sakiniu, kad tarptautinių organizacijų, susivienijimų, kurių narė yra Lietuva, visos dienos yra atmintinos ir minėtinos tų socialinių grupių arba tų profesijų žmonių. O dabar, jeigu jūs pažiūrėsit į dabartinį siūlymą, kiek ten visokių prirašyta, kurios iš jų tiesiogiai susijusios su Lietuvos Respublika? Tokių nėra. Visos yra kokios nors kitokios, kitaip sakant, lobistinės. Kadangi mes negerbiam savo Konstitucijos ir nenorim žmonėms jos aiškinti, kad jie irgi žinotų, taip jums yra patogiau, tada pridedam visokių žaidimų dienų, kad žmonės galėtų žaisti. Taip juos lengviau valdyti. Tad žaiskite, kolegos, sėkmės.

PIRMININKAS. Ar S.Lapėnas norėtų kalbėti šiuo klausimu?

S.LAPĖNAS (LCSF). Kolegos, atkreipiu dėmesį į tai, ką jūs visi puikiausiai žinot. Šiandien, kai galutinai neišspręstas klausimas, ką gi mes darysime su visomis švenčiamomis dienomis, kurios yra po jų kompensuojamos…

PIRMININKAS. Tai čia atmintinos dienos. Dabar apie atmintinas kalbame.

S.LAPĖNAS. Tada ne, ačiū.

PIRMININKAS. Ar P.Gražulis nori tarti žodį? Prašom.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro aš labai apgailestauju, buvo pateikta nemažai gerų pasiūlymų, bet, manau, vienas iš racionaliausių, atitinkantis šiandienos tikrovę, buvo gerbiamojo E.Klumbio pasiūlymas, kuriam Seimas nepritarė. Vis dėlto reikėtų paminėti „Maxima LT ir NDX“ dieną. Tai yra realybė. Jie užvaldė prekybą, jie užvaldė „Lietuvos energiją“. Aš manau, iš tikro jie valdo mūsų valstybę, todėl nepadaryti atmintina diena yra tiesiog nusikaltimas. Svarbiausia, jie ne tik užvaldė Lietuvos ūkį, bet dabar jau bando per įsteigtą naują tautos atgimimo, arba, kitaip sakant, tautos laidojimo, partiją, kuriai vadovaus Arūnas Valinskas, užvaldyti ir politiką. Yra nusikaltimas nepaminėti tokio įvykio ir šitokios verslo grupuotės. Tai yra realybė. Bet, nepaisydamas to, kad Seimas apskritai galbūt atitrūkęs nuo tikrovės ir nemato, kas darosi mūsų visuomenėje, kas valdo mūsų valstybę, to neįvertina ir nepamini, vis tiek galbūt turėčiau palaikyti šį įstatymą, bet susilaikysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolega, už tai, kad jūs palankiai šnekėjote, o svarbiausia, kad dešifravote mūsų visų konkurentą A.Valinską. Tai didelis dalykas. Įsidėmėkite visi.

Taigi ar nori dar kas kalbėti, ar jau galime balsuoti? Galime balsuoti? Kolegos, prašau rinktis į salę, į savo darbo vietas, ir balsuojame, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Juk aš klausiau.

Užsiregistravo 76, už – 60, prieš – 4, 11 susilaikė. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2007(3*) (priėmimo tęsinys)

Dabar, kaip tarėmės, imame dar vieną panašų įstatymą, t. y. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, jo registracijos Nr.XP-2007(3). Šiuo atveju pats Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V.Domarkas turėtų ateiti į tribūną. Priėmimo stadija. Prašom.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Projektas Nr.XP-2007. (Balsai salėje) Minutėlę. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Pirmininke, kiek žinau, visada dėl įstatymo kalba 4 prieš, 4 už priėmimo metu. Buvau trečias. Kažkodėl neleidote. Gal galit pasakyti, kodėl pažeidėte Statutą?

PIRMININKAS. Čia tiesiog…

J.VESELKA. Dabar prašau M.Žymanto (kur jis sėdi?) apsvarstyti gerbiamąjį Č.Juršėną, kodėl pažeidė mano demokratines teises, Statute įtvirtintas, Konstitucijos garantuotas dalyvauti diskusijoje priimant.

PIRMININKAS. Prisipažįstu, kad nepastebėjau stambaus asmens. Tai mano dviguba klaida. Dviguba. Prašom, kolega V.Domarkas.

V.DOMARKAS. Noriu pasakyti, kad Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto autorius yra Seimo narys E.Zingeris. Jis aiškinamajame rašte rašo, kad Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija buvo pažangus to laikmečio dokumentas, kuriame įžvelgiame pilietinės visuomenės užuomazgų. Konstituciją papildė vėliau priimtas dokumentas – „Abiejų Tautų tarpusavio įžadas“. Jame buvo apibrėžtos Lietuvos ir Lenkijos autonomijos, valstybių savitumo pagrindai, nustatyti pagrindiniai valstybės valdymo principai. Tai buvo pirmoji rašytinė Konstitucija Rytų Europoje.

Komitetas sulaukė labai daug pastabų, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Seimui siūlome svarstyti. Kai kuriems pritarėm, kai kuriems nepritarėme.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gal tada mums reikia iš eilės. Pirmiausia dėl 12 punkto, bet jį reikia sujungti su 41 punktu. Ar nori kas kalbėti? S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, dabar taip jau atsitiko, kad šiam straipsniui buvo kompleksinis siūlymas. Todėl jūs nematote dabar galiojančios Konstitucijos minėtinos dienos, o į šventinių dienų sąrašą nesutikote įrašyti, tai būkite mieli ir kaip redakcinį dalyką sugrąžinkite čia dabar galiojančią Konstituciją, tada minėsime visas tris. Manau, ponas Č.Juršėnas girdi, ką aš sakau. Jeigu mes balsuosime už dabar pateiktą tekstą, tai padarysime dar blogiau, negu esame padarę. Tada apskritai mes tik istorines minėsime, o dabar galiojanti iškris ir iš šventinių, ir iš atmintinų. Kadangi siūlymas yra ne tik pono E.Zingerio, bet mano ir dar 52 Seimo narių, jis yra derintas su istorikais, su visais, tai bent tą neteisybę iš dalies atitaisykime.

PIRMININKAS. Manau, kolegos, dėl to niekas neprieštarauja, juo labiau komitetas tam pritarė. Tada būtų kolegos A.Syso pataisa dėl 22 punkto. A.Sysas. Prašom tarti žodį dėl Tėvo dienos. Tėveli Sysai, ne? Nenorite šnekėti?

A.SYSAS (LSDPF). Noriu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SYSAS. Gerbiamasis pirmininke, mes negalime dėl jos balsuoti, kol nėra apsispręsta dėl šventinės dienos. Buvo teisingai viskas jūsų sudėta, mes pirmiausia turime apsispręsti dėl Tėvo šventinės dienos paskelbimo, o tada ją reikėtų išbraukti iš atmintinų dienų. Todėl yra įstatymo projektas Nr.XP-1416, kuriuo mes nuspręsime dėl Tėvo dienos.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mes iš viso neturime šio klausimo nagrinėti.

A.SYSAS. Reikėjo eiti eilės tvarka. Aš nežinau, kažkas jums… S.Pečeliūnas nevisiškai teisingai patarė.

V.DOMARKAS. Kolega A.Sysas iš tiesų yra teisus. Gali būti taip, kad Tėvo dieną išbrauksime iš šito ir, sakysime, Seimas nepritars, kad būtų šventinė diena. Čia yra toks pavojus.

PIRMININKAS. Gerai. Šiuo atveju darykime priėmimo pertrauką. Man atrodo, paprastas dalykas. Einame toliau. Ačiū, gerbiamasis Domarkai.

Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-1415(2*) (priėmimas)

Darbotvarkės 5a klausimas – Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsniai, registracijos Nr.XP-1415(2). Pranešėjas – A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad dėl jo buvo daug kartų balsuota. Įstatymas yra tik iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis apie tai, kad birželio pirmasis sekmadienis yra skelbiamas Tėvo diena, šventine diena. 2 straipsniui buvo mano siūlymas, kad ši šventė įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 dienos. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, mums klausimas yra dėl įsigaliojimo. Ar reikia dėl to balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne.“) Vis dėlto reikia balsuoti? Gerai. Ar yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Dėl įsigaliojimo. Visi kiti dalykai yra išspręsti. Dabar yra kolegos A.Syso siūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos, t. y. ne nuo šių metų, ne kad šiemet būtų Tėvo diena, o kitais metais.

A.SYSAS. Šiemet tai būtų atmintina diena. Kadangi antradienį mes dar svarstysime pono A.Čapliko, aš noriu priminti tą, ką sakė gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Kitą antradienį svarstysime įstatymo projektą Nr.XP-1423, kuriuo nuspręsime dėl šventinių dienų, sutampančių su sekmadieniais, panaikinimo, kad jos nebūtų keliamos. Kartu spręstume dėl pono A.Čapliko siūlymo kelti tas sutampančias šventines dienas į kalėdinį laikotarpį arba dėl pono J.Razmos siūlymo pridėti jas prie atostogų. Tai antradienį būtų atskiras darbotvarkės įstatymas, kaip žadėjo Seimo Pirmininkas Nr. 1.

PIRMININKAS. Kolegos, gal bendru sutarimu galime sutarti dėl sausio 9 dienos? Ne. Tada prašom, 1 kalba už, 1 – prieš. Minutėlę. P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Jūs įjungėte man mikrofoną, aš ir kalbu.

PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, manau, Tėvo, Motinos dienos yra sekmadieniais. Nereikia jokių perkėlimų. Todėl aš siūlyčiau atmesti… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ne apie tai kalbama.

P.GRAŽULIS. Net jo įgyvendinimą atmesti… Nereikia jokių įstatymų, manau, užtenka tų nedarbo dienų.

PIRMININKAS. Čia kažkas ne taip, kolega Petrai. Man atrodo, tegul kuris kitas žodį tars. Ar S.Pečeliūnas, ar J.Razma? Kuris pirmasis? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas. Prašom. Gerai.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielasis Pirmininke. Tam ir yra elektronika, kad jūs matytumėte, kas pirmasis, kas aštuntas, o kas iš viso neužsirašęs.

Mielieji kolegos, dabar kalbame dėl pono A.Syso siūlymo, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Kitaip sakant – visas bėdas kitai Vyriausybei ir kitam Seimui. Aš su tuo nenorėčiau sutikti. Pasakysiu kodėl. Šiemet dar bus Tėvo diena? Bus. Tai šiemet nesidžiaugsime, kad esame tėvai, o tik nuo kitų metų mes jau tapsime gerbiamais tėvais. Nelabai rimtai atrodo. Lygiai toks pats siūlymas buvo ir dėl Konstitucijos dienos: šiemet nesidžiaugti, kad turime referendumu priimtą Konstituciją, o jau nuo kitų metų visiems su vėliavėlėmis džiaugtis. Irgi nemanau, kad tai teisingas požiūris. Nepaisydami kokių nors įrašymų, turime atsiminti savo Konstitucijos dieną ir kitas Lietuvai svarbias dienas, o Tėvo, Motinos dienas mes jas turime, ar jos bus minimos, ar jos bus švenčiamos, vis tiek išeina sekmadienį. Manau, mes apsispręsime, kad jų nekilnotume. Tas įsigaliojimas nuo kitų metų yra visiškai neturintis jokios prasmės, jeigu antradienį mes nuspręsime šventinių dienų, kurios krenta tradiciškai sekmadienį, nebekompensuoti. Tai ir pono A.Syso siūlymas tada atrodys keistai ir nesuprantamai. Siūlau ir šį A.Syso siūlymą atidėti iki kito antradienio. Kai mes apsispręsime, kur ir kaip su tom dienom darome, kiek tai susieta su pinigais, štai tada ponas A.Sysas galės pasakyti savo žodį. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega pranešėjau, kolega A.Sysai, gal ir reaguokite?

A.SYSAS. Savo žodį aš galiu pasakyti ir dabar. Komitetas vadovavosi ir aš teikiau šį pasiūlymą ne dėl to, kad mes juos išbrauktume ar neišbrauktume. Mes, teikdami Darbo kodekso pakeitimus, duodame tam tikro laiko. Mes negalime šiandien priimti įstatymo, o rytoj kažkam… Yra tam tikri planai, yra atspausdinti kalendoriai, yra tvarka. Mes kalbame apie finansinius įstatymus, kurie įsigalioja po pusės metų, lygiai taip pat mūsų komitetas laikosi nuostatos, kad darbo įstatymai irgi negali įsigalioti kitą dieną, o turi praeiti tam tikras laikas, kad visi pasiruoštų, visi žinotų. Manau, nuo to niekam blogiau nebus, bus daugiau aiškumo, daugiau supratimo. Jeigu mes įprasime priimti įstatymus su tam tikru laiko rezervu, bus mažiau nesusipratimų. Todėl ir buvo šis siūlymas, o ne dėl to, kad brauksime ar nebrauksime.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, dabar yra procedūrinis siūlymas, ar priimame šiandien, ar priimame antradienį.

A.SYSAS. Siūlau priimti šiandien.

PIRMININKAS. Šiandien. Gerai.

A.SYSAS. Mes jau šiandien šį įstatymą tiek kartų atidėjome, kad būtų gėda.

PIRMININKAS. Gerbiamoji A.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kviečiu kolegas balsuoti už šią pataisą, nes jūs balsuosite už Tėvo dieną. Ir ne vien todėl, kad jūs Tėvą pagerbsite, sureikšminsite tėvo atsakomybę už šeimą ir vaikus, kad tėvas turės atlikti vienodai su motina pareigą šeimai ir vaikų ugdymui. Taip pat balsuodami už šią pataisą jūs nepadarysite gėdos Lietuvos socialinei politikai klausdami, kas prašė Tėvo dienos. Europos Sąjungoje lygių galimybių politika kuriama ir šventine diena gerbiant tėvą ir gerbiant motiną. Jos sutampa su sekmadieniais ir jų tikrai nereikia kelti į kitas darbo dienas. Taigi šiandien kviečiu balsuoti už Tėvo dieną, taip jūs pademonstruosite pagarbą tėvystei. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, mes dabar turime balsuoti tik dėl datos, t. y. ar priimame kolegos A.Syso siūlymą nukelti įstatymo įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos, ar palikti taip, kaip užrašyta? Nors ten irgi neišeina – 2008 m. sausio 1 dienos. (Balsai salėje) Prašau.

J.RAZMA (TSF). Jeigu mes priimsime pono A.Syso pataisą, kad įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 d., mes susikursime problemą, kai netrukus, priimdami Atmintinų dienų įstatymo pataisą, ten išbrauksime Tėvo dieną ir tai įsigalios iškart.

A.SYSAS. Ten irgi yra pataisa nuo sausio 1 dienos. Lygiai taip pat…

J.RAZMA. Kam taip sudėtingai, tegu ta Tėvo diena jau šiemet būna valstybine šventė, aš nesuprantu, kam čia kilnoti.

A.SYSAS. Tai ir taip yra šventė.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kaip ir šiuo klausimu, taip ir prieš tai, kur Seimas nubalsavo, yra vienas procedūrinis labai šiurkštus poelgis. Ką turėjo omeny? Abejoju, ar kiekvienas iš jūsų skaitė ar yra supažindintas su Trišalės tarybos sprendimu. Mes turime gerbti tuos sprendimus ir vis dėlto jais vadovautis. Taigi primenu, Trišalė taryba, kas tai yra – Vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai, vienbalsiai buvo pritarę ir siūlė Seimui kuo greičiau padaryti Konstitucijos dieną šventine. Šiuo klausimu dėl Tėvo dienos jie irgi savo nuomonę yra pareiškę. Taigi aš prašau posėdžio pirmininką arba komiteto pirmininką abiem šiais klausimais prieš balsavimus ir dabar, ir ateity – visada pranešti Seimui apie Trišalės tarybos sprendimus ir nuomones. Aš manau, mums tai žinoti būtina ir privaloma prieš balsuojant. Šį kartą taip nebuvo padaryta.

A.SYSAS. Svarstymo stadijoje ir buvo supažindinta. (Balsai salėje) Dabar yra priėmimas ir apie tai… na, nesinori kartoti tų pačių dalykų. Juo labiau kad yra protokolai ir yra išlygos.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Susikaupiam ir balsuojam, ar pritariam kolegos A.Syso siūlymui, kad įsigaliojimas būtų nuo sausio 1 dienos? Dėl šventos ramybės prašom balsuoti.

Už – 43, prieš – 9, susilaikė 25. Pritarta.

Dabar, kolegos, dėl viso įstatymo, kurio esmę sudaro Tėvo dienos įšventinimas ir įsigaliojimas nuo kitų metų sausio 1 dienos. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tuoj pažiūrėsime į kompiuterį. G.Šileikis. Prašom. Ar neįjungta? Prašom, G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, manau, tikslinga būtų, žiūrint ir šeimos politikos klausimu, sulyginti mamos ir tėvo dienas, padaryti panašaus statuso, bet svarbiausia, kad išties nebūtų chaoso, ir darbdaviams, ir darbuotojams, ir mums patiems būtų aišku, labai logiška ir prasminga, kad įsigaliojimas būtų skelbiamas nuo 2009 m. sausio 1 d., todėl siūlau pritarti ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kita nuomonė – P.Gražulis.

P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš vis tiek nelabai suprantu, ką čia Seimas gamina. Kaip jūs man norite, taip sakykite. Ir valstybė kiekvieną sekmadienį laiko šventine diena, ir bažnyčia sekmadienį laiko šventine diena. Ir Tėvo diena – kiekvienas birželio pirmas sekmadienis. Ką mes čia padarėme? Paskelbėme, kad šventė ir paskui nešvenčiam tos šventės. Aš nelabai suprantu, todėl nežinau, susilaikysiu ir nebalsuosiu, nes man atrodo, kad tikrai Seimas nežino, kuo užsiimti ir ką daryti, ir čia yra dienos ilginimas. Ir taip kiekvieną sekmadienį švenčiam. Mielieji mano, padarom švente ir paskui jos nešvenčiam. Nesuprantu. Man atrodo, kad tikrai reikia užsiimti svarbesniais klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū. Manyčiau, kad P.Gražulis turėtų suprasti, jog dabar beržinė košė bus tik birželio pirmą sekmadienį.

Kolega E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mane tikrai ne tiek jaudina Tėvo diena, ar ji bus šventinių dienų sąraše, ar ji bus minėtinų dienų sąraše, aš noriu atkreipti dėmesį į antrą šito sprendimo straipsnį, kuris kalba apie tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. mes atsisakysime dalies švenčių, kurios sutampa su sekmadieniais, kompensavimo. Šitas sprendimas, mano supratimu, yra labai logiškas, laiku ir tikrai bus sumažintas šventinių ir kompensuojamų dienų sąrašas mūsų valstybėje. Taigi įsigaliojus šitam sprendimui nuo sausio 1 d. Motinos, Tėvo dienos ir Velykų pirmoji diena nebebus kompensuojama, nes jos ir taip visada natūraliai būna sekmadieniais. Tai, sakyčiau, yra sveiko proto padiktuotas sprendimas ir kviesčiau jį palaikyti.

PIRMININKAS. Ačiū. R.Palaitis. Prašom. Dėl Tėvo dienos dabar kalbame.

R.PALAITIS (LCSF). Taip, supratau. Tris kartus tėvas esu, tai noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Sveikiname.

R.PALAITIS. …nenumirsiu be Tėvo dienos kaip šventinės. O šiaip visos tos šventinės dienos vis dėlto didina mūsų gamintojų sąnaudas ir tai mažina jų konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Jeigu mes dar tokių šventinių dienų prisisteigsime, o paskui jas kompensuosime, nes… Gerai, šiame projekte tai parašyta, kad nebus kompensuojama, bet po to mes svarstysime kitus projektus ir nežinia, kaip baigsis. Gal vis dėlto kompensuosim ar galų gale į Kalėdų savaitgalį perkelsim, gali ir taip būti. Taigi aš esu prieš šitą projektą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar norėjau kreiptis į profesorę Aušrinę, ar galime jūsų ankstesnę kalbą laikyti kalba už visą įstatymą? Ačiū. Tokiu atveju S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo, P.Gražulis atkreipė jūsų dėmesį ir šįkart labai teisingai, kad sekmadienis ir taip katalikams yra šventinė diena, ne katalikams taip pat.

Mielieji kolegos, aš noriu jums priminti tarpukario Lietuvos įstatymus, kuriais mes galbūt turėtume sekti, kur buvo dar vienas dalykas į tokių įstatymų gretą įrašytas, kad stačiatikiai, judėjai ir katalikai turi teisę pasirinkti savo Velykas, savo Kalėdas ir tą pareiškę darbdaviui jie švenčia tada, kada pagal jų išpažįstamą religiją būna jų šventė. Taip buvo demokratinėje tarpukario Lietuvoje. Šiandieninėje demokratinėje Lietuvoje lietuviškų švenčių, tolerancijos ir kitų dalykų mažėja ir mažėja. Atsiranda kosmopolitizmo šventės tarp atmintinų, paskui jos tampa šventinėmis, lietuviškos tautinės ir istorinės šventės iš viso yra išbraukiamos iš bet kokių sąrašų arba suniveliuojamos, apie jas nutylima. Taigi aš atkreipiu jūsų dėmesį, primenu savo ankstesnį primygtinį prašymą, kad mūsų atitinkami komitetai su specialistais susėstų prie stalo, peržiūrėtų iš esmės, konceptualiai ir Darbo kodeksą, ir Atmintinų dienų įstatymą, atsigręžtų į praeitį, pažiūrėtų į tai, kaip tada gyveno Lietuva ir kaip tvarkė tokius tarpreliginius reikalus, ir sugrąžintų tą gerą praktiką ir išmestų kosmopolitizmą, nereikalingą kosmopolitizmą iš demonstravimo mūsų kasdieniniame gyvenime. Primenu dar vieną pasiūlymą.

PIRMININKAS. Laikas.

S.PEČELIŪNAS. (Tuoj baigiu.) Tarptautines tas visas dienas, kurias mes norite švęsti, vienu sakiniu galime įrašyti, kad mes jas visas švenčiame ir nereikėtų vardinti viso sąrašo. Vieną įrašome, kitą užmirštame, prasideda lobizmai Seime, kas kokią grupę labiau myli. Na, negražu visa tai, kolegos. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar E.Klumbys. Prašom. Dėl Tėvo dienos.

E.KLUMBYS (TTF). Atsisakau.

PIRMININKAS. E.Klumbys atsisako žodžio, tuomet J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, viena Seimo valanda kainuoja 140 tūkst. litų. Mes tas šventines dienas jau ne vieną valandą svarstome. Ką jos duoda? Duoda labai paprastą dalyką. Kai yra sekmadienis? Sekmadienį vieni eina į bažnyčią, kiti eina meškerioti; katalikai – į bažnyčią, laisvamaniai – meškerioti. Kai padarote šventinę dieną, būtinai vaikai pas tėvus atvažiuos, draugai susitiks ir ką darys? Kaip rodo sociologinė apklausa, 60 % girtuoklystę sąlygoja tradicijos ir šventės, švenčių šventimas. Tai galiu pasakyti, kad kiekviena šventinė diena – prekybininkų pergalė: vis daugiau švenčių, vis daugiau alkoholio, vis daugiau girtuoklių, vis didesnės prekybininkų pajamos. Atleiskite, buvo vaikų ir be tėvo šventės, geri ir darbštūs vaikai buvo auginami, apsieitume ir toliau. Užuot gėrę nueitume pameškerioti arba pagulėtume lovoje. O dabar tik ir lauk svečių pasiruošęs. Todėl sakau prieš. Taupykime valstybės pinigus. Aš sutinku, kad galima ginčytis dėl „Leo LT“ trejus metus, negaila pinigų, bet dėl šito gaila ir vieno lito.

PIRMININKAS. Supratome. Z.Žvikienė. Prašom, kolege.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų, jeigu Seimo nariai šventę supranta tik kaip gėrimą ir jau Seime pradedame kalbėti nuo to pradėdami, tai aš negaliu suprasti tokių Seimo narių. Tiesiog noriu trumpai pasakyti, kad iš tiesų labai pritariu įvardintoms šitoms šventėms, nes negalima lyginti nei ekonominių dalykų, nei darbo dienų, nei uždarbio. Reikėtų kalbėti tradicijų ugdymą, apie ugdymo procesus, apie tradicijų kūrimą ir apie pagarbą tėvui ir motinai. Ir jeigu mes pradėsime kalbėti nuo pagarbos, vėliau kalbėsime apie tai, kaip turėtų būti įgyvendintos šitos šventės, kaip jos turėtų būti švenčiamos. Aš manau, kad tas procesas iš tikrųjų per ilgesnį laiką taps tikra švente, o ne gėrimu, kaip sako J.Veselka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuosime, ar priimame Darbo kodekso 162 ir 162¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo birželio 1 d. (sekmadienis), Tėvo diena, tampa šventa diena. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 69, prieš – 4, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Ačiū.

Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2007(3*) (priėmimo tęsinys)

Kolegos, dabar turime grįžti prie Atmintinų dienų įstatymo projekto Nr.XP-2007, kur kalbama apie Tėvo dieną. Šitą turime užbaigti. (Balsai salėje) Nr.XP-1416 irgi nagrinėsime, nes atmintos dienos ir čia, ir čia. Prašom.

Kolega V.Domarkas. Kolega A.Sysas palauks.

V.DOMARKAS (VLF). Ačiū, Pirmininke. Tęsime svarstymą. Priėmimo stadija?

PIRMININKAS. Taip, priėmimo stadija. Kiek suprantu, iš Atmintų dienų išbraukiama Tėvo diena, nes ką tik mes ją padarėme šventa, ir įsigalioja nuo 2009 metų, kad būtų vienodai su tuo įstatymu.

V.DOMARKAS. Nors komitetas tam nepritarė, bet tam reikės dabar pritarti, nes esame pastatyti prieš faktą.

PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, ar reikia dar čia kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti dėl šito įstatymo? Galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Minutėlę. Kolegos, mes susitarėme, kad yra 12 ir 41 punktai, dėl jų jokių abejonių nėra, tai yra dėl 1791 ir dėl Abiejų tautų įžado, šitas dalykas yra aprobuotas, niekas nesiginčija. Klausimas yra tik dėl Tėvo dienos, kuri jau tapo šventa diena, ir įsigaliojimas nuo 2009 metų.

Dar kartą S.Pečeliūnas ir tada pirmininkas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Aš tiesiog primenu, kad dabar tame teikiamame Konstitucijos diena, dabar galiojanti Konstitucija, net nėra įrašyta, nes buvo siūloma išbraukti. Kadangi mes jos nepadarėme šventine diena, pasielgėm priešingai negu su Tėvo diena, tai mes ją čia turime įrašyti. Nes, priešingu atveju, mes minėsime visas istorines, o dabar galiojančią, priimtą referendumu, iš viso užmiršime, kad tokia egzistuoja. Tai būtų dar didesnis akibrokštas, negu prieš tai padaryta. Čia redakcinis dalykas, reikėtų grąžinti, kad paskui neapsiriktume.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs esate teisus, bet tai yra įstatyme, kurį mes tuoj priiminėsime, ir paskui abu sujungsime.

S.PEČELIŪNAS. Darykite kaip reikia, bet nepadarykite paskui lapsus linguae. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, minutėlę. Mes galime iš karto išspręsti, nes ten yra vienas klausimas, čia galime įsirašyti spalio 25 dieną atgal ir nereikės to Nr.XP-1416 įstatymo. Kolegos, čia kaip redakcinis, nes mes nepriėmėme atitinkamo įstatymo. Kolegos, ar galime tai traktuoti kaip redakcinę pastabą? Kadangi nepriimtas įstatymas dėl šventinės Konstitucijos dienos, tai atimintinose dienose ji turi likti. Ir tai yra antrame įstatyme, kurį reikia priimti dar kartą. Tai sutrumpinkime.

Kolegos, dėmesio! Dar sykį kartoju, padarome redakcinę pastabą, spalio 25 dieną grąžiname birželio, 1-ąją, sekmadienį, Tėvo dieną, išbraukiame. Ar visiems aišku? Ar kolega K.Glaveckas nori dėl šito tarti žodį, ar dėl kitų dalykų? Po kitų, gerai. Ar A.Sysas su tuo sutinka?

A.SYSAS (LSDPF). Taip. Nr.XP-1416 prijungiame prie Nr.XP-2007.

PIRMININKAS. Faktiškai taip. Gerbiamieji kolegos, įstatymas, kurį dabar priiminėjame, turi dvi naujas atmintinas dienas. Viena diena panaikinama, tai yra Tėvo diena, nes tapo šventine, ir kadangi nepriėmėme įstatymo dėl Konstitucijos dienos kaip šventinės dienos, ji yra įrašoma tarp 38 ir 39 eilutės. Įsigaliojimas – nuo sausio 1 dienos. Sutinkame?

Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tikrai nematau jokios logikos įsigaliojimą daryti nuo kitų metų, nes tai yra minėtinos dienos, už kurias niekas nei kompensuojama, pinigų tai nekainuoja. Tai yra žmonėms priminimas, kad tokios dienos yra ir ką jos reiškia. Kokia prasmė tada įsigaliojimą daryti nuo nežinau kada? Tik vienai dienai tas galioja, Tėvo dienai. Taip ir prašykime. O kuo kaltos visos kitos? Kodėl mes jas draudžiame šiemet minėti, šiemet jos neatmintinos, o tik nuo kitų metų bus atmintinos. Nematau jokios logikos.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ar pirmininkas paaiškins, ar aš, juk čia dėl Tėvo dienos viskas daroma.

V.DOMARKAS. Čia yra taikoma tik Tėvo dienai, visoms kitoms dienoms yra netaikoma. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, iš tikrųjų čia yra tam tikra problema. Jeigu kolegos A.Syso siūlymai įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, pritaikytume tik Tėvo dienai, tai tada dėl 22 eilutės viskas būtų gerai. Vadinasi, visas įstatymas įsigalioja, kai jis yra paskelbiamas, o 22 eilutė dėl Tėvo dienos – nuo sausio 1 dienos. (Balsai salėje: „Gerai.“)

V.DOMARKAS. Gerai. Visi tai suprantame.

PIRMININKAS. Tinka. Tai dabar galutinai viską išsiaiškinome. Kolegos, ar dar kas nori kalbėti, ar galime balsuoti ir mes užbaigsime šitą epopėją. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Tai yra nevisiškai, antradienį bus kai kas. Kolegos!

Kolega E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasiteirauti: čia kalbama ir apie 1791 metų Konstituciją?

PIRMININKAS. Taip.

E.KLUMBYS. Aš manau, kad tai yra esminis dalykas. Mes dabar nukrypome į ne tokius svarbius dalykus, į Tėvo dieną, tačiau kur kas svarbesnis yra šis klausimas. Aš manyčiau, kad aš esu prieš. Aš esu užsirašęs balsuoti prieš, kad ši diena iš viso neturėtų būti skelbiama atmintina diena, nes Lietuva šioje Gegužės 3 dienos Konstitucijoje visiškai neminima. Joje kalbama tik apie Lenkijos karalystę. Tai vienas dalykas. Mes turime atsiminti, kad dėl šios dienos iš dešimties Lietuvos instituto istorikų 5 pasisakė už, 5 pasisakė prieš. Tai jau liudija, kad ši diena yra kontroversiška.

Toliau. Iš tikrųjų niekas nesiginčija, kad gegužės 3 diena yra Lenkijos Konstitucijos diena ir kad lenkams tai yra nacionalinio pasididžiavimo diena. Mes turime žinoti, kad, remdamasis šia Konstitucija, Liucijus Želigovskis 1920 metų spalį pradėjo agresiją prieš Lietuvą ir atplėšė Vilniaus kraštą. O L.Želigovskis, savo įsitikinimu, atkūrė Lenkijos valstybę. Lygiai taip pat Armija Krajowa 1944 metais Vilnijoje žudė lietuvius. Ji irgi, savo įsitikinimu, rėmėsi 1791 metų Konstitucija ir atkūrė Vilnijoje Lenkijos valstybę.

Balsuodami už šį pasiūlymą, mes iš esmės paliekame viltį Lenkijai anksčiau ar vėliau pretenduoti į Lenkijos valdžios atkūrimą Vilniuje ir Vilnijoje. Pagaliau ši Konstitucija buvo didžiulis žingsnis atgal ir teisine prasme. Joje yra įtvirtinama luominė sankloda, katalikybė, kaip valstybinė religija. Ji iš esmės skiriasi nuo tuometinių Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos konstitucijų. Tai teisine prasme buvo didžiulis žingsnis atgal. Atsižvelgdamas į tai, aš kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Aiški tamstos nuomonė. Ar dar yra norinčių daugiau kalbėti, ar jau galime balsuoti? Galime balsuoti. Gerai. J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, A.Matulas mane šantažuoja. Nekalbėčiau, bet, gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kurioje kitoje valstybėje švenčiama dviejų valstybių įžadų šventė. O tie įžadai labai seniai… Vestuvės buvo labai seniai. Kai Vilnių okupavo, buvome labai susipykę, blogiau, negu kai vyras su žmona skiriasi. Dabar nė vienoje valstybėje nėra dviejų valstybių įžadų šventės, juo labiau kad valstybių santykiai… Žinote, Vinstono Čerčilio žodžius, kad, kalbant apie valstybių santykius, niekada nėra nei nuolatinių draugų, nei nuolatinių priešų, yra nuolatiniai interesai.

Mūsų ir Lenkijos interesai gali dažnai kirstis. Jeigu dabar jūs pastebėjote, Radoslavas Sikorskis yra pareiškęs, kad Lietuva su lenkais elgiasi kaip Aleksandras Lukašenka su lenkais. Matote, tarpusavyje vėl prasideda Vilniaus vadavimas. Todėl, įteisindami dviejų valstybių vestuvių šventę Lietuvoje, man atrodo, mes iš tikrųjų apsijuoksime.

Ir dar vienas argumentas. Gerbiamieji, kiekviena konstitucija turi būti tokia, kokia atitinka gyvenimo realijas. Jeigu ši Konstitucija nesugebėjo įtvirtinti valstybės raidos, tais laikais ji buvo nevykusi Konstitucija. Aš siūlau taip pat balsuoti prieš. Mes esame savarankiška Lietuvos valstybė ir kai tik su kuo nors susidedame, tada ir prapuolame.

PIRMININKAS. Kolega, jūs R.Sikorskį ne taip interpretuojate, bet galima suprasti, kaip kas nori.

Taigi, kolegos, prašom registruotis ir balsuojame, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą. Tai yra ir Konstitucijos, ir Tėvo diena. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 68. Vadinasi, reikės balsuoti vėliau, kai bus daugiau Seimo narių. Repliką galima. A.Kubilius. Gal per tą laiką atsiras Seimo narių. Kolegos, pakvieskite kitus kolegas.

A.KUBILIUS (TSF). Gal aš įtikinsiu visus, kuriems rūpi Lietuva, ateiti ir balsuoti, nes po šių kalbų man pasidarė labai gaila, kad kolegos Seimo nariai bando išmesti iš mūsų gyvenimo didelę dalį šlovingos Lietuvos istorijos, kurioje buvo visko. Gegužės 3-ioji yra lygiai tokia pat Lietuvos šventė kaip Lenkijos šventė. Noriu priminti, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija Lenkijoje, Varšuvoje, buvo priimama visų pirma ją perskaičius Varšuvoje esančiuose Radvilų rūmuos, kur Radvila telkė visus šios Konstitucijos šalininkus, kad apgautų tuometinį Rusijos ambasadorių, reziduojantį Varšuvoje, kuris telkė priešininkus. Atrodo, kad mes šiandien panašiai diskutuojame.

Aš noriu priminti, kad Lietuvos istorija prasideda ne nuo septynioliktųjų metų, gerbiamasis Juliau Veselka. Lietuvos istorija prasideda nuo šlovingų laikų, ir tais šlovingais laikais buvo visko, buvo ir Jungtinė Abiejų Tautų Karalystė. Atsisakyti šios dalies istorijos gali norėti tik tie, kurie tikrai nemyli Lietuvos. Siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom nesiskirstyti. Gal tikrai užteks balsų, kol dar S.Pečeliūnas pasakys žodį. Dar kaip tik atėjo keletas Seimo narių, gal ir užteks. Pirma S.Pečeliūnas, per tą laiką užsiregistruokime. Tik užsiregistruokime. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, štai vyko du balsavimai dėl atmintinų dienų. Vienu atveju buvo sąrašas visokių tarptautinių lobistinių grupių ir kokių tik norite atmintinų dienų, dabar yra balsavimas iš principo tik dėl Lietuvos atmintinų dienų. Dalyvavimas posėdyje ir balsavimo rezultatai yra aiškus Lietuvos Seimo mankurtėjimo sindromas. Atkreipiu jūsų dėmesį. Tai jau yra faktas, tai ne mano išsigalvojimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega, apsieikite be nereikalingų epitetų.

Kai kurie kolegos nesiregistruoja. Jeigu tai sąmoningai, tai, žinoma, kiekvieno reikalas. Galime pakartoti, kol dar P.Gražulis gerą žodį pasakys. Kolegos! Gerbiamasis Baguška, gerbiamasis Ivanauskai!

P.GRAŽULIS (TTF). Kol registruojasi, aš labai trumpai noriu repliką gerbiamajam A.Kubiliui. Vis dėlto, gerbiamasis Andriau, turime pripažinti, kad ši Konstitucija – tai mūsų valstybės laidojimo pradžia, ir su tuo turime sutikti. Tokia yra situacija. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ne Konstitucija, o kaimynai palaidojo. Prašom nepainioti. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš tikrai raginčiau Seimo narius visų pirma pastudijuoti Lietuvos istoriją, to laikotarpio Lietuvos istoriją. Noriu priminti, kad 1795 metais lietuviai kartu su lenkais ėjo į sukilimą ir gynė kaip tik šią Konstituciją.

PIRMININKAS. Kolegos, ar salėje atsiras daugiau Seimo narių, kol J.Veselka irgi protingą žodį pasakys? Prašom.

J.VESELKA. Kadangi čia visaip buvo sakoma, tai noriu pasakyti, kad šią Konstituciją priėmė lietuviai, nemokantys lietuvių kalbos ir nekalbantys lietuviškai.

PIRMININKAS. Tai ir Steigiamajame Seime taip pat buvo nemokančių kalbėti lietuviškai, o priėmė reikalingus sprendimus, gerbiamasis kolega.

Kolegos, dar kartą registruojamės. Prašyčiau visus registruotis. Kolegos, prašom registruotis. Dar ateina kolega A.Pekeliūnas. Ar kolega V.Domarkas registravosi? Kolega V.Kamblevičius. Prašom.

Taigi, kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Prašom registruotis ir balsuoti. Balsuojame, kolegos.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 3, susilaikė 17. Įstatymas pagaliau priimtas.

Kolegos, mes epopėją beveik baigėme, net primenu, kad antradienį dar yra viena įstatymas iš šios operos.

Dabar kolega K.Glaveckas. Prašom.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, sveikinu visus iš dalies baigus svarbiausio valstybei klausimo svarstymą. Kai yra tokia situacija, kai prie ekonomikos durų stovi infliacija, kai neaišku dėl energetikos, pensijų ir kitų dalykų, mes skyrėme valandą diskusijoms ne apie esminius valstybei dalykus, o apie simbolinius. Manau, kad ateityje mes rasime laiko nagrinėti ir svarstyti padėtį Lietuvoje ir priimti reikalingus kraštui sprendimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar turėtų būti bent 10 minučių pertrauka, ar dirbame be pertraukos? (Balsai salėje) 10 minučių pertrauka. Renkamės 12.45 valandą. Toliau pirmininkaus A.Kubilius.

Pertrauka

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Tęsiame darbą toliau. Darbotvarkės 1-7 klausimas. Gerbiamieji kolegos, ieškau pranešėjo. Turėtų būti J.Veselka arba kas nors iš Ekonomikos komiteto. Kas gali pateikti darbotvarkės 1-7 klausimą? Gerbiamieji kolegos, kadangi nematau darbotvarkių klausimų 1-7 ir 1-8 pranešėjų, kviečiu juos skubiai grįžti į salę.

Pereinu prie darbotvarkės 1-9 klausimo. (Balsai salėje) Jūs galite? Darbotvarkės 1-7 klausimas. Prašom. Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių… Tai gal komiteto nariai išsiaiškins, o aš kviečiu Prezidento atstovus ir, praleidę 1-7 ir 1-8 klausimus, pradėsime svarstyti darbotvarkės 1-9 klausimą – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Seimo priimtas, bet Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti. Kviečiu pranešėją, Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais – Ugnių Čižiūną.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr.XP-1955Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

U.ČIŽIŪNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. gegužės 7 d. dekretą Nr.1K-1335 dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Kadangi minėtas Prezidento dekretas yra pateiktas ir gerbiamieji Seimo nariai turbūt su juo susipažinę, todėl neskaitysiu paties teksto, bet pabandysiu detaliau paaiškinti argumentus, nulėmusius tokį Prezidento sprendimą.

Prezidento apsisprendimą vetuoti šį įstatymą iš esmės lėmė du argumentai. Pirmas. Pasirinktas netinkamas, tai yra prieštaraujantis, Konstitucijos principams atlyginimo už atliktą darbą instrumentas, t. y. pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Antras argumentas – kolektyvinis asmenų, kuriuos palies šis įstatymas, vertinimas. Lietuvos Respublikos teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo: „Pareigūnų ir karių valstybinė pensija savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų, taigi ir nuo senatvės pensijos. Ši pensija skiriama asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir mokama iš valstybės biudžeto.“ Prezidento įsitikinimu, tarnybos valstybei sąvokos nederėtų tapatinti su atlikto darbo arba, kitaip tariant, vykdytų tarnybinių funkcijų sąvoka, nes tarnyba valstybei neapsiriboja tik tarnybinių funkcijų vykdymu. Vidaus tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis pareigūno statusą apibrėžia kaip pareigūno teisinę padėtį. Toks pareigūno statuso sąvokos turinys leidžia teigti, kad pareigūno statusą lemia ne tik tarnybinių pareigų vykdymas, bet tam tikras specifinis asmens santykis su valstybe. Šį santykį reglamentuoja daugelis teisės aktų, vidaus tarnybos statutas, įstatymai, reglamentuojantys atskiras valstybės tarnybos sritis, pareigūnų etikos kodeksai ir kiti.

Šie teisės aktai nustato didesnius pareigūnų įsipareigojimus valstybei ir aukštesnį jų atsakomybės lygį. Pareigūnams, skirtingai nei nestatutiniams valstybės tarnautojams, taikomi tam tikri apribojimai dalyvauti politinėje veikloje, eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje, streikuoti ir kita. Kai kuriais atvejais pareigūnams nustatoma ir griežtesnė atsakomybė už jų padarytus teisės pažeidimus, pavyzdžiui, už administracinius teisės pažeidimus. Būtina prisiminti, kad pareigūnas savo statusą išlaiko visas 24 val. per parą, tai yra jo nuolatinė būsena. Valstybės tarnautojas savo funkcijas ir pareigas vykdo tik nustatytomis darbo valandomis. Be to, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pareigūnų tarnybos ypatumams priskirtini ir apribojimai, taikomi asmenims, priimamiems į statutinę tarnybą. Pavyzdžiui, būti neteistam, įstatymuose įtvirtinti reikalavimai kvalifikacijai, sveikatos būklei, fiziniam pasirengimui.

Esminį pareigūnų santykio su valstybe išskirtinumą iš kitų valstybės tarnautojų lemia priesaikos institutas. Valstybei prisiekia tik pareigūnai. Prisiekdami valstybei, pareigūnai deklaruoja savo ištikimybę valstybei ir įsipareigoja besąlygiškai vykdyti jiems pavestas užduotis. Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime taip pat konstatavo: „Įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija.“

Taigi, nepaisant atliekamų tarnybinių funkcijų panašumo, iš esmės skiriasi pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių statusas. Todėl būtų neteisinga į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti įskaičiuoti laikotarpius, kai asmuo ėjo nestatutines pareigas, nes tokiu būdu būtų sumenkintas priesaikos instituto autoritetas ir išbalansuojama valstybės tarnybos sistema.

Antrasis argumentas, kuriuo rėmėsi Prezidentas, vetuodamas įstatymą, tai – individualaus vertinimo nepaisymas. Tiek priimant asmenį į vidaus tarnybą, tiek vertinant pareigūnų veiklą ir jo darbo rezultatus egzistuoja individualaus vertinimo sistema. Tai yra priimant į vidaus tarnybą kiekvienas asmuo tikrinamas ir vertinamas individualiai. Taip pat elgiamasi ir skiriant pareigūnų valstybines pensijas. Šiame įstatyme individualaus vertinimo nelieka. Tiesiog nustatoma, kad konkrečiai kategorijai asmenų, t. y. nestatutines pareigas ėjusiems ir vėliau pareigūnais tapusiems ugniagesiams, į stažą pareigūno pensijai gauti įskaitomas laikotarpis, kai jie nebuvo pareigūnai. Įstatyme nenumatytas joks mechanizmas, užtikrinantis, kad bus individualiai vertinamas kiekvienas asmuo, įvertinant kaip tik tą laikotarpį, kai asmuo nebuvo pareigūnas. Tačiau, Prezidento įsitikinimu, jeigu Seimas nuspręstų, jog nestatutines pareigas ėję ugniagesiai vis dėlto buvo diskriminuojami, lyginant juos su statutines pareigas einančiais ugniagesiais, tokiems darbuotojams atskiru įstatymu gali būti nustatyta kompensavimo už atliktą darbą principai ir tvarka. Tokiame įstatyme įtvirtinta kompensavimo tvarka turėtų užtikrinti, kad bus atsižvelgta į kiekvieno konkretaus asmens tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kitaip tariant, jei būtų konstatuota, kad nestatutiniams ugniagesiams nebuvo deramai atlyginama už jų darbą arba jie buvo diskriminuojami, palyginti su pareigūnais, jiems turi būti kompensuoti patirti nuostoliai. Kompensavimo dalyku galėtų būti piniginės kompensacijos, papildomos atostogos ir panašiai. Tačiau pareigūno pensijos skyrimas už laikotarpį, kai asmuo nebuvo pareigūnas, būtų neteisėtas veiksmas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Aštuoni Seimo nariai nori paklausti. Tam skiriama 10 minučių. A.Pitrėnienė – pirmoji. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis patarėjau, turbūt nepaneigsite, kad Prezidentas ir Prezidento institucija yra kaip teisingumo garantas mūsų valstybėje. Klausimas būtų toks: apie kokį teisingumą mes šiandien galime kalbėti, jeigu dabar tie, kurie šiandien jau yra statutiniai pareigūnai, dėl kitų valstybės pareigūnų kaltės beveik visus nepriklausomybės metus dėl to, kad laiku nebuvo vykdoma reforma, vienuolikos savivaldybių žmonės, buvo „nesustatutinti“. Jie buvo tris dienas ir valstybės tarnautojais, visokių žingsnių su jais buvo daryta, tiktai reforma nebuvo pabaigta iki galo, kad būtų sutvarkyta, šioje sistemoje padaryta tvarka. Ar šie žmonės kalti? Valstybė kalta. Vadinasi, ji privalo prisiimti atsakomybę, o į gaisrą jie ėjo ar kokią nors užduotį vykdė lygiai taip pat kaip ir visi kiti statutiniai pareigūnai. Apie kokį teisingumą mes čia šiandien kalbame, gal galite atsakyti?

U.ČIŽIŪNAS. Labai ačiū už klausimą. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Prezidentas nėra teisingumo garantas. Jis yra įvardijamas kaip užtikrinantis Konstituciją. Jis yra asmuo, kuriam pavesta žiūrėti, ar vienu, ar kitu atveju nėra pažeidžiama Konstitucija. Taigi norėčiau pasakyti: taip, jie nekalti, kad iki šio laiko jie nėra vienodo statuso, bet šiuo atveju šiuo vetuotu įstatymu vieną ydingą situaciją bandoma keisti kita ydinga situacija. Negalima paneigti Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, nes įstatymuose numatyta, kad pareigūno pensija mokama tiktai už tą laikotarpį, kai asmuo buvo įsipareigojęs Lietuvos valstybei.

Antra klausimo dalis, ar dėl… Atsakiau dėl jų kaltės. Tikrai jie nebuvo kalti. Šiuo metu, kiek man yra žinoma, rengiamas naujos redakcijos Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos projektas, kuris numato vadinamąjį visų ugniagesių sustatutinimą. Manau, ta programa bus tvirtinama Seimo nutarimu, Seimo nariai turės visas galimybes galų gale padaryti tvarką šioje sistemoje.

Yra visai netinkama situacija, nes Lietuvoje šiuo metu egzistuoja trys atskiros ugniagesių kategorijos. Tą patį darbą dirbantys asmenys neturėtų būti taip skaidomi. Manytume, reikėtų tvarkyti šią sistemą, tačiau pasirinktas kelias yra neteisingas. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau klausia G.Šileikis.

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, tenka apgailestauti, kad Prezidentas ar padėjėjai nerado laiko susitikti su priešgaisrinės apsaugos darbuotojais. Jie būtų išdėstę savo argumentus konkrečiai, aiškiai ir suprantamai. Manau, ir jūsų, kaip patarėjo, pareiga buvo surinkti visapusišką išsamią informaciją prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą. Aš manau, iš dalies buvo suklaidinta ir ta nuostata, kurią bandoma taikyti kitame įstatyme. Šiuo atveju jūs sakote – jeigu buvo diskriminuojami. Išties buvo diskriminuojami, pripažinkime, ir tai buvo ir jūsų, patarėjų, pareiga, vidaus reikalų ministro. Prezidentas galėjo kviesti ir klausti, kodėl neištaisyta ta neteisybė, kodėl ministrai nieko nepadarė, kad diskriminavimas būtų panaikintas. Todėl Seime ir buvo priimti įstatymai dėl valstybės pareigūnų neveiklumo, jų abejingumo. Mes privalėjome Seime šį įstatymą priimti ir priėmėme.

Siūlau atmesti Prezidento veto ir palikti įstatymą, kuris priimtas. Ačiū.

U.ČIŽIŪNAS. Ačiū. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo įstatymu nebandoma keisti situacijos – tiesiog vienai asmenų kategorijai nustatoma tam tikra privilegija, t. y. bandoma pasiūlyti, kad į stažą pareigūno pensijai gauti būtų įskaitytas laikotarpis, kai jie nebuvo pareigūnai ir nebuvo įsipareigoję Lietuvos valstybei. Panašų pareigūnų darbą atlieka ir daugiau asmenų kategorijų. Mes tada galime pasakyti, kad nuo šiol mokame visiems, kurie dirba panašų darbą, ir tada valstybėje bus labai daug asmenų, kuriems priklausys valstybinė pensija.

PIRMININKAS. Toliau klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs, argumentuodamas Prezidento veiksmus, pabrėžėte priesaikos reikšmę. Pirmiausia pasakykite, kokią reikšmę ir kokią svarbą gaisro gesinimui turi priesaika, kai gaisrą gesina ugniagesys pareigūnas ir ugniagesys savanoris? Kuo skiriasi gaisro gesinimas ir žmonių gyvybių gelbėjimas? Į tai atsakykite.

Antras dalykas. Ar jums neatrodo, tiksliau, ar Prezidentui neatrodo, kad geriau didesnę blogybę keisti mažesne blogybe, o ne išvis padaryti didžiausią blogybę?

U.ČIŽIŪNAS. Ačiū. Pirma klausimo dalis dėl priesaikos reikšmės. Tai yra įsipareigojimas valstybei. Jeigu labai supaprastintume situaciją… Tiesa, iš pradžių norėčiau padėkoti visiems nestatutiniams ugniagesiams, kad jie nepaisydami savo tam tikrų ribotų įsipareigojimų kartais juos viršydavo ir dirbdavo tai, kas jiems realiai nepriklauso. Už tai jiems labai didelis ačiū. (Balsai salėje) Ar man dar verta kalbėti, ar…

PIRMININKAS. Prašom, prašom kalbėti, tęskite. Gerbiamieji kolegos, prašom klausytis. Prašom tęsti.

U.ČIŽIŪNAS. Priesaikos reikšmė ir nulemia, kad yra įsipareigojimas bet kokiomis sąlygomis vykdyti savo pareigas. Neturi reikšmės, kokios yra sąlygos, pavojus gyvybei labai didelis ar labai mažas. Asmenys, kurie davė priesaiką, neturi teisės atsisakyti vykdyti vieną ar kitą funkciją. Priesaikos nesaistomiems pareigūnams tokia tikimybė išlieka. Jie šiuo atveju nėra įsipareigoję. Čia pirma klausimo dalis.

Toliau, dėl didesnės ar mažesnės blogybės. Manau, šiuo atveju mes išbalansuojame visą valstybės sistemą, sumenkiname priesaikos reikšmę. Aš nemanau, kad tai yra gana maža blogybė. Manau, tai yra taip pat ydinga situacija ir neturėtume vienos ydingos situacijos keisti kita. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau klausia H.Žukauskas. Nematau jo. Tada V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Klausantis jūsų išeina, kad geriausi ugniagesiai būtų Seimo nariai, kurie dirba trečią ar ketvirtą kadenciją, nes jie yra prisiekę po keturis kartus. Bet noriu ko kito paklausti.

Pareigūnų statusą, kaip jūs sakėte, nulemia ne tik pareigos vykdymas, bet ir tam tikri santykiai su valstybe, kad jie 24 valandas yra įsipareigoję veikti, negali dalyvauti partinėje veikloje, didesnė baudžiamoji atsakomybė ir t. t. Bet man labai įdomus dalykas. Vis dėlto tam tikras santykis su valstybe yra kiekvieno piliečio. Juk ne tik 8 valandas jis atlieka pareigą, bet ir po to jis, kaip pilietis, privalo vykdyti daugybę pareigų, kurios jam nėra surašytos kokiame nors moraliniame kodekse.

Aš noriu paklausti labai paprasto dalyko: kas trukdo (to čia jau ne vienas kolega klausė, bet jūs neatsakote tiksliai) šiuos visus nestatutinius ugniagesius „sustatutinti“? Jeigu buvo padaryta klaida. Įstatymas tai nėra traukinys į vieną pusę, ant bėgių pastatytas. Sugrįžkime, grąžinkime, kaip nors atkurkime teisingumą, ir baigsis visi šie rašinėjimai, keistų įstatymų priėmimas ir žmonių savotiškas skriaudimas. Ačiū.

U.ČIŽIŪNAS. Ačiū. Kas trukdo, aš tikrai negaliu pasakyti. Viskas priklauso nuo Seimo valios. Tiesiog reikia… (Balsai salėje) Dar kartą noriu paaiškinti šioje situacijoje. Šiuo įstatymu nesiūloma „sustatutinti“. Siūloma mokėti pensiją už tą laikotarpį, kai jis nebuvo pareigūnas. Tai nėra vienodi siūlymai. Šiame įstatyme mes norime pasakyti, kad už laikotarpį, kai asmuo nebuvo pareigūnas, mes jam mokėsime pareigūno pensiją. Tai yra valstybinė, ne senatvės pensija. Vadinasi, mes pasakome, kad asmeniui tam tikrą laikotarpį, kai jis neturėjo didesnių įsipareigojimų, kurie numatyti įstatyme, įskaitome į pareigūno pensiją. Pareigūno stažas, užsitarnautas šiuo laikotarpiu, negalima sakyti, kad nėra neįvertintas. Pareigūno stažas už tą laikotarpį įskaitomas į vidaus tarnybos stažą. Jeigu jūs pasižiūrėtumėt Vidaus tarnybos įstatymo 37 straipsnį, pamatytumėt, kad einant nestatutinės pareigas įgytas stažas, jeigu asmuo vėliau tapo statutiniu, įskaitomas į vidaus tarnybos stažą ir nuo to stažo mokamas priedas už ištarnautus metus, išleidžiama ilgesnių atostogų, greičiau suteikiama kvalifikacinė kategorija. Negalima sakyti, kad tas laikotarpis, kai asmuo buvo nestatutiniu ugniagesiu, visai neįskaitomas. Valstybė jį įskaito, įskaito kaip vidaus tarnybos stažą, už jį gaunamos priemokos. Vienintelio dalyko, ko jiems neįsipareigoja valstybė, tai neįsipareigoja už tą laikotarpį mokėti pensiją. Tai būtų viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Ar galim pereiti prie kitų procedūrų? Dėkojame pranešėjui tokiu atveju. (Balsai salėje) 10 minučių prabėgo. Laukia dar daug klausimų. Aš… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu sutarti, kad baigiam? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne. Norit… Tada aš turiu prašyti apsispręsti, ar baigiam, ar ne. Kas už tai, kad būtų pratęstas klausimų laikas, balsuoja už. Prašom balsuoti. Kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už tai, kad pratęstume klausimus? Gerbiamieji kolegos, dabar apsisprendžiame dėl procedūrinio klausimo ir tada žiūrėsime, kaip toliau elgiamės.

Už – 21, prieš – 21, susilaikė 9. Dėkojame pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, toliau sprendžiame procedūrinius dalykus. Gerbiamieji kolegos, noriu informuoti, kad Statutas šioje vietoje mums numato paprastą pasirinkimą. Kadangi Prezidentas siūlo šį įstatymą laikyti nepriimtu, tai noriu priminti Statuto 165 straipsnio 2 dalies nuostatą: Seimas turi apsispręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo – tokiu atveju numatytu laiku apsispręstume, ar Seimas bando įveikti Prezidento veto. Arba kitas apsisprendimas – šiandien spręsti ir laikyti įstatymą nepriimtu, t. y. pritarti tam, ką pasiūlė Prezidentas. Tai du variantai, dar sykį noriu pasakyti. Jeigu galutinį sprendimą norim daryti šiandien, yra galimybė tai daryti. Kita galimybė yra perkelti galutinį apsisprendimą vėlesniam laikui.

Taigi dabar du kalba už, du – prieš. Už kalbės tie, kurie siūlo svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo ir galutinį sprendimą daryti po kelių dienų. Kurie pasisakys prieš, tai turės kalbėti už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Du – už, du – prieš. A.Pitrėnienė nori kalbėti už tai, kad grąžintą įstatymą svarstytume iš naujo. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ. Kolegos, aš raginu visus balsuoti už tuos žmones, tuos Seimo narius, kurie supranta, kad net Prezidento patarėjai, atėję į sceną, čia, į Seimo tribūną, suranda tokį niekingą atvejį padėkoti šiems žmonėms, kurie, rizikuodami savo gyvybe, eina į gaisrą, eina ten, nes darbas verčia daryti tai, nes jie atlieka savo pilietinę pareigą, nes jie, nebūdami statutiniai, sugebėjo neskirti savo darbo, kad čia statutinio ar nestatutinio. Jie ėjo visur. Jie šiandien priėmė priesaiką, jie yra pareigūnai. Jeigu jūs manote, kad tai yra labai teisinga, jeigu jūs manote, kad prezidentūra šiandien elgiasi teisingai, balsuokite už.

PIRMININKAS. Toliau S.Pečeliūnas nori kalbėti už kitą variantą, už įstatymo laikymą nepriimtu. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Kaip matau, mankurtizmo bacila persimeta ir į Lietuvos Respublikos prezidentūrą. Ir noriu pasakyti, kodėl. Mielieji kolegos, dar iki 1995 metų visi tie žmonės buvo statutiniai, visi jie buvo prisiekę Lietuvos Respublikai. Tada sugalvojome reformą, kad rajonuose esantys ugniagesiai turi būti kitokie, padėjome į stalčių jų, kaip statutinių, priesaikas, jų net nepaklausę padarėme juos nestatutiniais.

Dabar pamatėme, kad tai yra klaida, norime tą klaidą atitaisyti. Jų duotos priesaikos nepradingo, jos yra. Ar jūs manote, kad priesaikos yra terminuotos? Aš taip nemanau. Už žodį reikia atsakyti kaip už daiktą – vienąkart pasakei, ir visam gyvenimui. Taigi dabar jūsų čia iš tribūnos pasakyti žodžiai „diskriminacijos panaikinimas yra privilegija.“ Labai įdomu, aš nežinau, koks filosofas galėtų dabar paaiškinti mums, kokia čia logika, kokia čia sąžinė ir kaip čia yra iš tikrųjų, bet tai skamba iš Respublikos Prezidento atstovo lūpų. Tai ko dabar jūs prašote iš Seimo? Tikrai tikiuosi, kad Seimas nemano, kad priesaika yra terminuota, ir Seimas tikrai nemano, jau tą vienąkart pasakė, kad diskriminacijos panaikinimas yra privilegija. Tokiems jūsų siūlymams negaliu pritarti ir pagal raidę, ir pagal dvasią. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik raginu atsižvelgti į tai, kaip mes skirstom balsus ir kalbas dėl motyvų. Prašom neapgaudinėti ir gerbti kolegas. K.Daukšys nori kalbėti už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų Prezidento patarėjas iš šios tribūnos gal keturis kartus paminėjo žodį „teisingumas“. Maniau, kad jis taip ir mąsto apie teisingumą. Bet, pasirodo, tas teisingumas vartojamas tiktai tam, kad pridengtų neteisybę. Neteisybę, kuri buvo padaryta žmonėms, kurie, būdami ar statutiniai, ar nestatutiniai, vienodai ėjo gesinti gaisrą, vienodai rizikavo savo gyvybe, vienodai nežiūrėjo, ar tuo metu jis turi kokių nors privilegijų, ar neturi.

Manau, kad šiandien tas Prezidento veto yra ne laiku ir net tam tikra prasme gėdingas, nes dar sykį atsiduriame dviejose barikadų pusėse. Vienoje pusėje yra tam tikra valdininkų dalis, kuri sugebėjo ugniagesius padaryti vienus tokius, kitus kitokius ir dar trečius trečiokius. Kitoje pusėje yra visi žmonės, kurie supranta, kad negali būti tas pats darbas skirtingas, ir kurie mato, kad teisingumas šiuo įstatymu ir buvo atkurtas, ne kokios nors privilegijos, kaip čia pranešėjas minėjo. Todėl kviečiu visus, kurie dar turi sąžinės, kurie mano, kad bent šitaip būtų galima atitaisyti tą neteisybę, balsuoti šiuo atveju už tai, kad tas įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Manau, kad patarėjai padarė Prezidentui meškos paslaugą siūlydami jam vetuoti šį įstatymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Šukys.

R.ŠUKYS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pereiti nuo emocijų, nuo epitetų, vieniems kitų vadinimo mankurtais prie labai rimtų svarstymų ir argumentų. Pirmą klausimą norėčiau užduoti čia viešai vadinusiems, tik nežinau, kuriai frakcijai ir kuriai pusei. Kolegos, kas 1995 metais šitaip ugniagesius suskirstė? Paskutiniam kalbėjusiam kolegai norėčiau užduoti klausimą: kas beveik dvejus metus, kurios partijos ministras nepadarė, nė piršto nepajudino, kad būtų pradėtas statuto pritaikymo procesas? Paremiu, visiškai paremiu Prezidento ryžtą ir valią, gerbiu tuos argumentus, kurie čia tikrai buvo išsamiai išdėstyti, nes tai paremti Konstitucija argumentai, tai paremti įstatymais ir Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatomis argumentai. Mes, kolegos, visi davėme priesaiką, privalome jos laikytis ir gerbti. Ir šiuo atveju aš siūlyčiau gerbti Konstituciją, neteisingas pasirinktas būdas problemai spręsti. Negalima kitų pareigūnų, visą gyvenimą dirbusių pareigūnų sąskaita, kurie išėjo į atsargą dėl sveikatos būklės, dėl kitų priežasčių, kurie galbūt buvo patraukti drausminėn atsakomybėn, todėl neturi tų privilegijų, dabar tiems, kurie nebuvo tiems reikalavimams apskritai pavaldūs, be jokių reikalavimų a priori suteikti visas tas, kaip vadinama, privilegijas. Taip, valstybinė pensija yra privilegija, tai yra asmeniui už tarnybą valstybei suteikiama privilegija ir lėšos mokamos iš valstybės biudžeto kaip papildomos, beje, labai nedidelės. Bet yra teisingumo principais, yra konstitucinis lygiateisiškumo principas, teisinės valstybės principas, o visi populistiniai argumentai, kurie čia visi buvo išsakyti, jie manęs tikrai neįtikins. Aš ir ne kartą pasisakiau prieš šį pasiūlymą ir kitus, kurie dar laukia eilės, beje, ir kiti, kurie eis po šio priimto įstatymo, kaip neatitinkančius Konstitucijos. Kolegos, raginu atsipeikėti. Rinkimai, taip, netrukus, bet mes turime dirbti iki paskutinės dienos, kol žmonės mums yra suteikę mandatą. Balsuosiu už Prezidento siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu ir grįžti svarstyti problemą taip, kaip ji turėtų būti sprendžiama. (Balsai salėje) Padarymo statutiniais procesas yra pradėtas, jis vyksta, gerbiamieji. Visi, kurie gali pagal vidaus tarnybos statutą tapti statutiniais pareigūnais, tokie tampa… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Viskas. Laikas jau seniai baigėsi. Jau minutę užgaišome.

Gerbiamieji kolegos, po visų motyvų dabar turime apsispręsti dėl dviejų alternatyvų. Balsuosime alternatyviai. (Balsai salėje) Prašom. A.Pitrėnienė.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, šioje salėje yra buvę tokių dalykų, kai yra suteikiamas žodis ir tiems žmonėms, kuriems šios pataisos yra svarbios, siūlyčiau išklausyti Saulių Džiautą, profsąjungos pirmininką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tik priminti, jeigu mes apsispręstume dėl paprasto procedūrinio dalyko, kad galutinį sprendimą atidedame iki tada, kai svarstysime, kaip numatyta pagal procedūrą, tada turėsime ir visą svarstymo procedūrą, ir komitetuose galėsime dar išanalizuoti. Dabar mes tik apsisprendžiame. Aš nematau jokių galimybių, kad šiandien būtų pasiūlyta laikyti šį įstatymą nepriimtu. Manau, Seimas apsispręs, matau, iš visos reakcijos, kad Seimas apsispręs jį svarstyti toliau. Per kitą svarstymo stadiją kitą antradienį galėsime išklausyti prieš galutinį apsisprendimą visus norinčius kalbėti. Ar sutariame taip, kad kitą savaitę antradienį, kai bus… (Balsai salėje) Siūlote dabar balsuoti, ar suteikiame žodį? (Balsai salėje) Dabar svarstome procedūrinį klausimą.

Gerbiamieji kolegos, teikiu pirmą pasiūlymą – apsvarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Jeigu jis surinks daugumą, kito svarstymo ir… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, apsispręsime alternatyviai. Gerai. Yra du variantai ir dėl jų apsispręsime. Kuris turės daugumą, taip ir bus.

Vienas variantas, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Kitas variantas – laikyti įstatymą nepriimtu. Kolegos, prašom. Balsavimas už – už gražinto įstatymo svarstymą iš naujo… (Balsai salėje) Ko jūs dabar suglumote, gerbiamasis Algirdai Sysai, ne pirmą kartą svarstome.

A.SYSAS (LSDPF). Aš nesuglumau. Gerbiamasis pirmininke?

PIRMININKAS. Taip.

A.SYSAS. Yra Prezidento dekretas, jame aiškiai suformuluota, ką siūlo Prezidentas, tai prašom taip ir formuluoti.

PIRMININKAS. Taip.

A.SYSAS. Prezidento dekrete nėra parašyta grąžinti tobulinti.

PIRMININKAS. Jūs atsiverskite Statuto 165 straipsnį. Nesvarbu, ką Prezidentas rašo, yra labai aiški procedūra. Dar sykį noriu paskaityti ir pacituoti: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo (tai vienas variantas), ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Prezidentas pasiūlė laikyti įstatymą nepriimtu, bet mes turime dabar apsispręsti.

Gerbiamieji kolegos, yra dvi galimybės: pritarti tam, ką dabar siūlo Prezidentas. Antra galimybė yra svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo ir galutinį apsisprendimą daryti po savaitės. (Balsai salėje) Prašom. Pirmas pasiūlymas pagal Statutą yra svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Balsuojantys už balsuoja už šį įstatymą. Balsuojantys prieš balsuoja už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Balsuojame alternatyviai. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Svarstymas iš naujo yra balsavimas už, o tie, kurie remia siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš.

Už balsavo 53, prieš – 20. Taigi svarstome grąžintą įstatymą iš naujo. Noriu perskaityti Statuto šio straipsnio 4 dalį: „Jeigu nusprendžiama grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo Seimo posėdyje datą. Šis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po savaitės.“ Kaip suprantu, yra siūloma jį svarstyti kitos savaitės antradienio posėdyje. Siūlomi komitetai: pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje) Daugiau negirdžiu jokių oficialių pasiūlymų. Taigi šį klausimą tuo baigiame.

Akcinių bendrovių įstatymo 13, 15, 24, 34, 39, 44, 49, 51, 52, 53, 54, 56, 60 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2785(2*)ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 1-7 klausimo – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymo projektas, kurį teikia Vyriausybė. Priėmimo stadija. Pranešėjas – J.Veselka. Kviečiu į tribūną J.Veselką.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime yra gautos tik dvi Teisės departamento pastabos. Abiem pastabom nepritarėme, nes jos neatitinka pačios šio įstatymo logikos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom… Pirmininke, likite dar čia, tribūnoje. Aš prašyčiau neišsivaikščioti, matau, kad visi labai skubiai išsivaikštote. Turime pradėti priėmimą pastraipsniui. Ar yra norinčių kalbėti dėl kurio nors atskiro straipsnio? (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti dėl atskirų straipsnių. Dėkojame pranešėjui. Ačiū.

Kalbos dėl balsavimo motyvų. Kviečiu visus į salę, nes reikia priimti įstatymą. B.Vėsaitė nori kalbėti už. Prašom.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatymas pagerins pačią įstatymų bazę mūsų verslui ir leis geriau konkuruoti Europos Sąjungos erdvėje.

Siekiant apsaugoti kreditorių interesus, džiaugiuosi, kad Ekonomikos komitetas paliko reikalavimus, jog akcinių bendrovių akcininkams nusprendus mažinti įmonės įstatinį kapitalą, tai bus galima padaryti tik tada, kai jos finansinėje atskaitomybėje nebus nuostolių ir ilgalaikių kreditų arba visi tokie kreditoriai raštiškai sutiks, kad toks mažinimas yra galimas ir akcininkai galės išsimokėti akcijų skirtumą. Manyčiau, yra ginami ir smulkiųjų akcininkų interesai, todėl siūlyčiau balsuoti už naujos redakcijos Akcinių bendrovių įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienintelė, norinti kalbėti dėl motyvų, baigė kalbėti. Gerbiamieji kolegos, dabar tik registruojamės. Pažiūrėsime, ar galime priimti įstatymą. Prašom. Vyksta registracija. Kolegos, dabar registruojamės, pažiūrėsime, kiek mūsų dalyvauja. Tik registruojamės. Prašom registruotis.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo tik 61 Seimo narys. Taigi turime atidėti tolesnį jo priėmimą. Prašom neišsiskirstyti, nes lieka dar vienas priėmimas. Galbūt pavyks kito priėmimo metu rasti pakankamą kvorumą.

Aviacijos įstatymo 2, 3, 5, 30, 37, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2860(3*)ES (priėmimas)

Darbotvarkės 1-8 klausimas – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikia Vyriausybė. Dabar priėmimo stadija. Pranešėjas – V.Škilis. Prašom.

V.ŠKIL (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Ekonomikos komitetas gavo tik vieną Teisės departamento pastabą. Pastaba yra redakcinio pobūdžio, ir Ekonomikos komitetas jai pritarė. Kviečiu pereiti prie įstatymo priėmimo procedūros.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pastabų nėra, pataisų nėra. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. Ar būtų norinčių kalbėti dėl kurio nors straipsnio? Nematau. Pastraipsniui įstatymas priimtas.

Ar būtų norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Dėl motyvų keturi – už, keturi – prieš. Irgi nematau.

Gerbiamieji kolegos, nors ir nejaučiu labai didelio pagerėjimo salėje, prašome registruotis dar kartą. Pasitikriname, gal kartais įvyko koks nors stebuklas. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ypač ten besibūriuojantys palei langus. Prašom registruotis! Gerbiamieji Seimo nariai, nors suprantame, kad su Seimo narėmis kalbėtis ir spausti joms ranką labai smagu, bet būtų gerai, kad užsiregistruotumėte. (Balsai salėje) Na, ką padarysi, pavasaris, tiesa, jau vasara.

Gerbiamieji kolegos, mūsų gerokai padaugėjo. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Dar pora. Gal dar kartą galime registruotis? Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu registruotis. Registruojamės! Galėtume priimti porą svarbių įstatymų ir baigti visas priėmimo problemas. Pone Juliau, jeigu turėsime kvorumą, greitai balsuosime, po to kalbėsime. Deja, jokio pagerėjimo.

Prašom. J.Veselka paaiškins mums, kaip toliau geriau gyventi.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę, nes priešingu atveju rugpjūčio mėnesį bus pratęsta sesija.

PIRMININKAS. Va taip. Taigi pažiūrėsime, ką tai reiškia. Gerbiamieji kolegos, deja, negalime priiminėti.

Pradedame nagrinėti darbotvarkės 1-10a ir 1-10b klausimus. (Balsai salėje)

Na, kažkas galvoja, kad kažkokie stebuklai įvyko. Gerai, registruojamės dar kartą. Trumpoji registracija. Prašome registruotis. Registruojamės. Tuo tarpu aš kviečiu A.Pakeliūną užimti posėdžio pirmininko vietą. Prašome registruotis. Manau, kad reikės įvesti naują tvarką ir atimti mobiliuosius telefonus einat į salę, nes matau, kad kai kam yra sunku suderinti.

Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Vis gėrėjam ir gėrėjam. Kviečiu A.Pekeliūną toliau pirmininkauti. Pereitume prie darbotvarkės 1-10a ir 1-10b klausimų. Gal dar turėtume progą grįžti prie šių įstatymų priėmimo.

Darbotvarkės 1-10a klausimas – tai yra Seimo pareiškimo „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“ projektas Nr.XP-3074(2), kurį aš pabandysiu pateikti. Toliau pirmininkaus A.Pekeliūnas, o vėliau mes pasikeisime.

Seimo pareiškimo „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“ projektas Nr.XP-3074(2). Seimo pareiškimo „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos santykių“ projektas Nr.XP-3074(2)A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena. Kviečiu gerbiamąjį A.Kubilių pristatyti pareiškimo projektą. 1-10a klausimas, Seimo pareiškimo „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“ projektas, kuriam yra pateiktas ir alternatyvus pareiškimas. Prašau.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš neturiu daug ką pristatydamas pasakyti. Komitetuose toks svarstymas, kad Seimui reikia tokį pareiškimui padaryti, vyko jau praėjusią savaitę. Kaip pamenate, buvo iniciatyvų jau praeitą ketvirtadienį svarstyti atitinkamą rezoliuciją, kurią buvo užregistravęs A.Ažubalis, bet vėliau buvo sutarta, kad dar pabandysime projektą paderinti. Per tą laiką teko pasikalbėti su užsienio reikalų ministru, kuris ragino tokio pobūdžio dokumentą priimti. Europos reikalų komitetas ėmėsi iniciatyvos, sudarė bendrą darbo grupę iš įvairių frakcijų atstovų. Po pasitarimo su ministru ir po mūsų pačių redakcinio darbo gimė toks tekstas, kurio autoriai yra keli Seimo nariai. Noriu priminti: J.Karosas, V.Gedvilas, P.Auštrevičius, A.Skardžius, A.Ažubalis, A.M.Pavilionienė, kuri čia daugiausiai taisė ankstesnius variantus, ir D.Barakauskas pasirašo, ir aš taip pat pasirašau.

Tiesą sakant, nenoriu daug kalbėti apie situaciją Gruzijoje. Jums yra išdalintas Gruzijos Parlamento Pirmininkės Nino Burdžanadzės laiškas, kuriame labai aiškiai išsakyta, kas kelio nerimą. Mes matome Lietuvos užsienio reikalų ministerijos svarbias pastangas bandant rasti sprendimą vakarykštėje penkių užsienio ministrų kelionėje į Gruziją mūsų ministro iniciatyvos dėka ir ilgų derybų dėka, apie ką mes daug kalbame.

Tai yra labai svarbus veiksmas ir būtų svarbu, kad mes dabar ir Seime rastume galimybę priimti tokį dokumentą ir paraginti pirmiausia Rusijos Federaciją nesiimti tokių veiksmų, kurie kelia įtampą tame regione. Taip pat pakviestume Rusijos Federaciją bei Gruzijos Respubliką kuo greičiau atnaujinti politinį dialogą siekiant taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze. Kartu paremtume ir mūsų valdžios institucijų – Užsienio reikalų ministerijos, Prezidento – pastangas siekiant stabilizuoti padėtį Pietų Kaukaze. Kiti dalykai taip pat yra svarbūs, ką mes bandome pasakyti, bandydami priminti Rusijos Federacijai tarptautinius įsipareigojimus ir daug kitų dalykų. Todėl siūlau mūsų projektą svarstyti ir jį šiandieną priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nori paklausti gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, prieš porą savaičių jūs labai agitavote paskelbti Kosovo nepriklausomybę. Kaip žinote, ten gyvena albanai. Tai dabar pasakykite, jūs priešingai norite, kad abchazai, osetinai neturėtų nepriklausomybės? Paaiškinkite, kodėl albanams, Kosovo albanams teikiate privilegiją, palyginti su osetinais ir abchazais? Tuo labiau kad demokratijai, kaip aš žinau, visos tautos tokios pačios. Antra. Kaip albanai dėl Kosovo bombų tapo nepriklausomi, taip pat vyko karas Abchazijoje ir Osetijoje. Jos irgi to karo būdu siekia. Kodėl jūs vienoms tautoms norite suteikti tokią galimybę, o iš kitų tautų atimti tokią pat galimybę?

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Juliau, jūs šiek tiek painiojate realybę su savo įsivaizdavimu galbūt. Aš noriu priimti, kad sprendimas dėl Kosovo pripažinimo buvo tikrai reikšmingas ir svarbus. Užvakar Serbijoje įvykę rinkimai labai aiškiai parodė, kad iš tikrųjų Martti Ahtisaario planas, kuriam mes pritarėme čia, Seime, buvo teisingas. Serbai pasirinko Europos integracijos kelią. Mano įsitikinimu, tai yra vienintelis kelias, kaip stabilizuoti Vakarų Balkanuose situaciją, kuri istoriškai yra susiklosčiusi gana įtempta. Didžiulis skirtumas tarp Kosovo ir Abchazijos yra tas, kad tradiciniai Abchazijos gyventojai, kurie ten gyveno dešimtmečius ir šimtmečius, dėl karo ir dėl to, kad Rusija stengėsi destabilizuoti situaciją, didelė jų dalis yra pabėgę iš to regiono. Jeigu bus sugrąžinti tie gyventojai ir iš Tbilisio, ir Šiaurės Kaukazo, ir Gruzijos atgal į Abchaziją ir bus leista jiems balsuoti, ir jie pasirinks kokį nors savo likimą, tai tada mes galėsime kalbėti apie palyginamus dalykus. Dabar nieko negalima palyginti. Nieko negalima palyginti, Abchazijoje buvo įvykdytas, aš galėčiau pasakyti, etninis valymas, nes dalis gyventojų turėjo iš ten pabėgti.

PIRMININKAS. Klausia gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau paklausti jūsų. Kaip jūs balsavote už Kosovą, iš kurio irgi yra išvaryta daug gyventojų, ir jums tai nekėlė jokių abejonių, kad juos reikia pirmiau grąžinti ir po to vienaip ar kitaip balsuoti, o šitoje situacijoje jūs galvojate kitaip, kad tie tūkstančiai, kiek ten jų, ar 50 tūkst., ar 70 tūkst. yra pabėgusių, pačių gruzinų duomenimis, ir nulems tuos 300 tūkst. balsų žmonių, kurie dabar gyvena Abchazijoje, ir ar jūs dabar įsivaizduojate, kad didžiulė dalis Abchazijos sutiks gyventi, vadovaujami Michailo Saakašvilio režimo?

A.KUBILIUS. Na, vėl painiojam. Norim kalbėti ir, nežinau, painiojam kai kuriuos argumentus. Pirmas dalykas, iš Kosovo buvo bandyta išvaryti albanus.

E.KLUMBYS. Nieko panašaus.

A.KUBILIUS. Slobodanas Miloševičius tą bandė daryti naudodamas ir ginklą, ir kariuomenę, ir visus kitus dalykus. Albanai tenai atsilaikė. Todėl aš iš tikrųjų manau, kad sprendimas dėl Kosovo buvo teisingas.

Dabar dėl Abchazijos. Čia galima ginčytis, kiek iš jų yra pabėgusių. Mano įsitikinimu, skaičiai nėra tokie tikslūs, bet vėlgi, ką mes šiuo atveju svarstome? Ar jūs norite, gerbiamasis Klumby, pasakyti, kad labai gerai, jog Rusija stengiasi sukelti konfliktą ir nori Gruzijos ir Abchazijos reikalus paversti kruvinu konfliktu? Na, aš nematau, kad jūs tą norite pasakyti.

Taigi aš raginu elgtis išmintingai, taip, kaip bando daryti ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, ir ragina Europos Sąjunga, iš tikrųjų laikytis rimties, ieškoti problemos, kuri yra tikrai gana sudėtinga ir gili, sprendimo. Mes čia galime aiškintis. Tikrai ne 50 tūkst. pabėgėlių iš Abchazijos, yra kur kas daugiau pabėgėlių. Galima ilgai aiškintis įvairias detales, tačiau situacija yra tokia, kuri šiandien reikalauja sprendimo, ir mes galime padėti rasti tuos sprendimus. Nereikia painioti Kosovo su Abchazija, tai visiškai skirtingi dalykai. O sprendimai iš tikrųjų priklauso ir nuo to, kiek pavyks šiuo metu stabilizuoti situaciją, kai yra bandoma ją destabilizuoti, kiek pavyks padėti Gruzijai išsilaikyti be konfliktų, žengiant ta euroatlantinės integracijos kryptimi. Kosovo sprendimas ir Serbijos sprendimas iš tikrųjų yra randamas judant ta kryptimi, integruojant ir Serbiją, ir Kosovą į europines struktūras. Aš nežinau, jeigu jūs manote, kad mums nebandant ieškoti sprendimų bus geriau, tai, mano įsitikinimu, jūs labai klystate.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Andriau, teritorijos vientisumas, ar tai būtų serbų, ar gruzinų, nėra skirtingi dalykai. Jie yra tapatūs ir visiems vienodi, kad ir kaip jūs suktumėte šitą reikalą. Aš esu už Gruzijos teritorijos vientisumą, kaip ir buvau už Serbijos teritorijos vientisumą. Nepykite, bet aš jus patikslinsiu: taip, albanai atsilaikė S. Miloševičiui, nes jie nenorėjo trauktis į nuskurdusią Albaniją. Deja, serbai po to neatsilaikė albanų spaudimui, ¾ serbų iš Kosovo buvo išvaryti.

PIRMININKAS. Pabėgo.

V.ČEPAS. Liko 5 %. Tai šitą dalyką jūs tikriausiai žinote gal ir geriau už mane. Aš noriu paklausti, kiek panašaus pobūdžio pareiškimų, tokių, kaip mes bandome daryti dabar, yra padariusios kitos Europos Sąjungos valstybės? Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš galiu pasakyti, kad visai neseniai, praeitos savaitės pabaigoje, Slovėnija, kuri kalbėjo pirmininkaujančios šalies vardu, padarė panašaus pobūdžio pareiškimą. Panašius pareiškimus yra padarę ir Latvijos, kiek žinau, ir Estijos parlamentai, ir…

V.ČEPAS. Ar jūs šiek tiek žinote, ar kiek žinote?

A.KUBILIUS. Kaip?

V.ČEPAS. Ar jūs tikrai žinote, ar „kiek žinau“, jūs taip?..

A.KUBILIUS. Aš tikrai manau, kad mūsų apsisprendimą turi lemti mūsų pačių noras padėti spręsti šias problemas, o aiškintis ir laukti, kol tokius sprendimus priims kiti, ir mes tada eisime iš paskos, aš nemanau, kad yra tinkama mūsų pozicija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis P.Gražulis. (Balsai salėje) Nematau jo. Tada klausia gerbiamasis Seimo narys B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jums šiandien labai sunkiai sekasi paaiškinti skirtumus tarp Kosovo ir Abchazijos, matyt, visiškai nesiseka, bet aš noriu paklausti, kodėl tokius sprendimus, tokią rezoliuciją jūs siūlote mums, kai šiandien nei Anglijos, nei Prancūzijos, nei Vokietijos parlamentas tokių sprendimų nepriėmė? Mes jau turime labai karčią praktiką, aš jums pasakysiu. Štai jūsų siūlymu buvo priimta rezoliucija dėl Armėnijos genocido. Tai šiandien Lietuvos žmonės, važiuodami į Turkiją, vizų stovi milžiniškose eilėse, moka po 10 eurų, o latviai, estai eina laisvai, „žaliuoju“ koridoriumi, jokių vizų ir taip toliau. Tai štai ką reiškia tos priimtos rezoliucijos, jau nekalbu apie rezoliucijas dėl Rusijos, kai mes gavome labai „geras“ kainas už dujas ir taip toliau. Sakykite, kodėl mes visą laiką siekiame ką nors tokio daryti prieš Rusiją? Pasitaikė proga, nepasitaikė, konservatoriai būtinai ką nors siūlo, nepaisydami visų Lietuvos žmonių gerovės. Kodėl jūs taip darote, kodėl jūs visos Lietuvos žmones stumiate į tai, kad užsidirbtumėte sau kokio nors pigaus kapitalo?

A.KUBILIUS. Aš, tiesą sakant, neturiu net ką ir atsakyti. Jeigu J.Karosas, V.Gedvilas, A.Skardžius, M.A.Pavilionienė yra konservatoriai, pone Bradauskai, tai aš neturiu ką daugiau atsakyti. Yra teikiama kolektyvinė bendro darbo rezoliucija, iš tikrųjų subalansuota, siekianti rezultatų, siekianti padėti mūsų Vyriausybei, jūsų Vyriausybei, kuri prašo tokios rezoliucijos. Tai aš daugiau neturiu ką pasakyti.

PIRMININKAS. Taip suprantu, kad visi norintieji paklausė. Dėkoju pranešėjui.

Aš turiu teisę teikti alternatyvų pareiškimą, kurį irgi pasirašė nemažai Seimo narių.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Prašom, A.Pekeliūnas pateiks savo rezoliucijos projektą.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Laba diena, gerbiamieji. Ačiū, posėdžio pirmininke.

Jūs turite mūsų pateiktą pareiškimo tekstą. Mes, aš manyčiau, turime švelninti šitą situaciją. Iš tikrųjų šitie klausimai, kurie buvo pateikti gerbiamajam A.Kubiliui, parodė, kad vis dėlto Lietuva neturėtų tokiu tonu viešai kreiptis ir ištisai kaltinti vien tiktai Rusiją. Mes apskritai neturėtume būti pirmieji, turėdami omenyje, kad mes esame Rusijos kaimynai. Mes susitinkame su verslininkais, diskutuojame, vyksta labai sunkios kalbos. Kuo toliau, tuo labiau santykių aštrinimas blogina mūsų verslo žmonių padėtį Rusijoje, todėl aš pasiūliau ir manau, kad tai būtų kur kas priimtiniau. Jeigu mes norėtume tokį pareiškimą pateikti, jis skambėtų jau kur kas švelniau. Mes nespaustume grynai Rusijos, bet mes prašytume, kad Rusija ir Gruzija susitartų be konfliktų, sėstų prie stalo ir derėtųsi dėl taikos ir stabilumo Pietų Kaukaze.

Visą tekstą, manau, jūs turite, iš esmės yra paliekami kai kurie dalykai, kas ir buvo pateiktame pareiškime, tik, aišku, aš irgi siūlyčiau keisti pavadinimą. Mes pavadintume „Dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos santykių“. Tai būtų toks švelnus kreipimasis į abi šias valstybes, o visa kita jūs puikiai žinote. Ačiū.

PIRMININKAS. Aštuoni Seimo nariai nori paklausti. V.Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Ačiū. Pone Pekeliūnai, pažvelgus į šį jūsų siūlomą tekstą kaip alternatyvą jūsų pačių partijos ministro inicijuotai, bent jau jūsų partijos kartu su kitomis partijomis inicijuotai, rezoliucijai, kyla teisėtas klausimas: tai kas jūsų partijoje formuoja užsienio politiką – ar ponas A.Pekeliūnas, ar užsienio reikalų ministras? Ir tai nėra labai retorinis klausimas, nes tai pakerta pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe, jeigu toks chaosas vyksta vienoje iš valdančiųjų frakcijų.

Kartu prie savo klausimo aš priduriu ir prašymą. Aš labai norėčiau, kad šiandien ponia K.Prunskienė, kaip partijos lyderė, iš šios tribūnos paaiškintų šią situaciją. Ačiū.

A.PEKELIŪNAS. Gerbiamoji Vilija, jūs neteisingai viską interpretuojate. Ne ponas Petras Vaitiekūnas teikia šitą pareiškimą, kurį perskaitė gerbiamasis A.Kubilius. Teikia grupė. (Balsai salėje) Aš nežinau, ar pritarė. Aš nežinau, ar jis nepritars ir šitam. Taigi čia nėra… Negalima taip sakyti, kad mūsų ministras ir jis teikia. Jis neteikia šito. Jūs pateikėte tekstą, parodėte P.Vaitiekūnui, P.Vaitiekūnas galbūt pritarė. Dabar aš nuvažiuosiu su šiuo pareiškimu, jis galbūt jam irgi pritars. Tai mes ir teikiam Seimui, tegul Seimas apsisprendžia, ar mes „kalam“ Rusiją kategoriškais terminais, ar mes vis dėlto kreipiamės, kad Rusija su Gruzija susitaikytų?

PIRMININKAS. Klausia H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš nemanau, kad jūs savo pareiškimu taip pat kažko nekalate. Jums atrodo, kad jūs padarėte tokį lengvą, paprastą ir t. t. Jūs taip pat minite Rusiją, Gruzijos santykius, jūs taip pat prašote Europos Sąjungos ir NATO valstybių įsikišimo ir t. t., ir t. t. Lygiai taip pat Rusijai nemalonu, kaip ir anam pareiškime. Aš tik vieno dalyko nesuprantu, koks yra skirtumas tarp šitų dviejų tekstų. Jūs tiesiog iš pirmojo pareiškimo išmetėte kelias pastraipas, o visą kitą tekstą palikote. Ar dėl to, kad jūs autorius? Aš nematau čia skirtumo, man atrodo, kad jūs turite būti garbingas, nes nesugebėjote parašyti kitokio teksto, atsiimkite savo ir balsuojame dėl vieno. Ačiū.

A.PEKELIŪNAS. Supratau jus, jūs iš dalies teisus. Aš, kaip asmuo, kaip Lietuvos pilietis, iš viso tokio pareiškimo nesiūlyčiau daryti. Kadangi yra baimė, kad eis šis, prieš tai pateiktas labai griežtas Rusijos atžvilgiu pareiškimas, tai teikiu variantą, kuriame būtų kur kas sušvelnintas puolimas prieš Rusiją.

PIRMININKAS. R.Juknevičienė. Prašau.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš ir norėjau paklausti, gal galėtumėte pacituoti konkrečiai, kur pirmosios rezoliucijos tekste yra puolimas prieš Rusiją? Kokie žodžiai jus, kaip Rusijos didelį gerbėją, žeidžia? Kurie žodžiai yra šiurkštūs, kurie visiškai jums nepriimtini? Pasakykite konkrečiai.

A.PEKELIŪNAS. Gerai.

R.JUKNEVIČIENĖ. Ir dar prie to paties noriu paklausti, ar, prieš eidamas į šią tribūną ir kalbėdamas Rusijos klausimu, jūs esate perskaitęs dabar išleistą lietuviškai Edvardo Luko knygą „Naujas šaltasis karas“?

A.PEKELIŪNAS. Ne.

R.JUKNEVIČIENĖ. Gaila.

A.PEKELIŪNAS. Galbūt. Perskaitysiu. O dėl griežtų, kaip sakėte pacituoti, tai skaitau: „sunerimęs dėl Rusijos Federacijos veiksmų, didinančių Rusijos Federacijos ir Gruzijos santykių įtampą.“ Mes turime truputį kitokią informaciją, kad pradžia buvo Gruzijos, Gruzija pradėjo traukti kariuomenės dalis prie Abchazijos sienos, tada alternatyva – rusai atsakė. Tai ar nėra taip vienašališkai einama į tai, kad kalta tik Rusija? Toliau: „primindamas, kad Rusijos Federacijos… tarptautinius įsipareigojimus gerbti…“ O Gruzija, ką, ji neturi teisės ir neturi tų pačių įpareigojimų? Taip pat turi tas pats būti ir t. t., ir t. t. Vadovaujantis tuo, mano tekste šito jau nelieka. Aš manau, kad mes tik sušvelniname, ir lieka gražaus turinio pareiškimas, kuris nėra toksai, kad viena valstybė tiktai bloga, o kita vien tik gera.

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Aš irgi manau, kad tokio pareiškimo reikia, tik neaišku, ar jį dabar reikia daryti, bet dėl formos vis dėlto manau, kad tas mūsų antras parašytas yra diplomatiškesnis, jis vis dėlto ne taip aštriai akcentuoja Rusiją. Manau, kad Rusijos kaltę… Nors aš vėlgi neabejoju, kad Rusija pridirbusi tokių darbų, bet kalbant diplomatine kalba švelnus tonas, argumentuotai suformuluoti sakiniai visą laiką turi didesnį efektą, negu kaip čia yra rašoma: dėl Rusijos, Rusijos Federacija, dėl Rusijos Federacijos vadovo, dėl Rusijos Federacijos vienašališko sprendimo, dėl Rusijos Federacijos (…) dalyvavimo sprendžiant visokius konfliktus… Aštrokai jis atrodo. Aš noriu jūsų paklausti. Ir tas, ir tas, netiesos nėra abiejuose pareiškimuose. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų susėsti ir suderinti abiem pusėm, parengti vieną pareiškimą. Kaip jums atrodo?

A.PEKELIŪNAS. Jeigu antra pusė sutiks, tai aš pasiruošęs. Manau, tie žmonės, kurie pasirašė, gali su tuo sutikti ir, jeigu mes sutiksime švelninti, išeitų švelnus ir normalus pareiškimas, diplomatinis.

PIRMININKAS. Toliau klausia R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pataisėte pirmą rezoliucijos, pareiškimo frazę ir apkaltinote Gruziją didinant įtampą tarp valstybių. Gal jūs galėtumėte pasakyti kokių nors pavyzdžių, kai Gruzija pareikalavo ginti savo piliečių teises Rusijos teritorijoje? Gal galėtumėte pasakyti, į kokią dalį Rusijos teritorijos yra įvedusi savo kariuomenę Gruzija? Kur ta jūsų pareiškimo logika? Kaip jūs elgtumėtės, kaip jūs manote turėtų elgtis kiti, jeigu mes turėtume tokį patį atvejį? Ar pataikavimui gali būti kokios nors ribos, ar ne?

A.PEKELIŪNAS. Gerbiamasis Dagy, aš nematau čia jokio pataikavimo. Pirmiausia. Jeigu norite grįžti prie istorijos ir jeigu Seimo nariai turi laiko, galiu pasakyti, jūs puikiai žinote, kad nei Abchazija, nei Osetija niekada nebuvo, išskyrus Stalino periodą, Gruzijos dalimi. Ji buvo arba Turkijos, arba Rusijos imperijos gniaužtuose… (Balsas salėje: „Na, fantastika…“) Palaukite. Ir daug laiko ji buvo individuali valstybė, ji buvo kunigaikštystė, ji nebuvo jokia Gruzija, jeigu kalbam nuo to. O kas dėl to dalyko, ką jūs sakėte, deja, ten visko buvo. Jūs puikiai žinote, ką darė Gruzijos valstybė, kaip elgėsi su abchazais ir kaip su Osetija ir atvirkščiai. Paskutiniai tie numušti lėktuvai irgi tą patį rodo.

PIRMININKAS. Toliau klausia J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gražus sutapimas, nes kaip tik panašiai, kaip ir kolega R.Dagys, norėjau klausti. Tai pratęsiant šią diskusiją, istorinių paralelių geriausia yra netaikyti. Sykį turėjau progą dalyvauti armėnų ir azerbaidžaniečių mokslininkų ginče dėl Kalnų Karabacho. Ginčas nukeliavo iki antro amžiaus po Kristaus ir tada sustojo, nes ten baigėsi istoriniai šaltiniai. Jie taip ir neišsiaiškino, kaip turėtų iš tikrųjų būti. Paralelių geriau netaikyti. Klausimas dėl jūsų teksto. Jūs raginate vienoje iš pastraipų Gruzijos parlamentą susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali kelti grėsmę regiono saugumui ir stabilumui. Kurie Gruzijos parlamento, būtent parlamento, veiksmai, nes jūs raginate parlamentą, kad jie kažko nedarytų, jūsų nuomone, didina regiono nesaugumą ir nestabilumą? Ką jūs turite galvoje? Ačiū.

A.PEKELIŪNAS. Aš manau, jog abi pusės vienodai – tiek Rusijos Dūma eina į tai, kad eskaluojama, kad Abchazija turi būti vos ne Rusijos, tokie pat Gruzijos parlamento veiksmai. Ir šiandien jūs matėte parlamento pirmininkės laišką, jie nemano kitaip – Abchazija yra jų. Jeigu mes norim, kad nebūtų šito, tai ir rašom, kad ragina Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir Gruzijos parlamentą susilaikyti nuo veiksmų, kurie gali kelti grėsmę regiono saugumui ir stabilumui. Abu parlamentai turi ramiai šituos dalykus daryti.

PIRMININKAS. B.Bradauskas. Prašau.

B.BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad Amerika pasėjo tą sėklą su Kosovu, ir derlius užaugs iki Abchazijos, dar kitur, ir tai nepriklausys nuo Lietuvos, kad ir kokia ji galinga būtų valstybė. Siūlyčiau jums arba tiesiog klausčiau, ar jūs sutiktumėte atsiimti savo rezoliuciją, jeigu nepritartume pirmam projektui?

A.PEKELIŪNAS. Taip. Sutinku.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka. Prašau.

J.VESELKA (TTF). Kadangi gerbiamasis A.Pekeliūnas pasakė, kad jis atsiimtų, aš neturiu klausimo. Geriausia būtų abiejų nepriimti.

A.PEKELIŪNAS. Taip. Aš irgi tą siūlau, kad nebūtų tokio, arba švelnus pareiškimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Visi klausimai atsakyti. Dabar turime apsispręsti dėl tolesnių procedūrų. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, kadangi ką tik iš tribūnos ponas A.Pekeliūnas, Seimo vicepirmininkas, Valstiečių frakcijos narys suabejojo, ar Abchazija priklauso Gruzijai, tai nuskambėjo, aiškiai pasakyta iš tribūnos, matyt, esant tokiai situacijai, ponia K.Prunskienė, kaip partijos pirmininkė, turėtų išsakyti oficialią Valstiečių frakcijos poziciją. Mes norėtume, kad tai būtų pasakyta posėdžių salėje. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerai. Galite prašyti, žinote Statutą, aiškintis. Prašau. A.Pekeliūnas.

A.PEKELIŪNAS. Aš norėčiau gerbiamajam R.Dagiui – nei ponia K.Prunskienė, nei ponas A.Pekeliūnas ar ponas P.Vaitiekūnas, jeigu norite istorijos, tai kvieskite istorikus, jie jums ir atsakys.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar apsispręskime balsuodami. Turime apsispręsti, turime du variantus. Galime dabar rengti bendrą diskusiją dėl abiejų variantų ir po to apsispręsti dėl… (Balsai salėje) Minutėlę. Gerbiamieji kolegos, dabar galime apsispręsti, kurį variantą laikome… Prašau, dar E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Aš norėjau pasakyti, kad mes turime situaciją, kad iš esmės negalim balsuoti alternatyviai, nes pirmiausia yra pirma rezoliucija ir yra gerbiamojo A.Pekeliūno pasakymas, kad jeigu nebus pritarta rezoliucijai, kurią siūlo daugiausia dešinioji pusė, tai tada jis atsiims savo rezoliuciją. Dabar mes turėtume situaciją, jeigu būtų pritarta, sakysime, pasirinktas A.Pekeliūno variantas, o po to jis turės atsiimti. Tai, aš manau, mes dabar turėtume balsuoti už pirmą, žiūrėti, kokia situacija, ir po to eiti toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar yra užsirašę keturi Seimo nariai diskutuoti. Po diskusijos ir apsispręsime, ar svarstome, ar nepriimame, ar redaguojame. Statute parašyta. Prašom. Pirmasis H.Žukauskas nori dalyvauti diskusijoje.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, čia yra du pateikti projektai, pirmas ir antras alternatyvus. Aišku, ir pirmas, ir antras yra identiški. Antrame šiek tiek kaip darželyje paravėta, išravėta, išbraukti kai kurie žodžiai, iš esmės nieko nekeičiantys, bet panaikinantys tam tikrų šalių atsakomybę, gal šiek tiek ir sumaišo pačią esmę, bet nedaug. Aš manau, jeigu bus priimta arba viena, arba kita rezoliucija, tai bus gana gerai. Tik dėl antros rezoliucijos reikia sukurti redakcinę komisiją, rezoliuciją truputį papildyti ir problemų nebus.

Noriu kalbėti apie tai, kad kai didelės šalys vykdo dvigubos moralės politiką, visada yra grėsmė demokratijai. Kai tokių dvigubos moralės politikos šalių užsienio politikos srityje šie veiksmai tampa prioritetiniai, tai yra grėsmė daugeliui šalių. Ir to negalima nepastebėti. Nors ir keista, Rusija pripažįsta Jungtinių Tautų Tarybos dokumentus, pripažįsta rezoliucijas, tačiau taip pat oficialiai Rusijos vadovai bendrauja su separatistiniais vadovais. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vykdoma dviguba politika. Spręsdama ekonominius klausimus, kalbėdama su Europos Sąjungos vadovais Rusija deklaruoja vienas tiesas, tačiau veiksmai yra visiškai priešingi. Koketavimas, kalbėjimas diplomatija – visa tai yra dar pusė bėdos, tačiau imamasi labai konkrečių veiksmų, įvedamos kariuomenės dalys ir tuo aiškiai deklaruojama ir parodoma: mes esame jėga, esant reikalui mes tą jėgą panaudosime, nors jos kartu dirba kaip ir taikos saugumo pajėgos, kurios prižiūri, kad padėtis šalyse būtų stabili. Tai yra, be jokios abejonės, dvigubi standartai, ir mes negalime tokių dalykų palaikyti.

Lietuvos pozicija šiuo atveju yra išsakyta labai aiškiai. Noriu pasakyti, kad galbūt mūsų ši Seime politikų priimta rezoliucija yra šiek tiek pavėluota, nors, kita vertus, Prezidentas labai aiškiai pasakė tai, ką reikia pasakyti. Maža to, užsienio reikalų ministras ir visa ministerija lygiai taip pat yra pasakę poziciją. Negana to, susitikę su kitų šalių užsienio reikalų ministrais ir šiuo metu dalyvaujantys pasitarime, išvykę į Gruziją, šneka lygiai tą patį, kas yra parašyta mūsų rezoliucijoje: kad Europos Sąjungai laikas atkreipti dėmesį.

Mes raginame Europos Sąjungą imtis tam tikrų priemonių ir parodyti, kad Rusija negalėtų taikyti dvigubų standartų. Man be galo keista, kaip tos pačios partijos, atsiprašau, tos pačios frakcijos narys, priklausantis tai pačiai politinei jėgai, Valstiečių demokratų partijai, ponas A.Pekeliūnas, būdamas Seimo Pirmininko pavaduotoju, visiškai paneigė užsienio reikalų ministro, t. y. tos pačios politinės jėgos, veiksmus. Arba jūs susirinkę suderinkite šiuos dalykus ir paaiškinkite vieni kitiems, ką reikia daryti, mes klausysime užsienio reikalų ministro. Dabar mes vykdome parlamentinę kontrolę visiškai nesuprasdami, kas dedasi šioje srityje.

Todėl aš, kaip Užsienio reikalų komiteto narys ir kaip frakcijos narys, turiu pasakyti, kad mes Seime taip pat turime įvertinti mūsų didelės kaimynės Rusijos veiksmus Gruzijos atžvilgiu. Jeigu mes to nepasakysime tiesiai… aš noriu pasakyti, kad diplomatija kartais nieko gero ir neduoda, jeigu nieko nepasakoma. Tokiu atveju teisingai, galbūt nereikia jokių rezoliucijų. Bet tai, kad Rusija vykdo agresyvią politiką Gruzijos atžvilgiu, visiškai visiems aišku. Aš manau, kad ji ne tik Gruzijos atžvilgiu vykdo tokią politiką. Mes taip pat turime garbę būti jos kaimynai ir puikiai žinome, kaip ji elgiasi su mumis. Labai ačiū

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu E.Klumbį dalyvauti diskusijoje. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu pasakyti, kad vis dėlto turiu ypatingą moralinę teisę kalbėti apie Gruziją ir situaciją Gruzijoje. Dar 1990 metų birželį Tbilisyje ilgai kalbėjausi su vienu iš Gruzijos atgimimo lyderių, būsimu pirmuoju prezidentu Zviadu Gamsachurdija. Jau tada buvo akivaizdžios separatistinės nuotaikos Abchazijoje, Adžarijoje ir Pietų Osetijoje. Didelė pokalbio dalis buvo skirta paieškoms būdo, kaip sureguliuoti situaciją jau tuomet karštuose Gruzijos rajonuose. Siūliau vienintelį būdą (nes manęs klausė) – įšaldyti situaciją ir ieškoti kompromisų. Rėmiausi Lietuvos patirtimi tuomet karštame Vilnijos regione, kur buvo labai aktyvios autonomijos nuotaikos.

Deja, Z.Gamsachurdija, tapęs Prezidentu, pasirinko kitą būdą – karą su Abchazija, t. y. karą su savo valstybės dalimi. Ir šiuo atveju aš klausiau, kuo jis skyrėsi nuo Slobodano Miloševičiaus, Jugoslavijos prezidento, mirusio Hagos teismo kalėjime ir pakilusio į karą su savo valstybės dalimi – su Kosovu. Kosovas po šio karo 1990 metais vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę. Kaip ir Abchazija po Gruzijos armijos sutriuškinimo irgi vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę.

Yra du vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys tarptautinės teisės principai: tautų apsisprendimo ir valstybių teritorinio vientisumo. Iki Kosovo nepriklausomybės pripažinimo buvo tvirtai laikomasi valstybių teritorinio vientisumo principo tarptautinėje teisėje ir taip buvo paminamos baskų, kurdų, katalonų, škotų, tibetiečių, čečėnų, tų pačių abchazų teisės. Aš visada pirmenybę teikiau tautų apsisprendimo principui, nes, mano nuomone, nors ir kokia būtų tauta, didelė ar maža, ji turi turėti teisę gyventi nepriklausomoje valstybėje.

Antra vertus, kodėl Abchazija negali būti nepriklausoma? Pirmiausia tai yra atskira tauta. Visiškai atskira kalba, kalba ir rašyba skiriasi nuo gruzinų kalbos. Ji tapo Gruzijos dalimi, aš dar kartą noriu pasakyti konservatoriams, Stalino nurodymu. Iki tol ji visą laiką buvo Rusijos teritorijos dalis. Dar pataisysiu, prieš tai dar buvo ir Turkijos dalis, vėliau ji tapo Rusijos dalimi. Abchazijos teritorijoje Gruzijos valdžia neturi jokios jurisdikcijos. Abchazijos teritorijoje visa valdžia priklauso vadinamajai Abchazijos Respublikai. Taigi ši situacija yra analogiška Kosovui iki jo nepriklausomybės paskelbimo. Ir pagaliau absoliuti dauguma Abchazijos gyventojų nėra Gruzijos Respublikos piliečiai.

Teikiamoje rezoliucijoje, aš kalbu apie pirmąją, pagrindinę rezoliuciją, kalbama apie Jungtinių Tautų rezoliuciją Nr.1808 „Dėl Gruzijos teritorinio vientisumo“. Bet prisiminkime Jungtinių Tautų rezoliuciją „Dėl Serbijos vientisumo“, kuri irgi buvo. Ir kas iš to? Tas pats Lietuvos Seimas, balsuodamas už Kosovo nepriklausomybę, pažeidė Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliuciją. Dar galiu priminti Jungtinių Tautų rezoliucijas, susijusias su Artimaisiais Rytais, jų yra per 50, kurias totaliai ignoruoja tiek Izraelis, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos. Pagaliau, ar ne pati Gruzija kalta, kad 80 % Abchazijos gyventojų yra Rusijos Federacijos piliečiai?

PIRMININKAS. Laikas.

E.KLUMBYS. Aš manau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, priklauso 10 minučių, nes yra dvi rezoliucijos.

PIRMININKAS. Prašom, jūs, kaip visada, teisus.

E.KLUMBYS. Ačiū. Aš visuomet nuosekliai buvai prieš dvejopų standartų politiką tiek paprastame gyvenime, tiek aukštojoje politikoje. Prisiminkime, gerbiamieji valdantieji ir konservatoriai, kaip jūs karštai prieš porą savaičių balsavote už Kosovo nepriklausomybę, kokius argumentus tuomet teikėte, kad būtina pripažinti Kosovo nepriklausomybę. Po Kosovo nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo buvo sugriauti iki šiol galioję valstybių sandaros principai. Dabar galingiesiems susitarus ar net vienam iš jų panorėjus bus galima dalį teritorijos atjungti nuo motininės valstybės bei skaldyti valstybes pagal jų norus.

Manyčiau, kad situacija, kuri susijusi su Rusijos ir Gruzijos santykiais, su Abchazija, su Pietų Osetija, yra labai labai sudėtinga. Dar noriu pasakyti, kaip Michailas Saakašvilis išsprendė Adžarijos problemą. Jis paprasčiausiai panaikino Adžarijos autonomiją ir dabar jokių problemų, jo nuomone, ten nėra. Manyčiau, kad mes, įvertinę situaciją, kuri ten klostosi, neturėtume skubėti, manyčiau, kad turėtume palaukti Gruzijos parlamento rinkimų. Kiek žinau, nemažai mūsų atstovų važiuos į Gruziją, jie grįš su savais įspūdžiais. Tada mes dar kartą padiskutuotume ir, įvertinę paskutinę informaciją, galėtume priimti vienokią ar kitokią rezoliuciją. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Čepą. (Balsai salėje) Signatarams išimtis. Gerbiamasis Klumby, jūs užsirašėte tik dėl vienos rezoliucijos, aš padariau klaidą. V.Čepui – tik 5 minutės.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, niekada netikėjau, kad ta gniūžtė, paleista nuo kalno vasaros metu, taip apaugs sniegu ir ridensis, ir ridensis. Matyt, mes iki šios kadencijos pabaigos nagrinėsime klausimus dėl teritorijų vientisumo. Juo labiau kad Europoje daug tokių taškų, kur keliami klausimai, kas dėl ko ir kodėl. Neseniai svarstėme Kosovo nepriklausomybės klausimą, kuriam audringai pritarėme, dabar vėl lygiai toks pat klausimas dėl Gruzijos teritorijos vientisumo, mes vėl turime priimti kokį nors sprendimą. Man tai nėra sunku, nes aš manau ir visą gyvenimą maniau, kad teritorijos vientisumas yra šventas dalykas ir jokie seimai, jokios kitos institucijos į tuos dalykus neturi kištis. Tai turi spręsti pati valstybė, kurios teritorijoje atsiranda koks nors vienetas, norintis dalinio ar visiško vientisumo. Dėl Kosovo, šventai įsitikinęs, pasielgėme neteisingai, kitaip tariant, pritarėme padarytam nusikaltimui. Tuos karčius vaisius mes ragausime, gal ne mes, kitos kartos, kurios čia sėdės, tie vaisiai bus labai kartūs.

Kalbant apie šios dienos rezoliucijas, mums pirmiausia reikia pabrėžti tai, kad pirmuoju atveju rezoliucija, kurią pasirašė posėdžio pirmininkas, nėra labai bloga, bet manau, ji parašyta gana prasta diplomatine kalba. Mes negalime elgtis taip vienašališkai, juoba žinodami, kad diplomatiniai santykiai yra santykiai tarp valstybių ir kad valstybės sprendžia konfliktus. Nemanau, kad jos nenori jų išspręsti, kiekviena nori išpešti daugiau naudos, tai, matyt, ir ta kalba turėtų būti diplomatiškesnė, labiau koncentruota, labiau gerbianti abi konflikto puses. Dar kartą pabrėžiu – abi konflikto puses, nors, aišku, mūsų nuostatos, mūsų nuomonės, mūsų simpatijos yra Gruzijos pusėje, nes tos teritorijos yra būtent Gruzijos pusėje.

Aš prisimenu atvejį, kai studijų laikais gyveno toks nedidukas vaikinas, nesakysiu jo pavardės, ir pats dabar neprisimenu, ir jis visada vaikščiojo sumuštu veidu, su mėlynėmis, nes užtekdavo išgerti 100 g ir jis tuoj pat imdavo ką nors mušti. Bet imdavo mušti ne mažesnį už save, ne sau lygų, bet būtinai kokį nors dvimetrinį vyrą. Aišku, visą laiką gaudavo į akį. Bet daugiausia gaudavome mes, kurie bandydavome juos skirti ir taikyti. Dabar mes atsiduriame tokioje situacijoje, aš ne veltui klausiau Pirmininko, kiek yra pripažinta, panašių raštų parašyta. Jis sako, kad lyg parašė, lyg ir neparašė, bet man atrodo, kad mes pirmieji norime iššokti. Istoriją apie tą vaikiną aš pasakoju ne veltui. Sakykite, jeigu Gruzijai mūsų maistas staiga pasidarys neskanus, kaip kad pasidarė neskanus gruzinų vynas ir „Boržomis“, kas atsakys už tą dalyką, kas išpirks tą 40 % mūsų žemdirbių produkcijos? Kas, (…) A.Ažubalis ir jo kolega R.Dagys? Mes esame rinkti savo piliečių, aišku, mes neturime užmiršti savo tarptautinių įsipareigojimų, bet svarbiausia visų pirma yra čia. Tai ar mes galvojame apie tokius pareiškimus ir jų kalbą, ar ką tik parašome, tą priimame ir valio, pirmyn į „komunizmo“ statybą! Žodis „komunizmo“ kabutėse, kad paskui neapkaltintų, kad aš noriu komunizmą statyti, kaip kai kam jau girdisi.

Pažiūrėkite, dėl tokių išsišokimų mūsų uostas negauna milijoninių užsakymų, yra sužlugęs jau ne vienas projektas. Gerbiamieji konservatoriai, aš jums, kaip kolegoms, sakau, nuvažiuokite, gerbiamasis Dagy, pakalbėkite su uosto darbuotojais, jie pasakys, kad jūsų tie pokalbiai bumerangu atsiliepia mūsų verslininkų piniginėms ir užsakymams. Prisiminkite projektą 2K, kitus projektus. Aš ne pats išsigalvojau tuos dalykus, man sakė žmonės, kurie tai jaučia. Suprantamas dalykas, kad reikia priimti kokią nors rezoliuciją, todėl aš siūlau priimti kokią nors rezoliuciją be didelių emocijų. Vis dėlto siūlyčiau priimti tą švelnesnį variantą. O tie, kurie norite priimti tą sunkų dalyką, nors prieš savaitę balsavote visiškai kitaip, manau, jūs rasite argumentų, sakysite, kad Kosove įtampa vyrauja jau dešimt metų ir tai reikėjo padaryti, aišku, pamiršite, kad Abchazijoje ir Osetijoje ta įtampa vyrauja jau keturiolika metų. Jeigu šitas argumentas jūsų sąžinės nenuramins, jūs prisiminsite, kad reikia (…) santykius su Gruzija, kad ten vienpusiai dalykai, kad tik Rusijos kariuomenė yra ir t. t. Tačiau klaida yra padaryta ir man dėl to labai nesmagu.

 Todėl siūlau vis dėlto sustoti prie rezoliucijos, kurią siūlė kolega A.Pekeliūnas, ten yra ir mano parašas, matyt, pakeičiant tik pirmą sakinį – (…) dėl Rusijos Federacijos ir Gruzijos veiksmų, nes čia tikrai, kaip kolega R.Dagys teisingai pasakė, yra padaromas priekaištas lyg ir Gruzijai, kad lyg ir ji kalta dėl tos įtampos daugiau negu Rusija. Tiesiog reikia parašyti, kad dėl Rusijos Federacijos veiksmų Gruzijos atžvilgiu didinant šią įtampą ir t. t. Ta rezoliucija būtų geresnė. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Toliau diskusijoje kalbės R.Juknevičienė.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, užsirašiau kalbėti diskusijoje paskutiniu momentu, kai tribūnoje jau stovėjo ponas A.Pekeliūnas. Klausydamasi pranešimų, klausimų ir atsakymų, supratau, kad svarstome ne tiek Gruzijos klausimą. Svarstome Lietuvos perspektyvą. Tapo šiek tiek šiurpoka, lyg skaityčiau Kremliaus propagandinius tekstus, kurių daug esame prisiskaitę apie tai, kaip Lietuva pati įstojo į SSRS. Dabar panašiai yra apie tai, kaip pati Gruzija kalta, kad tokia situacija susidarė tame regione. Ta pati retorika, tas pats stilius. Gruzija kalta, nes nori būti nepriklausoma valstybė, nori būti NATO narė, nori to paties, ko ir mes norėjome vos prieš keletą metų. Lankantis Gruzijoje prieš gerus metus teko kalbėtis ir Kosovo klausimu, jau tada jis buvo aktualus. Iš tiesų visi matome, jaučiame (ir gruzinai tai sakė), Gruzijai gyvenimo nepalengvino šio klausimo sprendimas, bet iš tiesų tai yra ir skirtingi klausimai. Aš labai apgailestauju, kad Lietuvos parlamentarai bando būti Rusijos advokatais ir bandyti šį klausimą dar labiau primesti Gruzijai.

Kodėl sakau, kad svarstome Lietuvos perspektyvą? Todėl, kad tokiose diskusijose atsiskleidžia esmė. Ponas B.Bradauskas iš anksto žino, žinoma, geriau dalykus, bet tik visiškai dvejopuose standartuose paskendęs žmogus nemato Rusijos tikrųjų tikslų tame regione. Abchazai, osetinai ir gruzinai rastų sutarimą, ir gana greitai rastų sutarimą, jei nebūtų daugiau nei dešimtmetį trunkančio Rusijos siekio kiršinti padėtį, jei nebūtų jos siekio atplėšti jas nuo Gruzijos teritorijos, jei nebūtų metami dideli pinigai, jeigu nebūtų palaikomos separatinės vyriausybės, jeigu nebūtų ten… Apie kokią nors demokratiją ir kalbos negali būti tuose regionuose. Jei Lietuva paskęs dvejopuose standartuose, į netiesos sakymą, jei mėsa mums taps svarbiausia mūsų politikos perspektyva, bijau, kad taip, kaip Edwardas Lucasas sako savo knygoje apie naująjį Šaltąjį karą ir apie Kremliaus dabartinę politiką, kad „Lietuva bus „suvalgyta“ per pusryčius, nereiks laukti nė pietų“. Todėl kviesdama balsuoti už pirmąją rezoliuciją, taip pat prašau Seimo Pirmininko nepagailėti pinigų ir kiekvienam Seimo nariui padovanoti E.Lucaso knygą „Naujasis Šaltasis karas“ apie dabartinę Kremliaus politiką, joje rašoma ir apie Gruziją, ir apie Lietuvą. Rašo ne koks nors konservatorius iš Tėvynės sąjungos, pone Pekeliūnai, o rašo žinomas pasaulio politikos apžvalgininkas, daugelį metų stebintis padėtį šiuose regionuose. Vyriausybė sako, bando sakyti, kad Lietuva – drąsi šalis. Tai nebijokite, pone Pekeliūnai, nebijokite Rusijos.

PIRMININKAS. Kviečiu toliau kitai diskusijai. Dėl kitos alternatyvios rezoliucijos yra užsirašiusi V.Aleknaitė. Prašom dabar iškart kalbėti. Jau atsisakote? Gerai.

Gerbiamieji kolegos, taigi diskusija baigėsi. Tokiu atveju toliau turime apsispręsti dėl dviejų alternatyvių dokumentų. Kadangi svarstymo stadija baigėsi, turime apsispręsti, kurį variantą toliau svarstome kaip pagrindinį variantą. Šioje vietoje aš teikiu balsuoti ir apsispręsti abudu variantus. Kas balsuos už, balsuos už pirmąjį variantą, kurį teikia J.Karosas, V.Gedvilas, P.Auštrevičius, A.Kubilius ir daugelis kitų Seimo narių, balsuojantys prieš pasisakys už antrąjį variantą, kurį pateikė A.Pekeliūnas ir kurį taip pat remia J.Jaruševičius, E.Klumbys, B.Pauža, V.Čepas, M.Subačius. Irgi kolektyvinis darbas.

Gerbiamieji kolegos, dabar apsisprendžiame, o po to galėsime kalbėti dėl kitų dalykų. Turime pasirinkti vieną variantą. Prašom registruotis ir balsuoti. Balsuojame alternatyviai. Balsavimas už yra už pirmąjį variantą, balsavimas prieš yra už antrąjį variantą, kurį pateikė A.Pekeliūnas. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Toliau noriu priminti Statutą. Toliau svarstysime, ar priimsime rezoliuciją be pataisų, ar toliau redaguojame tą rezoliuciją, kurią pasirinksime kaip pagrindinę. Dabar balsuojame. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame. Už yra balsavimas už pirmąjį variantą, kurį aš pateikiau ir kurį pasirašė J.Karosas, V.Gedvilas, P.Auštrevičius, A.M.Pavilionienė ir kiti, balsavimas prieš yra už tą variantą, kurį pateikė A.Pekeliūnas. Susilaikantys neskaičiuojami. Tiktai plius minus. (Balsai salėje)

Už – 32, prieš – 19. Taigi yra pasirinktas pirmasis variantas.

Gerbiamieji kolegos, pataisų nėra pasiūlyta. Taigi turime apsispręsti, ar priimame šią rezoliuciją. Jeigu neprieštaraus daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių, bus galimybė priimti rezoliuciją be pataisų. Taigi keturi – už, keturi – prieš už tą rezoliuciją, kuri dabar yra pasirinkta kaip pagrindinė. Ar būtų dar norinčių kalbėti dėl motyvų? (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę. Tuoj atidarysim… V.Aleknaitė užsirašiusi turbūt už kitą variantą. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj. (Balsai salėje) Nematau norinčių kalbėti.

Gerbiamieji kolegos, taigi dėkoju ir prašom pasiruošti balsuoti už Seimo pareiškimo „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“ priėmimą. Kas už tai, kad būtų priimtas šis dokumentas, balsuoja už.

Gerbiamieji kolegos, jūsų jausmai ir aistros gadina kompiuterinę techniką. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tuoj, minutę! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Seimo pareiškimas būtų priimtas, balsuoja už. Prašom balsuoti.

Už balsavo – 33, prieš – 4, susilaikė 12. Taigi Seimo pareiškimas „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“ yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, tai ir… (Balsai salėje) Replika po balsavimo – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš norėjau pasakyti… Čia buvo taip kalbama ir nuolat pabrėžiama, kad tie, kurie nepritaria tai pagrindinei rezoliucijai, yra vos ne Maskvos agentai. Aš noriu gerbiamiesiems konservatoriams priminti du dalykus. Pirmiausia, kad vienas iš pagrindinių Abchazijos karo veikėjų, kuris privertė pasitraukti Gruziją iš Abchazijos, buvo Šamilis Basajevas. Tas pats Basajevas, kurio jūs, gerbiamieji konservatoriai, reikšmę nuolat pabrėžiate kovojant už Čečėniją. Štai yra dvejopi jūsų standartai.

Antras dalykas, ką aš noriu pripažinti. Taip, jūs esate už vientisumą, už integralumą, bet yra kitas aspektas. Pasižiūrėkite, jūs esate su ta pačia Kinija grupėje, su Tibetu, su Taivanu. Štai yra antras jūsų standartas. Taip galima surasti daug daug pavyzdžių. Nekaltinkite čia vien tik Rusijos.

PIRMININKAS. Svarbiausia, suprantu, yra Kremliaus standartas.

Toliau – H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien buvo padarytas tikrai geras veiksmas. Man regis, galbūt per vėlai buvo jums išdalytas Gruzijos parlamento pirmininkės tekstas. Aš tik noriu pacituoti jos parašytą priešpaskutinę pastraipą: „Mums reikalinga jūsų parama ir aiški pozicija, pasmerkianti Rusijos veiksmus“ ir t. t. Štai šią poziciją mes ir išreiškėme. Nereikėjo kokio nors strutiško veiksmo – kišti galvą į smėlį, slėptis po diplomatijos, po labai gražių žodžių skraiste. Reikia pozicijos, mes ją pasakėme. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Pekeliūnas – paskutinis. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš norėčiau pasakyti gerbiamajai Tėvynės sąjungos pusei, kuri dabar mus apkaltino Kremliaus standartais. Aš įsivaizduoju, kad Kremliaus standartas ir esate jūs. Tai jūs stumiate Lietuvą į neviltį, į ekonominį žlugimą. Jūs privedėte iki to, kad naftotiekio nebėra. Jūs dabar siekiate, kad tuoj nebūtų dujų, ir siekiate, kad išvis lietuvius iš visos Rusijos kaip verslininkus išvarytų. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau gal šiek tiek nusiraminti ir nesinervinti net ir tuo atveju, kai Kremliaus interesai pralaimi Lietuvos Seime.

Gerbiamieji kolegos, posėdis baigtas. Likę du klausimai po pietų.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.