Dvidešimt
devintasis (413) posėdis
2008
m. gegužės 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A. ČAPLIKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Pradedame gegužės 8 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmasis darbotvarkės klausimas – turėsime svarstyti darbotvarkę.
Dabar trumpa informacija. Jeigu galima, dėmesio! Naktį Seimo rūmuose įvyko gaisras Informacinių technologijų departamento patalpose. Gaisrą pavyko greitai užgesinti. Įvyko gedimas, buvo nutrukęs interneto ryšis, todėl darbotvarkę mes jums išdalijome jau pakoreguotą, na, ne visai taip, kaip turėtų atrodyti. Tai po Seniūnų sueigos ranka taisyta darbotvarkė. Tačiau jau šiuo metu interneto ryšis atnaujintas ir jūs galėsite naudotis duomenų baze, esančia jūsų kompiuteriuose. Tiems Seimo nariams, kurie nesinaudoja interneto ryšiu, arba naudojasi popieriniu variantu, irgi bus išdalyta medžiaga arba yra dalijama, arba bus įdėta į jūsų pašto dėžutę. Darbotvarkė.
Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gegužės 8 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Ponas E.Klumbys. Aš gal tiktai informuosiu, kas yra nutarta Seniūnų sueigoje dėl darbotvarkės, o tada pasikeisime nuomonėmis. Pradėsiu iš karto informuodamas, kad Prezidentas grąžino, vetavo mūsų priimtą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Mes jį įtraukėme į antradienio posėdžio darbotvarkę. Svarstysime Prezidento veto. Seniūnų sueigoje bendru sutarimu… (Dėmesio! Galima tylos!) …iš darbotvarkės yra išbrauktas 1-6 klausimas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir perkeltas į antradienį, nes komitetai informavo, kad gavo pasiūlymų ir pastabų. Vėlgi bendru sutarimu, nes nėra gauta Vyriausybės išvada, yra išbrauktas iš darbotvarkės Transporto lengvatų įstatymo tam tikrų straipsnių įstatymų pakeitimas, t. y. visas paketas.
Taip pat Seniūnų sueigoje išbraukti klausimai, kurie buvo darbotvarkėje, t. y. 2-2, 2-3a, 2-3b, 2-4a, 2-4b, 2-5 – Darbo kodekso straipsnių pakeitimas ir Atmintinų dienų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Komitetas informavo, kad dar nėra apsvarstyti trys papildomi įstatymų projektai. Turėdami omenyje, kad šiandien bus suplanuotas nuo 15 valandos svarstymas, nutarėme perkelti į antradienio posėdžio darbotvarkę minimus įstatymų projektus. Vėlgi buvusios darbotvarkės 2-6 klausimas –Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo stadija, jis buvo paryškintas, lyg ir išbrauktas iš darbotvarkės, lieka darbotvarkėje, nes mes sutaupome laiko. Taip pat Seniūnų sueiga įtraukė į darbotvarkę Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl grėsmės Gruzijos Respublikos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui“, kurią teikia Seimo narys A.Ažubalis. Rezervinių klausimų sąraše ji yra įtraukta. Štai tokie pakeitimai padaryti šiandien Seniūnų sueigoje.
Žodis E.Klumbiui.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, atvirai sakant, yra visiškai nesuvokiama, kas pradėjo darytis mūsų Seime. Aš kalbu apie Seimo nutarimus dėl Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos ataskaitų. Seimas atmetė pirmą kartą ataskaitą, kur buvo parašyta, kad reikia pritarti jai. Toliau mes pritarėme Seimo nutarimui, kuriame yra parašyta – nepritarti ataskaitai. Dabar svarstymo stadijoje yra teikiamas nutarimo projektas, kur vėl atsiranda žodžiai „ataskaitai pritarti.“ Kaip gali būti tokie dalykai, kai yra Seimo sprendimas pritarti, tiksliau, nepritarti ataskaitai? Negalima tokių dalykų daryti. Tai yra išvis nesuvokiama, tai yra šiurkščiausi Statuto pažeidimai.
PIRMININKAS. Gerai, išgirdome. Žodis ponui V.Simulikui. Prašau. Aš supratau, kad jūs siūlote išbraukti iš darbotvarkės, pasižymėjau. Ponas V.Simulikas. Prašau.
V.SIMULIK (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasitarę su komiteto pirmininku mes prašome 2-9 ir 2-10 klausimus – Aukštojo mokslo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą išbraukti, nes yra du alternatyvūs Aukštojo mokslo įstatymai. Darbo grupė dirba, vyksta jų sujungimo procesas, tai tuos įstatymus mes inkorporuosime į naują redakciją. O 2-11 klausimą prašome palikti ir jeigu galima, perkelti į rytinį posėdį.
PIRMININKAS. Kurį klausimą jūs turite omenyje?
V.SIMULIK. 2-9 ir 2-10 klausimus – Aukštojo mokslo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Aukštojo mokslo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą išbraukti.
PIRMININKAS. O palikti?
V.SIMULIK. Palikti 2-11 klausimą, prašome perkelti į rytinį posėdį, jeigu galima.
PIRMININKAS. O 2-11 klausimas tai jūsų darbotvarkėje kuris? Kurią darbotvarkę jūs dabar turite? Gyventojų registro įstatymo…
V.SIMULIK. Oi ne. Ant mano stalo darbotvarkėje – Aukštojo mokslo įstatymo 22, 23, 47, 56…
PIRMININKAS. Supratau. Registracijos Nr…
V.SIMULIK. Registracijos Nr.XP-2983.
PIRMININKAS. Gerai, aš pasižymiu jūsų siūlymą. Ponas A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi šiandien vyksta mūsų ambasadorių susitikimas prezidentūroje, aš kalbu apie rezoliuciją, nutarimo projektą dėl Gruzijos. Žinau, kad mes neturime Užsienio reikalų ministerijos nuomonės, žinau, kad premjero nuomonė irgi yra kitokia dėl šio teksto, turiu omeny, kad mes turime galvoti apie Lietuvos ekonomiką apskritai, tai siūlau išbraukti šį nutarimo projektą iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dabar pagal eilę – S.Pečeliūnas. (Triukšmas salėje)
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia…
PIRMININKAS. Dėmesio! Seimo nariai, prašome tylos! Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos. Kaip nors tegu posėdžio pirmininkas apsisprendžia, ar pradeda leisti kalbėti iš kairės į dešinę, ar iš dešinės į kairę, o ne nuo vidurio kurio nors krašto, nes šitas mikrofonas yra užstojamas jūsų kompiuterio ir jis yra toks diskriminuojantis.
PIRMININKAS. Daugiau nediskriminuosiu.
S.PEČELIŪNAS. Bet tai ne esminis dalykas. Dabar dėl esmės. Drįstu pareikšti apgailestavimą dėl vieno Seniūnų sueigos sprendimo. Jau vyko net du Trišalės tarybos posėdžiai. Yra priimti sprendimai dėl Konstitucijos dienos, kaip švęsti vertos dienos. Dėl to, kad už tuos šventinius dalykus, kurie visada būna savaitgalį, nebūtų kompensuojamos dienos, tiems dviem klausimams Trišalė taryba net du kartus vienbalsiai yra pritarusi, komitetas tą žino. Dabar man visiškai nesuprantama, kai mes prie šitų jau nuspręstų dalykų, kur reikia tik galutinio Seimo sprendimo, Seimas jau irgi yra po svarstymo tiems dalykams pritaręs, priklijuojame visokias šuniukų mylėtojų dienas, kitokias, kokias tik norime, ir paskandiname jau nuspręstus dalykus, suveliame klausimą. Aš vis dėlto siūlyčiau atskirti tai, kas yra svarbu, tai, kas yra viešieji ryšiai, ir pataikavimą kokioms nors grupėms.
Kreipiuosi ir į poną A.Sysą. Siūlau atskirti pagal komiteto galimybes tuos prašymus, jungti tas visas kompensuotinas dienas ar prie atostogų, ar prie Kalėdų atostogų, nes dabar galiojantys įstatymai netrukdo to daryti pagal kolektyvines sutartis pagalba. Per šitą stumdymąsi, kai mes neapsisprendę ir visuomenė nepareiškusi nuomonės apie tai, mes stabdome jau iš esmės nuspręstų klausimų sprendimą. Tai aš reiškiu apgailestavimą, kad mes dar nukeliame į antradienį, nereikalauju dabar kažką kitaip daryti, čia jau neverta, gal antradienį apsispręsime, bet prašau vis dėlto ir pono A.Syso, ir Seimo, ir valdybos nesublokuoti techniškai dalykų, kurių neblokuodami mes greičiau priimtume sprendimus. Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę, išgirdome. P.Gražulis. Tik prašau kalbėti trumpiau, nes mums dar visa diena darbo. Darbotvarkė labai didelė, duok Dieve, kad mes suspėtume iki 20 val. dirbdami.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti, kad yra surinkta 50 Seimo narių parašų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Atominės elektrinės įstatymo, ar kai kurios jo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo įpareigotas pateikti išvadas. Jis neteikė tų išvadų sąmoningai, mano manymu, kad vilkintų šitą klausimą, todėl aš siūlau svarstyti, įtraukti šį klausimą, gerbti Seimo narius, kurie pasirašė. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu siūlau šiandien šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Ir dar vienas klausimas. Šiandien, kaip jūs pasakėte, yra užregistruota nauja rezoliucija dėl situacijos Gruzijoje. Aš jau ketvirtą kartą stoviu čia, prie tribūnos, ir prašau, kad būtų įtrauktas klausimas į darbotvarkę dėl žmogaus teisių pažeidimų Tibete. Apie tai kalbėjau, motyvavau, kad beveik visos demokratinės valstybės išsakė savo poziciją. Deja, mūsų ir Prezidentas, ir Seimas, ir Vyriausybė visiškai tyli, nieko nekalba, šio klausimo nenori svarstyti ir Respublikos Seimas. Todėl prašau, nes anksčiau užregistruota šita rezoliucija nei dėl situacijos Gruzijoje, tai bent tuo pačiu metu lygiagrečiai įtraukti šitą rezoliuciją ir svarstyti kartu. Mano du prašymai frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik labai apgailestauju, kad tuos klausimus, kurie turėtų būti nagrinėjami Seniūnų sueigoje, mes pradedame nagrinėti salėje ir siūlymai skamba ne iš seniūnų posėdžio metu, kur galima darbine tvarka viską išspręsti, o posėdžių salėje. Dabar žodis E.Masiuliui. Atsiprašau, V.Baltraitienei. Keliausime ratu. Prašau.
V.BALTRAITIENĖ (DPF). Aš turiu labai trumpą prašymą, ko tikrai nepasakiau Seniūnų sueigoje, bet mes šiandien pasitarėme. Gal galima išbraukti iš darbotvarkės 2-7 klausimą? Kadangi susidarė tokia situacija, kad nėra pačios Z.Žvikienės, ji išvykusi.
PIRMININKAS. Galite pasakyti pavadinimą?
V.BALTRAITIENĖ. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas, ir iškelti į kitą posėdį.
PIRMININKAS. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas.
V.BALTRAITIENĖ. 2-7, svarstymo stadija. Perkelti į kitą savaitę.
PIRMININKAS. Gerai. O gal jau bandome siekti sutarimo dėl darbotvarkės? A.Skardžius. Prašau.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dėl darbotvarkės norėjau jūsų paprašyti. Iš praėjusio posėdžio, kolegoms paprašius pertraukos iki kito posėdžio, buvo paliktas klausimas – Seimo nutarimas dėl šilumos kainų ataskaitos pateikimo, projektas Nr.XP-3012. Posėdžio pirmininke, ar galėtumėte jį prie kitų perkeltųjų įrašyti į rytinį posėdį arba iš karto į vakarinį trečią.
PIRMININKAS. Darbotvarkėje yra įtrauktas….
A.SKARDŽIUS. Čia buvo perkelti iš praėjusio posėdžio, todėl kitas posėdis yra rytinis.
PIRMININKAS. Tuoj, mes pasitarsime. Jis yra įtrauktas 17.40 valandą.
A.SKARDŽIUS. Suprantu, posėdžio pirmininke, bet kitas posėdis yra rytinis. Labai jūsų prašyčiau.
PIRMININKAS. Gerai. A.Ažubalis, ir gal po truputį rimstame.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man labai keista, kad ponas A.Pekeliūnas nežino, ką daro jo Vyriausybė. Tai aš galiu pasakyti paprastą dalyką, nesename Europos reikalų komiteto posėdyje užsienio reikalų ministras, kuris yra jūsų frakcijos narys ar siūlytas jūsų partijos į ministrus, pritarė ir pasakė, kad Lietuvos interesams būtų labai reikalinga, kad Seimas priimtų savo nuomonę dėl įvykių Gruzijoje.
Antras dalykas, tekste yra išreikšta aiški parama mūsų Vyriausybei, kuri dabar veda derybas Europos Sąjungoje su partneriais dėl mandato deryboms su Rusija. Šita rezoliucija mes kartu reiškiame ir savo paramą Vyriausybei, Seimas reiškia. Jeigu ponas A.Pekeliūnas nenori savo Vyriausybės remti, tai čia jau kitas dalykas. Bet aš siūlau palikti šitą rezoliuciją darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau… Gal sutariame, keturi Seimo nariai stovi prie šoninio mikrofono, mes tikrai labai užgaišime laiko. Daugiau prašyčiau… Žodis E.Masiuliui.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien Seimas ruošiasi priimti vieną svarbiausių pastarojo meto įstatymo projektą, tai yra Lisabonos sutarties ratifikavimo projektą. Tai, kas bus šitame projekte priimta, iš tikrųjų daugelį metų į ateitį padiktuos mūsų tolesnį valstybės vystymąsi ir žmonių gyvenimą. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad nepasimokėme iš ankstesnių klaidų, kai urmu ir labai greitai buvo priimama Europos Sąjungos Konstitucija Seime. Manau, kad ir šitas įstatymo projektas yra nepakankamai išplatintas visuomenėje, nebuvo viešos diskusijos dėl šio projekto, nebuvo įtrauktos nei nevyriausybinės organizacijos, nei atskiri žmonės į diskusiją. Mes vėl už uždarų durų norime šiandien skubėdami šitą projektą priimti. Gerbiamieji kolegos, tikrai kviečiu šiandien išbraukti iš darbotvarkės šitą projektą, daryti viešus svarstymus, informuoti visuomenę, diskutuoti su visuomene, nes jis bus gyvybingas tik tiek, kiek tai bus priimtina Lietuvos visuomenei, Lietuvos žmonėms. Kitu atveju tai bus dar vienas eilinis formalus dokumentas, formalus pliusas, neduosiantis realios naudos Lietuvos valstybei.
PIRMININKAS. Viskas paeiliui. Ponas A.Matulevičius, vėliau ponas J.Veselka ir tada rimsime.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai noriu atkreipti Seimo vadovybės dėmesį į labai blogą praktiką, kai mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, liaudiškai tariant, „marinuoja“ projektus, turiu omeny projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“. Tai būtina daryti, bet jie, ko gero, temps iki pažaliavimo, nes yra tokių pavyzdžių. Mano projektai yra registruoti prieš ketverius metus, kadencijos pradžioje, dėl prokurorų administracinės atsakomybės, teisėjų administracinės atsakomybės, jie irgi neleidžiami į Seimo posėdžių salę, bet ponas J.Sabatauskas jau reklamuojasi, kad jis panašius projektus užregistravo po savaitės ir, ko gero, netrukus pateiks. Taigi tokia netvarka Seime netoleruotina, todėl šiandien pradžiai padarykime tvarką, įtraukime svarstymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl „Leo LT“.
PIRMININKAS. Gal galima nesikartoti. J.Veselka, kuriam aš tikrai pažadėjau suteikti žodį. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmasis Seimo vicepirmininke, į jus kreipiuosi tokiu dalyku. Pavyzdžiui, aš iš tikrųjų Ukmergėje organizavau diskusiją dėl Lisabonos sutarties ir ukmergiečiai labai sąmoningai apsisprendė, kaip aš turiu balsuoti, įpareigojo. Bet prašau vieno dalyko, šiandien Seimas smirda. Ar smirdančiam Seime padoru ratifikuoti Lisabonos sutartį, gal perkelkime į antradienį?
PIRMININKAS. Aišku. Buvome sutarę, kad daugiau nesikeisime replikomis, nes naujų pasiūlymų dėl darbotvarkės negirdžiu. Yra tik pasikeitimas replikomis arba priminimas vienas kitam, kaip mes turime elgtis. Jeigu ponas Z.Balčytis, tai ir ponas A.Kubilius. Ponas Z.Balčytis. Prašau.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dėl Seimo rezoliucijos, kuri šiandien siūloma priimti. Mes turime tikrai kitokią informaciją, kad ir pats premjeras nėra jos matęs. Reikėtų ją iš tikrųjų, matyt, labai rimtai apsvarstyti, todėl aš noriu pritarti, kad ją reikia šiandien išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau, noriu pasakyti, kad kai jums tenka vadovauti Seimui, eiti sunkias pareigas, Seimas pradeda degti, atkreipkite į tai dėmesį.
O antra klausimo dalis, tai aš noriu replikuoti A.Masiuliui, kad Lisabonos sutartis Seime kaip nė vienas kitas dokumentas buvo svarstoma visuose komitetuose, visi galėjo dalyvauti, visi galėjo iš tikrųjų pateikti savo siūlymus, buvo atviri svarstymai ir Seimo Europos informacijos centre, ir Seimo Europos reikalų komitete. Taigi aš tiesiog turiu pasakyti, nežinau, kaip dar galima plačiau šį dokumentą svarstyti. Siūlau iš tikrųjų neieškoti dar kokių nors priežasčių, kodėl šiandien negalime priimti to sprendimo, kuriam, mano įsitikinimu, Seimas yra pasirengęs.
PIRMININKAS. Ką gi, aš pradedu įtarti, kad gaisras tikrai galėjo būti sąmoningas, bet, Andriau Kubiliau, net ir įvykus krizei 10.00 val. informacinės sistemos veikia ir situaciją mes suvaldėme. Tai kur kas geriau, negu nieko nedaryti. Gal baigiame? Ačiū. Ponas Zingeri, bandykime… Jau pusę valandos. Labai trumpai. Prašau.
E.ZINGERIS (TSF). Aš norėčiau tik priminti pirmą klausimą, kuris yra be galo svarbus ir esminis mūsų tautai, tai yra Lisabonos sutartis. Gruzijos valstybėje vyksta… Aš esu pirmininkas to pakomitečio, kuris užsiima Gruzija. Yra labai rimta situacija, todėl prašyčiau, jeigu galima, šiandien įtraukti rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, dabar bandysime apibendrinti visus pasiūlymus. Dėmesio! Pono S.Pečeliūno buvo daugiau emocinė kalba, bet mes įvertinome, kad numatytas, ponas Sauliau, priėmimo laikas yra 15.00 valanda. Manau, Seniūnų sueigos sprendimas perkelti į antradienį 10 val. ryto yra geresnis ir protingesnis. Juolab kad komitetas informavo, jog dar trys papildomi įstatymų projektai turi būti pateikti vienu metu. Tai čia mes su S.Pečeliūnu išsprendėme.
Dabar dėl pono V.Simuliko pasiūlymo vėl aš manau, kad reikia atsiimti, tai yra pateikimo stadija, Seimui pritarus po pateikimo šiems dviem įstatymų projektams, toliau jūs galėsite dirbti ir apibendrinti. Sutariame.
Dabar dėl pono P.Gražulio pasiūlymo dėl „Leo LT“. Aš tikėjausi dėl „Leo LT“ nutarimo, kreipimosi į Konstitucinį Teimą dėl „Leo LT“ įstatymo teisėtumo ar įvertinimo. Šiuo atveju yra taip. Pats Seimas, pone Gražuli, pone Klumby ir visi, kas klausiate, nutarė svarstyti birželio 3 dieną. Tokia data yra patvirtinta Seimo. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nėra apsvarstęs po pateikimo. (Šurmulys salėje) Neduosiu žodžio! Nėra apsvarstęs po pateikimo, todėl šiandien mes svarstymo stadijoje net ir norėdami neturimą ką svarstyti. Turime turėti išvadą. (Triukšmas salėje) Pateikimas įvyko, pone Petrai, jūs ne pirma kadencija Seime ir puikiai žinote. Pateikimas įvyko, Seimas nustatė svarstymo datą, ne aš, Seimas – birželio 3 diena. Komiteto išvados neturime, todėl šiandien nieko negalime svarstyti ir net balsuoti negalime.
Dėl Tibeto, ką jūs minėjote. Tokios įregistruotos rezoliucijos nėra, yra rezoliucija dėl humanitarinio aspekto Pekino olimpiadoje. Todėl tokios rezoliucijos mes svarstyti negalime. (Balsai salėje)
Toliau. Pono A.Pekeliūno pasiūlymas buvo alternatyvus Seniūnų sueigos pasiūlymui. Čia yra mūsų nuomonių skirtumai, mūsų pozicijos skiriasi. Ponas A.Pekeliūnas siūlo išbraukti iš rezervinių klausimų? Aš siūlau sėsti ramiai ir balsuoti, apsispręsti. Pono Z.Balčyčio pasiūlymas buvo irgi išbraukti? Gerai. Šiuo atveju yra iniciatoriai, yra teikėjai, siūlymas pateiktas, ir Seniūnų sueiga siūlo įtraukti į darbotvarkę rezoliucijos svarstymą dėl Gruzijos. Taigi balsuosime. (Balsai salėje) Dėmesio, Seimo nariai!
Gerbiamieji kolegos, balsuojantys už mano, kad rezoliuciją iš darbotvarkės išbraukiame, t. y. palaiko pono A.Pekeliūno pasiūlymą. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad rezoliucija lieka darbotvarkėje, rezervinių klausimų sąraše. Balsuojantys už palaiko A.Pekeliūną, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad šią rezoliuciją svarstysime šiandien.
Už – 53, prieš – 26, susilaikė 19. Rezoliucija išbraukta iš rezervinių klausimų sąrašo. (Balsas iš salės) Vėliau, pone Audroni.
Dabar dėl pono A.Skardžiaus pasiūlymo. Pone Skardžiau, mes galime įrašyti į darbotvarkę klausimą iš karto po visų tų klausimų, kurie buvo atidėti iš praeito posėdžio, tačiau ar spėsime, aš nežinau. Mes taip ir planuojame, kad jūsų nutarimo projektas yra įtraukiamas iš karto po Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projekto. Iš karto.
Dabar dėl E.Klumbio. Viskas iš eilės. Dėl E.Klumbio pasiūlymo išbraukti Radijo ir televizijos tarybos ataskaitą. Žiūriu ir ieškau akimis pono V.Domarko. Ar man pačiam reiktų paaiškinti, kaip čia viskas įvyko? (Balsai salėje) Pone Pekeliūnai, nebereikia. Ponas V.Domarkas mano, kad mes galėtume svarstyti ir nepažeidžiame Statuto. Po Seimo nutarimo svarstymo Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas pateikė teigiamą išvadą – pritarti šioms ataskaitoms. Tai yra 2005 ir 2006 metų ataskaitos. Nebesikeičiame daugiau nuomonėmis, apsispręskime balsuodami. Seimo nariai, manantys, kad turėtume atsižvelgti į pono E.Klumbio pasiūlymą, balsuoja už, kad išbrauktume. Balsuojantys už mano, kad iš posėdžių darbotvarkės reikėtų išbraukti nutarimų projektus dėl 2005 ir 2006 metų Radijo ir televizijos tarybos ataskaitų. Ar aišku?
Balsuojantys už mano, kad reikia išbraukti, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad šiandien mes turime svarstyti ir priimti šias ataskaitas. Primenu, kad tai yra 2005 ir 2006 metų ataskaitos. Balsuojame. Balsuojantys už – išbraukiame, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog šiandien galime pagaliau išspręsti tą įsisenėjusią ir nelabai kam svarbią ir reikšmingą problemą. Balsuojantys už pasisako už išbraukimą.
Lygu. Balsuojame dar kartą. Kviečiu Seimo narius grįžti į savo darbo vietas. Dėmesio! Ponia Verteliene, pone Sysai, lygu. Balsuojame. Pone Bradauskai, balsuojame. Balsuojantys už palaiko poną E.Klumbį, balsuojantys prieš ir susilaikę palaiko Seniūnų sueigą. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojantys prieš ir susilaikę palaiko Seniūnų sueigos sprendimą, balsuojantys už mano, kad E.Klumbys yra teisus.
Ką gi, akivaizdu: už – 35, prieš – 18, susilaikė 46. Šie klausimai darbotvarkėje lieka. (Triukšmas salėje)
Palaukite, leiskite pabaigti man apsvarstyti visus siūlymus. Pabaigsime darbotvarkę ir tada pasikeisime replikomis.
Ponas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, manau, mes turėsime perbalsuoti, nes posėdžio pirmininkas visiškai nekorektiškai suformulavo klausimą. Ponas E.Klumbys nekėlė klausimo palaikyti jį ar Seniūnų sueigą. Ponas E.Klumbys sakė, kad yra ne pagal Statutą teikiami į darbotvarkę klausimai, prašė laikytis Statuto ir iš darbotvarkės tuos klausimus išbraukti. Prašyčiau formuluoti dar kartą teisingai, nes balsuoti už tai, ar mes remiame Seniūnų sueigą, ar mylime E.Klumbį, iš principo yra nekorektiška.
PIRMININKAS. Seniūnų sueiga siūlė svarstyti, ponas E.Klumbys siūlė išbraukti. Balsavimas įvyko ir aš prie jo negrįšiu. (Balsai salėje)
Pono E.Masiulio pasiūlymas, tai yra pirmasis mūsų numatytos darbotvarkės klausimas – įstatymo dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo projektas. Ponas E.Masiulis siūlo išbraukti šį darbotvarkės klausimą. Seniūnų sueiga vėlgi siūlo, kad mes šį darbotvarkės klausimą svarstytume. Ar visiškai aišku?
Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojantys už palaiko E.Masiulį, balsuojantys prieš mano, kad šį darbotvarkės klausimą, kurį teikė ir Seniūnų sueiga, reikia šiandien svarstyti ir priimti. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad Lisabonos sutartį priimame šiandien. Prieš ir susilaikę. Balsuojantys už palaiko E.Masiulį, kuris siūlo išbraukti.
Už – 37, prieš – 43, susilaikė 21. Darbotvarkėje klausimas lieka.
Dabar bandau apžvelgti kitus pasiūlymus. Lyg ir visi jau nuskambėjo. Visi apsisprendėme. Dabar dar P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš rezoliucijos pavadinimą dėl situacijos Tibete netiksliai perskaičiau. Pavadinimas yra „Dėl humanitarinių aspektų Pekino olimpiadoje“. Esmė ta pati, tik pavadinimas kitas. Aš prašau, kad būtų balsuojama. Ir kai bus svarstoma rezoliucija dėl situacijos Gruzijoje, kad būtų kartu svarstoma ir ši rezoliucija.
PIRMININKAS. Turint omeny, kad šiandien mes nesvarstysime rezoliucijos dėl Gruzijos, nes Seimas nepritarė ir išbraukė iš darbotvarkės, tai šiuo atveju, aš manau, jūs galėtumėte atsiimti, nes tokios rezoliucijos, kaip jūs kalbėjote, iš tikrųjų nėra. Be to, tai negali būti Seimo nario siūlymas, tai turi būti tik frakcijos siūlymas.
Ar galima bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę, kurią mes po ilgų ginčų čia apsvarstėme? Pritarta darbotvarkei su… (Balsai salėje) Dėl darbotvarkės? Balsuojame dėl darbotvarkės. Balsuojame, ar patvirtiname šios dienos darbotvarkę su jau minėtais visais pakeitimais.
Už – 69, prieš – 4, susilaikė 24. Darbotvarkė patvirtinta.
Dėl balsavimo motyvų. Prašom.
A.AŽUBALIS. Po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, aš tik primenu, kad Gruzijos klausimas Europos Sąjungoje, Europos Sąjungos Išorinių ir vidaus reikalų taryboje, buvo iškeltas Lietuvos prašymu, tai yra ministro P.Vaitiekūno prašymu. Kaip dabar išeina? Europoje elgiamės vienaip, čia, namuose, elgiamės kitaip. Aš tik tai noriu pasakyti, kad ši Vyriausybė, atrodo, elgiasi visiškai chaotiškai, nes pati jos dauguma neremia ministro ir Vyriausybės pozicijos, o tas chaosas jau tampa pavojingas valstybei. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jūs elgiatės labai neatsakingai ir, iš šono žiūrint, šiek tiek kvailokai.
PIRMININKAS. E.Klumbys, po to ponas A.Pekeliūnas ir pradedame darbą. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų matau vis didėjantį santykių su Rusija eskalavimą. Viena vertus, praėjusį antradienį mes pripažinome Kosovo nepriklausomybę, tai yra vienas standartas, o dabar strimgalviais puolame prie kitos rezoliucijos, kurioje kalbama apie Osetiją ir Abchaziją, jau visiškai kito standarto. Šioje situacijoje aš manyčiau, kad ministras P.Vaitiekūnas pirmiausia turėtų ateiti pasitarti į Seimą, kaip tai buvo dėl Kosovo, o ne derinti viską su konservatoriais ir su A.Ažubaliu, kuris po to tiesiog prievartauja Seimą, kad žaidimas vyktų pagal jo taisykles.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pradėti darbą. Dar ponas A.Pekeliūnas ir tada jau baigiame, kaip buvo sutarta. Prašom.
A.PEKELIŪNAS. Kadangi gerbiamasis A.Ažubalis pasakė, kad Seimas kelia chaosą… Kalbant apie užsienio politiką, ne Seimas kelia chaosą, o kaip tik A.Ažubalis kelia daugiausia chaoso mūsų valstybėje. Tegu pripažįsta, tegul nors viena Europos Sąjungos valstybė priima tokią rezoliuciją, tada ir Lietuva gali.
PIRMININKAS. Dar E.Zingeris? Prašom.
E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, aš vis dėlto norėčiau priminti, kad tai Lietuvos valstybės pozicija. Lietuvos valstybė iškėlė Gruzijos klausimą, ir tai buvo bendrai suderinta pozicija.
Aš labai stebiuosi, kad valdančiosios frakcijos nariai sako nuomonę, kuri yra priešinga Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės nuomonei. Aš nesuprantu… Aš turiu dokumentus ant savo stalo. Aš prašyčiau… Įvardyti kitaip negu krizė tarp frakcijos, kuri yra čia, ir Vyriausybės aš negaliu, nes tai yra esminis mūsų užsienio klausimas. Dėl Gruzijos ir Ukrainos, jūs žinote, ir mūsų Prezidentas, ir Užsienio reikalų ministerija, ir Ministras Pirmininkas pareiškė aiškią poziciją, o frakcija reiškia priešingą. Kaip tai gali būti? Aš negaliu suprasti, kas čia darosi. Turiu galvoje Socialdemokratų frakciją. Kaip tai galėjo atsitikti? Tegul tarpusavyje išsiaiškina. Tai yra labai keistas klausimas. Jis turėtų būti išsiaiškintas artimiausiu metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr.XP-2897. Priėmimo stadija.
Priėmimo metu yra gautas vienas pasiūlymas (A.Kubilius yra pasirengęs), kurį pateikė Seimo narys R.Smetona. Mes suteiksime žodį ponui R.Smetonai ir tada prašysime A.Kubiliaus, kad jis mums pasakytų Europos reikalų komiteto nuomonę.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš įregistravau pasiūlymą svarstomam įstatymui. Siūlau papildyti įstatymą 2 straipsniu ir pasakyti, kad, ratifikuodamas Lisabonos sutartį, Seimas konstatuoja tam tikras mums svarbias vertybes, tam tikrus mums svarbius principus, kurie, įsitikinęs, neprieštarauja nei Stojimo sutarčiai, nei pačiai ratifikuojamai Lisabonos sutarčiai, tiesiog pabrėžia ir visiems pasako tai, kas ratifikuojant mums yra svarbu.
Antra. Tai yra ne išlyga, kaip buvo šiandieną kalbama Europos reikalų komitete ir kaip bando teigti mūsų Teisės departamentas. Man labai keista, kad taip sakoma. Tai ne išlyga dėl ratifikuojamo dokumento, tai įstatymo papildymas. Tai yra visai skirtingi dalykai.
Trečia. Gerbiamieji kolegos, nepritardami mano pasiūlymui, mes kartu pasakysime, kad, ratifikuojant Lisabonos sutartį, Europos Sąjungos institucijos gali imtis bet kurių veiksmų, suvaržančių valstybės narės, tai yra Lietuvos, suverenitetą, pažeidžiančių Lietuvos tautinį identitetą arba jos teisėtus nacionalinius interesus. Ratifikuodami mes pasakysime, pripažinsime, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija gali pažeisti pamatines Lietuvos visuomenės vertybes, gali pažeisti Lietuvos kultūrinį, religinį, istorinį paveldą.
Ratifikuodami šią sutartį be mano pasiūlymo, be 2 straipsnio, mes pasakysime, kad Lietuvos Respublika jau nėra ir nebus suvereni valstybė, kad jos sprendimų šaltinis nuo šio laiko jau nebus tautos valia, o tik bendri Europos Sąjungos ar jos atskirų narių interesai. Jeigu kas mano, kad taip reikia pasakyti, tada, suprantama, galima ir nepritarti mano pasiūlymui, bet aš kviečiu padaryti kitaip.
Aš kviečiu pritarti mano pasiūlymams, kurie, manau, ateičiai tik sustiprina mūsų poziciją, priimant bet kokius bendrus su Europos Sąjunga sprendimus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ponas R.Smetona mums pateikė savo pasiūlymą. Dabar, prieš išgirsdami A.Kubiliaus ir komiteto nuomonę, mes turime apsispręsti, ar yra Seime 29 Seimo nariai, palaikantys, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas. Komitetas jam nepritaria. Ar yra… Gal teks balsuoti, 29 aš nesuskaičiuosiu. Balsuojame! Balsuojantys už palaiko, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, balsuojantys prieš, susilaikę arba išvis nebalsuojantys mano, kad šis pasiūlymas neturi būti svarstomas.
Už – 34. Prašom. Žodis A.Kubiliui – komiteto nuomonė.
A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai kalbant, komitetas šiandien susirinkęs svarstė šį pasiūlymą ir, išsamiai apsvarstęs, nutarė, pritardamas pačiai tokių nuostatų dvasiai, nepritarti šiam tekstui dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl to, kad analogiškus dalykus Seimas praėjusią savaitę patvirtino specialiame nutarime dėl Lisabonos sutarties ir pasielgė visiškai analogiškai, kaip pasielgė mūsų kaimynai lenkai, kurie įstatymo dėl neratifikavimo specialioje deklaracijoje taip pat paskelbė tokias savo nuostatas, kurias dabar bando rašyti mūsų kolega R.Smetona.
Antras dalykas. Iš tikrųjų mes įvertinome ir tai, kas yra pasakyta mūsų Konstitucijoje, nes, stodami į Europos Sąjungą, mes priėmėme ir specialų konstitucinį aktą, kuris yra tapęs sudėtine Konstitucijos dalimi, kuriame lygiai tokios pat nuostatos, tik šiek tiek kitais žodžiais, yra labai aiškiai išdėstytos. Taip pat yra išdėstytas mūsų suvereniteto ir mūsų teisės santykis su Europos Sąjungos teise, taigi dėl to irgi nėra ko ginčytis.
Trečias dalykas. Teisės departamentas ir teisininkai (ne tik mūsų Teisės departamento, bet ir Užsienio reikalų ministerijos) sako, kad taip elgdamiesi ir į ratifikavimo įstatymą įrašydami kai kuriuos papildomus dalykus, kuriuos nežinia, kaip traktuoti, ar kaip išlygą, ar kaip kažkokias papildomas sąlygas, mes galime patekti į teisinę koliziją su mūsų patvirtinta vadinamąja Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo. Taigi darbas, kurį R.Smetona šiuo savo pasiūlymu nori padaryti, faktiškai yra padarytas. Seimas yra priėmęs specialią deklaraciją, o tai, kas yra siūloma, gali sukelti teisinių kolizijų. Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū A.Kubiliui. Dabar dėl balsavimo motyvų. Žmonės yra užsirašę, bet aš taip suprantu, kad Seimo nariai nori kalbėti dėl viso. Aš matau, ponas V.Mazuronis nori palaikyti pono R.Smetonos pasiūlymą. Gerai. Suteiksime žodį. Dėmesio! Norintys kalbėti prieš vėlgi pakelkite ranką, kad nepainiotume eilės. Žodis ponui V.Mazuroniui. Minutėlę! Prašau.
V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, A.Kubilius iš šios tribūnos aiškiai pasakė, kad tai, kas yra siūloma, yra gerai, naudinga Lietuvai, ir kad tai yra teisingos mintys. Tie argumentai, kad mes turime bijoti tą įrašyti į sutartį, kad galbūt tai kažkur su kažkuo nesiderins, brangieji, tai paneigia pačią siūlymų esmę. Mes turime ginti savo valstybės ir piliečių interesus. Ir tą turime kartoti ir įrašyti į visus galimus teisės aktus, o ne bėgti į krūmus, kaip siūlo gerbiamasis A.Kubilius, vien todėl, kad Europoje kažkam tai nepatiks. Todėl kviečiu visus ne bėgioti, o pritarti šiam siūlymui, įrašyti šitą punktą į sutartį ir būti kaip orios valstybės atstovais, Seimo nariais.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, kolegos R.Smetonos siūlymas daugeliu atveju yra tikrai logiškas ir neprieštarauja nei mūsų filosofijai, nei mūsų veiksmams. Tačiau papildyti šiuo straipsniu ratifikavimo įstatymą atrodytų kaip ir perteklinis dalykas. Tikrai mums reikia daryti nuorodą į konstitucinį aktą ir jeigu šis pasiūlymas būtų teikiamas prie deklaracijos, kurią mes šalia ratifikavimo įstatymo priimame, būtų daug ir aiškiau, ir logiškiau, ir, manyčiau, tai tikrai sutvirtintų mūsų nuostatas. Aš tiesiog kreipiuosi į kolegą R.Smetoną, kad jis priimtų tokią nuostatą, kuri, aš tikiuosi, yra bendra, kad veikdami Europos Sąjungoje mes jokiu būdu nesiauriname savo suvereniteto, mes išliekame nepriklausoma valstybe ir tauta su savo tapatybe. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Kviečiu Seimo narius grįžti į posėdžių salę, kviečiu tuos Seimo narius, kurie poilsio kambariuose, kurie ruošiasi gerti kavą ir geria tenai, aš dar kartą kreipiuosi į Seimo narius, esančius poilsio kambarėlyje, grįžti į posėdžių salę, taip pat ir Seimo narius, kurie stovi šalia poilsio kambarių. Aš dar kartą kreipiuosi, gerbiamosios ministrės ir ministrai, vėliau teks balsuoti, grįžkite į savo darbo vietas.
Pono R.Smetonos pasiūlymas. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo dėl teikiamo įstatymo projekto. Dabar mums teks balsuoti. Balsuojantys už palaiko, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę ir mano, jog reikia pritarti Europos reikalų komitetui, kuris pasiūlė nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Balsuojantys už palaiko poną R.Smetoną, balsuojantys prieš ir susilaikę palaiko Europos reikalų komitetą.
Už – 26, prieš – 19, susilaikė 40. Nepritarta. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Pradedame priėmimo procedūrą. Prieš suteikdamas žodį už ir prieš informuoju gerbiamuosius Seimo narius, jog Latvijos parlamentas ką tik ratifikavo Lisabonos sutartį ir dabar jau turėtų būti mūsų žingsnis.
Nuomonė už – B.Vėsaitė.
B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritariu Lisabonos sutarties ratifikavimo projektui, o argumentai yra tokie. Įsijungus daugeliui naujų šalių į Europos Sąjungos šeimą dabartinės sutartys išaugo seną rūbą ir paprasčiausiai reikalauja atnaujinimo. Lisabonos sutartis sustiprina Europos Parlamento vaidmenį ir galias, o tai yra žingsnis į priekį stiprinant demokratiją Europos Sąjungoje ir išreiškiant valstybių narių piliečių valią per jų išrinktuosius Europos Parlamento narius. Visiškai nauja Lisabonos sutartyje yra Europos Sąjungos energetinis solidarumas.
Tenka apgailestauti, kad kol kas šis solidarumas yra daugiau filosofinio pobūdžio, nes daugelis Europos Sąjungos narių sprendžia savo klausimus dvišalių derybų būdu. Įdomu, kaip mes galėsime išnaudoti Europos Sąjungos solidarumą, jeigu prieš laiką teks uždaryti Ignalinos atominės elektrinės antrąjį reaktorių ir teks gyventi pesimistinio scenarijaus sąlygomis? Kaip šis solidarumas bus įgyvendinamas, ar trūkstamos elektros energijos Europos Sąjunga mums pristatys kibirais, statinėmis ar kokiais nors kitokiais būdais? Šią nuostatą reikėtų vis dėlto protingai išnaudoti reikalaujant didesnių kompensacijų už prarastas elektros energijos galias.
Taigi, gerbiamieji kolegos, buvimas Europos Sąjungos šeimoje reiškia buvimą pačiame pažangiausiame pasaulio sambūryje, o Lisabonos sutarties ratifikavimas yra žingsnis į priekį. Taigi siūlau palaikyti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų nesu prieš šią sutartį ir ją palaikau, bet aš esu prieš tą skubą, kurią mes taikome. Iš tikrųjų yra puiki proga neskubėti ir štai dėl kokių priežasčių. Visų pirma šita sutartis, kaip vienas iš svarbiausių tolesnio Lietuvos gyvenimo dokumentų, nepraėjo viešo svarstymo stadijų. Dauguma žmonių, beveik 90 %, nėra jos skaitę, taip pat Seimo narių, ir nieko apie ją nežino. Laikas, kuris buvo skirtas jai pristatyti ir pateikti, yra per trumpas, kad būtų galima atlikti viešus svarstymus. Pirma.
Antra aplinkybė yra tai, kad mes tam tikra prasme vykdome nenuoseklią politiką. Štai prieš savaitę mes vetavome Europos Sąjungos ir Rusijos derybas motyvuodami tuo, kad mūsų interesai neatstovaujami Europos Sąjungoje pagal keturis punktus. Ir štai nepraėjus nė savaitei mes puolame ratifikuoti skubos tvarka visą tą sutartį. Nuosekli politika reikalautų, jeigu jau mes žengėme pirmąjį žingsnį, pasakėme „A“, reikia sakyti ir „B“. Reikėtų daryti pertrauką ir svarstyti tą klausimą, kiek jis atspindės mūsų interesus. Juo labiau kad ir ponia B.Vėsaitė minėjo energetinį saugumą, kitus klausimus, kurie neatspindi mūsų lūkesčių šioje sutartyje.
Todėl siūlau nepritarti ir dar rasti laiko ją išanalizuoti, surengti viešą svarstymą ir tik tada, suderinus mūsų politiką ir nustačius, kur mes norime eiti, ir ko mes norime siekti, priimti šitą sutartį, bet ne anksčiau kaip rudenį. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš, prieš suteikdamas kitiems Seimo nariams žodį, dar kartą pasitikslinu, ar tikrai jūs norite kalbėti taip, kaip užsirašėte? Nes jeigu nuomonė bus kiek kitokia, tai, atleiskite, aš iš karto nutrauksiu arba nesuteiksiu žodžio kitam norinčiam kalbėti. Nuomonė už – A.Matulevičius. (Balsai salėje) Dėmesio! Minutėlę! Žodis suteikiamas ponui A.Matulevičiui. Nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininkas, matyt, turėjo omenyje, kad galbūt aš kalbėsiu prieš. Ne. Aš nekalbėsiu prieš, bet aš visuomet kalbėjau ir kalbėsiu apie problemas, kurios yra.
Aš pritariu, kad mes turime ratifikuoti Lisabonos sutartį, tačiau mes negalime matyti problemų ir mūsų institucijų darbo trūkumų. Ypač pastaruoju metu, man atrodo, Seimui reikėtų atskirai apsvarstyti Užsienio reikalų ministerijos veiklą ir darbą. Kas darosi? Mes deramės dėl Lisabonos sutarties, bet absoliučiai nieko neįrašome dėl Ignalinos. Europa visiškai nežino mūsų problemų, kurių iškils, kai uždarysime Ignalinos antrąjį bloką. Pasirodo, Europą pasiekė įvairūs gandai, o ne rimta, pagrįsta analizė, rimti įspėjimai. Todėl mus Europa irgi turi kartu ginti, jeigu mes imamės ginti ir dalyvauti Europoje.
Antras pavyzdys. Dabar Europos Sąjungos derybos su Rusija ir Lietuvos neparengtas, kažkoks vaikiškas pasiūlymas. Mes vetuojame, o kur mūsų kolegos, kodėl Užsienio reikalų ministerija nedirba su kitais, kodėl nedirba su lenkais, pernai mes juos palaikėme, su latviais, estais ir visais kitais, su kuriais galima tuos dalykus spręsti? Man susidaro įspūdis, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra labai daug rezervo, diplomatų galima sumažinti, nes vienas Aleksandras Abišala, pasirodo, gali už daug diplomatų, mažiausiai 26 ambasadorius, dirbti. Įsivaizduojate, koks būtų efektas ir dėl pinigų, ir dėl konjako, ir dėl kavos, ir panašiai. Aš, žinoma, šaržuoju, bet problema yra labai rimta ir Seimas be reikalo nusišalinęs.
Mūsų užsienio politika tampa proginė, ir mums Lisabonos sutarties ratifikavimas buvo geras šansas pasakyti apie save Europai ir pasakyti, kad mūsų skausmingiausia problema – energetinė problema. Mes šito nepadarėme. Aš manau, tai yra atsakomybė Užsienio reikalų ministerijos ir, ko gero, prezidentūros, kuri atsako už užsienio politiką. Iš principo sutartį, kad nestabdytume proceso, turime ratifikuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji tautos atstovai, kodėl aš balsuosiu prieš šią Lisabonos sutartį? Pirmiausia, nebuvo viešos diskusijos. Mes nekalbame apie Europos centrą ar Europos reikalų komitetą. Nebuvo rimtos viešos diskusijos tarp įvairių mūsų piliečių grupių, interesų grupių. Visa tai tik sutraukiama iki Europos centro ar Europos reikalų komiteto.
Antra. Sutartis yra tik minimaliai geresnė už sutartį dėl Europos Konstitucijos, kurios trūkumai buvo atskleisti Lietuvoje tik po to (aš turiu omenyje, tie trūkumai buvo atskleisti), kai jai pritarė Prancūzija ir Olandija. Tada niekas čia iš daugumos atstovų nekalbėjo apie energetinį saugumą, nes tada mums, Lietuvai, reikėjo pirmiems parodyti Europos Sąjungai, kad mes pirmieji ratifikuojame šitą sutartį.
Toliau. Juridine prasme tai yra labai prastas dokumentas. Ir aš esu įsitikinęs, kad suverenitetas, priklausantis tautai, yra nedalomas. Šia sutartimi dar kartą įteisinamas prieštaraujantis Lietuvos Konstitucijai dalies mūsų tautos suvereniteto atidavimas Briuselio biurokratams.
Atsižvelgdamas į tai, aš kviečiu jus visus balsuoti prieš šią sutartį, tiksliau, prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonę už – J.Veselka. Ar tikrai už? Nuomonė už – J.Veselka. Minutėlę. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia jau mano reikalas. Gerbiamieji kolegos, pirma, ratifikuosime ar neratifikuosime Lisabonos sutartį, vis tiek Lietuva yra ir liks Europos Sąjungos narė. Tai viena.
Antra. Europos Sąjungos Konstitucija politiškai lyg ir pabrėžia, kad Europos Konstitucija yra aukščiau nacionalinių konstitucijų, o Lisabonos sutartis yra tik sutartis ir ji nekvestionuoja nacionalinių konstitucijų teisių. Tiek, kiek mes savo Konstitucijoje įrašėme viršenybę, tiek Lisabonos sutartis tai patvirtina.
Trečia. Sparčiai iš inercijos išsiplėtusi Europos Sąjunga susiduria su sprendimų priėmimo problema, nes pasirodė, kad realiai Europos Sąjunga susideda iš dviejų lygių. Viena Europos Sąjungos valdybių dalis nori kurti, tobulinti Europos Sąjungos ateitį, niekam nenori savo vertybių primesti karinėmis priemonėmis, neskirsto pasaulio automatiškai į blogą ir gerą, nori turėti nuosavą socialinį, ekonominį, politinį modelį, nenori paklusti kokiam nors vienam pasaulio centrui, pagrindinį dėmesį nori skirti deryboms ir susitarimams. Aš tai vadinu elitine Europa.
Yra ir kita Europos Sąjungos dalis, kuri labai nori atsirevanšuoti už praeitį, kuri nesugeba savarankiškai spręsti savo problemų, kuri neva aiškiai žino, kas pasaulyje amžini bloguoliai ir amžini geruoliai, kuri visada pasiryžusi eiti paskui pagrindinį pasaulio poną ir jėga primesti kitoms valstybėms savo vertybes, nenori kurti ateities, nepasiekia revanšo už praeitį. Tai aš vadinu užkampio Europa.
Lisabonos sutartis ne skirsto automatiškai Europos į elitinę ir užkampio, bet leidžia kiekvienai valstybei pasirinkti, ar nori būti elitine Europa ir kurti ateitį, ar kibti į praeitį ir būti užkampiu. Tai yra tautos pasirinkimas. Ir aš tikiu, kad mūsų lietuvių tauta pasirinks ateitį Europoje ir bus su elitu, nepasirinks – jos teisė.
Toliau. Gerbiamieji, labai daug mūsų elitas, patys…
PIRMININKAS. Dvi minutės.
J.VESELKA. …bando versti Europos Sąjungai. Noriu pasakyti, Europos Sąjunga neuždraudė mums pratęsti Ignalinos elektrinės darbo, mes patys čia, nepriėmę įstatymo, tai padarėme. Todėl aš drąsiai balsuosiu už Lisabonos sutartį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V.Rinkevičius.
V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš esu prieš skubotą balsavimą ir šios sutarties patvirtinimą. Mes dabar kalbame apie energetinį saugumą. Reikia pripažinti, Europos Sąjungos energetinė politika yra… kol kas iš tiesų, sakyčiau, visiškai nėra jos, ir Lietuvos atžvilgiu taip pat. Uždarysime atominę elektrinę – kaip bus toliau? Šiandien visi apie tai kalba ir ginčijasi, bet visiškai negalvoja, aklai liepia balsuoti ir balsuokime pagal principą: jeigu į tave metė akmenį, atgal mesk duoną. Aš sutinku, toks krikščioniškas principas yra geras. Bet reikia pagalvoti, neskubėti kaip į vestuves, nes pagirios gali būti labai liūdnos.
Aš visiškai įsitikinęs, kad ir mūsų kolegos 90 % nežino, kiek mes papildomai deleguojame savo valstybės kompetencijos Europos Sąjungai, tačiau visi (na, ne vienbalsiai) norime už tai balsuoti. Reikia devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kartą kirpti. Čia reikėtų daugiau diskusijos, daugiau susipažinti, išanalizuoti, ką tai duos, kiek tai duos, ypač išnaudoti… derybose dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir tolesnės mūsų šalies energetikos politikos, kaip, kiek kainuos. Po poros metų galbūt dauguma jūsų grauš nagus ir sakys: kodėl mes taip kvailai pasielgėme. Neskubėkime, gerai apsvarstykime, tada priimkime galutinį sprendimą, todėl aš balsuojant susilaikysiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V.Mazuronis.
V.MAZURONIS. Mielieji kolegos, iš tiesų, jeigu į šią sutartį žiūrėtume (o aš manau, taip ir reikėtų į ją žiūrėti) kaip į sutartį, apibrėžiančią Europos Sąjungos valstybių tolesnį gyvenimą, taip pat ir Lietuvos tolesnį buvimą Europos Sąjungos sudėtyje, tokiai sutarčiai, manau, tikrai derėtų ir reikėtų pritarti, ir toks žingsnis būtų teisingas.
Mielieji kolegos, kita vertus, mes negalime nematyti, kaip priimame šią sutartį. Ir vėl priimame Seime, ir vėl priimame neklausdami Lietuvos piliečių valios, nors mūsų Konstitucija įpareigoja visais svarbiausiais klausimais gauti tautos valią referendumo būdu, neabejotinai. Ir ypač po to, kai Seimas atmetė R.Smetonos siūlymą, kuriuo buvo įtvirtinama, jog Lisabonos sutartis neturi kenkti mūsų tautiniam identitetui ir prieštarauti teisėtiems nacionaliniams interesams. Iš tikrųjų yra kiti argumentai.
Taigi mūsų frakcija, sudėjusi ir vienus, ir kitus argumentus, ir už, ir prieš, balsuos įvairiai. Mes pritariame pačiai Lisabonos sutarčiai ir esmei, bet kategoriškai nepritariam tam, kaip ji svarstoma Seime, kai atmetami Lietuvos piliečių interesai ir jų valia.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Masiulis.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio dokumento sėkmė ir praktinis pritaikymas priklauso nuo to, kiek Lietuvos žmonės patikės juo, kiek Lietuvos žmonės supras, kad tai tikrai natūralus dalykas, padedantis jiems lengviau jaustis ir geriau gyventi būsimoje Lietuvoje. Kaip gali Lietuvos žmonės šiandien į tą klausimą atsakyti, jeigu buvo apsiribota vien tiktai Seimu ir nebuvo organizuojamos platesnės diskusijos už Seimo ribų, bendraujama su visuomene, susitinkama regionuose? Aš pamenu, kai Seimas svarstė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį, buvo kur kas daugiau ir plačiau diskutuojamas tas dokumentas negu šis dokumentas, kurį bandoma paskubomis priimti.
Tikrai tenka apgailestauti, kad vienas pagrindinių argumentų, kodėl šiandien reikia priimti šį dokumentą, tampa argumentas, kad latviai, mūsų kaimynai, irgi rengiasi daryti ar jau padarė šį sprendimą. Argi tai, kolegos, yra pagrindinis mūsų užsienio ir Europos politikos motyvas? Man tikrai tenka apgailestauti, kad mūsų politika kyla iš noro įtikti, būti uoliais europiečiais. Tas, kuris neskaitė sutarties, bet entuziastingai palaiko, nes taip reikalauja Europos konjunktūra, yra geras ir uolus europietis, o tas, kuris bando gilintis, kuris bando ramiai, racionaliai apgalvoti tai, kas toje sutartyje užfiksuota, tampa kažkokiu valstybės priešu.
Gerbiamieji kolegos, be jokios abejonės, šioje sutartyje yra daug pozityvių ir teigiamų dalykų. Supaprastinamos Europos sprendimų priėmimo procedūros, biurokratinis aparatas mažinamas, sumažės Komisijos narių skaičius, taps vieningesnė Europos užsienio ir saugumo politika, bet kartu noriu atkreipti dėmesį, kad šioje sutartyje yra užprogramuoti ir būsimieji Lietuvos valstybės papildomi įsipareigojimai. Kalbu apie Europos pagrindinių teisių chartiją, kurioje yra labai aiškiai įtvirtintos kolektyvinės teisės, bet nekalbama apie žmogaus, individo pamatines laisves ir teises. Tai ar mes norime užprogramuoti Lietuvos būsimą gyvenimą būtent šiuo ritmu? Tai irgi kelia daug klausimų. Todėl esu įsitikinęs, kad šiandien sutarties ratifikavimas yra pernelyg skubotas veiksmas, tik dar kartą patvirtinantis, kad Lietuvos politinis elitas daro labai didelį atotrūkį nuo žmonių, nuo visuomenės interesų ir didina tą nepasitikėjimą, kuris šiuo metu ir taip yra didelis.
PIRMININKAS. Keturios nuomonės už, keturios prieš nuskambėjo. Balsuojame dėl įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projekto. Kviečiu Seimo narius grįžti į savo darbo vietas ir skelbiu balsavimo pradžią. Aš kreipiuosi į poną E.Zingerį, nes vėliau reikės sakyti prie mikrofono… Gerai, balsuojame.
Už – 83, prieš – 5, susilaikė 23. Įstatymas priimtas. Replika po balsavimo. (Plojimai) Prašau.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad Seimas vis dėlto pasielgė išmintingai balsuodamas už Lisabonos sutartį. Tauta apsisprendė referendumu ir priėmė patį pagrindinį politinį sprendimą, kad mes taptume Europos Sąjungos nariais. Žinoma, jeigu yra šeima, kai du jauni žmonės susituokia, paliudydami vienas kitam ištikimybę, tai jie iš dalies turi atsisakyti dėl vienas kito savo interesų. Lygiai taip pat ir patvirtinę Lisabonos sutartį, manau, vis dėlto galbūt kurių nors savo teisių mes ir atsisakome dėl vieningesnės, tvirtesnės Europos Sąjungos.
Man labai keisti argumentai Seimo narių, kurie kalbėjo. Kaltinama Europos Sąjunga, kad lyg ir uždaryta atominė elektrinė ir nepradėtos derybos dėl to, kad būtų pratęsta. Mes patys kalti. Juk mes turime patys prisiimti atsakomybę, kad nesiderėjome, nereikalavome derybose, kad atominė elektrinė nebūtų uždaryta. Jeigu mes išvogėm Lietuvą, jeigu mes privatizavom Vakarų skirstomuosius tinklus, visada kaltinom, kad to reikalauja Europos Sąjunga, apgaudinėjom Seimo narius, apgaudinėjom Seimą ir Tautą. To niekada nereikalavo Europos Sąjunga. Šiandien, man atrodo, mes gauname didžiausias lėšas, didžiules lėšas į savo biudžetą, kad sustiprintume savo ekonomiką, savo ūkį, kad pakeltume gyvenimo lygį mūsų krašte iš Europos Sąjungos, jeigu mes nesugebam efektyviai jų panaudoti…
PIRMININKAS. Ponas Petrai…
P.GRAŽULIS. Jeigu ne Europos Sąjunga kalta, tai mes kalti esam. Mes, užuot padėkoję Europos Sąjungai už paramą, šiandien burnojame ant Europos Sąjungos. Mes panašūs į tą kiaulę, kuri po ąžuolu renka giles, knisa jo šaknis ir nori išversti ąžuolą. Lygiai taip pat mūsų šios kalbos į tai yra panašios.
PIRMININKAS. Dar – E.Zingeris, vėliau – P.Auštrevičius. Prašau, Emanueli.
E.ZINGERIS (TSF). Aš tikrai norėčiau pasveikinti kolegas, balsavusius už. Tai yra esminis žingsnis stiprinant Lietuvos valstybę. Svarbiausias dalykas, kad ne ši sutartis yra instrumentas, nes šios sutarties blokavimas būtų buvęs šios… taip sakant, mūsų energetikos reikalai turi būti sprendžiami kitais būdais, neparodant Europos Sąjungai, kad mes dėl esminės solidarumo ideologijos esame prieš. Čia reikia išnaudoti visus kitus būdus, išskyrus šitą, nes tai yra pagrindinė sutartis, kuri mus jungia su Europa. Europa į tai žiūri kaip į solidarumo parodymą arba ne. Tai mes būtume parodę, jeigu būtume balsavę prieš, kad mes nesolidarūs su Europa, o dabar parodėm, kad solidarūs. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. P.Auštrevičius. Prašau.
P.AUŠTREVIČIUS. Dėkoju. Mielieji kolegos, kad atmestume kai kuriuos argumentus, kurie čia buvo sakomi, kad mes balsuojame aklai paremdami latvius, noriu pasakyti: ne broliukus latvius mes parėmėme, o brolius lietuvius, nes tai yra sąmoningas ir reikalingas veiksmas. Ratifikavę šią sutartį, mes įgyjame dar vieną instrumentą reikalauti ir derėtis su Europos Sąjunga dėl solidarumo. Noriu pabrėžti, dėl solidarumo energetikos srityje. Esu tikras, kad mes pasieksime mums naudingų susitarimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės klausimas 1-3 – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2820. Svarstymas. Kviečiu į tribūną poną V.S.Draugelį. Užsienio reikalų komiteto nuomonė.
V.S.DRAUGELIS (DPF). Ačiū. Teikiamu įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka prisiimti įsipareigojimus, kad pagal Europos Sąjungoje veikiančią arešto orderio sistemą būtų supaprastintas ieškomų asmenų perdavimas tarp Europos Sąjungos ir Islandijos bei Norvegijos valstybių. Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą, vienbalsiai nutarė pritarti ir siūlo Seimui balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V.Aleknaitę-Abramikienę. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, mano užduotis itin paprasta šį kartą. Noriu pasakyti, kad papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas už šį dokumentą bendru sutarimu pasisakė už. Ačiū.
PIRMININKAS. Norinčių dalyvauti diskusijoje po svarstymo nėra. Pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti už ir prieš. Nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Keturios nuomonės už ir keturios – prieš. Norinčių kalbėti nėra. A, yra. Atsiprašau. Minutėlę. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Priėmimo stadija. Nuomonė už – P.Auštrevičius. Prašom.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, kviečiu vieningai pritarti šiam susitarimui. Jis mums, be jokios abejonės, naudingas, jeigu mes kalbame apie bendrą teisingumo erdvę Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse, kurios pritaria šiam principui. Konkrečiai ir Norvegijos Karalystė, ir Islandijos Respublika yra tokios valstybės. Esu įsitikinęs, kad tai būtų gera prevencija nusikalstamumui užkardyti, o jau atsitikus vienokiems ar kitokiems neteisėtiems veiksmams, teisingumui vykdyti. Todėl šių dviejų valstybių dalyvavimas įgyvendinant Europos Sąjungos teisingumo orderio ir teisingumo erdvės plėtros principus yra teisingas žingsnis šia linkme. Kviečiu vieningai pritarti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kitų nuomonių nėra. Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-2820, priėmimo. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. (Balsai salėje) Aš prašyčiau Seimo narius grįžti į darbo vietas ir balsuoti. Įstatymo priėmimas, mums reikia 71 Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, ir 57, pasisakančių už, ne mažiau kaip 57. Kad ir labai buvo svarbus įvykis ratifikuojant Lisabonos sutartį, bet ir kiti klausimai ne mažiau svarbūs.
Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 129, 135, 138 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2511. Priėmimo stadija. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Gal ir komiteto pirmininkui nėra reikalo vargti. Šiuo atveju galime iš karto sakyti nuomones už ir nuomones prieš, nes, matyt, diskusijoje dalyvauti daug norinčių nėra.
Prašom. A.Matulevičius – nuomonė… Nenorite. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime pradėti įstatymo priėmimą pastraipsniui? Galime.
1 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2643. Priėmimas. Komiteto pirmininkas A.Sysas. Prašom. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta?
A.SYSAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Pasiūlymų nėra gauta. Gal trumpas žodis jums, jeigu norite dar ką nors pasakyti.
A.SYSAS. Gerbiamieji kolegos, buvo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuomonė pritarti ir Biudžeto ir finansų komiteto taip pat. Komitetas balsavo: už – 6, prieš – 1.
PIRMININKAS. Trumpa kalba nuskambėjo. Nuomonė už – A.Dumčius.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai. Norėčiau siūlyti pritarti įvairių komitetų, kaip nurodė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Žmogaus teisių komiteto, Vyriausybės nutarimui ir priimti šį įstatymą, kuris atitiktų… pasipriešinimo ir nukentėjusių perkeltas į Paramos įstatymą. Viskas yra parengta dėl finansų ir panašiai. Siūlyčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš, netrukdydamas jūsų laiko, siūlau balsuoti už, tik norėjau pasakyti vieną mintį. Sveikintina tai, kad mes pagaliau šituos dalykus pradedame spręsti pagal tam tikrą sistemą. Būtų labai gerai, kad tas dalykas būtų ir kituose panašiuose įstatymuose, kurie susiję su parama ir panašiai. Tada mums kur kas sistemingiau ir aiškiau būtų tas problemas spręsti. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P.Auštrevičius.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, manyčiau, čia yra ir simboliška, ir, žinoma, dėl esmės labai teisinga, kad valstybė nepamiršta ir grįžta prie šios temos, nepamiršta tų žmonių ir jų kančių. Apskritai politiškai yra labai teisingas žingsnis. Jeigu mes reikalaujame iš kitų valstybių, tai yra tų valstybių, kurios vykdė ir kuriose vyko tie nusikaltimai, atsakomybės, tai ir patys parodome savo įsipareigojimus šioje srityje ir konkrečius darbus, kitaip sakant, ne vien tik žodžiais skatiname ir kaltiname kitus, bet konkrečiais savo sprendimais parodome, kaip tie dalykai turi būti kompensuojami ir sprendžiami. Kviečiu visus pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl įstatymo Nr.XP-2643 priėmimo.
Už – 74, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1826. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną V.Boreikienę, nes yra gauta labai daug Teisės departamento pastabų. Gal jūs galite jas įvertinti?
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posëdþio pirmininke, mielieji kolegos, po svarstymo Seime komitetas gavo daug Teisės departamento pastabų. Komitetas neatsižvelgė į kai kurias redakcinio pobūdžio pastabas dėl oficialiai galiojančio įstatymo teksto ir į tas pastabas, kurios daromos dėl bendrinės kalbos vartojimo įstatymuose ir jau Dokumentų departamento suredaguoto projekto.
Taip pat atkreipiu Seimo dėmesį į nuolatinę situaciją, kai Teisės departamentas per įstatymo projekto priėmimą teikia pastabas dėl tų projekto straipsnių, dėl kurių ankstesnėse išvadose jų neturėjo. Siūlau priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento išvadų nebalsuojama. Ačiū V.Boreikienei. Komitetas informavo, jog į dalį pataisų atsižvelgė, į dalį pataisų neatsižvelgė.
Dabar pradėsime įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui. Labai daug straipsnių. 1 straipsnis. Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta.
Tiesa, jeigu kam kyla kokių nors abejonių, iš karto sakykite.
9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta. 22 straipsnis. Pritarta. 23 straipsnis. Pritarta. 24 straipsnis. Pritarta. 25 straipsnis. Pritarta. 26 straipsnis. Pritarta. 27 straipsnis. Pritarta. 28 straipsnis. Pritarta. 29 straipsnis. Pritarta. 30 straipsnis. Pritarta. 31 straipsnis. Pritarta. 32 straipsnis. Pritarta. 33 straipsnis. Pritarta. 34 straipsnis. Pritarta. 35 straipsnis. Pritarta. 36 straipsnis. Pritarta. 37 straipsnis. Pritarta. 38 straipsnis. Pritarta. 39 straipsnis. Pritarta. 40 straipsnis. Pritarta. 41 straipsnis. Pritarta. 42 straipsnis. Pritarta. 43 straipsnis. Pritarta. 44 straipsnis. Pritarta. 45 straipsnis. Pritarta. 46 straipsnis. Pritarta. 47 straipsnis. Pritarta. 48 straipsnis. Pritarta. 49 straipsnis. Pritarta. 50 straipsnis. Pritarta. 51 straipsnis. Pritarta. 52 straipsnis. Pritarta. 53 straipsnis. Pritarta. 54 straipsnis. Pritarta. 55 straipsnis. Pritarta. 56 straipsnis. Pritarta. 57 straipsnis. Pritarta. 58 straipsnis. Pritarta. 59 straipsnis. Pritarta. 60 straipsnis. Pritarta. 61 straipsnis. Pritarta. 62 straipsnis. Pritarta. 63 straipsnis. Pritarta. 64 straipsnis. Pritarta. 65 straipsnis. Pritarta. 66 straipsnis. Pritarta. 67 straipsnis. Pritarta. 68 straipsnis. Pritarta. 69 straipsnis. Pritarta. 70 straipsnis. Pritarta. 71 straipsnis. Pritarta. 72 straipsnis. Pritarta. 73 straipsnis. Pritarta. 74 straipsnis. Pritarta. 75 straipsnis. Pritarta. 76 straipsnis. Pritarta. 77 straipsnis. Pritarta. Ir paskutinis 78 straipsnis. Pritarta.
Ką gi, dabar keturios nuomonės – už, keturios – prieš.
Nuomonė už – A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, nes balsavimo paštu iš anksto agitacijos reglamentavimas suvienodinamas su taikomu savivaldybių tarybų rinkimuose. Be abejo, visiems rinkimams, taip pat ir Prezidento rinkimo kampanijai, turi būti taikomi tie patys reikalavimai kaip ir savivaldos rinkimų, kaip ir Europos Parlamento ir kitų. Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta šiame projekte ir į mano siūlymą, kad draudimas papirkti rinkėjus įsigalioja nuo rinkimų datos paskelbimo. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Labai ačiū. Iš dalies A.Kašėta kalbėjo apie tai, ką ir aš norėjau pasakyti. Bet noriu padėkoti ir išvadų rengėjams, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuris padarė didžiulį darbą. Tikrai patobulintas šis įstatymas, todėl raginčiau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A.Sysas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš galiu tik pritarti kolegų pasakytiems žodžiams ir paraginti visus balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, kad ir dėl kitų rinkimų įstatymų mes galų gale rasime bendrą sutarimą ir ką nors priimsime ta pačia linkme. Bet aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko pasinaudoti Seimo Pirmininko patirtimi ir tokiu atveju, kai yra daug straipsnių ir nėra pastabų, skelbti pritarimą po priėmimo ar nepritarimą ne pastraipsniui, bet skirsniais. Jūs būtumėte sutaupęs daug laiko ir savo energijos, ir ta stenograma atrodytų tikrai kultūringiau negu dabar, kai beveik du šimtus straipsnių čia skaitėte kaip kokią maldelę.
Kviečiu visus nesigaišinant priimti šį įstatymą. Ačiū
PIRMININKAS. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Balsuojame.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-7 klausimas, registracijos Nr.XP-1825 – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių (jų daug, aš neskaitysiu) pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 41, 651 straipsniais įstatymo projektas. Priėmimas. Žodis poniai V.Boreikienei.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime šiam projektui buvo pritarta. Gautos Teisės departamento pastabos, kurioms, kaip ir prieš tai minėtam projektui, ir jau pakomentavau, buvo nepritarta, nes dauguma yra redakcinio pobūdžio. Buvo pritarta buvusiai redakcijai.
Taip pat gautas Seimo nario V.Tomaševskio pasiūlymas, kuris buvo svarstomas šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Kolega siūlo pakeisti mandatų skirstymo tvarką, kurio kvotos apskaičiavimo dalijime… nepanaudotų balsų liekana būtų išskirstyta po lygiai kiekvienam mandatus gaunančiam sąrašui. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 4 susilaikė. Šiam pasiūlymui nepritarta. Siūlau pereiti prie priėmimo procedūros pastraipsniui.
PIRMININKAS. Komitetas įvertino Teisės departamento pasiūlymus, dėl jų mes nebalsuosime, visiems yra pritarta.
Dabar pradėsime įstatymo priėmimą pastraipsniui arba paskirsniui. Yra gautas vienas pasiūlymas, tai pono V.Tomaševskio, pačioje įstatymo pabaigoje mes jį ir svarstysime. O dabar, jeigu jūs neprieštaraujate, aš pasinaudosiu… nelabai pavyks. Paskirsniui čia nėra galimybės, tik pastraipsniui, deja. Ačiū poniai V.Boreikienei. Aš vėl skaitysiu įstatymo straipsnius.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6, 7, 8, 9, 10 – pritarta visiems. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37 – visiems įstatymo straipsniams yra pritarta bendru sutarimu pastraipsniui.
Pone Tamoševski, dabar kaip tik jūsų pasiūlymas. 38 straipsnis. Jam yra pritarta bendru sutarimu. Dabar yra pono V.Tomaševskio pasiūlymas, kuris papildytų įstatymo projektą dar vienu straipsniu. Ką gi, žodis ponui V.Tomaševskiui.
V.TOMAŠEVSKI (VLF). Ačiū, pirmininke. Straipsnyje kalbama apie mandatų skirstymą. Pagal Europos Parlamento direktyvą yra numatytas barjeras ne daugiau negu 5 %. Mes įrašėme tai į įstatymą, bet šio įstatymo 4 punkte yra paslėptas antras barjeras, kuris iš esmės gali būti net 8 %, jeigu dabar rinksime 12 Europos parlamentarų. Aš manau, kad tai pirmiausia prieštarauja Europos Parlamento direktyvai, bet nėra logikos, nes nei partijos gali surinkti 6, 7 % balsų, dalyvaus skirstant mandatus, jiems bus grąžintas užstatas, bet mandato negaus, nes negalės dalyvauti skirstant mandatus pagal liekanų metodą. Gali turėti 0,9, 0,8 mandato liekanos, bet mandato negaus. Tai yra neteisinga, ir siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKAS. Galime paprašyti, kad V.Boreikienė pakartotų komiteto nuomonę, nes komitetas kažkodėl nepritarė šiam pasiūlymui. Prašom. Žodis V.Boreikienei. Gal į tribūną? Gerai, prašom.
V.BOREIKIENĖ. Pirmiausia, kolegos, atsižvelgiant į Seimo statutą, negalima teikti pasiūlymų įstatymo projektui dėl straipsnio, kurio nėra. Šiuo atveju kolega turėjo parengti įstatymo projektą.
Antras argumentas, dėl ko kolegos neapsisprendė dėl šio pasiūlymo. Pasiūlymas pateiktas yra gana vėlai. Buvo pakankamai daug laiko, buvo daug diskutuojama komitete dėl įvairių šio įstatymo projekto straipsnių. Manau, kad yra nepakankamai laiko atsakyti į įvairius iškilusius klausimus. O iš esmės tai yra politinis sprendimas ir šiandien reikia apsispręsti. Komitetas nepritaria, kaip prieš tai minėjau, šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų, kad ši pataisa būtų svarstoma? Balsuojame, nes reikia, kad 29 Seimo nariai paremtų pono V.Tomaševskio pataisą, pasiūlymą, kad jis būtų svarstomas. Balsuojantys už pasisako, kad pono V.Tomaševskio pataisa būtų svarstoma. Tada mes dėl jos balsuosime. Bus motyvai už, prieš ir vėliau balsuosime, ar priimame pono V.Tomaševskio pataisą.
38 Seimo nariai palaikė poną V.Tomaševskį. Ką gi, dabar nuomonė už, nuomonė prieš dėl pono V.Tomaševskio parėmimo. Aš matau pakeltą pono V.Mazuronio ranką. Jis pasisako už. Tuoj, minutėlę, mes suteiksime žodį. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš tikrai kviesčiau pritarti siūlomai pataisai, juolab kad rimtų komiteto, ponios V.Boreikienės, argumentų, išskyrus tai, kad galbūt šiek tiek pavėluota, galbūt ne ta forma pateikta, mes ir neišgirdome. Iš esmės palaikymas ir padarymas to laiptelio, realiai 5 % peržengimo, manyčiau, yra priimtinas ir teisingas. Aš kviesčiau visus palaikyti tą sprendimą, pritarti, nes, sakau, jei tai ar forma, ar laikas, ar kokios kitos smulkmenos, o iš esmės siūlymas yra normalus ir geras, tai pasirinkime sprendimą, o ne kablelį.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo projekto ar dėl pasiūlymo? Dėl viso? Dėl šito. Žodis S.Pečeliūnui. Prašom.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nenorėčiau pritarti ponios V.Boreikienės pasakymui, kad pasiūlymas rimtas, bet mums neužtenka laiko išdiskutuoti. Jūs turite visas galimybes prašyti Seimo priėmimą nukelti dieną, dvi ar tris, kiek jums dar reikia laiko diskusijai, ir atsakyti į esminius klausimus. Argumentas, kad mes nespėjome padiskutuoti, bet klausimas yra rimtas, todėl mes jį atmeskime, nes nespėjome padiskutuoti… Tai yra tiesiog netoleruotini dalykai. Jūs nesinaudojate statutinėmis galimybėmis surengti tas diskusijas, jeigu jums reikia. Būna taip, kad geros idėjos gimsta ilgai diskutuojant, ar siūlyti jas, ar nesiūlyti, ir pasiūloma gal net tikrai per vėlai, kaip jūs sakote, bet statutiškai ne per vėlai, nes komitetas iki priėmimo spėjo padiskutuoti, spėjo apsvarstyti. Vadinasi, į Statuto rėmus ponas V.Tomaševskis „tilpo“. Taigi ir komitetas galėjo pasirinkti Statuto leidžiamas galimybes svarstyti rimtai ir iš esmės, o ne taip, kad per vėlai padavei, tai dabar mes dėkime į šoną ir nežiūrėkime. Nesolidžiai atrodo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Sutarimo nėra. Teks balsuoti. Balsuojantys už palaiko pono V.Tomaševskio pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip.
Už – 43, prieš – 8, susilaikė 12. Pritarta pono V.Tomaševskio pasiūlymui. Tokiu atveju įstatymo projekte atsiranda naujas 39 straipsnis. Tada turėtume pakeisti ir įstatymo projekto pavadinimą – dar ir papildymo pagal pono V.Tomaševskio pasiūlymą. 39 straipsniui su pono V.Tomaševskio pasiūlymu jau yra pritarta. Dabar 39 straipsnis tampa 40 straipsniu. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Ir 40 straipsnis tampa 41 straipsniu. Jam yra pritarta.
Įstatymo priėmimo pastraipsniui procedūra yra baigta. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Žodis A.Sysui.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš buvau pasiruošęs kalbėti už šį įstatymą be pataisos. Jis sureguliuotų rinkimus į Europos Parlamentą. Bet kadangi buvo nubalsuota ir už pono V.Tomaševskio įstatymą, aš kol kas pasilieku nuomonę apsispręsti po argumentų, kuriuos pasakys kiti kolegos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, nuomonė už – D.Bekintienė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Aš gerbiu ką tik priimtą Seimo sprendimą. Vis dėlto Seimo narius raginčiau balsuoti už, nes buvo pakankamai laiko, klausimas išdiskutuotas ir vilkinti arba atidėti šio įstatymo priėmimą būtų neteisinga. Todėl aš labai raginčiau visus Seimo narius balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad Seimas suvokė, ką siūlė ponas V.Tomaševskis, ir pasisakė už didesnę demokratiją, kad Europos Parlamente būtų atstovaujamas platesnis Lietuvos nuomonių spektras, t. y. jeigu partija „perlipa“ tam tikrą nubrėžtą ribą, o vietų skaičius yra ribotas, kad ji vis dėlto „perlipusi“ tą vieną vietą gautų, o tie, kurie gavo daug vietų, gal galėtų gauti viena vieta mažiau, nes jie vis tiek turės savo atstovų. Taigi tai yra platesnis atstovavimo pasirinkimas. Aš džiaugiuosi šiuo Lietuvos Seimo sprendimu ir kviečiu paremti, pritarti ir balsuoti už visą demokratiškai sutvarkytą rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, balsuojame dėl Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo dabar jau trimis straipsniais įstatymo projekto Nr.XP-1825 priėmimo.
Už – 69. Reikiamo Seimo narių skaičiaus… Dar kartą kreipiuosi į Seimo narius: galbūt pakartokime registraciją. Aš matau, kad tikrai yra reikiamas Seimo narių skaičius, tačiau jie poilsio kambariuose. Mes dar turime kokių trijų keturių įstatymų priėmimus, tai galėtume iš karto gerokai pažengti į priekį. Registruojamės. Aš kviečiu… Gal galima pakviesti? Kviečiu Seimo narius, esančius poilsio kambarėliuose. Jie turi girdėti mane, nes ten veikia televizorius. (Balsai salėje) Poilsio kambariai. O kas ten yra?
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsuojame dėl mano jau minėto įstatymo priėmimo.
Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Ką gi, dabar aš norėčiau kreiptis į Seimo narius. Mes sparčiai žengiame į priekį, ir aš kreipiuosi į Seimo narį P.Jakučionį.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1, 2, 5, 14, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1396 priėmimas. Teikėjas – G.Jakavonis. Pranešėjas – P.Jakučionis. Priėmimas. Mes galėsime pateikti, nes numatytas popietinėje darbotvarkėje, tačiau liko laisvo laiko. Žodis S.Pečeliūnui.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš tik norėčiau, posėdžio pirmininke, kad jūs informuotumėte apie susidariusius pasikeitimus, kada bus pertrauka, kada kas bus.
PIRMININKAS. Iki Vyriausybės valandos arba iki 12 val. pertraukos dar yra 15 minučių. Popietinėje darbotvarkėje mes turime suplanavę daug priėmimų, todėl aš siūlyčiau dabar padirbėti, priimti reikiamus įstatymus, o vėliau prasidės Vyriausybės valanda. Atsiprašau P.Jakučionio, dar E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasižiūrėjus po pietų ten daugiau priėmimų ir nėra.
PIRMININKAS. Dar yra Valstybinio socialinio draudimo ir Nekilnojamojo turto.
E.KLUMBYS. Taip, mes kalbame apie Nekilnojamojo turto įstatymą. Manyčiau, kad iki pertraukos reikia tik balsuoti dėl trijų pateikimų, t. y. dėl Žemės įstatymo, Žemės reformos ir Piliečių…
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Jeigu mes sparčiai dirbsime, dar yra vienas priėmimas, darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinių transliuotojų informacinės sklaidos per sienas skatinimo programos patvirtinimo“ projekto svarstymas ir priėmimas. (Balsai salėje) Gerai. Žodis P.Jakučioniui. Prašom.
P.JAKUČIONIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo projektą „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo“ kai kurių straipsnių pakeitimo. Esmė yra ta, kad užsienio valstybėms reikšmingas nekilnojamasis kultūros paveldas, esantis Lietuvos Respublikoje, būtų pripažintas, prižiūrimas ir tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pataisų ir pasiūlymų nebuvo. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Juo bus sureguliuojami užsienio valstybių nekilnojamojo paveldo tvarkymo reikalai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal tarptautines sutartis, nes šiaip darys kas ką nori ir kur nori. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū P.Jakučioniui. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Priimsime pastraipsniui.
1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas, 3 straipsnis priimtas, 4 straipsnis priimtas, 5 straipsnis priimtas, 6 straipsnis priimtas.
Keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Nuomonė už – H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad kolegos turi tikrai priimti šį įstatymą. Jis vadinasi Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu, bet iš esmės kalbama apie tai, kad Lietuvos teritorijoje yra daug kapų, kuriuos iš esmės lyg ir ruoštųsi prižiūrėti kita valstybė, kalbame apie karių kapus ir t. t. Mūsų tikslas pasakyti, kad tie kapai turėtų būti prižiūrimi pagal mūsų įstatymus. Tai be galo svarbu Lietuvai, kad atvažiavusi svetima šalis nedarytų čia savo tvarkos. Siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš tikrai džiaugiuosi, kad mūsų Seimo komitetas atkreipė dėmesį į šiuos jautrius kausimus ir ėmėsi iniciatyvos sureguliuoti ir juos, nes tos saviveiklos tikrai buvo per daug. Geriau vėliau negu niekad sutvarkyti taip, kad atvykus į Lietuvos žemę nebūtų savivalės. Aš sveikinu šį apsisprendimą, džiaugiuosi jų atliktu darbu ir kviečiu kolegas priimti šias pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl įstatymo… Atsiprašau, prieš tai kviečiu Seimo narius grįžti į salę, o vėliau registruosimės ir matysime, kiek salėje yra Seimo narių. Registruojamės. Žiūrime. Galime traktuoti, kad… Registruojamės.
Reikiamas skaičius Seimo narių salėje yra. Balsuojame dėl įstatymo, registracijos Nr.XP-1396, priėmimo. Iš karto kviečiu pasiruošti A.Sysą. Jis visada pasiruošęs. Priėmimas. Šiuo atveju vėlgi, manyčiau, labai trumpai, o vėliau galėsime pakalbėti apie šilumos kainas.
Už – 72, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Kviečiu į tribūną A.Sysą. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2858. Priėmimas.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo posėdžio salėje jokių pasiūlymų negauta. Siūlau priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Pasiūlymų negauta. Nuomonės už ir prieš nėra. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Balsuojame.
Už – 79, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
Kviečiu į tribūną A.Skardžių, kuris mums pateiks darbotvarkės 1-12 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“ projektą Nr.XP-3012. Pateikimas. (Balsai salėje) Dėl Žemės įstatymo projekto autoriai prašo svarstyti reikiamu laiku. Ministrė ir jie patys paprašė, kad būtų… (Balsai salėje) Patys projekto autoriai paprašė, aš perdaviau jų prašymą ir ministrė manęs paprašė, kad būtų planuotu laiku. Šiuo atveju ministrės prašymas iš karto po Vyriausybės valandos.
Prašom. Žodis ponui A.Skardžiui.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau perskaityti ir pateikti Seimo Audito komiteto priimtą nutarimo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas buvo pavedęs Audito komitetui atlikti tyrimą dėl šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo praėjusiu laikotarpiu, pasibaigus šiam tyrimui buvo pateikti siūlymai. Apžvelgę tai, kas padaryta, matome, kad ne visi darbai arba ne į viską buvo atsižvelgta. Komitetas apsvarstė darbus, kurie nebuvo atlikti, ir teikia Seimui nutarimą siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant imtis būtinų ir adekvačių priemonių, leidžiančių laiku pasiekti daugiabučių namų modernizavimo programoje numatytus rezultatus, įskaitant galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos paramos lėšomis užtikrinimą. Antra, parengti teisės aktų, nustatančių šilumos ūkio perleidimo sutarčių imperatyvias nuostatas, apimančias sutarčių standartines sąlygas ir vartotojų interesų apsaugos saugiklius, projektus ir juose numatyti, kad šios nuostatos bus taikomos galiojančių sutarčių keitimui. Trečia, spręsti Valstybinės kainų energetikos komisijos finansavimo klausimą ir svarstyti galimybę šios komisijos veiklą finansuoti reguliuojamų ūkio subjektų lėšomis.
Gerbiamieji kolegos, esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus. Primenu, kad tai yra Audito komiteto sprendimas teikti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar nutarimo projektas, kurį jūs siūlote, nereiškia, kad Vyriausybė iš esmės nevykdo ankstesnio Seimo nutarimo, kurį mes priėmėme?
Antras klausimas. Ar siūlymas, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbas būtų finansuojamas iš reguliuojamų subjektų, nereiškia, kad viskas vėlgi dar kartą perkeliama ant vartotojų pečių ir iš esmės tie patys vartotojai finansuos komisiją, kuri visa savo veikla veikia prieš vartotojų interesus?
A.SKARDŽIUS. Išties čia yra keli klausimai. Dėl pirmo klausimo dėl namų renovavimo. Žinia, lėšų nepakanka, bet Aplinkos ministerijos naujasis ministras aktyviai ėmėsi tos veiklos. Tik vis dėlto tai turėtų būti ne parodomoji veikla, o, manome, brangstant energetiniams ištekliams, tai turėtų būti labai koordinuota, pagrįsta veikla, kad už tas lėšas nebūtų dažomos laiptinės ar atliekami kiti darbai, nesusiję su šilumos taupymu tuose namuose, kaip, teko girdėti, yra iki šiol.
Antra. Licencijuojama veikla susimokant už licenciją, dalis lėšų galėtų būti skiriama Valstybinės kainų ir energetikos komisijos veiklai. Tai būtų skaidriau, toks pavyzdys yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, o Lietuvoje kitos panašios institucijos taip pat turi tokią veiklą.
Dabar dėl kai kurių dalykų, į kuriuos neatsižvelgta. Be abejo, buvo mūsų siūlymas atskirti veiklą, kad Valstybinės kainų ir energetikos komisijos funkcijos būtų ne vienose rankose. Pavyzdžiui, tokios kaip metodikos sukūrimas, jos įgyvendinimas, ginčų sprendimas ir vykdymas. Tai yra iš esmės metodikos kūrimas, jos taikymas ir ginčų sprendimas iki šiol liko vienose rankose. Mes ir čia įžvelgiame tam tikrą priežastį.
Toliau – sutartys. Tos sutartys, kurias pasirašė kažkurių savivaldybių… Mes tyrimo metu matėme, savivaldybės jau pasikeitė, jau kelinta kadencija po sutarčių pasirašymo, ir niekas nenori prisiimti atsakomybės, o ten buvo labai įdomių dalykų. Kaip žinote, išnuomojus šilumos ūkį, buvo leidžiama objektus privatizuoti, turime omenyje Trakų savivaldybę, kur buvo leista statyti katilinės vietoje… privatizuoti ir dabar ten planuojama gyvenamųjų ar rekreacinių objektų statyba. Vėlgi tai susiję su pačių vartotojų interesu. Norime, kad būtų didesnis skaidrumas.
PIRMININKAS. Klausia Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš tikrųjų buvote vienas iš iniciatorių ir, kiek aš prisimenu iš diskusijų ir jūsų klausimų, labai entuziastingai ėmėtės šio darbo, visas Audito komitetas. Pagal entuziazmą, kurį jūs tada visiems deklaravote, aš supratau taip, kad jūs atnešite labai rimtą kokių 2–3 puslapių dokumentą, ir visus šiuos punktus priėmus iš karto šilumos kaina sumažės, pavyzdžiui, po mėnesio, po dviejų 30–40 %, nes tokia pagal idėją buvo jūsų tuo metu reiškiama valia.
Dabar dokumentėlis yra vieno lapelio, jame tik deklaratyvūs postulatai, kad reikia siekti, reikia nedelsiant imtis, ypač, pavyzdžiui, daugiabučių namų modernizavimo programa, kuri kainuoja 14 mlrd. litų. Iš esmės tai yra Valstybinės kainų ir energetikos komisijos finansavimo klausimai. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto šis tikslas, dėl kurio jūs ėmėtės, buvo per daug sudėtingas ir ateityje tokių dalykų nebeturėtų būti?
A.SKARDŽIUS. Aš noriu priminti, gerbiamasis kolega, kad jau po priimto nutarimo ir įgyvendinimo Seimas pavedė Audito komitetui atlikti darbą, tyrimą. Tyrimas buvo atliktas, buvo Seimo nutarimas, kur kas platesnis ir išsamesnis, ir didžioji dalis yra įgyvendinta. Čia mes dar atkreipiame dėmesį į neįgyvendintus dalykus. Aš primenu, kad tai nėra A.Skardžiaus. Tai yra Audito komiteto pakartotinis Seimo nutarimas dėl neįgyvendintų arba tų funkcijų, kurioms buvo skirta mažai dėmesio. Po pateikimo jį tikrai galima išplėsti ir, manau, kolegos, turėsite daug pastabų. Aš, kaip Seimo narys, turiu pastabų dėl funkcijų atskyrimo, bet negalima toleruoti to, kad ir toliau piktnaudžiaujama nuostata, kad galima turėti netipines sutartis ir elgtis su mūsų gyventojais savivaldybėse taip, kaip sumano vienas ar kitas valdininkas, arba kaip norėjo šios institucijos, kurios kontroliavo, pačios rengė metodiką.
Mes iš tyrimo matėme, kad buvo akivaizdūs susitarimai tarp ūkio subjektų, kurie buvo išsinuomoję šilumos tinklus, ir buvo dialogas tarp dviejų institucijų arba, tiksliau sakant, dviejų subjektų, tarp institucijos ir privataus subjekto. Mes su jumis kartu pakeitėme Šilumos įstatymą, kad tos sutartys turi būti viešos, kad jas pirmiausia turi matyti savivaldybių tarybos, jas nagrinėti. Dabar merai, bent jau tarybų nariai, yra patenkinti, jie gali prieiti prie metodikos. Aišku, tas priėjimas yra vėlgi sąlyginis, nes metodika rengiama Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, ji ir vykdoma, ir ginčai sprendžiami jos pačios. Vėlgi ar piliečių interesai, šilumos vartotojų interesai savivaldybėse nuo to nenukenčia? Kyla gana daug abejonių, bet tuo metu buvo padarytos rimtos pataisos. Čia yra tai, kas dar nepadaryta, ir aš, kaip Seimo narys, dar turiu siūlymų dėl šio kolektyvinio Audito komiteto teikiamo nutarimo. Siūlyčiau ir jums pateikti, gerbiamasis kolega.
PIRMININKAS. Klausia B.Pauža.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Aš norėjau pateikti panašų klausimą, kokį gerbiamasis E.Klumbys uždavė. Jūs 1 straipsnio 3 punkte rašote: spręsti galimybę dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo, kad dalį finansavimo padengtų tie subjektai, kurių klausimus nagrinėja. Žinoma, jie tas lėšas atidės vartotojams, iš kurių ima pinigus už šildymą. Taigi šis dalykas. Ar jūsų komitetas tikrai įsigilino į šį momentą? Juk valstybė turbūt turėtų šį dalyką daryti, o ne tie patys vartotojai, kuriems nustato kainas? Labai ačiū.
A.SKARDŽIUS. Ačiū. Išties geras klausimas. Aš minėjau, kad remiamasi ne tik europine, bet ir lietuviška praktika. Daugelis panašia veikla užsiimančių institucijų, tokių kaip Valstybinė kainų ir energetikos komisija, turi panašų finansavimo modelį, nes ūkio subjektai užsiima licencijuota veikla ir tai būtų sudedamoji licencijos dalis, kaštai įsigyjant tą licenciją. Valstybei neliktų rūpesčio.
Mes matėme skaičiavimo metodikoje daug trūkumų ir jie buvo pateikti teikiant Seimui tyrimo medžiagą. Vienas iš tokių trūkumų, pavyzdžiui, buvo tai, kad į sąnaudas buvo įtraukiami ir automobiliai, ir didžiulių biurų išlaikymai, ir didžiuliai administraciniai kaštai, kurie buvo perkeliami ant vartotojų pečių. Vėlgi dovanos, kurios buvo gautos iš Europos Sąjungos, tai yra taršos leidimai ir pinigai už parduotus leidimus buvo didžiuliai. Susidaro apie pusę milijardo, bendrai paskaičiavus, kiek buvo parduota tų leidimų per trejų metų laikotarpį. Jie nemažino šilumos kainų, ir tai nukeliavo į kažkieno kišenes. Vien didžiausių šilumą tiekiančių įmonių, tokių kaip „Vilniaus energija“, susidaro ne vienas šimtas milijonų vertinant pagal apimtis, parduotą leidimų skaičių ir tada vyravusią kainą. Tai yra gana didelės sumos, jos nebuvo įskaičiuotos. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos išlaikymas, manau, brangiai tikrai nekainuotų, nes tai padalijus visiems licencijų gavėjams būtų minimali suma, bet tai, aišku, ne iš valstybės kišenės ir tai nebūtų susiję tiesiogiai. Jie sumoka už licenciją, o iš valstybės biudžeto gauna lėšas. Tai būtų susimokėję.
PIRMININKAS. Kažkodėl kompiuterio ekranas rodo, kad J.Veselka jau klausė, bet jūs neklausėte. Žodis jums. Prašau.
J.VESELKA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, skaitau aš jūsų nutarimą. Dabar dėl antro, kur jūs siūlote tas imperatyvias nuostatas įteisinti. Tai ar tos nuostatos yra Šilumos įstatyme? Jeigu yra, tai čia mums nereikia nutarimų, jos turi būti įgyvendintos be jūsų nutarimo. Jeigu jų nėra, tai jūsų šis nutarimas yra nulis, nes to nėra įstatyme, nutarimu pakeitus tai, ko įstatyme nėra, bet kada užginčys. Tai viena.
Antras dalykas, kad ir kiek jūs aiškintumėte, pagal 3 punktą siūlote, kad šilumos, energetikos kompanijos mokėtų pinigus komisijai ir taip komisija taptų partneriu, taip sakant, tu man pinigus moki, aš tau sprendimus padedu priimti. Buvo labai logiška dabartinė tvarka, kad biudžetas finansuoja komisiją, komisija tampa visiškai nepriklausoma nuo šių kompanijų ir ji turi dirbti būtent vartotojui, derinti vartotojo ir šilumos ūkio įmonių interesus. Dabar jūs siūlote atvirkščią variantą.
Ir dar viena. Kaip žinote, pagrindinis dalykas yra tai, kad, sakysim, energetikos, elektros ūkio, šilumos ūkio kainos priklauso nuo turto. Turtą vertina nepriklausomi turto auditoriai. Nepriklausomų turto auditorių niekas netikrina. Tada kuo didesnis turtas, tuo didesnė kaina. Ir išeina labai keistas dalykas: visos įmonės dirba pagal rinkos principus, o monopolistams yra viskas – pelnas būtinas, turtas, kiek numatė nepriklausomi autoriai, būtinas, ir išeina, kad jokios konkurencijos, jokio vartotojų gynimo iš esmės nėra. Ar nereikėtų pažiūrėti, kad tas nepriklausomas turto vertinimas nebūtų paliktas tiktai kaip energetikos kompanijos ir privačių kompanijų tarpusavio santykių rezultatas? Nes priešingu atveju, kad ir ką mes darytume, monopolistai jausis kaip žuvis vandenyje, o visiems kitiems reikės kaip žinote, konkuruojant pasiekti rezultatą. Kaip jūs žiūrite į tai?
A.SKARDŽIUS. Jeigu galima, nuo trečiojo pradėsiu. Žiūriu labai teigiamai. Pirmiausia ne tik turto vertinimas darė didžiausią žalą, bet to turto kūrimas, nes šilumos gamyba nedidėjo visoje Lietuvoje, išskyrus vienintelį miestą – Vilnių. Visur šilumos gamyba mažėjo, o į turtą buvo investuotos labai didelės lėšos. Klausimas – kodėl? O todėl, kaip jūs teisingai pasakėte, kad apmokėtų vartotojai už tai. Tai padidina. Remiantis Valstybinės kainų energetikos komisijos formule ir buvusio vadovo pono Vidmanto Jankausko nuomone, tai yra gerai, renovuojami, plečiami šie ūkiai, atnaujinama visa šilumą gaminanti įranga ir po to, po trejų metų, ji nurašoma arba iš naujo skaičiuojamas laikotarpis. Pasirodė net tokių atvejų, rodos, Ukmergėje, jeigu nesuklysiu, kai tikrai resursas buvo didesnis, bet vartotojas kelis kartus apmokėjo amortizacinį periodą, amortizacinius atskaitymus už tą pačią įrangą. Tai buvo piktnaudžiaujama tuo, būtent investicijomis, nes jos leidžia padidinti šilumos kainą ir perkeliamos ant vartotojų pečių. Tą, be abejo, reikia griežtai reglamentuoti, aš su jumis sutinku, galime dar ir šiame nutarime tą pakartoti, bet tyrimo metu tas aiškiai buvo išdėstyta.
Kitas klausimas – kodėl reikėtų valstybei finansuoti? Jau buvo nusistovėjusi tvarka, kad ūkio subjektai, būtent tos įmonės, kurios teikia šilumą, tiesiogiai kontaktuoja su Kainų ir energetikos komisija ir tarpusavyje po kilimu ar po stalu sprendžia problemas. Savivaldybė, kaip vietos bendruomenei ar vietos visuomenei atstovaujanti valdžia, neturėjo teisės net prieiti. Buvo įslaptintos tos sutartys, nes dalyvauja privatus subjektas. Čia kalbama ir analogiškas atvejis siūlomas, ar netaikyti tokios tvarkos padidinant už licenciją verstis šia veikla, nes veikla licencijuojama, mokestį, kai iš to mokesčio būtų išlaikoma, bet per valstybę ateitų? Kaip gavo Kainų ir energetikos komisija, taip ir gautų, bet į atskaitymus būtų įtrauktas apskaičiuotas licencijos pabrangimas, nes valstybė daug licencijų išdalija, kaip žinote, už dyką, kai tikrai galėtų turėti didžiulių pajamų dėl licencijuojamos veiklos. Mes su jumis matėme, kai buvo pastatytos mazuto saugyklos. Užuot licencijuotai veiklai numačius tą įpareigojimą, buvo iš dalies kitu keliu nueita, buvo sukišti šimtai milijonų į tas statines, kurios prie Gariūnų iki šiol stovi. Kas nežinote, galite pamatyti.
Ir dar vienas klausimas – dėl tipinių sutarčių. Manau, kad išties tipinės sutartys išspręstų daug problemų, nes kiekviena savivaldybė, kaip jau buvo minėtas Trakų atvejis, sugalvoja visokiausių apėjimo būdų, net išnuomojus su teise privatizuoti dalį išnuomoto šilumos ūkio. Tai vėlgi yra nesąmonė, todėl reikalinga bendra tipinė forma, pagal kurią galėtų orientuotis visos savivaldybės, dabar išnuomojusios ar ketinančios išnuomoti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti daugiau nėra ir laikas klausimams užduoti baigėsi. Nuomonė už – E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, manau, šiam nutarimo projektui reikia pritarti pirmiausia dėl to, kad vis dėlto Vyriausybė piktybiškai nedaro to, kas jai priklauso daryti. Ji yra užsiėmusi kur kas pelningesniais objektais, kaip naujos Ignalinos atominės elektrinės statyba ir „NDX energijos“ bei „Maximos“ interesų protegavimu tiek Vyriausybėje, tiek Seime.
Antras dalykas, kad šį nutarimo projektą vis dėlto reikėtų ir koreguoti. Pirmiausia manyčiau, kad 3 punktas, kur kalbama, kad tiekėjai turi apmokėti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbą, tai jie apmokės, bet tas mokestis bus perkeltas ant vartotojų pečių. Dauguma vartotojų tiesiog kenčia dėl šios komisijos darbo. Sakysim, paimkim, kad ir „Vilniaus energiją“, kas darosi, kokius gauna pelnus ir sako, kad dirba nuostolingai. Tas pats yra „Kauno energijoje“. Todėl aš manau, kad Valstybinės kainų ir energetikos komisijos finansavimas turi eiti tiktai iš valstybės biudžeto. Jeigu tas finansavimas yra nepakankamas, mes turim kalbėti apie didesnį finansavimą. Tad su tam tikrom išlygom aš pritariu šiam nutarimo projektui, bet jį tikrai reikės koreguoti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Z.Balčytis.
Z.BALČYTIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, užduodamas klausimą, jau maždaug išreiškiau savo abejones. Iš tikrųjų Seimas buvo pavedęs Audito komitetui ištirti labai konkretų dalyką – ar šilumos ir karšto vandens kainų didėjimas yra pagrįstas? Buvo čia visokių kalbų, tačiau aš dabar nematau, kad Seimo nutarime būtų atsakyta į šį klausimą, ar pagrįsta, ar nepagrįsta. Tai reiškia, kad tos kainos viršutinės ribos buvo nustatytos pagrįstai, tačiau reikėjo kažką įrašyti, todėl yra pateiktas grynai deklaratyvaus pobūdžio Seimo nutarimas. Manau, kad mes ateityje turėtume atsargiau vertinti tokias iniciatyvas, nes dėl to buvo įdarbinta daug, kaip įsivaizduoju, komiteto patarėjų, gal vienas arba du Seimo nariai padidino savo administracinius gebėjimus šioje srityje, o dabar mes vėl svarstysime šį nutarimą, vėl balsuosime, bandysime išsiaiškinti, kas čia už kokių žodžių slypi. Tikrai manau, kad jis neatitinka pavesto darbo rezultatų įvertinimo, kas buvo pavesta, todėl siūlau balsuoti prieš šį nutarimą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl teikiamo Seimo nutarimo „Dėl Seimo Audito komiteto atlikto šilumos ir karšto vandens kainų didėjimo pagrįstumo parlamentinio tyrimo išvadose pateiktų pasiūlymų įgyvendinimo“ projekto Nr.XP-3012.
Už – 28, prieš 4, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniai komitetai yra Audito komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Tinka?
Replika po balsavimo. Prašom.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto neužmirškime, kad Audito komitetas atliko tyrimą ir tam tikri siūlymai buvo pateikti Vyriausybei. Nemažai siūlymų įgyvendinta, bet kai kas dar nėra įgyvendinta, todėl reikia nutarimo. Aš nenorėčiau sutikti su tuo, kad jeigu mokame iš biudžeto, tai mokame ne mes, o kas nors kitas. Todėl yra pasiūlymas, kad, kaip ir kituose pasaulio kraštuose, galbūt daugiau mokėtų tie, kuriems prižiūrima ir kontroliuojama kaina. Mintis yra ta, kad būtų padidintas biudžetas tam, kad būtų atlikta geresnė paslauga, kad kainą nustatytų ne tik kontroliuojanti institucija – Kainų komisija, bet į tą sistemą būtų įtraukti ir galbūt kai kurie institutai, išplėsta tam tikra grupė, kuri prižiūrėtų kainas. Tai čia yra pagrindinė idėja. Nemanyčiau, kad reikia išbraukti punktus, o gerai išanalizavus, papildžius reikia palaikyti tą pačią sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuskambėjo pasiūlymas, kad papildomu gali būti Ekonomikos komitetas. Jeigu neprieštaraujame, tai įtraukiame. Jūs norėtumėte? Prašom. Žodis ponui A.Skardžiui.
A.SKARDŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš repliką, akcentuodamas tai, kad Audito komitetas atliko savo darbą – Seimo pavedimą. Todėl Seimas priėmė nutarimą. Čia yra dėl tų nuostatų, kurių Vyriausybė dėl vienų ar kitų priežasčių gal nespėjo įgyvendinti, gal tų nuostatų dabar svarstant atsiras dar daugiau. Nenoriu sutikti su gerbiamuoju Z.Balčyčiu dėl to, kad tai yra Seimo komiteto darbo rezultatas. Ne, tai yra ko nespėjo padaryti Vyriausybė, įgyvendindama tą Seimo nutarimą. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, Ekonomikos komitetas nereikalingas, nes mes nagrinėjome tuos nutarimus ir vėl mums grįžti prie to tikrai neverta.
PIRMININKAS. Aš girdėjau siūlymą. Jeigu Ekonomikos komitetas ne, tai… (Balsai salėje) Tai teks balsuoti. Seimo nariai yra laisvi pasiūlyti, atsisakyti savo pasiūlymo arba, nesant sutarimui, balsuoti.
J.VESELKA. Tai balsuojame.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kreipiuosi į komiteto pirmininkę. Ar tikrai jūs norėtumėte būti papildomu komitetu svarstant minėtą nutarimą? Nėra noro. Tada bendru sutarimu atsiimame savo pasiūlymus. Lieka vienas pagrindinis Audito komitetas.
Ir paskutinis žodis prieš pertrauką ponui D.Jankauskui.
D.JANKAUSKAS (TSF). Matyt, ne visi kolegos prisimena Audito komiteto atliktą parlamentinį tyrimą, kurio medžiaga tiek formos, tiek turinio prasme buvo labai plačios apimties, ir dėl siūlymo vyko diskusija Seimo salėje. Tenka apgailestauti, kad po to Seimui tenka jau ne pirmą kartą grįžti ir savo nutarimais raginti Vyriausybę atlikti būtiniausius darbus. Jeigu šiandien drastiškai kyla šilumos kainos ir yra problema, bet kolegoms neatrodo problema, tai gal ir suprantamas toks siūlymas, kad nereikia nutarimo. Kita vertus, kviečiu ir raginu kolegas teikti pasiūlymus nutarimo projektui, kuriam pritarta po pateikimo. Jeigu visi kartu tobulinsime tą nutarimą, tai jis duos ir rezultatą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Norėčiau paskelbti pertrauką. Ačiū už supratimą.
Pertrauka iki 12 val. 30 minučių. Pradėsime darbą nuo Vyriausybės valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Gerbiamieji Vyriausybės nariai, kviečiu užimti savo garbingas vietas. Laukiame dar pasirodant Ministrą Pirmininką, bet, manau, reikėtų pradėti laiku.
Eilės tvarka pradedame nuo opozicinių frakcijų. Pradėkime nuo klausimo, jeigu yra, kolegos, ne Ministrui Pirmininkui, ir tie, kas pageidavo klausti Ministrą Pirmininką, bus suteikta galimybė klausti. Taigi Tėvynės sąjungos frakcija. Ministrui Pirmininkui. Gerai. Ar iš opozicinių frakcijų yra kas nors užsiregistravęs ir norėtų klausti ne Ministrą Pirmininką, o konkretų ministrą? (Balsai salėje) Taip, turi būti. Kolega A.Matulevičius – ne premjerui? Prašom. Frakcijos vardu kolega užsiregistravęs, o jūs kaip individualus tautos atstovas. Jeigu įdėtumėte kortelę, net įjungtume. Ar kam nors kitam esate atidavęs?
Prašom. Klausia kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui. Gerbiamasis Vaitiekūnai, aš tikrai jus gerbiu kaip ministrą, kaip politiką, bet gal ne dėl jūsų kaltės, gal yra pasekmės pono Albino vadovavimo tai ministerijai ir kai kurių kitų veikėjų įtaka, bet mes šiandien pjauname vaisius to, ką kažkas pasėjo, ir mūsų užsienio politika… Aš jos niekad per daug nekritikuodavau ir atsargiai žiūrėdavau, bet vis dėlto susidaro įspūdis, kad ji tampa labai fragmentiška. Tik pora pavyzdžių: derybos dėl Lisabonos sutarties – Ignalina paliekama šone. Šiandien eina rimti signalai, kad dėl Ignalinos AES uždarymo labai mažai apie pasekmes ką nors žino Europa ir panašiai. Negi vienas ponas A.Abišala gali atstoti 26 mūsų ambasadorius? Ką tie ambasadoriai daro? Ar tik kavutę geria, ar rimtai dirba Lietuvos labui?
Antras dalykas, paskutinis dalykas, – tai Europos Sąjungos su Rusija derybos. Aš visiškai paremčiau jūsų poziciją, jeigu prieš tai būtų padaryti namų darbai ir bent keturios šalys mus remtų. Kodėl mes taip elgiamės? Man atrodo, tokie dalykai jau tampa gana rimti ir apie tai reikia labai rimtai kalbėti šioje salėje – gal ne per Vyriausybės valandą, o atskirai? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Kas atsakys?
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, ačiū už klausimą. Šiandien, kiek žinau, mūsų parlamentas ratifikavo Lisabonos sutartį, tuo patvirtindamas, kad Lietuva laikosi to paties Europos Sąjungos integracijos kurso, kad Lisabonos sutartis Lietuvai yra naudinga. Su Ignalinos atominės jėgainės uždarymu aš nelabai matau ryšio.
A.MATULEVIČIUS. Kodėl?
P.VAITIEKŪNAS. Seimas patvirtino Lisabonos sutartį, ir to ryšio nėra. Suformuota derybų grupė, vadovaujama gerbiamojo A.Abišalos, dirba ir pasieks maksimumą to, ką galima šioje situacijoje pasiekti.
Dėl Europos Sąjungos su Rusija sutarties. Jūs žinote tuos argumentus, kuriuos mes išdėstėme. Jūs žinote absoliučios daugumos Europos Sąjungos valstybių poziciją, kad jos remia Lietuvos, kad jos supranta Lietuvos siekius…
A.MATULEVIČIUS. Supranta, bet neremia.
P.VAITIEKŪNAS. …pripažįsta, kad tie siekiai yra teisingi ir teisėti. Manau, situacija keisis. Keisis dėl mūsų diplomatų darbo, dėl parlamentarų darbo, dėl europarlamentarų veiklos. Yra klausimų, kuriuos reikėtų svarstyti uždarame posėdyje.
G.KIRKILAS (LSDPF). Ar galima, gerbiamasis pirmininke?
PIRMININKAS. Žinoma, pone premjere. Sveikiname atvykus.
G.KIRKILAS. Ačiū. Atsiprašau, kad pavėlavau, kaip tik kalbėjau su Lenkijos premjeru D.Tusku kaip tik šiais klausimais. Mes tikimės, kad galbūt jau rytoj abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos grįš prie konsultacijų. Taip pat į mūsų šalį atvyksta Slovėnijos, kai kurių kitų šalių užsienio reikalų ministrai. Todėl, manau, Lietuva visiškai teisingai padarė papildydama derybų mandatą. Derybų mandatas yra labai platus dalykas. Visos šalys turi savo poziciją, Lietuva – taip pat. Beje, Lietuva kelia klausimus, kurie jau seniai yra kelti. Kelti pačiu aukščiausiu Europos Sąjungos lygmeniu. Pavyzdžiui, „Družbos“ uždarymas buvo keltas dar pirmininkaujant Suomijai, jį kėlė Rusijos vadovybei ir Europos Komisijos Prezidentas. Taigi čia nieko nėra naujo, ir mes manome, kad po konsultacijų su kitomis šalimis mes tikrai pasieksime rezultatą. Aš manau, kad fragmentiškai mūsų užsienio politika atrodo tiktai tiems, kas nesigilina pastoviai. Mano požiūriu, jinai yra labai nuosekli ir laikosi principų ir vertybių. O pirmoji vertybė yra apginti savo nacionalinius interesus. Ar šiandieną šūkaujantys ten, kampe, gali pasakyti, kad naftotiekio atstatymas nėra mūsų nacionalinis interesas? Ar šiandieną kas nors gali pasakyti, kad bendradarbiavimas teisės srityje nėra mūsų nacionalinis interesas? Mes giname savo nacionalinius interesus. Tai visada būna gana komplikuota ir ne visi nori tą daryti. Bet Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos šalys, kelia savo interesus.
Dėl Ignalinos atominės elektrinės. Jūs klausiate, ką daro mūsų ambasadoriai. Aš jums galiu pasakyti, kad per pastaruosius kelerius metus šis klausimas buvo nuolat keliamas visais lygiais. Tačiau tiktai maždaug per pusantrų metų pavyko pasiekti, kadangi yra šita sutartis, tai yra mūsų įsipareigojimas sutartyje, kad apskritai prasidėtų koks nors dialogas. Ir ne asmenybės čia reikalas. Reikalas tos diplomatinės formos, kurią mes pasirinkome su Europos Sąjunga konsultuodamiesi ir aiškindamiesi situaciją, kuri atitinka. Juk įsipareigojimus dėl Ignalinos uždarymo Europos Sąjungai mes užrašėme tada, kai buvo kitos energetikos žaliavų kainos. Buvo visiškai kiti reikalavimai klimato kaitos požiūriu ir daugelis kitų aspektų. Šiandieną yra visiškai kitokios sąlygos ir mes jas išdėstome. Mano požiūriu, mūsų užsienio politika yra tikrai pakankamai nuosekli. O visa kita yra derybos. Derybų bus daug.
PIRMININKAS. Dėkui. (Balsai salėje) Bet ne replikos į tai, kas pasakyta. Prašom. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Aš kreipiuosi į Seimo posėdžio pirmininką. Ne pirmą kartą gerbiamasis premjeras leidžia sau įžeidinėti Seimo narius salėje. Aš tikrai nešūkavau iš kampo. O buvo galima suprasti taip, kad tuos žodžius jūs adresavote man, kad aš šūkauju iš kampo. Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, neįsižeiskite, jūs tikrai nešūkavote, šūkavo iš ano kampo, taigi, pone Matulevičiau, tikrai ne jus turėjau omeny. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš irgi supratau, kad ne apie tą kampą buvo kalbama, todėl ir nereagavome. (Balsai salėje) Ir ne apie jus, kolega Gražuli, ne, vėliau. Jūs galėsite padaryti pareiškimą, jeigu norėsite, vėliau arba užduoti klausimą, kai bus tam skirtas laikas.
O dabar klausia I.Degutienė opozicinės frakcijos, Tėvynės sąjungos frakcijos, vardu. Prašom.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, iš tiesų paskutiniu metu rūpestį kelia Vyriausybės toks pakrikimas. Kodėl aš taip sakau? Du ministrai nesutaria dėl Lietuvos karių siuntimo į Iraką. Kyla pagrįstas klausimas: o kokia gi yra Vyriausybės pozicija? Negali taip skirtingai kalbėti užsienio reikalų ministras ir krašto apsaugos ministras.
Kitas klausimas. Vyriausiasis derybininkas dėl Ignalinos branduolinės jėgainės darbo pratęsimo nesutaria su „Lietuvos energijos“ vadu, ar užteks Lietuvai elektros po 2010 metų. Pasigirsta visokiausių kalbų ir dėl Europos Sąjungos ir Rusijos sutarties vetavimo aplinkybių. Mes pasigendame visais šiais klausimais ne pavienio ministro atsakymo ar pozicijos, o konkrečios Vyriausybės pozicijos. Todėl susidaro toks įspūdis, kad iš tiesų Vyriausybėje atsirado kažkoks šešėlinis premjeras, kuris savarankiškai valdo kai kurias ministerijas. Gal jūs, premjere, net ir nežinote, kas vyksta. Kaip jums atrodo visa šita istorija?
G.KIRKILAS. Mums atrodo normaliai. Konservatorių partijoje tai tikrai nenormaliai atrodo, nes pas jus diskusijų nebūna. O mūsų yra demokratiška penkių partijų koalicinė Vyriausybė ir diskusijos vyksta. Tai yra visiškai normalu. O kad vyksta diskusijos tarp ministrų, buvo diskusija komitete tarp ministro ir Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus, aš nematau čia nieko blogo, išskyrus tai, kad, aš manau, ponas Žygimantas Pavilionis šiek tiek pasikarščiavo. Atsakomybė abiejų ministrų yra skirtinga. Vienas ministras atsako už užsienio politiką ir žino tuos niuansus. Kitas ministras atsako už mūsų karių siuntimą, jų saugumą. Yra daugelis kitų aspektų, kiekvienos misijos pasiuntimas nėra toks paprastas reikalas.
Ponia Irena, jūs tai gerai žinote, kad kiekviena ministerija turi savo atsakomybę ir jas reikia derinti. O tai, kad vyksta ginčai, kas yra blogo, kad vyksta ginčai? Mes dirbame ne dėl įspūdžio kam nors. Opozicijai įspūdis bus visada blogas, aš tuo neabejoju. Mes dirbame dėl sprendimų ir ginčydamiesi jų ieškome, ir surasime, aš neabejoju. Dėl Irako mes tikrai surasime sprendimą. Bet tai, kad ir krašto apsaugos ministras gina savo pozicijas, aš vertinu teigiamai, užsienio reikalų ministras taip pat. Ir kodėl mes negalime pasiginčyti? Kas čia dabar, sovietmetis? Ginčai po kilimu turi vykti? Kas čia tokio? Nieko blogo aš čia nematau. Sprendimą mes priėmėme, priimsime ir ateityje visus sprendimus, tegul ir ginčydamiesi. Ministrai turi teisę ginčytis su visais, su premjeru taip pat, nieko čia nematau blogo. Bet Konservatorių partijoje, kiek aš žinau, yra šiek tiek kitokios tradicijos.
Dėl energetikos.
PIRMININKAS. Pone premjere, norėčiau priminti, kad dvi minutės yra skirtos klausimams.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet buvo užduoti trys klausimai.
PIRMININKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad dar yra klausiančiųjų.
G.KIRKILAS. Uždavė tris klausimus. Yra labai paprasta situacija. Jeigu galima, dar dėl energetikos. Iš tikrųjų ponas Aleksandras Abišala paskirtas tam, kad vyktų konsultacijos, kurios iš esmės yra derybos su Europos Komisija, ir tas yra daroma. Antrasis dalykas, kaip sako „Lietuvos energijos“ vadovas, kas gali būti, jeigu nepavyks planas „A“, tai yra atominė elektrinė nebus pratęsta. Turi būti planas „B“, įskaitant ir elektros energijos importą iš Rusijos, tai čia yra visiškai normalu. Jokių prieštaravimų aš čia nematau. Šiandieną niekas negali pasakyti, ar pasieksime mes tikslą, ar ne. Aš tikiuosi, kad mes pasieksime tikslą ir pratęsime atominės elektrinės darbą tiek, kiek jinai galės užtikrinti pigesnę elektros energiją. Bet jeigu ne, mes turime turėti planą „B“, mes jį turime. Tai kodėl mes priešpriešiname čia tokius dalykus? Bent jau aukšto lygio politikai turi suprasti, apie ką kalbama, o ne pigiai teikti diskusijas, kurios vyksta viešai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu visiems Seimo nariams, kad galima užduoti tik vieną klausimą. Kviečiu spėti per vieną minutę. Toliau eilės tvarka klausia J.Zinkevičiūtė, opozicinė Darbo partijos frakcija.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamosios ministrės V.Blinkevičiūtės. Gerbiamoji ministre, ar galite paaiškinti, kodėl Vilniaus darbo biržos, Marijampolės darbo biržos darbuotojams nebuvo išmokėti atlyginimai? Ar tai yra neteisinga informacija? Ar jūs nežinote situacijos, su kuo tai susiję? Ir kad planuojama nemokėti pašalpų žmonėms, kuriems privalu mokėti įstatymo nustatyta tvarka. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkoju. Iš tikrųjų nežinojau, kad Vilniaus darbo biržoje ir Marijampolės darbo biržose nemokami atlyginimai. Nežinau tokios informacijos ir kas jums tai pasakė. Labai gerai, kad jūs informuojate. Tuojau pat aš pakviesiu Respublikinės darbo biržos direktorių ir tokius dalykus išsiaiškinsime, kokios buvo priežastys, nors nematau, kad jų galėtų būti. Visus klausimus, kurie susiję su finansavimu, mes sprendžiame nuolat, ir jokių problemų dėl Užimtumo fondo kilti neturėtų, nes „Sodros“ biudžetas vykdomas ir surenkamas normaliai. Pirmą ketvirtį mes baigėme netgi šiek tiek geresniu rezultatu negu kad buvome suplanavę. Lėšos iš „Sodros“ į Užimtumo fondą pervedamos taip pat nevėluojant. Galbūt įvyko kokių nors vietinių dalykų ar kokių nors nesusipratimų, kuriuos mes nedelsiant išsiaiškinsime. Pavesiu tai padaryti Respublikinei darbo biržai.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia K.Glaveckas, ruošiasi E.Klumbys, nors pagal frakcijų dydį priklausytų E.Klumbiui. Tai tada prašom, kolega Klumby, jums mikrofonas įjungtas. Po to K.Glaveckas.
E.KLUMBYS (TTF). Klausimas premjerui G.Kirkilui. Sakykite, ar Lietuva nepatyrė visiško fiasko regioninėje politikoje, jei Lietuvos veto dėl Europos Sąjungos mandato deryboms su Rusija mūsų valstybės nepalaikė artimiausios kaimynės – nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija? Aš nekalbu apie tai, ką jūs kalbate individualiuose pokalbiuose.
Ir sakykite, kokiais dokumentais remdamasis jūs Turkijoje teigėte, kad Lietuva, o ne G.Kirkilas, remia Turkijos narystę Europos Sąjungoje?
G.KIRKILAS. Dėl Turkijos aš manau, kad tai yra mūsų pozicija. Mes iš tikrųjų remiame. Aš manau, kad tai yra teisinga pozicija. Kitas klausimas, kad Turkija turi įvykdyti daug reformų. Jie viso labo yra pradėję šešis ar septynis skyrius. Reikalavimai, Kopenhagos kriterijai, visiems yra vienodi. Tačiau aš manau, kad plėtrą mes turime palaikyti. Tokia mano pozicija, tokia ji daug kartų buvo suformuluota ir Užsienio reikalų komitete. Aš kitokio mandato neturėjau.
Dėl veto. Lietuva turės paramą, ir aš tai nevadinu veto. Derybos su Rusija dar neprasidėjo. Šiuo metu kalbama, koks bus šio mandato turinys. Kai įvyks derybos, kurių metu ir Lietuva kelia savo specifinius reikalavimus, mano požiūriu, jie atitinka mūsų nacionalinius interesus, tada mes ir galėsime kalbėti. Kol kas apie veto nėra kalbama. Šalis, šiuo atveju Slovėnija, kuri pirmininkauja, aišku, nori užbaigti savo pirmininkavimą turėdama šį mandatą. Mes manome, kad net ir šios šalies pirmininkavimo metu mes galime suspėti, jeigu sutarsime. Aš jau minėjau, mano požiūriu (šiandien kalbėjau su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku), Lenkija yra linkusi mus palaikyti. Mes, neabejoju, rasime ir kitų palaikančių.
Aš dar suteikčiau žodį ministrui P.Vaitiekūnui, kuris kalbėjosi su daugeliu ministru. Jie supranta mūsų poziciją. Aš nematau jokio fiasko, jokios tragedijos. Man labai keista, kad kai kurie mūsų Seimo nariai labai stebisi dėl to, kad Lietuvos Vyriausybė kovoja dėl savo nacionalinių interesų. Mane tas labiausiai stebina.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone premjere, atsiprašau, čia yra Seimo, o ne Vyriausybės, posėdis. Žodį suteikia posėdžio pirmininkas.
Ar dar norėtų papildyti užsienio reikalų ministras? Prašom, pone ministre.
P.VAITIEKŪNAS. Taip. Labai trumpai. Tik noriu pasakyti, kad mus remia absoliuti dauguma valstybių, tvirtindamos, kad mūsų reikalavimai yra teisingi ir teisėti. Lietuva nėra izoliuota, nes tartis su mumis dėl mandato į Lietuvą atvyksta Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras ponas Dimitrijus Rupelis.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau eilės tvarka klausia K.Glaveckas. Ruošiasi J.Palionis. Norintiems klausti reikėtų įsidėti kortelę. Įdėta. Ar ta puse įdėta? Mums rodo, kad kortelė neaktyvuota. Dabar jau suveikė. Prašom formuoti klausimą patogiai sėdėdami.
K.GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Klausimas Ministrui Pirmininkui. Iš tikro Lietuvos ekonomikos kilimui, jos makroekonomikai milžinišką įtaką turi Europos Sąjungos parama. Ekspertai skaičiuoja, kad apie pusantro–du Lietuvos ekonomikos, bendrojo vidaus produkto kilimo procentiniai punktai yra susiję su Europos Sąjungos parama. Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pastarosiomis dienomis davė daug interviu ir komentarų, kad ta Europos Sąjungos parama, kurios absoliuti išraiška – beveik 6 mlrd. litų, yra panaudojama prastai. Ekonomine prasme tai reiškia, kad jeigu prastai panaudojama parama, tai ir ekonomikos kilimas ta dalimi, kuri susijusi su Europos parama, automatiškai mažėja. Žinant kitas problemas – makroekonomines, išorines ir vidines, kurių Lietuvoje šiuo metu yra (nekilnojamasis turtas, infliacija ir kita), situacija darosi gana sudėtinga. Sakykite, klausimas būtų toks. Kuo remiantis, jūsų nuomone, yra daromi tokie pesimistiniai vertinimai dėl Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvoje, nes Vyriausybė, kiek suprantu, visą laiką teigia, kad viskas gerai? Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, bent jau pagal tą informaciją, kurią aš skaičiau, pagal tuos pareiškimus, kuriuos padarė komisarė D.Grybauskaitė, ji taip nevertino Lietuvos situacijos. Ji kaip tik pasakė, kad paramą mes panaudojame neblogai, gal jūs tiesiog blogai perskaitėte. Tačiau, nepaisant to, Vyriausybė… Iš tiesų tarp naujokių mes esame maždaug per vidurį, ir mes kiekvieną mėnesį įdėmiai atliekame kiekvienos žinybos stebėseną.
Aiškus reikalas, kad Europos Sąjungos paramos panaudojimas yra vienas iš mūsų prioritetų. Iš tikrųjų Europos Sąjungos paramos panaudojimas turi tikrai didelį poveikį mūsų ekonomikai, aš sutinku. Į Europos Sąjungą, kaip aš suprantu, stojome ir tam, kad įsilietume į bendrąją rinką, ir tai yra labai svarbus dalykas. Aš manyčiau, kad…
Dar kartą sakau: mano požiūriu, Europos Sąjungos parama pirmiausia turi būti panaudota laiku, bet, antra, ji turi būti panaudota skaidriai ir teisingai. Negali būti pažeidimų. Panaudojimo kontrolė, kurią mes patys mėginame supaprastinti, iš tikrųjų turi būti supaprastinta, kad mes panaudotume greičiau. Bet yra ir įvairių kitų problemų, kurios susijusios su tuo panaudojimu, kurias, aš manau, jūs gerai žinote.
Tikrai negaliu patvirtinti to fakto, kad Europos komisarė D.Grybauskaitė pasakė, kad mes blogai panaudojame. Man atrodo, ji kaip tik pasakė, kad mes panaudojame neblogai. Jeigu dar posėdžio pirmininkas leistų papildyti finansų ministrui, tai būčiau dėkingas.
PIRMININKAS. Taip. Kartu yra žemės ūkio ministrė. Norėtų. Jeigu labai lakoniškai abu ministrai, prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Kadangi nuskambėjo teiginys „blogai panaudojama“, tai tokiais atvejais reikėtų kalbėti, kas ką, kokią priemonę, blogai įgyvendina. Apie 40 % lėšų eina žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kaimo plėtrai. Panaudojimas yra kuo puikiausias. Ne kartą komisarė D.Grybauskaitė tai yra sakiusi Lietuvos spaudai ir Briuselyje. Nėra jokios grėsmės, kad bus panaudotos visos 2004–2006 metų lėšos. Ne tik paraiška šaukti ir vertinti, bet jau pradėta mokėti apie 160 mln. Kaimo plėtros fondo 2007–2013 metų lėšų. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Jeigu galima, aš labai trumpai. Tas skaičius 70 %, kurį minėjo ir eurokomisarė ir kurį jūs galite kiekvieną dieną pamatyti internete atnaujintą, yra galutinis lėšų pervedimas pagal atitinkamas mokėjimo paraiškas. Kad galėtum pateikti tą mokėjimo paraišką, reikia atlikti dar labai daug darbo, todėl mes pradėjome taikyti stebėseną pagal kitą parametrą, ko nestebi Europos Komisija. Mes matuojame, kokiam kiekiui Europos Sąjungos 2004–2006 metų lėšų, suteiktų pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, dar nėra sudarytos pirkimo sutartys, t. y. nėra pasibaigę viešųjų pirkimų procesai. Šių lėšų tikslaus skaičiaus neprisiminsiu, apytikriai yra apie 130 mln. litų iš 3 mlrd. litų Europos Sąjungos paramos. Dar reikės sudaryti pirkimo sutartis už tokią jau gana nedidelę lėšų sumą. Be abejo, po to tuos pirkimus, tuos darbus reikės atlikti. Ir tai, kad mes sakome, jog lėšų panaudojimo situacija yra normali, nereiškia, kad mes nieko nedarome. Iš tikrųjų tą normalumą ir tą tempą palaikyti kainuoja labai daug jėgų, labai daug darbo ir labai daug pastangų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J.Palionis. Ruošiasi S.Pabedinskas.
J.PALIONIS (LSDPF). Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Ar mes garantuotai sulauksime Lenkijos paramos mūsų užsienio reikalų ministro Briuselyje iškeltam klausimui dėl Rusijos? Jūs jau minėjote, bet gal dar papildomai galėtumėte argumentuoti?
G.KIRKILAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad taip. Bent toks įspūdis man susidarė iš šiandieninio pokalbio su Lenkijos premjeru. Jie supranta mūsų ketinimus, juo labiau kad kai kurios pozicijos, pavyzdžiui, mūsų ketinimas apginti dabar užblokuotą „Družbos“ naftotiekį, iš dalies sutampa ir su Lenkijos interesais. Aš manau, kad po konsultacijų, kurias turėsime artimiausiu metu, gal dar šią savaitę, mes labai greitai sutarsime su mūsų kaimynais lenkais ir aptarsime ne tik patį siūlomą mandato turinį, bet ir strategiją bei taktiką, kaip sulaukti didesnės paramos Europos Sąjungoje. Aš manau, kad mes galime tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Pabedinskas. Ruošiasi E.Pupinis.
S.PABEDINSKAS (VLF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, Vyriausybės teikiami įstatymų projektai numato galimybę savivaldybėms perduoti atsakomybę, funkcijas ir išteklius, susijusius su žemėtvarkos ir kitais klausimais. Dėl problemų žemėtvarkoje žemės grąžinimo klausimų problema yra labai opi, visi komentuoja, visi svarsto. Jūsų vadovaujamos Vyriausybės programos (aš skaitau Vyriausybės valdymo politiką) 16.5 punkte rašoma: savivaldybėms perduoti atsakomybę, funkcijas, išteklius, susijusius su savivaldybės gyventojų poreikių tenkinimu ir t. t. Aš taip ir manau balsuoti, tačiau kas atsitiko, kaip jūs galėtumėte paaiškinti tai, kad Socialdemokratų frakcija, kurią aš labai gerbiu, mes kartu koalicijoje, balsuoja prieš šios Vyriausybės teikiamus klausimus, įstatymų projektus? Kai balsavau, žiūriu, kad mes lyg ir išsiskyrėme, nors iš esmės aš balsavau taip, ir lyg ir visi turėjome balsuoti taip, kaip parašyta valstybės valdymo politikos 16.5 dalyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, ar tai nėra koalicijos vidaus dalykai?
S.PABEDINSKAS. Ne, vis tiek man labai svarbu kodėl.
PIRMININKAS. Pone premjere, prašom.
G.KIRKILAS. Aš labai trumpai. Kiek žinau, šiandien mūsų koalicinė frakcija svarstė šį klausimą ir turbūt socialdemokratai išdėstė savo argumentus. Greičiausiai tai yra abejonės dėl Vilniaus miesto, aš taip suprantu. Aš manau, kad mes dar turime laiko padiskutuoti, rasti bendrą poziciją ir priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi K.Daukšys.
E.PUPINIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Šiandien buvo kalbėta apie sėkmingą projektų įgyvendinimą, todėl norėčiau pasiteirauti apie situaciją įgyvendinant projektus iš Sanglaudos fondo, konkrečiai dėl aplinkosauginių vandens ir nuotekų tvarkymo projektų. Gal ko nors nežinau, gal ir sėkmingai vyksta derybos su Sanglaudos fondo valdytojais, tačiau, kiek žinau, dėl sutarčių, dėl projektų apimčių kardinalaus mažinimo nepavyks susitarti, nebent atidėtume įgyvendinimą vėlesniam laikotarpiui. Buvo manoma, kad nemažą naštą bus galima uždėti ant savivaldybių pečių, tačiau šiuo metu žiūrint į nelabai sėkmingą savivaldybių biudžetų vykdymą, kuris yra dėl tam tikrų ekonomikos sutrikimų, manau, taip pat neišeis gana efektyviai panaudoti ir savivaldybių biudžetų lėšų. Kita vertus, spaudžia mūsų priimti įsipareigojimai dėl fiskalinės drausmės. Kaip spręsite šiuos klausimus? Ačiū.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū už klausimą. Kaip jūs ir pasakėte, pas mus yra labai aiškus planas. Savivaldybės ir įmonės, noriu pabrėžti, kad ne savivaldybės, bet įmonės, kurios yra paramos gavėjos (kiekvienas projektas generuoja papildomas pajamas toms įmonėms), sutinka prisidėti prie tų projektų pabrangimo. Juo labiau kad paskutiniai konkursai rodo, jog vis daugiau įmonių dalyvauja konkursuose. Kainos mažėja, todėl galbūt tas pabrangimas ir nebus toks didelis kaip skaičiuotas prieš keletą mėnesių. Šiuo metu yra sudarytas konkretus planas, kaip pakeisti memorandume tam tikrus komponentus neatsisakant projekto tikslų. Aš tikiuosi, kad iki birželio, tiksliau, liepos vidurio, kai Vilniuje bus Priežiūros komisijos posėdis, mes pateiksime visą planą, kaip užbaigti tų projektų įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K.Daukšys. Ruošiasi kolega V.Kamblevičius.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų, matyt, vienas svarbiausių Vyriausybės ir visos Lietuvos uždavinių būtų energetikos sutvarkymas. Mes šiandien žinome, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę elektros kaina iš tikrųjų drastiškai pakils. Prieš porą dienų jūs mus visus nudžiuginote sakydamas, kad galbūt iki 2012 metų pavyks pratęsti darbą. Ar tai yra jau koks nors derybų pasiekimas, ar tik jūsų pamąstymas ir ar galima tais žodžiais pasitikėti?
Antras dalykas, ko norėčiau paklausti. Jau „Leo LT“ pasirašytas ir įsteigtas. Gal galėtumėte pasakyti, kada planuojate naujos atominės elektrinės statybos pradžią ir pabaigą?
G.KIRKILAS. Dėl kainų. Matot, kainos pirmiausia pakilo visai ne dėl šių priežasčių, ne dėl derybų ar ko nors panašaus. Tiesiog todėl, kad, kaip žinote, dramatiškai pakilo energetikos žaliavų kainos. Tai yra pirmoji priežastis.
O dėl derybų, tai pasiekimas yra tai, kad jos realiai prasidėjo. Tai nėra vien mano pamąstymai. Remsiuosi tuo, kad iš mūsų dabar prašoma dar papildomai pateikti visų esamų studijų pasekmių analizę su bendra pozicija. Mes tokią analizę turime ir ją pateiksime. Matau, kad Europos Komisija į tai žvelgia labai rimtai.
Tai viena klausimo pusė iš Lietuvos taško. Iš Europos Sąjungos taško, man atrodo, mums labai svarbūs yra paskutiniai Komisijos sprendimai, veiksmų planas dėl energetinio solidarumo ir, aišku, labai svarbu, kad visos šalys ratifikuotų Lisabonos sutartį, kuri visiškai įteisina Europos Sąjungos energetinį solidarumą. Paskutinėje Vadovų Taryboje energetinis solidarumas yra sujungtas su klimato kaitos problemomis ir galimu poveikiu, ekonominiu poveikiu, šalims narėms. Kitaip sakant, Europos Sąjunga iš esmės įsipareigoja nedaryti tokių veiksmų, kurie gali turėti didelį ekonominį poveikį. Šiuo atveju kainų pakilimas ir turėtų tą didelį ekonominį poveikį. Dėl šių ir kai kurių kitų priežasčių aš turiu daugiau optimizmo, negu buvo prieš tai. Kaip minėjau, pusantrų metų reikėjo tam, kad apskritai įtikintume pradėti bent konsultacijas. Iki tol pozicija buvo labai paprasta: jokių derybų, konsultacijų ar ko nors panašaus. Tai yra jūsų įsipareigojimas ir jį vykdykite. Kaip jūs labai gerai žinote, yra ir kitų Europos Sąjungos šalių narių įsipareigojimai. Šiandien aš manau taip.
Dėl naujos atominės elektrinės. Į šį klausimą aš jums galėsiu atsakyti rugpjūčio pabaigoje, kai gausime aplinkos įvertinimą. Aplinkos įvertinimas labai aiškiai atsakys, kokio galingumo elektrinę mes galime statyti. Tada bus galima atsakyti į klausimus kada. Aišku, visi projektavimo darbai prasidės iš karto, bet galingumas mums padės atsakyti į klausimą. Sakysime, jeigu vieno galingumo, kaip jūs žinote, reaktorių statome, tai yra vienas projektavimo darbų tempas, jeigu mažesnį, tai kitas. Todėl šiandien tiksliai atsakyti negaliu, kol kas mes laikomės to paties plano, kuris yra priimtas ir patvirtintas. Tokį grafiką mes jums galime atsiųsti, ten viskas aiškiai yra išdėstyta. Optimalus, gal net optimistiškas planas, aišku, būtų pastatyti 2015 metais. Mes dabar esame pasiuntę savo delegaciją į tas šalis, šiuo atveju Suomiją, kur yra statoma elektrinė, jie taip pat turėjo planą pastatyti greičiau, bet dabar beveik dvejus metus vėluoja dėl įvairių dalykų. Tai nereiškia, kad mes pasirinksime tą patį reaktorių, gali būti kitas, yra reaktorių, kurie pastatomi greičiau.
PIRMININKAS. Pone premjere, laikas!
G.KIRKILAS. Paskutinė mintis. Kiek žinau, skirtumai tarp reaktorių statybos laiko yra maždaug nuo metų iki pusantrų. Yra statoma ilgiau ir trumpiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Primenu, kad Statutas numato minutę klausimui ir dvi minutes atsakymui. Tokiu atveju daugiau Seimo narių gali paklausti.
Dėl vedimo tvarkos – B.Bradauskas. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar frakcijos vardu užsirašymas jums nieko nereiškia? Ko čia trūksta – ar Statuto žinojimo, ar elementaraus mandagumo?
PIRMININKAS. Pone Bradauskai, bus laikas, bus ir vaikas, ateis jūsų eilė. (Balsai salėje) Dabar klausia V.Kamblevičius. Ruošiasi B.Bradauskas. Aš jums galiu pacituoti Statutą, bet jūs puikiai žinote, kad jūsų frakcijos atstovas jau yra paklausęs. Jūs būsite antrasis po pono V.Kamblevičiaus. Prašom, kolega.
V.KAMBLEVIČIUS (DPF). Ačiū. Klausimas gerbiamajam premjerui. Kaimo reikalų komitetas dar lapkričio mėnesį kreipėsi į Vyriausybę patikslinti miško parkų plotus bei jų skaičių. Praėjo daugiau negu pusė metų – jokio atsakymo. Kaip tai suprasti? Kas trukdo padaryti?
A.PAULAUSKAS. Gal aš atsakysiu į šį klausimą, nes Aplinkos ministerija rengia nutarimo projektą, kuris yra pateiktas dabar Vyriausybei, dėl šios įstatymo nuostatos patikslinimo. Tačiau noriu pasakyti, kad jeigu norėtume patenkinti visų pretendentų teisėtus lūkesčius, reikėtų keisti Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą.
Dabar Vyriausybei pateiktame projekte bandoma aiškiau apibrėžti miško, parko kriterijus ir tas apibrėžimas leistų projektuojant teritorijas ir sprendiniuose numatyti aiškesnius priskyrimo parkui kriterijus. Tiksliau, pagal tuos kriterijus patikslinti parkų zonas. Tai leistų tam tikrai daliai pretendentų, ypač Utenos apskrityje, atkurti nuosavybę, bet, aišku, į teritorijas, miško parkus, kurie būtų numatyti rekreaciniais tikslais, nuosavybės teisių atkurti nebus galima. Toks projektas yra pateiktas Vyriausybei. Yra dar teisininkų keletas pastabų dėl to nutarimo projekto. Kai bus pataisytas, bus svarstomas ir priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar tikrai klausia B.Bradauskas. Ruošiasi D.Jankauskas.
B.BRADAUSKAS. Didžiai dėkingas. Mano klausimas būtų užsienio reikalų ministrui, bet nematau jo. Gal aš kreipsiuosi į gerbiamąjį Ministrą Pirmininką, nes kreipėsi daug žmonių, atostogaujančių Turkijoje. Jie mato tokį vaizdą: Estijos ir Latvijos piliečiai eina be vizų, o Lietuvos piliečiai turi stovėti kilometrinėse eilėse, mokėti po 10 eurų ir, svarbiausia, piktina laiko gaišinimas. Koks čia reikalas? Kodėl Estija ir Latvija sugebėjo susitarti dėl bevizio režimo su Turkija, o mes negalime?
Taip pat ir dėl nekilnojamojo turto pirkimo: estams ir latviams leidimai yra išduodami per porą mėnesių, o lietuviai turi laukti metus. Ar čia nėra šuo pakastas, kad Seimas kažkieno iniciatyva yra priėmęs nutarimą dėl Armėnijos genocido reikalų ar panašiai? Gal, gerbiamasis premjere, duotumėte užduotį Užsienio reikalų ministerijai išaiškinti šiuos klausimus, kaip iš tikrųjų yra, kad Lietuvos piliečiai nebūtų išskirtiniai, nes ten vyksta tūkstančiai poilsiautojų ir jie tiesiog piktinasi matydami tokį vaizdą?
PIRMININKAS. Pone premjere, minutėlę. Pone premjere! Gerbiamoji Aldona Staponkiene, man tikrai nesmagu priminti, bet visi ministrai dalyvauja Vyriausybės valandoje ir neturėtumėte jų trikdyti. Pone premjere, prašom.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Dėl kokių priežasčių, tikrai negaliu pasakyti. Galbūt ir šios, niekas niekada nepasakys. Tai buvo mano vizito į Turkiją dalis, tikslas. Mes sutarėme, kad dėl bevizio režimo iš karto pradedame konsultacijas. Toks įspūdis, kad Turkijos valdžia yra pozityviai nusiteikusi. Jų didelis interesas kviesti mūsų turistus. Pernai buvo, atrodo, daugiau kaip 80 tūkst. turistų iš Lietuvos. Jie norėtų plėtoti šią veiklą. Aš manau, mes greitai susitarsime.
Dėl nekilnojamojo turto. Šį klausimą mes taip pat kėlėme. Turkijoje yra gana savotiški įstatymai. Yra trijų lygių leidimai dėl nekilnojamojo turto, dalyvauja net kariuomenė. Mes, aišku, taip pat kėlėme šį klausimą, kad Lietuvos piliečiams leidimų įsigyti nekilnojamąjį turtą trukmė būtų sumažinta iki 2–3 mėnesių. Kitaip sakant, perkelti į vadinamąjį pirmąjį lygį, kai tuos leidimus išduoda Turkijos kariuomenė. Tokia yra situacija. Man atrodo, šiuos klausimus mums pavyks išspręsti. Čia buvo vienas iš mano vizito tikslų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia D.Jankauskas. Ruošiasi V.Gedvilas.
D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Mano klausimas premjerui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, klausiu dėl valstybės turto, kuris, deja, nėra visa apimtimi nei inventorizuotas, nei įvertintas. Pagal praėjusių metų pabaigoje Vyriausybės patvirtintą sąrašą Turto bankas pradeda išparduoti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris esą nebeatitinka valstybės poreikių. Vertinama, kad sąraše esančių objektų kaina gali siekti 800 mln. litų. Vienas tokių pastatų – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – jau parduotas. Šios įstaigos vadovė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtina, kad pastatas bendrovei „Linas Agro“ parduotas gerokai per pigiai ir už tuos pinigus nebus galima įsigyti naujų patalpų.
Prašom pasakyti, ar bendrovė „Linas Agro“ yra parėmusi Socialdemokratų partiją? Jeigu taip, gal įvardintumėte ir kokia suma? Ir apskritai, ar pastatų išpardavimas nėra tiesiog naujas šaltinis jūsų vadovaujamai Socialdemokratų partijai finansuoti per partijos bendražygio Jono Budrevičiaus vadovaujamą Turto banką valstybės sąskaita? Dėkoju.
R.ŠADŽIUS. Jeigu galima, aš pradėsiu atsakymą. Iš tikrųjų mes taip pat skaitėme tą publikaciją „Lietuvos žiniose“. Atvirai prisipažinsiu, man ji sukėlė tam tikrą nerimą, nors aš matau ir tam tikrų galbūt politinių žaidimų. Yra supriešinamos dvi institucijos, kurioms, nors ir kaip būtų keista, vadovauja socialdemokratai, nes Audrius Rudys – Turto fondo vadovas – taip pat yra aktyvus Socialdemokratų partijos narys, Vilniaus savivaldybės narys.
Tačiau dėl šio pirkimo skaidrumo, tiksliau, pardavimo, aukcionų skaidrumo iškilus abejonėms aš šiandien daviau pavedimą Turto banko stebėtojų tarybos pirmininkui, ministerijos sekretoriui Aloyzui Vitkauskui sušaukti neeilinį stebėtojų tarybos posėdį ir pareikalauti visų dokumentų ir paaiškinimų iš Turto banko administracijos. Aš manau, mes tikrai išsiaiškinsime ir dėl šių klausimų bus aišku. Žinoma, mes labai suinteresuoti, kad tas tikrai naudingas valstybei turto atnaujinimo mechanizmas būtų kiek įmanoma skaidresnis, kiek įmanoma efektyvesnis ir veiktų patikimai.
G.KIRKILAS. Jūsų minėta kompanija nėra palaikiusi mūsų partijos. Kas mus palaikė, yra mūsų deklaracijoje, galite pasižiūrėti, ir mes neprašome jokio palaikymo. Turto atnaujinimas yra labai svarbus dalykas. Arba mes turėsime turto, kuris neefektyviai naudojamas, arba turime tai padaryti, taip pat įskaitant norą, kurį turi ir mūsų aukštosios mokyklos aukštojo mokslo reformos metu. O kalbų apie tai, ar brangiai, ar pigiai vienas ar kitas objektas bus parduotas, visą laiką bus. Vieni bus patenkinti, kiti nepatenkinti. Mes tam turime specialią instituciją ir turime ja pasitikėti. Kiekvieną atvejį, kuris bus keliamas žiniasklaidoje arba kitų kompanijų, kurioms galbūt nepavyko laimėti to konkurso, aišku, mes išsiaiškinsime mūsų turimomis priemonėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Gedvilas. Ruošiasi P.Auštrevičius.
V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju pirmininkui. Mano tradicinis klausimas. Aš nežinau, kelintą Vyriausybės valandą klausiu, kada Seime pasirodys Kūno kultūros ir sporto strategija? Anksčiau dar portaluose buvo, mes turėjome galimybę su šiuo projektu susipažinti, dabar jau ir iš portalų dingo. Iki praėjusių metų lapkričio 15 dienos buvote įsipareigoję ją pateikti Seimui. Koks tolesnis šios strategijos likimas?
PIRMININKAS. Kam šis klausimas skiriamas?
V.GEDVILAS. Aš nežinau, kam. Premjeras ar… Sporto ministro neturime.
PIRMININKAS. Pone premjere, ar pasiruošęs atsakyti?
G.KIRKILAS. Vidaus reikalų ministerija atsakinga už šį darbą. (Balsas salėje) Dar derinama? Dar yra derinama. Pasistengsime kaip galima greičiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P.Auštrevičius. Ruošiasi kolega B.Pauža.
P.AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, anksčiau mes apie Lietuvą užplūdusią infliaciją kalbėjome juokaudami, dabar, atrodo, juokai baigėsi ir prasidėjo labai rimti procesai. Seimas inicijavo specialų sprendimą, kuriuo Vyriausybė buvo įgaliota parengti antiinfliacinę programą. Ji buvo parengta, bet niekad nebuvo pateikta Seime. Beje, teko girdėti, kad ir pavieniai rimti ekspertai, ir komerciniai bankai sukritikavo parengtą Vyriausybės programą kaip neatitinkančią sąlygų, iš tikrųjų negalinčią daryti įtakos, kad infliacija sumažėtų. Tą, beje, patvirtina ir pastarasis Europos sprendimas dėl konvergencijos kriterijų. Lietuva ne tik kad nėra vertinama kaip artėjanti, bet atvirkščiai – tolstanti nuo euro.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar jūs nesutiktumėt vis dėlto paversti šią mįslę galų gale vieša diskusija Seime, nes tai yra tema, aktuali visiems gyventojams, visai ekonomikai? Turėtume normalią diskusiją čia, Seime.
R.ŠADŽIUS. Pradėdamas atsakyti pasakyčiau, kad, mano nuomone, jūs labai rimtai sutirštinate spalvas. Tikrai neatitinka tiesos tas jūsų pasakymas, kad ekspertai sukritikavo Vyriausybės parengtą ir patvirtintą antiinfliacinių veiksmų strategiją kaip netinkamą. Atvirkščiai, „Hansabanko“ inicijuotoje diskusijoje, kuri vyko visai neseniai, buvo patvirtinta, kad 70–80 tų priemonių, kurias siūlo ekspertai, Vyriausybės strategijoje yra. Vienintelis skirtumas Vyriausybės ir bankų ekspertų požiūrių buvo tas, kad bankų ekspertai daugiau dėmesio kreipė į bendras ekonomines priemones, mūsų ūkio konkurencingumo didinimą, darbo našumo didinimą ir panašius dalykus, už kuriuos atsakinga Ūkio ministerija… ir darbai, kurie yra vykdomi pagal kitą – investicijų skatinimo programą, kuri taip pat patvirtinta ir yra vykdoma.
Dėl Europos Komisijos įvertinimo. Tas įvertinimas dabar pasirodė tų visų šalių, kurios pagal taisykles, pagal savo stojimo sutartis ir Europos Sąjungos teisės aktus turėtų įsivesti eurą. Lietuva atitinka visus kriterijus, išskyrus infliacijos kriterijų, bet tai mes seniai žinome. Ten tokios griežtos kritikos, naikinančios kritikos, apie kurią jūs šnekėjote, taip pat, deja, nėra.
G.KIRKILAS. Dėl diskusijos Seime. Seimas gali turėti tokias diskusijas, kurių reikia. Jeigu Vyriausybė bus kviečiama, mes dalyvausime. Tačiau aš manau, kad diskusijos infliacijos tikrai nesumažins, nes keturi penktadaliai svertų infliacijai kažkiek mažinti ne Vyriausybės rankose. Tai pirmas dalykas.
Kitas dalykas, yra ir objektyvių kriterijų, kurių tikrai jokios diskusijos nesustabdys. Jie yra gerai žinomi, jie yra visoje Europoje, bet, aišku, diskutuoti galima dėl šito. Bet pabaigoje norėčiau priminti, gerbiamasis kolega, kad būtent jūsų frakcija pateikė daugiausiai pasiūlymų, kurie iš esmės ir sudaro šios dienos mūsų biudžeto deficitą. Todėl norėčiau priminti, kad jūsų atsakomybės taip pat čia yra. Būtent jūsų frakcija svarstant biudžetą pateikė daugiausiai tokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka klausia B.Pauža, ruošiasi A.Dumčius.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų profesorei K.D.Prunskienei. Mums lankantis rajonuose, pieno gamintojai žeria priekaištus dėl drastiškai mažėjančių pieno supirkimo kainų. Jie iš dalies supranta, kad pieno supirkimo kainos priklauso nuo pasaulinio ir Europos Sąjungos rinkų svyravimų, tačiau jie nesuprantu, kodėl Lietuvoje tiek daug krenta pieno supirkimo kainos. Dabar pieno perdirbimo įmonės jau lyg ir žada mokėti 2006 metų lygio kainas. Prašau pasakyti, kokios šiuo metu pieno supirkimo kainų mažėjimo tendencijos vidutiniškai Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje? Kaip tai atrodo, palyginti su mūsų šalimi? Ir ką šiuo klausimu bendrai Vyriausybė gali ir turi pasiūlyti pozityvaus? Labai ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Gerbiamasis kolega, sakydamas, kad kainos Lietuvoje drastiškai mažėja, žinoma, sakote tiesą, bet žiūrėkime, su kuo lyginame tą mažėjimą. Kad praeitų metų rudenį pieno supirkimo kainos šuoliškai išaugo net 53 %, tą lėmė tarptautinės rinkos situacija ir mūsų eksportuotojų galimybės, palankios galimybės didinti eksportą. Išaugęs žaliavų poreikis, pieno žaliavos poreikis vedė prie konkurencijos, kas daugiau padidins kainas pieno statytojams. Todėl kainos šoktelėjo ir jos iš esmės visai gerai susibalansavo tiek pagal sektoriaus grandis – žemės ūkis, perdirbimas, prekyba, tiek palyginti su kitų šalių atitinkamu sektoriumi. Tačiau kai pasikeitė tarptautinės rinkos situacija ir ypač sumažėjo ilgalaikio saugojimo produktų, t. y. pieno miltelių, pieno konservų, ilgo brandinimo kietųjų sūrių, aišku, sumažėjo perdirbėjų interesas didinti, toliau ugdyti pieno supirkimą. Dar viena priežastis – kad pavasarį visada 5–10 %, o kartais ir dar daugiau kainos sumažėja dėl prasidėjusio naujo sezono, kai padidėja bendrai pieno gamyba pagal ankstesnius metus. Jeigu mes palyginsime šių metų balandį, gegužės pradžią su praeitų metų, tai vėlgi pagal įmonių dydį apie 20 % tos kainos yra aukštesnės. Bet jeigu būtų vedama prie to, kad kainos grįžtų link 2006 metų kainų, tai, aišku, būtų nepagrįsti dalykai nei tarptautinės rinkos, nei kaimyninių šalių. O šiandien iš bendro konteksto Lietuva labai neiškrenta, tiktai ta kreivė žemyn, skaičiuojant nuo 53 % padidėjimo, aišku, yra kur kas ryškesnė.
PIRMININKAS. Laikas, ponia ministre.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ir perdirbėjai patys čia, sakykime, iš dalies darko tą rinką, kai vieną dieną didina, o kitą dieną mažina.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Dumčius, ruošiasi A.Rimas.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Kadangi sveikatos ministro nėra, o aš jam turėjau klausimą, kada gi bus patvirtinti tolesnės sveikatos sistemos plėtros metmenys iki 2015 metų, tai aš tada gerbiamąją darbo ir socialinių reikalų ministrę norėjau paklausti. Vis dėlto sveikatos sistema nesiplėtos, jeigu mes neįdiegsime savanoriško papildomo sveikatos draudimo, kurį buvo numatyta įdiegti jau šių metų sausio 1 dieną. Įdomu, kokie reikalai ir kaip rutuliojasi šis klausimas? Be jo labai sunkiai plėtosis mūsų sveikatos sistemos biudžetas. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš tiesiog perduosiu šį jūsų pasakymą, mintis ir nuogąstavimus sveikatos apsaugos ministrui, nes dėl sveikatos savanoriško draudimo vis tiek pagrindinė atsakomybė tenka Sveikatos apsaugos ministerijai, ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia tokius įstatymus. Tiesiog perduosiu jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Gal mes galim patikslinti, kas šiuo metu pavaduoja nesantį ministrą? Aš suprantu, kad bus perduota, bet vis tiek yra šiuo metu atsakingas ministras, tai tiesiog jam pirmiausia klausimas adresuojamas. Ačiū. Toliau eilės tvarka klausia A.Rimas, ruošiasi S.Bucevičius.
A.RIMAS (LSDPF). Aš noriu kreiptis į ūkio ministrą tokiu klausimu. Yra Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Prie šio įstatymo yra priimtas atitinkamas Vyriausybės nutarimas, nustatyta infrastruktūros išpirkimo iš gyventojų ir juridinių asmenų tvarka. Kol kas tas išpirkimo procesas vyksta labai vangiai, nesklandžiai, nes savivaldybės nieko nedaro, kad būtų išperkami tinklai. Ministre, noriu jūsų paklausti, ar neperka… (Netrukdyk klausti!) …noriu, kad jūs paaiškintumėte, ar Respublikoje yra paskirtas bent vienas viešasis vandens tiekėjas, nes įstatymas taip reikalauja, ir kokia ministerijos pozicija? Aš manau, kad čia ir ministerija, kaip kuruojanti tą sritį, ne viską padarė.
PIRMININKAS. Prašom. Kuris iš ministrų?
A.PAULAUSKAS. Gal čia klausimas yra man.
PIRMININKAS. Prašau.
A.PAULAUSKAS. Aš į jūsų klausimą dabar tikrai neatsakysiu, nes man reikia papildomos informacijos. Kaip jūs žinot, pagal tą įstatymą už vandens tiekimą yra atsakingos savivaldybės. Ministerijos reikalas yra tiktai formuoti bendrąją politiką. O kaip vykdomi šie teisės aktai ir ta politika, aš jums galėsiu atsakyti galbūt papildomai. (Balsai salėje) Ne, aš jam tikrai atsakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S.Bucevičius. Tai bus paskutinis klausimas Vyriausybės valandoje.
S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Sakykite, ministre, ar jums yra žinomi tokie faktai, turiu paklausėjos prašymą, kad neįgalumą turintis žmogus nuo gimimo ir po to po vieno mėnesio laikotarpio, kai nebuvo patvirtinta dėl įvairių aplinkybių, jis jo netenka. Šiandien neįgalumo grupės nustatymo direktoriaus pavaduotojas Alvydas Vitkauskas rašo, kad ji visai nebegali pretenduoti į reikalingą našlaičio pensiją ir į visus kitus dalykus. Vieno mėnesio laikotarpis, žmogus nuo gimimo turėjo negalią, o dabar jau tampa įgalus ir nieko negali gauti.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dėkoju. Pirmiausia norėčiau, kad jūs paduotumėte, jeigu turite, konkretaus žmogaus paklausimą, nes nuo 2005 metų įsigaliojus naujam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, ten yra numatyta galimybė skųsti sprendimą, kuris netenkina dėl darbingumo lygio nustatymo ginčų komisijai. Tokiu atveju mes galėtume tą klausimą perduoti ginčų komisijai, kur dirba ekspertai. Jie išsiaiškins, dėl kokių aplinkybių įvyko tie dalykai, ar iš tikrųjų žmogus turi teisę būti pripažintas tam tikru lygiu praradęs darbingumą. Tada galėsime jums raštu atsakyti į šį klausimą konkrečiai ištyrę šiuo konkrečiu atveju, dėl kokių priežasčių žmogus buvo pripažintas darbingu, o ne nedarbingu. Gerai?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, manau, galime padėkoti premjerui ir Vyriausybės nariams už atvykimą į plenarinį posėdį, už atsakymus į klausimus. Vyriausybės valanda baigta.
Jeigu norite užduoti klausimus ministrams ar pabendrauti, kviečiu tai daryti ne plenarinių posėdžių salėje, nes mes toliau svarstome klausimus, kurie yra darbotvarkėje.
Darbotvarkės kompleksinis 9 klausimas. Primenu, dėl jų yra likęs tik balsavimas. Dėl vedimo tvarkos – K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Ar jūs tik Valstiečių frakcijos seniūnę nuvijote nuo premjero arba nuo ministrų, ar ir gerbiamąją I.Šiaulienę būtumėte nuvijęs, nes lygiai tą patį darė?
PIRMININKAS. Kai buvo kalbantysis, aš nepertraukiau, bet buvo ir kitų priėjusių. Aš manau… (Balsai salėje) Visiems Seimo nariams galioja normalios etiketo taisyklės, dėl to klausimų nekyla.
Pradedame svarstyti kompleksinį 9 klausimą. Tiksliau, turime pabaigti pradėję šiame plenariniame posėdyje. Primenu, motyvai buvo pasakyti, buvo balsuojama dėl viso paketo. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymų projektams Nr.XP-2781, Nr.XP-2782 ir Nr.XP-2783. Balsuojame.
Balsavimo rezultatai: 48 Seimo nariams balsavus, 33 – už, 3 – prieš, 12 susilaikė. Pritarta trims projektams po pateikimo. Balsavome dėl visų trijų, jie tarpusavyje yra susiję. Kolegos, dabar turime apsispręsti dėl svarstymo eigos.
Seniūnų sueiga dėl visų trijų projektų pagrindiniu komitetu siūlo skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, o papildomais – Biudžeto ir finansų, Audito ir Kaimo reikalų komitetus. Svarstyti šių metų birželio 30 dieną. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Kolegos, pereiname prie darbotvarkės 10 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas, registracijos Nr.XP-2957. Svarstymo ir priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją ir kartu pirmininką V.Domarką. Prašom.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Lietuvos nacionalinio transliuotojo ataskaitos klausimą. Balsavimo rezultatai yra… Komiteto išvada – siūlyti… Komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektą atsižvelgiant į komiteto nuomonę. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė 1.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti vieną dalyką. Komiteto nariai, kaip ir kiti Seimo nariai, turi savo nuomonę. Aš, kaip komiteto pirmininkas, nesu atsakingas už kiekvieno Seimo nario balsavimo rezultatus. Norėčiau, kad nebūtų interpretuojama, jog komiteto pirmininkas darė vienokią ar kitokią įtaką. Noriu pasakyti, kad jokios įtakos komiteto nariams nedariau, jie balsavo turėdami laisvą Seimo nario mandatą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Papildomas komitetas yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau, kad komiteto pirmininkas Seimo nariams išdėstytų, kaip pasikeitė, kokia buvo eiga iš Seimo sprendimo po pateikimo nepritarti ataskaitai į Seimo nutarimą pritarti ataskaitai. Šito aš neišgirdau. Manyčiau, tai turėtų būti argumentuota.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Tai nėra klausimų ir atsakymų šou ar žanras. Labai atsiprašau. Komiteto pirmininkas, irgi turėdamas laisvą Seimo nario mandatą, kaip pranešėjas, savo nuožiūra teikia, jo manymu, svarbiausius dalykus. Diskusijoje norėtų kalbėti keturi Seimo nariai, bet prieš tai dar yra papildomas Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Jo pirmininką R.Remeiką kviečiu į tribūną pateikti išvadą.
R.REMEIKA (LCSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2005 metų veiklos ataskaitos projektą. Įvertinus tam tikrus pokyčius informacinėje sklaidoje siūlo pritarti šiai ataskaitai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar aš galiu paprašyti Seimo narius, kalbančius su ministrais, daryti tai ne posėdžių salėje? Gerbiamasis kolega Sabatauskai, gerbiamasis kolega Sysai, nesislėpkite už stulpo. Prašom, jeigu norite pakalbinti ministrą, padaryti tai už salės ribų. Labai ačiū. Salėje yra šurmulys.
Taigi dabar diskusija. Trys, pageidaujantys frakcijos vardu, vienas savo vardu. Kviečiu pirmąjį kalbėti iš tribūnos A.Matulevičių. Prašom.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, suprantama, tokį klausimą reikėtų svarstyti, kai būtų pilnesnė posėdžių salė, bet, matyt, specialiai šitas klausimas temptas labai ilgai. Aš kalbėsiu ir dėl šito nutarimo, ir dėl kito nutarimo, t. y. dėl 2006 metų. Taip, formaliąją prasme apie ataskaitas galima kalbėti, kaip daugelis čia kalba konvejeriu Seime, girdi, jas pateikiant nelabai kas klauso, kažko paklausiam, kažkas kažką atsako ir tą formaliąją ataskaitą, popierinę ataskaitą lyg ir galima ir patvirtinti. Deja, problema dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos egzistuoja ir niekur neišnyko. Tai yra didžiulis valstybės turtas, atiduotas valdyti nežinia kam. Kažkada, prieš 18 metų, buvo nepatyrusi valstybė… įvairios visuomeninės organizacijos, kurios netgi laiko išbandymo neišlaikė, nes ne visos šiandien ir yra, yra delegavusios į tarybą savo atstovus. Tarp kitko, įdomiausia, kad toje taryboje yra atstovų ir iš komercinių žiniasklaidos priemonių, ir tai iš viso yra nonsensas. Man teko truputį domėtis šia problema užsienyje. Įsivaizduokite, kad priežiūros taryboje BBC būtų komercinės televizijos ar komercinės žiniasklaidos priemonių atstovų! Negana to, tie tarybos nariai, būdami ten, sugeba savo komercinių televizijų produkciją, gana prasto lygio, aš turiu omeny UAB „Spaudos klubą“, priklausantį koncernui „Lietuvos rytas“, toliau transliuoti per mūsų nacionalinį radiją ir televiziją. Tai yra nacionalinio radijo ir televizijos misija. Tai yra ne misija, o atvirai pasakysiu, pinigų plovykla.
Visai neseniai oficialiai „Veido“ žurnale buvo net abejojama, ar ponas Audrius Siaurusevičius gali būti generaliniu direktoriumi, kai iš „super“ geros laidos, neaišku, kokius reitingus turinčios, nes tik mes ją žiūrėdavome arba joje dalyvaudavome, ir tai selekcija buvo didžiulė, dalyvauti ar nedalyvauti, jeigu pasisakai prieš, tai niekada nekviečia… Suprantate? Pasirodo, gavo trigubai didesnę algą negu dabar jis gaus būdamas generaliniu direktoriumi. Vadinasi, sukurta kažkokia valstybė valstybėje, valdanti valstybės pinigus, gaunanti didžiulę dotaciją iš mūsų biudžeto ir mes, Seimas, šitos institucijos nei turto, nei jo panaudojimo efektyvumo faktiškai nekontroliuojame.
Todėl, mano supratimu, abi ataskaitas reikėtų pripažinti kaip niekines, pasakyti, kad šita institucija dirba blogai, ir gal tada iš tikrųjų prasidėtų rimta diskusija, kurią gal pratęstų naujasis ir Seimas ir sutvarkytų šią instituciją. Reikėtų keisti ir komisijos komplektavimo tvarką, kad tai būtų padaroma labai rimtai Seime, kad gavęs komisijos teikimus Seimas tvirtintų generalinį direktorių, galų gale jį būtų galima tvirtinti ne 4 metams, o 5 metams. Būtų pereinamumas ir išvengta tam tikrų dalykų, sakysim, kaip politinio angažuotumo. O dabar ten padaryta tam tikrų gerų berniukų ar mergaičių pinigų darymo mašina. Jūs net neįsivaizduojate, kokios sumos ten laviruoja. Ar atliekama mūsų transliuotojo misija yra mūsų visuomenės… mūsų žmonėms, kad valstybė, ne partijos, ne ministrai, nesireklamuodami galėtų objektyviai informuoti mūsų visuomenę.
Šiandien mes visi žinome, kad visa likusi komercinė žiniasklaida gali objektyviai informuoti arba pareikšti nuomonę tik už didžiulius pinigus. Valstybė, turėdama tokį turtą, juo protingai nesinaudoja. Čia yra didžiausia problema. Man atrodo, šiandien reiktų galvoti, kad galbūt reikia reorganizuoti Lietuvos radiją ir televiziją kuriant informacinį valstybės centrą, kad valstybė galėtų pateikti objektyvią informaciją savo žmonėms. Kaip gyvena valstybė, kokios yra joje problemos, kas pasikeitus valdžioms bus daroma ir panašiai. Aš suprantu, kad dabar pietų metas, ne tas galvoje ir rimtiems darbams niekas nėra nusiteikęs.
Trumpai aš siūlyčiau ir vienai, ir kitai ataskaitai nepritarti, bet surasti galimybę gal dar ir šitame Seime pradėti rimtą diskusiją apie neteisingai valdomą valstybės turtą ir apie nevykdomą misiją. Prisiminkime, kaip A.Skardžius, būdamas Audito komiteto pirmininku, truputį pakritikavo šią instituciją ir pabandė ten nusiųsti Valstybės kontrolę, kokios buvo laidos ir koks buvo parlamento puolimas. Vadinasi, tai yra institucija, kuri neprisileidžia parlamentinės kontrolės, bet tai yra dešimtys milijardų litų! Ar mes jaučiame čia atsakomybę, ar ne?
Aš dar kartą beldžiuosi į jūsų sąžinę, gerbiamieji parlamentarai. Galgi mes galime ir patys padaryti tam tikras išvadas ir priversti mūsų valstybės institucijas, kad su valstybės turtu būtų elgiamasi atsakingai? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijoje pasisakyti R.Smetoną.
R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai! Aš nekalbėsiu apie svarstomų projektų turinį, čia prieš mane kalbėjęs kolega pasakė daug tiesos, svarbių dalykų. Ir šiaip turbūt nelabai prasminga kalbėti apie turinį, apie nacionalinio visuomeninio transliuotojo veiklą arba apie tarybos ataskaitą apie šią veiklą. Iš dalies dėl to, kad svarstoma trejų metų senumo veikla, iš kitos pusės, na, kas jau turi kokį nusistatymą ar interesą, matyt, taip ir balsuos visiškai nekreipdami dėmesio, ko gero, į tą vadinamąją veiklą. Tačiau aš noriu kalbėti apie formaliąją procedūrinę pusę, ir šiuo atveju ji tikrai yra bene svarbesnė.
Taigi 2005 metų veiklos ataskaita. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šių metų balandžio 4 dieną pirmajame nutarimo variante siūlė nepritarti LRT tarybos 2005 m. veiklos ataskaitai. Seimas po pateikimo beveik vieningai pritarė tokiam sprendimui – nepritarti ataskaitai. Po trijų savaičių, balandžio 23 dieną, tas pats komitetas įregistravo kitą variantą, kuriame jau siūloma pritarti ataskaitai. Antra, dėl 2006 metų ataskaitos. Tą pačią balandžio 4 d. komiteto sprendimas – nepritarti ataskaitai. Po trijų savaičių – pritarti ataskaitai apie tą pačią LRT veiklą, apie tą pačią tarybos ataskaitą.
Gerbiamieji Seimo nariai, balandžio 1 d. buvo ir praėjo jau daugiau kaip prieš mėnesį. Atrodo, kad Švietimo komitetas arba bent jau jo didžioji dalis su mūsų vienu kolega į kitą balkoną taip pat nebuvo patekę. Tai kas čia vyksta? Kas įvyko? Kokie argumentai, kuo remiantis, pagaliau kas suteikė komitetui, drįstu sakyti, tokią teisę teikti svarstyti Seimui nuostatą, kardinaliai visiškai priešingą tam, kam yra pritaręs Seimas po svarstymo?
Štai papildomo komiteto pirmininkas gerbiamasis R.Remeika pasakė motyvą (buvo labai įdomu išgirsti): tam tikri pokyčiai informacinėj sklaidoj (užsirašiau, labai vertinga frazė), tam tikri pokyčiai informacinėj sklaidoj. Kokioj sklaidoj? 2005 metų sklaida 2008 balandžio mėnesį paaiškėjo? Tam tikri pokyčiai informacinėj sklaidoj, būtų labai juokinga, jeigu nebūtų graudu, ir, atleiskite, šiek tiek kvaila. Aš galiu pasakyti, kokie pokyčiai informacinėj sklaidoj. Vietoj K.Petrauskio – A.Siaurusevičius, vietoj Aušros Liekos – Audrius Matonis, pokyčiai informacinėj sklaidoj. Bet vėlgi sakau, ataskaitos tai ne už 2008 metų balandžio mėn., o už 2005 m ir 2006 m. Pokyčiai informacinėj sklaidoj, sako komiteto pirmininkas, įvyko, todėl vietoj nepritarti – pritarti.
Gerbiamieji kolegos, aš, atsiprašydamas jūsų visų, nuoširdžiai raginu gerbti save. Tiesiog gerbkime save bent šiuo atveju. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu siūlau nepritarti šiems nutarimų projektams ir paprašyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto juos pataisyti.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau frakcijos vardu diskusijoje kalba E.Masiulis. Kviečiu į tribūną.
E.MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pakartodamas galiu tik pasakyti, kad atrodo tikrai keistai, kai 2008 metų vėlyvą pavasarį svarstome 2005 metų veiklos ataskaitą. Aišku, tai liudija mūsų kadencijos Seimo darbo organizavimą. Tobulėjimui ribų nėra. Kartais tikrai kyla klausimas, ar, svarstydami tokio turinio nutarimus, mes čia užsiimame prasmingais darbais. Tačiau, jeigu jau reikalas atėjo iki svarstymo, leiskite pasakyti keletą Liberalų sąjūdžio frakcijos pastabų.
Pirmiausia dėl to, ką, pritardamas ataskaitai, pasiūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Švęsdami Spaudos atgavimo dieną džiaugiamės, kad Lietuvos žiniasklaidos laisvės indeksas iš tikrųjų yra labai aukštas ir Lietuva vertinama dėl to, kad turi tikrai laisvą, nepriklausomą žiniasklaidą ir užima gana aukštas pozicijas ne tik Vidurio ir Rytų Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Šalia tų skambių sveikinimų ir žodžių, kurie liejosi tiek iš premjero, tiek iš Prezidento lūpų, mes Seime siūlome šį laisvės indeksą šiek tiek sumažinti ir tam tikrais atvejais bandyti panaudoti žiniasklaidą savo reikmėms. Niekaip kitaip aš negaliu pakomentuoti komiteto siūlymo antrojo punkto, kuris skamba taip: „Teikti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ateinančio sezono programų tinklelių projektus ir informaciją apie tai, kaip LRT įgyvendina Strateginiame plane numatytus uždavinius.“
Manau, kad tai yra siūlymas, gerokai viršijantis Seimo, kaip institucijos, kompetenciją. Seimas pirmiausia yra atsakingas už Lietuvos televizijos ir radijo, kaip visuomeninio transliuotojo, veiklos strateginių krypčių ir gairių nustatymą. Bet jokiu būdu niekada nepritarsiu, kad Seimas arba atskiri Seimo nariai komitete imtųsi spręsti, kokios konkrečiai programos, kokio turinio, turi būti transliuojamos ateinančio sezono metu. Įsivaizduokite, kaip turėtų atrodyti tokia komiteto diskusija, kai bus ginčijamasi, koks turi būti laidos apšvietimas, kokia turėtų būti vieno ar kito laidos autoriaus pozicija. Tai yra labai trapi riba, kuri veda į tai, kad… Čia kaip tas saldus vaisius – jo paragavę, negalėsite sustoti, ir viskas baigsis tuo, kad koks nors Seimo narys paprašys, kad jį daugiau rodytų per vieną ar kitą laidą, arba piktinsis, kodėl jis nerodomas per vieną ar kitą laidą.
Gerbiamieji kolegos, vien tokiais svarstymais, manau, mes parodome, kad vis dėlto nesame laisva valstybė, nesame valstybė, kurioje politika yra aiškiai atskirta nuo žiniasklaidos. Liberalų sąjūdžio frakcija tokiems siūlymams kategoriškai nepritaria, nes tai yra pats šiurkščiausias kišimasis į nepriklausomos žiniasklaidos veiklą, tai yra pats šiurkščiausias kišimasis į laisvą žodį. Jeigu tokioms komiteto rekomendacijoms būtų pritarta, aš manau, kad reikėtų grąžinti idėją, kuri buvo, beje, gaji prieš kokius penkerius ar septynerius metus, kad iš viso reikėtų atsisakyti valstybinio transliuotojo ir iš valstybės lėšų pirkti atskiras programas, socialines, kultūrines programas, skelbiant konkursus, o ne išlaikyti atskirą televizijos ir radijo kanalą. Tokia diskusija jau yra buvusi.
Aš manau, kad šiandieninė situacija, kai politikai bando įkišti savo rankas į transliuotojo tinklelius ir programas, rodo, kad, matyt, mes esame nesubrendę turėti savo valstybinę televiziją. Tada jos ir nereikėtų. Lygiai tas pačias problemas ir uždavinius, kuriuos nustatome nacionaliniam transliuotojui, galėtume spręsti pirkdami programas, kurias rengtų komercinės televizijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinysis diskusijoje dalyvauja E.Klumbys. Kviečiu jus į tribūną.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, visa tai, kas vyksta su Radijo ir televizijos tarybos 2005 metų ataskaita, virto tikru anekdotu ir vis gilesne valdančiosios koalicijos agonija. Po to, kas šiandien įvyko šioje tribūnoje, kai mums, Seimo nariams, nebuvo paaiškinta, kodėl buvo pakeistas Seimo sprendimas, kai po pritarimo Seimas nusprendė, kad nebūtų pritarta ataskaitai… virsta visiškai priešingai ir nei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, nei Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas to nepaaiškina. Man susidaro vaizdas, kad jie elementariai mus, čia sėdinčius, laiko kvailiais.
Tai, ką daro Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, iš principo yra didžiulis akibrokštas visam Seimui, o tų komiteto narių, balsavusių už dabar siūlomą nutarimo projektą, minkštakūniškumas yra stulbinantis.
Primenu, prieš gerą mėnesį Seimas nepritarė komiteto siūlytam nutarimo projektui, kuriuo siūloma pritarti ataskaitai. Kartoju: tai buvo komiteto pozicija. Seimas nepritarė komiteto pozicijai ir nutarė, kad projektas turi būti tobulinamas. Atsiranda naujas nutarimo projektas, kurį parengė tas pats Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tik dabar jau siūloma nepritarti Radijo ir televizijos tarybos ataskaitai. Suprantama, komitetas išreiškė viso Seimo valią. Seimas naujo nutarimo projekto pateikimo stadijos metu didele balsų persvara pritaria nutarimo projektui, kuriuo siūloma nepritarti tarybos ataskaitai. Seimas antrą kartą patvirtina savo poziciją – nepritarti tarybos ataskaitai. Ir staiga atsiranda Informacinės visuomenės plėtros komiteto pataisa, prieštaraujanti du kartus išreikštai Seimo pozicijai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, užuot gynęs du kartus išreikštą Seimo poziciją – nepritarti tarybos ataskaitai, dar kartą keičia poziciją ir vėl siūlo pritarti tarybos ataskaitai.
Kuo aš galėčiau paaiškinti tokį komiteto vartaliojimąsi? Tik valstybininkų klano įtaka, nes šį Prezidento, Valstybės saugumo departamento ir „laurolopatologų“ klaną tenkina 2005 ir 2006 metų Tarybos veikla. Ir tai yra suprantama atsižvelgiant į tai, kokie procesai dabar vyksta Valstybiniame radijuje ir televizijoje. Vien ko vertas faktas, kokia figūra tapo LTV naujienų tarybų vadovu. Nuoseklus KGB rezervistų ir bankrutavusio Valstybės saugumo departamento gynėjas bei aršus Seimo niekintojas.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbkime jau du kartus išreikštą savo pačių poziciją ir nepritarkime siūlomam naujam nutarimo projektui pritarti tarybos 2005 metų ataskaitai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, taip pat ir už žodžių naujadarus, kuriuos paskelbėte iš tribūnos.
Diskusija yra baigta. Turime apsispręsti dėl dviejų pataisų. Svarstymo stadija. Dėl šio nutarimo projekto. Dėl vedimo tvarkos – kolegė A.Pitrėnienė.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis kolega Klumby, jūs visą laiką kalbėdamas minėjote ir daug tiesos pasakėte. Aš sutinku su tuo, ką jūs pasakėte, bet jūs visą laiką sakote: „Komitetas, komitetas“. Jeigu jūs iš tikro domėjotės, balsuojant nebuvo nei bendro sutarimo, nei visi balsavo už. Vadinasi…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet dėl vedimo tvarkos. Čia ne replika. Replikos yra po balsavimo.
A.PITRĖNIENĖ. Todėl reikia žiūrėti, kad ne visi, o tik dalis.
PIRMININKAS. Dėkui, bet gerbkime žanrą, pasisakymo per mikrofoną žanrą.
Kolegos, dabar pirmoji pataisa, kurią 2 straipsniui teikia kolega J.Razma. Kviesčiau pagrindinio komiteto pranešėją. Šias pataisas pateiks E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis E.Masiulis kalbėjo apie tą patį, kad mes komitetuose ir apskritai politikai norime kėsintis į visokius tinklelius. Po to bus taip, kad pradės žiūrėti universitetų programas ir kita. Manyčiau, kad to nereikėtų. Todėl siūlome iš projekto išbraukti kito sezono tinklelio peržiūrą. Manyčiau, kad tai Lietuvos radijo ir televizijos reikalas.
V.DOMARKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Pagrindinis motyvas yra tas, kad komitetas nuolat sulaukia priekaištų dėl nepakankamos Lietuvos radijo ir televizijos parlamentinės kontrolės. Seimo nariai teikiant Seimo nutarimą išreiškė nuomonę, kad komitetas turi aktyviau domėtis ir vykdyti parlamentinę kontrolę, kaip nacionalinis transliuotojas vykdo jai priskirtą misiją. Todėl tokia pozicija ir atsirado. Komitetas siūlo nepritarti šių žodžių išbraukimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar po vieną nuomonę už ir prieš dėl šio siūlymo. Ne dėl viso nutarimo, bet dėl pirmojo kolegos J.Razmos siūlymo. Nuomonė už – E.Masiulis. Prašom.
E.MASIULIS. Aš tikrai norėčiau palaikyti kolegos J.Razmos siūlymą, nes, kaip minėjau, tai nėra Seimo komiteto kompetencija, netgi jei pažiūrėtume į Seimo statutą. Tai niekaip nėra susiję su konceptualiais dalykais. Seimas turi nubrėžti gaires, o ne kištis į konkrečių programų turinį. Manau, kad komitetas, priėmus tokią rekomendaciją, tikrai viršytų savo kompetenciją. Siūlau palaikyti pono J.Razmos siūlymą, kad komiteto noras pažaboti LRT tarybą ir LRT administraciją būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar iš trijų užsiregistravusių norėtų kas nors kalbėti dėl šios pataisos prieš? Nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo nario J.Razmos pasiūlymui 2 straipsnio 1 daliai. Pasiūlymui, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė.
Už – 9, prieš – 9, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau antroji pataisa, kurią teikia Seimo narys J.Razma 2 straipsnio 4 daliai. Prašom.
E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, savaime suprantama, visiems patiko save matyti per televiziją, bet ar tai patinka mūsų žmonėms? Manau, kad tos laidos nėra labai populiarios, jų populiarumas minimalus, ir mes, politikai, turėdami teisę ką nors pasakyti, norime įpareigoti televiziją, kad ji dažniau mus rodytų. Manyčiau, kad televizija pati turėtų nuspręsti, kiek mes turėtume būti rodomi. Galbūt tuo laiku geriau parodytų kokią nors kultūros laidą. Mes turime dirbti savo darbus. O įstatymai pateikiami tam tikra tvarka ir žmonės juos tikrai sužino. Ačiū.
V.DOMARKAS. Komitetas nepritarė. Mūsų pozicija buvo tokia, kad Seimo nariai nėra pagrindinės figūros, kurios turi būti kasdien rodomos. Tam yra politikos apžvalgininkai, yra pakankamai kitų politika besidominčių žmonių, kurie gali išsakyti vieną ar kitą poziciją šiuo klausimu, o visuomenei trūksta informacijos apie Lietuvos politinio gyvenimo ir parlamentinės veiklos aktualijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Galime be motyvų išsakymo? Dėkoju. Prašom balsuojant išsakyti, ar pritariame Seimo nario J.Razmos pasiūlymui, kuris teikiamas nutarimo 2 straipsnio 4 daliai.
Už – 8, prieš – 4, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Apsvarsčius visus siūlymus, svarstymo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. Ar, kolegos, norite kalbėti priėmimo stadijoje? Pakelkite rankas, kas dabar norėtų kalbėti. Ne, norinčių nėra.
E.Klumbys – nuomonė prieš nutarimo projektą.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau, kad iš tikrųjų teikiant tokį nutarimo projektą vyksta didžiulė „žulikystė“. Tą „žulikystę“ daro komitetas. Aš dar kartą sakau, kad du kartus buvo Seimo pozicija nepritarti 2005 metų Radijo ir televizijos tarybos ataskaitai. Labai aiški, aiškiai išsakyta. Atsižvelgdami į tai mes negalime pritarti tokiam nutarimo projektui, kuris iš esmės yra pateikiamas pažeidžiant procedūras ir Seimo valią.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad 2 straipsniui buvo pateiktas Informacinės visuomenės plėtros komiteto redakcinio pobūdžio pasiūlymas žodį „laidą“ pakeisti žodžiu „programa“. Ar reikalautų komiteto pirmininkas, kad mes grįžtume ir svarstytume kaip atskirą pasiūlymą? Ne. Ačiū. Laikome, kad IVPK pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – kolega A.Matulevičius. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu taip. Kadangi Seimas (iš tikrųjų gerbiamasis E.Klumbys teisus) du kartus yra nepritaręs šiai ataskaitai, tai aš siūlyčiau, kad mes pradžioje balsuotume, pritarti ar nepritarti ataskaitai, o po to jau apsispręstume dėl komiteto pakeisto sprendimo. Statutas tai leidžia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš siūlyčiau pasielgti taip: mes dabar svarstymo stadijoje balsuojame, po to bus pastraipsniui, konkrečiai priėmimo stadijoje 1 straipsnis pritarti… Jeigu atitinkamai nepritariama, tai iš to išplauktų kiti veiksmai. Manau, teisiškai tai būtų švariausias kelias judėti į priekį. Kolega V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS. Aš pritariu gerbiamajam G.Steponavičiui ir siūlau priėmimo stadijoje pastraipsniui ir Seimas apsispręstų. Mes nenorime uzurpuoti ir prisiimti tokios atsakomybės. Balsavimas komitete buvo ne šimtaprocentinis, 5 buvo už, prieš – 3, susilaikė 1. Kaip Seimas apsispręs, tokią Seimo poziciją ir gerbsime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes turime balsuoti, ar pritariame po svarstymo nutarimo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2957(2). Balsuokime.
Už – 20, prieš – 16, susilaikė 18. Po svarstymo nepritarta.
Kolegos, dabar galimi keli scenarijai. (Balsai salėje) Paskirti kitą komitetą, ir vienas iš galimų kelių… Ar jūs esate pavargę, ar kas yra, kad šūkaujate iš vietos ir manote, kad tai padės mums konstruktyviai dirbti? Tęskite šūkaliojimus, bet, manau, tai nėra tas kelias. Dabar dėl siūlymų, kaip elgtis toliau. Kolega V.Mazuronis.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, manau, kad ponas V.Domarkas dar kartą įrodė, kaip jis dirba, ką jis dirba. Kaip dabar rankomis mataruoja, taip jis ir dirba. Jam jokiu būdu negalima palikti, reikia skirti kitą komitetą, kurį norite – Žmogaus teisių, Aplinkos apsaugos, tik ne V.Domarko vadovaujamą, nes jie daro nesąmones. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, iš pradžių yra toks kelias: ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? (Balsas salėje: „Atmetame.“) Tada būtų rengiamas ir apsispręstume, kas rengia tokį nutarimo projektą, bet iš dviejų etapų būtų siūlomas sprendimas. Ar palauksite dabar su replikomis? Eilės tvarka. Kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Ne komitetui pavesti. Pagal Statutą yra galimybė iš frakcijų sukurti grupę, nes Seimas aiškiai nenori pritarti. Kažkas nori primesti nuomonę, kuri turi mažumą. Vieną kartą padarykime ir (…). Kas čia baisaus, kad nepritarsime? Tai bus labai gerai, vadinasi, Seimas pagaliau pradėjo dirbti ir kritiškai pradėjo dirbti. Galime sudaryti grupę iš frakcijų ir viskas. Po pietų patvirtiname ir tegu ji parengia tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų Seimas trečią kartą iš eilės parodo, kad jis nepritars 2005 metų ataskaitai. Man keista, kad komitetas du kartus Seimo išreikštą valią bandė įvilkti visai į kitą rūbą. Seimas buvo pasakęs, jūs ir turėjote parengti sprendimą nepritarti su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, o jūs viską apvertėte atgal. Todėl aš nežinau, arba mes įpareigokime komitetą, kad jis Seimo valios padiktuotą sprendimą priimtų, arba keiskime komitetą. Iš tikrųjų geriausiai būtų šį nutarimą iš viso atmesti ir rengti naują, daryti kitus dalykus.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš taip ir pasiūlysiu, bet dabar yra replikos po balsavimo. Kas dabar eilės tvarka. P.Gražulis – centrinis.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš irgi palaikau kalbėjusių Seimo narių poziciją, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui daugiau pavesti negalime, nes jis ignoruoja Seimo valią. Aš manau, kadangi tai susiję su kiekvienu žmogumi, ar mūsų visuomeninis transliuotojas atlieka savo funkcijas, ar ne, ar formuoja žmogų, ar apskritai atitinka nuostatas, tikrai galėtų svarstyti šį klausimą Žmogaus teisių komitetas. Aš siūlyčiau, kad būtų pavesta kitam komitetui, t. y. Žmogaus teisių komitetui, ir gana plačiai būtų pažiūrėta į šią problemą, kas darosi su mūsų visuomeniniu transliuotoju. Manau, sprendimas būtų tikrai teisingas.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik dabar noriu pasakyti, kad yra replikų metas. Siūlymai, kaip elgtis, yra pateikti Statute, ir aiškiai: atmesti ar grąžinti. Jeigu neatmestume, nuspręstume, kam bus formuluotas pavedimas. Net ir atmetimo atveju galima pavesti kitiems rengti naują projektą. Dabar replikos, bet ne siūlymai, kaip toliau elgtis. Prašom. Kolega J.Sabatauskas.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, kreipiuosi į jus. Jau ne pirmąkart pastebiu, kad Seimo nariai ar per šoninį mikrofoną, ar iš savo darbo vietos kalbėdami apie kitus Seimo narius, apie komitetus, apie sprendimus menkina juos ir „klijuoja“ visokius epitetus. Aš prašyčiau visus posėdžio pirmininkus reaguoti į tai ir neleisti menkinti ir įžeidinėti kitų Seimo narių, nes kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą. Kaip jis balsuoja Seime ar komitete, yra jo asmeninis reikalas. Jis balsuoja pagal sąžinę vadovaudamasis Konstitucija ir įstatymais. Todėl menkinti kitus Seimo narius už jų kitokį sprendimą, negu turi anas Seimo narys, kuris taip kalba, nedera nė vienam iš mūsų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš dėkoju už šią pastabą. Aš tiktai norėčiau prašyti V.Mazuronio ir kitų kolegų: net jeigu ir aštrus vertinimas, susilaikykime nuo asmeniškumo vieni kitų atžvilgiu. Labai prašau.
Toliau V.Žiemelis. Prašom. Replika po balsavimo.
V.ŽIEMELIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu ne replikuoti, o tik noriu pasiūlyti pakeisti pagrindinį komitetą. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau pasiūlyti pagrindinį komitetą, bet ne repliką. Aš siūlyčiau pagrindiniu komitetu paskirti Sveikatos reikalų komitetą, nes, mano požiūriu, ypač reklamos srityje Sveikatos reikalų komitetas padarė daugiausia, kad mūsų televizija kuo mažiau terštų, ypač jaunų žmonių smegenis, alkoholio reklama.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega A.Sysas. Prašom.
A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti Statutą, nes čia pasigirsta balsų, kad mes paprasčiausiai padėkime ir nesvarstykime. Ataskaita vis tiek pagal mūsų Statutą turi būti patvirtinta. Sprendžiant iš to, kad tris ar penkis kartus ten nieko naujo neparašysim, galbūt reikėtų grąžinti poną Kęstutį Petrauskį į direktoriaus pareigas, kad jis ištaisytų padėtį, kuri buvo 2006 metais, o Audriaus Siaurusevičiaus direktoriavimą suspenduoti. Galbūt šis sprendimas duotų galutinį rezultatą, kad mes vieną kartą baigtume 2006 metų ataskaitos svarstymą.
PIRMININKAS. Čia rimta? Gerai. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai abejoju, ar kuris komitetas gali ką nors parengti geriau nei parengė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galime skirti Sveikatos reikalų komitetą, Žmogaus teisių komitetą, kurie nesispecializuoja toje srityje. Galų gale pajuokausiu: gal skirkime mūsų sudarytą maldos grupę, gal parengs ką nors geresnio, bet irgi abejoju. Todėl aš siūlau vadovaujantis Statuto 153 straipsnio 6 pastraipa atmesti projektą ir nebežiūrėti: parengti, pavesti ar nepavesti, bet atmesti ir tuo užbaigti tą epopėją. Viskas baigsis tuo, kuo mes pradėjome. Statutas mums tai leidžia, nes mes čia iki begalybės dirbsime neaišku ką.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš jau esu minėjęs, kad kaip tik taip aš ir siūlysiu elgtis: apsispręsti, ar atmetame, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Toliau yra E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu pasakyti, kad mes svarstome ne 2006 metų, o 2005 metų ataskaitą. Neužmirškite to. Tai, kad projektas ar bus atmestas, ar grąžintas tobulinti, nereiškia, kad mes nutraukiame ataskaitos svarstymą. Tai yra du skirtingi dalykai.
O atsakydamas kolegai, dar vieno komiteto pirmininkui apie menkinimus, aš noriu pasakyti, kad, mano nuomone, pirmiausia yra menkinamas, gal net paniekinamas du kartus priimtas Seimo sprendimas. Viso šito cirko šiandien nebūtų čia, salėje, trečią kartą, jeigu komitetas, kuris turi pateikti atitinkamą projektą, būtų jį tokį ir pateikęs. Deja, jis renkasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę, o ne du kartus pasakytą Seimo nuomonę.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar mes balsuosime dėl tolesnės eigos, kaip elgsimės su nutarimo projektu, kuriam nebuvo pritarta po svarstymo. Balsavimas už reiškia pasisakymą už atmetimą, balsavimas prieš reiškia grąžinimą tobulinti. Po vieno ar kito balsavimo taip pat turėsime apsispręsti dėl tolesnių žingsnių. Balsavimas yra alternatyvus. Aš norėčiau paklausti, gal mes galime bendru sutarimu atmesti? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo. Ne, ne tas klausimo žanras. Aš vadovaujuosi to paties minėto Statuto 153 straipsnio išvardytomis alternatyvomis. Keturios iš jų yra įmanomos, viena – atmetimas, kitos trys sujungtos. Todėl prašom pasiruošti ir balsuojame. Už – atmetimas, prieš – grąžinimas tobulinti.
24 – už, 26 – prieš. Apsispręsta balsų dauguma, kad bus tobulinamas. Vadinasi, turėsime grįžti prie šio klausimo.
Dabar aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į minėto Statuto 153 straipsnio atitinkamas dalis. 3 dalis ir 5 dalis, yra dvi galimos alternatyvos. 3 dalis – siūlo grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. 5 dalis – siūlo grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Tokiu atveju svarstymo procedūra bus kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje. Iš esmės tai yra tapačios alternatyvos, tiktai yra klausimas, ar iš esmės, ar tobulinti. Kolega E.Klumbys. Prašom. Gal dar kokią alternatyvą įvardysite?
E.KLUMBYS. Ne, aš tiesiog noriu pratęsti jūsų 3 punktą, kad ne tik grąžinti tobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimamas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos. Viena pagrindinė nuostata – nepritarti ataskaitai. Viskas. Ir bus išspręsta.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviesčiau pasinaudoti proga įregistruoti atitinkamą protokolinį nutarimą, nes tokia yra procedūra. (Balsai salėje) Jeigu jūs manote ir tiksliai pastebite, jeigu grąžiname tobulinti pagrindiniam komitetui, aš siūlyčiau dabar padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, kad būtų laiko įregistruoti tokį protokolinį nutarimą, dėl kurio mes kartu balsuotume ir kuris taptų dalimi to bendro sprendimo. Tokia yra sistemiškai žiūrint Statuto nuostata. Ar mes galėtume padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, grįžti prie jo 15 valandą ir juo pradėti vakarinį posėdį? (Balsai salėje) Gerai. Ar teisingai supratau, kad kolega E.Klumbys pasisiūlė parengti protokolinio nutarimo projektą? Ačiū.
Bendru sutarimu pertrauka, taip? Kolega A.Pekeliūnas, ką tik į salę atvykęs, turi ką pasakyti. Prašom.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Taip. Aš vis dėlto tada siūlyčiau, kad ir gerbiamąjį V.Domarką įtrauktų. Kaip čia vienas E.Klumbys dabar rengs nutarimą be komiteto pirmininko? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Pekeliūnai, jūs nebuvot salėje, nežinot konteksto, kas čia vyko. Tas pats kas, nesakysiu, padaryti – dviese rengti su visiškai priešingom nuomonėm protokolinį nutarimą. V.Mazuronis. Prašom.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, baigėsi klausimo svarstymas, tai aš norėčiau J.Sabatauskui atsakyti, nes jis paminėjo mane šnekėdamas. Gerbiamasis Juliau, aš tikrai nesakiau nieko blogo ar niekinančio apie V.Domarką, kaip Seimo narį ar asmenį. O tai, kad jis dirbo blogai, aš sakiau ir sakysiu. Aš kritikuoju blogus darbus, ir teisingai darau.
PIRMININKAS. Smagu, kai save pagyrėt. Kolega V.Domarkas norėtų pasakyti repliką. Prašom.
V.DOMARKAS. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad prieš tai kalbėjusio asmens požiūris į demokratiją yra visai kitoks. Aš komitete niekada savo nuomonės neprimečiau ir neprimesiu komiteto nariams. Dar kartą kartoju, kad komiteto nariai turi laisvą Seimo nario mandatą ir gali balsuoti taip, kaip jie nori. Jie privalo tą daryti. O jeigu kolega mano kitaip, tai yra jo reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, šio klausimo svarstymas yra baigtas. Dabar norėčiau jūsų paklausti, ar eilės tvarka esam pasirengę svarstyti kitą darbotvarkės klausimą? Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“. (Balsai salėje) Ar turėtume apsispręsti, ar esame pasiruošę pratęsti posėdį? O gal mes galėtume sutarti, kad kol nėra apsispręsta dėl šito, ne visai logiška būtų svarstyti ir 2006 metų? Gerai. Tada kompleksiškai apsispręsime, kai bus protokolinis nutarimas. O dabar nematau prieštaravimų dėl to. Vakarinio posėdžio pradžioje protokolinis nutarimas su balsavimu dėl grąžinimo tobulinti, tada, matant, kaip bus balsuota dėl 2005 metų, nuspręsime, kaip elgiamės dėl 2006 metų ataskaitos vertinimo. Kolega J.Sabatauskas. Prašom.
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų aš Seimo salėje šią citatą jau esu sakęs, bet noriu pakartoti Voltero žodžius: „Aš visiškai nesutinku su tavo nuomone, bet pasiryžęs numirti už tavo teisę ją išsakyti.“
PIRMININKAS. Taip, E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man neramu dėl jūsų žodžių, kad mes elgsimės su 2006 metų ataskaita taip, kai pamatysim, kaip bus balsuojama dėl 2005 metų. Mes dėl 2005 metų jau nubalsavom. Yra nutarta grąžinti tobulinti, nes atmesti buvo 24, 20… Jau tas yra padaryta. Atsižvelgdami į tai, kad 2006 metų ataskaitoje yra lygiai tas pats padaryta, kas 2005 metų ataskaitoje, negi mes turėsime eiti iš naujo į tribūną ir vėl aiškinti, kokie fokusai yra daromi? Aš manyčiau ir aš įsipareigoju parengti protokolinį nutarimą ir 2006 metų nutarimo projektui lygiai taip pat, dėl ko reikia grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip aš pasakiau, remdamasis labai paprastu suvokimu, kolegos, kad jeigu bus protokolinis nutarimas, kuriuo siūloma suformuoti pagrindinę nuostatą tobulinant 2005 metų ataskaitą, ir tokiam nutarimo projektui balsų dauguma nebus pritarta, tada ir tarsimės, kaip elgtis, ar imame svarstyti 2006 metų, nes dar jūs nežinote, kaip Seimas nubalsuos. Susirinks ta pusė gausiau negu viduriukas, ir bus galbūt kitas rezultatas. Aš turiu omenyje būtent dėl protokolinio nutarimo. Kolegos, matau, kad noro pratęsti posėdį nėra. Kolega K.Daukšys kalbėjo irgi jau daug kartų. Ar galim sutarti, kad?.. Taip, prašom, įjungta.
K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad įjungėte. Iš tikrųjų nepainiokim dviejų dalykų – 2005 metų ataskaitos ir 2006 metų ataskaitos. Aš truputėlį nesuprantu, ką reiškia, jeigu 2005 metų ataskaitoje bus vienas ar kitas dalykas, tai 2006 metų ataskaitoje bus kitaip? Čia visiškai skirtingi klausimai, visiškai skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Gerai, supratom. Bus kitas posėdžio pirmininkas, gal aiškiau suformuluos, po pietų pertraukos grįšim prie šio klausimo. Kolegos, dėkui už dalyvavimą. Noriu paskelbti šios dienos rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Primenu, kad vakarinis posėdis prasidės 15 valandą. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.