Dvidešimt šeštasis (410) posėdis
2008 m. balandžio 29 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. ČAPLIKAS ir A. KUBILIUS

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Pradedame popietinį balandžio 29 d. plenarinį posėdį. Iš rytinės darbotvarkės liko neapsvarstyti du klausimai. (Atsiprašau, gongas.) Teismų įstatymo 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3039. Buvo prašyta pertraukos iki kito posėdžio. Kitas posėdis prasideda. Pateikimo stadija. Vienas – už, vienas – prieš turi būti kalbama. (Balsas salėje) Galima. Kol Seimo nariai renkasi į salę, registruojamės. Gerai.

Teismų įstatymo 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3039(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)

Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Ką gi, primenu, Teismų įstatymo 119, 120 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Nuomonė – už, nuomonė – prieš po pateikimo. Ar nori kas kalbėti? Tuoj mes pažiūrėsim… Ar nori kas kalbėti? Aš mačiau, kad buvo užsiregistravusių. Ponas A.Matulevičius nori kalbėti prieš po pateikimo. Žodis ponui A.Matulevičiui.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik formalus dalykas. Gegužės 1 d. baigiasi Teismų tarybos įgaliojimai, ir mes pratęsime, siūlymas yra kol kas metai, dabar kalbama, kad truputį mažiau. Bet aš nesuprantu, kodėl tokia jautri tema kaip teismų savivalda ir apskritai ta netvarka, kuri yra teismų sistemoje, apie kurią jau visi kalba, net ir Seime kalba, yra taip vangiai tvarkoma. Vienas dalykas.

Antras dalykas, toje Teismų taryboje, visi gerai žinome, yra išrinkti, aš nežinau, kaip juos išrinko, bet yra apsimelavę garsūs teisėjai. Man atrodo, nereikia laužyti iečių, leisti jiems, gegužės 1 d. vis tiek pavėluota, jie baigia savo įgaliojimus, tegu susirenka teisėjų susirinkimas, išsirenka galbūt padoresnius Teismų tarybos atstovus, nes aš netikiu, kad mes greitai sutvarkysime Teismų įstatymą. Todėl mąstau, kad Seimas tikrai pagalvotų, kad nedarytų jiems šitos indulgencijos, o pasirodytų vieną kartą principingas, nes Prezidentas savo metiniame pranešime įžvelgė, susirūpino teismų sistema tik dėl vienintelio dalyko, kurį, dėkui Dievui, pradėjome taisyti čia, plenarinių posėdžių salėje, tai, kad Administracinio teismo sprendimus galima kasacine tvarka skųsti Aukščiausiajam Teismui. Deja, mes matome teismų sistemoje labai daug blogybių ir, beje, didelė dalis čia eina iš Prezidentūros, turiu omeny teisėjų parinkimą, skyrimą ir panašiai, nes mes labai prie daug ko neprisiliečiame. Ten viską daro Prezidentūros padėjėjai, patarėjai ir panašiai. Todėl, man atrodo, dėl Teismų tarybos mes turėtume būti principingesni ir siūlyčiau nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos ponas Seimo Pirmininkas. Prašau.

Č.JURŠĖNAS. Ir dėl vedimo tvarkos, ir dėl esmės. Pirmas dalykas, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis kolega, kuris ką tik kalbėjo. Tai, kad Teismų įstatymas taip ilgai kankinimas, yra mūsų visų bėda, nes frakcijos tarpusavy nesutaria dėl aiškaus modelio ir dėl aiškių konkrečių sprendimų, ar į tą, ar į kitą pusę. Štai tik pirmą kartą praėjusią savaitę išryškėjo tam tikra kryptis, kuri vėl daliai Seimo nepriimtina ir daliai teisinės visuomenės nepriimtina. Negalime toliau nesiginčyti. O Teisėjų taryba turi dirbti savo darbą, ji suformuota demokratiškais pagrindais jau po Konstitucinio Teismo sprendimo. Žinoma, mes juos galime „pakabinti“, gegužės 1 d. tegu pailsi ir ilgiau ilsisi. Bet kol susirinks visuotinis teisėjų susirinkimas, kol kiti atliks savo darbą, vadinasi, šita institucija mažiausiai kelias savaites, o gal ir daugiau nei mėnesį neveiks. Ar tai yra naudinga valstybei? Aš siūlau, kad mes vis tiek bandytume šiandien priimti, nors pagal Seimo narių dalyvavimą sunku tikėtis, bet bandykime prieiti iki tam tikros stadijos, o Teismų įstatymą turime aktyviau nagrinėti ir gal rasis sprendimas ir pagal naująjį pasiūlymą, kuris buvo patvirtintas praėjusią savaitę. Taigi aš siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Nuomonė – už, nuomonė – prieš nuskambėjo. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 31, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Yra gautas Seimo Pirmininko teikimas svarstyti šį klausimą jau dėl minėtų argumentų, ne kartą nuskambėjus argumentui ypatingos skubos tvarka. Svarstymo stadija. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra užsirašę, minutėlę, keturi Seimo nariai. Ponas E.Klumbys, nėra salėje. Ponas K.Daukšys, čia dėl Teismų įstatymo, kur pateikėme ryte. Svarstymo stadija. Diskusija. Ar jūs norite kalbėti? Prašau.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes dar kartą bandome užlopyti skyles, kurios atsiras todėl, kad nepriimtas ir nesutvarkytas visas įstatymas. Aš manau, kad šiandien mes vėl tęsim iki liepos 1 d. arba iki gruodžio 1 d., arba iki kitų metų kažkurios datos, ir tai visiškai nepakeis Teismų įstatymo, kurį Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo jau seniai apsvarstęs pateikti Seimui. Jau seniai turėjo paduoti į Seimą tokį, kokį Seimas norėtų priimti, o ne tokį, koks mano, Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad jis turi būti. Manau, kad šiandien mes vėl kamšysime skyles ir nieko gero iš to neturėsime. Galime tą tarybą pratęsti 10 metų, kad ji tokia būtų. Bet ar tai bus išeitis iš padėties? Todėl aš manau, kad šiandien turi būti įspėjimas pačiam Seimui ir visom kitom suinteresuotom žinybom ir valstybės institucijom, kad nereikėtų dabar tęsinėti tos tarybos veiklos. Jeigu mes nesugebame susitvarkyti su savo darbais, tai reikia pasakyti, kad tada tie darbai iš viso turi nevykti. Aš taip manau. Todėl aš agituočiau už šitą dalyką – už įstatymo 4 straipsnio pakeitimą nebalsuoti arba balsuoti prieš, nes tokiu būdu mes padarysime galimybę Teisės ir teisėtvarkos komitetui dar tempti kokius dvejus metus Teismų įstatymą, kuris be galo reikalingas šiandien. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Diskusijoje nori dalyvauti J.Sabatauskas. Prašau.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų priimti įstatymus, tai problemų nebūtų. Dabar pačiam Seimui iš tikrųjų reikia apsispręsti iš tiek daugybės siūlymų, pagrindinis naujos redakcijos įstatymas… Kokią reakciją priimti? Bet šiandien situacija tokia, kad jeigu mes šiandien nepriimsime šito įstatymo, vadinasi, mes visiškai sustabdome bet kokią eigą teismų sistemoje. Baigiasi kokio nors teisėjo kadencija, sukakus jam 65 metams, jo negalima bus atleisti, nes jis atleidžiamas su Teisėjų tarybos patarimu. Kadangi Teisėjų tarybos įgaliojimai baigsis, ji negalės Prezidentui patarti. Vadinasi, Seimas, anot K.Daukšio, kuris davė įspėjimą pačiam Seimui, paralyžiuotų Prezidento institucijos darbą. Ne tik atleisti teisėjo, pasibaigus jo kadencijai, nebus galima, bet nebus galima ir paskirti naujų teisėjų į vakansines vietas. Gerbiamieji kolegos, todėl aš jūsų prašau dėl ambicijų neblokuoti šio įstatymo priėmimo.

Toliau, dėl Teismų įstatymo. Dėl pagrindinio Teismų įstatymo šiandien komitete mes tarėmės, kad reikia galbūt ir artimiausiomis dienomis registruoti kur kas mažesnį įstatymo projektą, galiojančio įstatymo pataisų projektą, kuriame būtų įgyvendinti būtini pakeitimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo.

Dėl šio įstatymo datų. Komitetas šiandien svarstė ir siūlo kompromisinę datą, kad pratęsimas būtų iki gruodžio 31 dienos, tai yra šiam Seimui dar būtų galimybė priimti Teismų įstatymą – ar visiškai naują redakciją, ar dalinį variantą. Ačiū.

PIRMININKAS. Buvo užsirašęs kalbėti E.Klumbys, bet jo salėje nebuvo, štai dabar sugrįžo. Kviečiu į tribūną E.Klumbį.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, apskritai imant, ir toliau mane stulbina mūsų Seimo darbas, mūsų Seimo darbo organizavimas. Teismų tarybos kadencija baigiasi gegužės 1 dieną, t. y. ketvirtadienį. Šiandien yra balandžio 28 diena, ir staiga nukrenta šis įstatymas kaip nepaprastai svarbus, nes jeigu jis nebus priimtas, bus paralyžiuotas visas darbas – ir prezidentūra bus paralyžiuota, ir teisėjų nebus galima skirti. Tai kur iki tol žiūrėjo Prezidentas, kur žiūrėjo Seimo vadovybė, kur žiūrėjo Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Ne. Jie laukė iki paskutiniojo posėdžio dienos. Tada ateina su tuo įstatymu ir sako: Seimo nariai, numalšinkite savo ambicijas, būkime geri, pratęskime dar kartą šio įstatymo galiojimą.

Toliau. Kas yra sakoma? Kompromisinė data – gruodžio 31 diena. Aš klausiu: tarp ko yra šis kompromisas, gerbiamieji? Naujas Seimas bus lapkričio 18 dieną, kiek aš suprantu. Man kyla įtarimas: o gal valstybininkų jau yra viskas suplanuota taip, kad ateis toks Seimas, kad jie galės planuoti taip, kaip nori?

Kategoriškai negaliu sutikti su tokia darbo eiga. Dėl Teismų įstatymo yra laužomos ietys. Mes čia turbūt prieš dvi savaites gerą valandą ar dvi svarstėme naujojo Teismų įstatymo pataisas. Tai, gerbiamieji, kas trukdė jums pradėti nuo šio dalyko kaip nuo pagrindinio, kad Teismų taryba nebegalės veikti? Ne. Jūs čia mums leidžiate pusantros valandos kalbėti, po to mes prieiname iki tokios būsenos, kad reikia visą šitą dalyką sustabdyti, nes yra priimti vienas kitam prieštaraujantys straipsniai, ir staiga nukrenta šis dalykas. Dabar problema yra, ir tuo kompromisiniu ar nekompromisiniu dalyku mes šios problemos neišspręsime.

Gerbiamieji valdantieji, aš kreipiuosi į jus! Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, aš kreipiuosi ir į jus, nes tai pirmiausia liečia jus. Manyčiau, kad turėtų būti labai greitai suformuluoti keli pagrindiniai, esminiai Teismų įstatymo pakeitimai, kurie įgalintų įgyvendinti šį įstatymą. Todėl aš manyčiau… Jeigu jūs sakote, kad tai bus, tai mes rašome, mano nuomone, kaip saugiklį liepos 1 dieną, ir tai yra ne gruodžio 31 diena, kito Seimo kadencija, bet šis Seimas turi tą dalyką padaryti. Ir tik numatę tokią sąlygą mes galime kalbėti apie vėlesnį šio įstatymo įsigaliojimą.

Ir dar vieną dalyką aš noriu pasakyti. Nuo to, kad jis neveiks penkias ar šešias dienas po gegužės pirmosios, Lietuva, prezidentūra ir teismų sistema nesugrius. Patikėkite.

PIRMININKAS. Gerai. J.Veselka, tačiau salėje aš jo nematau. Ką gi, dabar mes turėtume apsispręsti dėl datų, dėl gautų trijų pasiūlymų.

Dar norėtų kalbėti Seimo Pirmininkas. Minutėlę, suteiksime žodį Seimo Pirmininkui.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia dėkoju už kritiką, nes kritika yra pagrįsta. Aš nenoriu per daug teisintis, nors galėčiau teisintis, bet esame kalti ir turime ieškoti išeities iš šios situacijos.

Ačiū kolegai E. Klumbiui, kolegai K. Daukšiui ir kitiems, kurie siūlo tam tikrus konstruktyvius variantus. Aš manau, kad tas konstruktyvus variantas yra iš tikro atrinkti keletą svarbių punktų, apie ką yra kalbėjęs ir komiteto pirmininkas, ir tokį sutrumpintą variantą operatyviai, per kelias savaites, priimti. Bet kadangi Teisėjų taryba, kaip savivaldos institucija, turi veikti nepertraukiamai, mes turime pratęsti jos veiklą. Kad nekiltų jokių abejonių, jog ten bus koks nors kitoks Seimas – ar šioks, ar toks, tai galima priimti vieną iš keturių pateiktų datų. Ne manąją datą, kuri yra labai toli, ne gruodžio 31 dieną, o lapkričio 1 dieną, tai yra dar šiam Seimui dirbant. Turint galvoje, kad yra vasaros atostogos ir t. t., toks laikas būtų kaip tik labai tinkamas.

Aš labai prašyčiau kolegas supratimo. Žinoma, jeigu pasiūlymų autoriai, kurie siūlė ir liepos pirmąją, pasiūlys balsuoti ir mes alternatyviai pasirinksime liepos pirmąją, irgi nieko neatsitiks, bet, mano nuomone, racionali kompromisinė data tarp gegužės 31 ir liepos 1 būtų lapkričio pirmoji. Todėl kviečiu pritarti šiam dalykui.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkui.

Yra pagrindinis projektas, kurį teikia Seimo Pirmininkas, kuriame numatyta pratęsimo data – 2009 metų gegužės 1 diena. Mane Seimo Pirmininkas informuoja, kad jis atsiima savo pasiūlymą, todėl dabar prašau dėmesio. Mums teks apsispręsti balsuojant.

Yra gauti trys pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas – A.Kašėtos. Data – lapkričio 1 diena. Antrasis pasiūlymas yra J.Razmos. (Balsai salėje) Atsiprašau, gerai, pirmasis pasiūlymas, aš neatkreipiau dėmesio, laiko nėra… Teisingai, laikas yra. Teisingai, pirmasis pasiūlymas J.Razmos – liepos 1 diena, antrasis pasiūlymas A.Kašėtos – lapkričio 1 diena, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas – gruodžio 31 diena. Trys datos. Aš siūlau balsuojant apsispręsti. Dėmesio, tik kad po to nebūtų… Balsas už – už J.Razmos pasiūlymą (šiuo atveju liepos 1 diena), balsas minus (mūsų pultelyje minus yra „prieš“) – už A.Kašėtos pasiūlymą, balsas „susilaikiau“, t. y. kryžiukas, – už Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. Ar pakartoti dar kartą? Jeigu geranoriškai sutariame, kad toliau svarstome nutarimo projektą su ta data, kuri surinks daugiausia balsų, tada mes galėsime pritarti po svarstymo. Galiu pakartoti?

Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Pone Juliau, nespėsite į balsavimo vietą! Aš kreipiuosi į komiteto pirmininką. Vėliau pritrūks balsų ir vėl kils abejonių. Štai pulteliai, mes matome, prieš akis. Pliusas – balsas už (J.Razmos pasiūlymas), minusas, arba „prieš“, yra už A.Kašėtos, kryžiukas, arba „susilaikau“, yra už J. Sabatausko arba Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. Komiteto pasiūlymas. Balsuojame. Tas pasiūlymas, kuris surinks daugiausia Seimo narių balsų, bus svarstomas toliau kaip pagrindinis projektas. Tinka toks sprendimas? Ar kyla kokių nors abejonių? Balsuojame.

Už – 57, prieš – 20, susilaikė 7.

Taip, J.Razmos pasiūlymas 2008 m. liepos 1 diena. (Balsai salėje) Tai priimtas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. Keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Ar nori kas nors kalbėti? Minutėlę. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti. L.Sabutis kelia ranką. Prašom. Minutėlę, mes tuoj suteiksime jums žodį. Nuomonė už. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Seimas balsuodamas pasakė, kurį projektą pasirenka, prieš tai nebuvo galimybės pasakyti savo nuomonės. Manau, kad svarstydami pagrindinį Teismų veiklos įstatymą įsitikinome, jog jis yra parengtas svarstymui ir reikia neatidėliojant tai daryti. Kartu su tuo įstatymu, kaip sakoma, bus išspręstos visos problemos. Todėl pritariu pratęsimui iki liepos 1 d., kad būtų priimtas pagrindinis Teismų įstatymas.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-3039 priėmimo.

Už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Iš rytinės posėdžio darbotvarkės liko neapsvarstyti du klausimai. Seimo Pirmininkas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos ir dešinėje, ir centre, ir kairėje, nuoširdžiai dėkoju, kad radome kompromisą, radome supratimą. Tikrai nuoširdžiai ačiū, o E.Klumbiui individualiai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš vėlgi kreipiuosi į Darbo partijos frakciją. Liko vienas klausimas, kur beliko tik… Ne, ne Kosovas. Mums liko tik balsuoti. Įstatymo projektas Nr.XP-2898 – įstatymo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir t. t., ilgas ilgas pavadinimas. Liko tik balsuoti, nes viskas yra išsakyta ir iškalbėta. Jeigu sutiktumėte, priimame šį įstatymo projektą ir būsime padarę dar vieną darbą. Galima? Vieną vienintelį. Kosovą atidėsime jau po švenčių.

Įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Argentinos, Australijos, Brazilijos, Ekvadoro, Filipinų, Honkongo, Indijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kinijos, Kolumbijos, Korėjos Respublikos, Kubos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirosios muitų teritorijos susitarimų dėl 2004 m. birželio 11 d. dokumento S/SECRET/8 pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) XXI straipsnio 2 dalies a punktą ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2898(2*)ES (priėmimas)

Gerai. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-2898. Aš neskaitysiu ilgo pavadinimo, nes visi turite darbotvarkę ir žinote, apie ką kalbame. Balsuojame.

Už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.

Ačiū Darbo partijos frakcijai už supratimą. Dėl vedimo tvarkos – E.Masiulis. Prašom.

E.MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs jau atkreipėte dėmesį į tai, kad ne visi rytinės darbotvarkės rezerviniai klausimai buvo apsvarstyti. Aš norėčiau paprašyti ir Seimo Pirmininko, ir Seimo vadovybės, kad po ilgų nedarbo dienų, gegužės 6 d. pagrindinėje darbotvarkėje būtų įrašytas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl žemės reikalų. Aš matau, kad projekte dabar yra įtraukta. Ar galėtume susitarti, kad taip ir liktų?

PIRMININKAS. Matyt, Seniūnų sueiga ir spręs. Kviečiu į tribūną ponią V.Baltraitienę. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo projektas Nr.XP-2982. Dėl vedimo tvarkos – D.Teišerskytė. Atsiprašome, ponia Virginija. Prašom.

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš noriu paklausti. Buvo planuota, kad 13.40 val. bus svarstomas rezervinis klausimas Nr.XP-2810. Noriu paklausti, kada jis bus svarstomas?

PIRMININKAS. Deja, mes nespėjome to padaryti, nes užtruko Vyriausybės programos ataskaitos svarstymas. Tokiu atveju galėsime tik posėdžio pabaigoje arba, jeigu Seimo nariai nenorės dirbti, po švenčių. Tai priklausys nuo mūsų.

D.TEIŠERSKYTĖ. Aš tada prašau, jeigu galima, pone posėdžio pirmininke, jūs galėtumėte patarti, kaip elgtis.

PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoje spręsime, ką mes galime patarti. Mes vėl be reikalo gaišiname laiką. Žodis Seimo Pirmininkui. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atsakyti į pirmąjį klausimą, kurį iškėlė kolega E.Masiulis. Kitos savaitės darbotvarkėje yra įtrauktas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Manau, kad bus galima kai kuriuos kitus klausimus išmėtyti per kitą savaitę, tik prašau nereikalauti, kad visa tai būtų padaryta per vieną dieną.

PIRMININKAS. V.Mazuronis. Prašom.

V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip suprantu, jūs turite būti vienodai lygus visiems Seimo nariams. Prieš tai, balsavimo metu, visi balsavo už, o jūs kažkodėl padėkojote tik vienai frakcijai – Darbo partijai. Norėčiau, kad padėkotumėte „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai.

PIRMININKAS. Dėkoju ir frakcijai „Tvarka ir teisingumas“. Aš dėkojau Darbo partijos frakcijai todėl, kad ji savo darbotvarkės sąskaita leido mums priimti du ganėtinai svarbius įstatymus, nes jie galėjo užsispirti. Žodis V.Baltraitienei. Dirbame toliau.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos darbotvarkė

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ priedėlio papildymo“ projektas Nr.XP-2982(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Teikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriuo prašome į darbų programą įtraukti tris papildomus opozicinės darbotvarkės klausimus, kad šiandien galėtume svarstyti… Vienas iš jų dėl Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo, kitas – Garantinio fondo įstatymo keturių straipsnių pakeitimas ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas. Šio įstatymo šiandien mes nesvarstysime ir neteikiame, bet prašome įtraukti į darbų programą.

PIRMININKAS. Gerai. Pateikimas. Nori klausti P.Gražulis, bet jo salėje nėra. Ačiū poniai V.Baltraitienei. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Teikimas ypatingos skubos tvarka yra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Balsuojame dėl teikiamo nutarimo projekto priėmimo. Balsuojame. Registracijos Nr.XP-2982.

Už – 76, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2929 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas 2-2 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2929. Pateikimas. Pranešėja – D.Mikutienė.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiame įstatymo projekte yra siūloma, kad tuo atveju, kai Seimo narys kartu eina ir ministro pareigas, jis negali būti komiteto, kurio kompetencijai priklauso atlikti jo vadovaujamos ministerijos parlamentinę kontrolę, narys. Šis įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į tai, jog Seimo komitetai negali efektyviai atlikti jų kompetencijai priskirtų institucijų parlamentinės kontrolės tose srityse, kur Vyriausybės narys, Seimo narys yra šiame komitete. Iš tiesų susidaro paradoksali situacija, kai ministras, būdamas komiteto nariu, turi pats svarstyti ir dar kartą pritarti savo patvirtintam teisės aktui, t. y. įsakymui. Tie įsakymai būna ganėtinai platūs, turi labai svarbią reikšmę bet kurioje srityje. Pavyzdžiui, kai Sveikatos reikalų komitete svarstomi tokie jautrūs klausimai kaip kompensuojamų vaistų skyrimo tvarka arba kiti, tada ministras turi dar kartą pats balsuoti dėl savo įstatymo. Tai iškreipia parlamentinės kontrolės principą. Šiuo projektu yra siekiama, kad taip, kaip yra įtvirtinta Konstitucijoje, kad valdžios institucijos yra atskirtos, ir Seimo statutas turėtų atitikti pagrindinį teisės aktą – Konstituciją. Ši kompetencija turėtų būti atskirta ir tada išvengtume dviprasmiškų situaciją. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Nori klausti 5 Seimo nariai. Pirmoji klausia V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, gal galite pasakyti procentus ar skaičius, kiek kartų Vyriausybės atstovai per metus dalyvauja komitetų posėdžiuose priimant vertingus sprendimus? Ačiū. Jeigu galite.

D.MIKUTIENĖ. Deja, aš tokios statistikos neturiu. Tai turbūt galėtų pasakyti Etikos ir procedūrų komisija, kiek kuris ministras dalyvauja komiteto veikloje, bet, be abejonės, iš tiesų tada susidaro dviprasmiška situacija. Arba pačiam ministrui paisant etikos reikalavimų reikia neateiti į komitetą, arba kaip nors nusišalinti. Ir siekiama, kad būtų aiškiai Statute įtvirtinta ši nuostata.

PIRMININKAS. Klausia J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamoji pranešėja, iš pirmo žvilgsnio tikrai labai teisingas yra jūsų pasiūlymas, bet aš norėčiau jūsų paklausti labai paprasto dalyko. Mano manymu, tada bus labai sunku suformuoti Seime dirbančią daugumą. Tai yra viena. Tai yra galbūt tam tikra prasme atsakomybės vengimas, nes jeigu jau yra laimėti rinkimai, aš nematyčiau nieko bloga, kad komiteto pirmininkas ir ministras ar narys, kaip jūs sakote, būtų skirtingose. Žmogaus išmanymas ir kompetencija yra svarbu. Kodėl, jeigu taip yra, mes iš esmės jau, tarkim, 18 metų dirbame kaip tik taip? Kodėl anksčiau niekas neteikė tokio, atrodo, akivaizdaus pažeidimo?

D.MIKUTIENĖ. Aš negaliu atsakyti, kodėl niekas anksčiau nepateikė. Turbūt tai galėtų komentuoti Seimo nariai, kurie dirbo kitose kadencijose. Tačiau dėl jūsų iškelto klausimo dėl daugumos suformavimo, čia, mano nuomone, turėtų galioti aukštesni, Konstitucijoje įtvirtinti principai, o ne daugumos suformavimas. Čia galėtų kalbėti turbūt tie asmenys, kurie formuoja daugumą. Aš manau, kad visiškai nedera lyginti šių dviejų dalykų. Parlamentinė kontrolė turi būti parlamentinė kontrolė. Pats žmogus savęs kontroliuoti negali. Manau, dėl to tikrai niekas nesiginčija. Kaip pats ministras gali kontroliuoti savo priimtus įsakymus? Be to, nejaukiai jaučiasi ir kiti komiteto nariai, kai mato, kad ministras turi sprendžiamojo balso teisę ir lygiai taip pat, kaip visi komiteto nariai, balsuoja. Aš manyčiau, siekiant išvengti tokių dalykų Seime yra pakankamai komitetų, kuriuose ministrai iš tiesų galėtų dirbti. Taip būtų išvengta interesų konflikto. Supraskite teisingai, aš nesakau, kad ministrai yra nekompetentingi žmonės. Čia tikrai ne tas klausimas. Bet jeigu mes savo darbe matome, kad ministrai kaip nors bando ar nusišalinti, ar neatvykti į posėdžius, tai taip neturėtų būti. Ir jiems būtų geriau, ramiau ir pagaliau mes visuomenei galėtume paaiškinti, kad Statutas atitinka mūsų Konstituciją.

PIRMININKAS. Klausia J.Sabatauskas.

J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, Konstitucija leidžia ministrui būti tuo pačiu metu ir Seimo nariu. Vadinasi, nėra jokių ribojimų dėl ministro, Seimo nario, balsavimo Seime, o tai apima ir plenarinį posėdį priimant įstatymą, jį svarstant pateikimo metu, taip pat, mano įsitikinimu, ir komitete. Mano klausimas būtų toks, kiek yra tokių atvejų, kai ministras, kuris yra profilinio komiteto narys, trukdė atlikti parlamentinę kontrolę dėl jo vadovaujamos ministerijos darbo? Ačiū.

D.MIKUTIENĖ. Iš tiesų trukdo atlikti parlamentinę kontrolę, nes komitetai beveik kiekvieną kartą svarsto ministro įsakymus. Aš galiu Sveikatos reikalų komiteto patirtį pasakyti dėl kompensuojamųjų vaistų arba, tarkim, dėl medikų atlyginimo padidinimo ir t. t. Išeina taip, kad tas ministras negali balsuoti prieš savo priimtą sprendimą. Jūs sukūrėte tam tikrą koliziją.

Aš norėčiau pasakyti, kad tai susiję su trim komitetais, bent iki šiol taip buvo. Tai yra Sveikatos reikalų, Socialinių reikalų ir darbo ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai. Tikrai dar kartą sakau, nieko neturiu prieš pačius ministrus, bet yra kalbama apie darbo taisyklių nustatymą. Jums, gerbiamasis Juliau, turbūt nereikėtų painioti balsavimo plenariniame posėdyje, nes plenariniame posėdyje mes balsuojame dėl įstatymų, o ne dėl tvarkų, kurias ministras patvirtina, dėl įstatymą lydinčių aktų. Šiaip jau komitetuose yra iškreipiamas parlamentinės kontrolės principas.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, ponas kolega J.Sabatauskas jau klausė tą klausimą. Aš kiek kitaip jį performuluosiu. Iš tikro tokios teisės apribojimas ministrui Seimo nariui komitete yra dalinis ir neesminis klausimo sprendimas, nes principinis klausimas vis dėlto išlieka ministro ir Seimo nario santykis. Patys žinome, kad kai vyksta esminiai balsavimai Seime dėl Vyriausybės programos, galų gale dėl įstatymų, visi ministrai subėga ir balsuoja… Tie, kurie yra Seimo nariai, balsuoja už tai. Sakykite, ar tas jūsų pasiūlymas nebūtų jau tolesnis sprendimas iš tikro teikti tas konstitucines pataisas ir paremti, kad jos iš esmės pakeistų tuos santykius? Tai, kas dabar siūloma, iš esmės nieko nekeičia ir galų gale prieštarauja Konstitucijai, nes negalima tam pačiam ministrui, kuris pagal dabartinę Konstituciją yra Seimo narys, uždrausti jam vienoje vietoje dalyvauti balsuojant, kitoje vietoje nedalyvauti balsuojant. Tie kriterijai, kuriuos jūs pateikėte, iš tikro yra labai abstraktūs. Sveikatos reikalų komitete jis negali balsuoti, o Biudžeto ir finansų komitete jis gali balsuoti. Kaip suprasti? Labai atsiprašau, Biudžeto ir finansų komitete. Jūsų pozicija. Iš tikro čia yra toks palinkėjimas ir geri norai, o ne rimtas bandymas pakeisti situaciją.

D.MIKUTIENĖ. Aš, gerbiamasis kolega, nesutikčiau, kad tai prieštarauja Konstitucijai, nes mūsų Statute lygiai taip pat yra pasakyta, kad Seimo narys, jeigu jis eina komiteto pirmininko pareigas, negali užimti vienokių pareigų arba negali dirbti dviejuose komitetuose, o tik viename ir Europos reikalų. Nemanyčiau, kad čia yra suvaržymas. Čia patenka į tą pačią reguliavimo sritį. Tai yra viena.

Antra. Jūsų siūlymas keisti Konstituciją. Jūs puikiai žinote, kokia yra Konstitucijos keitimo procedūra. Be to, aš žinau, kad kolega K.Čilinskas yra jau tokį teikimą užregistravęs. Mano nuomone, šis 44 straipsnio pakeitimas būtų kompromisinis variantas nustatant aiškias taisykles mūsų ministrams, dirbantiems parlamente.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo statutas leidžia Seimo nariui, kuris kartu yra ministras, būti bet kurio Seimo komiteto nariu be apribojimų, tačiau, be abejo, tuose komitetuose, kuriuose yra ribotas narių skaičius, ne visada susidaro kvorumas ir esant Vyriausybės nariams kartais normalus darbas turi kai kurių trukdžių. Jeigu čia Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžiūrėjo prieštaravimų Konstitucijai, ir, kaip teigė K.Glaveckas, galimos konstitucinės pataisos, manyčiau, šiam siūlymui reikėtų pritarti, padiskutuoti komitetuose ir pasiūlyti pataisyti. Man atrodo, viskas stos į savo vietas. Todėl siūlyčiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai abejoju, kad toks pasiūlymas turės kokią nors esminę reikšmę. Jeigu jau mes paliekame tvarką, kad Seimo narys gali būti ministras, jis bus kitame komitete arba jo nebus, dėl savo užimtumo jis paprasčiausiai neateis nei į šį, nei į aną komitetą. Aš manau, tai yra kosmetiniai pastumdymai, kurie iš esmės nesprendžia dalyko. Jeigu mes apsisprendėme, kad Seimo nariai gali būti ir ministrai, toks draudimas būti kompetentingam žmogui tame komitete, kuriame jis tikrai gali pasakyti ką nors kompetentingo, o ne gilintis visiškai į kitą sritį… aš manau, mes ne tiek jau daug turime žmonių komitetuose, kurie gerai išmano vieną ar kitą sritį. Dabar mes drausime jiems dalyvauti toje veikloje, kurią jie gerai išmano. Tikrai aš abejoju, ar tai yra pats racionaliausias būdas. Mus rinkėjai ir žurnalistai, ir specialistai kritikuoja už tai, kad per mažai vyksta diskusijų, per mažai įsigilinusių žmonių dirba vienoje ar kitoje srityje. Toks dirbtinis atribojimas prisidės prie dar didesnio minuso Seimui. Todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Sutarimo nėra. Teks balsuoti. Balsuojame dėl Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 44 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr.XP-2929. Balsuojame.

Už – 40, prieš – 7, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo Seniūnų sueigoje nebuvo numatyta. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2866 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2866. Pateikimas. Pranešėja – V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Teikiamo projekto tikslas yra pakeisti pensijos papildomos dalies skaičiavimo tvarką, kuri pagal dabar priimtą teisinę bazę turėtų pradėti veikti nuo 2009 m. sausio 1 d., t. y. tiems žmonėms, kurie nuo sausio 1 d. išeina į pensiją.

Šio projekto esmė. Ir buvusios tvarkos, ir esamos, kas keičiama.

Pagal dabar galiojančią tvarką ir dabartinę skaičiavimo metodiką papildoma pensijos dalis yra skaičiuojama taip: penkeri metai paimami iš 1984–1994 metų laikotarpio, likusi dalis – dešimt metų – yra skaičiuojama nuo 1994 metų iki dabar. Nuo (…) metų yra priimtas įstatymas ir siūloma nebeimti tų penkerių metų iš 1984–1994 metų laikotarpio, o visus metus imti tik nuo 1994 metų. Jeigu paliktume tą tvarką, būtų taip, kad kai kuriems žmonėms išeitų mažesnė pensijos dalis, papildomai skaičiuojama, nes kai kurių žmonių didesnis atlyginimas buvo kaip tik tų dešimties metų laikotarpiu. Po 1994 metų nemažai įmonių patyrė bankrotus ir kai kurie žmonės neturėjo pajamų arba jos buvo minimalios, todėl skaičiuojant pensiją išeina nuostolis.

Mano projekte siūloma, kad žmogus turėtų teisę pasirinkti iki (…) metų, kaip jam būtų skaičiuojama pensija, sau palankesnį variantą. Aš manau, kad valstybė turi finansinių galimybių, ir žmogus turėtų teisę rinktis, kuri skaičiavimo metodika jam būtų naudingesnė: ar penkerius metus imti iš to dešimties (1984–1994) metų laikotarpio, likusią dalį – nuo 1994 metų, ar visą papildomą dalį skaičiuoti iš uždirbtų pajamų nuo 1994 metų. Žmonėms tai iš tiesų naudinga. Valstybei finansinis krūvis nebūtų didelis, o kitokių pasekmių, neigiamų, šis įstatymas neturėtų, tik teigiamų. Mes pagelbėtume tiems žmonėms, kurie nuo 2009 metų išeina į pensiją.

Tiek. Trumpai pristačiau šio įstatymo esmę.

PIRMININKAS. Septyni Seimo nariai nori klausti. Klausti skirta 10 minučių. Klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, prašau pasakyti. Be abejo, žmogus gali rinktis, jo teisės negali būti pažeistos, bet jūs čia rašote dėl biudžeto lėšų poreikio: įstatymui įgyvendinti reikės labai nedidelių papildomų „Sodros“ biudžeto lėšų. Ar jūs nemanote, kad reikia teikti paklausimą Vyriausybei, ar jūs galite pasakyti tas numatomas lėšas? Ačiū.

V.BALTRAITIENĖ. Aišku, negalime jų pasakyti, nes kiekvieno žmogaus teisė bus pasirinkti, ir kaip koks žmogus pasirinks, čia turėtų pati „Sodra“ daryti skaičiavimus. Bet aš kalbėjau su ministre V.Blinkevičiūte, aš žinau, kad pati ministerija rengia tokį įstatymo projektą. Kai pasakiau, ji pasakė: pavogėte iš mūsų idėją. Tikrai niekas nevogė tos idėjos. Čia yra paprasčiausiai žmonių kreipimasis; turbūt ir į ministeriją ne vieną kartą kreipėsi, ir į mus kaip į Seimo narius. Kažin ar čia reikėtų, nes skaičiavimas būtų labai sudėtingas. Reikėtų žiūrėti turbūt dėl visų, kurie išeina į pensiją, ir pradėti jau dabar skaičiuoti. Bet nemanau, kad tai būtų didelės sumos. „Sodros“ biudžetas galėtų tą krūvį išlaikyti.

PIRMININKAS. Klausia K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų leidimas žmonėms pasirinkti, ypač ankstesnius metus, yra labai svarbus dar ir tiems žmonėms, kurie tuo metu dirbo pavojingomis sąlygomis ar kitaip ir gavo gana didelį atlyginimą.

V.BALTRAITIENĖ. Taip.

K.DAUKŠYS. Todėl aš noriu jūsų paklausti. Ar šį įstatymą pakeitus (į tai atsižvelgta, kiek aš suprantu) tie žmonės galėtų pasirinkti iš ankstesnio laiko, kai dar pramonė dirbo, nes tada jie gaudavo ir už sunkias darbo sąlygas papildomus atlyginimus? Taip jie galėtų gauti didesnę pensiją, kiek aš suprantu.

V.BALTRAITIENĖ. Taip, jeigu jiems suteiktume teisę rinktis, ar iš 1984–1994 metų laikotarpio, ar viską nuo 1994 metų, aš manau, kiekvienas žmogus pasirinktų tai, kas jam naudingiau. Išloštų tie, kurie dirbo pavojingomis sąlygomis ir gavo kur kas didesnį atlyginimą ir priedus. Jie tikrai išloštų.

PIRMININKAS. J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, čia būtų gerai, kad… O kurie šiais metais išeina į pensiją, ar jiems?..

V.BALTRAITIENĖ. Šiais metais taip yra ir skaičiuojama. Ta metodika yra nuo 1984 metų iki 1994 metų…

J.JUOZAPAITIS. Bet būtų naudingiau, kad skaičiuotų po Naujųjų metų iš 1994–2004 metų, sakykim, didesnė pensija būtų žmonėms, kurie išeina šiais metais. Ar bus galima pasirinkti, prašyti, kad iš naujo peržiūrėtų?

V.BALTRAITIENĖ. Kurie jau šiemet išeina?

J.JUOZAPAITIS. Šiais metais išeina pagal tą laikotarpį, o kitais metais bus pagal kitą laikotarpį. Ar jiems bus galima?

V.BALTRAITIENĖ. Pagal šią pataisą ne, bet dabar žmogui yra penkeri metai imami iš 1984–1994 metų, likusieji pamečiui skaičiuojami nuo 1994 metų. Tai jiems, manau, nėra didelio nuostolio. Nebent jeigu grįžta iki 1984 metų, bet ši įstatymo pataisa nekeičia šito.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau du klausimėlius pateikti. Ar jūs manote, kad tai būtų socialiai teisinga dėl tų žmonių, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius „Sodrai“, nes žaidimo taisyklės buvo parašytos 1995 metais ir beveik 14 metų visiems buvo sakoma: mokėsite mokesčius „Sodrai“, turėsite didesnes pensijas. Ar siūlymas pakeisti žaidimo taisykles po 15 metų yra pats geriausias?

Antras trumpas klausimas. Ar nereikėtų, jeigu, sakykim, bus pritarta jūsų įstatymo pataisai, numatyti ribą, kada turėtų būti pasinaudota šita lengvata, vienu ar kitu terminu turėtų baigtis?

V.BALTRAITIENĖ. Pirmiausia atsakau nuo pabaigos, nuo antro klausimo. Numatyta įstatyme iki 2014 metų, vadinasi, kai praeina 20 metų.

O dėl antro klausimo. Aš nežinau, jūs pasakykite, kiek yra tokių, kurie nesąžiningai mokėjo ir sąžiningai. Aš tokios informacijos neturiu.

PIRMININKAS. Klausia S.Bucevičius.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, jeigu kalbėjote su V.Blinkevičiūte ir ministerija rengia tokį įstatymo projektą, koks poreikis lėšų, ar jinai jau kreipėsi į Finansų ministeriją, ar skaičiuoja, kiek tai vis dėlto kainuos biudžetui?

V.BALTRAITIENĖ. Aš manau, kad reikia kreiptis ne į Finansų ministeriją, tai yra „Sodros“ biudžetas, ne valstybės biudžetas. Mes žinome, kad „Sodros“ biudžetas yra surenkamas ir viršijamas. Kai mes kalbėjome, aš neklausiau dėl poreikio, mes tik kalbėjome apie patį principą, ar tai yra teisinga, ar ne. Mūsų abiejų nuomone, tai yra teisinga. Kai buvo įregistruota mano šita pataisa, tada ir vyko pokalbis.

PIRMININKAS. A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Apskritai, žinoma, yra racijos, bet, kiek žinau, iš tikrųjų tas įstatymas rengiamas Vyriausybės. Gerbiamoji pranešėja, ar neįmanoma kokiu nors matematiniu statistikos būdu kaip nors preliminariai apskaičiuoti lėšas, kurių mums reikės, ir tada, svarstant naują biudžeto projektą, ar nereikėtų modeliuoti tų lėšų ir įrašyti tenai?

V.BALTRAITIENĖ. Manau, jeigu kreiptumės konkrečiai į „Sodrą“, jie turi įmokų mokėtojų sąrašą, mato, nuo kada turi būti skaičiuojamos pensijos. Aš manau, kad tai įmanoma apskaičiuoti. „Sodros“ skyriai per visą Lietuvą turėtų apskaičiuoti. Bet jie turėtų imti du variantus: vieną tokį, kitą kitokį, ir žiūrėti, kas naudingiau. Jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šito reikalaus ir duos nurodymą „Sodros“ skyriams, manau, įmanoma suskaičiuoti. Bet tai papildomas darbas, nes reikėtų imti iki keturioliktųjų metų, žiūrėti, kas kada išeina ir kas naudingiau tam žmogui. Imti anuos metus, imti tuos ir palyginti. Bet įmanoma.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę už, nuomonę prieš sakyti nėra norinčių. Reikės balsuoti, ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo. Bendru sutarimu pritarta po pateikimo. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra numatyta. Ar nereikia Biudžeto ir finansų komiteto? Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerai, nebalsuojame.

Nuskambėjo siūlymas gauti Vyriausybės nuomonę. Ar prašome Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Buvo siūlymas, teks balsuoti. Aš matau, nėra sutarimo, todėl balsuojame. Patarimas visiems, nori nenori, matyt, teks į tą Vyriausybę kreiptis. Kuo greičiau gausite išvadas, tuo bus lengviau. Balsuojame. Balsuojantys už nori, kad gautume Vyriausybės išvadą, balsuojantys prieš arba susilaikę mano, kad Vyriausybės išvados nereikia. (Balsai salėje) Taip yra, iš tikrųjų biudžetiniai pinigai, pagal Statutą mes turime gauti Vyriausybės išvadą, bet kuriuo atveju mes ją turėtume gauti. Tai yra biudžeto lėšos, „Sodra“ yra sudedamoji biudžeto dalis.

Už – 33, prieš – 9, susilaikė 12. Nepritarta kreipimuisi į Vyriausybę. Tačiau… Atsiprašau. Pritarta. Prašome Vyriausybės išvados. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projektas Nr.XP-2851 (pateikimas)

2-4 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projektas Nr.XP-2851. Pateikimas. Pranešėjas – K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymą. Šitas įstatymas vieną kartą jau buvo teiktas Seimui, jis buvo atmestas, mes jį teikiame pakartotinai šiek tiek sumažinę skaičius. Esmė yra ta, kad mes puikiai suprantame, kad šiandien infliacija auga neklausdama nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei mūsų, kiek jai būti, kokio dydžio. Pensijų klausimas lieka vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valioje. Jeigu ji nutaria padidinti pensijas, tai nutaria, jeigu nenutaria, tai nenutaria.

Šiuo įstatymu mes siūlytume susieti vidutinę pensiją su vidutiniu šalies atlyginimu, kad būtų aiški koreliacija ir kad ta vidutinė pensija būtų ne mažesnė kaip 55 % vidutinio šalies atlyginimo. Tokiu būdu jas reikėtų perskaičiuoti du kartus per metus, turint omeny, kad pensijų augimas būtų užtikrintas tuo metu, kai jo iš tikrųjų reikia, o ne tada, kai kas nors sumąstė, kad jau laikas būtų pakelti. Manau, kad šitam įstatymui reikės papildomų lėšų, bet, kiek man žinoma, šiandien „Sodros“ biudžetas yra viršijamas. Antras dalykas, kiek man žinoma, valstybė neatlieka savo pareigų „Sodrai“, tai yra nesumoka savo dalies pinigų, kuriuos priklauso mokėti už valstybės mokamas paslaugas. Taigi, jeigu dar ir tuos pinigus atiduotų „Sodrai“, tai iš tikrųjų šitam įstatymui įgyvendinti pinigų „Sodros“ biudžete atsirastų. Tada pensininkai galėtų tikėtis kilimo ne dėl to, kaip ir kam geriau, ar rinkimai ateina, ar dar kas nors, o turėdami omeny tai, kad vidutinis atlyginimas šalyje pakilo, vadinasi, atitinkamai pakilo ir produktų, ir paslaugų kainos, atitinkamai pakiltų ir pensijos.

Noriu priminti, kad daugelyje šalių vidutinė pensija yra maždaug 70–75 % vidutinio atlyginimo, taigi 55 % Lietuvai, kaip naujai Europos Sąjungos narei, būtų siektinas dalykas, turint omeny, kad šiandieną tai yra 47 %. Ačiū už dėmesį. Siūlau šitą įstatymą priimti.

PIRMININKAS. J.Juozapaitis. Atsiprašau, jūsų nori paklausti. Pone Kęstuti, jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. 10 minučių klausimams. Pirmasis klausia J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakote, (…) 55 % šalies vidurkio darbo užmokesčio dydžio ir didinti du kartus. Ar čia nereikėtų to dydžio susieti su „Sodros“ biudžetu? Darbo užmokestis gali didėti, o į „Sodrą“ gali neįplaukti pinigų, ar nebus taip, kad „Sodros“ biudžetas bus tuščias?

K.DAUKŠYS. Ačiū už dėmesį. Jeigu mes gerai visi atsimename įstatymus, tai atlyginimo tam tikra dalis mokama „Sodrai“, ta dalis yra 31 su trupučiu procento. Augant vidutiniam atlyginimui, auga ir mokesčiai, išmokos „Sodrai“. Taip „Sodrai“ atsiranda daugiau pinigų. Manau, būtų logiška tai susieti. Jeigu „Sodra“ gauna daugiau pajamų, vadinasi, ir pensininkas turėtų gauti didesnę pensiją.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu prieš mane nestovėtų ekonomikos ministras, patikėčiau stebuklais. Bet kai buvęs ekonomikos ministras dėsto tokius dalykus, tai Lietuvoje kažkas negerai. Manau, jūs savo aiškinamajame rašte elementariai galėjote suskaičiuoti, ką reiškia 55 %, nes jūs nebuvote suskaičiavę, kai teikėte 60. Aš jums padėsiu. 2000 litų vidutinis atlyginimas, vadinasi, 55 % būtų 1100 litų. Šiandien vidutinė pensija yra 700 litų, vadinasi, kiekvienam pensininkui po 400 litų papildomai kas mėnesį. Padauginkite iš 12 ir padauginkite iš milijono pensininkų, tada pirmiausia žinosite, kiek papildomai reikia lėšų. Tai būtų maždaug pusė „Sodros“ biudžeto, papildomai, žiūrint į tai, ką ji šiandien surenka.

O mano klausimas būtų toks: ar jūs susipažinote su mūsų Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir jo principais? Ar jūsų toks siūlymas dėl to, kad reikia keisti visą sistemą, nes ji yra draudiminiu principu, vadinasi moku ir gaunu? Kadangi jūs siūlote mokėti vidutinę pensiją, galbūt tai susiesite ir su popieriniu vidutiniu pensininku? Aš nežinau, kas yra vidutinis pensininkas, kuriam jūs ruošiatės mokėti. Ar jūs siūlote keisti visą valstybinio socialinio draudimo sistemą? Labai ačiū.

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Sysai. Noriu pasakyti ačiū, kad priminėte man, kad buvau ministras, tik ne ekonomikos, o ūkio. Antras dalykas, noriu jums pasakyti, kad jūs kartais bandote sumaišyti kiaušininę su musėm. Tai šitoje vietoje vidutinė pensija yra toks pat išvestinis dydis, kaip ir vidutinis atlyginiams. Kiek mes realiai sumokame „Sodrai“, tiek ir turime gauti. Tai nėra koks nors „Sodros“ sistemos keitimas, jo visiškai nėra numatyta. Klausimas yra labai paprastas ir labai neaiškus. Šiandieną, kaip jūs žinote, pensijų kėlimo klausimas nėra reglamentuotas. Jeigu Vyriausybė mano, kad reikia kelti, jeigu Socialinės apsaugos ministerija atneša tuos skaičius, tada kelia. Jeigu nemano ir mano, kad gali (…), tada nekelia. Iš tikrųjų tai turi būti labai aiškiai susietas dalykas. Taip, teisingai, mes draudiminiu principu dirbame, jeigu mes daugiau sumokame, vadinasi, pensininkai turi daugiau ir gauti.

PIRMININKAS. Klausia Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai gerai, kad patikslinote gerbiamąjį A.Sysą ir prisipažinote, kad buvote ūkio ministru. Ar jums neatrodo, kad socialinė sritis tai nėra jūsų sritis, nes jūsų siūlomas principas yra ir Fiskalinės drausmės įstatymo pažeidimo principas, nes yra automatinis indeksavimas, kuris iš esmės ir toliau didina vadinamąją infliacijos spiralę. Kitaip sakant, tokie principai paprastai ne tik visuomenei, bet ir ekspertams yra nepriimtini. Ar jums neatrodo, kad vardan opozicijos vis dėlto ateityje reikėtų rinktis pasiūlymus, kurie būtų šiek tiek realesni ir atitiktų mūsų atsakomybę valstybei ir tą, ką mes šiandien darome?

K.DAUKŠYS. Ačiū jums už klausimą. Noriu pasakyti irgi labai aiškiai. Pirmas dalykas, neabejoju, kad dar po kokių 4 ar 5 metų ir tų 55 % bus mažai, mes kalbėsime apie daug didesnius skaičius. Antras dalykas, noriu priminti, kad „Sodrai“ mokame mes visi nuo savo atlyginimo, tie mokesčiai yra surenkami ir jie yra toliau išmokami kaip pensijos. Tai leiskite paklausti. Kur tie pinigai pasideda, jeigu mes sumokame „Sodrai“ mokesčius teisingai, išeina 45 % nuo mūsų atlyginimų. Ar yra kokia nors koreliacija, ar nėra? Nesakau, kad socialinė apsauga yra mano stipri sritis, bet noriu pasakyti, kad socialinė apsauga yra kiekvienam iš mūsų rūpimas dalykas, kiekvieną mus domina. Principai, kaip turi būti ji organizuota, nebūtinai turi būti vienose rankose ir vieno proto sugalvota. Tai tiek norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo įstatyme kalbate tik apie pensijas. Pasakykite, o jeigu žmogų pažeidžia liga, kaip į tai bus žiūrima? Ar nebus pažeidžiamos jo teisės šiuo atveju, nes jūs kalbate tik apie vieną socialinę grupę – pensijas? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Ačiū jums už klausimą. Jeigu jūs kalbate šiuo atveju apie žmones, kurie neteko darbingumo?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip.

K.DAUKŠYS. Nes tie, kurie susirgo, tai gauna biuletenį…

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Taip, kurie neteko.

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų šio klausimo šiame įstatyme nesprendėme. Manau, jeigu mes išspręstume dėl pensininkų, būtų galima kalbėti ir apie žmonių, netekusių darbingumo, klausimą, nes tai, sutinku, yra labai svarbu.

PIRMININKAS. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kai jūs teikėte panašų įstatymo projektą pirmą kartą, tada jis buvo atmestas. Jūs, šiandien teikdamas, sakėte, kad patobulinote, truputį sumažinote skaičius. Man įdomu, ar jūs patobulinote ir savo atsakymus. Aš jums pakartosiu tą patį klausimą, kurį klausiau aną sykį, nes matau tą pačią ydą arba tą pačią problemą ir čia. Jūs antrame teikiamame projekte kalbate apie vidutinę pensiją, bet nėra vidutinės pensijos, tai yra grynai išvestinis popierinis statistinis dydis, ir viskas.

K.DAUKŠYS. Sutinku.

J.ČEKUOLIS. Pagrindinė pensijos dalis, arba bazinė pensija, papildoma pensija, priedas už stažo metus, plius našlių, našlaičių, valstybinių pensijų sistema atskirai. Vidutinė yra grynai statistinis dydis. Kai jūs įstatyme įtvirtinate, kokia turėtų būti vidutinė, tai jūs pakabinate ore. Kodėl jūs pakabinate šitą vidutinę pensiją ir paliekate ore? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Ačiū jums už klausimą. Vidutinis atlyginimas irgi yra išvestinis dydis, tai yra statistinis dalykas. Turėdami tokį įstatymą, mes turime aiškią „Sodros“ sistemą, turime ministeriją, kuri turėtų pritaikyti koeficientus ir kitus dalykus, kuri pensijos dalis didėja, priklausomai nuo vidutinio atlyginimo didėjimo. Mes juk nekalbame, kad kiekvienam žmogui atlyginimas pakils konkrečiu skaičiumi, ten 17 %. Mes kalbame apie tai, kad po to turėtų atsirasti taisyklės, pagal kurias ministerija turėtų stengtis pasiekti to rezultato išlyginimą. Štai ir viskas.

PIRMININKAS. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, sakyčiau, labai tiksliai patobulinote savo pateiktą klausimą. Ar jūs nepralenkėte šiuo klausimu ir mąstymu ministrės V.Blinkevičiūtės, nes anksčiau ji lyg ir panašiai kalbėjo?

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Aš tikrai su gerbiamąja ministre V.Blinkevičiūte nelenktyniavau ir nenorėčiau jos nei aplenkti, nei kaip nors kitaip padaryti, nes klausimas yra ne apie ministrę, ne apie Seimo narį, ne apie dar ką nors, o klausimas yra apie tą milijoną pensininkų, kaip gerbiamasis A.Sysas sakė, kuriems labai svarbu, kad jie žinotų, kiek kils jų pajamos kylant atlyginimams ir tiesiog kylant išlaidoms. Tai yra šildymo kainos kyla, maisto produktų kainos kyla, visi kiti dalykai kyla, ir pakabinkite tą pensininką nors trims mėnesiams su nepadidėjusia pensija, jis neturės kaip išsisukti. Apie tai ir kalbama. Mes nekalbame, kuris iš mūsų gražesnis, mes kalbame apie tai, kaip padaryti valstybėje sistemą, kuri priverstų ministeriją ir „Sodrą“ atlikti savo pareigas laiku ir vietoje. Viskas.

PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausimams, baigėsi. Ačiū pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu, ar teks balsuoti? (Balsai salėje) Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš įsismaginau. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas tikrai opus. Aš į šio įstatymo pateikimą žiūriu labai rimtai. Taigi ir A.Sysas, ir J.Čekuolis yra Socialinių reikalų ir darbo komitete ir jūs jį pasvarstysite. Žmogus pateikė, ar jūs neturite pažįstamų pensininkų, o jie taip vargingai gyvena ir du kartus bus numatytas persvarstymas. Aš čia nematau jokio blogio, kad komitetas svarstys. Jie galų gale nuspręs, ir žiūrėsime. Aišku, fiskalinė drausmė gal yra pažeidžiama, bet žmogus gali siūlyti. Siūlyčiau pritarti po pateikimo ir po to svarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Marija Vida, aš manau, nepatarinėsiu, kaip reikia daryti kai kurias operacijas. Šiuo atveju aš niekaip negaliu priimti jūsų prašymo. Noriu priminti, man atrodo, kad ir ūkio ministras turi mokėti skaičiuoti. Labai gaila, kai pateikiami įstatymai yra populistiniai, nes teikiant tokį įstatymą reikia keisti visus įstatymus, kurie reglamentuoja mūsų socialinį draudimą. Nes iš principo mes keičiame visą sistemą, o ne vieną dydį paimame ir pririšame prie to popierinio nežinomo pensininko, kuris turėtų gauti tą pensiją. Tai vienas dalykas. Primenu, sistema pagrįsta, įstatymai yra, reglamentas yra ir viskas yra susieta. Nėra laisvų pinigų. Jūs kiekvieną dieną galite patikrinti, ką „Sodra“ gauna ir ką išmoka.

Gerbiamasis ministre, šiam įstatymui vykdyti reikėtų per metus nei daug nei mažai – apie 5 mlrd. litų. (Balsai salėje) Jeigu jūs iki šiol nesugebate paskaičiuoti, aš jums pasakau paprastą matematinę formulę, ką reikia dauginti, dalyti ir sudėti. Paprasčiausiai, kolegos, šiandien „Sodros“ biudžetas yra 11 mlrd. litų visiems penkiems draudimams. Pensijoms yra apie 8,5 mlrd. litų. Siūlymas padidinti dar 5 mlrd. yra labai gražus. Nes šiandien Lietuvoje mažesnę kaip vidutinę pensiją, apie kurią kalba ministras K.Daukšys, gauna 71 % Lietuvos gyventojų. Taigi prieš rinkimus labai populistiška ir labai gražu. Tokius pažadus mes jau girdėjome apie 11 dienų, 111 ir 1111 ir visokias kitokias, ir vieną dieną. Aš manau, žurnalistai paskleis, kad štai priėmė labai gerą įstatymą, kurio niekas niekada nepriims. Na, neapgaudinėkime žmonių, tokių įstatymų negalima priimti!

PIRMININKAS. Dvi minutės! Nuomonė prieš nuskambėjo, sutarimo nėra. Balsuojame dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų garantijų įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2851. (Šurmulys salėje)

Už – 27, prieš – 14, susilaikė 14. Nepritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Nepritarta po pateikimo.

Ką darome, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar…(Balsai salėje) Tobulinti. Ar galime bendru sutarimu? Aš jau matau. Ponia Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojau. Jau yra nusistovėjusi tokia tradicija, kad vieno balso persvara, prašau frakcijos vardu perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Prašymas nuskambėjo. Manau, nesiginčysime, dažnai tą darėme, nes vieno balso persvara. Aš tik prašau sukviesti Seimo narius, esančius poilsio zonose, kad nereikėtų vėl po to prašyti perbalsuoti. Prašymas nuskambėjo, vieno balso persvara. Balsuojame dėl pritarimo minėto įstatymo projektui po pateikimo.

Už – 32, prieš – 16, susilaikė 11. Nepritarta. Atsiprašau, pritarta. Už – 27, prieš 32. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra norinčių. Siūlyčiau iš karto prašyti Vyriausybės išvados, nes šiandien jau buvo nesutarimų dėl minėtos pinigų sumos, kuri reikalinga šiam įstatymo projektui įgyvendinti. Ar galima bendru sutarimu pritarti prašyti Vyriausybės išvados? Pritarta. Darbotvarkės klausimas numatytas svarstyti 2008 m. birželio 17 dieną.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2864(2) (pateikimas)

2-5 klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2964. Pranešėjas – M.Žymantas.

M.ŽYMANTAS (DPF). Laba diena. Teikiu ilgo pavadinimo įstatymo pakeitimą. Pradėsiu nuo to, kad į mane kreipėsi profesinės sąjungos, kurios veikia Ignalinos atominėje elektrinėje, nes jas jaudina darbuotojų ateitis, kadangi pagal dabar galiojančio įstatymo nuostatas įstatymas baigia savo gyvavimą po antrojo bloko eksploatavimo užbaigimo. Buvęs įstatymas skamba taip: „Ignalinos pirmojo ir antrojo bloko eksploatavimo užbaigimas yra procesas, kurio pradžia yra Vyriausybės sprendimas dėl Ignalinos pirmojo bloko sustabdymo datos įsigaliojimo (šitą mes jau padarėme), o pabaiga – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos išduotos licencijos eksploatuoti Ignalinos atominės elektrinės antrąjį bloką galiojimo pabaiga.“ Tai gali būti labai greitai.

Mano įstatymo pataisa yra tokia, kad aš sąvoką „eksploatavimo užbaigimas“ patikslinu sąvoka „eksploatavimo nutraukimas“. Tada skambėtų taip: „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas – teisinių, organizacinių ir techninių priemonių įgyvendinimas, siekiant saugiai iškrauti kurą iš blokų, dezaktyvuoti ir išmontuoti Ignalinos atominės elektrinės įrengimus ir pastatus, pašalinti ir apdoroti radioaktyviąsias medžiagas, atliekas, komponentus ir liekanas.“ Tai yra aiškiau ten dirbantiems žmonėms. Jeigu Vyriausybė pritartų tokiam įstatymo projektui, sugrąžintų Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų pasitikėjimą Vyriausybe ir miesto ateitimi. Prašom balsuoti už po pateikimo.

PIRMININKAS. 6 Seimo nariai nori klausti. Pirmasis klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, jūsų tikslas kilnus, galbūt taip ir reikia elgtis, bet mane domina vienas klausimas. Kaip žinote, jeigu bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, o man šis dalykas neaiškus, kurį laiką ten dar dirbs žmonės, jie kažką darys, likviduos, išims tą kurą. Aišku, jie turės gauti atlyginimą. Kai kurie bus atleidžiami, kaip jūs sakote, turės garantijas. Bet yra sudarytas specialus fondas elektrinės likvidavimui, iš kurio tuo atveju ir bus mokamos išeitinės pašalpos, atlyginimai ir t. t., nes elektrinė jau nebegaus pajamų, ar ne? Tai man rūpi toks… Ar nesikirs ši jūsų įstatymo pataisa su to fondo nuostatais? Ar bus galima išmokėti iš tų pinigų tokius dalykus, ar ne? Kiek tai galėtų kainuoti? Ačiū.

M.ŽYMANTAS. Kiek tai kainuotų, šiandien aš negaliu pasakyti, nes bendra tvarka kasmet dabar panaudojama 4–5 milijonai. Aš manau, kad tokia proporcija išliktų kiekvienais metais. Tai valstybei nėra labai dideli pinigai, o jie mokami kaip tik remiantis šiuo įstatymu. Jeigu mes nepratęsime šio įstatymo galiojimo paremdami šias pataisas, tos išmokos baigsis maždaug 2010 metais. Todėl ir yra teikiama ši pataisa.

PIRMININKAS. Klausia A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantamos visos tos socialinės problemos, kurios susidaro Ignalinos atominėje elektrinėje, tačiau, man atrodo, dabar galiojantys įstatymai tikrai leidžia ir leis ateityje mokėti tiems darbuotojams, kurie dirba ir dirbs padidintos rizikos sąlygomis. Šis eksploatavimo nutraukimo procesas tęsis dar maždaug 30 metų, jeigu ne mažiau. Žodžiu, tiems darbuotojams, kurie dirbs… Žinoma, jie keisis ir t. t. Aišku, klausimas yra nagrinėtinas, tačiau aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Teisės departamento išvadas. Čia atkreipiamas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas yra specialios užimtumo ir socialinės garantijos, o jūs kalbate apie Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo reglamentavimą. Ar šios jūsų pataisos dar nereikėtų derinti su Branduolinės energijos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi?

M.ŽYMANTAS. Rengdamas šias pataisas, aš konsultavausi su teisininkais, kurie dirba atominės saugos srityje ir kitose srityse. Taigi galėsime grįžti ir nuodugniau išnagrinėti, jeigu aš vis dėlto suklydau taip reglamentuodamas, bet buvo atsižvelgta į jų pasiūlymus ir į jų rekomendacijas. Tai nėra vien tik mano, kaip daktaro, proto vaisius. Buvo konsultuotasi su rimtais teisininkais.

PIRMININKAS. Klausia A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs dalyvavote (ir aš dalyvavau) susitikime su profsąjungomis. Tam tikri jų nuogąstavimai buvo gana greitai ir aiškiai išspręsti. Ar jums neatrodo, kad jūsų siūlymas įrašyti į įstatymus kai kuriuos, galime vadinti, kosmetinius arba lingvistinius pakeitimus nesukels sumaišties ir nereikalingų papildomų ginčų ten, viduje, nes kas yra užbaigimas ir kas yra nutraukimas? Kiekvienas gali suprasti skirtingai. Neužmirškime, kad be šio įstatymo yra daugybė įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie reglamentuoja ir tvarko tuos visus reikalus. Jūsų siūlymas išbraukti 2 straipsnio 5 dalį, aš manau, iš viso yra ydingas, nes čia sukoncentruotas pagrindinis dalykas, dėl ko buvo parašytas šis įstatymas, – kad atominė elektrinė dirbtų… ne tik dirbtų tol, kol ji saugiai eksploatuojama, bet kad specialistai liktų ir dirbtų iki paties galo. Ar jums… Nežinau, su kokiais kompetentingais teisininkais jūs konsultavotės, bet ar jums neatrodo, kad tam tikri jūsų papildomai įrašyti žodžiai vėl sukels nereikalingas diskusijas pačioje atominėje elektrinėje? Labai ačiū.

M.ŽYMANTAS. Manau, kad diskusijos visada gerai. Papildomos ar nepapildomos – jos visada yra gerai. O dėl to… Tai yra specialus įstatymas. Aš lieku prie savo nuomonės ir siūlau tokią formuluotę.

PIRMININKAS. V.V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš noriu dar kartą patikslinti klausimą, kurį klausė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Užbaigimas ir nutraukimas. Yra dalis įstatymų, kurie tikrai labai glaudžiai susiję, ir įstatymų įgyvendinamieji aktai. Galbūt tada reikėtų teikti visą paketą tų, kurie yra susiję su tuo įstatymu, kad visur pakeistume vienodai ir paskui nekiltų sumaišties? Ačiū.

M.ŽYMANTAS. Aš dar kartą patikrinsiu, bet, aš sakau, buvo derinta ir su Visagino profsąjungų nariais. Jie sakė, kad nereikės papildomai derinti kitų įstatymų.

PIRMININKAS. V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar jūsų pataisa nesumažins socialinių garantijų? Kaip jūs manote?

M.ŽYMANTAS. Aš manau, kad ne. Čia kaip tik yra laiko išplėtimas, neišplečiant asmenų, kurie galėtų jomis pasinaudoti, nes yra aiškiai pasakyta, kad šis įstatymas negalios tiems, kurie bus papildomai priimti likvidavimo darbams, tarp jų statybininkams, vairuotojams, dar kam nors, tiems, kurie vežios betoną. Įstatymas galios tik tiems, kurie dabar dirba atominėje elektrinėje.

PIRMININKAS. Ką gi, ačiū pranešėjui. Norinčių klausti daugiau Seimo narių nėra.

Ar nuomonę už, nuomonę prieš?.. Tuoj, minutėlę. Nuomonę prieš – A.Sysas. Prašom.

A.SYSAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visai neseniai, prieš kokius trejetą mėnesių, buvo atvažiavusi profsąjungos atstovų delegacija. Tikrai, kai pirmas darbuotojas, kuris dirbo karštoje zonoje, ten, kur taikomos lengvatos, bandė neoficialiai su darbo birža derinti tam tikras socialines garantijas, buvo iškilę neaiškumų. Todėl buvo atvažiavusi delegacija, buvo atvažiavusi administracija. Mes labai puikiai išsiaiškinome ir išaiškinome darbo biržai, kuri teikia socialines garantijas. Manau, kad daugiau jokių nusiskundimų nebuvo. Aš tikrai nepritariu tam, kad būtų pradėti įstatymo, kuris jau galioja ne vienus metus, pagal jį gavo lengvatas ne vienas darbuotojas, lingvistiniai taisymai. Vis dėlto tai gana jautri įmonė ir įstaiga. Šis įstatymas buvo sukurtas ir priimtas tam, kad specialistai nepabėgtų iš Lietuvos, nepaliktų atominės elektrinės nežinodami savo ateities, o kaip tik dirbtų iki galo. Yra apibrėžtas ratas, kam taikomos tos garantijos, ir papildomi įrašai, aš manau, nieko nepakeis nei į gerą, nei blogą. Aš manau, tik į blogą. O dėl 2 straipsnio 5 dalies, manau, mes galime padaryti meškos paslaugą, nes čia parašyta, kada tos garantijos pradeda įsigalioti ir kada baigsis. Mes dabar lyg ir išbraukiame ir pradžią, ir pabaigą. Pradžia jau buvo, bet pabaiga gali būti kiekvieną dieną. Todėl, gerbiamieji kolegos, nejuokaukime su tokių įstatymų keitimais, nes jeigu kolega ir derino su vienu ar kitu profsąjungos atstovu, tai vargu ar jis derino su atominės tarnybos vadovais, kurie derina ir su TATENA visus tuos dokumentus, ir su Ūkio ministerija. Tikrai siūlyčiau susilaikyti ir nekeisti šio įstatymo.

PIRMININKAS. Ką gi, sutarimo… Už – ponas Žymantas. Gerai, ponas Žymantas nuomonę už. Pranešėjas lyg ir negalėtų kalbėti, jūs jau išsakėte savo argumentus papildomai. Gal balsuojame? Jūs jau pasakėte savo argumentus, tai šiuo atveju balsuojame dėl įstatymo projekto Nr.XP-2864 pritarimo po pateikimo.

Už – 31, prieš – 6, susilaikė 15. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip pranešėjas manys, yra komisija Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms spręsti, gal galime ir ją įtraukti? Numatoma svarstyti birželio 17 dieną. Čia reikės mums Vyriausybės išvados? Ar tai susiję su pinigais ir dideliais pinigais? (Balsai salėje) Ne, aš tik klausiu. Faktiškai po to vis tiek teks po to klausti Vyriausybės nuomonės. Bet kuriuo atveju laiko sugaišime, bet turėsime Vyriausybės nuomonę. Ponas Žymantas per centrinį mikrofoną.

M.ŽYMANTAS. Aš norėčiau, kad būtų Vyriausybės išvada, kad tai būtų jos požiūris į tai. O Ūkio ministerija žiūrėjo ir, neoficialiais duomenimis, labai didelių priekaištų neturi.

PIRMININKAS. Tai bendru sutarimu ir prašome Vyriausybės išvados.

Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ projektas Nr.XP-2838 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ projektas Nr.XP-2838. Pranešėja – A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų beveik dvejus metus man teko dalyvauti darbe komisijos, kuri analizuoja, prižiūri tūkstantmečio programos vykdymą. Sudėliojusi visas mintis… Dabar keletas statistinių duomenų: 1997 metais Prezidento dekretu buvo įkurta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio valstybinė komisija, kurios pirmininkas yra Prezidentas, pavaduotojai yra Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Kodėl aš tai sakau? Vadinasi, svarba ir svoris šio Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo, pasirengimo tam paminėjimui yra labai didelė. Tais pačiais metais buvo įkurta direkcija. 2003 metais jau buvo parengta programa iš trijų skyrių, t. y. kultūros paveldo, architektūros projektai, nacionalinio ir tarptautinių kultūros, meno, visuomeninių organizacijų projektai ir mokslo tyrimų bei leidybos projektai.

Manyčiau, kad yra gana didelės lėšos valstybės skiriamos. 2007 metais buvo skirta 66 mln., 2008 m. – 1030 mln. Manyčiau, viena, kad toks Lietuvos paminėjimas yra reikšmingas ir mūsų liaudžiai, mūsų savimonei, mūsų visuomenės pilietiškumui. Neabejoju ir tuo esu tikrai šventai įsitikinusi, bet manyčiau, kad reikia peržiūrėti lėšų paskirstymą. Ir jeigu šiandien mūsų regionams, mūsų savivaldybėms, jų projektams lėšų nėra skiriama, vadinasi, reikia tai padaryti. Todėl teikiu šį nutarimą, kad 2009 metai būtų paskelbti Lietuvos tūkstantmečio metais, nes tam paminėjimui faktiškai jau vienuolika metų yra rengiamasi, jis yra didelės svarbos, kad Vyriausybė atkreiptų dėmesį ir, peržiūrėjusi programai skirtas lėšas, dalį lėšų skirtų ir savivaldybėms tai paminėti.

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, yra visokių komisijų pristeigta, jos jau spėjo ar ne penkis kartus susipjauti, pinigų nepasidalino ir paskui vėl susitaikė. Ir 800 tūkst. skyrė pinigų, kaip žinote, „Be2together“, nežinau, kodėl Lietuvoje taip „mandriai“ vadinami visokie koncertai. Dabar jūs dar siūlote prie viso to paskelbti tuos metus, kai, aišku, vėl reikės lėšų, pinigų, vėl bus kažkas sudaroma, nes jeigu nieko nebus daroma, jūs neskubėkite atsakyti, vadinasi, nereikia ir skelbti. Sakykite, koks tikslas yra viso šito… tūkstančio metais aišku ir taip, kad tas tūkstantmetis ateina, nei jo skelbti reikia, nei daryti. Jis ateina savaime, ne dėl mūsų, kaip Seimo narių, atseit švento paskelbimo. Ačiū.

A.PITRĖNIENĖ. Žinote, kolega. Man tiesiog keista, kad aš turėčiau dar įtikinėti, nes tai yra visai mūsų valstybei labai svarbi data. Tai yra pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paskelbtas, pažymėtas Lietuvos vardas. Mano suvokimu, kad tai yra labai svarbu. Ir apie papildomas lėšas aš tikrai, gerbiamieji kolegos, nekalbu. Jeigu jums atrodo, kad šalia 130 mln. dar reikėtų, aš taip nemanau. Manyčiau, kad reikėtų peržiūrėti, patikslinti, tarkime, regionų kultūros centrų, kuriems buvo numatytos lėšos… Šie projektai nevyksta, neparengtos koncepcijos. Vadinasi, reikia pačią programą dar parevizuoti, pasižiūrėti tikslingai nukreipiant tam tikrą sumą lėšų projektams, kuriuos rengia ir įgyvendins visos savivaldybės, kad šis paminėjimas būtų labai gražus, aukšto lygio ne tik sostinėje, bet ir visose kitose savivaldybėse. Dėkui jums už klausimą.

PIRMININKAS. Klausia ponia V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakėte labai svarbią mintį, kad 130 mln. yra skirta, bet galbūt reikėtų nusistatyti prioritetą, nes jau 11 metų dirbama, kalbama, aiškinamasi, o iš tikrųjų mes taip ir nežinome, ką mes tam tūkstantmečiui?.. Ar visas Lietuvos mokyklas suremontuojame, ar iš tikrųjų kokius nors kultūros centrus sutvarkome? Jeigu tai bus vienkartiniai reiškiniai, kaip ponas V.Čepas sakė, tai bus koks nors koncertas, ir tiek. Turėtų būti ryškus pažymėjimas, kad paskirti pinigai ką nors atspindėtų.

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju už klausimą. Situacija yra tokia, kad apskritai direkcijai nenumatytos lėšos, kurios būtų skirtos informuoti apie šios tūkstantmečio programos vykdymą. Yra padaryta daugybė darbų architektūros ir paveldo išsaugojimo srityse, bet informacijos, jūs labai tiksliai pastebėjote, nėra. Atrodo, daugiau skamba, sakysime, „Vilnius – Europos sostinė“ su visokiais neigiamasis atspalviais, apie tai daugiau yra informacijos, o apie pasirengimą tūkstantmečiui informacijos yra nepakankamai. Manyčiau, kad peržiūrint visų lėšų, kurios yra skirtos, panaudojimą, galimybes, tikslingumą, reikia beveik 200 tūkst. litų iš 130 mln. Aš manau, paskirsčius lėšas visuomenė būtų supažindinta, matytų, kur panaudotos lėšos, kiek jų panaudota, ir visiems vertinti būtų lengviau. Tai yra mūsų dirbančių žmonių mokesčių pinigai.

PIRMININKAS. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jau pernai buvo paskelbta, kad Vilnius tampa Europos kultūros centru ir kad bus tūkstantmečio minėjimas. Čia išeina kaip sviestas sviestuotas. Jeigu ta mintis būtų kilusi prieš metus, tai gal ir turėtų prasmės. Dabar pinigai išdalyti, jų trūksta, o kiekvienos savivaldybės, kiekvieno mero garbės reikalas yra surengti savo rajono gyventojams šventę iš tų pačių lėšų. Aš nežinau, iš kur jūs gausite lėšų?

A.PITRĖNIENĖ. Dėkoju, kolega. Dar kartą kartoju: nekalbama, kad reikia papildomų lėšų. Kalbama apie tai, kad yra tam tikros programos dalys, kurios yra neįgyvendinamos, gal nebus įgyvendinamos. Gal galima peržiūrėti, gal nereikia visko koncentruoti į didžiuosius miestus ar dar kur nors. Galima pastumdyti, pasižiūrėti ir po vieną kitą projektą papildomai finansuoti ir savivaldybėms. Tai yra tik mano nuomonė. Esmė yra ne pinigai, esmė yra ta, kad tiems metams, šiam jubiliejui, tūkstantmečiui, atiduotume atitinkamą pagarbą. Tai ne pinigai, tai yra tai, kaip mes suvokiame ir vertiname, ar tas Lietuvos vardo paminėjimas prieš tūkstantį metų mūsų valstybei yra svarbus, ar ne. Štai kur yra pagrindinis klausimas. Man atrodo, tai yra labai svarbu, todėl ir teikiu šį siūlymą.

PIRMININKAS. Ponia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, dirbdama Švietimo, mokslo ir kultūros komitete jūs puikiai įsivaizduojate visų šalies regionų būklę. Gal galite įvardyti man kelis šalies regionų prioritetus, kaip mes turėtume tvarkytis ir kiek tai kainuotų?

A.PITRĖNIENĖ. Kaip reikėtų tvarkytis regionuose? Iš tikrųjų reikėtų gal apibrėžti siauresnę sritį – ar kultūrą, ar švietimą, ar paveldą, ar dar kokią nors, nes jų yra daug. Jeigu paimtume kultūros sritį, manyčiau, kad regionams dėmesys yra nepakankamas. Kultūros centrų būklė yra apverktina, lėšų neskiriama, infrastruktūra nekuriama, nepuoselėjama. Bet kurioje srityje, bet kuriame regione mes rastume daug bendrumo ir daug problemų. Švietimo situacija mums yra žinoma: mokytojų stygius ir daug kitų dalykų. Manyčiau, kad kiekviename regione yra ir panašių problemų, ir skirtingų.

PIRMININKAS. Klausimams ir pateikimui 10 minučių baigėsi. Ačiū pranešėjai. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ar norėtų kas nors kalbėti? Nuomonė už – ponia V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau jūsų pritarti šiam Seimo nutarimui, nes tai yra nepaprastai svarbu, tai yra labai reikšminga mūsų valstybei. Kokį kelią nuėjo mūsų valstybė, mes tikrai žinome, bet yra labai svarbu, kur bus panaudoti tie pinigai, kad po daugelio metų galėtume pasakyti, jog minėdami tūkstantmetį sutvarkėme mokyklas, suremontavome išniekintas bažnyčias ar padarėme dar ką nors reikšmingo. O dabar bus ištaškyta, išblaškyta neaišku kur, surengta pora koncertėlių, iššauti fejerverkai ir viskas pamiršta. Siūlau pritarti ir labai dėkoju poniai A.Pitrėnienei, kad atkreipė dėmesį į mūsų tokią reikšmingą datą, kurią turėtume labai rimtai pažymėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariam. Reikia balsuoti? Prašom. Balsuosime dėl Seimo nutarimo Nr.XP-2838.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu“ projektas Nr.XP-2019(2*) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu“ projektas Nr.XP-2019. Svarstymas. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu pranešėja – A.Pitrėnienė. Prašom.

A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Šeimos ir vaiko reikalų komisija apsvarstė Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 straipsnio pakeitimo bei Statuto papildymo 65¹ straipsniu“ projektą Nr.XP-2019. Visos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados apsvarstytos. Ar pateikti iš karto, ar dėl kiekvieno?

PIRMININKAS. Pasakykite nuomonę, o vėliau apsispręsime.

A.PITRĖNIENĖ. Iš esmės daugumai Teisės departamento pasiūlymų yra pritarta.

PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų vėliau. Šiuo atveju pateikite komisijos nuomonę.

A.PITRĖNIENĖ. Šeimos ir vaiko reikalų komisijos nuomonė – pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskusijos. Diskusijoje nori dalyvauti 3 Seimo nariai. Ačiū, ponia Pitrėniene, vėliau jums teks sugrįžti į tribūną. E.Karpickienė. Prašom.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, septyniolika Lietuvos nepriklausomybės metų valstybė buvo pamiršusi šeimos instituciją. Džiugu, kad šios kadencijos Seimas ėmėsi darbų sprendžiant šeimos ir vaiko klausimus ir problemas. Manau, kad vienas iš pagrindinių ir svarbiausių darbų, kurį mes atlikome, tai valstybinės šeimos politikos koncepcijos parengimas. Buvo priimta ir pateikta daug teisės aktų, iš dalies sprendžiančių šeimos ir vaiko problemas.

Galime pasidžiaugti ir tuo, kad užsimezgė ir stiprėja socialinis dialogas tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų. Tačiau sprendimai šioje srityje vis dėlto atsilieka nuo problemų augimo mastų. Turime laikytis tarptautinių sutarčių ir vaiko gerovės strategijoje stipriau akcentuoti, jog Lietuva turi skubiai įgyvendinti dabartinius Europos ir tarptautinius įsipareigojimus vaiko teisių srityje, ypač įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją.

Vertinant dabartinę šeimos politiką reikia pasakyti, kad pirmasis strateginis tikslas – didinti gimstamumą – nepasiektas. Tai, kad antrasis tikslas paremti skurstančias šeimas, palengvinti vaikų auginimo naštą turi įtakos, rodo faktai, kad pašalpomis už vaikus kartais piktnaudžiaujama. Turime pripažinti, kad skurdas Lietuvoje ne mažėja, o, deja, didėja. Kad šioje srityje problemų daug, žinome turbūt visi, bet ne visi norime pripažinti. Manau, kad Šeimos ir vaiko reikalų komisijos reorganizavimas į komitetą sustiprintų šią sritį kuruojančios parlamentinės institucijos galias. Tuo labiau kad šios dienos Šeimos ir vaiko reikalų komisijos posėdyje nagrinėjamos problemos, iškilusios vaikų globos namuose, dar kartą patvirtino, kad toks komitetas yra labai reikalingas. Šeimos ir vaiko reikalų komisija turi būti pakelta į aukštesnį lygį.

Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad reikalavimas įsteigti Šeimos ir vaiko reikalų komitetą yra pateiktas peticijoje dėl Šeimos įstatymo ir Ilgalaikės šeimos stiprinimo strategijos, kuri plačiai pateikta visuomenei bei Lietuvos Respublikos Seimui 2007 m. balandžio 29 d. įvykusios akcijos „Šeima – gyvybės lopšys“ metu.

Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį į tarptautinę patirtį. Vienuolikoje Europos šalių yra komitetai, kurių pavadinime yra žodis „šeima“, bei aštuoniose šalyse yra šeimos ministerija.

Gerbiamieji kolegos, šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tą Konstitucijos nuostatą mes visi žinome. Tai prioritetinė sritis. Jei praėjusioje Seimo kadencijoje lengva ranka buvo nubalsuota už informacinės visuomenės plėtros, kaip prioritetinės srities, komiteto įsteigimą, šiandien neturėtų kilti abejonės dėl šeimos ir vaiko reikalų komiteto svarbos. Labai prašau jūsų palaikyti šią idėją ir pritarti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos išvadai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną P.Gražulį, bet jo nematau salėje. Ar jūs norite dalyvauti diskusijoje? Gal, Petrai… Labai ačiū už supratimą. Kviečiu į tribūną ponią V.Margevičienę.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlau palaikyti ir balsuoti, kad Šeimos ir vaiko reikalų komisijos statusą pakeltume iki komiteto. Mes labai gerai žinome, kad šiandien yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet turime tiek daug problemų, susijusių su vaikais.

Pirmiausia noriu kalbėti apie tai, kad Seime ir prieš metus laiko vyko didelės konferencijos siekiant pagaliau Lietuvoje įsteigti vaikams, turintiems aklumo ar kurtumo negalią, vidurines mokyklas šalia jų gyvenamųjų vietų, bent jau apskrityse. Deja, problema taip ir nepajudėjo iš vietos. Tai yra baisi diskriminacija, kai neįgalus vaikas šiandien turi vykti į Vilnių, nes tik mūsų sostinėje yra viena vidurinė mokykla tokiems vaikams. Tai tikrai skaudu, tai yra paprasčiausiai mūsų valstybės nepagarba tokiems vaikams, nes jeigu šiandien, gyvendami aštuonioliktus nepriklausomybės metus, mes negalime vaiko, turinčio puikų intelektą, leisti mokytis mūsų valstybėje, tikrai tiek Socialinių reikalų ir darbo komiteto, tiek Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, matyt, vaizdžiai tariant, per trumpos rankos, negali apimti visų susijusių sričių.

Šiandien laikraštis rašo apie tai, kad iš tikrųjų vaikų globos namų vadovai nenori keisti steigėjo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šiandien yra daug problemų vaikų globos namuose ir mes jų negalime tinkamai spręsti, nes vėlgi visi labai užsiėmę, neturime kada pasižiūrėti. Jeigu būtų komitetas, ar netgi kaip mūsų kaimynai latviai turi įsteigę atskirą ministeriją, aš manau, tikrai gebėtume greičiau, tiksliau ir tvarkingiau spręsti susidariusias problemas.

Žinoma, aš čia galėčiau vardyti ir vardyti visas problemas. Trejus metus būdami Seime mes taip ir nesugebėjome į mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetą išsikviesti įvaikinimo tarnybų ir pasižiūrėti, kas vyksta įvaikinimo tarnyboje, kaip ji veikia. Galiausiai globėjų ir įtėvių paieška mūsų valstybėje yra įstrigusi, taip ir nepajudėjusi iš vietos. Taigi problemų yra labai daug, kviečiu visus tikrai balsuoti ir pritarti šiam sprendimo projektui.

PIRMININKAS. Dabar yra gauta viena pastaba – Seimo narių J.Juozapaičio ir E.Žakario dėl Statuto… Labai atsiprašau. Teisingai, labai ačiū. Atsiprašau. Dėl Statuto įsigaliojimo datos. Šiuo atveju ar jūs norėsite…

A.PITRĖNIENĖ. Mes apie Teisės departamento… nekalbame. Iš esmės beveik visoms pritarta arba atsižvelgta. Toliau yra J.Juozapaitis, E.Žakaris. Jie siūlo 2008 m. gruodžio 1 d. įsigaliojimą. Komisija nepritaria, nes redaguota… Pateikė savo tokį pasiūlymą: šis Statutas įsigalioja tą dieną, kurią 2008 metais naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nepritarė E.Žakario ir J.Juozapaičio pasiūlymui.

PIRMININKAS. Vėlgi aš norėjau suteikti žodį ponui J.Juozapaičiui, gal jis atsiimtų savo pasiūlymą. Tuoj, minutėlę.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Taip, taip.

PIRMININKAS. Atsiimate savo pasiūlymą? Galima bendru sutarimu pritarti…

A.PITRĖNIENĖ. Dar yra E.Karpickienės.

PIRMININKAS. Ne. Aš ramiai perskaitysiu ir po to jūs įvertinsite, komisijos nuomone. Šiuo atveju J.Juozapaičio ir E.Žakario pasiūlymas – autoriai atsiėmė. Lieka galioti dabartinė redakcija – nuo naujos kadencijos pirmojo posėdžio.

A.PITRĖNIENĖ. Taip.

PIRMININKAS. Tai tenkina? Į Seimo narių E.Karpickienės, R.Visockytės… atsižvelgta. Todėl balsuoti ar diskutuoti nėra dėl ko. Labai ačiū poniai A.Pitrėnienei. Ar galima po svarstymo bendru sutarimu pritarti?.. Dar yra norinčių. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – ponia R.Baškienė.

R.BAŠKIENĖ (VLF). Labai ačiū pirmininkui. Dėkoju iniciatoriams ir kalbėjusiesiems, kurie iš tikrųjų palaikė iniciatyvą, kad Šeimos ir vaiko reikalų komisija taptų komitetu, nes problemų mastas be galo didžiulis. Mes tai puikiai jaučiame mūsų kasdienybėje. Būtinybė stiprinti šeimos institutą ir vykdyti šeimą stiprinančią politiką nuskambėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento pranešime, ir jau ne vienerius metus. Apie tai labai garsiai kalba ir mūsų Vyriausybė, ir tam tikros ministerijos, nevyriausybinės organizacijos.

Aš norėčiau, kolegos, atkreipti jūsų dėmesį, kad net vienuolikoje Europos Sąjungos valstybių yra komitetai, kurie kaip tik yra šeimos komitetai, šiuo vardu vadinasi, nes jie mato, kad tai yra svariau ir galima daugiau problemų išspręsti. Mes, Šeimos ir vaiko reikalų komisija, siūlėme Seimo valdybai sudaryti darbo grupę dėl Seimo komitetų ir komisijų skaičiaus optimizavimo bei veiklos krypčių paskirstymo, kad naujajame Seime galėtume kryptingai vykdyti šeimos politiką, kad galėtume išties daugiau padaryti šiuo klausimu, stiprinti šeimos institutą ir vykdyti šeimą stiprinančią politiką. Todėl siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš iš tikrųjų nesu prieš šeimos politiką ir įvairių dalykų gerinimą šeimai, tai yra akivaizdu. Tačiau čia daugiau kalbama apie organizacines priemones. Aš bijau, kad jeigu mes taip entuziastingai dar įsteigsime keletą komitetų, yra labai svarbių gyvenimo sričių, iš esmės į komitetus mes negalėsime deleguoti daugiau kaip po 4, 5, o galbūt 6 Seimo narius. Todėl aš pritarčiau idėjai, kad galbūt pirma reikėtų sudaryti tą komisiją, pasižiūrėti ir optimizuoti mūsų Seimo komitetų skaičių, jų paskirtį, funkcijas, ir tada pradėti kurti dar papildomai vienokį ar kitokį komitetą.

Aš manau, kad šio komiteto steigimas nieko daugiau neduos kaip tiktai daugiau prašymų iš Vyriausybės dėl lėšų skyrimo, tą ir dabar labai akivaizdžiai jaučiame, ypač biudžeto tvirtinimo metu. Tai būtų tiktai papildomos išlaidos Seimo biudžetui, o kokių nors papildomų naujovių ir gerovių esant dabartinei struktūrai, nemanau, kad galėtume atrasti. Todėl siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Sutarimo nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2019(2), pritarimo po svarstymo.

Už – 39, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-1696(2*) (svarstymo tęsinys)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-1696(2). Svarstymo tęsinys. Aš tik informuoju gerbiamuosius Seimo narius, kad ponios L.Počikovskos prašymu buvo padaryta svarstymo pertrauka prašant Vyriausybės išvados dėl pono P.Vilko pasiūlymo. Šiuo atveju mes dabar jau turime gavę Vyriausybės išvadą, todėl galime tęsti svarstymą. Kviečiu į tribūną poną J.Lionginą pateikti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Jo nematau. A, yra ponas Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Seimo nario P.Vilko pasiūlymo. Numeris buvo paskelbtas. Komitetas nutarė pritarti Seimo nario P.Vilko pasiūlymui dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo, nustatyti, kad įstatymo projektas Nr.XP-1696(2) įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos ir pasiūlyti Seimui mano minėtą įstatymo projektą Nr.XP-1696(2) svarstyti kartu su įstatymo projektu Nr.XP-2295. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ponią V.Margevičienę kviečiu pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo kaip papildomas komitetas. Komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto yra tokia: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė 1. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto atstovei už nuomonę. Ar V.Čepas tikrai nori dalyvauti diskusijoje? Diskusijoje minėtu klausimu.

V.ČEPAS (LSDPF). Jeigu jūs nenorite, galiu nedalyvauti.

PIRMININKAS. Ne, aš jus kviesiu į tribūną, aš tiesiog…

V.ČEPAS. Bet matau, kad nenorite.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Matau, prieštaravimų nėra, tai tik perskaitysiu, kad būtų aišku, kam mes pritariame. Yra Vyriausybės išvada, kuri pritarė Seimo narių grupei… dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-1696, kurį teikė ponas P.Vilkas. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, kad reikėtų (po svarstymo, matyt, pritarsime), kad įstatymo projektas įsigaliotų nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Didelių prieštaravimų, matyt, nėra, šiuo atveju bendru sutarimu mes, matyt, galėtume pritarti po svarstymo su viena minėta pataisa.

Yra dar vienas pono P.Vilko pasiūlymas, štai aš vėl žiūriu. Tam yra pritarta. Pritarta vietoj 330 litų nustatyti 370 litų. Pritarta pono P.Vilko pataisai, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui, kad įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2474(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo numatomas labai paprastas dalykas, tai yra amžius, nuo kada gali naudotis lengvatomis. Pensininkų, įsigyjančių transporto bilietus, amžius mažinamas nuo 80 metų iki 75 metų, o už pusę kainos – nuo 70 metų iki 65 metų. Kodėl šio įstatymo pakeitimo reikia ir kodėl mes jį siūlome priimti? Todėl, kad tikriausiai visi žinote, kad transporto bilietų kainos yra pakilusios ir dar kils. Kartu gerbiamasis A.Sysas atsisako kelti pensininkams pensijas, tai nors tokiu būdu reikėtų žmonėms kompensuoti išlaidas, jų patiriamas vykstant aplankyti savo giminių ar pas gydytojus ir kitais reikalais. Todėl mes siūlymo tą įstatymo pakeitimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Čepas.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Aš įsivaizduoju, kad kuo arčiau rinkimų, gerbiamasis Kęstutį, tuo daugiau jūs ištrauksite iš savo užkaborėlių visokių įstabių ir žavių dalykų, kurie…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. (Juokas) Prašom kalbėti, Vytautai. Labai atsiprašau.

V.ČEPAS. Matote, kaip žmonės bijo tiesos. …kurie, aišku, pensininkus sužavės tiek, kad jie lėks prie balsavimo dėžių ir balsuos už „Tvarką ir teisingumą“ lipdami vienas kitam per nugaras. Ar jūs paskaičiavote (biudžetas jau patvirtintas, greitai bus keturi mėnesiai), kiek visas šis reikalas kainuos? Sutinku, kad senyviems žmonėms reikia tokių lengvatų, bet jūs, kaip žmogus, ne kaip Seimo narys, nuoširdžiai pasakykite, kurių velnių jūs šito dalyko nepateikėte, kai buvo tvirtinamas biudžetas? Kodėl dabar lendate su šiais siūlymais, žinodami, kokių bus komplikacijų, prieš pat rinkimus? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Vytautai, kad taip poetiškai apsakėte mūsų šios dienos elgesį. Dėkui jums už pagyrimus. Tikimės, kad tiems paprastiems žmonėms ir toliau dirbsime ne tik prieš rinkimus. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šis įstatymas įsigalioja po 2009 m. sausio 1 dienos. Taigi šių metų biudžeto jis visiškai neliečia, jeigu jus taip nerimaujate.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs diskutavote su savivaldybių merais ir Savivaldybių asociacija, nes visa tai savivaldybės vykdo? Kokia jų nuomonė, kokie jų biudžetai? Vienas dalykas yra tai, kas numatoma skirstant biudžetą Vyriausybės, Finansų ministerijos, bet savivaldybėms tai realiai vykdyti labai sunku, kartais jos negali to vykdyti. Pavyzdžiui, labai daug kur šiandien tragiška savivaldybių autobusų parkų situacija, savivaldybės nesugeba kompensuoti ir tų esamų pinigų, kurie yra, ir savo įmones varo į bankrotą, gal ne iš blogos valios, ne dėl blogo požiūrio. Lėšų ir dabar trūksta, jos neišgali to padaryti. Kai kurios puikiai tvarkosi, yra įvairių dalykų. Ar realu tai bus įvykdyti?

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Viktorai, už klausimą. Ta problema turi du galus, pasakyčiau. Aš negaliu atsakyti už visas savivaldybes, nes kiekvienos savivaldybės, ko gero, yra kitokia padėtis. Galėčiau pasiremti keliomis savivaldybėmis, nes, žinau, kaip ten yra tvarkomas transportas. Jeigu taip bus tvarkomasi, tai niekas neišgelbės, net jeigu valstybė duotų papildomų dotacijų, nes tai yra tų savivaldybių pačių transporto įmonių valdymo pasekmė. Jeigu savivaldybės sugeba geriausius, pelningiausius maršrutus atiduoti privatininkams, jeigu sugeba nekontroliuoti, kiek yra pervežama tų turinčių lengvatas žmonių, tada taip ir būna, tada (…). Jeigu savivaldybės sugeba pirktis autobusus, tos, kurios turi savo automobilių ūkius, tos likusios bendrovės, kurios užsiima pervežimu autobusu, jeigu sugeba senus autobusus pirkti už naujų kainą, irgi niekas nepadės. O žmonėms, jūs patys suprantate, juk ne iš gero gyvenimo tas mūsų pasiūlymas. Realiai pensininkų šiandien, štai gerbiamasis A.Sysas neseniai sakė, yra 700 litų pensija. Anot jo, vidutinė. Kaip tam žmogui pragyventi ir kaip susisiekti, kaip nuvažiuoti į gydymo įstaigą arba dar kur nors? Ką jam daryti? Į tą patį miestelį, į savivaldybę atvažiuoti irgi kainuoja nemažai.

PIRMININKAS. Klausia H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt neskaičiavote, kiek daugmaž reikės pinigų iš biudžeto? (Balsai salėje) Skaičiavote? Man atrodo, jeigu šiandien nepritars, tai čia yra tikrai puikus rinkimų kampanijos programos punktas ir jūs laimėję kitus Seimo rinkimus, atėję iš karto į Vyriausybės programą įrašysit ir tai padarysit. Kadangi tikrai daug nekainuos. Na, kokius pora šimtų milijonų turbūt, ar ne? Ačiū.

K.DAUKŠYS. Labai ačiū. Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, kad mes pasirodo, rūpinamės žmonėmis ne dėl to, kad jais reikia rūpintis, o dėl to, kad rinkimai artėja. Jeigu kieno nors yra toks sugedęs mąstymas, tai sau ir prisitaikykite. Kodėl mums tai reikia daryti?

Antras dalykas. Gal tas skaičiavimas tok: kai daugumai reikia, tai iš 2 milijardų tampa 200 milijonų. O kai siūlo opozicija, tada iš 2 milijonų pasidaro 200 milijonų. Tai žinote, gal mes nesisvaidykime skaičiais, o iš tikrųjų yra galimybė šitą įstatymo pataisą apsvarstyti komitetuose, sužinoti visas reikalingas smulkmenas ir po to balsuoti per svarstymą arba per priėmimą.

PIRMININKAS. Klausia ponia V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs tikrai manote, kad šis įstatymas gali įsigalioti nuo sausio 1 dienos? Juk tai nerealu, ar nemanote taip? Kad nuo sausio 1 d., jūs taip rašote?

K.DAUKŠYS. Taip.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Paaiškinkite, kaip tai įgyvendinti nuo sausio 1 dienos?

K.DAUKŠYS. Jis gali būti įgyvendintas nuo 2009 m. sausio 1 dienos.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Dabar 2008 metai.

K.DAUKŠYS. Dabar 2008 metai. Mes kitų metų biudžetus, ir savivaldybių, ir valstybės, svarstysim dar negreitai. Ir per tą laiką galima visas tas kompensacijas numatyti. Aš nematau čia didelės problemos, nes jeigu… Mes galime parašyti nuo 2010 metų įgyvendinimą, bet, atleiskite, tuos metus tie pensininkai… Žinote, kur visa bėda, čia ne rinkimų agitacija ar dar kas nors. Kainų šuolis vyksta šiais metais, ne rytoj, ne užporyt, bet jau dabar. Ir, kaip gerbiamasis A.Kubilius rodė, makaronai pabrango 40 %, tai transporto bilietai irgi pabrango. Ir dvigubai, ir 20 %, ir daugiau. Ir dar jie rudenį daugiau brangs. Apie tai mes ir kalbame. Negalima atidėti po penkerių metų, kai tas pensininkas jau į amžinąjį poilsį bus palydėtas.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Čia turbūt kolega H.Žukauskas klausė, kiek lėšų reikėtų? Turbūt dar nėra paskaičiuota, ar ne? Taip?

K.DAUKŠYS. Iš tikrųjų taip.

R.KUPČINSKAS. Vis dėlto čia yra tam tikra klaida turbūt įsivėlusi, kelintas ten, 5 straipsnis? „Taip pat sukakę“ ten parašyta, jūs teikiate, kad vietoj 80 reikia 75 metų, o ten parašyta 70. Čia reikėtų atkreipti dėmesį. Ten, kur vyksta keitimas.

K.DAUKŠYS. Taip pat sukakę 75 metus.

R.KUPČINSKAS. Tai ten vietoje 70 reikėtų 75 rašyti?

K.DAUKŠYS. Taip. Ten 75 ir įrašyta.

R.KUPČINSKAS. Nežinau, mano kompiuteryje 70 parašyta. Gerai.

PIRMININKAS. Gal nesiginčykime.

K.DAUKŠYS. Mes pataisysime. O iš tikrųjų dėl pinigų, žinote, yra labai sunku dabar pasakyti, kiek tų pinigų reikės, nes neaišku, kiek tų pensininkų naudosis ir kaip naudosis tomis lengvatomis. Tai yra specialaus tyrimo, matyt, dalykai.

PIRMININKAS. Klausia Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Taip. Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiandien pateikėte jau antrą įstatymo projektą, kur nubraukiate vieną skaičiuką ir užrašote kitą. Ir tai kainuoja šimtus milijonų litų. Kiek dar turite tokių pasiūlymų ateityje?

Ir antra. Dėl mąstymo jūs čia šiek tiek replikavote. Kiek aš prisimenu, kai mes buvome kartu kolegos, tai labai preciziškai skaičiuodavome, netgi milijono tikslumu, ir neleisdavome sau suklysti. Dabar jūs sakote, kad mąstymas turėtų būti kitoks, kad visiems reikia duoti tiek, kiek jiems reikia, ir nereikia žiūrėti, iš kur tu gauni. Ar tikrai šis įstatymo projektas šiandien yra pirmo būtinumo, ar vis dėlto reikėtų galbūt galvoti apie tuos žmones, kuriems, jūs čia sakote, iš tikrųjų padidėjo kainos, ir galbūt yra kitų naudingesnių projektų, kuriuos priėmus, iš tikrųjų ne tik pensininkai, bet ir kiti pajustų šiek tiek geresnes gyvenimo sąlygas?

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Zigmantai už klausimą. Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, jeigu jūs ir toliau sugebėsite skaičiuoti milijono tikslumu. Bet manau, kad tas įstatymas tam ir teikiamas Seimui, kad Seimas apsispręstų, ar jis yra svarbus, ar nesvarbus, ir ne man nustatyti, kuris įstatymas svarbesnis už kitą. Jeigu jūs pateiksite kokį nors įstatymą, kuris, jūsų manymu, bus svarbus, ir aš matysiu, kad jis svarbus, irgi pritarsiu tam įstatymui. Taigi nematau čia bėdos. O dėl to, kiek toje kišenėje mes turime dar įstatymų, kur pakeičiame skaičiukus ir dar ką nors padarome, aš jums pasakysiu: tiek, kiek manysime, kad reikia, tiek ir bus.

PIRMININKAS. A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Kęstuti, norėčiau jūsų atvirai paklausti, jeigu jūs būtumėte pozicijoje, ar jūs teiktumėte tokį įstatymą, žinodamas, kad iš tikrųjų mes gyvename būsimo infliacijos didėjimo laikotarpiu, kuro brangimo ir kad valstybei bus kur kas didesni uždaviniai renovuoti namus, kompensuoti už šilumą ir t. t. Ar jūs manote, kad pinigų spausdinsime tiek, kiek reikės, ir viskas, ir mes turėsime visas lengvatas tuo padengti?

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Andriau. Pirmiausia aš tikrai nenorėčiau čia gerbiamojo Seimo akivaizdoje svarstyti, kas būtų, jeigu diedukas būtų bobutė. Šiandien aš esu opozicijos atstovas ir teikiu tuos pasiūlymus, kuriuos matau, kad reikia. Jūs esate valdančiosios daugumos atstovas, jūs teikite savo pasiūlymus, jums svarbiausius.

Antras dalykas – pinigų spausdinimas. Gerbiamieji, noriu jums priminti, kad Lietuvos bankas jau seniai nėra laisvas spausdinti pinigų, kiek jis nori, o spausdinti tiek, kiek susieta su euru. Taigi šioje vietoje bet kuriuo atveju aš negalėsiu niekaip jo paveikti, nei jūs, nei aš, net nei Ministras Pirmininkas.

Ir trečias dalykas. Renovacija ir visi kiti dalykai, kuriuos jūs paminėjote. Gerbiamieji, iš tikrųjų, o ką valdančioji dauguma šioje vietoje nuveikė, kad ta namų renovacija būtų pradėta ir vykdoma, kad reikėtų mažiau mokėti už šilumą ir kitus dalykus. Jūs užduokite tą klausimą sau. Kiek aš žinau, iš tų varganų 17 mln. litų ir tai ne visi panaudoti. Tai apie ką mes tada kalbame?

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po pateikimo. Manau, svarstymo stadijoje bus paskaičiuota, kiek tam reikės lėšų, nors neįsivaizduoju, kaip tai paskaičiuoti, nes priklausys nuo to, kiek šie vyresnio amžiaus žmonės važinės, ne tiek, kiek jų yra, o kiek jų važinės. O kodėl reikia, mano nuomonė ta, kad šiems žmonėms iš tiesų kelionių nėra daug, tai yra būtiniausios kelionės pas gydytoją, į valdžios institucijas, jeigu reikia, ir galbūt vasarą šiek tiek padaugėja į sodus. Bet kaina, įvertinant tai, kad kyla kuro kainos, iš tikrųjų jiems važiavimo autobusu kaina yra didžiulė. Aš vis dėlto siūlau pritarti. Jeigu pritarsime šiam įstatymui, čia buvo klausimas, iš kur savivaldybės turės pinigų ir mokės? Tai valstybė, aišku, turės kompensuoti ir pervesti į savivaldybių biudžetus šiuos pinigus.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas H.Žukauskas.

H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Na, mano klausimas ne šiaip sau buvo pateiktas toks, kiek kainuos. Aš skaitau aiškinamąjį raštą, projekto įgyvendinimo išlaidos. Projektui įgyvendinti lėšų poreikį iš anksto sudėtinga apskaičiuoti. Tai, ką ponia V.Baltraitienė ir aiškino. Tačiau manoma, kad jos nebus didelės. Na, logiška. Vyriausybė, teikdama šiam projektui išvadą, pateiks lėšų poreikio prognozes. Tai aš suprantu, kad ne tik Seimas svarstydamas turės darbo, nes Seimo nariai negali paskaičiuoti išlaidų. Vyriausybė turės skaičiuoti. Turbūt Socialinių reikalų ir darbo ministerija turės sėdėti ir skaičiuoti. Ir iš viso to ką mes gausime? Nieko negausime. Esmė yra ta, kad jeigu tu negali įvertinti ir negali pasakyti, iki kiek tai ekonomiškai naudinga, vadinasi, tai yra ekonomiškai nenaudinga. Vadinasi, nereikia už tai ir balsuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ką gi, nėra sutarimo. Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2474, po pateikimo.

Už – 20, prieš – 2, susilaikė 19. Nepritarta po pateikimo. Vieno balso persvara. K.Daukšys. Prašom. Prašymas pabalsuoti?

K.DAUKŠYS. Aš siūlyčiau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Na, ką gi, perbalsuojame. Kartojame balsavimą, bet matydami tik savo pultelį. Balsuojame.

Už – 23, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną ir, be abejo, bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados. Niekas nesikeičia? Ką gi, prašome Vyriausybės išvados. Seimo Pirmininkas informavo, kad yra suderinta su Darbo partija.

Seniūne, jau galima svarstyti rezervinį 2, t. y. kitos savaitės darbotvarkę, ir kartu greitai neklausinėjant 1a, 1b. Klausimai lyg ir daug kartų svarstyti, nagrinėti, neturėtų sukelti jokių komplikacijų. Prašom.

Savaitės (nuo 2008-05-06) – 2008 m. gegužės 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos! Pirmiausia dėl kitos savaitės darbotvarkių. Darbotvarkės yra labai turtingos, eina kapitaliniai klausimai, pirmiausia tarptautiniai. Turime baigti dėl Kosovo pripažinimo ir dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Vienas dalykas antradienį, kitas – ketvirtadienį. Visa ilga serija vadinamųjų eurointegracinių įstatymų. Po to dėl kelių priežiūros. Tai ir eurointegracinis, ir Seimo narių iniciatyva. Yra kelios ataskaitos, taip pat siūlymai dėl Žemės įstatymo, žemės reformos. Čia tie, matyt, apskrities ir savivaldybių savitarpio reikalai. Dar paminėčiau, kad vėl visa serija transporto lengvatų. Nežinau, kada mes jas baigsime, bet apsvarstyti turime. Ir dvidešimtąjį kartą – Darbo kodeksas ir atmintinos dienos. Gal iš dvidešimto karto priimsime. Yra tokios vilties. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad yra mūsų pačių įsipareigojimai dėl kai kurių socialinės paramos klausimų ir dėl aukštojo mokslo, ypač atsižvelgiant į paskutinįjį Konstitucinio Teismo sprendimą. Seniūnų sueigoje buvo sutarta. Atsižvelgdami į šiandieną, vieną klausimą spėjome įrašyti, tai yra antradienį 2-4 klausimas – dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Matyt, keletą klausimų įsirašysime papildomai, atsižvelgdami į šios dienos darbą.

PIRMININKAS. Ką gi, nori paklausti du Seimo nariai. Klausia ponas D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, dėl vieno trumpo Politinių partijų finansavimo įstatymo, kur yra daug teikėjų, faktiškai iš visų frakcijų. Jeigu komitetas spės apsvarstyti iki kito plenarinio, ar yra galimybė įrašyti svarstymą?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu spės, be abejo. Bet aš dabar negaliu siūlyti įrašyti, turi būti komiteto apsvarstyta, tada ieškosime vietos arba antradienį, arba greičiausiai ketvirtadienį.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, Ministras Pirmininkas savo Vyriausybės ataskaitoje paminėjo ir lyg apkaltino parlamentą, kad nesprendžia VTAKT’o sujungimo su Narkotikų departamentu klausimo. Deja, mes nesvarstėme ir neturim šio įstatymo projekto, jis nebuvo pateiktas Seime. Ar jis yra įregistruotas? Galbūt iš tikro įtraukime ir apsispręskime. Aš pats nepritariu, kad VTAKT’as būtų jungiamas, bet ta tarnyba ir toje tarnyboje dirbantys žmonės turėtų greičiau žinoti, kokį sprendimą priims Seimas, nes iš tikrųjų, dar kartą sakau, jis nebuvo pateiktas. Ar jis įregistruotas, ar ne? Ir ar negalima būtų įtraukti, jeigu yra įregistruotas?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš galiu pažadėti tik pasitikslinti. Irgi negaliu iš karto atsakyti, kur jis yra pasiklydęs – ar dar Vyriausybės sluoksniuose, ar jau mūsų stalčiuose arba kompiuteriuose.

PIRMININKAS. Ką gi, daugiau klausiančių nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Darbotvarkė patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2978(2) (svarstymas ir priėmimas)

Rezervinis 1a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP- 2978.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš tik priminsiu, kad po įvairių derybų mes sutarėme, kad darome mažesnį, arba siauresnį, variantą, t. y. dviejuose komitetuose sumažiname po vieną žmogų ir dviejuose padidiname. Tai yra pats tas pirmasis variantas, kuris jau buvo pateiktas, tai yra Aplinkos apsaugos komitete vienu mažiau, Kaimo reikalų komitete vienu mažiau, o atitinkamai Audito komitete vienu daugiau ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vienu daugiau. Tam buvo pritarta ir paskutinėje Seniūnų sueigoje, todėl prašyčiau dėl to šiandien balsuoti.

PIRMININKAS. Dabar svarstymo stadija. Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai: ponas A.Matulevičius, ponas V.Kamblevičius. Jų nėra salėje. Ai, ponas A.Matulevičius, matau, yra salėje. Jūs norėsite kalbėti? Svarstymo stadija. Prašom. Kviečiame į tribūną poną A. Matulevičių.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš ilgai nekalbėsiu, bet man nesuprantamas dalykas, kad ši komitetų sudėtis kaitaliojama ir ieškoma progos Seime, kai beveik nėra Seimo narių. O klausimas labai paprastas. Tai liečia, ko gero, personaliai mane – pakeisti mane, kaip komiteto pirmininką. Bet tai daroma labai paprastai, kaip darėte su A.Kubiliumi, – nepasitikėjimas, ir nors šiandien galime balsuoti. Bet nereikia daryti tokių žaidimų, nes mūsų komitete visiškai užtenka ir 12 narių, todėl aš siūlyčiau nepritarti, ir mes toliau dirbame. O jeigu klausimas yra tik dėl komiteto pirmininko, tai yra visiškai kitos technikos reikalas ir nereikia daryti tokių sudėtingų piruetų. Manyčiau, kad nereikėtų Seime užsiimti, likus keliems mėnesiams iki pabaigos, tokiais negražiais, sakyčiau, žaidimais. Aš labai gerai atsimenu: kai Naujoji sąjunga išėjo iš valdančiosios koalicijos, tada nuo kovo pabaigos ar balandžio pradžios iki spalio vidurio senasis pirmininkas ponas A.Sadeckas, nebūdamas koalicijoje, vadovavo komitetui. Jeigu pažiūrėsime į balsavimus, mes balsuojame taip, kaip mums liepia Konstitucija ir Seimo nario laisvas imperatyvus mandatas. Bet aš dar kartą noriu pasakyti: nereikia daryti tokių sudėtingų piruetų, jeigu reikia suvesti sąskaitas su vienu žmogumi. Aš visada pasiruošęs vykdyti Seimo valią. Kadangi Seimas neleido man atsistatydinti, todėl aš lauksiu iki galo ir dirbsiu Lietuvai, ne kam nors. Taigi siūlau tokiems nutarimams nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, vėlgi Seimo Pirmininkas norėtų tarti žodį. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, pagrindinė idėja – proporcijų užtikrinimas. Šiame komitete didžiausiai frakcijai priklauso papildomas žmogus. Jeigu mes nekeičiame skaičiaus, tada įrašant tą papildomą socialdemokratą reikia išbraukti tą, kuris turi mažiausią procentą, o mažiausią procentą kaip tik turi kolega A.Matulevičius. Štai tada tikrai būtų galima sakyti, kad jis yra specialiai persekiojamas. Čia tik ištaisomos proporcijos. Aplinkos apsaugos komitete socialdemokratai turėjo per daug, todėl vieną reikėjo išbraukti. (Balsai salėje) Bet tada jau ir kitos frakcijos kai kur turi per daug – ir konservatoriai, ir „darbiečiai“, ir t. t. Mes sutarėme, kad bus parengti du variantai – platusis variantas ir siaurasis. Seniūnų sueiga pasirinko tą siaurąjį variantą, todėl aš labai prašyčiau kolegas pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai ne kartą buvo aptariama ir pietų su Seimo Pirmininku metu, ir Seniūnų sueigoje. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių negirdžiu, minėtam nutarimo projektui pritarta po svarstymo.

Priėmimas. Projektas Nr.XP-2978. Balsuojame dėl priėmimo.

Už – 29, prieš – 1, susilaikė 16. Priimtas.

Kitas darbotvarkės klausimas – rezervinis 2 klausimas. Čia bus tik pateikimas. Jis dėl personalinės komitetų sudėties, todėl tik pateikimas. Nutarimo projektas yra išdalintas. Dėl vedimo tvarkos – ponas Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos, nes yra ir Seimo Pirmininkas. Būtų prašymas, kad per tas išeigines dienas Seimo tarnyba sureguliuotų vėdinimo sistemą, nes tiems, kurie sėdime prie kraštų, labai pučia vėjas. Vienas mūsų kolega jau yra ligoninėje dėl plaučių uždegimo ir aš jaučiu, kad reikės greitai išeiti. Na, tai yra toks žmogiškas prašymas.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Ir Pirmininkas, ir pirmasis pavaduotojas prisiima atitinkamą įsipareigojimą.

PIRMININKAS. Pirmininke, puikiai žinote, jeigu ten sumažiname, tai tada čia prakaituojame.

Č.JURŠĖNAS. Reikia pakaitomis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Žodis Pirmininkui.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima pradėti?

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1, 2, 4, 6, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr.XP-2969(5) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Prašom. Rezervinis 1b klausimas Nr.XP-2969.

Č.JURŠĖNAS. Atsižvelgiant į naujus skaičiukus yra siūloma sukeisti kai kurių komitetų žmones, tai yra Seimo narius, ir išspręsti buvusio ir esamo Seimo Pirmininko klausimą, nes vienas komitete jau nebegali dirbti, o kitas būtinai turi dirbti komitete. Taigi iš eilės.

Iš Aplinkos apsaugos komiteto siūloma išbraukti socialdemokratą J.Juozapaitį, nes, kaip sakiau, yra šiek tiek viršytos proporcijos. Iš Audito komiteto siūloma išbraukti A.Sereiką ir įrašyti V.Orechovą, Socialdemokratų frakcija, bet dešinįjį flangą sustiprina E.Masiulio įrašymas, jeigu kolegos pritars. Ekonomikos komitete tik susikeitimas vietomis ir vietoj kolegos V.Orechovo įrašomas V.Muntianas. Iš Kaimo reikalų komiteto išbraukiamas socialdemokratas A.Ivanauskas, „tvarkietis“ J.Ramonas ir įrašomas J.Juozapaitis, kuris, primenu, išbraukiamas iš Aplinkos apsaugos komiteto. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kaip sakiau, socialdemokratams priklauso papildoma vieta, taigi siūloma įrašyti A.Ivanauską. Iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto išbraukiamas E.Masiulis ir įrašomas kolega „tvarkietis“ J.Ramonas. Ir iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto aš turiu būti išbraukiamas, nes komitete negaliu dirbti, vietoj manęs įrašomas socialdemokratas A.Sereika, nes jis yra anksčiau dirbęs komitete.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – ponas A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamasis Pirmininke, aš supratau, kad galima pritarti tam, ką jūs siūlote, kadangi jūs užtikrinate, kad agresyvių veiksmų mūsų komiteto atžvilgiu nebus daroma. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Gerai. Bet atsiminkite, kad būna ir saviveiklos, kurios aš negaliu kontroliuoti.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, nes prieštaravimų nėra? Pritarta. Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr.XP-2969. Balsuojame.

Už – 40, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas priimtas.

Darbotvarkės 2-10 klausimas, registracijos Nr.XP-2476. Štai atėjo A.Kubilius, aš labai jam dėkingas. Trumpam užleidžiu pirmininko kėdę A.Kubiliui. Ačiū.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2476(2*) (svarstymas)

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 2-10 – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2476. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto vardu B.Bradauską arba ką nors kitą. J.Juozapaitis. Prašom.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas. Pastaboms pritarta bendru sutarimu. Už – 6, prieš – 1, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto vardu užrašytas S.Lapėnas. Gal gali B.Vėsaitė? Kviečiame į tribūną pateikti Ekonomikos komiteto išvadas.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą ir jam pritarė.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar būtų norinčių kalbėti diskusijoje? Norinčių kalbėti nėra. Ar galime po svarstymo pritarti? Pritariame bendru sutarimu.

Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2611 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-11 klausimas – Mokėjimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną P.Vilką.

P.VILKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, projekto rengimą paskatino siekis pakeisti susiklosčiusius atsiskaitymo grynaisiais pinigais teisinius santykius siekiant padaryti šiuos teisinius santykius skaidresnius. Pagal šiuo metu galiojančias Mokėjimų įstatymo nuostatas mokėjimai grynaisiais pinigais yra atliekami mokėtojo ir gavėjo susitarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kitaip sakant, šiuo metu atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka yra palikta savireguliacijai. Įstatymo projekte siūloma pakeisti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir įtvirtinti nuostatą, jog atsiskaitymas grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų yra galimas tik tuo atveju, jei už prekes ir paslaugas atsiskaitymas įforminimas kasos aparato kvitu. Būtina žymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnis „Atsiskaitymai teisiniuose santykiuose“ nedviprasmiškai įtvirtina bendrą taisyklę, jog atsiskaitymai tarp juridinių asmenų yra vykdomi negrynaisiais pinigais ir tik išimtiniais įstatymo nustatytais atvejais atsiskaitymai gali būtų vykdomi tiesiogiai atsiskaitant grynaisiais pinigais. Šiuo metu Lietuvos finansų sistema yra gana išplėtota, o jos subjektai sugeba užtikrinti pakankamą spektrą finansinių pasaugų bei šių paslaugų kokybę tam, kad būtų galima atsisakyti grynųjų pinigų kaip mokėjimo priemonės, naudojamos tarp juridinių asmenų. Atsisakius grynųjų pinigų naudojimo kaip atsiskaitymo priemonės, būtų pasiektas ir ekonominis efektas, susijęs su grynųjų pinigų kontrole.

Trumpai pakomentuosiu Teisės departamento pastabas. Mano manymu, siūlomo įstatymo projekte nėra reglamentuojami buhalterinės apskaitos klausimai, kaip bandoma teigti Teisės departamento išvadoje. Antra, keisti jokių įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. Teisės departamento minimas Vyriausybės nutarimas reglamentuoja kasos aparatų darbo organizavimą, tai yra pinigų išmokėjimą ir mokėjimą iš kasos, o teikiamo įstatymo projektas kasos operacijų nereglamentuoja. Taip pat pareiškiu, kad siūlomo įstatymo pakeitimas niekaip neįpareigoja atskirų ūkio subjektų įsigyti kasos aparatų. Kviečiu kolegas pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Keturi seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas mokėjimo tvarka buvo nustatyta. Tai gal jūsų praktikoje buvo kokių nors apskaičiavimų, apgaulės, kad jūs keičiate tvarką ir siūlote subtilesnę? Ačiū.

P.VILKAS. Mano praktikoje, kai aš dirbau vadovu, buvau nepatenkintas dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais, nes verslininkai visada nusipirkdavo daug pigiau, negu mes mokėdavome pervedimu. Aš nuo seno buvau ne tai kad nusistatęs, bet tokie atvejai nepageidaujami. Man atrodo, tai turėjo įtakos kai kuriems neskaidriems atsiskaitymams.

PIRMININKAS. Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų pati šio įstatymo projekto esmė tikrai labai sveikintina siekiant išvengti rizikos ir panašiai, tačiau aš suprasčiau, jeigu jūs neleistumėte ir ateityje atsiskaityti grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų. Tačiau jūs leidžiate, jeigu jie įdiegia kasos aparatus. Ar vis dėlto nėra paslėptas tikslas per šį įstatymo projektą kaip nors paskatinti arba priversti visus ūkio subjektus įdiegti kasos aparatus?

P.VILKAS. Mano manymu, tikrai tai neskatina. O svarstant Biudžeto ir finansų komitete galima tuos klausimus apsvarstyti šiek tiek giliau ir tada priimti kokius nors sprendimus.

PIRMININKAS. K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų įdomus jūsų pasiūlymas. Man iškilo šiek tiek daugiau tokių praktinių klausimų. Šiuo atveju, jeigu mes palaikytume jūsų nuomonę, tada, pavyzdžiui, įmonės vairuotojas, važiuodamas į plovyklą, turėtų iš anksto nusivežti sutartį, už tą paslaugą arba už visas kitas tokias smulkias paslaugas įmonė turėtų sumokėti avansu, nes mes realiai išeliminuotume grynuosius pinigus iš įmonės veiklos. Aš nežinau, ar čia būtų pats geriausias apribojimas įmonei.

P.VILKAS. Gerbiamasis kolega, manau, dabar daug kur yra atsiskaitoma kortelėmis. Taigi yra variantų, kad tai irgi galima teisiškai pateisinti.

PIRMININKAS. Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti, dėl kokios priežasties jūs numatėte atsiskaitymą kasos aparatais? Jeigu, jūsų požiūriu, apskritai grynieji pinigai neturėtų cirkuliuoti, tai būtų atsiskaitymai, sakykim, per banką pavedimais. Jūsų aiškinamajame rašte parašyta, kad šio įstatymo projekto tikslas yra apsaugoti darbuotojus, kurie turi reikalų su grynaisiais pinigais, jų priėmimu, gabenimu ir t. t. Tačiau atsiskaitant kasos aparatais atvykus irgi yra naudojami grynieji pinigai.

Antroji klausimo dalis. Kasos aparatai yra įdiegti įgyvendinant mažmeninės prekybos taisykles. Atsiskaitant tarp įmonių, kasos aparatuose… iš tikrųjų turėtų atsirasti dar vieno pobūdžio apskaita – tarp įmonių. Gal jūs paaiškintumėte? Aš dėl tų kasos aparatų nelabai suprantu.

P.VILKAS. Dėl smulkiųjų prekybininkų, aš manau, kad yra uždraudžiami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, išskyrus vienintelį atvejį, kai yra vykdoma prekyba… kai prekes perparduoti įsigyja smulkieji prekybininkai iš stambiųjų prekybininkų. Ten tuo metu tas kasos aparatas… vis tiek jie gauna kasos aparato čekį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visi klausimai. Kas norėtų kalbėti dėl motyvų, ar pritariame po pateikimo ir pradedame svarstymo procedūrą? Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų. Taigi prašom registruotis ir balsuojame. Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už. Iš klausimų supratau, kad ne visi pritaria. Vyksta balsavimas dėl to, ar pritariame po pateikimo.

Už balsavo – 14, prieš – 2, susilaikė 18. Taigi po pateikimo nepritarta. Grąžiname tobulinti, ar atmetame iš viso? Atmetimui neužteks. Taigi galime tiktai bendru sutarimu pritarti, kad grąžiname tobulinti. Tobulinkit. Gerbiamasis Pranai, prašom tobulinti.

Garantinio fondo įstatymo 3, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2527(2) (pateikimas)

Toliau darbotvarkės 2-12 klausimas – Garantinio fondo įstatymo 3, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – K.Daukšys. Pateikimas.

Toliau pirmininkauja A.Čaplikas.

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Kviečiu į tribūną poną K.Daukšį.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 3, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymą. Čia iš tikrųjų, gerbiamasis Balčyti, ne tas, kur procentėliai kokie nors sumažinti. Tai yra techninio pobūdžio dalykas. Mes ne vieną kartą esame susidūrę su bankroto situacijom ir didelė bėda būna ta, kad kol teismas paskelbia bankrotą ir išrenka administratorių (tai gali užtrukti iki pusės metų), visą tą laiką tie darbuotojai, kurie dirba bankrutuojančioje įmonėje, yra pakabinti tarp dangaus ir žemės. Nei jie būna atleidžiami, nei jie gauna kokias nors išmokas, nei kitus dalykus.

Todėl mes siūlome šiuo įstatymo pakeitimu iš Garantinio fondo lėšų išmokėti per savivaldybę vos pateikus teismui prašymą dėl bankroto. Taip tie darbuotojai, kurie norėtų iš tokios įmonės išeiti, galėtų gauti visus jiems priklausančius pinigus pagal Garantinio fondo įstatymą ir ieškotis kitos darbo vietos. Papildomų pinigų čia tikrai nereikia nė vieno lito. Tie visi pinigai ir taip yra Garantiniame fonde. Mes tiesiog palengvintume žmonėms, kurie pakliuvo į nelengvą padėtį, pavyzdžiui, „Alytaus tekstilės“ atveju, kai žmonės po keturis, po penkis mėnesius buvo pakabinti tarp dangaus ir žemės, galėtume padėti jiems greičiau susirasti kitą darbą. Kartu palengvintume ir darbo biržos, valstybės naštą, nes tada reikėtų trumpiau laikyti juos galbūt darbo biržos sistemoje ir mokėti kompensacijas ir išmokas pusę metų. Tai tiek.

PIRMININKAS. Klausia Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tai iš tikrųjų nėra nubraukimas, bet nubraukimas galbūt būdavo šiek tiek aiškesnis, nes viskas būdavo teisiškai sureguliuota. Buvo kalbama tiktai apie pinigus. Dabar jūsų pasiūlymas iš esmės šiek tiek neigia visą teisėsaugos principą. Jeigu yra atiduodamas pareiškimas į teismą, norint atlikti kai kuriuos veiksmus, ypač finansinius, logiškai turi būti kokia nors teismo nutartis. Jūs sakote, kad jokių nutarčių nereikia. Prašom, kaip sakoma, pinigai iš ryto, o paskui, jeigu teismas nepritaria tokiai bankroto procedūrai, tada čia kieno reikalas yra? Faktiškai išeina, kad lėšos bus išmokėtos ne pagal paskirtį arba bus pažeisti tam tikri kiti įstatymai. Klausimas būtų toks, ar jūs iš tikrųjų manote, kad toks principas palengvins tų žmonių dalią? Kaip jūs minėjote, nors ir keturis mėnesius, bet jiems buvo mokamas nors ir nedidelis, bet tam tikras atlyginimas, o po to jie gavo kompensacijas iš Garantinio fondo.

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis Zigmantai, už klausimą. Iš tikrųjų dalykas yra toks. Paduotas pareiškimas į teismą dėl bankroto paprastai reiškia, kad įmonė turi vienokių ar kitokių sunkumų. Dažniausiai tokia įmonė jau pradeda nebeatsiskaityti su darbuotojais. Perduodama iš Garantinio fondo savivaldybei tas lėšas, savivaldybė galėtų tiems darbuotojams, kurie nori išeiti iš to darbo, išmokėti tai, kas priklauso pagal Garantinio fondo įstatymą. Jeigu teismas nepaskelbtų bankroto, įmonė liktų skolinga Garantiniam fondui ir tas dalykas labai aiškiai susireguliuotų. Kaip yra dabar? Labai paprastas pavyzdys. Jūs sakote, gavo išmokas. Aš jums pasakysiu, niekas negavo, pavyzdžiui, „Alytaus tekstilės“ atveju. Keturis mėnesius žmonės iš viso nieko negavo: nei atlyginimo, nei buvo atleisti iš darbo, nei nieko. Jie laukė, kol teisme didieji kreditoriai susistumdys ir paskirs tokį bankroto administratorių, kurio jiems reikia. Iki to laiko tie teisminiai ginčai vyksta, bankroto administratorius nepaskirtas, nėra kam pateikti sąrašo žmonių, kuriems reikia išmokėti pinigus, ir tie žmonės pakabinti ore. Aš jums pasakysiu, buvo dar blogiau. Dalis iš jų buvo išsiųsti į pravaikštas, tuo metu jau neoficialiai dirbo kitus darbus, ten gaudavo atlyginimą, o čia dar skaitėsi. Taigi mes pateisinsime ir tam tikrą nihilizmą, kuris atsiranda. Realiai reikėtų žmogų atleisti, jeigu jis nori išeiti iš to darbo (niekas per prievartą jam neliepė išeiti), ir tada jis galėtų normaliai dirbti tą darbą, kurį jis susirastų, arba atsistotų į darbo biržą ir pasakytų: taip, aš neturiu darbo, man skaičiuokit nuo šiandien, o ne po pusės metų ar po 4 mėnesių.

PIRMININKAS. Klausia J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar Garantinio fondo taryba, priėmusi sprendimą dėl lėšų skyrimo…

K.DAUKŠYS. Aš atsiprašau, blogai girdžiu.

J.JUOZAPAITIS. …lėšos bus skirtos, pati negali išmokėti išmokų…

PIRMININKAS. Prašom kalbėti per mikrofoną, blogai girdėti.

J.JUOZAPAITIS. …darbuotojams? Negalėtų išmokėti pati Garantinio fondo taryba? Dar ieškoti kažkokios įpareigojančios įstaigos.

K.DAUKŠYS. Gal galėtų būti ir toks variantas, bet šiuo atveju savivaldybė yra arčiau bet kurio ūkio subjekto, kuris dirba toje savivaldybėje. Ji, ko gero, turi (…) pasekmes to bankroto. Aš manau, kiekvienas savivaldybės meras yra suinteresuotas, kad kuo greičiau viskas būtų išspręsta. Mes siūlome per savivaldybių modelį. Galbūt svarstymo metu, jeigu atsirastų papildomų argumentų, kad reikėtų mokėti tiesiai iš Garantinio fondo, kodėl gi ne? Galima ir taip, aš „neužsiciklinu“ šioje vietoje. Man rūpi, kad žmogus, dirbantis bankrutuojančioje įmonėje, būtų kuo greičiau atlaisvintas ir išeitų į darbo rinką, nes kitoje vietoje darbo rankų galbūt trūks.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už ir prieš. Nuomonės už nėra. Yra nuomonė prieš – Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Ačiū, pirmininke. Šiandien pranešėjo pateiktuose atsakymuose yra labai daug tokių teiginių: gali būti ir toks variantas, gali būti ir toks. Šiandien su Garantiniu fondu lyg ir tokių problemų neturėjome. Galbūt daugiau problemų buvo dėl pinigų kiekio, kiek to Garantinio fondo dispozicijai priklauso, arba kiek yra skiriama, kiek yra išmokama darbuotojams, jeigu paskelbtas bankrotas.

Aš manau, tai šiek tiek galbūt pažeistų dabar nusistovėjusią tvarką, sukeltų daugiau sumaišties. Norint padėti tokiais atvejais, manau, labai priklausytų nuo Garantinio fondo finansinės apimties, todėl nenorėčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Taigi sutarimo nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2527.

Už – 25, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra numatyta. Svarstymo data – birželio 17 diena.

Ar reikėtų Vyriausybės išvados? Aš kreipiuosi į pranešėją ir Seimo narius. Negirdžiu. Matyt, komitetas apsispręs ir, jeigu reikės, paprašys.

Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2862 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-13 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2862. Pateikimas. Pranešėjas – K.Daukšys.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Teikiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymą. Kodėl reikia teikti šį papildymą, norėčiau atsakyti labai paprastai. Pagal šiandien galiojantį įstatymą įmonės vadovas, jeigu nėra valdybos, sprendžia, kada sušaukti susirinkimą, ir iš esmės siūlo darbotvarkę.

Jeigu akcininkai mato, kad įmonės vadovas dirba prastai arba apvaginėja įmonę, jie turi vieną kelią – kreiptis į įmonės vadovą, kad jis tuo klausimu sušauktų susirinkimą. Realiai, jeigu peržvelgtume visas procedūras, laikas iki susirinkimo sušaukimo užtrunka apie 50 dienų, nes įmonės vadovas sprendimą turi priimti per 10 dienų; per 10 dienų jis gali nepriimti, tada reikia patiems organizuoti ir paskui 30 dienų yra paties susirinkimo sušaukimo laikas. Taip šis įstatymas leidžia nesąžiningam įmonės vadovui apgaudinėti savininkus ir pasisavinti nemažas pinigų sumas arba veikti neteisingai.

Todėl siūlau, kad siekiant atleisti bendrovės vadovą, jeigu to prašo daugiau kaip pusė įmonės akcininkų, visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas per 5 darbo dienas. Taip įmonės savininkai arba akcininkai galėtų greičiau išspręsti klausimą dėl įmonės vadovo.

PIRMININKAS. Klausia A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamasis Kęstuti, jūs rašote Akcinių bendrovių įstatyme, kad akcininkų susirinkimą šaukia ir darbotvarkę rengia bendrovės valdyba, atskirais, jau kitame straipsnyje, atvejais – bendrovės vadovas, o jūs sakote, kad be bendrovės vadovo bendrovės valdyba nieko nedaro. Aš manyčiau, jeigu jau taip yra, kad bendrovės valdyba savarankiškai tą daro, tai kam antro susirinkimo su viena?..

K.DAUKŠYS. Ačiū už šį klausimą. Jeigu bendrovėje yra valdyba, tada valdyba sprendžia, kada sušaukti. Bet daugelyje uždarųjų akcinių bendrovių valdybų nėra, administracijos vadovas yra direktorius, todėl akcininkų susirinkimas. Ir čia direktoriui atsiranda labai daug galių, lyginant su savininkais, todėl ir siūlau šį pakeitimą.

PIRMININKAS. Klausia Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Buvo labai geras klausimas. Europos teisės departamentas yra parašęs išvadas, kad tai nėra suderinta, kaip jūs sakote, su Akcinių bendrovių įstatymo 32 ir 34 straipsniais, nėra suderinta su atitinkamomis direktyvomis. Mes šiek tiek esame dalyvavę valdyme, ir jūs, ir aš. Ką reiškia pusė procento? Norint tam tikrai akcininkų grupelei trukdyti akcinės bendrovės veiklai, pusė procento yra per mažas skaičius. Aš nemanau, kad toks įstatymo projektas leistų ateityje tikėtis, kaip jūs minėjote, akcinių bendrovių skaidresnės veiklos. Ar jūs manote, kad toks pakeitimas duos kokį nors teigiamą impulsą tolesnei bendrovių veiklai?

K.DAUKŠYS. Aš dar kartą atsiprašau. Tai yra daugiau negu viena antroji akcininkų. Tekste yra klaida.

PIRMININKAS. Jau atsakyta…

K.DAUKŠYS. Daugiau negu 50 %.

PIRMININKAS. 50 % balsų turinčių. Tekstą taisyti – į tai atkreipė dėmesį Teisės departamentas. Klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, įmonės vadovas paprastai steigėjams būna pavaldus, jų proteguojamas, ir susirinkusi akcininkų grupelė papiketuos, pašūkaus. Ar jūs manote, kad tas įstatymas tikrai veiks taip, kaip jūs norite?

K.DAUKŠYS. Ačiū už klausimą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą daugiau negu 50 % savininkų arba akcininkų gali priimti sprendimą atleisti vadovą, pakeisti vadovą ir kitus dalykus padaryti. Tai visiškai įmanomas dalykas. Dar kartą sakau, šiandien bėda yra paprasta: jeigu vadovas veikia ne įmonės naudai, yra įvairių situacijų, pavyzdžiui, kai vadovas nutaria pereiti į kitą bendrovę, kuri užsiima panašia veikla, ir pradeda savo esamai bendrovei kenkti, arba kai vadovas pradeda vogti pinigus, tiesiai pasakius, iš įmonės, kai akcininkai tai nustato, pagal dabar galiojantį įstatymą reikia mažiausiai 50 dienų, kol jie galės pakeisti vadovą. Realiai tai turėtų padaryti kuo skubiau.

Todėl aš siūlau šį pakeitimą, kad per 5 dienas. Mes kalbame ne apie grupelę akcininkų, mes kalbame apie daugiau negu pusę akcininkų, kurie yra tos įmonės bendrasavininkiai. Jie ne piketuos, jie priims sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu.

K.DAUKŠYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.

Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2478 (svarstymas)

Darbotvarkės 2-14 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2478. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę mums turėtų pateikti ponas Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, minėto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas. Jo išvada – atmesti įstatymo projektą, nes Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui Nr.XP-2669, kuriame numatyta pelno mokesčio lengvata investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Taip pat šiuo metu svarstomos galimybės suteikti papildomas pelno mokesčio lengvatas investicijoms į tam tikras technologijas, kaip yra numatyta Vyriausybės 2004–2008 metų programoje. Balsavimo rezultatai tokie: 7 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Komiteto nuomonė aiški – siūlymas atmesti. S.Bucevičius, matyt, norėtų kalbėti prieš komiteto nuomonę. Suteikiame žodį S.Bucevičiui, kuris kalbės prieš.

S.BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstydami šį įstatymo projektą, mes jau kalbame, tą paminėjo kolega Z.Balčytis, kas yra rengiama arba kas yra daroma Finansų ministerijos ir Verslo darbdavių konfederacijos, dvejus metus. Kas yra padaryta arba kokios investicijos į mokslinius tyrimus yra davusios naudos mūsų bendrojo nacionalinio produkto augimui, niekas tų skaičių neturi. Mano pataisa su kolega V.Bukausku buvo tokia. Ji kažkada galiojo, šiandien, kai mes girdime ir žinome, kad stabtelės mūsų augimas, manyčiau, ypač jei smulkiu ir vidutiniu verslu mes rūpinsimės, žinodami skaičius, kad 70 % pridėtinę vertę mums sukūrė nacionaliniam produktui, tai tikslinga būtų pritarti tokiam įstatymo projektui. O netikslumus, kuriuos sako Teisės departamentas dėl naujos įrangos, kaip ji turėtų būti apibrėžta, arba dėl įsigaliojimo terminų, iki pateikimo stadijos pataisysime, manau, ir su Verslo darbdavių konfederacija, ir su Finansų ministerija suderinsime. Turėtume judėti į priekį. Siūlyčiau nepritarti komiteto išvadai ir pritarti įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ponas Z.Balčytis dabar norite asmeniškai kalbėti, remdamas komiteto išvadą? Prašom. Žodis ponui Z.Balčyčiui.

Z.BALČYTIS. Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų mes jau turėjome praeityje, prieš keletą metų, tokią galimybę, kai į investicijas ir vadinamąjį neapmokestinamąjį pelną arba iš pelno buvo galima investuoti į bet ką. Dabar yra panašus pasiūlymas, kad reikia panaudoti investicijas bet kokiai naujai įrangai ir tai jau turėtų būti apmokestinama nuliniu pelno mokesčio tarifu. Manau, mes neturėtume grįžti į tuos praeitus laikus, nes patys verslininkai pripažino, kad kitą kartą buvo įsigyjama ir nereikalingos įrangos, kuri jiems nebuvo labai reikalinga, bet dėl mokesčių lengvatos buvo tai daroma. Sutinku, kad galima analizuoti šį klausimą, tačiau Finansų ministerija kartu su Pramonininkų konfederacija, kartu su Darbdavių konfederacija tą klausimą labai atidžiai nagrinėjo ir yra pateikti tikrai labai geri pasiūlymai dėl investicijų į naujas technologijas, į plėtrą ir taip pat į papildomą įrangą, kuri iš tikrųjų bus susijusi su tam tikra mokslo pažanga.

PIRMININKAS. Ką gi, teks balsuoti. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Balsuojantys už remia komiteto nuomonę, t. y. siūlymą atmesti, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Balsuojantys už remia komiteto nuomonę.

Už – 11, prieš 15, susilaikė 6. Nepritarta pagrindinio komiteto nuomonei. Tokiu atveju, remdamiesi Statutu, mes turime keisti pagrindinį komitetą. Kokių būtų siūlymų? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas tinka? Ne, tai nejuokaukime. Pagrindinis Ekonomikos komitetas. Ar tinka? Ar Audito? Pagrindinis – Ekonomikos ir papildomas – Audito. Tinka? Gerai. Ką gi, žinome.

Dabar 18 valanda. Mums liko neapsvarstyti 1, 2, 3, 4, 5, 6 klausimai. Ar galima bendru sutarimu pratęsti?.. Dar liko 5 minutės. Dar liko neapsvarstyti keli klausimai. (Balsai salėje) Šuo atveju 18.20 val., teisingai, aš vis dėlto paskubėjau. Suplanuota 18.20 val., deja, teks pabaigti.

Rezervinis… ponas J.Jagminas kreipėsi į mane, prašydamas leisti jam pateikti rezervinį 6 klausimą, jis turi išvykti. Ponia D.Teišerskytė lygiai tokio paties pavadinimo įstatymo projektą teikia. Gal vis dėlto tada dirbkime pagal patvirtintą darbotvarkę, jeigu mes drausmingi. Šiuo atveju kviečiu į tribūną… E.Masiulio aš nematau – rezervinis 3 klausimas yra atidedamas. Rezervinis 4 – A.Kubiliaus nematau. Tada kviečiu į tribūną D.Teišerskytę – rezervinis 5 klausimas. Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2810. Pateikimas.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2810 (pateikimas)

D.TEIŠERSKYTĖ (LSF). Sveiki, bičiuliai. Kitą sekmadienį Lietuva švęs pačią gražiausią savo šventę – Motinos dieną. Prašau jūsų pritarti mano projektui po pateikimo, ir mes visi kartu įteiksime savo motinoms labai gražią ir didelę dovaną. Jos esmė yra labai paprasta: motinoms, dorai užauginusioms nuo 5 iki 8 vaikų, mokėti valstybinę II laipsnio pensiją, motinoms, dorai užauginusioms nuo 9 ir daugiau vaikų, mokėti I laipsnio valstybinę pensiją. Labai prašau po pateikimo pritarti, o paskui žiūrėsime, svarstysime.

PIRMININKAS. Norinčių klausti vis dėlto yra 3 Seimo nariai. Klausia V.M.Čigriejiemė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, būna šeimų, kad motina žūsta, pavyzdžiui, autoavarijoje, toliau augina tėvas. Jūs šitos sąvokos nenumatėte. Ir kartais globėjais tampa, kai didesnius vaikus įvaikina, jeigu taip galima pasakyti. Tai prašom pasakyti, kaip šią spragą galima ištaisyti?

D.TEIŠERSKYTĖ. Gerbiamoji kolege, jums visiškai pritariu. Departamento išvadose taip pat yra tie klausimai pateikti. Po pateikimo mes galėsime pataisyti situaciją. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Klausia Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, be abejo, sveikinu dėl tokio pateikto siūlymo. Tik noriu jūsų paklausti dėl to, apie ką mes jau trupučiuką diskutavome. Gal ir kitiems būtų įdomu sužinoti. Ar pačiame įstatyme nereikėtų numatyti tos įvertinimo tvarkos to dorai užauginusio? Nes kartais gera idėja gali numirti dėl tam tikros tvarkos nesureguliavimo.

D.TEIŠERSKYTĖ. Įstatyme šiek tiek tokia lengva užuomina yra. Ir iki šiol nebuvo jokių problemų. Šuo metu yra tas II laipsnio valstybinės pensijos suteikimo momentas. Pati asmeniškai esu susidūrusi su situacija, kai motina, t. y. šeima, išaugino 15 vaikų ir vienas iš 15 buvo trupučiuką paklydęs. Bet institucijos iš tikrųjų labai stebi tuos dalykus, buvo gana sudėtinga įrodyti, kad tas vaikas nenusikalto, o tik suklydo. Šiuo metu ši mama, užauginusi tikrai labai dorus, labai gražius 15 vaikų, gauna 300 iš valstybės – II laipsnio pensiją.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Norinčių klausti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Plius Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Gerai.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2975 (pateikimas)

Ir vėlgi analogiškas įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną J.Jagminą. Čia vėlgi tie patys straipsniai, tas pats įstatymas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jis labai panašus, aš nenoriu įžangos daryti. Iš tikrųjų Dalia labai gražiai pasakė, kokiu tikslu tas daroma. Man irgi teko susitikti Žemaitijoje su daugiavaikėmis motinomis. Tiek Rietave, tiek Plungėje, tiek kitur daugiavaikės motinos tą problemą kelia. Tuo labiau kad šiandien mes visi, tiek Seimas, tiek Vyriausybė pritariame gausioms šeimoms. Manyčiau, kad mano šiek tiek skiriasi, bet tik tiek, kad užauginusios 5 ir daugiau vaikų iki 8 metų įgytų teisę gauti Respublikos II laipsnio valstybinę pensiją. Aš nekomentuoju, bet manau, kad mes komitetuose galėtume sujungti ir iš tų dviejų pasiūlymų sukonstruoti visai neblogą įstatymą, kuris patenkintų visų lūkesčius. Labai prašau, gerbiamieji kolegos, pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ar galima?.. Ačiū, pirmininke. Ar bendru sutarimu galima pritarti teikiamam įstatymo projektui po pateikimo? Yra norintis kalbėti už. Ponas Z.Balčytis nori. Prašom, nuomonė už. Ponas Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū. Kadangi priešpaskutinis klausimas, tai noriu kalbėti teigiamai, visą popietę čia prieštaravau. Tikrai esu už šeimos politiką, už gerus dalykus, todėl irgi raginu pritarti šiam pateiktam pasiūlymui ir prašau, kad kiekvienam, tiek vienam, tiek kitam, būtų Vyriausybės išvada.

PIRMININKAS. Ką gi, bendru sutarimu, matyt, pritariame ir įstatymo projektui Nr.XP-2975, kurį pateikė J.Jagminas. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas papildomas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną ir abiem teikiamiems įstatymo projektams prašome Vyriausybės išvados. Ir dėl antro įstatymo projekto vėl minėta Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Pone Dumčiau, atsiprašau, grįžo į salę ponas A.Kubilius, grįžtu truputį atgal.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3028 (pateikimas)

Rezervinis 4 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 2 punkto pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3028. Pateikimas.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų neturiu daug ką pasakyti, nes kartu su kolega A.Salamakinu, kuris, kaip žinote, vadovauja Jaunimo ir sporto reikalų komisijai Seime, įregistravome tas pataisas, dėl kurių turbūt į visus jus internetu kreipėsi dviratininkų bendruomenės atstovai. Iš tiesų, matyt, kaip ir daugelis iš mūsų turbūt nepastebėjome, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo tekste įrašėme kai kurias nuostatas, kurios iš tiesų dviratininkų bendrijos yra sutiktos visiškai neigiamai. Privalomas reikalavimas dėvėti šalmus, dviratininkų bendrijos įsitikinimu, perteklinis reikalavimas ir, ko gero, įrašytas į įstatymą nelabai pasidomėjus europine patirtimi ir praktika. Kaip rašoma aiškinamajame rašte, kai kuriuos argumentus, kuriuos pateikė dviratininkų bendruomenė, privalomo šalmų dėvėjimo faktiškai Europoje niekur nėra, išskyrus Ispaniją, ir tai tik užmiesčio keliuose. O kaip rodo daugelio šalių atlikti tyrimai, privalomas šalmų dėvėjimas sumažina dviratininkų norą naudotis dviračiais keliasdešimčia procentų, nuo 30 iki 60 %, bent jau tokie tyrimai yra atlikti Europos dviratininkų federacijos. Šiandien jums taip pat išplatinau Lietuvos dviratininkų bendruomenės pateiktą Europos dviratininkų federacijos atlikto tyrimo studiją, kuri kaip tik tai parodo. Praradimas dviratininkų entuziazmo, kaip rodo daugelis tyrimų, iš tikrųjų daug brangiau atsieina visuomenei, kur dviračių naudojimas yra tikrai didelis sveikatos šaltinis, negu šalmų naudojimas bandant išvengti kai kurių traumų. Kaip rodo daugelis tyrimų, tų traumų tie šalmai nelabai padeda išvengti. Gerbiamieji kolegos, remdamiesi štai šiais pasiūlymais ir įvairiomis studijomis, mes ir siūlome tokį paprastą įstatymo projektą tiek dėl šalmų, tiek ir dėl kai kurių kitų apsaugos priemonių, kurias irgi galima racionaliau Lietuvoje naudoti. O šiaip visus kviečiu važinėti dviračiais.

PIRMININKAS. Na, pritarti dar anksti, yra dar norinčių paklausti. Klausia A.Baranauskas.

A.BARANAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kas ankstesnio to įstatymo autoriai iš Seimo narių? Galbūt yra koks nors, aš įsivaizduoju, protekcijos darymas. Kažin kiek tų šalmų yra užsigulėjusių sandėliuose? Ar neteko pasidomėti rengiant jūsų įstatymą tais klausimais?

A.KUBILIUS. Žinote, aš tikrai nepasidomėjau, A.Salamakinas, gaila jo nėra salėje, sako, kad svarstant tą įstatymą jis lyg ir prisimena, kad kažkaip tas pasiūlymas atsirado netikėtai, svarstant Saugaus eismo įstatymą jis ir buvo toks įrašytas, gal iš tikrųjų labai gerai neapgalvojus visų jo pasekmių. Nes, šalia to, ką aš dėsčiau apie europines studijas, aš vis dėlto sunkiai įsivaizduoju, nes man tenka dažnai būti kaime, atostogauti ir matyti, kaip kaimo gyventojas, sakysime, pagyvenusi moteris važiuoja melžti karvę savo dviračiu, ir jai reikės užsidėti šalmą ir važiuoti tos karvės melžti, tai aš sunkiai įsivaizduoju tą vaizdą ir viso šito dabar galiojančio įstatymo pasekmes. Jeigu jis liks galioti toks, koks yra dabar, nuo liepos 1 d. iš tikrųjų visoms kaimo moterims ir vyrams reikės tuos šalmus pirkti.

PIRMININKAS. V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš neįsivaizduoju, ar tik šalmai padės išvengti traumų. Kaime to neįmanoma padaryti, aš to nesuvokiu, nes esu kaimietė. Tikrai karvės melžti nevažiuosiu dviračiu su šalmu. Bet sakykite, o eismo taisyklių pažeidimai, kai dviratininkai jų nesilaiko. Gal reiktų dar pažymėti ir tą, juk daugiausia nelaimių dėl to ir būna.

A.KUBILIUS. Aš visiškai pritariu jūsų pirmajai klausimo daliai dėl šalmų, todėl ir siūlome atsisakyti tos privalomos nuostatos.

O dėl saugumo, aš įsitikinęs, kad visų pirma valstybė turėtų labai daug naudos ir žmonių sveikatos požiūriu, ir transporto požiūriu, jeigu pasirūpintų tinkama infrastruktūra važinėti dviračiais tiek miestuose, tiek ir už miesto. Ir turizmui būtų didelė paspirtis. Iš tiesų daugelis iš mūsų turbūt lankomės kitose šalyse. Man pernai teko išbandyti dviračių trasas Austrijoje ir turiu pasakyti, kad didelis smagumas ir malonumas, bet mums dar labai toli iki to, kaip yra Austrijoje, ir turiu pasakyti, kad iš tikrųjų ten ir be šalmo važiuodamas jautiesi visiškai saugus.

PIRMININKAS. R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, manau, kad eismo saugumas, ypač dviračiu važiuojančio asmens saugumas, bus užtikrintas, jeigu bus visas komplektas: ir liemenė, ir žibintai, ir atšvaitai šonuose, bet, kiek tenka tamsiu paros metu važiuoti, vis dėlto liemenę toli gražu ne visi vilki. O man rodos, kad užpakalinio raudono žibinto, kadangi yra mažų gabaritų, vis dėlto būtų geriausia, kad būtų mirksinti šviesa, tada jis labiausiai pastebimas. Nežinau, gal įstatyme ir sudėtinga taip įrašyti, bet mano tokia nuomonė. Ačiū.

A.KUBILIUS. Aš manau, kaip įrašyta dabar, raudonos spalvos žibintas, tai yra iš tikrųjų tai, kas turi degti, o ne tik raudonas atšvaitas, kaip būna standartiškai ant dviračio. O galima įrašyti ir mirksintį. Bet paprastai, jeigu jau jį nusiperki ir dedi ant dviračio, tai jis visada turi ir tą funkciją mirksėti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – ponas A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, visiškai vienareikšmiškai pasakyti, kad bus tik teigiamos pasekmės, negalima, nes visuose įvykiuose arba daugumoje įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkas, važiuojantis be šalmo, traumos yra daug sudėtingesnės ir dažniausiai dviratininkas patiria galvos traumas. Iš tikro galbūt šiek tiek ir sumažintų tų sunkių traumų kiekį, bet sutinku su gerbiamuoju A.Kubiliumi, su argumentais, kodėl nereikėtų įvesti masiško šalmų dėvėjimo ir kad tai būtų sudėtinga padaryti, ypač kaimo vietovėse, nes žmonės kaimuose labai dažnai važinėja dviračiais, todėl siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Ką gi. Balsuojame dėl pritarimo įstatymui po pateikimo. Balsuojame.

Už – 26, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Manyčiau, pone Andriau, gal paankstiname svarstymo dieną? Gal nustatome dabar, aš žiūriu, gal gegužės 22 dieną? (Balsai salėje) Jeigu taip aišku, ar Jaunimo ir sporto reikalų komisijos papildomai reikia? Jeigu įstatymo pataisa aiški, tai kam apsunkinti save? Nereikia komisijos. Pataisa aiški. Gegužės 22 diena. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2819 (pateikimas)

Rezervinis 7. Manau, kad jau paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2819. Pateikimas. Pranešėjas – A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paprašė, kad mūsų visų priimto Pasipriešinimo dalyvių įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 dalis suderintume su Pensijų įstatymu, kuriame buvo labai netikslus formulavimas: „Labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo dalyviai.“ Patikslinome „laisvės kovų dalyviai“ ir tam tikrus teisinius posakius suderinome su Teisės departamentu ir kitais. Teikiame antrąjį variantą. Jo labai reikia kaip tik tai grupei žmonių – laisvės kovų dalyviams. Tai yra neginkluoto pasipriešinimo dalyviai, kuriems jau irgi paskirti pinigai, kad veiktų Pasipriešinimo dalyvių įstatymas. Bet Pensijų įstatymo patikslinimą mes specialiai parengėme papildomai. Labai prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti teikiamam įstatymo projektui? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Akvilės Prakapaitės ir kitų pareiškėjų peticijos

Rezervinis 8 klausimas, tačiau nematau pranešėjo. A, jūs esate, ponia. Tikrai paskutinis.

Seimo protokolinio nutarimo dėl A. Prakapaitės ir kitų pareiškėjų peticijos projektas. Kviečiu į tribūną ponią V.Čigriejienę. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji ištvermingiausi Seimo nariai! Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl Akvilės Prakapaitės ir kitų pareiškėjų peticijos dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų netiesioginės diskriminacijos dėl amžiaus.

Komisija balandžio 22 d. išnagrinėjo šią peticiją ir priėmė sprendimą ją tenkinti. Privalomojo draudimo sutartyje yra diskriminuojamas vairuotojų amžius iki 25 metų. Kadangi šiuo metu minėto įstatymo 11 straipsnio 4 dalį nustato draudikas, todėl, jeigu yra jaunesnis negu 25 metų, turi mokėti didesnę įmoką. Peticiją nagrinėjome ir priėjome prie išvados, kad būtų įrašyta nuostata, jog draudžiama imti skirtingas įmokas, atsižvelgiant vien tik į vairuotojo amžių, lytį, rasę, odos spalvą, socialinę padėtį. Jeigu Seimo nariai pritars šiai komisijos išvadai, mes parengsime ir užregistruosime minėto įstatymo pataisą. Prašyčiau pritarti komisijos išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuosime. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo… (Balsai salėje) Seimo statutas klausimų nenumato. Yra tik nuomonė už ir prieš. Balsuojame dėl Seimo protokolinio nutarimo. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame ir atliksime paskutinę šio posėdžio registraciją. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo, kurį mums pateikė ponia M.Čigriejienė. (Balsai salėje)

Už – 22, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Protokoliniam nutarimui pritarta.

Visi darbotvarkės klausimai išnagrinėti. Skelbiu balandžio 29 d., antradienio, vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.