Dvidešimt ketvirtasis (408) posėdis
2008 m. balandžio 24 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS, G. STEPONAVIČIUS, A. ČAPLIKAS ir V. GEDVILAS

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 24 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, pradedame posėdį nuo svarbiausios procedūros – nuo registracijos.

Užsiregistravo 60 Seimo narių.

Įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2997(2*)ES (svarstymas)

Taigi pradedame pirmąjį popietinės darbotvarkės klausimą. Tai yra svarbus klausimas – įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektas. Svarstymo stadija. Pradžioje, kaip yra numatyta pagal Seniūnų sueigos patvirtintą darbotvarkę, pranešimus padarys visų komitetų atstovai, nes svarstė šį svarbų dokumentą – patį įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo – visi komitetai. Po svarstymo mūsų darbotvarkėje yra numatyta, kad dalyvaus ir svečias Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Potteringas, kuris sakys kalbą. Po to svarstysime rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį. Kiek suprantu, yra ir alternatyvus projektas. Taigi, kaip numatyta Statute, taip ir svarstysime.

E.Klumbys – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, „Tvarkos ir teisingumo frakcija“ ne per seniausiai užregistravo Seimo nutarimą „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį“. Mes prašytume įtraukti šį nutarimo projektą, kad jis būtų pateiktas turbūt po rezoliucijų, nes jos anksčiau buvo įrašytos.

PIRMININKAS. Aš taip ir bandžiau formuluoti. Iš tikrųjų formaliai mes turbūt turime papildyti darbotvarkę alternatyviu projektu, kad niekam nekiltų diskusijos. Taip numato Statutas, kad svarstant kurį nors projektą, jeigu yra įregistruota alternatyvių projektų, jie yra kartu svarstomi. Ar galime padaryti tą procedūrinį sprendimą – papildyti darbotvarkę šiuo alternatyviu projektu? Niekas neprieštarauja. Taigi papildome.

Gerbiamieji kolegos, tuo atveju pradedame komitetų nuomonės pateikimą. Kviečiu G.Steponavičių laikinai mane pavaduoti. Aš trumpai pabandysiu pateikti Europos reikalų komiteto nuomonę.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Kviečiu į tribūną Europos reikalų komiteto pirmininką A.Kubilių pateikti pagrindinio komiteto išvadą dėl šio klausimo.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite man labai glaustai išdėstyti mūsų komiteto darbus svarstant šį svarbų dokumentą ir mūsų komiteto bendrą išvadą. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs visi suprantate, ši Lisabonos sutartis užbaigia septynerius metus trukusį Europos Sąjungos sutarčių reformos procesą, kuris prasidėjo Nicos ir Lakeno deklaracijomis, paskelbusiomis debatus dėl Europos Sąjungos ateities. Po to dirbo Konventas, parengęs sutarties dėl Konstitucijos Europai projektą. Konvente dalyvavo ir Lietuvos Vyriausybės bei Seimo atstovai. Vėliau, po Konvento, dar metus trukusioje Tarpvyriausybinėje konferencijoje visos Europos Sąjungos valstybės sutarė dėl galutinio Konstitucinės sutarties teksto. Kaip visi pamename, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 metais ratifikavo Konstitucinę sutartį. Deja, dėl Prancūzijos ir Olandijos referendumų rezultatų, sutartis neįsigaliojo. Po to vyko ne toks trumpas ir gana intensyvus, ir kartais skausmingas apmąstymų laikotarpis, kaip toliau gyventi Europos Sąjungoje, kuri (vėlgi turiu priminti) išjudino Vokietiją. 2007 metų Berlyno deklaracija suteikė postūmį pagaliau baigti Europos Sąjungos vidinių reformų procesą ir vėl sušaukta nauja Tarpvyriausybinė konferencija parengė Lisabonos sutartį, kuri buvo pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d.

Noriu priminti, kad Europos reikalų komitetas, kurį sudaro visų frakcijų atstovai ir skirtingų komitetų nariai, ne kartą svarstė Europos Sąjungos sutarčių reformą. Tvirtinant Tarpvyriausybinės konferencijos mandatą, Europos reikalų komitetas pritarė Vyriausybės pozicijai, kad mandate būtų įtvirtintas siekis išsaugoti esmines Konstitucinės sutarties nuostatas, ir tai iš esmės pavyko pasiekti.

Taip pat noriu priminti, kad Lietuva dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos šalių Konstitucijos draugų grupėje, kurią sudarė 18 Konstitucinę sutartį ratifikavusių valstybių. Be abejo, visi suprantame, kad Lisabonos sutartis nėra absoliuti tobulybė, nėra idealas, o galutinis sutarties tekstas yra sudėtingų derybų, kurios vyko griežtai laikantis Tarpvyriausybinei konferencijai suteikto mandato, ir sunkių kompromisų rezultatas. Vyriausybė derybose vadovavosi nuostata, kad svarbiausia yra sutarties turinio, o ne formos dalykai. Todėl sutartyje liko nepaminėti Europos Sąjungos simboliai: vėliava, himnas, Europos diena. Mums, kaip mėgstantiems simbolius, tai buvo gana jautrus dalykas, tačiau šis kompromisas palengvino sutarties ratifikavimą kai kuriose kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Lygiai taip pat noriu priminti, kad Pagrindinių teisių chartija iškelta yra už sutarties teksto, tačiau yra privaloma visoms valstybėms narėms su nežymiomis išlygomis.

Pagaliau noriu priminti ir patį sunkiausią kompromisą tarp Lenkijos ir visų kitų Europos Sąjungos valstybių dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo sistemos taikymo. Jis buvo pasiektas lemiamų derybų momentu irgi vėl aktyviai dalyvaujant Lietuvai, aktyviai dalyvaujant Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui.

Šalia kitų dalykų norėčiau priminti ir ypač pabrėžti, kad sutartyje pavyko įtvirtinti Lietuvai gyvybiškai svarbias nuostatas dėl energetinio saugumo. Pirmą kartą energetikos politikos srityje Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojo: „Veikti solidariai, jei kyla didelių sunkumų dėl tam tikrų produktų, visų pirma energijos tiekimo“ (87 straipsnis). Antroji citata: „Vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, Sąjunga sieks užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir skatins energetikos tinklų sujungimą“ (147 straipsnis). Taigi ratifikavus sutartį atsirastų kur kas tvirtesni pagrindai energetinio saugumo problemoms spręsti. Lietuva daugiau laimėtų pabrėždama sutarties reikšmę ir ragindama tiek Lietuvos Vyriausybę, tiek ir Europos Sąjungą įgyvendinti joje iškeltus tikslus. Iš tiesų gali būti, kad 2009 metų pabaigoje, 2010 metų pradžioje jau veikiant šiai sutarčiai Lietuva bus viena iš pirmųjų valstybių, kuriai ši energetinio solidarumo sutarties nuostata bus realybėje pritaikyta.

Svarbu paminėti ir tai, kad Lisabonos sutarties protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo gerokai išplečia ir nacionalinių parlamentų galias ir pirmą kartą įtvirtina jų formalų dalyvavimą Europos Sąjungos teisėkūros procese. Jeigu trečdalis nacionalinių parlamentų pareikš, kad Europos Sąjungos pasiūlymas priimti teisės aktą prieštarauja subsidiarumo principui, projektą teikianti institucija turės iš naujo jį persvarstyti ir galės atsiimti, pakeisti arba nekeisti. Tai vadinama Geltonosios kortelės procedūra. Taigi iš tikrųjų yra daug dalykų, kuriuos būtų galima ilgai vardyti, kas, mūsų įsitikinimu, yra naudinga, įvardinant labai konkrečius dalykus Europos Sąjungos administracinio, organizacinio, veiklos persitvarkymo, kurį apibrėžė ši naujoji Lisabonos sutartis, tačiau baigdamas noriu pridurti keletą žodžių, ką, mano įsitikinimu, mes visą laiką turime atsiminti. Mano įsitikinimu, Lietuvos nacionalinis interesas yra tai, kad Europos Sąjunga, kaip organizacija, stiprėtų ir tvirtėtų, be abejo, mums išsaugant ir savo nacionalinį identitetą. Stipresnė ir efektyvesnė Europos Sąjunga reiškia, kad kartu stiprėja ir ta bendra ekonominės gerovės ir saugumo erdvė, kuriai šiandien priklauso jau ir Lietuva. Šios bendros erdvės stiprėjimas reiškia, kad nacionalinių sostinių valdžios galios šiek tiek mažėja, nes dalis galių persikelia į Briuselį. Bet esu įsitikinęs, kad mums šiame per amžius nelabai ramiame ir nelabai saugiame Europos regione yra naudinga, kad stiprėtų, metaforiškai kalbant, Briuselio galios ir šiek tiek sumažėtų didžiųjų sostinių – Berlyno, Paryžiaus ar Romos – galios, kurios kartais būna panaudojamos, mūsų įsitikinimu, ganėtinai keistai draugystei su Kremliumi plėtoti, tai darant už mūsų nugarų ar virš mūsų galvų. Priėmę sutartį turime atsiminti, kad tokios galimybės taip pat mažės.

Gerbiamieji kolegos, noriu Europos reikalų komiteto vardu, kuris vienbalsiai patvirtino savo pritarimą šiai sutarčiai, paraginti jus visus taip pat drąsiai žengti ir patvirtinti šią svarbią visai Europos Sąjungai, o kartu ir mums Lisabonos sutartį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Toliau yra daug papildomų komitetų. Abėcėlės tvarka pradedame nuo Aplinkos apsaugos komiteto. Pateikti išvadą kviečiu paskirtą pranešėją A.Čapliką.

Toliau pirmininkauja tas pats A.Kubilius.

A.ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektą, kurio registracijos Nr.XP-2897, balsavo ir balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Projektui pritarta.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Ačiū. Toliau kviečiu V.Saulį Audito komiteto vardu taip pat pateikti komiteto išvadą. Ruošiasi J.Lionginas.

V.SAULIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektą. Balandžio 16 d. komiteto posėdyje dalyvavo kviesti asmenys – Užsienio reikalų ministerijos sekretoriai Julius Pranevičius ir Žygimantas Pavilionis, taip pat departamento darbuotojai, taip pat buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms.

Mūsų komiteto sprendimas toks: pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektui, kurio registracijos Nr.XP-2897. Tam buvo pritarta bendru sutarimu. Atskirų nuomonių nėra gauta. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau kviečiu J.Lionginą, ruošiasi B.Vėsaitė.

J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektą Nr.XP-2897. Pastabų ir pasiūlymų komitetas negavo. Komiteto sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektui Nr.XP-2897. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kviečiu B.Vėsaitę. Ruošiasi R.Remeika.

B.VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Lisabonos sutartį ir džiaugiasi, kad pirmą kartą Lisabonos sutartyje yra energetikai skirta dalis, kurioje nustatomi Europos Sąjungos energetikos politikos tikslai, t. y. užtikrinti tinkamą energetikos rinkos veikimą, energijos tiekimą, energijos našumo gerinimą, energijos taupymą, taip pat plėtoti naujus atsinaujinančius energijos šaltinius. Labai svarbu, kad Lisabonos sutartyje įtvirtinamas solidarumo principas. Jei vienoje ar keliose valstybėse narėse kyla energijos tiekimo sunkumų, numatoma, kad kitos šalys narės turi padėti. Tai iš tikrųjų labai svarbu Lietuvai, jeigu teks uždaryti Ignalinos atominę tuo metu, kaip yra numatyta. Dar vienas teigiamas dalykas, kad Europos Parlamentas įgauna daug daugiau galių negu iki šiol turėjo, t. y. bus tiesiogiai atstovaujama Europos rinkėjams priimant labai svarbius klausimus. …

PIRMININKAS. Atsiprašau, prašom.

B.VĖSAITĖ. …kas yra naujo, tai būtent susietos įvairios Europos Sąjungos užsienio politikos sritys diplomatijos, saugumo, prekybos, vystymosi, humanitarinės pagalbos ir tarptautinių derybų su Europos Sąjungos pozicijose, apibrėžiami santykiai su partnerėmis ir pasaulio organizacijomis. Taigi Ekonomikos komitetas apsvarstė Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo įstatymo projektą ir nusprendė jam pritarti. Už balsavo 7 komiteto nariai, prieš – 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu dabar R.Remeiką, bet prašau kolegas šiek tiek rimties ir užimti savo vietas. Gerbiamieji kolegos, prašom netrukdyti rimtos diskusijos. Prašom. R.Remeika.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektą, kurio registracijos Nr.XP-2897. Buvo išklausytos Užsienio reikalų ministerijos atstovų kalbos, komitetas bendru sutarimu pritarė šiai sutarčiai. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Leiskite visų mūsų vardu pasveikinti į mūsų posėdį atvykusį Europos Parlamento Pirmininką Hansą Gertą Potteringą. (Plojimai)

Europos Parlamento Pirmininkas maloniai sutiko šia proga mums tarti žodį.

Europos Parlamento Pirmininko Hanso Gerto Potteringo kalba

H.G.POTTERINGAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji frakcijų pirmininkai, mielieji kolegos ir kolegės, ponios ir ponai, aš keletą kartų lankiausi jūsų šalyje, tačiau pirmą kartą turiu malonumo ir garbės kreiptis į Seimą kaip Europos Parlamento Prezidentas. Ačiū už kvietimą. (Plojimai) O dabar aš kalbėsiu vokiškai. 1979 metais per pirmuosius tiesioginius rinkimus buvau išrinktas į Europos Parlamentą. Nedrįsau net svajoti, kad 2008 m. balandžio 24 d. kalbėsiu laisvai ir demokratiškai išrinktiems Lietuvos deputatams, šalies, kuri sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą ir vėl užėmė deramą vietą Europos demokratinių valstybių šeimoje. Niekada gyvenime to nepamiršiu, nes tai, kas įvyko, yra stebuklas. Už šią galimybę norėčiau padėkoti dar ir todėl, kad mūsų susitikimas, jūsų požiūriu ir Europos perspektyvos požiūriu, vyksta svarbiu metu. Jūs dabar nagrinėjate Lisabonos sutartį. Tai yra labai svarbu jums ir jūsų piliečiams. Lietuvoje yra stipri demokratija ir Lietuva priklauso bendrai Europos vertybių sistemai. Rytų ir Vakarų kryžkelėje esanti Lietuva buvo ir yra neatskiriama Europos dalis. Lietuva – ne tik šalis, turinti ilgą istoriją. Jūs ateinančiais metais minėsite Lietuvos vardo tūkstantmetį nuo tada, kai Kvedlinburgo analuose jis buvo paminėtas.

Visų pirma Lietuvos istorijoje kartojasi kova dėl Europos ir už Europą, kova už teisę būti laisva Europos valstybe. Jūsų šalies istorijos nuolatinis fenomenas – siekis būti Europoje. Nuolat buvo stengiamasi traukti Lietuvą į Rytus, bet Lietuva ir jos žmonės, giliausių įsitikinimų skatinami, nuolat veržėsi į Europą.

Carinės priespaudos metu knygnešiai neleido užgesti jūsų šalies identiteto ugniai. Per kaimus, per miškus jie nešė nesuskaičiuojamus sunkius knygų ryšulius, stengdamiesi apeiti negailestingą carinę cenzūrą ir išsaugoti nacionalines tradicijas. Tik kaip XIX amžiuje nepavyko pakirsti lietuvių šaknų, taip ir Sovietų sąjunga neįstengė įtvirtinti Lietuvos aneksijos žmonių galvose ir širdyse. Už laisvės meilę ir nenumaldomą norą vėl atgauti laisvę Lietuvos žmonės brangiai sumokėjo.

Kovodami už nepriklausomybę nuo sovietų žuvo ne tik šimtai tūkstančių miško brolių, bet ir nuo 130 tūkstančių, kai kas sako, iki 300 tūkstančių, buvo nežmonišku būdu deportuota į atšiaurų Sibirą arba Kazachstaną, o ten žmonės buvo pasmerkti priverstiniams darbams, badui ir namo sugrįžo gal tik 30 %.

Kaip europietis ir vokietis, aš galiu pasakyti, Antrojo pasaulinio karo metu žuvusios aukos nebus pamirštos. Taip pat Lietuvos žydų bendruomenė labai stipriai nukentėjo. Šimtai tūkstančių žuvo, o Vilnius, kuris buvo vadinamas kaip antroji Jeruzalė, prarado daug savo žmonių.

Jūsų laisvai išrinktame parlamente norėčiau šiandien pasakyti, kad nacionalsocializmas ir komunizmas yra smerktini režimai, tai Europoje ir pasaulyje neturi niekada pasikartoti.

Mielosios kolegės ir kolegos, buvo stengiamasi Lietuvą traukti į Rytus, bet žmonės stengėsi grįžti į Europą. Lietuvos žmonės niekada neprarado vilties ir noro grįžti į demokratiją ir laisvę ir vėl užimti garbingą vietą Europos tautų šeimoje. Lietuva – pirmoji šalis, kuri paskelbė savo nepriklausomybę. Todėl aš norėčiau išreikšti pagarbą Sąjūdžiui ir jo vadovui, tuometiniam Prezidentui, o dabar mano kolegai Europos Parlamente ponui Vytautui Landsbergiui, taip pat visiems bendražygiams ir bendražygėms.

Šiandien aš, kaip Europos Parlamento pirmininkas, Seime kreipiuosi į jus beveik 500 mln. piliečių vardu, kurie laisvai gyvena ir dirba suvienytoje Europoje. Lietuvos žmonės taip pat kartu su jais. Europos Parlamentas įkūnija vėl atgautą demokratinę Europos vienybę.

Šiandien Lietuva yra taip pat ir Šengeno dalis. Mes kartu sprendžiame saugumo klausimus ir tai suteikia mums galimybę atverti vieni kitiems sienas ir plėtoti glaudžius, žmogiškus ryšius tarp Europos Sąjungos tautų ir valstybių. Tai labai svarbu jauniems žmonėms. Tai labai didelė galimybė jiems.

Aš didžiuojuosi, jeigu leisite man pasakyti, kad Europa ten, kur mes gimėme. Aš didžiuojuosi, kad esu kilęs iš Vokietijos Žemutinės Saksonijos miesto, kuris palaiko glaudžius ryšius su Lietuva. Mano gimtasis miestas Bad Iburgas šių metų kovo mėnesį užmezgė partnerystės ryšius su Pagėgiais, o vienas mano sūnų lankė mokyklą, kuri jau seniai keičiasi su Pagėgiais mokinių grupėmis. Oficiali partnerystės ryšių paskelbimo ceremonija Bad Iburge, kuri įvyko 2008 m. kovo 14 dieną, buvo pagerbta ir jūsų Prezidento Valdo Adamkaus. Aš norėčiau labai padėkoti už šį apsilankymą ponui Prezidentui.

2007 m. kovo 25 d. dvidešimt septynios Europos valstybės kartu su Europos Parlamentu, Komisija Berlyne priėmė vadinamąją Berlyno deklaraciją, kurioje paminėtas vienas gana svarbus faktas. Deklaracijoje sakoma: „Europa daugelį šimtmečių reiškė viltį pasiekti taiką ir tarpusavio supratimą. Ši viltis išsipildė. Ji suteikė mums bendrumo ir padėjo įveikti prieštaravimus. Laimė, mes, Europos Sąjungos piliečiai, susivienijome. Tai labai gražus žodis. Iš tiesų laimėjo mūsų bendros Europos vertybės. Ir šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje savanoriška tautų sąjunga.“

Šio pagrindinio aspekto neturime pamiršti. Bendros vertybės, kurios remiasi mūsų žemyno istorija, vertybės, kurios mus jungia Europos Sąjungoje, yra cementas, Europos Sąjungos cementas, Europos supratimo branduolys.

Mielosios kolegės, mielieji kolegos, Europos Sąjunga yra vertybių bendrija, ne vien tik Sąjunga vardan tikslo. Mus jungia bendra istorija, bendra Europos dvasia, bendras krikščioniškas paveldas. Solidarumas, laisvė ir lygiateisiškumas – mūsų kasdienybė. Europos Sąjungos pagrindas yra vertybių bendruomenė. Kiekvieno žmogaus orumas, žmogaus teisės, demokratija, teisė – tai Europos visuomenės pagrindai. Svarbūs principai yra solidarumas ir subsidiarumas. Laisvos ir socialinės ekonomikos kelrodis yra socialinė rinkos ekonomika. Tačiau šiomis teisėmis privalome naudotis ne tik mes patys. Mūsų moralinis ir politinis įsipareigojimas – kovoti už žmogaus teises visame pasaulyje.

Baltarusijoje gyvuoja paskutinė Europos diktatūra. Mes palaikome Baltarusijos žmones. Jie taip pat turi teisę į laisvę, demokratiją, turi teisę gyventi laisvoje visuomenėje, kurioje galioja teisė, o ne diktatoriaus savivalė. Kaip tik čia, Lietuvoje, norėčiau pabrėžti mūsų solidarumą su Baltarusijos žmonėmis. Mūsų vertybės išdėstytos Europos pagrindinių teisių chartijoje. Europos Parlamentui visų pirma buvo labai svarbu, kad Pagrindinių teisių chartija taptų teisiniu požiūriu pagal 2007 m. gruodžio 13 dieną pasirašytą Lisabonos sutartį privaloma, kad dėl jos būtų sutarta per visus institucijų debatus, mums tai buvo Europos savigarbos klausimas. Jau XIII amžiuje Didysis kunigaikštis Mindaugas – nacionalinės vienybės tėvas – Lietuvą stengėsi suvienyti Europos vertybių pagrindu. Palūšės medinės bažnyčios simbolizuoja Lietuvos krikščioniškųjų vertybių stiprybę ir dvasinio paveldo svarbą, kuriuo Lietuva praturtino Europos Sąjungą. Šios vertybės tai yra dalis Europos ir Lietuvos identiteto. Kryžių kalnas – tai aiškus įrodymas, kad Bažnyčia kovoje prieš komunizmą suvaidino reikšmingą vaidmenį.

Mes, europiečiai, neturime teisės pamiršti Lietuvos kovos už laisvę. O tų vertybių, kurias išsaugojo, puoselėja ir toliau puoselės visuomenė, šios šalies žmonės niekada neturi apleisti. Bendra istorija mus išmokė, kad mūsų vertybės yra mūsų politikos pagrindas ir motyvacija. Tai galioja tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu. Tokia ilgalaikė iš mūsų vertybių kylanti politika reiškia, kad reikia iškilti aukščiau asmeninių ir finansinių interesų ir siekti bendrijos gerovės. Šios bendros vertybės mus jungia, o būdami kartu mes stiprūs. Atrodo, kad Lietuvos moto taip skamba. Niekas geriau nei šis tautinis Lietuvos moto neapibrėžia to, kas yra Europos Sąjunga. Būti europiečiu, vadinasi, vadovaujantis solidarumo principu, kartu dirbti ir gyventi visų gerovės labui demokratijos, laisvės, lygiateisiškumo ir tolerancijos dvasia. Sėkminga ir užtikrinta mūsų žemyno ateitis yra bendrumas, tik tada sėkmingai įveiksime ateities iššūkius.

Tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai galima pasakyti, kad jūs nesate vienos. Taigi reikia prisiminti ir solidarumą su Lenkija. O iššūkių mes turime nepaprastai daug, tai kova su klimato kaita, globalinis saugumas, tvari ekonominė plėtra. Į visus šiuos svarbius politinius iššūkius turime rasti bendrą atsakymą, bendrą europinį atsakymą, nes nepakanka pavienių valstybių atsakymo. Tačiau visi šie išvardyti iššūkiai turi vieną bendrą dalyką, vieną bendrumą – tvaraus energijos tiekimo užtikrinimą. Tai ir yra mūsų užduotis, tai yra mūsų atsakomybė, mes turime veikti kartu, turime veikti darniai. Energetinis saugumas yra neatsiejamas kiekvienos nacionalinės energetikos strategijos dalis. Pastaraisiais metais energetinio saugumo klausimas virto iš tiesų pagrindine Europos saugumo tema. Energetiniai interesai nesibaigia ties nacionalinėmis sienomis. Energetinis saugumas yra kiekvienos valstybės narės saugumas ir susijęs su visos Europos Sąjungos energetiniu saugumu.

2007 metų pavasarį, kovo mėnesį, vykusiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga bendros Europos energetikos politikos gaires numatė priimdama ambicingą energetikos darbotvarkę, joje numatydama bendrus tikslus. Paskui šį sprendimą ėjo Europos Komisijos 2008 m. sausio 23 d. pateiktas energetikos klausimų paketas, kuris prieš mėnesį, pavasarį, politiškai buvo patvirtintas viršūnių susitikime. Tokiu būdu šis paketas sukūrė pagrindą bendrai ir konkrečiai įgyvendinti šį projektą. Tad mes sukūrėme Europos energetikos politikos su bendra rinka ir bendrais tikslais pagrindą. Europos Parlamento užduotis – šiuo atžvilgiu imtis visų įstatymų leidžiamų priemonių įgyvendinimo ir jas kuo greičiau užbaigti. Ir mano iniciatyva frakcijų pirmininkai nusprendė, kad darbai komitetuose dėl energetikos paketo bus baigti iki metų pabaigos, kad galėtume derėtis su Taryba ir vėliau pateikti bendrą poziciją per kitų metų susitikimą Kopenhagoje dėl klimato kaitos.

Priklausomybės nuo trečiųjų šalių energetikos tiekimo klausimais, energijos tiekimo klausimas, solidarumas yra būtinas, privalomas ir liečia mus visus. Solidarumas yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos rinkos elementų. Be to, jis yra įtvirtintas ir Lisabonos sutartyje. Solidarumas, kaip jau ir sakiau, vienas iš pagrindinių Europos energetikos elementų, Lietuva taip pat, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, gali tikėtis solidarumo energijos tiekimo klausimais iš kitų valstybių narių. Pastaraisiais metais šis solidarumas buvo kelis kartus išbandytas. Nė viena Europos Sąjungos valstybė neturi nukentėti dėl trečiųjų šalių spaudimo. Tokia solidarumo dvasia privalome kurti funkcionuojančią ir stiprią energetikos užsienio politiką. Jos pagrindine sudėtine dalimi privalo būti realus ir bendras santykių su Rusija modus vivendi. Privalome užtikrinti, kad nei Lietuva, nei kuri nors kita Europos Sąjungos valstybė nepatirtų spaudimo, mes norime gerų partnerystės su Rusija santykių, santūrios partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija, kurioje būtų stiprus energetikos segmentas. Taigi tam turi būti suteiktas prioritetas.

Mūsų politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija negali būti vienos krypties gatvė. Šie santykiai turi būti tarpusavio santykiai, paremti teisinės valstybės principais. Šiame kontekste nepaprastą reikšmę turi abipus4 išlyga, turime raginti ir toliau Rusiją ratifikuoti Energetikos chartiją. Ne tik solidarumas viduje, bet ir išorėje labai svarbus, tačiau yra dar vienas labai svarbus klausimas – Europos Sąjunga yra (…) bendrija, tad kiekviena valstybė narė turi laikytis savo įsipareigojimų. Lietuva įsipareigojo Stojimo sutartyje esančioje klauzulėje iki 2009 metų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Ir jūs žinote, kad Lietuva gali tikėtis paramos iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių.

Pabaigoje dar taip pat norėčiau paminėti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Mielos kolegės ir kolegos, kaip ir energetikos politikoje, mes galime veikti ir dirbti kartu, sėkmingai tik kartu ir kitose Europos politikos srityse, mūsų stiprybę lemia bendrumas, mūsų vienybė ir įvairovė. Naujoji Lisabonos sutartis suteikia naujų instrumentų plėtoti tą mūsų bendrumą ir sėkmingai įveikti ateities iššūkius. Jau paminėjau klimato kaitos problemą, energetinį saugumą, o naujoji sutartis mums dar duoda instrumentą ir ginklą įveikti ateities uždavinius. Institucijos yra tik priemonės tikslui pasiekti, jų sėkmė matuojama sėkmingu darbu. Europos Sąjunga privalo ir turi tuos instrumentus, juos privalo naudingai ir sėkmingai įdiegti, kad pasiektų rezultatų bei kad būtų pagerinta Europos Sąjungos piliečių gyvenimo kokybė. Ši sutartis – tai priemonė, kad Europos pilietės ir pieliečiai pasiektų konkrečių rezultatų. Lisabonos sutartis stiprina Europos Sąjungą. Reformų sutartis paslinko jėgų santykį Europos Parlamento naudai. Turėdamas 95 % Europos Sąjungos įstatymų leidybos kompetencijos, Europos Parlamentas įgauna bendro sprendimo teisę kartu su Ministrų Taryba.

Gerbiamosios ponios ir ponai, kai aš 1999 metais atėjau į Europos Parlamentą, Europos Parlamentas turėjo tik 5 % įstatymų leidybos teisės, dabar 95 %. Taigi ateities bendras sprendimas, t. y. teisė bendrai priimti sprendimus susijusi ne tik su tokiomis sritimis kaip žemės ūkis ir biudžetas. Europos Parlamentas tampa vis labiau įtakingu ir kupinu pasitikėjimo parlamentu. Europos Parlamento teisių stiprinimas suteikia galimybių ir pilietėms bei piliečiams turėti daugiau įtakos sprendžiant jų klausimus. Taip pat ir nacionaliniu lygiu įgaunama daugiau teisių demokratinės kontrolės ir daugelyje kitų sričių. Jūs nacionaliniuose parlamentuose įgaunate daugiau bendro sprendimo teisių kartu su Lisabonos sutartimi.

Subsidiarumo principo įtvirtinimas yra kertinis akmuo naujoje sutartyje. Naujoje sutartyje subsidiarumo principas yra aiškiai pabrėžiamas ir įgalina nacionalinius parlamentus stebėti, kaip jis užtikrinamas. Nacionaliniai parlamentai įgauna daugiau svorio kontroliuodami savo vyriausybių veiklą Taryboje. Taigi kartu su Reformų sutartimi ir joje įtvirtintomis galimybėmis gerokai stiprėja nacionalinių parlamentų vaidmuo.

Taigi, mielosios kolegės ir kolegos, norėčiau jus padrąsinti bendradarbiauti su kitais nacionaliniais parlamentais ir dirbti Europos piliečių labui.

Būdamas Europos Parlamento Prezidentu aš teikiu ypač didelę reikšmę geram bendradarbiavimui tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento. Pastarasis pusės šimtmečio bendradarbiavimas, pastaroji Europos integracijos sėkmės istorija kaip tik remiasi parlamentinio matmens Europos Sąjungoje stiprinimu bei plėtojimu. Galiu pasiremti ir mano tėvynės Vokietijos spalio 3-iosios susivienijimo data. Valstybės, kurios gyveno diktatūros sąlygomis, pasikeitus sąlygoms tapo partnerėmis. Taigi mes turime naujus kolegas, iš kurių taip pat galime pasimokyti, ir mes turime ko vienas iš kito pasimokyti. Taigi mes turime kartu kurti demokratiją mūsų žemyne.

Lisabonos sutartis suteikia galimybių stiprinti parlamentinės kontrolės matmenį. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai papildo vienas kitą. Kartu mes galime kurti demokratinę ir atvirą piliečiams Europą ir užtikrinti subsidiarumo principą.

Mielosios kolegės ir mielieji kolegos, Lietuva buvo ir yra į Europą atsisukusi šalis, Europos šalis. Jūsų pilietės ir piliečiai remia jūsų šalies narystę Europos Sąjungoje. Jau 2004 metų lapkričio mėnesį jūs, pirmasis parlamentas tarp Europos Sąjungos parlamentų, ratifikavote Europos Sąjungos Konstitucijos sutartį. Taip pat pradėjote ratifikavimo procesą ir dėl Lisabonos sutarties. Vengrija, Slovėnija, Malta, Prancūzija, Rumunija, Portugalija jau ratifikavo šią sutartį. Kitos valstybės yra ratifikavimo proceso viduryje. Aš girdėjau, kad mano šalies parlamentas, Vokietijos Bundestagas, didele dauguma pritarė Reformų sutarčiai.

Mielosios kolegės ir kolegos, tikiuosi, kad ir jūs, kaip ir ketinate, šio mėnesio pabaigoje labai aiškiai duosite signalą ratifikuodami šią sutartį ir pasisakysite dėl ateities Europos Sąjungos. Mes visi tikimės, kad šios sutarties ratifikavimo procesas 27 Europos Sąjungos šalyse baigsis dar šiais metais ir kad 2009 m. sausio 1 d. Lisabonos sutartis, artėjant naujiems Europos Parlamento rinkimams, įsigalios.

Mielosios kolegės ir kolegos, dėkoju jums už jūsų darbą Lietuvai ir už jūsų darbą mūsų bendrai Europos Sąjungai. Linkiu jums sėkmės. Dėkoju jums už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Europos Parlamento Prezidentui. Labai ačiū.

Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą toliau. Gerbiamieji kolegos, kelių sekundžių pertrauka.

Kviečiu A.Čapliką mane pakeisti. Į tribūną kviečiame V.Rinkevičių.

Įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2997(2*)ES (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF). Tęsiame darbą. Prieš mane pirmininkavęs A.Kubilius kvietė į tribūną V.Rinkevičių, kuris galės mums išsakyti Kaimo reikalų komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Gal ponas V.Kamblevičius? Labai ačiū. Prašau.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Kaimo reikalų komitetas svarstė ir pritarė Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo projektui Nr.XP-2897(2). Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 3. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės V.Čepas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Lisabonos sutartį ir konstatavo, kad numatytos bendros europinės gynybos tikslai… Lisabonos sutartis atsižvelgė į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir požiūrį į saugumo ir gynybos klausimus. Taip pat konstatavo, jog Lisabonos sutartyje numatyta, kad bendra saugumo politika ir gynybos politika bus neatsiejamos bendros užsienio ir saugumo politikos dalys ir kad, vykdydamos bendrą užsienio ir saugumo politiką, valstybės narės (…) Sąjungai savo civilinius ir karinius pajėgumus. Taip pat konstatuota, kad gynybos politikos klausimais sprendimai ir toliau bus priimami vienbalsiai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė ir pritarė įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo“ projektui, kiek tai yra susiję su bendra saugumo ir gynybos politika. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną A.Sysą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Respublikos įstatymą „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektą. Kaip kiti kolegos, aš norėčiau trumpai atkreipti dėmesį, kas gi yra šitoje sutartyje kalbama apie reikalus, kuriuos sprendžia Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Lisabonos sutartyje tarp pagrindinių ES tikslų nurodyta socialinė rinkos ekonomika, ją palaiko ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatos. Be minėtos socialinės rinkos ekonomikos, Europos Sąjungos tiksluose nurodomas visiškas užimtumas, socialinė pažanga, kova su socialine atskirtimi ir diskriminacija, socialinio teisingumo ir apsaugos skatinimas, moterų ir vyrų lygybė, kartų solidarumas ir vaiko teisių apsauga. Lisabonos strategijos ES lygiu pripažįstamas socialinių partnerių ir Trišalės tarybos vaidmuo, kas Lietuvoje yra įtvirtinta, bet aš manau, tai prisidės dar labiau įtvirtinant trišalį bendradarbiavimą. Be to, kaip minėjo Europos Parlamento pirmininkas ponas G.Potteringas, Lisabonos sutartimi pripažįstamos Pagrindinių teisių chartijoje išdėstytos teisės, laisvės ir principas, jos įgyja saistomąją teisinę galią, todėl komitetas vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V.Vertelienę, Sveikatos reikalų komitetas.

V.VERTELIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas kaip papildomas. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 1. Dėkui.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną M.A.Pavilioniene – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonė.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas po Lisabonos sutarties svarstymo bendru sutarimu pritarė Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. K.Čilinskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tačiau aš jo nematau salėje. Gal kitas komiteto narys galėtų? Pirmininko nėra. Ponas V.Žiemelis gal galėtų? Duotume, mes protokolą surasime. Prašau.

V.ŽIEMELIS (MSG). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektą, pritarė šiam pasiūlymui. Už balsavo 6, vienas nebalsavo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, V.Žiemeliui. Užsienio reikalų komiteto nuomonė – J.Karosas. Tačiau jis tikrai išvyko į susitikimą su ponu G.Potteringu. Ponas V.Stankevičius.

V.STANKEVIČ (NSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas išnagrinėjo šį svarbų strateginį klausimą mūsų valstybei ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Jagminas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, būdamas papildomas, apsvarstė šį projektą ir nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, ratifikavimo“ projektui Nr.XP-2897(2). Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Dėkoju.

PIRMININKAS. A.Lydeka – Žmogaus teisių komiteto nuomonė.

A.LYDEKA (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.

PIRMININKAS. Dabar diskusijos. Diskusijose užsirašė dalyvauti 5 Seimo nariai. Pirmasis kalba K.Glaveckas – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Primenu, kalbantys frakcijos vardu – iki 7 min., kalbantys savo asmeniniu vardu – iki 5 minučių. Prašau.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taip jau susiklosto Lietuvoje, kad pagrindinius dokumentus, arba pagrindines knygas, kurios liečia lietuvių gyvenimą ir pomirtinį gyvenimą, mes priimame taip skubotai, kad nežinome, kas ten parašyta. Manau, kad šitoje salėje perskaičiusių Bibliją yra daugiau negu Lisabonos sutartį. Aš tuo neabejoju. Bibliją perskaitė vienas ar kitas krikščionis demokratas, Naująjį Testamentą, nekalbant apie Senąjį, o visą Lisabonos traktatą, storą knygą 300 ar 200 puslapių, priklauso nuo formato, 500 straipsnių, tai aš beveik tikras, kad niekas neskaitė Lietuvos valstybėje, išskyrus gal kokius du valdininkus. Kaip priminė profesorė M.A.Pavilionienė, kažko man kyla abejonių, kad viską nuosekliai perskaitė.

Ką aš noriu pasakyti? Iš esmės mes įstojome į Europos Sąjungą ir turime ten visas teises, išskyrus vieną teisę – būti Lietuva. Bet ne pavadinimo prasme, ekonomine prasme, kultūros prasme, nes akivaizdu, kad, būdami Europos Sąjungos bendroje rinkoje, mes turime vienaip ar kitaip pasiduoti tiems bendriems reikalavimas, kurie daugeliu atvejų nesutampa su Lietuvos interesais. Kad šitoje sutartyje yra numatytas Energetinio saugumo skyrius, tai, aišku, rezultatas mūsų derybininkų, bet jis lygiai tiek pat naudingas, kiek, pavyzdžiui (pavyzdį galiu pasakyti) olandų palinkėjimas, kad jeigu pas mus bus energetinė krizė, tai gausime du traukinius malkų ir keturis vagonus žvakių. Tai yra jokių kitokių garantijų, išskyrus pačių plaukimą, mes neturime. Mes ratifikuojame dokumentą, kuris iš tikrųjų neleidžia mums būti bent pipirėliu bendram sriubos katile. Šiuo metu esame tokia bendra masė. Tai, kad mes nepasinaudojome proga ir iš tikrųjų nuosekliai neišnagrinėjome visų skirsnių, visų straipsnių, nepareiškėme savo nuomonės, galų gale nesurengėme viešo svarstymo, darome didelę klaidą, nes po to, kai pasirašysime, kaip buvo su Europos Sąjungos sutartimi, pamatysime, kad turime klaidų, kad daug ką praleidome, ir tada visi rėksime ir siųsime poną Aleksandrą Abišalą ar kokį nors kitą –išalą spręsti tas problemas, ir nieko nebus. Tai jeigu mes save nors kiek gerbiame ir gauname Seimo nario algą, aš siūlau visiems paprasčiausiai perskaityti, įvesti, susitarkime, kokį nors egzaminą ar pasiklausinėjimą iki vasaros pabaigos ar iki rudens, ir išsiaiškinti tą sutartį, kas laukia mūsų Lietuvos. Lygiai taip pat, manau, turėtų daryti ir visa Lietuvos šalis ir tie žmonės, kurie suinteresuoti ir kurie tai stebi. Tokiu atveju dabar pradėję priėmimo procedūrą, turėtume daryti pertrauką, susipažinti su šių straipsnių ir rezoliucijų turiniu ir tik tada priimti šią rezoliuciją. Tokį pasirodymą, koks buvo komiteto pirmininkų, daugiau kaip anekdotu nepavadinsi. Kaip galima kalbėti tokiais klausimais dviem trim žodžiais, kad viskas yra gerai? Kai mes priiminėjome Europos sutartį, mes taip pat visi rėkėme, kad viskas gerai. Dabar pažiūrėkite – išėjo blogai. Dar kartą sakau: turime visas teises Europos Sąjungoje, išskyrus vieną teisę, kuria mes niekaip nenorime pasinaudoti, – kovoti dėl savo naudos. Šis atvejis yra paskutinis atvejis, kai mes konstituciniu lygiu galime nors truputį pabūti pipiriuku, nors truputį išreikšti savo nuomonę ir su kuo nors nesutikti. Jeigu mes visi su viskuo sutiksime ir dabar aklai balsuosime už šią sutartį, aš neabejoju, kad atsiras daug spragų, ir paskui nežinau, kur reikės ieškoti sprendimo – Briuselyje ar dar kur nors.

Kalbu frakcijos vardu ir manau, kad mes turėtume geriau susipažinti su visa sutartimi, išsiaiškinti silpnąsias vietas, naudingas ir nenaudingas Lietuvai, pasikviesti Vyriausybę ir ekspertus, juos išklausyti. Tik turėdami tikrą nuomonę apie dokumentą, kuris lems Lietuvos gyvenimą bendrame katile, mes galime priimti sprendimą. To laukia iš mūsų tauta ir aš neabejoju, kad jūs, taip pat ir aš, kaip tautos išrinktieji ir maitinamieji, visi priklausysim nuo šių pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu – H.Žukauskas. Prašom.

H.ŽUKAUSKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, po tokios ugningos profesoriaus kalbos pasakyti ką nors įdomaus ir naujo, be abejo, be galo sunku. Juo labiau kad šiandien svarstydami šį klausimą išklausėme visų komitetų nuomonę. Kaip žinote, frakcijų nariai yra ne kas kita kaip tų komitetų nariai. Kadangi komitetuose buvo priimta bendru sutarimu pritarti įstatymo dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį, ratifikavimui, nemanau, kad kuri nors frakcija dar galėtų rasti argumentų pasakyti ką nors naujo. Noriu pabrėžti, kad Liberalų ir centro frakcija, be jokių abejonių, pritaria šiam ratifikavimo projektui. Teisingai pasakė gerbiamasis profesorius, kad turbūt nėra daug Seimo narių, kurie bent bandė žiūrėti, gilintis ir skaityti visą tekstą. Galbūt ir nereikia gilintis į visą tekstą, bet tam tikros sritys, man atrodo, gal ir buvo perskaitytos. Pagrindinė sritis, kuri šiandien Seimui, Lietuvai be galo aktuali, yra energetikos klausimas. Energetikos klausimas nėra labai detaliai išanalizuotas, tačiau apie jį yra užsiminta, apie galimybę jungtis į tinklus, kurti tuos tinklus ir t. t.

Sutarčių keitimo principai taip pat yra išanalizuoti ir, man atrodo, tai yra be galo svarbus dalykas, nes priimtas sprendimas naudotis ne veto teise, bet balsų dauguma, man atrodo, sudaro galimybes tokioms šalims kaip Lietuva, pasinaudojus susitarimu su kitomis šalimis, spręsti kai kuriuos klausimus. Man atrodo, ir energetiniai klausimai ateityje turėtų būti sprendžiami lygiai taip pat.

Bendra gynyba. Šiandien Europos Parlamento pirmininkas apie tai kalbėjo ir Lietuvai tai be galo aktualu, kaip ir subsidiarumo principas. Tačiau naudodamasis galimybe aš vis dėlto noriu pasakyti vieną dalyką, į kurį Lietuvai ratifikuojant šį Lisabonos sutarties įstatymą reikėtų atkreipti dėmesį. Lietuva pirmoji ratifikavo pirmąją Konstituciją ir iš to jokios naudos neturėjo. Aš nesakau, kad iš Lisabonos sutarties mes galime turėti naudos, tačiau vieną dalyką galiu pasakyti. Tie, kurie užsiima energetika, turi atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Pritardami šiai sutarčiai mes ant kitos svarstyklių lėkštelės turime dėti tuos projektus, kurių mums šiandien labai reikia. Aš turiu omeny galimybę uždaryti Ignalinos atominę elektrinę vėlesniu terminu. Tai yra, kaip vakar vienas žinomas politikas man sakė, kaip svarstyklės. Jeigu mes ant vienos svarstyklių lėkštės dedame galimybę pritarti ir ratifikuoti šią sutartį, ant kitos lėkštelės galime padėti tai, ko Lietuvai labai reikia. Aš suprantu, kad ši naujoji Konstitucija šiek tiek skiriasi nuo to materialaus dalyko, ką mes šiandien turime, tačiau ir mūsų derybininkai, ir Vyriausybė, kurie turės galimybę pasirašyti, tartis, derėtis pasinaudojus šia Lisabonos sutartimi, turėtų būtinai sverti ant svarstyklių šiuos du klausimus. Tokiu atveju laimės visa Lietuva.

Labai ačiū. Frakcija Lisabonos sutarčiai pritaria.

PIRMININKAS. Dabar kviečiu E.Zingerį, kuris kalbės frakcijos vardu. Ponas E.Zingeris informavo mane, kad kalbės frakcijos vardu, todėl jis turi pirmenybę. Vėliau kalbės ponas J.Veselka ir ponas E.Klumbys. Prašom, pone Emanueli, 7 minutės.

E.ZINGERIS (TSF). Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, prieš tai kalbėjęs H.Potteringas kalbėjo apie siekį. Pasakė vokišką žodį strebung – siekis. Šios tautos siekis būtų sąjunga su Vakarais. Jis paminėjo visus pagrindinius mūsų tautos momentus, kai Lietuva siekė būti Vakarų civilizacijos dalimi. Aš pats atsimenu vienoje Strasbūro centrinėje bažnyčioje esančią XV a. mozaiką, kurioje Lietuva parodyta paskutine Europos dalimi, šiek tiek atplyšusia nuo bendros eisenos, bet Europoje. Daugelis iš mūsų, kurie buvo Europos Taryboje Strasbūre, matė šią viduramžių freską. Aš manau, kad mes XXI a. turime tą nuotolį, kuris yra šioje viduržemių freskoje, vaizduojančioje Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, įveikti. Mes galime tai padaryti per Lisabonos sutartį ir padaryti tai nepaviršutiniškai.

Aš visiškai neapgailestauju, kad mes buvome vieni pirmųjų, parėmę pirmąjį Konstitucijos variantą, ir dabar neturime jaustis kvailiais, kad mes tada taip padarėme. Mes padarėme gerai, tik gaila, kaip pasakė prieš tai kalbėjęs, kad nedaug kas nagrinėjo pirmąją Konstituciją, kurią atmetė Prancūzija ir Olandija. Jeigu Prancūzijos ir Olandijos politikai neatliko savo namų darbų, nereiškia, kad ta Konstitucija buvo bloga, ir mes tada pralošėme. Aš manau, kad Europos idealai, sakykime, pagrindiniai penkiasdešimties metų Lietuvos atskirties nuo Europos… penkiasdešimt metų dirbtinio Lietuvos, Latvijos, Estijos išplėšimo iš Europos konteksto, mūsų ekonomikos sužlugdymo, politinių partijų sistemos sužlugdymo… politinio elito sunaikinimas sako, kad mes turime įveikti šį dirbtinai atsiradusį nuotolį. Jeigu mes už lango matome neeuropietiškas tendencijas, kurios ateina iš tų penkiasdešimties metų atskirties ir dirbtinio pavergimo, tai nereiškia, kad mes turime tam pritarti. Lietuvos politikai ir visos partijos turi pritarti šiai sutarčiai, nes ji pagreitina mūsų pagrindinį nacionalinį saugumo klausimą, tai yra mūsų integravimąsi su Vakarais.

Norėčiau pasakyti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjunga taps demokratiškesnė. Sutartyje įtvirtintos visoms Europos šalims brangios laisvės: lygybės, pagarbos žmogui ir teisės viršenybės vertybės. Manau, labai svarbu, kad sutartyje aiškiai išdėstytas kertinis Europos sėkmingo gyvavimo principas – tausoti kiekvienos šalies kalbų ir kultūrų įvairovę. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, piliečių renkamas Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai įgis daugiau galių. Vienas milijonas piliečių galės pasiūlyti europinį teisės aktą iš įvairių šalių: vienas milijonas piliečių iš Vokietijos, Lietuvos galės siūlyti esminius teisės pakeitimus.

Antra. Su Lisabonos sutartimi Europos Sąjunga taps veiksmingesnė ir skaidresnė, paprastės europinių teisės aktų priėmimo tvarka Europos Sąjungos Taryboje. Sutartyje aiškiai nustatyta, už ką atsakingos Europos Sąjungos, už ką valstybių narių valdžios institucijos. Lisabonos sutartyje numatytas naujas dvigubos daugumos balsavimo principas, kuris užtikrins, kad Europos Sąjungos Tarybos balsavimo tvarka labiau atspindėtų Europos šalių ir jų gyventojų požiūrį į svarstomus sprendimus.

Aš noriu pasakyti, kad ką tik vyko Europos Komisijos svarstymai. Mes metus laiko prašėme Europos Komisijos, kad pradėtų totalitarinių režimų, t. y. Lietuvos okupacijos, Vidurio Europos okupacijos pokario metais, svarstymus. Tie svarstymai pradėti. Ką tik Europos Parlamentas svarstė stalininius nusikaltimus. Tai buvo praėjusią savaitę. Visi puikiai žinote. Aš turiu pasakyti, kad bandomas mums įbrukti visiškai įžūlus požiūris, kad Briuselis yra naujasis Kremlius, nėra teisingas. Tai yra melas. Aš manau, visi tie, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, t. y. tie žmonės, kurie žuvo miškuose, tie žmonės, kurie 1918 metais kovojo už Lietuvą Vakaruose kaip už demokratinę Respubliką, jūs atsimenate pirmąjį 1918 metų Tarybos aktą, iš esmės kovojo už Lietuvą Vakaruose. Lisabonos sutartis tai ir yra Lietuva Vakaruose. Todėl mes turime už ją balsuoti, galų gale turime susitelkti ir parodyti europinį Lietuvos parlamento veidą spręsdami šį klausimą teigiamai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną poną J.Veselką.

J.VESELKA (TTF). Pirmoji pastaba. Mano tėvas už Lietuvą Vakaruose nekovojo. Jis kovojo už Lietuvą. Kieno kovojo už Vakaruose… Koks skirtumas, ar Rytuose, ar Vakaruose?

Gerbiamieji kolegos, vėl išgirdau apie naują, be galo laimingą rytojų, kaip draugiškų šalių bendrijoje sieksime naujos laimės. Gerai. Iš tikrųjų visa sutartis persunkta šia visuotine laime, bet pažiūrėkime realiai, kas atsitinka.

Kai pradėjo plėstis Europa, pamatė, kad išsiplėtusią Europą labai sunku suvaldyti. Todėl iš tikrųjų pradėjo galvoti, kokį mechanizmą sukurti, kad Europos Sąjunga nepavirstų nevaldoma ir kad naujas šalis, kurios turi didelių ambicijų ir labai sunkiai… su pragmatizmu, būtų galima suvaldyti. Ši sistema aiškiai diegiama naujoje Sąjungos sutartyje. Pasižiūrėkite. Sprendimai priimami, jeigu už sprendimą balsuoja 55 % Europos Sąjungos valstybių narių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu balsuos 15 valstybių. 15 valstybių kaip tik tos valstybės, kurios buvo iki Europos Sąjungos plėtros.

Antras momentas. Turi būti ne mažiau kaip 323 mln. gyventojų. Kaip žinote, tose 15 valstybių yra 379 mln. gyventojų, naujose yra 90, beveik apie 100 mln. gyventojų. Dabar, jeigu norite, kad sprendimas nebūtų priimtas, prieš to sprendimo priėmimą turi balsuoti ne 12, o 13 valstybių. Vadinasi, 12 pokomunistinių valstybių ir dar kai kurių, kurios įstojo, net jeigu jos norės, kad toks reglamentas ar direktyva nebūtų priimta, ar kiti sprendimai, susivienijusių balsų neužteks. Reikia dar vieną iš tų 15 valstybių šalių pritraukti, kad vienaip ar kitaip galėtų nulemti sprendimą. Bet to neužteks. Neužteks Danijos, Maltos, Olandijos, Belgijos ar dar ką nors pritraukti. Dar reikės, kad tose 13 šalių gyventų ne mažiau kaip 174 mln. gyventojų. Taigi net neužteks, kad tas 12 šalių palaikytų Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija ar Italija. Neužtenka. Užtenka vienos valstybės, kad tas 12 šalių palaikytų – tai Vokietija. Tai atitinka ir 13, ir gyventojų skaičių. Įdomu.

Kai aš pažiūriu į istoriją, iki Antrojo pasaulinio karo visa Rytų ir Vidurio Europa buvo Vokietijos įtakoje. Taigi, ponai, prašyčiau įsidėmėti, kad mums reikia, jeigu mes ratifikuosime šią Konstituciją, orientuotis į tą valstybę, su kuria bus galima vienaip ar kitaip paveikti Europos Sąjungos sprendimus. O ta konkreti valstybė yra Vokietija. Aš iš tikrųjų čia nematau… Jeigu mes įstojome į Europos Sąjungą, aš iš tikrųjų matau, kad šis variantas yra labai logiškas ir priimtinas, bet mūsų (…) politika yra Žečpospolita, o Žečpospolita yra Europos Sąjungai… Ji yra priimtina tik tokia apimtimi, kiek tai gali būti tam tikras kordonas santykiuose su Rusija. Ar mes dabar eisime, priimsime tą išlygą, kuri yra suplanuota šioje sutartyje, dvilypė Europa: elitinė Europa ir užkampinė Europa, ar mes vis dėlto suvoksime ir bandysime eiti į elitinę Europą? Bet į elitinę Europą… Kol kas 18 metų, aš aiškiai matau, mūsų politika veda į užkampinę Europą. Ar pakeisime, ar iš tikrųjų reikia bandyti pakeisti, kad nebūtų dvilypės: elitinės ir užkampinės, Europos? Aš nematau jokių… nei komitetai svarstė, nemačiau, kad apie tai būtų diskusija, nei visuomenė, nei Vyriausybė.

Noriu pasakyti, Lisabonos sutartis pagal dabartinį variantą įteisina dviejų pakopų arba dviejų lygių Europą: elitinę Europą – 15 senųjų turtingųjų valstybių ir t. t., ir užkampinę Europą – 12 valstybių, jeigu jos nesugebės orientuotis… O ten orientuotis yra logiška, nes kas duoda pinigus, tas nori, kad su jais ir būtume. O ką darome mes? Atsimenate labai gerai, ir Europa tai pamatė, galvojo, kad išsiplės iki 27 valstybių ir neturės problemų. Pamatė problemas. Tos 12 valstybių, buvusios pokomunistinės, nori gauti iš Europos Sąjungos pinigus, o tarnauti Jungtinėms Amerikos Valstijoms. (Balsas salėje) Prašom nešaukti. Yra gerbiamasis pirmininkas ir pasakys, kada bus laikas.

PIRMININKAS. Pone Juliau, baigėsi laikas. Prašyčiau baigti kalbą.

J.VESELKA. Ačiū. Dabar dėl vieningos energetikos politikos, tai yra teorijos ir logikos. Labai gerai, kad socdemai pradėjo rėkti, jog laikas. Ekonomikos komitete bandžiau kai kuriuos argumentus išdėstyti, ką reikėtų pakeisti. B.Vėsaitė neleido man net kalbėti. Socdemai dabar vėl neleidžia kalbėti. O kas labiausiai vedė į Tarybų Sąjungą? Tie patys socdemai. Logika. Ačiū.

Aš manyčiau, kad mums reikėtų padaryti pertrauką ir kol nebus aiškiai suformuluotos mūsų energetikos sprendimo problemos, šios sutarties neratifikuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną E.Klumbį.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kas vyksta čia, šioje salėje. Mes iš tikrųjų svarstome fundamentalų Lietuvos ateities klausimą. Pagal logiką salė turėtų lūžti, kai tautos atstovai svarsto šį klausimą. Žiūrėkite, kas dedasi? Seimo narių turbūt yra apie 40 %. Vadinasi, kiek yra svarbus šis klausimas.

Antras dalykas. Nė vieno spaudos atstovo. Jeigu čia šlaistytųsi G.Mikolaitis, žurnalistų būtų turbūt su 17 kamerų. (Balsai salėje) Dabar, gerbiamasis Karosai, aš noriu priminti grįždamas į naujausią istoriją – 2004 m. lapkričio 11 d. posėdį, buvusio Seimo paskutinės dienos posėdį. Balsavimas dėl Sutarties dėl Europos Konstitucijos: 84 – už, 4 – prieš, 3 susilaikė. Tie keturi – tai S.Buškevičius, E.Klumbys, V.Šustauskas ir J.Veselka. Ką mes sakėm? (Balsai salėje) Ką mes jums sakėm? Elgiatės kaip tikri bolševikai – pirmiausia lipate ant barikadų.

Antra, Sutartis dėl Europos Konstitucijos yra labai žemo lygio teisinis dokumentas – su begale netikslumų, prieštaravimų, teisinių duobių. Neklausėt, negirdėjot, sakėt, kad tai yra gero lygio teisinis dokumentas, kad į Lietuvą lygiuosis Europa, bet jinai nesilygiavo. Prancūzų ir olandų dėka ta eurobeprotybė buvo sustabdyta, ir tik po to, dabar, mes kalbam, jūs pirmiausia šlovinate Lisabonos sutartį dėl bendros energetinės politikos, kurios anoje sutartyje nebuvo. Beje, ne per seniausiai girdėjau kelis konservatorius, kurie viešai saviškiams mušėsi į krūtinę ir atgailavo, kad tada balsavo už tą sutartį. Tad klausiu jūsų, gerbiamoji ir gerbiamieji Aleknaite, Balčyti, Bradauskai, Butkevičiau, ir aš galiu tęsti baigdamas, Steibliene, Vėsaite, Vilkai, Žakaitiene, Žukauskai, dabartinių Seimo narių, ankstesniame Seime balsavusių už Sutartį dėl Europos Konstitucijos: ar ne mes, tie keturi, tada visų televizijų ir žiniasklaidos priemonių vadinti nesusipratėliais, atsilikėliais ir vos ne tėvynės išdavikais, Maskvos agentais, nebuvom teisūs? Tai, ko nepajėgėm padaryti mes, keturi, padarė olandai ir prancūzai.

Ar Lisabonos sutartis iš esmės geresnė už Sutartį dėl Europos Konstitucijos? Ne ir dar kartą ne. Ji kiek padailinta, keliais puslapiais sutrumpinta, bet tai yra ta pati Sutartis dėl Europos Konstitucijos. Ji yra stipriai keistina, tobulintina. Tad siūlau gerbiamiesiems Seimo nariams nekartoti senų klaidų ir neskubėti ją ratifikuoti. Labai gerai čia apie Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą Seime ir Lietuvoje išdėstė gerbiamasis Seimo narys K.Glaveckas. Negalima antrą kartą vėl skubant ratifikuoti šią sutartį.

Šiandieną mes, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, esame pateikę nutarimą dėl Lisabonos sutarties. Pagal visą logiką tiek rezoliucija, tiek nutarimas turėtų būti priimti iki ratifikavimo. Tik priėmę šiuos nutarimus ar šią rezoliuciją, mes galėtume kalbėti apie ratifikavimo procedūrą, nes tas nutarimas ar ta rezoliucija, kurie yra neįpareigojantys, nenorminiai dokumentai, tada nubrėžtų kelią ratifikuoti Lisabonos sutartį. Štai dėl ko mes frakcijos vardu dabar siūlom padaryti ratifikavimo proceso pertrauką, pateikti rezoliuciją, pateikti nutarimą ir, kadangi mes suprantam, kad tai yra tik iki kito posėdžio, tačiau vis tiek, užbaigus svarstymo procedūrą mes turim daryti pertrauką iki spalio mėnesio, prieš tai priėmę rezoliuciją ar nutarimą, tada, spalio mėnesį, pratęsti šį procesą. Ačiū.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Gerbiamieji kolegos, tai buvo visos kalbos. Dabar ministras P.Vaitiekūnas taip pat norėtų tarti žodį. Kviečiame ministrą į tribūną.

P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau reaguoti į kai kurias mintis, kurios čia buvo pasakytos. Nekalbėsiu to, kas jau buvo pasakyta ir Seimo komitetų, ir kalbėjusiųjų už tai, kad reikia ratifikuoti Lisabonos sutartį. Štai mano mielas kolega K.Glaveckas sako, kad Bibliją skaičiusių čia yra daugiau negu šią sutartį. Nežinau, nesvėriau, bet Biblijos, kaip žinot, nepataisysi. Kokia Biblija duota, tokia duota, matyt, iki amžių pabaigos, o Sutartį galima taisyti ir keisti tuo metu, kai pasirodys, kad ji jau neatitinka realybės.

Tačiau aš noriu pažiūrėti į paveikslą truputį plačiau. Pažiūrim ir geografiškai, ir laiko prasme. Kas dedasi pasaulyje, globaliame pasaulyje, kur konkuruoja dvi sistemos – vertybių civilizacija ir vartojimo civilizacija? Aišku, ir vertybių civilizacijai, Vakarų civilizacijai, yra būdinga daug vartojimo bruožų, bet vis dėlto pagrindų pagrindas yra vertybės. Kas jūs, 141, kurie čia sėdite, tokie esate? Tai tie, kurie sprendžia, kuriuos tauta delegavo spręsti klausimus. Tai ir yra ta vertybė, kuria remiasi mūsų civilizacija. Žmogaus teisės, laisva spauda, rinkimai – tai tos vertybės, kuriomis remiasi mūsų civilizacija. Man atrodo, kad šioje salėje dažnai užmirštama, kokia trapi ši civilizacija. Pralaimim. Gerai, nesakysiu taip aštriai – atsiliekam. Atsiliekam, nes ir Rusija, ir Kinija, ir kitos galingos pasaulio valstybės, kurios nepriklauso vertybių civilizacijai, dirba geriau, efektyviau.

Mes pralaimim ir Afrikoje, ir Azijoje, ir daug kur Pietų Amerikoje, kur atvažiavę tų šalių kompanijos ir lyderiai neužduoda nepatogių klausimų, o mes užduodam. Mes nepatogūs, mes per lenktynes dažnai atsiliekam. Ir globaliame pasaulyje mūsų civilizacija, man atrodo, kaip sakė vienas iš parlamentarų, – daugiau išimtis, o ne taisyklė. Mes priklausom išimčiai. Tada kyla klausimas, kad mums čia reikia pabūti pipirėliu, kažin ar apskritai mums čia ta sutartis reikalinga. Tai kyla klausimas, kurioje pusėje Lietuva žaidžia. Ar mes stipriname konsolidaciją, ar mes stipriname solidarumą mūsų Vakarų civilizacijos? Nėra garantuota, kad po 50 metų ši civilizacija išliks, nes ji yra gana neefektyvi, remiasi kažkokiomis abstrakcijomis, vertybėmis, žmogaus teisėmis, dar kažkuo, tuo tarpu reikia daryti biznį, reikia gamyklas statyti. Čia yra kitos pusės argumentai.

Vienu žodžiu, visko mes neturėsime, Sutartis, taip sakant, kaip Sutartis, ten yra Lietuvai ir labai naudingų dalykų, tokių, dėl kurių reikės kovoti, ir ta kova iš anksto nenuspręsta mūsų naudai. Bet ji atveria žmogišką būtį, žmogišką egzistenciją remiantis žmogaus orumu. Taigi aš raginu balsuoti už Sutartį ir ne už pipiro vaidmenį Europos katile, Europos sriuboje, o kokios nors švelnesnės ir geresnės daržovės, gal kokios morkos gabaliuko ar ko nors. To pipirizmo užtenka ir pas mus, pipirais sotus nebūsi. Taigi, kolegos, čia gerai pasakė mano kolega E.Klumbys, kodėl salė nuo spaudos nelūžta, ir atsakė į J.Veselkos klausimą – todėl, kad judam į užkampio Europą. Taigi nebūkim ta užkampio Europa, pasižiūrėkim plačiau, drąsiau, priimkim tuos sprendimus ir kovokim dėl savo interesų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Dabar čia iš tribūnos buvo pareikšta, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prašo pertraukos. Toks prašymas teisėtas, bet, gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)

Dėl vedimo tvarkos galite kalbėti per šoninį mikrofoną, jeigu kas nors turite kokių nors klausimų. Vienintelis klausimas, kuris lieka neaiškus, ar pertrauka prašoma valandai, ar iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, prieš apsispręsdami dėl kitų dalykų, turime išspręsti šį procedūrinį klausimą. Kas remia „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos prašymą daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuoja už. Manantys kitaip, kad galima ir šiandien daryti sprendimą, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl pertraukos. Kaip žinote, opozicinė frakcija turi teisę prašyti pertraukos, ir tada, jeigu tokį prašymą parems penktadalis balsavime dalyvavusių Seimo narių, bus daroma pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 76. Reikėjo penktadalio, kuris paremtų pertrauką, parėmė daugiau negu penktadalis. Šiandien nebaigiame svarstymo procedūros, svarstymo procedūrą baigsime kito posėdžio metu. Ką per tą laiką kas nors pasieks ir kas šiuo sprendimu norima pademonstruoti, pamatysime antradienį.

Seimo rezoliucijos „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“ projektas Nr.XP-3024(2). Seimo nutarimo „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“ projektas Nr.XP-3024A (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“ projektas. Pateikimas. Tai nėra norminis aktas. Darbotvarkėje yra numatytas pateikimas ir svarstymas. Kviečiu pranešėją – komiteto pirmininką J.Karosą.

J.KAROSAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš, prieš trumpai pateikdamas siūlomą rezoliuciją, mažą repliką. Klausydamas čia kai kurių džiūgavimų tų įžvalgių žmonių, kurie įžiūrėjo teisingai, kaip blogai ratifikuoti buvusią sutartį Europai, aš noriu pasakyti, kad Lisabonos sutartis iš esmės atkartoja esminius principus. Tas tų žmonių įžvalgumas lyg ir sužlunga, tą reikėtų turėti galvoje.

Dėl rezoliucijos. Šiuo atveju rezoliucija nėra, kaip pasakė gerbiamasis pirmininkas, tas norminis aktas, tai nėra prisegtas prie ratifikuojamos sutarties dokumentas. Tai yra lydimasis dokumentas, kuris remiasi Lisabonos sutartyje išdėstytais principais, kiek jie Lietuvai yra aktualūs nacionaline prasme, kultūrine prasme ir kitais aspektais, todėl logika, kurią siūlė vienas kolega, yra atvirkščia logika. Rezoliucija šiuo atveju remia ir paremia sutarties principus, o ne atvirkščiai. Todėl aš nelaikyčiau pakankamai pagrįsta tos logikos, kuri buvo čia siūloma dėl svarstymo.

Mes, iš esmės remdamiesi Lisabonos sutartimi, paryškiname tuos aspektus, kurie yra fiksuoti Lisabonos sutartyje ir kurie atitinka dabartinę Europos Sąjungos realybę. Aš manau, Lisabonos sutartis (mes tuos principus šiek tiek paryškiname siūlomoje rezoliucijoje) kaip tik yra adekvati tai situacijai ir tam patyrimui, kurį Europos Sąjunga per savo istoriją ir dabarty yra sukaupusi. Todėl jos priėmimas, jos patvirtinimas yra nepaprastai svarbus dabartinei Europos Sąjungai ir jos tolesniam gyvavimui.

Taigi mes rezoliucijoje, kurią jūs matote, tuos dalykus apibrėžėme, pabrėžėme tai, kas Lietuvos valstybei, jos interesams yra labai svarbu. Tai yra tarytum savotiškas aiškinamasis raštas Lisabonos sutarčiai, mūsų valstybės piliečiams, mūsų žmonėms, kurie savo darbu, savo pilietine veikla prisidės prie Lisabonos sutarties skelbiamų principų įgyvendinimo. Aš tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aštuoni Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – E.Klumbys. 10 minučių klausimams.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už dėmesį man.

J.KAROSAS. Aš jūsų pavardės nesakiau.

E.KLUMBYS. Aš supratau, kad tai yra man skirta. Aš puikiai tą supratau. Tik noriu jūsų paklausti. Pagal Seimo statuto 182 straipsnį rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas. Būtent nenorminis aktas! O Seimo nutarimas yra aukštesnio lygio teisės aktas, tai yra norminis aktas, kuris yra priimamas tokia pat tvarka kaip priimami įstatymai. Tai yra esminis skirtumas tarp teisės dokumentų.

Pasakykite, ar jūs tikrai manote, kad rezoliucija yra geriau negu nutarimas?

J.KAROSAS. Tikrai manau, kad tai yra geriau, nes mes priimame nutarimą priimdami Lisabonos sutartį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia iškilo klausimas dėl Statuto, mano pareiga perskaityti Statuto straipsnį. Taigi 182 straipsnio 2 dalis: „Kiti Seimo nenorminiai aktai, kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai (pabrėžiu, nenorminiai nutarimai) ir kita priimami taip pat kaip rezoliucijos.

Taigi, gerbiamieji kolegos, šiandien mes svarstome du analogiškus dokumentus, skiriasi tik jų pavadinimai. Vienas vadinasi rezoliucija, kitas vadinasi nutarimas, bet abu yra nenorminiai dokumentai. Pagal rezoliucijos svarstymo tvarką jie abu ir bus svarstomi. Klausia R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Aš noriu pasisakyti.

PIRMININKAS. Tada klausia P.Gražulis. Nėra. V.Aleknaitė-Abramikienė. Nėra taip pat.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Aš esu.

PIRMININKAS. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Gerbiamieji kolegos, prašom žiūrėti, kur užsirašote.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mes prieš tai svarstėme nutarimą dėl sutarties ratifikavimo. Dabar yra nutarimas, susietas su tuo klausimu. Jūsų požiūriu, kas trukdė tą visą tekstą iš nenorminio dokumento, kaip rezoliucijos arba nenorminio nutarimo, kuris bus po to teikiamas, tuos dalykus įdėti į aną norminį dokumentą, kur sprendžiamoji dalis vis tiek yra ratifikavimas, tik prieš tai sudedami visi mūsų argumentai, nuomonės, požiūriai? Po to pasakoma, visa tai apibendrinę mes atliekame tokį veiksmą. Ar nebūtų geriau, kad viskas būtų viename aiškiame dokumente, negu trys, keturi ar daugiau dokumentų, ir paskui nebesupranti, kuris svarbesnis, kuris reikalingesnis ir kuriuo čia dabar vadovautis? Ačiū.

J.KAROSAS. Buvo toks pasiūlymas, bet mes konsultavomės su teisininkais. Vis dėlto teisininkų buvo patarimas ir tokia pozicija palaikyta, kad šiuo atveju prikabinta (aš ne visai teisingai lietuviškai sakau) ji prie sutarties nederėtų. Nes sutartis yra skirta ir Europos Sąjungai, o šis dokumentas yra skirtas, kaip iš pradžių sakiau teikdamas, mūsų valstybės piliečiams, kartu pasakant mūsų poziciją, tai yra daugiau aiškinamasis raštas ir kai kas paaiškinama. Todėl dėl to motyvo buvo pasiūlyta tuos dalykus priimti atskirai.

PIRMININKAS. S.Pečeliūnas nori kažką patikslinti. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atsakykite. Aš iš jūsų atsakymo gal neteisingai supratau, bet jūs atskiriate Lietuvą nuo Europos Sąjungos. Vienas dokumentas skirtas vieniems, kitas skirtas kitiems. Aš nemanau, kad taip turėtų būti.

J.KAROSAS. Yra tam tikra teisinė procedūra, yra tam tikri tarptautinės teisės dokumentų tvirtinimo norminiai dalykai. Jeigu ši rezoliucija būtų prikabinta, tokiems dalykams prieštarautų. Aš galiu pasakyti tiek.

PIRMININKAS. Klausia E.Zingeris.

E.ZINGERIS (TSF). Aš suprantu, kad kai kurie kolegos klausė, kodėl ši rezoliucija… ir jiems atrodo, kad tai lyg būtų sviestas sviestuotas. Mes šiuo atveju kalbame, gerbiamasis pirmininke, ir aš norėčiau pagrįsti mūsų komiteto poziciją tuo, kad tai yra dešimtmečio ar netgi visos kartos aktas, tai yra Konstitucija. Todėl šis aktas politiškai yra reikalingas, kaip jūs sakėte, turbūt kaip paaiškinimai. Ar galėtumėte pasakyti porą žodžių tiems žmonėms, kurie čia, šalia, mano, kad tai yra dubliuojantis dalykas. Tai nėra dubliuojantis dalykas, o yra ypatingos svarbos teisės akto, tai yra Europos Konstitucijos, paaiškinimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, galite paaiškinti?

J.KAROSAS. Aš neturiu ką komentuoti.

PIRMININKAS. Klausia J.Zinkevičiūtė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, norėjau jūsų paklausti. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje rašoma, kad ratifikuodamas Lisabonos sutartį, Seimas yra įsitikinęs, kad (vienas iš komentarų) Europos Sąjunga, įgyvendindama sutartyje deklaruotą solidarumo principą, vienu balsu kalbės su šalimis energetinių išteklių tiekėjom, padės sparčiai ir efektyviai spręsti neatidėliotinas Lietuvos energetinio saugumo problemas. Ar galite pasakyti, kad mes galime tikėtis, jog vykstančiose derybose dėl Ignalinos yra kokių nors šansų? Ar mes pasirašome sutartį ir visa tai, ką mes kalbėjome, anuliuojama?

J.KAROSAS. Truputėlį kitaip toje rezoliucijoje rašoma, tą pakartojo ir Europos Parlamento pirmininkas, kad energetikos solidarumo principas, įtvirtintas sutartyje, leidžia tikėtis, kad mums patekus į bėdą, į energetinę duobę, kuri rasis po 2009 metų, uždarius atominę elektrinę, Europos Sąjunga nepaliks mūsų nelaimėje. Aš taip vertinu tuos žodžius, ir tai nepaprastai svarbu. Tai formuluotei, kaip minėjo ir pats pirmininkas šiandieną, atsirasti sutartyje turėjo įtakos ir Lietuvos valstybės Prezidento pastangos, ir apskritai mūsų pačių pastangos.

PIRMININKAS. J.Veselka. Paskutinis klausia.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs puikiai pats žinote, kad mūsų Konstitucija pabrėžia, kad suverenas yra tauta, ir tauta, kaip suverenas, gali vykdyti tiesiogiai valdymą arba per savo išrinktus atstovus. Tai dabar lenkai, kaip žinote, pabrėžė, kad jų Konstitucija yra viršesnė už Lisabonos sutartį. Kaip jūs manote, ar mums nereikėtų toje jūsų rezoliucijos dalyje vis dėlto pabrėžti, kad tauta yra suverenas, kaip Konstitucijoje, ir kad Lietuvos Konstitucija yra viršesnė, lyginant su šita Lisabonos sutartimi. Nes, kai skaitai dabar, atrodo, kad Lisabonos sutartis tampa viršesnė už mūsų Konstituciją. Bet, skaitant mūsų Konstituciją, tautos, kaip suvereno sprendimų niekas negali pakeisti.

J.KAROSAS. Tai yra tiesa, bet tauta, kaip suverenas, balsuodama už stojimą į Europos Sąjungą referendume, kartu kai kurias savo suvereno teises perdavė Europos Sąjungai ir jūs tai gerai žinote. Ir šiuo atveju, taip sakant, yra taip. Dėl to čia klausimas yra apie tam tikrą derinimą, bet, kad to nėra, tai būtų neteisinga… Kaip tik tauta perdavė Europos Sąjungos Stojimo sutartyje kai kuriuos dalykus Europos Sąjungai. Čia yra tautos sprendimas, ne atskirų politikų.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar noriu priminti, kad turime alternatyvų Seimo nutarimo projektą „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“. Aš siūlau pasirinkti tokią procedūrą: dabar pakviestume pateikti alternatyvų projektą, tada turėtume bendrą diskusiją dėl abiejų projektų, diskusijos pabaigoje apsispręstume, kurį alternatyvų projektą renkamės tolesniam darbui, ir tada visą darbą tęstume toliau jau su vienu projektu. Kviečiu R.Smetoną, jeigu niekas neprieštarauja tokiam mano pasiūlymui pristatyti, alternatyvų projektą. Prašau.

R.SMETONA (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, kad jūsų pasiūlymas vienintelis šiuo atveju teisingas.

Gerbiamieji kolegos, girdėjome tikrai daug gražių žodžių apie Lietuvą Europoje, apie Lisabonos sutarties teigiamybes, gerąsias puses, bet manau, kad nepakankamai objektyvus svarstymas, jeigu nepasižiūrėta į problemą ir reiškinį iš įvairių pusių. O tų pusių tikrai šitoje problemoje yra ne viena, jau čia daugelio minėta.

Taigi netiesa, kad Lisabonos sutartis tik šiek tiek keičia Europos Sąjungos institucinę sandarą, ir, kaip čia buvo minėta, kadangi Lietuva referendume balsavo už Europos Sąjungos Konstituciją, tai dabar su žmonėmis jau nebereikia ir kalbėtis, nereikia jų nuomonės nei klausti, nei girdėti. Turbūt bent šiek tiek skaičiusiems Europos Sąjungos Stojimo sutartį labai aišku, kad tarp to laiko, to meto Europos Sąjungos ir siūlomos Lisabonos sutartyje Europos Sąjungos labai didelis skirtumas. Ir kaip tik per institucinės sandaros keitimą daromas labai didelis žingsnis link centralizuotos valstybės, kurioje valdymo galios suteiktos vienam centrui valstybių narių teisių sąskaita. Tai štai, manau, kad mes šito daryti, tai yra tautos suverenias teises dar daugiau suvaržyti, nei ji, sakykime, pripažinkime, sutiko tai padaryti referendumu, neturime teisės. Mes negalime, net jeigu kas nors tą ir norėtų daryti.

Todėl, įvertindami susiklosčiusį ir jėgų santykį Seime, ir nuomonių daugumą, be to, turėdami galvoje ir gan vienprasmišką įstatymo ratifikavimo tekstą, „skūpų“, vadinkime, trijų žodžių tekstą „Seimas ratifikuoja sutartį“, mes siūlome priimti Seimo nutarimą. Pabrėžiu, norminį nutarimą, su įstatymams būdingais požymiais, t. y. su straipsniais, tai tikrai skiriasi nuo nieko neįpareigojančios rezoliucijos, tik nuomonės pasakymo. Taigi siūlome priimti nutarimą, lydintį sutarties ratifikavimą, kuriame konstatuojame pagrindinius principus ir siekius, gyvybiškai svarbius Lietuvai. Tai yra ratifikuojant Lisabonos sutartį konstatuoti, kad: pirma, Lisabonos sutartis nesuteikia pagrindo aiškinimams, kurie leistų Europos Sąjungos institucijoms imtis bet kurių veiksmų, suvaržančių valstybės narės suverenitetą, pažeidžiančių Lietuvos tautinį identitetą arba jos teisėtus nacionalinius interesus. Antra. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija negali pažeisti pamatinių Lietuvos visuomenės vertybių, Lietuvos kultūrinio, religinio, istorinio paveldo. Trečia. Lietuvos Respublika yra ir bus suvereni valstybė, kurios sprendimų šaltinis yra tautos valia.

 Štai tie principai, kuriuos, mes manome, reikia pažymėti, į kuriuos turime atkreipti ir mūsų partnerių Europos Sąjungoje dėmesį. Ir kaip tik šia proga, kaip tik šiuo atveju, Lietuvos parlamentui ratifikuojant Lisabonos sutartį, yra labai svarbu, kad tautos atstovai pasakytų: Lietuvos Respublika yra ir bus nepriklausoma suvereni valstybė, kurios sprendimų šaltiniai yra tautos valia. Drįsčiau paklausti – kas prieš? Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. R.Dagys nori paklausti. Prašom. Norite kalbėti ar norite klausti? (Balsai salėje) V.Aleknaitė nori paklausti. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Norėjau paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs įsiskaitėte, o aš neabejoju, kad jūs tą padarėte, į tą rezoliuciją, kurią dabar teikė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, tai jūs turbūt pastebėjote, kad vertybine prasme yra daug bendro tarp jūsų siūlomos rezoliucijos ir komiteto. Vienintelis skirtumas… Na taip, tai yra teisinės formos. Ir svarbiausia, kad toje komiteto teikiamoje rezoliucijoje stengiamasi mūsų pageidavimus išreikšti pozityvia forma. Ar jūs manote, kad yra dar kokių nors kitų esminių skirtumų, kurie jums neleistų pritarti tam pirmajam?…

R.SMETONA. Taip, aš turiu pasakyti, yra ne tik panašumų, o yra tiesiog plagiato, nusirašymo, pradedant Tėvynės sąjungos atstovų rezoliucijos tekstu, po to gimusiu antruoju variantu, kurį teikė gerbiamasis J.Karosas. Bet nemanau, kad tai yra blogai, jeigu mes matėme, kad tekstas yra geras, siūlymas geras, tai kodėl jo nepakartoti, tiktai kita forma, kito pobūdžio teisės aktu jau nutarimu.

Antra. Tai, ką jūs pasakėte pozityviąją prasme, aš pavadinčiau tuo man labai nepatinkančiu „politinio korektiškumo“ terminu. Mano supratimu, rezoliucijos tekste to vadinamojo politinio korektiškumo yra per daug. Jo tiek daug, kad dingsta ir esmė, ir nebeaišku, ko gi mes iš tiesų norime. O mūsų nutarimo projekte, kurį ir jus kviečiu palaikyti, yra aiškiai pasakoma, ką Seimas, ratifikuodamas Lisabonos sutartį, teigia. Būtent teigia, pozityviai teigia. Ką pasako? Jis pasako štai šiuos dalykus. Aš tiesiog dar ta proga, nepratęsdamas, bet neva atsakydamas į jūsų klausimą, gerbiamieji kolegos, noriu priminti jums Lenkijos kolegų atvejį, kai jie labai drąsiai, aiškiai ir tiesiai pasakė, kad Lenkijos Respublikos teisė yra aukščiau už Europos Sąjungos teisę. Galima pasakyti, juk Europos stojimo sutartyje yra parašyta kitaip, bet klausiu, ar kas nors Europoje pasmerkė Lenkiją už tą jos pasakymą, už tuos jos teiginius? Niekas, visi tik džiaugėsi, kad Lenkija ne atmetė Lisabonos sutartį, o jai pritarė.

PIRMININKAS. Klausia S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Aš noriu paklausti ir paskui diskusijai prašau perkelti užrašymą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nieko mes negalime perkelti, jūs turite teisę užsirašyti patys.

S.PEČELIŪNAS. Mes tą ir padarėm, bet kartais būna, kad padarai ir iš to nieko neišeina, nes jūs išbraukiate, kai ko nors paklausi.

PIRMININKAS. Jeigu padarai ir neišeina, tai problemos irgi…

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar laikas man paklausti, o ne jums su manimi diskutuoti. Aš jums darau statutinę pastabą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš jums suteikiau žodį, klauskite, o ne… užsirašysite diskusijai. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. …30 sekundžių suvalgėte, gero apetito!

PIRMININKAS. Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jūs irgi taip manote, kaip prieš tai buvęs pranešėjas, kad mes galime rašyti vienus dokumentus, skirtus Europos Sąjungai, tuo pačiu klausimu, o kitus dokumentus rašyti lietuvių tautai? Tai yra kad tai nėra vienas ir tas pats, ir taip elgtis ratifikuojant Lisabonos sutartį yra ir padoru, ir etiška? Taip atsakė prieš tai buvęs pranešėjas, man įdomi jūsų nuomonė tuo klausimu? Ačiū.

R.SMETONA. Mano nuomonė tokia. Tas tekstas, kuris yra pateiktas mūsų nutarimo projekte, beveik visas galėjo būti teikiamo ratifikavimo įstatymo tekste, tuomet tikrai nebūtų to klausimo arba dviprasmybės. Šiuo atveju, kadangi įvyko kaip įvyko, bus įstatymas ir būtų gerai, kad būtų ir Seimo nutarimas. Manau, kad Europos Sąjunga arba Europos Sąjungos valstybės narės perskaitys ne tik ratifikavimo tekstą, bet ir mūsų nutarimą, ir žinos viską, ką mes norime pasakyti ir Lietuvai, ir Europai, ir pasauliui.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, dabar pradedame diskusiją dėl abiejų dokumentų. Kalbančiuosius prašome išreikšti savo požiūrį į abu dokumentus. (Balsai salėje) Minutėlę! Ieškosime norinčių. Pirmasis – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau pirma išsiaiškinti. Kadangi yra du dokumentai, tai turbūt galima kalbėti 10 minučių?

PIRMININKAS. Galite kalbėti. Kaip jums, leidžiame 10 minučių.

E.KLUMBYS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra du dokumentai. Vienas dokumentas yra nenorminis aktas, antras dokumentas yra, aš dar kartą noriu pabrėžti, norminis aktas, nes jis yra parengtas pagal norminių aktų struktūrą. Ką iš esmės teigia rezoliucija? Rezoliucijos esmė yra viltis ir ne daugiau, nes yra pasakoma, kad Lietuvos Respublikos Seimas, ratifikuodamas sutartį, yra įsitikinęs, t. y. reiškia viltį, kad Europos Sąjunga padės puoselėti, o tai nebūtinai gali įvykti. Mes turime daug pavyzdžių, kai tenka labai karčiai nusivilti.

Lygiai taip pat yra teigiama 2 punkte, kad Europos Sąjunga vienu balsu kalbės su šalimis – energetinių išteklių tiekėjomis. Jau mes šiandien turime daug pavyzdžių, kad Europos Sąjunga nekalba vienu balsu, mes turime pavyzdžių su Rusijos energetiniais dalykais, tai ir Šiaurės dujotiekis, sukeliantis didelę įtampą tarp Vokietijos, iš vienos pusės, ir Lenkijos ar Lietuvos, iš kitos pusės. Lygiai tas pats darosi su pietiniu srautu, kuris, planuojama, kad eis per Vengriją, Bulgariją ir toliau į Vakarų Europą, ir tuo pat metu kitos valstybės proteguoja pietinį Nabuko dujų projektą.

Taigi šioje situacijoje šita viltis ir lieka viltimi, ir ne daugiau, o Seimas išreiškia tą viltį ir tikisi. Mūsų pateiktame nutarimo projekte yra visiškai kitokia prasmė. Ta prasmė yra tokia, kad Seimas, ratifikuodamas šią sutartį, išreiškia savo poziciją, jis konstatuoja labai konkrečius dalykus. Tie esminiai dalykai yra, aš juos noriu pacituoti, kad Lisabonos sutartis nesuteikia (Seimas konstatuoja) pagrindo aiškinimams, kurie leistų Europos Sąjungos institucijoms imtis bet kokių veiksmų, suvaržančių valstybių narių suverenitetą, pažeidžiančių Lietuvos tautinį identitetą ar jos teisėtus nacionalinius lūkesčius. Mes jau dabar turime daug problemų, kai susiduriame su tuo, ką jėga Lietuvoje bando įdiegti Europos Sąjunga, tačiau tai prieštarauja mūsų tautiniam identitetui ir nacionaliniam interesui. Aš paminėsiu vien tik tai, kas darosi su gėjais ir homoseksualais. Puikiausias pavyzdys.

Toliau. 2 punkte labai aiškiai konstatuojama, kad Europos Sąjungos pagrindinių Teisių Chartija negali pažeisti pamatinių Lietuvos visuomenės vertybių, kultūrinio, religinio, istorinio paveldo. Irgi lygiai tas pats čia siejasi. Per tą patį vieną pavyzdį. Pagaliau esminis 3 punktas, kad Lietuvos Respublika yra ir bus suvereni valstybė, kurios sprendimų šaltinis yra tautos valia.

Dar jums noriu pasakyti kalbėdamas apie mūsų nutarimo projektą, ką padarė Lenkijos parlamentas. Jie yra iš esmės nuėję toliau. Jų valdžia, jau pasirašydama Lisabonos sutartį Lisabonoje, pasirašė papildomus dokumentus, kuriuose aiškiai apibrėžė savo poziciją. Mūsų valdžia – nei Prezidentas, nei premjeras – paprasčiausiai nesugalvojo, o gal net nenorėjo galvoti, kad galima tą padaryti ir išdėstyti Lietuvos poziciją, ir tą poziciją vėliau perkelti į parlamento dokumentus.

Taigi Lenkijos Respublikos Seimas labai aiškiai apibrėžė pozicijas, kurios yra svarbios Lenkijai ir kurioms negalės turėti įtakos Europos teisiniai dokumentai. Kaip pavyzdį aš noriu pasakyti, ko mes, deja, negalime padaryti, tai yra problema su grąžintinu turtu. Su grąžintinu turtu Lenkijoje, t. y. Silezija ir Pomeranija, kur jeigu lenkai nebūtų to apsidraudę, tada pagal Europos teisę būtų galima pretenduoti buvusiems savininkams vokiečiams atsiimti ištisus miestus. Ką gi mes turime? Mes dabar nuo šito dalyko neapsidraudžiame ir galime turėti daug rimtų problemų su tais pačiais lenkais, kurie panorės grąžinti savo turtą Vilniaus krašte ir pradės teisinius procesus per europines teisines struktūras. Lygiai tą patį dalyką mes galime turėti su Klaipėdos kraštu.

Štai yra elementarus teisinis dalykas, kuris nėra apsaugojamas mūsų teisiniais dokumentais. Lenkai iš vienos pusės iš karto apsisaugo, sustato visus saugiklius, o tuo pačiu metu mes tų saugiklių neturime ir jie tada gali veikti Lietuvoje. Mes neužsimerkime dėl šitų procesų, jie egzistuoja ir egzistuos, nes turtiniai dalykai visada yra labai aktualūs, nesvarbu, kokios valstybės pilietis yra, kokios tautybės tas žmogus yra, jam visada turtiniai klausimai yra labai svarbūs.

Toliau. Atsižvelgdami į tai mes manome, kad iš principo esant tai jau a priori negerai padėčiai turėtume pasirinkti dokumentą, kuris aiškiai išreikštų Lietuvos Seimo poziciją, o kartu Lietuvos žmonių, lietuvių tautos poziciją.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu jus balsuoti už Lietuvos Respublikos nutarimą, dar kartą pakartoju, nutarimą, kuris yra norminis aktas, o rezoliucijai nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Noriu priminti, kad norminių aktų normiškumo nepadidina kartojimas to paties penkis kartus. Dabar kviečiu S.Pečeliūną. M.Pavilionienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau replikuoti į tai, ką pasakė gerbiamasis E.Klumbys. Kas jam davė teisę įžeidinėti žmones, kurie gyvena kitaip? Seimo salėje jis pažeidžia Lietuvos ir Europos Sąjungos lygių galimybių įstatymą. Aš manau, jis nevertas parlamentaro vardo, nes kursto neapykantą kitaip gyvenantiems žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visas problemas reikia spręsti Statuto numatyta tvarka, arba Etikos ir procedūrų komisijoje, arba mandato klausimą, viską reikia spręsti taip, kaip numatyta Statute. Dabar S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Mielieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad šiuokart, kalbant apie Lisabonos sutartį, Lietuvos Respublikos Seimas nesielgia taip, kaip elgėsi su vadinamąja Europos Konstitucija, kai visam procesui užteko 24 valandų. Dabar bent jau savaitės mums reikės – tai jau žingsnis į priekį, nes dokumentas yra didelis, dokumentas yra pamatinis, jame daug visokių dalykų. Kai kas ir Europoje… matote, taip ilgai truko procesas, buvo ilgi, sudėtingi ginčai, derinimai ir visa kita. Iš karto pasakau, aš nesu, kad teisingai suprastumėte, prieš Lisabonos sutarties ratifikavimą. Bet tarptautiniai dalykai yra jautrūs dalykai ir yra tarptautinės teisės principai, kai ratifikuojant jautrias sutartis viena ar kita šalis papildomai pasako, kaip ji traktuoja vieną ar kitą vietą tam, kad paskui nebūtų galima aiškinti, jog mes rašėme viena, o galvojome visai ką kita.

Tuo požiūriu aš skaitau du pateiktus dokumentus – rezoliuciją ir nutarimą. Ir mane labai džiugina nutarimo 1 punktas (tų dalykų nėra rezoliucijoje), kuris labai aiškiai atsako į galimai iškilsiančius klausimus. Juk tos visos struktūros, kuri dabar suformuluota Lisabonos sutartyje, Europos Sąjungos struktūros, dar iš esmės nėra, ji dar neveikia, tai yra vizija, kuri po truputį ateina į gyvenimą ir kuo toliau, tuo labiau ateis. Tai neatsitinka per vieną dieną ar per vieną minutę. Viską reikia sukurti įgyvendinant šitą susitarimą.

Štai čia yra labai aiškiai pasakyta, kaip Lietuva tuos dalykus supranta. Tai yra kad niekas negali traktuoti Lisabonos sutarties plečiamąja prasme, o tik taip, kaip ten parašyta, tai yra taip, kaip pasirašė Lietuvos Respublika po tuo tekstu. Jokių fantazijų negali būti, ypač ta prasme, kad Europos Sąjunga su fantazijomis, visada visokių atsiranda, negali imtis bet kokių veiksmų, varžančių valstybių narių suverenitetą, išskyrus tai, ko mes patys atsisakėme savo parašais, toliau eiti negalima, reikia derinti iš naujo, jeigu ko nors reikia. Ir visa kita, kas čia parašyta. Tas 1 punktas labai aiškiai pasako ir mums, ir kitiems: sutartis tvarkinga, mes ją ratifikuojame, bet priimame, pasirašėme ir įgyvendiname tik tai, kiek ten parašyta, nei daugiau, nei mažiau, neinterpretuokite. Interpretacijų menas yra labai išsikerojęs ir čia, šitame Seime, kai tu kalbi viena, o žmogus supranta visai ką kita, paskui parašo trečia, tada niekas nieko nesupranta ir tu pats savęs nepažįsti. Tai čia yra perspėjimas, kad taip elgtis nebus galima. Tą darė lenkai, tą gali padaryti ir Lietuva.

Lygiai taip pat su kitais punktais. Tikrai nesu patenkintas tuo, kad mes tuo pačiu klausimu vėl nežinia kodėl, ką norėdami apgauti ar suklaidinti, priiminėjame ne vieną apibendrinantį dokumentą, kuriame būtų įžanginė dalis, o po to baigiamoji dalis „Ratifikavimo nutarimas“, o priimame du, tris ar daugiau ir tada atsitinka taip, kaip mums pasakė. Kur yra gudrybė, ką mums pasakė komiteto pirmininkas? Vienas dokumentas važiuos į Briuselį, o kitą vežiosime po miestus ir kaimelius, skaitysime ir džiaugsimės, kokie mes drąsūs, geri ir visokie kitokie. Negalima šitaip elgtis. Parašykime vieną dokumentą, kuriame būtų tie patys žodžiai, negudraukime prieš savo bendrapiliečius, europiečius Briuselyje, Paryžiuje ar Londone ir tame pačiame Balbieriškyje, Ariogaloje ar Dauguose. Visi tie piliečiai yra Europos Sąjungos piliečiai ir tekstai turi būti skirti vienodi, nesvarbu, kokia gyvenamoji vieta. Deja, mes šiuo požiūriu, mano nuomone, elgiamės nekorektiškai. Dar turime laiko pagalvoti ir pasitaisyti. Bent iki kitos savaitės. Tai ir kviečiu padaryti, ir kreipiuosi į komiteto pirmininką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Aleknaitę-Abramikienę.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, suvokdama prieš tai kalbėjusių kolegų argumentų rimtumą ir labai gerbdama jų motyvus, dėl kurių jie išsakė šiuos argumentus, vis dėlto norėčiau kai ką pasakyti ir apie teikiamus dokumentus. Čia daug kas iš tribūnos žavėjosi lenkų parlamento ir Lenkijos valstybės mokėjimu ginti savo interesus, ir tai yra tiesa. Ir gyrė jų ryžtą atvirai pasakyti, ratifikuojant Lisabonos sutartį, savo požiūrį į tautos Konstituciją, į nacionalines vertybes, į tautos tradicijas. Tačiau jeigu mes dabar kalbėsime apie teisinę formą, kuria Lenkija tai padarė, turėtume skirti du dalykus.

Vienas dalykas, kad Lenkija papildomais protokolais sugebėjo užsitikrinti tam tikras išimtis, kurių pageidavo lenkų tauta ir Lenkijos parlamentas. Tai yra pačioje Lisabonos sutartyje sugebėjo gauti sau tam tikrų išlygų, nes jų siekia. Kolegos, priminsiu jums, kad mes turėjome tokią galimybę, tačiau Lisabonos sutarties svarstymo metu nebuvo pareikšta tokių pageidavimų. Jeigu jie būtų buvę labai rimti, mes galbūt irgi būtume galėję tokį protokolą turėti. Dabar tai, ką Lenkija padarė ratifikavimo metu, yra labai panašu į tai, kas siūloma daryti ir Lietuvoje, nes pačią Lisabonos sutartį Lenkija ratifikavo įstatymu, kas lenkiškai vadiname ustawa, o tą papildomą dokumentą, pabrėžiantį lenkų suverenius siekius, lenkų Konstitucijos reikšmę, įtvirtino dokumentu, kurį pavadino uchwala. Aš klausiau lenkiškai kalbančių mūsų Seimo kolegų, kurie yra lenkų kilmės lietuviai, ką reiškia šis žodis, tai jie man pasakė, kad tai tolygu sąvokai „sprendimas“. Gana panašu į sąvoką „rezoliucija“, bet galbūt šiek tiek arčiau sąvokos „nutarimas“. Taigi tas Lenkijos pareiškimas, arba uchwala, nebus pridėtas prie ratifikavimo raštų, bet jis yra skirtas, kaip ir mūsų, daugiau pareikšti savo poziciją valstybės ir tautos viduje.

 Todėl mūsų skirtumas nuo lenkų pasireiškė ne dabar, kai mes ratifikuojame sutartį, bet ją svarstant, aš tai noriu pabrėžti. Tačiau nebūčiau prieš, kad ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas dokumentas, nusakantis mūsų požiūrį į energetiką, į energetikos politiką, į vertybes, jis galėtų būti išreikštas ne rezoliucija, bet nutarimu. Prisipažinsiu, mūsų Seimo narių grupė, kuri pateikė siūlymą dabartinei rezoliucijai, pirminiame variante šį dokumentą irgi buvo pavadinusi nutarimu. Gal būtų galima kaip nors sujungti vienų ir kitų iniciatorių pastangas ir dar pasvarstyti? Kažin ar būtų labai blogai, jeigu mes savo rezoliuciją pavadintume nutarimu, juk vis tiek ratifikuojame Lisabonos sutartį įstatymu? Taigi šie du dalykai teisine prasme nesikirstų, tačiau pabrėžiu, kad ir kaip mes norėtume, nei nutarimas, nei rezoliucija netaps protokolu, esančiu Lisabonos sutarties dalimi. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ir dar žodžio prašo E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš visų 5 minučių neišnaudosiu, tik noriu paremti komiteto vardu J.Karoso teikiamą rezoliuciją. Ten visi dalykai yra įrašyti ir gerbiamųjų kolegų, kurie teikė kitą rezoliuciją. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros paveldas, visi religiniai, istoriniai dalykai yra įrašyti. Lygiai tas pats parašyta ir Užsienio reikalų komiteto teikiamoje rezoliucijoje. Galiu pacituoti: „Pripažindamas, kad Lietuvos kultūrinio, religinio, istorinio paveldo bei papročių puoselėjimas yra gyvybinis Lietuvos Respublikos interesas.“ Tai viena. Kitoje rezoliucijoje rašoma: „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija negali pažeisti pamatinių Lietuvos visuomenės vertybių, Lietuvos kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo.“ Tai čia su neigiama gaidele teigiama tai, kas ten teigiama su teigiama gaidele. Iš esmės didelio skirtumo nematau, tik, manau, Užsienio reikalų komiteto rezoliucija yra pilnesnė, esmingesnė ir išreiškia pagrindinius Lietuvos tautos lūkesčius.

Jeigu kalbėtume apie kitus esminius dalykus, tai siūlyčiau boikotuoti ne esminį dokumentą – Lisabonos sutartį, Europos Konstituciją, bet siūlyčiau derybomis Lietuvos delegacijai, kuri birželio mėnesį turės didelį galvosūkį, ką daryti ir kaip ratifikuoti sutartį su Rusija, pradėti galvoti, kaip atsakyti į klausimą, kodėl jau keletą metų neteka nafta „Družbos“ naftotiekiu. Mes turime čia dalyvauti, bet neboikotuoti pagrindinių mūsų integracijos su Europos Sąjunga principų, neduoti pasauliui signalų, kad čia susirinko žmonės, kurie nusiteikę prieš Europą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Viskas! Gerbiamieji kolegos, baigiame diskusiją. E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Yra replikų iš salėje sėdinčių mano gerbiamų žmonių, kolegų, bičiulių, kurie klausia – o kaip su Ignalina? Ar mūsų paskutinis šansas yra susitelkti į Lisabonos Konstituciją ir atakuoti ją, kad galbūt leistų pratęsti Ignalinos uždarymą? Manau, kad tai yra pati nesėkmingiausia mintis, bičiuliai. Visus kitus dalykus taip, išskyrus Europos ateities pagrindą. Mes turime kitus kanalus tam, birželio mėnesį mes turime Europos Sąjungos sutartį su Rusija, kitus dalykus. Mes turime koncentruotis į tai, į esminę sutartį su Europa. Ne čia yra vieta sugriauti mūsų Europos vienybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusija dėl abiejų dokumentų baigta. Dabar turime apsispręsti dėl tolesnių procedūrų. Jau prieš tai sakiau, kad racionaliausias būdas yra pasirinkti vieną iš alternatyvių dokumentą tolesniam darbui. Todėl balsuotume alternatyviai, o pasirinkus vieną iš dokumentų galvotume toliau, ar priimame šiandieną, ar dar redaguojame, ar imamės kitokių veiksmų. Gerbiamieji kolegos, darant pirmąjį sprendimą, dabar galima kalbėti dėl motyvų iš dviejų alternatyvų pasirenkant vieną variantą. Dar kartą kalbėti nori E.Klumbys. Prašom. Nenorite jau? Gerai. A.Pekeliūnas. Prašom.

A.PEKELIŪNAS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti labai trumpai. Manau, kad šiandien turėtume balsuoti prieš, bandyti delsti iki lapkričio, gruodžio mėnesių ir tik tada kalbėti apie Lisabonos strategijos priėmimą viską susiedami su Ignalinos atominės elektrinės pratęsimo terminais. Tai, ką pasakė gerbiamasis E.Zingeris, pasakė matydamas tik Lisabonos sutartį, o aš matau Lietuvos ateitį tik per Ignalinos atominės elektrinės darbo tęstinumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar svarstome, kurį variantą iš dviejų rezoliucijų pasirinkti. R.Dagys dar nori kalbėti. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš diskusijos aiškėja, kad tiek rezoliucija, tiek nutarimas yra ne įstatymas, o visai kitas dokumentas. Kadaise mes galėjome įrašyti kaip sąlygą derybose su Europos Sąjunga. Man atrodo, nutarimo forma yra aiškesnė ir suprantamesnė, nes ji mus vienodai įpareigoja ir mes gana gerai suprantame jo stilių. Išdėstymas nutarimo forma, kaip mes vertiname šią rezoliuciją, turėtų aiškesnę poziciją ateities parlamentarams, ką, ratifikuodamas šią sutartį, galvoje turėjo šis parlamentas. Jeigu jie norėtų pakeisti kokį nors sprendimą, tai turėtų keisti savo nutarimą arba savo traktavimą. Aš linkęs palaikyti nutarimo formą, kadangi turiniai nedaug skiriasi, paredagavus galima priimti. Bet dar kartą sakau, kad abi formos kategoriškai viena kitai neprieštarauja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes vis užkliūname dėl to, kaip pavadinti dokumentą. Dar kartą noriu priminti, kad Seimo statuto dvidešimt devintojo skirsnio „Rezoliucijos priėmimas“ 182 straipsnis sako labai paprastai: „Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu.“ Toliau to paties straipsnio 2 dalis: „Kiti Seimo nenorminiai aktai (kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai ir kita) priimami taip pat kaip rezoliucijos.“ Galime dokumentą pavadinti kaip tik norim: deklaracija, pareiškimu, nutarimu ar rezoliucija, bet tai yra Seimo nuomonės pareiškimas, o ne teisės aktas, kuris sukuria kokią nors normą. Taigi, gerbiamieji kolegos, neturiu ką daugiau pasakyti, tik pasiūlyti pasirinkti iš dviejų projektų. Kas balsuos už, balsuos už J.Karoso pateiktą variantą, kas balsuos prieš, balsuos už R.Smetonos pateiktą variantą. Prašom pasiruošti balsuoti ir balsuojame. (Balsai salėje) Renkamės iš alternatyvių variantų: J.Karoso pateiktas – balsuojame už, remiantys R.Smetonos pateiktą variantą balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami.

Už – 43, prieš – 27. Taigi yra pasirinktas J.Karoso variantas.

Gerbiamieji kolegos, dabar noriu priminti 184 straipsnio nuostatas: „Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Antras. Redaguoti rezoliucijos projektą. Trečias. Atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.“ Girdžiu J.Karoso balsą, kuris siūlo priimti rezoliuciją be pataisų.

Gerbiamieji kolegos, aš tokiu atveju siūlau pasiruošti balsuoti. Jeigu šis variantas bus patvirtintas, tuo ir baigsime šią procedūrą, o jeigu neužteks balsų, kaip numatyta Statute, tada spręsime, ką toliau daryti. Gerbiamieji kolegos, kadangi balsuojame dėl priėmimo, keturi – už, keturi – prieš dėl dokumento priėmimo. Dokumento priėmimas. Neturiu ką daugiau pasakyti. (Balsai salėje) Norinčių nematau. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už jūsų supratimą.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl to, ar priimame rezoliuciją be pataisų. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta, balsuoja už. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl rezoliucijos priėmimo. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priimta, balsuoja už.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 67 Seimo nariai.

Už – 44, prieš – 13, susilaikė 10. Taigi prieštaraujančių yra 23, o būtume negalėję patvirtinti, jeigu prieštarautų 47. Taigi turiu skelbti, kad Seimo rezoliucija „Dėl Lisabonos sutarties, iš dalies keičiančios Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį“ yra priimta. Tuo šį klausimą baigėme.

Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2357(2*) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2357(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto vardu kalbės R.Smetona.

Toliau pirmininkaus V.Gedvilas.

R.SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, svarstymui teikiamas Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Trumpai noriu priminti, kad šiuo projektu Vyriausybės vardu buvo siūloma numatyti Ginklų fondui teisę nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, viešųjų įstaigų informaciją, reikalingą nustatytoms funkcijoms įgyvendinti.

Noriu priminti, kad toks nutarimas ir tokia Ginklų fondo teisė buvo įtvirtinta 2004 metų Vyriausybės nutarimu, tačiau po poros metų, 2006 metais, vėlgi Vyriausybė pakeitė savo nutarimą ir ši nuostata buvo pripažinta netekusia galios. Vis dėlto dabar Vyriausybė vėl teikia įstatymo projektą ir siūlo šią teisę Ginklų fondui suteikti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiek tiek papildė Vyriausybės teiktą projektą, pakeitė ir siūlo priimti jau pakeistą projektą. Tai yra keičiamas projekto pavadinimas, jis būtų Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projektas, ir siūlo tokį 5¹ straipsnio tekstą: „Pareiga teikti informaciją. Ginklų fondo motyvuotu prašymu valstybės ir savivaldybių institucijos, registrai ir kiti juridiniai asmenys privalo Ginklų fondui neatlygintinai teikti duomenis, būtinus jo uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.“

Pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas siūlo pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS (V.GEDVILAS). Dėkoju. Norinčių kalbėti, diskutuoti nėra. Dėkoju pranešėjui už pateikimą.

Gerbiamieji kolegos, kokių bus pasiūlymų? Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame ar ne? Yra norinčių balsuoti. Gerai. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo projektui Nr.XP-2357, kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 40, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarta.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2971ES (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2971. Pranešėjas – gerbiamasis aplinkos ministras A.Paulauskas. Pateikimas. Prašom, ministre.

A.PAULAUSKAS (NSF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, teikiu jums Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo naujos redakcijos projektą, kuriuo siekiama užtikrinti visišką nacionalinės teisės, reglamentuojančios cheminių medžiagų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais, iš esmės nekeičiant esamo šios srities teisinio reguliavimo. Įstatymo tikslas yra išdėstyti naują įstatymo redakciją, į kurią iš dalies yra perkeliamos 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos, kurios reglamentuoja pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą, ženklinimą. Kai kurios nuostatos yra tikslinamos, kai kurios išbraukiamos, įrašomos naujos.

Mūsų nuomone, šis įstatymas aiškiau ir geriau reglamentuos šių pavojingų medžiagų naudojimą, saugojimą ir šalinimą. Kokios naujos nuostatos? Pavyzdžiui, susijusios su pranešimais apie naujas chemines medžiagas, rizikos vertinimai, saugos duomenų lapai, cheminių medžiagų ir preparatų savybių nustatymas, papildomi reikalavimai tiekiant rinkai chemines medžiagas ir t. t. Iš esmės nekeičiant pagrindinių dabar galiojančių nuostatų, jos suderinamos su Europos Sąjungos teisės aktais (tie aktai yra nurodyti). Mūsų nuomone, tai prisidės prie geresnės žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos. Prašau pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A.Matulas. Ruošiasi V.Margevičienė. Prašom, kolega.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis ministre, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė (sutrumpinsiu) prekursorių įstatymo projektą. Kilo daug problemų, buvo sudaryta darbo grupė, kuri nutarė kartu kaip lydimąjį projektą teikti Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris bus svarstomas šiandien. Ar jūs sutiktumėte, jeigu dabar bus pritarta jūsų teikiamam įstatymo projektui ir mūsų komiteto darbo grupės parengtam projektui, kad juos sujungtume po pateikimo?

A.PAULAUSKAS. Aš pritarčiau, nes manau, kad tie dalykai susiję. Jūsų iškelta problema yra teisinga. Manau, kad jeigu šitam projektui bus pritarta, bus galima abu sujungti.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolegė V.V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti. Iš tikrųjų dabar per sienas ir įvairiais kitais būdais keliauja labai įvairios medžiagos. Noriu klausti, ar mes turim tinkamai įrengtas, sertifikuotas ir sutvarkytas laboratorijas, kad nustatytume, kokia tai medžiaga, ar ji tinkama, ar netinkama, kur ji bus naudojama. Kad priimdami tokį įstatymą ar jį keisdami, turėtume galbūt pasirūpinti ir ta įranga, kuri tai galėtų nustatyti. Dėkui.

A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimą. 8 straipsnis mano teikiamo įstatymo projekto sako, kad gamintojai ir importuotojai turi labai aiškiai ženklinti pakuotes ir pasakyti, ką įveža, kokie tai preparatai, kokios cheminės medžiagos. Ir jeigu platintojai tiekia į rinką pavojingas chemines medžiagas, jie taip pat naujai privalo ženklinti. Be abejo, dėl atpažinimo, dėl įvairiausių galbūt nepažymėtų cheminių medžiagų yra tam tikrų sunkumų juos atpažįstant ir nustatant. Mūsų laboratorijos galbūt ne visada gali atsakyti, bet yra įsigyjamos naujos, bendradarbiaujama su latviais, artimai bendradarbiaujama su lenkais, su kitomis Europos valstybėmis ir galim bet kada pasitelkti jų pagalbą. Mes turim keletą tokių atvejų, kai reikėjo vežti net į Čekiją, ir buvo išaiškinta, kokios tai medžiagos.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Noriu paklausti kolegų. Po pateikimo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-2971, balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti.

Dėkoju. Už – 32, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl pagrindinio komiteto? Nėra pasiūlymų. Bendru sutarimu galim pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Dėl komiteto nėra? Bendru sutarimu galim pritarti. Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Siūloma svarstyti šių metų birželio 3 d. Dėl svarstymo datos nėra kitų nuomonių? Nėra. Bendru sutarimu galim pritarti? Pritarta bendru sutarimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56², 64 ir 224 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2716 (pateikimas)

Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 2-6, įstatymo projekto Nr.XP-2716 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56², 64 ir 224 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną aplinkos ministrą gerbiamąjį A.Paulauską. Pateikimas.

A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, teikiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, tai 56², 64 ir 244 straipsniai.

PIRMININKAS. 224 ar 244?

A.PAULAUSKAS. 244. Bent mano…

PIRMININKAS. Turėtų būti 224.

A.PAULAUSKAS. Atsiprašau, galbūt mano klaida.

PIRMININKAS. Tuoj, sekundę, nes stenogramos…

A.PAULAUSKAS. 244…

PIRMININKAS. Darbotvarkėje blogai… Atsiprašom, ministre, jūs teisus. Prašom. Pataisysime.

A.PAULAUSKAS. Dėl pirmojo 56². Kalbama apie plaukiojančių vandens transporto priemonių vandens telkiniuose pažeidimus. Tokių pažeidimų padaugėjo ir nusiskundimų labai padaugėjo. Todėl siekiant sumažinti šių pažeidimų skaičių būtina imtis griežtesnių prevencinių priemonių ir nustatyti griežtesnę atsakomybę už šiuos pažeidimus. Todėl numatoma papildyti 56² Administracinės teisės atsakomybės įstatymą keletu straipsnio dalių ir nustatyti griežtesnę atsakomybę už plaukiojimo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose pažeidimus. Dabar dėl 64 straipsnio. Miškų įstatymo 3, 15 straipsnio nuostatos nustato atsakomybę už miško išteklių naudojimo ir atkūrimo pažeidimus. Todėl mes siūlome nustatyti atsakomybę už miško dauginamosios medžiagos ir miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimus. Šiuo metu administracinė atsakomybė už šiuos pažeidimus nebuvo nustatyta. Dėl šios priežasties ir nėra užtikrinamas Miškų įstatymo 3, 15 straipsnių įgyvendinimas tada, kai iškirsti arba žuvę miškai laiku ir nekokybiškai atkuriami, prižiūrimi, saugomi. Ši atsakomybės rūšis padėtų išsaugoti ir atkurti pažeistus miškus. 244 yra daugiau nuobaudų procesą reguliuojanti norma, jinai tiktai papildoma 3 ir 4 dalimis (64 straipsnio). Prašau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Dautartas, ruošiasi B.Pauža. Prašom, kolega.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis ministre, kaip ir du klausimus turėčiau, bet apsiribosiu vienu dėl miškų. Vis dėlto Lietuvos baldų pramonė ir miškų kirtimas, ypač nelegalus, yra, matyt, problemiškas. Gal šią žiemą mažiau, nes nebuvo žiemos, tai į miškus buvo sudėtinga įeiti. Ar jūsų ministerija, ir, matyt, Ūkio ministerija, ir Finansų ministerija, nežinau, rengia kokį nors projektą, kad vis dėlto mūsų mediena nebūtų taip stipriai eksportuojama, tarkim, kad ir į Skandinavijos šalis, ir kad būtų reglamentuota apskaita medienos ir gaminių, nes dabar iš esmės medienos pardavėjai pardavinėja medieną geresnėmis kainomis užsienyje, o mūsų baldų pramonė turi labai daug problemų? Čia vienas klausimas. Ir dėl vandens pažeidimų dar porą sekundžių. Vis dėlto yra garso pažeidimų nacionaliniame parke, iš tikrųjų labai dažnai ir vandens dviračiai, ir visi kiti niokoja gamtos tylą. Dėl šio klausimo norėčiau kelių jūsų komentarų.

A.PAULAUSKAS. Dėl medienos. Jūs, užduodamas klausimą, turbūt žinot, kad šiuo metu yra tam tikras konfliktas ar, sakysim, įtampos tarp medienos perdirbėjų ir miškininkų, medienos ruošėjų ir pardavėjų. Kodėl atsirado ta įtampa? Kadangi pernai medienos kaina buvo labai aukšta ir mūsų medienos perdirbėjai negalėjo nupirkti iš mūsų miškininkų, matyt, tiek medienos, kiek jie norėjo, todėl miškininkai nemažą jos kiekį eksportavo į Skandinaviją, teisingai jūs nurodėte. Ir kilo klausimas, kodėl ta mediena negali likti čia, vidaus rinkoje, ir aprūpinti mūsų medienos perdirbimo įmones. Tai atsakymas būtų vienas, galbūt pats paprasčiausias, kad yra rinka, ir rinka atsako į tuos klausimus. Jeigu yra poreikis, jeigu yra paklausa, tai, aišku, turi mokėti tą kainą, kuri ir yra siūloma. Kitas dalykas, kad šiemet medienos kaina gerokai krito, ir, matyt, tokios įtampos jau nebus. Bet aš norėčiau, kad, prieš (čia galbūt Ūkio ministerijai klausimas) kurdami naujus pajėgumus, medžio perdirbėjai taip pat atsižvelgtų ir į vietos rinkų ir medienos tiekėjų galimybes. Nes kai buvo statoma Kazlų Rūdos įmonė, į klausimą, iš kur bus imama mediena, atsakė, galbūt nemandagu, bet ne jūsų reikalas, mes apsirūpinsime ir jums galva dėl to neskaudės. Bet pasirodo, kad dabar galva turėtų skaudėti mums, nes miškininkų tiesiog prašoma parduoti ta kaina, kuria jie norėtų įsigyti. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, mes bandom kaip nors suderinti tuos interesus, aišku, nepažeisdami rinkos dėsnių ir kitų normų, reguliuojančių kainų klausimus ir tiekėjų santykius. Aš manau, kažkiek spręsime tuos klausimus. Juo labiau, kaip sakiau, mažėja kaina medienos, galbūt ir savaime kai kurie klausimai išsispręs.

Dabar dėl tų savaeigių plaukiojimo priemonių. Mes ir keliame tą klausimą, kad plaukioja pažeisdami taisykles ir kad reikia griežtinti atsakomybę. Mano pateiktame 56² straipsnyje ir nustatoma, kad „aplinkosaugos saugojimu… plaukioti vandens telkiniuose, esančiuose esamose teritorijose, plaukiojimo priemonėmis pažeidimas“. Kiti veiksmai taip pat užtraukia administracinę atsakomybę.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega B.Pauža. Ruošiasi P.Jakučionis. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti tokį klausimėlį. Teikiamo įstatymo 2 straipsnyje yra numatyti terminai, taip pat baudos dėl miško atkūrimo. Prašau pasakyti, juk miško atkūrimo reikalas ne toks paprastas, ir gyvenime gali visko atsitikti, ir būti pateisinamų priežasčių, dėl ko tas miškas laiku neatkuriamas, ir liga, ir kiti dalykai, ir finansiniai ištekliai, ir t. t. Prašau pasakyti, ar nebūtų kokia nors išimtis šiam svarbiam momentui? Aš suprantu, su laivu praplaukė, nepraplaukė, tai jau tikrai reikia bausti, bet štai čia yra toks ūkinis sunkus klausimas. Ačiū.

A.PAULAUSKAS. Aišku, kad mes kalbame apie miško, kaip aš ir teikdamas sakiau, Miškų įstatymo tam tikrų straipsnių įgyvendinimą. Miškų įstatymas numato reikalavimą padaryti vieną ar kitą veiksmą, bet atsakomybės, jeigu žmogus to nedaro, nebuvo. Susiduriame su tokiais atvejais, kai prašo, reikalauja, perspėja, gražiuoju, piktuoju, bet žmogus nieko nedaro, kitaip sakant, nesijudina. Taigi visi šie tokie požiūriai į įstatymo nevykdymą suformavo mūsų nuomonę, kad reikia nustatyti atsakomybę. Jeigu jūs pažiūrėtumėte, atsakomybės sankcijos amplitudė yra labai didelė: ir įspėjimas, ir bauda, ir didesnė bauda, ir mažesnė bauda, kitaip sakant, visais gyvenimo atvejais tas, kuris baus, galės įvertinti, ar pažeidimas piktybinis, ar pažeidėjas tikrai nusipelno griežčiausios atsakomybės. Bet visiškai nenustatydami atsakomybės, mes turėsime tokią padėtį, kokia yra šiandien.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Mano klausimas iš tos pačios srities kaip ir kolegos B.Paužos. Kaip gerbiamasis ministras sakė, ką nori daryk, bet nesijudina dėl miško atkūrimo. Man atrodo, kad čia numatytos baudos yra per mažos, nes jos yra kur kas mažesnės už kainą, kurią reikia sumokėti už miško atkūrimą. Geriau sumokėti mažą baudą ir neatkurti miško. Aš paklausčiau ministro, ar nereikėtų čia sulyginti tas baudas pagal sumas, padaryti lygias miškų atkūrimo kainai? Tada miškai nevirstų plynėmis.

A.PAULAUSKAS. Ačiū. Atsakysiu jums į šį klausimą. Praeitą savaitę Vyriausybėje buvo svarstomas klausimas ir teikiamas Vyriausybės posėdžiui, kad jeigu miško savininkas nevykdo šio Miško įstatymo reikalavimų, neatkuria miško, tai padarys valstybės miškininkai ir jis privalės atlyginti. Ten yra labai aiškiai nustatyta tvarka, per kiek metų tie darbai turi būti padaryti, per kiek metų jis turės tą padaryti, ir kaip civiline tvarka išieškoma ta žala, jeigu jis geranoriškai neatlygins. Čia jau kalbama apie nuobaudas, apie administracines atsakomybes, o žala bus išieškoma civiline tvarka, jeigu nebus iš jo geranoriškumo. Tokia bus patvirtinta Vyriausybėje tvarka.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už įstatymo projekto pateikimą.

A.PAULAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Gerbiamasis L.Sabutis – nuomonė už. Prašom.

L.SABUTIS (TSF). Iš esmės manau, kad yra daromas teisingas žingsnis, nes reikia ieškoti būdų, kaip drausminti pažeidėjus, ypač kiek tai susiję su aplinkosauga. Toliau svarstant šį projektą aš vis dėlto pasiūlyčiau ministerijų pareigūnams ar konkrečiai ministrui inicijuoti, kad tų asmenų, kurie gali skirti tam tikras administracinio poveikio priemones, būtų daugiau, kad tai būtų ne vien tik saugomų teritorijų pareigūnai. Šiaip pritariu ir manau, kad galima bendru sutarimu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės prieš nėra. Galbūt po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2716.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kokių būtų nuomonių dėl pagrindinio komiteto? Bendru sutarimu galime pritarti šiam komitetui? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Dėl papildomo komiteto nėra pastabų? Nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Siūloma svarstyti 2008 metų birželio 3 dieną. Dėl svarstymo datos nėra kitų nuomonių? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai.

Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3018 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-3018. Pateikimas. Pranešėjas – A.Matulas. Kolegą kviečiu į tribūną.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kaip jau minėjau klausdamas gerbiamąjį ministrą, svarstė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymą. Gavo labai daug pastabų ir pasiūlymų. Todėl sprendėme klausimą, ar grąžinti Vyriausybei tobulinti, ar vis dėlto patiems patobulinti. Buvo nutarta sudaryti darbo grupę. Šį kartą darbo grupė buvo sudaryta nedalyvaujant politikams, o tik specialistams, darbo grupę sudarė Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros, kriminalinio policijos biuro, Vaistų kontrolės tarnybos, Narkotikų kontrolės departamento, Farmacijos departamento, Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos atstovai ir kiti specialistai. Jie pateikė patobulintą įstatymo projektą ir kaip lydimąjį ir Cheminių medžiagų ir preparatų 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo tikslas – papildyti cheminių medžiagų ir preparatų valstybinę kontrolę vykdančių institucijų sąrašą Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kadangi anksčiau mano minėtam įstatymui yra pritarta po pateikimo, todėl tam, kad pasivytume svarstymo stadiją, yra teikiamas šis įstatymas kaip lydimasis, kurį, matyt, būtų galima, nes ministras sutiko, sujungti su jau pateiktu Cheminių medžiagų įstatymo projektu.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūsų nori paklausti kolega M.Žymantas. Prašom.

M.ŽYMANTAS (DPF). Mano klausimas bus iš dviejų dalių. Ar Narkotikų kontrolės departamentas turės kvalifikuotų žmonių, kad galėtų šitą darbą daryti, ir ar jis pajėgus kokybiškai šį darbą atlikti?

A.MATULAS. Kaip sakiau, darbo grupė, į kurią įėjo vien tik specialistai, politikų šį kartą nėra, mano, kad tokią funkciją turi atlikti šis departamentas. Jeigu turi, tai, manau, ir sugebės. Jeigu nesugebės, darysime viską, kad atsirastų tų specialistų ir vykdytų tą funkciją. Akivaizdu, kad tą daryti reikia, tuo labiau kad tai rekomendavo daryti ir Seimo Narkomanijos prevencijos komisija, kuri įsigilino į tą problemą ir mano, kad reikia teikti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A.Matului už įstatymo projekto pateikimą. Nuomonės už ir nuomonės prieš nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3018, prašom balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 31, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Kokių būtų nuomonių dėl pagrindinio komiteto? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Kokių būtų nuomonių dėl papildomo komiteto? Nėra kitų nuomonių? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą 2008 m. birželio 3 dieną. Dėl svarstymo datos jokių pasiūlymų nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Kiti mūsų darbotvarkės klausimai. Nematau pranešėjų, nei ministrų, nei viceministrų. (Balsai salėje) Eina? Lauksime. Trumpa pauzė. (Balsai salėje) Gerai, Dangute. Kaip tik turime pauzę, galima replikas, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

D.MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad leidote pakalbėti. Jeigu aš neklystu, dabar salėje yra mažiau negu 29 Seimo nariai. Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų įregistruoti Statuto pataisą, jeigu mes turime tokią normą, kad 29 turėtų pasirašyti, kad klausimai būtų įtraukti į darbotvarkę, mano nuomone, būtų logiška, kad likus tokiam skaičiui Seimo narių posėdis turėtų būti nutraukiamas.

PIRMININKAS. Dangute, aš jums pritariu. Tikrai pritariu. Registruokite Statuto pataisą ir mes galėsime… Gerbiamasis J.Dautartas. Prašom, Juliau.

J.DAUTARTAS (TSF). Aš norėčiau pasakyti, bet jau ateina ministras. Norėjau pasakyti, kad kitą klausimą. O dėl Dangutės pasiūlymo, tai mes jau dviese pasišnekėsime, man atrodo, rinkimai artėja.

PIRMININKAS. Aš manau, kad Julius su Dangute pasišnekės ir užregistruos šitą įstatymo pataisą. Gerai? Ministras jau salėje. Taigi pristatau kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Darbotvarkės 2-8 klausimas –įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR susitarimo) ratifikavimo“ projektas Nr.XP-3016ES. Pateikimas. Kviečiu vidaus reikalų ministrą gerbiamąjį Regimantą Čiupailą pateikti šį įstatymo projektą. Prašom, kolega.

Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR susitarimo) ratifikavimo“ projektas Nr.XP-3016ES (pateikimas)

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pristato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui (DHS) (2007 PNR susitarimo) ratifikavimo“ projektą.

Vyriausybė dar kovo 26 d. nutarimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą su prašymu, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 2 punktu būtų pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2007 m. liepos 23 d. Briuselyje ir tų pačių metų liepos 26 d. Vašingtone priimtas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo, kitaip tariant PNR, duomenų tvarkymo ir perdavimo Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui. Respublikos Prezidentas balandžio 17 dieną dekretu pateikė Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 2007 metų PNR susitarimą.

Susitarimas reglamentuoja vežėjų oro keliais atliekamą keleivio duomenų įrašą (PNR), duomenų tvarkymą ir perdavimą Jungtinių Valstijų Vidaus saugumo departamentui. Susitarimas priimtas Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva siekiant veiksmingiau kovoti su terorizmu, ypač sustiprėjusiu po 2001 m. rugsėjo 11 dieną įvykdytų teroro aktų.

Lietuvos atžvilgiu pažymėtina, kad Lietuvos aviakompanijos nevykdo tiesioginių reisų ar skrydžių į JAV, todėl šiuo metu tokie duomenys apie oro transportu vykstančius keleivius į Jungtines Amerikos Valstijas Lietuvos Respublikoje nėra renkami.

Pats susitarimas yra grindžiamas Europos Sąjungos Sutarties 24 straipsniu, kurio 5 dalis nustato, kad joks susitarimas nėra privalomas valstybei narei, kuri pareiškė, kad turi laikytis savo pačios konstitucinių nuostatų. Todėl 2007 m. liepos 16 dieną mes, kaip Lietuvos Respublika, informavome Europos Sąjungos Tarybos Generalinį Sekretoriatą, kad Lietuvai šitas susitarimas negalios tol, kol nebus atliktos privalomos procedūros, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, t. y. tol, kol šis susitarimas nebus ratifikuotas Lietuvos Respublikos Seime.

Susitarimu nustatyti keleivių duomenų įrašų duomenys, kuriuos prašo pateikti JAV sienos apsaugos ir muitinės tarnybos, apima asmens duomenis, kurių apsaugą numato tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Lietuvoje šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas bei konvencija dėl duomenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu. Susitarime reglamentuojami klausimai atitinka Vyriausybės šio periodo 2006–2008 metų programą ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. Lėšų šitas susitarimas nepareikalaus.

Labai prašytume pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkojam ministrui už įstatymo projekto pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J.Veselka, ruošiasi E.Klumbys. Prašom. E.Klumbys klausia. J.Veselkos nėra.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, vėlgi dabar viskas yra daroma terorizmo priedanga. Po kiekvienu suolu, po kiekvienu medžiu yra matomas, ypač iš Amerikos, teroristas. Sakykite, pagal šį susitarimo projektą ar aš teisingai suprantu, kad tai yra vienašališkas susitarimas, nes Europos Sąjunga pateiks Amerikos saugumo darbuotojams asmens duomenis, tačiau Amerika Europos Sąjungos saugumo darbuotojams tų duomenų nepateiks. Ar aš teisingai supratau?

R.ČIUPAILA. Jūsų klausimas idealiai tikslus ir teisingas. Bet atsakymas į jį turėtų būti teikiamas apžvelgiant visą bendrą kontekstą, kas yra pastaruoju metu daroma ne tik PNR sistemoje, bet ir apskritai valstybėms, kurios gyvena plačiame pasaulyje, santykiuose su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis… požiūriu atvykti ir išvykti į vieną ar į kitą pusę.

Pats pirmasis žingsnis, beje, atliekamas ir šiandieną, – kiekvienas asmuo, skrisdamas lėktuvu, plaukdamas laivu ar įvažiuodamas automobiliu į Jungtines Amerikos Valstijas, pildo vieną iš dviejų dokumentų. Jeigu jis yra bevizės erdvės dalyvis, jis pildo vieną formą, jeigu vizų erdvės dalyvis, pildo kitą, tačiau abiejose iš esmės renkami tie patys duomenys, beveik idealiai tiksliai sutampantys.

Kas gi yra tas vadinamasis PNR, kurio sąrašas yra pateiktas JAV laiške Europos Sąjungai? Visa tai turi tam tikras procedūras, taip pat išsidėstančias laike. Lietuva, kaip valstybė, dalyvauja vizų atsisakymo programoje, bando tapti jos dalyve, ir šiuo metu kalbama apie elektroninę sistemą, kuri nustatytų kelionių autorizavimą. Šitie klausimai taip pat pateikiami su viena išlyga, kad dabar skrisdamas jūs esate priverstas tą pildyti, kitaip būsite grąžintas kaip asmuo, o ten iš anksto būtų pasirenkama paties asmens nuomone užpildyti asmens duomenų lentelę.

Taigi šią minutę iš tikrųjų jūs esate teisus – susitarimas yra vienašališko pobūdžio. Tačiau tokią pačią, panašią, sistemą taiko Australija įvažiuojant į jos sistemą, o nuo 2009 metų pradės taikyti ir Kanada. Europos Sąjunga rengiasi ir greičiausiai nuo kitų metų taip pat įves šiam procesui vadinamąją elektroninę kelionės autorizavimo sistemą. Taigi viskas yra daroma savais žingsniais. Susitarimas tarp Europos Sąjungos ir JAV yra pasirašytas praėjus labai ilgam laikotarpiui ir mums lieka prie jo arba prisijungti, arba ne, arba mūsų keleiviai galės keliauti, arba jiems liks sena sistema.

Tai čia ir atsakymas. Tenka ratifikuoti, prašyti Seimą ratifikuoti šitą susitarimą, kad mūsų žmonės galėtų laisvai naudotis šia sistema.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti kolega J.Dautartas. Ruošiasi P.Jakučionis. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Mano klausimą iš dalies uždavė gerbiamasis E.Klumbys. Aš tik norėjau gal pusiau komentarą pateikti. Iš tikrųjų Europos Sąjungos atsakingos institucijos ilgokai tam nepritarė ir žinote, procesas buvo gana ilgas, iš tikrųjų jis yra gana vienašališkas. Beje, tas procesas, kai Europos Sąjungos ir Amerikos dvišaliai santykiai yra pasirašyti, Europos Sąjungos piliečiai dažnai tam nepritaria kaip piliečiai. Šiuo atveju yra skirtumas tarp oficialių struktūrų ir pilietinės valios. Viena iš tokių išraiškų yra šitas susitarimas, kurį mes turėtume ratifikuoti ar ne. Bet jūs mane šiek tiek nuraminote, kad ir Europos Sąjunga ruošiasi kažką panašaus daryti, kaip suprantu, su Amerikos piliečiais. Vis tiek čia paritetiniai pagrindai turėtų būti. Tai tiek.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, kadangi jūs komentavote, o ne klausėte, tai ir aš, pirmininkui leidus, porą komentarų pateiksiu. Iš esmės yra bent dvi Europos Sąjungos valstybės: Airija ir Jungtinė Karalystė, kurios taiko šitą sistemą vadinamiesiems Europos Sąjungos vidaus skrydžiams iš Britanijos ir į Britaniją. Tik truputį kitokiu būdu renka, turimi omeny skrydžiai jų pačių šalyje, ypač Britanijoje, kuri labai didelė šalis, kad atsisaugotų nuo teroristinių išpuolių. Jeigu imtume Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžius, kur įvairios šalys sėdi, tai atsakymas yra toks: visada Jungtinė Karalystė, Airija, Ispanija ir Vokietija yra ypač aktyvios šioje vietoje, nes terorizmo grėsmė yra labai didelė šiose šalyse. Tokiose kaip mūsų iš tikrųjų procesai gerokai skeptiškesni. Tačiau nori nenori teks susigyventi tiek JAV piliečiams, tiek ir Europos Sąjungos piliečiams labai artimoje ateityje, kai abi pusės vienodu pagrindu taikys tą pačią (…). Kita vertus, jeigu mes liekame nuošaly, tai mūsų piliečiai ir toliau judės tąja tvarka, kurią jie šiandien turi su JAV, tiesiai neskraidydami iš Vilniaus ar kito mūsų oro uosto, o naudodamiesi Europos oro uostų paslaugomis ir kęsdami tas pačias varginančias procedūras.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS (TSF). Dėkoju. Po kelių klausimų, atsakymų ir po kelių komentarų tampa truputį aiškiau. Aš iš esmės norėjau paklausti, ar šis susitarimas nebus netinkamas pretekstas, sakysim, ne tik Europos Sąjungos valstybėms, bet ir kokiai nors Kinijai, Brazilijai ar dar kam nors įvesti panašius reikalavimus? Gal visa tai būtų normalu, bet tada jūs pasakykite, ar tie reikalavimai jau dabar Australijos, JAV, Kanados yra tapatūs, ar kiekviena šalis sugalvoja savo reikalavimus?

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, atsakymas peršasi savaime. Kai galvojama pačioje pradžioje atskirai, sistemos šiek tiek skiriasi. Čia ir yra Europos Sąjungos pastanga pasiūlyti laikui bėgant sudaryti tokią Europos Sąjungos (…), tą (…), kuri taptų generaline ir, įgydama pagrindinius australiškos sistemos bruožus, būtų pritaikyta bendrai ir taptų universalia pasaulyje.

Atsakau į jūsų pirmą klausimą. Niekas negali suverenioje šalyje imti ir nusistatyti savo pačios reikalavimų, ar tai būtų Kinija, ar kuri nors kita šalis. Dar negirdėjau tokio dalyko.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už įstatymo projekto pristatymą. Atsakėte į visus klausimus, kuriuos jums pateikė mūsų Seimo nariai. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonę už – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, negaliu pritarti šiam įstatymo projektui dėl dviejų priežasčių. Pirmas priežastis – iš esmės šis įstatymo projektas neliečia Lietuvos valstybės, nes mes neturime jokių tiesioginių lėktuvų skrydžių į JAV. Kada tai bus, sunku pasakyti, nes žinome amerikiečių nenorą įsileisti užsienio šalių kompanijas.

Antras dalykas. Man iš esmės nepatinka ir aš negaliu dėl to sutikti, tai yra vienpusė sutartis, aš jau dabar kalbėsiu kaip Europos Sąjungos pilietis, kad Europos Sąjunga mano asmens duomenis atiduos Amerikos saugumiečiams, jie įsives į totalinio sekimo bazę, o kai amerikiečiai skirs į Europą, tokių duomenų nepateiks. Jie visomis išgalėmis stengsis apsaugoti savo žmones nuo šios procedūros. Taigi tol, kol šis susitarimas nėra abipusis, kas parodytų abiejų pusių supratimą kovoje su vadinamuoju terorizmu, tol šitokio įstatymo projekto ratifikuoti čia, Lietuvos Seime, mes negalime, nes tai yra nelygiavertis susitarimas tarp Europos Sąjungos ir JAV. O sakyti, kad kažkada bus, tai mes žinome, čia bus tik po penkiasdešimties metų turbūt.

PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui už nuomonę. Nuomonė už – gerbiamasis J.Dautartas. Prašom, kolega.

J.DAUTARTAS. Nors gerbiamasis ministras, matyt, neklauso, ką aš dabar kalbu, bet mane jo atsakymas įtikino. Aš tikiu, kad Europos Sąjunga turi… Nors pritarčiau E.Klumbiui, kad būtų labai blogai, jeigu tai būtų vienašališka, bet aš tikiu, kad ministras išdėstė visą struktūrą, ir manau, kad Europos Sąjunga negali sau leisti tokio dalyko, t. y. vienašalio informacijos teikimo, tuo labiau kad Europos Sąjungai irgi yra gana rimtų grėsmių. Mes jau turime įvykių Londone, Ispanijoje. Pagaliau separatizmo idėjos gana aktualios ir Ispanijai, ir Vokietijai, ir Airijai. Manyčiau, kad vis tiek reikėtų pritarti, nes neišvengiama tai bus vienoje struktūroje ir vienoje sistemoje. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Buvo išsakytos nuomonės už ir prieš. Nuomonės išsiskyrė, reikės balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr.XP-3016. Kviečiu visus balsuoti.

Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 30, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-3016 pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis būtų Užsienio reikalų komitetas. Dėl pagrindinio komiteto kokių būtų nuomonių? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Papildomas komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kokių būtų pasiūlymų dėl papildomo komiteto? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šių metų birželio 3 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2780(2) (pateikimas)

Darbotvarkės 2-9 klausimas – Asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2780. Pranešėjas – gerbiamasis vidaus reikalų ministras R.Čiupailai. Pateikimas. Prašom.

R.ČIUPAILA. Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gal aukštasis Seimas neįsižeis, jeigu aš dar porą žodžių buvusiu klausimu atsakydamas į E.Klumbio pastabą. Yra baigtos derybos tarp Europos Sąjungos ir JAV dėl vadinamojo open sky projekto, bet kuri kompanija iš Europos galės skraidyti ir (…) skraidymais Amerikoje. Taigi tie dalykai atviri. Antras dalykas. Bent jau dvi Lietuvos kompanijos turi šiandien ne po vieną lainerį, kurie jau pajėgtų, jeigu norėtų, skirsti į Valstijas, jeigu užsimokėtų už linijas ir jeigu būtų rinka. Trečia, visi suprantame, kad tai yra laikina, nes po metų Vilniaus oro uostas turės pusę kilometro ilgesnę juostą ir tai bus įmanoma netgi didesniais lėktuvais. Taigi kitos kompanijos taip pat čia veršis. Čia, aišku, ministro A.Butkevičiaus sritis, todėl labai atsiprašau.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jums leidus, pakartotinai teikia pataisytą, patobulintą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo papildymo 1¹ straipsniu ir 2, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Teikiamo patobulinto įstatymo projekto tikslai iš esmės yra šie: užtikrinti saugų ir patikimą asmenų identifikavimą ir autentifikavimą elektroninėje erdvėje, taip pat asmens tapatybės kortelę labiau apsaugoti nuo klastojimo ir sumažinti neteisėto asmens tapatybės kortelės panaudojimo galimybes. Šiuo įstatymu numatyti uždaviniai: nustatyti, kad asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama asmens tapatybei elektrininėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti, taip pat elektroniniams duomenims pasirašyti elektroniniu būdu užfiksavus asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatą ir kvalifikuotą sertifikatą. Tokiu būdu bus palengvintas asmenų naudojimasis nacionalinėmis ir europinėmis viešosiomis elektroninėmis paslaugomis ir iš esmės prisidės prie informacinės visuomenės plėtros. Taip pat nustatyti, kad asmens tapatybės kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie pilietį: vardas ar vardai, pavardė, lytis, gimimo data, asmens kodas, pilietybė, taip pat piliečio veido atvaizdas ir pirštų atspaudai. Tokiu būdu ir bus asmens tapatybės kortelė labiau apsaugota nuo klastojimo ir sumažinta neteisėto pasinaudojimo šia kortele galimybė.

Patobulintas įstatymas skiriasi nuo prieš tai buvusio projekto. Prieš tai buvusiame projekte nustatyta, kad kortelėje turi būti įtvirtinti, įdiegti kontaktiniai ir nekontaktiniai lustai. Šiuo metu nurodoma, kad minėti sertifikatai bei kiti asmens duomenys elektroniniu būdu bus fiksuojami asmens tapatybės kortelėje, kaip kad yra numatyta šiuo metu Paso įstatyme. Ir šie du asmens tapatybės dokumentai bus šiuo būdu harmonizuoti. O minėtų sertifikatų ir kitų asmens duomenų fiksavimas elektroniniu būdu bus detaliai reglamentuojamas pakeistoje asmens tapatybės kortelės formoje, kuri bus patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu. Taip pat įstatymo projekte siūloma numatyti, kaip turi pasielgti asmuo, praradęs tapatybės kortelę.

Tikimės, kad šiam projektui įgyvendinti pakaks lėšų. Šių metų biudžete šiam projektui numatyti beveik 9 mln. Tikimės, kad ir iš Privatizavimo fondo kitais metais bus paskirti trūkstami 9 mln. litų.

Labai prašyčiau pritarti po pateikimo. Jeigu būtų pritarta po pateikimo, norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Pirmininką, kad, atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įsigaliojimo terminai numatomi labai glausti, kad būtų galima svartyti ne pagal grafiką birželio 3 d., o gal būtų galima rasti ankstesnę datą. Taip mes šitam projektui sutaupytume, jeigu būtų pritarta, bent vieną mėnesį. Tai labai svarbu. Turbūt gerbiamieji Seimo nariai prisimena prieš tai buvusią paso istoriją, kai pasas iš esmės turėjo problemų tik dėl skubos darbo.

PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Ačiū už įstatymo projekto pateikimą. Yra daug norinčių paklausti. Klausimams yra skirta 10 minučių. Pradedame klausimų procedūrą. Pirmasis klausia J.Veselka. Juliaus nėra. Klausia E.Klumbys. Ruošiasi R.Remeika. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, mes vėl su tuo pačiu susiduriame – pirštų atspaudai, kuriuos privalės pateikti. Tai yra procedūra, kuri skirta nusikaltėliams identifikuoti ir kuri reikš, kad kiekvienas, norintis gauti asmens tapatybės kortelę, kaip įtariamas nusikaltėlis turės pateikti savo pirštų atspaudus. Aš noriu jūsų paklausti. Šitam elektronikos amžiuje, sakykite, ar mes, prisidengę kovos su terorizmu vėliava, po metų kitų nepradėsime įsodinėti žmonėms, kaip šunims ar katėms, elektroninių schemų jų identifikacijai ir stebėjimui, kur jis yra, kad būtų užtikrintai kovojama su terorizmu?

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis Seimo nary, lygiai tuo pačiu tekstu jūs klausėte praeitą kartą, o įstatymo projektas yra patobulintas. Noriu dar kartą priminti, kad egzistuoja direktyva, kuri numato, jog nuo kitų metų birželio derėtų leisti asmens tapatybės dokumentus su ta visa biometrija, kuri tuo metu būtų jau parengta, tai yra su pirštų atspaudais.

Be jokios abejonės, šitas dalykas bus atliekamas oriai. Tai yra normali stiklinė lentelė, padėjus rankas viskas pasilieka, ir tai daroma pačių asmenų saugumui, kad jų kartais nesutapatintų. O dėl to, kokia yra perspektyva, tai čia yra tik du dešinės rankos pirštai. Yra Primo konvencija (aš tą minėjau ir aną kartą), praėjus šiek tiek laiko, taip pat ir vizų, jeigu jūs nedalyvausite PNR ir kitose sistemose… Jungtinėse Valstijose yra dešimt pirštų ir dar delnų atspaudai, tai tas laikui bėgant bus sudėta. Galutinis tikslas, ir tam yra rengiamasi, ir numatytas Primo konvencijos inkorporavimas į Europos Sąjungos teisę, kad ir DNR ženklai taip pat būtų sudėti į asmens dokumentą. Jeigu tos garsiosios eitynės, kurios vyko kovo 11 dieną, vyktų tais laikais, kai kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų bent šitos sekundės biometrinį pasą, nustatyti asmenybių tapatybes policijai būtų reikėję 15 minučių. Šiandien tūkstančiai Vilniaus policininkų vaikšto po visur, kol galų gale pusę jų nustatė. Patys matote, kiek sugaištame tam laiko. Tai yra modernu, tai yra pažangu, tai yra oru. Tiesiog tai dar daugiau saugumo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Remeika. Toliau posėdžiui pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius. Linkiu aš jam sėkmės.

PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Prašom, kolega. Įjungta. Kalbėkite. Lemputė dega. Tada per šoninį, jus tikrai girdės Lietuva.

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamasis ministre, tai, kad mes bandome įvesti šituo įstatymu naujos kartos asmens tapatybės korteles su tam tikrais biometriniais duomenimis turbūt vieni anksčiausiai Europoje, pagirtinas dalykas, bet mano klausimas yra šiek tiek kitoks. Jūsų teikiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kur kalbama apie 4 straipsnio papildymą 3 dalimi, rašoma, kad šioje kortelėje turės būti, be visų kitų duomenų, ir kvalifikuotas sertifikatas. Mano supratimu, tai yra ne kas kita kaip elektroninis parašas. Ar aš klystu, ar iš tikrųjų jūs vėl grįžtate prie privalomojo elektroninio parašo asmens tapatybės kortelėje?

R.ČIUPAILA. Jūs esate visiškai teisus, tik čia yra tas elektorinis parašas, kurį specialistai vadina baziniu. Jis leidžia turėti tik pirmuosius duomenis, o po to, jeigu kam reikia dalyvauti daug sudėtingesnėse sistemose, kokios jau šiandien Lietuvoje yra išduodamos, tai yra pagrindas pagerinti jo kokybę. Be šito dalyko jo neišeitų padaryti į tą vieną ar kitokį lustą, nes turi būti tam vieta ir pradžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Kita klausiančioji – V.V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, girdėjau per žiniasklaidos priemones tokį gandą, o gal tai tikra teisybė, kad Europos Sąjungos piliečiai galės laisvai be vizų vykti į Jungtines Valstijas, bet tam bus specifinės kažkokios kortelės ar elektroniniai mūsų visų pasai. Ar tai bus kažkokios sąsajos su dokumentu, kurį dabar gaminsime? Nes aiškinamajame rašte jūs rašote, kad su asmens tapatybės kortele bus galima vykti į kitas šalis. Tai galbūt mes dabar skubame, gal reikėtų palaukti ir tada gaminti vieną rimtą kortelę, kuri bus tinkama visais atvejais? Dėkui.

R.ČIUPAILA. Dėkui. Čia yra keletas klausimų, jie yra lygiagretūs, bet ne tapatūs. Į Jungtines Amerikos Valstijas ir šiandien 18 Europos Sąjungos šalių piliečiai vyksta be vizų. Čia nėra jokios naujovės, tik kai kurios, deja, neturi to malonumo, todėl labai stengiasi. Tačiau po rugsėjo 11 dienos, ypač pasirašius pernai vasarą Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui vaidinamąjį įstatymą 9-11, sistema ryškiai pakito visiems – nuo Britanijos iki Portugalijos. Tiesa, ji neįdiegta, o tik teorinė ir ji bus visiems vienoda. Mano minėta (…) arba elektroninė kelionės leidimo sistema. Mažiausiai prieš 48 val. iki vykstant jūs užpildysite elektroninį puslapį, gausite žalią signalą, pasiimsite privaloma tvarka savo biometrinį pasą. Šiandien dar tik su veido atvaizdu (atsakau kolegai E.Klumbiui), o nuo kitų metų – su pirštų atspaudais, kai įsigalios europinė direktyva. Neturėdami turėsite gauti tokį pasą, tam bus visos sąlygos, tada galėsite vykti. Kortelė čia su tuo nesusijusi.

Kortelė šiandien veikia, be 26 Europos Sąjungos šalių, dar dviejose, ir yra tik dvišalių susitarimų pasekmė bei Europos Sąjungos sistemos reikalas. Ji reikalinga visai kitam dalykui – asmens identifikavimui elektroniškai. Padarius šitą praktiškai neliks priežasčių raiškiai rašyti asmens kodą, jis bus matomas tik virtualioje erdvėje, bus atpažįstamas. Taip pat yra su tais kitais dalykais ir veido atvaizdu, šiandien jis yra matomas vizualiai. Ką minėjo ir kolega Seimo narys R.Remeika, klausimai yra susiję su elektroninio identifikavimo atskiru klausimu ir baziniu elektroniniu parašu, kurio užtenka tokiam paprastam dalykui, na, kur nors norint pasirašyti, kad atskirtų, kad tai tu. Šitie dalykai yra susiję su naująja kortele, nes, šiaip ar taip, baigiasi blankai, mums teks ją gaminti, tai ji tegu būna gera.

Atsakysiu dar kolegai R.Remeikai, ko neatsakiau, tokių kortelių šiandien Europoje yra beveik kiekvienoje šalyje, arba beveik kiekviena šalis rengiasi tai daryti. Aš pažymą turiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Grubliauskas.

V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, kaip tik jūs pačioje pabaigoje ir atsakėte į vieną iš mano klausimų dėl šiandieninių tokių kortelių galiojimo Europoje. Tačiau aš norėčiau, kad jūs dar kartą viešai iš tribūnos patvirtintumėte, kad kortelė, apie kurią mes kalbame, yra ryškus žingsnis į priekį, palyginti su ta kortele, kurią turime šiandien. Jeigu ją būtų galima šiandien vadinti paso kopija, tai asmens tapatybės kortelė, apie kurią kalbame ir siūlome įteisinti, yra labai ryškus žingsnis informacinės visuomenės kūrimo proceso link. Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte. Jeigu nepakaktų politinės valios, ar tai nebūtų mūsų, kaip valstybės, žingsnis atgal kalbant apie informacinės visuomenės kūrimą? Šiame procese bėgti, tai yra stovėti, atsilikti mes negalime, nes procesas yra labai dinamiškas ir labai spartus. Ar būtų iš tiesų taip, kad mes atsiliktume nuo bendro proceso Europoje? Ačiū.

R.ČIUPAILA. Aš noriu atsakyti sąvoka, kad stovėti šiame procese, ne bėgti, jūs panašiai ir pasakėte, tai taip ir yra. Ateina laikas ir anksčiau ar vėliau tokia kortelė bus. Tik klausimas – anksčiau ar vėliau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis ministre, aš ne prieš naujas korteles ir informacinės visuomenės kūrimą. Prašom pasakyti, ar tikrai asmens tapatybės kortelė bus saugi ir mes būsime saugūs kaip žmonės, ir neišvengsime klastočių, turint omeny lietuvaičių sugebėjimus? Ir, jeigu ne paslaptis, kokią šalį žadate rinktis kortelėms gaminti?

R.ČIUPAILA. Kortelėms gaminti šalį rinksis Tarpžinybinė komisija, kuri skelbia tarptautinį konkursą. Jeigu Seimas priimtų įstatymo pataisas, konkursas būtų skelbiamas, matyt, iš karto po įstatymo pataisų. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato terminus ir būdus. Taigi ne man atsakyti į šį klausimą. Mes paprastai stengiamės net nieko negirdėti apie tuos konkursus. Dėl saugumo, tai, žinote, kaip, nė vienas Lietuvos pasas, kuris buvo, ne tas žaliasis biometrinis, o tas, kuris buvo prieš jį, nėra suklastotas. Suklastojami tik tie pirmieji, tie atplėšiami, kai atplėšia, įklijuoja nuotrauką, užklijuoja ir važiuoja. Visi kiti yra gana saugūs dokumentai. Taigi ir kortelė, tokia, apie kurią kalbame… Kas yra šiandieninė kortelė, ką sakė Seimo narys V.Grubliauskas. Tai yra paprastas plastiko gabalėlis su keletu vizualių saugumo priemonių. Yra holograma, yra dar kažkas, bet viskas vizualu: paverti kampu, matyti, nematyti. Ten viskas yra paslėpta ir jūs nežinote, kokios ten saugumo priemonės, jų nematote ir tik virtualioje erdvėje galima patikrinti. Tokios kortelės suklastoti faktiškai neįmanoma. Juo labiau jeigu vidaus reikalų ministro įsakymu bus nuspręsta, kaip turės būti sudėti sertifikatai, ir jeigu kuris nors bus nematomas viduje, tai jo tiesiog nėra kaip apčiuopti. Tai yra ne tik žingsnis pirmyn, bet yra du trys žingsniai pirmyn.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, skirtas šiam klausimui nagrinėti, baigtas. Apgailestauju, kad ne visi spėjote paklausti. Ačiū, pone ministre. Dabar po vieną nuomonę už ir prieš pateikimo stadijoje. R.Remeika – palaikanti nuomonė.

R.REMEIKA. Gerbiamieji Seimo nariai, nors pateikto įstatymo projektas sukėlė daug diskusijų ir klausimų, bet, manau, pateikimo stadijoje reikia pritarti. Juo labiau kad žingsnis yra laiku, senojo pavyzdžio kortelės baigiasi, reikia užsakyti naujas ir manau, kad gerbiamasis ministras, sakydamas, kad naujo pavyzdžio kortelės būtų du trys žingsniai į priekį, yra teisus, ir mums reikia pritarti po pateikimo, o po to galbūt tobulinti kai kurias sąvokas.

PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – nuomonė prieš.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes gyvename elektroninėje visuomenėje, tačiau einame, deja, tai nelabai priklauso nuo mūsų, į totalinio sekimo sistemą. Ką pasakė ministras? Jeigu būtų ta sistema, tai per 15 minučių būtų nustatyta tapatybė tų, kurie marširavo Vilniaus gatvėmis kovo 11 dieną. Noriu jums pasakyti, kad dabar mes duomenis perkeliame į sistemą, nežinau, kaip vadinsis, lustais ar dar kaip nors, ir tai bus kortelėje. Patikėkite, praeis treji ketveri penkeri metai ir kiekvienam iš mūsų privaloma tvarka motyvuojant, kad turime saugotis, įsodins „čipsus“. (Balsai salėje) E.Zingeriui įsodins į užpakalį turbūt. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Prašom vietų nenurodyti.

E.KLUMBYS. Manęs klausia, aš turiu atsakyti.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, bet yra korektiškumo ribos.

E.KLUMBYS. Bus įstatyti „čipsai“, virš Lietuvos ar kitos valstybės bus pakabintas palydovas ir kiekvieną sekundę bus žinoma, kur tu esi. Štai į šitą dalyką mes einame. Suprasdamas elektroninės visuomenės būtinumą ar dar ką nors, aš matau, pražūtį, į kurią mes einame. Neliks absoliučiai jokio privatumo, nieko neliks. Kolegos, jeigu tokia situacija klostysis toliau, tai bus vienas vienintelis dalykas – slėptis nuo tokios visuomenės.

PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Turėsime balsuoti. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbdamas signatarą Egidijų, suprantu, kad jis kartais improvizuoja, bet negalima taip kalbėti. Apie Emanuelį Zingerį taip negalima kalbėti. (Balsai salėje) Galite ginčytis, aš net nekomentuosiu. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašom pareikšti savo, kaip vedėjo, nuomonę. Jeigu dar čia komentuojama…

PIRMININKAS. Aš kalbantį kolegą pertraukdamas pastabą padariau. Ateityje, kalbant apie vietas ir panašius dalykus, prašau laikytis korektiškumo vieniems kitų atžvilgiu. (Balsai salėje)

Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame įstatymo projektui po pateikimo Nr.XP-2780.

Balsavo 27, už – 22, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.

Dabar dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Informacinės visuomenės ir plėtros komitetą, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetą. Ar dėl komitetų galime sutarti? Dėkoju. Sutarta. O gal Žmogaus teisių komitetas dar galėtų būti, nes tai yra sritis, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus privatumo aspektais. Dėl papildomo Žmogaus teisių komiteto galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl svarstymo datos. Gerbiamasis ministras prašo, kad data būtų šiek tiek ankstesnė, negu siūlo Seniūnų sueiga, tai yra gegužės mėnuo. Žvelgiant į plenarinių posėdžių dienas gegužės mėnesį, jeigu sutartume, tai galėtų būti gegužės 20 diena. Ar galime tam pritarti? Be abejo, priklausys nuo pagrindinio ir papildomų komitetų svarstymo eigos. Ačiū. Dėl datų apsisprendėme.

Dabar E.Zingeris – replika po balsavimo.

E.ZINGERIS (TSF). Aš dėkoju ponui E.Klumbiui už inteligentiškumą. Vienas jo kalbos motyvas yra tikrai įdomus. Jis paminėjo marširuojančius Gedimino prospektu ir grėsmę jiems. Aš tikrai džiaugčiausi, jei šios priemonės pajėgtų nustatyti visus nacius Lietuvos Respublikoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 27, 111, 112¹, 112², 119, 121, 122, 136, 138, 138¹, 224, 225, 227, 259¹, 262 270 ir 281 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 112³, 112⁴, 112⁵, 112⁶, 112⁷ ir 112⁸ straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2997 (pateikimas)

Pereiname prie vakarinio posėdžio darbotvarkės 10 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2997. Tai su Europos Sąjungos teise susijęs projektas. Tai Vyriausybės teikiamas projektas, kuruojanti – Susisiekimo ministerija. Šios ministerijos viceministrą Česlovą Šikšnelį kviečiu pateikti įstatymo projektą. Pateikimas.

Č.ŠIKŠNELIS. Laba diena gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso kai kurių straipsnių papildymo įstatymo projekto parengimą lėmė būtinybė užtikrinti teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr.2004/49 dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose, numatytus geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus, taip pat būtinybė siekiant užtikrinti saugią laivybą vidaus vandenyse diferencijuoti ir sugriežtinti atsakomybę už dažniausiai pasitaikančius vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimus bei nustatyti atsakomybę už neįregistruotų vidaus vandenų prieplaukų ir nekomercinių mažųjų pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų eksploatavimą.

Įstatymo pakeitimo projekto uždaviniai yra šie: nustatyti administracinę atsakomybę už naujų geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei už neregistruotų vidaus vandenų prieplaukų ir nekomercinių mažųjų pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų eksploatavimą. Diferencijuoti ir sugriežtinti atsakomybę už dažniausiai pasitaikančius vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimus, pakeisti atitinkamas kodekso nuostatas atsižvelgiant į pasikeitusias konkurencines sąlygas geležinkelių transporto sektoriuje, suderinti kodekso kai kuriuose straipsniuose vartojamas sąvokas su galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis sąvokomis. Šiuo metu įstatymo projekto nuostatų, susijusių su teisės aktų, įgyvendinančių saugos geležinkeliuose direktyvą, vykdymo užtikrinimo tiesiogiai nereglamentuoja joks kitas teisės aktas, nėra nustatyta atsakomybė už neregistruotų vidaus…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamasis kolega Klumby, jūs vėl elgiatės neatsakingai. Nereikia rėkti per pusę salės kreipiantis į kitus kolegas. Jeigu aš girdžiu, tai kaip jūs tai vadinate? (Balsai salėje) Prašom tęsti. Atsiprašau.

Č.ŠIKŠNELIS. …vidaus vandenų prieplaukų ir nekomercinių mažųjų pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų eksploatavimą. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, būtų nustatyta atsakomybė už teisės aktų, įgyvendinančių saugos geležinkeliuose direktyvą, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kodekso nuostatos būtų suderintos su sąvokomis, įtvirtintomis geležinkelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose, bei būtų nustatyta atsakomybė už neregistruotų vidaus vandenų prieplaukų bei uostų ir nekomercinių mažųjų pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų eksploatavimą. Taip būtų sudarytos sąlygos užtikrinti efektyvią geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų ir vidaus vandenų laivybos taisyklių vykdymo priežiūrą.

Įstatymo pakeitimo projektas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir Vyriausybės posėdyje jam pritarta be pastabų. Prašau pritarti įstatymo pakeitimo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Du Seimo nariai nori paklausti. Z.Balčytis – pirmasis. Prašom.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų kai kurie kodekso straipsniai, kurie yra susiję su eismo tvarka ir saugumu geležinkelio transporte, pavyzdžiui, kaip neteisėtas važiavimas traukiniais, nulipimas arba įlipimas jam bevažiuojant ant laiptelių… Jūs dabar sumažinate baudas daugiau negu du kartus – vietoj tūkstančio – 500 litų, vietoje 200 litų paliekate tiktai 100 litų. Kur čia esmė, nes čia yra tokie pažeidimai, kurie gana dažnai baigiasi tikrai labai tragiškai? Ar reikėjo tai daryti?

Č.ŠIKŠNELIS. Mes ilgai svarstėme tuos klausimus ir, kaip jūs matėte, ten, kur pavojus yra didesnis, tos baudos padidintos. Kai kur yra sumažintos. Sakau, tai yra ne vien mano ar kieno nors darbas. Čia, kaip jūs suprantate, dirbo komisijos ir daugmaž nustatė. Sakau, buvo suderinta su visomis institucijomis. Aš manau, kad čia pasielgta tikrai viską apskaičiavus.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi apygardoje esu susijusi su geležinkeliu, turiu teisę klausti apie geležinkelio transportą. Manęs, pavyzdžiui, tas baudų sumažinimas neįtikina, nes skaudžios nelaimės įvyksta geležinkelyje, jos baigiasi labai didele trauma, invalidumu arba mirtimi. Todėl palaikau Z.Balčytį, nes negalima to daryti. Kai žmogus žinos, kad jis gali sukelti grėsmę kitiems asmenims, tada galbūt pagalvos, kad tikrai negalima nei šiukšlinti, nei nulipti ne laiku. Siūlau sugriežtinti baudas. Ačiū.

Č.ŠIKŠNELIS. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Jeigu bus komitetuose taip nuspręsta, aišku, taip ir bus, tačiau pas mus tokių didelių prasižengimų nėra daug. Pas mus yra kita, didesnė, bėda, kad padidėjo savižudybių, kai šokama po traukiniais, skaičius, o šitų yra ne tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Dėkoju už pateikimą. Atsiprašau, čia ne žibintas į veidą, čia jums švietė saulė. Pasistengsime, kad būtų sutvarkytos ir uždengtos tos vietos, kad nesijaustumėte kaip kankinimo kameroje. Kaip tik tai ir vyksta.

Dabar, kolegos, noriu paklausti… yra norinčių kalbėti prieš, nėra bendro sutarimo. Nuomonė prieš – R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Aš labai trumpai. Čia nesinori ko nors prieš kalbėti, bet yra tokių momentų šiame įstatymo projekte, kad vis dėlto griežtumo sumažinimas, man atrodo, būtų ne visai tikslingas. Kai yra griežtos bausmės, natūralu, kad vengiant tų griežtų bausmių ir nedaromi tokie nusižengimai, kurie gali sukelti pavojų kitų sveikatai ir gyvybei. Jeigu, tarkim, yra tokios griežtos bausmės, bet jokių ypatingų nusižengimų nebūna, tai kam švelninti tas bausmes? Kad nusižengimų būtų daugiau? Ačiū. Tiek norėjau.

PIRMININKAS. Dėkui. Nesant bendro sutarimo, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2997.

Balsavimo rezultatai: 15 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu Ekonomikos komitetą bei svarstyti šių metų birželio 3 dieną plenariniame posėdyje. Ar galime pritarti tokiai svarstymo eigai? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu. Dėkui. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.

Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ projektas Nr.XP-3004ES. Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3005. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 41¹¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3006 (pateikimas)

Pereiname prie vienuoliktojo kompleksinio darbotvarkės klausimo Nr.XP-3004, Nr.XP-3005 ir Nr.XP-3006. Su Europos teise susiję projektai. Pateikimo stadija. Teikia Vyriausybė, kuruojanti – Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Klausimą pateikia gerbiamasis viceministras ponas Povilas Žiūkas. Jeigu Seimas neprieštaraus, visus tris vienu kartu. Prašom.

P.V.ŽIŪKAS. Jie labai susiję. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ projektą, Pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 41¹¹ straipsniu įstatymo projektus. Projektai parengti vykdant Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos (…) įgyvendinimo priemonių Nr.1020 (…) punktą. Ta priemonė yra susijusi su 2005 metais priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005-56EB „Dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi, peržengiančio vienos valstybės ribas“. Įgyvendinant šią direktyvą 2007 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymas. Juo yra siekiama įgyvendinti direktyvos 16 straipsnio nuostatas.

Įgyvendinant minėtą direktyvos 16 straipsnį taip pat būtina priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus. Daugelis direktyvos 16 straipsnio nuostatų yra susijusios su 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyva (…) Europos Bendrija, kurios nuostatos jau perkeliamos į Europos teisę. Jos perkeltos 2005 m. gegužės 12 d. Įstatymo dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse… įstatymas, kuriame būtų pateiktos tik nuorodos į atitinkamus įstatymų dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse straipsnius, būtų per daug sudėtingas. Žodžiu, analogiškas įstatymas yra priimtas. Šiuo metu mes darome tam tikrą modifikaciją, todėl yra parengtas šis Darbuotojų dalyvavimo įstatymas. Jis ir vadovaujasi minėtu įstatymu dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse. Jis reguliuos darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančiose bendrovėse prielaidas, darbuotojų dalyvavimo po jungimosi veiksiančiose darbovietėse įgyvendinimo tvarką, specialiojo derybų komiteto sudėtį ir sudarymą, derybų tvarką, susitarimo turinį, standartinių taisyklių, kurios taikomos dalyvavimo teisėms, teikimo sąlygas, darbuotojų atstovų skyrimo į bendrovės administravimo, priežiūros ar kitus organus tvarką, darbuotojų atstovų teises ir garantijas bei atsakomybę už įstatymo pakeitimus. Administracinių teisės…

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Mielosios damos, taip pat ir nusisukusios nuo kalbančiųjų, trukdote mums dirbti. Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų tikslas – įtvirtinti atsakomybę už Darbuotojų dalyvavimo įstatymo pažeidimus bei įtvirtinti nuostatą, jog šiuos pažeidimus nagrinėja Valstybinė darbo inspekcija.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo tikslas – išplėsti „komandiruotės“ sąvoką, kad darbuotojų, kurie pagal Darbuotojų dalyvavimo įstatymo nuostatas yra sudaryto specialiojo derybų komiteto, administravimo, priežiūros ar kito organo nariai, išvykimas dalyvauti šių organų posėdžiuose būtų laikomas komandiruote.

Šiam įstatymui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Projektas suderintas su Ūkio ministerija, Teisingumo, Finansų ministerijomis, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Valstybine darbo inspekcija, su visais iš esmės socialiniais partneriais bei Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo departamento Europos Sąjungos teisės skyriumi.

Dar reikia pasakyti, kad, priėmus teikiamus projektus, reikės papildyti Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“.

Galiu pakomentuoti dėl šio įstatymo, noriu pasakyti, kad tai yra gana naujas įstatymas, tokių bendrovių Lietuvoje iš esmės lyg ir nėra. Tačiau mes esame įpareigoti šį įstatymą priimti. Todėl kviečiu Seimą pritarti jam po pateikimo. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Labai dėkui. Vienas Seimo narys nori jūsų klausti. Kolega R.Kupčinskas. Prašau.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, šis įstatymas išsamiau bus nagrinėjamas komitetuose, bet mane domina vienas dalykas: ar po jungimosi bendrovės darbuotojų darbo sąlygos, socialinio saugumo sąlygos nepakis, nebus blogesnės negu buvo iki šiol dirbant atskirose bendrovėse? Žodžiu, socialinio ir darbo saugumo, taip pat profesinių interesų gynimo teises šis įstatymas užtikrina ne blogesnes, negu jos buvo anksčiau? Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Taip, be jokios abejonės, čia yra toks dalykas, jis pabrėžtas įstatyme, kad iš esmės kiekvienoje valstybėje narėje galioja jos įstatymų teisė ir pablogėti tikrai negali. Pablogėti negali. Sudarytas derybų komitetas, asmenų dalyvavimas ir panašiai, plačiau įtraukiami darbuotojai į valdymą, į administravimą, galimybė išvengti nereikalingo įmonių veiklos nutraukimo ir panašiai – įstatymas yra tikrai teigiamas.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju už pateikimą ir už atsakymus, pone viceministre.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausčiau, ar mes bendru sutarimu galėtume dėl visų trijų apsispręsti? Dėkui, nėra prieštaravimų. Visiems trims projektams po pateikimo yra pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl svarstymo eigos. Seniūnų sueiga siūlo visais trimis atvejais dėl trijų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu numatyti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, dėl pagrindinio projekto Nr.XP-3004 papildomų nesiūloma, dėl lydimojo Nr.XP-3005 papildomu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl Nr.XP-3006 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galim pritarti tokiems papildomiems komitetams? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Dėl svarstymo datos siūloma, kad Seimas svarstytų projektus šių metų birželio 3 dieną. Ar galim pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Šio klausimo svarstymas šiandien yra baigtas.

Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3008. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-3009 (pateikimas)

Pereiname prie kompleksinio vakarinio posėdžio darbotvarkės 12 klausimo – projektų Nr.XP-3008 bei Nr.XP-3009. Vyriausybė teikia. Kuruojanti ministerija – Kultūros ministerija. Kviečiu šios ministerijos viceministrą Gintarą Sodeiką iš tribūnos pateikti projektus, pateikimo stadija. Jeigu sutartume, abu projektus iškart.

G.SODEIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kultūros ministerija teikia Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, parengtą įgyvendinant Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemones. Projekto tikslas – sustiprinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą. Projekte siūlomi pakeitimai.

Pirmas, projekte siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti už nusikalstamą veiklą, padarytą komerciniais tikslais. Antra, projekte siūloma nusikalstamos veikos komercinį mastą nustatyti ne tik pagal kūrinio teisėtų kopijų, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme, bet ir pagal kūrinio originalo mažmeninę kainą. Ypač tai aktualu taikant baudžiamąją atsakomybę už dailės kūrinių neteisėtą atgaminimą ir kopijų platinimą. Ir trečia, projekte taip pat siūloma diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę ir nustatyti griežtesnę atsakomybę tuo atveju, kai padaroma neteisėtų kopijų už didesnę nei 250 MGL sumą. Tokiu atveju numatoma bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaip čia buvo ir posėdžio pirmininko pasiūlyta, kadangi abu teikimai susiję, kartu su Baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu teikiamas ir antrasis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis šio projekto tikslas – atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinio teisės pažeidimo.

Abu teikiami projektai suderinti su Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu, Generaline prokuratūra, Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Muitinės departamentu, Informacinės visuomenės plėtros komitetu, taip pat su autorių teisių ir gretutinių teisių asociacijomis.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.SODEIKA. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori klausti. Eilės tvarka J.Dautartas – pirmasis. Prašau.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų mano klausimas iš dviejų dalių. Visų pirma jau tradicinis – ar jus patenkina Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso lygmuo?

Kitas dalykas yra jau garsi, precedentą turinti reali byla tarp Stasio Eidrigevičiaus ir Stasio Petrausko. Abu mano bičiuliai, ir aš puikiai tą žinau. Kartais yra tokių nenumatytų atvejų, kai autorius lyg ir kalbina reprodukuoti jo kūrybą, aš turiu omenyje dailės kūrybą, o po to pats pareikalauja už tai kokios nors kompensacijos. Ar yra numatyti tokie panašūs atvejai, koks yra visiškai realus Panevėžyje ir vyksta baudžiamasis procesas jau porą metų? Baudžiamumo lygmuo ar jus patenkina?

G.SODEIKA. Visų pirma dėkoju už gerą klausimą. Pasakysiu, kad mes labai įdomiu metu svarstome šią temą, nes balandžio 26 d., kaip žinote, yra Tarptautinė autorių teisių apsaugos diena

O atsakydamas į jūsų klausimą pasakysiu taip, kad šie teikimai labai tiesiogiai siejasi su jūsų teikiamu pavyzdžiu, nes mūsų siūloma redakcija leistų kur kas aiškiau priimti sprendimus tokioje byloje kaip S. Eidrigevičiaus. Ten atsitiko taip: teismas suklupo toje vietoje, kai paaiškėjo, kad teisėtų kopijų apskritai nebuvo. Vadinasi, neteisėtos kopijos vertę nustatyti neįmanoma. Ir sustojo byla toje vietoje. Mūsų siūlomos formuluotės leidžia šioje vietoje kur kas aiškiau priimti sprendimus, o, tarkim, bausmės dydis, mūsų siūlomas, yra tenkinamas.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų pateiktas įstatymas tikrai padės palankiai kovoti su nusikaltėliais, nes komercinis mastas su dailės kūriniais, jų kopijavimas, autorinių teisių pažeidimas Lietuvoje yra begalinis? Ačiū.

G.SODEIKA. Mes tikimės, kad siūlomi pakeitimai leist teismų praktikoje kur kas aiškiau diferencijuoti, nustatyti, o tokiu būdu ir išaiškinti pažeidimus atitinkamai už juos baudžiant. Pavyzdžiui, minėto Administracinių teisių pažeidimų kodekso 214 straipsnio pakeitimas leistų kovoti su nepažabota situacija internete. Sakykim šiandien asmuo, paskelbęs internete savo malonumui kokią nors medžiagą, tarkime, nelegaliai, kad ir negaunantis iš to komercinės naudos, nėra baudžiamas. Tuo tarpu tarptautinė teisė, autorių teisių apsaugos principai reikalauja net ir komercinės naudos negaunantį asmenį taip pat bausti administraciniu būdu, nes jo patalpinta internetinėje erdvėje medžiaga visiškai gali pasinaudoti ir kiti komerciniais tikslais.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina toks dalykas. Čia yra, jeigu neklystu, 1 straipsnio 1 dalyje, jeigu galima? „Jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų ar (…) kūrinių originalų mažmenines kainas viršija 100 MGL.“ Aš suprantu, kad originalų arba teisėtų kopijų kainas galima nustatyti, bet kaip nustatoma kopijų bendra vertė? Man atrodo, čia bus ne taip lengva nustatyti šias vertes. Na, atitinkamai ten 250, bet iš principo, kaip nustatoma? Ar bus įmanoma nustatyti kopijų bendrą vertę?

G.SODEIKA. Labai ačiū už gerą klausimą. Jūsų klausimas iš dalies siejasi su J.Dautarto pateiktu klausimu. Grįšiu prie pasakytos minties. Jeigu nėra autoriaus leidimo kopijuoti, tai nustatyti vadinamųjų piratinių kopijų vertę apskritai neįmanoma. Jeigu mes įvertinsime, kiek kainavo dažai tai nelegaliai kopijai padaryti, tai gausime tik kelis litus. Mūsų nuomone, ši mūsų siūloma pozicija leistų būti truputį veiksmingesniems.

PIRMININKAS. Gal judame į priekį, dar bus progų klausti svarstant komitetuose. Ačiū, gerbiamasis viceministre, kad pateikėte, atsakėte į klausimus.

Ar dėl abiejų galėtume apsispręsti vienu kartu? Ar galime tai padaryti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matau, kad yra nesitveriančių balsuoti. Dėl abiejų balsuojame, ar pritariame po pateikimo, kolegos, dėl projektų Nr.XP-3008 ir Nr.XP-3009.

Balsavimo rezultatai. Balsavo 20 Seimo narių, visi – už. Pritarta po pateikimo.

Siūloma tokia svarstymo eiga. Seniūnų sueiga abu projektus svarstant pagrindiniu siūlo skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, svarstymo datą numatyti šių metų birželio 3 dieną. Ar galime pritarti? Papildomu norėtų būti IVPK. Ar Seimas neprieštarautų? Su šiuo papildymu bendru sutarimu pritarta. Galėčiau konstatuoti, jeigu viskas klostysis, kad birželio 3 dieną bus svarstoma, tai turbūt šimtai projektų bus tą dieną. Linkiu sulaukti tos dienos sukaupus jėgas. Judame į priekį.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178, 224, 259¹ ir 266 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2506. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2507. Alkoholio kontrolės įstatymo papildymo 28¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2508 (pateikimas)

Paskutinis kompleksinis vakarinio posėdžio darbotvarkės 13 klausimas – projektas Nr.XP-2506 ir du lydintieji projektai Nr.XP-2507 ir Nr.XP-2508. Pateikimo stadija. Teikėjas Seimo narių grupės vardu – V.Domarkas. Jeigu teisingai suprantu, galime išklausyti visus pateikimus kaip vieną paketą. Prašom.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji ištvermingiausieji Seimo nariai, noriu pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir du lydimuosius – Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo projektus.

Projektų tikslas yra toliau nuosekliai griežtinti nepilnamečių alkoholio vartojimo ir rūkymo sąlygas ir susieti teikiamų Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymų pakeitimo įstatymų projektus į vieną visumą. Šis teisės aktas prisidės prie valstybės pradėtų taikyti priemonių, varžančių galimybes paaugliams ne tik įsigyti, bet ir vartoti alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius.

Numatomi rezultatai turėtų sumažinti galimybes asmenims iki 18 metų viešai vartoti alkoholinius gėrimus, rūkyti ir net šių gaminių turėti. Policijos pareigūnai gautų įgaliojimus teisiškai prisidėti prie kovos su nepilnamečių alkoholio vartojimu ir rūkymu. Priėmus įstatymus turėtų pagerėti kriminogeninė situacija, sumažėtų nusikaltimų, kuriuos padaro neblaivūs paaugliai, sumažėtų veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką asmenų iki 18 metų sveikatai, padidėtų tėvų, globėjų ir rūpintojų atsakomybė už vaikų elgesį. Trumpai būtų tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik norėjau pasitikslinti. Ar salėje yra dar Seimo narių, kurie neužsiregistravo? (Juokas salėje) Taip, nes jeigu jau registruojamės, tai… (Balsai salėje) Klausti užsiregistravusiųjų? Labai ačiū, tiesiog maniau, gal netyčia kas nors pamiršo. (Balsai salėje) Viso labo tik 10 Seimo narių nori paklausti šį ankstyvą Lietuvai metą. Pradedame nuo E.Klumbio. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS (TTF). Tai, kad devyni ar dešimt klausia, yra gana rimti dalykai. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, Lietuvoje pagal mūsų teisės aktus yra draudžiama kalbėti mobiliaisiais telefonais vairuojant automobilį. Bet važiuojant turbūt kas minutę, kas dvi galima matyti, kaip tai yra daroma, nors yra ir draudimas, yra administracinė bauda už tai. Dabar jūs siūlote drausti rūkyti, turėti tabako gaminių, lygiai tas pats su alkoholiniais gaminiais. Pasakykite, ar tai, kas yra siūloma, nėra lygiai ta pati situacija, kaip su mobiliaisiais telefonais – draudimas bus, bet kaip tu šį dalyką realizuosi… Kalbėti apie tai, ką nors padarys policija, man atrodo, yra visiškai nerealu.

V.DOMARKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Manau, kad viskas priklauso nuo mūsų sąmoningumo lygio, nuo mūsų visuomenės sąmoningumo lygio. Aš asmeniškai po pirmosios policininkų šitaip pirštu padarytos pastabos dėl telefono nusipirkau ausinuką ir dabar mobiliuoju telefonu kalbu tik su ausinuku. Manyčiau, jeigu mes nieko nedarysime, tai, ko gero, nieko ir nepasieksime. Tai yra siekiamybė, galbūt mūsų policija turės galimybę daryti įtaką. Dabar ypač per masinius renginius vaikšto policininkai, pokalbių su jais metu sakau: kodėl, vyrai, nieko nedarote, kai nepilnamečiai nešiojasi atidarytus butelius tarp pirštų? Sako: nepilnamečiai nepažeidžia viešosios tvarkos, nes teigia, kad jie negeria šitų alkoholinių gėrimų. Dabar šiuo atveju policininkai galės taikyti administracines priemones.

Noriu pasakyti, kolegos, aš matau dabar, nes tai buvo užregistruota vasario mėnesį, nemažai trūkumų šiame įstatyme, kalbantis ir kolegė Z.Žvikienė pasakė man nemažai pastabų dėl šio įstatymo. Todėl tikiuosi, kad yra tokia idėja, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip profesionalų komitetas, manau, šiame įstatyme padarys nemažai pataisymų, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas, kur kalbama, kaip konfiskuoti šiuos alkoholinius gėrimus ar tabako gaminius.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V.Margevičienė. Jos nėra. Z.Mikutis norėtų klausti. Taip pat jo nėra. A.Matulas, kur buvęs, kur nebuvęs, klausia. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad jūs pagaliau tapote mūsų sąjungininku, tų žmonių, kurie pasiryžę aktyviai kovoti su alkoholizmu ir jo pasekmėmis. Ir kaip praėjusią savaitę sakė Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas, visos priemonės, kurios gali bent kiek sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, yra geros ir naudingos. Tai tikrai pritarsiu visiems jūsų siūlymams, svarstysime. Bet norėčiau jūsų paklausti, kad jūs patikslintumėte. Vis dėlto kaip tą reikėtų realizuoti, pavyzdžiui, jeigu cigarečių pakelis yra ne rankose, bet, pavyzdžiui, kažkur kišenėje? Kaip tai būtų tada realizuojama?

V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū už gerą žodį, kurį labai seniai girdėjau. Tas įstatymo paketas buvo užregistruotas vasario mėnesį. Aš noriu būti greta su jumis sprendžiant alkoholizmo problemą, tačiau mūsų požiūriai ar būdai, kaip šitą problemą spręsti, kai kuriais atvejais išsiskiria. Džiaugiuosi, kad šiuo atveju jūs palaikysite šį klausimą.

Aš manyčiau, kad policija neturėtų kratyti kiekvieno žmogaus ar kiekvieno paauglio kišenes ar rankines. Tačiau pavyzdys, kai nešasi rankoje atidarytą butelį, sakysime, kai turi cigaretę rankoje, kai rūko, aš manau, tai yra kartu ir pavyzdys, ir žala tam jaunam žmogui, kuris tą veiksmą daro. Šiais atvejais, aš manau, policija turėtų apsiriboti tik tuo, kas yra vizualiai, kad netaptume policine valstybe, kad kiekvienu atveju sustabdžiusi nepilnametį policija galėtų jį iškratyti.

PIRMININKAS. Ačiū.Toliau klausia Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau užsiminėte apie Teisės departamento išvadas, kurios, matyt, yra labai svarbios. Labai geras įstatymo projektas, čia niekas neprieštarauja, teorija ir siekis labai geri. Bet 16–18 metų. Vienas dalykas, dėl amžiaus nustatymo bus problema. Ar iš tikrųjų mūsų policija, jūs taip įsivaizduojate, ryšis įgyvendinti šito įstatymo nuostatas labai sąžiningai, tvarkingai? Nes jeigu to nebus, tai ir vėl liks toks tik teorinis dalykas, visi vaikščios su tais buteliais tarp dviejų pirštų, o mes ir toliau tik piktinsimės. Ar jūs pats tuo tikite?

V.DOMARKAS. Aš nesu tikras, kad iš karto šitas mechanizmas pradės veikti, tačiau jeigu policija imsis aktyvių veiksmų ir jaus visuomenės ir tėvų palaikymą, tai šitie rezultatai bus pastebimi gal ne per pusmetį, ne per savaitę, o po metų. Mes augančius jaunus žmones turėtume turėti tokius, kurie suprastų, kad su savimi turėti, nešiotis tikrai negalima. Viena, antra ar dešimta, ar penkiasdešimta bauda, aš manau, padedant žiniasklaidos priemonėms, turėtų turėti įtakos ir tėvams, ir patiems jauniems žmonėms.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Čigriejienė. Prašau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu su šiomis jūsų įstatymo pataisomis, bet praktiškai tai aš nežinau, kaip įgyvendinti. Aš noriu pritarti Seimo nariui Z.Balčyčiui ir tą mintį praplėsti, kad kol mes nepasieksime visuomenės ir policijos santarvės, derinio, mes nieko nepasieksime. Vaikšto paaugliai su atkištais buteliais, policininkai pravažiuoja. Pavyzdžiui, vietoj gėlių kiosko sustojau prie to. Tai gerai, kad sveika įlipau į mašiną. Jūs suprantate, kas darosi, paaugliai, „pacukai“ 12–14 metų, o apie 18 metų čia nėra ką ir kalbėti. Sveikinu jus su tuo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, apie kokius ten žvėrelius kalbėjote?

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Nesvarbu, tai tiek.

V.DOMARKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege, sveikinimus priimu. Sveikinimai, man atrodo, čia visam Seimui būtų skirti. Aš dar kartą sakau, viskas priklauso nuo pačios policijos, Policijos departamento požiūrio. Aš tikiuosi, kad šitas įstatymas, šita idėja bus dar truputį, o gal ir daug pakeista įgyvendinant, diskutuojant su praktikais, su Policijos departamentu, su atsakingais žmonėmis ir galbūt bus įsiklausoma į jų pastangas ir pasiūlymus. Ši idėja ir jos įgyvendinimo mechanizmas bus racionalesnis. Aš nesakau, kad mano būdas yra pats geriausias.

PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia V.Baltraitienė.

V.BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs čia teikiate lydinčiuosius įstatymus dėl tabako ir alkoholio vartojimo ir ATPK, kokios nustatomos baudos, būtent dėl alkoholio vartojimo ir turėjimo. O kaip dėl tabako? Ar yra ATPK numatyta bauda dėl turėjimo? Nes čia dabar jūsų nėra nurodyta, kokia bauda. Vadinasi, nebus galima turėti, o kaip bausti?

V.DOMARKAS. Čia, aš turiu prisipažinti, iš tikrųjų ne pats geriausias variantas išėjo. Policija yra atsakinga už nepilnamečių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių turėjimą. Aš tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pataisys šitą mano klaidelę, iškrito žodis „tabako“ turbūt prieš registruojant. Mano idėja buvo, kad ir už tabaką, ir už alkoholį būtų ta pati bauda – nuo 50 iki 100 litų. Ačiū už pastabą.

PIRMININKAS. Dėkui. Toliau klausia J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis kolega, mūsų bičiuliai jau uždavė faktiškai tuos klausimus, kurių norėjau paklausti. Aš tik norėčiau pasakyti, įvertinus, kad pirminėje grandyje trūksta apie 2000 policininkų ir kad jie turi labai daug funkcijų, šito įstatymo įgyvendinimas, matyt, bus nepaprastas, bet man atrodo, kad jis pakankamai europietiškas, bent jau leis pareikšti savo pilietinę poziciją praeinantiems žmonėms, ne tik policininkams. Manyčiau, kad reikėtų palaikyti. Aš tik galvoju, kad mes viską draudžiame, išskyrus nedraudžiame tų dalykų, kurie galėtų gerinti demografinę situaciją. Nes mašinose, matyt, ne tik kalbama ir rūkoma, bet ir daromi kiti gražūs poetiniai dalykai. Neuždrauskime bent šito.

PIRMININKAS. Ačiū, bet koks jūsų klausimas? Čia yra klausimų stadija.

J.DAUTARTAS. Aš iš pradžių pasakiau, kad klausimus uždavė mano kolegos.

V.DOMARKAS. Aš dėkoju už klausimą. Ir noriu pasakyti…

PIRMININKAS. Atsiprašau! Klausimo nebuvo. Taupom laiką.

V.DOMARKAS. Aš supratau, pirmininke, klausimą. Čia kaip kas įžvelgiame. Aš noriu pasakyti, kad kolega A.Matulas siūlo visą priemonių planą. Jeigu visas priemonių planas pradėtų veikti – alkoholio ribojimas, griežtesnis draudimas nepilnamečiams parduoti, tai mes ir tų nepilnamečių, kurie nešiosis nugertus butelius, turėsime tikrai daug mažiau. Čia yra viena iš priemonių visam priemonių paketui kovai su nepilnamečių girtavimu.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Galės kalbėti dėl motyvų už. O dabar dar L.Graužinienė. Duodam, dar niekas nepasakė, kad baigėme, yra L.Graužinienė ir ji klausia.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, aš suprantu, kad galbūt pavargote.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Minutėlę, kad visiems būtų aišku. Trys įstatymo projektai, todėl negalioja 10 minučių taisyklė, visi paklaus, kas norėjo.

V.DOMARKAS. Gerai, ačiū. Atsiprašau.

L.GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, aš nelabai suprantu jūsų pataisų esmės. Jeigu nepilnametis rankose nešiojasi alkoholį, o jis pagal įstatymą negali jo nešiotis, tai policijos pareigūnas turi prieiti ir paklausti, iš kur tu jį įsigijai, kas tau jį nupirko? Aš matau tokią beprasmybę, čia bus tik įstatymas, parašytas dėl įstatymo, ir užsidėtas pliusiukas, nes vykdymo nebus. Ar nereikėtų vis dėlto žiūrėti kompleksiškai iš kitos pusės ir griežtinti baudas tiems, kurie parduoda? Paprastas elementarus pavyzdys. Prie mūsų yra parduotuvė. Prieiname iki tokio lygio, kad laukia, kol Seimo narys išeis iš parduotuvės, kad jaunimas po to galėtų nusipirkti, jam parduotų. Apie tai turėtume kalbėti, reikalauti ir iš tų pareigūnų, kad griežčiau pasižiūrėtų, ir sugriežtinti bausmes, kad tikrai bijotų. O dabar mes darome dėl pliuso, kad kažką padarėme.

V.DOMARKAS. Ačiū, Loreta, už tą dalį, kur jūs sakote, kad reikia griežtinti priemones. Aš manyčiau, kad ne tik pardavėjams reikia, bet ir tiems nupirkėjams reikėtų griežtinti baudas ir imtis administracinių priemonių, ne visada parduotuvėse parduoda nepilnamečiams. Atsiranda „diedukų“, kurie už alaus butelį ar, sakysim, už vieną litą nuperka nepilnamečiams šiuos gėrimus. Aš noriu pasakyti, kad yra draudimas parduoti alkoholinius gėrimus ir yra atsakomybė už pasirodymą neblaiviam viešojoje vietoje. Tačiau už alkoholinių gėrimų turėjimą su savimi niekur nėra jokios atsakomybės. Tai aš dar kartą kartoju ir noriu pasakyti, kad čia yra viena iš priemonių viso priemonių paketo, kurį, kiek žinau, Sveikatos reikalų komitetas rengia. Jeigu jūs, kaip Seimo narė, matysit, aš tikrai kviečiu, ir tuos, kurie manote, kad galima pataisyti šiuos įstatymus, kviečiu tą ir daryti. Galime registruoti pataisas šiais visais klausimais.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pateikėjau. Dabar jau tikrai galit palikti tribūną. Dėl balsavimo motyvų A.Matulas. Nuomonė už.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad šiame parlamente labai daug vyko ir vyks ginčų, kokiomis priemonėmis mažinti alkoholio vartojimą, vis dėlto šitas parlamentas yra vienintelis ir pirmasis, kuris neliberalizuoja, bet griežtina įstatymus: uždrausta rūkyti kavinėse; paskelbti Blaivybės metai (ir vien tai, kad vyksta didžiulė diskusija, jau irgi duos rezultatus); savivaldybei suteikta teisė riboti alkoholio pardavimo vietą ir laiką, apribota reklama; pateikti daugelio Seimo narių įstatymų projektai riboti pardavimų laiką, vietą, drausti bent jau naktinę prekybą, pateikta siūlymų uždrausti prekybą kioskuose alkoholiniais gėrimais, tą būtina padaryti kuo greičiau. Šita priemonė, kurią siūlo ponas V.Domarkas, manau, irgi bus veiksminga. Aš matau jo projektuose prasmę, nes tikrai dažnai būna situacijų, kai jaunuolis, paauglys dar nėra neblaivus, ir nereikia laukti, kol jis išgers tuos gėrimus. Tikrai yra situacijų, kai jis nešiojasi, o ką jisai su juo darys, viskas aišku. Policijai bus lengviau bausti, kai ras jį ir sulaikys su alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tada, matyt, ir paklaus, iš kur tu juos gavai. Jeigu sąžiningai atliks šiuos veiksmus, tai tikrai rezultatas bus, prasmę aš matau. Todėl, kolegos, dėkodamas visiems už tokius teikiamus projektus, siūlau pritarti po pateikimo ir galbūt šitas Seimas pasistengs visus įstatymų projektus, kurie jau pradėti svarstyti, priimti dar šioje sesijoje ir iš tikrųjų rezultatas bus akivaizdus.

PIRMININKAS. Priešinga nuomonė – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis pranešėjau, būdamas tiek rūkymo, tiek alkoholio vartojimo priešininkas, galiu pasakyti, kad visa tai, kas čia yra siūloma, tai yra grynai vėjo malūnai ir galvoti, kad šitas dalykas kažką iš esmės pakeis – nieko nepakeis. Jeigu mes priėjome iki tokio lygio, kad mokyklose įrengiami rūkomieji kambariai, kur mokytojai rūko kartu su mokiniais… Gerbiamoji Mikutiene, toje pačioje mokykloje, kurią jūs baigėte. Balčikonio gimnazijoje. Ir jeigu mes eisime tokiu keliu, tai nieko gero tikrai nebus. Mes matome, kad su narkotikais nesusitvarkome, tai manyti, kad su kur kas labiau paplitusiais dalykais susitvarkysime, nieko neišeis, nes ne tuo keliu einame. Vienintelis būdas kovoti su tikrai prasigeriančiu jaunimėliu, tai yra griežtai mažinti priėjimą prie alkoholio. Tai yra… Ar jūs galite įsivaizduoti, kad tokiam Alytuje ar Marijampolėje būtų dvi alkoholio parduotuvės, taip, kaip yra analogiško dydžio miestuose Norvegijoje? Štai kur yra kelias. Toliau. Kainos turi būti ne tokios, kokios yra dabar. Turim kainas kelti. Tokiu keliu mes turime eiti, bet ne galvoti, kad sukūrę tokias draudžiančias normas kažką iš esmės pasieksime. Mes nepasieksime. Ir baigdamas aš dar noriu…

PIRMININKAS. Laikas, kolega.

E.KLUMBYS. Baigiu. Mes svarstome tokius dalykus, o tik paspaudus aludariams, uždraudus reklamą, mes duodame atbulinį.

PIRMININKAS. Kolegos, noriu pasitarti su jumis. Gal galime apsiriboti po vieną nuomonę… (Balsai salėje) Dėkui už jūsų supratimą. Tuo labiau kad dalis, kurie užsiregistravo, jau ir motyvus net sakė, tiek, pats kolega V.Dautartas, tiek kolegė L.Graužinienė. (Balsai salėje) Netgi krito J.Čekuolio bastionas, atsiprašau, noras kalbėti. Dėkui už supratimą. Balsuojame dėl visų trijų projektų. Kolegos, ar pritariame projektams Nr.XP-2506, Nr.XP-2507 ir Nr.XP-2508 po pateikimo?

Balsavimo rezultatai: balsavo 20, už – 15, prieš – 2, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta. Kolega Orechovai, jūs ten už save spaudote? (Balsai salėje) Sveikiname, malonu, kad artėjate, nes mes turime rūpintis Seimo narių tiesioginių pareigų už save atlikimu.

Dabar svarstymo eiga tokia. Projektui Nr.XP-2506 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Sveikatos reikalų komitetas bei nuolatinė Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Dėl papildomų lydinčiųjų, Tabako kontrolės įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo projektų, tie patys komitetai, pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Žmogaus teisių komitetas bei nuolatinė Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Ar dėl komitetų galime sutarti? (Balsai salėje) Dėkui. Dabar dėl svarstymo datos. Ar galime dėl datos sutarti? Nėra prieštaravimų. Gal mes galime Vyriausybės išvados paprašyti dėl šio projekto. (Balsai salėje) Natūralu, kolegos, buvo labai akivaizdžių klausimų dėl įgyvendinimo iškelti. Šiuo atveju vidaus reikalų ir kiti… (Balsas iš salės: „Pirmininke, nespauskite!“) Aš, kaip posėdžio pirmininkas, galiu tokį dalyką siūlyti ir klausiu. (Balsas iš salės: „Sako, nereikia.“) Dalis sako, kad reikia, dalis – ne. Tai jeigu nėra sutarimo, balsuosime.

Kolega J.Čekuolis norės po to išsakyti repliką. Gerai, tai dabar dėl kreipimosi į Vyriausybę išvados. Prašau pasiruošiam ir balsuojame, ar pritariame. (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimo. Aš konstatuoju, kad nėra ir balsuojame. Ar kreiptis dėl šių trijų projektų į Vyriausybę išvados? Tuoj pat paleidžiam. Prašau, kolegos, kas už kreipimąsi, balsuoja už, kad prieš ar susilaiko, balsuoja atitinkamai. (Balsai salėje)

Balsavo 18 Seimo narių, už kreipimąsi 19, prieš – 6, susilaikė 3. Pakartosime balsavimą. (Balsai salėje) Kolegos, balsai pasiskirstė po lygiai. Ką reiškia juokaujat? Kaip tik kviečiu jus elgtis rimtai. Balsuosime ir bus aišku. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame, kad prašome Vyriausybės išvados dėl šių trijų projektų? (Balsai salėje)

Kolegos, prašau nereplikuoti, dabar jūsų pareiga yra balsuoti. Replikos po to.

Už – 8, prieš – 7, susilaikė 3. Balsų dauguma nuspręsta nesikreipti išvados į Vyriausybę. Ir tada apsisprendus dėl svarstymo eigos repliką po balsavimo J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai noriu pasakyti porą pastabų, kurias būčiau išsakęs dėl balsavimo motyvų, ir į kurias, mano galva, verta atkreipti dėmesį. Jeigu važiuoji be bilieto, tave sulaiko važiuojant be bilieto, bauda vietoje, jeigu nėra galimybių, tada į nuovadą ir jau ten aiškinamės. Koks siūlomas mechanizmas čia? Baudą už nepilnametį visais atvejais mokėtų jo tėvai. Tai yra policininkas turėtų konfiskuoti alaus butelį, nešti į nuovadą, vesti nepilnametį paskui save, paimti pirštų atspaudus ir t. t., visos procedūros. Jeigu svarstymo metu mes pakeistume į tvarką, kad galima už tai bausti vietoje tą patį nepilnametį, tada sistema galbūt ir veiktų. Nes pagal tai, kaip buvo dabar siūlyta, ji iš tikrųjų taptų… visi tie masiniai renginiai… policininkų tuoj neliktų, kiekvienas paimtų po nepilnametį ir neliktų nė vieno budėti. Tiesiog norėjau atkreipti dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Šio klausimo svarstymas dar nebaigtas. Kolega J.Dautartas. Prašom.

J.DAUTARTAS (TSF). Aš noriu pasakyti gerbiamajam Jonui, kad pristatydamas kolega V.Domarkas aiškiai minėjo, kad ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas pareikš nuomonę, ir bus galima patobulinti. O dabar Dangutės prašymu noriu pasakyti gerbiamajam Egidijui, kad J.Balčikonio gimnazijoje nėra tokio kambario. Buvo svarstoma kaip projektas, Danijoje yra, bet čia tikrai to nėra. Tai tiek. Pirmininke, o jūs naudojatės savo gera, elegantiška maniera ir kaip pirmininkas spaudžiate Seimo narius.

PIRMININKAS. Ties kuria vieta čia buvo paspausta, pasakykite, tada bus aiškiau visiems.

J.DAUTARTAS. Jūs aiškiai agitavote, o posėdžio pirmininko pagal Statutą užduotis, jūs dažnai pats šitą sakote, vesti posėdį, o ne agituoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš priimu pastabą, bet agitacija negalima vadinti, nes man buvo iškeltas klausimas, kodėl kreiptis į Vyriausybę. Natūralu, kaip Seimo narys, aš irgi galiu pasakyti dalykus net ir pirmininkaudamas. Labai ačiū.

Kolegos, šis klausimas yra baigtas svarstyti. Dabar iškilmingas Seimo narių pareiškimų klausimas. Ar būtų norinčių? Nėra. Kolegos, konstatuoju, kad… (Balsai salėje) Registracija nieko nekeičia. Bent sykį užsiregistravus, nieko nekeičia. Registruokimės dar kartą. Keista, kad baigiantis ketvirtiesiems metams dar neperpratote šitos gudrybės. (Balsas salėje) Baigiu ištirpti dėl to. (Balsai salėje) Didžioji akis stebi jus.

Užsiregistravo 16 Seimo narių. Skelbiu šios dienos vakarinio plenarinio posėdžio pabaigą. Manau, kad ką jau ką, bet kolegą E.Klumbį mes užfiksavome šiandien dalyvaujantį šiame posėdyje.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.