Dvidešimtasis
(404) posėdis
2008
m. balandžio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KUBILIUS ir A. PEKELIŪNAS
PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame šios dienos vakarinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, kas sekėte rytinio plenarinio posėdžio eigą, tai žinote, kad popietinį posėdį mes pradedame nuo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. (Balsai salėje) Tam svarstymui, kaip suprantate, yra tinkamai pasiruošta ir visos pasekmės yra gerai įvertintos, net ir Darbo partijos frakcija nusiėmė savo protesto skelbimus. Taigi dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Prašome registruotis. Baigę registruotis, pradėsime darbotvarkės 2-1 klausimą. Kviečiu visus rinktis į salę. Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2688(4). Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Taigi kviečiu pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu pranešimą padaryti V.Domarką. Prašom.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Svarstant šį klausimą pirmiausia norėčiau pasakyti, kad tiek darbo grupėje, tiek komitete svarstant šitą klausimą problema atrodo labai paprasta tik į ją neįsigilinus. Noriu pasakyti, kad netgi iniciatoriai kolegos A.Matulas ir B.Vėsaitė savo pataisų teikė net po kelis variantus. Todėl labai sudėtinga ir ne taip paprasta išspręsti šitą problemą, ant kurios esame dabar užmynę. Noriu pasakyti, kad, ko gero, nereikėtų muštis į krūtinę ir aiškintis, kuris yra didesnis kovotojas su alkoholiu. Noriu pasakyti, kad kiekvienas esame susirūpinęs ankstyvu mūsų jaunimo, o šiandien noriu pasakyti, ir ankstyvu Seimo narių, girtavimu, todėl darbo grupė į šitą problemą pažiūrėjo iš esmės ir labai giliai. Noriu pasakyti, kad pagal darbo grupės parengtą ir komitete palaikymą gavusį įstatymo projektą problema sprendžiama iš esmės, ne kosmetiškai. Šiandien noriu pasakyti, kad įstatymo pataisos apima tiktai televiziją. Manau, kad jaunimui ne mažesnę įtaką turi ir jaunimo žurnaluose bei išorinės reklamos stenduose reklamuojami alkoholiniai gėrimai. Todėl komitete ir darbo grupėje yra pritarta siūlymui, kad nuo 2012 metų būtų visiškai uždrausta alkoholinių gėrimų reklama.
Noriu pasakyti, kad, mano manymu, televizijos kompanijos yra sudėtinė mūsų visuomenės verslo dalis, o sportas yra tapęs daugelio mūsų gyvenimo dalimi. Televizijos prieš metus ar net anksčiau yra sudariusios sutartis, pavyzdžiui, dėl Europos futbolo čempionato transliavimo, kurio metu reklama įeina į bendrą paketą ir privalės rodyti vieną alaus reklamą, todėl darbo grupė įsiklausė į Tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos televizijų prašymą olimpiniu ciklu – ketveriems metams, t. y. iki 2012 metų, taikyti pereinamąjį laikotarpį ir leisti reklamuoti silpną alų ir natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus. Darbo grupė ir komitetas nesutiko, kad būtų leista reklamuoti „alkopopsus“, be to, sugriežtinta alkoholinių gėrimų prekyba masinių renginių metu. Pirmą kartą numatyta 10 % televizijos gautų pajamų už alkoholio reklamą skirti socialinei reklamai.
Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mes išnagrinėjome įvairius variantus tiek darbo grupėje, tiek komitete ir neradome kitos formuluotės, kuri reklamos klausimą spręstų iš esmės ir po mėnesio ar dviejų nekiltų panašus skandalas. Noriu pasakyti, kad, mano manymu, šita problema turėtų būti sprendžiama iš esmės, reklama yra tik dalis šios problemos. Todėl mes turime spręsti alkoholio prieinamumo klausimus, t. y. pardavimo, pardavimo laiko, pardavimo vietos, atsakomybės už alkoholio pirkimą ir pardavimą stiprinimą. Šiandien aš surinkau 36 kolegų Seimo narių parašus, kad kuo skubiau į darbotvarkę būtų įtrauktos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurios numato, kad nepilnamečiams draudžiama ne tik vartoti, bet ir su savimi turėti alkoholinius gėrimus. Trumpai būtų toks darbo grupės ir mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto klausimo pristatymas. Noriu pasakyti, kad komitetas aštuoniais balsais už, vienu prieš pritarė darbo grupės variantui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kviečiame A.Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi iš tikrųjų darbo grupėje nebuvo atsižvelgta į aštuonių darbo grupės narių nuomonę ir buvo balsuojama, kad būtų svarstomas tik vienas variantas, ne du alternatyvūs, todėl aštuoni darbo grupės nariai parengė kitą, alternatyvų, variantą, kurį pasirašėme mes su kolege B.Vėsaite ir pateikėme kaip alternatyvą.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė abu variantus, pasirinko mano ir B.Vėsaitės pasiūlytą variantą ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė 1. Kaip sakiau, pritarė mano ir B.Vėsaitės variantui. Todėl prašyčiau Seimo pritarti Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R.Baškienę kalbėti Šeimos ir vaiko reikalų komisijos vardu. Prašom, A.Pitrėnienė vietoj R.Baškienės. Prašom.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šeimos ir vaiko reikalų komisija apsvarstė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2688(1). Komisija nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2688, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Seimo narių A.Matulo, M.Čigriejienės ir A.Pekeliūno pasiūlymus, kuriems pritarė Šeimos ir vaiko reikalų komisija. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tokios yra komitetų nuomonės. Kaip matote, komiteto ir komisijos nuomonės skiriasi, todėl dabar rengiama diskusija ir noriu pasakyti, kad yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateiktas vienas variantas, Sveikatos reikalų komiteto yra kitas variantas, kuris įregistruotas kaip pataisa pagrindinio komiteto variantui, yra dvi esminės alternatyvos. Taigi siūlau diskutuojant į tai atkreipti dėmesį ir aiškiai išdėstyti savo poziciją.
A.Matulas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į Seimo valdybą, kad diskusijos metu būtų leista kalbėti vienam iš Nacionalinės sveikatos tarybos atstovui (jūs žinote, kad Nacionalinę sveikatos tarybą įsteigė pats parlamentas ir ją finansuoja), kad jis moksliškai pateiktų pagrįstas rekomendacijas. Nacionalinė sveikatos taryba pasirinko, kad jų atstovas, jeigu mes pritarsime, būtų Aurelijus Veryga ir jis pateiktų statistinius duomenis, mokslinius duomenis. Manau, kad mums, Seimo nariams, tikrai nevertėtų apie tuos dalykus dar kartą kalbėti, nes Seimo valdyba, žinau, neprieštaravo. Asmeniškai esu kalbėjęs su Seimo Pirmininku, jis irgi neprieštaravo, todėl prašyčiau jūsų visų čia susirinkusių žmonių vardu, jaunimo vardu, visuomeninių organizacijų vardu pritarti ir leisti trumpai diskusijose kalbėti Nacionalinės sveikatos tarybos atstovui.
PIRMININKAS. Ar galite pasakyti atstovo pavardę?
A.MATULAS. Aurelijus Veryga, jis sėdi čia.
PIRMININKAS. Gerai. Apsispręsime, kaip numato Seimo statuto 100 straipsnio 2 dalies 8 punktas. Tuoj pat apsispręsime. Bet gal iš pradžių kalba tie, kurie užsirašė frakcijų vardu. Kviečiu G.Steponavičių.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po kelių mėnesių pertraukos grįžtame prie batalijų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų kontekste. Ir grįžtame prie jų, kaip ir yra būdinga šitam Seimui, sekdami įvykiams iš paskos, o ne mėgindami spręsti problemas nedelsiant, jeigu jos kyla, naikinti ar atsisakyti absurdiškų sprendimų, kai jie bado akis. Dėl gana aiškiai išsiskyrusių pozicijų mes Seime taip pat momentais prarandame savitvardą, formuluotės vieni kitų atžvilgiu neretai tampa stokojančios pagarbos. Ir pradėdamas šią diskusiją aš noriu prašyti: pripažinkime savo pozicijų skirtumus, tačiau parodykime bent minimalią pagarbą skirtingoms nuomonėms ne tik tarp mūsų, politikų, bet ir visuomenėje. Lygiai taip pat aš raginu diskusijoje vengti etikečių klijavimo, neva kažkas yra nupirkti, treti paveikti įtakos, nes, mano supratimu, kiekvienas Seimo narys, tarp jų ir aš, turi savo įsitikinimus, vertybes, principus. Ir pagaliau mes visi suvokiame, kad svarstomas klausimas – alkoholio kontrolė – plačiąja prasme yra mūsų bendras rūpestis. Skiriasi tik mastas, radikalumas ir įsivaizdavimas būdų, kaip šią problemą spręsti.
Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad darbo grupės parengtas projektas yra kompromisinis variantas, palyginti su tuo, kuris buvo pateiktas 50 Seimo narių ir įregistruotas dar praėjusių metų lapkričio mėnesį. Tada Seimas dar iki Naujųjų metų, neradęs jėgų spręsti draudimų, nepagrįstų draudimų atsisakymo, galėjo užkirsti kelią tam, kas Lietuvoje yra brangu, tiesioginių sporto transliacijų, tarp jų ir krepšinio rodymui. Ir šiandien, aš manau, mes turėtume pripažinti, pridėję ranką prie širdies, paprastus dalykus. Taip, reklama yra susijusi su tam tikros neigiamos informacijos skleidimu, ir reikia ieškoti būdų, kaip atriboti jautriausias visuomenės grupes nuo tokios informacijos pasiekimo. Bet mes taip pat neturime užmerkti akių ir pripažinti, kad yra kur kas efektyvesni, laiko išmėginti būdai, kaip padaryti, kad atsparumo žalingiems įpročiams neturintys žmonės (tarp jų nepilnamečiai) nebūtų įsukti į alkoholizmo verpetus. Mes puikiai žinome, kad alkoholio prieinamumas, nepaisant mūsų daug metų priiminėtų pataisų, atsakomybės griežtinimas tiek tėvams, tiek perkantiems, tiek parduodantiems, apčiuopiamų rezultatų neduoda dėl nepakankamų atitinkamų institucijų darbo. Pagaliau visam pasauly tyrimai rodo, kad būtent šitoje srityje mes turime sutelkti savo pastangas, o ne mėginti save įtikinėti dalykais, kurie galbūt efektingai skamba, bet neduoda apčiuopiamų rezultatų.
Kodėl, mūsų frakcijos manymu, šis patobulintas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateiktas projekto variantas yra kompromisinis? Taip, mes matome keletą žingsnių, kurie atliepia, nemaža dalim atliepia susirūpinimą tos visuomenės dalies, kuri akcentuoja, kad jaunimo tarpe populiarūs ir į jaunimo rankas nežinau kodėl neteisėtai patenkantys įvairūs „miksai“ yra išbraukti iš šio įstatymo projekto varianto. Lieka lengvas alus, natūralios fermentacijos gėrimai. Šia prasme, aš manau, tai yra šioks toks žingsnis pirmyn. Tai, kad 10 % pajamų, gautų televizijų, bus skiriama prevencijai, socialinei reklamai, informacijos teikimui apie žalą, manau, taip pat yra kompromisas. Aš, kaip atviro mąstymo žmogus, netikiu draudimais ir man atrodo, kad po ketverių metų visiško draudimo įvedimas yra nelogiškas. Bet vėlgi aš suvokiu, kad tai yra kompromiso dalis. Todėl, aš manau, žvelgdami sistemiškai į šiuos pakeitimus, mes turime pripažinti: taip, visos pusės turi girdėti vieni kitus ir sugebėti nusileisti bent dėl atskirų nuostatų.
Iš tribūnos tikriausiai kalbės vienas iš aktyviausių draudimų šalininkų ponas A.Veryga. Aš taip pat noriu priminti, kad visuomenės nemažai kalbėta. Ne tik sporto aistruoliai, ne tik sporto bendruomenių lyderiai, ne tik Olimpinis tautinis komitetas, bet ir daug kitų visuomenės žmonių kėlė klausimą, ar mes sutelkiame jėgas į realius sprendimus, ar per tokius draudimus mes atvedame prie išties visiškai neprognozuojamų ir nereikalingų pasekmių. Kenčia sportas, jaunimas negauna įkvėpimo iš sporto autoritetų, kad taptų būsimais kultūros ar sporto lyderiais.
Baigdamas noriu akcentuoti vieną paprastą dalyką. Štai suklupo mūsų vienas kolega Seimo narys. Ar jis reklamos auka? Nieko panašaus. Aš manau, kad kiekvienas turime galvą ant pečių. Ir turime ugdyti visuomenę, kurioje nepakantumas ir atsparumas tokiems dalykams nuo mažens diegiamas ne per draudimus, ne per įstatymo apribojimus, o šeimoje, mokykloje, bendruomenėse. Aš manau, tada mes turėsime kur kas stipresnę, pilietiškai aktyvią visuomenę, sugebančią atsispirti, o nesivelkančią pagal tokius rodiklius tarp Europos valstybių uodegoje. Kviečiame palaikyti šį kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, R.Juknevičienė frakcijos vardu. Prašom. Jeigu kitų frakcijų yra užsirašę atstovai, taip pat kalbės frakcijos vardu, prašom informuoti iš anksto.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, svarstome šį klausimą šiandien todėl, kad žmonės negali per kai kurias televizijas matyti tiesioginių krepšinio transliacijų. O negali todėl, kad prisidengdami logotipų problema alkoholio gamintojai ir reklamos transliuotojai sustabdė transliacijas. Sustabdė kartu surengdami buvusio VSD vadovo Arvydo Pociaus stiliaus ataką prieš parlamentą ir atskirus Seimo narius: B.Vėsaitę ir A.Matulą. Atakų, kurias visi matėme per Naujuosius metus, tikslas – sugrąžinti alaus ir vyno reklamą, kuri jaunimui per krepšinio pertraukas rėkte rėktų: „Imkite mus ir gerkite! Alus ir vynas – gėris, toks pat kaip sportas, toks pat gėris kaip krepšinis!“ Toks yra šių atakų tikslas, toks yra noras.
Po šios atakos aš ir apsisprendžiau, galutinai apsisprendžiau: alkoholio reklamos Lietuvoje neturi būti. Nors iki tol labai įdėmiai klausiau alaus gamintojų tikrai racionalių pasiūlymų, bet po šito man tapo viskas aišku. Daug žmonių po šių propagandinių atakų per vieną televiziją taip ir liko suklaidinti – Seimas neva neleidžia rodyti krepšinio. Tai melas. Jei kas nors tyčia bando manipuliuoti dabar galiojančio įstatymo formuluotėmis, tai tą įstatymą ir pataisykime, kad neliktų vietos manipuliacijoms. A.Matulo ir B.Vėsaitės pataisa, kurią svarstysime, kaip tik ir panaikins visas dviprasmybes. Ją priėmus, krepšinio transliacijos per televiziją bus, tačiau jos bus be įžūlaus skatinimo gerti. Neliks vietos manipuliacijoms krepšinio sirgalių jausmais. Kažkodėl tikiu žiūrėdama į šią salę, kad visi save gerbiantys Seimo nariai balsuos už šį pasiūlymą, ir po to, kai aiškiau apibrėšime reklamą, atskirsime ją bent jau iš dalies nuo logotipų, viskas stosis į savo vietas. Beje, aš noriu priminti, kad vienas iš krepšinio metrų ponas Vladas Garastas lygiai tą patį kalbėjo ir Seimo komitete, ir vakar per televiziją, – nereikia spekuliuoti sportininkais. Lygiai taip pat šiuo balsavimu šis Seimas pasakys, kad jis negali būti šantažuojamas. Kitaip kitų reklamų ir kitokių interesų vedami žmonės šitą ar kitus Seimus galės šantažuoti. Tad aš kviečiu balsuoti už tokias pataisas, kurios leistų krepšinį, bet neleistų skatinti jaunimo gerti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar užsirašęs komiteto vardu kalbėti diskusijoje A.Matulas. Kviečiu A.Matulą.
A.MATULAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro esu emocionalus žmogus ir šiuo klausimu, visuomenės sveikatai labai aktualiu klausimu, paprastai ramiai kalbėti negaliu, bet pasistengsiu šį kartą tai atlikti ramiai ir nekaltinsiu parlamento narių, kaip darė prieš tai šnekėjęs mano kolega, kažkokiais absurdiškais sprendimais, neva padarytais parlamento.
Jūs puikiai žinote, kas vyko, kaip sutapo tam tikros baudžiamosios priemonės prieš tam tikras institucijas. Jūs puikiai žinote, jog tam tikros institucijos, nepaisydamos daugybės raginimų, nesikreipė į teismus ginti savo interesų, nes paprastai žmonės, juridiniai asmenys tai daro, jei mano, kad jie nuskriausti ir nubausti neteisingai ir neteisėtai. Deja, to nebuvo padaryta. Nesigilinsiu į priemones, kurios yra efektyvios ir patvirtintos Pasaulio sveikatos organizacijos kaip efektyvios, kurios gali sumažinti alkoholizmą ir jo pasekmes šalyje, nes manau, jūs sutiksite, tą leisite išsakyti ir puikiai išsakys Nacionalinė sveikatos tarybos atstovai. Aš tik noriu paminėti keletą faktų, galbūt naujų aplinkybių, kurios, manau, iš tikro padės mums visiems teisingai apsispręsti.
Gerbiamieji kolegos, tiek pono V.Domarko pasirašytas įstatymo projekto variantas, tiek pasirašytas atstovaujant tam tikriems darbo grupės nariams, tai 4 alkoholio gamintojams, Ūkio ministerijos atstovui, vartotojų teisių atstovui, kurio institucija tarpais baudžia, tarpais ne už transliacijas… Taip pat pats V.Domarkas su dviem savo patarėjom į darbo grupę įėjo. Taip pat kitas variantas, pasirašytas ponios B.Vėsaitės ir mano… Mes atstovaujame aštuoniems nariams darbo grupės, į kurią įėjo Alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos atstovas, Nacionalinės sveikatos tarybos, Vyskupų Konferencijos atstovas, Seimo Teisės departamento atstovas, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti. Kolegos, abu šie variantai sprendžia problemą iš esmės. Tiek mano su B.Vėsaite, tiek pasirašytas pono V.Domarko. Tik skirtumas, kad mes patiksliname, kaip sakė kolegė R.Juknevičienė, kad tikrai nebūtų piktnaudžiavimo ir būtų leidžiama transliuoti visas sporto varžybas, patiksliname įstatymą, kad logotipai nėra reklama. Nors dar kartą tvirtinu ir manau, kad teismas įrodys anksčiau ar vėliau aplinkybę, kad nereikėjo keisti įstatymo, bet vis dėlto mes patiksliname, kad logotipai būtų nelaikomi reklama. Mūsų kolegos V.Domarko variantas iš esmės grąžina į ekranus reklamą. Nors rašoma, kad leidžiama iki 5,5 %, bet jūs žinote, kad to paties pavadinimo gaminamas ir alus, ir kiti produktai ne tik 5,5 %, ir mes, matydami tą pavadinimą, tikrai nematysime, koks ten laipsnis parašytas. Taip pat grąžina į eterį natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus iki 13 laipsnių. Įvedama dar viena naujovė, kurios mes jau seniai atsikratėme ir kuri didžiausią įtaką daro jaunimui, paaugliui, – leidžiama sportininkams profesionalams ant rūbų dėvėti ir reklamuoti logotipus ir prekių ženklus. Todėl, kolegos, mes turime apsispręsti, nes tą, ką minėjo kolega V.Domarkas, kad iš esmės jo variantas sprendžia problemą, – nesprendžia. Po 2012 metų, pagal jų siūlomą modelį, būtų uždrausta ir reklama, ir logotipai. Vadinasi, po 2012 metų, jeigu pasaulio čempionatuose koks nors rėmėjas bus alkoholio gamintojas, vėlgi ta pati problema iškils ir nebus galima retransliuoti varžybų. Mūsų variante logotipai nebūtų uždraudžiami. Tai yra blogybė, bet gerokai mažesnė blogybė negu reklama, tiesiogiai skatinanti alkoholio vartojimą.
Taip pat noriu dar kartą priminti, kad iki tol buvo manipuliuojama neva sportininkais, neva krepšininkais, Krepšinio federacijos, gerbiamojo Vlado Garasto vardu. Vakar man buvo sensacija, kai išgirdome, kad ponas V.Garastas sako, kad mes nesiekėme, kad būtų sugrąžinta reklama, mes tik norime, kad būtų patikslinta ir kad būtų galima rodyti logotipus ir tiesiogiai transliuoti varžybas. Lygiai taip pat man padarė didžiulį įspūdį naujasis Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, kuris taip pat patvirtino, kad jie nesiekia susigrąžinti reklamos, ir dargi pasakė, kad siūlo kuo greičiau priimti įstatymo projektą, bet ne radikalų, kad valstybės Prezidentas vėlgi nepriimtų tokio sprendimo ir nepasirašytų įstatymo projekto. Nes, jūs suprantate, jeigu bus priimtas radikalus variantas, vėlgi Prezidentas bus pastatytas į tokią padėtį, kad turės apsispręsti.
Dabar yra labai keista, kai, pavyzdžiui, išvadų projekte Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas atmeta pasiūlymus kardinolo Audrio Juozo Bačkio, arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, Moksleivių parlamento, kuris vieningai pritarė, kad reklama neturi būti grąžinama, ir daugybės kitų jaunimo visuomeninių organizacijų siūlymus (jie nenori, kad reklama būtų gražinama, čia jų atstovai sėdi) dėl vieno argumento – kad buvo pritarta V.Domarko pasiūlytam variantui. Jokių kitų argumentų nėra. Prie visų išvadų parašytas vienas argumentas: nepritarti Vyskupų Konferencijos atstovo, Moksleivių parlamento nuomonei, siūlymams, nes buvo pritarta kolegos V.Domarko variantui. Argi čia argumentai? Išstudijuokime išsamiai ir pasiūlykime, kodėl yra atsisakoma vieno ar kito varianto.
Gerbiamieji kolegos, vėlgi išaiškėjo dar vienas dalykas, ko yra siekiama. Paskaičius šios dienos žiniasklaidoje pranešimus, matyti, pavyzdžiui, aludariai sako, kad sutartys, sudarytos su transliuotojais ir reklamos klipų gamintojais, yra ilgalaikės, ketverių metų laikotarpiui, tai reikėtų tvarkingai įvykdyti įsipareigojimus. Jau apie sporto rėmimą nieko nekalbama, sakoma, kad sudarytos sutartis su reklamos gamintojais ketveriems metams ir reikia tuos įsipareigojimus vykdyti, o mes todėl, pasirodo, keičiame įstatymą. Tuo tarpu vakar kalbėta su Krepšinio federacijos prezidentu, su kitais sporto vadovais, kurie patvirtino vieną dalyką, kad beveik visos sutartys krepšiniui remti, ypač aludarių, baigiasi kitais metais ir kad dabar jau yra keletas organizacijų, įmonių, kurios pasiruošusios sporto, krepšinio komandas remti kelis kartus daugiau negu remia aludariai. Tą vakar pasakė atsakingi sporto vadovai. Mielieji kolegos, aš labai tikiuosi, jeigu mes priimsime sprendimą, patikslinsime įstatymo projektą ir bus galima tiesiogiai transliuoti, nes logotipai nebus laikomi reklama, kas ir dabar, mano įsitikinimu, yra, sporto rėmimas padidės ir ne iš tų įmonių, kurios gamina produktą, kurį, kaip ir tabaką, jau seniai reikia pripažinti specialiosios paskirties produktu. Ši ir kitos priemonės, apie kurias tikriausiai pasakys kolega Aurelijus Veryga, jeigu jūs sutiksite, duos tokius rezultatus, kaip davė tabako gaminių reklamos ir pardavimo apribojimas.
Labai ačiū ir prašau pritarti mano ir B.Vėsaitės pasiūlytam variantui, kuriam pritarė Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kuris atstovauja aštuoniems darbo grupės nariams.
PIRMININKAS. Kviečiu V.Čepą. Pono V.Čepo nematyti. Tada kviečiu J.Veselką.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, atsinešiau didelį popierių. 1984 metais aš atlikau tyrimą, kai visi gėrėte ir labai džiaugėtės, kad geriate, ir jokios reklamos nebuvo. Tada aš pastebėjau kai kurias blogybes, todėl dabar galėsiu kai ką pateikti skaičiais. Taigi 1984 metais Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui teko absoliutaus alkoholio 9,62 litro. Absoliutaus alkoholio. Tada mes šaukėme, kad rusai mus girdo. Šiandien išgeriama, atrodo, po 11 litrų. Parodykite, kur tie rusai, kurie girdo tautą? Iš karto galiu pasakyti, kas tada gėrė mažiausiai. Mažiausiai, tik po 7 litrus, gėrė Kaunas, Panevėžys, Varėna, Plungė. Daugiausia gėrė Vilkaviškis, Zarasai, Joniškis, Molėtai, Ukmergė, Širvintos, Jurbarkas.
Gerbiamieji kolegos, aišku, įdomu, kas skatina žmones gerti? Tada, kaip žinote, reklamos nebuvo ir štai sociologiniai tyrimai, kurie rodo, kas skatino gerti tarybiniais laikais. Pirma. 46,3 % tvirtino, kad gerti skatina tradicijos ir įvairios šventės. Gerbiamieji kolegos, kiek dabar Lietuvoje švenčių? Švenčiame po 3, po 4 dienas. Štai dalykas, kuris labai skatina gerti. Rusai jau juokauja, kad pas juos po Naujųjų metų galima gerti visą savaitę ir net yra rusiška patarlė: M.Gorbačiovas stengėsi stengėsi, bet dabartinė tvarka yra tokia, kad aštuntą dieną Rusijoje niekas nebenori gerti, nes švenčia septynias dienas. Nuobodulys. 25,5 % pasakė, kad geria todėl, jog yra nuobodu. Paimkite kaimus, kurie, kaip sako, yra prasigėrę. Tarybiniais laikais kas antrą dieną buvo rodomi kinai, atvažiuodavo įvairūs teatrai, buvo saviveikla ir t. t. Šiandien ten nieko nėra, išskyrus 3 ar 4 parduotuves, kuriose gali panaikinti nuobodulį, t. y. gerti.
Toliau kitos priežastys. 14,5 % verčia gerti noras įsitvirtinti kompanijoje. Taip iš tikrųjų yra. 5,2 % – mėgdžiojimas. Jauni žmonės mato, kad geria vyresni, ir jie stengiasi. Ir 5 % – įtampos sumažinimas. Kai pažiūri, Lietuvoje viską suverčia reklamai, bet tarybiniais laikais reklamos nebuvo, tiesa, ir gėrė mažiau, nes buvo kur kas įdomesnis kultūrinis gyvenimas negu dabar. Daug kas eidavo į teatrus, kaip žinote, buvo užkimšti Operos ir baleto teatras, kino teatrai ir t. t. Mes šios problemos visai nesprendžiame. Kažkam vaidenasi, kad kalta tik reklama. Ir šiandien geras pavyzdys: vienas Seimo narys supainiojo Seimo salę su žurnalistų patalpomis. Ar buvo kokia nors reklama tuo metu, kai jis supainiojo? Jokios. (Balsai salėje) Prieš metus buvo.
Toliau. Gerbiamieji, palyginkime Vokietiją ir Lietuvą. Vokietijoje išgerdavo kur kas mažiau degtinės, bet, palyginti su tarybiniais laikais, kur kas daugiau išgerdavo alaus. Pavyzdžiui, Bavarijoje vienam žmogui tekdavo 240 litrų alaus. Ar jūs girdėjote, kad vokiečiai prasigėrė? Nėra to ir nebus to, nors alaus iš tikrųjų geriama daug.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo iki 13 %. Kodėl siūlo? Todėl, kad, sako, moterys mėgsta vyną. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu šiek tiek pragmatiškiau. Vyno pramonė neremia Lietuvoje nei sporto, nei kultūros renginių. Daugiausia vynas yra importuojamas išpilstytas į butelius. Vyno pramonės, kuri dirba Lietuvoje ir duoda pajamas, darbas minimalus. O alaus pramonei ir buteliai gaminami Lietuvoje, ir vanduo lietuviškas, ir salyklas lietuviškas, tik apyniai nelietuviški.
Todėl, gerbiamieji, aš už ribotą reklamą. Mano pasiūlymas yra leisti reklamą ir dienos metu iki 6 laipsnių natūralios fermentacijos, kad nebūtų visokių miksų, kaip sakė ir V.Domarkas. Tačiau nuo 2012 metų apskritai uždrausti reklamą, įvairius klipus, logotipus, manau, tai yra toks socialistinis įsipareigojimas, kaip pastatyti komunizmą po 20 metų.
PIRMININKAS. Laikas!
J.VESELKA. Aš siūlau pritarti ribotai reklamai iki 6 laipsnių natūralios fermentacijos ir nereikia gąsdinti žmonių, kad vien dėl reklamos didėja alkoholio gėrimas. Dar kartą sakau, aš esu labai valingas žmogus, bet praeinu keturias kavines, o ketvirtoje užlūžtu. (Juokas salėje) Manau, kad visai kitos priežastys skatina alkoholio vartojimą. Imkimės pagrindinių priežasčių, o ne to, ką matome televizijoje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kaip matote, kairė pusė garsiai ploja už užlūžimą. Gerbiamieji kolegos, S.Girdauskas. Prašom.
S.GIRDAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į esamą situaciją. Manau, jau tapo tradicija, kad Lietuvoje pirmiausia kas nors sugriaunama, o paskui pradedama statyti. Priėmėme įstatymą, kuris pasirodė iš tiesų žalingas, supriešino visuomenę į dvi dalis, kilo daug diskusijų ir galų gale nukentėjo sporto aistruoliai. Sakydamas, kad kažkas sugriaunama, manau, pirmiausia turėtume gerai pasvarstyti ir sudaryti verslui tinkamas sąlygas remti sportą. Kiek mes diskutuojame Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje, departamente visą laiką susiduriame su lėšų trūkumu ir visada reikia didelių kompanijų, aludarių, tabako gamintojų palaikymo.
Noriu pasakyti, kad prieš keletą metų man dar nebūnant Seime, buvau įvykių liudininkas, kai buvo uždrausta tabako reklama, ir reklaminės kompanijos negavo lėšų, negavo lėšų renginių organizatoriai, sportas. Po kiek laiko paaiškėjo, kad tai buvo vienos kompanijos, kuri užkariavo rinką šalyje, noras, interesai atsiriboti nuo kitų gamintojų. Puikiai suprantu žalą, kurią daro vaizdinės reklamos priemonės, klipai. Pats auginu mažametę dukrą ir noriu, kad ta reklama nedarytų įtakos jaunimui, bet aktyviai dalyvaudamas sporto visuomenėje suprantu, kad nesant teigiamo sporto rėmimo taip, kaip tai vyksta visose Europos Sąjungos šalyse, be tokių kompanijų, stiprių kompanijų palaikymo tikrai nieko nebus. Noriu kalbėti, aišku, už tai, kad tas darbo grupės projektas, manau, yra sukurtas dėl surasto kompromiso. Aišku, nesu už tai, kad ateity reklama turėtų būti visai draudžiama, bet už korektišką reklamą, kuri galėtų atpirkti ne tik krepšinio transliacijas, bet ir kitų sporto šakų, galbūt ne tokių populiarių sporto šakų, transliacijas tiesioginiame televizijos eteryje. Manau, tai yra būtina. Pereinamasis laikotarpis taip pat duotų teigiamą naudą pasirengti, tiek ir olimpinėms sporto šakoms susirasti savo rėmėjus, tiek ir visoms kitoms. Taigi, daugiau galbūt nesiplėsdamas, tiesiog noriu paminėti, kad net ir Olimpinis komitetas yra kaip tik už tokį pereinamąjį laikotarpį. Manau, kad visos galiojančios direktyvos yra aiškiai nurodytos, kokia ta reklama turi būti, kaip ji turėtų būti traktuojama, kokios tos siužetjuostės turėtų būti. Manau, tai tikrai būtų teigiamas variantas. Aišku, labai malonu, kad vis dėlto darbo grupėje surastas kompromisinis variantas būtent tuos 10 % skirti socialinei reklamai prieš alkoholio vartojimą. Manau, kad tai bus tikrai visiems teigiamas rezultatas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu V.Čepą.
V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, problema, aišku, būtų labai rimta, jeigu nebūtų juokinga. Ponas Julius sakė, kad jis ketvirtoj užlūžta. Reikia užlūžti pirmoj kavinėje, paskui dar trys liktų. Gali pareiti namo visiškai normalus. Tokia yra lietuviška tradicija, tačiau, matyt, jeigu rimtai kalbėtume, tos mūsų tradicijos yra taip įsišaknijusios, kad kalbėti apie kokią nors kultūringo gėrimo tradiciją yra tikrai sunkoka. Bet nepaisydami to, žmonės vis tiek alkoholiu piktnaudžiauja mažiau ar daugiau, niekur mes nuo to nesidėsime, kaip kad tradicija yra krepšinis. Iš esmės gal ir nebūtų kilęs čia toks didelis triukšmas, jeigu ne krepšinis, futbolas ir ne reklama, rodoma per šiuos renginius.
Mes ne konkrečiai prieš tą reklamą, kai yra logotipai ar alus reklamuojamas. Daugelis Lietuvos žmonių yra apskritai prieš bet kokią reklamą – negali pažiūrėti nė vieno filmo, negali pažiūrėti nė vienos normalios laidos, nes reklama jau yra tiek išplovusi mūsų smegenis, kad mes ją, atrodo, išgraužtume ir nagais, ir dantimis. Bet, deja, tokie yra rinkos dėsniai. Komercinės televizijos iš to gyvena, puikiai suprantama, kad kito būdo užsidirbti pinigų jos ir neturi. Bet man yra keista, kad mes pradedame galvoti apie prastas mūsų gėrimo, arba girtuokliavimo, tradicijas nuo paties lyg ir menkiausio dalyko. Reklama veikia, reikia sutikti. Aš pats esu psichologas, žinau, kas yra sąmonė, žinau, kas yra pasąmonė, žinau, kad tai yra poveikis pasąmonei, bet sakykit, kodėl mes nė vienas nepajudiname piršto prieš alkoholio gamybą, kad ją ribotų? Sakot, įstatymai trukdo ir t. t. Teisybė, bet mes priimame įstatymus, ribojančius reklamą. Čia mums niekas netrukdo. Gaminkit, kiek norite, nors paskęskime tame alkoholyje, niekas nė piršto nepajudina.
Antras dalykas – alkoholio stiprumas. Alaus gamintojai priėmė savo garbės deklaraciją, kad negamins labai stipraus alaus, kuris jau tolygus gana stipriam vynui ir t. t. Jie savo tradicijas kuria. Mes teisiškai beveik nieko čia neribojame. Gaminkim (rodos, jeigu neklystu, pas mus stipriausias gėrimas yra iki 80 laipsnių, bet galiu ir suklysti), prašom. Tokio išgėręs stikliuką jau lakstyti geriau negu šiandien po Seimą lakstė vienas mūsų kolega. Bet tai nerūpi Seimo nariams, čia yra viskas gerai. Gaminkim, kiek norim, kokio nori stiprumo.
Pardavimas. Tai nuo bažnyčios 100 metrų, tai nuo mokyklos 50 metrų, tarsi tos davatkos, išėjusios iš bažnyčios, pultų to alaus ar vyno gerti, tarsi vaikai bėgtų iš pamokų ir neišlįstų iš tų alaus barų. Vėlgi juokingi draudimai. Man atrodo, kad efektyviausias draudimas būtų labai griežtai riboti apskritai alkoholio pardavimo laiką ir labai griežtai kontroliuoti, kam jis yra parduodamas. Štai šiandien kolega V.Bukauskas, jeigu neklystu, labai protingai pasiūlė, kad nepilnamečiams ne tik gerti negalima viešojoje vietoje, bet ir vaikščioti nusitvėrus alaus bambalį, nes, aišku, jeigu jis nešasi, jis išgers. Čia kaip toje A.Visockio dainoje – „jesli što nibut riešil, to obiezatielno vipju.“ (Jeigu ką nors nusprendžiau, tai būtinai išgersiu.) Jeigu jis nešasi alkoholio, jis ne šiaip sau pasivaikščioti išėjęs. Aišku, jis už kokio nors krūmo jį išgers. Čia vėl mes nieko nedarome. Policija čia iš esmės bejėgė. Miestų skvereliuose, už kampų, tarpuvartėse matome – tas alkoholis liejasi upeliais, bet mes puolėme prie vienintelio dalyko, prie daugmaž paties menkiausio – prie reklamos. Pasakysiu atvirai, aš nežinau, kur, kas, ką klausėsi, bet tauta apskritai mus ganėtinai keikia, ir keikia labai riebiais žodžiais, kad turi žiūrėti laidas apie antrąją savo religiją po 23.00 valandos, kai rezultatas yra žinomas. Artėja pasaulio futbolo čempionatas, artėja Europos krepšinio čempionatas. Mes sukuriame precedentą, kurio nėra sukūręs nė vienas Europos parlamentas.
Todėl, gerbiamieji kolegos, baikime tvarkyti nesutvarkytus dalykus, pažiūrėkime į šį dalyką labai blaiviai, kad gyvename šioje žemėje, šioje vietoje ir esant tokioms tradicijoms, aišku, su blogom kovokim, geras palaikykim. Todėl siūlau palaikyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir darbo grupės projektą ir vieningai balsuoti už tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu R.Bašį.
R.BAŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome vieną svarbiausių įstatymų – Alkoholio kontrolės įstatymą. Tai turbūt ir šiandieniniai įvykiai, kai korespondentai lakstė iš pirmojo aukšto į antrąjį, iš antrojo į pirmąjį, parodė. Tai didžiulį visuomenės susidomėjimą keliantis sprendimas, tačiau matome, mūsų šalyje pradėjo nugalėti ne sveikas protas, bet siauri piniguočių interesai. Nemanau, ar nors vienas čia sėdintis Seimo narys norėtų, kad jo vaikai ar anūkai mokykloje pradėtų vartoti alkoholį. O reklama, kurią matome, kaip tik skatina tai daryti ne mus, brandaus amžiaus žmones, o jaunimą. Parodo statistika, kad mokyklinio amžiaus jaunimo kiekvienais metais vis daugiau pasigeria, būna visokiausių intoksikacijų, taip pat vis daugiau paragauja alkoholio.
Nepalaikau tokių, kurie aiškina, kad 10 % nuo reklamos skiriama sportui. Tai yra gerai, o kam skiriama 90 %? Aišku, kad sportą žiūrėtų bambalius apsikabinę sporto sirgaliai. Aš manau, kad alkoholį gaminančios bendrovės tikrai milijonų neskiria tam, kad jų gaminamos produkcijos būtų suvartojama mažiau. Taigi aš prieš darbo grupės pataisas, nes, pasak grupės pirmininko, pažiūrėta per daug giliai, o ir taip buvo aišku, kieno interesams atstovaus sudaryta darbo grupė. Suprantu, kad reklama – vienintelis kovos būdas su alkoholiu. Aišku, problemų labai daug, šiandien mes jų nenagrinėjame, bet yra pateikta labai daug šio įstatymo pataisų. Mes artimiausiu metu turėtume juos apsvarstyti ir gerus pasiūlymus priimti. Todėl šiandien kviečiu balsuoti už B.Vėsaitės ir A.Matulo pataisas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu V.Grubliauską. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau rimties salėje. Ir Seimo narių, ir svečių prašyčiau laikytis daugiau rimties. Prašom. V.Grubliauskas.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad aš iš tiesų nesu nei aistringas kovotojas už reklamos įteisinimą, nei besąlygiškas gynėjas tautos dorybės ir blaivybės. Esu tiesiog sveiko ir racionalaus proto žmogus, bent drįstu save taip įvardyti. Ir į tą problemą bandau žiūrėti blaiviai ir ramiai, neemocionaliai. Norėčiau pasakyti tiktai tiek, kad, mano nuomone, ši situacija, prie kurios mes atėjome, iš esmės diskreditavo ir pačią idėją. Iš tiesų ta priešprieša, kurią sukėlė šios, sakykim, batalijos, nebijočiau to pasakyti, vos nesuskirstė visuomenės į dvi grupes: arba tu tampi alkoholio platintojas ir vos ne gynėjas, arba tu esi tiktai abstinentas ir stovintis kitoje pusėje. Aš manau, kad taip nėra. Bet kuriuo atveju ši problema apnuogino ir galbūt kitą esminę problemą – valstybės dėmesį kultūrai ir sportui palaikymo prasme. Rėmimo prasme. Nes ta situacija, apie kurią mes kalbame, ir ta padėtis, kuri šiandien mus kiršina, drįsčiau pasakyti ir taip, ko gero, yra išdava arba išvada to, kad dėmesys kultūrai ir sportui tikrai nėra pakankamas. Rėmėjų atsiradimas, būtent alkoholio gamintojų atsiradimas rėmėjų gretose, buvo to pasekmė. Ta perlenkta lazda, be jokios abejonės, smogė kitu galu ir diskredituoja pačią idėją. Aš esu tikras, kad vargu ar kas nors iš čia esančių salėje ar nesančių salėje Seimo narių pasakytų, kad taip, aš už tai, kad reklamos būtų kuo daugiau, kad tauta gertų kuo daugiau. Manau, kad taip tikrai nėra. Tiek vieni, tiek kiti esame už tai, kad sportas ir kultūra gautų deramą paramą, tačiau alkoholis kaip blogybė, kaip maras, kad būtų kuo greičiau išgyvendinti iš mūsų gyvenimo. Tačiau pamąstykime ir apie tokį faktą, kad elektroninė peticija, kurią pasirašė net 60 tūkst. Lietuvos gyventojų, palaikančių, kad krepšinį ir kitas sporto varžybas galėtų stebėti realiu laiku, bet ne po vidurnakčio arba apie vidurnaktį, tai irgi savaime iškalbingas faktas. Aš jau kažkada uždaviau klausimą oponentams arba tiems, kurie nepritarė reklamos buvimui televizijoje, kas geriau, ar tai, kad, sakykim, reklama televizijoje, bet laiku matomos sporto varžybos, ar tai, kad naktimis sėdėdami prie televizoriaus ir iš ryto užtinusiomis akimis, zombių žvilgsniais daugelis ateina tų, kurie naktį stebėjo tas varžybas, į darbą? Koks jų darbo našumas?
Nebijokime to pripažinti, kad sprendimo, kuris tenkintų visus, turbūt nėra. Bet reikėtų pripažinti, kad vis dėlto darbo grupės… Aš manau, kad būkime, kaip kažkas sakė, „biedni“ ir teisingi. Buvo galima apkaltinti kai kuriuos Seimo narius, buvo galima apkaltinti grupę, kad jiems daroma įtaka, jie papirkti, tačiau šešėlinė darbo grupė parengė sprendimus, kuriuos mes šiandien svarstome. Manau, kad tai būtų tikrai ne visai korektiška. Aš manau, kad darbo grupės parengtos įstatymo pataisos yra daugiau ar mažiau vis dėlto subalansuotos ir tikrai kompromisinės. Aš norėčiau priminti kolegoms, kad iš tiesų dar yra laiko iki priėmimo teikti papildomus siūlymus ir priėmimo metu bandyti ieškoti dar didesnio kompromiso, jeigu netenkina kompromisas, pasiektas darbo grupės teikiamame projekte. Aš labai tikiuosi, kad kitą savaitę, ateidami į priėmimą būtent šio įstatymo, šių įstatymo pataisų, mes visi ateisime blaivūs ir žurnalistams tikrai neteks vaikytis per aukštus mūsų kolegų, kurie į alkotesterį pripūstų galbūt daugiau, negu ten skalėje yra nurodytų promilių. Taigi linkiu blaiviai, racionaliai, bet ne emocionaliai rasti sprendimą tokį, kuris tenkintų ir tuos, kurie myli ir nori žiūrėti krepšinį ir kitas sporto varžybas laiku, ir tuos, kurie tikrai rūpinasi tautos blaivumu ir dorove. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tiek buvo užsirašiusių. Dabar buvo Sveikatos komiteto vardu siūlymas, kuris buvo pateiktas ir Seimo valdybai, kad žodis Nacionalinės sveikatos tarybos vardu būtų suteiktas daktarui A.Verygai. Kaip žinote, Seimas pagal Seimo statuto 100 straipsnį gali apsispręsti, kad tokį žodį galima suteikti. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“, „Ne.“) Ne, tokiu atveju, kadangi yra siūlymas, apsisprendžiam balsuodami. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir apsispręsime, ar suteikiame žodį pasiūlytam svečiui. Kas už tai, kad būtų žodis suteiktas Nacionalinės sveikatos tarybos atstovui, balsuoja už. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas dėl to, ar suteikti žodį svečiui A. Verygai.
Už – 55, prieš – 3, susilaikė 16. Taigi žodis suteikiamas. Ir A.Salamakinas nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš balsavau už, kad suteiktume svečiui žodžio teisę. Bet mūsų salėje yra ir kita grupė, kuri vadinasi „fanų grupių atstovai“, sporto fanų atstovai, ir galbūt jų atstovas irgi norėtų kalbėti šiuo klausimu. Jie yra mūsų visuomenės dalis, svarbi dalis, ir, jeigu jie norėtų, galbūt tada suteikime žodį ir kitai pusei. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žodis „galbūt“ mums nieko nesako. Aš kviečiu daktarą A.Verygą į tribūną. Prašom.
A.VERYGA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai ačiū už suteiktą galimybę kalbėti. Šiandien atstovauju Nacionalinės sveikatos tarybai, kuri nuo pat įkūrimo pradžios iš tikrųjų analizuoja ir tabako, ir alkoholio kontrolės situaciją ir teikia įvairiausius pasiūlymus, kaip tą situaciją būtų galima gerinti. Pradėdamas noriu tiesiog patikinti Seimo narius, kurie galbūt abejoja šios šiandien svarstomos priemonės ar tikslingumu, ar ji yra svarbiausia. Nacionalinė sveikatos taryba visuomet teikia visą kompleksą priemonių. Tiesiog šiandien yra svarstomas šis klausimas, todėl apie kitus klausimus net nediskutuosiu ir kalbėsiu būtent apie šį.
Pradėsiu nuo to, kad noriu pacituoti Pasaulio sveikatos organizacijos 2007 metų ekspertų komiteto išvadą, kuri teigia, kad, apibendrinus mokslinių tyrimų rezultatus, buvo nustatyta, jog alkoholinių gėrimų reklama daro tokią įtaką: jai intensyvėjant arba jai esant, ankstėja arba jaunėja vartotojų amžius, o tie, kurie pradeda vartoti, vartoja alkoholinius gėrimus intensyviau. O tai mes iš tikrųjų matom šiandien. Vėl stengsiuosi jokių emocijų čia tikrai nedemonstruoti, tiesiog pateiksiu jums plikus faktus, ką mes šiandien matom. Po 2000 metų įsigaliojus tabako reklamos draudimui, dalis reklamos rinkos tiesiog persiorientavo į alkoholinių gėrimų reklamą. Ir kokį turim rezultatą per 5–6 metus? Paskutinis pjūvis yra 2006 metai. 7–14 metų amžiaus vaikų, intoksikuotų nuo alkoholinių gėrimų ir detoksikuotų ligoninėje, skaičius išaugo 14 kartų. Kitas tyrimas, kuris buvo vykdytas Kauno medicinos universitete, nustatė, kad gerokai, net 2–3 metais pajaunėjo pradedančių vartoti alkoholinius gėrimus amžius, t. y. 30 % moksleivių, nurodžiusių, kad jie buvo girti, nurodė, kad pirmąkart jie prisigėrė būdami 11 metų amžiaus. Kitas faktas yra tas, kad 2007 metais jau yra 14,3 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui. Tai čia tiesiog informacija Seimo nariams, kurie teikia informaciją apie 1984 metus. Tas skaičius yra ryškiai išaugęs ir net nelygintinas su tais metais. Be to, niekada nebuvo toks intensyvus vaikų ir paauglių girtavimas.
Ką dar svarbu pasakyti? Kelis šimtus procentų, ne keliasdešimt, bet kelis šimtus procentų išaugo paauglių ir vaikų vartojamų alkoholinių gėrimų pardavimas, ypač sidrų, alkoholinių kokteilių ir, nors ir sakoma, kad dabar, jeigu bus pritarta Švietimo komiteto siūlymui, kokteiliai iškris, miksai iškris, bet sidras, kaip labai rimta grupė, lieka, nes tai yra natūralios fermentacijos gėrimas, jis yra labai intensyviai vartojamas. Kas netikit, galit paskaityti ataskaitas gamybos bendrovių, kasmet auga 100–200 % ir sėkmingai auga toliau.
Toliau noriu pateikti mūsų, ne užsienietišką pavyzdį, kad nereikėtų sakyti, jog mes iš kažkur nusikopijavom, gal pas mus neveiks, 2000 m. įsigaliojus tabako gaminių reklamos draudimui, po dvejų metų populiaciniai tyrimai užfiksavo vyrų grupėje rūkymo paplitimo 8 % sumažėjimą ir stabilizaciją moterų grupėje. Moterų rūkymo paplitimas nepasiekė tų šalių lygio, kurį galėjo pasiekti, nepasiekė Švedijos, Didžiosios Britanijos. Dabar jau yra užfiksuotas ir vaikų rūkymo paplitimo mažėjimas.
Dar daugiau, jūsų sprendimai, priimti praėjusiais metais, jau duoda rezultatų alkoholio srityje. Priimtos pataisos, kurios sugriežtino bausmes girtiems vairuotojams. Tai davė rezultatų, sumažėjo žuvusiųjų dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Padidėjusi kaina ir reklamos nebuvimas davė alkoholinių gėrimų pardavimų sumažėjimą. Tą patvirtina patys gamintojai, tik tiek, kad jie pradėjo manipuliuoti sakydami, kad neva išaugo nelegali prekyba. Galiu labai atsakingai pasakyti, kad nelegalią prekybą dar tik rengiamasi vertinti, Statistikos departamentas dar tik rengia metodiką, kad būtų galima įvertinti jos lygį. Jis nėra žinomas, nėra įvertintas ir negalima būtų manipuliuoti tokiais dalykais.
2008 metus Seimas paskelbė Blaivybės metais. Dabar yra bandoma pasiūlyti pereinamąjį laikotarpį sugrąžinant alkoholinių gėrimų reklamą, silpnų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją. Labai trumpai, ką reiškia pereinamasis laikotarpis. Pirmiausia tai jis tikrai nesprendžia problemos, nes po 2012 metų tikrai gali būti, kad ir krepšinį, ir futbolą, ir olimpines žaidynes, ir čempionatus rems užsienyje pirmiausia alkoholio gamybos kompanijos. Tai reiškia, kad problema niekaip neišsispręs, tai, ką mes sprendžiame ir diskutuojame šiandieną, tiesiog būtų nukelta ir atiduota svarstyti kitiems Seimo nariams.
Kitas dalykas, kaip jau buvo minėta, Krepšinio federacijos prezidentas labai aiškiai įvardijo, kad sutartys su dalimi krepšinio komandų, ypač, kur remiamas krepšinis, baigiasi šiais metais, kitos baigiasi kitais metais. Tai reiškia, kad pereinamasis ketverių metų laikotarpis šiuo atžvilgiu irgi yra nepateisinamas. Dar daugiau, alkoholio gamintojai daugiausia remia sporto šakas, kurios yra labiausiai matomos, labiausiai dievinamos paauglių. Tai yra krepšinis, futbolas ir „Formulė–1“. Neremiamos tos, kurioms labiausiai reikia paramos. Tai dar kartą įrodo, ko iš tikrųjų siekiama tokia parama. Ir kas galėtų pasakyti, kaip būtų įmanoma anuliuoti pereinamojo laikotarpio poveikį dabartiniams 6 ar 7 metų vaikams, kurie po ketverių metų tikrai bus alkoholinių gėrimų vartotojai. (Triukšmas salėje)
Todėl noriu pasakyti, kad pono A.Matulo ir ponios B.Vėsaitės parengtos ir užregistruotos įstatymo pataisos yra parengtos dalyvaujant kompetentingiems teisininkams, kurie jau buvo įvardinti, todėl nesikartosiu. Pataisos yra suderintos su tarptautinės teisės dokumentais, kai kurios formuluotės yra pažodžiui perkeltos iš Europos Teisingumo Teismo sprendimų. Jau buvo analogiška byla Prancūzijoje, tai yra byla Bakardi prieš Prancūziją. Šitos pataisos išspręstų šiandieną susidariusią painiavą. Aš noriu labai atsakingai pasakyti ir tiems, kurie yra susirinkę šiandieną, aistruoliams, kad šitos pataisos grąžintų tiesiogines transliacijas į televiziją, t. y. išspręstų painiavą, kuri kilo šiandieną, ir negrąžintų silpnų alkoholinių gėrimų reklamos, taip nutraukiant galimybę auginti naują vartotojų kartą.
Nacionalinė sveikatos taryba palaiko pono A.Matulo ir ponios B.Vėsaitės siūlymą, taip pat Nacionalinė sveikatos taryba palaiko idėją nuo 2012 metų visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Pereinamąjį laikotarpį suteikiam tam, kad, kaip yra minima, tos komandos ar galbūt suinteresuoti asmenys sugebėtų susirasti kitus rėmėjus ir išspręsti kilusias problemas. Labai ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. (Plojimai salėje) Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, tai buvo visos kalbos. Dar A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, aš grįžtu prie savo prašymo, kad ir kitai pusei balsavimu turėtume suteikti teisę. Na, jeigu Seimas nesuteiks sirgalių grupės prezidentui žodžio, tai bus Seimo valia. Bet vadovaujantis Statuto 102 straipsniu prašau balsuoti, kad būtų suteiktas žodis sirgalių grupės atstovui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algimantai, jeigu galėtumėte, įvardinkite konkrečiai: kokiam atstovui, vardas, pavardė. (Balsai salėje) Girdžiu, ponui Tomui Balaišiui, taip?
Gerbiamieji kolegos, A.Matulas dar nori dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, palaikau pono A.Salamakino siūlymą. Būtų labai gerai, kad išklausytume ir kitą nuomonę, nors ta kita nuomonė, aš suprantu, bus tokia…
PIRMININKAS. Jūs tam pritariate? Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu suteikti žodį ponui T.Balaišiui? (Balsai salėje) Gerai, prašome, taip pat 8 minutės.
T.BALAIŠIS. Laba diena. Man tikrai nereikės 8 minučių. Aš noriu labai trumpai pasakyti apie visą šitą dalyką. Pirmiausia, dėl ko mums šitas reikalas yra svarbus, kad Lietuvoje susiklostė tikrai idiotiška situacija. Aš manau, kiekvienas iš jūsų turėtų šitą pripažinti. Žmonių pasipiktinimas yra didelis. Vien dėl krepšinio ir ne tik, dėl visų sporto, kitų renginių. Pagal statistiką net 44 % žmonių Lietuvoje domisi krepšiniu, ir kai jiems reikia pagrindines šalies krepšinio lygos rungtynes žiūrėti po šešių valandų po jų baigties, tai yra tikrai nesveika. Aš norėčiau paprašyti Seimo narių priimti tokį sprendimą, kad prie jo nereikėtų grįžti 2012 metais ir kuris nežlugdytų Lietuvos sporto. Ačiū. (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo leista pasisakyti įvairiems atstovams. Dabar kviečiame poną V.Domarką į tribūną ir pradedame pataisų svarstymą. Kol ponas V.Domarkas pasirodys tribūnoje, aš siūlysiu apsispręsti dėl esminės pataisos, kurią yra įregistravę A.Matulas ir B.Vėsaitė. Tai yra kompleksinė pataisa, prasideda nuo 2 straipsnio. Kitaip sakant, tam tikra prasme alternatyvus viso įstatymo koncepcijos matymas. Kai bus apsispręsta, kuris variantas yra pasirenkamas, ar pagrindinio komiteto, ar A.Matulo ir B.Vėsaitės, tuomet svarstysime, kaip toliau visą svarstymą organizuoti.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl viso tolesnio mūsų darbo. Jeigu galite, išsakykite savo poziciją dėl mano siūlymo, apsispręsime pirmiausia dėl A.Matulo ir B.Vėsaitės pataisų, o po to svarstysime, kaip toliau svarstome. Prašom.
V.DOMARKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetas svarstė gerbiamųjų… Čia apie 20 puslapį kalbame?(Balsai salėje)
PIRMININKAS. 2 straipsnio (…) pataisos, kurios yra 21–22 puslapiuose.
V.DOMARKAS. Komitetas svarstė ir nepritarė, nes komitetas apsisprendė pritarti darbo grupės užregistruotam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, gal vėliau galėsite dar kartą pakartoti komiteto nuomonę. Dabar prašau A.Matulą pristatyti esmines pataisas. Ir dėl jų apsispręsime, ar joms pritariame, ar ne. Prašom, A.Matulas.
A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra esminis skirtumas 29 straipsnio 2 dalyje. Mūsų komitetas pritarė, kad būtų ribojama reklama, išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamas ir retransliuojamas tarptautines varžybas, vykstančias tarp skirtingų šalių, sportinių komandų ar užsienio valstybių. Tuo tarpu kolegos V.Domarko siūlymu siūloma grąžinti reklamą alkoholio iki 5,5 % ir natūralios fermentacijos iki 13 %, į kurią įeina, kaip minėjo gerbiamasis A.Veryga, ir sidras. Dėl logotipų bus kitas straipsnis.
Kolegos, dar kartą norėčiau priminti, kad abu variantai iš esmės išsprendžia tą susidariusią painiavą. Netgi galėčiau pasakyti ir padėkoti ponui Tomui Balaišiui, didžiausiam sirgaliui, kurį mes visi tikrai gerbiame… Jis pasakė, kad siūlo priimti tą variantą, dėl kurio 2012 metais nebus painiavos. Tai kaip tik mūsų variante po 2012 metų nebus painiavos, nes išimtį dėl retransliacijų, jeigu kokie nors alkoholio gamintojai užsienyje rems po 2012 metų čempionatus, nebus uždrausta… Pagal kolegos V.Domarko variantą iš esmės viskas bus draudžiama, ir retransliacijos nebus, jeigu bus rėmėjas ar kas nors, ir vėl mes turėsime grįžti ir svarstyti. Labai prašau, mielieji, yra tik tie du skirtumai, nes mūsų trims pataisoms, analogiškoms pateiktam V.Domarko variantui, komitetas pritarė, tik nepritarta dviem siūlymams. Jūsų labai prašau pažiūrėti pilietiškai, pritarti Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymui, Vyskupų Konferencijos ir pagaliau čia šnekėjusio sirgalių vado siūlymui, kad nekiltų problemų po 2012 metų. Todėl prašau pritarti mūsų variantui.
PIRMININKAS. Nori nepritarti… Gerbiamasis pirmininke, gal jūs pabaigoje. A.Pekeliūnas. Prašom.
A.PEKELIŪNAS (VLF). Aš taip suprantu, kad turėčiau kalbėti prieš, taip?
PIRMININKAS. Taip, jūs turite kalbėti dėl A.Matulo pataisos.
A.PEKELIŪNAS. Taip, bet aš ne prieš. Kadangi nespėjau užsirašyti ten, vis tiek kalbėsiu, aišku, prieš V.Domarko, nes taip supratau, kad bus…
PIRMININKAS. Ne. Atsiprašau. Tada suteiksiu žodį G.Steponavičiui.
A.PEKELIŪNAS. Kaip? Vis tiek esu užsirašęs, jūs privalote duoti.
PIRMININKAS. Jūsų manevrą suprantame. Ačiū, pone Pekeliūnai. Ačiū, kad sąžiningai pasakėte. Prašom. G.Steponavičius.
G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Gerbiamasis Matulai, nesidangstykite žmonėmis, tarp jų ir sirgaliais, ten, kur nereikia dangstytis, ir nekurkite įvaizdžio arba situacijos, kuri nesusijusi su tuo, ką pasakė kiti žmonės. Aš manau, ne visada yra korektiška taip elgtis. Mano supratimu, nesprendžia padėties dėl paprastos priežasties, nes faktas kaip blynas yra toks: tiek klubai, tiek Olimpinis komitetas ir mūsų olimpiečiai turi sutartis, taip pat žvelgiant ir į artimiausius metus dėl klubų, mūsų olimpinės komandos pasirodymų rėmimo. Todėl manau, pritarę tik pono A.Matulo variantui, mes iš esmės kompromiso neturėsime. Mes, ko gero, dar šioje kadencijoje vėl turėsime grįžti paaiškėjus aplinkybėm, kad negalės būti olimpinių transliacijų, negalės dėl sutarčių „Lietuvos ryto“ su, tarkime, alaus gamintojais būti rodoma. Todėl aš grįžtu prie to, ką parengė darbo grupė ir kam pritarė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip kompromisinio varianto, ir kviečiu balsuoti už jį, o kartu nepritarti pono A.Matulo siūlymams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pekeliūnai, mes dabar kalbame dėl A.Matulo pataisos. G.Steponavičius kalbėjo prieš, o jūs norėjote kalbėti už. Dabar R.Juknevičienė nori kalbėti už ir užsirašiusi teisingai.
R.JUKNEVIČIENĖ. Gerbiamieji kolegos, mane nuteikia šiek tiek liūdnai jausmas, kai vieną gražiausių lietuvių aistrų – krepšinį yra bandoma sutapatinti su viena didžiausių mūsų tautos nelaimių – alkoholiu ir besaikiu jo vartojimu. Čia esantys krepšinio sirgaliai, ja, beje, esu ir aš, sveikinu „Žalgirio“ sirgalius, nori krepšinio, bet, tikiu, nenori alkoholio ir jo reklamos, ypač čia susirinkusios sirgalės merginos. Todėl ir siūlau pritarti šiai pataisai, kuri pašalins galimybę nesąžiningiems žmonėms manipuliuoti krepšinio sirgaliais, nes ši pataisa sugrąžins krepšinį į televiziją, sugrąžins jo tiesiogines transliacijas, bet negrąžins reklamos, kurios krepšiniui, kaip sakė Vladas Garastas, visai ir nereikia. Balsuodami už šią pataisą, mes, Seimo nariai, pasisakysime prieš šantažą, prieš manipuliacijas, bet už krepšinį ir už blaivius mūsų sirgalius.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, prašom. Jūsų žodis, tada apsispręsime dėl visos pataisos.
V.DOMARKAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad šita mano kolegų pataisa nesprendžia sporto varžybų transliacijų, jeigu žaidžia Lietuvos komandos. Aš labai paprastai galiu jums pasakyti tokį dalyką, jeigu Lietuvos komanda žaidžia su slovėnais, tarkime, Slovėnijoje, viskas gerai. Bet jeigu Lietuvos komanda žaidžia su slovėnais Lietuvoje, šita pataisa nebegalioja. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi skaitome ir atidžiai matome, kaip yra parašyta, ir čia…
V.DOMARKAS. Taip, yra parašyta: „sportininkų užsienio valstybėje“. Antras motyvas, taip pat nesprendžia tarptautinių varžybų transliacijų, jeigu jos vyksta Lietuvoje. Šis pasiūlymas taip pat neapima kitų tarptautinių renginių transliacijų, pavyzdžiui, Eurovizijos, Eurovizijos šokių, muzikos, teatrų ir kitų festivalių bei konkursų.
PIRMININKAS. A.Matulas nori atsakyti į šitą aiškinimą. Prašom trumpai, replika.
A.MATULAS. Kolegos, tikrai yra pasakyta netiesa, nes jeigu yra transliuojamos tarptautinės varžybos, tai bus galima rodyti ne tik logotipus, bet ir sutartyse įvykdytas sąlygas, tai yra kažkokius reklamos klipus. Jeigu bus rodoma Lietuvoje, tai visais atvejais bus galima rodyti ir bus galima matyti logotipus. Analogiška teisė yra pritaikyta Prancūzijoje. Taigi, pone Domarkai, sakote netiesą. Jūsų variante nuo 2012 metų viskas yra uždraudžiama. Mūsų variante nuo 2012 metų šis 29 straipsnis galios toliau, tai yra tarptautines varžybas bus galima toliau retransliuoti ir matyti, jeigu rėmėjas yra kokio nors alkoholio gamintojas. Taigi jūs sakote netiesą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau dabar apsispręsti balsuojant. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – K.Daukšys.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš prašyčiau išaiškinti mums Statutą. Ar gali būti svarstant dar atsakymų–klausimų vakaras? Jeigu buvo pono A.Matulo kalba, tai jis dar penkis kartus paaiškinimų neturėtų duoti, ar jūs kaip savo partijos nariui leidžiate?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jums galiu pacituoti Statutą, bet tą padarysime po to, kai balsuosime. Prašom pasiruošti balsuoti.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta A.Matulo pataisai, prašom balsuoti už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 42, prieš – 8, susilaikė 36. Taigi dviem balsais pataisai nepritarta.
B.Bradauskas nori pasakyti repliką. Prašom.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Ne. Aš noriu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašytume.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prie mikrofono ilgą laiką stovėjo prie mikrofono gerbiamasis A.Pekeliūnas. Jis ne tik Seimo narys, bet ir Pirminino pavaduotojas, ir dėl vedimo tvarkos jūs jam nedavėte žodžio. Tuo tarpu tik atsistojo A.Matulas, iš karto jūs jam suteikėte žodį. Dar kartą kreipiuosi į tamstą – nepažeidinėkite Statuto ir duokite visiems, kai pirmininkaujate, nesvarbu partija ar ne partija, turite kriepti dėmesį į visus. Na, neverskite dar kartą rinkti parašus dėl jūsų atstatydinimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, kai tik jūs atsistojote prie mikrofono, aš iš karto ir suteikiau žodį. Ponas A.Pekeliūnas norėjo kalbėti dėl balsavimo motyvų, užsirašė ne visiškai toj vietoj.
J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS (LSDPF). Aš mažą repliką po šio balsavimo. Čia buvo labai plačiai operuojama įvairiais statistiniais faktais arba skaičiais, kaip jie veikia arba neveikia alkoholio vartojimo reikalus. Noriu pasakyti štai ką. Toks operavimas statistika turi vieną ydą. Manau, visi gerai suprantame, kad gali veikti ir kiti veiksniai, o ne tik reklama. Mes manome, kad jeigu reklama buvo ar nebuvo, tai tokie rezultatai. Yra šimtai kitų veiksnių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, einam toliau ir dabar turime nemažai pataisų, kurias, kiek suprantam, kai kurie įregistravę turbūt atsiims to pagrindinio varianto, kurį pristatė V.Domarkas, naudai. J.Veselka. Pataisa 29 straipsnio 2… Atsiimate?
J.VESELKA. Ne.
PIRMININKAS. Prašom tada pristatyti savo pirmąją pataisą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau aiškinau, dar kartą pakartoju, alkoholio įmonės sportą remia ne tik per transliaciją, aš kalbu apie alaus įmones, remia ir kitais būdais, tiesiogiai. Niekas nerodys per televiziją, jeigu nebus rėmėjų. Tai viena.
Antra. Gerbiamieji kolegos, pabrėžiu, alaus buteliai gaminami Lietuvoje. Salyklas gaminamas Lietuvoje, visa alaus produkcija iš esmės gaminama Lietuvoje. Todėl aš siūlau leisti alkoholinių gėrimų reklamą tik iki 6 laipsnių natūralios fermentacijos. Visas vynas yra atvežamas ir jie neremia nei sporto, nei kultūros renginių. Kodėl jūs leidžiate iki 13? Aš kategoriškai prašau, kad jūs palaikytumėte nacionalinę silpnojo alkoholio gamybos šaką, kuri remia sportą ir kultūrinius renginius.
O dabar buvo numatytas labai blogas dalykas. Jeigu „Žalgiris“ žaidžia su „Makabi“, galima rodyti, jeigu „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“, negalima rodyti. Jeigu FBK „Kaunas“lošia su kokiu nors „Skotland“, galima. Jeigu „Žalgiris“ su FBK „Kaunas“, negalima. Todėl prašau palaikyti mano siūloma variantą iki 6 laipsnių natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus.
PIRMININKAS. Jeigu aš galiu pasitikslinti, jūsų pataisa yra antroji jūsų pataisos redakcija, kurią jūs įregistravote vėliau?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Tai prašom, gerbiamasis pirmininke, jūsų komiteto nuomonė.
V.DOMARKAS. Gerbiame kolegos J.Veselkos siūlymą, tačiau komitete nepritarėme todėl, kad jis ankstina reklamos laiką, sakysim, trumpina draudimo laiką. Vietoj 23 valandos jis siūlo nuo 22.30 val., o tai prieštarautų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu aš galėčiau… Pažiūrėkite į išvadų 18 puslapį ir devinta pataisa tai yra vėlesnė J.Veselkos redakcija. Ten valandos nesiskiria, skiriasi laipsniai. Jeigu matote, taip pat komitetas siūlo nepritarti.
V.DOMARKAS. Matau. Dabar matau.
J.VESELKA. Lygiai tas pats laikas.
V.DOMARKAS. Komitetas svarstė ir pritarė darbo grupės siūlymui. Aš manau, kad iš tų siūlymų ir kyla.
PIRMININKAS. J.Veselka siūlo balsuoti?
J.VESELKA. Taip, siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas remia J.Veselkos pataisą, balsuoja už, kas neremia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
V.DOMARKAS. Tai būtų alaus stiprinimas.
PIRMININKAS. Už – 22, prieš – 8, susilaikė 34. Taigi pataisai nepritarta.
Toliau šeštoji pataisa 18 puslapyje. E.Masiulis. Ar atsiimate? Atsiimate komiteto naudai? Iš dalies lyg ir pritarta, niekas negali atsakyti? (Balsai salėje) Laikom, kad atsiėmė.
Toliau B.Vėsaitė. Matyt, pateiks priėmimui, naujajai stadijai, nes jau šitam nepritarėm.
J.Sabatauskas – aštuntoji pataisa 18 puslapyje. Atsiimate? (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Atsiimdamas savo siūlymą, aš tik noriu pasakyti vieną pastabą. Visi tie, kurie siūlo drausti reklamą, kažkodėl nesiūlo uždrausti pilstyti alkoholį sporto varžybų ir švenčiu metu. Ir dar vienas dalykas. Panaikinkime šventinę dieną – Jonines, kurią aš vadinu „pijokų“ diena. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom įregistruoti tokį siūlymą ir Seimas svarstys.
Toliau noriu paklausti Seimo nario A.Endzino. Dvyliktoji pataisa, taip pat panašaus pobūdžio.
A.ENDZINAS (LSF). Manau, kad darbo grupė apibendrino visus pasiūlymus, ir aš atsiimu savo siūlymą.
PIRMININKAS. Atsiimate. Gerai. Tokiu atveju visos pataisos, kurias galėjome svarstyti ir kurios neprieštarauja priimtam pagrindiniam sprendimui, pasirinkus alternatyvas, yra apsvarstytos.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo galime apsispręsti pritariame ar nepritariame įstatymo projektui. A.Skardžius nori kalbėti už dėl viso įstatymo po svarstymo. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes kalbame, kad sportas prisideda prie Lietuvos blaivinimo ir niekam iš kolegų turbūt nekyla kitokia mintis, kad būtent sportas, labiausiai įtraukdamas ir jaunimą, ir visus kitus piliečius į sportinę veiklą, blaivina Lietuvą. Aš nemačiau dar nė vieno sportuojančio žmogaus, kuris krepšinio ar futbolo aikštelėje būtų neblaivus. Čia iškyla sporto finansavimo problema ir sudaroma prielaida, kai sportas pastatomas prieš verslą, remiantį sportą.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes patys prisiimkime atsakomybę, kad sportui, kartu galima sakyti, ir kultūrai, neskiriame reikiamų lėšų. Manau, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol sportas susilauks tinkamos valstybės paramos ar suras kitus rėmėjus, gerbti ir derinti tarpusavio interesus šiandien būtų geriausia išeitis, todėl aš pasisakau už pritarimą šiam įstatymui po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. H.Žukauskas kalbėtų prieš. Nematau. Tada R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, mes čia girdėjom audringas kalbas. Buvęs Socialistų partijos lyderis iškeikė socializmą, demonstruodamas prieš jaunuolius, koks jis kietas. Visam jaunimui labai patiko. Bet jeigu mes diskutuojame iš esmės, tai turbūt į tuos cirkus neturėtume kreipti dėmesio. Mes papuolėme į tokią įdomią situaciją. Priimtos ankstesnės pataisos leido rodyti logotipus ir visus kitus dalykus. Buvo suorganizuotas parodomasis draudimas mūsų tarnybos vadovo, kuris galimai anksčiau yra ėjęs panašias pareigas, susijusias su tuo, nors kitu klausimu nebuvo rodoma jokio principingumo. Mes pradėjome visiems iš eilės pataikauti. Štai mūsų Seimo neprincipingumo pasekmė. Aš nemanau, kad mes taip turėtume elgtis. Tai nedera Seimui, nedera jo užimamai pozicijai, ir neturėtume pasiduoti vienkartinei emocijai.
Klausimas yra gana aiškus. Turi būti rodomos sporto varžybos ir už tai mes visi pasisakome, bet alkoholio reklama jokiu pavidalu negali būti rodoma. Seimo nariai jau profesoriais tapo, mėgino ir mokslininkus paneigti, ir panašiai, ir vien todėl, kad galbūt yra koks nors interesas. Aš manau, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar tikrai to intereso nėra. Žmonės, kurie nepatikrinti alkotesteriu, išvis galėtų nebalsuoti šioje salėje. Aš siūlau nepritarti šioms pataisoms, nes mes elgiamės neprincipingai ir traukiamės nuo savo sprendimo, kuris iš esmės buvo teisingas, bet kad tarnybos nesugeba organizuoti tinkamai savo darbo, tai yra jų bėda.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visos kalbos dėl motyvų. Apsisprendžiame balsuodami, ar po svarstymo pritariame įstatymo projektui. (Balsai salėje) Prašom, vyksta balsavimas. Ar po svarstymo pritariam šiam įstatymo projektui?
Už – 48, prieš – 10, susilaikė 15. Po svarstymo yra pritarta. Gerbiamieji kolegos, toliau… Taip, A.Pekeliūnas, kuriam laiku nebuvo suteiktas žodis. Prašom.
A.PEKELIŪNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš repliką po balsavimo. Pirmiausia noriu pasakyti jaunimui, kad ne Seimo įstatymas sustabdė krepšinio transliaciją, o sustabdė transliuotojai. Tai pirmoji mano pastaba. Antras dalykas, apie ką čia šiandien labai garsiai buvo kalbama, kad krepšinis gauna daug pinigų. Iš ko jis gauna? Iš transliuotojo? Nė cento jis negauna. Iš aludarių? „Žalgiris“ gauna tik 200 tūkstančių, o kalbama apie milijonus. Trečia, ką aš šiandien norėjau pasakyti, šitas įstatymas… (Balsai salėje) (Netrukdykite.) …yra geras ir bus geras. Nors ir V.Domarko geras, bet jis skatins gėrimą toliau. Šiandien ši kova yra ne dėl krepšinio, o kova dėl to, kad jaunimas gertų alų. Štai kur yra kova šiandien šitoje mūsų arenoje. Todėl aš rengiu nutarimo projektą, manau, Seimas jį priims, kad reikia kreiptis arba įpareigoti nacionalinį transliuotoją įsteigti sporto kanalą, kuris transliuotų visas varžybas.
PIRMININKAS. Gerai. Matau, J.Juknevičienė, A.Endzinas ir A.Salamakinas. Prašom. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Labai ačiū. Aš labai trumpą repliką. Visuomet pasidomėkime sakydami, ypač apie sporto finansavimą, kiek gaunama iš aludarių, ar alaus gamintojų. Aš žinau visus skaičius, žinau, kiek gauna „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas, gal tai paslaptis, aš tų skaičių neviešinsiu. Summa summarum iš aludarių sportas gauna 17 mln. litų per metus. Tai yra tikslūs skaičiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A.Endzinas. Prašom.
A.ENDZINAS. Dėkoju. Iš tikrųjų reaguodamas į gerbiamojo A.Pekeliūno repliką, norėčiau pasakyti, kad jeigu jaunimas vietoj degtinės išgers bokalą alaus, tai jau bus laimėjimas. O jeigu jis, užuot gėręs, dar pažiūrės krepšinio varžybas, o po to nuėjęs pats pažais krepšinį, tai bus dar vienas laimėjimas. Ir nereikia čia taip suvulgarinti, kad visi, kurie žiūri varžybas ar pamato reklamą, yra alkoholikai arba potencialūs vartotojai. Iš tikrųjų paprastas dalykas, mes priėmėme gerą įstatymą, pajudėjome konflikto sprendimo kryptimi, ir tik liko padaryti dar vieną darbą, priimti šitą įstatymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš išvardijau tris pavardes tų, kurie stovėjo prie mikrofonų, ir sakiau, kad jie turės teisę į repliką. Gerbiamieji kolegos, mes dirbame, o ne replikas sakome. R.Juknevičienė, ir tuo baigiame.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, ši diskusija parodė, galutinai atskleidė, kad buvo negarbinga akcija prieš Lietuvos krepšinį (aš turiu galvoje vienos televizijos akciją) – jo netransliuoti, klaidinti žmones, kad Seimas neleidžia transliuoti. Per šią diskusiją atsiskleidė, kad tikrasis akcijos tikslas buvo grąžinti alaus ir vyno reklamą į Lietuvos televiziją. Ne krepšinį grąžinti su logotipais, ko mes visi siekiame, bet grąžinti reklamą. Šis dalykas paaiškėjo turbūt daugeliui, paaiškės, aš tikiu, ir žmonės, kurie perskaitys tai, kas čia vyko, ir tie, kurie čia buvo, taip pat permąstys daugelį dalykų. Labai kviesčiau kolegas, kurie teikia pataisas dėl logotipų, A.Matulą, B.Vėsaitę, gal dar kitus, įregistruoti pataisą priėmimui. Tikiu, dar tikiu, kad Seimas atsispirs šitiems šantažams, ir priėmimo metu mes priimsime pataisą, kuri grąžins krepšinį į Lietuvos televiziją, tiesiogines transliacijas, bet negrąžins reklamos, kuri žaloja Lietuvos jaunimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žinote, kad Seimo statutas man leidžia nuspręsti, todėl siūlau dirbti toliau. Kviečiu Č.Juršėną į tribūną pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Dar bus priėmimas, visi turėsime galimybių išsakyti savo nuomonę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kitos savaitės darbotvarkės, manau, yra turiningos ir įdomios atsižvelgiant į tai, ką šią savaitę nagrinėjome, ir į tai, kas numatyta. Pirmiausia, kaip susitarėme, antradienį darbą pradėsime ne 11 val., o 10 valandą, rytoj Seimo valdyba priims atitinkamą sprendimą, ir per tą laiką turime priimti įstatymus, dėl kurių nesugebėjome nubalsuoti šiandien. Tai yra pareigūnų pensijos, sveikatos sistema ir sutartis su Maroko Karalyste. Po to Teismų įstatymas (čia tas dalykas, dėl kurio visi sutarė, kad reikia, tik nesutarė, kaip reikia padaryti), Kosovo Respublikos pripažinimas ir, žinoma, tas klausimas, kurį ką tik nagrinėjome, tai yra alkoholio reikalai.
Po to didelis paketas, tiesiog daugiau nei 10 įstatymų projektų, apie kuriuos apibendrintai galima pasakyti taip: politinių kampanijų ir rinkimų finansavimo skaidrumo užtikrinimas. Tai yra ir darbo grupės siūlymai, ir Ekscelencijos Prezidento, ir atskirų Seimo narių, ir t. t. Žodžiu, labai daug klausimų, pateikimo stadija. Paskui turime apsispręsti, kaip apibendriname, ir turime neatidėliodami priimti, nes rinkimų kampanija jau vyksta.
Taip pat dar yra keletas Prezidento teikiamų projektų – dėl viršutinės „Sodros“ ribos, piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir klausimas dėl moksleivių darbo sąlygų, t. y. Darbo kodekso taisymas. Ketvirtadienį, yra naujas įdomus klausimas, kurį siūlo kolega K.Čilinskas ir jo frakcija, t. y. priimti nutarimą, kaip vykdyti Prezidento metinį pranešimą.
Bene didžiausias, svarbiausias klausimas, ne tik ketvirtadienį, bet ir per visą pastarąjį laikotarpį – Lisabonos sutarties ratifikavimas, taip jau supuolė, kad ratifikavimo metu Seime lankysis Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poetteringas ir sakys kalbą. Taip pat ketvirtadienį turėtų būti pateikta Lygių galimybių kontrolierius arba kontrolierės kandidatūra.
Štai tokie klausimai, kuriuos išvardijau. Bet, be to, yra surinkti parašai, tiesiog nespėjome įtraukti į darbotvarkę, dar dėl kai kurių klausimų įtraukimo į darbotvarkę. Tai ATPK ir dar kai kurie dalykai. Žinoma, juos teks įrašyti. Taip pat yra mūsų pačių vidiniai reikalai, kurių mes iki galo nespėjome sureguliuoti. Aš turiu galvoje komitetų skaičiukus ir komitetų sudėtį. Tikiuosi, kad iki antradienio galėsime ir tai pareguliuoti. Seniūnų sueigoje buvo aprobuota.
PIRMININKAS. Šeši Seimo nariai nori paklausti. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, praėjusią savaitę, kai mes svarstėme šios savaitės darbotvarkę, aš kalbėjau, kad darbo grupė yra parengusi viešųjų pirkimų pataisas, bet mes nepakalbėjome iki galo, nes šalia viešųjų pirkimų buvo dar ir Socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kaip tos pačios darbo grupės rezultatas. Jūs įtraukėte į šios savaitės darbotvarkę Viešųjų pirkimų įstatymą, už tai komisija dėkoja, bet būtų gerai, kad įtrauktumėte ir antrąjį, tada mes galėtume pateikti, nes tai yra du dalykai, kuriuos parengė darbo grupė.
Č.JURŠĖNAS. Sutinku, kolega, bet matote, jau dabar yra daug surašyta ir aš jums paminėjau, ką dar papildomai mums teks įsirašyti. Tai tiesiog leiskite Seniūnų sueigai šiek tiek subrandinti viską, jeigu atsiras laiko, be abejo, įsirašysime.
PIRMININKAS. Toliau klausia V.Aleknaitė-Abramikienė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, nei jums, nei kitiems Seimo nariams, aišku, nėra paslaptis, kad pastaruoju metu mūsų visuomenėje pasireiškė tam tikro ekstremizmo tendencijų. Paskutiniai įvykiai tikrai nepuošia Lietuvos valstybės veido. Jūs žinote, kokius įvykius turiu galvoje. Kodėl jūs nemanote, kad į kitos savaitės darbotvarkę reikia įtraukti įstatymų paketą, kuriam vakar vienbalsiai, bendru sutarimu, pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kuris parodytų, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kaip joks kitas pasaulyje, sugeba operatyviai reaguoti į bet kokias negatyvias savo visuomenės tendencijas? Nesuprantu, kodėl jūs to nedarote.
Č.JURŠĖNAS. Labai ačiū. Vieną kartą mes esame peikiami, kad labai greitai darome, kitą kartą norima, kad ypač pasistengtume. Šiuo atveju, mieloji kolege, iš tikrųjų yra daug aktualių klausimų, jų išbraukyti tikrai neišeina. Tai labai prašyčiau sutikti, kad pačią pirmąją gegužės savaitę mes šitą dalyką galėsime nagrinėti. Juk ten yra paketas, taip? Matote, paketas užims daug laiko. Aš pasižymėjau, bet nebent kas nors iškris.
PIRMININKAS. Toliau klausia V.Bukauskas.
V.BUKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, mano klausimas būtent dėl kitos savaitės darbotvarkės Savivaldybių biudžetų pajamų metodikos įstatymo 9 straipsnio. Aš esu įregistravęs šiandien alternatyvų projektą. Ar jis Seniūnų sueigos bus įtrauktas, kad jį pateiktume ir svarstytume?
Č.JURŠĖNAS. Jis yra tarp tų, kurie neįrašyti, nes nebuvo tuo metu po ranka, o tarp tų įrašytinų. Toks įsipareigojimas yra, taip mes tarėmės Seniūnų sueigoje ir per rytinį posėdį. Žinoma, kad šitas dalykas turės rasti vietą.
PIRMININKAS. Toliau J.Veselka.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Statute yra tokia norma, neatsimenu, kuriame straipsnyje, kad vieno trečdalio Seimo narių reikalavimu įtraukiamas į kitos dienos darbotvarkę. Aš Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl atominės elektrinės įstatymo prieštaravimo Konstitucijai pateikiau vakar, atsisakiau, kad šiandien įtrauktų, todėl prašyčiau, kad šį Seimo nutarimą 49 Seimo narių parašais įtrauktumėte į antradienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Matote, kokia problema, kad jūs ten neparašėte, jog prašote įtraukti. Jūs surinkote parašus, ačiū, malonu, kad jūsų yra tiek daug, bet reikia darbą padaryti iki galo. Tiek metų Seime. Na, ką aš turiu sakyti.
J.VESELKA. Gerbiamasis Juršėnai, kiek kartų buvo, o ir logika, parašai yra renkami ne tam, kad šiaip pažaistume, parašai renkami, kad būtų pirmumo teisė. Mes nė karto netaikėme to formalumo, kad dar papildomai reikia paprašyti.
Č.JURŠĖNAS. Vieną eilutę, sunku įrašyti tris žodžius?
J.VESELKA. Ar jums sunku, kai išgirdote tą patį iš manęs, ką aš parašyčiau.
PIRMININKAS. Gerai, baigiame diskusiją.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Man atrodo, nesiginčykime, aš šį dalyką pasižymiu, žinau, kad yra projektas, bet, pirma, kaip sakiau, nėra tos sakralinės eilutės, o antra, nėra Teisės departamento išvados.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A.Endzinas.
A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Suprantu, kad darbotvarkės neguminės ir valandų tiesiog nebeužtenka, bet, man atrodo, mes šįryt sutarėme dėl vieno klausimo, kurio iš tikrųjų nepastebiu jūsų teikiamose darbotvarkėse. Sakykite, ar jūs apsisprendėte jo nedėti, ar tiesiog redakcinės ar techninės problemos?
Č.JURŠĖNAS. Čia būtent yra antroji reikalo pusė.
A.ENDZINAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir tai buvo visi klausimai. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Taip, E.Zingeris. Prašom.
E.ZINGERIS (TSF). Didžiai gerbiamas Pirmininke, aš jūsų labai atsiprašau, bet šešioliktą kartą dingsta Atmintinų dienų įstatymo paketas. Jūs žinote, apie ką aš kalbu. Kur?..
Č.JURŠĖNAS. Šis paketas yra įtrauktas į 29 dieną.
E.ZINGERIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti norite. Gerai. Kas pritaria kitos savaitės darbų programai, prašom balsuoti už.
Už – 42, prieš – 3, susilaikė 4. Taigi pritarta kitos savaitės darbų programai.
Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2384(4*)ES (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-2 klausimas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto, Žmogaus teisių komiteto, vardu kalbės L.Mogenienė. Prašom.
L.MOGENIENĖ (VLF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas kaip pagrindinis svarstė šį eurointegracinį įstatymą ir svarstė įvairių institucijų, organizacijų, asmenų pateiktas pataisas. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisas faktiškai į visas atsižvelgta, nes daugeliu atveju tai yra techninio pobūdžio tikslinamosios pataisos. Čia tik penktoje yra parašyta „iš dalies pritarti“, bet vėl tai yra techninė pataisa apie steigimą ar juos atitinkančius dokumentus. Nepritariame teiktai septintai pataisai, nes buvo siūloma išbraukti žodžius „ir centrų“, tačiau Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme yra reglamentuota centrų veikla, todėl išbraukus būtų kertamasi su to įstatymo nuostatomis ir susiaurintų šią įstatymo nuostatą. Toliau yra pritariama visoms kitoms pataisoms.
Piliečių kreipimaisi ir pataisos. Pilietis Sinkevičius kreipėsi dėl 3 straipsnio nuostatų, teigdamas, kad jos diskriminuoja kitus piliečius ir kad vadovaujantis tokiomis nuostatomis priimant į darbą lemiamas veiksnys būtų ne darbuotojo kvalifikacija, o religinis lojalumas ir panašiai. Čia buvo kalbama apie religinių organizacijų įkurtas institucijas. Mes, svarstydami komitete ir pasitelkę įvairius ekspertus, nusprendėme, kad turbūt tokia pozityvi diskriminacija tikrai turėtų būti leistina, nes religinės organizacijos, įsteigdamos savo mokymo ar auklėjimo institucijas, turi turėti teisę pasirinkti žmones, kurie atitinka jų organizacijų ir tikslus, ir politiką, todėl mes nepritarėme šiai siūlomai pataisai.
Toliau. Kitos pataisos yra…
PIRMININKAS. Pataisas aptarsime, jūs bendrą nuostatą išsakykite. Pataisas atskirai aptarsime.
L.MOGENIENĖ. Gerai, komitetas pritaria bendru sutarimu ir teikia patobulintą variantą, kuriam siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, atsiprašau, darau pertrauką per jūsų pranešimą. Gerbiamasis Mikolaiti, Seimas yra priėmęs sprendimą ir jus pašalinęs iš posėdžių salės. Algimantas Sereika. Prašom dėl vedimo tvarkos.
A.SEREIKA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Albertas Sereika.
PIRMININKAS. Albertas Sereika, atsiprašau.
A.SEREIKA. Kiek pamenu, sprendimas buvo pašalinti iki posėdžio pabaigos, jeigu teisingai pamenu.
PIRMININKAS. Tai aš tą ir sakau.
A.SEREIKA. Posėdis baigėsi prieš pietus.
PIRMININKAS. Pagal protokolą pašalinimas yra priimtas iki posėdžių dienos pabaigos. Nes Statutas numato tik tokį sprendimą. Taigi prašom šį sprendimą vykdyti.
Noriu priminti, I.Šiaulienės prašymu buvo priimtas sprendimas toks, koks numatytas Statute, ir šalinti galima iki posėdžių dienos pabaigos. Taigi sprendimas yra priimtas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, prašom susitvarkyti savo reikalus, sprendimas yra priimtas ir prašom jį vykdyti arba aš turiu nutraukti posėdį ir kviesti Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji priimtų tokius sprendimus, kokie yra privalomi priimti. (Šurmulys salėje)
Taigi tęsiame posėdį toliau. Prašom. Paskui dėl pasiūlymų atskirai svarstysime. Taigi ačiū pagrindiniam komitetui. Dabar kviečiu V.V.Margevičienę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento visas išvadas ir visus kitus siūlymus. Daugeliui pasiūlymų buvo pritarta. Tiems siūlymams, kuriems komitetas nepritarė, tai nepritarė ir Žmogaus teisių komitetas. Komiteto siūlymas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai yra bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu M.A.Pavilionienę – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu.
M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bendru sutarimu iš esmės pritaria Lygių galimybių įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas. Savo ruožtu pasiūlė kelias stilistines pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu V.Aleknaitę – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu. Prašom.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad aš esu užsirašiusi ir kaip pataisų teikėja savo vardu.
Dabar kalbėsiu komiteto vardu. Kaip žinote, šis įstatymas yra keičiamas bandant įgyvendinti dvi 2000 metų Europos Sąjungos direktyvas, tai yra 43-ąją ir 78-ąją. Kaip visuomet įgyvendinat direktyvas, yra svarbūs du momentai: teisingai suvokti direktyvų turinį, jų teisinių nuostatų turinį, taikymo apimtį ir, žinoma, tinkamai inkorporuoti tas nuostatas į savo teisinę sistemą.
Svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete šį projektą, buvo galima pastebėti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri yra šio įstatymo teikėja, ne visada lengvai sekasi susidoroti su šiomis užduotimis. Seimo Teisės departamentas nurodė keletą visai apmaudžių klaidų, sakyčiau, neprofesionalių klaidų, kurias pasiūlė ištaisyti. Tarkime, direktyvoje kalbama apie tai, kad negalima diskriminuoti asmenų joje nurodytais pagrindais priimant juos į profsąjungas arba darbdavių organizacijas. Tuo tarpu mūsų projekto teikėjai sako, kad negalima diskriminuoti asmenų dėl jų priklausymo profsąjungoms, nors direktyvoje tokių pagrindų visiškai nėra. Tokią pat pastabą padarė, beje, ir Lygių galimybių tarnyba. Arba direktyvoje kalbama apie naują institutą, atstovavimo institutą, kai diskriminuojamam asmeniui gali atstovauti jo įgaliota organizacija. Tuo tarpu projekto teikėjas sako, kad yra viešojo intereso gynimas. Vadinasi, yra supainiojami visiškai skirtingi teisiniai institutai ir tai daro Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Dar labiau apmaudu, kad net ir mums, komitetui, pasiūlius atsižvelgti į Seimo Teisės departamento išvadas, vis dėlto pagrindinis komitetas nesugebėjo iki galo pataisyti ir teko teikti pasiūlymą. O šiaip komitetas iš esmės šiam įstatymo projektui, pareiškęs savo pastabas, pritarė. Pasiūlė pakeisti dar vieną dalyką, tai yra pažodžiui išverstą sąvoką „įrodinėjimo našta“ (…). Tokios sąvokos Lietuvos teisinėje sistemoje nėra, todėl pasiūlė pakeisti į „įrodinėjimo pareigą“. Tai atitinka mūsų Civilinio proceso kodekso nuostatas ir pagal turinį yra visiškai tas pats.
Nuo savęs pridėsiu tik vieną sakinį, kad toks nesugebėjimas išversti teisinių terminų, juos taikyti, interpretuoti ir suvokti direktyvų apimties kelia tam tikrą nerimą, nes būdami Europos Sąjungos nariais mes vis dėlto turėtume savo institucijose, ministerijose turėti šiek tiek geresnių specialistų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Tai buvo visi komitetai. Dabar diskusija. Kviečiame V.Žiemelį. Kalbės frakcijos vardu, beveik didžiausios.
V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Lygių galimybių įstatymas taisomas, atrodo, aiškiu ir visiems suprantamu pagrindu – perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos į mūsų įstatymų leidybą. Pastabų daugeliui pasiūlytų teisinių normų neturiu, tačiau 4 straipsnio redakcija man kelia didelių abejonių ir netgi nuogąstavimų. Kodėl?
Šioje normoje siūloma įtvirtinti įrodinėjimų pareigos perkėlimą, t. y. įrodinėti turės ne asmuo, kurio teisės pažeistos, o asmuo, kuris yra apskundžiamas. Tai yra jeigu asmuo kreipsis į teismą ar kitas kompetentingas institucijas, kad jis buvo diskriminuojamas dėl lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, religijos, įsitikinimų, tikėjimo, negalios, socialinės padėties, amžiaus pagrindu ir šiuos skundus, prašymus, pranešimus ar ieškinius nagrinėjanti institucija preziumuos, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktai yra, skundžiamasis asmuo privalės įrodyti, kad jis nekaltas. Ne tas, kuris skundžia, o skundžiamasis asmuo.
Tiesa, bendrosios Civilinio proceso kodekso normos numato, kad įstatymai gali numatyti ir kitokią įrodinėjimo tvarką negu paprastai, kad įrodinėti turi tas asmuo, kuris rašo tą pareiškimą. Tačiau šioje srityje perkelti įrodinėjimo pagrindą kaltinamam diskriminavimu, priekabiavimu ar nurodymu diskriminuoti, mano manymu, yra pavojinga. Jau šiandien galima prognozuoti būsimas pasekmes. Tai ginklas mėgstantiems kitus šantažuoti žmonėms. Šia pataisa tam puikiai paruošiama dirva. Pavyzdžių, iliustruojančių, kaip gali būti ateityje, galima pateikti daugybę. Pavaldiniai, mėgstantys pažeisti darbo tvarką ir tinginiauti, šantažuos viršininkus, institucijos vadovus, pareigūnus – asmenys, kurių prašymai bus nepatenkinti, taip pat galės šantažuoti nepriimti į darbą asmenys ir t. t. Sutinku, kad turėtume vykdyti direktyvas, tačiau šiuo atveju siūlau neskubėti. Mes dar esame nepribrendę šiai pataisai.
Kita vertus, direktyvos yra privalomos valstybėms narėms, tačiau jų įgyvendinimo formas ir būdus pasirenka pati valstybė. Svarbiausia, kad būtų pasiektas rezultatas, o mes šiuo atveju tiesmukai siūlome perkelti direktyvų normą į mūsų įstatymų leidybą. Mano manymu, jau nekalbu apie tai, ką minėjo prieš tai kalbėjusi V.Aleknaitė, šis projektas nepribrendęs tam, kad galėtume jam pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Čepą. Toliau pirmininkaus A.Pekeliūnas.
PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Prašom.
V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, po visų šios dienos mūsų emocijų pliūpsnių, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nagrinėjame lyg ir lengvesnį įstatymą – apie lyčių lygybę. Apie tai labai daug kalbama per visas žiniasklaidos priemones ir reikia kalbėti dar daugiau. Matyt, mes, išėję iš anos epochos, apie lyčių lygybę turėjome labai menką supratimą. Supratome galbūt tik tiek, kad nors lytine prasme, lyties prasme, biologine prasme esame nevienodi, bet turime būti lygūs be išimties visuose santykiuose tiek vyras, tiek moteris. Tuo mūsų supratimas apie lygybę ir baigdavosi. Mes visiškai pamiršome, kad yra ir kiti dalykai, kiti žmogaus požymiai, pagal kuriuos jis dažnai būna diskriminuojamas. Tai invalidumas, visokios lytinės orientacijos, amžius, profesija ir kiti dalykai. Man P.Auštrevičius sufleruoja, kad ūgis, storumas, lieknumas ir t. t. Yra dalykų, kurie mūsų šiuolaikinėje dinamiškoje visuomenėje vaidina toli gražu ne paskutinį vaidmenį.
Tačiau mane jaudina ne tai, kad mes apie tai kalbame, mes, kaip sakiau, kalbame labai daug. Mane jaudina tai, kad mes beveik nieko nedarome arba darome tik tada, kai koks nors neigiamas reiškinys iškyla į paviršių, kai aprašo žurnalistai arba ką nors sužinome iš policijos suvestinių. Mūsų žodžiai labai skiriasi nuo darbų. Mes, įkniubę į tą žodinę verbalinę kazuistiką, bandome tiksliai išversti Europos Sąjungos direktyvas. Aišku, nuo tikslumo daug kas priklauso, tačiau sutikite, tai nėra esminis dalykas.
Paprasčiausias pavyzdys. Jau, ko gero, pusė metų, kaip Seimas turėjo būti priėmęs Lietuvoje lyties keitimo operaciją. Tai yra teismo sprendimas ir jis Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei, yra privalomas. Deja, iki šiol Seime toks įstatymas ne tik kad nepateiktas, jis net nėra registruotas. Viena vertus, mes rodome baisų kruopštumą dėl kokio nors žodžio Europos Sąjungos direktyvose. Kita vertus, nepajudiname nė piršto, kad tos pačios direktyvos būtų įgyvendintos. Atrandame baisiausių argumentų, kad už tokius dalykus ne tai, kad reikėtų kokios nors lygybės… kad tai reikėtų bausti, kad tai valstybei labai daug kainuos, net neįsigilinę į problemos esmę. Kas dabar mokės tas baudas, kurios yra numatytos vėlgi tame pačiame teismo sprendime? Visi tyli tiktai įkniubę į Europos direktyvas ir galvoja, kaip teisingai išversti vieną ar kitą žodį. Taigi aš pritardamas šioms iniciatyvoms (aišku, reikia šiuos dalykus tvarkyti ir kiek galima skrupulingiau), vis dėlto noriu, kad Seimo Žmogaus teisių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas pereitų daugiau nuo kazuistikos, nuo verbalinių dalykų prie konkrečių dalykų, inicijuotų, nes viena iš Seimo privilegijų yra ne tik įstatymų leidyba, bet ir kaip tie įstatymai vykdomi, įstatymų kontrolę. Mes įstatymų prikepame po kelis tūkstančius per kadenciją, deja, kontroliuoti jų visiškai nesugebame. Kaip tik dėl to mūsų visuomenėje yra visa ši košė, visas šis nepasitenkinimas. Taigi siūlyčiau palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Vytautui. Kviečiu į tribūną gerbiamąją V.Aleknaitę-Abramikienę.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neketinu kvestionuoti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų ir pritariu prieš mane kalbėjusiam kolegai V.Čepui, kad kiekviena valstybė turi prisiimti didžiulę atsakomybę už kiekvieną įstatymą, kurį ji priima, to įstatymo vykdymą. Jausdama šią atsakomybę, aš teikiau dvi pataisas, jas vakar apsvarstė pagrindinis Žmogaus teisių komitetas. Aš jas trumpai apibūdinsiu prašydama jūsų pritarimo. Vienas pasiūlymas yra susijęs su 9 straipsniu ir su ta apmaudžia klaida, kurią aš jau minėjau, kai nebuvo sugebėta ištaisyti klaidos ir po Teisės departamento pastabos, ir po to, kai Lygių galimybių tarnyba pabandė ištaisyti klaidą. Dabar aš teikiu. Čia buvo gautas Žmogaus teisių komiteto pritarimas, nes tai iš tikrųjų yra didelė teisinė klaida ir tikrai ne vien vertimo dalykas, pone Čepai.
Kita mano pataisa yra rimtesnė, socialiai aktualesnė ir susijusi su įstatymo 3 straipsniu, kuris vadinasi „Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai“. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos šeimos, privataus gyvenimo srityse, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, taip pat, jeigu priimami asmenys mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ar bendrijų įsteigtas mokyklas. Tačiau trūksta dar vieno dalyko arba galimybės realizuoti dar vieną konstitucinę teisę, o būtent: tėvų teisę mokyti ir auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Šią teisę mums garantuoja Konstitucijos 26 straipsnis. Todėl į šį išimčių sąrašą aš siūlau septintą išimtį, kuri skamba taip: „Šio įstatymo nuostatos netaikomos švietimo ir ugdymo srityse, jei jų taikymas nesuderinamas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.“ Iš karto atsakau tiems, kuriems būtų neaišku, kam reikia šios pataisos, nes religinių bendrijų įsteigtose mokyklose ir taip būtų netaikoma. Mes turime labai daug mokyklų Lietuvoje, kurios yra įsteigtos savivaldybių, tačiau pagal jų įstatus, nuostatus jos laiko save katalikiškomis, protestantiškomis ar dar kokiomis nors. Tai apima visas religines bendrijas: tiek tradicines, tiek ir valstybės pripažintas. Mes žinome konfliktą, kuris buvo kilęs Nidoje, kai galerijoje, esančioje katalikiškoje mokykloje, buvo norima eksponuoti ne visai tai bendruomenei priimtinus dalykus. Kad būtų galima išvengti visuomenei visiškai nereikalingų konfliktų ir supriešinimų, aš tiesiog siūlau pritarti tai pataisai, kad kiekviena bendruomenė pati nuspręstų, ar jai svarbios tos religinės vertybės, ar ne. Juk ne kiekvienai jos galbūt bus svarbios. Tačiau mes negalime kvestionuoti žmonių konstitucinės teisės rinktis. O šiaip jau balsuojant už kitas pataisas, aš siūlyčiau atsižvelgti į tai, kad nė viena Europos Sąjungos šalis nesistengia plėtoti, išplėsti direktyvų taikymo sričių. Mes esame, žinote, kaip ta mergina, kuriai pasiūlo džentelmenas atsisėsti, o ji pasielgia kur kas labiau. Aš siūlyčiau elgtis oriai ir taip pat, kaip ir visos save gerbiančios Europos Sąjungos valstybės, jausti atsakomybę už kiekvieną valstybės įsipareigojimą, kurį mes priimame. Ir žiūrėkime, kaip mes juos vykdome. Labai pritariu kolegai V.Čepui, o nesistenkime, kaip ta mergina, aprėpti daugiau negu iš mūsų prašo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai V.Aleknaitei-Abramikienei. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Dumčių. Prašom.
A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas tikrai atliko gerą darbą atsižvelgdamas į Europos Sąjungos jau minėtas dvi direktyvas dėl rasės, etninės nepriklausomybės, dėl užimtumo, profesinės srities ir t. t., galimo diskriminavimo, sąžiningai tobulindamas šį įstatymą. Bet svarbiausia, ką mes padarėme – atsižvelgėme ir į mūsų Konstitucijos 29 straipsnį, pagal kurį išvardyta daug diskriminacinių požymių, bet šiame įstatyme buvo praleista dėl socialinės padėties. Dešimtyje straipsnių mes įvedėme diskriminacijos negalimumą, draudimą dėl socialinės padėties. Taigi įstatymas tampa iš tiesų rimtas ir aš labai prašyčiau pritarti tokiems sprendimams ir įvairioms pataisoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Dumčiui. Dabar mes turėtume pasitarti. Mes turime komiteto nuomonę dėl dviejų pasiūlymo gerbiamosios Vilijos. Aš taip suprantu, kad jūs jau juos pateikėte, jau daugiau nereikia aiškinti. Kadangi dėl 9 straipsnio yra komiteto pritarimas, o dėl 3 straipsnio papildymo 7 punktu nėra pritarimo, nežinau, matyt, gerbiamoji L.Mogenienė turėtų pasakyti komiteto nuomonę, kodėl nepritarė šiam pasiūlymui. Ar A.Lydeka? L.Mogenienė. Prašom.
L.MOGENIENĖ. Komitetas svarstė šį pasiūlymą, tačiau pasiūlymo autorės Vilijos nebuvo ir ji tokio išsamaus aiškinimo kaip šiandien nepateikė. Komiteto argumentai nepritarti buvo… Yra išvadoje. Mes svarstėme praėjusio komiteto posėdyje, nes pasiūlymas buvo gautas po pagrindinio svarstymo ir trečiadienio komiteto posėdyje svarstėme, tačiau nebuvo autorės. Komiteto argumentai. Mes, susipažinę su pataisa, manėme, kad šis pasiūlymas labiau būtų tikęs į Švietimo įstatymą negu į šį įstatymą. Tokia buvo nuomonė. O dabar Seimas, išgirdęs papildomus argumentus, apsispręs.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai L.Mogenienei. Prieš pradėdami balsuoti, matyt, turėtume sulaukti 10 Seimo narių, kurie palaiko Vilijos… Yra 10 narių. Turime nuomonių už? Taip, yra. Gerbiamoji R.Visockytė – nuomonė už. Prašom.
R.VISOCKYTĖ (DPF). Ačiū. Įstatymo projekto…
PIRMININKAS. Prašom į mikrofoną.
R.VISOCKYTĖ. …įgyvendinimo direktyvose numatoma labai siaura taikymo sritis – neviršijant Bendrijos įgaliojimų. Kodėl perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę yra plečiami įgaliojimai visoms gyvenimo sritims, išskyrus tik religinę ir šeimos gyvenimą? Kodėl nenorima išlaikyti direktyvos apibrėžtų siaurų sričių? Nediskriminavimas įdarbinant, gaunant išsilavinimą, narystės organizacijos atžvilgiu, socialinės apsaugos atžvilgiu, paslaugų teikimo atžvilgiu. Direktyvą privalu įgyvendinti taip, kad įgyvendinant būtų pasiekiamas jos tikslas. Siūlomame projekte tikslas nėra pasiekiamas, nes nėra ginamos lygios galimybės narystės organizacijose atžvilgiu, o narystė paverčiama diskriminacijos sritimi. Taigi direktyva liks neįgyvendinta ir mes pažeisime Europos Sąjungos teisę. Kolegės Vilijos teikiamas pasiūlymas šią problemą visiškai išsprendžia. Tad jį reikia sveikinti ir be jokių taisymų jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nematau nuomonės prieš. Matyt, vis tiek reikėtų balsuoti. Pasiruoškime, registruojamės ir balsuojame, kas pritaria gerbiamosios V.Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymui, kuriam nepritaria pagrindinis komitetas? Balsuojame. Tam, kuriam nepritaria, t. y. 3 straipsnio papildymui 7 punktu. Balsuojame. Dėl 3 straipsnio papildymo 7 punktu, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 44 Seimo nariai. Už – 29, prieš nėra, susilaikė 15. Pritarta šiam pasiūlymui. Ir tam, kuriam pritarė komitetas, ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Nematau. Ačiū, pritarta. Taip, dėl viso. Gerbiamasis A.Dumčius. Nuomonė už po svarstymo. Prašom.
A.DUMČIUS. Gerbiamieji kolegos, kaip aš neseniai kalbėjau, įstatymas yra eurointegracinis. Mes atsižvelgiame ir į mūsų įstatymus. Parengtas rimtas įstatymas, kuris, jeigu kada nors ir keisis, bet dabar jis tikrai pasitarnaus, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Nesuprantu, kodėl gerbiamoji Ramunė užsirašiusi prieš. Ar čia klaida? (Balsai salėje) Supratau. Ir V.Abramikienė irgi nuomonė už, o rašote prieš. Jūs apskritai negalite kalbėti dėl savęs. Aš taip suprantu, kad prieš nėra, taip? (Balsai salėje) Gerbiamasis V.Žiemelis kelia ranką, o neužsirašęs. Nuomonė prieš, gerbiamasis Žiemeli? Prašau, nuomonė prieš, gerbiamasis V.Žiemelis. Minutę, minutę…
V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Įstatymas išties pagerėjo priėmus V.Aleknaitės pataisą, tačiau dar liko viena labai svarbi problema, t. y. įrodinėjimo pareiga perkeliama skundžiamam asmeniui. Aš turėsiu įrodyti, kad nesu avinas ar priekabiautojas, ar dar kas nors. Mano požiūriu, šiai įstatymo pataisai mes dar nesame pribrendę. Be to, direktyvos neįpareigoja, kad būtinai mes tiesmukai perkeltume pažodžiui direktyvą. Įgyvendinimo formas ir būdus mes galime patys numatyti, pati valstybė. Todėl vien tik dėl šio straipsnio aš susilaikysiu nebalsuodamas ir gal suspėsim pateikti pataisą, kad jis būtų išbrauktas. Galima apsieiti ir be jo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vilija, aš taip suprantu, kad jau… Ar dar jūs norit kažką pasakyti? Prašau.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, jūs ne visai tiksliai supratote savo pareigą. Mes turėjome balsuoti dėl visų pasiūlymų – ir tų, kuriems komitetas pritaria, ir kuriems nepritaria. Pavyzdžiui, tai, ką pateikė kolega A.Dumčius…
PIRMININKAS. Jūs neišgirdote. Aš klausiau bendru sutarimu…
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Palaukit, ne, jokiu būdu ne. Aš turėjau kai ką paaiškinti kolegoms, ir tikrai negalima šito automatiškai priimti, nes tai labai išplėstų mūsų valstybės įsipareigojimus. Šitokios sąvokos nėra direktyvoje. Dabar aš būčiau pritarusi tam įstatymui, tačiau šitaip stipriai išplėtus Lietuvos valstybės įsipareigojimus mes negalėsim pritarti. Ir kam to reikia? Juk Lietuvos valstybė jau vėluoja įgyvendinti direktyvas. Todėl aš siūlau grąžinti balsuoti dėl mano kolegos A.Dumčiaus pateiktų pataisų. Nesvarbu, kad jis yra mano frakcijos narys, bet aš visiškai nepritariu tam, ką jis pateikė.
PIRMININKAS. Mes neturim A.Dumčiaus…
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Todėl, kad tai išplečia direktyvos taikymo sritį. Tai yra didelė metodinė klaida. Tada jūs priversite mus nebalsuoti už visą įstatymą, ir Lietuva vėl pažeis savo įsipareigojimus.
PIRMININKAS. A.Dumčiaus įstatymo pataisų mes neturime. Jokių pasiūlymų.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Yra, yra. Ten autorių kolektyvas. Tada leiskite kalbėti kolegai R.Dagiui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Nesvarbu, bet Seimas yra aukščiau už komitetą.
PIRMININKAS. Ne, Seimas nebalsuoja atskirai. Jeigu komitetas pritaria, Seimas nebalsuoja. Statutas taip aiškiai pasako. Prašau balsuoti už.
A.DUMČIUS. Dėkui už repliką. Aš esu iš tribūnos minėjęs. Vilija, jeigu galite, susikaupkite. Komitetas kodėl socialinės padėties… Todėl, kad tai yra mūsų Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio viena dalelė, todėl mūsų komitetas šį dalyką įtraukė į lygių galimybių… Būtent iš to Konstitucijos straipsnio, kuriame kalbama apie lygias galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Šiandien Seimas nebalsuoja, nes komiteto nuomonė buvo už. Prašau, gerbiamasis Dagy.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš net nežinau, kaip elgtis. Gal frakcijos vardu pertrauką daryti ar ką nors. Aš noriu, kad jūs visi suprastumėte. Ne todėl, kad socialinės teisės turėtų būti vienaip ar kitaip įvertinamos. Konstitucijos nuostata yra socialiai teisinga. Noriu pasakyti, kad mes, net derėdamiesi su Europos Sąjunga, ėmėme pereinamuosius laikotarpius. Apskritai Piliečių chartijos visos dvasios įgyvendinimas reikalauja didelių socialinių išlaidų. Socialinė diskriminacija yra taip plačiai traktuojama, ir vargu ar mūsų valstybėje ji yra įgyvendinama. Todėl toks mechaniškas perkėlimas iš Konstitucijos į šią chartiją… prisiimti sau įsipareigojimą, galvokime, ką mes darome. Mes net Europos Sąjungoje šį dalyką specialiai palikome nesvarstę suprasdami, kad mums reikia laiko tiems dalykams įgyvendinti. O dabar staiga paimam, perkeliam gryną normą ir prisiimam didžiulius įsipareigojimus. Ką tada piliečiai sakys, mane kažkur ne taip traktavo, į Strasbūrą, visur kitur, ką mes darysime su valstybe? Ar mes pajėgūs įgyvendinti visus socialinius įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos standartus? Aš siūlau tada daryti šio svarstymo pertrauką, nes reikia suformuluoti taip, kad mes… Frakcijos vardu turbūt prašau pertraukos, nes iš tikrųjų reikia tuos dalykus sutvarkyti, neužkrauti tų įsipareigojimų, kurių mes negalime padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Dagy…
R.J.DAGYS. Ir gauti dėl to ekspertų išvadas.
PIRMININKAS. Pagal Statutą to neturėtų būti. Pagal Statutą galima pateikti priimti kitą kontroversišką pasiūlymą ir jis tada gali paneigti A.Dumčiaus ir grupės narių pasiūlymą. Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Svarstymas.
V.ŽIEMELIS. Kaip matote, labai daug yra neaiškumų, painiavos. Aš kalbėjau apie 4 straipsnį, kuris iš tikrųjų pavojingas mūsų valstybei, ir, aišku, reikėtų jį braukti iš šio teisės akto. Siūlau frakcijos vardu daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. (…) nelabai suprantu. Prašau.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“, kadangi tikrai yra daug neaiškumų, pasitarusi prašo pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū, supratau. Tada pasiruoškime ir… Gerbiamoji M.Pavilionienė – dar kita nuomonė. Prašau.
M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Tiesiog konservatoriai, matyt, turi pasakyti, kad jie prieš lygias galimybes. Visi komitetai pritarė ir staiga iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Jau kelintą kartą šis įstatymas atidedamas. Ponai, ar jūs esate europiečiai, aš nežinau, kokioje epochoje jūs gyvenate?
PIRMININKAS. Gerbiamieji, pagal Statutą dvi frakcijos paprašė, dar trečia, aš taip matau, stovi, taip? Ar kitą nuomonę? Prašau.
K.DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, pirmininke, manyčiau, kad mes čia visi europiečiai, nes Lietuvoje gimę ir užaugę, tai yra Europos centre. Aš manau, kad tai labai reikšmingas įstatymas, bet jį reikia taip sutvarkyti, kad paskui nereikėtų, kaip prieš tai su Reklamos įstatymu, grįžti atgal į Seimą ir kitus dalykus daryti. Jeigu galima, padarykime pertrauką, pabandykime sutvarkyti, kad priėmimo stadijoje galėtume (…) tvarkingai sudėti.
PIRMININKAS. Ačiū už tai, kas buvo išsakyta, bet kažin, ar iki antradienio mes ką nors padarysime, nes pagal Statutą pertrauką galime daryti iki kito posėdžio? Kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta, kad pertrauką darytume iki kito posėdžio? Balsuojame, ar darome pertrauką iki kito posėdžio, ar ne. Yra tvarka, gerbiamasis Petrai.
Už – 24, prieš – 4, susilaikė 12. Pertrauka daroma iki kito posėdžio.
Darbotvarkės 2-3a klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo 1 ir 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2711. Svarstymas. Teikėjas – A.Paulauskas. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto narį gerbiamąjį J.Jaruševičių pateikti šį įstatymą. Aš manau, jis galėtų pateikti visus tris klausimus iš karto, taip? 2-3b ir 2-4 Prašom. Svarstymas.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir įstatymo 1 ir 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2711. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2711. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Atskirosios nuomonės negauta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi yra užsirašiusių diskutuoti, tai kviečiu, gerbiamasis Juozai, pateikti ir papildomus, paskui balsuosime atskirai po svarstymo.
2-3b klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2712.
J.JARUŠEVIČIUS. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2712. Aplinkos apsaugos komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2712 ir patobulinti jį pagal komiteto narių pateiktą pasiūlymą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš turiu paklausti, nes matau, kad… (Balsai salėje) A, tada taip. Ačiū gerbiamajam J.Jaruševičiui. Paskui aš jus vėl pakviesiu. Gerbiamasis B.Pauža užsirašė diskutuoti dėl planuojamos ūkinės veiklos, taip? Prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas – tiksliau apibrėžti atliekų tvarkymo veiklą, kuriai taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas atliekų šalinimo veiklai, kai šias atliekas planuojama deginti ar apdoroti cheminiu būdu ir šalinti atliekas pavojingų atliekų sąvartynuose. Planuojant pavojingas atliekas tvarkyti visais kitais atliekų šalinimo ar naudojimo būdais, tokiai veiklai numatyta taikyti atrankos procedūrą, kurios metu numatoma, ar reikia atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Projekte dviprasmiškai traktuojamas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pateikimas atsakingiems subjektams ir šios ataskaitos nagrinėjimas. Manyčiau, tokią ataskaitą kompetentingi subjektai turi nagrinėti visais atvejais, tai neturi priklausyti nuo šių pareigūnų pageidavimo ar noro. Mano supratimu, tos valstybinės institucijos, nurodytos projekto 5 straipsnio 2 dalyje, turėtų vis dėlto nagrinėti, ne vienas vadovas parašyti vieną ar kitą atsiliepimą.
Poveikio aplinkai vertinimas – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklos racionalaus poveikio aplinkai numatymo apibūdinimo, įvertinimo procesas. Jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, ar Aplinkos ministerija, ar agentūra, ar regionų aplinkos apsaugos departamentai, priimdami sprendimą dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingą tos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybės, būtų susipažinusi su visuomenės nuomone.
Įvertinant šį poveikį aplinkai, reikia įvertinti net šešias svarbias grupes. Jų neminėsiu, jos įstatyme yra išdėstytos. Bet poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja, kaip matome, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, t. y. užsakovas, dokumentų rengėjas ir valstybinės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūrinių vertybių apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, taip pat vietos savivaldos institucijos ir visuomenė.
Aš norėčiau pabrėžti ypač svarbų šiam procesui visuomenės dalyvavimą. Manau, visuomenės vaidmuo poveikio aplinkai vertinimo procese turi būti gana svarus. Nors projekte ir siūloma, kad visuomenė teiktų siūlymus tam tikrais atvejais, tačiau labai svarbu, kad šie pateikti pasiūlymai sulauktų tinkamo įvertinimo ir neliktų nepastebėti. O įstatymo projekte nėra konkrečiai pasakyta, kaip bus elgiamasi, kaip bus galima apskųsti, per kiek laiko apskųsti, kam apskųsti, jeigu į visuomenės pastabas nebus atsižvelgta. Man atrodo, šis momentas turėtų iki įstatymo priėmimo dar kaip nors būti paaiškintas, kad neliktų dviprasmybės. Nes iš esmės visuomenės balsas tarp visų šitų daugumos valstybinių biurokratinių įstaigų liks tik vienas, o kitai pusei bus kur kas daugiau atstovaujančių. Štai ši vieta nėra visiškai aiški. Svarbu, kad poveikio aplinkai vertinimas turi būti griežtai reglamentuotas. Aš komitetą dar prie šio klausimo prašyčiau grįžti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam B.Paužai. Aš matau, buvo vienas J.Razmos pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Mes balsuoti neturime. Taigi dėl viso – nuomonė už ir nuomonė prieš. Minutėlę, tuoj įjungsime. Nuomonė prieš yra, nuomonės už nėra. Suteikiu žodį dėl nuomonės prieš gerbiamajai A.Pitrėnienei.
A.PITRĖNIENĖ (DPF). Kabėsiu tik dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisų ir papildymo. Kalbėsiu dėl tokios priežasties: šiandien mes gavome siūlymą 8 straipsnio 9 dalį pripažinti netekusia galios. Čia matau didelį pavojų. Kadangi pastaruoju metu mano darbas susijęs su danų kiaulių fermų atsiradimo Lietuvoje problematika, tai aš čia matau didžiulį pavojų, kad jeigu šita dalis bus panaikinta, atsiranda tokia grėsmė, kad savivaldybė visiškai neturės galimybės pati apsispręsti, pritarti ar nepritarti vienos ar kitos planuojamos ūkinės veiklos atsiradimui savivaldybėje. Faktiškai jinai nebetenka tos galios įsigilinusi į žmonių interesus nepriimti vienos ar kitos veiklos. Taip faktiškai atidaromos visos durys visom negerovėms, kokios tik yra, nes savivaldybės neturi galios apsispręsti. Aš manau, kad tai yra labai blogai, ir siūlau nepritarti. Čia dar reikia labai smarkiai padirbėti.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę prieš. Nuomonės už nėra. Pasiruoškime, registruojamės ir balsuosime. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymui, kuriam komitetas po svarstymo pritarė, prašau balsuoti.
Balsavo 37 Seimo nariai. Už – 18, prieš – 11, susilaikė 8. Po svarstymo nepritarta. Ką darysime? Grąžiname komitetui tobulinti ar iniciatoriams? Kokie būtų pasiūlymai? (Balsai salėje) Aš negirdžiu daugiau jokių pasiūlymų. Grąžinti komitetui? (Balsai salėje: „Iniciatoriams!“) Iniciatoriams? Gerbiamasis J.Jagminas prieštarauja. Prašau.
J.JAGMINAS (LSDPF). Aš manyčiau, vieno balso persvara, todėl reikėtų perbalsuoti ir pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Jūs prašote frakcijos vardu? Frakcijos vardu. Pasiruoškite balsuoti, nes paprašė frakcija. Dar kartą kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto, kurio registracijos numeris Nr.XP-2711. Frakcijos prašymu kartojamas balsavimas. Komiteto nuomonė buvo pritarti. Balsuojame. (Balsai salėje) Neagituojame. Niekas neagituokite.
Už – 17, prieš – 13, susilaikė 10. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Ar yra kitokių nuomonių? Nėra. Ačiū.
Dėl 2-3b, kurio registracijos numeris … (Balsai salėje) Ką darome su lydimaisiais įstatymais? Svarstome ar grąžiname iniciatoriams? Yra nuomonė, kad taip pat kaip pagrindinį. Gerbiamasis J.Jaruševičius ką pasakys? Prašau.
J.JARUŠEVIČIUS. Aš siūlau grąžinti komitetui patobulinti atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus. Dar yra pateiktų pasiūlymų, kuriems net nesuėjo tam tikras laikas, apsvarstysime ir atsižvelgsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlote grąžinti tobulinti?
J.JARUŠEVIČIUS. Komitetui.
PIRMININKAS. Komitetui. Pagrindinį iniciatoriams, o šituos lydimuosius komitetui. (Balsai salėje) Viską komitetui? Buvo pasiūlymas iniciatoriams. Tada kas nors pasiūlykite, kad viską grąžintume komitetui.
J.JARUŠEVIČIUS. Grąžinkime viską komitetui patobulinti, pritarkime šitam pasiūlymui. Komiteto nariai atsižvelgs į pateiktus pasiūlymus ir priimsime sprendimą.
PIRMININKAS. Ar girdėjote, Seimo nariai, kad komitetas atsižvelgs į visų pasiūlymus ir pataisys. Yra dvi nuomonės. Kadangi pirmoji buvo iniciatoriams, kviečiu balsuoti. Kas balsuos už, balsuos už iniciatorius, o kas balsuos prieš, balsuos, kad būtų grąžinta komitetui. Balsuojame. Alternatyvus balsavimas: už – iniciatoriams, prieš – komitetui. Abu projektus, Nr.XP-2712 ir Nr.XP-2842. Atsiprašau, Nr.XP-2711. Iniciatoriams – už, komitetui – prieš.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Už – 20, prieš – 14. Vadinasi, projektas grąžinamas iniciatoriams.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kairių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2842(2). Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto narys gerbiamasis J.Jaruševičius. Svarstymas. Teikėjas – ministras A.Paulauskas.
J.JARUŠEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3, 6, 7, 11, 21, 22, 23, 27, 29, 30, 36, 37 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2842 ir priėmė sprendimą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2842. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Narių atskirosios nuomonės negauta. Pridedama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo minėtų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Diskusijai užsirašiusių nėra. Nuomonių už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Dabar norėčiau paklausti gerbiamųjų, lyg ir turėtume daryti pertrauką? (Balsai salėje) Nėra norinčių daryti pertrauką. Einame toliau.
Yra prašymas paimti vieną rezervinį klausimą, kurio laikas 16.35 val. Ar pritariate? (Balsai salėje)
Gerbiamoji V.Margevičienė nesutinka, taip? Jokiu būdu. Gerbiamasis Petrai… Gerbiamoji Margevičiene, sako, kad tas minutę ir tas minutę, tai gal jau taip… Prašom.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš vieną kartą buvau teikęs, ir man buvo pasiūlyta patobulinti šitą įstatymą. Taupydamas jūsų laiką prašau pritarti po pateikimo. Manau, kad tokiu atveju tikrai sutaupysime laiko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra norinčių jus paklausti. Klausia gerbiamasis J.Veselka.
P.GRAŽULIS. Kad jo nėra.
PIRMININKAS. O kur jis dingo? Užsirašyti užsirašė, o jo nėra. Ačiū, gerbiamasis Petrai.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje) Yra reikalavimas balsuoti? Gerai. Pasiruoškite ir balsuojame.
Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2577, kurį pristatė P.Gražulis? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po pateikimo. Gražuli, sėskite į vietą ir neagituokite. Jūs pažeidžiate Seimo nario etiką.
Balsavo 25, už – 9, prieš – 1, susilaikė 15. Po pateikimo nepritarta.
Yra du variantai – grąžinti tobulinti arba atmesti. (Balsai salėje: „Tobulinti!“) Neatmesta. Vadinasi, automatiškai tobuliname. Ačiū. (Balsai salėje) Nėra tiek balsų. (Balsai salėje) Prašau. Tada kas už tai, kad būtų tobulinama – už, atmetama – prieš. Už – tobuliname, prieš – atmetame. (Balsai salėje)
Už tobulinimą 16, prieš – 8. Tobulinam.
Dabar kviečiu gerbiamąją V.V.Margevičienę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-2858. Teikėja – ministrė V.Blinkevičiūtė. Svarstymas. Prašau.
V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu trumpai priminti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas, atsižvelgiant į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo įstatymo svarstymo metu Seime kilusias abejones, yra teikiamu įstatymo projektu sureguliuoti nemokėtos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijos dalies ir nemokėtos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento taip pat pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies santykį. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė šį įstatymą. Piliečių, visuomeninių organizacijų pasiūlymų negauta. Valstybės institucijų taip pat negauta, asmenų, turinčių įstatymų leidybos teisę, taip pat negauta. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Vincei Vaidevutei. Nematau užsirašiusių diskutuoti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2964ES. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2965. Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2966. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 17, 18, 19, 22 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 24 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2967. Finansų įstaigų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2968 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a klausimas – Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2964ES. Pateikimas. Turėtų būti ministras, bet, matau, ateina Valentinas Miltienis. Prašau. Galbūt, jeigu leisite, iš karto 2-6b, 2-6c, 2-6d ir 2-6e kaip lydinčiuosius, taip?
V.MILTIENIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka, kad būtų pristatomi kartu? (Balsai salėje) Pateikimas. Prašau tuomet visus.
V.MILTIENIS. Laba diena ištvermingiausiems Seimo nariams. Dėl Audito įstatymo pakeitimo. Tikslas – įgyvendinti direktyvos 2006 43AB (toliau – Audito direktyva) nuostatas nacionaliniuose teisės aktuose. Pagrindinė Audito direktyvos nuostata yra kiekvienoje valstybėje narėje sukurti efektyviai veikiančią auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemą, kuri garantuotų aukštą finansinių ataskaitų audito kokybę ir užtikrintų finansinių ataskaitų vartotojų pasitikėjimą audituotomis finansinėmis ataskaitomis. Audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, įgyvendinantis pagrindinę Audito direktyvos 32 straipsnio nuostatą, nustato auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros instituciją – Audito ir apskaitos tarnybą (toliau – Tarnyba). Dabar tai yra veikianti viešoji įstaiga Apskaitos institutas. Įstatymo projekte nustatyti Tarnybos uždaviniai, funkcijos ir teisės.
Siekiant įgyvendinti Audito direktyvos 32 straipsnio nuostatą, kad auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemai turi vadovauti nepraktikuojančių, tai yra mažiausiai trejus metus nedirbę auditoriais, asmenų dauguma, Audito įstatymo projekte siūloma Tarnyboje sudaryti Audito priežiūros komitetą iš Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos, Finansų ministerijos, Auditorių rūmų ir kitų profesinių auditorių organizacijų atstovų. Tik šiam komitetui pritarus būtų priimami Tarnybos sprendimai skirti auditoriams drausmines nuobaudas, tvirtinti įstatyme nustatytas taisykles ir metodiką. Kadangi įstatymo projekte numatoma viešosios priežiūros institucija, jai priskiriant kai kurių funkcijų atlikimą, įstatymo projekte tikslinamos Auditorių rūmų teisės ir pareigos.
Įgyvendinant Audito direktyvos 29 straipsnio nuostatą, įstatymo projekte numatyta, kad auditorių ir audito įmonių atliktos audito kokybės užtikrinimą įgyvendina tarnyba kartu su Auditorių rūmais. Auditorių ir auditorių įmonių audito veiklos kokybei prižiūrėti, veiklai analizuoti ir įvertinti Auditorių rūmuose sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas. Atlikto audito kokybės priežiūrą atlieka minėto komiteto parinkti tarnybos patvirtinti kontrolieriai. Audito direktyvos 30 straipsnyje numatytus auditorių ir audito įmonių atlikto audito tyrimus, siekiant užtikrinti kuo didesnį nepriklausomumą, pavedama atlikti Tarnybai. Jie atliekami tuomet, kai iš valstybės institucijų, rinkos priežiūros institucijų, kitų valstybės narių kompetentingų institucijų gaunama informacija apie netinkamai atliktus auditus.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma suinteresuotų institucijų pritarė dėl tarptautinio audito standarto ir Tarptautinės buhalterių federacijos Buhalterių profesionalų etikos kodekso taikymo atliekant finansinių ataskaitų auditą, įstatymo projekto baigiamosiose nuostatuose siūloma, kad, atliekant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų auditą, bus taikomi tarptautiniai audito standartai ir Buhalterių profesionalų etikos kodeksas.
Išnagrinėję pateiktas Seimo Teisės departamento pastabas manome, kad pastabos daugiausia yra tikslinančio pobūdžio, dauguma jų priimtinos ir projektai pagal jas tobulintini svarstymo komitetuose metu.
Tada aš tuos papildomus, kokie bus šių aktų pakeitimai. Tai visų pirma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad pagal šio kodekso 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu administracinių teisės pažeidimų kils pagal 173 straipsnį, bylose teisės pažeidimų protokolus turės teisę surašyti audito ir apskaitos tarnybos įgalioti asmenys.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 17, 18, 19, 22 straipsniai parengti siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas ir keičiamo Audito įstatymo nuostatas dėl Apskaitos instituto pavadinimo pakeitimo į Audito apskaitos tarnybą. Čia daugiau techninio pobūdžio.
Finansinių įstaigų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti jo nuostatas su Audito direktyvos nuostatomis dėl auditorių rotacijos. Audito įstatymo projekto nuostatos dėl tos pačios įmonės audito atlikimo ir atsižvelgiant į Pasaulio banko eksperto nuomonę.
Ir Bankų įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas patikslintas po ministerijų valstybės sekretorių šių metų vasario 26 d. pasitarime pateiktų pastabų.
Tai čia taip greitai ir koncentruotai. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Matau, kad jus nori paklausti. Turiu pasakyti, kad yra gautos Teisės departamento išvados. Aš manau, kad bus atsižvelgta. Klausia profesorius K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, auditas iš tikrųjų yra labai svarbi institucija ir atlieka labai svarbų vaidmenį ekonomikoje, bet, kaip žinom, dabartiniu metu pasaulyje yra prasidėjusi finansų krizė ir mes turime daug patirties, kai kaip tik dėl tų krizių, dėl tų atskirų kompanijų išpūsto kapitalo, dėl blogų ataskaitų, blogų audito ataskaitų įvyko tie didieji finansiniai kritimai ir dalis krizių kaip tik yra susijusių su tuo, kad audito išvados yra blogos. Sakykite, ar šio įstatymo priėmimas ir suvienodinimas teisių arba struktūros padarymas kaip Europos Sąjungos, visų kitų kraštų ir direktyvos reikalavimai, ar iš tikrųjų padidins atsakomybę ir sumenkins finansinių auditų kokybines išvadas, kitaip sakant, ar nepasitaikys tokių išvadų, kurios iš tikrųjų prieštarauja tikrovei? Ačiū.
V.MILTIENIS. Ačiū už klausimą. Jūs labai gerai pasakėte, kad 2006 m. gegužę Europos Sąjungos lygiu, kai buvo priimta nauja šitos redakcijos direktyva, kaip tik tuo metu pasaulyje nuskambėjo didžiųjų „Enron“, (…) ir kitų korporacijų istorijos, skandalai, į kuriuos labai negražiai buvo įsivėlę ir auditoriai. Tai per tuos skandalus ir buvo konstatuota… Iki tol plačiai buvo praktikuota profesinio savireguliavimo sistema ir profesinės organizacijos lyg ir turėjo prižiūrėti tą profesinį funkcionalumą. Tačiau ta idėja bankrutavo ir reikėjo priimti naują idėją, t. y. prižiūrėti profesijas iš šalies. Turbūt todėl valstybės narės, taip pat ir Lietuva, ir buvo įpareigotos sukurti auditorių, kaip viešosios priežiūros, instituciją, dėl ko šitas įstatymas ir norimas priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam V.Miltieniui. Aš dabar turėčiau iš karto klausti, gal galime bendru sutarimu visus su lydinčiaisiais. Ar galime? Labai ačiū, pritarta visiems po pateikimo. Tai yra 6a, 6b, 6c, 6d ir 6e.
Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau, reikia pasakyti komitetus. Komitetai. Audito pakeitimo įstatymui pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Administracinių teisių pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Nėra kitokių nuomonių? Bankų įstatymo pakeitimo straipsnio pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Buhalterinės apskaitos pagrindinis – Audito komitetas, papildomo nėra? Nėra. Taip ir paliekame. Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo 45 straipsnio pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti gegužės 15 dieną.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – 1990 metų blokados fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2963. Pranešėjas – gerbiamasis V.Miltienis. Prašau. Pateikimas.
V.MILTIENIS. Šis projektas yra parengtas siekiant išsaugoti 1990 metų blokados fondo materialines vertybes, kaip turimas išliekamąją istorinę vertę ir įkūnijančias tautinį identitetą ir solidarumą, ir sudaryti sąlygas visuomenei ir ateities kartoms jas pažinti. Jūs gal atsimenate, buvo daug diskusijų visuomenėje ir viešuose žiniasklaidos kanaluose, kaip pasielgti su vertybėm, kurios buvo sukauptos, kai visos Lietuvos žmonės atidavė savo materialines vertybes 1990 metais norint sudaryti blokados fondą. Tuo metu fondo turtas sudarė 5 mln. 794 tūkst. litų. Daugiausia tai buvo žiedai bei kiti standartiniai aukso dirbiniai, kurie buvo saugomi Druskininkuose, Lietuvos prabavimo rūmuose. Jie visi buvo pažymėti specialia žyma, kad tai fondo gaminiai. Atsižvelgiant į valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų pastaraisiais metais pateiktas išvadas, kad aukso gaminių kainos Lietuvos mažmeninėje rinkoje pagal gaminių tipus, prabas, masės kategorijas, palyginti su 2006 metais, 2007 m. kilo nedaug ir esminių pokyčių tauriųjų metalų gaminių rinkoje nesukėlė, kad brangiųjų metalų kainos per mažos, rinka Lietuvoje perpildyta įvežtais juvelyriniais gaminiais, atsižvelgiant į tai, kad realizavus fondo turtą būtų gauta ne daugiau kaip 3 – 5 mln. pajamų, realizuoti šituos būtų netikslinga. Be to, 2006 m. sausio mėnesį Seime vykusių Laisvės gynimo 15-ųjų metinių sukakties minėjimo renginių metu per fondo materialinių vertybių parodą daugelis lankytojų išsakė nuomonę (įrašai atsiliepimų knygoje), kad šios vertybės turėtų likti ateities kartoms ir neturėtų būti parduodamos. Todėl įstatymu siūlau perduoti fondo materialines vertybes Lietuvos nacionaliniam muziejui, o fondo lėšas pervesti į valstybės biudžetą, kad ir ateities kartos galėtų pažiūrėti, nes tai iš tiesų istorinis atminimas. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Diskusijoje nematau norinčių klausti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitokių nuomonių nėra dėl papildomo komiteto? Nematau. Svarstymas gegužės 22 dieną.
Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2078(3)ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2078. Pranešėjas – gerbiamasis Česlovas Šikšnelis, Susiekimo ministerijos viceministras. Pateikimas. Prašau.
Č.ŠIKŠNELIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, visiškai atitinkantį Europos Sąjungos teisės principus. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme nustatyta, kad laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, o laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 Europos Sąjungos valstybės narių piliečių. Tai prieštarauja laisvo darbo jėgos judėjimo principui, įtvirtintam Europos Bendrijos steigimo sutarties 39 straipsnyje. Kartu pažeidžiama Lietuvos Respublikos Stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Teikiamu projektu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nuostatas su Europos Sąjungos teisės principais. Projektu siūloma nustatyti, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos konfederacijos piliečių, ar nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų, o laivo kapitono ir laivo kapitono vyriausiojo padėjėjo pareigas gali eiti tik Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos konfederacijos piliečiai. Noriu atkreipti dėmesį, kad 2008 m. vasario 1 d. buvome suorganizavę pasitarimą dėl šio projekto. Teikiamo įstatymo projekto redakcijai pritarė visos suinteresuotos pusės, taip pat ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, buvusi pagrindinė projekto oponentė. Be to, pažymėtina, kad 2008 m. vasario 1 d. Europos Bendrijų komisija pateikė Lietuvos Respublikai skirtą pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo Nr.2005, Nr.2297 dėl teisės aktuose nustatyto privalomo Lietuvos pilietybės reikalavimo asmenims, einantiems kapitono ir vyriausiojo kapitono padėjėjo pareigas, laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava. Vyriausybė teikia šį projektą ir prašo Seimo, kad įstatymas būtų kuo skubiau priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs nori paklausti gerbiamasis Seimo narys B.Pauža. Prašom.
B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš ne tiek noriu paklausti, bet noriu pasakyti, kad labai malonu, jog ministerija, prieš teikdama šitą europinį integracinį įstatymą, suderino su visom suinteresuotom žinybom, kurias tai liečia. Ir svarbiausia, kad suderino ir Kapitonų klubu, nes pagrindinis nesutarimas ir buvo dėl to, kad išsiplečia grupė žmonių, kurie galės pretenduoti į šitas pareigas, tai yra kapitono ir jo padėjėjų. Taigi klausimo neturiu, tik noriu padėkoti, kad jūs suderinote su visom žinybom. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui. Aš klausiu Seimo, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Kitokių nuomonių nematau. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių, IV skyriaus, 2 priedėlio ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2972ES. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį viceministrą Vytautą Naudužą. Pateikimas.
V.NAUDUŽAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė pateikė Viešųjų pirkimų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2972. Įstatymo projektas parengtas siekiant: pirma, efektyvesnio, operatyvesnio supaprastintų viešųjų pirkimų atlikimo, tarp jų naudojant Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas; antra, viešųjų pirkimų procedūrų lankstumo atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų atliekų pirkimų specifiką; trečia, įgyvendinti Europos Bendrijų Komisijos keliamus tikslus dėl viešųjų pirkimų administracinės naštos mažinimo; ketvirta, patikslinti kai kurias įstatymo nuostatas, derinti jas su direktyvomis ir atlikti kitus įstatymo pakeitimus; penkta, įgyvendinti Vyriausybės 2006–2008 metų programos svarbiausių darbų įgyvendinimo priemonę, tai yra atlikti Viešųjų pirkimų įstatymo ir įstatymą įgyvendinančių teisės aktų stebėseną, prireikus parengti teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų tvarką, pakeitimų projektus.
Įstatymo projekte siūloma: nustatyti trumpesnį, lankstesnį ir paprastesnį supaprastintų pirkimų reglamentavimą, t. y. suteikti teisę klasikinio sektoriaus perkančiai organizacijai pačiai patvirtinti taisykles atsižvelgiant į jos atliekamų pirkimų specifiką bei siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšos būtų panaudojamos laiku ir veiksmingai. Nustatyti pareigą perkančiai organizacijai laikytis įstatymo nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, taip pat skelbimą apie pirkimą ir informacinį pranešimą apie jų atliekamus pirkimus viešinti centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Be to, įstatymo projekte siūlome nustatyti minimalų pasiūlymų pateikimo terminą – septynias darbo dienas. Priminsiu, kad iki šiol buvo nustatytas pasiūlymo pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, ne trumpesnis kaip 14 dienų, o perkant darbus – 21 diena nuo pirkimo paskelbimo.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti reikalavimo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, kai yra būtinas… nutraukti pirkimo procedūras. Įstatymo projekte siūloma vietoj įstatyme nustatytų pirkimų atliekant… taikant įprastinę komercinę praktiką įteisinti klasikinio sektoriaus… perkančios organizacijos atliekamos mažos vertės pirkimus ir nustatyti, kad tokios vertės pirkimai gali būti atliekami apie juos neskelbiant ir sudarant žodines sutartis.
Toliau. Siekiant supaprastinti skelbimo apie pirkimus tvarką ir racionaliau panaudojant valstybės ir savivaldybių biudžetą, įstatymo projekte siūloma pakeisti viešųjų pirkimų skelbimų tvarką, t. y. atsisakyti reikalavimo skelbti apie pirkimus „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir nustatyti pareigą perkančiai organizacijai skelbti tik centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ vieno skelbimo kaina yra 82,60 Lt su PVM ir galiu pasakyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2007 metais išsiuntė publikuoti „Valstybės žinių“ priede 11 tūkst. 628 skelbimus. Taigi įskaitant išankstinius skelbimus, skelbimų pakeitimus ir panašiai, išlaidos viršijo 960 tūkst. litų.
Šiame įstatymo projekte taip pat numatoma įteisinti nuo 2009 metų sausio 1 dienos privalomą skelbimų ir ataskaitų Viešųjų pirkimų tarnybai teikimą tik elektroninėmis priemonėmis. Be to, sumažinti tiekėjams administracinę naštą suteikiant teisę Registrų centrui išduoti Lietuvos Respublikos tiekėjams, dalyvaujantiems viešajame pirkime, bendrą pažymą, įrodančią tiekėjo patikimumą. Siūloma sudaryti galimybę tiekėjams, pageidaujantiems dalyvauti viešajame pirkime, gauti pažymą apie jų patikimumą vieno langelio principu. Atsižvelgiant į įstatymo praktinio įgyvendinimo metu paaiškėjusias neefektyvias įstatymo taikymo nuostatas, projekte siūloma patikslinti pirkimo sutarties keitimo, aritmetinių klaidų taisymo ir kitas nuostatas. Tai yra nustatyti, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti įstatymo nustatyti principai. Projekte siūloma įteisinti aritmetinių klaidų taisymo taisykles atsižvelgiant į įstatymo taikymo praktikoje pasitaikančius atvejus, kai dėl neesminių aritmetinių klaidų pasiūlymuose perkančioji organizacija turi atmesti techniškai tinkamus, pigiausius ir ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus.
Projekte taip pat numatoma, kad siekiant efektyvesnių pirkimų iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirbo daugiau kaip 50 % nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 % pacientų, įstatymo projekte siūloma nustatyti papildomus reikalavimus perkančiosioms organizacijoms ir minėtoms įmonėms.
Taip pat sutrumpinti galiojančiame įstatyme nustatytą 60 dienų teisminių ginčų nagrinėjimo terminą iki 30 dienų. Kadangi bylų nagrinėjimas teismuose gana dažnai užsitęsia, kaip rodo praktika, tai kelia grėsmę, kad finansinės paramos lėšos iš Europos Sąjungos gali būti laiku nepanaudotos. 2006 metais vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė pirmos instancijos teismuose sudarė 140 dienų, aukštesnės instancijos teismuose – 78 dienas.
Projekte siūloma taip pat nustatyti, kad viešųjų pirkimų kontrolę vykdytų ne tik įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją, kaip numatyta galiojančiame įstatyme, bet ir Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys.
Projekte numatoma patikslinti kai kurias kitas įstatymo nuostatas, suderinant jas su viešųjų pirkimų direktyvomis ir atsižvelgiant į Ūkio ministerijoje gautas Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato paslaugas dėl kai kurių direktyvų nuostatų netikslaus perkėlimo į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.
Taip pat labai svarbu pasakyti, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas iš esmės yra atsižvelgta. Ačiū už jūsų dėmesį ir prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Labai išsamiai buvo pateiktas įstatymo projektas. Vis tiek jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – gerbiamasis S.Lapėnas. Prašom. Tiesiai prieš jus.
S.LAPĖNAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pristatymo galima spręsti, kad pristatote šiandien aktualius sprendimo būdus iš kylančių problemų, kurios ypač aktualios savivaldybėse vykdant viešuosius pirkimus. Tačiau norėčiau paklausti. Jūsų manymu, ar šie siūlomi sprendimo būdai turės kokią nors įtaką bendram korupcijos lygio suvokimui? Kaip bus visa tai pateikta žmonėms, ar padidės pasitikėjimas savivaldybių viešųjų pirkimų institucijomis vykdant visas šias procedūras?
V.NAUDUŽAS. Manyčiau, kad turėtų padidėti pasitikėjimas institucijomis dėl keleto priežasčių. Padėtis, kurią turime šiandien, rodo, kad akivaizdžiai tai yra situacija, kai kuo toliau, tuo sunkiau panaudoti Europos Sąjungos fondus, jūs žinote, dėl kokių priežasčių. Ir kita, atlikus stebėseną, perkančios organizacijos, taip pat tiekėjai, siūlė supaprastinti visus tuos procesus, apie kuriuos mes kalbėjome. Viešieji pirkimai ir dabar yra labai sudėtingi mėginant vienai ar kitai viešajai įstaigai įsigyti net ir paprastus dalykus. Taigi mes einame daugiau pasitikėjimo keliu, bet paliekame ne mažesnę atsakomybę, kokia ji buvo.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar galima po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių? Reikalaujate balsuoti? Gerai, gerbiamieji. Ačiū, viceministre. Dar yra jūsų vienas įstatymo projektas? Aš paskui klausiu gerbiamojo J.Dagio, ar jis leis, ar ne. Pasiruoškite. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2972, kurį pateikė gerbiamasis viceministras V.Naudužas? Prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Balsuojame. Gerbiamasis Pirmininke, balsuokite.
Už – 23, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Ar kitokių siūlymų nėra? Nematau. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną. Klausiu R.J.Dagio, ar galima užleisti?.. (Balsas salėje: „Jeigu greitai.“) Greitai. Gerbiamasis viceministre, kadangi jus užleidžia, tai prašom išsamiai, bet trumpiau, taip suprantu Joną.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymo projektas Nr.XP-2908. Pranešėjas – V.Naudužas. Pateikimas.
V.NAUDUŽAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Vyriausybė teikia Viešojo administravimo įstatymo 2, 5, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 91 ir 43 straipsniais įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas siekiant sukurti palankesnes sąlygas verslui ir aiškiai apibrėžti verslo subjektų veiklos kontrolės pagrindus.
Įstatymo projekte siūloma: pirma, aiškiai įvardyti sąvokos „verslą kontroliuojanti įstaiga“ turinį ir nustatyti, kad verslą kontroliuojančioms įstaigoms būtų priskiriami viešojo administravimo subjektai; antra, Viešojo administravimo įstatymą papildyti straipsniu, kuriame būtų pateikiamos pamatinės verslo subjektų veiklos kontrolės nuostatos; trečia, reglamentuojama verslo subjektų veiklos kontrolė ir jos galimos rūšys, atlikimo pagrindai, kai kurios procedūros.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti dvi galimas verslo subjektų veiklos kontrolės rūšis: planinę ir neplaninę verslo subjektų veiklos kontrolę. Planinė verslo veiklos kontrolė atliekama pagal verslą kontroliuojančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą planą, o tikrintini verslo subjektai atrenkami vadovaujantis verslą kontroliuojančios įstaigos vadovo patvirtintomis atrankos kontrolės taisyklėmis. Neplaninė verslo subjektų veiklos kontrolė būtų galima keturias atvejais, tai yra atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti įtvirtinant verslo subjektų veiklos kontrolės planą, taip pat gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto pagrįstą prašymą ar pavedimą atlikti verslo subjekto veiklos kontrolę, taip pat turint pagrįstos informacijos apie verslo subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti jų reikalavimų, ir siekiant užtikrinti ankstesnės verslo subjekto veiklos kontrolės metu priimtų sprendimų įgyvendinimą. Be to, nustatoma, kad verslo subjektas turi teisę neteikti verslą kontroliuojančiai įstaigai dokumentų, jei juos yra pateikęs nors vienai verslą kontroliuojančiai įstaigai.
Įstatymo projekte teikiami ir kiti pasiūlymai. Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektų taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Siekiant nustatyti papildomas įstatymo nuostatų dėl konsultavimosi su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis, priimant administracinius sprendimus, laikymosi garantijas, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad informacija apie konkretų konsultavimąsi ir jo dalyvius skelbiama viešojo administravimo subjektų tinklalapiuose, o paties konsultavimosi, įskaitant informaciją apie jį ir jo dalyvius skelbimą, tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Prašau pritarti Vyriausybės teikimui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti gerbiamasis Seimo narys P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mes turbūt kiekvienas suprantame, kad verslą kontroliuojančios įstaigos, įgyvendinus teisės aktų nustatyta tvarka joms suteiktus įgaliojimus, apsunkina verslo subjektų veiklą, sukelia jiems papildomo laiko, finansinių ir materialinių sąnaudų. Mes žinome, kad Lietuvoje veikia apie 152 verslą kontroliuojančios įstaigos. Mano klausimas toks. Jūs šiame įstatyme įvardijate verslą kontroliuojančią įstaigą. Kodėl ji atsiranda nauja, ar nepakanka mokesčių inspekcijų, Teismų departamento, kurie gali pateikti? Dabar bus daromas planinis ir neplaninis patikrinimas. Ar tai priėmę mes palengvinsime verslui, ar atvirkščiai – dar pasunkinsime, kai tos jo išlaidos ir sąnaudos bus dar didesnės?
V.NAUDUŽAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų yra 152 tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojančios verslą institucijos, tikrai yra labai daug įstatymų, nutarimų, potvarkių ir verslo atstovai ne visada gali susigaudyti. Todėl visą tą įvairovę reikia suvesti į bendrą sistemą, kuri leistų labiau orientuotis verslininkams, palengvintų verslininkų administracinę naštą. Pavyzdžiui, jeigu išdavei vienokius dokumentus vienai tikrinančiai organizacijai, kad nereikėtų iš naujo rinkti kitai ir t. t. Iš esmės tai atsako į klausimus: kas, kada, kur ir kaip turi tikrinti įmonių veiklą, kad mažiau trukdytų įmonių veiklą ir neatliktų perteklinės kontrolės.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau norinčių paklausti nėra. Klausiu Seimo, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Ačiū. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų nesiūlote? Nėra. Ačiū, pranešėjau.
Einame prie pabaigos. Darbotvarkės 2-10 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2704. Pateikimas. Pranešėjas darbo grupės vardu – R.Dagys.
R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo valdyba sudarė darbo grupę antikorupcijos priemonėms ir teisės aktams, susijusiems su sveikatos apsaugos sistema, patobulinti. Toje darbo grupėje dalyvavo beveik visų frakcijų, visų žinybų atstovai. Tarp daugelio klausimų, kuriuos mes pasiūlėme, jie kitą savaitę ar po savaitės bus kaip „Sodros“ įstatymo pataisos, yra Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Jo esmė yra tokia, kad, nagrinėdami sveikatos sistemos nusistovėjusią praktiką, ir ne tik šią praktiką, Viešųjų pirkimų tarnyba ir daugelis komisijos narių atkreipė dėmesį į tai, kad dabartiniai viešieji pirkimai yra dirbtinai įslaptinti, įslaptinta iš esmės visa informacija. Nors įstatymas ir leidžia konkurso organizatoriui paviešinti tuos duomenis, bet dauguma organizatorių to nedaro, tos informacijos, kuri nėra slapta, jie nepateikia į viešumą. Tai sukelia įvairių kolizijų, kad uždaruosius konkursus laimi tos firmos, kurios net negali tų darbų vykdyti. Po konkurso prasideda teisminiai ginčai, užtrunka procedūros ir atsiranda daug teisminių kolizijų. Tai viena pataisa, kuri siūloma.
Antras dalykas. Pastebėta, kad tos organizacijos, kurios nori įslaptinti, jos dažnai įslaptina per daug. Mes patys esame susidūrę su koncesijomis, kurios buvo mėginamos steigti Kaune, kai buvo įslaptinta viskas, kas nieko bendra neturėjo su pačios įmonės konfidencialia informacija, tiesiog buvo įslaptinti sutarties punktai, kurie buvo susiję su organizuojamu konkursu, apie galimybes, pajėgumus įgyvendinti ir panašiai. Yra prisigalvojama įvairių dalykų. Kad nebūtų tuo manipuliuojama, Viešųjų pirkimų tarnyba pasiūlė ir darbo grupė pritarė, kad tą normą reikėtų taikyti automatiškai.
Teisės departamento išvadų aš nesiimu komentuoti, nes, mano manymu, ten nukeliauta šiek tiek į lankas, bet yra Europos teisės departamento išvada, kurią svarstymo metu reikės patikslinti. Savaime suprantama, kad iki vokų atplėšimo ne visą informaciją galima viešinti, bet jeigu ta norma nėra suprantama automatiškai, tai reikės patikslinti. Tai tiek norėjau pasiūlyti. Šis įstatymas turėtų būti svarstomas su visomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti gerbiamasis Seimo narys P.Vilkas. Prašom.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs jau pasakėte, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas nuėjo į lankas. Aš susipažinau su vienu ir su kitu atsiliepimu, t. y. ir su Europos teisės departamento, ir supratau, kad jie nepritaria, na, ne visai, bet reikia suprasti, kad nepritaria jūsų pasiūlymams. Paaiškinkite mums, kur į lankas nuvyko, jeigu Europos teisės departamentas irgi nepritaria.
R.J.DAGYS. O kur jūs matote, kad jis nepritaria? Jis pasakė, kad konkurso dalyvių pasiūlymai, kainos skelbiamos tik po rezultatų įvertinimo. Viskas gerai. Mes kalbame apie duomenis, apie suteikiamas firmas, jų pajėgumus, jų galimybes įsavinti, ar jie iš viso atlieka tokią funkciją, ar yra paskelbtos sąlygos a, b, c, d ir panašiai. Viskas įslaptinama taip, kad net konkurso dalyviai nežino, ar tos firmos, kurios laimėjo, atitinka tuos visus kvalifikacinius reikalavimus. Niekas negali jų patikrinti, kokie jie iš tikrųjų yra. Po to išaiškėja, firma laimi, tada pradedama ieškoti įvairiausių duomenų ir išaiškėja, kad konkurso sąlygos galimai yra pažeistos, ir prasideda visa ta virtuvė. Čia iš tikrųjų yra apibendrinta informacija. Man atrodo, svarstant jūsų komitetas tikrai galės ir Viešųjų pirkimų tarnyba pasakyti apibendrinimą. Tai, jų manymu, yra didelė problema ir jiems patiems kelia tas problemas. Ypač, kai yra tokie specifiniai pirkimai, o čia buvo kalbama apie vaistus ir panašiai, kur iš tikrųjų neaišku, ar ta firma atitinka tuos galiojančius ar ne, ar ji turi teisę tai daryti. Iš esmės galima daug ką įslaptinti ir pasislėpti po antklode. Aš manau, Ekonomikos komitetas, kuris greičiausiai bus pagrindinis, tikrai į tuos dalykus galės gerai įsigilinti, pataisyti. Jeigu manys, kad darbo grupė tam nepritaria… nors, galiu pasakyti, visų institucijų atstovai, kurie dalyvavo, visi balsavo, nebuvo nė vieno prieštaraujančio. Bus galima diskutuoti su Teisės departamentu, jeigu bus reikalas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš turiu tokį dvigubą klausimą. Pirmoji klausimo dalis. Noriu jūsų paaiškinimo. Jūs manote, kad dalis informacijos, kokia įmonė, ką ji veikia, kokie jos pajėgumai, būtų neįdėta į voką, kuris atplėšiamas, o būtų atviram kokiam nors laiške jau prieš konkursą pradžią? Aš teisingai supratau?
R.J.DAGYS. Iš dalies taip.
K.DAUKŠYS. Antras dalykas. Kai ta darbo grupė dirbo, ar su Ūkio ministerijos specialistais dėl to konsultavosi, nes Ūkio ministerija irgi dabar teikia Viešųjų pirkimų įstatymą ir reikės juos sudėti į vieną vietą.
R.J.DAGYS. Taip, mes prašėme visų organizacijų, tarp jų ir Vyriausybės, ir kitų atstovų išvadų. Tada niekas dėl to neprieštaravo. Jeigu dabar… Matot, dabar dėl laiko, jau tos grupės dirba kur kas seniau. Bus galima tuos dalykus suderinti, ką iš esmės jie tobulina. Esmė yra ta, kad čia mes siūlome firmoms, kad jos iki konkurso pasakytų, ką jos nori įslaptinti, ir tada bus galima pasakyti… Iš karto tada bus galima įvesti kontrolę, ar ne per daug įslaptino. Organizatorius ir Viešųjų pirkimų tarnyba gali matyti tuos dalykus iki to, kai išsiaiškins. Čia yra paskirtis – korupcijos prevencija, kad neskaidrūs dalykai nebūtų „prastumti“. Kita vertus, yra siūloma sutrumpinti galimus ginčus dėl konkurso. Viską, ką galima išsiaiškinti iki to, būtų gerai nesiaiškinti teisme. Tai irgi yra dar viena siekiamybė šios pataisos, nes kam viską perkelti į teismą, kai galima išsiaiškinti iki to laiko. Tarnybos gali pateikti išvadas, jeigu kyla kokių abejonių, piliečiai, jeigu kyla abejonių, gali keisti Viešųjų pirkimų tarnybą, jie gali išsiaiškinti iki konkurso ir nestabdyti visos tvarkos. O kuo daugiau informacijos, tuo mažiau korupcijos.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas gal bus netiesiogiai susijęs su šiuo projektu, bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs, kaip Antikorupcijos komisijos pirmininkas, ir šioje darbo grupėje nesvarstėte tokio klausimo, kad, tarkim, viena iš konkurso sąlygų visada yra kaina. Ar jūs nesvarstėte, kad tiek paslaugų, tiek prekių kaina galėtų būti apskritai ne vokuose, bet vieša, ta dalis sąlygų vieša ir aukciono būdu?
R.J.DAGYS. Tokių minčių man yra tekę girdėti, bet kol kas dar nėra tokios nusistovėjusios nuomonės, ar tai yra gerai, ar ne. Šiaip mano asmeninė nuomonė, kad jeigu mes norime išgyvendinti korupciją, tai tą, ką galima padaryti viešai, reikia daryti viešai. Viešieji pirkimai pagal savo dvasią yra viešieji pirkimai. Pavyzdžiui, kai mes skelbiame didžiuosius konkursus ir panašiai, aš išvis nematau, ką būtų galima įslaptinti. Tai ir tos nagrinėtos koncesijos, ką mūsų komisija svarstė, nes informacija taip įslaptinta, kad aš jums negaliu kalbėti iki šiol, nors jau konkursai pasibaigę. Čia yra įstatymo absurdas. Bet apibendrintai pasakysiu. Įslaptinamos net ir sutarties sąlygos. Pavyzdžiui, sudėtingesnės, ne vien tiktai langų kaina, bet visos sutarties sąlygos, o tai iš tikrųjų turėtų būti absoliučiai vieša, nes tai daro savivaldybė ar kas nors daro konkursą, už kurį paskui mokės savivaldybė ir panašiai, bet remiantis tuo konfidencialumu įslaptinamos sutarties sąlygos. Niekas prie jų negali prieiti. Štai kur yra bėda. Viskas pasidaro slapta ir mes turime kalbėti užuominomis. Netgi dabar, kai nepataisyta, aš turiu kalbėti užuominom.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Nematau nei nuomonės už, nei nuomonės prieš. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Būtinai norite registruotis. Gerai. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui, registracijos Nr.XP-2704, kurį pateikė R.J.Dagys, balsuojame. Vyksta balsavimas. Balsuojame!
Už – 9, prieš nėra, susilaikė 10. Nepritarta po pateikimo. Ką darom? Grąžiname ar tobuliname? (Balsai salėje: „Tobulinam.“) Yra pasiūlymas tobulinti. Bendru sutarimu? Gerbiamasis R.Dagys dar nori repliką ir gerbiamasis K.Daukšys dar nori. Pirmas… (Balsai salėje) Prašom. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, sakau, darbo grupėje dalyvavo visų frakcijų atstovai ir visi tam pritarė. Ar jūs norite specialiai kažkaip pažaisti ir panašiai? Iš esmės mes žaidžiame. (Balsai salėje) Kam to reikia? Bus svarstymas komitete, galėsime nagrinėti iš naujo, jeigu ten susikirs kažkokios… Nežaiskime tų žaidimų. Darbo grupėje visos frakcijos sutarė, čia, salėje, ne.
PIRMININKAS. Supratome. (Balsai salėje) Gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.
K.DAUKŠYS. Aš irgi prašau žiūrėdamas į kairę pusę, kur Vyriausybės komanda sėdi. Ir premjeras šiandien kalbėjo apie korupcinius dalykus. Gal jūs permąstykit. Perbalsuojame dar kartą, nes yra tiktai vieno balso skirtumas. Siūlau dar kartą balsuoti ir gal mes jį paleisime.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu jūs?
K.DAUKŠYS. Taip, siūlau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji, pasiruoškime. Balsuojame dar kartą, nes frakcija paprašė. Ar pritariame po pateikimo įstatymo projektui Nr.XP-2704? Balsuojame! (Balsai salėje)
Už – 12, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Kitokių pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti birželio 3 dieną.
Turiu pranešti, kad klausimas 2–12 šiandien yra išbrauktas, ministras išvykęs. Rezervinio trečio taip pat nebus, nes negali gerbiamasis A.Butkevičius.
Seimo narių pareiškimų nėra. Todėl skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo balandžio… (Balsai salėje: „Registruojamės, registruojamės!“) Nori dar kartą registruotis. Registruojamės! (Balsai salėje) Kol vyksta registracija, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 17 dienos plenarinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.