Šešioliktasis (400) posėdis
2008 m. balandžio 10 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. ČAPLIKAS ir A. KUBILIUS

PIRMININKAS (A.ČAPLIKAS, LCSF*). Pradedame balandžio 10 dienos popietinį posėdį. Prieš pradedant darbą, matau 70 Seimo narių nėra salėje, gavau prašymą, V.Gedvilas kreipėsi į mane, prašydamas kad Seimas jam suteiktų galimybę perskaityti pareiškimą. Jeigu jūs neprieštaraujate, aš pakviesčiau trumpam žodžiui poną V.Gedvilą į tribūną. Per tą laiką registruojamės. Prašom, pone Gedvilai, į tribūną, o mes registruojamės. Prašom drąsiai į tribūną, pone Gedvilai.

Darbo partijos frakcijos pareiškimas „Dėl teisinio nihilizmo Lietuvoje“

V.GEDVILAS (DPF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui už toleranciją. Aš tikrai neužtruksiu labai ilgai, dvi minutes. Darbo partijos frakcijos vardu esu įpareigotas perskaityti pareiškimą. (Balsai salėje)

Darbo partijos frakcijos politinis pareiškimas „Dėl teisinio nihilizmo Lietuvoje“.

„Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Lietuvos žmonės. Politinis susidorojimas su Darbo partija teisėsaugos rankomis vykdomas beveik dvejus metus. Iš pat pradžių jis buvo vykdomas neteisėtomis priemonėmis. Vakar Vilniaus apygardos teismas priėmė dar vieną ne tik teisininkams, bet net kai kuriems teisėjams ir prokurorams nesuprantamą sprendimą. Teismas atmetė namų arešto sąlygomis laikomo Darbo partijos pirmininko V.Uspaskicho prašymą sušvelninti jam paskirtą kardomąją priemonę ir leisti bendrauti su rinkėjais. Kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, Darbo partija savo kailiu patyrė, kaip veikia politizuota ir neskaidri Lietuvos teisinė sistema, kurią ne kartą kritikavo ir šalies Prezidentas. Teismų nebegalime vadinti trečiąja valdžia, nes jie tapo priklausomi nuo „valstybininkų“. Esame įsitikinę, kad neteisėtos priemonės, ribojančios žmogaus laisvę ir politinės partijos veiklą, naikina demokratinės ir teisinės valstybės pamatus, todėl mes, Darbo partijos frakcija, nesiruošiame taikstytis su tokiu teisiniu nihilizmu.

Pagal Europos teisinės sistemos ir teismų praktiką laisvės apribojimas taikomas įtariamiesiems padarius nesunkius nusikaltimus tik tuo atveju, jeigu jie gali būti pavojingi visuomenei ir dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas. Darbo partijos ikiteisminis tyrimas buvo baigtas dar pernai. O apie V.Uspaskicho keliamą grėsmę visuomenei neužsiminė net prokurorai. Todėl Darbo partijos pirmininko advokatai jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl žmogaus teisių pažeidimų Lietuvoje.

Mes, Seimo nariai, nebegalime nešališkai stebėti tokios teisinės savivalės. Mes suprantame, kad kai kurie šio puolimo užsakovai šiuo metu yra šioje salėje. Kai kurių pavardės buvo minimos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamame tyrime. Todėl manome, kad valstybininkais save tituluojantys politikai, turėdami galimybes daryti įtaką teisėsaugos institucijoms, demonstruoja savo silpnumą, bijodami lygios politinės kovos ir naudodami represines priemones prieš Darbo partiją ir jos vadovą. Darbo partija atėjo į Seimą turėdama didžiausią žmonių pasitikėjimą. Žmonės pasitiki mumis iki šiol, nes mes metėme iššūkį dešimtmečius gyvavusiai Lietuvos nomenklatūrinei politinei sistemai. Mes nebijojome įgyvendinti savo pažadų. Mes parodėme, kad Lietuva gali ir turi gyventi geriau. Kovodama su Darbo partija, „valstybininkų“ valdoma sistema kovoja už savo išlikimą, todėl griebiasi net tokių neteisėtų ir necivilizuotų priemonių.

Darbo partijos frakcija pareiškia, kad teisingumo sieks visais teisėtais būdais ir priešinsis teisiniam nihilizmui, įsivyravusiam šalyje. Frakcija rytoj kreipsis į Darbo partijos tarybą, kad būtų priimtas politinis sprendimas dėl kraštutinių priemonių panaudojimo, siekiant pasipriešinti teisiniam nihilizmui ir užtikrinti teismų nešališkumą nagrinėjant tiek politinių partijų, tiek Lietuvos piliečių bylas. Darbo partijos frakcija nemato kitos galimybės atkreipti Lietuvos Prezidento ir Europos Sąjungos institucijų dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir kitus nedemokratinius procesus, vykstančius Lietuvoje, kaip imtis protesto akcijų tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje ir Strasbūre.“

Labai jums ačiū, kad įdėmiai mane išklausėte.

PIRMININKAS. Ką gi, A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Aš noriu padaryti pareiškimą dėl statutinio nihilizmo, vyraujančio šioje Seimo salėje. Ar dabar kiekviena frakcija ir partija galės eiti skaityti savo pareiškimus apie nepaprastas priemones dienos metu? Gerbiamasis pirmininke, siūlau griežtai laikytis Statuto, kad visiems būtų aišku, kad šioje valstybėje ir statutiniam nihilizmui, ir teisiniam nihilizmui nėra vietos.

PIRMININKAS. Aš tik galiu priminti, kad 15 val. pradėdamas posėdį, matydamas, kad salėje nėra reikiamo skaičiaus žmonių, kreipiausi į Seimo narius klausdamas, jog V.Gedvilas kreipėsi į mane prašydamas perskaityti pareiškimą. Prieštaravimų suteikti V.Gedvilui žodį salėje nebuvo. Tai aš tą ir padariau. Viskas. Baigiame kalbas.

Kviečiu į tribūną poną Č.Juršėną, nes salėje nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių, norint balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Rezervinis. (Balsai salėje) Darbotvarkė. Ponas R.Šarkinas dabar turėtų būti tribūnoje. Aš siūlyčiau dabar apsvarstyti rezervinius klausimus. Rezerviniai 3, 4, 5, 6 klausimai. Taip yra rezerviniai klausimai. Dėl vedimo tvarkos – A.Staponkienė. Prašom.

A.STAPONKIENĖ (VLPDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Prašom pasakyti, dabar bus tęsiama darbotvarkė? Nes iš priešpietinio liko dar du klausimai, kur buvo nagrinėti. Jie labai trumpi. Aš labai jūsų prašau žiūrėti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Aš žiūriu į darbotvarkę ir galiu paaiškinti, kaip aš manau dirbti toliau. Manau, kad tuos visus įstatymus, kurie buvo numatyti rytiniame posėdyje, teks atidėti į kitą posėdį. Po pono Č.Juršėno rezervinių klausimų apsvarstymo, mes kviesime į tribūną poną R.Šarkiną ir dirbsime toliau pagal patvirtintą popietinę darbotvarkę.

A.STAPONKIENĖ. Palaukite, tai ta, kuri buvo iki pietų, jūs šiandien jau…

PIRMININKAS. Kitą posėdį. Aš siūlysiu nukelti į kitą posėdį.

Č.JURŠĖNAS. Galima pailginti posėdį.

PIRMININKAS. Aš turiu darbotvarkę. Mane informuoja, kad darbotvarkė sukeista, bet aš turiu darbotvarkę, kur aiškiai parašyta, kad 15.00 val. Lietuvos banko pirmininko pranešimas. Bet ponas Č.Juršėnas kreipėsi į mane, suderino su ponu R.Šarkinu prašydamas pateikti kelis rezervinius klausimus. Leiskime trumpai Seimo Pirmininkui. Prašom. Rezerviniai.

Savaitės (nuo 2008-04-14) – 2008 m. balandžio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

Č.JURŠĖNAS. Aš pasistengsiu labai trumpai. Pirmiausia dėl darbotvarkių. Kita savaitė yra labai rimtų klausimų darbotvarkė. Pirmiausia – Ekscelencijos Prezidento metinis pranešimas. Iš karto atkreipiu dėmesį, kad jis bus istorinėje posėdžių salėje, t. y. Kovo 11-osios salėje. Toks yra valdybos sprendimas. Bus daugiau svečių. Kviečiami diplomatai, signatarai ir t. t. Žodžiu, istorinėje salėje, o čia 11 val. pradedame normalia tvarka. Pradedame nuo tų senųjų klausimų, kurių niekaip neužbaigiame, bet turime būtinai užbaigti, t. y. Darbo kodeksas ir atmintinos dienos. Taip pat antradienį turėčiau pateikti dar vieno kandidato arba, tiksliau, kandidatės į Seimo Pirmininko pavaduotojus pavardę, t. y. N.Steiblienės. Apie ją buvo pasakyta šiandien Seniūnų sueigoje.

Visa serija vadinamųjų eurointegracinių klausimų. Tai taip pat yra svarbu. Matyt, liks kai kas iš šios dienos ir rinkimų klausimai, bet primenu, jeigu kas negirdėjote, Prezidentas pateikė papildomų klausimų, susijusių su rinkimų skaidrumo užtikrinimu. Matyt, mes juos turėtume nagrinėti kartu. Ypač svarbus klausimas yra ketvirtadienį. Be Prezidento grąžinto įstatymo svarstymo, – Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Prašom, kolegos, ruoštis, nes tai tikrai itin reikšmingas dalykas. Štai tokios darbotvarkės. Joms buvo pritarta Seniūnų sueigoje.

PIRMININKAS. Nori klausti trys Seimo nariai. Klausia ponas D.Jankauskas.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, kaip jau ir buvo minėta, iš Prezidentūros yra atėję projektai dėl Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo. Grupė Seimo narių šiandien registruoja taip pat labai nedidelį projektą, tačiau susijusį su šio įstatymo pakeitimu. Jeigu jis bus įregistruotas šiandien, ar sutiktumėte kitos savaitės darbotvarkėje taip pat numatyti pateikimą?

Č.JURŠĖNAS. Pailginus darbotvarkes, pridėti ne problema. Aš manau, kolegos neprieštaraus.

PIRMININKAS. A.Sysas.

A.SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paprašyti komiteto vardu išbraukti iš antradienio darbotvarkės visus įstatymus, susijusius su Darbo kodeksu, nes yra gauta daug pastabų iš Teisės departamento ir Pramonininkų konfederacija išsiuntinėjo ir frakcijom, ir atskiriems komitetams siūlymus, mes turėtume pasvarstyti. Todėl iš kitos savaitės šį klausimą prašau išbraukti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, klausimai yra užsitęsę. Ar penktadienį jūs nevaliosite apsvarstyti, kad mes antradienį galėtume spręsti?

A.SYSAS. Nevaliosime ir neapsvarstysime, nes jau darbotvarkės ir planai..

Č.JURŠĖNAS. Volioti nereikia, bet valioti reikia.

A.SYSAS. Aš labai prašau, nes mes pasitarėme su komiteto nariais ir, jeigu viskas būtų gerai, tikrai neprieštaraučiau, bet šiuo atveju…

PIRMININKAS. Gal sutikite, Pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis Seimo komiteto pirmininkas įsipareigotų apsvarstyti per kelias dienas, kad mes tada galėtume įsirašyti bent jau 22 dieną garantuotai, be jokių atidėliojimų. Noriu pranešti, kad visi papildomi klausimai, kurie čia paminėti mano ir kai kurių kitų kolegų, bus būtinai sudėti, taip pat kas liks iš šios dienos.

PIRMININKAS. Žodis ponui A.Stasiškiui.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Aš nespėjau užsirašyti paklausti, aš norėjau paklausti. Yra Žuvusių pasipriešinimo dalyvių šeimoms valstybės pramos įstatymo pataisos, kurias teikė Vyriausybė ir kurioms pagrindinis komitetas jau prieš porą savaičių pritarė. Reikėtų tą įstatymą įrašyti ir priimti arba atmesti, nes dabartinė padėtis šiek tiek kertasi su statuso įstatymo pataisomis, kurios jau galioja.

Č.JURŠĖNAS. Dabar aš galiu priimti visus siūlymus, kai kolega A.Sysas padarė tokį demaršą.

PIRMININKAS. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę, kuri, be abejo, bus koreguojama? Dar ponas R.Dagys.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, Seimo valdybos sudaryta darbo grupė buvo pateikusi Viešųjų pirkimų ir kito įstatymo pataisas, kurias mes žadėjome apsvarstyti šioje pavasario sesijoje. Kadangi dabar yra kitas Viešųjų pirkimų įstatymo paketas, gal būtų gerai įtraukti ir kitą savaitę padaryti pateikimą, kad susilygintų svarstymai, nes paskui mes vėl bėgsime paskui traukinį. Patys sudarome grupes ir nenorime pateikti tų grupių projektų.

Č.JURŠĖNAS. Matau, kad atsiranda per daug siūlymų, bet, manau, viską galėsime ramiau sudėlioti.

PIRMININKAS. Daugiau klausti niekas nenori. Be abejo, darbotvarkė dar keisis, bus ir kitų pasiūlymų, bus Seniūnų sueigos, galėsime koreguoti. Ar bendru sutarimu galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Ar mes dabar nagrinėjame komitetų?..

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2979 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Yra nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių Asamblėjoje sudarymo“ 1 straipsnio pakeitimo projektas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Čia yra dvi priežastys, kodėl mums reikia operatyviai priimti šį nutarimą su tam tikrais pakeitimais. 1 punktas yra tas, kad ukrainiečiai žada artimiausiu metu sukviesti į Kijevą tą trišalę asamblėją. Tai viena. Ir 2 punktas, kad pasikeitė Seimo vadovybė ir atitinkamai reikėjo pakeisti delegacijos vadovą. Nagrinėjant susiklosčiusią situaciją paaiškėjo, kad vienos frakcijos atstovų yra per daug, todėl draugiškai susitarta, kad kolega A.Čaplikas atsisako dalyvauti, o po mūsų kita didžiausia frakcija, tai yra Tėvynės sąjungos frakcija, pasiūlė savo atstovę kolegę V.Margevičienę. Prašyčiau kolegas šiandien ir patvirtinti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Prašom. Ponas R.Ačas.

R.AČAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip supratau, Č.Juršėnas dabar pateikia paskutinį klausimą, bet rezervinių klausimų yra ir daugiau. Vieną kartą Seimo Pirmininkas jau buvo tribūnoje. Tai gal klausimą Nr.XP-2969 taip pat galėtų dabar pateikti?

PIRMININKAS. Jeigu tikrai nebus daug norinčių klausti ir mes greitai dirbsime. Buvome suplanavę dešimties minučių pertrauką, nes laukia ponas R.Šarkinas. Klausti nori E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs siūlote šiuos pakeitimus, mes jau baigiame kadenciją, o jokio realaus darbo nebuvo. Ar verta visa tai dabar daryti, kai nėra jokių garantijų, kad kas nors įvyks?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia jūs pataikėte į skaudamą vietą, į paširdžius. O reali situacija yra tokia. Mes su kolegomis lenkais kad ir kur susitiktume, ar Vilniuje, ar Varšuvoje, kiekvieną kartą keliame šį klausimą. Tuo tarpu ukrainiečių pusė dėl vienų ar kitų priežasčių vis atidėlioja. Bet dabar atėjo žinia, kad toks susitikimas, tokia asamblėja jau galėtų įvykti. Kad ji įvyktų, mes iš savo pusės turime būti viską sutvarkę. O sutvarkymas, kaip matote, nedidelis. Jeigu kolegos šiandien nubalsuos, klausimas išspręstas, mes pasiruošę ir laukiame iki lapkričio mėnesio, kol mes dar esame mes.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja. Pritarta. Vėliau mes balsuosime. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Pritarta.

Priėmimo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame. (Balsai salėje) Rezervinis 5 klausimas Nr.XP-2979. Balsuojame. Ačiū, Seimo Pirmininke. Mes kviesime poną R.Šarkiną, nes jis laukia. (Balsai salėje) Jau nespėjame, vėliau.

Už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.

Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę

Kitas klausimas – pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Pranešėjas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas. Prašom, kviečiu jus į tribūną.

R.ŠARKINAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jūs turite pranešimo tekstą, ir, aišku, šiandien per tą laiką aš visais klausimais negalėsiu pakalbėti. Vienas iš svarbiausių klausimų yra apie infliaciją ir tą situaciją, kuri laukia. Ir, matyt, paliksime laiko klausimams.

Pasaulio ekonomikai 2007 metai buvo permainingi ir įtempti. Metų viduryje Jungtinių Amerikos Valstijų didesnės rizikos paskolų būstui įsigyti rinkoje kilusios problemos ir po to prasidėję neramumai tarptautinėse finansų rinkose sukrėtė viso pasaulio finansų sistemą ir turėjo įtakos ekonomikos bendrai raidai.

Praeitais metais Lietuvos ekonomika plėtojosi sparčiai. Intensyvaus kreditavimo srauto palaikomas ir fiskalinės politikos stimuliuojamas namų ūkių disponuojamų pajamų didėjimas skatino privatų vartojimą, o nekylančios realios palūkanų normos ir įmonių didelis pelningumas – investicijas. Antrą pusmetį BVP kaitai didelės įtakos turėjo trumpalaikio poveikio veiksniai, susiję su pridėtinės vertės kaita žemės ūkyje ir naftos perdirbimo veikloje.

Antrą pusmetį išaugo gyventojų ekonominis aktyvumas ir kartu užimtumas. Kaip niekada aukštas laisvų darbo vietų lygis patvirtino, kad įtampa darbo rinkoje nemažėja. Dėl jos ir administracinių sprendimų šalyje toliau kilo vidutinis darbo užmokestis. 2007 metų rudenį ėmus itin kilti apdorotų maisto produktų kainoms, gerokai padidėjo bendroji metinė infliacija, ypač pabrango pienas ir jo produktai, brango duonos ir mėsos gaminiai. Maisto produktų kainų didėjimas rodo pasaulines maisto brangimo tendencijas, kurias daugiausia lemia didesnė žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų paklausa. Ją skatina sparti ekonomikos plėtra mažiau išsivysčiusiose šalyse ir išaugusi biokuro gamyba.

Nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio nemažos įtakos bendrai infliacijai turėjo pakilusi degalų kaina. Tai tiesiogiai susiję su gerokai išaugusiomis pasaulinėmis naftos kainomis. Toliau sparčiai kyla paslaugų kainos, vis labiau didinančios bendrą infliaciją. Paslaugos brangsta dėl vis didėjančios paklausos, taip pat augančio darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų.

Lietuvos bankas vykdo pinigų politiką veikdamas fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Fiksuotas lito kursas padeda stabilizuoti eksporto ir importo kainas, formuoja mažesnės infliacijos lūkesčius. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika, mažina valstybės ir valiutos kurso rizikos premijas. Kartu su konkurencija, skatinančia ekonominę aplinką, fiksuotos valiutos kursas leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu.

Praėjusiais metais gerokai padidėjo bendroji metinė infliacija. Per metus vidutinė metinė infliacija padidėjo 2 % ir gruodžio mėnesį buvo 5,8 %. Infliacijos padidėjimui daugiausia įtakos turėjo tai, kad labai didėjo apdorotų maisto produktų kainos. Jų didėjimas rodo pasaulines maisto brangimo tendencijas, kurias daugiausia lemia sparčiai kylanti mažiau išsivysčiusių šalių ekonomika ir dėl to didėjanti žemės ūkio produkcijos ir apdorotų maisto produktų paklausa.

Praėjusiais metais ir toliau buvo mažas pramonės prekių kainų poveikis bendrai infliacijai. Sparčiau už našumą didėjęs darbo užmokestis ir brangstančios žaliavos toliau didino spaudimą pramonės prekių gamintojų kainoms, tačiau šių prekių kainų didėjimą vartotojams ribojo mažiau už vietinės gamybos prekes brangstantys importuojami gaminiai.

Apžvelgiamu laikotarpiu toliau didėjo paslaugų kainų poveikis bendrajai infliacijai. Paslaugų brangimą lėmė didėjanti paklausa, taip pat sparčiai didėjančios darbo užmokesčio ir kitos sąnaudos. 2007 metais labai sparčiai brango maistas, ypač pienas bei jo produktai ir mėsa bei jos produktai. Taip pat labiau negu anksčiau brango duona ir grūdų produktai. Padidinus cigarečių akcizą, pamažu kilo jų kainos. Paskutiniaisiais metų mėnesiais maisto ir gėrimų kainos buvo daugiau kaip 13 % didesnės negu prieš metus.

Maisto kainų didėjimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje lemia padidėjęs atotrūkis tarp pasaulinės žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų paklausos ir pasiūlos. Šiam atotrūkiui daugiausia įtakos turi spartus mažiau išsivysčiusių šalių ekonomikos kilimas ir jo skatinama didesnė žemės ūkio produkcijos bei maisto produktų paklausa. Besivystančiose Azijos valstybėse metinės ekonomikos kilimas 2004–2006 metais sudarė apie 9 %, kai kuriose Afrikos šalyse – apie 6 %. Ekonomika stipriai kilo daugelyje valstybių, kuriose, kaip pripažįsta Jungtinės Tautos, labiausiai trūksta maisto. Didesnės pajamos lemia, kad tose šalyse suvartojama daugiau maisto produktų.

Pasaulinę grūdinių kultūrų paklausą taip pat didina padidėjusi biodegalų gamyba. Tarptautinio maisto politikos tyrimų instituto duomenimis, pastaraisiais metais pasaulyje grūdinių kultūrų sunaudojama daugiau, negu išauginama. 2006 metais grūdų, ypač kviečių, atsargos buvo mažiausios nuo praėjusio šimtmečio priešpaskutiniojo dešimtmečio. Taip pat didėja pasaulinė didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produkcijos gamyba, tačiau kylančios šios produkcijos kainos rodo, kad pasiūla atsilieka nuo paklausos. Lietuvos gamintojų pelno marža nemažėja, o maisto produktų žaliavos sąnaudų dalis gaminių kainose beveik nekinta. Todėl didėjančios žemės ūkio produkcijos kainos smarkiai didina kainas maisto gamintojams ir vartotojams.

Į maisto kainas taip pat įskaičiuojamos darbo užmokesčio didėjimo sąnaudos. Prekybos sektoriuje jau nuo 2006 metų darbo užmokestis kyla labiau negu našumas, o 2007 metais šis atotrūkis buvo matomas ir maisto produktų gamybos srityje.

Antrąjį pusmetį Baltijos valstybėse ypač pabrango pienas. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Baltijos šalyse padidėjusios pieno produktų kainos buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių infliacijos paspartėjimą 2007 metų paskutiniaisiais mėnesiais. Kainų didėjimą labai skatino užsienyje sparčiai didėjusios pieno produktų kainos. 2007 metų antrojoje pusėje užfiksuotas didesnis kaip 10 % metinis pieno produktų kainų padidėjimas Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir daugelyje naujųjų Europos Sąjungos valstybių. Sąlygas Baltijos šalyse sparčiai negu Vakarų Europoje didėti pieno produktų kainoms sudarė didelė vidaus paklausa. Administruojamų kainų įtaka bendrajai infliacijai praėjusiais metais buvo didesnė negu 2006 metais. Tai daugiausia lėmė padidėjusi šilumos energijos kaina, taip pat padidėjusios elektros, keleivinio transporto ir švietimo paslaugų kainos.

Dėl pabrangusių importuojamų gamtinių dujų šilumos energijos kaina gyventojams buvo 12,3 % didesnė negu 2006 metais. Tai bendrą metinę infliaciją padidino 0,4 %. 2007 metais elektros kilovatvalandės kaina gyventojams padidėjo 2 centais, arba 7 %. Dėl tiesioginio poveikio tai metinę infliaciją padidino 0,17 %.

Dėl padidėjusių darbo užmokesčio sąnaudų ir pabrangusio kuro 2007 metais pastebimai brango keleivinio transporto paslaugos. Visuomeninio transporto paslaugų kainos didėjo Kaune, Panevėžyje. Padidinus maksimalius kelionių įkainius, brango tarpmiestinės kelionės autobusais. Rudenį itin pabrango švietimo paslaugos. Kai kuriuose universitetuose ir kolegijose padidėjo mokesčiai už studijas, pabrango kalbų ir muzikos mokyklų teikiamos paslaugos.

2007 metų pirmaisiais mėnesiais suskystintųjų degalų kaina buvo mažesnė negu prieš metus, ir tai mažino bendrą infliaciją. Padidėjus geopolitiniam neapibrėžtumui, taip pat neplanuotai sustojus kai kurioms naftos įmonėms, naftos kaina ėmė didėti ir nuo rugsėjo mėnesio pasidarė didesnė už praėjusių metų atitinkamo laikotarpio kainą. Tai tiesiogiai padidino suskystintųjų degalų kainą ir jos poveikį bendrai infliacijai.

Pramonės prekių kainų įtaka bendrai infliacijai 2007 metais tebebuvo maža. Šių prekių grupės kainų didėjimą ribojo mažiau už vietinius gaminius brangstančios importuojamos prekės. Lietuvos pramonės prekių gamintojų kainas didina brangstančios importuojamos dujos, kitos žaliavos, pavyzdžiui, mediena, taip pat greičiau už darbo našumą didėjantis darbo užmokestis.

Apžvelgiamu laikotarpiu pramonės prekių grupėje mažėjo drabužių, avalynės, garso ir vaizdo aparatūros kaina. Kai kurių minėtų prekių kainos iš dalies sumažėjo todėl, kad pigo importas, tačiau kartu brango baldai, o metų viduryje pradėjo didėti automobilių kainos. Importuoti brangesnius baldus ir automobilius skatina įsibėgėjusi paklausa. Tiesa, brangstanti mediena taip pat didino Lietuvos baldų gamintojų kainas.

2007 metais sparčiai didėjant vidaus paklausai, rinkos paslaugų teikėjai kėlė kainas, o jos toliau didino bendrą infliaciją. Sparčiausiai brango su būstu susijusios paslaugos: būsto nuoma ir jo priežiūra, taip pat būsto ir automobilių remontas, garso ir vaizdo aparatūros taisymas. Vartojimo kainų kilimo tempas 2008 metais turėtų išlikti didelis, o vėliau po truputį mažėti. Vidutinė metinė infliacija 2008 metais turėtų būti 7,9 %. Dėl išliksiančio spartaus vidaus paklausos didėjimo turėtų toliau didėti rinkos paslaugų kainos. Rinkos paslaugų kainos taip pat turėtų didėti dėl to, kad didės vienetinės, darbo ir kitos sąnaudos. Bendrą infliaciją labai padidins administraciniais sprendimais padidintos gamtinių dujų kainos ir galbūt toliau didėsianti šilumos energijos kaina.

Infliaciją labai didins brangstantys maisto produktai. Pasaulinės maisto produktų kainos didės dėl atotrūkio tarp maisto produktų paklausos ir pasiūlos. Be to, bendrai infliacijai Lietuvoje įtakos turės 2008 metų sausio mėnesį padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir kovo mėnesį padidinti akcizai cigaretėms.

Gal tiek. Pasirengęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Klausimai. Klausti yra užsirašę 11 Seimo narių. Pirmasis klausia… Aš tik primenu, kad klausimų… Iš esmės ataskaitai arba svarstymui, pranešimui yra skiriama pusė valandos. Pirmasis klausia A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, matant šiandieninę įtemptą Lietuvos ir, sakyčiau, viso Baltijos regiono finansinę ir ekonominę būklę, labai rūpi daug svarbių klausimų, todėl aš gal labai trumpai norėčiau jūsų paklausti keletą klausimų. Jūs išvardijote daugelį infliacijos priežasčių, kurios remiasi tokiu vienu principu – kad lyg ir nieko mes su ta infliacija negalime padaryti, nes ją lemia energetikos brangimas, maisto produktų brangimas pasaulyje, nors tai žinomi dalykai. Bet sakykit, kodėl, pavyzdžiui, tie patys procesai taip skaudžiai neveikia mūsų kaimynės Lenkijos? Kodėl mes labai tvarkingai sekam tiktai Latvijos pavyzdžiu? Aš pažiūrėjau, čia kaip tik kompiuteryje turiu palyginimo kreives, tai galiu pasakyti, kad, nepaisant visų mūsų pasiguodimų, po pusės metų mes turėsime lygiai tokią pat infliaciją, kokia dabar yra Latvijoje, nes kreivės yra absoliučiai lygiagrečios, tiktai atsiliekam pusę metų.

Taigi pirmoji mano klausimo dalis: kokie šio mūsų regiono giluminiai procesai lemia tai, kad mūsų infliacija siekia 11, 12 ar dar daugiau procentų? Ir tendencijų nematyti, kad sustotume. Ir antroji klausimo dalis. Jūs daug kalbėjote apie infliacijos…

PIRMININKAS. Minutė!

A.KUBILIUS. Tuoj pat baigiu. Noriu paklausti, ar iš tikrųjų nereikia kai kurių institucinių pertvarkymų? Ar nėra taip, kad jums užrašius kaip pagrindinį tikslą banko kainų stabilumą, jūs pats neturite, bankas neturi jokių instrumentų? Ar nereikėtų priimti sprendimo ir iš tikrųjų šią funkciją grąžinti Vyriausybei?

R.ŠARKINAS. Dėl pirmosios klausimo dalies. Mes nagrinėjome Lietuvos situaciją, bet jokiu būdu neimam kaip pavyzdį Latvijos arba kurios kitos šalies. Tarkim, kiekvienoje šalyje yra savos priežastys, kodėl didėja vienos ar kitos kainos. Lenkai turi dar vieną instrumentą, ten yra laisvas kursas, jie gali branginti savo valiutą. Todėl tos kainos augti gali kažkiek mažiau. Jie tą ir darė. O šiaip pas juos infliacija panaši kaip ir pas mus. Ji pastaruoju metu yra smarkiai padidėjusi.

O dėl antros dalies, dėl kainų stabilumo ir Lietuvos banko pagrindinio tikslo, tai Lietuvos banko įstatymas priimtas ne šiai dienai, o jau perspektyvai. Mes dalyvaujam Europos centrinių bankų sistemoje, ir visi centriniai bankai turi tokį tikslą, todėl jis buvo taip suformuluotas. Aš nemanau, kad tai reikėtų keisti, nes ką daro bankas ir ką daro Vyriausybė, tai yra skirtingos priemonės, bet tikslas vienas, ir Vyriausybės įgyvendinamos fiskalinės priemonės yra taip pat nukreiptos infliacijai mažinti.

PIRMININKAS. Klausia E.Karpickienė.

E.KARPICKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš dalies mano klausimo esmė panaši kaip ir gerbiamojo A.Kubiliaus, bet aš vis tiek norėčiau paklausti. Šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas 2007 metais, palyginti su 2006 metais, padidėjo dvigubai. Šio deficito ir bendrojo vidaus produkto santykis jau siekia 12,7 %. Jūsų banko duomenimis, tokio einamosios sąskaitos deficito padidėjimą 2007 metais daugiausia lėmė padidėjęs užsienio prekybos ir pajamų balanso deficitas. Statistikos departamento šiandien žiniasklaidoje paskelbtais duomenimis, vien per šių metų sausį ir vasarį Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,1 mlrd. litų ir buvo 12,1 % didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Taigi matyti, kad vis didėjančios infliacijos kanalai atviri, vis daugiau importuojame ir vartojame, negu pagaminame ir eksportuojame. Dėl to nieko gero negalime tikėtis bent artimiausioje perspektyvoje. Kaip jau buvo minėta, Banko įstatymo pagrindinis tikslas yra palaikyti kainų stabilumą.

Todėl aš noriu jūsų paklausti, ar sutiktumėte su logiška išvada, kad praėjusiais metais Lietuvos bankas ir jūs asmeniškai, Lietuvos banko valdybos pirmininke, nesugebėjote įgyvendinti pagrindinio tikslo ir jūsų darbą reikėtų vertinti neigiamai?

R.ŠARKINAS. Tikrai negalima sutikti su tokiu vertinimu. Jūs gerai žinote, kokių priemonių turi Lietuvos bankas. Paprastai normalioje šalyje centrinis bankas reguliuoja pinigų pasiūlą, reguliuodamas palūkanas. Pas mus veikia Lito patikimumo įstatymas ir iš Lietuvos banko ta funkcija reguliuoti palūkanas atimta. Lito patikimumo įstatymas nustato, kaip mes išleidžiame pinigus į apyvartą. Tik supirkdami bazinę valiutą – eurus, tiek litų patenka į apyvartą. Tai viena. Manau, kiek padarė Lietuvos bankas dirbdamas kartu su komerciniais bankais, griežtindamas kreditavimą ir panašiai, tikrai nuveikė nemažai, kad sumažintų infliaciją. Kaip aš minėjau, infliacija priklauso ne vien tik nuo to, ką darė bankas arba ką darė Vyriausybė. Daugeliui tų punktų buvo objektyvios priežastys.

PIRMININKAS. Klausia K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs iš tikro labai teisingai kalbėjote apie tai, kad Lietuvos bankas turi mažai įrankių reguliuoti infliaciją, bet toks vienas klausimas. Daugelyje komercinių bankų, kuriuos vienaip ar kitaip jūs prižiūrite ir kontroliuojate, paskelbėte savo įkainių didinimą už pervedimus, paslaugas ir t. t., ir panašiai. Pirmasis klausimas: ar jūs galite padaryti kokią nors įtaką, kad tas procesas nevyktų ir neprisidėtų prie infliacijos?

Ir antras trumpas klausimas. Atrodo, recesija, arba ekonominė finansinė krizė, jau persimetė per vandenyną ir, kaip rodo Britanijos laikraščiai ir ekonomistų vertinimai, ji atėjo ir į Didžiąją Britaniją. Yra tam tikrų nekilnojamojo turto krizės požymių, taip pat yra vartojimo paskolų krizė, kuri perduodama per bankus. Sakykite, ar ta banga neateis ir į Lietuvą, nes pas mus irgi analogiškos problemos požymių tikrai egzistuoja. Kokie jūsų, kaip Lietuvos centrinio banko vadovo, vertinimai? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Dėl įkainių. Įkainius reguliuoja rinka. Įkainių Lietuvos bankas negali reguliuoti, komerciniai bankai patys nustato įkainius už savo paslaugas. Jeigu konkurencija didės, aišku, tas bankas, kuris padidins įkainius, galbūt rizikuoja prarasti klientą. Dabar dėl Jungtinių Valstijų ir krizės persimetimo į Europą. Mūsų bankai tiesioginės įtakos neturėjo. Jie neturėjo tų instrumentų, kurie dabar susiję su krize. Bet mūsų bankams taip pat pabrango skolinimosi ištekliai, net ir tie bankai, kurie turi stiprius pagrindinius bankus, irgi skolinosi iš jų brangiau. Aišku, tai turėjo įtakos, ir tai, be abejo, pabrangino paskolas ir pas mus. Kol kas tokia įtaka. Mes šią savaitę buvome susitikę su visų bankų vadovais ir detaliai aptarėme su kiekvienu banku, kokia yra situacija, kaip sprendžiami likvidumo klausimai, kaip juos bus galima spręsti ateityje, jeigu ta situacija keistųsi, taip pat išnagrinėjome ir nekilnojamojo turto projektus, kuriuos bankai finansuoja, ir kiek kuriuose yra, tarkim, kokie rezultatai. Kol kas tikrai galiu pasakyti, kad mes tokių požymių, jog tie reikalai persimestų į mūsų bankus, nematome.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, pagal Lietuvos banko įstatymą pagrindinis banko tikslas yra siekti, kad būtų stabilios kainos. Toks užrašytas pagrindinis jūsų tikslas. Toliau Lietuvos bankas pagal kompetenciją gali daryti įtaką Vyriausybės politikai, kiek ji neprieštarauja pagrindiniam banko tikslui. Taip parašyta įstatyme. Lietuvoje infliacija yra apie 11 %. Europos Sąjungos valstybėse vidutinė infliacija yra apie 3 %. Vadinasi, ta infliacija, kuri yra Lietuvoje ir kurios nesugeba sutvarkyti valdžia, yra apie 8 %. Sakykit, ką padarė bankas, darydamas įtaką Vyriausybei, kad šis kainų augimas būtų pažabotas?

R.ŠARKINAS. Visų pirma grįšiu dar prie to, kad daugeliui tų infliacijos sudėtinių dalių buvo objektyvios priežastys, dėl ko didėjo kainos. Tai nepriklausė nuo Vyriausybės arba Lietuvos bankų. Lietuvos bankas su Finansų ministerija ir Vyriausybe dirbo kartu, dalyvavome rengiant antiinfliacines priemones, teikėme savo pasiūlymus, darėme. Manau, tą patį darysime ir ateityje.

PIRMININKAS. Klausia J.Veselka.

J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jūs, atsakydamas į klausimus, pripažinote, kad iš Lietuvos banko atimta viena pagrindinių funkcijų – kontroliuoti pinigų išleidimą (emisiją). Teisingai, atėjo 100 eurų, turite užtikrinti 345 litus. Vis dėlto ta funkcija dėl kainų stabilumo, jums skirta, atėmus iš jūsų vieną pagrindinių funkcijų, ar jūs galite užtikrinti tą kainų stabilumą, nes atimta pagrindinė funkcija? Tada A.Kubilius neteisus, Vyriausybė ir Seimas atėmė iš jūsų šią funkciją, tegul Vyriausybė ir Seimas prisiima atsakomybę už infliaciją. Kodėl jūs prisiimate, jeigu iš jūsų Vyriausybė ir Seimas atėmė pagrindinę banko funkciją?

R.ŠARKINAS. Aš nežinau, tai turbūt retorinis klausimas?

J.VESELKA. Ne, ne retorinis.

PIRMININKAS. Viskas. Atsakymas nuskambėjo. Gerai. Klausia V.Draugelis.

V.S.DRAUGELIS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, Lietuvoje išduota daug kreditų, ypač būsto statybai, kuriasi daug mažų bankelių. „Verslo žiniose“ skaitau, kad ir „Maximoje“ tokių bankelių yra, bankeliai, BIG bankas, internetiniu būdu, vadinasi, mes labai daug skolinamės. Užsienio prekybos deficitas pirmų dviejų mėnesių iš jų – 3 milijardai. Jeigu tokia tendencija, metinis bus 18 milijardų. Mes visi gyvename skolon. Yra įmonių, kurių darbininkai savo darbdaviui irgi labai daug skolingi (ten darbdavys kaip bankas dirba). Ar jūs nemanote, kad Lietuvos pinigų sistema darosi nevaldoma? Ar nereikia Lietuvoje parengti fizinių asmenų bankroto įstatymo? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš nepasakyčiau, kad finansinė sistema nevaldoma. Kad bankai labai daug priskolino, taip pat negalime sakyti. Kol kas Lietuvoje bankų suteiktos paskolos sudaro maždaug 62 % bendrojo vidaus produkto, o mūsų kaimynės turi per 100 %. Pas mus praeitais metais sparčiau augo kreditavimas. Tai, aišku, turėjo įtakos, ir turbūt bendros sąlygos, pasiūla, paklausa ir kita. Atsiranda skolų. Kiekvienas, imdamas paskolą, turi įvertinti jos grąžinimo galimybes. Mes nesame tokie, kad visiškai išvengtume paskolų negrąžinimo, pradelsimo ar ko nors. Kol kas bankinėje sistemoje pradelstos paskolos sudaro mažiau negu 1 % nuo visų paskolų sumos. Taigi mūsų paskolų portfelio kokybė kol kas yra gera.

Ar reikia fizinių asmenų bankroto įstatymo, aš nežinau.

PIRMININKAS. Klausia R.Palaitis.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, čia visi šneka apie skaudžiausius dalykus – kainas, bet aš noriu paklausti iš kitos srities. Ataskaitoje rašėte, kad sėkmingai įvedėte TARGET2 mokėjimo sistemą, kartu pasiruošdami euro įvedimui Lietuvoje. Paminėjote, kad tai patraukli alternatyva korespondentinių bankų ryšiams, bet vis dėlto 2007 m. tik 5 klientai atsirado kaip šios sistemos naudotojai. Aišku, sistema įdiegta, kaip rašote, praeitų metų lapkričio mėnesį. Ar dėl laiko stokos tiek mažai klientų, ar kol kas nelabai reikia tos sistemos, ar šiuo metu padaugėjo tos sistemos klientų? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Šios sistemos reikia, ir ne tik tam, kad pasiruoštume funkcionuoti euro sąlygomis, bet tie penki klientai – tai bankai. Bankų klientų yra daug. Toje sistemoje operacijų apimtis didėja kasdien. Mes dabar nematome kokio nors reikalo dirbtinai spausti ir kviesti klientus. Ji dirba labai normaliai, klientų daugėja. Aš manau, tas procesas ir toliau tęsis. Sistema parengta gerai, mums pavyko ją labai gerai suderinti su Europos sistemomis. Viskas dirba labai gerai.

R.PALAITIS. Labai džiugu girdėti. Noriu patikslinti klausimą. Iš komercinių bankų du komerciniai bankai 2007 metų pabaigoje buvo šios sistemos naudotojai. Komercinių bankų Lietuvoje turime kiek daugiau. Galbūt įstojo naujų klientų?

R.ŠARKINAS. Kai kurie tarptautinius pavedimus daro per kokius nors kitus bankus, nebūtinai naudotis mūsų. Tai yra leista. Jeigu kai kurie nesinaudoja, turbūt dėl to, kad jie atlieka tas operacijas per kokius nors kitus bankus.

PIRMININKAS. Pusvalandis, skirtas Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimui, baigėsi. Ačiū pirmininkui už pranešimą. Kas suspėjo, tas paklausė.

A.Kubilius – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš šiandien nebuvau Seniūnų sueigoje. Gal yra sutarta, kas toliau su ta ataskaita bus daroma? Mano įsitikinimu, iš tiesų tai yra labai svarbus dokumentas ir patys reiškiniai labai svarbūs. Aš siūlau rasti laiko, ilgai neatidėliojant, gal net kitos savaitės viename iš posėdžių surengti Seimo normalią diskusiją dėl tos ataskaitos ir dėl situacijos, kuri klostosi tiek Lietuvoje, tiek aplink Lietuvą, ir kartu su banku, su Vyriausybe pasiaiškinti, kaip atrodys toliau visų mūsų gyvenimas.

PIRMININKAS. Aš pritariu jūsų pozicijai. Matyt, Seniūnų sueigoje ar valdyboje reikės apie tai šnekėti, apie galimybę surengti diskusijas. Dėl pačios ataskaitos įstatymas nieko kito nenumato – Seimo nariai išklauso ataskaitą ir užduoda klausimus. Siūlau dirbti toliau pagal patvirtintą popietinę darbotvarkę.

G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, visi rytinio posėdžio pradžioje girdėjome, kad buvo pritarta Valstiečių liaudininkų frakcijos siūlymui kilstelti aukščiau Mokslo ir studijų įstatymų paketą, ir nebuvo prieštaravimų. Iki šiol dar šio klausimo nėra.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Aš pamiršau patikslinti. Aš turiu patvirtintą darbotvarkę (nebuvau rytiniame posėdyje), kurioje pasakyta, kad po Lietuvos banko valdybos pirmininko pranešimo teikiamas jūsų minėtas įstatymo projektas. Štai aš jus dabar kviečiu į tribūną.

J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Aš atkreipiu dėmesį, jog kitą savaitę (lygiai po savaitės) ketvirtadienį yra numatytas Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos pateikimas, ir tai yra gera proga visiems į valias padiskutuoti apie Lietuvos gyvenimą, ir ekonominį, ir finansinį. Specialios papildomos diskusijos tikrai nereikėtų organizuoti.

PIRMININKAS. Ką gi, ir tą reikės įvertinti. Kviečiu į tribūną G.Steponavičių. Darbotvarkės 2-2a klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2905. Dėl vedimo tvarkos – A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš rytinio posėdžio darbotvarkės praleidome Sveikatos sistemos įstatymo kai kurias pataisas, projektą Nr.XP-2207. Jau antrą kartą atidedame. Aš labai prašyčiau užsiregistruoti, jeigu yra kvorumas, vis dėlto priimti du likusius rytinės darbotvarkės įstatymus, nes priešingu atveju mes elgsimės neteisėtai. Iš ryto balsavome dėl darbotvarkės, o jos nesilaikome.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad iš rytinio posėdžio darbotvarkės liko neapsvarstyta 10 įstatymų projektų. Tada mes turėtume dirbti ne tik dėl jūsų minėtų įstatymų projektų, bet ir dėl kitų. Manau, tokiu atveju mes užtruktume iki 20 val. ir nepasiektume popietinės darbotvarkės.

Taigi kviečiu į tribūną G.Steponavičių. Tada galėsime pasitikslinti, kaip toliau dirbsime. Kviečiu į tribūną G.Steponavičių. Prašom. (Balsai salėje) Aš kreipiausi, sakiau, ir Seimas neprieštarauja. Dirbame pagal patvirtintą popietinio posėdžio darbotvarkę. Prašom. Žodis jums, Gintarai.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr.XP-2905 (pateikimas)

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ilgai laukta ir sulaukta, kai Seimo plenariniame posėdyje teikiama tai, apie ką dvejus metus visuomenėje buvo diskutuota, t. y. Mokslo ir studijų įstatymų projektai. Gaila, taip atsitiko, kad Seimą pasiekė du projektai. Bet, pristatydamas Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio parengtą įstatymo projektą, noriu pasakyti, kad šis projektas nėra partinis projektas. Veikiau jis yra pateiktas suvokiant, kad ryžtinga ir drąsi mokslo ir studijų sistemos pertvarka yra būtina. Puikiai suprantame, kad dar keli metai ir aukštojo mokslo Lietuvoje liks dar mažiau, nei jo yra šiandieną.

Tenka pripažinti, kad politinės partijos įsitraukia į procesą dėl būtinų studijų ir mokslo sektoriaus pertvarkymų ir leidžia sau priminti jums, kad sutelktom pastangom praėjusių metų birželio mėnesį parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Po juo pasirašė ne visos Seimo frakcijos ir politinės jėgos, bet didžioji dalis, o paskui vykusios diskusijos ir tie namų darbai, kurie turėjo būti padaryti Vyriausybės ir konkrečiai Švietimo ir mokslo ministerijos, užtruko. Lapkričio 15 dieną Seime turėjo būti įregistruoti projektai, tačiau jų nebuvo. Taip ir įvyko, kad, belaukdami šitų projektų, matome, kad Vyriausybėje iš ministerijos atėję projektai užstrigo.

Mes įregistravome Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuris keliom valandom aplenkė rengtą ministerijos. Noriu pasakyti, kad tai nėra konkuravimas ar noras būti pirmiems. Manau, kad ir vienas, ir kitas projektai iš esmės siekia atliepti svarbiausius pokyčius, kurie būtini. Tačiau mūsų siūlomi sprendimai yra pagrįsti keliais dalykais ir jie skiriasi nuo Vyriausybės teikiamo projekto.

Visų pirma mūsų įstatymo projektas remiasi partijų susitarimo nuostatomis. Keliose vietose taip neįvyko, ypač dėl valdymo srities ir dėl finansavimo dalykų Vyriausybės projektas nukrypo nuo to, ką pasirašė politinės jėgos. Taip pat noriu pasakyti, kad mes dėl tolesnės diskusijos patogumo, be abejo, rėmėmės ir atskaitos tašku laikėme Vyriausybės įstatymo struktūrą, pripažindami, kad toliau taip dirbti bus patogiau, ir nenorėdami paneigti nemažo darbo, kurį Švietimo ir mokslo ministerija nuveikė. Tačiau mūsų siūlomi pagrindiniai sprendimai remiasi pagrindine nuostata, kad geriausių kokybinių aukštojo mokslo pokyčių galima pasiekti diegiant konkurencijos principus. Tai yra dėsniai ir praktika diegiama daugelyje pasaulio kraštų, laimi pasaulyje tie universitetai, kurie priima konkuravimo iššūkius, laimi tie, kurie sugeba per konkurenciją pritraukti daugiau lėšų, samdyti geriausius mokslininkus, pritraukti motyvuočiausius studentus. Mūsų atskaitos taškas ir įsivaizdavimas, kad kaip tik per kokybinius, per konkurencinius mechanizmus galima pasiekti didžiausių kokybinių pokyčių šiuo metu gana vegetuojančioje mūsų aukštojo mokslo sistemoje.

Neliesdamas konkrečių mechanizmų, noriu paminėti pagrindinius siūlomus sprendimus. Siūlome, žengti toliau nei siūlo Vyriausybė, kalbėdama apie aukštųjų mokyklų statusą, suteikti tikrąją autonomiją, ką neseniai pasakė Konstitucinis Teismas, įskaitant ir tai, kad aukštosios mokyklos, tarp jų ir universitetai būtų ne biudžetinės įstaigos, o viešosios įstaigos, leidžiančios pagal savo statusą ne tik laisviau disponuoti turtu, bet ir savarankiškai įgyvendinti be atskirų valstybinių suvaržymų daugelį savo kūrybinių sumanymų.

Aukštųjų mokyklų valdymas. Mūsų siūlomas modelis skiriasi nuo to, kuris paskutinę minutę buvo patvirtintas dalies aukštųjų mokyklų rektorių spaudimu Vyriausybės koridoriuose. Mes siūlome, kad akademiniai dalykai išimtinai būtų palikti universitetų senatams ar kolegijų akademinėms taryboms, o aukštųjų mokyklų, universitetų ir kolegijų strategija, tokie klausimai kaip strategija, rektoriaus skyrimas konkursiniu būdu būtų pavesti aukštųjų mokyklų taryboms. Mes manome, kad tai yra pagrindinė prielaida užtikrinti ir visuomenės kontrolę, ir ryšį tarp aukštosios mokyklos ir visuomenės, ir atnešti kūrybiškiausias idėjas į aukštąsias mokyklas. Manau, kad dėl to laimėtų ir visuomenė, ir pačios aukštosios mokyklos. Kartu mes, siūlydami tokį valdymo modelį, manome, kad būtina atsisakyti perdėto ministerijos ar kitų valstybės institucijų reglamentavimo.

Studijų finansavimas yra ta sritis, į kurią diskusijos daugiausia koncentravosi. Mūsų siūlymas iš dalies apima tai, kas yra partijų susitarime aiškiai įtvirtinta, kad pinigų skirstymas turi būti skaidrus, paprastas, ne toks, koks dabar – gremėzdiškas, ir leidžiantis pasiekti per konkurenciją dėl tų pinigų aukštesnę kokybę. Kitais žodžiais tariant, mes siūlome studento krepšelio principą, reiškiantį, kad pagrindinis apsisprendimas yra studento rankose. Aukštosios mokyklos turi konkuruoti dėl studentų, taip siekdamos pasitempti – siūlyti naujoviškas programas, kviesti geriausius dėstytojus ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Tai leistų per konkurenciją įtvirtinti pasvertą tų pačių studentų pasirinkimą ir pinigus, keliaujančius paskui juos į tam tikrą mokyklą. Mes taip pat manome, kad mokslo finansavimas, kuris yra šio įstatymo dalis, turėtų būti vykdomas konkursiniu pagrindu. Turi būti pertvarkyta institucinė sandara, kai dabar iš esmės pinigai daugiausia skirstomi instituciniu pagrindu. Juos skirsto ministerijai pavaldi institucija, mes siūlome pinigų dalijimą įtvirtinti per Mokslo tarybai pavaldų mokslo projektus finansuojantį fondą.

Viena trumpa pastaba tiek dėl mūsų projekto vieno straipsnio, tiek ir dėl Vyriausybės teikiamo. Yra įtvirtintas galimas prieštaravimas Konstitucijai. Taip atsitiko todėl, kad po to, kai buvo įregistruotas mūsų projektas, Konstitucijos Teismas konstatavo kelių šiuo metu galiojančių Aukštojo mokslo įstatymų straipsnių prieštaravimą Konstitucijai. Mes tiesiog nespėjome šių dalykų pataisyti, nors, turiu pripažinti, tam tikras kelių straipsnių pataisas esame parengę ir pakeliui diskutuodami šią dilemą manau, kad nesunkiai išspręsime.

Baigdamas noriu akcentuoti, kad mūsų pagrindiniai siūlomi sprendimai yra aukštųjų mokyklų savarankiškumo per statuso pakeitimą stiprinimas, valdymo modernizavimas, valstybės reglamentavimo, biurokratizmo mažinimas ir skaidrus konkurencinis finansinių resursų paskirstymas, leisiantis pasiekti aukštojo mokslo kokybinių pokyčių.

PIRMININKAS. Klausimai. Pirmasis klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos Respublikos Konstitucija teigia, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

G.STEPONAVIČIUS. Ir gydymas.

E.KLUMBYS. Ne.

G.STEPONAVIČIUS. Ne.

E.KLUMBYS. Vadovaujantis jūsų įstatyme siūlomu 60 straipsniu, yra pasakoma, kad tik 5 % Lietuvos studentų yra gerai besimokantys ir jiems yra valstybinis finansavimas. Ar šituo 60 straipsniu jūs teigiate, kad 95 % Lietuvos studentų yra blogai besimokantys?

G.STEPONAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Nieko panašaus, gerbiamasis kolega, jūs perskaitėte to paties straipsnio tik pirmą ar antrą sakinius. Ten toliau yra kitos nuostatos, kurios išskleidžia mūsų finansavimo modelį. Taip, šitame straipsnyje po Konstitucijos Teismo sprendimo tiek mūsų, tiek ir Vyriausybės projekte turės būti atsisakyta procentinių išraiškų, nes tai aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas, bet gerai besimokančio studento konstitucinė samprata yra aiški ir mes jos nekvestionuojame, siūlome tai apibrėžti visų pirma kaip gabiausių studentų rėmimą. Šiandien valstybė… Aš jums galiu kalbėti skaičių kalba, Lietuvoje yra 200 tūkst. studentų, maždaug 150 tūkst. universitetuose, 50 tūkst. – kolegijose, valstybinėse ir privačiose. Valstybė šiandien remia, paimkime atskirą sektorių – pedagogikos studijas, pagal 6 tūkst. kasmet išduotų diplomų, didžiąja dalimi finansuojamų valstybės, į pedagogikos kryptį – darželius ar mokyklas dirbti eina mažiau nei 10 % studentų. Tai yra milžiniškas valstybės pinigų švaistymas ir jie turi būti sukoncentruoti į gabiausiųjų rėmimą. Jūs patys puikiai žinote, kad pagal Vyriausybės nustatytas metodikas universitetuose studento vieta buvo finansuojama tik 47 %, todėl mes siūlome koncentruoti pinigus į gabiausius studentus. Kokia tai bus procentinė išraiška, negalime pasakyti, bet dalis gautų nemokamą studijų padengimą, šalia to per studento krepšelį valstybė finansuotų dar nuo 20 iki 40 % gabių, motyvuotų, jaunų žmonių studijas. Dalis prisimokėjimo, dalis indėlio būtų susiję su paties studento prisidėjimu. Taigi nieko panašaus mūsų numatytame modelyje, ne apie 5 % kalbama.

PIRMININKAS. Klausia M.A.Pavilionienė.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Savo projekte, keistai panašiame į Vyriausybės projektą, siūlote teikti ir licenciato laipsnį. Tačiau Lietuvos valstybiniai universitetai nėra įpareigoti rengti bažnytinės teisės, bažnytinės istorijos, katalikų teologijos specialistus ir jiems teikti licenciato laipsnius. Vytauto Didžiojo universitete pagal sutartį su Šventuoju Sostu įsteigtas Katalikų teologijos fakultetas. Tačiau ar galime vieną išimtį versti įstatymu? Ir dar vienas klausimas, jeigu leisite. Kodėl savo projekte dėstytojams siūlote penkerių metų kadenciją, o universiteto rektorių siūlote rinkti tik ketveriems metams. Ačiū.

G.STEPONAVIČIUS. Dėl licenciato mes įvardijome tokią galimybę, tačiau tai jokiu būdu nėra prievolė, kuri per įstatymą būtų užkrauta visoms aukštosioms mokykloms. Tos, kurios turi tokias programas, ten ir būtų. Taigi ten nėra jokio susikirtimo ar įsakmaus nurodymo universitetams. Gerbiam jų autonomiją.

Dėl kadencijų trukmės, tai natūralu, kad tam tikrais laikotarpiais tiek vadovai, tiek ir dėstytojai turėtų pasitikrinti, ar jie atitinka tam tikrą lygmenį, ir geriausias pasitikrinimas yra išties konkursai. Visame pasaulyje tie dalykai vyksta ir, jeigu pakeisime finansavimo tvarką ir dėstytojai uždirbs tris ar keturis kartus daugiau pinigų, manau, kad galėsime kalbėti apie realius konkursus į dėstytojų, katedrų, fakultetų vadovų pareigas, nes motyvacija dirbti aukštajame moksle bus gerokai didesnė. Nieko baisaus, ketveri metai mūsų siūlymas, galbūt po diskusijos Seimas nuspręs, kad penkeri metai. Nedidelė tragedija.

PIRMININKAS. Klausia V.Domarkas. Prašau.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis viceministre, pagal jūsų projekto 5 straipsnio 4 dalį visos aukštosios mokyklos veiks kaip viešosios įstaigos. Jūs nekalbate apie galimybę aukštosioms mokykloms veikti kaip biudžetinėms įstaigoms Pagal 31 straipsnio 4 dalį valstybiniai mokslinio tyrimo institutai yra apibrėžiami kaip viešieji juridiniai asmenys, veikiantys kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Tik man kyla klausimas, kodėl aukštosios mokyklos bus tik viešosios įstaigos, o mokslinio tyrimo institutai veiks kaip viešosios įstaigos arba kaip biudžetinės įstaigos?

G.STEPONAVIČIUS. Tai vėl galimybė diskutuoti. Drįstu atkreipti dėmesį, kad universitetų steigėjas yra Seimas, ir natūralu, kad šis Seimas ar kitas Seimas priims galutinį sprendimą, bet tai ir yra vienas iš skirtumų, kurį mes matome lygindami su Vyriausybės projektu. Vis dėlto paimkite net ir tuos pačius valstybinius universitetus Jungtinėje Karalystėje ar daugelyje kitų pasaulio šalių, pagal savo juridinį statusą, įstaigos formą, jie dažniausiai yra ne biudžetinės įstaigos, ir tai leidžia kur kas savarankiškiau įgyvendinti daugelį sumanymų, o valstybės skiriamų lėšų kontrolę galima užtikrinti ir per Valstybės kontrolę, ir per tarybose deleguotus visuomenės atstovus ir daugelį kitų. Išorinį vertinimą. Aš nematau čia grėsmių. Bet diskusijoje galbūt gali atsirasti ir alternatyva, kaip jūs minite.

PIRMININKAS. Klausia J.Juozapaitis.

J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš įstatyme niekur neradau kokiai mokslo įstaigai priskiriama Kunigų seminarija.

G.STEPONAVIČIUS. Neišgirdau?

J.JUOZAPAITIS. Kunigų seminarija prie ko, prie kokios mokslo įstaigos priskirta? Prie universitetų nematyti, prie kolegijų, kaip ją pavadinti? 1 straipsnio 2 dalyje yra parašyta: „Vadovaujasi įstatymu, kiek tai neprieštarauja Šventojo Sosto…“ daugiau nieko neradau apie kunigų seminariją.

G.STEPONAVIČIUS. Mes manėme, kad tokios gana bendros formuluotės netrukdys kunigų seminarijoms veikti ir tai apima jūsų paminėtą formuluotę, kad ar per susitarimus, ar kitus sprendimus niša ar naujų kliūčių seminarijoms veikti tikrai neatsiras. Manau, kad tas pats yra įrašyta iš Vyriausybės projekte, kiek pamenu.

PIRMININKAS. Klausia E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien teko diskutuoti su verslo žmonėmis, kurie skundžiasi, kad vis dėlto žmonės, baigę universitetus, ypač technologines buvusias aukštesniąsias mokyklas, nesugeba atėję iškart dirbti. Manyčiau, kad čia vis dėlto nėra vien įstatymo dalykai, bet ir geranoriškumo. Tarkim, aukštosios mokyklos ir vienos, ir kitos, ir universitetinės, ir neuniversitetinės, gaili atiduoti savo pinigų tam, kad žmogus pasirengtų praktiškai ir panašiai. Ar šitas įstatymas tikrai reglamentuos ir, tarkim, ar bus ta gera valia, ar mes lauksime po kelerių metų, kai pamatysime iš konkurencijos, kad į vienus universitetus stoja, į kitus ne. Bet vis dėlto nemažai žmonių ir šiuo etapu baigs. Ar nemanote, kad čia reikia daug geranoriškumo prie šio įstatymo?

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Išties praktinių įgūdžių dalykai atskiruose straipsniuose yra apibrėžti. Mes susitikę su aukštųjų mokyklų dėstytojų profesinėmis sąjungomis išgirdome iš jų tą pageidavimą, kad galbūt dar aiškiau tai reikėtų įrašyti, nes pagal abiejų projektų formuluotes yra įrašyti žodžiai: „gali būti atliekama praktika“. Gal net reikėtų įsakmiau formuluoti, aš manyčiau, galėtų būti net formuluotė „studentai atlieka praktiką“, nes kai kas esame susidūrę su studijomis užsienyje, tai ten kartais net per pusę susipynusios studijos ir praktiniai dalykai. Aš kalbu ne tik apie kolegijas, kurios daugiau orientuotos į praktiką, bet taip pat ir apie universitetus. Mano paties studijų patirtis Jungtinėje Karalystėje sako, kad ten susiformavo tradicija, bet turi būti postūmiai ir iš pačios verslo bendruomenės, jie to turi norėti labiau nei pas mums dabar.

PIRMININKAS. Klausia R.Dumčius. Paskutinis klausimas.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Gintarai, ar jums neatrodo, kad šiandien šie du alternatyvūs Mokslo ir studijų įstatymų projektai, kuriuos pateiks, o jūs teikiate vieną iš jų, turi labai skirtingus matymus aukštųjų mokyklų autonomijos, studijų organizavimo, mokslinės veiklos kokybės vertinimo ir taip toliau. Juk užsitęsę šie ginčai, bent Seime šios sesijos metu, rezultatų neturėtų duoti iki galo. Nepriimsime. Ar nereikėtų, sakykim, tuos du alternatyvius jungti sukurtoje darbo grupėje ar panašiu kokiu kitu būdu, toliau komitetai įsitrauktų ir taip parengti rimtą sujungtą variantą ir po to duoti Seimui?

G.STEPONAVIČIUS. Dėkui. Galiu pasakyti tiek, kad geriausias kelias, mano supratimu, būtų po pateikimo pritarti abiem projektams ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas turėtų tapti ta vieta, kuri sujungtų apsisprendus, kurį imti pagrindu, bet svarbiausios kelios, keturios ar penkios nuostatos, kaip minėta, dėl valdymo, finansavimo, dėl mokyklų statuso, be abejo, yra tos takoskyros, alternatyvos, kurios nulems šito ar vėlesnio Seimo sanglaudą, bet aš būčiau už greitą judėjimą į priekį ir taško padėjimą dar šioje kadencijoje, nes priešingu atveju mes prarandame metus ar dvejus. Šalia to aš tiktai noriu informuoti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, įgyvendindamas Aukštojo mokslo įstatymo atitikimą Konstitucijos kai kurioms nuostatoms, jau artimiausiom dienom registruoja pataisas, kurios eis greičiau nei visas paketas, nes turi būti užpildytas tam tikras vakuumas, kuris atsirado po Konstitucinio Teismo sprendimo kovo pabaigoje.

PIRMININKAS. Ačiū G.Steponavičiui. Klausimams skirtas 10 min. laikas baigėsi. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginčiau taip, kaip ir siūlė G.Steponavičius, pritarti abiejų projektų pateikimui ir ieškoti būdų toms labai rimtoms permainoms, kurios yra būtinos aukštojo mokslo sistemoje, rasti galimybę tai diskutuoti Seime nepaisant to, kad ateina rinkimai. Tas projektas, kurį pristatė G.Steponavičius ir kurį mes kartu teikiame, iš esmės atspindi tą susitarimą tarp partijų, kurį pavyko pasiekti pernai po ilgų diskusijų ir kurio Vyriausybės variante kai kurių principinių dalykų mes jau nematome. O iš esmės vienas princinis dalykas – tai yra aukštųjų mokyklų ir studijų kokybės klausimas. Ar mes įsivaizduojame, kad aukštųjų mokyklų studijų kokybę gali garantuoti sustiprinta valstybinė išorinė kontrolė ir priežiūra, ar reikia galvoti apie vidinius mechanizmus, kurie, atsiradę pačioje universitetų sistemoje, kur kas didesne dalimi garantuotų negu dabar yra, kad pačioje sistemoje būtų ieškoma aukštesnės kokybės. Ir iš tiesų nėra kito varianto, žiūrint į daugelį kitų valstybių, kaip tik leisti daugiau konkurencijos atsirasti tarp pačių universitetų.

Ir čia aš žiūriu į gerbiamuosius socialdemokratus, kurie, mano įsitikinimu, turėtų pažiūrėti į kaimynus švedus, jų socialdemokratus, kurie 1992 m. pradėjo didelę reformą vidurinio mokslo srityje, kurią dabar bando kopijuoti britų konservatoriai. Vidurinio mokslo srityje švedų socialdemokratai pradėjo tai, ką mes norime pradėti dabar aukštojo mokslo srityje: numatė galimybę moksleiviams nešti realų krepšelį ir atidaryti naujas mokyklas remiantis tuo krepšeliu, ir tokiu būdu iš tikrųjų kokybės reikalai labai stipriai pajudėjo į priekį.

Gerbiamieji kolegos, raginu pritarti šiam projektui, pradėti svarstymus ir žengti į priekį.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš ir tada vėliau jums suteiksiu žodį. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjas pasakė tikrai labai svarbų faktą, kad iš 100 baigusių pedagogikos studentų tik 10 dirba pagal specialybę. Ką tai rodo? Ši situacija yra ne įstatymo, bet netvarkos valstybėje ir visiško aukštųjų mokyklų valstybinio nekontroliavimo požymis. Aukštosios mokyklos gamina produktą, kurio visiškai nereikia valstybei, o valstybė į tai nekreipia jokio dėmesio ir dar už tai moka pinigus. Ir aukštųjų mokyklų autonomija, kuri turi apsiriboti programomis, akademiniu gyvenimu, yra virtusi anekdotu, nes aukštosios mokyklos visais būdais siekia turto valdymo ir disponavimo visiškos laisvės, prisidengdamos autonomija.

Toliau. Aš noriu kategoriškai nesutikti su ta formuluote, kad bus finansuojami gabiausi studentai. Konstitucija kalba ne apie gabiausius studentus, o apie gerai besimokančius studentus. Ir aš manau, jeigu studentas mokosi septynetais ar aštuonetais, jis mokosi gerai. Ir kalbant apie tai, kad aukštosios mokyklos bus viešosios įstaigos, aš noriu pabrėžti, kad Konstitucija kalba apie valstybines aukštąsias mokyklas, o viešosios įstaigos jau nebus valstybinės institucijos. O krepšelio principas atves prie to, kad į užsienį iškeliaus ir mūsų pinigai, nes visi Lietuvos studentai bus lygūs, ar jie mokysis Lietuvoje, ar jie mokysis užsienyje.

PIRMININKAS. Ką gi, nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Dėl vedimo tvarkos – ponas M.Žymantas prieš balsavimą. Prašau.

M.ŽYMANTAS (DPF). Kaip tik šitoje vietoje prieš balsavimą. Statuto 138 straipsnio sako, kad jeigu Teisės departamentas padarė išvadą, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo jį apsvarstyti. 139 straipsnis sako, kad Seimo Pirmininkas neteikia svarstyti, jeigu yra prieštaravimas. Svarstymo procedūra prasideda nuo tada, kai yra paskiriamas komitetas ir nustatoma preliminari data. Kad nepažeistume Statuto, pasinaudodamas 109 straipsniu aš prašau arba beveik reikalauju atidėti tolesnę procedūrą iki tol, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarys sprendimą šituo klausimu. Ir tada mes nubalsuosime ir nueisime į kitą stadiją, jeigu tai neprieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Jeigu aš gerai supratau, tai ponas M.Žymantas frakcijos vardu, remdamasis 109 straipsniu, prašo daryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio.

M.ŽYMANTAS. Etikos ir procedūrų komisijos vardu.

PIRMININKAS. Negalite. Statutas numato aiškiai, kas gali prašyti pertraukos: posėdžio pirmininko reikalavimu (aš galiu paprašyti), pagrindinio komiteto reikalavimu (jo dar nėra, mes nepaskyrėme), taip pat frakcijos reikalavimu, kurį remia ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu (tokia jūs esate), kurį paremia ne mažiau kaip vienas penktadalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių. Toks siūlymas nuskambėjo? Jeigu tai ne frakcijos, aš neteikiu balsavimui. Ponas P.Gražulis. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad frakcijos vardu galima kalbėti tik iš Etikos ir procedūrų komisijos… tik gavus komisijos sutikimą, nesvarbu, kad pirmininkas kalba, jis vis tiek neturi teisės kalbėti Etikos ir procedūrų komisijos vardu. Kitas dalykas, manau, kad antradienį buvo precedentas, pateikimo stadijoje klausimai traukiami, svarstomi. Tegu iki svarstymo stadijos Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikia savo išvadas. Lygiai taip pat susidūrėme ir antradienį su tuo klausimu. Ir po pateikimo jam buvo pritarta. Dar kartą sakau, nestatykime niekada Teisės ir teisėtvarkos komiteto aukščiau viso Seimo. Svarstymo metu pateiks išvadas ir Seimas reaguos.

PIRMININKAS. Aš siūlau dabar nediskutuoti, aš tik primenu, kad tikrai mes žinojome šią problemą visi, puikiai žinome, kad ir kiti įstatymai šiandien nepateikiami, išvada gali prieštarauti Konstitucijai, bet mes sutarėme. Suprantu jus ir kaip komisijos pirmininką, kad jeigu paraidžiui skaitytume Statutą, taip, mes neturėtume svarstyti. Bet sutarėme visi geranoriškai, kad darome pateikimą, o vėliau projekto autoriai arba teikėjai svarsto ir nagrinėja. Tokių precedentų jau yra. Prašau. E.Masiulis.

E.MASIULIS (LSF). Aš labai pritarčiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad po pateikimo reikėtų pritarti ir po to išsiaiškintume, prieštarauja ar neprieštarauja Konstitucijai. O čia nuskambėjo Seimo salėje pasakymas, kad Etikos ir procedūrų komisijos vardu prašoma pertraukos. Tai pasakė komisijos pirmininkas. Aš kviečiu salėje esančius Etikos ir procedūrų komisijos narius patvirtinti arba paneigti, kad įvyko komisijos posėdis dėl šito klausimo ir buvo suformuluota tokia komisijos pozicija. Ar tikrai taip buvo, ar čia yra pirmininko?..

PIRMININKAS. Aš supratau, kad pirmininkas tiesiog atkreipė mūsų dėmesį, pažeidžiama procedūra, numatyta Statute. Aš taip supratau pono M.Žymanto kalbą, todėl gal nereikia daryti balsavimo? (Balsai salėje)

Gal balsuojame, mes dabar turime balsuoti. Aš siūlau balsuoti, vėliau pasikeisime replikomis. Balsavimas dėl įstatymo projekto, registracijos Nr.XP-2905, po pateikimo. Balsuojame.

Už – 94, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas ir, be abejo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl mūsų jau minėto galimo prieštaravimo Konstitucijai. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną.

Dėl vedimo tvarkos – E.Klumbys. Prašom.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, žodį dėl vedimo tvarkos jūs turėjote man suteikti anksčiau, kai aš atsistojau, bet jūs nesuteikėte. Tad man pagal Statutą dabar lieka tik pasakyti repliką po balsavimo.

Taigi noriu jums pasakyti, kad jūs dar kartą klaidinate Seimą, kad mes geranoriškai sutarėme, jog pateikimo stadijos metu svarstome įstatymo projektą, kuris gali prieštarauti Konstitucijai. Praeitą posėdį prieštaravau, kad taip negalima elgtis. Deja, šito nebuvo norėta išgirsti. Aš manau, kad čia vyksta šiurkštus Seimo statuto pažeidimas.

PIRMININKAS. Aš vadovaujuosi patvirtinta darbotvarke. Matau, Seimas ją patvirtino didžiąja balsų dauguma, ir aš traktuoju, kad yra sutarimas. Seniūnų sueigoje šiandien vėlgi nebuvo didelių ginčų. Visi seniūnai, tarp jų ir jūsų frakcijos atstovai, neprieštaravo, kad šis klausimas Seime būtų nagrinėjamas šiandien. S.Pečeliūnas ir keliaujame toliau.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau sureaguoti į tai, kaip Seimas reagavo į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko atkreiptą dėmesį. Norėčiau jūsų paprašyti paskaityti Seimo statuto (tiksliai neatsiminsiu) ar 133, ar 138 straipsnį, kuriame apie Etikos ir procedūrų komisijos teises yra parašyta, kad stabdyti dėl tokių procedūrinių dalykų turi teisę, jeigu yra aiškiai pažeidimas Statutas. Kai kalbame apie pažeidimą ir santykį su Konstitucija, aš manau, komisijos pirmininkas… Ir tartis nereikia, kai yra akivaizdu. Tokiu akivaizdžiu klausimu jis tikrai turi mano palaikymą. Ir nebūtina rengti posėdį. Mes galime čia susižvalgyti, visi esame salėje, ir nuspręsti. Kokiu būdu tas yra padaroma, Statute nėra parašyta. Aš manau, jeigu jau pradėjau apie tai kalbėti, tą vietą iš viso reikia tikslinti ir šia tema suteikti specialius įgaliojimus tiek Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui, tiek dar vienam pareigūnui, kurie negali elgtis kitokiu būdu, tik ex officio kaip einantys tas pareigas, nes kitaip tos jiems suteiktos teisės jokiu būdu nėra realizuotinos. Ten reikia taisyti. Bet šiuo atveju aš manau, kad pirmininkas pasielgė teisingai, atkreipė jūsų dėmesį. Tai, kas dabar atsitiko su tuo balsavimu… Jeigu kas nors, kas yra bent kiek skaitę Statutą, atneš klausimą į Etikos ir procedūrų komisiją, turbūt supranta, kad reikės grįžti nuo pradžių. Ačiū.

Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2906 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Aš dabar kviečiu į tribūną G.Steponavičių. Darbotvarkės 2-2b klausimas – Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2906. Pranešėjas – G.Steponavičius. Pateikimas. Reikėjo surinkti 29 Seimo narių parašus, jie surinkti ir pateikti Sekretoriatui.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Pone pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia yra lydimasis teisės aktas, vieno straipsnio pakeitimas, keli žodžiai, kad teikti iniciatyvą dėl Vyriausybės nutarimų projektų tekstų galėtų didesnė institucijų grupė. Pagal mūsų siūlomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą tam tikros naujos su mokslu ir studijomis susijusios institucijos, mes manytume, galėtų teikti projektus tiesiai Vyriausybei, aišku, įvardijus, kokios tos kitos institucijos. Tai yra labiau patikslinanti nuostata. Aš tiek norėčiau pasakyti pateikimo metu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Nuomonė už, nuomonė prieš. Tuoj pažiūrėsime. Kalbėti, atrodo, nėra norinčių.

Ar galima bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr.XP-2905A. Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr.XP-2909. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2910. Žemės įstatymo 7, 9, 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2911 (pateikimas)

Dabar aš kviečiu į tribūną švietimo ministrę R.Žakaitienę, kuri, jeigu aš gerai suprantu ir jeigu neprieštaraus Seimo nariai, mums iš karto pateiks visus tarpusavyje susijusius klausimus. Pats pagrindinis įstatymo projektas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr.XP-2905 bei trys lydimieji įstatymų projektai: Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr.XP-2909, Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2910 bei Žemės įstatymo 7, 9, 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2911. Gerbiamoji ministre, ar galima kartu pristatyti visus keturis projektus?

R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Galima.

PIRMININKAS. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Ministrė kalbės apie visus keturis teikiamus įstatymų projektus. Prašom.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitų metų birželio mėnesį dauguma Lietuvos parlamento politinių partijų, atstovaujančių sau Seime, pasirašė mokslo ir studijų reformos principus, pagal kuriuos ir buvo parengtas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kuris yra teikiamas dabar.

Turiu pasakyti, kad mes ką tik išklausėme alternatyvų projektą. Pagrindinės nuostatos, kurios yra pateiktos alternatyviame projekte, manau, buvo įregistruota beveik tuo pačiu metu, yra tik valandų skirtumas. Kadangi pirmasis pateiktas projektas maždaug 80–85 % sutampa su tuo projektu, kuris yra parengtas Vyriausybės, didelių ginčų dėl šio projekto neturėtų būti.

Aš norėčiau truputį atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį dėl santykio su Konstitucinio Teismo nutarimu, nes tiek prieš tai pateiktas projektas, tiek dabar teikiamas tikrai turi straipsnių, kurie pagal Konstitucinio Teismo kovo 20 dienos nutarimą galimai prieštarauja Konstitucijai. Bet tai yra toks atvejis, kai Konstitucinis Teismas priima tam tikras išvadas dėl galiojančio įstatymo nuostatų, o projektuose pateiktos nuostatos, jeigu jas tvarkytume iki pateikimo stadijos, užimtų labai daug laiko, taigi iš karto informuoju, kad kaip Seimo narė teikiamam įstatymo projektui įregistravau pataisas, kurios pagal Konstitucinio Teismo išvadas turėtų panaikinti prieštaravimą. Todėl tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, įvertinęs ir projektą, ir įregistruotas pataisas… Galbūt ši gana sudėtinga situacija turėtų mums visiem tapti aiškesnė ir nebelikti jokių statutinių prieštaravimų.

Kas gi yra nauja? Kokios yra pagrindinės šio teikiamo įstatymo naujovės? Nenorėčiau labai plėstis ir aiškinti, kokia yra situacija, dėl ko buvo keičiama. Kolega G.Steponavičius beveik viską pasakė. Pagrindinės naujovės yra tai, kad keičiamas mokslo ir studijų institucijų valdymas. Aukštųjų mokyklų veikloje tampa kur kas svarbesnis tarybų vaidmuo. Taryba prisiima rimtesnę socialinę atsakomybę, nes joje dalyvauja daug daugiau socialinių partnerių. Tai ir yra kaip tik tai, kas galėtų užtikrinti geresnę aukštųjų mokyklų darbo kokybę, veiklos kokybę.

Taryba tampa strateginio valdymo ir visuomenės požiūrio institucija, jos daugumą, kaip minėjau, sudaro socialiniai partneriai. Svarbiausios tarybos funkcijos yra tvirtinti aukštosios mokyklos misiją ir viziją, rektoriaus arba direktoriaus, jeigu tai yra kolegija, pateiktą strateginį veiklos planą, kasmet informuoti visuomenę apie vykdymo rezultatus, svarstyti aukštosios mokyklos lėšų ir turto valdymo bei administravimo klausimus.

Taip pat yra keičiamos senato funkcijos. Senatas arba akademinė taryba (kolegijoje) sprendžia akademinius reikalus, nustato akademinius standartus, tvirtina studijų programas, kontroliuoja studijų ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros kokybę. Rektorius arba direktorius (kolegijoje) atsako už aukštosios mokyklos darbo organizavimą.

Pagal teikiamą reglamentavimą, studijų sistemos sandara turėtų labiau atitikti kuriamos Europos aukštojo mokslo erdvės principus. Yra atnaujinama studijų programų rūšių, pakopų ir formų sistema. Tarp jų, tarp studijų ir kitų švietimo sistemos grandžių, užtikrinimas tęstinumas, perimamumas. Vietoj jau atgyvenusių dieninių, vakarinių, neakivaizdinių studijų formų pereinama prie tarptautinių, nuolatinės ir ištiestosios formų. Mokslo ir studijų institucijos turės įdiegti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą. Yra numatyta nemažai straipsnių, kuriuose užtikrinami pačių mokslo institucijų vidinės kokybės užtikrinimo principai, sistema. Kiekviena mokslo ir studijų institucija bus vertinama periodiškai, aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo laipsnius galės teikti tik akredituota aukštoji mokykla. Aukštųjų mokyklų ir studijų programų išorinį vertinimą vykdys Studijų kokybės vertinimo centras, tačiau dėl studijų programos akreditavimo aukštoji mokykla galės kreiptis ir į kitą Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingą viešosios valdžios institucijos pripažintą agentūrą. Jų vertinimas bus prilygintas Studijų kokybės centro kokybės išvadai, bus sugriežtinta leidimų vykdyti studijas išdavimo tvarka (o tai labai svarbu), bus nustatomas privalomas reikalavimas Studijų kokybės vertinimo centrui kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad jis pateiktų išvadą, ar numatoma valstybinė aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialo veikla nekelia grėsmės nacionaliniam šalies saugumui.

Lietuvoje bus teikiamas mokslo laipsnis, daktaro laipsnis (vienas mokslinis laipsnis), numatyta, kad kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams nustatys pati institucija. Dėl mokslo ir studijų finansavimo valstybė nustatys tik specialistų skaičių, kurių rengimas konkrečioje studijų kryptyje arba krypčių grupėje ar srityje bus remiamas valstybės lėšomis, ir kiekvienai tokiai studijų vietai bus skiriamas finansavimas. Asmenys, kurie pagal stojimo rezultatus nepateks į studijų vietas, kurios yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, ir sutinkantys mokėti studijų kainą, galės būti priimti. Šiame projekte yra tik ištiestosios formos studijos, tačiau mano pataisoje yra visų formų studijos. Tai yra pagal Konstitucinio Teismo siūlymą, atsiprašau, to tikrai galėjau nesakyti. Taip pat laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose ir laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas trečiosios pakopos studentams.

Projekte reglamentuojamas programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas, kuris galiojančiose įstatymuose nebuvo aptartas. Labai svarbu yra tai, kad pakeistas stipendijų reglamentavimas. Nustatyta, kad studentams gali būti mokamos socialinės ir skatinamosios stipendijos, kad užtikrintų ir tų studentų, kurių šeimų pajamos yra mažesnės, galimybę studijuoti.

Tai tokios būtų pagrindinės naujovės naujai teikiamame Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Gal aš galėčiau atsakyti į klausimus?

PIRMININKAS. Ačiū ministrei už įstatymo projekto pateikimą. Nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis klausia E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji ministre, jūs pati pripažįstate, kad teikiate galimai prieštaraujantį Konstitucijai įstatymo projektą. Toks įstatymo projektas neturėtų būti svarstomas Seimo plenariniame posėdyje. Sakykite, ar jūs nemanote, kad Seimo plenariniam posėdžiui turėjo būti pateiktos ne jūsų pataisos, bet Konstituciją ir Konstitucinio Teismo sprendimus atitinkantis įstatymo projektas?

R.ŽAKAITIENĖ. Ačiū už klausimą. Tikrai sutinku, kad projektas nebus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje, jeigu jis neatitiks Konstitucijos. Mes visi sutarėme, kad pateikimo stadijoje, siekdami, kad dar šioje sesijoje galėtume įvertinti šių svarbių norminių aktų priėmimą ir jų būtinybę, pateikiame tokius projektus, kokie yra parengti, bet iki svarstymo tikrai turės būti gauta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, ar tai atitinka Konstituciją, ar ne. Iki svarstymo tie straipsniai, kurie galimai prieštarauja Konstitucijai, bus pataisyti.

PIRMININKAS. Klausia V.Čepas, tačiau aš jo nematau salėje. Klausia M.Pavilionienė. Prašom.

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Kodėl nuspręsta atsisakyti habilituoto daktaro laipsnio? Juk šio laipsnio siekis atitinka Lisabonos strategijos investicijų į žmogiškąjį kapitalą siekį. Be to, Europos Sąjungoje švietimas ir mokslas yra nacionalinis prioritetas, o tai reiškia, kad du mokslo laipsniai Lietuvoje galėtų likti. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Habilitacijos procedūra turbūt yra labiausiai kvestionuojamas dalykas daugelio akademinės bendruomenės narių ir įvairių mokslo organizacijų atskirų atstovų. Mokslo laipsnis ir habilitacijos procedūra, jų manymu, neturi tos pačios reikšmės. Todėl habilitacijos atsisakymas tai yra procedūros atsisakymas. Tai buvo akademinės visuomenės siūlymas, kad įstatyme būtų kalbama apie vieną mokslinį laipsnį. Svarstymo metu bus galima išgirsti įvairias nuomones ir jeigu jos bus pagrįstos, bus galima svarstyti.

PIRMININKAS. Klausia A.Skardžius, tačiau jo salėje nematyti. V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs labai gražiai kalbėjote, kad bus užtikrintos socialinės garantijos nepasiturinčių šeimų vaikams. Aš noriu paklausti, ką darysime su tais gabiais, talentingais vaikais, kurie šiandien gyvena rajonuose, bet rajonuose nėra fizikos mokytojų, trūksta chemijos mokytojų, taip pat anglų kalbos, kitų kalbų specialistų. Tai yra gabūs vaikai, jie galėtų studijuoti ir mokytis, bet šiandien jie neturi tinkamų galimybių. Ar nebus pažeistas tų studentų lygiateisiškumas ne todėl, kad jie nepajėgūs, bet todėl, kad jiems nėra sudarytos tinkamos galimybės?

Ir kitas klausimas. Kaip bus su tais vaikais, kurie turi aklumo ar kurtumo negalią ir savo rajonuose negali pasiekti net vidurinio mokslo? Vadinasi, jie neturės lygių galimybių siekti aukštojo mokslo. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Klausimas turbūt nėra konkrečiai susijęs su teikiamo įstatymo projektu, bet galėčiau nuraminti Seimo narę ir pasakyti, kad per 80 % baigusiųjų vidurines mokyklas įstoja į aukštąsias. Vadinasi, nėra tokios didelės problemos ar tokio trūkumo, kad nebūtų galimybės tiems baigusiems įgyti tokias žinias, kad jas pripažintų aukštoji mokykla. Šio įstatymo tikslas yra, kad aukštosios mokyklos, priimdamos ir darydamos tam tikrą atranką, rūpintųsi ne tik kokybišku žinių suteikimu, bet ir priimtų studentus, kurie turi gebėjimų mokytis.

PIRMININKAS. Klausia V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). gerbiamoji ministre, per konkurencinius mechanizmus, be abejo, galima pasiekti teigiamų sprendimų merdinčioje aukštojo mokslo sistemoje, tačiau aš, kaip buvusi aukštosios mokyklos dėstytoja, nesuprantu, kaip bus galima pasiekti mokslo ir dėstytojų kokybės, nes be fundamentalių mokslų mes niekada mokslo kokybės nepasieksime ir niekada nepritrauksime jokio dėstytojo. Ar nebūtų tikslinga šiuos du įstatymus sujungti ir to, ko nėra pirmajame pateiktame įstatyme, bet yra Vyriausybės siūlomame, ir svarstyti, jeigu tai atitiktų Konstituciją, kaip vientisą įstatymą? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Tikrai taip manau ir tikrai tam pritariu.

PIRMININKAS. Klausia J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamoji ministre, partijų susitarimas, matyt, gimė iš realaus gyvenimo, kai siekiama pagrindinių tikslų. Matyt, švietimo reforma yra ne tik mūsų būtinybė, ugdanti naują kokybę, bet ir laisvosios rinkos ekonomikos gerąja žodžio prasme, žinių motyvacijos, darbo rinkos ir t. t. išraiška. Vienas iš pagrindinių dalykų yra racionali ir dinamiška švietimo reforma. Daugelis Seimo narių ir partijų siūlė įvesti bakalauro trejų metų studijas, bent jau dalyje aukštųjų mokyklų programų. Kaip jūs į tai žiūrite? Ar tai taupytų dalį pinigų, padarytų studijas intensyvias? Šiuo atveju ministerijos ir jūsų pozicija būtų gana svarbi apsisprendžiant tų aukštųjų mokyklų rektoriams ir studentams dėl tų programų.

R.ŽAKAITIENĖ. Tikrai sutinku, kad toks svarstymas gali būti. Ar tai turėtų būti įtvirtinta konkrečiai įstatyme nustatant kiekvienai studijų programai konkrečią trukmę? Nemanyčiau, kad tai būtų visai teisinga, nes yra ir vientisosios studijos, kurios iš tikrųjų neturi bakalauro, magistro. Bet svarstydami įstatymų projektus galėtume ieškoti galimybių, nustatančių ir, kaip čia pasakyti, skatinančių aukštąsias mokyklas studijų programas išties trumpinti, nes tai būtų ir ekonomiškai teisingiau, ir, matyt, sudomintų didesnį studijuojančiųjų skaičių.

PIRMININKAS. Klausia I.Degutienė.

I.DEGUTIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs savo įžanginėje kalboje pasakėte, kad yra maždaug 80 % atitikmuo vieno ir kito įstatymo projekto. Gal galite labai konkrečiai pasakyti, kuo skiriasi pirmasis pateiktas projektas nuo jūsų teikiamo projekto? Čia jau pakartosiu, ką kalbėjo ir kolega Julius. Ar jums neatrodo (jūs iš esmės atsakėte), kad tuos projektus reikia sujungti? Bet vis dėlto gal akcentuokite, kokie yra skirtumai.

R.ŽAKAITIENĖ. Aš galėčiau gana ilgai kalbėti ir kiekvieną dalį bandyti žiūrėti, koks yra aukštųjų mokyklų veiklos pagrindų skirtumas. Mūsų projekte yra numatyta, kad yra biudžetinės ir viešosios aukštosios mokyklos. Manyčiau, tai užims gana daug laiko.

Gal būtų teisinga pasakyti taip, kad alternatyvusis projektas yra parengtas Vyriausybės projekto pagrindu pakeičiant tiktai tas vietas, nuostatas, dėl kurių opozicinės frakcijos ar opozicinės partijos visada turėjo kitokią nuomonę. Tą buvo galima daryti siūlant Vyriausybės projekto įstatymo pataisas, bet, matyt, norint paspartinti šio įstatymo svarstymą, pasielgta taip. Manau, kad svarstant abu projektus galima ieškoti sutarimo, konsensuso, ir tai, kas yra išties dabar jau nurodyta Konstitucinio Teismo sprendime, įrašyti. Tikrai žinau, kad turės atsirasti vienas projektas, bet tas vienas projektas turės atsirasti iš bendrų diskusijų.

Pagrindinis skirtumas, kuris turbūt paskatino, kad atsirastų šis alternatyvusis projektas, yra tas, kad rektorius pagal teiktą alternatyvųjį, pirmąjį, projektą yra renkamas tarybos. Mes turėjome įsiklausyti tiek į Rektorių konferencijos, tiek į kitos akademinės bendruomenės gana daug įrodinėjimų, kad taryba nėra vienintelė, galinti tinkamai rinkti rektorius. Siūlome, kad taryba skelbtų viešojo konkurso tvarką ir atrinktų ne mažiau kaip tris kandidatus, iš kurių rinksis senatas. Dėl to tikrai diskutuosime Seime. Daugiau esminių skirtumų šiuose projektuose nėra.

PIRMININKAS. Klausia V.Gedvilas.

V.GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš suprantu, kad jūs patekote ant švietimo reformų slenksčio, ant bangos, tikrai reikia daryti labai svarbias švietimo pertvarkas. Per 18 metų mes labai lėtai ėjome prie tų reformų. Jūs dabar minėjote, kad abu įstatymų projektai yra labai panašūs. Pirmas klausimas, kas nuo ko nusirašė?

Antras klausimas. Sakykite, kai buvo priimtas susitarimas tarp partijų, ar visos partijos laikėsi to susitarimo formuojant įstatymo projektą? Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Gal aš į pirmą klausimą neatsakysiu, nes jau keletą kartų atsakiau. Sakiau, kad alternatyvusis projektas 80 % atitinka Vyriausybės pateiktą.

Dėl antro klausimo. Visas ginčas vyko tol, kol mes tarėmės, kas turės būti viename ar kitame skyriuje, kaip vienas ar kitas politinių partijų aptartas reformos principas turi atsispindėti konkrečia teisine norma. Paskui vyko darbas. Pusę metų buvo dirbama prie projekto. Mes gavome parengę projektą 100 puslapių siūlymų įvairių organizacijų: tiek akademinių, tiek interesų grupių, tiek verslininkų. Labai aktyvūs buvo studentai. Su mokslo visuomene buvo bandyta suderinti šias nuostatas. Tikrai labai rimtai padirbėta. Tai nėra uždaro darbo rezultatas. Manau, netgi alternatyvųjį projektą teikdami Seimo nariai įvertino, kad vis dėlto daugelis nuostatų yra gana geros ir jiems priimtinos.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R.Kupčinskas. Prašom. Paskutinis klausiantysis.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, ar yra tvarka ar metodika Vyriausybėje, pagal kurią būtų nustatomos valstybės finansuojamos vietos aukštosiose mokyklose, universitetuose? Ar yra šiam įstatymo projektui tai rengiama, ar jau parengta? Kokia metodika: kiek reikia, koks poreikis valstybės finansuojamų vietų? Aišku, remiantis valstybiniu poreikiu. Ačiū.

R.ŽAKAITIENĖ. Dėkoju. Taip, valstybės biudžeto lėšų poreikis aukštosioms mokykloms nustatomas pagal mokslo ir studijų institucijoms parengtą ir patvirtintą metodiką. Metodikoje privalo būti numatytos lėšos studijoms, moksliniams tyrimams, meninei, kūrybinei plėtotei, administravimui, ūkiui ir objektų, įrašytų į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, priežiūrai. Metodika, be abejo, gali būti keičiama, tačiau net Konstitucinis Teismas metodikos nenagrinėjo ir nekvestionavo.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Ačiū jums. Dabar jau teks, matyt, apsispręsti balsuojant. Galite grįžti į savo darbo vietą.

Įstatymo projektas Nr.XP-2905A – Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Norinčių kalbėti už, prieš… Minutėlę! Už – ponas V.Domarkas. Prašom. Nuomonė už.

V.DOMARKAS (VLF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš noriu akcentuoti tai, kad čia irgi yra Teisės departamento išvada dėl prieštaravimo Konstitucijai. Noriu pritarti ministrei, kad jau yra užregistruotos šio įstatymo projekto pataisos, kurios panaikintų prieštaravimą Konstitucijai.

Aš suprantu, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bus didžiulis krūvis ir našta dėl apsisprendimo, tačiau kviesčiau balsuoti ir už šį projektą, nes manau, kad abu projektus galime sujungti ir padaryti vieną projektą, kuris tikrai būtų naudingas mokslui ir studijoms.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes dabar svarstome labai konkretų įstatymo projektą, kurio pateikimo stadija. Tas įstatymo projektas yra prieštaraujantis Konstitucijai. Tai pripažįsta ministrė, tai pripažįsta ir kiti čia kalbėję Seimo nariai. Taigi jau vien dėl to, kad svarstome galimai prieštaraujantį Konstitucijai įstatymo projektą, mes negalime iš principo pritarti tokiam įstatymo projektui. Tai yra principinė nuostata.

Kalbant apie visas kitas detales, kad čia yra pateiktos pataisos. Tos pataisos gali būti tiktai atitinkančiam Konstituciją įstatymo projektui. Čia turėjo būti pateiktas neprieštaraujantis Konstitucijai įstatymo projektas. Taigi aš manau, kad Seimas sąmoningai paskutiniu metu pažeidžia tiek Konstituciją, tiek Statutą, o liūdniausia, Seimo Pirmininkas, jau naujasis Seimo Pirmininkas, šį dalyką tiesiog stimuliuoja, apeliuodamas į tai, kad mes turim svarstyti įstatymo projektą skubiai. Vadovaudamiesi tokia logika, mes čia greit pradėsim nagrinėti išvis labai neaiškius įstatymų projektus, kokius užsimanys Seimo vadovybė, po to juos visus permetinėsim į komitetą ir bandysim kažkaip taisyti. Manau, Seimas paskutiniu metu yra pasirinkęs labai blogą taktiką, aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Aš suprantu, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, stovėdamas prie mikrofono, dar kartą atkreipia mūsų dėmesį, tai yra jo pareiga, į galimą Statuto pažeidimą. Mes tikrai girdime, tikrai suprantame. Ar norėsite tarti žodį? Prašau.

M.ŽYMANTAS (DPF). Norėsiu, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi jį svarstyti be pataisų. Jeigu jis padarys išvadą, kad prieštarauja, vėl grįšim į pradinę padėtį, vadinasi, būsim niekur nenuskubėję ir nieko nepadarę greičiau. Taigi darbo grupėje buvo galima parengti: du projektus sujungti, ištaisyti klaidas ir ateiti su normaliu, kokybišku projektu.

PIRMININKAS. Aš dėkingas komisijos pirmininkui. Jis tikrai teisus atkreipdamas dėmesį. Tai jo pareiga. Dar S.Pečeliūnas norėtų. Gal balsuojame? Gerai, prašau. S.Pečeliūnas. Prašau. Ir daugiau nekalbame.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, norėčiau, kad jūs paskaitytumėt savo teises ir pareigas, kurios yra surašytos Konstitucijoje ir Statute. Informuoju jus, kad Seimo narys, balsuodamas už įstatymą, dėl kurio yra konstatuota, kad jis galimai prieštarauja Konstitucijai, neturi teisės to daryti, priešingu atveju jis laužo savo duotą priesaiką. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė už, nuomonė prieš nuskambėjo. Balsuojame dėl įstatymo projekto, kurio registracijos Nr.XP-2905A. Balsuojame.

Už – 66, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta.

Šyptelėjau, nes pagalvojau, kad 66 Seimo nariai neteko mandato po šitokio balsavimo. Pirmalaikiai rinkimai artėja. Prieš tai 94… Gerai, pajuokavau, atsiprašau.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir, be abejo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl minėto galimo prieštaravimo Konstitucijai. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną.

Kitas darbotvarkės klausimas, jis pateiktas irgi buvo, mums dabar belieka apsispręsti balsuojant. Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr.XP-2909. Kaip prisimenate, aš sakiau, jog ministrė iš karto pateiks visus įstatymų projektus. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Tuoj žvilgtelėsime. Norinčių kalbėti… Čia jau neprieštarauja Konstitucijai. Netgi galimai. Aš žiūriu, ar yra norinčių kalbėti. Tuoj mes pasižiūrėsime. Nuomonę prieš – L.Sabutis? Atsisako.

Ar galima bendru sutarimu pritarti minėtam įstatymo projektui? Balsuojame? Gerai, balsuojame. Įstatymo projektas, kurio registracijos Nr.XP-2909 – Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas.

Už – 62, prieš – 1, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių, Audito bei Biudžeto ir finansų komitetai. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną.

Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio vėlgi mums belieka tiktai balsuoti– Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2910. Norinčių kalbėti nėra, tai belieka…

Ar galima bendru sutarimu pritarti minėtam įstatymo projektui po pateikimo? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų, Audito bei Biudžeto ir finansų komitetai. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną.

Paskutinis iš visos grupės teikiamų įstatymų projektų – Žemės įstatymo 7, 9, 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, registracijos Nr.XP-2911.

Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų, Audito, Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų, jeigu aš gerai supratau, komitetai. Kaimo reikalų… Čia, matyt, dėl aukštųjų mokyklų valdomų žemių yra Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 5 dieną.

Dabar dėl vedimo tvarkos – P.Gražulis, paskui kviesiu į tribūną susisiekimo ministrą poną A.Butkevičių pateikti Prekybinės laivybos įstatymo 4(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr.XP-2784. Prašau, Petrai.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai dar kartą išeis Seimo nariai ir kalbės, kad jeigu Teisės komitetas padarė išvadą, jog įstatymas galimai gali prieštarauti Konstitucijai, todėl jis negali būti pateiktas, aš prašyčiau tiesiog nutraukti ir neleisti kalbėti, nes priešingu atveju, jeigu Teisės komitetas arba J.Sabatauskas pasakys, kad dangus griūva, vadinasi, ir grius dangus. Manau, Seimas ir visi Seimo nariai išmintingi, irgi gali turėti savo nuomonę. Man atrodo, čia Seimas vis dėlto surado konsensusą, kad tokie įstatymai pateikimo stadijoje teikiami.

PIRMININKAS. Ačiū P.Gražuliui už pastabą. Prieš suteikdamas žodį ministrui, perleidžiu pirmininkavimo galias A.Kubiliui ir einu pailsėti.

PIRMININKAS (A.KUBILIUS, TSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Ministre, prašom, žodis jums.

Prekybinės laivybos įstatymo 4¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr.XP-2784 (pateikimas)

A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Prekybinės laivybos įstatymo 4¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Šiuo metu pagal šio įstatymo galiojančią 4 straipsnio 1 dalį Susisiekimo ministerija išduodavo licencijas toms įmonėms, kurios verždavosi organizuoti tam tikrą prekybinę laivybą. Šios licencijos vandens transporto veiklai vykdyti buvo pradėtos išduoti nuo 1996 metų.

Reikia pripažinti, kad šiuo metu padėtis iš esmės yra pasikeitusi, mes manom, kad šią funkciją puikiausiai atlieka įsteigta Lietuvos saugios laivybos administracija, kuri turi reikiamą įrangą vandens transporto priemonių kontrolei atlikti ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai. Minėta institucija pagal savo kompetenciją Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir terminais tikrina laivus, jų įgulas, sertifikuoja laivybos įmones, užtikrina saugią laivybą bei saugų keleivių ir krovinių vežimą laivais. Manau, kad panaikinus jūrų transporto veiklos licencijavimą įmonėms bus sudarytos dar palankesnės sąlygos šiam verslui plėtoti. Tiek trumpai.

PIRMININKAS. Du nori paklausti. V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, matyt, uoste viskas yra gerai, bet man norisi paklausti vieno dalyko. Neseniai buvome susitikę su Uosto krovos kompanijų asociacijos atstovais, kalbėjomės, pasirodo, kad tos krovos kompanijos yra labai kompaktiškos institucijos, ten dirba keli, keliolika žmonių, o tonų ir finansų apyvarta eina milijonais. Tuo tarpu toje įkurtoje Saugios laivybos institucijos administracijoje ir Uosto direkcijoje dirba keli šimtai žmonių. Ar jūs nesiruošiate atlikti audito ir patikrinti, ar ten tikrai viskas yra gerai?

A.BUTKEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Dėl uosto direkcijos darbo. Galiu pasakyti, kad darbo efektyvumas labai pasikeitė. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti, kad nepaprastai stipriai pradėta bendradarbiauti tarptautiniu mastu. Praeitais metais buvo pasirašyta jūrinė sutartis su Kinija, šiais metais labai aktyviai dalyvavome Majamyje tarptautinėje kruizinių laivų konferencijoje ir parodoje, taip pat uosto direkcijos vadovas kartu su manimi buvo susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Transporto departamento sekretore, yra iškeltų kitų uždavinių. Jau vien šiais metais Klaipėdos jūrų uoste investicinė programa yra padidėjusi 2,3 karto.

Dėl Saugios laivybos administracijos jūsų pastaba yra teisinga. Mes manome, kad etatų skaičius yra per didelis ir artimiausiu metu šis klausimas bus svarstomas.

PIRMININKAS. B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, labai gerai, kad jūs verslui siūlote mažinti biurokratinius barjerus. Labai gerai. Mano klausimas būtų toks. Prašau pasakyti, tą vadinamąjį juodą darbą iki šiol atliko saugios laivybos administracija, o ministerija – tik formaliai. Ar čia įvyks koks nors esminis persitvarkymas šiuo požiūriu? Ačiū.

A.BUTKEVIČIUS. Ši funkcija buvo priskirta ministerijai. Tai sudarydavo sunkumų, kai Saugios laivybos administracija surinkdavo visą informaciją, atlikdavo patikrinimus, po to turėdavo pateikti visą medžiagą ministerijai, ir ministerijoje buvo derinamos įvairios procedūros, renkami parašai, tai užtrukdavo gana nemažai laiko.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Apsisprendžiame, ar galime pritarti po pateikimo? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta.

Dėl komitetų. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas ir papildomas – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Galime sutarti? Pritarta.

Rinkliavų įstatymo 6, 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2962 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, Rinkliavų įstatymo 6, 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras Regimantas Čiupaila. Prašom.

R.ČIUPAILA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projektas parengtas siekiant papildyti Rinkliavų įstatymą naujais valstybės rinkliavos dydžio sumažinimo ir atleidimo nuo jos atvejais, kurie buvo įtvirtinti valstybės rinkliavos objektų sąraše ir šios rinkliavos dydžiai Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu, bet liko neįtraukti į Rinkliavų įstatymą. Priėmus šį įstatymą bus užtikrintas teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, taip pat išspręsta dvigubo mokėjimo už tą pačią paslaugą problema.

Dabar apie pagrindinius dalykus, kurie yra šiame siūlomame projekte. Visų pirma yra tikslinamas atleidimo nuo valstybės rinkliavos atvejų sąrašas, kai tam tikros kategorijos užsieniečiai atleidžiami nuo valstybės rinkliavos ne tik už leidimo gyventi išdavimą, bet ir už tų dokumentų dėl leidimo gyventi užsieniečiams tvarkymą, už leidimo keitimą. Taip pat siūloma papildyti sąrašą dviem naujais atvejais. Tai yra kai dokumentai išduoti ar leidimas pakeičiamas laikinai gyventi Lietuvoje tvarkyti… ar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą bei keitimą užsieniečiams, kurie ketina studijuoti, mokytis, stažuotis, taip pat dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ar profesiniuose mokymuose, ir taip pat už dokumentų išduoti, pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tvarkymą bei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą ir keitimą užsieniečiams, kuriems leista pasilikti gyventi Lietuvoje, nes jie buvo ar yra prekybos žmonėmis aukos ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu.

Taip pat yra dalykai, susieti su sprendimu išvengti dvigubo mokėjimo už tą pačią paslaugą problema, kai asmuo, jau sumokėjęs konsulinį mokestį už dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimą, priėmimą ir perdavimą arba už civilinės būklės aktų registravimą ir dokumentų išdavimą, yra atleidžiamas nuo rinkliavos už tą pačią paslaugą.

Trečias, labai svarbus, aspektas, kad nustatomas naujas valstybės rinkliavos dydis, tiksliau, jo sumažinimas tuo atveju, kai už paso keitimą arba išdavimą bendra tvarka Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems nesukako 18 metų, taip pat tiems, kuriems jau sukako senatvės pensijos amžius, rinkliava yra mažinama perpus. Pabrėžiu, kad tokia lengvata buvo iki šiol, iki 2008 m. sausio 1 d. nustatyta Vyriausybės nutarimu patvirtintame Valstybės rinkliavos objektų ir šios rinkliavos dydžių sąrašo 2.11 punkte.

Taip pat įstojus į Šengeno erdvę ir pasikeitus įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatoms, vietoj ilgalaikių vizų šiuo metu yra nacionalinės vizos, todėl anksčiau buvo minimas atleidimas nuo valstybės rinkliavos už ilgalaikės vizos išdavimą. Šiuo metu tai reikėtų perrašyti kaip už nacionalinės vizos išdavimą. Prašytume pritarti.

PIRMININKAS. V.Čepas nori klausti. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, manau, čia teigiami dalykai, nes ne tik sumažės, tai yra mažiau reikės mokėti pinigų, bet gal kiek supaprastės šita biurokratija. Norėčiau paklausti, kokia tų savotiškų lengvatų, už kai kurių dokumentų išdavimą sumažinti mokesčiai, konsulinis mokestis, sakėte, perpus, sumažinat apskritai rinkliavą už nacionalinio paso išdavimą, suma? Sakykite, apie kokią sumą mes čia kalbame? Kiek už visus šituos jūsų siūlomus dalykus biudžetas neteks pinigų? Tiesa, aš nežinau, ar visi pinigai eina į biudžetą, gal kur nors kitur tie pinigai eina?

R.ČIUPAILA. Reikėtų atsakyti, kadangi tik vienas klausiantis, gal ir labiau kompleksiškai. Bendrą sumą įvertinti sunku, bet atsižvelgiant į tai, jog užsieniečių, prašančių leidimo laikinai gyventi, po to ir nuolat ar dėl darbo sąlygų, ar kitų dalykų, šeimų susijungimo, vis daugėja, matyt, dėl imigracinės politikos liberalėjimo tik daugės, tai šios sumos galėtų didėti, bet yra vadovaujamasi, kaip minėjau, truputį kitais aspektais. Tai pirmiausia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Keičiantis teisės aktams ir dabar daugelį dalykų reglamentuojant jau ne be Vyriausybės nustatyta tvarka, o Rinkliavų įstatymu, kai kurie dalykai perkeliant paprasčiausiai buvo dingę, tai yra jie buvo, bet jų neliko.

Kita vertus, darytinas skirtumas tarp mokestinių dalykų ir rinkliavų. Jeigu mokestiniuose dalykuose atsispindi tam tikros sumos, surinktos už dokumentų išdavimą, keitimą, tai tokiu atveju antrą kartą, kai jau atvykstama į Lietuvą gyventi, už tą patį paprašyti dar kartą lyg ir nėra logiška.

Dėl mažinimo rinkliavos tam tikroms asmenų grupėms perpus. Šitas dalykas tam tikra prasme yra skatintinas. Pasas ar asmens tapatybės kortelė, įsigyjama asmens, jaunesnio nei 18 metų, dažniausiai tai yra pirmasis dokumentas, kurį įstatymas numato, jog asmuo turi įsigyti. Tam tikra prasme asmuo yra tarsi verčiamas jį įsigyti. Kita vertus, žinome, kad rinkliava yra renkama ne už ką kita, o kad būtų padengtos sąnaudos, kurių reikia dokumentams. Todėl mes manome, kad principas yra solidarus, teisingas, lygiai taip pat tai tiktų tiems asmenims, kurie yra pasiekę pensinį amžių, dėl jau kitokių pajamų statuso.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Daugiau norinčių klausti nėra.

R.ČIUPAILA. Dėkui.

PIRMININKAS. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Pritarėme bendru sutarimu.

Siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Tokiu atveju priėmimą darome šiandien? Tada registruojamės, ar yra pakankamas balsų skaičius. Registruojamės. Vyksta registracija, prašom registruotis.

Gerbiamieji kolegos, nors ir pritarėme ypatingai skubai, bet galėsime priiminėti artimiausiame posėdyje, o iki to laiko paprašome Biudžeto ir finansų komitetą šį projektą panagrinėti. Bet ypatingos skubos tvarka yra patvirtinta. Taigi šį klausimą baigėme.

Seimo nutarimo  „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr.XP-2978 (pateikimas)

Ir du rezerviniai klausimai dėl mūsų vidinio gyvenimo tvarkymosi reikalų. Kviečiame Č.Juršėną. 3 ir 4 rezerviniai – Seimo nutarimai dėl Seimo komitetų narių skaičiaus ir komitetų sudėties. Iš pradžių komitetų narių skaičius. Taip?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, vienas yra paprastesnis, kitas sudėtingesnis, nes susijęs, kaip sakoma, su gyvais žmonėmis, tai yra su Seimo narėmis ir Seimo nariais. Kodėl reikalingi šitie abu nutarimai? Kad būtų sumažintos disproporcijos, kurios yra komitetuose pasikeitus frakcijų dydžiui.

Taigi pirmiausia dėl Seimo komitetų narių skaičiaus, arba dėl skaičiukų. Siūloma sumažinti vienu žmogumi Aplinkos apsaugos komitetą ir Kaimo reikalų komitetą, vienu Seimo nariu padidinti Audito komitetą ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Atkreipiu dėmesį į Audito komitetą, kurio reikšmė paskutiniais metais išaugo, ir padidinimas čia išeitų į naudą. Taigi štai toks pirmasis nutarimas. Jeigu Seimo nariai būtų malonūs, būtų gerai šitą nutarimą priimti šiandieną. O dėl konkrečių pavardžių dar reikėtų tartis, gal atsiras naujų siūlymų.

Ir jeigu gerbiamasis pirmininkas ir kolegos sutiktų, aš iš karto pristatyčiau antrąjį nutarimo projektą ir tada atsakinėčiau į klausimus dėl abiejų, jeigu taip tinka? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad kolegos nori klausti dėl skaičiaus. Taip?

Č.JURŠĖNAS. Prašau.

PIRMININKAS. Gerai. Tada sustojame ties skaičiais, o ties pavardėmis vėliau. Prašom. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Pirmasis E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Šitas manipuliavimas komitetų skaičiukais kuo toliau, tuo labiau tampa juokingesnis. Sakykite, ar jums neatrodo: mes baigiame šitą kadenciją, ar ir bus ta liūdna tradicija, kad mes kaitaliosime pagal pavardes komiteto sudėtį? Ar jums neatrodo atsižvelgiant į tą liūdną patirtį, kuri jau dabar susiklostė Seime, kad naujajame Seime, kuriame galbūt ir jūs būsite, reikėtų labai aiškiai nustatyti visai kadencijai komitetų narių skaičių ir pagal narių skaičių reguliuoti vieną ar kitą žmogų, kuris eina, o ne atvirkščiai?

Č.JURŠĖNAS. Matote, frakcijų narių keitimasis kai kuriais atvejais yra toks staigus, kad neįmanoma lengvai sudėlioti, netgi nusipirkus sudėtingą kompiuterinę programą vis tiek išeis 1,23, 1,83, o komitete turi būti gyvas žmogus, visas žmogus, o ne 1,2 arba 1,8. Norint išeiti iš šitos tikrai nesmagios situacijos, ryšium su frakcijų, kaip aš vadinu, „fliuktuacijomis“ ir pasiūlytas minimalus keitimas. Juo labiau kad kaip tik, sakysim, Aplinkos apsaugos komitete vienu socialdemokratu yra per daug. Tai sumažinam vienu žmogumi, išbraukiam tą socialdemokratą, ir viskas atsistoja į savo vietas. O Nacionalinio saugumo komitete – atvirkščiai, kaip tik trūksta vieno žmogaus, reikia atitinkamai pridėti. Čia derinama ir tas, ir tas, bet svarbiausias dalykas – frakcijų narių kaitaliojimasis. Jis yra tikrai didesnis negu ankstesnėse kadencijose, šitai reikia su liūdesiu pripažinti, bet toks gyvenimas.

PIRMININKAS. V.Kamblevičius.

V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs neįtikinote manęs taip sakydamas. Aš niekaip nebesuprantu, tai yra dvigubi standartai. Jeigu šiuo momentu mes padidinome ir Seimo audito, ten yra 13 žmonių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra 13, Teisės ir teisėtvarkos… Nejaugi yra svarbesni komitetai negu Kaimo reikalų komitetas, kur sumažinome iki 9 žmonių? Jūs pats labai gerai atsimenate, norėjo padaryti, kad nebūtų tų dviejų žmonių iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, pasakėte, kad priklauso vienas skaičius… tai yra Darbo partijai. Ir kai mes radome bendrą susitarimą su Darbo partija, kad galime pasikeisti, jūs nuėjote kitu keliu – sumažinote vieną. Na, bet tai labai nepadoru, taip nuoširdžiai.

Č.JURŠĖNAS. Matote, gerbiamasis kolega, nepadoru kalbėti nesilaikant Statuto. Jūsų asmeninis arba net frakcijos susitarimas su kita frakcija neturi galios. Galima susitarti ir užmerkti akis, bet kai kurie jūsų kolegos šitoje vietoje užsimerkia, o kitoje vietoje – akys kaip žibintai. Tai arba visur vienodai taikome, arba ne. O šiuo atveju juk yra labai aišku: jūsų frakcijai Kaimo reikalų komitete priklauso 0,86 šimtosios Seimo nario, o jūs turite du Seimo narius. Tai jūs man įrodykite, kaip čia taip gali būti! (Balsai salėje)

PIRMININKAS. J.Ramonas klausia. Prašom. (Balsai salėje) Nėra? D.Jankauskas. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų malonu girdėti, kad Audito komiteto reikšmė ir svarba išaugo, kaip jūs pastebėjote, pastaraisiais metais. Bet jeigu motyvai keičiant skaičius yra tiktai tie, ar tada jūs galite teigti, kad aplinkos apsaugos arba kaimo reikalų svarba sumažėjo parlamente, nes šitų komitetų narių skaičiai yra mažinami?

Č.JURŠĖNAS. Be abejo, galima kalbėti apie kiekvieną komitetą, kad jo vaidmuo yra svarbus, bet lyginant dinamiką Audito komitetas, nepamirškime, atsirado vėliausiai, jo iš viso nebuvo. Jis pamažu įsitvirtino ir jo svoris tikrai išaugo. Ir mes visi kalbame, kad vykdomąją valdžią reikia stipriau kontroliuoti. Ir kaip tik siūloma pridėti papildomai dešiniosios pakraipos Seimo narį. Mūsiškiai tik pasikeičia vietomis, o prisideda papildomai dešinysis, pasirodo, jums ir tas blogai.

PIRMININKAS. Bet iš kažkur išimate, gerbiamasis Česlovai.

Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, Masiulis kairysis?

PIRMININKAS. Sakau, išimate iš kažkur.

Č.JURŠĖNAS. Ten įdedamas taip pat dešinysis.

PIRMININKAS. Toliau – V.Žiemelis. Irgi nėra. R.Junevičienė. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, visi suprantame, kad čia vyksta žaidimas. Ir jūs puikiai suprantate toje tribūnoje, ir jūsų kolegos gražiai šypsodamiesi, priešais sėdintys socialdemokratai. Visi puikiai supranta, kad vyksta manipuliacijos ir žaidimas, kad reikia perdėlioti tam, kad būtų išbrauktas A.Matulevičius iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kad balsuojant atsirastų persvara, kad būtų panaikinta ta septynių dabar esančių mūsų komitete, bent jau kol kas, persvara prieš daugumą ir taip toliau. Pirmadienį labai pasikeitusioje vienos televizijos vienoje laidoje buvote smarkiai pagirtas kaip nepadaręs vienos klaidos, tai noriu paklausti. Ar čia iš tos pačios operos, kad toliau būtumėte pagirtas tų žmonių, kuriems žūtbūt reikia, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete būtų taip, o ne kitaip?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, jeigu aš neklystu, mes abu, tiesa, skirtingose mokyklose, mokėmės aritmetikos. Prašom susiskaičiuoti, kiek dabar yra dešiniųjų ir kitokių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir kiek jų bus, jeigu vienas prisidės. Jeigu jūs man teisingai atsakysite, žinoma, aš jums pažymio nerašysiu, bet tada paaiškinsiu, kad jūs sakote neteisybę, vis tiek dauguma lieka jūsų pusėje.

PIRMININKAS. Toliau – R.Ačas.

R.AČAS (TTF). Ačiū, pirmininke, kad jūs taip aukštai įvertinote Audito komitetą, sakote, kad yra labai daug darbo, reikia pridėti žmonių. Nes kai aš galvoju, kai mes pradėjome kadencijos pradžioje, tai tikrai Valstybės kontrolės ataskaitos buvo nesvarstytos, ten krūvos darbo buvo. Šiuo metu kaip tik yra mažiau darbo. Nesutikčiau, kad Aplinkos apsaugos komitete mažiau darbo, nes ir Prezidentas išsijuosęs dirba ir reiškia susirūpinimus, o jūs ten mažinate. Mano klausimas būtų toks. Sakykite, kadangi jūs sakėte ir savo kalboje, kada jus skyrė Seimo Pirmininku, kad jūs būsite visiems vienodai teisingas, kaip jūs savo frakcijoje apvalinate? Žiūrint į Audito komitetą, jūsų frakcijai priklauso 2,42, ir jūs vis tiek įsikibę laikotės trijų, nors „darbiečiai“, skaičiuojant pagal tas proporcijas, kaip tik turėtų antrą vietą gauti, o jūs primygtinai mums V.Muntianą norite įpiršti. Aš nesu prieš V.Muntianą. Jis tikrai darbštus ir visa kita, bet jeigu manote, kad V.Muntianas bus Audito komiteto pirmininku, jūs be reikalo vargstate.

Č.JURŠĖNAS. Pirmininkai dabar neskirstomi. V.Muntianas, kaip buvęs Seimo Pirmininkas, turi dirbti kuriame nors komitete. O aš, kaip dabartinis Pirmininkas, turiu būti išbrauktas iš komiteto. Tokia yra tvarka ir ją reikia įgyvendinti.

Dabar dėl tų dalių: 2,38 ar kiek. Aš ką tik sakiau, imkim dar paprastesnį pavyzdį. Yra kvota – pusantro Seimo nario dviejuose komitetuose, ir ką daryti, kai galima tik viename komitete tą kvotą užimti. Tai viename reikia vieną žmogų „statyti“, kitame du, nes kitaip neišeina. Jūs matote visas šitas lenteles. Pasidalija dešimtosiomis arba šimtosiomis dalimis, vadinasi, reikia spręsti žmoniškai arba į kairę, arba į dešinę.

Man atrodo, geriausias pavyzdys yra Sveikatos reikalų komitetas. Tėvynės sąjunga turi du Seimo narius, o priklauso 1,25. „Darbiečiai“ turi dvi vietas, o priklauso dar mažiau – 1,15. (Balsai salėje) Tai kaip daryti? Irgi reikėtų spręsti, bet tada vietoj jų turės atsirasti ne gydytojai, ne specialistai, o kas nors kitas. Vadinasi, vienoje vietoje pataisome, bet visko iškart neįmanoma padaryti.

PIRMININKAS. Klausia S.Pečeliūnas. Ir tai paskutinis klausimas.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš pradžių pacituosiu jus. Kai kalbėjote apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, aiškiai pasakėte – trūksta vieno žmogaus. Atsiprašau, ar jūs įstatymą prie žmogaus taikote, ar vis dėlto turėtų būti kitaip, nes Lietuvoje praktika, kai įstatymas taikomas konkrečiam žmogui, visada baigiasi blogai?

O dabar iš esmės. Aš suprantu tai, kad kas nors Lietuvai grasina, nes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą reikia didinti, atsiras naujų klausimų, gal kas paskelbė karą, gal jūs žinote? Aš manau, mes įstojome į NATO, esame Europos Sąjungoje, toliau gyvenime daromės saugesni, bet jūs sakote priešingai.

Ir paskutinis, svarbiausias, klausimas. Gal galite pasakyti, kokiame Seniūnų sueigos susirinkime tai buvo aptarta, kai jūs atėjote su dokumentu į tribūną? Anksčiau praktika buvo kitokia. Nauji papročiai Seime? Viską valdo vienas asmuo? Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Aptarinėjome ir šiandien, ir ankstesniuose Seimo Seniūnų sueigos posėdžiuose. O dabar Statutas, arba formalioji reikalo pusė.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Socialdemokratų frakcija turi du Seimo narius, o jai priklauso 2,91. Aš manau, nesunku suskaičiuoti, kad mūsų pusei priklauso trys. Galimas sprendimas – iškrenta tas, kuris turi mažiausią kvotą. Mažiausia kvota, kuri yra 0,19, priklauso Mišrios Seimo narių grupės atstovui. Kas tas atstovas, jūs žinote. Tai štai jeigu aš pasiūlysiu jį mesti, įsivaizduoju, ką jūs po to kalbėsite.

Todėl yra kitas pasiūlymas – padidinti vienu žmogumi, pridėti mums tą trūkstamą trečią ir viskas. (Balsai salėje) Štai ir suderinta. Paliktas tas, kurį reikėtų išbraukti pagal proporcijas arba pagal formaliąją reikalo pusę, o padaryta iš kitos pusės – padidinant vienu žmogumi ir pridedant socialdemokratams tą trūkstamą trečią Seimo narį. Aš manau, padaryta kaip tik žmogiškai, o jūs mane vis įtikinėjate, kad aš čia kažkokią velniavą išgalvoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas klausti lyg ir baigėsi. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Dabar, matau, vyksta diskusija. Taigi apsispręsime balsuodami. Iš pradžių dėl balsavimo motyvų. P.Gražulis nori kalbėti už. Prašom.

P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad šiuo klausimu vyksta savotiška amžina diskusija. Manau, būtų teisingiausia, jeigu būtų Statute. Mes žinome, kiek yra komitetų, Seimo statute… įrašyta, kiek kiekviename komitete yra narių. Tiesiog tai būtų statutinė nuostata. Nereikėtų gaišinti Seimo ir pačiam Seimo Pirmininkui nereikėtų gaišti, ir, man atrodo, taip būtų daug sąžiningiau, nebūtų galima tokiu atveju manipuliuoti.

Aš pasisakau už tokias nuostatas, kad iki Seimo kadencijos pabaigos Seimo narių skaičius komitetuose nebūtų keičiamas.

PIRMININKAS. Ir R.Juknevičienė nori kalbėti prieš. Prašom.

R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus balsuoti prieš, ypač opoziciją, ir parodyti vieną kartą, ir pasakyti „ne“ visoms manipuliacijoms. Kiek galima šokti tuos pačius šokius aplink tą patį kad ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Jau ir visuomenė pavargo. Jeigu kam nors dar rūpi Seimo prestižas, iš tikrųjų tokie dalykai, su tokiomis manipuliacijomis labiausiai atbaido žmones nuo politikos apskritai.

Aš siūlau baigti tuos žaidimus, visas manipuliacijas, gal kitas Seimas šiek tiek daugiau atsigręš į sąžiningą politiką. Turiu mažai vilčių, bet vis dėlto ir mes už kai ką atsakingi. Aš irgi siūlau baigti šituos visus žaidimus ir baigti kadenciją kiek galima garbingiau. Kviečiu dar kartą nepritarti šitam pateikimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, I.Šiaulienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aritmetiką visi moka, gerbiamasis Česlovai. (Balsai salėje)

Č.JURŠĖNAS. Pasirodo, išmokiau.

PIRMININKAS. Matot, kaip yra. Gerai, gerbiamieji kolegos, siūlymas daryti pertrauką, kaip žinote, siūlo valdančioji frakcija. (Balsai salėje) Apsispręsime balsuodami, ar pritariame pertraukai. Prieš tai dar nori kalbėti A.Matulevičius. Prašom.

A.MATULEVIČIUS (MSG). Dėl vedimo tvarkos. Aš tikrai turiu labai racionalų pasiūlymą. Jeigu kas labai nemiega ir sapnuoja A.Matulevičių, prašau parengti interpeliaciją, kaip priklauso, kaip ponui A.Kubiliui darėte, surasite punktų. Balsuosime Seime ir išspręsime šį klausimą visiems laikams. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, mano pavyzdys užkrečia. Bet, gerbiamasis Algimantai, žinokite, kad ką po to turėjau išgyventi. Dabar, būdamas posėdžio pirmininku, galiu daryti ką noriu šioje sesijoje. (Juokas salėje) Gerbiamieji kolegos, buvo siūlymas daryti pertrauką. Siūlė valdančioji frakcija. Visi žinome aritmetiką. Taigi kas remia I.Šiaulienės frakcijos vardu pateiktą siūlymą daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, balsuoja už. Prašom, vyksta balsavimas.

Balsavo 64, trečdalis nuo 64 yra, jeigu mano aritmetiniai gebėjimai neklysta, 21, taigi 24 yra daugiau nei 21, skelbiama pertrauka iki kito posėdžio. Tokiu atveju ar Č.Juršėnas norėtų pateikti kitą? Ne, lauksite spendimo dėl pirmojo rezervinio. Gerai, tai antrojo rezervinio klausimo neteiksime.

Gerbiamieji kolegos, pagal planą turėtų būti pertrauka. Ar darome, ar?.. (Balsai salėje) Tai 10 minučių pertrauka.

Pertrauka

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2847 (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį toliau. Kviečiame į tribūną S.Pečeliūną. Darbotvarkės 6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2847. Pateikimo stadija. Prašom.

S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, klausimas jums yra žinomas. Čia vienas iš tokių akibrokštų Seimo neapsižiūrėjimo, tada labai skubėjome sugriežtinti saugaus eismo visokius reikalavimus, ir taip gali atsitikti, kad su vandeniu kartu ir vaiką išpilsime iš vonelės. Kodėl aš taip sakau? Man, ir kiek klausiau kitų, neteko išgirsti kokių nors nusiskundimų, kad mobiliųjų muitinės grupių pareigūnai kaip nors būtų piktnaudžiavę šitais įgaliojimais. Kad būtų naudojęsi tais mėlynais ir raudonais švyturėliais kokiu nors kitu tikslu, išskyrus persekioti nepaklususį jo teisėtiems reikalavimams automobilį, kuris dažniausiai veždavo kokią nors kontrabandą.

Dabar, taisydami tą įstatymą, kai mes suteikiame tuos įgaliojimus muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, tai truputį tokia anekdotiška situacija, nes man neteko matyti seklio su švyturėliais. Juk muitinės kriminalinė tarnyba iš principo yra ne vieša tarnyba, ir kol jie negaudo už rankos, nesuima kontrabandininko, niekas neturi žinoti, kitaip jie savo pareigų negalės atlikti. Jeigu jie atvažiuoja su švyturėliais, ačiū, jiems jau nieko dirbti nereikia, nes viskas palaidota iš anksto. Muitinės mobiliosios grupės, neturėdamos šitų įgaliojimų… važinėdami keliais, mūsų kontrabandininkai, kurie nesilaiko jokių taisyklių, pamatę tokį patrulį, paspaus akseleratorių iki kokių 200, o muitininkas turės, jeigu mieste tai vyksta, važiuoti 50 km, ne daugiau. Žodžiu, situacija visiškai anekdotiška.

Tai aš dabar, nenorėdamas jūsų daugiau agituoti, tiesiog sakau, mes turime atitaisyti tokį įstatymo netikslumą, žinau, kad ponas A.Bradauskas taip pat yra registravęs dėl gamtos apsaugos, bet jis gal atskirai, kai bus pateikimas, apie tai kalbės. Turime šitą vietą pataisyti iki liepos 1 d., kada įsigalios mūsų priimtas įstatymas. Tai yra kad jiems nereikėtų nusiimti tų įgaliojimų, o po mėnesio ar savaitės, kai akivaizdžiai įsitikinsime, kad yra blogai, kad tai yra mūsų klaida, vėl reikės greitai jiems atgal ant automobilių visą įrangą uždėti ir tuos įgaliojimus sugrąžinti. Aš manau, taip nesielkime, o pastebėję netikslumą, mūsų apsirikimą pataisykime laiku ir kad įsigaliotų visa tai vienu metu, t. y. nuo liepos 1 dienos.

Dabar pasakysiu tik du žodžius dėl Teisės departamento išvados. Dėl 1 punkto jokių ginčų nėra, tą dar vieną „Žinių“ numerį reikia viršuje įrašyti, tai techninis dalykas. Antrasis punktas jau dabar netenka jokios prasmės, nes buvo surinkti parašai, visus Statuto reikalavimus įvykdėme. Dėl 3 punkto dabar net sunku pasakyti, kaip elgtis. Kadangi visas įstatymas, kurį mes taisome, įsigalioja nuo liepos 1 dienos, tai nuo tos datos įsigaliojančio įstatymo straipsnio pataisymas negalėtų įsigalioti anksčiau. Dabar galioja tas įstatymas, kuris galioja, o šitas pataisymas su visu įstatymu ir įsigalios nuo liepos 1 dienos. Jeigu dėl to reikia kaip nors dar įstatyme rašyti, galime tai padaryti. Bet aš to nerašiau, manydamas, kad logika labai elementari. Nuo liepos 1 d. įsigaliojančio įstatymo pataisa, padaryta anksčiau negu liepos 1 d., negali įsigalioti anksčiau negu visas įstatymas. Vadinasi, nieko papildomai rašyti nereikia. Jeigu reikės, pridėsime. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Nori paklausti 4 Seimo nariai. V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, čia nebuvo jokios didelės klaidos ir darbo grupėje šitas klausimas buvo svarstomas, buvo siūlymų, bet kažkodėl specialistai, darbo grupės nariai tuos muitininkus išbraukdavo. Buvo svarstoma per klausymus, organizuotus J.Sabatausko, vėl taip pat kažkodėl vieningai. Galų gale pažiūrėkite Seimo stenogramas, ir ten buvo kalbama apie šitą visą dalyką. Ir kažkaip tikrai stebuklingai liko, sveikinu jus, kad jūs šitą dalyką dabar pasiūlėte ir manau, kad įsigalios. Tik man kyla viena abejonė. Pagal dabartines ir kelių eismo taisykles, ir Saugaus eismo įstatymą tie mėlyni švyturėliai leidžia tik laikantis visų kelių eismo taisyklių naudotis pirmumo teise. Panašiai taip suformuluota. Iš esmės didelės naudos tiems muitininkams ir nebus. Bet reikėtų palaikyti po pateikimo ir paskui priimti. Ačiū.

S.PEČELIŪNAS. Atsakysiu labai trumpai į jūsų klausimą. Aš nepaminėjau vieno dalyko, kas yra aiškinamajame rašte, nesikartojau, manau, jūs skaitėte, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tuos įgaliojimus suteikia, ir po liepos 1 d. jie bus, bet naudotis tais įgaliojimais pareigūnai negalės. Jūs vienoje vietoje esate ne visai tikslus, tai nėra vien mėlyni švyturėliai, tai yra mėlyni ir raudoni. Jeigu su tokiais švyturėliais automobilis važiuoja, jis turi pirmumą prieš visus kitus, jam turi užleisti kelią, pasitraukti į kelkraštį, jūs žinote, aš neaiškinsiu. Aš ir kalbėjau, kad kol kas dėl piktnaudžiavimo tokiom tikrai didelėm galiom neturiu nė vieno signalo, ir tikiuosi, kad jų ir nebus, jų ir nereikia. Bet atimdami įgaliojimus mes darome didelę žalą. Ačiū.

PIRMININKAS. E.Klumbys.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kai tie žiburėliai reikalingi greitajai pagalbai, gaisrinei, bet šitie vyrai turi mokėti dirbti tokiom sąlygom, kad jie būtų kuo mažiau pastebimi. Ar jums neatrodo, kad Seimas buvo labai pagrįstai pasielgęs, nepriimdamas šitų jūsų dabar siūlomų pataisų, kurias jūs traktuojate kaip Seimo neapsižiūrėjimą?

S.PEČELIŪNAS. Ačiū už jūsų klausimą, bet aš manau, kad jūs esate iš principo neteisus, nes taip, kaip jūs sakote, Seimas suteikia šituos įgaliojimus ir prievolę su tais švyturėliais būti tai tarnybai, kuri kaip tik turi būti nematoma, o jos rezultatai turi būti matomi. Tai muitinės kriminalinė tarnyba. O mobiliosios muitinės grupės kaip tik dirba viešai, jas turi visi matyti. Turi turėti, kaip ir aplinkui Lietuvą, visose Europos Sąjungos šalyse visur yra mobilios muitinės, visos turi tuos įgaliojimus. Mes būsime tokios baltos varnos, mūsų muitinės tarnyba, ir faktiškai mobilios grupės netenka jokios prasmės. Vėl sugrąžinkime į sovietinį laiką, padarykime aptvarus, padarykime sienas, ten sustatykime muitines, stabdykime visus automobilius. Aš tikrai nelinkiu grįžti į šitą. Jie dabar dirba labai diskretiškai, gana protingai, niekam žalos nepadaro. Dar neteko girdėti, kad kas nors piktintųsi, kad juos be reikalo sustabdė ir be reikalo kabinėjosi. Tikrai galime pasidžiaugti, kad šioje srityje savo pareigūnus parengėme tikrai gerai, ir gėdos jie nedaro. Tuo labiau kad (galiu čia prie progos pasakyti) Lietuvos muitinė, jos mokymo centras, jau tapo mokykla daugeliui kitų šalių, kurios stengiasi įsijungti į Europos Sąjungą ir į tą draugiją, kurioje mes esame. Mes jau tapome mokytojais iš mokinių. Tuo galime pasidžiaugti.

PIRMININKAS. G.Mikolaitis. Prašom.

G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš sveikinu, Sauliau, kad tu pastebėjai šitą, bet aš manau, kad mes per daug, kai lenkėme tą lazdą, tai ir nulenkėme, atėmėme tuos švyturėlius. Kaip jūs galvojate, ar tik muitininkai, jūs minėjote B.Bradausko pavardę, kad aplinkosaugai, pasienio veterinarinei tarnybai, man atrodo, kad ir daugiau dar mes padarėme to darbo, kur nuiminėjome. Teko važinėti po visą Lietuvą, labai retai mes sutikdavome važiuojantį su švyturėliu. Aš sveikinu. Kaip jūs manote, ar tik muitininkai, ar daugiau dar reikia?

S.PEČELIŪNAS. Aš šitą pastebėjau, nes aš kelerius metus dirbau šitoje tarnyboje ir kūrėme tas mobiliąsias muitines nuo nieko, kaip sakoma. Mokėme, įgaliojimus rašėme, visus dokumentus, ir matėme, kaip ji gimsta. Čia man buvo geriausiai žinoma sritis, todėl aš gal pirmasis pastebėjau šitą dalyką. Dėl gamtosaugos, jeigu atsimenate, anksčiau aš jau buvau rašęs, kad ir ten yra tokia pat bėda dėl brakonierių gaudymo. Gal yra dar viena kita tarnyba, kur mes esame paskubėję atimti, tiesiog norėdami pasipuikuoti prieš visuomenę, kaip mes reaguojame į tuos pasipiktinimus, kai kas nors piktnaudžiauja savo galiomis keliuose. Aš manau, yra kitas kelias, geresnis, ne atimti įgaliojimus, bet priversti labai tiksliai juos naudoti. Mes nuėjome ne visai geru keliu, bet ką padarysi. Gal kai kur reikia grįžti atgal.

PIRMININKAS. V.Čigriejienė klausia paskutinė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas suteiks muitininkui teisę bausti kitus. Bet argi muitininkai gali nepaisyti taisyklių, jie galės lakstyti ten, kai yra laisvas kelias, o jeigu kažkokia kliūtis, tai ne? Kaip bus su tais švyturėliais?

S.PEČELIŪNAS. Bus taip, kaip yra šiandien. Gerbiamoji klausėja, prašom man nurodyti, viešai ar ne viešai, bent vieną atvejį, kai muitinės mobilioji grupė piktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais. Konkrečiai švyturėliais. Jūs dabar abejojate tuo, ko šiandien faktiškai nėra. Tie pareigūnai tikrai tausoja savo vardą ir savo tarnybą ir tokių žaidimų nežaidžia. Jeigu mes norime juos padaryti, atsiprašau už žodį, jokeriais, kai iš jų reikalaujame gaudyti kontrabandininkus, stabdyti automobilius, tikrinti, kad nebūtų kontrabandos, ir atimame iš jų juridines ir technines priemones bei galimybes tai daryti, ar neatrodome mes keistai?

PIRMININKAS. Dėkojame, pranešėjau. Visi klausimai. Dėl motyvų nori kalbėti Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes siekiame, kad valstybėje būtų tvarka, kad nebūtų kontrabandos, kad visa tai… kokia veika yra neteisėta, mes turime pareigūnams suteikti galias ir darbo įrankius šiems tikslams pasiekti. Jeigu pareigūnai piktnaudžiauja tomis suteiktomis teisėmis, aš manau, tam yra ministerijos, kurioms pavaldūs pareigūnai, ir čia jau yra kitas mechanizmas. Tačiau jeigu dėl vieno kito pareigūno netinkamo veiksmo, kas atsitinka apskritai gyvenime su žmonėmis, mes turime pačią sistemą iškraipyti, aš manau, kas už tai, kad nebūtų kontrabandos, kad nebūtų įvežamos prekės, kad jos būtų sulaikytos, apmokestintos ir priimti sprendimai, turi pritarti šiam pateiktam projektui.

PIRMININKAS. E.Klumbys nori kalbėti prieš. Prašom.

E.KLUMBYS. Aš manau, mes labai teisingai buvome pasielgę sumažinę mašinų su specialiosiomis šviesomis skaičių. Aš prisimenu laikus, kai tais švyturėliais buvo naudojamasi į kairę ir į dešinę, išimama iš mašinos, uždedama ir važiuojama su tuo švyturėliu. Manau, tos muitinės mobiliosios grupės… kalbama apie kontrolę, pagrindinė kontrolė yra prie sienų ir sulaikyti… (Balsai salėje) Dieve mano, kaip nėra sienų, juk yra siena su Rusija, su Baltarusija. Ką jūs šnekate! (Balsai salėje) Ir jeigu bus norima sulaikyti, bus galima sulaikyti tyliai, ramiai ir nedemonstruojant aplinkiniams, kad kažkas daroma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra skirtingų nuomonių. Prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariam po pateikimo.

Už – 30, prieš – 5, 5 susilaikė. Taigi po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Ar galime pritarti dėl komitetų? Pritariame.

V.Žiemelis dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš esu pasimetęs.

PIRMININKAS. Surasime, jeigu pasimetėte.

V.ŽIEMELIS. Ne, pasimetęs plačiąja prasme. Iki pietų turėjau pateikti klausimą, bet dabar nežinau, ar Seimas pajėgus toliau dirbti, nes dauguma sužlugdė daugumą ir faktiškai ši diena paralyžiuota.

Gerbiamasis Česlovai Juršėnai, jeigu jūs mane girdite, kitą savaitę antradienio posėdį organizuokite taip, kad Seimo dauguma būtų. Negalima tuščiai dirbti. Mes šiandien nepriėmėme nė vieno įstatymo projekto. (Balsai salėje) Na, du. Ir viskas. O kur kiti? Aš dabar sėdžiu visą dieną. Mano diena suplanuota. Aš turėjau klausimą pristatyti 12 valandą ir jau 6 valandas laukiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kai iš tikrųjų valdančioji dauguma yra pasimetusi, tada ir eiliniams Seimo nariams tenka pasimesti. Nėra ką daugiau pasakyti. Iš tiesų aš tikiuosi, kad kitą savaitę darbai bus rezultatyvesni ir nereiks mums visiems spėlioti, kaip toliau balsavimai gali būti, kai didelė dalis Seimo narių nebalsuoja.

J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju, pone pirmininke. Gal nevertėtų kaip posėdžio pirmininkui komentuoti, bet jau pakomentavote, todėl sukėlėte ir kitus komentarus. Aišku, jums smagu valdančiąją daugumą kiekviena proga, yra, nėra jos, „pašpilkuoti“. Gerai, tegul taip ir būna.

Tačiau aš priminčiau ir kolegai Vidmantui, gal tuo metu buvote išėjęs, mes, visas Seimas, dar salėje esant pakankamam skaičiui Seimo narių, tiek daugumos, tiek mažumos, nors ir kaip pasakysi, priėmėme sprendimą, kad rytinio posėdžio neapsvarstyti klausimai perkeliami į kitą savaitę. Toks buvo bendras sprendimas ir jis nėra priimtas todėl, kad staiga kažkurios pusės buvo mažiau ar daugiau. Barkite ir kritikuokite valdančiąją daugumą, bet prašau jausti saiką. Ne visada jūsų kritika būna pagrįsta.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis daugumos atstove Jonai Čekuoli, paaiškinote mums. A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys, galėčiau pasakyti, kad istorija kartojasi, atrodo, jau dveji metai – po pietų, o dabar jau ir iki pietų faktiškai neįmanoma priimti įstatymų. Šiandien keleto įstatymų priėmimas atidėtas jau rytiniame posėdyje, nes nebuvo daugumos. Mes Etikos ir procedūrų komisijoje daug kartų svarstėme, ką daryti. Aš siūlau galbūt posėdžių pirmininkams pradėti sakyti pavardes, kaip dažnai daro pavaduotojas G.Steponavičius įvardydamas pavardes tų, kurie nevisiškai tinkamai dalyvauja, per daug šneka posėdyje, užsiima kitais reikalais. Ir dabar galbūt pavardyti, kiek kokios frakcijos narių yra, kad tauta žinotų, nes vyksta transliacijos, bus tada aišku. Taip toliau tęstis negali. Po pietų mes visada dalyvaujame tie patys 20–25 Seimo nariai. Visada tie patys, ir priimti įstatymų neįmanoma. Todėl ką nors darykite ir pavaduotojai, ir valdyba, ir Seimo Pirmininke, kad vis dėlto tie patys žmonės, kurie nedalyvauja po pietų, būtų posėdyje ir atliktų savo funkcijas. Arba keiskite Statutą, nes tikriausiai atėjo laikas įskaityti dalyvavimą posėdyje ne tada, kai vieną kartą balsavo posėdžio metu, bet dalyvavo ir balsavo ne mažiau kaip 50–60 % dėl įstatymų priėmimų. Priešingu atveju mes tikrai juokiname žmones.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip paprastai tie, kurie dalyvauja posėdyje, pabara vieni kitus dėl tų, kurie nedalyvauja posėdyje. Aš siūlau priimti protokolinį sprendimą įpareigoti J.Čekuolį auklėti valdančiąją koaliciją, kad po pietų dalyvautų posėdžiuose, gerai? V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Jonai Čekuoli, jūs paminėjote mano pavardę. Lygiai 12 valandą, dar anksčiau, aš buvau Seimo posėdyje. Man reikėjo pristatyti klausimą 12 val. ir kažkiek minučių. Aš buvau laiku ir dar anksčiau.

Antras dalykas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlau Seimo posėdyje esantiems Seimo nariams, kurie paprastai iki pabaigos būna tie patys: A.Matulas, visa dešinė pusė ir dalis centro su Darbo partija, siūlau priimti protokolinį sprendimą pavesti Etikos ir procedūrų komisijai išsiaiškinti, kas sužlugdė pirmos dienos posėdį, kuriame buvo numatyti visi priėmimai. Jeigu tai įvyktų Europos Parlamente per balsavimus, būtų didžiausias skandalas.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, visi pasiūlymai, žinote, pagal Statutą teikiami raštu ir galėsime aiškintis toliau. Siūlau dirbti toliau. J.Čekuolis ir baigiame šiuos pasiaiškinimus. Prašom. J.Čekuolis.

J.ČEKUOLIS. Dėkoju. Du kartus buvo paminėta mano pavardė. Labai įdomų pasiūlymą jūs suformulavote. Paskutinį kartą jau kalbu, daugiau nebekalbėsiu. Aš tik primenu, kolegos, jog vadinamoji dauguma yra labai minimali. 71 ir 69. Aktyvus ir mažumos dalyvavimas irgi galėtų garantuoti ir įstatymų priėmimą, ir visų sprendimų priėmimą, nes mūsų sąlygos beveik lygios. Nepamirškime ir šito. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Visi lygūs, bet vieni lygesni. Dar V.M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau nutraukti posėdį, nes visus reikės reanimuoti – iki galo lieka vieni ir tie patys žmonės. Nutraukime posėdį, ir viskas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Vardan Lietuvos iki mirties galime. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau ir tuoj baigsime posėdį. (Balsai salėje) Klausimo 2-7 negalime pateikti, nes nėra H.Žukausko. Atidedame.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2661 (pateikimas)

Klausimas 2-8 – Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2661. Pateikimo stadija. Ministerijos viceministrė E.Radušytė pateiks šį projektą. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pateikti jums Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Teikiamo projekto tikslas yra tobulinti ir plėsti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sistemą, sudaryti sąlygas efektyviau ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus išmokant sąžiningą ir adekvačią kompensaciją.

Paminėsiu kelias pagrindines šio teikiamo projekto nuostatas. Teikiamu projektu siūloma praplėsti sąvoką „smurtinis nusikaltimas“. Neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, smurtiniais nusikaltimais laikomos visos nusikaltimo požymių turinčios veikos, kuriomis buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba tyčia sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, išskyrus fizinio skausmo sukėlimą, nedidelį sveikatos sutrikdymą, trumpą susargdinimą. Taip pat smurtiniu nusikaltimu siūloma laikyti apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo požymių turinčią veiką, kuria buvo pažeista žmogaus laisvė. Siekiant neriboti teismų priteistos žalos kompensavimo iš fondo galimybių yra nustatoma, kad teisė į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą turi visi asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Taip pat teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal projektą turėtų asmenys, kuriems neatlygintina žala pagal teismo patvirtintą sutartį dėl smurtinių nusikaltimų padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo.

Teikiamu projektu, atsižvelgiant į Tarybos direktyvą dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms, yra numatyta, kad kompensacijų smurtinių, tyčinių nusikaltimų aukoms schemos turi garantuoti sąžiningą ir adekvačią kompensaciją aukoms, atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant nusikaltimais padarytą žalą, pakitusį pragyvenimo lygį, visuomenės nuomonę į maksimalius kompensacijos dydžius, žinoma, fondo finansines galimybes, taip pat į tai, kad ne visais atvejais yra išmokama maksimalaus dydžio kompensacija. Taigi projektu yra siūloma padidinti kompensuojamos žalos dydžius. Jeigu pagal galiojantį įstatymą smurtiniu nusikaltimu atėmus žmogaus gyvybę kompensuojama neviršijanti 75 MGL turtinė žala ir 30 MGL neturtinė žala, tai teikiamu projektu siūloma padidinti turtinę žalą iki 100 MGL, neturtinę žalą iki 120 MGL.

Teikiamu projektu siūloma numatyti, kad iš valstybės lėšų apmokamos vykdymo išlaidos, kai nukentėjusieji pateikia antstoliams vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos išieškojimo. Taip pat aptariama situacija, kai, atsižvelgiant į žalos kompensavimo praktiką ir socialinį teisingumą, teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą avansu turi ne tik sutuoktiniai ir išlaikytiniai, bet taip pat ir nukentėjusių asmenų vaikai bei tėvai tada, kai smurtiniu nusikaltimu buvo atimta gyvybė. Jeigu nėra sutuoktinio vaikų, tėvų ar išlaikytinių, tada teisę į žalos kompensavimą avansu turi kiti asmenų, kurių gyvybė buvo atima smurtiniais nusikaltimais, artimieji.

Teikiamu projektu taip pat yra išplečiamos žalos kompensavimo avansu galimybės. Žala galėtų būti kompensuojama avansu dėl visų smurtinių nusikaltimų anksčiau pagal dabar galiojantį projektą gyvybės atėmimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Taip pat keičiamos žalos kompensavimo avansu sąlygos. Teikiamame projekte numatoma didinti avansu kompensuojamos žalos dydžius avansu numatant, kad avansu gali būti kompensuojama pusė kompensuojamos ne avansu žalos dydžio.

Teikiamu projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismas išsiunčia įsiteisėjusių teismų sprendimų paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuorašus Teisingumo ministerijai, kad nesumokėtos į fondą lėšos galėtų būti laiku išieškomos.

Teikiamu projektu siekiama veiksmingiau ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, siekiama aiškiau reglamentuoti žalos kompensavimo sąlygas, įgyvendinti valstybės solidarumą su nukentėjusiais ir socialinio teisingumo principus, taip pat užtikrinti tinkamą 2004 metų Tarybos direktyvos dėl žalos kompensavimo smurtinių nusikaltimų aukoms įgyvendinimą. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia V.Čepas. Nėra. V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, aš esu gavusi laišką žmogaus, kuriam paaugliai paėmę saują žvyro žėrė jį jam į akis ir jis visą mėnesį gydėsi. Jūs, skaitėte ir dabar parašyta: „išskyrus fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.“ Žmogus visą mėnesį nieko nematė, nes tas žvyras buvo po žiemos su druska, na, keliams valyti ir barstyti skirtas žvyras. Iš tiesų tai buvo fizinis skausmas ir trumpalaikis sveikatos sutrikdymas. Visą mėnesį žmogus nematė, gydėsi, buvo didelės gydymo išlaidos. Nejaugi dabar tas trumpalaikis, kaip rašoma, bet sunkus sužalojimas neįeis į šį įstatymą?

E.RADUŠYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų gyvenime pasitaiko situaciją, kai žmogui prireikia kompensuoti žalą atsižvelgiant į jo sunkią situaciją. Tačiau įstatymų leidėjo galimybė iki begalybės išplėsti kompensacijos mokėjimo ribas vis dėlto nėra absoliuti. Įstatymų leidėjui siūloma šiek tiek praplėsti atsižvelgiant į praktiką, kuri vyrauja, atsižvelgiant į statistiką sunkių ir apysunkių nusikaltimų, kuriais yra sutrikdoma sveikata arba atimama žmogaus gyvybė. Diskutuoti galima dėl daugelio veikų, bet vėl reikėtų apibrėžti ir pažiūrėti, kokios dabar yra valstybės galimybės kompensuoti žalą. Iš tikrųjų kompensuoti žalą turėtų žalą padaręs asmuo. Valstybė žalą kompensuoja tik tuomet, kai konkrečiu metu žalą padaręs asmuo negali jos atlyginti. Bet valstybė, sumokėjusi kompensaciją, žalos atlyginimą asmeniui, turi regreso teisę ją išieškoti iš kalto asmens. Taigi pirmiausia turėtų būti vadovaujamasi tuo principu, kad žalą bet kokiu atveju turėtų atlyginti ją sukėlęs asmuo. Tik susidarius situacijai, kai jis negali atlyginti, būtų atsižvelgta į teikiamo įstatymo nuostatas ir tuomet teikiama kompensacija.

PIRMININKAS. Toliau klausia R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau dėl technologijos pasiaiškinti, kaip vis dėlto tas sprendimas priimamas atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, padarytą atitinkamai kvalifikuotais nusikaltimais. Jeigu atliekamas tyrimas dėl nusikalstamos veiklos, kurios metu padaryta žala sveikatai, jau padavus tą visą tyrimo medžiagą į teismą, kartu nukentėjusysis turi pateikti prašymą Teisingumo ministerijai? Ar kartu į teismą paduoti? Kokia technologija turėtų būti viso šio proceso, šios procedūros? Ačiū.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų pirmiausia teismas sprendžia, koks yra žalos dydis. Į Teisingumo ministeriją pateikiami dokumentai, kurie jau patvirtina žalos dydį. Pagal dokumentus, kuriuos, žinoma, ministerijai gali pateikti tiesiogiai pats asmuo arba per penkias valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybas, yra priimamas sprendimas kompensuoti žalą.

PIRMININKAS. Toliau klausia V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, gerokai praplečiama smurtinio nusikaltimo sąvoka, kartu padidės kiekis asmenų, kurie turės teisę į kompensavimą. Sakykite, kiek pinigų reikės šiam projektui įgyvendinti? Ar yra bent preliminarūs paskaičiavimai?

Antra vertus. Prašymus kompensuoti už smurtinius nusikaltimus nagrinės Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija vykdys ne jai būdingas funkcijas. Teisingumo ministerija sukurta visiškai ne tiems dalykams, ne tuo tikslu. Tai yra valdymo institucija, o ji užsiims prašymų nagrinėjimu ir skirs pinigus kompensuoti ar nekompensuoti. Ar negalėjote rasti geresnio sprendimo?

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Klausimas iš tiesų aktualus, kai kalbame apie pinigus. Įstatymas, kurį šiandien siūlome keisti, buvo priimtas 2005 metais. 2006 metais šiam įstatymui įgyvendinti, t. y. kompensacijoms išmokėti, buvo skirta 56 tūkst. litų, 2007 metais – apie 250 tūkst. litų. Per šių metų pirmąjį ketvirtį yra išmokėta apie 38 tūkst. litų. Mūsų paskaičiavimais, padidinus kiekį asmenų, kuriems būtų mokama kompensacija, per metus išmokama suma neturėtų viršyti vieno milijono litų. Iš pradžių Vyriausybė buvo skyrusi šiam įstatymui įgyvendinti 7 mln. litų. Aš paminėjau, kad tokių pinigų neprireikė įgyvendinant šį įstatymą, paskui buvo sumažinta iki 4 mln. litų. Šiems metams yra skirtas milijonas litų. Mes tikimės, kad šių pinigų užtektų ir padidinus asmenų, kurie galėtų gauti kompensaciją, skaičių.

Jūsų antroji klausimo dalis, ar Teisingumo ministerija turėtų priimti sprendimus dėl kompensacijos išmokėjimo. Europos Sąjungos valstybių praktika yra įvairi. Tokius prašymus dėl kompensacijos išmokėjimo kai kuriose valstybėse nagrinėja patys teismai, kai kuriose yra sukuriamos specialios institucijos, kai kur yra teisingumo ministerijos. Lietuva 2005 metais pasirinko kelią per Teisingumo ministeriją kompensuoti žalą nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų asmenims.

PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V.M.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji viceministre, man labai keista, kad šį klausimą nagrinėja Teisingumo ministerija. Man įdomu, kaip jūs suprasite, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet jis gali likti visam gyvenimui ir tai gali kliudyti žmogui profesinėje veikloje. Mes turime Socialinių reikalų ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, kurios padės išspręsti tuos klausimus. Dabar aš nežinau, kaip čia veikti. Nukentėjusių asmenų teises siekiama ginti ir kaip išieškosite žalą, jei jis yra nemokus ir neturi jokio turto? Čia labai sudėtingas klausimas, bet žala padaryta. Teismai paleis nusikaltėlį ir gaudysite vėją laukuose. Taip paprastai būna gyvenime.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už jūsų klausimą. Kol kas nesame gavę pasiūlymų, kad kompensacijas dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos asmenims mokėjimo norėtų perimti kuri nors kita institucija. Kol kas pagal programą nukentėjusiems asmenims išmokėjimas, žalos kompensavimas yra vykdomas pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos įstatymo kompensavimo nuostatas ir tai įgyvendina ir vykdo Teisingumo ministerija. Bet, manau, komitetuose būtų galima diskutuoti dėl kitų institucijų ir ateityje būtų galima galvoti apie kitų institucijų paskyrimą būti atsakingas už šio įstatymo įgyvendinimą.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Ar būtų norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Galime pritarti, kad prasidėtų svarstymas? Gerai, pritariame. Balsuojame? Tvarka, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstyti birželio 19 dieną.

Už balsavo 32, nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo pritarta. Pradedama svarstymo procedūra.

Dvi replikos po balsavimo. R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS. Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpą repliką. Aš norėčiau, kad viceministrė atkreiptų dėmesį. Tarkim, jeigu nesurastas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką, o sveikata sužalota, vadinasi, jis kompensacijos negaus. Kaip bus, jeigu išteisina? Atsiprašau, ne tą suėmė, ne tą patraukė baudžiamojon atsakomybėn, irgi negaus? Šiuos momentus irgi reikėtų įstatyme aptarti.

PIRMININKAS. Čia jau prasideda svarstymo stadija. Komitetuose galėsime tai aptarti.

V.Žiemelis. Prašom replikuoti.

V.ŽIEMELIS. Aš tik noriu pažymėti teisingumo dėlei, kad kairėje pusėje visada dirba B.Pauža ir V.Boreikienė. Teisingumo dėlei reikia pažymėti. A, ir J.Juozapaitis.

PIRMININKAS. Tvarka. Gerbiamieji kolegos, gal mes baigiame nagrinėti šį klausimą. Jau kiek čia dirbančių… Šiais laikais Lietuva plačiai naudoja internetą ir visi gali pamatyti, kiek realiai yra dirbančių.

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos patentų išdavimo konvencijos (Europos patentų konvencijos) 65 straipsnio taikymo ratifikavimo“ projektas Nr.XP-2915 (pateikimas)

Vėl kviečiame viceministrę E.Radušytę pateikti darbotvarkės 2–9 klausimą – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos patentų išdavimo konvencijos 65 straipsnio taikymo ratifikavimo“ projektą. Prašom.

E.RADUŠYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas jums ratifikuoti Susitarimas dėl Europos patentų išdavimo konvencijos 65 straipsnio taikymo ratifikavimo įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu siekiama prisijungti prie 2000 metais Londone sudaryto susitarimo, dar vadinamo Londono protokolu. Šiuo protokolu yra siūloma atsisakyti dalies Europos patentų vertimo išlaidų ir tokiu būdu sumažinti bendrą Europos patentų išdavimo kainą. Priėmus tokį įstatymo projektą ir prisijungus prie tarptautinės sutarties, būtų palengvinamos sąlygos išradėjams gauti Europos patentą. Kaip žinome, patentas yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių inovacijas, augimą ir konkurencingumą, todėl siūlomas prisijungimas prie Londono protokolo sistemos prisidėtų prie atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo, taip pat prie Europos ir Lietuvos verslo sąlygų gerinimo. Prisijungiant prie Londono protokolo taip pat yra siūloma pareikšti išlygą: konvencijos narėms iš viso leidžiama nereikalauti Europos patento vertimo į nacionalinę kalbą, jeigu jis buvo paskelbtas viena iš Europos patentų tarnybos oficialių kalbų – anglų, prancūzų arba vokiečių.

Taip pat suteikiama teisė toms valstybėms narėms, kurių nacionalinė kalba nėra Europos patentų tarnybos kalba, reikalauti tik patento apibrėžties vertimo. Prašytume pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius nori paklausti. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. O dėl atsiskaitymo už patento naudojimą ir taip toliau – čia yra ne aptarinėjimas, čia tiktai pats patento gavimo būdas, o kaip atsiskaityti už jį ir t. t., kituose aktuose turbūt yra.

E.RADUŠYTĖ. Dėkoju už klausimą. Išradimų patentavimą ir teisinę apsaugą Lietuvoje reguliuoja nemažas skaičius teisės aktų, taip pat ir tarptautinės sutartys. Siūlomas prisijungimas prie tarptautinės sutarties yra skirtas tik vienam klausimui aptarti, t. y. vertimams į nacionalines kalbas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Daugiau norinčių klausti nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Galim. Taigi siūlomas pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną.

Gerbiamieji kolegos, turim vieną labai džiugią žinią, bet ją paskelbsim tik posėdžio pabaigoje. Tai prašom visus susirinkti. (Balsai salėje) Ypač džiugi žinia, žinokit, tikrai neeilinė žinia. Ne, prašom kantrybės. Prašom kantrybės, ypatinga žinia. (Balsai salėje) Ypatinga žinia. Prašom visus rinktis į salę.

Garantinio fondo įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.XP-2930 (pateikimas)

Kviečiu dabar pateikti darbotvarkės 10 klausimą – Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pateiks socialinės apsaugos ir darbo viceministras Povilas Vytautas Žiūkas.

P.V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke…

PIRMININKAS. Labai ačiū už pareigas.

P.V.ŽIŪKAS. Šiuo metu pirmininkas. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pateikti Lietuvos garantinio fondo įstatymo papildymo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimo projektu yra keičiami šiuo metu galiojančio įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10 ir 13 straipsniai. Tie pakeitimai yra parengti įvertinus Garantinio fondo veiklos praktiką, atsiradusias problemas derinant šį įstatymą su kitais teisės aktais ir pagal Finansų ministerijos pasiūlymus. Įstatymo 2 straipsnis papildo galiojančio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nuostata, kad Garantinio fondo lėšų sąmatą ir metinės sąmatos įvykdymo ataskaitą Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Šiuo metu šią ataskaitą tvirtindavo Garantinio fondo taryba ir tą ataskaitą pateikdavo Vyriausybei. Taigi šiuo pasiūlymu mes padarome įstatymo įvykdymo veiklą labiau kontroliuojamą ir skaidresnę.

Įstatymo 3 straipsnyje yra siūloma sumažinti Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą įmokos į Garantinį fondą dydį nuo 0,2 iki 0,1 % darbuotojų darbo užmokesčio, nuo kurio yra skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos. Šis pasiūlymas sumažinti įmoką yra remiamas tuo, kad šiuo metu Garantiniame fonde yra sukaupiama daugiau lėšų negu jų yra išmokama. Šių metų balandžio 1 dieną fonde yra 90,9 mln. litų likutis. Taigi šis pasiūlymas tikrai turi labai logišką ekonominį pagrindą. Šis sprendimas yra svarstytas ir 2007 m. spalio 16 d. jam pritarė Respublikos trišalė taryba. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios įmokos į Garantinį fondą yra labai nedidelės ir įmonėms tiesiog finansiškai neapsimoka pervedinėti, mokėti mažas sumas, yra numatyta, kad įmonės, kurių įmokos yra mažesnės kaip 150 litų, galėtų mokėti tas įmokas kartą per metus, o kurių įmokų dydis diferencijuojasi tarp 151 ir 300 litų – du kartus per metus.

Kitas toks svarbesnis sprendimas yra pakeisti 4 straipsnio 5 dalies redakciją, kad laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas valdo ir sprendimus dėl šių lėšų investavimo finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija. Šiuo metu yra apribojimas, kad ministerijai kaskart reikėdavo suderinti su Garantinio fondo valdyba, ir buvo ribota, kad fondo lėšos investuojamos tiktai į Vyriausybės vertybinius popierius ar indėlius Lietuvos banke. Tai, kad ministerija gali kur nori investuoti, vadinasi, yra apribota reikalavimu, kad investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į Garantinio fondo sąskaitą, o prireikus grąžinamos ir visos lėšos.

Taip pat yra papildomas 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kad darbuotojams, kuriems darbo sutarties nutraukimas teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu, negalint jų grąžinti į pirmesnį darbą, yra priteista išeitinė išmoka iki dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų. Įvertinus Garantinio fondo įstatymą, 5 straipsnio 3 dalies taikymo praktikoje problemas tais atvejais, kai nėra išlikusių įmonės personalo buhalterinės apskaitos dokumentų, tada iš Garantinio fondo galima skirti išmokas, bet ne daugiau kaip tris minimalias mėnesinės algos. Taip pat 5 straipsniu yra palengvinama situacija besikreipiantiems, nes šiuo metu jie turi paraiškas į Garantinį fondą parengti ir teikti per vieną mėnesį, o dabar siūloma tą terminą pratęsti iki dviejų mėnesių.

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies numatytas šio įstatymo subjekto apibrėžimas ir nuostatos dalis, kuriuose pagal tų valstybių įstatymus vykdoma (…) procedūra, yra išbraukiama kaip perteklinė sąlyga, nes ta pati sąlyga įrašyta įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.

6 straipsniu yra tikslinama įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, kur nustatoma, kad valstybės valdymo institucijų atstovai į Garantinio fondo tarybą skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu valstybės valdymo institucijų atstovus skiria pati Vyriausybė.

Ir įstatymo 7 ir 8 straipsniai, papildomi įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas bei 10 straipsnio 5 dalies punktas, kad Garantinio fondo metų veiklos ataskaitą, fondo lėšų sąmatos projektą ir metinės sąmatos vykdymo ataskaitą rengia Garantinio fondo administratorius, o tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Taigi pateikiant šį įstatymą reikia apibendrinus pasakyti, kad priėmus įstatymo projektą bus sumažinta mokesčių našta įmonėms, kuriose geriau ginami darbuotojų interesai, bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse, sumažės mažas įmokas į Garantinį fondą mokančių įmonių sąnaudos mokėjimams atlikti, bus sustiprinta Garantinio fondo veiklos kontrolė, padidės laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo efektyvumas. Noriu pasakyti, kad įstatymas yra tikrai suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis – su Finansų, Teisingumo, Ūkio ministerijomis, socialiniais partneriais, visomis profesinėmis sąjungomis. Projektas buvo svarstomas Garantinio fondo taryboje, kuri yra sudaryta trišaliu principu. Įmokos į Garantinį fondą mažinimui 2007 m. spalio 16 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba. Siūlau Seimui laikyti, kad tai iš tikrųjų įstatymas, kuris pagerina situaciją iš esmės, ir siūlau įstatymui pritarti ir jį pateikti svarstyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, net septyni Seimo nariai nori paklausti, bet galim skirti tiktai dešimt minučių klausimams ir atsakymams. Atsiminkit, kad šitiek klausimų nutolina nuo džiugios žinios paskelbimo. V.V.Margevičienė pirmoji.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų paklausti, kodėl Garantinio fondo lėšų sąmatą ir metinę vykdymo apyskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu, o investuoti Garantinio fondo pinigus jūs paliekate vienam finansų ministrui, ir jis pats nustatys tą investavimo tvarką? Tai kodėl čia yra vienas finansų ministras? O jeigu suklys ar kaip? Kodėl to negali imtis daryti Vyriausybė? Nes investavimas yra labai atsakingas ir svarbus, ir reikia iš tikrųjų rimtai investuoti tokius didelius pinigus, kurie yra Garantiniame fonde. Dėkoju.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Mano nuomone, jeigu ten būtų parašyta, kad pavesta Vyriausybei, vis tiek tiesiogiai visus su investavimu susijusius klausimus svarsto Finansų ministerija. Juo labiau kad čia jokių ilgalaikių investicijų nelabai gali būti, nes tai apriboja sąlyga, kad bet kuriuo atveju prireikus tuos pinigus ir papildomas lėšas, gaunamas už palūkanas ir panašiai, bet kada turi grąžinti. Aš nežinau, dėl jūsų siūlymo keisti nematau didelės logikos, nes jeigu bus įrašyta Vyriausybė, faktiškai tuos sprendimus priims ir klausimus operatyviai spręs Finansų ministerija. Būtų toks mano atsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš matau tribūnoje lyg ir vyrišką asmenį, o čia rašo, kad teikia moteris. Bet tiek to.

Aš norėjau pateikti labai paprastą klausimą. Pranešime minėjote, kad dabar Garantiniame fonde yra apie 90 mln. litų. Jūs siūlote sumažinti įnašus nuo 0,2 iki 0,1 procento. Prašau pasakyti, kaip jūs susitarėte su profesinėmis sąjungomis, kad jeigu yra tiek daug pinigų, tai gal geriau duoti ne tris MGL, o galbūt didinti išmokas nukentėjusiesiems, jeigu yra tiek pinigų? Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Ačiū už klausimą. Tie dydžiai yra nustatyti remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis. Šiuo metu didelių pretenzijų dėl to nėra. Reikia atsiminti dar vieną dalyką. Nors yra 90 mln. Lt, bet yra įstatymo projekto pakeitimai, pagal kuriuos išeitinę pašalpą reikės, matyt, mokėti (gerbiamasis R.Kupčinskas teikė tą pasiūlymą) ir toms įmonėms, kurių bankroto procedūra buvo pradėta tuo metu, kai įsigaliojo įstatymas. Ten tiksliai paskaičiuoti labai sunku, nes nėra geros apskaitos, kiek įmonių paveiks. Bet, preliminariais skaičiavimais, ne mažiau kaip 12, o galbūt gerokai daugiau milijonų reikės išmokėti už tą pakeitimą. Taigi ta pinigų suma bus gerokai mažesnė.

Išmokų mokėjimo padidinimas buvo svarstytas, bet šiuo metu yra (…) šitais dydžiais.

PIRMININKAS. V.Rinkevičius.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad laisvas lėšas valdys, priims sprendimą dėl laikino investavimo Finansų ministerija, o sąmatą ir vykdymo ataskaitą tvirtina Seimas. Lyg ir viena grandis – Vyriausybė lieka šalia. Ar jums buvo kokių nors problemų dėl to fondo lėšų panaudojimo, kad negalime patikėti Vyriausybei? Jeigu ministerija valdo tuos pinigus, priima sprendimus, Vyriausybė tvirtina sąmatą ir ataskaitą, o čia einame į Seimą. Ar tai bus kaip priedas prie valstybės biudžeto, ar prie socialinio draudimo biudžeto, ar bus kaip atskiras klausimas, Seimas turės svarstyti ir tvirtinti tą sąmatą ir vykdymo ataskaitą, bus kaip kai kurių kitų institucijų? Kaip čia yra? Ar tik kaip priedą prie biudžeto tokia lengvesne forma, kaip čia bus daroma ta procedūra?

P.V.ŽIŪKAS. Ką noriu pasakyti? Šiuo metu Garantinis fondas rengia metų veiklos ataskaitą, fondo lėšų sąmatos projektą ir metinės sąmatos įvykdymo ataskaitą. Tą ataskaitą jis ir dabar teikia Vyriausybei, bet tvirtina fondo taryba. Fondo taryba sudaryta trišaliu principu. Šiuo metu galiojanti tvarka pagal įvairius pasiūlymus, nes sako, kad galbūt reikėtų (pinigų suma nemaža) pažiūrėti, kokia yra situacija, buvo pasiūlymai. Mes siūlome, kad būtų tvirtinama Seime. Tai suteiktų viešumo, skaidrumo ir tvirtinant gal gautume gerų pasiūlymų ir panašiai.

Jūsų klausimo dalis, jūs sakote, kad pavesta Finansų ministerijai. Juk Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra sudėtinė Lietuvos Vyriausybės dalis. Tas įrašas, kad parengiama ir pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybei, man atrodo, nieko iš esmės nepakeis. Tokia mano nuomonė. Galbūt iš tiesų yra kitaip.

PIRMININKAS. A.Skardžius. Prašom.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau klausti, gerbiamasis pranešėjau, negi Socialinių reikalų ir darbo ministerija yra tokia optimistė, jog mano, kad pabrangus energetiniams ištekliams mūsų pramonės neištiks vėlgi tam tikra… švelniai tariant, neįkrisime į duobę. Aš puikiai pamenu tuos atvejus, kai nebuvo Garantinio fondo, o bankrutavo „Inkaras“ ir kitos įmonės, kai darbuotojai šturmuodavo ne tik vietines savivaldybes ir bankroto administratorius, bet ir Seimą. Dabar fonde yra pakankamai sukaupta ir nemažai. Protingai investavus, galima tuos pinigus padauginti. Bet jūs siūlote, kai jau ekonomika leidžiasi į duobę, žvelgiant į energetinių išteklių pabrangimą, tiesiog mažinti, kad po to vėl kas nors būtų pastatytas prieš faktą, sakys ne, nėra, atsiprašome. Ar jūs nejaučiate šitos grėsmės, gerbiamasis viceministre? Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Dėl ekonomikos ateities, ypač dėl energetinių resursų brangimo, labai sunku ką nors numatyti, ar iš tikrųjų tiek tų bankrotų bus. Kai kurių specialistų nuomone, pagrindiniai bankrotai jau yra praeityje, dabar didelio augimo nėra.

Noriu pasakyti, kad fondas atlaikė ir bankrotus tokių įmonių kaip „Ekranas“, „Alytaus tekstilė“ ir panašiai. Čia buvo daugiau darbdavių pasiūlymas, nes jie mato, kad fonde yra daug pinigų, kad įmoka yra per didelė, ir mano, kad trišalės tarybos sprendimu, jeigu metų pabaigoje mes matysime, kad lėšų mažėja, kad mes negalėsime įvykdyti savo įsipareigojimų, taip buvo sutarta trišalėje, tada grįšime prie buvusių tarifų. Ačiū už klausimą.

PIRMININKAS. Klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pateikti tokį klausimą. Aš kažkada teikiau įstatymo projektą dėl 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo. To straipsnio pakeitimo esmė yra ta, kad bankrotą ištikusių įmonių darbuotojai, kai 2000 m. buvo priimamas šis įstatymas, jūs turbūt žinote, išeitinių pašalpų negavo. Dabar po kiek laiko, po aštuonerių metu, tarkime, vis dėlto ir Vyriausybei pritariant tas įstatymas bus pateiktas priimti. Štai jūs sakote, kad yra lėšų perviršis. O vis dėlto tas aštuonerių metų laikotarpis taip ir neįvertintas, nei kainų kilimas, nei delspinigiai, nei panašiai, o išeitinė pašalpa bus skaičiuojama 430, jūs puikiai atsimenate tų laikų minimalų darbo užmokestį, padauginta iš dviejų. Ar nebuvo galima, turint lėšų perviršį, kaip tik atitinkamai įvertinti infliaciją ir net delspinigius priimant šį įstatymą, mano pateiktą įstatymą? Ačiū.

P.V.ŽIŪKAS. Aš truputį minėjau tą įstatymą. Esu tikras, kad tas įstatymas bus priimtas. Tik vienas dalykas. Mes taip nustatėme, aš esu tikras, kad Seimas turbūt pakeis mūsų nuostatą, kad pagal ano meto egzistuojančią minimalią mėnesinę algą, bet reikia pasakyti tokį dalyką. Tada tų žmonių, kitų įmonių, kurie gavo išeitinę kompensaciją tuo metu, bus daug blogesnė situacija, negu tų, kurie gaus dabar. Ar jie nepradės kelti kokių nors pretenzijų? Aš manau, Seimo valia yra tą klausimą spręsti.

PIRMININKAS. Atsakė į klausimus. Gerbiamieji kolegos, jau prabėgo 10 minučių. Ar ponia V.Čigriejienė labai nori klausti? Gerai. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Man atrodo, mes dirbame ir norime klausti.

PIRMININKAS. Tik 10 minučių klausti yra.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Tai kas? Kurie sėdi, tai tie ir turi teisę. Gerbiamasis pranešėjau, ekonominė padėtis sunkėja, ne paslaptis, infliacija didėja. Ateityje bankrutuos daug smulkių įmonių. Kaip tada bus, ar ne priešlaikinis jūsų sprendimas?

P.V.ŽIŪKAS. Man atrodo, šis klausimas jau buvo, kaip mes žiūrime į tai. Mūsų nuomone, šiems metams esamų pinigų tikrai pakaks esant šitam tarifui. Jau sakiau, kad jeigu mes pamatysime, kad tos blogos nuostatos dėl mūsų ekonomikos pasitvirtins, tai ir Trišalėje taryboje taip nutarta, kad mes tada teiksime pasiūlymą grįžti prie buvusio tarifo.

PIRMININKAS. J.Zinkevičiūtė, paskutinis klausimas. Prašom.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs iš tikrųjų pasakėte, kad sukaupta gana padori suma – 90 milijonų. Aš kalbėsiu apie labai konkretų faktą. „Žalgirio“ gamyklos darbuotojai laukia metų metais, kad sureaguotumėte ir grąžintumėte tai, ką jie uždirbo. Aš atsiprašau, pasakysiu negražų žodį, daugelis jų „užsilenkė“, guli karstuose. Ir žmonės niekaip nesupranta, kodėl jūs turite tikrai astronominę sumą, bet negalite sumokėti tiems žmonėms pinigų, kuriuos jie uždirbo? Vilkinimas, susirašinėjimai, įvardinti vagys, tai yra tas, kas pavogė. Bet finansų ministras sako vieną, V.Blinkevičiūtė sako kitą, o jūs iš tikrųjų sakote faktą. Ar galiu paskleisti žinią, kad pinigų yra, ir žmonės gali kreiptis dar kartą, o jūs sugebėsite jiems grąžinti tai, ką jie uždirbo?

P.V.ŽIŪKAS. Noriu pasakyti tokį dalyką. Mes elgiamės pagal esamas įstatymo nuostatas, ir nors yra pinigų, bet mes jų grąžinti negalime, jeigu to nenumato įstatymas. Grąžina tiems, kurie bankrutavo po įstatymo priėmimo, ir bankroto procedūra buvo pradėta tuo metu, kai įstatymas buvo priimamas. Aš labai gerai nežinau, nes bankrutavusių įmonių labai daug, „Žalgirio“ situacijos, aš neturiu tų duomenų. Bet aš manau, kad jie yra bankrutavę prieš įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Dėkoju pranešėjui, tai buvo visi klausimai.

P.V.ŽIŪKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. A.Matulas nori kalbėti už. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, siūlysiu pritarti šitam įstatymui po pateikimo, bet kartu rimtai apsvarstyti galimybę iš garantinių fondų apmokėti ir tokiais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, viešoji asmens sveikatos priežiūros įstaiga, sumokėjusi didelį civilinį draudimą už padarytą žalą pacientui… ir tai įstaigai iškyla bankroto grėsmė. Pamenate įvykį, kaip Marijampolės ligoninei buvo priteista pusės milijono litų suma? Šiuo metu pradėtame svarstyti Pacientų teisių ir žalos atlyginimų įstatymo projekte yra numatyta tokia galimybė (tuo labiau kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos moka į tą garantinį fondą), jeigu būtų išmokama didelė suma, o žmonės ieškinius teikia gana didelius, kad būtų galima iš tokių garantinių fondų išmokėti. Todėl pritardamas po pateikimo siūlysiu rimtai apsvarstyti šitą galimybę.

PIRMININKAS. Prieš nori kalbėti A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, pirmininke, aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, apie kokią sumą mes kalbame? Turint 30 milijardų biudžeto pajamų tai yra tik beveik 100 milijonų. Bet tai yra Garantinis fondas, žodis „garantinis“ suteikia garantiją tai mūsų piliečių daliai, kuri dirba samdomą darbą, jaustis šiek tiek saugesniems. Todėl, gerbiamieji kolegos, augant tokiems didžiuliams pelnams, ypač stambiųjų įmonių, aš manau, tai yra tik nedidelė smulkmena, bet mūsų žmonėms, dirbantiems samdomą darbą, svarbu jaustis šiek tiek saugesniems, ir tai tikrai yra tam tikra paskata. O prieš rinkimus, aš manau, kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau bus verslo interesų su įvairiausiais keistais projektais. Nenorėčiau kalbėti apie visokias mokesčių iniciatyvas ir pakeitimus, bet manyčiau, kad tikrai nereikėtų tokių dalykų daryti. Užuot kalbėjus, kad mažintume, reikėtų kažkaip protingai sugalvoti, kad tie pinigai padidėtų juos investuojant. Aš siūlyčiau, kad tikrai nereikėtų pasiduoti tokioms iniciatyvoms. Negi mes neturime ką svarstyti Seime, ypač tokiu vėlyvu laiku? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėsime apsispręsti balsuodami. Aš tik noriu priminti, kad tai yra Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas.

Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Už – 14, prieš – 7, susilaikė 7. Lygiai. (Balsai salėje)

Taip. Gerbiamieji kolegos, turiu siūlyti perbalsuoti. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Gerbiamasis Zingeri, nuo jūsų priklauso Lietuvos likimas. Už – 16, prieš – 5, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Socialinių reikalų ir darbo – pagrindinis, papildomas – Biudžeto ir finansų. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Sutarta.

L.Graužinienė. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, na, negaliu nepasakyti, kai taip neatsakingai Vyriausybė teikia projektus. Argumentai, kad įmonėms yra didelis mokestis, patikėkite, tai yra absoliutus melas. Ir labai nemalonu tą melą klausyti iš Seimo posėdyje pateikiančio atsakingo darbuotojo. Vienintelis punktas, kuris yra geras ir reikalingas, kad leistų mažoms įmonėms įmokas mokėti vieną ar du kartus per metus, nes ten daugiau pavedimas kainuoja, su šituo aš sutinku. Bet tai, kad mes tenai turėtume pinigų ir paieškotume galimybės, kaip mūsų žmonėms padėti, tai reikia Socialinių reikalų ministerijai ieškoti, o ne prašyti mažinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bus progų komitetuose tai aptarti. Toliau 2-11 darbotvarkės klausimas – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projekto pateikimas. Pateiks sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas.

Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-2927 (pateikimas)

G.ČERNIAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų dėmesiui ir svarstymui yra teikiamas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo papildymo įstatymas. Siūlomos naujos nuostatos atspindėtos 15¹ straipsnyje, kurių turinys būtų toks. Yra siūloma įteisinti valstybinį mirties atvejų ir jų priežasčių registrą, pavesti jo įsteigimą Vyriausybei numatant, kad šitas registras užtikrins tikslesnę informacijos apie mirčių priežastis analizę papildant ją ne tik tais duomenimis, kurie šiandien yra fiksuojami mirties liudijime, bet ir kitais duomenimis, kurie yra kituose medicininiuose registruose. Tai yra toks pagrindinis tikslas. Tikimasi, kad įstatymas turėtų įsigalioti šių metų viduryje. Prašyčiau pritarti pasiūlymui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai, iš jų 5 Tėvynės sąjungos frakcijos nariai. E.Klumbys pirmasis. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Ne Tėvynės sąjungos narys. Gerbiamasis pranešėjau, idėja gera. Kad tai yra mirties atveju, šitas yra suprantama. Tačiau negana to, jūs kalbate apie jų priežastis. Sakykite, koks tai bus registras (priežasčių), kai skrodimai jau dabar yra daromi 20 ar 30 % mirusiųjų? Tai nebus priežasčių registras, nes tai bus, šiurkščiai pasakius, kvazipriežasčių registras užrašant kažkokias bendras frazes, kad jisai mirė nuo senatvės ar dar nuo kažko. Kaip jums atrodo?

G.ČERNIAUSKAS. Mes manome, kad bet kuriuo atveju tikslesnis informacijos fiksavimas ir šitos funkcijos pavedimas ne Statistikos departamentui, kaip žinote, bet specializuotai institucijai leis aiškiau įvardyti tuos atvejus, kurie šiandien nefiksuojami. Manome, kad informacija bus tikslesnė ir žmonių sveikatingumas dėl to pagerės. Vis dėlto tikimybė išgyventi bus aukštesnė.

PIRMININKAS. A.Matulas.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis viceministre, noriu paklausti. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad papildomų lėšų nereikės. Ar jūs kursite naują instituciją, tvarkančią registrą, ar vis dėlto tai darys Sveikatos informacijos centras? Jeigu vykdys šitas centras, ar vis dėlto nereikės papildomų etatų, nes krūvis turėtų būti gana nemažas?

G.ČERNIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Mes manome, kad atskirą instituciją kurti netikslinga. Vyriausybė planuoja pavesti šią funkciją Lietuvos sveikatos informacijos centrui. Tai, kad vienas kitas litas papildomai galbūt bus skiriamas, turbūt taip, bet esminių biudžeto asignavimų papildomai nėra numatoma.

PIRMININKAS. V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 3 straipsnyje jūs rašote: pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad jinai liepos 1 d. viską parengtų. Tai kaip čia? Vyriausybė teikia šitą įstatymą, aš taip suprantu, ir Vyriausybė pati sau pasiūlo, kad vidury metų reikia įsteigti. Kiek kainuos šis įsteigimas, kiek papildomų etatų reikės? Aš nežinau, ar mes galime įstatymuose rašyti siūlymus Vyriausybei?

G.ČERNIAUSKAS. Kiek mes suprantame, tas 3 straipsnis yra blanketinė norma, nes jeigu Seimas apsispręstų, kad tokio registro reikia, Vyriausybė turėtų patvirtinti to registro nuostatus kituose, lydimuosiuose, dokumentuose. Tai tiesiog paraginimas Vyriausybei ne laukti, o iškart jums apsisprendus pradėti įstatymų lydimųjų aktų rengimą. Aš manau, kad tai blanketinė norma, tai nėra kažkas specifiška šiame įstatyme.

PIRMININKAS. V.Čigriejienė.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis viceministre, vėžio registrą sužlugdė Sveikatos apsaugos ministerija. Aš pati rašiau daug raštų, bet iki šios dienos lieka neaišku. Dabar jūs prisiimate, ar Vyriausybė neturi ką veikti, mirties priežasčių registrą. Aš įsivaizduoju, aš palaikau E.Klumbį, nes visas tas pažymas išduoda šeimos daktaras, kiek jums žinoma, o autopsijos neatliekamos. Priežastis aiški – kardiovaskulinės sistemos nepakankamumas, aterosklerozė ir taip toliau. Tai ką jūs registruosite, atleiskite? Apie vėžio registrą pagalvokite.

G.ČERNIAUSKAS. Kiek suprantu, tai yra palinkėjimas efektyviau dirbti dėl šio registro nei to, kuris buvo. Manau, labai geras palinkėjimas.

PIRMININKAS. A.Dumčius.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Atsakydamas A.Matului, atsakėte į mano klausimą. Aišku, pritariu mūsų kolegoms, čia yra iš esmės klausimyno išplėtimas, papildomų etatų turėjimas ir smulkesnis mirties priežasčių įrašymas iš istorijų, taip?

G.ČERNIAUSKAS. Taip.

A.DUMČIUS. Tik tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Toliau klausia R.Kupčinskas. Prašom.

R.KUPČINSKAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai trumpai. Gal jūs pasakytumėte, kas naudosis tais registrų duomenimis? Turbūt nemokamai naudosis valstybinės institucijos ar privatūs asmenys, fiziniai asmenys. Ar reikės kokį nors mokestį mokėti už informaciją, kuri sukaupta šiame registre? Ačiū.

G.ČERNIAUSKAS. Konkrečiai tai turėtų nustatyti registro sudarymo nuostatai, bet valstybinės institucijos, kiek jos turi teisę gauti tuos duomenis, turėtų naudotis, be abejo, nemokamai. Privatiems asmenims daugeliu atvejų tai turbūt vertės neturės ir teisės neturės prieiti, nes tai yra asmeniniai duomenys, saugomi įstatymų. Dėl universitetų, mokslinio tyrimo institucijų, kurios gali gauti duomenis neidentifikuojant asmenybės, – vėlgi susitarimo reikalas. Šiandien šios institucijos, apie kurią mes kalbame, informacija teikiama ta, kurią jie turi, universitetams nemokamai. Bet asmeninių duomenų neturėtų teisės gauti nei universitetai, nei kitos institucijos, nes tai yra asmeninė informacija, kuri neturi būti skleidžiama.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Visi klausimai. Nori pasisakyti ir už, ir prieš. Prašom. A.Matulas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti savo kolegai E.Klumbiui, buvusiam neurochirurgui, kad mirties priežastis – senatvė jau seniai neregistruojama. Mirties liudijime turi būti nurodoma tiksli mirties priežastis, kurią dažniausiai nurodo, be abejo, šeimos gydytojas, o jeigu mirtis įvyko namuose, šeimos gydytojas ar budintis gydytojas gali išrašyti mirties liudijimą tik prokurorui leidus.

Dėl šio registro. Be abejo, manau, tikslinga turėti tikslesnius duomenis, nes mirtingumas, sergamumas didėja, ir, turėdami tikslesnę analizę, manau, tiksliau galėsime prognozuoti sveikatingumo priemones, tiksliau formuoti sveikatos politiką, todėl siūlyčiau po pateikimo pritarti. Mes išsamiai išanalizuosime, be abejo, tikriausiai paskirsite pagrindiniu komitetu Sveikatos reikalų komitetą, ir pasiūlysime, ar tikrai šita sistema bus veiksmingesnė nei dabar esama, nes šiuo metu mirtis registruoja civilinės metrikacijos skyriai ir seniūnijos. Siūlyčiau po pateikimo pritarti. Mums, sveikatos politikams, siekiant tiksliau prognozuoti sveikatingumo ir gydymo priemones, būtina tikslesnė analizė.

O jeigu bus pavesta institucijai, kuri dabar jau įkurta ir nereikės tam papildomai daug lėšų, man atrodo, bus geriau. Viena problema, kuri yra bendra, pavyzdžiui, kad mes, politikai, neatsižvelgiame į mokslininkų išvadas. Pavyzdys – patys parlamentarai, parlamentas, įkūrėme Nacionalinę sveikatos tarybą, kurią sudaro mokslininkai, bet ir mes į jų rekomendacijas neatsižvelgiame, pavyzdžiui, dėl alkoholio, dėl tabako, dėl kitų sveikatingumo priemonių. Dažnai priima sprendimą suinteresuoti asmenys. Mes ką tik grįžome iš Barselonos, kur dalyvavome trijų dienų konferencijoje dėl alkoholio. Pasirodo, visa Europa į įvairias darbo grupes, kurios formuoja…

PIRMININKAS. Laikas.

A.MATULAS. …sveikatos politiką, neįleidžia suinteresuotų asmenų, t. y. alkoholio, tabako gamintojų. Jie kviečiami tiktai kaip nuomonės sakytojai.

PIRMININKAS. Laikas.

A.MATULAS. Pas mus yra dar kaip Zimbabvėje. Daugumą sudaro suinteresuoti asmenys ir jie formuoja politiką.

PIRMININKAS. Klausia E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš neklausiu, aš kalbėsiu.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kalba.

E.KLUMBYS. Kalbėsiu dabar kaip buvęs gydytojas, išmanantis, sakyčiau, mirtį ir mirties priežastį. Kolegos, mirties priežasties nustatymo metodas yra vienintelis – tai autopsija – skrodimas. Jeigu skrodimai yra daromi 20 % lavonų, to registro tikslumas bus 20 %. Tai ką mes kuriame? Mes kuriame absurdą. Tada turime parengti rimtą teisinę bazę ir įdiegdami šitą registrą įstatymu turime privalomai nurodyti, jog kiekvienam mirusiajam būtų daroma autopsija. Tada mes turėsime patikimus duomenis.

Kolegos, iš tikrųjų vyksta profanacija valstybės mastu. Ir šiais duomenimis remdamiesi mes paskui kalbėsime pasauliui, aiškinsimės, o tikslumas, aš dar kartą pasakau, bus 20 %.

Toliau. Mes turėjome unikalų dalyką – vėžio registrą. Mes juo galėjome didžiuotis prieš visą pasaulį. Ką padarė ministerija? Sužlugdė. Totaliai sužlugdė dešimtmečių darbą. Dabar mes ramiai žiūrime ir kuriame kažkokį naują registrą.

Toliau. Kalbama, kad šį registrą (aš dabar negaliu tiksliai pasakyti, kiek per metus Lietuvoje miršta žmonių, turbūt per 30 tūkst.) pavesime Sveikatos informacijos centrui. Palaukite, kiek reikės darbo išteklių, kad jisai pradėtų…

PIRMININKAS. Laikas.

E.KLUMBYS. …registruoti visus šiuos mirties atvejus. Manau, šitas įstatymo projektas yra nerealus, todėl kviečiu, net ir suprasdamas labai geras intencijas, kurios turėtų būti ateityje, nepritarti tokiai profanacijai valstybės mastu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai buvo motyvai už ir prieš. Prašom registruotis ir balsuoti, ar pritariame po pateikimo. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už. Gerbiamieji kolegos, arba bus proga ginčytis komitetuose, arba nebus. Mažiau diskutuokite, greičiau sulauksite ypač geros žinios. (Balsai salėje) Ne, kur kas rimtesnė, negu baigėsi posėdis. Aš suprantu.

Už – 13, prieš – 7, susilaikė 8. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra siūlymų perbalsuoti. Ar baigsis tuo pačiu? (Balsai salėje) Negirdžiu jokių siūlymų. Po pateikimo nepritarta.

V.Rinkevičius. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, pasitikriname dar sykį, ar tikrai valia yra tokia griežta. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už. Dabar balsuojame, po to galėsime sakyti replikas. Skirtumas nedidelis, prašom balsuoti.

Už – 14, prieš – 7, susilaikė 5. Galima laikyti, kad pritarta po pateikimo. Gerai. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis yra Sveikatos reikalų komitetas, prašom diskutuoti ir ginčytis. Dar A.Dumčius.

A.DUMČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad visiškai nesutinku su gerbiamojo Egidijaus ir dar kažkieno čia išsakytomis mintimis, kad nereikia registro, kad yra netikslūs dalykai ir panašiai. Žiūrėkite, mirties priežastis ne vien autopsija nustatoma, mirties priežastis aptariama teismo medikų, gydytojų kiekvienu atveju, būna įvairių ir kur nereikia, ypač tada, kai būna trauma ir panašiai. Taigi… (Balsai salėje) Tada žiūrėkite, ne visi sutinka dėl to dalyko, čia dabar nuo giminių, pats sakei, kad 20 %, bet vis tiek viskas daroma: ir diagnozė nustatoma, ir priežastis nustatoma. Registras Lietuvoje yra reikalingas, būtinas, privalomas. Ir dabar kalbėti ir atmesti tų dalykų negalima. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiame visas diskusijas. Galėsime diskutuoti komitetuose. Gerbiamieji kolegos, nesuteikiu teisės, nes turime visų pirma apsispręsti, ar pratęsiame posėdį. Siūlau pratęsti posėdį dėl paskutinio klausimo. Net ir E.Zingeriui nesuteikiama teisė replikai šiuo klausimu.

Kredito unijų įstatymo projektas Nr.XP-2403 (pateikimas)

2-12 klausimas – Kredito unijų įstatymo projektas. Jį pristatys kolega R.Palaitis. Tai visos Seimo narių grupės, įvairių frakcijų atstovų parengtas įstatymo projektas, todėl siūlau R.Palaičiui perskaityti pavadinimą ir visiems bendrai pritarti. Prašom.

R.PALAITIS (LCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Patys ištvermingiausieji Seimo nariai, stengsiuosi jūsų nekankinti šį vėlų vakarą. Pasakysiu tik tai, kad 2006 m. lapkričio 8 d. buvo sukurta darbo grupė, į kurią įėjo, rodos, 4 Seimo nariai, įėjo Lietuvos banko Lietuvos kreditų įstaigų priežiūros skyriaus specialistai, Centrinės kreditų unijos nariai, Finansų ministerijos atstovai ir t. t., ir t. t. Daug specialistų. 2007 metų pavasarį mes jau buvome parengę Kredito unijų įstatymo naują redakciją, labai ilgai užtruko šito projekto svarstymas įvairiose instancijose, taip pat buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Pagaliau ji gauta. Finansiniais terminais aš jūsų nevarginsiu, bet pagrindinis tikslas, kad priderintume prie įvairių esamų pasikeitusių Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl šiek tiek praplečiama galima kreditų unijų veikla, šiek tiek išplėsta aptarnaujamų subjektų sritis, tvarkomas reguliavimas, tvarkomi kai kurie kiti apibrėžimai. Tiek, mieliau atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu tokių bus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 5 Seimo nariai nori klausti. Bet ar tikrai reikia klausti? (Balsai salėje) Aš taip suprantu. Net Č.Juršėnas atėjo išklausyti ypač geros ir svarbios žinios, o jūs dabar pasiruošę klusinėti, nors visi pasirašėte po įstatymo projektu. (Balsai salėje) Klausia B.Pauža. Prašom.

B.PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš labai trumpą klausimą. 9 straipsnyje, 8 straipsnyje jūs numatote… 9 straipsnyje – 12 mėnesių reikia laukti sprendimo dėl licencijos. Po 12 mėnesių jau gali atmesti tą prašymą gauti licenciją, bet visiškai nenurodote, ar toliau jis negali pasitaisyti – pateikti pataisytą ten ką nors iš naujo. Tai nėra reglamentuojama įstatymu. Kaip čia bus – bus atmesta po 12 mėnesių, ir keliauk? Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą, bet dabar į tokias diskusijas nereikia leistis, komitete mes galėsime apie tai padiskutuoti. Tik noriu pasakyti, kad Lietuvos banko specialistai dalyvavo, iš esmės jie išduoda licencijas, sakoma, yra tokie jų reikalavimai. O darbo grupės priešingoje pusėje buvo kreditų unijų atstovai, jie dėl to per daug neprieštaravo, buvo sutarta dėl tokių sąlygų.

PIRMININKAS. A.Dumčius. Prašom.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Sveikindamas, kad galų gale parengtas Kredito unijų įstatymo projektas, norėjau paklausti. Jeigu žinote, kiek Lietuvoje veikia kredito unijų?

R.PALAITIS. Nepasakysiu tikslaus skaičiaus.

PIRMININKAS. 60.

R.PALAITIS. Nepasakysiu tikslaus skaičiaus, bet noriu pasakyti, kad sektorius labai auga.

PIRMININKAS. E.Klumbys. Prašom klausti.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pasinaudodamas ta teise, kad jūs man nesuteikėte žodžio. Replikos teise aš noriu padėkoti tiems, kurie perbalsavo aną įstatymą ir suteikė man galimybę pakalbėti iš centrinės tribūnos apie Sveikatos ministerijos siūlomus absurdus.

PIRMININKAS. Piktnaudžiaujate Statuto galimybėmis. J.Palionis.

J.PALIONIS (LSDPF). Noriu paklausti, ar čia bus gerai, kai neribotai išplečiamas kredito unijų dalyvių skaičius? Kas norės, tas galės dalyvauti veikloje.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų projekte šiek tiek per daug liberali nuostata, gerbiamasis Juozai, yra numatyta. Mes, netgi nesutardami darbo grupėje, balsavome dėl tos nuostatos, bet jau dabar, po pusmečio, suvokėme, kad gal truputį perlenkėme su liberalizmu. Lygiai tą patį ir Europos Teisės departamentas parašė. Manau, mes svarstymo metu grįšime prie prieš tai buvusių sąlygų, kad turi būti arba profesinis požymis jungiamasis, arba teritorinis požymis jungiamasis. Atsakau ir į tokią per mikrofoną neišreikštą repliką, nėra, kad kiekvienoje savivaldybėje po vieną kredito uniją, gali būti daugiau, nes gali būti ir profesinis požymis jungiantis – studentų kredito unija arba, kaip dabar yra įsteigta, policininkų kredito unija, arba kas nors panašaus.

PIRMININKAS. A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamasis kolega, tikrai atsiprašau, neįtarinėju darbo grupės narių, bet turiu pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisija vakar gavo anoniminį skundą, kad neva darbo grupės nariai, kurie tobulino šitą įstatymą, neįvardyta, kurie, dalyvavo kredito unijų organizuotuose banketuose arba išvykose ir kad tai galėjo paveikti įstatymo projektą kredito unijų naudai. Aišku, Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad anoniminio skundo nesvarstys. Kadangi tai buvo viešai svarstoma, aš noriu jūsų paklausti: ar vis dėlto tai yra anoniminis ir neteisingas skundas, ar neatsiras skundas su parašu?

R.PALAITIS. Negaliu atsakyti už visus grupės narius, galiu atsakyti už save. Esu dalyvavęs gal prieš kokius 5 metus visų kredito unijų suvažiavime. Tada atsiėmiau apdovanojimą, kuris buvo skirtas Biudžeto ir finansų komitetui už paramą kredito unijų judėjimui. Tai buvo prieš 5, gal net 6 metus, praeitoje kadencijoje. Po ten buvo banketas, aš tame bankete pabuvau pusvalandį. Nuo to laiko nesu buvęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėkojame už atsakymus į klausimus. V.Rinkevičius nori kalbėti dėl motyvų. Prašom.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Aš noriu pasidžiaugti, kad kredito unijų darbo apimtys ir jų reikšmė, žmonių pasitikėjimas jomis auga Lietuvoje. Tai yra puiki savišalpos priemonė ir kreditavimo forma, kai žmonės – tos kredito unijos dalyviai gali iš savo įdėtų pinigų pasiskolinti. Tai yra visame pasaulyje labai populiaru. Dabar mes praplečiame jų teises, teikiamas paslaugas. O Lietuvos bankas griežtai kontroliuoja jų veiklą ir čia jokio piktnaudžiavimo tikrai negali būti. Jos veikia labai skaidriai ir gerai, todėl pritariu šiam projektui ir siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. A.Matulas nori kalbėti prieš. Prašom.

A.MATULAS. Gerbiamieji kolegos, galbūt atleisite ir nesvarstysite manęs Etikos ir procedūrų komisijoje, tiesiog balsuosiu už, bet noriu padėkoti ponui R.Palaičiui už sąžiningą atsakymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Tuo pagrindinę darbotvarkę beveik ir baigiame.

Kviesčiau dar D.Bekintienę pristatyti du protokolinius nutarimus dėl peticijų ir tada ypatinga žinia ir dar pareiškimas. Prašom. D.Bekintienė.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Algirdo Jurgio Kliučininko peticijos

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamieji Seimo nariai, perskaitysiu labai sutrumpintas išvadas.

Taigi vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo peticijų komisijos nuostatų 28 punktu teikiu išvadą dėl Algirdo Jurgio Kliučininko peticijoje pateikto pasiūlymo pakeisti Valstybinių pensijų įstatymą taip, kad mokslininkams būtų skiriama ir mokslininkų valstybinė pensija, ir nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, t. y. būtų mokamos dvi valstybinės pensijos. Komisija priėmė sprendimą jį atmesti, nes mano, kad bus pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Neišvengiamai ir kitos asmenų grupės pradėtų reikalauti ir jiems mokėti kelias valstybines pensijas. Tačiau komisija siūlo Seimui nustatyti atskirą valstybinių pensijų dydį asmenims, turintiems teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, nes ši pensija šiuo metu yra pati mažiausia. Ji yra vienos valstybinės pensijų bazės dydžio, t. y. tik 200 litų, o kitos yra 2, 4, 6 ir net 8 valstybinių pensijų bazių dydžio. Taigi prašome pritarti komisijos išvadai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti? Niekas nenori. Galime pritarti bendru sutarimu. Priėmėme protokolinį sprendimą. Ačiū. Kitas.

Seimo protokolinis nutarimas dėl Pranciškaus Mindaugo Juozapavičiaus peticijos

D.BEKINTIENĖ (TSF). Antras nutarimas yra dėl Pranciškaus Mindaugo Juozapavičiaus peticijos dėl Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo. Jis siūlo pakeisti šį įstatymą taip, kad visiems mokslininkams, turintiems mokslinį laipsnį, priklausomai nuo šio mokslinio laipsnio būtų mokamos mokslinio laipsnio rentos. Komisija priėmė sprendimą atmesti, nes atsisakius stažo reikalavimų ir susiejus mokslininkų valstybinę pensiją ir siūlomą rentų mokėjimą tik su mokslinio laipsnio įgijimu būtų iškreipta pati išmokos esmė. Valstybė atlygina už dalyvavimą mokslinėje veikloje, o ne už mokslinį laipsnį. Todėl siūlome pritarti ir šiai komisijos išvadai.

PIRMININKAS. Ačiū. J.Zinkevičiūtė nori pritarti. Prašom dėl motyvų.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Atsiprašau, gal aš suklydau. Norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų Lietuvoje liko ne tiek daug mokslininkų ir gal reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kad mokslininko statusas Lietuvoje kaip ir išmestas į šiukšliadėžę. Gal reikėtų pagalvoti, kad mokslininkas Lietuvoje jau yra vertybė. Reikėtų pagalvoti, gerbiamieji kolegos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, viską galime galvoti ir jūs galite teikti visus pasiūlymus. Bet svarstome konkretų dalyką – peticijas su jų labai konkrečiomis formuluotėmis. Ar galime pritarti šiai komisijos išvadai? Galime. Gerai. Pritariame.

Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio. Registruojamės. Kol vyksta registracija, pranešiu ypač svarbią naujieną. Po to dar bus pareiškimas, bet registruojamės.

Gerbiamieji kolegos, ypač džiugi naujiena yra ta, kad mes šiandien paskutinį kartą registruojamės 400-ajame posėdyje nuo šio Seimo darbo kadencijos pradžios. (Plojimai) Aš prašau šį istorinį sąrašą pateikti ryt iš ryto Česlovui Juršėnui, kad jis rastų progą pažymėti tuos, kurie darbu pažymėjo šią svarbią istorinę šventę. Kviečiame A.Dumčių į tribūną padaryti pareiškimą.

Seimo narių pareiškimai

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui už suteiktą žodį. Labai trumpas pareiškimas.

„Pasaulio sveikatos dienos proga, o tai buvo balandžio 7 dieną, norėčiau palinkėti sistemingai ir sėkmingai diegti sveiką gyvenimo būdą, ypač šalinant didžiausius rizikos faktorius: rūkymą, padidėjusį kraujospūdį, antsvorį ir virškrūvius, kaip šiandien mes turime.

Informuoju, kad balandžio 24 diena skelbiama Širdies diena Seime. Lietuvos kardiologai tą dieną Seime konferencijos metu diskutuos apie širdies ir kraujagyslių ligas. Taip pat norintiems Kauno kardiologai teiks rekomendacijas, tikrins kraujospūdį, nustatys cholesterolį, reikalui esant atliks širdies ir kraujagyslių echokardiografiją. Aš manau, kad ypač tie, kurie praeitais metais tikrinosi, šiemet galėtų pasižiūrėti dinamiką, kiek sveikatos sugadino Seime. Ačiū jums.“ (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi pradžia to registro, dėl kurio tiek diskutavome, bus padaryta. Labai ačiū. Linkiu geros kloties.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.