Penkioliktasis
(399) posėdis
2008
m. balandžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č. JURŠĖNAS, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir G. STEPONAVIČIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 10 d. rytinį plenarinį posėdį. Kolegos, prašyčiau pirmiausia registruotis, po to – darbotvarkė.
Užsiregistravo 46 ir 1. Tas vienas – tai aš, nes nepaspaudžiau mygtuko. Dar kartą? Gerai. Kadangi ir aš nusikaltęs, tai gerai, registruosimės dar kartą. Registracija.
Kol kas 45. Tikiuosi, kad bus daugiau. Gerbiamieji kolegos, dėl ketvirtadienio posėdžių – rytinio ir vakarinio – darbotvarkių. Seniūnų sueigoje kai kuriuos dalykus pasiaiškinom, ir situacija, kaip matot, yra tokia. Tai, kas perkelta iš antradienio, t. y. Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymus (abu eurointegraciniai, abu atsilieka nuo grafiko), mes būtinai turime priimti. Nors ir labai norėjom, kad eitų visas paketas… Dėmesio, kolegos! Kolege Verteliene! Kolege Verteliene, norėčiau tamstai pareikšti pastabą, bet kol kas to nedarysiu. Ačiū.
Taigi, nors mes ir labai norėjom, kad visi rinkimų įstatymai eitų kartu, pataisų yra tiek daug, kad kol kas tiktai Seimo rinkimų ir Referendumo įstatymų pakeitimai. Kitus – šiek tiek vėliau. Taip pat iš ketvirtadienio perkeltas 5 klausimas.
Prieš referuodamas kitus pasikeitimus, turiu jums pranešti, kad Prezidentas savo dekretu grąžino mums iš naujo svarstyti priimtąjį Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymą. Todėl Seniūnų sueigoje sutarėme, kad šis klausimas yra pateikiamas iškart po Vyriausybės valandos, t. y. 13.30 val., ir pietų pertrauka vis tiek yra ilgesnė, negu paprastai būdavo paskutiniuoju metu.
Primenu, kad kitą savaitę – Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo projektas. Iš antradienio taip pat buvo bendru sutarimu perkeltas vienas paketas, tiksliau, du paketai, susiję su mokslu, studijomis, aukštuoju mokslu ir t. t., ir tarp rezervinių yra visa serija mūsų vidinių klausimų, dėl kurių mes iš principo susitarėm per Seniūnų sueigą. Skirtumas yra tiktai tas, kad tų, dėl kurių mes visiškai sutarėme, ir pateikimas, ir priėmimas, o tų, dėl kurių buvo tam tikrų ginčų, tai tik pateikimas, o apsisprendimas antradienį. Seniūnų sueiga pritarė.
Dabar prašyčiau iš eilės kolegas, kurie nori pasakyti vienokių ar kitokių patarimų ar pasiūlymų. Pirmiausia kolegė V.Boreikienė. Prašom.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF*). Laba diena. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, siūlau palikti darbotvarkėje klausimą Nr.XP-2302, nes esu pasirengusi jį pateikti.
PIRMININKAS. Jūs turite omenyje, kad buvęs 1-8, arba Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, nekelia problemų?
V.BOREIKIENĖ. Taip, nekelia jokių problemų.
PIRMININKAS. Tai palikim, prašau.
V.BOREIKIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, šis dalykas. Bus bent jau vienas darbas padarytas. Gerai, ačiū. Kolega V.Domarkas. Prašom.
V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau, kad įstatymų projektai, susiję su Mokslo ir studijų įstatymu, būtų perkelti tuoj pat po pietų, nes jau turim antradienio posėdžio patirtį, kad paskui nebėra kam svarstyti. Iš tikrųjų tai ypač svarbūs įstatymai.
PIRMININKAS. Kolegos, aš asmeniškai su tuo sutinku, bet ar neprieštarauja Seimo nariai? Tada iš tikro būtų galima po mūsų vyriausiojo bankininko pranešimo, jeigu kolegos neprieštarautų. Tai sutinkam? Tada visą bloką. Kadangi čia yra ir Vyriausybės, ir opoziciniai, tai gal tikrai niekas neprieštaraus, kad visą bloką, t. y. 2-6 kompleksinį ir 2-7 kompleksinį, mes perkeliam iškart po vyriausiojo bankininko pranešimo.
Dabar dar kas? Kolega V.Kamblevičius. Prašom.
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, prašyčiau 2-12 klausimą – Kredito unijų įstatymo projektą – atkelti nors dviem valandom anksčiau. Labai svarbus projektas. Pabaigoje nebūna Seimo narių, paskui problemos nesprendžiamos.
PIRMININKAS. Minutėlę! Apie kurį jūs kalbate?
V.KAMBLEVIČIUS. 2-12.
PIRMININKAS. Aš sutinku, kad klausimas iš tikro labai svarbus, bet jo pateikėjai yra patys Seimo nariai. Seimo nariai turėtų sėdėti iki posėdžio pabaigos.
V.KAMBLEVIČIUS. Bet ne visi būna.
PIRMININKAS. Netgi, kaip kolega G.Steponavičius tvirtina, privalo būti iki posėdžio pabaigos.
Kolegos, galim tada bendru sutarimu sutarti, kad paliekam 1-8 klausimą, kaip nesukeliantį didelių problemų, 2-6, 2-7 kompleksinius klausimus iškart po R.Šarkino pranešimo, ir tada visi klausimai. Ar reikia balsuoti? Gal vis dėlto yra daugiau žmonių. Registruojamės ir balsuojame už visas patikslintas darbotvarkes. Registracija ir balsavimas. Už darbotvarkes.
Užsiregistravo jau 70… Atsiprašau, užsiregistravo 75, už – 70, prieš – 5. Darbotvarkės patvirtintos.
Dabar pirmieji ES klausimai. Primenu, kad tai klausimai, dėl kurių mes atsiliekam, ir būtų smagu, kad juos šiandien priimtume. Tikiuosi, kad G.Steponavičiui pirmininkaujant tai pavyks sėkmingai padaryti.
PIRMININKAS (G.STEPONAVIČIUS, LSF). Gerbiamieji kolegos, taigi svarstome antrąjį kompleksinį darbotvarkės klausimą – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio registracijos Nr.XP-2669. Priėmimo stadija. Kviesčiau į tribūną J.Lionginą, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Pereiname prie įstatymo priėmimo pastraipsniui.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo projektui Nr.XP-2669(2) buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Susipažinęs su šia išvada, komitetas siūlo keisti įsigaliojimo datą, t. y. nepritarti 7 straipsnio 2 daliai. Atsižvelgiant į tai, kad apskaičiavimo metodikoje iki spalio mėnesio bus pateikiamos deklaracijos, tai yra siejama su amortizaciniais atskaitymais. Turi likti kaip įstatyme, kad nuo 2007 metų. Dėl 8–13 straipsnių įsigaliojimo nuostatų komitetas pritaria, kad įsigaliotų nuo 2008 metų. Daugiau pastabų ir papildymų nebuvo.
PIRMININKAS. Dar dėl Teisės departamento pastabos.
J.LIONGINAS. Aš sakau, 7 straipsnio 2 daliai nepritarėme, o 8–13 straipsniams pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkui.
J.LIONGINAS. Vakar 16.15 val. buvo užregistruota Seimo nario J.Veselkos pataisa, bet pagal Seimo statutą nepraėjo 24 valandos.
PIRMININKAS. Aš suprantu, jūs dėl to pertraukos nesiūlote daryti, kad sulauktumėte terminų?
J.LIONGINAS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio 2 dalies – Teisės departamento pastaba. Ar atsižvelgdami į komiteto nuomonę galime priimti 7 straipsnį, kaip siūlo komitetas? Nėra prieštaravimų. Priimta.
8 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Vėlgi su Teisės departamento pastaba. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
9 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 10 straipsnis. Negirdžiu prieštaravimų. Priimtas. 11 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 12 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
13 straipsnis. Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Galime su šia pastaba pritarti? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
14 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Pritarta. 15 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Pritarta. 16 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Pritarta. 17 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimta. 18 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimta.
Paskutinis 19 straipsnis. Dėl šio straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento pastaba. Kaip ir siūlo komitetas, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, ar galime priimti 19 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Ar kolega J.Veselka repliką, ar dėl vedimo tvarkos? Dėl vedimo tvarkos – J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jūs man paaiškinkite vieną dalyką, ką jūs čia su J.Lionginu nutarėte? Šio įstatymo priėmimas buvo antradienį, trečiadienį buvo galima pateikti pasiūlymus, trečiadienį pateikiau pasiūlymus, o jūs sakote, kad nepraėjo 24 val. Jūs man pasakykite, kaip aš galėjau per 24 valandas (…), jeigu aš tik vakar po pietų gavau ketvirtąjį variantą, kuris buvo patobulintas? Kaip aš galėjau fiziškai padaryti per 24 valandas? Kodėl jūs dėl formalumų neleidote man pasakyti turinio?
PIRMININKAS. Suprantu jus. Šiuo atveju noriu paklausti, ar komitetas svarstė kolegos J.Veselkos siūlymus? Gal prie šoninio mikrofono galime pakviesti.
J.LIONGINAS. Mes iš ryto susipažinome su kolegos J.Veselkos pasiūlymais. Komiteto nuomonė būtų, kad pirmajam pasiūlymui, tai yra 2 straipsnio 5 dalies… 4 dalies papildymui būtų galima pritarti, o pasiūlymą dėl 10 straipsnio 26 dalies reikėtų atmesti, nes prieštarauja kitiems įstatymams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną niuansą – priimant šį projektą taikoma skubos tvarka. Galbūt atsižvelgdami į šias aplinkybes mes galėtume stabtelti ir apsvarstyti kolegos J.Veselkos pasiūlymus, turėdami omeny ir tai, kad ir komitetas yra apsvarstęs? Ar Seimas neprieštarautų? E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, komiteto pirmininkas argumentuoja, kad gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymai nebuvo priimti, nes neišlaikytas laiko terminas. Bet aš noriu pritarti tam, ką pasakė gerbiamasis J.Veselka, kad Seimo nariams buvo išdalyta vakar po pietų. Kai svarstymas vyksta skubos tvarka, Seimo nariams (yra parašyta) visuomet turi būti išdalyta ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio. Šis terminas yra neišlaikytas. Todėl mes iš principo šito klausimo negalėtume šiandien apskritai svarstyti, nes nei pasiūlymus buvo galima laiku pateikti, nei komitetas susirinkęs šių dalykų nesvarstė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar išklausę gerbiamąjį E.Klumbį mes galėtume sutarti, kad J.Veselkos pataisas svarstysime atsižvelgdami į tuos aspektus, kurie buvo išsakyti dėl terminų? Gerai. Tada grįžkite minutėlę į tribūną. Aš atsiprašau, kad turime stabtelti. Konstatuočiau, kad dar tada turėsime iš naujo svarstyti 2 ir 10 straipsnius, dėl kurių yra Seimo nario J.Veselkos pasiūlymai.
Taigi dėl 2 straipsnio, gerbiamasis Juliau, pateikite.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu komitetas sutinka, ar man dar reikia papildomai pateikti? Jeigu komitetas pritarė, tai gal jau nereikia?
PIRMININKAS. Jūs turite pasakyti esmę, po to Seimas svarstys, ar yra 29 palaikantys Seimo nariai. Kaip Statutas numato. Prašom.
J.VESELKA. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnio 5 dalyje siūlau išbraukti „pelno nesiekiančių vien ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos“. (Balsai salėje) Gerbiamieji, išeina paradoksas, kad jeigu tu iš tos pačios veiklos gauni, iš vienos pusės tai pajamos, iš kitos pusės – ne pajamos. Taip neturi būti. Yra kur įteisinta apskritai, kas nepriskiriama, ir tai yra įvardyta. Todėl siūlau šią pastraipą išbraukti, nes ekonomiškai supriešina tas pačias pajamas vieną su kita, be to, mano galva, kadangi čia bus susiję su valdžios institucijomis, gali atsirasti papildomos korupcijos, todėl siūlau šį sakinį išbraukti. Tada viskas logiška, jeigu iš tam tikros veiklos pajamos, vis tiek tai yra pajamos, nesvarbu, ar jas gauni iš tos pusės, ar iš tos pusės. Siūlau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos socialdemokratai Balčyti, Bradauskai, labai prašau, nes salėje šurmulys. Penki šnekate – jau turgus. (Balsai salėje) Malonu. Tikiuosi to ir artimiausias kelias valandas. Kolegos, prašau rimties. Gerbiamasis kolega Girdauskai! Prašom komiteto nuomonę.
J.LIONGINAS. Komiteto nuomone, šiam pasiūlymui galima pritarti, nes mes panagrinėjome, ir gali būti elementarus pavyzdys. Yra muziejus, o muziejuje veikia kavinė. Muziejus parduoda bilietus, tai lyg ir yra viešasis interesas, bet tuos pinigus galima panaudoti ne tik muziejaus remontui, bet ir kavinės remontui. Šiuo atveju gali įvykti daug neskaidrių dalykų. Todėl mes manome, kad tokiam gerbiamojo kolegos pasiūlymui galima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galime sutarti, kad šis siūlymas yra svarstomas bendru sutarimu posėdyje? Nėra prieštaravimų, juo labiau kad buvo komiteto pritarimas.
Ar čia užsiregistravę dėl viso kalbėti, ar dėl siūlymo?
J.VESELKA. Dėl viso.
PIRMININKAS. Nematau norinčių kalbėti dėl šio siūlymo. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui dėl 2 straipsnio.
Balsavo 83, 81 – už, prieš nėra, 2 susilaikė. Pasiūlymui pritarta. Taigi dabar visą 2 straipsnį su pasiūlymu, kuriam buvo pritarta, ar galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Stabtelime prie 10 straipsnio. Šiam straipsniui taip pat Seimo nario J.Veselkos pataisa. Prašom, kolega, pateikti.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pataisą siūlau dėl dviejų dalykų. Pirma, kalbėdamas dėsčiau, be šios pataisos Respublikoje žmonių su aukštuoju išsilavinimu užtenka. Čia numatoma, kad ne Lietuvos universitetams, jeigu siųs siekti aukštojo mokslo diplomo, o užsienio universitetuose, Europos ekonominės bendrijos… sutarties ir trečiosiose šalyse, kuriose yra dvigubai apmokestinamos sutartys. Lietuvos universitetai iš šito konteksto iškrenta. Vadinasi, tie, kurie siųs į Lietuvos universitetus, turės pirma sumokėti pelno mokestį, paskui sumokėję galės siųsti ir apmokėti. Čia yra – jeigu į užsienio mokyklas, tai nereikės mokėti pelno mokesčio, o sumažinti atitinkamai pelną ir pasiųsti. (Balsas salėje)
Skaityk, Lionginai, skaityk gerai. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų besikeičiančioje rinkoje yra labai svarbus profesinis parengimas ir perkvalifikavimas. Čia visada labai sparčiai kinta rinka ir keičiasi profesijos, todėl siūlau, kad ta lengvata būtų taikoma ne aukštajam išsilavinimui įgyti, o profesinei kvalifikacijai ir persikvalifikavimui. Štai tokia mano pataisos esmė.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė.
J.LIONGINAS. Komitetas siūlo nepritarti. Jeigu pažiūrėtume, kolega, yra kitas straipsnis, kuriame kalbama apie aukštesnįjį, aukštąjį arba kvalifikaciją.
Dabar mes turime priimtus kitus įstatymus. Visą laiką profesinio mokymo rezultatas – įgyjama kvalifikacija, nėra, kad ten kaip nors, nes profesinių technikos mokyklų Lietuvoje neliko. Ir šis jūsų pasiūlymas iš esmės prieštarauja kitiems įstatymams. Dar siūlote įrašyti žodį „persikvalifikavimą“ – taip pat įstatymuose nereglamentuota. Todėl mes siūlome palikti Vyriausybės pateiktą šio straipsnio formuluotę ir jokių pakeitimų nedaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar galiu prašyti kolegas nutraukti šurmulį salėje? Gerbiamasis kolega Rinkevičiau ir kolege Baškiene, gerbiamasis kolega Palioni, „galiorkoje“ kalbantys, na, atrodome nerimtai.
Kolegos, tam, kad būtų svarstomas šis J.Veselkos siūlymas, reikia 29 Seimo narių pritarimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstome? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Ne, nėra. Yra norinčių, kad balsuotume. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame, kad būtų svarstoma, t. y. reikia 29 Seimo narių pritarimo. Balsuokime.
Palaikymas, kad būtų svarstoma, yra. Klausimas, ar dabar, kai pristatyta pataisa, yra norinčių pritarti ar prieštarauti kalbant dėl motyvų? Gerai. Kolegos, balsuojame, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui, kurį jis teikė įstatymo projekto 10 straipsniui?
37 – už, 11 – prieš, 31 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Taigi dabar turime fiksuoti, ar galime priimti 10 straipsnį. Nėra prieštaravimų. 10 straipsnis priimtas. Įstatymo priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto proga kalbėti keturi už, keturi prieš. K.Glaveckas – pirmoji nuomonė už. Prašom, kolega.
K.GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro šis įstatymas buvo laukiamas daugelio verslininkų vien tik tuo aspektu, kad Europos Sąjungos valstybėse, visur, kur yra nustatyta tvarka, pagal kurią skaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, ji kaip tik numatė tokias galimybes išskaičiuoti arba eliminuoti šias sąnaudas. Tai yra teigiamas dalykas ir, mano supratimu, tai iš tikro palengvins, suvienodins ūkininkavimo sąlygas.
Tuo pačiu metu reikia pasakyti, kad šios įstatymo pataisos yra priimamos tada, kai reikia galvoti apie biudžeto įvykdymą. O šio įstatymo įgyvendinimas iš tikro potencialiai sumažins valstybės biudžeto įplaukas, gaunamas iš pelno mokesčio. Bet iš esmės tai yra teigiamas žingsnis į priekį ir siūlau visiems pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau dėl balsavimo motyvų nuomonė prieš – J.Veselka. Matau, jis spurtuoja prie mikrofono.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, kokie yra šio įstatymo minusai? Pirma, Finansų ministerija, kai klausimai susiję su darbo jėgos atpiginimu, niekaip negali išspręsti problemų, niekaip negali.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, minutėlę! Gerbiamieji konservatoriai, gerbiamoji kolege Rasa, Audroni Ažubali, gerbiamasis kolega Stasiški, kiti kolegos nori girdėti, ką kalba kiti, kad žinotų, kaip balsuoti ir panašiai. Labai ačiū už supratimą. Prašom tęsti.
J.VESELKA. Kai tik klausimai susiję su tuo, kaip sumažinti pajamas iš pelnų, kurie auga kaip ant mielių (nė vienoje valstybėje turbūt taip neauga pelnai kaip Respublikoje), iš karto atranda. Gerai, kad dar Ekonomikos komitetui pateko, nes buvo bandoma tantjemas ir premijas mokėti iš pelno, nesumokėjus pelno mokesčio. Gerai, pataisėme.
Toliau. Buvo sumanyta, kad vienos pajamos yra vienokios, kitos pajamos kitokios. Ačiū Dievui, šiaip taip ištaisėme. Bet liko du pagrindiniai dalykai. Aš niekaip nesuprantu, nors ir kiek skaitau, jeigu į užsienį (…) aukštąjį išsilavinimą, tada iš pelno nemokės. Na, gal mes ne ekonominėje erdvėje, bet kaip įprasta Lietuvoje veikia atskirai, būna įvardijama.
Ir dar vienas dalykas. Kur Vyriausybės toks, sakyčiau, silpnumas. Iš tikrųjų mokslo ir technikos pažanga – labai svarbus elementas Lietuvoje. Bet Lietuva negali visose mokslo ir technikos pažangos kryptyse efektyviai pasiekti rezultato. Todėl, mano manymu, reikėjo priversti verslą kooperuotis, kad kryptingai būtų skiriamos didesnės lėšos ir pasiekiami geri rezultatai.
Dabar pagal šį variantą tas nedidelis kiekis, kuris gali būti išmokėtas, bus skirstomas visiems: vyžoms pinti, dešroms rūkyti, klumpėms kalti, pienui pasterizuoti, ir rezultatas bus nulinis.
Todėl, manau, yra du esminiai trūkumai. Aš nežinau, kaip Vyriausybė leidžia tokius dalykus, vis dėlto turėtų būti tam tikra kryptis. Maža valstybė. Mums reikia ypač koncentruoti ten, kur norime prasiveržti. Lyg ir kryptys nurodytos, kur galima prasiveržti, bet finansiškai tas neparemiama privataus verslo.
Manau, šis įstatymas turi labai daug minusų, daugiau negu pliusų. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Palaitis, palaikanti nuomonė.
R.PALAITIS (LCSF). Prieš tai kalbėjęs gerbiamasis Seimo narys pasakė, kad iš tikrųjų šis įstatymas turi daug pliusų, ir tai yra gerai. Iš tikrųjų pagrindiniai pliusai yra tie, kad pagaliau nuo pelno mokesčio atleistos sąnaudos, skirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams, taip pat mokymuisi. Mūsų verslininkai skundžiasi, kad nors mokesčio tarifas nedidelis, tik 15 %, tačiau apmokestinimo bazė labai plati. Šiuo įstatymu apmokestinimo bazė šiek tiek mažinama, šiek tiek siaurinama. Mano supratimu, tai padidins mūsų įmonių konkurencingumą. Iš tikrųjų yra geras įstatymas, siūlyčiau visiems Seimo nariams pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E.Klumbys – priešinga nuomonė.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš vos ne kasdien dabar girdžiu graudžias premjero G.Kirkilo raudas, kiek mažai biudžete pinigų ir kad Seimas vis didina išlaidas ir mažina mokesčius, jis tą kreipia į ankstesnę A.Brazausko Vyriausybę, kad štai jinai tokią situaciją sukūrė, o dabar vėlgi Vyriausybės siūlymu pinigų srautas į biudžetą yra mažinamas ir tas srautas yra kreipiamas į šalies turtingųjų kišenes, kurie ir taip turi pakankamai pinigų ir kurie galėtų savo atžalas leisti mokytis prestižinėse užsienio aukštosiose mokyklose. Tačiau ne, vis tiek reikia tą daryti paprastų žmonių, vadinamųjų runkeliais, sąskaita. Taigi negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, kai ir toliau vadinamoji socialdemokratinė Vyriausybė vykdo grynai liberalią ūkio ir mokesčių politiką. Aš raginu jus visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau. P.Vilkas – palaikanti nuomonė.
P.VILKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, man atrodo, yra vienas iš tų, kuriuo mes skatiname įmones efektyviau naudoti savo pajamas aukštosioms technologijoms diegti. Gaila, kad mes prieš kelis metus šito nesupratome ir išvis panaikinome kažkada buvusį nulinį pelno mokesčio tarifą dėl reinvesticijų aukštosioms technologijoms diegti, dabar šiek tiek grįžtame atgal, bet atgal į teigiamą pusę. Kadangi Seimas pritarė Ekonomikos komiteto pasiūlymui, vertindamas bendrai šį įstatymą, manau, tai yra teigiamas poslinkis. Siūlau pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. K.Daukšys – nuomonė prieš. Jeigu jinai tikrai prieš?
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai mano nuomonė prieš dėl paprastų dalykų. Pirmiausia, kad reikia daryti pakeitimus, kad įmonėms reikia atlikti mokslinius tyrimus ir kad reikia kuo daugiau diegti inovacijų, niekas neprieštarauja. Bjauru ir baisu yra tai, kad mes, taisydami įstatymą, nesutvarkome viso Pelno mokesčio įstatymo. Baisu ir bjauru yra tai, kad Vyriausybė viena ranka, lyg ir duodama lengvatą moksliniams tyrimams ir (…) mokslui, tuo pačiu metu kalba apie tai, kad reikia vėl 3 % pakelti pelno mokestį. Ir dar bus taip, kad šiandien, ko gero, tribūnoje stovės Lietuvos banko vadovas ir aiškins mums visiems, kad reikia iš viso visų pelno mokesčio lengvatų atsisakyti. Tai ar nebus tam tikros pelno mokesčio lengvatos po pusės metų vėl suvalgytos, apgauti žmonės ir apgauti verslininkai?
Dabar dėl mokymosi užsienyje. Iš tiesų šioje vietoje aš negaliu sutikti su J.Veselkos pasakymu, nes yra specialybių, kurių Lietuva tiesiog nerengia, todėl studentus reikia siųsti. Yra dalykų, dėl kurių mes neturime daryti skirtumo, kur žmogus baigė, todėl tikrai pritariu, kad studentų mokymasis būtų neapmokestinamas pelno mokesčiu. Dėl šios vietos aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkui, bet gudraujate, kolega. Prašyčiau vis dėlto kolegą K.Daukšį, taip pat ir kitus kolegas elgtis korektiškai. Z.Balčytis – nuomonė už.
Z.BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Manau, šiandien teko išklausyti labai įdomių kalbų. Iš tikrųjų norėčiau, kad gerbiamasis K.Daukšys labai atidžiai pasiklausytų, ką šiandien kalbės banko pirmininkas. Mano supratimu, jis turėtų paminėti keletą dalykų. Pirmiausia, kad Lietuvoje darbo vietų šiandien netrūksta. Yra panaikintas nedarbas, tačiau mūsų visos ekonomikos produktyvumas atsilieka nuo darbo užmokesčio didėjimo. Tai yra pasekmė, kad mūsų pramonės technologinis apginklavimas yra labai žemo lygio, palyginti su išsivysčiusiomis valstybėmis. Šitą galima pasiekti didinant mokslo tiriamuosius darbus arba diegiant į ekonomiką kur kas pažangesnes technologijas. Tam yra reikalingos didžiulės investicijos ir didžiuliai resursai, todėl, manau, šis įstatymo projektas iš esmės leidžia pradėti pačiom privačiom kompanijom ir kitom įmonėm pertvarkyti savo ekonomines struktūras, tai veda į vadinamąją pažangą. Todėl šitas vienas punktas, kuris kalba apie mokslo tiriamuosius darbus ir eksperimentinę plėtrą, yra esminis dalykas, dėl kurio ateityje mes galime tikėtis kur kas didesnio pragyvenimo lygio didėjimo. Tikrai skatinčiau visus įsiklausyti, ką šiandien pasakys banko pirmininkas. Ačiū. Tikrai pritariu tam.
PIRMININKAS. Dėkui. Norinčių kalbėti prieš nėra. Taigi, kolegos, prašau pasiruošti balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Kolegos, balsuojame, ar priimame įstatymą, registracijos Nr.XP-2669(4).
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 66, prieš – 4, susilaikė 10. Įstatymas, registracijos Nr.XP-2669(4), priimtas.
Svarstome su juo susijusį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.XP-2670(2)ES. Priėmimo stadija. J.Lionginą – Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją trumpai prašau referuoti šį projektą.
J.LIONGINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2670(2)ES svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymų, pastabų negavo, todėl siūlau pradėti priimti šį įstatymą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti 1 straipsnį? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 2 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 3 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 4 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 5 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 6 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
7 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 8 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 9 straipsnis? Priimtas. 10 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas. 11 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 12 straipsnis. Nėra prieštaravimų. Priimtas. 13 straipsnis, paskutinysis. Nėra prieštaravimų. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar priimame įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-2670. Balsuokime.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas, kurio registracijos Nr.XP-2670, priimtas.
Šio įstatymų paketo svarstymas baigtas.
Pereiname prie rytinio posėdžio darbotvarkės 3 klausimo – Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.XP-2425(2). Priėmimo stadija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėja V.Boreikienė jau tribūnoje. Gerbiamoji pranešėja, galbūt mes iškart einame prie priėmimo pastraipsniui ir stabtelėsime ar pradžioje dar norite ką nors pasakyti?
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Teikiu Seimui priimti Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Noriu informuoti, kad svarstant šį projektą Seime šių metų sausio 17 dieną buvo pritarta projektui. Po svarstymo gauta labai daug Seimo narių pasiūlymų, todėl pritariu posėdžio pirmininkui, kad reikia pereiti prie priėmimo procedūros pastraipsniui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Eilės tvarka. 1 straipsnis. Dėl šio straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
2 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra. Galbūt būtų logiška pradėti svarstyti nuo Seimo nario A.Kašėtos pasiūlymo? (Balsai salėje) A.Kašėtą prašau pristatyti jūsų teikiamą siūlymą 2 straipsniui. Ar kortelė įdėta? Tuoj pat įjungsiu.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo pataisos esmė, kad nebūtų galima daryti dovanėlių arba, atviriau kalbant, papirkinėti rinkėjų ne tik likus vienam mėnesiui iki rinkimų, kaip šiuo metu yra draudžiama užsakinėti koncertus rinkėjams ir tokiu būdu juos kaip masalu traukti į susitikimus, vežti įvairias mažas ir dideles dovanas, esmė ta, kad visą laiką, per visą politikų darbo veiklos laikotarpį nebūtų galima daryti tokių koncertinių turų, nebūtų galima vežti dovanų, o būtų konkuruojama idėjomis, savo darbais, konkrečia veikla ir pagal tai rinkėjai vertintų politikus.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V.BOREIKIENĖ. Komitetas bendru sutarimu pasiūlymui nepritarė dėl šių argumentų. Komitetas atsižvelgė į tai, kad Seimas, svarstydamas šį pasiūlymą šių metų sausio 17 d. plenariniame posėdyje, nepritarė analogiško turinio pasiūlymams dėl projekto Nr.XP-1825(3) 41 straipsnio ir projekto Nr.XP-1826(3) 8 straipsnio pakeitimo. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad komitetas pritarė Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės išsamesniam pasiūlymui dėl šio straipsnio. Taip pat į tai, kad pasiūlymo autorius komiteto posėdyje pritarė Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės pasiūlymams dėl šio straipsnio. Todėl siūlau pritarti 51 straipsnio pakeitimui pagal būtent Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad dabar svarstome Seimo nario A.Kašėtos siūlymą. Ar galime pritarti, kad siūlymas būtų svarstomas? Gal apskritai dėl visų pasiūlymų, taupydami laiką, gal sutartume, kad Seimas neprieštarauja, kad jie būtų svarstomi priėmimo stadijoje. Sutaupytume daug laiko. Ar galime? (Balsai salėje: „Galim.“) Dėkui, kolegos. Viena nuomonė už ir prieš. P.Gražulis – nuomonė, palaikanti siūlymą.
P.GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų ta problema yra labai plačiai paplitusi ir faktiškai, jeigu lieka mėnuo iki rinkimų, tik oficialiai per rinkimų kampaniją negalima ten užsiimti, vaišinti gyventojų ar panašiai. Tai, aš manau, iš esmės neišsprendžia klausimo. Aš manau, jeigu mes uždraustume politinėms partijoms organizuoti įvairius koncertus, daryti vaišes per visą laikotarpį, tai gal daugiau vyktų idėjų kova. Aš manau, kad reikėtų pritarti. Politinėms partijoms pigiau kainuotų visos rinkimų kampanijos. Manau, kad gerbiamasis A.Kašėta, kaip nejaunas politikas, ne pirmą kadenciją esantis Seime, iš savo gyvenimo patirties ir siūlo šitas pataisas, kurioms reikėtų pritarti. Aš sutinku, kad gal kitos politinės partijos stinga idėjų, neturi idėjų, nežino, kaip įtikinti gyventojus, kad balsuotų už juos, todėl joms daug paprasčiau gerai pavaišinti, gerą „balių“ suorganizuoti ir šitaip pritraukti rinkėjus. Bet čia tikrai ne politinės partijos kelias.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš. Gal prieš tai… Gerbiamieji kolegos Galvonai, Palaiti, Bosai, Staponkiene, Čilinskai. (Balsas salėje: „Jie net negirdi.“) Gerbiamasis kolega Čilinskai, gerbiamasis kolega Palaiti, gerbiamasis Bosai, jūs šurmuliuojate ir trukdote Seimui dirbti. Prašau netrikdyti Seimo darbo. Kalba J.Čekuolis. Prašom.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju pone posėdžio pirmininke, labai jums ačiū. Kolega A.Kašėta savo pataisa iškėlė arba bando spręsti, siūlo spręsti problemą, kurią galima rasti ir galima iš tikrųjų įžvelgti. Tačiau jo siūlomas sprendimas, mano vertinimu, teisiškai nėra tikslus ir teisingas. Dabartinis apribojimas, rinkimų kampanijos laikotarpiu draudžiantis dalinti dovanas, rengti koncertus, yra suprantamas, nes rinkimų kampanijos laikotarpiu visi mes esame kandidatai, turintys vienodą statusą. Jeigu uždraudžiama visam laikotarpiui, gerai, politikams, parlamento nariams, parlamentinėms partijoms tas draudimas galiotų. O kaip tada, jeigu koks nors žmogus, nedalyvaujantis politinėje veikloje, norintis į ją įsitraukti su labai akivaizdžiais populistiniais lozungais ar panašiai, sakytų, aš esu paprastas verslininkas ar tiesiog paprastas pilietis, negi negaliu padaryti koncerto ir išdalinti kokiam nors kaimui ar savivaldybei visą krūvą dovanų, o paskui pamatysite, kad jis jau yra kandidatas, jūsų konkurentas su šituo nelygiavertišku įdirbiu. Bet prieš tai jokio užkardymo tu padaryti negali. Todėl problema iš tikrųjų yra. Tačiau siūlomas kolegos Algio sprendimas, mano galva, šios problemos neišsprendžia. Nes faktiškai tada bet kokiam koncertui, bet kokiai labdaros akcijai galėtum „pripaišyti“ kokį nors politinį elementą ir tada ką, negalėtų dirbti, taip išeitų. Siūlau nepalaikyti šio pasiūlymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame A.Kašėtos pasiūlymui papildyti projektą nauju straipsniu.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 25, prieš – 7, susilaikė 58. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau svarstome Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės pasiūlymą papildyti nauju 2 straipsniu ir panašia kryptimi. Tai gal kolega L.Sabutis galėtų pristatyti, o po to komiteto pranešėja komentuotų. Tuoj, įjungsime. Prašom.
L.SABUTIS (TSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po ilgesnio svarstymo, kaip išeiti iš tos padėties, ką siūlė A.Kašėta, mes pasiūlėme ir, kaip matote, pagal balsavimo rezultatus pritarta. Mūsų siūlymo esmė yra tokia, jog prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai, tai yra paskelbus Seimo rinkimų datą, o ji jums žinoma, tai yra spalio 12 d., iki įstatymu nustatytų rinkimų agitacijos laikotarpio pabaigos, taip pat ir vėliau, rinkimų dieną, tie asmenys, kurie yra renkami arba kandidatuoja į tam tikrą postą, šiuo atveju į Seimo narius, ir jeigu tai yra daroma tuo laikotarpiu turint tikslą paveikti rinkėjų valią konkrečių politinių partijų arba kandidatų, kurie renkami, naudai, tokiu būdu jie gali būti atitinkamai įvertinti Rinkimų komisijos, ir tai yra labai aiškiai išdėstyta 51 straipsnio redakcija. Noriu pažymėti, kad mūsų siūlymo esmė yra ta, kad sukonkretinamas laikotarpis, dalyviai, kurie tampa atsakingi, ir apibrėžiamas veiksmų tikslas. Jeigu tokie pažeidimai bus nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri galiojant teisės aktams patvirtina nustatyta tvarka, kad tokie faktai išaiškinti, ji gali priimti atitinkamą sprendimą, net pripažinti, kad tai buvo šiurkštūs pažeidimai. Todėl man atrodo, kad iš esmės mes išsprendžiame susiklosčiusią situaciją, ir kviečiu pritarti mūsų siūlomai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V.BOREIKIENĖ. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2. Pasiūlymui pritarta.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Ar kolegė I.Degutienė dėl šito? Palaikanti nuomonė? Atsisakote. Ranka pamodama I.Degutienė pritarė. O M.Žymantas nori kalbėti prieš. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Norėčiau pasakyti prieš vien todėl, kad Vyriausioji rinkimų komisija papirkimą gali įvertinti kaip labai šiurkštų pažeidimą ir pašalinti kandidatą iš rinkimų kampanijos. Aš turiu patirties, kai samdyti žmonės imituoja papirkimą kandidato vardu. Tai gali po to būti kaip provokacija ir todėl kandidatas gali netekti galimybės toliau dalyvauti rinkimuose. Todėl čia tokia abejonė.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Dumčius. Nuomonė už.
A.DUMČIUS (TSF). Ačiū jums. Aš irgi noriu paremti L.Sabučio ir V.Boreikienės siūlymą. Ypač imponuoja tai, kad rinkimų laikotarpiu daugiau aiškumo dėl reklaminės medžiagos ir tai palengvina būsimų kandidatų rinkimų agitaciją, darbą. Ir toliau, be abejo, čia yra nuoroda dėl papirkimų reglamentavimo, nes tai ir anksčiau buvo spręsta, paaiškina ir patikslina. Ačiū. Už.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės siūlymui papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu?
Balsavimo rezultatai: 82 balsavus, 37 – už, 1 – prieš, 44 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
Eilės tvarka judame į priekį. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Mielieji kolegos, nežinau, gal reikėtų iš tiesų perbalsuoti dėl šio pasiūlymo, nes siekiant teisinės sistemos vientisumo šie pasiūlymai buvo įtraukti ir į kitus rinkimų įstatymus – Europos Parlamento, Prezidento ir Referendumo įstatymus. Svarstant Seime šiuos pasiūlymus, jiems buvo pritarta. Man nelabai suprantama tokia Seimo narių nuomonė šiuo klausimu, toks nenuoseklumas.
PIRMININKAS. Jūs galite prašyti pertraukos kaip komiteto pranešėja, jeigu yra keičiama sisteminė ar principinė įstatymo sandara. Dėl vedimo tvarkos – A.Kašėta, po to J.Razma.
A.KAŠĖTA. Gerbiamasis pirmininke, aš taip pat frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, nes, aš girdžiu, ne vienas kolega salėje nesuprato ir neįsigilinęs balsavo. Vis dėlto tai yra principinis balsavimas, nuo kurio priklauso tolesnis svarstymas. Aš prašyčiau atsižvelgti į pranešėjos prašymą, taip pat ir frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. J.Razma. Nebent nesikartos. Supratom.
J.RAZMA (TSF). Frakcijos vardu prašymas perbalsuoti.
PIRMININKAS. E.Klumbys.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš balsavau už šią pataisą, tačiau balsavau visiškai suprasdamas, ir aplinkiniai kolegos taip pat balsavo suprasdami vienaip ar kitaip. Skirtumas yra didžiulis. Ir visiškai nematau jokio pagrindo teigti, kad nesuprato, kaip kas balsuoja. Jeigu būtų vienas, du, dar aš suprasčiau, bet dabar – ne tas variantas.
PIRMININKAS. Na, dvi frakcijos prašo manydamos, kad galbūt ne visi suprato. Yra noras perbalsuoti. Prašom pasiruošti. Gerbiamieji kolegos, mes pakartosime balsavimą. Ar kolega L.Sabutis dar? Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
L.SABUTIS. Kreipiuosi į Seimo narius, kurie susilaikė. Tikrai būna dalykų, kada nesuvokiame…
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis kolega, jokių agitacijų, aš labai atsiprašau, ne.
L.SABUTIS. Aš suprantu, bet aš atkreipiu dėmesį į tai, kad ne tik šio straipsnio papildymas bus toks, bet dar keli straipsniai ta pačia logika. Ir dėl to, ką išsakė kolega Žymantas, abejones, tai jis nepasižiūrėjo dar toliau, kad kiti straipsniai sprendžia tą patį klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, prašom gerbti Statutą ir kitus Seimo narius. Nepiktnaudžiaukime mikrofonu. I.Šiaulienė dėl vedimo tvarkos. Jokių argumentavimų.
I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal tikrai šį kartą pakartoti argumentavimą nekenktų, nes šiaip ar taip salėje yra šurmulys ir, kolegos, nesame susitelkę. O įstatymas yra svarbus ir tikrai reikia sverti visus už. Todėl balsavimo rezultatai tokie. Jeigu dar kartą mes grįžtume prie motyvacijos, ramiai apsisprendžiame ir bus aišku.
PIRMININKAS. Kolegos, pasiruošiame ir dar sykį balsuojame pakartotinai dėl Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės pasiūlymo papildyti įstatymo projektą naujuoju 51 straipsniu.
Balsavimo rezultatai: 50 – už, prieš nėra, 44 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.
Atsiranda naujas straipsnis. Eilės tvarka dabar dėl 2 straipsnio, kuris apima bazinio įstatymo 6 straipsnio 5 dalį. Šiam straipsniui yra Seimo nario J.Karoso siūlymas. Atsiprašau, ne. Vis dėlto šiam straipsniui nėra pasiūlymų. Pataisykite mane, gerbiamoji pranešėja, jeigu aš klystu.
V.BOREIKIENĖ. Nėra pasiūlymų, ne.
PIRMININKAS. 2 straipsnį, reglamentuojantį bazinio įstatymo 6 straipsnį, ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime 3 straipsnį priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
4 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Seimo nario J.Karoso siūlymas pakeisti 15 straipsnio 6 dalį, tiksliau, papildyti 15 straipsnį nauja 9 dalimi. Paties teikėjo nėra, gal tada, gerbiamoji pranešėja, pristatykite siūlymo esmę ir komiteto nuomonę. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Gerbiamasis kolega J.Karosas siūlo papildyti 15 straipsnį nauja 9 dalimi. Siūlo, kad atskiroje vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje balsuoja užsienyje esantys rinkėjai, apygardos rinkimų komisija nesudaroma. Jos funkcijas vykdo Vyriausioji rinkimų komisija.
Tačiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti, kad Seimo narys yra pateikęs ir kitą pataisą, tai yra keičiant 9 straipsnį…
PIRMININKAS. Taip, mes prie to grįšime.
V.BOREIKIENĖ. Nes čia susiję, čia jau būtų antra dalis. Pirma reikėtų pažymėti, kad kolega siūlo sumažinti pagal proporcinę sistemą renkamų Seimo narių skaičių, ir ta vieta yra atiduodama užsienyje esantiems mūsų piliečiams.
PIRMININKAS. Gerai, tai gal logiška būtų prie 9 straipsnio, t. y. naują 9 straipsnį atitinkamai pakeisti, ir tada komiteto nuomonė dėl šio siūlymo.
V.BOREIKIENĖ. Komitetas bendru sutarimu nepritarė Seimo nario J.Karoso pasiūlymui, nes mano, kad nėra tikslinga daryti tokių pakeitimų prieš pat Seimo rinkimus. Tokia praktika yra netoleruotina.
PIRMININKAS. Gal ne visai tiksli formuluotė: nėra toleruotina. Kolegos, ar būtų norinčių palaikyti J.Karoso poziciją dėl užsienio apygardos įkūrimo? Kolega E.Klumbys – nuomonė prieš.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra problema su mūsų išeiviais, tačiau atskiros vienmandatės apygardos sudarymas yra visiškai nelogiškas, nes jis iškrenta iš bendros rinkimų sistemos koncepcijos. Mes žinome, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje yra nuo 36 iki 40 tūkst. rinkėjų, o šioje apygardoje pagal paskutinius rinkimų rezultatus turėtų būti apie 10, galbūt 11 tūkst. rinkėjų. Tai yra nelogiška. Galbūt reikėtų galvoti apie tai, kad jie neturėtų būti visi priskirti pirmajai apygardai. Yra konceptualus klausimas, už ką, už kokį kandidatą, jie turėtų balsuoti, tačiau negali būti daroma kokia nors išimtis, tuo labiau kad nesudaroma apygardos komisija, ir kaip tos komisijos reikalai iš užsienio bus tvarkomi Vyriausiojoje rinkimų… apygardoje Vilniuje. Tada reikia keisti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą. Tai yra labai nelogiškas siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. E.Masiulis –siūlymą palaikanti nuomonė.
E.MASIULIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pritarti kolegos J.Karoso pasiūlymui. Laikmetis pasikeitė, ir tai, kas buvo aktualu prieš dešimt metų… Šiandien sąlygos yra pasikeitusios. Mes žinome, kiek Lietuvos piliečių šiuo metu yra ne Lietuvoje, žinome, kaip tie piliečiai atstovaujami arba neatstovaujami mūsų parlamente. Remiantis daugelio valstybių patirtimi galima pasakyti, kad egzistuoja tokios apygardos. Ypač tos šalys, kurios kitose valstybėse turi dideles emigrantų bendruomenes, jau seniai yra sudariusios vienmandates apygardas, kuriose renka tik išeivijoje esantys žmonės. Taigi, manyčiau, tai būtų gestas ir kartu parodymas, kad Lietuvos Respublikos parlamentas nesišalina tų žmonių, kurie šiuo metu yra ne Lietuvoje, rūpesčių ir problemų, bet priešingai – solidarizuojasi su jais ir sudaro visas galimybes dalyvuti valdant mūsų valstybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi dabar turėsime balsuoti. Primenu, dėl ko balsuosime. Dėl Seimo nario J.Karoso pasiūlymo numatyti atskirą apygardą užsienyje esantiems rinkėjams.
Už – 17, prieš – 14, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
Ar teisingai suprantu, gerbiamoji pranešėja, kad tada nėra prasmės svarstyti ir 15 straipsnio 9 dalį?
V.BOREIKIENĖ. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Žiūriu, kad dar yra Seimo nario J.Karoso siūlymas 33 straipsniui, susijęs su tuo. Ar galime konstatuoti, kad, nepritarus šiam siūlymui, taip pat nėra prasmės jį svarstyti?
V.BOREIKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada judame toliau eilės tvarka. Dėl 15 straipsnio 6 dalies pakeitimo, tai yra 4 straipsnio. Ar galime pritarti, nesant siūlymų? Pritarta. Toliau yra 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Prieštaravimų ir pasiūlymų nėra. Priimtas. 7 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Kokia komiteto nuomonė? Kovo 30 d. Teisės departamento išvada. Terminų prasme čia labiau patikslinanti pastaba.
V.BOREIKIENĖ. Pritarta.
PIRMININKAS. Galime laikyti ją redakcine.
V.BOREIKIENĖ. Pasiūlymas galiojančiam įstatymo tekstui, kuris projekte nebuvo keičiamas. Šiam pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Čia yra žodžius „pagalbiniams darbas“pakeisti į žodžius „darbui rinkimų komisijoje“.
V.BOREIKIENĖ. Čia redakcinio pobūdžio ir tam nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Nepritariate?
V.BOREIKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime palikti tokios pat redakcijos, nekeisdami ir neatsižvelgdami į Teisės departamento pastabą dėl 8 straipsnio, ir priimti šį straipsnį? Prieštaravimų nėra. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Pastabų nėra, ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 10 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 11 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
12 straipsnis. Dėl 12 straipsnio yra Seimo narės D.Bekintienės pasiūlymas. Ar kolegė pasiruošusi?
V.BOREIKIENĖ. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia yra redakcinio pobūdžio pastaba. Gal, taupydami laiką, patikslinančias formuluotes… galime laikyti, kad bendru suarimu pritariame komitetui? (Balsai salėje) Prieštaravimų nėra. Pritarę kolegės D.Bekintienės pasiūlymui dėl 12 straipsnio, ar galime priimti 12 straipsnį su pakeitimais? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
13 straipsnis. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas. 14 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Seimo narių L.Sabučio ir V.Boreikienės siūlymas. Prašom, kolega Sabuti.
L.SABUTIS. Iš esmės mes jau balsavome pakartotinai svarstydami mūsų pateiktą pasiūlymą, kad kiekvienas kandidatas turės užpildyti tam tikros formos nustatytą deklaraciją, ar jis per visą laikotarpį papirkinėja rinkėjus arba asmenis, turinčius rinkimų teisę, ar ne. Tai yra 38 straipsnio 1 dalį patikslinantis straipsnio papildymas, ir aš kviečiu pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė?
V.BOREIKIENĖ. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu, nes prieš tai jau esame pritarę baziniam siūlymui? Prieštaravimų nėra. Pritarta.
Toliau. Dėl šio straipsnio buvo keli susiję pasiūlymai, jie yra sistemiškai vertintini kaip vientisi. Jiems pritarta. Ar galime priimti 14 straipsnį su pasiūlymais? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
Dėl 15 straipsnio yra L.Sabučio ir V.Boreikinės siūlymas, susijęs su jau svarstytais siūlymais. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimta. Ar galime priimti visą 15 straipsnį su pakeitimais? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
16 straipsnis. Šiam straipsniui pasiūlymų negauta. Ar galime priimti? Prieštaravimų nėra. Priimtas.
17 straipsnis. Ar čia nėra siūloma įterpti naują straipsnį? Kolegos E.Žakario ir J.Juozapaičio siūlymai pakeisti bazinio įstatymo 45 straipsnį, į projektą įterpiant naująjį straipsnį. Kas iš jūsų pasiruošęs pateikti? Kolega E.Žakaris. Prašom.
E.ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų pasiūlymas susijęs su kolegos A.Kašėtos siūlymu ir atsako į abejones, kurias iškėlė kolega J.Čekuolis. Mes siūlome, kad nebūtų galima rinkėjų papirkti arba paveikti likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Šiuo metu yra mėnuo. 65 dienos gali būti atskaitos taškas, nes, iki rinkimų likus 65 dienoms, partijos jau pradeda pristatyti savo kandidatų sąrašus. Vadinasi, visi jau žino, kokie kandidatai bus iškelti, ir tada visi stoja į lygias pozicijas. Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komiteto nuomonė?
V.BOREIKIENĖ. Komitetas bendru sutarimu nepritarė Seimo narių pasiūlymams dėl tokių argumentų. Pirmiausia pasiūlymas nederinamas su įstatymo 38 ir 39 straipsniais, kuriuose nustatoma, kad partijų ir kandidatų iškėlimo pareiškinių dokumentų patikrinimo procedūros baigiamos likus 24 dienoms iki rinkimų ir ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų asmenys įregistruojami kandidatais. Todėl rinkimų agitacijai… 65 dienos iki rinkimų neatitinka jos atsiradimo pagrindų. Taip pat įstatymo 46, 48 ir 49 straipsniais įtvirtintos garantijos rinkimų agitacijos kampanijos metu nustatomos įregistruotam kandidatui… likus 30 dienų iki rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, kolegos, ar yra norinčių palaikyti? Ne. Bet buvo pateikta. Kolega A.Matulevičius dėl viso nori kalbėti, ar?..
A.MATULEVIČIUS (MSG). Dėl viso.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Taigi prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo narių E.Žakario ir kolegos J.Juozapaičio siūlymui pakeisti bazinio įstatymo 45 straipsnį. (Balsai salėje)
19 – už, 12 – prieš, 46 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Taigi pereiname prie 17 straipsnio. Šiam straipsniui nėra gauta pasiūlymų. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimta. Toliau yra dėl 58 bazinio įstatymo straipsnio Seimo nario J.Veselkos siūlymas. Kolega Veselka, prašyčiau pateikti jūsų siūlymą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymo esmė yra tokia. Kadangi Konstitucijoje parašyta, kad tikras suverenas yra tauta, ir ji gali savo valdžią vykdyti tiesiogiai per išrinktus atstovus, pasirinkom modelį „išrinkti atstovai“, bet nereikia iš tautos atimti teisės ne tik pliusus rašyti, bet ir minusus rašyti ten, kur partija sudaro sąrašą. Todėl aš noriu įgyvendinti, taip sakant, išsamią demokratijos rinkimų formą, kad tauta ne tik galėtų dėti pliusus, bet ir išreikštų savo nuomonę dėl tų lyderių atstovų, kurie bus, kaip įprasta, pačiame viršuje. Aš suprantu, kad lyderiai to labai bijo. Bet nėra ko bijoti, nes tik penki pliusai ir penki minusai bus tame sąraše. Todėl siūlau pritarti, kad tauta turėtų ne tik pirmumo teisę suteikti, t. y. pliusą parašyti, bet ir minusą kaip žemiau pastumiantį… kad būtų darni sistema. Todėl siūlau pritarti, ir ypač prašau tų Seimo narių, kurie nėra sąrašo viršuje. Žinokite, jums atsiveria galimybė pasirodyti tautai tikriems.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė?
V.BOREIKIENĖ. Komitetas pritarė Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui. Balsavimo rezultatai pasiskirstė 4 – už, 4 – prieš, 1 susilaikė, kad nepritartume šiam pasiūlymui. Bendras rezultatas – pritarta.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Matematika nesueina.
V.BOREIKIENĖ. Kolegos, (…) komitete klausimas buvo suformuluotas labai įdomiai. Klausimas buvo toks: kas už tai, kad nepritartume pono J.Veselkos pasiūlymui? (Balsai salėje) Už tokios redakcijos pasiūlymą balsavo 4 – už, 4 – prieš, 1 susilaikė. Rezultatas – pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja…
V.BOREIKIENĖ. Aš skaitau protokolo išrašą.
PIRMININKAS. Ar jūs matote logikos pasiūlyme nepritarti pasiūlymui, kai žmonės susilaikė? Kaip galima laikyti, kad tai yra pritarta?
V.BOREIKIENĖ. Aš skaitau protokolo išrašą ir ne aš formulavau šį klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tokiais atvejais, kai nėra balsų daugumos dėl nepritarimo, turi būti performuluota ir balsuojama dar sykį. Komitetas to nepadarė. Todėl galima sakyti, kad nėra aiškios komiteto nuomonės, bet manau, kad Seimas savo valią išreikš balsuodamas. Dėl vedimo tvarkos J.Veselka. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad V.Boreikienė labai teisingai formuluoja. Buvo, kas pritaria, kad nepritartume.
V.BOREIKIENĖ. Taip.
J.VESELKA. Ir už tą formuluotę buvo tik 4. Kaip Seime būna, gerbiamieji, kaip Seime būna: kas pritaria – plius, kas prieš ir susilaiko – minus. Lygiai ta pati formuluotė. Todėl…
PIRMININKAS. Ačiū, supratom. Šiuo atveju balsavimo rezultatų skaičių išraiškas girdėjom, suskaičiavom, ir dabar Seimo nariai plenariniame posėdyje išreikš savo valią. Taigi prašau pasiruošti… Tiesa, po vieną nuomonę už ir prieš dėl siūlymo. A.Kašėta – palaikanti nuomonė. Nenori. Ar kolega už? (Balsas salėje: „Už.“) Už? (Balsas salėje: „Už.“) Gerai. A.Matulevičius – nuomonė už.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiam pasiūlymui tikrai agituoju pritarti, nes yra labai daug prašymų iš rinkėjų, ir aš tokių prašymų turėjau. Pamačiau, kad gerbiamasis J.Veselka užregistravo, todėl neregistravau, kad neapkraučiau Seimo, bet tikrai tai nėra blogai, nebijokime šito. Jeigu kažką ir ne taip įvertins, tai yra žmonių valia. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – E.Pupinis.
E.PUPINIS (TSF). Vis dėlto nemanyčiau, kad tai yra teisinga, kai ir partijų sąrašus pradės sudarinėti, tarkim, kas nori. Mes esame partinė sistema ir Seime atstovaujama partijoms, todėl ir jos turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už savo lyderius, ką jos įrašo į pirmas pozicijas. Nemanyčiau, kad reikėtų atsižvelgti į šiuos siūlymus, nors galbūt tautai taip patiktų žaisti. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui papildyti įstatymą nauju straipsniu atitinkamai pakeičiant bazinio įstatymo 58 straipsnio 4 dalį.
Balsavimo rezultatai: 15 – už, 5 – prieš, 63 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
18 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimtas. Dabar, kolegos, noriu, kad mes stabteltume ties bazinio įstatymo 64 straipsniu, kuriam yra pasiūlymų (tai susiję ir su kitais straipsniais) dėl internetinio balsavimo įteisinimo. Noriu priminti, kolegos, istoriją, kad buvo atskiras įstatymo projektas dėl internetinio balsavimo, kuriam Seimas sausio mėnesį nepritarė, ir dabar dėl šio įstatymo yra įregistruotos naujos pataisos. Teikėjai mane patikino, kad jos nėra identiškos toms pataisoms, kurios buvo teiktos prieš keletą mėnesių. Todėl, matydamas, kad ir komitetas yra išsakęs savo nuomonę, siūlyčiau dabar teikėjui V.Grubliauskui dėl 64 bazinio įstatymo straipsnio, kuriame yra teikiamos esminės nuostatos dėl internetinio balsavimo, suteikti galimybę kalbėti ir tada apsispręstume. Prašom, gerbiamasis teikėjau.
V.GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų įstatymas iš esmės nėra pasikeitęs iš pagrindų, yra tik tie pakeitimai, į kuriuos buvo atsižvelgta išgirdus Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pastabą. Šis įstatymas jokiu būdu nereiškia, kad jį priėmus visu paketu šių metų Seimo rinkimuose mes jau turėtume galimybę balsuoti. Net jeigu ir pavyktų patvirtinti (matydamas jūsų ryžtą ir jo įkvėptas, aš ir drįstu teikti šias pataisas, pasinaudodamas Statuto sudaroma galimybe), Vyriausioji rinkimų komisija vis tiek turėtų teikti dar papildomus teisės aktus, kuriuose turėtų aprobuoti to įstatymo veikimą šio Seimo rinkimuose, o tai iš esmės yra nerealu. Būtų galima tiktai tiek pasakyti, kad šio įstatymo priėmimas uždegtų žalią šviesą ne patiems balsavimams, kas, manau, daugelį gąsdina, bet tolesniam technologijų ir programų įsigijimui, nes tas procesas yra prasidėjęs ir pajudėjęs. Šių metų Seimo rinkimuose šis įstatymas tikrai neveiktų, ir Vyriausioji rinkimų komisija…
PIRMININKAS. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Tęskite.
V.GRUBLIAUSKAS. …Vyriausioji rinkimų komisija turėtų vis tiek teikti Seimui lydimąjį teisės aktą, kuriame būtų prašoma šio įstatymo veikimą nukelti tolesniam laikui. Tai yra visiškai normalu ir realu. Apibendrindamas pasakysiu tik tiek, kad šioje srityje, šiame procese bėgti, vadinasi, stovėti, nes visi aplink mus bėga, ir Lenkija, ir Latvija į šias balsavimo internetu galimybes žengia labai aiškiai, dinamiškai, ryžtingai. Mes, atidėdami procesą, kuriame jau esame pasiekę tikrai neblogų rezultatų, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra žengusi konkrečius žingsnius… būtų gaila tiesiog prarasti tą įdirbį. Siūlyčiau neišsigąsti, tai nėra baubas, tai nėra šio įstatymo priėmimas, dar kartą kartoju, nereiškia, kad jis pradeda veikti nuo šių metų Seimo rinkimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik noriu suformuluoti, kad mes šiuo balsavimu iš principo apsispręstume, ar pritariame, kad į šį projektą yra įtraukiamos nuostatos dėl balsavimo internetu, ar ne. Komiteto nuomonė ir po to po vieną nuomonę už ir prieš. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Komiteto sprendimas – bendru sutarimu nepritarta Seimo nario V.Grubliausko pasiūlymui. Argumentus išdėstyti? Dėl tokių argumentų. Šiuo pasiūlymu Seimo narys siekia pakeisti Seimo rinkimų įstatymo 16 straipsnių, nustatančių balsavimo internetu organizavimo tvarką. Siūlymų pakeisti įstatymo straipsnius net nėra šiame įstatymo projekte Nr.XP-2425(2). Taip pat teikiami pakeisti straipsniai sudaro įstatymo projekto Nr.XP-2194 antrąjį variantą, kuris šių metų sausio 17 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo atmestas.
Komitetas, pritaręs tokiems pasiūlymams, iškreiptų Seimo valią, išreikštą balsuojant pagal Seimo statuto procedūras.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi dabar po vieną nuomonę už ir prieš. Kolega R.Remeika. Pasiūlymą palaikanti nuomonė.
R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, mums nereikia bijoti, reikia pritarti šių pataisų įtraukimui į Rinkimų įstatymą, nes tai leistų padidinti informacinių technologijų plėtrą ir atsivertų galimybės atviriau, prieinamiau atlikti savo pilietinę pareigą visiems žmonėms. Ir tai neišvengiama. Mes esame patvirtinę rinkimų internetu koncepciją, ir šios pataisos yra laiku. Kaip minėjau, jų įsigaliojimą būtų galima nukelti ir netaikyti šiuose rinkimuose. Siūlau pritarti ir įtraukti šias pataisas į Rinkimų įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Dautartas dėl šito siūlymo? Prašom. Nuomonė prieš.
J.DAUTARTAS (TSF). Aš pritarčiau komitetui dėl daugelio priežasčių. Vis dėlto įvertinkime mūsų kaimynų estų didesnę patirtį. Galimybėms interneto būdu, elektroniniu būdu balsuoti, mano manymu, mes dar nesame pasirengę ne tik techniškai, bet net ir politiškai. Mes tikrai negalėsime užtikrinti laisvo ir nepriklausomo konstitucinio balsavimo. Manyčiau, būtų daug painiavos. Todėl aš pritarčiau komiteto nuomonei nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome. Taigi, kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, primenu, dėl principinės nuostatos, ar pritariame, kad atitinkamuose straipsniuose būtų įtvirtintos nuostatos dėl balsavimo internetu įteisinimo. Kolegos, balsuojame, ar pritarti kolegos V.Grubliausko siūlymams.
Balsavimo rezultatai: 26 – už, 9 – prieš, 54 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
Konstatuojame, kad kitoms kolegos V.Grubliausko pataisoms taip pat nepritarta.
Dabar svarstome 19 straipsnį. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų, priimta.
Toliau yra Seimo nario J.Veselkos siūlymas papildyti bazinį įstatymo projektą 66 straipsniu, tačiau prieš tai nebuvo pritarta jūsų siūlymui, o jis yra susijęs, todėl konstatuojame, kad jam taip pat nepritarta.
Ir 20 straipsnis. Ar galime priimti 20 straipsnį? Nėra pastabų. Priimtas.
21 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
22 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
23 straipsnis. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
24 straipsnis. Dėl šio straipsnio yra Seimo nario J.Veselkos siūlymas. Tačiau vėlgi jis yra susijęs su prieš tai svarstytu. Ar ne? Vis dėlto norėtumėte tarti žodį. Prašom. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, yra ir kituose straipsniuose. Kad jums nereikėtų to kartoti, iš tikrųjų, kadangi pirmam pagrindiniam dalykui nepritarta, tolesnius atsiimu, nes bijau, kad partijų lyderiai gali gauti infarktą.
PIRMININKAS. Sveikatos taupymo sumetimais kolega J.Veselka atsiima visus likusius siūlymus. Ar 78, tiksliau, 24 straipsnį, kuris reglamentuoja bazinį 78 straipsnį, galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
25 straipsnis. Šį straipsnį, atsiėmus pasiūlymus kolegai J.Veselkai, galime priimti? Pasiūlymų nėra. Priimtas.
26 straipsnis. Taip pat šiam straipsniui yra Seimo nario J.Veselkos siūlymai, kuriuos jis atsiėmė. Ar galime priimti? Nėra prieštaravimų. Priimtas.
27 siūlomas naujas straipsnis. Aš žiūriu, nepritarus kolegos A.Kašėtos ankstesniems siūlymams, konstatuojame, kad nepritarta ir šiam.
Toliau yra siūlymas papildyti nauju straipsniu 91 bazinio projekte pakeičiant atitinkamą 1 dalį. Seimo nariai L.Sabutis ir V.Boreikienė. Ar pripažinę, kad jie yra susiję su jų siūlymais, kuriems pritarė Seimo nariai, galime pritarti ir šiems? Taip. Suderinimo linkme. Pritarta dėl 91 bazinio straipsnio 1 dalies pakeitimo.
Toliau yra I.Šiaulienės pasiūlymas, susijęs su 26 straipsniu. Atsiprašau, kad turime grįžti prie jo. Kolege Šiauliene, prašom pristatyti savo siūlymus dėl 90 straipsnio pakeitimo.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 26 straipsnio, bazinio įstatymo 90 straipsnio, 1 daliai pasiūlymai yra labai formalūs, esmės nekeičiantys, pakeitimai nustato… ir vietoj „rinkiminių balų“ yra „rinkiminis reitingas“. Bet komitete svarstant buvo atsisakyta bazinio įstatymo 90 straipsnio 3 dalies, kad, skaičiuojant kiekvieno kandidato į Seimo narius rinkiminius balus, rinkiminį reitingą, taip pat atsižvelgiama į partinį reitingą. Mano pasiūlymas, kad mes grįžtume prie senosios tvarkos, kokia buvo praeituose rinkimuose, kad šios dalies mes neatsisakytume.
PIRMININKAS. Ačiū, labai atsiprašau, mes sugaišome porą minučių laiko, ir tai mano kaltė, nėra suėję terminai svarstyti šį pasiūlymą.
Jeigu norėtumėte, per šoninį mikrofoną prašom. Dėl vedimo tvarkos. Bet registruotas vakar pirmą valandą. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad šiandien mes turėjome precedentą svarstydami mokestinius įstatymus, kai Veselkos pataisa taip pat nebuvo išlaikiusi terminų, bet buvo suteikta galimybė.
PIRMININKAS. Precedentas netinkamas, nes tas projektas buvo svarstomas skubos tvarka. Tai nėra tapatūs atvejai. Ir juolab nėra Seimo pritarimo, bendru sutarimu tada turime tokius dalykus konstatuoti. Prašom nepykti, gerbiamoji kolege.
Kolega B.Bradauskas dar nori ta tema.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pertraukos iki pusės dviejų.
PIRMININKAS. Taip negalima. Pagal Statutą formuluokite siūlymą. Pusvalandžiui – mielai galėsime balsuoti. Iki kito posėdžio – irgi prašom.
B.BRADAUSKAS. Keturiems pusvalandžiams. (Balsai salėje) Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Galų gale statutiškai suformuluotas pasiūlymas. Yra siūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio, bet vėlgi noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad reikia 48 valandų. Tai jums nepagelbės. (Balsai salėje) Gal atsiimate šį siūlymą? (Balsai salėje) Aš turiu minty ne kolegės I.Šiaulienės siūlymą, bet siūlymą daryti pertrauką. Kolega B.Bradauskas. Prašom. Mikrofonas įjungtas.
B.BRADAUSKAS (LSDPF). Gerai, aš šį pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi suprantame, kad elgiamės civilizuotai. Dėkui už supratimą. Ar galime judėti į priekį, ar būtinai norite kalbėti? (Balsai salėje) Ne, dėl 26 straipsnio mes jau apsisprendėme, čia tiesiog buvo prašymas grįžti, bet mes pasižiūrėjome, kad terminų nesilaikoma. Aš atsiprašau dėl tam tikro nesužiūrėjimo. Kolega R.Ačas. Prašom.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gal Seimas galėtų balsuoti, kad svarstytume I.Šiaulienės siūlymą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuodami mes negalime keisti Statuto reikalavimų. 26 straipsnis. Supratau, kad yra norinčių balsuoti. Galbūt priimame 26 straipsnį? Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame 26 straipsnį tokios redakcijos, kokios jis pateiktas. (Balsai salėje) Kolegos, rimties! Elgiamės tikrai nelabai solidžiai – šūkaliojame iš vietų, nežinau kaip kur. (Balsai salėje)
45 – už, 16 – prieš, 21 susilaikė. Straipsnis priimtas.
Toliau yra dar daugelio Seimo narių pasiūlymų, susijusių su projekto pavadinimu. Gerbiamoji pranešėja, gal padėtumėte susiorientuoti, kaip yra dabar, kai buvo pritarta arba nepritarta (minutėlę!) pasiūlymams, ir kurį iš siūlymų dėl pavadinimų galėtume pasirinkti? Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Gautas Seimo nario A.Kašėtos pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto pavadinimą. Šiam pasiūlymui komitetas bendru sutarimu nepritarė, nes atsižvelgiama į tai, kad įstatymo projekto pavadinimą reikia papildyti ir kitais straipsniais dėl 9, 33, 91 straipsnių pakeitimo.
PIRMININKAS. Gerai, aš supratau jus, gerbiamoji pranešėja. Ar galime, pritarus L.Sabučio ir V.Boreikienės siūlymams, atitinkamai pritarti patikslinimui ir įstatymo projekto pavadinimui? Nėra prieštaravimų? Pritarta. Tokiu būdu kolegų A.Kašėtos ir J.Veselkos pasiūlymai nėra svarstomi, nes nebuvo pritarta jų siūlymams.
Dar yra siūlymas papildyti projektą straipsniu, susijusiu su įstatymo įgyvendinimu. Ar kolega L.Sabutis pateiktų jį? Prašom.
L.SABUTIS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, visam projektui, kurį pateikė…
PIRMININKAS. Gal kalbėkite į mikrofoną, kad visi girdėtų? Ačiū.
L.SABUTIS. Visas projektas dabar iš esmės įvertintas. Kad jis būtų įgyvendinamas, reikia pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai per du mėnesius nuo įstatymo paskelbimo „Valstybės žiniose“ parengti tam tikrus teisės aktus. Jie turi būti vieši ir žinomi visiems kandidatams, tiek tiems, kurie dalyvaus rinkimuose, tiek tiems, kurie dalyvaus kaip rinkėjai. Todėl, manau, toks Seimo pavedimas yra reikalingas, ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V.BOREIKIENĖ. Komiteto sprendimas: 6 balsai už, 1 – prieš, 2 – susilaikė. Pritarta Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad naują straipsnį įtrauktume į projektą, jis susijęs su įstatymo įgyvendinimu? Nėra prieštaravimų. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau dar yra dvi Teisės departamento pastabos. Kad protokole liktų užfiksuota – komitetas nepritaria dviem pastabom. Ar galime konstatuoti, kad atsižvelgiame į komiteto poziciją nepritarti pastaboms? Ačiū. Taigi, gerbiamoji pranešėja, ar turime dar ką konstatuoti, ar galime laikyti, kad priėmimas pastraipsniui baigtas?
V.BOREIKIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Labai jums ačiū. Dar noriu paklausti. Ar, gerbiamoji pranešėja, po to, kai buvo priimta daug pakeitimų, manote, kad nebus keblumų eiti iškart prie priėmimo dėl viso projekto?
V.BOREIKIENĖ. Siūlau priimti Seimo rinkimų įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū jums už pastangas. Toliau tribūnoje jums likti nebereikia. Gerbiamieji, keturios nuomonės už ir prieš dėl viso įstatymo projekto. L.Sabutis – nuomonė už.
L.SABUTIS. Dėkoju. Iš esmės svarstant pastraipsniui daug gerų minčių buvo pasakyta, bet jeigu kalbėtume apie visą Seimo rinkimų įstatymo redakciją, ji yra kur kas tobulesnė, detalesnė ir labiau akcentuotas moraliai argumentuotas kiekvieno elgesys. Norėčiau, kad Seimo nariai, pritardami šioms pataisoms ir kartu rengdamiesi rinkimams, taip pat atitinkamai sugebėtų ir perskaityti visą įstatymą, taip pat savo padėjėjams parengtų atitinkamas galbūt ir pastabas, į ką būtina atkreipti dėmesį. Galbūt taip mes pasieksime, kad žmonės labiau dalyvautų ir pareikšdami savo nuomonę už vieną ar kitą kandidatą arba už vieną ar kitą politinę partiją. Dėkoju už dėmesį ir kviečiu balsuoti už šio įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Veselka – nuomonė prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pataisų yra neblogų, bet dar kartą įsitikinau, kad partijų lyderiai, jų politbiurai labai bijo lietuvių tautos galutinio sprendimo. Stebiu, šios opozicijos, pozicijos taip įnirtingai kovoja už lietuvį, o kai norima, kad tauta galutinai surikiuotų visus nusipelnusius ir nenusipelniusius, partijų lyderiai, jų politbiurai bijo. Vieną esminį trūkumą matau šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. D.Bekintienė – palaikanti nuomonė.
D.BEKINTIENĖ (TSF). Iš tikrųjų aš manau priešingai negu J.Veselka. Nors ir palaikiau jo siūlymą, bet vis dėlto įstatymas gerokai patobulintas, tiesiog raginčiau Seimo narius apsispręsti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. I.Šiaulienė – nuomonė prieš.
I.ŠIAULIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai yra patobulintas Seimo rinkimų įstatymas, tačiau, man regis, dėl vieno straipsnio tobulindami (turiu omeny naujos redakcijos 26 straipsnį) mes silpniname ir taip nelabai stiprias partijas. Šiaip ar taip, demokratija yra partinė ir galimybė nustatyti reitingą iš piliečių nėra atimama, o tai, kad atsisakome žmonių, kurie galbūt… ne visi gali būti dirbdami partinį darbą, būdami šiaip Seimo nariais. Televizijos žvaigždės gal sulaukia mažiau populiarumo, bet partijai jų veikla yra būtinai reikalinga. Tas partinis reitingas iš esmės nepakeičia rinkėjų valios, bet pačiai partijai, jos plėtrai ir stiprėjimui vis dėlto yra svarbus niuansas. Todėl, manyčiau, Seimo rinkimų įstatymas neveikia mūsų demokratijos stiprėjimo, tobulėjimo prasme, kad į politiką ateitų kompetentingi žmonės ir nebijotų sakyti nepopuliarių siūlymų, tokių siūlymų, kuriuos neišvengiamai būtina priimti šiuo laikotarpiu.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Čigriejienė – nuomonė už.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už šio įstatymo pataisas ir pasiūlymus. Dėl ko? Manau, kad šios pataisos ir pasiūlymai padarys rinkimus skaidresnius. Kviečiu balsuoti visus už, nes tikrai įstatymas pakito ir jis šiuo metu yra kur kas geresnis negu buvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. A.Matulevičius – palaikanti nuomonė.
A.MATULEVIČIUS. Aš palaikau su skaudama širdim, bet daugiau palaikau negu esu prieš, nes, mano supratimu, reikėjo per šią kadenciją. Lyg ir buvo sukurtos darbo grupės, Vyriausybė kažką darė, bet buvo labai daug kalbų. Reikėjo parengti išvis naujas redakcijas ir politinių partijų rinkimo, ir Seimo rinkimų įstatymą, ir dar finansavimo reikalus svarstysime. Mane gąsdina tai, kad yra visi simptomai, jog mūsų demokratija yra valdoma, valdoma pinigais iš svetur ir būtent ne oficialiais, o nelegaliais pinigais. Žinoma, tos pataisos yra žingsnis į priekį, bet yra tos rimtos grėsmės, kurios yra. Tarp kitko bijoti žmonių dėl reitingavimo, tikrai nereikia nieko bijoti, nes mes labai dažnai kai kurie kolegos, labai jūsų atsiprašau, per daug iš aukšto ir su aplombu pradedame žiūrėti į savo piliečius.
Kas mes tokie esame? Perfrazuodamas tą senesnių laikų anekdotą, galiu pasakyti, kaip sako, visi mes išėjome iš liaudies, bet kaip mums sugrįžti į ją. Aš norėčiau priminti, kad mes visi esame iš Lietuvos, tik laikinai esame čia, parlamente. Taip yra ir Konstitucijoje numatyta. Aš manau, reikia priimti šį įstatymą, bet ateityje gal jau kitas Seimas turėtų iš esmės sutvarkyti šituos reikalus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, pasiruoškime balsuoti dėl įstatymo projekto Nr.XP-2425 priėmimo. Kolegos, gal ne visi supratote, kad turime balsuoti. Kolegos socialdemokratai, kažkas atsitiko? (Balsai salėje: „Atsitiko.“) Aš jus matau, bet nematau jūsų pareigos, priedermės atlikimo. Kolegos, ar mes galime laikyti, kad, nesant salėje reikiamo skaičiaus, balsavimas dėl viso nukeliamas? (Balsai salėje) Kitas kelias yra konstatuoti, kad įdėtas darbas nuėjo veltui. Gerai, kolegos, gal dar kartą pakartokime balsavimą. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į savo vietas. Balsuojame, ar priimame įstatymą, kurio registracijos Nr.XP-2425. Kartu registruojamės. Balsuokime. Kolegos, salėje žmonių galbūt yra, bet balsuojančių nėra.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. 34 Seimo nariai balsavo: 29 – už, prieš nėra, 5 susilaikė. Taigi nėra pakankamo balsų skaičiaus, kad priimtume šį įstatymą.
Dėl vedimo tvarkos – pirmasis J.Razma.
J.RAZMA (TSF). Aš iškelčiau keletą klausimų. Ar šis socialdemokratų elgesys nesiregistruoti ir neleisti priimti įstatymo reiškia, kad jie nepasitiki rinkėjais ir žūtbūt nori sulaukti I.Šiaulienės pataisos, kuri grąžina dabartinį reitingavimo principą ir kuris, manau, yra ne toks demokratiškas, negu tas, kuris yra dabar priimame įstatyme. Jeigu mes dabar priimtume įstatymą tokį, koks yra, būtų kaip per savivaldybių rinkimus, kai rinkėjų reitingavimas yra absoliučiai lemiantis. Pirmumo balsų visuma nulemia kandidato vietą. Ar tas darbiečių nesiregistravimas reiškia, kad jie pasisako prieš balsų pirkimo eliminavimą, ką mes įtvirtinome ilgesiam laikotarpiui. Kolegos, kodėl mes čia vargome su įvairiais pažangiais dalykais, jeigu jūs nesate pasiryžę žengti tuos žingsnius? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, mielieji kolegos. Aš manau, posėdžio pirmininke, jūs be reikalo neklausėte mano prašymo tik registruotis. Dabar pagal Statutą atsitiko labai negeras dalykas, nes kolega E.Klumbys ir kiti, remdamiesi Statutu, gali reikalauti ir sakyti, kad įstatymas nėra priimtas, ir jie bus teisūs. Jeigu būtumėte elgęsis, kaip aš jūsų prašiau, būtumėte šito nemalonumo išvengęs. Ką padarysi, yra kaip yra. Kitą kartą jūsų prašyčiau… Jūsų matymas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir registracijos faktas nėra tas pats. Mes tikime tik faktais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū už jūsų įžvalgas. J.Čekuolis.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos ir pone pirmininke, aš siūlyčiau vertinti, jog įstatymo priėmimas yra atidedamas. Manau, kitos savaitės plenariniuose posėdžiuose būtų galima padaryti priėmimą ir sėkmingai baigti.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega K.Daukšys. Aš siūlau nesivelti dabar į tą klausimų ir atsakymų priešpietę, kuri buvo čia suformuluota. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš norėčiau pirmiausia atsakyti kolegai iš dešinės, tegul nevertina kitų partijų, tegul vertina savo veiklą ir kalba už save. Kai įstatymas bus tvarkingai sutvarkytas ir bus sudėstyta viskas aiškiai, tada ir balsuosime. Jūs mūsų pastabas žinojote. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. V.Čigriejienė. Prašom.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamieji kolegos, aš apeliuoju į visų Seimo narių sąžinę. Ko jūs bijote? Išlaikėte moterį daugiau kaip valandą tribūnoje, ji atsakinėjo ir atsakinėjo kompetentingai, ir bijote balsuoti. Tai išreikškite savo balsą. Seimo nario mandatas yra laisvas. Taip, ne, prieš, susilaikėte, bet ir to bijote padaryti. Kodėl? Naujų pataisų pateikti šiuo metu juk negalima. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kašėta.
A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat kreipiuosi į visų frakcijų narius, iš tiesų galima elgtis kur kas pilietiškiau – atvirai išreikšti savo nuomonę. Galima ir nepritarti, bet balsuoti kojomis nėra pats geriausias būdas, kai kalbama apie vieną aktualiausių mums ir rinkėjams įstatymą – Seimo rinkimų įstatymą. Todėl turime aiškiai deklaruoti savo pozicijas.
PIRMININKAS. Dėkui. V.Mazuronis.
V.MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip aš suprantu, buvo du kartus balsuota, tai įstatymas yra nepriimtas. Jeigu Statute yra koks kitas straipsnis, tai pasakykite, pagal kurį.
PIRMININKAS. Statuto 113 straipsnis, kolegos, jeigu kam kyla klausimų, numato ir reglamentuoja tokias situacijas. Šiuo atveju aš galiu pasakyti tik tiek, kad, nepaisant kai kurių vilčių, jokios pataisos dėl priimto įstatymo pastraipsniui nebegali būti svarstomos, todėl Seimo išeitis, kai bus reikiamas pasirengusių balsuoti Seimo narių skaičius, balsuoti. Jeigu yra dauguma nepriimti, vadinasi, bus nepriimta. Balsuojant dėl įstatymo, turi būti 71 Seimo narys, dalyvaujantis balsavime, įskaitant ir užsiregistravimą. Štai tokios yra aplinkybės.
Taigi, kaip ir antradienį dėl vieno įstatymo, dėl kurio nebuvo reikiamo balsų skaičiaus, taip ir dėl šio mėginsime galbūt po pasitarimo tarp frakcijų atstovų grįžti šiek tiek vėliau. Tai negaiškime laiko dėl šito klausimo.
Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau įvykdyti registraciją ir pažiūrėti, kiek yra Seimo narių. Manau, bus 71 Seimo narys, tada gal bus galima priimti įstatymą ir neatidėlioti iki kito antradienio.
PIRMININKAS. Gal čia socialdemokratų varpinėje kas nors pasikeitė? (Balsai salėje: „Darbiečių.“) Kolegos, registracija visada smagi procedūra, galime pasitikrinti. Kolegos, tie, kas esate ne savo vietose, kviečiu grįžti. Registruojamės. Gerbiamasis kolega Bradauskai, gerbiamoji Šiauliene, atvesdinkite ir kitus į savo darbo vietas. Registruojamės. (A.Salamakinas: „Registruojamės ir balsuojame.“)
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Sveikinu užsiregistravusius. Tęsiame darbą. Noriu pasitarti su jumis. Šiuo metu rytiniame posėdyje buvo numatyta pertrauka. Ar iki 12 val. padarome trumpą pertraukėlę? (Balsai salėje) Konstruktyviau dirbame truputį atsipūtę. Pertrauka iki 12 valandos. Labai ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF). Kviečiu užimti savo vietas. Tęsiame rytinį plenarinį posėdį. Nėra kai kurių pranešėjų, nėra kvorumo. Nėra Seimo narių, todėl pereisime prie rezervinių klausimų. Yra Seimo Pirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas. Jis turi pristatyti keletą rezervinių klausimų, kurie yra gana aiškūs, nesukelia didelių diskusijų.
Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Č.Juršėną, kuris pristatys darbotvarkės r-1 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 9 straipsnio pakeitimo projektą Nr.XP-2977. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas pateiktas todėl, kad dėl nesibaigiančių pasikeitimų frakcijose du mūsų frakcijos atstovai yra vieno komiteto vadovai, t. y. Ekonomikos komiteto vadovai. Pagal Statutą to negali būti, todėl vienas iš vadovų turi būti pakeistas. Seniūnų sueigoje sutarėme, kad Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju galėtų būti Darbo partijos frakcijos atstovas, kadangi neišnaudotą kvotą šita frakcija turi. Seniūnų sueiga tai patvirtino, frakcija pasiūlė kandidatą ir Ekonomikos komitetas išsirinko pirmininko pavaduotoją. Todėl kviesčiau priimti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis J.Veselka. Prašom. Tuoj turėtų įsijungti. Pabandykite dar kartą kalbėti. Atrodo, aš įjungiau.
J.VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man iškilo toks klausimas. Vakar komitete mes balsavome, man atrodo, komiteto pirmininko pavaduotoju yra išrinktas V.Orechovas. Komitetas vakar nebalsavo dėl V.Orechovo atleidimo. Tai dabar po viso šito, ką jūs čia pateikėte priėmimui, bus du pavaduotojai?
Č.JURŠĖNAS. Ne, bus vienas pavaduotojas, kadangi V.Orechovas pagal įstatymą negali būti pavaduotoju šiame komitete. Jis gali būti kitame, bet šiame negali būti. Jis tai pasakė žodžiu. Jeigu reikia, kad būtų raštu, tai galima, žinoma, ir raštu parašyti, bet jis negali būti. Statutas neleidžia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, Pirmininke, aš noriu papildyti. 1 straipsnyje aiškiai parašyta: išbraukti V.Orechovą ir įrašyti P.Vilką. Vienos partijos du žmonės negali vadovauti vienam komitetui, Juliau.
Klausimų po pateikimo nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume šiam nutarimo projektui? Kviečiu visus balsuoti. Sekundę! Paskelbsiu rezultatus… Neveikia mano kortelė. Viskas gerai, veikia.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 58, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis A.Matulevičius. Prašom, kolega.
A.MATULEVIČIUS (MSG). Gerbiamieji kolegos, mes galime daryti, ką norime, suprantu, kad dauguma nori viską greitai sutvarkyti, galime ir per valandą tą padaryti. Bet jeigu turim taisykles, tai turime jų laikytis. Niekur Konstitucijoje nei Statute neparašyta, kas kokiai partijai priklauso. Yra Seimas, yra Seimo (…) mandatas, ir komitetai renkasi pirmininką ir pavaduotoją. Yra tokia nuostata. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas tą žino. Jeigu formaliai nebuvo komiteto posėdžio, žmogus nebuvo atleistas, o naujas išrinktas, tai ką mes tada darome? Tada mes viską išmeskime ir apskritai nedarykime. Tegu susirenka partijos ir paskiria visus vadus. Kam tie rinkimai, kam ta butaforija? Čia yra šiurkštus pažeidimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega Matulevičiau, na, kam reikia dabar painioti, kai aš viską paaiškinau. Viskas buvo tvarkingai padaryta. Kai taip atsitiko dėl mūsų frakcijos padidėjimo ir vienam komitetui vadovauja du mūsų frakcijos nariai, šitas klausimas buvo iškeltas Seniūnų sueigoje ir Seniūnų sueiga aiškiai pasisakė už tai, kad ta vieta priklausytų Darbo partijos frakcijai, ir nebuvo jokių abejonių, niekas nė kiek neprieštaravo. Paskui komitetas susirinko ir nubalsavo, o kolega V.Orechovas su visais šitais dalykais sutinka. Taigi nesiblaškykime ir spręskime šitą klausimą. Gal dar pats V.Orechovas nori žodį pasakyti? Gal persigalvojo?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis V.Orechovas.
V.ORECHOV (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū kolegai J.Veselkai, kad mane taip stipriai gina. Aš manau, kad Seimas turėtų dirbti, kad būtų mažiau destrukcijos. Jeigu yra numatytos tokios politinės Seimo žaidimo taisyklės, aš visada stengiuosi laikytis taisyklių kur dirbu. Ačiū visiems kolegoms, kurie mane palaiko, bet yra kaip yra. Vienos frakcijos pirmininkas ir pavaduotojas negali būti. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS. Po svarstymo ar galime sutarti bendru sutarimu dėl šio nutarimo projekto? Galime sutarti. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už šį nutarimo projektą, kviečiu visus balsuoti. (Balsai salėje) Po svarstymo bendru sutarimu mes pritarėme. Lyg ir nebuvo jokių pastabų.
Dabar dėl priėmimo. Kokių būtų pastabų dėl priėmimo? (Balsai salėje) Nėra. Galbūt yra užsiregistravusių kalbėti dėl nutarimo projekto? Sekundę! Gerbiamasis Juliau, jūs turėsite galimybę kalbėti po balsavimo. Dabar kviečiu visus užimti savo vietas, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą, kurio registracijos numeris Nr.XP-2977? Kviečiu registruotis ir balsuoti.
Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 68, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Replika po balsavimo. Prašom, J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų A.Matulevičius labai teisingai pasakė, kam visi tie komitetų rinkimai, jeigu susėdo valdyba ir nutarė, kad ten proporcijos nebe tokios ir mauk iš ten. Ekonomikos komitetas balsavo, kad V.Orechovas būtų patvirtintas pirmininku. Mano galva, labai elementari procedūra: atleidžiant būtų balsuojama komitete, kad jį atleistų, nes, kaip jūs sakote, neatitinka proporcijos. Dabar V.Orechovo komitetas nebalsavo, o sako, kad V.Orechovas atleistas. Tai kam mes tada už jį balsavome komitete ir kam dabar balsuosime už naują, jeigu užsimanys Č.Juršėnas, pasižiūrėjęs į tą bibliją, kuri vadinasi partiniai susitarimai, ir sakys, „von“ tu, ir mes vėl renkame trečią. Paradoksas, gerbiamieji! Aš sutinku, kad ten proporcijos, bet turi būti logika. Jeigu komitetas išrenka, komitetas turėtų formaliai ir atleisti, ir tik po to rinkti kitą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš iš dalies su tamsta galiu sutikti, kad jeigu dar frakcijų sudėtis pasikeis, tai dar gali būti tokių fokusų. Iki mūsų darbo pabaigos liko daugiau nei šeši mėnesiai ir galiu, na, nenoriu galvos atiduoti, bet pirštą galiu duoti nukirsti, kad gali tekti mums dar ne vieną kartą balsuoti dėl tokių dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Noriu paprašyti jūsų pristatyti darbotvarkės r-2 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų“ papildymo ir pakeitimo projektą Nr.XP-2980. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, Pirmininke, pateikti šį nutarimą.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Čia klausimas yra šiek tiek paprastesnis – ne vietoj ko, o į laisvą vietą. Europos reikalų komitetas yra tas ypatingas komitetas, kuris turi siaubingai daug pavaduotojų. Vietos buvo užimtos ne iškart, o pamažu, kaip matote, iš esmės per visą ketverių metų kadenciją. Paskutinė vieta atiteko kolegoms liberaldemokratams, arba „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai. Pasiūlyta vėlgi Seniūnų sueigoje, kaip priklauso pagal Statutą. Kai frakcijai buvo pasiūlyta pateikti kandidatą, buvo pateiktas kandidatas – kolega D.Barakauskas. Po to Europos reikalų komitetas jį išrinko pavaduotoju. Dabar mums belieka tiktai patvirtinti šį pasirinkimą.
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkui už nutarimo projekto pateikimą.
Gerbiamieji kolegos, norinčių klausti, kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime pritarti po pateikimo šiam nutarimo projektui bendru sutarimu? Taip, pritarta bendru sutarimu. Ar po svarstymo galime pritarti šiam nutarimo projektui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime priimti šį nutarimo projektą? Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad priimtume… (Balsai salėje) Atsiprašau. (Balsai salėje) Gerbiamasis Viktorai, mes kalbame apie nutarimo „Dėl Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų“ projektą. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų prašau nebūti tokiems piktiems. Įsitikinkite, ką jūs galvojate, ir tada, galbūt gerai pasvėrę, atakuokite pirmininką. Aš pasirengęs.
Gerbiamieji kolegos, dėl nutarimo projekto. Šiek tiek išbalansavo… Dėl nutarimo projekto. Kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr.XP-2980? Registruojamės ir balsuojame.
Dėkoju. Skelbiu balsavimo rezultatus: už – 70, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi nutarimo projektas Nr.XP-2980 yra priimtas.
Mielieji kolegos, Pirmininkas nori paprašyti žodžio dėl kitų rezervinių klausimų ir nori su jumis pasitarti, ką toliau darysime dėl jų. Prašom, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau ypač kolegos V.Rinkevičiaus įsiklausymo. Šiandien Seniūnų sueigoje ne pirmą kartą aptarėme, kiek reikėtų patikslinti komitetų sudėtį, bet patikslinimas yra dviem būdais: tam tikras komitetų skaičiukų perstumdymas ir pavardžių perstumdymas. Jis yra gana sudėtingas. Dabar yra parengti nauji variantai. Jie bus išdalyti, ir tada aš vėl prašysiuosi į tribūną jau konkrečiai referuoti. Jau turite? Tvarka. Gerai. Dabar jau yra 71 balsas ir reikėtų grįžti prie įstatymų. Aš tiktai paaiškinu, tada vėliau man reikės trumpiau kalbėti.
Žodžiu, dabar yra siūloma peržiūrėti ne du komitetus skaičiukų didinimo ir mažinimo prasme, o keturis komitetus: Aplinkos apsaugos komitete ir Kaimo reikalų komitete sumažinti po vieną, o padidinti Audito komitetą, turint galvoje audito reikšmę, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Pavardės yra pateikiamos, atitinkamai atsižvelgiant į proporcijas. Jeigu mes priimsime šiuos pakeitimus, bus ištaisyta dalis disproporcijų, kurių kai kuriuose komitetuose iš tikro yra. Todėl aš prašysiu palaikyti, bet tai bus pateikta truputį vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Gal tada grįžtame į pagrindinę darbotvarkę, nes 12.30 val. bus Vyriausybės valanda. Mes pabandysime apsvarstyti vieną rytinės darbotvarkės klausimą – Referendumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo keletu straipsnių įstatymo projektą Nr.XP-2405(3). Pranešėja – gerbiamoji V.Boreikienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Priėmimo stadija. Kviečiu kolegę į tribūną. Atsiprašau, gerbiamoji kolege, dėl vedimo tvarkos – gerbiamas V.Kamblevičius.
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau, kad jūs laikytumėtės tvarkos. Reikia eiti pagal tą tvarką, kuria eina klausimai. Nebuvo ryte balsuota tą klausimą atidėti. Dabar kada tas bus? Gal bus vakare, kai nieko neliks? Prašom laikytis tvarkos ir spręsti klausimus, kaip pateikta darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, jūs esate geras mano bičiulis, bet aš noriu jums priminti, kad viskas gerai. Mes negalėjome svarstyti ir priimti, nes, pirmas dalykas, nebuvo 71, nebuvo pranešėjos. Mums buvo vakuumas, ir mes, pasitarę su Seimo Pirmininku, pakvietėme į tribūną, kad galėtume ne šiaip sau sėdėti ir gaišti laiką, o kad galėtume judėti į priekį. Vien dėl to. Mes jokiu būdu nieko nepažeidėme ir dirbome pagal darbotvarkę.
Prašom. Gerbiamasis R.Ačas.
R.AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, ką tik dabar Seimo Pirmininkas kalbėjo apie rezervinius klausimus. Tas pasakymas, kad kada nors vėliau… Mes norėtume sužinoti laiką, nes šie perstumdymai komitetuose liečia ir mūsų frakciją. Kada bus tas vėliau? Prašom pasakyti preliminarų laiką, kad mes galėtume būti salėje ir dalyvauti.
PIRMININKAS. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, Seimo statute parašyta, kad balsavimai vyksta iš anksto nustatytu laiku. Tam yra darbotvarkė, kurioje mes tą laiką nusistatėme. Aš manau, kolegos prašo pagal Statutą labai konkretaus dalyko. Jeigu kas nors užsitęsė, užuot darę tuo klausimu pertrauką, kaip darydavome anksčiau, ir negriovę kitiems klausimams nustatyto laiko, mes dabar elgiamės priešingai – tą klausimą svarstome iki galo ir kiti 10, 20 ar daugiau klausimų laiko požiūriu sugriūna. Arba elkimės pagal vieną procedūrą, arba pagal kitą, ir tada praneškite. Kadangi taip atsitiko, šis klausimas svarbus, mes norime jį baigti iki galo, visi kiti klausimai, jų balsavimo laikas… pridėkite po pusvalandį ar po valandą. Visi žinos, kad ne 13.00 valandą bus balsavimas, o 14.00 valandą, ir neturėsite jokių priekaištų, bet tai reikia daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. K.Daukšys dar nori kalbėti? Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Aš tik norėjau pasitikslinti, gerbiamasis pirmininke: iš esmės už tą įstatymą jau balsavome.
PIRMININKAS. Kęstuti, mes dar nebalsavome.
K.DAUKŠYS. Tada atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti. Aš pradėjau pirmininkauti visiškai neseniai. Aš pasirinkau galimybę tęsti posėdį. Jūsų nebuvo čia ir buvo galimybė svarstyti rezervinius klausimus, kurie yra numatyti. Jūs žinote, pagal Statutą rezerviniams klausimams yra numatytas tam tikras laikas, bet mes sunkiai suspėjame per tą laiką, nes išbalansuojame. Mes galbūt daugiau kalbame, daugiau replikuojame, pasisakome. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Negi aš esu tas žmogus, kuris trukdo jums arba diskutuoti, arba kalbėti, arba marinuoja laiką? Aš elgiuosi pagal situaciją.
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau sutarti, kad tęsiame posėdį, ar ne? Duodame V.Boreikienei kalbėti. Prašom, Violeta.
V.BOREIKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu priimti Referendumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Po antrojo svarstymo Seime šiam projektui buvo pritarta. Po svarstymo gauta Teisės departamento išvada su devyniom pastabom, kurias norėčiau pateikti. Pirmai pastabai pritarta. Nepritarta antrai, trečiai, ketvirtai pastaboms. Pritarta penktai ir šeštai pastaboms, nepritarta septintai pastabai, pritarta aštuntos pastabos punktui dėl 54 straipsnio 1 dalies…
PIRMININKAS. Gerai, Violeta. Aš norėčiau jus truputėlį nutraukti. Galbūt einame pastraipsniui. Seimo nariams bus sunku orientuotis. Dabar aš norėčiau paprašyti dėl 1 straipsnio. Sakykite… Dar kartą pakartokite dėl 1 straipsnio.
V.BOREIKIENĖ. Pritarta Teisės departamento išvados pirmajai pastabai.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Dabar dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti, klausti nėra? Mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Prašom.
V.BOREIKIENĖ. Pastabai dėl 2 straipsnio komitetas nepritarė, nes pastaba teikiama kalbos redaktorių, atsakingų už sąvokų vartojimą, suredaguotam tekstui. Jie suredagavo prieš tai buvusį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Galime pritarti komiteto nuomonei dėl 2 straipsnio? Ar priimame 2 straipsnį? Nėra pastabų? Nėra. Ačiū.
Toliau. Dėl 3 straipsnio.
V.BOREIKIENĖ. Dėl 3 straipsnio. Komitetas pastabai nepritarė. Pastaba neaiški dėl to, kad joje teigiama, jog įstatymo formuluotė dėl visuomeninių organizacijų pagrįstai apriboja kitų asocijuotų subjektų teises. Konstitucijos 35 straipsnis nustato visuomeninių organizacijų vietą valstybėje. Visuomeninių organizacijų klasifikacija ir atskirų rūšių išskyrimas konstitucinės teisės moksle nėra svarbus. Dėl šių nuostatų Teisės departamentas praėjusių metų rugsėjo 18 d. išvadoje pastabų projektui neturėjo. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 straipsnio kokių būtų pastabų? Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu ir priimti 3 straipsnį? Pritarta. 3 straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio. Nėra pastabų? Galime priimti bendru sutarimu? 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio.
V.BOREIKIENĖ. Dėl 5 straipsnio komitetas pastabai nepritarė, nes pastaba redakcinio lingvistinio pobūdžio. Dėl šios nuostatos Teisės departamentas taip pat praėjusių metų rugsėjo 18 d. išvadoje pastabų projektui neturėjo.
PIRMININKAS. Kokių būtų pasiūlymų? Galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu ir pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei ir 5 straipsnis priimtas.
Dėl 6 straipsnio. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? 6 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio. Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? 7 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio. Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio. Prašom, gerbiamoji Violeta, pakomentuokite Teisės departamento…
V.BOREIKIENĖ. Šiai pastabai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei ir priimti 12 straipsnį su pataisymu? Priimtas. Ačiū.
Dėl 13 straipsnio. Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio. Yra pastabų? Nėra pastabų. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio. Yra pastabų? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio. Yra pastabų. Prašom, Violeta.
V.BOREIKIENĖ. Šiai pastabai komitetas nepritarė, nes 4 straipsnio 7 daliai pastaba teikiama kalbos redaktoriaus suredaguotam tekstui. Neįgalumas minimame įstatyme siejamas su darbingumo laipsnio nustatymu ir integravimosi sąlygų sudarymu tokiems asmenims, o ne fiziniu sugebėjimu užpildyti biuletenį ir užklijuoti voką pagal Rinkimų įstatymą. Dėl 54 straipsnio 9 dalies stebėtojų teisės, pareigos bei atsakomybė už jų pažeidimus nustatytos įstatymo 49 straipsnyje. Dėl šių nuostatų Teisės departamentas praėjusių metų rugsėjo 18 d. išvadoje taip pat pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju Violetai. Viskas yra labai gerai, jūs labai aiškiai atsakote, bet gal truputį sutrumpinkime. Labai daug straipsnių.
Dėl 17 straipsnio. Su komiteto pastabom galime pritarti, priimti bendru sutarimu. Galime? 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio. Nėra pastabų? Galime priimti bendru sutarimu? 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 21 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? 21 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Dėl 22 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 23 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 24 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 27 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 28 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Galima priimti bendru sutarimu.
Ačiū. Įstatymo projektas pastraipsniui yra priimtas. Dabar reikės kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Ačiū Violetai, nes turi prasidėti Vyriausybė valanda. Mes šio klausimo svarstymą baigiame, renkasi Vyriausybės nariai, užima savo vietas. Seimo nariai turės galimybę paklausti mūsų Vyriausybės narių. Dabar dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Prašau, Sauliau.
S.PEČELIŪNAS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dar kartą pakartoju, jūs turbūt nesupratote. Tam, kad mes šiandien nepažeistume toliau Statuto, reikia, kad jūs pasakytumėte vieną sakinį, visi klausimai, taip pat ir ką tik dabar baigtas svarstyti, balsavimai prie nustatytų valandų, kur čia surašyta… Mielieji kolegos, pridėkite valandą, dvi ar tris, paskaičiuokite, kiek esame nusistūmę, ir tada niekas jums nepriekaištaus, kad klausimas yra svarstomas nenustatytu ir iš anksto nesuderintu laiku. Šitą jūs galite ir tai Statutas leidžia, bet tai jūs turite padaryti, kitaip visą laiką jums priekaištaus. Numatytas balsavimas 11.00 valandą, o nieko nevyksta. Paskui priekaištauti Seimo nariams, kad jie nedalyvavo balsuojant, ir kaip nors juos bausti irgi gana komplikuotas reikalas. Atlikite savo pareigą, kad paskui niekas niekam nepriekaištautų, ir mes laikytumės Statuto. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai pritariu jūsų nuomonei, jūs esate teisūs, bet supraskite ir mane teisingai. Ką man daryti, jeigu jūsų nėra salėje ir reikia pateikti klausimą? Jūs pasakykite šituo atveju, ką man reikia daryti? Tokių klausimų yra labai daug. Ką reikia daryti, kai prie kiekvieno mikrofono bet kokią smulkmeną svarstant jūsų yra po dešimt? Pasakykite, ką daryti? Kuris toks gudruolis gali išspręsti visas šitas problemas, aš dar nemačiau nė vieno burtininko.
Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Tiesa, Vyriausybės narius kviečiu užimti savo vietas. Mes galime balsuoti dėl šito viso įstatymo projekto, nes jis gana aiškus. (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Galime balsuoti? Skelbiu, kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą, registracijos Nr.XP-2405(3)? Kol susirinks Vyriausybės nariai, kviečiu visus registruotis ir balsuoti. Mielieji kolegos, užimkite savo vietas. Prašau jūsų, baigsime vieną darbą, bus mažiau priekaištų posėdžio pirmininkui. Balsuojame. Gana aiškus įstatymo projektas, gerai parengtas, geri klausimai, geri atsakymai.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimo rezultatus: už – 69, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymo projektas, registracijos Nr.XP-2405, yra priimtas. Dėkoju jums visiems.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu Vyriausybė valandą. Pradėsime nuo klausimų. Gerbiamieji kolegos, sveikinu visus Vyriausybės kabineto narius ministrus, taip gausiai susirinkusius į Vyriausybės valandą. Pradėsime klausimus ir atsakymus. Pagal frakcijas, pagal jų dydį sudarysime galimybę jums paklausti. Pirmoji klausia Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė gerbiamoji I.Degutienė. Prašom, kolege.
I.DEGUTIENĖ (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką, bet gal jam talkins ir sveikatos apsaguos ministras. Gerbiamasis premjere, ar jums žinoma, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje yra numatyta reforma reformuojant pačią Sveikatos apsaugos ministeriją? Aišku, aš suprantu, kad tam biudžete buvo numatyta net 6 mln. litų, tačiau man kyla klausimas, kodėl tą reformą reikia daryti dabar, kai šiai Vyriausybei ir šiam Seimui liko dirbti mažiau negu pusmetis? Ar nebuvo galima tos reformos daryti anksčiau?
Kitas dalykas, premjere, ar jums neatrodo, kad tokia didelė suma, kai yra tikrai gana įtempta situacija sprendžiant mokytojų atlyginimus ir kai mes sakome, iš kur paimti pinigų… Galų gale gal geriau tiems patiems medikams ar sveikatos priežiūros įstaigoms tuos pinigus skirti. Ar tai nėra vien tik noras Sveikatos apsaugos ministeriją „pašvarinti“ tam, kad galėtumėte „sustatyti“ jūsų partijai palankius žmones, kad į valdžią atėję kiti jau turėtų tokį palikimą, nes atleisti iš valstybės tarnybos yra gana sudėtinga? Ačiū.
R.TURČINSKAS (LSDPF). Gal galima, gerbiamasis premjere, vis tiek susiję su Sveikatos apsaugos ministerija, tai aš iš karto.
I.DEGUTIENĖ. Atsiprašau, aš premjero klausiau.
R.TURČINSKAS. Jūs sakėte, kad ir aš galiu kalbėti.
I.DEGUTIENĖ. O jūs galite talkinti, kai premjeras atsakys.
G.KIRKILAS (LSDPF). Gerai. Kad nesiginčytume, ačiū už klausimą, gerbiamoji kolege. Pradėsiu nuo principinių dalykų. Mes niekada nedarėme reformų, kitaip nei valdžioje buvę konservatoriai, tam, kaip jūs sakote, kad ką nors „pašvarintume“. Šiuo metu mūsų įstaigose dirba labai daug konservatoriškų pažiūrų žmonių, visose ministerijose, įskaitant ir Vyriausybės kanceliariją, ir tai niekada nebuvo kriterijus daryti reformas. Todėl su tokiu jūsų teiginiu, kuris yra lyg ir klausimas, tikrai nesutinku. O papildys sveikatos apsaugos ministras.
R.TURČINSKAS. Iš tiesų, gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Būtų labai gražu, kad dalyvautų jūsų frakcijos narys ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, kuris žino tą situaciją ir kuris nuolatos kaltindavo Sveikatos apsaugos ministeriją dėl to, kad Visuomenės sveikatos departamentas yra per mažas, kad per mažas Komunikacijos departamentas, kad mes nevykdome socialinių programų ir t. t.
Dabar noriu pradėti nuo tų pinigų, apie kuriuos jūs kalbėjote. 6 mln. litų, nežinau, iš kur jūs paskaičiavote tuos 6 mln. litų. Iš esmės vykdant Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros sistemos reformą, kurią jau reikėjo seniai daryti, jūs ne pirmi metai Seime ir tą žinote, ir tam pritarėte, gerbiamoji kolege, buvo sumažinta 1300 etatų. Iš jų Sveikatos apsaugos ministerijai ir jai pavaldžioms įstaigoms, tokioms kaip Valstybinis medicinos auditas, papildyti, funkcijoms vykdyti, o jūs gerai žinote, kad medicinos audite pareiškimai guli po pusę ir daugiau metų. Siekdami tą situaciją pagerinti, mes privalome įsteigti 60 etatų.
Dėl departamentų struktūros ministerijos vadovybė aptarė ir suderino su skyrių vedėjais, pasiūlė departamentų struktūros modelį Sveikatos apsaugos ministerijoje. Dėl priėmimo į darbą bus skelbiami viešieji konkursai ir aš manau, kad jeigu konservatoriai pateiks gerus kandidatus, jie galės nugalėti ir galės dirbti Sveikatos apsaugos ministerijoje. O kodėl daroma dabar? Tik pradėjęs dirbti norėjau pažiūrėti, kokia iš tikrųjų yra situacija ir ką bei kaip reikia taisyti. O pagrindinis stimulas – reikia įsteigti papildomus 60 etatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Klausia kolegė Z.Žvikienė. Ruošiasi A.Kašėta. Prašom.
Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į žemės ūkio ministrę ir norėčiau, kad mano klausimą išgirstų ir premjeras.
2006 metais Seimas patvirtino 2007 metų biudžetą, kuriame numatė 6 mln. kaimo bendrovių projektinei veiklai finansuoti. Šie pinigai yra administruojami Žemės ūkio ministerijos, kuri paveda jai pavaldžioms institucijoms atlikti šiuos veiksmus. Kaimo bendruomenių projektai buvo įvertinti tik 2007 metų pabaigoje ir pasirašyta sutarčių tik už 3,45 mln. litų.
Noriu paklausti, kad būtų aiškiai žmonėms atsakyta, kur dingo 2,5 mln. ir kas kaltas, kad šiai projektinei veiklai įstatymu skirti visi 6 mln. nebuvo panaudoti?
K.D.PRUNSKIENĖ (VLF). Jūsų informacija teisinga, bet ji nėra išsami. Išsami ji būtų tada, jeigu mes įvertintume tą aplinkybę, kad projektų skaičius, pradedant nuo tos priemonės atsiradimo, kai buvo tik 3 mln. prieš trejetą metų ir kai išaugo, viršija lėšų kiekį. Todėl tenka už praeitus metus dengti neapmokėtų paraiškų dalį, už ankstesnius metus, o šiemet teks dengti neapmokėtą dalį už praeitus metus. Visos paraiškos bus tenkinamos, tačiau, nesant pagrindo dalį jų atmesti, tenka taikyti tokį perėjimo būdą, t. y. perkelti dalį nepatenkintų paraiškų į einamųjų metų apmokėjimą.
Praėjusiais metais ilgokai užtruko paraiškų vertinimas, buvo pakeista tvarka, Žemės ūkio rūmai įtraukti į tą procesą, ir keičiant sistemą taip atsitinka, kad arba paraiškos būna tikslinamos, ar pati metodika tikslinama. Bendruomenės nenukentės, išskyrus tai, kad procesas šiek tiek užsitęsė. Mums tai taip pat nėra gera žinia ar priimtinas dalykas. Šiais metais mes išmokėsime 7 mln. litų ir dalis bus išmokama, apie 3 mln., iš praeitų metų, dalis neapmokėtų, tų, kuriems stigo pinigų. Niekur pinigai nedingo. Pinigai užsakyti didesniam kiekiui nei iš tikrųjų yra paskirta. Niekur nedings tos paraiškos, kurios dar neapmokėtos, jos taip pat gaus pinigų. Aš manau, jūs mane supratote.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. Aš noriu pasakyti, kad truputį apsirikau. Po to, kai papildys Z.Žvikienė, savo klausimą pateiks R.Ačas, paskui A.Kašėta, nes pagal frakcijų dydį (…) skiriasi pagal Statutą. Nepyks, man atrodo, kolegos. Prašom, Zita, papildyti.
Z.ŽVIKIENĖ. Aš labai trumpai. Gerbiamoji ministre, neklaidinkime vieni kitų ir Lietuvos kaimo žmonių. Biudžete numatytos lėšos, visi mes žinome, finansų ministras galėtų patvirtinti, į kitus metus nėra perkeliamos. Iš tiesų iš šių metų biudžeto yra skirta lėšų. Aš sutinku, kad tie projektai bus finansuojami, tačiau mes neišnaudojame įstatymu patvirtintų lėšų kaimo bendruomenėms.
K.D.PRUNSKIENĖ. Tas lėšas išnaudojame, brangieji, ir taip pat neklaidinkime žmonių. Tada pasikeiskime vietomis. Jūs eikite tvarkyti tų reikalų, jeigu geriau žinote, kaip yra su pinigais. Pinigai tikrai niekur nedings. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R.Ačas. Ruošiasi A.Kašėta. Prašom.
R.AČAS (TTF). Aš noriu paklausti gerbiamojo susisiekimo ministro. Gerbiamasis ministre, labai džiugu, kad Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija gana didelį dėmesį skiria automagistralei. Rezultatai tikrai akivaizdūs. Tačiau kai prie Kauno buvo pastatyta „Mega“, jūs ir ministerijos darbuotojai turbūt pastebėjote, kad nuo penktadienio pietų visą savaitgalį važiuojant nuo Vilniaus nuvažiuoti be kamščių faktiškai neįmanoma. Ar ministerija ką nors daro tuo klausimu, gal jau yra koks projektas rengiamas ar kokių minčių atsirado?
A.BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau padėkoti už klausimą. Tikrai labai gera pastaba. Šiuo metu rengiama studija. Ties Kaunu, ties jūsų paminėta vieta, yra vienas pasiūlymas išplatinti kelią ir padaryti po tris juostas į abi kryptis. Bet linkstama prie kito pasiūlymo – daryti dar vieną Kauno apvažiavimą prieš Ramučius, įkertant į Klaipėdos magistralę, kirstume ties Babtais. Esame apsistoję prie šio varianto, o ties Kaunu liktų kaip vietinis kelias.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausia kolega A.Kašėta. Ruošiasi A.Ivanauskas. Prašom.
A.KAŠĖTA (LSF). Mano klausimas gerbiamajai žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, šiemet kaip niekada anksčiau vėluoja išmokos, mokamos žemdirbiams per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Jūs puikiai suprantate, kad šiuo metu, kai ūkininkai, žemdirbiai turi įvairių finansinių poreikių, pirkti sėklas, techniką ir t. t., tai yra labai opi problema ir daug žmonių skundžiasi. Ar jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl tie mokėjimai keletą mėnesių užtruko?
K.D.PRUNSKIENĖ. Yra keletas priežasčių, kodėl šiemet vėliau negu pernai. Vėlavimu to negalima vadinti, nes pagal Europos reglamentą mokėjimai vyksta nuo gruodžio 1 dienos iki birželio 30 dienos. Taip pat pinigų srautų valdymas iš Europos Sąjungos irgi siejamas su tuo ir su darbo apimtim, kuri Lietuvoje yra keleriopai didesnė negu daugelio šalių, turinčių panašų žemės plotą, nes mūsų ūkiai smulkūs. Jeigu dėl 2006 metų sausros pradėjome mokėti išmokas pernai spalio vidury, tai šiemet pradėjome pusantro mėnesio vėliau, tik gruodžio 1 dieną. Štai pusantro mėnesio skirtumas.
Kitas dalykas, kad mes septynias priemones sujungėme į vieną paraišką. Tai supaprastina administravimą ir rūpesčius pildant paraiškas patiems pareiškėjams, nes jeigu vienoje priemonėje yra netikslumų arba kas nors koreguojama, tenka daryti perskaičiavimus. Kadangi praėjusiais metais mes turėjome didelių rūpesčių su mažiau palankiomis ūkininkauti žemėmis, kitaip sakant, vyko derybos su Briuseliu dėl 2007–2013 metų programos priemonių, teko pakoreguoti tos minėtos priemonės sistemą ir įvesti reikalavimą, kad būtų gaminama produkcija, o ne tik deklaruojama gera agrarinės paskirties žemė, turiu minty, kompensacijas už ūkininkavimą mažiau palankiose žemėse. Kaip minėjau, ta priemonė yra vienoje paraiškoje ir vienu mokėjimu vykdoma kaip ir tiesioginės išmokos. Vykdant perskaičiavimą mažiau palankių žemių mums teko keisti programą ir papildomai dirbti. Todėl mažiau palankiose žemėse, kitaip negu Panevėžio, Marijampolės apskrityse, kuriose iš esmės mokėjimai baigiami, tas procesas šiek tiek vėlesnis, bet ne vėluojantis, nes vėlavimą mes galėtume konstatuoti, jeigu tai persikeltų jau į liepos mėnesį. Mes labai norėtume ir stengiamės daryti, kad žemdirbiai gautų lėšas sėjos pradžioje, todėl trumpiname tą laikotarpį nepasinaudodami europine teise tai daryti iki birželio 30 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju, profesore. Klausia kolega A.Ivanauskas. Ruošiasi A.Palaitis. Prašom.
A.IVANAUSKAS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji. Norėjau užduoti klausimą teisingumo ministrui. Susitikinant su gyventojais daugiausia iškyla teisinių klausimų, matau, kad gyventojai arba nežino, kad yra nemokamai teikiama teisinė pagalba, arba ji teikiama nekvalifikuotai. Ką jūs šiuo klausimu žadate daryti toliau ir kaip žadate tą problemą išspręsti?
P.BAGUŠKA (LSDPF). Ačiū už klausimą. Noriu paaiškinti štai ką. Mes irgi nesame patenkinti tuo, kad informacijos tikrai trūksta. Tai patvirtino 2007 metais mūsų užsakyti Respublikos sociologiniai tyrimai. Jie sako, kad 50 % gyventojų nežino apie pirminę teisinę pagalbą, 80 % – apie antrinę teisinę pagalbą. Mes tuos tyrimo rezultatus ir kitas teikimo priemones apsvarstėme kolegijos posėdyje ir štai ką atlikome. Galiu pasakyti, kad 2007 metais buvo organizuota informacinė kampanija per spaudą, radiją ir televiziją dėl galimybių naudotis teikiama pirmine ir antrine pagalba. Galiu pasakyti, kad 2006 metais pasinaudojo 70 tūkst. Respublikos gyventojų, 2007 metais – 80 tūkst. gyventojų. Dabar per „Žinių radiją“ transliuojamas 52 paskaitų ciklas „Mano teisė“, kur kalbama apie teisinės pagalbos teikimo klausimus. Be to, aš su ministerijos specialistais ir kitais teisinio švietimo pagalbininkais aplankėme apie 30 Respublikos rajonų, kur kalbėjome apie teisinės pagalbos švietimo reikalus ir kitus klausimus, kad gyventojams tai būtų prieinama. Galiu pasakyti, kad Seimui yra pateiktas nemokamas Teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, jeigu jį Seimas priims dar šioje sesijoje, tai pagelbės šiais klausimais. Ir dar. Praeitais metais buvo organizuotas Konstitucijos egzaminas, kuriame dalyvavo 40 tūkst. moksleivių. Tai irgi prisideda prie teisinės pagalbos ir teisinio švietimo reikalų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega R.Palaitis. Ruošiasi S.Pabedinskas.
R.PALAITIS (LCSF). Mano klausimas pagal kompetenciją premjerui arba finansų ministrui. (Balsai salėje) Klausimą užduosiu, tada. Iš Klaipėdos universiteto gavau raštą ir rinkėjo klausimą peradresuosiu jums. Jis rašo, kad 2007 m. spalio 26 d. vykusiame Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje buvo pritarta iš Privatizavimo fondo lėšų skirti 70 mln. litų aukštojo mokslo kokybei užtikrinti, tai yra infrastruktūrai ir įrangai. Klaipėdos universitetui iš tos sumos buvo numatyta 2 su trupučiu mln. litų. Klausimas toks. Atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, į mokytojų atlyginimų poreikį, į didesnių rezervų nebuvimą, ar minėtos lėšos vis dėlto bus panaudotos universiteto reikmės ir kaip bus toliau?
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Atsakysiu gana trumpai. Sprendimai dėl šių lėšų nepriimti. Konkrečiai dėl Klaipėdos universiteto jokių kalbų nebuvo, jokie formalūs sprendimai nepriimti. Privatizavimo fondo sąmata artimiausiomis savaitėmis bus patvirtinta Vyriausybės, tada matysime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolegė R.Juknevičienė. Ruošiasi V.Draugelis.
R.JUKNEVIČIENĖ (TSF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas bus jums apie Kauno arenos statybos finansavimą ir apie atvirai korupcinius sprendimus, kuriuos jūs puikiai žinote. Prieš keletą mėnesių vykusiame jūsų susitikime su Kauno vadovais ir Kaune rinktais Seimo nariais jūs pažadėjote išsiaiškinti, kas inicijavo ir „prastūmė“ vien tik Vilniaus arenai ir joje žaidžiančiai krepšinio komandai naudingą nuostatą, kad Europos Sąjungos parama bus teikiama tik toms arenoms, kurios turi mažiau kaip 10 tūkst. žiūrovų. Tokia nuostata reiškia, kad Eurolygos finalai, pusfinaliai ir kitos aukšto rango varžybos bus rengiamos tik viename mieste ir tik vienoje arenoje. Prašau pasakyti, ar jau išsiaiškinote, kaip žadėjote, kas konkrečiai atsakingas, kad tokia, mano giliu įsitikinimu, korupcinė nuostata atsirado kaip Lietuvos siūlymas ir todėl buvo įrašyta į Europos Sąjungos paramos gavėjų reglamentavimo dokumentus? Jeigu ne, tai kodėl? Ir kas padaryta, kad ši nuostata būtų nedelsiant pakeista?
G.KIRKILAS. Jūs, kaip visada, kalbate gana kategoriškai. Nežinau, kur čia yra korupcija ir kur jūs ją įžvelgiate. Kiek mums pavyko išsiaiškinti, prieš tai buvusi taryba priėmė tokį sprendimą (mes turime tokią medžiagą, neskubėkite), atrodo, remdamasi salos aplinkos įvertinimu, kad ten negalima statyti didesnių arenų nei 10 tūkst. žiūrovų. Tai pirma.
Antras dalykas, tokie reikalavimai iš esmės taikomi Europos Komisijos. Tai viena. Bet mes tikimės… Vakar kaip tik buvo susirinkęs Organizacinis komitetas, ir mes vis tiek, kaip Kaune rinkti Seimo nariai ir prašė, kreipėmės į Komisiją, tikiuosi, mes gausime teigiamą atsakymą, kad vietų skaičių bus galima padidinti.
Dėl to, kur vyks finalai, niekas jokių sprendimų nepriėmė ir Vyriausybė į tą reikalą nesikiš. Tai yra Lietuvos krepšinio federacijos kartu su FIBA reikalas. Mes jokių sprendimų, kur vyks finalai, nesame priėmę. Prašyčiau šiuo klausimu nespekuliuoti, tokių sprendimų nėra. Vakar mes taip pat nesvarstėme tokio klausimo. Manau, kad šis klausimas bus svarstomas vėliau. A.Butkevičius yra šio Organizacinio komiteto pirmininkas. Man atrodo, kad pavasarį, rodos, gegužės mėnesį, atvyks FIBA vadovai, kurie pasižiūrės, kaip mes ruošiamės čempionatui. Manau, kad jų bus galima paklausti, taip pat ir krepšinio vadovų. Vyriausybė tikrai nepriima jokių sprendimų, kad viename ar kitame mieste vyktų finalai. Be to, kaip žinau, dėl finalų organizavimo yra tam tikri reikalavimai: viešbučių kiekis, infrastruktūra ir t. t. Matyt, įvertinus visus tuos reikalavimus ir bus pasirinkta vieta finalui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis premjere, R.Juknevičienė šiek tiek nori papildyti. Labai trumpai. Prašom.
R.JUKNEVIČIENĖ. Patikslinti ir replikuoti. Jūs, kaip visada, labai mokate nusukti reikalą į šoną. Niekas nesako, kad Vyriausybė sprendžia Europos čempionato klausimus. Yra kalbama apie 10 tūkst. žiūrovų ribą ir finansavimą. Jeigu nebus finansavimo, nebus arenos. Ir kalbama apie Eurolygos reikalavimus, kad aukščiausio lygio varžybos gali būti rengiamos tik tose arenose, kuriose yra 12 tūkst. ir daugiau. Pone premjere, jūs puikiai tuos dalykus žinote ir nenusukite kalbos į šoną. Mes žinome, koks jūs esate meistras tuos pokalbius varinėti aplinkui. Ačiū.
G.KIRKILAS. Jūs per emocijas negirdite, ką aš sakau. Aš dar kartą sakau, mes esame paklausę Europos Komisijos leidimo panaudoti šiuos pinigus didesnių vietų kiekio statybai ir laukiame atsakymo. Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Miškinis vakar informavo organizacinį komitetą, kad šie atsakymai turi būti duoti per 2–3 savaites. Jeigu bus leidimas, bus skirtas finansavimas.
PIRMININKAS. Aš noriu labai trumpai papildyti, nes labai gerai žinau tuos reikalus. Noriu pasakyti, kad finalai vyks toje salėje, kuri bus geriausia ir kur priims FIBA sprendimą. Tikrai nuo Vyriausybės ar jų valios niekas nepriklausys. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, toliau klausia V.Draugelis. Ruošiasi E.Klumbys.
V.S.DRAUGELIS (DPF). Ačiū. Klausimas Vyriausybei. Yra nemažai Lenkijos, ypač pasienio rajonuose, piliečių, kurie bausti administracinėmis baudomis už kontrabandą ir įvairius kitus pažeidimus. Tos baudos jau pagal teismų statistiką siekia milijonus, bet jie tų baudų nemoka, nes nėra Lietuvos ir Lenkijos teisinės bendradarbiavimo sutarties dėl administracinių baudų išieškojimo. Kaip nors reikėtų tą sutartį parengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas galėtų į šį klausimą atsakyti iš Vyriausybės narių? (Balsai salėje) Gal, gerbiamasis Draugeli, galite suformuluoti, kam jūs klausimą…
V.S.DRAUGELIS. Galiu patikslinti. Čia ir vidaus reikalų, ir teisingumo, matyt. Vidaus reikalų…
PIRMININKAS. Vidaus reikalų ministrui. Taip? Gerbiamasis ministre, prašom.
V.S.DRAUGELIS. Užsienio reikalų, taip pat Vyriausybei.
P.BAGUŠKA. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pradėjo galioti Europos Sąjungos teisės aktai, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei kitos tarptautinės sutartys nereglamentuoja sprendimų administracinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėse. Todėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose, apie kurias jūs kalbate, kitos institucijos priimto nutarimo dėl paskirtos administracinės nuobaudos, baudos, kuri yra paskirta užsienio piliečiui, priverstinai vykdyti nėra galimybės. Kiek dabar žinau, Europos Sąjungos lygiu ieškoma susitarimų, kaip padaryti, kad paskirtos baudos būtų vykdomos visose šalyse.
V.S.DRAUGELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega E.Klumbys. Kadangi G.Steponavičiaus nėra, išreiškė norą paklausti K.Glaveckas. Paskui jūs ruošiatės. Prašom.
E.KLUMBYS (TTF). Aš noriu paklausti premjerą. Tamsta premjere, atsistatydino švietimo ministrė, dabar tuoj bus laisva ši pozicija ir jau pradėjo siūlyti savo kandidatus valdančiosios koalicijos atstovai, partneriai. Dabar Vyriausybė funkcionuoja tokiu pagrindu, kad tarp jūsų Vyriausybės narių yra trijų partijų vadovai iš keturių, kurios sudaro Vyriausybę. Tai yra socialdemokratai, Naujoji sąjunga ir valstiečiai. Sakykite, ar jūs nemanytumėte, kad, norint išlyginti tą esamą nenormalumą, į švietimo ministrus geriausias kandidatas būtų Artūras Zuokas?
G.KIRKILAS. Aš nemanau, kad čia yra koks nors nenormalumas. Mūsų koalicija gali funkcionuoti įvairiais variantais. Vienas iš koalicijos lyderių gali ir nebūti Vyriausybės narys. Nematau čia jokių problemų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K.Glaveckas. Ruošiasi J.Juozapaitis. Prašom.
K.GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui ir aplinkos ministrui. Šilumos ūkis Lietuvoje, be abejo, yra viena iš blogiausių vietų, jo efektyvumas iš tikro yra labai žemas. Kaip rodo skaičiavimai, mes beveik pusę milijardo kubinių metrų dujų sudeginame tiktai tam, kad tą šilumą paskleistume ore. Pastaraisiais metais buvo pradėtos gana plačios programos, bent jau reklamuojamos, dėl daugiabučių renovavimo. Šiais metais numatyta, atrodo, 52 mln. litų iš biudžeto valstybės paramos tiems projektams. Tačiau tas užsakymo portfelis arba norinčių renovuoti bendrijų jau viršijo 200 mln.–250 mln. litų. Sakykite, gerbiamieji aplinkos ir finansų ministrai, ar jūs nemanote, kad reikia kaip nors sumažinti arba padidinti tas lėšas, kurios yra skiriamos, nes – priešingai – kalbėti apie kokį nors energetinio ūkio efektyvumą, apie šilumos ūkio efektyvumą, apie energetinę strategiją tiesiog nebus su kuo ir nebus kaip. Jeigu mes nesumažinsime tų išlaidų ir nepagerinsime situacijos, tikrai bus didžiulė problema. Ačiū.
R.ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis profesoriau, čia tas atvejis, kai aš iš tikrųjų šimtu procentų su jumis norėčiau sutikti. Praėjusiais metais šiam tikslui buvo skirta 17 mln., buvo numatyta tam tikra paramos schema, kuri iš tikrųjų išjudino daugiabučių namų savininkų bendrijas. Tai yra bendrijas tų žmonių, kurių nuosavybė yra šie namai. Išjudino rengti investicinius projektus finansuoti namų apšiltinimą. Pro namų langus iš tiesų labai daug išskrenda tos šilumos, kuri gaunama sudeginus jūsų minėtą dujų kiekį. Šiemet jau skirta 52 mln. Tai nepakankama suma. Mes dabar rengiame reikiamus dokumentus, kad būtų galima dar šiemet papildomai skirti lėšų iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo. Be jokių abejonių, ateityje mes turėsime skirti dar daugiau lėšų. Čia jokių abejonių nėra. Tai vienas iš mūsų valstybės prioritetų, be abejo, sprendžiant apsirūpinimo energija ir kylančių energetikos kainų problemas. Sutinku su jumis.
PIRMININKAS. Dėkoju.
G.KIRKILAS. Ar galima dar, gerbiamasis pirmininke?
PIRMININKAS. Dar papildyti. Prašom.
G.KIRKILAS. Aš norėčiau atsakyti profesoriui K.Glaveckui. Ačiū už klausimą. Tikrai labai svarbus klausimas, bet štai kokia bus situacija. Tarkim, mes šiuo metu esame renovavę apie 400 namų, atrodo, daugiausia Panevėžyje ir Vilniuje. Jeigu šių metų programa bus įvykdyta, sakysim, mes metų pabaigoje per padidintą finansavimą pasieksime apie tūkstantį namų, o renovuotinų namų Lietuvoje yra apie 20 tūkst. Vadinasi, tokia programa truktų 20 metų. Energijos taupymas, energijos efektyvumas dabar yra Europos Sąjungos darbotvarkėje. Mes nuolat keliame šį klausimą, kad šiai sričiai parama būtų padidinta. Čia ne tik Lietuvos problema, bet ir panašių postsovietinių valstybių. Todėl šie tempai – 20 metų, aišku, mūsų netenkina. Aš manau, kad ateityje reikės (ir mes tą klausimą nuolat keliame)… Tikiuosi, kad tokia parama galėtų būti bendrai Europos Sąjungos kontekstu išskirta. Reikėtų šiuos tempus spartinti. Tuo labiau kad, kaip jūs gerai žinote, deja, energetinių žaliavų konjunktūros srityje labai didelių pragiedrulių kol kas nenumatom ir, matyt, nenumato ir ekspertai. Todėl energijos taupymas yra esminis klausimas. Būtų gerai, kad ir mūsų žmonės tai labiau suprastų. Būtent dėl to mes ir didinome paramą šiems namų modernizavimo projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Klausia J.Juozapaitis. Papildyti K.Glaveckas? Buvo toks platus atsakymas. Jūs dar papildysite? Prašom, prašom.
K.GLAVECKAS. Gerbiamasis ministras minėjo, kad bus papildomai finansuojama iš Ignalinos uždarymo fondo. Sakykite, kokios sumos galima tikėtis tų namų bendrijų savininkams, bendrijoms, nes iš tikro trūksta apie 200 mln. tik šiems metams? Nes jie nuolat klausia, ar Vyriausybė vykdys tuos savo įsipareigojimus.
R.ŠADŽIUS. Matot, gerbiamasis profesoriau, atsakau į jūsų klausimą, matyt, apie 30 mln. eurų mes dar galėtume šiemet mesti šiai programai iš Ignalinos lėšų. Yra vienas labai svarbus ribojimas – statybos įmonių pajėgumai. Čia jau susiduriame su problema, kad konkursuose sunku gauti tinkamą konkurencingą pasiūlymą, bet, matyt, ir šią problemą spręsime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J.Juozapaitis. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom.
J.JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Valstybės biudžeto įstatyme kai kuriems asignavimams lėšos buvo numatytos iš Privatizavimo fondo. Kada tos lėšos pasieks biudžetines įstaigas?
R.ŠADŽIUS. Aš atsakau, Privatizavimo fondo sąmatos lėšų paskirstymas konkrečioms Vyriausybės vykdomoms programoms bus svarstomas artimiausią savaitę ir, tikiuosi, bus priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi J.Zinkevičiūtė.
E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis premjere, norėčiau turbūt jūsų paklausti, nes aš taip pat buvau parengęs tą patį klausimą, kurį dažnai užduoda verslininkai. Biudžete, įstatyme numatytas finansavimas tam tikrų objektų, tas finansavimas iš privatizavimo lėšų. Aš suprantu kitus dalykus, tarkim, nefinansuojami tam tikri objektai, stadionai, kur galbūt nebuvo konkrečiai numatyti pinigai, bet ten, kur buvo numatyti… Kai kurios statybos buvo įskolintos ir verslininkai laukė tų pinigų. Aš nesuprantu, kodėl taip delsiama, vėl ta sparnuota frazė „artimiausiu metu“girdima, nebijau pasakyti, kokie du mėnesiai. Galbūt tų pinigų išvis nėra? Jie kur nors kitur plaukioja? Ačiū.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kokius objektus jūs turite omenyje. Iš tikrųjų biudžetas yra numatytas, bet juk jūs patys, Seimas, numatote papildomas išlaidas metų eigoje. Tai ir buvo padaryta dėl mokytojų atlyginimų pakėlimo paankstinimo. Tai, aišku, kainuoja, juk lėšos neatsiranda iš dangaus. Bet aš nežinau, gal jūs galėtumėte pasakyti, kokių objektų mes nefinansuojame šiuo metu, kur yra įsipareigota? Konkrečiai galite pasakyti?
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Edmundai, gal jūs galite patikslinti? Pabandysite?
E.PUPINIS. Aš patikslinsiu, vėliau pasakysiu.
PIRMININKAS. Gerai. Klausia kolegė J.Zinkevičiūtė, ruošiasi J.Veselka.
J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, 2006 metais aš su Aplinkos departamento direktorium ponu Rolandu Masiulevičiumi kreipiausi į savivaldybę, kurioje buvo projektas – 10 mln. Vilnelės upei išvalyti. Tuometinis vicemeras ponas Algimantas Vakarinas, kuris dabar eina gana aukštas pareigas, buvo pažadėjęs, kad iš tikrųjų projektas bus įgyvendintas ir Vilnelė, kuri tikrai strategiškai yra labai svarbi kitoms upėms, bus išvalyta. Kaip žinote, pono A.Vakarino jau nėra. Norėčiau paklausti. Galbūt galėtumėte man atsakyti raštu, koks likimas tų pinigų, kur dingo tie pinigai ir kur jie panaudoti? Buvo pasakyta, kad iš tikrųjų savivaldybė su Aplinkos departamentu nespėjo parengti projekto, bet dar pridės pinigų ir upelis bus pradėtas valyti. Naujosios Vilnios gyventojai pasakojo, kad Vilnelė yra tiesiog aukso kasyklos, iš pavogtų gamyklų daug metalo upelyje. Ištraukus tą metalą ir pardavus, galima panaudoti Naujosios Vilnios infrastruktūrai keisti. Ar man pačiai kreiptis į tam tikras teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas tyrimas, kur dingo tie 10 milijonų? Ačiū.
A.PAULAUSKAS (NSF). Ačiū už klausimą. Tikrai nepasakysiu, ar tie milijonai dingo, ir kur, jeigu jie tikrai dingo. Bet ši situacija dėl Naujosios Vilnios yra tokia, kad buvo konstatuotas upės teršimas, ir tai darė mokslo įstaiga. Ir šiuo metu, kiek man žinoma, yra suprojektuoti nuotekų tinklai ir jie bus įgyvendinti, yra skirti pinigai projektui. Šis projektas turi būti artimiausiu metu įvykdytas. O dėl kitų dalykų aš tiesiog pasiteirausiu ir galbūt jums atsakysiu vėliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J.Veselka, ruošiasi G.Steponavičius.
J.VESELKA (TTF). Klausimą norėčiau gerbiamajam premjerui, nes nėra V.Blinkevičiūtės. Kaip žinote, Seimas priėmė įstatymą dėl neišmokėtų pensijų grąžinimo. Kartu priėmė protokolinį nutarimą, pagal kurį rekomendavo, kad ta suma, kurią numatyta grąžinti šiais metais, būtų grąžinama visiems pensininkams proporcingai įsiskolinimui ir sumai, išskyrus, jeigu kurie pensininkai serga sunkiomis ligomis, kaip buvo su rubliniais indėliais, jeigu atsimenate. Kažkodėl V.Blinkevičiūtė nutarė, kad pirmiausia grąžina 70 metų ir vyresniems, ir tokiu būdu sukėlė sąmyšį tarp pensininkų. Pensininkai labai pasipiktinę, kad priimta tokia pensijų grąžinimo tvarka. Todėl klausimas: ar negalėtumėt vis dėlto atsižvelgti į Seimo priimtą protokolinį nutarimą ir tą sumą, kuri yra numatyta grąžinti, grąžinti proporcingai įsiskolinimams vienu metu visiems pensininkams, išskyrus, jeigu yra sunkios ligos. Aš suprantu, kai kitos jėgos kiršina tarpusavyje žmones prieš rinkimus, bet kodėl Vyriausybė užsiima tokia destrukcija – kiršinti žmones, kai viską galima labai tvarkingai, su kuo visi pensininkai sutinka, išskyrus gal tuos, kurie mano, visą gaus… Ar nežadate pakeisti tos neišmokėtos pensijų dalies grąžinimo tvarkos?
R.ŠADŽIUS. Jeigu leisite, aš atsakysiu. Vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kuriuo nustatė tvarką, kaip, kam, kokiu eiliškumu ir kokiom sumom bus išmokamos šios sumos, šios kompensacijos. Nutarimas priimtas remiantis ne Seimo protokoliniu nutarimu, o Seimo priimtu įstatymu, kurį pasirašė Jo Ekscelencija Prezidentas. Todėl aš tikrai nemanau, kad Vyriausybė padarė kažką blogo, juo labiau imasi kiršinti žmones. Pinigai bus iš tikrųjų visiems išmokėti pagal nustatytą grafiką.
PIRMININKAS. Dėkoju. J.Veselka nori papildyti savo klausimą.
J.VESELKA. Aš nežinau, gerbiamasis ministre, ar jums raštu reikia išdėstyti? Juk aiškiai pasakiau. Taip, jūs nustatėte tvarką: pirma 70 metų, paskui liks ten 60 metų. Aš klausiu dėl tvarkos. Pensininkai reikalauja, ir Seimas patvirtino tai, kad būtų ta 200 mln. suma išmokama kiekvienam, kuriam skolinga, proporcingai įsiskolinimo sumai. Kad jūs visą išmokėsite, tai jūs neturite teisės neišmokėti, nes Seimas numatė. Ar šią tvarką pakeisite, kad nekiršintumėte pensininkų? Ką jūs sumanėt? Aš kalbu, ko pensininkai nori, ir teisėtai nori. Ir Seimo valia buvo pareikšta – tokia tvarka grąžinti pinigus.
R.ŠADŽIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad jūs išbarėt dabar Vyriausybę, jums pasidarė gerokai lengviau. Ta tvarka buvo priimta būtent tokia taip pat atsižvelgiant ir į techninius aspektus. Norint suskaičiuoti konkrečias sumas, išmokėtinas konkretiems pensininkams, reikia peržiūrėti visas pensininkų bylas. Tai didžiulis, sudėtingas, laiko imlus darbas. Tam „Sodra“ turi taip pat sugaišti tam tikrą laiką. Tačiau šie pinigai bus pradėti išmokėti nuo liepos 1 d., nors ne visos pensijų bylos yra peržiūrėtos.
G.KIRKILAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš prižadu jums dar kartą pasikalbėti su ministre. Jeigu čia yra problemų, kaip jūs sakote, jeigu čia yra nesusipratimų ar pykčių, priimti sprendimą. Tikrai dar kartą pasikalbėsime ir surasime sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega G.Steponavičius, ruošiasi A.Ažubalis.
G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Noriu paklausti aplinkos ministro A.Paulausko. Gerbiamasis ministre, keli Seimo nariai, atstovaujantys skirtingoms frakcijoms, visai neseniai kreipėsi į jus dėl galimybės apsvarstyti papildomo finansavimo skyrimą statant metantankus ir šalinant šalia Lazdynų ir kitų mikrorajonų, kenčiančių nuo Vilniaus vandens nuotekų susikaupiančio dumblo blogų kvapų. Konkursas yra paskelbtas, laimėtojas išaiškintas, tačiau paaiškėjo, kad per tą laiką, kol konkursą skelbė, dėl infliacijos ir kitų aspektų šiek tiek išaugo kainos. Ir tikrai nuo jūsų vadovaujamos ministerijos priklausytų, ar toliau tie darbai judės į priekį. Ir antra klausimo dalis, susijusi su tų nuotekų dumblo valymu, yra medicininių atliekų deginimo gamykla. Iš ten taip pat sklinda jau kitokio pobūdžio nemalonūs kvapai. Noriu kreiptis į jus ir prašyti, kad jums pavaldžios institucijos imtųsi veiksmų, kad tam būtų užkirstas kelias, nes vienas iš klausimų jūsų pirmtakui ponui A.Kundrotui per interpeliaciją buvo susijęs kaip tik su klausimo nesprendimu. Gal jūs, kaip naujas ministras, galėtumėte pajudinti šį reikalą? Labai ačiū.
A.PAULAUSKAS. Ačiū už klausimus. Dėl dumblo įrenginio. Iš tiesų buvo įvykdytas konkursas ir yra nugalėtojas, jeigu tai galima pavadinti konkursu, nes dalyvavo tiktai vienas pretendentas, kuris ir laimėjo. Būtų galima pasirašyti sutartį, tačiau kyla tam tikrų gal ne įtarimų, bet abejonių, pavadinkim, dėl to, kad laimėtojas pasiūlė dvigubai didesnę kainą. O ta kaina yra 200 milijonų, t. y. 100 milijonų daugiau negu buvo A.Kundroto, buvusio ministro, paskirta suma šiam įrenginiui pastatyti ir įsigyti. Todėl man, kaip ir sakiau, kilo tam tikrų abejonių, kurias, aš manau, reikėtų išsklaidyti skiriant tam tikras ekspertizes. Jos yra dabar daromos. Ir antras dalykas, mes paprašėme, kad „Vilniaus vandenys“ pradėtų derybas su laimėtoju ir pabandytų nusiderėti ir sumažinti kainą.
Kita vertus, sakiau, buvau susitikęs su savivaldybės vadovais, kad jie, jeigu tikrai nori už tokią kainą statyti, turėtų svarstyti ir prisidėjimo klausimą, kiek jie galėtų prisidėti prie šio projekto. Tada yra numatyta 105 mln. Europos Sąjungos lėšų. Jeigu jie prisideda, tai mes, suprasdami, kad yra infliacija ir kiti didėjimo veiksniai, galėtume galvoti, kiek dar padidinti. Aš manau, artimiausiu metu išspręsime, nors, atvirai kalbant, aš buvau pasiūlęs skelbti naują konkursą, kad tai būtų tikras konkursas. Matau, kad „Vilniaus vandenys“ nelabai nori tą daryti. Jie linkę daryti kitus veiksmus, galbūt kaip nors įpareigoti ir Seimo narius, kad jie mane skatintų greičiau pasirašyti šią sutartį. Noriu pasakyti, kad artimiausiu metu aš priimsiu sprendimą.
Dėl „Senovės“, t. y. medicininių atliekų deginimo, aš atkreipsiu mūsų pareigūnų dėmesį, ar tikrai ten išmetimai viršija nustatytas normas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Ažubalis. Ruošiasi M.Žymantas. Prašom.
A.AŽUBALIS (TSF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, noriu jūsų paklausti, kada jūs nustosite kalbėti netiesą arba išsiaiškinsite, kas – ar Ūkio ministerija, ar jūsų aparatas – jus sąmoningai klaidina? Turiu minty ir šįryt radijo laidoje jūsų pakartotą netiesą, kad į „Leo LT“ kūrimo dokumentus perkėlėte visas nuostatas iš Seimo priimto ir Prezidento pasirašyto įstatymo. Iš Vyriausybė spaudos tarnybos cituojamos ištraukos iš pasirašomų sutarčių akivaizdžiai matyti, kad yra likusi sena formuluotė. Manau, jūs nemanote, kad mes, kaip Seimo nariai, esame praradę skaitymo įgūdžius. Ačiū.
G.KIRKILAS. Kai tik Priežiūros komitetas užbaigs savo darbą, tikrai jus informuosime. Tada tikroji tiesa ir tikrieji tekstai, kurie bus pasirašomi, išspręs mūsų ginčą, o kaltinti vienas kitą mes galime be galo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M.Žymantas. Ruošiasi V.Kamblevičius. Prašom.
M.ŽYMANTAS (DPF). Ačiū už galimybę. Iš pradžių norėčiau premjerui pasakyti, kad reikėtų ne kalbėti su V.Blinkevičiūte, o pakeisti Vyriausybės nutarimą, kuo remdamiesi grąžinate pensininkams pensijas.
Pagrindinis klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, rengiate algų didinimo tvarką. Kaip ir kiekvienais metais, visus pinigus norite skirti tik algoms, nors žinote, kad įstaigų amortizacijai, vaistų pirkimui ir kitiems dalykams pinigų nelieka. Ar spręsite šį klausimą vėl skirdami algoms, ar į problemą pažiūrėsite kompleksiškai?
R.TURČINSKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų yra dvi šio klausimo, medalio pusės. Jūs keliate problemą, kad visi pinigai skiriami algoms, o 2005 metais pasirašyta trišalė sutartis numato atlyginimų didinimą. Tai yra paskutinis etapas, jūs gerai žinote. Kita vertus, vadovai prašo, kad būtų skirta ne tik algoms, bet ir amortizaciniams atskaitymams, brangstančiam kurui, kitoms energijos rūšims, ligoninėms išlaikyti. Gydytojų sąjunga kategoriškai reikalauja, kad būtų tik algoms. Štai dabar reikia rasti išeitį. Taigi turiu pasakyti jums, gerbiamieji Seimo nariai, kad pagrindinis tikslas yra atlyginimai, tai yra darbuotojų algos. Tam reikalui buvo skirta 247 mln. litų, kad gydymo įstaigos galėtų padidinti atlyginimus iki 20 %, o tai mes ir įsipareigojome sutartyje. Tačiau praeitą savaitę vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje mano siūlymu buvo priimtas sprendimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo dar šiais metais gydymo įstaigoms papildomai skirti 46 mln. litų energijos kaštų išlaidoms padengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Kamblevičius, ruošiasi G.Mikolaitis. Prašom, kolega.
V.KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Klausimas būtų gerbiamajai žemės ūkio ministrei. Ketvirtą kartą Seimo seniūnų sueigoje Valstiečių frakcijos vadovė įkyriai kelia klausimą, kaip atsikratyti Kaimo reikalų komiteto narių V.Kamblevičiaus arba J.Ramono. Jūsų nuomone, ar, eliminavus vieną iš mūsų iš Kaimo reikalų komiteto, sumažės problemų, o kartu pagerės žemės ūkio situaciją, ar ne?
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš labai suprantu daugiau negu jūs… galite dabar man pripažinti tokią teisę ar galimybę, kaip tai jums atrodo. Praeitos kadencijos metu mes turėjome panašų rūpestį, ir mus slegia prisiminimas, kai mūsų kolegos V.Rinkevičius ir Edvardas Karečka niekaip negalėjo pasilikti, nors to labai siekė. Norint išlaikyti tą vietą, vienam iš jų netgi teko pereiti į kitą frakciją. Mes nesiūlytume jums to daryti, bet yra tokia tvarka. Mes, mūsų frakcija, turime ne mažiau vietų, mandatų Seime – 13. Buvome priversti, žinoma, ne kieno nors asmeniškai, o pagal Seimo statutą, komitetuose turėti po vieną Seimo narį. Mums netgi neužteko turbūt vieno ar dviejų narių. Bet po du narius, kituose komitetuose neturint nė vieno, niekam neleista. Taigi Statutas yra taikomas visiems vienodai.
Dėl mainų. Praeitos kadencijos metu mes buvome susitarę su liberalais susikeisti – jiems nereikėjo Kaimo reikalų komitete, mums kitur nebuvo taip svarbu. Deja, šitos teisės raštu surašytu susitarimu mums niekas nepripažino. Taigi orientuodamasi į tai, kad Statutas taikomas visiems vienodai, nemanau, kad mano kolegė A.Staponkienė elgėsi nekorektiškai. Ji, kaip teisininkė, žinodama griežtą tvarką, kurią, tvarkydamas šiuos reikalus, tarp jų pasiskirstymą komitetais, visada įgyvendina, realizuoja Seime dabartinis Seimo Pirmininkas, manau, elgiasi teisingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G.Mikolaitis. Ruošiasi V.Čigriejienė. Prašom.
G.MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti aplinkos ir finansų ministrų. Jie labai gražiai pateikė Daugiabučių namų renovacijos programą. Tai daugiabučiai, esantys didžiuosiuose miestuose. Kaip minėjote, daugiau renovuotų Panevėžyje ir Vilniuje. Mūsų galva, miestuose žmonių pajamos yra kur kas didesnės negu kaime, o puikiai žinome, kokia kaimuose esančių vadinamųjų alytnamių šiluminė varža, stogai. Ar jūs nemanote, kad reikėtų rengti ir bent iš dalies finansuoti vienbučių namų renovacijos programą?
R.ŠADŽIUS. Jeigu galima, aš pradėsiu. Matote, ši renovacija susijusi su labai rimtomis pinigų sumomis. Tas pinigų sumas (viena alternatyva) arba sumoka patys savininkai, tai yra konkretūs fiziniai asmenys, arba jie pasinaudoja valstybės pagalba. Be valstybės pagalbos, manau, renovacijos procesas tikrai nejudės į priekį. Bet valstybės pagalba turėtų būti tikslinga, taupi ir pasiekti tas vietas, turėtų būti teikiama tiems objektams, kuriuose būtų galima pasiekti didžiausią energijos sutaupymą, o tai yra daugiabučiai namai, nes ten yra daug laiptinių, daug pastogių, daug rūsių. Jeigu yra vienos šeimos namas, tai greičiausiai ir šildymo režimas bus parenkamas taip, kad tos energijos nešvaistytų. Daugiabučiai namai yra kur kas rimtesnė problema. Todėl, man atrodo, kol kas prioritetą ribotomis lėšomis mes turėtume teikti jiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čigriejienė…
A.PAULAUSKAS. Jeigu leisite, aš…
PIRMININKAS. Ministre, norite papildyti?
A.PAULAUSKAS. Dar kita dalis buvo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.PAULAUSKAS. Aš nekartosiu. Tikslas yra sutaupyti kuo daugiau energijos. Aišku, daugiabučiai namai yra tie, kurie į aplinką labiausiai skleidžia šilumą.
Norėjau papildyto dėl stogų. Šiuo metu yra parengta Asbesto šalinimo programa. Vyriausybė artimiausiame posėdyje tvirtins tą programą. Ja galės pasinaudoti ir kaime gyvenantys žmonės, kurie stogus dengia šiferiu. Tai programai įgyvendinti Vyriausybė yra numačiusi šiemet, atrodo, 22 milijonus, taigi bus galima pasinaudoti ta programa.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Čigriejienė ir paskutinis, kuris turės galimybę paklausti, – A.Skardžius. Prašom, profesore.
V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji švietimo ministre, informatikos įskaita mokyklose parodė, kad užduočių rengimo centras nekompetentingas ir nesugeba paruošti aiškių užduočių. Tai sukėlė moksleivių ir mokytojų nuostabą. Pavardės, aišku, yra konfidencialios. Sakykite, ar jūs nemanote, kad ir su valstybiniais egzaminais mokyklose gali pasikartoti tas pats atvejis? Ačiū.
R.ŽAKAITIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Tikiuosi, kad su valstybiniais egzaminais toks atvejis nepasikartos. Užduočių rengimo centras sudaro sutartis su žmonėmis, kurių niekas nežino. Ir vadinamieji ekspertai, kurie ruošia užduotis, tie, kurie padarė klaidų, iš esmės atlygio už tą darbą negaus. Moksleiviams, kurie gavo mažesnį įvertinimą todėl, kad buvo tokia dvilypio sprendimo galimybė, balas bus padidintas. Džiaugiuosi, kad ta klaida įvyko įskaitos metu, o ne valstybinių egzaminų metu. Bus skiriama dar daugiau dėmesio tam, kad valstybinių egzaminų užduotyse šitų klaidų nebūtų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A.Skardžius. Prašom.
A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Praėjusią savaitę Audito komitetas, išvykęs į Kuršių neriją, netyčia surado Juodkrantėje didžiulį statybinių atliekų sąvartyną. Penkerius metus šiukšlės buvo pilamos į Kuršių marias, ir šiandien krante matyti daugiau negu pusantro tūkstančio kvadratinių metrų plotas, užterštas statybinėmis šiukšlėmis. Gerbiamasis ministre, ar kas nors per tą laiką įvertino žalą, padarytą jautriai Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtai? Ar yra nustatyti pareigūnai, atsakingi už šitą mūsų paties jautriausio nacionalinio parko, saugojamo UNESCO, nepriežiūrą? Ar bus artėjant vasaros sezonui artimiausiu metu pašalintos šiukšlės iš šios teritorijos ir kas tai padarys? Saugomų teritorijų įstatymas aiškiai įvardija asmenis, kurie turi prižiūrėti šią tvarką, ir atsakingus asmenis, tad, jeigu galima, prašytume atsakyti. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Jūs iš dalies ir atsakėte. Yra Saugomų teritorijų įstatymas, kuris ir numato, kas yra atsakingas už saugotinas teritorijas. Jūsų išvažiuojamajame komiteto posėdyje dalyvavo saugomų teritorijų tarnybos vadovė, taip pat parko vadovybė ir aš įsitikinęs, kad jie imsis priemonių pašalinti šitam buitinių atliekų sąvartynui. O dėl žalos aš tiesiog negaliu jums atsakyti, pasidomėsiu ir jus informuosiu papildomai.
PIRMININKAS. Labai ačiū Seimo nariams, kurie šiandieną uždavė klausimus. Dėkoju Vyriausybės kabinetui, premjerui ir visiems ministrams už atsakymus. Linkime jūsų darbe didelės sėkmės.
Toliau tęsiame posėdį. Iki pietų liko apsvarstyti vieną klausimą, kuris yra labai svarbus. Pas mus svečiuojasi Respublikos Prezidento patarėja. Darbotvarkės klausimas Nr. 1-12 – įstatymo projektas Nr.XP-1520 – Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas. Kviečiu į tribūną Respublikos Prezidento patarėją gerbiamąją Aušrą Rauličkytę. Pateikimas. Grąžintas įstatymas pakartotinai svarstyti.
A.RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, kad aiškiau būtų girdėti.
A.RAULIČKYTĖ. Gerai. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 balandžio 9 d. dekretu Nr.1K 1303 grąžina Seimui pakartotinai svarstyti Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas rėmėsi šiais argumentais. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 kovo 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymą. Šiame įstatyme kūno kultūros ir sporto sistema apibrėžiama kaip fizinių ir juridinių asmenų, ugdančių žmogų visomis kūno kultūros priemonėmis, visuma, nuoseklus ir nuolatinis fizinio ir dvasinio žmogaus galimybių plėtojimas bei sveikatos stiprinimas.
Kūno kultūros ir sporto sistema apima šias veiklos sritis: vaikų ir jaunimo ugdymą kūno kultūros ir sporto srityje, suaugusiųjų ir neįgaliųjų žmonių kūno kultūros plėtojimą, sporto šakų plėtojimą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą.
Šio įstatymo 5 skyrius reglamentuoja sportininkams ir kūno kultūros bei sporto specialistams taikomų garantijų sistemą. 41 straipsnio 1 dalis numato, kad sportininkai, pasiekę ypač aukštų sporto laimėjimų, tai yra olimpinių žaidynių čempionai ir prizininkai, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionai, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionatų olimpinių žaidynių rekordininkai, baigę sportininko karjerą, turi teisę gauti pusantro vidutinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį. Nors neįgaliųjų sportas suprantamas kaip organizuota laikinos arba visiškos kūno ir (ar) proto negalios žmonių sportinė veikla, kurios tikslas ne tik stiprinti sveikatą, bet ir siekti geriausių sporto rezultatų, tačiau asmenims, pasiekusiems geriausių sporto rezultatų parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse, nėra suteikiama analogiškų garantijų.
Rentų skyrimas didelio meistriškumo sportininkams, pasiekusiems ypač aukštų sporto laimėjimų, – tai asmenų, kurie savo fizinėmis ir dvasinėmis pastangomis pasiekė pačių aukščiausių sporto rezultatų, svarbos visuomenei ir valstybei įvertinimas. Jų laimėjimai sporto srityje vertintini ne tik kaip asmeninė pergalė, bet ir kaip ypač svarbi valstybės vardo garsinimo bei kūno kultūros ir sporto propagavimo visuomenėje veikla. Vertinant parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojų laimėjimus, galima tvirtinti, kad jų pasiekti geriausi sporto rezultatai taip pat yra ypač svarbūs visuomenei ir valstybei, valstybės vardo garsinimui, kūno kultūros ir sporto propagavimui.
Todėl Respublikos Prezidentas mano, kad rentas sportininkams, baigusiems sportininko karjerą, kurias pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti aukščiausių sporto laimėjimų pasiekę sportininkai, turėtų teisę gauti ir sportininkų karjerą baigę parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojai. Toks teisinis reguliavimas atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamos atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės siekius.
Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžino Seimui įstatymą pakartotinai svarstyti ir pasiūlė papildyti šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4 punktas. Parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojas.“ Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju Prezidento patarėjai už pateiktą klausimą. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Turime dešimt minučių atsakymams. Pirmasis klausia E.Klumbys. Ruošiasi A.Salamakinas. Prašom, kolega.
E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji patarėja, vis dėlto aukšto meistriškumo olimpiniai čempionai negali būti prilyginami, kad ir kaip skaudu būtų pripažinti, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių čempionams. Jeigu kalbant apie olimpinių žaidynių čempionus, tikruosius sportininkus, sakykime, tai yra jų gyvenimo tikslas, tai anų yra daugiau kaip hobis. Negalima sulyginti Lietuvos krepšinio komandos, olimpinių žaidynių dalyvės ir prizininkės, su kurčiųjų rinktinės pasiekimais. Sakykite, kodėl tada už borto lieka kariškių olimpiadų nugalėtojai? Kodėl už borto lieka tas pats Seimo narys V.Galvonas, kuris dalyvauja ir laimi Europos parlamentarų čempionate maratono bėgimą? Mes turėtume šitą grupę kur kas labiau išplėsti. Ar jums neatrodo, kad tai, ką siūlo Prezidentas, nėra viskas, ką reikėtų pasiūlyti?
A.RAULIČKYTĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūs paklausėte vienu metu labai daug klausimų. Jeigu jūs įsigilintumėte, kiek yra organizacijų, kurios organizuoja, ir kokio lygmens varžybos yra organizuojamos… Visų pirma kalbant apie organizaciją. Parolimpinės žaidynės ir kurčiųjų žaidynės iš tikrųjų savo struktūra yra beveik analogiškos olimpinėms varžyboms. Pavyzdžiui, parolimpinės žaidynės vyksta iš karto praėjus mėnesiui po sveikųjų sportininkų olimpinių žaidynių. Kurčiųjų – po mėnesio. Pati struktūra, nors jos yra atskiros, bet jos yra labai panašios, pagal analogiškus principus organizuotos kaip ir Olimpinis komitetas, olimpinių varžybų organizacija. Šios dvi organizacijos savo lygmeniu yra aukščiausias lygmuo. Visa kita, žaidynės, kurių Prezidentas neįtraukė, yra kur kas žemesnio lygmens.
Kitas klausimas, jeigu mes pabandytume įvertinti, kodėl, pavyzdžiui, nėra kitų ne olimpinių sporto šakų, tai ten irgi yra kiti argumentai. Pavyzdžiui, tokie, kad ne olimpinės šakos arba parlamentarų sportas neturi vienos organizacijos. Tai viena. Neturi tokios struktūros, kuri atitiktų olimpiados sistemą.
Kitas dalykas, iš tikrųjų jie nėra pasirašę antidopingo kodeksų pripažinimo, jų tarptautinės organizacijos, kurios jas leidžia statyti į tą patį lygmenį ir vertinti tuo pačiu lygmeniu kaip ir olimpines organizacijas.
Todėl mes negalime sakyti, kad jeigu praplečiama parolimpinių žaidynių ir kurčiųjų žaidynių, įtraukiant čempionus… tai tikrai labai skiriasi organizacijos nuo visų kitų. Jos yra daug panašesnės ir daug artimesnės olimpinės sistemos organizacijoms nei visos kitos.
O ar tai yra lygiavertis sportavimas ar ne, tai jau yra visuomenės brandos ir požiūrio klausimas. Taip, jos atsirado vėliau, bet šiuolaikinė demokratinė visuomenė jas vertina kaip lygiateises. Jų pačių misijos, šitų dviejų žaidynių organizavimo, yra ne tik sportas, sveikatingumas – yra ir aukščiausių rezultatų siekimas. Jų misijose yra įrašyta, kad jų funkcija yra ne tik integruotis ir dėl sveikatos, bet ir siekti aukščiausių rezultatų. Ten yra lygiai tokie patys sportininkai kaip ir toje pagrindinėje olimpiadoje, kurie savo visą gyvenimą skiria sportui, todėl valstybė jų negali vertinti skirtingai: vienus laikyti sportininkais, o kitus laikyti ne sportininkais. Jie lygiai taip pat savo gyvenimą skiria sportui. Ten yra didelė konkurencija. Dabar Parolimpiniam komitetui priklauso 162 šalys. 2004 metų Atėnų parolimpinėse žaidynėse dalyvavo 4 tūkst. atletų iš 132 šalių. Tos pergalės, tapimas čempionu yra ne sveikatingumas, tai yra sportas ir valstybė tai turi pripažinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš norėčiau paprašyti mūsų svečių atsakinėti trumpiau. Mes turime nedaug laiko. Taip pat kad klausimai būtų trumpesni. Visi nori paklausti. Klausia A.Salamakinas. Ruošiasi J.Čekuolis. Prašom.
A.SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš nuo jūsų į dešinę, jeigu ieškote, kur sėdžiu.
Ekscelencijos Prezidento pagrindiniai argumentai yra du: yra pažeistos tarsi lygios galimybės ir antras – valstybės garsinimas, kad jie tarsi vienodai garsina valstybę. Dėl lygių galimybių aš tikrai nesutikčiau, sporte neįmanoma padaryti lygių galimybių, nes, sakysime, jeigu aš esu truputį žlibas, aš negaliu eiti kartu su Daina Gudzinevičiūte, olimpine čempione, varžytis šaudymo varžybose ir po to reikalauti, kad jeigu jinai numušė dešimt lėkštelių, o aš, kadangi turiu negalią, turiu numušti penkias ir mane skelbia čempionu, mes turime turėti lygias galimybes ir sąlygas.
Antra. Valstybės garsinimas. Mes visi žinome, kas yra Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Danas Pozniakas, Daina Gudzinevičiūtė, Vida Vencienė ir taip toliau.
Gal jūs galėtumėte įvardyti, nežiūrėdama į šitą popieriuką, kuriame yra surašyta, bent tris parolimpinius čempionus, kuriuos mes, čia sėdintys, žinome kaip A.Sabonį, Š.Marčiulionį ir visus kitus, kurie iš tiesų garsino Lietuvą. Jeigu, sakysim, nuvažiuoji ir Ispanijoje paklausi, kas yra A.Sabonis, visi sako – Lithuania. Gal galėtumėte įvardyti, jeigu statome juos į tą patį lygį, nors į tą patį lygį negalima statyti, nes, sakysim, Virgilijus Alekna turi tūkstančius konkurentų, kad patektų į olimpiadą, o parolimpiečiui užtenka parašyti pareiškimą ir važiuoti. Jis ten turi tik 5–6 konkurentus.
A.RAULIČKYTĖ. Dėkui už ne vieną klausimą. Galėčiau atsakyti. Iš tikrųjų mes painiojame skirtingus dalykus. Priklauso nuo valstybių, kiek plačiai transliuojamos tos parolimpinės varžybos. Taip, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad tai yra besivystantis ir labai sparčiai besivystantis procesas. Vien dėl to, kad reklamos įmonės neinvestuoja pinigų į parolimpines varžybas ir dėl to transliuotojai netransliuoja, mes negalime iškart pasakyti, kad tai yra ne sportas, tai yra ne sporto pasiekimai. Čia yra visiškai skirtingi dalykai. Ne dėl to, kad tai yra menko lygio sportas, o dėl visai kitų veiksnių tos varžybos nėra taip dažnai transliuojamos, taip viešinamos, todėl tiek daug žmonių nežino. Bet kuriuo atveju jie tampa čempionais. Jie tampa nugalėtojais.
Iš tikrųjų ten yra mažesnė konkurencija. Todėl Prezidentas pasiūlė apdovanoti tik čempionus, ne visus, ne analogiškai taip kaip yra Europos čempionate, pavyzdžiui, ir kitur, bet tik tų dviejų aukščiausio lygmens varžybų, t. y. parolimpinių žaidynių ir kurčiųjų žaidynių, pirmąją vietą užėmusius asmenis, tuo pripažindamas, kad yra mažesnis dalyvių skaičius vienos rungties varžybose.
Bet jūs irgi negalite teigti, kad nevyksta atranka. Atranka vyksta pagal tuos pačius kriterijus. Arba būtina įvykdyti atrankos normatyvus, arba užimti pirmąją vietą tam tikrose varžybose. Atrankos principai šiose dvejose varžybose yra lygiai tokie patys kaip ir olimpiadoje. Pačiame įstatyme yra numatytas vienodas, panašus vertinimas tiek gaunant premijas už pasiekimus, tiek gaunant stipendijas ruošiantis olimpiadai ar parolimpinėms varžyboms. Lygiai tas pats numatyta, kad gali gauti ir nusipelniusio trenerio vardą tiek eilinių, normalių olimpinių varžybų, tiek ir parolimpinių. Tai kodėl tada parolimpinių varžybų nugalėtojai negali pretenduoti į tas rentas?
Tada jau yra kitas klausimas: ar tos rentos reikalingos, ar nereikalingos? Jeigu yra politinis sprendimas, kad jos reikalingos, kad iš tikrųjų valstybė vertina šitą veiklą ir už tai yra pasirengusi skirti, suteikti tam tikras garantijas ir skatinti, tai šitos grupės asmenų, šitų čempionų išbraukti neįmanoma.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš suprantu, klausimas yra labai svarbus ir platus, bet mes truputį trumpinkime, nes į mane jau piktai žiūri visi Seimo nariai ir nori paklausti. Klausia gerbiamasis J.Čekuolis. Ruošiasi R.Ačas. Tai bus paskutinis Seimo narys, kuris turės galimybę paklausti.
J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Į mano visus klausimus, kuriuos norėjau formuluoti, pranešėja jau beveik atsakė. Tai tik dvi pastabos. Bet vis tiek trumpą klausimą pateiksiu.
Pastaba tokia. Džiugu, kad valstybės vadovas prakalbo apie sportą, pagaliau pasakė savo kokią nors poziciją dėl sporto, nes iki šiol tik dalyvaudavo įteikiant apdovanojimus per ceremonijas. Mes visi dalyvaujame. Mano atminty tai yra pirmas atvejis, kai Ekscelencija Prezidentas pateikia savo poziciją sporto klausimu. Sveikinu ir džiaugiuosi. Manau, taip bus ir toliau.
Kadangi jau vetuoja šitą dalyką ir kolegoms atsakydama pasakėte tai, kas mane domino dėl lygiavertiškumo, vienodos konkurencijos, aš tiesiog noriu paklausti, ar Prezidentas vetuodamas nesvarstė galimybės pasiūlyti skirti rentas ir treneriams, tiems, kurie išugdė tuos olimpinius čempionus, nesvarbu, olimpinių ar parolimpinių varžybų? Ačiū.
A.RAULIČKYTĖ. Dėkui. Įstatyme yra numatyta galimybė rentas skirti tik sportininkams nugalėtojams, treneriams nėra tokios galimybės, yra tik garbės vardo suteikimas. Ši vieta lieka lygiai tokia pati ir olimpiadų čempionams, ir pasaulio olimpinių sričių, ir parolimpinių, ir kurčiųjų žaidynių. (Balsai salėje) Galiu tiktai pasakyti, kad Prezidentas pasiūlė šią pataisą siekdamas užtikrinti lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir kad neįgalieji nenukentėtų ir nebūtų vertinami blogiau nei sveiki sportininkai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R.Ačas. Prašom, kolega.
R.AČAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pranešėja, argumentai, kuriuos jūs išsakėte, kodėl buvo vetuotas šis įstatymas, manau, švelniai tariant, visiems sukėlė šypseną ir nežinau, ar Prezidentą patarėjai įtikino, bet netikiu, kad mūsų Prezidentas taip lengvabūdiškai galėjo pasirašyti ir vetuoti šį įstatymą.
Mano klausimas būtų toks. Nors anie argumentai, mano manymu, yra nerimti, čia, Seime, patys didžiausi ginčai ir diskusijos kilo dėl Nacionalinės sporto tarybos, tai, kas buvo sumanyta, nes Sporto departamentas faktiškai lėšomis gali manipuliuoti į kairę ir į dešinę, ir nėra institucijos, kuri prižiūrėtų tuos dalykus. Tai čia buvo tarsi sukurtas mechanizmas, per kurį truputį buvo galima įvesti kontrolę. Prašom pasakyti, ar Prezidentas neatkreipė į šį dalyką dėmesio ir ar nesvarstėte klausimo, kad kaip tik čia yra pagrindas, dėl ko buvo galima vetuoti šitą įstatymą?
A.RAULIČKYTĖ. Aš jums ką tik pristačiau tuos argumentus ir tuos pasiūlymus, kuriuos išsakė Prezidentas. Prezidentas pasiūlė koreguoti 41 straipsnio 1 dalį. Visų kitų įstatymų ar dalių, kurių Prezidentas nevetavo, aš komentuoti neturiu pagrindo, tik noriu pasakyti, kad tai nėra lengvabūdiškas sprendimas. Respublikos Prezidentui Konstitucijos preambulėje skelbiamas atviros, teisingos ir darnios pilietinės visuomenės siekis yra prasmingas, jis turi turinį ir turi būti realizuotas. Čia yra vienas iš tų atvejų, kai būtent valstybė turi realizuoti, ji turi būti supratinga, turi būti garbinga, turi būti kilni. Tą darnios pilietinės visuomenės siekį ji turi įrodyti realiais veiksmais, o ne pasitenkinti tuo, kad… Negi mes taupome pinigus šitoje vietoje, pavyzdžiui, šitų asmenų sąskaita, šitų čempionų? Ar mes galime paneigti, kad jų indėlis, jų pasiekimai turi pagrindą būti vertinami mažiau vien todėl, kad tose varžybose dalyvauja mažiau žiūrovų? Prezidentas vertina juos kaip lygiaverčius, tai darydamas, jis remiasi Konstitucijos preambulėje įtvirtintu siekiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, truputį kitoks klausimas buvo, bet dėl rentų, manau, sutiksime su tom rentom, galbūt reikia žmonėms duoti. Dėkoju jums.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums priminti, ką mes turėtume daryti toliau dėl šito įstatymo, kuris buvo priimtas Seime ir kurį vetavo Prezidentas. Tuoj turėsite galimybę du kalbėti už ir du – prieš pagal Statutą. Jeigu mes bendru sutarimu sutartume po pateikimo grąžinti tobulinti, tai noriu pasakyti ir perskaityti Statutą: „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Kitas punktas: „Pastaruoju atveju Seimas gali pavesti vienam iš komitetų parengti naują įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Prieš balsavimą galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų (du – „už“, du – „prieš“),“ tai minėjau. Ir paskutinis punktas: „Jeigu nusprendžiama įstatymą grąžinti svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo Seimo posėdyje datą. Šis svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po savaitės.“ Tai yra, kitą savaitę mes galėtume pasvarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete ir grąžinti šitą įstatymo projektą teikti priimti. Nuomonės už. Gerbiamasis E.Klumbys. Ruošiasi K.Daukšys. Kiti neturės galimybės kalbėti.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia istorijos labui turiu atsiprašyti savo kolegos V.Galvono, nes jisai – ne Europos, o Pasaulio parlamentarų bėgimo varžybų čempionas. (Balsai salėje) Taip, aš šiek tiek apsirikau. Lygiai taip pat į tą turėtų teisę turėti ir mūsų gerbiamasis A.Sysas, užėmęs antrą vietą, ir A.Čaplikas – trečią vietą.
O dabar apie patį nutarimą, dekretą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už dekretą, nes jeigu mes nepritartume, tada būtų laikoma, kad įstatymas, kurį mes priėmėme anksčiau, būtų nepriimtas. O jau pradėję svarstymo procedūrą, manau, mes turėtume atmesti Prezidento veto. Aš dabar daug nediskutuosiu, bet noriu pasakyti, kad, manau, šitas įstatymas yra ydingas, nes jis neapima tokių šiandien Lietuvą garsinančių sportininkų kaip Žydrūnas Savickas, stipriausias pasaulio vyras, kaip pasaulio aukštojo pilotažo čempionas Jurgis Kairys. Manau, jie kur kas labiau garsina Lietuvą negu Kurčiųjų olimpiados čempionai. Taigi, manau, įstatymas yra su defektais, tačiau šitų defektų, gaila, Prezidentas nepastebėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju E.Klumbiui. Kalbės K.Daukšys, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas. Nuomonė už. Prašom.
K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu balsuoti už tai, kad būtų priimtas Prezidento veto. Man labai keista ir gaila, kad čia, Seimo salėje, mes patys priėmėme įstatymą, kuriame padarėme klaidų, o dabar kaltiname Prezidentą, kad jisai ne visas tas klaidas pastebėjo. Manau, niekas iš mūsų negali pamatuoti, kuriam sportininkui daugiau ir emocinių, ir fizinių, ir psichinių jėgų tenka išeikvoti, siekiant vieno arba kito rezultato. Nemanau, kad galime menkinti tuos žmones, kurie yra neįgalūs ir laimėjo parolimpinėse žaidynėse, ir sakyti, kad jie prastesni už tuos, kurie laimėjo olimpinėse. Labai dažnai sveikam žmogui yra lengviau nuversti kalną, negu neįgaliam žmogui pastumti degtukų dėžutę. Tokių kalbų aš nenorėčiau čia, Seimo salėje, iš viso girdėti. Todėl sveikinu Prezidento apsisprendimą, tikiu, kad mes pataisysime tą įstatymą ir priimsime, kad per visas varžybas, ar parolimpines, ar kurčiųjų, bus grojamas Lietuvos himnas ir per visas bus keliama mūsų vėliava, nes visur yra garsinama Lietuva. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manau, visi mes palaikome sportą ir tikrai norime jam padėti. Gerbiamieji kolegos, jums perskaičiau Statutą, noriu dar kartą pasakyti, mes turėtume, mano nuomone, pagal jūsų visas mintis ir kalbas grąžinti svarstyti įstatymą iš naujo. Ir kita galimybė – laikyti įstatymą nepriimtu. Manau, bendru sutarimu galime pritarti, kad reikia grąžinti įstatymą svarstyti iš naujo. Ar galime? Man atrodo, kitokių nuomonių nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Kitą savaitę mes paskirsime komitetus. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kokių bus pasiūlymų dėl komitetų paskyrimo? Prašom. A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Kaip papildoma turėtų būti privaloma Jaunimo reikalų ir sporto komisija.
PIRMININKAS. Gerai, dar papildomai komisija. Kokių būtų pasiūlymų dėl komitetų ir komisijų paskyrimo? Galime sutarti bendru sutarimu, kad šie komitetai pasvarstytų? Galime. Siūlome svarstyti kitą savaitę šį įstatymą.
Gerbiamieji kolegos, rytinį posėdį skelbiu baigtą. Popietinis posėdis prasidės 15.00 valandą. Registruojamės. E.Zingeris organizuoja registraciją. Prašom.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai. Skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą.
Dar kartą noriu priminti, 15.00 val. prasidės popietinis posėdis, kviečiu visus aktyviai dalyvauti.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.