Keturioliktasis (398) posėdis
2008 m. balandžio 8 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. GEDVILAS ir A. PEKELIŪNAS

PIRMININKAS (V.GEDVILAS, DPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedu popietinį posėdį. Skelbiu popietinį posėdį pradėtą.

Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Yra daug klausimų, kuriuos reikia svarstyti. Norėčiau kaip posėdžio pirmininkas jūsų paprašyti, kad mes pradėtume nuo darbotvarkės 2-4a klausimo – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos, nes tam… (Triukšmas salėje) Mokytojams dar ne laikas, nuo 5 val. bus nagrinėjamas šitas klausimas, nes dar nėra laiko limitas išnaudotas.

Gerbiamieji kolegos, 16.45 val. bus trys valandos. Mane pakonsultavo, kad po 5 min. faktiškai galėtume pradėti šį klausimą svarstyti. Jūs norite pradėti svarstyti nuo mokytųjų klausimo. Visi? Gerai, jūsų valia. Ar nėra kitaip mąstančių, ar reikia balsuoti? Nėra. Tai 4 minutės neturės įtakos, nebūsiu atiduotas į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu pradėsiu 4 min. anksčiau?

Galbūt vieną labai trumpą rezervinį klausimą, tada mes atitiksime laiką. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti į vietas, posėdžiui vadovauju aš. Gerbiamasis Česlovai, kviečiu į tribūną, rezervinis klausimas. Pristatykite Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo dėl Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų pakeitimo projektą. Labai paprastas klausimas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4¹ straipsnio pakeitimo“ projektas Nr.XP-2880(4) (priėmimas)

Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, čia dabar mums liko priėmimas, ir patikslinimas yra toks. Socialdemokratų frakcija komitete dėl žinomų priežasčių įgijo didesnę persvarą negu leidžia proporcijos, todėl mes turime atsisakyti dviejų Seimo narių, o įrašome tik vieną. Kolegos iš „Tvarkos ir teisingumo“ tiesiog susikeičia vietomis, o kolegos iš Naujosios sąjungos pagal proporcinį atstovavimą turi teisę įgyti dar vieną atstovą šitam komitete ir jis yra įrašomas. Todėl siūloma išbraukti V.Boreikienę, J.Jaruševičių, V.Mazuronį, o įrašyti Z.Balčytį, D.Barakauską ir V.Stankevičių. Prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Dėkoju Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui už nutarimo projekto pristatymą. Norinčių paklausti ir kalbančių už ir prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume šį nutarimo projektą, kviečiu visus balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu, kad šis nutarimo projektas 73 balsais už, susilaikiusių 10 yra priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 2 ir 11 straipsnių pakeitimo“projektas Nr.XP-2969 (pateikimas)

Kitas rezervinis r-2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr.XP-2969. Pranešėjas – Pirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom kolega.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia turiu pareferuoti tai, ką sakiau Seniūnų sueigoje: komitetų sudėtį mums reikia pertvarkyti daugiau ir smarkiau, nes disproporcijų faktiškai yra kiekviename komitete. Bet yra du dalykai, kuriuos mes turime neatidėliodami spręsti, tai yra mane išmesti, atsiprašau, išbraukti iš vieno komiteto, nes priklauso pagal Statutą, buvusį Seimo Pirmininką įrašyti į kurį nors komitetą irgi priklauso pagal Statutą. Tokiu būdu siūloma padaryti pakeitimus dvejuose komitetuose: mane išbraukiant, kolegą V.Muntianą įrašant, o kolegą A.Sereiką permetant iš vieno komiteto į kitą, juo labiau kad jis jau turi darbo Teisės ir teisėtvarkos komitete patyrimą. Aš prašyčiau priimti tokį trumpą nutarimą. O didesnis bus rengiamas atsižvelgiant į tai, kad iš tikrųjų reikia patikslinti, išlyginti kai kurias disproporcijas.

PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų nori paklausti 6 kolegos. Pirmoji klausia gerbiamoji L.Graužinienė. Ruošiasi E.Klumbys. Prašom.

L.GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Kad socialdemokratai užvaldo ne tik Vyriausybę, bet ir Seimą, jau šitą matome. Jūs šituo veiksmu dar kartą demonstruojate tą patį. Audito komitete socialdemokratams priklauso 2,1 kvotos. O mes dabar turėjome, ir jūs jau seniai žadėjote sutvarkyti mūsų komitete, kad jūsų trijų narių nebūtų. Dabar jūs nedarote tvarkos, o tiesiog keičiate žmogų išbraukdamas vieną ar kitą. Aš manau, kad geriau reikia vieną dieną palaukti ir pagaliau sutvarkyti visus komitetus, nes dabar kai kuriuose komitetuose socialdemokratai dominuoja. Vis dėlto turi būti tautai atstovaujama visur proporcingai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, aš su tamsta sutinku. Aš ir sakau, kad siūlau minimalistinį variantą, o iš tikrųjų pagal platesnį variantą čia turi būti įrašytas devintas komiteto narys ir į jį turi pretenduoti liberalsąjūdiečių atstovas, tai taip ir išsilygins tos proporcijos. Lygiai taip pat reikėtų keisti Sveikatos reikalų komitetą, kur jūsų ir konservatorių yra po vieną žmogų daugiau, bet nesinori šito daryti, nes nusistovėjo tam tikra darbo tvarka. Štai tie kiti pakeitimai yra skaudesni ir reikalauja ilgesnio derinimo, o čia greitai mums reikia išspręsti vieną paprastą klausimą: mane išbraukti, o kolegą V.Muntianą įrašyti, tik dėl to. O kitus dalykus mes spėsime sutvarkyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis E.Klumbys. Ruošiasi D.Jankauskas. Prašom.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, žiūrime jūsų siūlomą variantą, nes jūs mėgstate skaičiuoti, dėlioti. Audito komitetas – 8 nariai, 3 socialdemokratai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – 12 narių ir, kiek aš suskaičiuoju, 2 socialdemokratai. Akivaizdus neatitikimas. Ar jums neatrodo, kad į Teisės ir teisėtvarkos komitetą reiktų ne tik perkelti A.Sereiką, bet ir į tą komitetą įrašyti V.Muntianą. Tada tos proporcijos bus kur kas artimesnės tam nustatytam skaičiui, kurs priklauso jums kaip frakcijai.

Č.JURŠĖNAS. Kadangi mes abu vienodai mokėmės aritmetikos, tai noriu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete yra 3 socialdemokratai, bet užtat 2 liberalcentristai. Mums tai priklauso 3 vietos, o jiems priklauso viena vieta. Štai jums dar viena disproporcija, kurią reikia taisyti. Bet norint ištaisyti visas šitas disproporcijas, reikia „sumakaloti“ visus komitetus. Visus. Aš paėmiau Sveikatos reikalų komiteto pavyzdį. Ten žmonės dirba ilgą laiką, ir kurį dabar išbraukti „darbietį“ arba kurį išbraukti konservatorių iš šito komiteto, kad būtų išlaikytos proporcijos? Tai ir nėra toks paprastas darbas, jūs supraskite ir mano, ir kolegų pavyzdį. Žinoma, kad nereikėtų ginčytis, aš galiu pasiūlyti apsiriboti šiandien pateikimu, o tada dar truputį būtų galima iki kito posėdžio, tai yra iki ketvirtadienio, pajudinti dar porą komitetų ir ištaisyti porą disproporcijų. Jeigu kolegos nesutinka šiandien tvirtinti, tai siūlau apsiriboti pateikimu, o kitam posėdžiui bus padaryta truputį daugiau. Bet visas disproporcijas ištaisyti yra iš tikrųjų sunku.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia D.Jankauskas. Ruošiasi E.Pupinis. Prašom.

D.JANKAUSKAS (TSF). Gerbiamasis Pirmininke, Dievas mato, su Socialdemokratų frakcijos seniūne gerokai anksčiau mes kalbėjome apie disproporcijas Audito komitete ir buvo žadama, kad per savaitę bus frakcijos siūlymai. Jūs tas disproporcijas šiandien jau daug kartų minėjote, ir tikrai nenoriu kartoti to, ką klausė kolegos. Vis dėlto du variantai: kaip jūs siūlote, arba šiandien atsiriboti pateikimu, arba, jeigu jau šiandien būtų daugumos sprendimas, kad reikia ir priimti nutarimą, tai kam tada Audito komitete ką nors judinti, jeigu disproporcijos nesikeičia? Labiausiai minimalistinis variantas yra apsiriboti vienu straipsniu, jeigu šiandien priimame. Vietoj Č.Juršėno įrašyti V.Muntianą, ir tada būtų labiausiai minimalistinis sprendimas.

Č.JURŠĖNAS. Matote, su kolega yra taip sutarta ir čia reikia atsižvelgti į Seimo nario pageidavimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E.Pupinis. Ruošiasi K.Daukšys. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs iš dalies jau atsakėte į klausimą. Audito komitetas, tas kontroliuojantis, yra gana svarbus. Jeigu būtų daugiau atstovaujama opozicinėms partijoms, tai būtų kur kas geriau. Ar tos jūsų nuostatos tikrai jau yra subrendusios, kad būtų suteikta galimybė ir kitoms frakcijoms, ar tik kalbos lygiu, nes, aišku, kapitaliniam pertvarkymui yra tam tikrų problemų.

Č.JURŠĖNAS. Nematau kolegos E.Masiulio, bet su juo yra kalbėta dėl to, kad jis galėtų pereiti į Audito komitetą devintuoju nariu, ir štai tada tos bendros proporcijos būtų ištaisytos. Su juo kalbėtasi. Bet tada dar reikia keisti Kaimo reikalų komiteto sudėtį ir vieną „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovą permesti į Socialinių reikalų ir darbo komitetą, iš kurio reikia išbraukti E.Masiulį. O čia jau, kaip matote, kur kas sudėtingesnė operacija. Ir juo labiau, matau, kad kolega V.Mazuronis labai sutinka.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K.Daukšys, ruošiasi A.Skardžius. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jus išrinkus Seimo Pirmininku, aš labai nuoširdžias viltis dedu, kad daugelis dalykų, kurie mūsų Seimo darbe buvo chaotiški, bus sutvarkyti. Aš manau, kad jūsų patyrimas ir jūsų sugebėjimas diplomatiškai viską išspręsti turėtų tai leisti. Ir šiandien man sunkiai suprantama, juk jūs galėtumėte pateikti iš karto visą organizacinę struktūrą, daug tų pertvarkymų reikia. Dabar, pavyzdžiui, Teisės ir teisėtvarkos komitete ir pirmininkas, ir pavaduotojas yra iš valdančiosios daugumos. Ir kitų dalykų. Ar jūs, kaip šachmatininkas, kaip žmogus mąstantis sistemiškai, kaip naujas Pirmininkas, nauja šluota, negalėtumėte padirbėti kokią savaitę, sudėstyti mums visą aiškumą, kas, kur bus, mes ramiai apsispręstume ir nubalsuotume. O dabar po gabaliuką vis tempiate.

Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku su tamsta. Bet, matote, ši sudėtinga ir su daugeliu kombinacijų šachmatų partija reikalauja laiko, kurio aš dabar turiu, deja, mažiau, ir reikalauja daug suderinimų. O Statutas neleidžia Seimo nariui būti be komiteto. Iš kitos pusės, Statutas neleidžia man būti komitete. Štai tas minimumas čia ir buvo numatytas, man pripažįstant, kad yra tam tikra disproporcija, aš juk neslepiu šio dalyko ir nieko neapgaudinėju. Bet jeigu kolegos mano, kad yra svarbiau užsitikrinti išlyginimą, tai apsiribokime šiandien pateikimu ir jau kitam posėdžiui bus keletas komitetų pridėta, nors iki galo išspręsti dar nebus įmanoma. Bet bus padaryta šiek tiek daugiau. Apsiribokime pateikimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (VLF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis Pirmininke, Audito komitetas nėra guminis – vis dėlto aštuoni nariai, ir štai jūs sakote, kad bus devyni. Pagal Statutą turėtų būti pakeistas skaičius, po to deleguojami proporcingai frakcijų dydžiui atstovai, o mes, kaip žinote, gerbiamasis Pirmininke, bemaž jau pusę metų gyvename su ta disproporcija, kurią jūs bandote vėl perkelti tolesnei tąsai. Todėl mano siūlymas buvo, kad jus būtų pakeitęs gerbiamasis V.Muntianas, o paskui jau viską tvarkyti iš esmės, ko, beje, tikėjomės prasidedant šiai sesijai. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Čia yra trys klausimai. Pirmiausia disproporcijos kaupiasi pamažu, nes ne visi čia paminėtieji iš karto perėjo į mūsų frakciją, o perėjo vieną mėnesį ar po dviejų mėnesių ir taip susidarė.

Antras dalykas, dėl kolegos V.Muntiano. Jis per tai, kas įvyko, iš tikro patyrė nemažai nemalonumų. Kam jam daryti papildomų nemalonumų, jeigu jis nepageidauja eiti į tą komitetą? Aš tikrai jo per jėgą stumti negaliu, o reikia draugiškai susitarti. Ir trečias, paskutinis dalykas. Jeigu kolegos pritaria po pateikimo, tada atsiras dar kiti komitetai ir, žinoma, čia kolega Artūras teisus, atsiras vienas nutarimas dėl komitetų skaičiukų pakeitimo. Tai yra pirma skaičiukų pakeitimas, o po to jau pavardės, bet kur kas didesnis nutarimo projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamasis Pirmininke, norėjau tik paklausti, ar neužtektų šiandien pateikimo, kadangi yra daug nesusipratimų ir daug patikslinimų. Gal pateikiame šiandien ir pabandysime…

Gerbiamieji kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Balsuojame. Gerai, registruojamės visi ir balsuojame. Kas už tai, kad (Balsai salėje) Atleiskite, tuoj, viskas gerai. Nuomonė už – A.Matulas. Prašom, kolega, dėl šio nutarimo projekto.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro gal reikėtų pritarti šiam siūlymui, bet pritariu Audito komiteto pirmininkui, kad iš esmės reikėtų spręsti šiuos dalykus. Ir ta proga norėčiau pasakyti, jeigu reikia keisti santykį Sveikatos komitete ar kitur, matyt, tas yra daroma dėl pirmininkų postų, aš tik siūlyčiau leisti dirbti komitetui tos pačios sudėties, kuri dabar dirba, nes sritis yra specifinė. Žmonės turi patirties. Komitete yra narių, kurie tikrai galės dirbti komiteto pirmininkais, dėl manęs problemų nebus. Todėl nedarykime pakeitimų dėl pakeitimų, dėl to, kad įvykdytume kažkokius norus keičiant pirmininkus. Tiesiog susitarkime, bet nekaitaliokime proporcijų, nes įsigilinti į sveikatos sistemą kitos specialybės žmogui gana sudėtinga ir tas žmogus, aišku, bus kurį laiką nedarbingas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonę prieš – E.Klumbys. Prašom, kolega.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš laikydamasis savo tradicijos, matydamas, kad nori kalbėti gerbiamoji Loreta, atsisakau žodžio jos labui.

PIRMININKAS. Dėkojame, pagaliau atsirado ir džentelmenų mūsų Seime. Prašom, Loreta Graužiniene, jūs kalbėsite.

L.GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Tikrai dėkoju kolegai už supratimą. Norėčiau pasisakyti prieš. Prieš argumentas labai paprastas. Socialdemokratai turbūt labai akivaizdžiai įsitikino gerbiamojo V.Muntiano teisiniais sugebėjimais ir teisiniu suvokimu, kai jis aiškinosi posėdžių salėje dėl savo veiksmų, todėl nori jį paskirti dirbti ten, kur turbūt lengviau negu Teisės ir teisėtvarkos komitete. Bet aš manau, kad, kaip tik dirbdamas Teisės ir teisėtvarkos komitete, jis pagilintų savo teisines žinias ir galbūt ateityje išvengtų klaidų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonė už ir nuomonės prieš. Taigi, gerbiamieji kolegos, visus kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas pritartų Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo projektui Nr.XP-2969, kviečiu visus balsuoti. (Šurmulys salėje)

Dėkoju visiems. Už – 39, prieš – 10, susilaikė 41. Taigi nutarimo projektui po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, kokių būtų pasiūlymų? Grąžinti tobulinti bendru sutarimu galime, čia nereikės balsuoti. Labai ačiū. Grąžiname nutarimo projektą tobulinti.

Toliau Lietuvos Respublikos Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaus A.Pekeliūnas. Linkiu jam sėkmės.

Seimo nutarimo „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projektas Nr.XP-2882(3*) (priėmimas)

PIRMININKAS (A.PEKELIŪNAS, VLF). Laba diena, gerbiamieji. Aš taip suprantu, kad jau galima pradėti nutarimo projekto „Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ priėmimo procedūrą. Ir suprantu, kad dabar turėtume eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Nėra prieštaraujančių, suprantu, kad pritariame. Dėl 2 straipsnio turime gerbiamojo J.Juozapaičio, gerbiamosios V.Boreikienės, A.Salamakino ir Z.Balčyčio pasiūlymą, kuriame yra parašyta, kad kuo gegužės 1 dienos 10 %, nuo rugsėjo 1 dienos dar 10 %. Ir yra gerbiamojo Seimo nario Jurgio. (Triukšmas salėje) Dar yra J.Razmos pasiūlymas papildyti 2 straipsnio 2 dalį nauju 3 punktu ir išdėstyti taip: „Iki šių metų birželio 1 d. peržiūrint 2008 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių papildymo įstatymą ir rasti galimybių skirti papildomų asignavimų didinti pedagoginių darbuotojų atlyginimus nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. bei atitinkamą projektą pateikti Seimui.“ Ir dar yra vienas jo pasiūlymas 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „taip“ įrašyti žodžius „ne mažiau kaip“. Anksčiau gautas J.Razmos pasiūlymas. Gerbiamasis Z.Balčytis nori dėl vedimo tvarkos.

Z.BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs ne visai tiksliai perskaitėte mūsų pateiktą įstatymo projektą. Ten yra be žodžio „dar“, kurį mes pateikėme ir yra parašyta „vietoj anksčiau išdalyto“. „Vėliau išdalytas yra nuo rugsėjo 1 d. – 10 %.“

PIRMININKAS. Kol kas aš jo neturiu, aš turiu su žodžiu „bet“. (Balsai salėje) Gerai, parodykite. Atnešė, teisingai, be žodžio „dar“. Jis parašytas taip: „Nuo 2008 m. gegužės 1 d. – 10 %, nuo rugsėjo 1 d. – 10 %.“ Kadangi gerbiamasis J.Razma yra pateikęs pirmas, tai ar yra 10 Seimo narių, palaikančių jo pirmąjį siūlymą? Dėl vedimo tvarkos dar G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji, identiškai tuo pat laiku įregistruoti pasiūlymai, vienas užteptas baltai, kitame žodelis neužteptas. Ar jūs manote, kad teisiškai mes galime judėti su tokiais pasiūlymais? Tai yra nerimta. Gerbdamas teikėjus noriu pasakyti, kad jie turi registruoti vėlesne minute ar valanda naują pasiūlymą be žodelio „dar“, nes tas užtepimas ir pasakymas „vietoje“, atsiprašau, yra nesolidu. Visa kita yra identiška, du tokie patys tekstai.

PIRMININKAS. Žodžio „vietoj“ čia nėra, čia yra 10 %. Gerbiamasis J.Razma pateiks savo pirmąjį pasiūlymą. Prašom.

J.RAZMA (TSF). Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas nesukuria papildomų užduočių nei dabartinei Vyriausybei, nei būsimoms vyriausybėms, nes jis vietoj dabar įrašytų 10 % leidžia didinti ir daugiau, neapsiribojant tais procentais, bet neverčia daugiau. Jeigu tų galimybių nebus, liks ta minimali riba 10 %. Aš vietoj žodžio „taip“, kuris reiškia tiksliai kiek, siūlau parašyti „ne mažiau kaip“. Kodėl aš tai siūlau? Mes iš tikrųjų nežinome, kokiu dydžiu ateityje augs šalies atlyginimo vidurkis. Dabar galbūt gana įspūdingai atrodo pedagogų atlyginimo didinimas 10 % plius 10 %, bet mes nežinome, koks bus šalies atlyginimų didėjimas tuo laikotarpiu atmetus infliaciją. Gali būti, kad tai nebus dideli dydžiai. Jeigu pats vidurkis padidėja 20 %, tai per tą didinimą mokytojų atlyginimo vidurkis santykinai nė kiek nepakyla virš to vidutinio atlyginimo. Mes turime pavyti atsilikimą, kuris dabar yra apie 25 %, jeigu palygintume su 1997–1998 m. šalies atlyginimo vidurkiu. Todėl ir siūlau palikti ateities vyriausybėms galimybę didinti ir daugiau pagal tą programą, o „neįkalti“ tiesiai, kad 10 % plius 10 %. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dabar nuomonė už, palaikanti gerbiamojo J.Razmos nuomonę, – R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS (TSF). Aš dėl kitos pataisos.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš – gerbiamasis Seimo narys J.Olekas. Gerbiamasis Juozai, palaukite, dėl vedimo tvarkos A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žiūriu į kairę ir į dešinę, bet mes neturime išdalyto gerbiamojo J.Razmos siūlymo. Aš nesuprantu, kas čia įvyko, kodėl mes jo negavome? Jeigu mūsų projektą su tam tikra klaida pataisėme ir išdalijome… (Balsai salėje) Na, jūs turite, bet mes neturime, aš neturiu.

PIRMININKAS. Jis gautas vakar ir išdalytas šiandien iš ryto, turėjote gauti. Gerbiamasis P.Gražulis. Labai atsiprašau, kad tamsta ne iš eilės.

P.GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Aš nelabai suprantu, kas vyksta čia, Seime. Mes prieš pietus pritarėme dėl mokytojų atlyginimų vienam nutarimui, kuriame buvo gerbiamojo Seimo nario V.Simuliko pataisa. Didele balsų persvara pritarėme už. Ką dabar svarstome, aš nežinau?

PIRMININKAS. Paaiškinsiu, gerbiamasis Petrai. Seimo nariai turi teisę teikti pataisas ir jie pateikė vėl kitokius pasiūlymus. Mes turime teisę balsuoti. Tiek J.Razma, tiek grupė Seimo narių siūlo savo variantą ir mes privalome juos išklausyti ir gerbti. Gerbiamasis J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Razma, aš negaliu pritarti jūsų teikiamam pasiūlymui ir štai dėl kokių dalykų. Pirma, jūs ne visai tiksliai informuojate mus apie jau esamą situaciją. Kolegų mokytojų darbo užmokestis yra padidintas nuo sausio 1 dienos. O jeigu pažiūrėtume į 2007 m. III ketvirtį, tai mokytojų vidutinis atlyginimas nuo bendrojo šalies vidurkio atsiliko 82 litais. Taigi nuo padidinimo nuo sausio 1 d., nuo padidinimo nuo gegužės 1 d. ir nuo rugsėjo mėnesio mes matome, kad mokytojų atlyginimai pasiveja ir aplenkia bendrąjį šalies vidurkį. Todėl siūlau nepritarti kolegos pataisai, o pritarti tam, kas yra siūloma, – 10 % ir 10 %. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Olekai. Ar gerbiamasis E.Pupinis nori palaikyti J.Razmos siūlymą? (Balsai salėje) Gerbiamasis R.Dagys atsisakė. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

E.PUPINIS. Gerbiamieji kolegos, atvirkščiai, aš manyčiau, ir opozicija, ir pozicija tikrai galėtų pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu. Ypač pozicijai tai vertingas siūlymas, nes suteikia Vyriausybei tam tikrą veiklos laisvę. Kiek teko girdėti, tas pakėlimas, kuris yra žadamas, vis tiek netenkina nei profsąjungų, nei mokytojų, ir niekas nežino, kaip toliau plėtosis reikalai. Galbūt biudžetas tikrai gana normaliai bus renkamas ir Vyriausybė lėšas galės skirti lėšų iš Privatizavimo fondo mokytojų atlyginimams. Tam tikra laisvė tikrai netrukdys ir siūlau pritarti šiam projektui, nes nėra įpareigojimo daugiau negu 10 %, o 10 % siūlo ir Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar kairioji pusė suprato, už ką balsuos? Suprato. Gerbiamieji, registruojamės ir balsuosime, ar pritariame J.Razmos pasiūlymui, kuriame vietoj žodžio „taip“ įrašomi žodžiai „ne mažiau kaip“. 2 straipsnio 1 dalis. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, tas prieš. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Balsuojame, gerbiamieji.

Už – 55, prieš – 25, susilaikė 30. Lygu. Perbalsavimas.

Gerbiamieji, kviečiu visus į salę, į savo vietas ir pasiruoškite dar kartą balsuoti. Kas pritaria J.Razmos pirmajam pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Balsuojame.

Už – 53, prieš – 21, susilaikė 36. Nepritarta pirmam pasiūlymui.

Gerbiamasis Jurgi, prašom pateikti antrą pasiūlymą dėl biudžeto varianto. Aš ten sėdžiu, gerbiamasis Kęstuti. Aš ten sėdžiu. (Balsai salėje)

J.RAZMA. Gerbiamieji kolegos, mano antra pataisa siūlo Vyriausybei iki birželio 1 d. pasižiūrėti, kokių galimybių būtų tikslinant biudžetą numatyti papildomas lėšas mokytojų atlyginimams didinti. Aš manau, kad tikrai šį klausimą spręsdami mes neapsieisime be biudžeto peržiūrėjimo. Tikrai, manau, galima rasti nebūtinų suplanuotų išlaidų ir tokią galimybę aš siūlau numatyti, kad birželio mėnesį mes turėtume galimybę čia, Seime, svarstyti tas pataisas ir priimti jas iki sesijos pabaigos.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis R.Dagys dėl šios konkrečiai? Prašom. Gerbiamasis R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą primenu, kad iš principo vargu ar mes turime kitą variantą, kaip peržiūrėti biudžetą. Toks skirstymas, kaip dabar Vyriausybė skirsto, gali nevisiškai atitikti mūsų įstatymus. Čia kaip perspėjimas.

Kita vertus, aš tikrai matau biudžeto galimybes, kad galima surasti papildomų pinigų, ir mes teikdami projektą tą dalyką darėme. Buvo tikrai sunku žmonėms paaiškinti, kai mes visų valstybės institucijų reprezentacinėms išlaidoms maksimaliai galime skirti 228 mln. pagal dabartinius nutarimus. Aišku, ne visos jos išnaudojamos, bet praėjusiais metais, kiek aš žinau, per 50 buvo išnaudota. Rinkimų metais naudoti tokius pinigų resursus ir paaiškinti žmonėms, kad mes dėl to negalime pakelti atlyginimų, būtų gana keblu ir ciniška. Manau, Žemės ūkio ministerijos vieno aukšto remontas – 15 mln. irgi ne argumentas, kurį mes galėtume pasakyti teisindamiesi, kad biudžete nėra lėšų.

Taigi tikrai, jeigu stropiai pažiūrėtume į visas išlaidas, aišku, nekalbant apie švietimo ir sveikatos sritis, kuriomis mes turbūt visi suinteresuoti, kad gautų daugiau pinigų, galėtume tuos dalykus pasižiūrėti, surasti papildomų pinigų ir žmonių daugiau neerzinti. Tuo labiau jums primenu, kad toks susitarimas buvo. Esant opozicijos atstovams buvo pasakyta, kad tai yra kompromisas. Tai būtų stiprus argumentas žiūrint į ateitį ir kalbantis su profesinėmis sąjungomis. Jeigu šio dalyko nenorite daryti, aišku, jūs galite spręsti, kaip jums tinkama, bet aš manau, kad toks sprendimas būtų pats išmintingiausias, kurį mes dabar galėtume priimti. Todėl siūlau J.Razmos pasiūlymui pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis J.Olekas. Prašom.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Rimantai Dagy, iš tikrųjų mes nelengvai priėjome prie sprendimo, kad biudžetą tvirtiname vieną kartą per metus ir, norėdami išsaugoti valstybės finansinę drausmę, metų viduryje neperskirstome biudžeto. Tai yra tam tikrų vilionių atsisakymas, nes kiekvienas perskirstymas yra bandymas kam nors padidinti finansavimą, galbūt kai kam ir sumažinti.

Manau, mes gana daug diskutavome apsispręsdami dėl šių metų biudžeto. Buvo atsižvelgta į daugelį tiek pozicijos, tiek opozicijos siūlymų ir tikrai nemažai tartasi. Todėl kviečiu šiandieną nepritarti prezumpcijai, kad mes šiais metais prieš rinkimus susirinkę, norėdami vienas kitam pasirodyti geresni, vėl iš naujo svarstysime biudžetą. Tikrai manau, kad mūsų sprendimas padidinti darbo užmokestį kolegoms mokytojams, kuriems pakelta nuo sausio mėnesio, padidinti dar nuo gegužės ir nuo rugsėjo mėnesių 10 % atitinka dabartinę situaciją.

Mūsų tokį sprendimą vertina ne tik mūsų žmonės, kurie nori finansinio stabilumo, bet vertina ir tarptautinės institucijos. Tai garantuoja lengvesnį mūsų skolinimąsi, nes įsivėlę į biudžeto persvarstymus mes galime sulaukti sunkesnių pasekmių. Todėl kviečiu nepritarti teikiamam pasiūlymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam J.Olekui.

Gerbiamieji, pasiruoškime ir balsuojame. Kas palaikote gerbiamojo J.Razmos antrą pasiūlymą, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš. Balsuojame! (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Gerbiamoji Zinkevičiūte, vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Balsuojame!

Už – 55, prieš – 26, susilaikė 30. Nepritarta.

Kitas pasiūlymas, kurį pateikė grupė… (Balsai salėje) Gerbiamoji J.Zinkevičiūtė.

J.ZINKEVIČIŪTĖ (DPF). Mano balsą įskaičiuokite už.

PIRMININKAS. Už? Tada lygu. (Balsai salėje) Gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS (DPF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes…

PIRMININKAS. Taip, čia automatiškai, nes lygu. Gerbiamasis A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tiek praėjusioje, tiek šioje kadencijose Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad tokie, aš įvardysiu, „šuleravimai“: mano balsą čia pridėkite, mano čia pridėkite, yra neteisėti, nes tada atsiranda nuomonė, kad štai aš į tą pusę nusvėriau ar į tą. Yra paskelbtas balsavimas, kaip numatyta Seimo statute, ir jokių papildomų balsų prie to, kaip balsavome per skirtą laiką, nei pridėti, nei atimti negalima, nes dabar sako – mano pridėkite čia, o aš atsistosiu ir sakysiu, kad mano balso neįskaičiuokite. Ką jūs darysite? Turėsite atimti. Mes tada turėsime iškreiptą balsavimo formą. Prašom daugiau šio metodo netaikyti.

PIRMININKAS. Aišku. Realiai jūs labai teisus, bet, deja, mūsų praktikoje iki šiol taip nebuvo. Jeigu pavėlavęs Seimo narys ateidavo ir sakydavo už ar prieš, mes priimdavome tą balsą. Matyt, aš neturiu teisės tai padaryti.

Gerbiamasis K.Daukšys. Prašom.

K.DAUKŠYS. Aš jau matau, kad gerbiamajam A.Salamakinui ir su matematika, ir su kalba, ir su klausa, ir dabar su atmintimi blogai, nes per praėjusį posėdį jis pats du kartus lakstė prašydamas įskaityti balsą ir perbalsuoti. Šiandien, jeigu aš gerai atsimenu, irgi prašė įskaityti jo balsą, o dabar sako – nebegalima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš matau, kad laikas eina nereikalingai. Kviečiu visus sėsti į savo vietas. (Balsai salėje) Pavardė paminėta. Tai jūs dabar minėsite aną pavardę ir taip vienas kitam…

A.SALAMAKINAS. Aš tikrai neminėsiu pavardės, bet šiam ponui Seimo nariui noriu pasakyti, kad jam turbūt tikrai kažkas su klausa. Aš nesakiau, kad negalima perbalsuoti. Aš sakiau, kad negalima pridėti ar atimti balsų prie to, kaip balsavome. Taigi, kolega, jūs klausykite ausimis, o ne kita kūno vieta. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū, bet neįžeidinėkite. Pasiruoškime ir dar kartą balsuojame. Balsuojame dėl to, ar palaikome J.Razmos antrą pasiūlymą, kurį mes išgirdome. Balsuojame antrą kartą, gerbiamieji. Balsuojame! Vyksta balsavimas. Nebalsuokite už nesančius, tik už save.

Už – 55, prieš – 31, susilaikė 26. Nepritarta.

Grupės narių J.Juozapaičio, V.Boreikienės, A.Salamakino ir Z.Balčyčio pasiūlymas. Kas iš jų pateiks? Gerbiamasis Z.Balčytis teikia pasiūlymą. Prašom.

Z.BALČYTIS. Ačiū, pirmininke. Pasiūlymas kur kas paprastesnis negu gerbiamojo J.Razmos, t. y. kad nuo 2008 m. gegužės 1 d. 10 % padidintume, o nuo rugsėjo 1 d. taip pat 10 %. Tai yra gana realiai pamatuoti pasiūlymai, kurie neleistų iškreipti dabartinės finansinės situacijos. Iš esmės yra suderinti su Vyriausybe ir kabinetu. Todėl siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Z.Balčyčiui. Matau, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS (TSF). Ačiū. Čia ant vieno lapelio yra užrašyta – vietoj anksčiau išdalyto. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kur yra tas anksčiau išdalytas, nes kito, kur yra neužteptas žodelis, registracijos laikas yra lygiai tas pat – 14 val. 15 min.? Tai paaiškinkit, kuris galėjo būti už kitą išdalytas anksčiau? Dėl tokių aštrių klausimų, manau, reikia preciziško darbo. Tai arba Sekretoriatas blogai dirba, arba pateikėjai „fušeriuoja“. Negali būti vieną minutę užregistruota ir vienas dalytas anksčiau, kitas vėliau. Kam tada reikėjo rašyti įregistruojam tą pačią minutę, išdalytas anksčiau? Kas išdalyta anksčiau?

PIRMININKAS. Ne, tai iniciatoriai patys prašė ir kanceliarija jums padalijo. Ten yra žodis „dar“, o paskui jie pataisė tą patį, iš esmės tuo pačiu laiku, tik išbraukė žodelį „dar“. (Balsai salėje) Aš manau, kad gerbiamasis Z.Balčytis paaiškino. Prašau. Dar gerbiamasis A.Endzinas.

A.ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų norėtųsi susipažinti su abiejų pasiūlymų originalais, tačiau Sekretoriate kažkodėl vieno egzemplioriaus nėra. Tai ar jis yra įregistruotas, ar jis nėra įregistruotas? Jeigu jis yra įregistruotas, tai kada jis buvo atsiimtas? Čia jūs rodote kopijas, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ar yra abudu originalai, kyla klausimas. Pagrįsta abejonė. Jeigu abiejų originalų nėra, vadinasi, vienas iš jų yra…

PIRMININKAS. Yra abu užregistruoti. Vietoj seno atnešė, vieną žodelį „dar“ išbraukė. Tai ar yra čia kokių nors problemų?

A.ENDZINAS. Tada aš kreipiuosi į gerbiamąjį Seimo Pirmininką. Ar yra tokia praktika, kad, neatšaukus vieno, tuo pačiu numeriu galima registruoti kitą?

PIRMININKAS. Manau, gerbiamasis A.Endzinas viską puikiai supranta. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai atsiprašau už mūsų keturių, kurie pasirašė šią nutarimo projekto pataisą, grupę. Išties mes padarėme techninę klaidą. Tikrai ta techninė klaida ištaisyta, nes žodelis „dar“ atsirado dėl, atsiprašau, mūsų žioplumo. Todėl vadovaukitės tuo nutarimu, ta pataisa, kuri yra parašyta be žodelio „dar“. Mes nuoširdžiai atsiprašome. Jeigu ponas K.Daukšys nesupranta atsiprašymo, tai yra jo problema.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Stasiškis – antrą kartą. Trečio nebebus. Prašau.

A.N.STASIŠKIS. Gerai. Nereikia jokių atsiprašymų. Jeigu buvo padaryta klaida ir atnešėte su ištaisyta klaida, vadinasi, tai buvo mažiausiai po kelių minučių. Tada prašom užregistruoti ir įrašyti tas kelias minutes vėliau. Abu variantai užregistruoti tą pačią minutę. Todėl jokių ištaisymų negali būti. Tai yra „fušeriavimas“, ir tokie dalykai neleistini plenarinių posėdžių metu.

PIRMININKAS. Sekretoriatas prisipažino, sakė daugiau tokių klaidų nedarys. Gerbiamasis K.Daukšys – trečią kartą, paskutinį.

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar, po viso to, ką mes čia išgirdom, aš visai nenustebčiau, kad po to, kai mes nubalsuosim už šį nutarimą, atsiras trečia jo kopija, kur vietoj 10 % bus įrašyti 5 %. Nes realiai yra tas pats dokumentas, tuo pačiu metu užregistruotas, tų pačių žmonių pasirašytas, bet kurio net nėra antro egzemplioriaus. Tai yra vienas originalas, tik užteptas žodelis. Atleiskite, kas čia yra? Jeigu taip padarytų verslininkas, tai būtų pasodintas FNTT. Seimo nariui, kaip ir sakiau, galima, o kitiems į kalėjimą, taip išeina?

A.KUBILIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašau.

A.KUBILIUS. Iš tikrųjų valdančioji dauguma pataikė pati į savo ekvilibristikos spąstus. Dar vakar aiškinę, koks pavojingas yra žodelis „dar“, šiandien patys, berašydami normalia lietuviška kalba, įrašė tą žodelį „dar“, kuris, mano įsitikinimu, tikrai nereiškia 300 mln., kaip vakar J.Olekas įkaitęs čia aiškino. Gerbiamieji kolegos, nereikia daryti tokių dalykų, ką čia visą laiką bandėt daryti, nes po to patys į tai pataikot. O visiškai akivaizdu, kad buvo ištaisytas tas originalus teikimas, užtrintas tas žodelis „dar“, todėl ir ta registracijos data lieka, valanda lieka ta pati. Nes tai, kas buvo įrašyta pirmame egzemplioriuje, tame egzemplioriuje ištrynėte, taip ir liko. Aš siūlau svarstyti ir balsuoti. Tikrai nematau čia tų 300 mln., kaip bandė įrodyti užvakar socialdemokratai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, juk aš garsiai pasakiau, kad Sekretoriatas prisipažino ir atsako už savo klaidą. Čia ne tie autoriai, o jie padarė klaidą. Gerbiamasis V.Karbauskis. (Balsai salėje)

V.KARBAUSKIS (NSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek pamenu, šio klausimo pateikimo pertrauka buvo padaryta dėl Vyriausybės išvados. Štai aš matau finansų ministrą. Gal pakvieskim, gal jis turi Vyriausybės nuomonę ir išdėstytų dėl šio projekto poziciją?

PIRMININKAS. Gerbiamoji I.Šiaulienė. Prašau.

I.ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Kolegos, man atrodo, viskas buvo paaiškinta. Net nebuvo praėjusi minutė, ten pat registruojant buvo pastebėta, kad yra žodelis „dar“, tiesiog… (Balsai salėje) Tiesiog jeigu… Esmė yra ta, Kęstai, aš tau nesiūlau nei laikrodžio pirkti, kaip tu mums ten skaičiavimo mašinėles, geriau pasakytum: va pinigai, padalykim. Siūlau spręsti šį klausimą, jeigu norim išspręsti, ir negaiškime laiko, ir negadinkime vieni kitiems nervų čia. (Č.Juršėnas: „…čia nepritarė…“)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, gal jau galim pradėti dirbti? Ir vėl dėl to žodelio „dar“ pasakysi kažką? Prašau.

P.GRAŽULIS. Manau, gerbiamieji Seimo nariai, tai yra dokumentų klastojimas. Už dokumentų klastojimą yra baudžiamoji atsakomybė. Tokiu atveju manau, ką kalbėjau anksčiau, kad gal jau čia reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, ne tik Etikos komisijai perduoti šį klausimą. Jeigu yra suklastotas dokumentas, kaip mes galim gaišti laiką Seime ir jį svarstyti? Gerbiamasis posėdžio pirmininke, atsakykit į šį klausimą! Tuo labiau prisipažino pasirašiusieji šį dokumentą, kad jis yra suklastotas. Sekretoriatas taip pat irgi, atneškit originalą į salę. Mes norim matyti originalą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, emocijos kalba. Gerbiamasis J.Olekas, ir baigiam, daugiau nebeleisiu niekam. Prašau.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kartais mūsų scholastiniai svarstymai virsta šiokia tokia cirko arena. Turim rimtą klausimą ir visi žinom, kad mums beliko vienintelė fazė – balsuoti dėl jo priėmimo. Mūsų laukia kolegos mokytojai, čia tiek daug gražių žodžių buvo pasakyta dėl jų darbo ir mūsų rūpesčių. Tai priimkime sprendimą. Aplinkybės, kurios buvo parengiant šį dokumentą. Jis visiems pateiktas, manau, baltai užteptas originalas yra, galėsim visi pamatyti. O mano kolegai Andriui noriu pasakyti, kad aš nesikarščiavau nei vakar, nei užvakar, o vakar šioje salėje nebuvau, man būtų buvusi garbė, jeigu būtų vykęs koks nors renginys, dalyvauti, bet, kaip žinote, vakar buvo tik Vyriausybės posėdis, Seimas čia neposėdžiavo. Esate fizikas, tikslus žmogus, norėčiau, kad jūs ir toliau būtumėt artimesnis neklystantiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Aš supratau, kad čia jau buvo nuomonė už, gerbiamasis ministre? Gerbiamasis Olekai, ar čia buvo jau nuomonė už, ar čia replika dar? (Balsai salėje) Aš galiu įskaityti kaip nuomonę už. (Balsai salėje) Ne, tada duodam dar jums mikrofoną. Nuomonė už. Ar jūs perleidžiat A.Čaplikui? Prašau, gerbiamasis J.Olekas – nuomonė už.

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, artėjame prie sprinto finišo. Kelias savaites mes įtemptai diskutavom, norėdami vieno – pasiekti gerą rezultatą, panaikinti įtampą, kuri buvo tam tikrų ir politinių jėgų, labai džiugu, ir stiprėjančių profsąjungų pakurstyta, kuri ritosi per visą šalį. Buvo gąsdinimų netgi boikotuoti artėjančius valstybinius moksleivių egzaminus. Iš tikrųjų nebuvo lengva priimti išmintingą sprendimą, nes, ko gero, visiems būtų buvę geriau, jeigu ir Vyriausybė, ir Seimas būtų laikęsi savo priimtų sprendimų, nesukurstę papildomų aistrų, kad streikais ir panašiomis akcijomis galima ką nors pasiekti. Todėl šiandien po įvairių pasiūlymų ir diskusijų mes suradome variantą, kad galima nepažeidžiant finansinės drausmės, nenuskriaudžiant kitų profesijų dar nuo gegužės mėnesio ir nuo rugsėjo mėnesio po 10 % padidinti mūsų mokytojų, kurie galbūt moko mūsų vaikus ar anūkus, darbo užmokestį. Iš tikrųjų kviesčiau neieškoti tų kabliukų, priekabių, kurių čia dabar pasipylė paskutinio siūlymo autoriams, galbūt ne visai tiksliai apiforminus popierinį variantą, o kviečiu pritarti ir išspręsti šią problemą. Sugrįžus į savo rinkimų apygardas, susitikus su mokytojais, pasakyti, kad mes padarėme gerą žingsnį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – gerbiamasis R.J.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar akivaizdžiai įsitikinome, kokia žodelio „dar“ vertė. Aš siūlyčiau Finansų ministerijai ateityje nepasiduoti politikų spaudimams ir spekuliacijoms, o pateikti rimtus skaičiavimus ir nediskredituoti savo institucijos vardo. Tas žodis nieko nereiškia, jis reiškia tą patį, ir dabar valdančioji dauguma tą patį pasakė. Įtampa buvo sukurta ne mūsų Seimo, o sukurta neatsargiais, kaip jau dažnai pasitaiko, šios Vyriausybės pažadais. Seimas ėmėsi šią problemą spręsti, nes daugumai nepavyko spręsti.

Ponas J.Olekas sako, kad mes čia atliekame kažką gera. Galbūt tas padidinimas yra priedas prie tų mokytojų atlyginimų, ką jie yra suderėję su viena profsąjunga, bet jis nesprendžia visos problemos, nes tai nėra kompromisas, atkreipiu jūsų dėmesį. Jeigu jūs norite išspręsti šią problemą, tai reikėjo priimti tą kompromisinį siūlymą, kai prieš tai balsavome dėl J.Razmos pataisos. Tai yra esmė. Jeigu jūs šito nedarote, vadinasi, jūs to kompromiso nesiekiate, o šiaip kažkokį veiksmą atliekate.

Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad jeigu mes balsuosime prieš šią pataisą, tai lieka galioti ta pataisa, tas straipsnis, dėl kurio mes balsavome šiandien iš ryto, ir yra 10+15. Tas variantas yra arčiau to kompromiso, kurį siūlo profesinės sąjungos, dar griežtesnis, nei siūlė J.Razma. Dabar mes turime padaryti politinį apsisprendimą, ar Seimas siūlo ieškoti kompromiso. Jeigu jis siūlo tik šiaip ką nors spręsti iš dalies, tada bus priimtas kitas sprendimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Išgirdome nuomones už ir prieš. Gerbiamieji, pasiruoškite balsuoti dėl pasiūlymo – pakeisti 2 straipsnio 1 punktą taip, kaip siūlė grupė Seimo narių. Kas už tai, prašau balsuoti už, kas prieš – prieš dėl Seimo narių pasiūlymo. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas, paskui vėl nebėkite prie mikrofonų. Gerbiamasis Pupini, balsuokite. Balsuojame visi.

Užsiregistravo 111 Seimo narių: 55 – už, prieš – 46, susilaikė 10. Nepritarta. (Balsai salėje) Kas pasakė pritarta? Gerbiamasis Z.Balčytis. Prašom.

Z.BALČYTIS. Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu prašom perbalsuoti, nes vieno balso skirtumas.

PIRMININKAS. Frakcija turi teisę. Dar kartą kviečiu visus Seimo narius susėti į vietas, kad paskui nebūtų vienų kitiems pretenzijų, ir balsuojame pagal frakcijos prašymą. Atsiprašau. Gerbiamasis J.Razma dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J.RAZMA. Tuo atveju, kai svarstėme iki pietų šį klausimą, Naujosios sąjungos frakcija balsavo vieningai. Aš buvau tikras, kad jie žino, iš kur paimti dar 5 %. Dabar matau, kad jie balsuoja per pusę: dalis taip, dalis kitaip. Gal jų atstovai galėtų vis dėlto pasakyti, ar yra tie 5 % kur nors padėti, ar nėra, kad mums būtų aiškiau.

PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis Jurgi, čia jau balsavimo tvarka. Pasiruoškite ir dar kartą balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta gerbiamųjų Seimo narių J.Juozapaičio, V.Boreikienės, A.Salamakino ir Z.Balčyčio pasiūlymui 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip, kaip jie siūlo, prašom balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas, dar kartą sakau.

Užsiregistravo 111 Seimo narių: už – 55, prieš – 47, susilaikė 9. Nepritarta. (Plojimai)

Aš kviečiu balsuoti dėl viso. Gerbiamasis A.Čaplikas – po balsavimo replika.

A.ČAPLIKAS (LSCF). Būdavo visokių precedentų šiame Seime. Ko mes džiaugiamės ar linksminamės? Tuo, kad mokytojai negaus padidinto atlyginimo? Ar jūs turėsite galimybę išvesti juos į gatves streikuoti? Na, pone Kęstuti, aš suprantu… (Balsai, šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Leiskite kalbėti.

A.ČAPLIKAS. Aš suprantu, kad dabar tokia situacija – Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ ir satelitė Tėvynės sąjunga. Na, būkite… Jūs, Tėvynės sąjunga, ruošiatės valdyti. Iš kur jūs paimsite pinigų šitiems nerealiems pažadams? Ką jūs darysite, kai rudenį bus tiek įsipareigojimų? Andriau Kubiliau, pagalvok, pats gi planuoji būti Ministru Pirmininku, pats tuokart skaičiavai. Aš nežinau, aš abejoju, ar „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija paskirs tuo Ministru Pirmininku, aš labai abejoju. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš matau, jūs vėl sustojote prie mikrofonų. Aš noriu pasakyti, kad jūsų kalbos balsavimo nepakeis. Ar yra prasmės dar vesti kokias nors diskusijas? (Balsai salėje) Darbo turime labai daug. Ar galite visi atsisėti? (Balsai salėje) Galite. (Balsas salėje) Jeigu vieni nesės, tai ir kiti nesės. Gerbiamieji, nieko nepakeisime.

Dėl viso straipsnio. Dėl 2 straipsnio. Nuomonė už – A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš dar sykį valdančiajai koalicijai noriu pasakyti, kad jie visų pirma turi patys išsiaiškinti tarpusavyje ir nekaltinti opozicijos. Antras dalykas, šis nutarimas yra tik pasiūlymai Vyriausybei. Vyriausybė jau prieš dvi savaites galėjo aiškiai parodyti, kaip ji spręs šią problemą, atsižvelgdama į Seimo diskusijas. Ji to iki šiol nepadarė. Ji gali spręsti taip, kaip ji toliau norės, visiškai nepaisydama to, kokį mes čia, Seime, priėmėme sprendimą. Aš siūlau balsuoti už šį sprendimą ir greičiau tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam A.Kubiliui. Nuomonė prieš – gerbiamasis A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. A.Kubilius nuramino, kad ir ką priimtų Vyriausybė, lyg ir davė įsipareigojimą, kad opozicija Vyriausybės nekritikuos, nerengs piketų prie Vyriausybės, nes Seimo nutarimo Vyriausybė tarsi neturi vykdyti. Bet aš manyčiau, kad Vyriausybė turės vykdyti šį nutarimą. Žvelgiu į frakciją „Tvarka ir teisingumas“, jūs savo Vilniaus merui, kuris kelia triukšmą dėl nacionalinio stadiono statybos, paaiškinkite, kad jūs balsavote, kad stadionas nebus statomas, nes Vyriausybė neturi iš kur kitur paimti pinigų, tik iš Privatizavimo fondo lėšų, tai yra paimti iš nacionalinio stadiono statybos, paimti iš Kauno arenos statybos ir skirti mokytojams. Būkime iki galo teisingi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, vėl, matau, veržiamės į debatus, bet Vyriausybės atstovui turiu teisę duoti žodį. Gerbiamasis J.Olekas. Prašom. (Balsai salėje: „Balsuojame!“)

J.OLEKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi mes buvome nusprendę, kad trim valandom padarome šio klausimo svarstymo pertrauką ir norime sulaukti Vyriausybės nuomonės. (Balsai salėje) Vyriausybė, vykdydama Seimo valią, buvo susirinkusi į specialų posėdį ir nutarė, kad visi resursai, kurie yra, yra išsemti, ir tokiam papildomam 40 mln. pinigų skyrimui nepritarė. Taigi galioja mūsų ir Vyriausybės pasiūlymas, kad mokytojams būtų keliami atlyginimai 10 % gegužės mėnesį ir 10 % – rugsėjo mėnesį. Kolega finansų ministras buvo įgaliotas tą pasakyti, bet jam nebuvo suteikta žodžio. Aš atsiprašau, kad aš jus sutrukdžiau, bet į jūsų iškeltą klausimą atsakymas yra pateiktas oficialiai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ir V.Mazuronis. Prašom iš kitos pusės.

V.MAZURONIS (TTF). Aš noriu gerbiamajam Algimantui pasakyti, kad stadionas statomas ne Vilniaus miesto merui, bet Lietuvos Respublikos sportininkams. Stadioną stato Vilniaus meras, vykdydamas jūsų premjero tiesioginį raštišką nurodymą, pavedantį statyti stadioną. Jis teisingai daro, vykdydamas jūsų pavedimus. Jeigu jūs, pone Algimantai, prieš stadioną, tai taip ir sakykite.

PIRMININKAS. Viena pusė ir kita pusė pakalbėjo. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimsime visą antrą straipsnį, tai, kas jau buvo priimta. Balsuojame dėl viso 2 straipsnio. Visas pataisas atmetėme. Vyksta balsavimas, gerbiamieji.

Už – 59, prieš – 11, susilaikė 42. Antram straipsniui pritarta. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Ačiū. Nutarimas yra priimtas. (Balsai salėje) Atsiprašau, teisingai. Dėl viso turime kalbėti. Taip visi ramiai sėdėjome, gražiai nusiteikėme. Taip, laukiame pavardžių. Gongas atšauktas, nebijokite. Nuomonės už. Gerbiamasis J.Razma. Keturi – už, keturi – prieš.

J.RAZMA. Aš manau, kad galų gale mes baigėme tą maratoną ir mokytojus šiandien galėsime pradžiuginti. Skaičiai yra tokie, kuriuos minėjo ir pačios mokytojams atstovaujančios profsąjungos. Aš manau, kad Vyriausybė gali sutelkti politinę valią, nors ir neįrašėme, kad privalo peržiūrėti biudžetą, bet tą gali padaryti ir savo iniciatyva. Tikrai yra visokių nebūtinų išlaidų. Nedramatizuokime tos situacijos, kad čia jau kažkas priimta komplikuotai. Normalus nutarimas, Vyriausybe, pirmyn.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Gerbiamasis Z.Balčytis.

Z.BALČYTIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pasisakydamas prieš pasisakau prieš nepamatuotą viso Seimo sprendimą, kuris sukelia didžiulę problemą mūsų ateities finansiniam stabilumui. Kodėl aš taip sakau? Kiek aš žinau, jau Seimo valdyba taip pat buvo susirūpinusi dėl 2009 metų biudžeto projekto.

Gerbiamieji kolegos, visos tos kalbos per tuos keturis mūsų posėdžius išliks stenogramose. Aš tikrai esu įsitikinęs, kad mes pakelsime rudenį tas stenogramas, kai pradėsime kalbėti apie tam tikras problemas, kurios iškils mūsų valstybės finansiniam stabilumui.

Džiaugsmo šiandien buvo ne todėl, kad, kiek supratau, mes išspręsime šitą klausimą. Džiaugsmas buvo padaryti priešingai bet kokiam šiandien Vyriausybės pateiktam sprendimui, tai yra nubalsuoti prieš. Todėl aš manau, kad mes turėtume būti šiek tiek atsakingesni. Manau, kad tas Vyriausybės pateiktas sprendimas buvo gana pamatuotas, jam reikėjo pritarti, o šiam aš tikrai negaliu pritarti, nes tie 40 mln. sukelia problemą dėl jų šaltinio suradimo.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš. Gerbiamasis E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet aš kalbėsiu už. Ką gi, šiandien buvo siūlyti ir kitokie sprendimai, bet kadangi jie buvo atmesti, tai ir lieka balsuoti už. Manau, tai tikrai geras sprendimas, nes pašalins tam tikras įtampas, kurios yra nereikalingos mūsų mokyklose. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuomonė prieš, gerbiamasis A.Čaplikas. Prašom.

A.ČAPLIKAS. Nesinorėtų kalbėti prieš, nes lyg ir stengiamės visi padaryti gerą darbą, kad ir kokios politinės partijos ar frakcijos nariai būtume. Tačiau žiūrint į būdą ir kelius, kaip to siekiame, neapleidžia jausmas, kad tai yra tik politikavimas. Mes visi puikiai žinome, kad galutinis sprendimas yra Vyriausybės. Seimas gali tik rekomenduoti. Vyriausybė šiandien pasakė savo poziciją: 10 plius 10. Seimas Vyriausybei rekomenduoja 10 plius 15. Aš tikrai apgailestauju, kad būsiu priverstas susilaikyti. Nežiūrint į tai, kad Vyriausybės patvirtintą ilgalaikę darbo užmokesčio programą mes jau pagerinome, žengiame dar vieną žingsnį, mano manymu, į nepamatuotas išlaidas. Labai gaila, kad tuščias politikavimas arba noras būti tuo geresniu, negu yra realiai, nusveria tokius spendimus.

A.Kubilius pasakė: be geranoriško Vyriausybės požiūrio į šios problemos sprendimą nebus nieko išspręsta. Kalbėjome su finansų ministru. Ką jis prognozuoja? Liūdną mūsų ekonomikos situaciją. Pats A.Kubilius daug kartų cituoja Vakarų spaudą, kas mūsų laukia. Mūsų nepamatuotas išlaidų didinimas kelia grėsmę. Mes turime Latvijos, Estijos pavyzdžių. Mes atsiliekame nuo jų pusę metų, 9 mėnesius. Šiandien niekam nė motais. Artėja rinkimai, pažadėsime ką nors, po to kaip nors padarysime. Na, nebus šitaip. Deja, gaila, kad gero darbo darymas virto tiesiog politikavimu arba balų rinkimu.

Aš nenoriu veidmainiauti, todėl susilaikysiu būdamas už tai, kad realiai būtų padidinti mokytojams atlyginimai. Čia yra tik žaidimai. Ir aš beveik esu tikras, kad rugsėjo mėnesį dalis politikų sugrąžins mokytojus prie Seimo reikalauti dar didesnių arba įvykdyti tuos nerealius įsipareigojimus. Na ką gi, jeigu jūs tokios situacijos norite, pirmyn, žiūrėsime. Aš manau, kad šalia dar yra ir biudžetinės organizacijos, ir kultūrininkai. Kaip mes tada visi čia atrodysime kaip reprezentuojantys valstybę, man sunku įsivaizduoti. Labai gaila dėl nelabai gero, mano manymu, sprendimo.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Čaplikui. Nuomonė už. Gerbiamasis G.Steponavičius. Prašom.

G.STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Kartais klausai ir galvoji, kalba Seimo narys, o iš tiesų atrodo, lyg pranašas kalbėtų. Kartais galvoji, ar Seimas yra prie Vyriausybės, ar Vyriausybė yra pavaldi ir atskaitinga Seimui. Ir kartais iš tokių kalbų susidaro įspūdis, kad nei mes patys save gerbiame. Valandų valandas teikdami dabar blokuojančius kompromisinius pasiūlymus sugaišome tiek laiko, kuris vėl nedavė to rezultato, kurio dalis tikėjosi.

Kolegos, aš galiu jums pasakyti, opozicija, jeigu nebūtų priimtas 15 % variantas, visa būtų balsavusi už mažesnį variantą, nes tai vis tiek yra žingsnis į priekį. To paties aš dabar linkiu likusiai Seimo daliai, kurios pozicija šiandien nelaimėjo, ir raginu paremti kompromisinį sprendimą. Jis yra kompromisinis palyginti su kitais, kurie ar iš vienos, ar iš kitos pusės buvo pateikti.

Kolegos, gera pamoka, kad nereikia gaišti tiek laiko, kur jo nereikėjo gaišti. Galėjome turėti tokį analogišką sprendimą dar prieš gerą savaitę. Šiandien kviečiu visus balsuoti už šį, mano supratimu, pasvertą ir realų sprendimą dėl mokytojų atlyginimų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Domarkas – nuomonė už, t. y. prieš.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes jau vieną kartą pedagogus tam tikra prasme nuvylėme, kai kalbėjome ir buvome pateikę atlyginimų kėlimą 5 % nuo balandžio 15 dienos. Kalbėdamas prieš norėčiau pasakyti, kad mes šį kartą turėtume nenuvilti pedagogų ir padėti tašką, valdančioji dauguma pripažinti, kad nesugebėjome tinkamai pateikti savo varianto ir nesugebėjome įtikinti visų, kad būtų balsuojama kitaip. Todėl aš kalbėdamas prieš noriu pasakyti, kad balsuosiu už. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vydas. Nuomonė – už.

V.GEDVILAS (DPF). Aš labai trumpai, nes daug kas buvo pasakyta. Aš noriu prisiminti, kaip anksčiau komjaunuoliai spręsdavo įvairias problemas: išsikeldavo problemą, o paskui pukšėdami įveikdavo. Aš manyčiau, kad tos problemos galėjo ir nebūti, jeigu Vyriausybė būtų nutarusi didinti mokytojams atlyginimus ir pagaliau turėjo galimybę tą padaryti per biudžeto svarstymą, bet nepadarė. Jeigu aš esu Vyriausybė, tai turiu matyti maždaug keletą žingsnių į priekį, kaip reikėtų viską sutvarkyti. O dabar mes esame įkaitai ir jau tikriausiai visas mėnuo svarstome įvairius variantus, kaip reikėtų išspręsti mokytojų atlyginimus, ir pagaliau priėjome tik prie tos ribos, kai mes priimame nutarimo projektą ir rekomenduojame Vyriausybei ką nors tokio priimti ir padaryt kokias nors reformas dėl atlyginimų. Todėl aš ir, manau, mūsų frakcija pritarsime šiam nutarimo projektui ir balsuosime už.

PIRMININKAS. Dėkojame. Aš nesuprantu, ar gerbiamasis K.Daukšys neapsiriko? Jūs užsirašėte prieš? Jeigu kalbėsite už, mes išjungsime. Prašau.

K.DAUKŠYS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikiuosi, kad jūs mane išjungsime ne visam. Iš tikrųjų raginu visus, kurie prastai mokėsi, negerbė mokytojų ir mano, kad jų darbas yra lengvas, balsuoti prieš, lygiai taip pat, kaip gerbiamasis V.Domarkas pasisakydamas prieš, vis dėto balsuos už.

PIRMININKAS. Kalbos baigiamos. Pasiruoškite, balsuosime dėl Seimo nutarimo Dėl pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio ilgalaikio didinimo“ projekto Nr.XP-2882. Prašau balsuoti dėl viso projekto. Balsuojam. (Šurmulys salėje)

Gerbiamieji, užsiregistravo 84 Seimo nariai, už – 70, prieš nėra, susilaikė 14. Dabar tikrai mušu gongą. Priimta.

Gerbiamasis V.Mazuronis pirmasis atsistojo prie mikrofono. Replika po balsavimo, prašau.

V.MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos valdančiosios daugumos atstovai, mes tikrai įrodėme, kad esame konstruktyvi opozicija, nes pritarėme Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonei, pritarėme socialliberalų daugumos siūlomai nuomonei ir iš tikrųjų pasiekėme gerą sprendimą. Tai bendro darbo rezultatas, viskas gerai.

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis R.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS (TSF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų mes vos nepapuolėme į spąstus. Žiūriu dabar į balsavimą: dauguma Naujosios sąjungos jau nebalsavo už savo siūlymą, nors socialdemokratai šitą siūlymą palaikė. Tokie cirkai krečiami nuolat.

Aš norėjau atkreipti dėmesį kolegų socialdemokratų. Noriu jus nuraminti, kad ir kaip jūs norėtumėte, šiais metais iš Kauno Nemuno salos yra numatyti tik 7 mln. iš valstybės investicijos programos. Iš Privatizavimo fondo lėšos numatytos tik kitiems, dar kitiems ir dar kitiems metams. Taigi jūs negąsdinkite ir nesupriešinkite sportininkų su kitais. (Balsai salėje) Biudžetą reikės perskirstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji…. Gerbiamasis V.Simulikas. Prašau.

V.SIMULIK (NSF). Dėkoju. Vieną sakinį stenogramai. Nežinau, kaip kompiuteris suveikė, bet mano balsas už. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerai, balsas už. Gerbiamasis A.Kašėta. Prašau.

A.KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad neprisiimtume labai didelių nuopelnų, kad mes šitaip triūsėm, plušėjom dėl mokytojų. Iš tikrųjų jie iškovojo pergalę streikais, savo ryžtu ir įrodė, kad profesinės sąjungos Lietuvoje dar kažką gali. Čia socialdemokratams tą primenu, nes jie labiausiai turėtų rūpintis profesinėm sąjungom. Dar noriu priminti, kad jeigu mes nespręsime bibliotekininkų, kitų kultūros darbuotojų problemų, tai lygiai taip pat čia ginčysimės iki užkimimo praėjus keliems mėnesiams dėl kitos socialinės grupės. Taigi, miela Vyriausybe, jau pradėkite šiandien spręsti ir kitų socialiai jautrių darbuotojų, socialinių darbuotojų problemas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Sveikinu kairiąją pusę su pergale, pasiekta sunkioje kovoje, reikia pripažinti, kad jie laimėjo, čia nieko nepadarysi. Aš už bendrą projektą balsavau už, nes buvome pralaimėję, manau, kad pasielgiau teisingai. Kartu noriu, gerbiamieji, priminti, kad tie pinigai nebus atspausdinti pinigų kalykloje kur nors užsienyje. Jie turės būti perskirstyti arba paimti iš kažkur ir atiduoti tiems, už ką mes šiandien balsavome. Jeigu nebus pastatytas sporto kompleksas Kauno Nemuno saloje, o nacionalinį stadioną, matyt, reikia palaidoti… Jeigu jūs pasiūlysite, iš kur gauti pinigų šitoms statyboms, jos irgi yra labai svarbios Lietuvai, aš su mielu noru, gerbiamieji, balsuosiu ir pripažinsiu, kad jūs laimėjot. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Turėtume dabar dirbti pagal darbotvarkę. Gerbiamasis Juliau, mes buvome sutarę, kad vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Čia kalbėjo du, čia kalbėjo vienas. Gerbiamasis Šileiki, na, aš kviečiu atsisėsti, pasižiūrėkite, kiek mes turime dar darbo. Prašau, jungiu. (Šurmulys salėje)

G.ŠILEIKIS (LSF). Gerbiamieji, baikime vieną kartą gąsdinti, priešinti žmones, vėl prasideda: nebus to, nebus to, nebus to. Mielieji mano, tai jus reikia jau ne pirmą kartą auklėti, mokyti, kaip surasti normaliai pinigų, nešiurpinant žmonių, baikim priešinti ir baikim gąsdinti.

PIRMININKAS. Repliką – J.Dautartas. Prašau.

J.DAUTARTAS (TSF). Aš pusę replikos. Noriu pasakyti, kad ne vien profsąjungos čia laimėjo, o daugelis Lietuvos mokytojų, kurie palaikė profsąjungas, bet ramiai dirbo ir dėstė ugdymo planus. Norėčiau šitą pasakyti.

Gerbiamajam R.Dagiui. Kai kalbėsite apie cirką, tai cirkai teatre yra patys intelektualiausi žmonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutiniajam žodį, nes ta pusė buvo nuskriausta. Gerbiamasis A.Salamakinas pasakys, kad visa Lietuva nugalėjo. Prašau.

A.SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Na, tikrai mes nesame nuskriausti. Aš tik noriu pasveikinti Seimo narius, kurie dirba mokytojais, ir jų žmonas, po mūsų balsavimo šeimoms padidės Seimo narių atlyginimai… Labai ačiū. Nors manyčiau, kad jie turėjo elgtis truputį kitaip.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Grįžtame prie darbotvarkės. Noriu pasitarti. Turiu tokią vieną žinią ir noriu paklausti. Ar yra A.Kubilius? Nėra. Noriu paklausti. Gerbiamoji ministre R.Žakaitiene, iš tikrųjų atsiimate savo šiandien? (Balsai salėje) Į ketvirtadienį. Gerbiamasis G.Steponavičius, gerbiamoji R.Žakaitienė prašo perkelti 2-5a, 2-5b, 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d klausimus. Jie siūlo šiandien išbraukti iš darbotvarkės ir nukelti į ketvirtadienį.

Antras klausimas. Ar mes einame pagal darbotvarkę, ar vis dėlto leidžiame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikti ataskaitą, nes… (Balsai salėje) Einam pagal darbotvarkę? Gerbiamasis E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai gerbiu mūsų damas, kurios kantriai ir ilgai laukė čia. Tačiau jos turi… Gerbiamoji A.Burneikienė turi pristatyti 2007 metų ataskaitą, o televizija laukia pateikti 2005 ir 2006 metų ataskaitas. Mes jau tą svarstėme. Buvo protokolinis nutarimas, kuris reikalavo pateikti praeitą ketvirtadienį. Pagaliau yra, aš manau, konstruktyvus Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto naujas nutarimo projektas, kurio pateikimas turėtų užtrukti 10–15 minučių. Siūlau šitą dalyką užbaigti ir pereiti prie…

PIRMININKAS. Supratau, kad didžioji dauguma reikalauja eiti pagal darbotvarkę.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2941 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ projektas Nr.XP-2941. Pranešėjas – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas gerbiamasis J.Jagminas. Kviečiu į tribūną. Pateikimas.

J.JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šį Seimo nutarimo projektą su priedu prie jo parengė Seimo valdybos šių metų kovo 5 d. sprendimu Nr.2096 sudaryta darbo grupė. Projektas tikslas – įgyvendinti 2007 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymą Nr.X1349. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Seimas, atsižvelgdamas į Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, nutarimu patvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.

Seimo nutarimo uždavinys – atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede nustatytus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų skirstymo į grupes kriterijus, suskirstyti aukščiau išvardintas valstybės ir savivaldybių įstaigas į penkias grupes. Priėmus šį Seimo nutarimą, jis įsigaliotų nuo šių metų gegužės 1 dienos kartu su Valstybės tarnybos įstatymo 3 priede nustatytu šių metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašu.

Projekto esmė – šiuo metu minėtos valstybės ir savivaldybių įstaigos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi skirstomos į šešias grupes. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus šios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos į grupes skirstomos nesant nustatytų kriterijų. Todėl, darant šio priedo pakeitimus, nuo 2002 m. birželio mėnesio iki šių metų kovo mėnesio jų buvo 8. Sunku buvo išvengti netikslumo ir šališkumo. Esant kriterijų sistemai, Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede sudarytos prielaidos objektyviau ir pagrįsčiau skirstyti į grupes aukščiau minėtas valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos vieta nustatyta atsižvelgiant į surinktų balų skaičių pagal tokius kriterijus.

Pirma. Valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis. Antra. Valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos. Trečia. Valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais.

Darbo grupė, rengdama projektą, taip pat įvertino Vertybinių popierių komisijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus teiktus siūlymus, bet jiems nepritarė. Dėl techninių kliūčių ir tam tikrų netikslumų Seimo nutarimo priede praleista Konkurencijos tarnyba ir paminėtas senasis Kultūros paveldo komisijos pavadinimas. Šios klaidelės bus ištaisytos projekto svarstymo stadijoje.

Priėmus šį nutarimo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įgyvendinant projekto įstatymo nuostatas, papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Asignavimai numatyti šių metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose.

Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti Seimo nutarimo pakeitimo projektui po pateikimo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam J.Jagminui. Nematau norinčių paklausti. Klausiu Seimo, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta. Yra siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Kitokių pasiūlymų nematau. Komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka, matyt, spręs Seniūnų sueiga. Turės apsispręsti Seimas. Ar galime pritarti skubos tvarkai bendru sutarimu? Galime. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pritarta.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2957. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2831(2) (pateikimas)

Kitas mūsų darbotvarkės 2-2a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2957. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką gerbiamąjį V.Domarką. Pateikimas. Gal iš karto, jeigu Seimas leidžia, pristatykite ir 2b.

V.DOMARKAS (VLF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas labai atidžiai išklausė ir išnagrinėjo visas plenarinio posėdžio metu išsakytas pastabas. Sakyčiau, jos padarė komiteto nariams įtaką ir abu sprendimai yra palikti tokie patys, išskyrus abiejų pirmuosius punktus. Dėl 2005 m. veiklos ataskaitos yra nepritarti LRT tarybos 2005 metų veiklos ataskaitai ir analogiškas sprendimas yra dėl 2006 metų veiklos ataskaitos, t. y. nepritarti LRT tarybos 2006 metų veiklos ataskaitai.

Komiteto vardu norėčiau išreikšti viltį, kad atėjus naujam generaliniam direktoriui pokyčiai Lietuvos radijuje ir televizijoje galimi.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Domarkui. Nepabėkite. Aš taip suprantu, kad čia nori daug jūsų paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys E.Klumbys. Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Kadangi du nutarimų projektai, manyčiau, ir du pagrįsti klausimai. Pirmasis klausimas. Sakykite, ar yra prasmė 2005 metų veiklos ataskaitos projekte iš viso rašyti 2 straipsnį? Tuo labiau kad iš esmės 2005 metų veiklos projektas, visi tie nurodymai skirti 2006 metams. Tuos pagrindinius dalykus iš 2005 metų projekto perkelti į 2006 metų projektą. Tai yra pirmas klausimas. Po to užduosiu antrą klausimą.

V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau atsakyti, kad šitie visi straipsniai, tiek svarstant 2005 metų ataskaitą, tiek svarstant 2006 metų ataskaitą, turėtų būti įrašyti į ataskaitą svarstant 2007 metų ataskaitą. Šitie straipsniai yra surašyti atsižvelgiant į tuos pagrindinius trūkumus, kurie matyti iš veiklos ataskaitų. Tačiau 2 straipsnis tiek dėl 2005 metų veiklos ataskaitos, tiek dėl 2006 metų veiklos ataskaitos yra rekomendacinio pobūdžio ir 2008 metams.

PIRMININKAS. Nori klausti gerbiamasis V.Čepas. Antrą klausimą. Aš manau, kad iš karto du. Prašau. (Balsai salėje)

E.KLUMBYS. Du nutarimai. Gerai.

PIRMININKAS. Turite teisę arba po to, arba iš karto.

E.KLUMBYS. Po to.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Pirmininke, man seniai knieti paklausti. Dabar 2 metais atsilikę einame. Jau ir šitų pirmininkų nėra, ir tos tarybos keičiasi. Dabar jūs vėl siūlote nepatvirtinti. Kiek toks atotrūkis nuo gyvenimo tęsis, negalima taip gyventi! Einame kažkur, neaišku nei kas veda, nei už ką atsiskaitome. Galų gale neaišku, kas bus, jeigu atsiskaitys, kas bus, jeigu neatsiskaitys. Ar neatrodo šitas visas darbas (manau ir žinau, kad jūs sąžiningai dirbate) visiškai nieko vertas? Mūsų laikas gaištamas, ir rezultatai nuliniai. Ačiū.

V.DOMARKAS. Kolegos, jeigu visiškai atvirai, aš noriu pasakyti, kad po Seimo narių užregistruotos pataisos dėl LRT tarybos atsakomybės už ataskaitos patvirtinimą arba nepatvirtinimą, manau, kad šiandien (ir jaučiu) sujudimas LRT taryboje yra. Jeigu toks sprendimas būtų svarstomas Seime, manau, kad šitų ataskaitų svarstymas įgautų tikrai labai realią ir pagrįstą reikšmę.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, pristatydamas šį klausimą, kad išrinktas naujas LRT direktorius ir padėtis pagerės. Kaip gali pagerėti padėtis, jeigu šį direktorių išrinko taryba, kurios veiklai nepritarėte du kartus iš eilės? Ir kitoje ataskaitoje… Tai kaip ji gali pagerėti? Ir po to, kai jūs siūlote 1 straipsnyje nepritarti ataskaitai, tai kitas žingsnis turi būti siūlymas pareikšti nepasitikėjimą. Aš visiškai nematau veiksmo po nepritarimo. Džiaukitės, kad tokia taryba, kuri blogai dirba, patvirtino direktorių, kuris gerai dirbs. Ar gali blogas mokytojas išmokyti gerai mokinį?

V.DOMARKAS. Aš norėčiau pradėti nuo to, kad mes išgirdome Seimo plenarinių posėdžių metu kolegų Seimo narių nuomonę ir į ją atidžiai įsiklausėme. Aš manau, kad direktoriaus rinkimuose nemažą reikšmę turėjo ir šios jūsų ir mūsų visų išsakytos nuomonės ir kalbos Seime. Manau, ne paskutinę vietą turėjo ir Seimo plenarinių posėdžių metu pasakytos Seimo narių nuomonės ir LRT tarybos nariams. Todėl galbūt rezultatas yra toks, o ne kitoks.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V.Margevičienė.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, mes jau ne pirmą kartą svarstome ataskaitas, ir jūs praeitą kartą pristatydamas sakėte, kad jūsų komitetas apsvarstė tas ataskaitas daug anksčiau. Noriu jūsų klausti, kodėl jūs, kaip komiteto pirmininkas, nepasirūpinote, kad 2005 m. ataskaita greičiau pasiektų Seimo plenarinių posėdžių salę ir mūsų svarstymą? Aš pritariu V.Žiemeliui. Iš tikrųjų kaip senoji taryba, kurios mes nepatvirtinsime nei 2005 m., nei 2006 m. ataskaita, dabar gali būti atsakinga už naujai išrinktą pirmininką? Dėkui.

V.DOMARKAS. Gerbiamoji kolege, ačiū. Aš sakyčiau, mes, komitetas, prieš kiekvieną pavasario ar rudens sesiją teikiame prioritetinių darbų sąrašus ir šie klausimai yra įtraukiami. Mes kreipiamės į Seimo valdybą, kad būtų įtraukti kai kurie, mūsų manymu, dar svarbesni klausimai. Vienas iš tokių yra mano užregistruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kad nepilnamečiai negali ne tik gerti ir rūkyti, bet ir negali su savimi turėti nei rūkalų, nei svaiginamųjų gėrimų. Tačiau plenarinių posėdžių salės nepasiekė šie mūsų siūlymai. Aš manau, galbūt reikia imtis drastiškų priemonių – bandyti surinkti parašus ir tokiu keliu atkeliauti. Bet, patikėkite, mūsų komitetas turi kur kas svarbesnių klausimų ir šiuo atveju nėra esminis, galbūt tai nėra vienas iš pačių svarbiausių klausimų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamasis pirmininke, nežinau, kaip Seimas apsispręs, ar palaikys komiteto sprendimus, ar ne, bet vis tiek yra naujų pasiūlymų, kurie vis dėlto lemia, jeigu Seimas nepriima tarybos ataskaitos, tai turėtų būti kiti žingsniai. Tam tikros atsakomybės klausimas. Kaip žiūrėti į perspektyvą, jeigu Seimas nepriimtų ataskaitos, tarkime, jau naujos vadovybės. Kaip pirmininkas, ar jūs inicijuosite naujus žingsnius, kad tai turėtų tam tikrą galutinį rezultatą? Na, nepritarsime, tarkime, ataskaitai, ar pritarsime, o kas toliau?

V.DOMARKAS. Gerbiamasis kolega, aš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą vertinu vien už tai, kad tai yra nepolitizuotas komitetas ir racionalūs, protingi sprendimai randa atgarsį mūsų komitete. Džiaugiuosi, kad mes kartu su tamsta dirbdami galime padaryti rimtus darbus. Aš manau, kad komitetas susirinks ir svarstys, kas bus po to. Aš nenorėčiau burti dėl ateities ir prisiimti nuopelnus sau, ką aš padarysiu. Padarysime visi kartu.

PIRMININKAS. Ir klausia profesorė gerbiamoji V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kodėl 2005 m. ataskaita tvirtinama tik 2008 metais? Ar nematote, kad nėra prasmės? Jei tas išjudintų tarybą, tada matyčiau prasmę. Kaip jums atrodo, o gal taip pat reiktų pareikšti nepasitikėjimą taryba, ir ar nebus „Leo“ televizija? Ačiū.

V.DOMARKAS. Dėl „Leo“ televizijos bijau ką nors prognozuoti. Tačiau noriu pasakyti, kad artimiausiu metu baigiasi LRT tarybos pirmininko kadencija. Bus renkamas naujas pirmininkas ir bus atnaujinama LRT taryba iš dalies pagal rotaciją. Tam tikri pokyčiai vyksta ir pačioje LRT taryboje, ir pačioje Lietuvos radijo ir televizijos vadovybėje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Klumbys teikia antrą klausimą.

E.KLUMBYS. Norėjau paklausti. Šiandien šiaip ne taip „iškankinome“ mokytojų atlyginimus, tikiuosi. Ir tai iš principo atspindi švietimo sistemos krizę. Dabar turime iš tikrųjų realiai unikalų atvejį. Ko gero, nepatvirtinsime dvejų metų Radijo ir televizijos valdybos ataskaitos. Tai irgi parodo didžiulę krizę mūsų nacionalinio transliuotojo. Sakykite, ar jums neatrodo, kad komitetui reikėtų pasikviesti Radijo ir televizijos valdybą ir pasakyti tiesiai šviesiai: vaikinai ir merginos, dėkite pareiškimus, baigiame šią komediją, tegul nauji žmonės veda televiziją į geresnę ateitį?

V.DOMARKAS. Ačiū, kolega, už klausimą. Aš norėčiau pasakyti, kad kalba apie LRT tarybos veiklą ir galbūt nedėmesingumą Seime išsakytai nuomonei yra ne pirmi metai. Tačiau tik šiais pirmais metais Seimas išdrįso, tai yra pirmą kartą Seimas išdrįso atvirai išreikšti savo tikrąją poziciją šiuo klausimu. Aš manyčiau, kad galbūt tai turės įtakos. Tačiau pasikviesti ir paprašyti juos parašyti pareiškimus negalime, nes tik trečdalį visų LRT tarybos narių skiria Seimas. Tačiau pagal galiojančius įstatymus mes jų nei atšaukti, nei nubausti, nei kaip nors kitaip suvaržyti jų, sakysime, nuomonę negalime, tik galime pasakyti įvairias pastabas. Tą mes nuolatos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete darome. Jeigu mums kartu pavyks priimti tokias LRT tarybos formavimo ar, sakysime, atsakomybės įstatymo pataisas, manau, tai bus tik į gera.

PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkui gerbiamajam V.Domarkui. Visi klausimai atsakyti. Matau, yra nuomonių už ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis E.Klumbys. Dėl abiejų iš karto.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad pagal tvarką turėtų būti du už ir du prieš, nes du nutarimų projektai. Aš matau, kad yra du norintys kalbėti konservatoriai, aš jau kalbėjau, todėl atsisakau savo žodžio jų labui.

PIRMININKAS. Tada kviečiu gerbiamąjį A.Matulą – nuomonė už. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamieji kolegos, matyt, tikslas praeitą savaitę siūlant nepritarti 2005 ir 2006 m. ataskaitoms buvo padaryti spaudimą LTR tarybai, kad rinkimuose vis dėlto balsuotų ir rinktų kitą generalinį direktorių. Tas tikslas įvykdytas, spaudimas padarytas ir, matyt, valdančioji dauguma, kaip svarstant prieš tai klausimą, tiesiog laiku nesusiorientavo, kad vis dėlto tikslas pasiektas, ir nutarimų projektus reikėjo keisti pritariant 2005 ir 2006 m. ataskaitoms. Priešingu atveju, kaip čia minėjo kolegos, kitas žingsnis – reikia išreikšti nepasitikėjimą taryba, nes jeigu dvejus metus iš eilės nepritariam jų ataskaitai, tai kitokio žingsnio, manau, nėra.

Bet asmeniškai manau, kad reikėtų nepritarti ataskaitoms, nes daug kartų esame siūlę, ir aš esu siūlęs, kad vis dėlto nacionalinė televizija ir radijas, vykdydami savo misiją, uždavinius ir tikslus, kurie aiškiai įvardyti, turėtų atsisakyti kai kurių dalykų, kuriuos gali rodyti, kad užsidirbtų pinigų, komercinės televizijos, sakykime, alkoholio reklama, kiti dalykai. Na, o kai išgirdome vakar, kad kai kurie tarybos nariai per nacionalinę televiziją apskritai parlamentą kaip instituciją, visus parlamento narius, ne atskirus žmones, bet visus parlamento narius, vadina blūdais, vadina chunveibinais, tai, be abejo, ne tik pritarti, t. y. nepritarti 2005–2006 metų, bet, matyt, nereikėtų pritarti ir 2007–2008 metų ataskaitai, nes tokie žodžiai iš nacionalinės televizijos negali sklisti. Labai gaila, kad Seimo Pirmininkas sėdėjo šalia ir nepasakė pastabos, kad tokiais žodžiais institucijos, kad ir kokia ji būtų, vadinti negalima. Reikėtų pasirinkti žodžius.

PIRMININKAS. Laikas!

A.MATULAS. Siūlau nepritarti ataskaitai ir po to spręsti dėl pasitikėjimo taryba.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam A.Matului. Nuomonę prieš – gerbiamasis V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS. Ačiū. Aš taip ir nesupratau, gerbiamasis Antanas sakė, kad nepritartų, kalbėjo lyg ir už tai, kad reikia pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Jis pritaria komiteto nuomonei nepritarti ataskaitai, o jūs prieštaraujate komiteto nuomonei.

V.ČEPAS. Tai taip ir reikėjo sakyt. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto pagalvokime, ką dabar svarstome ir kodėl svarstome. Ataskaitą ar darbą? Darbas, kad ir blogai, bet jau padarytas, ir nieko nepakeisi. Blogai dirba, nepriima sprendimų, laidos neįdomios ir t. t. Aš nežinau, nes mažai žiūriu. Ar ta ataskaita blogai parašyta? (Balsai salėje) Palaukite. Tas darbas nebus geresnis, jie juk negrįš dvejus metus atgal ir nepradės dirbti iš naujo? Pasakykime, kad darbas atliktas blogai, kad dabar atėjęs A.Siaurusevičius tuos reikalus sutvarkys, ir baikime kiekvieną posėdį… Žinote, man atrodo, jeigu mes nesvarstysime tos ataskaitos, tai mums pradės skaudėti galvą, jeigu nebus interpeliacijos per kurį nors posėdį, tai numirsime visi. Tai lygiai tas pats. Užriškime tą maišiuką ir baikime tas kalbas. Grįžkime prie normalaus darbo, ką mes galime svarstyti ir ką galime pakeisti. Dabar mes svarstome užvakarykščią dieną ir bandome ką nors pakeisti. Tai viena.

Antra. Aš visiškai sutinku su gerbiamojo A.Matulo žodžiais, kad reikia rinktis žodžius. Negalima rimtų įstaigų, dirbančių valstybei, gal ne visą laiką sėkmingai dirbančių, vadinti tokiais nevisiškai priderančiais parlamente žodžiais, nevynioti į vatą, bet ir nededant kabučių ar nepasakant, kad tai humoras, nes žmonės supranta tuos dalykus gana tiesmukai. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamajam V.Čepui noriu pasakyti, kad mes, Seimas, esame ir steigėjai, ir finansuotojai. Nuomonė už – gerbiamoji V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ. Aš labai patenkinta, kad komitetas priėmė tokį sprendimą, todėl gerbiamuosius Seimo narius kviečiu balsuoti už komiteto sprendimą nepritarti ataskaitai. Vakar pasižiūrėjus laidą „Spaudos klubas“ paaiškėjo, kad Seimo institucija visai negerbiama, o naujai išrinktas Seimo Pirmininkas mūsų neapgynė, man dėl to labai labai liūdna. Manyčiau, kad LRT taryba po šio Seimo sprendimo padarys išvadą, kad Seimas vis dėlto ką nors gali, gali tai ir parodyti, ir priims teigiamus sprendimus mūsų naudai. Ačiū. Todėl kviečiu balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – gerbiamasis J.Čekuolis. Prašom.

J.ČEKUOLIS (LCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėčiau tikrai kitokią nuomonę. Pirmiausia kviesčiau iš atskirų epizodų nespręsti apie visumą. Visiškai pritariu tam, kas buvo pasakyta. Iš tikrųjų nacionaliniam transliuotojui ir apskritai bet kokiam komerciniam transliuotojui, gerbtiniems valstybės asmenims, signatarams nevertėtų parlamento įvairiai apibūdinti, nors kartais mes patys, galvokime savikritiškai, galbūt to ir nusipelnome. Bet tai yra vienas, kitas, trečias atskirai paimtas atvejis ir iš jų nespręskime apie visumą.

Kad ir kaip ten būtų, gerai ar blogai, tačiau vis dėlto Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija stengiasi savo misiją, kuri numatyta įstatymu, vykdyti. Galime ginčytis, kaip smarkiai, bet vis dėlto mes matome nemažai pastangų. Gražios laidos tautinėms bendrijoms, gražios laidos apie kultūrą, kuriami neblogi filmai apie Lietuvos istoriją, apie Lietuvos patriotinius judėjimus ir su tuo susijusias situacijas, ir panašiai. Negali būti vienareikšmio sprendimo, kad man nepatiko to replika, nepatiko ano replika, todėl viskas yra blogai. Taip iš tikrųjų nėra. Aš noriu pabrėžti, kad matykime visumą. Sakyti, kad viskas negerai, todėl nepritariame ataskaitai, mano manymu, būtų pernelyg supaprastintas ir primityvus požiūris. Susilaikysiu balsuodamas dėl abiejų pateiktų ataskaitų, nes, gerbiamasis kaimyne komiteto pirmininke, bendro vaizdelio aš ten neįžvelgiu ir manau, kad LRT veikloje yra ir teigiamų momentų, kuriuos mums, parlamentui, galima atspindėti savo dokumentuose. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam Jonui. Kadangi išklausėme po dvi nuomones, matyt, turime teisę pradėti balsavimo procedūrą, jeigu reikės, o aš manau, kad reikės. Ar galime balsuoti už abu nutarimus Atskirai už kiekvieną, taip? Yra reikalavimas atskirai už kiekvieną. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos 2005 metų veiklos ataskaitos“, taip yra pateikta komiteto, po pateikimo prašom balsuoti. Nutarimo projekte yra siūloma nepritarti tai ataskaitai, tai jeigu mes balsuojame už, vadinasi, priimame tokį nutarimą. Balsuojame po pateikimo dėl 2005 metų ataskaitos. Už – palaikome komiteto nuomonę, prieš – nepalaikome.

Už – 33, prieš – 3, susilaikė 4. Pritarta komiteto nuomonei po pateikimo.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Siūloma svarstyti balandžio 29 dieną.

Taip pat balsuojame dėl nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos tarybos 2006 metų veiklos ataskaitos“ projekto Nr.XP-2831 po pateikimo. Prašom balsuoti. Jeigu balsuojame už, pritariame komiteto pasiūlytam variantui nepritarti 2006 metų veiklos ataskaitai, prieš – atitinkamai prieš. Balsuojame. Komiteto nuomonė buvo aiški – nepritarti ataskaitai.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 2, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.

Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kitokių nuomonių nėra. Ačiū.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 166¹ straipsniu ir 5, 221, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2713 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 166¹ straipsniu ir 5, 221, 259 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.XP-2713. Pranešėjas – gerbiamasis R.Palaitis. Pateikimas.

R.PALAITIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, dabar įtampa nurimo, politika baigėsi, prasidėjo darbiniai įstatymai. Vienas iš jų yra mano siūlomas projektas. Jis turėjo būti posėdžio darbotvarkės pabaigoje prie Atliekų šalinimo įstatymo, nes kaip tik su šiomis aktualijomis ir yra susijęs. Siūlau įvesti Administracinių teisės pažeidimų kodekse atsakomybę už vietinių rinkliavų nemokėjimą. Paaiškinsiu, kokia situacija yra dabar. Tiek įstatymų nustatytus mokesčius, tiek valstybės rinkliavas administruoja Mokesčių inspekcija, Mokesčių administravimo įstatyme viskas sutvarkyta ir apginta. Vietines rinkliavas administruoja savivaldybės, teisinė bazė jų galvos skausmui ir palieka visas vietinių rinkliavų administravimo problemas. O galvos skausmas yra tas, kad vietinių rinkliavų galima nemokėti ir nieko jums už tai nebus, tiesiog nėra atsakomybės.

Kokios problemos? Iš tikrųjų iš Europos Sąjungos lėšų Lietuvoje įrengiama gana daug naujų regioninių atliekų centrų. Vienas iš tokių regioninių atliekų centrų pradėjo dirbti Klaipėdos regione. Kaip paprastai, tokių regioninių atliekų centrų steigėjos yra savivaldybės, ir savivaldybės dabar pereina prie kitos apmokėjimo už šiukšles sistemos. Anksčiau buvo mokamas mokestis už šiukšlių išvežimą, dabar pereinama prie vietinės rinkliavos už buitinių atliekų pašalinimą. Konkrečiai Klaipėdos regioniniame centre taip ir yra daroma ir kelios savivaldybės jau priėmė tokius sprendimus. Jeigu rinkliavų rinkimas bus lygiai toks pat neapgintas, mano supratimu, bus didelės problemos šiems atliekų regioniniams centrams, kurie yra pastatyti iš Europos Sąjungos lėšų.

Kita vertus, prisiminkime istoriją. Praėjusioje kadencijoje aš buvau užregistravęs tokį patį įstatymo projektą. Šis įstatymo projektas tada perėjo pateikimo stadiją, perėjo komitetą (Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs), buvo gauta Vyriausybės nuomonė (Vyriausybė irgi buvo pritarusi), tačiau kadencijos pabaigoje šio įstatymo Seimas nespėjo priimti, o šios kadencijos pradžioje, kadangi buvau opozicijoje, iš karto šį projektą išmetė į šiukšlyną. Dabar jis yra teikiamas iš naujo ir laukiu jūsų, gerbiamieji kolegos, supratimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Neskubėkite nueiti. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamasis V.Čepas. Prašom.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš su ta šiukšlių problema esu neblogai susipažinęs. Yra mokestis ir rinkliava, bet aš dabar nustebau (šiandien mes jau kalbėjomės), kad klaipėdiškiai, tarkim, į tą naują sąvartyną kaip tik nori padaryti rinkliavą. Tai yra būtent tą mokesčių rinkimo būdą, kuris yra mažiausiai apsaugotas. Aš jūsų klausiu labai konkrečiai. Jeigu kas nors už ką nors nemoka, tarkim, rinkliavos, yra teisėti būdai, kaip tą rinkliavą išsireikalauti. Gal tai nėra įstatymo iškart baudžiama, bet yra numatytos institucijos, kurios tuos pinigus gali išieškoti. Ar čia jau tokia tragiška yra padėtis? Ačiū.

R.PALAITIS. Kiekvienas išieškojimas, kaip jūs žinote, kainuoja pinigus. Šiuo atveju, jeigu jūs nemokėsite rinkliavos labai ilgą laiką, gal po dvejų metų per teismus ar per antstolius, nežinau, kaip nors iš jūsų tą pačią rinkliavą gal ir išreikalaus, bet atsakomybės už tą nemokėjimą praeityje nebus jokios. Vadinasi, jūs tik sumokėsite po kelerių metų tą nustatytą rinkliavą, bet per kelerius metus žinot, infliacija ir visa kita, išieškojimo sąnaudos. Suma bus kitokia ir ji bus sunykusi. Dar sykį sakau, problemos yra tikrai didelės, visiškai nesulyginamos su Mokesčių inspekcijos įgaliojimais, kas yra numatyta Mokesčių administravimo įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano labai panašus klausimas, kurį prieš tai uždavė kolega. Iš tikrųjų išieškoti yra dabar ta galimybė, galbūt tas kelias, kaip jūs sakote, gana ilgas ir t. t., bet man kelia tokią abejonę, kad ta bauda, kuri numatyta – 20, 100 litų vargu ar ji ką nors suvaidins šioje situacijoje. Viena klausimo pusė. Man atrodo, jeigu jūs manote, kad reikia, galbūt reikėtų už pakartotinį nusižengimą kokią nors kitą baudą galvoti, nes šiais laikais, man atrodo, kad tai bus visiškai neefektyvu. Ačiū.

R.PALAITIS. Klausimas geras dėl sumos dydžio. Aš manau, kad komitete svarstant šį klausimą bus galima į tai atsižvelgti. Mano pasiteisinimas toks, kad iš tikrųjų tai yra perkopijuota iš 2002 m. rugsėjo mėnesį užregistruoto mano projekto (tuo metu buvo 20 ir 100 litų), tuo metu tai atrodė visai normali suma. Šiandien sutikčiau, kad gal ta suma ir svarstytina.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis K.Starkevičius. Prašom. Atsiprašau. E.Pupinis.

E.PUPINIS (TSF). Labai ačiū pirmininkui. Norėčiau paklausti. Dabar vis dėlto gana nemažos šakutės – 20 ir 100 litų. Ar nereikėtų jas mažinti, nes visada tas skirtumas yra tam tikra galimybė korupcijai. Kodėl tokios didelės šakutės?

Antras dalykas. Ar žmonės yra pasirengę administruoti tokias nuobaudas? Ar tiktai nebus taip, kad parašysim įstatymą, bet iš esmės kas nevykdė, tas nevykdys ir vengs rinkliavų?

R.PALAITIS. Šiuo metu ir išvis dėl rinkliavų, kaip sakiau, atsakomybės jokios nėra. Dabar šiame projekte numatyta, kas turi teisę surašyti protokolą, ir numatyta, kad administracinė komisija prie savivaldybių, ji dabar paprastai sukuriama, svarstys šį klausimą. Atsakau į pirmąją jūsų klausimo dalį, būtent ji ir spręs, kurią tarp 20 ir 100 litų baudą skirti. Jeigu mes nepasitikėsime tom administracinėm komisijom ir visur įžvelgsim korupcijos galimybę, mes galime tai daryti, bet ar tai iš tikrųjų realu. Aš nemanyčiau, kad taip.

Antra vertus, kiekvienas gali teikti pasiūlymus. Čia svarstymo stadija, mes galime reguliuoti tuos dalykus. Svarbu, kad pritartume pačiam principui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji profesorė V.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, kas fiksuos tuos nusižengimus ir kas surašys tuos protokolus, kuriuos pateiks administracijos komisijai? Koks bus šis mechanizmas, man truputį paaiškinkite, nes gyventojai susitikimuose klausia ir ne visuose miestuose tarp Vilniaus ir Kauno vienodai veikia, jie yra labai nepatenkinti. Ačiū.

R.PALAITIS. Iš tikrųjų, kaip žinote, vietinės rinkliavos yra nustatomos savivaldybių tarybų sprendimu ir ten turėtų būti numatoma visa tvarka. Dabar šiame įstatyme numatoma, kad teisę surašyti protokolą galėtų turėti savivaldybės kontrolierė. Praėjusioje kadencijoje Vyriausybė šiam įstatymo projektui buvo parašiusi tokią nuomonę, kad Valstybės kontrolės atstovai irgi galėtų surašyti, bet aš nemanau, kad čia realu. Šiaip, sakau, savivaldybės kontrolierė, nes vietinės rinkliavos yra visiška savivaldybės kompetencija.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji V.Margevičienė. Prašom.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tai yra labai didelė problema, ypač naujose gyvenvietėse, kuriose kuriasi naujakuriai, kuriose statomi gražūs namai. Dažniausiai pastebime, kad jeigu aplinkui yra koks nors miškelis ar parkelis, ten stovi maišelių maišeliai su šiukšlėmis. Aišku, kad iš kito miesto rajono neatvažiuos ir neatveš to maišelio. Ar šiose savo pataisose nenumatėte, kad, tarkim, jeigu žmonės turi gražią sodybą, gražų namą, bet nėra sudarę sutarties su įmone, kuri veža šiukšles, tai jie kažkur jas padeda…. Lyg ir kyla įtarimas, kad tos šiukšlės ir barstomos aplinkui. Ar nenumatėte to, kad savivaldybės galėtų turėti didesnių galių ar savivaldybės kontrolierė, kad apeitų tuos žmones, kurie jau gyvena ne vieną mėnesį, pusmetį, dvejus metus, trejus metus ir neturi sutarčių su šiukšles išvežančiom įmonėm? Ačiū.

R.PALAITIS. Ačiū už labai gerą klausimą. Jis iš tikrųjų aktualus. Pagal dabartinę tvarką panašiai, kaip jūs pasakojote, ir yra, kai yra mokama už šiukšles. Tarkim, privatus namas turi savo 70 ar 120 litrų talpos konteinerį ir moka tik tiek, kiek tų konteinerių išvežama, už jų skaičių. Dabar ką jie daro? Jie nemeta šiukšlių į savo konteinerį, numeta į miesto šiukšlių dėžę arba dar blogiau – kur nors į miškelį. Jų konteineris tuščias, jiems mokėti nieko nereikia. Principas tas, kad dabar, kaip ir sakiau pranešimo pradžioje dėl regioninių atliekų centrų, savivaldybės pereina prie rinkliavos už buitinių atliekų pašalinimą. Rinkliavos – tai reiškia, kad moka visi nepriklausomai nuo konkretaus šiukšlių kiekio. Tokiu atveju… Pagal kitus kriterijus. Nežinau, vieni pagal gyventojų skaičių, kiti pagal kvadratūrą. Čia jau tarybos reikalas, bet tokiu atveju nebelieka motyvo žmonėms nemesti į savo šiukšlių dėžę ir nešti kur nors paslėpti tas šiukšles. Kad tokios problemos su ta vietine rinkliava už buitinių atliekų pašalinimą būtų normaliai sprendžiamos, mano supratimu, reikia numatyti už tokios rinkliavos nemokėjimą administracinę atsakomybę, o tai aš ir siūlau savo projekte.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašom.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų aš taip supratau, kad dalis Seimo narių nelabai supranta, už ką jūs žadate numatyti atsakomybę. Šiandien rinkliavos mokestis yra nustatytas ir jis vadinasi teršėjo mokestis. Tai nėra už šiukšlių išvežimą. Jūs norite nustatyti atsakomybę už teršėjo mokesčio nemokėjimą. Ar jūs žinote, kad šiandien šalyje yra tokia situacija, kad kiekvienoj teritorijoj savivaldybė yra atsakinga už atliekų tvarkymą? Taip, atliekų tvarkymą daro… veiksmus dažniausiai atlieka regioniniai atliekų centrai, tačiau atsakinga yra savivaldybė. Tam, kad jas išvežtų, ji turi būti pasirengusi. Šiandien tik 30 %–40 % savivaldybių yra pasirengusios ir išdalinusios bei sudariusios sutartis dėl konteinerių pastatymo. Aš noriu jūsų paklausti. Jūs pradedate nuo administracinės atsakomybės, o tai yra tyčinis pažeidimas. Tai aš noriu jūsų paklausti, kas jus paskatino taip greitai įvesti administracinę atsakomybę? Ar jūs turite duomenis, kiek šiandien žmonių, o tai liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, yra nesumokėję teršėjo mokesčio, jeigu iš karto einame prie administracinės atsakomybės?

R.PALAITIS. Taip. Noriu pasakyti, kad teršėjo mokestis, nežinau, gal čia koks… nelabai žinau tokį mokestį, gal čia už šiukšles. Aš kalbu apie vietinę rinkliavą. Jūs žinote, yra Rinkliavų įstatymas, yra dalis valstybinių rinkliavų ir dalis vietinių rinkliavų, taip? Valstybines rinkliavas administruoja valstybė, vietines rinkliavas administruoja savivaldybės. Tų rinkliavų, tarp kitko, yra sąrašas, tai ne tik buitinių atliekų pašalinimas, tų rinkliavų yra apie 11 įvairiausio pobūdžio. Ir visą tą laiką savivaldybės iš esmės to nelabai taikė, nes iš tikrųjų tai buvo sunkiai kontroliuojamas mechanizmas. Jeigu atsirastų tokia atsakomybė, mano supratimu, tas mechanizmas pradėtų veikti.

PIRMININKAS. Labai ačiū. 10 minučių klausimams praėjo. Matyt, gerbiamasis L.Sabutis paklaus asmeniškai. Kadangi, matau, pagal mūsų darbotvarkę jau baigiasi posėdžiui skirtas laikas, tai aš, naudodamasis Statutu ir savo teise, pratęsiu iki 19.40 val. Ar E.Klumbys ne dėl to klausimo stovėjo? Prašau.

E.KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turim pirmiausia užbaigti šį klausimą.

PIRMININKAS. Taip, baigsim.

E.KLUMBYS. Jūs negalit siūlyti kitų procedūrinių dalykų dėl…

PIRMININKAS. Gerai, baigsim ir tada pasiūlysim.

E.KLUMBYS. Aš pirmiausia noriu, kad jūs užbaigtumėt šio klausimo pateikimą.

PIRMININKAS. Aš maniau, kad jūs stovit tuo klausimu, tai norėjau užbėgti už akių, bet neužbėgau. Gerai. Po pateikimo ar galim bendru sutarimu? Ne. Yra norinčių ir už, ir prieš. Nuomonė už – gerbiamasis R.Remeika. Klumby, taip ir stovėsit?

R.REMEIKA (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau pritarti gerbiamojo R.Palaičio teikiamai įstatymo pataisai, nes priėmus šią pataisą tai būtų savivaldybei dar viena priemonė, kuri padėtų geriau administruoti vietines rinkliavas. Siūlyčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę už. Matau, kad yra nuomonė prieš. Gerbiamasis L.Sabutis. Prašau.

L.SABUTIS (TSF). Ačiū. Pasinaudosiu tuo, kad neleidot klausti. Kolegos, aš tiesiog nežinau, kaip reikėtų pasielgti šiuo atveju. Šiaip Rinkliavų įstatyme konkrečiai tik Seimas gali nurodyti, kokios rinkliavos yra pavedamos savivaldybėms tvarkyti. O dabar tai yra materialiosios teisės dalykai. Iniciatorius siūlo bausti administracine tvarka asmenis už procedūros, už procedūrinių taisyklių pažeidimus. Tai yra nesumokėjimas pagal patvirtintas taisykles ir pagal patvirtintus nuostatus. 60 savivaldybių. Bus skirtingi dalykai. Tuos dalykus gali reglamentuoti tik Seimas įstatymu. Todėl aš ir klausti norėjau, patikslinti, kodėl tokį kelią pasirinko. Ir dabar, kadangi kitos išeities nėra, iš tikrųjų negaliu pritarti ir negaliu balsuoti, kad tokiam įstatymui būtų pritarta, nors norai labai geri.

PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Pasiruoškime ir balsuokime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymo projektui, kurio registracijos Nr.XP-2713? Prašau balsuoti po pateikimo. Vyksta balsavimas. E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Po balsavimo.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo. Jau galite kalbėti. Aš paskui pranešiu. Ne? Laukite.

Už – 18, prieš – 5, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Yra siūlomi komitetai, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Ne. Ačiū.

E.Klumbys – repliką po balsavimo.

E.KLUMBYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, baigiasi numatytas laikas. Tai yra vienas dalykas.

PIRMININKAS. Taip, žinom.

E.KLUMBYS. Antras dalykas, salėje sėdi 33 Seimo nariai. Dabar laukia labai rimtas klausimas, t. y. lygių galimybių kontrolierės ataskaita. Tokioje situacijoje, kai sėdi salėje 33 Seimo nariai, aš manyčiau, yra nepagarba šiai institucijai, kad jos ataskaitos klausytųsi, sakysim, pavieniai Seimo nariai. Aš žiūriu, socialdemokratų yra 5 iš 38 pagal paskutinius skaičiavimus. Todėl aš siūlyčiau užbaigti posėdį, prieš tai atsiprašius lygių galimybių kontrolierės, ir šį klausimą svarstyti ketvirtadienį rytiniame posėdyje, kai bus solidus Seimo narių skaičius šioje salėje.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E.Klumbiui. Aš noriu dar pasakyti, kad įstatymo projektą, kuriam mes pritarėm po pateikimo, yra siūloma svarstyti gegužės 22 dieną, kad būtų aišku dėl protokolo.

Ir V.Čepas. Prašau. Gerbiamasis V.Čepas. Prašau.

V.ČEPAS. Aš gal ir sutikčiau su tuo, ką kolega E.Klumbys sako. Aišku, protas eina paskui žodžius. Reikėjo šį dalyką pasakyti gerbiamoms kontrolierėms prieš 4-5 valandas. Bet, gerbiamasis Egidijau, ranką prie širdies pridėjęs pasakykit, ar ne jūs čia esat kalčiausias, visą šią košę užverdat? Juk jūs einate ir einate prie to mikrofono. Jis greit neatlaikys jūsų. Jeigu jūs būtumėt kuklesnis bent vienu procentu… Jūs pasižiūrėkit ataskaitas. Juk ne jūsų Seimas, jis yra visų mūsų. Aš kartais eičiau ir pasakyčiau ką nors tokio, bet man gėda, nes, manau, reikia klausimą kažkaip baigti, be to, E.Klumbys dar pasisakys. Kiekvienu klausimu! Mes esam vienodai išsilavinę, vienodus mokslus baigėme, bet kaip nors susiturėkit, gal tada nereikės moterų atsiprašinėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam V.Čepui. Gerbiamasis K.Starkevičius. Prašau.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Aš siūlyčiau išklausyti ataskaitą. Seime pirmą kadenciją, bet ne pirmas kartas, kai mes ataskaitas išklausome esant tokiam Seimo narių skaičiui ir dar mažiau. Aš manau, tie, kurie liko šiandien, klausys, nes kai vyksta rytiniame posėdyje, kas iš to, kad mūsų būna daug, bet tik vienas kitas iš tikrųjų klauso, o kiti gal ruošiasi kitiems klausimams ar dar ką nors daro. Aš manau, tiek išlaukę tikrai pratęskim posėdį ir išklausykim ataskaitą.

PIRMININKAS. Supratau nuomonę. Gerbiamasis J.Dautartas. Prašau.

J.DAUTARTAS (TSF). Aš irgi pritarčiau gerbiamajam Kaziui ir gerbiamajam pulkininkui V.Čepui. O gerbiamajam Egidijui turiu pasakyti, kad lygios teisės yra ir tų narių, kurie pasiliko čia kantriai. Taigi čia kaip traktuosi. Siūlyčiau pratęsti posėdį ir išklausyti ataskaitą.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū visiems. Aš pagal Statutą dar kartą sakau, kad pratęsiu Seimo posėdį iki 19.40 val., nes mes patys, kai pradėjom darbą po pietų, pritarėme šiai darbotvarkei. Kviečiu į tribūną lygių galimybių kontrolierę pateikti 2007 metų veiklos ataskaitą. Gerbiamoji Aušrinė Burneikienė – į tribūną. 2-4a. Aišku, visi susirinkę čia yra patys aktyviausi ir, matyt, kurie domisi. Jūs galit labai sutrumpinti, kas yra geriausia. Prašau.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2007 metų veiklos ataskaita

A.BURNEIKIENĖ. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Tikrai nepareikšiu jokio įsižeidimo Seimui. Dėkoju, kad esat kantrūs, ir tikrai pateiksiu ataskaitą. Manau, susipažinti su ja gali visi Seimo nariai, nes ji yra vieša. Taigi teikiu vadovaudamasi įstatymu jūsų svarstymui Lygių galimybių tarnybos ataskaitą už 2007 metus, t. y. už praėjusius metus, kurie buvo Europos Sąjungos Parlamento paskelbti Lygių galimybių metais visoje Europoje. Jums pasirodys, kad ataskaita yra plati, didesnė negu paprastai būdavo. Tačiau tai yra padaryta grynai dėl to, kad pernai gruodžio 18 dieną jūs pataisėte reikalavimus ataskaitai ir numatėte, kad ataskaita turi apimti padėties apžvalgą, veiklos ataskaitą, išvadas ir rekomendacijas. Taigi ši ataskaita taip yra sudaryta. Aš, netrukdydama laiko, norėčiau labai trumpai pateikti pačią struktūrą ir tą, ką jūs galėsite šioje ataskaitoje rasti.

Taigi padėties apžvalgoje mes nurodome skundų dinamiką, pradedant 1990 metais, baigiant 2007 metais, už kuriuos šiemet atsiskaitome. Jūs matote statistinę lentelę, iš kurios aišku, kad skundų skaičius didėja. Noriu kaip visuomet aiškinti, kad tai nesusiję su tuo, kad, matyt, mūsų visuomenėje diskriminacijos apskritai daugėja, o tiesiog tai, kad jūs, galbūt ir mūsų tarnyba, ir šiaip visuomenė, vis daugiau diskutuoja žmogaus teisių klausimais ir nebepriima kai kurių dalykų kaip normos arba susigulėjusių tradicijų, o priima kaip teisės pažeidimus, tai yra kaip žmogaus teisių pažeidimus. Taigi ir drąsiau skundžiasi. Kaip anksčiau minėdavau, mūsų žmonės supranta, kad pagrindinė jų teisė yra tas teises ginti.

Kaipgi kreipiasi vyrai ir moterys, jūs matote statistikoje, šitoje dinamikoje. Noriu pasakyti, kad pernai mes galėjome pastebėti, kad į tarnybą tiek moterys, tiek vyrai su skundais dėl diskriminacijos kreipėsi beveik lygiai. Šiek tiek daugiau moterų, t. y. 52 % moterų, ir 48 % vyrų skundų sudarė (…) skundų skaičių.

Šioje apžvalgoje pateikiama atskiros diskriminacijos rūšys ir pagal rūšis, kokia dinamika, kaip tai sudarė. Jūs matote, kad paimti skaičiai nuo 2005 metų, nes nuo 2005 metų lyginamosiose lentelėse įsigaliojo antrasis įstatymas, tai yra Lygių galimybių įstatymas, kuris numatė papildomas 6 žmonių nediskriminacijos rūšis, išskyrus diskriminaciją dėl lyties. Čia apžvelgiama diskriminacija dėl amžiaus, diskriminacija dėl negalios. Taip pat diskriminacija dėl religinių įsitikinimų, etninės priklausomybės ir rasės, diskriminacija dėl lytinės orientacijos.

Ką galima apibendrinus apžvalgą pasakyti? Vis dėlto įžvelgiame, jog žmonių diskriminacija yra fenomenas, pasižymintis, kaip ir daugelis neteisėtų veikų, dideliu latentiškumu, tai yra tam tikru paslėptu pobūdžiu, nes žmonės, taip pat daug institucijų skriaudų linkę neviešinti arba apie tai apskritai nekalbėti.

Kokios tendencijos yra pagal atskiras diskriminacijos sritis ir kokia yra situacija. Diskriminacija dėl lyties. Jūs matote mūsų pateikiamą lentelę, kokiose srityse dažniausiai fiksuojama diskriminacija dėl lyties. Kaip matote, moterų dėl šios rūšies diskriminacijos skundėsi daugiau, tai yra 60 %, vyrų – 33 %, iš organizacijų ar asmenų grupių gauta 7 % skundų.

Kokios sritys? Faktiškai, noriu pažymėti, jog diskriminaciją šiuo metu matome daugiau privačiame sektoriuje, ne valstybiniame sektoriuje, dėl diskriminacijos skundžiasi daugiau privataus sektoriaus žmonių. Tai iš esmės yra diskriminacija prekių paslaugų srityje. Norėčiau akcentuoti, kad kai sakome, prekių paslaugų sritis, turime omeny sveikatos apsaugą ir finansinę veiklą, tai yra kreditai, tai yra įvairių rūšių draudimai, tai yra paskolų suteikimas, tai yra išperkamoji nuoma ir panašiai. Sveikatos apsauga – tai įvairios valstybinės programos, kurios numato skirtumus, skirtingus kompensuojamuosius vaistus vyrams ir moterims, skirtingas galimybes gauti nemokamą medicininę pagalbą arba profilaktinę apžiūrą.

Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į tokią diskriminacijos rūšį kaip negalia. Pernai mes fiksavome, kad pasikeitimų yra, vis daugiau žmonių skundžiasi dėl diskriminacijos dėl negalios. Tačiau susiduriame su tam tikromis problemomis ne kaip kontrolieriaus tarnyba, o visuomenėje išryškėjančiomis problemomis, kad žmonės turi labai skirtingas negalias ir tos skirtingos negalios turi labai skirtingus poreikius. Tų poreikių amplitudė yra labai plati. Judėjimo negalią, fizinę negalią turintys asmenys reikalauja fizinės aplinkos pritaikymo, tai yra įvažiavimo su ratukais ir panašiai. Negirdintys asmenys turi turėti galimybę, pavyzdžiui, įgyti mokslą negalėdami klausyti paskaitų. Neregiai turi galėti kaip nors įgyti mokslą arba dirbti. Labai didelė sritis, kuri, sakyčiau, dar lieka labai paslėpta ir neatskleista, tai psichikos ir protinę negalią turinčių žmonių problemos, tarp jų ir teisinės problemos, susijusios su veiksnumo apribojimo klausimais.

Buvo atlikti tyrimai, jie parodė, kad diskriminacija dėl religijos Lietuvoje taip pat yra gana aktuali. Yra žmonių, nepakančių netgi ne tom religijom, kurias vadiname netradicinėmis, o netgi ir išpažįstantiems Romos katalikų tikėjimą. Tai netgi kartais pasako darbdaviai, kurie patys yra Romos katalikai, kad labiau pasitikėtų netikinčiais asmenimis, arba dėl priklausomybės, arba religijos išpažinimo teigia, jog tai yra tam tikras darbuotojo minusas ar tam tikra jo pažeidžiamumo galimybė.

Dėl rasių. Dėl rasių visiškai rimtai norėčiau pasakyti, kad dėl tautinės priklausomybės ir rasinės priklausomybės, deja, skundų 2007 metais iš tiesų labai išaugo. Į kokias tendencijas ypač norėčiau atkreipti dėmesį. Į tai, ką mes akcentuojame ir Europoje. Viena problema yra ir Lietuvoje. Kai kalbame apie diskriminaciją dėl tautybės, neturime omeny tik kitų tautybių žmonių. Mes turime omenyje ir lietuvius, nes Lietuvoje iš tiesų yra regionų, iš kurių gauname lietuvių skundus dėl diskriminacijos dėl jų tautiškumo, dėl etninės priklausomybės. Tai yra Vilniaus rajonas, kaip žinote, ir Visaginas.

Norėčiau pasakyti, kad dėl odos spalvos, jūs žinote, yra gana daug ekscesų. Todėl mes teikiame vieną iš pasiūlymų, jog galbūt reikėtų papildyti Lygių galimybių įstatymą tokia kontroliavimo sritimi kaip nediskriminacija žmonių viešų renginių metu. Tai apimtų ir diskriminaciją dėl lyties, ir negalios klausimus, ir odos spalvą. Atsimenate rungtynes, kai žaidė prancūzai su lietuviais, kai buvo Afrikos žemynas išdažytas Prancūzijos vėliavomis. Tai yra viešas renginys. Į tai, aišku, turėjo reaguoti policija ar teisėsaugos institucijos, bet, deja, buvo nuleista kaip pokštas, o padėtis nuo to tik blogėja. Nebaudžiamumas arba nepastebimumas sukelia tolesnes dar blogesnes situacijas.

Ką norėčiau pasakyti. Jus turbūt nustebins tai, jog diskriminacijos dėl amžiaus atvejų labai sumažėjo, nors anksčiau teigdavome, kad Lietuvai ypač aktuali diskriminacija žmonių dėl amžiaus. Norėčiau pasakyti, kad, mūsų teigimu, tų skundų sumažėjo dėl to, kad darbo rinka užsipildė laisvomis vietomis, ir vyresnio amžiaus žmonėms pasidarė lengviau įsidarbinti, darbdaviai noriai pradėjo įdarbinti kvalifikuotus vyresnio amžiaus specialistus, nes yra darbo stygius. Taip pat norėčiau pasakyti, kad žmonės jaučiasi diskriminuojami dėl jų amžiaus tiek sveikatos apsaugos srityje, kaip jums sakiau, tai yra sveikatos paslaugų teikimas, tiek ir toje finansinėje kreditų sistemoje.

Norėčiau pasakyti, kad daugelį stebina žiūrint vizualiai mūsų ataskaitą labai padidėjęs skundų skaičius dėl diskriminacijos, dėl lytinės orientacijos. Mes savo ataskaitoje pažymime, jog pačių problemų, kurios nurodomos skunduose, palyginti su visais kitais metais, neišaugo. Drįsčiau pasakyti, kad kai kurios neatsakingos mūsų viešų asmenų, valstybės tarnautojų, pareigūnų ar politikų kalbos sukelia tarptautinių organizacijų reakciją. Nenorėjau čia neštis, bet mes gauname tiesiog siuntiniais skundų pobūdžio kreipimųsi iš tokios organizacijos, pavyzdžiui, kaip „(…) International“ ir, deja, aritmetinis tų skundų skaičius didėja. Problemų buvo daugiausia iš paslaugų teikimo srities, bankų veiklos, kai nebuvo išduotos tam tikros kortelės su atitinkamu tų kredito kortelių prašomu nuspalvinimu. Tačiau tas klausimas išsisprendė taikiai ir bankai su tais žmonėmis susitarė, kokios tos kortelės turėtų būti.

Negaišindama laiko, gal pereisiu prie sprendimų. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tokius sprendimus kaip reikalavimą nutraukti diskriminacinio pobūdžio veiksmus, diskriminacines sankcijas. Mūsų požiūriu, labai teigiamas yra sprendimas arba bylos baigtis, kai šalys susitaiko, nes diskriminacijos bylose, ypač darbo rinkos klausimais, yra tikrai labai gerai, kai mes, vykdydami tokius sutaikymo procesus, randame abiem šalims priimtiną variantą ir, sakykime, arba žmogus gauna kompensaciją, arba darbdavys sutinka su jo keliamomis sąlygomis dėl darbo sąlygų gerinimo ar panašiai.

Tokia taikos sutartis buvo tarp bankų ir regos negalią turinčių asmenų, kai jie prašė papildomų paslaugų dėl galimybės naudotis kredito kortelėmis laisviau, negu anksčiau teikdavo bankai. Tai yra buvo numatytas tik tam tikras pinigų limitas, kuri jie galėjo išsiimti iš bankomato… specialios neregių kortelės. Tai, jų nuomone, varžė teises, mūsų nuomone, tai taip pat buvo tikrai esminis žmogaus teisių suvaržymas.

Išvadų ir pasiūlymų mes tikrai surašėme nemažai. Dalis jų atsispindi ir teikiamame Žmogaus teisių komiteto nutarime. Aš nežinau, ar jas visas skaityti čia, ar jūs tiesiog galbūt paklausite, jeigu kas nors bus jums neaišku, kodėl mes taip fiksuojame savo ataskaitoje. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai daug nori jūsų paklausti. Dėkojame, kad jūs sutaupėte laiko. Ar galime susitarti, kad klausimams 15 minučių? Visi norėsite, taip? Gerai, klausia gerbiamasis V.Čepas. Prašom. A.Endzinas reikalauja, kad visi galėtų paklausti.

V.ČEPAS (LSDPF). Ačiū. Iš karto du klausimai. Vienas toks gal netikėtas jums bus, bet ar jūs esate pasirengę, ar turėjote praktikos, sakykime, kad būtų kas nors pasiskundę, kalbėjote apie diskriminaciją dėl amžiaus, kuri dabar labai sumažėjo, nes darbo rinka išsiplėtė. Sakykime, dėl ūgio, dėl kreivų kojų, dėl didelio pilvo, dėl to, kad negražus, sakykime, žmogus yra diskriminuojamas. Aišku, tokie subjektyvūs kriterijai, bet gyvenime jų pasitaiko. Ar buvo tokių skundų ir, jeigu bus, ar esate pasirengę juos spręsti?

Ir antras klausimas. Kokia situacija dabar yra dėl to lyties pakeitimo? Mes turėjome jau prieš du mėnesius priimti lyties keitimo įstatymą, tai buvo direktyvinis dokumentas, kiek žinau, iki šiol, aš tuo klausimu domėjausi, konsultavausi su genetikais, pats esu parašęs disertaciją iš psichogenetikos, kol kas nieko nepadaryta. Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Visų pirma į klausimą dėl fizinių trūkumų akcentavimo ir diskriminacijos dėl tam tikrų fizinių požymių. Išties visai neseniai buvo vienas skundas, bet tokio pobūdžio, kurio jūs neišvardijote. jauna moteris skundėsi, kad ji nebuvo priimta į darbą dėl to, kad, darbdavio teigimu, ji yra per graži ir trikdys kitų ten dirbančių vyrų darbingumą ir mažins darbo našumą. Iš tiesų toks skundas buvo, darbdavys labai gražiai tos moters atsiprašė, deja, mes turėjome konstatuoti, kad priimti kažkokį įpareigojantį teisinį sprendimą šiuo klausimu negalime, nes iš tiesų į tas diskriminacijos rūšis, kaip jūs išvardijote, žmogaus individualios fizinės ar kokios nors psichologinės savybės tikrai neįeina. Todėl gražus ar negražus yra tik vertinamasis kriterijus ir, žinoma, tai negalėjo būti pripažinta kaip diskriminacija. Nors iš tiesų tą skundą priėmėme ir nagrinėjome, žiūrėdami, ar tai negalėjo būti potekstėje vadinama daugialype diskriminacija, tai yra kartu diskriminacija dėl amžiaus arba diskriminacija dėl lyties tuo pat metu. Tikrai toks atvejis buvo. O kiek mes pasirengę, tai aš manyčiau, kad gauname ir ne tokių skundų, ir ne tik dėl tam tikrų fizinių bruožų, bet nagrinėjame žmonių nusiskundimus bent jau visus iš esmės, o paskui jau sprendžiame, ar tai mūsų kompetencija, ar ne.

O dėl įstatymo dėl lyties pakeitimo operacijos priėmimo aš galėčiau pasakyti ne kaip lygių galimybių kontrolierė savo nuomonę. Aš pagal išsilavinimą esu teisininkė ir manyčiau, kad tikrai Europos žmogaus Teismo sprendimus valstybėms reikia vykdyti. Subjektyviai manau, kad tokį įstatymą priėmus, labai smarkiai valstybės tai neapsunkintų, mano požiūriu, nes iš tiesų, jeigu taip galima pasakyti, traukiniais žmonės tų operacijų nedarys. Aš nemanau, kad išsirikiuos tokios eilės, kaip, sakykime, prie inkstų transplantacijos arba prie kitų organų transplantacijos operacijų. Mano požiūriu, yra taip ir jūs galite pažiūrėti ir pasaulinę statistiką, kiek tokių operacijų kokioje valstybėje padaroma. Tai nesudarytų, matyt, to siaubingai didelio skaičiaus, kaip yra daroma kitų medicininių operacijų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Burneikiene, turiu pasakyti, kad jūs labai gerai pirmą dalį atlikote, labai susikaupusi ir trumpai. Dabar, jeigu galima, trumpiau atsakinėkite. Kitaip nespėsime, nes labai daug užsirašė, minutė klausti, iki dviejų atsakyti. Jeigu taip galima susitarti. Klausia gerbiamoji I.Rozova.

I.ROZOVA (VLF). Ačiū. Aš turiu teisę užduoti vieną klausimą. Jis iš tikrųjų ir bus vienas, tik iš dviejų dalių, jeigu jūs leisite. Pirmoji dalis būtų tokia. Per ataskaitinį laikotarpį (jūs rašėte) tarnyba gavo 162 skundus, o pradėti yra du tyrimai dėl galimų lygių teisių pažeidimų, aš turiu omenyje jūsų tarnybos iniciatyva. Dėl ko? Čia rašoma dėl to, kad nors jų ir nemažėja šiuo atveju, bet tie visi pažeidimai įgyja kitą formą. Aš norėčiau užduoti jums tokį klausimą, atsižvelgdama į tai, kad tarnyba savo iniciatyva išnagrinėjo tik du skundus. Ar nereikėtų jūsų tarnybai paskirti vieno ar kelių asmenų, kurie būtų atsakingi už galimų kokių nors pažeidimų paiešką, t. y. toks asmuo ar asmenys stebėtų žiniasklaidos priemonėse arba interneto svetainėse ir t. t. Man atrodo, jeigu jūs norite padaryti jūsų veiklą dar aktyvesnę, toks variantas būtų priimtinas.

Antroji mano klausimo dalis. Jūsų pasiūlymas rengiant naują Tautinių mažumų įstatymą dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje. Ten toliau jūsų ataskaitoje kalbama apie išvadas, kurias pateikė (…) projekto vykdytojai, todėl šis pasiūlymas, be abejo, yra labai naudingas ir svarbus, tik, mano manymu, yra labai abstraktus. Aš norėčiau sužinoti jūsų nuomonę. Jeigu jūs jau tiksliai žinote kaip, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria tautinių mažumų atstovai…

PIRMININKAS. Laikas!

I.ROZOVA. …tai gal jūs galėtumėte suformuluoti, kokių konkrečių priemonių reikėtų imtis, kad būtų galima tai įgyvendinti? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš labai trumpai atsakysiu. Kaip matote, iš tikrųjų mes patys nenorėjome iškreipti statistikos, rodome taip, kaip yra. skundų, pradėtų kontrolierės iniciatyva, tikrai sumažėjo. Aš norėčiau pasakyti, kad tiesiog išaugo skaičius asmenų, kurie drąsiai kreipiasi ir nepasako, kad aš noriu būti inkognito. Įstatymas suteikia mums teisę pradėti tyrimą, gavus informaciją iš įvairiausių šaltinių. Dažniausiai tai yra tuomet, kai žmogus nenori viešintis, bet nurodo tam tikras aplinkybes, arba kai spaudoje apibūdinamas diskriminacijos faktas. Jūs gerai prisimenate anksčiau buvusią didžiulę bylą dėl moterų pareigūnių kalėjimo, kurią išsprendėme, tai yra iš spaudos paimta informacija. Dabar tokios informacijos yra mažiau, žmogus tikrai yra paskirtas šitam dalykui, jis, manyčiau, tikrai kompetentingas, turi specialų ir žurnalistinį, ir teisinį išsilavinimą, ir ekonomisto. Žmogus, baigęs tris aukštąsias. Manau, kad iš tikrųjų tas darbas yra dirbamas. Aišku, dėl kiekvieno dalyko mes diskutuojame. Jeigu nėra pagrindo pradėti tyrimą, be reikalo mes jo nepradedame, tiesiog pasikalbame su galimai pažeidimą padariusiu subjektu ir išsprendžiame tą problemą.

Antras klausimas dėl tautinių mažumų. Iš tikrųjų mes tą dalyką pastebėjome, ir aš manyčiau, kad komiteto sprendime tai atsispindės, nes siūlome, jog tautinės mažumos būtų taip pat įrašytos į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą kaip pažeidžiamų asmenų grupė, kuriems būtų teikiamas prioritetas įsidarbinant, kaip yra daug išvardytų kitų punktų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis B.Pauža.

B.PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs savo ataskaitoje nurodėte (aš čia priešais jus), kad rajonuose gyvenantiems žmonėms neparanku apie savo problemas, pažeistas teises pranešti jūsų tarnybai ir kai kurioms kitoms žinyboms, esančioms sostinėje, ir tai suprantama. Tai susiję su vyresnio amžiaus, invalidais, kitais asmenimis, kurie nėra tokie mobilūs. Prašau pasakyti, kaip jūs matytumėte, kokiu būdu būtų galima išspręsti šitą problemą? Iš tikrųjų, mano supratimu, tai yra aktuali problema. Kaip ją reikėtų išspręsti? Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Iš tikrųjų aš jums visiškai pritariu. Kaip dažnai pasakau, žmonės… ne tik dėl nežinojimo, jie žino, kad galima kreiptis ir kur galima kreiptis ieškoti teisybės, bet dėl įvairių aplinkybių: toli, neturi telefono, interneto, galų gale į pašto įstaigą nueiti ir nusipirkti pašto ženklą gal kaimo žmogus ar esantis regione neturi galimybės. Galų gale neturi su kuo pasikonsultuoti, kaip rašyti tą patį skundą ir kaip išdėstyti savo problemas.

Tai jau ne tik mūsų požiūris, mes tą nurodėme pernai atsiskaitydami ir gerbiamasis Seimas priėmė nutarimą, kuriame buvo parašyta: įpareigoti Vyriausybę spręsti klausimą dėl atsakingų darbuotojų, galinčių kompetentingai konsultuoti gyventojus lygių galimybių įgyvendinimo klausimais apskrityse, paskyrimo. Deja, mes turime visą susirašinėjimo su institucijomis aplanką. Buvo gautas atsakymas iš Vidaus reikalų ministerijos, jog tai yra netikslinga, nes tam specialiai nėra skirta lėšų, t. y. dešimčiai apskričių neskirta lėšų, juo labiau kad toks sprendimas sukeltų lyg ir sumaištį apskrityse, kad reikėtų lyg ir atskiro įstatymo arba nurodymo įsteigti tokias pareigybes. Bet mes nesiūlėme, kaip ir jūs, Seimas, įsteigti kažką naujo, tiesiog pavesti konkretiems asmenims, galbūt jau dirbantiems, tą funkciją. Manyčiau, kad tikrai regiono žmonėms būtų kur kas lengviau. Tai nesunku padaryti, tiesiog, aš manyčiau, yra teisinio nihilizmo problema, kad nevykdomi Seimo nutarimai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą primenu – laikas. Klausia gerbiamoji V.Margevičienė. Prašau.

V.V.MARGEVIČIENĖ (TSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia labai ačiū, kad jūs taip atidžiai išnagrinėjote ir labai gražiai pristatėte. Iš tikrųjų skirtingos negalios žmonės yra dar vis diskriminuojami mūsų valstybėje. Labai jums ačiū, kad į tai atkreipėte dėmesį, bet iš tikrųjų mes turime visas institucijas mūsų valstybėje. Yra Socialinių reikalų ir darbo ministerija, yra Neįgaliųjų departamentas, taip pat nevyriausybinės organizacijos, net atskiri padaliniai dėl skirtingos negalios.

Aš gavau dokumentą – tai Neįgaliųjų teisių konvencija, pasirašyta Jungtinių Tautų, ir mūsų ministrė pasirašė. Man didelį susirūpinimą kelia, kaipgi mes įveiksime tas visas diskriminacijas, kurios iš tikrųjų yra mūsų valstybėje, jeigu lengva ranka pasirašytą konvenciją, kurioje… na, aš nežinau, aš kreipsiuosi į jus, kaip lygių galimybių kontrolierę, nes konvencijoje yra atskiras skyrius moterims, atskiras skyrius vaikams ir visai pamiršti vyrai. O mes neįgalių vyrų iš tikrųjų turime labai daug mūsų valstybėje.

PIRMININKAS. Klauskite, klauskite jau.

V.V.MARGEVIČIENĖ. Ar jūs atkreipsite į tai dėmesį, nes tai iš tikrųjų yra labai svarbu?

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad tikrai mes kreipsime dėmesį, ir didelį dėmesį, ir į neįgalius vyrus. Jūs tikrai galite pasižiūrėti, kiek skundų yra dėl negalios, kiek gauta iš vyrų ir kiek iš moterų. Vyrų, turinčių negalią, skundų yra kur kas daugiau nei moterų, bent pagal mūsų turimą statistiką.

Na, o dėl moterų išskyrimo šioje konvencijoje aš norėčiau pasakyti bendrą tarptautinių konvencijų tendenciją, ypač tai būdinga Jungtinių Tautų konvencijoms, taip pat tai pasakytina ir apie Europos Sąjungos direktyvas, kurios yra specializuotos kaip tik moterų klausimams, juos akcentuojant, matyt, yra tai, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos turi, kaip žinote, ne tik tokias valstybes, kurias vienija Europos Sąjunga, bet ir daug pasaulio valstybių, kuriose moterų padėtis, deja, iš tikrųjų yra visiškai ne tokia pati. Tarkime, aš Lietuvos čia nenoriu minėti, bet iš tikrųjų yra siaubinga. Tai yra ir Afrikos žemynas, ir daugelis kitų valstybių. Matyt, tose konvencijose tokios yra.

Apie išlygas, kurias prisijungiant prie konvencijų reikia daryti. Taip, kiekvieną kartą valstybė turi pagalvoti, kokios išlygos darytinos ratifikuojant konvenciją.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji Z.Žvikienė. Prašau.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji lygių galimybių kontroliere, iš tikrųjų aš irgi dėkoju už tokią plačią ataskaitą. Tačiau iš dalies pratęsiu gerbiamojo Seimo nario B.Paužos ir gerbiamosios Seimo narės V.Margevičienės užduotus klausimus, tiesiog konstatuodama, kad kiekvienais metais mes patvirtiname Seimo nutarimą, kuris prilygsta įstatymui, pateikiame siūlymus Vyriausybei. Bet aš pastebėjau, kad jau daug metų Vyriausybė, sakyčiau, daugiau kaip 50 % nevykdo Seimo nutarime išreikštos valios.

Jūs ir šiais metais… Aš atkreipiau dėmesį, kad kai kurie punktai visai neįvykdyti, dėl kai kurių punktų jums paklausus metų pabaigoje parašyta: bus įrašyta, bus mokami, 2007 metai baigėsi, kažkas kažkada bus.

Prašau pasakyti, ar jums dažnai tenka, ir kiek dažnai, kiek tai sudarytų procentų, konstatuoti tą pačią problemą ir tą pačią problemą įtraukti arba siūlyti įtraukti į nutarimo projektus, kaip išspręsti tą problemą? Gal jūs pasiūlysite pačiam Seimui?

A.BURNEIKIENĖ. Ačiū už klausimą. Visiškai galiu jums pritarti ir atsakyti galėčiau vienu žodžiu. Taip, iš tikrųjų Seimo nutarimai nevykdomi, bent tie, apie kuriuos šiandien kalbame. Kaip matėte mūsų išvadose, yra įrašytas mūsų išvadoje vienas toks punktas, kad neįgyvendintas Seimo nutarimas dėl ataskaitos. Pernai metų nutarimas, kuris buvo priimtas rugsėjo mėnesį.

Dabar aš tiktai dėl to, ką jūs pasakėte, koks buvo susirašinėjimas, norėčiau porą auksinių frazių paskaityti. Tai įvairių ministerijų atsakymai. „Nors lygių galimybių principai vieni iš svarbiausių (taip rašo, konstatuoja ministerija), bet įtraukti juos į ministerijos nuostatus netikslinga.“ Kitas atsakymas: „Lygių galimybių principo įtvirtinimas vidaus administravimo dokumentuose būtų perteklinis.“ Kitas atsakymas: „Lygių galimybių klausimai, išdėstyti nutarime, yra svarbūs, jiems būtų galima pritarti, bet negalime į juos reaguoti, nes ministro įsakymas to nenumato.“ Vadinasi, Seimo nutarimas prieštarauja ministro įsakymui.

Iš tikrųjų aš gerbiamajai parlamentarei galėčiau pasakyti tiek: mus įstatymas įgalioja kontroliuoti, kaip įgyvendinamas Lygių galimybių (ir moterų, ir vyrų lygių galimybių) įstatymas. Jeigu kokiu nors būdu bus įmanoma šiek tiek numatyti parlamentinės kontrolės funkcijas, mes tikrai pasistengsime išreikalauti, kad mums svarbūs Seimo nutarimai, susiję su šitų įstatymu gyvavimu, bent jau būtų pradėti judinti. Pavyzdžiui, dėl pozityvios diskriminacijos, kaip matėte, institucijos sako, kad tai svarbu, bet tai galbūt gali būti įstatymų lydimuosiuose aktuose. Nors pačiame Lygių galimybių įstatyme fiksuojama, kad pozityvios priemonės leidžiamos tik įstatymo. Taigi apie kokius įstatymų lydimuosius aktus mes galime kalbėti? Seimas nutarimą parašo normaliai, priimtas normalus, bet jis, deja, prieštarauja ministro įsakymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis Seimo narys A.Dumčius. Prašau.

A.DUMČIUS (TSF). Dėkui. Mano klausimas visiškai sutapo su tuo, dėl ko mes šiuo metu diskutuojame, – dėl Vyriausybės atsakomybės pagal mūsų nutarimus. Klausimas būtų toks. Prisimenate, kai 2006 metais Seimas priėmė ataskaitą, tai buvo nutarimas toks, kad Vyriausybė organizuoja Tarpžinybinę lygių galimybių komisiją, kuri padėtų bendrai dirbti jūsų tarnybai, nes darbas iš tiesų vis platėja, didėja ir panašiai. Ar sukurta ta Tarpžinybinė komisija, ar iki šios dienos ji visai neveikli, o gal visai jos nėra?

A.BURNEIKIENĖ. Ne, komisija ne tik nesukurta, kaip ir dėl įstatymo rengimo grupės dėl pozityvių priemonių, taip ir dėl komisijos nėra sudaryta ne tik komisijos, bet ir tokių žingsnių. Yra vienintelis susirašinėjimas, net pati Vyriausybė du kartus buvo pavedusi imtis priemonių Socialinės apsaugos ministeriją, kad ta komisija būtų įsteigta ir parengti dokumentai, yra nutarimas dėl komisijos įsteigimo, bet buvo atsakymas, jog netikslinga. Tikrai sakau, deja, esu teisininkė ir nesuprantu, kaip galima teigti, jog vykdyti Seimo nutarimo, kuris faktiškai turi įstatymo galią, netikslinga. Tai tada mes galime pasakyti, kad visų įstatymų netikslinga vykdyti, tiesiog tuo prisidengus jų nevykdyti?

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji O.Valiukevičiūtė.

O.VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamoji kontroliere, iš jūsų 2007 metų ataskaitos, palyginti su 2006 metų ataskaita, kurią turėjau prisiminimui ir pavarčiau, matyti, kad iš tikrųjų jūsų darbų apimtis, susijusi su skundų dinamika, smarkiai išaugo. Manau, ir jūsų tarnybos profesionalumas be galo išaugo, nes ataskaitoje paminėti jūsų kompetentingi tyrimai. Manau, kad jie labai reikšmingi ir rodo, kad jūsų tarnyba tikrai atlieka labai gerai ir pareigingai visus jums pavestus tyrimus ir darbus. Norėjau jūsų paklausti: kokios tendencijos išryškėja jau šiais metais? Ar galima daryti kokias nors išvadas galvojant apie jūsų atliktų darbų apimtį, apie jų svarbą? Kokių skundų esate gavę šiais metais?

A.BURNEIKIENĖ. Iš tikrųjų mes dėl tų skundų negalime pasakyti, kad jie susiję su sezoniškumu. Turėjome Naujųjų metų šventimo periodą ir galvojame, turėjome tokią viltį, kad skundų tuo metu apmažės, bet iš tikrųjų nei Kalėdų, nei Velykų progomis tų skundų nesumažėjo tarnyboje. Vienu žodžiu, žmonės iš tikrųjų rašo ir jaučiasi skriaudžiami. Bet norėčiau paminėti pagrindinę tendenciją, kurią ir minėjau, kad žmonės jau pastebi, kad jie yra skriaudžiami. Jeigu anksčiau jie manydavo, kad tai yra taisyklė, kaip visada buvo, taip ir bus, tai dabar jie pradeda apie tai aktyviau kalbėti.

Pavyzdžiui, aš noriu paminėti labai gerą žiniasklaidos tendenciją. Žiniasklaida vis dėlto pradėjo šiais klausimais, būtent žmonių lygiateisiškumo klausimais, jau konstatuoti faktus, o ne komentuoti su tam tikru sarkazmu arba cinizmu tam tikrų pažeidimų, ar tai nėra išpūstas burbulas. Išties, pavyzdžiui, per laidą „Labas rytas“ vakar ir šiandien aš pati tai pamačiau ir nustebau, pagalvojau, kokia čia organizacija vykdo projektą. Pasirodo, tai pačių žurnalistų iniciatyva, diplominio darbo pristatymas, tai yra „Atvirkščias barometras“, kuris kalba apie žmonių diskriminaciją įvairiais pagrindais. Tokios tendencijos, kai tai pasidaro viešiau, apie tai daugiau kalbama, manau, tik bendrai į visuomenės sveikatą.

PIRMININKAS. Suteikdamas žodį klausti gerbiamajam J.Dautartui, noriu paklausti. Gal būtų galima jau baigi klausinėti, nes mums dar liko nutarimo projektas? Ten irgi dar galėsime padiskutuoti, o laikas jau labai apribotas. Ar galime taip sutarti, nes iš vienos frakcijos jau trys paklausė ir dar trys liko. (Balsai salėje) Gerai. Klauskite.

J.DAUTARTAS (TSF). Gerbiamoji kontroliere, pažiūrėjus į tą pusę, kur tiek daug socialdemokratų, suprantu iš jūsų atsakymų, kad pas mus, deja, yra premjerinė valstybė, o ne parlamentinė, kaip turėtų būti pagal konstitucines nuostatas. Tai viena.

Antras dalykas, mane sujaudino Vilniaus karštas ir Visaginas, galbūt ir Šalčininkai dėl mūsų lietuvių teisių pažeidimų mokyklose. Norėčiau jūsų komentaro. Antra vertus, ką jūsų tarnyba darys dėl mūsų mažųjų Lietuvos piliečių, kurie buvo pagrobti, išvežti į Prancūziją iš Panevėžio miesto? Ar jūsų tarnyba jau turi kokią nors nuomonę, ar rengia kokį dokumentą, ar jūs visiškai rengiatės nereaguoti į tuos faktus?

A.BURNEIKIENĖ. Norėčiau pasakyti, kad kaip piliečiai mes galime reaguoti, tačiau tik pagal įstatymo suteiktą kompetenciją. Taip, mes iš tikrųjų užsiėmėme labai rimtai ir aktyviai, priėmėme sprendimus, kurie susiję su liečia mokyklų, kaip jūs minėjote, Vilniaus krašte klausimu, lietuvių mokyklų naikinimu, taip galbūt galima įvardyti. Buvo priimti sprendimai, jie išsiųsti į Vilniaus rajono savivaldybę ir Švietimo ministeriją. Iš tikrųjų į tai atkreiptas dėmesys, ir pas Prezidentą šiuo klausimu buvome posėdyje, būtent dėl šitų mokyklų. Nors tas klausimas irgi ties riba, ar tai mūsų tarnybos kompetencija. Taip, tai yra tautinis klausimas, bet, kita vertus, tai yra vaikų klausimas.

O antras klausimas, kurį jūs uždavėte, tai tikrai vaiko teisių apsaugos kontrolierės kompetencija, nenorėčiau už ją atsakyti, man būtų nekorektiška. (Balsas salėje) Tėvų klausimus, jeigu tai būtų susiję su šeimine padėtimi ir diskriminacija, vyro ar moters klausimu, tai taip, mes išties galėtume tai nagrinėti. Bet ten yra šeiminis ginčas, o įstatymas kalba apie tai, kad į šeiminius ginčus mes negalime kištis.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamojo profesorė M.Čigriejienė. Prašau.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamoji pranešėja, mano klausimą pateikė Z.Žvikienė, todėl noriu užduoti kitą klausimą. Įžangoje jūs rašote, kad žmogaus teisių negalima varžyti, nes, nepaisant gerų įstatymų, neretai kyla problemų juos tinkamai įgyvendinti. Išvardykite tris svarbiausias problemas, jeigu galite, kas juos trukdo tinkamai įgyvendinti? Gal galite svarbiausias. Ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Kaip visada, mes kalbame apie tai, kad visuomenės švietimas tai yra pirmiausia problema. Iš tiesų, kaip jūs sakėte, kodėl ir šaknys to tokio teisinio nihilizmo… įstatymas gali būti ir pats geriausias, bet jeigu visuomenė dar nepasirengusi to įstatymo priimti, tai, sakykime, jis bus gimęs jau miręs. Tikrai gero efektyvumo nesulauksime. Be jokios abejonės, reikėtų, kita vertus, mūsų valstybės valdymo institucijų, ne valdžios, o valdymo institucijų geranoriškumo šiuo klausimu, tikrai geresnių iniciatyvų. Nors, sakau, negalėčiau pasakyti, kad visos žinybos vienodai reaguoja į tokias apraiškas.

Norėčiau dar paskutinį klausimą paminėti, kad žmonių lygybė, ne lygiava, o lygybė, jų lygiateisiškumas turėtų tapti valstybės politikos prioritetu. Mes, nagrinėdami kiekvieną teisės aktą, priimdami teisės aktą, žvelgdami į kontekstą, omenyje turėtume turėti būtent žmonių lygę, o kaip šio įstatymo kontekste atrodys neįgalieji, o kaip šio įstatymo kontekste atrodys viena ar kita asmenų grupė, kuri gyvena Lietuvoje. Gal trumpai tiek, bet iš tiesų čia dėl tų įstatymų įgyvendinimo aš norėčiau tik tiek pasakyti, kad, deja, kaip danguje, taip ir ant žemės: Lietuvoje situacija tokia, kokia pasaulyje, yra puikios konvencijos, yra puikių teisės aktų, bet žmogaus teisės pažeidinėjamos ne tik Lietuvoje.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamasis A.Matulas. Prašom.

A.MATULAS (TSF). Gerbiamoji kontroliere, jūs tikriausiai žinote, kad daugėja pacientų skundų dėl jų teisių pažeidimų. Seime pateiktame svarstyti Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo projekte yra numatyta įkurti naują įstaigą – pacientų teisių kontrolieriaus įstaigą. Norėčiau paklausti, ar jūs pritartumėte, kad atsirastų tokia įstaiga, kurios pagrindinis tikslas būtų pacientų teisių prevencija. Kartu norėčiau paklausti, ar jūsų įstaiga tiria tik lygių galimybių teisių pažeidimus, ar vis dėlto užsiimate ir šių teisių prevencija ir kaip aktyviai?

A.BURNEIKIENĖ. Iš tikrųjų negalime užsiimti pacientų teisių gynyba kaip visuma, bet galime žiūrėti, kad aptarnaujami žmonės kaip pacientai nebūtų diskriminuojami dėl kurio nors pagrindo, t. y. kad jie yra moterys, vyrai, kad jie yra jaunesni, vyresni ir panašiai. Aš tik sakau, ką mes darome. O dėl tos pozicijos, ką jūs sakėte, dėl to instituto statuso, tai yra pacientų teisių gynėjų instituto arba ombudsmeno, arba kontrolieriaus pacientų teisių, tai, aišku, jūsų politinis sprendimas. Bet aš žmogiškąja prasme ir kaip iš dalies užsiimanti šiais klausimais jau ne vienerius metus tikrai pritarčiau. Man atrodo, mes turėjome tokį išplėstinį posėdį dėl psichikos negalią turinčių asmenų, kai kalbėjome, tik vėl, aš manyčiau, neturėtų būti pozicija, priklausoma nuo konkrečios ministerijos. Vis dėlto tas savarankiškumas ir nepriklausomumas, jeigu toks ir bus, turėtų būti įtvirtintas įstatyme.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamasis K.Starkevičius.

K.STARKEVIČIUS (TSF). Jūsų ataskaitoje pagrindiniai žodžiai yra lygiateisiškumas, diskriminacija. Bet aš norėčiau paklausti tokiais atvejais, kaip buvo atsitikę gal prieš kokius 10 metų, kai tam tikros žinomos Lietuvos kompanijos, žinomi verslininkai, įvairiai vertinami, buvo įkūrę savo firmas prisidengę invalidų vardu, ir ar tai nebuvo tam tikras išnaudojimas. Nes mokesčių mokėtojai pajautė tą naštą, kai jie susigrąžino, konkrečiai „Vilniaus prekyba“ šiuo atveju 70 mln., o A.Stašaitis kažkokius ten tam tikrus neteisėtus darbus vykdė. Kaip jūs žiūrite į tai? Ar vėl neatsiranda tokių kompanijų, kur yra prisidengiama invalidais ir jie net išnaudojami? Ar nėra tokių atvejų, ar jūs dabar nerandate?

A.BURNEIKIENĖ. Aš labai norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų piktnaudžiavimų randame visur. Ir piktnaudžiauti, jeigu tai yra ne geranoriškas mūsų valstybės žmogus ar organizacija, sugebės sumanyti. Bet noriu pasakyti labai konkrečiai, ką mes darome. Tikrai įstatymo mums suteikta teisė įžvelgus nusikaltimo, nusikalstamo nusižengimo požymius perduoti kompetentingoms institucijoms, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai mes iš tikrųjų gana sėkmingai darome. Bendradarbiaujame su Generaline prokuratūra, o teismams netgi teikiame specialistų išvadas, nes tokios ekspertinės institucijos, kaip įvertinti, buvo diskriminacija ar nebuvo, kol kas Lietuvoje nėra. Mus teismai, beje, dar kartais išnaudoja specialisto išvadoms pateikti.

PIRMININKAS. Dėkojame lygių galimybių kontrolierei gerbiamajai A. Burneikienei. Visi klausimai atsakyti, aš manau, išsamiai. (Balsai salėje) Aš neturiu. (Balsai salėje) Yra dar, teisingai, o čia jau neberodo. Gerai, atsiprašau tada, klausia gerbiamoji D.Bekintienė.

D.BEKINTIENĖ (TSF). Gerbiamoji kontroliere, aš norėjau paklausti visai iš kitos pusės. Susidūriau su tokiu atveju, kai tarpparlamentinėje asamblėjoje Nairobyje buvo nagrinėjama moterų diskriminacijos, lygių teisių problema ir priimant rezoliuciją Švedijos parlamento atstovai pasiūlė įrašyti į tą rezoliuciją, kad tokias teises turėtų ir lesbietės. Kilo labai aršios diskusijos ir šis pasiūlymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad būtent šioms moterims ir bus rodomas išskirtinis dėmesys, tokiu būdu bus diskriminuojamos normalios lytinės orientacijos moterys. Kaip galėtumėte pakomentuoti?

A.BURNEIKIENĖ. Aš manyčiau, rašydami rezoliuciją turbūt rezoliucijos kūrėjai, aš tikrai nebuvau Nairobyje, tiesiog supainiojo dvi diskriminacijos atskiras rūšis, į kurias reikėtų žiūrėti atskirai. Jeigu kalbėtų apskritai homoseksualios moterys apie tai, kad jos yra visuomenės diskriminuojamos kaip tokios dėl savo priklausomumo tai orientacijai, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu mes kalbame apie moteris kaip apie visuomenėje egzistuojančią žmonių grupę, pasižyminčią tam tikru lytiškumu, išsiskiriančia savo lytimi, tai mes kalbame apskritai apie moteris. Galėčiau pasakyti, kad čia du atskiri dalykai. Lietuvos Respublikos įstatyme jie ir eina atskirai, lygiagrečiai, vienas greta kito, yra lygiaverčiai arba lygiareikšmiai, taip pasakius.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia dabar jau tikrai paskutinis, gerbiamasis R.Kupčinskas.

R.KUPČINSKAS (TSF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, matau, kad ataskaita labai išsami ir gana plati, nes anksčiau buvo lygių galimybių lyčių, tai vyrų ir moterų, o dabar, kadangi tos tolerancijos ir tarpusavio pagarbos ir supratimo visuomenėje jaučiamas labai didelis stygius, tai matau, kad iš tiesų tos diskriminacijos labai daug kur yra.

Ir dar vienas dalykas. Turbūt skaudžiausia diskriminacija yra tai, kad kaip yra per baudžiamąjį procesą baudžiamosiose bylose baudžiami už sunkius nusikaltimus ir ne visai sunkius įtariami asmenys, kurie pripažįstami nusikaltėliais, deja, nukentėjusieji jaučia dažniausiai ne tik turtinę žalą, bet ir didelę psichologinę nuoskaudą dėl to, kad prieš juos buvo įvykdytas tam tikras nusikaltimas. Šiuo požiūriu ką jūs galėtumėte pasakyti? Labai ačiū.

A.BURNEIKIENĖ. Šiuo požiūriu aš galėčiau iš Lygių galimybių įstatymo tik pasakyti, kad iš tiesų įgyvendinant direktyvas buvo pasiūlyta ir Seimas priėmė tai, kad įstatymų nustatyta tvarka, t. y. Civilinio kodekso nustatyta tvarka, žmogus gali ieškoti moralinės žalos kompensacijos. Bet jūs labai teisingai pastebėjote, mes matome ne tik šioje srityje, baudžiamojoje teisenoje, kad moralinės žalos klausimai sunkiai eina. Mes tą patį matome pacientų teisių apsaugoje, kai žala padaroma dėl sveikatos sutrikdymo gydant žmogų konkrečiai. Tą patį mes matome dėl žiniasklaidoje paskelbtos neteisingos informacijos. Ir dėl įžeidimo, šmeižimo ar visokių kitokių dalykų, susijusių su garbės ir orumo pažeidimu. Už jį faktiškai numatyta galimybė gauti moralinę kompensaciją, bet ji niekaip nėra paskaičiuota ir įvertinta. Galų gale iš tikrųjų kas gali įvertinti, kiek kainuoja žmogaus orumas. Sakykime, kas turi teisę įvertinti, kiek kainuoja orumas parlamento nario, o kiek parlamentą valančio ar tvarką darančio asmens. Man atrodo, tik pats asmuo pinigais gali įvertinti savo orumą.

PIRMININKAS. Iš tikrųjų jau dėkojame. Ačiū jums už gerą ataskaitą ir už labai gerus klausimus, aš matau iš veidų. Kviečiu pristatyti Seimo nutarimo projektą „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“. Šio nutarimo registracijos numeris yra Nr.XP-2940. Matau, kad profesorius gerbiamasis A.Dumčius jau eina. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr.XP-2940 (pateikimas)

A.DUMČIUS (TSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, įvertinęs lygių galimybių kontrolierės A.Burneikienės ataskaitą, nutarė dviem straipsniais. 1 straipsnis – pritarti 2007 metų ataskaitai. O antras straipsnis yra jums girdėti įvairūs pasiūlymai ir rekomendacijos, jų yra 24 išvados ir 14 įvairių siūlymų, išskirstėme, kaip matėte tame dokumente, į 11 siūlymų Vyriausybei. Iš esmės apima visus pagrindinius ataskaitoje minėtus klausimus. Nežinau, ar verta man juos skaityti, yra dokumente, tačiau šiandien, išklausęs visų dalyvavusiųjų diskusijoje, dar ir dvyliktą Vyriausybei, ką kalbėjome, kad pagerintume Seimo nutarimų vykdymą. Kad ir kaip būtų, mums reikia priminti Vyriausybei, kad nevykdo kelerių metų (mes visi žinome tas ataskaitas) rekomendacijų. Aš sakiau apie tą tarpžinybinę komisiją, taigi nėra padaryta net pradžios. Buvo toks praeitų metų sprendimas. Jeigu leisite, dvyliktuoju (mes komitete svarstysime dar papildomai, čia yra tik teikimas, prašau pritarti po pateikimo) visa tai patikslintume ir įrašytume dvyliką, jeigu jūs pritartumėte. Prašau pritarti nutarimo projektui po pateikimo.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamojo E.Klumbio nematyti. Gerbiamasis V.Čepas nori klausti, taip?

V.ČEPAS (LSDPF). Kadangi garsusis klausėjas išėjo, tai aš perimsiu jo funkcijas, bet, gerbiamieji kolegos, ilgai neužtruksiu. Gerbiamasis pranešėjau, ataskaita, mano galva (labai įdėmiai klausiausi), buvo išsami, tvarkinga, sakykime, gal kiek tradicinė, bet pranešėja atsakė į visus klausimus. Ar jūs matote kokias nors realias problemas, kurias ten būtų galima įrašyti, ko nepasakė gerbiamoji lygių galimybių kontrolierė?

A.DUMČIUS. Gerbiamasis Vytautai, vis dėlto mes gerai apgalvojome. Jūs pažiūrėkite į nutarimo projektą. Ten labai tvirtai parašyta, ką reikėtų daryti, bet tą turi daryti Vyriausybė. Pirma, draudimo klausimai, bendrovės, nediskriminuokime pagal įvairius požiūrius, nevardysiu, sveikatos tikslinių patikrinimų finansavimas. Taigi viskas labai realiai parašyta. Aš galiu čia vardyti, vardyti ir vardyti. Galų gale dėl rasinės, kaip minėjo Aušrinė, ir romai čia yra, ir įvairūs neįgalumai. Pavyzdžiui, mes turėjome klausimų dėl neveiksnumo ir pasiūlėme riboto veiksnumo klausimą svarstyti darbo grupėje. Viskas yra įstatymų lygmens, eigoje. Sakyčiau tiesiai, kad ta tarnyba, kurią mes šiandien išklausėme, kuo toliau ji eina, kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Čia yra labai plati veikla. O šiandien mes apsiribojome vienuolika siūlymų. Aš galvočiau, jie yra realūs, tačiau Vyriausybė nevykdo. Reikia vykdyti parlamentinę kontrolę. Tai tiek, jeigu jūs sutiktumėte su tokiu atsakymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamasis J.Dautartas.

J.DAUTARTAS (TSF). Ačiū. Man lyg ir atsakė, aš atsisakau klausti. Aš tik noriu pasakyti, kad jaučiu kontrolieriaus tarnybos pozityvius žingsnius. Žinoma, ji susiduria ne tik su Vyriausybės pozicija, bet, man atrodo, bendruomeninės problemos, visuomenės problemos kontrolieriaus tarnybai yra ne mažiau aktualios. Tai ir norisi akcentuoti. Aišku, kad Vyriausybė nevykdo, bet motyvai, kodėl nevykdo, nėra tokie paprasti.

A.DUMČIUS. Jūs labai teisus. Jie kyla dėl mūsų socialinės sistemos trūkumų, dėl įstatymų nevykdymo. Čia yra multisisteminis reikalas. Jie negali būti atsiejami nuo mūsų visuomenės trukdžių jai plėtotis. Manyčiau, kad turi būti labai multisisteminis požiūris ir politinis bendro sutarimo veiksmas. Tada bus ir rezultatai.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia gerbiamoji Z.Žvikienė.

Z.ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį ir paklausti. Įsivaizduokime, kad mes į tą patį nutarimo projektą, svarstydami komitete po pateikimo, jeigu šiandien jo nepriimsime, įtrauksime 12 punktą, kad vykdytų tai, kas čia parašyta. Tai yra viena iš nutarimo nuostatų. Siūlome vykdyti vienuolika ir dvyliktame rašome, kad reikia vykdyti tuos vienuolika ir dar tą dvyliktą. Ar nemanote, kad tokios nuostatos įrašymas į tą nutarimą yra netikslingas, nes jeigu nevykdys penktos, šeštos, dešimtos ir vienuoliktos nuostatos, tai nevykdys ir dvyliktos? Noriu paklausti, ar jūs, pritariant kitiems komiteto nariams, kaip pavaduotojas, neinicijuotumėte tam tiko svarstymo pasikvietę ir Vyriausybės atstovus? Ar tiesiog įstatymu, kokiu nors kitu įstatymu, priversti? Galų gale apskrityse yra Vyriausybės atstovai, kurie privalo kontroliuoti, ar teisės aktai, įstatymai yra vykdomi savivaldybės lygiu. Turiu galvoje ir sveikatos apsaugą, ir socialinę sritį, ir visa kita.

PIRMININKAS. Laikas, klauskite.

Z.ŽVIKIENĖ. Noriu paklausti, ar jūs nemanote, kad įrašymas į tą nutarimą yra tuščias reikalas, reikėtų į tą dalyką pažiūrėti plačiau?

A.DUMČIUS. Gerbiamoji Žmogaus teisių komiteto nare Žvikiene, rytoj 10 val. mes tą ir padarysime. Bus pagrindinio komiteto svarstymas ir bus atstovai. Tas formulavimas, kurį aš pasiūliau, nėra galutinis. Mes nuspręsime, ką reikia daryti. Bet faktas vienas, kad jie ignoruoja, faktas, kad jie ignoruoja. O kaip mes tai išspręsime, kai bus svarstymas, mes pateiksime siūlymą ir Seimui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamoji profesorė M.Čigriejienė. Prašom.

V.M.ČIGRIEJIENĖ (TSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jums neatrodo naiviai, kad, pavyzdžiui, Vyriausybė nevykdo įstatymų, tai ką kalbėti apie siūlymus? Gal reikėtų tuos siūlymus sumažinti? Juk dabar Vyriausybė pasisavina Seimo narių idėjas ir teikia įstatymus. O mūsų įstatymai ir pataisos nesulaukia eigos. Pateikiame pasiūlymą, o toliau svarstymo nebūna. Kaip mes išspręsime šią problemą?

A.DUMČIUS. Gerbiamoji profesore, galbūt aš pasakysiu tik asmeninę nuomonę. Aš galvoju priešingai, kad mes neturime mažinti ir nuolaidžiauti Vyriausybei.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui A.Dumčiui. Klausiu Seimo, ar galime… (Balsas salėje: „Galime“.) Yra užsirašiusių pasakyti nuomonę už. Gerbiamoji A.Pavilionienė nori pasakyti nuomonę už. Profesore, minutėlę. Gerbiamasis V.Gedvilas nori kažką pasakyti.

V.GEDVILAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, gal mes visi, taip gerai vertindami lygių galimybių kontrolierės ataskaitą ir patį nutarimo projektą, nekalbėsime, o pritarsime bendru sutarimu ir galėsime užbaigti posėdį?

M.A.PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš laukiu visą valandą.

PIRMININKAS. Nuomonę už turi pasakyti. Prašom, gerbiamoji Pavilioniene.

M.A.PAVILIONIENĖ. Labai ačiū. Lygių galimybių kontrolierės atskaita parengta labai kruopščiai ir išsamiai. Joje atsispindi įvairi ir plati Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla, glaudus bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis, institutais, visuomenės socialinėmis grupėmis. Visa tai rodo tarnybos darbo profesionalumą. Visuomenės švietimas yra ypatinga tarnybos sritis. Kontrolierė ir jos komanda visuomenėje aktyviai skleidė ir skleidžia lygių galimybių idėjas konferencijose, seminaruose, radijo ir televizijos programose. Tarnybos šviečiamąją veiklą būtina tęsti, nes net kai kurie politikai iki šiol nesugeba išsivaduoti iš lyties stereotipų ir dalija žmones į normalios ir nenormalios orientacijos, nes negali išsivaduoti iš homofobijos, netolerancijos nesuvokdami, kad pažeisdami lygių galimybių principą jie pažeidžia ir žmogaus teises.

Kviečiu pritarti lygių galimybių kontrolierės ataskaitai, nes savo veikla Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba daro mūsų visuomenę humaniškesnę. Ačiū.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš nematau nuomonės prieš. Visi kalbėjo už, tai gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti, nors visi būsite už? Gerai. Registruojamės ir balsuojame.

Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2007 metų veiklos ataskaitos“, balsuojame.

Užsiregistravo 20 Seimo narių. Už – 20, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitokių nuomonių nėra? Nematau. Siūloma svarstyti gegužės 6 dieną.

J.Dautartas, jaučiu, dar kartą pagirs.

J.DAUTARTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia aš girdžiu savo kolegų balsus, yra siūlymas pratęsti posėdį ir pabaigti visus klausimus.

PIRMININKAS. Dėl posėdžio aš turiu jums su dideliu liūdesiu pasakyti, kad du klausimai atpuola, nes gerbiamojo pranešėjo A.Paulausko nėra. Klausimų 2-7 ir 2-8 nėra kam pristatyti. (Balsai salėje) O visiems kitiems mes jau esame pritarę. (Triukšmas salėje) Pareiškimų taip pat aš nematau.

Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 8 d. posėdžio pabaigą. (Balsai salėje) Ką tik užsiregistravome. (Balsai salėje) Balsavimas ir yra registracija.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; NSF – Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija; TSF – Tėvynės sąjungos frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“; VLF – Valstiečių liaudininkų frakcija.